NVO BENDRADARBIAVIMAS EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ METU. Studija ir modelio pasiūlymas

NVO BENDRADARBIAVIMAS EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ METU. STUDIJA IR MODELIO PASIŪLYMAS 1

Bendraautoriai: Emilija Unė Sakalauskaitė, Gabrielė Janilionytė, Marius Šmitas Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Draugija Kontaktas: Emilija Unė Sakalauskaitė, une@redcross.lt Projekto koordinatorius: Vystomojo bendradarbiavimo platforma Kontaktas: Justina Kaluinaitė, justina@vbplatforma.org 2021 m.

Viršelis: Tim Mossholder / Unsplash.com Ši studija yra projektų „#VBirNVO“ ir Eurodad narių institucinio stiprinimo dalis. Projektus mums padeda įgyvendinti LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Europos komisijos programų lėšos. Donorų parama šiam leidiniui nereiškia pritarimo turiniui, už kurį yra atsakingi tik jo autoriai. Donorai taip pat negali būti laikomi atsakingais už leidinyje pateiktos informacijos naudojimą.

2

NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ TINKLAS KRIZĖMS VALDYTI KONCEPTAS

Naudojamos sąvokos ir trumpiniai Nevyriausybinė organizacija (NVO). Nuo valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų valdymo nepriklausomas, savanoriškumo pagrindais įsteigtas visuomenės ar jos grupės naudai veikiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas nėra siekti politinės valdžios arba įgyvendinti vien tik religinius tikslus.

Nevyriausybinių organizacijų tinklas krizėms valdyti (NVOT). Nevyriausybinės organizacijos, teikiančios humanitarinę pagalbą ekstremalių situacijų metu, turinčios tinkamus išteklius krizių valdymui ir priklausančios organizacijų sąjungai „Nevyriausybinių organizacijų tinklas krizėms valdyti“.

Valstybinio lygio ekstremalios situacijos (VES). Ekstremaliosios situacijos, kurių padariniai šalinami keliose savivaldybėse esančiomis civilinės saugos sistemos pajėgomis ir naudojant savivaldybėse arba valstybėje turimus materialinius išteklius, o ekstremaliosios situacijos padarinių išplitimo ribos viršija trijų savivaldybių teritorijų ribas.

3

TURINYS I DALIS 1. Įvadas 1.1. Nevyriausybinių organizacijų veiklos ekstremalių situacijų metu.

Pamokos iš netolimos praeities 1.2. Kitų šalių praktika

5 6

II DALIS 2. NVO bendradarbiavimo ekstremalių situacijų metu modelis 2.1. Modelio tikslas 2.2. Misija, vizija, principai ir vertybės 2.3. Modelio taikymas

7 8 9

III DALIS 3. NVO tinklo organizavimas ir koordinavimas 3.1. Lietuvos nevyriausybinės organizacijos 3.2. Tinklo valdymo schema 3.3. Tinklo strateginis lygmuo – NVO tinklo operacijų centras 3.4. Tinklo koordinuojantis lygmuo – NVO tinklo apskričių centras 3.5. Tinklo vykdantysis lygmuo – NVO tinklo savivaldybių centras 3.6. Tinklo operacinis lygmuo – NVO tinklo greitojo reagavimo komandos 3.7. NVO tinklą koordinuojanti organizacija

10 12 13 14 16 18 18

IV DALIS 4. Tinklo valdymas 4.1. Tinklo valdymo planas 4.2. Tinklo mokymosi sistema 4.3. Pagrindinės valstybinės institucijos Lietuvoje, atsakingos už ekstremalių situacijų valdymą nacionaliniu lygmeniu 4.4. Komunikacija 4.5. Ekonomika ir kitas valdymas

4

19 22 22 23 23

I DALIS 1. Įvadas 1.1. Nevyriausybinių organizacijų veiklos ekstremalių situacijų metu.

Pamokos iš netolimos praeities 2020 metų pavasarį, pandemijai prasidėjus Lietuvoje, didelio masto krizė palietė daugelį viešų ir privačių sektorių bei skirtingų žmonių grupių. Viešumoje prasidėjo keli pilietiniai judėjimai, siekiantys padėti silpnos sveikatos, izoliuotiems žmonėms, bei Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos personalui, kuriam ypač trūko apsaugos priemonių. Susikūrė kelios ryškesnės pilietinės iniciatyvos, tokios kaip „Stiprūs kartu“ ir „Laikykitės, medikai!“, kurios telkė savanorius ir rinko lėšas, atliepdamos dalį humanitarinių ir struktūrinių poreikių. Kiti aktoriai, tokie kaip Lietuvos Šaulių sąjunga, Gynybos paramos fondas, Lietuvos skautija ir Lietuvos Raudonasis Kryžius, taip pat prisidėjo prie pagalbos visuomenei. Nepaisant ekstremalios situacijos masto ir išskirtinai didelio suburtų savanorių skaičiaus, veiklos nebuvo koordinuojamos nei tarp pačių iniciatyvų, nei tarp iniciatyvų ir valstybinių institucijų.

2020 metų pavasario įvykiai parodė, kad nevyriausybinės organizacijos nežino savo vaidmens ekstremalios situacijos metu, o valstybinės institucijos netraktuoja nevyriausybinių organizacijų kaip potencialių partnerių, leisdamos visoms pilietinėms iniciatyvoms veikti paraleliai. Tai įvyko dėl kelių priežasčių: išankstinio bendro plano tarp NVO ir valstybinių institucijų neturėjimo; bendradarbiavimo ir koordinavimo trūkumo tarp NVO; ir dėl institucinio skeptiškumo nevyriausybinių organizacijų ir jų savanorių atskaitomybės prisiimti svarbius įsipareigojimus atžvilgiu. Ši studija identifikuoja 2020 metų rudenį kaip lūžio tašką, kuomet pandemija smogė stipriausiai ir Lietuvos ligoninės nebegalėjo atlaikyti krūvio. Tai nutiko dėl to, kad dalis personalo susirgo arba atsisakė dirbti, palikdami itin mažą darbuotojų skaičių kovai su pandemija. Ligoninėse trūko valytojų, maisto išdavėjų, slaugytojų, sanitarų. Tuo metu tokios organizacijos kaip Lietuvos skautija, Lietuvos Raudonasis Kryžius, Šaulių sąjunga bei pavieniai piliečiai turėjo noro ir pajėgumų teikti savanorišką pagalbą ligoninės personalui, tačiau iki lapkričio vidurio Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) įstatymas neleido savanoriškais pagrindais dirbti ligoninėse. SAM pakeitus įstatymą ir leidus organizacijų savanoriams padėti personalui ligoninės viduje, buvo pastebėtas ne tik staigus krūvio nuėmimas nuo personalo pečių, bet ir labai staigiai išaugęs institucinis pasitikėjimas NVO/savanoriško pagrindo organizacijomis.

Covid-19 pandemija atskleidė didelę bendradarbiavimo stoką tarp valstybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų, bei stoką bendradarbiavimo ir koordinacijos tarp pačių nevyriausybinių organizacijų bei kitų pilietinių iniciatyvų. Nors tiesioginis NVO dalyvavimas krizių valdymo procesuose yra aprašytas Lietuvos Respublikos krizių valdymo sistemoje, jis iki šiol nėra oficialiai praktikuojamas planuojant krizių valdymą ir reaguojant į krizes nacionaliniu lygmeniu.

2021 metų vasarą prasidėjus migrantų krizei, valstybinės institucijos skubiai įtraukė NVO į humanitarinės pagalbos migrantams teikimą. Bendradarbiavimas tarp NVO sutelkė organizuotą, efektyvią pagalbą atsakingoms valstybės institucijoms valdant migrantų krizę (Socialinės apsaugos ir darbo

5

ministerijai, Vidaus reikalų ministerijai ir Sveikatos apsaugos ministerijai). Tačiau pastebima, kad pirmosiomis reagavimo dienomis bendro veikimo modelio neturėjimas iš nevyriausybinių organizacijų atėmė daug išteklių. Taip pat tapo akivaizdu, kad NVO neįtraukimas į institucinį pasirengimą (kuris vyko post hoc būdu) į ekstremalią migrantų padėtį apsunkino finansinių ir kitų išteklių planavimą NVO tarpe.

