Verslo klasė, 2018 gegužė

KAINA 4 90 Eur

2 0 1 8 GEGUŽ Ė

puiki šalis gyventi

V Ž P R E N U M E R AT O R I A M S N E M O K A M A I

PASKUTINĖ LIETUVOS KRYŽKELĖ: SINGAPŪRO AR SUOMIJOS KELIAS? BRIANAS WHITMORE’AS: VAKARAI TURĖJO KLAUSYTIS LIETUVOS DANIELIS LIBESKINDAS: VILNIUS YRA LAISVAS EUROPOS MIESTAS JAV KONGRESAS SKRUDINA „FACEBOOK“ ELEKTROMOBILIŲ MANIJA

redaktoriaus pratarmė

VERSLO KLASĖ I S S N 1648-6374 ŽURNALAS LEIDŽIAMAS NUO 2000 METŲ REDAKCIJOS ADRE SAS

J. JASINSKIO G. 16A, LT-03163, VILNIUS, LIETUVA TEL. +370 5 252 6302, 252 6300 FAKS. +370 5 252 6313 E L . P. V K L A S E @V Z I N I O S . LT LEIDĖJA UAB „VERSLO ŽINIOS“ GENERALINIS DIREKTORIUS

UGNIUS JANKAUSKAS VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS

ROLANDAS BARYSAS

NR. 5 (183)

WWW.VZ.LT/VERSLOKLASE REDAKTORIUS

AURELIJUS KATKEVIČIUS N U O L AT I N I A I A U T O R I A I

kinys daugeliu savo ypatybių. Viena tokių – sugebėjimas pamiršti.

AUŠROS BARYSIENĖ S NUOTR .

sveiki, beveik kasdien vis tenka pagalvoti apie savo amatą – va šitą vienokį ar kitokį krebždėjimą prie klaviatūros. Ypač pastaruosius keliolika metų, juokais būtų galima įvardyti – visą XXI amžių. Ką gi mes čia veikiame?

Prieš keletą metų anglakalbėje literatūroje pasirodė terminas „narrowcaster“ (siaurintojas) kaip termino „broadcaster“ (platintojas) antonimas. T. y. anksčiau medijų vaidmuo buvo skleisti žinią, platinti ją (užtai ir „žiniasklaida“). Dabar informacijos yra tiek daug, gamina ją visi, kas tik netingi, – nuo šaldytuvo jutiklio iki kokio nors Masačusetso technologijos institute prie stalo palinkusio genijaus, nuo pro mano langą praskrendančio drono iki hormonų audrų nukamuoto paauglio poeto – kad atėjo būtent šios naujos profesijos – siaurintojo – metas. Žurnalisto darbas šiais laikais daugiau filtruoti, tikrinti, rūšiuoti, klasifikuoti.

Yra dar vienas aspektas, nes šis nesuvaldomas informacijos potvynis atneša dar šiokių tokių pataisų. Jos – informacijos – yra tiek daug ir ji kinta taip sparčiai, kad žinios ar naujienos gyvenimo trukmė tampa nykstamai maža. Beje, būtent dėl šios priežasties kokius nors kompromatus mėgstama skelbti šeštadieniais – savaitgalį žinių mažiau, srautas ne taip greitai nuneša naujienas į užmarštį. Ir čia mūsų amato dalis turėtų būti stabdyti laiką, stabdyti srautą. Arba – kitaip ir paprasčiau tariant – tiesiog prisiminti. Prisiminti tada, kada visi jau seniai pamiršo. Prisiminti, ką vienas ar kitas politikas, visuomenės veikėjas (visuomenės veikėjai jie buvo XX a., dabar jau juos visus, matyt, reikėtų vadinti „influenceriais“) sakė prieš trisdešimt metų, dvidešimt metų, dešimtį, penketą, prieš metus. Užsirašyti, užrašyti, prisiminti ir pakartoti. Nes mūsų smegenys yra stebuklingas reiš-

Štai šitie du dalykai – atsirinkti ir prisiminti – tampa pagrindiniais mūsų, raštininkų, amato elementais.

Visada per anksti į geresnį pasaulį išėjęs italų semiotikas Umberto Eco visą esė knygą skyrė takios visuomenės sampratai, takios visuomenės studijoms. Takumas – jo terminas, taikomas reiškinių, žodžių bei prasmių kitimui ir transformacijoms apibūdinti. Didžioji dalis jo esė – būtent bandymas sustabdyti informacijos griūtį ir išgryninti tai, kas svarbiausia. Tai nėra lengva, ypač kai matai, koks gali būti pažiūrų, nuomonių ir – kas iš to plaukia – teiginių takumas. Kad ir kokio nors įspūdingas pareigas einančio veikėjo tvituose. Arba kokios nors valstybės kaimynės televizijoje, kur žiūrovai net nepradeda susimąstyti, kaip galima iš tos pačios Sirijos tris kartus išvesti kariuomenę, kai kalbant apie antrą išvedimą sveikam ir mąstančiam žmogui jau turėjo kilti klausimų: o tai ką ji ten veikia, jeigu jau vieną kartą buvo išvesta.

Ir tokio takumo, chaoso, reliatyvumo aplinkui pilna. Todėl ypač svarbu tvanui plūstant mesti inkarus ir mūryti pamatus. Kuo daugiau jų turėsime, tuo greičiau tvanui praėjus atrasime tinkamus įrankius padaryti taip, kad mūsų anūkai vis dar gyventų žalioje planetoje ir kalbėtų lietuviškai.

Pagelbėti įveikti šį takumą, atrasti stabilumo ir pažinimo salas, žinoma, turėtų mokytojai mūsų mokyklose. Mokytojas turėtų būti tas žmogus, kuris nuo pat mažumės vaikui padeda išmokti, atsirinkti ir prisiminti, – tik vėliau prie šito niekada nesibaigiančio pažinimo proceso galės prisijungti ir raštininkai.

Ir todėl manau, kad labai efektyviai mokytojo profesijos tapimą prestižine paspartintų atlyginimų jiems pakėlimas. Pernelyg neatidėliojant.

Skaitykite. „Verslo klasėje“ pasakojame ir apie planetą, ir apie mokyklas. Ir dar daug apie ką.

LINAS BUTKUS REGIMANTAS DIMA GIEDRIUS DRUKTEINIS GINTA GAIVENYTĖ MIGLĖ MARIJA GALVONAITĖ NERIUS JASINAVIČIUS EGIDIJUS JURGELIONIS KĘSTAS KIRTIKLIS GEDIMINAS KULIKAUSKAS LIUTAURAS LEŠČINSKAS ERIKAS MURINAS NAGLIS NAVAKAS DOVAIDAS PABIRŽIS ERNESTAS PARULSKIS MYKOLAS PLESKAS ELĖ PRANAITYTĖ AIDAS PUKLEVIČIUS RIMVYDAS RAGAUSKAS LUKAS RAMONAS VAIDOTAS ŠERNIUS SIGITA ŠIMKUTĖ RYTAS STASELIS JURGA VILPIŠAUSKAITĖ GIEDRIUS VILPIŠAUSKAS AISTĖ PAULINA VIRBICKAITĖ KAROLIS VYŠNIAUSKAS JUSTINAS ŽILINSKAS AUTORIAI

PAULIUS ČIULADA ALMIS GRYBAUSKAS MYKOLAS KATKUS ARTŪRAS MOROZOVAS JŪRATĖ VIRKUTIENĖ FOTO G R A FA I

JUDITA GRIGELYTĖ VLADIMIRAS IVANOVAS DIZAINERIS

VILMAS NAREČIONIS REKLAMA

AIDA BUTĖNĖ +370 5 250 7149 P R E N U M E R ATA

ŽIVILĖ GUDAVIČIŪTĖ + 370 5 252 6408 prenumerata@verslozinios.lt KALBOS REDAKTORĖ

BERNADETA BUMBLAUSKAITĖ KOREK TŪR A

JUSTĖ GALKAUSKAITĖ VIRŠELIS

„MATTON“ L E I D I N YJ E PA N AU D O T O S AGENTŪRŲ

„MATTON“, „REUTERS“, „SIPA“ NUOTRAUKOS SPAUSTUVĖ

„LIETUVOS RYTO“ SPAUSTUVĖ TIRAŽAS

10 000 K I TA S N U M E R I S P R E N U M E R AT O R I A M S B U S P R I S TAT Y TA S I K I

2018 06 13

© PLATINTI ŠIO LEIDINIO TEKSTUS IR VAIZDO INFORMACIJĄ GALIMA TIK GAVUS RAŠTIŠKĄ

Aurelijus Katkevičius

REDAKCIJOS SUTIKIMĄ

2018 GEGUŽĖ

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

9

laisvalaikis

18

22

apie ką kalba pasaulis

18 | Svarbiausios balandžio politikos, mokslo, verslo ir kultūros temos

88

žmonės ir įžvalgos

22 | Dabar vyksta miestų renesansas

Architektas Danielis Libeskindas: Mokytis galima visą gyvenimą.

