rekonstrukcija

13 metų trunkantis Bokšto gatvės pastatų prikėlimo naujam gyvenimui procesas artėja į pabaigą. 2019 m. užbaigtame pirmajame komplekso korpuse jau veikia restoranas, įsikūrė pirmieji biurų nuomininkai, pastato viduje ir kiemelyje sužibo jo autentiškus elementus išryškinantis apšvietimas. Rūsyje netrukus visu gražumu atsiskleis „Bokšto SPA“ interjeras, o į autentiškumu alsuojančias baigiamas rekonstruoti barokines verslo patalpų erdves jau rudenį įsikels dar daugiau naujakurių. Ilgus metus stovėjęs apleistas pastatų kompleksas Vilniaus Senamiestyje pasikeitė neatpažįstamai, o jo ilgametę istoriją, kaip seniausios Vilniuje ligoninės, mena ir išsaugota šimtametė liepa vidaus kieme. Architektai dalinasi savo įžvalgomis ir išskirtiniais sprendimais.

OBJEKTAS: buvusių ligoninės pastatų konversija į verslo ir laisvalaikio kompleksą „Bokšto skveras“

UŽSAKOVAS: UAB „Baltisches Haus“

ARCHITEKTAI: projekto vadovas Antanas Gvildys, Sigita Lapienytė, Ingrida Revuckaitė, UAB „Archinova“, Christina Seilern „Studio Seilern Architects“ (Jungtinė Karalystė)

KONSTRUKTORIAI: Sergejus Miakinkovas, Virmantas Juocevičius

PASTATO PLOTAS: 6000 kv. m

ARCHEOLOGINIAI TYRIMAI: 2006–2007, 2009–2012, 2014

REKONSTRUKCIJOS METAI: 2014–2021

Paveldo objekto prikėlimo naujam gyvenimui idėją reikia brandinti neskubant. Ilgą tvarkybos darbų ir konversijos procesą autentiškuose pastatuose projekto vadovas architektas Antanas Gvildys (UAB „Archinova“) įvardija kaip vieną iš būtinų sąlygų išsaugoti ir atskleisti objektų vertingąsias savybes. „Visų pirma būtina investuoti laiko objekto nuodugniam pažinimui, atlikti detalius tyrimus. Reikia įvertinti ir urbanistinę situaciją – objekto apžvalgą kontekste. Esant poreikiui, būtinus naujus funkcinius elementus integruoti į istorinę aplinką taip, kad esamą kompoziciją jie harmoningai papildytų, o ne užgožtų“, – sako architektas.

Archeologiniai šio komplekso tyrimai, kuriems vadovavo Lietuvos istorijos instituto Miestų tyrimų skyriaus mokslo darbuotojai dr. Rytis Jonaitis ir dr. Irma Kaplūnaitė, vyko septynerius metus, nuodugniau buvo ištyrinėta tik Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. Atkasti XIII a. kultūriniai sluoksniai, vertingi radiniai perduoti muziejams. Vėliau teritorija išvalyta, paliekant išlikusius pamatus, rūsius. Tik tuomet atsivėrusioje ertmėje atsirado galimybė įrengti šiuolaikinius poreikius atitinkančią komplekso automobilių stovėjimo aikštelę.

A. Stepankevičiaus nuotr.

Ligoninės pastatų kompleksas buvo suformuotas iš kelių skirtingiems šeimininkams priklausiusių valdų, kurių mūriniai statiniai istoriniuose šaltiniuose buvo minimi jau XV–XVI amžiais. Vargšų ligoninė šioje vietoje įkurta po Smolensko vyskupo Boguslavo Korvino-Gonsievskio 1744 m. fundacijos. Dabartinė komplekso teritorija buvo suformuota 1812 m., prijungus prie ligoninės gretimos posesijos žemę ir pradėta vadinti Savičiaus ligoninės vardu. XVIII a. suformuotas pastatų bei uždarų kiemų su tvoromis kompleksas yra barokinės architektūros statinys, kurio tūris, planas, skliautai, taip pat dalinai išlikę gotikiniai rūsiai yra vertingiausia komplekso dalis. Per istorizmo laikotarpio rekonstrukcijas buvo panaikinta koplyčia, ji perdengta ir įrengtos palatos, nugriauti bokšteliai, pakeistas Bokšto gatvės fasadas. 1999 m. vykdyta istorinės raidos analizė atskleidė, kad tai seniausia Vilniuje veikusi ligoninė. XX a. rekonstrukcijų metu keičiamos pertvaros, langų, durų angos, laiptinės. Komplekso plėtra sustojo nuo XX a. antros pusės, neprižiūrimi pastatai pradėjo nykti.