Finansavimas Valstybės finansinė parama NVO, kurios padeda valstybinėms institucijoms vykdyti valstybinės svarbos užduotis, yra standartinė praktika Vakarų šalyse. Šioje studijoje parodoma, kad valstybinis finansavimas abiejų nacionalinių ekstremalių situacijų metu buvo netinkamas. Abiem atvejais finansavimas vyko kompensavimo principu: išleistos lėšos poreikiams atliepti (pavyzdys: medikamentų parūpinimas migrantams) buvo kompensuojamos tik praėjus keliems mėnesiams. Pavyzdžiui, Lietuvos Raudonasis Kryžius turėjo kreiptis į Tarptautinę Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio Draugijų Federaciją (IFRC), kad ši skirtų lėšų humanitariniams poreikiams atliepti (angl. Disaster Response and Emergency Fund – DREF). Pastebima, kad IFRC istorijoje DREF Vakarų šalims buvo išskirtas tik labai retais atvejais (IFRC, 2021). Dėl kompensavimo principu vykdomo finansavimo NVO atsidūrė sudėtingoje padėtyje, t. y. jos pačios turėjo užsitikrinti finansavimą, kad užtikrintų pagalbą valstybinėms institucijoms. Dėl šios priežasties pastebimas didelis „nelaimės fondo“ ar kitokio efektyvaus finansavimo mechanizmo poreikis.

Dirbant globalaus pasaulio ir jo iššūkių kontekste, Lietuvos nevyriausybinėms organizacijoms tenka iš anksto planuoti operatyvią humanitarinę pagalbą galimoms ekstremalioms situacijoms. Ekstremalūs iššūkiai, kylantys dėl dinamiškos politinės situacijos, klimato kaitos, infrastruktūros, visuomenės ir valstybės institucijų pažeidžiamumų sukuria humanitarinius poreikius, kuriuos savo ruožtu NVO atliepia reaguodamos, dažniausiai post hoc būdu. Todėl ši studija siūlo nevyriausybinėms organizacijoms jungtis į tinklą ir ruoštis įvairaus tipo nacionalinėms krizėms dar prieš joms prasidedant.

Tokiu būdu Lietuvos NVO gebėtų efektyviau atliepti humanitarinius poreikius, padėti valstybinėms institucijoms ir koordinuotis tarpusavyje. Taip pat tai padidintų Lietuvos NVO patikimumą, bendrą efektyvumą ir visuomenės atsparumą nelaimėms.

Išskiriamos problemos: 1. Nepakankamas NVO bendradarbiavimas tarpusavyje.

2. NVO neįtraukimas į valstybinio lygio pasirengimo nelaimėms ir reagavimo planus.

3. Nepakankamas NVO pasiruošimas nelaimėms individualiai ir tarpusavyje.

4. Neefektyvus finansavimo mechanizmas.

1.2. Kitų šalių praktika: Suomijos pavyzdys Išstudijavus kitų šalių nevyriausybinio sektoriaus krizių valdymo modelius, kaip artimiausias Lietuvai pavyzdys pasirinkta Suomijos Raudonojo Kryžiaus (SRK) draugijos koncepcija, vadinama „Vapepa“.

Tai yra savanoriška gelbėjimo tarnyba (angl. Voluntary Rescue Service), jungianti daugiau nei 50 Suomijos organizacijų į bendrą tinklą, kurio gelbėjimo komandos padeda valdžios institucijoms teikti nukentėjusiems skubią humanitarinę pagalbą. „Vapepa“ yra atskiras struktūrinis vienetas, tiesiogiai nepriklausantis Suomijos Raudonojo Kryžiaus Draugijos struktūrai, bet ši jį koordinuoja. Daugeliu atvejų pagrindinė „Vapepa“ veikla yra reagavimas į krizines situacijas (pvz., iškvietimas ieškoti dingusio asmens), emocinės paramos teikimas, pagalba eismo kontrolei ar žmonių evakuacijai. Ši savanoriška gelbėjimo tarnyba gelbsti žmonių gyvybes, jos pagalbininkai savanoriauja sausumoje, vandenyje bei ore.

6

Bendradarbiavimo tinklas „Vapepa“ dirba kartu kaip didžiulė organizacijų sąjunga tam, kad kiekvienos organizacijos kompetencijos būtų tikslingai panaudotos kritiniu atveju ir padėtų žmonėms, kuriems reikia pagalbos. Krizių metu „Vapepa“ vadovaujasi atitinkamomis, specialiai krizei valdyti nustatytomis operacijomis. „Vapepa“ veikia nuo 1964 m. ir turi virš 11 tūkst. savanorių, dirbančių daugiau nei 1200 skubios pagalbos komandų. Organizacijų sąjunga yra atvira visiems piliečiams, todėl visi, norintys prisidėti prie krizių valdymo, kviečiami prisijungti prie „Vapepa“ tinklo. Šios organizacijų sąjungos nariai organizuoja visuotinius mokymus visiems savanoriams. Kiekviena organizacijos narė administruoja, koordinuoja ir išlaiko savanorius organizacijos viduje.

Suomijos Respublikos įstatymuose apibrėžta, kad Suomijos Raudonasis Kryžius yra pagrindinis valstybės pagalbininkas krizių metu. SRK yra pagrindinė „Vapepa“ koordinuojanti organizacija, ji koordinuoja tinklo veiklą, susijusią su bendra gelbėjimo tarnyba sausumoje. Suomijos Gelbėjimo valčių institucija koordinuoja savanoriškas gelbėjimo operacijas jūroje, o Suomijos Oro gelbėjimo draugija yra atsakinga už savanoriškas gelbėjimo operacijas ore. Šios studijos siūlymas yra sukurti panašų tinklą Lietuvoje, kuris vienytų NVO ir kurį koordinuotų Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, tačiau, kitaip nei „Vapepa“, jis reaguotų tik į valstybinio masto nelaimes, tokias kaip pandemija ar migrantų krizė. Toks modelis sustiprintų NVO koordinavimą, užtikrintų efektyvesnę pagalbą valstybinėms institucijoms nelaimių metu ir padidintų pasitikėjimą tarp NVO sektoriaus ir valstybės institucijų. Tolimesnė šio tyrimo dalis pristato siūlomo tinklo modelį.

II DALIS 2. NVO bendradarbiavimo ekstremalių situacijų metu modelis 2.1. Modelio tikslas NVO bendradarbiavimo ekstremalių situacijų metu koncepcijos modelis (toliau: koncepcijos modelis) – tai tinklas, jungiantis ir koordinuojantis NVO, padedantis gyventojams ir institucijoms ekstremalių situacijų metu. Visos NVO veiklos yra savanoriškos, padedančios institucijoms, altruistinės, organizuotos, pilietinės, o veiklų vykdytojai yra apmokyti ir parengti.

NVO tinklas yra organizacijų ir bendruomenių konsorciumas. Lietuvos Raudonasis Kryžius veikia kaip bendradarbiavimo tinklą koordinuojanti organizacija. Pats NVO tinklas yra suskirstytas į komitetus, atsakingus už veiklos koordinavimą savo veiklos srityje vietiniu, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis.

NVO tinklas taikomas valstybės lygio ekstremalių situacijų metu arba savivaldybių lygio ekstremaliosiose situacijose.

NVO tinklas apsiima sukurti veiksmingą krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemą, suteikiančią koordinuotą ir efektyvų pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, veiksmingą krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymą, suvienijant bendradarbiavimui nevyriausybines organizacijas. Tinklo tikslas yra užtikrinti, kad ekstremalių situacijų metu institucijos turėtų prieigą prie NVO tinklo, galinčio reaguoti į ekstremalias situacijas savivaldybių ribose ir nacionaliniu lygmeniu.

7

Svarbu pažymėti, kad NVO tinklas apibrėžia krizių valdymo modelį, kuris įprastai yra aktyvuojamas tik esant valstybinio lygio ekstremaliai situacijai ir kuomet yra reikalingas visuotinis nevyriausybinių organizacijų pajėgų telkimas krizei valdyti. Tinklo aktyvavimą skelbti gali tik valstybinės institucijos.

Vietinio lygio nelaimėms pakanka siauresnės apimties priemonių.

