Žurnalas platumos birželio-liepos nr. 2014 4 (6)_1

E - Ž U R N A L A S VASARA

S A U S I S VA S A R I S K O VA S B A L A N D I S G E G U Ž Ė B I R Ž E L I S L I E PA R U G P J Ū T I S R U G S Ė J I S S PA L I S L A P K R I T I S G R U O D I S

ŽO D I S S KA ITYT OJU I

Ach, tos vasariškos dienos...

Jos vis lekia pasišokinėdamos – tik spėk jas gaudyti. Štai jau ir liepa. Vis dažniau nejučia sukasi mintys apie atostogas, jūrą, gamtą ir poilsį.

Tai metas, kai keliaujame su šeima ir draugais, iškylaujame, tingiai gulime hamake ar žvejojame prie ežero. Tai puikus metas sutikti patekančią saulę ir ją palydėti gęstant paskutiniams spalvingiems gaisams. Vasara – neabejotinai pats geriausias metų laikas.

Nors lietuviška vasara tokia nenuspėjama: čia saulė šypso pro debesį, čia atgaivina lietus. Visgi būtent vasarą širdis atsigauna ir pradeda alsuoti kelionių dvasia.

Atėjus vasarai „Platumos“ nenustoja degti noru keliauti po Lietuvą ir visą pasaulį. Tad šiame numeryje aplankysime Labanoro regioninį parką, kartu su gamtininku Selemonu Paltanavičiumi pažinsime visą gausybę augalų augalėlių, nukeliausime į Veliuonos miestelį ir iškylausime su šeima . Nepamiršome ir kelionių po užsienio šalis. Šį kartą pasidairysime po senove alsuojantį Izraelį. Visa tai – mūsų žurnalo puslapiuose.

Gerų kelionių ne tik akimis, bet ir siela!

Ineta

TU R I NY S

4

40

PENKI DALYKAI, KURIUOS VERTA IŠMĖGINTI

SAULĖLYDŽIŲ PASLAPTYS

24

56

JERUZALĖ: MIESTAS, KUR ATGIMSTA ISTORIJA

PER GAMTOS ŽOLYNĄ

6

30

ŠEIMAI PALANKI VIETA – ĮVERTINTI IR PAGERBTI

SUSIPAŽINKIME SU VELIUONA

46

14

40

50

PAMIRŠTA, BET NEUŽMIRŠTA

LIETUVOS ENERGETIKOS MUZIEJUS

LIETUVIŠKA IRTUVĖ: KELIAUJAME IR GAMINAME

TEBŪNIE ŠVIESA (II)

64 KELIAUJAME Į PRAEITĮ

PLATUMOS ISSN 2335-8467 VYR. REDAKTORĖ

Danguolė Kandrotienė REDAKTORĖS Ineta Žukauskaitė DIZAINERĖ Vilmantė Pakštienė

KALBOS REDAKTORĖ

Jovita Martišiūtė

18 LABANORO REGIONINIS PARKAS

REDAKCINĖ KOLEGIJA

Raimonda Balnienė, Nijolė Dirginčienė, Žydrė Gavelienė, Algimantas Jucevičius, Gitana Mileikaitė, Selemonas Paltanavičius, Milda Ričkutė, Linas Žabaliūnas, Evalda Šiškauskienė

REKLAMA

Aušra Zabarauskienė, +370 684 70766 © Visos teisės yra saugomos Už reklamos turinį ir kalbą redakcija neatsako. Be rašytinio leidyklos sutikimo draudžiama platinti šio leidinio tekstus ar iliustracijas.

Leidinys ne pardavimui.

Viršelio nuotrauka – iš agentūros „Shutterstock.com“.

Draugaukime socialiniuose tinkluose:

www.facebook.com/platumos www.pinterest.com/platumos www.platumos.lt

VšĮ „Terra Publica“ Tilžės g. 18, LT-47181 Kaunas Tel. +370 37 328820, faks. +370 37 328821 info@terrapublica.lt www.terrapublica.lt

5 D A L YKA I, KUR I UOS VE R TA I ŠMĖ GI NT I

KINAS PO ŽVAIGŽDĖMIS Nuo birželio 20 iki rugpjūčio 31 dienos kino teatras „Pasaka“ organizuoja romantiško kino teatrą po atviru dangumi Šiuolaikinio meno centro kiemelyje (Vokiečių g. 2 / Rūdninkų g. 1).

Didžiulis lauko kino ekranas, įdomūs filmai ir šilti vėlyvi vakarai kviečia pasimėgauti keletą dienų per savaitę visą vasarą.

1

Netradicinėje vietoje, po žvaigždėtu dangumi, kino gurmanus ir mėgėjus sukviečia pasižiūrėti lietuviškų, europos, nekomercini, trumpametražių jaunųjų kūrėjų, „Pasakos“ geriausių kino flmų. Seanso metu lauko erdvė talpina iki 600 žmonių, todėl vietos čia užtenka visiems, kurie mėgsta gerą kiną po atviru dangumi.

Daugiau rasite: www.kinopasaka.lt

DALYVAUK FESTIVALYJE

ANT LAUŽO KEPTI ZEFYRAI

2

Liepa kaip visada džiugina festivalių gausa ir įvairove. Tad jei dar nė karto nebuvote festivalyje – pirmyn! Šią liepą laukia Kristupo vasaros festivalis, kuris kviečia į 50 įvairiausių rengnių, Bliuzo naktys (Tarptautinis bliuzo festivalis), Akacijų alėja (Bardų festivalis), Thomo Manno (Tarptautinis kultūros festivalis), Žagarės vyšnių festivalis, Tamsta muzika, Yaga ir Nida Jazz maratonas. Rinktis tikrai yra iš ko: kultūra, gyva muzika, menas, alternatyvus gyvenimo būdas, filmai ir senos tradicijos – viskas susipina ir kviečia patirti neišdildomų įspūdžių. Taigi, į kokį festivalį liepą vyksi tu?

4

PLATUMOS

2014 BIŽELIS–LIEPA

Nieko nėra geriau nei puikus oras ir iškyla gamtoje. Neatsiejami iškylos atributai – miškas, ežeras, laužas ir gerų draugų kompanija. Viena smagiausių pramogų iškylaujant gamtoje yra zefyrų kepimas ant

5

ŽAGARĖS VYŠNIŲ FESTIVALIS

NUOTRAUKA IŠ “KINAS PO ŽVAIGŽDĖMIS” ARCHYVO

Liepos 17-20 Žagarėje šurmuliuos Žagarės vyšnių festivalis. Jau tradiciniu tapęs festivalis visas keturias dienas kviečia į įvairius garsių atlikėjų koncertus, prekiautojų iš Lietuvos ir Latvijos turgelį, žirgų konkūrą ir dar daug įvairių renginių, šildančių širdį.

laužo. Tereikia paprastų zefyrų, geriausiai tinka guminukų skyrelyje esantys cilindro formos zefyrai ir iešmų. Užmovę zefyrą ant iešmo palaikykite virš laužo ugnies kol paruduos. O jau tada galima valgyti. Tik nelaikykite ant per daug atviros ugnies – zefyrai apanglės ir bus netinkami valgyti.

Paprasta, bet džiaugsmo suteikia ne tik mažam, bet ir dideliam.

Įdomus festivalio akcentas – senas tradicijas turinčios kaliausės – baidyklės, skirtos paukščiams nuo vyšnių baidyti. 2012 m. pirmą kartą buvo suorganizuotas ir gyvų kaliausių „ralis“ baikerių motociklais, senoviniais automobiliais, kariškių technika. Surengtas net kaliausių madų šou ant šieno ritinių podiumo. Šiemet festivalio organizatoriai kviečią į kaliausių maniją.

Kas tai? Atvykite ir pamatysite.

Daugiau rasite: http://vysniufestivalis.lt

4

3

EŽERO MAGIJA Vasara – pats tinkamiausias laikas poilsiauti prie ežerų. Lietuvoje ežerų trūkumu tikrai negalime skųstis ir dažniausiai „ežerauti“ vykstame į Dzūkiją ar Aukštaitiją. Šią vasarą rekomenduojame apsilankyti prie Alaušo ežero, Utenos rajone. Tai 1054 ha ežeras, kurio gylis siekia net 42 m. Ežere yra 2 salos, kurių bendras plotas 5,3 ha. Ežero ilgis – 5 km, vidutinis plotis – 2,2 km. Pagal dydį Alaušo ežeras dešimtas respublikoje.

Ežero krantas gali būti seklus, bet jau už kelių metrų prasideda staigus gilėjimas, tad tai puiki vieta mėgstantiems žvejoti. Ilgame, siaurame pusiasalyje, įsiterpusiame į ežerą iš vakarų pusės, tarp medžių švyti buvusio Bikuškio dvaro restauruoti pastatai. Vaizdingose ežero pakrantėse tikrai nemažai sodybų, kuriose galima apsistoti, tad belieka pasirinkti.

PLATUMOS

2014 BIŽELIS–LIEPA

5

NU MERIO TEMA

ŠEIMAI PALANKI VIETA – Nuotraukos: V. KANDROTO Tekstas: VŠĮ „TERRA PUBLICA“

P

LEIDYKLOS

RASIDĖJUS VASARAI DAUGELIUI ŠEIMŲ KYLA KLAUSIMAS, KAIP TURININGAI PRALEISTI LAISVALAIKĮ, KAIP PAILSĖTI KELIAUJANT SU VAIKAIS. VIENA DAŽNIAUSIŲ VASAROS PRAMOGŲ TAMPA IŠVYKOS TIEK Į UŽSIENĮ, TIEK PO GIMTĄJĮ KRAŠTĄ. TAM, KAD KELIONĖ NETAPTŲ NAŠTA, O TEIKTŲ DŽIAUGSMO VISIEMS ŠEIMOS NARIAMS, BŪTINA KRUOPŠČIAI PASIRINKTI MARŠRUTĄ IR LANKYTINAS VIETAS, PRITAIKYTAS NE TIK SUAUGUSIESIEMS, BET IR MAŽIESIEMS KELIAUTOJAMS. TOKIĄ PAPRASTĄ TIESĄ SUVOKTI NESUNKU, TAČIAU REALYBĖJE TAI BŪNA KEBLU ĮGYVENDINTI JAU VIEN DĖL TO, KAD NE VISOS TURISTAMS DURIS ATVERIANČIOS ĮSTAIGOS BŪNA PASIRUOŠUSIOS TINKAMAI PRIIMTI ĮVAIRAUS AMŽIAUS KELIAUTOJUS.

6

PLATUMOS

2014 BIŽELIS–LIEPA

NUOTRAUKA IŠ AGENTŪROS “SHUTTERSTOCK”

– ĮVERTINTI IR PAGERBTI

PLATUMOS

2014 BIŽELIS–LIEPA

7

NU MERIO TEMA

Šeimyniškėlių piliakalnis

PO LIETUVĄ KELIAUKIME SU ŠEIMA Viešoji įstaiga „Terra Publica“ šiais metais parengė ir ką tik išleido kelionių vadovą „Po Lietuvą su šeima“, kuriame publikuojami 25 kelionių maršrutai įvairiuose Lietuvos kampeliuose, aplankant per 250 objektų. Šalia maršrutų informacijos pateikiamos leidėjų rekomendacijos ir dėl maitinimo, nakvynės, aktyvių pramogų vietų.

Tai pirmasis tokios apimties kelionių vadovas šeimai Lietuvoje.

Leidinio sudarytojas, keliautojas ir fotografas Vytautas Kandrotas teigia, kad vartydamas kiekvieną pažintinę kelionių knygą skaitytojas mato tik „ledkalnio viršūnę“ – galutinį knygos maketą ir joje pateiktą informaciją. Tam, kad ji būtų publikuota, leidėjams tenka atlikti daug parengiamųjų darbų, surinkti daug pirminės medžiagos. „Kiekvienais metais turizmo sezono pradžioje leidykla skelbia vietos turizmo reitingus. Sudarome ir visuomenei pateikiame 30 patraukliausių Lietuvos vietovių, nors bendrai vertiname net 500–600 Lietuvoje esančių turistų traukos taškų. Per keletą metų reitingo viršūnėje nusistovėjo tos pačios, daugeliui jau gerai pažįstamos vietovės. O šiemet siūlome kiek kitaip pažvelgti į vietinį turizmą“, – motyvus viešinti šeimai palankių vietovių sąrašą komentavo V. Kandrotas.

KUR GERIAUSIA KELIAUTI SU ŠEIMA? Kaip atrodo kelionių su šeima žemėlapis, galima išvysti atvertus pirmąjį leidinio „Po Lietuvą su šeima“ priešlapį. Jame – stilizuotas trimatis Lietuvos žemėlapis su pažymėtais 25 maršrutais. Knygoje publikuojama 10 vienos dienos maršrutų po Lietuvos miestus, 5 dviejų dienų kelionės po etnografinius Lietuvos regionus, 5 nesudėtingos, gerai įrengtos dviračių trasos ir 5 maršrutai, išsukus iš didžiųjų Lietuvos greitkelių. „Kelionės su vaikais turi tam tikrą specifiką, todėl parinkdami objektus vienos dienos kelionėms stengėmės, kad vienoje nedidelėje geografinėje vietovėje būtų kuo įvairesnių pažintinių objektų ir pramogų, o kilometrų

8

PLATUMOS

2014 BIŽELIS–LIEPA

tektų įveikti kuo mažiau. Tokioms išvykoms geriausiai tinka vieno miesto ir jo apylinkių lankymas. Kiekviename maršrute skaitytojai ras daug naudingos informacijos: ką papasakoti mažiesiems, kur nusifotografuoti bendrai nuotraukai, kur apžvelgti vietovės panoramą, stabtelėti padūkti, kur papietauti ar netgi ką nuveikti, jei netikėtai užkluptų lietus.

Dviejų dienų kelionėse įveikiamas atstumas gali būti didesnis, tad tokią savaitgalio iškylą rekomenduojame norintiems apvažiuoti gražiausias etnografinių šalies regionų vietoves. Čia pateikiame ir nakvynės vietų rekomendacijas“, – maršrutus su šeima komentuoja leidinio sudarytojas V. Kandrotas.

KAD KELIAS NEPRAILGTŲ Nepaisant to, kad visoms leidinyje nurodytoms išvykoms vienos vasaros tikrai neužteks, Lietuvos žemėlapyje liko nemažai ir tuščių plotų. Pasak leidinio sudarytojo, tai – atokesni, šalies pakraščiuose išsidėstę rajonai. Nors juose yra daug įdomių lankytinų vietų, tačiau kelias iki šių vietovių tolimas, atvykus trūksta atitinkamos infrastruktūros – maitinimo įstaigų, vaikams pritaikytų ekspozicijų, aktyvių pramogų. Dėl šios priežasties konkurencinę kovą laimi didieji Lietuvos miestai ir kurortai, kuriuose didesnis bendras turistų srautas leidžia išsilaikyti įvairesnes paslaugas turistams teikiančioms įmonėms ir organizacijoms, o didesnes pramogų kainas kompensuoja mažesnės kuro sąnaudos. „Mokyklinio amžiaus vaikai įpratę gyventi pamokų režimu. Jos trunka 45 minutes, o tarp jų visados būna pertrauka. Tad 100 km atstumui tarp Vilniaus ir Kauno įveikti jau reikėtų stabtelėti pusiaukelėje, nors važiuodami darbo reikalais apie tai dažniausiai nesusimąstome. Tad tolimesniems atstumams įveikti puikiai pasitarnaus maršrutai, kuriuose kviečiame išsukti iš autostradų ir aplankyti vieną ar kitą netoliese įsikūrusį turizmo traukos tašką, poilsiavietę prie ežero ar istoriniame pastate veikiančią maitinimo įstaigą.“

Mingė (Minija) – vandens rojus

PLATUMOS

2014 BIŽELIS–LIEPA

9

NU MERIO TEMA

DVIRAČIŲ TAKAI – NETOLIMOS ATEITIES BŪTINYBĖ Įspūdingai didėjantis dviratininkų skaičius Lietuvoje rodo, kad mūšį dėl šeimų apsisprendimo atvykti laimės tos turistinės vietovės, kurios jau dabar investuoja į dviračių takus ir paslaugų infrastruktūrą šalia jų. „Šeimoms, keliaujančioms su mažesniais vaikais, labiausiai priimtina žiedinė dviračių trasa (kad nereiktų grįžti tuo pačiu keliu), neilga (15–30 km), nesudėtingo reljefo, su tinkama danga. Ji turėtų sujungti keletą turizmo objektų, šalia turėtų būti įrengtos tarpinės poilsiavietės, o maršruto pradžioje – galimybė šias transporto priemones išsinuomoti. Pamatę tokias galimybes, dalis turistų gali spontaniškai priimti sprendimą pasirinkti tokią pramogą, nors iš anksto to net neplanavo. Kol kas tokių trasų Lietuvoje nedaug, tačiau netolimoje ateityje turėti turistams pritaikytą dviračių taką bus kiekvieno turistinio miestelio garbės reikalas“, – prognozuoja Vytautas Kandrotas.

