Vilius Jakubčionis. Nepaneigiama ikimokyklinio ugdymo ir skaitymo nauda: ankstyvojo skaitymo skatinimo forumo pranešimų apžvalga

NEPANEIGIAMA IKIMOKYKLINIO UGDYMO IR SKAITYMO NAUDA

Ankstyvojo skaitymo skatinimo forumo pranešimų apžvalga

Vilius Jakubčionis

Viename forumo renginių supažindinta su Katsumi Komagatos serijos „Akutės“ („Little Eyes“) knygelėmis.

Forumo dalyvius pasveikino (iš kairės) Lietuvos nuolatinė atstovė prie UNESCO ambasadorė Jolanta Balčiūnienė, projekto „Knygų startas“ globėja pirmoji ponia Diana Nausėdienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius Renaldas Gudauskas, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius. Dešinėje sėdi Švedijos ambasadorė Inger Buxton.

Lietuvoje vis labiau įsibėgėjant skaitymo skatinimo iniciatyvoms, jau galime matyti, kaip keičiasi skaitymo įpročiai. Vis mažiau žmonių Lietuvoje nėra girdėję apie ankstyvąjį skaitymą (0–3 metų vaikams). Šioje srityje jau daug nuveikė ir šalies bibliotekos, ypač Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Gruodžio 7–8 d. ji organizavo tarptautinį Ankstyvojo skaitymo skatinimo forumą, kuriame skaitybos, vaikų literatūros specialistai, ugdymo ekspertai, neuropsichologai savo pranešimais dar kartą priminė, kokią naudą vaikams ir šeimoms galėtų suteikti ankstyvų vaiko skaitymo įpročių skiepijimas. Forumo dalyvius sveikino projekto „Knygų startas“ globėja pirmoji ponia Diana Nausėdienė, Lietuvos nuolatinė atstovė prie UNESCO ambasadorė Jolanta Balčiūnienė, Kultūros bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų atstovai.

UNESCO ankstyvojo vaikų ugdymo ir švietimo vyriausioji specialistė, filosofijos mokslų daktarė Sonia Guerriero pristatė UNESCO veiklą, susijusią su ankstyvuoju vaikų švietimu. Pranešėja rėmėsi lapkričio 14–16 d. Taškente (Uzbekistanas) UNESCO organizuotos Pasaulinės ankstyvosios vaikystės globos ir švietimo konferencijos, kurioje kalbėta apie kiekvieno vaiko teisę į kokybišką ugdymą ir švietimą nuo pat gimimo, išvadomis. S. Guerriero informavo, kad, siekdamos gerinti mokyklinio amžiaus vaikų rezultatus ir socialinę gerovę, UNESCO valstybės narės įsipareigojo ikimokykliniam ugdymui skirti bent 10 proc. visų šalyje švietimui numatytų išlaidų.

Edukologė, socialinių mokslų daktarė Austėja Landsbergienė kalbėjo apie teigiamą skaitymo įtaką vaiko emocinei ir socialinei raidai. Edukologė neabejoja, kad skaitydami vaikams ir su vaikais nuo pat kūdikystės klojame tvirtus sėkmingos vaiko raidos pagrindus, todėl ikimokykliniam ugdymui turi būti skiriamas deramas dėmesys. „Kodėl mes galvojame, kad dantukus vaikui valyti yra svarbu, o skaityti tai jau pasirenkama?“ – klausė A. Landsbergienė. Knygų skaitymas ugdo kantrybę ir gebėjimą sutelkti dėmesį, todėl skaityti, pranešėjos teigimu, reikia kasdien. Be to, skaitant stiprinamas tarpusavio ryšys. Skaitydami vaikui, susiglaudžiame, kvėpuojame sykiu, persikeliame į kitus pasaulius, juose patiriame įvairių emocijų, susiduriame su sunkumais ir juos įveikiame drauge.

Edukacinis renginys tėvams ir mažyliams pagal Indrės Zalieckienės knygelę „Kapt kapt kapt“. Vygaudas Juozaitis

Nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento direktorė Goda Baranauskaitė-Dangovienė papasakojo apie Nacionalinės bibliotekos indėlį į ankstyvojo skaitymo skatinimą jau ne vienus metus vykdomu projektu „Knygų startas“. Pranešėja supažindino su artimiausių metų projekto planais (iki 2024 m.) plačiau įtraukti į šią veiklą šalies viešąsias bibliotekas: organizuoti mokymus Lietuvos bibliotekininkams ankstyvojo skaitymo klausimais, bibliotekose įrengti skaitymo kampelius, išplėsti kūdikiams dalijamų „Knygų starto“ lauknešėlių turinį, dovanojamų knygelių įvairovę, pritaikyti lauknešėlius specialiųjų poreikių turintiems mažyliams.

Suomių skaitymo centro Helsinkyje direktorė Emmi Jäkkö kalbėjo apie pasaulyje vykdomas knygų dovanojimo programas ir pasidalijo pirmosios Suomijos skaitymo skatinimo programos įgyvendinimo patirtimi, jos poveikio tyrimais ir įžvalgomis. Pasak E. Jäkkö, Suomijoje knygų lauknešėliai dalijami šeimos sveikatos klinikose, kurios yra nemokamos, jų paslaugomis naudojasi 99,4 proc. šalies šeimų. Atlikus su programa susijusią apklausą, beveik pusės šiose klinikose dirbančių slaugytojų pateiktais duomenimis, vaikų kalbiniai įgūdžiai sumenkę, raida sulėtėjusi. Pranešėja pristatė didžiausią pradėjus vykdyti projektą pastebėtą pokytį – dovanojamomis knygelėmis paskatintos skaityti šeimos gautas knygas skaitė daugiau nei 10 kartų, netgi ėmė skaityti kasdien.