2.2. Tinklo misija, vizija, principai ir vertybės

Misija:

Vizija:

Principai:

Suteikti humanitarinę pagalbą nukentėjusiems žmonėms ir talkinti institucijoms pasitelkiant savanorišką judėjimą ir nevyriausybinį pasirengimą

Tapti pagrindiniu pagalbininku institucijoms, ištikus nacionalinio masto ekstremalioms situacijoms

• Bendri tinklo savanorių apmokymai • Bendras veikimas • Pagalba ir koordinavimas su institucijomis • Įsipareigojimai bendrosioms humanistinėms vertybėms

NVO Tinklo mokymai suteikia savanoriams įgūdžių ir gebėjimų, kurių reikia numatytoms veikloms atlikti. Švietimas ir pratybos tarp organizacijų sukuria ir suderina bendrus veikimo būdus. Tinklo mokymai vyksta reguliariai ir drauge su valstybinėmis institucijomis. Lietuvos Raudonasis Kryžius koordinuoja mokymus vadovams, instruktoriams ir savanoriams, o pilną parengimą tinklo viduje užtikrina kiekviena organizacija narė. Apmokytos savanorių grupės didina piliečių ir institucijų pasitikėjimą savanoriais ir jų įgūdžiais.

Atsižvelgiant į bendro veikimo principą, tinklo veiklos yra paremtos išankstiniu veikimo modeliu, principais ir vertybėmis. Bendrus NVO tinklo veikimo būdus sudaro operatyvinės veiklos metodai, terminai, instrukcijos ir pagrindiniai principai, palaikantys bendrą mokymo ir tolesnių veiksmų koncepciją.

Už savanoriškos pagalbos tinklo užduotis yra atsakingos valstybinės institucijos – pagrindiniai hierarchiniai veikėjai, kurių veikloje akcentuojamas institucinis orientavimasis ir aiškus vadovavimas.

Svarbu, kad NVO tinklo veiklos organizavimo būdas atitiktų valdžios institucijų lūkesčius, tačiau tuo pačiu nepamintų pačių NVO vertybių. Savanoriškos pagalbos užduotys vykdomos vadovaujantis, o užduočių ataskaitos rengiamos atitinkant nacionalinius standartus. NVO tinklo užduotis yra padėti valdžios institucijoms. NVO tinklas padeda valdžios institucijoms, kad tie, kuriems reikia humanitarinės pagalbos ir/ar psichosocialinės paramos, kuo skubiau ją gautų. Institucijos ir tarnybos visada turi valdymo atsakomybę išskirdamos pavojaus signalus, o NVO tinklas atlieka pavojaus signalų užduotis institucijų prašymu, tačiau ir savo iniciatyva gali kreiptis į institucijas/tarnybas. NVO tinklas remia pasirengimo ir planavimo plėtrą, tačiau atsakomybė pasirengti ir reaguoti pirmiausia tenka kiekvienai tinklo nevyriausybinei organizacijai narei.

NVO tinklo vertybės lemia jų veiksmų būdą ir atsispindi kasdieniame darbe, kurį jos atlieka ekstremalių situacijų metu. NVO tinklo veiklą reglamentuoja šios vertybės: • savanorystė • gebėjimas dirbti kartu • atsakomybė ir atskaitomybė

8

Savanorystė grindžiama pačiais savanoriais, jų interesu įsitraukti į veiklą ir noru padėti žmonėms.

Savanoriai dirba be finansinio atlygio, tačiau, jiems patyrus asmeninių išlaidų atliekant užduotis, tinklas užtikrina jų atlyginimą ir kompensavimą. Sutartyse su institucijomis susitariama dėl aktyvuoto pavojaus signalo kompensavimo, o gauta kompensacija naudojama operacijų išlaidoms, vystymui ir savanorių švietimui užtikrinti. Savanorius apdraudžia tinklas mokymų ir pratybų metu. Kai tinklas padeda institucijoms krizės metu, už savanorių draudimą yra atsakingos institucijos.

NVO tinklo veikla grindžiama bendradarbiavimu su įvairiomis organizacijomis ir institucijomis.

Gebėjimas dirbti kartu yra apibrėžtas kaip vertybė. Gebėjimas bendradarbiauti veikloje gali būti vertinamas kaip abipusis pasitikėjimas ir atvirumas. NVO laikosi įsipareigojimų ir vertina visus tinklo aktorius. Savanoriai pasitiki vieni kitais ir tais, kuriems reikia pagalbos, ir taip pat gerbia institucijas.

Dalyvaujantys veikloje gerbia vienas kito nuomonę ir vertina bendrą darbą bei kitų įgūdžius. Ieškodami sprendimų, jie laikosi įsipareigojimų ir palaiko vienas kitą.

Atsakinga veikla reiškia tvarią operaciją. Institucijos ir tie, kuriems reikia pagalbos, gali pasitikėti, kad per NVO tinklą gaus humanitarinę pagalbą ir paramą. Tinklo organizacijos savo veikloje prisiima socialinę, finansinę, teisinę ir aplinkosaugos atsakomybę bei užtikrina skaidrumą. Atsakomybė taip pat reiškia, kad savanoris prisiima atsakomybę plėtoti savo žinias ir įvertinti savo sugebėjimus konkrečioje užduotyje.

2.3. Modelio taikymas Nevyriausybinių organizacijų tinklo krizėms valdyti koncepcijos modelio taikymas aktualus ir svarbus Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei jai pavaldžioms institucijoms ir Lietuvos nevyriausybinėms organizacijoms, tiesiogiai vykdančioms humanitarinę pagalbą, telkiančioms savanorių pajėgas ekstremaliųjų situacijų pasirengimui ir valdymui. Ši koncepcija suteikia galimybę efektyviau panaudoti turimus išteklius ir tikslingiau padėti Lietuvos Respublikos Vyriausybei nacionaliniu ir vietos lygmeniu, netikėtai susidūrus su ekstremalia krizine situacija Lietuvoje. NVO tinklo koncepcija gali būti koreguojama ir keičiama, kad būtų tinkamiau užtikrintas ir pasirinktas geriausias įmanomas reagavimas į krizes, atsižvelgiant į turimus NVO bendradarbiavimo tinklo organizacijų pajėgumus.

Nevyriausybinių organizacijų tinklo krizėms valdyti modelis vadovaujasi parengtu, suderintu ir priimtu Civilinės saugos įstatymu ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu, nustatančiais pasirinkto bendro ekstremaliųjų situacijų ir krizių valdymo modelio teisinį reglamentavimą.

Nevyriausybinių organizacijų tinklas yra atsakingas už reguliarų šio modelio atnaujinimą ir už mažiausiai kas dvejus metus vykdomus visuotinius susirinkimus ir atliekamas pratybas, per kurias NVO tinklo narės išbandytų praktinį nelaimių valdymo modelio taikymą.

9

III DALIS 3. Nevyriausybinių organizacijų tinklo organizavimas ir koordinavimas 3.1. Humanitarinio veikimo grupėse dirbančios Lietuvos nevyriausybinės organizacijos Šios Lietuvos NVO dirba tiesiogiai su pažeidžiamomis visuomenės grupėmis ir turi potencialių išteklių dalyvauti tinklo veiklose: ● Lietuvos Raudonasis Kryžius – pirmasis valstybės pagalbininkas humanitarinėje srityje, kurio veiklos tikslas yra apsaugoti žmonių gyvybes ir orumą, palengvinti žmogiškąsias kančias ir teikti pagalbą nelaimės ištiktiems žmonėms Lietuvoje ir už jos ribų. Lietuvoje jis įkurtas 1919 metais. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus veikla yra apibrėžta įstatymu. Tai unikali humanitarinė jėga, kurios širdyje esantys savanoriai kasdien teikia pagalbą tūkstančiams Lietuvos žmonių. Pagrindinės LRK veiklos sritys: senyvų, vienišų žmonių priežiūra ir slauga, mokymai teikti pirmąją pagalbą, pagalba ekstremalių situacijų ir nelaimių atveju veikiant kartu su valstybės tarnybomis, pagalba pabėgėliams, prieglobsčio prašytojams bei migrantams ir humanitarinė pagalba pažeidžiamiausiems žmonėms Lietuvoje. ● Lietuvos Caritas – tarptautinės katalikiškos organizacijos, visame pasaulyje vykdančios humanitarinę veiklą ir padedančios visiems, nepriklausomai nuo rasės, religijos, lyties ir tautybės, Lietuvos skyrius. Pagrindinė pagalba skurdo ir socialinės atskirties srityse teikiama šioms žmonių grupėms: teistiems asmenims; benamiams; smurto aukoms; vienišiems, skurstantiems, sergantiems vyresnio amžiaus žmonėms; socialinės rizikos šeimoms ir vaikams; epilepsija sergantiems asmenims ir kitiems socialinėje rizikoje esantiems žmonėms. Jiems teikiama įvairialypė socialinė ir sielovadinė pagalba: informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, maitinimo organizavimas, pagalba į namus, įvairių įgūdžių ir kompetencijų ugdymas ir palaikymas, sociokultūrinės paslaugos, apgyvendinimas, socialinė globa, intensyvi krizių įveikimo ir psichosocialinė pagalba, materialinė ir kita pagalba. ● Maltos Ordino Pagalbos Tarnyba („Maltiečiai“) – Maltiečių organizacija Lietuvoje yra seniausios pasaulyje labdaros organizacijos – Maltos ordino, veikiančio daugiau kaip 120 pasaulio šalių, dalis. Lietuvoje organizacija buvo įsteigta 1991 m. ir dabar sėkmingai vykdo socialinę veiklą 40 Lietuvos gyvenviečių. Maltiečių tikslas – teikti pagalbą visų tautybių, 10

