18 minute read

tvarieji pastatai

Technologijos ir dėmesys darbuotojams –

BÄR CARGOLIFT

Aušra NYMAN

Lietuvos didžiųjų miestų kaimynystėje suplanuotos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) tampa traukos objektu pažangiems užsienio investuotojams – gerai išvystyta infrastruktūra, galimybė susikalbėti angliškai, kvalifikuotas techninis personalas yra pagrindiniai kriterijai pasirinkti būtent mūsų šalį. Ne išimtis ir neseniai Šiaulių LEZ teritorijoje įsikūrusi „Bär Cargolift“ gamykla, atitinkanti griežtus tvarumo reikalavimus ir aukščiausius technologinius standartus. Investuotojai, suprasdami, kad ne tik šie parametrai, bet ir žmogiškieji ištekliai lemia verslo sėkmę, kaip vieną pagrindinių užduočių projektuotojams suformulavo sukurti geras sąlygas joje dirbantiems žmonėms.

OBJEKTAS: „Bär Cargolift“ gamykla

VIETA: Šiauliai, Aviacijos gatvė

ARCHITEKTAI: projekto vadovas Julius Lapinskas, Simonas Norkus, Gabrielė L. Ošikaitė, Jevgenij Kuzmin, UAB „2L Architects“

KONSTRUKTORIUS: Povilas Maksimavičius

GEN. RANGOVAS: UAB „Elitus“

SKLYPO PLOTAS: 3,8 ha

PASTATO PLOTAS: 8100 m2

STATYBOS METAI: 2019–2021

Maksimaliai išnaudoti esamą situaciją ir infrastruktūrą

Architektai pasakoja, kad šiuo metu pagal projektą yra užstatyta vakarinė sklypo dalis, numatyta galima plėtra į rytus. Pastatas orientuotas pietų ir šiaurės kryptimi, aplinkui suprojektuotos technologinės ir darbuotojų aikštelės, o priešais, arčiau Aviacijos gatvės, reprezentacinė administracijos aikštelė. Rytinėje pusėje įrengtas sodelis darbuotojų poilsiui. Į sklypą suplanuoti keli įvažiavimai iš Aviacijos gatvės (eismas vyksta ratu), atvesti vandentiekio, elektros, dujų, ryšių nuotekų įvadai, o jei būtų vykdoma plėtra ateityje, yra galimybė prie jų prisijungti.

Įmonės archyvo nuotr.

Kompaktiškame tūryje – pažangios technologijos

Gamyklos pastatas savo išore beveik nesiskiria nuo kitų analogiškos tipologijos statinių ir sudaro vieną kompaktišką tūrį. Nors pastato estetika numatyta utilitari, tačiau gamyklos darbuotojus ar svečius pasitinka išraiškingas laužytų formų priekinis fasadas ir jį įrėminantis konsolinis stogelis – pagrindinis pastato akcentas. Fasadams architektai parinko ramią, nekonfliktuojančią su aplinka monochrominę spalvų paletę.

Pagrindinė pastato lauko atitvarų medžiaga – daugiasluoksnės plokštės „Kingspan“. Fasadams buvo panaudota plokštė „Quadcore“, kurios storis tėra 10 cm, o U vertė prilygsta 12 cm storio poliuretano plokštei. Tai yra tvarus sprendimas, taupantis tiek vietą, tiek medžiagos išeigą. Stogui panaudota tos pačios kompanijos plokštė „Kingspan X-Dek“. Architektai atkreipė dėmesį, kad naudojant šią plokštę pastato viduje nesimato jokių jungčių ir varžtelių (taigi sandarumas garantuotas), o rangovas UAB „Elitus“ džiaugėsi labai greitu stogo įrengimo procesu (plokštė atlieka ir šiltinimo, ir laikančiąją funkciją).

Priekiniame fasade ant vitrininių langų panaudotos automatinės žaliuzės – aktyvi apsauga nuo saulės, fasadas dengtas rifliuotos skardos plokštėmis – tai aliuzija į BAR gaminamą produktą (gaminys – rievėtos pakėlimo aikštelės).

