„SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2020 rugpjūtis-rugsėjis

2020 rugpjūtis/rugsėjis (8/9)

STATYBA IR ARCHITEKTŪRA

Pokyčiai statybų sektoriuje Renovacijos traukinys įgauna pagreitį Atskleisti istoriją architektūros kalba Ateities būsto tendencijos Universalusis dizainas

Kaina 2,9 Eur

Permainų vėjas

redakcijos skiltis „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) Leidėjas VšĮ „SA.lt projektai“ Redakcijos adresas Fabijoniškių g. 99 Vilnius LT-07101 Tel. +370 5 267 9484 El. p. redakcija@sa.lt www.sa.lt

L. e. p. redaktorė Aušra Nyman Tekstų autoriai Aušra Nyman, Karina Sėrikova, Indrė Vozgirdaitė, Vida Kuzmickaitė, Aneta Vaitkienė, Rūta Anusevičienė, Jokūbas Baltrukonis, Ieva Lukšytė, Karolina Nėniūtė Portalo www.sa.lt redaktorius Jokūbas Baltrukonis Kalbos redaktorė Brigita Kulikovskienė Dizainerė Edita Namajūnienė Reklamos skyrius Liuda Michalkevičienė Tel. +370 5 267 9484 © SA.lt (Statyba ir architektūra) Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas galima tik gavus redakcijos sutikimą.

Redakcija už reklamos ir skelbimų turinį neatsako.

Spausdino AB „Spauda“

Kažkuris žymus architektas yra pasakęs – jeigu renovuotume pastatus, naujų nebereikėtų statyti. Gal kiek radikalus posakis, beveik manifestas, tačiau apnuogina realybę – statome naujus gyvenamuosius namus, o senasis sovietmečio palikimas, bjaurojantis mūsų miestų kraštovaizdį, kol kas atsinaujina labai lėtai. Tokius pastatus paprasčiau būtų nugriauti ir jų vietoje statyti naujus, deja, tai nėra taip paprasta, tam reikia tvirtos įstatymų bazės ir politinių sprendimų, kurių dažnai pristingame. Todėl ateityje turėtume atsakingiau vertinti tai, ką statome, – ar skubame laimėti vien kvadratinių metrų, o gal jau metas investuoti į ateitį – susirūpinti ir statybų, ir architektūros kokybe. Tą lengviau padaryti galėsime skaitmenizuodami projektavimą ir statybą, taupydami laiką ir mažindami statybos medžiagų atliekas. Todėl šiame numeryje diskutuojame apie nuo kitų metų privalomą BIM visuomeninei statybai bei renovacijos svarbą, taip pat privalomą pasiekti A++ klasę naujai statomiems objektams.

Kalbant apie renovaciją ar rekonstrukciją, pastarųjų metų projektai patvirtina, kad statybos procesų dalyviams vis svarbiau tampa ne tik laimėti dėl „atkovotų“ kvadratų, bet ir kurti pridėtinę vertę ar net architektūros kalba papasakoti pastato istoriją – tokie yra „Do architects“ suprojektuoti ir įgyvendinami kvartalai paveldo teritorijose, o naujos architektūros pastatai miestų centruose darniai įsilieja į kontekstą jau nebe stikliniais

ISSN 2538-8797

fasadais, o naujai interpretuodami praeities formas – panaudojant modernias techno-

Leidžiamas nuo 1922 m.,

logijas.

dabartiniu pavadinimu – nuo 1957 m.

fb.com/StatybairArchitektura @statybairarchitektura

SĄMATOS

Statyba ir architektūra

NORMATYVAI KAINYNAI PROGRAMOS

Mūsų viršelyje – viešbučio „Moxy Kaunas Center“ (architektas G. Natkevičius) interjero fragmentas (R. Čimkaus studija „BALT-A“).

UAB SISTELA, Žalgirio g. 88, 09303 Vilnius, tel. +370 5 27 526 45, faks. +370 5 27 504 11, info@sistela.lt, www.sistela.lt

24

sprendimas

A++ energinė klasė – jau nuo 2021 m.

36

objektas

MOXY – lemtingas trečiasis bandymas

TURINYS

12

tendencijos

Lietuvos statybininkų asociacija: kokie pokyčiai reikalingi statybos darbų viešuosiuose pirkimuose?

104

studijos

Edukacinis kulinarijos centras Vilniuje

112

urbanistika

Mažo sklypo iššūkiai ir galimybės. Kaip jį geriau išnaudoti?

2 2020 rugpjūtis/rugsėjis

85

interjeras

Nusistovėjusią būsto sąvoką keičia universalusis dizainas

42

Po industrine forma – tarpukario Kauno fragmentai

80

56

interjeras

interjeras

Apnuoginta autentika pastato viduje

tendencijos

30 m. į priekį siekianti Pastatų energinio efektyvumo didinimo strategija – kokių permainų galime tikėtis?

68

objektas

Atskleisti istoriją architektūros kalba

4

forumas BIM – siekti geriausio rezultato

12

tendencijos Lietuvos statybininkų asociacija: kokie pokyčiai reikalingi statybos darbų viešuosiuose pirkimuose?

24

sprendimas A++ energinė klasė – jau nuo 2021 m.

36

objektas MOXY – lemtingas trečiasis bandymas

42

interjeras Po industrine forma – tarpukario Kauno fragmentai

56

tendencijos 30 m. į priekį siekianti Pastatų energinio efektyvumo didinimo strategija – kokių permainų galime tikėtis?

60

Daugiabučių namų atnaujinimo programa vyksta sparčiai, bet ar to užteks?

68

objektas Atskleisti istoriją architektūros kalba

80

interjeras Apnuoginta autentika pastato viduje

86

Nusistovėjusią būsto sąvoką keičia universalusis dizainas

92

Ką pravartu žinoti įsirengiant Lietuvoje itin populiarias vinilines grindis?

96

Ateities būsto scenarijų koreguoja kilusi pandemija: kokie interjero akcentai bus svarbiausi?

104 studijos Edukacinis kulinarijos centras Vilniuje 108 urbanistika Kultūros paveldo vaidmuo planuojant miestą.

112 Mažo sklypo iššūkiai ir galimybės.

Kaip jį geriau išnaudoti?

114 technologijos Šilumos siurblys: nestandartinis sprendimas

3

foruma

forumas

Parengė Aušra NYMAN

BIM – siekti geriausio rezultato

LR Vyriausybė Aplinkos

ministerijos siūlymu priėmė

forumas / 1

itin svarbų sprendimą – nuo

ateinančių 2021 m. visuomeninių objektų projektavimas ir statyba

privalės būti skaitmenizuojama,

t. y. vykdoma BIM (Building

Information Modelling) aplinkoje.

Pirmajame etape BIM metodų

taikymas privalomas, kai bus

projektuojami ir statomi nauji ar rekonstruojami ypatingieji

statiniai, kurių investicijų suma

siekia 5 mln. eurų ar daugiau, taip pat projektuojami, įrengiami ar

pertvarkomi inžineriniai statiniai ar kilnojamieji objektai, kurių

investicijų suma – 10 mln. eurų.

Kaip šie pokyčiai palies statybos sektorių? Kokie iššūkiai laukia

statybos bendrovių, projektavimo įmonių, architektų?

4 2020 rugpjūtis/rugsėjis

Dalius GEDVILAS, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas

Ar dauguma statybos įmonių jau pasiruošusios dirbti su BIM įrankiais?

Inovacijų diegimo poreikis sukelia nemažai iššūkių verslui. Statistikos duomenimis, 38 proc. statybos įmonių trūksta specialistų, išmanančių naujas technologijas, 38 proc. bendrovių riboja biudžetas, o 34 proc. tiesiog susiduria su darbuotojų abejingumu. Atkreiptinas dėmesys, jog valdžios ryžtingumo pasigenda 30 proc. statybos įmonių, o 29 proc. teigia, kad joms apskritai trūksta žinių apie prieinamas technologijas.

Lietuvoje turime panašią padėtį. Mūsų šalies statybos sektoriaus įmonių apklausa atskleidė, jog net 48 proc. bendrovių abejoja, kad valdžios institucijos telks dėmesį į jų sektoriaus skaitmenizavimą ir technologinį perginklavimą, todėl neskuba investuoti į darbuotojų kompetencijų ugdymą ir neturi apmokytų specialistų, kurie gebėtų taikyti BIM savo darbe. Šie rezultatai akivaizdžiai rodo, kad turime sąlyginai žemą kompiuterinio raštingumo lygį

statybų darbo rinkoje, tačiau šiame sektoriuje dirbantiems specialistams jau neišvengiamai kyla poreikis išmanyti informacines technologijas ir pasižymėti skaitmeniniais įgūdžiais.

Ar tai neapribos įmonių, dalyvaujančių viešųjų pirkimų konkursuose, skaičiaus?

Viešųjų pirkimų konkursuose iš 8000 šalyje registruotų statybos bendrovių dalyvauja vos 1200, o galinčių dirbti, taikant BIM metodologiją, turime vos 150. Dalis jų šiuo metu apskritai nedalyvauja viešųjų pirkimų konkursuose, nes yra nusivylusios viešųjų pirkimų procesais Lietuvoje ir neteisinga orientacija į mažiausią kainą bei siekiamą momentinę naudą. Tokios bendrovės turi didelį pasitikėjimą privačiame sektoriuje ir dirba ne tik Lietuvos, bet ir užsienio rinkose.

Jeigu mūsų valstybė pradės plačiau taikyti BIM, tuomet tikėtina, kad tai paskatins stiprias ir konkurencingas statybos įmones atsigręžti į viešuosius pirkimus ir pradėti dalyvauti konkursuose.

Turime suprasti, kad BIM reikalavimas viešuose pirkimuose tik skatins statybų pramonės pažangą ir didins įgyvendinamų projektų kokybę, o ne ribos konkurenciją.

Statybos sektoriuje šiuo metu vyksta skaitmeninė revoliucija.

Kokie BIM taikymo viešajam sektoriui privalumai?

šių problemų sprendimų gali efektyviai prisidėti statybos sektoriaus skaitmeninimas ir BIM. Platus BIM taikymas Europos architektūros,

besikeičiančios rinkos yra būtinas norint išlikti ir siekti pažangos.

Klimato kaita, išteklių naudojimo efektyvumas, urbanizacija ir imigracija, senstanti infrastruktūra, poreikis skatinti ekonomikos augimą, taip pat riboti biudžetai – tai yra uždaviniai, kuriuos turi spręsti valdžios institucijos, viešosios infrastruktūros savininkai ir visa mūsų visuomenė. Inovatyvus, konkurencingas ir augantis statybos sektorius – būtina šių uždavinių sprendimo sąlyga.

Statybos sektoriuje šiuo metu vyksta skaitmeninė revoliucija. Šiandien sparčiai diegiamas BIM – strateginė priemonė siekiant mažinti sąnaudas, didinti našumą ir veiklos efektyvumą, gerinti infrastruktūros kokybę ir aplinkosauginį veiksmingumą.

BIM leidžia geriau ir greičiau projektuoti, išvengti klaidų, turėti ekonomiškesnį statybos procesą ir statinio priežiūrą. Pavyzdžiui, skaitmeninė renovuojamų pastatų informacija mažiausiai 2 kartus atpigintų rekonstrukcijos projektų rengimo kainą ir greitį.

Taikant inovatyvias technologijas, pirkimo procedūros taps greitesnės ir skaidresnės. Pirkimo dalyviams, perskaičius pirkimo sąlygas, nebekils daugybės klausimų, o perkančiosioms organizacijoms nereikės vis atidėti sprendimo priėmimo terminų.

Viešojo sektoriaus pirkimų vykdytojas yra atsakingas už viešųjų lėšų panaudojimą ekonomiškai naudingiausiu būdu, o būtent BIM taikymas leidžia numatyti tikslius biudžetus, sumažinti statybos sąnaudas ir tiksliai susiplanuoti projektų įgyvendinimo trukmę, išvengti vėlavimų tikimybės.

Valdžios institucijos ir viešųjų pirkimų vykdytojai visame pasaulyje šiandien pripažįsta BIM kaip strateginę priemonę, padedančią mažinti išlaidas, siekti kokybės ir politinių tikslų. Didžioji dalis valstybių jau imasi iniciatyvos ir reikalingų veiksmų, skatinančių BIM taikymą statybos sektoriuje, kuriant ir eksploatuojant viešąjį turtą.

Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė skaitmenintis ėmėsi suskaičiavusi, kiek daug valstybei kainuoja vėluojantys projektai, klaidų taisymas, eikvojami energijos ištekliai, kaip žmonių gerovei ir ekonomikai atsiliepia tarša, nepakankamai geros gyvenamosios aplinkos sąlygos, transporto grūstys, vėluojantys traukiniai, nepakankamas pasiruošimas potvyniams ir pan. Anksti buvo pripažinta, kad prie

inžinerijos ir statybos sektoriuje iki 2025 m. leistų sutaupyti net 15–25 proc. lėšų pasaulinėje infrastruktūros rinkoje, stiprinti ES konkurencingumą, įgyvendinti taršos mažinimo bei energinio naudingumo didinimo uždavinius, pavyzdžiui, nuo 2020 m. statyti energijos beveik nenaudojančius pastatus.

Prognozuojama, kad BIM taps pasauliniu viešosios infrastruktūros projektų įgyvendinimo standartu.

Ar profesinėse mokyklose būsimieji statybininkai turi įgyti žinių, susijusių su statybos procesų skaitmenizavimu?

Kokius netikėtumus reikėtų įvertinti? O gal jau dauguma statybos įmonių pasiruošusios ir ramiai laukia šio žingsnio?

Dabar itin svarbi valdžios institucijų parama ir kryptingi veiksmai, kurie padėtų įgyvendinti statybos įmonių skaitmeninį perginklavimą, suteiktų galimybę įsigyti naujas technologijas, kelti darbuotojų kvalifikaciją ir didinti darbo našumą. Šiandien turime sukurtą ekonomikos skatinimo planą ambicingu pavadinimu – „Ateities ekonomikos DNR“. Skiriamos lėšos infrastruktūros projektams – teisinga ir tikslinga plano dalis ekonomikos bei darbo rinkos palaikymui, tačiau tai nėra statybų pramonės rėmimas.

Realiu skatinimu statybininkams taptų kryptingos investicijos į ilgalaikę pridėtinę vertę kuriančius projektus, kurie būtų orientuoti į verslo konkurencingumo didinimą ir skaitmeninį perginklavimą, suteiktų galimybę įsigyti naujų technologijų ir įrenginių, įsidiegti šiuolaikines vadybos metodologijas ir užsitikrinti naujausių licencijų įsigijimo galimybes programinei įrangai. Tai – investicijos į ateitį.

Tačiau noriu pasidžiaugti, kad pažangos siekiantis privatus sektorius naujoves priima pozityviai ir sklandžiai – vis daugėja projektavimo ir statybos įmonių, kurias pripažįstame kaip gebančias taikyti BIM, organizuojame geriausių Lietuvos BIM projektų konkursus. Pavyzdžiui, šiam konkursui per penkerius metus gavome net 135 paraiškas su įgyvendintais BIM projektais Lietuvoje. Džiugu, kad tarp šių projektų yra ir tokių, kurių užsakovas – valstybės įmonės.

Kaip ir kiekviena inovacija, tai verčia keistis, mokytis, tobulėti. Gebėjimas prisitaikyti prie

Tai – tiesiog būtina, nes statybos sektorius sparčiai skaitmenizuojasi.

Statybos procese šiandien naudojama itin daug skaitmeninių įrankių ir technologijų, kurios ateityje tik taps dar labiau inovatyvesnės ir pažangesnės, todėl itin svarbus tampa darbuotojų gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių.

Lietuvos statybininkų asociacija dalyvavo ES struktūrinio fondo lėšomis finansuojamame projekte, kurio tikslas – paruošti statybų sektoriaus profesijos mokytojus taikyti BIM žinias, ruošiant būsimus statybininkus. Projekto rezultatas – tinkamai paruošti mokytojai ir speciali mokymo programa profesinio rengimo centrams, skirta BIM žinioms perteikti būsimiems statybos sektoriaus darbuotojams. Tai reiškia, kad profesinės mokyklos siekia atliepti besikeičiančios darbo rinkos poreikius.

Dabar statybininkai turi turėti specialių žinių ir gebėjimų naudotis skaitmeniniais įrankiais ir technologijomis statybos procese. Šiandien statybos srities darbininkams keliamas reikalavimas ne tik mokėti statyti, bet ir daryti tą greitai, profesionaliai ir itin kokybiškai, todėl pačios statybos bendrovės vis labiau investuoja į darbuotojų kompetencijų ugdymą.

Pasauliui skaitmenizuojantis ir sparčiai vystantis informacinėms technologijoms, mūsų šalies mokymo įstaigoms būtina į tai reaguoti, pritaikant profesinio rengimo programas prie besikeičiančių rinkos sąlygų.

Ar tai reiškia, kad architektai, inžinieriai ir statybininkai perspektyvoje turės dar glaudžiau bendradarbiauti? Kaip Jūs įsivaizduojate tokią tarpdisciplininę komandą? Gal statybos įmonėms parankiau vienytis su architektais ar net turėti savo projektavimo komandą, kad paprasčiau būtų „susigroti“?

Lietuvos atstovas „BuildingSMART“ aljanse yra VšĮ „Skaitmeninė statyba“. Šis aljansas propaguoja atvirus skaitmeninius duomenis ir absoliučią Tęsinys 6 p.

5

Tęsiama iš 5 p.

bendradarbiavimo formą, įgyvendinant net pačius sudėtingiausius projektus. „Skaitmeninė statyba“ jau ne vienerius metus organizuoja didžiausią skaitmeninės statybos konferenciją parodoje „Resta“, kur pranešėjai iš įvairių pasaulio šalių kasmet tik paliudija, kad bendradarbiaujant visiems projektų komandų nariams galime pasiekti stulbinančiai gerų rezultatų.

Bendradarbiavimas ir skaitmeninių technologijų taikymas yra efektyvus pažangos diegimo variklis.

Kaip Jūs rekomenduotumėte statybos įmonėms pasiruošti naujiems reikalavimams?

Tai statybos įmonėms nėra naujiena, nes apie BIM Lietuvoje garsiai kalbėti pradėta jau prieš 6–7 metus. 2013 m. buvo priimta ES viešųjų pirkimų direktyva, skatinanti naudoti BIM, o nuo 2014 m. Lietuvoje veikia BIM plėtra besirūpinanti VšĮ „Skaitmeninė statyba“. Mūsų Vyriausybė statybos sektoriaus skaitmeninimo iniciatyvai pritarė ir į jos įgyvendinimą įsitraukė 2015 metais. „Skaitmeninė statyba“ rinkai siūlo ir kuria BIM taikymui, viešųjų pirkimų organizavimui reikalingus dokumentus ir gidus, rinkos dalyviai taip pat turi galimybių tobulintis įvairiuose BIM mokymuose. Pavyzdžiui, jau beveik pusmetį mokymus organizuojame ir nuotoliniu būdu.

Organizacijų gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių labai priklauso ir nuo vadovų lyderystės. Šiuo metu nemažai bendrovių dalyvauja ir BIM mokymuose, ir diegiasi Statybininkų (STATREG) kompetencijų korteles. Mano nuomone, pažangios statybos bendrovės tikrai turi visas galimybes ruoštis visuotiniam BIM taikymui statybų rinkoje.

Koks turėtų būti kitas Vyriausybės žingsnis skaitmenizuojant statybų procesus?

Norint užtikrinti ilgalaikį ir tvarų statybos sektoriaus augimą, reikia sparčių ir efektyvių investicijų ne tik iš verslo, bet ir iš pačios valstybės pusės.

Turime didinti Lietuvos ekonomikos pažangumą siekdami, kad kuo didesnę jos dalį sudarytų inovatyvus ir aukštą pridėtinę vertę kuriantis verslas. Šiandien reikalingas naujas požiūris ir suvokimas, kad jeigu pereisime prie skaitmeninės ir žiniomis grįstos ekonomikos, turėsime daug daugiau gerai mokamų ir aukštos kompetencijos reikalaujančių darbo vietų, bus sparčiai vystomos inovacijos ir aukštos pridėtinės vertės produktai.

Pasauliui skaitmenizuojantis ir sparčiai vystantis informacinėms technologijoms, mūsų valstybei būtina į tai reaguoti. Tačiau tą pasiekti galėsime tik valstybės ir verslo bendradarbiavimu.

Deja, bet šiuo mes metu einame neteisingu keliu. Valstybė bando išradinėti dviratį ir įvairiose

srityse investuoti į programinės įrangos bei informacinių sistemų kūrimą, taip konkuruodama, o ne bendradarbiaudama su verslu. Didelė dalis tokių valstybinių projektų patiria fiasko, nes valdžios institucijoms trūksta praktinės patirties, žmogiškųjų ir finansinių išteklių, kurie leistų sukurti ir palaikyti kokybiškus informacinių technologijų produktus. Ši klaidinga strategija kainuoja ne kam kitam, o visiems mokesčių mokėtojams. Nepasitikėjimas verslu tapo slenksčiu, kuris trukdo valstybei ir statybų sektoriui sparčiau vystytis, būti konkurencingiems visoje ES rinkoje.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad, pavyzdžiui, per pastarąjį dešimtmetį įvairios ūkio šakos Lietuvoje gavo nekuklią ES fondų paramą inovacijoms diegti, bet statybos pramonei modernizuoti buvo skirta mažiausiai lėšų iš visų verslo sektorių. Galiu daryti prielaidą, kad taip nutiko dėl vyraujančio požiūrio, jog statybose gali dirbti bet kas, todėl šiam sektoriui tokie pokyčiai tiesiog nereikalingi. Paviršutiniškas vertinimas ir menkas dėmesys statybos sektoriui lėmė itin didelį šešėlį darbo rinkoje, sparčią statybininkų emigraciją, aukštą nelaimingų atsitikimų darbe skaičių ir žemą konkurencingumo lygį.

Todėl šiandien būtina ne tik investuoti į infrastruktūros projektus, bet ir į technologinį statybų pramonės perginklavimą.

komentaras

Jau priimti svarbūs nutarimai dėl privalomo BIM laikymo nuo 2021 m. sausio, Lietuvos nacionalinio statybos informacijos klasifikatoriaus įsteigimo. Džiaugiamės, kad dalyvaudami „BIM-LT“ projekto patariamajame komitete galime prisidėti prie šių sprendimų priėmimo.

Pačioje statybų rinkoje irgi vyksta pokyčiai. Organizuojama daugiau BIM bendruomenę suburiančių renginių, o įmonės vis daugiau dėmesio skiria procesų tobulinimui, programinės įrangos sprendimams, darbuotojų kvalifikacijos kėlimui. Pastaruoju metu jaučiame padidėjusį užklausų skaičių BIM koordinavimo paslaugoms, BIM modelių kūrimo bei valdymo programinės įrangos mokymams. Šio sektoriaus įmonės vis aktyviau domisi vieningos aplinkos (CDE) sprendimais, taip siekdamos užtikrinti efektyvesnį bendradarbiavimą, apsiLeonas JASEVIČIUS, Technikos direktorius (UAB „InfoEra“)

keitimą informacija viso statinio gyvavimo ciklo metu. Švietimo įstaigos taip pat nelieka nuošalyje. Jau dabar pritaikomos studijų programos, kuriami inovatyvūs projektai, pavyzdžiui, KTU „Jungtinis projektas“. Jo metu studentai dirba komandose ir atkartoja realių projektų procesus. Naudojamos BIM technologijos, juos konsultuoja verslo atstovai, BIM technologijų tiekėjai. Šiuo metu rinka yra išties labai aktyvi, vyksta nemažai pokyčių, o nauji reikalavimai bus papildomas katalizatorius.

forumas / 2

BIM – tai priemonė pasiekti geresnės kokybės rezultatui, kurį galėtų matyti visi, tiek architektai, tiek užsakovai, tiek visuomenė.

Liudas GALDIKAS, BIM/VDC koordinatorius, UAB „Baltic Engineers“ Prancūzų architektūros kritikas Valéry Didelonas savo paskaitoje Vilniuje, MO muziejuje, teigė: „Mums nereikia, kad pasaulis judėtų greičiau, reikia, kad jis sulėtėtų. Architektūra kenčia, nes viskas turi būti padaryta labai greitai. BIM yra siaubinga – neva padeda dirbti greičiau, bet, kalbėdamas su architektu, supranti, kad jis nori dirbti lėčiau.“ Ar sutiktumėte su šiuo teiginiu?

Negaliu sutikti, kad BIM yra siaubinga. Kadaise Eifelio bokštas taip pat buvo laikomas siaubingu, o dabar jis – Paryžiaus simbolis. Laikai keičiasi, todėl turime keistis ir mes. Naudodamas BIM, architektas gali per tą patį laiką įvertinti daugiau dedamųjų, skirti daugiau laiko kūrybai – geriau išreikšti savo viziją. Iš architekto

BIM neatima galimybės eskizuoti, tačiau detalizuojant projektą, pavyzdžiui, techninio projekto metu naudojant BIM jis gali įvertinti galimas sankirtas, koreguoti inžinerines sistemas, patalpų aukščius, matyti, kaip patalpose pasiskirsto šviesa, sklinda garsas. BIM – tai priemonė pasiekti geresnės kokybės rezultatui, kurį galėtų matyti visi, tiek architektai, tiek užsakovai, tiek visuomenė.

Kokie, Jūsų nuomone, yra pagrindiniai BIM privalumai skaitmenizuojant viešojo sektoriaus statybas?

Jau ne vienerius metus projektuodami naudojant BIM matome visokeriopą naudą. Projektuotojai sukuria aukštesnės kokybės projektą, rangovai gali tiksliau įvertinti projekto kainą, visuomenė arba užsakovas gauna kokybišką produktą. Matant visų projekto dalių bendrą rezultatą prieš statant pastatą, galima išvengti didelės dalies nesusipratimų, klaidingų interpretacijų ir įsitikinti, kad projektas atitinka visų dalyvių lūkesčius.

Kam turi pasiruošti architektai, kokie iššūkiai laukia šios profesijos atstovų skaitmenizuojant statybos procesus?

Manyčiau, tinkamiausias darbo modelis yra integruotas projektavimas.

Statybos procesų skaitmeninimas nėra naujiena, dar 2014 m. buvo įkurta VŠĮ „Skaitmeninė statyba“, kuri dėjo dideles pastangas siekdama supažindinti ir paruošti Lietuvos projektuotojus Jūsų minimiems iššūkiams. Taip pat svarbu paminėti, kad universitetuose studentai jau retai kada naudoja tik 2D brėžinius. Savo idėjoms išreikšti jie pasitelkia skaitmeninius modelius, kurie yra pirmas žingsnis link BIM taikymo.

Architektams rekomenduočiau sekti „Skaitmeninės statybos“, „BIM-LT“ veiklą. Siūlyčiau atkreipti dėmesį į Aplinkos ministerijos paskelbtus reikalavimus dėl BIM taikymo, kurie nuo 2021 m. sausio 1 d. bus privalomi.

Ar architektai turėtų tapti statybos bendrovės dalimi, kad šie procesai vyktų sklandžiau?

Architektai iš prigimties yra linkę būti laisvi ir nepriklausomi. Tikiu, kad architektai galėtų susigrąžinti lyderystę – tapti komandos vedliais. Kita vertus, architekto tapimas statybos kompanijos dalimi užtikrintų sklandesnį procesų veikimą, tačiau dėl pastatų specifikos statybų kompanijoms reikėtų specializuotis arba turėti didelę architektų komandą, kas, mano nuomone, yra per brangu.

Kokį matote parankiausią tarpdisciplininio darbo modelį?

Siekiant geriausio rezultato, manyčiau, tinkamiausias darbo modelis yra integruotas projektavimas (angl. IPD, Integrated Project Delivery). Šį metodą siūloma naudoti ir pastatams, siekiantiems gauti tvaraus pastato BREEAM sertifikatą.

Didžiausias minėto metodo pranašumas, kad nuo pat projektavimo proceso pradžios jame dalyvauja nominuotas rangovas, kuris teikia pasiūlymus ir pastabas projektui. Tokiu būdu rangovas jau būna iš anksto susipažinęs su projektu ir išvengiame situacijos, kai, laimėjęs rangos konkursą, rangovas, siekdamas tilpti į numatytą biudžetą, pradeda keisti projekto sprendinius, kas lemia išaugusią projekto kainą, klaidas ir statybos vėlavimus.

7

forumas / 3

Kokie pagrindiniai BIM privalumai skaitmenizuojant viešąjį sektorių?

Kam turi pasiruošti statybos įmonės skaitmenizuodamos statybos procesus?

Kaip turėtų dirbti visi proceso dalyviai, kad šie procesai vyktų sklandžiau?

Dr. Regimantas RAMANAUSKAS, BIM vadovas, UAB „Invoke Shift“ vadovas Būsimi BIM reikalavimai atvers naują galimybių etapą tiek privačiam, tiek viešajam sektoriui. Viena iš problemų statybų sektoriuje yra ribotas informacijos dalijimasis tarp visų projekto dalyvių.

Projektų rengimas BIM formatu ne tik iš dalies išspręs šitą problemą, bet ir paskatins glaudesnį bendradarbiavimą tarp užsakovo, projektuotojo ir rangovo. BIM taip pat padės lengviau ir anksčiau pastebėti projektų klaidas, tiksliau įvertinti statybinių medžiagų kiekį, atvers galimybę optimizuoti projektų rengimą keliant darbo našumą.

Nors neįmanoma tiksliai prognozuoti, kokie iššūkiai iškils dėl BIM privalomumo, bet tam tikriems aspektams jau galima ir reikėtų ruoštis.

Pirmiausia reikėtų numatyti aiškias atsakomybes įmonės viduje, kas bus atsakingas už BIM diegimą ir valdymą. Neturint atitinkamos kompetencijos žmonių, iš anksto ieškoti, kas užpildys šią spragą, nes tinkamai įdiegti ir suvaldyti BIM procesą reikia laiko. Toliau reikėtų pasitikrinti, ar pakanka turimų programinės įrangos pajėgumų rengti kokybiškus BIM modelius, susitvarkyti susijusią informacinių technologijų infrastruktūrą. Į tai įeina ne tik modelio rengimo programos, bet ir duomenų mainų platformos. Žinoma, nepamiršti ir atitinkamų mokymų darbuotojams.

BIM nėra statinis procesas, jis nuolat kinta. Kadangi BIM atveria vartus visam sektoriui į skaitmenizacijos pasaulį, tikėtina, kad atsiras vis naujų inovacijų iš informacinių technologijų srities, kuriomis bus ieškoma būdų, kaip spręsti ateities problemas statybos sektoriuje. Todėl visiems statybų sektoriaus dalyviams reikėtų šiuo laikotarpiu išlikti atviriems naujoms iniciatyvoms ir bendradarbiavimui. Iššūkių gali kilti visiems, tiek užsakovui, tiek projektuotojams, tiek rangovui. Techninėms BIM problemoms yra konkretūs sprendimai, o likusioms reikės bendrų pastangų.

komentaras

Kasdien vykstantys modernizavimo procesai didina gyvenimo tempą, reikalauja darbą atlikti greičiau ir kokybiškiau. Programinės įrangos gamintojai taip pat dalyvauja šioje greitai besisukančioje naujovių karuselėje ir yra pažangos skatintojai.

Kompanija „GRAPHISOFT“, 1984 m. sukūrusi programinę įrangą architektūriniam projektavimui „Archicad“, įžiebė BIM revoliuciją ir aktyviai dalyvauja jos plėtroje, yra organizacijos „OPEN BIM“ viena iš steigėjų. „GRAPHISOFT“ programinė įranga „Archicad“ viena pirmųjų įgyvendina naujausius „BuildingSMART“ aljanso keliamus reikalavimus BIM programinei įrangai. Tai, kad Lietuva šioje organizacijoje turi jai atstovaujančią VšĮ „Skaitmeninė statyba“, yra ženklas, kad mūsų šalies statybos pramonė yra kreipiama tarptautinių standartų linkme.

Didžiausias iššūkis diegiant naujoves yra žmonės ir žinios. Kad ir kokie puikūs būtų darbą palengvinantys įrankiai, svarbu turėti žinių ir noro juos panaudoti teisingai. Reikia kelti darbuotojų motyvaciją, skatinti žinių, naujovių prieinamumą. Vyriausy„GRAPHISOFT Archicad“ oficialus atstovas Lietuvoje – UAB „Design Solutions“, direktorė Edita SELIAVIENĖ

bė sustiprino statybos sektoriaus specialistų motyvaciją mokytis ir taikyti BIM technologijas savo nutarimu dėl visuomeninių objektų projektavimo ir statybos skaitmenizavimo nuo 2021 metų. Labai gerai, kad BIM mokymus organizuoja VšĮ „Skaitmeninė statyba“ kaip BIM sklaidos centras Lietuvoje. BIM mokymus taip pat galima gauti iš programinės įrangos gamintojų, nes jie suinteresuoti specialistų rengimu. Pavyzdžiui, kompanija „GRAPHISOFT“ sukūrė portalą https://learn.graphisoft.com/, kuriame skelbiama informacija apie organizuojamus nuotolinius „BIM Manager“ mokymus ir daug kitų mokymuisi skirtų priemonių. Šiuose „GRAPHISOFT“ organizuojamuose „BIM Manager“ mokymuose jau dalyvavo keletas Lietuvos įmonių.

Vyriausybė galėtų dar labiau sustiprinti BIM technologijų plėtrą Lietuvoje, skirdama finansavimą ir nustatydama mokestines lengvatas investicijoms į programinės įrangos įsigijimą arba nuomą, darbuotojų mokymus, aktyviai skleisdama informaciją apie galimybę jomis pasinaudoti. Taip pat būtina skirti deramą dėmesį mokymo įstaigų programų atnaujinimui ir dėstytojų kvalifikacijos kėlimui.

www.SA.lt

shutterstock.com nuotr.

i ia l na i . o i es ngva of Pr r le i

Apsilankykite kasdien!

BIM modelis „Do Architects“

Užs.

Vilniaus viešosios infrastruktūros statybų valdymas – BIM aplinkoje UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ (VVK) – pagrindinė Vilniaus miesto savivaldybės statybų valdymo bendrovė nuolat siekia aukščiausios paslaugų kokybės. Todėl, siekdama procesų efektyvumo, laiko sąnaudų mažinimo ir efektyvaus biudžeto užtikrinimo, kompanija jau dabar, valdydama statybų ir projektavimo procesą, daugelyje projektų taiko BIM (angl. Building information modelling & management) principus ir technologijas.

„Mūsų tikslas – užtikrinti profesionalų ir skaidrų statybos ir projektavimo darbų valdymo ir vystymo paslaugų teikimą. Siekiame garantuoti efektyvų nekilnojamojo turto vystymą, administravimą, pardavimą ir valdymą Vilniaus miesto savivaldybės valdomuose viešosios paskirties objektuose“, – sako VVK direktorė Rasa Čeponytė.

VVK, be kitų su nekilnojamuoju turtu susijusių paslaugų, teikia savivaldybei priklausančių viešosios paskirties švietimo, ikimokyklinio ugdymo, socialinių paslaugų, sporto, kultūros, turizmo, sveikatos priežiūros ir viešųjų erdvių objektų statybų ir projektavimo darbų valdymo paslaugas.

BIM taikymas – VVK prioritetas VVK vienu metu valdo iki 200 įvairių projektų, kurie skiriasi tiek statinių paskirtimi, tiek jų sudėtingumu, todėl sėkmingam sudėtingų projektų valdymui yra kuriamas statinio BIM modelis ir nuolat pildomas.

10 2020 rugpjūtis/rugsėjis

„Anksčiau praktika buvo ydinga, nes pirkimo užduotyje reikalavimas naudoti BIM nebuvo akcentuojamas. Tobulėjant technologijoms ir analizuojant užsienio praktiką, mes keliame kartelę ir sau, ir savo partneriams. Šiuo metu jau pirkimo sąlygose aiškiai nurodome konkrečius reikalavimus BIM modelio sukūrimui, kad nebebūtų galimybės laisvai interpretuoti savaip“, – teigia R. Čeponytė.

VVK viešuosiuose pirkimuose nurodo ne tik prievolę naudoti BIM, bet ir tiksliai aprašo užsakovo reikalavimus BIM modelio rengimui dokumente, kuris vadinamas tarptautiniu trumpiniu – EIR (angl. Employer information requirements). „Net jeigu techninis statinio projektas nėra atliktas naudojantis BIM, nėra jokių techninių kliūčių atlikti darbo projektą naudojantis BIM bei jį panaudoti statybų metu. Mums labai svarbu, kad statybos darbai būtų pradėti tik tuomet, kai statybos projekte neliko neišspręstų projekto sprendinių. Statybos darbų metu atliekami

projekto pakeitimai kainuoja daug daugiau nei pakeitimas rengiant projektą. Siekiant aiškumo, EIR dokumente nurodoma, kokia BIM modelio statybos projekto stadija jau atlikta, kokią ketinama atlikti ir ar BIM modelis bus panaudotas tolesnėse statybos projekto stadijose“, – pasakoja R. Čeponytė.

EIR dokumento rengimo etape VVK nurodo norimą modelio išsivystymo lygį – LOD (angl.

Level of Detail). Elemento tiek grafinis, tiek informacinis detalumas kiekvienai projekto daliai gali būti skirtingas, todėl EIR dokumente išskiriama kiekviena projekto dalis ir detaliai aprašomas reikalaujamas modelio išsivystymo lygis LOD. Nustatant informacinį elementų detalumą (angl. Level of Information) VVK nereikalauja perteklinės informacijos, kuri nebus naudojama tolesniuose etapuose. Ne mažiau svarbus BIM modelio reikalavimas – klasifikatorius, kuris užtikrina sklandžius informacijos mainus tarp visų projekto dalyvių per visas statinio gyvavimo ciklo

BIM taikymas – didelė nauda Vilniaus miestui. Taupydami laiką ir pinigus, BIM diegiame sparčiai ir aktyviai naudojame jau keliolikoje objektų. / Rasa ČEPONYTĖ /

stadijas: nuo projekto rengimo iki eksploatavimo ar net utilizavimo.

Architektai, inžinieriai konstruktoriai, inžinerinių sistemų ir už įvairias projekto dalis atsakingi projektuotojai turi taikyti vienodą klasifikavimą – kodavimą. Tai užtikrina kokybiškus informacijos mainus tarp skirtingų BIM projekto komandos narių.

Siekiant efektyvaus bendradarbiavimo ir komunikavimo tarp skirtingų projekto komandos dalyvių, naudojama bendra duomenų aplinka, vadinama CDE (angl. Common Data Environment). EIR dokumente nurodomas reikalavimas, kad CDE tai ne tik centrinė dokumentų saugykla, veikianti debesijos principu ir pasiekiama iš įvairaus įrenginio (kompiuterio, planšetės ar mobiliojo telefono), bet ir aplinka, kurioje užtikrinamas saugumas ir kontrolė. Svarbu ir galimybė apriboti vartotojų teises, registruoti dalyvių veiksmus.