rasių ir tikėjimų vargstantiems, neįgaliems, vienišiems ir kitiems socialinėje atskirtyje gyvenantiems žmonėms ar bendruomenėms, skatinti socialinę atsakomybę, savanorystę, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais ir rėmėjais Lietuvoje ir užsienyje. ● Visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“ – tai 1991 m. įkurta nevyriausybinė, nepolitinė ir nereliginė organizacija, kovojanti už vaikų teises ir gerovę bei savo veikla siekianti skatinti reikšmingus pokyčius vaiko ir šeimos gyvenime. „Gelbėkit vaikus“ yra tarptautinės organizacijos „Save the Children“ narė. Organizacija „Gelbėkit vaikus“ dirba 5 kryptimis: smurto prieš vaikus ir vaikų išnaudojimo mažinimas, vaikų socialinio apleidimo ir institucionalizacijos mažinimas, vaiko teisių valdymas, tarptautinės programos, organizacijos pajėgumo ir finansinio stabilumo stiprinimas. ● Labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ – labdaros ir paramos fondas, kovojantis su maisto švaistymu ir maisto produktais padedantis jo stokojantiems. Ši organizacija yra atvira, nešališka ir nepriklausoma nevyriausybinė organizacija, besiremianti geros valios žmonių ir socialiai atsakingų įmonių pagalba. Bendradarbiaudamas su socialinėmis ne pelno organizacijomis bei įstaigomis, fondas siekia užtikrinti, kad joks geras maistas nebūtų išmestas, o parama maistu pasiektų sunkiausiai finansiškai gyvenančius žmones. „Maisto bankas“ propaguoja atsakingą maisto vartojimą, racionalią mitybą, skatina efektyvų išteklių naudojimą bei visuomenės solidarumą kovojant su maisto švaistymu, tausojant aplinką ir padedant finansiškai vargstantiems žmonėms. ● VšĮ „Jaunimo linija“ – emocinės paramos tarnyba „Jaunimo linija“ yra nevyriausybinė organizacija, kurios vizija – nė vienas nepaliktas vienas.

Linijos savanoriai padeda jauniems žmonėms 24 valandas per parą veikiančiu telefonu, laiškais ir internetiniais pokalbiais. „Jaunimo linijos“ pagalba yra nemokama. Organizacija nuo pat įsikūrimo gyvuoja savanorių ir lyderių iniciatyvos, entuziazmo bei neabejingų žmonių dėka. 350 aktyvių savanorių dirba 24/7 tam, kad jauni žmonės turėtų, su kuo pasidalinti savo sunkumais, ir rinktųsi gyvenimą, o ne savižudybę. ● Lietuvos skautija – Lietuvos visuomeninė, savanoriška, nepolitinė organizacija, įkurta 1996 m., veikianti pagal įstatuose suformuluotus tikslus, principus ir metodą. Tai yra didžiausia skautus vienijanti organizacija Lietuvoje. Lietuvos skautija yra Pasaulio skautų judėjimo organizacijos (angl.

World Organization of the Scout Movement) nacionalinė narė. Pasaulio skautų judėjimo organizacija yra tarptautinė, nepolitinė ir susideda iš pripažintų nacionalinių skautų organizacijų. Lietuvos skautija yra atvira Lietuvos gyventojams nepriklausomai nuo jų rasės, tautybės, religijos, lyties ar visuomeninės padėties. Organizacijos tikslas – ugdyti jaunus žmones, siekiant jų, kaip individų, atsakingų piliečių ir vietinės, nacionalinės bei tarptautinės bendruomenės narių, pilno fizinio, intelektualinio, socialinio ir dvasinio potencialo išraiškos.

11

3.2. Tinklo valdymo schema Pav. 2. NVO tinklo valdymo modelio schema

NVO TINKLO VALDYMO MODELIS

Teritoriniai lygmenys Nacionalinis lygmuo NVO tinklo operacijų centras

Sudaro: vadovas ir kiekvienos tinklo NVO narės deleguotas atstovas

NVO tinklo apskričių centras (10 Lietuvos apskričių)

Sudaro: vadovas ir atstovas iš NVO tinklo operacijų centro, bendruomenės deleguotas narys

Koordinuojantis lygmuo

Savivaldybių lygmuo NVO tinklo savivaldybių centras (60 Lietuvos savivaldybių)

Sudaro: vadovas ir savivaldybės teritorijoje veikiančių NVO tinklo daleguoti atstovai, greitojo reagavimo komandos atstovas

Savivaldybių lygmuo Greitojo reagavimo komandos

Sudaro: vietos savanoriai, pasirengę reaguoti 24/7

Vykdomasis lygmuo

Hierarchijos lygmenys

Apskričių lygmuo

Strateginis lygmuo

Operacinis lygmuo

NVO organizacijų ir institucijų tinklas organizuojamas trimis teritoriniais lygiais – nacionaliniu, apskričių (regioniniu) ir savivaldybių bei keturiais hierarchijos valdymo organizavimo lygiais – strateginis, koordinuojantis, vykdantysis, operacinis.

NVO tinklo operacijų centras veikia kaip bendradarbiavimo institucija nacionaliniu lygmeniu, remianti Lietuvos Raudonojo Kryžiaus pasirengimo nelaimėms programos operacijų centrą. LRK yra atsakingas ir koordinuoja NVO tinklo organizacijų veiklą krizės metu.

NVO tinklo operacijų centras yra atsakingas už priežiūrą, bendradarbiavimo strategiją ir susitarimus su valstybinėmis institucijomis. Lietuvos Raudonasis Kryžius, kaip organizacija, atsakinga už NVO tinklo strateginį koordinavimą, turi įgaliojimo teisę pasirašinėti sutartis tinklo vardu. NVO tinklo operacijų centro apskričių veikla grindžiama NVO tinklo apskričių centrais (iš viso Lietuvoje yra 10 apskričių centrų), kurie vienija NVO tinklo apskričių organizacijų narių atstovus, taip pat NVO tinklo savivaldybių centrų atstovus. Padedant apskričių ir savivaldybių centrams, reglamentuojamos gairės, vykdomas organizacinis bendradarbiavimas, apskričių ir savivaldybių pavojaus signalų operacijų koordinavimas, bendri mokymai ir pratybos su valstybinėmis tarnybomis, veiklų komunikacija. Taip pat apskričių ir savivaldybių centrai organizuoja bendras NVO tinklo savanorių įveiklinimo galimybes.

Operacinė veikla grindžiama NVO tinklo greito reagavimo komandomis, kurios veikia prie NVO tinklo savivaldybių centrų. Tai taip pat apima vietoje sudarytas greito reagavimo komandas, esančias už organizacijos narių ribų. Yra apie 60 NVO tinklo savivaldybių centrų.

12

3.3. Tinklo strateginis lygmuo – NVO tinklo operacijų centras NVO tinklo operacijų centro tikslas ir uždaviniai NVO tinklo operacijų centro pagrindinis tikslas – strategiškai koordinuoti nacionalinių NVO ir bendruomenių, dalyvaujančių NVO tinklo veikloje, darbą su įvairiomis institucijomis ir kitomis organizacijomis.

NVO tinklo operacijų centro veikla: 1. Veikia kaip NVO tinklo organizacijų-narių ir įsitraukiančių organizacijų patariamoji taryba.

