Rasa Januševičienė. Bibliotekų transformacijos kintančioje aplinkoje

BIBLIOTEKŲ TRANSFORMACIJOS KINTANČIOJE APLINKOJE

Gruodžio 2-ąją – profesoriaus Vaclovo Biržiškos gimimo dieną – Lietuvos bibliotekininkų draugija (LBD) pakvietė bibliotekininkų bendruomenę aptarti profesijos aktualijų ir perspektyvų, pasidalyti įžvalgomis apie bibliotekų vaidmenį šių dienų įvykių kontekste. Tradicinių „Biržiškos skaitymų“ tema šiemet buvo „Žinoti yra laisvė“.

„Skaitymai“ surengti Kaune (renginys vyko Kauno kultūros centre), kuriame vis dar juntamas „Kauno – 2022 m. Europos kultūros sostinės“ alsavimas. Tuo pasinaudoti ir apsilankyti mieste tebevykstančiose pasaulinio lygio menininkų parodose, sveikindama konferencijos dalyvius, kvietė LBD pirmininkė Jolita Steponaitienė – tam tikslui Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos darbuotojos parengė lankytinų parodų rekomendacijas.

Lietuvos Respublikos kultūros viceministras Rimantas Mikaitis pabrėžė šiųmečių „Biržiškos skaitymų“ temų aktualumą vykstančio karo kontekste, o drauge – Kultūros ministerijos lyderystę užkardant karo metu kuriamo melo sklaidą. R. Mikaičio teigimu, bibliotekų veikla, didinant visuomenės informacinį raštingumą, ugdant kritinį mąstymą, kuriant ir stiprinant pilietinę visuomenę, yra ypač svarbi.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas prisiminė „Biržiškos skaitymų“ ištakas 1991 m., kai šis sumanymas kilo tuomet tik pirmus metus veikusio Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės katedroje. „Lietuvos bibliotekininkų draugija – turbūt vienintelė tokia telkianti profesinė organizacija“, – džiaugėsi renginio tęstinumu ir tradicija generalinis direktorius. R. Gudauskas neabejojo konferencijos pranešėjų, stiprių savo sričių ekspertų, gebėjimu atskleisti kintantį bibliotekų vaidmenį kintančioje visuomenėje. „Šiandien dažnai minima skaitmeninė transformacija, ypač bibliotekose, yra platesnės – strateginės visuomenės transformacijos dalis. Strateginė transformacija liudija kintančius visuomenės lūkesčius, kuriuos atliepti turi ir bibliotekos“, – pabrėžė profesorius.

Ilgametis Lietuvos bibliotekininkų draugijos ir bibliotekų rėmėjas UAB „Asseco Lietuva“ generalinis direktorius prof. dr. Albertas Šermokas pabrėžė, kad bendradarbiaudami ir kurdami kartu jau esame pasiekę tokį lygmenį, kai skiriame dėmesį ne tik pačiam žinojimui ir jį įgyti padedančioms skaitmeninėms priemonėms, bet ir kokybiškam, patikimam turiniui.

Konferencijos programą pradėjusios Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros profesorės Auksės Balčytienės pranešimas buvo pilnas taiklių įžvalgų, asociacijų ir palyginimų. Takiosios informacijos terminas, vartojant vandens – ir gyvybiškai svarbaus elemento, ir gaivališkos stichijos – metaforą, apima ir „blogosios informacijos“ (melo, dezinformacijos, klaidinančio turinio) gausėjimą. Skaitmeninė transformacija keičia ir mus pačius – vienu mygtuko spustelėjimu galime pasiekti gausybę informacijos, kuri ne visa yra patikima ir kokybiška. Todėl medijų ir informacinis raštingumas yra priemonė suprasti aplinką ir ugdyti visuomenės atsparumą – imunitetą dezinformacijai. A. Balčytienė skyrė tris informacijos apdorojimo lygmenis: makro-, meco- (kuriame veikia ir bibliotekos) ir mikro-. Kiekviename jų svarbu tikrinti faktus, ieškoti jų patvirtinimo patikimuose šaltiniuose. Šiame kontekste bibliotekos gali tapti itin sėkmingu ir aktyviu visuomenės atsparumo ugdymo veikėju.

Konferencijoje LBD kvietimu dalyvavo viešnia iš šalies, kurioje šiuo metu vyksta karas. Ukrainos

bibliotekų asociacijos tarybos narė Oksana Bojarynova savo pranešimą pradėjo nuo skaičių: „282-oji [gruodžio 2 d. – R. J.] Rusijos invazijos Ukrainoje diena. 14,4 mln. Ukrainos gyventojų buvo priversti palikti namus. Karas pareikalavo civilių gyventojų, įskaitant ir vaikus, aukų. Šalyje sunaikinta daugiau kaip 500 paminklų ir kultūros objektų. Iki karo šalyje veikė 14 351 biblioteka. Birželio 1 d. duomenimis, jų buvo likę 11 875. Nukentėjo Černihivo miesto ir jaunimo bibliotekos, Borodiankos biblioteka, Nikopolio vaikų biblioteka ir daugelis kitų: 19 bibliotekų sugriauta visiškai, 115 – iš dalies.“

Ukrainos bibliotekų asociacija kuria karo skaitmeninių dokumentų archyvą. Šalies viešosios bibliotekos rengia kibernetinio saugumo ir informacinio raštingumo internetinius seminarus gyventojams ir bibliotekininkams, moderuoja interneto platformą #MyWar, kurioje renkamos asmeninės karo istorijos. Nuo 2022 m. vasario 24-osios Ukrainos bibliotekos yra ne tik informacijos paslaugų, bet ir savanorių centrai. Čia teikiama įvairi pagalba karo pabėgėliams: be nemokamo interneto ar dokumentų kopijavimo paslaugų, teikiamos psichologo konsultacijos, maistas, drabužiai. Tinkami kai kurių bibliotekų pastatai per priešo antskrydžius tampa slėptuvėmis; bibliotekų darbuotojai teikia paslaugas ir slėptuvėmis tapusiose metro stotyse.