VVK skaitmenizavimas apima ne tik BIM naudojimą įvairiose statybos projekto stadijose, bet ir elektroninį statybos darbų žurnalą. Elektroninio

statybos darbų žurnalo sistema leidžia standar„Vilniaus vystymo kompanija“ 2017 m. statizuotai, operatyviai, skaidriai ir saugiai kaupti tybos valdymo paslaugas teikė 102 objektuose, paskelbė 135 naujus viešuosius pirkimus, įrašus apie vykdomus darbus. Elektroninis statyo vykdomų sutarčių suma siekė 17,6 mln. Eur. bos darbų žurnalas naudojamas ir tuose projek2018 m. bendrovės veikla sėkmingai plėtėtuose, kuriuose nėra naudojamas BIM. si, VVK statybos valdymo paslaugas teikė „Nors Lietuvos Respublikos Vyriausybė 152 objektuose, paskelbė 289 naujus viešuopriėmė sprendimą privalomai taikyti BIM nuo 2021 m. sausio 1 d. statiniams, kurių statybos sius pirkimus, o vykdomų sutarčių suma siekė skaičiuojamoji kaina yra lygi arba viršija pasta27,4 mln. Eur. tams 5 000 000 Eur ir 10 000 000 Eur inžineriPernai objektų skaičius išaugo iki 175, paniams statiniams, kilnojamiesiems daiktams, skelbta 192 naujų viešųjų pirkimų, o vykdomų tačiau VVK jau nuo 2018 m. pabaigos pradėsutarčių suma siekė 44,9 mln. Eur. jo taikyti BIM visiems statiniams, kurių statybos skaičiuojamoji kaina yra lygi arba viršija 1 500 000 Eur. Todėl BIM naudojimas – didelė nauda Vilniaus miestui. Taupydami laiką ir piniUAB „Vilniaus vystymo kompanija“ gus, BIM diegiame sparčiai ir aktyviai naudojaAlgirdo g. 19, LT-03219 Vilnius me jau keliolikoje objektų. Šiuo metu vykdomų Tel. +370 5 24 6638 projektų tiek projektavimo, tiek statybos stadijoMob. +370 620 65 567 se yra Esamo 17, opastato artimiausiu metu jųpastato busBIM paskelbta El. p.: info@vilniausvystymas.lt Pavadinimas: skaitmenizavimas ir naujo modelis Objektas: Kultūros ir švietimo paskirties pastato (Antakalnio pradinės mokyklos) Šilo g. 15, Vilniuje, rekonstravimo darbai, įskaitant darbo projekto parengimą dar per 15“, – pasakoja R. Čeponytė. https://www.vilniausvystymas.lt/ Gen. rangovas: Eikos statyba, UAB rengimas ir statybos darbų vykdymas

BIM modelis „Eikos statyba“

BIM modelis „Žilinskis ir CO“

Stadija: Darbo projekto Pavadinimas: Augmenijos analizė: esamų, kertamų, paliekamų ir naujai sodinamų augalų analizė Objektas: Kompleksinio gyvenamojo rajono kvartalo Žirmūnų, Minties, Tuskulėnų gatvių trikampyje viešosios infrastruktūros atnaujinimo darbai Gen. rangovas: Žilinskis ir CO, UAB Stadija: Darbo projekto rengimas ir statybos darbų vykdymas

11

tendencijos

Lietuvos statybininkų asociacija: kokie pokyčiai reikalingi statybos darbų viešuosiuose pirkimuose?

Valstybei skelbiant apie statybos ir infrastruktūros viešųjų pirkimų apimčių didinimą, siekiant skatinti ekonomiką COVID-19 pandemijos laikotarpiu, Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) siūlo peržiūrėti ir koreguoti viešųjų pirkimų procedūras.

tatybos sektorius yra viena svarbiausių šalies ūkio sričių, o statybos darbų viešiesiems pirkimams Lietuvoje kasmet vidutiniškai skiriama apie 2 mlrd. Eur. Tačiau šiandien viešuosiuose pirkimuose taikomas mažiausios kainos kriterijus ir nekokybiškai parengtos pirkimų sąlygos verčia sunerimti ne tik statybos rangovus, bet ir pačią valstybę.

S

Kodėl valstybė tikisi kokybiškų paslaugų už mažiausią kainą?

Pasak LSA prezidento Daliaus Gedvilo, mažiausios kainos kriterijus šiandien yra tapęs pagrindiniu rangovų atrankos kriterijumi viešuosiuose pirkimuose. „Visuomenei suprantama nuostata, kad mokesčių mokėtojų pinigai turėtų būti naudojami

prasmingai ir atsakingai. Tačiau valstybės siekis gauti momentinę naudą viešųjų pirkimų metu tikrai nėra pats geriausias pasirinkimas, vertinant ekonominį efektą visame statinio gyvavimo cikle.

Pasirinkę paslaugos teikėją, kuris pirkimų metu pasiūlė mažiausią kainą, rizikuojame labai brangiai sumokėti eksploatuodami statinį. Todėl racionalus valstybės lėšų naudojimo principas savaime nereiškia pareigos pirkti už mažiausią kainą.

Už mokesčių mokėtojų ir Europos Sąjungos lėšas turime pirkti ne tai, kas pigiausia, o tai, kas kokybiškiausia ir geriausia. Tačiau šiandien valstybė siekia trumpalaikės naudos: perkančiosios organizacijos, užsakydamos pigiausią produktą, vis dar neįvertina, kokios pasekmės gali laukti netolimoje ateityje. Todėl būtina tobulinti viešųjų pirkimų teisės aktus ir mažiausios kainos kriterijų taikyti kuo rečiau. Prieš vykdydamos pirkimus, perkančiosios organizacijos privalo visapusiškai įvertinti, ar statinio statybos skaičiuojamoji kaina atitinka realias rinkos kainas, galiojančias pirkimo vykdymo metu“, – sako D. Gedvilas.

LSA prezidento teigimu, statybos darbų viešieji pirkimai dažnai net neįvyksta, kadangi konkursuose neatsiranda nei vieno rangovo, kuris sutiktų atlikti darbus už perkančiosios organizacijos nustatytą realybės neatitinkančią kainą. „Dalis viešųjų pirkimų įvykdomi tik iš 4–5 karto, nes perkančiosios organizacijos nesulaukia rangos bendrovių pasiūlymų arba atmeta visus jų pateiktus pasiūlymus dėl per didelių kainų, todėl konkurso laimėtojo paieška užtrunka kelis kartus ilgiau, nei planuota. Tai reiškia, kad vėluoja

12 2020 rugpjūtis/rugsėjis

ir brangsta projektų įgyvendinimas, eikvojamos tiek rangovų, tiek perkančiųjų organizacijų lėšos. Pavyzdžiui, vien praėjusiais metais Lietuvoje turėjome beveik šimtą užšaldytų statybos projektų, kurių bendra vertė siekė mažiausiai 0,5 mlrd. Eur“, – pažymi D. Gedvilas.

Anot LSA prezidento, kita problema – mažiausią kainą konkurse pasiūlęs rangovas dažniausiai neatitinka kvalifikacinių reikalavimų, negeba įvykdyti pirkimo sutarties sąlygų ir tuomet projekto įgyvendinimas tampa problematiškas: projektai yra neužbaigiami arba jų įgyvendinimas stipriai vėluoja, nes rangovas bankrutuoja ir valstybei tenka iš naujo skelbti konkursą. „Gavusios itin mažos kainos pasiūlymus, perkančiosios organizacijos privalo įsitikinti, ar pasiūlyta kaina yra pagrįsta ir ar už ją tiekėjas sugebės kokybiškai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį: kokybiškai, laiku ir tvariai įgyvendinti projektą.

Statybos darbų pirkimas už mažiausią kainą verčia įmones rizikuoti, apsiimant atlikti darbus už neadekvačiai žemą kainą. Nesugebėdamos įvykdyti finansiškai nepagrįstų įsipareigojimų, įmonės bankrutuoja, palikdamos neužbaigtas vykdyti sutartis. Apskritai statybos darbų pirkimas už mažiausią kainą verčia įmones dirbti į minusą ir vykdyti nuostolingus projektus: kuo labiau sumažinti sąmatas ir taupyti, nemažėjant sąnaudoms ir darbo užmokesčiui. Tai nekuria prielaidų investicijoms ir inovacijoms sektoriuje, neskatina statybų pramonės plėtros, naujų darbo vietų kūrimo ir darbo užmokesčio augimo. Eidama šiuo keliu, valstybė skatina neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimą ir šešėlinę ekonomiką, o ne pridėtinės vertės kūrimą“, – teigia D. Gedvilas.

Jis pažymi, kad dėl pandemijos žymiai sumažėjus privačių ir investicinių užsakymų apimčiai, dalis rangovų konkursuose sieks dalyvauti bet kokiomis sąlygomis ir dempinguos kainas, todėl dabar itin svarbu imtis reikalingų veiksmų, siekiant išvengti rizikų, kad sutartyse numatyti įsipareigojimai nebus įvykdyti.

Kada rinksimės kokybę, o ne kiekybę?

Pasak D. Gedvilo, perkančiosios organizacijos rangovus turėtų rinktis ne tik pagal kainą, bet ir pagal siūlomą kokybę, taip vertinimą šiems kriterijams paskirstant per pusę ir įtraukiant ekonominio naudingumo kriterijų.

LSA siūlo viešuosiuose pirkimuose vertinti konkursuose dalyvaujančių statybos įmonių mokamą darbo užmokesčio vidurkį, taip pat, ar įmonė turi kompetentingų darbuotojų numatytiems darbams atlikti. Šiandien viešuosiuose pirkimuose susiformavusi praktika, kai pirkimus laimi rangovai, kurie neturi statybos srities darbuotojų, o darbams atlikti persamdo subrangovus. „Rangovas, įsteigtas tik vienam konkrečiam projektui ir neturintis nuolatinių darbuotojų, konkurse gali pasiūlyti mažesnę kainą nei tas rangovas, kuris turi nuolatinių darbuotojų, investuoja į jų kvalifikacijos kėlimą bei darbų saugą. Nekontroliuojant, ar rangovas pagal darbuotojų kiekį ir kompetencijas bent teoriškai yra pajėgus įvykdyti užsakymą, atsiranda galimybė pirkimuose dalyvauti nesąžiningoms įmonėms, taip vadinamiems „feniksams“. Tokios įmonės negali ir net neketina užbaigti darbų, o tik siekia gauti avansą ir nesąžiningai pasipelnyti. Tai iškraipo teisingą konkurenciją ir nekuria jokios pridėtinės vertės valstybei, o tik skatina „šešėlinę“ ekonomiką“, - sako D. Gedvilas.

Jo teigimu, toks pokytis viešųjų pirkimų procese padėtų išvengti ir nekokybiškai atliktų statybos darbų bei teisminių ginčų, susijusių su projektų kokybe, nes rangovas privalėtų įrodyti, kad bendrovė yra pajėgi atlikti siūlomą darbą.

LSA taip pat siūlo parengti standartines projektavimo, rangos ir statybos techninės priežiūros sutarčių sąlygas viešuosiuose pirkimuose. „Labai dažnai perkančiųjų organizacijų parengtos sutartys numato jų vykdytojams nesąžiningas sąlygas, kurios realiai nėra

subalansuotos teisių ir pareigų atžvilgiu. Trūkstant rinkoje užsakymų, įmonės rizikuoja ir apsiima darbus bet kokiomis primestomis sąlygomis. Nesugebėdamos įvykdyti sutarčių sąlygų, įmonės bankrutuoja, palikdamos neįgyvendintus projektus valstybės valioje. Todėl subalansuota sutartis yra vienas iš sėkmingai įgyvendintų projektų garantų, ji neleidžia elgtis neatsakingai, o tokia praktika jau yra plačiai taikoma Skandinavijos valstybėse“, – teigia D. Gedvilas.

Pažymėtina, kad vienas iš įrankių, galinčių palengvinti perkamų paslaugų vertinimą pagal ekonominio naudingumo kriterijus, – BIM technologijos ir metodologijos taikymas. „Projektuose, kurių sąmatinė vertė didesnė kaip 1,5 milijono Eur, projektavimas turėtų būti atliekamas naudojant BIM, o rangovas gebėtų atlikti statybos darbus pagal BIM projektą, gebėtų pildyti BIM modelio informaciją, turėtų atitinkamas BIM kompetencijas turinčius specialistus. BIM sudaro prielaidas didinti projektavimo kokybę, sąmatų išsamumą ir tikslumą, statybos procesų valdymo kokybę, o visa tai kartu didina statybos skaidrumą, sumažina manipuliacijų su sąmatomis, kainomis ir papildomais darbais galimybę. Atsakingą viešųjų darbų įgyvendinimą užtikrintų ir Elektroninio statybos darbų žurnalo privalomas taikymas.

Bet pirkimų organizatoriai vis dar bando atsiriboti nuo skaitmeninių technologijų naudojimo ir, kaip rodo praktika, dalis užsakovų šiandien yra įstrigę praėjusiame dešimtmetyje“, - akcentuoja D. Gedvilas. „Valstybinis sektorius turi apsispręsti, ar nori efektyvių viešųjų pirkimų su juose dalyvaujančiomis kokybiškai, skaidriai ir socialiai atsakingai dirbančiomis įmonėmis. Turime siekti bendradarbiavimo tarp verslo ir valdžios institucijų, nes tik taip pasieksime teigiamų pokyčių viešųjų pirkimų procesuose ir kursime pridėtinę vertę visai valstybei“, – sako LSA prezidentas.

Nekontroliuojant, ar rangovas pagal darbuotojų kiekį ir kompetencijas bent teoriškai yra pajėgus įvykdyti užsakymą, atsiranda galimybė pirkimuose dalyvauti nesąžiningoms įmonėms, taip vadinamiems „feniksams“. / Dalius GEDVILAS, LSA prezidentas /

13

Užs.

Šiuolaikiškos technologijos – funkcionaliam statybų projektų valdymui Šiuolaikiški sprendimai ir išmanio-

STATYBOS VALDYMO SISTEMA

sios technologijos paliečia vis dauBuhalterija

giau verslo sričių ir keičia nusisto-

Darbų vadovai

vėjusius projektų valdymo modelius.

Informacinių technologijų sprendimų

Duomenų centras

diegimo statybose lyderė Lietuvoje – „AIVA SISTEMA“ sėkmingai plėtoja INTERNETAS

programinę įrangą, užtikrinančią ne tik efektyvesnį ir ekonomiškesnį statybų projektų valdymą bei sąnaudų optimizavimą, bet ir sklandų darbą tarp visų projektuose dalyvaujančių įmonės padalinių.

Technikos skyrius Sąmatų skyrius

Funkcionalumui – prioritetas Įprasta manyti, kad efektyviam statybų projektų valdymo užtikrinimui įmonėms reikia naudotis net keliomis skirtingomis programomis, tačiau tokį požiūrį keičia informacinių technologijų pažanga.

Statybų projektai apima daug specifinių funkcijų, todėl šioje srityje ypač svarbus programinės įrangos funkcionalumas, būtent tai savo kuriamais sprendimais įgyvendina „AIVA SISTEMA“.

Problemas sprendžia efektyvus valdymas Pasak įmonės „AIVA SISTEMA“ generalinio direktoriaus dr. Roberto Šertvyčio, tyrimai rodo, kad pagrindinės projektų valdymo problemos ir nuostoliai kyla dėl neefektyvaus planavimo ir kontrolės stygiaus. Kuriant valdymo programą „AIVA STATYBA“ buvo siekiama automatizuoti didžiąją dalį

14 2020 rugpjūtis/rugsėjis

Tiekimo skyrius

kasdienių projektų vadovo darbų, įvesti nuolatinės kontrolės realiu laiku galimybę ir sumažinti rankų darbą net kelis kartus. Sukurta programa statybų darbų planą suformuoja automatiškai pagal projekto „Ganto“ grafiką ir suteikia galybę realiu laiku stebėti atskirų užduočių bei viso projekto įgyvendinimo lygį, o esant nenumatytiems atvejams – operatyviai reaguoti.

Projekto vykdymo „Ganto“ grafiko automatizavimas Praktikoje statybų projektų sąmatoms rengti yra naudojamos specifinės programos. R. Šertvytis pabrėžia, kad įkėlus sąmatų duomenis į duomenų bazę iš jos galima automatiškai suformuoti pradinį projekto grafiką, kurį projekto vadovui patogu redaguoti, taip išvengiant pasikartojančio duomenų suvedimo ir galimų klaidų. Iš projekto „Ganto“ grafiko tiesiogiai formuojamos

savaitinės projekto darbų užduotys ir paraiškos medžiagoms tiekti“, – apie programos veikimo principus pasakoja jos kūrėjas.

Kainų apklausa – internetu Konkursai – statybų sektoriuje kasdienybė, o ruošiami pasiūlymai atima nemenką dalį darbuotojų laiko. Pastebėję poreikį optimizuoti šiuos procesus programos „AIVA STATYBA“ kūrėjai pasiūlė išeitį – pagal programos sugeneruotą sąmatą internetu automatiškai vykdoma medžiagų tiekėjų ir subrangos darbų kainų apklausa. Programa ne tik surenka tiekėjų pateiktus kainų pasiūlymus, bet ir juos palygina. Projektų vadovui belieka tik patvirtinti užsakymą tiekėjui, pasiūliusiam mažiausią kainą. Tokiu būdu sudaroma galimybė mažesnėmis laiko sąnaudomis apklausti didesnį skaičių tiekėjų ir subrangovų, įsigyti žaliavas ir subrangos darbus pigiau.

ĮMONĖS „AIVA SISTEMA“ STRUKTŪRA

Medžiagų apskaita – be apskaitininkų Automatizavus tiekimo procesą tiesiogiai iš „Ganto“ grafiko, medžiagų apskaitą objekte galima vykdyti praktiškai be apskaitininkų pagalbos – gavus užsakytas medžiagas tereikia patvirtinti jų gavimą, o užsakovui – atliktus darbus, programa automatiškai sugeneruoja medžiagų nurašymus darbams atlikti.

Inovatyvi darbo laiko apskaita Programoje nepamiršta ir viena svarbiausių verslų funkcijų – darbo laiko apskaita. Statybų darbininkų darbo laiko apskaitai naudojama identifikavimo radijo ryšiu technologijos (RFID) pagrindu sukurta mobilioji aplikacija, leidžianti fiksuoti statybų darbininkų darbo laiką objektuose. Siekiant išvengti netikslumų, mobilioji

aplikacija, darbuotojui pasižymėjus darbo pradžią ar pabaigą, automatiškai atlieka darbuotojo lokacijos patikrinimą pagal jo buvimo vietos GPS signalą. Pagal sistemos automatiškai generuojamus duomenis yra paruošiami darbo laiko apskaitos elektroniniai tabeliai bei apskaičiuojami darbo užmokesčiai.

Mechanizmų ir įrankių planavimas ir kontrolė Programos kūrėjai pažymi, kad statybų sektoriuje neretai pasitaiko, kad brangūs įrankiai dingsta ar yra sugadinami, o jų pritrūkus – brangiai nuomojami. Ši problema programoje sprendžiama planuojant programos kalendoriniame grafike mechanizmų ir įrankių panaudojimą projektams, o įrankių apskaitai panaudojama RFID technologija. Įrankių perdavimas darbininkams ir grąžinimas registruojamas nuskaitant įrankio

RFID žymę mobiliuoju telefonu, o mobilioji aplikacija informaciją perduoda į serverį. Programoje „AIVA STATYBA“ įrankių registras vyksta realiu laiku, todėl galima stebėti, kur įrankis yra, o darbuotojui reikiamu metu jo negrąžinus jis yra įspėjamas telefonu trumpąja žinute. Šiuo metu įmonės „AIVA SISTEMA“ sukurta programine įranga statybų projektams valdyti sėkmingai naudojasi AB „Panevėžio statybos trestas“, UAB „Hotrema“, UAB „Resursas“, UAB „Švykai“, UAB „Parama“, UAB „Vilkasta“ ir kt.

„AIVA SISTEMA“ Aguonų g. 6, Vilnius, Tel.: 8 5 212 3258; 8 605 53 735 https://www.aiva.lt/Sprendimaistatyb-bendrov-ms/lt

15

Užs.

Nesilaikant STR reikalavimų – tikimybė prarasti draudimo išmoką Statydami naujus pramoninius, gamybinius, gyvenamuosius ar kitus statinius, statybos dalyviai, kad apdraustų savo pastatus, turi išmanyti ir deramai laikytis Statybos techninio reglamento (STR) nuostatų. Šis teisės aktas privalomas visiems statybos dalyviams: viešojo administravimo subjektams, fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms užsienio organizacijoms, jų padaliniams, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas.

Nuo 2017 m. Lietuvoje visų naujų statinių statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo, griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomiesiems statybos darbams yra būtinas statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomasis draudimas.

Jis galioja nuo pat statybų pradžios ir juo draudžiama statybos rangovo civilinė atsakomybė už tretiesiems asmenims padarytą žalą bei apsaugoma nuo patirtos žalos dėl staiga nutikusių netikėtų įvykių objekte. Šis draudimas padeda išvengti finansinių nuostolių, užtikrina statinio statytojo investicijų saugumą.

Statybos įstatymu įtvirtintas privalomasis draudimas būtinas, siekiant vykdyti statinio statybos darbus, tačiau jis gali negalioti, jeigu nesilaikoma privalomų nuostatų, nesivadovaujama STR, techniniu ar darbo projektu. Šie veiksniai gali lemti, kad, patyrus žalą, ji nebus atlyginta. „Aon Baltic“ draudimo projektų vyr. vadybininkas Šarūnas Žalkauskas pasakoja, kad, rangovui ar užsakovui kreipiantis dėl padarytos žalos atlyginimo, draudimo įmonė pirmiausia atsižvelgia į kelis pagrindinius aspektus. Aiškinamasi, ar visas projektas parengtas pagal STR reikalavimus. Tiriamas techninis projektas ir darbo projektas, ieškoma, dėl kokio veiksnio atsirado klaida ir kas už ją atsakingas. Vien nustatytas faktas, kad statant statinį nesivadovauta STR, draudimo įmonei suteikia visą teisę nemokėti žalos atlyginimo išmokos.

Neatlikti polių bandymai gali atnešti nuostolių STR 2.05.21:2016 nurodoma, kad nuo 2016 m. statant naujus statinius statybos aikštelėje turi

16 2020 rugpjūtis/rugsėjis

būti tikrinama polinių pamatų pagrindo laikomoji galia ir lyginama su skaičiuotine, t. y. atliekami privalomieji polių bandymai. Tačiau pastebima įsisenėjusi praktika, kad privačiame sektoriuje dažnai nepaisoma STR reikalavimų, neatliekami privalomieji polių bandymai, o užsakovai, įvykus nelaimingiems atsitikimams dėl nekokybiškų polių ir pamatų, iš tikrųjų nėra apdrausti.

Išskiriamos kelios standartinės situacijos, kada, tikėtina, negaliotų užsakovo (valdytojo ar rangovo) privalomasis civilinės atsakomybės draudimas, jeigu atsirastų nuostolių dėl pamatų polių skilimo ir sėdimo: polių bandymai nebuvo atliekami, nes nėra nurodyti darbo projekte ir polių bandymai nebuvo atliekami, bet yra nurodyti darbo projekte.

Jeigu polių bandymai nebuvo nurodyti nei techniniame, nei darbo projekte, tikėtina, kad tai projektuotojo kaltė ir draudimo apsauga apdraustiems darbams negalios. Rangovas darbų neatliko, nes jie nebuvo nurodyti. Privalomojo statybos darbų draudimo taisyklėse numatyta išimtis, kad draudikas gali nemokėti draudimo išmokos, jei nuostoliai ar apdrausto turto sugadinimas, sunaikinimas įvyksta dėl projektavimo klaidų. Projektavimo klaidomis laikomos klaidos, defektai, trūkumai arba aplaidumas apdrausto turto techniniuose, darbo arba techniniuose darbo projektuose, planuose, brėžiniuose, skaičiavimuose, specifikacijose ar instrukcijose. Vis tik atsakomybė tokiu atveju galėtų būti ir dalinė – tiek projektuotojui, tiek rangovui. Rangovo pareiga gerai žinoti įstatymą ir visų pirma vadovautis STR, o tik po to techniniu projektu.

Jeigu polių bandymai buvo nurodyti darbo projekte, bet nebuvo atlikti, tikėtina, kad tai nėra

darbų klaida, o sąmoningas nustatytų reikalavimų ignoravimas. Visa atsakomybė tektų rangovui už įstatymų ir techninio projekto nepaisymą.

Draudimo įmonė tokiu atveju galėtų atmesti žalos atlyginimą, kadangi apdraustas turtas sugadintas, kai neatitinka techninių specifikacijų reikalavimų, neturi galiojančio ar tinkamai patvirtinto techninio liudijimo, atitikties sertifikato ir (ar) deklaracijos arba jei nebuvo laikomasi gamintojų reikalavimų.

Draudimo brokeris pataria gerai išmanyti STR, susipažinti su draudimo sąlygomis ir išsiaiškinti nedraudžiamuosius įvykius. Įprastai draudimo įmonės gana lanksčiai sudaro sutartį ir iš anksto derina specialiąsias sąlygas, taip suvaldydamos visas iškylančias rizikas. Todėl retai kada rekomenduojama standartinė statybos darbų ir civilinės atsakomybės sutartis.

Specialistai padės išvengti rūpesčių ir problemų Pasak UAB „Grunsta“ direktoriaus Edvardo Verbicko, neretai apie bandomuosius polius užsakovai sužino per vėlai, kai poliakalė jau išvažiavusi iš objekto, o techninis prižiūrėtojas pareikalauja bandymų protokolų. Kartais polių bandymai nebūna nurodyti nei techniniame projekte, nei darbo projekte, todėl apie šią prievolę išgirstama jau pasirašius sutartis ir atlikus nemažą darbų dalį.

Tai skatina įvairios priežastys – siekis sutaupyti, laimėti konkursą, trumpi statybos terminai. „Deja, privačiame statybos sektoriuje yra susidariusi ydinga praktika, kai įmonės konkuruoja tarpusavyje jau projektavimo stadijoje. Konkursą laimėjusi įmonė rengia darbo projektą, įrengia

Edvardas VERBICKAS, UAB „Grunsta“ direktorius

Siekiant objektyvumo, polių bandymus geriau patikėti trečiosioms šalims. Taip užsakovas gautų patikimesnį atliktų darbų įvertinimą, išvengtų atvejų, kai bandymais dangstomi jau atliktų darbų trūkumai.

polius pagal savo darbo projektą ir pati tikrina savo suprojektuotus ir įrengtus polius. Tokiais atvejais net ir rizikingi sprendimai visada būna „geri“, – patirtimi dalijasi E. Verbickas ir pabrėžia, kad siekiant objektyvumo polių bandymus geriau patikėti trečiosioms šalims.

UAB „Grunsta“ Dariaus ir Girėno g. 19, Vilnius info@grunsta.lt www.grunsta.lt

17

Užs.

„Vakarų medienos grupės“ medžio plokščių gamyklos Akmenėje statyba.

Pasiruošę įgyvendinti sudėtingiausias užduotis – UAB „Kalvasta“ Generalinė ranga, patikimi konstrukciniai sprendimai ir sudėtingi pramoninės statybos projektai Lietuvoje ir kaimyninėse Rytų Europos šalyse liudija apie ambicingus statybos įmonės „Kalvasta“ siekius, pagrįstus aukštais verslo etikos standartais. „Mes niekada nepamirštame, kad mūsų veikla ir paslaugos daro įtaką daugybės žmonių gyvenimams“, – teigiama įmonės pristatyme. „Kalvastos“ komanda pasiruošusi įgyvendinti drąsiausias ir sudėtingiausias statybines užduotis.

Profesionali komanda Apie nevienadienius įmonės užmojus siekti kuo geresnių rezultatų ir ilgai išlikti stabiliems rinkoje liudija ir įmonės pasiruošimas. Jos komandoje nuo pat pirmųjų įkūrimo dienų darbuojasi profesionalai, turintys reikiamų žinių ir patirties statybos, inžinerijos ir architektūros srityse, užtikrinantys, kad įmonės ar jos klientų projektai būtų vystomi ir statomi pagal visus reikalavimus ir pateisintų jiems iškeltus lūkesčius.

18 2020 rugpjūtis/rugsėjis

Praeitais metais bendrovė „Kalvasta“ tapo Lietuvos statybininkų sąjungos asocijuotąja nare, pasiruošusia sekti ir koordinuoti procesus kartu su pažangiausiomis mūsų šalies statybos bendrovėmis. Siekdama optimizuoti statybinius procesus, bendrovėje dirba projektuotojų komanda, kuri įgalina būti maksimaliai orientuotiems į klientų poreikius. Taip pasiekiamas maksimalus rezultatas, tenkinantis užsakovus, rangovus ir kitas projekte dalyvaujančias puses.

Pagrindiniai privalumai ir pajėgumai Norėdama užtikrinti geriausią darbų kokybę, kompanija turi ir naudoja betono mazgą. Jis leidžia ne tik pilnai aprūpinti statybvietę pageidaujamu betono kiekiu reikiamu metu, bet ir padeda užtikrinti geresnes betono savybes, kuomet jo nereikia transportuoti ilgu atstumu, ir pasiekti ženklią naudą taupant užsakovo lėšas. Įsiklausyti į kiekvieno kliento individualius poreikius bei pageidavimus ir išpildyti užsakovų

vizijas suteikia galimybę įmonės projektuojamos ir gaminamos plieninės konstrukcijos.

Dukterinė Lietuvos įmonė – UAB „DW SYSTEMS“ – gamina langus, duris, stumdomąsias sistemas ir fasadus iš plastikinių ir aliumininių profilių. Savo gaminiuose įmonė naudoja naujos kartos stiklo paketus, pažangius profilius ir patikimus bei ilgaamžius apkaustus.

Įgyvendinti sudėtingi statybos darbai – gamykla, Nacionalinio dramos teatro rekonstrukcija ir kt.

Nei objekto dydis, nei sudėtingumas nelemia bendrovės atliekamų kompleksinių statybinių darbų greito tempo ir aukštos kokybės, kai yra keliami specifiniai reikalavimai ar nusimato nemažai specialiųjų darbų. Tai leidžia įmonei efektyviai įgyvendinti tokius objektus kaip „Vakarų medienos grupės“ medžio plokščių gamykla Akmenėje. Tai pirmoji plyno lauko investicija Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje. Teritorijoje, kurioje nebuvo jokių kelių ar kitokios darbą palengvinančios infrastruktūros, piko metu objektą statė daugiau nei 500 „Kalvastos“ ir subrangovų darbininkų. Suvaldyti ir koordinuoti tokį žmonių skaičių vienu metu prireikė gero organizuotumo, kurį ir pademonstravo įmonės komanda. Pastatyta 52 400 kv. m gamykla yra moderniausia Baltijos šalyse. Jos našumas – 600 000 m3 plokščių per metus.

Sumontuota ir pagaminta net 4720 t metalo konstrukcijų, įrengta daugiau nei 50 000 kv. m stogo. „Tai viena didžiausių tokio pobūdžio teritorijos investicijų, kurios statybos procesu ir kokybe mūsų įmonė gali pagrįstai didžiuotis“, – teigia bendrovės direktorius Audrius Bukauskas.

Taip pat bendrovei teko prisidėti ir prie Naci onalinio dramos teatro Vilniuje rekonstrukcijos – įmonė pagamino ir sumontavo sudėtingas, stogą laikančias metalo konstrukcijas pačioje Senamiesčio širdyje, tankiai užstatytoje paveldo teritorijoje.

Kaip ir buvusios Generalinės prokuratūros konversija į gyvenamąjį pastatą – tankiai užstatytoje Naujamiesčio teritorijoje, Vilniuje, pareikalavusi kruopštumo ir koordinuoto darbo, ir kiti pastatai tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėje Baltarusijoje.

Procesams koordinuoti ir valdyti įmonė yra įdiegusi daug sertifikatų: ISO 14001:2015/LST EN ISO 14001:2015 – aplinkos apsaugos vadybos sistema, ISO 9001:2015/LST EN ISO 9001:2015 – kokybės vadybos sistema ir ISO 45001:2018/LST EN ISO 45001:2018 – darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema.

UAB „Kalvasta“ Kalvarijų g. 300 LT-08318 Vilnius Tel. +370 616 42 973

Nacionalinio dramos teatro Vilniuje rekonstrukcija – įmonė pagamino ir sumontavo sudėtingas, stogą laikančias metalo konstrukcijas.

Mūsų įmonė didžiuojasi, pranokusi užsakovo lūkesčius, statydama didžiausią medžio plokščių gamyklą Baltijos šalyse. / UAB „Kalvasta“ direktorius Audrius BUKAUSKAS /

19

Užs.

Baigiamas statyti 4-asis Paupio gyvenamasis namų kvartalas Vilniuje.

Statybų bendrovė „Naresta“ – patirtis ir ambicingi tikslai UAB „Naresta“ atliekami darbai yra tarsi kokybės sinonimas – pastarųjų metų duomenimis, „Naresta“ patenka į geriausių statybos įmonių dešimtuką. Prieš 26 m. susibūręs bendraminčių statybos inžinierių kolektyvas nuo 50 žmonių išaugo į daugiau nei 250 įvairių aukštos kvalifikacijų darbuotojų bendrovę, siekiančią optimalaus rezultato ir keliančią sau vis aukštesnius tikslus.

Šiandien „Narestą“ galima pavadinti ir viena lietuviškiausių įmonių – beveik visi projektai vykdomi Lietuvoje. Penkis pastaruosius metus darbų pakanka sostinėje, o pernai bendrovės atlikti darbai MO muziejuje įvertinti „Metų gaminio“ nominacija. Įmonė pirmauja diegiant pažangias technologijas ne tik statybų, bet ir projektų valdymo srityje. Šiais metais konkurse „Lietuvos BIM projektai 2020“ pristatyta BIM aplinkoje įvykdyta MO muziejaus statyba, o šiuo metu pradėtos statyti Vadovybės apsaugos departamento patalpos T. Ševčenkos gatvėje, Vilniuje, kurios suprojektuotos ir bus statomos pilnoje BIM aplinkoje.

20 2020 rugpjūtis/rugsėjis

Tęsiami statybos darbai Vilniaus Paupio gyvenamųjų namų rajone Jau daugiau nei du dešimtmečius UAB „Naresta“ iš esmės dirba kaip generalinis rangovas, sukaupęs didelę patirtį statant ir įgyvendinant tokius žymius objektus kaip MO muziejus ar verslo centras „Park Town“ sostinės Saltoniškių gatvėje.

Neseniai įmonė pradėjo įgyvendinti ir 6-ąjį „Paupio“ rajono kvartalo etapą sostinės Aukštaičių gatvėje. Šioje patrauklioje miesto dalyje – vilniečių pamėgtame Užupyje bendrovė prieš tai jau pastatė 3-iąjį ir užbaigia 4-ąjį šio rajono kvartalą bei įrengė neįprastą dinaminį fontaną. „Šeštojo

etapo statyba išsiskiria iš jau įvykdytų šio rajono kvartalų tuo, kad šiame etape bus įrengiama dviejų aukštų automobilių statymo aikštelė, o visas statomas rajonas pasižymi aukštu vandens lygiu, todėl reikės vandens pažeminimo sprendimų. Be to, objekto vidinio kiemo tarp 2 ir 3 korpusų dangų įrengimas bus atliekamas minimaliai pasitelkiant tokiam darbui būtinus mechanizmus, nes šis kiemas neturės jokio įvažiavimo iš išorinių gatvių“, – sakė visų trijų etapų statybai šiame rajone vadovavęs Benediktas Šitkauskas.

UAB „Naresta“, kaip generalinis rangovas, šiam galutiniam statybų etapui pasirinkta atsižvelgiant į patikimą partnerystę statant ankstesnius

„Paupio“ gyvenamųjų namų komplekso kvartalus ir į įmonės inžinierių detaliai išanalizuotą ir pateiktą optimizuotą objekto techninį projektą.

„BREEAM Excellent“ iššūkiai Šiuo metu bendrovės „Naresta“ statomam naujausiam verslo centrui sostinės Lvovo g. 37 iškeltas pagrindinis uždavinys – statinys turi atitikti „BREEAM Excellent“ standarto reikalavimus. Kad būsimas statybos objektas būtų įvertintas vienu iš aukščiausių ilgiausiai pasaulyje veikiančios ir visuotinai pripažintos pastatų tvarumo vertinimo, reitingavimo ir sertifikavimo metodikos „BREEAM“ įvertinimu „Excellent“, ypatingas dėmesys skiriamas ekologijai, tvarių statybinių medžiagų panaudojimui ir darbų organizavimui statybose. Verta paminėti, kad „Narestos“ darbuotojai nuolatos turi tikrinti konkursuojamas medžiagas ar įrenginius, kad šie atitiktų „BREEAM Excellent“ reikalavimus, organizuoti darbus taip, kad poveikis gamtai būtų kuo mažesnis. „Siekiant aukščiausio įvertinimo, statybose naudojami atsinaujinantys energijos šaltiniai, vandenį ir elektros energiją taupantys prietaisai. Tai yra tik dalis „BREEAM Excellent“ sertifikavimo iššūkių, su kuriais susiduria „Naresta“, – sako statybos darbų vadovas Algirdas Sauraza.

Pastato konstruktoriai suprojektavo kuo retesnį kolonų tinklą, kad būtų patogus ir laisvas biurų suplanavimas bei erdvi automobilių saugykla. Statinyje vyrauja 11–12 m ilgio tarpatramiai, vietomis siekiantys net 14 metrų. Ne ką mažiau svarbu buvo užtikrinti kiek įmanoma mažesnį perdangų konstrukcijų storį, kad po jomis tilptų gausi inžinerinė įranga. Siekiant šių rodiklių buvo panaudotos iš anksto įtemptos gelžbetoninės konstrukcijos, įtemptas monolitas, kompleksinės plieno – betono sijos. „Tradicinė monolitinė statyba nebūtų leidusi sukurti tokio pastato, tai nulėmė, kad buvo pasirinktas mišrus surenkamasis karkasas“, – teigia Kristupas Veteris, projekto

Verslo centras Lvovo g. 37 Viniuje.

vyriausiasis konstruktorius. Pastate gausu nestandartinių statybinių sprendimų – nuo kabančių laiptų iki stiklo fasadą laikančio įspūdingo dydžio plieninio fachverko. Pabrėždami nepriekaištingą darbų kokybę ir objekto išskirtinumą, dvigubo stiklo fasadus statybų profesionalai pavadino fasadų „Bentley“.

Gerai organizuotų darbų sparta ir patikimumas „Kadangi dirbame praktiškai su visais didžiausiais nekilnojamojo turto vystytojais Lietuvoje, o su kai kuriais sieja tikrai ilgametė bendradarbiavimo patirtis, esame vertinami ir dėl to, kad darbus užbaigiame sutartu laiku“, – pabrėžia įmonės generalinis direktorius Arūnas Šlenys. Ne išimtis ir Lvovo g. 37 verslo centras. Nuo pat statybos pradžios buvo gana trumpas statybos terminas – norint pastatą įrengti 2021 m. I ketvirčiui, įskaitant vidaus apdailos darbus, buvo ir dabar tebėra itin svarbi planavimo procedūra. Šią užduotį vykdyti apsunkino, kaip ir visai statybos rinkai, kovo pradžioje prasidėjusi COVID-19 pandemija ir įvestas karantinas. Šiuo laikotarpiu buvo vykdomi darbai atvirame ore: baigiami konstruktyvo montavimo darbai, pradedamas fasado įrengimas, todėl pavyko išlaviruoti ir darbų tempo nesumažinti. Buvo nerimo dėl medžiagų tiekimo grandinės trikdžių, todėl darbus ir medžiagų tiekimą teko peržiūrėti dar ilgesniam laikotarpiui į priekį.

Neįprastai dideli dvigubo fasado stiklai leido taupyti montavimui skirtą laiką, o didžiuliame dengtame 33 m atrijuje vietoj įprastų pastolių, kurie būtų trukdę apdailos darbams, pavyko įrengti išskirtinę kabančią konsolinę platformą 8 aukšte, nuo kurios darbininkai montavo švieslangio konstrukcijas, atliko apdailos įrengimo darbus. Platformos sumontavimas leido atskirti darbo zonas, kuomet darbai vyksta holo erdvėse ir ties švieslangiu.

Statybos darbų eigą supaprastino ir 3D BIM projektavimas, leidęs sumažinti laiko sąnaudas

tiek skaičiuojant medžiagų kiekį, tiek atliekant tam tikrus projekto (sprendinių) pakeitimus.

Taip pat buvo lengviau valdomi ir prižiūrimi statybos procesai bei jų nuoseklumas. „Tai nepigi, bet svarbi įmonės investicija, leidžianti inžinieriams ir kitų sričių specialistams jau projektavimo stadijoje pastebėti projektavimo klaidas ar neatitikimus ir jų išvengti, nes 3D aplinkoje matoma viskas – einantys stovai, trasos, laidai ir kiti pastato elementai. Pastaruosius paprasta identifikuoti, redaguoti, priskirti tam tikras ypatybes“, – sako objekto projektų vadovas Jevgenijus Kleinovas.