Dėmesys natūraliai insoliacijai ir geresnėms darbuotojų sąlygoms

„Bär Cargolift“ yra vienas didžiausių hidraulinių liftų gamintojų Europoje, siūlančių hidraulinius liftus visų galimų tipų ir transporto priemonių kategorijoms, kurių naudingoji apkrova yra nuo 500 iki 3000 kg: standartiniai konsoliniai galiniai keltuvai, pavieniai arba dvigubai sulankstomos liftų platformos ir „Bär FreeAccess VanLift“. Todėl projektavimo užduotis buvo rengiama kartu su Vokietijos gamyklos „Bär Cargolift“ vadovais ir „2L Architects“ inžinieriais bei projekto vadovu. Įvyko keli gyvi susitikimai Vokietijoje ir Lietuvoje, vėliau dėl COVID-19 pandemijos visas projektavimo procesas vyko nuotoliniu būdu. Užsakovams labai rūpėjo natūrali pastato insoliacija (numatytos fasadinės vitrinos į gamybą, dideli langai – į pagrindinį administracijos holą – žaliąją erdvę), pastato padėtis pasaulio šalių atžvilgiu ir vėjo kryptis, juos labai domino lietuviški energiniai reikalavimai ir pastato energinė klasė.

Didelis dėmesys skirtas darbuotojų poilsio ir buitinėms erdvėms, siekta sukurti geresnes sąlygas tiek darbininkams, tiek administracijos darbuotojams. Gamyboje numatyti dideli vitrininiai langai labai pasiteisino – patiko ir užsakovams, ir architektams, o labiausiai – patiems gamykloms darbuotojams. Pastato interjere parinktos tamsiai pilkų rėmų vitrinos, poliruoto betono ir rusvos spalvos PVC grindų dangos. Keliais ryškiais akcentais darbo kabinetuose buvo siekta pagyvinti atmosferą.

Daug dėmesio skirta sklypo ir pastato ženklinimui, darbuotojų, svečių, atvykstančių krovinių kontrolei ir registravimui.

Išmanieji inžineriniai ir tvarumo sprendimai

Pastatas atitinka A++ klasę, ant stogo numatyta saulės jėgainė, administracijoje ir gamyboje – šilumos siurbliai. Žiemą, esant žemai temperatūrai, numatyta perjungti šildymą į dujinius katilus. Dujinėje katilinėje numatyta ir šilumos akumuliacija nuo suspausto oro kompresorių, taip panaudojant perteklinę šilumą.

Esminiai inžineriniai sprendimai (šynolaidžiai gamyboje, šilumos atgavimas nuo oro kompresorinės, vėsinimas ir šildymas per vėdinimą gamyboje, oro filtravimas) užsakovų nuo pat pradžių buvo įrašyti projektavimo užduotyje, šie sprendiniai buvo nuosekliai įgyvendinti. Gamyboje buvo įdiegta viena vėdinimo, šildymo ir šaldymo sistema, ji atlieka ir šildymo, ir vėsinimo funkciją, dėl to parinkta didelė vėdinimo kamera, sujungta su LG šilumos siurbliu. Numatyta ir free cooling funkcija, naudojanti nakties vėsą. Esant žemai lauko oro temperatūrai, administracijoje šilumos siurbliai automatiškai išsijungia ir įsijungia grindinis šildymas. Tai – išmanus sprendimas.

Pastatas valdomas per jo valdymo sistemą. Bendradarbiaujant skirtingiems gamintojams, rangovams, užsakovams ir inžinieriams, buvo sukurti ir suprogramuoti pastato valdymo algoritmai. Šis darbas buvo vienas paskutinių ir vienas atsakingiausių – kol buvo pasiektas užsakovą tenkinantis rezultatas, vyko daug diskusijų. „2L architects“ toliau bendradarbiauja su užsakovais ir po statybų užbaigimo, stebi sistemų veikimo darbą, tobulina sistemų veikimo nustatymus, analizuoja sistemų veikimo klaidas.

MODERNI GAMYKLA –

aukštų kokybės standartų pavyzdys

Šį pavasarį, užsakovams, rangovams ir valdžios atstovams perkirpus juostelę, Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) pradėjo veikti vienos didžiausių Europoje automobilių krovinių liftų gamintojos „Bär Cargolift“ gamykla. Sprendimas statyti ją tapo nauja patirtimi ir patiems bendrovės savininkams, mat tai – pirmasis Vokietijos įmonės gamybinis filialas užsienio šalyje.

Įmonės archyvo nuotr.

Ateities planas – plėstis

Nors rinkosi iš kelių šalių, sprendimą statyti gamyklą būtent Lietuvoje „Bär Cargolift“ vadovai priėmė įvertinę regiono įdirbį pritraukiant investuotojus. „Europoje ir už jos ribų turime daug atstovybių, tačiau filialas kitoje šalyje – nauja patirtis ir mums. Plėstis, atidarydami naują gamyklą, nutarėme siekdami patenkinti stipriai augančią automobilių krovinių liftų paklausą. Žvalgėmės Lenkijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, o Lietuvą pasirinkome dėl patogios geografinės padėties, teigiamo institucijų požiūrio, svariu argumentu tapo ir tai, kad daugelis žmonių čia kalba angliškai“, – komentavo bendrovės „Bär Cargolift“ savininkas Tobias Bäras.