28 | Korupcija yra naujasis komunizmas Brianas Whitmore’as: Rusija naudoja mafiją kaip ginklą.

28 34 | Viktoro Orbáno pamokos Europai Dviejų greičių Europa formuosis ir toliau.

38 | Senatoriau, jie rodo reklamas „Facebook“ krizę iš esmės suvaldė.

44 | Ar Petras dirba gerai?

18 10

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2018

Kodėl reikia matuoti Petrą?

50 | Organizacijos pokyčių mozaikos detalės Ką daryti, kai darbuotojai „neperka“ vadovų idėjų?

2018 BALANDIS

82

56 | Sektorius | Vienos komunikacijos epochos pabaiga

Postą paliko didžiausios pasaulyje reklamos agentūros vadovas Martinas Sorrellis.

60 | Išmani Lietuva | Dirbtinis

intelektas: už žmones ar prieš juos

62 tema Lietuviai laimi dirbtinio intelekto čempionatus.

Planetos gelbėjimo planai ir kasdienybė

88 | Naujasis „Leaf“ įtikina.

Lietuva yra viena saugiausių vietų pasaulyje.

96 | Muzika: Mačiau koncertą tavo telefone

70

nrauubjraika skaičiai

Lietuvos mokslas ir tyrimai

Tyrėjai vidutiniškai uždirba 1360 eurų.

74

Toliau – infrastruktūros eilė

Elektros pavara itin sparčiai diegiama į gamybą.

94 | Kinas: Nepelnytai ignoruojamas žanras Lietuviška dokumentika džiugina ir stebina.

Pabandykite patirti koncertą nefilmuodami.

98 | Knygos: Gero skonio „Vėjas nuo jūros“ Gal ne visai siaubo, bet tikrai įtraukiantis romanas.

100

skiltys

100 | Ernestas Parulskis: Bethono muziejus Muziejai yra didesnė rinka negu narkotikai.

visuomenė ir laisvalaikis

74 | Kaip mąsto pasaulio mokinys?

Didžiausia Lietuvos problema visose sferose – pasitikėjimo stygius.

82 | Davidas Hume’as žaidžia biliardą

Apšvietos amžiuje filosofija atrado savo socialinę funkciją.

102 | Sigita Šimkutė: Mano herojai Herojai, kurie lieka ekranuose.

104 | Almis Grybauskas:

Juoko ir užmaršties ruduo

Moravijos sostinė Brno primiršusi savo vokiškakalbę praeitį.

Žvilgsnis 2018-ųjų gegužę verta atkreipti dėmesį į šiuos įvykius.

2018 GEGUŽĖ

106

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

11

žmonės

>>

Dabar vyksta miestų renesansas Gegužę septyniasdešimt dvejų sulaukęs architektas Danielis Libeskindas – dažnas svečias Vilniuje. Šiuokart jis atvyko pažiūrėti, kaip vyksta pagal jo projektą kuriamo Modernaus meno muziejaus Pylimo gatvėje statybos.

M

uziejų savo sukauptai šiuolaikinio meno kūrinių kolekcijai stato Viktoras ir Danguolė Butkai. Tai jų pasirinkimas projektuoti vietoj „Lietuvos“ kino teatro iškilsiančio pastato pasikviesti Lodzėje gimusį D. Libeskindą.

Jūs ne kartą sakėte, kad architektūra yra kalba. Architektūra pasakoja istorijas. Kokią istoriją pasakoja Modernaus meno muziejaus pastatas?

Pirmiausia tai Vilniaus istorija, istorija apie kultūrą šitame mieste. Muziejus yra šalia tos vietos, kur buvo senieji viduramžių vartai ir kur viskas veda į pagrindinę Vilniaus aikštę, čia kuriama nauja vieša erdvė. Iš tikrųjų jis pasakoja istori-

22

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2018

AURELIJUS KATKEVIČIUS

AUŠROS BARYSIENĖ S NUOTR .

ją apie vaizduotę ir kūrybiškumą tų žmonių, kurie šitiek amžių kūrė miestą. Ta istorija tęsiasi iki dabar ir toliau – į rytdieną, ir tai yra gyvenimo šventimas. Muziejus yra daugiau negu menas, tai yra ir visuomeninė veikla, tai yra ėjimas į kavinę, ėjimas į archyvus, susitikimai su žmonėmis. Aš manau, kad jis pasakoja istoriją apie meną, istoriją apie visuomenę ir apie istoriją.

Jūsų stilius yra atpažįstamas, paprastai tai aštrūs kampai, dinamika, judesys. O šiuo atveju, kiek galima spręsti iš vizualizacijų, tai kažkas panašaus į atvirkščią Libeskindo stilių – kampai ir aštrumai eina vidun, o ne išorėn.

Aš esu projektavęs muziejų – karo muziejų, meno muziejų, istorijos muziejų. Tai specifiniai pastatai. Menui, specifinėms programoms reikia specifinių erdvių. Čia reikia aktyvuoti erdvę, reikia padaryti taip, kad žmonėms būtų įdomu eiti pro erdvę, animuoti ją socialine veikla, taigi šiuo atveju mes kuriame formą, pasitelkę miestą netikėtu būdu. Taip, muziejaus pamatas yra tam tikra kalba, bet kartu ji reikalauja tam tikro susitelkimo prie tam tikros veiklos.

Ar studijavote Vilniaus istoriją rengdamasis šiam projektui?

Na, taip, žinote, aš nesu iš labai toli. Aš kilęs iš Lenkijos, iš Lodzės, tai nėra tolima teritorija man, mano protėviai, mano giminės yra ir iš Vilna, kaip jie šį miestą vadindavo. Tai man pažįstamos, ne svetimos vietos. Ir ta pati kova su sovietų diktatūra. Tai puikus europietiškas laisvės miestas, judantis į priekį.

Gal pakeliui užkliuvote už istorijos, kad visai netoli nuo šio pastato buvo žydų pirtys?

Miestas buvo vadinamas Šiaurės Jeruzale, tai buvo žydų kultūros centras, aukšto lygio žydų mokslo centras. Ir labai gaila, kad įsiveržus naciams tiek daug buvo sunaikinta.

Norėčiau pakalbėti su jumis apie ateitį. Jūs daug galvojate apie ateitį ir savo paskaitose kalbate apie miestą kaip augantį organizmą. Kaip manote, kaip mūsų miestai pasikeis keičiantis technologijoms? Pavyzdžiui, po dešimties ar dvidešimties metų galbūt transportas bus visiškai kitoks – dėl autonominių automobilių, dėl to, ką Elonas Muskas daro Los Andžele su savo tunelių bendrove. Dėl „Hyperloop“, kurį dabar jau rimtai bando prancūzai ir kuris naikins atstumus tarp didžiųjų miestų.

Technologijos bet kokiu laikotarpiu daro milžinišką poveikį žmonių gyvenimui. O mes gyvename greitai besikeičiančių technologijų laikais. Bet turime galvoti ir apie stabilumą, kad yra kai kas stabilaus, – ir tai yra žmogaus gyvenimas. Žmogaus troškimai, vaizduotė, dvasinis gyvenimo aspektas – visa tai niekur neišnyko per tūkstantmečius keičiantis technologijoms.

