Page 1

2014 L APKR ITIS

V Ž P R E N U M E R AT O R I A M S N E M O K A M A I

KAINA 15 90 Lt

(4,60 Eur)

KIEK DAR KRIS NAFTOS KAINOS? EURAZIJOS SĄJUNGA – VIS DAR TIK VLADIMIRO PUTINO SVAJONĖS VILNIETIS BUVO ANDOROS KARALIUS HOLOGRAMOS VERŽIASI Į SCENĄ IR POLITIKĄ „BALTIJOS ENERGETIKOS FORUMAS 2014“

Energetikos ministras Rokas Masiulis:

Visagino projektas aktualus


PREKYBOS IR ISVAIKIO CENTRAS PANORAMA Saltoniškių g. 9, Vilnius 2. aukštas


redaktoriaus pratarmė

VERSLO KLASĖ I S S N 1648-6374 žurnalas leidžiamas nuo 2 0 0 0 metų REDAKCIJOS ADRE SAS

J. JASINSKIO g. 16A, LT-03163, VILNIUS, LIETUVA TEL. +370 5 252 6302, 252 6300 FAKS. +370 5 252 6313 el . p. vklase @v z inios . lt

Nr. 11 (141)

LEIDĖJA UAB „VERSLO ŽINIOS“ GENERALINIS DIREKTORIUS

Ugnius Jankauskas VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS

Rolandas Barysas

www.vz.lt/versloklase REDAKTORIUS

Aušros barysienės Nuotr .

Sveiki, prasidėjusio šildymo sezono proga apie ką dar kalbėti, jei ne apie energetiką .

Juoba kad lapkričio 20 d. „Verslo žinios“, advokatų kontora „Tark, Gruntė, Sutkienė“, Nacionalinė Lietuvos elektros asociacija ir Lietuvos pramonininkų konfederacija organizuoja tarptautinį renginį „Baltijos energetikos forumas 2014“. Jeigu kam nors tikrai rūpi ateitis – iki lapkričio 20-osios dar spės užsiregistruoti. Praėjusį mėnesį energetikos srityje pasaulyje ir Lietuvoje nutiko pora įdomių ir labai svarbių dalykų. Pasaulyje – visiškai įsitvirtino naftos pigimo tendencija. Anot rimtų prekiautojų prognozių (pavyzdžiui, banko „Goldman Sachs“), ir 2015 m. „Brent“ rūšies naftos kaina nepasieks 100 dolerių už barelį. Daugiau apie tai skaitykite šiame žurnale. Labai svarbus įvykis Lietuvoje – į Klaipėda atplaukė suskystintų gamtinių dujų terminalas „Independence“. Jį sunku pervertinti, nes energetikos ir energetinio saugumo padėtis visame regione iškart esmingai pasikeitė ir apie tai jau daug kas šnekėjo. O šioje „Verslo klasėje“ Rytas Staselis išsamiai kalbasi su energetikos ministru Roku Masiuliu.

Praėjusį mėnesį pasirodė bent pora pranešimų apie proveržius šaltosios branduolinės sintezės srityje, bet vertinti to kol kas neskubėkime, dar iki galo neaišku, kiek kalbos apie kokybiškai naują energijos gamybos lygį pamatuotos, o kiek primena amžinojo variklio konstravimą. Grįžkime prie tų dviejų svarbių įvykių – naftos kainos kritimas reiškia prasidėjusį esminį visos angliavandenilių rinkos pertvarkymą, o „Independence“ – visai kitokią Lietuvos būseną palaikant santykius su įvairiais Rytų kaimynais. Bet dažniausiai tokiomis progomis mums kyla viso labo du buitiniai klausimai. Pirmas – kodėl degalinėse benzinas nepinga? Antras – kiek mokėsime už šildymą? Tai suprantama. Sava tekstilė visada arčiausiai kūno. Bet pabandykime suvokti vieną dalyką – pasaulis gerokai sumažėjęs ir pakitęs, tik Homo sapiens kažkodėl menkai tepasikeitęs. Mūsų reakcijos (tai turbūt natūralu) į aplinkos dirgiklius vis dar ne per labiausiai skiriasi nuo Tado Blindos ar kokio nors būro Dočio. Bet va mes gyvename visiškai kitokiame pasaulyje. Žemės drebėjimas Japonijoje ar protesto demonstracijos Honkonge mums yra čia ir dabar, Ukrainoje degančias padangas stebime tiesiogiai internetu, o apie krintančias ar kylančias grūdų kainas pasaulio biržose mūsų ūkininkai gali sužinoti ne tuomet, kai iš kokio Londono buriniu laivu kurjeris atveža laišką, o tada, kai sandoriai sudaromi. Yra šioks toks disonansas tarp to, kaip mes esame pasaulio „čia ir dabar“, ir to, kaip gyvename savo kasdienybės „čia ir dabar“. Bet pradedame pamažu suprasti, kad ir kaip koks nors veiksmas Šanchajuje gali paveikti kasdienybę. Atrodo, kuo toliau, tuo sparčiau mokysimės suprasti. O „Verslo klasė“ gal padės tai padaryti. Skaitykite.

AURELIJUS KATKEVIČIUS ŽURNALISTĖ

AGNĖ KRIŠČIUKAITYTĖ N uolatiniai autoriai

Liudvikas Andriulis Regimantas Dima Giedrius Drukteinis Vidas Jankauskas Nerius Jasinavičius Gediminas Kulikauskas Leonas Vaitiekus Lenokas Liutauras Leščinskas Ernestas Parulskis Mykolas Pleskas Elė Pranaitytė Aidas Puklevičius Tomas Ramanauskas Rolandas Rastauskas Dina Sergijenko Rytas Staselis Vaidotas Šernius Sigita Šimkutė Martynas Tovarovas Andrius Užkalnis Jurga Vilpišauskaitė Giedrius Vilpišauskas Aistė Paulina Virbickaitė Mindaugas Voldemaras Justinas Žilinskas A utoriai

Paulius Čiulada Renaldas Jakubauskas Gražina Sviderskytė Karolis Vyšniauskas F oto g rafai

Judita Grigelytė Vladimiras Ivanovas D i z aineris

Vilmas Narečionis REKLAMA

Aida Butėnė +370 5 252 6329 P R E N U M E R ATa

Živilė Gudavičiūtė + 370 5 252 6408 prenumerata@verslozinios.lt KALBOS REDAKTORĖ

BERNADETA BUMBLAUSKAITĖ VIRŠELIS

JUDITOS GRIGELYTĖS NUOTR. L E I D I N YJ E PA N AU D O T O S AGENTŪRŲ

„BLOOMBERG“, „MATTON“, „REUTERS“ NUOTRAUKOS SPAU S T UVĖ

„LIETUVOS RYTO“ SPAUSTUVĖ TIRAŽAS

10 000 egz. K I TA S N U M E R I S P R E N U M E R AT O R I A M S B U S P R I S TAT Y TA S I K I

Aurelijus Katkevičius

2014 LAPKRITIS

VERSLO ŽINIOS

2014 12 04

© PLATINTI ŠIO LEIDINIO TEKSTUS IR VAIZDO INFORMACIJĄ GALIMA TIK GAVUS RAŠTIŠKĄ REDAKCIJOS SUTIKIMĄ

VERSLO KLASĖ

13


laisvalaikis

20

18

84

žmonės ir įžvalgos

20 | „Nike“ kova dėl pasaulio pėdų „Nike“ reklaminis šūkis „Just Do It“ buvo pripažintas vienu iš penkių geriausių XX a.

26 | Reinas Raudas ir išminties akmuo Europa yra ne idėja, bet idėjų generatorė.

18

mėnesio komentaras

18 | Aurelijus Katkevičius: naftos rinka ir geopolitika Nafta greitai nepradės brangti.

14

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS LAPKRITIS 2014

26


2014 LAPKRITIS

30 | Nekantrių klientų aplinka Ką daryti, kai klientai nelaukia.

34 | Diplomas – kam jis? Visi nori patirties, o ne diplomo.

38 | Eurazija kaip svajonė

Eurazijos ekonominės sąjungos nariams bus sunku išvengti Rusijos botago ir meduolių.

46 tema

56 84 | Aštrus „Lexus“ ginklas

„Lexus NX“ meta iššūkį ramesnio dizaino vokiečių prabangių automobilių trijulei.

90 | Taukai – tai sveika!

Gerai paruoštuose taukuose galite kepti bet ką, net žuvį.

94 | Kinas: „Dingusi“: nejučia pradingusios dvi su puse valandos Naujasis Davido Fincherio filmas – tai siurrealistinis ir makabriškas pasakojimas.

96 | Technika: Pati tikriausia „blakė“

„Blakė“ X009 – ekonomiškas signalizacijos variantas.

„Baltijos energetikos forumas 2014“ Energetikos ministras Rokas Masiulis: energetikos laukia inventorizavimas.

56

visuomenė ir laisvalaikis

56 | Vilnietis – Andoros karalius

Borisas Skosyrevas buvo genialus avantiūristas.

60 | Sklaidosi legenda apie „Lituanicą“ (II) Lietuvoje dar niekas to nėra bandęs: kuriamas skaitmeninis trimatis „Lituanicos“ modelis.

