Page 1

KAINA 4 90 Eur

2 0 1 8 BA LA N DIS

V Ž P R E N U M E R AT O R I A M S N E M O K A M A I

PIRMOSIOS PREKYBOS KARŲ SALVĖS

MOKYTOJAS LIETUVOJE: PRAGARAS IR ATGAIVA SAVANORIŠKA RUSIJOS IZOLIACIJA MOKSLAS: KEPSNYS IŠ LABORATORIJOS KELIONĖS: BAŽNYČIŲ IR DIDIKŲ GARDINAS NAUJA RU B R I K A :

SKAIČIAI: PAGAL DOKTORANTŪROS STUDENTŲ SKAIČIŲ ATSILIEKAME

„Facebook“

įkliuvo


redaktoriaus pratarmė

VERSLO KLASĖ I S S N 1648-6374 ŽURNALAS LEIDŽIAMAS NUO 2000 METŲ REDAKCIJOS ADRE SAS

J. JASINSKIO G. 16A, LT-03163, VILNIUS, LIETUVA TEL. +370 5 252 6302, 252 6300 FAKS. +370 5 252 6313 E L . P. V K L A S E @V Z I N I O S . LT LEIDĖJA UAB „VERSLO ŽINIOS“ GENERALINIS DIREKTORIUS

UGNIUS JANKAUSKAS VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS

ROLANDAS BARYSAS

NR. 4 (182)

WWW.VZ.LT/VERSLOKLASE REDAKTORIUS

AUŠROS BARYSIENĖ S NUOTR .

sveiki, kovo viduryje prie seimo suskambo mitin­ gas. Buvau ten ir aš, buvo šalta ir labai priminė jaunystę. Bet po jo kurį laiką atrodė, kad ne visi suprato, dėl ko ir apie ką visa tai (įskaitant valstybės pareigūnus, kalbančius apie Seimo rietenas), todėl parašiau porą sakinių socialiniame tinkle ir pats nustebau, kad jie daug kam suteikė peno padiskutuoti. Regis, reikia pridurti dar vieną kitą sakinį. Kiekviena tauta turi savo pagrindinį pasakojimą. Mūsiškis naujausiųjų laikų pasakojimas paremtas trimis datomis: Vasario 16-ąja, Kovo 11-ąja, Sausio 13-ąja. Ką reiškia šios datos? Laisvę? Taip. Kokią? Jos ženklina Lietuvos nacionalinį išsivadavimą iš Rusijos priespaudos, kad ir kokią formą ta Rusija būtų įgijusi. Tai taip paprasta. Po labai skaudžių pralaimėjimų XVII ir XVIII a. (ne be hibridinių Maskvos pastangų, ypač jos mėgstamo minkštosios galios įnagio – korupcijos) Lietuva sugebėjo išlikti ir XX a. išsivaduoti. Tai ypatingas Lietuvos pasakojimas. Kiekviena tauta tokį turi. Žydai (be tūkstantmečius siekiančių kitų istorijų) – Šoa arba Holokausto, lenkai – kovos su bolševikais (todėl toks svarbus Józefas Piłsudskis), Varšuvos sukilimo ir „Solidarumo“, rusai – gegužės 9-osios. Ukrainiečių pasakojime tikrai bus Dangiškoji šimtinė. Mūsiškis – vadavimosi iš Rusijos. Tai ypatinga istorijos teritorija, ypač šventas laukas. Atspalvių kiekvienai tautai čia labai nedaug. Kokios įtampos tai žemė, esu patyręs savo kailiu. Už pernelyg vėlyvą supratimą ir tuometį pasipūtimą atsiprašau. Rolandas Paksas ir buvo nušalintas dėl to, kad nesilaikė šios žemės dėsnių ir žengė gerokai arčiau Rusijos, nei buvo galima. Ir niekaip čia nepasiteisinsi tuo, kad Vladimiras Putinas tada dar buvo palyginti žolėdis, dar nebuvo nužudytas Aleksandras Litvinenka, dar nebuvo Miuncheno kalbos apie didžiausią geopolitinį pra-

radimą – Sovietų Sąjungos žlugimą, nebuvo Stalino kulto, Gruzijos, Ukrainos karų ir tūkstančių mirčių. Į Rusijos pusę galima žengti tik tiek, kiek nepažeidžiami mūsų šventos teritorijos dėsniai. Toliau – tabu. Vieni tai žino turbūt iš tėvelių ir senelių, kiti gauna išmokti. Jeigu nesimoko, jiems ateina ir papasakoja – švelnesniais ar griežtesniais būdais – žmonės, kuriems rūpi. Politikus į valdžią gali išrinkti žmonės, kuriems rūpi labiau jie patys negu valstybė. Tokių nėra mažai. Bet pačią valstybę kuria žmonės, kuriems ji rūpi labiau. Tokie ir buvo atėję kovo viduryje prie Seimo pasakyti, kad po Konstitucinio Teismo sprendimo Mindaugą Bastį išteisinęs Seimas nuėjo per toli ir vėl pažeidė mūsų svarbiausio istorijos lauko dėsnius. Jurijaus Borisovo, „Rosatom“, „Rostech“ ar „Gazprom“ pinigai – tai per toli. Ir Viačeslavo Kantoro pinigai – per toli. Kokiam bukam reikia būti, kad šituos žingsnius žengtum, kai švenčiamas išsivadavimo iš Rusijos priespaudos šimtmetis? Beje, „Inter RAO“ ir „Dujotekana“ (tai yra irgi „Gazprom“) – taip pat per toli. Porą sakinių reikia pridurti ir apie Rusiją. Rusijos valstybės nebėra (arba dar kol kas nėra). Yra organizuota nusikalstama grupuotė „Rusijos Federacija“, turinti masinio naikinimo ginklų, prekiaujanti ginklais, samdiniais, narkotikais, paėmusi nemažai įkaitų, kurių gaila. Ir tų, sudegusių Kemerove. Ji kol kas apsimeta valstybe. Beveik neabejoju, kad taip, beje, netrukus bus įvardyta aukščiausiu pasauliniu lygiu. Va tik susiras tas aukščiausias pasaulinis lygis, kur ten jo valia padėta. Gal Didžiojoje Britanijoje? Rusija dabar gamina ir eksportuoja tik tris produktus – depresiją, agresiją ir melą. Ar mums tikrai reikia įsivežti papildomai kurio nors iš šių produktų? Būtų gerai, kad greičiau ir jaunesni tokius dalykus matytume ir suprastume. Padėti suprasti, aišku, gali mokytojai, kuriems atlyginimai vis dar nepakelti. Nors, tiesą sakant, kai matau, kaip tėveliai metasi po porą tūkstančių eurų mokytojams išleistuvėms, man šitą sakinį kitą kartą rašyti rankos nebenori kilti. Skaitykite. Aurelijus Katkevičius

AURELIJUS KATKEVIČIUS N U O L AT I N I A I A U T O R I A I

LINAS BUTKUS REGIMANTAS DIMA GIEDRIUS DRUKTEINIS MIGLĖ MARIJA GALVONAITĖ NERIUS JASINAVIČIUS EGIDIJUS JURGELIONIS KĘSTAS KIRTIKLIS GEDIMINAS KULIKAUSKAS LIUTAURAS LEŠČINSKAS ERIKAS MURINAS NAGLIS NAVAKAS DOVAIDAS PABIRŽIS ERNESTAS PARULSKIS MYKOLAS PLESKAS ELĖ PRANAITYTĖ AIDAS PUKLEVIČIUS RIMVYDAS RAGAUSKAS LUKAS RAMONAS VAIDOTAS ŠERNIUS SIGITA ŠIMKUTĖ RYTAS STASELIS JURGA VILPIŠAUSKAITĖ GIEDRIUS VILPIŠAUSKAS AISTĖ PAULINA VIRBICKAITĖ KAROLIS VYŠNIAUSKAS JUSTINAS ŽILINSKAS AUTORIAI

SAULĖ DIENIENĖ-ARCHIPOVA GINTA GAIVENYTĖ MANTAS MINKAUSKAS JULIUS NARKŪNAS RŪTA SLUŠNYTĖ SIMONAS ALGIRDAS SPURGA DARIUS VERSECKAS MARIJA VYŠNIAUSKAITĖ FOTO G R A FA I

JUDITA GRIGELYTĖ VLADIMIRAS IVANOVAS DIZAINERIS

VILMAS NAREČIONIS REKLAMA

AIDA BUTĖNĖ +370 5 250 7149 P R E N U M E R ATA

ŽIVILĖ GUDAVIČIŪTĖ + 370 5 252 6408 prenumerata@verslozinios.lt KALBOS REDAKTORĖ

BERNADETA BUMBLAUSKAITĖ KOREK TŪR A

JUSTĖ GALKAUSKAITĖ VIRŠELIS

„REUTERS“ L E I D I N YJ E PA N AU D O T O S AGENTŪRŲ

„MATTON“, „REUTERS“, „SIPA“ NUOTRAUKOS SPAUSTUVĖ

„LIETUVOS RYTO“ SPAUSTUVĖ TIRAŽAS

10 000 K I TA S N U M E R I S P R E N U M E R AT O R I A M S B U S P R I S TAT Y TA S I K I

2018 05 12

© PLATINTI ŠIO LEIDINIO TEKSTUS IR VAIZDO INFORMACIJĄ GALIMA TIK GAVUS RAŠTIŠKĄ REDAKCIJOS SUTIKIMĄ

2018 BALANDIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

5


laisvalaikis

12

22

apie ką kalba pasaulis

12 | Svarbiausios kovo politikos, mokslo, verslo ir kultūros temos

86

žmonės ir įžvalgos

22 | Atatürkas: „Ateitis slypi danguje“ Atatürkas pavertė Turkiją vienintele pasaulietiška musulmoniška šalimi.