Nuo renovacijų Senamiestyje iki stambių objektų generalinės rangos UAB „Naresta“, pradėjusi veiklą nuo mažesnių projektų – butų ir namų remonto Senamiestyje, sukaupė didelę paveldosauginių objektų restauracijos patirtį.

Vilniaus Senamiestyje yra labai mažai gatvių, kuriose „Naresta“ nebūtų atlikusi pastatų autentiškumo atstatymo darbų. „Naresta“ yra gražinusi ne vieną sostinės bažnyčią, vienas žymesnių bendrovės renovuotų statinių – Šv. Jonų gatvėje esantys JAV lietuvio Juozo Kazicko rūmai. O naujausias iš įmonės renovuotų pastatų – neseniai duris atvėrusi Tarptautinė mokykla, sostinės Senamiestyje, Rusų g. 5, kurios įkurtuvių nesustabdė užsitęsę archeologiniai kasinėjimai pastato rūsio dalyje. Objekte stengtasi išsaugoti esamas mūro sienas ir pamatus, juos sustiprinti ir atstatyti. Buvusios medinės perdangos pakeistos į gelžbetonines. Jas įrengiant reikėjo saugoti esamas senas sienas, nebuvo galima vienu metu didesniame plote išgriauti senų perdangų, siekiant išvengti sienų poslinkių, reikėjo sumontuoti papildomus metalinius ryšius tarp autentiškų laikančiųjų sienų. Nemažai kūrybos, žinių ir kruopštumo pareikalavo stiklinio atrijaus įrengimas virš vidaus kiemo.

Didelis dėmesys buvo skiriamas ir aplinkos darbams. Paminklosaugos reikalavimai durų angoms (negalima buvo jų pakelti) privertė aplinkotvarkos elementus minimaliais nuolydžiais suvesti su šalia esančių Rusų ir Maironio gatvių lygiais. „Narestą“ džiugina galutinis rezultatas: erdvios patalpos, naujos konstrukcijos senų, paveldosauginių fone ir bendras visų pastato elementų suderinamumas. Nemažai laiko, skirto projekto architektės vizijai – padengti fasadą keraminėmis lamelėmis įgyvendinti, visiškai pasiteisino. Daugelyje statinio vietų net neprireikė papildomos apdailos – architektei ir užsakovams tiko bendrovės įrengtos konstrukcijos, nors techniniame projekte ir buvo planuota jas apdailinti.

UAB „Naresta“ Kareivių g. 11B (verslo centras „Eleven“) LT-09109, Vilnius Tel. (8 5) 262 5500 El. p. info_naresta.lt

21

Užs.

XXI a. renovacijos ir statybų standartas: kiekvienas procesas orientuotas į klientų gerovę Modernumu suspindęs sanatorijos „Versmė“ interjeras 2020-ųjų rudenį sanatorija „Versmė“ Birštone, neseniai paminėjusi 50 m. veiklos jubiliejų, pasitinka kardinaliai atsinaujinusi: visiškai baigtas A korpuso vidaus ir dalies išorės kapitalinis remontas. Per rekonstrukciją kardinaliai pakito 5 aukštų pastato vidus, kapitaliai suremontuoti stogai, dalis fasado, naujai atgimė fontanas ir mineralinio vandens biuvetė.

Konkursą laimėjo Alytaus įmonė „VA STATYBA“, jau turinti neįkainojamos patirties statydama ir rekonstruodama rekreacinius objektus. „VA STATYBOS“ direktorius Virginijus Almanaitis, pasakodamas apie nuveiktus darbus, vardija, kad įmonė parengė objekto darbo projektą, skirdama daug dėmesio užsakovo išsakytiems pageidavimams. Atliekant vidaus rekonstrukciją, buvo išardyta daugiau nei 80 proc. sienų ir grindų konstrukcijų. Jos įrengtos naujai. Visiškai pakeista ir šildymo sistema – rangovas panaudojo modernias šildymo ir vėdinimo technologijas.

Buvo pakeista elektros instaliacija, įrengta apsauginė (gaisro) signalizacija, naujai išvedžiota santechnika ir kt. Įrengti ir 2 modernūs liftai: prireikė stiprinti pamatus, didinti liftų šachtas. Daug dėmesio skirta dizaino projekto, kurį pateikė užsakovai, įgyvendinimui. Įmonės statybos darbų vadovas Juozas Ivašauskas pasakoja, kad, įgyvendinant „Versmės“ sanatorijos rekonstrukciją, kambarių suplanavimas kardinaliai pakito, todėl pastatą renovavusiai komandai buvo lengviau objektą pritaikyti prie kokybiško poilsio ieškančių sanatorijos svečių poreikių. Įrengiant patalpas neliko tarybinių laikų apdailos, pasirinktas modernus stilius, subtilūs akcentai, ramios gamtos spalvos.

UAB „VA STATYBA“ – generalinės rangos ir projektų valdymo paslaugas teikianti įmonė, įsikūrusi Alytuje. Įmonė daug dėmesio skiria inovacijoms, tobulėjimui, žinių atnaujinimui ir gali didžiuotis itin stipria specialistų komanda.

Kiekviename darbų etape susitelkiama į aukštą kokybę, laikantis sutartyse numatytų terminų.

22 2020 rugpjūtis/rugsėjis

Išskirtinis dėmesys – ne tik sanatorijos svečiams, bet ir personalui Iki kapitalinio remonto visi A korpuso kambariai buvo dviviečiai. Atlikus vidaus kapitalinį remontą iš viso įrengta 200 vietų sanatorijos svečiams, iš jų 77 dviviečiai, 32 vienviečiai kambariai ir 4 šeimyniniai numeriai. Sanatorija tapo patrauklesnė šeimoms ar svečiams, pageidaujantiems daugiau erdvės.

Kapitaliai suremontuoti arba naujai įrengti druskų kambarys, aromaterapijos salė, biblioteka su skaitykla, kitos sanatorijos svečių laisvalaikiui ir procedūroms skirtos patalpos. Ketvirto aukšto fojė paruošta erdvė treniruoklių salei įrengti, o antrame aukšte – erdvė poilsio kambariui.

Visa korpuso infrastruktūra pritaikyta judėjimo sunkumų turintiems žmonėms, neįgaliesiems.

Tai labai svarbu, nes viena pagrindinių „Versmės“ veiklos krypčių – reabilitacija po judamojo ir atramos aparato pažeidimų ir įvairių traumų.

Pagerintos ir sanatorijos darbuotojų sąlygos: atnaujinti, modernizuoti gydytojų, slaugytojų, fizioterapijos, masažo kabinetai, paruoštos patalpos valgyklėlei ir drabužinėms, įrengti dušai. Suremontavus stogą ir rūsius įrengtos funkcionalios pagalbinės patalpos.

Parinktos kokybiškos apdailos medžiagos ir interjero detalės Atsižvelgiant į patalpų paskirtį ir įvairiapusiškumą daug dėmesio skirta higieniškų, ilgai tarnausiančių, saugių, gyvenamosioms erdvėms idealiai tinkančių medžiagų paieškoms.

Bendrojo naudojimo patalpoms, kambariams naudota jaukumą padedanti sukurti aukštos kokybės vinilinė grindų danga, atspari drėgmei, dėvėjimuisi. Dekoratyvumo ir natūralumo interjerui suteikė aplink liftus įrengta akmens plokščių apdaila.

Buvo parinkti ir modernesni, nei numatyta techniniame projekte, šviestuvai. Įrengiant apšvietimą nemažai dėmesio skirta ramiai, atpalaiduojančiai, iš kasdienybės išsivaduoti padedančiai atmosferai sukurti.

Sėkmės paslaptis – sklandus ir efektyvus komandos darbas Įgyvendinti užsakovų pageidavimus ir darbus baigti laiku padėjo veiksmingas bendradarbiavimas: anot J. Ivašausko, renovuojant sanatoriją, kiekvieną savaitę, o prireikus ir dažniau, vykdavo pasitarimai, kuriuose dalyvaudavo rangovo, subrangovų atstovai, dizainerė Kristina Lastauskaitė, sanatorijos direktorė Rasa Noreikienė, kiti atsakingi sanatorijos administracijos atstovai.

Pagrindiniai užsakovų lūkesčiai – išlaikyti aukščiausio lygio kokybę visuose pastato rekonstrukcijos etapuose – buvo išpildyti su kaupu. Naujai rekonstruotas „Versmės“ A korpusas – estetiškas, šiuolaikiškas, atitinkantis aukščiausius sanatorinio gydymo standartus.

Naujasis AB „Lytagra“ kompleksas Raseiniuose Vienas naujausių „VA STATYBOS“ įgyvendintų projektų – „Lytagros“ filialo parduotuvės ir sandėlių Raseiniuose statyba. Naujasis, jau 22-asis „Lytagros“ kompleksas užima net 3300 kvadratinių metrų teritoriją. Rangovas atliko išorės ir vidaus apdailą, subrangovai – elektros instaliacijos, santechnikos darbus.

Užbaigus statybas sutvarkyta aplinka, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, lietaus nuotekų tinklai.

Statinio pridavimo laikas sutapo su karantinu, tad nebuvo galimybės visų reikiamų dokumentų pateikti tiesiogiai. Tai šiek tiek apsunkino bendradarbiavimą su Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Tačiau institucija suteikė galimybę dokumentus pateikti ne tik tiesiogiai, bet ir el. būdu, bendrauti telefonu, todėl parduotuvė atidaryta vos kiek vėliau, nei planuota.

Teko tęsti jau pradėtus darbus Objektas buvo pradėtas kitos įmonės, tačiau jai bankrutavus nebaigtas. Statybos darbų vadovo Audriaus Mažeikos teigimu, „VA STATYBAI“ 2019-aisiais pradėjus darbus jau buvo pastatyta apie trečdalis konstrukcinės dalies, uždengta nemažai fasado, sukonstruota dalis stogo. Ankstesnis rangovas nebaigė fasado statybos, tad dalis plokščių, ilgesnį laiką veikiamos vėjo ir lietaus, buvo stipriai apgadintos. Norėdami, kad klientas ateityje išvengtų problemų dėl nekokybiškų konstrukcijų, kompetentingi „VA STATYBOS“ darbuotojai rekomendavo atlikti objekto ekspertizę ir tik po

jos tęsti darbus. Po ekspertizės nustatyti pastato defektai: juos statybų įmonė sėkmingai pašalino.

Pagrindinė konstrukcinė medžiaga – daugiasluoksnės plokštės Energijos vartojimo efektyvumas – vienas svarbiausių kriterijų statant šiuolaikiškus komercinės paskirties pastatus. Visoje ES pastatai generuoja daugiau nei trečdalį išmetamo anglies dvideginio kiekio. Tad naujasis „Lytagros“ pastatas Raseiniuose – A+ energinės klasės. Objektui parinkti kokybiški aliuminio ir PVC profilio langai, išskirtiniai savo šiluminėmis savybėmis.

Pagrindinė konstrukcinė medžiaga statant parduotuvę ir sandėlius – daugiasluoksnės plokštės. Jos turi daugybę privalumų: dėl integruotų kokybiškų jungčių plokštės greitai ir paprastai montuojamos, atsparios mechaniniams pažeidimams, pasižymi gera šilumos izoliacija.

Pavyzdys – anksčiau pradėjusios veikti parduotuvės Vienas iš reikalavimų, keliamų rangovui, – atsižvelgti į kitų „Lytagros“ parduotuvių stilistiką.

Prieš tai buvo atidarytos naujos beveik analogiškos „Lytagros“ parduotuvės Kretingoje ir Kėdainiuose. Pastarosios įmonei „VA STATYBA“ buvo pagrindinis orientyras, kokias ir kokių spalvų medžiagas naudoti. Pavyzdžiui, dalis „Lytagros“ pastatams naudotų daugiasluoksnių plokščių – tamsiai raudonos (RAL 3000) spalvos, gamintos pagal specialų užsakymą.

Naujasis „Lytagros“ kompleksas – parduotuvė ir sandėliai – įkurdinti strategiškai patogioje vietoje netoli Raseinių centro. Dėl itin plataus produkcijos asortimento, puikiai išvystytos infrastruktūros, patogios sandėliavimo ir prekių atsiėmimo sistemos parduotuvė jau tapo pagrindiniu regiono ūkininkų traukos centru.

23

N. Tukaj nuotr.

N. Tukaj nuotr.

Šiandien „Aeronamai” yra ne tik yra žaliausias būsto projektas Lietuvoje, bet ir pirmasis – bei kol kas vienintelis – būstas Baltijos šalyse, pats apsirūpinantis visa reikalinga elektros energija ir galintis didžiuotis A++ bei „Pas sivhaus” sertifikatais. Šiuose namuose veikia geoterminio šildymo sistema, mikroklimatą reguliuoja vėsinančios grindys, elektra aprūpina 16 kW saulės jėgainė, o komfortą suteikia išmaniosios sistemos.

A++ energinė klasė – jau nuo 2021 m.

Jau 2021 metais sausio mėnesį visuomeninių pastatų laukia pasikeitimai – bus Vida KUZMICKAITĖ

pereinama prie A ++ energinio naudingumo klasės. Pagal Europos Sąjungos direktyvas visi nauji pastatai turės atitikti beveik nulinės energijos suvartojimo reikalavimus. Statybų rinkoje kyla diskusijos, ar bus lengvai įgyvendinami šie Statybos techninio reglamento reikalavimai.

A++ energinė klasė valstybės valdomiems, visuomeniniams pastatams privalomai pradėta taikyti 2019 m. – anksčiau nei kitiems pastatams, kadangi buvo siekiama, kad valstybė statybos rinkos dalyviams parodytų pavyzdį. Kaip pabrėžia aplinkos viceministras Marius Narmontas, nuo kitų metų atsirandantis A++ energinės klasės reikalavimas gyvenamiesiems pastatams yra savalaikis ir pamatuotas, skatinantis pažangą, tad įgyvendinimas turėtų būti sklandus.

Energijos vartojimo efektyvumo didinimas – vienas pagrindinių Aplinkos ministerijos

strateginių tikslų. Pastato energinis naudingumas žymi energijos kiekį, reikalingą patenkinti su įprastu pastato naudojimu siejamam energijos poreikiui, įskaitant energiją pastato šildymo, vėsinimo, vėdinimo, karšto vandens ir pastato apšvietimo reikmėms, t. y. energijos kiekis, reikalingas pastatui pagal jo paskirtį eksploatuoti.

Pagal Statybos produkcijos sertifikavimo centro (SPSC) duomenis, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų, kurių naudingasis plotas yra apie 200 m², energijos sąnaudos A energinio naudingumo klasės pastatui 52–55 kWh/m ²/

25

sprendimas

Statybų sektoriui pereinant prie A+ energinės klasės reikalavimų, juos rinka labai nesunkiai įgyvendino, o A++ reikalavimai nuo A+ taip pat labai daug kuo nesiskiria. / Marius NARMONTAS /

metus, A+ yra 49 kWh/m ²/metus. Investuojant į tokį būstą sumažinamos jo eksploatacinės išlaidos – aukšto energinio naudingumo būstų eksploatacija yra daug pigesnė nei žemesnių klasių, nes kuo energiškai efektyvesnis pastatas statomas, tuo mažesnis energijos poreikis reikalingas.

Pagrindinis pokytis – atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas Energinio naudingumo reikalavimus visų paskirčių pastatams Lietuvoje reglamentuoja Statybos įstatymas, reikalavimus energinio naudingumo vertinimui nustato Statybos techninis reglamentas STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, kurį

parengė Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai kartu su Aplinkos ministerija.

KTU Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorijos vadovas dr. Karolis Banionis išskiria tris esminius A++ energinės klasės pokyčius, kurių pagrindinis – atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas. Daugiau negu 50 proc. energijos pastate turės būti iš atsinaujinančios energijos, todėl rinkai teks ieškoti ir investuoti į atsinaujinančius energijos šaltinius – biokurą, vėjo, saulės elektrines, geoterminius išteklius. Statant naujus gyvenamuosius namus vien tik dujinio kuro ar skystojo kuro katilai ir kiti tik neatsinaujinančią energiją naudojantys šilumos šaltiniai juose nebeužtikrins atitikties energiniams reikalavimams, papildomai teks rinktis

ir alternatyvų energijos šaltinį. Siekiant kuo sklandesnio energinės klasės keitimo ir perėjimo proceso, specialistai rekomenduoja kuo atidžiau įvertinti energijos šaltinius dar projektavimo stadijoje tam, kad vėliau būtų išvengta papildomų sąnaudų ir nuostolių.

Kitos A++ energinės klasės naujovės, anot dr. K. Banionio, ne tokios sudėtingos ir kritinės: turės būti geresnės atitvarų šiluminės savybės norminiams savitiesiems nuostoliams užtikrinti ir pasikeis reikalavimai energijos sąnaudoms šildymui. Taip pat numatytas aukštesnis vėdinimo sistemos su rekuperacija energinis naudingumas ir gerės šiluminės savybės pertvarų ir tarpaukštinių perdangų, skiriančių autonominius šilumos šaltinius, įrengtus patalpose ar butuose.

N. Tukaj nuotr.

Inovatyvus pastato fasadas, atitinkantis aukščiausios energinės klasės reikalavimus ir darniai įsiliejantis į kraštovaizdį.

26 2020 rugpjūtis/rugsėjis

Šiltinimo naujovės energiškai efektyviems pastatams Nenumaldomai artėja 2021-ieji, kai įsigalios nauji energinio naudingumo reikalavimai – visoje Europos Sąjungoje (taigi, ir Lietuvoje) pradedami statyti visuomeniniai ir gyvenamieji pastatai privalės būti ne žemesnės kaip A++ energinio naudingumo klasės.

Šiltinant namus įprastomis šiltinimo medžiagomis tai reiškia storesnį šiltinamąjį sluoksnį. Tačiau be galo jį didinti tampa beprasmiška: kad ir koks jis būtų storas, pačios medžiagos šilumos laidumo koeficientas dažnai gali būti nepakankamas. Tokiu atveju pasiekti reikiamą visos konstrukcijos šilumos varžos rodiklį tampa tikrai keblu.

Fenolio putos – šiltiems ir sandariems namams Pasaulinė rinka šią problemą sprendžia ieškodama naujų medžiagų, vis mažiau laidžių šilumai.

Vienas tokių modernių sprendimų, jau keleri metai kaip atkeliavęs į Lietuvą, yra fenolio putų (PF) izoliacinės plokštės „SAFE-R“, kurias savo užsakovams siūlo bendrovė „Moderni izoliacija“. Šios modernios medžiagos šilumos laidumo koeficientas nesiekia nė 0,020 W/m·K. PF plokštės gaminamos iš fenolio dervų putų, stingstant suformuojančių orui, drėgmei ir šilumai nelaidų uždarų gardelių masyvą. Iš abiejų pusių tokios PF plokštės gali būti padengtos daugiasluoksne aliuminio folija (vėdinamiesiems fasadams, šlaitiniams stogams) arba stiklo pluošto audiniu (tinkuojamiesiems fasadams). Be to, jos gaminamos ir su gipso kartono sluoksniu iš vienos pusės – patalpoms šiltinti iš vidaus.

Naujausias sprendimas tiesiai iš kosmoso Tiems objektams, kur šiltinamajam sluoksniui palikta visai nedaug vietos, taip pat istorinių pastatų renovacijai, pasižyminčiai nelygiomis sienomis ir kebliais fasadams keliamais paminklosaugos reikalavimais, bendrovė siūlo aukščiausius izoliacijos reikalavimus atitinkančią „SLENTEX®“ medžiagą, sukurtą izoliuoti nuo stingdančio vakuumo kosmonautams, išeinantiems į atvirą kosmosą su skafandrais.

Po daugelio metų tyrimų BASF sukūrė šią naują šilumą izoliuojančią medžiagą, kuri panaudojus nanotechnologijas gaminama iš silikos aerogelio – didelio tankio medžiagos, suspaustos iki šimtųjų manometro dalelių. Gamybos metu aerogelio gijos supresuojamos į kilimėlį, paneigiantį nusistovėjusią nuomonę, kad neįmanoma sukurti medžiagos, mažiau laidžios šilumai nei oras. Projektinis oro šilumos laidumo koeficientas, beje, yra 0,025 W/m·K. O štai „SLENTEX®“ gamintojo deklaruojamas šilumos laidumas – net 0,019 W/m·K! Tad šis mineralinis produktas savo šiltumu ir minimaliu storiu sėkmingai nukonkuruoja likusias šiltinimo medžiagas.

Kad ir koks būtų pastato projektas – naujoji statyba ar istorinė renovacija, privatus namas ar komercinis statinys, – plonas nedegus aerogelio kilimėlis gali būti naudojamas visur, kur reikia plonos, bet labai efektyvios sienų izoliacijos. „SLENTEX®“ – tai sprendimas toms vietoms, kur kitų sistemų galimybės neatlaiko keliamo iššūkio.

Norint gerai ir ekonomiškai apšiltinti pastatą, nebereikia atsisveikinti su patrauklia architektūra.

Silikos aerogelio kilimėliai užtikrina individualų

UAB „Moderni izoliacija“ Savanorių pr. 173, Vilnius, Tel. +370 633 40 080 El. p. info@izoliacija.com, www.izoliacija.com

klimato valdymą, būdami hidrofobiški, bet atviri vandens garų difuzijai (µ ~ 5). Be to, dėl savo lanksčios mineralinio pluošto struktūros jie suteikia daug daugiau galimybių dizainerio minties ir kūrybiškumo išraiškai.

Paprastas būdas iššūkiams nugalėti Pagrindinis „SLENTEX®“ kilimėlių pritaikymas moderniojoje pasaulio šilumos izoliacijos rinkoje – fasadų izoliacija, kur visuomet siekiama sumažinti šilumos tiltus bei sienų storį dideliuose plotuose ir taip padidinti naudingąjį patalpų plotą. Dėl savo nedegumo (A2-s1, d0) ši medžiaga idealiai tinka statiniams, kuriems taikomos griežtos priešgaisrinės nuostatos, tarkim, aukštybiniams ar visuomeniniams pastatams.

Kadangi silikos aerogelio kilimėliai sumažina šiltinamojo sluoksnio storį bent 25–50 proc., tai atveria daugybę naujų galimybių, ypač architektūroje, sprendžiant tokias neatidėliotinas problemas kaip senų pastatų modernizavimas. Sudėtingi dizaino sprendimai gali būti įgyvendinami lanksčiau, neprarandant pastato šilumos ir sutaupant jo šildymui naudojamos energijos. Idealūs šios moderniausios medžiagos pritaikymo būdai yra istoriniai fasadai, rizikingi pastato elementai (tarkim, balkonai), įėjimo ir pereinamosios zonos, šiluminiai tiltai ir nelygus mūras.

Silikos aerogelio izoliacinius kilimėlius galima lengvai apdoroti įprastais įrankiais: pjauti, gręžti ir klijuoti. Šiltinant fasadus, jie klijuojami prie pagrindo mineraliniais arba poliuretaniniais klijais. Lanksti medžiaga gerai priglunda prie nelygių fasadų, apšiltindama net giliausius plyšius, kurie anksčiau keldavo nemažų iššūkių meistrams.

N. Tukaj nuotr.

sprendimas

Rinkos dalyviai pasirengę pokyčiams, tačiau kelia klausimų Numatomos permainos kelia nerimą rinkos dalyviams ir klausimų, ar visus naujos klasės reikalavimus bus lengva pasiekti, ar ženkliai nebrangs pastatų statybos kaina. Visgi, anot Aplinkos ministerijos atstovų, didžiausias šokas statybų rinką ištiko tuomet, kai vyko perėjimas nuo B prie A energinės klasės reikalavimų. Projektuotojai tuomet užtruko prisitaikyti prie griežtesnių reikalavimų, o statybininkai prie pažangesnių medžiagų, tačiau rinka greitai priprato prie A klasės reikalavimų, o užsakovai netruko įsitikinti A energinės klasės teikiama nauda. „Statybų sektoriui pereinant prie A+ energinės klasės reikalavimų, juos rinka labai nesunkiai įgyvendino, o A++ reikalavimai nuo A+ taip Daivos Šarėjienės nuotr.

pat labai daug kuo nesiskiria – jie tiesiog šiek tiek

Šalia pastatų integruoti modernūs atsinaujinančios energijos šaltinių valdymo moduliai.

28 2020 rugpjūtis/rugsėjis

griežtesni, todėl manome, kad ir šis pokytis yra nesunkiai įgyvendinamas. Iš tiesų Lietuvoje yra ne tik kad suprojektuotų A++ energinės klasės pastatų, bet ir įgyvendintų projektų“, – pasakoja M. Narmontas.

Registrų centro duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra daugiau nei 60 sertifikuotų A++ energinės klasės pastatų.

Aplinkos viceministras sutinka su tuo, kad aukštesnės energinės klasės pastatą pastatyti kainuoja brangiau, palyginti su žemesnės energinės klasės pastatais, tačiau pabrėžia, kad aukštesnės energijos pastato nauda yra didesnė: „Rinka aiškiai parodė naudotojų pasirinkimą ir tendencijas – energetiškai efektyvių pastatų poreikis auga, tad nemanau, kad net panaikinus energetines klases „kiaurų“ pastatų paklausa būtų didelė. Atvirkščiai, rinkos dalyviai varžosi siūlydami efektyvesnes medžiagas ir sprendimus.“

N. Tukaj nuotr.

sprendimas

Projektuojant pastatus būtina atsižvelgti į pasikeitusias klimato sąlygas ir priimti atitinkamus sprendimus tam, kad naujuose pastatuose nebūtų problemų dėl perkaitimo ir vėdinimo vasarą. / Remigijus SIMANAVIČIUS / 30 2020 rugpjūtis/rugsėjis

Tuo metu UAB „EEP plius“ direktorius Remigijus Simanavičius teigia, kad atsinaujinančių energijos šaltinių integravimas sukels ne vieną iššūkį, tačiau mano, kad rinka tam pasirengusi. Jis teigia, kad palengva iškyla ir naujas iššūkis, kuris dažnai patenka į antrą planą, tačiau gali kainuoti

ženkliai daugiau nei pastato šildymo sąnaudos: „Dabar problema tampa pastato vėsinimas.

Projektuojant pastatus būtina atsižvelgti į pasikeitusias klimato sąlygas ir priimti atitinkamus sprendimus, kad naujuose pastatuose nebūtų problemų dėl perkaitimo ir vėdinimo vasarą.

Ironiška, bet eksploatacinės sąnaudos stebina – vėsinimas vasarą su neefektyvia įranga gali kainuoti daug daugiau nei šildymas žiemą.“

D. Šarėjienės nuotr.

Pastatų vėsinimas – naujas kriterijus, kurį statytojai rekomenduoja įvertinti

Žingsnis link tvarios energetikos: saulės elektrinės Netrukus visi nauji pastatai, siekiantys atitikti A++ energinio naudingumo klasės reikalavimus, daugiau nei pusę energijos pastate turės generuoti iš atsinaujinančios energijos šaltinių. Viena atsinaujinančios energijos alternatyvų – saulės elektrinės, kurios gali visiškai aprūpinti gyvenamuosius namus ar kitos paskirties pastatus švaria elektros energija ir padėti sutaupyti statinio eksploatavimo sąnaudas.

Saulės jėgaines projektuojančios ir statančios įmonės „GreenUp.lt“ atstovų teigimu, atsinaujinanti energetika, elektrinis transportas ir efektyvus energijos vartojimas jau nebėra tik mados išraiška, tai – protinga ir visuomet atsiperkanti investicija. Jau daugiau nei 700 saulės elektrinių Lietuvoje įdiegusi įmonė atvira naujiems partneriams ir klientams, kurie siekia inovatyvių, su žaliąja energija ir atsinaujinančiais energijos ištekliais susijusių sprendimų.

Novatoriški sprendimai Autonominės ir tinklinės saulės elektrinės pritaikomos individualiems gyvenamiesiems namams ir verslui. Individualių gyvenamųjų namų statyboje šiandien vis labiau populiarėja autonominiai saulės elektrinių moduliai, taip pat saulės moduliai, skirti stoginėms, terasoms, garažams. Saulės elektrinės pritaikomos įvairių tipų (šlaitiniams, sutapdintiems) ir dangų (čerpiniams, plieniniams) stogams. Šis novatoriškas ir tvarus elektros energijos generavimo metodas nesunkiai panaudojamas ir įvairiuose verslui (pramonei, gamybai, administracijai) skirtuose pastatuose. „GreenUp.lt“ savo klientams siūlo alternatyvą stogams – integruotą saulės elektrinę vietoj stogo dangos. Šis sprendimas padeda sutaupyti stogo dangos medžiagų, dengimo ir montavimo sąnaudų. Vietoj stogo dangos integruoti saulės moduliai yra dvigubo stiklo, visiškai atsparūs vandeniui

ir drėgmei. Modernūs saulės moduliai gali tapti puikiu architektūrinės raiškos ir pastato eksterjero elementu.

Valstybės parama Lietuvoje saulės elektrinėms įsirengti yra skiriama valstybės parama tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Fiziniams asmenims, kurie savo lėšomis planuoja įsirengti saulės elektrinę iki 10 kilovatų (kW), yra skiriama 323 Eur fiksuota išmoka už 1 kW elektrinės galios. Juridiniams asmenims skiriama parama gali siekti trečdalį investicijų į statomą saulės elektrinę sumos.

Novatoriškas saulės elektrines diegianti ir konsultacijas apie valstybės paramą teikianti „GreenUp.lt“ – viena didžiausių įmonių Lietuvoje,

dirbančių atsinaujinančios energetikos srityje.

Sukaupta ilgametė patirtis ir naudojama aukščiausios kokybės produkcija iš Vokietijos, Lietuvos, Austrijos bei Italijos leidžia pasiūlyti aukščiausios kokybės saulės elektrinių produktus. Įmonės partneriai – Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos saulės modulių gamyklos. Integruojant saulės modulius naudojami visame pasaulyje pripažinti vokiški ir austriški inverteriai ir šveicariška, integruotiems saulės moduliams skirta montavimo technika.

Daugiau informacijos: UAB „Greenup“ Tel. 8 626 90 110 El. p. info@greenup.lt www.greenup.lt

D. Šarėjienės nuotr.

sprendimas

Specialistai rekomenduoja maksimaliai išnaudoti pasyvias vėsinimo formas – vėsinimą įvairiais paviršiais, panaudojant šešėliavimo techniką, išmanius architektūrinius sprendimus, taip pat aktyvias vėsinimo sistemas. Administracinės, komercinės, mokslo, prekybos paskirties pastatuose galima integruoti šalčio sijas, gyvenamuosiuose pastatuose komfortą užtikrins įprastos kondicionavimo sistemos.

Ateityje – tik tvarių pastatų statybos

Statant A++ energinės klasės pastatą, daugiau negu 50 proc. energijos pastate turės būti iš atsinaujinančios energijos, todėl rinkai teks ieškoti ir investuoti į atsinaujinančius energijos šaltinius – biokurą, vėjo, saulės elektrines, geoterminius išteklius. / Karolis BANIONIS /

32 2020 rugpjūtis/rugsėjis

Dr. K. Banionis prognozuoja, kad tvarūs pastatai, kurie maksimaliai sumažins energijos sąnaudas ir naudos atsinaujinančią energiją, ilgainiui taps kasdienybe: „Tai bus energiškai efektyvūs pastatai, išsiskiriantys gerai apgalvotais techniniais ir šiluminiais parametrais ir charakteristikomis, naudojantys efektyviausią inžinerinę sistemą, besiremiantys atsinaujinančios energijos šaltiniais.“ R. Simanavičius mano, kad esminių pasikeitimų nebus, nes jau dabar pastatai ir jų techniniai, inžineriniai sprendimai ypač pažengę. Labiau keisis architektūrinė raiška, pirkėjai taps pajėgesni, o daugelis pastatų pasieks nulinį energijos suvartojimo lygį.

D. Šarėjienės nuotr.

Pagal šiuo metu keliamus A+ ir A++ klasių reikalavimus apšiltintų pastatų būstų eksploatacija yra žymiai pigesnė nei žemesnių klasių.

Prognozuojama, kad ateityje visi naujai statomi pastatai pasieks nulinį neatsinaujinančios energijos suvartojimo lygį.

komentaras

Gamintojai siūlo ekologiškas pastatų šiltinimo medžiagas Arturas INDIČIANSKIS, BASF projektų vadovas Baltijos ir Šiaurės Europos šalyse

Koncernas BASF prieš septyniasdešimt metų išrado ir patentavo baltąjį poli-

„Ne oporo“ sudėtyje yra ir nedidelių grafito dalelių, kurios sugeria arba

stireninį putplastį „Styroporą“, turintį net 98 proc. oro ir gaminamą naudojant

atspindi infraraudonąją spinduliuotę, sumažindamos patiriamus šilumos

atsinaujinančius energijos šaltinius. Ši medžiaga yra 100 proc. perdirbama,

nuostolius.

puikiai tinka ekologiškų, energiškai efektyvių ir pasyviųjų namų statybai.

Kovodami su klimato tarša gamintojai „Neoporo“ gamybai planuoja

Aukštai energinio naudingumo A++ klasei pasiekti gamintojai pasi-

naudoti pirolizės naftą, kuri gaunama perdirbus įvairių rūšių plastiko šiukš-

telkia inovatyvias, energiškai efektyvias, ekologiškas termoizoliacines

les, tokiu būdu antrines žaliavas vėl grąžinant į gamybos ciklą. Taip ska-

medžiagas. Koncernas BASF jau prieš kelerius metus pristatė pilkąjį po-

tinama žiedinė ekonomika, orientuojamasi į tvarumą ir ekologiškumą bei

listireninį putplastį „Neoporą“, kurio gamybai naudojami atsinaujinantys

gaminamos itin efektyvios, rinkoje pamėgtos termoizoliacinės medžiagos.

energijos ištekliai. Pavyzdžiui, BASF naudoja biodujas, gautas iš maisto

Sprendimus pastatų apšiltinimui siūlanti įmonė BASF įkurta dar

atliekų. „Neoporas“ daugiausia naudojamas išorės fasadams šiltinti, tačiau

1865 m. Vokietijoje. Šiuo metu tai viena didžiausių ir pirmaujančių che-

puikiai tinka ir visam pastato apvalkalui.

mijos kompanijų pasaulyje, kurios tikslas – panaudojant naujas techno-

Efektyviomis termoizoliacinėmis savybėmis, kurios yra iki 20 proc.

logijas, kurti naujus ir tobulinti egzistuojančius produktus, sukurti maksi-

geresnės nei analogiško tankio paprastas polistireninis putplastis, ir at-

malią pridėtinę vertę, integruojant ekonominę naudą, socialinę ir aplinkos

sparumu gniuždymui pasižyminčios medžiagos sudėtyje – 98 proc. oro.

apsaugą.

Užs.

išsprendė statybos specialistų trūkumo klausimą: siūlo liktinių klojinių sistemą, kuriai nereikia specifinių žinių

Įsivaizduokite statybų aikštelę, kurioje statyti savo namo sienas gali kiekvienas jų šeimininkas, pamiršęs sunkiasvorės technikos nuomos išlaidas ir mūrininkų paieškos vargus. Šiandien tai jau ne utopinė idėja, o BPICF liktinių klojinių sistemos, kurią jau prieš kelerius metus Lietuvoje pristatė polistireninio putplasčio gamintoja „BalPol“, privalumai. Juos suteikia speciali EPS blokelių statymo technologija, primenanti „Lego“ kaladėlių dėliojimą.

Paprasta ir greita statyba Jau ne vienerius metus statybos sektoriuje rasti kvalifikuotų specialistų ypač sunku tiek statybų įmonėms, ieškančioms nuolatinių darbuotojų, tiek pavieniams asmenims, įgyvendinantiems vienkartinius statybų projektus. Pasak „BalPol“ projektų vadovo Dariaus Vasiliausko, BPICF liktinių klojinių sistema sprendžia abiejų šių grupių iššūkius: „Naudojant EPS blokelius statybos darbai supaprastėja, o jų laikas žymiai sutrumpėja. Tai padeda sutaupyti ne tik sąnaudų, nuomojant įvairią sunkiąją techniką ir samdant kvalifikuotus specialistus, bet ir laiko – nebereikia jo gaišti derinant įvairius niuansus tarp kelių pusių.

Statybos procesas ypač paprastas, mat pačios detalės yra labai lengvos, o betoną galima maišytis ūkiniu būdu – maišykle tiesiog statybos aikštelėje.“

Jokių plyšių ar šalčio tiltų EPS blokeliai gaminami Press formoje ir yra labai tikslių matmenų. Tai reiškia, kad vienas su kitu susijungia itin sandariai: nelieka jokių plyšių, ertmių, šalčio tiltų. Kadangi išgaunamas ypatingas sandarumas, statomame name būtinas rekuperacinės vėdinimo sistemos įrengimas. „Tarpusavyje blokeliai jungiami „Lego“ kaladėlių principu – vieno blokelio galas glaudžiasi prie kito šono, o viršutinis blokelis juos tarpusavyje sujungia. Tai standus sujungimas, tad nereikia jų tarpusavyje klijuoti. Pagal rūšis BPICF

34 2020 rugpjūtis/rugsėjis

blokeliai skirstomi į pagrindinius, virš langų ir durų dedamus sąraminius bei priešperdanginius, naudojamus prieš perdengimus ar stogo konstrukcijas. Blokelių sistemą papildo trijų rūšių užsklandos: OC, OH arba OB. Kadangi blokelių galai yra atviri, užsklandos naudojamos prireikus uždaryti blokelių galus arba išgauti reikiamą polistireno sienelės storį“, – detalizuoja „BalPol“ specialistas.

Technologija slypi detalėse Inovacija šiuose blokeliuose – plastikinės įdėtinės detalės. Nors tai nėra naujiena pasaulyje, Lietuvoje tokie blokeliai iki šiol nebuvo gaminami. Plastikinės detalės atsirado pasinaudojus gerąja užsienio praktika ir atsižvelgiant į Lietuvos statytojų pageidavimą. Šios detalės, visų pirma, padidina blokelio tvirtumą ir atsiranda galimybė užpilti betonu daugiau eilių per dieną, o tai sutrumpina statybos trukmę. Antra, daugelis statytojų mėgsta papildomai ramstyti sienas ir tai padaryti labai paprasta tiek išorėje, tiek viduje – tereikia ramstį prisukti prie plastikinės juostos.

Dar vienas technologijos pranašumas – atsiranda papildoma galimybė prie blokelių tvirtinti prisukamąsias konstrukcijas.

Kadangi įprastinių BPICF blokelių ir blokelių su plastikine detale matmenys yra vienodi, statant statinį galima naudoti abi jų rūšis.

Dažniausiai iš BPICF blokelių statomos tik išorinės sienos, o vidinės sienos, laikančiosios, statomos iš plytų arba keraminių, dujų silikato

blokelių. Išimtis – sublokuoti namai ar daugiabučiai, kur tarp atskirų butų reikalinga apšiltinta siena.

Betonas ir armatūra – neatskiriami Statant iš BPICF blokelių sienas, betono armavimas yra būtinas: „Vienam sienos kvadratiniam metrui prireiks 3–6 kg armatūros. Sienų kampuose, angokraščiuose ir sienų susikirtimų vietose rišama vertikali armatūra. Jeigu statinys nėra sudėtingas ir konstruktoriai nenurodo kitaip, gulsčiai armuojamos dvi apatinės blokelių eilės ir dvi prieš perdangą.“

Vidinė apdaila Kadangi iš EPS blokelių dažniausiai statomos tik išorinės sienos, galimas jų apdirbimas, pasak specialisto, yra gipso kartono plokščių klijavimas arba tinkavimas. „Gipso kartono plokštės pranašumas – pigiau, greičiau ir paprasčiau.

