Asta Sarapienė. Gimtadienio šventėje – atminties institucijų istorijos

KRONIKA

GIMTADIENIO ŠVENTĖJE – ATMINTIES INSTITUCIJŲ ISTORIJOS

Veiklos 100-metį su šūkiu „Saugome praeitį, kuriame ateitį“ šiemet mininti Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka lapkričio 24 d. pakvietė atminties institucijų atstovus į jubiliejaus minėjimo programos baigiamuosius renginius – XXII tarptautinę mokslinę konferenciją „Istorijos saugotojų istorija: atminties institucijų istorijos tyrinėjimų retrospektyva, dabartis, ateities galimybės“ ir forumą „Ateities organizacijos vizija“.

Konferencijoje pranešimą „Atminties institucijų veiklos trajektorijos XXI amžiuje: nuo pasyvaus stebėjimo iki kolektyvinės tapatybės formavimo“ skaitė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė dr. Jolanta Budriūnienė. Giedrius Zaura

„Nors šventinė konferencija akcentuoja istoriją, Bitės bibliotekos veikla liudija neblėstantį aktualumą. Ji kartu su kitomis šalies bibliotekomis prisideda prie Prezidento Gitano Nausėdos tikslo kurti gerovės valstybę. Biblioteka yra inovatyvi, patraukli jaunimui, čia realizuojama mokymosi visą gyvenimą idėja, galima burtis bendrauti, dalytis informacija, veikia klubai. Jūs prisidedate prie švietimo, vaikų ugdymo, čia kuriamos galimybės ir smalsiems, ir specialiųjų poreikių, socialinės atskirties šeimų vaikams. Taip biblioteka tampa erdve, kuri neriboja. Tai misija, kurią puikiai įgyvendinate“, – teigė konferencijoje dalyvavusi Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Vilma Bačkiūtė.

Viešnios iš prezidentūros vertinimu, būtent bibliotekos geriausiai prisitaikė prie pandemijos iššūkių, vienos pirmųjų pasiūlė savo išteklius nuotoliniam darbui ir bendravimui – tai vėlgi liudija, kokios svarbios valstybės investicijos į šias įstaigas. „Bibliotekos atviros ir naujoms bendruomenėms. Dabartiniame kontekste – Ukrainos pabėgėliams. Jūs siūlote saugią aplinką šeimoms, užimtumą vaikams. Norisi padėkoti visai bibliotekų bendruomenei – ir čia dirbančių, ir čia besilankančių. O Bitės bibliotekai linkėjimus kuria pats jos pastatas: burės – gero vėjo, tiltai – vis aktualesnių ir prasmingesnių jungčių“, – sakė V. Bačkiūtė.

Pasak Kultūros ministerijos Atminties institucijų politikos grupės patarėjos Gražinos Lamanauskienės, biblioteka yra atspindys ją sukūrusios visuomenės ir čia vykstančių pokyčių. Ir šiandien jai tenka sudėtingas uždavinys – derinti tradicijas ir naujoves. „Noriu padėkoti už atvirumą pokyčiams, ryžtą ir atsakomybę juos priimant“, – sveikindama bendruomenę sakė ministerijos atstovė.

Panevėžio meras Rytis Račkauskas teigė, kad G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka savo energija, išradingumu nusipelnė vienos ryškiausių miesto kultūros puoselėtojų vardo, jis linkėjo, kad ir antras veiklos 100-metis ją vestų naujų atradimų keliu.

Bibliotekos jubiliejui paminėti skirtoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje pranešimus skaitė Vilniaus universiteto, Lietuvių kalbos instituto, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo, Kauno, Šiaulių apskričių bibliotekų, Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Šiaulių regioninio valstybės archyvo, „Aušros“, Utenos kraštotyros muziejų, Nacionalinio tartano centro (Škotija) atstovai.

Pranešėjai apžvelgė daug šalies atminties institucijoms aktualių dalykų: per pastaruosius tris dešimtmečius iškilusius iššūkius, institucijų veiklos trajektorijas jau XXI a., kur ryškios transformacijos atsižvelgiant į šiuolaikinės visuomenės poreikius; kaimo bibliotekų funkcijas sovietų Lietuvoje XX a. 6–8 dešimtmečiais; paveldo dokumentų reikšmę; sakytinės istorijos ir gyvų šaltinių svarbą tyrinėjimams. Renginio dalyviai buvo supažindinti su Kauno istorijos informacinių išteklių sisteminimu ir sklaida Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje; Panevėžio archyvo tyrinėjimo galimybėmis; Bibliotheca Academiae Vilnensis kolekcijos atradimais. Išklausyti su konkrečių muziejų veikla susiję pranešimai: apie Lietuvos totorių muziejaus kolekcijos likimą; Šiaulių „Aušros“ ir Vytauto Didžiojo muziejų raidą ir šiandienos iššūkius. Pranešėja iš Škotijos nuotoliniu būdu pristatė sudėtingą Nacionalinio tartano centro, propaguojančio kalniečių kultūros paveldą – tradicinį languotą audinį, istoriją.

Konferencijoje taip pat aptartos galimos atminties institucijų tyrinėjimų kryptys, metodai ir problematika, ateities gairės. O surengtame forume kalbėta apie organizacijų (ypač biudžetinio sektoriaus) ateities perspektyvas. Matoma jų vizija – kūrybingos organizacijos, naudojančios viešąjį sektorių keičiančias inovacijas, diegiančios naujus sprendimus ir suvokiančios tarpusavio bendradarbiavimo svarbą.