išmanioji erdvė

Christian Wiediger / Usplash nuotr. Kokias naujoves ir galimybes dirbtinis intelektas gali atnešti, kai yra pritaikomas architektūroje? Įvairios programinės įrangos papildo mums gerai pažįstamus BIM įrankius, modernios platformos, rotobotizacija plečia parametrinės architektūros sąvoką. Kaip siekis keisti architektūros „veidą“ formuoja 4D raišką šiuolaikinėje architektūroje? Pristatomos dirbtinio intelekto galimybės naudoti generuojančio projektavimo įrankius ir kurti ateities „gyvą“ architektūrą.

Dirbtinio intelekto gebėjimas naudoti duomenis priimant tam tikrus sprendimus kasdien atlieka vis svarbesnį vaidmenį pastatų projektavimo procese, ypač ankstyvose dizaino stadijose. Į ateitį žvelgiantys architektai dirbtinio intelekto įsitraukimą mato ne kaip grėsmę jų profesijai, bet kaip papildomą darbo įrankį. Dirbtinis intelektas kaupia didžiulį kiekį duomenų, kurį pasitelkiant gali būti kuriama daugybė dizaino scenarijų, analizuojami visi galimi sprendimai, dėl ko architektams, dizaineriams ir inžinieriams sukuriama galimybė geriau atlikti užduotį ir sukurti patobulintą dizainą. Išmanus projektavimas apima įrankius, leidžiančius abstrakčioms, futuristinėms idėjoms įgauti pavidalą, greitai jas ištestuoti ir paversti šių dienų realybe.

Perėjimas nuo abstrakčios idėjos prie fizinio veiksmo visada yra iššūkis. Kalbant apie dirbtinį intelektą, jis prasideda nuo duomenų. Dirbtinis intelektas yra duomenų taikymas, kadangi duomenys yra tai, iš ko mašinos mokosi. Šiuolaikiniame pasaulyje netrūksta galimybių duomenims gauti: nuo sąskaitų analizės ir statybvietės saugos iki statybinių produktų ir eksploatacinių savybių duomenų – mums prieinami informacijos rinkiniai atrodo begaliniai. Tam, kad jau projektavimo procese architektai pasikliautų surenkamais duomenimis ir panaudotų juos pasitelkdami dirbtinį intelektą, pirmiausia reikia tiesiog pradėti kaupti kuo daugiau informacijos pritaikant kuo daugiau šiandien prieinamų įrankių. Architektai jau naudoja ankstesnius statybos, projektavimo ir pastatų duomenis naujiems projektams įgyvendinti. Galimybė panaudoti daugybę ankstesnių duomenų vos per milisekundę, siekiant patobulinti architektūros projektavimo procesą, gali būti tai, kas padės kurti išties tvarią ir išmanią ateities architektūrą.

Dirbtinio intelekto gebėjimas kaupti ir apdoroti duomenis kartu su architektų gebėjimu panaudoti juos priimant sprendimus yra tai, kas keičia mums žinomus dizaino standartus. Tam, kad įgyvendintų sėkmingą projektą, architektams ir dizaineriams reikia daugybės valandų.

Vien projekto konceptas reikalauja išsamios vietovės, žmonių poreikių, istorijos analizės. Čia į pagalbą ateina dirbtinis intelektas. Pasinaudoję jo galimybe surinkti neribotą duomenų kiekį, architektai gali lengvai tirti ir išbandyti kelias idėjas vienu metu. Konceptualus dizainas kuriamas be rašiklio ir popieriaus.

