Page 1

2013 nr. 3(19)

5,80 LT

ruduo numerio idėja

šildymas efektyvūs šildymo būdai individualaus namo renovacija šlaitinio stogo šiltinimas Tandyras – naujiena Lietuvoje

ISSN 2029-2619

Modernus židinys 3D interjeras Palėpės rekonstrukcija Čiužinių r[e]voliucija Remontas bute: skaldyk ir valdyk


Didžiausias pirčių įrangos ir medžiagų pasirinkimas

gaminame

įrengiame

parduodame

pirčių duris, dailylentes, lentas gultams.

visų tipų pirtis.

Harvia, Helo, Narvi, Tatpar pirčių šildymo įrangą; Cariitti šviesolaidinę apšvietimo įrangą.

Natūraliai gera savi jauta

Harvia Cilindro krosnelė su

30% nuolaida

Puikus sprendimas pirties mėgėjams:

Verkių g. 35, Vilnius Tel./Faks. +370 5 231 6287 Mob. tel. +370 6 863 3918 info@sauna.lt www.sauna.lt

– nerūdijančio plieno korpusas, – net 80 kg akmenų talpykla, – galima montuoti į gultus. Y pat i n g a i m a žo s l i e t u v i š k ų s t i k l i n i ų d u r ų k a i n o s !


PAROC SPRENDIMAI IR ŠILUMĄ IZOLIUOJANČIOS MEDŽIAGOS ENERGIŠKAI EFEKTYVIEMS PASTATAMS

www.paroc.lt


6 p. Leidėjas UAB Supernamai Lukiškių g. 5-406, Vilnius Tel.: (8 5) 203 1670 El. p. info@supernamai.lt www.supernamai.lt

Kaip šildytis pigiau ir neprarasti komforto?

Rudens gėrybės ar darbai?

N

emirtingoje poemoje „Metai“ K. Donelaitis rudenį pristato kaip

gėrybių laikotarpį („Rudenio gėrybės“) ir siūlo atsipūsti po „Vasaros darbų“. Šiandien,

Vyr. redaktorius Darius Jokubauskas info@supernamai.lt „Namų erdvės“ redaktorė Sandra Kliukaitė sandra@supernamai.lt AUTORIAI Elvyra Žvirblienė Jonas Malinauskas Rytis Daraškevičius Dalia Zilinskienė Arūnas Stikliūnas Armina Stepanovič Ernesta Mažalskaitė Parma REKLAMA Rolandas Liuga rolandas@supernamai.lt Dalia Vaitkevičienė dalia@supernamai.lt

žvelgdami į šį kūrinį, su lengvu humoru turėtume perfrazuoti, kad ruduo daugeliui – ko gero darbingiausias metų laikas. Ypač tai pasakytina apie statybos sektorių. Rugsėjo 6 d. Druskininkuose praūžusi tradicinė Statybininkų dienos šventė dar kartą įrodė, koks svarbus šis sektorius yra mūsų šaliai. Lietuvos statybininkų susirinko didelis būrys statybininkų, inžinierių, mokslininkų, atvyko ir valdžios atstovų. Premjeras savo kalboje pabrėžė, kad pagal statybos apimčių eksportą Lietuva lenkia Latviją ir Estiją kartu sudėjus, tačiau užsiminė, kad reikėtų stengtis padidinti darbų apimtis ir vidaus rinkoje. Aplinkos ministras akcentavo renovacijos svarbą. Buvo paminėta, kad renovacijos

FOTOGRAFIJOS Karolina Drulytė

Renovacijos tema bus ir naujosios statybų

Kalbos redaktorė Rita Malikėnienė

akcentu.

Spausdino: UAB BALTO print Dėl galimo broko kreiptis į spaustuvę.

temų rudeniui: šildymo ir šiltinimo

Viršelyje Scan 85 GWH nuotrauka

4

supernamai

15 p.

asociacijos organizuotame renginyje

DIZAINERIS Zigmas Vaičiulis dizainas@supernamai.lt

UAB Supernamai © Visos teisės saugomos. Perspausdinant iliustracijas ir tekstus yra būtinas leidėjo rašytinis sutikimas. Leidėjas neatsako už reklamos skelbimų tekstą ir turinį.

Individualaus namo renovacija

procesas jau įgauna pagreitį ir realūs darbai pagal naująjį modelį prasidės jau netrukus. bei interjero parodos „Supernamai 2014“

Šiame žurnalo numeryje rasite aktualių sprendimai, būsto atnaujinimas ir modernizavimas, namo aplinkos paruošimas kitam sezonui ir kt.

interjero priedas

Namų erdvės Buto transformacija: bjaurusis ančiukas pavirto gulbe


stogų 23 p. Šlaitinių šiltinimo sprendimai

36 p.

turinys

Keraminė krosnis Tandyras – naujiena Lietuvoje

14 p. Griauname mitus apie šildomąsias grindis 22 p. Ilgalaikė stogo pakala be rūpesčių

Remontas bute: mobilios ir stacionarios pertvaros

28 p.

26 p. Sienų šiltinimas polistireniniu putplasčiu 38 p. Modernus židinys

baldus

44 p. Šilumą akumuliuojančios krosnys

3D interjeras namuose

70 p. Čiužinių [r]evoliucija

60 p. Palėpės rekonstrukcija

52 p. Vokiškas požiūris į virtuvės

32 p. Rudenėjančios aplinkos ypatumai

46 p.

54 p. Tendencijos: juoda ir balta

Interjero naujienos

66 p.

74 p.


technologijos

Kaippigiau ir neprarasti komforto? šildytis

dr. Arūnas Stikliūnas

6

supernamai


technologijos

Pastaraisiais metais nuolat ir smarkiai kylant gamtinių dujų kainai, daugeliui privačių namų savininkų kyla klausimas – kaip šildytis pigiau, bet neprarasti turėto komforto. Vienas iš galimų sprendimų – keisti naudojamo kuro rūšį pigesne. Panagrinėkime bendruosius dėsningumus, kurie daro įtaką kuro rūšies pasirinkimui. Prieiga prie dujotiekio

šildyti reikia mažesnės galios ir kuro sąnaudų. Kokios gi galios šilumos šaltinio reikės? Pagal STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ pastatai pagal šildyti suvartojamą energijos kiekį skirstomi į tam tikras naudingumo klases (1 lentelė). Aukščiausia klasė, kurią galima pasiekti neturint priverstinio vėdinimo sistemos su rekuperacija (šilumos grąžinimas iš išmetamo oro) – B. Gerėjant pastato klasei, kyla ir reikalavimai. Pastatams, atitinkantiems A ir A+ klases, reikalaujama minėta vėdinimo sistema ir sandarumas, A++ klasei reikalaujama papildomai ir tam tikra energijos dalis, gaunama iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių. Paskutinėje 1 lentelės skiltyje nurodoma šildymo galia pastato ploto vienetui (m 2), pagal kurią renkama šilumos šaltinio galia. Tai reiškia, kad 150 m 2 ploto namui šildyti reikės galios atsižvelgiant į pastato energinio naudingumo klasę: C – 10,5 kW, B – 7,5 kW, A – 3,0 kW, A+ – 2,25 kW, A++ – 1,8 kW, taupiam namui – 0,825 kW. Atsižvelgiant į žmonių skaičių, karštam vandeniui ruošti reikia pridėti apie 2–4  kW. Pastatams nuo A kla-

Naujos statybos pastatai sudaro nedidelę visų pastatų dalį. Dažnai pastatai statomi ten, kur nėra dujotiekio tinklo arba jis yra gana toli. Todėl dujų atsivedimas gali kainuoti labai brangiai ir neapsimokėti (prisijungimo įmoka – apie 1100 Lt, dar už kiekvieną dujotiekio vamzdyno metrą iki sklypo ribos  – apie 70 Lt/m. Sklype dujotiekio tiesimo kaina panaši, prisideda išlaidos projektui parengti ir paleidimo įmoka – 150 Lt). Taigi jeigu dujotiekis eina jūsų gatve, o jums iki katilinės yra apie 20–50 m, tai vien dujų atvedimas ir prijungimas gali kainuoti nuo 3000– 4000 iki 7500–10 000 Lt.

Energijos poreikis šildyti

Senos statybos pastatai dėl mažos atitvarų šiluminės varžos patiria didelių šilumos nuostolių ir atitinkamai didelių išlaidų už kurą. Nors dažniausiai jie jau turi atvestas dujas (dujų atvedimas nekainuoja), šildytis yra brangu dėl didelių dujų sąnaudų. Naujos statybos būstai statomi vis šiltesni dėl aukštos atitvarų šiluminės varžos ir šilumą taupančio vėdinimo sistemos su šalinamo oro šilumos rekuperatoriumi. Tai reiškia, kad jiems

Energinio naudingumo klasė

Didžiausiasis šildyti suvartojamos energijos kiekis, kWh/m2/metus

Didžiausioji šildyti suvartojama galia, W/m2

F, E, D,

>193–276

>70–100

C

<193

<70

B

<139

<50

A

<55

<20

Daug energijos vartojantys pastatai Mažai energijos vartojantys pastatai 1 lentelė. Pastatų naudingumo klasės

Energijos beveik nevartojantys pastatai Pastato energinio naudingumo klasė

2 lentelė. Kuro, suvartojamo 150 m2 ploto namui šildyti ir karštam vandeniui ruošti (pagal STR 2.01.09:2012), rodikliai

A+

<43

<15

A++

<33

<12

Energijos sąnaudos šildyti ir karštam vandeniui ruošti (5 m3/ mėn.), kWh/metus

Suvartojamų dujų kiekis, m3/metus

Suma už dujas, Lt/metus

Vidutinė suma už dujas, Lt/mėn.

C

33 900

3645

7784

1297

B

25 800

2775

5965

994

A

13 200

1420

3134

522

A+

11 400

1225

2726

454

A++

8395

900

2047

341

Taupus namas

5695

610

1441

240

supernamai

7


technologijos sės ir aukščiau, esant tokioms mažoms galioms, karštas vanduo ruošiamas tik atitinkamo dydžio akumuliacinėse talpyklose (momentiniam pratekančio vandens šildymui reikia mažiausiai 24–32 kW galios). Naudojant atsinaujinančiuosius energijos šaltinius šios talpyklos tampa techniškai sudėtingos (daug įvairios temperatūros šildymo kontūrų) ir didelio tūrio >200–500 l. 2  lentelės duomenys rodo, kad aukštos dujų kainos yra aktualios dabartiniams žemos energinės klasės (C ir žemiau) pastatams. Pastatui, kurio klasė yra A ir aukštesnė, tai nebėra taip aktualu. Atkreipiame dėmesį, kad, nenukenčiant naudingumo koeficientui, šiuolaikinių dujinių katilų galia gali būti iki 2–3  kartų didesnė už pastato šildymo poreikį. Be to, katilų gamintojai seka galios mažėjimo tendencijas ir gamina mažos galios dujinius katilus (daugiausia 6–13 kW). Kur kas aktualesnės dujų sąnaudos tų pastatų, kurių energinė klasė žemesnė už B. Čia dažniausiai šildymo galios poreikis siekia 60–80  W/m 2 . Didesniems pastatams galios poreikis bus proporcingai didesnis.

Dažnai kyla klausimas – ką daryti, jei neturi gamtinių dujų ir nenori būti priklausomas nuo kietojo kuro?

Išlaidų kurui (energijai) palyginimas

Išlaidos kurui (energijai), įvertinus šilumos šaltinio įrengimo kainą

Palyginti pigiausia kuro rūšis – malkos. Čia neįvertintas paties vartotojo darbas ruošiant malkas (rąstų pjaustymas į kalades, skaldymas, džiovinimas ir pan.). Jei įskaičiuotume darbo sąnaudas ir reikalingas patalpas, šildymo malkomis kaina artėtų prie gamtinių dujų kainos ir prilygtų šilumos siurblių ar granulinių katilų gaminamos šilumos kainai, tą parodo ir jau paruoštų skaldytų malkų kaina. Taip pat palyginti maža šilumos kaina gaunama naudojant durpių briketus ir akmens anglis. Tačiau pagrindinis visų šių kuro rūšių trūkumas  – reikia daug papildomai dirbti, t. y. aukoti savo laisvalaikį. Vartotojai yra pririšti prie savo namų  – negali žiemą ilgesniam laikui išvykti (pvz., atostogų) ir palikti namus be priežiūros. Sutikite, šiuolaikiniam žmogui tai jau nebepriimtina. Norint komforto, šios kuro rūšys nelabai tinka.

Viena sparčiai populiarėjančių alternatyvų – šilumos siurblys, elektriniu kompresoriumi perpumpuojantis šilumą iš grunto, vandens gręžinių ar aplinkinio oro. Šilumos energijos perpumpavimo (transformacijos COP) koeficientas vidutiniškai siekia apie 3–5 kartus, palyginti su suvartota elektros energija. Tokiu būdu šilumos siurblio tiekiamos šilumos kWh kaina gaunama netgi mažesnė už gamtinių dujų. Tačiau ši kaina gaunama neįvertinus paties šilumos siurblio ir šildymo sistemos įrengimo kainos, kuri yra net kelis kartus didesnė, nei naudojant kitas kuro rūšis. Kita gamtinių dujų alternatyva – suskystintos dujos arba skystasis kuras. Tačiau skaičiavimai parodė taip pat gana didelę tokių kuro rūšių kainą. Todėl šios kuro rūšys naudojamos gana retai, dažniausiai kartu su malkomis kūrenamais katilais. Brangiausia energijos rūšis – elektra. Tačiau jos privalumas tas, kad ji pasiekia visus namų ūkius, ją patogu naudoti.

Kalbant apie šildymo sistemą suprantama, kad negalima vertinti vien išlaidų už kurą. Didelę visų šildymo ir karšto vandens ruošimo išlaidų dalį sudaro šilumos šaltinio (katilinės) įrengimas. Juk yra skirtumas, ar už dujinės katilinės įrengimą mokėti 10 000 Lt, o už šilumos siurblio įrengimą – 25 000–35 000 Lt. Pabandykime įtraukti įskaičiuotą šilumos šaltinio įrengimo kainą į kuro kainą. Tam reikia nustatyti vidutinę šilumos šaltinio naudojimo trukmę – imkime 15 metų. Taip pat reikia sužinoti suvartojamos energijos kiekį ir kainą šildymui ir karštam vandeniui ruošti per tam tikrą laiko tarpą. Imkime vienerių metų laikotarpį. Taip pat pasirinkime tipinį vidutinio dydžio – 150 m 2  –gyvenamąjį namą. Tarkime, namas atitinka C energinio efektyvu-

DUJINIAI KATILAI ir DUJINIAI KONDENSACINIAI KATILAI su patentuota DUOPASS SISTEMA Labai taupiai naudojamos dujos, nes karštas vanduo ruošiamas dar efektyviau 8l = 45l

TIJA G A R A N etų! iki 3 m

www.gilius.lt

TAUPO erdvę ir Jūsų pinigus

20l = 60l

Su DUOPASS sistema „Radiant“ katilas su mažesniu 8 ar 20 l talpos šildytuvu paruošia tiek pat karšto vandens, kiek kitų gamintojų katilai atitinkamai su 45 ar 60 l talpos šildytuvais. Kondensaciniai katilai, net ruošdami karštą vandenį, dirba kondensaciniu režimu.

Šildymo nuo 1959 Daugiautechnologijos kaip 15 metų Lietuvoje!

DUOPASS – tai patentuota dviejų nuosekliai sujungtų (plokštelinio ir tūrinio) karšto vandens šildytuvų sistema, išnaudojanti visą katilo galią ir užtikrinanti vandens temperatūros pastovumą.

UAB „GILIUS ir KO“ Savanorių pr. 192, LT- 44151 Kaunas Tel. (8 37) 308930, faks. (8 37) 308932, el. paštas GiliusK@takas.lt

UAB „GILIUS ir KO“ Prekybos salonas Vilniuje Elektrinės 8, LT-03150 Vilnius-9 Tel. (8 5) 2395384, faks. (8 5) 2375082, el. paštas GiliusV@takas.lt

Gaminami katilų modeliai – su 8, 20, 45, 100 l įmontuotais tūriniais vandens šildytuvais; momentinis karšto vandens ruošimas arba galimybė prijungti bet kokio dydžio atskirą karšto vandens šildytuvą. UAB „GILIUS ir KO“ Prekybos salonas Klaipėdoje Liepų 64 b, LT-92101 Klaipėda Tel. (8 46) 412277, faks. (8 46) 314083, el. paštas GiliusL@takas.lt


Granulės ir briketai Šilumos kaina, kūrenant pjuvenų granulėmis ir briketais,, labai panaši ir yra aukštesnė už malkų, bet apie 1,5 karto pigesnė už dujų kainą ir beveik susilygina su šilumos siurblių gaminamos šilumos kaina. Tačiau tarp granulių ir briketų yra esminis skirtumas – kūrenimo proceso automatizavimo lygis. Pjuvenų briketai – tai tas pats kas malkos: reikia periodiškai 1–2 kartus per parą juos įkrauti į katilą, jį periodiškai valyti ir pan. Tik šiuo atveju nėra kuro paruošimo išlaidų. Pjuvenų granulės yra kur kas patogesnis kuras komforto požiūriu. Katilų degimo proceso valdymo automatizacijos lygis prilygsta dujiniams katilams. Galimas automatinis uždegimas, užsigesinimas prireikus ir automatinis galios valdymas pagal poreikį. Prie granulių katilų yra įvairių dydžių granulių talpyklų, kur granulių užtenka nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Vadinasi, katilo priežiūra yra tik santykinai retas (palyginti su malkų katilais) granulių talpyklos papildymas ir dar retesnis degiklio išvalymas (jeigu naudojamos kokybiškos granulės be šlako priemaišų  – žievės, šaknys, žemės ir pan.). Apie nepageidaujamų priemaišų kiekį granulėse netiesiogiai galima spręsti iš jų spalvos, kuri turėtų būti šviesiai gelsva – kaip šiaudų.

mo klasę (179,4 kWh/m 2 per metus), tada nesunkiai randame metinį jo suvartojamos šilumos kiekį. Taip pat įvertiname karšto vandens sąnaudas – vidutiniškai 5 m 3/mėn. Gaunamas energijos poreikis – 30 355 kWh/metus. Susumavę kuro išlaidas per metus ir 1/15 dalį šilumos šaltinio įrengimo kainos bei padaliję šią sumą iš energijos poreikio, gausime šilumos vieneto kainą. Pastebime, kad dabar kai kurios kuro rūšys pagal kainas apsikeitė vietomis. Pigiausios kuro rūšys liko tos pačios – malkos, anglys ir durpės. Toliau eina šilumos siurbliai, centralizuotai tiekiama šiluma ir kitos kuro rūšys. Nepaisant investicijų dydžio, išdėliojus jas per 15 metų, šios dienos kainomis šilumos siurblio išgaunama šiluma kainuoja pigiau už dujinio kondensacinio katilo šilumą. Tačiau nereikia pamiršti, kad maždaug po 1,5 metų bus paleistas suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, dujos žada gerokai atpigti. Taigi kainų svarstyklės gali kryptelėti gamtinių dujų pusėn. Atkreipiame dėmesį, kad čia neįvertinta dujotiekio atvedimo kaina, kuri gali visiškai panaikinti dujinio šildymo įrengimo kainos privalumus. Elektra ir šiuo atveju išlieka brangiausia energijos rūšimi. Galima užginčyti pasirenkamus skaičius, kad viena katilinė kainuoja brangiau ar pigiau ir pan. Tikslas – parodyti tendencijas, todėl buvo pasirinkti vidutiniai skaičiai, nusakantys tos kuro rūšies šilumos šaltinio kainą ir suvartojamos energijos kiekį. Manome, kad skirtumų tendencijos tarp įvairių energijos rūšių išlieka, nepaisant konkretaus šilumos šaltinio kainos ar suvartojamos energijos kiekio. Suprantama, kad kiekviena situacija yra individuali, tad ir sprendimai dėl šilumos šaltinio pasirinkimo gali skirtis.


technologijos Daugiafunkcis karšto vandens šildytuvas – akumuliacinė talpykla su granulių arba kietojo kuro katilu

Taigi populiariausios kuro rūšys, gamtinių dujų alternatyva pagal kainą ir komfortą yra pjuvenų granulės ir šilumos siurbliai. Aukštesnių energinio efektyvumo klasių pastatai (>A+) pagal STR 2.01.09:2012, nepaisant brangumo, turi vartoti atsinaujinančiąją energiją (saulės šilumos kolektoriai, saulės fotoelementai ir/arba vėjo varikliai elektrai gaminti).

Granuliniai vandens šildymo katilai

Tokie katilai pagal degiklio tipą skirstomi į dvi rūšis. Pirmoji – specializuoti kaupinio tipo, kur granulės tiekiamos sraige iš apačios, ir vyksta įprastinis viršutinis degimas. Jeigu nėra specialių įrenginių granulėms talpykloje ir sraigėje atskirti, dėl galimo užsidegimo pavojaus būtina gesinimo vandeniu sistema, kuri užpila sraigėje smilkstančias granules ir jas užgesina. Tokie degikliai pritaikyti konkrečiam katilui, todėl šie katilai paprastai yra pigesni už toliau aptariamo tipo katilus. Antroji  katilų rūšis – vadinamieji ventiliatorinio tipo, kur oras granulėms degti tiekiamas didesniu slėgiu, ir liepsna išpučiama horizontalia kryptimi. Tokie degikliai yra kaip atskiras gaminys, kurį galima primontuoti prie daugelio katilų. Čia katilo šilumokaitis gali būti bet kokio tipo (viršutinio, apatinio degimo). Granulės tiekiamos taip pat sraige, bet iš viršaus. Jos byra į degiklį mažu kiekiu, tik tiek, kiek reikia degimui. Oro tarpas tarp degiklio ir sraigės su granulėmis sukuria patikimą gaisro plitimo barjerą, todėl atskirų vandeninių gesinimo sistemų nereikia. Šios rūšies degikliai degina tik mažą granulių kiekį ir kartais automatiškai nupučia pelenus, todėl linkę mažiau užsiteršti, palyginti su pirmosios rūšies degikliais. Tokio degiklio ir katilo derinys kainuoja brangiau už pirmosios rūšies specializuotus granulių katilus. 10

supernamai

Paskutiniu metu populiarinamos šiaudų granulės, tačiau jų trūkumas – didelis susidarančių šlakų kiekis. Todėl įprastiniai medžio pjuvenų granulių katilai joms deginti netinka – reikalingi specialūs konstrukciniai degiklio sprendimai. Aukštos energinio efektyvumo klasės pastatams taip pat tinka naudoti granulinius vandens šildymo katilus. Nors pastatui šildyti reikia palyginti nedidelės galios, o mažiausių granulių katilų galia gali būti kelis kartus didesnė už poreikį, bet, kaip minėta, tai nemažina katilo naudingumo koeficiento. Katilai automatiniai, todėl jie gali dažniau užsikurti ir užgesti pagal poreikį. Kad šis procesas vyktų rečiau, galima naudoti akumuliacines talpyklas. Vandeninė pastato šildymo sistema (šildomosios grindys, įvairūs šildymo prietaisai), palyginti su krosnelėmis, tolygiau ir su mažesniais temperatūros svyravimais paskirsto šilumą visose pastato patalpose, kad ir labiausiai nutolusiose nuo katilo.

Granulių krosnelės

Granulėmis kūrenamos krosnelės savo išvaizda per daug nesiskiria nuo malkinių: toks pats metalinis dažytas arba glazūruota keramika dengtas korpusas, toks pat dūmtraukio įrengimas viršutinėje arba nugarinėje korpuso dalyje. Tačiau būtent šis šildymo prietaisų tipas jungia esminius krosnelių ir granulių katilų pranašumus. Kaip ir įprastas kietuoju kuru kūrenamas krosneles, jas galima montuoti jau naudojamose patalpose, nesiveliant į stambius statybos darbus ir negaištant laiko apdailos darbams. Pakanka turėti įrengtą atskirą kanalą kaminui prijungti (jis gali būti išvestas tiesiai į lauką kaip dujinio katilo) ir iškloti saugų grindų plotą nedegia danga, pavyzdžiui, keraminėmis plytelėmis. Granulių talpykla įrengiama bendrame korpuse su degimo kamera, tad krosnelė atrodo stilingai ir gali būti statoma ne spe-


technologijos

Granulių krosnelės schema (Modelis P960, gam. „Piazetta“, Italija)

Svarbu: kūrenant granulėmis svarbiausia yra granulių kokybė ir jų atsargų saugojimas sausoje vietoje.

A. Granulių bunkeris B. Plieninė dvisluoksnė degimo kamera C. Išmetamųjų dujų kanalas D. Oro antrinio pašildymo ketiniai šilumokaičio skirstytuvai E. Granulių tiekimo sistemos variklis F. Galinis karšto oro išleidimo kanalas G. Rankų darbo majolikos apdaila H. Nuotolinio valdymo sistema Multifuoco su reguliuojamo greičio ventiliatoriumi I. Oro iš aplinkos imtuvas J. Pirminio oro pašildymo viršutinis ketaus šilumokaitis K. Antrinio degimo oras L. Oro srautas stiklui valyti automatiniu būdu M. Ketinė degimo kamera ir grotelės N. Ketinės durelės su savaime nusivalančiu stiklu, atspariu iki 750 C° karščiui O. Pirminio degimo oras P. Pelenų stalčius Q. Pašildytas pirminio degimo oras R. Priekiniai karšto oro išleidimo kanalai su nukreipiamosiomis sklendėmis

cialioje, o bendrojo naudojimo patalpoje, pavyzdžiui, svetainėje. Vienos granulių įkrovos paprastai užtenka 2–3 paroms. Beje, statyti krosnelę viduryje kambario nebūtina: integruota ventiliacijos sistema užtikrina oro cirkuliaciją ne tik korpuso viduje, bet ir visoje patalpoje. Oro drėgnumui palaikyti naudojami integruoti drėkintuvai. Deja, papildomi oro kanalai, kuriais šiluma sklinda į kitas patalpas, paprastai neįrengiami, nes tam neužtenka krosnelės šiluminio galingumo. Šildymo efektą gerokai padidina krosnelės skleidžiami infraraudonieji spinduliai, daugiausia sklindantys pro durelių stiklą ir įkaitinantys priešais jį esančius objektus. Kaip ir granulių katiluose, kūrenimo procesas yra beveik visiškai automatizuotas, tad dėl šiuolaikinės elektronikos jį galima valdyti įprastu nuotoliniu pulteliu, o kai kurias sistemas netgi užkurti per atstumą, pasiuntus SMS žinutę. Ideali granulių krosnelės įrengimo vieta – nedidelė sodyba arba sodo namelis, aplankomas savaitgaliais ir švenčių dienomis. Šaltuoju metų laiku vienos granulių įkrovos užtektų vidutinio dydžio patalpai įšildyti prieš atvykstant svečiams ir kambario temperatūrai palaikyti kelias dienas.

