Januševičiūtė-Taralė

SKAITYTI KVIEČIA RYŠKIASPALVĖS LĖLĖSLITERATŪRINIAI HEROJAI

Lietuvoje jau keliolika metų įgyvendinama skaitymo skatinimo programa. Vienos populiariausių pagal ją vykdomų tęstinių veiklų – Metų knygos rinkimai, iniciatyvos „Vasara su knyga“, „Tėčiai skaito vaikams“. O kur dar įvairūs vienkartiniai projektai, kuriais skaityti skatinama tam tikra tikslinė auditorija ar konkretaus amžiaus skaitytojų grupė. Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka savo lankytojus, bent jau vaikus, skaityti skatina originaliu būdu – viename savo filialų kaupdama išskirtinę lėliųliteratūrinių herojų kolekciją.

Miesto biblioteką sudaro 7 filialai ir 3 skyriai, išsidėstę po visus Šiaulius. Kiekvienas bibliotekos padalinys yra kuo nors išskirtinis. Štai Lieporių filialas bibliotekos lankytojus pasitinka įspūdinga lėlių-literatūrinių herojų kolekcija. Pasak filialo vedėjos Reginos Vertelienės, šiandien čia galima suskaičiuoti apie 100 lėlių, nužengusių iš įvairių pasakų. 60 lėlių yra unikalios, vienetinės, kurtos profesionalių tautodailininkių ir lėlininkių. Vienas lėles bibliotekai palieka pačios lėlininkės, kitos yra perkamos, kai kurias dovanoja mecenatai.

KOLEKCIJAI – JAU DAUGIAU NEI 9 METAI

Autorinių lėlių-literatūrinių herojų kolekcijos pradžia galima laikyti 2013 m., kai bibliotekoje įvyko pirmoji jų paroda. Tačiau parodos iniciatorius ir sumanytojas, tuometis Lieporių filialo bibliotekininkas Sergejus Peršinas teigia, kad šio sumanymo pradžių pradžia laikytina ankstesnė data. „2009 m. paruošėme parodą „Literatūriniai personažai paminkluose“. Dalis parodos buvo žaislai ir keramikos statulėlės: Buratinas, Karlsonas, Batuotas katinas, Trys paršiukai ir kt. Su kolegomis pajuokavom, kad tai – būsimo literatūrinių personažų muziejaus Šiauliuose pradžia“, – prisimena S. Peršinas. Aktyvus bibliotekininkas, pradėjęs bibliotekoje kaupti literatūrinius herojus, turėjo kilnų tikslą – pasitelkiant įvairius pasakų personažus, skatinti vaikus daugiau skaityti, domėtis pasakomis. „Juk dabar vaikai vis mažiau skaito, daugelio pasakų jau nežino, net nėra jų girdėję“, – apgailestavo dabar į biblioteką kaip lankytojas užsukantis vyras.

Taip po truputį į Lieporių filialą pradėjo keliauti įvairūs literatūriniai herojai. „Po poros metų, skaitytojų džiaugsmui, bibliotekoje jau turėjome 40 eksponatų. Skaitytojai visada jais domėjosi ir aptardavo. Pusę šių personažų padovanojo patys bibliotekos lankytojai“, – pasakoja S. Peršinas. Jo teigimu, tuo laikotarpiu Lietuvoje atsirado susidomėjimas autorinėmis interjerinėmis lėlėmis. Buvo kuriami nepakartojami vienetiniai darbai. „Lėlininkių radome ir Šiauliuose. Jos sutiko dalyvauti mūsų rengiamoje parodoje-konkurse „Šiaulių krašto tautodailininkių kurti literatūriniai personažai“. Norėjome ir tikėjomis, kad bent dalis lėlių pasiliktų bibliotekoje“, – prisimena S. Peršinas.

Bibliotekininkų lūkesčiai išsipildė. Pasibaigus pirmajai parodai-konkursui, bibliotekoje liko apie 20 naujų literatūrinių lėlių-personažų: Nematomas žmogus, Frekenbok, Frank Kruk, Baronas Miunhauzenas, Būras Pričkus, Malvina, Kajus ir Gerda. Tokia literatūrinių personažų paroda tuo metu buvo ne tik unikali, bet ir vienintelė Lietuvoje. Išrikiuotos ant pakylos, šelmiškai besišypsančios, lėlės tarsi stebėjo lankytojus, o jų apranga, laikysena, kitos detalės rodė, kaip lėlininkas įsivaizduoja tą literatūrinį personažą.

LĖLĖS ATKELIAUJA IŠ VISOS LIETUVOS

Pirmojoje lėlių-literatūrinių herojų parodoje dalyvavo Šiaulių krašto lėlininkės, o vėliau, rengiant kitus pristatymus (šiemet įvyko jau septintasis), įsitraukė kūrėjai ir iš kitų Lietuvos vietų: Pakruojo, Molėtų, Klaipėdos, Marijampolės, Mažeikių. Lieporių filialo ve-

Šiemet į biblioteką įžengusi Gulbė karaliaus pati (aut. Lina Videckienė) sudarys draugiją ne vienus metus čia gyvenančiai Alisai iš Stebuklų šalies (aut. Edita Varnelienė).

