KRONIKA / ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ

BIRŠTONAS

Pagalbos sau programa. Birštono viešoji biblioteka įgyvendino Lietuvos kultūros tarybos ir Birštono savivaldybės finansuotą projektą „Vokologija – pagalba sau balsu“. Pasitelkta profesionali kūrėjų komanda: Laura Budreckytė (kompozicija ir vokalas), Richardas Banys (klavišiniai), Vytis Nivinskas (kontrabosas), Tuomas J. Räsänenas (mušamieji ir perkusija), Vilius Keras (garso įrašas ir koregavimas), Indrė Budreckytė (akvarelė), Neringa Žukauskaitė (dizainas), Eglė Beinorienė (psichoterapija), sukurta unikali programa ir išleistas muzikos terapijos leidinys (300 vnt. kompaktinių plokštelių).

Kompaktinėje plokštelėje „Vokolgija – pagalba sau balsu“ pristatoma 10 muzikinių kompozicijų. Kiekviena jų turi tam tikrą temą, išsiskiria harmonija ir ritmika. Įrašuose skamba L. Budreckytės įdainuotos melodijos ir įskaitytos konkrečios užduotys, skatinančios klausytoją įsitraukti, improvizuoti balsu, išdrįsti dainuoti, įsiklausyti į savo vidinį ritmą.

Kiekvienai kompozicijai priskirti dailininkės I. Budnikienės akvarele lieti piešiniai ir, bendradarbiaujant su psichoterapeute E. Beinoriene, sukurti meniniai tekstai, padedantys patirti maksimalų improvizacijos balsu poveikį pačiam tampant kūrybinės veiklos dalimi.

Programa, kompaktinė plokštelė pristatyta Birštone, Nemajūnuose, Kaune, Vilniuje. Renginių dalyviams buvo išplatintas projekto poveikio vertinimo klausimynas. Visi (100 proc.) respondentai manė, kad sukurta programa ir įrašyta kompaktinė plokštelė yra svarbios ir reikalingos, nes padeda atsipalaiduoti, peržengti per savo baimes.

Programa skirta visiems, nėra būtinas specialus muzikinis išsilavinimas. Skaitmeninė leidinio versija paskelbta bibliotekos ir L. Budreckytės interneto svetainėse, yra prieinama klausytojams jiems patogiu laiku. Birštono viešosios bibliotekos informacija

GARGŽDAI

Dėmesys regionų paveldui. Siekdama pristatyti Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos šeimų šventes, jų panašumus ir skirtumus, apie kuriuos liudijimų galima rasti dažno Klaipėdos rajono gyventojo šeimos albume, Klaipėdos

Pasitelkus profesionalus, išleista kompaktinė plokštelė. Bibliotekos archyvas Šilalės biblioteka anksčiau (1961–1977 m.)... ... ir šiandien. Bibliotekos archyvas

Etnografė A. Kuprelytė pristatė regionų aprangos skirtumus. Bibliotekos archyvas

85 metų Šilalės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos veiklos istorija su čia dirbusiais žmonėmis, užaugintais skaitytojais, besikeitusiais bibliotekiniais procesais, paslaugomis ir renginiais liudija brandą, sukauptas žinias ir patirtį.

Šilalės bibliotekos įkūrimo pradžia galima laikyti 1937-uosius. Būtent tais metais biblioteka įsteigiama viename iš Šilalės miesto pastatų, antrame aukšte, viename kambarėlyje. Remiantis vietos gyventojų prisiminimais, knygų fondą sudarė apie 1000 leidinių. Žinoma, kad pirmaisiais metais buvo 39 skaitytojai.

