„SA.lt“ (Statyba. Architektūra) | 2018 gruodis

Vėdinimas – ne tik inžinierių reikalas

Pirmasis Architektūros įstatymo gimtadienis

Laiptai it skulptūra

Orientacija – žmogus

Sukurta oriai senatvei

S TAT Y B A ARCHITEKTŪRA 2018 gruodis (12)

Kaina 2,9 Eur

redakcijos skiltis „SA.lt“ (Statyba. Architektūra) Leidėjas UAB „Portalas SA.lt“ Redakcijos adresas Fabijoniškių g. 99 Vilnius LT-07101 Tel. +370 5 267 9484 El. p. redakcija@sa.lt www.sa.lt

Redaktorė Kristina Buidovaitė Tekstų autoriai Kristina Buidovaitė, Elena Paleckytė, Aušra Narkeliūnienė, Karina Sėrikova Portalo www.sa.lt administratorius Artūras Aleksiejūnas Kalbos redaktorė

Metus statybų ar bet kuriame kitame sektoriuje įprastai užbaigia konkursų laureatų paskelbimai, apdovanojimai, šventės, konferencijos, kiti įvairūs renginiai. Nenuostabu – juk neišvengiamai būtina susidėlioti būsimus prioritetus, išsiaiškinti šiųmetes klaidas, pasigirti nuveiktais darbais ar solidariai išgyventi nesėkmes.

Vis dar nepavargstame kalbėti apie komfortą biure, kurį kuria kokybiškas apšvie-

Brigita Kulikovskienė

timas, inžineriniai sprendimai, poilsio zonos – šįsyk daugiau dėmesio skiriame šildy-

Dizainerė

mo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemoms, arba ŠVOK, ir išmaniajam, bet tikrai

Edita Namajūnienė

neišprotėjusiam pastatui. Turime įkvepiančių pavyzdžių: biurų pastatą, apartamentus, Reklamos skyrius Liuda Michalkevičienė Tel. +370 5 267 9484 Laura Stankūnaitė Tel. +370 684 89 421 © SA.lt (Statyba. Architektūra) Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas galima tik gavus redakcijos sutikimą.

Redakcija už reklamos

viešbutį... Turime ir sprendimų, kurie, atrodo, tampa tiesiog privalomu atributu.

Beje, jei jau šnekame apie sveiką, patrauklią aplinką biuruose, negalime pamiršti meno kūrinių ant sienų, ypač ten, kur vyksta rimti pokalbiai, arba ten, kur ilsimasi, kuriama, bendraujama. Taigi, apie meno ir verslo sinergiją, arba kodėl su pasididžiavimu investuojama į meno kūrinius ir menininkų sumanymus. O didžiuotis tikrai yra kuo!

Kauno technologijos universiteto mokslininkai sutiko pasidalyti patirtimi, kuri ga-

ir skelbimų turinį neatsako.

lėtų tapti naudinga svarstant diegti saulės elektrinę ar kolektorių, renkantis šildymo

Spausdino

būdą – galbūt ne šįmet, bet žinių bagažas tebūnie pildosi.

AB „Spauda“ Tiražas 4200 egz.

ISSN 2538-8797

Mūsų akiratyje – ir pirmasis Architektūros įstatymo gimtadienis. Pokyčių daug, reakcijos įvairios – galbūt pritrūko laiko, suprasti, prisitaikyti, suvokti tokių pokyčių (ne)naudą. Įstatymo kūrėjai nė nesigina – ne visi darbai suspėti atlikti, bet svarbiausi – pirmieji žingsniai, kad ir lėti, kad ir sunkiai girdimi.

Darsyk kalbėsime apie MO muziejų, šįkart visas dėmesys vienai architektūrinei detalei – laiptams. Konstruktorius Audrius Ražaitis ir projekto rangovai papasakojo, kiek daug teko nuveikti, kiek valandų praleisti diskutuojant, kad įvykiu tapusį skulptūriškų laiptų gimimą įvertintų lankytojai – profesionalai ir ne, pasaulinė architektūros žvaigždė Danielis Libeskindas ar MO muziejaus įkūrėjas Viktoras Butkus.

Kas suprojektavo baldus jūsų biure? Architektas? Taip, tai įmanoma! Kviečiame pasižiūrėti, kokius stebuklus kuria architektai. Veidrodis, staliukas, Prezidentūros stalas, šviestuvai... Visiems, ieškantiems išskirtinumo. Beje, vieno baldo, įvertinto ovacijomis ir apdovanojimais, nuotrauka nugulė ir ant viršelio.

Paklausėme architektų, kas jiems yra nestandartinė architektūra ar interjeras.

Pasirodo, atsakyti ne taip ir paprasta. Tegul kalba darbai!

O mes Jums linkime ir kitąmet skaityti tai, kas įkvepia. Nesibaiminti pokyčių. Ieškoti bendraminčių. Kurti, kurti ir dar kartą kurti. Mes lauksime proceso ir... rezultatų.

Su artėjančiais Naujaisiais metais!

Mūsų viršelyje – verslo centro „Green Hall“ registratūra.

Norbert Tukaj nuotr.

4

tema

Vėdinimas – ne tik inžinierių reikalas

6

technologijos

Kaip „sudeginti“ šildymo sąskaitas?

TURINYS

68

architektūra

Architektų ir dizainerių darbas primena grojimą orkestre

50

sprendimas

Meno kelias į modernius pastatus

76

architektūra

Kitokia architektūra

2 2018 gruodis

56

tema

Poilsio erdvės biuruose – būtinybė

14

Saulės energetika Lietuvoje: investuoja verslas ir gyventojai

40

24

technologijos

technologijos

tema

Betonas modernioje architektūroje – intelektualaus santūrumo išraiška

32

4

tema Vėdinimas – ne tik inžinierių reikalas

6

technologijos Kaip „sudeginti“ šildymo sąskaitas?

10

technologijos Ar šilumos siurblys „sumažina“ pastato šilumos poreikį?

14

technologijos Saulės energetika Lietuvoje: investuoja verslas ir gyventojai

16

žalieji pastatai Tvaru ir komfortiška – suderinama

20

forumas Pirmasis Architektūros įstatymo gimtadienis

23

studijos Kuo pakeisti portlandcementį?

24

tema Betonas modernioje architektūroje – intelektualaus santūrumo išraiška

28

detalė Laiptai it skulptūra

32

objektas Tarpukario architektūros šiandiena

36

sprendimas Statyti automobilius – funkcionaliai

40

technologijos Orientacija – žmogus

50

sprendimas Meno kelias į modernius pastatus

56

tema Poilsio erdvės biuruose – būtinybė

63

sprendimas Ergonomika darbuotojų gerovei

objektas

Tarpukario architektūros šiandiena

Orientacija – žmogus 64

studijos Sukurta oriai senatvei

68

architektūra Architektų ir dizainerių darbas primena grojimą orkestre

72

interjeras Dešimt metrų kalnų

76

architektūra Kitokia architektūra

80

naujienos Paskelbti pažangiausi nekilnojamojo turto projektai

100% Jūsų verslui: naujasis Sprinter.

3

pixabay.com nuotr.

tema

Vėdinimas – ne tik inžinierių reikalas Niekas nebesiginčija, kad visuomeniniuose pastatuose privalo būti įrengta Kristina BUIDOVAITĖ

mechaninė vėdinimo sistema. Teigiama, kad racionaliausias sprendimas – decentralizuota, suskirstyta zonomis sistema, taip užsitikrinamas efektyvumas ir ekonomija.

Imliausios lėšoms – pastato vėsinimo sistemos ilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Pastatų energetikos katedros doc. dr. Rasa Džiugaitė-Tumėnienė patvirtina – jei įmanoma įgyvendinti techniškai, o ir pradinės investicijos nėra pagrindinis veiksnys, eksploatacijos metu decentralizuotos vėdinimo sistemos, palyginti su centralizuotomis,

V

4 2018 gruodis

turi daugiau pranašumų. Įprasta vieta decentralizuotoms vėdinimo sistemoms pastatuose – tar plangiai, tačiau galimi ir kiti sprendimai, kurie priklauso nuo decentralizuotos sistemos tipo.

Europos Sąjungos institucijos yra patvirtinusios standartą, nurodantį, kokio lygio valdymo sistemos, priklausomai nuo energinio naudingumo klasės, turėtų būti diegiamos pastatuose. Šiuo standartu, anot pašnekovės, Lietuvoje irgi vadovaujasi pastato procesų valdymo ir automatizacijos projekto dalių specialistai.

Projektavimo procese užsakovas pastato valdymo sistemos lygį įprastai renkasi atsižvelgdamas į tai, ko siekiama: duomenis tik identifikuoti ir valdyti pagrindinius pastato inžinerinių sistemų (PIS) veikimo procesus (C lygis), duomenis kaupti ir apdoroti PIS veikimo analizei (B lygis) ar duomenis kaupti, apdoroti, analizuoti ir automatiškai optimizuoti PIS veikimą (A lygis).

Teigiama, kad eksploatacijos metu didžiausios išlaidos patiriamos šalčio gamybai. VGTU mokslininkė pritaria, kad aukšto energinio

Inžinerinės sistemos – iššūkis architektui Skandinavijos šalyse įprastos technologijos – šilumos siurblio naudojimas šildymui, „free cooling“ sistema vėsinimui ar nuotekų šilumokaičiu kintamo oro srauto sistemos vėdinimui. Tokios pačios technologijos, anot pašnekovės, jau daugiau nei dešimtmetį taikomos ir Lietuvoje. Šie sprendimai priimami, siekiant kuo aukštesnio pastato energinio naudingumo, todėl Lietuvos inžinieriai-projektuotojai, įvertinę technologijų energinį potencialą, konkrečias jų pasiūlo užsakovui.

Ar įmanoma decentralizuotas vėdinimo sistemas suderinti su protingos bioklimatinės architektūros sprendiniais, leidžiančiais vėdinti patalpas nenaudojant papildomų mechaninių priemonių? Anot R. Džiugaitės-Tumėnienės, bioklimatinės architektūros sprendinius su decentralizuotomis vėdinimo sistemomis suderinti įmanoma. Siekiant, kad decentralizuotos vėdinimo sistemos užtikrintų aukštą oro kokybės lygį patalpose, būtina projektinėje stadijoje atlikti pastato dinaminį modeliavimą. Jo metu specialistai nustato nagrinėjamame pastate palaikomas bioklimatines sąlygas, optimalias jų užtikrinimo strategijas, veikiant pasirinkto tipo ŠVOK sistemoms.

pixabay.com nuotr.

naudingumo pastatai (A, A+, A++) yra itin sandarūs, todėl žymūs vidiniai ir išoriniai šilumos pritekėjimai lemia dideles išlaidas patalpoms vėsinti. „Norint sumažinti išlaidas, reikėtų pradėti nuo išorinių šilumos pritekėjimų į pastatą mažinimo, taikant pasyviąsias priemones. Tai gali būti pastato orientacija, šešėliavimas, apsaugos nuo saulės spinduliuotės priemonės: dvigubas fasadas ar išorinės automatinės arba stacionarios žaliuzės, infraraudonuosius spindulius atspindinti plėvelė ar kiti architektūriniai elementai, fasadinės sistemos įstiklintos dalies charakteristikos (U vertė mažesnė nei 0,80 W/m2K, g faktoriaus vertė turi neviršyti 0,3–0,4 reikšmių)“, – komentavo R. Džiugaitė-Tumėnienė. ŠVOK sistemų įrenginiai gyvenamuosiuose ir negyvenamuosiuose pastatuose projektuojami ir įrengiami techninėse patalpose arba ant pastato stogo. Sprendimai įprastai priklauso nuo pasirinktų įrenginių tipų.

Architektų biuro „Architektūros linija“ architektas Gintaras Čaikauskas pabrėžia, kad architektams privalu išmanyti inžinerines sistemas. Objekte įprastai priimamas konceptualus sprendimas, kokios sistemos bus montuojamos, inžinieriai pateikia savuosius skaičiavimus, galimus montuoti įrenginius (jų matmenis, kanalų ma tmenis, ortakių skersmenis, įrenginių dydžius, galimas įrengimo vietas), architektai, tardamiesi su užsakovu, priima racionaliausius sprendimus, o jau tuomet ieško būdų, kaip, atsižvelgiant į architektūrinius pastato sprendinius, tuos įrenginius išdėlioti.

Kur bus sumontuoti inžineriniai įrenginiai, anot G. Čaikausko, vienos taisyklės nėra – sprendimai priklauso nuo architektūrinio projekto ir inžinerinio sprendimo. Kartais inžineriniai įrenginiai savo vietą randa ant stogo, rūsyje arba specialiai įrengtuose techniniuose aukštuose.

Kai kuriuos inžinerinius įrenginius galima eksploatuoti lauke.

Pašnekovas patvirtina – architektui inžineriniai įrenginiai visuomet atrodo per dideli, norėtųsi ir siauresnių vamzdžių, o štai užsakovai džiaugtųsi, jei įrenginių ir vamzdžių apskritai nebūtų.

Siekiant, kad decentralizuotos vėdinimo sistemos užtikrintų aukštą oro kokybės lygį patalpose, būtina projektinėje stadijoje atlikti pastato dinaminį modeliavimą. Jo metu specialistai nustato nagrinėjamame pastate palaikomas bioklimatines sąlygas, optimalias jų užtikrinimo strategijas, veikiant pasirinkto tipo ŠVOK sistemoms. / Rasa DŽIUGAITĖ-TUMĖNIENĖ /

5

technologijos

Kaip „sudeginti“ šildymo sąskaitas?

dr. Jurgita Černeckienė, dr. Rokas Valančius, Kauno technologijos universitetas

Kaip pasirinkti šilumos šaltinį individualiam gyvenamajam namui? Šis klausimas aktualus esamų pastatų savininkams ir dar tik svarstantiems apie tokio namo statybą. Šildymo sezonas Lietuvoje vidutiniškai prasideda spalio viduryje ir baigiasi įpusėjus balandžiui. Šiuo periodu vidutinė lauko oro temperatūra siekia 0 laipsnių ir tai turi įtakos, kad šilumos gamybos išlaidos eksploatuojant pastatą – vienos didžiausių.

Kiek kainuoja energija? enkantis šildymo sistemą, visada svarbu pasverti visus „už“ ir „prieš“. Akivaizdu, kad kiekvienas šildymo būdas turi ir pranašumų, ir trūkumų, sykiu šildymas negali būti ir pats pigiausias, ir itin komfortiškas.

Lietuva dėl gerai išvystyto centralizuoto šilumos tiekimo tinklo, kuris užima apie 55 proc. šilumos gamybos sektoriaus, ganėtinai unikali.

R

Lietuvoje šilumos gamybai siekiama naudoti kaip įmanoma daugiau biokuro. Maždaug 25 proc. pastatų, iš tų, kurie neprijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo, šildymui naudojamas

6 2018 gruodis

biokuras, 12 proc. – gamtinės dujos, 5 proc. –

Kriterijai renkantis šildymo sistemą

anglis ir kai kuriais atvejais elektros energija.

2018 m. pradžioje vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina siekė 0,05 Eur/kWh. Gamtinių dujų kaina svyravo nuo 0,38 iki 0,64 Eur/m3, elektros energijos kaina, priklausomai nuo pasirinkto tarifo, nuo 0,077 iki 0,124 Eur/kWh.

Šilumos kaina yra reikšmingas veiksnys, tačiau labai svarbu ir tai, kiek vietos užims šildymo įranga, kiek priežiūros reikalaus šilumos šaltinis. Itin svarbus, nors dažnai nevertinamas veiksnys – aplinkos tarša.

1 lentelė. Energijos kainų dinamika 2015–2017 metais.

Eur/MWh Metai

Malkinė mediena

Medienos granulės

Gamtinės dujos

Centralizuotai tiekiama šiluma

Elektros energija

2015

31,6

37,8

45,2

62,6

127,0

2016

35,5

33,0

41,9

57,1

113,0

2017

37,3

36,5

40,3

50,1

113,0

2 lentelė. Šildymo šaltinių palyginimas pagal skirtingus kriterijus.

Kriterijai Šilumos šaltinis

Reikalingas katilinės plotas

Šiluminės galios reguliavimas

Kietojo kuro katilas be akumuliacinės talpyklos

~ 6 m2 + vieta kurui sandėliuoti

Netolygus

Kietojo kuro katilinė su akumuliacine talpykla

~ 8 m + vieta kurui sandėliuoti

Akumuliacinė talpykla leidžia efektyviau naudoti kurą ir reguliuoti patalpų temperatūrą

Medienos granulių kuro katilinė

~ 8 m2 + vieta kurui sandėliuoti

Platus galios reguliavimas

2

Dujinio kuro kondensacinis katilas su karšto vandens ruošimu

iki 2 m2

Šilumos siurblys „oras-vanduo“

iki 4 m2

Šilumos siurblys „gruntas-vanduo“

iki 4 m2

Centralizuotas šilumos tiekimas

iki 2 m2

Analizei buvo pasirinktas 150 kv. m šildomo ploto naujos statybos A energinio naudingumo klasės individualus gyvenamasis namas su grindiniu šildymu. Patalpose numatyta +20 ⁰C temperatūra. Priimta, kad pastate įsikurs 4 gyventojai. Tokiam pastatui šildyti ir karštam vandeniui ruošti vidutiniškai per metus reikėtų 15 tūkst. kWh šiluminės energijos.

Kiekvienos analizuotos šildymo sistemos tarnavimo laikas buvo priimtas 10 metų. Kaip rodo šildymo sistemų eksploatavimo patirtis, per 10 metų įranga susidėvi, tampa neefektyvi ir neekonomiška.

Investicijos į galimą šilumos šaltinį 150 kv. m ploto gyvenamajam namui kinta gana dideliame diapazone, atsižvelgiant į pasirinktą įrangą, gamintoją, automatizavimo lygį, įrengimo darbų kainą ir kitus parametrus.

* – skaičiuojant priimta, kad atstumas iki dujotiekio ar centralizuotų šilumos tinklų yra iki 10 metrų. **– sezoninis naudingumo koeficientas.

Kasdienė priežiūra

Vietinė aplinkos tarša

Kuro atnešimas, katilo užkūrimas, pelenų šalinimas Vidutinė

Granulių talpyklos užpylimas, pelenų šalinimas keletą kartų per savaitę

Labai maža

Greitas ir platus galios reguliavimas

Nereikalinga Nėra

3 lentelė. Vidutinės pradinės investicijos, energijos kaina ir bendra eksploatavimo kaina per 10 metų laikotarpį į šilumos šaltinį 150 m2 A klasės individualiame name.

Vidutinės pradinės investicijos, Eur

Šiluminės energijos kaina 10 metų laikotarpiu, Eur

Bendros išlaidos įrengimui, energijai ir eksploatacijai per 10 metų, Eur

Kietojo kuro katilas be akumuliacinės talpyklos

1800

6249

8566

Dujinio kuro kondensacinis katilas su karšto vandens ruošimu*

2900

7490

10 849

Medienos granulių kuro katilinė

4100

5809

11 089

Kietojo kuro katilinė su akumuliacine talpykla

4300

5873

11 441

Centralizuotas šilumos tiekimas*

3200

8377

12 304

Šilumos siurblys „oras-vanduo“ (kai SPF** = 3,5)

6500

5504

12 349

11 800

4526

16 750

Šilumos šaltinis

Šilumos siurblys „gruntas-vanduo“ (kai SPF** = 4,5)

7

technologijos

4 lentelė. Šildymo sistemos reguliavimo įtaisų skaičiuojamojo naudingumo koeficiento η1 vertės.

η1

Šilumos šaltinis

η2

0,88

Šilumos tinklai, rankinis reguliavimas

0,9

Reguliavimo įtaisai Nėra šildymo sistemos reguliavimo įtaisų.

Reguliavimo įtaisai įrengti taip, kad reguliuoja viso pastato patalpų šildymą, tačiau yra tik termostatiniai šildymo prietaisų ventiliai arba tik patalpų arba išorės termostatas.

0,93

Reguliavimo įtaisai įrengti taip, kad reguliuoja viso pastato patalpų šildymą. Yra termostatiniai šildymo prietaisų ventiliai ir patalpų arba išorės termostatas.

0,98

Reguliavimo įtaisai įrengti taip, kad neapima viso pastato patalpų šildymo reguliavimo.

0,90

6 lentelė. Pataisos koeficientai k2.reg šilumos šaltinio naudingumo koeficientui, kai skaičiuojant naudojama šilumos šaltinio gamintojo deklaruojama naudingumo koeficiento vertė.

0,85

Skystojo kuro katilas

0,86

Kietojo kuro katilas

0,82

Šildymas elektra

0,9

8 2018 gruodis

1

Dujinis katilas, rankinis reguliavimas

0,8

Dujinis katilas, automatinis reguliavimas

0,94

1

Skystojo kuro katilas, rankinis reguliavimas

0,75

Skystojo kuro katilas, automatinis reguliavimas

0,87

Kietojo kuro katilas, rankinis reguliavimas

0,7

Kietojo kuro katilas, automatinis reguliavimas

0,85

Šildymas elektra, rankinis reguliavimas

0,9

Šildymas elektra, automatinis reguliavimas

1

Šiluminis siurblys, kai energija imama iš oro

ηSPF = 3,0

Šiluminis siurblys, kai energija imama iš grunto

ηSPF = 4,0

Šiluminis siurblys, kai energija imama iš vandens

ηSPF = 4,5

k2.re

Dujinis katilas

Nenurodytais atvejais

Šilumos tinklai, automatinis reguliavimas

Dujiniai spindulinio šildymo prietaisai

Lietuvoje yra populiaru pirkti nebaigtos statybos būstą, taip turint daugiau laisvės pasirinkti priimtiniausius interjero, pastato eksploatavimo komforto sprendinius.

Šilumos šaltinis

5 lentelė. Šilumos šaltinio skaičiuojamojo naudingumo koeficiento η2 vertės.

1

Krosnys

0,5

Atviro tipo židiniai

0,2

Židiniai su kapsule, kai degimo procesui naudojamas šiltas patalpų oras

0,3

Židiniai su kapsule, kai degimo procesui naudojamas išorės oras

0,5

Šildymo sistemos ir šilumos šaltinio įtaka pastato energiniam naudingumui Lietuvoje yra populiaru pirkti nebaigtos statybos būstą, taip turint daugiau laisvės pasirinkti priimtiniausius interjero, pastato eksploatavimo komforto sprendinius. Vienas iš sprendimų, kuriuos dažnai priima nebaigto statyto būsto savininkas, yra šilumos šaltinio pasirinkimas. Be straipsnyje aptariamų kriterijų, renkantis šildymo šaltinį, būtina įvertinti, kaip jis paveiks bendrą pastato energinio naudingumo klasę.

Pastatams, kuriems statybos leidimas išduotas po 2016 m. lapkričio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A, atitinkamai po 2018 m. sausio 1 d. – ne žemesnė kaip A+, o po 2021 m. sausio 1 d. energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A++ (STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“).

Energinio naudingumo įvertinimo metu pastatas analizuojamas pagal 7 (A ir A+ klasėms) arba 8 (A++ klasei) kriterijus, o daugeliui tų kriterijų įtakos turi pastato šilumos šaltinis, naudojamas šildymui ir karšto vandens ruošimui. Dažniausiai projektuojant pastatą ir modeliuojant jo energinio naudingumo klasę jau būna numatytas šilumos šaltinis, todėl pastato savininkui svarbu žinoti, ar jo norimas šildymo būdas nebus blogesnis už projektinį. Vienas iš kiekybinių rodiklių, pagal kurį savininkas gali palyginti skirtingus šildymo šaltinius, yra skaičiuojamasis pastato šildymo sistemos naudingumo koeficientas ηhs, kuris apskaičiuojamas pagal formulę:

čia: η1 – pastato šildymo sistemos reguliavimo įtaisų skaičiuojamasis naudingumo koeficientas, η2 – pastato šildymo sistemos šilumos šaltinio skaičiuojamasis naudingumo koeficientas, k2.reg – pataisos koeficientai k2.reg šilumos šaltinio naudingumo koeficientui, atvejais, kai skaičiuojant naudojama šilumos šaltinio gamintojo deklaruojama naudingumo koeficiento vertė.

Kai tiksliai žinoma, koks pastate bus šilumos šaltinis – katilo ar šilumos siurblio gamintojas ir konkretus įrenginys, skaičiuojant naudojamas gamintojo deklaruojamas naudingumo koeficientas, jei ne – šilumos šaltinio naudingumo koeficientas imamas iš toliau pateiktos lentelės.

technologijos

1 pav. Vidutinė šiluminės energijos kaina, kai šilumos šaltinis įrengiamas 10 metų laikotarpiui.

0.120 0.100 0.080 0.060 0.040 0.020 0.000 Kieto kuro katilas be akumuliacinės talpos

Kieto kuro katilinė su akumuliacine talpa

Medienos granulių kuro katilinė

Jei apskaičiuotas pasirinktos pastato šildymo sistemos naudingumo koeficientas ηhs yra ne blogesnis už tą, kurį vertinant buvo sumodeliuota pastato energinio naudingumo klasė, vartotojas gali priimti sprendimą be papildomų skaičiavimų. Kitu atveju skaičiavimais reikia patikrinti, ar bus pasiekta reikalinga energinio naudingumo klasė ir neiškils nesklandumų užbaigiant pastato statybą ir pastatą atiduodant vertinti. Gavus nepalankius skaičiavimų rezultatus, t. y. nepasiekus privalomos energinio naudingumo klasės, gali reikėti papildomai šiltinti atitvaras arba išlaikyti projektinį šilumos šaltinį.

Sprendimo priėmimas Mažiausias įrengimo ir šilumos gamybos išlaidas 10 metų laikotarpiu galima pasiekti naudojant kietojo kuro katilą be akumuliacinės talpyklos, jeigu tik priimtina kasdienė katilinės priežiūra.

Jeigu netoli namo yra gamtinių dujų tinklas, tai

Dujinio kuro kondensacinis katilas su karšto vandens ruošimu

Šilumos Šilumos siurblys siurblys „oras-vanduo“ „gruntas-vanduo“

Centralizuotas šilumos tiekimas

dujinio kuro kondensacinis katilas būtų optimalus pasirinkimas tiek investicijų, tiek priežiūros, tiek eksploatavimo sąnaudų atžvilgiu. Deja, individualus namo prijungimas prie centralizuotų šilumos tinklų dažnai yra sudėtingas, pirmiausia dėl to, kad centralizuotas šilumos tiekimas pasiekiamas tik didžiuosiuose miestuose. Šilumos siurbliai gali užtikrinti visiškai automatizuotą šildymo sistemos valdymą ir mažą šiluminės energijos gamybos kainą, jeigu tik nėra vertinama pradinė investicija į šilumos šaltinio įrengimą. Įvertinus pradinę investiciją 10 metų laikotarpiu, toks šilumos gamybos būdas bus brangiausias iš analizuotų.