Plokštės tiesiog klijuojamos prie vidinės sienos ir belieka tik užglaistyti tarpus tarp jų. Sunkesnius daiktus ant išorinės sienos galima pakabinti naudojant ilgesnius, sukamus į betoną inkarus.“

Medžiaga brangesnė, galutinė kaina – pigesnė Kalbėdami apie BPICF betonavimo sistemos kainą, gamintojai siūlo skaičiuoti ne pačių statybinių medžiagų, bet galutinę projekto kainą. Jeigu

Dėl blokelių tikslių matmenų ir jungčių specifikos statybos procesas paprastas, todėl šiai statybai užtenka vieno plataus profilio statybininko ir poros pagalbininkų. / „BalPol“ projektų vadovas Darius VASILIAUSKAS /

lyginsime vien statybinių medžiagų kainą, ši sistema gali kainuoti panašiai ar net šiek tiek brangiau nei įprastinė. „Šiuo atveju reikėtų įvertinti papildomas išlaidas statant iš elementarių medžiagų – sunkiasvorės technikos samdymas, atlygis mūrininkams ir apšiltintojams ir panašiai. Tuomet kainų skirtumo

nelieka, o statinio sandarumas ir šiluminės savybės bus puikios. Šiai statybai užtenka vieno plataus profilio statybininko ir poros pagalbininkų. Dėl blokelių tikslių matmenų ir jungčių specifikos statybos procesas paprastas – blokelius įmanoma uždėti tik teisingai, todėl reikšmingai sumažėja klaidų rizika“, – sako D. Vasiliauskas.

Daugiau informacijos: Tel. +370 37 55 1518 El. p. info@balpol.lt S. Lozoraičio g. 15A, Garliava, Kauno r.

35

objektas

Indrė VOZGIRDAITĖ

Viešbutis „Moxy“ Kauno centre iškilo „be ceremonijų“ – ryžtingai pamynęs aukščio baimę ir nusitaikęs į sostinės mastelio tūrius. Architekto Gintauto Natkevičiaus teigimu, tokia statinio architektūra, užsimenanti apie įsimintinus tarpukario architektūros pavyzdžius, pasirodė vienintelis teisingas kelias.

– lemtingas trečiasis bandymas

Architektai: Agnė Natkevičiūtė, Gintautas Natkevičius, Adomas Rimšelis, Paulius Narauskas (UAB Architektų biuras „G. Natkevičius ir partneriai“)

38 2020 rugpjūtis/rugsėjis

objektas

Tas pats statinys – skirtingos idėjos albėdamas apie viešbučių tinklui „Marriott“ priklausančio „Moxy“ projektą, G. Natkevičius prisimena savo paties neįprastą istorinį ryšį su statiniu – jį architektui teko projektuoti net tris kartus iš eilės. Daugelis puikiai pamena prieš porą dešimtmečių architekto suprojektuotą prekybos centrą „Sostinė“, kuris vėliau vėl jo paties buvo rekonstruotas į biurų pastatą. Biurų pastato projektas tąkart taip ir liko tik popieriuje, o vėliau atėję statytojai pasiūlė šioje vietoje suprojektuoti viešbutį, senąjį statinį nebe perdarant, o griaunant.

G. Natkevičius pabrėžia, kad jam pačiam yra įdomiausia filosofinė šio reiškinio pusė, kada triskart reikia pergalvoti, perdaryti ir psichologiškai nusiteikti nebe rekonstrukcijai, o griovimui. „Niekada nėra pralaimėtos partijos, nes visada, atsiradus naujai funkcijai, viską galima padaryti iš naujo“, – neabejoja architektas.

Prisiminęs visus tris statinio projektus, G. Natkevičius juokaudamas pateikia paralelę su senoviniu kaimišku sienų dažymu, kada vienais metais tepama viena spalva, kitais – kita, kuo storiau, kad pasidengtų ankstesnioji dažų spalva. „Daug kartų „dažėme“, ir tik paskutinis „sluoksnis“ gavosi tas tikrasis“, – su humoru atliktus darbus vertina architektas. Stebint iš laiko perspektyvos, jam visada įdomu paanalizuoti, ką su kolegomis apie tai galvoję anksčiau, ar pasikeitė jų nuomonė, mąstymas. Tačiau, kiek tik pamena, jį patį ir kitus, besilietusius prie šios architektūros, visada inspiruodavo ne kažkokie šiuolaikiniai stiklo statiniai, bet labai stambaus smetoninės tarpukario architektūros

K

Pamatų projektavimo ir įrengimo bendrovė UAB „Projektana“ pagal gautą generalinio rangovo užsakymą atliko viešbučio „Moxy Kaunas Center“ pastato pamatų projektavimo ir įrengimo darbus. Parinkus racionalius sprendinius buvo suprojektuoti ir įrengti 60 cm skersmens gręžtiniai poliai su galvenomis. Patyrę inžinieriai ir specialistai priėmė iššūkį atlikti darbus ypač ankštomis sąlygomis tankiai užstatytoje teritorijoje, nepažeisdami esamų konstrukcijų ir gretimų statinių per gan trumpą generalinio rangovo nustatytą terminą.

UAB „Projektana“ Chemijos g. 23D-3, LT-51331 Kaunas Tel. +370 37 407 040 www.projektana.lt 39

D. Gumbrevičiaus nuotr.

mastelio detalės, masyvūs tikros sostinės tūriai. „Kai atėjus vystytojams su viešbučio „Moxy“ užsakymu, perkratėme galvoje visas prieš tai buvusias patirtis, vėl nuėjome tuo pačiu keliu, nes atrodė, kad jis vienintelis teisingas. Tai tarpukario Kauno architektūros paties geriausio periodo rupios detalės, suapvalinti kampai, stambus tinkas su labai stambiu potėpiu, faktūra, kai net jaučiasi, kad tinkuota ne mašina, o ranka“, – sako architektas.

Atmesta aukščio baimė Viešbučio projektą kūrusi architektų komanda teigia įgyvendinusi seną urbanistinę architektūrinę idėją. Autoriams norėjosi, kad statinys atitiktų tikros sostinės, rimto, solidaus miesto mastelį, todėl buvo nuspręsta jį paaukštinti vienu aukštu. Tai, ko gero, reikšmingiausia projekto dalis, liudijanti peržengtą aukščio baimės ribą. G. Natkevičiui visiškai nesuprantamas iki šiol gajus įprotis baikščiai žiūrėti į miesto centre ar senamiestyje statomų pastatų aukštį – neturėtų būti nei kalbos apie čia iškylančius trijų aukštų „pastatėlius“. „Tarsi turėtume

nekreipti dėmesio, kaip buvo projektuojama tarpukaryje? Šiuo statiniu norėjome teigti, kad miesto centras turi būti užstatomas aukštais pastatais.

Vienu akies krašteliu žiūrėjome į tarpukario architektūrą, geriausius jos pavyzdžius, Lietuvos banko kaimynystę“, – teigia architektas.

G. Natkevičius išskiria ir kitą architektūrinę statinio savybę. „Labai dažnai kalbame, kad reikia gerbti greta esančią kaimyninę architektūrą. Grįžome prie šio metodo – nesiliečiame nei prie vieno, nei prie kito banko pastato“, – pabrėžia pašnekovas. Pastatas stovi perimetre, tačiau nuo šoninių istorinių pastatų yra atsitraukęs suapvalintais galiniais fasadais ir sienomis, – tokiu sprendiniu architektai teigia atidavę pagarbą istorinei architektūrai.

Viešbučio projektas įvardijamas kaip rekonstrukcija, tačiau iš senojo statinio teliko vien požeminis, buvęs užbetonuotas garažas. Įgyvendinant naująjį projektą jis vėl buvo atvertas, konstrukcijos sustiprintos, išvalyti visi vėliau atsiradę naujadarai, pavyzdžiui, kadaise įsikūręs naktinis klubas.

Esame stogdengių kompanija, įrengianti stogus su PVC stogo dangomis. Pagrindinė veiklos kryptis – logistikos sandėlių stogai, prekybos centrai, gamyklos. Viešbučio „MOXY“ stogas buvo įdomus dėl netipinės stogo konstrukcijos ir elementų.

www.stogrenta.lt 40 2020 rugpjūtis/rugsėjis

Turėtų gerai „prilipti“ Stiklinis pirmasis viešbučio aukštas padeda sukurti vizualinį įspūdį, tarsi masyvus tūris kybotų tarp dviejų šoninių pastatų kaip milžiniškas tiltas. Pirmame aukšte reprezentuojamas viešbučio „Moxy“ ženklas: registracijos zona, persipynusi su baru, besiregistruojantiems svečiams siūlo ir pasivaišinti. Dėkinga pirmo viešbučio aukšto funkcija, anot architekto, pasitarnavo ir Kauno centro gyvenimui. Gyvas registracijos ir baro erdvių interjeras traukia akį savo demokratiška erdve, apdaila iš surūdijusio metalo, armatūros, suteikia Kaunui ne visai įprastos dvasios.

Jis „užkabina“ žvilgsnį net nuo Laisvės alėjos pusės ir savaip įsilieja į gatvę.

Aukštesniąją viešbučio dalį G. Natkevičius vadina tradiciniu viešbučiu, nesibaimindamas priminti kritikų statiniui pašaipiai prikabintos „vagono“ etiketės. Tačiau tai tiesiog esąs viešbutis su tam tikra langų, naktinio apšvietimo struktūra, ištrauktomis stambiomis detalėmis, piliastrais, horizontaliais karnizais, jų kaita ir ritmu. Architektų komanda neabejoja, kad tereikia kiek apsiprasti akims ir paaiškės, jog prie centrinės Kauno dalies šis statinys labai prilipo. „Mano nuomone, tai normalus, aukštas, rupus, geros architektūros pastatas „be sentimentų“, – teigia architektas.

Užs.

Perdangos aptvėrimai – statybininkų saugumui užtikrinti Statybų pramonėje vis dar dažni nelaimingi atsitikimai darbo metu ir nemenką jų dalį sudaro kritimai iš aukščio. Europoje dėl šios priežasties kasmet vis dar žūsta apie 1300 žmonių. Tad kartu su kokybiškais ir saugiais statybų pastoliais į Lietuvą atkeliauja ir perdangos aptvėrimai.

Saugumas pagal Europos standartus

Kokybę ir saugumą liudija sertifikatas

Kiekvienam pastatui neišvengiamai ateina ta statybų stadija, kai perdangos jau išlietos, o sienos dar yra ne visos. Ir dažniausiai šiame etape laiptų ar balkonų turėklai numatomi tik perspektyvoje. Kad statybininkai, atlikdami savo darbus, nenukristų ir nesusižalotų, būdavo imamasi simbolinių priemonių: nutiesiamos perspėjamosios juostos ar sukalami laikini atitvarai iš lentų. Ta-

Įmonė „Transrifus“ Lietuvai siūlo Švedijos ir Lenkijos koncerno TLC gaminius, skirtus statybų darbuotojams nuo nelaimingų atsitikimų apsaugoti.

Jie pažymėti CE ženklu kaip statybiniai produktai. Šią modernią perdangos aptvėrimų sistemą išbandė Lenkijos Mechanizuotosios statybos ir uolienų kasybos institutas, kad ji atitiktų EN 13374: 2013 standarto bei naujausios Europos direktyvos 305/2011 (CPR) reikalavimus. TLC taip pat

čiau tai buvo prasta ir nesaugi praktika – toks atitvaras neišlaiko atsirėmusio į jį žmogaus svorio, tad gali tarnauti tik kaip simbolinis perspėjimas: čia nesaugu, verčiau laikytis atokiai. Žinoma, atsakingoms šiuolaikinėms statyboms tokių apsaugos priemonių nepakanka. Todėl vis daugiau Lietuvos statybų bendrovių įdiegia modernias apsaugos nuo kritimo sistemas, skirtas pastatų ir konstrukcijų kraštams, technologinėms angoms (liftams ir kt.), stogo kraštams, praėjimams pritvirtinti – žodžiu, visoms vietoms, kur tik kyla pavojus nukristi iš aukščio. Tai vadinamieji perdangos aptvėrimai (angl. EPS – edge protection system). Atitikdama visus Europos saugos standartus, EPS užtikrina, kad bet kuri ją naudojanti statybvietė atitiks visus griežčiausius ES teisės aktų reikalavimus, apsaugodama visus joje dirbančius meistrus nuo kritimo.

turi savo gaminių atitikties EN 1090 standartui sertifikatą. Šiuos aukštus standartus atitinka visa koncerno gaminama aptvėrimų sistemos įranga.

ES standartų atitikties sertifikatai – vienas pagrindinių kokybiško ir saugaus gaminio požymių.

Ir nors mūsų šalies rinkoje yra ne vienas panašių apsauginių atitvarų tiekėjas, toli gražu ne kiekvienas gali paprašytas juos pateikti. O rinktis, žinoma, geriausia sertifikuotą gaminį – tik jis užtikrina tikrai saugias ir atsakingas statybas.

Modulinė sistema, pritaikoma kiekvienam atvejui Bendrovės „Transrifus“ tiekiamoje perdangos aptvėrimų sistemoje numatytas visas sprendimų asortimentas, užtikrinantis saugumą statybvietėse,

pastatuose, kasinėjimo ir kitose vietose, ten, kur yra tikimybė nukristi. Ji ypač lengvai montuojama ir pritaikoma įvairiems paviršiams. Su specialiais tvirtinimo elementais kraštų apsaugas galima sumontuoti ant betoninių perdangos kraštų, medinių ir metalinių sijų, mechaniškai jų nepažeidžiant.

Atitvarai sudaromi iš metalinių tvorelės segmentų, suvirintų iš plieninių strypų su 50 mm žingsniu.

Atitveriančius elementus kas 2 m laiko universalūs dviejų aukščių statramsčiai, o statramsčio laikiklis su fiksatoriumi užtikrina konstrukcijos stabilumą ir greitą montavimą. Šie laikikliai gali būti ne tik prisukami prie horizontalios perdangos ar vertikalios konstrukcijos, bet ir turi galimybę būti primontuoti kampu prie laiptų krašto, sudaryti pagrindą saugiems turėklams ar būti smeigiami į gruntą. „Ši sistema turi montavimo modulių, pritaikytų kiekvienam atvejui, koks tik gali pasitaikyti statybvietėje ar kitame objekte, kur yra kritimo iš aukščio rizika“, – teigia įmonės „Transrifus“ projektų vadovas Artūras Rybinas.

Saugumas ir europinių standartų atitikimas – savybės, kuriomis pagrįstai turėtų didžiuotis kiekviena atsakinga statybų bendrovė. Ir viena iš priemonių tai pasiekti – kokybiški, sertifikuoti perdangos aptvėrimai, sumažinantys nelaimingų atsitikimų nuo kritimo iš aukščio riziką.

Liepų g. 34A, Garliava UAB „Transrifus“

Tel. +370 373 37 410 El. p. info@transrifus.lt https://www.transrifus.lt/

41

interjeras

Po industrine forma – tarpukario Kauno fragmentai

Indrė VOZGIRDAITĖ

Reprezentacinė „Moxy“ pirmojo aukšto erdvė, jungianti baro ir registracijos zonas, savo gyvybinga ir drąsia išraiška atspindi šiuolaikinių visuomeninių interjerų lūkesčius. Lietuviško miestietiško gyvenimo, tarpukario Kauno epizodai išskiria erdvę iš kitų to paties tinklo viešbučių interjerų.

42 2020 rugpjūtis/rugsėjis

„Moxy“ interjero projekto autoriai: Agnė Kirslienė, Rytis Čimkus, Sandra Žukauskė (Ryčio Čimkaus studija „BALT-A“)

interjeras

Vyrauja pramonė ir tarpukaris ienas iš „Moxy“ interjero projekto autorių, architektas Rytis Čimkus pasakoja, kad pagrindinis užsakovo reikalavimas buvo profesionaliai ir greitai atlikti darbą, o interjero gaires apibrėžė pats „Moxy“ tinklo prekės ženklas. Todėl kurdami svečių kambarių interjerus, projekto autoriai turėjo laikytis įprastinės viešbučio koncepcijos. Gana griežtas kūrybos gaires atpirko darbas pirmajame, viešbutį reprezentuojančiame aukšte – čia interjero architektai galėjo drąsiai išnaudoti savo kūrybinį potencialą. „Moxy“ pageidavimu, pirmojo aukšto erdvė turėjo bent iš dalies reprezentuoti vietinės šalies ir miesto gyvenimą. Be to, interjeras turėjo būti jaunatviškas, pritaikytas millennials kartai. Projekto komanda kūrė ne vieną koncepciją, turėjo kelis idėjų etapus, tačiau galutinei projekto idėjai

V

44 2020 rugpjūtis/rugsėjis

Užs.

LT.PROJECT įrengė visas bendrąsias pirmo aukšto erdves, tame tarpe registratūros zoną, įgyvendindami standartinius ir nestandartinius baldų bei apdailos sprendimus. Įmonės pardavimų vadovas A. Kukys pasakoja: „Šis projektas išsiskiria originalių sumanymų gausa ir medžiagų bei konstruktyvinių sprendimų kompleksiškumu. Įgyvendindami architektų idėjas, ne tik jungėme skirtingas medžiagas – medienos masyvą, medienos lukštą, metalą, stiklą, betoną, bet net ir tos pačios medžiagos skirtingas dangas, pavyzdžiui, dažytą, juodintą, lakuotą, rūdintą, patinuotą metalą. Siekiant sukurti autentišką, jaunatvišką „Moxy“ stilių, buvo derinami daugelio gamintojų skirtingų apdailų baldai ir aksesuarai, grafika paryškinama neoniniu apšvietimu.

Projekte visi nestandartiniai gaminiai unikalūs ir gaminami pirmą kartą.

Norisi atskirai paminėti kai kuriuos išskirtinius ir smagius gaminius: tai metalo lankstinių siena su integruotais 4 televizorių ekranais, laisvai pastatoma metalo konstrukcija-lentyna su korteno plokščių apdaila, integruotu biožidiniu ir daiktų saugojimo spintelėmis, pieno baras-treniruoklis susitikimų kambaryje. O mūsų partnerių Švedijoje gaminti fiberbetono gaminiai registratūros, baro ir pusryčių zonos nišų stalviršiams svėrė 3,5 tonos. „Dirbdami ties projektu visada siekiame maksimaliai išpildyti architektų viziją, todėl galime įgyvendinti itin kompleksinę užsakovo užduotį iki smulkiausių detalių, – komentuoja A. Kukys – Užsakovui tai yra patogu, nes sutaupoma daug laiko, mažėja klaidų tikimybė ir ženkliai paprastėja projekto administravimas. Iš užsienio kompanijų atėjęs darbo su vienu pasirinktu partneriu formatas prigyja ir Lietuvoje. Užsakovai vertina naudą, patogumą ir sutaupytą laiką. Ir tai svarbu tiek projekto derinimo bei įgyvendinimo stadijose, tiek tolesnio eksploatavimo metu – labai patogu, kai visais klausimais užsakovo darbuotojai gali kreiptis į vieną partnerį.“

Vilnius | Kaunas | Klaipėda | www.ltproject.lt

45

interjeras

Grynas, šiurkščias atviro betono, metalo medžiagas dizaineriai vizualiai suminkštino derindami spalvotus baldus, tekstilę, kilimus.

įkvėpimo pasisėmė iš Kauno tarpukario laikotarpio ir pramoninių vietų – fabrikų, gamyklų.

Viešbučio svečių registracijos vieta beveik niekuo neatskirta nuo baro, specialiai sukurtas įspūdis, kad tai tarsi ta pati erdvė. Interjero dizainerės Agnės Kirslienės manymu, būtent tokia yra „Moxy“ koncepcija – atmetami bet kokie oficialumo ženklai, įsileidžiama jaunatviška energija, sukuriama atpalaiduojanti atmosfera. „Akivaizdu, kad čia su kostiumu tikrai niekas nepasitiks“, – tvirtina A. Kirslienė.

Anot R. Čimkaus, vidaus sąsajas su išorės architektūra galima pastebėti griežtose linijose, struktūriniuose elementuose, kuriuos projekto kūrėjų komanda stengėsi visur palikti atvirus.

Grynas, šiurkščias atviro betono, metalo medžiagas dizaineriai vizualiai suminkštino derindami spalvotus baldus, tekstilę, kilimus. Dabar, ko gero, kiekvienas praeivis, užsukęs į „Moxy“, patvirtins, kad spalvingų detalių interjere netrūksta – viskas susilieja į jaunatviškai gyvybingą, drąsų derinį.

46 2020 rugpjūtis/rugsėjis

interjeras

Specialiai paliktos atviros jungtys Paklausta apie originalius vidaus sprendinius, A. Kirslienė pamini įspūdingus, specialiai viešbučio erdvei pritaikytus „inžinerinius stebuklus“, pavyzdžiui, 4 m aukščio stiklo vitrinas, pagamintas vietinių meistrų rankų. Projekto kūrėjų komanda gamintojų paprašė visur palikti atviras jungtis, varžtus, lubas siekiančias armatūros sienutes. „Tai galbūt nelabai įsivaizduojami dalykai interjere, bet čia jie puikiai su viskuo dera“, – sako dizainerė.

Interjerui išskirtinumo suteikia juodo armuoto ir rūdinto metalo sienos. Prie jų dera taip pat iš rūdinto metalo pagamintas židinys. Nors rūdžių paviršiai lietuviškuose interjeruose jau senokai nebe naujiena ir lietuvių gamintojai siūlo įvairiomis technikomis surūdintus metalus, autoriai teigia ilgai ieškoję jiems tinkamiausio varianto, kad rūdys interjere atrodytų nepriekaištingai.

48 2020 rugpjūtis/rugsėjis

Užs.

D. Gumbrevičiaus nuotr.

Viešbučio erdvei – autentiškos lubos

Savita viešbučio „Moxy“ architektūra ir gyvybingas pirmo aukšto interjeras paragino ieškoti ir autentiškų lubų sprendinių. Įmonė „Bygg & fasade service“, kurios darbų galima rasti daugelyje visuomeninių erdvių, išskirtiniais lubų sprendiniais papildė reprezentacinės viešbučio dalies interjerą.

Sukurta specialiai Įmonės indėlis įrengiant viešbutį „Moxy“ – aukštos kokybės metalinio tinklo kabamųjų lubų gamyba ir montavimas. Metalinės lubos dėl lengvos priežiūros ir praktiškumo ypač dažnai naudojamos visuomeninių, didesnės higienos reikalaujančių erdvių interjeruose, pavyzdžiui, restoranuose ir kavinėse, jų virtuvėse, dušinėse, sporto klubų rūbinėse ir kt. Įmonės direktorius Gytis Štaras pasakoja, kad viešbučio lubų montavimui įmonė sukūrė atskirą projektą. Savita viešbučio forma ir išskirtinis jo pirmo aukšto dizainas paragino atsisakyti standartinių lubų sprendinių. Įmonė pasiūlė pagaminti pačių suprojektuotas lubas ir didžiąją dalį konstrukcinių dalių. Estetinė juostinių metalinių lubų išraiška leido prisidėti prie išskirtinio vidaus dizaino kūrimo, savitais sprendiniais papildyti interjerą.

Vadovo teigimu, daugiausia laiko ir pastangų pareikalavo ne montavimo darbai, o jų

projektavimas, glaudžiai bendradarbiaujant su architektais. Daug dėmesio teko skirti šoninių sienų, kolonų, vidurinės lubų dalies užbaigimui. Teko dirbti vienu metu su kitais projekto dalyviais, todėl, prireikus montuoti tam tikrą lubų dalį, kartais tekdavo laukti kitų darbų pabaigos.

Vis tik suderintas profesionalus komandinis darbas su aiškiai paskirstytomis užduotimis leido išvengti darbo eigos nesklandumų.

Pritaikytos ir standartinės lubos Kituose viešbučio aukštuose specialistai panaudojo ypač tvirtas standartines kabamąsias lubas. Įmonės siūlomos lubos atitinka aukščiausius kokybės standartus, todėl neprireikė papildomų sprendinių išskirtiniams viešbučio poreikiams patenkinti. Vienas svarbiausių viešbučiui keliamų reikalavimų – ypač geros izoliacinės lubų savybės. Užsakovas išsakė ir dar vieną pageidavimą – kad vėlesnė lubų priežiūra būtų nesudėtinga. Šiuos kriterijus visiškai

atitiko standartinės izoliacinės kabamosios lubos. Aukštesnius higienos reikalavimus tenkino ir įmonės pasiūlytos standartinės lubos viešbučio virtuvės zonoms. „Bygg & fasade service“ darbai puošia daugelio visuomeninių, komercinių ir gyvenamųjų pastatų interjerus. Įmonė taip pat siūlo mineralinio pluošto, mineralinės vatos, medines bei gipsines kabamąsias lubas ir jų konstrukcijas. Apie dešimt metų veikianti įmonė klientų pasitikėjimą pelnė dėl ypač aukštos darbo kokybės. Įmonės specialistai taiko modernias technologijas, lanksčiai žvelgia į klientų poreikius ir įsigilina į kiekvieną objektą, todėl optimalių rezultatų pasiekia įgyvendindami net ir sudėtingiausius projektus. Per savo veiklos metus „Bygg & fasade service“ komandai pavyko tapti vienais geriausių lubų specialistų Lietuvoje.

Daugiau įmonės atliktų kabamųjų lubų projektų galima pamatyti www.lubusistemos.lt ir „Facebook“ paskyroje www.facebook.com/lubusistemos.

49

Pirmo aukšto erdvė turėjo bent iš dalies reprezentuoti šalies ir miesto gyvenimą.

D. Gumbrevičiaus nuotr.

Užs.

Viešbučio žvilgsniui atverti – kokybiški langai ir vitrinos Įmonė „Durų sistemos“ pasirūpino viešbučio „Moxy“ langų ir vitrinų įstiklinimu. Profesionalams patikėtas uždavinys – dirbti laikantis aukščiausios kokybės reikalavimų. Įmonės direktorius Algirdas Rutkauskas pasakoja, kad tai ne pirmas kartas, kai jų įmonei tenka atlikti darbus, susijusius su šioje vietoje stovinčiu pastatu. Prieš keletą dešimtmečių įmonės komanda rūpinosi pramogų ir laisvalaikio centro „Sostinė“ langų ir vitrinų gamyba bei montavimu. Senąjį pastatą pakeitus viešbučiui, įmonė ir vėl ėmėsi panašios užduoties – įstiklinti langus ir pirmo aukšto vitrinas su lenktais stiklo paketais.

A. Rutkauskas pabrėžia, kad darbų kokybei keliami reikalavimai buvo ypač griežti. Todėl techninė priežiūra buvo labai atidi. Teko kruopščiai tikrinti šiltinimo sluoksnius, jungtis, užtikrinti, kad neprapūstų vėjas, nesikauptų drėgmė, nebūtų nei menkiausių šilumos nuostolių. Nors įmonei su užduotimi pavyko sėkmingai susidoroti iš pat pirmo karto, direktorius pripažįsta, kad sujungimo

mazgų sprendiniai, palyginti su kitais objektais, buvo sudėtingi.

Viešbučio vietose, esančiose arčiausiai kitų pastatų, specialistai sumontavo ugniai atsparius langus, kad kilus gaisrui ugnis nepersimestų į kaimyninius pastatus. Įmonės vadovas teigia, kad kiekvienam objektui tenka gaminti gaminius, turinčius vis skirtingą funkciją: „Vienur langai turi sulaikyti dūmus, kitur – saulę, dar kitur – užsispausti pučiant vėjui.“ Automatizuotam projektavimui įmonė naudojo programinę įrangą „Reynaers“. Viešbučio funkcija nulėmė dalį specifinių reikalavimų: dėl svečių saugumo netiko įprastai atidaromi langai, jie galėjo būti tik su vėdinimo režimu. Šiai užduočiai įgyvendinti įmonė iš Anglijos parsisiuntė specialius mechanizmus.

Tačiau sudėtingiausia buvo pati statinio miesto centre vieta. „Pastatas įspraustas tankiai užstatytoje vietoje, todėl net nebuvo normalios statybų aikštelės. Medžiagas reikėjo tiekti realiu laiku, atvežus langus iškart montuoti, nes nebuvo kur sudėti.

Turėjome viską ceche išrūšiuoti, iškrovus iš mašinos – iškart į angas. Iškrovimui turėjome 10 minučių, iš paskos važiuodavo santechnikai, elektrikai“, – apsunkintą darbų eigą komentavo įmonės direktorius.

Tačiau toks darbo organizavimas ir darbai statybų aikštelėje suteikė naudingos, išskirtinės patirties. Vertinant iš organizacinės pusės, komandai teko labiau susikaupti, nes daug kas vyko iš anksto to nenumačius. Įmonė „Durų sistemos“ turi labai didelę berėmio grūdintojo stiklo konstrukcijų projektavimo ir gamybos patirtį Lietuvoje. Ji atlieka berėmio ir aliuminio stiklo konstrukcijų projektavimo ir montavimo darbus tiek vidaus patalpose, tiek išorės fasaduose.

UAB „Durų sistemos ir Ko“ Draugystės g. 17, LT-51229 Kaunas Tel. 8 37 338 800 www.durusistemos.lt

51

Interjere atmesti bet kokie oficialumo ženklai, specialiai sukurta jaunatviška, atpalaiduojanti atmosfera.

Interjero autoriai įkvėpimo pasisėmė iš Kauno tarpukario laikotarpio ir pramoninių vietų – fabrikų, gamyklų.

52 52 2020 2020rugpjūtis/rugsėjis rugpjūtis/rugsėjis

Užs.

Matiniai dažai „Topcolor Xpert“ – solidus vaizdas ir nepriekaištinga eksploatacija Viešbučio interjero kūrėjai sienoms ir luboms pageidavo giliai matinio paviršiaus, kuris ne tik atrodytų prabangiai, bet ir būtų lengvai prižiūrimas. Todėl rinkdamiesi gerai tonuojamus tiek pastelinėmis, tiek ryškesnėmis spalvomis dažus „Moxy“ interjerui, viešbučio dizaineriai ir rangovai atkreipė dėmesį į lietuvišką produktą „Topcolor“.

Kaip žinome, kuo matiškesnis dažas, tuo labiau jis jautresnis valymui, poliravimui. Todėl pagal techninius reikalavimus dažai turėjo atitikti pirmą stiprumo klasę, o jiems tonuoti skirta pigmentavimo pasta – pageidaujamą aukštą kokybę.

Tokie yra serijos „Topcolor Xpert“ dažai, kurių pirma stiprumo klasė išgaunama dar ruošiant dažus gamybai – mėginys siunčiamas į laboratoriją Vokietijoje, kur yra testuojamas. O dažams tonuoti naudojami šveicariški pigmentai nesukelia jokių eksploatacinių nesklandumų, nes yra labai atsparūs tiek atmosferos, tiek mechaniniam poveikiui. Tokiais dažais padengtas paviršius gali išlaikyti 10 000 ciklų ir daugiau, nekeisdamas spalvos ir kitų fizinių parametrų, jeigu valoma kempinėlės švelniąja puse.

Viešbučiui buvo pasiūlyti matiniai dažai „Topcolor Xpert Matix“ – sienoms ir „Topcolor Xpert Ultra Mat“ – luboms. Kad nekiltų abejonių dėl šio dažo kokybės, jis buvo testuotas kartu su rangovų atstovais „Topcolor“ dažų parduotuvėje esančiame dažų testavimo padalinyje. Po

sėkmingo testavimo rangovai be jokių dvejonių pasirinko vieną kokybiškiausių, rinkoje pasitvirtinusių produktų – serijos „Topcolor Xpert“ dažus, kurie yra visiškai matiniai, lengvai plaunami, nesipoliruojantys su keramikos bei vaško priedais.

Prieš kurdama naują dažą, UAB „Topcolor“ technologų komanda visuomet atlieka poreikio analizę, apklausdama daugiau nei 500 asmenų, kurie suskirstomi į keturias kategorijas: dizaineriai, naujakuriai, darbų vadovai ir, savaime aišku, dažytojai. Tyrimas parodo, kokio dažo reikalauja rinka šiandien. Todėl po kelerių metų intensyvaus darbo UAB „Topcolor“ technologų komanda pasiekė norimą rezultatą – sukūrė puikiausias eksploatacines savybes turinčius giliai matinius dažus „Xpert Matix“.

UAB „Topcolor“ – Lietuvos kompanija, sėkmingai dirbanti jau 17 metų. Bendrovės prioritetai – inovacijos, kokybė ir ekologija. Šios trys vertybės, puoselėjamos nuo pat įmonės įkūrimo pradžios – 2003 m., užtikrino dabartinę kompanijos sėkmę ir nuolat motyvuoja jos darbuotojus.

Šiuo metu „Topcolor“ pirmauja Baltijos regione kaip inovatyvus, efektyvus, kokybiškų dažų, grunto, tinko gamintojas, savo vartotojus pasiekiantis „Topcolor“, „Ekocolor“ ir „Protex“ prekių ženklais. Šie gaminiai parduodami Baltijos regione ir ES šalyse, taip pat aktyviai plečiama veikla ir už Europos Sąjungos ribų. „Topcolor“ produkciją galima rasti didžiausiuose statybos reikmenų prekybos centruose visoje Lietuvoje.

Su serijos „Topcolor XPERT“ dažais labai lengva dirbti ne tik profesionalams. Puikų rezultatą gali pasiekti ir mažesnę kompetenciją turintys meistrai ar naujakuriai. UAB „Topcolor“ asortimente yra daugiau nei 40 produktų rūšių, skirtų sienoms, luboms, fasadui, metalui, medžiui, atsižvelgiant į kliento poreikį. Taip pat yra įvairiausių gruntų, dekoratyvinių tinkų, dekoravimo priemonių, pagalbinių priemonių ir įrankių šiems darbams atlikti.

www.topcolor.lt 53

R. Čimkus išskiria ir dar vieną svarbų interjero elementą – menininko Lino Kaziulionio piešinius, į visumą ir vieną bendrą temą sujungiančius kitus dizaino elementus. Skirtingoms viešbučio erdvėms menininkas sukūrė keturis didelius piešinius, iš kurių vienas – 20 m ilgio išpiešta siena.

Piešiniuose taip pat vyrauja tarpukario laikotarpio vaizdiniai: paštininkai, keramikės ar prie televizoriaus susibūrusi žmonių grupelė. Įspūdingas interjero akcentas puošia bibliotekos zoną – tai masyvus, 4 m ilgio šviestuvas, pagamintas pagal užsakymą iš žalvarinių žiedų.

Dar vienas interjero elementas, aptinkamas kiekviename tinklo „Moxy“ viešbutyje, – didelis medžio masyvo stalas. Tai netoli registracijos įkurdinta kolektyvinė susitikimo vieta, kuri iškart tapo svečių traukos tašku, viešbučiui vos atvėrus duris.

Pašnekovai neabejoja, kad į miestą didžiulėmis vitrinomis atsiverianti viešbučio erdvė pritaikyta ne tik svečiams, bet ir miesto gyventojams bei praeiviams, kurie ją pastebi iš gatvės pusės.

Kurdami svečių kambarių interjerus, projekto autoriai turėjo laikytis įprastinės viešbučio koncepcijos.

54 54 2020 2020rugpjūtis/rugsėjis rugpjūtis/rugsėjis

D. Gumbrevičiaus nuotr.

„Moxy Kaunas Center“ – jau ne pirmasis tarptautinio tinklo „Marriott“ viešbutis, kuriame naudojami vokiečių kompanijos „JUNG“ gaminami jungikliai ir kištukiniai lizdai. Dėl gaminių patikimumo ir aukštos kokybės, dizaino įvairovės „Moxy“ ir „JUNG“ bendradarbiauja jau nuo pirmųjų tinklo įkūrimo dienų ir šiandien galima suskaičiuoti net kelias dešimtis viešbučių, kuriuose galima rasti „JUNG“. Įdomu tai, kad skirtingose šalyse veikiantiems viešbučiams teikiami lakuoti jungikliai gaminami specialiai pagal užsakymą. „Lietuvoje naujai duris atvėrusiam viešbučiui buvo keliami kiek kitokie reikalavimai nei kitose šalyse. Natūralu, kad kiekvienas interjeras turi savo dvasią ir specifiką, tačiau turimas platus „JUNG“ gaminių asortimentas, dizainų ir spalvų įvairovė leido nesunkiai prisitaikyti, o jungikliai puikiai atrado savo vietą nestandartiniame interjere“, – sako jungiklių ir išmaniųjų sistemų centro „JUNG Vilnius“ vadovas Raimundas Skurdenis Kaune įsikūrusiam viešbučiui parinkti pastaruoju metu itin populiarūs matinio antracito spalvos „JUNG A 550“ dizaino jungikliai, puikiai atitinkantys interjero dizainerių viziją – atspindėti tarpukario industrinio Kauno nuotaiką. Šis interjero dizainerių pasirinkimas neapsiribojo vien nepriekaištinga estetine jungiklių išvaizda. „JUNG“ gaminiai pasižymi patvarumu ir ilgaamžiškumu, o tai yra itin svarbu viešbučiui, patiriančiam intensyvesnę naudojimo apkrovą nei privatūs objektai. Kompanijos „JUNG“ produkcija yra aukščiausios kokybės – jai suteiktas prestižinis „Pagaminta Vokietijoje“ sertifikatas. „Moxy Kaunas Center“ sumontuoti „JUNG A 550“ dizaino jungikliai pagaminti iš nedūžtančio, smūgiams ir saulės spinduliams patvaraus, beveik nesibraižančio aukščiausio kokybės plastiko.

pixabay.com nuotr.

30 m. į priekį siekianti Pastatų energinio efektyvumo didinimo strategija – kokių permainų galime tikėtis?

Dauguma pastatų ne vėliau kaip iki 2050 m. turi tapti nulinės energijos nauKarina SĖRIKOVA

dotojais, nepriklausomais nuo iškastinio kuro – to iš Lietuvos, kaip ir kitų Europos Sąjungos šalių, reikalauja Europos Komisija. Šiam planui įgyvendinti Aplinkos ministerija ruošia ilgalaikę Pastatų energinio efektyvumo didinimo strategiją, kuri turėtų būti pristatyta visuomenei šių metų rugsėjį. Kokių pokyčių per ateinančius 30 m. galime tikėtis?

Siekiama nulinio energijos suvartojimo astatų energinio efektyvumo didinimo strategija apims visus pastatus, kurie turi technines galimybes tapti energiškai efektyvūs. Ilgalaikės pastatų renovacijos vizija yra šiuos pastatus transformuoti taip, kad 2050 m. jie efektyviai vartotų energiją, su

P

56 2020 rugpjūtis/rugsėjis

sąlyga pertvarkyti juos į beveik nulinės energijos pastatus, taip pat būtų nepriklausomi nuo iškastinio kuro. Jei minėtiems pastatams reikės energijos, šie ja turėtų apsirūpinti patys, naudodami alternatyvius energijos šaltinius. Ši strategija liečia visas pastatų grupes: daugiabučius, individualius gyvenamuosius, komercinius, pramoninius ir viešuosius pastatus, kitaip tariant – nemažą dalį mūsų šalies gyventojų.

Teks atnaujinti po 3 proc. energiškai neefektyvių pastatų kasmet Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės patarėjo Mariaus Žvinklio teigimu, pagrindinis uždavinys siekiant nepriklausomybės nuo iškastinio kuro yra energijos gamybos dekarbonizacija. „To galima pasiekti, dekarbonizuojant individualius šilumos šaltinius, centralizuoto šilumos

tendencijos

Nacionalinis pastatų fondas (mln. m2)

1.

Nacionalinis pastatų fondas (tūkst. vnt.)

Kiek energiškai neefektyvių pastatų šiuo metu yra šalyje?

2019 m. gruodžio 31 d. Nekilnojamojo turto registro duomenimis Lietuvoje registruota 660 tūkst. vnt. pastatų, kuriems taikomi energinio naudingumo reikalavimai. Šių pastatų bendras plotas 201 mln. m2.

