Vystomojo bendradarbiavimo politikos schemos Baltijos šalyse

Page 1

Vystomojo bendradarbiavimo politikos schemos Baltijos šalyse: lyginamasis žvilgsnis ir rekomendacijos Lietuvai

Parengė: Vystomojo bendradarbiavimo platforma

Kontaktas: Justina Kaluinaitė, justina@vbplatforma.org

Viršelis: Rebecca Orlov / Unsplash.com

2022 m.

Leidinys parengtas projekto „Visuomenė ir NVO – Vystomasis bendradarbiavimas ir humanitarinė pagalba“ metu. Projektas finansuojamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas Nr. 10.1.2-ESFA-K-917 priemonę „Visuomenės nepakantumo korupcijai didinimo ir dalyvavimo viešojo valdymo procesuose skatinimo iniciatyvos“. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų parama šio leidinio parengimui nereiškia jos pritarimo turiniui, už kurį atsakingi jo autoriai; Europos Sąjunga negali būti laikoma atsakinga už leidinyje pateikiamos informacijos naudojimą.

Projektą koordinuoja: Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma www.vbplatforma.org

2

1

Įvadas

Vystomojo bendradarbiavimo politika (toliau – VB) Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje pradėta vykdyti 2002–2003 metais, besirengiant narystei ES. Tapusios ES narėmis, Baltijos šalys iš paramos gavėjų tapo šalimis donorėmis, teikiančiomis paramą.

Apžvalgos tikslas – apžvelgti ir įvertinti Lietuvos, Latvijos ir Estijos vystomojo bendradarbiavimo politikos architektūros sandarą ir, pasitelkiant kitų Baltijos šalių gerąsias praktikas, pateikti rekomendacijas Lietuvos VB politikos formuotojams.

Apžvalgoje aptariamas VB politikos koordinavimas ir įgyvendinimas, VB kryptys ir prioritetai, VB politikos finansavimo mechanizmas ir programų administravimas. Pasitelkiant lyginamąją analizę, išskiriant gerąsias politikos praktikas siekiama pateikti rekomendacijas Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos įgyvendinimui.

Pagrindinės atsakingos valstybinės institucijos

Visose trijose Baltijos šalyse už vystomojo bendradarbiavimo politiką yra atsakingos šalių užsienio reikalų ministerijos, kurios atsako už šalies vystomojo bendradarbiavimo politikos įgyvendinimą bei koordinavimą.

• Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje šios funkcijos yra deleguotos Vystomojo bendradarbiavimo departamentui.

• Tuo tarpu Latvijoje vystomojo bendradarbiavimo klausimai sprendžiami bendrame Ekonominių santykių, prekybos ir vystomojo bendradarbiavimo departamente bei jo vystomojo bendradarbiavimo politikos padalinyje.

• Estijos užsienio reikalų ministerijoje 2022 m. yra įgyvendinamas struktūrinis pokytis, kuris turėtų sustiprinti vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos politiką, sukuriant atskirą jai skirtą skyrių. Ateityje Estijos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos departamentas turės du biurus: Vystomojo bendradarbiavimo biurą ir Humanitarinės pagalbos biurą.1

Lietuvoje finansų ministerija yra atsakinga už vystomojo bendradarbiavimo politikos koordinavimą su tarptautinėmis finansų institucijomis ir lėšų narystės tarptautinėse finansų institucijose įnašams sumokėti, įskaitant dalį įmokų į ES biudžetą, planavimą valstybės biudžete vyriausybės nustatyta tvarka.2 Estijos finansų ministerija savo veiklą skirsto į dvi pagrindines atsakomybes: a) dalyvavimas tarptautinėse finansinėse institucijose, susijusiose su vystomuoju

Estijos Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos programa 2022–2025, p. 3, <https://vm.ee/sites/default/ files/arengukoostoo_ja_humanitaarabi_programm_2022_2025_1.pdf>

2 Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymas, 2013 m. gegužės 16 d. Nr. XII-311, Vilnius.