žmonės

Korupcija yra naujasis komunizmas

„JŪS BUVOTE TEISŪS, O DAUGUMA ŽMONIŲ VAKARUOSE KLYDO“, – SAKO BRIANAS WHITMORE’AS APIE TRADICIŠKAI ĮTARŲ LIETUVIŲ POŽIŪRĮ Į RUSIJĄ. SEVERINOS V E N C K U T Ė S ( „ N A N O O K . LT “ ) NUOTR.

Politikos apžvalgininkas, Laisvosios Europos radijo (RFE/RL) vyresnysis redaktorius Brianas Whitmore’as Lietuvoje lankosi dažnai. Kaip pats juokauja, galbūt jau vertėtų net butą Vilniuje išsinuomoti.

Ž

ymaus vaizdo tinkla­ raščio „the power vertical“, nagrinė­ jančio šiandienos rusiją, autorius prasitaria, kad po dešimtmečio darbo įtakingame Europos ir Rusijos radijuje jis priėmė pasiūlymą tapti Rusijos programos direktoriumi Europos politikos analizės centre Vašingtone (angl.

Center for European Policy Analysis, CEPA).

Pokalbio pradžioje norėčiau prisiminti populiarų vaizdo įrašą jūsų tinklaraštyje.

Skaitytojams pasakysiu, kad jame kalbėjote apie vieną Šiaurės Lietuvos miestelį, mums labiau žinomą dėl aludarystės tradicijų. Gal galite mums išduoti, kuo Biržai patraukė jūsų dėmesį?

Visoje Rytų Europoje vyksta nesutarimai dėl istorinių paminklų. Tai yra akivaizdus Vladi-

28

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2018

ARTŪRAS MOROZOVAS

TOMO R AGINOS NUOTR .

miro Putino režimo bandymas įvairiais būdais istoriją paversti ginklu. Dalis šių nesutarimų vyksta dėl to, ką reikėtų daryti su sovietmečio paminklais buvusiose Sovietų Sąjungos ir Varšuvos pakto šalyse. Konfliktų dėl praeities paminklų pastebime tokiose valstybėse kaip Ukraina, Lenkija.

Manau, kad Biržuose buvo pasielgta labai sumaniai ir kūrybingai: užuot nugriovus paminklus, nors nesakau, kad taip daryti būtų blogai, šalia jų paprasčiausiai buvo pastatyti ženklai, kuriuose nurodoma, kad užrašai ant paminklų neatitinka istorinių faktų. Mano nuomone, tai buvo gražus problemos sprendimo būdas. Maskva bando nurodyti kitoms šalims, kaip turėtų būti atmintas Antrasis pasaulinis karas ir sovietmetis. Ji ne tik buvo okupavusi valstybes daugiau nei keturiasde-

Vladimiras Putinas pavertė save antikapitalis­ tiniu Che Guevara.

įžvalgos

>>

Viktoro Orbáno pamokos Europai

VIKTORAS ORBÁNAS NIEKUOMET NEVENGĖ PIGAUS EKONOMINIO POPULIZMO. „REUTERS“ NUOTR.

Užtikrinta Viktoro Orbáno partijos „Fidesz“ pergalė Vengrijoje reiškia, kad dviejų greičių Europa formuosis dar bent iki 2022-ųjų.

A

pie skirtingų grei­­ čių europą įprasta kalbėti turint omenyje ekonomiką, kai atskiriamos euro zonai priklausančios ir savo valiutą išsaugojusios valstybės. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šiuo metu rodo iniciatyvą gilinti euro zonos valstybių integraciją, o tai kelia susirūpinimą nuošalyje likti bijančių šalių sostinėse.

Tačiau V. Orbáno Vengrijos „antrasis greitis“ pirmiausia pasireiškia kitais viešojo gyvenimo aspektais – įvairių visuomenės laisvių, korupcijos, teisės viršenybės srityse. Pagal tai V. Orbáno Vengrija darosi vis panašesnė į ES narystės siekiančias Balkanų valstybes, posovietines respublikas ar kai kurias Lotynų Amerikos šalis. Su tokia Vengrija, kuri dažniau rodo didesnį palankumą Rusijai ar Kinijai, Europa turės sugyventi greičiausiai bent iki 2022-ųjų.

34

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2018

DOVAIDAS PABIRŽIS

JUDITOS GRIGELY TĖ S (V Ž) NUOTR .

Oksfordo universiteto profesorius Timothy Gartonas Ashas sako, kad, įvertinus tai, kaip veikia ES, V. Orbánas iš esmės leidžia Rusijai ir Kinijai turėti vietą prie ES sprendimų priėmimo stalo.

Duokite paramos ir palikite mus ramybėje Žinoma, formalus demokratijos fasadas Vengrijoje išlieka – parlamento rinkimus, kuriuose „Fidesz“ dar kartą užsitikrino daugiau nei dviejų trečdalių daugumą, leidžiančią keisti Konstituciją, stebėję Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos atstovai padarė išvadą, kad nors šalyje erdvė politinėms diskusijoms susiaurėjo, o kai kurie įstatymai apriboja žiniasklaidos pliuralizmą, iš esmės opozicinės partijos turėjo galimybę konkurencingai dalyvauti rinkimuose.

Požiūris, kad ES pinigus galima leisti atsainiau nei nacionalinio biudžeto, vis dar gajus daugelyje regiono valstybių.

įžvalgos

Senatoriau, jie rodo reklamas

„FACEBOOK“ REGULIAVIMO PROBLEMA – KAD TAI DARYS JAV SENATAS. „REUTERS“ NUOTR.

„Senatoriau, mes rodome reklamas“, – pasakė Markas Zuckerbergas ir šyptelėjo, nelyg apsidžiaugęs paiku klausimu. „Senatoriau, mes rodome reklamas“, – memais, lulzais ir roflais sužvigo internetas.

I

Ironiška, kad „Facebook“ vadovas, valdantis bereikšmio triukš­ mo ir nereikalingų ginčų perpildytą socialinį tinklą, tuo pačiu pavertė ir du savo pasirodymus prieš JAV įstatymų leidėjus.

Pirmąją „Facebook“ epopėjos dalį užbaigiau sakydamas, kad „žiniasklaida praneš kiekvieną M. Zuckerbergo žodį“. Turiu pripažinti, kad bent iš dalies klydau – viešoji erdvė jau senai nebegyvena žodžiais. Ji gyvena memais ir emociukais. O memais ir emociukais labai sunku paaiškinti valstybės ir verslo santykių bei šiuolaikinių technologijų gigantų reguliavimo subtilybes.

Juokai juokučiai Socialiniai tinklai springo juokučiais apie M. Zuckerbergo robotišką šypseną ir kalbėjimo manierą, kuri algoritmą priminė labiau nei

38

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2018

NAGLIS NAVAKAS

J U D I T O S G R I G E LY T Ė S ( V Ž ) N U O T R .

„Facebook“ algoritmai. Pokštauta apie kėdės, ant kurios po kelias valandas sėdėjo rožinę startuolių svajonę įkūnijantis vadovas, paminkštinimą. Apie tai, kaip nerangiai Markas gėrė vandenį ir apie iškritusį jo lęšį, po kuriuo slėpėsi driežažmogio akis. Nes M. Zuckerbergas iš tikrųjų yra vienas pasaulį valdančių driežažmogių, mirkt mirkt, cha cha.

Link pensinio amžiaus (bent jau europietiškais standartais) artėjantys senatoriai taip pat neišsisuko sausi. Nepatikėsite, kiek daug to paties pokšto „senyvi žmonės nesupranta technologijų“ variacijų gali būti. Orrinas Hatchas, lediniu veidu pateikęs klausimą „kaip „Facebook“ uždirba pinigus“ ir gavęs straipsnio pradžioje minėtą atsakymą, gimė 1934-aisiais ir yra ilgiausiai tarnaujantis JAV senatorius šalies istorijoje.

Ir tai buvo tik viena nuo problemos esmės viešąją diskusiją kreipianti gija. Politinis kam-

Nuo „Facebook“ šiuo metu atsižegnoti mėgina visi, kas tik gali.

įžvalgos

Ar Petras dirba gerai?

KILIMŲ GAMYBOS IR PREKYBOS SFEROJE PAGRINDINIS RODIKLIS – KVADRATINIAI METRAI. MOTYVACIJA, PAGRĮSTA ŠIUO RODIKLIU, NEVEIKIA. V L A D I M I R O I VA N O V O ( V Ž ) N U O T R .