Apibendrinant galima teigti, kad jei kažkuris šildymo būdas būtų geriausias visais aspektais ir visiems vartotojams, tai kiti būdai natūraliai nukeliautų į užmarštį, o kol rinkoje matome gausų šilumos šaltinių pasirinkimą, akivaizdu, kad kie kvienas iš jų turi ir savo naudotoją.

Vidutinė energijos kaina 10 metų laikotarpyje (įrengimo kaina nevertinama), Eur/kWh Vidutinė energijos kaina 10 metų laikotarpyje (įvertinant įrengimą ir eksploataciją), Eur/kWh

Mažiausias įrengimo ir šilumos gamybos išlaidas 10 metų laikotarpiu galima pasiekti naudojant kietojo kuro katilą be akumuliacinės talpyklos, jeigu tik priimtina kasdienė katilinės priežiūra.

9

technologijos

Ar šilumos siurblys „sumažina“ pastato šilumos poreikį? doc. dr. Kęstutis VALANČIUS Vilniaus Gedimino technikos universiteto Pastatų energetikos katedra

Praėjo daugiau nei dveji metai, kai įsigaliojo statybos techninis reglamentas STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“. Kokias būtų galima daryti išvadas šį reglamentą pritaikius praktikoje?

Teorija ir praktika prasilenkia kivaizdu, kad į vieną dokumentą bandyta sudėti viską, kas susiję su pastato energetika, sykiu panaikinti visas prieš tai galiojusias metodikas ar reglamentus.

Dokumentas atrodo labiau skirtas kompiuterinei programai kurti (o gal greičiau pastatų energinio naudingumo projektavimo programai NRG aprašyti), nei praktiškai pritaikomas projektuojant ir akademinėje aplinkoje.

A

Projektuotojams, studentams ir kitiems specialistams, dirbantiems pastato mikroklimato sistemų projektavimo srityje, daugeliu atvejų buvo išmuštas pagrindas iš po kojų, nes tapo nebeaišku, kaip, pavyzdžiui, nustatyti patalpos šilumos galią arba, paprasčiau tariant, kaip paskaičiuoti ir parinkti šildymo prietaisus. STR „rašytojai“ liepia žiūrėti į standartą LST EN ISO, o tai realiai yra grįžimas atgal, kai jau buvo naudotos, pataisytos ir aiškios metodikos (STR 2.09.04:2008).

Ir svarbiausia – dabar galiojantis reglamentas yra klaidinantis. Jame sumaišytos ne tik sąvokos

(„sąnaudos“ (kas išmatuota) vartojamos vietoj „poreikių“ (kas suskaičiuota), kas buvo įprasta ir įtvirtinta STR 2.09.02:2005), bet ir energijos rūšys! Šilumos siurblio elektros energija traktuojama kaip „šilumos sąnaudos“. Tokiu būdu nuo STR įsigaliojimo pastatai Lietuvoje yra sertifikuojami neteisingai, ypač tie, kuriuose kaip šilumos šaltinis numatomas įrengti šilumos siurblys. Pateiktas pavyzdys, kai pastato šilumos nuostoliai (sykiu ir šilumos poreikis iki šilumos šaltinio) yra vienodi, bet „skaičiuotinos šilumos sąnaudos“ šilumos siurblio atveju akivaizdžiai skiriasi.

Klaidos – brangios

pixabay.com nuotr.

Kodėl taip yra – atsakymas paprastas: skaičiuojant „šilumos sąnaudas“ naudojamas „šilumos šaltinio efektyvumo koeficientas“, kuris realiai yra perskaičiavimas į kurą ir šilumos siurblio atveju yra naudojamas SPF (geriau pažįstamas kaip COP), kas yra paprasčiausias „šilumos“ perskaičiavimas į „elektrą“. Todėl ir išeina, kad biokuras yra blogiau už „tiesioginį“ elektrinį šildymą (!), o šilumos siurblys kelis kartus (!!!) „sumažina“ pastato šilumos poreikį (sąnaudas).

Dar vienas pavyzdys: nustatant grindų ant grunto ir sienos ilginio šiluminio tiltelio koefici entą (kuris kažkodėl yra labai svarbus (?) pagal SPSC rekomendacijas ir atitinkamą standartą LST bei priimant projektinę išorės temperatūrą šildymo sistemos projektavimui, gauname tokį rezultatą (2 pav.), kuris daugiau nei glumina. Turbūt net Antarktidoje 20 m. gylyje sunku rasti temperatūrą, žemesnę už –20 °C.

10 2018 gruodis

1 lentelė. Pastato energinio naudingumo rodikliai, esant skirtingiems šilumos šaltiniams. Rezultatai gauti naudojant NRG3 programą.

Kai šilumos šaltinis miesto šilumos tinklai (CŠT) (Lietuvos vidurkis)

Šilumos siurblys (oras vanduo)

Elektrinis šildymas, karštas vanduo tūrinis šildytuvas

Dujinis šildymas, gamtinės dujos

Kietojo kuro katilas, kuras – mediena

Energijos vartojimo efektyvumo rodiklio skaičiuojamoji C1 vertė

0,2072

0,2107

0,4945

0,2467

0,0867

Energijos vartojimo efektyvumo rodiklio skaičiuojamoji C2 vertė

0,3805

0,3805

0,3805

0,3805

0,3805

Atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai (W/K)

31,619

31,619

31,619

31,619

31,619

Skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos pastatui šildyti vienam kvadratiniam metrui pastato šildomo ploto per metus (kWh/ (m2×metai)

23,163

7,721

23,163

24,642

27,251

Pagrindiniai energinio naudingumo duomenys

STR rengėjams ir „gynėjams“ nekyla abejonių, kad galbūt standartas LST yra neteisingas ar netinka Lietuvos klimatinėms sąlygoms. Ir blogiausia tai, kad, kol tokio rezultatas nėra, pastatas paprastai nesertifikuojamas.

Tad mums, kaip VGTU dėstytojams, pirmame, antrame kursuose išmokius studentus termodinamikos ir šilumos mainų, jau trečiame kurse pradėjus projektuoti mikroklimato sistemas ir norint remtis dabar galiojančiais reglamentais, tenka konstatuoti, kad čia fizikos dėsniai negalioja.

Ir čia aptarti vos keli klausimai, susiję tik su pastato šiluma. Labai neprofesionalu, kad STR „rašytojai“ visiškai neatsižvelgia į pastabas, nes „šilumos siurblio klaida“ daugiau nei prieš metus buvo parodyta ir įrodyta SPSC specialistams.

Dar blogiau, kad, išsiuntus konkrečias pastabas oficialiu laišku Aplinkos ministerijai, nebuvo pasivarginta net atsakyti, ar ... bus atsakyta.

Autoriaus nuomone, pastato energinis sertifikavimas turėtų būti paprastesnis ir aiškesnis, nes dabar netgi pastato energetiką suprantančiam specialistui sunku išaiškinti, kada pastatas yra A ar A++ klasės. Būtų daug aiškiau, jei rodikliai būtų supaprastinti iki pirminės (atsinaujinančios ir (ar) ne) energijos konkrečių skaičių atskiriems pastatų tipams.

Nesinori sumenkinti atliktų darbų rengiant reglamentus, tik siekiama, kad klaidos būtų pripažintos ir ištaisytos, būtų atsižvelgiama ir į kitas nuomones.

2 pav. „Teisingas“ grindų ant grunto ir sienos ilginio šiluminio tiltelio nustatymas.

Pastato energinis sertifikavimas turėtų būti paprastesnis ir aiškesnis, nes dabar netgi pastato energetiką suprantančiam specialistui sunku išaiškinti, kada pastatas yra A ar A++ klasės.

11

Užs.

Kad investicijos į ŠVOK nenuviltų Septyniolika metų inžinerinių tinklų projektus įvairios paskirties pastatuose rengiantys bendrovės „NIT projektai“ specialistai patvirtina: ŠVOK (šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos) – ypač svarbi inžinerinių sistemų projekto dalis. O norint sėkmingai suprojektuoti šias sistemas, būtina atlikti namų darbus: aiškiai suformuluoti pagrindinius uždavinius ir juos iki paskutinės smulkmenos suderinti su projekto užsakovu.

Svarbiausia – įvertinti sąlygas not bendrovės „NIT projektai“ vadovo Tomo Karoso, pagrindiniai uždaviniai, kuriuos formuluoja inžinerinių sistemų projektuotojai, yra projektuojamų sistemų suteikiamas komfortas, ilgaamžiškumas ir patikimumas, nedidelės energijos sąnaudos, racionalios investicijos, patogumas sistemas eksploatuoti, norminių reikalavimų išlaikymas ir galimybės prisijungti prie centralizuotų sistemų išorėje. „Atrodytų, kad tai savaime suprantama, tačiau, tik visus klausimus aptarus su projektų užsakovais, gauti atsakymai padiktuoja, kaip bus projektuojamos skirtingos sistemos. Pavyzdžiui, vieni užsakovai nori centralizuoto šildymo iš šilumos tinklų, kiti iš dujų tinklų, treti geoterminio šildymo. Aptarus galimybes prisijungti prie išorės tinklų, apytiksliai suskaičiavus galimas investicines ir eksploatacines sąnaudas, yra pasirenkamas optimalus konkrečiam atvejui variantas“, – komentavo T. Karosas.

Inžinerinių sistemų projektuotojai, parink-

A

dami šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo

12 2018 gruodis

sistemų projektinį sprendimą, įvertina pastato paskirtį, veiklos pobūdį, tuomet pasiūlo kelis variantus, aptaria pranašumus ir trūkumus, preliminarias kainas. Galutinį žodį įprastai taria užsakovas.

Tiesa, yra ir tokių užsakovų, pavyzdžiui, prekybos centrų valdytojai, kurie turi pasirengę katalogus – užduotis projektavimui, tad belieka jų laikytis.

Patalpų mikroklimatą užtikrinančių įrenginių veikimas ir sunaudojama elektros energija priklauso nuo oro temperatūros lauke, drėgmės, oro kaitos dažnio. Taip pat nuo įrenginio naudingumo koeficiento, energinio naudingumo koeficiento, įrenginio modifikacijos, vėdinimo įrenginiuose esančių ventiliatorių galingumo ir suvartojamos energijos kiekio. „Suderinus sprendinius su užsakovu, prasideda darbas su architektu. Dažniausiai pastato projektiniai pasiūlymai būna parengti be inžinerijos sprendinių, o vėdinimo įrenginiai, šaldymo išoriniai blokai yra gana masyvūs. Pavyzdžiui, dideliuose prekybos centruose, sporto kompleksuose vėdinimo kameros gali būti net 7 m ilgio ir 3 m aukščio. Todėl kartais atsitinka taip, kad tenka pakoreguoti vieną ar kitą architektų sprendinį, bet dažniausiai architektai randa, kur įrenginius

patalpinti: rūsyje, ant stogo, techninėse patalpose, kurios gali būti bet kuriame aukšte. Įrenginiai turi būti atskirti nuo kitų patalpų priešgaisrinėmis pertvaromis ir taip, kad neviršytų leistinų triukšmo normų“, – sakė T. Karosas.

Įrenginių patalpose nemažėja Griežtėjant energinio naudingumo reikalavimams, didėjant pastato sandarumo ir išorinių atitvarų reikalavimams, viena vertus, poreikis pastatą šildyti ir vėsinti mažėja, todėl reikalinga mažesnė šilumos gamybos ir vidaus šildymo sistemos bei šalčio gamybos ir patalpų vėsinimo įranga.

Antra vertus, vėdinimo sistemų dydžiai ir jų kiekis, keičiantis energinio naudingumo klasėms, tik auga. Šiuo metu visuose pastatuose, norint sutaupyti energijos ir turėti efektyviai veikiančias ŠVOK sistemas, jų valdymas numatomas pasitelkus kompiuterizuotą pastato inžinerinių sistemų valdymo sistemą (PVS). ŠVOK įrenginių automatizavimas gali padėti sutaupyti 30 proc. ir daugiau elektros energijos.

T. Karoso žodžiais, kuo didesnis pastato plotas, tuo daugiau įrenginių gali prireikti pastato mikroklimatui užtikrinti, tačiau ŠVOK sistemų projektavimas labiau priklausomas ne nuo pastato ploto, o nuo jo paskirties, keliamų reikalavimų patalpų mikroklimatui ir pastato energinio naudingumo klasės.

Biurų ar visuomeniniuose pastatuose atskirose patalpose arba jų grupėse palaikomas skirtingas mikroklimatas, skiriasi vėdinimo sistemų veikimo laikas. Taigi, atsižvelgiant į užsakovų reikalavimus, projektuojamos atskiros sistemos. ŠVOK įrangą kartais prireikia izoliuoti, ypač tose vietose, kur galima vandens kondensacija

Šiuo metu visuose pastatuose, norint sutaupyti energijos ir turėti efektyviai veikiančias ŠVOK sistemas, jų valdymas numatomas pasitelkus kompiuterizuotą pastato inžinerinių sistemų valdymo sistemą (PVS).

ant vamzdynų ar vėdinimo sistemos įrangos paviršiaus. Priešgaisrinė izoliacija naudojama izoliuojant visas priešgaisrines vėdinimo sistemas.

Patirtis įvairiapusė Patalpose stingant ploto, dažniausiai pastatų rekonstravimo projektuose, galima projektuoti daugiau mažų vėdinimo sistemų. Tuomet nedideli įrenginiai gali būti montuojami palubėse.

Pavyzdžiui, sanitariniame mazge, kuriame lubų aukštis gali būti mažesnis.

T. Karosas pateikė įdomiausius ir sudėtingiausius inžinerinių tinklų projektus, kuriuos įgyvendinant teko dalyvauti „NIT projektų“ inžinierių komandai. Vienas tokių – administracinių pastatų kompleksas „Vilniaus verslo uostas“, dabar – „3 burės“. Šis maždaug 62 tūkst. kv. m ploto pastatas pastatytas dar 2008-aisiais, o atitinka šiandienius energiškai efektyviam pastatui keliamus reikalavimus. Kiekviename pastato bokštų aukšte buvo suprojektuotos atskiros vėdinimo ir kondicionavimo sistemos, o tai leidžia atskiriems nuomininkams individualiai reguliuotis mikroklimatą.

Dar vienas objektas – bendrovės „Agrokoncernas“ administracinis pastatas Kauno rajone, Baptuose. Ką tik užbaigtas 5800 kv. m ploto pastatas šildomas pasitelkus geotermiją ir šaldomas šalčio sijomis.

Kone sudėtingiausias „NIT projektų“ komandos įgyvendintas inžinerinių sistemų projektas – ką tik užbaigtas naujasis 62 tūkst. kv. m ploto prekybos centras Vytauto Pociūno g., Vilniuje, tik ką gautas leidimas jį statyti. Pastate buvo suprojektuota apie 40 vėdinimo kamerų, kurios orui pašildyti naudoja šilumą iš šalčio mašinose įrengtų šilumos atgavimo įrenginių.

„NIT projektų“ komanda rengė administracinių pastatų komplekso „Vilniaus verslo uostas“ vėdinimo ir kondicionavimo sistemų projektą.

13

????????????

Saulės energetika Lietuvoje: investuoja verslas ir gyventojai Svarstant apie stogo „įdarbinimą“ ar energijos taupymą kyla klausimas, ką paRokas VALANČIUS

sirinkti: saulės kolektorių sistemą ar saulės elektrinę. Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto dr. Rokas Valančius pasidalijo patirtimi, kuri sistema efektyvesnė ir atsipirks greičiau.

Šiluminė ar elektros energija? pradžių reikėtų atskirti dvi skirtingas technologijas. Saulės kolektoriai naudojami šiluminės energijos gamybai, saulės elementai (saulės baterijos) – elektros energijos gamybai. Šiluminė energija, pagaminta saulės kolektoriuose, gali būti panaudota šildymui, karštam vandeniui ruošti, baseinams

IŠ

šildyti, technologiniams procesams ar kitiems šiluminės energijos poreikiams. Saulės elektrinėje pagaminta elektros energija gali būti panaudota praktiškai visiems energijos poreikiams pastatuose. Tačiau svarbus veiksnys tas, kad vidutinis

14 2018 gruodis

saulės elementų efektyvumas dar sąlyginai mažas (16–20 proc.), palyginti su saulės kolektoriais (~80 proc.). Taigi, norint generuoti tą pačią galią iš saulės elementų kaip iš saulės kolektorių, reikės bent 3–4 kartus didesnio saulės elementų ploto.

Saulės pakanka Saulėtų dienų Lietuvoje turime tiek pat arba net daugiau nei kaimyninės valstybės – apie 1000 kWh/m2. Tačiau Lietuvoje jaučiamas gana didelis saulėtų dienų sezoniškumas. Pavyzdžiui, tiek standartinė saulės elektrinė, tiek saulės kolektorių sistema liepos mėnesį pagamina beveik

10 kartų daugiau energijos nei sausį. Praktiškai 80 proc. saulės energijos gali būti surinkta ir panaudota nuo balandžio pradžios iki spalio pabaigos. Įdomus faktas, kad saulės jėgaines stebime jau beveik 10 metų. Šių metų gegužė buvo rekordinė ir, regis, visi šie metai bus geriausi per visą mūsų stebėjimų laikotarpį.

Sprendimas individualiam namui KTU Statybos ir architektūros fakulteto tyrėjų 2018 m. atliktas tyrimas parodė, kad populiariausios sistemos individualiuose namuose, kuriuose gyvena nuo 3 iki 5 asmenų, šios:

technologijos

• saulės kolektorių sistema su 5 m2 plokščiųjų saulės kolektorių ir 300 l akumuliaciniu vandens šildytuvu. Vidutinės investicijos į tokią sistemą, įskaičiuojant montavimo darbus, siekė 3360 Eur; • saulės elektrinė 5 kW su polikristaliniais saulės moduliais (reikalingas stogo plotas apie 33 m2) ir trijų fazių inverteriu, prijungtu prie elektros tiekimo tinklo. Vidutinės investicijos į tokią sistemą, įskaičiuojant montavimo darbus, siekė 6720 Eur. Analizuota saulės kolektorių sistema, naudojama karštam vandeniu ruošti, pagamintų apie 1750 kWh šiluminės energijos per metus.

Atlikti skaičiavimai ir sistemų modeliavimai parodė, kad dauguma atvejų saulės kolektorių sistemos atsipirkimo laikas yra apie 22–25 metus, palyginti su gamtinių dujų, centralizuotai tiekiamos šilumos ar kietojo kuro kaina. Tačiau, palyginti su elektros kaina, atsipirkimo laikas yra apie 15 metų. Pridėjus galimą 30 proc. kompensaciją jis sutrumpėtų iki 12 metų.

5 kW saulės elektrinė pagamintų apie 4700 kWh elektros energijos per metus. Modeliuojant buvo priimta, kad 40 proc. pagamintos energijos bus suvartojama tiesiogiai pastato reikmėms tenkinti, o 60 proc. būtų atiduodama į elektros tinklą pasaugoti. Tokios 5 kW saulės elektrinės atsipirkimo laikas yra apie 13–14 metų. Pridėjus galimą 30 proc. kompensaciją jis sutrumpėtų iki 10 metų.

Rezultatai tokie, nes saulės kolektorių technologija yra brandi ir investicijos į šias sistemas praktiškai nesikeitė per pastaruosius 10 metų,

tuo metu investicijos į saulės elektrines per pastarąjį penkmetį sumažėjo daugiau kaip 50 proc. ir, tikėtina, dar šiek tiek mažės ateityje.

Skaičiuojant buvo priimtos vidutinės 2018 m. kainos, tačiau, kaip parodė analizė, jos gali skirtis net iki 25 proc., atsižvelgiant į pastatą, įrangos gamintoją, suteikiamas garantijas, montavimo darbus atliekančias įmones ir kitus aspektus.

Visi skaičiavimai buvo atlikti su 2018 m. galiojančiomis vidutinėmis energijos kainomis, įtraukiant kasmetį vidutinį 2 proc. energijos brangimą. Taigi, jeigu elektros energija ir kitos energijos rūšys brangs greičiau, tikėtina, šios sistemos atsipirks per trumpesnį laiką.

Galimybė daugiabučių gyventojams Su visuomeninės paskirties, daugiabučiais, gamybiniais pastatai yra truputį kitaip. Ten investicijos yra kitokios ir galimas efektas bei atsipirkimo laikas labai priklauso nuo to, kam ir kaip pasirinkta sistema bus naudojama. Kaip parodė KTU atlikti tyrimai, saulės kolektorių sistema baseinui šildyti gali atsipirkti per 6–8 metus. Taip pat saulės elektrinė gamybiniame pastate naudojant pagamintą elektros energiją tiesiogiai gamyboje atsipirks per 5–7 metus.

Daugiabučiuose namuose saulės kolektorių sistemos, įvertinus galimą paramą daugiabučių atnaujinimui, taip pat gali atsipirkti per 6–7 metus. Taigi, dauguma atvejų didelės sistemos turi trumpesnį atsipirkimo laiką, tačiau tokiuose objektuose būtina tiksliai įvertini esamus ar

būsimus energijos poreikius ir teisingai parinkti saulės kolektorių sistemą ar saulės elektrinę.

Perspektyvos optimistinės Saulės kolektorių sistemos yra brandi technologija ir, nors siekiama investicijas į šias sistemas mažinti, daug metų kainos praktiškai nesikeičia.

Jeigu saulės kolektorių sistemų atsipirkimo laikas atrodo gana ilgas individualiajame name, tai didesnės sistemos vis dar labai perspektyvios.

Ypač daug žadanti technologija yra saulės kolektorių sistemų integravimas į didesnius objektus, centralizuotas šilumos tiekimo sistemas.

Saulės elektrinės – vis dar sparčiai tobulėjanti technologija. Žiūrint į ateitį saulės elementų kainos smarkiai nebemažės, tačiau didesnis efektyvumas ir toliau išliks labai svarbus. Inverteriai, saulės elektrinių „smegenys“, taip pat jau yra gana efektyvūs, daugiau dėmesio skiriama didesniam jų patikimumui, išmaniajam valdymui. Sritis, kurioje mokslui ir pramonei dar reikia labai daug dirbti, yra akumuliatoriai. Iššūkių kelia jų efektyvumas, svoris, tarnavimo laikas ir ypač kaina.

Kitas įdomus, į rinką ateinantis techninis sprendimas – vadinamieji hibridiniai saulės elementai. Tai gaminys, kuriame saulės kolektorius ir saulės baterija sujungiama į vieną elementą.

Tuo pat metu gali būti gaminama ir šiluminė, ir elektros energija. Žiūrint technologiškai, tam pačiam energijos kiekiui reikia gerokai mažesnio stogo ploto, bet investicijos į šias sistemas dar yra didesnės nei montuoti atskirai saulės kolektorių sistemą ir saulės elektrinę.

1 pav. Pagrindinių pastatuose naudojamos energijos formų ir pastatų poreikių sąsajos.

Energijos poreikiai pastate

Energijos / kuro rūšys

Šildymas Šiluminė energija Karšto vandens ruošimas Apšvietimas, elektros prietaisai Vėdinimas Elektros energija Vėsinimas Maisto gamyba

15

žalieji pastatai

Tvaru ir komfortiška – suderinama Šiuolaikiniams komerciniams pastatams keliami aukšti reikalavimai, šiandien jie gali Kristina BUIDOVAITĖ

pasigirti inovatyvių inžinerinių sistemų gausa. Šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) sistemos turi svarbų vaidmenį projektuojant ir valdant žaliąjį pastatą. Analizuojant ir pasirenkant tinkamiausią ŠVOK sistemą pastate, vertinama siekiamo komforto klasė, eksploatacinės išlaidos, pirminė investicija ir estetika.

Pagalbai – skaitmeninis modelis

tarp visų šių aspektų. Šildymo ir vėsinimo sistemų,

pasieks, taip pat apskaičiuos aplinkosauginius ro-

not tvariosios plėtros konsultanto ir „BREEAM“ licencijuotojo vertintojo, bendrovės „Vesta Consulting“ direktoriaus Evaldo Savickio, projektuotojams tenka sunki užduotis suderinti visus – eksploatacijos, investicijų ir estetikos – aspektus. „Paprastai vystytojas nori labai efektyvių ir aukštą komforto lygį kuriančių sistemų už nedidelę pirminę investiciją.

Tačiau realybė tokia, kad reikia surasti balansą

jų tipų pasirinkimas šiais laikais yra gana didelis, svarbu išsirinkti pačią tinkamiausią būtent konkrečiam pastatui“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.

Vakarų šalių praktikoje jau gana seniai taikomas, o ir Lietuvoje pradedamos naudoti skai tmeninio pastato modeliavimo ir analizės programinės įrangos. Pasitelkus jas, sukuriamas skaitmeninis pastato modelis, parenkamos kelios sistemų alternatyvos, simuliuojamas pastato veikimas, apskaičiuojant, kiek pastatas su tam tikromis ŠVOK sistemomis suvartos energijos, kokį komforto lygį

diklius (pavyzdžiui, CO2 pėdsaką).

Tokiu būdu galima palyginti skirtingų ŠVOK sistemų konkrečiame pastate veikimo skirtumus, eksploatacines išlaidas ir, žinant pirminę investiciją, atsipirkimo terminus (lyginant su įprasta (tipine) sistema). Šios dinaminės pastato simuliacijos suteikia vertingos informacijos tiek vystytojui priimant finansiškai racionaliausią sprendinį, tiek projektuotojui pasirenkant tinkamiausią sistemą.

Bet to, šis projektavimo būdas leidžia sutaupyti laiko, pinigų ir išvengti klaidų.

A

Įvertinama būsima veikla Pastaraisiais metais įsivyravo tendencija projektuojant biurų pastatą didžiausią dėmesį skirti komfortiškos ir patogios vidaus aplinkos kūrimui.

Komfortiška – tai visų pirma sveika aplinka.

Lietuva yra tokioje klimatinėje zonoje, kur natūralus vėdinimas komerciniuose pastatuose praktiškai neįmanomas. Žaliesiems pastatams,

pixabay.com nuotr.

sertifikuotiems pagal „BREEAM“, „LEED“, „WELL“

16 2018 gruodis

ar kitas panašias sistemas, keliami aukšti reikalavimai, užtikrinant tinkamą į patalpas tiekiamo šviežio oro kiekį. Gerosios praktikos standartas reikalauja suprojektuoti mechaninio vėdinimo sistemą, kuri tiektų 10–15 ltr per sekundę vienam žmogui (esant vidutinei oro kokybei, IDA2 kategorija).

Labai svarbu, kokios kokybės oras bus tiekiamas, todėl ŠVOK inžinieriai privalo kruopščiai parinkti tinkamo lygio filtrus ir šviežio oro paėmimo vietas. Rekomenduojama oro paėmimo vietą suprojektuoti bent 10 m horizontaliu atstumu nuo artimiausio taršos šaltinio, pavyzdžiui, motorinių transporto priemonių kelio ar pravažiavimo, rūkymo vietos, vėdinimo sistemos panaudoto oro išmetimo vietos ar automobilių statymo vietos. Neretai tai tampa dideliu iššūkiu projektuotojams.