22

12

18

mėnesio komentaras

18 | Dar vienas šaltojo karo posūkis Rusijos valdžia suka Šiaurės Korėjos keliu.

6

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2018

28 | Klimato kaita Italijoje: šaltas politinis pavasaris, asmenybių snygis Rinkimus laimėjo pietų ir šiaurės populistai.

34 | Ant tarptautinės prekybos

sistemos griūties slenksčio

Donaldo Trumpo veiksmai nepadidins amerikiečių gerovės.

24


2018 BALANDIS

38 „Facebook“ į karą eina be sąjungininkų

68 | Naujieji Kinijos kaimai

„Facebook“ vertė per kelias dienas nukrito 80 mlrd. dolerių.

Kaimas vidury miesto – naujos urbanistikos tendencijos.

42 | Sektorius | Darbo vietų žudikė,

72 | Jeanas Jacques’as Rousseau

pakilusi iš pelenų

Ramiojo vandenyno bendradarbiavimo sutartis pasirašyta be JAV.

48 | Išmani Lietuva | Trijų minučių disertacija Jaunieji mokslininkai varžėsi iškalba.

52 tema

sprunka iš darbovietės vakarėlio

Ne, prancūzų filosofas nebuvo anų laikų hipis.

78 | (Ne)grybavimas dideliu greičiu Orientavimasis – sportas kojoms ir smegenims.

78

82 | Karalių miestas Gardinas be vizos

Aplankyti visus Gardino maldos namus – nemenkas iššūkis.

86 | „Supros“ taikinys – „Porsche“ „Toyota“ sugrąžino legendinę „Suprą“.

90 | Kinas: Rasistinis rasizmo problemos sprendimas

„Juodoji pantera“ sukėlė nemažai diskusijų.

92 | Muzika: Priešo teritorijoje. Odė vienam žurnalui Britų muzikos žurnalo NME nebebus.

Kaip auginti mokytojus?

94 | Technika: „Samsung“ nebandė išrasti dviračio, bet skųstis nėra kuo

Penkios švietimo sistemos bėdos.

98

nrauubjraika 58

96 | Knygos: „Ilovaisko dienoraštis“ prieš tamstos feisbuką

Sunku rasti emociškai paveikesnę literatūrą nei gyvenimas.

skiltys

98 | Ernestas Parulskis: B kategorijos piešimas Juk neplojate gerai parkuojančiam. Kodėl alpstate nuo gero piešėjo?

skaičiai

58 | Aukštasis mokslas Lietuvoje Lietuvoje studijuoja 6025 užsieniečiai.

62

„Galaxy S9“ ir „S9+“ – geriausi matyti ir bandyti išmanieji.

100 | Aidas Puklevičius: Meldžiu mane pažinti

Gugle ir feisbuke! Kada jūsų algoritmai nebebus buki?

102 | Sigita Šimkutė: Paukštelis Apie vienatvę, ilgesį, skausmą ir liūdesį.

visuomenė ir laisvalaikis

62 | Apie kitokią mėsą

Prieš penkerius metus paragauta laboratorijoje išauginto mėsainio.

104 | Jurga Vilpišauskaitė: Muzikos garsai Gruzijos kalnuose Kaimo prie Pietų Osetijos gyventojai stengiasi būti atsargūs.

Žvilgsnis 2018-ųjų balandį verta atkreipti dėmesį į šiuos įvykius.

2018 BALANDIS

106

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

7


žmonės

>>

Atatürkas: „Ateitis slypi danguje“

MUSTAFA KEMALIS ATATÜRKAS SAKĖ: „SILPNIEJI VISADA UŽLEIDŽIA KELIĄ STIPRIESIEMS. IR TIK PATS STIPRIAUSIAS UŽLEIDŽIA KELIĄ VISIEMS.“ „ A K G IMAGES“ NUOTR.

Šiuolaikinės Turkijos Respublikos įkūrėjas Mustafa Kemalis Atatürkas miręs jau 80 metų, tačiau šiandien tebėra gyvesnis už gyvuosius. Ne vien dėl jo portretų, paminklų ar biustų gausos toje įdomioje ir gražioje šalyje – iš esmės joks turkiškos kasdienybės elementas nėra atsietinas nuo jo vardo.

S

tambulo gatvėmis vaikš­ ­ o dailios merginos trumpais sijonais – t Atatürkas nuo jų nuplėšė parandžas. Turkijos vyriausybei stoja vadovauti demokratiškai išrinkta moteris – Atatürkas jai kaip moteriai atvėrė kelią į valdžios viršūnes. Gatvės prekiautojas jums atseikėja kilogramą datulių – Atatürkas įvedė šalyje europietiškus svorio matus. Susipažįstant turkas jums prisistato pavarde – Atatürkas įsakė jam turėti pavardę. Nobelio premijos laureatas rašytojas Orhanas Pamukas teisiamas už kelis žodžius, išreiškiančius simpatiją armėnams ir kurdams, – jį baudžia Atatürkas. Vyriausybė vėliau reabilituoja rašytoją O. Pamuką – jam malonę suteikia Atatürkas. Ir kai prabangiame turkiško pajūrio viešbutyje jūs mėgaujatės rakija ir alumi, atminkite – irgi tik Atatürkui leidus!

22

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2018

GIEDRIUS DRUKTEINIS

VL ADIMIRO IVANOVO (V Ž) NUOTR .

Nes būtent Atatürkas pavertė Turkiją vienintele pasaulietiška musulmoniška šalimi. Geruoju, piktuoju, jėga ar įkalbinėjimais – akivaizdų tų pastangų rezultatą matome visi. Netgi dabartinis šalies sienų kontūras ir pavadinimas „Turkija“ – taip pat Atatürko išradimai, be gailesčio nurašę į nebūtį Osmanų imperiją. O kai kylate į orą keliauti po visą planetą su viena didžiausių pasaulio skrydžių bendrovių „Turkijos oro linijos“ („Turkish Airlines“), nesunku numanyti, kad tai irgi yra Atatürko kūrinys, šiandien simbolizuojantis turkišką veržlumą ir siekį būti civilizacijos dalimi. Tai, dėl ko visą gyvenimą ginklu ir žodžiu kovojo Atatürkas. Pirmosios pažinties su aviacija pėdsaką Atatürkas nešiojo visą gyvenimą – 1912 m. per karą Libijoje italų lėktuvo numestos bombos

Atatürko valdymo laikotarpis – Europos diktatūrų laikotarpis.


skeveldra sužeidė Atatürkui kairiąją akį (dėl to oficialiose nuotraukose jis visada yra šiek tiek pasisukęs į šoną, kad paslėptų tą randą, kuris, beje, visai nesutrukdė jam būti „pačiu fotogeniškiausiu XX a. diktatoriumi“, anot tuomečių aukštuomenės kronikų). Žmogaus valia danguje – tai buvo naujosios, galingesnės, civilizacijos ženklas, ir jai Atatürkas jautė fanatišką potraukį. Ligi tol turkai, tiesa, irgi turėjo savo „Ikarą“ – dar 1630 m. Hezârfenas Ahmedas Çelebi nušoko nuo garsiojo Konstantinopolio (dabartinio Stambulo) Galatos bokšto su pritaisytais prie pečių erelio sparnais. Kuo baigėsi tas skrydis – nuomonės išsiskiria. Vieni šaltiniai teigia, kad drąsuo-

lis tiesiog nukrito ir susižeidė. Kiti – kad apskrido keletą ratų aplink bokštą. Treti išvis rašo apie raketinį įrenginį, primontuotą ant nugaros ir pakėlusį H. A. Çelebi į 200 metrų aukštį (dėl to dar 1925 m. Atatürkas pirmosios Turkijoje aviacijos mokyklos atidarymo iškilmėse teigė: „Nereikės laukti dar 200 metų, kol turko koja palies Mėnulio paviršių.“). Akivaizdu tik viena: tuometis sultonas, apdovanojęs H. A. Çelebi aukso monetų kapšu, visgi nusprendė atsikratyti „tokio laisvo žmogaus“ ir ištrėmė jį į Alžyrą – ateities baimė pasirodė stipresnė už raminantį tamsumą. Tai buvo tipiškas, daugelį amžių trukęs Osmanų imperijos požiūris į technologines naujoves.