Nacionalinis pastatų fondas pagal pastatų naudojimo paskirtį, mln. m2 ir tūkst.. vnt. (Prie individualių namų priskiriami vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai; prie daugiabučių – trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) bei įvairių socialinių grupių asmenims skirti gyvenamieji pastatai; pramonės – gamybos, pramonės ir sandėliavimo paskirties Prasčiausio Prasčiausio energinio energinio naudingumo naudingumo pastatais pastatais laikomi laikomi D D arba arba mažesnės mažesnės energinio energinio naudingumo naudingumo klasės klasės pastatai. pastatai. pastatai)

Tokie Tokie pastatai pastatai sudaro sudaro 2/3 2/3 (66 (66 proc.) proc.) nacionalinio nacionalinio pastatų pastatų fondo fondo pagal pagal plotą plotą irir vartoja vartoja apie apie 3/4 3/4 (78 (78 proc.) proc.) tiekimo sistemas, elektros gamybą ir skatinant jų didžioji dalis yra individualūs pastaTačiau pagal plotą individualūs namai ir daupastatų pastatų fondo fondo pirminės pirminės energijos. energijos. tai 20 20–„Tarp proc. proc. renovuotinų renovuotinų pastatų pastatų priklauso priklauso C, C, 13 13 proc. proc. –– BB irir 22 proc. proc. –– mažesnei mažesnei atsinaujinančių energijos šaltinių diegimą“, – 80 proc. visų pastatų, po 7 proc. pastatų giabučiai pastatai atitinkamai užima 31 ir 29 proc. sakė M. Žvinklys. už už A A arba arba A A energinei energinei klasei. klasei.

Palaipsniui siekiant įgyvendinti Pastatų energinio efektyvumo didinimo strategiją, Lietuvoje reikia kasmet atnaujinti vidutiniškai po 3 proc. energiškai neefektyvių pastatų.

Anot pašnekovo, 2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Lietuvoje registruota 660 tūkst. pastatų, kuriems taikomi energinio naudingumo reikalavimai. Jų bendras plotas yra 201 mln. m2.

dalijasi pramonės ir kiti negyvenamieji pastatai ir 6 proc. iš 660 tūkst. pastatų tenka daugiabučiams. Prie individualių namų priskiriami vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai, prie daugiabučių – trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) bei įvairių socialinių grupių asmenims skirti gyvenamieji pastatai, o prie pramonės – gamybos, pramonės ir sandėliavimo paskirties pastatai“, – pasakojo Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės patarėjas.

energiškai neefektyvių pastatų ploto. Pramonės ir kiti negyvenamieji pastatai pagal šį plotą užima atitinkamai 18 ir 19 procentų.

Prasčiausio energinio naudingumo pastatais laikomi D arba mažesnės energinio naudingumo klasės pastatai. Tokie pastatai sudaro 2/3 (66 proc.) nacionalinio pastatų fondo pagal plotą ir vartoja apie 3/4 (78 proc.) pastatų fondo pirminės energijos.

20 proc. renovuotinų pastatų priklauso C, 13 proc. – B ir 2 proc. – mažesnei už A arba A energinei klasei.

Prasčiausio energinio naudingumo pastatais laikomi D arba mažesnės energinio naudingumo klasės pastatai. Tokie pastatai sudaro 2/3 (66 proc.) pastatų fondo pagal plotą ir vartoja apie 3/4 (78 proc.) pastatų fondo pirminės energijos.

Pastatų fondas pagal energinio Pirminės energijos skaičiuotinas vartojimas naudingumo klasę (mln. m2)

pagal energinio naudingumo klasę, TWh

Geriausiai Geriausiai sekasi sekasi atnaujinti atnaujinti daugiabučius daugiabučius M. M. Žvinklio Žvinklio teigimu, teigimu, didžiausias didžiausias energijos energijos vartojimas vartojimas fiksuojamas fiksuojamas gyvenamuosiuose gyvenamuosiuose pastatuose, pastatuose, kurių kurių energinis energinis naudingumas naudingumas yra yra nepakankamas, nepakankamas, oo apie apie 30 30 proc. proc. namų namų ūkių ūkių jaučia jaučia šilumos šilumos energijos energijos nepriteklių. nepriteklių. „Todėl „Todėl didesnis didesnis prioritetas prioritetas teikiamas teikiamas gyvenamiesiems gyvenamiesiems pastatams pastatams atnaujinti. atnaujinti. Sėkmingai Sėkmingai vykdoma vykdoma daugiabučių daugiabučių namų namų atnaujinimo atnaujinimo (modernizavimo) (modernizavimo) programa, programa, kasmet kasmet skelbiant skelbiant kvietimus kvietimus irir formuojant formuojant naują naują projektų projektų srautą, srautą,2. atsižvelgus atsižvelgus valstybės valstybės biudžeto galimybes galimybes projektams projektams finansuoti“, finansuoti“, –– teigė teigė pašnekovas. pašnekovas.

Kiekįį šiuo metubiudžeto daugiabučių jau yra renovuota?

Pasak Pasak specialisto, specialisto, pagal pagalpagal nuo nuo 2005 2005 m. m. vykdomos vykdomos Daugiabučių Daugiabučių namų atnaujinimo atnaujinimo (modernizavimo) (modernizavimo) programos programos Nuo 2005 metų Daugiabučių namų atnaujinimonamų (modernizavimo) programą ir kitas finansines priemones (2007–2013 m. SSVP 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros 57

tendencijos

Prasčiausi energinio naudingumo pastatai – D arba mažesnės energinio naudingumo klasės. Tokie pastatai sudaro 2/3 (66 proc.) pastatų fondo pagal plotą ir vartoja apie 3/4 (78 proc.) pastatų fondo pirminės energijos. / Marius ŽVINKLYS /

Geriausiai sekasi atnaujinti daugiabučius M. Žvinklio teigimu, didžiausias energijos vartojimas fiksuojamas gyvenamuosiuose pastatuose, kurių energinis naudingumas yra nepakankamas, o apie 30 proc. namų ūkių jaučia šilumos energijos nepriteklių. „Todėl didesnis prioritetas teikiamas gyvenamiesiems pastatams atnaujinti. Sėkmingai vykdoma daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa, kasmet skelbiant kvietimus ir formuojant naują projektų srautą, atsižvelgus į valstybės biudžeto galimybes projektams finansuoti“, – teigė pašnekovas.

Pasak specialisto, pagal nuo 2005 m. vykdomos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos ir kitas finansines priemones yra renovuoti 3388 daugiabučiai gyvenamieji namai. Šiuo metu atnaujinama (modernizuojama) dar 1733 daugiabučiai gyvenamieji namai: iš jų 515 turi rangos darbų sutartis, 331 gavę statybos leidimą, kiti rengiasi techninius darbo projektus arba yra pradinėje projektų įgyvendinimo stadijoje.

Skatinant renovacijos procesus, šiais metais numatytos papildomos priemonės pastatų renovacijai, panaudojant Klimato kaitos specialiosios programos lėšas: daugiabučių šildymo sistemos renovacijai skirti 5 mln. Eur, papildoma

subsidija skirta daugiabučių namų savininkams, įsidiegusiems atsinaujinančią saulės, aeroterminę ar geoterminę energiją gaminančius įrenginius, – 2 mln. Eur, savivaldybių viešųjų pastatų renovacijai skirti 5 mln. Eur, privačių komercinių ir gamybinių pastatų renovacijai – 12 mln. Eur.

Individualių pastatų renovaciją skatina kompensacijomis Specialisto teigimu, kalbant apie fizinių asmenų namų renovaciją, Aplinkos ministerija jau nuo 2012 m. remia su ja susijusius projektus. Pernai šiam tikslui iš Klimato kaitos programos buvo skirta 3 mln. Eur. Ši suma padalyta 293 pareiškėjams.

O šiemet nuo balandžio 20 d. iki gegužės 19 d. buvo skelbiamas kvietimas teikti prašymus kompensacijoms gauti fizinių asmenų gyvenamiesiems namams atnaujinti. „Pagal šį kvietimą Aplinkos projektų valdymo agentūra gavo 685 fizinių asmenų prašymus už 6,3 mln. Eur. Reaguodama į tokį gyventojų aktyvumą, Aplinkos ministerija papildomai skyrė 1 mln. Eur – nuo rugpjūčio 3 d. iki rugsėjo 1 d. galima teikti paraiškas kompensacijoms pagal šį papildomą kvietimą atnaujinti individualius namus. Jau sulaukta 103 paraiškų už 995 tūkst. Eur“, – atskleidė pašnekovas. Šiemet pirmą kartą iš Klimato kaitos programos skirta 12 mln. Eur (subsidija iki 30 proc.) privačių juridinių asmenų visuomeninės ir gamybinės paskirties pastatams atnaujinti. Paraiškos

SA.lt archyvo nuotr.

priimamos nuo birželio 15 d. iki gruodžio 31 d.

58 2020 rugpjūtis/rugsėjis

Užs.

Saugaus darbo turi būti mokoma, ir mokyti reikia ne vadovus Daugelis statybų bendrovių sutaria, kad didžiausia permaina statybų sektoriuje pastaraisiais metais – tai mažiausios kainos kriterijaus panaikinimas viešuosiuose pirkimuose. Kaip tik šis kriterijus neleido bendrovėms sąžiningai konkuruoti ir taikyti aukščiausių darbo kokybės standartų. O juk kaip tik nuo jų priklauso ir darbuotojų saugumas, ir kartais net jų gyvybė.

Tikroji statybų kokybė – saugi ir efektyvi Mažiausios kainos kriterijaus panaikinimas plačiai atvėrė duris pačių statybininkų iniciatyvai atlikti darbus saugiau ir kokybiškiau – atsirado galimybė investuoti ir į kokybiškesnes medžiagas, ir į aukštesnę darbuotojų kvalifikaciją. Pradėjus taikyti ekonominio naudingumo kriterijų, jie savo darbe gavo galimybę parodyti našumą ir efektyvumą – tikruosius konkurencingumo rodiklius.

Kaip pažymi bendrovė „Layher Baltic“, prekiaujanti pastoliais Lietuvoje, įvedus ekonominio naudingumo kriterijų, automatiškai padidėjo paklausa saugesnius statybos darbus užtikrinančiai produkcijai: kokybiškesniems pastoliams, tvirtinimo sistemoms, saugioms laiptinėms, turėklams ir laikiniesiems stogams, naudojamiems statybų metu uždengti stovintiems pastatams, kad darbai viduje nenutrūktų.

Sukūrė mokymų bazę Kad statybininkai ne tik gautų kokybišką ir saugią produkciją, bet ir galėtų ją taisyklingai ir saugiai sumontuoti, 2016 m. kelios profesionalių pastolininkų bendrovės įsteigė pelno nesiekiančią įmonę – Baltijos šalių pastolininkų asociaciją (angl.

Baltic Scaffolding Association). Nuo tol ji jau ketvirtus metus atlieka dvi pagrindines funkcijas: moko statybos darbuotojus saugaus ir kokybiško pastolių montavimo ir, bendradarbiaudama su Valstybine darbo inspekcija, kontroliuoja darbų saugos reikalavimų laikymąsi pačiose statybvietėse. Kaip tik asociacija inicijavo, kad 2019 m. Lietuvoje buvo įregistruota pastolininko kvalifikacija. „Mūsų pareiga, – leidiniui sakė asociacijos atstovas Aleksas Kusleika, – apmokyti pastolių vartotojus, kaip su jais dirbti, o pastolius perkančių bendrovių pareiga – užtikrinti darbų saugumą savo darbuotojams. Visais lygiais, visuose segmentuose. Šimtaprocentinį saugumą. Ir tam nėra kito varianto kaip tik per mokymus.“ Anot jo, geriausias būdas tai užtikrinti – dirbti su pačiais statybų darbuotojais, tais, kurie pastolius stato, tikrina juos ir ant jų dirba. Taip pat ir su tais, kurie pastolius nuomojasi: jei toks

darbuotojas turės visas reikiamas žinias, jis ir save apsaugos, ir kitus patikrins.

Pagrindiniai asociacijos mokymai organizuojami UAB „Layher Baltic“ patalpose, tačiau suprasdami, kad toli gražu ne visi statybininkai turi galimybę atvykti iš savo objektų, lektoriai organizavo išvažiuojamuosius mokymus: sutarę adresą ir laiką, jie atvyksta į statybvietę su visa mokomąja medžiaga ir moko būsimus pastolininkus gyvai, natūraliomis statybvietės sąlygomis. „Koronaviruso pandemija kuriam laikui pristabdė mokymų procesą, – pasakoja A. Kusleika. – Sumažėjus darbų apimčiai visi naudojosi tais ištekliais, kurių turėjo. Bet dabar jau mokymų rinka visiškai atsigavusi. Mes tiesiog atsižvelgiame į karantinavimosi tikimybę ir laikinai nevedame mokymų tose šalyse, kur tektų karantinuotis. Virtualūs mokymai nuotoliniu būdu – ne mūsų variantas, virtualiai praktinės dalies neišdėstysi ir vaizdo medžiaga tam prastas pagalbininkas. Kokybiškai pastolininką galima išmokyti tik darbo vietoje, kad instruktorius stebėtų jo veiksmus ir galėtų iškart pastebėti klaidas.

Kiti variantai – pernelyg nesaugūs.“

Suteikia paklausias kvalifikacijas Baigę asociacijos mokymus, statybų darbuotojai gauna atitinkamą atestatą ir kortelę su QR kodu, pagal kurį galima patikrinti pastolininko kvalifikaciją. Į

šio kodo duomenis taip pat galimas ir kompetencijų įkėlimas. Netolimoje perspektyvoje numatoma pastolininkų atestavimo duomenis tiesiogiai susieti su „Statreg“ sistema.

Kaip rodo praktika, darbuotojai, turintys asociacijos atestatą, yra kur kas paklausesni tarp darbdavių: jie į statybvietę ateina visiškai paruošti kvalifikuotam ir efektyviam darbui. „Organizacija nesiekia pelno ir nesivaiko kiekybės, – teigia asociacijos atstovas. – Mes siekiame šimtaprocentinės garantijos, kad bus išvengta bet kokių nelaimių, susijusių su pastoliais. Stengiamės išmokyti visko, ko tik įmanoma, kad tik darbai vyktų sklandžiai ir saugiai.“ A. Kusleika žurnalui papasakojo dar ir tai, kad šiuo metu asociacijoje ruošiamas naujas pastolių vadovas, savo standartais ir taisyklėmis prilygstantis Beniliukso šalių – aukščiausiems – standartams. Per pusmetį jis bus pristatytas Valstybinei darbo inspekcijai. Remiantis šiuo vadovu, bus taikomos bendros ir sisteminės saugumo taisyklės, galinčios iš rinkos išstumti daugybę mažų, nesaugiai dirbančių kompanijų.

Baltijos šalių pastolininkų asociacija Salininkų g. 82, Vilnius Tel. +370 643 28 022 El. p. info@balticbsa.com https://balticbsa.com/ 59

tendencijos

Daugiabučių namų atnaujinimo programa vyksta sparčiai, bet ar to užteks?

Karina SĖRIKOVA

Šių metų rugsėjis lemtingas, kuriant viziją, kaip atnaujinsime energetiškai neefektyvius šalies pastatus – Aplinkos ministerija, Europos Komisijos įpareigota, ruošia ilgalaikę renovacijos strategiją, pagal kurią visi Lietuvos pastatai iki 2050 m. turės būti pertvarkyti taip, kad naudotų beveik nulinę energiją. Nuo 2013 m. su renovacijos projektais dirbančios Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktorius Valius Serbenta teigia, kad jų agentūros kuruojami projektai vyksta palyginti sparčiai, tačiau naujos strategijos reikalavimus varValius SERBENTA

Atnaujinti 8 proc. sovietinių daugiabučių BETA įgyvendina Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, kuri buvo patvirtinta 2005 m. ir numato tikslus iki šių metų pabaigos, tačiau programos baigimo laikotarpis nėra baigtinis. Ši programa skatina kompleksiškai atnaujinti daugiabučius namus – pagal dabartinius reikalavimus po renovacijos daugiabutis turėtų pasiekti ne mažesnę kaip C energinę naudingumo klasę ir turėtų būti sutaupoma ne mažiau kaip 40 proc. energijos.

Pasak V. Serbentos, per programos įgyvendinimo laikotarpį buvo atnaujinta apie 3 tūkst. daugiabučių namų, kuriuose yra apie 83 tūkst. butų – t. y. apie 8 proc. visų namų, pastatytų pagal iki 1993 m. galiojusius techninius standartus. Į minėtų renovuotų daugiabučių namų atnaujinimą jau investuota daugiau kaip 700 mln. Eur. Pagal atnaujintų namų dalį savivaldybėje lyderiauja Birštono (renovuoti 45 proc. visų savivaldybėje esančių senų daugiabučių), Druskininkų (36 proc.), Ignalinos rajono (30 proc.) savivaldybės bei Palangos (24 proc.) ir Panevėžio (22 proc.) miestai.

60 2020 rugpjūtis/rugsėjis

gu ar atitiks, todėl taip pat planuoja programos modifikaciją.

„Šiuo metu yra parengti daugiau nei 1700 projektų, iš kurių daugiau kaip 500 namų jau vyksta rangos darbai – dauguma jų bus pabaigti tik kitais metais, žinoma, jei planų nesugriaus kokios nors Force majeure aplinkybės, kaip šiemet nutiko su COVID-19“, – sakė pašnekovas.

Dar apie 1200 projektų kol kas neturi rangos darbų sutarčių, tačiau didžioji dalis jų vykdo techninio projekto parengimo darbus, t. y., kai bus duoti leidimai statybai, jie pradės organizuoti rangos darbų pirkimus.

Sutrukdė krizės V. Serbentos žodžiais, COVID-19 krizė nepalankių pasekmių įnešė ir į renovacijos darbų procesą, nes, renovuojant daugiabučius namus, kartais reikia patekti į butus, o jų savininkai vengia kontakto. „Taip pat jaučiamas ir statybos pajėgumų trūkumas, nes per karantiną iš Lietuvos išvyko nemažai Ukrainos ir Baltarusijos statybų brigadų.

Tačiau labiausiai mus išbalansavo 2008 m. krizė.

2009–2012 m. renovacija vyko labai vangiai, nes komerciniai bankai, kurie dalyvavo programoje, nustojo teikti kreditus, skolintis nenorėjo ir patys žmonės“, – pasakojo agentūros vadovas.

Nepamiršta alternatyvių energijos šaltinių Anot V. Serbentos, vienas svarbiausių renovacijos rodiklių – sutaupyta energija: „Atnaujinus pastatą, vidutiniškai yra sutaupoma daugiau nei 50 proc. iki tol vartotos energijos, t. y. kiekvienais metais atnaujinti daugiabučiai sutaupo maždaug 760 GWh energijos.

Džiaugiamės šiais skaičiais, o dar labiau džiugina besikeičiantis gyventojų požiūris į renovacijos procesus. Vis dažniau žmonės renkasi ne tik bazinį energinio naudingumo didinimo priemonių paketą, bet ir investuoja į alternatyvius energijos šaltinius: saulės kolektorius, fotovoltines sistemas, skirtas elektros gamybai, mažo galingumo šilumos siurblius karšto vandens gamybai bei šildymui ir t. t.“, – teigė specialistas.

Norėtų renovaciją vykdyti kvartalais Pasak pašnekovo, šiandien jau akivaizdu, kad tol, kol bus atnaujinami tik pavieniai pastatai, kol nebus tinkamai parenkamos ir įgyvendinamos kompleksinės energinio naudingumo didinimo priemonės, sunku tikėtis didesnio energinio

Užs.

Vienas atsakingiausių renovacijos darbų etapų – kokybiškų langų ir durų montavimas Renovuojant arba įsirengiant būstą vienas pirmųjų ir atsakingiausių žingsnių yra pasirinkti tinkamus langus ir duris. Tai lyg būsto vartai į pasaulį, per kuriuos į patalpas patenka oras, dregmė ir saulės šviesa. Nuo jų kokybės stipriai priklauso būste gyvenančių arba dirbančių žmonių gerovė.

Siekiant geriausio varianto, pasirinkti kokybiškas prekes nepakanka. Darbams atlikti reikalingi geriausi savo srities profesionalai, o būtent UAB „Langų projektai“ turi jau 15 metų patirtį šioje srityje ir teikia aukščiausios kokybės produktus bei paslaugas.

UAB „Langų projektai“ montuojamų langų pasiūla yra labai įvairi. Siūlomi visus reikalavimus atitinkantys langai tiek renovacijai, tiek A+ klasės namams. Pagrindinė įmonės veiklos sritis – plastikinių, aliuminio profilio langų, durų gamyba, montavimas.

„Jeigu architektai suprojektuoja namą su dideliais langais, stumdomosiomis sistemomis, tai galime pasiūlyti aliuminio profilio langus, kurių galimybės yra labai didelės. Aliuminio profilio langai turi labai daug sistemų: langinės, durinės, fasadinės, stumdomosios sistemos, žiemos sodai ir t. t. Dirbame su vokiškais plastikiniais profiliais „Veka“, „Kömmerling“, „Aluplast“. Aliuminio profilio sistemas galime pasiūlyti iš belgų gamintojo „Reynaers“, – apie įmonės veiklą pasakojo „Langų projektų“ atstovas Gediminas Andriukaitis. Ši įmonė taip pat atlieka visus darbus, susijusius su langų, durų, aliuminio stiklinių fasadų gamyba, montavimu. „Langų projektai“ siūlo įvairų plastikinių langų, durų, aliuminio profilio gaminių asortimentą nuo pigiausio iki brangiausio, išlaikydami aukštą kokybę. „Bendradarbiaujame su garsiais gamintojais tiek Lietuvoje, tiek Europoje. Mūsų darbuotojai nuolatos stažuojasi užsienio valstybėse: gamybos ir montavimo srityse. Dirbame su pripažintais architektais, žinomomis statybos bendrovėmis ir turime nuolatinių klientų ratą. Darbų procese esame tarpinė grandis nuo suprojektavimo iki galutinio projekto įgyvendinimo“, – teigė G. Andriukaitis.

Specialistas atskleidė, kokiais svarbiausiais principais vadovaujasi įmonė. Anot jo, renkantis aukštos kokybės langus yra labai svarbų jų projektavimas, matavimas ir galiausiai – montavimas. „Kadangi technologijos žengia į priekį, mes nuo jų negalime atsilikti. Naudojame tik aukštos kokybės montavimo, sandarinimo, tvirtinimo medžiagas, atitinkančias šiuolaikinius reikalavimus, montuojant langus į šiltinimo sluoksnį, renovuojant senus daugiabučius. Kiekvienas montavimo būdas yra labai skirtingas, todėl reikia žinoti, kaip teisingai tai daryti.

Pagrindinis akcentas mūsų darbe yra kokybė, kaina, greitis ir svarbiausia – komandinis darbas, pradedant nuo kliento pageidavimų, suprojektavimo, langų sumontavimo iki statybos pabaigos. Siekiame užtikrinti sklandžią komunikaciją su klientu, kad visi ilgam liktų patenkinti savo darbais ir įgyvendintais projektais“, – pridūrė G. Andriukaitis.

UAB „Langų projektai“ +370 656 88 995 61

tendencijos

naudingumo atskiros savivaldybės, o tuo labiau – valstybės mastu. „Juolab kad tolesniems žingsniams yra pasirengusios ir šalies savivaldybės – jų sukaupta patirtis ir įgytos kompetencijos leidžia pereiti prie kompleksinių energinio naudingumo didinimo programų įgyvendinimo, atnaujinant šilumos gamybos ir tiekimo sektorių, gatvių apšvietimo tinklus, inžinerinę infrastruktūrą, taip pat ir gyvenamąją aplinką“, – pasakojo V. Serbenta.

Todėl BETA skatina savivaldybes rengti kvartalų energinio naudingumo programas ir stebėti, kaip dėl renovacijos keičiasi situacija šilumos gamybos sektoriuje, planuoti ir įgyvendinti priemones, kad šilumos tiekimo ir gamybos sektorius dėl įvykdytų renovacijų nenukentėtų. Į tai

didesnį dėmesį turėtų atkreipti miestai, kuriuose renovuota per 30 proc. pastatų. Šiuo metu 40 savivaldybių iš 60-ies jau yra pasirengusios 1–2, kai kurios net 7 kvartalų programas ir jau yra pradėjusios jas įgyvendinti.

Renovacija vyksta gana sparčiai Šiuo metu BETA yra paskelbusi naują kvietimą teikti paraiškas daugiabučių renovacijai. Kol kas pateiktos 6 naujos paraiškos, tačiau iki 2021 m. kovo 1 d. – kvietimo pabaigos – agentūra planuoja gauti apie 400 paraiškų.

Nors V. Serbenta nėra įsitikinęs, ar dėl įvykusių krizių 2020 m. agentūros iškelti tikslai bus

iki galo pasiekti, tačiau jis mano, kad renovacijos procesai vyksta gana sparčiai. „Renovacijos mechanizmai yra sukurti, jie funkcionuoja, o pirminė programa, kuri pradžioje orientavosi į pavienių pastatų atnaujinimą, yra modifikuojama, įtraukiant savivaldybes ir rengiant kvartalų atnaujinimo programas“, – teigė pašnekovas.

Taip pat V. Serbenta, atsižvelgdamas į Aplinkos ministerijos šių metų rugsėjį planuojamą priimti Pastatų energinio naudingumo strategiją, neatmeta galimybės, kad BETA vykdomą programą teks dar modifikuoti. „Jei naujoji strategija numatys didesnius tikslus, mūsų programą teks koreguoti, laipsniškai derinant ją prie tų aukštesnių reikalavimų“, – svarstė BETA vadovas.

komentaras Raginame paruošti ambicingesnį planą, skiriant daugiau lėšų bei didinant mastą, suteikiant prioritetą pastatų energinio efektyvumo ir tvarumo didinimui. / Andrius BUSKA, „Rockwool“ / Vis daugiau senų daugiabučių gyventojų keičia požiūrį į namų atnaujinimą

ir įdarbinantis ženklų žmonių skaičių. Europos Komisijos skaičiavimai rodo,

(modernizavimą) ir teigiamai vertina vykstančius pastatų renovacijos, kartu ir

kad renovacijos mastą iki 2030 m. visoje Europoje padidinus vos 1 proc. nuo

aplinkinių teritorijų tvarkymo darbus. Manau, akivaizdžius pokyčius jaučia jau

esamų apimčių, statybos sektoriaus metinė apyvarta padidėtų 8–12 milijardų

atnaujintų daugiabučių namų gyventojai, besidžiaugiantys ne tik sumažėju-

eurų ir kad 1 milijonas investuotas į renovaciją, sukuria 19 tiesioginių dar-

siomis sąskaitomis už šilumą, bet ir pagerėjusiomis vidaus mikroklimato są-

bo vietų. Todėl renovacijos masto didinimas atnaujinant tiek daugiabučius ar

lygomis, šiltesniais būstais. Tai ypač mato gyventojai, nusprendę vykdyti ne

vienbučius gyvenamuosius namus, tiek valstybinius viešosios paskirties pas-

mažąją namo renovaciją, kai atnaujinamos tik namo vidaus šildymo ir karš-

tatus yra puiki priemonė valstybės ekonomikai gaivinti, kuri, be kita ko, ir atei-

to vandens sistemos, bet apsisprendę įgyvendinti platesnes modernizavimo

tyje leis ženkliai sumažinti pastatų eksploatacines išlaidas. O trumpuoju laiko-

priemones, vadinamąjį B paketą – alternatyvųjį arba komfortiškąjį, kai pastato

tarpiu, generuodama apyvartas, statybos pramonė gali papildyti ir valstybės

sienos šiltinamos įrengiant ilgaamžį vėdinamąjį fasadą, didinami balkonai ir

biudžetą mokesčiais (PVM (pelno) bei GPM dėl didesnio dirbančiųjų skai-

keičiamas jų įstiklinimas, iš esmės keičiamos ir įrengiamos naujos vėdinimo,

čiaus). Naujos sudėties Europos Komisija, plėtojanti žaliojo kurso politiką, yra

šildymo ir karšto vandens ruošimo sistemos ir net keičiami liftai. Taigi, kaip

numačiusi ketvirtadalį visų biudžeto lėšų skirti tvarumo priemonėms įgyven-

rodo patirtis, kompleksinis požiūris ir įvairių priemonių naudojimas pastatų

dinti, taip pat skatina greitinti ir renovacijos bangą, tam dvigubinant anksčiau

atnaujinimo (modernizavimo) proceso metu leidžia pasiekti geriausią rezul-

numatytus renovavimo rodiklius. Parengtame Lietuvos ateities ekonomikos

tatą, kuriuo siekiama mažinti energijos naudojimą, gerinti gyvenimo sąlygas,

DNR plane yra paminėtas ir renovacijos spartinimas kaip viena iš numatomų

tausoti aplinką, skatinti ekonomikos augimą ir statybos pramonės sektoriaus

priemonių, todėl raginame paruošti ambicingesnį planą, skiriant daugiau lėšų

vystymąsi. Tai ypač aktualu žvelgiant iš pastarųjų mėnesių perspektyvos, kai

bei didinant mastą, suteikiant prioritetą pastatų energinio efektyvumo ir tva-

jaučiame pandemijos pasekmes ir nuosmukį rinkoje. Seniai žinoma, kad sta-

rumo didinimui, taip užtikrinant mūsų ekonomikos atsigavimą ir šalies ekono-

tybos verslas yra vienas iš valstybės variklių, generuojantis nemažas pajamas

mikos augimą perspektyvoje.

62 2020 rugpjūtis/rugsėjis

tendencijos

Šiuo metu Lietuvoje daugiau nei 34 000 daugiabučių namų yra energiškai neefektyvūs ir turėtų būti renovuojami. Valstybės kontrolės duomenimis, dabartiniu tempu visi daugiabučiai Lietuvoje būtų modernizuoti tik po 100 metų, nes nuo 2005 m. iki dabar buvo renovuota tik apie 3500 namų.

Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) siūlo keisti renovacijos modelį, didinti jos apimtis ir daugiabučių modernizaciją šalyje pabaigti per 10–15 metų.

„P

agal Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų modernizavimo programą, numatyta iki šių metų pabaigos modernizuoti 4000 daugiabučių namų, ta-

SA.lt archyvo nuotr.

čiau akivaizdu, kad to įgyvendinti nepavyks, nes nuo 2005 m. iki dabar buvo atnaujinta tik apie 3500 daugiabučių“, – sako LSA prezidentas Dalius Gedvilas.

Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, pastarųjų metų skaičiai itin nedžiuginantys: 2016 m. buvo baigti tik 786 renovacijos projektai, 2017 m. – 403, 2018 m. – 224, 2019 m. – 269, o šiemet modernizuota tik 118 daugiabučių. „Dabartiniu tempu visi daugiabučiai Lietuvoje būtų modernizuoti tik po 100 metų. Tai rodo, kad planai ir lūkesčiai neatitinka realaus renovacijos įgyvendinimo greičio. Pavyzdžiui, vien Vilniuje nuo 2018 m. iki dabar baigti vos 36 renovacijos projektai. Valstybė turi užsibrėžti ambicingesnį tikslą ir pabaigti renovaciją šalyje per 10–15 metų. Todėl reikia ieškoti naujų ir efektyvių programos įgyvendinimo būdų, kurie esamą modernizacijos procesą paspartintų“, – teigia D. Gedvilas.

64 2020 rugpjūtis/rugsėjis

Pasak LSA prezidento, itin lėtą daugiabučių modernizacijos tempą lemia per mažas valstybės finansavimas renovacijos projektams ir sukurtos per sudėtingos procedūros gyventojams gauti paramą. „Šiandien yra būtina didinti valstybės finansavimą renovacijos projektams ir plėsti jo formų įvairovę. Be to, reikėtų paprastinti per sudėtingas procedūras, siekiant gyventojams gauti paramą, nes esamos sąlygos dar pirminėje stadijoje žmones atgraso priimti teigiamą sprendimą dėl namo renovacijos, baiminantis įsivelti į ilgą biurokratinių kliūčių maratoną“, – sako D. Gedvilas.

Jo teigimu, neabejotinai trūksta ir pačių gyventojų pasitikėjimo ir aktyvesnio įsitraukimo į modernizacijos procesą, o tai liudija, kad renovacija šalyje nėra teisingame kelyje. Dauguma žmonių stokoja pasitikėjimo renovacija arba vis dar turi įsisenėjusią nuomonę, kad daugiabučio modernizavimas nėra reikalingas, todėl nesiryžtama investuoti į pastato atnaujinimą. „Akivaizdu, kad didelė dalis daugiabučių gyventojų bendruomenių nepasitiki modernizacijos efektyvumu, kokybe ir todėl neįsitraukia į renovacijos procesą. Pirkdami statybos darbų

paslaugas už mažiausią kainą, užsakovai gauna žemos kokybės paslaugas, o tai lemia neigiamus atsiliepimus ir skeptišką požiūrį į pačią renovaciją“, – sako D. Gedvilas.

Pasak jo, daugiabučių modernizacijos spartą ir siektiną apimtį užtikrintų nauji sprendimai, tokie kaip kvartalinė renovacija ir daugiau įvairių „mažosios“ renovacijos variantų. „Dabar visi nemodernizuoti daugiabučiai tiesiog šildo lauko orą, o tai lemia didesnes gyventojų išlaidas šildymui, o pačių pastatų būklė kiekvienais metais vis labiau prastėja. Kvartalinė renovacija leistų modernizuoti ne tik visus nustatyto kvartalo daugiabučius, bet ir inžinerines namų sistemas, bendras daugiabučių erdves, praplėsti automobilių stovėjimo aikšteles, o tai pagerintų ir žmonių gyvenimo kokybę“, – pabrėžia D. Gedvilas, atkreipdamas dėmesį, kad renovacijos procese labai trūksta ir šilumos tiekėjų įsitraukimo. „Nerimą kelia tai, kad šiandien į daugiabučių modernizaciją nematome įsitraukusių šilumos tiekėjų. Galiu daryti prielaidą, jog šiuo metu jiems nenaudinga, kad būtų spartinamas renovacijos procesas. Todėl valstybė turėtų skatinti šilumos tiekėjų įsitraukimą į renovacijos procesą, nes bendradarbiavimas leistų užtikrinti efektyvų tikslų įgyvendinimą“, – pažymi LSA prezidentas.

Kita opi problema vangiai vykstančiame renovacijos procese – mažiausios kainos kriterijaus taikymas, perkant statybos darbų paslaugas. Neteisingai apskaičiuota pirkimo kaina lemia tai, kad patikimi tiekėjai atsisako dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose, todėl juos tenka organizuoti net po kelis kartus. „Racionalus lėšų naudojimo principas savaime nereiškia pareigos pirkti už mažiausią kainą.

Deja, bet šiandien bandoma siekti momentinės naudos ir todėl kyla didelė rizika, kad sutartis

Didžiausias energijos vartojimas fiksuojamas gyvenamuosiuose pastatuose, kurių energinis naudingumas yra nepakankamas, o apie 30 proc. namų ūkių jaučia šilumos energijos nepriteklių, todėl didesnis prioritetas teikiamas gyvenamiesiems pastatams atnaujinti. / Dalius GEDVILAS, LSA prezidentas /

nebus įvykdyta arba užprogramuojamas ginčas dėl atliktų darbų kokybės. Turime atsisakyti mažiausios kainos kriterijaus, jeigu norime gauti kokybišką rezultatą ir išvengti žemos statybos darbų bei medžiagų kokybės“, – pabrėžia D. Gedvilas.

Anot jo, renovacijos darbų pirkimų vykdymas už teisingai apskaičiuotą kainą užtikrintų patikimų ir pajėgių rangovų suinteresuotumą dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose bei gerintų

renovacijos įvaizdį, nes įgyvendinti projektai suteiktų užsakovams pasitenkinimą, o ne nusiskundimų laviną. „Efektyviai vykdomas daugiabučių modernizavimas atneštų didelę naudą ne tik gyventojams, bet ir mūsų šalies ekonomikai: verslas sumokėtų daugiau mokesčių į valstybės biudžetą, padidintume darbo rinkos užimtumą, sudarydami galimybes verslui išlaikyti ir kurti naujas

UAB „Rūdupis“ – atestuota medinių ir aliumininių langų, durų, fasadų gamybos ir statybos įmonė, savo produkcijoje naudojanti tik aukščiausios kokybės žaliavas, o gamyboje diegianti moderniausias technologijas.

Didžiąją dalį, apie 96 %, produkcijos sudaro eksportas į kitas šalis: Angliją, Airiją, Vokietiją, Švediją, JAV, Prancūziją, Ukrainą, Azerbaidžaną, Kazachstaną, Rusiją, Latviją.

darbo vietas. Pavyzdžiui, įgyvendinant renovacijos projektus, per dešimtmetį apytiksliai sukuriama daugiau nei 20 000 papildomų darbo vietų.

Tai reiškia, kad tokiu būdu kuriama pridėtinė vertė, auga gyventojų perkamoji galia ir gyvenimo kokybė, – sako D. Gedvilas. – Gal jau atėjo laikas peržiūrėti senokai patvirtintą šalies renovacijos modelį ir su atnaujinta strategija įgyvendinti daugiabučių namų modernizaciją?“

UAB „Rūdupis“ https: //rudupis.lt Tel. / faks. 8 319 51 213 Mob. tel. + 370 616 00 654 65

Užs.

Optimaliam pastatų šiltinimui būtini kompleksiniai sprendimai Vilniuje ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose šiandien kyla išraiškingi biurų ir gyvenamosios paskirties pastatai išskirtiniais fasadais. Nuolatos gerėja statybinių, izoliacinių medžiagų technologinės savybės, gamintojai įgyja vis daugiau vertingų įgūdžių, todėl pastatų architektūrinė ir statybinė raida nepaliaujamai žengia į priekį.

Nors pastatų projektavimas vyksta skaitmeninėje erdvėje naudojant statinių informacinio modeliavimo (angl. BIM) metodus, leidžiančius dar tiksliau apskaičiuoti pastato inžinerinius ir architektūrinius sprendimus ir parinkti geriausias medžiagas, tačiau pastatų šiltinimo medžiagų pasirinkimas projektuotojams ir architektams neretai vis dar tampa galvosūkiu. Kaip tinkamai išsirinkti fasadinę, stoginę vatą ar kitą izoliacinę medžiagą? Ekspertai pataria, kokie kriterijai patys svarbiausi.

UAB „EE plius“ direktorius Remigijus Simanavičius pažymi, kad ženklią įtaką fasadinės sistemos ir izoliacinės medžiagos pasirinkimui

turi pats fasado tipas ir jam priskirti sprendimai.

Vien tik fasadinės ar stoginės vatos, izoliacinių plokščių parinkimas ir naudojimas nėra įmano-

joms yra naudojamos tokios izoliacinės medžiagos kaip vatos ar PIR, fenolinės plokštės. Vatai ar kitai izoliacinei medžiagai keliami konkretūs

mas, nes tai turi būti kompleksinis viso pastato fasado sistemos sprendimas – kokia architektūra, kokios rūšies bus fasadas, kokie suplanuoti stiklo paketai (grūdinti, laminuoti, skaidrūs, neskaidrūs), kokios jų izoliacinės savybės. Taip pat naujai statomi pastatai privalo atitikti pastatų energinio naudingumo reikalavimus ir dažnu atveju kitų tarptautinių pastatų vertinimo sistemų (BREEAM, LEED) metodikos reikalavimus. „Pasirenkant fasado architektūrines išraiškas ir numatant skaidrias ar neskaidrias zonas,

reikalavimai: nedegumo, atsparumo temperatūrų svyravimams, laidumo vandens garams, šiluminės ir kiti“, – teigia R. Simanavičius ir atkreipia dėmesį, kad izoliacinės medžiagos pasirinkimą lemia ir fasadų sistemų įrengimo metodas – ar visa sistema gaminama ir surenkama gamykloje, ar fasadas modulinis, surenkamas vietoje. Ne mažiau svarbus fasadinių sistemų stiklo paketų saulės šilumos praleisties koeficientas, nes šiuolaikiniuose pastatuose labai svarbu užtikrinti gerą mikroklimatą vasarą. Parinkus reikiamų savybių fasadinę sistemą galima ženkliai sumažinti vėsos poreikį, o kartu ir pastato energines sąnaudas.