KAIP ATPAŽINTI ŠEIMAI PALANKIĄ VIETĄ?

Pristatydama leidinį visuomenei, leidykla daugiau nei 200 įstaigų ir organizacijų išsiuntė sertifikatą ir lipduką, kuriuos šios įmonės galės viešai naudoti savo veikloje. Pasak tyrimą kuravusios projektų vadovės Vaivos Pėtelienės, „lankytini objektai atrinkti nešališkai, pasitelkus ekspertų, keliautojų, vietos turizmo specialistų pagalbą bei leidyklos darbuotojams anonimiškai lankant ir tikrinant pasiūlytas vietas. Leidinyje nėra reklamą užsisakiusių ar kitaip proteguojamų įmonių informacijos. Atliekant objektų atranką ir vertinimą buvo pasitelktos ir vietos bendruomenės, turizmo informaciijos centrų darbuotojai, specialistai, gidai.“ Viešoji įstaiga „Terra Publica“ yra ne pelno organizacija, įkurta 2001 metais. Pagrindinė įstaigos veikla yra leidyba, konsultacijos ir informaciniai projektai, tenkinant viešąjį visuomenės interesą turizmo, žemės ūkio ir vaikų literatūros srityse.

Vilniaus gatvė, Kaunas

10

PLATUMOS

2014 BIŽELIS–LIEPA

Šilinės smuklė

Elektrėnų marios PLATUMOS

2014 BIŽELIS–LIEPA

11

NU MERIO TEMA ŠEIMAI PALANKIĄ VIETĄ GALIMA ATPAŽINTI IŠ SPECIALAUS LIPDUKO

Šaimai palankios vietos pavadinimas Nuotykių parkas „Tarzanija“ A. Baranausko ir A. Žukausko-Vienuolio memorialinis muziejus Anykščių menų centras Kavinė „Bangelė“ Kavinė „Paukštukas Pūga“ Picerija „Jara Jums“ Pramogų ir sporto centras “Kalita” Restoranas „Nykščio namai“ Siauruko muziejus Anykščių regioninis parkas Ekskursijos laivu „Vytenis“ Gydyklų kavinė Oreivių klubas „Audenis“ Picerija „Pizza Fun“ Sanatorija „Tulpė“ Svečių namai „Audenis“ Biržų muziejus „Sėla“ Biržų regioninis parkas Druskininkų miesto muziejus Druskininkų vandens parkas Picerija „Sicilija“ Restoranas „Pušynas“ „Snow arena“ A. Česnulio skulptūrų parkas Grūto parkas Elektrėnų ledo rūmai Elektrėnų savivaldybės literatūros ir meno muziejus Kavinė „Raspa“ Kelių muziejus Viešbutis „Žuvėdra“ Aukštaitijos nacionalinis parkas Ginučių vandens malūnas Kaimo turizmo sodyba „Saulėtekis“ Labanoro regioninis parkas Lietuvos žiemos sporto centras Palūšės valtinė Piratų baras Senovinės bitininkystės muziejus Nuotykių parkas „Lokės pėda“ Joniškio istorijos ir kultūros muziejus Žagarės regioninis parkas Krepšinio muziejus Jurbarko krašto muziejus Kavinė „Cepelininė“ Vinco Grybo memorialinis muziejus Kavinė „Prie pilies“ Panemunės pilis Panemunių regioninis parkas Raudonės pilis Smalininkų senovinės technikos muziejus Lietuvos liaudies buities muziejus „Tėviškė“ Ekskursijos laivais „Algirdas“ ir „Nemunas“ Kauno botanikos sodas Kauno IX forto muziejus Kauno lėlių teatro muziejus Kauno miesto muziejus (Kauno pilis) Kauno valstybinis muzikinis teatras Kavinė „Bernelių užeiga“ Kavinė „Deivina“ Kavinė „Pas Lado“ Lauko kavinė „Daugirdo uostas“ Lietuvos aviacijos muziejus Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus Lietuvos zoologijos sodas Maironio lietuvių literatūros muziejus ir jo padaliniai Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus ir jo padaliniai Pažaislio vienuolyno kompleksas Perkūno namas Pramogų kompleksas „Pažaislio parkas“ Prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“ Restoranas „Crazy house“ Restoranas „Miesto sodas“ Restoranas „Tėvynė“

12

PLATUMOS

Vieta Alytaus r. sav.

Anykščiai Anykščiai Anykščiai Anykščiai Anykščiai Anykščiai Anykščiai Anykščiai Anykščių r. sav.

Birštonas Birštonas Birštonas Birštonas Birštonas Birštonas Biržai Biržų r. sav.

Druskininkai Druskininkai Druskininkai Druskininkai Druskininkų sav.

Druskininkų sav.

Druskininkų sav.

Elektrėnai Elektrėnai Elektrėnai Elektrėnų sav., Vievis Ignalina Ignalinos r. sav.

Ignalinos r. sav.

Ignalinos r. sav.

Ignalinos r. sav.

Ignalinos r. sav.

Ignalinos r. sav.

Ignalinos r. sav.

Ignalinos r. sav.

Jonavos r.

Joniškio r. sav.

Joniškio r. sav.

Joniškis Jurbarkas Jurbarkas Jurbarkas Jurbarko r. sav.

Jurbarko r. sav.

Jurbarko r. sav.

Jurbarko r. sav.

Jurbarko r. sav.

Kaišiadorių r. sav.

Kaunas Kaunas Kaunas Kaunas Kaunas Kaunas Kaunas Kaunas Kaunas Kaunas Kaunas Kaunas Kaunas Kaunas Kaunas Kaunas Kaunas Kaunas Kaunas Kaunas Kaunas Kaunas

2014 BIŽELIS–LIEPA

Tado Ivanausko zoologijos muziejus ir jo padaliniai Kaunas Vytauto Didžiojo karo muziejus ir jo padaliniai Kaunas Kauno marių regioninis parkas Kauno r. sav.

Raudondvario dvaras Kauno r. sav.

Cukrainė „Kačergės vingis“ Kėdainiai Kavinė „Karališkieji kiškiai“ Kėdainiai Kėdainių krašto muziejus Kėdainiai Restoranas „Grėjaus namas“ Kėdainiai Kavinė „Kryžkėlė“ Kelmės r. sav.

Kelmės krašto muziejus Kelmės r. sav.

Kurtuvėnų regioninis parkas Kelmės r. sav.

Tytuvėnų regioninis parkas Kelmės r. sav.

Friedricho pasažas Klaipėda Jūrų muziejus Klaipėda Klaipėdos pilis Klaipėda Laikrodžių muziejus Klaipėda Laivas „Venus“ Klaipėda Laivas Meridianas Klaipėda Mažosios Lietuvos istorijos muziejus ir jo padaliniai Klaipėda Nardymo centras „Oktopusas“ Klaipėda Pajūrio kempingas Klaipėda Restoranas „Amberton Klaipėda“ Klaipėda Restoranas „Old Port“ Klaipėda „Dino parkas“ Klaipėdos r. sav.

Pajūrio regioninis parkas Klaipėdos r. sav.

Poilsiavietė „Gamtos perlas“ Klaipėdos r. sav.

Kretingos muziejus (Kretingos dvaro sodyba) Kretinga Restoranas „Pas grafą“ Kretinga Pramogų kompleksas „HBH“ Kretingos r. sav.

Salantų regioninis parkas Kretingos r. sav.

Metelių regioninis parkas Lazdijų r. sav.

Veisiejų regioninis parkas Lazdijų r. sav.

Kepyklėlė „Sotas“ Marijampolė Ventos regioninis parkas Mažeikių r. sav. „Gintaro“ baras-picerija Molėtai Molėtų krašto muziejus Molėtai Užeiga „Pas Hofmaną“ Molėtai Poilsiavietė „Galuonai“ Molėtų r.

Alantos dvaras Molėtų r. sav.

Asvejos regioninis parkas Molėtų r. sav.

Kavinė „Vilkasalė“ Molėtų r. sav.

Lietuvos etnokosmologijos muziejus Molėtų r. sav.

Mindūnų žvejybos muziejus Molėtų r. sav.

Molėtų astronomijos observatorija Molėtų r. sav.

Pamario takas Neringa, Juodkrantė Kavinė „Žvejonė“ Neringos sav., Juodkrantė Vandens turizmo agentūra „Jovila“ Neringos sav., Juodkrantė Gintaro galerija-muziejus Neringos sav., Nida Kavinė „Kolibris“ Neringos sav., Nida Kavinė „Kuršis“ Neringos sav., Nida VšĮ „Irklakojis“ Neringos sav., Nida Kavinė „Pagėgė“ Pagėgiai Rambyno regioninis parkas Pagėgių r.sav.

Pakruojo dvaras Pakruojis Gintaro muziejus (Tiškevičių dvaro rūmai) Palanga Kavinė „Floros simfonija“ Palanga Kavinė „Nidus“ Palanga Palangos botanikos parkas Palanga Kavinė „Paršelio rojus“ Palangos sav., Šventoji Kavinė „Lokaušėlė“ Panevėžio r. sav.

Krekenavos regioninis parkas Panevėžio r. sav. Žemaičių dailės muziejus (M. Oginskio dvaras) Plungė Babrungėnų vandens malūnas Plungės r. sav.

Energetinių labirintų ir geometrinių figūrų parkas Plungės r. sav.

J. Rumšienės sodyba „Prie Žiedelio“ Plungės r. sav.

M. Mikašauskienės kaimo turizmo sodyba Plungės r. sav.

Platelių jachtų klubas Plungės r. sav.

Poilsio namai „Šaltinėlis“ Plungės r. sav. Šaltojo karo muziejus Plungės r. sav. Žemaitijos nacionalinis parkas Plungės r. sav.

Nemuno kilpų regioninis parkas Prienų r.-Birštono sav.

Burbiškio dvaras Radviliškio r. sav.

Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis Radviliškio r. sav.

Užeiga „Šeduvos malūnas“ Radviliškio r. sav.

Raseinių krašto istorijos muziejus Raseiniai Dubysos regioninis parkas Raseinių r. sav.

Užeiga „Viduklės koldūnai“ Raseinių r. sav.

Sodyba „Jūrvingė“ Rietavo sav.

Užeiga „Obelių malūnas“ Rokiškio r. sav.

Rokiškio krašto muziejus Rokiškis Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus Skuodo r. sav.

Dieveniškių istorinis regioninis parkas Šalčininkų r. sav.

Kavinė „Kapitonas Morganas“ Šiauliai Kavinė „Retro“ Šiauliai Kavinė-baras „Arkos“ Šiauliai Šiaulių „Aušros“ muziejus ir jo padaliniai Šiauliai Šiaulių geležinkelio muziejus Šiauliai Šokolado muziejus Šiauliai Vyriausiojo policijos komisariato muziejus Šiauliai „Gryn Grynas“ Šiaulių r. sav.

Zubovų dvaras Šiaulių r. sav. Šiaulių rajono literatūros muziejus Šiaulių r. sav., Naisiai D. Poškos Baubliai Šilalės r. sav.

Restoranas „Gilija“ Šilutė Šilutės muziejus ir jo padaliniai Šilutė Viešbutis „Deims“ Šilutė Sodyba „Skirvytėlė“ Šilutės r. sav.

Etnografinė žvejo sodyba Šilutės r. sav.

Nemuno deltos regioninis parkas Šilutės r. sav.

Poilsio ir laisvalaikio centras „Ventainė“ Šilutės r. sav.

Polderių muziejus Šilutės r. sav.

Ventės rago ornitologijos stotis Šilutės r. sav.

Vila „Prie Peterso tilto“ Šilutės r. sav.

Kernavės archeologinės vietovės muziejus Širvintų r. sav.

Sirvėtos regioninis parkas Švenčionių r. sav.

Taurų parkas Tauragė Pagramančio regioninis parkas Tauragės r. sav.

Tauragės krašto muziejus Tauragės r. sav.

PREZO kepyklėlė Telšiai Žemaičių muziejus „Alka“ Telšiai Kavinė „Prie Lūksto“ Telšių r. sav.

Varnių regioninis parkas Telšių r. sav. „Kavinė AJ šokoladas“ Trakai „Senoji kibininė“ Trakai Ekskursijos laivais „Baltis“ Trakai Restoranas „Kiubetė“ Trakai Trakų istorijos muziejus ir jo padaliniai Trakai Užutrakio dvaras Trakai Aukštadvario regioninis parkas Trakų r. sav.

Nuotykių parkas „Ąžuolynė“ Trakų r. sav.

Poilsio ir pramogų parkas „Tonyresort“ Trakų r. sav.

Trakų istorinis nacionalinis parkas Trakų r. sav.

Ukmergės kraštotyros muziejus Ukmergė „Kurėnų užeiga“ Ukmergės r. sav.

Taujėnų dvaras Ukmergės r. sav.

Utenos kraštotyros muziejus Utenos r. sav. Žygeivių slėnis Utenos r. sav.

A.Svernelio kaimo turizmo sodyba Varėnos r. sav.

D. Jazukevičienės kavinė Varėnos r. sav.

Dzūkijos nacionalinis parkas Varėnos r. sav.

R. Sakalienės kaimo turizmo sodyba Varėnos r. sav. Š. Kirkliausko kavinė Varėnos r. sav.

V. ir A. Svirnelių kaimo turizmo sodyba „Gertrūdos namai“ Varėnos r. sav.

Vištyčio regioninis parkas Vilkaviškio r .sav.

Jono Basanavičiaus sodyba Vilkaviškio r. sav.

Kavinė „Aukso ragas“ Vilkaviškio r. sav.

Kempingas „Pušelė“ Vilkaviškio r. sav.

Petronėlės Arbatauskienės sodyba Vilkaviškio r. sav.

Vilkaviškio krašto muziejus (Paežerių dvaras) Vilkaviškio r. sav.

Pavilnių regioninis parkas Vilniaus m. ir r. sav.

Verkių regioninis parkas Vilniaus m. ir r. sav.

Restoranas HBH Vilniaus r. sav., Riešės sen.

Europos parkas Vilniaus r.sav.

Neries regioninis parkas Vilniaus r.sav. „Kompanija“ - gero maisto namai Vilnius „Laisvalaikio pramogos“ Vilnius „Vichy“ vandens parkas Vilnius Energetikos ir technikos muziejus Vilnius Geležinkelių muziejus Vilnius Gusto blyninė Vilnius Kairėnų botanikos sodas Vilnius Kalbos muziejus Vilnius Kavinė „Mama mia“ Vilnius Lietuvos dailės muziejus ir jo padaliniai Vilnius Lietuvos didžiosios kunigaikštystės Valdovų rūmai Vilnius Lietuvos kulinarinio paveldo muziejus Vilnius Lietuvos nacionalinis muziejus ir jo padaliniai Vilnius Lietuvos radijo ir televizijos muziejus Vilnius Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus Vilnius Literatūrinis Aleksandro Puškino muziejus Vilnius Pramogų ir poilsio centras „Belmontas“ Vilnius Restoranas „Gabi“ Vilnius Restoranas „Kukumuku“ Vilnius Salotų baras „Mano Guru“ Vilnius Svetainė-baras “Veranda” Vilnius Vilniaus TV bokštas Vilnius Vilniaus universiteto muziejus ir jo padaliniai Vilnius Žaislų muziejus Vilnius Ledainės Yogis Vilnius, Klaipėda Gražutės regioninis parkas Zarasų r. sav.

Sartų regioninis parkas Zarasų r. sav.

Zarasų krašto muziejus Zarasų r. sav.