66 | Šou turi tęstis

Garsių mirusių atlikėjų hologramos vis dažniau pasirodo scenoje.

74 | Rojaus paieškos šalia rojaus

98

skiltys

98 | Ernestas Parulskis: 1981. Vasaros laiko diena

Po saule keičiasi tik klausimai – atsakymai seniai tie patys.

100 | Rolandas Rastauskas: Valė slėnio pasakojimai Poetas kartais pasirenka ne tik žodžio ar kirčio, bet ir mirties vietą.

102 | Aidas Puklevičius: Kuklus biurokratėjimo žavesys Visiškai identiškai tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje kuriasi imperijos.

104 | Jurga Vilpišauskaitė: Pažintis su Alberto ir kelionė į Lėlių salą

Vietiniai sako, kad lėlių galvos juda ir akys mirksi, jos juokiasi, verkia ir šaukia.

Balis – itin populiari povestuvinių kelionių vieta.

80 | Tango šokamas dviese

Tango tapo pasauliniu fenomenu ir ėmė draugauti bei konkuruoti su įvairiausiais žanrais.

Žvilgsnis 2014-ųjų lapkritį verta atkreipti dėmesį į šiuos įvykius.

2014 LAPKRITIS

106

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

15


žmonės

>>

„Nike“ kova dėl pasaulio pėdų

Sporto teorija ir praktika buvo Billo Bowermano gyvenimo aistra. „ Wiki p edios “ nuotr .

Žinomiausias pasaulyje sportinės avalynės prekės ženklas „Nike“ rinkoje pats jauniausias. Iki jam pasirodant prieš keturiasdešimt metų, pasaulis jau pažinojo „Adidas“ ir „Pumą“, „Converse“ ir „Reebok“.

T

ačiau „nike“, įsiveržęs į šių prekės ženklų dominuojamą rinką kaip kometa, ne tik netrukus ją

užvaldė (šiuo metu užima 25 proc. pasaulio rinkos), bet ir iš esmės pakeitė amerikiečių požiūrį į sportą kaip laisvalaikio užsiėmimą. Įmonės istoriją kūrė du visiškai skirtingi žmonės – Billas Bowermanas ir Philas Knightas.

Billas Williamas Jay Bowermanas (1911–1999 m.) gimė Portlande, Oregone, valstijos senatoriaus (vienu metu net ir gubernatoriaus) šeimoje. Tėvams išsiskyrus (paprastai tai nebūdinga nei ano, nei šio meto Amerikos politikams) augo su motina ir kur kas kukliau, nei derėtų senatoriaus vaikui. 1929 m. gavo fut-

20

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS LAPKRITIS 2014

GIEDRIUS DRUKTEINIS

bolininko stipendiją ir įstojo į Oregono universitetą studijuoti žurnalistikos (tikrajai aistrai – medicinos studijoms – neužteko pinigų). Baigęs mokslus, įsidarbino treneriu Medfordo vidurinėje mokykloje, kur kartu dar dėstė ir… biologiją. 1943 m. buvo mobilizuotas į armiją, kariavo Italijoje, nusipelnė majoro laipsnį. Po karo vėl dirbo Medfordo mokykloje, tačiau 1947 m. sulaukė viliojančio pasiūlymo tapti vyriausiuoju Oregono universiteto fizinio lavinimo treneriu. Sporto teorija ir praktika buvo jo gyvenimo aistra. B. Bowermanas priklausė specialistų grupei, kuri rengė atletų treniruočių aukštikalnėse programą Meksiko olimpiadai. Jis kūrė individualių treniruočių sistemas, išrado visiškai naują principą „sunku–lengva“ (pagal jį treniruočių intensyvumas buvo kintamas,

Amerikoje Billo Bowermano pastangomis prasidėjo bėgiojimo rytais manija.


20 „Nike“ kova dėl pasaulio pėdų

26 Reinas Raudas ir išminties akmuo jos poreikį ir netgi nuospaudų atsiradimo galimybę. Anais laikais tokie skaičiai atrodė išties svariai – šeštojo dešimtmečio Amerikos rinkoje dominavę penkis dolerius kainuojantys „Converse“ bateliai buvo skirti labiau krepšiniui, o ne bėgikams, kokybiškesni „Adidas“ sportukai kainavo 30 dolerių ir ne kiekvieno kišenei buvo prieinami. Tačiau tuomečiai sportinės avalynės gamintojai abejingai reagavo į B. Bowermano laiškuose išdėstytas idėjas ir pageidavimus. Tad savo mėgstamiems bėgikams batelius B. Bower­manas siuvo pats. Būtent jis sukūrė raštuotą sportukų padą, kurį, beje, pagamino į žmonos vaflinę įpylęs skystos gumos (po tokių eksperimentų vaflių joje kepti nebebuvo galima). Tokius batelius gavo ir jo treniruojamas studentas vidutinių nuotolių bėgikas Ph. Knightas.

Philas

kad atleto organizmas spėtų atsigauti; šis principas pakeitė ligi tol vyravusią „sunkaus darbo“ madą, kuri praktikoje vedė prie persitreniravimo), pirmas šalyje pradėjo naudoti filmavimo kameras sportininko judesiams analizuoti, kūrė energinių gėrimų receptus, modeliavo lengvesnę bėgikų aprangą ir bėgimo takelių dangą. Tačiau didžiausias jo užmojis buvo sukurti idealius sportinio bėgimo batelius. Bėgimą ir bėgiojimą B. Bowermanas laikė puikiausia priemone nuo visų ligų, būtent jis paskatino tai, be ko šiandien neįsivaizduojamas joks amerikietiškas parkas ar priemiestis, – bėgioti bet kokio amžiaus žmones. Šią idėją jis parsivežė iš Naujosios Zelandijos 1962 m., ta tema parašė net dvi

knygas (pirmoji – „Jogging“ – buvo išleista milijono egzempliorių tiražu), ir jau kitais metais Amerikoje jo pastangomis prasidėjo bėgiojimo rytais manija (o kai amerikietis Frankas Shorteris Miuncheno olimpiadoje laimėjo aukso medalį maratono distancijoje, bėgiojimas tapo nacionaliniu JAV piliečių užsiėmimu). Visų amžiaus grupių ir bet kokio fizinio sudėjimo amerikiečiai suvokė, kad tai malonus ir sveikas laisvalaikio praleidimo būdas, be to, paprastas, gana puritoniškas ir padorus. B. Bowermanas matematiškai pagrindė savo paties teoriją, teigiančią, kad, palengvinus batelius vos 28 gramais, kojos sąnario apkrova bėgant mylią sumenks net 25 kilogramais, o tai sumažins papildomos energi-

Philipas Hampsonas Knightas gimė 1938 m. Portlande, Oregono valstijoje, teisininko, leidžiančio laikraštį „Oregon Journal“, šeimoje. Vaikystėje buvo fiziškai per silpnas, kad taptų geru beisbolo ar futbolo žaidėju, tačiau stebėti varžybas mėgo labiau už viską pasaulyje. Paauglystėje jis atrado bėgimą – vieną vasarą tėvas nedavė jam darbo laikraštyje, teigdamas, kad „tikras vyras pats susiranda, kur dirbti“. Berniukas įsidarbino pas tėvo konkurentus, laikraštyje „Oregonian“, kur naktimis suvesdavo sporto varžybų rezultatus, ir kiekvieną rytą parbėgdavo dešimt kilometrų į namus. Ph. Knightas irgi studijavo Oregono universitete, ten susižavėjo vidutinio nuotolio distancijomis ir B. Bowermanu, nors ryškesnių rezultatų kaip bėgikas nepasiekė. Gavęs žurnalisto diplomą 1959 m., Ph. Knightas metus tarnavo JAV kariuomenėje, grįžęs kurį laiką rašinėjo žinutes apie sporto įvykius į vietos laikraščius, vėliau įstojo į Stanfordo verslo mokyklą. Stranfordas iš esmės pakeitė Ph. Knighto gyvenimą. Jis galutinai suvokė savo tikrąjį talentą – verslumą. Kai studentai gavo užduotį sukurti naują verslą, apibrėžti jo tikslus ir parengti rinkodaros planą, Ph. Knightas parašė esė „Ar gali japoniška sportinė avalynė padaryti vokiškai sportinei avalynei tą patį, ką japoniški fotoaparatai padarė vokiškiems fotoaparatams?“. Būtent tame darbe Ph. Knightas pirmas iškėlė idėją gaminti

2014 LAPKRITIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

21


žmonės

Reinas Raudas ir išminties akmuo

„Intelektualai baigia mąstyti tą pačią akimirką, kai pradeda mąstyti valdžios diktuojamomis sąlygomis“, – sako filosofas Reinas Raudas. V ladimiro I vanovo nuotr .

Su Reinu Raudu, už dažną lietuvį geriau lietuviškai kalbančiu Estijos rašytoju, filosofu, japonologu, kultūrologu ir vertėju, saulėtą rudens rytą vaikščiojame po Vilniaus senamiestį ir Europos Sąjungos filosofinius užkaborius.