2. Palaiko ryšį su įvairiomis valdžios institucijomis.

3. Stebi NVO organizacijų pasirengimą ekstremaliai situacijai, asmenų, mokymosi ir įrangos būseną.

4. NVO tinklo mokymų ir pratybų veiklos plėtra ir monitoringas.

5. Informuoja NVO tinklą apie savanoriškas valdymo veiklas ekstremaliose situacijose.

6. Aptarinėja ir tvirtina/atmeta apskričių ir savivaldybių centrų iniciatyvas, NVO tinklo operacijų centro sudarytų darbo grupių parengtus pasiūlymus.

7. Rūpinasi NVO tinkle veikiančių operatorių motyvacija ir pagal kompetenciją sprendžia iškilusius klausimus.

8. Skatina apskričių ir savivaldybių administracijas/organizacijas pasirūpinti savanorių saugumu ir gerbūviu.

9. Padeda valstybei rengti bendrą savanoriškos civilinės saugos veiksmų planą.

NVO tinklo operacijų centro nariai NVO tinklo operacijų centrą sudaro operacijų centro vadovas bei kiekvienos tinkle dalyvaujančios nevyriausybinės organizacijos deleguotas atstovas, kurie išrenkami metiniame NVO tinklo operacijų centro posėdyje. Renkantis NVO tinklo operacijų centro narius, atsižvelgiama į skirtingų sektorių atstovavimą ir rotaciją. Į savo kasmetinį susirinkimą operacijų centras kaip ekspertus kviečia apskričių centrų atstovus, pasirengimo nelaimėms programos atstovus ir civilinės saugos sektoriaus institucijų atstovus. NVO tinklo operacijų centro darbo grupių pirmininkai centro susirinkimuose dalyvauja ekspertų teisėmis.

NVO tinklo organizacijos nariui ar subjektui pareikalavus, gali būti suteikta teisė organizacijai dalyvauti ir pasisakyti NVO tinklo operacijų centro posėdyje.

NVO tinklo operacijų centro vadovas NVO tinklo operacijų centrui vadovauja asmuo, kurį dvejiems metams skiria Lietuvos Raudonasis Kryžius, veikiantis kaip NVO tinklo koordinuojanti organizacija. Du NVO tinklo operacijų centro vadovo pavaduotojai dvejiems metams renkami iš kitų organizacijų atstovų. Vadovas ir pavaduotojai gali būti renkami ne daugiau kaip trims kadencijoms iš eilės. NVO tinklo operacijų centro komunikacijos specialistas yra Lietuvos Raudonojo Kryžiaus sekretoriato darbuotojas.

13

NVO tinklo operacijų centro susirinkimai NVO tinklo operacijų centro pirmininko kvietimu per metus šaukiama ne mažiau kaip keturi susirinkimai. Ne vėliau kaip prieš savaitę iki susirinkimo dienos visoms organizacijoms narėms ir kitoms susijusioms organizacijoms apie susirinkimus pranešama raštu ar kitu būdu. Kartu su pranešimu apie susirinkimą turi būti pateikiama informacinė medžiaga arba nuorodos į pagrindinę susirinkimo medžiagą, kad organizacijos narės, kurios nėra NVO tinklo operacijų centro narės, taip pat galėtų susipažinti su sprendimų priėmimo klausimais ir, jei pageidauja, siųsti savo atstovus ar siūlymus susitikimui.

Lietuvos Raudonasis Kryžius, kaip koordinuojanti organizacija, yra atsakinga už susirinkimo reikalų rengimą, konsultuodamasi su NVO tinklo operacijų centro vadovu.

Susirinkimų eiga metuose: Susirinkimas, vykstantis metų pradžioje (vasario-kovo mėnesiais), įvertina praėjusių metų veiklą ir nustato einamųjų metų prioritetus.

Praėjusių metų veiklos ataskaita tvirtinama balandžio-gegužės mėnesiais vykstančiame NVO tinklo operacijų centro susirinkime.

Susirinkimas, vykstantis spalio-gruodžio mėnesiais, parengia svarstytinus klausimus metiniam susirinkimui.

Kiti susirinkimai šaukiami NVO tinklo operacijų centrui nusprendus arba kai raštu to prašo ne mažiau kaip trys organizacijos narės, apie tai pranešdamos NVO tinklo operacijų centrui.

Operacijų centro sprendimų priėmimas susirinkimuose Operacijų centre turi dalyvauti ne mažiau kaip pusė komisijos narių, vadovas ir vadovo pavaduotojas.

NVO tinklo operacijų centro sprendimas laikomas priimtu, kai už jį balsuoja daugiau nei pusė balsavusiųjų.

NVO tinklo operacijų centro darbo grupės Prireikus NVO tinklo operacijų centras gali sudaryti darbo grupes, kurios padėtų tvarkyti praktinius reikalus arba, esant galimybei, prisidėtų plėtojant centro veiklas.

3.4. Tinklo koordinuojantis lygmuo – NVO tinklo apskričių centras NVO tinklo apskričių centro tikslas ir uždaviniai NVO tinklo apskričių centro tikslas – koordinuoti savanoriškoje civilinės saugos ir humanitarinėje veikloje dalyvaujančių šalies organizacijų ir bendruomenių bei įvairių valdžios institucijų darbą vienos ar kelių Lietuvos regionų lygmeniu; užtikrinti savanorių pasirengimą ir padėti valdžios institucijoms ekstremaliose situacijose. NVO tinklo apskričių centro kadencija trunka dvejus metus.

14

Lietuvoje yra 10 NVO tinklo apskričių centrų: Alytaus apskrities centras

Kauno apskrities centras

Marijampolės apskrities centras Šiaulių apskrities centras

Klaipėdos apskrities centras

Panevėžio apskrities centras

Tauragės apskrities centras

Utenos apskrities centras

Telšių apskrities centras

Vilniaus apskrities centras

NVO tinklo apskričių centro veikla: 1. Koordinuoti derybas savivaldybėje dėl NVO tinklo organizacijų ir bendruomenių narių apskričių lygmeniu.

2. Palaikyti ryšius su šalies, apskričių, ir, jei reikia, savivaldybių valdžios institucijomis.

3. Rūpintis greitojo reagavimo komandų pasirengimu apskrityje.

4. Koordinuoti privalomus mokymus ir pratybų veiklas apskrityje.

5. Informuoti ir komunikuoti apie NVO tinklo veiklą apskrityje.

6. Spręsti NVO tinklo savivaldybių centrų iniciatyvas.

7. Užtikrinti savanorių motyvaciją bei rūpintis NVO tinklu apskričių lygmenyje.

8. Skatinti saugumą apskrityje.

9. Priimti bendrą veiksmų planą ir metinę ataskaitą.

NVO tinklo apskričių centro nariai NVO tinklo apskričių centro nariai yra NVO tinklo nariai, bendruomenių deleguoti nariai ar organizacijų atstovai apskrityje. Kiekvienas NVO tinklo nacionalinis narys gali paskirti po vieną atstovą ir pavaduotoją iš savo apskrityje veikiančios organizacijos.

NVO tinklo apskričių centras gali kviesti ekspertus, pavyzdžiui, valdžios atstovus, NVO tinklo savivaldybių centrų atstovus.

Paskirti NVO tinklo apskričių centro nariai susirinkimuose turi sprendimų priėmimo teisę. Kaip kviestiniai nariai ekspertai, valdžios institucijų atstovai ir kiti ekspertai turi teisę dalyvauti ir pasisakyti susirinkimų metu.

NVO tinklo apskričių centro nariai NVO tinklo apskričių centras renka vadovą ir pavaduotoją, kurių kadencija trunka dvejus metus. Jie atstovauja apskričiai visuotiniame susirinkime. Vadovas ir pavaduotojas gali būti renkami ne ilgiau kaip trims kadencijoms iš eilės.

15

NVO tinklo apskričių centro susirinkimai NVO tinklo apskričių centras renkasi ne rečiau kaip du kartus per metus. Jei reikia, NVO tinklo apskričių centras renkasi dažniau apskričių centro vadovo kvietimu. Ne vėliau kaip prieš savaitę iki susirinkimo dienos nariai apie susirinkimą informuojami raštu arba kitu būdu. Pranešimas apie susirinkimą išsiunčiamas NVO tinklo narių organizacijoms ir subjektų paskirtiems provincijos atstovams, paskirtiems valdžios atstovams ir kitiems kviečiamiems svečiams.