Investicijos į gamyklą Šiaulių LEZ solidžios – siekė 10 mln. eurų.

Pasak „Bär Cargolift“ gamyklos Lietuvoje atstovo Rimanto Damanskio, per metus gamykloje ketinama pagaminti 25-iems tūkst. krovinių liftų skirtų komponentų rinkinių, kurie bus tiekiami į pagrindinę gamyklą Vokietijoje galutiniam surinkimui. Ateityje planuojama praplėsti gamybos technologijas ir nuo 2022 m. pradėti tiekti lakštinio plieno ir robotų virintus – komponentus jau ir išoriniams klientams.

Gamykloje automatizuoti lankstymo ir pjovimo lazeriais procesai, veikia 5 robotizuotos komponentų suvirinimo stotys.

Statybos užbaigtos laiku

Gamyklos pastatui kelti aukšti kokybės reikalavimai. 3,5 ha plote įsikūręs 9,5 tūkst. kv. m pastatas yra A++ energinio naudingumo klasės, jame įrengtos modernios šildymo sistemos. Gamybai bus perkama vien iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagaminta elektra, dalį reikiamos energijos pagamina ant stogo įrengta saulės elektrinė.

Administracinėse patalpose pasirūpinta kokybiška darbo aplinka: čia netrūksta natūralios dienos šviesos, įrengtas akių nevarginantis apšvietimas, tinkamą patalpų vėdinimą ir oro temperatūrą užtikrina automatinio ventiliavimo bei oro cirkuliacijos sistemos.

R. Damanskio teigimu, didžiausias statybų iššūkis buvo tas, kad jos vyko per karantiną. „Projektavimas, sąlygų derinimas, tvirtinimai, statybos priežiūra, kiti sprendimai buvo priimami tik nuotoliniu būdu. Vis dėlto buvo išvengta nesklandumų, susirgimų statybų aikštelėje ir tiekimo grandinės trikdžių, projekto baigimo terminai nebuvo nukelti, tad statybos baigtos laiku ir neviršijant biudžeto“, – sako gamyklos atstovas.

Ateityje gamykloje planuojama plėsti konstruktorių skyrių išorės projektams, įkurti IT centrą, kuriame būtų vystomi technologiniai ir inžineriniai sprendimai, susiję su kuo išmanesniais krovinių liftų valdikliais.

Vokietijos bendrovė „Bär Cargolift“, kurianti ir gaminanti automobilių krovinių liftus sunkvežimiams ir priekaboms, skirtus krauti prekes, yra antra pagal dydį krovinių liftų gamintoja Europoje.

Per metus ji pagamina daugiau kaip 15 tūkst. krovinių liftų. Pagrindinė bendrovės rinka yra Europa, planuojama veiklą plėsti Šiaurės Amerikoje, Pietų Afrikoje ir Australijoje.

Bendrovė „Elitus“: statybose svarbiausia –

racionalus požiūris

www.elitus.eu

Glausti statybų terminai, dėl pandemijos trūkinėjančios statybinių medžiagų tiekimo grandinės, karantinas ir statybų darbams itin nedėkinga žiema – rodos, mažai kas tikėjo, kad „Bär Cargolift“ gamyklą Šiaulių LEZ pavyks užbaigti laiku. Tačiau taškas šiame projekte jau padėtas, o generalinis projekto rangovas – Šiauliuose įsikūrusi bendrovė „Elitus“ – į sėkmingai užbaigtų darbų sąrašą įtraukė dar vieną gamyklą – tokių per pastaruosius penkerius metus jau keliolika.

Nors rinkoje nuo 1995-ųjų žinomos bendrovės „Elitus“ darbų sąraše – administracinių, visuomeninių, žemės ūkio objektų, prekybos centrų statybos, pertvarkymo, remonto ir rekonstrukcijos projektai, bene didžiausią krepšelio dalį sudaro būtent gamybinių pastatų statybos darbai.

Šiaulių LEZ teritorijoje prieš metus užbaigtas „Medicinos linijos“ gamybinis pastatas Šiaulių LEZ, švedų „ROL Group“ robotizuota gamykla Šiauliuose, bendrovės „Vonin Lithuania“ gamykla Šiaulių pramoniniame parke.

„2L architects“ vizual.