3
Vystomojo bendradarbiavimo politikos koordinavimas ir įgyvendinimas
1

bendradarbiavimu; b) dalyvavimas dvišaliame bendradarbiavime, įskaitant pažintinius vizitus.3 Latvijos finansų ministerijai patikėta skatinti Latvijos įsitraukimą į didelio masto vystomojo bendradarbiavimo projektų, finansuojamų ES ir kitų donorų lėšomis, įgyvendinimą, integruojant susijusias funkcijas į Centrinės finansų ir sutarčių agentūros darbą ir atliekant ES ramsčių vertinimą.4

Patariamasis organas

Siekiant politikos suderinamumo, vystomojo bendradarbiavimo veiklai Lietuvoje koordinuoti yra sudaryta nacionalinė vystomojo bendradarbiavimo komisija, vadovaujama Užsienio reikalų ministerijos atstovo ir vienijanti valstybinių, savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir privataus sektoriaus atstovus. Pagal įstatymą Komisija taip pat ministerijai teikia pasiūlymus dėl vystomojo bendradarbiavimo politikos krypčių ir tikslų, teisės aktų, tarptautinio bendradarbiavimo, ir svarsto kitus susijusius klausimus.5 Praktikoje pastaroji Komisijos funkcija įgyvendinama gana pasyviai.

Patariamosios VB komisijos formatas egzistuoja ir Estijoje: ji skirta vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos prioritetams ir tikslams įvertinti ir yra sudaroma iš ministerijų, visuomenės atstovų ir privataus sektoriaus. Tuo tarpu Latvijoje yra įsteigta konsultacinė taryba vystomojo bendradarbiavimo politikos klausimais, siekiant stiprinti Latvijos dvišalę vystomojo bendradarbiavimo politiką, skatinti visuomenės supratimą apie vystomojo bendradarbiavimo politiką ir teikti paramą ją įgyvendinant, taip pat skatinti aktyvų Latvijos įsitraukimą į Europos Sąjungos veiklą bei įgyvendinant pasaulinę vystomojo bendradarbiavimo politiką.6 Ši konsultacinė taryba, panašiai kaip ir Estijoje bei Lietuvoje, pagal savo statutą vienija ekspertus iš viešojo administravimo institucijų bei pilietinės visuomenės organizacijų.

Ministerijų įtraukimas ir tarpsektorinis koordinavimas

Nors visų trijų Baltijos šalių pagrindinis VB politikos koordinavimo formatas yra panašus (pagrindine atsakingąja institucija paskirta užsienio reikalų ministerija), Estijoje visų kitų ministerijų vaidmuo VB politikoje atrodo labiau institucionalizuotas. 2020 m. Estijos užsienio reikalų ministerija konsultavosi su visomis ministerijomis dėl Jungtinės vystomojo bendradarbiavimo programos rengimo, siekdama patikslinti su vystomojo bendradarbiavimo veikla susijusias veiklas ministerijose. Šios Estijos URM inicijuotos konsultacijos leido kitoms ministerijoms apžvelgti savo veiklą vystomojo bendradarbiavimo atžvilgiu ir parengti apžvalgą, kuria remiantis būtų galima sukurti bendrą ministerijų vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos programą.7 Negana to, kiekvienai Estijos ministerijai pagal jos ekspertizę yra išskirtos prioritetinės valstybės-partnerės, į kurias yra nukreipta atitinkamos

3 Estijos Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos programa 2022–2025, p. 17, <https://vm.ee/sites/default/ files/arengukoostoo_ja_humanitaarabi_programm_2022_2025_1.pdf>

4 Dėl Vystomojo bendradarbiavimo politikos gairių 2021–2027 metams, Ministrų kabineto įsakymas Nr. 245, Ryga, 2021 m. balandžio 14 d. (Prot. Nr. 33 § 18).

5 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas „Dėl Nacionalinės vystomojo bendradarbiavimo komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“, 2014 m. sausio 15 d. Nr. 42, Vilnius.

6 Dėl Vystomojo bendradarbiavimo politikos gairių 2021–2027 metams, Ministrų kabineto įsakymas Nr. 245, Ryga, 2021 m. balandžio 14 d. (Prot. Nr. 33 § 18).