Su juo visą savo gyvenimą ir kovojo Mustafa Kemalis Atatürkas.

Europos ligonės prikėlimas Būsimasis „visų turkų tėvas“ išsigalvojo ne tik vardą, bet ir gimimo datą – 1881 m. gegužės 19 d. (po daugelio metų būtent tą dieną jis pakilo į kovą už šiandienės Turkijos nepriklausomybę). Tikroji jo gimimo diena nėra žinoma. Tačiau neginčytina tai, kad jis gimė kaip Mustafa, Ali Rizos Efendi sūnus, Salonikuose, Graikijos pasienyje, kur jo tėvas tarnavo muitininku. Savo vardą, kaip ir karjerą bei reputaciją, jam teko lipdyti po dalelę (oficialiai Atatürku – „visų turkų tėvu“ – jis buvo pavadintas tik 1934-aisiais).

2018 BALANDIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

23


įžvalgos

>>

Klimato kaita Italijoje:

šaltas politinis pavasaris, asmenybių snygis

31-Ų LUIGI DI MAIO, PENKIŲ ŽVAIGŽDŽIŲ JUDĖJIMO VEDLYS, ATRODO LYG NUŽENGĘS IŠ AUKŠTOSIOS MADOS ŽURNALO. „ R E U T E R S “ NUOTR.

Jei šalyje, kurioje vyksta svarbūs rinkimai, turiu draugų, lendu jiems į akis ir siūlau pasikalbėti apie politiką. Vos Italijos valdžia apsisprendė dėl parlamento rinkimų datos – kovo 4-osios, — kaipmat paskelbiau žinią bičiuliui iš Neapolio. Jis tarstelėjo, kad juk dar negreitai, kam čia sukti galvą. Buvo vasaris.

D

abar – balandis, nuo rinkimų praėjo mėnuo. „Ar žinai, kad dar neturit vyriausybės?“ – erzinu bičiulį. „Tikrai?.. – nustemba. – O kas laimėjo?“ „Tai kad... niekas“, – suglumstu, ir pereiname prie normalaus pokalbio. Italijos pietuose neseniai snigo, kokia ilga žiema. Ne, italai nėra apolitiški. Pastaruosiuose rinkimuose balsavo daugiau nei 70 proc. žmonių. Lietuvoje – per 50 proc., nekaltas palyginimas. Italai mėgsta pliekti politikus, kaltinti juos dėl blogėjančio gyvenimo, aptarinėti valdžios tūzų korupcijos ir ypač sekso skandalus, bet štai susigaudyti, kuri politinė jėga šalyje dominuoja, – kebli užduotis prie espreso puodelio. Italija turi ilgą ir skaudžią dramų istoriją. Jos žmonėms kadaise teko išgyventi Vakarų civilizacijos užgimimą ir žlugimą, o pastaraisiais dešimtmečiais politinis nestabilumas ir

28

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2018

RŪTA SLUŠNYTĖ

V L A D I M I R O I VA N O V O ( V Ž ) N U O T R .

ekonominė stagnacija tapo šios gražios, pailgos (ši ypatybė – ir politiškai svarbi) šalies skiriamaisiais bruožais. Vyriausybė, kurią mėginama lipdyti dabar, bus 66-oji nuo Antrojo pasaulinio karo. Šiame istorijos etape Italijos premjerai savo kėdėje vidutiniškai išsilaiko vos trejus metus, bet ir tai – tik nekaltas vidurkis, negi dabar lygintis su 20-ies metų dučės Benito Mussolini valdymu iki 1943-iųjų. Dėl sudėtingos rinkimų sistemos, gremėzdiško sprendimų priėmimo proceso dvejuose parlamento rūmuose čia nuolat kyla politinės krizės, tuomet neretai padėtį gelbsti technokratų vyriausybės. Tokių vyriausybių skiriamasis bruožas – niekas neprisimena nei premjero, nei juolab ministrų pavardžių ir nežino, ką jie ten veikia. Šiųmečiai rinkimai tikrai nebuvo blankūs, kalbant apie asmenybes. Daugiausia paramos

Italai mėgsta pliekti politikus, kaltinti juos dėl blogėjančio gyvenimo.


įžvalgos

Ant tarptautinės prekybos sistemos griūties slenksčio

KINIJA PASITELKIA SUNKIAI SUSEKAMUS VALSTYBINIO KAPITALIZMO ELEMENTUS. „SIP OS“ NUOTR.

Donaldas Trumpas JAV prezidento rinkimus laimėjo žadėdamas atgaivinti šalies gamybos sektorių. Po daugiau nei metų, praleistų valstybės vadovo poste, jis ėmėsi tai įgyvendinti.

T

ačiau pasirinko metodus, kurie grasina sugriauti ne tik artimus ryšius su strateginiais partneriais, bet ir nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos veikiančią tarptautinę prekybos sistemą. Pasauliui baigiant priprasti prie D. Trumpo „Twitter“ žinučių stiliaus ir išmokus ne visuomet jas priimti rimtai, galingiausios pasaulio valstybės vadovas pirmąją pavasario dieną pasirodė su pranešimu, kad „prekybos karai yra gėris ir jie lengvai laimimi“. Taip, kiek nuslūgus nerimui dėl kardinalių prezidento intencijų santykių su Rusija ar NATO ateities atžvilgiu, prekybos tema tapo nauju Vakarų sąjungininkių galvos skausmu. Kovo 1-ąją Baltųjų rūmų vadovas paskelbė apie ketinimą įvesti 25 proc. muitą JAV importuojamam plienui ir 10 proc. – aliuminiui. Po savaitės jis pasirašė nurodymą pri-

34

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2018

DOVAIDAS PABIRŽIS

JUDITOS GRIGELY TĖ S (V Ž) NUOTR .

taikyti muitus po 15-os dienų, išimtį padarant Kanadai ir Meksikai. Kaimynės išskirtos ne iš geros valios – tikimasi, kad tai leis jas paspausti derantis dėl NAFTA laisvosios prekybos sutarties atnaujinimo. Iki šiol šios derybos strigo, o dar labiau jas apsunkino pietinėje kaimynėje beprasidedanti rinkimų kampanija – liepos 1-ąją Meksika rinks naująjį šalies prezidentą.

Prie galvos Europai priremtas šautuvas Kitos įprastos JAV sąjungininkės iš Europos, taip pat Pietų Korėja, kai kurios Lotynų Amerikos šalys nežinioje buvo paliktos ilgiau. Briuseliui ruošiantis atsakomiesiems veiksmams per Europos Vadovų Tarybą, Vašingtonas paskutinę minutę visgi paskelbė apie išimtį šioms šalims. Tačiau tvyrančios nežinios

Žlugus Dohos derybų etapui, PPO nebespėja su pasaulio ekonominiais pokyčiais.


įžvalgos

„Facebook“ į karą eina be sąjungininkų

LIUDIJIMAMS DAR NEPRASIDĖJUS, „FACEBOOK“ NETEKO APIE 80 MLRD. DOLERIŲ VERTĖS. „REUTERS“ NUOTR.

„Facebook“ ir „Cambridge Analyticos“ istorija rašant šį tekstą rutuliojasi kaip patrakusi. Išrišimo dar teks palūkėti, nes „Facebook“ laukia sunkus mūšis dėl visuomenės, politikų ir rinkos reguliuotojų palankumo. Tačiau į jį bendrovė keliauja be sąjungininkų.

I

storija, kaip ji pasakojama šiuo metu, skamba maždaug taip. Konsultacijų bendrovė „Cambridge Analytica“ naudojo 50 mln. „Facebook“ vartotojų apimančią duomenų bazę politikams, tarp jų – Donaldo Trumpo prezidento kampanijai ir „Brexit“ šalininkams, konsultuoti. Duomenų bazė buvo sudaryta prieš kiek daugiau nei porą metų, pasinaudojus itin plačia ir laisva prieiga prie vartotojų duomenų socialiniame tinkle „Facebook“. Duomenys buvo renkami akademiniais tikslais per apklausos programėlę. Ji sutikus vartotojui ir už atlygį gaudavo priėjimą ne tik prie apklausoje dalyvavusio žmogaus, bet ir prie jo draugų socialiniame tinkle paskelbtų duomenų. Kai tyrimai pademonstravo surinktų duomenų apdorojimo galimybes ir potencialą jais remiantis nupiešti itin tikslius psichologinius vartotojų

38

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2018

NAGLIS NAVAKAS

J U D I T O S G R I G E LY T Ė S ( V Ž ) N U O T R .

portretus, duomenys buvo įtraukti į komercinę bendrovės veiklą. Šioje istorijoje galima įžvelgti daugybę akademinės ir verslo etikos, sveiko proto duomenų apsaugos pažeidimų. Tačiau smulkios raidelės ir vartojimo sąlygos gali slėpti, arba ne, visus reikalingus saugiklius, kad socialinis tinklas būtų apsaugotas nuo atsakomybės. Markas Zuckerbergas, „Facebook“ savininkas, pranešė liudysiantis JAV Kongreso nariams asmeniškai. Britams, kurie taip pat susidomėjo bendrovės veiklos subtilybėmis, kol kas tenka tenkintis jo atstovais. „Tai pasitikėjimo sulaužymas“, – kilus skandalui sakė M. Zuckerbergas, turėdamas omenyje, kad „Cambridge Analytica“ panaudojo duomenis ne tam, kam turėjo, ir juos išsisaugojo, užuot ištrynusi, kai Silicio slėnio milžinė pareikalavo tai padaryti.