Statybos darbus šiose gamyklose atlikusios bendrovės „Elitus“ vadovas Egidijus Vasiliauskas pripažįsta: statybinės medžiagos ir technologijos, priešingai nei montuojamos gamyklose, kasmet nesikeičia, tačiau, griežtėjant energinio naudingumo reikalavimams, statybininkams vis daugiau dėmesio tenka skirti ant stogo montuojamoms saulės elektrinėms. „Bär Cargolift“ gamykla Šiauliuose iškilo per septynis mėnesius. Visus bendrus statybinius darbus šiame objekte atliko „Elitus“, inžinerinių sistemų montavimo, aplinkos tvarkymo darbus patikėjo subrangovams. Anot E. Vasiliausko, šiame objekte teko išbandyti naujas izoliacines stogo plokštes. Jei įprastai montuojamas paklotas ir keli šiltinimo medžiagų sluoksniai, šiuo atveju plokštės jau paruoštos naudoti – su izoliaciniu užpildu. Nors technologija ir brangesnė, ji išties pasiteisino, naudojant ją pavyko sutaupyti kone mėnesį.

Pašnekovo žodžiais, pramonės pastatų statybose vyrauja trys pagrindinės medžiagos: gelžbetonis, plienas ir sienų bei stogo vadinamieji sumuštiniai, tačiau čia ne mažiau svarbūs kokybiški technologiniai procesai, technologinė įranga ir nepriekaištingai atlikti darbai.

Įmonės archyvo nuotr.

Bendrovė „Daižeda“ įrodė –

modernios technologijos taupo laiką ir pinigus

Nuo 2014 m. vandentiekio, nuotekų, drenažo sistemų įrengimo darbus atliekančiai bendrovei „Daižeda“ užsakovams nebetenka įrodinėti savo galimybių. Šiaulių LEZ įsikūrusioje „Bär Cargolift“ gamykloje įmonės specialistams patikėti inžinerinių tinklų montavimo darbai. „Daižedos“ komanda čia sumontavo ir naftos gaudykles, įrengė drenažo sistemą.

Vienas sudėtingiausių darbų šiame objekte, anot bendrovės vadovo Dainiaus Barzinsko, buvo įrengti lietaus nuotekų sistemą, ją teko prijungti prie esamos. Buvo nuspręsta pasitelkus betranšėję technologiją uždaruoju būdu metro skersmens apsauginį plieninį vamzdį keturių metrų gylyje prastumti kalant 30 m, vėliau į jį įstumiant 600 mm PP lietaus nuotekų vamzdį. Dėl šios technologijos nereikėjo perkasti prieš maždaug penkerius metus nutiestos gatvės, priverstinai apriboti transporto srautų, kelti papildomo triukšmo, kas irgi pridaro daug rūpesčių aplinkiniams, sutaupoma lėšų ir laiko.

Jei įprastai tenka kloti polietileno vandentiekio vamzdžius, tai gamykloje dėl nekokybiško grunto pasirinkti aplinkos poveikiui atsparesni ketaus vamzdžiai.

Nauja vandentiekio sistema prijungta prie 400 mm vandentiekio linijos. Kadangi daliai LEZ teritorijos teko atjungti vandenį, dirbti reikėjo itin sparčiai, visi darbai atlikti laiku ir nepriekaištingai.

Bendrovės specialistai darbuojasi ir pramonės objektuose, ir atokesnėse teritorijose, padėdami gyventojams prisijungti prie centralizuotų tinklų. Nors, pašnekovo žodžiais, darbų nestinga, įmonė suka į naujas vėžes – šįmet ji jau gali ne tik sumontuoti inžinerinius tinklus, bet ir sutvarkyti aplinką: sukloti trinkeles, įrengti automobilių stovėjimo aikšteles ir kt. „Dirbame greitai, laikomės sutartų darbo atlikimo terminų, prisiimame atsakomybę už atliktus darbus ir jų kokybę, suteikiame garantiją. Laikomės griežtų reikalavimų – užtikriname aukščiausią atliekamų darbų kokybę“, – teigė D. Barzinskas. Šių principų įmonė nuosekliai laikosi visuose projektuose.

Kiti bendrovės „Daižeda“ projektai – Šiaulių miesto bulvaro, dviejų muziejų Šiauliuose inžinerinių tinklų rekonstrukcija, 14 km tinklų tiesimas Kuršėnuose, bendrovė prisidėjo statant KFC kavinės pastatą Šiauliuose.

Įmonės archyvo nuotr.