D. Gumbrevičiaus nuotr.

D. Gumbrevičiaus nuotr.

Projektą prieš 13 metų inicijavo buvusios ligoninės kompleksą įsigiję NT plėtros ir valdymo bendrovės „Baltisches Haus“ akcininkai, mecenatai broliai Ortizai. Tuomet „Archinovos“ projektuotojai ir buvo pasirinkti, kaip turintys didelę patirtį dirbant su paminklosauginiais objektais ir užsienio partneriais. Priešprojektinių pasiūlymų stadijoje „Archinova“ dalyvavo kartu su „Studio Seilern Architects“ (Jungtinė Karalystė). Šiame etape funkcinį planavimą kuravo kolegos iš užsienio, o paminklosaugos klausimus – „Archinova“. Tačiau projektavimo procese, atlikus architektūrinius, istorinius, archeologinius ir kitus tyrimus, kvartalo konversijos planai kito su tikslu optimaliai atskleisti istorinę architektūrą, pritaikant šiuolaikinius elementus. Todėl, nors galutinį rezultatą architektai linkę dalintis, daugiausia projektavimo darbų atliko „Archinovos“ komanda, parengusi techninį ir darbo projektus, taip pat vykdžiusi projekto autorinę priežiūrą.

Paveldo objekto tvarkybos darbų autorius ir viso komplekso projekto vadovas architektas A. Gvildys pasakoja, kad pradžioje planuojamo viešbučio (didžiajame korpuse) reikalingi sprendiniai būtų sugriovę autentišką planinę pastato struktūrą. „Atlikę keletą pastato funkcinių modelių, akivaizdžiai pamatėme, kad ne tik suardoma unikali vidaus struktūra, bet ir sukurtos naujosios, pritaikytos viešbučiui erdvės nėra racionalios, – sako architektas. – Todėl kartu su užsakovu ieškojome optimalios funkcijos derinantis prie istorinių pastatų, o ne pastatus derinant prie reikiamos funkcijos. Taip didysis korpusas tapo administraciniu su erdvia renginių sale – atkurtoje istorinėje koplyčioje. Panašiai vyko ir su kitais komplekso statiniais.“

„Istorinius pastatus, be abejo, būtina restauruoti, konservuoti – išsaugant jų vertingąsias savybes ateities kartoms. Tačiau naujus elementus, manome, reikia spręsti šiuolaikiškai, neimituojant autento ir neklaidinant stebėtojo“, – sako architektai.

Taip atsirado naujasis lifto ir laiptinės tūris, būtinas tam, kad pastatas atitiktų evakuacinius, taip pat ir funkcijai keliamus reikalavimus. „Naujos laiptinės ir lifto integruoti į esamą pastatą atsisakėme, kadangi tai dramatiškai būtų pakeitę esamą planinę pastato struktūrą. Būtų tekę nugriauti dalį skliautų su polichromija“, – aiškina sprendimus architektai. Naujasis tūris – lakoniškos modernios formos, išskirtinis jo bruožas – poliruoto plieno apdaila, kurią teko vežtis net iš Japonijos. Veidrodinis jo paviršius, atspindėdamas istorinę aplinką, joje tarsi pranyksta.

Vienas įdomiausių sprendimų šiame objekte – dvigubo stogo įrengimas. „Biurų patalpoms pastogėje reikėjo užtikrinti natūralų apšvietimą. Norėjome atkurti pirminę, baroko laikų stogo formą – masyvią ir vienalytę, be stoglangių. Todėl sukūrėme būtent šiam projektui skirtą unikalią dvigubo stogo konstrukciją. Vidinė dalis su stiklo plokštumomis apšvietimui, o išorinė – iš specialių ekstruduotų profilių – lamelių, kurie stebint per atstumą sudaro vientiso stogo įvaizdį“, – paaiškina architektai.