Per tuos 85 metus biblioteka patyrė ir gaisrą (1941 m.), ir nuolatinius struktūrinius pokyčius, jai vadovavo 16 direktorių. Jei iš pradžių bibliotekoje tebuvo vos vienas darbuotojas, tai šiuo metu čia dirba 21 ir dar 22 rajono filialuose. Nuo vieno kambario biblioteka išaugo iki keturių aukšto pastato, kuriame šiuo metu telpa virš 38 tūkst. knygų ir kitų leidinių, skaito apie 1300 skaitytojų. Prieš 25 metus tapusi Šilalės rajono savivaldybės viešąja biblioteka, tokia išliko iki šių dienų. Dabar bibliotekai priklauso 23 struktūriniai padaliniai (filialai), jai vadovauja dabartinė bibliotekos direktorė Astutė Noreikienė, į biblioteką dirbti atėjusi 2010 m.

Dabartinė biblioteka – šiuolaikiška ir inovatyvi, joje veikia interaktyvi edukacinė erdvė su mažuoju 3D kino teatru, „Xbox“ konsole, 3D spausdintuvu, šiemet gauta naujos kartos virtualiosios realybės įranga. Bibliotekoje galima rasti kūrybinį, inžinerinį ir programavimo paketus, kuriuos sudaro net 26 įrenginiai ir programos. Tai – grafinė planšetė įvairiems dizainams kurti, garso įranga profesionaliam įgarsinimui, vienintelis rajone Brailio rašto spausdintuvas.

Būtina paminėti, kad Šilalės biblioteka pirmoji rajone sukūrė interaktyvų edukacinį žaidimą „Skrydis per Šilalę“, papildytosios realybės turistinį žaidimą „Aplankyk Šilalę“, įrengė Galvosūkių kambarį. Už originalią ir inovatyvią veiklą diegiant netradicines paslaugas 2020 m. Šilalės biblioteka tapo inovatyviausia šalyje.

Be tradicinių renginių, biblioteka stengiasi atliepti šiuolaikinius lankytojų poreikius, rengia skaitmeninio raštingumo mokymus, tiesiogines transliacijas, virtualius pokalbius, intelektines viktorinas, įvairias kūrybines dirbtuves. Yra atvira visiems, stengiasi telkti įvairią negalią ar kitų individualių reikmių turinčius gyventojus, todėl įstaiga paženklinta specialiu logotipu „Biblioteka visiems“. Vaikų skaitykloje veikia žaisloteka, vyksta kultūriniai ir švietėjiški renginiai, daugiau nei dešimtmetį mažieji buriami į neformalų vaikų klubą „Nykštukas“.

Šilalės biblioteka kaupia ir renka medžiagą apie 62 žymius rajono kraštiečius, leidžia knygas, bibliotekoje veikia Šilalės rajono literatų klubas „Versmė“, vienijantis 10 aktyvių kraštiečių poetų, čia visada atviros durys savanoriams ir praktikantams.

Rima Norvilienė

rajono savivaldybės Jono Lankučio viešoji biblioteka vykdė etninės kultūros puoselėjimo projektą „Praeities kadre – regionų pažinimas“, jį finansavo Klaipėdos rajono savivaldybė.

Senosios fotografijos – unikali ir svarbi istorinio ir kultūrinio paveldo dalis. Nuotraukoje įamžintas kadras išlaiko užfiksuotą praeities akimirką, kuri daug ką liudija. Įgyvendinant projektą rajono gyventojai buvo kviečiami pateikti nuotraukų iki 1939 m., kuriose įamžintos šeimos šventės, lauko darbai. Šios fotografijos nuskenuotos, suskirstytos pagal regionus ir atrinktos parodai.