Tam, kad būtų sukurti net ir nesudėtingi projektai, tokie kaip individualūs šeimos namai, reikia galvoti apie kliento poreikius, lūkesčius ir dizaino kalbą. Maža to, svarbu išmanyti ir taikyti įstatymus, kurie reglamentuoja namų statybą, reikalingi duomenys apie šeimą, įskaitant tokius dalykus kaip amžius, lytis, šeimos dydis ir kt. Dirbtinio intelekto kuriama sistema yra tai, kas leidžia gauti visus detaliojo plano duomenis, statybos kodeksus ir kitus projektavimo duomenis, reikalingus generuoti galimiems dizaino variantams, kurie atitiktų tam tikrą dizaino charakteristiką, ir pasiūlyti begales variantų. Nors dar retai naudojamas, bet dirbtinio intelekto kuriamos sistemos integravimas po truputį įsitvirtina rinkoje, keičia mums žinomus dizaino standartus ir tampa nepamainomas projektavimo procese, ypač ankstyvoje projekto stadijoje.

Kalbant apie ankstyvą pastatų projektavimo procesą, parametrinės architektūros sąvoka nėra naujiena. Parametrinis dizainas yra projektavimo sistema, leidžianti žaisti su tam tikrais parametrais, norint sukurti įvairių tipų išvesties dizainus ir sukurti tokias struktūras, kurias anksčiau buvo sunku ir įsivaizduoti. Beveik kaip paties architekto programavimo kalba, šis dirbtinio intelekto kuriamas įrankis suteikia architektams galimybių pasirinkti projekto išvestį, nustatyti apribojimus, prijungti sukauptus duomenis ir per kelias minutes sukurti nesuskaičiuojamą daugybę produkto ar pastato pakartojimų.

Parametrinė architektūra, išpopuliarinta naudojant tokius CAD įrankius kaip „Grasshopper“, naudoja geometrinį programavimą su sudėtingais algoritmais, kad architektai galėtų kuriamą pastatą keisti ir optimizuoti taip, kad atitiktų jų poreikius. Toks įrankis leidžia pateikti tikslingai apskaičiuotus, logiškus ir praktinius variantus, o architek-

Joel Filipe / Usplash nuotr.

tai ir dizaineriai tuo metu turi galimybę laisvai galvoti apie įvairias idėjas ir sukurti kažką naujo, estetiško ir originalaus. Šiandien prieinami architektūrinio dizaino testavimai skaitmeninėje erdvėje integruoja dirbtinį intelektą kartu su pastatų informacijos modeliavimu (BIM) tam, kad būtų galima greitai ir tiksliai nustatyti performatyvaus architektūrinio projekto galimybes ir apribojimus.

Performatyvios architektūros ribos nuolat plečiasi ir galimybės auga kasdien. Šiandien dirbtinio intelekto panaudojimas leidžia kurti tai, ką esame įpratę matyti fantastinių filmų scenarijuose: ateities „gyvą“ architektūrą. Pastatai ir erdvės, sugebančios pertvarkyti save, reaguodamos į aplinką, keičia pasaulį ir kuria ateitį, kurioje architektūra atsižvelgia mūsų nuolat besikeičiančius individualius, socialinius ir aplinkosauginius poreikius. Kitaip tariant, kartu su tobulėjančio dirbtinio intelekto integravimu dizaino koncepto kūrime, nustojame klausti, kokia yra architektūra, ir imame svarstyti, ką ji gali padaryti.

Siekis keisti architektūros veidą, pasitelkiant dirbtinį intelektą, formuoja 4D raišką šiuolaikinėje architektūroje. Architektai visame pasaulyje jau naudoja dirbtinį intelektą, kad sukurtų performatyvią aplinką per interaktyvius paviršius (sienas, grindis, lubas, fasadus). Interaktyvioji architektūra – tai į procesą orientuotas dinaminių erdvių ir objektų kūrimas, kurie reaguoja į prisilietimą, garsą, paros metą, oro sąlygas. Interaktyvių hiperpaviršių integravimasis eksterjere ir interjere lemia įvairius ketvirtosios dimensijos aspektus, tokius kaip tiesioginis, fizinis pastato ar jo dalių judesys ar vizualinis judėjimas, vizualiai keičiantis konkrečią pradinę pastato formą. Visa tai yra įmanoma, sujungiant integruotą skaičiavimą (dirbtinį intelektą) su fizine, materialia kolega (kinetika). Toks unikalus dvidešimt pirmojo amžiaus priemonių ir įgūdžių rinkinys – virtualus ir fizinis modeliavimas, jutiklių technologijos, prototipai ir robotų technika – reikalauja bendradarbiavimo tarp daugybės įvairių mokslo ir meno bendruomenių.