Apgalvota elektros sistema suteikia gamintojams lankstumo

Vokietijos kompanija „Bär Cargolift“, iš kelių potencialių šalių pasirinkusi Lietuvą, Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) atidarė gamyklą. Visus su elektra susijusius darbus statybų aikštelėje ir tiksliai pagal tvarkaraštį iškilusioje gamykloje atliko vietinė įmonė „Audelva“.

„Mes atlikome elektros montavimo darbus: įrengėme elektros įvadus, paskirstymo skydus, apšvietimą, jėgos tinklus, srovėlaidžius, žaibosaugą, saulės elektrinės privedimus“, – įmonės indėlį naujame objekte vardija Vaidas Vitkauskas, „Audelvos“ specialiųjų darbų vadovas. Įmonė šioje srityje dirba daugiau kaip 15 m., o pats V. Vitkauskas su elektros instaliacija karjerą susiejęs jau tris dešimtmečius.

Džiugino statybų kokybė

UAB „Audelva“ dirba išskirtinai pramoniniuose, komerciniuose, administraciniuose pastatuose. Užsakymai pramonės objektuose turi savo specifiką ir darbo principus, tačiau kuo užsiims gamybinė įmonė naujosiose patalpose, elektros montuotojus sužinoti skatina nebent profesinis smalsumas. „Kas yra gamyba? Skiriasi tiktai įrenginiai, o daugiau viskas išlieka tas pats. Lygiai taip pat reikia sumontuoti trasas iki srovėlaidžių, pakloti kabelius ir juos sujungti, nesvarbu, ar kitame gale yra srovėlaidis, ar kažkokia gamybos mašina, ar liejimo staklės“, – retoriškai klausia ir kiekviename pramoniniame objekte pasikartojantį darbo principą aiškina V. Vitkauskas.

Pasak pašnekovo, Vokietijos kompanijos atstovai, pirmąkart vaikščiodami po užbaigtą naują ir pirmąją užsienio šalyje įsikūrusią gamyklą, lietuvių statybos įmonių darbu liko labai patenkinta. Šiaulių LEZ plušėjusiems subrangovams su vokiečių užsakovu tiesiogiai bendrauti neprireikė – šis vaidmuo teko projekto valdytojui, architektui ir generaliniam statybų rangovui. Šie savo ruožtu perduodavo užduotis, kurias reikėjo įgyvendinti, samdytoms įmonėms.

Sistema su perspektyva

Įprastas gamyklų elektrifikavimo variantas yra kabelinės trasos, ateinančios iki spintų, maitinančių sistemą elektra. „Šioje gamykloje pasirinkta mišrioji elektros sistema, – gamybinio pastato elektros instaliacijos ypatybes aiškino specialiųjų darbų vadovas. – Yra ir paskirstymo spintos, ir srovėlaidžiai. Srovėlaidis – gerokai brangesnis įrenginys, bet patalpų eksploatacijai jis neabejotinai suteikia privalumų, kurių didžiausias – lankstumas.“ „Audelvos“ atstovas pateikia tipinį pavyzdį apie savininkų naujai įsigytą ar atsivežtą gamybos įrenginį: jei elektros sistema gamykloje sumontuota įprastai, įrenginį reikia montuoti tiksliai toje vietoje, kur jis ir buvo numatytas. Pasikeitus technologijai, elektros montuotojai turėtų pakartotinai viską atjungti, perkelti visus kabelynus, perkelti spintas ir tada viską sujungti iš naujo. Kai per visą cechą sumontuotas srovėlaidis, įrenginius erdvėje galima stumdyti taip, kaip technologiškai patogiau. Net jei įrenginys atsidurtų kitame cecho gale, jį pajungti patyrusiems darbuotojams nebūtų jokių keblumų. „Labai paprasta – kelis varžtus atsukai, skydą nuo srovėlaidžio nuėmei, įrenginį pervežei į kitą galą, skydą vėl prijungei, ir viskas veikia“, – sudėtingus dalykus paprastai aiškina profesionalas.

Mišrioji elektros sistema bendrovei „Bär Cargolift“ suteikia visas galimybes plėsti gamybinių įrenginių inventorių naujai pastatytoje ir jau darbą pradėjusioje gamykloje.

Pastatyta trečioji „Ammann“ asfalto gamykla siekia

SUDERINTI APLINKOSAUGĄ SU TECHNOLOGIJOMIS

Lietuvoje ir pasaulyje nuolat ieškoma naujų asfalto mišinių, kurie būtų atsparūs išoriniam aplinkos poveikiui, siekiama, kad naujos kelio dangos būtų tvarios, o statomos gamyklos kuo labiau atitiktų aplinkosaugos reikalavimus. Į vyraujančias tendencijas orientuojasi ir šveicarų gamintojas „Ammann“, Kuršėnuose įkūręs jau trečiąją asfalto gamyklą „ABA UniBatch 240“. Jos statybomis ir montavimu rūpinosi oficialus gamintojo atstovas šalyje „ERCO Technologies“.