Įrengtas naujas restorano tūris su lauko terasa užtikrins didžiajam kiemui reikalingą gyvybingumą. Jis įgilintas į reljefą, tai leido restoraną sujungti su technologinėmis patalpomis rūsyje. O virtuvė iškelta už pastato ribų, kad neardytų autentiškų rūsių struktūros. Restorano stogo apdaila – taip pat veidrodinis plienas. „Suprojektavome požeminę automobilių saugyklą, kuri nedaro jokios įtakos vertingosioms komplekso savybėms. Archeologinių tyrimų metu buvo nukastas rytinio kiemelio kultūrinis sluoksnis, siekęs apie 7 metrus. Atsivėrusioje „duobėje“ lengvai sutilpo požeminė automobilių saugykla ir liko pakankamas grunto sluoksnis virš jo tam, kad galėtų augti brandūs medžiai ir kiti želdiniai. Kiemelio altitudės atitinka buvusias“, – sprendimus tikslina architektai.

Dar viena nauja, nestandartinė funkcija – SPA požeminėje dalyje. Ji įrengta didžiajame kieme, tarp pastatų komponuojant baseino zoną, o perimetre esančiuose istoriniuose rūsiuose suplanuotos persirengimų, masažų ir kitos SPA patalpos su trijų takelių 25 m baseinu – pirmos tokios Senamiestyje.

Restauruotos istorinių pastatų autentiškos konstrukcijos, išlikusios autentiškos grindų detalės, skliautai bei perdangų medinės konstrukcijos, restauruota (konservuota) sienose ir skliautuose atidengta tapyba. Atkurtos tyrimų metu nustatytos visos baroko laikų durų ir židinių angos. Visi nauji elementai suprojektuoti šiuolaikiniai, formuojantys pagarbų santykį su autentiškomis detalėmis.

Kaip teigia A. Gvildys, pastatų plotas ir jų tūris išliko beveik nepakitęs. Vėliau statyti ir pritaikyti utilitarioms ligoninės reikmėms nevertingi priestatai ir ūkinės patalpos buvo išardyti.

Atkurta sovietmečiu sunaikinta koplyčios erdvė su choro balkonu, kurio turėklai – moderni baroko interpretacija. Kiti nauji elementai koplyčioje – langai, apšvietimas, sraigtinė laiptinė į chorą ir pan. suprojektuoti modernūs ir minimalistiniai taip, kad maksimaliai išryškintų atidengtą autentišką vidaus erdvę. Pastogėje eksponuojamas koplyčios skliauto konstrukcijos viršus, turbūt pirmas toks nestandartinis sprendimas Lietuvoje. Šią koplyčią paryškina atkurti barokiniai bokšteliai.

Inžinerinės sistemos suprojektuotos be vizualinės taršos: radiatorių, ortakių, priešgaisrinių ir pan. daviklių ar jutiklių. Jos parinktos ir išdėstytos taip, kad nesimatytų – po tinku, grindimis. Techninės patalpos iškeltos už istorinių pastatų ribų esančiame požemyje. Dalyje patalpų šildymas ir vėsinimas bei vėdinimas išspręstas tiekiant orą per paslėptas angas grindyse. Kitų patalpų šildymas ir vėsinimas vykdomas sienose ir lubose įrengtomis kapiliarų sistemomis.

Komplekse yra keturi vidiniai kiemai. Vienas jų – viešas, pasiekiamas iš Bokšto gatvės su restoranu, kurio stiklo siena atsiveria ir susijungia su lauko terasa. Iš šio kiemo patenkama į visas komplekso funkcines zonas bei viešai pasiekiamas restorano ir SPA patalpas. Antrasis kiemas – privatus su vaizdu į Užupį. Atviras dienos metu bus trečiasis, gyvenamosios zonos kiemas, o ketvirtasis pasiekiamas tik SPA lankytojams. Komplekso vidaus erdvėse atkurtas sodo ir daržo apželdinimo charakteris. Išsaugota seniausia bei aukščiausia Senamiesčio liepa, kuriai apie 300 metų. Norint išsaugoti ją statybos metu buvo pasitelkta arboristų pagalba.