Šilumos siurbliai

Šiluma gali būti imama iš žemės (grunto – lauko horizontalūs kolektoriai, vertikalūs gręžiniai), vandens ir aplinkos oro. Energijos gavimas iš gręžinių vandens yra pats veiksmingiausias, nes vandens temperatūra yra apie +5–7 °C, bet dėl tam tikrų priežasčių retai taikomas. Šilumos energijos perpumpavimo (transformacijos) koeficientas (COP) vidutiniškai siekia apie penkis kartus ir daugiau, palyginti su suvartota elektros energija. Vandenį tiekiančio gręžinio gylis neturi viršyti 10–15 m, nes reikia labai galingo vandenį pumpuojančio siurblio, kuris panaikina visą gautą ekonomiją. Jeigu arti nėra vandens telkinio, į kurį būtų galima išleisti vartotą (atšaldytą) vandenį, reikalingas dar vienas vandens grąžinimo gręžinys, kuris turi sugebėti priimti išpumpuotą ir vartotą vandenį. Kitas pagal efektyvumą yra grunto/vandens šilumos siurblys, nes grunto temperatūra būna žemesnė – 0 °C. Stabilesnių tem-


technologijos Daugiafunkcis karšto vandens šildytuvas – akumuliacinė talpykla su šilumos siurbliu

Šilumos siurblys

peratūrinių charakteristikų yra gręžiniai. Naudojant paviršinius lauko kolektorius, įšalusi žemė vasarą nuo saulės turi atsišildyti. Jeigu vasarą reikia ruošti karštą vandenį, tai įšalusi žemė gali iki galo neatšilti. Tokiu atveju reikia didinti lauko kolektoriaus plotą arba gręžinių gylį (skaičių). Nekalbant apie tiesioginį karšto vandens šildymą elektriniais šildymo elementais (elektra – brangiausia kuro rūšis), yra dar viena išeitis. Reikia įsirengti saulės kolektorius karštam vandeniui šildyti. Tada šilumos siurblys per vasarą nebeima iš žemės šilumos, ji gali atšilti ir kitą žiemą siurblio šilumos perpumpavimo (transformacijos) koeficientas (COP) nesumažėja. Virš lauko kolektorių per visą jų plotą negalima sodinti medžių ir aukštesnių krūmų, o gręžiniai užima labai nedaug ploto. Minimalus atstumas tarp kelių gręžinių yra 5–6 m, o atstumas nuo pastato pamatų – 3–4 m. Konstrukciškai vandens/vandens ir žemės/vandens šilumos siurbliai yra vienodi, tik pirmuoju atveju jų galia ir efektyvumas yra didesni. Tokius siurblius įrengti kainuoja daugiausia, bet jie tiekia šilumą stabiliai, neatsižvelgiant į oro temperatūrą. Pigiausiai kainuoja įrengimas tokių šilumos siurblių, kurie ima šilumą iš lauko oro. Pagrindinis jų trūkumas tas, kad, krintant lauko oro temperatūrai, gerokai sumažėja jų šilumos perpumpavimo (transformacijos) koeficientas (COP), o kartu ir galia. Tokio tipo siurblių COP – pats mažiausias iš visų šilumos siurblių tipų. Priklausomai nuo konstrukcijos ir naudojamo šaltnešio (freono), jie gali veikti lauko temperatūrose iki –15 °C, –20 °C ir –25 °C. Savaime suprantama, kad kuo žemesnė lauko oro temperatūra, tuo brangiau kainuoja siurblys. Minimaliose temperatūrose siurblių COP krinta netgi iki 1,2–1,4, ir galia 12

supernamai

sumažėja iki minimumo. Lauko blokai, kur pumpuojamas oras, kondensuojasi ir apšąla. Siurblių automatika periodiškai juos greitai atitirpina, tais momentais šildymas nevyksta. Šilumos siurblių, imančių šilumą iš lauko oro, dėl tuo metu labai žemo COP žemoje temperatūroje naudoti ekonomiškai neapsimoka, todėl būtinas papildomas (rezervinis) šilumos šaltinis. Oro/vandens šilumos siurbliams būtina nedidelė (50–150 l) šildymo sistemos akumuliacinė talpykla. Oro/oro šilumos siurblių įrengimas kainuoja 3000–12 000 Lt ir daugiau, oro/vandens – 12 000–20 000 Lt. Pirmuoju atveju tai daugeliui žinomi kondicionieriai, kurie gali šildyti. Trūkumai – jeigu reikia šildyti kelias patalpas, atskirtas sienomis ir durimis, reikia bent kelių vidinių dalių, o tai pabrangina sistemą. Tokio tipo siurbliai neruošia karšto vandens. Oro/vandens šilumos siurbliai turi visus vandens šildymo sistemos privalumus – lengva tolygiai paskirstyti šilumą visoms patalpoms ir ruošti karštą vandenį. Lietuviai  – labai praktiški žmonės, todėl dažniausiai turi įsirengę kelių kuro rūšių katilus, taupo kaip beįmanydami, įvairiausiais būdais. Vienas iš jų – dažniausiai įsirengia vieną oro/oro šilumos siurblį. Su darbais tai gali kainuoti iki 6000–8000  Lt. Ir šildosi juo, kol lauke oro temperatūra nenukrinta iki 0 °C  ar –5 °C. Tada, norint palaikyti komfortą (kad neperšaltų kampai), pradedama šildyti ta kuro rūšimi, kuria mano esant priimtiniausia pagal kainos ir papildomo darbo santykį. Pabaigoje reikėtų pridurti, kad kiekvienas renkasi šildymo būdą pagal poreikius ir kišenę, todėl labai sunku atsakyti į klausimą, kuris iš jų yra geriausias.


Šildymo katilas “Vienybė 16”

• • • •

Automatinis degimo proceso reguliavimas Pajungimas ir valymo angos – iš abiejų pusių Galimybė pajungti granulinį degiklį Apdovanotas aukso medaliu „Metų gaminys 2011“

• • • •

Ilgas tarnavimo laikas Mažos kuro sąnaudos Paprastas valdymas Lengvas aptarnavimas

Ilgaamžė patirtis - jūsų namų šilumai! Daugiau infomacijos www.umega.lt


technologijos

Griauname mitus apie

šildomąsias grindis Paskutiniu metu vis daugiau gyventojų įsirengia viso būsto grindinio šildymo sistemą. Tačiau daugelį vartotojų dar veikia visiškai neteisinga informacija apie šildomųjų grindų sistemas. Taip yra dėl elementaraus paprastų, bet labai svarbių dalykų nežinojimo. Mitus griauna tyrimų rezultatai

Lietuvoje šildomųjų grindų sistemas vis dar galima laikyti progresyvia naujove. Tačiau iš pat pradžių dėl pasklidusių niekuo nepagrįstų mitų ji buvo diegiama be didelio entuziazmo. Pirmasis – šiluma blogai prasiskverbia pro grindų dangas. Į šį mitą galima nekreipti jokio dėmesio, kai šildymo sistema įrengiama pagal projektą, o ne bet kaip. Antrasis – patalpose daugiau dulkių, rasoja langai ir toks šildymo būdas neigiamai veikia sveikatą. Šį mitą specialistai taip pat lengvai gali paneigti. Kaip įprasta, dulkes sukelia temperatūrų tarp patalpos ir šilumos šaltinio skirtumas. Kuo jis didesnis, tuo intensyvesnė oro konvekcija ir dulkių kyla daugiau. O įrengus šildomąsias grindis, oro konvekcija yra perpus mažesnė nei šildant radiatoriais, todėl astma sergantys ir alergiški žmonės jaučiasi kur kas geriau. Tai jau įrodyta tyrimais, ir dėl to grindų šildymo sistemas rekomenduojama įrengti net vaikų bei medicinos įstaigose. Be to, langų rasojimo problemos visiškai nelieka tuo atveju, kai patalpos normaliai vėdinamos.

Neįvertinama projekto svarba

Kokybiškos grindų šildymo sistemos įrengimas turi prasidėti ne nuo medžiagų pirkimo, o nuo projekto. Priešingu atveju niekas negarantuos, kad namuose bus užtikrintas šiluminis komfortas – patalpose nebus nei per šilta, nei per šalta. Nepriekaištingam grindų šildymo sistemos projektui parengti reikia pateikti konkrečius duomenis: patalpų plotą ir paskirtį, numatytos pakloti grindų dangos rūšį, pastato sienų, langų, grindų ir stogo konstrukcijos šilumines charakteristikas. Projektuotojas taip pat turi žinoti, koks yra planuojamas energijos tiekimo šaltinis, kokia bus vėdinimo sistema, kur pastatas stovės, kaip jis bus orientuotas pagal pasaulio šalis. Neturint profesionaliai parengto šildymo sistemos projekto, nereikėtų tikėtis ir šildymo išlaidų ekonomijos – blogai įrengtą sistemą bus sunku valdyti, dėl to ji eikvos per daug energijos ir veiks neefektyviai. 14

supernamai

Neprofesionalaus montavimo klaidos

Žinoma, ne visi montuotojai, laikantys save meistrais, gerai išmano šildomųjų grindų įrengimo plonybes, todėl neretai padaro esminių klaidų, kurias gali būti sunku arba iš viso neįmanoma ištaisyti. Dažniausiai daroma klaida ta, kai vamzdžių skersmenį ir atstumus tarp jų bandoma parinkti be jokių skaičiavimų. Be to, neretai neprofesionalūs montuotojai nesugeba parinkti kokybiškų, tinkamiausių šildomųjų grindų sistemų vamzdžių, tvirtina juos pažeisdami sistemos įrengimo technologiją ir gali net nepalikti elementarios temperatūrų valdymo galimybės. Dėl tokių savamokslių darbo rezultatų ir atsirado ypač daug neteisingos informacijos apie patalpų grindinį šildymą.

Eksploataciją garantuoja visuma

Grindinio šildymo specialistai teigia, kad verta rinktis ne atskirus grindų šildymo komponentus, o visą iš vieno žinomo gamintojo tiekiamą sistemą: vamzdžius, jungtis, kolektorius, patalpų temperatūros kontrolės sistemą ir t. t. Tokiu atveju bus daugiau garantijų, kad sistema veiks be sutrikimų. Beje, teisingai įrengtų šildomųjų grindų temperatūrą valdyti visai paprasta. Šiuolaikiniai termostatai signalus perduoda laidais arba radijo ryšiu. Pavyzdžiui, naujausia „Uponor“ radijo kontrolės sistema valdo patalpų temperatūrą veikdama dinaminio energijos valdymo principu ir gali sumažinti šildymo išlaidas net iki 12 proc. Be abejonių, tinkamai parengtas projektas, įsigyta patikimo gamintojo įranga ir profesionalūs montuotojai garantuoja ekonomišką bei nepriekaištingą šildomųjų grindų eksploataciją, o tai iš esmės naikina naujakurius klaidinančius mitus.

www.uponor.lt


Atgimęs

namas

Rytis Daraškevičius

Individualaus namo renovacija: šiandien galimybė – rytoj neišvengiamybė

Laikui bėgant keičiasi statybos reglamentų normatyvai, šildymo kainos ir žmonių samprata apie gyvenimo kokybę. Nebenorime, o ir nebegalime per šildymo sezoną sunaudoti tūkstančių kubinių metrų dujų ar kelių sunkvežimių malkų. Tad individualius namus, statytus sovietmečio saulėlydžiu ar pirmuoju nepriklausomybės dešimtmečiu, šiandien neišvengiamai būtina renovuoti.

Ką renovuoti, o ką griauti

Tikrai ne kiekvieną senesnį namą verta renovuoti – vienbalsiai tvirtina specialistai. Kai kuriuos senesnius namus paprasčiau, o ir pigiau nugriovus statyti iš naujo. Problema ne tik ta, kad sovietmečiu pastatų sienos apskritai nebuvo šiltinamos – sienas ir stogą būtų galima apšiltinti, o langus ir duris pakeisti sandaresniais. Tačiau pertvarkyti vidaus planą ir tūrius pagal šiuolaikinius standartus dažnai neįmanoma arba labai brangu. Neretai senesnės statybos namai pastatyti savamokslių arba iš nekokybiškų medžiagų, kiti 200–300 kv. m ploto namai šiandien tiesiog per dideli. Išlaikyti ir prižiūrėti tokį rūmą neracionalu – gal geriau turėti savo sklype optimalaus dydžio namą ir didesnį plotą žaliosios vejos. Tačiau yra individualių namų, kurie, nors ir statyti prieš dešimtmečius, gali būti sėkmingai renovuojami. supernamai

15


PAMATAI įsriegiamos pamatų sijos medžiagos

medžiagos

PER VIENĄ DIENĄ

Tel.: +370 614 11212, +370 656 19196 El. p. info@xax-group.com www.xax-group.com

Pavyzdžiui, tai namai, esantys prestižiniuose miesto rajonuose, ar optimalaus dydžio namai sodų bendrijose.

Griežtėja reikalavimai energiniam efektyvumui

Pagal energijos sąnaudas pastatai klasifikuojami į devynias energinio efektyvumo klases: A++, A+, A, B, C, D, E, F, G. Tiesa, A ir aukštesnes klases atitinkančių būstų Lietuvoje kol kas tėra vienetai – tai vadinamieji pasyvūs namai (A++ klasė nurodo energijos beveik nevartojantį pastatą). Privatūs namai atitinka labai įvairias energinio naudingumo klases. Jei namas nė kiek neapšiltintas, jis bus G arba F klasės, jei sienos šiltintos apie 15 cm šiltinimo sluoksniu, gali būti nustatyta C arba D klasė, įrengus name rekuperacinę sistemą ir naudojant atsinaujinančiuosius gamtos išteklius, namo energinis naudingumas gali pasiekti B ar aukštesnę klasę. Pagal LR statybos įstatymą (43(1) straipsnis, 2013 m. sausio 9 d.) nuo šių metų parduodant butą ar namą privalu notarui pateikti energinio naudingumo sertifikatą, kuris turi parodyti, kiek šilumos reikia būstui šildyti. Šiuo įstatymo pakeitimu siekiama, kad energiškai naudingesni namai būtų labiau vertinami pirkėjų.

Kiekvienas atvejis individualus

Galimybė sumontuoti pamatus ant sudėtingų, vandeningųjų gruntų. Įsriegiamų polių pamatai atsparūs šalčio poveikiui. Galimybė sumontuoti pamatus bet kuriuo metų laiku. Nereikia jokių papildomų žemės darbų. Saugūs, patikimi, ekologiški.

Šie pamatai skirti: karkasiniams ir 16 rąstiniams, supernamai blokiniams namams, tvoroms, prieplaukoms, terasoms.

Kalbant apie privačių namų renovaciją pirmiausia reikia pabrėžti tai, kad kiekvienas atvejis labai individualus, todėl universalios metodikos, kaip atnaujinti seną pastatą, nėra. Visgi, norint pagerinti seno namo energinį efektyvumą ir išvaizdą, dažniausiai reikės: hidroizoliuoti ir šiltinti pamatus, keisti langus ir duris, šiltinti sienas ir perdangą, keisti stogo dangą, šildymo ir ventiliacijos sistemas... Kartais, jeigu nėra akivaizdu, per kurias namo vietas išeina daugiausia šilumos, verta užsisakyti termovizinius tyrimus. Termovizinėje nuotraukoje ryškiomis spalvomis aiškiai išskiriamos sandarios ir nesandarios namo vietos. Nustačius nesandarias vietas galima galvoti, kaip pašalinti trūkumus. Čia vargiai apsieisime be specialistų konsultacijos. Statybų bendrovės UAB „Statrenova“ vadovas Stasys Būdvytis teigia, kad pasitaiko įvairaus amžiaus renovuojamų namų, dažniausiai tai tarybiniais metais pastatyti namai. Jo praktikoje seniausias renovuotas namas buvo pastatytas 1954 m., o jauniausias – 2007 m. Specialistas pataria renovaciją pradėti nuo stogo šiltinimo, langų, durų pakeitimo šiltesniais, fasado šiltinimo ir ventiliacijos įrengimo bei ekonomiškesnio šildymo. Kartais namo energinį efektyvumą galima pagerinti ir labai paprastomis priemonėmis. Pavyzdžiui, pakeičiant paprastus termostatus elektroniniais programuojamais. Vienas toks termostatas kainuoja tik 150 litų, bet ekonomija akivaizdi, ir nereikia jokių meistrų kviesti. Tai galima atlikti ir pačiam. Renovuojant pastatą labai svarbu išvengti drėgmės susidarymo sienose dėl vadinamojo „rasos taško“ efekto. Dažniausiai privatūs namai yra šiltinami polistireniniu putplasčiu arba mineraline vata. Apšiltinus pastatą iš sienos „rasos taškas“ pasitraukia į pačią šiltinimo medžiagą. P. Būdvytis pabrėžia, kad renovacijos darbus galima vykdyti ir etapais. Pirmais metais galima apšiltinti stogą, antrais – pakeisti langus ir duris šiltesniais, trečiais  – apšiltinti fasadą.


medžiagos SVARBU. Nuo 2014 m. įsigaliojus naujosioms ES energijos taupymo direktyvoms, renovuojami namai turės pasiekti mažiausiai C energinio efektyvumo klasę. Europos Parlamente jau svarstoma galimybė daugiausia energijos suvartojančius namus papildomai apmokestinti aplinkos taršos mokesčiu. Vidutiniškai fasadas apšiltininamas per 1–2 mėn., stogui pakeisti prireiks panašiai tiek pat laiko. Atlikus renovaciją, šildymui galima sutaupyti 30 proc. ir daugiau. Žinoma, kuo brangesnis kuras naudojamas šildyti, tuo greičiau renovacija atsipirks.

Valstybės parama individualių namų renovacijai – šiemet traukinys jau nuvažiavo

Individualių namų savininkai, norintys renovuoti savo būstą, gali teikti paraiškas valstybės paramai iš Klimato kaitos specialiosios programos lėšų gauti. Parama skiriama fiziniams asmenims priklausančių vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų renovacijos bei atsinaujinančiųjų energijos šaltinių diegimo išlaidoms kompensuoti. Kaip sakė paramą skirstančio Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF) skyriaus vedėjas Vytautas

Bernadišius, deja, šiuo metu paraiškų teikimas, pasibaigus skirtoms lėšoms, jau sustabdytas. Tačiau planuojama, kad paraiškos vėl bus priimamos kitąmet, o gyventojai galės gauti kompensaciją ir už šiemet atliktus darbus. Šiemet buvo priimta 201 paraiška, jų pateikėjams bus išdalyta 3 mln. 380 tūkst. litų. Valstybė dengia iki 30 proc. visų tinkamų kompensuoti atnaujinimo išlaidų, bet ne daugiau kaip 50 tūkst. Lt vienam projektui. Pasak V. Bernadišiaus, būtina sąlyga, kad atnaujinami namai po renovacijos pasiektų pastato energinio naudingumo C klasę, o energijos suvartojimo sąnaudos turi būti sumažintos ne mažiau nei 20 %. „Kad nebūtų piktnaudžiavimo, reikalaujama pateikti pastato energinio efektyvumo sertifikatus prieš ir po renovacijos. Beje, išlaidos už šiuos sertifikatus taip pat gali būti kompensuojamos. Kai kurie gyventojai bando teikti paraiškas dar nebaigtų gyvenamųjų namų, neva, renovacijai, tačiau mes tikriname informaciją registrų centre – dar neįregistruotų arba tik iš dalies užbaigtų namų paraiškos iš karto atmetamos“, – sakė LAAIF atstovas.

tvirta , lengva ir šilta perdanga „ teriva “

TERIVA perdanga susideda iš lengvų gelžbetoninių sijų, erdvinės plieno santvaros, tuščiavidurių blokelių ir monolitinio betono, liejamo statybos aikštelėje. l TERIVA perdanga – tai pats geriausias ir teisingiausias sprendimas rekonstruojant pastatą. l TERIVA perdangas galima naudoti statant žemus ir daugiaaukščius gyvenamuosius namus. l

PAGRINDINIAI „TERIVA“ PERDANGOS PRANAŠUMAI: l l l l l

Montuojant TERIVA perdangą nenaudojami klojiniai, nereikia krano; palyginti su monolitine perdanga, TERIVA perdanga yra žymiai pigesnė; TERIVA perdanga yra gerokai lengvesnė nei tradicinės perdangos plokštės; galima rinktis nestandartinio ilgio perdangas (iki 8,6 m); galimos apkrovos – 4,0; 6,0 arba 8,0 kN/m. Mūsų adresas: P. Lukšio g. 32 („Domus galerija“). Vilnius Tel. (8 5) 233 96 62, mob. +370 610 05515, el. p. info@prefabeta.lt www.teriva.lt

supernamai

17


medžiagos

Vilnietes Dalios namas tik prasidėjus renovacijai

1 pavyzdys. Renovacija vilnietės sodo namą pakeis neatpažįstamai

Jau greitai senąjį vilnietės Dalios sodo namelį Skersinės sodų bendrijoje primins nebent virtuvėje liksianti sena koklinė krosnis. Nors ir girdėjosi balsai patariančių griauti ir statyti iš naujo, šeimininkai 1992 m. savo pačių rankomis statytą namą nusprendė renovuoti. „Kažkada namo sienas mūrijome patys. Dabar statybininkai stebisi, kaip tos sienos atstovėjo, nes kai kur plytos buvo per mažai surištos tarpusavyje, o ant jų laikėsi visas stogo svoris. Patys dėjome langus, mūrijome krosnis – tokie laikai buvo, bet mes pastatėme“, – pasakojo Dalia. Oro tarpas tarp dviejų silikatinių plytų eilių buvo užpildytas keramzitu, tačiau namas vis vien buvo šaltas  – jam prišildyti sueidavo begalė malkų, tualetas buvo tik lauke, vandentiekis vasarinis. Per tris renovacijos mėnesius namas buvo iš pagrindų atnaujintas: paaukštintas mansardinis aukštas, pakeista stogo konstrukcija ir danga (banguoti beasbesčio šiferio lakštai), apšiltinta perdanga, pamatai ir namo sienos (10 cm polistireninio putplasčio sluoksniu), įrengti sanitariniai mazgai ir naujas kietojo kuro katilas, pakeisti langai ir durys. Buvęs garažas virto kambariu, o 18

supernamai

Namas praėjus trims mėnesiams. Baigiamas dengti naujas stogas, apšiltintos ir nutinkuotos sienos, pristatytas priestatas...

šeimininkės tėvo dirbtuvės pamažu transformuosis į jaukų priepirtį, pristatyta veranda, o saulėlydžio pusėje įrengtas balkonas. „Gerus statybininkus pavyko rasti ne iš karto. Pirmieji, kuriuos samdėme apšiltinti pamatus ir hidroizoliuoti rūsį, paliko daug broko. Teko apklausti visus pažįstamus, kol atradome gerai ir palyginti nebrangiai dirbančius patentininkus, juos samdyti pasirodė visgi daug pigiau nei įmonę“, – patirtimi dalijosi vilnietė. Iš pradžių, trūkstant lėšų, buvo atliekami tik pavieniai darbai, vėliau, pardavus butą devintajame daugiabučio aukšte, renovacija įgavo pagreitį. Norėdama sutaupyti šeimininkė turėjo pati domėtis statybinių medžiagų kainomis ir naujovėmis, ieškoti nuolaidų. Gaila, bet teko atsisakyti medinių langų – jų kaina pasirodė gerokai didesnė nei plastikinių su medžio imitacija. Nors vargo buvo nemažai, tačiau šeimininkė džiaugiasi, kad sunkiausia renovacijos dalis jau praeityje, o liko daugiau kūrybos reikalaujantis namo apdailos etapas. Tad mintys sukasi apie sienų spalvas, dengtą terasą ir laiptų turėklus. Namo fasadą planuojama dažyti šviesiomis spalvomis ir iš dalies dekoruoti klinkeriu, o langus papuoš langines primenantys dekoro elementai.


medžiagos Kretingiškis Audrius namo sienas dar šiemet apšiltins 10 cm neoporo sluoksniu

2 pavyzdys. Kretingiškis individualų namą renovuos naudodamas ir NASA technologijas

Nedidelis individualus namas Kretingoje statytas 1963 m. Sienos iš anglių šlako blokelių. Šeimininkai emociškai brangų senelių palikimą nusprendė renovuoti. Vengiant didelių įsipareigojimų bankams, renovaciją nuspręsta vykdyti pamažu. Pirmiausia buvo pakeisti langai, apšiltinti namo pamatai ir perdanga, pristatytas priestatas, kuriame įrengta katilinė ir įdiegtas naujas kietojo kuro katilas. Dar šiemet planuojama apšiltinti namo sienas. Pasirinkta šiltinimo medžiaga – pilkos spalvos polistireninis putplastis neoporas. Kaip sakė namo šeimininkas Audrius, nors ši medžiaga ir brangesnė už paprastą polistireninį putplastį, ji pasižymi geresne šilumine varža. Siūles tarp neoporo plokščių šeimininkas planuoja tepti specialiais šiltinimo dažais. Pasak gamintojų, NASA ir Rusijos karo pramonėje naudojamais termoizoliaciniais dažais nudažius namo fasadą, šildymo sąnaudas galima sumažinti iki 50 proc. 1 mm dažų sluoksnis užtikrina tokias pat izoliacines savybes kaip ir 50 mm ritininės izoliacijos ar vienos–pusantros plytos storio mūras“,  – infor-

Ką reikėtų žinoti stiklinant terasą ar balkoną? Kai gyvenamąją erdvę norima padidinti įstiklinant terasą, žinotina, kad svarbiausia yra šios erdvės paskirtis ir numatomos investuoti lėšos. Pasak UAB „Intornas” atstovės Ritos Gaigalienės, jei terasos stogas yra namo stogo tąsa, tai gerokai sumažina terasos įrengimo sąnaudas, nes aliumininių profiliuočių stogas nėra pigus gaminys. Jei tai kambarys, kuriuo naudojamasi iki Naujųjų metų, užtenka įstiklinti „šaltomis“ aliumininėmis ir stiklinėmis konstrukcijomis bei įsigyti infraraudonųjų spindulių šildytuvą. Jei kambarys naudojamas ištisus metus, reikalingos aliumininės arba plastikinės konstrukcijos su didele varža, įstiklintos dviejų–trijų stiklų paketais. Stiklinant balkonus ir terasas šiuolaikinėmis stumdomosiomis aliumininėmis ir stiklinėmis sistemomis, langai gali rasoti tik per retai vėdinant patalpą ir jei bute prasta ventiliacijos sistema. Jei šiltas oras iš kambario patenka į aklinai uždarytą balkono ar terasos patalpą, langai visada užrasos dėl temperatūrų skirtumo. Todėl vėdinant kambarį būtina atverti ir balkono ar terasos langus. Norintys išskirtinio dizaino, balkonus ir terasas gali stiklintis grūdintu stiklu be rėmelių. Tai padės sudaryti modernios aplinkos įspūdį. Įstiklinimas konstrukcijomis be aliumininių rėmų nekeičia architektūrinio namo fasado sprendimo, be to, tai gera galimybė turėti papildomą patalpą. Uždarant, pusiau praveriant arba visiškai atveriant sistemą patogu prisitaikyti prie aplinkos ir permainingų orų. Karštą vasaros dieną patalpa gali būti atveriama pilnai ir netampa šiltnamiu. Lietingomis dienomis stiklinė siena apsaugos daiktus, baldus ir gėles.  Renovuojant gyvenąmąjį namą galima rinktis ir pigesnį variantą – balkonų ir terasų įstiklinimą slankiomis rėminėmis aliuminio ir stiklo konstrukcijomis. Tai išties geras patogumo, kainos ir patikimumo derinys. Šios įstiklinimo sistemos yra liaudiškai vadinamos „šaltomis“. Joms gaminti naudojami aliumininiai profiliuočiai be termoizoliacinio tiltelio. Sistemos įstiklinamos viengubu stiklu. Tokios patalpos, įsigijus infraraudonųjų spindulių šildytuvą arba sumontavus kokį nors kitą šilumos šaltinį, gali būti naudojamos iki rimtesnių šalčių. Tačiau galima rinktis ir „šiltas“ konstrukcijas, įstiklintas stiklo paketais. Šie gerokai brangesni gaminiai gaminami Ponzio, SAPA arba kitų prekės ženklų aliuminio sistemų.

macija noriai dalijosi kretingiškis. Ateityje rengiamasi keisti ir stogo dangą, tik ar tvirtins prie naujosios stogo dangos saulės baterijas, dar neapsisprendė. Vienas stogo šlaitas kaip tik atgręžtas į pietryčius, tad saulės elementas galėtų gaminti šiltą vandenį. Namo renovacija pradėta nuo pamatų ir perdangos šiltinimo, taip pat į sandaresnius pakeisti langai ir durys


medžiagos Į ką reikia atkreipti dėmesį renovuojant stogą?