Blyninės „La crepe“ Visoje Lietuvoje Greito maisto restoranai “McDonald’s“ Visoje Lietuvoje Kavinės „Charlie kids“ Visoje Lietuvoje Nuotykių parkai „Uno Parks“ (One, Splius) Visoje Lietuvoje Picerijos „Charlie pizza“ Visoje Lietuvoje Prekybos ir pramogų centrai „Akropolis“ Visoje Lietuvoje

N A U J I E N A

Po Lietuvą su šeima • • • • •

IJA IKI C AK TA 1 D. KS S 2 Y V PO LIE

25 maršrutai po Lietuvą 250 lankytinų objektų Kelionės po Lietuvos miestus ir regionus Kelionės dviračiais Pramogos ir žaidimai, kad laikas neprailgtų

„Po Lietuvą su šeima“ – naujas kelionių žinynas keliaujantiems su visa šeima. Knygoje kelionių maršrutai pritaikyti keliaujant su vaikais – pateikiami įdomiausi muziejai, edukacinės programos, aktyvios pramogos, parkai, žaidimų aikštelės gamtoje. Kad ir mažiausiems smalsuoliams keliauti nebūtų nuobodu! Įsimintinos kelionės po didžiuosius Lietuvos miestus, etnografinius regionus, kelionės dviračiais ar tiesiog trumpi, bet įdomūs stabtelėjimai pakeliui į pajūrį – idėjos, norintiems pažinti ir daugiau išmokti. Keliaukite kartu su šeima, nes laikas, praleistas su mylimiausiais žmonėmis, yra pats vertingiausias! w w w. t e r r a p u b l i c a . l t

PREKYBOS CENTRUOSE „MAXIMA“ PIRKITE UŽ 50 LT IR KNYGĄ ĮSIGYKITE TIK UŽ 19,99 LT PLATUMOS

2014 BIŽELIS–LIEPA

13

INT E R V IU S U

14

PLATUMOS

2014 BIŽELIS–LIEPA

PAMIRŠTA, BET NEUŽMIRŠTA Nuotraukos:

Kalbino: INETA ŽUKAUSKAITĖ IŠ WWW.PAMIRSTA.LT NUOTRAUKŲ ARCHYVO

BEKLAIDŽIOJANT INTERNETO PLATYBĖSE IR INFORMACINIŲ PORTALŲ LABIRINTUOSE, NETIKĖTAI PRIEŠ AKIS IŠKYLA AKIAI NEĮPRASTI VAIZDAI – APLEISTI PASTATAI IŠ ARTI NE TIK LIETUVOJE, BET IR KAIMYNINĖSE ŠALYSE. KAS TAI? PASAK SVETAINĖS WWW.PAMIRSTA.LT ĮKŪRĖJO, TAI „MIESTO TYRINĖJIMAS“ (ANGL. URBAN EXPLORATION).

PASIVAIKŠČIOJIMAI APLEISTUOSE DVARUOSE, KARINĖSE SLĖPTUVĖSE AR LIGONINĖSE – TAI AISTRA, SUJUNGIANTI FOTOGRAFIJĄ IR NORĄ ATSKLEISTI JAU PAMIRŠTŲ PASTATŲ ISTORIJAS. PASAK „MIESTO TYRINĖTOJŲ“, TOKS POMĖGIS NĖ IŠ TOLO NEKVEPIA VANDALIZMU AR NIOKOJIMU, TAI TIESIOG PAŽINTIS SU LIKIMO VALIAI PALIKTAIS PASTATAIS IR ERDVĖMIS. APIE AISTRĄ FOTOGRAFUOTI APLEISTUS PASTATUS, POŽEMIUS, SLĖPTUVES, KARINIUS OBJEKTUS IR NE TIK KALBAMĖS SU INICIATYVOS IR PROJEKTO PAMIRSTA.LT AUTORIUMI DIMITRIJUMI. PLATUMOS

2014 BIŽELIS–LIEPA

15

INT E R V IU S U

Kiekviena diena kaip kuriozas, kiekviena kelionė turi savo „bajerių“. Į bet ką gali pažiūrėti kaip į nuotykį, net ir į nuotykio nebuvimą.

Gyventi kasdien nuo ryto iki vakaro nuobodžioje patogioje aplinkoje – taip pat nuotykis. Ir pats didžiausias kuriozas.

16

PLATUMOS

2014 BIŽELIS–LIEPA

Kaip kilo pomėgis aplankyti apleistus pastatus ir juos įamžinti?

Planuotai ir netikėtai – savanoriškai ir priverstinai. Galbūt prasiveržė savirealizacijos troškimas, noras kažkuo užsiimti, galbūt tiesiog iš neturėjimo, ką veikti. Pradžios greičiausiai neprisimenu – daug laiko prabėgo, o ir aš labai pasikeičiau. Iš pradžių nuotraukų iš viso nedariau, tik vaikščiojau ir žiūrinėjau, vėliau pradėjau fotografuoti kompaktiniu fotoaparatu, mėgėjiškai. To man užteko – tai buvo tie laikai, kai vaikščiojau labiau dėl įspūdžių, ne dėl nuotraukų.

Dabar vietos fotogeniškumas man tapo ne mažiau svarbus kriterijus.

Kokiais kriterijais vadovaujatės rinkdamasis objektą?

Renkuosi objektus, kurie turi kažką ypatingo. Vienuose objektuose tai gali būti vizualizacija, tokiems aprašymo iš viso nekuriu. Aprašymas tokioms vietoms tik pakenktų – kam atimti progą stebėtojams „įjungti“ savo protą? Kiti objektai be istorijos visiškai nebūtų verti dėmesio – griuvėsiai ir tiek, o pasidomėjus viskas apsiverčia aukštyn kojomis. Kiekviena vieta turi savo „kabliuką“, belieka jį surasti. Tą ir stengiuosi padaryti ir atskleisti reportažuose.

Papasakokite plačiau apie www. pamiršta.lt. Kaip kilo idėja viešinti tokių „nepopuliarių“ pastatų fotografijas ir įspūdžius?

Savaime, stichiškai ir palaipsniui. Nebuvo vienos akimirkos, pirminės idėjos – taip pat. Ji gimė daug vėliau, dėl to ir puslapis ne vieną kartą keitėsi – tiek turiniu, tiek dizainu. Projektas pamiršta.lt, toks, kokį jį matome dabar, susiformavo daug vėliau, tada kai rimtai susidomėjau fotografija. Pirmiausia buvo skelbiamos būtent populiarių apleistų pastatų nuotraukos, vėliau supratau, kas mane traukia, atradau savo nišą. Galbūt vieną

dieną ji vėl pasikeis – prioritetai ir idėjos pergalvojamos vos ne kasdien. Galbūt po keleto metų vaikščiosiu po bažnyčias, fotografuosiu ten besilankančių žmonių emocijas. Kas žino.

Puslapyje pamiršta.lt rašote, kad tai vieno žmogaus projektas. Vis tik ar turite savo entuziastų komandą, kuri keliauja kartu? Kokie tai žmonės?

Kadaise, kol buvau kupinas idealizmo ir pirminio užsidegimo, tokį terminą vartojau. Dabar, praėjus keleriems metams, pasikeitus žmonių prioritetams (suradus antrąsias puses, sukūrus šeimas, pasikeitus pomėgiams), nebesureikšminu tų draugysčių ir nebeklijuoju etikečių. Pripratau prie nuolatinės žmonių kaitos, ją vertinu kaip natūralų ir neišvengiamą dalyką.

O žmonės, su kuriais dabar vaikštau – kiekvienas „trenktas“ savaip ir nepakartojamai. Vienus traukia požemiai ir industrija, kitus – stogai ir naktinės panoramos, o dar kitus – viskas po truputį, adrenalinas, nuotykis, pramoga.

O aš blaškausi tarp tų žmonių – su vienais keliauju į užsienį, su kitais stebiu miestą iš aukštai.

Kurie pamiršti objektai traukia labiausiai?

Dabar – kuo toliau tuo labiau – stogai ir požemiai, nors metų laikas tam nėra labai tinkamas. Apleisti pastatai laikui bėgant supanašėja – vis ta pati sovietinė architektūra, tos pačios formos, tie patys įspūdžiai. Šiek tiek pasireiškia ir mano fotografo gyslelė – apleistuose pastatuose esi priklausomas nuo natūralaus apšvietimo, kurį ištaikyti, deja, nėra labai lengva. Kitur apšvietimą kuri pats, sukurdamas geresnį rezultatą. O kas nenori gero rezultato – žmogiška silpnybė, nieko nepadarysi.

Lankotės įvairios būklės pastatuose, ar tokiais apsilankymais

nekeliate pavojaus savo saugumui ir gyvybei?

Gyvename juk vieną kartą, tiesa?

Svarbiausia, kad nekeliame pavojaus kitų žmonių gyvybei, o mūsiškėmis, bala nematė, kaip nors sugebėsime patys pasirūpinti. Galų gale, visas gyvenimas – viena didelė rizika, reikia su tuo susitaikyti. Ir šiaip – ironiška, bet daugelį traumų tiek aš, tiek mano bičiuliai, patyrėme ne savo veiklos, o laisvalaikio metu.

Lankotės ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių pamirštuose objektuose. Kurie aplankyti objektai buvo įdomiausi ir kodėl?

Deja, Lietuva urbanistikos prasme nėra labai įdomi šalis – net mūsų artimiausi kaimynai objektų turi daugiau, ir daug geriau išsilaikiusių. Todėl praplėsti akiratį ir kur nors nuvažiuoti visai naudinga, nors kartais tai ir išmuša iš įprasto gyvenimo ritmo.

Per daug neužsisėdžiu ir aš – bent kartą per mėnesį stengiuosi kur nors pajudėti. Dažniausiai važiuoju į Latviją – turiu ten gerų draugų, su jais malonu kartu pasivaikščioti po objektus. Ir nors sunku pasakyti, kurie objektai patiko labiausiai (visi jie savotiški ir palieka savotišką įspūdį), bet Kijevo požemius ir Estijos šachtų koridorius tikriausiai prisiminsiu dar ilgai.

Jūsų nuomone, ar žvelgiant Lietuvos masteliu esame apleistų pastatų kraštas?

Kažin ar Lietuvoje apleistų pastatų daugiau nei kitose Europos šalyse. Visur jų yra, tik nepratusi akis ne visada juos užfiksuoja. Turime daug apleistos sovietinės infrastruktūros – gamyklų, karinių objektų. Kiekvienas miestelis turi savo legendinių vietų, kuriose renkasi jaunimas.

Ačiū už pokalbį :) PLATUMOS

2014 BIŽELIS–LIEPA

17

Y P ATING A LI E TUVA

Nuotraukos: IŠ LABANORO REGIONINIO PARKO Tekstas: VŠĮ „TERRA PUBLICA“ LEIDYKLOS

ARCHYVO

TAI MIŠKO TANKMĖ SU ŽYDROMIS EŽERŲ AKIMIS, LEGENDOMIS APIPINTOS MITOLOGINĖS VIETOS IR JAUKIOS SENOSIOS SODYBOS, GAMTA IR SENOSIOS KULTŪRINĖS TRADICIJOS. DIDELĖJE RYTŲ AUKŠTAITIJOS TERITORIJOJE BESIDRIEKIANTI LABANORO GIRIA YRA TANKIAUSIU EŽERŲ TINKLU LIETUVOJE PASIŽYMINTI MIŠKINGA TERITORIJA. REGIONINIS PARKAS TIESIOG NUSĖTAS VANDENS TELKINIŲ: NUO PASLAPTINGŲ PELKĖTŲ AKELIŲ IKI ŠAKOTARAGIŲ STIRNIŲ, BALTŲJŲ LAKAJŲ, JŪRA VADINAMO KERTUOJŲ EŽERO. UNIKALŪS AISETO, MAŽŲJŲ SIAURIŲ, ALNIO PUSIASALIAI PASKELBTI GAMTOS PAVELDO OBJEKTAIS. JUOS SAVO GROŽIU LENKIA ŠČIŪRIO RAGAS – ILGAS IR ITIN SIAURAS PUSIASALIS, ATSKIRIANTIS BALTŲJŲ IR JUODŲJŲ LAKAJŲ EŽERUS. REGIONINIS PARKAS GAMTINIU POŽIŪRIU – BENE VERTINGIAUSIA SAUGOMA TERITORIJA LIETUVOJE. JAME APTINKAMA ITIN DAUG SAUGOMŲ AUGALŲ IR GYVŪNŲ RŪŠIŲ, VERTINGŲ BUVEINIŲ. GIRUTIŠKIO IR BERŽALOTO PELKIŲ KOMPLEKSAS, MIŠKAI SU JUOSE TELKŠANČIAIS TERMOKARSTINIU, RININIAIS EŽERĖLIAIS, APSUPTAIS AUKŠTAPELKĖMIS, DĖL TURTINGOS GAMTINĖS ĮVAIROVĖS PRIPAŽINTI TARPTAUTINĖS REIKŠMĖS ŠLAPYNE. 18

PLATUMOS

2014 BIŽELIS–LIEPA

LABANORO REGIONINIS PARKAS

PLATUMOS

2014 BIŽELIS–LIEPA

19

Y P ATING A LI E TUVA

DVIKAMIENĖ PUŠIS Du šios gamtos paveldo objektu laikomos pušies kamienai suaugę į vieną, tačiau aukštai vėl išsiskiria.

Medžio aukštis – apie 30 metrų. Šalia jo įrengta atokvėpio vieta su suoliukais ir informaciniu stendu.

ŽVEJYBOS MUZIEJUS Į rytus nuo Molėtų, dešimtajame kelio Molėtai–Ignalina kilometre, įkurtas Ežerų žvejybos muziejus. Jame galima pamatyti įvairių XIX a. pab. Rytų Lietuvoje naudotų žvejybos įrankių, susipažinti su archajine žvejyba, sužinoti, kaip kito šis verslas. Pristatoma autentiška XIX a. žvejo pirkia, žuvų rūkyklos, svirnas. Seniausias muziejaus eksponatas – įspūdingas 4 metrų ilgio XV a. luotas, ištrauktas iš Peršokšnų ežero.

20

PLATUMOS

2014 BIŽELIS–LIEPA

SENOVINĖ DANGAUS ŠVIESULIŲ STEBYKLA Ji Kulionių kaime buvo įrengta 1996 m.

Rato iš dešimties medinių šventyklos stulpų su kalendoriniais ženklais viduryje pastatytas akmeninis saulės-ugnies aukuras. Stulpai žymi šešias pasaulio šalis ir saulės tekėjimo bei laidos azimutus svarbiausių kalendorinių švenčių dienomis. Nuo 1997 m. Kiekvieno balandžio mėnesio paskutinį savaitgalį čia švenčiama senovinė lietuvių pirmosios žalumos šventė Jorė.

NUOTRAUKA V. KANDROTO

LIETUVOS ETNOKOSMOLOGIJOS MUZIEJUS Molėtų rajono Kulionių kaime įkurtas Lietuvos etnokosmologijos muziejus – pirmasis tokio pobūdžio muziejus pasaulyje. Ekskursijos metu per jo požeminę galeriją kylama aukštyn. Penkiose salėse pristatomi įvairūs žmonijos ryšiai su kosminiu pasauliu, kuriuos atspindi tautos gyvenimo tradicijos, apeigos, materialinis ir verbalinis paveldas, mokslas, menas ir kt. Naktinėje programoje, naudojant 80 cm ir 40 cm skersmens teleskopus, demonstruojami įvairūs naktinio dangaus objektai: Mėnulis, planetos, žvaigždės, jų poros, spiečiai, ūkai, galaktikos.

MOLĖTŲ ASTRONOMIJOS OBSERVATORIJA Molėtų astronomijos observatorijoje organizuojamų ekskursijų metu dalyviai supažindinami su Lietuvos ir pasaulio astronomijos naujienomis, teleskopais, gali pasigrožėti nuostabaus grožio spalvotomis planetų, žvaigždžių, ūkų, spiečių, galaktikų nuotraukomis.

Dieninės ekskursijos metu taip pat demonstruojamas 165 cm skersmens teleskopas. Naktinės ekskursijos dalyviai, esant giedram ar labai mažai debesuotam dangui, gali stebėti dangaus objektus, naudojant specialų astronominį lazerį supažindinami su žvaigždynais ir ryškiausiomis žvaigždėmis.

KRAUJELIŲ MITOLOGINIS AKMUO (ŠVENTAKMENIS) Kraujelių kaime, netoli Stirnių ežero stūksantis Šventakmenis yra pilkai rusvo stambiagrūdžio granito, maždaug 3,1 m ilgio, 3 m pločio ir apie 1 m aukščio. Sklando legenda, esą šis akmuo rydavęs gyvulius, o vieną dieną prarijęs ir šalia augantį beržą. Žmonės pasikvietę žynį ir šį nenaudėlį pašventinę. Nuo to laiko jis nieko neberyja ir yra vadinamas Šventakmeniu.

PLATUMOS

2014 BIŽELIS–LIEPA

21

Y P ATING A LI E TUVA

KULIONIŲ PILIAKALNIS

STIRNIŲ PILKAPIAI

KERTUOJOS PILIAKALNIS

Kulionių piliakalnis įrengtas aukščiausioje Želvų ežero pusiasalio kalvos (jos aukštis – 86 m) vietoje, apaugęs medžiais. Iš šiaurės ir vakarų jį juosia Želvų, iš rytų – Trinktinio ežeras, pietinėje pusėje plyti laukai. Šlaitai šalia ežerų yra statūs, apie 30 m aukščio. Piliakalnio aikštelė iškiliu viduriu, stačiakampė, 75 m ilgio ir 60 m pločio.