Išieškoti tvarūs sprendimai

Naujojoje gamykloje pirmą kartą Lietuvoje yra įdiegta „AS1 EcoView“ sistema. Tai yra „Ammann“ patentuota programinė įranga, stebinti visos gamyklos energijos suvartojimą, įskaitant kurą ir elektrą. „Ši dinamiška programinė įranga ne tik daro kliento investicijas efektyvesnes, bet ir sumažina išmetamų teršalų kiekį ir atsižvelgia į aplinkosaugos sprendimus“, – sako „ERCO Technologies“ direktorius Artūras Stakauskas.

Įmonės archyvo nuotr.

„Ammann“ asfalto gamyklose naudojamos technologijos leidžia gaminti iš iki 100 proc. perdirbtų medžiagų. Gamindamos asfalto mišinį, pažangios technologijos naudoja frezuotą asfaltą, kuris gali būti pritaikomas klojant apatinius asfalto sluoksnius keliuose. Vakarų šalyse jau kuris laikas atsižvelgiama į tvaresnį asfalto mišinio antrinį panaudojimą, tačiau Lietuvoje jis įprastai siekia tik iki 30 procentų. Didesnį frezuotos medžiagos kiekį – iki 60 proc. panaudoti šiuo metu gali vienintelė sostinėje įsikūrusi asfalto gamykla „Ammann“, turintį antrą džiovinimo būgną frezuotai medžiagai.

Anot A. Stakausko, artimiausiu metu „ERCO Technologies“ numato pristatyti naujieną Lietuvoje, kuri dar labiau padidintų gamyklų našumą: išmaniąją sistemą „Q Plant“, leidžiančią iš nuotolio stebėti visų kliento turimų asfalto gamyklų darbo parametrus ir laiku atlikti reikiamus pokyčius, kad gamykla dirbtų efektyviausiai.

Operatyvus statybų procesas

Į aplinkosaugos sprendimus orientuota 35 x 50 m ploto (be inertinių medžiagų sandėlių) naujoji „Ammann“ gamykla Lietuvoje pastatyta gana greitai, nepaisant kilusių iššūkių dėl COVID-19 pandemijos ir šaltos žiemos. „ERCO Technologies“ rūpinosi visais gamyklos statybos darbais nuo gamybos iki sumontavimo ir paruošimo eksploatuoti. Nestandartinių gabaritų įrangos dalys į Lietuvą atgabentos iš „Ammann“ gamyklos Italijoje. Asfalto gamyklos montavimui buvo naudojami 100 ir 220 t automobiliniai kranai, į 28 ir 40 m aukštį keliantys keltuvai.

Įrengiant naują gamyklą investuota į pažangią gamybos įrangą, užtikrinančią patogų ir spartų darbą. Gamykla gali gaminti asfaltą 240 t per valandą našumu prie 3 proc. mineralinių medžiagų drėgmės. Itin efektyvi gamyklos komplektacija: džiovinimo būgno sienelės storis siekia 15 mm, maišyklės užmaišymo talpykla – 3300 kg, o specialūs apšiltinti kaupimo bunkeriai talpina 86 t karštų medžiagų ir 110 t pagaminto asfalto, įkaitintų mineralinių medžiagų sijojimas vykdomas 6 sietais.

Kuriamos inovacijos

Bendrovė „Ammann“ nuolat ieško pažangių sprendimų. Šiandien asfalto gamyklos komplektuojamos labai įvairiai ir gali būti pritaikytos begalei medžiagų, kurios panaudojamos asfalto mišinių gamybai. „Ammann“ klientai jau gali gaminti inovatyvius asfalto mišinius – pavyzdžiui, tylų asfaltą, kuris yra puikus sprendimas miestuose, ar žemos temperatūros asfaltą, kurio gamyba išskiria mažiau CO2. Pastarojo gamybai naudojamas suputotas bitumas.

Kita inovacija, jau plačiai paplitusi Skandinavijos šalyse, – vietoj dujų ar dyzelino naudojamos medžio dulkės. Visame Šiaurės šalių regione, siekiant mažinti neigiamą poveikį aplinkai, asfalto gamyboje nuo 2023 m. bus draudžiama naudoti iškastinį kurą. Viena populiariausių alternatyvų – perėjimas prie medžių dulkių kuro. Skandinavijoje jau dirba 34-ios tokį kurą naudojančios „Ammann“ asfalto gamyklos, o Lietuvoje analogiškų sprendinių gali tekti gerokai luktelėti.