Tuometės filialo bibliotekininkės Ilonos Mockienės nunerta ropė tapo originaliu 4-osios autorinių lėlių parodos akcentu. dėjos R. Vertelienės teigimu, kai kurios lėlininkės, pavyzdžiui, Edita Varnelienė ir tautodailininkė Asta Liaudanskienė, dalyvauja kiekvienoje bibliotekos organizuojamoje parodoje ir yra sukūrusios daugiau nei 15 lėlių-literatūrinių herojų. Karvė verpėja, Jūratė ir Kastytis, Jaučio trobelė (aut. A. Liaudanskienė), Raudonodžių Vadas, Karalius nuogas, Vištytė ir Gaidelis, Pepė Ilgakojinė (aut. E. Varnelienė) ir kt. – visi šie iš vaikų ir jaunimo knygų atkeliavę personažai gyvena bibliotekoje.

Pasibaigus vienam parodos pristatymui, jau būdavo laukiama kito – iki 2019 m. Lieporių filiale lėlių paroda buvo organizuojama kasmet. Buvo stengiamasi lankytojams sukurti ir kokybišką pramogą: kartu rengiamos pažintinės ekskursijos, pasakų skaitymai ir klausymai, edukaciniai užsiėmimai, pavyzdžiui, atviruko „Literatūrinis herojus sveikina su šv. Kalėdomis“ kūrimas, skudurinių lėlyčių siuvimas ir pan.

Pasak R. Vertelienės, surengti autorinių lėlių parodos pristatymą nėra taip lengva. Apie vyksiančią parodą lėlininkės yra informuojamos prieš pusmetį, kad spėtų sukurti lėlę. Joms nurodoma parodos tema ir ta tematika jos kuria savo vienetinį darbą. Beje, parodos organizatoriai lėles pamato tik prieš parodos atidarymą: „Patys žinome tik temas, o visa kita priklauso nuo menininko vaizduotės. Rezultatas visada ir netikėtas, ir įdomus“, – atskleidžia S. Peršinas.

NUO ŠIOL HEROJAI TAPO „IŠMANŪS“

Tradicija tapusius autorinių lėlių pristatymus 2020 m. sustabdė COVID-19 pandemija. Pasak R. Vertelienės, pandeminiai metai, nors ir paralyžiavo bibliotekų veiklą, drauge suteikė galimybę bibliotekos darbuotojams ieškoti naujų idėjų, skatino kūrybiškumą. Taigi pernai kilo mintis į turimą lėlių-literatūrinių herojų kolekciją pažvelgti inovatyviai. Taip buvo parengtas Lietuvos kultūros tarybos ir Šiaulių miesto savivaldybės finansuotas projektas „Inovatyvi laboratorija: geriau pažink literatūrinį herojų“, išplėtęs veiklų spektrą.

Kadangi gausėjančios akį traukiančių lėlių kolekcijos paskirtis – skatinti skaitymą, domėjimąsi lietuvių liaudies ir kitomis pasakomis, jos herojai buvo „įdarbinti“: juk tiek suaugusiuosius, tiek vaikus sužavėjęs personažas drauge gali sugundyti perskaityti knygą apie jį. Tad šiemet turimos lėlės-literatūriniai herojai sėkmingai įveiklinti: sukurta interaktyvi spalvinimo knyga-žaidimas „Karvė verpėja“, organizuota vasaros stovykla „STEAM – ko moko literatūrinis herojus?“ ir po dvejų metų pertraukos vėl surengta lėlių-literatūrinių herojų paroda.

Lieporių filialo vedėja džiaugiasi, kad šiemet bibliotekoje esančios lėlės-literatūriniai herojai įgijo ir inovatyvią ypatybę – QR kodo „Lėlės-lietuvių liaudies pasakų herojai“ gidą, kurį sukūrė bibliotekos savanoriai Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos mokiniai Domantas Miklius ir Austėja Barkauskaitė. Dabar galima telefonu ar kitu išmaniuoju įrenginiu nuskaityti prie lėlės-literatūrinio herojaus esantį QR kodą ir išgirsti ištrauką pasakos, iš kurios tas personažas yra.

Pasak R. Vertelienės, šia nauja veikla sėkmingai naudojasi ne tik mokiniai, bet ir suaugusieji, užsukę į biblioteką knygų. Kai kurie jų mielai nusikelia į vaikystę ir prisimena tuomet skaitytas pasakas. Vien šiemet įvairiose edukacijose apie literatūrinius herojus Lieporių filiale dalyvavo apie 300 šiauliečių ir svečių iš kitų miestų.

Per rengiamus gražiausių lėlių rinkimus Princesė, bučiuojanti žalią varlių, ir Karalius nuogas (abiejų autorė – E. Varnelienė) yra pelnę daug simpatijų. (aut. Edita Varnelienė).