Anot skaitmenines pastato analizes ir simuliacijas atliekančio specialisto Kirilo Simbirskij, moksliniai tyrimai rodo, kad žmonių kognityvūs gebėjimai priklauso nuo šviežio oro kiekio. Tą suprasdami vėdinimo sistemų projektuotojai tvarių pastatų projektavimo srityje pirmaujančiose Europos šalyse nustato reikalingo šviežio oro kiekį atsižvelgdami į patalpose planuojamą vykdyti veiklą.

Daugiau šviežio oro reikia patalpose, kur žmonių darbas susijęs su sprendimų priėmimu, kur reikia aukšto lygio intelektinio darbo, tikslumo.

Tikslas – išvengti perkaitimo Neretai susiduriama su situacija, kai biurų pastate sumontuotos šiuolaikiškiausios inžinerinės sistemos, tačiau darbuotojai skundžiasi esama temperatūra: tai per šalta, tai per šilta. Standartas LST EN ISO 7730 nustato gerąją šiluminio komforto praktiką, t. y. būseną, kuri išreiškia pasitenkinimą šilumine aplinka.

Pastato vidaus aplinkos ir žmogaus asmeninių veiksnių kombinacija turi įtakos šiluminiam komfortui. Vidaus aplinkos veiksniai – oro temperatūra, spinduliavimo temperatūra, judančio oro greitis, drėgmė ir vienodumo (tolygumo) sąlygos.

Asmeniniai veiksniai apima žmogaus medžiagų apykaitą, apsirengimo lygį (drabužius), sveikatos būklę, aklimatizaciją ir lūkesčius. Projektuotojai ir pastatų valdytojai gali paveikti tik kelias dedamąsias: temperatūrą, oro judrumą, drėgnį.

Dėl klimato kaitos miesto šiluminės salos efekto (angl. „heat island effect“) vis labiau izoliuotų, sandaresnių ir įstiklintų pastatų, patalpų perkaitimas tampa rimtu iššūkiu Lietuvoje ir kitose šalyse. „Pabandykite įsivaizduoti, kokį poveikį darbuotojų produktyvumui ir pasitenkinimui turėtų darbo vieta sename biure greta pietinio

fasado ar veikiančio spausdintuvo. Geroji praktika nustato „patenkinamą“ komforto lygį, kai bent 80 proc. pastato naudotojų teigiamai vertina šiluminę aplinką, o oro temperatūra yra tarp 13 ir 30°C, atsižvelgiant į darbo veiklos pobūdį – sėdimą ar aktyvų. Atvirto plano darbo vietose paprastai būna 21–23 °C temperatūra žiemą ir 22–25 °C – vasarą. Darbo vietų perkaitimas kelia didelį nerimą tiek pastato savininkams, tiek projektuotojams, nes tai tiesiogiai veikia žmonių psichinę ir fizinę veiklą“, – komentavo E. Savickis.

Kad būtų išvengta perkaitimo ir užtikrintas geras šiluminis komfortas patalpose, reikalingos aktyviosios ar pasyviosios vėsinimo sistemos. Dažniausiai šiuolaikiniame biurų pastate pasitaikančios sistemos: šaltis į patalpas perduodamas šalčio sijomis, o šaltis gaminamas šalčio mašinomis (šilumos siurbliais oras-vanduo) ir paskirstomas pasitelkus vandenį pastate arba kintamo freono kiekio (VRV ar VRF) sistemą, kai šaltis patalpoms tiekiamas vidiniais sistemos įrenginiais ir paskirstomas pastate pasitelkus freoną.

Drąsesni vystytojai renkasi didesnių investicijų reikalaujančias sistemas, tokias kaip geoterminė šildymo ir vėsinimo sistema su šilumos siurbliais žemė-vanduo.

Būtina įsivertinti būsimas išlaidas

/ Evaldas SAVICKIS /

Drąsesni vystytojai renkasi didesnių investicijų reikalaujančias sistemas, tokias kaip geoterminė šildymo ir vėsinimo sistema su šilumos siurbliais žemė-vanduo. Jos puikiai dera su grindine ir (ar) aktyvių lubų (pavyzdžiui, kapiliarine) šildymo bei vėsinimo sistema. Šios pasižymi labai aukštu šilumos komforto lygiu, nes šilumą ir vėsumą perduoda spinduliniu būdu.

Tai reiškia, kad sistema perduoda šilumą patalpose esantiems daiktams (pavyzdžiui, stalui), sienoms ir grindims, kurios išspinduliuoja šilumą ar vėsina aplinką. Ši sistema nekuria skersvėjų, todėl žmonės jaučiasi komfortiškiau. Tačiau kapiliarinė sistema yra inertiška, o susitikimų kambariuose ar konferencijų salėse, kur didelis žmonių skaičius, gali pareikalauti didelio kiekio oro ir vėsos, tam į pagalbą reikėtų pasitelkti dinamiškesnes sistemas, tokias kaip VRV / VRF arba vandenines sistemas su ventiliatoriniais konvektoriais.

Ne paskutinėje vietoje yra ir finansinio efektyvumo aspektai. Pastato savininko tikslas yra turėti kaip galima mažesnes eksploatacijos sąnaudas. Šias dažniausiai sumoka nuomininkas, kuris, rinkdamasis būsimą biurą savo bendrovei, tikrai atsižvelgs į tai, kiek reikės mokėti už šildymą, vėdinimą ir oro kondicionavimą. O didžiausią tipinio biuro pastato suvartojamos energijos dalį sudaro būtent ŠVOK sistemos – apie

40 proc. visos pastato energijos. Kai štai kitos sistemos: apšvietimas – 25 proc., biuro įranga – 22 proc., liftai – 4 proc., karšto vandens ruošimas – 1 proc., kitos sistemos – 9 proc.

Specialistas skaičiuoja – didžiausių investicijų prireiks diegiant geoterminę šildymo ir vėsinimo sistemą (beje, ji gali ruošti ir karštą vandenį), tačiau eksploatacinės išlaidos, palyginti su kitomis sistemomis, būtų kukliausios. E. Savickis siūlo atlikti išsamesnius skaičiavimus ir patikrinti, koks tikrasis atsipirkimo terminas. Skirtingi vystytojai pasirenka skirtingas verslo strategijas. Vieni pastatą planuoja parduoti iš karto užbaigę statybas, tuomet jie renkasi mažesnių pirminių investicijų reikalaujančius inžinerinius sprendinius.

Kiti planuoja valdyti pastatą kelerius ar 10 metų, todėl jiems labai svarbu eksploatacinės išlaidos, o brangiau kainuojančios sistemos paprastai leidžia turėti mažesnes išlaidas energijoms.

Vis griežtėjant statybų reglamentams ir pingant atsinaujinančių energijų sistemoms, vystytojai dažniau pradeda diegti žaliąsias inžinerines sistemas, pavyzdžiui, fotovoltinių elementų jėgaines elektros gamybai ant stogo ar fasado, šilumos kolektorius karštam vandeniui ruošti ir jau minėtas geotermines sistemas. Jos leidžia sumažinti CO2 pėdsaką ir eksploatacines išlaidas.

17

Užs.

Mokykimės iš kitų Savanoriškai pasirenkami pastatų reitingavimo ir poveikio aplinkai vertinimo metodai „BREEAM“ ir „LEED“ skirti įvertinti, kiek projektuojamas ir statomas pastatas yra tvarus bei palankus aplinkai ir jo naudotojams. Energiškai efektyvūs, mažai aplinką teršiantys, nekenksmingi žmonėms, gyvūnams ir gamtai – būtent tokie pagal pasaulinius standartus pastatai kuriami Lietuvoje.

Lenkia vietinius reikalavimus nžinierių kompanijos „Baltic Engineers“ generalinis direktorius, standarto „BREEAM“ atestuotas vertintojas Darius Kvedaras patvirtino: ambicija gauti „BREEAM“ ar „LEED“ sertifikatą reiškia, kad projektuojant ir statant pastatą bus vertinama daugybė parametrų: sveikata ir gerovė, energija, transportas, medžiagos, vandens naudojimas, atliekų rūšiavimas, sklypo ekologija, tarša, galiausiai naujovės.

I

Sprendimus, kaip bus siekiama įvertinimo nuo „patenkinamai“ iki „labai puikiai“, lemia iki projektuojant atliktos studijos bei projektavimo stadijoje tariantis su užsakovais ir rangovais pasitvirtintos konkrečios kategorijos.

Lietuvoje projektavimo etape vienas pagrindinių akcentų skiriamas energetikai. Tuo tarpu „BREEAM“ vertinimas apima gerokai daugiau sričių. Pavyzdžiui, „BREEAM“ vertinimo sistemoje energetika sudaro 19 proc., vandens taupymas 6 procentus. Pašnekovas pabrėžia, kad auginant pastatą net ir iki žemiausio „BREEAM“

vertinimo laiptelio, jam keliami reikalavimai lenkia vietinius statybos techninius reglamentus.

Beje, „BREEAM“ reikalavimai peržiūrimi kas trejus ar ketverius metus. Skirtingose valstybėse „BREEAM“ sistema adaptuota atsižvelgiant į konkrečios šalies poreikius. ŠVOK sistemos, siekiant „BREEAM“ standarto, vertinamos panašiais kriterijais kaip ir statybinės medžiagos: kad būtų ekologiškos, energiškai efektyvios, švarios, neterštų aplinkos, vartotų mažai energijos, kurtų palankias sąlygas patalpose dirbantiems žmonėms. „Baltic Engineers“ inžinieriai, projektuodami prekybos centrą Balsiuose „Žali“, pretenduojantį gauti „BREEAM“ vertinimą „labai gerai“, atliko energinį modeliavimą, kuriuo remiantis parinktos šilumos ir šalčio gamybos sistemos. Skaičiavo ir vertino šaltnešio freono kiekį ir jo įtaką ozono sluoksniui, rinko atitinkamą freono tipą, skaičiavo CO2 kiekį, kurį, priklausomai nuo galios, pagamina šalčio gamybos įrenginiai, skaičiavo ir modeliavo azoto oksidų (NOx) kiekį, kurį pagamins pastatas sumontavus šilumą gaminančią įrangą, šiuo atveju, geoterminius šilumos siurblius. Prekybos centro „Žali“ atveju geoterminiai gręžiniai įrengti po pačiu pastatu, o geoterminė siurblinė pastato rūsyje. „BREEAM“ vertinimo sistemoje taip pat skiriama taškų, jeigu atliekamas šiluminio komforto modeliavimas ir nustatoma, ar projektuojama šildymo sistema bus komfortiška.

ŠVOK sistemos – be interpretacijų Siekiant „BREEAM“ įvertinimo, taškai taip pat skiriami ir už gamtos apsaugos priemones, tokias kaip šaltnešio (freono) nutekėjimo kontrolę – freono lygis vėsinimo sistemose turi būti

18 2018 gruodis

ŠVOK sistemos, siekiant „BREEAM“ standarto, vertinamos panašiais kriterijais kaip ir statybinės medžiagos: kad būtų ekologiškos, energiškai efektyvios, švarios, neterštų aplinkos, vartotų mažai energijos, kurtų palankias sąlygas patalpose dirbantiems žmonėms. / Darius KVEDARAS /

stebimas ir esant pavojui nutekėti, freonas turi būti laiku susiurbtas ir uždarytas. Iš esmės, kalbant apie vėsinimą, populiariausias pasaulyje, iš Didžiosios Britanijos atkeliavęs pastatų poveikio aplinkai vertinimo metodas daug dėmesio skiria tam, kad freono būtų naudojama mažiau, skatina rinktis ekologišką, aplinkai nekenksmingą freoną ir jo mažiau turinčias sistemas.

Kalbant apie energijos, taip pat ir šiluminės, taupymą, labai vertinama šiluminės izoliacijos kokybė, skatinama, kad izoliacijos gamintojas dirbtų pagal kokybės standartus ISO. „Šilumos ir šalčio suvartojimas atidžiai stebimas, skatinama taupytį energiją. Projektuojame šilumos ir vėsos skaitiklius ir atskiriems vartotojams, ir bendroms sistemoms, suteikiant pastato vartotojui galimybę sekti energijos vartojimą. Skaitikliai projektuojami su galimybe duomenis nuskaityti nuotoliniu būdu“, – aiškino D. Kvedaras.

Vėdinimas taip pat gana griežtai reglamentuojamas siekiant pasaulyje pripažinto standarto. Labai vertinamas pastato naudotojų komfortas, gera savijauta ir sveikata. Kai nėra galimybės

išjungiamas įjungus pastato apsaugos sistemas. Visuomet atliekami skaičiavimai, kuriais įvertinama, kiek azoto oksidų pastatas pagamina savo energijos poreikiui patenkinti, tiek jei jis naudoja centralizuotą šilumą, tiek kitokius šilumos šaltinius. Vertinamas ne tik pats pastatas, bet ir kiek pagaminta CO2, kol buvo pagamintos ir atgabentos statybinės medžiagos, koks bus pastato CO2 pėdsakas per visą gyvavimo ciklą“, – atkreipė dėmesį D. Kvedaras. Pasitaiko atvejų, kai tam tikra šildymo ar vėsinimo sistema gali būti energiškai efektyvi, bet jai pagaminti sueikvota daug energijos išteklių, ji tarši.

Panašių „BREEAM“ reikalavimų laikytasi projektuojant Švedijos baldų gamintojo „IKEA“ prekybos centrus Vilniuje ir Rygoje. Nors projektuojant šiuos pastatus nebuvo siekta „BREEAM“ įvertinimo, statytojai, konsultuojami bendrovės „Baltic Engineers“ projektuotojų, siekė pastatyti tvarius pastatus, kuriuos būtų galima ne tik komfortiškai, bet ir ekonomiškai naudoti, kad poveikis aplinkai būtų kiek įmanoma mažesnis.

„LEED“ kaip ir „BREEAM“ taip pat nurodo konkretų oro kiekį, kuriuo reikia remtis, projektuoti ne mažesnius, nei reikalaujama, tačiau „LEED“ remiasi JAV šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo reikalavimais, kurie dažnai yra švelnesni nei mūsiškiai.

Pagal „LEED“ reikalavimus projektuojamas vėdinimo valdymas, atsižvelgiant į CO2 jutiklių rodmenis. Nustatomas CO2 lygis palaikomas vėdinant patalpas, o, sumažėjus žmonių skaičiui patalpose ir sumažėjus CO2 lygiui, vėdinimas slopinamas. „LEED“ standartas skatina matuoti energijos suvartojimą, todėl projektuojamos visų sistemų šilumos ir šalčio apskaitos. Gamykloje „Continental“ suprojektuota sudėtinga energijos apskaitos sistema, kuri apskaičiuoja pirminę, į pastatą tiekiamą energiją – dujas, elektrą ir kie kvieną didelį vartotoją atskirai, pavyzdžiui, sandėlio šildymo sistemą, gamybos salei apšviesti suvartojamą elektros energiją ir panašiai.

Visi duomenys sekami ir lyginami skirtingais intervalais, siekiant nustatyti gedimus ir priimti reikiamus sprendimus dėl taupymo.

vėdinti natūraliai, skatinama vėdinti pastatus mechaniškai, naudojant aukšto efektyvumo rekuperatorius su filtrais, nurodomas konkretus oro kiekis, teigiamai vertinamas vėdinimo valdymas atsižvelgiant į CO2 lygį pastate. CO2 lygis turėtų būti toks, kad žmonės, leisdami ištisas valandas pastate, jaustųsi komfortiškai. „Konkretūs reikalavimai keliami ŠVOK sistemos dalims. Vėdinimo įrenginys turi būti su tam tikro efektyvumo rekuperatoriumi, pagamintas iš aplinkos neteršiančių medžiagų, automatizuotas. Gali būti reikalavimas valdyti sistemas taip, kad nebūtų švaistoma energija, vėdinimą reguliuoti pagal CO2 daviklius, būvio jutiklius ar per pastato valdymo sistemą, pavyzdžiui, vėdinimas

Dėmesys kokybiškam mikroklimatui

Siekiant skatinti taupų ir optimalų sistemų vartojimą, „LEED“ standartas reikalauja projektuose nurodyti ir įvertinti sistemų bandymą, paleidimą ir derinimą pagal specialią procedūrą bei apmokyti sistemų naudotojus ir prižiūrėtojus. Po šių procedūrų rangovas privalo parengti ir pateikti sistemų naudojimo instrukcijas.

Beje, gana netipinis reikalavimas Lietuvoje – procedūra „Flushout“. Tiek „BREEAM“, tiek „LEED“ standartas reikalauja atlikti šią procedūrą užbaigus statybos darbus, dar prieš įsikeliant darbuotojams. „Flushout“ – procedūra, kai patalpos vėdinamos nenutraukiamai, kad pastato naudotojai pradėtų dirbti pastate be cheminių teršalų iš apdailos medžiagų, baldų.

Projektuodami Vokietijos technologijų ir automobilių komponentų gamintojų „Continental“ gamy klą Kaune, „Baltic Engineers“ vadovavosi iš JAV kilusio „LEED“ standarto reikalavimais. Siekdami surinkti reikiamą taškų skaičių, projektuotojai, be visų kitų priemonių, nurodė atlikti ir „Flushout“ procedūrą, atsisakė aušinimo bokšto, vietoj jo projektavo aušykles, nors reikėjo didelės galios, nes „LEED“ skatina taupyti geriamąjį vandenį, o aušinimo bokštai kaip tik nemažai jo vartoja. Šiame objekte, kaip ir siekiant „BREEAM“ vertinimo, buvo apsispręsta parinkti tinkamą šaltnešį, skaičiuoti jo kiekį, kad poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis.

19

foruma

forumas

Karina SĖRIKOVA

Pirmasis Architektūros įstatymo gimtadienis

Pernai priimto Architektūros įstatymo laukta daugiau nei

forumas / 1

dešimtmetį. Visą šį laikotarpį

vyko jo projektų rengimas,

įvairios diskusijos, darbo grupių formavimas ir atnaujinimas.

Pasikeitus politinei situacijai,

parengti projektai gulėsi į stalčius ir vėl buvo iš jo traukiami. Šįmet

jau galima kalbėti apie tai, kokių

įvyko pokyčių, praėjus metams po jo priėmimo.

Daiva VELIČKAITĖ, Lietuvos architektų rūmų pirmininkė

Šviesą išvydęs įstatymas – 10-ies metų darbo rezultatas. Jei kažkas padaryta netobulai, tai verta pripažinti, kad būtent tiek tuo metu gebėjome nuveikti kaip architektų bendruomenė ir apskritai kaip visuomenė, siekianti užtikrinti bendrų interesų įgyvendinimą aplinkos formavimo srityje.

Kalbant apie pozityvius pokyčius, manau, matyti, kad Architektūros įstatymas aktualizavo daugelį sąvokų, kurias anksčiau buvo stengiamasi nutylėti ar palikti vien deklaratyvioms įstatymų nuostatoms – tai pagarba visuomenės interesams, architektūros kokybė, gyvenimo gerovė, kompleksinis požiūris į architektūros paveldą, interesų derinimas, autorių teisių apsauga ir kt. Pradėjus veikti Regioninėms architektūros taryboms, įstatyme įtvirtinti architektūros kokybės kriterijai tapo gyva, taikoma teise, o sprendimų skaidrumo, atvirumo visuomenei siekis įgavo realų pavidalą. Regioninių architektūros tarybų išvados ir pasiūlymai sukėlė nemažai diskusijų visuomenėje, o bandymai stabdyti jų veiklą tik dar kartą patvirtino jų veiklos reikšmę ir prasmę.

20 2018 gruodis

Architektūros įstatymo nuostatos taip pat išjudino daugelį kitų viešajam interesui svarbių sričių: architekto veiklos principų ir atsakomybės, išsilavinimo ir kvalifikacijos, architektūros konkursų, teritorijų planavimo ir statinių projektavimo kainų skaičiavimo metodikos sudarymo, institucijų pareigų ir teisių pasidalinimo, visuomeninių organizacijų reikšmės sustiprinimo, viešojo intereso gynimo teisme ir kt. Net ir nesitikint itin greitų rezultatų šiose srityse, vis tiek galima pripažinti, kad poslinkių yra, kad suvokimas, jog praeityje naudoti uždarų durų metodai jau nebegalės būti taikomi, taip pat plinta. Toks suvokimas vis dažniau pasireiškia įvairių interesų grupių siekiu bendradarbiauti, vystyti dialogą, analizuoti ir vertinti įvairius poreikius, rasti subalansuotus sprendimus.

Kartu galima pastebėti ir per metus jau išryškėjusių tam tikrų Architektūros įstatymo trūkumų: paliktą itin komplikuotą ir nepagrįstai išskaidytą architektų atestavimą, su kitais įstatymais nesuderintą ir laukto efektyvumo nepasiekusį architektūros konkursų teisinį reguliavimą, atsakomybe neparemtus savivaldybių įsipareigojimus, neišspręstus Regioninių architektūros tarybų veiklos finansavimo ir kitus klausimus, kuriuos šiuo metu analizuojame ir teikiame aptarimui Rūmų nariams bei įvairioms interesų grupėms.

Visais atvejais startas Architektūros įstatymo uždaviniams duotas, o patikrinus numatytų priemonių veikimą praktikoje, visuomet galima grįžti su konkrečiais pasiūlymais dėl įstatymo nuostatų tobulinimo, ką ir planuojame padaryti netolimoje ateityje.

forumas / 2

Algimantė TREINIENĖ, Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento Erdvinio planavimo, urbanistikos ir architektūros skyriaus vadovė Architektūros įstatymas svarbus, nes architektūrinė veikla, pastatų kokybė, jų derinimas prie aplinkos, gamtinio ir miesto kraštovaizdžio puoselėjimas, kultūros paveldo išsaugojimas yra reikšmingi viešojo intereso požiūriu. Aukštos kokybės užstatyta aplinka atlieka svarbų vai dmenį, siekiant tvarios visuomenės, kuriai būdinga aukšta gyvenimo kokybė, kultūrų įvairovė, asmeninė ir kolektyvinė gerovė, socialinis teisingumas ir sanglauda bei ekonominis veiksmingumas. Galiausiai architektūra – labai svarbi visuomenei sritis, kuri apima aplinkos formavimą, kurioje mes gyvename. Šio įstatymo tikslas – architektūros kokybės siekis ir sykiu užstatytos aplinkos, kurioje gyvename, kokybės siekis. Įstatymu sukurtas teisinis pagrindas ir instrumentai, padedantys siekti šio esminio tikslo: nustatyti architektų veiklos principai ir apibrėžtas viešasis interesas vykdant architektų veiklą – sukurtas teisinis pagrindas architektams, vykdant veiklą statybos procese, teritorijų planavime, vadovautis architekto veiklos principais. Apibrėžta, kad architektūra yra viešasis interesas, suteikiama galimybė Lietuvos architektų rūmams kreiptis į teismą, jei manoma, kad, projektuojant statinius ar teritorijų planavimo dokumentus, galimai pažeisti įstatymai ir norminiai teisės aktai.

Nustatyti architektūros kokybės kriterijai, kurie apibrėžia, ko siekiama architektūrine veikla ir kuo visuomenei reikšminga architektūra. Įstatymu nustačius kriterijus, jie tampa vieši, prieinami visiems suinteresuotiems asmenims, veikiantiems architektūros srityje arba suinteresuotiems architektūros vystymu, dalyvaujantiems priimant visuomenei svarbius sprendimus. Įteisintos Architektų rūmų formuojamos Regioninės architektūros tarybos, kurių ekspertinis vertinimas pagal įstatyme nustatytus architektūros kokybės

kriterijus ir pateiktos viešos rekomendacijos turėtų padėti spręsti probleminius statinių projektavimo ir teritorijų planavimo atvejus, viešinti ir skaidrinti šiuos procesus. Nustatyta, kad architektūriniu, urbanistiniu, valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu reikšmingų objektų planavimo ar projektavimo atvejais turi būti rengiami architektūros konkursai, skirti geriausiai statinio architektūrinei idėjai ar urbanistinei idėjai išreikšti.

Vilniaus ir Klaipėdos miestų savivaldybės jau turi pasitvirtinusios tokius projektuojamus objektus. Kitų miestų savivaldybės turėtų remtis šia gerąja praktika.

Architektūros konkursai svarbūs viešojo intereso požiūriu. Viešas konkursų aptarimas, pristatymas profesinei bendruomenei, visuomenei,

Įstatymu stiprinama architektų profesinė savivalda. Įstatyme nustatytos funkcijos, kurias vykdo Lietuvos architektų rūmai: atestuoja architektus, tikrina jų profesinę kvalifikaciją, tvirtina architektų profesinės etikos kodeksą, tvirtina architektūros konkursų organizavimo tvarką ir regioninių architektūros tarybų nuostatus.

Kaip jau minėta, įstatymu pripažinus architektūrą svarbia visuomenės intereso dalimi, nustačius architektūros kokybės reikalavimus, suteikiant Architektų rūmams teisę dėl viešojo intereso gynimo kreiptis į teismą, tikėtina, kad klausimai, susiję su galimai netinkama architektūros srityje vykdoma veikla, bus nagrinėjami plačiau, skaidriau.

Regioninių architektūros tarybų viešos re-

profesionalus ekspertinis vertinimas, vadovaujantis jau minėtais architektūros kokybės kriterijais, skatina statinio projektavimo ir teritorijų planavimo procesus tapti skaidresnius, visuomenei suprantamesnius.

Architektai dalyvauja veikloje, kuri dėl svarbių visuomenės interesų, kuriuos apima tokie pagrindiniai aspektai kaip vartotojų apsauga, aplinkos ir miesto aplinkos apsauga, architektūrinio ir urbanistinio paveldo išsaugojimas, yra reikšminga visuomeniniams santykiams, todėl tai reguliuojama įstatymu. Šių visuomenės interesų apsaugos užtikrinimui nustatyti architekto veiklos principai, įteisinta ne tik architekto veiklos svarba, bet ir architekto profesionalumo, savarankiškumo siekis ir atsakomybės supratimas, vykdant šią veiklą (projektuojant, vykdant ekspertinį vertinimą, atliekant savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas).

Nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai asmenims, siekiantiems atlikti savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, atsižvelgus į architekto profesinę kompetenciją architektūros, teritorijų planavimo ir statybos srityse, siekiant architektūros kokybės, darnios urbanistinės plėtros.

Savivaldybių administracijų direktoriams nustatoma pareiga užtikrinti, kad nurodytas funkcijas atliktų savivaldybių vyriausieji architektai.

