4 minute read

Jonas Nekrašius. 30 metų, kai Lietuvos ekslibriso menas ir jo kūrėjai vėl tarptautinėje bendruomenėje

30 METŲ, KAI LIETUVOS EKSLIBRISO MENAS IR JO KŪRĖJAI

VĖL TARPTAUTINĖJE BENDRUOMENĖJE

Advertisement

Jonas Nekrašius

Autorius – išeivijos lietuvių dailininkas Vytautas O. Virkau, 1993 m.

Europoje plintant rankraštinėms knygoms, jose imti piešti savininkų herbai. Išradus knygų spausdinimą ir jų daugėjant, nuosavybei žymėti buvo naudojami ekslibrisai ir superekslibrisai. Lietuvoje ekslibrisas taip pat buvo propaguojamas kaip knygos savininko ir bibliotekos ženklas, naudotas kaip vizitinė kortelė. Knygos ženkluose atsispindi žmonių pasaulėžiūra, papročiai, tradicijos, kūrėjų meninis stilius, jo kaita, dailės srovės ir kryptys, dailininkų individualybė. Jais domisi menotyrininkai, kolekcininkai ir bibliofilai. Ekslibrisas, kaip savitas grafikos žanras, yra išsikovojęs pripažinimą daugelyje pasaulio šalių. Prie knygos ženklo propagavimo prisideda ir Tarptautinė ekslibriso mėgėjų draugijų federacija (Federation internationale des societes d‘amateurs d‘ex-libris, FISAE), šiuo metu vienijanti daugiau kaip tris dešimtis valstybių. Prieš 30 metų Sapore vykusiame XXIV tarptautiniame federacijos kongrese jos nare tapo ir Lietuva.

1992 m. rugsėjo 3 d. Lietuva pirmoji iš buvusios Sovietų Sąjungos respublikų tapo FISAE nare – 32-ąja federacijos valstybe. Tai buvo labai aukštas lietuvių dailininkų ir ekslibriso propaguotojų įvertinimas, svarbus žingsnis įsiliejant į pasaulio ekslibriso kūrėjų ir mėgėjų organizaciją. Tame Japonijoje vykusiame kongrese Lietuvos ekslibrisininkams atstovavo šio straipsnio autorius ir skaitė pranešimą apie Lietuvos knygos ženklo istoriją bei ekslibriso kūrėjus.

TRUMPA KNYGOS ŽENKLO ISTORIJOS LIETUVOJE APŽVALGA

Lietuvoje ekslibriso istorija skaičiuoja jau daugiau kaip 500 metų. XVI–XVIII a. intensyvėjant knygų leidybai, gausėjo bibliotekų, taip pat įvairių knygos ženklų – ekslibrisų ir superekslibrisų. Ypač populiarūs buvo pastarieji. Superekslibrisas – tai knygos savininko ženklas, įspaustas į odinį ar kitos medžiagos apdarą knygos išorinėje pusėje, dažnai dar paauksuotas ar padažytas tam tikrais dažais. Tai gali būti herbas, monograma, šriftinis tekstas, inicialai ar kitoks knygos savininko nuosavybės ženklas. Seniausiu lietuvių knygos ženklu laikomas Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo (1467–1548) bibliotekai sukurtas superekslibrisas su plokštelėje įrėžtais 1518 metais.

Nuo XIX a. antrosios pusės Lietuvoje ėmė rastis ir ekslibrisų kolekcionuotojų. Yra žinoma, kad vertingų rinkinių buvo sukaupę Benediktas ir Rožė Tiškevičiai, dailės istorikas, muziejininkas Paulius Galaunė, dailininkai Gerardas Bagdonavičius ir Vaclovas Kosciuška. XX a. pirmojoje pusėje lietuviai dailininkai pradėjo dalyvauti tarptautinėse ekslibriso parodose.

Sovietmečiu ekslibrisas Lietuvoje buvo gana populiarus, jo pakilimas ypač buvo jaučiamas XX a. antrojoje pusėje. Vilniuje veikė Lietuvos ekslibrisininkų klubas. Panašūs klubai buvo įsikūrę ir veikė Kaune, Klaipėdoje, Jonavoje, Pakruojyje, Panevėžyje, Šiauliuose, Utenoje. 1988 m. spalio 29 d. Pakruojo dvaro rūmuose buvo įkurtas visuomeninis Ekslibriso muziejus. Jo darbuotojų pastangomis surengta daugiau kaip 40 knygos ženklo parodų, du ekslibrisų konkursai, pirmas Lietuvos ekslibrisininkų seminaras. 2001 m. spalio 3 d. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje buvo įkurtas Ekslibriso muziejus. 2014 m. šis muziejus reorganizuotas į Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondą.

