2023-ieji: ko tikimės ir laukiame. Parengė Vaiva Markevičiūtė

2023-IEJI:

KO TIKIMĖS IR LAUKIAME

Metams baigiantis, peržvelgiame nuveiktus darbus ir planuojame būsimus. „Tarp knygų“ redakcija kalbina kelių šalies bibliotekų vadoves, kuo jų vadovaujamos įstaigos planuoja gyventi artėjančiais metais, kokius iššūkius sau kelia ir kaip ketina juos įveikti.

Panevėžio apskrities Gabrielės PetkevičaitėsBitės viešoji biblioteka visus metus minėjo savo veiklos šimtmetį. Simboliškai žengiate į kitą etapą. Ką šimtmečio metai davė bibliotekai

ir ką atneš naujieji? – pasiteiravome Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorės Jurgitos Bugailiškienės.

– Prisiminėme ir kitiems papasakojome, kaip per šimtą metų keitėsi mūsų biblioteka, plėtėsi jos paslaugos. Per tuos metus įvyko išties daug: bibliotekai vadovavo 11 vadovų, 6 kartus kito pavadinimas, 8 Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios kartus – pavaldumas, bibliotekos archyvas ne kartą teko kraustytis. Šiandien bibliotekoje – 100 kartų daugiau pareigybių, 33 kartus didesnis leidinių fondas, 50 kartų didesnės patalpos, 600 kartų daugiau lankytojų ir skaitytojų, nei buvo bibliotekos veiklos pradžioje. Garbingą jubiliejų sutikome šūkiu „Saugome praeitį. Kuriame ateitį“, renginių programa ir teminėmis rubrikomis socialinėse medijose. Džiaugiamės, kad žengdami į naują šimtmetį įprasminome pirmosios bibliotekos vadovės atminimą – lankytojams atvėrėme atnaujintą Elžbietos Jodinskaitės kraštotyros skaityklą, surengėme šventę miesto bendruomenei. Bibliotekos jubiliejinių renginių akcentas – tarptautinė mokslinė konferencija ir forumas, kurie suteikė galimybę plačiau susipažinti su pažangiomis organizacijų veiklos praktikomis ir įrankiais, kūrybiškumo nauda organizacijos veiklai, kuriama į žmogų orientuotos bibliotekos vizija. (Plačiau apie konferenciją skaitykite p. 29 – Red.)

Šie metai – proga pastebėti bibliotekoje dirbančių žmonių kuriamą krašto, kuriame gyvename, istorijos, kultūrinės tapatybės vertę, prisiminti, kokie svarbūs mūsų pasirinkimai, veiklos. Kartu tai – laikas stabtelėti ir paklausti: ką turėtume žinoti, daryti, kad mūsų pasirinkimai žengiant į antrąjį bibliotekos šimtmetį būtų kuo teisingesni, geresni? Tyrinėdami praeitį ir keldami klausimus dėl ateities galimybių, norime kurti kuo didesnę vertę savo auditorijai, visuomenei, valstybei. 2023 m. regiono bibliotekininkų lauks nauji kvalifikaciniai vizitai į užsienio šalių bibliotekas (pagal „Erasmus+“ programos akreditacijos projektą). Toliau kursime pasakojančių bibliotekų tinklą, jo specialistus kviesime dalyvauti pasakotojų kompetencijų tobulinimo veiklose, skatinsime istorijų pasakojimo taikymą edukacinėje veikloje. Artimiausiu metu su Kauno ir Klaipėdos apskričių ir mūsų teritorijose veikiančiomis viešosiomis bibliotekomis pradėsime įgyvendinti projekto „Inovatyvūs Lietuvos bibliotekų skaitymo skatinimo sprendimai vaikų ir jaunimo socialinių santykių kūrimui su aplinka“ veiklas – pakviesime vaikus ir jaunimą į skaitymo skatinimo iššūkį, kur jų lauks interaktyvus žaidimas bei naujos edukacijos. 2023 m. atversime modernizuotas Vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos skyriaus patalpas. Tikimės, kad ši vieta ir joje siūlomas turinys taps prasmingo ir smagaus knygos bei literatūros pažinimo traukos centru.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) bibliotekai priklauso jau keturios vardinės bibliotekos: Vaclovo Biržiškos, Leonido Donskio, Mykolo Romerio ir Prezidento Valdo Adamkaus, jos tampa vis labiau matomos ir visuomenėje. Ko tikėdamasi VDU biblio-

teka ir jos padaliniai žengia į 2023-iuosius? – paklausėme VDU bibliotekos direktorės Linos Bloveščiūnienės.