Vyriausieji architektai, spręsdami probleminius klausimus savivaldybės teritorijoje statybos, teritorijų planavimo, kitais su architektūros sritimi susijusiais klausimais, gali kreiptis į regionines architektūros tarybas dėl teritorijos vystymo koncepcijos, statinio projekto ar projektinių pasiūlymų ekspertinio vertinimo iki pradedant statybas, taip išvengiant galimos neatitikties architektūros kokybės kriterijams, teisės aktams ar norminiams dokumentams.

komendacijos, vieši architektūros konkursų aptarimai suteikia galimybę visuomenei aktyviai dalyvauti, priimant jai svarbius sprendimus architektūros srityje. Įsigaliojus įstatymui pastebėta, kad trūksta savivaldybių politinės valios ir įsitraukimo, įgyvendinant įstatymo nuostatas (pavyzdžiui, objektų architektūros konkursams parinkimo, vyriausiųjų architektų funkcijų vykdymo užtikrinimo). Įstatyme apibrėžtas architektūros plėtros tikslas – aukšta architektūros kokybė, lemianti gerovę užtikrinančią, darnią valstybės ir žmonių aplinką, skatinanti ekonomikos augimą ir kultūrinę pažangą, gerinanti valstybės įvaizdį. Todėl reikėtų didesnio valstybės ir savivaldybių institucijų įsitraukimo, formuojant savo srities politiką, vadovautis įstatyme nurodytomis architektūros plėtros kryptimis, planuojant planavimo dokumentus ir programas, atsižvelgti į nurodytas architektūros plėtros kryptis, numatant lėšas joms įgyvendinti.

Tai ateities klausimai, kuriuos reikės spręsti ir ieškoti priemonių skatinti šias institucijas labiau įsitraukti įgyvendinant Architektūros įstatymą.

Akivaizdu, kad Lietuvos architektų rūmai prisiėmė vykdyti šiame įstatyme nustatytas funkcijas atsakingai, taip pat ir įgyvendinant architektų profesinę savivaldą bei atstovaujant architektų profesiniams interesams. 2018 m. nuolat vyksta regioninių architektūros tarybų susitikimai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Vykdomas architektų atestavimas, organizuojami architektų profesinės kvalifikacijos kėlimo kursai, rūpinamasi architektų profesinės etikos klausimais.

21

forumas / 3

Linas TULEIKIS, architektas Architektūra sudaro didelę dalį Lietuvos nacionalinio turto ir tik nuo architektūros kokybės priklauso, ar tas turtas mažės, ar didės. Pastatyti blogą namą kainuoja beveik tiek pat kiek ir gerą.

Tačiau blogą nuo gero skiria tik sugalvoti sprendimai, todėl valstybei yra labai svarbu, kad tie sprendimai būtų palankūs. Pagrindinis Architektūros įstatymo tikslas – skatinti gerą ir kokybišką architektūrą. Tam yra sukuriami instrumentai.

Pagrindiniai kokybiškos architektūros instrumentai visame pasaulyje tie patys – architektūros konkursai, kurie atrenka geriausią sprendimą, ir projektų ekspertinis vertinimas.

Ar per tuos metus Lietuvoje pagerėjo architektūra? Tikrai ne – tai daug daugiau laiko reikalaujantys procesai. Juolab kad lietuviai gana inertiški ir su dideliu nepasitikėjimu žiūri į bet kokius pasikeitimus, o ypač – papildomus reikalavimus. Architektūros įstatymas kelia aukštesnius reikalavimus architektų sumanymų kokybei, sprendinių viešinimui ir visuomenės nuomonės atsiklausimui, o tai labai pykdo agresyvesnius nekilnojamojo turto investitorius, nes lėtina, o kartais ir brangina investicijų grąžos procesus. Todėl ne visi Architektūros įstatymą pasitiko džiaugsmingai. Net ir Architektūros įstatymo priėmimo metu iš kai kurių Lietuvos savivaldybių buvo bandymų žlugdyti šio įstatymo

22 2018 gruodis

priėmimą, tad nenuostabu, kad ir dabar kai kurios savivaldybės visaip priešinasi šio įstatymo nuostatų įgyvendinimui. Neteikiami svarbūs projektai Regioninėms architektų taryboms, kurios vertina, ar projektai parengti kokybiškai, ar jais nepažeidžiami visuomenės interesai. Tokios savivaldybės nenori gaišti laiko projektų kokybei, jas labiausiai domina investicijų panaudojimas ir kiekybiniai pasigyrimai, bet ne žmonių gėrovė.

Tokios savivaldybės dirba dėl rinkimų ir dėl skaičių ir, deja, tokių savivaldybių Lietuvoje nemažai.

Dar iki Architektūros įstatymo įsigaliojimo Architektų rūmai išsiuntinėjo šalies savivaldybėms raginimus iš anksto pasirengti įstatymui ir pasitvirtinti miesto tarybose objektus, kuriems reikėtų rengti architektūros konkursus. Praėjus pusantrų metų, tokius objektus pasitvirtino tik Vilnius ir Klaipėda, kitos savivaldybės to nedaro, kad tik nereikėtų vykdyti konkursinio projektavimo – taip nesinori užsakymų kontrolės paleisti iš savo rankų. Juk daug paprasčiau dalinti projektavimo užsakymus lojaliems, kad ir negabiems, architektams.

Kai tokie architektai, vadovaudamiesi verslo logika, o ne kokybiškos plėtros siekiu, parengia projektus, savivaldybei labai neparanku, kad juos vertintų ekspertų taryba, nes gali išryškinti visus projektų trūkumus, todėl visaip

Ar per tuos metus Lietuvoje pagerėjo architektūra? Tikrai ne – tai daug daugiau laiko reikalaujantys procesai. Juolab kad lietuviai gana inertiški ir su dideliu nepasitikėjimu žiūri į bet kokius pasikeitimus, o ypač – papildomus reikalavimus. stengiamasi, kad tokie projektai nepakliūtų į Regionines architektų tarybas. O jei bendruomenės iniciatyva toks projektas pakliūna Regioninei architektų tarybai, tai jos vertinimas ignoruojamas, nes nėra įstatymiškai privalomas. Labai sunku patikėti, kad institucija, sukurta miesto gerovei kelti ir rūpintis miestiečių interesais, veikia atvirkščiai – nesirūpina projektų kokybe ir ignoruoja tam sukurtus instrumentus.

Mano nuomone, Architektūros įstatymas neduos apčiuopiamų rezultatų, jei jį ignoruos valstybinės ar savivaldos institucijos.

Belieka tikėtis, kad tai tik inercinis elgesys ir kad su laiku situacija pasikeis. Juolab kad situaciją keisti stengiasi Lietuvos architektų rūmai, palaikomi paprastų žmonių.

Kiekvienas Lietuvos žmogus turi teisę gyventi ir dirbti kokybiškoje aplinkoje, tad visi ben drai ginkime šią savo teisę, tik tada Architektūros įstatymas duos apčiuopiamų rezultatų.

studijos

Kuo pakeisti portlandcementį? Šiuo metu betonas, pagamintas naudojant rišamąją medžiagą portlandcementį, Kristina BUIDOVAITĖ

yra bene labiausiai paplitusi statybinė medžiaga. Vienas didžiausių jo trūkumų – išskiriamas didelis CO kiekis gaminant jį dėl žaliavų kaitinimo ir kuro sąnaudų. Apskaičiuota, kad, pagaminus toną portlandcemenčio, į aplinką išskiriama apie 0,94 tonos anglies dioksido (CO2).

Atliekoms – dar viena galimybė auno technologijos universitete (KTU) Statybos inžinerijos magistrantės Mantvydės Mičelytės kartu su kolegomis Ž. Pažėraite, V. Bocullo, D. Vaičiukyniene atlikti tyrimai patvirtino, kad betono gamyboje por tlandcemenčio kiekį galima sumažinti pasitelkus pramonines atliekas.

Modifikuojant ceolitines katalizatoriaus atliekas ištirta medžiaga – geopolimerai, kuriais galima pakeisti dalį portlandcemenčio. Geopolimerai ne tik prilygsta tradiciniam portlandcemenčiui, bet ir yra atsparesni rūgštims, stabilūs gaisro atveju ir mažai kinta žemose temperatūrose.

Geopolimerai gali susidaryti iš termiškai aktyvuotų gamtinių medžiagų, tokių kaip metakaolinitas ar šalutiniai pramonės produktas – pelenai ar šlakai, kurių didžiąją dalį sudaro aliuminio ar silicio oksidai. Sukietėjusi medžiaga turi trimatę amortinę struktūrą, kuri yra panaši į aliumosilikatinį stiklą. Tik, skirtingai nei stiklas, ši medžiaga gaminama žemesnėje temperatūroje.

Dažniausiai naudojamas aktyvatorius – mišinys, kurį sudaro vanduo ir natrio hidroksidas bei natrio silikatas. Galima naudoti ir kitų šarminių metalų junginius ar mišinius, tarp kurių gali būti naudojamos ir šarminės atliekos. Dažniausios aliumosilikatinės medžiagos – F klasės lakieji pelenai, maltas granuliuotas šlakas arba metakaolinas, taip pat gali būti naudojamos ir kitos amorfinio aliumosilikato medžiagos. „Termiškai aktyvavus polimerizacijos proceso pradžioje susidariusius monomerus, gaunami polimerai. Taikant geopolimerų technologiją, atliekas galima panaudoti kaip naudingus ir vertingus produktus. Naudojant šalutinius pramonės produktus (atliekas), atsiranda galimybė gaminti aplinkai palankesnį produktą, mažinant

K

šiltnamio efektą skatinančių dujų patekimą į aplinką cemento gamybos metu. Geopolimerinės medžiagos turi ne tik didelį cheminį atsparumą, bet ir didesnį atsparumą ugniai, palyginti su įprastinėmis betoninėmis medžiagomis“, – pasakojo M. Mičelytė.

Pasiūlė „įdarbinti“ ceolitus Šarmais aktyvuotas betonas beveik nesiskiria nuo kai kurių gamtinių uolienų, o pagrindinis jo pranašumas tas, kad gamyba nereikalauja nei aukštos temperatūros, nei aukšto slėgio.

Pagrindinis sausųjų mišinių komponento por tlandcemenčio panaudojimo tinkamumo terminas yra santykinai trumpas, nes laikomas atvirose patalpose jis palaipsniui praranda savo aktyvumą, o aplinkoje esanti oro drėgmė labai pagreitina cemento senėjimo procesą. Todėl KTU studentai aiškinosi, kaip pailginti portlandcemenčio tinkamumo terminą, panaudojant ceolitinį priedą.

Sausieji statybiniai mišiniai neretai turi daugiau pranašumų nei skiediniai. Sausieji mišiniai gali būti gaminami kur kas didesniu kiekiu ir transportuojami tolimesniu atstumu, nereikalaujant papildomos įrangos, taip pat išlieka galimybė naudojant sausuosius mišinius pačioje statybvietėje pasigaminti reikiamos konsistencijos skiedinį. Todėl svarbu, kad sausieji statybiniai

mišiniai neprarastų savo savybių kiek galima ilgiau. „Labai svarbu parinkti tokius priedus, kad sandėliuojant nesumažėtų sausųjų mišinių rišiklio – portlandcemenčio – aktyvumas ar bent jau aktyvumo mažėjimas vyktų kiek įmanoma lėčiau“, – komentavo M. Mičelytė.

Vienas galimų priedų yra ceolitai, kurie plačiai naudojami statybinių medžiagų pramonėje kaip cemento arba smulkiojo užpildo pakaitalas.

Ceolitai statybinių medžiagų pramonėje gali būti naudojami daugelyje sričių, tokių kaip cemento pakaitalas betonų gamyboje, užpildai betono mišiniuose, ypač stipraus betono gamybai, kalkių– ceolito rišikliams autoklaviniuose ir neautoklaviniuose silikatiniuose betonuose.

Portlandcemenčio priedu naudotas naftos krekingo atidirbtas absorbentas, sudarytas iš sintetinio ceolito Y. Šios atliekos yra rūgštinės formos. Sausieji portlandcemenčio ir atitinkamo priedo kiekio mišiniai maišyti 10 min. maišytuve „TURBULA – T2F“, o paskui dar 5 min. laboratoriniame maišytuve.

Po 30 parų sausųjų mišinių sendinimo 100 proc. santykinės oro drėgmės aplinkoje iš jų buvo formuojami cementinės tešlos (v/k = 0,40) ir 2 x 2 x 2 cm bandiniai, kurie kietinti šarminimo kameroje 24 val. 70 °C temperatūroje. Išdžiovinus sukietintus bandinius, buvo nustatytas jų tankis ir stipris gniuždant.

23

tema

Betonas

modernioje architektūroje – intelektualaus santūrumo išraiška Betonas arba gelžbetonis – tūkstantmečius naudojama medžiaga, be kurios Karina SĖRIKOVA

šiandien neįsivaizduojamas statybų procesas. Pastaruoju metu vis didesnį dėmesį skiriant ekologijai, architektai ir inžinieriai ima žvalgytis atgal ir vis dažniau į savo kūrybą įtraukia natūralią medžiagą – betoną. Juolab kad ši patikima, laiko patikrinta statybinė medžiaga leidžia išgauti norimas

www.pexels.com nuotr.

architektūrines formas.

24 2018 gruodis

Žavi ištisas architektų kartas okslininkai tebesiginčija, kada buvo išrastas betonas. Yra nuomonių, kad jį naudojo dar egiptiečiai, o senovės romėnų taikyta betono sudėtis gal net buvo pažangesnė nei šiomis dienomis. Betonas Lietuvoje vėl išpopuliarėjo sovietmečiu, gal dėl to kiek vėliau architektams norėjosi dalinai atsitraukti nuo šios medžiagos. Tačiau dabar jis su nauja jėga grįžta ir į vidaus apdailą, ir į eksterjerą.

Gana plačiai betoną savo architektūroje naudoja studijos „Architektūros linija“ architektai. Anot šios studijos vadovo architekto Gintaro Čaikausko, betonas išliko aktualus tūkstančius metų ne tik dėl savo puikių fizinių ir statikos savybių – jo išskirtinė, paveiki ir įspūdinga paviršiaus estetika, universalios plastinės galimybės žavi ištisas architektų kartas.

M

„Susiejus su metalo armavimo struktūromis, gelžbetonis tampa praktiškai nepranokstama konstrukcijų medžiaga. Atviro betono panaudojimas ypač išpopuliarėjo modernizmo eroje. Industrinės visuomenės ekonominio kilimo laikais iš esmės pasikeitė žmonijos gyvensena, atsirado visiškai naujų gamybos būdų. Betonas simbolizavo būtent šios medžiagos pirmapradės meninės idėjos natūralią jėgą, kontrastingą priešpriešą vyravusiam istorinių stilių tuščiagarbiškam, paviršutiniškam dekoratyvumui, perdėtam puošnumui. Susiformavo net išskirtinė vadinamojo tarptautinio stiliaus – brutualizmo atšaka. Šios stilistikos pastatų gausu užsienyje, keletą jų turime ir Lietuvoje“, – pasakojo architektas.

Betonas išliko aktualus tūkstančius metų ne tik dėl savo puikių fizinių ir statikos savybių – jo išskirtinė, paveiki ir įspūdinga paviršiaus estetika, universalios plastinės galimybės žavi ištisas architektų kartas. / Gintaras ČAIKAUSKAS /

Pilkas dar nereiškia nuobodus

„Architektūros linijos“ nuotr.

G. Čaikausko teigimu, įdomu stebėti tai, kad šiomis dienomis, žymiai pagerėjus visų statybos technologijų kokybei, konstruktyvaus betono panaudojimas išgyvena renesansą. Atvirų faktūrų paviršių tapybiškas žavesys tiek pastatų išorėje, tiek interjeruose pastaraisiais metais vėl vyrauja daugelyje naujausių projektų. Betonas yra itin universali medžiaga, be išimties puikiai tinkanti visų tipologijų pastatams ir visiems paviršiams, netgi sudėtingiems meno kūriniams ar plastiniams akcentams formuoti. Atitvarų apšiltinimo metodikos ir apsaugos nuo išorės poveikio technologijos jau suteikė realią galimybę atviro betono fasadų išraiškai – neapdailintos

VU Gyvybės mokslų centre gausu atviro betono. Net fasadų apdailai panaudotas itin modernios technologijos plonasienis spalvotas fibrobetonas.

25

tema Architektai simpatizuoja gelžbetoniui, nes jis palyginti gryna ir tikra medžiaga. Taip pat suteikia nemažai laisvės, yra plastiškas – iš betono galima padaryti praktiškai bet ką. / Marius BLIUJUS / sienų plokštės. Nors technologinės linijos gerokai automatizuotos, bet prie jų triūsia nemenkas kolektyvas, prižiūrintis liejinių formas, kruopščiai tikrinantis gaminių kokybę, reikliai vertinantis paviršių būklę ir pan. Nepaisant viso įrangos progreso, man tai vis tiek priminė skulptoriaus

yra tiesiog pigiau. Kita vertus, perdėm piktnaudžiaujant šia iš pirmo žvilgsnio len gvai prieinama išraiškos priemone, iškyla jos subanalinimo, pavertimo lengva saloninės mados aplikacija pavojus. Rinkoje jau siūlomos betono paviršių imituojančios sintetinės plokštės, panašios faktūros

darbą, tik kito mastelio formatu“, – prisipažino G. Čaikauskas.

dažai, net ir realistiški fototapetai.

Gelbėja siekiant natūralumo Mažiau yra daugiau Naujausiuose architektų meniniuose sprendimuose atsispindi rafinuotesnis, vis labiau progresuojantis visuomenės skonis, tiesiogiai atitinkantis moderniai besivystančią pasaulėžiūrą ir gyvenimo sampratą. Kinta ir estetinės aplinkos vertinimo kategorijos. Atviro betono naudojimas šiomis dienomis jau nėra stulbinančio estetinio perversmo ar radikalaus pasipriešinimo saldžiam miesčioniškumui simbolis. Tai veikiau racionalaus mąstymo, minimalistinio lakoniškumo ir intelektualaus santūrumo išraiška, vėl išdidžiai deklaruojanti garsiąją Ludwigo Mieso van der Rohe frazę „Mažiau yra daugiau“, suformuluotą dar 1947 metais. Yra ir pragmatinė sprendimo pusė – išliejus konstrukciją, nebereikalinga apdaila, o tai

www.pexels.com nuotr.

plokštumos plačiai paplitusios interjeruose. Liejamos ir šlifuojamos grindys taikomos pramoniniuose, visuomeniniuose ir net gyvenamuosiuose pastatuose. Nesibaigia betono tobulinimo procesas – kuriamas permatomas, spalvotas, kitomis įvairiausiomis naujomis savybėmis pasižymintis ateities betonas.

G. Čaikauskas pabrėžia, kad betono pilkumas ar šaltumas architektų negąsdina ir jokiu būdu nesimbolizuoja atvirojo nuobodulio ar liūdesio estetikos. „Kiekvienas menininkas, kurdamas naują projektą, visuomet siekia originalumo, ieško pačių įtaigiausių išraiškos priemonių, nori savotiškai „šūktelėti“ ir taip atkreipti į save visuomenės dėmesį. Visiems gana ilgai pasidžiaugus po sovietmečio statybų broko atsiradusia lygių, aukščiausios kokybės dangų ir paviršių realizavimo galimybe, nepranokstamas naujos kartos betonas vėl užėmė savo tvirtas pozicijas. Konceptualiai pagrįstas ir motyvuotai panaudotas šios medžiagos nuoširdus pilkumas greičiau yra ryški „emocinio antisterilumo“ apraiška“, – teigė architektas. Visgi, specialisto žodžiais, kaip ir kiekvienas gyvenimo teikiamas malonumas ar kitas geras dalykas, ši meninė priemonė turėtų būti taikoma saikingai ir pamatuotai – savo laiku ir savo vietoje.

O prisibijantiems pilkumo pašnekovas pasakoja apie pastaruoju metu plačiau imtas taikyti spalvotų paviršių betono technologijas, kurios pastatams suteikia dar daugiau meninės raiškos galimybių. „Kiekvienam kolegai, dirbančiam su betono elementais, labai rekomenduočiau bent kartą apsilankyti gamykloje. Reikia savo akimis pamatyti, su kokia meile cechuose formuojami vadinamieji standartiniai elementai: kolonos, sijos, laiptai ar

26 2018 gruodis

Biuro „Kubinis metras“ vienas įkūrėjų architektas Marius Bliujus teigia, kad jo biuro architektai taip pat labai mėgsta naudoti betoną savo projektuose, mat su šia medžiaga pasiekiamas natūralus vaizdas. „Manau, architektai simpatizuoja gelžbetoniui, nes jis palyginti gryna ir tikra medžiaga. Taip pat suteikia nemažai laisvės, yra plastiškas – iš betono galima padaryti praktiškai bet ką.

Be to, tai puiki konstrukcija. Betonas – medžiaga, kuri vienu metu išsprendžia kelias pro blemas“, – sakė architektas.

Deja, biuro klientai ne visada pasiryžta naudoti šią medžiagą dėl jos aukštos kainos ir ne iki galo aiškaus rezultato. „Pagrindinė gelžbetonio problema yra kaina, ypač kai suplanuota, kad betonas bus matomas.

Betonas reikalauja geros darbų kokybės, o tai ne visada pavyksta įgyvendinti. Be abejo, yra ir tokių klientų, kuriems ši medžiaga iš principo ne prie širdies: per grubi, per pilka ar per šalta“, – teigė M. Bliujus. „Kubinio metro“ biuro architektai dažniausiai betoną naudoja lubų apdailai, nes, anot M. Bliujaus, formuojant lubas, yra išgaunama geriausia gelžbetonio kokybė. „Betonas dažniausiai naudojamas perdangoms, stogui. Jis reikalingas kaip konstrukcinė medžiaga, formuojant lubas, o jei dar pavyksta gražiai išlieti, gali likti kaip apdailos medžiaga. Rečiau betonas panaudojamas sienoms – jį dažniau pakeičia mūras ar karkasas. Taip pat jis puikiai dera aplinkai formuoti: atraminėms sienutėms ir kitiems elementams.

Sklype gali likti betoniniai takai, privažiavimai ir t. t.“, – komentavo pašnekovas.

Architektūrinis minimalizmas „Minimalizmas chaotiškoje urbanistinėje Vilniaus oro uosto aplinkoje, brėžiantis siaurą ribą tarp architektūros ir skulptūros“, – taip autobusų stotelės projektą pristato architektų biuro Vilniaus architektūros studijos architektas Tomas Noreika.

Atsiradus poreikiui Vilniaus oro uoste turėti daugiau automobilių stovėjimo vietų ir autobusų stotelę, buvo suprojektuota daugiau nei 150 papildomų lengvųjų automobilių ir 11 autobusų stovėjimo vietų. Penkios iš vienuolikos autobusų vietų, skirtos tarpmiestiniams autobusams, numatytos po naująja stogine.

Siekiant išvengti dominavimo ar dirbtinio bandymo prisitaikyti prie esamo terminalo pastatų skirtingos įvairaus laikotarpio architektūros, naujam statiniui buvo pasirinkta minimalistinė forma ir neutrali natūralaus betono medžiaga. / Tomas NOREIKA /

Leono Garbačausko nuotr.

Tarptautinio Vilniaus oro uosto terminalo pastatas buvo suprojektuotas dar sovietų okupacijos metais. Jį projektavo architektai Dmitrijus Burdinas ir Genadijus Jelkinas, o statė karo belaisviai. Pastatas baigtas statyti 1954 metais.

Vėliau ne kartą rekonstruotas, pristatyta naujų priestatų, tarp kurių – terminalo korpusas ir automobilių nuovažos.

Naujos autobusų stotelės vieta buvo parinkta atsižvelgiant į užsakovo patvirtintą transporto schemą ir taip atsidūrė kairiojo terminalo flango pusėje, o viena jos kraštinė yra beveik priblokuota prie terminalo nuovažos.

Siekiant išvengti dominavimo ar dirbtinio bandymo prisitaikyti prie esamo terminalo pastatų skirtingos įvairaus laikotarpio architektūros, naujam statiniui buvo pasirinkta minimalistinė forma ir neutrali natūralaus betono medžiaga.

Skulptūriška stoginės forma, kartu su visais jos planiniais elementais yra orientuota istrižai – autobusų atvykimo kryptimi. Galinė stoginės sienutė atskiria viešojo transporto ir VIP terminalo zonas, sykiu leidžia patekti natūraliai šviesai pro vertikalius plyšius iš pietryčių pusės šviesiuoju paros metu. Tamsiuoju paros metu šaltus vidinius stoginės kiauto betono paviršius šildo istrižai orientuotų lubinių šviestuvų šviesa.

Stotelės forma, anot architekto, išliko beveik tokia pat kaip ir pirmuosiuose eskizuose – Vilniaus architektūros studijos konstruktorius Alfonsas Vaškevičius numatė reikalingą armatūros kiekį ir išdėstymą. Tiesa, vertikalius galinės sienutės plyšius po konsultacijų su betono klojinių specialistais teko šiek tiek praplatinti.

27

detalė

Laiptai it skulptūra MO muziejaus akcentu tapę pasaulinio garso architekto Danielio Libeskindo Kristina BUIDOVAITĖ

suprojektuoti spiraliniai laiptai, besitęsiantys per tris pastato aukštus, įkvepia patosui, o prie šių laiptų kūrimo prisidėjęs konstruktorius Audrius Ražaitis – dalykiškumui. Klausantis jo atrodo, kad bet kokiai idėjai lemta virsti kūnu, o juk įprastai konstruktoriaus žodis projekte ir būna paskutinis.

28 2018 gruodis

muziejaus skulptūrinių laiptų idėja, anot A. Ražaičio, architektų tobulinta kone iki paskutinės minutės, nors paties buvusio „Lietuvos“ kino teatro teritorijoje iškilusio pastato architektūriniai sprendiniai, palyginti su pasiūlymais prieš projektą, mažai tepakito. Techniniame projekte laiptai buvo šiek tiek kitokie, taigi, dėl jų architektūrinės išraiškos architektų diskusijos tęsėsi ir muziejaus statyboms įsibėgėjus.

Tik išbetonavus perdangas ir uždengus muziejaus stogą, paaiškėjo, kaip galiausiai atrodys šis muziejaus akcentas. A. Ražaičio teigimu, vykstant statyboms buvo nuspręsta, kad laiptų konstrukcija nesirems ant perdangų, nes dar buvo neaišku, kokie tie laiptai turėtų būti.

Konstruktorius pripažįsta, kad racionaliausia konstrukcija spiraliniams laiptams – plieninė, ji len gva ir tvirta, tokie laiptai standūs ir nesunkūs.

MO

Laiptų konstrukcijos atsparumas užtikrintas armavimu.

„Hufton + Crow Photography“ nuotr.

Rangovo sprendimą spiralinius laiptus betonuoti lėmė ilgi plieninių laiptų gamybos terminai ir didelė galimų gamintojų pasiūlyta kaina. „Tiesių formų plieninius laiptus gaminti moka visi, dvigubo kreivumo arba lenktų paviršių konstrukcijas pagaminti kur kas sudėtingiau, patyrusių gamintojų mažiau ir tai lemia aukštesnes kainas“, – komentavo pašnekovas.

Apsisprendus laiptus betonuoti, suprojektuota laiptų konstrukcija. Laiptų skaičiuojamoji schema panaši į spyruoklę, skerspjūvyje vyrauja sukimo įrąžos, todėl didžiausi įtempiai veikia paviršiniame skerspjūvio sluoksnyje. Siekiant palengvinti konstrukciją, laiptų sijai pasirinktas stačiakampis tuščiaviduris profilis, vidinę ertmę suformuojant polistireninio putplasčio įdėklais.