AGNĖ KRIŠČIUKAITYTĖ

Lietuvą atvykote dalyvauti susitikimų cikle „pakalbėkime apie europą ir mus“. Su kolegomis intelektualais diskutavote apie vertybes, kuriomis turėtų būti grindžiama tolesnė Europos Sąjungos (ES) raida. Ar skirtis tarp „Europos“ ir „mūsų“ pavadinime atsirado sąmoningai? Ne. Kas daugiau ir yra ta Europa, jei ne mes? Panašios diskusijos Europos Komisijos iniciatyva dabar vyksta daugumoje Bendrijos šalių. Institucijos susiprato, kad ES tokia, kokia yra dabar, nebevilioja, jos atstovai tikina norintys naujo naratyvo. Šitas „Naujasis Europos naratyvas“ jau parašytas, skaičiau, tekstas siaubingas. Pirmiausia, labai neeuropietiška visiems primesti vieną bendrą naratyvą. Bolševikai galėjo primesti marksistinį naratyvą, bet Europoje taip elgtis nederėtų. Nenoriu daug kritikuoti, tik

26

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS LAPKRITIS 2014

sakau, kad intelektualai baigia mąstyti tą pačią akimirką, kai pradeda mąstyti valdžios diktuojamomis sąlygomis. Apskritai pozicija, jog intelektualai turi vykdyti valdžios jiems duotą užduotį, yra bloga. Kita vertus, suprantu, kad kaip tik menininkai ir intelektualai galėtų iš naujo įpūsti gyvybę ES, tik ne tokiu organizuotu būdu. Lietuviai, airiai, portugalai – visi yra europiečiai, bet skirtingai; lietuviai nėra tokie pat europiečiai kaip švedai. Mano nuomone, kiek­ vienai tautai savo europietiškumą matyti kitoniškai kaip tik yra labai europietiška. Vieni kitiems esame naudingi todėl, kad esame skirtingi. O noras mus suvienodinti ir pavertė Europos idėją nelabai patrauklią. Kokia jūsų pozicija šioje diskusijoje? Aš pabrėžiau, kad Europos idėjos negali būti, nes pati Europa yra ne idėja, o idėjų generato-

Visi didieji atradimai gimė iš idėjų, kurios pradžioje nenešė jokio pelno ir nebuvo reikalingos.


Reinas Raudas ir išminties akmuo

ten nėra. Be to, kaip sakiau, federalizacija neturi būti tas pats, kas vienodinimas. Ar ES biurokratija ir intelektas – suderinami dalykai? Prof. Leonidas Donskis kaip intelektualas ir buvęs europarlamentaras yra mėginęs suderinti šias dvi sritis. Aš visada į valdžią žiūrėjau skeptiškai ir norėčiau, kad ji įsileistų daugiau politinio anarchizmo. Dabar išeina taip, kad visi savo kiemuose skirtingas problemas sprendžiame pagal bendras taisykles.

rė, terpė mąstyti. Istoriškai šį būdą išnaudojome itin produktyviai, dėl to tapome tokie, kokie esame. Būtų smagu, jei šitas suvokimas ir toliau stumtų mus pirmyn, tačiau akivaizdu, kad kyla pavojų, kurie atkeliauja ne tik iš Rusijos, Kinijos ar Amerikos, bet ir iš pačios Europos. Pirmiausia

reikia suvokti, kad Europa nėra ES. Europa daug senesnė už ES. Aš iš principo esu labai proeuropietiškas, esu už politinę federalizaciją, net didesnę, nei ji yra dabar, nebūčiau prieš, jei daugiau savo suvereniteto perleistume kompetentingai valdžiai Briuselyje, tačiau tokios, mano nuomone, šiuo metu

Ar galima sakyti, kad ES idėja praktikoje išsigimė? Viskas turi pradžią ir pabaigą. Reikia suvokti, kad pati Europa nėra politinė sąvoka, politinės institucijos nebūna amžinos, ES irgi neamžina, ateityje ji neišvengiamai bus pakeista kuo nors kitu. Pasaulio istorijoje nerasite nė vienos institucijos, kuri amžių amžius būtų likusi tokia pati: vienoms iširti prireikia kelių šimtmečių, kitoms – dar mažiau, o greičiausiai miršta tie dariniai, kurie tikina būsią amžini, – kaip Tarybų Sąjunga. Visos institucijos sukuriamos tam, kad išspręstų tam tikrą užduotį. Dažniausiai išspręstos užduotys siūlo naujų užduočių; gyvuoti lieka tos institucijos, kurios sugeba su jomis dorotis. Tačiau neišvengiamai ateina akimirka, kai užduotys pasidaro neįgyvendinamos, tada institucijos ima neigti, kad jos egzistuoja, arba imasi kitos veiklos, tarkime, praranda drausti kreivus agurkus, tačiau pirminė užduotis lieka neišspręsta, ir tada prireikia naujų institucijų.


įžvalgos

>>

Nekantrių klientų aplinka

Pardavimų prognozės retai kada būna tikslios. „ R euters “ nuotr .

Rugsėjo ir spalio „Verslo klasėje“ rašiau apie gamybos efektyvumą, jo didinimą, gamintojų susitelkimą į taupymą ir prastą užsakymų įvykdymo laiku rodiklį. Vienas pažįstamas gamybininkas pakomentavo, kad sutinka su mano nuomone, bet jo įmonei tai netinka, nes jos kitokia specifika, o gamybinė aplinka skiriasi nuo aprašytos ankstesniuose straipsniuose.

P

rie vadovų įsitikinimo, kad jų verslas specifinis, esu pratęs.

„Ir kuo tavo gamyba unikali ir skiriasi nuo aprašytųjų?“ – paklausiau. „Mes neturime tokios prabangos kaip užsakymo gamybos truk­mė, nes klientai nori visko čia ir dabar. Jie nenusiteikę laukti!“ – išgirdau paaiškinimą.

Kai klientai nelaukia Taigi, tenka pripažinti, kad tuose straipsniuose aprašyta tik viena gamybinių aplinkų, t. y. gamybos pagal užsakymus (Make-to-Order, MTO) aplinka, kurioje klientai užsakymo įvykdymo laukia tiek, kiek užtrunka jį atlikti. Tačiau yra ir kitokia gamybinė aplinka. Tai gamyba į atsargas (Make-to-Stock, MTS). Šioje gamybinėje aplinkoje klientai dėl vienokių ar kitokių priežasčių tikisi, kad užsakymas bus

30

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS LAPKRITIS 2014

NERIUS JASINAVIČIUS

V ladimiro I vanovo nuotr .

įvykdytas per tokį trumpą laiką, per kurį iš esmės neįmanoma jo atlikti už protingą kainą. Neretai šios aplinkos klientai tikisi norimų prekių iškart. Tačiau ar tokiai aplinkai tikrai nėra būdingos ankstesniuose straipsniuose įvardytos bėdos ir ar gamybos patikimumas nėra toks pat svarbus? Galbūt šioje gamybos į atsargas aplinkoje galima maksimaliai išnaudoti gamybinį pajėgumą ir tuo pat metu užtikrinti gerą klientų aptarnavimą, juk užsakymai įvykdomi pateikiant sandėliuose esančias prekes. Prieš pradėdami nagrinėti, kokią įtaką gamybininkų siekis visiškai (beveik 100 proc.) išnaudoti gamybinį pajėgumą daro klientų aptarnavimo kokybei, sutarkime, kaip matuosime klientų aptarnavimo lygį. Kai kalbame apie gamybos į atsargas aplinką, reikia prisiminti atsargų valdymo aplinką. Kaip kažkada pajuo-

Blogas prekių turėjimo lygis lemia prarastus pardavimus.


30

Nekantrių klientų aplinka

34

Diplomas – kam jis?

kavo vienos didžiausių didmeninės prekybos įmonių vadovas, atsargų valdymas yra vienas paprasčiausių verslo procesų – reikia užtikrinti, kad sandėlyje turėtum to, ką klientai perka, ir neturėtum to, ko jie neperka. Tik gyvenime kažkodėl viskas vyksta atvirkščiai. Jeigu mums svarbu neturėti per daug atsargų, tuomet šį jų valdymo aspektą geriausia matuoti atsargų apyvartumu. Atsargų apyvartumas – tai rodiklis, parodantis, kiek (vidutiniškai) laiko atsargos guli sandėlyje. Tačiau jis visiškai neparodo klientų aptarnavimo lygio. Esant nulinėms atsargoms turėsime puikų atsargų apyvartumą. Bet atsargos reikalingos tam, kad iškart atliktume klientų užsakymą. Todėl klientų aptarnavimo lygį reikėtų matuoti skaičiuojant neįvykdy-

38

Eurazija kaip svajonė

tus klientų užsakymus dėl prekių neturėjimo sandėlyje. Kaip gamybos pagal užsakymus aplinkoje neretai gamintojai nematuoja užsakymų įvykdymo laiku rodiklio, taip ir gamybos į atsargas aplinkoje neretai neregistruojami neįvykdyti užsakymai. O jei jie ir registruojami, duomenys dažnai neteisingi, nes klientams pažadama „jau kitą kartą tikrai turėti“ arba įsiūloma kita beveik tokia pati prekė. Siekiant užtikrinti visišką objektyvumą, reikia matuoti prekių turėjimo lygį (availability). Prekių turėjimo lygis – rodiklis, parodantis, kiek iš pažadėtų sandėlio asortimento prekių tikrai yra sandėlyje. Blogas prekių turėjimo lygis lemia prarastus pardavimus, nors gamintojas jų nemato. Juk sunku įverti tai, ko neturi. O ne itin pa-

tikimas tiekėjas gali labai suerzinti klientus ir sukelti konfliktus. Štai prieš keletą metų Lietuvoje nuskambėjo atvejis, kai UAB „Norfos mažmena“ parduotuvių lentynose neliko AB „Kraft Foods Lietuva“ prekių. Kas čia tokio, paklausite. Juk tiekėjai su prekybos tinklais nuolat kariauja. Tačiau šis konfliktas nuo kitų skyrėsi tuo, kad jo priežastis buvo ne tik kaina, bet ir gamybininko (ne)patikimumas. Taip pat buvo nesutariama, kokios turi būti prekių atsargos tinklo sandėliuose ir koks jų tiekimo grafikas. Interviu „Verslo žinioms“ bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis teigė, kad „Norfos mažmena“ pageidauja, jog būtų užtikrinamas

2014 LAPKRITIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

31


įžvalgos

Diplomas – kam jis?