„Šis objektas išskirtinis daugelių parametrų, – sako architektai. – Tačiau pagrindinis jų – nepaprastai glaudus bendradarbiavimas su užsakovu, siekiant geriausio rezultato. Nuo pat pradžių užsakovas kėlė aukštus standartus šiam projektui. Buvo investuojama į itin modernius, pažangiausius ir kokybiškus šiuolaikinės architektūros elementus, suprantant, kad jie turės dalyvauti išskirtinės vertės istorinio ansamblio kompozicijoje.“ Investuota į baroko ir gotikos objektų restauraciją bei tyrimus. Neribojamas biudžetas ir terminai leido pritaikyti pačius geriausius sprendinius. Projektavimo procesas visuomet buvo viešas, ne kartą vyko ir Kultūros paveldo vertinimo bei Architektų tarybos.

Naujai rekonstruotame „Bokšto skvero“ komplekse Vilniaus senamiestyje funkcionalumas persipina su aiškia estetika ir prabanga, todėl ir santechnikos įrangai bei vonios aksesuarams buvo keliami aukščiausi reikalavimai. Jų išpildymu pasirūpino vonios įrangos salonas „Stilus S“. „Stilus S“ pasiūlytų produktų kokybė abejonių nekėlė – tiek vizualiai, tiek liečiant salono prekes galima pajusti išskirtinę kokybę, kurią išduoda svoris, estetika bei detalių tvirtumas. Tai – aiškus pranašumas prekių ieškant prabrangiam projektui įgyvendinti.

Pagrindiniai Bokšto g. 6 esančio komplekso darbai jau pabaigti, liko paskutiniai potėpiai ir į dažais kvepiančias patalpas rinksis pirmieji naujakuriai. „Neabejoju, kad dar ilgai prisiminsime Bokšto skverą, – su šypsena sako įmonės „Plieno kalvė“ įkūrėjas ir vadovas Giedrius Šakalys. – Tai buvo laikas, kuris įsiminė kaip augimo, komandos susitelkimo ir neįtikėtinų vizijų pavertimo realybe etapas. Per pastaruosius 2,5 metų trukusį bendradarbiavimą išpildėme 5 kalviškus, rankomis kniedytų vartų projektus, kuriuos sukūrė architektė Christina Seilern iš „Studio Seilern Architects“. Taip pat, bendradarbiaudami su architektu Mariumi Mateika, pagal jo sukurtą individualų projektą įrengėme tris iš aštuonių objekto laiptinių. Jos puošia bendrovės „Baltisches Haus“, kurioje dirba architektas, biurą, įsikūrusį šiame komplekse. Esame dėkingi UAB „Archinova“ kolektyvui už suteiktą pasitikėjimą ir galimybes.“

UAB „Plieno kalvė“ jau 15 metų gamina nestandartinius vienetinius metalo dirbinius. Per ilgus metus sukaupta patirtis ir suburtas profesionalus kolektyvas leidžia išpildyti net ir labai sudėtingus, precizikos reikalaujančius projektus tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Bokšto g. 6 – pastatų kompleksas istoriniame Vilniaus centre su unikaliai sutvarkyta vidinio kiemo aplinka. Čia Londono kraštovaizdžio architektų koncepciją išplėtojo ir įgyvendino Lietuvos bendrovės „Terra firma LT“ kraštovaizdžio architektai ir apželdinimo įmonės „Herbela“ specialistai.

Erdvę užpildė daugiamečiai augalai, kurių centre – dviejų šimtų metų senumo liepa.

Apie projektą pasakoja „Terra firma LT“ direktorius Linas Ūsas, kraštovaizdžio architektė Ramunė Baniulienė ir apželdinimo įmonės „Herbela“ vadovė Idalija Marčiulionienė.

„Vienas svarbesnių sprendinių – didžiosios šimtametės liepos išsaugojimas. Teko įvertinti medžio šaknyno dydį ir požeminius pastatų aukštus suplanuoti taip, kad šaknys nebūtų pažeistos. Lietuvoje dažnai deklaruojama, kad medis saugomas, tačiau nepaisoma jo šaknyno zonos, todėl po kelerių metų, pasikeitus augimo sąlygoms, medis žūva. Šios liepos šaknynas sulaukė išskirtinio dėmesio, todėl ji gyvuos dar šimtus metų. Aplink medį įrengta vandeniui laidi danga, sumontuoti aeracijos šulinėliai – šaknynas gauna pakankamai vandens ir deguonies“, – pasakoja L. Ūsas.