Keičiant stogo dangą dažnai kyla klausimas, kaip teisingai sutvarkyti, modernizuoti visą stogo konstrukciją ir kaip ją gerai apšiltinti, kad naujasis stogas būtų ilgaamžis, efektyviai naudojamas, o remontui išleisti pinigai būtų panaudoti prasmingai ir racionaliai. Pasak UAB „Paroc“ atstovės dr. Audronės Endriukaitytės, stogo renovaciją reikėtų pradėti nuo aiškaus apibrėžimo, ko jūs siekiate: ar norite tik pakeisti stogo dangą, o gal įsirengti mansardą ir taip pasididinti savo gyvenamąjį plotą? Kokią dangą įsivaizduojate ant savo namo stogo? Priėmus sprendimus dėl stogo dangos ir palėpės ar mansardos įrengimo galima pereiti prie stogo konstrukcijos įrengimo. Pirmiausia reikėtų atidžiai apžiūrėti visą stogo konstrukciją. Patariama ypač įdėmiai apžiūrėti gegnes: ar jos tvirtos, ar jos atlaikys naują stogo dangą, ar mediena nesutrūnijusi ir nesupuvusi. Jei gegnės yra vietomis sutrūnijusios, kelia abejonių, ar naujasis stogas atlaikys apkrovas, reikėtų pasitarti su specialistais, kaip tas gegnes sustiprinti arba pakeisti naujomis. Be to, reikėtų nepamiršti, kad atnaujinant stogą medines jo konstrukcijas verta apdoroti antiseptikais ir antipirenais. Taip padidės medinių gegnių atsparumas grybeliams, ugniai. Nusprendus renovuoti, būtina pasitarti su patyrusiu stogdengiu, kad jis apžiūrėtų ir įvertintų stogo konstrukciją, apskaičiuotų galimas išlaidas pasirinkus vieną ar kitą stogo dangos tipą. Pasak įmonės „Ruukki“ atstovo Manto Grigaliūno, pagrindiniai veiksniai renkantis stogo dangą yra kainos ir kokybės santykis, dizaino reikalavimai, stogo konstrukcijos ypatumai (pvz., nuolydžio kampas). Kalbant apie kainą, dažniausia klaida – kai renkamasi vien pagal stogo dangos kvadratinio metro kainą. Iš tiesų pirmiausia vertėtų suskaičiuoti visos renovacijos kainą, jei būtų pasirinkta viena ar kita stogo danga, tik tada lyginti. Čia reikia įvertinti viską: pradedant konkrečiai stogo dangai reikalingos konstrukcijos, stogo dangos su visais reikiamais priedais kaina ir baigiant stogdengių darbų kaina. Vertinant stogo dangos kokybę, t. y. sandarumą, ilgaamžiškumą, gerą išvaizdą, vertėtų pasidomėti gamintojo patirtimi, suteikiama garantija. Geriausia, jei pradedama nuo konsultacijos su stogdengiu, stogo konstrukcijos įvertinimo, dangos tipo pasirinkimo. Taip išvengiame esminių klaidų ar nenumatytų išlaidų. Nuardžius seną dangą ir paruošus medines konstrukcijas, darbų eiga

Į ką verta atkreipti dėmesį keičiant langus? Renkantis naujus langus svarbu atkreipti dėmesį į tai, koks yra lango šilumos perdavimo koeficientas. Taip pat svarbūs ir kiti parametrai: garso izoliacija, sandarumas bei apsaugos nuo įsilaužimo lygis. Visi šie parametrai pažymimi kokybės sertifikatuose, ir gamintojas privalo juos pateikti pirkėjui. Keičiant langus naujais būtina laikytis visų montavimo reikalavimų. Reikalauti gamintojo (montuotojo), kad būtų naudojamos visos būtinos tinkamą lango eksploataciją užtikrinančios difuzinės ir hidroizoliacinės juostos bei langams skirtos montažinės putos. UAB „Lanreta“ neseniai pristate šalies rinkai Vokietijos bendrovės „Rehau“ gaminį – modernią langų profilių sistemą „Geneo“. Įmonės vadovo Genadijaus Loskutovo teigimu, tai visiškai naujas langų gamybos matmuo. Tokio lango šilumos perdavimo koeficiento U vertė siekia net iki 0,8 W/m.

yra tokia pat kaip ir dengiant stogą naujam namui. Labai naudinga prieš pradedant darbus pasiskaityti gamintojų pateikiamą konkrečios stogo dangos montavimo instrukciją. Montavimo instrukcijoje visa darbų seka pateikta pažingsniui ir su iliustracijomis, be to, rasite naudingų patarimų, kokius įrankius naudoti, kaip montuojant nepažeisti dangos ar ją prižiūrėti vėliau. Stogo renovavimo darbų sąmatos gali būti įvairios. Kiekvieno stogo renovacijos kaina labai priklauso ne tik nuo pasirinkto dangos tipo, bet ir nuo medžiagų kokybės, darbų kainų tame regione ir t. t. Labai svarbu reikalauti, kad sąmatos būtų skaidrios, t.  y. jose būtų aiškiai, atskiromis eilutėmis išskirtos visos medžiagų ir paslaugų kainos. Ne mažiau svarbu renovuojant stogą yra ir jo vadinamasis užbaigimas ar pakala. Šiuo metu yra įvairiausių medžiagų ir sprendimų stogo pakalai. Pavyzdžiui dengiant stogą banguotaisiais beasbesčio šiferio lakštais verta susipažinti ir su naujausiu siūlomu stogo pakalos sprendimu. Vietoj tradicinei stogo pakalai naudojamų medinių lentų jau galima rinktis iš pluoštinio cemento pagamintas dailylentes. Priešingai nei mediena jos nepūva, yra ilgaamžiškesnės, jų nereikia nuolat perdažyti. UAB „Eternit Baltic“ atstovė Ieva Mitrofanovaitė teigia, kad toks sprendimas skirtas ieškantiems ilgaamžės ir patvarios medžiagos, be to, šios dailylentės stilistiškai dera prie banguotųjų lakštų stogo.


„ETERNIT EASY“ –

ilgalaikė stogo pakala be rūpesčių Neišvengiamai individualių namų fasadų estetiką lemia stogas. Savininkai investuoja į pastatus, tačiau dažnai pamiršta pakalą – stogo apačios apdailą. Namas be jos – kaip paveikslas be rėmų: kad ir koks gražus jis būtų, bet be dailaus įrėminimo bendras vaizdas – ne koks. Pakala ne tik suteikia puošnumo, bet ir apsaugo stogą nuo atmosferos poveikio. Eksploatuojant pastatą pakala gali sukelti daug rūpesčių, jei yra sumontuota iš netinkamų medžiagų. Pavyzdžiui, medinės dalylentės skeldėja, blunka, jas beveik kasmet tenka perdažyti, o plastikinės nuo temperatūrinės kaitos keičia spalvą, deformuojasi. Blogiausia, kad aukštai prie stogo sumontuotos pakalos priežiūra susijusi su nemaža rizika – jos neįmanoma pasiekti ir remontuoti be itin aukštų kopėčių ar net pastolių. Todėl ypač svarbu pakalos apdailai pasirinkti ilgalaikę ir aplinkos poveikiui atsparią medžiagą, kuri ne tik nesideformuotų, nesikeistų, visą laiką estetiškai atrodytų, bet ir nereikalautų nuolatinės priežiūros. Tokius reikalavimus atitinka universali belgų apdailos medžiaga „Eternit Easy“  – itin patvarios dailylentės iš pluoštinio cemento. Nors išvaizda ir faktūra jos atkartoja medienos grožį, tačiau jų eksploatacinės savybės kur kas geresnės.

22

supernamai

Šios dailylentės naudojamos ilgiau nei 50 metų. Jos nepūva, nepelija, nebijo kritulių, UV spindulių, temperatūros svyravimų, chemikalų, vabzdžių, yra atsparios ugniai (degumo klasė A2–s1, d0). „Eternit Easy“ dailylenčių nereikia kas 2–4 metus perdažyti, nes jos jau gamykloje nudažomos ilgai spalvą išlaikančiais hidrofobiniais dažais. Tai pastatų savininkus apsaugo nuo papildomų rūpesčių ir sutaupo nemažai laiko bei pastato eksploatacijai skiriamų lėšų – nereikia pirkti ir transportuoti remonto medžiagų, permontuoti ir dažyti išvaizdą praradusios išsiklaipiusios pakalos. Beje, šiandien šių dailylenčių ruda spalva, tinkama skirtingos architektūros namams, yra viena populiariausių Lietuvoje. Ši spalva parinkta atsižvelgiant į populiariausią Lietuvoje stogų dangos spalvą. Nereikia būti statybininku, norint sumontuoti pakalą iš „Eternit Easy“ dailylenčių. Jų montavimas paprastas ir spartus  – tereikia susipažinti su instrukcija. Šias dalylentes galima montuoti tiek statmenai, tiek lygiagrečiai su fasadu, nesunku supjaustyti ir priderinti prie bet kokio pakalos pločio. Kiekvienos dailylentės galas, išlaikant nurodytus atstumus, tvirtinamas tiesiog prie gegnių arba tašelio dviem 4,0×40 mm sraigtais. Tai visai nesunku ir priimtina tiems, kurie patys savo rankomis nori pagražinti ar atnaujinti namus. Dar vienas „Eternit Easy“ dailylenčių pranašumas – nedideli matmenys (1800×190×10  mm), sudarantys galimybę patogiai jas transportuoti lengvuoju automobiliu, ir vos 5,6 kg svoris. Tad joms gabenti visiškai nebūtina talka – taip sutaupoma nemažai lėšų ir laiko. Beje, šios dailylentės tiekiamos po 5 vnt. kompaktiškomis 28 kg svorio pakuotėmis. Belgijoje pagamintos ilgalaikės ir patikimos „Eternit Easy“ dailylentės skirtos tiems, kas nori džiaugtis protingai investuotomis lėšomis ir puikia, estetiška bei patvaria pakala. UAB „Eternit Baltic“ J. Dalinkevičiaus g. 2H LT–85118 Naujoji Akmenė Tel. +370 425 568 49 Faks. +370 425 567 33 www.eternit.lt


medžiagos

Stogo šiltinimas celiuliozės vata

Šlaitinių stogų šiltinimo sprendimai

gamintojų rekomendacijos

Stogas – svarbiausia pastato atitvarinė dalis, turinti didelę įtaką pastato šilumos nuostoliams ir energijos vartojimo efektyvumui. Sumažinus šilumos nuostolius per stogo konstrukciją, suvartojama mažiau energijos visam namui šildyti arba vėsinti. Stogų konstrukcijos ir jų įrengimas

Pastatų stogai būna dviejų tipų: plokštieji (sutapdintieji) ir šlaitiniai. Populiariausi gyvenamųjų namų stogai Lietuvoje yra įvairiausio nuolydžio šlaitiniai stogai. Šiltinamosios izoliacijos įrengimo požiūriu stogai dar skirstomi į apšiltintus, kai po jais įrengiamos šildomos patalpos, ir neapšiltintus, kai po jais paliekamos nešildomos erdvės, negyvenamos palėpės. Lietuvoje dažniausiai gyvenamieji pastatai statomi su mansardomis, todėl šilumos izoliacinis sluoksnis tokiose konstrukcijose montuojamas tarp gegnių. Mažiausias šiltinamosios izoliacijos storis tarp gegnių – 200  mm. Jei gegnės žemesnės, jos

paaukštinamos atitinkamo storio lentą prikalant ant gegnės. Iš šiltosios pusės, t. y. iš pastato vidaus, ant gegnės tvirtinama vandens garų izoliacija (kartu ir oro barjeras), paprastai tam naudojama 200 mikronų storio polietileno plėvelė. Prie gegnės apačios ant pritvirtintos polietileno plėvelės prikalami mediniai tašeliai ar metaliniai profiliuočiai, ant kurių bus tvirtinama lubų apdaila (gipskartonio plokštės, medinės dailylentės ar pan.). Tarpas tarp tašelių ar profiliuočių užpildomas 50 mm storio šiltinamąja izoliacija. Pagal hidroizoliacijai naudojamą medžiagą skiriami du šlaitinio stogo įrengimo būdai: kai hidroizoliacijai naudojama vandens garams laidi plėvelė (dar vadinama difuzine) ir vandens garams mažai laidi plėvelė. Šlaitiniuose stoguose su vandens garams mažai laidžia hidroizoliacija vėdinamas oro tarpas turi būti įrengtas tarp hidroizoliacinės plėvelės ir apsaugos nuo vėjo plokštės. Vėdinamo oro tarpo aukštis apskaičiuojamas, tačiau visais atvejais turi būti ne mažesnis kaip 50 mm. Stogui vėdinti karnize ir kraige turi būti įrengtos vėdinimo angos pagal STR 2.05.02:2008 („Statinių konstrukcijos. Stogai“ reikalavimus). Vėdinamas oro tarpas turi būti įrengtas virš difuzinės plėvelės. Jo aukštis – ne mažesnis kaip 50 mm. Be to, turi būti užtikrintas oro judėjimas šiame tarpe: karnize (stogo apačioje) ir kraige (stogo viršuje) šis oro tarpas turi susisiekti su lauko oru. Virš hidroizoliacijos sluoksnio išilgai gegnės kalama lenta, ant supernamai

23


medžiagos SVARBU! Būtina atkreipti dėmesį, kad šiltinamų stogų šiltinamoji izoliacija ir kitos jų dalys turi būti apsaugotos nuo garo drėgmės, išeinančios iš pastato į išorę. Tam tikslui turi būti įrengiamas garo izoliuojamasis sluoksnis. Teisingai šiltinant stogo konstrukciją svarbu laikytis kelių taisyklių: • šilumos izoliacija turi priglusti prie šiltinamo paviršiaus; • izoliacijos plokštės turi būti perstumtos viena kitos atžvilgiu taip, kad siūlės nesutaptų; • visi plyšiai tarp gegnių ir plokščių turi būti kruopščiai užkamšyti.

Šlaitinio stogo šiltinimas akmens vata

Stogo šiltinimo akmens vata schema

jos skersine kryptimi – grebėstai, ant kurių tvirtinama čerpių ir banguotų lakštų dangos. Visų šių sluoksnių svarba yra didelė, todėl bet kuri klaida padidina sąnaudas. Kad į stogą pro kraigą nepatektų lietaus vandens, sniego ar teršalų, į jį reikia dėti specialius įdėklus. Šlaitinių stogų, apšiltintų mineraline vata ar polistireniniu putplasčiu, dangoms gali būti naudojamos ke-

Šlaitinių stogų šiltinimo medžiagų įvairovė Šiltinant šlaitinius stogus dažniausiai naudojamos labiausiai paplitusios izoliacinės medžiagos – mineralinė vata ir polistireninis putplastis. Tačiau jau yra ir alternatyvų, viena iš kurių – celiuliozės vata. Besiūlis šiltinimo sluoksnis slėginiais aparatais suformuojamas iki suspaustos pagalvės konsistencijos ir faktiškai nepalieka jokių galimybių atsirasti šalčio tilteliams per lakštų ar ritinių sandūras. „Vaikščiojant“ gegnėms, celiuliozės vata turi savybę vėl prisiglausti prie konstrukcijos. Konstrukcijoje atsiradusi drėgmė greitai pasišalina. Pavyzdžiui, +15 °C ir aukštesnėje temperatūroje 10 cm sudrėkęs sluoksnis išdžiūsta per 3–4 dienas. Paruošti stogą šiltinti šia izoliacine medžiaga nėra sudėtinga. Tiesiog reikia suformuoti uždarą ertmę tarp difuzinės plėvelės viršutinėje gegnių pusėje ir garo izoliacinės plėvelės vidinėje gegnių pusėje. Tada kas 20–30 cm sutvirtinti garo plėvelę tašeliais ar profiliuočiais, prie kurių ateityje bus galima tvirtinti apdailą. Už sutvirtintos garo plėvelės galima pūsti celiuliozės vatą, technologines skyles užklijuojant specializuota juosta.

raminės ir cementinės čerpės, skardos, lakštai su užkaitinėmis jungtimis, banguotieji cemento lakštai, mediniai gontai ir kt. Statant energiškai efektyvų, pasyvų namą su šlaitiniu stogu, jo konstrukcija iš esmės niekuo nesiskiria nuo tradicinio namo stogo konstrukcijos. Tik energiškai efektyvaus namo stogo šiltinamosios izoliacijos storį reikia padidinti, kad ji atitiktų pasyvių namų reikalavimus. Be to, vandens garų izoliacijos (užtvaros) sluoksnis turi būti įrengtas taip, kad užtikrintų patikimą stogo konstrukcijos sandarumą. Padidintas sandarumas užtikrina, kad pastatų konstrukcijos bus energiškai efektyvios.

Palėpės šiltinimas

Statantiesiems namą su nenaudojama, šalta palėpe šiltinamosios izoliacijos sluoksnio tarp gegnių nereikia. Stogo konstrukcija tampa paprasta, t. y. naudojama tik hidroizoliacija, virš jos suformuotas oro tarpas ir stogo danga. Šiltinimo sluoksnis įrengiamas ant perdangos. Svarbu užtikrinti, kad į vientisą sluoksnį būtų patikimai sujungti šiltinamosios izoliacijos sluoksniai ant perdangos ir ant išorės sienos. Šaltoje palėpėje esanti didelė erdvė tarp lubų ir išorinės stogo konstrukcijos leidžia sumontuoti energiškai efektyvų izoliacijos sluoksnį. Klokite universalias šiltinamosios izoliacijos plokštes perdengdami dviem ar daugiau sluoksnių taip, kad tarp gretimų plokščių neatsirastų plyšių. Palėpei šiltinti rekomenduojame naudoti ypač gerai šilumą izoliuojančias, nedegias universalias akmens vatos plokštes. Bendras šiltinamosios izoliacijos storis turėtų būti apie 250–300 mm. Jei perdanga, virš kurios šiltinama, yra monolitinė ar iš gelž24

supernamai


Šlaitinio stogo šiltinimo polistireniniu putplasčiu schema

1 – stogo danga (keraminės, cementinės čerpės ar kita danga); 2 – grebėstai; 3 – nuožulnūs tašai; 4 – vėdinimo tarpas; 5 – difuzinė plėvelė; 6 – tašai (40 mm x 40–80 mm); 7 – gegnės; 8 – polistireninis putplastis EPS 80; 9 – polistireninis putplastis EPS 50; 10 – garus izoliuojantis sluoksnis; 11 – lubų apdaila.

betoninių plokščių, šiltinamosios izoliacijos sluoksnį galima įrengti tiesiog ant jo be jokių papildomų plėvelių. Tais atvejais, kai plyšiai tarp perdangos plokščių neužtaisyti, tikslinga ant perdangos plokščių, prieš įrengiant šiltinamosios izoliacijos sluoksnį, pakloti orui mažai laidų sluoksnį, pavyzdžiui, iš 200 mikronų storio polietileno plėvelės. Jei perdanga yra medinė, iš vidinės pastato pusės, prieš įrengiant šiltinamosios izoliacijos sluoksnį, turime prie perdangos sijų pritvirtinti vandens garų ir oro izoliaciją iš 200 mikronų storio polietileno plėvelės.

Pagrindinės stogų šiltinimo klaidos Pirmiausia reikėtų žinoti, kad šlaitiniai stogai turi būti vėdinami. Vėdinamas oro tarpas turi būti įrengtas taip, kad užtikrintų pakankamą oro judėjimą nuo apačios iki pat viršaus. Tam reikia įrengti oro patekimo angas stogo karnize ir oro išėjimo angas stogo viršuje, prie kraigo. Antra labai dažna šlaitinių stogų įrengimo klaida – neteisingai naudojamos plėvelės apsaugai nuo vėjo ir hidroizoliacijai. Paprastai stogo įrengimo klaidos pastebimos ne iškart pabaigus remonto darbus, o gerokai vėliau, kartais tik po žiemos ar net ir po kelių žiemų. Todėl labai svarbu stengtis stogo konstrukciją įrengti kruopščiai ir taisyklingai, kad netektų po metų kitų vėl remontuoti stogo. Tik teisingai įrengtas stogas bus ilgaamžis ir nereikalaus ypatingos priežiūros.

Šlaitinio stogo šiltinimas polistireniniu putplasčiu

Ypač svarbu apsaugoti šiltinamosios izoliacijos plokštes pastato perimetru nuo skersinės infiltracijos, tai yra nuo šalto oro patekimo į patį šiltinimo sluoksnį. Todėl visu pastato perimetru reikėtų naudoti apsaugos nuo vėjo mineralinės vatos plokštes arba difuzinę plėvelę. Ją būtina gerai pritvirtinti. Palėpė turi būti vėdinama, todėl pastato galuose reikia įrengti vėdinimo angas, kurių bendras plotas turi būti ne mažesnis kaip 1/500 palėpės ploto. Pavyzdžiui, jei palėpės plotas yra 150 kv. m, tai viename ir kitame pastato gale esančios angos turi būti ne mažesnės nei 40×40 cm. Parengta pagal UAB „Paroc“, UAB „Gera vata“ ir Polistireninio putplasčio asociacijos medžiagą


ekspertai pataria

Sienų šiltinimas

polistireniniu putplasčiu Polistireninis putplastis naudotinas visoms išorinėms sienoms šiltinti, tinkuojamose, vėdinamose ir kitose išorinių sienų šiltinimo sistemose. Daugelis statybų srities ekspertų pabrėžia, kad šiltinant sienas polistireniniu putplasčiu gaunamas patikimas šiltinimo sistemos sandarumas.

Sienų šiltinimas sudėtine termoizoliacine sistema

Pradedant statybų darbus ir šiltinant išorines pastatų sienas polistireniniu putplasčiu, jį tinkuoti plonasluoksniu tinku ar klijuoti apdailos plytelėmis (1, 2 pav.) būtina laikantis gamintojų nurodomų taisyklių. Šiltinamos sienos turi būti sausos ir švarios, o klijuojant polistireninio putplasčio plokštes šiltinamo paviršiaus ir jo aplinkos oro temperatūra turi būti aukštesnė nei 5 °C. Pirmoji šiltinamųjų plokščių eilė ant sienų turi būti dedama ant specialaus cokolinio profiliuočio. Jei šiltinamas pastatas su įtrauktu cokoliu, pirmąją šiltinamųjų plokščių eilę kartu su cokoliniu profiliuočiu rekomenduojama nuleisti žemyn ant cokolio ≥100  mm ir papildomai įdėti šiltinamosios izoliacijos intarpą. Tai daroma siekiant išvengti šilumos tiltelio, taip pat apsaugoti nuo šalimo prie cokolio esančias pirmo aukšto grindis. Atliekant šiltinimo darbus būtina atkreipti ypatingą dėmesį į šiltinimo sistemos sandarumą, nes tik sandarios šiltinimo sistemos gali atitikti reglamento ir projekto nuorodas. Šiltinamosios plokštės prie paviršiaus klijuojamos specialiai klijais. Jie vientisai tepami plokščių kraštuose ir dar mažiausiai dviejose plokščių vidurinės dalies vietose. Klijais turi būti padengta ne mažiau kaip 26

supernamai

Išorinės sienos, šiltinamos išorėje ir tinkuojamos plonasluoksniu tinku, schema

1 – siena; 2 – klijai; 3 – polistireninis putplastis EPS 70; 4 – smeigė; 5 – armuotas tinkas; 6 – armavimo tinklas; 7 – apdailos tinkas.

1

2 34 5 6

7


ekspertai pataria Išorinės sienos, šiltinamos išorėje ir dengiamos apdailos plytelėmis, schema

1 – siena; 2 – klijai; 3 – polistireninis putplastis EPS 70 4 – armuotas tinkas; 5 – smeigė; 6 – armavimo tinklas; 7 – plytelių klijai; 8 – apdailos plytelės.

1

2 34 5 6

7

8

40 proc. šiltinamosios plokštės ploto. Kai šiltinimo sistema apdailinama plytelėmis, klijų tepama ne mažiau kaip 60 proc. šiltinamosios plokštės ploto. Tai daroma todėl, kad šiluma iš pastato negalėtų skverbtis į išorę per siūles arba per atsitiktinai pažeistas šiltinamųjų plokščių vietas. Kad šiltinimo sistemoje nesusidarytų šilumos tiltelių, į sandūras tarp plokščių klijų nededama. Sandūrose pasitaikantys plyšiai standžiai užtaisomi šiltinamosios medžiagos atraižomis arba užpildomos montažinėmis putomis. Šilumos tiltelių pavojus yra mažesnis, jei polistireninio putplasčio plokščių briaunos daromos su užkaitais. Kai šiltinamosios plokštės priklijuojamos neteisingai, šiltinimo sistema gali lankstytis, fasaduose gali atsirasti dėmių ir plyšių. Į pažeistą šiltinimo sistemą gali skverbtis vandens bei teršalų ir ją gadinti. Šiltinamosios plokštės ant šiltinamo paviršiaus išdėstomos taip, kad atskirų plokščių eilių siūlės nebūtų vienoje vertikalėje. Šiltinamąsias plokštes pastatų kampuose būtina sujungti su užkaitais, tačiau plokštės neturi būti jungiamos ties fasadų angų briaunomis. Polistireninio putplasčio plokštės tvirtinamos smeigėmis po to, kai klijai pakankamai sutvirtėjo. Visais atvejais reikia vengti šiltinamųjų plokščių suslėgimo ar suardymo, nes suslėgtose ar suardytose vietose kinta plokščių struktūra, dėl to tose vietose būna didesnis šilumos laidumas. Kai šiltinamosios plokštės tinkuojamos plonasluoksniu tinku, smeiges reikia sukalti taip, kad jų galvučių viršus sutaptų su šiltinamųjų plokščių paviršiumi. Kai polistireninio putplasčio storis ≥150  mm, smeigių galvutėms įgilinti gali būti padarytos specialios duobutės. Jose esančios smeigės sandariai užkemšamos polistireniniu kamščiu arba užpurškiamos montažinėmis putomis. Kai šiltinimo sistema klijuojama apdailos plytelėmis, smeigių galvutės privalo būti virš armavimo tinklelio. Siekiant išvengti staigaus plonasluoksnio tinko džiūvimo bei pleišėjimo tinkuojant, tinką reikia saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, lietaus ir vėjo poveikių. Plonasluoksnė šiltinimo sistemos apdaila turi būti montuojama, kai aplinkos oro temperatūra aukštesnė nei 5 °C. Siekiant išvengti ties angų kampais ir briaunomis apdailos pleišėjimų bei mechaninių pažeidimų, angų

kampai ir briaunos prieš vientisą tinkavimą armuojami papildomais armavimo tinkleliais. Šiltinamųjų plokščių paviršius turi būti švarus ir sausas. Ilgesnį laiką atvirai laikytas ir nuo ultravioletinių spindulių pageltęs polistireninio putplasčio paviršius turi būti nuvalytas ir nugruntuotas. Į šviežiai užteptą pirmąjį tinko klijų sluoksnį įspraudžiami pastato ir sienų angų kampų papildomo armavimo tinkleliai, o ant jų vertikaliai nuo pastato viršaus iki apačios – armavimo tinklelio juostos. Gretimos armavimo tinklelio juostos užleidžiamos viena ant kitos ≥100 mm. Armavimo tinklelis turi būti įklampintas į tinko klijų sluoksnio vidurį ir užglaistytas. Visas fasadas nuo viršaus iki apačios ir nuo pastato kampo iki stačiosios deformacinės siūlės arba iki kito pastato kampo turi būti tinkuojamas be pertraukų. Leidžiamasis plonasluoksnės apdailos nuokrypis 2 m liniuotės ruože sudaro ≤2 mm. Plonasluoksniu tinku nutinkuotų fasadų nerekomenduojama dažyti tamsiais dažais. Tyrimai rodo, kad tamsių fasadų, ypač pietvakarinėje pusėje, paviršius gali įkaisti net iki 40 °C daugiau už aplinkos orą. Dėl to tamsiuose fasaduose gali atsirasti neleistino dydžio šiltinimo sistemos deformacijų ir plyšių.