Solidi kompanijos patirtis

Daugiau nei 150 m. veikiantis, šeimai priklausantis „Ammann“ koncernas, valdomas 6 kartos, yra asfalto gamyklų lyderis pasaulyje. Kompanija gamina dalis ir įrangą asfalto ir betono gamykloms, tankinimo įrangą (volus, vibroplokštes ir kt.) ir asfalto klotuvus. Sutankinimo įranga pagaminta atsižvelgiant į šiuos tris svarbiausius veiksnius: darbo efektyvumą, ergonomiką ir aptarnavimo patogumą. Ypač populiarūs Lietuvoje per pastaruosius dvejus metus tapo „Ammann“ pneumovolai ir gruntiniai volai.

Svarbu pažymėti, kad visi „Ammann“ produktai kuriami atsižvelgiant į esminius tvarumo principus. „Ammann“ koncerno gamyklos įsikūrusios Europoje, Kinijoje, Indijoje ir Brazilijoje. Bendrovė pirmauja naudodama frezuotos asfalto medžiagas didelio galingumo sistemose ir nuosekliai siekia gerinti savo gamyklų efektyvumą. Gamintojo atstovai Lietuvoje – UAB „ERCO Technologies“.

TEKSTILINIAI ORTAKIAI –

originaliam interjerui

UAB „Rimotex“ atstovauja vienam didžiausių pasaulyje tekstilinių ortakių gamintojų „Prihoda“. Naudojamų audinių įvairovė ir specialus apdorojimas leidžia tekstilines sistemas naudoti patalpose, kuriose būtinas vėdinimas, šildymas, drėkinimas, aušinimas ir šaldymas. Skirtingų sudėčių, specialiai apdoroti audiniai yra patvarūs, atsparūs karščiui ir garams, atitinka visus sanitarinius ir higienos reikalavimus. Dėl išskirtinių savybių tekstiliniai ortakiai puikiai tinka baseinuose, sporto salėse, biuruose, maisto apdirbimo pramonėje, virtuvėse, žemų temperatūrų sandėliuose, prekybos centruose ar net laikinose konstrukcijose – jie greitai montuojami, tikslingai nukreipia oro srautą, vienodai švelniai jį paskirsto, išvengiant skersvėjų susidarymo, išsklaido šaltą orą ir užtikrina vienodą aplinkos temperatūrą. Oras tiekiamas pro įvairių matmenų audinyje perforuotas angas. Naudojant unikalią programinę įrangą, oro paskirstymo sistema sukuriama ir išdėstoma patalpose pagal kliento poreikius. Daugiau nei 100 pakabinimo galimybių leidžia pasirinkti tinkamiausią montavimo būdą, prisitaikyti prie pakabinamųjų ar suformuotų lubų.

Aukštos kokybės audinių lygus paviršius leidžia naudoti „Prihoda ART“ metodus – tekstilės dažymo technologija suteikia difuzoriams naują estetinę dimensiją ir leidžia jiems tapti originalia interjero dalimi: tekstiliniams ortakiams galima parinkti „Pantone“ paletės spalvas su įvairaus sudėtingumo piešiniu, nuotrauka, atvaizdu, logotipu ar tekstu. Spalvos ir vaizdai neišnyks net ir reguliariai skalbiant.

Įėjimo grotelės ir kilimėliai, surenkantys stambų purvą, smėlį ir dulkes, leidžia sumažinti valymo išlaidas ir paslydimų tikimybę, negadina grindinės dangos ir pagerina bendrą pastato įvaizdį. UAB „Rimotex“ jau 18 m. gamina ir importuoja kojų valymo groteles ir purvą surenkančias dangas. Įėjimo grotelės ir kilimėliai sukurti kaip patraukli ir lengvai prižiūrima kojų valymo sistema visose intensyvaus judėjimo vietose. Gaminami iš patvarių medžiagų pagal individualius poreikius, jie atrodo estetiškai ir tarnauja ilgus metus. Ne tik spalvinė gama derinama prie bendro patalpos interjero – bendradarbiaujant su architektais, statybininkais ir užsakovais nuolat domimasi darbų eiga, tikslinami matmenys, kad sistema preciziškai atitiktų savo vietą.

