pixabay.com nuotr.
tema
Vėdinimas – ne tik inžinierių reikalas Niekas nebesiginčija, kad visuomeniniuose pastatuose privalo būti įrengta Kristina BUIDOVAITĖ
mechaninė vėdinimo sistema. Teigiama, kad racionaliausias sprendimas – decentralizuota, suskirstyta zonomis sistema, taip užsitikrinamas efektyvumas ir ekonomija.
Imliausios lėšoms – pastato vėsinimo sistemos ilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Pastatų energetikos katedros doc. dr. Rasa Džiugaitė-Tumėnienė patvirtina – jei įmanoma įgyvendinti techniškai, o ir pradinės investicijos nėra pagrindinis veiksnys, eksploatacijos metu decentralizuotos vėdinimo sistemos, palyginti su centralizuotomis,
V
4 2018 gruodis
turi daugiau pranašumų. Įprasta vieta decentralizuotoms vėdinimo sistemoms pastatuose – tar plangiai, tačiau galimi ir kiti sprendimai, kurie priklauso nuo decentralizuotos sistemos tipo. Europos Sąjungos institucijos yra patvirtinusios standartą, nurodantį, kokio lygio valdymo sistemos, priklausomai nuo energinio naudingumo klasės, turėtų būti diegiamos pastatuose. Šiuo standartu, anot pašnekovės, Lietuvoje irgi vadovaujasi pastato procesų valdymo ir automatizacijos projekto dalių specialistai.
Projektavimo procese užsakovas pastato valdymo sistemos lygį įprastai renkasi atsižvelgdamas į tai, ko siekiama: duomenis tik identifikuoti ir valdyti pagrindinius pastato inžinerinių sistemų (PIS) veikimo procesus (C lygis), duomenis kaupti ir apdoroti PIS veikimo analizei (B lygis) ar duomenis kaupti, apdoroti, analizuoti ir automatiškai optimizuoti PIS veikimą (A lygis). Teigiama, kad eksploatacijos metu didžiausios išlaidos patiriamos šalčio gamybai. VGTU mokslininkė pritaria, kad aukšto energinio