Klaidos techniniame plane, netinkamai įvertintas projekto biudžetas, neatitiktis nustatytiems energiniams reikalavimams ar pastato, jo izoliacinių medžiagų laidumas vandeniui gali sukelti nemenkų iššūkių ir pareikalauti brangių investicijų. Todėl būtina pasitelkti patikimų fasadinių sistemų ir izoliacinių medžiagų gamintojus.

„TECHNONICOL OPTIMA“ PIR plokščių sistema tinka visiems nedidelio nuolydžio neeksploatuojamiems stogams. Ji gali būti montuojama ant gelžbetonio perdangos, profiliuoto plieno lakšto ar ant kitų perdangos elementų.

66 2020 rugpjūtis/rugsėjis

Pastato šiltinimo medžiagas ir jų techninius ypatumus rekomenduojama įvertinti dar pastato techninio plano projektavimo stadijoje.

Skirtingų tipų fasadai Fasadai išskiriami į dvi grupes: tinkuojamuosius ir ventiliuojamuosius, kurių kiekvienam tipui specialistai pritaiko skirtingus apšiltinimo sprendimus. Tinkuojamuosius fasadus sudaro trys sluoksniai – termoizoliacinis, armuotasis ir apsauginis. Tinkuojama fasadinė sistema yra apdailinama įvairių spalvų ir faktūrų dekoratyviniu tinku, o apšiltinama akmens vata ar polistireno (polistirolo) putplasčio plokštėmis. Šio tipo fasadai pasižymi puikiomis termoizoliacinėmis savybėmis ir apsaugo pastatą nuo neigiamo išorinių veiksnių poveikio, temperatūrų skirtumo, smūgių ir kitų veiksnių.

Ventiliuojamųjų fasadų apšiltinimui specialistai dažniausiai renkasi akmens ar kitos rūšies vatą, kuri tvirtinimo elementais, aliuminio, nerūdijančiojo plieno kaiščiais tvirtinama prie pastato sienos. Ventiliuojamųjų fasadų išorinė apdailos danga atlieka ne vien dekoratyvinę apdailos,

apsauginę funkciją, bet ir užtikrina kokybišką vėdinimą, patikimą pastato ventiliaciją, apsaugo pastatą nuo drėgmės ir kritulių. Visi šie veiksniai kartu su patikima pastato šilumos izoliacine medžiaga – akmens vata – užtikrina, kad bus maksimaliai sumažinti šilumos nuostoliai, gerą vėdinimą ir atitiktį privalomiems A+, A++ energinės klasės reikalavimams.

Alternatyva stoginei vatai – pažangios PIR izoliacinės plokštės Izoliacinių medžiagų gamintojai taip pat koja kojon žengia su pažangiomis technologijomis ir rinkai siūlo vis inovatyvesnes šiltinimo medžiagas: akmens vatą, ekstruzinį polistireną. Tuo tarpu gamintojas TECHNONICOL pristatė šilumos izoliacines plokštes, pagamintas iš standžių poliizocianurato (PIR) putų. Pasak įmonės „Mida LT“ techninio palaikymo vadovo Aleksėjaus Lisovskio, PIR plokštės – geriausia alternatyva

stoginei vatai. PIR plokštėmis nauji ir renovuojami šlaitiniai stogai Lietuvoje sėkmingai dengiami jau kelerius metus.

Standžios ir idealiai lygios PIR plokštės yra puikus pagrindas stogo dangoms, ypač sintetinėms hidroizoliacinėms membranoms. PIR izoliacinės plokštės yra nedegios, atsparios temperatūrų pokyčiams, nesugeria vandens ir išlaiko savo pagrindines savybes nepakitusias ilgą laiką, taip pat pasižymi dideliu stipriu gniuždant ir itin mažu šilumos laidumo koeficientu – 0,022 W/m*K. Šias plokštes galima pritaikyti ir įvairių visuomeninių, komercinių pastatų fasadams, tačiau jiems būtini apdailos sprendimai.

Kaip teigia įmonės specialistas, pasirinkdami inovatyvias PIR plokštes, užsakovai laimi pačios stogo konstrukcijos storį – nebereikia apie 30 cm storio vatos, tą patį šilumos perdavimo koeficientą galima pasiekti su dvigubai plonesne PIR plokšte, neapkraunant stogo konstrukcijos.

67

„Do architects“ nuotr.

objektas

68 2020 rugpjūtis/rugsėjis

objektas

tskleisti istoriją architektūros kalba Aušra NYMAN

Domininkonų g. 9/11 Vilniuje esantis pastatas kadaise buvo garsių didikų šeimų namai, kaip ir dera, puikavęsi išdidžia prabanga. Tačiau iki šiol neišraiškingas gelsvai dažytas administracinis kompleksas su uždaru vidaus kiemu nieko nedomino. Situacija iš esmės pasikeitė šių metų liepos pabaigoje, kai ši

Tyrimais nustatyta, kad pastatų grupė, kadaise priklausiusi Lietuvos didikams, turėjo pereinamą kiemą – su pagrindiniu įėjimu ir ūkiniu įvažiavimu.

Tai ir užfiksuota dabartinėje projekto stadijoje.

apmirusi Senamiesčio kvartalo dalis tapo itin gyvybinga – joje atverta viena didžiausių miesto viešųjų erdvių su kavinėmis, restoranais ir parduotuvėlėmis.

amžiuje šiuos rūmus pasistatė viena seniausių turtingųjų Vilniaus giminių atstovų – Vainų šeima. Vėliau rūmus jie perleido Pociejų šeimai ir ilgą laiką pastatai priklausė būtent šiai giminei. Keičiantis savininkams rūmai buvo pritaikomi ir prie pasikeitusių poreikių – tretieji rūmų savininkai, Umiastovskiai, patys čia negyveno, bet nuomojo apartamentus pasiturintiems miestiečiams. „Šis Domininkonų ir Stiklių gatvių sankryžoje esantis gana didelis kvartalas, jeigu žiūrint į mastelį Vilniaus Senamiesčio žemėlapyje, mūsų kartai yra mažai pažįstamas kaip viešoji erdvė, kaip svarbus objektas. Labai retas miestietis ką nors žinojo apie šį pastatą, naudojosi ar apskritai atkreipdavo į jį dėmesį“, – sako Gilma Teodora Gylytė, „Do architects“ partnerė, architektė.

XVI

Vietoj buvusio uždaro kiemo atverta viešoji erdvė – svarbiausia architektų sumanymo dalis.

Vietoj biurų pastato – visuomeninė ir daugiafunkcė erdvė „Kai mes pradėjome su šiuo projektu dirbti maždaug prieš trejetą metų, kaip visuomet, prieš pradėdami projektavimo darbus, vaikščiojome po objektą, žvalgėmės – ieškojome detalių, kurios galėtų pasufleruoti idėjų, suprasti pastato struktūrą. Tuo pat metu, kalbėdamiesi su užsakovu, įsiklausėme ir į jo pageidavimus. O užduotis buvo gana paprasta – įrengti administracinės paskirties biurų patalpas nuomai. Bevaikščiodami pradėjome svarstyti – ar viskas, ką mes šiandien matome, buvo taip sugalvota ir taip atrodė?“ – pasakoja G. T. Gylytė.

Architektai intuityviai pajuto, o kiek vėliau ir tyrimais buvo pagrįsta, kad anksčiau tai buvo pereinamasis kiemas tarp Stiklių ir Domininkonų gatvių su pagrindiniu reprezentaciniu įėjimu

Projekto autoriai: DO ARCHITECTS (Gilma Teodora Gylytė, Justina Jauniškytė, Dovilė Skrupskelienė, Sabina Daugėlienė, Andrė Baldišiūtė, Paulius Paskačimas, Milda Grabauskaitė, Vadim Babij, Ignas Uogintas, Karolina Čiplytė (architektūriniai sprendiniai ir bendrųjų erdvių interjeras)) Tvarkybos sprendiniai: ATODANGOS (Robertas Zilinskas, Vytenis Zilinskas, Sigitas Kasteckas, Gražina Zilinskienė)

69

objektas

Pagrindinė užduotis buvo sujungti Domininkonų ir Stiklių gatves per pasažą, transformuojant dalį pastato į viešąją erdvę.

„Do architects“ nuotr.

/ Architektė Gilma Teodora GYLYTĖ /

Rūmų fasadas iš Stiklių g. pusės link Dominikonų g.

2020 m.

Rūmų fasadas iš Stiklių g. pusės link Dominikonų g.

1987–2020 m.

70 2020 rugpjūtis/rugsėjis

į rūmus iš Domininkonų gatvės. Pro jį ateidavo svečiai ir patys šeimininkai, o Stiklių gatvėje esantis įvažiavimas į uždarą ūkinį kiemą visą laiką buvo užtvertas tvora ir ilgainiui tapo praeivių suvokiamas kaip siena. Anuometinis kompleksas susidarė iš solidžios pagrindinės rūmų dalies, arklidžių, ūkinių pastatų ir oficinų (vienu metu tai buvo aludės arba kepyklos, raštinės ar įvairios kitos veiklos). Todėl architektams pavyko suformuoti naują šio kvartalo urbanistinę idėją ir įtikinti užsakovą, kad verta vėliau užstatytas įėjimo ir įvažiavimo į kiemą dalis, t. y. apie 100 kv. m tiesiog išgriauti ir padaryti vietoj patalpos lauką, kitaip tariant, grąžinti tą ryšį, kad būtų nebe uždaras kiemas, o atviras pereinamasis pasažas, kaip išnykusi Vilniaus tipologija, kurią verta atskleisti naujai. Negana to, architektai pasiūlė atverti visus įėjimus pirmame aukšte iš kiemo, kurie sovietmečiu buvo užmūryti. Todėl rekonstrukcijos metu atverti net 34 įėjimai, formuojantys atvirą gyvastingą kiemą su daugybe krautuvių, parduotuvių, praėjimų, terasų ir pan.

Užsakovas su entuziazmu priėmė naują koncepciją. „Jo galvoje šis projektas persivertė aukštyn kojomis, nes jis manė, kad tai bus biurų pastatas. O dabar čia išsiskleidė viena didžiausių Vilniaus Senamiesčio viešųjų erdvių su nuolat veikiančiais restoranais, kavinėmis, barais, parduotuvėlėmis, labai daug meno ir įvairių kitų renginių. Turėjo įvykti didelis perversmas ir visų projekto dalyvių požiūryje – iš pradžių niekas nesitikėjo, kad pastate atsiras dar viena funkcija – aktyvi viešoji erdvė. Tai pagrindinis dalykas, ką pavyko padaryti“, – sako architektė.

„Do architects“ nuotr.

Rūmų kiemas iš Dominikonų g. pusės 2020 m.

Rūmų kiemas iš Dominikonų g. pusės 1962 m.

Istorinių sluoksnių dėlionė Pastate per daugelį amžių istoriškai susiklostė daug sluoksnių – juk čia gyveno trys didikų šeimos: Vainos, Pociejai, Umiastovskiai. Ir kiekvienas jų paliko kažką naujo, padarė ką nors savito. Pagrindinė architektų užduotis buvo, kaip suderinti tarpusavyje svarbius sluoksnius: Vainų, Pociejų, Umiastovskių, šiandienos? Tai vyko tarsi dėlionė – remiantis istorine medžiaga, architektūriniais, archeologiniais tyrinėjimais ir t. t.

Pagrindinė užduotis buvo sujungti Domininkonų ir Stiklių gatves per pasažą, transformuojant dalį pastato į viešąją erdvę. Tarp minėtų gatvių per ilgą laiką susidarė 2,5 m skirtumas. Anot architektės G. T. Gylytės, pirmą aukštą teko pažeminti gana drastiškai, sugrąžinant atgal, kas buvo sukelta su šiluminėmis trasomis. Pavyko sugrąžinti ir ankstesnę fasadų spalvą. Lyginant 1890 m. darytas nuotraukas su sovietmečio fasadais, tyrimų medžiaga, matyti, kad pastatas anksčiau buvo pilkas, o Vainų laikais – juodas. Nuotraukose taip

71

„Do architects“ nuotr.

objektas

72 2020 rugpjūtis/rugsėjis

objektas

pat matyti, kad spalvos, dalinimai, vitrinos buvo sunaikintos. Remiantis tyrimais ir nuotraukomis, fasadams grąžinta buvusi sodri spalva. Tose vietose, kur nėra išlikusios medžiagos, architektai pritaikė naujus spendimus. „Šiuo metu grąžinamas į savo vietą knygynas, bet vartai buvo mediniai, tad, nenorėdami uždarų vartų, padarėme interpretacijas moderniais sprendiniais, išlaikydami senųjų detalių stilistiką“, – patikslina G. T. Gylytė.

Seno ir naujo kontrastu atskleisti pokyčius

Rūmų kiemas 1962 m.

Rūmų kiemas 2020 m.

Vykdant architektūrinius, polichrominius žvalgomuosius tyrimus, kuriems vadovavo Robertas Zilinskas (UAB „Atodangos“), surinkus iš archyvų praeito amžiaus pradžios nuotraukas tapo akivaizdu, kad Stiklių gatvelė buvo pilna gyvybės – krautuvėlių, dirbtuvėlių ir kt. Sovietmečiu jų durys buvo užmūrytos, o paliktų langų apačios pakeltos taip, kad einantysis gatve nematytų už lango stovinčio žmogaus, todėl architektai turėjo atsižvelgti į buvusias angų proporcijas ir dalinimus, norėdami suformuoti kuo daugiau įėjimų – su smagiomis moderniomis detalėmis, metalo lakštais, rėmais, kad per medžiagiškumą matytųsi, kas yra sukurta naujai. Domininkonų „broma“ bus tamsiai juoda su slypinčiais joje įėjimais. O Stiklių „bromą“, kur visą laiką buvo tvora, architektai interpretavo kaip sandūrą tarp dviejų pastatų. Anksčiau šioje vietoje buvęs

nenaudojamas pastatas tapo įveiklintas – jame suformuotas praėjimas, kuriame pavyko sukurti miesto svetainę. Vienoje jos pusėje matysis rūmų fasadas, kitoje – oficinos, o tarpinėje erdvėje už tvoros architektai įkurdino visiems miestiečiams atvirą susitikimo vietą su masyviais metaliniais aprėminimais, visuomet degančiu židiniu, šildomais mediniais suolais – prisėsti ir palaukti draugų, nusipirkti bandelę. „Metalas, jo aštrumas pabrėš, kad tai yra šiandienos stilistika ir šiandienos mūsų įsivaizdavimas, o kontrastas, kad paryškintume, kas yra kas“, – sako G. T. Gylytė.

Kiemas, kurį buvome įpratę matyti su vienu įėjimu į administracinį pastatą ir automobilių aikštele, šiandien yra visiškai pasikeitęs – pagyvintas modernaus apšvietimo, sklindančios muzikos garsų. Antrame aukšte, kur Pociejų laikais plytėjo atvira arkada, įrengtos 6 m aukščio stiklinės vitrinos be dalinimų, kad šiuolaikinėmis galimybėmis būtų galima parodyti, jog kažkada čia buvo laukas, o dabar yra vidinė erdvė. Tokiu moderniu sprendimu eksponuojama, kas buvo anksčiau, atsižvelgiant į šiandienos poreikius. Arkadoje bus įrengtas prabangus degustacinis restoranas su stiklinėmis durimis, pro kurias matysis Domininkonų gatvėje stovinti bažnytėlė. „Sovietmečiu viskas buvo nudažyta vientisa gelsva spalva, tačiau tai buvo trijų pastatų kompleksas. Tai fasade ir stengėmės parodyti. Čia gerai matosi, kad juoda – tai yra rūmų dalis,

D. Gumbrevičiaus nuotr.

Iš pradžių niekas nesitikėjo, kad pastate atsiras dar viena funkcija – aktyvi viešoji erdvė. / Architektė Gilma Teodora GYLYTĖ /

73

D. Gumbrevičiaus nuotr.

74 2020 rugpjūtis/rugsėjis

D. Gumbrevičiaus nuotr.

oficinai parinkome net kitokią stogo dangą, norėdami parodyti, kad tai buvo kitokios paskirties pastatas. Kur kadaise buvo arklidės ir ne tokie reikšmingi pastatai, fasadai yra tik tinkuojami ir dažomi“, – pabrėžia architektė. Kiemui suformuoti buvo reikalinga jautriai ir atidžiai įvertinti didelį 2,5 m aukščių skirtumą. Kiemo dangai buvo parinktos belgiškos trinkelės nuo vieno pastato sienų iki kito, o vidinėje kiemo dalyje įsikūrusiems restoranams, kavinėms ir parduotuvėms suformuotos tarsi lapeliai pakabintos plono betono plokštumos. Prie tokio seno, solidaus rūmo ypatingu kontrastu atsiskleidžia tai, kas yra nauja ir modernu. „Tokie naujo ir seno deriniai yra labai gražūs ir įspūdingi – galima išskaityti, kada ir kas sukurta. Taip architektūrine kalba galime papasakoti raidą, istoriją, urbanistinę ir architektūrinę, net gyvenimo įpročius“, – įsitikinusi architektė.

Dekoro galimybės istorinei pastato raidai pabrėžti Viena rūmų dalis (oficina ir ūkiniai pastatai) nudažyta paprastais statybiniais dažais, o kita dalis – dekoruota, parodant, kaip gali skirtis ir dažymo technikos. Stiklių gatvės dalyje šis skirtumas atsiskleidžia geriausiai, kaip ir kiemo fasade matyti skirtingos tų pačių rūmų dalys. „Specialiai ieškojome tokių niuansų, kad būtų galima žmonėms parodyti, kad spalva tai dar ne viskas, – yra tekstūra, niuansai ir begalės kitų dalykų, kurie keičia vaizdą iš esmės. Tarkime, fasadas Vainų ir Pociejų laikais buvo tamsus.

Bet kiek tame tamsiame dar galima rasti gylio?

Todėl stengėmės atskleisti visą puokštę galimybių. Nesiremti kokiu nors vienu standartu, nes

tiesiog per daug svarbus ir per daug savyje talpinantis šis objektas, kad jam būtų galima sugalvoti kokį nors unifikuotą sprendimą“, – pažymi G. T. Gylytė. Architektė sako, kad nė vienos detalės nėra tokios pačios, bet visos jos susijungia į darnią visumą. Anot architektės, buvo svarbu, kad visuma būtų suvokiama vieningai ir stipriai, o per detales atskleistų stilistiką, skonį, kvapą ir dar papildomą prieskonį. Tokiu pačiu principu kuriami ir antro bei trečio aukšto interjerai. Pastate įrengtos penkios laiptinės – visiškai šiurkščių paviršių, be jokių apdailų, nes interjere sienų nereikia saugoti nuo kritulių ir kitų nepalankių klimato sąlygų. „Kadangi jos jungia visus aukštus,

tai bus šiek tiek aptrupėjusios, kad būtų tikros, beveik nieko su jomis nebus daroma. O patys laiptai – plono metalo“, – teigia architektė.

Daugiafunkcis kompleksas Pirmas komplekso aukštas skirtas krautuvėms, restoranams, antrame įsikurs biurai, o trečias, kuris iki šiol buvo neeksploatuojama palėpė, numatytas nuomojamiems apartamentams. Į jį galima patekti minėtais metaliniais laiptais, virš buvusių laiptinių suprojektuotais tarsi papildomi antstatai, – kur buvo išlikusios senosios laiptinių dalys. Ties pastato dalimi, vietoj anksčiau

Inžinerinės paslaugos – sąmatų skaičiavimas, brėžinių rengimas, 3D modeliavimas gamybos įmonėms.

„Window Business Assistance & solutions“ – stipriausia jungtis verslo grandinėje įgyvendinant išmanius inžinerinius sprendimus. # To back your way up to success.

www.winbas.eu

75

objektas

apleisto negyvenamo pastato stogo numatytas didžiausias stiklinis važinėjantis stoglangis Vilniuje.

Pro jį bus galima matyti visus aplinkinius bažnyčių bokštus ir girdėti iš jų sklindantį varpų skambesį. Ši struktūra jungs abiejų pastatų kompleksą..

Jau pastaruosius statybų mėnesius visa ši erdvė kvepėjo cinamonu, nes kavinėse ir restoranuose buvo montuojama ir tikrinama įranga, kepamos bandelės ir jomis vaišinami statybininkai.

Komplekse yra ir du pagrindiniai rūsiai – maisto ruošimo ir laikymo patalpos. Visos kitos erdvės – viešos ir atviros. Iš parduotuvėlės į parduotuvėlę bus galima vaikščioti per vidines atidarytas, anksčiau buvusias užmūrytas durų angas. Parduotuvių interjeras buvo patikėtas „YES design“ kūrėjams.

Antrame aukšte įsikurs ne tik biurai. Ties abiejomis „bromomis“ bus daugiau ryškesnės šviesos, klegesio. Tad viešos erdvės virš jų yra ir antrame aukšte – arkada tapsianti prabangiu restoranu, o prie Stiklių gatvės dalies su nuvažiuojančiuoju stikliniu stogu irgi bus restoranas „14 horses“. Visa kita yra nuomojami biurai. Projektuodami jų interjerus, architektai stengėsi pademonstruoti įvairių sluoksnių apdailą, sieninį dekorą ar tapybą. „Kad žmonės suprastų, kur jie dirba ir kad tai nėra paprastas naujas pastatas“, – paaiškina architektė. Šiose biurų dalyse yra galimybė pakilti ir į trečią aukštą, kur bus įspūdingos tapybiškos erdvės, atsiskleis rūmų didybė. Ties Stiklių gatvės įėjimu per greta esančią laiptinę bus galima patekti ir į trečiame aukšte numatytą nedidelį konferencijų centrą. Šalia laiptinės čia taip pat įrengtas ir liftas su keltuvu. O visur kitur suprojektuoti butai, apartamentai.

Iš vienos laiptinės patenkama į du apartamentus.

Vienas jų – su terasa ir uždaru kiemeliu, iš kurio galima išlipti ant stogo ir grožėtis Senamiesčio panorama. Kitoje pusėje – didieji apartamentai, iš kurių matysis tiek vidaus kiemas, tiek bažnyčia, taip pat pirmo aukšto stendai su sumuštinukais, stogeliai ir intriguojantis apšvietimas, kuriantys ypatingą nuotaiką. „Įveiklinome nenaudojamas palėpes su nauja funkcija, kad būtų gyvastingas ir gražiai susluoksniuotas kompleksas. Daug viešosios erdvės, biurai ir dar gyvenamoji funkcija. Kom pleksas bus naudojamas įvairioms veikloms, o tai yra labai svarbu Senamiestyje, kad vakare ši miesto dalis, išsiskirsčius biuro darbuotojams, neištuštėtų“, – apibendrina architektė.

76 2020 rugpjūtis/rugsėjis

Rekonstrukcijos metu atverti net 34 įėjimai, formuojantys atvirą gyvastingą kiemą su daugybe krautuvių, parduotuvių, praėjimų, terasų.

77

„Do architects“ nuotr.

objektas

Naujas Senamiesčio traukos taškas

D. Gumbrevičiaus nuotr.

Senatoriai buvo neoficialus Trakų ir Domininkonų gatvės pavadinimas, nes Trakų ir Domininkonų gatvė yra ant vienos ašies, tarsi viena kitos pratęsimas. Ir čia gyveno turtingiausi, įtakingiausi ir labiausiai išsilavinę miesto žmonės. Vienu metu gatvė taip ir vadinosi. Pereinamasis kiemas – pasažas tapo naujai atskleista tipologija.

Todėl kompleksą nuspręsta pavadinti „Senatorių pasažu“. Į šią naujai atvertą miesto erdvę daug investavusiam danų verslininkui Nielsui Peteriui Pretzmannui (Niels Peter Pretzmann) šis kompleksas tapo jo gyvenimo projektu. Nenuostabu – juk kuriama dar viena pastato istorija, jau ketvirtosios šeimininkų kartos. „Ši miesto dalis, Stiklių gatvė, iš esmės pasikeitė – visu Stiklių gatvės perimetru, kuris buvo visiškai uždaras ir nepatrauklus, virto nauju dideliu senamiesčio traukos tašku, be Katedros ir kitų aikščių, todėl taps viena iš tradicijų – čia ateiti ir būti“, – neabejoja G. T. Gylytė. Anot jos, užsakovas labai patenkintas, tiki tuo, kas yra kuriama ir kas ateityje čia vyks, ir yra be galo įsitraukęs būtent į šį objektą. Čia yra jo asmeninis projektas. Visos pirmo aukšto parduotuvėlės ir restoranai priklauso tam pačiam savininkui, ponui Nielsui. Jie nėra nuomojami dalimis skirtingiems šeimininkams. Viskas yra vieno šeimininko rankose. Visi produktai yra auginami fermoje, kuri yra Ukmergės rajone ir vadinasi „Farmer Circle“, taip tarsi pratęsiant tą pačią idėją, tik skirtingose urbanistinėse teritorijose – mieste ir kaime. „Todėl norėčiau tik padėkoti užsakovui už suteiktą kūrybinę laisvę, pasitikėjimą ir vertybiškai ypač tvarius sprendimus“, – sako architektė G. T. Gylytė.

Šiame objekte UAB „KM Group“ įrengė geriamojo vandens fontanėlį. Įmonės specializacija – aukštos kokybės gaminiai iš plieno, skirti statyboms, pramonei ir statybų pramonei bei gamybai. Įmonė produkciją tiekia Lietuvos, Norvegijos ir Anglijos rinkoms.

UAB „KM Group“ Mob. +370 666 86 444 Pušynėlio 13, Utena, Lietuva 28216 www.kmgroup.lt 78 2020 rugpjūtis/rugsėjis

Funkcionalus mažosios architektūros elementas – geriamo vandens fontanėlis vidaus kieme.

D. Gumbrevičiaus nuotr.

UAB „Aplink sodybą“ – želdinimas, aplinkotvarka, viešų ir privačių erdvių kūrimas. Vienodai atidūs visiems – tiek mažiems (kompozicija vazone prie terasos), tiek dideliems (hektarais matuojamos erdvės). Paprastai – nes mylime tai, ką darome. O kraštovaizdžio ir sukurtos aplinkos balansas sukuria produktyvią žmonių aplinką.

D. Gumbrevičiaus nuotr.

Gimėme iš meilės gamtai, kuri iš pradžių, atrodė, yra kažkur toli, už miesto, miške, kaime, sodyboje ar ūkyje, kaip „Farmers Circle“. Tačiau noras dalytis tuo, kas miela, netrukus paskatino grįžti ir parnešti dalelę to nuostabaus, stebuklingo paprastumo atgal, į miesto erdves. „Senatorių pasažas“ – vienas įmonės „Aplink sodybą“ komandos įgyvendintų projektų mieste, kuriame labai lakoniškai, bet jautriai jaučiamas gamtos ritmas.

Vadovo mob. +370 678 64 077 El. p. info@aplinksodyba.lt https://www.facebook.com/aplinksodyba

Skliautuotos buvusios atviros arkados lubos tapo prabangaus restorano interjero dalimi.

80 2020 rugpjūtis/rugsėjis

D. Gumbrevičiaus nuotr.

interjeras

Apnuoginta autentika pastato viduje „Senatorių pasažo“ pirmo aukšto komercinių patalpų interjero kūrėAušra NYMAN

jų teigimu, objektas jau buvo ir taip pakankamai įkrautas turinio. Anot „YES design“ architektės Indrės Baršauskaitės, reikėjo sukurti funkcionalumą, vengti nereikalingų detalių, išlaikyti aplinką vabi-sabio stilistikoje. Ji pabrėžia, kad daiktų grožis slypi netobulume, neilgaamžiškume, trapume. „Tai yra visiškai priešinga tam, prie ko esame pripratę, – didingumui, monumentalumui, tobulumui“, – sako architektė.

rchitektė tvirtina, kad pastatus tiesiog reikėjo „pagydyti“, naudojant kuo mažiau naujų apdailų. Nebuvo poreikio sukurti idealių paviršių, sterilios aplinkos.

Todėl visos sienos buvo apnuogintos iki plytų arba senų tinkų, kurie eksponuojami, derinant su būtinais įrengti naujais paviršiais. Pritaikyti patogiam naudojimui, jie turi tarnauti funkcijai.

Autentiškos patalpos reikalavo daug dėmesio kiekvienai detalei, kiekvienam patalpos kampeliui, o jų tikrai buvo nemažai. Neįmanoma buvo sprendinių unifikuoti, standartizuoti ir pritaikyti kelioms patalpoms iš eilės. „Todėl projektavimas ir projekto priežiūra didžiąją laiko dalį vyko objekte, visai komandai sprendžiant vieną ar kitą klausimą. Nemažai kūrybiškų sprendimų, kurie negalėjo būti pateikti brėžiniais ar numatyti iš anksto, buvo įgyvendinti vietoje“, – pasakoja I. Baršauskaitė.

D. Gumbrevičiaus nuotr.

A

Interjera kūrė YES.design.architecture komanda

81

„Do architects“ nuotr.

Išorės ir vidaus sprendimų vientisumas Kurdami interjerą „YES design“ architektai atsižvelgė į visumą, architektūros ir interjero sprendimų vientisumą. Išorės grindų dangos keliose patalpose netgi buvo pratęstos į interjero erdves, metalo konstrukcijų spalviniai sprendimai buvo derinti su eksterjero elementais. Seno grindinio trinkelės panaudotos naujų barų apdailai, kas dar labiau pabrėžia autentišką pastato charakterį, nuotaiką. Kitas dėmesio vertas sprendimas yra susijęs su pastato istorija: tai senojo stogo konstrukcijų – mūrtašių, gegnių pritaikymas lentynoms. Nors iš pradžių ši drąsi idėja ir kėlė dvejonių, senieji mediniai elementai puikiai prigijo erdvėse. Braserijos luboms buvo panaudotos senos medinės lentos iš fermos „Farmers Circle“, tiekiančios produktus „Senatorių pasažo“ restoranams. „Išskyrus keletą funkcionalių korpusinių baldų, visos kitos medžiagos yra susijusios su pastato istorija, todėl pavyko sukurti natūralią, vieningą aplinką“, – sako I. Baršauskaitė.

D. Gumbrevičiaus nuotr.

Sena/nauja kontrastai. Pastate įrengtos laiptinės – šiurkščių paviršių, be jokių apdailų, o patys laiptai – plono metalo.

Originalius turėklus šiam objektui pagamino D. Gumbrevičiaus nuotr.

UAB „Laireta“. Įmonės veikla – projektavimas, gamyba ir montavimas iš medžio, metalo ir stiklo.

UAB „Laireta“ Mob. +370 623 77 767 info@urso.lt

LAIRETa manufacture of boats and yachts

83

D. Gumbrevičiaus nuotr.

Apšvietimas – autentiškiems elementams pabrėžti

Išskyrus keletą funkcionalių korpusinių baldų, visos kitos restoranų, kavinių ir parduotuvėlių medžiagos yra susijusios su pastato istorija, todėl pavyko sukurti natūralią, vieningą aplinką. / Indrė BARŠAUSKAITĖ /

84 2020 rugpjūtis/rugsėjis

Daug dėmesio skirta ir šio unikalaus objekto vidaus patalpų apšvietimui, jo specifikai. Architektai išskiria kelias jo rūšis: akcentinį, dekoratyvųjį ir funkcinį. „Skliautinės erdvės apšviestos nukreipiant šviesą į autentiškus elementus, patalpos su freskomis – nukreipiant šviesą į svarbius sienų plotus. Autentiškos sienos buvo akcentuojamos apšviečiant jas ir paslėptomis LED juostomis, įrengtomis naujų sienų briaunose. Tokiam akcentiniam apšvietimui buvo svarbus ne pats šviestuvas, o šviesa ir jos kryptis, – pagrindinius, kūrybiškumo reikalaujančius meninius sprendimus aiškina architektė. – Visa kita buvo parenkama atsižvelgiant į funkcionalumą.“

Užs.

Apšvietimo menas D. Gumbrevičiaus nuotr.

Šviesa ne tik apšviečia erdves ir nurodo kryptį, bet ir žadina smalsumą, sustiprina pojūčius ir atskleidžia detales. Neatsitiktinai „Senatorių pasažo“ komplekse interjero dizainerių ir architektų komandos ypatingą dėmesį skyrė šviestuvų ir jų valdymo elementų dizainui bei funkcionalumui, tad, siekiant išlaikyti vidaus ir lauko sprendimų vientisumą, dalis šviestuvų buvo specialiai modifikuoti šiam projektui.

Istorinio pastato sienos, arkos, skliautai ir apdailos elementai čia yra tarsi meno kūriniai, kurie pabrėžiami netiesioginės šviesos ir akcentiniais šviestuvais. Skirtingų medžiagų, detalių paviršių ir maisto tiksliam spalvų perteikimui naudoti LED šaltiniai vien tik su ypač aukštu spalvų atkartojimu (CRI>90). Skirtingai nuotaikai kurti ir efektui sustiprinti daugelyje erdvių numatytas keičiamo intensyvumo reguliavimas, kur šviestuvams valdyti parinkti estetiški naujausio dizaino „JUNG LS1912“ jungikliai su svirtelėmis ir intensyvumo reguliatoriai. Apšvietimo valdymo sistemai patikėta bendrųjų erdvių ir lauko scenarijų valdymas.

Apšvietimas šiame projekte mums nėra tik įrankis funkcijai atlikti, tai – elementas pojūčiams ir istorijoms kurti. Būtent toks, koks yra visas šis unikalus projektas.

UAB „Pažangi namų automatika“ / IHA (angl. Intelligent home automation) El. p. info@iha.lt Tel. 8 680 15 265 www.iha.lt 85

Nusistovėjusią būsto sąvoką keičia universalusis dizainas Universalusis dizainas (angl. universal design) arba dizainas visiems (angl. deJokūbas BALTRUKONIS

sign for all) Lietuvoje tampa vis populiaresnis ir kai kurie architektai bei interjero dizaineriai jau įprato vadovautis jo nuostatomis projektuodami būstą, tačiau viešoje erdvėje dar pasigendama platesnės diskusijos apie jo pritaikymą.

ai specifinis dizainas – ilgalaikiai interjero ir eksterjero sprendimai, pritaikyti visoms amžiaus grupėms. Geriausi universaliojo dizaino pavyzdžiai – Skandinavijos šalyse, ypač Švedijoje. Ten jau kelis dešimtmečius naujai statomiems ir renovuojamiems namams taikomi senjorams ir neįgaliesiems tinkami sprendimai, kuriais gali naudotis

T

86 2020 rugpjūtis/rugsėjis

visi žmonės, be specialaus pritaikymo. Šie sprendimai skirti visiems, neišskiriant vienos ar kitos žmonių grupės.

Verta pagalvoti ir apie tai, kad jaunas žmogus taip pat kažkada gali tapti neįgalus arba patirti galūnės traumą. Įrengiant būstą patartina numatyti kelis žingsnius į priekį ir turėti omenyje, kad gali tekti prižiūrėti senstančius tėvus arba į svečius priimti judėjimo suvaržymų turintį žmogų.

Vonia – svarbiausia patalpa, lemianti komforto lygį Bene svarbiausia patalpa kalbant apie universalųjį dizainą – vonios kambarys. Vyresnio amžiaus senjorai arba neįgalieji gali būti daug savarankiškesni, jeigu šis kambarys yra pritaikomas pagal jų poreikius. Jiems ypač svarbu jaustis patogiai, o higienos palaikymas turi kelti kuo mažiau

Pagrindinė universalaus dizaino idėja – patogus aplinkos pritaikymas visiems.

diskomforto, šis procesas jiems turi tapti malonus.

Neretai pagal universaliojo dizaino gaires vonios kambaryje nebūna pačių vonių ar klasikinių dušo kabinų. Dušo vietoje suformuojami trapai su plytelių nuolydžiu į juos vandeniui nubėgti, o bendras patalpas ir dušo zoną skiria tik užuolaida. Dušo kabinoje turi užtekti vietos įvažiuoti neįgaliojo vežimėliui ir jam apsisukti.

Rekomenduojama praustuvų aukščio viršutinė riba – 80 cm, o ilgis – 55 cm.

Architektė Ieva Prunskaitė projektuoja tiek namus, tiek interjerus ir tvirtina, kad apie universalią patalpų pritaikymo funkciją yra galvojama iš anksto. „Įrengiant vonios kambarius juntama tendencija, jog žmonės nori kuo mažiau valymo, siekiama, kad pati patalpa būtų erdvesnė. Dušų kabinos užeinamos, be durų. Labai patogu, jeigu dar duše būna suoliukas“, – sako I. Prunskaitė.

Itin svarbus ir durų plotis, pagal reikalavimus neįgaliesiems jis turi siekti 90 cm. Dar vienas ypač svarbus momentas – durų slenksčių atsisakymas, siekiant suteikti kuo didesnę judėjimo laisvę. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į kuo daugiau nuožulnių kampų bei į įvairius laikiklius. Įrengiant vonią pagal universaliojo dizaino pradmenis, siekiama naudoti kuo daugiau jutiklių – maišytuvai valdomi alkūnėmis ir pan. Taip pat svarbu ir linijinių vonios trapų įrengimas, dėl ko lengviau prižiūrimos dušo ir tualeto sistemos, į grindis įleidžiami dušo padėklai, kuriuos būtina numatyti projektavimo procese. Ekspertai pataria, kad vonios kambarys būtų kuo erdvesnis, o santechnikos įranga būtų išdėstyta ne atsitiktinai, o apgalvojus, kaip kambaryje judėti patogiau.

Pastebi fiktyvų reikalavimų išpildymą Dizaino studijos „Rimartus“ įkūrėjas Rimantas Špokas pažymi, kad Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama dizaino universalumui, tačiau jis įžvelgia ir atvejus, kai siekiama apeiti universaliojo dizaino reikalavimus. Visgi specialistas viliasi, kad šis dizainas išliks tarp tendencijų ir bus dar labiau įtvirtintas pagrindiniame statybų įstatyme. „Dažniausiai tai yra visuomeninės ir daugiafunkcės paskirties objektai – jie pagal galiojantį Statybos techninį reglamentą (STR) turi būti pritaikyti žmonėms, turintiems negalią. Tačiau

Įrengiant vonios kambarius juntama tendencija, jog žmonės nori kuo mažiau valymo, siekiama, kad pati patalpa būtų erdvesnė. / Ieva PRUNSKAITĖ /

87

interjeras Sensoriniai įrenginiai suteikia dar daugiau laisvės ir patogumo.

Laiptų pritaikymas pagal universalaus dizaino gaires.

projektuotojams tie reikalavimai dažnai apsunkina sąlygas: reikia numatyti plačius praėjimus, papildomas patalpas, ženklinimus, keltuvus ir t. t., o ploto tam tiesiog nėra.

Tenka matyti objektų, kuriuose reikalavimai yra išpildomi tik fiktyviai. Pavyzdžiui, kavinėse sanitariniai mazgai pritaikyti neįgaliesiems, bet realiai jie nelabai tam tinkami ir yra per maži. Privačiuose objektuose žmonės taip pat vis dažniau galvoja apie ateitį – renkasi vieno aukšto namus arba butus, turinčius patogų priėjimą, privažiavimą.

Interjeruose svarbus patogus ir racionalus suplanavimas, kad judėjimas būtų neapsunkintas, visi funkcionalūs įrenginiai lengvai pasiekiami. Jaunesni užsakovai paprastai mažiau apie tai svarsto, nes būstas dažnai įrengiamas ne „amžinam“ gyvenimui, daugiau dėmesio skiriama estetikai, unikalumui ir saviraiškai“, – sako interjero dizaineris R. Špokas.

Pašnekovas pamena, kai jam teko ruošti kelis privačių namų interjero projektus Švedijoje ir Norvegijoje. „Ten tikrai yra labiau atsižvelgiama į tam tikrus reikalavimus, kad atsitikus nelaimei arba dėl senatvės žmogui būtų užtikrintos galimybės gyventi tame pačiame būste. Ir tai yra racionalu ir logiška.