7 Estijos Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos programa 2022–2025, p. 16, <https://vm.ee/sites/default/ files/arengukoostoo_ja_humanitaarabi_programm_2022_2025_1.pdf>

4

ministerijos veikla. Be užsienio reikalų ministerijos, kitos Estijos ministerijos 62.1 proc. prisideda prie nacionalinės oficialios paramos vystymuisi, skiriamos valstybinių institucijų.8

Estijoje vystomojo bendradarbiavimo 2022–2025 m. planavimo laikotarpiu taip pat rengiamas tarpžinybinis bendro planavimo dokumentas, pateikiamas kaip programos priedas: juo siekiama remti teminį ministerijų koordinavimą ir bendrą informacinę erdvę bei geriau įtvirtinti tvarų Estijos vystomojo bendradarbiavimo poveikį tikslinės šalies vystymuisi ir užtikrinti geresnį vystomojo bendradarbiavimo ir verslo diplomatijos susiejimą.9 Verta pažymėti, kad būtent aiškiai suformuluotas verslo diplomatijos įtraukimas į vystomojo bendradarbiavimo politiką išskiria Estiją iš Baltijos valstybių.

Vystomojo bendradarbiavimo kryptys ir prioritetai

Geografinės kryptys ir prioritetai

Visų trijų Baltijos šalių dvišalio vystomojo bendradarbiavimo geografinis prioritetas yra ES Rytų partnerystės valstybės.

• Be Rytų partnerystės šalių, Lietuva yra išskyrusi ir Vystomojo bendradarbiavimo strategiją Afrikai 2022– 2025 metams.

• Latvija, didėjant vystomajam bendradarbiavimui skiriamam finansavimui šalyje, pirmą kartą pirmenybę taip pat teiks ir kitiems regionams, ypač Afrikos šalims.

• Estija yra patvirtinusi išsamią bendradarbiavimo su Afrika strategiją 2020–2030 metų laikotarpiui ir veiksmų planą 2021–2025 metams. Būdama viena iš Europinės iniciatyvos – skaitmeninės plėtros D4D centro įkūrėjų, Estija pirmauja skatinant naujas tarptautines partnerystes skaitmeninės transformacijos Afrikoje srityje. Dėmesiu Afrikos žemynui Estija gali pasigirti dar iš anksčiau: Estijos dvišalis bendravimas su įvairiomis Afrikos šalimis ypač suaktyvėjo dar nuo 2017 m., kai Estija pirmininkavo Europos Sąjungos Tarybai ir pradėjo aktyvią kampaniją, siekdama būti išrinkta JT Saugumo Tarybos nare.

Nei viena Baltijos šalis pernelyg neišsiskiria savo geografiniais prioritetais – jos visų pirma orientuojasi į Rytų partnerystės valstybes bei papildomai išskiria Afrikos žemyną, o Latvija papildomai akcentuoja ir Centrinės Azijos regioną. Kiti vystomojo bendradarbiavimo regionai (Pietų bei Pietryčių Azija, Lotynų Amerika) išskiriami nėra.

8 EBPO, Estonia, Development cooperation profiles, <https://www.oecd-ilibrary.org/sites/6a0551b5-en/index.html?itemId=/ content/component/6a0551b5-en>

9 Estijos Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos programa 2022–2025, p. 3, <https://vm.ee/sites/default/ files/arengukoostoo_ja_humanitaarabi_programm_2022_2025_1.pdf>

5
2

Tematiniai prioritetai

• Dar 2019–2021 m. Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos kryptyse numatyta, kad Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikoje bus siekiama prisidėti prie visų JT Darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimo, prioritetą skiriant 6-iems iš 17-os darnaus vystymosi tikslų:

• 1 tikslas – panaikinti visų formų skurdą visose šalyse;

• 4 tikslas – užtikrinti visa apimantį ir lygiavertį kokybišką švietimą ir skatinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi;

• 5 tikslas – pasiekti lyčių lygybę ir moterų ir mergaičių įgalinimą;

• 13 tikslas – imtis skubių kovos su klimato kaita ir jos poveikiu veiksmų;

• 16 tikslas – skatinti taikias ir įtraukias visuomenes darniam vystymuisi, suteikti visiems galimybes reikalauti teisingumo ir kurti veiksmingas, atsakingas ir įtraukias institucijas visais lygiais;