Neseniai prieš vieną savo internetinių seminarų iš kliento sulaukiau laiško su labai konkrečiu klausimu.

Š

tai tokio: „Kaip neapsunkinant ir nepadidinant „rašliavos“ bei „popierinių ataskaitų“ turėti įmonėje matavimus atskiroms pareigybėms?

• Klausimas būtų, kiek turėtų būti matavimų ir kokių? Koks turėtų būti matavimų gavimo, pateikimo, viešinimo procesas? Norėtume, kad matavimams administruoti nereikėtų skirti per daug laiko, jie turėtų būti daromi „automatu“.

• Atskiros pareigybės matuojamos skirtingai – kaip ir kuo išmatuoti pardavėją, klientų aptarnavimą, administratorę, vairuotoją, sandėlininką? Gal net nereikia jų matuoti?

Bet juk visi nori PRIPAŽINIMO!“ Kadangi seminaras buvo šiek tiek kita tema, nuo atsakymo pavyko išsisukti. Tačiau po pastarųjų dviejų savo straipsnių „Verslo klasėje“ apie geresnį gamybinio ir darbuoto-

44

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2018

NERIUS JASINAVIČIUS

V L A D I M I R O I VA N OVO ( V Ž ) N U OT R .

jų apribojimo išnaudojimą gavau panašių klausimų. O neseniai lankantis vienoje didelėje gamybinėje įmonėje, kurioje kolegos padeda efektyvinti gamybą, gamybos vadovas tiesiai įvardijo problemą: „Kaip man žinoti, ar Petras dirba gerai?“ Žinoma, jis neturėjo omenyje konkretaus įmonės darbuotojo Petro, tik klausė apie sistemą, kuri leistų įvertinti visų darbuotojų darbo kokybę. Prieš metus teko konsultuoti sparčiai augančią internetinės prekybos įmonę, kurios vadovas klausė, kokį vieną (būtent vieną) rodiklį reikia nustatyti skyrių vadovams. Jis norėjo susieti tų skyrių vadovų finansinę motyvaciją su nustatyto rodiklio gerėjimu ir taip užsitikrinti, kad skyrių vadovai garantuos pelningą bendrovės augimą. Manau, dažnas vadovas tikrai norėtų sužinoti, ar jo Petras dirba gerai.

Tik valdant padėtį galima imtis veiksmų ir tikėtis pagerėjimo.

įžvalgos

Organizacijos pokyčių mozaikos detalės

KĘSTUTIS ŠLIUŽAS: „BET KOKS PLANAS YRA NETEISINGAS, KLAUSIMAS – KIEK.“ J U D I T O S G R I G E LY T Ė S (VŽ) NUOTR.

Romas, vidutinio dydžio privataus verslo vadovas, per konferencijos pertrauką žmonių būrelyje gurkšnojo kavą.

Jis pasakojo apie savo organizacijos kasdienę veiklą ir įdomias išvykas už Atlanto, kur praplečia mąstymo horizontą ir praturtina patirtį.

P

er dešimtį vadovavimo įmo­ nei metų romui ne viskas taip sklan­ džiai sekėsi. Patyrė keletą kurioziškų atvejų, sujaukusių įprastą veiklą, o už kai kurias klaidas teko skaudžiai sumokėti.

Pokalbiui pasisukus apie pokyčius bendrovėje, iki tol linksmose akyse suspindo rūpestis. Kalbus žmogus minutę pagalvojęs prisipažino: „Turiu tiek daug progresyvių idėjų, kurios padėtų mums keistis ir tobulėti, tačiau kad ir kaip jas pristatyčiau darbuotojams, visada sulaukiu priešpriešos ir nenoro ką nors naujo daryti. Atrodo, kad tai rūpi tik man.“

Kas yra pokytis organizacijoje Besibaigianti pertrauka nutraukė tolesnį Romo įmonėje planuojamų pokyčių gvildenimą. Vis dėlto mintyse prie šio klausimo grįžau ne kartą. Bandžiau rasti atsakymą, kodėl

50

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2018

JŪRATĖ VIRKUTIENĖ

JUDITOS GRIGELY TĖ S (V Ž) NUOTR .

vienose organizacijose permainos vyksta dažnai ir, atrodo, sėkmingai, o kitose dešimtmečiais tęsiasi tas pats. Kada išties jos reikalingos? Koks yra vadovo vaidmuo darant pokyčius? Šiuos ir kitus svarbius klausimus aptarsiu su geriausiais pokyčių vadovais Lietuvoje. Žodis „pokytis“ vartojamas dažnai, kartais ne visai tinkamai. Girdime jį, kai kompiuteriuose diegiama nauja programa ir kai vykdomi itin dideli projektai, apimantys iš esmės visus darbuotojus, keičiantys organizaciją iš vidaus ir iš išorės. Taigi, ką turėtume laikyti savo vardo vertu pokyčiu? „Telia Lietuvos“ vadovas Kęstutis Šliužas, pokyčius valdęs ne tik Lietuvoje, bet ir Italijoje, Ukrainoje ir Rusijoje, sako, kad permainoms būdingas tolimas ambicingas strateginis planavimas – įsivaizdavimas, kokia organizacijos situacija galėtų

Prieš planuojant pokyčius, svarbu suprasti, kokie jie bus.

AURELIJUS KATKEVIČIUS

Dirbtinis intelektas: už žmones ar prieš juos Prieš dvidešimt metų – 1997 m. – IBM sukurtas kompiuteris „Deep Blue“ pirmąkart šachmatais įveikė žmogų čempioną – Garį Kasparovą. 2017 m. „Deep Mind“ sukurta programa „Alfa Go“ įveikė žmogų čempioną kitame žaidime – „Go“. Tai didžiulis žingsnis technologijai. Milijardierius Elonas Muskas sako, kad tolesnę dirbtinio intelekto plėtrą jau reikėtų stebėti su atida. „MUMS REIKIA, KAD ALGORITMAS MOKYTŲSI IR MOKĖTŲ PRIIMTI TAM TIKRO LYGIO SPRENDIMUS“, – SAKO „BITĖS“ TECHNOLOGIJŲ VADOVAS GINTAS BUTĖNAS. V L A D I M I R O I VA N O V O ( V Ž ) N U O T R .

albėdami apie dirbtinio intelekto tyrimus Lietu­ voje, pirmiausia prisimename „Neurotechnology“. Vardų galime minėti ir daugiau: „Exacaster“, „Algorithmic Trading Portfolio“, „Pixevia“, „Rubedo sistemos“, „Oxipit.AI“, „Tokenmill“ ir „Data Dog“ ir dar ne vieną. Lietuviai pastebimi ir šioje srityje.

Su dirbtiniu intelektu susiduriame kasdien, kai kas nors naršyklės eilutėje užbaigia paiešką už mus, pabaigia žodį telefone ir pasiūlo galbūt patiksiančios muzikos.

Gali būti, kad netrukus jie mums diagnozuos ligas ir modeliuos sudėtingus visuomenės procesus. O gal jau tai ir daro? „Verslo klasė“ apie dirbtinį intelektą kalbasi su „Neurotechnology“ inžinieriumi tyrėju Andriumi Greviu ir „Bitės“ technologijų vadovu Gintu Butėnu.

Andrius Grevys: Mūsų įmonės specializacija yra biometrinis atpažinimas – veidų, pirštų atspaudų ir panašiai, taigi Lietuvoje mums rinka yra maža, tos technologijos

60

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2018

dar nėra įsiskverbusios tiek giliai, gal išskyrus biometrinius pasus.

Aurelijus Katkevičius: Jūsų įmonė yra laimėjusi „Kaggle“ konkursą. Papasakokite, kas tai yra?