Svarbiausi aspektai – tinkamas suplanavimas. Turi būti įvertinti judėjimo patalpose scenarijai, išlaikyti reikalingi atstumai, ypač tokiose zonose kaip sanitarinės, miegojimo, valgymo erdvės, laiptai. Svarbios detalės – durų plotis, jų atidarymo kryptis, dušo zona be laipto, pasiekiamo aukščio ir saugūs, nevirstantys baldai.

88 2020 rugpjūtis/rugsėjis

SCHOMBURG

Ilgalaikiai sprendimai vonioje Vonios kambario įrengimas siekiant maksimalaus patogumo yra vienas sudėtingiausių ir brangiausių. Šioje patalpoje dažniausiai įrengiamos šildomosios grindys ir kiti komforto elementai. Dažnai moderniai suprojektuotose vonios patalpose dušo kabinų trapai montuojami tiesiog grindyse dušo kabinų zonose, vonios indai statomi ant plytelių be papildomos apdailos. Vėliau, sumontavus visą įrangą ir baldus, pakeisti apdailos elementus būna labai sudėtinga.

Todėl norint, kad sprendimai vonios kambaryje būtų tvarūs ir ilgalaikiai, labai svarbu įrengiant vonios kambarius parinkti tinkamas medžiagas, kad eksploatuojant neatsirastų trūkių, nepradėtų formuotis pelėsis, kad tinkamai būtų sumontuoti trapai ir kitos įdėtinės detalės.

Visiems šiems darbams atlikti mes, UAB „SCHOMBURG Baltic“, turime patikimų sprendimų, rekomenduojame naudoti Vokietijos kompanijos „SCHOMBURG GmbH & Co“ KG gaminamas statybinių produktų sistemas. Viena jų – vonios kambario įrengimo sistema.

• Grindų, sienų ir kitų paviršių lyginimas savaime išsilyginančiais mišiniais „SOLOPLAN“ ir remontiniais mišiniais „ASOCRET“ • Hidroizoliacijos „SANIFLEX“ ar „AQUAFIN RS300“ • Plytelių klijai „Monoflex“, „LIGHTFLEX“ • Plytelių siūlių epoksidinis glaistas „ASODUR Design“ • Silikonas „ESCOSIL“

SCHOMBURG GmbH & Co. KG Aquafinstrasse 2–8 D-32760 Detmold (Germany) phone +49-5231-953-00 fax +49-5231-953-108 VONIOS web www.schomburg.de/en

AR DUŠO KABINOS ĮRENGIMAS Technical Drawing 3.0.15 Apkrovos klasė 0, A

Bath or shower tub waterproofing Wall/Tub connection detail Exposure class 0, A

6

1. Vonia ar dušo kabina 2. Sandarinimo juostų „ASO-Join-Tape-2000“ klijavimas 3. Hidroizoliacija „SANIFLEX“, „AQUAFIN-2K/M-Plius“ ar 1 Bath- or shower tub „AQUAFIN-1K-Flex“ Prior tub installation adhere klijavimas 4. Sandarinimo2juostų „ASO-Join-Tape-2000“ ASO-Joint-Tape-2000-Sanitary at the corner kampuose tarp sienos ir grindų ir apie trapus 3 SANIFLEX, AQUAFIN-2K/M or AQUAFIN-1K-Flex 5. Plytelių klijai „MONOFLEX“ ar „LIGHTFLEX“ waterproofing 6. Plytelių siūlių glaistas „ASODUR-Design“ ar 4 ASO-Joint-Tape-2000 embedded in waterproofing „CRISTALLFUGE“ 5 MONOFLEX or LIGHTFLEX Tile adhesive 7. Silikonas „ESCOSIL-2000“ 6 ASO-Fugenbunt or CRISTALLFUGE tile grout 8. Silikonas „ESCOSIL-2000“ tarpflexible sienossealant ir grindų, 7 ESCOSIL-2000 klijuojami tik8du paviršiai Corner joint: ESCOSIL-2000 flexible sealant with debonding tape at corner joint to prevent 3-sided bond 3 5 7

7

3 5 6

2 4 1

8 5 3

UAB „SCHOMBURG BALTIC” Veiverių g. 139, Kaunas LT-46389, Lietuva El. p gytis@schomburgbaltic.eu Tel.+370 698 25 309

The purchaser’s rights in regards to product quality are based on our sales and delivery terms. This technical description is strictly an example illustration and is not claimed to be exhaustive. It is the user’s responsibility to consult local building codes and regulations before carrying out any product applications. This version is no longer valid with the publication of a new printed version. Always check our website for the most current valid version und www.schomburg.de/en.

02/11 JB/WKD/Ku/JM

Skandinavų kraštuose yra daugiau žmogiškojo supratimo.

Stengiamasi padaryti, kad būtų kuo patogiau ir laisviau.

Manau, kad Lietuvoje tai populiarės, bet netaps reikalavimu, nebent tai bus įteisinta statybų techniniais reglamentais. Tai labai svarbus rodiklis nekilnojamojo turto vystytojams, kad numatomi projektai, ypač daugiabučių namų, būtų universalūs. Nors šiandien butai kompaktiški, vieta yra brangi, bet tokia tendencija tikrai pastebima“, – teigia R. Špokas.

Ragina neprisirišti prie būsto, įvertinti poreikius Architektė I. Prunskaitė priduria, kad dabar neretai žmonių siekiamybė yra statyti vieno aukšto namus, jeigu tai tik leidžia sklypo dydis. „Taip daroma mąstant apie ateitį – apie vaikus, neįgalius žmones arba tėvus. Labai svarbus akcentas įrengiant tokius namus yra patalpos be jokių laiptelių, kad būtų galima laisvai judėti, pravažiuoti su vežimėliu. Tai išlieka svarbu projektuojant ir aplinką aplink namą. „Kartą projektavau interjerą, kurį įrengiant buvo galvojama apie vyresnių tėvų priežiūrą.

Tame name jau buvo laiptai. Numatėme praplatinti laiptų gabaritus ir prie turėklų pritvirtinti keltuvus neįgaliems žmonėms. Patalpos įrengiamos taip, kad prireikus ateityje būtų galima pritaisyti reikiamus pagalbinius įrenginius ar konstrukcijas.

Projektuojant būstus verta pagalvoti apie universalų jų pritaikymą, nesvarbu, ar jaunesni, ar vyresni žmonės įsirengia. Jeigu namas dviejų aukštų, pirmame patariama turėti kambarį, į kurį būtų galima patekti be laiptelių, jis būtų labai patogus specialius poreikius turintiems svečiams, tėvams arba patiems būsto savininkams, kai, pavyzdžiui, patiriama kojos trauma. Šie ir kiti projektavimo aspektai yra patikrinti ir ilgainiui pasiteisina“, – sakė I. Prunskaitė.

Tokie dizaino sprendimai itin aktualūs Lietuvoje, nes šalies visuomenė itin sparčiai sensta.

90 2020 rugpjūtis/rugsėjis

Neįgaliųjų reikalų departamento statinių pritaikymo priežiūros specialistas Artūras Zumaras teigia, kad neretai girdi priekaištų, neva, Lietuvoje situacija dėl pastatų pritaikymo specialiųjų poreikių turintiems žmonėms yra prasta, taip pat, anot jo, yra tvirtinama, kad Lietuva šiuo klausimu stipriai atsilieka nuo Skandinavijos ar Vakarų Europos valstybių. Jis turi paaiškinimą – Lietuva juk buvo daug metų okupuota, o sovietinė sistema neįgaliaisiais beveik nesirūpino, jie buvo slepiami užmiestyje. Jo manymu, tai ir lemia dabartinę, netobulą situaciją, tačiau ji, pasak A. Zumaro, nėra tokia prasta. „Visgi mūsų šalyje vis dar eksterjeras ir interjeras neretai būna išpildytas neatsakingai.

Skandinavų kraštuose yra daugiau žmogiškojo supratimo. Stengiamasi padaryti, kad būtų kuo patogiau ir laisviau. Teko lankytis Švedijoje ir ten viskas yra apgalvota – apie regos sunkumų arba judėjimo negalią turinčius žmones ar apie senjorus.

Vakarų šalyse asmenys, sulaukę garbaus amžiaus, neįgalieji, turėdami nepritaikytą namą, nebijo jo parduoti ir įsigyti butą, kuris jiems būtų pritaikytas. Pavyzdžiui, Vokietijoje liftai yra statomi nuo keturių aukštų namų. Tuomet gyventojams nereikia vargti. Dabar daug kur neįgaliesiems butai įrengiami pirmame aukšte, kas yra labai geras dalykas. Tačiau neretai pamirštama apie ėjimą į svečius. Ką daryti, jeigu draugas gyvena penktame ar šeštame aukšte?“ – svarsto A. Zumaras.

Universaliojo dizaino sprendimai itin aktualūs sparčiai senstančiai Lietuvos visuomenei.

Turint omenyje tai, kad senstančių žmonių judėjimo galimybės tampa vis labiau ribotos, atsiranda būtinybė prieš įrengiant gyvenamąsias patalpas ir jų aplinką atsižvelgti į svarbiausius patogumo aspektus.

Apsaugokite rankas naudodami alkūnę Daugiau higienos neliečiant maišytuvo delnais Talis® Select S

Vandens įjungimas ir išjungimas paspaudus mygtuką.

Solidus ir aiškus „Talis Select S“ maišytuvo dizainas gražiai integruojasi į vonios kambario aplinką. Be ryškaus estetiškumo jis taip pat išsiskiria ir draugiškumu higienai: vandens tekėjimo funkcija „start-stop“ gali būti aktyvuojama alkūne. Taip ne tik išlaikoma maišytuvo švara, bet ir apsisaugoma nuo bakterijų. Su „start-stop“ funkcija vanduo naudojamas tik tada, kai jo reikia. Tai pagerina higieną, taupo pinigus ir tuo pačiu apsaugo aplinką.

Temperatūra reguliuojama sukant rankenėlę.

Galimybė riboti temperatūrą.

EcoSmart technologija riboja vandens sunaudojimą iki 5 l/min.

Taip taupomas vanduo ir energija.

Modeliai su uždarymo ventiliu arba be jo.

Speciali antikalkinė funkcija – kalkės ir nešvarumai lengvai pašalinami perbraukus pirštu silikoninę dangą.

Įjungimas Alkūne

Talis® Select S 80 Maišytuvas praustuvui su uždarymo ventiliu. #72040000 Be uždarymo ventilio. #72041000 Daugiau informacijos: www.hansgrohe.lt

Talis® Select S 100 Maišytuvas praustuvui su uždarymo ventiliu. #72042000 Be uždarymo ventilio. #72043000

Talis® Select S 190 Maišytuvas praustuvui su uždarymo ventiliu. #72044000 Be uždarymo ventilio. #72045000

pixabay.com nuotr.

interjeras

Ką pravartu žinoti įsirengiant Lietuvoje itin populiarias vinilines grindis? Įsirengiant ar atsinaujinant būstą, viena dažniausiai kylančių dilemų – kokias Jokūbas BALTRUKONIS

grindis pasirinkti? Jas renkantis yra itin svarbūs keli pagrindiniai kriterijai – ilgaamžiškumas, atsparumas, išvaizda ir kaina. Bene geriausiai šiuos kriterijus atitinka Lietuvoje itin populiarus pasirinkimas – vinilinės grindys. Renkantis jas svarbu žinoti kelis svarbius aspektus, o priartėjus prie montavimo darbų, nepamiršti, į ką ypač reikėtų atkreipti dėmesį.

rieš kelis dešimtmečius pradėtos gaminti vinilinės grindys užsitarnavo žmonių pasitikėjimą.

Dabar jų pasirinkimas yra itin didelis: laisvai klojamos („click“ sistema) arba klijuojamos plytelės, vinilas su akustiniu pagrindu, pasižymintis garso izoliacija

P

92 2020 rugpjūtis/rugsėjis

ir šilumos sulaikymu, taip pat sveikatai nekenksmingos sudėties grindų danga.

Vinilinės grindys turi daug pavadinimų, todėl pravartu žinoti, kad jos taip pat gali būti vadinamos vinilinėmis plytelėmis, viniliniu laminatu, kvarcvinilo plytelėmis, PVC plytelėmis arba LVT (angl. luxury vinyl tiles).

interjeras

Vinilinės grindys – privalumų netrūksta, bet svarbu žinoti, ko nori

vėliau tuo labai džiaugėsi.“ Anot architektės, renkantis grindų dangą patarti būna sunku, jeigu pirkėjas pats neturi susikūręs namų vizijos. „Geriausias patarimas – turėkite savo gyvenimo poziciją ir viziją. Jei esate basomis vaikštantis jogas ar natūralių medžiagų gerbėjas – verčiau rinkitės tikrą medį“, – siūlė specialistė.

Vinilinė danga lengvai montuojama, tinka šildomosioms grindims, nes turi nedidelę varžą, palyginti, pavyzdžiui, su medinėmis, yra lengvai prižiūrima, atspari drėgmei, didelis spalvų, raštų, formatų pasirinkimas. / Vida VYŠNIAUSKIENĖ /

freepik.com nuotr.

Architektė ir interjero dizainerė Vida Vyšniauskienė apžvelgė esminius vinilinių grindų pranašumus ir trūkumus: „Pranašumai – danga lengvai montuojama, tinka šildomosioms grindims, nes turi nedidelę varžą, palyginti, pavyzdžiui, su medinėmis, yra lengvai prižiūrima, atspari drėgmei, didelis spalvų, raštų, formatų pasirinkimas (gali būti ruloninė, lentelių ar plytelių pavidalu). Yra variantų, kai galima tiesiog pakloti be klijų, o išsikraustant į kitas patalpas išsinešti savo dangą. Tai dažnai praverčia dideliuose prekybos centruose nuomojant prekybos plotus.

Iš trūkumų greičiausiai pagrindinis yra dangos plonumas – reikia paruošti labai gerą pagrindą, kad grindys neturėtų nelygumų, be to, geros kokybės danga nėra pigi, tačiau žiūrint ką su kuo

lyginsi. Šias grindis naudojame visuomeniniuose objektuose, kaip antai grožio ir chirurgijos klinikos operacinėse. Nelabai ir yra ką iš kitokių grindų pasirinkti, nes vinilinės grindys geriausiai atitinka sanitarinius, higieninius reikalavimus.

Jas naudojame ir viešbučiuose, kai reikia antialerginės dangos, kai reikia gero atsparumo intensyvaus vaikščiojimo zonose. Palyginti su akmens masės plytelėmis, vinilinė danga yra „tylesnė“. Ji tinka ir gyvenamuosiuose pastatuose.

Vienas klientas dėl namuose takus išvaikštančio didelio šuns prašė atsparios vinilinės dangos ir

93

freepik.com nuotr.

interjeras

Tarnaus kelis dešimtmečius

Kai kurios vinilinės grindys gali tarnauti ir daugiau nei 40 metų, netgi tokiuose didelio žmonių srauto sulaukiančiuose objektuose kaip ligoninės. / Audrius MIZARAS /

94 2020 rugpjūtis/rugsėjis

Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos (LŽPT) narys Audrius Mizaras teigia, kad atsparumo prasme vinilinės grindys yra gerokai patvaresnės nei medinės.

O tinkamai sumontuotos gali tarnauti net kelis dešimtmečius. „Tai priklauso nuo to, ar naudotojas atsižvelgia į kasdienės priežiūros rekomendacijas, ar yra įėjimo kilimėliai, kurie sulaiko iki 90 proc. abrazyvo ir purvo, atnešamo iš lauko. Dažniausiai dangoms suteikiama ilgalaikė garantija – 10 ir daugiau metų.

Kai kurios vinilinės grindys gali tarnauti ir daugiau nei 40 metų, netgi tokiuose didelio žmonių srauto sulaukiančiuose objektuose kaip ligoninės.

Vinilinių grindų atsparumas – didelis. Vinilinė danga į drėgmę nereaguoja, ji yra atspari vandeniui. Kuo danga storesnė ir standesnė, tuo ji atsparesnė temperatūros svyravimams patalpos viduje, o ypač zonose prie didžiulių vitrininių langų, per kuriuos visą dieną gali kaitinti saulė. Jeigu mūsų klientas turi stambesnį gyvūną ar mažų vaikų, gali būti ramus, kad vinilinėse grindyse neliks įspaudų ar žymių, kaip kad gali nutikti su natūraliu parketu ar laminatu. Labai svarbu įrengiant naudoti tinkamas medžiagas, t. y. klijus, spec. paklotą (jei tai laisvai klojamos vinilinės lentelės), įsitikinti, kad pagrindas yra sausas, švarus ir lygus, kad jau išdžiūvęs išlyginamasis sluoksnis. Visos šios, atrodytų, smulkios detalės stipriai lemia dangos tarnavimo laiką ir bendrą išvaizdą“, – sako A. Mizaras.

Jo teigimu, vinilinės grindys turi daug pranašumų, vienas jų – ekologiškumas. „Tai yra geras šilumos laidininkas, tinka šildomosioms grindims. Vinilinė danga yra pigesnė, palyginti su natūraliu parketu, taip pat ir ekologiškesnė, nes gamybos procese naudojama mažiau naujų gamtinių išteklių (didelė dalis vinilinių dangų savo sudėtyje turi 21–36 proc. perdirbtų medžiagų), nei kertant medžius. Produktai gaminami naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius, o gamybos žaliavos gali būti vėl ir vėl perdirbtos. Šios grindys atrodo itin tikroviškai. Panaudojant aukštąsias skaitmenines technologijas, vaizdas išgaunamas toks, kad, net ir lyginant su tikru medžiu, betonu, granito ar marmuro plokštėmis, yra gana realistiškas“, – pranašumus vardijo A. Mizaras.

Anot architektės V. Vyšniauskienės, kai kurios vinilinės grindys yra gaminamos iš natūralių medžiagų, tačiau joms surišti yra naudojami sintetiniai klijai. „Yra labai daug vinilinės dangos rūšių. Kai kurių rūšių gamybai naudojamos natūralios medžiagos, bet jos surišamos greičiausiai kokiais nors sintetiniais klijais. Be to, norint dangą priklijuoti prie pagrindo, taip pat reikia klijų. Visgi, manau, kad vinilines grindis galima vadinti tvariu produktu. Mano manymu, perdirbant įvairias medžiagas, gali atsirasti ir dar daugiau tokio tipo dangų“, – teigė V. Vyšniauskienė.

Tarkett 1 p.

„Tarkett“ kolekcijos „Ultimate“ Tai vinilinių lentelių grindų sprendimas, idealiai tinkantis namams atnaujinti. Kolekcijos pagrindas – tvirta kompozicinė šerdis, pasižyminti ypatingu patvarumu ir atsparumu įspaudams, drėgmei, karščiui. O integruotas akustinis paklotas leis sutaupyti montavimo laiką ir finansus. „Ultimate“ yra patikimas ir estetiškas grindų sprendimas, idealiai tinkantis aktyvioms šeimoms.

95

freepik.com nuotr.

Ateities būsto scenarijų koreguoja kilusi pandemija: kokie interjero akcentai bus svarbiausi?

Nors namų įrengimas reikalauja įgūdžių ir kruopštaus planavimo, neretai Jokūbas BALTRUKONIS

taupant ryžtamasi rizikuoti ir įsirengti namus pagal savo supratimą. Tuomet įkurtuvių arba būsto atnaujinimo nuotaikos apimtas savininkas jaučiasi pakylėtas, tačiau ilgainiui gali atsiverti dizaino suvokimo klaidos. Trys savo srities profesionalai – architektai ir interjero dizaineriai dalijasi įžvalgomis, kokie netolimoje ateityje galėtų būti būstai, kaip jų įrengimą keičia kilusi koronaviruso pandemija, analizuoja dažniausiai daromas klaidas.

Lietuvoje pastebi vis didesnį susidomėjimą interjero dizainu varstydamas apie ateities būsto scenarijų, architektas Jokūbas Jurgelis pabrėžia būsto lokaciją ir dydį. Jis atkreipia dėmesį, kad, daugėjant gyventojų miesto centre, intensyvėjant statyboms ir brangstant nekilnojamajam turtui, būsto optimizavimas tampa vis aktualesne tema. „Įvairios dalijimosi paslaugos, tokios kaip automobiliai, atostogų namai, paspirtukai, dviračiai ir kt., tampa kasdienybe. Nekilnojamojo turto

S

96 2020 rugpjūtis/rugsėjis

sektorius taip pat siekia pasiūlyti geriausią sprendimą, įvertinus aplinkybes. Vis daugiau funkcijų dalijamės su aplinkiniais, jau įprasta tapo bendradarbystės erdvės ar panašios itin dinamiškos paslaugos. Vis dažniau girdime apie co-living projektus, kurie suteikia galimybę dalytis ir turėti daugiau privalumų. Gyvenimas daugiabutyje irgi yra tam tikras co-living principas. Šiuo metu intensyviai ieškoma įvairių gyvenimo kartu modelių, kurie, tikėtina, taps įprasti ateityje.

Lietuvoje juntamas vis didesnis susidomėjimas dizainu. Vis daugiau žmonių tam skiria dėmesio ir mato prasmę. Tikėtina, kad ateityje turėsime įdomesnių ir labiau išsiskiriančių interjerų,

ko kartais šiuo metu dar pritrūksta. Dizainas dažnai tampa dekoravimo priemone, bet nėra sprendimo būdas. Privatiems būstams trūksta individualumo, pasigendama gyventojų žymės, erdvių, skirtų konkretiems šeimininkams, unikalumui.

Kol kas populiariausi dizaino nuomonės formuotojai – tai IKEA, internetas, noras sekti skandinaviškuoju pavyzdžiu. Ateityje poreikis kokybiškam dizainui ir asmeninei istorijai vis augs.

Daugiausia įtakos interjero charakteriui turi erdvė, gyvenimo būdas, pasaulėžiūra, jautrumas aplinkai, smalsumas. Jau dabar galvodami apie dizainą turėtume daugiau mąstyti apie tvarumą, apie daikto ar medžiagos kilmę, jo

interjeras

ilgaamžiškumą ir atsakingą panaudojimą. Tai turėtų tapti privaloma sąlyga projektavimo ir statybų procese. Tai taptų itin naudinga formuojant regiono dizaino identitetą, augtų ekonominė nauda vietiniams gamintojams, jos greitis, būtų išsaugoti ištekliai“, – sakė J. Jurgelis.

Išlavintas skonis kur kas svarbiau už biudžetą Architektas Gintautas Natkevičius neabejoja, jog, kad ir kur pakryptų interjero tendencijos, žmonėms išliks svarbios autentiškos ir istorinės detalės. „Žmonėms visuomet yra svarbus istorijos prieskonio poreikis. Manau, kad, nepaisant to, kuria kryptimi judės tendencijos, vertingiausi interjerai išliks tie, kuriuose bus naudojamos autentiškos detalės, jas supinant su naujais elementais.

Greta modernumo ir išmanumo vis tiek bus vertinama išlikusi materija, pavyzdžiui, seni rūsiai, senas mūras ar netgi autentiškas sovietmečio

betonas. Ir kalbu nebūtinai apie senamiestyje esančius sovietmečiu statytus pastatus. Jau ir kai kurie posovietmečio pastatai, jų įrengimo būdas irgi virsta istorija ir tai tampa įdomu. Trumpai tariant – kuo mes labiau jaunėsime, tuo vertingesnė bus istorija“, – pabrėžia specialistas.

Visuomenėje neretai stilingas interjeras ir ilgaamžės medžiagos yra priskiriamos prabangai. Tačiau, G. Natkevičiaus manymu, tai tėra stereotipas ir, anot jo, galutinis rezultatas itin priklauso nuo pačio žmogaus – jo dizaino suvokimo ir, kaip teigia architektas, net didelis biudžetas nepadės būsto įsirengti estetiškai, jeigu nėra žinių ir dizaino pajautimo. „Kalbant apie interjerą, reikia turėti omenyje, kad jis yra mumyse. Tai reiškia, kad interjero užsakovas labiausiai priklauso netgi ne nuo materialiųjų dalykų, o nuo psichologinių – kiek jis yra išsilavinęs, kiek išlavintas jo skonis, kiek jis domėjosi. Interjeras didžiąja dalimi priklauso nuo to“, – teigė architektas.

Greta modernumo ir išmanumo vis tiek bus vertinama išlikusi materija, pavyzdžiui, seni rūsiai, senas mūras ar netgi autentiškas sovietmečio betonas.

pixabay.com nuotr.

/ Gintautas NATKEVIČIUS /

97

interjeras

Pasak jo, ilgaamžiškos ar klasikinės medžiagos nebūtinai sukuria gerą interjerą. Architektas papasakojo, kokie interjerai jam atrodo nevykę, o kokie turintys vertę. „Esu prisižiūrėjęs nežmoniškai daug brangaus kičo. Kita vertus, žmonės, kurie turi skonį ir yra jį išlavinę, kartais, net ir neturėdami didelio biudžeto, gali pasiekti šiuolaikinį rezultatą. Estetika yra pasiekiama nebūtinai brangiausiais ar ilgaamžiais dalykais, o darbų kokybe ir tam tikrais medžiagų, spalvų deriniais.

Tačiau, jeigu kalbėsime apie minimalizmą, finansine prasme jis yra sunkiai pasiekiamas. Tai vienas brangiausių stilių, nes turi būti itin aukšta darbų kokybė. Siekiant gero minimalistinio interjero dizaino, daugiausia kainuoja geri meistrai – kokybiškas darbas ir išpildymas iki galo, o ne medžiagos.

Netgi jauni žmonės, pavyzdžiui, studentai, sugeba įsirengti įdomesnius interjerus nei tie, kurie turi beveik neribotų finansinių galimybių. Jie dažniausiai gero rezultato nepasieks. Taip yra dėl to, kad šie žmonės turi galimybių ir nori jas parodyti, tačiau tai veda prie tam tikros eklektikos.

Viena pačių nemėgstamiausių frazių man yra „moderni klasika“. Tai toks, pavadinkime, „impotentų stilius“, kai psichologiškai negali padaryti nei to, nei to ir tuomet save teisini, jog čia yra „moderni klasika“. Tai yra lyg žuvies skonio vištiena“, – palygino G. Natkevičius.

Architektas J. Jurgelis taip pat mano, kad biudžetas nėra pagrindinis aspektas, siekiant įsikurti jaukius ir estetiškus namus. Tačiau, anot jo, itin svarbu nepagailėti lėšų aukštos kvalifikacijos meistrams. „Biudžetas tikrai yra svarbus, tačiau tai nėra vienintelė priemonė, norint pasiekti ilgaamžius sprendimus. Neretai biudžeto trūkumas skatina kūrybiškumą ir suteikia galimybę į situaciją pažiūrėti kitu kampu. Kūryba visada gali padėti išspręsti biudžeto trūkumus ar kitus kylančius iššūkius projekte. Reikėtų skirti daugiau dėmesio ir laiko projektavimui, diskusijoms ir paieškoms.

Siekiant išspręsti sudėtingesnę užduotį, visada tikslinga investuoti į aukštos kvalifikacijos specialistus, kurie gali surasti tinkamą sprendimą ir sumažinti biudžetą“, – teigia J. Jurgelis.

Pabrėžia vietinių medžiagų ir ekologiškumo svarbą Paklausta, kur link judės interjero tendencijos, architektė dizainerė Ieva Prunskaitė sakė, kad didžiausią vertę turėtų interjerai, kurie kuriami

98 2020 rugpjūtis/rugsėjis

naudojant vietines ir ekologiškas medžiagas.

Jos manymu, interjeras turi pratęsti namo architektūrą. „Žiūrint į interjerų pavyzdžius iš viso pasaulio, matomas tam tikras jų suvienodėjimas dėl globalizacijos. Gali žiūrėti interjerų nuotraukas iš Meksikos ar Vokietijos, bet nesuprasi, kokioje valstybėje tai yra, – miestietiškas, prabangus stilius gali atsirasti visur. Manau, kad ta viena kryptis nėra teisinga ar gera. Pasisakau už tą kryptį, kuri vadovaujasi ekologija, tvarumu ir skatina vietinio, išskirtinio stiliaus atsiradimą. Tokie architektai naudoja vietines medžiagas, žiūri, kad pastatas įsipaišytų į kontekstą, apdailai naudoja vietines medžiagas – medžio, akmenų ir pan. apdailą.

Taip interjerai tampa labai individualūs ir pritaikyti konkrečiai aplinkai ar net klimatui. Ši tendencija yra stipri ir judanti teisinga linkme. Neretai tokiuose būstuose specialios sistemos taupo vandenį, gamina elektrą. Siekis taupyti energiją atsispindi interjeruose. Jeigu architektas naudoja vietines medžiagas, tai interjeras tampa kontekstualesnis ir tinkamesnis žmogui, kuris ten gyvena. Kuriant tai, kas būdinga konkrečiai vietovei, o ne atvežta iš kito pasaulio krašto ir patalpinta toje erdvėje, yra vertingiausia. Esu ne už madų vaikymąsi, o už tvarumą ir ekologiją“, – teigė I. Prunskaitė.

Pandemija atneša pokyčių mąstyme ir būstuose Architektė dizainerė I. Prunskaitė tvirtina, kad šiemet kilusi pandemija lėmė žmonių atsigręžimą į gamtą ir tai atsispindi namų kūrimo procesuose. „Žmonės dar labiau atsigręžė į gamtą, nori būti arčiau jos. Jie dažniau pradėjo galvoti ne apie butus, o apie namų statybą. Tie, kurie per karantiną turėjo galimybę pabėgti į sodybas, laikotarpį išgyveno lengviau. Atsigręžimas į gamtą ir yra koronaviruso išdava. Jeigu gyvenama bute ir neišeina būti greta gamtos, atsiranda vis didesnis poreikis bent minimaliai susikurti gamtos oazę, ar tai būtų apželdinti balkonai, ar augalai kambariuose.

Didesnę prasmę įgauna ir vietinių medžiagų naudojimas. Sienos buvo uždarytos vienu metu ir vežtis medžiagas iš kitų kraštų buvo tapę sudėtingiau. Tai lėmė sugrįžimą prie vietinių medžiagų – tiek kalbant apie statybines, tiek apie apdailos medžiagas ar galų gale apie vietinių dizainerių darbus ar baldus“, – sakė I. Prunskaitė.

Interjero autorius: Andrius Vekerotas, architektų studija „Archtik“

L. Garbačausko nuotr.

Žiūrint į interjerų pavyzdžius iš viso pasaulio, matomas tam tikras jų suvienodėjimas dėl globalizacijos. / Ieva PRUNSKAITĖ /

99

freepik.com nuotr.

Namai įgavo gerokai daugiau funkcijų nei iki šiol. Tikėtina, kad gerosios patirtys gali tapti ir ilgalaikiais sprendimais po karantino. / Jokūbas JURGELIS /

100 2020 rugpjūtis/rugsėjis

Prasidėjus pandemijai architektas G. Natkevičius atkreipė dėmesį į žinomų žmonių interjerus, kurių fragmentus buvo galima išvysti per tiesiogines transliacijas iš jų namų. „Buvo labai įdomu stebėti politinio elito atstovus, jų nuotolinius interviu iš jų pačių namų.

Pastebėjau, kad už jų nugarų matėsi klaikūs interjerai, jeigu juos iš viso galima taip pavadinti.

Ypatingą įspūdį man paliko vaizdas, kai už vieno politiko nugaros matėsi į seną lentyną netvarkingai sukrautos knygos.

Tačiau, net ir kalbėdamas apie mūsų kultūrinio ir pramogų elito atstovų interjerus, kuriuos teko pastebėti, nemačiau nei vieno, kurį būtų galima pavadinti interjeru. Viskas, ką mačiau, buvo atsitiktiniai stilių kratiniai, kitaip sakant, „moderni klasika“. Pandemija parodė, kad reikia apie tai galvoti. Nėra taip, kad batuose kiauros kojinės nesimato. Kartais jos pasimato labai netikėtai.

Dar vienas aspektas – man atrodo, kad žmonės, priversti dažniau būti namuose, dažniau susimąsto apie tai, kad interjeras gali ne tik nuraminti, bet ir prislėgti. Žmonės tai pamatė ir jie pasidarys išvadas“, – teigė G. Natkevičius.

Architekto J. Jurgelio teigimu, niekada nebebus taip, kaip buvo. Pasak jo, pokyčiai žmonių mąstyme ir įpročiuose jau įvyko.

„Per karantiną visi išbandėme namų erdves, praleisdami jose gerokai daugiau laiko, nei įprastai. Tad daugelis turime pastabų dėl savo namų, kurie nebuvo tam pritaikyti. Dažnas turėjome atrasti namuose funkcijų, kurių nebuvo: darbo vietą, mokymosi klasę, žaidimų aikštelę ar laisvalaikio erdvę. Namai įgavo gerokai daugiau funkcijų nei iki šiol. Tikėtina, kad gerosios patirtys gali tapti ir ilgalaikiais sprendimais laikais po karantino. Pavyzdžiui, daugeliui buvo labai netikėta, kad galima kokybiškai dirbti per atstumą namuose.

Gerokai daugiau iššūkių patyrė viešosios erdvės, kurioms vis dar labai sunku prisivilioti lankytojus. Tenka iš naujo organizuoti erdves, užtikrinti saugumą ir kartu vykdyti veiklą.

Didesnės erdvės skirstomos į mažesnes, skatinama rotacija, mažinamas žmonių skaičius.

Neišvengiamai tenka ieškoti kūrybiškų sprendimų. Tai puiki proga pasireikšti specialistams ir dizainą naudoti kaip priemonę iškilusioms problemoms spręsti. Tikėtina, kad dabartinė situacija paliks žymę ir ateityje privalėsime užtikrinti maksimalų erdvių lankstumą, gebėjimą adaptuotis pagal poreikį, užtikrinti erdvės saugumą ir spręsti kitus aktualius klausimus“, – svarstė J. Jurgelis.

IŠM ANU S U Ž U OL AI D Ų IŠM A N US U VALDYM A S J Ū SŲ NA M A VAL M S D YM A S J Ū

Savanorių pr. 214, Kaunas | Mob. +370 698 48901 | renversa@gmail.com Savanorių | www.celestinatekstil.lt pr. 214, Kaunas | Mob. +370 698 48901

užuolaidų salonas

užuolaidų salonas 25

Užs.

Durų sprendimai – be standartų ir ribų Durys – namų elementas, turintis atitikti nemažai estetinių ir techninių kriterijų. Tinkamai parinktos ir kokybiškai pagamintos durys ne tik papuošia būstą, bet ir yra funkcionalios, ilgai tarnaujančios. „E-durys“ – specializuota parduotuvė, kuri ne tik prekiauja įvairiomis vidaus, lauko, specializuotos paskirties durimis ir jų priedais, bet ir yra patikimas partneris architektams ir interjero dizaineriams. Į įmonės komandą šie kreipiasi žinodami, kad jos specialistai padės įgyvendinti įvairiausias interjero idėjas.

Dvejoja, vėliau džiaugiasi Nematomos, stumdomosios į sieną durys, anot įmonės „E-durys“ vadovo Virmanto Baronaičio, yra šiuolaikinio interjero dabartis ir ateitis, jas dažniausiai savo klientams siūlo interjero dizaineriai. Tiesa, stumdomąsias į sieną duris šie vis dar renkasi atsargiai, nors, V. Baronaičio žodžiais, tik laiko klausimas, kada klientai supras

102 2020 rugpjūtis/rugsėjis

šių durų patogumą ir funkcionalumą. Tiesa, norintieji būtent tokių durų turėtų apsispręsti dar interjero projektavimo etape, nes stumdomųjų durų kasetė turi būti sumontuota formuojant sieną.

Stumdomųjų durų sistema sienoje pagaminta taip, kad būtų patogiai transportuojama, paprastai ir greitai montuojama, lengvai prižiūrima. Suformavus sieną, duris ir visus dylančius

komponentus galima paprastai ir greitai pakeisti per angą, negriaunant sienos. Papildomai gali būti komplektuojami dviem švelnaus uždarymo („soft close“) amortizatoriais – uždarytoje ir atidarytoje padėtyje, kurie neleis trankyti durų, taip pat apsaugos pirštus nuo sužalojimo.

Stumdomųjų durų sistemos itin populiarios visoje Vakarų Europoje, pamažu populiarėja ir Lietuvoje.

Projekto autorės Audronė Ambrazienė ir Daiva Pocevičienė, fotografas Leonas Garbačiauskas.

Dera bet kuriose erdvėse Nematomos durys skirtos šiuolaikiškam, jaunatviškam interjerui, kuriame prioritetas skiriamas vientisai, atvirai ir detalėmis neapkrautai erdvei. Į sieną integruotos durys taip pat yra patrauklus sprendimas, kai koridoriuje ar hole daug durų, mat kitaip tokia patalpa primintų bendrabučio koridorių.

Nematomos durys gali būti tiek standartinių, tiek nestandartinių matmenų, pavyzdžiui, iki lubų, varstomos į abi puses, gali būti gruntuotos, vėliau nudažytos sienos spalva, užklijuotos tapetu arba fototapetu, taip pat gali būti nudažytos gamykloje, faneruotos natūraliu medžio lukštu, padengtos aukšto slėgio laminatu, o tai leidžia rinktis įvairiausius sprendimus – spalvų, faktūrų įvairovę, geometrinių figūrų piešinius ir pan., taip pat padengtos veidrodžiu.

Nematomos durys, nors ir suteikia išskirtinumo ir unikalumo erdvėms, prižiūrimos sunkiau, ypač jei nudažytos sienų dažais. Visgi prireikus tokias duris atnaujinti nesudėtinga – tereikia jas perdažyti. Įmonės „E-durys“ komanda bendradarbiauja su interjero dizaineriais, įvertinusiais jos profesionalumą ir gaminių kokybę, taigi projektuojant interjerą specialistai gali konsultuoti techniniais klausimais, padėti pasirinkti tinkamiausią sprendimą ir įgyvendinti interjero viziją. Klientai gali rinktis nestandartinių matmenų, skirtingai padengtas vidaus duris. „Apie duris reikėtų pagalvoti dar pradinėje interjero kūrimo stadijoje, kad nereikėtų gailėtis, jog kai kurių sprendimų teko atsisakyti apsisprendus per vėlai“, – komentavo V. Baronaitis. Lietuviai noriai renkasi ir modernias bei stilingas baltos spalvos duris, kurių priežiūra paprasta – dėmes galima nuvalyti drėgna šluoste.

Dar vienas rinkoje pasirodęs sprendimas – sulankstomoji pertvara, praversianti atskiriant zonas ar dalijant erdvę į kelias dalis, ypač mažesniuose būstuose.

Projekto autorė Šarūnė Šaltenė, fotografas Leonas Garbačiauskas.

Durų ekspozicija Vilniuje – baldų ir interjero prekybos centras „Klasikos namai“.

Durų ekspozicija Kaune – Savanorių pr. 175 (II a.).

Pagalba architektams ir interjero dizaineriams ar nestandartiniai sprendimai – tel. +370 650 66 658, el. p. v.baronaitis@e-durys.com.

103

dukacinis kulinarijos centras Vilniuje Parengė Aušra NYMAN

Ūkininkavimas, daržovių, vaisių ar prieskoninių žolelių auginimas nepraranda savo aktualumo ir šiandien, atrodytų, visuotinės pilnatvės laikais, kai prekybos centrai lūžta nuo įvairių produktų. Vieniems daržininkavimas savo sklypuose ar balkonuose yra pomėgis, kitiems – būdas užsiauginti skanių ir ekologiškų produktų, kitiems – socializacijos forma.

Miestuose jau dabar po truputį atsiranda bendrai gyventojų prižiūrimų šiltnamių, o štai VGTU Architektūros fakulteto magistras Mindaugas Karanevskis savo diplominiame darbe siūlo nedidelius vertikalius modulinius ūkius miesto gyventojams, kartu pagyvinančius ir miesto kraštovaizdį. Darbo vadovas – Rolandas Palekas, recenzentai – Gintaras Čaikauskas ir Tomas Grunskis.

104 2020 rugpjūtis/rugsėjis

studijos Siekiama maksimaliai palikti atvirą erdvę vertikaliems ūkio moduliams. Ten, kur reikia priėjimo prie struktūrų, įrengiami lengvų metalinių konstrukci­jų tilteliai.