Sienų šiltinimas vėdinamąja termoizoliacine sistema

Vėdinamoji termoizoliacinė išorinių sienų sistema dažniausiai naudojama masyvioms ir karkasinėms išorinėms sienoms šiltinti. Šia sistema galima šiltinti pastatus visais metų laikais, ją taisyti nesudėtinga, todėl ji naudotina ten, kur fasadai gali būti dažnai užteršiami ir mechaniškai pažeidžiami. Vėdinamąją išorinių sienų termoizoliacinę sistemą sudaro: šiltinamoji izoliacija, jos tvirtinimo elementai, 25–40 mm vėdinamasis tarpas ir fasado lakštinė arba kitokių atskirų elementų apdaila su tvirtinimo bei sandarinimo elementais. Vėdinamosios termoizoliacinės išorinių sienų sistemos apdaila tvirtinama prie metalinių profiliuočių, sujungtų su L profilio metalinėmis gembėmis, arba vertikalių medinių tašų. Tarp L profilio metalinių gembių ir šiltinamos sienos dedamas šilumą izoliuojantis tarpiklis. Plyšiai tarp polistireninio putplasčio plokščių, kaip ir tinkuojamoje šiltinimo sistemoje, turi būti užpildomi jų atraižomis arba termoizoliacinėmis putomis. Šiltinimo sistemos sandarumui užtikrinti rekomenduojama naudoti polistireninio putplasčio plokštes su užkaitais – sujungimo įpjovomis briaunose. Vėdinamosios termoizoliacinės sistemos apačioje ir viršuje bei sienose esančių angų apačioje bei viršuje turi būti įrengtos vėdinimo-drenavimo angos, ne mažesnės kaip 500  mm 2 šiltinimo sistemos viename horizontaliojo pjūvio metre. Vėdinimo angų skersmuo turi būti ne didesnis kaip 10 mm. Vėdinamąją termoizoliacinę sistemą, neatsižvelgiant į šiltinimo medžiagas, būtina apsaugoti nuo užterštumo, nuo šiltinimo sistemos elementų korozijos ir kitokių gedimų. Gulsčiąsias siūles tarp apdailos plokščių rekomenduojama dengti sandarinimo profiliuočiais.

supernamai

27


ekspertai pataria

remontas bute

Mobilios ir stacionarios

pertvaros – Nuotraukos www.buzzispace.com

skaldyk ir valdyk savo namų erdves

Stacionarios karkasinės pertvaros

Remontuojamame bute ar name stacionarias vidines pertvaras galima įrengti naudojant pačias įvairiausias medžiagas ir technologijas. Ko gero, populiariausios ir pigiausios yra karkasinės pertvaros. Karkasas susukamas iš medinių tašelių arba metalinių profiliuočių ir apsiuvamas gipskartonio arba kitokiomis plokštėmis, kurios vėliau tinkuojamos ir dažomos. Tarp plokščių rekomenduojama dėti akmens arba stiklo vatą, kuri šiuo atveju atlieka daugiau garso izoliavimo nei apšiltinimo funkciją. Pertvaroms, kuriose garsui izoliuoti naudojamos vien gipskartonio plokštės, būdingas tuštuminis garsas, o tinkamai subalansavus gipso plokštę, karkasą ir stiklo ar akmens vatą, galima pasiekti 28

supernamai

Rytis Daraškevičius

Buto remontas – puiki proga ne tik atšviežinti pablukusias sienų spalvas, bet ir rimčiau pakeisti interjerą. Pavyzdžiui, buto erdvę galima nesunkiai pakeisti įrengiant slankiąsias arba stacionarias pertvaras. Tikriausiai ne vieną, laikantį save šiuolaikišku žmogumi, sudomintų galimybė lengvu rankos judesiu atskirti savo bute jaukų kampelį darbui ar poilsiui – būtent tokią galimybę suteikia pertvaros su stumdomosiomis durimis. O pasirinkus modernią mobilių širmų sistemą savo namų erdvėje vis kitus kambarėlius galima kurti nors ir kasdien. Tiems, kurie gyvenime mėgsta pastovumą, remontuojant butą verta pasidomėti šiuolaikinių stacionarių pertvarų sistemų galimybėmis. gana aukšto lygio garso izoliaciją. Šis variantas ypač tinka įrengiant pertvaras antrame namo aukšte arba kitais atvejais, kai pagrindas nėra pritaikytas didelėms apkrovoms. Patogu, kad tarp pertvaros plokščių galima paslėpti elektros laidus ar santechnikos vamzdžius. Butuose montuojamoms pertvaroms dažnai užtenka vienpusio metalinio karkaso, kurį nuo lubų ir grindų rekomenduojama atskirti poliuretano juostele. Sumontavus sustiprintą rėmą, pertvara gali ne tik izoliuoti garsą ir atskirti erdves, bet ir išlaikyti knygų lentynas, kriauklę, televizorių ar spinteles. Beje, klysta įsivaizduojantys, kad iš gipskartonio galima statyti tik tiesias sienas. Drėgni gipskartonio lakštai – gan plastiška medžiaga, leidžianti įgyvendinti drąsias buto šeimininkų fantazijas.


ekspertai pataria

Stumdomųjų pertvarų gimtinė – Japonija Šiandien, kai ypač madingas neįpareigojantis laikinumas, Vakarų pasaulyje itin populiarios stumdomosios pertvaros. Šis interjero elementas Japonijoje naudotas jau prieš kelis tūkstantmečius. Tradiciniame japonų name erdvės dagiafunkcės, nes lengvai stumdomomis pertvaromis jų dydis, forma ir paskirtis gali būti greitai keičiami. Japoniškos stumdomosios sienos-durys vadinamos fusuma. Jų rėmas gaminamas iš medžio ir aptraukiamas popieriumi ar audiniu, dekoruojamas. Šiandien šis kadaise grynai japoniškas architektūros elementas tapo vienu iš moderniosios architektūros bruožų, dažnai taikomų „prašmatniausiuose Paryžiaus namuose“. Stumdomosiomis pertvaromis galima atskirti darbo erdves ir gyvenamąsias patalpas (drabužines, valgomojo bei poilsio zonas ir pan.). Jei erdvės trūksta, viename kambaryje stumdomąja pertvara galite sukurti keletą funkcinių zonų. Stumdomosios pertvaros gali būti gaminamos iš medžio, aliuminio, plastiko, plieno, stiklo ir kitų medžiagų (netgi pintos iš vytelių), gali būti pakabinamosios arba važinėjančios grindimis. Pirmuoju atveju reikalinga tvirta konstrukcija prie lubų, antruoju – neišvengiamas „bėgelis“ ant grindų. Galima įrengti ne tik stumdomąsias, bet ir suglaudžiamąsias pertvaras. Jeigu bandysite slankiųjų durų-sienų sistemą įsirengti patys, būtinai rinkitės kokybiškas medžiagas (ypač slankiųjų durų mechanizmus), bus nemalonu, jeigu durys slankios strigdamos ar girgždėdamos. Pertvaros su stumdomosiomis durimis puikiai tinka tiek nedidelio ploto gyvenamosioms patalpoms, tiek didesnėms erdvėms. Pagrindinis jų išskirtinumas tas, kad stumdomosioms durims įrengti nereikia tiek vietos, kiek jos reikia paprastoms atveriamoms. Ten, kur atsiveria durys, negali stovėti jokių baldų, o stumdomosios durys gali tyliai įvažiuoti į ertmę už drabužių spintos. Žinoma, stumdomosios pertvaros turi ir trūkumų – jos gan prastai izoliuoja garsą ir kvapus. Kitas stumdomas japoniško interjero elementas – shoji. Tai medžio karkaso langai, aptraukti peršviečiamu popieriumi. Per jį į patalpą patenka dienos šviesa. Shoji gali atstoti langą, duris ar kambario pertvarą. Kaip ir fusuma, jie kambario planą padaro lankstesnį. Tai ypač svarbu japonų kultūroje, kur labai vertinamas asmens privatumas ir galimybė pabūti vienam su savimi.

Į karkasines pertvaras galima montuoti stumdomąsias ar atveriamąsias, lengvas plastikines ar net sunkias medines duris.

Kiniškos širmos virto mobiliomis sienelėmis

Tikriausiai paprasčiausios ir lengviausiai įrengiamos pertvaros – širmos. Jos atsirado Kinijoje gerokai prieš mūsų erą, bet ypač išpopuliarėjo valdant Tangų dinastijai (VII–X a.). Jos naudotos ne tik kaip praktiškas baldas, bet ir namų puošmena. Ant medinio rėmo ištemptas šilkas ar popierius dažnai buvo dekoruojamas ir tapomas rankomis. Kiniškas hieroglifas, reiškiantis širmą, šifruojamas kaip ekranas, stabdantis vėją. Tai nusako pagrindinę širmų funkciją  – apsaugą nuo skersvėjo. Prireikus širmomis didelius kambarius galima padalyti į mažesnius, bet ne mažiau naudingos širmos ir mažose patalpose, kai reikia atskirti asmenines erdves. Tarptautinėse dizaino parodose galima išvysti itin modernių, butams ir atvirų erdvių biurams skirtų sprendimų, kurie iš esmės yra tos pačios širmos – pakito tik medžiagos, iš kurių jos pagamintos, spalvos, raštai. Tokios lengvai išardomos ir keičiamos atitvarų sistemos leidžia neprisirišti prie vienos erdvės – jas nesunkiai galima jungti ir transformuoti (pvz., belgų įmonės „Buzzispace“ produkcija). Šios pertvaros gaminamos iš supernamai

29


www.buzzispace.com nuotr.

ekspertai pataria blokeliai lengvai pjaustomi pjūklu, o pertvarą su stacionaria siena reikėtų sujungti metalo kampuočiais“. Pasak J. Kaminevo, galima vidinę pertvarą mūryti iš gipso blokelių. Jie yra dar lygesni, jų netgi nebereikia tinkuoti – užtenka tik užglaistyti tarpus gipso glaistu, nugruntuoti ir nudažyti. Nearmuojant, o tik klijuojant statomos iki 6,0 m ilgio ir 4,5 m aukščio vidinės gipso blokelių sienos. Tačiau dėl šiek tiek didesnės kainos šie blokeliai Lietuvoje nėra populiarūs ir jų nusipirkti galima tik pagal specialų užsakymą. „Visgi apskaičiavus darbo sąnaudas ir tinkavimo  išlaidas, naudoti gipso blokelius mažuose objektuose, manyčiau, apsimoka“, – sakė specialistas. Gipso blokeliai yra 60–100 mm storio, gana didelio formato – trys blokeliai užima 1 kv. m, sveria apie 72 kg (naudojant 80 mm storio blokelius). Ši sistema yra lengva, palyginti su tradicinėmis mūrytomis pertvaromis. Prie gipso blokelių sienų, skirtingai nei prie gipskartonio sienų, lengva tvirtinti paveikslus ar sunkesnius daiktus. Paprastų gipso blokelių negalima naudoti drėgnose patalpose, tam naudojami specialūs drėgmei atsparūs žalsvos spalvos gipso blokeliai.

Berėmio stiklo pertvarų konstrukcijos ekologiškų medžiagų (PET butelių veltinio), be to, jos turi garsą sugeriančių savybių. Jau ir Lietuvoje galima įsigyti mobilių sienelių (pvz., sistema „Nomad“). Itin patogu tai, kad mobilių sienelių sistemą surinkti ir konfigūruoti gali net vaikai. Paprastai tokių sienelių surinkimo instrukcijose pateikiama keletas jų surinkimo variantų (pvz., uždaro ir atviro tipo), tačiau kūrybiškumo nestokojantis sienelės šeimininkas, derindamas 10 spalvų modulius, gali jų sukurti ir daugiau.

Stacionarios pertvaros iš statybinių blokelių

Esant stabiliam grindų pagrindui pertvaras galima mūryti. Kaip sako UAB „Baltparma“ direktoriaus pavaduotojas Jevgenijus Kaminevas, vienos iš tinkamiausių medžiagų vidaus pertvaroms įrengti – akytojo betono arba keramzito blokeliai. Tai lengvos, patvarios ir nedegios medžiagos. „Netgi rinkčiausi akytojo betono blokelius – jie lygesni ir vėliau bus lengviau daryti sienos apdailą. Leidžiama paklaida – vos 1–2 mm“, – sakė ekspertas. Populiariausias vidinės pertvaros blokelio storis – 100 mm. Kartu su tinko ir dažų sluoksniais jie užtikrina pakankamą garso izoliaciją. „Nedidelę pertvarą sumūryti gali ir ypatingų statybinių žinių neturintys – šiam darbui tereikia blokelių, klijų ir paprasčiausių rankinių įrankių: kibiro, gulsčiuko, mentelės. Statybiniai Taip atrodo gipso blokeliai Tiek akytojo betono, tiek keramzito ir gipso blokeliai – ekologiškos medžiagos (pagal ekologiškumą užima antrą vietą po medienos), o tai, be abejo, svarbu statant pertvarą savo gyvenamosios erdvės viduje. Pertvaros iš statybinių blokelių yra itin tvirtos ir stabilios, nepralaidžios kvapams, garsui ir kitokioms vibracijoms. Jų trūkumai tokie: itin statiška sistema, sienelė visgi yra gan sunki ir užima nemažai vietos. 30

supernamai

Tai tikrai ne pigiausia, bet daugiausiai šviesos praleidžianti pertvarų rūšis. Įmonių vadovams stiklinės pertvaros dažnai patinka, nes tai modernu, be to, iš karto matyti, ar darbuotojas yra savo darbo vietoje, ką jis veikia, bet, pasak berėmio stiklo pertvarų gamybos ir montavimo UAB „Sistemika“ direktoriaus Ramūno Pranskūno, maždaug 10 proc. užsakymų sulaukiama ir iš privačių asmenų. Daugiausia tai individualių namų šeimininkai, padedami architektų ir dizainerių kuriantys savitą šiuolaikišką interjerą, arba ekskliuzyvinių butų, dažnai nedidelių, bet esančių senamiesčiuose (stiklas puikiai dera su viduramžišku mūru), savininkai. Berėmio stiklo pertvarą įsirengti kainuo-


ja bent 20 proc. brangiau nei, pavyzdžiui, karkasinę pertvarą iš gipskartonio. Kodėl? Pirmiausia brangios medžiagos. Berėmio stiklo pertvaroms turi būti naudojamas itin patvarus 1 cm storio grūdintasis stiklas. „Stiklas – ilgaamžė ir patvari medžiaga, ji bijo tik vieno dalyko – sudužimo, tačiau tai ne taip lengva padaryti. Esame darę eksperimentą. Durų stiklą, padėtą ant dviejų medinių tašelių, bandėme sudaužyti plaktuku  – nepavyko, atšokęs plaktukas įstatė gumbą kaktoje. Bet net jeigu toks stiklas dūžta, jis subyra į daugybę smulkių dalelių, kurios gali tik paviršutiniškai įbrėžti odą, bet giliau nesužeis. Norint papildomai apsisaugoti, galima naudoti apsauginę plėvelę“,  – sakė Ramūnas Pranskūnas. Dar vienas stiklines pertvaras branginantis elementas  – kvalifikuotas darbas. Skirtingai nei karkasinės ar mūrinės pertvaros, stiklinę pertvarą pagaminti ir sumontuoti pačiam sunkiau. Reikalingi itin tikslūs brėžiniai, speciali įranga stiklui apdoroti ir transportuoti. Nepaisant didesnės kainos, berėmio stiklo pertvaros turi daug pranašumų: jos objekte sumontuojamos švariai ir greitai, nes visi gamybos darbai atliekami dirbtuvėse – objekte vidutinės pertvaros montavimas trunka ne daugiau kaip parą. Stiklas – medžiaga, kurios nereikia daug prižiūrėti. Stiklo sienų nereikia perdažyti, jas labai sunku subraižyti, tereikia kartais išvalyti. Be to, berėmio stiklo pertvaros, lyginant su kitomis pertvaromis, užima labai nedaug vietos, nes jų storis – vos 1 cm. Kas dėl garso izoliacijos stiklo pertvaros nusileidžia gipskartoninėms ir mūrinėms. „Bet tai jau paties stiklo savybė. Akustiniai stiklo parametrai yra šie: 10 mm grūdintasis stiklas (1000–3150 Hz) 31 db (RW). Montuojant berėmio stiklo pertvarą tarp stiklų paliekamas 2  mm tarpelis. Jis reikalingas, kad stiklai nesudužtų, jeigu pastatas dar šiek tiek judės. Vienas užsakovas paprašė šiuos tarpus užsandarinti. Bet kaip parodė garso matavimo įranga, stiklinės sienos garso izoliacinės savy-

ww

w.b u

z zi

sp a

ce .

co m

nu o

Jei reikia dažnai vaikščioti, siūloma naudoti varstomas, o ne stumdomas duris

bės nuo to nė kiek nepasikeitė“, – pasakojo pašnekovas. Į berėmio stiklo pertvaras gali būti montuojamos varstomosios arba slankiosios durys. Ten, kur reikia dažniau vaikščioti, gamintojai rekomenduoja naudoti varstomąsias duris. Nors slankiosios durys taupo vietą, visgi žmonėms jas ne taip patogu uždarinėti, todėl dažniausiai durys lieka atviros. Berėmio stiklo pertvaros beveik visada bent iš dalies padengiamos įvairiomis plėvelėmis (matinėmis, tamsinančiomis, raštuotomis – pasitelkus šiuolaikines technologijas įmanoma sukurti unikalių meno kūrinių ). Tai ne tik dizaino ar privatumo, bet ir saugumo elementai. Švarių, niekuo nepažymėtų stiklo sienų galima ir nepastebėti.

tr.

Berėmio stiklo pertvaros gaminamos iš grūdinto 10 mm storio stiklo

supernamai

31


aplinkos idėjos

Rudenėjančios

aplinkos

ypatumai Armina Stepanovič

32

supernamai

Atėjęs ruduo primena, kad reikėtų tinkamai prižiūrėti ir savo aplinką bei paruošti ją žiemoti. Kad pavasarį sodas vėl žaliuotų, būtina juo pasirūpinti dar prieš spustelint šaltukui. Augalus, dekoratyvinius vandens telkinius, lauko baldus ir kitus kiemo elementus – viską reikia paruošti šaltajam sezonui.


aplinkos idėjos

kaip pasiruošti naujam sezonui? Veja ir augalai

Rudeniop reikia prisiminti ne tik baigusius žydėti augalus, bet ir veją. Pirmiausia nuo vejos nugrėbiami nukritę lapai, nes kitaip pavasarį išvysite išguldytą ir pažeistą žolę. Prieš žiemą veją reikėtų paskutinį kartą nupjauti ir patręšti specialiomis rudeninėmis trąšomis, kurios pamaitins šaknis maistingosiomis medžiagomis, pavasarį paskatins augimą. Rudeninis tręšimas padeda augalams lengviau prisitaikyti prie temperatūros pokyčių, skatina vegetaciją. „Jei žolė yra sena ir auga ne pirmus metus, prieš užsningant ją galima patręšti dolomito miltais – 1 kg į 1 kv. m, kurie per žiemą įsigertų į dirvožemį ir veiktų ne tik kaip trąša, bet ir kaip dirvožemio rūgštingumą šalinanti priemonė. Tai labai atgaivina veją“, – pataria aplinkos dizainerė Inga Aničienė. Šiuos darbus reikėtų atlikti per rugsėjį, tačiau paskutinį kartą nupjauti veją atsižvelgiant į rudens orą. Svarbiausia nepalikti aukštos žolės žiemai, o su dolomitu pamulčiuoti galima prieš pat užsningant. „Vienos iš mėgstamiausių auginti gėlių – rožės – apkarpomos spalio mėnesį, nebeduodama joms leisti naujų ūglių. Lapkričio pabaigoje arba gruodžio pradžioje sulaukus –5  ºC rožes reikia uždengti eglišakiais, o apie šaknis supilti durpių kauburėlius. Kartais užtenka tik apdengti. Šiek tiek pripratusios prie šalčio rožės būna atsparesnės“,  – pasakoja I.  Aničienė. Iš jautresnių augalų yra hortenzijos – jų šakeles reikėtų patrumpinti, kaip ir rožes užpilti durpėmis bei uždengti eglišakiais arba daržo plėvele, tačiau tai padaryti nelaukiant pirmojo šaltuko – hortenzijos jo bijo. Maždaug iki rugsėjo vidurio turėtų būti pasodintos visos svogūninės gėlės, kurių žydėjimo norime sulaukti kitais metais – narcizai, tulpės, hiacintai, krokai. Prieš užšąlant visi spygliuočiai augalai dar turėtų būti gausiai palaistomi, kad žiemai kiek įmanoma daugiau prisigertų drėgmės, nes pasirodžius ryškiai pavasarinei saulei išgarina jos labai daug, o šaknys dažnai dar būna įšalusios. Per mažai drėgmės gavę spygliuočiai po žiemos gali nugelsti. Reikia pasirūpinti ir kieme augančiais vazoniniais augalais. Kai augalas gali žiemoti lauke – kalninės pušelės, kadagiai, juos su visu vazonu galima įkasti į žemę. Vazonus reikėtų apsukti akmens vata ir laikyti užuovėjoje bei nepamiršti rudenį gausiai palieti. Visų lapuočių krūmų ir medžių lapus reikėtų sugrėbti, nepalikti dirvožemio paviršiuje, nes juose mėgsta veistis kenkėjai ir įvairios ligos.

Sodas ir daržas

Rudenėjant gamtoje jaučiame spartų gyvybės mažėjimą, o kad ji vėl atgimtų ankstyvą pavasarį, reikia sutvarkyti sodą ir daržą. Svarbu baigti nurinkti derlių, tuomet pagerinti nualintą dirvą, padėti peržiemoti augalams. Žieminių veislių vaisiams reikia leisti sunokti ant medžių iki spalio vidurio, nes per anksti nuskinti prastai laikosi, greitai vysta ir būna ne tokie skanūs. Jei supernamai

33


aplinkos idėjos SVARBU: ypač reikėtų pasirūpinti prieš metus ar vos šį rudenį pasodintais medeliais, nes jų žemė dar puri, tad ir šaknys gali pašalti greičiau. norite sutaupyti ir neleisti pinigų vaisių skintuvui, patys pasigaminkite nesudėtingą ir ekologišką tokį įrenginį iš antrinių žaliavų. Jums reikės plastikinio butelio, kurio apačią nupjovę, kakliuką, užmaukite ant atitinkamai nudrožtos karties.

eketes ir pridėti į jas nendrių, kad žuvytėms pakaktų oro. Iš seklesnių nei 120 cm dekoratyvinių tvenkinių būtina iškelti visas žuvytes ir per žiemą jas laikyti akvariume ar kubile. Baseinų paruošimo žiemai darbai atliekami iki pirmųjų šalnų, tačiau patariama juos užbaigti, kol oro temperatūra nenukrito žemiau +5 ºC. Paliekant žiemoti baseiną su vandeniu, jo keisti nebūtina, svarbu nepamiršti išvalyti dugno, sienelių ir išrinkti

Kasmet spalio mėnesį sodus rekomenduojama patręšti mineralinėmis trąšomis, o kas antrus metus – organinėmis. Kas treji–ketveri metai reikėtų nupurkšti senesnius vaismedžius, uogakrūmius ir dekoratyvinius augalus. Nepadarius to pavasarį, nukritus lapams galima nupurkšti žaliosios alyvos koncentratu: į kibirą vandens išmaišykite 600–800 g žaliosios alyvos. Tuomet žus žiemojančių kenkėjų kiaušinėliai ir ligų sukėlėjai, sunaikinsite samanas ir kerpes. Neaptvertuose soduose žiemą medeliams nemažai žalos padaro smulkūs graužikai, tad juos patartina aprišti popieriumi, eglišakėmis, medžiagomis ar šiaudais – tai saugos ne tik nuo graužikų, bet ir žvarbių vėjų, apledėjimo ir šalčio. Mūsiškų žiemų sąlygomis dauguma medelių žiemoja gerai ir be priedangos, tačiau jaunus reikėtų apsaugoti nuo šalnų – juos pamulčiuoti.

Dekoratyviniai tvenkiniai ir baseinai

Nedideli dekoratyviniai kiemo telkiniai žiemą paprastai užsitraukia ledu. Turintiems seklius betoninius tvenkinukus specialistai pataria dar prieš šalčius išleisti vandenį, antraip nuo ledo gali suskilinėti sienelės. Dekoratyviniai vandens telkiniai, įrengti naudojant hidroizoliacinę plėvelę ar plastikines talpyklas, nereikalauja sudėtingos priežiūros. Mažuose šio tipo tvenkinukuose augalai dažnai auga krepšeliuose, tad reikia nepamiršti jų iškelti. Kraštovaizdžio dizainerė Inga Aničienė

„Į tvenkinukus, iš kurių vanduo neišleidžiamas, galima įmesti guminį vaikišką kamuolį ar didelį surištą gniužulą šieno, kad atsiradus ledui jis turėtų šiokio tokio laisvumo ir negriautų tvenkinuko krantų, turėtų kur „vaikščioti“, – pataria I. Aničienė. Puiki kliūtis susidaryti ledui – dekoratyvinių tvenkinių pakrančių augalai. Gilesnių dekoratyvinių tvenkinių nereikia niekaip specialiai paruošti šaltajam laikotarpiui. Ten, kur gylis siekia 120 cm, žuvytės paprastai sėkmingai žiemoja. Tvenkinuko apačioje būna pakankamai neužšalusio vandens, kad jos galėtų išgyventi žiemą. Jei žiema pasitaiko labai šalta, galima prakirsti 34

supernamai

šiukšlių. Turintiems baseinus su paviršinio vandens rinktuvais (baseinai su skimeriais) patariama nuleisti vandenį apie 20– 30 cm žemiau vandens rinktuvo, kad ledas nesugadintų įrenginio. Žiemą reikia stebėti vandens lygį, nes, esant gausiam kritulių kiekiui ir atodrėkiui, jis pakyla, o tuomet susidaręs ledas gali pridaryti nemažai žalos. Jei vandens bus per mažai, gali kilti pavojus povandeniniams šviestuvams – ledas gali juos suskaldyti. Dažnai baseino filtravimo įranga sumontuojama lauke ar nešildomoje patalpoje, tuomet reikia nepamiršti pašalinti vandenį iš filtro, siurblio ir šildytuvo. Prieš tai reikia atlikti filtro dezinfekciją specialiomis cheminėmis priemonėmis. Kitaip žiemą filtre atsiranda mikroorganizmų, kurie smarkiai sumažina filtravimo efektyvumą, o kartu ir vandens kokybę. Baigus baseino konservavimo darbus reikėtų jį uždengti, kad vanduo būtų apsaugotas nuo kritulių ir purvo. Būtina paruošti žiemai ir laistymo sistemas – iš jų išpūsti orą, kad šaltis nepridarytų žalos įrenginiams.

Mediniai lauko baldai

Tinkamai pasirūpinę augalais ir vandens telkiniais, nepamirškite prieš šalčius sunešti į sandėliuką ar kitą patalpą šalčiui ir drėgmei neatsparių lauko baldų. Iš natūralaus medžio pagaminti sodo baldai bus naudojami daugelį metų, puoš namo ar sodybos terasą, aplinkai suteiks jaukumo. Kad mediniai lauko baldai būtų ilgaamžiai, reikia juos tinkamai užkonservuoti ir palikti žiemoti kitam sezonui. Nuvalytus, išdžiovintus ir suteptus baldus geriausia sunešti į sausą, gerai ventiliuojamą patalpą – garažą ar sandėliuką. Veiksmingiausias medienos impregnavimo


aplinkos idėjos būdas – giluminis-vakuuminis mirkymas, tačiau paviršių galima dengti impregnantu arba įprastai mirkyti. Tokiu impregnantu padengti lauko baldai labai aktyviai apsaugomi nuo drėgmės, pelėsio, grybelio ir gali išstovėti lauko sąlygomis apie dešimt metų be jokio dažų sluoksnio. Prieš paruošiant baldus žiemai ir padengiant impregnantu, juos reikia švelniai pašveisti švitriniu popieriumi, kad nuimtume per sezoną susidariusį viršutinį nešvarumų ir drėgmės sluoksnį – taip pašiaušiamas medžio paviršius, geriau geriasi impregnantas. Patvariausi yra kietmedžio, tarkime, iš natūralaus ąžuolo pagaminti lauko baldai, tai ilgalaikė, tačiau nepigi investicija. Skandinavijoje, kur oro sąlygos kur kas atšiauresnės nei Lietuvoje, gana populiaru gaminti medinius lauko baldus iš minkštesnės ir pigesnės eglės medienos ir juos impregnuoti vakuuminiu būdu. Spygliuočių medienos baldus reikia stengtis išlaikyti švarius ir patariama kiekvieną sezoną nudažyti nauju dažų sluoksniu. Tinkamai neprižiūrimi lauko baldai yra nuolat veikiami įvairių atmosferos pokyčių – drėgmės, saulės, sniego. Pirmiausia jie apšerpetoja, nes prisigeria daug drėgmės, o gavę pašalo keičia savo struktūrą: plečiasi, trūkinėja. Jei nėra galimybės medinių lauko baldų žiemai sunešti į patalpą, patartina juos sandariai uždengti plėvele palikus keletą plyšių orui įeiti, į kuriuos neprisnigtų ir neprilytų – tuomet uždengti baldai nešus.

Sodo priežiūros įrankiai ir technika

Profesionalūs sodo įrankiai padės efektyviau ir našiau atlikti aplinkos tvarkymo darbus. Kad tvarkant teritoriją darbai vyktų sparčiau, dažnai prireikia ne tik grėblių ar pjūklų, o ir galingų, bet kompaktiškų traktoriukų, kombinuotų įrankių, efektyvių ir patogių naudoti prietaisų. Nedideli manevringi traktoriukai ypač tinka nedideliems žolės plotams pjauti, valyti sniegą ir takelius, barstyti juos smėliu. Pravers ir lapų pūstuvas, kurio didelis oros srautas greitai nuvalys ir nemažus lapų, šiukšlių ar gyvatvorių nuopjovų plotus. Nupjautas medžių ir gyvatvorių šakeles susmulkinsite medžio smulkintuvu, o gautą masę galima panaudoti kompostui ar mulčiui. Mocevičiaus įmonės „Ginalas“, atstovaujančios vokiečių kompanijai STIHL ir antrinei VIKING, projektų vadovas Marius Bieliauskas pataria renkantis medžio smulkintuvą pirmiausia apsispręsti koks prietaisas – benzininis ar elektrinis – jums reikalingas. Mažesnėse teritorijose, kur patogiai prieinami elektros lizdai, galima naudoti elektrinius, o didesnių plotų priežiūrai geriau rinktis benzininį. Taip pat reikia pagalvoti apie tai, ką smulkinti jums reikės. Vieni smulkintuvai skirti sumedėjusioms gėlėms ar daržovių liekanoms, pavyzdžiui, pomidorų daigams smulkinti, kiti gali smulkinti krūmus ar medžių šakas. Naujuose smulkintuvų modeliuose būna ir dvi angos – smulkioms ir stambioms atliekoms. „Pavasarį labai populiarūs vejos aeratoriai – tai įrenginiai, turintys peilius ir supjaustantys veją kas keletą centimetrų, kad prie šaknų patektų drėgmė, šviesa ir oras. Aeratorius ilgam pašalina samanas, velėną, seną nupjautą žolę, taip veja atgaivinama, auga tankesnė ir sodresnė“ – pasakoja M. Bieliauskas. Vejapjovių

Medžio smulkintuvas – nepamainomas pagalbininkas sode

taip pat yra labai įvairių – benzininių ir elektrinių, priklausomai nuo to, kokį plotą reikia pjauti. Vejapjovė su „Vario“ kintamo greičio pavara skirta pjauti įvairių lygių žolei, ja lengva manevruoti, galima reguliuoti važiavimo greitį. Aukštesnė, peraugusi žolė pjaunama lėčiau, o mažesnė greičiau. Naujausios vejapjovės yra itin manevringos, patvarios konstrukcijos, jose įdiegta daug naujoviškų detalių, dėl galingo variklio ir didelio pjovimo pločio galima nupjauti ir surinkti žolę net ir sudėtingomis sąlygomis. Daug kas savo sklypuose naudojasi ir pūstuvais nupjautai žolei, šiukšlėms ar lapams pašalinti. Pasak M. Bieliausko, tarp sodo technikos įrenginių populiarėja naujovė – akumuliatoriniai įrenginiai. Nusipirkę vieną akumuliatorių juo galėsite naudotis visa grupe įrenginių be akumuliatoriaus. Vienas akumuliatorius bus tinkamas lapų pūstuvui, šluotai, gyvatvorių žirklėms, pjūklui, žoliapajovei. Baigus tvarkyti aplinką, paruošti žiemoti reikėtų ir sodo įrankius. Ypač nuo drėgmės patartina saugoti elektrinius prietaisus. Svarbu, kad ant paliktų žiemoti įrankių neliktų žemių ir kitų nešvarumų. Apibendrinant galime teigti, kad rudenį savo namo ar sodybos aplinka reikia rūpintis lygiai taip pat atsakingai kaip ir pavasarį ar vasarą. Žiemai tinkamai paruošta aplinka garantuos gražesnę namų aplinką ateinantį pavasarį.


aplinkos idėjos

Rytietiškos maisto gaminimo tradicijos – jau Lietuvoje Prieš tūkstantį metų Rytuose buvo išrasta molinė krosnis, kurioje azijiečiai ir kaukaziečiai ant ugnies gamino įvairius ir neįtikėtinai skanius tradicinius patiekalus (paplotėlius, žuvį, mėsą ir kt.). Per tą laiką ši krosnis, vadinama tandyru, faktiškai nepasikeitė, išsiplėtė tik gaminamų patiekalų asortimentas. Šiuolaikinės technologijos tik pagerino šilumos kokybę ir leido iš stacionarios molinės krosnies virsti mobiliąja krosnimi. Tandyras pagaliau pasirodė ir Lietuvoje, tad žurnalas „Supernamai“ turi galimybę plačiau pristatyti šio produkto pranašumus.

Tandyro veikimo principas ir savybės

Tandyro principas – paprastas ir kartu genialus. Jo viduje užkuriama ugnis, malkos sudega iki angliukų, šiluma išlaikoma ilgą laiką. Keraminės tandyro sienos įšyla ir padeda išlaikyti vienodą temperatūrą visose krosnies vietose. Pastovią temperatūrą padeda išlaikyti ir ovali jos forma. Šeimininkui lieka tik užverti ant iešmų mėsą, krosnyje pakabinti juos vertikaliai ir kepti tam tikrą laiką. Laikas priklauso nuo patiekalo tipo ir mėsos gabaliukų dydžio. Lyginant su kita lau36

supernamai

ko kepimo įranga (šašlykine ar kepsnine), tandyre pagaminti maistą užima gerokai mažiau laiko. Kiekvieno tandyro pagrindas – ypatingas baltasis molis. Įkaitinus šią krosnį karštis gali siekti iki 1000 °C, todėl balta molio (keramikos) spalva nedingsta net ir daug kartų kepant maistą. Tandyras ypatingas dar ir tuo, kad jame pagamintas maistas ne tik skanus, bet ir sveikas. Ypatingas karštis leidžia išsau-


aplinkos idėjos

Tandyro pranašumai, palyginti su tradicine šašlykine Šašlykinė: Malkos sudega greičiau, nes vyksta oro cirkuliacija, todėl malkų reikia daugiau. Tandyras: Tandyras išlaiko šilumą, malkų reikia mažiau, iškūrenus krosnį galima iškepti 3–4 partijas. Rezultatas – sutaupoma laiko ir malkų. Šašlykinė: Kepant mėsą būtina stebėti, kad ji keptų tolygiai. Tandyras: Stebėti reikia tik laiką. Visu kitu pasirūpins tandyras. Šašlykinė: Mėsa prarandą sultingumą, nes būna ilgą laiką virš angliukų. Esant atvirai ugniai, mėsa gali sudegti. Tandyras: Dėl ypatingos konstrukcijos kepinys nesudega. Dėl temperatūros poveikio ir minimalaus terminio režimo visose tandyro vidinėse dalyse patiekalas lieka sultingas. Šašlykinė: Patiekalų kiekis ribotas. Tandyras: Egzistuoja šimtai receptų, kaip paruošti patiekalą tandyre.

goti maistines medžiagas ir vitaminus, neatsiranda kancerogeninių medžiagų.

Tandyras – patiekalų „sauna“

Lietuvis vargiai įsivaizduoja vakarėlį, šeimos renginį ar kitą susibūrimą gamtoje be šašlyko. Esame įpratę užkurti laužą, laukti, kol žarijos bus tinkamos kepti mėsą. Tada laukia gana atsakingas darbas, t. y. nuolatinis iešmų vartymas, kad mėsa nepridegtų, tikrinimas, ar patiekalas jau paruoštas. Kas bent kartą kepė šašlykus ar kitą mėsą, puikiai žino, kad yra gana trapi riba tarp neiškepusios ir perkepusios mėsos. Kita vertus, ar iškepusi mėsa yra sveika? Didžiausia Rusijos tandyrų gamintoja Amfora savo internetiniame puslapyje pateikia įdomią metaforą, ilius-

truojančią mėsos kepimą ant laužo tradiciniu būdu. Įsivaizduokite, kad kaitrios vasaros vidurdienį einate ilgu asfaltuotu keliu, saulė negailestingai kaitina, o asfaltas dar prideda kaitros, ir pasislėpti nėra kur. Vienintelė mintis – greičiau ateiti į reikiamą vietą. Taip ir mėsa ant laužo „svarsto“: „Greičiau mane suvalgytų, nes aš džiūstu čia kaip Tutanchamonas savo piramidėje“. Kitas pavyzdys iliustruoja mėsos ir kitų produktų kepimą tandyre. Prisiminkite, kai jūs lankėtės saunoje. Nors temperatūra ten siekia iki 80 ir daugiau laipsnių, iš saunos išeiname tarsi atjaunėję ir sveikesni. Taip „jaučiasi“ ir mėsa molinėje krosnyje. Sferinės tandyro konstrukcijos ir molinės sienos tolygiai paskirsto temperatūrą ir ilgai ją išlaiko, mėsa nedžiūsta, nepridega ir nėra būtinybės ją vartyti. Už tokia „sauną“ mėsa jums atsidėkos nuostabiu skoniu ir lengvumu jūsų skrandžiui.

SVARBU ! • Pirmą kartą užkūrę, karštį Tandyre kelkite palaipsniui. • Venkite didelio vandens kiekio patekimo ant įkaitusios tandyro krosnies. • Įvertinkite tai, kad pučiant dideliam vėjui, kūrenant tandyrą, ugnies liežuvis gali būti iki vieno metro aukščio. • Nenaudojamą tandyrą uždenkite apsauginiu užvalkalu. • Prie paruošto tandyro nepalikite be priežiūros vaikų. • Neigiamoje lauko temperatūroje tandyro temperatūrą kelkite palaipsniui, t. y. neperkaitinkite.

Tandyrai

Krosnelės

Kaip gaminti patiekalus krosnyje „Tandyr“: 1. Nuimkite dangtį ir pridėkite į vidų malkų. Malkų kiekis priklauso nuo norimų gaminti patiekalų specifikos (šašlykai, višta ar antis, žuvis, daržovės), taip pat nuo vakarėlio puotos dalyvių skaičiaus. Todėl malkų įkrovimo aukštis gali būti nuo 1/2 iki 2/3 Tandyro apimties. 2. Atidarykite oro tiekimo angą apačioje ir uždekite malkas. Tandyro uždaryti nereikia, jis savimi pasirūpins pats. Tandyrui maksimaliai įšilus, ant sienelių gali atsirasti įtrūkių, kurie neturi jokios įtakos krosnies veikimui. 3. Kai malkos sudega iki ardelių (grotelių) lygio ir nuo vidinių sienelių dingsta suodžiai, vadinasi, Tandyras paruoštas gaminti maistą. Jūsų darbas – išlyginti visas likusias žarijas lygiai po dugną, o jei jų yra per daug, ištraukti jas semtuvėliu per oro tiekimo angą apačioje. Tada iškabinkite iešmus su šašlykais ar kitais produktais, uždarykite oro tiekimo angą ir viršutinį dangtį. Nieko vartyti nereikia, tam jis ir tandyras, kad neatitrauktų jūsų nuo smagaus vakarėlio ar ypatingos šventės. 4. Kontroliuokite tik kepimo laiką. Grybams ir daržovėms iškepti užteks 3–5 min., žuvis bus paruošta per 10–12 min., šašlykas – per 12–15 min. Visą viščiuką reikės kepti 25–30 min. 5. Jeigu norite, kad ant patiekalo atsirastų traškus apvalkalas, likus 3–5 min. iki kepimo pabaigos praverkite oro tiekimo angą ir mažą dangtį. 6. Ištraukite jau iškepusius patiekalus ir užsiimkite kitais maloniais dalykais.

Kaminai

www.dumtakis.lt


technologijos

Krosnelė Scan DSA 5, pastatomas variantas su nerūdijančio plieno apdaila. Diz. H. K. Iversen, gam. Scan, Danija

MODERNUS Jonas Malinauskas Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos docentas

ŽIDINYS Apžvalga ir tendencijos

38

supernamai


technologijos

Nuo neatmenamų laikų žmogų traukė jauki natūralios liepsnos šiluma. Iš gamtos prieglobsčio perkėlus ją į būstą, tūkstančius metų ugnies buveine buvo ugniakurai, krosnys ir židiniai, teikę namams ne tik šilumą, bet ir ramybės, jaukumo pojūtį. Šiandien, įvaldę daugybę alternatyvių būsto šildymo būdų, žmonės išnaudoja tiek tradicines, tiek pačias naujausias galimybes įsirengti namuose natūralios liepsnos šaltinį.

Piramidinis židinys Kephren, gam. Arkiane, Prancūzija Tripusio stiklo židinys Forma T-95, gam. MCZ, Italija

Židiniui namuose paprastai tenka ne tik šilumos šaltinio, bet ir reprezentacinio interjero akcento vaidmuo. Jis ne tik pritraukia dėmesį ištaigingumu, bet ir formuoja erdvės struktūrą, užbaigia arba sudalija patalpų tūrius. Tokia židinio paskirtis, kadaise buvusi svarbi Lietuvos rūmams ir dvarams, lieka aktuali ir šiandien. Tačiau šiuolaikiniame interjere vertinamas funkcionalumas ir ekonomiškumas, tad stambiems, gausiai dekoruotiems židiniams juose neretai pritrūksta vietos. Architektai ir dizaineriai noriai griebiasi modernesnių sprendimų, paremtų originaliomis komponuotėmis, paprastomis formomis, faktūrų kontrastais. Vietoje tradicinių uždarų korpusų neretai naudojami lengvi fasadiniai skydai, kapsulės su prizminiais arba panoraminiais stiklais, vizualiai palengvinančios židinio siluetą. Pavyzdžiui, garsi italų firma MCZ gamina ne tik panoraminius bei kampinius, bet ir dvipusio priėjimo židinius, labai tinkamus montuoti į sienas bei pertvaras tarp kambarių. Platesnis įstiklinimas, suartinantis židinį su akvariumu, turi ir praktinį niuansą – jis leidžia našiau išnaudoti tiesioginį šiluminį ugnies spinduliavimą. Anot architektės Rasos Jonikaitės, ypač mėgstančios cilindrinius arba pusapvalius židinius, tokio tipo įrenginiai neužgožia kambario erdvės, šiluma tolygiai sklinda aplinkui, o liepsna, matoma iš visų pusių, primena archainį ugniakurą. Jei visgi tokia konstrukcija atrodo per stambi arba trukdo judėti, galima naudoti erdvėje pakabinamą kapsulę, tokią kaip Lietuvos architektų pamėgtą prancūzišką Ergofocus (diz. Dominique Imbert). Paradoksalu, kad židinio ugniakuras kaip kompozicinis interjero elementas dažnai konkuruoja su kitu dėmesį traukiančiu akcentu – televizoriaus ekranu. Ypač dažnai tai nutinka pastaraisiais metais, kai plokščių TV ekranų ir židinio durelių formatai gerokai supanašėjo. Kai kurie gamintojai siūlo nesiblaškyti ir sujungti juos į vientisą kompaktišką bloką, formuojant savotišką namų altorių – tarkime, tokį, kaip minėtos firmos MCZ modelis supernamai

39


technologijos Scenario. Sustiprinta šilumos izoliacija patikimai apsaugo televizorių nuo greta esančio židinio šilumos poveikio. Tik svarbu nesupainioti, kur būtent mesti malkas... Židinys gali atlikti ne tik reprezentacinę funkciją, bet ir skatinti, organizuoti žmonių bendravimą. Įrengdamas posėdžių salę vienoje sostinės įstaigų, architektas G. Sakalis ryžosi panaudoti firmos Arkiane egzotiško dizaino židinį Kephern. Priežastis labai paprasta: statant židinį kampe arba prie sienos, dalis susirinkusių sėdės į jį nugaromis, o įrengus įprastą ugniakurą su gaubtu ir vertikaliu kaminu salės viduryje, sėdintieji priešais per jį nematys vienas kito. Kephern židinyje priverstinis oro tiekimas į degimo kamerą vyksta iš apačios per centrą, o dūmų srautas nusiurbiamas žemyn palei stiklines piramidės sienas, tad susidaro

įtikinamas natūralaus laužo vaizdas. Perdangos storis neleido įleisti traukos kanalų į grindis, tad juos teko paslėpti aukštame židinio podiume. Galiausiai salėje buvo sukurta atpalaiduojanti atmosfera, pasak užsakovų, labai padedanti derybose su svarbiais klientais. Įkvėpti visuotinio mobilumo ir senųjų nomadų buities, minėtos firmos Arkiane darbuotojai susimąstė, ar kietuoju kuru kūrenamas židinys negalėtų būti toks pat paslankus, kaip, sakykime, nešiojamasis elektrinis šildytuvas ar alyvinis radiatorius. Aišku, 133 kg sveriantis modelis Eclypsya priklauso visai kitai svorio kategorijai, lengvai pakelti jo neįmanoma, tad tenka naudoti specialų vežimaitį. Židinio korpusą sudaro du vienas į kitą įleisti cilindrai, kurių vidiniame dega kietasis kuras, o išoriniame cirkuliuoja kaitinamas oras. Eclypsya galima lengvai pervežti iš svetainės į miegamąjį, o iš ten – į terasą, ir pavertus pastatyti į jam skirtą vietą, kurioje turi būti įrengti oro tiekimo ir dūmų išsiurbimo kanalai su specialiomis jungtimis. Jos leidžia naudojimo vietoje židinį sukti aplink savo ašį 360°, siekiant maksimalaus šiluminio spinduliavimo efektyvumo. Kadangi kanalus ir jungtis reikia įrengti namo statybos nulinio ciklo metu, o ir židinio perkėlimas sukelia nemažai rūpesčių, šį šildymo prietaisą tenka priskirti egzotiškųjų kategorijai. Kur kas paprasčiau įrengti bendros namo erdvės viduryje 360° pasukamą krosnelę, tokią kaip firmos Scan modelis Scan 57. Greta tiesioginio šilumos spinduliavimo, kurį galima nukreipti į reikiamą pusę, jame efektyviai veikia ir oro konvekcijos sistema. Erdvės, o kartu ir finansų taupymas  – viena priežasčių, dėl kurių užsakovai vietoje židinių dažnai renkasi kompaktiškas krosneles. Kad ir kokio įspūdingumo židinys būtų, jis negali autonomiškai, be priežiūros veikti keletą parų. Tad anksčiau ar vėliau (aišku, geriau anksčiau) tenka susimąstyti apie alternatyvų arba bent jau pagalbinį šildymo būdą, paliekant židiniui dekoratyvią „gyvojo ugniakuro“ funkciją. Pasak architekto Ryčio Mikulionio, tokiu atveju patraukli židinio kapsulės alternatyva gali būti šildymo krosnelė, nereikalaujanti nei sudėtingų ortakių sistemų, nei statybinių įrengimo darbų (perdangos stiprinimo

Židinio Eclypsya sandara

Židinys Eclypsya svetainės interjere, gam. Arkiane, Prancūzija

40

A – Nerūdijančiojo plieno rėmas B – Stiklo keramika C – Priekinės durelės D – Šoninės durelės malkoms krauti E – Šoninis oro tiekimas F – Apsauga nuo pelenų G – Židinio atraminė plokštė ir ketinė grotelės H – Pelenų dėžutė I – Nerūdijančiojo plieno apdailos plokštė J – Apdailos plokštės uždarymo sistema K – Aliumininis apdailos rėmas ir 3600 besisukanti plokštė L – Dūmų šalinimo anga M – Išorinis ortakis N – Reguliavimo rankenėlė O – Dūmų surinkimo sistemos vamzdis P – Ertmė bendrai sistemai prijunti

supernamai


ir pan.). Įtaką daro ir psichologinis veiksnys: vis daugiau užsakovų atsižada namo-tvirtovės įvaizdžio, o kartu ir monumentalaus ugniakuro idėjos. Viename lofto projekte R. Mikulionis kaip papildomą šilumos šaltinį sėkmingai panaudojo senovinę ketinę krosnelę – jos korpuso bareljefai interjero kontekste atrodo ne mažiau įspūdingai nei židinio apdailos kokliai ar akmens plokštės. Architekto teigimu, naujų ir naudotų krosnelių pasiūla Lietuvoje yra pakankama, tad galima komponuoti jas gyvenamuosiuose interjeruose tiek kontrasto, tiek niuanso principu. Židinių specialistai įvardija, kad krosnelę, skirtingai nuo židinio, galima derinti ne tik prie struktūrinio erdvės sprendimo, bet ir smulkesnių objektų, pavyzdžiui, baldų, juolab jų korpusų spalvų diapazonas yra gana platus. Tinkamą spalvą galima parinkti ne tik krosnelei, bet ir jos kaminui, dar sklandžiau priderinant ją interjere. Lankstesnė kamino struktūra, mažesnis jo skersmuo leidžia nuvesti dūmus į tolėliau esantį dūmtraukį, o gilzuotas ir tinkamai prižiūrimas kaminas palengvina uždegimą ir pagerina trauką. Krosnelės laiko šilumą trumpiau už krosnis, tačiau jų termoakumuliacines savybes galima padidinti korpusui naudojant specifines medžiagas, pavyzdžiui, muilo akmenį, arba aplink dūmtraukį įrengiant papildomą šilumą kaupiančią masę. Vienas didžiųjų krosnelių pranašumų – aukštas naudingumo koeficientas. Daugelyje aukštesnės klasės modelių naudojama antrinio degimo oro tiekimo sistema, kuri, uždarius tiesioginį oro tiekimą iš apačios, leidžia efektyviai deginti kurą, be to, sukuria įdomų dekoratyvinį „antro aukšto“ degimo efektą. Kuras ir smalkės sudega kone 100 procentų, degimo kamera lieka švari ir gerokai sumažėja išmetamųjų teršalų kiekis. Vienos iš tokių krosnelių – firmos Scan modelio Scan 85 – šiluminio naudingumo koeficientas siekia 78 proc., o kietųjų dalelių koncentracija išleidžiamuose dūmuose – tik 0,08 proc., tad balta šios krosnelės korpuso spalva, populiarėjanti ir Lietuvoje, įgauna simbolinę prasmę. Už ekologinius rodiklius, atitinkančius griežčiausius Skandinavijos šalių reikalavimus, Scan 85 apdovanota Baltosios Gulbės ekologiniu ženklu, o už puikias vartojimo savybes ir eksploatacijos saugumą – prestižiniu apdovanojimu Red Dot Design

Orinio šildymo granulių krosnelė Suite Comfort Air, gam. MCZ, Italija


technologijos Šalto, pašildyto ir karšto oro judėjimo schema krosnelėje Scan 85, gam. Scan, Danija

Award. Aišku, visi šie pranašumai pasireiškia naudojant tinkamos kokybės ir drėgnumo malkas. O ką gi daryti, jei labai norima ugniakuro, bet nėra jokių galimybių įrengti kaminą ir ortakius? Išeitis – etanoliu kūrenami degikliai (vadinamieji biožidiniai), nereikalaujantys nei komunikacijų tiesimo, nei rūpesčių su malkomis. Pasak dizainerės Gintarės Janukėnaitės, šie prietaisai yra labai universalūs, jie gali būti naudojami grynai dekoratyviniais tikslais visai netikėtose vietose – balkone, vonios kambaryje ar miegamajame. Jų formų įvairovė nepaliauja stebinti: vieni biožidiniai primena stalinius indus, kiti  – dekoratyvinius bareljefus, treti  – stiklo baldus. Stambesni degikliai gelbsti senamiesčių interjeruose, kuriuose išliko židinių nišos, bet seniai užmūryti arba išgriauti dūmtraukių kanalai. Tačiau didesnio šiluminio efektyvumo iš biožidinių laukti neverta – belieka tenkintis gyvosios ugnies jaukumu.

Atvira židinio kapsulė interjere, arch. G. Sakalis 42

supernamai

Krosnelėje Scan 85 itin efektyviai deginamas kuras

Unikalios formos krosnelės SCAN 57 stove įmontuotas sukamasis mechanizmas, leidžiantis sukti degimo kamerą aplink vertikalią ašį, kad liepsną būtų galima stebėti iš bet kurios patalpos vietos


Parodos akcentas – būsto renovavimas ir atnaujinimas 2014 m. balandžio 10–13 d. „Siemens“ arenoje ir lauko aikštelėse

* Turite naują produktą renovavimui, statybai ar būsto įrengimui? * O gal norėtumėte pasiūlyti užsakovui inovatyvų statybos sprendimą? * Turite idėjų, produktų ar priemonių aplinkos tvarkymui? Ypatingos 1-osios parodos dalyvavimo sąlygos. Lankytojams įėjimas nemokamas! Išsami informacija apie parodą www.supernamai.lt

Statybų žiniasklaidos kompanija „Super namai“ Lukiškių g. 5-406, Vilnius Tel. 8 52 031 670

Informacija apie parodą

www.supernamai.lt


technologijos

Lietuvoje europietiška patirtis: Norint ugnį paversti saugia ir jaukia akumuliacinės krosnies ar židinio šiluma, geriausia naudoti išskirtinės kokybės šamotą. Tokio šamoto paieškos lietuvių krosnių specialistus atvedė į Vokietijos „Wolfshöher Tonwerke“ įmonę, jau daugiau nei 160 metų gaminančią krosnims šamotines plytas, plokštes ir kt. Jos paklausios visoje Europoje ir už jos ribų. Tai yra viena priežasčių, kodėl daugelis Europos krosnininkų krosnims konstruoti naudoja vien kokybiškus „Wolfshöher Tonwerke“ firmos gaminius ir medžiagas. „Krosninis šamotas“ – tai židinių ir krosnių specialistų visame pasaulyje vartojamas techninis terminas. „Wolfshöher Tonwerke“ šamotas savo chemine sudėtimi ir charakteristikomis labai skiriasi nuo pramoninio, iš kurio gaminamos įprastos plytos. Šį vokišką šamotą galima naudoti bet kurioje krosnies dalyje, net sudėtingiausioje, t. y. pakuroje. Joje jis tiesiog nepamainomas  – juk pakurai būdingas dažnas temperatūros kitimas, susijęs su šilumos šaltinio naudojimo etapais: uždegimu, deginimu, rusenimu, aušinimu. Dėl to pakura ir dūmų kanalai turi idealiai atitikti temperatūros, drėgmės, linijinio pailgėjimo, būdingo kiekvienam degimo etapui, reikalavimus. Vokiečių gaminamas šamotas atitinka visus šiuos reikalavimus, todėl profesionalūs krosnininkai iš jo sukonstruoja nepriekaištingų savybių krosnis. Šia europietiška patirtimi naudojasi krosnių ir akumuliacinių židinių statyboje pirmaujanti įmonė UAB „Stiksas“. Jos darbuotojai jau daugiau nei dešimt metų gilina savo žinias ir, siekdami, kad krosnimis naudotųsi kelios kartos, teikia tik atsakingus sprendimus. Džiugu, kad mūsų patyrę konstruktoriai, bendradarbiaudami su Vokietijos gamintojais, gali 44

supernamai


technologijos

ŠILUMĄ AKUMULIUOJANČIOS KROSNYS pasiūlyti daugiau nei 30 skirtingos konstrukcijos krosnių, kurių patikimumą liudija po specializuotose laboratorijose atliktų bandymų išduoti dokumentai – krosnių pasai. Šiandien minėtos įmonės naujoviškos krosnys visai nenaudoja degimui patalpų oro. Jos turi lokalias išorinio oro ėmimo jungtis, kurios ypač reikalingos naujos statybos sandariuose energinės A arba B klasės pastatuose. Be to, modernios krosnys sunaudoja kuro ne daugiau, nei jo reikia apšildyti konkrečiam plotui. Tai ypač svarbu, norint ne tik taupyti šilumą, išteklius, lėšas, bet ir tausoti gamtą. Visų pirma vartotojai pageidauja ekonomiško, dailaus ir saugaus šilumos šaltinio. Svarbu, kad krosnių meistras galėtų atsakyti į klausimus: kokios bus krosnies šiluminės savybės, kiek ji naudos kuro, kiek užims vietos, kiek kainuos ir pan. Tai paprasti klausimai, kylantys įsigyjant bet ką. Tačiau pinigai nešildo, tad ne kaina, o krosnies techninės charakteristikos yra svarbiausios. Nuo jų priklauso, ar šiluma tolygiai pasiskirsto patalpoje, ar oras nėra pernelyg sausas ir dulkėtas, ar suvokiama kūno temperatūra nėra didesnė nei faktinė. Tad, pageidaujant komforto, verta pasidomėti UAB „Stikso“ akumuliacinėmis modernios konstrukcijos krosnimis. Akumuliacinės krosnys – tai surenkamosios padinės degimo krosnys su daugiafunkce sistema. Jos surenkamos iš šamotinių 6 cm storio plokščių su įlaidu iš dviejų pusių. Natūralaus šilumos spinduliavimo akumuliacinių krosnių veikimas grindžiamas lokaliu spinduliavimu. Šių krosnių modeliai klasifikuojami pagal pajėgumą – nominaliąją galią (kW), kai malkų įdėjimo intervalas – 12 val. Akumuliacinės krosnys projektuojamos atsižvelgiant į patalpų tūrį, suplanavimą ir vietą patalpoje, nes pajausti šilumą galima tik po to, kai įšyla sienos, lubos, grindys. Pagal poreikį krosnių modeliai gali būti modifikuoto aukščio, taip pat su automatine degimo kontrole. Krosnyse įmontuojamos ir degimo kontrolę užtikrinančios, ypač sandarios su stiklu ar aklinos pakuros durelės. Šiuolaikiškose krosnyse nesunku kontroliuoti degimo procesus, todėl temperatūra jose gali siekti 700 °C ir daugiau. Be to, įmanoma pastatyti krosnį su minimaliu jungimo siūlių skaičiumi ir įvairiai apdailinti – keramikos elementais, muilo akmeniu, kokliais, taip pat tinkuoti, dažyti ir t. t. Naujoviškų krosnių sistema ypatinga tuo, kad neturi ketinio ar plieninio ugniakuro, turi vienodą medžiagų šiluminę talpą ir plėtimąsi, garantuoja tolygų šilumos perdavimą. Šioms akumuliacinėms krosnims užtenka minimalios priežiūros – jose nesikaupia suodžių perteklius. Įkaitusios dujos jose juda kryptingai

ir kaitina didelės šiluminės talpos vidinio dūmtakio patentuotos konstrukcijos akumuliacinius modulius. Jeigu tokios krosnys sumontuotos tinkamai, galima tikėtis didžiulės naudos – jų sukaupta šiluma po kuro įkrovos į aplinką spinduliuojama net 24– 30 val. Akumuliacinės krosnys ypač efektyvios ir ekonomiškos, o jų eksploatacinės ir kuro sąnaudos yra minimalios – pakanka 5–15 kg kuro įkrovų per parą kas 12–16 valandų. UAB „Stiksas“ klientui skiria daug dėmesio  – profesionali, kompetentinga, etiška ir nuolat tobulėjanti šios įmonės darbuotojų komanda patenkina kliento pageidavimus ir įgyja pasitikėjimą, kad išliktų stiprūs bei ilgalaikiai tarpusavio santykiai.

STIKSAS

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ

Oslo g. 1, Vilnius Tel.: +370 5 240 72 77, +370 5 244 87 98 info@stiksas.lt www.stiksas.lt supernamai

45


interjero priedas

Namų erdvės

Balkono ir miegamojo sąskaita praplatinus svetainę, joje atsirado erdvės valgomojo zonai


Bjaurusis ančiukas

Elvyra Žvirblienė Nuotraukos Ramūno Maniko

Standartinių sovietinių laikų butų Lietuvoje apstu. Gana vienodų, nuobodžių, beveidžių. Gal dėl lėšų jiems pertvarkyti stokos, gal ir dėl to, kad tokių butų gyventojai tiesiog numoja ranka: „Ką čia iš sovietinės statybos buto bepadarysi“... Nors padaryti įmanoma. Jei turi noro, jei esi pasiryžęs investuoti į tokį butą ir surandi interjero dizainerį su fantazija... supernamai

47


namų erdvės

K Dizaineriai Gintarė Manikė ir Ramūnas Manikas

laipėdietis interjero dizaineris Ramūnas Manikas, tarsi patvirtindamas išsakytą mintį apie senų būstų renovaciją, prisipažįsta, jog jam, dirbančiam kartu su žmona – interjero dizainere Gintare Manike, ne taip jau dažnai tenka keisti ir pertvarkyti senos statybos butus ir kurti naujus jų interjerus. Ne paslaptis, kad miegamųjų rajonų gyventojai senus butus persitvarko ir susiremontuoja taip, kaip geba patys. Ir tai suprantama, jei nori pertvarkyti seną daugiabučio butą taip, kad šis pasikeistų iš esmės ir taptų kitoks – šiuolaikiškas, tenka ir atitinkamai investuoti. Kiek kitaip mąsto ir linkę daugiau investuoti tie, kurie senus butus perka arčiau centro. Gana neseniai viename tokių butų interjero dizaineriai Ramūnas ir Gintarė Manikai sukūrė visai naują interjerą.

Buto planas

Tarp skandinaviško interjero baldų puikiai įsikomponavo senovinė medinė skrynia – šeimininkų baras

48

supernamai


namų erdvės

Prasiplėtė ir pasikeitė erdvės

Dizainerių tikslas buvo sukurti šiuolaikišką interjerą ir panaikinti bet kokias sąsajas su tradiciniu sovietinių laikų daugiabučio būsto įvaizdžiu. Dėl to iš pat pradžių imtasi pakeisti ir, kiek tik įmanoma, praplėsti gana nedidelio dviejų kambarių buto erdvę. Svetainė buvo praplatinta balkono ir miegamojo sąskaita. Prijungus pusę balkono prie svetainės, buvo įrengtas valgomasis su stalu. Maža šio buto virtuvė išliko, bet ji liko tik pusryčių ir užkandžių vieta su mažu dailiu ant sienos sumontuotu kabančiu bariuku. Taip atsirado dvi valgomosios zonos, kaip ir įprasta šiuolaikiškuose butuose. Plotelis, „nurėžtas“ iš miegamojo, leido svetainėje suprojektuoti nišą, kurioje buvo įrengtos lentynos. Dėl šių sprendimų svetainės plotas ne tik padidėjo, bet ir visa erdvė prarado senąją stačiakampę, taip įprastą sovietinių daugiabučių kambariams, formą. Pagrindinis kambarys tapo kur kas įdomesnis, šiuolaikiškesnis.

Kiti planiniai sprendimai

Vonia su tualetu buvo sujungta į vieną bendrą patalpą, kad erdvės pojūtis dar sustiprėtų. O visas kitas dėmesys buvo sutelktas į koloritą. Tiek sienoms, tiek luboms dizaineriai parinko tik vieną spalvą – pieno baltumo. „Sovietinės statybos daugiabučių patalpos gana žemos, ir tik dažant viena šviesia spalva įmanoma erdves vizualiai padidinti“, – aiškina dizaineris Ramūnas Manikas. Kad rezultatas būtų dar akivaizdesnis, buvo parinktos ir šviesaus atspalvio grindų lentos. Visame bute – ta pati šviesių medinių grindų danga. Viena vienintelė šviesi spalva nukeliavo per visas patalpas. Šitaip buvo sukurtas fonas žaisti daiktais, šviestuvais, aksesuarais, meno kūriniais.

Įkvėpimo šaltinis – skandinaviškas interjeras

Interjero dizaineriai jaunai buto šeimininkų porai patarė rinktis šiuolaikišką ir artimą skandinaviškam interjerui stilistiką. Taip ir buvo sutarta. Tačiau, pasak dizainerio, interjeras nėra visai skandinaviškas. Jis tiesiog šiuolaikiškas, sukurtas

Virtuvėje galima pusryčiauti. Dviem žmonėms visiškai pakanka vietos, nes mažas bariukas, pakabintas ant sienos, yra labai kompaktiškas


Vonios patalpa padidėjo, sujungus ją su tualetu Nedidelę koridoriaus erdvę vizualiai praplečia veidrodis ant sienos

taip, kad jauna veikli dviejų žmonių pora patogiai gyventų ir jaukiai jaustųsi ne per dideliame 52 kvadratinių metrų bute. Štai kad ir sumoderninta svetainė. Pagrindinis jos akcentas – Virginijaus Viningo tapybos darbas. Baldai, kitos interjero detalės modernių formų, tačiau santūrios, įkyriai nelendančios į akis: danų kompanijos „Hay“ staliukas, šveicariškos „Vitra“ kėdės, „XO“ pufai iš Prancūzijos. Į akis krinta įdomi ir neabejotinai išsiskirianti šiuolaikiškame interjere detalė – medinė skrynia. Ši greičiausiai šeimos istoriją menanti relikvija puikiai įsikomponuoja į interjerą ir netgi suteikia santūriam interjerui savotiško žavesio. Skrynia turi ir praktiškąją funkciją – tai šeimininkų baras.

Pinigais nesišvaistė

Šito buto interjeras – vienas tų pavyzdžių, kaip gana taupiomis priemonėmis susikurti jaukų ir šiuolaikišką butą senos statybos name. Interjeras ekonomiškas, sudėliotas iš baldų, pirktų ne vienoje vietoje. Dėl to, kad jauna šeima svarstė ir skaičiavo. Kita vertus, dėl savo šiuolaikiškumo butas jokiu būdu neatrodo taupus. Interjero dizaineris R. Manikas teigia, kad didžiausia ir pagrindinė investicija, darant tokio buto pertvarką, yra statybiniai remonto darbai. Šio buto šeimininkai buto renovacijai, sudėjus statybinių apdailos medžiagų, santechnikos, baldų, aksesuarų, meno kūrinių, dizainerių paslaugų kainas, išleido maždaug 40 tūkstančių litų.

Pieno baltumo spalva nukeliavo per visas patalpas 50

supernamai


Morsø 160 metų kartu.

Stilinga Morsø naujiena! Morsø 7470

Teiraukitės geriausiose židinių parduotuvėse!

Dvigubas ketaus korpusas Konvekcinė šildymo sistema Dvigubi šoniniais stiklai Neįkaistanti rankena Degimo kamera išklota šamotu Pašildyto oro padavimo į degimo kamerą sistema

Antrinis degimas Tretinis oro padavimas Švaraus stiklo sistema Švaraus degimo sistema Išorinio oro padavimas Šildo 45–105 kv. m.

www.morso.lt


ALNO

Vokiškas požiūris į virtuvės baldus Armina Stepanovič

ALNO virtuvės yra ilgalaikės, net ir praėjus 15 naudojimo metų nesinori atsisakyti jos teikiamo komforto. Baltas virtuvės interjeras derinamas su natūraliu medžiu – kaltu medžio masyvu, kuris naudojamas kaip interjero detalė. 52

supernamai


ALNO

Tai liudija ne vienus metus gaunami tarptautiniai apdovanojimai (Reddot design award, iF product design award, German design award ir kiti) už dizaino naujoves, funkcionalumą ne tik iš pripažintų dizainerių ir rinkodaros specialistų, bet ir iš paprastų vartotojų. Laimėjimai skatina tobulėti, siekti dar aukštesnės kokybės, ieškoti progresyvių technologijų. Lietuvos vartotojai galimybę įsigyti šių vokiškos kokybės baldų turi ALNO salone Vilniuje, kuriame prekiaujama visu reikalingu asortimentu kokybiškai ir inovatyviai virtuvei įrengti. Tai aukštos klasės produktai: durelės ir stalviršiai gaminami iš stiklo, medžio, keramikos, MDF plokštės. Savo svajonių virtuvę galima rinktis iš viso spalvų asortimento – ryškią, pastelinių

ALNO

Naujas atradimas – virtuvių karta su keraminiu fasadu, stalviršiais ir dekoratyvinėmis durelėmis, kur į akliną juodą spalvą įterpiami rudi – rūdžių atspalviai, tad juodumas netenka pirminio agresyvumo. Juodos virtuvės su rūdžių atspalviu grožis ypač išryškėja vakare, įjungus apšvietimą: keramikos paviršiuje šviesos blyksniai gražiai žaidžia su rudais atspalviais. Tai nepriekaištingas stilius, derantis su dideliu virtuvės patvarumu.

spalvų, juodą ar baltą. Jei renkatės medinius baldų paviršius, šiuo metu vyrauja pilko medžio tendencija – kašmyro spalva naudojama pilkesniam atspalviui, o magnolija   – šviesesniam. Baltas virtuvės interjeras derinamas su natūraliu medžiu – kaltu medžio masyvu, kuris naudojamas kaip interjero detalė. Skaisčiai baltos spalvos stiklinių paviršių ir medžio derinys  – tai visiškai naujas, neįprastas ir traukiantis akį. Baltas blizgus stiklas apšviečia ir praplečia erdvę, o tekstūriškas medis moderniai virtuvei suteikia šilumos ir jaukumo. Baltos spalvos antipodas – juodasis interjeras – dvelkia elegancija ir prabanga ir yra gana aštrus: juodo stiklo blizgesys vyrauja kartu su aliuminio detalėmis. Verta paminėti ir išskirtinį produktą – „Satina“ virtuvių seriją, pagamintą naudojant matinį specialiai apdirbtą stiklą, ant kurio paviršiaus nelieka pirštų atspaudų. „Satina“ serija siūlo keletą spalvų, kurių viena yra grafito – minkšta, tamsi, tarsi juoda, arba platinos melsva, kuri puikiai dera su ultrabalta spalva. Šių virtuvių interjerai visuomet modernūs. Vyrauja aiškios, lygios, profesionalios linijos. Joms būdingas projekto vientisumas – ta pati medžiaga naudojama ant baldų durelių ir ant stalviršio, arba ant dekoratyvių šoninių dangų, mėgstama naudoti daug metalo. Vokiška virtuvė traukia į baldus sudėtais kokybiškais mechanizmais – durelių uždarymo ir atidarymo, kampinių spintelių mechanizmų sprendimais. Tokiai virtuvei gaminti taikomos pažangios technologijos, inžinerijos ir mechanikos laimėjimai. Dėl savo kompaktiškumo ir funkcionalumo tokioje virtuvėje gaminant maistą nereikės atlikti bereikalingų judesių, o dėl nestandartinių sprendimų įrankiai ir indai pasiekiami patogiai ir nesunkiai. Išpildomi įvairiausi – standartiniai ir nestandartiniai klientų pageidavimai – integruojamos kampinės spintelės, stalčiai, šiukšliadėžės, sienelės sistema. Vidiniai stalčiai gerai išdėstyti pagal svorius, galima dėti didelius, sunkius daiktus. Šios virtuvės turi dar vieną išskirtinį bruožą – stiprius pakabinimo elementus. Projektuojamoji vadinamosios „Fly“ linijos pakabinamoji virtuvė tikrąja to žodžio prasme sklendžia ore: tiek pastatomos spintelės, tiek didelės spintos tiesiog pakabinamos ant sienos. Tai patogu taupant vietą – pakabinti galima visus virtuvės baldus, netgi šaldytuvus, o tai suteikia papildomo komforto tvarkantis, valant grindis. Darbo paviršiai, apdailos medžiagos ir patys baldai yra aukštos kokybės bei atsparūs aplinkos įtakoms. Šių gaminių kokybė aukšta, o asortimentas – segmentuotas. Siūloma ir pigesnių produktų, ir išskirtinio dizaino bei aukštos kokybės produktų už didelę kainą, tad vartotojas išsigąsti neturėtų ir galėtų pasirinkti iš plataus asortimento sau patinkačius ir kokybiškus virtuvės baldus. Virtuvės- valgomojo patalpą papildys kokybiški vokiški stalai ir kėdės, kiti aksesuarai. www.vokiskibaldai.lt ALNO salonas Smolensko g. 10a, Vilnius

supernamai

53


IKEA juodos ir baltos spalvų deriniai interjerui (Švedija)

Ernesta Mažalskaitė Parma, Italija

Tendencijos interjere:

juodos ir baltos derinys

Mus supantis pasaulis pilnas spalvų. Kiekviena jų slepia ne tik fiziologinį, bet ir psichologinį užtaisą. Atskiros spalvos daro poveikį bendrai žmogaus savijautai ir darbingumui, neišvengiamai atspindėdamos asmeninį kiekvieno mūsų charakterį ir norus. Vieniems labiau patinka sodrios ir ryškios spalvos, kiti mieliau renkasi pastelinius tonus. Tačiau kaip vertinti interjerą, kuriame karaliauja tik dvi spalvos: balta ir juoda? 54

supernamai

„Moooi“ krėslas „Labyrinth“ (diz. „Studio Job“, Nyderlandai)


namų erdvės ilžiniškas gyvenimo tempas, dideli reikalavimai ir daugybė nuolat kintančios informacijos suformavo naujausias tendencijas, vis dažniau orientuotas į… nespalvotą interjerą. Šiuolaikiniai dizaineriai iš naujo atranda ir naujai pateikia juodos ir baltos spalvų žaismą tiek gyvenamojoje, tiek darbo ar poilsio aplinkoje. Svarbiausia, pasak būsto menininkų, išdrįsti. O prisijaukinus šias dvi priešingybes, protingai pasinaudojus sava intuicija ir specialistų patarimais, galima nesunkiai susikurti klasikinį, elegantišką ir labai šiuolaikišką, savąjį „aš“ atspindintį interjerą.

Spalvų psichologija

Šveicarų psichoterapeutas ir filosofas Maxas Luscheris juodos ir baltos net nelaikė spalvomis. Anot mokslininko, juoda – visiškas spalvų nebuvimas, aklina tamsa, sugėrusi spalvotą pasaulį. Balta – priešingai, visos vaivorykštės spalvos, susiliejusios į vieną. Tačiau abiejose glūdi didžiulis energijos užtaisas. O kokią energiją skleis juodos ir baltos spalvų būsto interjeras, priklauso tik nuo paties žmogaus. Psichiatras išsiaiškino, kad asmenys, sąmoningai pasirinkę juodą spalvą tik todėl, jog ši jiems patinka, nori susikaupti ir izoliuotis. Suaugusiųjų pasaulyje tai dažniausiai intraversiškų žmonių spalva, žyminti norą atgauti jėgas. Juodas interjeras tokiam žmogui padėtų susikurti labai asmeninę erdvę, į kurią sugrįžus būtų galima pailsėti nuo išorinio pasaulio kakofonijos. Paauglystėje juoda spalva žymi periodą, kai jaunas žmogus ieško savo vietos gyvenime. Jis jaučiasi nesaugus, nepritampantis, neigiantis taisykles, energingai protestuojantis. Parinkus juodą spalvą paauglio kambariui galima akivaizdžiai parodyti, kad suprantame periodo sudėtingumą jauno žmogaus gyvenime ir norime suteikti jam pasirinkimo laisvę. Pasiekti norimą rezultatą leidžia ir priderinta balta spalva. Psichiatro nuomone, balta simbolizuoja pasirengimą pradėti

naują fazę, norą išbandyti visas pasitaikančias galimybes, naujas sritis. Tai baltas lapas, kuriame bus rašoma gyvenimo istorija. Dizaineriai atkreipia dėmesį, kad juodos ir baltos spalvų interjeras – tai ir daugybė pilkos spalvos atspalvių. Psichoterapeuto Maxo Luscherio įsitikinimu, pilką renkasi žmonės, kuriems itin svarbu išsaugoti emocinę savo vidinio pasaulio pusiausvyrą. Tai išsilavinusių, stabilių, tačiau dažniausiai intravertiškų žmonių vizitinė kortelė, kuriems būtinas šeimos ir draugų palaikymas, o darbinėje aplinkoje – įtraukiantis bendradarbiavimas. Namuose pilki tonai leidžia susikurti ramybės oazę, pasislėpti nuo išorėje siautėjančio spalvų pertekliaus, todėl kuriant juodos ir baltos spalvų interjerą labai svarbus visų šeimos narių bendradarbiavimas. Atsižvelgus į būsto dydį ir atskirų zonų paskirtį, kuriant asmeninę erdvę būtina įvertinti ir asmeninius kiekvieno žmogaus pageidavimus.

MENU pipirų malūnėlis (diz. „Norm“, Danija)

M

Dviejų spalvų žaismas

Norint sėkmingai suderinti namų interjere tokias dvi viena kitai prieštaraujančias spalvas, reikia atidžiai apgalvoti kiekvieną detalę. Kaip ir šachmatų lentoje, juodos ir baltos spalvų interjere lygiųjų būti negali. Kadangi abu priešininkai – vienodai stiprūs, po lygiai pasiskirsčiusios juoda ir balta spalvos interjerą apsunkina. Monotonijos išvengti nesunku. Tereikia skirtingose būsto patalpose suteikti pirmenybę tai vienai, tai kitai spalvai. Kuriai spalvai teikti pirmenybę, priklauso nuo patalpos dydžio ir apšvietimo galimybių. Ne paslaptis, kad balta spalva erdvę vizualiai padidina, o juoda sumažina. Todėl mažoms patalpoms labiau tiktų šviesūs pilkos spalvos tonai ir balta spalva, pagyvinta juodomis detalėmis. Tinkamiausias būdas – lubas ir

„Gervasoni“ baldų kolekcija „Salotto Gray“ (diz. Paola Navone, Italija)

supernamai

55


namų erdvės

„Kristalia“ baro kėdės BCN interjere (diz. „Harry&Camila“, Italija)

„Kristalia“ stalas „Sushi“ interjere (diz. „Bartoli Design“, Italija)

sienas patikėti baltai spalvai, o visą kitą erdvę užpildyti juodomis detalėmis. Jeigu pasirinkimas – juoda spalva, nederėtų pamiršti, kad tamsus kambarys neišvengiamai įgauna dramatiškumo. Grėsmingą įspūdį šiuo atveju nesunku išsklaidyti baltos spalvos akcentais, veidrodžiais ir gausiu dirbtiniu ar natūraliu apšvietimu. Šie elementai vizualiai išplečia erdvę užpildydami ją šviesos ir šešėlių žaismu. Nespalvotas interjeras tik iš pirmo žvilgsnio atrodo nuobodus ir griežtas. Sušvelninti jį nesunkiai galima ne tik pilkos spalvos tonais, bet ir itin ryškiais kitų spalvų elementais. Svarbu, kad jų nebūtų daug. Svarbi detalė kuriant juodos ir baltos spalvų interjerą – po keletą kokios nors visai kitokios spalvos akcentų. Raudonas šviestuvas svetainėje, violetinės užuolaidos miegamajame, geltonas radiatorius vonios kambaryje – tik keli pavyzdžiai, kurie ne tik suteikia būstui netikėto žaismingumo, bet ir sustiprina karaliaujančių spalvų įspūdį. Dizaineriai atkreipia dėmesį, kad daiktai, kuriais norima sustiprinti juodos ir baltos spalvų interjero įspūdį, turėtų būti ryškūs, bet vienspalviai. Jų paskirtis – tik pabrėžti dvi pagrindines vyraujančias spalvas , o norimą akcentą galima išgauti abstraktaus turinio paveikslais, kilimais, pagalvėlėmis, vazomis… Net ir paprasti žali augalai interjerui suteikia gaivumo ir gyvybės. Svarbu nepamiršti, kad pasirinktas interjeras – minimalistinis, todėl daiktais ir aksesuarais jo apkrauti nederėtų. Juodos ir baltos spalvų interjerą ypač pagyvina ir stilizuotų gėlių, geometrinių bei abstrakčių formų raštai. Tokie akcentai ne tik intriguoja, bet turi ir praktinę reikšmę. Balta spalva  – tepli, todėl juodai marginta balta sofa, kilimas ar net sienos 56

supernamai

palengvina priežiūros rūpesčių naštą. Renkantis raštus verta prisiminti, jog griežtos geometrinės figūros su stilizuotų gėlių motyvais nedera, tačiau priderinus jas su abstrakčių linijų raštais interjerui suteikiamas harmoningas vaizdas. Svarbu pakankamai dėmesio skirti ir apdailos medžiagoms, audinių faktūrai. Viso būsto patalpose turėtų vyrauti bendra linija. Medis, oda, marmuras, keramika ar šaltas plienas turėtų būti suderinti atsižvelgiant į patalpos paskirtį, dydį ir apšvietimą. Dizainerių nuomone, balta spalva idealiai tinka prie natūralių medžiagų, tokių kaip baltai dažytas medis, vilna, akmuo. Juoda puikiai sutaria su kristalais, oda, plienu. Pasirinktos priemonės ne tik padės atskleisti asmeninį šeimininko charakterį, bet ir visam būstui suteiks klasikinį, šiuolaikišką ar net ekscentrišką vaizdą.

Nespalvotas interjeras

Juodos ir baltos spalvų interjeras nėra naujiena. Pirmoji, itin mėgusi tokį derinį, buvo mados ikona Coco Chanel. Nereikia įrodymų, kad net ir „maža juoda suknelė“ geriausiai atrodo paįvairinta baltų perlų vėriniu. Mados naujienos neišvengiamos ir būsto interjere. Elegantišką laikui nepavaldų klasikinį gero tono stilių perėme ir pasauliui naujai pasiūlė „Burberry“ mados namai. Dizainerių nuomone, balta ir juoda namuose – paprasta, subtili, bet kartu ir stebinanti bei provokuojanti idėja. Balta tokiame derinyje atrodo romantiškai ir švariai, o juoda  – paslaptingai ir didingai. Kartu šios spalvos kuria gracingumo ir jėgos įspūdį. Tai tarsi plieninis kumštis aksominėje pirštinaitėje, puikiai atspindintis aiškų, konkretų į savianalizę linkusių stiprių žmonių charakterį.


GUBI klasikinis interjeras su sofa „Grand Piano“ (diz. Gubi Olsen, Danija)

svetainė

„Design House Stockholm“ laikrodis „Tid“ (diz. Marianne Abelsson, Švedija)

MENU knygų laikiklis „Book Binder“ (diz. Christoffer Martens, Danija)

Tai – reprezentacinė namų zona. Kuriant juodos ir baltos spalvų interjerą svetainėje lengviausia nesuklysti paliekant lubas ir sienas baltas, o visą kitą erdvę užpildant įvairiomis juodos spalvos detalėmis ir baldais. Jei kambarys didelis, itin tinka juodos spalvos apdaila. Ji išryškina kambario kontūrus įrėmindama visą patalpą. Įdomus pasirinkimas  – baltame kambaryje juodai išdažyti tik vieną sieną. Jei patalpa nedidelė ir juoda atrodo per daug dramatiškai, galima rinktis iš daugybės pilkos spalvos tonų. Puiki išeitis  – tapetai. Svetainei tinka ir paprastų, tiesių linijų piešinys, ir abstrakčių formų raštai. Jei sienos tik vienos spalvos, netikėtumo suteiktų juodai raštuotos baltos spalvos užuolaidos. Idealu, jei tokio pat rašto būtų ir grindis dengiantis kilimas. Jei pagrindiniame namų kambaryje vyrauja juoda spalva, baldai ir apdailos detalės turėtų būti balti. Per daug juodos patalpą tik apsunkintų, tačiau krištolinės lentynos, stalelis, juodos ir baltos spalvų šviestuvų gaubtai ar net balta minkštoji dalis tokiame kambaryje atrodys tikrai įspūdingai. Nereikia pamiršti, kad balti baldai – itin teplūs, todėl kompromisą galima rasti sofai parinkus juodai margintą baltą audinį. Juodos ir baltos spalvų svetainės įspūdį dar labiau sustiprintų ir kokios nors kitokios spalvos ryški modernaus dizaino vaza ar skulptūra, augalai ir keletas poparto stiliaus fotografijų.

IKEA juodai baltas svetainės interjero sprendimas (Švedija) „Ferm Living“ miegamojo kambarys (Danija)

miegamasis

Juodos ir baltos spalvų interjeras miegamajame – tarsi nespalvotas kinas, kurio ekrane visos moterys atrodė tarsi pirmo ryškumo žvaigždės. Įspūdį dar labiau sustiprintų nespalvotos praėjusios epochos nuotraukos, grafikos darbai ar stilizuotais gėlių ar grafikos motyvais dekoruoti tapetai ant vienos kambario sienos. Svarbu nemaišyti romantiškų augalinių motyvų su griežtomis linijomis ir geometrinėmis formomis. Juoda ar balta – labai asmeniškas pasirinkimas. Norint susikurti privačią erdvę, kurioje būtų galima atsipalaiduoti ir jaustis saugiai, galima įsirengti juodą miegamąjį. Juoda spalva visą patalpą vizualiai sumažina suteikdama kambariui jaukumo. Jei patalpa itin maža, vyraujanti juoda gali ne tik sumažinti visą miegamąjį, bet ir sukelti ankštumo bei uždarumo jausmą. Juodą tokiu atveju reikėtų pakeisti įvairiais pilkos spalvos tonais. Baltame miegamajame efektingai atrodytų ne tik lakuoti, bet ir languoti, dryžuoti ar šiaip pasitelkus fantaziją juodai išmarginti baldai. Tačiau dizaineriai pataria per daug neapsunkinti poilsiui skirtos zonos, neapkrauti jos daiktais. Jei pasirinkote juodą spintą ir juodas lovos spinteles, visa kita miegamajame patikėkite elegantiškai baltai spalvai.


„Eva Solo“ vonios kambarys (Danija)

IKEA vonios kambario fragmentas (Švedija)

vonia

Vonios kambarys – patalpa, kurioje karaliauja vanduo. Jei baltoje svetainėje didžiausias akcentas yra juodi baldai, vonios kambaryje šios dvi spalvos turėtų apsikeisti vietomis. Juodi sanitariniai prietaisai gal ir atrodo įspūdingai ir netradiciškai, tačiau nėra itin praktiškas pasirinkimas. Juodos sienos ir taip dydžiu kitoms patalpoms nusileidžiantį kambarį rizikuotų sumažinti iki nejaukaus urvelio dydžio. Tinkamiausias pasirinkimas standartinio dydžio vonios kambariui – balta. Toks pasirinkimas turi labai praktišką paaiš-

Adriano Brusaferri nuotr.

„Laufen“ vonios kambario fragmentas (diz. Ludovica ir Roberto Palomba, Šveicarija)

namų erdvės

„Ferm Living“ vonios kambarys (Danija)

kinimą: ant balto paviršiaus sanitarinių prietaisų (praustuvo, dušo, vonios, klozeto ir bidė) mažiau matyti nuo vandens likusios kalkių dėmės. Nešvarumus vizualiai slepia ir juodai dekoruota keramika. Intymiausioje namų erdvėje daug dėmesio turi būti skiriama ir dirbtinės ar natūralios šviesos efektams. Jei patalpoje nėra lango, šį vaidmenį puikiai atlieka Swarovskio kristalais dekoruoti veidrodžiai ir šviestuvai. Baltą vonią įrėminus juoda spalva, visai patalpai bus suteiktas švaros ir elegancijos įspūdis.

vaikų kambarys

„Domestic“ sienų lipdukai „Potato Queen I“ (diz. Geneviève Gauckler, Prancūzija)

58

IKEA vaikų kambario interjeras su rašomosios lentos dažais nudažyta siena (Švedija)

Juodos ir baltos spalvų interjeras puikiai tinka ir vaikų kambariui. Dominuojančią spalvą tinkamiausia parinkti atsižvelgus į augančio žmogaus poreikius, norus ir amžių. Mažo vaiko kambaryje turėtų vyrauti kuo daugiau baltos spalvos. Balta – tai visas vaivorykštės spalvų spektras, suteikiantis pozityvios energijos. Tai erdvė, kurioje jaunas žmogus turi neribotų galimybių atskleisti besiformuojantį charakterį. Spalvoti žaislai baltame kambaryje  – natūrali išimtis, pabrėžianti patalpos išskirtinumą. Siekiant išlaikyti juodos ir baltos spalvų interjero liniją, ir vaikams skirtoje patalpoje dizaineriai pataria vieną kambario sieną išdažyti ypač daug susidomėjimo pastaruoju metu sukėlusiais specialiais juodais dažais, sukuriančiais mokyklinės lentos įspūdį. Ant tokios sienos spalvota ar balta kreida galima drąsiai rašyti ir piešti, o prireikus kempine viską kruopščiai nuvalyti. Nereikėtų išsigąsti ir paauglio noro kambariui pasirinkti vien juodą spalvą. Tokio amžiaus jaunas žmogus išgyvena neigimo periodą, sprendžia vidinius konfliktus. Minimalistinė juoda leistų jam atsiriboti nuo išorinio pasaulio nesaugumo ir susikoncentruoti į savo paties išgyvenimus saugioje namų aplinkoje. Optimizmo į juodą paauglio kambarį įneštų balti baldai ir dekoro detalės. Vyraujančios juoda ar balta spalvos vaikų kambaryje  – su amžiumi susijęs pasirinkimas. Suaugusio žmogaus interjere tai yin ir yang filosofiją atspindintis gyvenimo būdas, išreikštas juodos ir baltos spalvų deriniu.

supernamai „Domestic“ sienų tapetai „Upper West Side“ (diz. Jeremyville, Prancūzija)


namų erdvės

3D Sandra Kliukaitė

Kaip sukurti

interjerą namuose 3D interjeras – trijų dimensijų, arba trimatis, interjeras – jau nebėra kompiuterių pasaulio ir fantastinių kino filmų utopija. 3D interjerą gana paprastai galima sukurti ir realybėje, net savo namuose. Čia tikrai nekalbėsime apie 3D kompiuterines interjero vizualizacijas, kurios jau daug metų padeda dizaineriams ir jų klientams palengvinti tarpusavio komunikaciją projektuojant interjerus. Jei nusprendėte rekonstruoti ar atnaujinti pabodusį savo namų interjerą ir norite susikurti kažką tikrai išskirtinio ir inovatyvaus – gal 3D interjero koncepcija yra skirta būtent jums? 60

supernamai

„Domestic“ sienų lipdukai „Lacrimosa“ (diz. Pierre Marie, Prancūzija)


Naujas „Loft Design System“ 3D plokštės modelis „Concrete“ (betoninės sienos imitacija)

Dekoratyvinės 3D sienų plokštės su reljefu

„Domestic“ sienų lipdukai „Jardin Gris“ (diz. Nathalie Lété, Prancūzija)

3D sienos ir lubos

Jau keletą metų dizaino gamintojai siūlo įvairius sprendimus, kaip namų sienas ir lubas paversti trimatėmis. Pagrindiniai 3D sienų dekoro elementai – tai dekoratyvinės 3D plokštės, turinčios reljefą. Būtent reljefinis paviršius su skirtingų dydžių iškilimais ir įdubimais sukuria trimatiškumo įspūdį. Toks sienų dekoravimo būdas puikiai tiks žmonėms, ieškantiems savo interjerams ko nors originalesnio ir inovatyvesnio nei įprastos sienos. 3D plokštės gaminamos iš gipso arba ekologiško kokoso palmių pluošto ir net bambuko celiuliozės, taigi tai yra visiškai

natūralus produktas, neturintis jokių nuodingųjų medžiagų. Tokių plokščių paviršius yra natūraliai baltas, tačiau jas galima įvairiai dažyti ir konstruoti iš jų pačias įvairiausias figūras. Dekoracijos lengvai tvirtinamos prie sienų ir lubų paprasčiausiais plytelių klijais. Tiesa, reikia pridurti, kad, atsižvelgiant į 3D dekoracijų matmenis ir reljefo pobūdį, joms gali prireikti šiek tiek papildomos būsto erdvės, todėl 3D interjero sprendiniai labiau tinka didesnėms arba nestandartinių matmenų patalpoms ir tam tikroms būsto zonoms. Pavyzdžiui, 3D dekoratyvinės plokštės puikiai tiks nišose, erdvėse prie ir po laiptais ar neišnaudotose vonios kambario vietose. Visiškai nereikia jaudintis dėl šių plokščių atsparumo įvairiems poveikiams ar temperatūrų skirtumams, mat plokštės yra atsparios drėgmei, šarmams ir net ugniai. Įmonės „Loft Design System“ atstovai pasakoja, kad dekoratyvines 3D plokštes jau spėjo pamėgti ir lietuviai, o kai kurie jų tikrai drąsiai eksperimentuoja savo privačiuose namuose ar butuose naudodami net kelis modelius: ir svetainėje, ir miegamajame, ir darbo bei vaiko kambariuose. Tarp pirkėjų ypač populiarūs tokie šios įmonės platinami modeliai, kaip DEKOR 27, 03, 01, 09, 11 ir 23, o pagrindinė šio sezono naujovė – betoninės sienos imitacija (DEKOR 17 ir DEKOR CONCRETE). Tai nestandartinių matmenų 3D plokštės, iš kitų modelių išsiskiriančios savo raštu.


Optinis grindų dekoras

3D grindys

O gal savo namuose norėtumėte „skystų“ 3D grindų? Skamba keistai? Tiesą sakant, visai ne, nes tai tikrai įmanoma. Šiuolaikiškos trimatės liejamosios grindys (taip pat ir sienos) gali bet kokią interjero fantaziją paversti trimate realybe. Be to, prižiūrėti tokias grindis neįtikėtinai lengva, palyginti su tokiomis įprastomis grindų dangomis, kaip medinis parketas, laminuotos grindys ar kiliminė danga. Liejamąsias grindis galima plauti paprastu, šiltu vandeniu ir plovikliu, kiek tik norisi, nes jos neįtikėtinai atsparios.

Apie 3D grindų specifiką kalbamės su įmonės UAB „JK Group“, įgyvendinančios įvairiausius 3D sprendinius interjere, specialistu Jevgenij Kasinskij. Supernamai: Kaip reikia pasiruošti lieti 3D grindis? Kaip vyksta procesas? J. K.: Reikia paruošti dangą, ją išlyginti ar sutvirtinti, jei yra paklotos, pvz., senos medinės grindys. Patalpos turi būti izoliuotos, reikalinga ypatinga švara, nes bet kokia dulkelė ar plaukelis nusikopijuos galutiniame sluoksnyje. Supernamai: Kiek laiko gali būti naudojamos tokios grindys? J. K.: Pramonės objektuose paprastai naudojamos apie 20 metų, o namų sąlygomis – daug ilgiau, jei tik nėra mechaninės apkrovos. Grindų atsparumas priklauso ir nuo jūsų grindų betoninio pagrindo kietumo. Kuo betoninis pagrindas kietesnis, tuo didesnius smūgius grindų danga atlaikys. Rekomenduojamas betoninio pagrindo kietumas – 25 N/mm2. Atsparumu nusidėvėjimui šios grindys gerokai lenkia betonines dangas. Dėl savaiminio išsilyginimo sukuriamas lygus paviršius, be siūlių ar plyšių. Paviršiai visiškai nedulka, lengva valomi, jie atsparūs tirpikliams ir rūgštims, turi dielektrinių savybių ir gali būti beveik bet kokios spalvos. Supernamai: Ar galima į 3D dekoracijas integruoti kokius nors šviečiančius interjero elementus? J. K.: Tikrai taip, ir ne tik tai... Galimybės yra labai plačios.

Iš tiesų tokios grindys buvo gaminamos jau prieš daugelį metų, tačiau, ilgą laiką tobulinant šią technologiją, jos tapo itin ilgaamžės ir savo atsparumu lenkė ne tik visas medines, audinio pluošto, bet net ir keraminių plytelių dangas. O dabar besiūlės, lygios ir blizgios liejamosios grindys su 3D ornamentais tapo dar ir labai madingos. Blizgus grindų paviršius – šio sezono interjero dekoro tendencija, o integravus įvairius grafinius vaizdus, namuose galima tiesiogine prasme „išlieti“ giluminį – vandenyno, jūros ar tekančio vandens – vaizdą, kuris puikiai tiks, tarkime, vonios kambaryje. Perkeldami ant grindų įvairius grafinius vaizdus, spalvingus 3D piešinius ar žalios vejos imitaciją, sukursite žaismingas trimates grindis vaiko ar paauglio kambariuose.

3D baldai

Trijų dimensijų interjero kūrimo procesas neapsiriboja vien 3D sienomis ir grindimis. Trimačiais galima paversti ir baldus. Norint įprastus baldus paversti trimačiais ir išgauti giluminį vaizdą, jiems dekoruoti gali būti naudojami lęšiniai rastrai – tai yra plastikas, išgaunamas iš stireno polimerizacijos būdu. Jis

„Vondom“ baldų kolekcija „Biophilia“ (diz. Ross Lovegrove, Ispanija)

yra bekvapis ir visiškai nekenksmingas, be to, nebijo temperatūros pokyčių, drėgmės. Jei interjerui projektuoti reikalingos pertvaros, galite pasirinkti ažūrines MDF 3D plokštes. Iš medienos plaušų gaminamos plokštės turi trimatiškumo suteikiančių ažūrinių raštų ir puikiai tinka spintų ar kambarių pertvaroms gaminti. Ir tai dar ne viskas, ką galima nuveikti su tokiomis dekoratyvinėmis plokštėmis. Jums nepatinka atviri radiatoriai jūsų namuose? Integruokite radiatorius į interjerą, pasitelkdami tas pačias ažūrines MDF 3D plokštes. Radiatorių nebus matyti, jie negadins interjero vaizdo, tačiau šiluma pro ažūrines plokštes sklis taip pat lengvai kaip ir anksčiau. Trimatiškumo įspūdį interjerui taip pat gali suteikti įvairiausi permatomi paviršiai, pavyzdžiui, baldai, pagaminti iš permatomo plastiko, kaip antai dizaino ikona virtusi garsioji kėdė 62

supernamai Blizgi, užpilamų grindų danga su dekoratyviniu, vandenį imituojančiu, 3D elementu vonios kambaryje


Dizainerio Sander Mulder kėdė „Pythagoras“ (Nyderlandai)

Dizainerio Ingo Maurer pakabinamasis šviestuvas „Lacrime del Pescatore“ (Vokietija)

„Louis Ghost“, sukurta kultinio prancūzų dizainerio Philippe’o Starcko italų dizaino gamintojui „Kartell“. Taip pat 3D efektą gali sukurti ir pati baldų forma – rinkitės netradicinius baldus, kurių forma primena LEGO konstruktorius – tarsi iš kubų sudėliotas erdvines 3D dėliones. Net paprasčiausi tuščiaviduriai modulinių lentynų blokai gali sukurti trimatiškumo įspūdį, viskas priklauso nuo to, kaip jie bus išdėstyti erdvėje ir kaip kris šviesa bei šešėliai.

3D šviestuvai

Šviesa – dar viena puiki priemonė 3D iliuzijai namuose sukurti. Apšvietimo sistemos, naudojant 3D grafikos efektus, nėra rinkos naujiena, tačiau ji išties veiksminga, jei 3D efektus namuose norite kurti naudodami šviesą. Tiesą sakant, galite net „užsiklijuoti“ LED’inius tapetus ant sienų! Vokiečių šviestuvų dizaineris Ingo Maureris kartu su studija „Architects Paper“ jau prieš keletą metų pagamino pirmuosius istorijoje LED’inius


namų erdvės

Sartų regioninio parko ekspozicija su inovatyvia 3D veidrodine plokšte (diz. Skirmantė Vaitkevičiūtė, UAB „Ekspozicijų sistemos“)

tapetus namams – „LED Wallpaper“, kurie, vos įjungus elektrą, ant sienų sukuria įspūdingus švytinčius 3D raštus. Į tokį „tapetą“ integruota šimtai LED lempučių, kurios ne tik apšviečia patalpą, bet ir taupo elektros išteklius, mat šis tapetas sunaudoja 90  % mažiau elektros energijos nei įprastos lemputės. Britų šviestuvų dizaineris Rossas Lovegrove  – dar vienas meistras, kuriantis magiškus, kone kosminius šviestuvus, primenančius garsiausio 3D filmo „Avataras“ siužetus. Vien jau ko vertos jo sukurtos erdvinės apšvietimo sistemos italų gamintojui „Artemide“, kurios įspūdingų šviestuvų galima įsigyti ir Lietuvoje. 3D veidrodinė plokštė

3D durys

Durys – iliuzinė riba tarp išorinės ir vidinės erdvės, be to, niekada negali žinoti, kas gi slypi už jų, na, nebent tai yra sandėliukas… Deja, atvėrus duris visos iliuzijos išsisklaido ir žiūrovas pamato tikrą vaizdą. Kad trimatę iliuziją namuose išlaikytų kuo ilgiau, Niujorke gyvenantis garsus dizaineris Karimas Rashidas sukūrė 3D durų kolekciją „Sensunels“. Pagrindinis dizainerio tikslas kuriant šios kolekcijos durų dizainą  – pagaminti tokias duris, kurios vizualiai praplėstų gyvenamosios „dėžutės“ ribas. Taigi tokiomis 3D dekoracijomis puoštos durys yra ne tik gražus interjero elementas, jis filosofiškai ir vizualiai praplečia interjero ribas, sukurdamas trimatiškumo įspūdį. Tai tikrai ne pirmas kartas, kai garsusis dizaineris eksperimentuoja su trimačiais objektais. Australijos dizaino gamintojui „Alloy“ jis yra sukūręs itin atsparias ir kokybiškas metalines sienų plyteles, kurios puikiai tinka vonioje ar koridoriuje. Aštuonių skirtingų formų metaliniai elementai plokščiam paviršiui suteikia įspūdingą trimatį raštą, taip paversdami erdvę įdomiu optinių iliuzijų objektu.

„DI.BI.“ 3D durų modelis „Sensunels VEIL“ (diz. Karim Rashid, Italija)

64

supernamai

3D interjere ir eksterjere

Inovatyvūs 3D dekoro sprendiniai yra „išrandami“ ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje. Štai dizainerė Skirmantė Vaitkevičiūtė, dirbanti įmonėje „Ekspozicijų sistemos“, sukūrė inovatyvią 3D veidrodinę plokštę Sartų regioninio parko ekspozicijai, o realizuojant ekspoziciją technologas Edvinas Rimkus sukūrė ir unikalią technologiją bei įrangą plokštei gaminti. Plokštė buvo apdovanota konkurso „Geras dizainas“ diplomu, o pati ekspozicija konkurse „Metų paletė“ visuomeninių interjerų kategorijoje užėmė trečiąją vietą. Vilius Lunevičius, UAB „Ekspozicijų sistemos“ direktorius, pasakoja, kad 3D veidrodinę plokštę sudaro trys sluoksniai – aliuminis, plastikas, aliuminis. Todėl ji yra lengva, atspari atmosferos poveikiui, temperatūros svyravimui, patogi montuoti. „Sukurtos technologijos esmė – unikalus trimatis blizgių veidrodinių kompozicinių paviršių formavimas, naudojant skaitmeninį trimatį failą. Maksimalus plokštės matmuo – 1,2×4 m. Plokštė priklijuojama arba prisukama paslėptais varžtais prie sienos, metalinio ar medinio karkaso. Erdvinis plokštės raštas sukuriamas taip, kad sumontuota siena ar paviršius atrodo kaip begalinis“. Supernamai: Ar ši plokštė turi analogų? Ar yra unikali inovacija? V. L.: Taip, 3D veidrodinė plokštė yra unikali inovacija. Unikali ji tuo, kad gaminama iš lengvųjų kompozicinių medžiagų – dibond, neobong, lghtbond. Artimiausias analogas gaminamas Vokietijoje iš nerūdijančiojo plieno, tad skiriasi svoriu ir, kas svarbu, kaina – ji tris kartus didesnė. Supernamai: Ar jau esate pritaikę šią plokštę privačiuose interjeruose? V. L.: Taip, ji įrengta privačiame name Minske. Virš name esančio baseino architektų firma „Tūris“ (architektai Remigijus Kazlauskas, Gintautas Baranauskas ir Daina Lasauskienė) sukūrė 3D veidrodines lubas. Jose efektyviai atsispindi ir LED apšvietimas, ir raibuliuojantis vanduo. Beje, žaliava, iš kurios gaminama 3D veidrodinė plokštė, skirta tiek eksterjerui – namų fasadams, tiek interjerui, tad ir suformavus trimatį paviršių, gaminys yra universalus.

O taip, tris dimensijas galima suteikti ne tik interjerui, bet ir eksterjerui, o kartais net ir visą namą paversti trimačiu objektu. Būtent tokį namą, apskriejusį daugybę pasaulio dizaino ir architektūros leidinių, Austrijoje sukūrė „Weichlbaeur Ortis“ architektūros studija. Trimatį vaizdą architektai išgavo viso namo fasadus padengdami specialia „Astroturf“ danga – dirbtine žole, paprastai naudojama stadionams dengti, ir sumontuodami fasade į dangų kylančius laiptų blokus, kurie neatlieka jokios praktinės funkcijos, tačiau sukuria trimatiškumo įspūdį. Šis, optinių iliuzijų meistro Mauritso Cornelio Escherio ir dailininko Pablo Picasso įkvėptas, Frohnleiteno mieste pastatytas gyvenamasis namas gali būti drąsiai vadinamas supernamu.


namų erdvės Dulkėtos, įvairiais rakandais apkrautos namų palėpės šiais laikais tinka nebent mistiniams filmams filmuoti ir pasakoms. Jei tik turite namą su šlaitiniu stogu ar mansarda – išnaudokite šią tuščią erdvę ir įsirenkite stilingą bei funkcionalią palėpę. Tai, kas atsiras joje, priklauso tik nuo jūsų norų ir fantazijos: miegamasis, darbo studija, vaikų kambarys, svetainė, virtuvė, o gal net vonia?

Dešimties etapų

Sandra Kliukaitė

palėpės rekonstrukcijos planas

IKEA nuotr.

Kaip įsirengti palėpę ir sukurti jos interjerą

Vonios kambarys palėpėje (Švedija)

Į

manoma yra viskas, bet yra tam tikros ribos. Šiek tiek riboti gali namo stogo konstrukcija. Nors paprastai dvišlaičiuose stoguose yra gana daug erdvės, kai kuriose tokios palėpės zonose gali pritrūkti aukščio, tačiau net ir žemose palėpėse galima įrengti patogius kambarius, žemiausias vietas apstatant baldais ar interjero dekoro elementais, o aukštesnėse zonose paliekant erdvę laisvam judėjimui. Komfortiškas aukštis laisvo

66

supernamai

judėjimo zonose, pasak specialistų, turėtų siekti ne mažiau kaip 2,30 m. Labai puiku, jei jūsų stogas yra mansardinio tipo. Tuomet palėpei įrengti praktiškai nėra jokių ribų, nes mansardos yra gana aukštos, ir čia galite įrengti netgi antresolę arba dviaukštę palėpę. Taigi nuo ko viską pradėti ir kas laukia rekonstruojant palėpę?


namų erdvės

Norm Architects nuotr.

1. Startas. Nuo ko pradėti

Miegamasis palėpėje (Danija)

palėpės rekonstrukciją Jūs turite tamsią, apleistą, nenaudojamą palėpę, tad visų pirma teks iš jos pašalinti visus daiktus ir čia nelegaliai apsigyvenusius „gyventojus“, tokius kaip vorai, pelės ar balandžiai... Taip pat apžiūrėti, kokios būklės yra jūsų stogas: galbūt pats laikas keisti stogo dangą, o gal atnaujinti sutrūnijusias sijas? Tačiau jei namas yra naujas ir stogo konstrukcija tvarkinga, sukti galvos dėl to nereikės. Tuomet reikėtų pagalvoti apie gerą stogo izoliaciją ir kreiptis į šios srities specialistus. Juk kuo geresnė izoliacija – tuo mažesnės šildymo išlaidos žiemą.

3. Palėpės infrastruktūra ir komunikacijos Pasirinkus langus, tikru galvos skausmu įrengiant palėpę gali tapti įvairių elektros laidų išvedžiojimas, optimalus jungiklių ir kištukinių lizdų vietų parinkimas, vandens ir nuotekų vamzdžių (jei palėpėje įrengsite vonios kambarį ar virtuvę) sumontavimas, šildymo sistemos įrengimas ir kitos komunikacijos, tačiau viskas įveikiama! Tiesa, šiame etape geriausia kreiptis į specialistus, o ne viską daryti pačiam. Beje, patys turėsite nuspręsti, ką daryti su stogą laikančiomis sijomis. Rekomenduojame jas palikti atviras, Mansardinio stogo tipas (Italija) nes palėpės erdvei medinės ar Kristalia nuotr. metalinės sijos suteiks dar daugiau žavesio, aukščio įspūdį ir bus interjero dekoro elementu. Atvirus galite palikti net kai kuriuos vamzdžius, ypač jei palėpėje įrengiate virtuvę ir mėgstate šaltą industrinį ar urbanistinį stilių. Tiesa, namo ar buto palėpė nėra loftas, todėl čia nebūtina laikytis industrinio stiliaus interjero planavimo taisyklių. Ir apskritai neapribokite savęs jokiomis interjero taisyklėmis. 4. Kaip skaidyti palėpės erdvę Mažo ploto palėpėse erdvės geriausia neskaidyti visai arba naudoti labai lengvas pertvaras, tarkime, atskiriant tokias funkcines patalpas, kaip vonios kambarys arba suaugusiųjų ir vaikų miegamieji kambariai. Geriausias interjero rezultatas pasiekiamas išsaugant bendrą erdvę, mat palėpės interjero kūrimo principai panašūs į loftų, kai stengiamasi erdvę zonuoti, išlaikant kuo didesnį erdvės pojūtį, o ne suskaidyti ją sunkiomis pertvaromis ir taip dar labiau vizualiai sumažinant. Tad jei palėpė tikrai maža, užuot įrengę ten kelis miegamuosius ir vonios kambarį, verčiau įrenkite vieną įspūdingą darbo studiją, poilsio kambarį ar tik virtuvę, o miegamuosius palikite namo apačioje.

Darbo studija palėpėje (Italija)

2. Palėpės langai –

Kristalia nuotr.

šviesos šaltinis Kitas žingsnis – stogo langai. Tamsios palėpės nėra jaukios, nors palėpei tinkamai apšviesti užtenka paprasto principo  – grindų plotas turi sudaryti 10  % stogo langų stiklo paketo ploto. Verta paminėti, kad skirtingų gamintojų to paties dydžio langai gali turėti net iki 10 % didesnį įstiklinimo plotą. Stoglangių skaičius, jų deriniai ir dydis turėtų priklausyti nuo namų interjero ir techninių projekto detalių. Paprasčiausias būdas – pasitarti su gamintoju arba keliais jų. Svarbiausia prisiminti, kad įsirengiant didelius stoglangius arba daug jų, energinis efektyvumas turėtų būti reikšmingas kriterijus kuriant ne tik gražius, bet ir šiltus namus. Šiuo metu šilčiausias stogo langas pasaulyje turi 0,58  W/m2K. Nepamirškite atsižvelgti į patalpos paskirtį  – drėgnoms patalpoms geriau tiks plastikiniai arba mediniai didesnio atsparumo drėgmei langai.

Namas Londone su horizontaliu stoglangiu, atveriančiu visą dangaus panoramą iš palėpės (D. Britanija) Carter Jonas nuotr.

supernamai

67


namų erdvės 5. Kaip užlipti į palėpę

Efektyviai išnaudokite erdves prie laiptų ir po laiptais (Švedija)

Jei jums nepatinka seni, girgždantys palėpės laiptai ar nusilupę turėklai, atnaujinkite juos arba pakeiskite visiškai naujais. Laiptai gali būti pagaminti iš įvairių medžiagų (populiariausia – medis, metalas) ir būti kelių tipų, pvz., tiesūs (patogiausi, bet užima daugiausia vietos), sukti, L formos, su aikštele arba be jos, vadinamieji „meškos pėdos“ laiptai ir kt. Rinktis jums, tačiau atsižvelkite ne tik į laiptų dizainą, bet ir į savo būsto plotą ir poreikius. Jei vietos nedaug, rinkitės kopėčių tipo laiptus, nes jie užima mažai erdvės. O galbūt jums bus priimtinos net ir tikros kopėčios? Bet atminkite, kad tiek kopėčios, tiek kopėčių tipo laiptai gali būti kur kas mažiau patogūs už įprastus laiptus, o kartais net ir pavojingi (mažiems vaikams ar seniems žmonėms). Tad apskaičiuokite savo galimybes ir atsižvelkite į palėpės paskirtį. Galbūt pasirinkę daugiausia vietos užimančius – tiesaus tipo – laiptus ir įrengę po jais, tarkime, darbo zoną ar knygų biblioteką, kuri anksčiau netilpo nei namo apačioje, nei naujoje palėpėje – jūs kaip tik laimėsite papildomos erdvės savo būste ir dar įsirengsite patogius laiptus.

IKEA nuotr.

Valgomasis palėpėje (Danija)

Virtuvės kambarys palėpėje (Švedija)

68

supernamai

IKEA nuotr.

Kad palėpė atrodytų dar didesnė, reikalingos ne tik baltos sienos, bet ir šviesios grindys, tad jei palėpė maža – naudokite kuo daugiau šviesių spalvų: nudažykite grindų lentas baltai arba rinkitės šviesaus medžio grindis (beržas, uosis, ąžuolas, klevas ir kt.). Šviesaus medžio grindys vizualiai padidina erdvę ir dar labiau sustiprina šviesos užlietos palėpės įspūdį. O jei norite sukurti kontrastą baltoms sienoms, galite rinktis tamsaus medžios grindis arba tamsaus kolorito baldus. Palėpės grindų dangai puikiai tiks ne tik medinės grindys, bet ir plytelės, pritaikyta subtili kiliminė danga. Galima tiesti ir kilimus ar gyvūnų kailius, tiesa, su jais nereikėtų perlenkti, nes per daug skirtingų kilimų gali sukurti ne jaukumo, o beskonybės įspūdį.

Norm Architects nuotr.

7. Grindys – ant ko vaikščiosime

6. Kokios sienos ir spalvos labiausiai tinka palėpėms Atlikus stogo izoliacijos darbus, sumontavus langus, įrengus visas reikalingas komunikacijas ir apsisprendus, kaip skaidyti erdvę, ateis eilė sienoms ir grindims. Sienas galima dengti įvairiomis medžiagomis, tam tiks ir populiarios gipskartonio plokštės, ir kitos jūsų pasirinktos medžiagos. Dažyti sienas patariame baltai. Balta spalva suteikia erdvės įspūdį, vizualiai atrodo, kad patalpa yra didesnė nei yra iš tiesų. Be to, prie baltos tinka praktiškai visi įmanomi baldai, nes balta yra puikus fonas. Vėliau, jei norėsite, galėsite pritaikyti įvairius sienų dekorus (jie ypač tinka vaikų kambariams), kurių pasirinkimas šiuo metu yra milžiniškas.

8. Koks interjero stilius tinkamiausias palėpėms Dabar prasideda įdomiausia palėpės rekonstrukcijos dalis, tad kurdami palėpės interjerą suteikite sau visišką laisvę. Pasirinkite mėgstamą interjero stilistiką arba darykite skirtingų stilių kompiliaciją, tik neperlenkite lazdos, nes kitaip naujoji jūsų palėpė virs kičo objektu, o ne stilinga, jaukia gyvenamąja erdve. Iš tiesų palėpėms labai tinka skandinaviškasis stilius su šviesaus medžio elementais, taip pat itališkas modernizmas ar ryškiaspalviais moderniais elementais papildytas amerikietiškasis urbanistinis stilius, nesenstanti klasika arba jaukus prancūziškas provanso stilius (ypač jei norite palėpėje sukurti užmiesčio atmosferą).

Virtuvės ir poilsio zona palėpėje (Italija) Kristalia nuotr.


Jei įveikėte visus šiuos 10 palėpės rekonstrukcijos plano etapų – sveikiname, nes dabar jūsų palėpė yra visiškai įrengta.

aksesuarai Baldus ir interjero aksesuarus renkamės pagal susigalvotą interjero stiliaus koncepciją. Jau rekomendavome palėpės sienas dažyti baltai ir ne vien dėl didesnio šviesos ir erdviškumo įspūdžio, o ir todėl, kad prie baltų sienų galėsite priDomestic nuotr. derinti bet kokius baldus. Beje, jei norite sukurti kontrastą baltoms sienoms, rinkitės ryškius arba tamsius, modernaus arba klasikinio stiliaus baldus. Naudokite modulines lentynų sistemas, jos ne tik sutalpins daiktus, bet ir papuoš interjerą bei suskaidys jį zonomis be jokių sienų. Žemiausiose palėpės vietose statykite žemiausius baldus, šviestuvus, žurnalinius staliukus, daiktadėžes, gėles, namų kino techniką. Beje, galbūt savo senojoje palėpėje radote apdulkėjusių antikvarinių daiktų ar baldų? Neskubėkite tuoj pat visko išmesti, nes galbūt jie gali tapti puikia naujojo palėpės interjero detale, turinčia ypatingą istoriją. Antikvariniai paveikslai, senos skrynios, vazos, statulėlės, senelio gaublys, juostinė fotokamera, vintažinė kėdė ar net trofėjai (pvz., elnio ragai) gali tapti išskirtinėmis šiuolaikiško interjero detalėmis. Svarbiausia – nepraraskite saiko pojūčio!

10. Kur dėti įvairius

daiktus, kai palėpė prarado tamsaus kambarėlio statusą Yra viena aktuali problema, dažnai kylanti po palėpės rekonstrukcijos, kai iš įvairiais daiktais ir dėžėmis apkrautos patalpos ji virsta stilinga gyvenamąja erdve: kur dabar dėti visus rečiau naudojamus daiktus, kurie anksčiau buvo palėpėje arba užėmė vietą jūsų būsto apačioje? Jei daugiau nenorite įrengti mažų tamsių kambariukų, palėpėje galite įsirengti modernią drabužinę, o kitiems daiktams siūlome susidėti stilingas modulinių lentynų sistemas arba įvairias medinių dėžių ir krepšių blokų sistemas, kurios puikiai tiks virtuvėje ar vaikų kambariuose. Jos atliks ne tik daiktų laikymo, bet interjero dekoro funkcijas.

Patogios lentynų, dėžių ir krepšių sistemos daiktams (Švedija)

IKEA nuotr.

9. Baldai ir interjero

namų erdvės

P.S. Prieš pradėdami rekonstrukcijos projektą, būtinai nufotografuokite tai, kaip palėpė atrodė prieš ir po rekonstrukcijos. Jums tikrai patiks efektas, kurį pamatysite...

Šiltas. Šiltesnis. Šilčiausias. FAKRO stogo langų lyderis pasyviai statybai Šilčiausias stogo langas rinkoje FTT U8 Thermo kartu su EHV-AT Thermo tarpine Uw=0,58W/m2K, FTT U6 Uw=0,81W/m2K, FTP-V U5 Uw=0,97W/m2K. FAKRO energetiškai efektyvūs stogo langai ir montavimo produktai yra profesionalūs, visapusiški sprendimai, kurie leidžia sumažinti šilumos nuostolius ir pinigines išlaidas skirtas pastatų šildymui.

Kaina nuo

Kaina nuo

- At t H e R

ee HV

o

u 8 t h e r mtA O

sAn

in

tt

su

Rp

a u

MO

Kaina nuo

š i lč i au s i

o

in

Šilumos laidumo koeficientas Uw=0.87W/m2K Ug=0.5W/m2K Kartu su sandarinimo tarpine EHV-AT Thermo

r ink oj e

Rp

Šilumos laidumo koeficientas Uw=0.71W/m2K Ug=0.5W/m2K Kartu su sandarinimo tarpine EHV-AT Thermo

togo l ang as

Klientų konsultacijos: +370 652 26830, p.atstovas@fakro.pl , www.fakro.lt

Šilumos laidumo koeficientas Uw=0.58W/m2K Ug=0.3W/m2K Kartu su sandarinimo tarpine EHV-AT Thermo

Rt

d A Ri ni M

ss

F

u 8 t h e r mtA O

sAn

A t u O jA M As K

su

Stogo langas FTP-V U5

On

Rt

u

Stogo langas FTT U6

M

r ink oj e

tt

F

A t u O jA M As K

š i lč i au s i

togo l ang

as

On

a

M

ss

O ee H V - At t H e R M

Stogo langas FTT U8 Thermo

d A Ri ni M

3960 Lt su PVM

1855 Lt su PVM

1695 Lt su PVM


IKEA nuotr.

Čiužinių

(r)evoliucija

Pasaulis keičiasi labai greitai. Kažkada princesės miegojo ant žirnių ir neįsivaizdavo lovos be aksomo apdangalų, o šiuolaikiniai žmonės neįsivaizduoja gyvenimo be interneto, išmaniųjų telefonų ir miegui renkasi čiužinius, pagamintus iš NASA mokslininkų sukurtos medžiagos. Technologijų pažanga vyksta visur – net čiužinių gamyboje.

Sandra Kliukaitė

Rufus W. Holsinger nuotr.

Spyruokliniai čiužiniai

Spyruokliniai čiužiniai dabar gaminami iš kur kas įvairesnių medžiagų ir pagal branduolio spyruoklių sujungimą yra dviejų tipų – „Bonell“ ir „Pocket“. „Bonell“ – tai klasikinių tarpusavyje sujungtų spyruoklių sistema, kai, įspaudus vieną čiužinio vietą, judesys pereina ir kitoms. Pažangesnės „Pocket“ spyruoklės  – kai kiekviena spyruoklė įvelkama į atskirą maišelį. Taip sukuriamas taškinis čiužinio elastiškumas, dėl kurio mažiau jaučiama, kaip vartosi šalia miegantis. Rinkoje jau pasirodė ir vokiečių gamybos čiužinių su plastikinėmis spyruoklėmis: jautriomis judesiui, gerai pritaikančiomis prie kūno ir patvariomis. Minkštieji spyruoklinių čiužinių sluoksniai (perdangos), nuo kurių storio ir tankio priklauso čiužinio patogumas bei savybės, gaminami iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo paprasto porolono, kokosų pluošto iki

„The Magic Mattress“ čiužinys (1939 m., JAV)


namų erdvės Čiužinių evoliucija

Pirmieji čiužinio prototipai atsirado dar neolito laikotarpiu, greičiausiai tai tebuvo lapų, žolės ar šiaudų krūva, uždengta gyvūnų oda ar kailiais. Daugiau nei prieš 3 tūkstantmečius pr. m. e. persai jau miegojo ant primityvių čiužinių, pagamintų iš ožkų kailių ir užpildytų vandeniu. Egiptiečiai priguldavo tiesiog ant palmių šakų krūvos. O štai praėjus dar keliems tūkstantmečiams, Senovės Romoje žmonės jau miegodavo ant medžiaginių maišų, kurių vidų kimšdavo nendrėmis, šiaudais, vilna ir paukščių plunksnomis. Matyt, žymusis pasakų kūrėjas Hansas Christianas Andersenas, 1835 m. rašydamas

ir putų poliuretano čiužiniai, o dar vėliau išpopuliarėjo inovatyvūs čiužiniai su viskoelastiniu putų poliuretanu, taip pat į madą atėjo natūralaus pluošto čiužiniai. Pasak UAB „Interjerų vizija“ direktorės Aušros Vaitiekaitės, čiužinių pasirinkimas neretai priklauso būtent nuo mados. Kadaise populiariausi buvę spyruokliniai nusileido lateksiniams. Buvo metas, kai itin domėtasi kokosų pluošto čiužiniais, dabar sparčiai populiarėja pagaminti iš didesnio elastingumo ir tankio putų poliuretano, taip pat viskoelastiniai čiužiniai. Kiekviena medžiaga turi pranašumų ir trūkumų, kuriuos reikėtų žinoti prieš renkantis čiužinį.

garsiąją pasaką „Princesė ant žirnio“, galėjo būti susižavėjęs Renesanso epocha, nes būtent revoliucingame Renesanse italai pradėjo miegoti ant žirnių ir šiaudų prikimštų čiužinių, apgobtų prabangiais žakardiniais brokato ar aksomo audiniais. XVIII a. pasirodė pirmieji čiužiniai, kimšti natūralia medvilne, kokoso palmių pluoštu, vilna ir ašutais. Tuo metu atsirado ir užvalkalų mada, jie buvo siuvami iš kokybiško lino ir medvilnės, rišami virvelėmis ir susegdavo sagomis. XIX a. čiužinys pagaliau ėmė panašėti į dabartinį čiužinį – atsirado ilgaamžiai spyruokliniai čiužiniai, dar po šimtmečio  – lateksiniai

itin elastingo putų poliuretano, viskoelastinės medžiagos, kupranugarių vilnos. Svarbu pažymėti, kad spyruokliniai čiužiniai iš kitų čiužinių rūšių išsiskiria geru oro pralaidumu, todėl jie rekomenduojami žmonėms, kurie turi padidėjusio prakaitavimo problemą, nes ant jų miegoti vėsiausia.

„Gervasoni“ (Italija)

Lateksiniai čiužiniai

1926 m. legendinė britų kompanija „Dunlop“, pasitelkusi visiškai naują technologiją, iš vulkanizuoto kaučiuko pagamino latekso putas. Iš pradžių iš jų pagamintos „Dunlopillo“ pagalvės buvo pardavinėjamos tik karališkajai šeimai, tačiau dabar panašios putos plačiai naudojamos lateksinių čiužinių gamyboje. Dabar natūralus lateksas gaminamas iš kaučiukmedžio syvų, o sintetinis – iš naftos produktų. Savo fizinėmis savybėmis natūralus ir sintetinis lateksas beveik nesiskiria. Didžiausi lateksinių čiužinių pranašumai – nėra terpės kauptis erkutėms, jie tinka didesnio svorio žmonėms. Kad galėtų cirkuliuoti oras, lateksiniai čiužiniai gaminami su skylutėmis. Jų išdėstymas paprastai atitinka anatomines žmogaus kūno zonas. Tačiau linkusieji smarkiau prakaituoti turėtų atkreipti dėmesį, kad tokie čiužiniai yra gana šilti. Lateksinių čiužinių nepatartina rinktis tiems, kurie itin jautrūs kvapams: ši medžiaga turi specifinį gana ilgai jaučiamą kvapą. Pasitaiko ir alergiškų lateksui žmonių. Šiuos čiužinius būtina dėti ant grotelių, kad vėdintųsi. Jie netinka lovoms su patalynės dėže, nes būtinas itin geras oro laidumas, be to, lateksiniai čiužiniai itin sunkūs.

Putų poliuretano čiužiniai

1966 m. NASA mokslininkai išrado poliuretano putas, iš kurių pagaminti čiužiniai labai gerai prisitaiko prie kūno. Jie

pranašesni už lateksinius, nes yra daug lengvesni, pralaidesni drėgmei bei orui, neskatina prakaitavimo. Šie čiužiniai gali būti tiesiami ant lovos su patalynės dėže, tačiau jiems taip pat reikalingos grotelės. Beje, renkantis poroloninį čiužinį reikėtų atkreipti dėmesį į tankį: standartinio porolono tankis yra mažesnis nei 40 kg/m3 , itin elastingo putų poliuretano (HR porolono) – daugiau kaip 40 kg/m3. Kuo ypatingi čiužiniai, pagaminti iš atvirų porų putų poliuretano HR? Tai aukštos kokybės, sertifikuota medžiaga, itin

Kaip nubusi, tokia bus ir visa diena s i n u f l e x s 16

pato g u s k a i p m ė g s ta m a s r ū b a s . VIP č i u ž i n y s .

www . v i p č i u ž i n i a i . lt

tel . +370 600 95912


namų erdvės

Žmonių miegojimo įpročiai, kūno sudėjimas labai skirtingi, tad vieno universalaus patarimo, kaip išsirinkti čiužinį, ant kurio būtų patogu ir sveika miegoti, nėra. Ilgai vyravusi nuomonė, kad kuo kietesnis čiužinys, tuo sveikiau, vis daugiau kritikuojama. IKEA nuotr.

vis dažniau čiužiniams naudojamas iš natūralių saulėgrąžų ar sojų aliejų pagamintas putų poliuretanas. Jis labiau porėtas, malonesnis liesti. Tiesa, kad čiužinys nebūtų itin brangus, natūralus porolonas dažniausiai derinamas su dirbtiniu.

Čiužiniai su viskoelastiniu putų poliuretanu

Tai čiužiniai, gaminami iš unikalios, 1970 m. NASA mokslininkų sukurtos medžiagos, turinčios „atmintį“. Ypač tinka jautriems ir sąnarių skausmus kenčiantiems žmonėms Viskozės elastinė medžiaga yra jautri spaudimui ir šilumai, todėl geriau prisitaiko prie kūno anatomijos. Viskoelastas padeda sumažinti kūno dalių tirpimą. Nors šie čiužiniai puikiai prisitaiko prie kūno, bet prasčiau praleidžia orą ir drėgmę. Tai patys šilčiausi čiužiniai, todėl netinka smarkiau prakaituojantiems žmonėms. Minusinėje temperatūroje viskoelastinė medžiaga tampa labai kieta, tad atspari deformacijai, lanksti, laidi drėgmei ir orui. Sukurta nejei kambaryje apie 16 °C, čiužinio savybės gali suprastėti. Kapalanki terpė kauptis dulkių erkutėms, o tai ypač aktualu alerdangi šis poliuretanas yra labai brangus, dažniausiai gaminant giškiems žmonėms. Dėl pažangios čiužinio branduolio profičiužinius kombinuojamas kartu su HR porolonu. liavimo technologijos pagal kūno kontūrus sukurtos septynios Kokybiško, patogaus čiužinio viskoelastinis sluoksnis turi anatominės zonos, kurios tolygiai paskirsto kūno svorį ir užtibūti ne plonesnis nei 3 arba 4 cm, putų poliuretano tankis – ne krina taisyklingą stuburo padėtį miego metu. Įvairus čiužinio mažesnis kaip 40 kg/m3 , o čiužinys – ne žemesnis nei 14 cm. minkštumas  – H2, H3, H4, atsižvelgiant į miegančių žmonių Dar reikėtų atkreipti dėmesį, kokiu greičiu atsistato įspaustas svorį, garantuoja ergonomiškumą ir ypatingą komfortą. Beje, čiužinys. Jei viskoelastinė medžiaga formą atgauna lėtai, gali būti nepatogu: naktį apsivertus ant kito šono gali atrodyti kieta, o šalia dar kurį laiką jausis Ar tinkamas kietumas, geriausia patikrinti lėtai atsistatanti įgulėta duobė. taip: ant šono gulinčio žmogaus ketvirtadalis peties ir klubai turi įsispausti į čiužinį, sudaryti atramą stuburui, kad šis ilsėtųsi tiesus, atsipalaiduotų raumenys

72

supernamai

Natūralaus pluošto čiužiniai

Šie čiužiniai gaminami iš kokosų, linų, durpių, kanapių pluoštų, vilnos, šiaudų, jūros dumblių ir kt. Deja, jie visiškai neprisitaiko prie žmogaus kūno ir yra ypač kieti. Be to, natūralu – nebūtinai sveika. Kokosų, arklio ašutų, kiti pluoštai plaunami, valomi ir konservuojami naudojant chemines priemones, kurios, reaguodamos su aplinka, gali išskirti įvairių nuodingųjų medžiagų, po kelerių metų juose ima veistis dulkių erkutės. Lino, medvilnės, kupranugario vilnos pluoštai apdorojami mažiau. Jei vertinate natūralumą ir norite būtent tokio čiužinio, vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad yra gamintojų, kurie natūralių medžiagų čiužinių užvalkalus sudaigs-


IKEA nuotr.

to nenatūralios kilmės priemonėmis. Taigi, įsigijus tokį gaminį, arčiausiai kūno bus kaip tik sintetinis pluoštas.

Čiužinys – kiekvienam pagal kišenę

Jei nusprendėte dviguliam čiužiniui skirti iki 1000 Lt, už tokią kainą daugiausia rasite spyruoklinių čiužinių. Geriausia rinktis su kišeninėmis spyruoklėmis. Per akcijas už maždaug 1000 Lt galima įsigyti vienpusį čiužinį su viskoelastine medžiaga. Pigūs putų poliuretano čiužiniai dažniausia būna kieti, mažo tankio, tad greitai išsiguli. 1000–2000 Lt kainuojančių, pažangios technologijos, dvigulių čiužinių pasiūla jau kur kas didesnė, jie patogesni: pagaminti iš putų poliuretano geriau iškarpyti, su natūraliu saulėgrąžų aliejaus poliuretanu, viskoelastanas paprofiliuotas. Už šią kainą galima įsigyti ir lateksinių čiužinių ir spyruoklinių čiužinių, su mažytėmis spyruoklėmis, kurių perdanga aukštesnė ir patogesnė.

Lateksinio čiužinio tekstūra

2000–4000 Lt kainuojančių dvigulių čiužinių asortimentas pats didžiausias. Už tokią kainą galima įsigyti dvipusį, ortopedinį vidutinio oro pralaidumo čiužinį, vėsesnį čiužinį su viskoelastine medžiaga arba pagamintą iš saulėgrąžų aliejaus poliuretano. Kartais produktą labai išbrangina natūralios medžiagos, todėl vertinantys ekologiją už natūralaus pluošto čiužinį sumokėtų gerokai per 2000 Lt. Daugiau kaip 4000 Lt kainuojantys dviguliai čiužiniai priskiriami prabangos kategorijai. Pirkdami juos mokame už kokybiškas, naujausias medžiagas, dizainą, pavyzdžiui, prašmatnų užvalkalą, kuris papuoš miegamąjį net neužklotas užtiesalu ir, žinoma, už maksimalų patogumą. Štai brangus lateksas gali būti ne tik išformuotas skylutėmis, bet ir pakarpytas, išlenktas, turėti devynias anatomines zonas, čiužinio vidurys pagal kūno kontūrus pagerintas poliuretanu ir kitais elementais. Tad rinktis tikrai yra iš ko...

Čiužinukas RIPOSO 3,5 cm ir 6 cm

Perkantiems RIPOSO čiužinuką DOVANA: pagalvė! Kodėl verta pirkti RIPOSO čiužinuką? l Nepatogią lovą ar sofą pavers komfortišku miegu; l Sumažins nugaros, pečių ir klubų skausmus; l Tolygiai prisitaikys prie kūno linijų; l Bambuko pluošto užvalkalas ypatingai švelnus ir pralaidus orui; l Geras miegas išspręs daug sveikatos 6 cm storio problemų. nuo 259,00 Lt

Grožio pagalvė BEAUTY (53 x 36 cm)

Trisluoksnė banguotoji pagalvė (60 x 35 cm)

Pagalvė Comfort (70 x 50 x 15 cm)

Pagalvė prieš knarkimą Anti-snore (48 x 36 cm)

Čiužinys RIPOSO ECO MEMORY Atitinka visas ortopedines bei anatomines savybes. l Tencel pluošto užvalkalas ypač švelnus, nuimamas ir skalbiamas. l 5 cm sluoksnio viskozės elastinė medžiaga prisitaiko prie kūno formų. l Žemiau esantis 12 cm storio EcoHealth medžiagos sluoksnis suteikia optimalią atramą kūnui. l

99,00 Lt Dėl savo ypatingos formos mažina raukšlių susidarymą. l Unikali ventiliacija leidžia geriau cirkuliuoti orui. l Prisitaiko prie kūno linijų, suteikia išskirtinę atramą galvai ir kaklui. l

99,00 Lt Galima reguliuoti aukštį pagal savo poreikius. l Puiki atrama galvai bei kaklui išlaikant taisyklingą stuburo padėtį. l Sumažina raumenų įtempimą bei nugaros skausmus. l

99,00 Lt Klasikinės formos pagalvė patogi miegoti ant nugaros ar šono. l Padeda išvengti nugaros, kaklo ir pečių skausmų. l Patogu formuoti pagal savo poreikius, nes lengvai atsistato į pradinę padėtį. l

99,00 Lt Mažina knarkimą skatindama pasukti galvą ant šono. l Padeda atsipalaiduoti kūnui ir išlaiko taisyklingą laikyseną miegant. l Tolygiai paskirsto kaklo apkrovą bei atpalaiduoja kvėpavimo takus. l

3,5 cm storio

nuo 219,00 Lt

17 cm storio

nuo 699,00 Lt

AKCIJA -30% nuo 489,00 Lt

RIPOSO galite įsigyti paskambinę telefonu arba internetu. NEMOKAMAS PRISTATYMAS!

8 612 53508


Pakabinamasis šviestuvas „Orient“

„Lightyears“ nuotr.

Naujienos

namų erdvės

DANIJA

Ž

ymaus danų pokario dizainerio Johanneso (Jo) Hammerborgo šviestuvo „Orient“ gamyba atnaujinta. 1963 m. šį šviestuvą dizaino kompanijai „Fog & Mørup“ sukurti dizainerį įkvėpė Artimųjų Rytų kultūra ir architektūros formos (svogūniniai kupolai). Pagamintas iš aukščiausios kokybės medžiagų dabar šis pakabinamasis šviestuvas puikiai tiks norintiems susikurti modernų interjerą su rytietiškais elementais.

Modulinė drabužių kabykla „Vijoklis“

Mėlyna – dominuojanti šių metų interjero dizaino spalva EUROPA

ors šiemet tarp populiariausių interjero spalvų ir toliau išlieka įvairūs pasteliniai atspalviai, juodos ir baltos spalvų deriniai, pilka ir net koralinė raudona, daugelis dizainerių ir gamintojų vienareikšmiškai sutinka, kad pirmąją poziciją tarp madingiausių spalvų šiemet vis dėlto užima mėlyna ir įvairūs jos atspalviai: nuo įprastos tamsiai mėlynos ir žydros iki intensyvaus kobalto, sintetinio ciano ir dangiškojo azuro mėlynumo. Tad jei norite savo interjerui suteikti to, kas šiemet madinga, ar ne laikas įsigyti kažką iš „mėlynojo periodo“?

„& Tradition“ ir „Tolix“ nuotr.

A. Drungilaitės archyvo nuotr.

N

LIETUVA

J

aunoji dizainerė Audronė Drungilaitė (VDA), vos prieš kelis mėnesius laimėjusi „Gero dizaino 2013“ prizą už originalią kabyklą „Vijoklis“, šį rudenį ją pristatys tarptautinei publikai Londono dizaino savaitės metu. Tai retas atvejis, kai lietuvių studentų darbai pasirodo užsienio dizaino savaičių stenduose. Ši modulinė nerūdijančiojo plieno kabykla yra lengvai transportuojama ir surenkama, nes segmentinės jos dalys susijungia sriegio principu. Kabykla gali būti naudojama interjere ir eksterjere.

„Progetti“ laikrodis „Circle“ ITALIJA

„Progetti“ nuotr.

O

74

supernamai

riginalių itališkų laikrodžių gamintojai „Progetti“ pristato gamta dvelkiančią interjero dekoro naujieną – kvarcinį laikrodį, pagamintą iš plieno ir žalių samanų. „Studio Kuadra“ dizainerių sukurtas iš dirbtinai išaugintų kerpių, šis laikrodis į kiekvieną patalpą gali atnešti dalį gamtos, nesvarbu, ar tai privatus interjeras, ar biuras. Laikrodis visada minkštas ir kvepia mišku. Veikia maitinamas baterijų.


Gera grįžti į jaukius namus

CLASSIC sofa

KUPONAS galioja iki 2014 01 01 visuose „Magrės baldų“ salonuose, perkant ar užsakant minkštuosius baldus.

• • • • • • •

VILNIUS KAUNAS KLAIPĖDA ŠIAULIAI PANEVĖŽYS ALYTUS UTENA

DELUX sofa

 www.magresbaldai.lt


SPECIALUS PASIŪLYMAS AUKŠČIAUSIOS KOKYBĖS PLIENINĖMS STOGŲ DANGOMS

-20% Monterrey® Premium

Adamante®

Ruukki Classic®

Šios dangos padengtos specialiai plieniniams stogams Ruukki sukurtais, itin atspariais mechaniniam bei atmosferos poveikiui polimerais PURAL® ir PURAL® MATT, joms suteikiama 50 metų techninių ir 20 metų estetinių savybių garantija, o spalvų paletė – dabar dar platesnė. Pasiūlymas galioja nuo 2013.09.01 iki 2013.11.29, užsakant ne mažiau nei 30m2.

DIZAINO IDĖJOS

Daugiau informacijos, www.ruukkistogas.lt arba teiraukitės tel. 8(5) 232 2315.

Susikurkite savo svajonių namą Atsinaujinusioje mūsų interneto svetainėje www.ruukkistogas.lt rasite programėlę, su kurios pagalba akimirksniu pamatysite, kaip skirtingi stogo profilių raštai ir spalvos dera prie Jūsų namo spalvų!

Žurnalo "Supernamai" nr. 19  

Žurnalo "Supernamai" 19 numeris. Daugiau informacijos: http://www.supernamai.lt

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you