– Vytauto Didžiojo universiteto biblioteka į 2023-iuosius žengia simboliškai įprasmindama žymios Lietuvos švietimo ir kultūros asmenybės, tautinės mokyklos kūrėjos Meilės Lukšienės darbus – universiteto Švietimo akademijos bibliotekai Vilniuje suteikiamas jos vardas. 2022 m. buvo esminių permainų ir iššūkių bibliotekai metai. Siekiant pagerinti studijoms ir mokslui reikalingą infrastruktūrą bei materialiuosius išteklius, ypač elektroninių išteklių valdymą, dalijimąsi jais, taip pat jų analitiką, bibliotekos veiklai optimizuoti skirtas specialiąsias programas, buvo įdiegta naujos kartos bibliotekinių paslaugų platforma (Alma, Primo VE; ExLibris Part of Clarivate), veikianti debesų kompiuterijos pagrindais. 2023 m. planuojama tęsti sistemos funkcionalumo pritaikymą bibliotekos veiklos procesams, informacijos ištekliams ir paslaugoms. Šiemet diegėme naują VDU mokslo valdymo sistemos (VDU CRIS; https//:vdu.lt/cris), veikiančios atvirojo kodo programos „DSpace CRIS“ pagrindu, versiją, tad ir ateinančiais metais planuojama plėtoti sistemos funkcionalumą, pavyzdžiui, keistis ir sinchronizuoti informaciją su ORCID (https://orcid.org), tarptautine mokslininko identifikavimo sistema, „OpenAIRE“ ir kt., užtikrinti optimalų VDU mokslo žurnalų turinio atskleidimą vartotojams bei efektyvesnę mokslo žurnalų turinio sklaidą internete, išnaudojant CRIS technologines galimybes. Tęsime veiklą „Erasmus+“ programos KA2 strateginių partnerysčių projekte „University libraries strengthening the academia-society connection through citizen science in the Baltics“ (LibOCS), kurio tikslas – didinti visuomenės informuotumą ir įsitraukimą į piliečių mokslo veiklą Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, integruoti piliečių mokslo ir atvirojo mokslo veiklas Baltijos šalių universitetuose, didinti universitetų bibliotekininkų žinių mainus ir bendradarbiavimą. Pristatysime naujas mokslinės komunikacijos temas mokslininkams, rengsime bendruomenei aktualius vaizdo mokymus, prieinamus visą parą visomis savaitės dienomis (24/7). 2023 m. vasarį švęsime Lietuvos universiteto bibliotekos įkūrimo šimtmetį bendrame trijų universitetų – Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų ir Vytauto Didžiojo – bibliotekų renginyje. Ta proga pristatysime virtualią parodą „Trys dovanų dešimtmečiai: atkurtojo Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekos knygų kolekcijos (1990–2022)“.

Jonas Petronis

Lietuvos aklųjų biblioteka, siekdama atverti paslaugų įvairovę ir įgyvendindama informacijos prieinamumo visiems, negalintiems skaityti įprastai, nuostatą, taip pat savo viziją, kad skaityti galėtų visi, keičia pavadinimą – taps Lietuvos audiosensorine biblioteka. Kokių veiklos pokyčių atneš naujas

pavadinimas? – pasiteiravome Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorės Ingos Davidonienės.

– Besikeičiantis bibliotekos identitetas – augančios auditorijos ir besiplečiančių veiklų rezultatas. Pavadinimu negalime akcentuoti vienos negalios, juk negalią sukuria nepritaikyta aplinka ir paslaugos, o mes savo veiklomis kuriame galimybes.

Prisimindami, kad tik dėl žmonių su regos negalia iniciatyvos ir lyderystės buvo Viktoras Kalnikas įkurta Lietuvos aklųjų biblioteka, ieškojome pavadinimo, kuris leistų išlaikyti santrumpą LAB. Lietuvos audiosensorinė biblioteka – tai garsinių knygų, knygų Brailio raštu bei liečiamųjų knygelių vaikams biblioteka. Tikimės, naujasis pavadinimas susies mūsų praeitį ir ateitį, sujungs visus skaitytojus, kuriems šios knygos yra kelias į išsilavinimą, saviraišką, kokybišką ir kūrybišką laisvalaikį.

Vis dėlto kurti vieną visiems pritaikytą biblioteką neužtenka. Svarbiausias mūsų tikslas – kad į bet kurią Lietuvos biblioteką užsukęs skaitytojas gautų jam tinkamas knygas ir paslaugas. Tad ir toliau nuoširdžiai prisidėsime prie „Biblioteka visiems“ iniciatyvos ir 2021 m. „Konferencijoje+“ pasirašyto Bibliotekų prieinamumo manifesto

įgyvendinimo. Jau turime surinkę įkvepiančių patirčių, apie jas būtina kalbėti, jomis pasidžiaugti bei padrąsinti prisidėti dar dvejojančius. 2023-iaisiais kartu su Apskričių viešųjų bibliotekų ir Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijomis bei negalios organizacijomis norėtume surengti antrąją „Konferenciją+“ ir apžvelgti, ką pavyko nuveikti, taip pat nusibrėžti gaires tolesniems veiksmams.