Kovo-balandžio mėnesiais vykstančiame NVO tinklo apskričių centro susirinkime tvirtinama praėjusių metų veikla, aptariami komentarai iš pristatymų ir kiti galimi dalykai. Susirinkimas turi įvykti iki pavasario NVO tinklo operacijų centro posėdžio, kuriame tvirtinama metinė ataskaita.

NVO tinklo apskričių centras spalio-lapkričio mėnesiais organizuoja metinį susirinkimą. Susirinkimas šaukiamas iki rudens NVO tinklo operacijų centro posėdžio. Šiame susirinkime patvirtinamas kitų metų veiksmų planas ir kitų metų NVO tinklo apskričių centro sudėtis, aptariami kiti dėmesį atkreipiantys pasiūlymai bei kiti galimi klausimai.

Neeilinis susirinkimas šaukiamas, kai tai nusprendžia NVO tinklo apskričių centras arba kai to raštu reikalauja ne mažiau kaip trys NVO tinklo apskričių centro nariai.

NVO tinklo apskričių centro sprendimų priėmimas susirinkimuose NVO tinklo apskričių centro kvota – kai, be vadovo ar vadovo pavaduotojo, dalyvauja ne mažiau kaip penktadalis kitų eilinių apskrities centro narių.

NVO tinklo apskričių centro sprendimas laikomas priimtu, jei už jį balsuoja daugiau nei pusė balsavusiųjų. Balsavimo metu sprendimą priima susirinkimo vadovas, išskyrus asmeninius rinkimus, kurie, skiriant balsus, dalijami burtų keliu.

NVO tinklo apskričių centro biuras ir darbo grupės NVO tinklo apskričių centras prireikus gali sudaryti biurą ir darbo grupes, kurios jam padėtų vykdant veiklas ir sprendžiant esamus klausimus.

3.5. Tinklo vykdantysis lygmuo – NVO tinklo savivaldybių centras NVO tinklo savivaldybių centro tikslas ir uždaviniai NVO tinklo savivaldybių centras veikia vienos ar kelių savivaldybių teritorijoje.

NVO tinklo savivaldybių centro tikslas – koordinuoti savivaldybės teritorijoje veikiančių organizacijų, greitojo reagavimo komandų ir institucijų darbą taip, kad savanoriai būtų pasirengę pagal galimybes padėti valdžios institucijoms ekstremaliose situacijose.

NVO tinklo savivaldybių centro atsakomybės: 1. Veikti kaip jų savivaldybėje esančių organizacijų ir subjektų, savivaldybių mobilumo komandų ir vietos valdžios institucijų (savivaldybių) patariamoji taryba.

2. Palaikyti ryšį su vietos valdžios institucijomis.

3. Pasirūpinti greitojo reagavimo komandų pasirengimu ir operatorių skatinimu.

16

4. Planuoti ir organizuoti privalomus mokymus ir pratybų veiklas savivaldybės srityje.

5. Informuoti ir pranešti apie NVO tinklo veiklą savivaldybės teritorijoje.

6. Surinkti NVO tinklo savivaldybių centro organizacijų narių ir bendruomenių, greitojo reagavimo komandų ir vietos valdžios institucijų iniciatyvas dėl jų teritorijos ir kviesti pačioms imtis iniciatyvos plėtoti NVO tinklo veiklą savivaldybėje.

7. Pagal kompetenciją spręsti klausimus dėl NVO tinklo.

8. Imtis veiksmų savivaldybės teritorijoje saugumui skatinti.

9. Priimti bendrą veiksmų planą ir metinę ataskaitą.

NVO tinklo savivaldybių centro nariai NVO tinklo savivaldybių centro nariai yra savivaldybės teritorijoje veikiančių NVO tinklo organizacijų narių deleguoti atstovai. Organizacijos narės pačios išsirenka savo atstovus, o prireikus gali pakeisti atstovus jų kadencijos viduryje.

NVO tinklo savivaldybių centro darbe dalyvauja: savivaldybės NVO tinklo narių bendruomenė, jai priklausančios organizacijos, veikiančios greitojo reagavimo komandos.

Taip pat NVO tinklo savivaldybių centras gali kviesti narius ekspertus, tarp kurių gali būti biuro lankytojai, parengties instruktoriai ir stažuotojai, NVO tinklo vadovai ir kiti verslo bei savivaldybės atstovai.

NVO tinklo savivaldybių centro vadovas NVO tinklo savivaldybių centras renka vadovą ir vadovo pavaduotoją. Vadovo ir pavaduotojo kadencija trunka dvejus metus. Vadovas ir pavaduotojas gali būti renkami ne daugiau kaip trims kadencijoms iš eilės.

NVO tinklo savivaldybių centro susirinkimai NVO tinklo savivaldybių centras organizuoja ne mažiau kaip šešis susirinkimus per metus. Jei yra svarbu, susirinkimai vadovo kvietimu vyksta ir dažniau. Ne vėliau kaip prieš savaitę iki susirinkimo dienos NVO tinklo savivaldybių centras informuoja narius raštu arba kitu būdu. Susirinkimų protokolai siunčiami NVO tinklo apskričių centrui susipažinti.

NVO tinklo savivaldybių centras rugsėjo-spalio mėnesiais rengia metinį susirinkimą. Susirinkimas turi įvykti iki rudens NVO tinklo apskričių centro posėdžio. Šiame susirinkime nustatomas kitų metų veiksmų planas.

Praėjusių metų veiklos ataskaita tvirtinama NVO tinklo savivaldybių centro susirinkime sausio-kovo mėnesiais. Susirinkimas turi įvykti iki pavasario NVO tinklo apskričių centro posėdžio.

Neeilinis susirinkimas šaukiamas, kai taip nusprendžia NVO tinklo savivaldybių centras arba kai to raštu reikalauja ne mažiau kaip trys NVO tinklo savivaldybių centro nariai.

NVO tinklo savivaldybių centro kvota – kai, be vadovo ar vadovo pavaduotojo, jame dalyvauja ne mažiau kaip trys eiliniai nariai.

Kvalifikuotu NVO tinklo savivaldybių centro nariu gali būti vienas atstovas iš kiekvienos narių asociacijos. Susirinkime eksperto teisėmis gali dalyvauti greitojo reagavimo komandų atstovas, nepriklausantis organizacijoms narėms.

17

NVO tinklo savivaldybių centro sprendimas laikomas priimtu, kai jam pritaria daugiau nei pusė balsavusiųjų. Balsavimo atveju, susirinkimo vadovo palaikoma nuomonė pasiskirsto po lygiai, išskyrus asmeninių rinkimų atvejus, kur rinkimai sprendžiami burtų keliu, pasiskirsčius balsams.

NVO tinklo savivaldybių centro biuras ir darbo grupės Prireikus NVO tinklo savivaldybių centras gali įsteigti biurą ir darbo grupes, kurios padėtų tvarkyti praktinius reikalus.

3.6. Tinklo operacinis lygmuo – NVO tinklo greitojo reagavimo komanda NVO tinklo greitojo reagavimo komandos tikslas ir uždaviniai NVO tinklo greitojo reagavimo komandos tikslas – nedelsiant reaguoti į ekstremaliąsias situacijas, kuriose dalyvauja tinklo organizacijų narių ir bendruomenių turimi savanoriai.

NVO tinklo greitojo reagavimo komandos atsakomybės: 1. Esant situacijai, nedelsiant surinkti savanorių komandą, pasitelkiant ją konkrečioms užduotims ekstremalios situacijos metu.

2. Sureaguoti ir pradėti vykdyti operacijas per 24 val.

3. Vykdyti NVO tinklo savivaldybių centro paskirtas užduotis.

NVO tinklo greitojo reagavimo komandos nariai NVO tinklo greitojo reagavimo komandą sudaro tinklo organizacijų narių, bendruomenių ir kitų organizacijų savanoriai, kuriuos koordinuoja NVO tinklo savivaldybių centrai.

3.7. NVO tinklą koordinuojanti organizacija Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK) – valstybės pripažįstama nevyriausybinė organizacija, pristatoma kaip valstybės pagalbininkė humanitarinės pagalbos srityje. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus veiklą valdo Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio tarptautinio judėjimo nuostatos bei Ženevos konvencijos protokolai (1949 m.). LRK misija yra gelbėti žmonių gyvybes tėvynėje ir užsienyje, apsaugoti žmogiškumą ir žmogaus teises visose situacijose, padėti valdžios institucijoms, remti savanorišką veiklą žmonių gelbėjimui bei tobulinti pasiruošimą nelaimėms.