Laiptų klojiniams panaudota faneros plokštės ir metalo lakštai. Svarstyta plieninius liktinius klojinius panaudoti kaip laikančiosios konstrukcijos elementą, bet šios idėjos rangovas atsisakė, todėl laiptų konstrukcijos atsparumas užtikrintas armavimu. „Laiptai atrodo masyvūs, nors jų konstrukcija daug plonesnė, tik ji paslėpta po architektūrinėmis detalėmis: turėklais, antpakopiais, – paaiškino konstruktorius. – Siekiant kaip įmanoma plonesnės, mažesnės konstrukcijos, parinktas maksimaliai armuotas skerspjūvis. Kylant aukštyn, laiptų sijos skerspjūvis palaipsniui mažėja.

Būtų buvę racionalu naudoti šiek tiek daugiau betono ir mažiau armatūros, bet tuomet būtume nuliūdinę architektus.“ Laiptai patys save laiko, jie remiasi tik į pamatą. Kadangi laiptų zonoje dideli perdangos tarpatramiai (didesni nei 13 metrų), plona perdanga, laiptai su perdanga sujungti tiek, kad

29

komentaras

Bendrovės „Naresta“ generalinis direktorius Arūnas Šlenys

MO muziejaus statybą vykdžiusios bendrovės „Naresta“ generalinio direktoriaus Arūno Šlenio nuomone, didžioji dalis statybos specialistų sutiktų su mintimi, kad logiškiausias ar racionaliausias ir paprasčiausias sprendimas spiralinių laiptų konstruktyvui būtų naudoti plienines konstrukcijas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad su architektų komanda galutinai suderinus architektūrinę spiralinių laiptų dalį, laiptams įrengti, įskaitant ir galutinę jų apdailą, buvo likę tik mažiau nei trys mėnesiai, buvo nuspręsta laiptus įrengti betonuojant. Tam, kad būtų maksimaliai tikslingai išnaudotas turimas rekordiškai trumpas laiko tarpas, didelis dėmesys buvo skiriamas detaliam darbų planavimui ir organizavimui. Pirmojo aukšto spiralinių laiptų klojiniams buvo panaudota faneros plokštė, o tam, kad būtų sutaupyta taip mažai turimo laiko, tuo pat metu dirbtuvėse buvo ruošiami antrojo aukšto klojiniai iš plieno lakšto.

Dar armuojant pirmojo aukšto laiptų konstrukciją, jau buvo surenkami antrojo aukšto laiptų klojiniai. Laiptams armuoti buvo panaudoti

30 2018 gruodis

įprastose statybose itin retai pasitaikantys specialiai šiam projektui pagaminti, dviejose plokštumose išvalcuoti armatūros ruošiniai.

Vykdant laiptų konstruktyvo darbus, gamykloje jau buvo ruošiami lenkti plieno lakštai turėklams ir apdailinio betono plokštės laiptų pakopų apdailai. Lenktų metalinių turėklų paviršiaus apdailai buvo panaudotos technologijos, taikomos automobilių pramonėje. Visos sudėtinės laiptų dalys buvo ruošiamos ir gaminamos vadovaujantis turimais statybiniais brėžiniais be galimybės pasitikrinti vietoje esamos situacijos bei dėl laiko trūkumo be galimybės klysti ir pergaminti, jeigu kažkas būtų pagaminta neteisingai. Atsižvelgiant į tai, buvo nuspręsta kai kuriuos elementus gaminti su atsarga, kuri leistų apsidrausti atsiradus tam ti kriems nuokrypiams.

Komandoje juokavome, kad šiame projekte spiraliniai laiptai yra kaip baigiamasis egzaminas mokykloje ar universitete, nuo kurio priklauso šio projekto galutinis rezultatas. Dabar, girdėdami aplinkinių komentarus ir vertinimą, galime manyti, kad tą egzaminą išlaikėme.

Skerspjūvyje vyrauja sukimo įrąžos, todėl didžiausi įtempiai veikia paviršiniame skerspjūvio sluoksnyje.

Laiptų skaičiuojamoji schema panaši į spyruoklę.

Laiptų konstrukcija suprojektuota nusprendus juos betonuoti.

Laiptai patys save laiko, jie remiasi tik į pamatą.

nejudėtų į šonus, o konstrukcijos standumas suskaičiuotas taip, kad laiptai, veikiant apkrovoms, deformuotųsi panašiai kaip perdanga. A. Ražaitis juokauja – laiptus ištiesus, išeitų išties ilga juosta.

Betonavimo darbai, pasak konstruktoriaus, nebuvo įprasti. Pirmiausia suarmuota ir išbetonuota apatinė laiptų sijos dalis, sudėtas polistireno užpildas, viršutinė armatūra, tuomet užbetonuota viršutinė sijos dalis. „Šiuolaikiniame pasaulyje tokius laiptus padarytų kitaip: iš plieno ar kompozicinių

medžiagų, lengvesnius. Mes palyginti nesudėtingomis priemonėmis pasiekėme gana gerą rezultatą“, – reziumavo pašnekovas.

Konstruktorius pripažįsta: dirbti MO muziejuje buvę įdomu. Viena vertus, dėl bendradarbiavimo su architektų biuro „Studio Libeskind“ ir „DO ARCHITECTS“ komandomis. Antra vertus, MO muziejuje nedaug standartinių sprendimų, čia gausu sudėtingų, akimi nematomų, konstrukcinių sprendinių.

Bendrovė „Ąžuolų pynė“: medinis laiptų porankis Kone trisdešimtmetį veikiančios „Ąžuolų pynės“ specializacija – nestandartiniai medienos gaminiai. MO muziejuje bendrovės specialistai pagamino laiptų lenktą ąžuolo masyvo porankį. Lenkimo forma suderinta vietoje pagal jau esamą metalą. Bendrovė taip pat pagamino ir lauko suoliukus.

Kontaktai: tel. +370 5 235 5230, www.azuolupyne.lt., el. p. info@azuolupyne.lt.

31

arpukario architektūros šiandiena „Ministro namas“ – tarpukaryje iškilęs keturaukštis pastatas, tapęs 14 butų Kristina BUIDOVAITĖ

daugiabučiu namu su patraukliu kiemu ir terasa greta Ramybės parko, Kaune.

Pastato rekonstrukcijos projekto autoriai laikėsi nuostatos išsaugoti tai, kas vertinga, sykiu sukurti komfortišką aplinką būsimiems gyventojams.

otorių g. 14 numeriu pažymėtas keturių aukštų pastatas – ankstyvojo modernizmo stiliaus. Tūrio suskaidymas ir pastato dalijimas liudija stiprią art deco įtaką.

vertikaliąsias ir horizontaliąsias nišas, tarpaukštines profiliuotąsias traukas, segmentines arkas, rizalitą su erkeriais, kolonas. Rastos ir išsaugotos šešiakampės formos, dviejų centimetrų storio autentiškos plytelės „Villeroy & Boch“.

prisitaikančiomis prie bet kokių esamo paviršiaus nelygumų.

Sienos 1927-ųjų statybos, labai storos, iš pilnavidurių raudonų plytų, apšiltintos 17 cm storio polistireninio putplasčio sluoksniu, apdailintos ly-

Kad atitiktų daugiabučiams keliamus reikalavimus, pastatas atnaujintas naudojant šiuolaikiškas medžiagas. Per rekonstrukciją pavyko išsaugoti ir eksponuoti visus fasado puošybos elementus: vainikuojantį pastogės karnizą, piliastrus su kapiteliais, stačiakampes

Pastato pamatai buvo įrengti skirtingais laikotarpiais, jiems daugiausia naudotas akmuo.

Atkasus pamatus, rasti nelygūs paviršiai, prie kurių pritvirtinti polistireninio putplasčio plokščių nebuvo įmanoma. Apsispręsta pamatus apšiltinti uždarų porų poliuretano putomis,

giu tinku. Kiek įmanoma autentiška tinko spalva parinkta atlikus polichrominius tyrimus. Viršutinio aukšto spalva – remiantis viršutinės pastato dalies ir stogo tyrimais.

Klinkerio intarpai fasaduose – fragmentiniai, plytos autentiškos arba maksimaliai joms

T

32 2018 gruodis

Luko Mykolaičio nuotr.

objektas

Totorių g. 14-uoju numeriu pažymėtas pastatas – ankstyvojo modernizmo stiliaus.

„Ministro namas“ stovi patrauklioje vietoje, prie Ramybės parko.

Adresas: Totorių g. 14, Kaunas.

Projekto vadovas: Ugnius Vasiliauskas (architektų biuras „Ugnius + architektai“).

Architektai: Tomas Jonaitis, Gedeminas Barčauskas, Kristina Burdulytė.

Pagamino ir tiekė langus: bendrovė „Tikri langai“.

Generalinis projekto rangovas: bendrovė „Autostatyba“.

Generalinis projekto rangovas – „Autostatyba“ MB „Autostatyba“ Tel. +370 627 64 456 El. p. info@autostatyba.lt www.autostatyba.lt

33

objektas

Per rekonstrukci­ją pavyko išsaugoti ir eksponuoti visus fasado puošybos elementus.

34 2018 gruodis

Pastato viršutinio aukšto spalva parinkta remiantis viršutinės pastato da­lies ir stogo tyrimais.

artimos. Sudėtingiausias, anot architektų biuro „Ugnius + architektai“ architekto Ugniaus Vasiliausko, architektų laukęs iššūkis – sutrūnijusios perdangos ir sienos. Tikėtasi, kad pavyks išsaugoti esamą konstruktyvą, tačiau daug ką teko perdaryti (perdangas, sijas, sąramas, laiptų konstrukcijas). Laikančiosios pastato konstrukcijos buvo įgėrusios labai daug drėgmės. Išdžiovinus pastatą, buvo nuspręsta naudoti hidroizoliacinį tinką su apsauga nuo kylančios drėgmės. Stogas šlaitinis, apšiltintas 30 cm storio mineralinės vatos sluoksniu, uždengtas skarda.

Pastatas ilgai stovėjo apleistas, iki tol jame veikė ligoninė. Pastate buvo palikta daug pasenusios medicininės įrangos. Paveldosaugininkai nustatė, kad pastato vertingosios savybės – autentiški senoviniai radiatoriai, laiptų konstrukcijos (turėklai, pakopos), tvoros fragmentai, atraminės (akmeninės ir betoninės) sienos, laikančios šlaitą, autentiškas langų sudalijimas. Viską pavyko išsaugoti.

Butai projektuoti erdvesni, ne ekonominės klasės, butų plotas svyruoja 70–80 kv. m. Visos inžinerinės sistemos – šildymo, vandentiekio, nuotekų, elektros, silpnųjų srovių, šviesolaidinio interneto, vėdinimo – įrengtos naujai. Namas šildomas iš centralizuotų miesto tinklų.

Kalno šlaite greta pastato „pakabinta“ žaidimų ir paauglių poilsio aikštelės, vidiniame kieme, tarp išlikusių senovinio pastato sienų, įkurdinta jauki terasa atsigerti kavos ar tiesiog paskaityti knygą.

Vieno namo istorija 1924-aisiais kauniečiai Janina ir Antanas Tumėnai įsigijo žemės sklypą, kuriame planavo statyti sodybą. Tik tuomet ta teritorija buvo miesto pakraštys, tik pradėtos formuoti gatvės – visas rajonas užstatytas vėliau. Prieš pradėdamas darbus, tuometis ministrų kabineto pirmininkas ir teisingumo ministras Antanas Tumėnas kreipėsi į miesto burmistrą Jurgį Vileišį, miesto inžinierius Feliksą Vizbarą ir Edmundą Fryką, kad sužinotų, koks numatomas rajono užstatymas, kuria linkme vystysis miestas.

Kaunui tapus laikinąja Lietuvos sostine, čia susikoncentravo visas politinis, ekonominis ir kultūrinis valstybės gyvenimas. Tarpukariu statybos mieste vijo viena kitą, miestui reikėjo visuomeninės paskirties pastatų, savo būstines steigė ministerijos, valdiškos tarnybos, bankai.

Tuo metu projektuojantis architektas buvo veikiamas trijų ar keturių architektūrinės raiškos krypčių, buvo priverstas reaguoti į socialinius, technologinius, kartais ir ideologinius pokyčius, tarp kurių – pasauliniai karai, ekonominės krizės. Užsienio architektūros kryptys vienu ar kitu būdu buvo matomos ir Lietuvos architektūroje.

Tuo metu Kauną pasiekė jau subrendusių architektų banga: Vladimiras Dubeneckis, Vytautas

Landsbergis-Žemkalnis, Mykolas Songaila, Feliksas Vizbaras, Edmundas Frykas.

Taigi, XX a. trečiojo dešimtmečio pirmoje pusėje Kaune įsitvirtino neoklasicizmo stilius, kuriam būdingas paprastumas, didingumas, darna, aiškios proporcijos, formų harmonija.

Jaunųjų, modernių architektų ir projektuotojų kūryboje labai aiškiai jautėsi art deco įtaka.

Tumėnų šeima būsimojo namo viziją patikėjo kūrybingam ir sparčiai kylančiam E. Frykui.

Tuo metu Kauno miesto savivaldybės Statybos skyriaus vedėjas E. Frykas buvo garsus architektas, 1925-aisiais pagal jo projektą jau pradėti statyti Teisingumo ministerijos rūmai (dabartinė Kauno filharmonija). Dėsninga, kad būtent į jį kreipėsi A. Tumėnas, prašydamas suprojektuoti šeimos namą. Buvo suprojektuota daili dviejų aukštų sodyba, su rūsiu po visu namu, betoninis sandėlys ir medinė skalbykla.

Sklypas buvo pačiame sostinės Žaliakalnio šlaito pakraštyje, todėl naujakuriams teko nukasti dalį kalno, šlaitui sutvirtinti – įrengti aukštą, atraminę, lauko rieduliais sutvirtintą, betoninę sieną. Pradėjus statymo darbus, nuspręsta išplėsti pastatą, pristatyti trečią aukštą, įrengti didelę ūkinę laiptinę.

Paveldosaugininkai nustatė, kad pastato vertingosios savybės – autentiški se­noviniai radiatoriai, laiptų konstrukcijos (turėklai, pakopos), tvoros fragmentai, atraminės (akmeni­nės ir betoninės) sienos, laikančios šlaitą, auten­tiškas langų sudalijimas.

Gamino ir į objektą tiekė langus.

Bendrovė „Tikri langai“ Palemono g. 5, 52159, Kaunas Tel. (611) 44 557 info@langaiplastikiniai.lt www.langaiplastikiniai.lt

35

sprendimas

Statyti automobilius – funkcionaliai Automobilių stovėjimo vietų, ypač Lietuvos didmiesčiuose, stygius skatina imtis inovatyvių Reda TAMOŠAITYTĖ

sprendimų. Šalia didžiųjų verslo ir prekybos centrų ar po jų pastatais įrengiamos įvairaus pobūdžio automobiliams stovėti skirtos teritorijos tampa vis populiaresnės. Statant tokias aikšteles dažniausiai orientuojamasi į kelis pagrindinius dalykus – patogumą, atsiperkamumą ir statinio naudą. O kaip su architektūriniais sprendiniais?

Trūksta noro, išmonės ir ryžto utomobilių stovėjimo aikštelių įrengimas ir administravimas Lietuvoje, specialistų teigimu, vis dar palyginti nauja, todėl nišinė verslo sritis. Kyla klausimas, ar šiandien jau galime kiek garsiau kalbėti apie specifinę tokių aikštelių architektūrą, ar šiai sričiai skiriama pakankamai dėmesio?

Vilniaus dailės akademijos (VDA) profesorius ir Architektūros katedros vedėjas, architektas Marius Pranas Šaliamoras teigia, kad šioje srityje bent jau kol kas daugiau dėmesio skiriama ne architektūros, o techniniams ir technologiniams sprendimams.

Tarkime, paprasčiau įrengiamos automo-

A

bilių stovėjimo aikštelės būna atviros su bilietų automatais, modernesnės – uždaros su užkardais ir automatiniu automobilių valstybinių numerių nuskaitymu, vadinamąja ANPR sistema.

Pastaroji laipsniškai keičia tradicines bilietų arba nuotolinių kortelių sistemas. Pavyzdžiui, klientui

36 2018 gruodis

atvykus į parduotuvės aikštelę, automobilio registracijos numeris iš karto nuskaitomas ir pakeliamas užkardas. „Mes vis dar planuojame per mažas automobilių stovėjimo erdves, šalia aikštelių vengiame želdynų, elektromobilių įkrovimo sistemų, saulės energijos kolektorių, kaip yra išsivysčiusiose Europos Sąjungos valstybėse, netgi tenkinamės prasčiausia įranga“, – dėstė pašnekovas.

Profesorius nesiginčija, kad mūsų galimybės galbūt yra ribotos. Tačiau, M. P. Šaliamoro akimis, pirmiausia reikia stengtis, kad įrengiamos automobilių stovėjimo aikštelės atrodytų estetiškai. Juk patrauklų, peizažo nedarkantį vaizdą įmanoma sukurti skoningai išdėstyta augmenija, prie infrastruktūros ir pastatų derančiais požeminių stovėjimo vietų stogais ir pan.

M. P. Šaliamorui nepatinka gana didelis automobilių stovėjimo vietų aikštelių skaičius sostinės senamiestyje. Žmonėms ir automobiliams ten ankšta, trošku, situaciją, anot pašnekovo, galima pakeisti, tereikia gerų norų, išmonės ir ryžto.

Erdvės galimybėms nestinga Viena gerų naujienų – sostinėje, Santaros klinikų miestelyje, numatomos statyti dvi naujos daugiaaukštės automobilių saugyklos, kurios turėtų išspręsti itin aktualią, ilgus metus aptarinėtą problemą – komplikuotą automobilių statymą klinikų teritorijoje. Planuojama, kad jose iki 2019-ųjų vidurio turėtų būti įrengta 2 tūkst.

250 naujų automobilių stovėjimo vietų su daugiaaukščių ir antžeminių stovėjimo aikštelių infrastruktūra.

Daugiaaukštės stovėjimo aikštelės turėtų iškilti Santariškių gatvėje 1 ir 16 numeriais pažymėtuose sklypuose. Vieną jų, didesnę, 4 aukštų su 635 automobilių vietomis, planuojama apželdinti vijokliais. Šiais želdiniais numatoma apsodinti visą automobilių saugyklos fasadą perime tru, kad sumažėtų vizualinis statinio poveikis.

Vizualiai agresyvų stogo virš automobilių stovėjimo vietų vaizdą, matomą iš ligoninės viršutinių aukštų, bus siekiama paslėpti įrengiant stogines su saulės energijos kolektoriais.

sprendimas

Mažesnioji 3 aukštų automobilių saugykla turėtų būti atviro tipo. Projektiniuose siūlymuose nurodoma, kad fasadų apdaila projektuojama iš perforuoto korteno fasadinių plokščių, šia medžiaga bus apdailinami atitvarai kiekviename automobilių stovėjimo vietų aukšte statinio perime tru. Betoninės statinio konstrukcijos – kolonos, atraminės sienutės, laiptinės – liks natūralaus betono spalvos, nedažytos.

Iš numatytų įrengti 180 automobilių vietų 25ios bus skirtos žmonėms, turintiems specialiųjų poreikių, o 8 atiteks elektromobiliams.

Planuojama, kad automobilius bus galima statyti ir ant pastatų stogų.

Vingrybėms nepritaria Automobilių saugyklų Santaros klinikų miestelyje projektinius siūlymus ruošė architektų biuras „Cloud architektai“. Architektų biuro atstovas Antanas Dagelis teigė matęs ne vieną automobilių stovėjimo aikštelę Skandinavijos šalyse, Didžiojoje Britanijoje, Danijoje, tačiau nieko išskirtinio, ypač prie oro uostų, nepastebėjo. „Manau, kad automobilių stovėjimo aikštelių paskirtis yra labiau funkcinė. Turbūt svarbiausia, kad būtų galima automobilius statyti pigiau ir patogiau. Gražiau turėtų būti tik miestų cen truose.

Kitaip tariant, senamiesčiuose aikštelės turėtų būti išmaniai integruotos į jautrų aplinkai kontekstą“, – komentavo specialistas.

A. Dagelis neslėpė manąs, kad automobilių saugykloms vingrybių ar įmantrių architektūrinių sprendimų tikrai nereikia. Tiesa, jis prisiminė Danijos sostinėje Kopenhagoje matęs performuotą automobilių stovėjimo aikštelės fasadą su tam ti krais raštais. Tačiau architektui toks vaizdas esą nepaliko labai didelio įspūdžio.

Automobilių saugyklų Santaros klinikų miestely­je projektinius siūlymus ruošė architektų biuras „Cloud architektai“.

Manau, kad automobilių stovėjimo aikštelių paskirtis yra labiau funkcinė. Turbūt svarbiausia, kad būtų galima automobilius statyti pigiau ir patogiau. Gražiau turėtų būti tik miestų centruose. Kitaip tariant, senamiesčiuose aikštelės turėtų būti išmaniai integruotos į jautrų aplinkai kontekstą. / Antanas DAGELIS /

37

Sprendimas eksploatuojamojo stogo hidroizoliacijai

SWELLTITE sudėtis

Įsirengti ar ne eksploatuojamąjį stogą, anot specialistų, jau yra ne išskirtinių atvejų, o įprasta svarstymų prieš įgyvendinant projektus tema. „Deja, ši sritis kelia tam tikrų techninių keblumų, nes įvairūs gamintojai pasiūlo projektuotojams gana sudėtingus projektinius mazgus su daug įvairių medžiagų sluoksnių“, – teigia statybinių medžiagų tiekėjos bendrovės „MOSAS“ projektų vadovas Vytautas Tamošaitis.

Paprasta projekte, bet ne aikštelėje Eksploatuojamo stogo detalė

Tarpaukštinės perdangos detalė Betono sluoksnis armuotas met. fibra SWELLTITE hidroizoliacija 1 sl.

Gelžbetoninė perdanga

100 mm 2 mm 260mm

JOINTEX V30 sandarus deformacinės siūlės profilis

260

100

Papildomas CETBIT 300 isoliacijos sluoksnis ties deformacine siūle

38 2018 gruodis

Nors nubraižyti tokią konstrukcinę detalę projekte, pasak įmonės „MOSAS“ specialistų, nesudėtinga, rangovams tenka gerokai pasukti galvas įgyvendinant itin daug kvalifikuoto darbo reikalaujantį projektą. Specialistai žino – įrengti daugiasluoksnę konstrukciją plokštumoje taip pat ganėtinai paprasta, priešingai nei visus sluoksnius kokybiškai privesti prie langų, durų rėmų, sujungti kelis drenažo ir hidroizoliacijos lygius su įlajomis ar latakais – tai tikras iššūkis net ir profesionalams. „Galiausiai ir investuotojai patiria didelį nerimą dėl galutinio investicijų rezultato. Niekam nereikalingi rūpesčiai, net jeigu jie ir apdrausti. Būdami hidroizoliacijos srities ekspertais, pasitelkėme daugiametę patirtį ir sukūrėme mūsų požiūriu lengviau įrengiamą, ekonomiškai pagrįstą eksploatuojamojo stogo detalę“, – komentavo V. Tamošaitis.

Bendrovės „MOSAS“ specialistų sukurtos eksploatuojamojo stogo konstrukcijos pranašumai akivaizdūs: brangus šiltinimas ekstruziniu polistirolu (XPS) gali būti keičiamas į pigesnį termoizoliavimą polistireniniu putplasčiu, o tai sutaupo apie 20–30 proc. šiltinimo kainos. Vietoj trijų drenažinių lakštų pakanka vieno. Du sluoksnius prilydomosios bituminės dangos gali pakeisti vienas sluoksnis hidroizoliacijos SWELLTITE, sumažinant darbų kiekį. Su hidroizoliacija SWELLTITE galima dirbti net ir esant –20 laipsnių aplinkos temperatūrai, SWELLTITE membrana gali būti klojama ant drėgno betono paviršių. Itin

svarbu – paprastas sujungimas su pastatu (su vertikalia plokštuma) ir su lango rėmu. Rangovai įvertins ir dar viena ypatybę – SWELLTITE membrana pati užsigydo, todėl nedideli pažeidimai, pradūrimai nekelia grėsmės hidroizoliacijos kokybei.

Išbandė geriausieji „Įvertinus hidroizoliacijos SWELLTITE pranašumus, jos populiarumo priežastys tampa visiškai logiškos, nepaisant to, kad galbūt, lyginant tik bituminės membranos kainą, SWELLTITE atrodo brangesnis sprendimas. Tačiau jei užsakovai ar rangovai įvertina hidroizoliacinės sistemos kainą, t. y. visų medžiagų komplekto, sudarančio hidroizoliacijos sprendimą, kainą, pasirinkto sprendimo įrengimo paprastumą, mažesnį itin aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikį, hidroizoliacijos įrengimo greitį ir ilgaamžiškumą (hidroizoliacijai SWELLTITE ir 100 m. ne riba!), tampa aišku, kodėl šis hidroizoliacijos sprendimas pasirinktas pažangiausiuose pastarojo penkmečio projektuose“, – pabrėžė V. Tamošaitis.

Bendrovė „MOSAS“ džiaugiasi bendradarbiavimu su garsiomis projektavimo įmonėmis: „Vilniaus architektūros studija“, „Eksploit“, „Konstrukcijų projektais“, „INHUS Egineering“, „SWECO Lietuva“, taip pat su pripažintais statybų rinkos lyderiais: bendrovėmis „Mitnija“, „Conresta“, „YIT Kausta“, „Merko statyba“ ir kt. Būtent šie rinkos senbuviai renkasi tik laiko patikrintas, pažangiausias medžiagas tuose objektuose, kurie patikėti jiems projektuoti ir įgyvendinti.

World’s leading trade fair Pasak „Cloud architektai“ atstovo, šiuo metu populiariausios yra požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, ypač po įvairių biurų pastatais, verslo centrais. Patogu patekti, nes galima iš savo darbovietės liftu nusileisti tiesiai į tą vietą, kur paliktas automobilis, net nereikia eiti į lauką. „Neabejoju, kad automobilių stovėjimo aikštelėse labai svarbus ir vietų planavimas, aiškus išdėstymas, kad netektų patirti streso, būtų paprasta įvažiuoti ir nesudėtinga išvažiuoti“, – pridūrė A. Dagelis.

Universalaus dizaino principai Profesorius M. P. Šaliamoras įsitikinęs, kad padėtis su universaliu dizainu, įrengiant automobilių stovėjimo aikšteles, pas mus dabar kur kas geresnė.

VDA Architektūros katedros vedėjas vardijo, kad prekybos centrų automobilių stovėjimo aikštelėse įrengtos vietos neįgaliesiems, šeimoms.