Žemaitijos nacionalinio parko etnografė Aldona Kuprelytė projekto dalyviams pristatė tautinį kostiumą ir, apžvelgdama pateiktas fotografijas, padėjo atpažinti, kokie tautinio kostiumo elementai būdingi Žemaitijai ir Mažajai Lietuvai.

kimas, tad kiekvienas projekto dalyvis gavo į laikmeną įrašytas suskaitmenintas nuotraukas, taip tikintis diegti supratimą apie asmeninio paveldo išsaugojimo svarbą. Giedrė Ilginienė

JONIŠKIS

Meno jungtys. Joniškio rajono savivaldybės Jono Avyžiaus viešoji biblioteka 2022 m. įgyvendino tęstinį šiuolaikiniam menui pristatyti skirtą projektą „Meno jungtys 2“. Juo siekta kelti bendrą rajono kultūrinio gyvenimo lygį, bendruomenei pristatant šiuolaikinio profesionalaus tarpdisciplininio meno kūrinius.

Vykdant projektą joniškiečiams pristatyti septynių jaunųjų tarpdisciplininio meno kūrėjų darbai. Viešosios bibliotekos hole veikė Edvino Siliūno garso instaliacija „Deng“, prie Joniškio lauko estrados pastatyta architekto Džiugo Karaliaus medinė skulptūra „Raštai“ (tai tarsi atversta knyga, kur vidiniai lapai simbolizuoja pažinimą ir šviesą), Joniškio Baltojoje sinagogoje veikė menininko Adomo Žudžio personalinė paroda „Post-skaitmeninė laiko kapsulė“, J. Avyžiaus viešojoje bibliotekoje pristatyta juvelyrės Simonos Nakrošiūtės tvarių dirbinių paroda „Objektų kolekcija“, Joniškio miesto parke pastatyta menininkės Adelės Urbanavičiūtės instaliacija „Ledynas“, menininkė Aurelija Bulaukaitė Algimanto Raudonikio meno mokyklos Atvirame jaunimo centre pristatė kibernetinę tapybą, interneto platybėse platinamą šiuolaikinį meną, Joniškio Raudonojoje sinagogoje menininkė Gabrielė Vetkinaitė surengė rankų darbo knygelės „Dainos apie save“ garsinį pristatymą-performansą.

Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Joniškio rajono savivaldybė. Gita Vilčiauskienė

KAUNAS

Įgyta naudinga patirtis. Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka įgyvendino Lietuvos kultūros tarybos finansuotą ir Kauno rajono savivaldybės remtą projektą „Susitikime pokyčiams!“, kuriuo siekta pagelbėti suaugusiesiems susidoroti su postpandeminiais psichologiniais iššūkiais. Meninės ir edukacinės veiklos, skatinančios pažinti save ir tobulėti, vyko viešojoje bibliotekoje Garliavoje ir jos padalinyje – Vilkijos bibliotekoje.

Vertingi buvo susitikimai ir pokalbiai su psichologais bei psichoterapeutais, jų parašytų psichologinių knygų pristatymai. Dalyviai buvo raginami suvokti, ar yra emociškai atsparūs, analizavo metodus, skatinančius pozityvias gyvenimo permainas, klausėsi patarimų apie psichologinį atsparumą, aiškinosi, kaip nepasiduoti liūdesiui, nerimui ir netikrumo pojūčiui.

Apibendrinant galima teigti, jog bibliotekos lankytojai psichologinę sveikatą stiprino aptardami įvairias pagalbos sau praktikas, analizuodami asmenines patirtis ir ieškodami tinkamiausių streso valdymo būdų.

Net du mėnesius viešojoje bibliotekoje ir Vilkijos padalinyje vyko savaitiniai gongų muzikos terapijos seansai, kuriuos vedė garso terapijos edukatorius Tomas Ivanauskas.

Bibliotekos interneto svetainėje ir socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje buvo pristatytos biblioterapinės knygos (parengė vyr. bibliotekininkė Elvyra Matveičikienė).

Fotomenininkė Kristina Meilutė vedė bibliotekos lankytojų itin mėgstamas kūrybines piešimo ant vandens edukacijas. Jose dalyvavo per 70 žmonių. Originaliausių darbų paroda lapkritį ir gruodį buvo eksponuojama bibliotekos Konferencijų salėje.

Svarbu paminėti, kad baigiamajame projekto renginyje raginome dalyvius reflektuoti savo patirtis. Iš užpildytų anketų sužinojome, kad daugumai jų projekto veiklos padėjo spręsti problemas, įveikti įvairius iššūkius. Beveik 90 proc. respondentų patvirtino atradę naudingą pagalbos sau praktiką ar streso valdymo formą. Didžioji dalis atsakiusiųjų tikino taikysiantys įgytą patirtį kasdieniame gyvenime.

Prie instaliacijos „Raštai“ (iš kairės): projekto vadovė G. Vilčiauskienė, autorius D. Karalius, vicemerė V. Aleknavičienė. Audrius Danielius Projekto dalyviai baigiamajame renginyje atlieka praktinę užduotį. Bibliotekos archyvas

Aistė Bartulė

MAŽEIKIAI

Knygų festivalis. Mažeikių rajono savivaldybės viešoji biblioteka, 2022-aisiais minėdama įkūrimo 100-metį, organizavo Knygų festivalį, subūrusį knygų mylėtojus į žodžio, muzikos ir teatro šventę. Projektą „Knygų festivalis ‘22“ finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Mažeikių rajono savivaldybė.

Pirmąjį gruodžio savaitgalį dvi dienas trukęs festivalis mažeikiškiams suteikė progą knygų mugėje įsigyti įvairių leidinių, smulkmenų ir suvenyrų, nemokamai dalyvauti knygų pristatymuose, susitikimuose su rašytojais, spektakliuose, koncertuose, edukacijose. Kultūrinėje festivalio programoje buvo daug įvairių veiklų vaikams, jaunimui ir suaugusiesiems.

Viešojoje bibliotekoje buvo galima pasiklausyti literatūrologės Danguolės Šakavičiūtės paskaitos „Skaitymo skatinimo ir knygos populiarinimo aktualijos. Didieji skaitymo džiaugsmai ir ne mažesni rūpesčiai“, padiskutuoti apie knygos ir skaitymo populiarinimo metodus.

GALERIJA. Edukacija „Veidaknygė“

Darius Baltakis

Rokiškis. Rokiškio Juozo Keliuočio viešoji biblioteka, norėdama parodyti, kokia spalvinga yra literatūra, 2022 m. vykdė projektą „Literatūrinė vaivorykštė“. Vyko 12 vaivorykštės spalvų kodais paženklintų renginių, pristačiusių literatūrą įvairiomis meno raiškos formomis. Nuotraukoje – pasirinktą literatūrinį personažą kuria Rokiškio profesinio mokymo centro vizažo specialybės moksleivė. (Daiva Vilkickienė)

Aktorių K. Kazlauskaitės ir S. Bareikio muzikinė programa. Janina Dambrauskaitė

Visuminio ugdymosi šeimai akademijos „Family Lab Academy“ edukologė Jovita Starkutė pristatė itin aktualią tėvams knygą „Kaip auginti savarankiškus, kūrybingus vaikus?: vaiko ugdymas nuo gimimo iki 5 metų“, o jos kolegė Indrė Neimantė Vaikų ir jaunimo skyriuje mokė mažuosius, „kaip atrasti dinozaurų salą“.

Knygų festivalio atidaryme susirinkusiuosius sveikino Mažeikių rajono savivaldybės mero pavaduotoja Sigutė Bernotienė, Lietuvos mažų ir vidutinių leidėjų asociacijos prezidentė Ramutė Žandarienė, viešosios bibliotekos direktorė Alina Bernotienė. Dainas iš muzikinių spektaklių dainavo aktoriai Evelina ir Gytis Šimelioniai.