Datuojamas I–II tūkstm. pradžia.

Tyrinėjimų metu (1983, 2001, 2003 m.) piliakalnio papėdėje rasta senovinės gyvenvietės žymių.

Pirmąjį Stirnių pilkapyną sudaro 24 pilkapiai. Sampilai yra 6–10 m skersmens, 0,5–1 m aukščio pagrindus juosia grioviai. Pilkapių forma, sampilai buvo būdingi VIII–XII a. Antrasis pilkapynas – nedidelėje ir neaukštoje plokščiaviršėje kalvoje, apaugusioje retu pušynu. Jį sudaro 6 pilkapiai, išsidėstę nuo 2 iki 12 m atstumu vienas nuo kito. Dalis sampilų sulėkštėję, kai kuriuose matyti seniai iškastų duobių žymės.

Pailgas Kertuojos piliakalnis driekiasi šiaurės–pietų kryptimi. Jo šlaitai statūs, vakarinis šlaitas siekia iki 12 m aukščio, pietinis – 5–6 m, rytinis ir šiaurinis – nuolaidesni. Viršuje – 20 m pločio ir 55 m ilgio aikštelė. Piliakalnis apaugęs mišku, nors anksčiau buvo ariamas. Šiaurinėje Kertuojos piliakalnio papėdėje senovėje būta gyvenvietės: šioje vietovėje rasta lipdytinės, brūkšniuotosios ir lygiosios keramikos fragmentų. Legendos byloja, kad piliakalnį supylusios raganos, nusižiūrėjusios miške gražią vietelę.

PARKO SIMBOLIS Tai – erelis žuvininkas. Šiaurės tundrą primenančiose aukštapelkėse galima pamatyti ir reliktinių augalų – beržų keružių, o miškų supamų ežerų pakrantėse – retų Lietuvoje ežerinių lobelijų. Labanoro giria slepia ne tik daug gamtinių vertybių, bet ir unikalų kultūrinį paveldą, apimantį tradicinę medinę architektūrą, Labanoro dūdą (lietuviškąjį dūdmaišį) ir senas etnokosmologijos tradicijas.

22

PLATUMOS

2014 BIŽELIS–LIEPA

LEIDYKLA

PRISTATO NAUJĄ KELIONIŲ ŽINYNĄ ŠIAM SEZONUI

E OKIT K Š IE GŲ E, KNY VIETOS Ų IJ S YBO ERITOR OSE K E PR OMŲ T NTRU E G LT SAU TOJŲ C ETUVA. KY ILI LAN WW.TA u pirkti IR W internet u) ( gia pato

Leidinyje rasite: • išsamius 41 saugomos teritorijos aprašymus; • specialius lankytojams skirtus maršrutus; • išsamius lankytinų objektų aprašymus; • schemas, padėsiančias nepasiklysti keliaujant.

Lietuvoje galime didžiuotis ne tik lankytinų objektų gausa, bet ir mažai žmogaus paliesta gamta. Apie 15,7 proc.

Lietuvos ploto užima saugomos teritorijos. Lietuvoje suskaičiuojama 341 saugoma teritorija: 5 nacionaliniai ir 30 regioninių parkų, apie 300 draustinių, 6 rezervatai, kuriuose saugomi mūsų šalies gamtos turtai. Tik nemanykite, kad saugomos teritorijos uždaros ir nesvetingos. Atvirkščiai – čia vedamos ekskursijos, rengiama edukacinė veikla. Atvykę į bet kurį nacionalinį, regioninį parką ar rezervatą sužinosite daug naujo: susipažinsite su gamtos įvairove, retomis saugomomis gyvūnų ir paukščių rūšimis, pakeliausite po parkus pėsčiųjų ir dviračių takais.

Metas keliauti! w w w. t e r r a p u b l i c a . l t

J E I KELIA UDAMAS SU TI KSI

PER GAMTOS ŽOLYNĄ Tekstas ir nuotraukos:

SELEMONO PALTANAVIČIAUS

VASARA – YPATINGO VEŠĖJIMO IR AUGALŲ ŽALIOSIOS MASĖS AUGIMO, ŽYDĖJIMO, SĖKLŲ IR VAISIŲ UŽMEZGIMO LAIKAS. GAMTOJE VYKSTANČIŲ POKYČIŲ TEMPAI IR MASTAI YRA TOKIE, SU KURIAIS NEI GREIČIU, NEI PRODUKCIJOS APIMTIMIS NESUGEBĖTŲ SUSILYGINTI NĖ VIENA PRAMONĖS SRITIS. 24

PLATUMOS

2014 BIŽELIS–LIEPA

Dabar – geriausias laikas susipažinti su augalijos pasauliu, o sykiu – į namus parsinešti pluoštelį žolynų, kuriuos galima sudžiovinti ir iki pat kito pavasario turėti jei ne vaistų, tai bent gardžios, kvepiančios arbatos ar vasara dvelkiantį mažą drobinį maišelį, kurį galima pasidėti ant pagalvės ir mėgautis maloniais aromatais.

Keliaudami gamtoje stengiamės viską pažinti ir išmokti. Pasirodo – augalai, kuriuos be jokių mokslų ir pasiruošimo žinojo ir pažinojo mūsų tėvai, šiandien mūsų gali būti atrasti iš naujo.

Tačiau toks atradimas turės prasmę, jei jis bus perduodamas ir kitiems, ypač mūsų vaikams ir anūkams. Paklausite, o ką dabar, eidami į gamtą, galime pasiimti, pasiruošti, ką turime žinoti?

Gamtoje taip žalia, kad netyčia galima pagalvoti apie chaosą: kur bežvelgsi, augalai aukštesni vienas už kitą, siaurais ir plačiais lapais, įvairių dydžių ir spalvų žiedais. Tačiau šie skirtumai ir leidžia jiems visiems sukurti ypatingą derinį. Čia viską gali paaiškinti: kur šviesos daug, augalai plačialapiai, kur žolynai aukšti ir tankūs – jie siauralapiai, žiedus iškeliantys iki viršūnių ar net virš jų. Kai kurie žiedai išsilaiko keletą dienų, tačiau kad nekiltų grėsmės likti neapdulkintiems, augalai turi savo taktiką – žiedus išskleidžia ne iš karto, o palaipsniui. Kai vieni jų byra ir jau nevilioja vabzdžių, skleidžiasi kiti.

Didysis barškutis

Lietuviškos orchidėjos – gegūnės PLATUMOS

2014 BIŽELIS–LIEPA

25

J E I KELIA UDAMAS SU TI KSI

Ruošdamiesi gamton, būtinai susiraskime knygų su piešiniais, o dar geriau – su nuotraukomis, pagal kurias galėtume pažinti augalus. Tokių knygų Lietuvoje nedaug, visi naudojasi K. K. Vilkonio parengtu leidiniu „Lietuvos žaliasis rūbas“, saugomų teritorijų išleistais vietinės floros apibūdinimo vadovais. Daugiau tokios literatūros galima įsigyti Europos knygynuose ar leidyklose. Tiesa, šiose knygose teks surašyti lietuviškus žolynų vardus, dar geriau – ir liaudiškus pavadinimus, sinonimus.

Keliaudami iš karto nepažinsime ir neįsiminsime visų augalų, turime susitarti, kad pradžioje reikia „pamatyti“ ir patiems sužinoti, kaip vadinasi bent po dešimt pievos, pelkės, miško rūšių.

Kitos kelionės metu lyg savaime prie to skaičiaus „atsiras“ dar po keletą rūšių, galėsime sužinoti ir daugiau detalių apie jų vartojimą, retumą, biologiją.

Šunažolė

Taigi – keliaujame paprastu pievos takeliu. Čia pat žaliuoja, auga, žydi... Kas jie tokie? Sunkiausia apibūdinti ir pažinti varpinius augalus, kurių lapai ilgi ir siauri, o žiedai (nepanašūs į mūsų įsivaizduojamus lauko gėlių žiedelius) yra ant plonų smilgų. Čia žvalgykimės miglių, eraičinų, šluotsmilgių, šunažolių, motiejukų, kiškio ašarėlių. Būtinai susiraskime knygoje, kaip jie atrodo.

Tačiau varpiniai augalai yra lyg pievos griaučiai, tarp kurių gali augti kiti žolynai. Štai švelniai išspurę rožiniai šilkažiedžių gaisrenų žiedeliai. Pusės metro ar aukštesnis liaunaliemenis augaliukas puošnus, jo žieduose mielai lankosi bitės ir kiti vabzdžiai.

Jonažolė 26

PLATUMOS

2014 BIŽELIS–LIEPA

Baltagalvės (Ramunės)

Medšarkės sugrįžta vėlai, gegužei įpusėjus

Kur bežvelgsi, augalai aukštesni vienas už kitą, siaurais ir plačiais lapais, įvairių dydžių ir spalvų žiedais. Tačiau šie skirtumai ir leidžia jiems visiems sukurti ypatingą derinį. Čia viską gali paaiškinti: kur šviesos daug, augalai plačialapiai, kur žolynai aukšti ir tankūs – jie siauralapiai, žiedus iškeliantys iki viršūnių ar net virš jų.

Pupalaiškis

Neužmirštuolė PLATUMOS

2014 BIŽELIS–LIEPA

27

J E I KELIA UDAMAS SU TI KSI

Šilkažiedė gaisrena

Šventagaršvė

28

PLATUMOS

2014 BIŽELIS–LIEPA

Greta geltonuoja aitrusis vėdrynas – kartais pievose jų būna labai daug, ir ūkininkai tuo visai nesidžiaugia: vėdrynas yra nuodingas, jo neėda karvės ir kiti gyvuliai. Čia pat, prie mūsų kojų, – keistais, suplotais pumpurais su geltonais žiedais barškutis. Žydintis jis atrodo labai kuklus ir net nepastebimas, tačiau sudžiūvus sėklų dežutėms, jos ima barškėti, vos užkliudytos. Tai – ne vienintelis toks taikliai duotas augalo vardas. Žiūrėkime, kokia graži pievoje paprastoji rasakila – ji neaukšta, skiautėtais lapais, kurių klostės sudaro piltuvėlį. Jame renkasi rasos drėgmė (štai jums vardo paaiškinimas: rasakila – „kelianti rasą“...), kurios lašas labai skaidrus, lyg gyvas sidabras.

Kartais drėgmė rasakilos laše išsilaiko net karštą dieną; nemanykime, kad tuo nepasinaudoja vabzdžiai. Pievoje iš toli geltonuoja jonažolės – jos dabar pradeda žydėti ir geltonuos iki pat rudens. Jonažolių žiedus rinkdavo mūsų protėviai, nes jų arbata padeda nuo įvairių negalavimų. Tiesa, visada perspėjama, kad reikia vengti vartoti jonažolių arbatą ar antpilą, jei organizmas yra jautrus. Pasižvalgę pievoje rasime ir kūpolių, ir lipikų, dobilų...

Žingsniuokime paežerėn, prie upės ar drėgnon pievon, kur augalai siekia juosmenį, kur jų tankmėje dieną slapstosi uodai, kur lizdus suka nendrinukės ir griežia griežlės. Čia, tarp žalių viksvų dalgių (daugelio jų lapų kraštai aštrūs, galintys perpjauti odą), baltuoja pievinės kartenės; jų keturlapiai žiedai gali būti ir švelniai rožiniai. Kartenę galima naudoti salotoms, sriuboms gardinti. Čia pat ryškiai raudona spalva sutinka savo žiedus lyg varpelius nukorusios žiognagės ir pusės metro aukščio plačiai besišakojanti pelkinė glindė. Drėgnesnėse vietose, prie pat ežero ar upės senvagės, žaliuoja trilapiai pupalaiškiai – vasaros pradžioje balti jų žiedai vilioja bites, čia jos surenka nemažai nektaro. Čia pat pabirę švelniai žydri pelkinių neužmirštuolių žiedeliai, geltonuoja šilingės. Tačiau pačios nuostabiausios – mūsų orchidėjos: gegužraibės, gegūnės, kurių galima rasti bent keletą rūšių. Būtinai jas nufotografuokime, kad žiedai nuotraukoje būtų ryškūs, kad juos po to galėtume apibūdinti.

Atkreipkime dėmesį į jų lapus: plotį, formą, spalvą, dėmes.

Iš karto daug nenukeliausime, visko nesužinosime. Vėliau patrauksime į miškus ir tikrąsias pelkes. O dabar pažiūrėkime, ką suradome, ką nufotografavome, ką surinkome arbatai. Tik atminkime: rinkti galima nesaugomus, neretus, nenykstančius augalus. Tokie tegul lieka gamtai!

Palemonas

Žiognagė PLATUMOS

2014 BIŽELIS–LIEPA

29

M I E STAI IR MI E STE LI AI

V E L I

30

PLATUMOS

2014 BIŽELIS–LIEPA

U O N A

Nuotraukos: V.KANDROTO Tekstas: VŠĮ „TERRA PUBLICA“

LEIDYKLOS

K

ELIAUJANT NEMUNO PAKRANTE SENUOJU ROJAUS KELIU JURBARKO LINK, UŽSUKTI KVIEČIA VELIUONOS MIESTELIS. VELIUONA IŠSIDĖSČIUSI NEMUNO PAKRANTĖJE, APATINĖJE IR VIRŠUTINĖJE UPĖS TERASOSE. MIESTELIO VARDAS SIEJAMAS SU VELIUONĖLĖS UPELIO PAVADINIMU. 1315 METAIS RAŠYTOJE „SEMBOS KANAUNINKO“ KRONIKOJE, APRAŠANT TŲ METŲ POLITINIUS ĮVYKIUS, PIRMĄ KARTĄ PAMINĖTAS VELIUONOS PILIES VARDAS. APSILANKYTI VELIUONOJE KVIEČIA NE TIK IŠLIKĘ SENIEJI PASTATAI IR ARCHEOLOGINIŲ PILIAKALNIŲ KOMPLEKSAS. IŠ ČIA ATSIVERIA ĮSPŪDINGA NEMUNO PANORAMA, O SVETINGI MIESTELIO GYVENTOJAI KVIEČIA UŽSUKTI IR VĖL. PLATUMOS

2014 BIŽELIS–LIEPA

31

M I E STAI IR MI E STE LI AI

SENOJI MIESTELIO DALIS Veliuona – viena seniausių gyvenviečių Lietuvoje, apylinkėse stūksantys piliakalniai mena XIII–XIV a. vykusias kovas su kryžiuočiais. Vietovė buvo viena pagrindinių Lietuvos gynybos punktų, pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Junigedos vardu paminėta 1291 m. Manoma, kad pirmą kartą Magdeburgo teises Veliuonai 1501–1502 m. suteikė Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras, vėliau laisvojo miesto teisės buvo atnaujintos 1580 ir 1792 m. Veliuonos miestelio senoji dalis yra išsaugojusi senąjį gatvės tinklą, erdvinę kompoziciją ir struktūrą, todėl paskelbta urbanistikos paminklu, kurį kartu su piliakalniais saugo ir istorinis kraštovaizdžio draustinis. 1991 m. minint miesto 700 metų sukaktį pastatytas jubiliejinis paminklas (skulpt. Š. Šimulynas).

VELIUONOS ARCHEOLOGINIŲ PILIAKALNIŲ KOMPLEKSAS Veliuonos piliakalniai – tai archeologinis-istorinis kompleksas, menantis Lietuvos didžiųjų kunigaikščių kovas su kryžiuočiais. Šį kompleksą sudaro du piliakalniai – Pilies (Ramybės) kalnas ir Gedimino kapo kalnas. Ant Pilies kalno stovėjo Veliuonos (Junigedos) pilis, seniausia žinoma pilies statybos data – 1291 m. Pilis dažnai buvo puldinėjama kryžiuočių (XIII pab. – XIV a. pr. – daugiau nei 15 kartų). Bene smarkiausiai 1363 m., kai magistras Vinrichas, nuniokojęs Kauno ir Pieštvės pilis, Veliuonos pilį sudegino, o jos pylimas nuslinko. Taip pat – 1367 m., kai pilį atsitraukdami sudegino patys gyventojai. Veliuonos pilis atstatyta 1411 m. vasarą, joje palikta stipri 400 vyrų įgula. Medinę pilį atstatė Vytautas Didysis. 1423 m. pilyje vykusio susitikimo metu buvo ratifikuota 1422 m. sudaryta Melno taikos sutartis. Ant Gedimino kapo kalno, kur, manoma, palaidotas kovose žuvęs Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, stovi 1925 m. pastatytas paminklas Lietuvos valdovui, o ant Ramybės kalno įrengtas aukuras deivei Velionei.