Lietuvoje gerėja ir požeminių automobilių saugyklų planavimas, šiek tiek daugiau dėmesio skiriama aikštelių atskyrimui nuo gyvenamųjų zonų, vaikų žaidimams įrengtų teritorijų, šiukšlių surinkimo vietų. „Galėtume pasimokyti iš skandinavų, kai net ir mažuose miesteliuose pasirūpinta planingomis ir patogiomis automobilių stovėjimo vietomis, – patarė architektas. – Didelių pastangų čia nereikia, tik protingo planavimo, ypač renovuojant pastatus rūpinantis ne tik jų energine verte, bet ir infrastruktūra, taip pat laipsniško projektų įgyvendinimo.“ Esą būtent planingumas padėtų išvengti socialinio konflikto, kad po gyvenamųjų namų langais nebirbtų užvedami automobilių varikliai, kad automobiliai nebūtų statomi ant vejų ar šaligatvių.

Deja, anot architektūros žinovo, Lietuvoje vis dar nėra normalaus planavimo, o dažniausiai vyksta tik vajai – pastatų apšiltinimo, dviračių takų įrengimo ir kt.

Daugėja požeminių aikštelių Automobilių aikštelių ypač stinga didžiųjų Lietuvos miestų senamiesčiuose: čia nėra laisvų plotų, kuriuose būtų galima įrengti antžemines stovėjimo vietas, o požeminių aikštelių statyba – itin brangus variantas.

Senamiesčio gatvelės neturi potencialo įleisti didelio mašinų srauto, tad, specialistų nuomone, automobilių aikštelių čia turėtų būti kuo mažiau, o ir šios privalėtų atitikti vietos gyventojų poreikius bei derėti su istorine aplinka, išlaikyti architektūrinį vientisumą.

VDA Architektūros katedros vadovas M. P. Šaliamoras turi idėjų, ką daryti, kad šios problemos nebeliktų Vilniaus senamiestyje, brangioje sostinės industrinėje vietoje. „Vilnius aplinkui turi daug kalvų, skverų, kur gali būti labai puikiai pastatytos ir įrengtos kelių aukštų požeminės automobilių stovėjimo aikštelės su liftais, galinčiais mechaniškai į tam tikrą aukštį pakelti ar nuleisti automobilius“, – paaiškino architektas.

Profesorius pripažįsta, kad tiesiog uždrausti įvažiuoti į sostinės senamiestį būtų neprotinga, bet, siekiant riboti automobilių patekimą į šią unikalią miesto dalį, būtina jau šiandien pradėti ieškoti pačių įvairiausių alternatyvų.

Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos valstybių, žmonės, gyvenantys priemiesčiuose ar miegamuosiuose miestų rajonuose, vis labiau skatinami nuosavus automobilius palikti maždaug 5–7 km atstumu nuo miesto centro įrengtose stovėjimo aikštelėse ir vėliau persėsti į visuomeninį transportą arba eiti į centrą pėsčiomis, važiuoti dviračiais.

Architektai pažymi, kad Lietuvoje vis dažniau įrengiamos požeminės, o ne antžeminės aikštelės. Statytojams labiau apsimoka maksimaliai išnaudoti po žeme esantį plotą. Taip optimaliau išnaudojama erdvinė instaliacija, sumažinamas triukšmo lygis, išsaugomi žmonėms reikalingi miesto žalieji plotai – parkai, aikštės, skverai.

Galėtume pasimokyti iš skandinavų, kai net ir mažuose miesteliuose pasirūpinta planingomis ir patogiomis automobilių stovėjimo vietomis. / Marius Pranas ŠALIAMORAS /

HVAC + Water Frankfurtas prie Maino, 2019 03 11 – 15

Naujos datos: pirmadienis – penktadienis

Neatsilikite nuo novatorių.

Parodoje ISH pristatomos naujausios skaitmeninimo, dizaino, našumo ir klimato apsaugos tendencijos.

www.ish.messefrankfurt.com info@lithuania.messefrankfurt.com Tel. +370 (5) 2779354

39

technologijos

pixabay.com nuotr.

Orientacija – žmogus

Išmaniuoju įprastai vadinamas pastatas, kuriame įdiegta automatizuota Karina SĖRIKOVA

šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistema. Specialistai patvirtina, kad išmaniojo pastato etalonas – žmogui patogus, energiją taupantis pastatas, toks, kuriame dienas noriai leidžia valandų neskaičiuojantys darbuotojai ar individualiųjų namų savininkai.

Patogu darbuotojui ir gyventojui not architektų biuro „A2SM architektai“ architekto Viačeslavo Malenko, išmanusis pastatas yra toks, kuris funkcionuoja minimaliai įsikišant naudotojui, bet prireikus lengvai leidžia keisti pastato funkcionavimo parametrus. Tokio pastato sistemos veikia išvien, viena kitą papildydamos. Išmanusis pastatas tausoja energinius išteklius, yra energetiškai efektyvus. Taip pat toks pastatas padeda surinkti įvairiausius duomenis, juos apdoroti ir daryti atitinkamas išvadas, projektuojant kitus pastatus. „Išsivysčiusiose šalyse išmaniosios technologijos yra tarsi konstanta – sunku be

A

40 2018 gruodis

jų įsivaizduoti pastatą, todėl galima tikėtis, kad standartiniame gero pastato „pakete“ jos bus, kaip, sakykime, automatiniai langai naujame automobilyje. Laimei, pas mus tai irgi jau yra, ypač A klasės pastatuose. Išmaniosios technologijos privalo būti reikalingos pastatui, kaip, pavyzdžiui, grindjuostės – jos neturi atsipirkti, jos tiesiog yra pastate“, – pabrėžė pašnekovas.

Specialisto nuomone, tam, kad pastatą pavadintume išmaniuoju, reikėtų, kad jis turėtų automatizuotą šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, mikroklimato valdymo ir apšvietimo sistemą. Visgi architektas kelia ir kitą klausimą: „Ar išmanusis pastatas būtinai yra geras?“ „Labai gaila, tačiau projektų vystytojai pradėjo išmanumu spekuliuoti. Be išmanumo tokia

pat svarbi puiki lokacija, kokybiška architektūra ir protingai suprojektuotas interjeras. Jei pastatas bus prastoje vietoje ir labai blogai suplanuotas, išmanumas nepadarys jo patrauklaus. Tik visas kokybiškų dedamųjų spektras gali jį padaryti gerą darbuotojams“, – įsitikinęs V. Malenko.

Anot architekto, išmaniosios sistemos šiais laikais vis dažniau diegiamos ir individualiuosiuose namuose: šis sprendimas tampa gana populiarus mūsų šalyje. „Šiuo metu yra pastebimas pasyviųjų namų bumas. Ypač patogu, jei individualiuosius namus per atstumą galima valdyti mobiliaisiais telefonais. Žmonėms patinka, kad jie gali maksimaliai sutaupyti, reguliuoti parametrus per atstumą, patinka matyti, kaip funkci onuoja pastatas, kol jų nėra namie. Pastatas

technologijos

su vartotoju „kalbasi“ per belaidį arba GSM ryšį, todėl galima nuolat stebėti jo inžinerinių sistemų veikimą, paties pastato būklę. Sykiu visos sistemos veikia automatiškai, atsižvelgdamos į užduotą algoritmą arba susireguliuoja pagal išorės veiksnius, t. y. gamtines sąlygas. Tokių namų daugėja. Dabar mes turime A+ klasę, vėliau turėsime A++, tad išmanieji gyvenamieji namai apsimoka, o žmonės priversti progresuoti.

Daugiabučiuose namuose kol kas apsiribojama automatine šildymo ir rekuperacijos sistema“, – sakė pašnekovas.

Kaip tapti išmaniam?

Anot „Studijos lape“ įkūrėjo architekto Tomo Lapės, išmanusis pastatas – žmogaus sukurtas įrankis, skirtas gyventi geriau, gražiau ir patogiau. „Išmanusis pastatas – įvairiapusės žmogaus veiklos tąsa ir tik kontekste su pačiu žmogumi galime vertinti, ar jis išmanus, ar ne. Išmanioji technologija, įdiegta pastate, savaime nepaverčia pastato išmaniuoju. Išmanumas prasideda pastatą kuriant: suteikiant jam tam tikrų funkcijų, kurios materializuojasi į tam tikras erdves. Erdvė gali slėgti, o gali ir įkvėpti. Slegianti erdvė žmogų įdarbina sau, įkvepianti – išlaisvina. Manau, išmanusis pastatas pirmiausia žmogų išlaisvina nuo rutinos, buities, fizinio darbo, palieka daugiau laiko gyventi, t. y. bendrauti, tobulėti, kurti, džiaugtis“, – teigė pašnekovas. Į klausimą, ar, norint pastatą pavadinti išmaniuoju, užtenka į jį įdiegti automatizuotą šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, mikroklimato valdymo ir apšvietimo sistemą, T. Lapė atsakė lakoniškai – ir taip, ir ne. „Žinoma, eksploatacinių rūpesčių automatizavimas yra puikus instrumentas racionalizuoti veiklą, išvengti žmogiškųjų klaidų ir sumažinti energinius poreikius, reikalingus pastatui funkcionuoti. Tausodami išteklius, tausojame aplinką. Tai yra gerai. Tačiau tai nuasmenina pastato, kaip žmogaus kūrinio, ryšį su pačiu žmogumi.

Be to, ryšio požiūris į pastatą tampa labiau daiktiškas, labiau vartotojiškas. Technologinio išmanumo iliuzija sumažina dėmesį erdvės kokybei, neva jos trūkumus gali kompensuoti išmaniosios technologijos. O būtent erdvės kokybė ir yra pagrindinė prielaida visavertiškai ir kokybiškai žmogaus veiklai“, – įsitikinęs pašnekovas.

Pasak T. Lapės, džiugu, kad individualiesiems namams, kurių daugiausia architektų biuro

Eksperto komentaras

Jungiklių ir protingų namų centro „JUNG Vilnius“ vadovas Raimundas Skurdenis Pagrindinis skirtumas tarp protingų namų ar biurų ir išmaniųjų įrenginių yra tas, kad pastarieji funkcionuoja kiekvienas sau kaip atskiri, savarankiški vienos ar kelių funkcijų įrenginiai, o išmanieji namai – bendra valdymo sistema, apimanti visas pagrindines būsto funkcijas: šildymą, apšvietimą, klimato kontrolę, apsaugą, multimedijas ir t. t.

Profesionali sistema turi veikti ne mažiau nei 15–20 metų ir būti nuolat prižiūrima kvalifikuotų KNX specialistų.

KNX standarto sistema paremta decentralizavimo principu, kai skirtingos funkcijos (apšvietimo, šildymo, durų, vartų rakinimo ir kt.) išskaidomos per daugybę smulkių sistemos elementų. Tai užtikrina saugumą, nes, iš rikiuotės išėjus vienam elementui, visi kiti toliau veikia įprastu režimu. Pavyzdžiui, jei suges už žaliuzių valdymą atsakingas mechanizmas, tai apšvietimas, šildymas ar durų telefonspynė ir toliau tvarkingai veiks.

Protinguose namuose ar biuruose automatizuotos šildymo ir patalpų vėdinimo, užtamsinimo įrangos (žaliuzių) valdymo sistemos veikia išvien. Pavyzdžiui, bėgant dienai, saulei ėmus šviesti tiesiai į biuro langus, vienu metu vyksta keli procesai: saulės spinduliai, apšviesdami kompiuterio monitorių, trukdo darbuotojams dirbti, o dėl atsiradusio išorinio šilumos šaltinio – saulės – šiluma įsisavinama iš lauko.

Kaip viskas vyksta, kai į šiuos procesus įsikiša pastatų automatika? Patalpose įmontuoti protingo namo sistemos davikliai savo ruožtu fiksuoja šviesos bei temperatūros pokytį patalpoje ir automatiškai pakelia arba nuleidžia žaliuzes, pasuka jas atitinkamu kampu, kad saulės spinduliai neakintų darbuotojų.

Jei, nusileidus žaliuzėms, darbo vietoje pasidaro tamsiau ar krenta šešėlis, automatiškai įsijungia dirbtinis apšvietimas, kuris papildo natūralų ir sukuria komfortišką, darbuotojų produktyvumą skatinančią aplinką. Šviestuvai niekada nešvies maksimaliai tuomet, kai yra papildomų šviesos šaltinių, o šviesa gali automatiškai išsijungti darbuotojams ar namiškiams palikus patalpą.

Tuo tarpu automatizuota žaliuzių valdymo sistema padeda reguliuoti šilumos iš lauko patekimą. Tai ypač aktualu žiemą, kai, panaudojant saulės šilumą, galima nemokamai prišildyti patalpas. Ir atvirkščiai: vasarą, kai žaliuzės nusileidžia ir izoliuoja patalpą nuo perteklinės šilumos. Taip vėdinimo sistema (vasarą), o šildymo sistema (žiemą) gali veikti mažesniu pajėgumu ir taupyti energiją.

Dar vienas protingo namo sistemos privalumas yra tas, kad visos funkcijos „susikalba“ tarpusavyje ir veikia sinergiškai. Pavyzdžiui, vos tik patalpoje atidaromas langas, sistema mažina šildymą tam, kad šiluma neišeitų pro jį. Viduje esantys davikliai nuolat fiksuoja oro kokybę, atvirus, uždarytus langus ar duris, todėl optimaliai šildomos arba vėdinamos tik tos patalpos, kuriose yra poreikis. Be to, sistemą galima užprogramuoti taip, kad būtų vėdinami tik tie kamabariai ar patalpos, kuriuose tuo metu yra žmonių.

Neretai pastatų, ypač verslo kompleksų, kuriuose dirba keli šimtai darbuotojų, projektavimas prasideda būtent nuo poreikių išsiaiškinimo ir juos atitinkančios darbo aplinkos sukūrimo, išlaikant harmoniją tarp pastato vidinių procesų ir išorės. Protingo namo sistema nėra baigtinė - ilgainiui ją galima plėsti, papildyti naujomis funkcijomis ar keisti esamų parametrus.

41

Namo išmanumas – tik kvalifikuotam specialistui Nors protingo namo sistemos (jei gerai suprojektuotos) veikia automatiškai, be papildomo žmogaus įsikišimo, pasitaiko atvejų, kai atsiranda poreikis arba noras, pavyzdžiui, pasikeitus pastato šeimininkams, metų laikui, rengiant šventę ar pan., pakeisti esamus parametrus.

Tam naudojami specialūs valdymo elementai – patalpų valdikliai JUNG KNX, kurie yra ergonomiški, intuityviai valdomi, o jų išvaizda – estetiška ir deranti prie bendro interjero vaizdo, JUNG jungiklių ir kištukinių lizdų dizaino.

Pastatų automatika netgi geba suskaičiuoti, kiek žmonių yra patalpoje ir kokio klimato reikia, kad visi jaustųsi komfortiškai, oras būtų tinkamos temperatūros ir pernelyg neišsausėtų. Tuo tarpu apšvietimas gali keistis intensyvumu, spalva – programuojami skirtingi apšvietimo scenarijai pagal darbuotojų darbotvarkę ar šeimos gyvenimo ritmą (jei tai individualusis namas).

42 2018 gruodis

Šilta ir šalta šviesa turi įtakos darbingumui ir kai kuriuose moderniuose biuruose naudojamos skirtingos apšvietimo programos, kai per patį darbymetį šviesa būna šiek tiek ryškesnė ir šaltesnė, kad žmogus būtų produktyvesnis, o per poilsio pertraukėlę apšvietimas tampa jaukesnis, švelnesnis tam, kad būtų galima greičiau atsipalaiduoti ir pailsėti.

Taip pat protingo namo sistema suteikia galimybę kiekvienam šeimos nariui priskirti atitinkamas funkcijas, pavyzdžiui, vaikui namų sistema tiesiog neleis įjungti buities prietaisų, kurie, tėvų manymu, yra nesaugūs. Jei vaikas žiūri per daug televizoriaus, protingą namą galima suprogramuoti taip, kad po valandos televizorius ar kompiuteris tiesiog išsijungtų.

Sistemą papildomomis funkcijomis galima pagerinti ir vėliau, sulig besikeičiančiais jūsų poreikiais ir finansinėmis galimybėmis – ji nėra baigtinė.

Bene labiausiai protingo namo sistemos funkcionalumą ir atitiktį gyventojų ar lankytojų poreikiams, ilgaamžiškumą nulemia ją diegusių specialistų kvalifikacija, mat vėliau projektavimo ar diegimo stadijoje padarytos klaidos gali labai brangiai kainuoti. Taigi, namas ar biuras gali būti tiek išmanus, kiek protingas yra jo sistemą įdiegęs specialistas.

Pagal tarptautinius KNX standartus dirbantys kvalifikuoti specialistai registruojami viešai prieinamuose tarptautinės KNX asociacijos sąrašuose, tad visuomet yra galimybė patikrinti, ar speci alistas, į kurį kreiptasi, turi reikiamą kvalifikaciją.

Be to, net ir praėjus dešimtmečiams, bet kuris kitas, pagal visoje Europoje ir kitose šalyse pripažįstamus KNX standartus dirbantis specialistas žinos, kaip sistema buvo įrengta ir kaip ją perprogramuoti, galės į ją integruoti naujai pasirodžiusius gaminius ir t. t. Profesionali sistema turi veikti ne mažiau 15–20 metų ir būti nuolat prižiūrima.

technologijos „Studija lape“ architektų komandai ir tenka projektuoti, nuasmeninimas negresia. „Šiame se gmente klientai organiškai suvokia, kad namas tam tikra prasme ne tik vieta gyventi, bet ir jų pačių tąsa. Namuose turi būti ne tik užtektinai ploto, jie turi džiuginti, buičiai skirtą laiką perleisti edukacijai, poilsiui, savišvietai. Išmaniosios technologijos tampa puikiu papildomu įrankiu šiems tikslams pasiekti“, – teigė architektas.

Taupu ir patogu Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto mokslininkas dr. Darius Pupeikis aiškino, kad pastato paskirtis neapibrėžia jo išmanumo. Infrastruktūros statinys (tiltas, kelias) taip pat gali būti išmanus, tačiau įprastai išmaniosios sistemos diegiamos biuruose, gyvenamuosiuose, prekybos ar pramonės paskirties pastatuose.

Išmaniojo statinio etaloną, anot pašnekovo, apibrėžti būtų labai sunku, nes tai itin dinamiška ir greitai besikeičianti sistema, siejama su informacinių ir komunikacinių technologijų panaudojimu bei jų teikiamomis galimybėmis.

Populiariausi šių dienų išmaniojo biurų pastato sprendimai susiję su jų mikroklimato parametrų (temperatūros, drėgmės, oro kokybės), natūralaus ir dirbtinio apšvietimo, apsaugos ir vaizdo stebėjimo sistemų valdymu.

O atsižvelgiant į tai, kokia sistema diegiama,

skaitmenizuojant ir automatizuojant pastatą bei jo sistemas taupoma įvairių rūšių energija (šiluminė, elektros, vanduo), sykiu suteikiamas papildomas komfortas pastatu besinaudojantiems žmonėms.

Teigiama, kad pastato išmanumo samprata apima automatizuotą šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemą (ŠVOK). „Natūralu, kad prioritetas – išmaniosios ŠVOK sistemos, mat jos glaudžiai susijusios su pastato energijos suvartojimu. Biurų pastatai ir jų sistemos yra orientuoti į investicinę grąžą, o tai lemia greičiausiai atsiperkančių išmaniųjų sprendimų diegimą, – sakė KTU mokslininkas. – Nepaisant to, ŠVOK sistemos automatizavimas ir skaitmenizavimas yra tik nedidelė dalis galimybių, kurias galima suteikti pastatui. Verta paminėti tokius išmaniojo pastato sprendimus kaip objektus atpažįstančios vaizdo stebėjimo sistemos, automatizuota patekimo kontrolė, distancinis energijos suvartojimo nuskaitymas, lietaus vandens panaudojimas pastato reikmėms, fasadinių konstrukcijų sprendimai, kontroliuojantys saulės spinduliuotės patekimą, išmaniojo dirbtinio apšvietimo valdymas, sąsaja su „IoT“ (daiktų internetu) ir daugelis kitų.“ KTU mokslininkas patvirtina – visus pastate esančius objektus galime skaitmenizuoti, automatizuoti ir sujungti į vieną bendrą ir darnų tinklą (sistemą), o tai turi itin teigiamos įtakos pastato eksploatacijos sąnaudoms, jį supančiai aplinkai ir žmonių komfortui.

Kokybiškam garsui – kolonėlės „Artcoustic“ Danijos kompanija „Artcoustic“ yra išskirtinė garso kolonėlių gamintoja, savo produktuose naudojanti gana retą buities kolonėlėms technologiją „line-aray“. Šios technologijos pagrindas tas, kad vertikalia linija išdėstyti garsiakalbiai sukuria tolygų laike ir kryptiškai kontroliuojamą garso impulsą. Dar 1998 m. įkurta Danijos bendrovė savo veiklą grindžia pagrindiniu tikslu – tai yra nepriekaištingos garso kokybės gaminiai, kurie papildys interjerą, o ne su juo konfliktuos. Pagrindinės „Artcoustic“ gaminių ypatybės ir pranašumai yra šie: tinkamos naudoti sudėtingose akustinėse sąlygose, sukuria mažiau atspindžių nuo grindų ir lubų; visos garso kolonėlės „Artco ustic“ yra didesnio jautrumo (95–98 dB/1W/1m) nei įprastos kolonėlės, todėl joms pakanka mažesnės galios stiprintuvų; kolonėlių korpusus gamintojas gali nudažyti reikiama spalva pagal RAL, NCS, „Tikkurilos“ spalvų paletes; garso kolonėlių tinklelis gali

būtų dažomas pasirinkta spalva arba ant jo gali būti atspaustas iš gamintojo kolekcijos pasirinktas atvaizdas, todėl kolonėlė taps savotišku dekoro elementu interjere; kolonėlės tinkamos biurams, namams, viešbučiams, taip pat barams, restoranams, kur reikalinga nepriekaištinga estetika, sykiu didesnis garso slėgis. Daugelis šio gamintojo kolonėlių modelių kabinami ant sienos ir yra tik 67 mm storio.

Visus „Artcoustic“ gaminius vienija malonus, sodrus ir dinamiškas garsas, kurį galima ne tik išgirsti, bet ir pajusti. Šiuos produktus pelnytai galima vadinti draugiškais interjerui.

Daugiau informacijos: www.digitalaudio.lt Bendrovė „Digital Audio“ T. Ševčenkos 16A, Vilnius, tel. 8 620 16 800

komentaras

Robertas PUIDOKAS, INREAL grupės Nuomos skyriaus vadovas Šiandien išmaniosios technologijos verslo centruose yra itin svarbios, nes tiek užsienio kompanijos, tiek Lietuvos įmonės, ieškančios biurų A klasės verslo centruose, kelia privalomus šių technologijų reikalavimus. Ypač dėmesys kreipiamas į galimybę turėti individualią mikroklimato kontrolę, t. y. atskiruose kabinetuose ar darbo zonose reguliuoti tiekiamo oro kiekį, valdyti patalpų temperatūrą ir išlaikyti tam tikrą drėgmės lygį biure, sukuriant kiek įmanoma palankesnę darbo aplinką.

Tarp būtinųjų inžinerinių sprendinių, be kurių šiuolaikinis nuomininkas tikriausiai neįsivaizduoja naujo biuro, yra apšvietimo sistemų automatinis valdymas: šviestuvų įjungimas nuo judesio daviklių ir darbo zonų apšvietimo intensyvumo reguliavimas per išmaniąsias programėles. Tai suteikia ne tik komforto, bet ir leidžia taupyti išteklius. Kai kuriuose naujuose verslo centruose yra montuojamos automatinės fasadinės lauko žaliuzės, kurios apsaugo biurus nuo perkaitimo, tiesioginių saulės spindulių ir padeda sumažinti kondicionavimo sąnaudas. Tačiau reikėtų pažymėti, kad šis reikalavimas retas, nes tokių sistemų priežiūra, eksploatacija yra brangus malonumas.

Kalbant apie B klasės verslo centrus, jų nuomininkai tokių aukštų reikalavimų nekelia, tačiau atkreipiamas dėmesys į privalomąsias higienos normas, tarp kurių svarbiausia – tinkamas patalpų vėdinimas. Žinoma, jeigu viena ar kita technologija būna įdiegta, ji tampa pridedamąja verte, skatinančia apsispręsti. Taip pat reikia pabrėžti, kad, nepriklausomai nuo verslo centro klasės, daugelis nuomininkų pageidauja atidaromų langų. Bet čia gal labiau psichologinis momentas, nes atidarius langus išmaniosios sistemos automatiškai nustoja veikti.

43

Kokybės kriterijus – pastatų (iš)sumanumas

„Rūtų 21“: išmanieji apartamentai

Vidaus ir išorės komunikacijos įrangos integravimas į protingų namų sistemą leidžia sumažinti inžinerinius tinklus ir jiems tenkančias sąnaudas.

44 2018 gruodis

Sostinės Antakalnio rajone septynių prabangių apartamentų name „Rūtų 21“ gyventojų saugumui įrengta moderni, šeimininką atpažįstanti, pastato apsaugos sistema, dėl kurios šis projektas vadinamas išmaniuoju. Šiame objekte įdiegtos telefonspynės „Sie dle“.

Išskirtinė teisė platinti „Siedle“ gaminius Lietuvoje suteikta jungiklių ir protingų namų sistemų centrui „JUNG Vilnius“. Taip atsirado galimybė derinti ne tik telefonspynių vidaus ir išorės stoteles, bet ir šviesos bei kitų pastato funkcijų jungiklius, kištukinius lizdus, protingo namo sistemos valdymo modulius.

Vidaus ir išorės komunikacijos įrangos integravimas į protingų namų sistemą leidžia sumažinti inžinerinius tinklus ir jiems tenkančias sąnaudas. Telefonspynę taip pat galima sujungti su išmaniuoju telefonu, laikrodžiu, planšetiniu kompiuteriu, o namų viduje įrengti atskirą stotelę bendrauti su namiškiais. Įrengus tokią stotelę, galima matyti, kas atvyko, bendrauti su išorėje esančiais lankytojais ar atidaryti jiems duris.

Pastato komunikaciją lengvina ir „Siedle“ telefonspynių stotelėse integruota inovatyvi įeigos kontrolė. Ši naujovė ne tik kontroliuoja automatinį pastato durų ir vartų atidarymą, bet ir keičia iki tol buvusius raktus bei plastikines korteles, kurias nesunku pamiršti ar pamesti.

Vietoj jų, norint patekti į pastatą, naudojamasi biometriniais žmogaus parametrais. Kitaip tariant, kad pavyktų patekti į pastato vidų, nebereikia papildomų priemonių – raktų, leidimų, pakanka tiesiog „Siedle“ lauko stotelėje integruotu įrenginiu nuskenuoti lankytojo piršto atspaudą.

Telefonspynės „Siedle“ puikiai suderinamos su telefonspynių lauko stotelių ir viso pastato dizainu. „Siedle“ gaminiams būdingos įvairios medžiagos ir spalviniai niuansai, jos gali būti montuojamos tiek į pastato sienas, tiek į durų varčią ar tiesiog laisvai pastatomos.

Projekto pardavėjas – „Baltic Sotheby‘s International Realty“.

Projekto architektas – „Vilniaus architektūros studija“.