Antrąją festivalio dieną buvo apdovanoti beveik visus jubiliejinius metus trukusios bibliotekos organizuotos „Skaitymo skatinimo akcijos su 100-mečio ženklu“ nugalėtojai. Akcijos paskelbtas užduotis – per 10 mėnesių perskaityti 10 knygų ir taip paminėti bibliotekos 100-metį – įveikė 53 įvairaus amžiaus skaitytojai. Nuotaikingą koncertą knygų mylėtojams dovanojo kanklininkė Aistė Bružaitė ir birbynininkas Egidijus Ališauskas bei mažoji Akvilė.

Be knygų pristatymų, susitikimų su jų autoriais ir įdomių pokalbių, netrūko renginių ir Mažeikių gimnazijų moksleiviams, taip pat patiems mažiesiems bibliotekos draugams.

Baigiamasis bibliotekos jubiliejinių metų renginys ir paskutinis Knygų festivalio akordas – aktorių Kristinos Kazlauskaitės ir Sauliaus Bareikio programa „Dainos, eilės, prisiminimai iš teatro gyvenimo“ – gruodžio 7-osios vakarą sulaukė ypač didelio susidomėjimo. Renginyje įteiktos dovanos bibliotekos rėmėjams ir bičiuliams, padėkota visiems, buvusiems kartu visus 2022-uosius – Mažeikių bibliotekos 100-mečio metus. Dangira Undžienė

MOLĖTAI

Virtuali filosofijos skaitykla. Baigėsi jau penktą kartą Molėtų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vykę Virtualios filosofijos skaityklos susitikimai (iš dalies finansuojami Lietuvos kultūros tarybos). Čia visą rudenį, kas savaitę, dalyviai gaudavo po filosofinį tekstą, vėliau jį aptardavo virtualiame susitikime „Zoom“ platformoje.

Skaitykla pradėjo veikti 2020-ųjų pavasarį, kai karantinas gan drastiškai pakeitė daugelio kasdienybę. Biblioteka galėjo tęsti savo veiklas, bet jau kitu formatu. Šiuo atveju susitikimus nuotoliniu būdu galima laikyti nemažu žingsniu į priekį plečiant biblioteką už fizinių jos ribų, nes virtualumas – vienas didžiausių šios skaityklos privalumų: į ją galima prisijungti iš bet kur, kur tik yra interneto ryšys.

Virtualią filosofijos skaityklą nuo pat jos pradžios kuruoja filosofė prof. dr. Lina Vidauskytė, jai padedant skaitytojų grupė gilinasi į filosofinius tekstus. Į skaityklos susitikimą prisijungia ir visada diskutuoti pasiruošęs filosofas prof. dr. Tomas Sodeika. Gauti skaitinius bei gaires ir dalyvauti virtualiuose susitikimuose gali visi norintys, nepriklausomai nuo amžiaus ar išsilavinimo. Skaityklos dalyvių amžius varijuoja nuo gimnazistų iki senjorų, o ir prisijungiama iš įvairiausių vietų – iš gatvės, autobuso, ligoninės, vienuolyno. Skaitykla yra draugiška ir introvertams, ir ekstravertams – prisijungus galima įsitraukti į bendrą diskusiją ar tiesiog tik klausytis diskutuojančiųjų.

Skaityklos naujienlaiškį su tekstais kas savaitę gaudavo visi užsiregistravę skaitytojai, jie pagal galimybes dalyvaudavo tekstų aptarimuose. Susitikimų temas ir skaitinius L. Vidauskytė parinkdavo atsižvelgdama į aktualumą, nūdienos aktualijas ar visuomenei kylančias problemas.

Šį sezoną, be dešimties kuratorės moderuotų susitikimų, dar vyko trys atviros paskaitos, vieša prieiga buvo suteikta ir pirmą kartą apie skaityklą išgirdusiems. Per kassavaitinius susitikimus buvo skaitomi Ivano Illicho, Karlo Jasperso, Edwardo Saido, Martino Heideggerio, Friedricho Nietszche’s ir kitų mąstytojų tekstai, o atviras paskaitas vedė filosofas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis, pasakojęs apie „Teurgijos, vaizduotės dialektikos ir fašizmo skirtį“, filosofė, kultūrologė Dalia Staponkutė, analizavusi politikos ir kultūros santykį ir pati Lina Vidauskytė, pasakojusi apie buvimo savimi ryšį su socialinėmis medijomis.

Virtuali filosofijos skaitykla suaktualina bibliotekos fonde esančius tekstus, skatina asmeninį dalyvių tobulėjimą, prisideda prie bibliotekos darbuotojų įgūdžių dirbant virtualioje erdvėje stiprinimo. Skaityklos išliekamoji vertė akivaizdi, nes jos veiklos tęsiamos būtent skaitytojų pageidavimu. Molėtų viešosios bibliotekos informacija PANEVĖŽYS

Apie iškilias krašto moteris. Gruodžio 6-ąją Panevėžio Elenos Mezginaitės viešojoje bibliotekoje jau šeštą kartą vyko bibliotekos ir Panevėžio švietimo centro organizuota konferencija „Iškilios Panevėžio krašto moterys“. Joje prisimintos iš Panevėžio krašto kilusių moterų gyvenimo istorijos ir pasiekimai.

Šiemet prisimintos įvairių sričių šviesuolės: mokytojos, dailininkės, bibliotekininkės, medikės, tautos mylėtojos ir sportininkės. Daugelis iš jų mokėsi tuometinėje Panevėžio mergaičių gimnazijoje (dabar – Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazija).

Kupiškio rajono viešosios bibliotekos Kraštotyros ir edukacijos skyriaus vedėja Lina Matiukaitė pristatė dailininkę Bronislavą Jacevičiūtę-Jėčiūtę. Įkvėpta savo mokytojos, poetės Salomėjos Nėries, B. Jacevičiūtė-Jėčiūtė ėmė kurti iliustracijas. Tapytoja 2008 m. buvo paskelbta Kupiškio krašto garbės piliete.

Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyriaus vadovė Greta Kėvelaitienė supažindino su ilgamete (1949–1977 m.) Panevėžio bibliotekos (dabar – G. Petkevičaitės-Bitės) direktore, knygos žinove Kotryna Dičkiene, kuriai pavyko išsaugoti 3000 prieškario literatūros kūrinių, atgimimo laikotarpiu tapusių pamatu Retų spaudinių skyriui. K. Dičkienė rūpinosi ir lituanisto Leono Kuodžio rankraštiniu palikimu.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Knygos grafikos centro edukatorė, ekslibrisų dailininkė Lolita PutramentienėBraza skaitė pranešimą apie dailininkę Stasę Medytę, dalinosi unikalia filmuota medžiaga ir demonstravo bibliotekos Knygos grafikos centre saugomus S. Medytės ekslibrisus.

Konferencijoje dar buvo prisiminta mokytoja ateitininkė Veronika Kalendaitė-Būtėnienė (žinomo kalbininko, pedagogo Petro Būtėno žmona); medicinos ir farmakologijos profesorė Aldona Lillian Balčytė-Baltch Gravrogkas, dirbusi infekcinių ligų srityje ir savo moksliniais darbais JAV garsinusi Lietuvos vardą; Audronė Zavadskytė, Ramunė Dilkaitė ir Stasė Miškinytė, kurios dar būdamos jaunos moksleivės įkūrė antisovietinę tautinę pogrindinę organizaciją „Atžalynas“; sportininkė Aldona KondrotaitėSkarulienė.

Molėtų viešosios bibliotekos paradinis įėjimas. Darius Janutis

Konferencijos organizatoriai ir dalyviai. Vaida Žalienė

ŠIAULIAI

Laiškų rašymo iniciatyva. Dar praėjusiais metais Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Airijos Karlou grafystės biblioteka (Carlow County Library), o šiemet abi bibliotekos įsitraukė į bendrą iniciatyvą – pradėjo įgyvendinti projektą „Pen Pal“.

Projekto organizatorė – Karlou biblioteka. Vienas iš projekto tikslų – suteikti mokiniams galimybę siųsti ir gauti ranka rašytus laiškus, galbūt užmegzti tarptautines draugystes. Tikslinė grupė – 12–14 metų jaunimas. Į projekto veiklą Airijoje įsitraukė Taluo (Tullow) bendruomeninės mokyklos (Karlou grafystė) 6 klasės mokiniai, o Lietuvoje – Šiaulių Gytarių progimnazijos šeštokai (su anglų k. mokytojomis Rima Bitkevičiūte-Pečiuliene ir Asta Jogminiene).

Įgyvendinant projektą, numatyti keturi nuotoliniai seminarai, skirti laiškams rašyti, kuriuos veda kūrybinio rašymo edukatorė iš Airijos Megan Wynne.

Abiejų šalių mokiniai jau dalyvavo dviejuose seminaruose apie jausmų ir faktų pateikimą rašant laišką. Kad pagerintų savo rašymo įgūdžius, dalyviai dar atliko dienoraščio rašymo pratimus, sužinojo, kaip pateikti daugiau faktinės informacijos ar atskleisti savo charakterio savybes.

Po praktinių seminarų mokiniai jau parašė pirmuosius laiškus savo susirašinėjimo draugams Airijoje.

Iniciatyvos kuratorės bibliotekose – Jurgita Januševičiūtė-Taralė (Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka) ir Elena Puyo-Valverde (Karlou biblioteka).

Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos informacija

ŠILUTĖ

Interaktyvi edukacinė kelionė. Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Bibliotekininkystės ir kraštotyros skyriaus specialistai šiemet įgyvendino tęstinį projektą „Interaktyvus Pamario raštijos lobynas: išgirsk, prisiliesk, pamatyk“.

Bibliotekininkai kartu su MB „Pozityvūs sprendimai“ komandos nariais sukūrė naują interaktyvią paslaugą – mobiliąją programėlę „3D potyriai Šilutėje“. Tai interaktyvus papildytosios realybės žaidimas su 3D dėlione po atviru dangumi, pritaikytas išmaniesiems telefonams (per I/OS ir „Android“ sistemas). Siūlome susipažinti su Šilutę garsinančiomis asmenybėmis keliaujant po miestą ir aplankant svarbias istorines vietas, taip pat sudėlioti 3D dėlionę. Mobilioji programėlė papildyta 5 animuotais, Eugenijaus Šalčio ir Audriaus Lauručio įgarsintais personažais, kurie lydės edukacinės kelionės metu ir pasakos dešimties reikšmingiausių miesto pastatų istorijas, atskleis su jais susijusių asmenybių gyvenimo ir veiklos detales. Žaidimo pabaigoje surinkus 30 detalių išryškėja žemėlapis. Jame – Mažosios Lietuvos etnografinis regionas ir jo sostinė Šilutė.

Gruodžio 6 d. F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vykusiame mobiliosios programėlės pristatyme MB „Pozityvūs sprendimai“ projektų vadovas Algirdas Šaulys detaliai pristatė „3D potyrių Šilutėje“ kūrimo etapus, supažindino su animuotais ir įgarsintais personažais. Pasirinkti ne išgalvoti veikėjai, o realūs XIX–XX a. pirmosios pusės Pamario krašto šviesuoliai – spaustuvininkas, visuomenės veikėjas Martynas Jankus, rašytojas Hermanas Zudermanas, poetas, pedagogas Fridrichas Bajoraitis, kultūros ir visuomenės veikėjas, dvarininkas Hugo Šojus ir Šilutės simbolis – Žuvis.