• 17 tikslas – stiprinti įgyvendinimo priemones ir atgaivinti pasaulinę darnaus vystymosi partnerystę.10

• Latvijos vystomojo bendradarbiavimo teminiai prioritetai taip pat įvardijami kaip kylantys iš DVT. Latvija nemaža dalimi prioritetizuoja tuos pačius darnaus vystymosi tikslus kaip Lietuva (4-asis – Kokybiškas išsilavinimas, 5-asis – Lyčių lygybė, 13-asis –Sušvelninti klimato kaitos poveikį, 16-asis – Taika ir teisingumas, stiprios institucijos, 17asis – Partnerystė įgyvendinant tikslus), tačiau papildomai dar išskiria 8-ąjį – Deramas darbas ir ekonomikos augimas, – bet neišskiria 1-ojo – Panaikinti skurdą.

• Estijos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos tikslai taip pat yra tiesiogiai siejami su DVT. Estijos prioritetai yra šie:

1) remti kokybišką išsilavinimą;

2) užtikrinti taiką ir stabilumą;

3) remti sveikatos priežiūros plėtrą;

4) remti demokratijos vystymąsi, diegti gerą valdymą ir užtikrinti žmogaus teises;

5) skatinti ekonominę plėtrą; finansinių technologijų (FinTech) sprendimai ir platformos, skatinančios finansų rinkų gilumą;

6) skatinti aplinką tausojančią plėtrą;

7) didinti Estijos visuomenės, ypač jaunimo, informuotumą apie vystomąjį bendradarbiavimą ir humanitarinę pagalbą bei pasaulinės plėtros problemas.11

Tiek Latvija, tiek Estija ypatingą dėmesį skiria skaitmeninimo skatinimui valstybėse-partnerėse.

10

Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Vystomojo bendradarbiavimo strateginės kryptys 2022–2025 metams, <https://urm. lt/uploads/default/documents/Vystomojo%20bendradrbiavimo%20strategines%20kryptys.pdf>

11 Estijos Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos programa 2022-2025, p. 4-5, <https://vm.ee/sites/default/ files/arengukoostoo_ja_humanitaarabi_programm_2022_2025_1.pdf>

6

Finansavimas ir jo organizavimas

Skiriamos lėšos ir įsipareigojimai

• Lietuva 2021 m. oficialiai paramai vystymuisi skyrė 83,3 mln. dolerių, o tai sudarė 0,13 proc. bendrų nacionalinių pajamų (BNP).

• Bendra Estijos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos lėšų suma, kuri apima ir kitų ministerijų vystomojo bendradarbiavimo veiklą, 2017 metais siekė 37,9 mln. eurų, arba 0,17 proc. BNP.12 Didžiausią šios sumos dalį (16,8 mln. eurų) sudaro Estijos įnašas į Europos Sąjungos biudžetą Europos Komisijos Vystomojo bendradarbiavimo programai. 2021 m. ji skyrė 0.16 proc., o per 2022 m. tikimasi skirti 0.21 proc.13

• Tuo tarpu Latvija 2021 m. oficialiai paramai vystymuisi skyrė 47 mln. dolerių, kurie sudaro 0.12 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų. Latvijos Vyriausybė taip pat yra įsipareigojusi iki 2030 m. pasiekti 0,33 proc. OPV/BNP.

Visos trys Baltijos valstybės įsipareigojo pasiekti, jog oficialiai paramai vystymuisi būtų skiriama 0.33 proc. šalies BNP iki 2030 m., atitinkant valstybių tarptautinius įsipareigojimus. OECD 2020 m. duomenimis, visos trys valstybės visą savo paramą išdalino dotacijų formatu.14