45

Kokybės kriterijus – pastatų (iš)sumanumas

„Park Town“: išmanusis biurų pastatas

„Artagonist“: išmanusis viešbutis Išmaniuoju vadinamame viešbutyje „Artagonist“ viešbučio valdymo sistemą sujungus su pastato valdymo sistema buvo gerokai išplėstos klientų aptarnavimo ribos. Pastatas „žino“, kada svečias atvyks, kada kambarį reikia sušildyti ar atvėsinti. Jei kambarys artimiausiu metu nėra rezervuotas, jo sistemos persijungia į ekonominį miego režimą, taupydamos eksploatacines išlaidas.

Visiškai automatizuotas viešbučio valdymas, paprastai tvarkomas pastato administratoriaus, sykiu patogus patiems viešbučio svečiams – tokie buvo vieni pagrindinių reikalavimų viešbučio rangovams.

Buvo labai svarbu, kad visas viešbučio valdymas svečiams būtų nesudėtingas ir efektyvus.

46 2018 gruodis

Taip pat skirta daug dėmesio, kad sistemos būtų susijusios tarpusavyje. Svarbu paminėti, kad išmaniosios technologijos ir jų įrengimo sprendimai negalėjo trukdyti atskleisti viešbučio autentikos – buvo itin svarbu išsaugoti pastato saugotinas vertybes. Reikšminga ir tai, kad parinkta įranga derėtų su dizaino sprendiniais pastato viduje, nes būtent interjero išskirtinumas yra viena labiausiai vertinamų viešbučio ypatybių. Pasitelkus išmaniąsias technologijas, kuriamas komfortas svečiams, sykiu taupoma energija. Dar svarbiau, kad galima greitai reaguoti tiek į svečių pageidavimus, tiek į tam ti krus sutrikimus, sparčiai juos ištaisyti. Viešbučio sistema leidžia žinoti, kada kambaryje perdegė lemputė ar senka akumuliatoriai. Darbuotojai gali lengviau administruoti teikiamas paslaugas, aptarnaujantis personalas tampa dar mažiau pastebimas ir netrukdo svečiams ilsėtis kambaryje. Išmaniosios sistemos taip pat rodo, kada svečiai išeina iš kambario, todėl jį galima sutvarkyti niekam netrukdant.

Septynių aukštų biurų pastatų komplekse „Park Town“ įrengta patalpų drėkinimo sistema, individualus darbo vietos apšviestumo valdymas elektrinėmis ritininėmis užuolaidomis, patalpų būvio ir langų pozicijos jutikliai, pakeliamosios grindys, individualus kiekvienos patalpos mikroklimato valdymas.

Verslo centro „Park Town“ plėtotojai neabejoja: patrauklus biurų pastatas ir kokybiškai įrengtos darbo vietos – tai, be ko šiandien neapsieinama verslo centrų segmente, ypač įmonių konkurencinėje kovoje dėl aukščiausio lygio specialistų dėmesio.

Verslo centre įdiegtos išmaniosios pastato ir mikroklimato valdymo sistemos, integruota antrinio vandens panaudojimo sistema, mažesnėms energijos sąnaudoms užtikrinti bus pasitelkti atsinaujinančios energijos šaltiniai – aerotermija, geoterminis šildymas. Elektrai gaminti pastato fasaduose bus sumontuoti saulės energijos moduliai, taip pat numatyti liftai su elektros regeneracija.

Projekto plėtotojas – „Darnu Group“.

Projekto plėtotojas – „Darnu Group“.

Projekto architektas – studija „Plazma“.

Projekto architektas – Remigijus Bimba.

Užs.

Garso higiena ir garso kultūra Garso ir vaizdo sistemas projektuojantys ir diegiantys bendrovės „Digital Audio“ specialistai pripažįsta – dažnai užsakovai į juos kreipiasi pagalbos „gydant“ triukšmo varginamas biurų erdves. Ilgametė patirtis liudija, kad vis dėlto akustiniai sprendimai pirmiausia lemia garso higieną ir garso kokybę patalpose.

Standartinių sprendimų nepakanka

vis atsargiau. Dėl triukšmo diskomforto bendrovės

patys kreipiasi dėl akustinių sprendimų ar garso sis-

grįžta prie kabinetinių biurų. Daugelis pastarųjų

temų, o dažniausiai tokį žingsnį inicijuoja klientai,

endrovės „Digital Audio“ veiklos

metų tyrimų parodė, kad atvirose erdvėse dirbančių

kurie garso kokybei kelia daug didesnius reikalavi-

horizontas platus: specialistai gar-

žmonių produktyvumas gali sumažėti iki 60–70 pro-

mus, nei įprasta. Pradedant nuo fundamentalių ryšių

so, vaizdo ir akustikos sprendinius

centų. Žmonės, dirbantys tokiose erdvėse, patiria

tarp patalpos pločio, ilgio ir aukščio – kad nesusida-

diegia individualiuose namuose,

daugiau streso, kenčia jų psichinė sveikata, kaip

rytų stovinčios bangos ir rezonansai, kurie ima do-

garsų įrašų studijose, visuome-

didžiausią trūkumą jie įvardija garso privatumo sto-

minuoti erdvėje. Ne mažiau svarbus balansas tarp

niniuose objektuose – viešbučiuose, baruose, biu-

ką. Beje, Pasaulio sveikatos organizacijos duome-

patalpos kietųjų ir minkštųjų paviršių, sugeriančių

ruose ir pan. Taip pat kuria garso izoliacinius spren-

nimis, Europoje kasmet dėl sumažėjusio darbuoto-

arba atspindinčių garsą. Galiausiai – garso izoliacija

dimus, konsultuoja patalpų akustikos klausimais,

jų produktyvumo esant nekokybiškai garso aplinkai

tarp patalpų.

parenka ir tiekia akustines bei garso izoliacines me-

ir triukšmo poveikiui patiriama kone 40 mlrd. eurų

džiagas. Tokios kompanijos pasaulyje turi ir atskirą

nuostolių.

B

pavadinimą – integratoriai. „Darbą biuruose galėtu-

Bendrovės specialistų manymu, išmaniajame biure visų pirma visos darbuotojo aplinkos funkcijos turi būti įgyvendintos taip, kad jis jaustųsi kom-

Garsas neturi erzinti

fortiškai, nepavargtų.

labai ribotas“, – reziumavo bendrovės konsultantas

Kaip vienas paprastų sprendimų triukšmo proble-

Erdvės poilsiui

Sigitas Skurdenis, savo pirmuosius garso sistemų

mai atviruose biuruose spręsti yra ausinės. Tačiau

projektus įgyvendinęs dar prieš 24 metus.

me pavadinti tik simptomų gydymu, nes dėmesys garso aplinkai projektuojamuose biuruose kol kas

šis būdas, pasak „Digital Audio“ specialistų, turi

Nauja, populiarėjanti tendencija biuruose įsireng-

Projektuojant ir kuriant erdves iš tiesų svar-

keletą aspektų. Atliekant monotoniškas, pasikarto-

ti poilsio ir pramogų erdves ar kambarius. Tai ypač

bi statybos techniniais reglamentais ir akustikos

jančias užduotis, muzikos klausymas per ausines

sveikintina atviro plano biurų erdvėse, kur darbuo-

standartais apibrėžta garso higiena: patalpų aidė-

padeda ir gali didinti produktyvumą. O atliekant kū-

tojai yra nuolat veikiami aplinkos triukšmo. Tylos

jimo (reverberacijos) laikas, kalbos suprantamu-

rybines užduotis, reikalaujančias ilgam įsimenamų

kambariai, skirti vienam arba keliems žmonėms,

mo veiksnys (angl. „speach intelligibility index“),

dalykų, ar kažką analizuojant, toks muzikos klausy-

muzikos klausymo kambariai su integruotu erdviniu

garso izoliacija arba akustinė varža tarp patalpų.

masis sumažina žmonių produktyvumą ir gebėjimą

garsu, kuriuose galima mėgautis gamtos garsais,

Visgi to nepakanka kuriant šiandienos biurus, ku-

atlikta tokias užduotis. Čia ypač turėtų suklusti visi

yra gana efektyvus būdas grąžinti darbuotojų pro-

riuose įrengiami pokalbių kambariai, atviros darbo

kūrybininkai, kurie yra įpratę dirbti su ausinėmis.

duktyvumą, sumažinti nuovargį ir stresą per trum-

erdvės (angl. „open space“) ar konferencijų salės.

Dažnas sprendimas biuruose – foninė garso

pą laiką. Įrengiamos biuruose ir individualios tylos

Didesnę vertę klientui kuria ne tik sausas garso higi-

sistema, tik, įspėja bendrovės specialistai, jei pa-

kapsulės – panašių kapsulių, skirtų miegui, galima

enos standartų taikymas ir jų laikymasis, bet ir gar-

sirenkami nekokybiški produktai, įkvėpti ar ramin-

išvysti ir Helsinkio oro uoste.

so kokybės lygio suvokimas, sujungiantis patalpų

ti turinti muzika tampa nepageidaujamo triukšmo

Technologinis progresas labai aktualizavo gar-

akustikos, įdiegtos garso sistemos, atkuriamo gar-

šaltiniu. Pagrindinis tokių sistemų diskomforto šal-

so funkcijos planavimą ir naudojimą. Jau nekalbant

so turinio bei garso sistemos valdymo sprendinys ir

tinis – harmoniniai iškraipymai, kuriuos žmogaus

apie muzikos šaltinių įvairovę ir nuostabias galimy-

nepriekaištinga estetika. „Būtent šis elementų rinki-

smegenys pasąmoningai suvokia kaip erzinantį

bes belaidėms sistemoms ir tokių sistemų išaugu-

nys yra kertinis bendrovės veiklos akmuo. Vadina-

triukšmą. Dažnai klausydami tokių garso sistemų,

sią garso kokybę. Bendrovės diegiamos daugiazo-

me tai garso kultūra ir manome, kad tai labai daug

žmonės net nesuvokia, kas jiems sukelia nuovargį.

nės garso sistemos dažnai integruojamos į bendrą

lemia. Ir čia sunku nepacituoti W. Churchillio: „We

Nors garso aplinka biure yra tokia pat svar-

išmaniojo pastato valdymo sistemą, o vienas pa-

shape our buildings; thereafter they shape us“, –

bi kaip vizualinė – šviesos, spalvų, formų ar klima-

grindinių valdymo protokolų yra KNX. Kiekviename

komentavo pašnekovas.

tinė – temperatūros, kvapų, ventiliacijos, Lietuvoje

integracijos projekte svarbu, kad dėl pastato siste-

Lietuvoje itin populiarėjanti atviro plano biurų

dėmesio patalpų akustikai kol kas skiriama kur kas

mų įvairovės jis vietoj „protingo“ netaptų „išprotė-

sistema užsienyje biuro patalpų vystytojų vertinama

mažiau. Patirtis rodo, kad tik pažangiausi architektai

jusiu“.

47

Užs.

Kad architektai, užsakovai ir rangovai susikalbėtų

Virtualus pasivaikščiojimas – ne tik pramogai ažnai architektai, užsakovai ir rangovai šneka skirtingomis kalbomis – vieniems sunku paaiškinti siūlomas idėjas, kitiems – jas suprasti. Modernizuojant ir diegiant BIM technologijas, ypač svarbi savalaikė, tiksli informacija ir visų projekto dalyvių komunikacija. Šiuolaikinės technologijos siūlo priemonių, sprendžiančių šiuos klausimus. Architektai gali išnaudoti naujuosius įrankius nuolatiniam duomenų pasiekiamumui, lengvam efektyvių pristatymų paruošimui, o užsakovas gali „pasivaikščioti“ po būsimą statinį, pajusti siūlomus sprendimus.

D

48 2018 gruodis

Vienas iš tokių technologinių sprendimų yra „GRAPHISOFT BIMx“*, puikiai įvertintas vartotojų bei specialistų, gavęs daug tarptautinių apdovanojimų.

Su „BIMx“ galima lengvai ruošti kuriamų objektų pristatymus. Jiems gali būti naudojami programa „GRAPHISOFT ARCHICAD“ sukurti vaizdai, išsaugoti galerijoje. Vaizdai gali būti rodomi per TV įrenginius ar projektorių, prijungus mobilųjį įrenginį. Galima nustatyti nenutrūkstamą vaizdų rodymo režimą, kuris ypač patogus fonui sukurti per susitikimus, parodas ar konferencijas. „BIMx“ taip pat labai praverčia pristatant užsakovams ne tik stambius, bet ir smulkesnius projektus. „BIMx“ naudojantys architektai pasakoja, kad jų užsakovai, būsimi individualių namų

savininkai, labai emocionaliai reaguoja „vaikščiodami“ po būsimo namo erdves, lyg kompiuteriniame žaidime, ir ši galimybė jiems labai patinka.

Specialūs virtualiosios realybės akiniai „Go ogle Cardboard“ suteikia dar ryškesnių pojūčių, nes tampi nebe žiūrovu, o dalyviu. Susidaro įspūdis, kad esi realiame pastate, gali pasivaikščioti po kambarius, jausdamas jų dydį, o, pakėlęs galvą į viršų, įvertinti, kokio aukščio yra lubos. Ši „BIMx“ suteikiama galimybė patinka visiems, ypač tiems, kam patinka kompiuteriai žaidimai. „BIMx“ skirtas ne vien tik pristatymams ir žaidimo malonumams. Jis labai praverčia kalbantis architektams ir rangovams. Tai lyg sąsaja tarp architektų biuro ir statybų aikštelės. Išmanusis telefonas, planšetė ar nešiojamasis kompiuteris padės reikiamu metu turėti visus duomenis, nebereikės šūsnies popierinių brėžinių. Informaciją – pastato planus, pjūvius, konstrukcijų detalių brėžinius – galima matyti 2D ar 3D formatu, taip pat pateikti pastabas, žymėti ir realiuoju laiku „pjaustyti“ modelį, siekiant išsiaiškinti visus rūpimus klausimus, kurie kyla planuojant ir ko ordinuojant darbus. Tai svarbu ne tik gaunant informaciją, bet ir atliekant pakeitimus, operatyviai valdant ir keičiantis informacija, ko ypač reikia šiuolaikiniam darbo ritmui ir aukštiems efektyvumo reikalavimams pasiekti.

*

„BIMx“ pristatymą galite peržiūrėti čia:

http://bimx.archicad.com/en/#what-is-bimx.

Architektai gali išnaudoti naujuosius įrankius nuolatiniam duomenų pasiekiamumui, lengvam efektyvių pristatymų paruošimui, o užsakovas gali „pasivaikščioti“ po būsimą statinį, pajusti siūlomus sprendimus.

Kodėl „BIMx“?

• Duomenų pasiekiamumas. Nuo architekto stalo iki statybos procesų eigos koordinavimo statybvietėje – pasiimkite savo projektą visur, kad ir kur būtumėte.

• Duomenų sinchronizavimas naudojant tokias debesijos technologijos duomenų talpy klas kaip „iCloud“ arba „Dropbox“. Duomenų perdavimas vyksta ypač lengvai, o „GRAPHISOFT’s BIMx Model Transfer“ paslauga užti krina saugų ir efektyvų apsikeitimą projekto duomenimis.

• Tikslūs matmenys gaunami iš 3D modelio ar 2D planų, naudojant „BIMx PRO“ versiją. Tai būtinybė statybų koordinatoriams ir profesionaliems darbininkams, kurie turi žinoti tikslius skaičius.

• Komandinis bendradarbiavimas. Naudojant „GRAPHISOFTBIMcloud“ infrastruktūrą, galima siųsti pranešimus, pažymint „problemos“ vietą, pridėti nuotraukas, siekiant sukurti duomenų perdavimo tiltą tarp architektų biuro ir

statybų aikštelės, kas ypač svarbu pastato duomenų valdymo procesams.

• Virtualioji realybė. „BIMx“ suderinamas su „Go ogle Cardboard“ virtualiosios realybės akiniais, dėl kurių galima panirti į virtualiąją re alybę ir patirti stiprių pojūčių, naudojant „iOS“ ir „An droid“ sistemų išmaniuosius telefonus. „BIMx“ licencijavimas yra labai draugiškas vartotojui. Yra nemokama „BIMx (Free)“ versija ir „BIMx PRO“ versija (49,99 Eur). Licencijos yra nuolatinės. Jas galima atsiųsti iš „App Store“ ir „Google Play“ parduotuvių.

Bendrauti ir keistis duomenimis tarpusavyje gali visi vartotojai, net naudojantys skirtingų operacinių sistemų „iOS“ ar „Android“ įrenginius.

Virtualiosios realybės akinius „Google Car dboard“ galima įsigyti interneto parduotuvėse arba iš „GRAPHISOFT ARCHICAD“ atstovės Lietuvoje – bendrovės „Design Solutions“.

Daugiau informacijos apie „BIMx“ ir „ARCHICAD“: www.graphisoft.com arba www.designsolutions.lt.

49

situacija ????????????

Meno kelias į modernius pastatus Šiuolaikiniai industriniai betoninėmis ir stiklinėmis konstrukcijomis Aušra NARKELIŪNIENĖ

besipuikuojantys pastatai retai į savo aplinką įsileidžia meną. Visgi moderniuose biuruose, verslo pastatuose interjero kūrėjai erdvėms bando įkvėpti gyvybės, vis dažniau naudodami augalų kompozicijas, sukurdami namus primenančią aplinką.

Pamirštame, kas daro mus laimingus nterjero psichologija besidominti architektė ir lektorė Gitana Valavičiūtė įsitikinusi, kad mes taip atkakliai siekėme komforto, jog visai pamiršome, kas mus iš tiesų daro laimingus. „Nenuostabu, kad Yuvalio Noah Harari knyga „Sapiens. Glausta žmonijos istorija“, kelianti tokius klausimus, tampa tarptautiniu bestseleriu. Tai reiškia, kad esame virsmo taške, kai pradedame suvokti, kad gyvename netobulame pasaulyje, stipriai paveiktame

I

50 2018 gruodis

vien verslo ir sėkmės logikos, ir ateina laikas keistis“, – sako specialistė. Anot architektės, mokslas jau įrodė, kad vien technologijų turtingoje aplinkoje, kurioje nėra emocijas žadinančių objektų, žmogus neišvengiamai pradeda jausti apatiją ir nuobodulį.

Galerijos „Meno niša“ savininkė ir meno mugės „Art Vilnius“ organizatorė Diana Stomienė kviečia prisiminti praeities amžių patirtį, kai svarbių objektų statyba ir juose esančios freskų, skulptūrų ir kitų meno kūrinių atsiradimas juose buvo remiamas mecenatų. Tik jų dėka dauguma kūrėjų ir dailininkų, kurių darbai

dabar plačiai žinomi pasaulyje, susilaukė pripažinimo. Tai ir puikiai žinoma katalonų architekto Antonio Gaudi išskirtinių pastatų istorija, kuomet turtingas vietos pramonininkas Eusebi Gǜell nutarė remti tuo metu neįprastus architekto sumanymus. Tarp mecenatų Lietuvos didikai Pacai, Radvilos ir mūsų grafai Tiškevičiai, daugelio bažnyčių ir juose esančių meno kūrinių fundatoriai. „Ar kas nors šiuo metu žinotų Solomoną ir Pegę Gugenheimus ar Sorošą, jeigu ne jų remiami muziejai ir fondai, padėję išgarsėti ne vienam menininkui ir kūrėjui?“ – svarstė pašnekovė.

„Art Vilnius“ nuotr.

Situacija gerėja

Norbert Tukaj nuotr.

Norbert Tukaj nuotr.

D. Stomienė stebisi, kad Lietuvoje daugelyje verslo pastatų esančiuose posėdžių kambariuose vis dar nėra kur nukreipti žvilgsnio. „Juk tinkamai parinktas meno kūrinys nuteikia meditatyviai. Jis neblaško, veikiau leidžia sutelkti mintis ir nukreipti jas reikiama linkme“. Tačiau dažniausiai mažuose posėdžių kambarėliuose, kuriuose sprendžiami svarbūs dalykai, greitai pradeda trūkti oro, o sienos dažniausiai būna tuščios ir nykios.

D. Stomienė atkreipia dėmesį, kad pastarąjį dešimtmetį, kalbant apie viešąsias erdves, situacija meno rinkoje pastebimai gerėja. Apie tai liudija ir tokio objekto kaip MO muziejaus atsiradimas Vilniuje. Ypač jo steigėjų Danguolės ir Viktoro Butkų pavyzdys, kai, pardavę verslą, jie dešimt metų pirko meno kūrinius, investavo savo lėšas į naujo muziejaus statybą ir atvėrė jį plačiajai visuomenei.

Dabartinė situacija tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje rodo, kad verslininkai jau yra pasisotinę nekilnojamojo turto, automobilių ir įvairių prabangos dalykų. Šiuo metu jiems labiau rūpi kitaip įprasminti savo investicijas, t. y. įsiamžinti, dalinantis savo pasiekimais su visuomene per meno projektus ir tuo pačiu remti kūrybingus žmones.

51

situacija

Galerininkė siūlo architektams ir investuotojams pradėti galvoti apie meno kūrinių panaudojimą jau projektavimo pradžioje. Šiuolaikiniuose betono ir stiklo statiniuose būtų galima puikiai panaudoti naujas technologijas ir jų galimybes, eksponuoti šiuolaikinio meno kūrinius – vaizdo projekcijas-instaliacijas, kurios gali būti kintamos, nuteikiančios raminamai ar meditatyviai.

D. Stomienė kviečia architektus aktyviai domėtis šiuolaikiniu menu, dalyvauti meno mugėje „Art Vilnius“ vykstančiose ekskursijose po parodą, pristatant šiuolaikinius menininkų kūrinius ir įvairiose kitose edukacinėse programose. Mugėje taip pat vyksta ir susitikimai su verslininkais, besidominčiais šiuolaikiniu menu, jiems pristatomi nauji darbai, kuriais jie gali papildyti savo kolekcijas. Juk žinia, kad meno pasaulio renginiuose dalyvauja patys intelektualiausi ir pažangiausi visuomenės atstovai, tikri šios srities gurmanai, ilgainiui pajutę azartą investuoti į meną ir kartu remti kūrėjus. Tarkime, prancūzų milijardieriai Bernard Arnault ir Francois Pinault išgarsėjo dešimtmečius besitęsiančia konkurencija, supirkdami ne tik žymiausius mados prekės ženklus, bet vėliau ir menininkų kūrinius. Tiek Paryžiuje, tiek Venecijoje šie turtingi verslininkai yra įsteigę po keletą muziejų, jų kolekcijose – tūkstančiai

darbų, o šių verslininkų užmojus tęsia jau ir jaunesni šeimos nariai – vaikai.

Ledai juda ir pas mus. Žymios advokatų kontoros „Cobalt Legal“ vadovaujančio partnerio Lietuvoje Irmanto Norkaus iniciatyva netrukus Vilniuje, šalia MO muziejaus, netoli buvusios Vingrių šaltinių vietos, įsikurs naujas šiuolaikinio meno objektas – Severijos Inčirauskaitės- Kriaunevičienės kūrinys „Vandens lelijos“ – kryželiu siuvinėta metalinė vandens cisterna. Planuojamas meno kūrinys yra ir vienas iš Vilniaus miesto savivaldybės inicijuoto projekto „Kuriu Vilnių“ laimėtojų. Menininkė naudoja aplinkos daiktus (ready-made objektus), ji pirmą kartą žengia į viešąją erdvę, išbandydama stambesnius gabaritus (skulptūros pastatymo vietos architektas Tomas Grunskis). Tai prie šio kūrinio įgyvendinimo prisidėjusio verslininko dovana Vilniaus miestui..

Kaip parinkti meno kūrinius moderniems objektams?

Egzistuoja tam tikri visiems žinomi vizualiniais pojūčiais paremti principai. Menotyrininkė Ramutė Rachlevičiūtė primena, kad restoranui labiau tiktų oranžinės spalvos kūriniai ar freskos, žadinančios apetitą. Mėlyna spalva suteikia didesnės erdvės įspūdį.

Ligoninėse, ypač onkologijos skyriuose, labiau tiktų optimizmą sukeliantys hedonistiniai darbai. Menotyrininkė siūlo atkreipti dėmesį ir į tokias meno rūšis kaip fotografija, grafikos darbai, skulptūros, keramika. Specialistė pataria vadovautis profesionalų nuomone, kreiptis į šios srities specialistus – galerijų atstovus, meno žinovus. Blogiausia, pašnekovės nuomone, kai kūrinys renkamas kaip spalvinė dėmė, kaip užuolaidos ar kokia kita interjero dekoro priemonė.

D. Stomienės teigimu, kalbant apie visuomenei svarbias miesto viešąsias erdves, meno kūrinius taip pat turėtų rinkti profesionalai, o ne politikai. Nes vieni politikai nueis nuo arenos, ateis kiti, o meno kūrinys liks. Jis turi turėti išliekamąją vertę. Kartais reikia išlaukti, todėl geriau nesiderinti prie jubiliejų ir neskubėti. Rengtis rimtai ir iš anksto stengtis įtraukti visuomenę, kad aptarimui būtų pakankamai laiko. Tačiau tai ilgas ir kruopštus darbas, kuriam dažniausiai pritrūksta laiko ir noro. „Verslo aplinkoje patarčiau pasitikėti aplinkos psichologijos mokslininkais, kurie sako, kad menas veikia per simbolius. Kiekvienas meno kūrinys, jei tik jis neįkalinamas dėl grožio, turėtų tapti daugiareikšmiu simboliu. Pavyzdžiui, verslo santykis su aplinka šiomis dienomis tampa vis sudėtingesnis, todėl peizažo fotografija, kuri meniškai ir filosofiškai įprasmina mūsų vietą pasaulyje, biuro interjere gali tapti reikšmingu simboliu“, – sako architektė G. Valavičiūtė. „Mano didžiausias atradimas yra vandens simbolika.

Mane pakerėjo Sauliaus Kirvelos Lietuvos ežerų povandeninio pasaulio nuotraukų grožis knygoje „Šviesa tyloje“ ir aš jas perkėliau į biuro interjerą – psichologo kabinetą, programuotojų biurą. Vanduo visose kultūrose yra svarbus ir daugiareikšmis simbolis – pasąmonė, gyvybė, pradžia ir pabaiga, transformacija, anapusinis pasaulis ir t. t. Lietuvių etnokultūroje jo reikšmę yra pabrėžęs J. Greimas.“ Verslo ir meno sinergija yra neatsiejama, padeda įgyvendinti bendras idėjas, sukurti ben drus projektus ir dalintis jais su visuomene.

Vienas pavyzdžių, kur nuo pat projektavimo pradžios buvo galvojama apie meno kūrinius, yra sostinėje neseniai duris atvėręs viešbutis „Artagonist“.

Viešbutyje „Artagonist“ dirbo 16 Lietuvos menininkų.

52 2018 gruodis

Jurgio Tarabildos nuotr.

Ledai pajudėjo?

53

Užs.