Šį rudenį Lieporių filiale surengus jau septintąjį lėlių-literatūrinių herojų pristatymą, tarp maždaug 60 eksponatų lankytojai galėjo išvysti 19 naujų lėlių, kurias sukūrė 12 autorių iš Šiaulių, Molėtų, Mažeikių, Pakruojo. Šiemet kolekciją papildė lietuvių liaudies pasakų herojai. Bibliotekoje eksponuoti pasakų „Eglė žalčių karalienė“, „Gudri merga“, „Tinginė pati“, „Gulbė karaliaus pati“, „Baltas vilkas“ herojai, „Jaučio trobelės“ gyventojai, zuikių plejada iš „Šimto zuikių“.

Šiemet paroda turėjo ir socialinį aspektą. Joje dalyvavo dienos centro „Goda“ atstovė Solveiga Stanevičiūtė su savo auklėtiniu. Įsitraukė ir „Saulėtekio“ gimnazijos mokytoja Rasa Prišmontienė su kūrybiniu moksleivių projektu. Savo sukurtą lėlę-literatūrinį herojų pristatė ir Lieporių filialo vyresnioji bibliotekininkė Simona Stelmakovaitė.

Kadangi paroda organizuota iš projektinių lėšų, dalis jų bus skirta kolekcijai, kurioje šiuo metu jau yra apie 100 įvairių literatūrinių herojų, papildyti. Šįmet planuojama įsigyti 7 lėles, dar viena bibliotekai bus dovanojama. Bibliotekos filialo vedėja džiaugiasi, kad tradicinė paroda yra mėgstama lankytojų. Anot R. Vertelienės, kiekvienas lankytojas turi savą santykį su kūrinių herojais, tad ir patinkančios lėlės yra skirtingos. Matyti nemažas kolekcijai skirtų ekskursijų, edukacijų poreikis. Biblioteka rengia ir į Kultūros paso programą įtrauktas edukacijas su literatūriniais herojais, tad pagausėjo norinčių jose dalyvauti klasių.

IŠRADINGAI ĮTRAUKIAMI IR LANKYTOJAI

Kaskart, organizuojant lėlių-literatūrinių herojų parodą, stengiamasi sugalvoti ir įdomesnių su ja susijusių kūrybinių veiklų. Pavyzdžiui, vienais metais tai būna koks nors kūrybinis konkursas, kitais – sekama pasaka, į kurią įtraukiami įvairūs personažai, o kartais pasakos inscenizuojamos įtraukiant ir pačius parodos dalyvius.

R. Vertelienė prisimena, kad 4-oji autorinių lėlių paroda prasidėjo... ropės rovimu. Taip buvo ne tik prisiminta „Pasaka apie ropę“, šis eksponatas padėjo įkūnyti ir bibliotekoje dirbusio S. Peršino idėją kviesti meistres kurti lėles pagal pasirinktus literatūrinius kūrinius, taip formuojant kolekciją, kuri ilgainiui išaugtų didelė tarsi ropė. „Kasmet prie parodos rengimo prisideda visas bibliotekos kolektyvas, o tą nemažą ropę numezgė tuometė Lieporių filialo bibliotekininkė Ilona Mockienė“, – pasakoja R. Vertelienė. Kaip ir dauguma sukurtų literatūrinių lėlių, taip ir ši ropė yra įveiklinta – ne tik puošia biblioteką, bet ir dažnai naudojama edukacijose pradinių klasių mokiniams.

Lėlininkės personažus kuria iš įvairių medžiagų: modelino, tekstilės, veltinio, keramikos ar medžio. Tačiau visas lėles vienija bendra ypatybė – jos yra lengvai atpažįstamos. Tad iki pandemijos parodos lankytojams tekdavo itin atsakinga užduotis – išrinkti gražiausią tų metų lėlę-literatūrinį personažą. Daugiausia simpatijų yra pelniusi gracingai į priekį palinkusi žalią varlių bučiuojant Princesė, Karalius nuogas ir ant patrankos sviedinio įsitaisęs Baronas Miunhauzenas (visų autorė – šiaulietė E. Varnelienė), Mergaitė su degtukais (aut. klaipėdietė Rita Ona Danielienė), Ožka ir septyni ožiukai (aut. A. Liaudanskienė), Eglė žalčių karalienė (aut. marijampolietė Kristina Venslauskienė).

Tikimasi, kad išraiškingi bibliotekos unikalios lėlių-literatūrinių herojų kolekcijos personažai, Lieporių filialo vedėjos R. Vertelienės žodžiais, palies kiekvieno apsilankiusiojo bibliotekoje širdį ir paskatins perskaityti bent vieną ar kelis kūrinius, iš kurių nužengusios skaitytojų pamėgtos lėlės. Pagaliau – kad, žvalgantis po kolekcijos eksponatus, kruopštus lėlininkių darbas neabejotinai sukels estetinio pasigėrėjimo jausmą.

Lėlių kolekcijos pristatymai kasmet sulaukia didelio lankytojų susidomėjimo.

Edukacijose su lėlėmis-literatūriniais herojais aktyviai dalyvauja tiek vaikai, tiek jaunimas. Šiaulių miesto viešosios bibliotekos archyvas

Parengė Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė ryšiams su visuomene Jurgita Januševičiūtė-Taralė