Andrius Grevys: Tai toks savotiškas duomenų mokslo čempionatas. Sakykim, įmonė turi kokių nors problemų, turi duomenų, ji paprašo bendruomenės, mokslininkų padėti problemas išspręsti. Temos gali būti pačios įvairiausios: galaktikų klasifikacija, jūros gyvų organizmų klasifikacija, žuvų klasifikacija. Pastaruoju atveju buvo įrengtos kameros laivuose ir jomis stebėta, ką gaudo žvejai, ar negaudo kokių nykstančių rūšių. Reikėjo sukurti automatizuotą sistemą, kuri gebėtų atpažinti, kur ryklys, kur tunas, kokios tunų rūšys. Šis uždavinys ir buvo sprendžiamas – nuotraukoje atpažinti ant denio esančią žuvį ir nustatyti jos rūšį. Mūsų įmonės komanda sukūrė atitinkamą giliojo mokymosi algoritmą, kuris ir laimėjo pirmą vietą.

Aurelijus Katkevičius: Mes kalbame apie didžiulį spektrą dalykų, kai kalbame apie dirbtinį intelektą, – nuo žuvų iki balsuotojų atpažinimo. O kas yra dirbtinis intelektas taikomajame versle, tarkime, telekomunikacijose.

Gintas Butėnas: Mes nesame šių technologijų kūrėjai, mes jas taikome ir diegiame.

Todėl mums svarbiausi du dalykai – technologija turi gebėti mokytis ir turi gebėti priimti tam tikro lygio sprendimus. Kokiais 2012 m. pradėjome dirbti su Izraelio bendrove „Waze“. Jos navigacijos sistema atitinka visus dirbtinio intelekto požymius. Ji kasdien mokosi, kaip vartotojai juda, ji atpažįsta tam tikrus modelius. Kita dirbtinio intelekto taikymo mūsų darbe kryptis – į skambučių centrą skambina daugybė žmonių, mes su vienu startuoliu esame parengę projektą, kurio rezultatas turėtų būti iš skambučio įrašo atpažinti skambinančio žmogaus emocijas, nuotaikas. Tada mūsų žmonės galės atitinkamai reaguoti į skambučius.

IŠMANŪS SPRENDIMAI

INOVATYVUS VERSLAS

IŠMANŪS FINANSAI

IŠMANI VISUOMENĖ

PMS

CMYK

Andrius Grevys: Gilusis mokymas yra dirbtinis neuroninis tinklas. Tai yra matematinis modelis, kuris imituoja neurono ląstelę, – labai supaprastintas neurono modelis. Paprastai tie neuroniniai tinklai būdavo gana nedideli, dabar tinklai apima milijonus tokių modelių. Dabar stengiamės padaryti tinklus kuo kompaktiškesnius, kad galėtume juos naudoti įvairiuose kasdien nešiojamuose įrenginiuose, kad ir telefonuose. #be1e2d

200 c

C 15 M 100 Y 90 K 10

HEX

PMS

CMYK

#204064

654 c

C 100 M 85 Y 46 K 11

Aurelijus Katkevičius: Neseniai Kinijoje buvo įvestas socialinio reitingo matavimas pagal elgseną virtualiojoje realybėje.

Kaip jūs tai vertintumėte?

Gintas Butėnas: Na, tai jau pirmieji visiškai orveliško pasaulio žingsniai. Kinijoje prieš keletą metų paplito programėlė „WeChat“, kuri integruoja labai daug kasdienių dalykų – tai ir socialinis tinklas, ir banko paslaugos, ir pervežimai, ir taip toliau, greičiausiai ji net valstybės subsidijuojama, nes, atrodo, per tą tinklą valstybė nori sužinoti šiek tiek daugiau apie žmones. Bet tai Kinijoje, Vakarų pasaulyje mes, ko gero, turime šiokį tokį imunitetą šitiems dalykams.

Aurelijus Katkevičius: Dirbtinio intelekto pajėgumai kažkokie fantastiški: antai „Neurotechnology“ teigia, kad jų algoritmai atpažįsta daugiau negu milijardą veidų per sekundę. Kur tai iš viso gali būti pritaikoma?

Andrius Grevys: Šie skaičiai aktualūs didelėms valstybėms. Neseniai turėjome projektą Kongo Demokratinėje Respublikoje, kur reikėjo atlikti rinkėjų dedublikaciją. Ten buvo surinkti rinkėjų biometriniai duomenys, reikėjo patikrinti, ar koks rinkėjas neatėjo balsuoti antrą kartą. Rinkėjų daugiau negu 46 milijonai, patikrą reikia atlikti labai greitai, buvo rasta virš 5 milijonų dublikatų, kuriuos vėliau, žinoma, teko šalinti. Mažesnei įmonei ar mažesnei valstybei tokio masto atpažinimo algoritmų nereikia.

Aurelijus Katkevičius: Gal mes čia jau labai arti to, ką George’as Orwellas romane „1984“ įvardija kaip Didįjį Brolį?

Gintas Butėnas: Kiekviena technologija turi pliusų ir minusų. Aš manau, kad teigia-

mų dalykų daugiau negu neigiamų. Pasaulyje sukuriamas milžiniškas kiekis duomenų. Analizuojamas gal tik vienas procentas jų – tiesiog neturime pajėgumų nagrinėti daugiau. Baimių dėl privatumo praradimo gali būti, bet žmonija visada sukuria ar randa tam tikrų kontrolės priemonių.

Aurelijus Katkevičius: Vienas procentas – tikrai labai mažai. Ar mes priartėsime prie likusių apdorojimo? Ir ar reikia?

Andrius Grevys: Tai atskira giliojo mokymosi sritis – mokymasis iš nesužymėtų duomenų. Tradiciškai, kai mokome kokią nors sistemą, mokome ją iš sužymėtų duomenų – nuotraukų, vaizdo įrašų. Jų yra mažuma, juos gana sunku sužymėti, čia reikia didelio žmogaus indėlio. Taip, ateitis priklauso nežymėtų duomenų analizei, bet kol kas ryškių sprendimų, sugebančių masiškai apdoroti nesužymėtus duomenis, nėra.

Aurelijus Katkevičius: O kas tai yra gilusis mokymas?

Aurelijus Katkevičius: Apie tai turbūt bylotų ir tas pats sukilimas prieš feisbuką, ar ne?

Gintas Butėnas: Tai yra vis tiek mes sukuriame tam tikrus mechanizmus, kurie leidžia kontroliuoti duomenų panaudojimą.

Aurelijus Katkevičius: Dabar kalbėdami apie dirbtinį intelektą, mes kalbame apie specialiuosius atvejus. Ar galima manyti, kad jis kada nors išaugs ir iki asmenybės?

Andrius Grevys: Neaišku, kaip mums seksis. Ši giliojo mokymosi sritis plėtojama gana sparčiai. Vis daugiau sferų mes taikome dirbtinį intelektą. Didžioji problema dabar ta, kaip sujungti tuos atskirai taikomus specialiuosius dirbtinius intelektus. Mes mokame atpažinti nuotraukas, balsą, bet padaryti sistemą, kuri sugebėtų daryti ir tai, ir tai, jau sunkiau. Žmogus sugeba atlikti daugybę užduočių, o kol kas dirbtinio intelekto srityje kuriami atskiri algoritmai atskirai problemų klasei. Dar nėra sugalvota būdų, kaip sukurti sistemą, kuri integruotų atskirus specializuotus algoritmus.

2018 GEGUŽĖ

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

61

PAULIUS ČIULADA

tema

PLANETOS GELBĖJIMO V L A D I M I R O I VA N O V O ( V Ž ) N U O T R .

PLANAI IR KASDIENYBĖ

Labai tikėtina, kad kurį nors lietingą artėjančios lietuviškos vasaros vakarą sėdėsite patogiai įsitaisę namie ant sofos ir per televizorių žiūrėsite reportažą iš Pietų Afrikos Respublikos (PAR).

62

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2018

PLANETOS GELBĖJIMO PLANAI IR KASDIENYBĖ

J

ame matysite, kaip šimtai, o gal ir tūkstančiai žmonių su tuščiomis talpyklomis stovi milžiniškose ginkluotos apsaugos prižiūrimose eilėse prie vandens rezervuarų. Stovi ne be reikalo – Keiptaunas, antrasis pagal dydį PAR miestas, kuriame gyvena 4 mln. žmonių, kovoja su didžiausia per šimtmetį sausra, žiniasklaidos dar vadinama didžiausia istorijoje vandens krize žmonių tankiai gyvenamoje teritorijoje.

Mokslininkai vieningi: vandens stygių šioje pasaulio vietoje nulėmė spartus gyventojų skaičiaus augimas ir rekordinė sausra, kurią greičiausiai sukėlė klimato kaita. Tad valdžia neseniai paskelbė, kad bent jau Keiptaune šią vasarą teks rengti vadinamąsias „nulines dienas“ – tokias, kai vanduo iš čiaupų nebėgs, o bus dalijamas 200 mieste įrengtų vandens išdavimų punktų. Dienos norma – 25 litrai žmogui. Pagal vienus skaičiavimus, „nulinė diena“ ateis maždaug birželio, pagal kitus – liepos viduryje.

Dabar mintimis persikelkime į kitą pasaulio vietą – Ramiajame vandenyne esančią Kiribačio Respubliką, kurios problemos yra dar viena klimato kaitos grimasa. Dėl kylančio vandenynų lygio Kiribatis į istoriją pretenduoja patekti kaip pirmoji pasaulyje paskendusi valstybė. Kiribačiui priklausančios salos virš jūros lygio yra pakilusios vos kelis metrus. Šalies valdžia pasaulio dėmesį atkreipė, kai įsigijo daugiau kaip 2000 hektarų greta esančiame Fidžyje. Tam, kad būtų kur perkelti Kiribačio gyventojus, kai šalis tiesiog paskęs vandenyne.

O dabar jau galime grįžti arčiau namų ir į ne tokią seną praeitį – į Paryžių 2015 m. gruodžio 11 d., kai 195 valstybės pasiekė istorinį susitarimą dėl klimato kaitos. Tai buvo pirmasis XXI a. sudarytas tokio didelio masto daugiašalis susitarimas, kuriame yra išdėstytas visuotinis veiksmų planas, kaip neleisti klimatui iki šio šimtmečio pabaigos atšilti daugiau nei 2 °C, palyginti su lygiu, buvusiu iki pramonės revoliucijos. Be to, sutarta siekti, kad atšilimas neviršytų 1,5 °C.

Paryžius rodo lyderystę Visai gali būti, kad apie Paryžiaus klimato kaitos susitarimą išgirdote tik pernai, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas visą pasaulį pribloškė išdidžiai paskelbdamas, jog Jungtinės Valstijos traukiasi iš pasaulinio susitarimo dėl klimato kaitos

PRANCŪZIJOS LYDERIS EMMANUELIS MACRONAS – VIENAS KLIMATO KAITOS MAŽINIMO ENTUZIASTŲ EUROPOJE. „REUTERS“ NUOTR.

2018 GEGUŽĖ

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

63

visuomenė Kaip mąsto pasaulio mokinys?

>> LAURYNA VARNECKĖ TVIRTINA LIETUVOJE MATANTI DIDŽIULĮ PASITIKĖJIMO TRŪKUMĄ. J U D I T O S G R I G E LY T Ė S ( V Ž ) N U O T R .

Kartą pas Aukštelkės mokyklos direktorių Vaidą Bacį atėjo ją tvarkanti moteris. Ji paklausė: „Ar mokiniai privalo susitvarkyti darbo vietą?“ Vadovas ėmė aiškintis, kur čia šuo pakastas. Pasirodo, penktadieniais darbuotoja nuo stalų valo dulkes. Sugaišta daug laiko, nes reikia kilnoti nuo jų visus daiktus.

P

aklausiau jos, ar direkto­ rius irgi privalo susitvarkyti darbo vietą?“ – prisimena V. Bacys. „Ne, direktoriau, jūs tai jūs esat“, – darbuotoja pranešė, kad vadovui ši taisyklė negalioja. Tada V. Bacys paaiškino, kad Aukštelkėje kuriama demokratinė mokykla. Vadinasi, sprendimus bendruomenei dera priimti kartu. „Pažadėjau, kad šią problemą išspręsime. Susitarsime, kad penktadieniais visi – ir mokiniai, ir mokytojai, ir direktorius – nuima daiktus nuo stalų.“

Mąstyk globaliai, veik lokaliai Kai V. Bacys ėmė vadovauti Aukštelkės mokyklai, žurnalistai jo nuolat klausinėjo apie lauke esantį tualetą. Kitas visus pritrenkiantis dalykas buvo tas, kad buvęs švietimo viceministras ir prestižinės Šiaulių Didždvario gim-

74

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2018

GINTA GAIVENYTĖ

V L A D I M I R O I VA N O V O ( V Ž ) N U O T R .

nazijos vadovas darbą kaimo mokykloje vadino karjeros šuoliu. Dabar V. Bacys juokauja, kad atėjimas į Aukštelkę buvo ir būdas išgarsėti. Niekada anksčiau jis nebuvo sulaukęs tiek dėmesio. Apie jo karjerą straipsnį parengė trijų milijonų egzempliorių tiražu leidžiamas didžiausias Indijos ir viso pasaulio dienraštis „The Times of India“.

Aukštelkės mokyklos tualetas – ne apšnerkšta medinė būdelė, bet modernus, „europinis“. Todėl apie jį kalbėti toliau nėra prasmės.

Tačiau patyrusio vadovo apsisprendimas išmėginti jėgas Šiaulių rajono mokykloje vertas dėmesio. Beje, žodis „Aukštelkė“ kildinamas iš „aukštas“ ir „alka“ – vadinasi, tai aukštumoje esanti šventa vieta. „Mąstyk globaliai, veik lokaliai“ – mėgstama V. Bacio frazė. Kaip Lietuvoje išugdyti pa-

Visuomenė pasitiki mokykla.

Mokykla absoliučiai pasitiki mokytojais.

O mokytojai pasitiki vaikais.

visuomenė

Davidas Hume’as žaidžia biliardą

DAVIDAS HUME’AS. „V I K I P E D I J O S “ N U O T R .

XVIII šimtmetyje, dar vadinamame Apšvietos amžiumi, filosofija atrado savo socialinę funkciją.

G

reta ankstesnių siekių pažinti ir paaiškinti pasaulį dabar fi­ losofai (bent jau kai kurie) suvokė, kad jų tikslas yra kovoti su visuomenės tamsumu ir joje vešančiais prietarais, na, o pozityviais terminais tariant, filosofai susiprato turintys pareigą šviesti ir tobulinti visuomenę. Įvairūs autoriai šio pašaukimo prielaidas ir jo įgyvendinimo priemones matė įvairiai. Štai prancūzų filosofas Nicolas de Condorcet, apžvelgęs žmonijos intelektualinę istoriją, nusprendė, kad žmogiškasis Protas laikui bėgant dėsningai tobulėja, tad plėtodami mokslus, švietimą ir lavindami individualius protus mes artiname tą laiką, „kai saulė žemėje švies tik laisviems žmonėms, pripažįstantiems tik vienintelį valdovą – savo protą“.

82

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2018

KĘSTAS KIRTIKLIS

EVGENIOS LEVIN NUOTR.

Nors ir skambanti kiek pompastiškai, ši idėja neblogai prigijo vakarietiškame mąstyme – gal ne visuomet pripažįstame garsiai, visgi esame linkę manyti, kad apskritai esame protingesni už savo tėvus, ką jau kalbėti apie tolimesnius protėvius. Kartu viliamės, kad mokslo ir kultūros pažanga galiausiai išspręs daugybę tebeegzistuojančių medicininių ir socialinių problemų, o žmonių tamsybė ir įvairiausi prietarai išnyks beveik savaime.

Išmokti įveikti prietarus ir baimę O štai škotų Apšvietos klasikas Davidas Hume’as (1711–1776 m.) labiau nei žmonijos Protu domėjosi kasdieniu galvojimu ir įveikti prietarus bei tamsybę tikėjosi kasdienės žmonių patirties analize. Mat tamsybė ir prietarai, jo

Jei kalbantysis negali nurodyti juslinio minties šaltinio, vadinasi, pastaroji nieko verta!

Ernestas Parulskis

VA I V O S A B R O M A I T Y T Ė S N U O T R .

Bethono muziejus

Repertuariniai ir proginiai akademinės muzikos koncertai Filharmonijoje lyg ir vienodi – klausytojų sausakimša visuomet, o ir publika beveik tokia pati. nedidelę „beveik“ paklaidą progi­ niuose koncertuose sudaro likimo ir pareigų aukos – žmonės, kurie į tokį renginį patenka daugiau ar mažiau pirmą kartą, bet iš patirties žino – kai muzika baigiasi, reikia ploti, o kai baigiasi viskas – kelti stovimas ovacijas.

Ir naujokai su plojimais, be abejo, lazdą perlenkia. Na, ovacijos didelės bėdos nekelia – tik truputį nejauku, ir tiek. Juo labiau kad prieš dešimtmetį nuo plūstelėjusios stovimų plojimų bangos pašiurpę europiečiai išsiaiškino, jog žanras atėjo iš JAV (stipriai pabrangus koncertų bilietams amerikiečiai nusprendė, kad bet kuris, net paau-

100

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2018

glių orkestro, koncertas privalo gauti plojimų audrą), o Amerika visuomet laimi, tad su nauja situacija bet kuriuo atveju teks susitaikyti.

O štai plojimai per kūrinio dalių pertraukas erzina smarkiai. Ir gėda, kas be ko. Man netgi teko pamatyti du viename – kažkada grojo ilgą Antono Brucknerio simfoniją. Trečią, priešpaskutinę, dalį kompozitorius užbaigė itin finališkai – su būgnais, lėkštėmis, trikampiais ir timpanais. Pavargusi proginio koncerto publika puolė ploti, stojosi nuo kėdžių, dar šiek tiek ir būtų pradėjusi skanduoti. Dirigentui teko atsisukus paaiškinti, kad dar liko viena da-

lis. Iš kitos pusės žiūrint, Bruckneris pats kaltas – reikėjo mažiau klausytis Vagnerio.

Bet tą dieną mūsų laukė paprastas repertuarinis koncertas. Po kavos ir iki gongo būriavomės Filharmonijos antro aukšto vestibiulyje – ten, kur kartais įrengiamas atsarginis baras. Bičiulė mostelėjo savo paauglei dukrai – ateik, šnektelk su suaugusiaisiais. Mama jau spėjo mums papasakoti, kad vaikas pirmą kartą gastroliavo užsienyje. Paauglė papasakojo apie savo nuotykius Vokietijoje. Jie grojo trijuose miestuose, kurie mums buvo žinomi ir matyti, todėl sutikrinome su jaunąja muzikante įspūdžius ir standartiš-

Sigita Šimkutė

V L A D I M I R O I VA N O V O ( V Ž ) N U O T R .

Mano herojai Žinau tą jausmą.

Rytas. Aš skubu, kaip visada vėluoju, mano žingsnis greitas, o galvoje sukasi tūkstančiai reikalų, bet šią akimirką tikrai rasčiau laiko netikėtam susitikimui. Tokiam, kuris būtų vertas geriausios romantinės dramos, o geriau – komedijos, scenarijaus. jis stovėtų atsirėmęs į savo išblizgin­ tą automobilį ir atsainiai taisytųsi laikrodžio dirželį. Šiek tiek pražilę smilkiniai ir solidus kostiumas, nedidelė barzda ir nauji, dar gurgždantys batai. Jis šypteltų man artėjant ir ištartų ką nors paprasto. „Šįryt vėsoka, ar ne?“ arba „Gal važiuojame kavos?“ Tada aš nusišypsočiau, lengvai krestelčiau plaukus ir atsakyčiau ką nors banalaus. „Tokia ta lietuviška vasara“, jei apie orus, arba „Mielai, bet, deja, neturiu laiko“. Jausdama jo veriantį žvilgsnį atsirakinčiau savo automobilį, trumpam susigėdusi garsaus signalizacijos pyptelėjimo, paleisčiau variklį ir žiūrėčiau, kaip jis sėda į savąjį.

O tada jis važiuotų iš paskos, vis prisivytų ir taikytų prie šviesoforo sustoti šalia gretimoje juostoje, nepaisydamas paliekamų tarpų prieš save ir tuo siutindamas kitus vairuotojus, o man keldamas šypseną ir virpulius. Mes lenktyniautume mieste, ir visi į mus žiūrėtų.

Mus būtinai sustabdytų policija. Aš kramtyčiau apatinę lūpą žvelgdama per galinio vaizdo veidrodėlį, kaip kelių eismo pareigūnas tikrina jo dokumentus, ir lauk-

102

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2018

čiau, kol kitas pareigūnas prieis prie mano automobilio. Jie mus paleistų, nes... aš nežinau kodėl, bet šiame scenarijuje nėra jokios policijos areštinės ar baudos kvitų, nes, nors šiuos dar galima įrašyti į siužetą, lietuviška areštinė visiškai neatrodo romantiškai.

Tada mes juoktumės. Aš sutikčiau išgerti kavos, gal netgi sėsti į jo automobilį. Dieve, jis naudoja tokį seksualų salono gaiviklį, kad man šiurpsta oda vien nuo minties, kiek toli galime eiti, jei tik panorėtume. Atšaukčiau visus susitikimus. Jis šypsotųsi į kumštį, kai visiems iš eilės telefonu aiškinčiau, kad prastai jaučiuosi ir būtų geriau, jei susitikimą atidėtume kitai dienai.

Jis būtinai nusivežtų į man nežinomą vietą – su tobulai minkštomis sofomis ir nepriekaištingu aptarnavimu. Dar nesulaukusi kavos pradėčiau tylomis pavyduliauti visoms moterims, kurias vežėsi čia prieš mane. Žvelgčiau padavėjai į akis ir svarstyčiau, ar ji mane mato kaip eilinę „ryto madam“ – šiandien viena, rytoj jau kita?

Mes kalbėtumės, ir tas pokalbis būtų toks puikus, lyg jį būtų rašęs Aidas Puklevičius su Ernestu Parulskiu: pakankamai intelektualus ir čia pat dosnus dviprasmy-

bių, nepadorių užuominų ir kitų gundymo elementų.

Tada suskambėtų telefonas. Greičiausiai jo. Jis juk toks užsiėmęs, kokia tai neįkainojama dovana, kad šį rytą nusprendė paskirti man. Jaučiuosi tokia ypatinga, šią akimirką turinti supermegagalių: jei dabar į kavinę įsiveržtų ginkluoti nusikaltėliai – šito vyro paveikslui tik ir tetrūksta šiek tiek miglotos reputacijos šarmo, – aš nedvejodama iš jo dėklo ištraukčiau vieną iš dviejų pistoletų ir atsišaudyčiau taip taikliai, kaip šaudoma tik trimis atvejais. Sapnuojant, veiksmo filme ir per olimpines žaidynes.

Mes išsiskirtume. Aš jam neduočiau savo telefono numerio, bet mielai paimčiau jo prabanga alsuojančią vizitinę kortelę. Kaip priklauso: kreidinis popierius, 440 gramatūra, iškilioji spauda. Lengvas muskuso dvelksmas.

Tirpčiau iš noro suklupti. Sumerkti pirštus į jo plaukus, patirti tikro šilko marškinių prisilietimą. Bet lėtai atsitraukčiau, vaduodamasi iš geidulingo magnetizmo. Protingos mergaitės kvailystes krečia saikingai, tiesa?

Galbūt jis atsiųstų gėlių į darbą, kurių negalėčiau neštis namo. Patys suprantate ko-

Almis Grybauskas

VLADO BRAZIŪNO NUOTR.

Juoko ir užmaršties ruduo Moravijoje 2017 m. tvyrojo graži terezinė vasara. Taip vadinama dėl spalio 15 d. švenčiamo Terezijos vardadienio. O esant čia pirmiausia į galvą ateina imperatorė Maria Theresia Walburga Amalia Christiana (1717–1780 m.) – vienintelė moteris, sėdėjusi Čekijos soste. įspūdingas jos monumentas vienos cen­ tre, Muziejų kvartale priešais tokią turtingą paveikslų galeriją, prisimenama ji ir dėl daugelio sėkmingų reformų, ypač švietimo, o aš įsidėmėjau, jog tai ji prisakiusi didvalstybės pakelėse sodinti obelis, kad pėsčiomis grįžtantys iš kariuomenės paleisti kareiviai turėtų ko užkrimsti.