R. Baniulienės teigimu, objekto užsakovas liepą apdraudė ir tai įprasta Vakarų šalių praktika – brandūs medžiai labai vertingi, saugotini ir jų teikiama nauda nelygintina su mažais, ką tik pasodintais medeliais.

Kieme didelius plotus užpildė daugiamečių augalų gėlynai, žydintys nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. „Didžioji želdynų dalis yra ant perdangos. Svarbu laiku suskaičiuoti ir įvertinti konstrukcijoms tenkančias želdynų apkrovas. Mes teikėme užduotis ir į jas buvo atsižvelgta. Tai – komandinio darbo sėkmė“, – pasakoja R. Baniulienė.

I. Marčiulionienė taip pat akcentuoja komandinį darbą: „Kai didelis projektas vystomas senamiestyje, turi būti labai gerai suvaldyti statybų procesai. Tai vienas sudėtingesnių projektų, kuriame teko dalyvauti, ir jo puikus rezultatas pavyko dėl gero komandinio darbo.“

Kurdami želdynus, kraštovaizdžio architektai siekė, kad jie akį džiugintų visais keturiais metų laikais, kad nebūtų nė vieno pilkojo sezono. I. Marčiulionienės duomenimis, pagrindiniame kieme yra pasodinta apie 19 000 svogūninių ir 3000 daugiamečių gėlių, 1000 varpinių augalų.

Kraštovaizdžio architektai sugebėjo sukurti itin gražų paveikslą. Kiemo želdinius išryškina ir ypatingi apšvietimo sprendiniai. „Tokio želdyno sėkmei labai svarbu ir profesionali priežiūra – pasodinti augalai pradeda gyventi savo gyvenimą, kuris kartais nuveda kitu, nei sumanyta projektuotojų, keliu. Svarbu laiku sureaguoti ir prisitaikyti prie šių pasikeitimų“, – sako R. Baniulienė.

Kuriant apšvietimą reikėjo atsižvelgti į objekto vietą ir vaidmenį miesto ansamblyje, objekto kompozicines savybes, dydį, struktūrą, architektūrą, fasado apdailos medžiagų faktūrą, kiemo takelių išsidėstymą, vietas, iš kur bus stebimas objektas. Kieme įrengtas apšvietimas leidžia suvokti objekto vientisumą ir darną su želdiniais, kuriuos apšviesti teko itin atsakingai, nes jie nuolat keičiasi, bei išsaugota šimtamete liepa.

Bendrovė įrengė apšvietimą istorinių pastatų viduje ir pritaikė jį šiuolaikiniams poreikiams, tačiau tuo pat metu išryškino individualias ir originalias vidaus detales. Pavyzdžiui, koplyčios viduje labai jaukiai išryškintos arkos, kolonos.

Komplekse įdiegta „Protingo namo“ sistema su valdymu. Įrengtas apšvietimas yra dinamiškas, besikeičiantis laike, pasižymintis kintamu ryškumu, besikeičiančiais atspalviais. Išmanusis valdymas leidžia kooperuoti, sujungti ir sukurti skirtingas apšvietimo scenas, intensyvumą, atspalvius ir nuotaiką. Patogus apšvietimo valdymas, visų namo inžinerinių tinklų sujungimas į vieną sistemą ir valdymas vienu įrenginiu, teritorijų vaizdo stebėjimas, automatinis šildymo ir kondicionavimo reguliavimas tokiame objekte – savaime suprantamas dalykas.

Iš kelių valdų susiformavęs „Bokšto skvero“ kompleksas puikiai prisitaikė prie gamtinio reljefo, harmoningai susiliejo su prie Vilnios upės esančia senamiesčio dalimi. Atkurtam „Bokšto skverui“ priderinti inovatyvūs architektūriniai, inžineriniai ir dizaino sprendimai. Didelį vaidmenį šio barokinio komplekso nuotaikoms ir funkcionalumui turi ir apšvietimas, kurį įrengė UAB „Šviesos technologijos“.