Aukštasis mokslas iš esmės yra tik siūloma prekė. J uditos Gri g elytės nuotr .

„Jis neturi diplomo“ – mėgstamas pasišaipymas iš laisvųjų profesijų atstovų, tokių kaip aš, interneto komentaruose. Kodėl daugelis sako, kad „vis tiek diplomas reikalingas“, suprasti galima, tik apie priežastis jie, nors ir žinodami, nenori kalbėti.

A

ANDRIUS UŽKALNIS

M ildos R ūkaitės nuotr .

ukštasis moks- lauga. Be to, dar daugiau už pačią paslaugą las daugelyje sričių yra – jei sąžiningai kainavo jauno žmogaus poreikis kelerius

pagalvosime – tik siūloma prekė. Dėstytojai kuria paslaugas, kurios parduodamos pirkėjui, jei jis įtikinamas, kad jam tų paslaugų reikia. Aukštasis mokslas ir diplomai žmonių sąmonėje labai skiriasi nuo kitų paslaugų. Palygink mokymą su santechniko darbu arba karvių sėklinimu ir tavęs tikrai nesupras: „Tai visai skirtingi dalykai.“

Mistifikuoti diplomai Žmonių civilizacijos istorijoje aukštieji mokslai visada turėjo itin pakylėtą statusą, palyginti su kita veikla. Pirmiausia, jie buvo prieinami nedaugeliui, nes buvo (ir yra ligi šiol, tik šiandien tai ne taip lengvai matyti) brangūs patys savaime, kaip pas­

34

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS LAPKRITIS 2014

metus (medicinos mokslų atveju – keliolika) būti išlaikomam kitų: tėvų arba valstybės. Todėl aukštasis mokslas reikalavo didelių aukų, o jei kam nors taip aukojama, be jokios abejonės, tas dalykas negali būti bevertis arba beprasmis. Tai užaugino universitetams – kaip raumenis – didelę mistinę aureolę. Miestai, kuriuose veikė šių švietimo įstaigų, buvo geresni, svarbesni, turintys misiją ir praeitį. Be to, tokie miestai galėjo didžiuotis, kad didelę jų ekonomikos dalį sudaro intelektinės paslaugos, o tai anais laikais buvo retas dalykas. Paskui, jau XX a., miestus (dažniausiai tuos, kurių anksčiau nebuvo glamūrizavę universitetai) panašiai morališkai pakylėdavo ir

Protingesni daro išvadas ir galvoja, kaip įgyti tos patirties, kuri padės gauti geidžiamą darbą.


Diplomas – kam jis?

Perstumti lūkesčiai

pramonė: Detroitą – automobiliai, Tulūzą – lėktuvai, ypač kai jų gaminami dalykai apipildavo gyventojus neproporcingai gaunamais pinigais. Aukštasis išsilavinimas praėjusiame amžiuje liko aktualus toms sritims, kuriose specializacija pasiekiama struktūrizuotai:

medicina, biologija, inžinerija, tikslieji mokslai. Tai sritys, kuriose neformaliai pasiekti aukštumų neįmanoma. Čia Lietuva niekuo neišsiskiria iš likusio pasaulio, tačiau tos veiklos sritys, kur aukštojo mokslo diplomas privalomas, dabar sudaro nedidelę šalies ekonomikos dalį.

Profesijų, kur aukštojo mokslo diplomas nereikalingas (arba net žalingas – tuojau paaiškinsiu, kodėl), skaičius sparčiai auga. Beveik viskas, kas susiję su informacinėmis technologijomis, šiais laikais yra savarankiškai išmokta (būtų sunku rasti žmogų, vadinamą „kompiuteristu“ ir normaliai uždirbantį, kuris galėtų pasakyti, kad profesiją įgijo aukštojoje mokykloje, iš dėstytojų, kurie prisimena laikus, kai kompiuteriai vietoj tranzistorių turėjo lempas). Viskas, kas susiję su vaizdo bei garso gamyba, viešaisiais ryšiais, pramogų verslu, leidyba ir dažniausiai vadyba – ten, kur generuojami didžiausi pinigai, – neturi nieko bendra su laiku, praleistu aukštojoje mokykloje. Šios profesijos dažniausiai susijusios ir su laisvai samdomu darbu, kai paslaugos teikiamos arba produktai kuriami baigtiniam projektui, o užsakovas netampa darbdaviu. Jaunimas dažniausiai nemato dėl to problemos, užtat tai kelia nerimą tėvams, kuriems tokia darbo tvarka atrodo netvarkinga, neprognozuojama ir nesaugi. Tokie tėvai ar kiti vyresni giminaičiai galų gale tikrai pripažintų, kad saugumas (kai kas dar sako „stabilumas“) yra viskas, – jie net gali nurodyti sąlyginę jo kainą, pripažindami, kad 3000 litų per mėnesį atlyginimas, gaunamas į rankas, dirbant biure, turint mokamas atostogas ir galint nugvelbti nemokamų rašiklių, yra geriau ir priimtiniau nei 12 000 litų per mėnesį, tačiau visą laiką galvojant apie tai, koks bus sekantis užsakymas.


tema

RYTAS STASELIS

2014 m. lapkričio 20 d. vyks „Verslo žinių“ su partneriais organizuojamas „Baltijos energetikos forumas 2014“, kurio tema šiemet – „Nepriklausomos energetikos eros pradžia“. Ta proga kalbiname energetikos ministrą Roką Masiulį.

ENERGETIKOS LAUKIA

IN VENTO RIZA VIMAS

Masiulis, iš valstybinės įmonės vadovo pareigų pataikęs į energetikos ministro postą, pasitinka „Verslo klasės“ žurnalistus prieangyje, pasiūlo arbatos ir klausia, ar fotografuojamas turėtų dėvėti švarką, ar ne. O mes įžanginėje pokalbio dalyje vietoj mankštos žvelgiame į kėdes ir teiraujamės, kuo skiriasi AB „Klaipėdos nafta“ vadovo kėdė nuo ministro? „Didesne atsakomybe, platesnėmis sritimis“, atsako, bet didžiausią įspūdį jam daro dokumentų gausa ir neįtikimas jų srautas.

46

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS LAPKRITIS 2014

Bandote viską perskaityti (klausimas jau prie arbatos)? Įmanoma atsirinkti prioritetinius reikalus, atskirti nuo ne tokių svarbių operatyvumo požiūriu. Labai padeda ministerijos tarnautojai („Ir man puodelį kavos“, – R. Masiulis paprašo biuro administratorės – VK).


Energetikos ministras Rokas Masiulis: „Subsidijos yra blogas dalykas iš esmės, nes iškreipia rinką.“ J uditos Gri g elytės nuotr .

Jūsų pirmtakas, kaip suprantu, turėjo problemų dėl to, kad negalėjo pasirinkti nei viceministrų, nei, iš dalies, patarėjų korpuso. Be to, neturėjo politinės atramos jį delegavusioje politinėje partijoje. Jūsų padėtis – stebėtinai panaši. Ar tai reiškia prielaidą, kad ir jūsų karjera baigsis analogiškai? Skamba juokingai (šypsosi, gurkšteli kavos užsikąsdamas sausainiais „Selga“ – VK). Dėl viceministrų – pagal keletą metų vyraujančią taisyklę juos skiria valdančiosios koalicijos partijos, bet ministras turi galimybę tų kandidatų

tinkamumą įvertinti. Tai neblogai, prie to galima prisitaikyti. Patarėjų korpusas – ministro prerogatyva, juos renkuosi pats. Kas keisis ministerijoje? Ji laikoma viena silpnesnių žinybų? Kaip vadovas esu įpratęs į darbą maksimaliai įtraukti visus įstaigos darbuotojus. Noriu, kad mi-

2014 LAPKRITIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

47


visuomenė

>> 1. Vilnietis Borisas

E

U

R

O

P

Skosyrevas, kad ir trumpam, vis dėlto buvo tapęs pirmuoju Andoros karaliumi. „ Wiki p edios “ nuotr .