Ekslibrisininkų judėjimas gyvas daugelyje pasaulio šalių – Australijoje, Austrijoje, Belgijoje, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Japonijoje, Lietuvoje, Kinijoje, Švedijoje, Portugalijoje, Vokietijoje ir kt. Čia veikia ekslibrisininkų draugijos, muziejai, klubai, leidžiantys įvairaus periodiškumo biuletenius, žurnalus, laikraščius. Ekslibriso kūrėjams bendradarbiauti, keistis idėjomis, patirtimi padeda organizuojami tarptautiniai renginiai. Vieni tokių – tarptautiniai ekslibriso kongresai. 1953 m. Kufšteine (Austrija) surengtas kongresas buvo besivienijančių ekslibrisininkų bendradarbiavimo pradžia, jis paskatino vėlesnius kongresus Lugane, Antverpene, Frankfurte, Barselonoje ir kitur. Taip brendo mintis suvienyti skirtingų valstybių nacionalines draugijas, kol 1966 m. Hamburge vykusiame ekslibrisininkų kongrese oficialiai buvo įkurta visas šias organizacijas suvienijusi Tarptautinė ekslibriso mėgėjų draugijų federacija (FISAE). Tarp steigėjų buvo 15 nacionalinių draugijų, FISAE kongresus nutarta rengti kas dveji metai.

Atkurtos nepriklausomos Lietuvos ekslibrisininkams svarbus XXIV kongresas – jame Lietuva iškilmingai priimta į tarptautinę ekslibrisininkų organizaciją FISAE. Priėmimą į FISAE pasirašė ir patvirtino tuometis federacijos prezidentas Yasushi Ohmoto, generalinis sekretorius Williamas E. Butleris (Didžioji Britanija), taip pat Klausas Rödelis (Danija), Japonijos ekslibriso asociacijos prezidentas Hidataro Jamamura ir generalinis sekretorius Ichigoro Uchida.

LIETUVAI REIKŠMINGAS KONGRESAS

XXIV FISAE kongrese, vykusiame 1992 m. rugpjūčio 31–rugsėjo 5 d. Sapore, gavęs Atviros Lietuvos fondo paramą, dalyvavo ir šių eilučių autorius. Į Japonijos uostamiestį Niigatą atskridusį Lietuvos atstovą pasitiko ir globojo vietos dailininkė ir ekslibrisų kūrėja Sumiko Ueki. Beje, po ketverių metų ji, priėmusi kvietimą, surengė ekslibrisų parodą Šiauliuose. 1996 m. rugsėjo 7–10 d. dailininkė lankėsi Šiauliuose ir Pakruojyje, o sugrįžusi į Japoniją 1997 m. išleido nedidelę iliustruotą knygelę apie savo viešnagę Lietuvoje.

Bet grįžkime į prieš 30 metų vykusį FISAE kongresą, kuriame Lietuvos atstovas skaitė pranešimą apie Lietuvos knygos ženklo istoriją, supažindino kongreso dalyvius su tuomečio Pakruojo ekslibriso muziejaus veikla ir Lietuvos knygos ženklo kūrėjais, pristatė šiauliečio dailininko G. Bagdonavičiaus kūrybą. Kongreso svečius ir dalyvius sudomino šis pranešimas. Pavyko užmegzti dalykinius kontaktus su Japonijos, Kinijos, Austrijos, Danijos, Švedijos, Vokietijos dailininkais ir kolekcininkais. Kongreso organizatorius ir dalyvius maloniai nuteikė žinia, kad jo darbe pirmąkart dalyvauja atstovas iš Lietuvos.

Kongreso dienomis veikė įvairios sekcijos, skaitomi pranešimai padėjo susipažinti su įvairių valstybių knygos ženklo istorija, dailininkais. Kongreso parodų salėse eksponuota keliolika įdomių parodų, tarp jų – „Japonijos folkloro siužetai ekslibrise“, „Ekslibrisai žymiam švietėjui Johanui Comeniusui“, „Pasaulio šalių dailininkų knygos ženklai“. Pastarojoje eksponuoti ir lietuvių dailininkų Vido Alviko, Viktorijos Daniliauskaitės, Kęstučio Grigaliūno, Vytauto Jakšto, Alfonso Čepausko ir Antano Kmieliausko darbai. Parodos metu dailininkai iš Kinijos ir Japonijos demonstravo savitą ekslibrisų ir mažosios grafikos kūrimo techniką. Veikusioje įvairių spaudinių, katalogų, knygų ir mainų mugėje nemažą pasiekimą turėjo ir Lietuvos leidiniai apie knygos ženklą.

Tekančiosios saulės šalyje buvo sudarytos puikios sąlygos ne tik pabendrauti su įvairių šalių dailininkais, menotyrininkais, bibliofilais ir kolekcininkais, besidominčiais ekslibrisu, bet ir susipažinti su ilgaamže ir savita Japonijos kultūra, menu, jos knygos iliustravimo ir knygotyros pasiekimais.

FISAE NARĖS

Federacijai šuo metu priklauso 33 valstybės: Argentina, Australija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Didžioji Britanija, Estija, Ispanija, Italija, Japonija, JAV, Kinija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Meksika, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Rusija, Serbija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Šveicarija, Turkija, Ukraina, Vengrija, Vokietija.

NARYSTĘ TURI IR ŠIAULIEČIAI

2018 m. rugsėjo 1 d. Prahoje (Čekija) XXXVII kongrese FISAE nariu tapo Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas. Kongrese buvo pristatyti Lietuvoje vykstantys renginiai, skirti pirmojo lietuviško knygos ženklo 500-osioms metinėms, supažindinta su G. Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo veikla, dailininko sukurtais knygos ženklais. Tai didelis įvykis P. Višinskio viešajai bibliotekai, daugiau kaip 20 metų šiame fonde kaupiančiai ekslibrisų kolekciją, ir visos Lietuvos veiklos ekslibriso srityje įvertinimas.

This article is from: