SA energiškai efektyvus pastatas (2017/1)

2017 / Nr. 1

ENERGIŠKAI EFEKTYVUS PASTATAS

Aukščiausių standartų klasė: PROJEKTAVIMAS / STATYBA / RENOVACIJA / MEDŽIAGOS / ĮRANGA

2

REDAKCIJOS SKILTIS Prieš nukirpdamas – septyniskart pamatuok. Į apdairumą apeliuojantis posakis, neretai prisimenamas svarbaus sprendimo akistatoje, itin aktualus ir šio leidinio temai. Juk energiškai efektyvaus pastato statyba – tarsi toliaregiška šachmatų partijos strategija, kurioje kiekvienas ėjimas turi būti atsakingai apgalvotas ir pasvertas, kurioje klaidingas žingsnis gali baigtis ne šiaip nesmagiu pralaimėjimu, o apmaudžia ir brangiai kainuojančia nesėkme.

Mūsų kalbinti specialistai vieningi: lengviausias būdas spręsti su energiniu efektyvumu susijusias problemas – kuo mažiau jų susikurti projektuojant.

Ir tai yra tik pirmas labai svarbus projekto įgyvendinimo etapas.

Kokią įtaką pastato energiniam naudingumui turi jo architektūrinė išraiška ir tūris? Kaip užtikrinti statinio atitvarų sandarumą? Kokie yra „šilto lango“ principai? Kokią reikšmę energiniams parametrams turi atitinkamų statybos medžiagų pasirinkimas? Kada verta dubliuoti šildymo sistemas? Kodėl gyvenimo kokybė bei ekonomija energiškai efektyviame pastate neatsiejama nuo šilumogrąžą užtikrinančios rekuperacinės vėdinimo sistemos?

Temų ir potemių pokalbiams bei diskusijoms – vis dar apstu, nors įspėjimai

ENERGIŠKAI EFEKTYVUS PASTATAS

apie „dieną X“, kai Lietuvoje įsigalios ir tik griežtės A klasės standartai, skambėjo pastaruosius kelerius metus. Bandymus manipuliuoti pernelyg trumpu pasiruošimo-perėjimo etapu, informacijos sklaidos stygiumi ar sugraudinti dėl griežtėjančių statybos reikalavimų išaugsiančia finansine našta atremia ne tik sėkmingą energiškai efektyvios statybos patirtį sukaupę rinkos žaidėjai, bet ir Europos teisės žinovai, kurie įspėja – Lietuvai neįvykdžius prisiimtų įsipareigojimų, šaliai grėstų finansinės sankcijos.

Kai kurie neigimo ar stručio poziciją sieja su žinių bei įgūdžių stoka, su baime suklysti, išeiti iš komforto zonos. Tačiau kelio atgal nėra – šioje dinamiškoje pokyčių rinkoje išliks profesionaliausieji, lanksčiausieji ir inovatyviausieji.

www.sa.lt Perkūnkiemio g. 5 LT-12106 Vilnius El. p. redakcija@sa.lt

Redaktorė Lina Bieliauskaitė

Kalbos redaktorė Jurgita Jačėnaitė

Dizainerė Laima Laurišonienė

Korespondentai Darius Babickas Kristina Buidovaitė Rusnė Marčėnaitė

Portalo www.sa.lt administratorius Artūras Aleksiejūnas El. p. arturas@sa.lt

Reklamos skyrius Liudmila Michalkevičienė Tel. +370 610 39 642 El. p. liuda@sa.lt 3

LAMILUX LAMILUX GAMINIAI GAMINIAI

LAMILUX ŠVIESLANGIŲ SISTEMOS Pagaminta Vokietijoje

KUPOLINIS ŠVIESLANGIS F100 KUPOLINIS F100 KUPOLINIS ŠVIESLANGIS F100

ŠVIESOS TAKELIS B ŠVIESOS TAKELIS ŠVIESOS TAKELIS BB

ŠVIESOS TAKELIS S ŠVIESOS TAKELIS TAKELIS SS ŠVIESOS

D M ŠALINIMO LIUKAI DŪMŲ ŠALINIMOLIUKAI LIUKAS D M ŠALINIMO

STIKLINKONSTRUKCIJOS KONSTRUKCIJA PR PR60 STIKLO 60 STIKLIN KONSTRUKCIJA PR60

KUPOLINIS ŠVIESLANGIS KUPOLINIS ŠVIESLANGIS SU STIKLO PAKETU SU STIKLO PAKETU

APVALUS KUPOLINIS ŠVIESLANGIS APVALUS F100KUPOLINIS SU STIKLO ŠVIESLANGIS PAKETU F100 SU STIKLO PAKETU

DVIGUBASDŪMŲ D M ŠALINIMO DVIGUBAS ŠALINIMOLIUKAS LIUKAS DVIGUBAS D M ŠALINIMO LIUKAS

www.lamilux.de

Technikos g. 7C, Kaunas +37095-29 37 450 76 49, +370 687 21 670 LAMILUX HEINRICH STRUNZ GMBH | Zehstraße 2 | Postfach 1540 | 95111 Rehau | Tel.: +49 (0) 92 83/5 95-0 | Fax +49 (0)Tel.: 92 83/5 | E-Mail: information@lamilux.de 4 p. statybos@serfas.lt LAMILUX HEINRICH STRUNZ GMBH | Zehstraße 2 | Postfach 1540 | 95111 Rehau | Tel.: +49 (0) 92 83/5 95-0 | Fax +49 (0) 92 83/5 95-29 0 El. | E-Mail: information@lamilux.de WWW.LAMILUX.COM www.serfas.lt

WWW.LAMILUX.COM

Nenaudingi sprendimai:

kiek kainuotų persigalvoti?

Rusnė MARČĖNAITĖ

Naują etapą – reikalavimą statyti tik A energinio naudingumo klasės pastatus – žyminti 2016 metų lapkričio 1-oji atėjo ir praėjo, bet diskusijos apie permainas dar nesibaigė. Nors beveik negirdėti dalijimosi gerąja patirtimi, visuomenė jau įtariai dairosi potencialių naudos gavėjų, skundžiasi valdžios diktatu, o ekonomistai ir net politikai siūlo dar kartą skaičiuoti, ar statyti energiją taupančius pastatus apsimoka, ir neskubėti „šokti pagal Europos Sąjungos dūdelę“.

5

NEVYKDANT ĮSIPAREIGOJIMŲ GRESIA BAUDOS ES valstybių narių patirtis leidžia atsakyti trumpai – grėstų įspūdingos baudos. Tačiau Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos Atstovavimo ES teismuose skyriaus l. e. p. vedėja Gintarė Taluntytė nelinkusi užbėgti įvykiams už akių ir spekuliuoti šia tema.

Gintarė TALUNTYTĖ

Nėra pagrindo manyti, kad nuo 2021 metų nebus laikomasi reikalavimo statyti energijos beveik nenaudojančius pastatus.

„Tokia situacija yra visiškai hipotetinė – pagal šiuo metu galiojančius 2010 metų gegužės 19 dienos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (toliau – Direktyva 2010/31/ES) perkeliančius nacionalinius teisės aktus nėra pagrindo manyti, kad nuo 2021 metų nebus laikomasi reikalavimo statyti energijos beveik nenaudojančius pastatus. O informacijos, kad reguliavimą būtų ketinama keisti, irgi nesame gavę“, – komentavo G. Taluntytė.

Lietuvos įsipareigojimai perkelti ir į Statybos įstatymą, ir į Statybos techninį reglamentą.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 43 (1) str. 1 d.

1 p. nustatyta, kad minimalūs pastatų energinio naudingumo reikalavimai privalomi naujiems statomiems pastatams (jų dalims).

REIKALAVIMĄ LAIKO PERTEKLINIU Buvęs aplinkos ministras, šiandien – europarlamentaras Valentinas Mazuronis nepakeitė savo prieš trejus metus pareikštos nuomonės: „Energinis naudingumas – ne šventa karvė.“ Jis viešai stebisi, kad Aplinkos ministerija nesuskubo darkart atidėti reikalavimą statyti ne žemesnės nei A energinio naudingumo klasės pastatus, ir stengiasi įrodyti, kad čia tik kiekvienos valstybės apsisprendimo reikalas – ar įteisinti aukštesnius standartus, ar rūpintis tuo, kad jie neištuštintų piliečių piniginių.

Abejojantieji prieš kelis mėnesius įsigaliojusiu reikalavimu statyti energiją taupančius namus apeliuoja į tai, kad Lietuva ir be šios dedamosios gali pasiekti Europos Sąjungos (ES) šalių nusistatytus tikslus: iki 2020 metų padidinti energijos naudojimo efektyvumą 20 proc., sumažinti bendrą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 20 proc., skatinti naudoti atsinaujinančių šaltinių energiją, nes neturi taršios ir daug energijos naudojančios pramonės, rūpinasi daugiabučių modernizacija ir yra tiesiog tausojanti aplinką.

Neretai pabrėžiama, kad naudos dėl šios direktyvos įgyvendinimo turės tik šiltinimo medžiagų ir rekuperacinės vėdinimo įrangos pardavėjai, o gyventojams investicija atsipirktų tik per keliolika ar keliasdešimt metų.

Tad vis dėlto kas būtų, jei Lietuva persigalvotų – atsisakytų dar 2012-aisiais sudėliotos perspektyvinės strategijos, nespėtų ar tiesiog nutrauktų pasirengimą nuo 2021-ųjų statyti A++ klasės pastatus?

6

To paties straipsnio 5 d. aiškiai įtvirtinta, kad po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų bei įmonių statomi nauji, o po 2020 m. gruodžio 31 d. visi statomi nauji pastatai turi būti energijos beveik nenaudojantys pastatai, kaip jie suprantami pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą. Reikalavimus energijos beveik nenaudojantiems pastatams nustato Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos.

Pagal statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, patvirtinto 2016 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-754, 21 punktą, statomų pastatų, kuriems prašymas išduoti leidimą statyti naują statinį ar rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą statinio projektui pateiktas po 2021 m. sausio 1 d., kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, – statybos darbai pradėti po 2021 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A++.

EKONOMINĖS PRIEŽASTYS – NE ARGUMENTAS Pasak G. Taluntytės, jei vis dėlto minėtų reikalavimų būtų ketinama atsisakyti ar juos iš esmės pakeisti, toks teisės akto projektas, kaip susijęs su ES teise ir iš jos kylančiais reikalavimais, visų pirma turėtų būti derinamas su suinteresuotomis institucijomis, tarp jų – ir su Europos teisės departamentu, kurio viena pagrindinių funkcijų yra užtikrinti, kad iš ES teisės kylantys įpareigojimai būtų tinkamai įgyvendinti nacionalinėje teisėje.

G. Taluntytė atkreipė dėmesį ir į tai, kad Aplinkos ministerija negalėtų pateisinti projekto, kuriuo būtų atsisakoma mažinti energijos naudojimą pastatuose iki A++ klasės, remdamasi tik ekonominėmis priežastimis – išaugsiančiomis statybų sąnaudomis asmenims, pernelyg ilgu investicijų atsiperkamumu ir pan. „ES Teisingumo Teisme nagrinėta ne viena byla, kuriose valstybės narės iš ES teisės kylančių įsipareigojimų nevykdymą bandė teisinti našta valstybės biudžetui, per didele ekonomine našta verslui, gresiančiais streikais ir pan. Vis dėlto ES Teisingumo Teismas suformulavo praktiką, kad valstybė narė iš ES teisės kylančių įsipareigojimų nevykdymo negali pateisinti remdamasi praktinėmis ir (ar) ekonominėmis priežastimis“, – komentavo G. Taluntytė.

Pasak Europos teisės departamento Atstovavimo ES teismuose skyriaus l. e. p. vedėjos, jeigu vis dėlto teisės aktuose įtvirtinti įpareigojimai būtų panaikinti ar pakeisti, Europos Komisija prieš Lietuvą galėtų pradėti pažeidimo procedūrą dėl įsipareigojimų nevykdymo. „Jeigu Lietuvos Respublika nuspręstų panaikinti arba iš esmės pakeisti į nacionalinę teisę perkeltus Direktyvos 2010/31/ES reikalavimus, Europos Komisija, remda-

masi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 258 straipsniu, galėtų kreiptis į ES Teisingumo Teismą su prašymu pripažinti Lietuvos Respubliką neįvykdžiusia iš ES teisės kylančių reikalavimų. Jeigu Lietuva sprendimu būtų pripažinta neįvykdžiusi įsipareigojimų ir jų toliau nevykdytų, Europos Komisija galėtų kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu paskirti vienkartinę ar periodinę baudą“, – aiškino G. Taluntytė.

Tiesa, Europos Komisijai pradėjus pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą, vyktų gana ilga kelerių metų trukmės procedūra iki tol, kol Komisija galėtų kreiptis į ES Teisingumo Teismą. Jos metu, pasak teisininkės, būtų dedamos visos pastangos, kad iš Direktyvos 2010/31/ES kylantys reikalavimai nacionalinėje teisėje būtų tinkamai įgyvendinti, o pažeidimo procedūra nutraukta. Ir tai yra pirmiausia nacionalinių institucijų, besirūpinančių ES teisės įgyvendinimu, interesas. Tad šios procedūros metu išsprendžiama apie 99 proc. visų probleminių situacijų.

Tuo atveju, jei valstybė narė vis dėlto nepakoreguotų teisės aktų pagal direktyvinius įsipareigojimus, konkretų baudos dydį siūlytų Europos Komisija, atsižvelgdama į pažeidimo trukmę ir sunkumą. n

SANKCIJOS KARTĄ JAU GRĖSĖ P Europos Komisijos sankcijos Lietuvai grėsė 2011 metais. 2008ųjų lapkričio 19 dienos Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų tvarkymo į nacionalinę teisę turėjo būti perkelta iki 2010 metų gruodžio, bet Seimui vis atidedant Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projekto priėmimą Europos Komisija Lietuvą dėl gresiančios baudos įspėjo oficialiu kreipimusi.

P „Lietuva vėluoja įgyvendinti ES sąvartynų direktyvą. Dėl to ne tik kenčia šalies gyventojai, bet gresia ir daugiau kaip pusės milijono eurų bauda“, – tąkart piktinosi ir šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

P Vis dėlto vėliau direktyva

buvo tinkamai perkelta į nacionalinę teisę, ir šiandien dėl jos nei ieškinys prieš Lietuvą Teisingumo Teisme, nei baudos negresia.

7

Dar vienas bandymas: pagailėkite nors kaimo!

Rusnė MARČĖNAITĖ

Likus vos kelioms savaitėms iki lapkričio 1-osios, kai Lietuvoje tapo privaloma statyti ne žemesnės nei A energinio naudingumo klasės pastatus, kilo dar vienas vajus, raginantis Aplinkos ministeriją šį reikalavimą persvarstyti. Internete buvo sukurta peticija, kurios autoriai įsitikinę, kad statybos techninį reglamentą „Pastatų energinis naudingumas.

Energinio naudingumo sertifikavimas“ būtina koreguoti, nuo nepakeliamų įpareigojimų atleidžiant kaimo vietovių gyventojus. Jie tikisi, kad naujasis Seimas prie šio reglamento nuostatų sugrįš artimiausiu metu. Ir beje – dėmesys kaimo gyventojams, regis, visiškai atsitiktinai sutapo su vadinamųjų „valstiečių“ atėjimu į aukščiausiąją šalies valdžią.

8

PRIEKAIŠTAI DĖL FINANSINĖS NAŠTOS Peticijos autoriai argumentavo, kad gyvenimą kaimuose neretai renkasi būsto mieste įsigyti nepajėgiantys žmonės, o Lietuvos gyventojų, ypač tų, kurių gyvena kaimo vietovėse, pragyvenimo lygis stipriai atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES), todėl pasistatyti naują namą net ir pagal B klasės energinio naudingumo reikalavimus daugeliui yra per brangu. Juk jokių kompensavimo mechanizmų socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms kaip, tarkim, daugiabučių modernizacijos atveju numatyta nėra. „Visi norime gyventi ekonomiškuose ir š iltuose namuose, bet tam reikia daug papildomų lėšų (ypač brangiai rekuperacijai, du kartus daugiau šiltinimo medžiagų, brangesnių projektavimo darbų ir kitų išlaidų dėl A klasės reikalavimų).

Europos valstybės skatina statyti šiltus ir ekonomiškus namus kompensuodamos gyventojams papildomai patirtas išlaidas“, – rašoma peticijoje.

Jos autoriai įsitikinę, kad neteisinga, jog „paprastiems žmonėms nebelieka pasirinkimo (tarp B ir A klasių), tik prievartinė prievolė, kuri naudinga elektros energijos tiekėjams, šiltinimo medžiagų pardavėjams ir kitiems susijusiems subjektams. Turtingi žmonės ir be šios prievolės statosi A ir aukštesnės klasės energinio naudingumo reikalavimus atitinkančius namus“.

Peticijos autoriai tikina, kad supranta valdžios norą vykdyti ES direktyvas, tausoti aplinką ir ekologiją, siekti, kad Lietuvoje namai būtų šilti, pasyvieji, ekonomiški. Tačiau, pabrėžiama dokumente, „šiuo atveju kalbame ne apie miestų daugiaaukščių namų statytojus, namų kvartalus statančias bendroves, bet apie individualų namą ar sodybą norintį pasistatyti žmogų kaimo vietovėje.“ Tuo pačiu prašoma atidėti privačių namų (vienbučių, dvibučių), esančių kaimo vietovėse, A klasės energinio naudingumo reikalavimus naujai statomiems pastatams iki 2020 metų arba išvis panaikinti šią prievolę; numatyti ir įgyvendinti kompensavimo mechanizmą gyventojams dėl papildomų investicijų, reikalingų A klasės energinio naudingumo reikalavimams naujai statomuose pastatuose; įgyvendinant pirmą punktą numatyti saugiklius dėl galimų piktnaudžiavimų. Pavyzdžiui, taikyti naujai statomiems pastatams, esantiems ne mažesniame kaip 20 arų dydžio sklype, ir tik vienbučiams ar dvibučiams.

sandėliavimo paskirties bei žemės ūkiui tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams; atskirai stovintiems pastatams, kurių bendras naudingasis vidaus patalpų plotas yra ne didesnis kaip 50 kv. metrų; poilsio, sodų paskirties pastatams, naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus; nešildomiems pastatams.

PRAŠO IŠIMTIES ARBA KOMPENSACIJOS Peticiją per mėnesį pasirašė apie 1500 žmonių. Dokumentą kaip autorius pasirašęs laisvalaikio prekėmis prekiaujančios ir nekilnojamojo turto agentūros paslaugas teikiančios Kauno bendrovės „Gramofonas“ direktorius, Garliavos gyventojas Ričardas Adomavičius norėtų būti pristatomas tiesiog kaip visuomenės atstovas. Nors apie peticijos intencijas kalbėjo daugiskaita, R. Adomavičius patikino, kad užkūrė šią iniciatyvą vienas pats. „Daug kalbuosi su architektais – ne vienas jų išskyrė, kad kaimo vietovėms ta prievolė bus skaudžiausia. Kai klausiau jų, ar kas nors daroma, kad taip nebūtų, architektai vis sakydavo, kad tai mūsų, visuomenės, reikalas. Esu visuomenės atstovas, turintis kelis aukštųjų mokslų diplomus ir penkis vaikus, ir man aktualu, kad Lietuvoje būtų gera gyventi“, – sakė R. Adomavičius.

Verslininkas apgailestauja, kad lietuviams būdingas sutelktumo nebuvimas, kuris ir neleidžia pakovoti už savo teises. Jis pabrėžė, kad nenori stabdyti direktyvos vykdymo iš esmės – prašo tik išimties kaimo vietovių gyventojams. „Energiškai efektyvi statyba yra nediskutuotina ateitis.

Tačiau negerai, kai Lietuvos žmonės pirmūnais daromi per prievartą“, – dėstė R. Adomavičius.

Peticija, pasak jo, iki šiol buvo svarstyta tik vienoje Kauno verslininkų asociacijoje ir joje irgi sulaukė pritarimo. R. Adomavičių džiugina ir tai, kad tarp pasirašiusiųjų dokumentą – ne tik eiliniai žmonės, bet ir nemažai architektų. „Manome, kad neteisinga, jei žmonės tai prievolei turės išleisti daug pinigų, o nenumatyti nei skatinimo, nei kompensavimo mechanizmai. Žmonės važinėdami po pasaulį mato – tokiems tikslams naudojami skatinimo mechanizmai. Čia yra prievartos būdas, tvarka, kuri palanki įvežantiesiems rekuperacines sistemas, daug uždirbs šiltinimo medžiagų pardavėjai“, – R. Adomavičius patikino, kad daugybė žmonių Lietuvoje dar ir nežino apie šią prievolę.

IŠIMTYS – PAGAL ES REKOMENDACIJAS Šiandien ir Europos, ir Lietuvos teisės aktai išimtis siekiant pastatų energinio naudingumo numato pagal kitokius kriterijus. Reikalavimai netaikomi pastatams, kurie yra kultūros paveldo statiniai, jeigu laikantis reikalavimų nepageidautinai pakistų charakteringos jų savybės ar išvaizda; maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatams; laikiniems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2 metus; nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir pramonės,

IŠIMTYS – NE IŠEITIS Ekonomistė Rūta Vainienė nepritaria išimčių kokioms nors vartotojų grupėms kūrimui. „Renkantis išimtis visada neaišku, kur braukti brūkšnį – kokius kriterijus pasirinkti.

Nes atsiranda vis naujų ir ne mažiau svarbių. Ir kaimo vietovėse gyvena ne tik neturtingi žmonės, ten gali stovėti ir dvaras. Pajamų testas irgi nėra geras kriterijus: statinį galima registruoti kokio nors giminaičio vardu. Arba – skaidant 9

Rūta VAINIENĖ

Skaičiavimai parodė, kad A energinio naudingumo klasės pastatai – optimalus lygis Lietuvos klimato ir ekonomikos sąlygomis. ideasgn.com nuotr.

Labai skeptiškai vertinu deklaruojamus aplinkosaugos motyvus, nes jie nukreipia dėmesį nuo esminio dalyko – nuosavybės teisių.

Tomas BARANAUSKAS

Ekonomistė siūlo atkreipti dėmesį į kitą peticijoje įvardytą problemą – kad iš vartotojų naujasis reglamentas atima pasirinkimo teisę. „Vartotojų poreikiai geriausiai patenkinami tada, kai jie gali rinktis iš alternatyvų, kai turi pasirinkimo laisvę. Tačiau kai aukščiausiu lygmeniu nubrėžiamos gairės, kokie turi būti nauji statiniai, vartotojų pasirinkimas labai susiaurinamas. Šiuo atveju jie visiškai eliminuojami iš sprendimų priėmimo grandinės. Normaliu atveju, jeigu jie pageidautų taupių namų ir noriau juos pirktų, padidėtų tokių statinių paklausa, ir statytojai tą poreikį atlieptų. Ir siūlytų tokį būstą ne todėl, kad yra tokia direktyva, o todėl, kad tokių vartotojai nori labiau“, – įsitikinusi R. Vainienė.

Vis dėlto, pastebėjo ekonomistė, tai nebūtinai turi nutikti, nes visada atsiranda vartotojų, kurie sutinka mokėti daugiau už šildymą, bet nori mažiau mokėti įsigydami būstą. „Į kainą yra įskaičiuoti visi išoriniai veiksniai – ir teigiami, ir neigiami. Netaupų, bet pigų butą įsigijęs žmogus daugiau sumoka kasmetiniais mokesčiais, taigi vis vien sumoka. O dabar norima, kad žmogus sumokėtų avansu visą sumą turėdamas viltį, kad atgaus dalį išlaidų sutaupydamas mokėjimams už šildymą. Ekonomija, apskaičiuota tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas, šiandien jau nebėra tokia 10

didelė. Tuomet, matyt, buvo galvota apie nuolat kylančias kuro kainas, nes viskas brango, ir atrodė, kad sprendimas taupyti geriausiai atliepia ir aplinkosauginius, ir ekonominius poreikius. Tačiau dabar taip nėra, ir pastarųjų metų patirtis parodė, kad per ilgą laikotarpį rinkoje nutinka įvairiausių pasikeitimų, atsiranda alternatyvų, nebeatrodo, kad jau tuoj išseks naftos ištekliai ir pan. Per ilgus metus dar daug kas keisis. Tad vartotojai gali pagrįstai sakyti: jūs už mus nusprendėte ir įsipareigojimus norite įgyvendinti mūsų lėšomis. Mes mieliau visai kitaip pasirinktume. Ir jie galėtų reikalauti įvairiausių kompensacijų“, – sakė ekonomistė.

GRAŽŪS NORAI – UŽ SVETIMUS PINIGUS R. Vainienė įsitikinusi – kiekvienas žmogus pagal save ir savo pajamų galimybes turi teisę pasimatuoti sprendimą: „Direktyvinis nustatymas iš viršaus labai susiaurina vartotojų teises. Tad iš esmės ta aplinką sauganti direktyva susiduria su kita direktyva, kuri sako, kad vartotojų pasirinkimas ir teisės yra viršenybė. Ir tai labai ilgalaikis suvaržymas – visi supranta, kad planai radikaliai pakeisti lietuvišką kraštovaizdį naujais, energiškai efektyviais, kada nors nulinio energijos naudojimo pastatais nebus pasiekti greitai – pernelyg didelė yra seniau statytų energiškai neefektyvių pastatų masė.“ transitionculture.org nuotr.

dalimis. Ir kai tas išimtis visi pradės prisitaikyti bandydami apeiti įstatymus, jas pradės karpyti, tada tie, kurie išimtimis nepasinaudos, jausis nuvilti, ir vėl žmonės tarpusavyje susipriešins. Tuomet vėl atsiras lygesnių už lygesnius, ir vėl matysime kokį nors Seimo narį, statantį ką nori kaimo vietovėje“, – ne kartą matytą modelį nupiešė R. Vainienė.

Ekonomistės vertinimu, šiuo atveju sprendimą lėmė Lietuvos noras būti pačia geriausia siekiant bendrų tikslų su ES. Tačiau specialistei neatrodo priimtinos ant vartotojų pečių perkeltos politinės sąnaudos dėl dalykų, kurie yra nepama-

tuojami. Ir juo toliau, tuo labiau atrodo, kad norima proteguoti gamintojus – gal šiltinimo medžiagų, gal langų. „Labai skeptiškai vertinu deklaruojamus aplinkosaugos motyvus, nes jie nukreipia dėmesį nuo esminio dalyko – nuosavybės teisių. Tada aš apskritai nustoju būti šeimininkas – kam man rūpintis aplinka, jei už mane jau viskas nuspręsta ir aš už tai sumokėjau? Tada žmonėms atrodo, kad bus sušelpti visi – ir neįgalieji, ir nepasiturintieji, ir gamta bus išgelbėta. Toks yra natūralus požiūris. Žmonės būtų linkę remti įvairius projektus, jei iš jų nebūtų avansu paimami visi įmanomi mokesčiai“, – sakė R. Vainienė.

ABEJONIŲ KELIA ŽINIŲ STOKA? Aplinkos ministerijos (AM) Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Baranauskas nesistebi rinkoje vėl kilusiu sujudimu – nauji reikalavimai susiję su didesnėmis pradinėmis išlaidomis.

Tačiau jį stebina kaltinimai per maža informacijos sklaida – ja imta rūpintis nuo tos dienos, kai buvo priimta ES direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo, pagal kurią visos valstybės privalo nusistatyti minimalius naujų ir esamų (modernizuojamų) pastatų energinio naudingumo reikalavimus atsižvelgę į optimalius sąnaudų požiūriu lygius.

„Klausimas, kaip tą informaciją pateikti žmonėms, kad ji pasiektų kuo didesnį ratą. Juk viešintas buvo kiekvienas etapas: kai buvo apskaičiuotas Lietuvai optimalus lygis, kai praėjus keleriems metams, 2014-aisiais, atėjo naujas – B energinio naudingumo pastatų – etapas. Jį lydėjo specialus viešinimas, įspėjantis, kad toliau bus einama A klasės link.

Turbūt reikia triukšmo, kad tie reikalavimai būtų „išgirsti“, – svarstė T. Baranauskas.“ AM Statybos normavimo skyriaus darbuotojas labiausiai ir linkėtų kiekvienam gerai apskaičiuoti ir pagalvoti, ar verta ieškoti galimybės išvengti įpareigojimo – viską įvertinus gali paaiškėti, kad statyti aukštesnės energinio naudingumo klasės pastatą apsimoka labiau. Specialistų teigimu, nors tokio namo statyba kainuoja brangiau, investicijos į jį atsiperka jau per 4–8 metus, o pats namas ilgiau išlaiko rinkos kainą. „B klasės namas kartais gali būti netgi brangesnis negu A ar A+ klasės – pavyzdžiui, jeigu B klasės būste yra montuojamos brangios šildymo sistemos, kurios A klasės namuose nebūtinos, – aiškino T. Baranauskas. – O papildomi medžiagų, naudojamų A klasės pastatuose, reikalavimai nekeliami.“ Pašnekovas priminė – pastatyti A energinio naudingumo klasę atitinkantį pastatą galima ir nenaudojant atsinaujinančių energijos šaltinių, tačiau, kaip rodo praktika, pasitelkus

11

alternatyvius energijos šaltinius pasiekti nustatytus reikalavimus būna lengviau, o namo eksploatacija ateityje tampa pigesnė.

REGLAMENTAI KOREGUOJAMI NUOLAT Vadovaudamosi ES direktyva, valstybės privalo nusistatyti minimalius naujų ir esamų (modernizuojamų) pastatų energinio naudingumo reikalavimus atsižvelgdamos į optimalius sąnaudų požiūriu lygius. Jie apskaičiuojami pagal Europos Komisijos patvirtintą metodiką. Sąnaudų požiūriu optimalūs reikalavimai šalyse turi įsigalioti iki 2017 metų.

Optimalus sąnaudų požiūriu lygis – tai energijos naudojimo efektyvumo lygis, užtikrinantis mažiausias sąnaudas per numatomą statinio ekonominio gyvavimo ciklą, t. y. kai įdėtas papildomas euras į pastato energinį efektyvumą sumažina išlaidas jį eksploatuojant, greičiausiai atsiperka ir dar pagerina gyvenimo komfortą. „Nustatant pastatų energinio naudingumo normas Lietuvoje, apskaičiuota per 1800 galimų variantų atsižvelgus į skirtingą pastatų konfigūraciją, paskirtį, inžinerinių sistemų tipą, skirtingą energijos kainų kitimo scenarijų, klimato sąlygas ir kt., – aiškino T. Baranauskas. – Skaičiavimai parodė, kad A energinio naudingumo klasės pastatai – optimalus lygis Lietuvos klimato ir ekonomikos sąlygomis. Investicijos į tokius pastatus atsiperka labiausiai. Juose sunaudojama iki kelių kartų mažiau energijos negu žemesnės klasės pastatuose. Į aplinką išmetama mažiau CO2, pasiekiamas aukštesnis komforto lygis.“ Pasak jo, panašaus klimato šalyse jau galiojantys A klasės pastatų reikalavimai yra panašūs į numatytus Lietuvoje, o atskirais atvejais – akivaizdžiai griežtesni.

12

„Lyginti šalių reikalavimus tik pagal energinio naudingumo klases neišeina, nes skiriasi pats pastatų energinio naudingumo klasifikavimas. Tarkim, Lenkijoje nėra klasifikavimo žymint energinio naudingumo lygį raidėmis (kaip Lietuvoje). Lyginant šalių reikalavimus, pasitelkiami tikslūs rodikliai, apibūdinantys vieną ar kitą reikalavimą“, – patikino specialistas.

ES praktika rodo, kad šalyse, kur nebuvo pasinaudota galimybe numatyti pereinamuosius laikotarpius aukštesniems energinio naudingumo reikalavimams įgyvendinti, t. y. jie įsigaliojo iš karto, rinka patyrė nemažą šoką ir nesugebėjo tinkamai vykdyti nustatytus reikalavimus.

Lietuvoje, norint palengvinti statybos ir projektavimo išlaidų prognozavimą, buvo pasirinktas pereinamasis tarpinių reikalavimų taikymo laikotarpis iki 2017 metų. Reikalavimai buvo nustatyti 2012 metais, numatant laipsnišką jų kilimą kas 2 metus, taip pereinant nuo C klasės reikalavimų (2012-aisiais) iki A++ klasės (2021-aisiais).

T. Baranauskas nenori prognozuoti, ar vartotojai – kaimo vietovių ar miesto gyventojai – galėtų tikėtis kokių nors lengvatų, išimčių naujo Seimo atėjimo proga. Tačiau patikino, kad reglamentų korekcijos, peržiūros vyksta nuolat, atsižvelgiama į makroekonominius, finansinius rodiklius. „Tai privalu daryti kas penkerius metus, ir tas laikotarpis kaip tik bus praėjęs – reikalavimai buvo apskaičiuoti, suformuluoti 2012 metais. Kitąmet ir vadovaudamiesi ES direktyvos reikalavimais, ir dėl to, kad manome esant tai tikslinga – juk keitėsi naftos, visos kuro, statybos darbų bei medžiagų kainos – perskaičiuosime tą optimalų lygį“, – sakė AM specialistas. n

13

forumas forumas 14

Ar rinkos žaidėjams užteko pratęsimo?

Darius BABICKAS

Keli mėnesiai vilties, papildomas laikas namų darbams, sąmoningas laiko vilkinimas norint pasitvirtinti nebaigtus projektus – taip ir panašiai kalbėta apie sprendimą atidėti keliems mėnesiams privalomą reikalavimą projektuoti ir statyti naujus pastatus, atitinkančius ne žemesnę kaip A energinio naudingumo klasę. Tie, kurie prašė atidėti sprendimą, argumentavo, kad tam dar nepasiruošta: nepasiruošę architektai, nepasiruošę statybininkai, nepasiruošę plėtotojai. Ir svarbiausia – nepasiruošę pirkėjai.

Ar tikrai užteko kelių mėnesių?

forumas/1

Arvydas AVULIS Bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas

Kitaip jau nebus – reikia pradėti statyti A energinio naudingumo klasės būstus. Vertindami mūsų kompanijos patirtį – pirmuosius A klasės daugiabučius pastatėme 2013 metais – anksčiau vartotojai tikrai nebuvo subrendę pirkti energiškai efektyvesnį, bet brangesnį būstą. Reikėjo daugiau laiko, kad žmonės suvoktų, kas tas energinis efektyvumas, ką jis duoda.

forumas/2

Dabar vartotojų mąstysena jau pasikeitusi – jie klausinėja, teiraujasi, analizuoja, lygina. Tačiau aišku, kad vartotojai ir šiandien nėra pasiruošę mokėti nė cento daugiau už A klasę. Rinkoje kurį laiką bus pereinamasis laikotarpis, ir kol bus siūlomi B energinio naudingumo klasės butai, plėtotojai, norėdami parduoti A klasės butus, savo sąskaita turės mažinti kainą. Todėl kai teikėme siūlymus dar kurį laiką atidėti priva-

Algirdas KAUŠPĖDAS Architektas

Sąmoningi architektai nė kiek neapsidžiaugė, kad A energinio naudingumo klasės reikalavimai buvo atidėti. Jie supranta, kad anksčiau ar vėliau aukšti energijos kriterijai bus privalomi. Architektai kelia kitą klausimą – ar jų kūryba nebus pernelyg sureguliuota? Ar jie išliks kūrėjai?

Juk žinome, kaip sovietmečiu buvo paskelbta visuotinė industrializacija, siekiant efektyvinti namų statybą, kaip atsirado tipinių plokščių gamyklos ir tipiniai projektai. Rezultatas – visiškai vienodi gyvenamųjų namų kvartalai per visą sovietų sąjungą. Tiesa, tuo pasinaudojo ir pasišaipė kiti kūrėjai – Eldaras Riazanovas sukūrė „Likimo ironiją, arba Po pirties“.

Reikia suvokti, kad pastatų A energinio naudingumo klasių atsiradimas iš esmės yra labai didelė revoliucija. Aš tai palyginčiau su XIX amžiaus pramonės revoliucija Anglijoje.

Kiekviena revoliucija paremta jėga, prievarta – t. y. įstatymu. O prievarta visus vienodina, unifikuoja, apvelka uniformomis. Ar pastatai netaps tik ekonomiškomis dėžėmis?

lomuosius A energinio naudingumo klasės reikalavimus, norėjome, kad rinka labiau subręstų. Viena svarbiausių priežasčių, kodėl siūlėme atidėti reikalavimus – nebuvo pakankamai projektuotojų, kurie galėtų parengti energiškai efektyvių namų projektus. Tokius specialistus buvo galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Tam, kad įvertintume parengtus projektus, turime samdyti ekspertus, kurie galėtų pateikti pastabų, kaip viską teisingai padaryti.

Tai sudėtingi skaičiavimai, o architektai labiau linkę pateikti tik architektūrinius sprendimus. Todėl turi būti trečia šalis, kuri sužiūrėtų ir technologinius siūlymus.

Mes kėlėme klausimą, ko iš tikrųjų reikia – ar A klasės namų su alternatyviais energijos šaltiniais, ar mažai energijos naudojančių pastatų. Pastaruosius statyti mes mokame. Tačiau reikėjo išaiškinti, kaip traktuoti tuos atsinaujinančius energijos šaltinius, kodėl neužtenka tik mažai energijos naudojančių pastatų. Diskusijos vyko, ir jos buvo labai emocingos. Niekas nepaneigs, kad A klasė geriau. Tačiau ir brangiau. Todėl ir lieka neaišku, ko reikia – ar statyti mažai energijos naudojančius pastatus, ar kad tie pastatai dar patys gamintų energiją? Į šį klausimą nėra aiškaus atsakymo. n Architektai remiasi tvarumo ir darnos dėsniais, kurių pirmasis yra ĮVAIROVĖ. Gamtoje nėra vienodų objektų, nėra tik vienos rūšies žuvų ar paukščių. Žinomų gyvybės rūšių yra apie 12 mln., ir tai tik nedidelė dalis iš visų esamų, kurių niekas taip ir nesuskaičiavo. Iš įvairovės, t. y. iš konkurencijos, atsiranda tikrasis tvarumas.

Tai puikiai iliustruoja viso pasaulio senamiesčiai – visi juose nori gyventi, nuvažiavę į kitą miestą visi nori aplankyti senamiestį. Kodėl? Nes čia labai daug įvairovės.

Kiekvienas pastatas turi savo istoriją, kiekvienas byloja savo tapatybę. Ir žmogus yra nuostabus įvairovės pavyzdys – visi mes skirtingi, klonų nėra.

Kaip išsaugoti įvairovę? Pagrindinė sąlyga – pakantumas. Architektūroje tai – kontekstualumas. Geras architektas į klausimą, koks pastatas geras, visada atsakys: tas, kuris atrodo tarsi išdygęs, išaugęs iš aplinkos. Kaip grybas, kaip medis prisitaikęs aplinkoje. Ir toks pastatas, jei tik turi ryšį su kontekstu, visada skirsis nuo kitų.

Antras tvarumo principas, mano galva, yra KOKYBĖ.

Kalbant apie A energinės klasės pastatus, neįmanoma apeiti kokybės, nes tai ypatybių visuma, kuri leidžia atlaikyti atmosferinį aplinkos poveikį. Manau, tuo pačiu ir revoliucinį projektavimą, nes A energinio naudingumo klasės pastatai reikalauja iš architektų revoliucijos darbo kokybės srityje. Architektūra tampa ir tiksliuoju mokslu.

15

Kas gali suartinti, sulieti į visumą ĮVAIROVĘ ir KOKYBĘ?

Tai trečias tvarumo dėsnis – SINERGIJA. Nelieka vienišo architekto – menininko. Visi pastato kūrimo proceso dalyviai turi veikti sutartinai, pakilti virš siaurų interesų ir žvelgti plačiau, vadovaudamiesi holistiniu požiūriu.

Sinergiją įkūnija INTEGRALUMAS – mūsų šaknys, kurios mus sieja su tikrove ir aplinka, įvairūs mūsų gebėjimai: profesiniai, kalbų, programų ir kt.

forumas/3

Architektams teks labai svarbus vaidmuo, ir aš manau, kad kol kas jie turi per mažai reikšmės ir svorio mūsų visuomenėje. Architektai visuomenėje turėtų užimti daug svarbesnę vietą, prisiimti daug daugiau lyderystės ir atsakomybės. Tam reikia turėti labai daug gebėjimų, būti labai kompetentingam ir integruotam. Toks vaidmuo reikalauja ekonomikos, fizikos, socialinių procesų išmanymo, ekologijos sampratos. Architektas turėtų būti savotiškas

Martynas ŽIBŪDA Bendrovės „Eika“ plėtros direktorius

Tikėtina, kad pirkėjai gali abejoti, ar verta mokėti didesnę kainą už energiškai efektyvesnį būstą, nežinodami visų jo privalumų. Lyginant ekonomiškesnį naujos statybos būstą su senos statybos daugiabučiais, skiriasi ir darbų atlikimo technologijos, ir sandarumas, kuris lemia šildymo kainą – naujos statybos namuose užtikrinamos gerokai mažesnės šildymo išlaidos, kartais šis skirtumas siekia net iki keliolikos kartų.

Lyginant A ir B energinio efektyvumo klasės būstą, skiriasi ne tik sandarumas, bet ir vėdinimo būdas. B energinio naudingumo klasę ir daugiabučiuose, ir vienbučiuose namuose pavyksta pasiekti įrengus natūralaus vėdinimo sistemą. Toks vėdinimas yra efektyvus, tačiau taip prarandama dalis šilumos. Todėl A energinio naudingumo klasės pastatuose įrengiamas priverstinis mechaninis vėdinimas su šilumos atgavimu, ir tai užtikrina, kad keičiantis orui šiluma liks pastate.

Nuolat palaikome dialogą su būsto pirkėjais, pasakojame jiems apie A energinio naudingumo klasės daugiabučių privalumus, atskleidžiame skirtumus, kad turėdami daugiau žinių jie galėtų lengviau priimti sprendimą įsigyti tokį būstą. Pamažu įsigalėjus Europos Sąjungos direktyvai keičiasi ir pirkėjų požiūris, vis svarbesnis tampa ekonomiškumas ir sveikesnė namų aplinka. Dar gerokai iki teisės aktų įsigaliojimo pastatėme visus A klasės reika16

įvairių disciplinų taikytojas, balansas. Tik tokiu būdu galima pasiekti DARNĄ.

Iš esmės tai yra tarpdiscipliniškumas – architektas turi išmanyti daugelį sričių, nes visos jos daro architektūrai įtaką. Šiuolaikine kalba tariant, architektas turi būti labai išmanus.

Suprojektuoti A energinio naudingumo klasės pastatą neturint šiluminės fizikos, inžinerinių komunikacijų ir dar daugybės kitų disciplinų žinių nepavyks.

Taigi į pastato projektą reikia investuoti daug daugiau laiko ir pastangų. Tačiau ar visuomenė suvokia A energinių klasių turinį? Ar būstų savininkai pasirengę plėtotojams už A klasę mokėti daugiau? Ar investuotojai ir projektų plėtotojai pasiruošę architektams mokėti adekvatų atlygį?

Atsakymą nuspėti nesunku. Tuomet kyla kitas klausimas: kaip iš architektų pareikalauti įvairovės ir kokybės? n

lavimus atitinkantį daugiabutį. Tai padarėme anksčiau, nes norėjome vieni pirmųjų rinkoje pristatyti technologiškai pažangesnį ir aukštesnį gyvenimo lygį užtikrinantį būstą.

Suprantame, kad naujovėms reikia ne tik laiko, bet ir gyvenimiškos patirties. Ji svarbi ir mums, ir gyventojams norint įsitikinti, kad nauji sprendimai pateisina lūkesčius. Šiais metais pradėjome plėtoti projektą sostinės Žirmūnų rajone, kur visi namai bus A energinio naudingumo klasės. Dar tik projekto pradžia, bet susidomėjimą kylančiais namais jaučiame jau dabar.

Pirkėjai rinkdamiesi būstą vis dažniau užduoda klausimų apie energinį namo naudingumą. Labiausiai juos domina būsimos šildymo sąnaudos. Kadangi energinė klasė pastatui yra priskiriama remiantis ne faktinėmis sąnaudomis praėjus šildymo sezonui, bet teoriniais skaičiavimais pasibaigus namo statyboms, esminis tikslas – kad energinio naudingumo sertifikate įrašyta pastato klasė ne būtų vien teoriniame lygmenyje užfiksuoti skaičiai, bet realiai atitiktų kuo mažesnes išlaidas pasibaigus šildymo sezonui. Tikime, kad greitu metu pirkėjai įvertins aukštą energinę klasę ne vien kaip galimybę sutaupyti, bet ir kaip vieną svarbiausių būsto, gyvenimo kokybės, sveikesnės namų aplinkos kriterijų.

Ar planuotume žengti dar žingsnį į priekį ir statyti A+ energinio naudingumo daugiabutį nelaukdami 2018 metų? A+ energinio naudingumo klasė nuo A klasės skiriasi tuo, kad A+ klasės pastatuose šildymui sunaudojamos energijos dalis yra pagaminama pasitelkiant atsinaujinančius energijos šaltinius. Tokiu būdu siekiama tausoti aplinką ir taupyti energiją. Nors nuo 2018 metų bus įteisintas reikalavimas statyti A+ energinio naudingumo klasės daugiabučius, viename iš savo projektų jau esame įdiegę geoterminį šildymą ir saulės kolektorius. Į naujas technologijas investuojame jau dabar – mums tai nėra tolima ateitis. Tai – realybė, kuri netrukus taps neišvengiama visiems nekilnojamojo turto plėtotojams. n

forumas/4

Eugenijus ZAREMBA Bendrovės „Veikmė“ direktorius

Žmonės priartėjo prie lūžio taško ir nebenori žemesnės nei A energinio naudingumo klasės būsto. Taip, dar yra tokių, kurie perka prastesnės kokybės butus nuomos verslui – tokių klientų bus ir ateityje. Tačiau ieškantieji būsto sau tikrai nenorės investuoti į prastą kokybę.

Atsakingi plėtotojai jau anksčiau reagavo į pirkėjų išmanumo didėjimą. Juk negali ignoruoti poreikio rinkoje. O išmanesnių pirkėjų gretos nuolat auga, socialiniai tinklai puikiai tam pasitarnauja. Klausiama apie sandarumą, mikroklimatą, garso komfortą. A klasė pamažu tapo tarsi savaime suprantamas dalykas, todėl jau dabar kalbama apie aukštesnes energinio naudingu-

Kas labiausiai baiminosi ir baiminasi privalomųjų A klasės reikalavimų? Tie, kurie neinvestuoja į savo žinias: projektuotojai, kurie neperka tinkamos programinės įrangos, nedalyvauja tobulinimosi kursuose ir tik braižo kartotinius projektus, statybininkai, kurie mažai domisi naujovėmis ir technologijomis. Tačiau tokiems jau greitai sumažės darbų, tokių asmenų nenorės samdyti mąstantieji progresyviau. Nelabai suprantu, kodėl reikėjo keliems mėnesiams nukelti privalomuosius A klasės reikalavimus. Rinkoje stabiliai dirbančioms įmonėms tai nepadarė jokios įtakos.

Nebent buvo tam tikrų interesų. Juk nėra draudimo statyti būstą apskritai. Yra tik reikalavimas statyti kokybiškiau. n

forumas/5

Kai buvo nustatyta pirmoji A energinio naudingumo klasės reikalavimų įsigaliojimo data, jau prieš metus daugelis statytojų ėmė apie tai kalbėti. Ta tema plačiau imta diskutuoti žiniasklaidoje, pamažu kilo susidomėjimas. Didžiausias dėmesys pasiektas būtent tada, kai pranešta apie privalomų reikalavimų atidėjimą vėlesniam laikui. Tuomet informacijos srautas apie A energinio naudingumo klasę sumažėjo. Tačiau pastebėjome, kad būsto pirkėjų susidomėjimas energiniu naudingumu nesumenko. Jų sąmonėje liko žinia, kad būstas turės būti energiškai efektyvus, ir dažniausias pirkėjų klausimas, užduodamas statytojams, buvo apie energinį efektyvumą, A klasę.

mo klases. Kadangi rinkoje būsto pasiūla smarkiai išaugusi, prognozavome lėtesnį butų pardavimų srautą savo įgyvendinamuose projektuose. Tačiau energinio efektyvumo A klasė pirkėjams padarė teigiamą įspūdį. Priėjome išvadą, kad jie jau seniai pasiruošę pirkti kokybiškesnį būstą, tik rinkoje nebuvo tinkamos pasiūlos. Todėl sprendimas nelaukti privalomų reikalavimų ir imtis energiškai efektyvių projektų anksčiau smarkiai pasiteisino. Abejones, kad pirkėjai dar nesubrendę A klasės būstui, galima drąsiai atidėti į šalį – tikrai subrendę.

čiavimai, parodantys, ar pastatas atitiks A klasę. Tai, kaip rengiami projektai, labai priklauso nuo to, kas tai daro.

Yra daug profesionalių projektuotojų, kurie domisi naujovėmis, kelia savo kvalifikaciją, žengia koja kojon su rinka. Yra ir tokių, kurie nespėja su rinka ir jos pokyčiais.

Audronė ENDRIUKAITYTĖ Bendrovės „Paroc“ rinkodaros vadovė Baltijos šalims

Manyčiau, kad neteisingai keliamas klausimas kalbant apie tai, ar padėjo kam nors pasiruošti reikalavimų A klasei atidėjimas, ar ne. Daugiau turime šnekėti apie esamą situaciją ir tai, ko reikia siekti. Čia išskirčiau kelias sudėtines dalis: projektavimą, statybą ir pastato pridavimą naudoti.

Kalbant apie projektavimą, jau prieš kelerius metus pastebėjome, kad žmonės, kurie statosi namus sau, užsako kokybišką projektą, renkasi statybininkus, kurie, jų nuomone, dirba kokybiškai. Pasitaiko atvejų, kai jie, turėdami parengtą pastato projektą, tinkantį B energinio naudingumo klasei, statybos metu nori pakeitimų, kurie leistų pasiekti A klasę.

A energinio naudingumo klasės pastatams reikalingi kitokie projektai, čia daugiau dėmesio skiriama gamtos šaltiniams, kurie prisideda prie pastato energinio naudingumo, paisoma namo ir jame numatytų langų padėties pasaulio šalių atžvilgiu. Projektuojant būna atliekami preliminarūs skai-

Parengtą projektą reikia įgyvendinti. Čia svarbiausia, kad būtų statoma taip, kaip numatyta projekte. Jeigu yra nubraižyti mazgai, jie turi būti sumontuojami taip, kaip pateikta. Negali būti jokios saviveiklos, nes tuomet norima energinio naudingumo klasė gali būti nepasiekta. Vis dar pasitaiko statybininkų, kurie pasako: mes padarysime pigiau, nedaug kas skirsis. Siūloma pakeisti projekte numatytus sprendinius arba pasirinktas medžiagas pigesnėmis.

Jeigu užsakovas tuo susigundo, rizikuoja nepasiekti A klasei keliamų parametrų. Todėl labai svarbų vaidmenį turi atlikti techniniai prižiūrėtojai, kad patikrintas pastato sandarumas leistų suteikti A energinio naudingumo sertifikatą.

Kalbant apie medžiagų gamintojus – ar jie pasiruošę A klasės reikalavimams – manau, kad taip. Izoliacinių medžiagų gamintojai jau prieš keletą metų ėmė siūlyti sprendimus, užtikrinančius geresnę atitvarų šilumos varžą. Todėl šioje srityje nematyčiau jokių kliūčių siekti energinio naudingumo. n 17

Energiškai efektyvi statyba: api

tudelft.nl nuotr.

Rusnė MARČĖNAITĖ

Šis tekstas skirtas tiems, kuriems nebereikia įrodinėti, kodėl verta statyti energiją taupantį – ne žemesnės nei A klasės, o galbūt net pasyvųjį – individualųjį namą. Jis gali būti naudingas tiems, kurie nori žinoti, kokius klausimus būtina atsakyti sau, po to – ir projektuotojams, kad namas būtų suplanuotas protingai, būtų patogus, nebrangiai eksploatuojamas, be to, kad jo statyba nekainuotų, kaip gąsdina skeptikai, du kartus daugiau nei B ar C energinio naudingumo klasės namų.

18

ie reikalavimus ir kompromisus PROJEKTAVIMO UŽDUOTIS Namo statyba prasideda nuo vizijos, nuo architektūros vizijos, ir tai yra tas etapas, kai būsimųjų gyventojų poreikiai, nuostatos yra labai svarbūs, tad formuluotini kuo tiksliau, pabrėžė pasyviųjų namų projektuotojas Martynas Ramonas.

Taigi idealu iš anksto apgalvoti, ar norisi vieno, ar dviejų aukštų namo, didelių vitrininių ar kuklesnių langų, virtuvės, sujungtos su svetaine, ar atskiros. Žinoma, jei būsimojo gyventojo nuostatos nėra labai kategoriškos arba jei jis nusiteikęs kompromisams dėl aukštesnės energinio efektyvumo klasės, projektuotojams – ir architektui, ir inžinieriui – pasiekti gerą rezultatą tik paprasčiau.

Jei namo projektavimo užduotį formuluoja vyrai, sąrašas, anot M. Ramono, įprastai būna neilgas ir nesunkiai išpildomas: tereikia katilinės, balkonėlio parūkyti ir prieangio ar kitos vietos žvejybos įrankiams laikyti. O štai moterys iš karto galvoja net apie tai, kur kabės lempos. Ir tai nėra blogai, komentavo pašnekovas: žmogus statydinasi komfortišką namą sau, ir pirmiausia jis turi jaustis gerai emociškai, o tada projektuotojai jo norus padės įvertinti praktiškai. Kai užsakovas jau yra išsidėliojęs emocijas, dirbti būna kur kas paprasčiau.

PASTATO TŪRIS Jei pas projektuotojus nueinama jau įsigijus sklypą, šie tegalės pasirūpinti teisingu statinio įsodinimu jame kuo daugiau langų orientuojant į pietus ir kuo daugiau darbinių zonų – į šiaurę. Kitas namo energiniam naudingumui reikšmingas dalykas yra pastato tūris. „Labai svarbus dydis yra pastato atitvarinių konstrukcijų išorinio ploto ir vidinio tūrio santykis. Čia esminis klausimas – ar rinktis vieno, ar dviejų aukštų pastatą“, – komentavo M. Ramonas.

Jo projektuotojo praktika rodo, kad dviejų aukštų pastatas yra ekonomiškesnis. „Jei užsakovas būtinai nori vienaukščio namo, jis turi susitaikyti su tam tikrais kompromisais. Tarkime – kad namo energijos sąnaudos bus truputį didesnės, negu būtų galima pasiekti renkantis tokią pat šildomo ploto kvadratūrą, išdėstytą dviejuose aukštuose, nes stogo plotas išeina dukart didesnis nei dviejų aukštų pastato. Sienų plotas iš esmės lieka tas pats, bet su išore besiribojančių atitvarinių konstrukcijų plotas – didesnis. Tai reiškia daugiau energijos nuostolių ir tai, kad juos reikės susigrąžinti langų, storesnio šiltinimo, didesnį šilumogrąžos efektyvumą turinčio rekuperatoriaus sąskaita“, – komentavo M. Ramonas.

Išsamiau šia tema skaitykite p. 52.

ARCHITEKTŪROS SPRENDIMAI Energiškai taupaus namo užsakovams naudinga iš anksto susiformuluoti ir lūkesčius, susijusius su architektūrine namo išraiška. Puošybiniai elementai – fasado atsikišimai, balkonai, balkonėliai, įvairūs peraukštėjimai – ne tik brangina statybą, bet ir kelia papildomų problemų ir projektuotojams, ir statybininkams, o klaidos gresia pastatų peršalimu, pelėsio atsiradimu ir pan.

Sumanūs statybininkai gali tvirtinti, kad A energinio naudingumo klasės namą pagal B klasės projektą gali pastatyti beveik nekeisdami sprendinių – tiesiog išspausdami maksimalią kokybę. Vis dėlto išvengti to gąsdinamo dvigubo statybos išlaidų išaugimo, taip pat nereikalingo lėšų švaistymo, tiesiog statyti taupiai (nepainioti su pigiai) padeda sprendimai, priimti pastato projektavimo stadijoje.

Tarkime, projektuojant energiškai efektyvų namą reikia žinoti, kad geriausia bus nešildomas garažas ar kad bent jau jis ne bus prijungtas prie pagrindinės šildymo sistemos, o turės atskirą šildymo įrenginį. „Garažo šildymas yra pinigų švaistymas – tai patalpa, kurioje šiluma negeneruojama niekada, išskyrus tą akimirką, kai užkuriamas variklis, o garažo durys niekada nebus sandarios, arba į tai reikės investuoti kosminius pinigus“, – sakė energinio naudingumo ekspertas. Žmonės statydami garažą įsivaizduoja, kad šis negyvenamasis plotas kainuos triskart pigiau nei namo dėžutė, bet galiausiai kainuoja tiek pat – juk įrengiami pamatai, dengiamas stogas, dedami langai, daroma apdaila, o sutaupyti galima tik šiltinimo medžiagų sąskaita. Verta pergalvoti ir tai, kiek individualiajame name būtini balkonai ar terasos. „Daugeliu atvejų svarbu laiku sustoti. Galiu tūkstančiais vardyti, kiek projekto kainą gali išauginti nebūtini elementai, ir tai bus susiję ne tik su energiniu efektyvumu. Juk jei darai balkoną, reikia užsisakyti varstomas duris, ir jei tai ne prancūziškas balkonėlis, kainuos hidroizoliacija, plytelės, lietaus nuvedimas, turėklas, apšvietimas, stogelis. Ir štai – jau turime kelis tūkstančius eurų, – aiškino M. Ramonas. – Pats balkone sename mūsų name buvau 3 ar 4 kartus. Nors galvojau, kad ten kavą gersiu.“ Projektuotojas siūlo sprendimą rinktis pasidairius pirmiausia Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, kur statydamiesi energiją taupančius namus gyventojai linkę eiti racionalesniu, praktiškesniu keliu – rinktis nesudėtingos architektūros pastatus. „Dauguma atvejų namų kontūras ten artimesnis stačiakampiui ar kitai aiškiai geometrinei figūrai, nebūna įman19

Jei būsimojo gyventojo nuostatos nėra labai kategoriškos arba jei jis nusiteikęs kompromisams, projektuotojams pasiekti gerą rezultatą tik paprasčiau.

wide-wallpapers.net nuotr.

trių išraitymų ar paslėptų architektūrinių minčių, namai tiesiog skoningi, modernūs, dera prie aplinkos, yra funkcionaliai suplanuoti, juose nėra nė vieno nereikalingo kampo ar detalės. Tuo ypač pasižymi suomių namai – ten sugebama rasti aukso vidurį. Ir, patikėkite, ta racionali architektūra labai supaprastina statybos koncepciją. O Lietuvoje mes dažnai jau projektavimo stadijoje eliminuojame galimybę pastatyti energiškai efektyvų namą“, – pastebėjo M. Ramonas. „Kartais žmonėms reikia baseino namuose arba didžiulių skliautų, kur, tarkime, gali labai prikaisti, kur reikės labai stipriai kondicionuoti, o žiemą – kaitinti. Ir kaip tik tokie pavyzdžiai po to minimi kalbant apie tai, kad energiškai efektyvus namas – labai brangus. Taigi tiesiog reikia labai gerai apgalvoti pastato funkcijas. O tada, pakeitus tam tikrus konstrukcinius sprendimus, galima sutilpti į standartinio namo biudžetą“, – tęsė pašnekovas.

Naujame A++ energinio efektyvumo klasės iš medinių skydinių konstrukcijų pastatytame name, į kurį netrukus kraustysis M. Ramono šeima, balkonų nebus. Kaip ir įmantrių architektūros formų. Inžinerinių technologijų specialisto 5 asmenų šeima tikėjosi, kad namo architektė jų suformuluotą programą – nusimatytus poreikius – sutalpins į 150 kv. metrų plotą. Namas išsipūtė iki 164 kv. metrų ploto, bet užsakovai liko patenkinti.

SIENŲ IR LANGŲ VARŽOS Teisingai parinkus namo orientaciją pagal pasaulio kryptis, teisingai suplanavus pastato architektūros tūrį, laukia 20

būtinybė tinkamai apskaičiuoti ir parinkti atitvarinių konstrukcijų varžas, apskaičiuoti langų plotus nustatant tinkamą šilumos perdavimo koeficiento reikšmę. „Norintieji energiškai efektyvių namų turi žinoti, kad langai turi būti planuojami labai rimtai, kad jų plotai turi būti skrupulingai dėliojami kiekvienoje plokštumoje pasaulio šalių atžvilgiu“, – pažymėjo M. Ramonas.

Tarkime, pietinėje dalyje langai gali būti didžiausi, rytinėje ir vakarinėje – išlaikyto ploto, šiaurinėje pusėje – mažesni, arba, jei galima, čia verčiau apsieiti išvis be jų.

Pasak projektuotojo, langas yra jautriausia pastato dalis energijos balanso požiūriu: „Žiemą pietinėje pusėje langai įleidžia kone du kartus daugiau šilumos, negu jos praranda, tačiau vasarą pro juos saulė gali perkaitinti pastatą, todėl projektuojant architektūros ir kraštovaizdžio sprendinius būtina iš anksto galvoti apie šešėliavimą. Ypač didelė perkaitimo tikimybė – pro rytinius ir vakarinius langus, nes rytą ir vakare saulė būna žemai, bet gana stipri ir galinti prikaitinti patalpas. Vis dėlto visi tie skaičiavimai – specialistų reikalas.“ Išsamiau šia tema skaitykite p. 42.

NAMO SANDARUMAS Geras namo projektas gero rezultato, žinia, dar negarantuoja. Sveikintinas savininko ir namo projekto autorių intencijas pastatydinti energiškai efektyvų namą gali sugriauti nekokybiška statyba, dėl kurios neužtikrinamas namo sandarumas.

Pasak pasyviųjų namų projektuotojo, dažniausiai jo ir kolegų girdimas klausimas – kodėl namai neprišyla, nors juos šildo galingas ir maksimaliai veikiantis katilas? Problemos įprastai būna dviejų rūšių: arba namas turi didžiulius ilginius šilumos tiltelius (pro skirtingų konstrukcijų sandūras), arba dalis šilto oro iškeliauja lauk pro nesandarias jungtis – taip atsiranda nekontroliuojami oro srautai pastato viduje. „Jei pastatas nesandarus, viduje oro srautai nekontroliuojami, žmonės išleidžia daug pinigų šildydami iki komfortiškos +21 ar 22 laipsnių temperatūros, o komforto vis vien negauna. Tai yra todėl, kad dalis pinigų (t. y. šilto oro) paleidžiama vėjais tikrąja to žodžio prasme. Dar viena komforto stokos priežastis – skirtinga paviršių temperatūra, dėl kurios atsiranda vidinių mikroskersvėjų. Jei lango šilumos izoliacija prasta, o sienos – geresnė, susidaro nedidelių skersvėjų – atrodo, kad namie traukia, ir tai vyksta tik patalpų viduje, ne iš lauko, – paaiškino M. Ramonas. – Taip atsitinka dėl to, kad skirtingų atitvarinių konstrukcijų šilumos varža per maža.“ Taigi sandarumo stoka turi tris pagrindines blogybes: nekontroliuojami oro srautai didina energijos sąnaudas šildymui ir ventiliacijai, prastina patalpų komfortą ir atitvarinių konstrukcijų ilgaamžiškumą – didėja pelėsio, grybelio atsiradimo tikimybė.

Energiškai efektyvių namų statytojai žino, kokių padarinių gali turėti išorinio apvalkalo nesandarumas. „Vėjui patekus į šiltinimo sluoksnį – mineralinės vatos ar putų polistireno siūles – vyksta konvekcija, vėjas traukia dalį stovinčio oro iš to konstrukcinio vieneto, ir šis tiesiog praranda apie 30 proc. galios izoliuoti šilumą. Ir tos šiltos, storos sienos, į kurias investuota daug pinigų, neatlieka savo funkcijos“, – sakė M. Ramonas.

Šilumos nuostoliai (kW/m2a)

Nesandarumo problemas galima išspręsti laiku atliekant specialius testus – išsamiau šia tema skaitykite p. 38.

VĖDINIMO SISTEMA Sandariame, taupiu pretenduojančiame būti name ypač svarbu išspręsti vėdinimo klausimą, ir čia sprendimas vienintelis – rekuperatorius su šilumokaičio funkcija, atkreipė dėmesį M. Ramonas.

Svarbiausia – šis įrenginys, be kurio nė neįmanoma pasiekti aukštesnės nei A energinio efektyvumo klasės, užtikrina ir kokybišką vidaus mikroklimatą. Ir dauguma šio sprendimo reikšmę jau supranta. „Jei name bus šiltos sienos, bus išspręstas ilginių šilumos tiltelių klausimas, užtikrintas maksimalus šilumos pritekėjimas, nebus skersvėjų, pelėsio, rasojimo, jei gyventojai nežinos, kas yra blogas kvapas, jiems nereikės jaudintis dėl konstrukcinių pažeidimų grėsmės, pastatas tikrai tarnaus ilgiau, bus patvaresnis, vertingesnis, žodžiu, geriau atidirbs į jį investuotus pinigus“, – komentavo pašnekovas.

Būsimieji namo šeimininkai turėtų sekti, kad projektuotojas neatidėliotų ventiliacijos sistemos planavimo. „Naudingiausia ir geriausia ta sistema, kuri turi trumpiausius ortakius, nes tada patiriamos mažesnės elektros sąnaudos orui paduoti ir ištraukti, ji kelia mažiau triukšmo (nes mažesni, trumpesni, mažesnio diametro vamzdžiai sukuria mažesnį pasipriešinimą), patiriama mažiau nuostolių, – aiškino pasyviųjų namų projektuotojas. – Todėl projektuojant tamsiąją – inžinerinę – pusę, reikia ventiliatoriaus rekuperatoriaus poziciją parinkti taip, kad į gyvenamąsias patalpas oras būtų paduodamas, o iš buitinių (darbinių) patalpų būtų ištraukiamas trumpiausiu keliu.“ Išsamiau šia tema skaitykite p. 46.

KOKIĄ KLASĘ PASIRINKTI? Jei naujoji Vyriausybė neįves korekcijų, reikalavimas statyti ne žemesnės nei A+ energinio efektyvumo klasės statinius įsiteisės jau 2018-aisiais. Ir ne vienas prieš permainoms įsigalint vėl bandys pagudrauti – skubės apsirūpinti A energinio naudingumo klasės statybos leidimais. Ar toks apsidraudimas tikrai padės išlošti, kai bus skaičiuojamos ne tik statybos, bet ir eksploatacijos išlaidos?

M. Ramonas nesiūlo apibendrinimų: kiekvienas namas – atskira istorija.

0.6/h – Pasyviojo namo reikalavimai Oro sandarumas n50 (1/h)

Šilumos nuostolių priklausomybė nuo oro sandarumo lygio, kai slėgių skirtumas 50 Pa.

„Kai kuriais atvejais ne A, o A+ klasei pasiekti užteks padidinti šilumokaičio efektyvumą. Investicijos tokiu atveju išaugs tik 1,5–2 tūkst. eurų – brangesniam įrenginiui, bet atsipirks eksploatacijos metu. Svarbiausia permaina yra tai, kad A ir aukštesnės energinio naudingumo klasės rodo kiek kitokį požiūrį į statybos kultūrą: žmonės nebenori gaišti laiko sudėtingai namo eksploatacijai, kad ir šildymo sistemos priežiūrai“, – pastebi pastatų energinio naudingumo specialistas. n 21

ATSAKINGAI PASIRINKTOS ĮĖJIMO DURYS –

JŪSŲ VIZITINĖ KORTELĖ Kuriant namus ar biurą tenka priimti sprendimus, susijusius tiek su interjeru, tiek su eksterjeru. Bendraujant su projektuotojais ir dizaineriais tampa aišku, kad nėra vienintelio šeimininkų poreikius ir vizijas atitinkančio patalpų kūrimo būdo. Vieniems reikia klasikinių, o kitiems – atvirkščiai – modernių sprendimų. Dėl šios priežasties architektūriniai sprendiniai taip pat būna labai skirtingi.

DIZAINAS

architektūroje visais laikais buvo siekiamybė. Nors Lietuvoje gausu minimalistinio stiliaus pastatų, daugėja ir tokių, kurie pasižymi išskirtiniais tiek išorės, tiek vidaus sprendiniais. Pastato įvaizdžiui didelę įtaką daro langai ir durys. Pagaminti nestandartinės formos langus lietuviai jau išmoko, tačiau ne kiekviena įmonė gali pasiūlyti patrauksiančias dėmesį duris.

Pirmą įspūdį svečiai susidaro tik pravėrę namų ar biuro duris, todėl įėjimo durys dažnai vadinamos savininko vizitine kortele. Užsienyje ne vien langų, bet ir durų puošybai skiriama daug dėmesio. Nenuostabu, kad vartotojams patinka labai skirtingų tipų durys – paprastos, lakoniškos arba puošnios. Tačiau „TIKS langų“ specialistai, tirdami durų pasiūlą, pastebėjo, itin svarbu, kad įėjimo durys ne vien pabrėžtų jų savikad dekoruotų durų daugėja. Vis dėlto patartina doninko charakterį, bet ir apsaugotų nuo šalčio ar mėtis ne vien durų išvaizda, bet ir jas gaminannekviestų svečių. čia įmone. Šių gaminių kokybė priklauso nuo Bendrovė „Aveplast“ – „TIKS langai“ pristato išskirtinio dizaino, daugelio aspektų: dekoruotų durų užpildų, oficialus VEYNA saugumo ir energinio efektyvumo įėjimo varstymo mechanizmų, užraktų ir kitų žaliavų dekoruotų durų užpildų duris, kurios atitiks šiuolaikinės architekkokybės. platintojas Baltijos šalyse, todėl tūros reikalavimus ir patenkins bet ko„TIKS langai“ klientams, Bendrovės „Aveplast“ langų ir durų gamykla, kius klientų poreikius. Išskirtinis dizainas partneriams ir įmonėms valdanti prekybos tinklą „TIKS langai“, ilgai siūlo įvairaus dizaino duris. ieškojo patikimo durų užpildų tiekėjo ir part-

nerio. Įmonė bendradarbiauja su daugiau nei 20 metų gamybos patirtį turinčia gamykla VEYNA. Tai viena didžiausių dekoruotų durų užpildų gamyklų Rytų Europoje, gaminanti ir tiekianti išskirtinės kokybės durų užpildus.

FUNKCIONALUMAS IR PATIKIMUMAS Durų išvaizda yra svarbi, tačiau svarbu ir tai, kaip patikimai ir ilgai įėjimo durys bus eksploatuojamos. Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama durų funkcionalumui ir patikimumui didinti. Durų funkcionalumą lemia varstymo mechanizmų stiprumas, spynų patikimumas ir žaliavos, iš kurių gaminami lauko durų rėmai. Lietuvoje dažni atvejai, kai įėjimo durų lankstai neatlaiko nė 20 000 atidarymo bei uždarymo ciklų.

O labai aukštos kokybės lauko durų lankstai yra išbando-

22

Malonu, kai Lietuvoje pagamintos durys išsiskiria iš kitų, todėl bendrovė „Aveplast“ laukia architektų ir dizainerių pasiūlymų dėl galimų durų dizaino sprendimų.

Vilius EIDUKEVIČIUS, „TIKS langų“ prekybos tinklo direktorius

mi atliekant net 2 000 000 atidarymo bei uždarymo ciklų.

Spynoms, užraktams ir kitoms detalėms taip pat taikomi patikimumo rodikliai, todėl patartina pasidomėti šių detalių gamintojais ar bent šalimi, kurioje detalės yra pagamintos.

Kiekvienas durų komponentų gamintojas nueina savo klaidų kelią, kurio galutinis rezultatas – ilgai, patikimai ir sklandžiai savo funkciją atliekantis gaminys. Lietuvoje ilgametę patirtį turintys langų ir durų gamintojai puikiai žino, kad be kokybiškų varstymo mechanizmų ir patikimų komplektuojamųjų detalių neįmanoma pagaminti ilgaamžių durų. Vis dėlto šios srities naujokai neretai susigundo pigiomis ir abejotino patikimumo medžiagomis. „TIKS langų“ specialistai pataria rinktis duris, gaminamas bent 20 metų patirtį turinčiose įmonėse, kurios savo klaidų kelią jau nuėjo. „TIKS langų“ vadovas Vilius Eidukevičius teigia, kad nereikėtų turėti reikalų su tais durų pardavėjais, kurie nepateikia išsamios informacijos apie durų komponentus ir jų gamintojus. Taigi kokia yra tikrai kokybiškų durų kaina? Į šį klausimą „TIKS langų“ specialistai atsakys, kai pateiksite savosioms įėjimo durims keliamus reikalavimus. Dėl naudoja-

mos patikimos ir aukščiausio funkcionalumo furnitūros (spynos, užraktai, lankstai, rankenos, elektriniai ar biometriniai atidarymo ir uždarymo valdikliai ir kt.) ar aukštos kokybės užpildų durų kaina tikrai gali išaugti. Vis dėlto reikėtų rinktis ilgaamžes duris, dėl kurių funkcionavimo ilgai būsite tikri. Ne veltui sakoma, kad langai ir durys yra atsakinga investicija.

APSAUGA NUO ŠALČIO Pastaraisiais metais jau ir Lietuvoje ypač pabrėžiama energinio efektyvumo statybose svarba. Reikalavimai keliami ne vien stogams, sienoms, pamatams, bet ir langams, durims. Taigi kokius langus ir duris rinktis, norint patenkinti savo poreikius ir turėti gaminį, atitinkantį šiuolaikinius statybos reikalavimus?

Durų energinis efektyvumas priklauso nuo užpildo storio, užpildo medžiagos, rėmų ir slenksčio ypatybių. Todėl patartina domėtis, ką siūlo kiekviena įmonė. „TIKS langai“ pataria išorinėms įėjimo durims rinktis bent 44 mm storio durų užpildą, patikrinti, ar naudojami būtent lauko durų gamybai skirti profiliai bei slenksčiai, padedantys šilumą išlaikyti patalpų viduje. n

VISIEMS STATYTOJAMS SIŪLOME: l plastiko arba aliuminio duris su originalaus VEYNA dizaino durų užpildais; l VEYNA dekoratyvinius durų užpildus.

Esame atviri ir pasiruošę bendradarbiauti su kitais Lietuvos, Latvijos ir Estijos durų gamintojais, todėl ne tik tiekiame durų užpildus patraukliomis kainomis, bet ir greitai įvykdome užsakymą.

El. p. info@tikslangai.lt Nemokamas telefonas 8 800 22 225 www.tikslangai.lt 23

Energijos taupymas nepriešta Rusnė MARČĖNAITĖ

Individualiojo namo sostinės Santariškių rajone komanda – užsakovai, architektai, inžinerinės ir konstrukcinės dalies projektuotojai bei rangovai – daugiau nei prieš dvejus metus sugebėjo išspręsti kol kas ne visiems pasisekantį uždavinį: pastatyti ne tik energiškai efektyvų – net A+ klasės, bet ir estetiškai patrauklų pastatą.

MOKYTIS IŠ SVETIMOS PATIRTIES – RACIONALIAU Šio Vilniuje įgyvendinto projekto vadovui – architektų studijos „Kūnas“ architektui Mariui Morkūnui – iki tol jau buvo tekę projektuoti kelis aukšto energinio naudingumo pastatus siekiant padėti užsakovams pamatyti, kuo tokios ambicijos gresia. Projektai netapo kūnu, bet architektas turėjo progą pasigilinti į tokių pastatų projektavimo principus ir tendencijas. Neatsitiktinis buvo ir užsakovų pasiryžimas – prieš apsispręsdami statydintis A ar net aukštesnės klasės namus, pasak M. Morkūno, jie konsultavosi su jau praėjusiaisiais tą kelią ir tikėjo, kad statybos sąnaudos labai stipriai dėl to neišaugs. O architektas vylėsi jų tikėjimo nesugriauti.

Apsisprendžiant dėl architektūrinės pastato raiškos irgi pradėta nuo apsižvalgymo aplink. Projekto dalyviai norėjo mokytis ne iš savo klaidų, bet iš kitų patirties. Užsakovai ir architektas važinėjo po Lietuvą ir atskirai, ir kartu lankyti jau įgyvendintų projektų, tuo pačiu kėlė pasitikėjimą vienas kitu ir džiaugėsi, kad yra sutinkančiųjų atverti duris ir pasidalyti žiniomis. Apibendrindami šią patirtį užsakovai vėliau pripažino – žmonės ir jų patirtis bei požiūris labai įvairūs.

Tai, kas vienam patogu ir priimtina, kitam gali atrodyti ne24

reikalinga ar svetima. Tačiau visa tai vis viena padeda iškelti klausimus ir išprovokuoja apmąstymus, padedančius priimti savo sprendimus.

Užsakovai – dvi dukteris auginanti pora – norėjo gana kompaktiško namo. Maždaug 140 kvadratinių metrų plote turėjo tilpti bendroji erdvė, atskiri kambariai dukterims, miegamasis, darbo kambarys ir techninė patalpa. Anot architekto, buvo ką veikti norint sudėti į namo stačiakampį visas tas patalpas, išvedžioti ventiliaciją ir kitas inžinerines sistemas. Atsinaujinančius energijos šaltinius naudojančiame name buvo itin svarbu suplanuoti techninę patalpą: ne tik parinkti tinkamiausią jai vietą, bet ir numatyti pakankamą visai įrangai plotą.

TIKSLAS – NEAFIŠUOTI INŽINERINIO IŠSKIRTINUMO Sklype turėjo išlikti maksimaliai daug laisvo ploto, taip pat reikėjo reaguoti į aplinką, išlaikyti reikiamus atstumus nuo kaimyninių pastatų, išspręsti automobilių vietos problemą ir kartu pasiekti, kad naujojo namo gyventojai jaustųsi komfortiškai.

arauja architektūrinei raiškai „Visi tie klausimai daro esminę įtaką ir tam tikriems architektūros sprendimams“, – pabrėžė M. Morkūnas.

Gana greitai buvo apsispręsta, kad namas turi būti dviaukštis, o konstruktyvas – iš akytbetonio blokelių (statyti karkasinio namo neleido būtinybė sklype išlaikyti tam tikrus atstumus tarp pastatų). Kaip įprasta projektuojant mažai energijos naudojančius pastatus, atsisakyta rūsių, naudoti plokštuminiai pamatai. Šiltinimui pasirinktas neoporas, viso namo perimetro apdailai – skalūno akmuo. Po juo, įrengus dvigubą fasadą, paslėptos lietaus surinkimo ir saulės patekimo į pastatą kontrolės sistemos. Sprendimas išvalyti fasadą, anot M. Morkūno, buvo ne visai tradicinis: „Žiūrint į artimiausią namo aplinką tas sprendimas gal atrodo lyg iš ateities, vis dėlto architektūrinė švara yra neatsiejamas ateities elementas. Tiesa, energijos beveik nenaudojančių pastatų architektūra įprastai būna, jei galima taip pasakyti, keistoka, industrinė. Šiuo atveju norėjosi, kad namas būtų kaip estetinis dizaino elementas, kad fasadas liktų švarus, neapkrautas įvairiais energiją generuojančiais inžineriniais įrenginiais.“ MOTERIŠKO IR VYRIŠKO POŽIŪRIO SINTEZĖ Reikiamiems inžineriniams įrenginiams, pirmiausia – saulės kolektoriams, skirtiems karštam vandeniui ruošti, atsirado vietos ant aštresnio silueto garažo – ta projekto dalis, anot M. Morkūno, labiau atspindi vyriškosios pusės poreikį. „Man buvo svarbus kitokios plastikos atsiradimas, atrodė, kad aštrios ir lenktos linijų sintezė atspindi tos šeimos gyvenimo būdą“, – sakė architektas.

Pirmiausia apsisprendę dėl tradicinio dvišlaičio namo stogo, vėliau užsakovai ir architektas rinkosi, koks jis bus:

su iškištu ar su smailiu kraigu, ar koks kitas. Stogas suprojektuotas toks, kad atkartotų vidines lenktas konstrukcijas.

Tam prireikė specialiai pjaustyti skalūno plokšteles.

Fasade nėra susikertančių kampų, jis aptakus, ir po apdaila tikrai nepaslėptas status kraigas. „Užlankstytas, užapvalintas visas antras aukštas – šiuose namuose gyvenančioms trims damoms artimesni plastiški tūriai, ir tai lėmė didžiojo tūrio idėją. Čia viskas taip, kaip mėgsta moterys, – pajuokavo architektas. – Todėl teko gaminti lenktą stogo konstrukciją iš klijuotos medienos. Lenkiuosi užsakovams už ryžtą – jie, pamatę namo maketą, pasakė – norime taip. Pačioje pabaigoje, kai darbas jau buvo atliktas, sakė – gražu, bet labai sudėtinga.“ UŽDUOTIS – IŠVENGTI ŠALČIO LAIDININKŲ Toliau jau skaičiavo konstruktoriai. Jie turėjo patikrinti, ar šiltinimo medžiagos atlaikys architektūros sprendimų sąlygotas apkrovas. „Buvo svarbu, kad įrengiant fasadą nereikėtų lieti didelį kiekį betono ar naudoti daug metalinių elementų, kurie galėtų tapti šalčio laidininkais“, – komentavo architektas.

M. Morkūnas nemato prasmės minėti, kokio storio šiltinimo medžiaga šiame projekte panaudota. „Jei žmonės skaičiuoja – ne taupo, o skaičiuoja pinigus – tvarkingai, jie apskaičiuos ir tai, kokio storio šiltinimo reikia jų namui“, – sakė architektas.

Optimalus langų dydis, atsižvelgiant į namo plotą, suplanavimą, siekiamą energinio efektyvumo klasę, buvo nustatytas specialiais skaičiavimais. Architektas atkreipė dėmesį – langus reikėtų vertinti žiūrint ne iš lauko, bet iš vidaus. Šis namas tikrai labai šviesus.

25

Pietinėje jo pusėje įrengus didelius terasinius langus teko sugalvoti ir tai, kaip apsisaugoti nuo patalpų perkaitimo.

Sprendimas – elektrinės žaliuzės, automatiškai reaguojančios į apšviestumo lygį ir patalpų temperatūrą – buvo rastas pasidairius į jau įgyvendintus projektus.

Šildytis namus užsakovai panoro krosnimi. „Netiesa, kad mažai energijos naudojančiuose namuose negalima įrengti židinių, – užtikrino M. Morkūnas. – Tik reikia specialaus sprendimo – ugniakurai turi turėti atskirą oro pritekėjimą iš lauko, neimti jo iš patalpos. Toliau – tik šeimininkų nuostata – ar toks šildymosi būdas atitinka jų gyvenimo būdą. Taip pat nereikėtų galvoti, kad tokios energinio efektyvumo klasės namas dažnai tiek atšąla, kad kiltų klausimas, kaip čia akimirksniu jį pašildyti. Ir ta krosnelė užmetus malkų vieną kartą kūrenasi apie 10 valandų ir išlaiko šilumą ilgiau nei parą.“ Vis dėlto energijos skaičiavimai parodė, kad namui reikia ir papildomo šilumos šaltinio. Nuspręsta gyvenamosiose patalpose įdiegti sieninius, o sanitariniuose mazguose – grindinius šildymo tinklelius. „Tačiau sieninio šildymo gali prireikti tais atvejais, kai šeimininkai yra išvykę, lauke – itin šalta ir nėra saulės. Nes net nuo saulės per kelias valandas patalpos komfortiškai prišyla“, – kalbėjo architektas.

Antrame namo aukšte, kitaip negu rekomenduojama energiškai efektyviuose namuose, įrengtos ne lygios, bet stogo aukščio lubos. Projektuotojams teko ieškoti, kaip padaryti, kad šiluma nesukiltų į viršų. „Tai buvo vienas sudėtingesnių projektavimo etapų: teko spręsti vėsinimo, šilumos ištraukimo klausimus, kad sistema oro neišpūtinėtų paviršiuje, leistų jį į apačią. Tam prireikė specialių architektūros sprendimų. Ir inžineriniai sprendimai šiuo atveju jau buvo derinami prie architektūros. Čia buvo priimta daug smulkių, bet labai svarbių sprendimų“, – komentavo M. Morkūnas.

26

M. Žičiaus nuotr.

ŠILDYMASIS ŽIDINIAIS – NE TABU

Norėjosi, kad namas būtų kaip estetinis dizaino elementas, kad fasadas liktų švarus, neapkrautas įvairiais energiją generuojančiais inžineriniais įrenginiais.

BŪTINAS KOMPLEKSINIS POŽIŪRIS Ypač svarbius inžinerinių sistemų projektavimo, konstrukcinių sprendimų paieškos ir bendruosius namo statybos darbus įgyvendino bendrovė „Statybos projektų sprendimai“ (SPS).

Energiškai efektyvių pastatų projektavimo ir jų statybos koordinavimo specializaciją pasirinkusios įmonės vadovas Darius Baitis pripažino – netradicinė tokios rūšies projektams architektūra lėmė ir nestandartinių konstrukcinių sprendimų kone kiekviename žingsnyje poreikį. Suapvalintų formų detalių išpildymas, tapęs iššūkiu ir stogininkams, ir fasadininkams, buvo tik viena iš daugelio užduočių. Tačiau įmonei tai buvo proga įrodyti, kad yra gana ambicinga padaryti taip, kad ne tik namas atrodytų gražiai, bet ir visi techniniai parametrai pasiektų aukščiausius energinio efektyvumo reikalavimus. „Teko nuolat ieškoti specialių konstrukcinių ir techninių sprendinių, – pasakojo SPS direktorius. – Bene didžiausias iššūkis buvo įrengti lenktą stogo konstrukciją išvengiant ši-

lumos tiltelių, užtikrinant sandarumą. Tačiau mes domimės naujovėmis ir vertiname galimybę įgyti naujos patirties.

Mūsų privalumas yra tai, kad esame ne vien konstruktoriai ir ne vien statybininkai. Nes kai konstruojama nežinant, kaip realybėje tai įgyvendinti, daromos klaidos, ir priešingai. Tokiais atvejais itin svarbu, kad klientas pasitikėtų rangovais, kad leistų viską daryti teisingai nuo pat pradžių, kad neišsigąstų pusiaukelėje ir nepultų stabdyti proceso.

Nes tokie sprendimai reikalauja ir papildomų investicijų.

Taigi pirmiausia čia reikia atitinkamo užsakovo išprusimo.“ Atskiras galvosūkis buvo fasado įrengimas. Apdaila skalūno plokštelėmis reikalauja tam tikro konstruktyvo – vėdinamojo fasado. Tačiau įrengiant jį tradiciniu būdu per laikomuosius kronšteinus, anot D. Baičio, patiriami labai dideli šilumos nuostoliai. „Džiaugiuosi, kad tai buvo vienas pirmųjų objektų, kuriame panaudoti stiklo pluošto laikikliai. Jie leido išvengti šilumos nuostolių. Ieškojome šio sprendimo patys dirbdami su įvairiais medžiagų tiekėjais. Šios detalės buvo suprojektuotos, apskaičiuotos konkrečiai šitam objektui ir pagamintos pagal SPS užsakymą“, – sakė įmonės direktorius.

Langai buvo montuojami šiltinimo sluoksnyje, stengiantis jų neįgilinti, kad galėtų pakankamai pritekėti saulės. Pasak D. Baičio, konstruktoriams prireikė papildomų skaičiavimų sprendžiant, kaip iškelti į išorę klijuotos medienos gana didelių matmenų langų konstrukcijas ir užtikrinti, kad atliktas darbas būtų ilgaamžis.

Kodėl progresyvaus projekto užsakovai nesiryžo kurti dar didesnės energinio efektyvumo klasės namų? „Manau, esminis jų tikslas buvo turėti namus, kurie naudotų kuo mažiau energijos. Siekta realaus investicijų efektyvumo“, – sakė architektas M. Morkūnas.

Interviu su namo savininku – kitame p.

27

ENERGINIO EFEKTYVUMO SIEKĖ NE DĖL EKSPERIMENTŲ Trečius gyvenimo A+ energinio naudingumo klasės name skaičiuojantys vilniečiai, kaip kadaise ir jų visoje Lietuvoje lankyti panašių poreikių turintys žmonės, mielai pasakoja apie savo patirtis ir pamokas, bet duodami interviu panoro likti neįvardyti.

– Ar dažnai Jūsų patirtimi domisi ketinantieji statyti energiją taupančius namus? Kas tokiems svečiams rūpi? Ar nestebina jų, tarkime, kad energiškai efektyviame name turite gana didelius langus? Kiek dėmesio tenka Jūsų sprendimui šildyti namus židiniu? Ar Jūs patys šiuo sprendimu patenkinti?

– Svečių, kurie domisi energijos taupymu, tikrai nėra daug. Žmonių ar, tiksliau, praeivių žvilgsnį labiau traukia architektūros sprendimai, sulaukiame ir daugiau klausimų apie tai. Kitaip nei dideli langai, kurie, matyt, dažno lietuvio nestebina, o ir planuojami, įrengiami jie dažnai, klausimas tik, kiek galvojama apie šilumos energijos gavimą.

Apie židinį būtų galima parašyti atskirą straipsnį, galbūt net mokslinį veikalą. Mano manymu, noras turėti židinį ir būtinas jo projektavimas statant namą yra labiau lietuvių identiteto (galbūt pagonybės) klausimas negu logiškai pagrįsta ir apskaičiuota šilumos šaltinio, papildomos vietos, kamino, šilumos tiltelių ir kt. klausimų visuma.

Ir nors pačiu židiniu, kaip ugnies ir šilumos šaltiniu, esame patenkinti, jau minėjau, kad tai yra labiau emocinis pasirinkimas, kuris nėra niekaip apskaičiuotas ir pagrįstas.

– Kaip dažnai papildomai prireikia įjungti sieninį ar grindinį šildymą? Kuriuo metų laiku labiau justi Jūsų namo privalumai?

– Reikėtų atkreipti dėmesį, kad projektuojant energiškai efektyvų namą ir skaičiuojant energijos poreikius kaip duotybė numatoma 18 laipsnių temperatūra. Tačiau realybėje vaikams ar labiau mėgstantiesiems šilumą to per maža.

Kaip sušilti neturint tradicinės šildymo sistemos – tai jau pasirinkimo klausimas. Minėjau, kad naudojamės židiniu, taip pat infraraudonųjų spindulių šildytuvais. Bet kokiu atveju būtina atkreipti dėmesį, kad lietuvišką žiemą (lapkričio–vasario mėnesiais), nepaisant to, ką skelbia meteorologiniai duomenys, naudojami skaičiavimuose, duok Dieve, sulaukti bent 7 saulėtų dienų. Tad kad ir kas būtų kalbama, šiuo laikotarpiu saulė pagelbės ypač retai. Tačiau kovą, balandžio pradžioje ar spalį, kai tradiciškai jungiamas centrinis šildymas, pas mus ypač smagu – nereikia nei tradicinių šilumos šaltinių, nei židinio.

– Ar pakanka saulės kolektorių energijos šiltam vandeniui gaminti?

– Tikrai nereikia turėti iliuzijų Lietuvoje karštą vandenį pasi28

telkus saulę ruošti nuo spalio vidurio iki kovo vidurio. Tačiau likusius 7–8 mėnesius tai visiškai realu ir pakanka tik saulės.

– Ketinate keisti rekuperacijos įrenginį. Prireikė efektyvesnio? Ar kas nors kita neatitiko Jūsų lūkesčių?

– Galima išskirti dvi problemas. Viena, tai nepatikrintas laiko lietuviškas įrenginys, kurio gamintojas bankrutavo, todėl nėra jokio techninio palaikymo. Kitas klausimas labiau susijęs su vėdinimo projektavimo trūkumais. Tai yra rekuperacinė sistema nepritaikyta naudoti gartraukį, o židinys neturi atskiro lauko oro padavimo.

Tad naudoti gartraukį ir židinį vienu metu neįmanoma.

– Specialistai teigia, kad statant energiškai efektyvius namus sprendimas garažą pakeisti pastoge yra protingas ir racionalus. Įdomu, kaip jį vertina aplinkiniai – ar nesistebi, kad toks įspūdingas namas neturi garažo, rimto kaip bunkeris?

– Garažas, mano manymu, kaip ir židinys, priklauso lietuvių identiteto klausimų grupei, o ne logiškai pagrįstam ir apskaičiuotam pasirinkimui. Kadangi dar neteko matyti garažo, kuris atliktų savo pagrindinę funkciją ir būtų skirtas tik automobiliui, o ne daiktams, kurių galbūt prireiks, jo atsisakėme. Šio sprendimo tikrai nesigailime.

– Kaip atrodo vasarą gyvenimas A+ energinio efektyvumo klasės name? Saulės kontrolei turite žaliuzes, įsirengėte ir rekuperatorių, o ar kada atsidarote langus?

– Žaliuzės skirtos namui apsaugoti nuo perkaitimo, ir tai puikus sprendimas. Tačiau vasarą norisi būti lauke, tad natūraliai dažnai vaikščiojama, ir namas būna atviras – tada rekuperatorius naudojamas rečiau.

– Kai architekto klausiau, kodėl užsakovai nesiekė dar aukštesnio energinio efektyvumo standarto, jis aiškino, kad siekėte investicijų efektyvumo. Kaip vertinate savo sprendimą šiandien?

– Nesame nei architektai, nei inžinieriai, nei statybininkai. Tad dėl įdomumo, eksperimentų siekti aukštesnio energijos efektyvumo standarto tikrai neturėjome tikslo. Juolab kad ir pavyzdžių Lietuvoje nebuvo, ir šiuo metu, matyt, pakaktų vienos rankos pirštų. Taip pat tai ir išlaidų bei naudos klausimas. Buvo svarstymų įsirengti fotovoltinę jėgainę (saulės baterijas), bet pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir supirkimo kainoms to atsisakėme. n

Novatoriški natūralios šviesos sprendimai – patogiam ir ekonomiškam gyvenimui Šiuolaikiniai gyvenimo kokybės standartai kelia itin aukštus natūralaus patalpų apšvietimo reikalavimus.

Juk nuo to priklauso ne tik žmogaus savijauta, bet ir jo produktyvumas. Pastaruoju metu statyboje vis labiau populiarėja įvairios natūralios šviesos sistemos, užtikrinančios kokybišką ir komfortišką patalpų apšvietimą.

PLAČIOS PRITAIKYMO GALIMYBĖS Vienas stambiausių tokios produkcijos gamintojų – pasaulinio garso vokiečių kompanija „Lamilux Heinrich Strunz GmbH“ – natūralaus patalpų apšvietimo sprendimų srityje derina technologijų pažangą ir estetinę išraišką.

Daugiau kaip 60 metų patirtį šioje veikloje turinčios įmonės gaminamos aukščiausios kokybės natūralaus apšvietimo sistemos „Lamilux“ iš stiklo, akrilinio stiklo, daugiasluoksnio polikarbonato, aliuminio ir armuoto plastiko šiandien gerai žinomos ne tik Europoje, bet ir už jos ribų.

Architektai, inžinieriai, projektuotojai ir statybininkai „Lamilux“ sistemas pasitelkia ir pramoninių ar administracinių objektų, ir gyvenamųjų namų statybai. Plataus „Lamilux“ asortimento gaminių serijoje – įvairios paskirties plokščiųjų stogų elementai, pradedant kupoliniais švieslangiais, šviesos takeliais, baigiant originaliomis skaidriosiomis stogų konstrukcijomis.

TINKAMI NET ARKTINĖMIS SĄLYGOMIS Užtikrinti, kad į patalpas patektų optimalus dienos šviesos srautas – tik viena svarbių šių produktų funkcijų. Kompanija taip pat yra ištobulinusi sudėtingą „Lamilux“ „CI-Control“ automatizavimo ir valdymo techniką, skirtą dūmams bei šilumai iš patalpų šalinti, taip pat natūralios ventiliacijos bei apsaugos nuo saulės sistemas.

Kadangi stogai ir jų komponentai nuolat veikiami įvairių gamtos reiškinių, ypatingas dėmesys skiriamas „Lamilux“ natūralios šviesos sistemų stabilumui ir tvirtumui užtikrinti.

Atsparios smūgiams, vėjui, sniego apkrovoms ir kritinės temperatūros poveikiui „Lamilux“ stiklo konstrukcijos tinkamos naudoti net ir arktinėmis klimato sąlygomis.

Gamintojas gali pasiūlyti bet kokių matmenų ir skaidrumo nuo ultravioletinių spindulių apsaugotas konstrukcijas. Be to, 3D formatu pateikiamos produktų išklotinės – puiki galimybė dirbantiesiems BIM (pastatų informacinio modeliavimo) metodu personalizuoti juos pagal individualų poreikį ir pritaikyti įvairios paskirties, skirtingo architektūros stiliaus pastatams.

KAI KURIE GAMINIAI NETURI ANALOGŲ Oficialaus „Lamilux Heinrich Strunz GmbH“ atstovo Lietuvoje – bendrovės „Serfas“ – produkto vadybininkas Mantas Kaselis akcentavo, kad viena prioritetinių gamintojo sričių – naujovės, užtikrinančios aukštus „Lamilux“ produktų energinio efektyvumo parametrus: „Daugelis tokių konstrukcijų gamintojų, kalbėdami apie šilumines produkto ypatybes, deklaruoja tik kokius nors pavienius parametrus, tačiau, visą gaminį vertinant bendrai, jo parametrai gali būti gerokai prastesni. O „Lamilux“ gamintojas deklaruoja ir viso gaminio, ir atskirų jo dalių parametrus. Aukštomis šilumos ypatybėmis pasižymi ir produkto kupolas, ir pagrindas, ir ypač jungiamosios dalys, visi skaičiavimai atliekami griežtai pagal europinius reikalavimus“.

Pasyviojo namo standartus atitinkančios „Lamilux“ stiklo konstrukcijos „PR 60 Energysave“ ir kupolinis švieslangis „FE Energysave“ yra pirmieji tokio pobūdžio gaminiai, Vokietijos pasyviųjų namų instituto (Passivhaus Institut) sertifikuoti pagal „phA Advanced Component“ klasę. n

Technikos g. 7C, Kaunas Tel.: +370 37 45 76 49, +370 687 21 670 El. p. statybos@serfas.lt www.serfas.lt

„Lamilux“ produktai bus pristatomi kovo 16–19 d. parodoje „Namų pasaulis“ Kaune (0 a. salė, 9.1 stendas) bei balandžio 26–29 d. parodoje „Resta“ Vilniuje (5.D04 stendas).

29

Blokeliai specialiai A klasei – rinkodaros triukas ar realybė?

Dr. Ernestas IVANAUSKAS Kauno technologijos universiteto Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centro direktorius, Statybos produktų bandymų laboratorijų asociacijos prezidentas

Įpareigojimas statyti ne žemesnės kaip A energinio naudingumo klasės pastatus – proga statytojams įrodyti savo kvalifikaciją, o gamintojams – progresyvų požiūrį. Pastarieji vis aktyviau įrodinėja gaminamos produkcijos tinkamumą energiškai efektyviems pastatams. Toks rinkodaros triukas – ne naujiena: juk norint pritraukti klientą, savo prekę būtina patraukliai įpakuoti. Taigi šiuo metu ypač tinkamas metas išsijuosus girti savo specialiai A energinio naudingumo klasei skirtus gaminius.

30

IŠBANDYMAI LABORATORIJOJE IR STATYBŲ AIKŠTELĖJE Gamintojai, vartodami teiginius, kad jų gaminiai atitinka pastato energinio efektyvumo A ar A+ klasei keliamus reikalavimus, iš dalies yra teisūs. Akredituotose bandymų laboratorijose atlikę šilumos laidumo λ bandymus, gamintojai gautas reikšmes lygina su pastatų konstrukcijoms (šiuo atveju – sienoms) keliamais šilumos laidumo reikalavimais. Tarkime, A energinio efektyvumo pastato šilumos laidumo koeficientas turi būti 0,12 W/(m∙K), A+ – 0,11 W/(m∙K), A++ – 0,10 W/(m∙K).

Taigi teigti, kad vieno ar kito gamintojo blokelis, plyta, plokštė arba kitas gaminys atitinka tam tikrą energinio naudingumo klasę, iš esmės galima. Vis dėlto norėčiau paminėti vieną esminį faktą, kurio įprastai niekas neakcentuoja: visos šios deklaruojamos gaminių šilumos laidumo reikšmės nustatytos laboratorijose esant standartinėms sąlygoms, kai vidutinė bandinio temperatūra yra +10o C, o higroskopinis bandinio drėgnis pastovus – nusistovėjęs 23±1o C temperatūros ir 50±10 proc. santykinio oro drėgnio aplinkoje.

Veikiausiai nesunku suvokti, kad visos statybinių medžiagų šilumos laidumo vertės realiai eksploatuojant pastatą, ypač rudenį, pavasarį ir žiemą, bus kur kas prastesnės. Tai neišvengiama, ir su tuo reikia susitaikyti. Norėtųsi, kad kiekvienas, kuris planuoja statytis būstą, suvoktų, kad mažą šilumos energijos poreikį pastate lemia ne storas termoizoliacijos sluoksnis, ne novatoriškas blokelis, plyta ar plokštė, bet visas gaminių ir sprendimų kompleksas.

SVARBIAU NEI MEDŽIAGOS – PROFESIONALŪS STATYBININKAI Kadangi nuo šių metų Europos Sąjungos šalyse nauji pastatai ir jų dalys turi atitikti energinio naudingumo A klasės pastatams keliamus reikalavimus, o jau nuo 2018 metų – energinio naudingumo A+ klasės reikalavimus, kur kas svarbiau turimas medžiagas tinkamai sumontuoti ir apsaugoti nuo drėgmės, negu ieškoti tų gaminių, kurių šilumos laidumo koeficientas deklaruojamas mažesnis. Dar vienas labai svarbus akcentas – statybininkams teks užtikrinti maksimalų pastato sandarumą įrengiant sienas, langus, duris, stogą ir grindis, mat didžiausius šilumos nuostolius pastate lemia šių konstrukcijų sandūros. Jei jos bus netinkamai įrengtos (nenaudojant specialių sandarinimo juostų, hermetikų), o vidinė garams nelaidi plėvelė karkasiniuose pastatuose bus tik pritvirtinta kabėmis, tačiau nepriklijuota, pasiekti A, A+ ar A++ klasę bus labai sudėtinga arba netgi neįmanoma.

Kalbant apie statybinių medžiagų kokybę ir jų tinkamumą aukštesnio energinio naudingumo pastatuose, būtina paminėti, kad šiuo metu visi statybinių medžiagų gamintojai, siūlantys produktus, skirtus pastatų atitvaroms įrengti, tikrai stengiasi juos tobulinti ir taip pasiekti kuo geresnius rodiklius (šilumos laidumo koeficientą, poringumą, tankį ir kt.).

Kalbant apie plytas ar blokelius, dažniausiai modeliuojama jų forma (įlaidos ar iškyšos), esamų stačiakampių ar

Mažą šilumos energijos poreikį pastate lemia ne storas termoizoliacijos sluoksnis, ne novatoriškas blokelis, plyta ar plokštė, bet visas gaminių ir sprendimų kompleksas.

apvalių kiaurymių matmenys ir išsidėstymas, skiedinio siūlių skaičius ir reikiama jų kryptis (horizontalios ar vertikalios). Taip modeliuojamas gaminys ne tik tampa geresnės šiluminės varžos, bet ir padeda pasiekti didesnį atitvaros sandarumą.

PLYTOS – RACIONALESNIS PASIRINKIMAS VIDAUS SIENOMS Planuojant statyti mūrinį namą, ko gero, dažniausiai iškylanti dilema, ką pasirinkti – plytas ar blokelius. Pasirinkus plytas verta žinoti pagrindinius šios statybinės medžiagos privalumus ir trūkumus. Statyboje sienoms mūryti įprastai naudojamos keraminės ir silikatinės plytos. Ir vienos, ir kitos gaminamos iš aplinkai nekenksmingų medžiagų – degto molio ir jo mišinių arba smėlio ir kalkių.

31

Šiaudinių atitvarų pastatai tinkamesni pavienei, o ne masinei statybai: ir dabar, ir vėliau jie bus tiesiog mados reikalas.

poveikio apsaugoti. Tai galima padaryti įvairiai: tinkuojant, dažant, impregnuojant ar įrengiant stogelius.

Kalbant apie plytas, šiuolaikinėje statyboje jos dažniausiai naudojamos vidaus sienoms įrengti, nes taip sutaupoma vidaus patalpų erdvės, lengviau formuojamos įvairių matmenų nišos ir panašiai. Pastato išorinės sienos dėl mažesnių darbo laiko sąnaudų, mažesnio siūlų kiekio ir patogesnio montavimo įrengiamos naudojant įvairius blokelius. ŠIAUDINIAI NAMAI – MADINGA, BET SUDĖTINGA

Ir silikatinės, ir keraminės plytos gali būti naudojamos ir įprastiniam, ir apdailiniam mūrui. Kadangi šiuo metu labai aktualu statyti kuo didesnio energinio efektyvumo pastatus, būtina pastebėti, kad rinkoje esančių keraminių plytų šilumos laidumo koeficientas λ yra nuo 0,4 iki 0,8 W/(m∙K), o silikatinių plytų – apie 0,8–0,9 W/(m∙K). Vis dėlto atliekant pastatų energinio efektyvumo skaičiavimus paprastai keraminių plytų λ nustatomas 0,8 W/(m∙K), o silikatinių – 1,0 W/(m∙K).

Neatsitiktinai ir senesnių, ir naujų pastatų vidaus sienos dažniausiai įrengiamos iš keraminių plytų. Jos pagamintos degant molį ir jo mišinius, o molis puikiai akumuliuoja perteklinę patalpų drėgmę ir taip palaiko idealų mikroklimatą patalpose. Keraminės plytos dažniausiai gaminamos su kiaurymėmis, kurių forma ir išsidėstymas daro įtaką bendram atitvaros šilumos laidumui, todėl labai svarbu mūrijamas plytas apsaugoti nuo skiedinio patekimo į šias ertmes.

Kokybiškesnėmis laikomos tos plytos, kurių kiaurymės yra mažesnio skersmens, nes į tokias sunkiau patekti skiediniui.

Kita keraminių ir silikatinių plytų naudojimo sritis – sienų apdaila. Čia naudojamos ir keraminės, ir silikatinės, dažnai tašyto paviršiaus, plytos. Kalbant apie keramines plytas, reikia pastebėti, kad jos atsparios drėgmei, aukštai temperatūrai ir mažai deformuojasi. Dirbant su keraminėmis plytomis jas lengviau apdirbti (nuskelti, perskelti), nes jos dažniausiai naudojamos su tuštymėmis.

Kadangi šiuo metu labai dažnai kalbama apie aplinkos apsaugą, sveiką gyvenimo būdą ir antrinį žaliavų panaudojimą, reikėtų paminėti ir pastatų statybai naudojamą molį ar šiaudus. Neteisinga manyti, kad namo sienoms bus panaudoti tik presuoti šiaudai. Dažniausiai sienoms naudojamas medinis ar plieninis karkasas, užpildytas presuotais šiaudais.

Nors dabar tokių statybinių medžiagų kaip šiaudai ar gaminiai reglamentuojamame statybos produktų sąraše nėra, praktikoje įrodyta, kad naudojant šiaudus kaip atitvarų užpildus A klasės energinio efektyvumo pastatus pastatyti įmanoma. Sienos tokiuose pastatuose įprastai tinkuojamos molio tinku, o tai suteikia patalpoms ne tik išskirtinį dizainą, bet ir kokybišką mikroklimatą. Mat molis išlaiko apie 50 proc. drėgmės. Jei patalpose yra per didelis drėgmės kiekis (> 60 proc.), molis ją sugeria iš vidaus ir šalina į išorę. Jei pastato viduje per mažai drėgmės (< 40 proc.), molis jos prisitraukia iš išorės. Taip pat molis yra antistatiškas: prie jo nelimpa dulkės, žiemą jis gerai akumuliuoja šilumą, vasarą skleidžia malonią vėsą, neutralizuoja kvapus, jis – lengvai perdirbama ir tikrai ekologiška statybinė medžiaga. Įprasta molio tinko džiūvimo trukmė – iki 24 valandų, storis tinkuojant keliais sluoksniais – iki 3 mm, darbai atliekami esant aukštesnei nei 5° C aplinkos temperatūrai. Vis dėlto, mano nuomone, šiaudinių atitvarų pastatai tinkamesni pavienei, o ne masinei statybai: ir dabar, ir vėliau jie bus tiesiog mados reikalas.

Ir nors šiaudinių skydų gamintojai teigia, kad šiaudų skydai ypatybėmis lenkia tipinius namus: yra kvėpuojantys, idealaus mikroklimato, natūralūs, reikėtų įvertinti tai, kad norintieji gyventi išties ekologiškame name turėtų būti tikri, kad javai, iš kurių gaunami šiaudai, prieš pjovimą nebuvo purškiami įvairiomis cheminėmis medžiagomis, naudojamomis žemės ūkyje. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad šiaudai bus lengvai pažeidžiami drėgmės įvykus vandentiekio avarijai, todėl vandentiekio sistemos kokybei turi būti skiriamas itin didelis dėmesys.

Mūrijant sienas iš tašytų ar skaldytų silikatinių apdailos plytų, sienų mūrą būtina impregnuoti specialiais impregnantais, taip apsaugant sienas nuo perteklinės drėgmės.

Impregnuotas paviršius neleidžia kauptis nešvarumams, paviršius nesamanoja ir nepradeda žaliuoti. Jei vertintuStatybos metu naudoti šiaudus, kurie buvo supreme vieną įkuriamas svarbiausių mūsų klimato sąlygomis sklypas rodiklių – pirmiausia Naujai ar pertvarkomas turi būtina atitikti naudotojo poreikius. suoti esant sausam orui, šiaudai negali būti pažeisti lietaus atsparumą šalčiui, silikatinės plytos gaminamos atsparios Daugeliu galioja tokios pat taisyklės, kaip ir įrengiant namą. Svarbiausias transportuojami ar sandėliuojami.

Ir sandėliuojant, ir pačiošalčiui iki F100atvejų (šimto ciklų), o keraminės – paprastai ne mažiau kaip iki F35 ciklų.

Tačiau turint omenyje, kad atspaje namo atitvaroje turi būti užtikrinamas šiaudų vėdinimas. dėmesys skiriamas šiems faktoriams: sklypo ypatybėms, numatomoms veikloms rumas šalčiui labiausiai priklausys nuo to, kiek gaminys bus Eksploatuojant tokį pastatą naudojamo vidinio tinko laiduir asmeniniam – pojūčiams, veikiamas drėgmės irskoniui lietaus, reikėtų stengtis jasporeikiams. nuo šio mas vandens garams turi būti mažesnis nei išorinio. n 32

Užs

Energiškai efektyvaus namo sprendimas – mūro konstrukcijos

I

ki šiol individualiųjų namų statyboje lietuviai noriai rinkosi mūro konstrukcijas. Lapkričio 1-ąją

įsigaliojus reikalavimui statyti aukštesnio energinio efektyvumo pastatus, daugelis besiruošiančiųjų statyti namus sunerimo, kaipgi atrodys jų būsimieji A ar A+ klasės būstai, o sprendimus, kokias medžiagas rinktis, priima tik gerai apsvarstę ir išklausę kelių specialistų nuomonių.

Energetiškai efektyvaus namo statyba yra apipinta mitais. Ar A, A+ klasės namas gali būti mūrinis? Nuomonės išsiskiria ir dėl medžiagų, inžinerinių sistemų, procesų, galiausiai neaišku, kuo remiantis atliekami skaičiavimai ar pats energinio efektyvumo vertinimas.

Norėdami sugriauti nepagrįstus mitus ir abejones, pajėgas sujungė plytų ir blokelių gamintojas – bendrovė „Simpras“, polistireninio putplasčio gamintojas – įmonė „Ukmergės gelžbetonis“, ir architektūros studijos „Kubinis metras“ komanda. Specialistai nusprendė realiu pavyzdžiu įrodyti, kad tradicinis lietuvių pamėgtas namas gali nesunkiai pasiekti A ar dar vienu laipteliu aukštesnę – A+ – klasę, todėl sukūrė Lietuvoje tik 2018-aisiais privalomo tapsiančio A+ energinio

sluoksnis būtų reikalingas kiekvienu atveju, kad būtų pasiekta reikalaujama atitvaros varža. Namo fasadui apšiltinti buvo naudojamas pilkasis polistireninis putplastis „Neoporas EPS 70“, grindims ir pamatams – „Geoporas EPS 100“.

Specialistai primena, kad nors pasiekti atskirų pastato konstrukcijų A+ energinio naudingumo klasę palyginti nesudėtinga, bendrai pastato įvertinimo sėkmei svarbūs keli veiksniai: 1. Atitvarų šilumos varžos: stogas, sienos, grindys, langai ir durys.

2. Pastato mazgai ir šilumos tiltelių skaičiavimas.

3. Pastato inžinerinės sistemos.

4. Pastato ir langų orientavimas pasaulio šalių kryptimi.

5. Namo sandarumas.

Projektas „+Namas“ įvertintas A+ energinio naudingumo sertifikatu. Pilotinio projekto vizualizacijas, planą ir konstrukcinius mazgus su konkrečiomis medžiagomis, parankiomis A+ klasės namo statybai, galima nemokamai peržiūrėti ir įvertinti interneto svetainėje www.kubinismetras.lt/paslaugos/apliusnamas.

naudingumo klasės individualiojo namo projektą. Namui panaudotos mūro konstrukcijos, fasadui apšiltinti – pilkasis polistireninis putplastis.

Sukurtas namo projektas atitinka tradicinius vidutines pajamas gaunančios šeimos poreikius.

Namo plotas – 137 kvadratiniai metrai, jame suprojektuota bendra erdvė, trys miegamieji, darbo ar svečių kambarys, ūkinės patalpos, architektūra neišsiskirianti, suplanavimas – patogus ir pritaikomas daugelyje sklypų. Pastatą lengva orientuoti pasaulio šalių atžvilgiu, mat tai – vienas svarbiausių veiksnių norint pasistatyti energiškai efektyvų pastatą.

Specialistai netgi atliko projekto, pavadinto „+Namas“, energinio naudingumo klasės vertinimą: tam buvo paruošti reikalingi pastato mazgai ir suskaičiuoti šilumos tilteliai.

Besidomintiesiems tokio namo statyba buvo sukurtas šiltinimo mazgų (išorinės sienos, stogas, karnizas, grindys, pamatas) katalogas, kuriame pateiktos konkrečios galimos naudoti medžiagos. Skaičiuojant pasirinkti silikatiniai blokeliai „Siliblokas“, akytojo betono blokai „Airstone“ ir keraminiai blokeliai „Kerapor“. Planuojantieji statyti namą gali palyginti visų šių statybinių blokelių ypatybes ir įvertinti, koks polistireninio putplasčio

33 25

A klasei nebūtinas storas šiltinimo sluoksnis Kristina BUIDOVAITĖ

Energiškai efektyviems pastatams, kitaip negu manoma, nepakanka storesnių „kailinių“.

Ne mažiau svarbus projektuotojų indėlis, parenkant tinkamiausius sprendimus, kokybiškai pritvirtinant termoizoliacinę medžiagą. Neabejojama, kad kas kelerius metus griežtėjant energinio efektyvumo reikalavimams rinkoje atsiras vis naujų termoizoliacinių medžiagų. Vis dėlto specialistai į jas siūlo žiūrėti su atsarga – kartais naudingiau rinktis tai, kas jau išbandyta ir patikrinta.

34

PASTATAMS – TRADICINĖS MEDŽIAGOS Architektų biuro „Kubinis metras“ įkūrėjo architekto Vitalijaus Avreicevičiaus teigimu, kalbant apie energiškai efektyvius pastatus svarbu įvertinti ne tik pačią šiltinimo medžiagą, bet ir tai, iš ko pastatytas konstruktyvas, kaip bus tvirtinama termoizoliacinė medžiaga ir pan. Nuo visa to ir priklausys, kokio storio šiltinimo medžiagos sluoksnio prireiks. Architektas pabrėžė: kur kas svarbiau nei pati šiltinimo medžiaga yra tinkamas šilumos tiltelių nesukuriantis jos tvirtinimas. Įprastai mūro, silikatinių blokų ar plytų siena šiltinama 30 cm storio pilkojo polistireninio putplasčio neoporo ar mineralinės vatos sluoksniu. Termoizoliacinė medžiaga tvirtinama smeigėmis, kurios, norint išvengti šilumos tiltelių, įsukamos į šiltinimo sluoksnį. „Kubinio metro“ architektai, projektuodami A+ energinio naudingumo pastatą, atliko įvairius skaičiavimus ir išsiaiškino, kad jei, pavyzdžiui, būtų naudojami 30 cm storio akytojo betono blokeliai, kurių šilumos laidumo koeficientas yra aukštesnis nei silikatiniu plytų ar blokelių, pakaktų 22 cm pilkojo polistireno sluoksnio, kad pastatas atitiktų A+ klasei keliamus reikalavimus.

PERSISTENGTI NERACIONALU Dar vienas sprendimas didesnio energinio efektyvumo pastatuose – poliuretano plokštės, kurias naudojant nesusidaro rasos taškas, nesikaupia drėgmė. Šiltinant poliuretano plokštėmis, kurių viduje yra ne oras, o pentano dujos, pakanka 15 cm storio šiltinimo sluoksnio. Poliuretano plokštės šilumos laidumo koeficientas – 0,020 W/(m∙K), o pilkojo polistireninio putplasčio – 0,032 W/(m∙K). Taigi naudojant poliuretano plokštes, o ne pilkąjį polistireninį putplastį pakanka plonesnio šiltinimo sluoksnio.

Racionaliausias sprendimas statant energiškai efektyvius pastatus, architekto įsitikinimu – poliuretano arba fenolio putų plokštės. Pastarųjų termoizoliacinės ypatybės – dar geresnės.

Jei statomas energiškai efektyvus karkasinis namas, jį įprasta šiltinti 35 cm storio mineralinės vatos sluoksniu. Šlaitinis stogas įprastai šiltinamas mineraline vata, plokščiasis – polistireniniu putplasčiu.

Tarp cokolio ir rostverko tampa įprasta naudoti specialius blokus, eliminuojančius šilumos tiltelius.

A+ energinio efektyvumo klasės namą pristačiusi „Kubinio metro“ komanda gali patvirtinti: storesnis nei 30 ar 35 cm šiltinimo sluoksnis – neracionalus sprendimas, neturintis įtakos būsimai energinio naudingumo klasei. Kur kas svarbesni kokybiški langai ir pastato orientacija pasaulio šalių atžvilgiu.

IŠBANDĖ IR NANOTECHNOLOGIJAS Stogų ir fasadų įrengimu užsiimančios įmonės vadovas Leonas Rinkevičius ragina neatsisakyti poliuretano putų, kurios šilumos ypatybėmis nenusileidžia, o kartais ir pranoksta rinkoje įprastas termoizoliacines medžiagas.

Neabejotinas tokių putų pranašumas – pavyzdžiui, šiltinant stogą, mat pakanka perpus mažesnio izoliacijos sluoksnio, negu naudojant mineralinę vatą. Vėdinamiesiems fasadams L. Rinkevičius pataria naudoti poliuretano plokštes, nes struktūrinį tinką ant poliuretano plokščių uždėti yra sudėtingiau, kyla rizika, kad jis gali nukristi.

Pašnekovas yra susidūręs ir su nanotechnologijomis. Senos statybos individualųjį namą pakako padengti 3,5 milimetro storio specialaus glaisto sluoksniu ir nudažyti specialiais dažais, kad būtų pasiekta šiluminė varža R, lygi 2.

Storesnis nei 30 ar 35 cm šiltinimo sluoksnis – neracionalus sprendimas, neturintis įtakos būsimai energinio naudingumo klasei. Kur kas svarbesni kokybiški langai ir pastato orientacija pasaulio šalių atžvilgiu.

Šiltinant A klasės pastatą buvo naudojama mineralinė vata – užsakovai norėjo ekologiškos termoizoliacijos medžiagos. Namas apšiltintas 40 cm storio mineralinės vatos sluoksniu. Šlaitinius stogus, anot L. Rinkevičiaus, jo įmonės specialistams dažniausiai tenka šiltinti mineraline vata, plokščiuosius – polistireniniu putplasčiu arba poliuretano plokštėmis, papildomai naudojant specialias montavimo putas. Jei naudojama PVC stogo danga, neprireikia papildomo 3–4 cm mineralinės vatos sluoksnio, nes, kitaip negu dirbant su bitumine stogo danga, nereikia jos prilydyti, nėra dirbama su atvira ugnimi, taigi išvengiama gaisro pavojaus. n 35

Temperatūros laukas lango angokraštyje, gautas dvimačio temperatūros lauko modeliavimo programa THERM.

Ilginiai šilumos tilteliai – priemonė pasiekti energinį efektyvumą Kristina BUIDOVAITĖ

Įpareigojimas siekti A energinio naudingumo klasės – iššūkis ir projektuotojams, ir statytojams. Specialistai pripažįsta – paskutinės dienos iki naujojo etapo buvusios ypač karštos. Statybų proceso dalyviai, iš pradžių pasyviai laukę, ar nepasikartos pernykštė situacija, kai ministerija, išgirdusi nekilnojamojo turto plėtotojų argumentus, reikalavimą atidėjo, pastaruoju metu ypač aktyviai domisi laukiančiais pasikeitimais. Vienas pagrindinių dominančių klausimų – kas gi lemia energiškai efektyvaus pastato statybų sėkmę.

LEIDŽIA IEŠKOTI OPTIMALAUS VARIANTO Vienas A klasei keliamų reikalavimų – apskaičiuoti pastatų ilginių šilumos tiltelių šilumos perdavimo koeficientus. Statybos techniniame reglamente „Pastatų energinio naudingumo projektavimas“ įtvirtintas nuostatas, kad skaičiuojant pastato (jo dalies) atitvarų norminius ir projektinius savituosius šilumos nuostolius turi būti įvertinti ilginiai šilumos tilteliai tarp pastato pamatų ir išorinių sienų, durų angų perimetrų, tarp pastato sienų ir stogo, fasadų išoriniuose ir vidiniuose kampuose, balkonų grindų susikirtimo su išorinėmis sienomis vietose, tarp perdangų, kurios ribojasi su išore, ir sienų, langų, stoglangių, švieslangių bei kitų skaidrių atitvarų angų perimetru.

Specialistai ilginius šilumos tiltelius skaičiuoja tam, kad žinotų esamą situaciją probleminėse pastato vietose. Vienas šilumos tiltelių skaičiavimo tikslų – tiksliau įvertinti pastato šilumos nuostolius konstrukcijų jungtyse. Pavyzdžiui, pasirinkus kokybišką langą, tačiau netinkamą montavimo schemą šilumos nuostoliai, patiriami pro lango angokraštį, gali būti didesni už tuos, kurie patiriami per visą lango plotą.

36

Antra, apskaičiuoti ilginiai šilumos tilteliai – pagrindas ieškoti racionalių sprendimų. Žinodamas tikrąją ilginio šilumos tiltelio vertę atitinkamoje konstrukcijų jungtyje, projektuotojas gali ieškoti optimalaus varianto, kiek tam tikros priemonės gali sumažinti šilumos nuostolius ir kiek tai gali papildomai kainuoti.

SKAIČIUOTI – TIK GERAI PASIRUOŠUS Anot Kauno technologijos universiteto (KTU) Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorijos mokslo darbuotojo Juozo Ramanausko, negalima pamiršti ir kito su šilumos tilteliais susijusio klausimo – paviršių temperatūros. „Pelyti pirmiausia pradeda sienų kampai, langų angokraščiai ir t. t. Tai ilginių šilumos tiltelių vietos, kuriose paprastai būna žemesnė temperatūra. Tinkamai apskaičiavus šilumos tiltelius, šias problemas irgi galima išspręsti“, – komentavo pašnekovas.

Apskaičiuoti vieną ilginių šilumos tiltelių jungtį užtrunka keletą valandų, jei ji sudėtingesnė – tenka padirbėti ir ilgiau.

Vienos šeimos gyvenamajam namui reikėtų apskaičiuoti apie 7–12 jungčių. Ir nors pats ilginių šilumos tiltelių skaičiavimas tikrai neužtikrins nei mažesnių šilumos nuostolių, nei pastato ilgaamžiškumo, komforto ar apsaugos nuo pelėsio, jis tikrai suteiks papildomos informacijos, kuria remiantis galima spręsti sudėtingiausias problemas. Šilumos tilteliams apskaičiuoti reikalingos specialios dvimačio arba trimačio temperatūros lauko skaičiavimo programos. Laisvai prieinamų kompiuterinių programų nėra daug, kur kas daugiau – komercinių. Tačiau svarbiausia – ir jomis galima naudotis tik turint pakankamai žinių apie pačius ilginius šilumos tiltelius, jų apskaičiavimo metodiką bei pačias programas.

SPECIALISTŲ GALI TEKTI PAIEŠKOTI Yra ir dar vienas rūpestis. Nors statybos techniniame reglamente įtvirtintas nuostatas, kad statant A energinio naudingumo klasės pastatus ilginių šilumos tiltelių skaičiavimas privalomas, nors yra sukurtos šilumos tiltelių skaičiavimo programos, specialistų, kurie galėtų apskaičiuoti ilginių šilumos tiltelių šilumos perdavimo koeficientus, tenka paieškoti. O tie, kurie gali tai padaryti, turi darbų keletą mėnesių į priekį.

J. Ramanauskas patvirtino – trūksta ir specialistų, ir pastatų energinio efektyvumo vertinimo žinių: „Tai ganėtinai nauja tema statybose, kuriai anksčiau nebuvo skiriama daug dėmesio, tad iki šiol pakako bendro pobūdžio žinių, tačiau augant pastato projektavimo ir statybos reikalavimams sprendimams priimti reikia daugiau žinių, o šioms įgyti – daugiau laiko“. Įpareigojimas skaičiuoti šilumos tiltelius susijęs su A klasės pastatais. Kadangi juos projektuoti privalu tik nuo šių metų lapkričio, didelė dalis projektuotojų būsimiems pasikeitimams iš anksto nesirengė. Pastatų energinio naudingumo vertinimo ekspertams šis klausimas aktualus jau seniau, nes nuo 2012 metų energinio naudingumo sertifikavimo regla-

mente nurodyta, kad norint pastatui suteikti A klasę, turi būti apskaičiuoti jo ilginiai šilumos tilteliai. Taigi didžioji dalis energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų jau įsisavinę šilumos tiltelių skaičiavimo metodikas savarankiškai arba specialiai tam skirtuose mokymuose.

GAMINIŲ KATALOGAI – NE PANACĖJA Didelė dalis įmonių atliko namų darbus – parengė gaminių katalogus, kuriuose numatyta, kokie ilginiai šilumos tilteliai turėtų būti, kaip įrengti pastato sandūras, kad jos atitiktų reikalavimus. KTU mokslo darbuotojo J. Ramanausko manymu, tokiais katalogais naudotis galima, jeigu jie parengti atsižvelgiant į Europos standartų ir Lietuvos reglamentų reikalavimus. Pavojinga tiesiogiai remtis užsienio šalių patirtimi, mat daugelyje jų vertinimų metodikos gali gerokai skirtis.

Be to, parengti toli gražu ne visi katalogai. O ir kataloguose pateikti sprendimai, neabejoja pašnekovas, tikrai neapims visų variantų (matmenų, medžiagiškumo), todėl projektuotojams, kitiems statybų specialistams vis vien reikės žinių, kaip patiems vertinti pateiktus sprendinius ir kaip elgtis nestandartinėse situacijose.

Tvirtinama, kad apskaičiuoti šilumos varžą nėra sudėtinga, mat jos skaičiavimo metodika statybos techniniame reglamente pateikta jau seniai. Tiesiog ilgą laiką šiam parametrui buvo skiriama per mažai dėmesio, nebuvo ir reikiamos kontrolės. Šilumos varžos R skaičiavimas – laiko reikalaujantis darbas, juolab kad būtina įvertinti deklaruojamo šilumos laidumo koeficiento pataisas ir kitus rodiklius. Šiuo metu, projektuodami didelės apimties objektus, specialistai gali pasitelkti specialias 3D programas, kuriose įvertinamas medžiagiškumas, forma, matmenys, medžiagų kiekiai atitvarų konstrukcijoje, taip pat apskaičiuojamos šilumos varžos vertės. n

Lango angokraštyje parodytos apskaičiuotos vertės: šilumos tiltelio šilumos perdavimo koeficientas 0,45, mažiausia vidinio paviršiaus temperatūra 3,6oC (skaičiavimuose nustatyta vidaus oro temperatūra yra +20oC, o lauko – -23oC) ir santykinis vidaus oro drėgnumas 33,9 proc., kuriam esant žemiausios temperatūros taške gaunamas rasos taškas.

Rodyklėmis pažymėtos šilumos srauto kryptys per pamato konstrukciją, parodančios, pro kurias vietas 37 daugiausia išeina šilumos.

Raudonų plytų kelias: vieno interjero istorija

Sandarumas – išbandymas projektuotojams ir statytojams Kristina BUIDOVAITĖ

Vienos statybų bendrovės, ne sykį įveikusios A energinio efektyvumo klasės egzaminą, vadovas suabejojo praėjusiais metais priimtu sprendimu sumažinti pastatų sandarumo reikalavimus. Juk jei kuris nors parametras sumažinamas, tačiau siekiama tos pačios klasės, kitus parametrus būtina padidinti. Taigi tam, kad reikiama klasė būtų pasiekta esant prastesniam sandarumui, prireikia brangesnių langų, tenka labiau termoizoliuoti atitvaras ar diegti kitus brangius sprendimus.

38

KOREKCIJOS – STATYTOJŲ INICIATYVA Aplinkos ministerijos (AM) Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vyr. specialistas Tomas Baranauskas teigė, kad sandarumo reikalavimai palengvinti ne ministerijos iniciatyva, o atsižvelgus į situaciją rinkoje ir jos pasirengimą įgyvendinti griežtesnius pastatų energinio naudingumo reikalavimus. Tai, kad reikalavimų šuolis nuo 1,5 n50.N (1/h) (B klasė) iki 0,6 (1/h) yra labai didelis, tad nustatyti rodikliai gali būti per daug sunkiai pasiekiami, skundėsi suinteresuotos asociacijos.

2015 metais buvo palengvinti sandarumo reikalavimai gyvenamosios, administracinės, mokslo ir gydymo paskirties pastatuose: vietoj 0,6 (1/h) sumažinta iki 1,0 (1/h). Pakeitimais patikslinti (sumažinti) ir A klasės pastatų durų bei vartų šilumos perdavimo koeficientų reikalavimai: vietoj buvusio šilumos perdavimo koeficiento 1,0 (W/(m²•K) nustatytas 1,4 (W/(m²•K).

T. Baranausko nuomone, šie palengvinimai siekiant pastatų energinio naudingumo didelės įtakos nedaro: „Bet kuriuo atveju, norint sandarumo rodiklio 0,6 (1/h) ar 1,0 (1/h), tenka imtis papildomų priemonių. Sumažinto sandarumo rodiklio įtaka pastato energiniam naudingumui nedidelė arba, galėčiau pasakyti, nereikšminga. Kartais rinkoje išsakomos nuomonės būna gerokai hiperbolizuotos. Šiemet pastebėjome įdomią konkurenciją rinkoje, kai varžomasi, kas pastatys sandaresnį namą, taigi, manau, formuojasi teisingas požiūris, kai į nustatytus minimalius reikalavimus žiūrima kaip į minimumą, o ne kaip į kartelę, kurią reikia kaip nors perlipti“.

GALI TEKTI ARDYTI KONSTRUKCIJAS Kas laukia, jeigu pastatas neatitiks A klasei keliamų sandarumo reikalavimų? Anot AM atstovo T. Baranausko, jei statybos vyko nesilaikant projekto, įsivėlė klaida, ją bus privalu ištaisyti tų, kas tą klaidą padarė, sąskaita. Bent kol kas jokių išimčių nenumatyta, juolab kad turėti sandarų pastatą ir ateityje nepatirti nereikalingų išlaidų yra paties užsakovo interesas.

Energinio naudingumo sertifikavimo ekspertai, matyt, papasakotų ne po vieną istoriją, kai pradėjus matuoti sandarumą paaiškėjo, kad prireiks ardyti stogą ar kitą konstruktyvo elementą. Statybininkai skundžiasi, mat darbus tenka keliskart perdaryti. Pasitaiko atvejų, kai sandarumo testą tenka kartoti net penkiskart.

Rekomenduojama pirmąjį sandarumo bandymą atlikti dar prieš apdailos darbus. Jei rezultatai jau tuomet atitinka A klasei keliamus reikalavimus, antrąkart, anot AM specialisto, bandymo atlikti nebetenka. Mat teisės aktuose nėra numatytas reikalavimas, kuriuo statybos etapu privalu atlikti sandarumo testą. T. Baranausko žiniomis, statydami pirmuosius energiškai efektyvius pastatus statytojai atlieka du

Efektyviausia sandarumo testą atlikti tada, kai ir išorinis, ir vidinis pastato apvalkalas yra prieinami.

ar netgi tris sandarumo bandymus. Vėliau, įgijus praktikos, daugumai pakanka vieno.

LABORATORIJŲ VEIKLA AKYLAI STEBIMA Nekilnojamojo turto plėtotojai praėjusių metų pabaigoje nerimavo, kad sandarumo bandymus atliekančios keturios akredituotos laboratorijos negalės operatyviai atlikti pastatų sandarumo bandymų dėl gerokai išaugsiančio pastatų skaičiaus, o laiku neišmatavus sandarumo gali įstrigti investicijos, projekto užbaigimas, gali atsirasti piktnaudžiavimų specialiai iki galo nerealizuojant projekto.

Praėjus metams, sandarumo bandymus atliekančių laboratorijų skaičius išaugo iki penkių, o veikiančios įsigijo ne po vieną matavimo komplektą ar pasamdė daugiau specialistų, tad, bent pastaruoju metu, anot T. Baranausko, pranešimų, kad laboratorijų akivaizdžiai trūktų, nebuvo. Daugiau besikreipiančiųjų į laboratorijas, prognozuoja AM atstovas, galima tikėtis po metų. Šiuo metu sandarumo testus atlieka ir akredituotos, ir neakredituotos laboratorijos. Nors neakredituotos laboratorijos taip pat turi įsigijusios kokybišką įrangą, išduodant energinio naudingumo sertifikatą pripažįstamos tik akredituotų laboratorijų atliktų bandymų ataskaitos. Mat akreditacija įrodo specialisto kvalifikaciją ir įrangos patikimumą. Neakredituotų laboratorijų paslaugomis dažniausiai naudojamasi statybos kokybei įvertinti. Be to, kai kurie statytojai patys turi įsigiję reikiamą įrangą savo reikmėms.

Nacionalinio akreditacijos biuro (NAB) direktorius Jurgis Šarmavičius patvirtino, kad iki šiol biuras yra akreditavęs penkias bandymų laboratorijas, dar dvi yra akredituojamos.

Laboratorijų veiklą NAB specialistai prižiūri lankydamiesi jose nustatytu periodiškumu. Vizitų metu siekiama įsitikinti, kad laboratorija atitinka darniojo standarto LST EN ISO /IEC 17025:2005 reikalavimus, gali pademonstruoti laboratorijoje veikiančią vadybos sistemą, techninę kompetenciją ir galimybę gauti techniškai pagrįstus rezultatus.

39

PIRMAS TESTAS – ĮPUSĖJUS DARBUS Pasyviųjų namų projektuotojas Martynas Ramonas taip pat pabrėžė pastatų sandarumo svarbą: „Dažniausiai pasitaikanti frazė: nusipirkau labai gerą katilą, jį maksimaliai kaitinu, o namai neprišyla. Dėl to įprastai kaltos dvi problemos: didžiuliai šilumos nuostoliai arba nekontroliuojamas oro srautas pastato viduje.

Efektyviausia sandarumo testą atlikti tada, kai ir išorinis, ir vidinis pastato apvalkalas yra prieinami.

Mes mokame pinigus už tai, kad namie būtų +21 ar +22 laipsniai, bet tam būtina prišildyti orą iki tam tikros temperatūros. Kai pastate oro srautai nekontroliuojami, žmonės šildymui išleidžia daug pinigų, o komforto vis vien nejaučia. Oro srautų, vidinių mikroskersvėjų dažniausiai atsiranda dėl to, kad skiriasi paviršių temperatūros. Jei langas yra prastos šilumos izoliacijos, o siena – geresnės, kyla vidinių skersvėjų – atrodo, kad kažkur traukia.“ M. Ramonas irgi ragina keisti Lietuvoje įprastą praktiką, kai sandarumo testas – slėgių skirtumo bandymas – atliekamas tik įrengus vidaus apdailą. Efektyviausia testą atlikti tada, kai ir išorinis, ir vidinis pastato apvalkalas yra prieinami.

Abiejų apvalkalų sandarumas svarbus vienodai. Pastebėjus, kad, tarkime, difuzinėje plėvelėje yra skylė, ją galima užtaisyti. Arba jeigu įrengiant ventiliuojamąjį fasadą neteisingai sujungtos lango plėvelės ir priešvėjinės jungtys, šią klaidą taip pat galima ištaisyti.

LYG DARBO KOKYBĖS ĮVERTINIMAS Kitas dalykas, kad jei vidinis apvalkalas yra sandarus, o išorinis – ne, vėjui patekus į mineralinės vatos ar polistireninio putplasčio siūles vyks konvekcija ir gali būti prarandama 30 proc. šilumos. Ir tos šiltos, storos sienos, į kurias investuota daug pinigų, neatliks savo funkcijos.

Pasyviųjų namų projektuotojas pakartojo: vienas sandarumo testas turi būti atliekamas anksčiau – tada, kai galima tiksliai identifikuoti problemas ir jas ištaisyti, o kitas – tada, kai reikia įsitikinti, ar viskas padaryta tinkamai.

Sandarumo testas, M. Ramono žodžiais – lyg darbo kokybės įvertinimas, diagnozė, ar pastatas – sveikas, ar būsimas ligonis.

Tačiau pradžia – projektuotojo baltas lapas. Projektuotojams labai palengvėtų darbas, jei Lietuva pasinaudotų Norvegijos ar Airijos pavyzdžiu – šių šalių techniniuose reglamentuose ne tik aprašomi sandarumui keliami reikalavimai, bet ir pateikiami jungčių sprendiniai, savotiška mazgų biblioteka, kaip tinkamai spręsti sandarias jungtis.

Vėliau – statybininko ir techninio prižiūrėtojo kompetencijos klausimo eilė, galiausiai atvyksta ekspertas atlikti sandarumo testą (diagnozę). Viso proceso metu labai svarbus komandinis darbas ir informacijos sklaida. n

40

41

Rokiruotės langais – dėl ekonomiško energijos vartojimo Rusnė MARČĖNAITĖ

Tikslus langų išdėstymas kiekvienoje namo atitvaroje, tinkamiausio langų dydžio ir šilumos koeficiento apskaičiavimas – kitas etapas po to, kai projektuojant energiją taupantį namą bus pasirūpinta jį teisingai orientuoti pasaulio kryptimis ir racionaliai suplanuoti architektūrinį pastato tūrį.

42

KUR DARYTI SKYLES? Energiškai efektyvių namų projektavimo specialistai gali paaiškinti, kaip langų sprendimais įmanoma ir pagerinti energinius rodiklius, ir juos sugadinti. Architektas Rytis Kaminskas dirba vadovaudamasis Vokietijos „Passivhaus“ samprata: pats lengviausias būdas spręsti su energiniu efektyvumu susijusias problemas – kuo mažiau jų susikurti projektuojant. Kai kurie projektuotojų taikomi principai suvokiami visiems, augusiems ne šiltnamyje – tarkime, kad šiaurinėje pusėje esantys langai daugiau šilumos išleis, negu pro juos pritekės, tad šioje pusėje įprastai nė nekyla minčių prašyti nupiešti vitrininius langus. Išskyrus tuos atvejus, pažymėjo R. Kaminskas, jei nėra kitos išeities, nes sklypas yra tokioje vietoje, kur gražiausi vaizdai atsiveria į šiaurinę pusę.

Tada čia teks numatyti kuo šiltesnį langą, bet užtat nebūtina investuoti į langus su didesne g verte – saulės energijos skverbties koeficientu, atkreipė dėmesį pasyviųjų namų projektuotojas Martynas Ramonas: „Kuo g vertė didesnė, tuo daugiau nemokamos saulės energijos patenka į vidų. Tačiau kadangi šiaurinėje pusėje saulės nėra, į langą galima pripumpuoti daugiau „steroidų“ – izoliacinių ypatybių – ir atimti iš jo grožį – Ug vertę. Tada turėsime mažesnius šilumos nuostolius, taigi mažesnį energijos disbalansą tarp minuso ir pliuso.“ Kitais atvejais, tvirtina energiškai efektyvių namų projektuo-

tojai, abejonių nekyla: šiaurinėje pusėje turėtų būti sandėliukas, drabužinė, skalbykla ar tualetas, o gyvenamieji kambariai, svetainė – orientuoti į pietinę, pietvakarių ar pietryčių pusę. Ir tada nebelieka klausimo, ką daryti su šiauriniais langais. „Žinoma, pietinėje pusėje reikia apsaugoti namą nuo perteklinės saulės, tad svarbu pasirinkti langų gamintojus, suprantančius, kad kiekvieną gaminį, kiekvieną stiklo paketą tenka projektuoti atsižvelgiant į tai, kurioje pasaulio pusėje bus langas“, – komentavo R. Kaminskas.

M. Ramonas pažymi, kad rytinėje ir vakarinėje pusėse langų šilumos nuostolių ir pritekėjimo balansas žiemą lygus nuliui, tačiau vasarą pro šiuos langus yra didesnė perkaitimo galimybė, nes rytą ir vakare saulė būna žemai horizonte. Tad pasyviųjų namų mokymuose ir aiškinama: rytinėje ir vakarinėje pusėse langus reikia planuoti su protu. Atsigriebti energijos balansą galima pietinėje pusėje, nes čia, teisingai apskaičiavus langų plotą, jie faktiškai du kartus daugiau įleidžia saulės energijos, negu pro juos patiriama šilumos nuostolių, aiškino M. Ramonas.

KODĖL DERA LAIKYTIS PROJEKTO Energiją taupančių namų projektuotojai užsakovų ne šiaip sau prašo (net jei jie nori patys ištirti rinką ir derėtis dėl geres-

Naudojant SOUDAL medžiagas ir montavimo technologiją, užtikrinamas langų ir durų sandarumas Elastinės poliuretaninės montavimo putos „FlexiFoam“ Paruoštos naudoti naujoviškos poliuretaninės putos. Joms būdingas didelis elastinis formos atsikūrimas po mechaninio poveikio. Netrūkinėdamos puikiai atkartoja siūlių mechaninį judėjimą, dėl to ilgai išlaiko izoliacines ypatybes. Pasižymi puikia akustine ir šilumine izoliacija.

Vokietijoje sertifikuoti inkarai langams montuoti šiltinamajame sluoksnyje

Poliuretaniniai aerozoliniai klijai „Easy Soudabond“

Išorinės langų juostos

Greitai kietėjantys vienkomponenčiai poliuretaniniai klijai lauko ir vidaus darbams.

Puikiai tinka daugeliui statybinių paviršių, vertikaliam ir horizontaliam klijavimui.

Ypač tinka polistirenui ir kitoms šiltinimo medžiagoms klijuoti.

Hidroizoliacinės garams laidžios poliesterio juostos, naudojamos langų ir durų montavimo siūlės išorinėje pusėje. Atsparios mikroorganizmams, apsaugo nuo vėjo ir lietaus, galima tinkuoti, glaistyti arba dažyti. Tamprios ir elastinės – kompensuoja statant kylantį judėjimą.

Garų difuzijos varža – Sd ≤ 0,07.

Plotis: 70 mm, 100 mm, 150 mm, 200 mm, 250 mm.

Polimero pasta „Soudaticht LQ“

Vidinės langų juostos

Aukštos kokybės pluoštu sustiprinta pasta tinka sutrūkimams iki 2 mm, skirta sudaryti orui ir garams nepralaidų sluoksnį ant apdailos perėjimų, įvairių paviršių sujungimų.

Didesnius nei 2 mm tarpelius reikia sutvarkyti arba tepti papildomą sluoksnį išdžiūvus.

Puikiai sukimba su daugybe porėtų ir drėgnais paviršiais, išdžiūvusi – elastinga ir tvirta, dažoma ir tinkuojama. Labai mažos emisijos – atitinka GEV EMICODE EC-1 PLUS.

Garams nelaidžios poliesterio juostos, naudojamos langų ir durų montavimo siūlės vidinėje pusėje. Puiki garų izoliacija, galima tinkuoti, glaistyti arba dažyti, atsparios mikroorganizmams.

Tamprios ir elastinės – kompensuoja statant kylantį judėjimą.

Garų difuzijos varža – Sd ≥ 45.

Plotis: 70 mm, 100 mm, 150 mm, 200 mm, 250 mm.

43 UAB „Soudal“, Verkių g. 29, Vilnius, tel. (8 5) 272 2702 Tel. / faks. (8 5) 230 0190, www.soudal.lt, el. p. soudal@soudal.lt

Bemaž prieš 10 metų statyto namo rekonstrukcijos istorija: užfiksuoti vaizdai (kairėje), pašalinus seną fasado apdailą, ir kaip langai buvo montuoti naujai (dešinėje).

Prie tokių rekonstruotų angokraščių juostų klijuoti negalima - pirmiausia juos reikia nutinkuoti.

prašyti, kad pasidarę apklausą klientai parodytų gautus pasiūlymus. Gerų langų pasirinkimu projektuotojų ir namo savininkų užduotis nesibaigia. Planuojant langų montavimą taisyklė, pataria projektuotojai, turėtų būti tokia – jei jau investuojama į gerą langą, lygiai taip pat reikia investuoti ir į šiltą lango sumontavimą. Nes kaip tik lango montavimo vietose prie rėmo dažnai fiksuojamas didžiausias šilumos praradimas.

Martynas RAMONAS

Kadangi šiaurinėje pusėje saulės nėra, į langą galima pripumpuoti daugiau „steroidų“ – izoliacinių ypatybių – ir atimti iš jo grožį – Ug vertę.

„Jeigu langas sumontuojamas neteisingai, neišvengiant šilumos tiltelių, išeina, kad už langą permokėta – pritrūko paskutinio žingsnio“, – replikavo R. Kaminskas. Šiltą lango montavimą garantuoja keli komponentai: tinkamas lango pozicionavimas sienos pjūvyje – langas turi būti iškeliamas į šiltinamąjį sluoksnį – ir montavimo elementai. Vienu geriausių sprendimų pastaruoju metu, pasak R. Kaminsko, pripažįstamas montavimas ant stiklo plastiko laikiklių. Tai technologija, sukurta ir net „Passivhaus“ institute užpatentuota vienos Lietuvos įmonės. Ši technologija ir eliminuoja šilumos tiltelius, ir pasižymi tvirtumu. Kitas naujas sprendimas – naudoti itin kietą polistireno profilį, kuris tvirtinamas perimetru ir į kurį galima tvirtinti lango rėmą.

nių langų gamintojų kainų) gautus pasiūlymus vis vien parodyti projekto autoriams. Prieš keletą metų, pasak R. Kaminsko, ypač dažnai pasitaikydavo, kad potencialaus kliento užklausą dėl langų gavę gamintojai vengdavo jiems siūlyti geros kokybės gaminius, nes baiminosi, kad konkurentams pasiūlius geresnę kainą progos pagrįsti savo kainą pirkėjui nebeturės.

Geresnė kaina tradiciškai atsiranda kokybės sąskaita. Ir net tada, kai pirkėjai siuntinėja tikslų projekte numatytų langų parametrų aprašą, pardavėjams kartais pavyksta įtikinti juos, kad pildyti projektuotojų surašytus parametrus nebūtina.

Jeigu būsimieji namo gyventojai turėtų ūpo kontroliuoti statybos darbų kokybę, turėtų žinoti, kad vien iškelti langus į šiltinimo sluoksnį neužtenka – svarbu tinkamai apskaičiuoti lango dydį, kad liktų pakankami tarpai užpūsti montažines putas. Putas, pabrėžė R. Kaminskas, irgi svarbu rinktis atsakingai – tokias, kurios lango profiliui reaguojant į šaltį ar karštį (o gaminys gali judėti iki 1 centimetro) neatplyš nuo jo – jos turi būti elastingos.

Dėl tokių atvejų, kad nenukentėtų galutinis rezultatas, projektuotojams kartais irgi tenka įvesti savo taisykles –

Kitas svarbus faktorius – sandarumo juostos, kurios turi būti klijuojamos ir iš išorės, ir iš vidaus. Iš išorės priklauso-

44

SANDARINIMO MEDŽIAGŲ REIKALAVIMAI

mai nuo fasado ir šiltinimo būdo dar turi būti naudojamos ir besiplečiančios tarpinės, bet svarbiausia užtikrinti sandarumą, kad putų neardytų iš vidaus einantis šiltas ir drėgnas oras. Čia, pastebėjo R. Kaminskas, irgi neretas atvejis, kai langų gamintojai, montuotojai ir net projektuotojai bijo paaiškinti, kodėl reikia sumokėti daugiau už geresnės kokybės montavimo medžiagas.

Jis yra matęs sandarumo juostomis užklijuotas tik tris lango kraštines, nes ketvirtoje pusėje esą sutrukdė dar neišdžiūvęs paviršius, o statybininkai tvirtino, kad trys – juk jau neblogai.

Rekonstruojant pastatus, kai langų angos įprastai nebūna taip švariai suformuotos kaip naujame name ir tikėtina, kad angokraščiai bus nelygūs, netinkami iškart klijuoti juostas, langininkams nepatiks, kad negali pabaigti per kartą darbo.

Nes jiems sumontavus langą turės ateiti meistrai, nutinkuoti, palyginti angokraščius, išdžiovinti, paruošti juos sandarinti. Ir tada langininkai turi atvykti dar kartą. Tačiau jie nori padaryti tą darbą per kartą ir pamiršti. Ir tam tikrus kokybiško montavimo etapus tokiais atvejais bandoma prašokti.

Rytis KAMINSKAS

Kiekvieną gaminį, kiekvieną stiklo paketą tenka projektuoti atsižvelgiant į tai, kurioje pasaulio pusėje bus langas.

KODĖL GAMINTOJAI MONTUOJA PIGIAU Kaip tik todėl vertėtų apsvarstyti galimybę šiam etapui samdyti įmones, kurios specializuojasi tik montuodamos langus.

R. Kaminskas įsitikinęs – jeigu langų gamintojas neprieštarauja, kad langus montuos kiti – negąsdina, kad tokiu atveju netaikys garantijos, – tai jau ženklas, kad jis yra geras gamintojas. „Palyginus gamintojų ir langų montavimo įmonių kainas už tą patį darbą, matyti, kad kaina skiriasi dešimtkart – ir tai reiškia ne tai, kad specializuota montavimo įmonė plėšia beprotiškus pinigus, o tai, kad gamintojas į montavimą žiūri atsainiai. Esu pats matęs, kaip tikrai geri langų gamintojai klijuoja pačias pigiausias įmanomas sandarinimo juosteles“, – apgailestavo architektas.

Darbo kultūra turėtų būti laikoma vienu svarbiausių elementų siekiant geriausio rezultato, įsitikinęs R. Kaminskas: „Pats ją statyčiau į priekį.

Nes neišmanant darbo kultūros geros, brangios medžiagos gali būti sugadinamos. Išmanyti reikia nesudėtingus dalykus – svarbus pasiruošimas darbui apsišluojant angokraščius, reikia žinoti, kad negalima klijuoti juostų ant šlapių paviršių ir pan. Tačiau visa tai išmanant, griežčiau tikrinant darbų kokybę ir klaidų padaroma, ir medžiagų sunaudojama mažiau, nes klaidų nereikia taisyti. Ir jau pakylame vienu laipteliu aukščiau.“ n 45

Rekuperacinė vėdinimo sistema – namams miške, tyrame ore?

Taip!

Rusnė MARČĖNAITĖ

Rekuperacinės vėdinimo sistemos užtikrinamas kokybiškas patalpų mikroklimatas daugeliui Lietuvoje – tik teoriškai žinomas reiškinys ar tiesiog apibrėžimas. Tačiau specialistai neabejoja, kad ši technologija nepamainoma tampa vos pirmą kartą išbandyta, ir lygina jos įsigalėjimo mūsų šalyje perspektyvas su automobilių evoliucija – kas šiandien norėtų atsisakyti vairo stiprintuvo ar kondicionieriaus?

46

PAKEISTI POŽIŪRĮ REIKIA LAIKO Seminaruose, kuriuose aptariami energiškai efektyvių, tai yra ne žemesnės nei A energinio efektyvumo klasės, pastatų projektavimo ypatumai, net ir profesionalai pranešėjus kartais nokautuoja panašiais klausimais: „Turint rekuperacinę sistemą turbūt net gyvenant miške ir vasarą po lietaus teks dusti neatsidarant langų, negalint įkvėpti tyro oro?“ Arba po kelių valandų aiškinimo apie rekuperatorių privalumus paprašo grįžti prie ištakų: „Kokie sprendiniai vis dėlto leistų apsieiti be rekuperatoriaus?“ Architektas Rytis Kaminskas neslepia, kad tokios replikos jį stebina, vis dėlto jau daug metų kantriai užsiima šviečiamąja veikla, ir kolegas, ir potencialius jų užsakovus konsultuodamas energiškai naudingų namų projektavimo klausimais, įrodinėdamas, kad tokiame būste visko reikia mažiau:

Priimant sprendimus dėl būsto verta pagalvoti, kokią įtaką savijautai turės, tarkime, 10 metų gyvenimo tam tikroje aplinkoje.

admsystems.co.uk nuotr.

mažiau šilumos, mažesnių katilinių, nebereikia ortakių židiniams ir pan. Ir, be kita ko, nuramindamas: jei už lango vasara ir norisi pajusti miško aromatą, atplėšk langus ir kvėpuok.

Ir sprendinių, leidžiančių kompensuoti rekuperatoriaus nebuvimą, kai kuriais atvejais rasti įmanoma. Tačiau ar tikrai norisi vėl turėti automobilį be stabdžių antiblokavimo sistemos ar be automatinio užrakto?

Gal žmonėms būtų buvę patraukliau, svarsto architektas, jei perėjimas prie energiškai efektyvios statybos būtų palydėtas ne raginimais pildyti valstybės prisiimtus įsipareigojimus dėl energijos vartojimo ir CO2 emisijos mažinimo, o tiesiog primenant – tai viena technologijų, kuriančių didesnį gyvenimo komfortą. Kaip tik per šią prizmę akcentai sudėlioti pasyviųjų namų filosofijoje: norima padaryti taip, kad žmogus gyventų maksimaliai patogiai, kad tai padėtų jam rūpintis šeimos sveikata, kad jis žinotų, jog vaikai gerai išsimiegos, nesirgs – visa tai neįkainojama, bet skaičiuotina. Priimant sprendimus dėl būsto verta pagalvoti, kokią įtaką savijautai turės, tarkime, 10 metų gyvenimo tam tikroje aplinkoje.

47

SISTEMA TIKSLI IT LAIKRODIS Mitų, susijusių su energiškai efektyvių namų projektavimo galimybėmis, yra daug ir nepatrauklių, pripažino R. Kaminskas: „Problema – prasta komunikacija. Dar prieš įsigalint reikalavimui statyti A klasės namus prasidėjo kalbos: sandariuose namuose nebus galima įsirengti židinio, nebus galima atidarinėti langų, bus privalu turėti brangų rekuperatorių, nebebus galima projektuoti natūralių vėdinimo kanalų, turėti namuose gartraukio. Taip kalant draudimus ir reikalavimus, tas standartas pradeda gąsdinti. Sukuriamas siaubas, bet neaiškinama, kokią naudą tas rekuperatorius duoda ir kurie tų mitų – tiesa.“ R. Kaminskas ir pasyviųjų namų projektuotojas Martynas Ramonas pirmiausia atkreipia dėmesį, kad net ir vasarą rekuperacija gali būti naudinga: įrenginys gali tiesiog suktis – keisti patalpų orą, apsaugoti pastatą nuo perkaitimo. „Jeigu teigsime, kad verčiau šviežiu miško oru kvėpuosime ir žiemą, tai save apgaudinėsime. Juk vėdinant įleidus šalto oro į namą, patalpas reikės daugiau šildyti, tad naudos nebus, – atkreipė dėmesį M. Ramonas. – Taigi didelė sandarumo ir efektyvios rekuperacijos nauda yra tai, kad gyventojai nuolat kvėpuoja sveiku oru, kuris atšviežinamas tada, kai reikia, ir tiek, kiek reikia – sistema veikia tiksliai kaip laikrodis. Vėdinant būstą pro langus mikroklimatas reguliuojamas chaotiškai. Rekuperacija užtikrina, kad pastatas minimaliai reaguoja į temperatūros svyravimus: neperkaista, neatvėsta, nekyla streso ir jam, ir gyventojams.“ Jeigu namas – mieste, judrioje vietoje, rekuperacinė sistema leidžia užtikrinti ne tik švarų orą, bet ir geresnę garso izoliaciją – juk langų tokiu būdu vėdinamuose namuose nereikia atidarinėti, jie sandarūs. Kokybišką vėdinimo sistemą turinčiuose namuose nebus blogo kvapo, pelėsio, rasojimo, nereikės jaudintis ir dėl konstrukcinių pažeidimų grėsmės. „Toks pastatas tikrai tarnaus ilgiau, bus patvaresnis, vertingesnis ir investuotus pinigus atidirbs geriau“, – reziumavo M. Ramonas.

Didelė sandarumo ir efektyvios rekuperacijos nauda yra tai, kad gyventojai nuolat kvėpuoja sveiku oru, kuris atšviežinamas tada, kada reikia, ir tiek, kiek reikia.

48

PROBLEMA – PROJEKTAVIMO KLAIDOS Gyvenimo kokybę kartu su sveikata gerina ir dar viena rekuperacinės sistemos funkcija – santykinės oro drėgmės reguliavimas. Tik vienas „jeigu“ – jei sistema suprojektuota teisingai, neužmetant galios atsargai, tai yra jeigu tiekiamas reikiamas oro kiekis. „Pagrindinė klaida – kai žiemą, lauke esant neigiamai temperatūrai, išsausėjus orui, jo paduodama į patalpas daugiau, negu reikia, ir jis labai išsausėja. Tačiau jei suprojektuota be klaidų, santykinė oro drėgmė susireguliuoja automatiškai iki komfortiškų apie 50 proc.“, – aiškino architektas R. Kaminskas.

Pasak jo, tyrimai, analizuojantys oro kokybę būstuose, vėdinamuose pro langus, rodo, kad išvėdinus 12–15 kv. metrų ploto miegamąjį prieš miegą, šviežią orą du žmonės iškvėpuoja per 2–3 valandas ir likusį nakties laiką kvėpuoja prastos kokybės oru.

Rekuperacinėse sistemose gali būti įmontuojami filtrai, kurie apsaugos jautrius žmones nuo žiedadulkių ar kitų jiems gyvenimą gadinančių alergenų.

R. Kaminskas džiaugiasi – pats tokių užsakovų, kurie norėtų būsto be rekuperatoriaus, žemesnės nei A klasės, neturėjo jau bent penkerius metus. „Nors daugeliui rekuperatorius šiandien – dar kaip trečias brolis, tai greitai keisis, – neabejoja architektas. – Pažiūrėkime į bet kurią sritį – kad ir mitybą ar sveiką gyvenseną: Lietuvoje jau irgi pasveriama, ar valgyti traškučius, ar salotas, ar sekmadieniais iki pietų žiūrėti televizorių, ar eiti į parką pasivaikščioti. Ateina tai, kas išsivysčiusiose šalyse įsitvirtino kur kas seniau. Rekuperatorius yra vienas tokių dalykų. Tikiu, kad ir architektai reikalavimą projektuoti energiškai efektyvius namus suvoks kaip galimybę ieškoti naujų kelių. Ir užsakovams sakys: gyvensite kur kas patogiau nei iki šiol, o papildomai dar gausite mažesnes sąskaitas už šildymą.“ n

Išmanusis efektyvaus vėdinimo valdymas Sistemos efektyvumas

Iš ko susideda išmanusis valdymas?

Daug kalbama apie rekuperacinės vėdinimo sistemos efektyvumą, tačiau mažai informacijos, kaip tinkamai eksploatuoti vėdinimo įrenginį, kad būtų pasiektas didžiausias galimas efektyvumas. Jei gamintojas pateikia savo rekomendacijas, vartotojas dažnai nenori arba neturi laiko gilintis į techninius aprašymus ir sistemą eksploatuoja pagal savo supratimą. Esant pertekliniam patalpų vėdinimui veltui eikvojama elektros energija.

Gamykliškai suprojektuoti vėdinimo režimai. Vartotojui užtenka pasirinkti vieną iš siūlomų variantų. Tačiau vartotojai šiuos režimus gali koreguoti ir patys.

Išmanūs namai UAB „Amalva“, gaminanti „Komfovent“ vėdinimo įrangą ir pati kurianti valdymo automatiką savo įrenginiams, pristato išmanųjį valdymo sprendimą C6.

Išmanusis valdymas: l

sumažina vėdinimo įrenginio elektros energijos sąnaudas;

l

priderina vėdinimą prie kasdienių jūsų poreikių;

Savaitinis veikimo tvarkaraštis. Savaitinis veikimo tvarkaraštis priderina vėdinimo intensyvumą prie jūsų gyvenimo ritmo. Kiekvieną savaitės dieną nustatytomis valandomis patalpos vėdinamos pagal tvarkaraščio programą. Kai nieko nebūna namuose, vėdinimo automatika sumažina vėdinimo intensyvumą, o prieš jums sugrįžtant – įrenginys pradeda veikti įprastu režimu.

Tiekiamo oro temperatūros nustatymas. Tiekiamas į patalpas oras šaltuoju metų laiku gali būti papildomai pašildomas į įrenginį įmontuotu elektriniu šildytuvu, tačiau šildytuvo veikimas padidina elektros sąnaudas. Išmanusis valdymas leidžia kontroliuoti elektrinio šildytuvo veikimą nustatant tiekiamo oro temperatūrą.

Pabrėžtina, kad išmanusis valdymas reiškia automatizuotą, suderintą sistemos valdymą minimaliai įsikišant vartotojui..

Specialūs vėdinimo režimai. Specialiai sukurti vėdinimo režimai padeda gartraukiui efektyviau pašalinti kvapus iš virtuvės, padidinama oro cirkuliacija kūrenant židinį, arba įrenginys palaiko minimalią oro cirkuliaciją, kai esate išvykę atostogauti. Taip pat specialieji režimai gali būti pritaikomi pagal individualius vartotojo poreikius.

Apskaičiuota, kad pagal poreikį veikiančios vėdinimo sistemos metinės energijos sąnaudos vidutiniškai yra iki 3 kartų mažesnės palyginti su nuolat veikiančia sistema.

Automatinė oro kokybės kontrolė. Naudojant oro kokybės jutiklius vėdinimo įrenginys veikia tiek, kiek reikia, kad būtų palaikoma pageidaujama oro kokybė.

l

suteikia galimybę valdyti vėdinimo sistemą nuotoliniu būdu.

Išmanusis valdymas informuoja vartotoją apie vėdinimo sistemos efektyvumą. Jūs galite sužinoti, kiek sutaupėte šilumos energijos ir kokios yra vėdinimo įrenginio energijos sąnaudos.

Patvirtinta, kad išmanusis valdymas sumažina energijos sąnaudas vėdinimui daugiau nei du kartus.

49

www.komfovent.lt

„Thermory“: medžio ir namų šiluma Tačiau termiškai apdorota mediena visas šias abejones atremia. Tai žinojo jau vikingai, kurių laivai ankstyvaisiais viduramžiais įveikdavo tolimus atstumus, o karščiu užgrūdinti jų mediniai korpusai atlaikydavo druskingo vandens agresiją. Šiuolaikinė termomedienos gamybos technologija paskutiniame XX amžiaus dešimtmetyje sukurta Suomijoje.

Ekologiška, estetiška, ypatinga. Visi šie apibūdinimai – apie Estijos kompanijos „Brenstol“ gaminamus vidaus ir lauko sąlygomis naudoti skirtus termomedienos produktus. Per metus iš Talino net 50 valstybių rinkas pasiekia 24 000 kub. metrų pjautinės medienos – gaminių iš uosio, pušies, eglės ir drebulės. Didžiausias Europos Sąjungoje termomedienos gamintojas ir pasaulinis lyderis pagal jos gamybos iš kietmedžio apimtis – kompanija „Brenstol“ – prekės ženklu „Thermory“ pažymėtą produkciją, naudodama technologiškai pažangius sprendimus, gamina jau 15 metų. Ir tiek pat metų aukštos kvalifikacijos specialistai tobulina unikalią savo įmonės terminio medienos apdorojimo formulę, analizuodami kiekvienos medienos rūšies ypatumus, rūpindamiesi užtikrinti gaminio kokybę ir, žinoma, darbuotojų saugumą dirbant su technologija, kurioje reikalinga ir aukšta temperatūra, ir garai. Žinoma, dar reikia ir itin aukštos kokybės termoapdirbimo krosnių – jos svarbiausios sudėtingame technologiniame procese. „Thermory“ neieškojo paprastesnių sprendimų, šio prekės ženklo produktai gimsta krosnyse, suprojektuotose bendradarbiaujant su garsiu Suomijos gamintoju „Jartek“.

Namai yra ten, kur jums ir jūsų šeimai saugu bei jauku. Kaip tik todėl toks svarbus yra tinkamas būsto įrengimas – pasirinktos medžiagos turi sukurti sveiką namų aplinką.

Mediena visada buvo viena labiausiai vertinamų apdailos medžiagų, jos privalumai ypač akivaizdūs lyginant su plastiko gaminiais. Jei ne keli „bet“ – kai kuriems vartotojams dvejonių kelia greitesnis jos nusidėvėjimas. Taip pat neatsparumas drėgmei, tuo pačiu – pelėsiams, grybeliams ir deformacijoms.

50

Medienos apdorojimas trunka iki 48 valandų, per kurias jos temperatūra pakeliama iki 215 laipsnių, tuo pačiu sumažinama santykinė drėgmė, ir tada medžiaga ataušinama. O daugiau nereikia nieko: atspari trinčiai, nebijanti drėgmės ir saulės spindulių, tinkama įrengti grindinį šildymą, termomediena „Thermory“ gaminama nenaudojant jokių chemikalų (kaip, pavyzdžiui, iš medienos drožlių ir PVC mišinio gaminamos kompozitinės medžiagos). Po apdorojimo garais suirus cukraus dariniams (hemiceliuliozei) ji tampa nebeįdomi grybeliams ir pelėsiams, o kartu – ir įvairiems medgraužiams. Taigi mediena tampa ilgaamžė ir kartu nepraranda taip vertinamo medžio natūralumo.

Daugelio sintetinių medžiagų kūrėjai yra bandę imituoti medienos raštą ir atspalvius. Tačiau tai ir lieka imitacijos, be kita ko, neturinčios ir vartotojų geidžiamų fizinių ypatybių.

Sodrūs, gilūs „Thermory“ medienos tonai ilgainiui tik įgyja sidabrišką pilkumą. Jei tai nepatinka – pirminė spalva gali būti nesunkiai atkuriama gaminį padengiant smėliu ir alyva.

Pasirinkusieji termomedieną terasos grindims vertina tai, kad saulės atokaitoje ji neįkaista taip, kaip tai būdinga plastiko turintiems gaminiams. Dėl terminio apdorojimo susitraukus medžio poroms, gaminys beveik nesugeria vandens, tuo pačiu sumažėja lentų išsikraipymo galimybė, todėl termomediena tinkama naudoti ne tik lietaus neišvengiančiose terasose, bet ir pirtyse ar baseinuose.

Išskirtinis „Thermory“ prekės ženklo atstovas Lietuvoje, bendrovė „Serfas“, jau 5 metus savo klientams siūlo tris kompanijos „Brenstol“ tiekiamus produktus: grindų lentas, terasų lentas ir fasadų lentas. Tiek laiko „Thermory“ užteko užsitarnauti iš lūpų į lūpų keliaujančią informaciją ir tokią reputaciją, kuri klientams yra atsakymas į klausimus dėl nemažos produktų kainos. O ir tie, kurie dvejoja, ilgainiui savo pasirinkimu lieka labai patenkinti – puiki medžiagos išvaizda ir kokybė juos paperka. n

FASADŲ LENTOS Įvariausias sprendimas – 1-a ilgaamžiškumo klasė. Ji taikoma kietmedžiui, t. y. uosiui. Pušis priklauso 2-ai klasei.

Palyginimui – vadinamasis amžinasis medis maumedis priklauso 3-iai klasei.

Iš itin tvirtos, nevaikštančios medžiagos pagamintai fasado apdailai negresia išsikraipyti. Tiesa, po kelerių metų iš uosio pagamintos tamsiai rudos fasado dailylentės ar iš pušies pagamintos šviesesnės rudos saulėje papilkėja. Mediena įgyja kaip tik tą sidabrišką atspalvį, kurį skandinavai vertina taip stipriai, kad kartais paprašo iškart pasendinti fasado dailylentes dengiant specialia alyva.

GRINDŲ LENTOS „Thermory“ įrodo, kad planuojant įrengti grindų šildymą dera ne tik klijuota mediena – tam 100 proc. tinka gerai šilumą praleidžiančios, stabilios „Thermory“ masyvo lentos.

Atsparumas drėgmės poveikiui leidžia jas rekomenduoti net vonios kambariams ar kitoms patalpoms, kur gausu drėgmės.

VIETOJ EPILOGO Pasirinkdami ne vieną dešimtmetį tarnausiančius gaminius iš termomedienos turbūt nedaugelis rūpinsis tuo, kaip ji kada nors bus utilizuojama. Tačiau išties priimdami sprendimus privalome nepamiršti ir ekologijos problemų.

Dėl termomedienos atliekų galvos vartotojams neskaudės. Neturinčią kenksmingų cheminių priedų ją galima sukūrenti net namų židinyje. Arba nugabenti į sąvartynus, kur ji suirs daug kartų greičiau nei analogiškoms funkcijoms tarnavę plastiko turintys gaminiai.

TERASŲ LENTOS Pasirinkusieji termomedieną terasos grindims vertina tai, kad saulės atokaitoje ji neįkaista taip, kaip tai būdinga plastiko turintiems gaminiams. Be to, dėl terminio apdorojimo susitraukus medžio poroms, gaminys beveik nesugeria vandens, tuo pačiu sumažėja lentų išsikraipymo galimybė, todėl termomediena tinkama naudoti ne tik lietaus neišvengiančiose terasose, bet net ir pirtyse bei baseinuose, kur keblu išvengti drėgmės, o žmonės mėgsta vaikščioti basi.

Technikos g. 7C, Kaunas Tel.: +370 37 40 02 25, +370 696 94 538 El. p. statybos@serfas.lt www.serfas.lt THERMORY produktai bus pristatomi kovo 16–19 d. parodoje „Namų pasaulis“ Kaune (0 a. salė, 9.1 stendas) bei balandžio 26–29 d. parodoje „Resta“ Vilniuje (5.D04 stendas).

51

Vienas ar du aukštai – ne vien grožio klausimas Rusnė MARČĖNAITĖ

Planuojant statydintis energiją taupantį individualųjį namą, klausimas, vieno ar dviejų aukštų jis turėtų būti, nebėra vien apie grožį ar skonį. Svarbu aptarti optimalų pastato suplanavimą, išorinių atitvarinių konstrukcijų ploto ir vidaus tūrio santykį.

52

Bendrovės „Roda Architects“ nuotr.

Dviejų aukštų kvadratinio plano pastatas atitinka pasyviojo namo reikalavimus.

Kitas pastatas – vieno aukšto pailgo plano. Naudojant tokias pat priemones, pasyviojo namo parametrų nebepasiekiama vien dėl mažo pastato tūrio ir sienų santykio.

Palyginimui – 1 kv. metro šildymo poreikis per metus 15 kWh/(m²a) dviejų aukštų pastate ir atitinkamai 21 kWh/ (m²a) – vieno aukšto pastate.

Pozicionuojant šiuos namus teisingai į pietus, naudojant tuos pačius sprendinius, dviejų aukštų namas pasiekia geresnius rezultatus. Konkrečiai šis vieno aukšto namas atitinka A+ energinę klasę.

Teoriškai galima gerinti sienų varžos, langų ir kitus parametrus, bet siekti pasyviojo namo standarto jau yra neoptimalu ir neracionalu.

MAŽO TŪRIO IŠŠŪKIS Namo aukštų skaičių gali lemti ir sklypo dydis, forma bei artimiausia aplinka, taip pat individualūs būsimųjų gyventojų poreikiai. Tačiau siekiantiesiems turėti energiškai efektyvų būstą ir turintiesiems laisvas rankas rinktis sklypą projektuotojai įprastai primena: dviejų aukštų pastatas yra ekonomiškesnis sprendimas.

Pasyviųjų namų projektuotojas Martynas Ramonas užsakovus, kurie nori gyventi vieno aukšto name, iškart įspėja, kad teks susitaikyti su šiek tiek didesnėmis energijos išlaidomis, negu būtų galima tai pasiekti pasirinkus tokią pat, bet dviejuose aukštuose išdėstytą šildomo ploto kvadratūrą. Arba teks truputį daugiau investuoti į didesnį šiltinimo sluoksnį ir (arba) šiltesnius langus bei didesnę šilumogrąžą turintį rekuperatorių. „Taip yra todėl, kad grindų ir stogo plotas išeina du kartus didesnis nei dviejų aukštų pastate. Sienų plotas iš esmės lieka tas pats, bet su išore besiribojančių atitvarinių konstrukcijų plotas būna didesnis. Tai reiškia daugiau energijos nuostolių, tokiu atveju reikės, pavyzdžiui, daugiau šilumos susigrąžinti pro langus“, – aiškino M. Ramonas. „Kuo išorinis pastato perimetras mažesnis, tuo lengviau pasiekti aukštus energijos parametrus. Galima sakyti, kad 53

mažesniame name tai padaryti sunkiau nei daugiaaukščiame, tad energiškai efektyvus mažo tūrio ir kvadratūros individualusis namas yra pats didžiausias iššūkis“, – sakė ir architektas, energiškai efektyvių namų projektuotojas Rytis Kaminskas.

Net jei namas – tik dviejų aukštų, šilta atitvara tarp pirmo ir antro aukštų yra jau nemenkas privalumas. Tas pats kvadratinių metrų skaičius, išdėstytas viename aukšte, reikštų didesnį šiltintiną pamatų ir stogo plotą.

Statant dviejų aukštų pastatą, gerą rezultatą pasiekti lengviau – jei tik visa kita irgi daroma gerai.

POŽIŪRĮ LEMIA PATIRTIS R. Kaminskas neabejoja – gyvenimas gerai suprojektuotame vieno aukšto name yra kur kas komfortiškesnis: jaunoms šeimoms netenka saugoti mažų vaikų, kad nenukristų nuo laiptų, vyresniems žmonėms nereikia vargti laipiojant ar baimintis nuslysti nakčia. Nors daugelis tiki, kad užlipus miegoti į antrą aukštą psichologiškai lengviau atsiriboti nuo dienos chaoso, miegančiuosius nuo aktyviosios zonos, kurioje galbūt dar likę šeimynykščių, tokiu atveju skiria tik perdanga. O projektuojant vieno aukšto namą miego ir aktyvioji zonos įprastai atsiranda skirtingose namo pusėse, atkreipė dėmesį architektas, ir tuo atveju tikrai geresnė ne tik emocinė, bet ir garso atskirtis.

ĮMANTRIŲ FORMŲ SPĄSTAI Sprendimą, susijusį su namo aukštingumu, gali lemti ir sklypo dydis – kartais tenka rinktis du aukštus vien todėl, kad kitaip sklype tiesiog neliktų vietos vejai. O kartais dviejų aukštų namas suplanuojamas supratus, kad tik iš antro namo aukšto atsivers patrauklus vaizdas.

„Statistiškai dviejų aukštų namą dažniau renkasi jauni, bute augę žmonės – sukūrus šeimą jiems dažniau norisi dviejų aukštų namo, nes būtent tokia yra jų namo asociacija, – komentavo R. Kaminskas. – Jie nori ir savo, ir vaikų miegamųjų viršuje, būtinai nori ir balkono, nes jį turėjo bute. Nepagalvojama, kad name jo nereikia – galima išeiti į kiemą.“

Jei vis dėlto projektuojamas vieno aukšto pastatas, bet sklype pavyksta jį suorientuoti taip, kad į pietus būtų atgręžti didieji langai, jei išvengiama didelių langų šiaurinėje dalyje ir įgyvendinami kiti būtini sprendiniai, aukšta energinio efektyvumo klasė vis viena yra pasiekiama svajonė. Tačiau kalbant apie standartinį, ekonominį variantą, statant dviejų aukštų pastatą, gerą rezultatą pasiekti lengviau – jei tik visa kita irgi daroma gerai. Specialistai taip pat primena, kad dviejų aukštų gotikinė pilaitė – ne lengviausias kelias siekiant aukštų energijos taupymo standartų, ir akcentuoja dar vieną energiškai efektyvaus namo planavimo principą – tūrio optimizavimą.

Statydamiesi antrą namą žmonės, ypač brandesnio amžiaus, jau nori patalpų viename lygyje, vengia bet kokio aukščių perkirtimo ir atsisako net tų kelių laiptelių, kuriuos anksčiau buvo populiaru įrengti tarp virtuvės ir svetainės ar pan.

„Ar projektuoji vieno, ar dviejų aukštų namą, nereikia pridaryti labai sudėtingų elementų, kurie apsunkina efektyvų konstrukcinių mazgų išdėstymą ir galimybę pastatydinti energiją taupantį namą: balkonų, konsolių, nišų, sudėtingų stogų formų“, – vardijo R. Kaminskas. n

54

A klasės namai iš medžio: misija įmanoma Kylant energijos taupymo reikalavimams, statyti tampa vis sudėtingiau. Ne išimtis – ir statyba iš medžio. Šiuolaikinių technologijų pokyčiai atnaujino medienos, kaip ekologiškos ir tvarios statybinės medžiagos, reikšmę. Bendrovė „Mediniai namai“ pristato dvi statybos iš medžio technologijas, kurios įmonei leidžia konkuruoti rinkoje kaip energiškai efektyvių, ekologiškų ir sveikų namų statytojams.

DVIGUBAS TAŠAS Tai pažangi rąstinių namų statybos technologija, kurią bendrovė sėkmingai įsisavino. Šilti rąstiniai namai statomi iš džiovintų rąstų arba klijuotos medienos. Rąstinė konstrukcija šiltinama medžio vata. Dėl šių technologinių sprendimų namas tampa šiltas ir sandarus. Dvigubo 88 mm klijuoto tašo su 250 mm medžio vatos sluoksniu varža siekia 8,15 kv. m•K/W, o oro kaita esant 50 Pa – 0,3–0,5 karto per valandą (A energinės klasės normatyvai). Nors medinė konstrukcija atitinka energinius reikalavimus, nederėtų tiesmukai gretinti medžio ir mūro ypatybių.

Pasak Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto Medžiagų inžinerijos katedros docento dr. Antano Baltrušaičio, medis turi išskirtinę ypatybę, vadinamą šilumos masės efektu: „Medis akumuliuoja šilumą sienoje, neįleidžia šalčio ir neišleidžia šilumos. Jis pasižymi ypatybe, kad tam pačiam tūriui gerai užsandarinto medinio pastato su ta pačia termovarža reikia mažiau energijos temperatūrai palaikyti nei kitai medžiagai – tai yra vadinamasis šilumos masės efektas.“ KAMPŲ SUKIRTIMO PAVYZDŽIAI

(ang. Cross Laminated Timber) sluoksniuotos medienos plokštės technologija sukurta 1970-aisiais Šveicarijoje. Jų gamybai naudojama ekologiška žaliava – mediena, klijuojama į skydus, kurių matmenys siekia net 16500 x 3000 x 500 mm. CLT ypač išpopuliarėjo Vakarų Europoje kaip perspektyvi alternatyva tradiciniams statybos būdams.

CLT plokštės gali būti naudojamos ir sienų konstrukcijoms, ir stogui bei perdangoms, jos pasižymi panašiomis ypatybėmis, kaip ir laikomosios betoninės plokštės, tačiau yra daug lengvesnės, paprasčiau apdirbamos ir montuojamos, o tai pagreitina ir atpigina statybą. n

KUO CLT PLOKŠTĖS PRANAŠESNĖS UŽ KITAS KONSTRUKCINES MEDŽIAGAS?

P Sveika ir jauki aplinka. Rąstinio namo jausena, temperatūros ir oro kaitos komfortas, nereikalaujantis papildomos rekuperavimo sistemos.

P Kitaip nei statant rąstinį

namą, čia yra beribė laisvė įgyvendinti architektūros idėjas.

P Ekologiškas ir tvarus produktas.

įrangai ir santechnikai.

P Aukštas atsparumas ugniai (normatyvas REI 60).

P Aukšta energinė CLT kons-

truktyvo vertė, šilumos tiltelių eliminavimas leidžia paprasčiau įgyvendinti energiškai efektyvaus namo standarto reikalavimus.

Bene vienintelis trūkumas – kaip ir daugelis į ekologiją orientuotų produktų, CLT plokštės, tad ir tikslumu. Skydai paruošiami gamykloje su visais pageidauja- statyba iš jų, kainuoja šiek tiek mais sujungimų mazgais, ango- brangiau nei tradicinė statyba iš mis langams, kanalais elektros karkaso, blokelių ar plytų.

P Gaminiai išsiskiria ypatingu CLT TECHNOLOGIJA Ilgametė įmonės specialistų patirtis byloja, kad užsakovai pageidauja ne tik aukštų šilumos taupymo charakteristikų, pastato kokybės ir sparčios statybos eigos, bet ir medžiagų ekologiškumo bei sveiko pastato mikroklimato. Šiuolaikinės medžio technologijos leidžia tai paversti realybe. CLT

UAB „Mediniai namai“ Verkių g. 42, Vilnius (sekcija D73) Tel. +370 604 10 107 E. p. info@mnamai.lt www.mnamai.lt

55

DAUGIABUČIO RE

JIE JAU ŽINO, KAS YR Kristina BUIDOVAITĖ

Sostinės A. Mickevičiaus gatvėje 9 numeriu pažymėto daugiabučio gyventojai sutiko dalyvauti savotiškame eksperimente – modernizuojant pusšimčio amžiaus sulaukusį pastatą pasiekti ne reikalaujamą C, bet kur kas aukštesnę – A – energinio efektyvumo klasę. Daugiabučio gyventojai pripažįsta – nors projektas atsidūrė po didinamuoju žiniasklaidos ir visuomenės stiklu, nepavyko išvengti klaidų ar nesusipratimų, kuriuos užprogramavo ir teisės aktai, ir rangovų noras dirbti pelningai bei ne visada atsakingai. Dėmesiui nuslūgus, atsakymų dėl išaugusių sąskaitų už elektrą ar dėl butuose kyšančių šilumos vamzdžių, kurių nepageidavo, žmonės palikti ieškoti vieni.

56

NOVACIJA:

RA A KLASĖ TARP NORŲ IR REALYBĖS

Antrą po modernizacijos žiemą daugiau kaip 20 daugiabučio A. Mickevičiaus gatvėje gyventojų pasitiko ne tokie pozityvūs: techniniame aukšte sumontuoti rekuperatoriai išsijungia, į patalpas tiekiamo oro temperatūra ir srautas nesureguliuoti, nauji radiatoriai su termostatais sunkiai reguliuojami, maža to, tai, kaip veikia centrinio šildymo apskaitos sistema – negali atsakyti net administratorius. Pastarasis, gyventojų įsitikinimu, pamiršo, kad rekuperatorių reikia prižiūrėti, keisti filtrus, reguliuoti. Galiausiai praėjus metams paaiškėjo, kad renovacijos darbus atlikę statybininkai nebuvo itin uolūs, pavyzdžiui, vietoj kokybiškų varžtų kai kur įsuko nekokybiškus, butaforinius.

Namo atstovas Aurimas Šumskis pirmiausia apeliuoja į projektuotojų ir statybininkų sąžiningumą. Juolab kad projektavimo ir rangos darbai įsigyti iš vienų rankų. „Projektuotojas turėtų būti nešališkas, remdamasis technine užduotimi parengti kuo kokybiškesnį projektą. Jį deramai įgyvendinti turėtų konkursą laimėjęs rangovas. Kai visi darbai nuperkami iš vienų rankų, t. y. kai projektuotojas ir rangovas būna susiję, statybininkams visada trūks pinigų.

Taigi rangovas gali duoti nurodymus projektuotojui parinkti paprastesnius, galbūt ne tokius kokybiškus sprendimus ir kartais užmerkti akis“, – įsitikinęs pašnekovas.

„Projektą tvirtinančios valstybės institucijos, tarkime, netgi sąžiningai jį įvertinusios, remiasi statybų techniniais reglamentais (STR), kurie Lietuvoje – pernelyg silpni, nereglamentuojantys, pavyzdžiui, garso tarp butų sklaidos pro ventiliacijos angas. Statybos techninis prižiūrėtojas stebi, kad 57

BFL nuotr.

A. Šumskis nemano, kad renovacijos projektas buvo brangus – priemonių ir darbų buvo numatyta už 434 tūkst. eurų.

Vis dėlto pinigų renovacijos darbams nuolat trūko, statybininkai taupė, dėl to nukentėjo kokybė ir pasirinkti sprendimai.

Išauginti sąmatą, kuri užfiksuota investicijų plane ir kuriai gyventojai pritarė, labai sudėtinga – reikia pakartotinio žmonių pritarimo balsuojant. Be to, administratorius ir rangovas nė nebandė branginti renovacijos darbų, tartis dėl investicijų padidinimo. Buvo nueita žemesnių standartų, prastesnių sprendimų taikymo keliu. Pašnekovas įžvelgia ir kitą ydą: renovacijos projektą tvirtina įvairios institucijos, tačiau kyla dvejonių, ar jose dirbantys specialistai gali kompetentingai įvertinti jiems pateiktą projektą, ar tiesiog jį pasirašo.

darbai būtų atliekami remiantis patvirtintu projektu – tai jis ir daro. Jeigu įgyvendinant projektą pasirodo, kad kai kuriuos sprendimus būtų naudingiau koreguoti, techninis prižiūrėtojas gali atkreipti dėmesį, bet rangovas mojuoja patvirtintu techniniu projektu, juolab jei jam siūlomi pakeitimai nenaudingi. Tokioje situacijoje techninis prižiūrėtojas neturi jokių argumentų“, – komentavo A. Šumskis.

Daugiabutį renovuojant iš D į A klasę deklaruota, kad šis pavyzdys turėtų pažadinti kitų daugiabučių gyventojų entuziazmą. Tuo metu valdžios institucijos ir toliau teigia, kad kiauriems daugiabučiams A energinio efektyvumo klasė pernelyg brangi. Toks požiūris, anot pašnekovo, tėra žema standartų, reikalavimų ir ambicijų kartelė.

KAI KURIE SPRENDIMAI BUVO NUMARINTI Kokios buvo pasirinktos ir įdiegtos technologijos? Namo fasadas buvo termoizoliuotas 30 centimetrų storio pilkojo polistireninio putplasčio sluoksniu. Nauji langai buvo sumontuoti šiltinamajame sluoksnyje. Pasirūpinta apšiltinti pamatus, cokolį, negyvenamą namo palėpę, taip pat atnaujinta šildymo sistema, seni radiatoriai pakeisti naujais, sumontuoti termostatai ir vėdinimo įrenginys.

58

Beje, siekiant A klasės privalomas sandarumo testas pirmąkart šiame daugiabutyje nebuvo sėkmingas. Pagrindinė priežastis – rūsyje tarp mūro sienų ir perdangos palikti neužsandarinti plyšiai. Gyventojai nesidžiaugė dar ir tuo, kad atnaujinant šildymo sistemą nauji vamzdžiai buvo sumontuoti ne sienoje, kaip buvo anksčiau, bet išorėje – žmonės apie tokius kardinalius pakeitimus butuose nebuvo informuoti. Šiems išaiškėjus, ir rangovas, ir projektuotojas bandė gyventojus įtikinti, kad tik taip ir galima montuoti pagal galiojantį STR. Gyventojai neatmeta galimybės ateityje vamzdžius grąžinti į įprastą vietą. Įdiegus rekuperacinę vėdinimo sistemą, anot A. Šumskio, akivaizdžiai pakito į patalpas patenkančio oro kokybė, tačiau gerokai išaugo sąskaitos už elektros energiją. Gyventojai svarsto, kad galbūt pasirinktas nekokybiškas įrenginys. „Kaimynai patiria didžiulį šoką, kai paleidus vėdinimo įrenginį kas mėnesį sulaukia netikėtų sąskaitų už elektrą.

Ne visi gyventojai suvokia, kad elektrinė įrenginio galia – 19,5 kilovato. Kuo labiau oras atšąla, tuo intensyviau šildomas tiekiamas lauko oras, taigi 90 kv. m ploto bute priskaičiuojama net 60 eurų sąskaita už elektros energiją. Žmonės svarsto: galbūt įrenginiai netinkamai sumontuoti ar sureguliuoti, o galbūt juos verta išjungti?“ – nuogąstavo pašnekovas.

Sąskaitos už šildymą, kitaip nei už elektros energiją, sumažėjo. Vis dėlto kai kurių gyventojų skaičiavimais, po renovacijos jie tesutaupo tik maždaug 8 eurus per mėnesį. A. Šumskis mano, kad sutaupymus skaičiuoti sudėtinga, nes kasmet skiriasi oro temperatūra, kinta energijos išteklių kaina ir pan.

Be abejo, gyventojai iki šiol nesulaukia atsakymų, kaipgi į apskaitą įtraukiama centralizuotai tiekiama šiluma, ar viskas tinkamai sureguliuota, kodėl negalima reguliuojant pasišildyti bute iki 23–24 laipsnių. Be abejo, labai svarbu, kad po renovacijos sukurtas didesnis komfortas ir išgražėjo aplinka.

Kaimynai patiria didžiulį šoką, kai paleidus vėdinimo įrenginį kiekvieną mėnesį sulaukia netikėtų sąskaitų už elektrą.

PIKTINASI VALDŽIOS POŽIŪRIU Pašnekovas įsitikinęs – nors renovacijos prioritetu laikomos sumažėjusios šildymo sąnaudos, daug svarbesnis aspektas – bendros namo techninės būklės įvertinimas ir atnaujinimas to, kas nugyventa. Iki šiol vis dar nėra privalomosios kas kelerius metus atliekamos techninės pastatų ekspertizės, nors gatvėmis riedančių automobilių apžiūrą atlikti būtina. Daugiabutis A. Mickevičiaus gatvėje pastatytas 1958 metais, jis nėkart kapitališkai neremontuotas, išskyrus tai, kas bėgant metams visiškai susidėvėdavo.

Nuveiktus darbus namo gyventojai, anot A. Šumskio, iš esmės vertina teigiamai, nors išlendantis darbų brokas garbės projektui, projektuotojams ir statybininkams nedaro. Vienas

broko pavyzdžių – gana sunkūs kiemo vartai pritvirtinti varžtais, kurie buvo įsukti tik į šiltinimo sluoksnį: taip, neabejoja pašnekovas, buvo paprasčiau, o per tą laiką, kol statybininkai dirbo, niekas nepastebėjo. „Atsakymas, kad visi taip daro, manęs netenkina. Reikia atidumo, atsakomybės jausmo. Renovacija reikalinga, tik reikalavimai turėtų būti griežtesni. Jei blogai, vidutiniškai ar kaip visur – tokios renovacijos nereikia. Jei dalyvautume dar kartą, irgi siektume A klasės. Gailiuosi, kad 24 butų gyventojus nepavyko įtikinti ant daugiabučio stogo pastatyti saulės elektrinę. Netylant diskusijoms, kad vėdinimo įrenginys išeikvoja per daug elektros energijos, būtų pakakę investuoti papildomus 43 tūkst. eurų, kad galėtume apsirūpinti elektros energija. Kaimynai nenorėjo ir kiek daugiau nei 8 tūkst. eurų investuoti rūsio perdangai apšiltinti, nors namo energinė sveikata dėl to būtų dar geresnė“, – pasakojo daugiabučio atstovas.

Beje, iš 24 butų gyventojų renovacijai pritarė 19, du griežtai nepritarė, vienas dvejojo. Juos, anot pašnekovo, galima bent iš dalies suprasti – jie buvo ką tik susiremontavę namus.

MĖGĖJIŠKAI SUFORMULAVO UŽDUOTĮ?

BFL nuotr.

Daugiabučio modernizacijos projektą parengęs projektuotojas Dainius Baltrušaitis neneigia, kad viešuosiuose pirkimuose taikomas modelis kartu įsigyti projektavimo ir rangos darbus gyventojams naudingas ne visais atvejais.

Ypač jei ne iki galo suformuluojama projektavimo užduotis. Patyrę projektuotojai žino, kad čia galioja taisyklė: gerą prekę gausi tik tada, kai žinosi, ką nori nusipirkti. Todėl būtina apdairiai apibrėžti būsimą santykį su projektuotoju. Jo vertinimu, nenuostabu, kad netinkamai atlikę namų darbus gyventojai nusivylė galutiniu rezultatu.

Techninis projektas buvo rengiamas remiantis projektavimo užduotimi ir tuo metu galiojusiais STR. Generalinis projekto rangovas, anot D. Baltrušaičio, rengdamas tech59

Renovacija reikalinga, tik reikalavimai turėtų būti griežtesni. Jei blogai, vidutiniškai ar kaip visur – tokios renovacijos nereikia.

ninį projektą taupė kai kurioms medžiagoms, kad nenukentėtų finansiškai, tačiau formaliai nenusižengė nei užduočiai, nei STR ar Statybų įstatymui. Projektuotojas pateikė vėdinimo įrenginio pavyzdį. Renkantis tarp 2 tūkst. ar 5 tūkst. eurų kainuojančių įrenginių, kurie abu atitinka užduotyje suformuluotas sąlygas, rangovas, be abejonės, pasirinko pigesnį.

Pašnekovas priminė, kad projektuotojas rengdamas techninį darbo projektą negali nurodyti konkretaus gamintojo.

Tad rengiant šio daugiabučio renovacijos projektą vėdinimo įrenginio reikalavimai buvo suformuluoti atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir butų plotą, taip pat remiantis oro apykaitos patalpose reikalavimais, keliamais A klasės pastatams.

Generalinis rangovas įvertino iš tokių įrenginių pardavėjų gautus pasiūlymus ir pasirinko pigiausią variantą.

Renovuotame name sumontuotas vėdinimo įrenginys su aukšto efektyvumo plokšteliniu šilumokaičiu ir ekonomiškais ventiliatoriais. Pagrindinis tokio įrenginio trūkumas, anot D. Baltrušaičio, yra tai, kad esant neigiamai temperatūrai jis turi pašildyti į patalpas tiekiamą lauko orą. Parinktas rekuperatorius orą pašildo elektra – toks būdas pats brangiausias, bet projektavimo užduotyje konkrečių rekuperatoriaus reikalavimų nebuvo numatyta.

Rinkoje siūlomi rekuperatoriai, kurie gali naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius, saulės energiją, prie jų gali būti prijungiamas šilumos siurblys „oras–oras“, tokiu būdu mažinant elektros sąnaudas, bet tokie sprendimai gerokai išaugina renovacijos sąnaudas. „Gyventojai įsitikinę, kad jei būtų rengę atskirą renovacijos projektą, būtų išlošę, tačiau brangūs sprendimai reikalauja

60

ir didelių investicijų. Klausimas, ar jie tuomet apskritai būtų įgyvendinę projektą. Juolab kad norėjo pigiai ir gerai“, – svarstė projektuotojas.

TEISĖS AKTAI NEDRAUDŽIA A. Šumskis nesutinka, kad gyventojai norėjo pigios renovacijos – jie visų pirma norėjo kokybiškai atliktų darbų: „Užsakius investicijų projektą paaiškėjo, kiek reikės lėšų renovacijos darbams. Rangovo, dalyvavusiame viešajame pirkime, gyventojai atsiklausė, ar šis gali įgyvendinti šį projektą, ar pakaks patirties ir numatytų lėšų, ar neteks ieškoti būdų sutaupyti.“ Projektavimo užduotis buvo suformuluota gyventojų susirinkime, dalyvaujant Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos atstovams. Žmonėms pirmiausia buvo siūloma tai, ką galima maksimaliai pasiekti. Paskui analizuota, kurių sprendimų būtų galima atsisakyti ir kokie dėl to galimi praradimai. Šitaip buvo numatytas optimalus projektas norint gyventi komfortiškai ir ekonomiškai. Gyventojai siūlomus principinius sprendimus priėmė balsuodami.

D. Baltrušaičio manymu, užduotis buvo nepakankamai parengta. Be to, susirinkime gyventojai iš karto bandė skaičiuoti, kiek vienas ar kitas sprendimas jiems kainuos, ko vertėtų atsisakyti. Nuspręsta nešiltinti rūsio perdangų, negriauti seno nebenaudojamo kamino. Nors kaminas buvo apšiltintas, projektuotojo žodžiais, jo turėjo apskritai nelikti.

Projektavimo užduotyje buvo įrašyti magistralinių vamzdynų keitimo darbai, tačiau jie nedetalizuoti. Kadangi renovacijos projekto užsakovas – generalinis rangovas, jis ir sprendė, kokius vamzdžius naudoti ir kaip juos montuoti.

Kone triskart pigiau pasirodė juos montuoti išorėje, o ne sienoje, kai reikėtų papildomai nudažyti visą sieną, ir to nebuvo suplanuota iš anksto, taigi rangovas pasirinko pigesnį variantą. Teisės aktai to nedraudžia, juolab kad techninėje užduotyje nebuvo konkrečių reikalavimų. „Projektavimo metu buvau atsidūręs tarp kūjo ir priekalo: turėjau kalbėtis ir pristatinėti projektą gyventojams, jie išsakydavo savo pageidavimus, taip pat turėjau bendrauti su generaliniu rangovu, kuris, įvertinęs sąnaudas, kai kurių norų realizuoti negalėjo. Turėjau laikytis rangovo pageidavimų ir sykiu nenusižengti tą dieną galiojantiems įstatymams“, – apibendrino pašnekovas. n

PASTATO ENERGINIO NAUDINGUMO SERTIFIKATO IŠDAVIMAS

UAB „PASTATŲ DIAGNOSTIKA IR STATYBA“ Pilies g. 8-321, LT-91232 Klaipėda Verkių g. 44-304, LT-09109 Vilnius www.pds.lt info@pds.lt +370 604 48 400

61

Ar verta dubliuoti šildymo sistemas?

Lina BIELIAUSKAITĖ

Pamažu griežtėjant pastatų energinio efektyvumo reikalavimams, statytojams teks atkreipti dėmesį ir į šildymo sistemos sprendimus. Antai A++ energinės klasės statiniuose didžiąją sunaudojamos energijos dalį bus privalu sugeneruoti iš alternatyvių energijos šaltinių – tokių kaip saulės fotovoltinės jėgainės ar panašių įrenginių. Nors A ir A+ klasės pastatams tokios prievolės nėra, galbūt į pažangias aplinką tausojančias technologijas verta orientuotis jau šiandien? Ar šildymo sistemų dubliavimas yra tik nereikalingos išlaidos, ar priešingai – ilgalaikiu periodu taip įmanoma išlošti?

TARP PRIVALOMA IR NAUDINGA Kalbėdamas apie šildymo sistemas Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros asistentas, pasyviųjų namų projektuotojas Karolis Januševičius jas pirmiausia išskiria į šildymo prietaisus ir šilumos šaltinius.

Šilumos šaltinis

Patalpų šildymo sistema

Šildoma patalpa

62

Pastato šildymo sistema

Pirminė energija

„Šildymo prietaisai – tai pastato patalpai šilumą perduodantys elementai. Šiluma gali būti perduodama konvekcijos arba spinduliniu būdu. Šilumos šaltiniai – įrenginiai, gaminantys arba transformuojantys energiją. Pirminė energija – atsinaujinančių ir neatsinaujinančių energijos išteklių energija, kuri nebuvo kaip nors konvertuota ar transformuota. Šilumos šaltinių tipai ir jų efektyvumas pirminės energijos požiūriu – naudojamo energijos nešiklio pirminės energijos faktoriaus ir šilumos šaltinio naudingo veikimo koeficientas, lemiantis visos šildymo sistemos efektyvumą“, – aiškino specialistas.

Konkrečios energinio efektyvumo klasės reikalavimus atitinkantį pastatą galima suplanuoti pasirenkant įvairius sprendinius. „Nors atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas yra privalomas tik A++ klasės pastatuose, žemes-

nėms energinio efektyvumo klasėms pasiekti irgi galima naudoti šiuos išteklius. Tai yra naudinga, kai sudaromos kompromisų galimybės renkantis tikslinę energinio efektyvumo klasę užtikrinančius sprendinius arba matant ekonominę taikymo naudą“, – komentavo K. Januševičius.

TAKTIKA, TAIKOMA ŠILUMOS TIEKĖJŲ

Vienareikšmio atsakymo, koks šildymo būdas yra optimalus, ekonomiškiausias, nėra.

Galimi alternatyvūs energijos šaltiniai – saulės energija šilumai, elektrai gaminti, vėjo energija ir hidroenergija elektrai gaminti. „Diegti du šilumos šaltinius tikslinga, jeigu galime turėti pigiai energiją generuojantį šaltinį, kuris padengia bazinį poreikį (toks, kuris sudaro didelę dalį visų šilumos poreikių), o trumpalaikius pikus padengiame brangesnę šilumą tiekiančiu, tačiau pigią galią turinčiu šaltiniu. Pavyzdžiui, centralizuotos šilumos tiekėjų tokia taktika taikoma jau gana seniai – derinant vietos kilmės biokurą su importuojamomis dujomis. Atskiro pastato atveju gama gali būti platesnė nei dviejų skirtingą kurą deginančių katilų derinys“, – aiškino VGTU atstovas K. Januševičius.

Anot pašnekovo, Lietuvos teisinė bazė energiškai efektyvių pastatų kontekste sudaro galimybę tarpusavyje palyginti šiuos šilumos šaltinius: šilumos tinklai, dujas naudojantys katilai ir šildytuvai, skystojo kuro katilai, kietojo kuro katilai, šilumos siurbliai, elektriniai šildytuvai. „Energiškai efektyviuose pastatuose naudojami šilumos siurbliai, generuojantys šilumą iš grunto ir aplinkos oro, derinami su centralizuotais šilumos tinklais, dujiniais katilais, o kai kuriais atvejais – ir elektriniais šildytuvais. Kiekvienas derinio pagrįstumas ir naudingumas turėtų tenkinti ne tik siekiamos energinio efektyvumo klasės reikalavimus, bet ir kitų statybos techninių reglamentų nuostatus, nurodančius tausoti energiją ir pagrįsti ekonominę pasirinkto sprendimo naudą“, – komentavo specialistas.

EKONOMIŠKAI PAGRĮSTA INVESTICIJA Anot pašnekovo, kita alternatyva – biokurą deginantys katilai – yra gana brandi ir išbandyta technologija, kuri gerai žinoma daugeliui buitinių naudotojų. Šie katilai nepasižymi tokiu aukštu naudingumo lygiu, tačiau naudojant biokurą gaunamos mažos pirminės energijos sąnaudos, leidžiančios pasiekti gerus energinio efektyvumo rodiklius.

Specialisto patirtis byloja, kad daugeliu atvejų aplinką tausojančių technologijų paprastasis atsiperkamumas viršija penkerius ar šešerius metus, tačiau tai priklauso nuo diegiamos technologijos ir tiekiamos energijos kainos. „Technologijų ir rinkos progresas skatina žaliąsias technologijas atpigti, o naftos, dujų ir elektros kainos ilgalaikė-

je perspektyvoje auga. Dėl šios priežasties žaliosios technologijos tampa ne tik socialinės atsakomybės ir darnaus, tvaraus požiūrio demonstravimo įrankiu, bet ir ekonomiškai pagrįsta investicija į energinį saugumą bei nepriklausomybę“, – teigė VGTU atstovas K. Januševičius.

PIRMIAUSIA – IŠSIAIŠKINTI ENERGIJOS POREIKĮ Architektas, pasyviųjų namų projektuotojas Rytis Kaminskas teigė, kad vienareikšmio atsakymo, koks šildymo būdas yra optimalus, ekonomiškiausias, nėra. „Šis sprendimas yra priimamas kiekviename konkrečiame projekte, konkrečiame name. Ir pirmiausia reikia pradėti ne nuo klausimo, kuo šildysimės, o suprojektuoti, sukonstruoti pastatą, užtikrinti jo sandarumą taip, kad šildymui reikėtų mažai energijos. Ir tik apskaičiavus konkretaus objekto poreikį reikėtų pradėti analizuoti, koks šaltinis ar būdas leistų tokį energijos kiekį pagaminti optimaliai“, – įvardijo specialistas.

Tačiau įvertinant nedidelį aukšto energinio efektyvumo pastatų energijos poreikį dubliuoti juose šildymo sistemas yra neracionalu. „Net ir apsisprendę įsirengti geoterminį šildymą žmonės neretai planuoja alternatyvų šildymo būdą, pavyzdžiui, kietuoju kuru, nes gal bus labai brangu. Tačiau tai yra didelės papildomos sąnaudos, kurios nereikalingos, jeigu pastatas tikrai yra energiškai efektyvus“, – teigė architektas R. Kaminskas.

Kalbėdamas apie tendencijas specialistas pastebi, kad jau dabar vis daugiau energiškai efektyvių namų statytojų atsigręžia į saulės energijos sistemas, nes tokios sistemos ir tobulėja, ir pinga: „Saulės kolektoriai karštam vandeniui gaminti šiandien diegiami turbūt aštuoniuose iš dešimties mūsų projektų. O jeigu žmogus to nedaro dabar – bent jau numato, kaip ateityje reikėtų įrengti inžinerinę sistemą – kaip paruošti stogą saulės kolektoriams ar baterijoms pastatyti, kad prireikus nereikėtų jo ardyti, kaip išspręsti akumuliacinės talpos katilinėje klausimus.“ n 63

64