Gaminiai pelnė ir daugybę apdovanojimų, pavyzdžiui, „Topwell MINI“ – žemo profilio kojų valymo grotelės įvertintos aukso medaliu konkurse „Lietuvos metų gaminys 2018“. Kojų valymo sistemos įrengtos daugelyje žinomų objektų, tokių kaip MO muziejus; „Radison Blue“, „Marriot“, „Kempinski“, „Hilton“ ir kituose viešbučiuose; verslo centre „Park Town“, SEB administraciniame pastate, Valdovų rūmuose Vilniuje, prekybos centre „GO9“ ir daugelyje kitų prekybos centrų bei oro uostų ar autobusų stočių visoje Lietuvoje.

KOJŲ VALYMO SISTEMOS – estetiškos ir ilgaamžės

www.rimotex.lt

„Socomec“ nepertraukiamo maitinimo šaltiniai AVARINIAM

APŠVIETIMUI

Pagrindiniai techniniai reikalavimai, kurie yra keliami nepertraukiamo maitinimo šaltiniams, skirtiems avariniam apšvietimui

• Nuolatinis veikimas esant 120 proc. perkrovai; • Apsauga nuo trumpojo jungimo; • Apsauga nuo akumuliatorių baterijų poliariškumo sukeitimo; • Apsauga nuo akumuliatorių baterijų gilaus iškrovimo; • Įrangos maitinimo rezervavimas ne trumpiau nei 1 val.; • Akumuliatorių baterijų įkrovimas iki 80 proc. ne ilgiau nei per 12 val.; • Akumuliatorių baterijų projektinis amžius ne mažiau nei 10 m. pagal EUROBAT klasifikaciją.

Visuomeniniuose pastatuose privalo būti įrengta daug įvairių apsaugos ir avarinių sistemų, iš kurių kiekviena atlieka savo užduotį. Ne išimtis ir avarinis apšvietimas, kuris yra automatiškai įjungiamas, dingus pagrindinio apšvietimo elektros maitinimui. Avariniam apšvietimui užtikrinti reikalingas nepriklausomas elektros energijos maitinimo šaltinis. Kokie šiuolaikiniai gaminiai atitinka jam keliamus reikalavimus?

Dažnu atveju yra naudojamas nepertraukiamo maitinimo šaltinis (angl. uninterruptible power supply). Tačiau standartiniai nepertraukiamo maitinimo šaltiniai nėra techniškai pritaikyti ir neturėtų būti naudojami avarinio apšvietimo sistemų maitinimo užtikrinimui ir rezervavimui. Taip pat standartiniai nepertraukiamo maitinimo šaltiniai neatitinka Europos elektrotechnikos standartizacijos komiteto priimto ir Lietuvos standartizacijos departamento patvirtinto EN 50171 „Centrinės elektros tiekimo saugos įrangai sistemos“ (angl. Central safety power supply systems) standarto. Šis standartas nusako bendruosius centrinių maitinimo sistemų reikalavimus, kurie apima sistemas, nuolat prijungtas prie kintamosios žemos įtampos elektros tinklo iki 1000 V ir turinčias akumuliatorių baterijas.

„UTU“ UAB yra oficialus gamintojo „Socomec“ atstovas Lietuvoje ir pristato specialias, avariniam apšvietimui skirtas nepertraukiamo maitinimo šaltinių serijas: „Masterys EM“, „Modulys EM“ ir „Delphys EM“. Šių serijų nepertraukiamo maitinimo šaltiniai yra gaminami naudojant naujausias technologijas, atitinka EN 50171 standarto keliamus reikalavimus, apima labai platų galios diapazoną nuo 1,5 iki 200 kVA, todėl yra puikiai pritaikyti įvairių bendrojo naudojimo pastatų šiuolaikinių LED apšvietimo sistemų maitinimo rezervavimui ir garantuoja aukščiausią patikimumą. Taip pat šie nepertraukiamo maitinimo šaltiniai pasižymi kompaktiška konstrukcija, mažomis eksploatavimo sąnaudomis ir aukštomis techninėmis charakteristikomis.

Nepertraukiamo maitinimo šaltiniai „Socomec“ – puikus sprendimas oro uostų, autobusų ir geležinkelio stočių, mokyklų, universitetų, gydymo įstaigų, prekybos centrų, kino teatrų, muziejų, viešbučių, verslo centrų avarinio apšvietimo sistemų maitinimo rezervavimui užtikrinti. „UTU“ UAB specialistai visuomet yra pasiruošę nuodugniai ir kruopščiai įvertinti situaciją, atsakyti į rūpimus klausimus ir pasiūlyti kliento poreikius atitinkantį sprendimą.

„UTU“ UAB Tel. 8 5 274 2827 www.utu.lt