32

PLATUMOS

2014 BIŽELIS–LIEPA

VELIUONOS DVARO SODYBA Medinius klasicistinius Veliuonos dvaro rūmus 1818–1820 m. pastatydino grafai Zaleskiai. Tai vienas iš nedaugelio dvarų Lietuvoje, išlaikęs architektūros autentiškumą ir medines klasicizmo stiliaus dekoro formas. 1909 m. dvaras atiteko didikams Vakseliams, 1920–1922 m. dvare veikė Veliuonos pradžios mokykla, kurioje mokėsi ir būsimasis rašytojas Petras Cvirka. 1944 m. Vakseliai emigravo į Vakarus, o dvaras buvo nacionalizuotas. Dabar dvaro rūmuose veikia Veliuonos krašto istorijos muziejus, supažindinantis su archeologiniais radiniais, šimtą metų skaičiuojančios mokyklos klase, rašytojo P. Cvirkos gyvenimu bei kūryba. Šalia rūmų puikuojasi vertingas dvaro parkas, kuriame veši reti Lietuvoje medžiai: gelsvažiedžiai tulpmedžiai, raudonlapiai ąžuolai, Veimuto pušys.

..

www.veliuonoskrastas.lt

PLATUMOS

2014 BIŽELIS–LIEPA

33

M I E STAI IR MI E STE LI AI

ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS ĖMIMO Į DANGŲ BAŽNYČIA Veliuonoje iškilo viena pirmųjų Žemaitijos katalikų šventovių – ją 1416 m. fundavo Vytautas Didysis, po poros metų ji sudegė ar buvo sudeginta. Antroji bažnyčia pastatyta 1421 m. Dabartinė mūrinė Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia iškilo 1636–1644 m., vėliau ji buvo rekonstruota didikų Radvilų, Tiškevičių, Pacų iniciatyva, todėl pirminė šventovės išvaizda pakitusi. Bažnyčia – renesanso stiliaus, turi išlikusių gotikinių elementų. Viduje įrengti septyni XVIII a. barokiniai altoriai, kurių puošniausias – didysis Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų altorius, išsiskiriantis baroko stiliaus dekoru, puošnumu, Petro Kalpoko 1921–1922 m. tapytais Švč. Trejybės ir Švč. Mergelės Marijos paveikslais. Šventovėje saugomas ir didiko Jono Kazimiero Bžostovskio antkapinis paminklas. Unikalūs Veliuonos bažnyčios vargonai, pastatyti žymiausio XIX a. vargonų meistro Juozapo Radavičiaus.

Bažnyčios bokšte įrengtas nedidelis sakralinis muziejus.

VYTAUTO DIDŽIOJO PAMINKLAS Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis – vienas svarbiausių Lietuvos valdovų Veliuonos gyventojams: tai jis fundavo pirmąją katalikų šventovę, 1412 m. atstatė sudegintą Veliuonos pilį, o lemtinga sąjungininkų pergalė Žalgirio mūšyje kryžiuočių nuolat puldinėjamam kraštui suteikė ilgai lauktą ramybę.

Minint Vytauto Didžiojo mirties 500-ąsias metines 1930 m. Veliuonoje buvo pastatytas paminklas didžiajam kunigaikščiui, projektą sukūrė žymus lietuvių skulptorius Vincas Grybas, realizavo skulptorius Apolinaras Šimkūnas.

34

PLATUMOS

2014 BIŽELIS–LIEPA

Daugiau apie Lietuvos miestus ir miestelius skaitykite leidyklos „Terra Publica“ išleistoje knygoje „Lietuvos miestai ir miesteliai“.

Anykščiaĩ Bìržai Dùsetos Dū́kštas Ežerė̃lis Ignalinà Jonavà Joniškė̃lis Jõniškis Kaišiadórys Kavárskas Kėdáiniai Kùpiškis Linkuvà Molė́tai Obẽliai Pakrúojis Pandėlỹs Pasvalỹs Radvìliškis Ramýgala Rõkiškis Subãčius Šeduvà Šìrvintos Švenčionė̃liai Švenčiónys Troškū́nai Ukmergė̃ Utenà Vabalniñkas Vilkijà Vìsaginas Zarasaĩ Žagãrė Žiežmãriai Adùtiškis Akadèmija Akadèmija Alantà Alizavà Andrióniškis Antãlieptė Antašavà Bãbtai Bagaslavìškis Baisógala Bálninkai Čedasaĩ Čẽkiškė Daũgailiai Daujė́nai Debeĩkiai Déltuva Dotnuvà Dubingiaĩ Duõkiškis Gelẽžiai Gélvonai Giedraĩčiai Griñkiškis Gudžiū́nai Jõniškis Jósvainiai Júodupė Jūžintaĩ Kačergìnė Kairiaĩ Kal̃tanėnai Kamajaĩ Karmė́lava Kernavė̃ Klóvainiai Krãkės VISA Krekenavà Krìkliniai LIET Krinčìnas Kriukaĩ Krúonis Kùktiškės UVA Kuláutuva Kuprẽliškis Labanóras Lãpės Leliū́nai Lyduõkiai TAV Kurkliaĩ O LEN Lýgumai Meškùičiai TYNMielagė́nai Míežiškiai Mùsninkai Naujãmiestis Nemunė̃lio Radvìliškis O Pabáiskas Pãbiržė Pagiriaĩ Palė́venė Palõnai JE! Panemunė̃lis Panemùnis Panoteriaĩ Papilỹs Pašušvỹs Pašvitinỹs Pérnarava Pociūnė̃liai Pùmpėnai Pùšalotas Raguvà Rimšė̃ Rozalìmas Ruklà Rum̃šiškės Sãlakas Salãmiestis Saldùtiškis Salõčiai Sãlos Sidabrãvas Síesikai Skaistgirỹs Skãpiškis Skiemónys Smil̃giai Subãčius Sudeĩkiai Surdẽgis Survìliškis Suvainìškis Svėdasaĩ Šaũkotas Šešuõliai Šė́ta Šiaulė́nai Šilaĩ Šimónys Taujė́nai Taurãgnai Týruliai Traũpis Truskavà Tur̃mantas Tverẽčius Užpãliai Vadaktaĩ Vadõkliai Vandžiógala Vaškaĩ Vẽpriai Vìdiškiai Víešintos Výžuonos Zibalaĩ Žãsliai Žeimẽlis Žeimiai Žélva Žemaĩtkiemis

LIETUVOS miestai ir miesteliai

www.tailietuva.lt Knygą patogu įsigyti internetu

TAI SOLIDI REPREZENTACINĖ KNYGA Knygoje pristatyti 346 Lietuvos miestai ir miesteliai, aprašyti 30 patyrusių autorių.

472 informatyvūs puslapiai besidomintiems krašto istorija ir keliaujantiems po Lietuvą.

Iliustruota beveik 1000 naujų ir archyvinių nuotraukų.

T E C HNIKO S PAMI NKLAI

ENERGETIKOS Nuotraukos ir tekstas:

E

ENERGETIKOS IR TECHNIKOS MUZIEJAUS

NERGETIKOS IR TECHNIKOS MUZIEJUS (RINKTINĖS G. 2, VILNIUS) LANKYTOJAMS DURIS ATVĖRĖ 2003 M., MININT PIRMOSIOS VILNIAUS CENTRINĖS ELEKTRINĖS 100-METĮ.

2008 M. ĮGYVENDINTAS EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINIŲ FONDŲ LĖŠOMIS REMIAMAS PROJEKTAS „LIETUVOS ENERGETIKOS MUZIEJAUS PERTVARKYMAS Į LIETUVOS TECHNIKOS MUZIEJŲ, PRITAIKANT KULTŪROS IR ISTORIJOS PAVELDO OBJEKTĄ – PIRMOSIOS VILNIAUS CENTRINĖS ELEKTRINĖS PATALPAS VIEŠIESIEMS TURIZMO POREIKIAMS“, MUZIEJUS IŠSIPLĖTĖ, ĮRENGTOS NAUJOS EKSPOZICIJOS.

I

MUZI 36

PLATUMOS

2014 BIŽELIS–LIEPA

S

IR TECHNIKOS A

NOT MUZIEJAUS DIREKTORĖS RASOS AUGUTYTĖS, „ELEKTRINĖS PASTATAS BUVO PASTATYTAS UŽ MIESTELĖNŲ PINIGUS. ELEKTRINĖS ATSIRADIMAS SIMBOLIZAVO VILNIAUS MODERNĖJIMO PRADŽIĄ. KAI PASTATAS BUVO UŽDARYTAS IR ELEKTRINĖ NUSTOJO VEIKTI, ČIA BUVO NUSPRĘSTA ĮKURTI MUZIEJŲ, O DABAR MES NORIME ATIDUOTI SKOLĄ VILNIAUS GYVENTOJAMS – KVIEČIAME NE TIK SUSIPAŽINTI SU EKSPOZICIJOMIS, BET IR ATEITI Į KONCERTUS, POEZIJOS VAKARUS, KINO PRISTATYMUS, KONFERENCIJAS BEI KITUS RENGINIUS.“

IEJUS

MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS

Šiuo metu muziejuje veikia 8 ekspozicijos: Transporto, Energetikos, „Pagaminta Vilniuje“, Vilniaus pramonės, „Dujos Lietuvoje“, Vėjo ir saulės energetikos, interaktyvios „Technikos mokslas“ ir „Technika vaikams“. Jas aplankyti galima savarankiškai arba lydint muziejaus gidui.

TRANSPORTO ekspozicijoje pristatoma automobilio ir motociklo raida daugiau nei per šimtą metų. Čia eksponuojami kolekcininkams priklausantys istoriniai automobiliai, motociklai, dviračiai, jų dalys. Vienas patraukliausių eksponatų – dvivietis automobiliukas „Pegeot Bebe“, pagamintas 1913 m. Šio automobilio konstruktorius-dizaineris – garsusis Ettore Bugatti.

PLATUMOS

2014 BIŽELIS–LIEPA

37

T E C HNIKO S PAMI NKLAI

Turbinų salė

Ignalinos atominės elektrinės maketas

Ekspozicija „Technikos mokslas“

Garo katilai Energetikos ekspozicijoje

Ekspozicija „Technika vaikams“ 38 PLATUMOS 2014 BIŽELIS–LIEPA

„Pegeot Bebe Type BP1“ Transporto ekspozicijoje

Stelažas „Pagaminta Vilniuje“

Skalbimo mašina „Miele Extra“ ir skalbinių gręžimo volas „Original Miele“ ekspozicijoje „Pagaminta Vilniuje“

Transporto ekspozicija

ENERGETIKOS ekspozicijoje pristatoma Lietuvos energetikos istorija, demonstruojama pirmosios lemputės kopija. Pagrindiniai eksponatai – įspūdingi autentiški pirmosios Vilniaus centrinės elektrinės įrenginiai: garo katilai, turbinos, generatoriai, valdymo pultas, kondensatoriai. Lankytojai kviečiami užeiti į garo katilo vidų, padirbėti valdymo pulte, susipažinti su Ignalinos atominės bei Kruonio hidroakumuliacinės elektrinių maketais.

Kelionė po muziejų tęsiama ekspozicija „PAGAMINTA VILNIUJE“, kurioje kviečiama pažvelgti, kaip per 200 metų visuotinė industrializacija pakeitė miesto veidą bei kasdienį gyvenimą. Vilniaus miesto pramonė nuo amatų iki sovietmečio pabaigos pristatoma daiktais, visais laikotarpiais lydėjusiais paprastą žmogų. Vilniuje pagaminti daiktai dažnai susilaukia dėmesio – atrodo, neseniai naudotas siurblys „Audra“ ar magnetofonas „Elfa“ – jau muziejinės vertybės. Pramonės ekspozicijos tąsa pristato svarbias miesto pramonės šakas: tekstilės, stiklo, poligrafijos, skaičiavimo mašinų ir lazerinių technologijų.

Dauguma muziejaus lankytojų ilgėliau sustoja prie Elektrėnų naujakurio būsto. Ekspozicijoje „ELEKTRËNAI“.

Ateitis prieš 50 metų“ artimas vaizdas: virtuvė su septintojo dešimtmečio įrankiais, šaldytuvu, svetainė, apstatyta moderniais to meto baldais.

Elektrinės dujų reguliavimo punkte įrengta ekspozicija „DUJOS LIETUVOJE“. Demonstruojamas maketas iliustruoja dujų kelią iš gręžinio iki vartotojo namų. Ant muziejaus pastato stogo įrengtos vėjo ir saulės jėgainės ne tik gamina elektrą, bet ir leidžia susipažinti su kitomis, ekologiškomis energetikos rūšimis. Išsamesnę informaciją apie tradicinę ir alternatyvią energetiką suteikia gidas teminės ekskursijos metu.

Daugiau laiko siūloma praleisti interaktyviose ekspozicijose „TECHNIKOS MOKSLAS“ ir „TECHNIKA VAIKAMS“. Čia visi eksponatai liečiami, nemažai žaidybinių elementų.

Interaktyvūs eksponatai pristato tam tikrus fizikinius dėsnius: lankytojai sužino savo svorį Jupiteryje, kuria žaibą ar optinę iliuziją, žaidžia su magnetais, bando surasti juodą kamuoliuką tarp milijono baltų. Tai pažintinės mokslo ekspozicijos, skirtos vaikams iki 99 metų.

Lankytojai Energetikos ir technikos muziejaus ekspozicijas lanko savarankiškai arba lydimi muziejaus gidų.

Siūlomas išmaniesiems įrenginiams pritaikytas audiogidas lietuvių, rusų bei anglų kalbomis, kurį bet kada galima nemokamai atsisiųsti iš muziejaus internetinės svetainės. Energetikos ir technikos muziejus – antrasis muziejus Lietuvoje, siūlantis videogido gestų kalba paslaugą. Planšetiniuose kompiuteriuose esanti videogido programa lietuvių ir tarptautine gestų kalbomis pristato Transporto, Energetikos, Pramonės ekspozicijas.

Muziejuje siūlomų edukacinių programų temos – nuo muzikos iki fotografijos, nuo optinių iliuzijų iki pramonės raidos. Nors daugiausia edukacinių užsiėmimų dalyviai yra moksleiviai, tačiau šeimos taip pat dažnai renkasi alternatyvų laisvalaikio praleidimą.

Tėvai kartu su vaikais iš degtukų dėžučių gamina fotoaparatus, jais fotografuoja, stebi iliuzijas, sudaro žemėlapius, riša knygutes. Įdomios veiklos muziejuje randa įvairių pomėgių ir poreikių žmonės.

Energetikos ir technikos muziejus – tai unikaliame technikos paveldo objekte, pirmojoje Vilniaus centrinėje elektrinėje, sukurta kultūros, laisvalaikio, informacijos sklaidos ir industrinės erdvės harmonija.

PLATUMOS

2014 BIŽELIS–LIEPA

Nuotrauka: Iš agentūros Shutterstock.com

Vilniaus viešojo transporto istoriją atskleidžia nuotraukos bei muziejaus lauko ekspozicijoje stovintis autobusas „Ikarus“ – paskutinis tokio tipo nuo sovietinių laikų išlikęs autobusas, vežęs vilniečius. 2013 m. šalia jo eksponuojamas milijoną kilometrų nuvažiavęs troleibusas „Škoda 14Tr“. Į abi viešojo transporto priemones galima įlipti, pro grindyse sumontuotą stiklą pamatyti jų agregatus ir mechanizmus.

39

F OTOE S Ė

SAULĖL 40

PLATUMOS

2014 BIŽELIS–LIEPA

YDŽIAI PLATUMOS

2014 BIŽELIS–LIEPA

41

F OTOE S Ė

Tekstas: INETOS ŽUKAUSKAITĖS Nuotraukos: VYTAUTO KANDROTO

Vakaras... Gęstanti laužo liepsna ir paskutinių besileidžiančios saulės spindulių paišdykavimai... Čia jie šiltu prisilietimu maloniai paglosto veidą, čia ryškiomis spalvomis nudažo ežero vandenį. Oranžiniai, raudoni ir geltoni atspalviai džiugina akį, priverčia sustoti pasigrožėti ir nors trumpam atitrūkti nuo kasdienio skubėjimo. Tikriausiai nerasime žmogaus, kuris paneigtų saulėlydžių žavesį ir grožį. Mėgaukimės jais...