A

ANDORA

2.

Jau nebe karalius – Borisas I Portugalijoje. „ Wiki p edios “ nuotr .

Vilnietis – Andoros karalius Jei žmogui tenka laimė, kaip šio straipsnio autoriui, gimti Vilniuje ar būti vilniečiu, jo karjeros galimybės iš esmės neribotos – vilnietis gali tapti Prancūzijos Respublikos generolu, slavistikos profesoriumi Jeilyje, Izraelio premjeru, Rusijos slaptosios policijos vadovu, Nobelio premijos laureatu, daktaru Aiskauda arba Andoros karaliumi.

Š

į kartą papasakosiu apie vieno sostinėje gimusio veikėjo

originalų bandymą tapti Andoros karaliumi. Enciklopedijos jums tiesiai pasakys, kad Andora jokia karalystė. Tai miniatiūrinė kalnų kunigaikštystė, kataloniškai Principat d’Andorra, tradiciškai pavaldi Prancūzijos prezidentui ir Urchelio vyskupui iš Katalonijos (Ispanija). Dabar ji žinoma kaip mokesčių

56

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS LAPKRITIS 2014

REGIMANTAS DIMA

ir apsipirkimo rojus bei slidinėjimo kurortas. Tačiau vilnietį karalių Andoros karalystė turėjo...

Boriso giminė Borisas Skosyrevas gimė Vilniuje 1896 metais. Mama kilusi iš Rusijai jau seniai tarnaujančios graikų didikų giminės – Mavrosų (giminės šaknys siekia Rodo ir Maltos salas, Mol-

Boriso senelis grafas Dmitrijus Mavrosas turėjo Tarnovo dvarą prie Lydos, du namus Vilniuje, tuomečiame Georgijaus prospekte.


56 Vilnietis – Andoros karalius

60 Sklaidosi legenda apie „Lituanicą“ (II)

1

daviją), po pirmų vedybų ji tapo Simonič. Tėvas buvo caro valdininkas Vilniaus gubernijoje. Boriso senelis grafas Dmitrijus Mavrosas turėjo Tarnovo dvarą prie Lydos, du namus Vilniuje, tuomečiame Georgijaus prospekte. Borisas gavo gerą išsilavinimą, puikiai kalbėjo beveik visomis pagrindinėmis Europos kalbomis ir perėmė aukštuomenei tinkamas manieras. Nešiojo monoklį. Dokumentais patvirtinta pirmoji B. Skosyrevo tarnyba – anglų šarvuočių diviziono, komandiruoto į Rusiją Pirmojo pasaulinio karo metais, vertėjas. Mūsų herojus po karo jau įgijęs kapitono laipsnį. Apie 1920 m. po pilietinio karo Rusijoje atsiduria Vakarų Europoje. Buvęs dalinio vadas Oliveris Lockeris-Lampsonas (vėliau netgi britų parlamento narys) globoja jaunąjį bendražygį. Parašo jam, jei reikia, rekomendacinius laiškus. Boriso veikla tuo metu labai neaiški ir slapta. Ko gera, dėl buvusio dalinio vado rekomendacijų jam tenka padirbėti britų slaptosiose tarnybose. Bet energijos ir fantazijos buvęs vilnietis turi daugiau, nei reikia pagal sausas britų slaptųjų tarnybų nuostatas.

Olandiškas pasas ir grafo titulas Vėliau dėl neįveikiamų finansinių sunkenybių jaunasis emigrantas pradeda nelengvą aferisto kelią. Pagaunamas su padirbtais čekiais. Meluoja išsijuosdamas visiems aplin-

kui apie ryšius su karališkaisiais Europos namais. Skiedžia apie savo puikų išsilavinimą, įgytą Oksforde ir Prancūzijoje. Bet pasiekia ir gerų oficialiai pripažintų rezultatų. 1923 m. galų gale gauna išsvajotą dokumentą – Nyderlandų pasą Nr. 85154. Tačiau susigriebusi olandų žvalgyba jau kitais metais, kai buvo išduotas pasas, įtraukia mūsų herojų į žymių revoliucionierių sąrašą ir pavadina jį „tarptautiniu sukčiumi“. Tame olandiškame pase ponas emigrantas pavadinamas Monsieur le baron Boris de Skossyreff. Baronas – labai abejotinas titulas, jei nesi iš Kuršo. Tačiau ir šį įrašą Borisas papuošia papildomomis legendomis. Pradeda vadinti save grafu Orange’u. Atseit gavo už ypatingas paslaugas Olandijos karališkajai šeimai. Tai visiškas blefas, nes Orange’o arba Oranje’o pavardę galėjo gauti tik Nyderlandų karališkosios giminės atstovai, o neaiškūs baronai ar grafai iš revoliucionierių sąrašo neturėjo nė menkiausios teisės į ją. Bet visos tos smulkios aferos ir melagystės, nors niekingi emigranto darbeliai net į „The Times“ puslapius patenka, stebuklingai nuteka nuo B. Skosyrevo it vanduo nuo žąsies ir nesukelia rimtesnių padarinių. Primena įtakingų jėgų globą. O kas tie įtakingi globėjai, oficialiai nežinome. Mano galva, tuo metu Borisą ištiko Jėzaus amžiaus krizė. Vyrui trisdešimt treji – pats fizinių ir protinių jėgų pikas. Bet kartu tai

2

riba, kai privalai būti jau ką nors gyvenime nuveikęs. Jei nieko nepadarei, viduje žioji tokia tuštuma, kad norisi kaukti kaip vilkui arba bėgti laukais it Antono Čechovo personažui ir rėkti: man tiek metų ir aš dar nieko nenuveikiau. O slaviškai sielai tai dvigubai skaudu. Taigi, manau, apie 1929 m. B. Skosyrevo galvoje subręsta didingo žygio planas. Kadangi planas didingas, pasiruošimas trunka kelerius metus. O artimiausi Boriso taktiniai veiksmai buvo paprastesni: jis nusprendžia mesti nelabai pelningas valdiškas tarnybas, padirbinėti čekius ir užsiimti patraukliam puikių manierų vyriškiui su monokliu tinkamesne veikla – moterimis.

Moterys 1931 m. Prancūzijoje vyras veda vyresnę Marie Louise Parat. Tokios bazinės vedybos reikalingos tik tvirtam užnugariui „jeigu kas“, jos, savaime suprantama, netrukdo lovelasui turėti ir kitų daug įdomesnių moterų. Vedęs – juk ne miręs. Štai užmezgami ypatingi santykiai su Florence Marmon, turtinga amerikone, sėk­mingai išsiskyrusia su „Marmon Motor Car Company“ savininku Amerikoje ir ieškančia romantiškų nuotykių senojoje Europoje. Dabar „Marmon“ automobiliai užmiršti, bet štai reprezentaciniu „Marmon E-75“ važinėjo suomių didvyris Carlas

2014 LAPKRITIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

57


visuomenė

Sklaidosi legenda apie „Lituanicą“ (II) Lietuva praleido galimybę „Lituanicos“ likučius užfiksuoti dar katastrofos dieną – 1933 m. liepos 17-ąją. ( Pabai g a . Pradžia – „V erslo klasės “ 2 0 1 4 m . s p alio numeryje )

Nejau katastrofoje sutriuškinta „Lituanica“ Kauną tedomino kaip relikvija? Jei taip, kaip toks požiūris veikė oficialų tyrimą? Ir kiek įkvėpė liaudį sekti siaubo pasakas apie lakūnus ir lėktuvą? E duardo B areikos nuotr .

Majoro A. Gavelio raportas apie variklio apžiūrą – unikalus „Lituanicos“ techninės ekspertizės dokumentas, rastas tik 2012 m. privačiame ir neskelbiamame archyve. „ lituanica - documentica . lt “ nuotr .

T

GRAŽINA SVIDERSKYTĖ

A S M E N I N I O A R C H Y V O nuotr .

omis „lituanicos“ ka- velniava. Bet faktas tas, kad tai buvo visai kas tastrofos dienomis vokiečiai puo- kita: neapsižiūrėjimas, skuba ir procedūrinė lė padėti (!), amerikiečiai neprieštaravo. klaida.