Vilniaus universiteto lektorė, neuropsichologijos mokslų daktarė Ramunė Dirvanskienė apžvelgė naujausius tyrimus apie kalbinės aplinkos ir skaitymo įtaką vaikų raidai, taip pat vienakalbėje ir dvikalbėje aplinkoje augančių vaikų akademinių ir socialinių gabumų skirtumus. Neuropsichologė priminė, kad skaitymas nėra natūralus prigimtinis procesas, skaitymui reikalingas neuronines jungtis turime formuoti valingai nuo pat gimimo, nes už kalbą atsakingos jungtys labiausiai formuojasi per pirmus dvejus vaiko metus. O sparčiausiai tai vyksta skaitant aktyviai ir interaktyviai – bendraujant, pasikalbant, aptariant. R. Dirvanskienė pristatė 2019 m. JAV atliktą tyrimą, kuriuo aiškintasi, kaip knygų skaitymas plečia vaiko žodyną. Pasirodo, kad vaikai, kuriems neskaitoma, iki penkerių metų išgirsta tik 4,5 tūkst. žodžių. O vaikai, kuriems skaitoma kasdien, iki penkerių metų išgirsta beveik 300 tūkst. žodžių.

Apibendrindama tyrimų rezultatus neuropsichologė vardijo tokias ankstyvojo skaitymo naudas: vaikams anksčiau išsivysto skaitymo centrai, sparčiau vystosi jų protiniai įgūdžiai, vaikai pasižymi geresniais atminties gebėjimais, aukštesniu IQ įverčiu; turtingesnis tokių vaikų žodynas, geresnė iškalba, lakesnė vaizduotė; vaikai jaučia didesnį emocinį artumą su tėvais, labiau pasitiki jais ir kitais žmonėmis; tokie vaikai lengviau prisitaiko mokykloje, yra empatiškesni, pasižymi geresniais bendravimo įgūdžiais ir savikontrole, jie labiau pasitiki savimi, yra smalsesni ir drąsesni; be to, skaitymas yra labiausiai stresą mažinanti veikla.

Tiubingeno Ėberhardo Karlo universiteto (Vokietija) profesorė, filologijos mokslų daktarė Bettina Kümmerling-Meibauer analizavo knygelių kūdikiams ir vaikams iki trejų metų ypatumus. Šiose iliustruotose knygose dažniausiai yra labai mažai arba visai nėra teksto, tačiau pranešėja akcentavo būtent vaizdų svarbą pirminiam kūdikių raštingumui lavinti. Kartu vartant ir aptariant paveikslėlius, mažylis supažindinamas su esminiais vaizdiniais kodais, formuojami keturi pagrindiniai įgūdžiai: 1) gebėjimas atskirti figūrą nuo fono. Vaikas ima suvokti, kad svarbus yra vaizduojamas objektas, o ne fonas; 2) suvokimas, kad linijos, taškai ir spalvos reikšmingos tuo, jog yra vaizduojamo objekto savybės; 3) suvokimas, kad dvimačiai paveikslėliai reiškia trimačius objektus. Vaikai mokomi atpažinti, kad knygoje pavaizduoti objektai yra panašūs į tuos, kuriuos jie mato aplink save kasdienybėje; 4) maži vaikai išmoksta suprasti vizualines schemas, jie geba atpažinti realių ir vaizduojamų objektų panašumus.

Klausantis ekspertų pranešimų neliko abejonių, kad ikimokyklinis ugdymas pirmiausia turėtų prasidėti namuose. Skaitymas, kaip ir bet kuri vaikus ugdanti veikla, daugiausia naudos duoda, kai vaiko namų aplinka ir šeimoje įsigalėję įpročiai bei tradicijos visokeriopai skatina vaiką tyrinėti knygas, mokytis ir smalsauti. Taigi ikimokyklinis ugdymas vėliau nemažai lemia ir mokinių gebėjimus. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovė, socialinių mokslų daktarė Rita Dukynaitė pristatė Lietuvos penkiolikamečių rezultatus atliktuose tarptautiniuose skaitymo gebėjimų tyrimuose PIRLS1 (2016 m.) bei PISA2 (2018 m.) ir paaiškino, kaip jie koreliuoja su mokinių namų aplinka bei įpročiais. Tyrimo rezultatai rodo, kad aukščiausių mokymosi rezultatų Lietuvoje pasiekę mokiniai retai arba niekada nevėluoja į pamokas, retai arba niekada nepraleidžia pamokų be pateisinamos priežasties. Pranešėja taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nors esama koreliacijos tarp namuose vaiko savišvietai skirtų priemonių ir jo pasiektų rezultatų, aukštesni visų mokomųjų dalykų rezultatai siejami su tais vaikais, kurių namuose yra klasikinės literatūros ir poezijos knygų, taip pat jeigu namuose yra nuo 200 iki 500 knygų.

Nacionalinės bibliotekos surengtame forume siekta telkti ir esamų ar būsimų tėvų bendruomenę, pasidalyti gerąja patirtimi ir patarimais – antrą forumo dieną vyko tėvų diskusija „Kaip užauginti skaitančius vaikus“, šeimos su mažais vaikais galėjo dalyvauti įvairiuose mokymuose, praktiniuose užsiėmimuose.