Bibliotekininkai dar parengė kilnojamąją ir virtualią parodą „Pamario raštijos lobynas“, kurioje pateiktos nusipelniusių Šilutės rajono asmenybių biografijos, jų nuopelnai raštijai, medžiaga apie išlikusius objektus, susijusius su jų gyvenimu, atminties įamžinimu. Bendradarbiaujant su Šilutės meno mokyklos atstovais prie kilnojamosios parodos parengtas ir edukacinis leidinys „Atrask Pamario raštijos lobyną“ su įvairiomis užduotimis. Šia medžiaga, vesdami netradicines pamokas bibliotekose, naudojosi rajono pedagogai.

Seminarus apie laiškų rašymą mokiniai stebėjo bibliotekos Komiksų centre. Bibliotekos archyvas JONAVOS RAJONE PAGERBTAS J. VAREIKIO ATMINIMAS

Lapkričio 21-ąją Skarulių kapinėse iškilmingai atidengtas žymiam kraštiečiui Justinui Vareikiui skirtas paminklas. 2022-ųjų gruodį sukanka 150 metų, kai Saleninkuose (Jonavos r.) gimė lietuviškos spaudos knygnešys, Jonavos valsčiaus šaulių būrio steigėjas, būrio vadas ir garbės pirmininkas, „Šaulių žvaigždės“ ir Gedimino IV laipsnio ordinų kavalierius J. Vareikis.

Šia proga Jonavos viešoji biblioteka, padedama Jonavos rajono savivaldybės, atstatė ir sutvarkė J. Vareikio šeimos kapavietę. Dabar nusipelniusio kraštiečio kapą žymi naujas antkapis, o nuskaičius šalia esantį QR kodą galima Šauliai vadovavo žygiui į Skarulių kapines. susipažinti su J. Vareikio biografija, parengta bibliotekos kraštotyrininko Vytauto Venckūno. „Svarbiausia – turėti gerą idėją, o tada atsiras ir palaikymas, ir pagalba“, – džiaugėsi Jonavos viešosios bibliotekos direktorė Skirmutė Gajauskaitė, pasakodama apie dar pavasarį bibliotekininkų sumanytą ir pradėtą iniciatyvą atgaivinti tuomet nykiai atrodžiusį J. Vareikio šeimos kapą. „Šis darbas prasmingas, jo vertė ne pinigais matuojama“, – teigė pareigą išsaugoti kraštiečio atminimą ateities kartoms akcentavęs Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius. Už rūpestį įamžinti savo istoriją Paminklo juostelę atrišo rajono meras M. Sinkevičius ir direktorė S. Gajauskaitė. idėjos sumanytojams dėkojo Seimo narys Bibliotekos archyvas Eugenijus Sabutis.

Simbolinę juostelę nuo antkapio nurišo bibliotekos direktorė S. Gajauskaitė ir rajono meras M. Sinkevičius, o kapavietę pašventino kunigas Jonas Bujokas.

Prie šventės prisidėjo Vytauto Didžiojo šaulių 2-oji rinktinė ir Jonavos J. Vareikio 211-oji šaulių kuopa. Šauliai, žygį į Skarulių kapines pradėję prie Jonavos viešosios bibliotekos, vadovavo visam 150 dalyvių būriui. Žygeiviai galėjo susipažinti su patriotiška šaulių veikla, paragauti kareiviškos košės. Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos istorijos ir pilietiškumo mokytojas, šaulys Egidijus Živaitis susirinkusiesiems pasakojo apie unikalią J. Vareikio asmenybę.

Jonavos viešoji biblioteka džiaugiasi sutvarkytu žymaus kraštiečio J. Vareikio kapu ir dėkoja padėjusiems sukurti iškilmingą šventę: rėmėjai Jonavos rajono savivaldybei, partnerėms – Vytauto Didžiojo šaulių 2-ajai rinktinei ir Jonavos J. Vareikio 211-ajai šaulių kuopai.

Jonavos viešosios bibliotekos informacija

Kintų moksleiviai apžiūri parodą ir sprendžia užduotis. Bibliotekos archyvas