„Facebook“ savo galią pajuto 2015-aisiais.


įžvalgos

sektorius

Darbo vietų žudikė, pakilusi iš pelenų Paskutinis Donaldo Trumpo 2016 m. JAV prezidento rinkimų kampanijos renginys Grand Rapidso miestelyje Mičigano valstijoje. Įsisiautėjusi publika bene kiekvieną kandidato sakinį palydi griausmingomis ovacijomis.

A

tmosferai kaistant, vis daugiau raudonas beisbo­ lo kepuraites užsimaukšlinusių suvažiavimo dalyvių mėgina užvesti skanduotę „Lock Her Up!“ (angl. uždaryti ją!), raginančią kalėjiman pasiųsti demokratų kandidatę Hillary Clinton. Pajutęs minios kraujo troškimą, D. Trumpas garsiai iškošia: „Iš mūsų darbai atimami kaip saldainiai iš kūdikio rankų. TPP yra darbo vietų žudikė!“ Minia, kurios likimas priklauso nuo vietos automobilių pramonės būklės, šėlsta. TPP (angl. Trans-Pacific Partnership) – tai Ramiojo vandenyno partnerystės sutartis, turėjusi panaikinti prekybos muitus tarp 12 šalių, sudarančių 40 proc. pasaulio ekonomikos. Tapęs JAV vadovu, D. Trumpas iš TPP pasitraukė pačią pirmą prezidentavimo dieną. Toks žings-

42

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2018

SIMONAS ALGIRDAS SPURGA

A SMENINIO ARCHY VO NUOTR .

nis reiškė žaibišką TPP projekto, dėl kurio derėtasi septynerius metus, griūtį. Pasaulis kalbėjo apie naujos protekcionizmo eros pradžią. O šių metų kovo 8 d. įvyko naujosios Visapusės ir pažangios Ramiojo vandenyno partnerystės (angl. Comprehensive and Progressive Agreement for Trans-Pacific Partnership, CPTPP) sutarties pasirašymo ceremonija Čilės sostinėje Santjage. Susitarimas pasiektas tarp 11 likusių TPP šalių, kurios, nepaisydamos JAV sprendimo, nutarė savarankiškai atgaivinti niekada neįsigaliojusią TPP ir naujajam dariniui suteikė kitą, kur kas griozdiškesnį, pavadinimą. CPTPP projekto priešakyje – iš JAV lyderystę perėmusi Japonija. Sutartį taip pat pasirašė Australija, Brunėjus, Čilė, Kanada, Malaizija,

LYDERYSTĘ IŠ JAV RENGIANT RAMIOJO VANDENYNO PARTNERYSTĖS SUTARTĮ PERĖMĖ JAPONIJOS PREMJERAS SHINZO ABE. „REUTERS“ NUOTR.

DONALDAS TRUMPAS IŠ RAMIOJO VANDENYNO PARTNERYSTĖS SUTARTIES PASITRAUKĖ PIRMĄ PREZIDENTAVIMO DIENĄ . „REUTERS“ NUOTR.

Vis dėlto TPP buvo kur kas daugiau nei tradicinė prekybos sutartis.


AURELIJUS KATKEVIČIUS

Trijų minučių disertacija Vilniaus universiteto Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro konferencijų salėje operatorius dėlioja ant grindų lapelius, ženklinančius teritoriją, iš kurios doktorantas kalbėdamas turėtų neišeiti. DR. GINTARAS VALINČIUS: „MOKSLININKŲ BALSAS PRIVALO BŪTI LABIAU GIRDIMAS.“ J U D I T O S G R I G E LY T Ė S ( V Ž ) N U O T R .

albėti prane­ šėjai turės tris minutes, fone gali būti viena skaidrė, negalima naudotis jokiais technologiniais fokusais, tokiais kaip hologramos ar robotai, negalima savo pranešimo dainuoti, repuoti ar šokti. Lygiai trys minutės. Mažiau galima, jeigu daugiau – diskvalifikuojama iš karto. Tai pagrindinė taisyklė. Žinoma, pranešimas turi būti anglų kalba – ši kalba yra šių laikų lingua franca ir mokslo bendravimo kalba, kaip kitados buvo lotynų. Lietuvoje, tiksliau – Vilniaus universitete (VU), šis doktorantų konkursas vyksta antrus metus. Pernai buvo pirmasis. O pasaulyje jis rengiamas nuo 2008-ųjų. Tais metais pirmąsyk buvo organizuotas Australijoje Kvynslando universitete. Dabar konkurse dalyvauja daugiau kaip šeši šimtai universitetų iš 65 šalių, todėl konkurso dalyviai padalyti į pogrupius. VU priklauso vadinamajai Koimbros universitetų atrankos grupei. Vietos konkurso dalyvių geriausio pranešimo vaizdo įrašas siunčia-

48

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2018

mas šios grupės komisijai. Tada atrenkami trys geriausi grupės pristatymai ir jie siunčiami jau į pasaulinį grupės finalą. Kas tie trys, paaiškės 2018 m. balandį, o pasaulinis finalas vyks 2018 m. birželį Edinburge. Be to, VU tris geriausiai pasirodžiusius apdovanoja piniginiais prizais, tik panaudoti juos privalu kelionei į profesinę konferenciją ar panašų renginį. 2017 m. pirmąkart vykusį „Trijų minučių disertacijos“ atrankos turą laimėjo Eglė Mažulytė-Rašytinė, VU Filosofijos fakulteto Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros doktorantė, o vėliau Koimbros grupės universitetų atrankoje iš dvidešimties dalyvių užėmė penktą vietą. Jos disertacijos tema buvo „Šeimos trauminės patirties atsparumą lemiantys veiksniai“. Už šio gana abstraktaus pavadinimo slepiasi labai įdomios studijos apie istorines traumas – šiuo atveju sovietinių politinių represijų poveikį vėlesnėms kartoms. Šiemet dalyvavusių universiteto doktorantų sąrašą matote šiuose puslapiuose.

Teisėjavo VU Filologijos fakulteto profesorius Jurgis Pakerys, Fizikos fakulteto profesorius Mikas Vengris, Filosofijos fakulteto docentas Mintautas Gutauskas, Medicinos fakulteto profesorė Renata Rizgelienė ir šių eilučių autorius. Konkursas kiek primena kelerius metus Lietuvoje Britų tarybos rengtą jaunųjų mokslininkų trumpų pranešimų konkursą „Famelab“, tik „Trijų minučių disertacijos“ taisyklės gerokai griežtesnės. Dabar Britų taryba konkurso nebeorganizuoja, bet, matyt, tokio vyksmo poreikis yra, jeigu VU žmonės patys susirado pasaulinį analogą ir į jį įsijungė. Tai simptomiška. Kaip konkursą pradėdamas sakė VU Gyvybės mokslų centro direktorius dr. Gintaras Valinčius, kai viešojoje erdvėje vis garsiau girdimi šarlatanai, pseudomokslininkai, reptiloidų ir ateivių biografai, plokščios Žemės tyrinėtojai, vis garsesnis turi būti ir tikrų mokslininkų balsas. Jie turi daugiau ir aiškiau kalbėti, kalbėtis su žmonėmis.


IŠMANŪS SPRENDIMAI

INOVATYVUS VERSLAS

IŠMANŪS FINANSAI

IŠMANI VISUOMENĖ

PMS

CMYK

INF. KONKURSO „TRIJŲ MINUČIŲ DISERTACIJA“ 2018 M. DALYVIAI IR JŲ DISERTACIJŲ TEMOS #be1e2d

HEX

200 c

PMS

C 15 M 100 Y 90 K 10 CMYK

Alfredas Buiko (Filosofijos fakultetas) #204064

654 c

C 100 M 85 Y 46 K 11

Sąmokslo teorijos kaip moderni demonologija: religiniai, politiniai ir kultūriniai aspektai.