Lietuvos Raudonasis Kryžius turi reikšmingą vaidmenį NVO tinklo valdyme. Organizacija koordinuoja NVO tinklą bendradarbiavimui tarpusavyje. Koordinavimo tikslas – užtikrinti, kad krizių ir ekstremaliųjų situacijų atvejais valdžios institucijos gali remtis tam tikras užduotis atlikti paruoštų ir gebančių savanorių tinklu savivaldybėse ir apskrityse.

LRK atstovauja NVO tinklui bendradarbiaujant su Vidaus reikalų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dėl pasiruošimo, aktyvavimo, reagavimo, koordinavimo ir finansavimo.

18

IV DALIS 4. Tinklo valdymo etapai 4.1. Tinklo valdymo planas Ekstremalios situacijos metu NVO tinklo valdymas skirstomas į tris etapus: 1) pasiruošimas; 2) aktyvavimas; 3) reagavimas. Kiekvienas etapas vyksta palaipsniui, nuosekliai ir strategiškai.

Pav. 3. NVO tinklo valdymo etapai

3 etapas 2 etapas 1 etapas PASIRUOŠIMAS

AKTYVAVIMAS

REAGAVIMAS (response)

(activation)

(preparedness)

1 etapas – Pasiruošimas ekstremalioms situacijoms Pasiruošimo etapas vykdomas rengiant NVO tinklo pasirengimo ekstremalioms situacijoms planus, ruošiant savanorius veikti nacionalinio lygio ekstremaliose situacijose, dalyvaujant savanorių pratybose ir/ar jas organizuojant, taip pat vykdant visuomenės švietimą ir pasirengimą ekstremalioms situacijoms.

NVO operacijų tinklo dalyvavimas rengiant pasirengimo ekstremalioms situacijoms planus: • NVO tinklo vaidmens, įsipareigojimų ir aktyvavimo modelio Valstybiniame ekstremalių situacijų valdymo plane apibrėžimas; • NVO tinklo veiksmų plano valstybės lygmeniu sudarymas ir biudžeto planavimas; • NVO tinklo organizacijos narių ir kitų organizacijų partnerysčių sudarymas su verslo įmonėmis, užtikrinant reikiamą humanitarinę pagalbą ir finansavimą krizės atveju.

NVO tinklo savanorių pasiruošimas veikti valstybės lygio ekstremalios situacijos metu: • Pirmosios pagalbos mokymai: nelaimingo atsitikimo atpažinimas, veiksmai prieš teikiant pirmąją pagalbą, gyvybės gelbėjimo veiksmų seka, pradinis gaivinimas, užspringimas, ūmūs susirgimai, sužeidimai: kraujavimo stabdymas, žaizdos, nudegimai, raumenų, kaulų ir sąnarių sužeidimai, pagalba ištikus saulės ar šilumos smūgiui bei sušalimo atveju.

• Pirmosios psichologinės pagalbos ekstremalių situacijų metu mokymai: situacijos įvertinimas, bendrosios reakcijos į nelaimes, kaip prieiti prie stresą patiriančio žmogaus, kaip suteikti emocinę paramą ir praktinę pagalbą; • Saugios aplinkos ekstremalių situacijų metu vaikams organizavimo mokymai: pirmoji psichologinė pagalba, saugi aplinka, užimtumas; 19

• Paieškos ir gelbėjimo mokymai: dingusių žmonių paieška, orientavimasis vietovėje, veiksmų koordinavimas su specialiosiomis tarnybomis, radijo ryšio priemonių naudojimas; • Savanorių lyderių iš greitojo reagavimo savanorių komandų koordinavimo mokymai; • NVO tinklo savanorių-lyderių įtraukimas į valstybės institucijų organizuojamus pasirengimo ekstremalioms situacijoms mokymus ir pratybas.

Visuomenės švietimas ir pasirengimas ekstremaliai situacijai: • Pirmosios pagalbos mokymai visuomenei; • Pasirengimo ekstremalioms situacijoms mokymai visuomenei (žinios apie bendruomenei aktualias ekstremalias situacijas, šeimos pasirengimo ekstremaliai situacijai plano sudarymas, išgyvenimo rinkinys): - Vaikų pasirengimas ekstremaliai situacijai; - Šeimų pasirengimas ekstremaliai situacijai; - Žmonių su negalia pasirengimas ekstremaliai situacijai; - Vyresnio amžiaus žmonių pasirengimas ekstremaliai situacijai; - Naminių gyvūnų apsauga ekstremalios situacijos metu.

Sąlygos, užtikrinančios efektyvią NVO tinklo pagalbą valstybinėms institucijoms ekstremalių situacijų metu: • NVO tinklo operacijų centro atstovų įtraukimas į Vyriausybės ekstremalių situacijų komisiją ir darbo grupes, rengiančias planavimo dokumentus; • NVO tinklo vaidmens ekstremalių situacijų metu, įsipareigojimų ir NVO tinklo aktyvavimo peržiūrėjimas ir apibrėžimas Valstybiniame ekstremalių situacijų valdymo plane; • NVO tinklo savanorių-lyderių įtraukimas į valstybės institucijų organizuojamus pasirengimo ekstremalioms situacijoms mokymus ir pratybas; • NVO tinklo savanorių pasirengimo ekstremaliai situacijai programų ir visuomenės švietimo ir pasirengimo ekstremaliai situacijai programų, įskaitant pirmosios pagalbos mokymus, finansavimas.

2 etapas – Aktyvavimas ekstremaliose situacijose Aktyvavimo etapas skirtas įveiklinti visus NVO tinklo valdymo schemoje esančius dalyvius, kurie ekstremalių situacijų metu užima konkrečią poziciją ir žino savo pagrindines atsakomybes.

Kaip NVO tinklą koordinuojanti organizacija, Lietuvos Raudonasis Kryžius bet kuriuo metu gali nuspręsti aktyvuoti NVO tinklo valdymo modelį.

Pav. 4. Aktyvavimo lygiai

1 lygis

2 lygis

3 lygis

Aktyvuojamas NVO tinklo operacijų centras

Aktyvuojami NVO tinklo apskričių centrai

Aktyvuojami NVO tinklo savivaldybių centrai ir Greitojo reagavimo komandos

20

Aktyvavimo etapas skirstomas į tris lygius: 1 lygis – NVO tinklo operacijų centro aktyvavimas. LRK atstovas (Pasirengimo nelaimėms programos vadovas) kartu su NVO tinklo vadovu sušaukia pirmąjį NVO tinklo operacijų centro susirinkimą, kurio metu priimami sprendimai dėl pozicijų ir atsakomybių strateginiame lygmenyje pasiskirstymo ir įvairių pratybų seminarams organizavimo.

2 lygis – vykdomas dalijimasis informacija apskričių lygmenyje ir NVO tinklo savivaldybių lygmenyse esančių centrų pasirengimas aktyvavimui, todėl NVO tinklą koordinuojantys apskričių centrai yra aktyvuojami antrame lygyje, o NVO tinklo savivaldybių ir greitojo reagavimo komandos gali būti aktyvuotos tik trečiame lygyje.

NVO tinklo apskričių centrų aktyvavimas. Apskričių centrų atstovai gauna prašymus iš NVO operacijų tinklo vadovo ar LRK atstovo dėl aktyvavimo individualiai. Aktyvuota apskritis yra įjungta į bendrą NVO tinklo darbą ekstremaliai situacijai valdyti.

3 lygis – NVO tinklo savivaldybių centrai ir greitojo reagavimo komandos aktyvuotos vietiniu lygmeniu. Jų pagrindinės veiklos yra tinkamai ir efektyviai veikti ir tiesiogiai padėti ekstremalių situacijų metu savivaldybėje. Savivaldybių centrai ir greitojo reagavimo komandos dirba išvien, jiems darbus deleguoja tam paskirtas koordinuojantis apskričių centras.