42

PLATUMOS

2014 BIŽELIS–LIEPA

PLATUMOS

2014 BIŽELIS–LIEPA

43

F OTOE S Ė

44

PLATUMOS

2014 BIŽELIS–LIEPA

PLATUMOS

2014 BIŽELIS–LIEPA

45

PATA R I A S P E CIAL ISTAI

TEBŪNIE ŠVIESA

TĘSINYS. PRADŽIA – PLATUMOS. 2014 BALANDŽIOGEGUŽĖS MĖN.

BLYKSTĖ Tęsiame įvadą į profesionalaus fotografo darbą. Šiame numeryje labai glaustai apžvelgsime blykstės panaudojimo galimybes ir kuo fotografui svarbus trikojis.

Blykstė – papildomas momentinis šviesos šaltinis, integruotas fotoaparate arba parduodamas kaip atskiras fotoaparato priedas. Blykstė patogi tuo, kad ji maža, patogi naudoti ir sukuria pakankamai galingą šviesos pliūpsnį. Tiesmukiškas blykstės naudojimas, sukuriant priekinį apšvietimą, yra problematiškas dėl peršvietimo, dėl to blykstės panaudojimo galimybės nuolat plečiamos tiek gamintojų, tiek pačių fotografų eksperimentais (žr. blykstės panaudojimo galimybės – schemos dešinėje).

Tekstas ir nuotaukos:

VYTAUTO KANDROTO

Pradedantieji dažnai mano, kad blykstė išspręs visas problemas fotografuojant patalpoje. Anaiptol. Stipri dirbtinė šviesa sukuriama tik galingomis blykstėmis (lempomis) fotostudijoje. Nedėkite didelių vilčių į integruotą fotoaparate blykstę – ji tinkama tik atvejams „iš bėdos“. Net ir viena galinga, prie fotoaparato tvirtinama blykstė fotografavimo lauke – „ne karys“. Padaryti šviesias, geros kokybės nuotraukas patalpoje dar reikia baltų lubų ir šviesaus objektyvo. Toks derinys padeda gauti puikios kokybės nuotraukas vestuvių fotografams.

Jei patyrinėsite vestuvių fotografo darbą išsamiau, pamatysite, kad blykstę būtina naudoti ir lauke. Tiek plieskiant ryškiems saulės spinduliams vidurdienį, tiek lyti susiruošusiam debesiui, blykstė padeda papildomai apšviesti fotografuojamų žmonių veidus ir drabužius.

46

PLATUMOS

2014 BIŽELIS–LIEPA

BLYKSTĖ PATALPOJE, NUKREIPTA Į VIRŠŲ

nuo

B A LTA KORTELĖ

lub

ųa tsp ind ėta švie

ŠVIESIOS LUBOS sa

nuo k or atspin telės dėta š viesa

O B J E K TA S

F O T O A P A R ATA S

BLYKSTĖ PATALPOJE, IŠSKLAIDYTA ŠVIESA

nuo linda aus ploto k s a švies io pavirši n dides

B A LTA S LAPAS

O B J E K TA S F O T O A P A R ATA S

PLATUMOS

2014 BIŽELIS–LIEPA

47

PATA R I A S P E CIAL ISTAI

BLYKSTĖ LAUKE, SAULĖTĄ DIENĄ SAULĖ

sa ulė sa vie sš

bl yk st ės šv ie sa

O B J E K TA S F O T O A P A R ATA S

BLYKSTĖ LAUKE, APNIUKUSIĄ DIENĄ APNIUKĘS DANGUS, VAKARAS

silpna šviesa sklinda nuo didesnio paviršiaus ploto

bl yk st ės šv ie sa

O B J E K TA S F O T O A P A R ATA S

48

PLATUMOS

2014 BIŽELIS–LIEPA

NUOTRAUKA IŠ SXC.HU

TRIKOJIS Visiškai kitokia fotografavimo technika taikoma fiksuojant nejudančius objektus. Gražiai nuotografuoti nartiurmortą ar kokį kitą nedidelį objektą patalpoje jums padės nuo lango sklindanti natūrali šviesa ir trikojis. Geriausiai tai daryti apniukusią, bet ne tamsią dieną.

Pasirinkite langą, kad fotografuojant šviesa kristų jums iš kairės ir pro jį neprasiskverbtų tiesioginiai saulės spinduliai. Objektas dedamas ant stalo ar kito pagrindo maždaug 1 m atstumu nuo lango – gausite puikų šoninį apšvietimą. Pastumdami objektą pirmynatgal galite suprojektuoti reikalingą šviesos ir pusšešėlio kampą. Jei objektui trūksta šviesos, kitapus stalo priešais langą pastatykite baltos spalvos plokštę (medžiagą). Ji atspindės lango šviesą iš dešinės. Už objekto esantis fonas skendi prieblandoje, todėl nesudarys konkurencijos. Plačiai atverkite diafragmą (f4–5,6) ir daiktai už objekto susilies į lengvą rūką, kuris išryškins fotografuojamą objektą.

Trikojį naudokite ir lauke nejudantiems

objektams (peizažams, pastatams) fotografuoti. Taip galėsite iki maksimumo uždaryti diafragmą (f16–22), o visose nuotraukose net plauko plonumo linijos taps ryškios.

Be trikojo nepavyks užfiksuoti ir nuostabių temstančio miesto šviesų. Fotografų vadinama „Mėlynoji valanda” – trumpas laiko tarpas temstant, kuomet dangus būna tamsiai mėlynos spalvos, bet mieste jau įjungiamos gatvių ir automobilių lempos. Įvairiose geografinėse platumose šis periodas trunka skirtingai, Lietuvoje vasarą – apie 30 minučių, žiemą – iki 15 minučių. Lietuvoje dėl ekonominių sumetimų gatvių ir objektų apšvietimas kartais įjungiamas jau baigiantis mėlynajai valandai, t.y. beveik pilnai sutemus. Tada objektai ir dangus netenka natūralaus apšvietimo, todėl pastatai nuotraukose gaunasi „purvini“, o dangus – juodas arba pilkšvas. Arčiau pusiaujo esančiose pietų šalyse vasarą temsta labai greitai, tačiau šiaurinėse platumose (pvz., Taline, Sankt Peterburge) visiškai nesutemsta ir mėlynąja valanda galima mėgautis iki pat aušros.

PLATUMOS

2014 BIŽELIS–LIEPA

49

L IE T UV IŠKA VI R TUVĖ

SOTŪS SUVALKIETIŠK Vištyčio miestelio panorama

Paežerių dvaras 50 PLATUMOS

Vilkaviškio katedra 2014 BIŽELIS–LIEPA

KI PIETŪS

VIŠTYČIO LINK: NUO VILKAVIŠKIO IKI VIŠTYČIO Pasirinkę šį Suvalkijos maršrutą, besidriekiantį pasienyje su Kaliningrado sritimi, aplankysime keletą unikalių Lietuvos bažnyčių, grožėsimės Paežerių dvaro sodyba, stebėsimės Suvalkijos miestelių technikos ir inžinerijos paminklais, o kelionę baigsime pietaudami prie Vištyčio ežero, vadinamo Lietuvos Baikalu.

Alvito bažnyčia Kybartų geležinkelio stotis

Kelionę pradėkime VILKAVIŠKIO 1 miesto centre, Vytauto g. 14, prie 1998 m. pašventintos dvibokštės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedros. Pasigrožėję naujausia Lietuvoje pastatyta katedra, pavažiuokime kelis šimtus metrų Vytauto gatve pietų kryptimi ir pasukime kairėn į Vysk. A. Karoso gatvę. Šia nedidele gatvele važiuokime iki pabaigos, kol išvysime buvusio Vilkaviškio dvaro pastatus. Kadaise dvaro sodyboje buvo apsistojęs pats Napoleonas Bonapartas, o šiuo metu gyvenamajame dvaro pastate gyvena žmonės. Išlikusi išraiškinga pastato detalė – klasicistinis portikas. Apsižvalgę dvaro sodyboje, keliaukime toliau – privažiavę Vytauto gatvę sukime kairėn ir paskui iškart dešinėn į J. Basanavičiaus gatvę. Čia išvysime XX a. pradžioje pastatytos spirito varyklos administracinį pastatą (J. Basanavičiaus g. 3). Apžiūrėkime šį raudonų plytų mūro architektūros paminklą.

Kita mūsų laukianti vieta – PAEŽERIŲ DVARO SODYBA 2 .

Važiuokime atgal iki Vytauto gatvės ir sukime kairėn, tuomet visą laiką tiesiai, kol išvažiuosime į E28 kelią. Juo vyksime apie 3 km iki nuorodos Paežerių dvaro link. Nuorodos kryptimi sukime dešinėn ir važiuokime dar 0,4 km kaštonų alėja, kurios pabaigoje jau baltuoja Paežerių dvaro pastatas.

Pasistatę automobilį, eikime pasivaikščioti po buvusio dvaro valdas, apžiūrėti išlikusių ansamblio pastatų. Tikrą ramybę ir harmoniją pajusime dvaro rūmus supančiame parke.

Po atokvėpio vienoje geriausiai išsilaikiusių Lietuvos dvaro sodybų, keliaukime toliau – iki ALVITO 3 . Išvažiavę į E28

Kybartų geležinkelio stotis PLATUMOS

2014 BIŽELIS–LIEPA

51

L IE T UV IŠKA VI R TUVĖ

kelią, sukime kairėn ir vykime apie 4 km iki šio kaimo, įsikūrusio Alvito ežero pakrantėje. Įvažiavę į Alvitą, judėkime Ežero gatve ir sukime į dešinę.

Už kelių šimtų metrų – neogotikinė Gauronskių koplyčia-mauzoliejus, kurioje šiuo metu įrengta Alvito Šv. Onos bažnyčia. Apžiūrėję šventovę, grįžkime į pagrindinį kelią ir sukime dešinėn.

Kaimo pakraštyje, dešinėje E28 kelio pusėje, pievoje matyti XX a. pr. raudonų plytų mūro buvusios spirito varyklos pastatas. Galime stabtelėti ir iš arčiau apžiūrėti šį buvusį pramonės objektą.

Kita kelionės stotelė – KYBARTAI 4 – už 10 km. Pasiekę šį pasienio miestą, važiuokime pagrindine J. Basanavičiaus gatve, kol dešinėje išvysime Šv.

Aleksandro Nevišo cerkvės bokštą.

Prie šventovės palikime automobilį ir

eikime pasigrožėti šiuo įdomiu XIX a. sakraliniu pastatu, išsiskiriančiu rusiškos bizantinės architektūros formomis.

Paėję J. Basanavičiaus gatve tolyn, kairėje kelio pusėje išvysime Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčią. Apžiūrėkime šios tarpukariu statytos katalikų bažnyčios išorę, užeikime į vidų, kur galėsime išvysti Lietuvoje neįprastą didžiojo altoriaus kompoziciją su skulptūrine Nukryžiuotojo grupe (skulpt.

B. Pundzius). Perėję į kitą gatvės pusę priešais išvysime Kybartų geležinkelio stoties pastatus. Pasivaikščioję stoties teritorijoje, rasime ne vieną stoties komplekso statinį, paskelbtą kultūros paveldo objektu.

Iš Kybartų keliaukime iki – VIŠTYČIO MIESTELIO 5 . Važiuokime J. Basanavičiaus gatve iki Vištyčio gatvės ir

Paežerių ež.

Kybartai

Alvitas

4 Vištyčio ež.

11 km

Virbalis

3 4 km 2

Paežeriai

Pajevonys 22 km

Užbaliai Pajevonys

Gražiškiai

Vištytis 5

RUSIJA m

k 11

Varteliai 6 52

PLATUMOS

LENKIJA

2014 BIŽELIS–LIEPA

m 1

4k

Vilkaviškis

sukime kairėn. Vištyčio gatvė pereina į 186 kelią, kuriuo pasieksime už 25 km įsikūrusį Vištytį. Miestelis įeina į Vištyčio regioninio parko, kurio plotas – 10,1 tūkst. ha, teritoriją.

Vakaruose regioninis parkas ribojasi su Karaliaučiaus sritimi, pietuose – su Lenkija. Jo teritorijoje telkšo 14 ežerų, daug nedidelių pelkaičių. Nors Vilkaviškio krašte miškų labai mažai, Vištyčio regioniniame parke yra net keletas didelių miško masyvų – Vištytgirio, Drausgirio ir Pavištyčio. Išskirtinis šių miškų bruožas – didelius jų plotus užimantys ąžuolynai. Besidomintys istorija regioniniame parke atras ne vieną piliakalnį ir senovės gyvenvietę.

Nors mūsų jau laukia vaišės prie Vištyčio ežero, nepraleiskime progos apžiūrėti Vištyčio miestelyje ir jo prieigose esančių vertingų objektų. Prie pat miestelio, dešinėje kelio pusėje, guli didžiulis riedulys – šeštas pagal dydį akmuo Lietuvoje, dar vadinamas Didžiuoju arba Stebuklinguoju. Įvažiavę į Vištytį, už kelių šimtų metrų išvysime katalikų Švč. Trejybės bažnyčią, kurią tikrai verta aplankyti. Nuo Vištyčio bažnyčios važiuodami tiesiai iki Taikos gatvės, sukime kairėn ir netoliese pamatysime rodyklę senosios Vištyčio aliejinės link. Keliaukime jos apžiūrėti (Taikos g. 21). Taikos gatve važiuodami toliau, kairėje rasime Vištyčio evangelikų liuteronų bažnyčią. O iškart už miestelio ribos, dešinėje kelio pusėje ant kalvelės, išvysime kadaise sparnais keliautojams mojusį Vištyčio vėjo malūną.

Po tokios gausybės aplankytų vietų ir objektų, pats metas papietauti. Nuo vėjo malūno važiuokime atgal ir iškart sukime kairėn į 5144 kelią. Įsukus dešinėje pusėje matyti prie Vištyčio ežero įrengta automobilių stovėjimo aikštelė.

Pasistatykime transporto priemonę, patogiai įsitaisykime ežero pakrantėje ir suruoškime vaišes. Pasistiprinus, tuo pačiu 5144 keliu galima važiuoti pietų kryptimi Vartelių link ir pasiekti trijų valstybių LIETUVOS, LENKIJOS IR RUSIJOS SIENŲ TRIKAMPĮ 6 . Apžiūrėjus šią vietą, patogiausia grįžti iki 200 kelio, sukti dešinėn ir važiuoti tiesiai iki E27 kelio, o nuo jo – reikiama kryptimi.

S

UVALKIJOS KRAŠTAS SKIRIASI NUO KITŲ LIETUVOS REGIONŲ. ČIA KELIAUTOJŲ NELEPINA KALVOTI KRAŠTOVAIZDŽIAI, MĖLYNUOJANTYS EŽERAI. PRIEŠ AKIS ATSIVERIA SUVALKIJOS LYGUMOS, ŽALIUOJANČIŲ ŽIEMKENČIŲ LAUKAI, O RUDENĮ – ARIMŲ PLATUMOS. SUVALKIEČIAI VISADA GALĖJO DIDŽIUOTIS MĖSOS GAMINIAIS: SKILANDŽIAIS, RŪKYTOMIS DEŠROMIS, KUMPIAIS, LAŠINIAIS. APSILANKIUS NETIKĖTAM SVEČIUI, VISADA ATSIRASDAVO KĄ PADĖTI ANT STALO. PO KELIONĖS SUVALKIJOJE IR MES PASISTIPRINKIME, PASIGAMINĘ SKANIŲ PATIEKALŲ IŠ KIAULIENOS, VIŠTIENOS, KUMPIO.

KEPSNYS SU PIPIRAIS • 1 kg minkštos kiaulienos (sprandinės, nugarinės, mentės) marinatui: • 2 šaukštelių maltos paprikos • 2 šaukštelių maltų juodųjų pipirų • 1 šaukšto skaldytų juodųjų pipirų • 1 šaukšto malto kardamono • 1 sutraiškytos česnako skiltelės • 180 ml (tris ketvirčius • puodelio) sojų padažo • 125 ml (pusės puodelio) obuolių sulčių • 2 šaukštelių pomidorų pastos Mėsą nuplauti ir supjaustyti 1,5 cm storio gabalėliais. Mažame dubenėlyje sumaišyti visus prieskonius, sojų padažą, obuolių sultis, pomidorų pastą ir į paruoštą marinatą sudėti mėsos gabalėlius.

Tada uždengti ir palaikyti šaltai per naktį. Kepsnius įdėti į vienkartinį kepimo indą ir aptepti marinatu. Kepti kepsninėje uždengus maždaug 30 min., retkarčiais apverčiant. Patiekti su keptomis daržovėmis.

KEPTOS DARŽOVĖS • 8–12 šviežių bulvių • 4–6 pomidorų • 8–12 morkų • 1 cukinijos • aliejaus • druskos • pipirų Daržoves nuplauti, patepti aliejumi ir iškepti ant grotelių, išklotų folija. Iškepus pagardinti druska ir pipirais.