Jokio tyrimo oficialusis Kaunas tada neplanavo: Lietuvos Vyriausybė, pasiuntinybė Berlyne, Lietuvos aeroklubo ir vokiečių atstovai (!) darė viską, kad sklandžiai įvyktų iškilmingos laidotuvės, relikvijų sutiktuvės Kaune. Pavyko: liepos 19 d. į Aleksotą atskraidinti lakūnų palaikai. Liepos 20 d., karstus nešant Kauno kapinių koplyčion, iš Soldino pajudėjo sąstatas su lėktuvo likučių kaupinu užplombuotu vagonu. Liepos 24 d. jis iškrautas Kauno geležinkelio stotyje ir pervežtas į Karo muziejų. Liepos 25 d. oficialiai pareikšta padėka Vokietijos užsienio reikalų ministerijai už užuojautą ir suteiktą pagalbą. Ar čia būta vokiečių klastos? Galima visaip spėlioti, nes reiche tikrai it pragaro katile virė

60

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS LAPKRITIS 2014

Kaip vėso karštos relikvijos ir tyrėjų užmojai Abipus Atlanto buvo kuopelė žmonių, kuriems sudaužyta „Lituanica“ nuo pat pradžių iki skausmo rūpėjo kaip būtiniausias daiktinis įrodymas katastrofos priežastims tiksliai nustatyti. Bet lobis buvo ne jų rankose, ne jų žinioje. O kas ir ką su juo darė? Pirmieji sudužusį lėktuvą apžiūrėjo Vokietijos pareigūnai, rengdami raportą apie katastrofos priežastis. Jie tam teturėjo gerą pusdienį – nuo liepos 17 d. ryto iki pavakarės, kai iš Berlyno atvyko truputį sutrikusi Lietuvos pasiuntinybės „neoficiali delegacija“ ir mandagiai paprašė prie sudužusios „Lituanicos“

Pirmieji sudužusį lėktuvą apžiūrėjo Vokietijos pareigūnai.


Sklaidosi legenda apie „Lituanicą“ (II)

2014 LAPKRITIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

61


laisvalaikis

>> Michaelas Jaksonas prisikėlė hologramos pavidalu. „ Wiki p edios “ nuotr .

Šou turi tęstis 2012-ųjų vasara, Kalifornija. „Kaip, bl**, jaučiatės, Koučela?“ – į vieno svarbiausių pasaulio muzikos festivalių minią kreipiasi reperis 2Pac. Koučelos festivalis pradėtas rengti 1999 m. 2Pac gatvių karuose nušautas 1996-aisiais.

T

KAROLIS VYŠNIAUSKAS

atuiruotės, drabu- nas atlieka dainą „Slave to the Rhythm“. Dainos demonstracinę versiją jis įrašė žiai, judesiai – viskas taip, tarsi 1991 m., bet niekada neišleido. Atlikėjas laikas būtų sustojęs. Atlikęs du kū-

rinius su scenos kolegomis Snoop Doggu ir Dr. Dre, dažnai geriausiu visų laikų reperiu vadinamas 2Pac pakilo, suskilo į šimtus mažų dalelių ir išnyko. 2014-ųjų pavasaris, Las Vegasas, „Billboard“ apdovanojimai. JAV popmuzikos įtakingiausiųjų šventė, kurią tą vakarą žiūri 10 mln. žiūrovų. „Niekur nepabėkite, liko x minučių iki istorinio įvykio“, – vis primena transliacijos režisieriai. Tada į sceną įžengia žmogus, kurį pasaulis sutartinai vadina popkaraliumi. Klasikinis aukso spalvos švarkas žėri kaip naujas, garbanos – it iš plaukų lako reklamos. Padedamas būrio šokėjų Michaelas Jackso-

66

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS LAPKRITIS 2014

buvo žinomas kaip perfekcionistas. Jo manymu, „Slave to the Rhythm“ nebuvo pakankamai gera parodyti pasauliui. Bet M. Jacksonas mirė prieš penkerius metus ir kartu nusinešė savąjį veto. Tiek 2Pac, tiek M. Jacksonas prisikėlė hologramos pavidalu. Muzikos pasaulis liko sutrikęs, kaip ta tūkstantinė Koučelos festivalio klausytojų masė, taip ir nenutarusi, ar ploti turint unikalią galimybę keliauti laiku, ar tylėti ir taip išreikšti nepritarimą šiam keistam spiritizmo seansui. Tie, kurie renginyje padaugino tam tikrų medžiagų, turėjo progą permąstyti savo įpročius. Jeigu pradeda vaidentis 2Pac, gal jau užteks.

Riba tarp to, kas tikra ir netikra, muzikos pasaulyje sąlyginė. Daugybė dabartinių popatlikėjų koncertuose naudoja savo pačių įrašytas vokalo partijas.


S JÌ RA

laisvalaikis

NI

JO

RAMUSIS VANDENYNAS

1.

KI

PIE

UNESCO saugomos ryžių terasos.

I N D O N E Z I J A DÏakarta

BALIS

2. Aukos

dievams.

AUSTRALIJA

Pauliaus

Rojaus paieškos šalia rojaus

Čiulados nuotr .

Rojus. Gamtos grožio, senovinių šventyklų, hinduizmo, įsimylėjėlių, banglentininkų, egzotiško maisto ir dar kieno nors. Susikūrus tokį įvaizdį teko vykti į Balį – Indonezijos salą ir provinciją, esančią tarp Javos bei Lomboko salų, ir ten praleisti beveik dvi atostogų savaites.

V

ienos šiai vietai lipinamos etiketės pasitvirtino, kitos pasirodė laužtos iš piršto. Prisipažinsiu – Balyje rojaus rasti nepavyko, tačiau lengvesnė jo versija laukė greta šios salos. Tik gaila, kad trumpam. Tad apie viską iš pradžių.

Žmonių maišalynė Pirmasis lūkestis, kad pavyks atsipūsti nuo įtempto darbo ritmo, sudužo vos žengus žingsnį iš tarptautinio Denpasaro (administracinis salos centras) oro uosto. Skubančių žmonių, lekiančių automobilių, o svarbiausia – zujančių motorolerių (bene pagrindinė transporto priemonė Balyje) srautas gatvėse toks didelis, jog, regis, visi gyventojai sykiu nusprendė eiti pasivaikščioti ar aplankyti kitoje salos dalyje gyvenančius giminaičius.

74

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS LAPKRITIS 2014

PAULIUS ČIULADA

Valdimiro I vanovo nuotr .

Deja, žmonių gatvėse gausa ir transporto spūstys – kasdienybė. Nors Balis 11 kartų mažesnis už Lietuvą, gyventojų čia milijonu daugiau (apie 4,2 mln.). Be to, dauguma jų įsikūrę arba dirba pietinėje dalyje, tai yra Denpasare, arba turistiniuose miestuose, tokiuose kaip Kuta, Legianas, Seminyakas ar Nusa Dua. Jų populiaciją dar papildo keliautojai iš Australios, Japonijos, JAV, Rusijos ar Europos žemyno. Pavyzdžiui, vien pernai Balį aplankė daugiau nei 8 mln. užsienio svečių, tad didžiuotis tarptautinio turizmo centro vardu sala tikrai gali. Kita vertus, vietiniai Balį vis vien laiko palyginti retai apgyventa teritorija iš 17 000 Indonezijai priklausančių salų (ketvirta pagal gyventojų skaičių pasaulio

Vietiniai Balį laiko palyginti retai apgyventa teritorija.


laisvalaikis

Tango šokamas dviese

Tango – didžiausias klišių minų laukas. „ B loomber g “ nuotr .

Full disclosure: nemėgstu šokių. Negaliu jų pakęsti. Dar nuo tų laikų, kai ankstyvoje vaikystėje prarijau kuolą, – galima sakyti, su šokiais grumiuosi visą gyvenimą.

N

a, ne visai. Gerai mane pažįstantys profesionalūs filologai primintų, kad tikslesnis žodis turbūt būtų ne „grumiuosi“, o „vengiu“. Net ir nauji pažįstami žino, kad aš nešoku. O jei šoku, aplinkiniams atrodo, jog taip įžūliai šaipausi iš jų. Tačiau taip nutinka nedažnai, esu šokių aikštelės siaubas, į ją patenku tik per prievartą, jei man grasinama labai didele jėga ar ginklu. Arba būnu vartojęs sunkių narkotinių medžiagų. Dėl to gana įtariai žvelgiau ir į pasiūlytą šio rašinio temą – tango. Konkrečiai – šokį tango, kad nesumaišytume su to paties pavadinimo muzikos stiliumi. Ar tango gali būti įdomus? Ne, negali, esu tuo tikras. Pirma, tai – vienas labiausiai populiariosios kultūros pakampėmis nuvalkiotų šokių. Gal ne taip smarkiai, kaip jaunavedžių valsas, bet atsilieka tikrai nedaug.

80

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS LAPKRITIS 2014

LEONAS VAITIEKUS LENOKAS

Populiarioji kultūra kenkia jūsų sveikatai Esu priverstas į šį rašinį įterpti tokį skyrelį, nes iš tų populiariosios kultūros pakampių prirankiotos klišės yra tiesiog siaubingos ir turėtų išnykti iš planetos kalbų kraštovaizdžio. Christopheris Hitchensas kadaise yra pasakęs: „Galbūt taip ir neatrodo, bet mes, žurnalistai, stengiamės vengti klišių.“ Tango – kol kas didžiausias klišių minų laukas, kokiame man yra tekę būti. Pradėkime nuo klasikos. „It takes two to tango“ (paprastai išvertus – tango šokamas dviese). Štai frazė, kurios daugiau niekada gyvenime nenoriu girdėti. Jei kada nors pateksite į tokią situaciją, jog manysite, kad dabar pats laikas pavartoti frazę „it takes two to tango“, susilaikykite – visi jau tai pagalvojo.

Šokėjai nėra aktoriai, todėl ir pats tango atrodo ne kaip „gražus aistros šokis“, o kaip lengvoji atletika.


laisvalaikis

1.