Finansų valdymas: Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondas

Lietuvoje 2022 m. liepos mėnesį veiklą pradėjo Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondas, Vyriausybės įtvirtintas dar 2021 m. gruodį. Fondo tikslas – įgyvendinti Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo 3 straipsnyje nurodytus Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslus taip, kad ateityje oficialiai Lietuvos teikiama parama vystymuisi atitiktų Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus.15 Fondu taip pat siekiama padėti įgyvendinti lanksčią, gebančią greitai reaguoti, tvarią, į tęstinius rezultatus nukreiptą vystomojo bendradarbiavimo politiką ir įgalinti Lietuvos viešojo bei privataus sektoriaus institucijas įgyvendinti didelės apimties, reikšmingą pridėtinę vertę generuojančius projektus šalyse partnerėse.16 Fondą administruoja Centrinė projektų valdymo agentūra. Svarbu tai, jog Fondas ir jo disponuojamos lėšos yra nesusietos su einamaisiais biudžetiniais metais –tai turėtų užtikrinti veiksmingesnį Lietuvos tarptautinės paramos įsipareigojimų vykdymą bei didesnį dvišalį įsitraukimą.17

12 Estijos Užsienio reikalų ministerija, Overview of Estonian development cooperation, <https://vm.ee/en/overview-estonian-development-cooperation>

13 Estijos Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos programa 2022–2025, p. 2, <https://vm.ee/sites/default/ files/arengukoostoo_ja_humanitaarabi_programm_2022_2025_1.pdf>

14 EBPO, Development Co-operation Profiles, Official Providers, <https://www.oecd-ilibrary.org/development/development-co-operation-profiles_2dcf1367-en>

15 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondo nuostatai, Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1096.

16 Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija, Veiklą pradėjo Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondas, Naujienos, 2022-07-13, <https://www.urm.lt/default/lt/naujienos/veikla-pradejo-vystomojo-bendradarbiavimo-ir-humanitarines-pagalbos-fondas>

17 Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija, Veiklą pradėjo Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondas, Naujienos, 2022-07-13, <https://www.urm.lt/default/lt/naujienos/veikla-pradejo-vystomojo-bendradarbiavimo-ir-hu-

7
3

Finansavimas dvišalei ir daugiašalei paramai

Latvijos Užsienio reikalų ministerijoje pirmenybė teikiama dvišalei vystomojo bendradarbiavimo veiklai, o nepanaudoti finansiniai resursai skiriami dotacijų projektų konkursui bei kitai vystomojo bendradarbiavimo veiklai.

• Latvijoje daugiašaliu formatu skiriama parama sudaro 90 proc. visos oficialiosios paramos vystymuisi, o dvišaliu – 10 proc. ir apima Užsienio reikalų ministerijos biudžeto programoje „Vystomojo bendradarbiavimo projektai ir tarptautinė pagalba“ numatytas lėšas.

• Tuo tarpu Estija dvišalei paramai skiria daugiau nei tris kartus didesnį procentą visos savo paramos: 2020 m. duomenimis, Estija dvišalei paramai skyrė 32 proc. (13,9 mln. eurų) visos paramos, daugiašalei – 67,7 proc. (29,4 mln. eurų).

• Didžioji dalis Lietuvos OPV išmokama per daugiašales organizacijas (Europos komisiją, Jungtines Tautas, Pasaulio banką ir kt.). 2020 m. 83,5 proc. Lietuvos oficialios paramos vystymuisi buvo paskirta daugiašalei paramai, o 16,5 proc. – dvišalei. Taigi finansavimo paskirstymo tarp dvišalės ir daugiašalės paramos modeliu Lietuvos situacija panašesnė į Latvijos nei Estijos, t. y. jos daugiašalė parama sudaro itin didelę visos skiriamos paramos dalį.

Projektų administravimas

Lietuvos užsienio reikalų ministerija iš jai patvirtintų valstybės asignavimų kasmet įgyvendina Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programą, pagal kurią įgyvendinamų projektų administravimas nuo 2017 m. kovo 31 d. jungtinės veiklos sutartimi yra perduotas Centrinei projektų valdymo agentūrai (CPVA).18

Lietuvoje CPVA vykdo šias funkcijas:

» atlieka visų pagal paskelbtą kvietimą pateiktų koncepcijų ir (arba) paraiškų vertinimą; » parengia ir pasirašo projektų įgyvendinimo sutartis su projektų vykdytojais;

» vykdo projektų įgyvendinimo priežiūrą;

» apmoka projektų vykdytojams jų patirtas ir mokėjimo prašymuose deklaruotas projektų išlaidas.19

Latvijoje, nors pagrindines su vystomuoju bendradarbiavimu susijusias funkcijas atlieka jos užsienio reikalų ministerija, ji turi savotišką CPVA atitikmenį, t. y. Centrinę finansų ir sutarčių agentūrą (Centrālā finanšu un līgumu aģentūra (CFLA)). Ji naujas funkcijas pradėjo vykdyti nuo 2022 m. sausio 1 d., pagal Tarptautinės pagalbos įstatyme numatytą delegavimą tapusi oficialia vystomojo bendradarbiavimo agentūra Latvijoje. Jai pavestos koordinuojančios institucijos funkcijos, susijusios su Latvijos įsitraukimo į ES išorės veiksmų instrumentais finansuojamų projektų įgyvendinimo palengvinimu

manitarines-pagalbos-fondas>

18 Centrinė projektų valdymo agentūra, Vystomasis bendradarbiavimas, <https://www.cpva.lt/vystomasis-bendradarbiavimas/37>

19 Centrinė projektų valdymo agentūra, Vystomasis bendradarbiavimas, <https://www.cpva.lt/vystomasis-bendradarbiavimas/37>

8
4

bei administracinių paramos funkcijų potencialiems įgyvendintojams įgyvendinimu.20 Jai taip pat suteikiamas vadovaujantis vaidmuo derinant projektinius pasiūlymus ir projektų administravimo procesą. Šios agentūros funkcijos įgyvendinamos CFLA artimai bendradarbiaujant su Latvijos užsienio reikalų ministerija.

• Estijoje pagrindinė institucija, paskirta projektų administravimui ir įgyvendinimui, yra Estijos Tarptautinio vystymosi centras (Eesti Rahvusvahelise Arengukoostöö Kesks) Vis dėlto šio centro mandatas, palyginus su Lietuvos bei Estijos projektų administravimo vaidmenį atliekančiomis agentūromis, yra platesnis ir kryptingiau fokusuotas būtent į vystomojo bendradarbiavimo politiką (kitaip nei, pavyzdžiui, CPVA, administruojanti platų įgyvendinamų projektų spektrą). Taigi EstDev vaidmuo apima Estijos vystomojo bendradarbiavimo ir „Nexus“ projektų įgyvendinimą, Estijos galimybių dalyvauti tarptautiniuose projektuose didinimą bei komunikacijos apie vystomąjį bendradarbiavimą koncentravimą ir informacijos mainų su visais šalyje veikiančiais VB partneriais palaikymą.21 Centro tikslas – aiškiau nei iki šiol atskirti vystomojo bendradarbiavimo įgyvendinimą ir sektorinės politikos formavimą šalies mastu.22 Estijos užsienio reikalų ministerija ir toliau skiria nedidelės apimties vystomojo bendradarbiavimo dotacijas (mikrofinansavimą), skiria asignavimus vystomojo bendradarbiavimo ar humanitarinės pagalbos organizacijoms, organizuoja skubios humanitarinės pagalbos teikimą.23 Institucijų veikla suderinama dvišale ministerijos ir centro sutartimi.

Tarptautinės partnerystės ir iniciatyvos: gerasis Estijos pavyzdys

Iš trijų Baltijos šalių Estija išsiskiria ambicingesniu ir įvairesniu įsitraukimu į daugiašalio formato paramą, pasireiškiančią įvairiomis tarptautinėmis iniciatyvomis bei partnerystėmis. Pavyzdžiui, 2021 m. Estija prisijungė prie Globalios partnerystės švietimui (angl. Global Partnership for Education) platformos, kuri siekia stiprinti švietimo sistemas valstybėse-partnerėse ir padidinti mokyklą lankančių vaikų skaičių.24 Šioje platformoje Estija prisijungė prie 22-jų stiprios ekonomikos valstybių (įskaitant Europos Sąjungą). Estija taip pat yra viena iš ES iniciatyvos –Skaitmenizacijos vystymuisi centro (Digital for Development (D4D) Hub) – įkūrėjų. Šia iniciatyva siekiama užtikrinti ES skaitmeninį bendradarbiavimą su jos išorės partneriais, siekiant išpildyti skaitmenizacijos potencialią vystymuisi. Šiuo metu ir Estija, ir Lietuva yra centro narės, tačiau Latvija – ne.

20 Latvijos Ministrų kabineto įsakymas Nr. 245: Dėl Vystomojo bendradarbiavimo politikos gairių 2021–2027 metams, Ryga, 2021 m. balandžio 14 d. (Prot. Nr. 33 § 18).

21 Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos programa 2022–2025 m.

22

Estijos Užsienio reikalų ministerija, EstDev, Estonian development cooperation and humanitarian aid, <https://vm.ee/sites/ default/files/vm_estdev_infoleht_eng_v2.pdf>

23 Estijos Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos programa 2022–2025, p. 18, <https://vm.ee/sites/default/ files/arengukoostoo_ja_humanitaarabi_programm_2022_2025_1.pdf>

24 Global Partnership for Education, About GPE, <https://www.globalpartnership.org/who-we-are/about-gpe>

9
5

Nevyriausybinės vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platformos

Visose trijose Baltijos šalyse veikia analogiškos nevyriausybinės vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platformos:

• Nevyriausybinė vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma (VB Platforma) Lietuvoje;

• Latvijos vystomojo bendradarbiavimo platforma (LAPAS) Latvijoje;

• Estijos vystomojo bendradarbiavimo apskritasis stalas (Arengukoostöö Ümarlaud (AKÜ) (AKÜ)).

Jų tikslas – vienyti šalyje vystomojo bendradarbiavimo srityje veikiančias nevyriausybines organizacijas, užtikrinti visuomenės švietimą vystomojo bendradarbiavimo klausimais bei prisidėti prie vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos politikos formavimo ir jos tobulinimo.

Rekomendacijos Lietuvai

• Užsienio reikalų ministerijoje įgyvendinti struktūrinį pokytį, leidžiantį administraciniu bei tematiniu atžvilgiais labiau atskirti vystomąjį bendradarbiavimą ir humanitarinę pagalbą, šiems klausimams įsteigiant atskirus biurus (remiantis naujausia Estijos praktika).

• Labiau apibrėžti ir institucionalizuoti visų likusių (ne tik užsienio reikalų ir finansų ministerijos) vaidmenį vystomojo bendradarbiavimo politikoje; atskiroms ministerijoms pagal jų ekspertizės sritis išskirti prioritetines šalis-partneres (remiantis Estijos pavyzdžiu).

• Rengti tarpžinybinį bendro planavimo dokumentą kaip Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos priedą, padėsiantį remti teminį ministerijų koordinavimą ir bendrą informacinę erdvę bei geriau įtvirtinti tvarų vystomojo bendradarbiavimo politikos poveikį tikslinės šalies vystymuisi.

• Įvertinus Lietuvos potencialą skaitmenizacijos srityje, aiškiau pabrėžti jos svarbą Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikai valstybėse partnerėse (remiantis Latvijos bei Estijos pavyzdžiu).

• Stengtis didinti finansavimo, skiriamo dvišalei paramai teikti, procentą visos oficialios paramos vystymuisi sumoje (remiantis Estijos pavyzdžiu).

• Svarstyti vystomojo bendradarbiavimo projektų administravimą (ne tik VB ir humanitarinės pagalbos fondo) konsoliduoti vienoje tikslingai į vystomąjį bendradarbiavimą orientuotoje agentūroje (pvz. CPVA), kuri kartu galėtų centralizuoti ir kitas su vystomuoju bendradarbiavimu susijusias pareigas, tokias kaip komunikacija (remiantis Estijos EstDev pavyzdžiu). Tai potencialiai užtikrintų tikslingesnį, nuoseklesnį ir ekspertinį vystomojo bendradarbiavimo projektų administravimą.

• Ieškoti būdų įsitraukti į įvairesnius daugiašalius paramos teikimo formatus, aktyviau savarankiškai vystyti tarptautines vystomojo bendradarbiavimo iniciatyvas (remiantis Estijos pavyzdžiu).

10
6
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.