Interaktyvioji architektūra yra daiktų interneto dalis. Tiek aplinka, tiek žmonės inicijuoja sąveikavimą su išmaniaisiais pastatais, nesvarbu, ar tai vyksta tiesiogiai per skaitmeninę sąsają, ar netiesiogiai per išmaniuosius jutiklius. Kiekvieno tokio sąveikavimo metu renkami duomenys, kurie tuo pat metu yra apdorojami ir transformuojami, kad būtų galima atnaujinti informaciją. Tokia architektūra reikalauja dirbtinio intelekto, kuris pasirūpintų ir duomenų saugojimu, ir apdorojimu realiu laiku. Tik skaitmeninis intelektas kartu su šiuolaikinėmis daiktų interneto, modernių jutiklių, robotikos technologijomis gali padėti įgyvendinti „gyvos“ architektūros projektus, kuriančius ne tik žaismingesnę, bet ir saugesnę, energiškai efektyvesnę, prie staigių aplinkos pokyčių prisitaikančią – tvarią ateities architektūrą.

Šiuolaikiniams architektams neabejotinai reikalingos sistemos, kaupiančios duomenis, padedančios juos tikslingai pritaikyti ir leidžiančios žingsnis po žingsnio integruoti dirbtinio intelekto pritaikymą praktikoje, tam, kad būtų galima užtikrinti šios profesijos tvirtumą. Duomenų kaupimas yra tik pradžia, norint kurti išties išmanią architektūrą. Statybų pramonė jau padarė pažangą renkant duomenis pasitelkiant BIM įrankius, tačiau vis dar trūksta dalijimosi didžiaisiais duomenimis, skirtingų įrankių pasitelkimo, žmogaus ir dirbtinio intelekto bendradarbiavimo automatizuojant ir tobulinant koncepto kūrimą, projektavimą ir praktiką didesniu mastu. Skirtingų priemonių sujungimas yra tai, kas iš tikrųjų padės architektams pradėti suprasti didžiųjų duomenų ir dirbtinio intelekto galimybes ir per trumpą laiką padidinti jų produktyvumą.

Amžiuje, kai žinios duomenų pavidalu sparčiai tampa svarbiausiu ir vertingiausiu ištekliu, skaitmeninės dizaino kūrimo priemonės darosi nepamainomos. Šiandien dirbtinio intelekto integravimas neišvengiamai keliasi į architektūros kūrybinį procesą, todėl atsižvelgiant į tai, kaip profesionalai naudoja dirbtinį intelektą jau dabar, atrodo, kad ateitis daug žada tiems, kurie jį sėkmingai integruos į savo kasdienę darbo eigą.

Mums įprastas stovyklavimas asocijuojasi su laisve, galimybe nepriklausyti nuo konkrečios vietos, su natūralumu ir žaismingumu, o modernus šių dienų stovyklavimas dar leidžia visa tai patirti su visais reikiamais patogumais per unikalaus dizaino off-grid architektūrinius projektus.

Įdomu? Pirmyn!

Susipažinkite su off-grid biblioteka portale SA.lt! Čia rasite produktų ir sprendimų, pritaikytų off-grid konceptu paremtiems jūsų projektams! Bibliotekoje pristatoma tiek detali informacija ir iliustracijos įkvėpimui, tiek CAD brėžiniai konkretiems dizaino sprendimams. Produktų asortimentas nuolat pildomas, kad sprendimą savo off-grid projektui rastų kiekvienas!

Kas yra off-grid? Skaitykite 140 psl.