Ieva Gedvilienė (Medicinos fakultetas) 3D karkasai, skirti kaulo regeneracijai.

Samanta Grubytė (Medicinos fakultetas) Hepatitas C – „tylaus žudiko“ medžioklė.

Dominykas Juknelevičius (Chemijos ir geomokslų fakultetas) Apšviečiamosios pirotechnikos mišinių optimizavimas: naujas raudonos liepsnos mišinys.

Vaida Kaduškevičiūtė (Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas) Suvokiama elgesio kontrolės, poreikio paliesti, naudojimosi internetu ekspertiškumo ir apsipirkinėjimo džiaugsmo įtaka „webrooming“ ir „showrooming“ elgsenoms.

Renata Ruseckienė (Medicinos fakultetas)

Eglė Sakalauskaitė-Juodeikienė (Medicinos fakultetas)

Ankstyva miokardo infarkto diagnozė.

Tai keblu. Šarlatanai ir pseudomokslininkai gali pasitelkti emocijas, gali pliurpti ką tik nori ir kaip tik nori. Mokslininkas emocijas turi atidėti į šalį, savo teiginius tikrinti ir pertikrinti ir kiekvieną jų pagrįsti įrodymais, parodyti eksperimentų rezultatus. Todėl ši dvikova iš esmės nelengva. Jeigu vieni sėdi prie šachmatų lentos, o kiti gali sau leisti žaisti prie tos lentos sprigtuką, rezultatą nuspėti nesunku. Bet vis tiek – viešojoje erdvėje turi būti nuolat girdimas tikrų mokslininkų balsas. Ir Lietuvoje šioje srityje yra šiokių tokių rūpesčių. Tokių iškalbingų ir ryškiai matomų mokslo populiarintojų kaip kad Michio Kaku, Neilas deGrasse’as-Tysonas, Alberto Angela, amžiną atilsį Carlas Saganas Lietuvoje turime mažokai. Pirmosios pavardės, ateinančios į galvą, – Alfredas Bumblauskas ir Jonas Grigas. Be abejo, nemažai atsakomybės čia tenka ir žiniasklaidai – portaluose nusikaltimų, pramogų ir paskalų sekcijos yra ir aukščiau, ir greičiau atnaujinamos, ir ryškiau matomos negu mokslo naujienų skyreliai. Visi bandymai sukurti pa-

kankamai žiūrimą mokslo populiarinimo televizijos laidos formatą iki šiol, švelniai tariant, buvo saikingai sėkmingi. Nors intelektinių žaidimų sėkmė lyg ir bylotų, kad galimybių yra. Pagrindinė arba viena pagrindinių priežasčių – trūksta mokslo populiarintojų. Trūksta mokslininkų, gebančių suprantamai ir pagaviai papasakoti apie mokslą, pristatyti jo naujienas. O naujienų srautas milžiniškas, atradimų, kurie dar prieš dešimtmetį būtų buvę vadinami epochiniais, dabar būna kas savaitę. Todėl kiekvieną pastangą populiariai pasakoti apie mokslą verta paremti. Todėl ir rašomas šitas rašinys – bent šiek tiek, bent truputėlį stumtelėti mūsų mokslininkus į viešumą (beje, tai apskritai vienas svarbiausių „Verslo žinių“ „Išmanios Lietuvos“ projekto tikslų) ne tik kad galima, bet ir privalu. Mokslininkai, ypač jauni, privalo būti labiau matomi ir girdimi. Gal galų gale rasis ir lietuviškieji carlai saganai. Klausiu 2018 m. trečios vietos laimėtojo chemiko Dominyko Juknelevičiaus, ar ban-

Nervų sistemos ligų diagnostika ir gydymas Vilniuje XIX a. pirmoje pusėje.

Arūnas Žiedelis (Filosofijos fakultetas) Suvokiamas pašaukimas, įsitraukimas į darbą ir slaugytojų sveikata .

dė savo idėjas patentuoti. Sako: tai kainuoja. Dominykas tik ką per mažiau negu tris minutes papasakojo sugalvojęs būdą, kaip avarinę raudonos spalvos pirotechniką priversti degti ilgiau ir skaisčiau. Idėjos esmė – į mišinį įterpti dujų generatorių. Vėl klausiu: kas gali būti tas dujų generatorius? Kolega žiuri narys M. Vengris juokiasi: „Taip jis tau ir pasakys, kol technologija nepatentuota.“ Antros vietos laimėtojas Arūnas Žiedelis kalbėjo apie slaugytojų psichologines problemas, na, o pirmąją vietą 2018 m. laimėjo Samanta Grubytė, kurios disertacijos tema – kaip efektyviai užbėgti už akių virusinio hepatito C plitimui. Jos filmuotas pranešimas keliaus į kitą konkurso etapą. Ir jau balandį sužinosime, ar pateks į pasaulinį finalą.

2018 BALANDIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

49


GINTA GAIVENYTĖ

tema

KAIP AUGINTI J U D I T O S G R I G E LY T Ė S ( V Ž ) N U O T R .

MOKYTOJUS? „Jeigu algos mokytojams bus padidintos trigubai, niekas nepasikeis“, – nustembu, išgirdusi tokius Antakalnio progimnazijos direktoriaus pavaduotojos žodžius.

52

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2018


KAIP AUGINTI MOKYTOJUS?

susitikimą su Neringa Čiukšiene ateinu per anksti. Lūkuriuodama stebiu pertraukos šurmulį. Vaikai laksto koridoriais. Šūkauja, garsiai juokiasi. Kiti įnikę į išmaniuosius telefonus. Išgirdusi keiksmažodžius, pamanau – nenorėčiau čia dirbti už jokius pinigus. Neužtektų nei išminties, nei kantrybės. Apie girdėtus keiksmažodžius vėliau prasitariu ir N. Čiukšienei. „Palaukit“, – mokytoja išeina į koridorių. Išgirstu beldimą į kabineto duris. „Atsiprašau, kad jums teko išgirsti negražius žodžius“, – sako tarpduryje stovintis vaikinas. Grįžusi pavaduotoja tvirtina, kad atsiprašyti apsisprendė pats. Pokalbį pradedame svarstydamos apie vaikų elgesį per pertraukas. „Taip jau gamtos sutvarkyta, kad berniukams per pertrauką norisi pabėgioti, o mergaitėms – pašokinėti. Ministrė mus ragina per pertraukas atidaryti sporto salę, – N. Čiukšienė tvirtina, kad tai graži idėja. – Tačiau per pertraukas sporto salę vėdiname ir valome.“ Tokie mokytojos žodžiai – puiki iliustracija, kaip geri ministerijos norai prasilenkia su mokyklų kasdienybe. Chemijos mokytoja drąsiai tvirtina turinti gebėjimą ugdyti vaikus: „Man gali algą sumažinti trigubai, nuo to mano darbas nepaprastės. Neišdrįsiu ateiti į klasę ir mokyti mokinių triskart prasčiau. Mokiniai man brangūs, o jų pasiekimai mane svaigina.“ N. Čiukšienė pasakoja apie ištremtus į Sibirą savo giminės mokytojus: „Jiems išvis nieko nemokėjo, bet jie vis tiek rinko lietuvių grupes. Taip jau yra, kad tikras mokytojas visada randa mokinių. Taip kaip tikras dailininkas visur pieš – net kreidute ant asfalto. Dėl to ir sakau, kad tai ne atlyginimo klausimas. Tai yra misija.“

Mokytojai atsijojami per praktiką „Donatai“, – Karalienės Mortos mokyklos ketvirtokai pripuola prie į klasę įėjusio mokytojo. „Donatai, matai, delfinas“, – mergaitė rodo paveikslėlį savo išmaniajame. Du berniukai – Kajus ir Emilis – prieina prie manęs susipažinti. Klausiu, koks mokytojas yra Donatas Kubilius. „Labai geras“, – atsako Kajus. Emilis priduria: „Visi, kas jį sutinka, nori pas jį būt.“ Vaikai susėda ant ratu sustumtų kėdžių. Mokytojas Donatas aiškina apie vieną mokyklos vertybių – smalsumą. Paskui prasideda darbas grupėse – mokiniai turi surašyti kuo daugiau klausimų, kuriuos užduoda iškart atėję į mokyklą. Ryto ratas baigiasi linksma užduotimi – vaikai spėlioja, kokio gyvūno akys pavaizduotos nuotraukoje. Ateina mintis, kad padirbėti su vaikais būtų tikrai įdomu.

„KAS DABAR NUTINKA, JEI ŽMOGUS RUOŠIASI PERSIKELTI Į PROVINCIJĄ? JEI JIS TURI VAIKŲ, PIRMIAUSIA DOMISI MOKYKLOMIS“, – RYGAUDAS GUOGIS JAU YRA SUTIKĘS ĮMONIŲ VADOVŲ, KURIE MĄSTO APIE SAVO MOKYKLŲ STEIGIMĄ. J U D I T O S G R I G E LY T Ė S ( V Ž ) N U O T R .

