Reprodukcinės teisės: nėštumas karo metu 2022 m. gruodis
1
Parengė: Moterų informacijos ir konsultacijų centras, Ukraina. Anastazija Nenka, direktorė ir Olena Suslova, įkūrėja Projekto koordinatorius: © Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma / Lithuanian NGDO Platform Kontaktas: Justina Kaluinaitė, justina@vbplatforma.org Viršelis: Naty Melnychuk / Unsplash.com Šis leidinys yra projekto VBirNVO3.0 dalis. Projektą padeda įgyvendinti Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšos. Donoro parama šiam leidiniui nereiškia pritarimo turiniui, už kurį yra atsakingi tik jo autoriai. Donoras taip pat negali būti laikomas atsakingu už leidinyje pateiktos informacijos naudojimą.
2
Teisė į reprodukcinę sveikatą yra viena iš neatimamų žmogaus teisių. Kaip ji įgyvendinama Ukrainoje per didelio masto invaziją, oro antskrydžius ir bombardavimus, sugriovus infrastruktūrą ir laikant civilius gyventojus nelaisvėje? Per pirmus keturis Rusijos invazijos mėnesius Ukrainoje užregistruoti 102 575 naujagimiai, nemažai jų – su neįprastais vardais, kaip kad Janas Javelinas (Vinycios regione gimęs berniukas) ir Javelina (Kyjive gimusi mergaitė). Tokie vardai kūdikiams suteikiami pagerbiant iš užsienio gautus ginklus, skirtus Ukrainos gynybai. Čia pateikiame keletą pasakojimų apie nėštumą karo metu, remiantis Ukrainos moterų patirtimis.
Pirmasis pasakojimas Būdama aštuonis mėnesius nėščia, Daryna išgyveno nuolatinius apšaudymus mieste be vandens, elektros ar dujų. Interneto portalo „Ukrainos tiesa“ skiltyje „Gyvenimas“1 pasirodė interviu su Daryna apie jos nėštumą okupacijos sąlygomis, evakuaciją iš Bučos (Kyjivo regionas) ir sugrįžimą namo jau gimus sūnui. „Kai karas prasidėjo, ėjo septintas mano nėštumo mėnuo. Vasario 24 dieną pabudau nuo labai garsaus ūžimo. Pamaniau, kad kažkas nukrito netoliese esančioje statybų aikštelėje, gal vėjas nunešė. Negalėjom net įsivaizduoti, kad prasidėjo karas. Iki paskutinės akimirkos tuo netikėjau. Tai buvo lyg blogas sapnas. Iškart dingo elektra ir vandens tiekimas, – pasakojo ji. – Pirmas dvi dienas bėgdavom žemyn į slėptuvę. Tačiau leistis iš septinto aukšto tamsoje nėra labai patogu, ypač jei esi su dideliu pilvu ir po koronaviruso. Todėl nuo trečiosios dienos likome namuose ir slėpėmės ten.“ Kažkuriuo metu įvyko gyventojų evakuacija iš Kyjivo, Lvivo ir Iršavos (Transkarpatija). „Dvi savaites išsigąsdavom kaskart, išgirdę ar pamatę pravažiuojantį automobilį. Mums atrodė, kad tai tankas, – prisimena Daryna. – Visi kartu gyvenome vieno kambario bute: aš, mano vyras, mano šuo ir mano tėvai. Buvo sunku, nes esame įpratę visai kitaip.“ Dabar Daryna su šeima jau grįžo į savo namus.
Antrasis pasakojimas Okupacijos metu Iziume (Charkivo regionas) gimė 45 kūdikiai. Viena pribuvėja mirė, kitos paliko miestą. Pirmosiomis okupacijos dienomis gimęs kūdikis dabar jau yra daugiau nei pusės metų amžiaus. Viena akušerė pasiliko Iziume padėti gimdančioms moterims. Ligoninė buvo visiškai sugriauta, bet tarp griuvėsių savanoriai rado ginekologinę kėdę. Pribuvėjos vyras – jachtininkas. Atnešęs žmonai burių siūlų, jis tarė: „Šitie atlaiko vėjus, tad puikiai tiks ir čia.“ Tie siūlai buvo pamerkti alkoholyje ir naudojami moterų žaizdoms po Cezario pjūvio susiūti. Kūdikiai buvo sveriami ant pakabinamų svarstyklių.