Iš kokybiškų medžiagų gamintojai pasistengė sukurti šiuolaikišką saloną su patogiomis sėdynėmis. Gamintojo nuotr .

2.

Japonai įsitikinę, kad „NX“ modelio aštriabriaunis dizainas abejingų nepaliks, o naujokas bus perkamiausias „Lexus“. Gamintojo nuotr .

3. Pernai rudenį koncepcinį 1

modelį „Lexus LF-NX“ pristatę japonai pereidami prie serijinės gamybos nenutolo nuo pirminio sumanymo. Gamintojo nuotr .

Aštrus „Lexus“ ginklas Koks bus jūsų kitas automobilis? Visureigis? Nenustebinote. Nestebina ir gamintojai, pristatantys vis daugiau miesto visureigių ir, kaip įmanydami, besistengiantys išpildyti jūsų norus.

T

ačiau „lexus“ sugebėjo iš-

siskirti – aštriaformis, agresyvus, kompak-

tiškas naujasis miesto visureigis „Lexus NX“ meta iššūkį ramesnio ir apvalesnio dizaino tradicijų neatsisakančiai vokiečių prabangių automobilių trijulei. Pasaulio automobilių pramonė nesustodama kepa SUV klasės visureigius įvairiuose sektoriuose ir kainų diapazonuose. O štai „Lexus“, japonų „Toyotos“ prabangių automobilių padalinys, kuris savo istoriją pradėjo 1989 m. JAV ir ilgainiui tapo pasauliniu ženklu, tūpčiojo vietoje. Nors japonai nuo 1998 m., kai pristatė prabangios klasės visureigį „Lexus RX“, gerokai prisidėjo prie tokių modelių populiarinimo, europiečiams siūlė vienintelį produktą, o tuo pačiu metu vokiečių trijulė – BMW, „Audi“ ir „Mercedes“ – savo

84

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS LAPKRITIS 2014

RENALDAS JAKUBAUSKAS

Dizainas – pirmasis veiksnys, kuris skatina pirkti. SUV asortimentą ir klientų skaičių sėkmingai plėtė. Japoniškai prabangai prioritetą teikiantys, bet kompaktiškesnio nei RX modelio norintys klientai (o jų, žvilgtelėjus į Lietuvos gatves, nemažai) turėjo apsišarvuoti kantrybe.

Vilios išvaizda Pagaliau pernai pagrindinių konkurentų žemėje Vokietijoje – Frankfurto automobilių parodoje – japonai pristatė kompaktiško visureigio viziją: LF-NX koncepciją. Tikėtis naujovių reikėjo, nes japonai ėmė keisti stilių, o koncepcinis egzempliorius sulaukė išskirtinio dėmesio. Futuristinis, kampuotas, aštrus ir kartu agresyvus – visiškai ne tai, su kuo ilgai asocijavosi „Lexus“. Juolab kad Lietuvoje dažniausiai regime ne ma-


9Pa8ru/lsEkrins:es19ta81s. ko Vasaros lai

Ernestas Parulskis

Vaivos A bromaitytės nuotr .

diena

r o e

1981.

Vasa os laik di na

Na štai. Nuotykinga tarnyba („1981. Vasaros laiko naktis“, „Verslo klasė“, 2014 m. rugsėjis) pasibaigė be nuotykių. Praėjo vasara, šaltas rugpjūtis virto žvarbiu ir nemaloniu rugsėju, nes 17-ąją, penktadienį, parduotuvėje pamatėm, kad degtinė pabrango daugiau nei trečdaliu – nuo 3 rublių 62 kapeikų iki 5,20. tą patį užfiksavo visi savaitgaliui besiruošiantys vilniaus ir priemiesčių gyventojai. Po dviejų dienų,

sekmadienį, važiavau penktu troleibusu link stoties ir neįsivaizdavau, kad tądien mano kelias susikirs su milicijos vyr. leitenanto Markovičiaus („1968. Modernizmas“, „Verslo klasė“, 2014 m. balandis) maršrutu. *** Apylinkės milicijos inspektorius vyr. leitenantas Antonas Markovičius žvilgtelėjo į laikrodį ir paspartino žingsnį. Tik šiek tiek, dozuotai, pagreitino – dėl įpročio ateiti į peroną su atvažiuojančiu motorvežiu, kurį jau ir girdėjo dusliai dunksint Salininkų pusėje. Važiuoti teks trumpai, bet su vienu persėdimu. Iš Juodšilių du kilometrus iki Valčiūnų, ten pereiti į kitą platformą ir, po penkiolikos minučių sulaukus traukinio iš Lydos, vienuolika kilometrų važiuoti iki Panerių.

98

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS LAPKRITIS 2014

Lydos traukinys buvo pilnas. Antonas Markovičius įsitaisė tambūre, užsirūkė ir dar kartą nusprendė, kad šiandienė sekmadieninė išvyka yra vienintelis netikėtai atsiradusios problemos sprendimas. „Pirmadienį bus avansas, 40 rublių. Dabar turim 20, taupomojoje – dar 20 rublių. Vadinasi, yra aštuoniasdešimt. Atlyginimas bus spalio penktą. Dabar dvidešimta, taigi, penkiolika dienų pragyventi, po, po... nu po tris rublius dienai. Trys kart penkiolika – keturiasdešimt penki. Lieka trisdešimt penki...“ – įtemptai skaičiavo Markovičius. Ne, niekaip galai nesueina. Kitą penktadienį jų dviejų kambarių bute prie stalo sės dvidešimt suaugusių žmonių. Ant stalo ir atsargai virtuvėje turi būti mažiausiai dešimt butelių degtinės. Ir užkanda, vienas karštas, limonadas, žinoma, bet tai niekai, Vanda, žmona, gali balių iš bet ko padaryti. Dar užvakar dešimt butelių kainavo 36 rublius su kapeikom, šiandien

– 52 rublius. O jų nėra. Markovičius dar smarkiai abejojo ir dėl to, ar Vanda sutiktų su trijų rublių dienai versija. Vanda, beje, ir buvo operacijos iniciatorė. Tai ji pasiūlė sujungti į vieną šventę Markovičiaus gimtadienį, prieš du mėnesius gimusio jaunojo Markovičiaus apžiūrą ir Markovičiaus darbo Juodšilių apylinkėje dešimt­metį. Iš pakviestų dvidešimties žmonių beveik visi buvo masuotė, skirta trims svarbiausiems svečiams privilioti. Sunkiausiai leidosi prikalbinama atvykti į šventę Markovičiaus tetulė iš Smurgainių. Ji mylėjo Markovičių, bet nemėgo Vandos. Žmona tikėjosi per puotą viską pakeisti savo naudai, nes tetulei buvo numatytas ypatingas vaidmuo. Vandai baigėsi dviejų mėnesių mokamos gimdymo atostogas. Nors „Ekspreso“ valgyk­los vedėja ir raukėsi, treste davė Vandai dar tris mėnesius nemokamų išlaikant stažą ir darbo vietą. Kai ir jos baigsis, Vandai reikės grįžti į darbą, o mažąjį Markovičių atiduo-


Rolandas Rastauskas

R aimondos K olu p ailaitės nuotr .

Valė slėnio pasakojimai* Mėnulio triušis (tylutėliai) Ankstų rytą jie tylutėliai išdygo triaukščio šveicarų valstiečio namuko kalnų turistams kieme: du pilkučiai pūkuotukai triušeliai, atšokčioję pasidulkinti ant balsvos skaldos po penkių seniai nebejaunų vyrų ir jų vis dar jaunos vertėjos langais. Du iš penketuko skelbėsi esą prisiekę monogamai, trečią irgi buvo galima įtarti tuo pačiu, ketvirtas sakėsi esąs dvilytis, o penktas jau seniai nebetikėjo stebuklais. Jis vienintelis nemiegojo. Ir atsitik tu man: tą rytą, užtikęs pūkuotukus in flagranti, jis kažkodėl prisiminė kinų mitologijos baltąjį triušį, Mėnulyje verdantį

nemirtingumo eliksyrą. Kaip jis nustebo, kai, pūkuotiems kamuoliukams išriedėjus iš kiemo, tylutėliai prasivėrė gretimos lentinės medžiotojo pašiūrės durys ir ant laiptelių išdygo jauna kinų porelė. Po poros dienų penktas šventė jubiliejų ir kinai visiems padovanojo po raktų pakabutį su panda. Jie sakėsi esą Tang Yao ir Sun Ling. Buvo apkeliavę pusę pasaulio. Tos žinios, deja, nepatikrinamos. Penktas paprašė hieroglifais užrašyti jo kažkada nukaltą frazę „Nėra netikros patirties“. Kinai su malonumu įvykdė jubiliato pageidavimą. Šis dabar bijo rodyti hieroglifus specialistams.

Rilke pasirinko mirties vietą . A kvilės M elkūnaitės nuotr .

100

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS LAPKRITIS 2014

Vertėja Jaunoji vertėja kasdien rodė savo ilgas kojas, aplietas baltų kojinių nėriniais, bet mes matėme vien ligi psichoanalitiko kanapos nukramtytus nagus. Kalnų keterų pušys jai priminė panko šukuoseną.