2018 BALANDIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

53


visuomenė

>>

Apie kitokią mėsą Kas jums yra mėsa? Nepakeičiamas aukštos kokybės baltymų, geležies ir vitaminų šaltinis? Ar maistas, kurio niekada nevalgote, nes mąstote apie dienos šviesos nematančias vištas ar klimato atšilimo problemas?

G

ali būti ir dar ki­ taip: pavyzdžiui, geras kepsnys jums yra viskas, bet šeimos daktaras pataria riboti šį gėrį dėl didelio riebalų kiekio. Kad ir kaip būtų, dažnas mėgsta ir vertina mėsos skonį ir tekstūrą, o vegetarams ir veganams yra kuriamos mėsos produktų kopijos. Kita vertus, neabejotinai mėsa yra vienas kontroversiškiausių maisto produktų, į kurį požiūrį kiekvienas susidaro iš daug mažų dalelių – asmeninio skonio pojūčio, organizmo reakcijos, įpročių, vietinės maisto vartojimo kultūros, kaip maisto produktui aukštos kainos, mokslinių ir pseudomokslinių straipsnių apie vietą mitybos piramidėje ir dar daug kitų dalykų. Dar kontroversiškesnė yra šiuo metu vystoma laboratorijoje auginamos mėsos technologija, su kuria jus norėčiau supažindinti.

62

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2018

MANTAS MINKAUSKAS

S V E T L A N O S B AT U R O S N U O T R .

Kiekviena moderni technologija turi du galus – prisiminkime atomines bombas, greitąjį maistą, avarijas kelyje, asmeninės informacijos internete kaupimą ir taip toliau. Natūraliai kyla klausimas: kuo bloga yra dabartinė padėtis? O bloga ji yra dėl daug ko. Pirmiausia esama mėsos gamybos technologija yra labai netvari – skaičiuojama, kad gyvulininkystė prisideda prie šiltnamio dujų emisijų 18 proc. (daugiau nei visas transporto sektorius) ir sudaro 8 proc. gėlo vandens suvartojimo pasaulyje. Mėsos gamyba taip pat svariai prisideda prie rūgštaus lietaus susidarymo, miškų kirtimo Pietų Amerikoje (70 proc. buvusių miškų naudojami ganykloms arba pašarams auginti), vandens taršos, gyvūnų rūšių nykimo – skaičiuojama, kad gyvulininkystė yra pagrindinis veiksnys dėl kas šeš-

RAUMENINĖS LĄSTELĖS (NUDAŽYTOS MĖLYNAI) ANT KARKASO – RAUDONAI NUDAŽYTŲ RUTULIUKŲ. IDEALI FIGŪRA AUGINTI LĄSTELĖMS DĖL DIDELIO PAVIRŠIAUS PLOTO. W W W . N E W - H A R V E S T. O R G I L I U S T R .

Kiekviena moderni technologija turi du galus.


visuomenė

Naujieji Kinijos kaimai

PER MENĄ SIENOS PRABYLA APIE NETOLIMĄ ŠIOS VIETOS PRAEITĮ. PASAKOJIMAS TAMPA ESMINIU ĮRANKIU KURIANT RAJONO TAPATYBĘ. J U L I A U S NARKŪNO NUOTR.

2017-ieji. Gruodžio 10 d. atvykome į Nantou, mažą tankaus miesto oazę vidury didžiulio Šendženo megapolio. Pietryčių Kinija mus pasitiko egzotiškais kontrastais, smogu, 20 laipsnių šiluma ir vešlia atogrąžų žaluma.

P

o penkių dienų čia prasi­ dės septintoji Šendženo ir Honkongo architektūros ir urbanistikos bienalė „UABB 2017“ („Urbanism and Architecture Bi-City Biennale 2017“). „Laimikis.lt“ kūrybinė komanda (miestų antropologė Jekaterina Lavrinec ir aš) į Šendženą atvykome bienalės kuratorių kvietimu tam, kad pristatytume Šnipiškėms skirtą ekspoziciją, kurią sukurti mums padėjo menininkas Vytautas Stakutis. Vairuotojas sustojo prie pietinių Nantou miesto vartų. Šio tankaus kvartalo gatvės automobiliams per siauros. Pratilpti pro pirmyn atgal zujančių praeivių srautus galima nebent motoroleriu. Nors buvo saulėtas sekmadienio rytas, čia virė intensyvus darbas. Keletas darbininkų iš plytų mūrijo naują paviljoną, kiti iš vamzdžių

68

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2018

JULIUS NARKŪNAS

ASMENINIO ARCHY VO NUOTR.

surinkinėjo, matyt, kažkokią skulptūrą, kelios šokėjos repetavo pasirodymą, kažkoks menininkas tapė ant seno pastato sienos didžiulį siurrealistinį darbą, vaizduojantį tarp dviejų kambarių stovintį arklį, kito kambario lubose įmontuotą ventiliatorių, praskrendantį paukštį, stebėjimo kamerą. Vidurinėje paveikslo dalyje dailininkas tapė mėlyną kėdę, o iliuzinėje kambario tolumoje, pro didžiules grotas, buvo matyti Kinijos renesanso maniera nupieštas peizažas. Po penkių dienų Hu Jiaminas, Kinijos ir Prancūzijos pilietybes turintis menininkas, už šį darbą bus suimtas. O jo puikus kūrinys „Laiko netolygumai“ („Time Discrepancy“) visam laikui ištrintas. Ir viskas dėl tos mėlynos kėdės. Dailininkas per atidarymą viešai prisipažins, kad šiuo simboliu norėjo pagerbti 2017 m. vasarą nelaisvėje mirusį politinį Kini-

Kinijos visuomenė subrendo naujam kokybiškam miesto planavimui.


visuomenė

Jeanas Jacques’as Rousseau sprunka iš darbovietės vakarėlio Daugelis tų, kurie yra ką nors girdėję apie Jeaną Jacques’ą Rousseau (1712–1778 m.), mano, kad jis buvo keistuolis, raginęs nusimesti civilizacijos apdarą ir nuogus grįžti į gamtą, na, toks savotiškas XVIII a. hipis, siūlęs lėkti basiems į pievas.

T

iesą sakant, buvo ne visai taip. Kaip ir daugelis jo laiko mąstytojų, J. J. Rousseau galvojo apie individo santykius su valstybe ir visuomene, bandė paaiškinti, kaip pastarosios susikuria ir kodėl susikuria būtent tokios, o ne kitokios. Tačiau J. J. Rousseau labiau rūpėjo ne visuomenės ir žmonių solidarumo kilmė, o jų esmė, prigimtis ir kuo šie dalykai skiriasi nuo būsenos, kai žmonės neturi net menkiausio socialinio gyvenimo elementų. Šitaip keldamas klausimą jis nepritarė visiems tiems, kurie dar visai neseniai atrastame Naujajame Pasaulyje matė kažin kokią pirmykštę civilizacijos dar nepaliestą būklę – esą ir europiečiai kadaise buvo štai tokie „laukiniai“, o dabar virto klestinčia civilizacija.

72

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2018

KĘSTAS KIRTIKLIS

EVGENIOS LEVIN NUOTR.

Anaiptol! Juk net džiunglėse gyvenantys žmonės jau turi tam tikras socialines struktūras ir įgūdžius – šeimas, pasaulėžiūrą, vertybes. Juk prigimtinėje būklėje viskas buvo gerokai primityviau, ir žmonės apskritai menkai skyrėsi nuo gyvūnų. Suprantama, jokių liudijimų apie tą epochą neišliko ir negalėjo išlikti, todėl J. J. Rousseau siūlo šią būklę susiprojektuoti mintyse. Toks vaizdinys yra geras atskaitos taškas siekiant suprasti civilizaciją ir jos poveikį. Prigimtinėje būklėje žmonės gyveno pavieniui, neturėjo nei būsto, nei kitos nuosavybės, nuolat judėjo iš vietos į vietą, mito, kuo papuolė, po atsitiktinių lytinių santykių susilaukdavo palikuonių, kuriuos ir palikuoniais vadinti sunku, nes nesant šeimos jie kone iškart būdavo paliekami likimo valiai

JEANAS JACQUES’AS ROUSSEAU RAŠĖ APIE TAI, KAS JO DĖKA VIRTO SUDĖTINE VAKARIETIŠKO MĄSTYMO DALIMI, – APIE AUTENTIŠKUMO ILGESĮ. „V I K I P E D I J O S “ I L I U S T R .

Prigimtinėje būklėje žmonės gyveno pavieniui, neturėjo nei būsto, nei kitos nuosavybės, nuolat judėjo iš vietos į vietą, mito, kuo papuolė.


laisvalaikis

>>

(Ne)grybavimas dideliu greičiu Prieš metus „S-sporte“ nusipirkau „Asics FujiRunnegade“ batus, nes tiesiog bėgti tapo nuobodu. Jų kasdienybė – nuolat būti šlapiems ir purviniems.