Kompleksinę „Bokšto skvero“ apšvietimo idėją įmonė „Šviesos technologijos“ pasiūlė atsižvelgusi į užsakovų pageidavimus – objektas sudėtingas, įvairialypis, darbų apimtis tikrai buvo didelė. Architektūrinis komplekso apšvietimas atlieka labai didelį vaidmenį, padeda architektūrai kurti jaukią atmosferą tiek pasatų viduje, tiek lauke. „Bokšto skvero“ kieme įrengtas apšvietimas išskiria senųjų pastatų privalumus, komplekse esanti koplyčia išryškinta, atvertos jos mūro konstrukcijos.

Visas kompleksas yra daugiafunkcis, todėl įmonės „Šviesos technologijos“ dizaineriai panaudojo įvairius apšvietimo būdus: bendrą užliejantį, lokalų taškinį, foninį, dinamišką.

D. Gumbrevičiaus nuotr.

A. Stepankevičiaus nuotr. D. Gumbrevičiaus nuotr.

Įmonė „Energus“ Bokšto gatvės komplekse atliko procesų valdymo ir automatizavimo darbus: įrengė automatizuotus šilumos punktus, sumontavo vėdinimo įrenginius, šalčio stotis, dūmų šalinimo ir viršslėgio sudarymo įrangą, gaisro gesinimo stotis. Įgyvendinti patalpų mikroklimato valdymo sprendiniai. Sukurta bendra pastatų komplekso pastato valdymo sistema (PVS), į kurią integruota ir apsauginė bei gaisrinė signalizacijos. „Kadangi tai ypatingas pastatų kompleksas, jo rūsiai mena dar XV– XVI a., tad instaliaciją teko montuoti atsakingai ir preciziškai. Paprastai tokiuose objektuose nėra daug techninių nišų ar patalpų, tad buvo priimtas sprendimas instaliacinius kabelius montuoti smėlbetonio grindyse, vamzdžiuose. Ties sienomis, pakilimų vietose kabeliai buvo įleidžiami į plytų siūles, taip maksimaliai apsaugant nuo mechaninių pažeidimų“ – sako UAB „Energus“ projektų vadovas Deivydas Gargasas.

Viename pastatų greitu metu įsikurs SPA. „Kad būtų užtikrintas komfortiškas mikroklimatas, masažų ir procedūrų kabinetuose yra sumontuoti „Jung KNX“ valdikliai, kurių ekranėliuose matoma esama patalpos temperatūra, galima keisti jos nustatytą reikšmę. Kitais mygtukais galima didinti arba mažinti apšvietimo intensyvumą, perjungti muzikos kanalą, taip pat patylinti ir pagarsinti“ – patikslina specialistas.

D. Gargasas pasakoja, kad objekte įdiegti valdikliai „Honeywell“. Lokalios sistemos valdomos „EagleHawk“ ir „Eagle“ valdiklių, visi jie sujungti į bendrą pastato sistemą, už kurios valdymą atsakinga programinė įranga serveryje. „Objekte gausu skirtingų protokolų, keitikliais galiausiai jie konvertuojami į „BACnet“, „Modbus TCP/IP“ ar „Modbus RTU“ protokolus. Pastatas yra išsiskiriantis ir ŠVOK sprendiniais – grindinis šildymas (šaldymas), konvektoriai valdomi PVS. Šilumos punkte sumontuoti perjungimo mazgai, vieno mygtuko paspaudimu perjungus žiemos (vasaros) sezoną, šalčio stotis ima ruošti šaltį ir tiekti į konvektorius, grindis ar net šaldomus kapiliarinius kilimėlius, sumontuotus sienose ir lubose. Temperatūros jutikliais stebima faktinė temperatūra sienose ir grindyse, rasos taško jutikliais užtikrinama, kad nesusidarytų kondensatas. Įgyvendinti automatiškai uždaromi stoglangiai ir langai, meteorologinei stotelei fiksuojant lietų ar padidėjusį vėją. Valdomas visas vidaus ir lauko apšvietimas, nuskaitomos vandens pakilimo stotelės, pirtys ir baseinai“, – sako projektų vadovas.