Tam, kad kurtume visiems atvirą aplinką, svarbi kiekviena iniciatyva. Net ir mažiausio kaimelio biblioteka nėra per maža. Tai pasistengsime įrodyti su kitąmet startuojančiu projektu „Kultūra be kliūčių – kalbančios knygos“. Autobusiuku, kurį virtualios bibliotekos ELVIS garbei pavadinome „Elviobusu“, keliausime po Lietuvą ir pristatysime galimybę skaityti garsines knygas tiems, kuriems spausdintas tekstas dėl amžiaus nulemtų negalavimų nebepaklūsta. Tikimės, šis projektas sukurs sklandžiai veikiantį Lietuvos audiosensorinės bibliotekos ir viešųjų bibliotekų tinklą. Mūsų sukauptos ir perduodamos žinios bei garsinių ir Brailio rašto leidinių ištekliai taps kiekvienos viešosios bibliotekos įrankiu, kad žmonės, iš kurių galimybę skaityti atėmė senatvė, vėl atrastų bibliotekas ir skaitymo džiaugsmą. 2023 m. pradėsime įgyvendinti projektą „ELVIS – pritaikytų medijų platforma“. Juo sieksime įdiegti žinių platformą ir įrankius leidėjams, padėsiančius kurti visiems pritaikytus skaitmeninius leidinius, kaip tai numato 2025 m. įsigaliosiantis Europos Sąjungos prieinamumo aktas.

Žinoma, tęsime ir nuolatines savo veiklas: garsinsime leidinius, kviesime specialistus į mokymus ir skatinsime bendradarbiauti tam, kad skaityti – kiekvienoje Lietuvos bibliotekoje! – galėtų visi.

Smiltė Juraitė

Lietuvos kolegijų bibliotekos, kaip ir visos šalies įstaigos, išgyveno sunkius pandeminius metus. Ko tikėdamosi jos žengia į naujus metus? Ko palinkėtumėte

kolegijų bibliotekoms? – kreipėmės į Lietuvos kolegijų bibliotekų asociacijos pirmininkę, Kauno kolegijos Bibliotekos ir informacijos išteklių centro vadovę Liną Šarlauskienę.

– Lietuvos kolegijų bibliotekų veikla, atliepiant aukštųjų mokyklų bendruomenių poreikius, yra susijusi ne tik su tradicinėmis bibliotekų paslaugomis, bet ir su studijų kokybės, mokslo komunikacijos procesais. Kolegijų bibliotekos kitąmet pirmiausia turės atlikti įprastas veiklas: teikti prieigą prie informacijos išteklių, registruoti institucijų publikacijas, teikti informaciją studijų krypčių ar institucinėms savianalizėms, organizuoti konsultacijas ir mokymus informacijos paieškos, citavimo, autorių teisių, plagiato prevencijos, mokslo žurnalų ir metodinių leidinių leidybos bei kitais klausimais. Būtina profesionaliai naudoti bibliotekines ir kitas sistemas, teikti bendruomenėms mokymų ir kitas paslaugas. Pavyzdžiui, Kauno kolegijos biblioteka turi įdiegtą interaktyvų žemėlapį, susietą su virtualia biblioteka. Ji yra atsakinga už mokslo žurnalų ir konferencijų leidinių publikavimą OJS sistemoje, kolegijos leidinių ir baigiamųjų darbų publikavimą institucinėje talpykloje, institucijos publikacijų registravimą eLABa publikacijų duomenų bazėje, taip pat konsultuoja dėl teksto sutapties patikros įrankio „Turnitin“ naudojimo kolegijoje. Bibliotekos darbuotojai toliau plės žinias dirbdami su pernai savarankiškai institucijoje įdiegta modernia „Exlibris“ bibliotekine sistema „Alma ir Primo VE“.

Kadangi bibliotekos kompiuteriai ir savitarnos įrenginiai buvo atnaujinti per porą praėjusių metų, didesnis dėmesys bus kreipiamas plėtojant interaktyvius mokymus, aktyvinant vartotojus naudotis visais turimais informacijos ištekliais, ieškant naujų mokymo ar mokymosi būdų per žaidybines ar kitas aktyvias veiklas. Itin svarbu skatinti akademinę bendruomenę kurti turinį atsižvelgiant į autorių teises, lengvai suprantamos ir visiems prieinamos kalbos aspektus.

Kolegijų sektoriuje numatoma pertvarka bei permainų laikotarpis dėl pasikeitusio mokslinės veiklos vertinimo ir kitų atnaujintų Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų. Taigi jau dabar galime numanyti pagrindinius kolegijų bibliotekoms kilsiančius iššūkius. Joms teks prisitaikyti prie pokyčių ir kartu išlaikyti paslaugų kokybę. Daugelis kolegijų bibliotekų kitais metais ruošiasi diegti naują bibliotekinę sistemą kartu su kitomis akademinėmis bibliotekomis, dar neturinčiomis tokių sistemų. Atsižvelgdama į būsimus pokyčius, bibliotekų kolegėms ir kolegoms norėčiau palinkėti ištvermės, nuoširdaus bendradarbiavimo ir neprarasti profesinio entuziazmo.