1
https://life.pravda.com.ua/ 3
Trečiasis pasakojimas Maryana Mamonova dabar jau daug kam yra žinoma. Ji yra turėjusi keturias rotacijas su ATO/ OOS2 ir vadovavo medicininėms pajėgoms 501-ajame atskirame jūrų laivyno pėstininkų batalione, priklausančiame 36-ai jūrų laivyno pėstininkų brigadai, pavadintai kontradmirolo Mykhailo Bilynskio vardu. Nuo pat pilno masto Rusijos invazijos pradžios ji tarnavo Mariupolyje. Situacijai tapus labai pavojinga, kartu su savo draugais ir dešimtimis civilių ji ilgą laiką slėpėsi „Iljičiaus“ metalurgijos gamykloje. Tačiau 2022 m. balandį Maryaną ir dalį jos brigados sučiupo Kadyrovai (čečėnų kariuomenė). Prieš paimant į nelaisvę, Maryana buvo pranešusi savo šeimai, kad yra nėščia. Rusai okupantai nelaisvėje ją laikė nuo 2022 m. balandžio 4 d. iki rugsėjo 21 d., kai ji buvo paleista į laisvę. Rugsėjo 25 dieną Maryana pagimdė dukrą, kurią pavadino Anna. Apie Maryanos nėštumą būnant nelaisvėje pasakoja jos giminaičiai: „Su Maryana ir kitomis moterimis buvo elgiamasi kitaip. Olenivkoje [kur ji buvo laikoma nelaisvėje] su ja ir kitais kaliniais buvo elgiamasi skirtingai, tačiau nebuvo tokių situacijų, kuriose grėstų pavojus jos gyvybei. Kai ją paėmė į nelaisvę, jos vadas iškart pranešė, kad ji nėščia. Tuo metu ji apie tai jau žinojo. Su ja buvo elgiamasi tinkamai, niekas jos neįžeidinėjo, bet ji gyveno tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir visi kiti. Tai reiškia, ji nebuvo išskirtinė, tačiau niekas jos nelietė.“
Ketvirtasis pasakojimas Nėštumas gali būti viena iš sunkių išprievartavimo pasekmių – smurto, kurį okupantai naudoja kaip įrankį prieš civilius gyventojus karo metu. Tačiau daugybė seksualinio smurto atvejų lieka nepranešti, nes jį išgyvenusios moterys ar jų giminaičiai į psichologus, gydytojus ir teisėsaugos pareigūnus pagalbos kreipiasi retai. Seksualinį smurtą patyrusiai moteriai nėštumas gali tapti dar viena fizinio ir psichologinio kankinimo forma. Išprievartautoms mergaitėms ir moterims turi būti atlikta privaloma medicininė apžiūra, tačiau okupacijos sąlygomis galimybės tai atlikti saugiai yra labai ribotos. Nėštumą po išprievartavimo reikia atskirti nuo moters reprodukcinių funkcijų įprastomis sąlygomis, kadangi tai buvo smurtinis aktas, kurio ji nesirinko. Kai moteris nusprendžia, kad ji nenori pasinaudoti savo reprodukcine funkcija tapti mama, ir pasirenka abortą – tai viena; tačiau jei ji buvo išprievartauta, tai jokiu būdu nebėra reprodukcinių funkcijų klausimas. Tai – smurtas. Nuo kovo 1 iki balandžio 12 dienos žmogaus teisių organizacijų tinklas „Abortas be sienų“3 sulaukė informacijos apie daugiau kaip 200 ukrainiečių moterų, ieškančių saugios galimybės pasidaryti abortą. Dauguma jų buvo laikinai apsistoję Lenkijoje, kur valdžia abortą leidžia tik tuo atveju, jei nėštumas prasidėjo po nusikalstamos veikos arba kai moters gyvybei gresia pavojus, tačiau pabėgėlės iš Ukrainos taip pat bėgo ir į kitas griežtų aborto įstatymų šalis, tokias kaip Vengrija ar Rumunija. „Dauguma į mus besikreipusių žmonių abortą pasidarė aborto piliulės dėka“, – radijo stočiai „Radio Free Europe / Radio Liberty“ sakė „Aborto paramos tinklo“ įkūrėja ir direktorė Mara Clarke4. Šis tinklas taip pat yra „Aborto be sienų“ dalis. 2 ATO – antiteroristinė operacija; OOS – jungtinių pajėgų operacija (ukr. Operatsiya ob’yednanykh syl). Tai yra priešinvazinis Ukrainos gynybos operacijų statusas. 3 https://abortion.eu/ 4 https://www.asn.org.uk/ 4