PLATUMOS

2014 BIŽELIS–LIEPA

53

L IE T UV IŠKA VI R TUVĖ

AŠTRŪS VIŠTIENOS SPARNELIAI • 8–12 vištienos sparnelių marinatui: • aštrių vištienos prieskonių • 1–2 citrinų sulčių • 1 mažo sutarkuoto svogūno • 3 sutraiškytų česnako skiltelių • ¼ šaukštelio aitriosios paprikos • 1 šaukšto šviežio tarkuoto imbiero • ¼ šaukštelio malto cinamono • ¼ šaukštelio raudonųjų ankštinių pipirų • 1 šaukšto aliejaus Nuo vištienos sparnelių nupjauti viršūnėles ir sparnelius per sąnarį perpjauti pusiau. Dubenyje gerai išmaišyti visas marinatui skirtas sudedamąsias dalis. Vištienos sparnelius užpilti marinatu, uždengti ir palikti marinuotis dviem valandoms (kol keps kepsnys, sparneliai išsimarinuos). Po to sparnelius išimti iš marinato ir iškepti ant grotelių dažnai vartant ir palaistant marinatu. Kepti apie 20 min., kol vištiena visiškai iškeps.

BUROKĖLIŲ SALOTOS • 3–4 virtų burokėlių • 2 apelsinų, 200 g gražgarsčių • 1 citrinos sulčių • 3–4 šaukštų alyvuogių aliejaus • 100 g graikinių riešutų • druskos Burokėlius ir apelsinus nulupti ir supjaustyti griežinėliais. Gražgarstes nuplauti, sumaišyti su burokėliais ir apelsinais, išspausti citrinos sulčių, įpilti alyvuogių aliejaus, pagardinti druska ir užbarstyti riešutų.

54

PLATUMOS

2014 BIŽELIS–LIEPA

N A U J I E N A Kai atšyla oras, taip norisi išbėgti iš virtuvės! Imame kepsninę, statome prie namų ar lekiame į gamtą. O kodėl gi nepabandžius sėsti į automobilį ir pasileisti po gražiausias Lietuvos vietas.

Patirsite naujų įspūdžių ir malonumų – pamatysite, ko dar nematėte, pagaminsite, ko dar neragavote.

w w w. t e r r a p u b l i c a . l t

PIR MA S KEL IO I N

INARINIS L K U A D O VA S S V IŲ

E OKIT K Š IE GŲ KNY OS KYB PRE SE IR O .LT VIET IETUVA .TAIL u pirkti W W W rnet (inte togiau) pa

Knyga „Iškylos Lietuvoje: kelionės ir receptai“ padės kiekvieną jūsų kelionę paversti smagia pramoga – patirsite naujų įspūdžių, skaniai ir sočiai pasivaišinsite, naudodamiesi pateiktais receptais.

Iškylaukime, pramogaukime Lietuvoje kartu su draugais ir giminaičiais!

• 20 įdomiausių kelionių maršrutų po Lietuvą automobiliu

•100 vertingiausių lankytinų objektų

• daugiau kaip 150 gamtoje gaminamų patiekalų receptų

Į S P ŪDŽIA I IŠ...

56

PLATUMOS

2014 BIŽELIS–LIEPA

JERUZALĖ

MIESTAS, KUR ATGIMSTA ISTORIJA

Tekstas ir nuotraukos:

DAINIAUS KINDERIO

M

AŽAI MIESTŲ AR VIETŲ PASAULYJE, KUR KIEKVIENAS GRINDINIO METRAS IR KIEKVIENAS MASYVUS AKMUO BOKŠTO AR BAŽNYČIOS KŪNE GALĖTŲ TIEK DAUG PASAKYTI IR NUKELTI Į VISIEMS KUO PUIKIAUSIAI ŽINOMĄ ISTORIJĄ. JERUZALĖ YRA TA VIETA, KURIĄ ŽINO VISAS PASAULIS, KUR ĮVYKO TIEK DAUG SVARBAUS, TAI VIETA, KURIOJE NORI APSILANKYTI VISI (NEKALBANT APIE KAI KURIUOS RADIKALIUOSIUS ARABUS). IŠTIES, ĮŽENGIANT Į JERUZALĖS SENAMIESTĮ PER KŪNĄ NUBĖGA VIRPULIUKAI, VISKAS KARTU IR PAŽĮSTAMA, IR PIRMĄ KARTĄ MATOMA. BIBLIJOS LAIKAI, PERSONAŽAI, VIETOS, RODOS, JAU ATGYJA IR PATS TAMPI ISTORIJOS DALIMI. PLATUMOS

2014 BIŽELIS–LIEPA

57

Į S P ŪDŽIA I IŠ...

Kai žydų vaikai eina į mokyklą per arabų kvartalą – juos lydi ginkluota apsauga. Kai turistai vaikšto su gidu po arabų rajoną ir klausosi istorijų, arabai vaikai stengiasi tarškinti puodais ir triukšmauti, parodydami savo nepasitenkinimą.

KETURIŲ SKIRTINGŲ PASAULIŲ MIESTAS Ką galima pamatyti, pajausti Jeruzalėje dabar? Suskirstykime miestą į keturias dalis: armėnų, žydų, krikščionių ir musulmonų kvartalus. Įdomu tai, kad čia išties daug armėnų. Jie gyvena gana uždarai ir savo didingų kultūros turtų turistams nerodo, jų bažnyčia stipri ir viena įtakingiausių Jeruzalėje. Krikščioniškas kvartalas pats laisviausias, čia gyvena visų keturių skirtingų tautų ar religijų atstovai. Tai vieta, kur nėra visur kitur jaučiamos priešpriešos. Žydai ortodoksai išskirtinai laikosi žydų kvartale, o musulmonai turi savo atskirą gyvenamąją liniją.

Kai žydų vaikai eina į mokyklą per arabų kvartalą – juos lydi ginkluota apsauga. Kai turistai vaikšto su gidu po arabų rajoną ir klausosi istorijų, arabai vaikai stengiasi tarškinti puodais ir triukšmauti, parodydami savo nepasitenkinimą. Įdomu tai, kad arabai, gyvenantys savo teritorijoje, yra vadinami „be vienos minutės milijonieriais“. Gidas pasakoja, kad arabas arabui namą gali parduoti už keliasdešimt tūkstančių eurų, o tą patį 58

PLATUMOS

2014 BIŽELIS–LIEPA

namą žydui – už kelis milijonus. Žydui būtų garbė nupirkti namą iš arabo arabų teritorijoje, bet tokiu atveju arabas rizikuotų savo gyvybe – tai būtų laikoma didžiausia išdavyste. Žydų kvartalas – linksmas. Čia aikštėse žaidžia linksmi vaikai su tėvais, sklinda užburianti muzika, nosį riečia skanūs kvapai. Jaučiama, kad jie laisvi, atsipalaidavę žmonės.

RAUDŲ SIENA Kelionę į Jeruzalę mažai kas įsivaizduoja be apsilankymo prie raudų sienos. Tai ypatinga vieta, kaip žydai sako, ypatinga tuo, kad tai artimiausia jiems vieta prie švenčiausios vietos trims religijoms – „Akmens Šventyklos“.

Iki tos vietos nelengva prasibrauti: apsauga, patikra kaip oro uoste, didelės eilės, sausakimša aikštė žmonių. Prie Raudų sienos meldžiasi vyrai ir moterys, bet atskirai. Vyrai vienoje pusėje turi beveik dvigubai daugiau vietos nei moterys. Kodėl? Vyrų daugiau meldžiasi? Ne. Šovinizmas.

Matyti, kad prie raudų sienos meldžiasi daugiau moterų, jų ten sausa-

kimša. Tai parodo žydų požiūrį į vyrų ir moterų teises, kurios nesikeičia. Įdomu stebėti jaunus, pagyvenusius ir senukus žydus, besimeldžiančius, besišnekučiuojančius, kaišiojančius savo raštelius į raudų sienos plyšius.

Sinagogoje vyrauja rimtis, bet niekas nedraudžia ten bėgioti ir žaisti vaikams. Požiūris į vaikų auklėjimą čia taip pat kitoks – tai jau kita tema.

KRISTAUS KELIAS – KELIAS TAS PATS, BET JERUZALĖ KITOKIA Kelionės į Izraelį metu beveik visi aplanko Jeruzalę, o aplankę – nori eiti Kristaus Kryžiaus keliu, apie kurį tiek daug girdėta ir tiek daug kartų matyta filmuose. Tačiau nesitikėkite pamatyti tokio vaizdo, kurį matote filmuose apie Kristų ir Jeruzalę. Po nukryžiavimo praėjo du tūkstančiai metų, per kuriuos Jeruzalė buvo perstatyta daugybę kartų. Kas nesikeičia, tai tas pats Kryžiaus kelias.

Jis prasideda prie Liūto vartų – pro juos Verbų sekmadienį Jėzus įžengė į miestą. Įėjus pro Liūto vartus išnyra romėniško stiliaus Šv. Onos bažnyčia.

PLATUMOS

2014 BIŽELIS–LIEPA

59

Į S P ŪDŽIA I IŠ...

60

PLATUMOS

2014 BIŽELIS–LIEPA

Žydų kvartalas – linksmas. Čia aikštėse žaidžia linksmi vaikai su tėvais, sklinda užburianti muzika, nosį riečia skanūs kvapai. Jaučiama, kad jie laisvi, atsipalaidavę žmonės.

Ją XII amžiuje pastatė kryžiuočiai.

Vieta parinkta neatsitiktinai – laikoma, kad kaip tik čia stovėjo Joahimo ir Onos namas, kuriame gimė Dievo Motina Mergelė Marija. Kai XVI a. Šventoji žemė atiteko Osmanų imperijai, musulmonai šioje bažnyčioje buvo įrengę mokyklą.

Vieta, kur romėnų kariai nuplakė Jėzų, uždėjo jam erškėčių vainiką ir davė nešti kryžių, vadinama Nuplakimo vienuolynu. Penktadieniais čia prasideda vienuolių procesijos, kartojančios Kryžiaus kelią. Toliau Kryžiaus kelyje yra arka „Ecce Homo“. Čia Pontijus Pilotas, rodydamas į Jėzų, ištarė istorinius žodžius „Štai žmogus“. Dabar čia būna daug turistų, todėl šurmulyje sunku apmąstyti tai, kas vyko čia Didįjį Penktadienį. Vieta, kur galima lengviau įsijausti į istoriją, yra Siono Seserų vienuolynas, esantis šalia.

Toje vietoje, kur Jėzus suklupo pirmąjį kartą, dabar stovi Lenkų katalikų koplyčia. Išganytojas čia krito, tuoj vėl pakilo ir ėjo toliau, mokydamas, kad net didžiausio silpnumo akimirkomis galime pakilti ir žingsnis po žingsnio žengti tikslo link. Iki XIX amžiaus, kol

šią vietą išpirko krikščionys, čia buvo turkų pirtys.

Kryžiaus kelyje Jėzus sutiko savo motiną – šioje vietoje nuo 1881 metų stovi armėnų statyta bažnyčia. Virš įėjimo yra bareljefas, iliustruojantis jų jaudinamą susitikimą. Viduje išsaugota bizantiška mozaika, kur pavaizduotas pėdos atspaudas. Tai vieta, kurioje susitikimo su sūnumi metu stovėjo Marija.

Vieta, kur Kančios kelias („Via Dolorosa“ gatvė) pasuka Golgotos link, stovi pranciškonų koplyčia. Šioje vietoje Simonas Kirenietis paėmė kryžių ir jį nešė už Kristų.

Paprasta moteris Veronika kenčiančiam Jėzui parodė tikrą atgailą: prasibrovusi pro minią nuo Jėzaus veido nuvalė prakaitą ir kraują. Mažųjų Kristaus Seserų koplyčios sienoje įmūrytas kolonos fragmentas su užrašu, nurodančiu vietą, kur stovėjo Veronikos namas.

Paskutinio Kristaus suklupimo vieta yra prie įėjimo į Etiopų ir Koptų vienuolynus. Iki 1959 m. skilimo tai buvo vienas bendras ortodoksų vie-

nuolynas, tačiau koptai išstūmė etiopus iš bažnyčios. Etiopų vienuoliai persikėlė ant jos stogo, ten įsirengė celes ir jose gyvena iki šiol. Prie Koptų vienuolyno yra Kristaus trečiąjį suklupimą menantis romėnų kolonos fragmentas. Iki XVI amžiaus ši kolona buvo prie įėjimo į Kristaus kapo baziliką.

Kristaus kapo bazilika – švenčiausia krikščionims vieta. Ji stovi toje vietoje, kurioje pagal šventuosius raštus buvo nukryžiuotas, palaidotas ir po trijų dienų prisikėlė Jėzus Kristus. Pirmoji bažnyčia šioje vietoje buvo pastatyta 335 m. Daugybę kartų ji buvo nugriauta bei perstatinėta. Dabartinė bazilika atstatyta 1810 m. Joje apeigas atlieka net šešių konfesijų aukštieji dvasininkai.

Tiek daug istorijos, tiek daug įspūdžių. Sunku per keletą dienų visai tai apeiti, pajusti, suprasti. Paprasčiausiai įsijausti į vietinių gyvenimą, pasiklysti tarp siaurų gatvelių ir šurmuliuojančių aikščių, spalvingų turgaus užkampių...

Izraelis labai vilioja unikalia savo istorija, o Jeruzalė yra įdomiausias tos istorijos puslapis.

PLATUMOS

2014 BIŽELIS–LIEPA

61

R AG AUJA ME IR VE R TI NAME

TIKRŲ ŠALTIBARŠČIŲ BEIEŠKANT Tekstas ir nuotraukos:

BERNELIŲ UŽEIGA M.Valančiaus g. 9, Kaunas (Senamiestis)

KAINA 5,90 Lt Ar užsisakytume dar kartą? Taip Įvertinimas: 2 balai

ALĖS BEVALĖS

V

IENAS MĖGSTAMIAUSIŲ LIETUVIŲ PATIEKALŲ, KURIAIS SKUBAME VAIŠINTI ATVYKUSIUS SVEČIUS IŠ UŽSIENIO, YRA ŠALTIBARŠČIAI. PASAK KULINARIJOS PAVELDOSAUGININKŲ, TIKRI ŠALTIBARŠČIAI TURI BŪTI SU KEFYRU, VIRTAIS ARBA MARINUOTAIS BUROKĖLIAIS, ŠVIEŽIAIS AGURKAIS, SVOGŪNŲ LAIŠKAIS, KRAPAIS IR KIAUŠINIU. KARTAIS KEFYRAS PAKEIČIAMAS VANDENIU SKIESTA GRIETINE, PASUKOMIS AR RŪGPIENIU. ŠTAI IR VISKAS. MŪSŲ LIETUVIŠKŲ SKRANDŽIŲ DŽIAUGSMAS JAU PARUOŠTAS. SVEIKUOLIUS GALIME NURAMINTI, KAD SVEIKOS MITYBOS SPECIALISTAI ŠALTIBARŠČIŲ SUDEDAMĄJĄ DALĮ – KEFYRĄ, ĮVARDIJA KAIP SVEIKIAUSIĄ PRODUKTĄ PASAULYJE, O PAČIUS ŠALTIBARŠČIUS KAIP NEKALORINGĄ PATIEKALĄ. KIEKVIENA TRADICINĖ LIETUVIŲ ŠEIMA GAMINA ŠALTIBARŠČIUS, TIK, ŽINOMA, KIEKVIENA ŠEIMININKĖ TURI SAVO RECEPTĄ.

TAIGI, MES NUSPRENDĖME PATIKRINTI, AR ŠIS PAPRASTAS PATIEKALAS TOKS PAT SKANUS MŪSŲ KAVINĖSE IR RESTORANUOSE KAIP IR PAS MAMĄ. Į TIKRŲ ŠALTIBARŠČIŲ PAIEŠKAS LEIDOMĖS KAUNE.

Pirmas įspūdis.

Kauno senamiesčio širdyje įsikūręs restoranas savo gražia aplinka traukia užsukti.

Ant lubų sukabinti ąsočiai ir bokalai, tautiniais rūbais pasipuošusios padavėjos – atrodo viskas turėtų spinduliuoti autentiškumą. Prisėdame prie pirmo pasitaikiusio staliuko. Pirmiausia pastebime popierines „servėtėles“ ant stalų. Popieriaus lakštai su reklamine informacija uždengia didžiąją stalo dalį. Negana to, stalas tiesiog apibarstytas druska ir cukrumi. Matosi, kad po buvusių valgytojų jis dar nevalytas. Stalo nuvalymo taip ir nesulaukėme.