Mindaugas KARANEVSKIS, VGTU Architektūros fakulteto magistras

aistas ir architektūra daro didžiausią kultūrinį poveikį miestui. Tarp agrarinės veiklos pradžios ir architektūros atsiradimo yra glaudus ryšys, kadangi miestus anksčiau formavo maisto gavyba ir paruošimas. Agrikultūrinė revoliucija prasidėjo tuomet, kai žmonės nustojo medžioti ir uogauti, grūdų kultūros tapo stabiliu maisto šaltiniu, kuris sudarė galimybę įsikurti nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Ūkininkavimas ir pragyvenimas tarpusavyje buvo labai susiję – anksčiau nebuvo efektyvių galimybių transportuoti maistą ar užšaldyti jo produktus. Taigi, visos ankstesnių laikų tankios gyvenamosios teritorijos turėjo nenutrūkstamą ryšį tarp nuolatinių gyvenamųjų erdvių ir žemdirbystės teritorijų.

M

Puoselėti maisto ruošos tradicijas galima ir mieste Daugumai Vilniaus miesto mikrorajonų galima priskirti tą pačią problemą – gyvenimą dviem frontais. Urbanizuotuose gyvenamuosiuose rajonuose nėra galimybės užsiauginti šviežio, sezoninio maisto, todėl dauguma miesto gyventojų užmiestyje, kaimuose turi sodus ar sodybas, kur augina agurkus, pomidorus ar kitas daržoves. Tačiau tokios vietos reikalauja nuolatinės priežiūros, tad žmonės priverstinai migruoja tarp dviejų teritorijų. Natūraliai ima trūkti laiko, atsiranda skubėjimas. Todėl dauguma žmonių renkasi lengviausią kelią – šaldytus, nešviežius maisto produktus. Pradedame pamiršti, kad maistas, jo gaminimas ar auginimas – tai kultūra,

105

studijos

Projektuojant buvo labai svarbu atrasti struktūrą, kuri ne tik harmoningai įsilietų į projektuojamą kvartalą, bet ir kartu į bendrą Karoliniškių siluetą.

kurią privalėsime perduoti ir palikti tolesnėms kartoms. Šiuo metu į maistą žiūrime tik kaip į galimybę pasisotinti, nesidomime, kaip ir iš kur atsiranda tam tikri produktai. Tačiau būtina nepamiršti, kad maisto gamyba visuomet vienijo gyventojus. Tradicijos, edukacija, veiklos kuria bendruomenę. Šiuo metu mikrorajonų daugiabučiuose žmonės gyvena tarsi izoliuoti vienas nuo kito, nėra jokių bendrų interesų. Tačiau kažkodėl nuvykęs į užmiestį ar kaimą, visuomet rasi bendraminčių, žmonių, su kuriais kartu ravėsi daržus, kasi ar sodinsi bulves, išsikepsi ant kepsninės skanaus maisto. Todėl kyla klausimas, kodėl viso to negalima pasiekti nuolatinėje gyvenamojoje miesto aplinkoje?

Vertikalūs ūkininkavimo moduliai – pagal norus ir galimybes Projekto tikslas – skleisti agrikultūros svarbą gyvenamuosiuose rajonuose ir jų kvartaluose, plėsti vertikalaus ūkio idėją. Todėl projektuojant buvo labai svarbu atrasti struktūrą, kuri ne

106 2020 rugpjūtis/rugsėjis

tik harmoningai įsilietų į projektuojamą kvartalą, bet ir kartu į bendrą Karoliniškių siluetą. Pagrindinė projekto idėja – suprojektuoti nedidelius, modulinius vertikalius ūkius, kurie galėtų, tarsi „virusiukai“ daugintis, jungtis vienas su kitu, po visą mikrorajoną, o pagrindinis pastatas (edukacinis kulinarijos centras), tarsi „kevalas“, koncentruotai, juos suvaldytų ir sistemizuotų. Kiekvienas kvartalo gyventojas turėtų galimybę įsigyti ir susikonstruoti asmeninį modulinį vertikalų ūkį, kurio forma galėtų būti kelių skirtingų modifikacijų. Kiekvienas modulis gali būti konstruojamas pagal žmonių poreikius ir norą. Tokiu būdu gyventojai, statydami, jungdami skirtingų struktūrų modulius, sukurtų ne tik unikalų objektą, bet ir turėtų visą laisvę kūrybiškumui. Modulių struktūra neturėtų galutinės formos ir vietos, ji nuolat kistų, nyktų, vėl augtų. Vienas pagrindinių tokių struktūrų tikslų – skatinti sociokultūrinę veiklą. Kiekviena modulinė struktūra taptų socialumo stiprinimo tašku vietos bendruomenei. Tai būtų vieta žmonėms susitikti, žaisti ir atsipalaiduoti.

Funkcionalumas ir edukacija Pirmas pastato aukštas – visuomeninis, atviras, su poilsio erdvėmis, maisto turgumi, viešomis edukacinėmis maisto gaminimo zonomis, restorano erdve ir vertikaliais moduliniais ūkiais.

Antras aukštas skirtas edukacijai. Atvira edukacinė erdvė skirta ne tik masiniams užsiėmimams.

Maisto auginimo auditorijose vyktų praktiniai studentų užsiėmimai. Projektuojama filmavimo studija, kurioje būtų atliekamos pagamintų produktų fotofiksacijos, skirtos atsiskaitymams ir viešiems projektų pristatymams. Konferencijų salė – dideliems pristatymams ir diskusijoms skirta patalpa.

Visi kiti aukštai skirti maistui auginti. Siekiama maksimaliai palikti atvirą erdvę vertikaliems ūkio moduliams daugintis. Ten, kur reikia priėjimo prie struktūrų, įrengiami lengvų metalinių konstrukcijų tilteliai.

Vertikalaus ūkio struktūrų idėja siūloma siekiant sukurti papildomų darbo vietų rajono gyventojams, todėl viską moderuoja vietos žmonės arba bendruomenės, susitelkusios prie seniūnijų.

Kiekviena modulinė struktūra taptų socialumo stiprinimo tašku vietos bendruome­nei.

Pagrin­dinė projekto idėja – suprojektuoti nedidelius, modulinius vertikalius ūkius, kurie galėtų, tarsi „virusiukai“ daugintis, jungtis vienas su kitu, po visą mikrorajoną.

Konstrukciniai sprendimai Pastatą sudaro metalinis karkasas, dengtas titano oksidu, kuris pašalina teršalus iš oro. Pirmi du pastato aukštai dengti betono plokščių danga, kuri natūraliai pereina į šalia projektuojamą aikštę. Visi kiti maisto auginimo aukštai – įstiklinti, vertikalaus ūkio modulius jungia metaliniai, ažūriniai tilteliai. Vertikalaus ūkio moduliai konstruojami iš medinio karkaso.

Atsižvelgta į tvarumą Kiekviena modulinė struktūra turi integruotas fotovoltines baterijas, kurios sugeba surinkti ir kaupti saulės energiją, kuri vėliau panaudojama maistui auginti. Papildoma, nepanaudota energija gali būti tiekiama šalia esančių namų gyventojams. Pastato išorinis metalinis karkasas ir vertikalių modulių konstrukcija padengta titano oksidu, kuris pašalina teršalus iš oro.

107

urbanistika

Kultūros paveldo vaidmuo planuojant miestą.

Historic Urban Landscape koncepcija 2011 m. UNESCO priimta Istorinio urbanistinio kraštovaizdžio rekomendaciDr. Viltė JANUŠAUSKAITĖ

ja1 – kol kas naujausia kultūros paveldo įtraukimo į miesto planavimą prieiga, siekianti integruoti iki šiol egzistavusias pastatytosios aplinkos apsaugos praktikas į platesnius miestų plėtros tikslus įvairiuose kultūriniuose kontekstuose. Ši prieiga atsižvelgia ne tik į esamą fizinę aplinką, bet ir į nematerialųjį paveldą, kultūrinę įvairovę, socialinius ir ekonominius bei aplinkos veiksnius, vietinių bendruomenių vertes. Visgi nuo pat jos atsiradimo girdima ir įvairiapusės kriti-

1 Originalas anglų kalba: https://whc.unesco.org/ uploads/activities/documents/activity-638-98.pdf Vertimas į lietuvių kalbą: https://www.unesco.lt/ images/2011_m_Rekomendacija-dl-istorinio-urbanistinio-kratovaizdio.pdf

ficialiai teigiama, kad ši rekomendacija nėra skirta egzistuojančioms doktrinoms pakeisti, o yra papildoma priemonė ar įrankis, gerbiantis paveldėtas skirtingų kultūrinių kontekstų vertes ir tradicijas. Taigi Historic Urban Landscape (HUL) nėra revoliucija istorinių miestų apsaugos srityje, o greičiau integruoto konservavimo idėjų tąsa. Pavyzdžiui,

O

kos – nuo konservatyviajai krypčiai atstovaujančių paveldosaugos specialistų, teigiančių, kad šiuo būdu pateisinama žalinga plėtra, iki susirūpinimo prieigos abstraktumu ir konkrečių priemonių trūkumu.

italų paveldosaugininkas, architektas ir urbanistas Gustavo Giovannoni, pačios urbanistinio paveldo sąvokos autorius, dar XX a. pr. siekė derinti naudojimo ir istorinę vertes ir jas integruoti į bendrąją teritorijų planavimo koncepciją.

1930 m. Prancūzijos gamtos paminklų ir vietovių įstatymas įteisino urbanistinio peizažo sąvoką, o 1931 m. priimtoje Atėnų chartijoje pasisakyta už istorinių miestų charakterio išsaugojimą.

1975 m. Europos architektūros paveldo chartijoje suformuluota integruoto konservavimo idėja, pagrįsta ne tik materialiojo autentiškumo išsaugojimu, bet ir kompleksiniu požiūriu, apimančiu įvairius gyvenimo istorinėje aplinkoje aspektus ir atitinkamas priemones. 1978 m. į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtraukti pirmieji istoriniai centrai – Krokuva (Lenkija) ir Kitas (Ekvadoras).

1987 m. ICOMOS priėmė Vašingtono chartiją,

Prancūzijos įstatymuose įteisintos urbanistinio peizažo apsaugos rezultatas. Paryžiaus centras apie 1960 m.

Dennis Rodwell nuotrauka.

108 2020 rugpjūtis/rugsėjis

urbanistika

Spaudimas, su kuriuo susiduria istoriniai miestai

Spaudimas, su kuriuo susiduria istoriniai miestai: klimato kaita, urbanizacija, rinkos [sąlygojamas] išnaudojimas, masinis turizmas. Šaltinis: New life for historic cities: The Historic urban landscape approach explaned, UNESCO 2013, p. 6-7, prieiga internete https://whc.unesco.org/ en/activities/727/.

Klimato kaita

Rinkos [sąlygojamas] išnaudojimas

Urbanizacija

Masinis turizmas

skirtą istorinių miestų ir miesto teritorijų konservavimui, kurioje kaip saugotini miesto istorinio charakterio aspektai minimi ne tik materialūs komponentai, bet ir tradicinės miestiškosios kultūros vertės.

Vis dėlto, XXI a. pradžioje pradėta kalbėti apie tradicinio apsaugos metodo (paveldo vietovės teritorija ir ją supanti apsaugos zona) trūkumus. Istoriniai miestai yra gausi ir labai kompleksiška paveldo dalis (vien Pasaulio paveldo sąraše jų yra daugiau negu 250), kurios apsauga šiuo metu pripažįstama vienu didžiausių kultūrinių iššūkių visame pasaulyje, nes juos neigiamai veikia pernelyg intensyvi urbanizacija, greitas ir nekontroliuojamas vystymasis. Pasaulio paveldo komitetui susirūpinus dėl naujų statybų poveikio į pasaulio paveldo sąrašą įrašytų vietovių vizualiniam integralumui, 2005 m. Vienoje (Austrija) buvo surengta konferencija, kurioje pirmą kartą paminėta HUL sąvoka. Identifikuotas ir naujos priemonės, kuri padėtų visoms suinteresuotoms pusėms (miesto planuotojams, paveldosaugininkams, investuotojams, susirūpinusiems piliečiams ir kt.) pasiekti tarpusavio supratimą, poreikis.

2011 m. lapkričio 10 d., po kelerius metus trukusių diskusijų, UNESCO priėmė rekomendaciją dėl istorinio urbanistinio kraštovaizdžio. Jos pagrindiniai autoriai yra Francesko Bandarinas, architektas, nuo 2000 iki 2010 m. ėjęs UNESCO Pasaulio paveldo centro direktoriaus pareigas, ir Ronas van Oersas, miestų planuotojas, 2005– 2009 m. buvęs atsakingas už Pasaulio paveldo miestų programą. HUL rekomendacija pristatyta kaip visa apimančios ir integruotos prieigos pagrindas, t. y. paveldo apsauga tapo tvaraus vystymosi dalimi. Svarbi dokumento idėja yra ta, kad urbanistinis paveldas yra pagrindinis išteklius gyvenimo sąlygoms miesto teritorijose gerinti, o jo konservavimas (funkcinio, struktūrinio ir vizualinio integralumo išsaugojimas) yra geriausias būdas pasiekti tvarią pusiausvyrą tarp miestų augimo ir gyvenimo kokybės. Tekste galima išskirti šiuos kertinius aspektus: tai paveldas (materialus ir nematerialus), sluoksniai (senas ir naujas), aplinka (kultūrinė ir gamtinė), valdymas (bendruomenės įtraukimas ir partnerystė).

Rekomendacijoje pateiktas toks HUL apibrėžimas: „Istorinis urbanistinis kraštovaizdis yra urbanistinė teritorija, suprantama kaip istorinių

Paveldo konservavimas – geriausias būdas pasiekti tvarią pusiausvyrą tarp miestų augimo ir gyvenimo kokybės.

109

urbanistika

sluoksnių padarinys, suformuotas kultūros ir gamtos vertės bei savybių suvokiamas plačiau nei „istorinis centras“ arba „ansambliai“ ir apimantis urbanistinį kontekstą bei jo geografinę apsuptį.“ Toks apibrėžimas sukėlė klausimų, ar istorinis urbanistinis kraštovaizdis yra nauja paveldo kategorija? Vis dėlto, HUL nėra nauja kategorija, o prieiga: planavimo ir valdymo priemonė ir metodologija, siekianti susieti paveldo išsaugojimo bei socialinės ir ekonominės plėtros tikslus. Tokiu būdu paveldas tapo nebe statiška vertybe, o kintamu ištekliumi.

Toks požiūris, siejantis iki tol priešingais laikytus polius – apsaugą ir plėtrą, sukėlė nemažai priešpriešos. Plačios interpretacijos galimybės atvėrė grėsmę, kad paveldo apsaugos tikslai bus paaukoti dėl plėtros.

Kitas kritikuotas aspektas yra prieigos neapibrėžtumas – kaip pasiekti deklaruojamą pusiausvyrą? Rekomendacija siūlo tokias priemones.

Miesto sluoksniai. Šaltinis: New life for historic cities: The Historic urban landscape

• Visuomenės įtraukimas, reiškiantis įvairių suinteresuotų šalių informavimą, komunikaciją ir galimybes susitarti dėl saugojimo bei tvarios plėtros, taip pat derybas tarp grupių, turinčių konfliktinio pobūdžio interesų.

• Žinios ir planavimas turi sudaryti sąlygas pripažinti kultūros reikšmingumą ir įvairovę, taip pat numatyti pokyčių stebėseną ir valdymą (pavyzdžiui, žemėlapių, kitų dokumentų sudarymas).

• Reguliavimo sistemos – įstatyminės ir reguliavimo priemonės, skirtos materialioms ir nematerialioms miesto paveldo vertybėms išsaugoti ir valdyti.

approach explaned, UNESCO 2013, p. 12-13.

Miesto sluoksniai

Istorinis urbanistinis kraštovaizdis yra gamtinių ir kultūros verčių sluoksniavimosi ir persipynimo bėgant laikui rezultatas.

Už „istorinio centro“ sąvokos, jis apima platesnį urbanistinį kontekstą ir jo geografinę apsuptį.

Kultūrinės praktikos Urbanistinė struktūra Ekonominiai procesai Topografija

Pastatytoji aplinka Infrastruktūra Įvairovė ir identitetas

Atviros erdvės

Socialinės vertės

Kaip miestas gali tapti stabilia ekosistema?

Kaip ateities kartos gali būti įtrauktos į miesto gyvenimo tąsos išlaikymą?

Kaip veiksmai ir planavimo teisė gali veikti kartu, kad pasiektų atsparumą klimatui?

110 2020 rugpjūtis/rugsėjis

Geomorfologija

Ar gali miesto konservavimas tarnauti vietinių bendruomenių reikmėms, įskaitant vargšus ir marginalizuotus?

Hidrologija

Ar galime išsaugoti ir sustiprinti miestų identitetą kaip jų ženklą?

Kokios naujos finansinės priemonės yra reikalingos istorinio miesto kraštovaizdžio valdymui?

Kaip miesto konservavimas gali skatinti naujas kūrybiškumo ir socioekonominio vystymosi formas?

urbanistika

• Finansinės priemonės skiriamos gebėjimams ugdyti ir pajamų generavimui tradicijų pagrindu remti, t. y. jos turi būti lanksčios, įgyvendinti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę, orientuotis į ilgalaikius tikslus, darbo vietų kūrimą.

Labai svarbiu žingsniu, siekiant užtikrinti HUL idėjų įgyvendinimą, laikomas gebėjimų stiprinimas – akademinės bendruomenės, paveldo apsaugos ir planavimo praktikų, kitų sričių profesionalų ir plačiosios visuomenės. Būtina bendrauti su visais visuomenės sluoksniais ir ypač skatinti jaunimo bei menkai atstovaujamų grupių dalyvavimą. Vis dėlto, 2019 m. UNESCO atlikta valstybių narių apklausa atskleidė, kad nors vyraujanti reakcija į rekomendaciją yra pozityvi,

tačiau jos interpretavimas ir taikomos priemonės yra labai skirtingos, o žinių bei supratimo tiek visuomenėje, tiek tarp profesionalų labai trūksta. Šiuo metu HUL yra naujausias, tačiau ne iki galo išdiskutuotas ir suvoktas urbanistinio paveldo valdymo būdas, kuriame paveldo apsauga yra tik vienas iš aspektų platesniame istoriniame, gamtiniame ir socialiniame kontekste ir – ne galutinis tikslas, o priemonė tvariam istorinio miesto vystymuisi. Tai įvairiapusė ir tarpdisciplininį bendradarbiavimą, taip pat visuomenės įsitraukimą skatinanti prieiga. Pagrindinė kritika jai kyla dėl nekonkretumo ir pavojaus prioritetą suteikti plėtrai, o ne paveldo apsaugai. Taigi HUL prieigos taikymo sėkmė priklauso nuo rekomendacijos interpretavimo – kaip rasti pusiausvyrą tarp konfliktuojančių požiūrių ir verčių.

Istorinio miesto kraštovaizdžio prieigos veikimas 1. Atlikti išsamų miesto gamtinių, kultūrinių ir žmogiškųjų išteklių įvertinimą.

2. Taikyti dalyvaujamąjį planavimą ir suinteresuotų šalių konsultacijas sprendžiant dėl konservavimo tikslų ir veiksmų.

3. Įvertinti miesto paveldo pažeidžiamumą dėl socioekonominio spaudimo ir klimato kaitos poveikio.

SENA + NAUJA

4. Integruoti miesto paveldo vertes ir pažeidžiamą statusą į platesnį miesto vystymosi kontekstą.

5. Teikti prioritetą konservavimo ir vystymosi politikai ir veiksmams, įskaitant gerą valdymą.

6. Įtvirtinti tinkamas (viešasprivačias) partnerystes ir vietines valdymo sistemas.

7. Plėtoti įvairių veiklų koordinavimo tarp skirtingų veikėjų mechanizmus.

AUTOMOBILIAI + DVIRAČIAI

Istorinio urbanistinio kraštovaizdžio metodo taikymo priemonės. Šaltinis: New life for historic cities: The Historic urban landscape approach explaned, UNESCO 2013 p. 16-17.

Tekstas ir iliustracijos yra Architektūros kokybės vystymo asociacijos organizuoto filmuojamų paskaitų ciklo „Miesto formavimas ir visuomenė“ dalis. Paskaitų ciklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

ŽINIŲ IR PLANAVIMO PRIEMONĖS

VISUOMENĖS ĮTRAUKIMO PRIEMONĖS

FINANSINĖS PRIEMONĖS

REGULIAVIMO SISTEMOS

TURISTAI IR GYVENTOJAI

GLOBALŪS PREKIŲ ŽENKLAI + VIETINIAI VERSLAI

111

Eurikos Urbonavičiūtės nuotr.

Mažo sklypo iššūkiai ir galimybės.

Kaip jį geriau išnaudoti?

Nedidelio ploto sklypuose kylantys vienbučiai ar dvibučiai sublokuoti namai Inga LUKŠYTĖ

tampa iššūkiu ir specialistams, ir naujakuriams – abiem tenka spręsti galvosūkį, kaip sutvarkyti aplinką, kai kiekvienas sklypo centimetras itin brangus, kaip išlaikyti kiek įmanoma daugiau privatumo, tačiau nepasislėpti nuo kaimynų.

Svarbūs kaimynų interesai rchitektas, urbanistas Tadas Jonauskis teigia, kad kiekviena situacija skirtinga, tačiau įprastai užstatoma 40, kartais 60 proc. sklypo, todėl vietos gyventojams skirtoms žaliosioms zonoms lieka.

Patrauklesnis variantas, kai statoma dviejuose

A

112 2020 rugpjūtis/rugsėjis

sujungtuose sklypuose. „Primityvusis variantas, kai savo sklype, 3 metrus nuo ribos, negali nieko statyti, taigi, lieka vietos sklypo viduryje pastatyti namą, garažą, daugiau vietos praktiškai nėra. Jei kooperuojamasi, įrengiamas bendras įvažiavimas, žaidimų aikštelė, t. y. sklypas išnaudojamas efektyviau, žinoma, ne visada, viskas priklauso nuo sklypo dydžio ir vystytojų apetito“, – sakė urbanistas.

Pašnekovo žodžiais, daugiausia teigiamų pokyčių – sodų bendrijose, kur sklypai itin maži.

Juos sujungus, pastačius 4–5 kotedžus, priekyje įrengiamos automobilių stovėjimo aikštelės, kiekvienas gyventojas turi terasą, yra bendro ploto. Urbanistas neabejoja – kaimynai, kurių turtas bendras, bendruomeniškesni nei tie, kurių sklypai atskirti tvoromis.

„Tokie projektai pateisinami ten, kur sukurta reikiama infrastruktūra, ne viduryje laukų, kur nėra viešojo transporto, mokyklų ir darželių. Tokiu atveju svarbiausiu aspektu tampa kaina“, – mano pašnekovas.

Idealiausia, anot T. Jonauskio, jei sklype išlaikytas tam tikras balansas tarp to, kokia sklypo dalis priklauso atskiriems savininkams, ir to, kiek erdvės palikta bendruomenės poreikiams.

Galimas pavyzdys – iki 5 m privačios terasos, vizualiai atskirtos nuo kaimynų, likęs plotas – bendras – didesnė pieva, kur, tarkim, gali žaisti vaikai.

Urbanistas sutinka, kad privatumo tikrai reikia, tačiau ir sukurti kažką bendro. Bendras įvažiavimas, įėjimas gana dažnas sprendimas, tačiau bendrosios erdvės – kiemas, terasa – dar gana retas.

Eurikos Urbonavičiūtės nuotr.

urbanistika

Terasai ir stogui – papildomos funkcijos „Man atrodo, kad pagrindinis bendruomeniškumo ženklas – pirmųjų aukštų architektūra. Naujos statybos daugiabučiuose iki šiol cokolinis aukštas atribotas, be terasos, išėjimo. Jei yra išėjimas į terasą, suformuotą bendrame kieme, ji tampa buto trūkumu. Mes, kaip visuomenė, atsiveriame, tačiau vis dar sunku atsakyti, kur riba tarp privatumo ir bendruomeniškumo. Ji kol kas labai trapi. Mes bijome bendro „kolūkio“. Yra daug architektūrinių sprendimų, kaip sukurti privatumą, sykiu neužsidaryti. Parengtos studijos, kiek žmogui reikia privataus sklypo, terasos. Jei turi metrą nuo namo, gali pasistatyti suolą, 2 metrus – stalą, 4 – suolą ir stalą, jei 6 – jau ir šiltnamį, o tuomet atsiras karutis, komposto dėžė. Labai svarbu, kiek turi ploto, o privatumas sukuriamas tvorelėmis, augalais, baldais, pačia namų architektūra, netgi kambarių suplanavimu, saulės patekimu“, – teigė urbanistas.

Ar metas lipti ilsėtis ant stogų? T. Jonauskio žodžiais, kad naudotum stogą, itin svarbus patogus patekimas ant jo. Jei daugiabučio stogas bendras, kokių priežasčių reikia, kad ten liptum?

Jų paprastai nėra labai daug. Gyventojams kainuoja eksploatuojamą stogą išlaikyti, prižiūrėti augalus, galiausiai, sukurto grožio niekas nemato. Jeigu ant stogo patenkama iš buto – tada kitaip. „Egzistuoja „laiptuotoji“ architektūra, terasos, tačiau šie elementai net ir naujuose projektuose ne visada naudojami. Dažnai naujakuriai žiūri į plokščią stogą ir bituminę dangą,

eksploatuojamos terasos, nors, rodos, galimybių buvo. Niekas nesuprojektuoja. Kodėl? Nežinau“, – pažymi pašnekovas.

T. Jonauskis atviras – kalbant apie terasų, balkonų, pirmų aukštų naudojimą, dar yra kur tobulėti. Naujos statybos daugiabučiuose pirmi aukštai nedemokratiški, balkonai dažnai visai nenaudojami arba jie tokie maži, kad visa šeima nė netelpa. Terasos ant stogų, peraukštėjimų nedažnas sprendimas, nors klimatas tam darosi palankus.

Išgelbės augalai Aplinkotvarkos specialistė Eurika Urbonavičiūtė pabrėžė, kad pusės ar vieno aro sklypuose aplinkos sutvarkymo sprendimai priklausys nuo to, kiek užsakovui svarbus privatumas. Taip pat būtina įsivertinti, kokį vaizdą norisi matyti.

E. Urbonavičiūtė atkreipė dėmesį, kad labiausiai kraštovaizdžio specialistus riboja galiojantys reglamentai. Sodų bendrijose, kuriose sklypai palyginti nedidelio ploto, reglamentuojamas tvorų aukštingumas, medžių, gyvatvorių sodinimo nuo kaimyninių sklypų atstumai, tad nedidelio ploto sklypuose nė nelieka vietos bent vienam medžiui ar aukštesniam krūmui.

Netgi gyvatvorės turėtų būti sodinamos atitraukus metrą nuo kaimyninio sklypo ribos, o tai reiškia, kad sklype vietos gali pristigti. Galimas sprendimas – vadinamieji ekranizuojantys medžiai su siaura formuota laja.

Specialistės patarimas – apželdinti pergolę ar terasą vijokliais, vynuogėmis, kurios apsaugotų nuo smalsių kaimynų žvilgsnių. Suderinus su kaimynais, prie pat terasos tiktų tujos, skroblai, eglės. Beje, visžaliai spygliuočiai puikiai sulaiko triukšmą ir sukuria privatumą net ir žiemą.

Apželdinimo paslaugos.

Laistymo sistemų įrengimas.

Kompleksiniai aplinkotvarkos projektai ir jų įgyvendinimas.

IĮ „Mūsų kiemas“ Laisvės pr. 43-144, LT-04339 Vilnius Mob. +370 698 82 402 113

technologijos

Šilumos siurblys: nestandartinis sprendimas Technologijoms tobulėjant anksčiau priimti sprendimai namui šildyti pasirodo Kalbino Aneta VAITKIENĖ

neefektyvūs ir ateina metas ieškotis modernesnių alternatyvų. Taip atsitiko ir mūsų pašnekovui, kuris savo name įsirengė alternatyvią šildymo sistemą. Apie savo paieškas ir klystkelius, praradimus ir atradimus jis maloniai sutiko duoti leidiniui interviu.

Papasakokite šiek tiek apie savo namą.

Tai nuosavas, palyginti nesenas, 2000-ųjų statybos namas Vilniuje, Žirmūnuose. Jo šildomas plotas – beveik 200 kvadratinių metrų. Pats jis vienaukštis, su gyvenamąja palėpe, karkasinis, apšiltinas mineraline vata. Statant namą, pirmajame aukšte buvo įrengta grindinio šildymo elektros kabeliu sistema ir radiatoriai, mansardoje – radiatoriai. Pasirinkę šį variantą, galvojome, kad tai bus labai komfortiška, tačiau teko skaudžiai nusivilti.

Kodėl gi?

Reikalas tas, kad, panašu, įrengdami šildomąsias grindis, statybininkai prastai jas izoliavo iš apačios... Galiausiai šildymo sistema veikė, tačiau šildė iš esmės gruntą po namu. Žinoma,

šilumos tekdavo ir patalpoms, bet elektros energijos tokia šildymo sistema sunaudodavo tiesiog neprotingai daug. Tarkim, mano surinkta 2011– 2012 m. šildymo sezono statistika rodo, kad šildymo sezonas tęsėsi 222 dienas ir per tą laiką grindinio šildymo sistema sunaudojo 25 666 kWh energijos. Maždaug po 0,6 kilovatvalandės kasdien kiekvienam kvadratiniam metrui. Žinoma, užsakydami namo projekte grindinį šildymą, mes negalėjome numatyti statybinio broko. Juolab ir laikas buvo palankus tokiam sprendimui – Ignalinos atominės elektrinės veikimą riboję techniniai ir saugumo nesklandumai ką tik buvo švedų sėkmingai išspręsti, visi mes labai džiaugėmės, kad turėsime daug energijos ir kad galime elektrinę eksploatuoti kiek norime ir kaip norime.

Ir jei tik ne tas brokas, viskas būtų buvę gerai dar ilgą laiką.

Žinoma, toks nuostolingas šildymo būdas gerokai kerta per kišenę... Kaip gelbėjotės?

Idealiausia būtų buvę išardyti visas grindis ir įrengti šilumos izoliaciją kaip reikiant. Tačiau tam nebuvo nei lėšų, nei energijos. Todėl nuėjome paprastesniu keliu: įsirengėme židinį ir nuo jo išvedžiojome karšto oro ortakius per visą namą.

Kruopščiai suderinus oro padavimo srautus, šiltas oras nuo židinio patenka į visas patalpas ir jas pakankamai prišildo. Tad iki ne per seniausiai taip ir šildėmės: dieną užkurdavome židinį, o naktį, kai elektros energijos kaina šiek tiek mažesnė, jungdavome grindinį šildymą. Šiltos grindys gana inertiškos, šyla lėtai, bet vėliau ir vėsta neskubėdamos: per naktį sukauptos šilumos pakakdavo tam, kad pasigelbėdami židiniu palaikytume namie komfortišką temperatūrą. Tokiu režimu gyvenome bent dešimt metų.

Ar nepabosdavo per žiemą kasdien kūrenti židinį? Gal svarstėte ir kitus sprendimus? Žinoma, svarstėme. Žinojau, kad reikėtų kažkokio geresnio sprendimo, kažko kapitalesnio ir kartu nereikalaujančio ypač didelių namo konstrukcijos pakeitimų – mes juk ten gyvename ir remontui neturime kur išsikelti. Visai rimtai buvau susidomėjęs infraraudonųjų spindulių šildytuvais, net buvome įsigiję kelis šildymo modulius pasibandyti viename kambaryje. Tačiau praėjus mėnesiui supratome, kad neguli širdis. Pernelyg jau pripratome gyventi su šiltomis grindimis, o su moduliais priešingai – kaista galva, o kojos būna vėsiai. Be to, jiems būtų reikėję perkonstruoti lubas ir tai būtų buvę gana komplikuota.

114 2020 rugpjūtis/rugsėjis

technologijos

I aukšto patalpų eksplikacija Nr.

Patalpa

Plotas

1

Tambūras

2,23 m2

2

Prieškambaris

9,00 m2

3

Svetainė

30,0 m2

4

Valgomasis

14,5 m2

5

Virtuvė

9,0 m2

6

Vonia

8,5 m2

7

Miegamasis

17,4 m2

8

Garažas

36,8 m2

90,7 + 36,8

127,5 m2

Išoriniai blokai

Vidiniai blokai

II aukšto patalpų eksplikacija Nr.

Patalpa

Plotas

1

Prieškambaris

10,4 m2

2

Miegamasis

27,4 m2

3

Rūbinė

11,1 m2

4

Vonia

8,4 m2

5

Miegamasis

19,0 m2

6

Miegamasis

19,0 m2

90,7 + 36,8

95,3 m2

115

technologijos

Tai kaipgi išėjo, kad apsistojote ties šilumos siurbliu? Žinote, pradžia buvo visiškai atsitiktinė – dėmesys užsikabino už frazės iš straipsnio apie naująjį automobilį „Tesla Model Y“, už to, kad jame įrengtas šilumos siurblys... O kadangi man jau kaip reikiant sopėjo patobulinti namo šildymo sistemą, pradėjau pagal seną inžinierišką įprotį nuodugniai domėtis šiais įrenginiais. Apie juos buvau girdėjęs ir anksčiau, tuo metu, kai jie buvo dar nelabai tobuli ir rodėsi neverti dėmesio. Dabar gi mano susidomėjimas atgijo, kreipiausi konsultacijų į šilumos siurbliais prekiaujančias ir juos įrengiančias bendroves. Informaciją rinkau gerus pusantro mėnesio, perkratėme daug variantų – tai kažkas netiko man, tai įgyvendinimas buvo probleminis... Galų gale apsistojome ties gana radikaliu variantu, bet jis pareikalavo minimaliai griovimų ir perdarymų.

Kuo šis variantas yra radikalus?

Standartiškai šilumos siurblys tokio dydžio namams yra vienas ir šilumą jis į namus tiekia centralizuotai. Ortakiais, jei tai oro–oro siurblys, arba grindyse išvedžiotais šildymo vandeniu vamzdžiais, arba radiatoriais, jei tai oras–vanduo. O pas mane kiekvienoje patalpoje įrengta po nediduką šilumos siurblį, primenantį kabantį ant sienos kondicionierių. Jų galingumas – po 1,2 kW, tik svetainėje, sujungtoje su virtuve, įrengėme šiek tiek galingesnį – ten didesnė patalpa.

O gal jau galime pakalbėti ir apie skaičius?

Iš dalies. Šie šildymo sistemos tobulinimo darbai buvo atlikti šiemet, tad tikrojo išbandymo šildymo sezonu jie dar neperėjo. Tačiau projektiniai skaičiavimai rodo, kad galime tikėtis išsisukti su mažesnėmis nei 8000 kWh sąnaudomis.

Palyginti su kone 26 tūkst. kilovatvalandžių nuo šildomųjų grindų – skirtumas tikrai džiuginantis.

Naujoji šildymo įranga ir jos montavimo darbai mano šeimos biudžetui kainavo apie 7 tūkst. eurų. Tikėtina, kad per kelerius metus ši investicija visiškai atsipirks.

Tai puiki naujiena. O koks pirmųjų dviejų sistemų – šildomųjų grindų ir židinio – likimas?

Jos vis dar funkcionuoja, ir tą, ir kitą galiu pradėti naudoti nors ir dabar. Tačiau šilumos siurbliai nuo šiol bus pagrindine sistema, o židinys – alternatyviąja, toms dienoms, kai spustelės žiemos speigas. Grindinį šildymą daugiausia jungsime vonios kambariuose. Nieko nėra maloniau, kaip atsistoti basomis kojomis ant maloniai šiltų grindų...

Dėkoju už pokalbį ir išsamų pasakojimą!

komentaras

doc. dr. Kęstutis ČIUPRINSKAS

blokų dėžėmis, fasadas nukenčia estetiniu atžvilgiu. Ir daug išorinių

VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto prodekanas

blokų greičiausiai šiek tiek daugiau kainuoja, palyginti su mažesniu jų skaičiumi.

Maždaug 2000-aisiais buvo toks momentas, kai elektra kainavo tiek

Gali būti taip, kad kainos požiūriu visgi būtų labiau apsimokėję

pat kiek šiluma ir buvo kilusi elektrinio šildymo banga – jį įrenginėjo

įsirengti vieną išorinį bloką, centralizuotai tiekiantį šilumą į vidinius

ir individualiuose namuose, ir daugiabučiuose. Dėl to, kad įrengti

šilumos siurblio įrenginius. Vienas išorinis blokas užima mažiau vie-

tokį šildymą yra santykinai nebrangu. Vėliau elektra pabrango, ban-

tos, yra kompaktiškesnis ir mažiau sudarko pastato išorę. Dažniau-

ga pati savaime nuslūgo, o nekilnojamasis turtas su grindiniu šildy-

siai jam gali būti priskirta iki keturių vidinių įrenginių, o kai kuriais

mu tapo mažiau likvidus.

atvejais – ir iki devynių. Kita vertus, įvykus išorinio bloko gedimui,

O dar turint omeny aprašytą situaciją, kai gera dalis šilumos iš tokių grindų nukeliauja į gruntą... Suktis iš padėties tenka kaip gali ir šilumos siurbliai šiuo atveju gana geras sprendimas.

pastatas kuriam laikui gali likti nešildomas, jei turi tik šį vieną įrenginį. Daugiau išorinių įrenginių – mažesnė tikimybė likti be šilumos. Šiaip ar taip, mes čia svarstome ne standartinį atvejį, o veikiau in-

Norint patirti kuo mažiau griovimo ir statybos darbų, oro–oro

dividualų problemos sprendimą. Ir turint tai mintyje nedideli šilumos

tipo šilumos siurblys yra visai tinkamas variantas. Tiesa, mūsų apta-

siurbliukai kiekvienai patalpai – visiškai tinkamas sprendimas. Tiesa,

riamas atvejis negalėtų tarnauti idealiu veiksmų pavyzdžiu, nes tu-

jie negali veikti, kai lauke speigai (žemiau –20 ar –25 °C – priklauso-

rėti po išorinį bloką kiekvienam vidiniam blokui nėra labai praktiška.

mai nuo gamintojo ir modelio), o tokių oro sąlygų vis dar pasitaiko,

Energijos sąnaudų atžvilgiu nėra principinio skirtumo, jos bet kuriuo

nors klimatas ir šyla. Tokioms šaltoms dienoms reikėtų pasirūpinti

atveju susinaudoja tiek, kiek reikia. Tačiau yra šiokių tokių šaluti-

alternatyviu šildymo šaltiniu – kad ir elektriniu. Arba, kaip šiuo atveju

nių, neenergetinių trūkumų: individualaus namo, apstatyto išorinių

buvo daryta, – židiniu su šilto oro paskirstymu.

116 2020 rugpjūtis/rugsėjis

2020 kovas (3)

STATYBA IR ARCHITEKTŪRA

Individualus namas/ Didesnio tvarumo link

Projektų priedas

STATYBA IR Biuro šerdis – virtuvė

Pabėgimo namelis

Kaina 2,9 Eur

Projektų priedas

ARCHITEKTŪRA

2020 balandis / gegužė (4/5)

Kitokie fasadai

Tarp vidaus ir lauko.

Terasos, balkonai

Įdarbintas stogas

Architektūrinis betonas

Kartotiniai interjerai

Higieniškos vonios valanda

Ateities paveldą kuriame dabar Miestų viešosios erdvės Kokios turi būti naujos statybos senamiesčiuose?

Langų tendencijos ir mados Medžio konstrukcijų atgimimas

Prenumerata tik 20 Eur metams Užsiprenumeruoti galite: www.prenumerata.lt, www.sa.lt/prenumerata, el. p. prenumerata@sa.lt.

Kaina 2,9 Eur

Kaina 2,9 Eur

STATYBA IR ARCHITEKTŪRA

2020 birželis/liepa (6/7)

Namų biuras šiandien