Ukrainos bibliotekų asociacija įkūrė specialų fondą nukentėjusiems nuo karo bibliotekininkams remti. Paramą suteikė įvairių šalių bibliotekų asociacijos, taip pat ir LBD. Pranešėja nuoširdžiai padėkojo Lietuvai, jos politikams ir LBD už aktyvią pagalbą, taip pat pastangas, kad karo pabėgėliai galėtų gauti knygų gimtąja kalba.

Rašytojo, komunikacijos specialisto Aido Puklevičiaus pranešime taip pat vyravo „Skaitymų“ temos naratyvai – informacijos gausa, informacinis chaosas ir gebėjimas jame naviguoti, informacijos turinio, kokybės ir patikimumo svarba. Jis apžvelgė, kaip istorijoje, mituose, literatūroje, kino filmuose vaizduojamos bibliotekos. A. Puklevičius pateikė labai įtaigią įžvalgą apie vieną naujausių Kinijos bibliotekų – itin įspūdingo statinio instituciją: jei toje kvapą gniaužiančio grožio bibliotekoje sukaupta tik propagandinė literatūra, šis nuostabus architektų kūrinys, pasak pranešėjo, ir lieka forma be turinio.

Informacinių karų ekspertas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas dr. Viktoras Denisenko teigė, kad šiuolaikiniai karai vyksta ne tik klasikiniais ginklais – ginklu tampa ir informacija. Informacinio karo sukelto chaoso pasekmė – du kraštutinumai: kai lengvai patikima bet kokia informacija arba nepasitikima jokia informacija. Antrindamas A. Balčytienės mintims, V. Denisenko kalbėjo apie visuomenės atsparumo (imuniteto) formavimą ir pateikė šio formavimo schemą su dviem pagrindiniais poliais: švietimo sfera (kurioje randa vietą ir bibliotekos) ir žiniasklaidos sfera. Švietimo sferoje turėtų būti sistemingai ir kryptingai vykdomi medijų ir informacinio raštingumo mokymai, integruoti į švietimo programą, o visuomenei siūlomos neformaliojo švietimo veiklos. Pranešėjas pabrėžė, kad bibliotekos, būdamos ne tik jaunimo, bet ir vyresnio amžiaus žmonių traukos centrai, gali svariai prisidėti prie šios visuomenės dalies neformaliojo švietimo veiklų. Galimi bibliotekininkų vaidmenys, anot pranešėjo, yra gidas informacijos chaose; edukatorius; patikimos, patikrintos informacijos organizuotojas ir skleidėjas.

LBD tarybos narės dr. Laura Juchnevič ir dr. Rasa Januševičienė pristatė šiais metais atlikto draugijos vizualinio identiteto tyrimo rezultatus. Anketinėje apklausoje dalyvavo 212 LBD narių. Ką mes patys, bibliotekininkų profesinės bendruomenės nariai, kalbame apie bibliotekininko profesiją, profesinę aplinką, veiklą? Ar LBD vizualinis identitetas atspindi naują bibliotekininko vaidmenį?

Tyrimas parodė takoskyrą tarp abstraktaus „Jie“ (bibliotekininkai apskritai) ir „Aš“. „Jie“ apibūdinami kaip turintys itin platų veiklų spektrą, pakylėtai ir netgi poetiškai, pavyzdžiui, „įdomybių pasaulio palydovas“, o bibliotekininko profesija – kaip „pati šauniausia profesija“, „viena seniausių profesijų pasaulyje, bet gebanti operatyviai reaguoti į pokyčius“. „Aš“ įžemina į kasdienes veiklas, konkrečią bibliotekininko darbo vietą.

LBD vizualinis identitetas nėra vien jos logotipas, tačiau jis svarbus organizacijos atpažįstamumui. Ar nevertėtų atnaujinti logotipo, atsižvelgiant į visuotinius pokyčius ir aplinkos transformacijas? Tyrimas atskleidė, kad iš esmės keisti draugijos logotipą norėtų tik 14,8 proc. respondentų, iš dalies – 19,5 proc., atsakymą „nieko keisti nereikia“ pasirinko 34,8 proc. tyrimo dalyvių. Tyrimą pristačiusi L. Juchnevič iškėlė klausimų ateičiai, tarp kurių turbūt svarbiausias – kaip save per vizualinį identitetą pristatysime ateityje? Su visa tyrimo medžiaga ir pranešimo skaidrėmis galima susipažinti LBD tinklalapyje.

Konferenciją moderavo V. Kudirkos viešosios bibliotekos darbuotoja Monika Straupytė, organizacinius darbus dalijosi šios bibliotekos darbuotojų komanda.

Ukrainos bibliotekų asociacijos tarybos narė Oksana Bojarynova pristatė išsamų pranešimą apie situaciją šalyje: niokojamas kultūros įstaigas, visiškai ar iš dalies sugriautas bibliotekas, okupuotose teritorijose naikinamus bibliotekų sukauptus dokumentus. Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos archyvas

Dr. Rasa Januševičienė