N

es pradėjau su begaliniu azartu lakstyti po miškus su žemėlapiu ir kompasu ieškodama baltų ir oranžinių daikčiukų.

Kas čia vyksta? Joninių savaitgalis. Mėlynių metas, bet derlius šiemet menkas. Šaukėnų miške pamatysi tik vieną kitą rinkėją. Daug daugiau įvairiomis kryptimis ir dideliu greičiu bėgančių, per sausuolius šokinėjančių ir mėlynynus skrodžiančių spalvingai apsirengusių sportiškų žmonių su žemėlapiais ir kompasais rankose. Bėgu ir aš. Užmetu akį į rinkėjų krepšiukus – pustuščiai. Žvilgteliu į žemėlapį, pakeliu akis į kairėje esančią laukymę, pasitikrinu kryptį ir toliau bėgdama kalbu su savimi mintyse: „Teisingai, čia ta laukymė, toliau bėgu į pietvakarius, pasibaigus laukymei neriu į baltą

78

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2018

SAULĖ DIENIENĖ-ARCHIPOVA

AUŠROS BARYSIENĖS NUOTR.

mišką, pakylu kalniuku, jis baigiasi „nosimi“, jos apatinėje dalyje turi būti 85-as.“ Kvėpuoju garsiai šnopuodama, kojos neša vis lėčiau, smegenys veliasi. Šaukėnuose 2017 m. vyko didžiausios daugiadienės orientavimosi sporto varžybos Lietuvoje – „Takas“. Tai buvo pirmos varžybos, kuriose sėkmingai pasirodžiau pradedančiųjų grupėje. Šio sporto tėvynė – Švedija. Jis vis populiarėja pietinėse Europos šalyse – Prancūzijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje. Tarptautinių didesnių ar mažesnių varžybų vyksta bene 200 per metus, daugelis jų yra atviros visiems orientacinio sporto mėgėjams. Kitų metų liepą didžiausios pasaulyje orientavimosi varžybos „O-Ringen“ vyks Hioga Kustene, Švedijoje. Važiuosiu ten pati. Kalbi-

BĖGTI, SEKTI ŽEMĖLAPĮ IR PRIIMTI SPRENDIMUS TUO PAČIU METU. 2016 M. PASAULIO ORIENTAVIMOSI SPORTO ČEMPIONATAS. SPRINTO KVALIFIKACIJA. DEŠINĖJE – JONAS VYTAUTAS GVILDYS. H T T P S : // W W W . F A C E B O O K . C O M / O R I E N T E E R I N G . LT N U O T R .

Orientavimosi sportas yra mankšta raumenims ir pratimai smegenims.


Aidas Puklevičius

V L A D I M I R O I VA N O V O ( V Ž ) N U O T R .

Meldžiu mane pažinti Vienas nuostabiausių pažangaus jaunimo (tiesą sakant, ir mažiau pažangaus senimo) bruožų – šventas noras piktintis akivaizdžiais ir suprantamais dalykais. jam kelia nerimą, kad tūlas bando už­ dirbti darydamas verslą ir nelaiko kruasanų kepimo grynai socialine misija. Kad alkana žebenkštis, progai pasitaikius, nekrikščioniškai išgers raguotojo krago kiaušinį, nepaisydama fakto, kad šis paukštis įrašytas į Raudonąją knygą. Ir kad, savaime suprantama, didieji interneto leviatanai bando panaudoti mūsų asmeninius duomenis prieš mus pačius. Mane daug labiau siutina kitas dalykas – jau penkiolika metų tų pačių leviatanų vis atidėliojamas pažadas pagaliau padaryti praktiškai prieinamą balso atpažinimo technologiją. Taip, suprantu, galima kartais paklausti „Siri“ ar „Alexos“, kur artimiausias restoranas, tačiau pabandykite lietuviškai padiktuoti ilgesnį tekstą kompiuterinei sekretorei. Gausite tokį jovalą, kad geriau su darbu susidoros netgi pasišiaušęs milenialas, kuriam tuo pačiu metu

100

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2018

dar pakanka laiko devyniems „YouTube“ įrašams peržiūrėti, devyniuose plepesio languose susirašinėti su visu pasauliu ir mąstyti, ką čia geriau nuveikus rytoj – leistis į kelionę aplink pasaulį dėl geresnio savojo „aš“ pažinimo ar tiesiog užsisakyti latės su avokadų sirupu. Taigi, normalios, veikiančios kalbos atpažinimo programos vis dar laukiame. Kaip ir tų pačių normalių mūsų įpročius ir norus atpažįstančių algoritmų. Kodėl, atsiprašant, feisbukas man nuolat bruka pasiskaityti propatrijotų straipsnius arba mano, kad man vertėtų susidraugauti su Petru Gražuliu? Aš galiu suprasti, kad propatrijotai gal sumokėjo už straipsnio reklamą ir užprašė ją rodyti atitinkamai demografinei grupei, į kurią patenku ir aš (baigęs penktąją dešimtį ir vis labiau pasineriantis į skaitmeninę atskirtį), bet negi algoritmas toks bukas, jog nemato, kad per visą reklamos atas-


Sigita Šimkutė

V L A D I M I R O I VA N O V O ( V Ž ) N U O T R .

Paukštelis Adomas rašė eilėraščius. Šiais laikais niekam nereikalingus, anot lietuvių kalbos mokytojos. Bet pakakdavo juos sukomponuoti su kokia nuotrauka, ir feisbukai ošdavo iš pasitenkinimo. Žiūrėdavo į tuos nepažįstamų merginų komentarus, išmargintus širdelėmis, ir jausdavosi bent truputį geriau – šiame pasaulyje dar yra jį suprantančių žmonių. rašydavo apie vienatvę, ilgesį ir skausmą, naktų juodumą ir dienų tuš­ tumą. Apie kaukiantį vėją ir degančią širdį. Mirtį kaip vienintelę išeitį – duris su žaliu lipduku „Exit“ – kodėl tas žmogeliukas piešinyje taip skuba? Ir nuotraukos būdavo tamsios, įmirkusios liūdesio. Fotografuodavo pats: smilkstančią cigaretę, vėjo virpinamą paukščio plunksną ant purvinos šaligatvio plytelės, sunkius debesis baksnojančias medžių šakas, jos tamsius plaukus ant nuogo peties. Tėvas gėrė. Motina tylėjo. Adomui kartais atrodė, kad nėra girdėjęs savo motinos, pasakančios ką nors daugiau nei du sakinius iš eilės. Tik „valgyk“, „paimk duonos“, „netrankyk durų“. Kai grįžęs namo virtuvėje vėl rasdavo girtą, vidinių demonų kamuojamą tėvą, alkūnėmis ramstantį purviną stalą, ir aštrias, nebyliai atkištas mamos mentes, negalėdavo ištverti to slegiančio preso, kuris, rodėsi, užgriūdavo jį tūkstančiu neapykantos džaulių. Todėl Adomas bėgdavo nuo namų užsidarydamas savo kambaryje ir kurdamas savo pasaulį, nes bėgti iš namų, kol neatšildavo, nelabai buvo kur. Nebent pas Moniką. Bet ir jos namuose buvo ta pati traiškanti mašina, tik gerdavo ne tėvas, o motina. Monikos tėvas buvo seniai miręs, namų duris varstė kiti vyrai.