Aptarnavimas.

Meniu atneša greitai, bet kai jau išsirinkome, teko laukti apie 20 min, kol mus pastebėjo padavėja ir gana šaltai priėmė užsakymą. Galbūt toks mūsų ignoravimas buvo užklydusių turistų iš užsienio pasekmė, bet vis tik restoranas buvo pustuštis ir aptarnaujančio personalo netrūko.

Patiekalas. Atnešti šaltibarščiai nuo meniu pa-

veikslėlio skiriasi savo vaizdu. Pirmiausia pasigedome kiaušinių, o ir pati sriuba atrodė kiek skystoka. Tiesa, priedas – bulvės – buvo šviežios, ne pernykštės. Tas nuteikė maloniai, tačiau nuotaiką vėl sugadino faktas, kad ant stalo trūko servėtėlių. Čia gal ir sugrįšime, bet kai turėsime daug laiko palaukti.

• http://www.berneliuuzeiga.eu/ 62

PLATUMOS

2014 BIŽELIS–LIEPA

BRAVARIA

BAJORŲ KIEMAS

Karaliaus Mindaugo g. 47, P.C. „Akropolis“, Kaunas

Islandijos plentas 32, PLC „Mega“, Kaunas

KAINA 6,99 Lt

KAINA 5,90 LT

Ar užsisakytume dar kartą? Ne Įvertinimas: 1 balas

Ar užsisakytume dar kartą? Taip Įvertinimas: 3 balai

Pirmas įspūdis. Įžengę į „Bravarios“ restorano

Pirmas įspūdis. Restorano dizaineriai tikrai pasi-

erdvę iš karto įsitaisome prie staliuko esančio prie ledo arenos. Ten tuo metu treniruojasi ledo ritulio žaidėjai.

Taigi nenuostabu, kad dažnai krūptelti priverčia į langą atskriejęs ledo ritulio rutulys. Be to, ilgiau pasėdėjus imame jausti nemalonų šaltuką. Nusprendžiame, kad vis tik restoranas neturėtų būti ten, kur šalta.

Aptarnavimas.

Jaunutė padavėja pasipuošusi į tautiškus rūbus panašia apranga, beveik iš karto atneša meniu. Mes žinome ko užsisakyti, iš karto verčiame lapus, kuriuose ieškome šaltibarščių. Štai ir jie. Padavėja greitai priima užsakymą ir po kelių minučių šaltibarščiai jau ant stalo.

Patiekalas. Iš pirmo žvilgsnio, vaizdas keliantis

apetitą – orkaitėje apkeptos auksinės bulvės ir dubenėlis šaltibarščių su grietinės pagardu. Šį kartą kiaušinio randame, matosi švieži krapai ir svogūnai, galbūt ir kefyro esama, tad pradedame valgyti. Deja, nusivylimas...

Bulvės tokios sūrios, kad beveik neįmanoma valgyti, šaltibarščiuose taip pat druskos nepagailėta. Tad visas „druskingas“ derinys sukuria negerą įspūdį – kainos ir kokybės santykis tikrai prasilenkia. Čia valgyti dar kartą tikrai nesugrįšime.

(kaina pateikta sąskaitoje 4,19 Lt)

stengė, aplinka jauki, šviesu ir daug vietos. Atsisėdame prie staliuko. Čia taip pat viskas švaru tvarkinga, neturime ko sukritikuoti. Tad užsisakome.

Aptarnavimas. Aptarnavimas tikrai greitas ir malonus. Deja, atmintyje padavėja visai neišliko. Ar jos neturėtų nors truputį nusišypsoti?

Patiekalas. Šaltibarščiai meniu pažymėti „Kulinarijos paveldo fondo“ ženklu, nuteikia maloniai. Laukiame patiekalo. Štai ir jis. Patys šaltibarščiai nenuvylė, buvo su kefyru, tirštoki. Skonis nenuvylė, nors vis kirbėjo jausmas, kad kažko trūksta. O štai bulvės... Lėkštėje gulėjo aptrupėję, senos ir net pajuodavusiais kampais bulvės. Jei ne šaltibarščiai ir puiki aplinka, kažin ar sugrįžčiau dar kartą.

• http://bajorukiemas.lt/

• http://www.bravaria.lt/

PLATUMOS

2014 BIŽELIS–LIEPA

63

K E LIAUJAME Į PR AE I TĮ

64

PLATUMOS

2014 BIŽELIS–LIEPA

NAMINIŲ

DAŽŲ GAMYBA

Ž

URNALAS „GIMTASAI KRAŠTAS“ – PIRMASIS LIETUVOJE KRAŠTOTYROS ŽURNALAS, PRADĖTAS LEISTI 1933 M. ŠIAULIUOSE. ŽURNALAS BUVO LEIDŽIAMAS 1933–1943 METAIS. JO ORGANIZATORIUS IR REDAKTORIUS BUVO TEISININKAS, „AUŠROS“ MUZIEJAUS IR ŠIAULIŲ KRAŠTOTYROS DRAUGIJOS ĮKŪRIMO INICIATORIUS PELIKSAS BUGAILIŠKIS. ŽURNALE RAŠĖ APIE 80 GARSIŲ TO METO MOKSLININKŲ, MUZIEJININKŲ, KRAŠTOTYRININKŲ, MOKYTOJŲ IR STUDENTŲ. PER 10 GYVAVIMO METŲ BUVO IŠLEISTA 17 ŽURNALO „GIMTASAI KRAŠTAS“ NUMERIŲ. ŽURNALE BUVO SKELBIAMA INFORMACIJA IŠ VISŲ KRAŠTO ETNOGRAFINIŲ REGIONŲ KRAŠTOTYROS, MUZIEJININKYSTĖS, ARCHEOLOGIJOS, ETNOLOGIJOS, TAUTOSAKOS, KALBOS IR GAMTOS TEMOMIS. ŠIANDIEN ŽURNALO „GIMTASAI KRAŠTAS“ EGZEMPLIORIŲ GALIMA RASTI TIK MOKSLINĖSE BIBLIOTEKOSE.

Straipsnio „Liaudies technika“ ištrauka iš žurnalo „Gimtasai kraštas“ 1 (24) Nr. sausis–kovas 1940 VII Kalba netaisyta

Duobėdžių, kaime ir aplinkiniuose kaimuose senovėje naminių dažų gamyba itin buvus išplitus, nes krautuvėse ar vaistinėse tik kai kuriuos chemikalus tepirkdavo, o šiaip dažus pasigamindavo namuose kiekviena šeimininkė.

Dalinai senesnės šeimininkėm dar ir dabar retkarčiais pasigaminančios dažų, nors dažniau perkama krautuvėse gatavi dažai.

NAMŲ DAŽŲ GAMYBOJE BUVO GAMINAMA TRYS DAŽŲ GRUPĖS DROBINIAMS RŪBAMS IR GIJOMS DAŽYTI

VILNONIAMS RŪBAMS IR GIJOMS DAŽYTI

PLATUMOS

DROBINIAMS IR VILNONIAMS RŪBAMS IR GIJOMS DAŽYTI

2014 BIŽELIS–LIEPA

65

K E LIAUJAME Į PR AE I TĮ

Pilkai dažyti drobiniams bei marškoniams buvo gaminama šiokie dažai:

prilupama jaunų alksnių žievės ir užmerkiama šaltan vandenin bent dviem dienom, o kartais ir trims dienoms. Užmerkus žievę, tuoj pridedama bei užmerkiama įvairių surūdijusių geležgalių, kaip tai: senų pasagų, grandžių, vinių ir t.t. Kada jau pamirkoma dvi ar tris dienas, žievė ir geležgaliai išgriebiama ir į dažus dedama dažomasai rūbas arba gijos (srūgos) ir taip pat laikoma užmerkus bent dvi dienas, o kartais ir tris. Tačiau nemerkiama bent kaip, bet žiūrima, kad įmerktasai rūbas būtų liuosai dažuose, nesuspaustas; taip jau ir su gijomis. Išėmus rūbą ar gijas iš dažų, tuoj džiaunama. Šiais dažais rūbai nudažomi pilkai; vilnoniai nedažomi.

Pilkai yra žinoma dar vienas dažų gamybos būdas. Būtent, vieton alksnio žievės imama ąžuolo luoba, kuri sukapojama smulkiais gabalėliais arba, jei jauno ąžuolo imama plona žievė, supiaustoma peiliu, sudedama į vandenį katilan, pridedant gana tirštai ir- virinama bent dvi valandas. Iki iš luobos ištraukiama į vandenį viskas. Tada katilas nukaičiama žemėn, ąžuolo ištižusi luoba samčiu nugriebiama ir išmetama ir į dažus merkiama dažomasai rūbas arba gijos. Mirkoma bent parą ar ir daugiau, iki visi dažai susigeria į dažomus rūbus. Paskui jau džiaunama. Šiais dažais tedažoma tiktai marškoniai bei drobiniai siūlai ar rūbai. Sakoma, kad šie dažai, lygiai kaip ir pirmieji, esą labai patvarūs ir nudažytas šiais dažais rūbas „nebijąs“ plovimo ir net sutinimo šarme, nekalbant apie vandenį. Šiuose dažuose dažyti rūbai taip pat „nebiją“ bei nenublunką ir nuo saulės.

Rudai drobiniai dažomi šiaip paruoštais dažais. Prilupama jaunų alksnių

žievės ir ji smulkiai supiaustoma. Tada žievė kokiame inde pamerkiama šaltan vandenin vienai parai išmirkti. Dažniausiai merkiama jau tiesiog į katilą, kuris paskui su žieve užkaičiama ant ugnies ir virinama apie tris valandas. Tačiau prieš užkaičiant ant ugnies ar-tuoj-užkaitus pridedama apie 100 gramų „kuparvozo” ir kiek mažiau alūno. Iki išvirinama žievė kuparvozas ir alūnas ištirpsta.

Tada nukaičiama puodas ar katilas nuo ugnies ir samčiu išgriebiama suvirusi ir ištižusi žievė ir į dažus įdedama liuosai, nesūspaudžiant rūbas ar siūlų gijos ir užkaičiama ant ugnies bei pavirinama dar dvi valandas (maždaug). Tada nukaičiama dažai žemėn, išgriebiama dažomasai rūbas ar gijos, sudedama į drobinį maišelį, žinoma, švarų, pav., didesnėn terbon sukišama, ir maišelis ar terba uždedama ant garuojančio su karštais dažais katilo, kad nudažytąjį rūbą ar gijas „išgarinus” ant garo. Taip ant garo laikoma bei garinama iki ataušta dažai, nustoja garavę. Bet jei tuo laiku pasitaiko kūrenti pečius, pav., kepant duoną, tai ją ištraukus, sudėti maišelin ar terbon rūbai bei siūlai pakišama po pečiaus „pašusti” ir laikoma iki visiškai ataušta pečius. Dažant didesnį kiekį siūlų arba daugiau audeklo ar jau pasiūtų rūbų, pečius ir specialiai pakuriama, nes ant garo, palyginti, mažai „teišsigariną”. Šiais dažai tedažoma tik drobiniai siūlai ar audeklas; vilnoniai nedažoma.

Žaliai dažoma labai panašiu būdu, kaip ir rudai ir tedažoma tik vilnoniai.

Dažoma ir dažai paruošiami šiuo būdu. Alksnio žievė smulkiai supiaustoma ir pamerkiama šaltan vandenin vienai parai, kad išmirktų. Tada užkaičiama ant ugnies, pridedama kuparoso ir virinama 3 valandas. Įdedama vilnonis audeklas ar vilnonės gijos, nugriebus bei pašalinus žievę ir virinama dvi valandas.

Paskui sudedama dažomieji siūlai ar audeklas drobinin maišelin ar terbon ir „garinama“ ant karštų, garuojančių dažų arba pakišamą po karštu pečiumi, tik, žinoma, neperkarštu, kad nesviltų ir laikoma iki ataušta pečius. Šiuo būdu dažant vilnoniai nusidažą žaliai ir tas žalumas prilygsta samanų žalumui. Nudažytasai audeklas ar siūlai nebiją sutinimo, nei nuo saulės nenublunką.

66

PLATUMOS

2014 BIŽELIS–LIEPA

Geltonai – „citrinavai“ (vadinasi, šviesiai gelsvai, citrino spalva) da-

žoma drobiniai bei marškoniai ir vilnoniai, nes šie dažai tinką ir drobiniams, ir vilnoniams dažyti. Dažai pagaminami šitokiu būdu. Pribraukiama beržo lapų, sudedama vandenin ir katilas užkaičiama ant ugnies ir tada pridedama nedidelis alūno kiekis. Virinama apie 2 valandas. Kada vanduo nuverda, pridedama jo daugiau. Tačiau, paprastai, vengiama „dapildyti“, bet iš karto vandens imama daugiau, kad liktų ir nuvirinimui. Išvirus dažus, katilas nukaičiama aslon ir samčiu beržo suvirę lapai išgriebiama. Tada katilan įdedama vilnonės ar marškonės siūlų gijos ar audeklas (vilnonis arba marškonis), užkaičiama puodas ant ugnies ir pavirinama apie vieną valandą. Paskui nudažyti siūlai ar audeklas džiaunama ore. Šiais dažais nudažoma šviesiai gelsva citrino spalva.

Juodai dažoma suodžiais (suodimis). Dažai taip pagaminami. Prirenkama iš kamino smulkios, sudėties suodžių, taip jau išgrandant ir pečiaus ir virtuvės (kuknios) durnų kanalus. Suodžiai suberiami į švarų vandenį, pridedant jų gerą kiekį, kad vanduo nebūtų perdaug skystas bei nenusidažęs. Maždaug ant vieno kibiro vandens pridedama po saują valgomosios druskos ir šis mišinys užkaičiama ant ugnies ir apie vieną valandą virinama, gerai maišant, kad galutinai ištirptų druska ir suvirtų suodžiai. Siūlai ar audeklas dedama jau į švarius dažus, perkošus juos per koštuvį arba drobinį skudurą. Virinama apie pusvalandį ir, nukaitus nuo ugnies aslon, laikoma siūlai dažuose, iki šie ataušta. Paskui nugręžiama ir padžiaunama ore. Šiais dažais dažoma marškoniai (drobiniai, lininiai, pakuliniai ir t. t.) ir vilnoniai. Kaip pasakojama, šiais dažais itin gerai juodai nusidažydavęir neblukdavę.

KALBANT DĖL DABARTINIŲ DAŽŲ IR DAŽYMO BŪDO, PAŽYMĖTINA, KAD TIK VIENA KITA APYLINKĖJE MOTERĖLĖ DALINAI TEGAMINA NAMINIUS DAŽUS. TAI DAŽNIAUSIAI SENOVIŠKO GYVENIMO BŪDO BEI PAPROČIŲ ŠALININKĖS. ŠIAIP JAU TOKIŲ DAŽŲ GAMYBA YRA PAMIRŠTA, NES, KAIP SAKOMA, NEBEAPSIMOKĄ DAUG VARGTI IR GAIŠTI SU NAMINIAIS DAŽAIS, JUOBA, KAD NAMINIŲ DAŽŲ GAMYBA YRA SURIŠTA SU LAIKO GAIŠIMU. PAV., KAI KURIAIS DAŽAIS DAŽANT, REIKIA MAŽIAUSIAI PUSDIENIS SUGAIŠTI IKI PARUOŠIAMI DAŽAI, O IKI NUDAŽOMA, TAI IR VISA DIENA TRUNKANTI. GI PIRKTINIAI DAŽAI ESĄ PATVARŪS, PIGŪS IR PATOGŪS DAŽYTI. TAČIAU DAR ESAMA MOTERŲ, KURIOS MANO IR ĮSITIKINUSIOS, KAD NAMINIAIS DAŽAIS DAŽYMAS SENOVĖJE BUVĘS GERESNIS, DAŽAI ŽYMIAI BŪDAVĘ PATVARESNI, GALĖDAVĘ JUOS VIRINTI IR NEI KIEK NEBLUKDAVĘ. JEI JOS PAČIOS DABAR NEBESIGAMINANČIOS DAŽŲ, TAI DAŽNIAUSIAI DĖLIAI LAIKO STOKOS AR KITŲ PRIEŽASČIŲ, LIKDAMOS PRIE SENESNĖS NUOMONĖS APIE NAMINIŲ DAŽŲ GAMYBĄ.

PLATUMOS

2014 BIŽELIS–LIEPA

67

NORI GAUTI NAUJIENAS

PIRMAS?

TA P K Ž U R N A L O P L AT U M O S D R A U G U S O C I A L I N I U O S E T I N K L U O S E

W W W. P L AT U M O S . LT