Alpių futbolo aukščiausioji lyga Jeigu yra Alpės, būtinai turi būti ir Priealpės, mokė šveicarai. Šios apaugusios žole, krūmokšniais, medžiais, čia ganomos numeruotų karvių stumdalynėms pumpuojamos juodosios „Herens“ veislės kovotojos, o Alpės – jau nebe chlorofilo,


Aidas Puklevičius

V ladimiro I vanovo nuotr .

Kuklus biurokratėjimo žavesys Kiekvienam žmogui būdinga puoselėti iliuzijas ir kiekvienam žmogui lygiai taip pat būdinga išgyventi akimirką, kai tos iliuzijos subyra.

įmušti lemiamą įvartį pasaulio futbolo čempionato finale už lietuvos rinktinę jau seniai nustojau svajoti. Vienin-

telė paguoda, kad to nuveikti nepavyks ne tik dėl mano talento spardyti kamuolį stokos, bet ir pačios rinktinės miglotų šansų prasimušti į finalą. Tačiau yra gležnų naktinių godų, kurių subyrėjimo, susidūrus su realybe, momentas dar toli priešaky. Pavyzdžiui, tikėti, kad kada nors būsiu įžymus, nenustosiu, ko gera, iki tos akimirkos, kai jau teks prašyti autografo iš giltinės. Nes netgi tada liks paskutinė viltis, kad šlovė ateis jau po mirties, nors tai, žinoma, ne taip smagu, kaip šiame gyvenime (kokia, atsipra-

102

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS LAPKRITIS 2014

šant, nauda iš tos šlovės, jeigu negali pasimėgauti jos subproduktais?), bet vis tiek malonu. Ir yra trečia kategorija iliuzijų, kurios žlugo palyginti neseniai. Visą savo sąmoningą gyvenimą buvau įsitikinęs liberalas, kartais netgi nuzyliojantis iki kraštutinio libertarizmo, kuris, žinia, valstybę laiko visa ko blogiu, o privačią iniciatyvą absoliučiu ir neišmatuojamu gėriu. Tame nusipaišytame visuomenės sąrangos natiurmorte visos ydos plaukė iš kolektyvinės kloakos, o dorybės atsirasdavo tik drąsių, verslių ir įžūlių individų dėka. Kadangi pats gyvenime nesu verslavęs, į visus šiuos individus, kurian-

čius darbo vietas ir buriančius BVP augimą, žiūrėjau su dievobaiminga pagarba. Panašiai pagarbiai esu žvelgęs nebent į IT stebukladarius ir sportinio ėjimo atstovus. Tiesa, stebint pastaruosius pagarba šiek tiek sumišdavo su klinikiniu smalsumu, nes net ir mirdamas nesuprasiu, kaip žmonėms šauna į galvą rinktis tokią keistą sporto šaką. Grįžkime prie programuotojų ir verslininkų. Pirmieji glumindavo ir įkvėpdavo dėl sugebėjimo begalinėmis nulių ir vienetų sekomis priversti kvėpuoti mano kompiuterį, o antrieji – dėl talento sauja pakabinti orą ir ją atgniaužę parodyti delne monetą.


Jurga Vilpišauskaitė J ur g os V il p i š auskaitės nuotr .

Pažintis su Alberto ir kelionė į Lėlių salą Meksikas ir jo pietinis rajonas Chočimilko kanalai tęsiasi 189 kilometrus ir yra Meksiko miesto pietuose, rajone, kurį vietiniai dažniau vadina DF. Kanaluose plaukioja ryškiaspalvės geltonos, raudonos, žalios ir mėlynos kanojos. Jose meksikiečiai švenčia gimtadienius, šoka, dainuoja pagal mariačio muziką, geria Coroną ir perka kukurūzinius užkandžius iš šoklių pardavėjų. Jie žvitriai atsiranda ir dingsta vandenyje, perlipdami plaukiančias kanojas.

Lėlių sala.

104

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS LAPKRITIS 2014

Prieplaukoje prieinu prie besibūriuojančių vyrų ir klausiu, kas mane nuplukdys į Lėlių salą – Isla de las Muńecas. Du plukdytojai geria Coca-Colą iš didelių butelių ir sako, kad neplauks. Trečias, paprastesnis, sutinka. Įsėdu į didelę kanoją. Į ją kartu įšoka berniukas guviomis akimis. – Koks tavo vardas? – klausiu jo. – Alberto! – sušunka. – Ar plauksi su manim? – klausiu. Jis linkteli galvą.

– Kiek turi brolių ir seserų? – tikiuosi atsakymo, kaip visada, maždaug nuo aštuonių iki vienuolikos. – Nė vieno, – atsako Alberto. – Jis našlaitėlis, – įsiterpia irkluodamas trečias. – Y vives solito en tu casita (isp. gyveni vienas savo namelyje)? – klausiu Alberto. – Si, – sušniurkščia nosį. Didelė kanoja perkeliama specialiu įrenginiu, o mes su Alberto pereiname į kitą pusę.

Grupė, atėjusi pas lėlę Augustiną.


žvilgsnis

Katalonijoje, kaip ir Škotijoje, nepriklausomybės šalininkų ir priešininkų kol kas yra maždaug po lygiai. „ R euters “ nuotr .

LAPKRITĮ VERTA ATKREIPTI DĖMESĮ Už Atlanto ir už Pirėnų

L

apkritį paprastai reikia žvalgytis anapus Atlanto, kur mūsų strateginės partnerės – Jungtinės Amerikos Valstijos. JAV tradiciškai balsuojama lapkritį – antradienį po pirmojo lapkričio pirmadienio (tokia formuluotė yra todėl, kad kartais antradienis gali būti pirmoji mėnesio diena). 2013 m. tai buvo lapkričio 5 d., 2014 m. – lapkričio 4 d., 2015 m. bus lapkričio 3 d., o 2016 m., kai bus renkamas 45-asis Valstijų prezidentas, – lapkričio 8-oji. Šiemet Jungtinėse Valstijose renkami visi 435 Atstovų Rūmų nariai ir trečdalis – 33 iš 100 – Senato narių. Be to, renkami 38 įvairių valstijų ir teritorijų gubernatoriai. Dabar Atstovų Rūmuose daugumą (233 vietas) turi respublikonai, demokratams priklauso 199 vietos. Taigi demokratams, norint atsikovoti daugumą, reikia laimėti 19 papildomų vietų. O štai Senate daugumą kol kas turi demokratai – 55 vietas, respublikonai – 45. Senatas iki šiol buvo pagrindinė prezidento Baracko Obamos

106

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS LAPKRITIS 2014

atrama siekiant prastumti tokias sudėtingas ir jautrias permainas kaip sveikatos apsaugos sistemos reforma. Remiantis daugumos analitikų prognozėmis, šiuose rinkimuose respublikonai gali paimti (tam jiems reikia šešių papildomų vietų) ir Senatą, o toks scenarijus laikomas pačiu prasčiausiu dabartiniam prezidentui. Iki šiol jis galėjo tarsi prisiimti arbitro vaidmenį tarp abejų parlamento rūmų, balansuoti, siūlyti kompromisines išeitis ir kartu prastumti reikalingus sprendimus. Jeigu demokratai netektų Senato, konfrontacija persikeltų į visai kitą lygį, o kiti dveji metai Baltuosiuose rūmuose B. Obamai būtų gana sunkūs. Tai taip pat reikštų sudėtingas starto pozicijas kol kas realiausiai demokratų kandidatei 2016 m. prezidento rinkimuose – Hillary Clinton. Tai vyksta anapus Atlanto, o va šiąpus vandenyno tą pačią savaitę, tik ne antradienį, o sekmadienį – lapkričio 9 d., bus dar vienas po Škotijos tradicinių senosios Europos valstybių sienų išmėginimas. Tą dieną turėtų balsuoti katalonai. Balsavi-

mas tuo sudėtingesnis, palyginti su Škotijos referendumu, kad pastarąjį pripažino Didžiosios Britanijos valdžia, o va Katalonijos balsavimas toje dalyje, kur kalbama apie suverenitetą ir katalonų tautos apsisprendimo teisę, 2014 m. gegužę Ispanijos konstitucinio teismo buvo pripažintas nekonstituciniu. Tai yra – šis referendumas turėtų būti labiau nuomonės atsiklausimas, negu kokių nors teisinių padarinių turintis renginys. Katalonijos vyriausybė pranešė, kad neketina kreipti į tai dėmesio. Apsisprendimas yra apsisprendimas. Ir tai – vėlgi palyginti su Škotija – gerokai komplikuoja visus reikalus. Bet, atrodo, Škotijos referendumo rezultatai šiek tiek paveikė ir katalonų nuomonę. Antai 2013 m. gruodį už nepriklausomybę buvo 44 proc. apklaustųjų, prieš – 30 procentų. Panašiai žmonės buvo nusiteikę ir 2014 m. kovą. O rugsėjį apklausos pradėjo atrodyti kitaip: už – apie 35 proc., prieš – 40 procentų. Stebėsime, kuo tai baigsis, bet kol kas viskas rodo, kad radikalūs atsiskyrimo judėjimai pradeda išsikvėpti.

Verslo klasė, 2014 lapkritis  
Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you