102

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2018

Adomas kartais atbėgdavo iki Monikos namų durų ir sustojęs laiptinėje klausydavosi, kaip už durų, pažymėtų kreivai prikaltu septynetu, skambėdavo muzika ir vyriški balsai, lydimi spygavimų ir juoko. Galvodavo apie ją, Moniką, – ar ji dabar sėdi virtuvės kampe su ausinėmis, ar vėl suka ratus aplink namą, laukdama, kol vakarėlis baigsis. Ar jie prie tavęs lenda? Ne. Ji niekada nepasakodavo, kur pati dedasi namie, kai motina priiminėdavo naktinius svečius, – gyveno vieno kambario bute su mažute virtuve, kurioje naktį šmirinėdavo tarakonai. Kitą rytą mokykloje iš pajuodusių Monikos paakių be žodžių suprasdavo – buvo bemiegė naktis. Vienintelė Monika žinojo, kas slepiasi už slapyvardžio, kuriuo prisidengdamas Adomas skelbė feisbuke savo eiles. Ji pirmoji jas skaitydavo ir spausdavo „širdelę“, kartais parašydavo komentarą. Adomui patikdavo galvoti, kad Monika jį skaito ir supranta. Jis pats buvo jos liūdesio brolis, tyliai svajojantis pasikviesti ją namo ne dieną, – jei ne tas tėvas... Tąkart ji pasibeldė pati. Jau visi miegojo, kai išgirdo tyliai brazdenant buto duris. Telefone švietė žinutė. „Atidaryk, prašau.“ Vos pravėrė duris, Monika įsmuko tyliai kaip žebenkštis ir neištarusi nė žodžio

tamsoje šmurkštelėjo į jo kambarį. Adomas klausėsi, sulaikęs kvėpavimą, ar niekas nepabudo. Tėvas miegodavo giliai, girtą galėdavai žadinti dūdų orkestru, o štai motina galėjo ir išgirsti, kaip trakštelėjo rakinama durų spyna. Tačiau namie buvo tylu, tik prieškambaryje įkyriai caksėjo laikrodis ant sienos. Monika sėdėjo jo lovoje, pritraukusi kelius prie krūtinės. Atsisėdo šalia. „Tau viskas gerai?“ Palinksėjo galva. Adomas bandė įžiūrėti jos veidą tamsoje, ar nematyti kokių mėlynių ar įdrėskimų. Nuo Monikos dvelkė alkoholiu ir rūkalais, buvo įsitikinęs, kad tai tik aplinkos, iš kurios ji pabėgo, kvapas. „Gal tu... valgyti nori?“ – „Būtų neblogai.“ Adomas nusėlino į virtuvę ir ištraukė porą riekių duonos iš maišelio, pačiupo lėkštę su vakarienei motinos keptais kotletais. Monika valgė godžiai, apsilaižydama pirštus. Žiūrėjo į ją, sėdinčią jo lovoje taip paprastai, tarsi tai būtų įprastas vakaras dviese – nerūpestingai kemšant naktipiečius prieš miegą. Adomas nejaukiai pasimuistė: „Gali miegoti mano lovoje, aš pasitiesiu ant grindų.“ – „Nereikia ant grindų, tilpsime.“ Monika nusimetė megztuką ir palindo po antklode. Kiek sudvejojęs, atsigulė prie paties lovos krašto.


Jurga Vilpišauskaitė JURGOS VILPIŠAUSK AITĖS NUOTR.

Muzikos garsai Gruzijos kalnuose už trijų kilometrų nuo administraci­ nės linijos su Pietų Osetija, Gruzijos Tsikhisubani kaime, lėtai aušta purvinas žiemos rytas. Prieš septynias vyriausias Gudišvilių šeimos sūnus Otaras išeina šerti gyvulių. Du buivolai, dvi karvės ir krūva putpelių jo laukia apleistame name už kelio. Tikrieji jo gyventojai išsikraustė į Tbilisį ir pastatą užleido kaimynams. Otaro mama Lali išneša į kiemą dubenį grūdų ir išbarsto kalakutams su vištomis, keletas iš šių juodai baltomis dryžuotomis plunksnomis, japoniškos kilmės. Likusius kalakutus Lali prieš Kalėdas išvežė parduoti į Tbilisio centrinį turgų ir užsidirbti pinigų. Penkiolikametis Otaras sukapoja malkas, o jo bro-

lis, vienuolikmetis Dito, parneša jų glėbį į vienintelį kambarį. Jame – trys lovos, stalas ir krosnelė, iš kurios vamzdis išeina į lauką per sieną. Lali parneša vandens iš šulinio ir virtuvėje užminko tešlą duonai. Ji keps khabizginą, osetinišką duoną iš Cchinvalio regiono, panašią į gruzinišką chačapurį, bet, be sūrio, į vidų dar įdės bulvių. Šešiametė Mariam sukiojasi virtuvėje, rankoje laikydama lėlę. Ją įdeda į seną sulūžusį vaikišką vežimą ir pastumdo pirmyn atgal. Šeimos tėvas Badris, rūkydamas cigaretę, stebi vaikus. Dėl nugaros ir kelio skausmų jis negali padėti namie, todėl šildosi prie krosnelės.

GUDIŠVILIŲ ŠEIMA: LALI, MARIAM, BADRIS, JO MAMA IR KAIMYNĖ TAMRIKO.

104

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2018

– Vasarą čia darbo daugiau nei žiemą. Spaudžiam sūrį, gaminam vyną, auginam daržoves sode. Turim obuolių, persikų, figų, persimonų. O žiemą daugiausia sėdim ir šildomės, – sako Badris ir pakelia turkiškos kavos turkuli puodelį prie lūpų. Lali užsimena, kad kaime visi laikosi kartu, bendrauja ir padeda vieni kitiems. Badris prisimena, kaip kiekvienam kaimynui padėjo paskersti kiaules prieš šventes. – Prireikė dviejų savaičių, kol apėjome visus, ir, aišku, kiekvieną dieną užbaigdavome supra (tradicinė gruziniška užstalės švente). Badriui nusijuokus, lauko duris atidaro kaimynė Tamriko. Ji čia užsuka kasdien, kai pabėga iš Tbilisio į gretimais esančią dačią.

TSIKHISUBANI KAIMAS GRUZIJOJE, ŠALIA ADMINISTRACINĖS LINIJOS SU PIETŲ OSETIJA.


žvilgsnis

AR IŠLIKS VALDŽIOJE VENGRIJOJE VIKTORAS ORBÁNAS? „ R E U T E R S “ N U O T R .

BALANDĮ VERTA ATKREIPTI DĖMESĮ Kas tikrai bus? Robertas Muelleris, jo tyrimas ir Donaldo Trumpo nenumaldomas noras juo atsikratyti. D. Trumpo prekybos karai ir sekso bylos. Šiaurės Korėjos ir Pietų Korėjos vadovų susitikimas. Sergejaus Skripalio byla: Didžioji Britanija ir visa kita Vakarų civilizacija prieš Rusijos Federaciją – kokių priemonių dar turi Vakarai (o turi jų labai daug), kada jų imsis ir kiek ryžtingai. Pati Rusijos Federacija – ar po Kemerove sudegusių vaikų daugelyje miestų kilę spontaniški protesto mitingai prieš korupciją ir valdžios abejingumą peraugs į rimtesnį judėjimą, ar ir vėl nuslops? Kurdai ir Turkija, Basharas al Assadas su Rusija prieš sukilėlius ir Vakarų koaliciją Sirijoje. Ukrainos rytai – nors pastaruoju metu susidūrimai rimtokai aprimę, dėl didėjančios naujojo šaltojo karo įtampos Rusija gali ir pasistengti ją dar labiau paskatinti.

106

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2018

Štai maždaug tokios temos balandį atsivys iš kovo ir neabejotinai laikys prikausčiusios mūsų (o ir viso pasaulio) dėmesį.

Kas dar bus? Kai laikysite žurnalą rankose, bus jau aišku, ar pavyko „SpaceX“ krovinių pristatymo erdvėlaiviu „Dragon“ į Tarptautinę kosminę stotį misija, – skrydis balandžio 2-ąją. Įdomūs bus Vengrijos parlamento rinkimai balandžio 8 d.: ar išsilaikys valdžioje Viktoras Orbánas, kaip pasirodys radikalūs dešinieji nacionalistai ir Vladimiro Putino numylėtiniai „Jobbik“? Šviežiausios apklausos rodo, kad niekas Vengrijoje nepasikeis. V. Orbáno „Fidesz“ jose pirmauja su didžiuliu atotrūkiu, jos reitingai nė kiek kristi nežada. Iš linksmesnių balandžio įvykių – 27 d. olandai masiškai, linksmai, taip, kaip jie moka, pagaliau švęs Karaliaus dieną. Kodėl pagaliau? Dėl to, kad prieš tai jie ilgai

šventė Karalienės dieną – Viljamas Aleksandras į sostą sėdo po trijų karalienių. Balandžio 27 d. – karaliaus gimimo diena, apsilankykite Nyderlanduose ta proga. Jeigu nenorite į Nyderlandus, važiuokite į Škotiją – balandžio 30 d. Edinburge bus jų senoviškos keltiškos Užgavėnės – Beltane festivalis. Sakoma, kad šis iš visų panašių pats didžiausias. O šiemet jis dar ir jubiliejinis – trisdešimtasis. Nenorintys niekur važiuoti gali eiti į kiną. Turbūt nemaža dalis pasaulio amžinųjų vaikų balandį lauks naujo „Marvel“ visatos kino komikso „Keršytojai. Begalybės karas“. Tai paskutinė keršytojų trilogijos dalis (taip teigiama, bet kai kalbama apie Selo koncertus ir kino komiksus, niekada netikėkite žodžiu „paskutinis“ anonse). Vėl Geležinis Žmogus, Toras, Halkas ir visi kiti pažįstami. Sausį parodyta filmo reklama „YouTube“ ir „Facebook“ buvo peržiūrėta beveik 18 mln. kartų. Taigi ir premjera nebus toks jau menkas įvykis.

Verslo klasė, 2018 balandis  
Verslo klasė, 2018 balandis