Moravijos sostinė Brno gerokai primiršusi savo vokiškakalbę praeitį. Praha turistams itin aktyviai, netgi įkyriai reklamuoja savąjį Franzą Kafką, o štai Brno vis dar neištraukia iš rankovės ne ką silpnesnės Roberto Musilio kortos. Tik per kelis namus nuo mūsų Baltistikos centro, buvusioje Augustianerštrasėje, gyveno jo tėvai. Alfredas Musilis buvo vokiškos aukštosios technikos mokyklos profesorius, porą kartų netgi išrinktas rektoriumi, čia parašyti ir paskelbti pirmieji Roberto prozos tekstai, čia studijuodamas jis dienoraštin įrašė: „Mano gyvenimas – nuotykiai ir dvasios vivisektoriaus klajonės XX amžiaus pradžioje.“ Po šiomis jo, gimusio 1880 m., eilutėmis galėtų pasirašyti nemažai panašių to meto skrodikų: Thomas Mannas, gimęs 1875 m., Hermannas Hesse (1877 m.), Kafka (1883 m.), Hermannas Brochas (1886 m.).

Tai apie juos Brno gimęs Milanas Kundera rašė: „Paskutiniai ramūs laikai, kai žmogus galėjo kovoti vien su savo paties sielos pabaisomis, Joyce’o ir Prousto laikai buvo jau pasi-

104

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2018

baigę. Kafkos, Musilio, Brocho pabaisos ateina iš išorės ir vadinasi Istorija – jos beasmenės, nenuspėjamos, nesuvaldomos ir nesuprantamos, ir niekas negali nuo jų pasislėpti. Tai akimirka, kai didžių Vidurio Europos romanų autorių plejada patiria, įsisąmonina ir aprašo aštriausius Naujųjų amžių paradoksus.“ Namuos, prie kurių pritvirtinta dvikalbė atminimo lenta, Robertas lankydavosi iki tėvų mirties 1924 m., netoliese, Hranicėse, kur ir pats autorius mokėsi kadetų mokykloje, vyksta pirmojo Musilio romano „Auklėtinio Tiorleso sumaištys“ veiksmas, Brno prisimenamas didžiajame „Žmoguje be savybių“, „Tonkoje“, minimas po mirties išleistuose tekstuose. O ir pati giminės kilmė aiškiai čekiška, ir tik Roberto seneliui persikėlus Austrijon ji skilo į čekiškąją ir austriškąją šakas. Čekiškoji pavardė ir turėtų būti tariama „Musil“, su kietąja „l“ ir kirčiuojant pirmąjį skiemenį, tad lietuviškai būtų Musilas, o vokiškai, žinoma, dar kitaip.

Apie Kunderos minėtas pabaisas ir kitas aktualijas kasmet rudeniop pakalbėti Prahon susirenka „Forumas 2000“, kurį 1997 m. įsteigė Václavas Havelas, Elie Wieselis ir japonų filantropas Yohei Sasakawa. Tiesa, manding, kuo toliau, tuo labiau tas forumas darosi panašus į festivalį, o tokie renginiai – ar tai būtų intelektualų, ar kolūkio festivaliai

– įdomūs tampa tik tada, kai atsiranda išdrįstančių suardyti jau nusistovėjusią ar net sustabarėt linkusią tvarką beigi ritualus. 2017 m. rudenį tokių neatsirado, tad tenka prisimint dar prieš metus vykusį. Tuomet toksai Pieteris De Buysseris, sekdamas Havelu, užsipuolė melagingą ir represyvią liberalizmo ideologiją pacituodamas Nobelio ekonomikos premijos laureatą Josephą Stiglitzą: „Pasaulinė krizė kyla ne iš rinkos stygiaus, o iš jos pertekliaus.“ Esą neoliberalizmas sustabdęs Afrikos vystymąsi mažiausiai 25 metams, Azijos – dešimtmečiui, tačiau euro zonoje ir toliau laikomasi jo principų. Priminęs, kad demokratija tampa bejėgė, jeigu piliečiai nėra pakankamai informuoti, jis ėmėsi analizuoti Havelo „Begalių galybę“ ir jos teiginius taikė nebe tuometės komunistinės sistemos, o dabartinių Vakarų valstybių kritikai. Tačiau daugiausia triukšmo sukėlė jaunas čekų žurnalistas Danielas Veselý, kritikos salves nukreipęs į nebe disidentinio, o į prezidentinio laikotarpio Havelą, kuris, anot jo, pernelyg pataikavęs JAV paremdamas karą Irake, Jugoslavijoje ir kitais tarptautiniais klausimais, nors tai dažnai prasilenkdavę ir su tiesos, ir su žmogaus teisių reikalavimais. Šio rudens tarptautinį foną itin pagyvino prezidentas Milošas Zemanas, kai Europos Taryboje pareiškė, kad Krymo prijungimas prie

žvilgsnis

JAU GEGUŽĘ GALI ĮVYKTI JAV PREZIDENTO DONALDO TRUMPO IR ŠIAURĖS KORĖJOS LYDERIO KIM JONG-UNO SUSITIKIMAS. „ R E U T E R S “ N U O T R .

GEGUŽĘ VERTA ATKREIPTI DĖMESĮ

D

idžiajai daliai Lietuvos piliečių svarbiausias gegužės įvykis, be abejo, bus krepšinio Eurolygos finalo ketvertas Belgrade. Pusfinalis: Kauno „Žalgiris“ prieš Stambulo „Fenerbahce“. O juk Lietuva tikisi ir šiek tiek daugiau.

Rinkimų kalendoriuje gegužę įdomūs du referendumai – Airijoje ir Rumunijoje.

Jie abu iš esmės susiję su šeima. Airiai balsuos dėl konstitucijos pakeitimų, kurie atvertų galimybę kurti abortus tam tikrais atvejais leidžiančius įstatymus. Rumunai taip pat balsuos dėl konstitucijos pakeitimų – kalbama apie konstitucinį šeimos apibrėžimą. Referendumui nubalsavus „už“, konstitucijoje būtų užfiksuota, kad šeima gali būti tik vyro ir moters sąjunga.

Du konstituciniai referendumai priešingose Europos pusėse – ir beveik priešingo turinio. Stebėti juos verta, kad susivoktume, kaip ir kuriose mūsų žemyno dalyse kinta žmonių nuotaikos.

106

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2018

Visi kiti gegužės rinkimai mums gali būti įdomūs tik pažintine prasme, kad ir Kolumbijos ar Venesuelos prezidentų.

Ko dar galime tikėtis paskutinį pavasario mėnesį?

Labai gali būti, kad gerų atsiliepimų pasiilgęs Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas paskubins galimą jo ir Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong-uno susitikimą. Juoba kad jau pasigirdo balsų, jog už taikos proceso Korėjos pusiasalyje paspartinimą JAV prezidentas nusipelno Nobelio taikos premijos.

Gerų naujienų prezidentui reikės, nes blogos sklis savaime – link teismo pamažu slinks D. Trumpo teisininko (JAV spaudoje jis vis dažniau vadinamas „fixer“ – reikalų tvarkytoju) Michaelo Coheno byla, ir šitas slinkimas neišvengiamai pažers įvairių atradimų. Jau balandžio pabaigoje M. Cohenas apeliavo į penktąją konstitucijos pataisą, pagal kurią pilietis turi teisę atsisa-

kyti liudyti prieš save. Ironiška tai, kad pats D. Trumpas yra ne kartą teigęs, jog iš tikrųjų nekaltas žmogus neturėtų pasitelkti penktosios pataisos.

Gegužę tęsis kosminės varžybos – tris kartus savo palydovus į orbitą šį mėnesį kelia kinai. Ir tris kartus skris „SpaceX“ „Falcon 9“ raketos. Iš viso 2018 m. Elono Musko bendrovė planuoja paleisti 25 raketas. Prisiminkime, kad per pastaruosius septynetą metų „SpaceX“ kosminių skrydžių rinkoje užsiaugino savo dalį nuo 0 iki 50 proc. ir taip iš esmės sunaikino Rusijos komercinių skrydžių industriją. Balandį ministro pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Rogozinas net užsiminė apie tai, kad Rusija išvis pasitrauks iš komercinių skrydžių rinkos.

Na, o į brangiausio visų laikų filmo – „Keršytojai. Begalybės karas“ – premjerą jūs jau visi turbūt spėjote nueiti pirmomis gegužės dienomis.