Savivaldybių centrų ir greitojo reagavimo komandų aktyvavimas. Apskričių centrai atsakingi už savivaldybių ir greitojo reagavimo komandų aktyvavimą savivaldybių lygmeniu. Savivaldybių centrai ir greitojo reagavimo komandos aktyvuojamos tik esant trečiajam aktyvavimo lygiui, tačiau pasiruošimas ir įspėjimas vykdomas esant antrajam aktyvavimo lygiui. Bendras savanorių organizavimas ir jų mobilizacija vykdoma tiek centralizuotai, tiek vietoje.

3 etapas – Reagavimas ekstremaliose situacijose Reagavimo etape vykdomas nacionalinės, o esant poreikiui, ir tarptautinės pagalbos organizavimas ir tiekimas nukentėjusiems, NVO tinklo turimų pajėgumų koordinavimas.

NVO tinklo reagavimo nacionaliniu lygmeniu principai: • NVO tinklas veikia glaudžiai koordinuodamas veiksmus su valstybės institucijomis pagal iš anksto suderintą veiksmų planą; • NVO tinklas veikia: 1) aktyvuotas valstybės ekstremalių situacijų operacijų vadovo nurodymu; 2) imdamasis iniciatyvos ir matydamas, kad reikalinga pagalba ir didesnis NVO sektoriaus įsitraukimas krizės metu; • NVO tinklas įtraukiamas į valstybės ekstremalių situacijų operacijų centro veiklą; • NVO tinklas nedubliuoja veiklų, kurias pagal kompetenciją užtikrina specialiosios tarnybos (priešgaisrinė apsauga, policija, medikai, valstybės sienos apsaugos tarnyba ir kitos institucijos); • NVO tinklas telkia papildomas pajėgas, jei ekstremalios situacijos mastas yra didelis bei reikalauja papildomų žmogiškųjų išteklių; • NVO tinklo reagavimo teritorija valstybinio lygio ekstremalios situacijos metu nėra apribota.

Esant poreikiui, NVO tinklo pajėgos gali būti perkeltos į bet kurią valstybės dalį; • NVO tinklo reagavimo laikas – nuo 4 iki 48 val., priklausomai nuo nelaimės masto ir vietos; • NVO tinklo savanoriai yra pasirengę reaguoti per 24 val., septynias dienas per savaitę.

21

NVO tinklo savanorių reagavimas nacionaliniu lygmeniu ekstremalios situacijos metu: • Poreikių ir pažeidžiamumo įvertinimas ir pagalbos koordinavimas; • Pirmoji pagalba nukentėjusiems (pirminiai veiksmai laukiant profesionalios medicininės pagalbos); • Pirmoji psichologinė pagalba nukentėjusiems (žmonių nuraminimas stresinių situacijų metu, kad jie jaustųsi ramiai ir saugiai; poreikių ir rūpesčių nustatymas; žmonių apsaugojimas nuo tolesnės žalos; emocinės paramos suteikimas; skubių pagrindinių poreikių įvertinimas, tokių kaip vanduo ir maistas, antklodės ar laikinos apgyvendinimo vietos suteikimas; informacijos apie galimas paslaugas ir socialinę paramą suteikimas); • Pagalba evakuojant žmones (priėmimas, lydėjimas, registracija, skirstymas, informavimas, pagalba apgyvendinant); • Saugios aplinkos organizavimas vaikams (pirmoji psichologinė pagalba, užimtumo organizavimas); • Humanitarinė pagalba (būtinųjų poreikių užtikrinimas dalijant maistą, vandenį arba vandens tarą, drabužius, antklodes, šildytuvus, higienos priemones, jodą, kaukes ir kt.); • Paieška ir gelbėjimas (pasirengimo ekstremalioms situacijoms komandų atliekama dingusių žmonių paieška).

4.2. Tinklo mokymosi sistema NVO tinklas siūlo bendrą mokymosi sistemą tiems, kurie atlieka savanoriškas užduotis. Mokymo sistema apima svarbiausias NVO tinklo veiklos sritis: pirmąją pagalbą, psichologinę pagalbą, paiešką ir gelbėjimą, evakuaciją ir su vadyba susijusius mokymus. NVO tinklo narės gali papildyti mokymo sistemą.

NVO tinklas turi turėti bendrą skubaus perspėjimo sistemą. Tai yra bendra perspėjimų sistema savanoriams (pvz., gaunami įspėjimo pranešimai) trumposiomis telefono žinutėmis. Sistemos pagalba galima perspėti greitojo reagavimo grupes, turinčias reikiamas žinias, priemones ir esančias arčiausiai įvykio vietos. Per bendrą perspėjimų sistemą valdžios institucijos taip pat gauna apžvalgą apie turimus savanorių išteklius. Ši sistema skirta iškviesti skubios pagalbos savanorius, veikiančius savo veiklos srityje.

4.3. Pagrindinės Lietuvos valstybinės institucijos, atsakingos už ekstremalių situacijų valdymą nacionalinių lygmeniu:

Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija

Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

22

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

4.4. Komunikacija NVO tinklo komunikacijos tikslai krizių valdymo metu: • palaikyti patikimos informacijos lygį apie NVO tinklo atliekamus veiksmus ir pagal poreikį perduoti ją žiniasklaidai, partneriams, gyventojams bei patiems organizacijos darbuotojams ir savanoriams; • mobilizuoti NVO tinklo paramą ir papildomus žmogiškuosius išteklius pasitelkiant spontaniškų savanorių rinkimą arba lėšų rinkimo iniciatyvą.

NVO tinklo tikslas išorinėje komunikacijoje yra orientuotis tik į humanitarinius poreikius ir NVO tinklo organizacijų narių ir bendruomenių atliekamų užduočių įgyvendinimą.

NVO operacijų tinklo vadovas, bendradarbiaudamas su LRK Pasirengimo nelaimėms programos vadovu ir su deleguota operacijų tinklo atstovų komanda, priima sprendimą, ar yra poreikis papildomai komunikacijos paramai.

4.5. Tinklo ekonomika NVO tinkle nėra organizacijos nario mokesčio. NVO tinklo koordinavimas yra finansuojamas iš valstybės biudžeto (80 proc.) ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (20 proc). Į koordinavimą įeina: valdymas, mokymai, aliarmo sistema, tinklo plėtojimas (angl. networking), savanorių draudimas, humanitarinės pagalbos rezervo palaikymas, viešoji komunikacija ir reagavimas į nelaimes. Šis biudžetas leistų išlaikyti tinklą visada pasiruošusį ir padengtų jo išlaidas pirmosiomis aliarmo dienomis.

Savivaldybės reikšmės reagavimo grupės taip pat gali teikti paraiškas finansavimui iš savivaldybės gauti.

Finansavimo modeliai tiems atvejams, kai reagavimas į ekstremalią situaciją reikalauja labai daug išteklių, turi būti atskirai aptarti tarp valstybinių institucijų ir NVO tinklo, prieš/per šio veikimo modelio patvirtinimą.

Literatūra: IFRC, 2021. Prieiga internete: https://www.ifrc.org/disaster-relief-emergency-fund-dref 23

NGO COOPERATION DURING EMERGENCIES. STUDY AND MODEL PROPOSAL Prepared by the Lithuanian Red Cross Society

This study proposes that Lithuanian nongovernmental organisations join their forces into one network with the aim to prepare in advance for various types of national crises. This would contribute to Lithuanian NGOs being able to respond to humanitarian needs, support governmental institutions in their efforts, and coordinate amongst themselves much more efficiently. Such a network would also increase the credibility and effectiveness of Lithuanian NGOs as well as improve the society’s resilience in times of emergencies.

This study proposes the creation of an NGO network in Lithuania similar to the one that already exists in Finland under the name Vapepa. The new network would unite various NGOs under the coordination by the Lithuanian Red Cross Society, however, unlike Vapepa, it would only react to national emergencies such as pandemics or migration crises. This model would strengthen NGO coordination, ensure more efficient support for governmental institutions during emergencies, and would also increase trust between the NGO sector and governmental institutions. This study presents a more detailed model for the proposed network.

The concept of NGO cooperation during emergencies is as follows: the network would conjoin and coordinate NGOs and assist both the people in need as well as governmental institutions. The network would be based on activities that are voluntary, altruistic, organised, civil, and supportive of institutions, while people engaged in those activities would be well trained.

The network’s principles: • joint volunteer training • joint action • assistance to and coordination with governmental institutions • commitment to general humanitarian values In an emergency, network management would be applied in three stages: 1) preparedness, 2) activation, and 3) response.

24

25