Bendruomenei vienyti – menininkų darbai

Daugiabučiai namai ir verslo pastatai jau ir mūsų šalyje nebėra pilki ir niūrūs, priešingai – jie išsiskiria spalvomis, dizaino elementais ir sutvarkyta aplinka. Ryškėja ir pasaulinė tendencija – menas randa vietą verslo ir gyvenamosiose erdvėse, taip kurdamas savitą identitetą. Nekilnojamojo turto plėtros ir valdymo įmonė „Darnu Group“ viena pirmųjų pradėjo menininkų darbais puošti daugiabučius, biurus, viešbučius ir jų aplinką, nes tai kuria pridėtinę vertę darbuotojams ir gyventojams.

54 2018 gruodis

Laiptinėms – papildoma funkcija rafitis daugiabučių namų požeminėje aikštelėje, 16 menininkų išdailintos sienos viešbutyje – idėja nekilnojamojo turto projektams įgyvendinti pasitelkti menininkus pratęsta ir 15 mažaaukščių korpusų gyvenvietėje „Užupio krantinės“ (architektas Alvydas Songaila). 13 menininkų – skulptorių, tapytojų, fotografų, grafikų – per metus laiptines pavertė unikaliomis galerijomis, kuriomis iki šiol žavisi ir gyventojai, ir svečiai.

Mažaaukščių namų gyvenvietė, kurią iš vienos pusės juosia Vilnelės upė, projektuota pasirūpinus išlaikyti senamiesčiui būdingus elementus: čerpinius stogus, mansardas, medinius langus iki pat žemės, senamiesčio dvasią atspindinčius smiltainio ir klinkerio fasadus.

G

Automobilių vietos įrengtos po žeme, tad gyvenvietės aplinka skirta tik pėstiesiems ir dviratininkams, kaip ir įprasta gyvenamajame kvartale senamiestyje.

Gyvenvietė iškilo buvusios siuvyklos „Vilija“ vietoje. Sovietmečiu pastatytas milžiniškas

siuvyklos pastatas ilgus metus buvęs apleistas, nuo 2004-ųjų masinęs tik aštresnių pojūčių mėgėjus, kurie, užlipę ant stogo, žavėdavosi patrauklia senamiesčio panorama. Pats pastatas jokios architektūrinės ar istorinės vertės neturėjo, todėl jis liko tik istorijoje. Nekilnojamojo turto plėtotojams daug svarbiau buvo atkurti istorijas ir legendas, kurios gimė sostinės Užupyje.

Dažnai juokaujama, kad renkantis nekilnojamąjį turtą svarbiausi trys dalykai – vieta, vieta ir dar kartą vieta. Tačiau vis daugiau dėmesio gyventojai ir vystytojai skiria aplinkai, kurioje būtų gera gyventi. Keliolika „Užupio krantinių“ laiptinių unikaliomis meno galerijomis, skirtomis senųjų Užupio gyventojų profesijoms, pavertė Eglės Ridikaitės, Kristinos Norvilaitės, Vaidos Keleras, Kunigundos Dineikaitės, Tomo Martišauskio, Nerijaus Baublio, Mingailės Mikelėnaitės, Monikos Gedrimaitės, Justinos Kildišytės, Vitos ir Gedimino Kalinauskų, Tado Šimkaus darbai, o gyvenvietės centrinę aikštę papuošė kalvio Raimondo Vaitkūno fontanas.

Bendrojo naudojimo laiptinės, nors ir turi keliasdešimt savininkų, mažai teprižiūrimos, o neretai visai užmirštamos. Įprastos meno apraiškos

laiptinėse – ant palangės išrikiuotos gėlės ar priešais liftą sustatyti foteliai. „Užupio krantinių“ plėtotojų „Darnu Group“ tikslas, kad menas gyventojus lydėtų iki pat namų durų, sykiu kurtų tvirtus bendruomeninius ryšius. Apgyvendinti laiptinėse menininkų darbai sukurti bendruomenei, dauguma jų turi ir funkcijų, pavyzdžiui, lentynos prisipildo kaimynų knygų, skirtų visiems bendrai dalytis.

Akcentavo ryšį su Užupiu Prie projekto prisidėjusi žinoma menininkė Kunigunda Dineikaitė sako, kad sukurti universalų meno kūrinį, kuris būtų pritaikytas konkrečiai er dvei, ir sykiu likti ištikimai pačios stilistikai nelengvas iššūkis. „Vis dėlto didžiausias iššūkis yra konceptualus mąstymas, vizijos sukūrimas, o vėliau tikslus tos vizijos perkėlimas ant sienos, kurios estetinė išraiška ir yra šio projekto tikslas. Šiame projekte nesinorėjo tiesiog puošti koridorių sienas paveikslais iš studijos, siekiau sukurti tikslingą dizaino viziją, specialiai pritaikytą kon krečiai vietai“, – pasakojo K. Dineikaitė. „Užupio krantinių“ namų vidines sienas puošia milžiniška freska, šimtai keramikos dirbinių, pieštos žvaigždynų trajektorijos ir išskirtinės pašto dėžutės, o už namo sienų – kalvių rankomis kurti balkonų rėmai ir įspūdingas fontanas vidiniame kieme. Visus metus kurti unikalūs menininkų darbai šiandien gyventojams padeda perteikti tikrąją rajono dvasią. Užupis yra neatsiejamas nuo meno, įsismelkusio net į namų sienas ir esančio šio rajono vizitine kortele.

Kiekvienas menininkų kūrinys buvo svarstomas, sprendimai priimami bendrai su vystytojais, taigi, galerijos kūrimas buvo labai įdomaus kūrybinio proceso dalis.

Specialistai pripažįsta – būstas jau seniai neapsiriboja tik buto sienomis, labai svarbu, kokioje aplinkoje jie gyvena. Užupis – itin dėkingas rajonas savo istorija, kurią tik reikėjo priminti.

Patikėjo projekto sėkme Užupis – vienas kūrybiškiausių ir įdomiausių Vilniaus rajonų, pilnas skirtingų meno išraiškų ir formų. Kuriant „Užupio krantinių“ gyvenvietę buvo siekta darniai papildyti rajoną ir organiškai įsilieti į esamą aplinką, todėl ambicija sukurti didžiausią meno galeriją namų laiptinėse gimė neatsitiktinai. „Užupio krantinių“ laiptinės pavadintos senųjų menininkų, mokslininkų ir amatininkų profesijomis: keramikų, juvelyrų, alchemikų, filosofų, vyndarių, audėjų, poetų ir kt.

Beje, nemažai šios gyvenvietės butų buvo parduoti arba rezervuoti tik pradėjus statybas. „Užupio krantinių“ gyventojai itin vertina galimybę pačioje sostinės širdyje mėgautis privatumu ypač kruopščiai architektų suformuotoje gyvenvietėje, harmoningai įsiliejančioje į istorinį Užupio vaizdą.

Visi, besidomintys menu ir Užupiu, turėjo galimybę aplankyti „Užupio krantinių“ didžiausią Lietuvoje laiptinių meno galeriją. Beje, ekskursijos buvo labai populiarios, nes eksponuojami speci aliai sukurti menininkų darbai yra įspūdingi, o neįprasta eksponavimo vieta sudomina dar labiau.

Nors menininkų darbų pastatų viduje galima išvysti vis dažniau, tačiau iniciatyvų už gyvenvietės

teritorijos ribų vis dar nėra daug. Nors pamažu, tačiau nekilnojamojo turto vystytojai Lietuvoje stengiasi integruoti meną ir į miesto erdves.

Vienas tokių pavyzdžių – „Darnu Group“ inicijuotas skulptūrų-suoliukų parkas šalia „Antakalnio terasų“ gyvenvietės. Priešingai nei ekspozicijos daugiabučių laiptinėse, kurios prieinamos tik namo gyventojams, ši iniciatyva yra atvira visiems – tiek kvartalo gyventojams, tiek paprastiems praeiviams ar miesto svečiams. Be to, šios skulptūros turi ir dar vieną funkciją – kaip ir įprasti suoliukai yra skirti praeiviams prisėsti.

Kaip yra sakęs šios gyvenvietės architektas Algirdas Kaušpėdas, pradinė skulptūrų parko idėja kilo siekiant tinkamai išnaudoti gamtinę aplinką ir susieti gyvenamąjį kvartalą su miesto viešosiomis erdvėmis. Taip pat buvo siekiama, kad skulptūromis pasidžiaugti ir jas įvertinti galėtų kuo daugiau žmonių. Dėl šios priežasties parkas buvo projektuojamas šalia didžiausio viešo Antakalnio tako. „Darnu Group“ atstovai pabrėžia, kad šiandien estetiniai miestiečių poreikiai tampa vis svarbesniu prioritetu renkantis būstą, o siekdami juos atliepti vystytojai yra įpareigoti ieškoti sprendimų.

55

tema

oilsio erdvės biuruose – būtinybė Kino teatras, parkas, nemokamas maitinimas darbuotojams skirtoje kavinėje, sporto zona ar kavos laboratorija, kurioje galima paragauti 19 skirtingų skonių kavos. Tokiais patogumais gali mėgautis „Google“ darbuotojai, plušantys šios korporacijos biure Londone. Kai beveik prieš dešimtmetį šis biuras atvėrė Inga LUKŠYTĖ

56 2018 gruodis

duris, jo nuotraukos puikavosi viso pasaulio spaudoje, o kompanija „Google“ tituluota geidžiamiausiu darbdaviu.

tema

Pasikeitė biurų planavimas ors Lietuvoje bent jau kol kas panašūs projektai nebuvo įgyvendinti, architektūros ir interjero dizaino studijos „Toota“ vadovė Justė Žibūdienė teigė, kad darbdavių požiūris į būtinybę kurti darbuotojų poilsio erdves keičiasi. „Anksčiau laikytasi nuostatos, kad patalpose būtina įrengti kuo daugiau darbui skirtų vietų, o šiandien dažniau mąstoma apie tai, ką galima padaryti papildomai, kad žmogus darbe jaustų komfortą, lengvai galėtų pakeisti darbo aplinką ar poziciją, galėtų niekieno netrukdomas pasikalbėti telefonu“, – komentavo architektė.

Tokius mąstymo pokyčius, anot pašnekovės, paskatino inovatyvumo siekis, mat kiekviena kompanija nori žengti koja kojon su naujovėmis, tad poilsio erdvės biuruose iš savotiškos privilegijos tapo visuotinai pageidautina norma. „Dažnai tokia darbuotojo poreikiams, jo poilsiui pritaikyta aplinka yra tarsi papildomas motyvacijos kriterijus“, – sakė J. Žibūdienė.

Prieš dešimtmetį maža biuro virtuvėlė su kavos aparatu atrodė visų įmanomų darbuotojų svajonių viršūnė, bet šiandien poilsio erdvių standartai gerokai pasikeitę. „Per pastarąjį dešimtmetį pakito ne tik biurų poilsio erdvės, bet ir pačių darbo vietų planavimas. Anksčiau žmonės dirbo kabinetuose po kelis, atviros darbo erdvės nebuvo tokios populiarios kaip dabar. Ši situacija turi ir pliusų, ir minusų. Bendra erdvė suteikia daugiau galimybių bendrauti, tačiau tyrimai rodo, kad neretai darbuotojas gali susikaupti ir yra produktyvesnis, kai dirba gana izoliuotoje patalpoje“, – teigė pašnekovė. Poilsio erdvės

N

ir trumpiems susitikimams ar privatiems pokalbiams skirtos uždaresnės patalpos biuruose atsirado kaip atsvara norintiems trumpam pasišalinti iš bendros darbo erdvės klegesio.

Anot J. Žibūdienės, žvelgiant į biurų planavimo tendencijas, pamažu ryškėja noras grįžti prie uždaresnių darbo erdvių, juolab kad ir tyrimai patvirtino, jog žmogui lengviau susikaupti tylesnėje aplinkoje.

Pamirškite minkštą sofą Kalbėdama apie užsakovų keliamus reikalavimus poilsio zonoms, dizainerė pabrėžė, kad būsimosios poilsio erdvės vizija visuomet susijusi su paties darbdavio siekiais, tačiau stereotipinį vaizdinį su minkšta sofa reikėtų pamiršti. „Niekas negalvoja apie minkštą sofą, kur galima patogiai įsitaisyti. Net ir patys baldų gamintojai sufleruoja, kad tokia sofa reikėtų džiaugtis namie, o ne darbe. Poilsiui dažniau įrengiamos didesnės virtuvėlės, kuriose darbuotojai gali neformaliai pabendrauti. Taip pat stengiamasi įrengti kuo daugiau skirtingų zonų: kažkas gali įsitaisyti prie baro, kitam patiks sėdėti prie staliukų ar ant minkštosios dalies“, – sakė interjero dizainerė.

Tokiose erdvėse galima pamatyti pačių įvairiausių baldų – nuo kietų kėdžių (gali būti baro ar pusbario kėdės) iki minkštųjų baldų. Šiuolaikiniai darbdaviai, anot pašnekovės, itin rūpinasi, kad į darbą pietus atsinešantys darbuotojai galėtų biure patogiai papietauti, tad pasirūpinama, kad virtuvėlėse tam būtų patogiai pritaikyti paviršiai, stovėtų šaldytuvai ir mikrobangų krosnelės, kavos aparatai, vandens filtrai ir kita buitinė technika.

Poilsiui pritaikyta aplinka biuruose laikoma papildomu darbuotojus motyvuojančiu kriterijumi.

57

Justės Žibūdienės nuotr.

Poilsio zonose galima pamatyti pačių įvairiausių baldų – nuo kietų kėdžių iki minkštųjų baldų.

tema

Neretai poilsio erdvių interjeruose dominuoja ryškesni akcentai nei biuro darbo aplinkoje. „Jei poilsio zonoje stovi minkštieji baldai, jie ir tampa ryškiausiu akcentu, akį traukia kokiu nors išskirtiniu paviršiumi. Minkštųjų baldų audiniai, kitaip nei baldinės plokštės, pasižymi platesne spalvų gama ir gausesniu pasirinkimu. Išskirtiniai gali būti ir minkštųjų baldų dizaino sprendimai. Be to, kai didesnėje erdvėje pastatoma daugiau minkštųjų baldų, pasikeičia akustika ir tokioje aplinkoje imama geriau jaustis“, – pasakojo J. Žibūdienė.

Pašnekovė atviravo, kad nors darbdaviai ir investuoja į poilsio zonų darbuotojams kūrimą biuruose, vis tik dizaineriams į ausį dažnas pakužda neužsimiršti – net ir džiaugdamasis poilsio zonos pranašumais darbuotojas negali pamiršti, kad yra darbe. „Poilsio zonos dažniau suvokiamos kaip vietos, kur galima su kolegomis aptarti reikalus ar privačiau pasišnekėti telefonu, o ne tikslingam laisvalaikio leidimui“, – teigė architektė. Pašnekovė prisiminė atvejį, kai, dirbdama prie vieno projekto, išgirdo labai konkretų kliento pageidavimą, kad biure žmonės jaustųsi lyg namie. „Idėja buvo tokia, kad su batais į darbą atėję darbuotojai iš spintos išsitraukdavo šlepetes ir jas avėdavo dirbdami. Biure jaukumą kūrė kilimai, užuolaidos, žmonių patogumui buvo įrengtas vaizdo projektorius, kur šie žiūrėdavo varžybas. Tiesa, ši kompanija dirbo su užsienio partneriais, tad buvo gana specifinis darbo laikas ir pobūdis, tad naujovės tuo atveju tikrai prigijo“, – akcentavo interjero dizainerė.

Poilsio zonos dažniau suvokiamos kaip vietos, kur galima su kolegomis aptarti reikalus ar privačiau pasišnekėti telefonu, o ne tikslingam laisvalaikio leidimui. / Justė ŽIBŪDIENĖ / 58 2018 gruodis

Justės Žibūdienės nuotr.

Poilsio zonose kažkas gali įsitaisyti prie baro, kažkam patiks sėdėti prie staliukų ar ant minkštosios dalies.

Poilsis neatsiejama gyvenimo ir darbo dalis, tad darbdaviai suvokia, kad darbuotojui būtina turėti galimybę atsikvėpti nuo įtemptos veiklos. / Dmitrijus KUDINAS / Poilsio erdvė – įvaizdžio dalis

„Vinted“ biure įrengtos erdvės žaidimams ir poilsiui.

Tanios Serket nuotr.

Architektų komandai „Inblum“ vadovaujantis partneris Dmitrijus Kudinas teigė, kad šiandien poilsio erdvėms biuruose skiriama vis daugiau dėmesio. „Poilsis neatsiejama gyvenimo ir darbo dalis, tad darbdaviai suvokia, kad darbuotojui būtina turėti galimybę atsikvėpti nuo įtemptos veiklos. Kita svarbi šių erdvių funkcija – galimybė trumpam darbo vietą pakeisti į neformalią aplinką, kurioje galima patogiau jaustis, per daug neatitrūkus nuo darbų išgerti puodelį arbatos“, – sakė architektas.

Poilsio zonos neretai tampa patogia vieta, kai darbuotojas nori pabėgti nuo bendro biuro šurmulio, susikaupti kokiai konkrečiai užduočiai.

O investuodami į poilsio erdvių biuruose kūrimą, darbdaviai žino, kad ši investicija prisideda prie bendro įmonės prestižo, pozityvaus įvaizdžio kūrimo. Į darbo pokalbį atėję kandidatai vertina būsimą darbo vietą ir jos suteikiamus pranašumus. „Darbdaviai aktyviai seka tiek užsienio šalių, tiek Lietuvoje populiarėjančias tendencijas, stebi savo konkurentus ir patys stengiasi būti konkurencingi. Šiandien, kai rinkoje verda arši kova dėl darbuotojų, darbdavys laiko pranašumu galimybę būsimam darbuotojui parodyti ne tik patogų darbo stalą ar kėdę, bet ir patrauklią darbo vietą apskritai“, – pabrėžė D. Kudinas.

„Vinted“ interjero projektuotojai – Dmitrij Kudin, Laura Malcaitė, Rūta Kazėnaitė, Vytenis Ūsas.

59

Poilsio zonose, kur žmonės aktyviau leidžia laisvalaikį, paprastai dominuoja ryškesnės spalvos.

Pranašumas – ergonomiški baldai Aptardamas, kokius reikalavimus poilsio erdvių baldams kelia užsakovai, pašnekovas teigė, kad sofos patogumas anaiptol nėra svarbiausias kriterijus, kai kalbama apie biurų poilsio erdves – tai ne namai, tad pasinerti į pūkines pagalves čia nėra būtinybės. Yra kitas svarbus kuriamo komforto aspektas – galimybė reguliuoti biuruose esančius baldus, atsižvelgus į darbuotojų poreikius.

Kie kvienas žmogus unikalus, tad ir poreikiai gali skirtis, o jei baldas lankstus ir yra daug jo naudojimo variacijų, galimybė kiekvienam surasti jam patogią poziciją – didesnė“, – teigė pašnekovas.

Paklaustas, kokias grindų dangas šiuo metu dažniausiai renkasi užsakovai biurų poilsio

erdvėms, D. Kudinas atsakė, kad šiuo metu esama itin didelio grindų dangų pasirinkimo: „Stengiamės klientams siūlyti naujoves ir padrąsinti juos eksperimentuoti, bet svarbu nepamiršti, kad danga privalo atlikti savo funkciją ir vienas ar kitas sprendimas turėtų būti padiktuotas ir pragmatiškų priežasčių.“ Pasak architekto, kartais paprastesnės dangos pasirinkimas gali būti labiau pasiteisinantis sprendimas nei ilgos išskirtinumo paieškos. „Jei kalbame apie žaidimų kambarį, labiau tiks viena danga, jei apie poilsio erdvę, kuri sujungta su virtuve, jau kita. Skirtingos rūšies žaidimų – kompiuterinių ar stalo teniso – kambariams gali prireikti skirtingos dangos, atsižvelgiant į jų įrengimo specifiką“, – aiškino pašnekovas.

Dariaus Petrulaičio nuotr.

Bene išskirtiniausi baldai WIX biure – pastelinių spalvų minkštasuoliai, forma primenantys kiškio ausis.

Visuomet stengiamasi išspręsti funkcionalumo problemą, o su skoniu nesusipykę interjerų kūrėjai ir užsakovai randa būdų, kaip išspręsti ir estetikos klausimus.

D. Kudinas atkreipė dėmesį, kad tose poilsio zonose, kur žmonės aktyviau leidžia laisvalaikį, paprastai dominuoja ryškesnės spalvos. „Nedažnai, bet pasitaiko, kai biure kuriama ramybės zona, kur siūlomas pasyvesnis poilsis.

Pavyzdžiui, biure įrengiama maža jogos studija, kur darbuotojai gali ateiti pasimankštinti ar dieną užsuka treneris ir ten veda mankštą. Tokia erdvė reikalauja ne ryškių spalvų ar akcentų, o ramesnių tonų. Kuriant tokius interjerus, labai svarbu atsižvelgti į būsimas patalpų funkcijas“, – sakė jis.

Sofos patogumas anaiptol nėra svarbiausias kriterijus, kai kalbama apie biurų poilsio erdves – tai ne namai, tad pasinerti į pūkines pagalves čia nėra būtinybės. / Dmitrijus KUDINAS /

60 2018 gruodis

„Skytech.Lt“ biuro interjero autorės – Vaida Atkočaitytė ir Akvilė Myško-Žvinienė.

Rekreacijai – virtuvė Vaida Atkočaitytė Interjero architektė Vis daugiau įmonių investuoja į savo biurų interjerus ne tik dėl reprezentacijos, bet ir dėl darbuotojų gerovės. Įmonių vadovai suvokia, kad psichologinis aplinkos poveikis darbuotojams yra labai svarbus, tinkamai suprojektuotas biuras padeda jiems būti produktyvesniems.

Dažnai šiuolaikiniuose biuruose nebeužtenka stilingai ir ergonomiškai įrengtos darbo vietos, svarbu įrengti ir poilsio zonas. Dideli biurai gali sau leisti turėti atskiras, tik poilsiui skirtas erdves, kur galimas tiek aktyvus, tiek pasyvus poilsis.

Mažesnio ploto biuruose virtuvei suteikiama rekreacinė funkcija, taip virtuvė ir poilsis susijungia. Šiuolaikinių biurų virtuvėse nebeužtenka kavos aparato, šaldytuvo ir mikrobangų krosnelės. Poilsio zona tapusi virtuvė privalo turėti ne tik lengvai naudojamą buitinę techniką, bet ir patogius ir tinkamai išdėstytus baldus, lengvai prižiūrimus paviršius, garso ir vaizdo įrangą.

Taip pat labai svarbus kokybiškas kelių lygių apšvietimas, kuris kurtų jaukią, namų aplinką primenančią erdvę.

Apšvietimas turi labai didelę galią transformuoti erdvę ir suteikti kelias skirtingas funkcijas. Projektuojant būtina skirti dėmesį ne tik darbo vietų, bet ir poilsio zonų apšvietimui, nes tik gerai pailsėjęs darbuotojas gali dirbti produktyviai, todėl net ir trumpos kavos pertraukėlės biuro virtuvėje turi būti kokybiškos ir atpalaiduojančios. Biurų virtuvėje-poilsio zonoje itin svarbus subtilus, minkštas, atspindėtas, ramus bendras aplinkos apšvietimas. Be įprasto funkcinio darbastalio ar stalo apšvietimo reikalingas ir bendras foninis. Tai gali būti paslėpta nišose LED juostų šviesa, sienų apšvietimas sieniniais arba kryptiniais šviestuvais. Svarbu, kad nebūtų atviros šviesos, kuri akina arba kitaip erzina, vargina ne tik dėl savo ryškumo, bet ir dėl tiesiogiai į žmogų nukreipto šviesos šaltinio.

Dažnai šiuolaikiniuose biuruose nebeužtenka stilingai ir ergonomiškai įrengtos darbo vietos, svarbu įrengti ir poilsio zonas. / Vaida ATKOČAITYTĖ /

Leono Garbačausko nuotr.

Šiuolaikinių biurų virtuvėse nebeužtenka kavos aparato, šaldytuvo ir mikrobangų krosnelės.

61

Kryptinių šviestuvų naudojimas ir jų pozicija patalpoje turi būti gerai apgalvota, jie gali būti naudojami vertikalioms patalpų plokštumoms apšviesti, suteikti jaukią šviesą. Vertikalioms plokštumoms apšviesti taip pat puikiai tinka sieniniai šviestuvai. Atsižvelgiant į dizainą, sieniniai šviestuvai gali apšviesti ir horizontalias plokštumas – grindis ir lubas, o nuo lubų atsispindėjusi šviesa patalpai gali suteikti bendro ramaus jaukumo, be to, gali vizualiai paaukštinti lubas ir sustiprinti erdvės pojūtį.

Sieniniai šviestuvai patalpoje gali tapti ne tik bendruoju, bet ir akcentiniu apšvietimu, tarnauti kaip dekoras ar skulptūra ant sienos.

Kalbant apie visiems įprastą funkcinį darbastalio apšvietimą, naudojant standartinį būdą – LED juostą po kabinamąja spintele, yra labai svarbi LED juostos pozicija ir šviesos kryptis po baldu. LED juosta turėtų būti sumontuota

taip, kad nebūtų matoma atsisėdus poilsio zonoje. Ji gali būti įgilinta arba nukreipta į sieną, nuo kurios atsispindėjusi šviesa apšviestų darbastalį ir neerzintų sėdinčio žmogaus.

Itin preciziškai reikėtų rinktis stalo apšvietimą. Tai lygiai taip pat svarbu kaip ir apšvietimas virš namų valgomojo stalo. Biuro virtuvė yra erdvė, kuri gali skatinti darbuotojus bendrauti, kuri padeda kurti vieningą darbo komandą, o tam reikalinga jauki atmosfera. Biuro virtuvės-poilsio zonai apšviesti skirtas šviestuvas turi ne tik funkciškai apšviesti stalą, bet ir suteikti jaukumo patalpai, bendro lengvo švytėjimo aplink save ant lubų, sienų ir sėdinčių prie stalo žmonių. Šviestuvas virš stalo turi subtiliai apšviesti prie stalo sėdinčius žmones, nesukurdamas stiprių dramatiškų šešėlių ant veidų. Jei patalpoje nėra bendrojo aplinkos ar akcentinio apšvietimo, patartina šviestuvą virš stalo rinktis tokį, kuris

apšviestų tiek stalą, tiek erdvę ar lubas bendrai.

Itin svarbu, kad šviestuvas neakintų ir nevargintų akių. Patartina rinktis turintį įvairių stiklinių arba tekstilinių gaubtų, kurie sureguliuoja šviesos srautą ir suteikia lengvo švytėjimo aplink save, kuria nekontrastingą švelnių šešėlių žaismą, nes praleidžia šviesą pro stiklą arba audinį. Poilsio aplinkai itin svarbi aplinkos harmonija ir ramybė.

Be pasirinktų šviestuvų rūšies labai svarbu ir šviesos kokybė bei šviesos spalvos temperatūra. Atsipalaiduoti ir nusiraminti geriausiai tinka šilta balta šviesa, tai yra 2700–3000 kelvinų, kai kuriais atvejais gali būti naudojama dar šiltesnė, žvakės liepsnos šiltumą primenanti šviesa.

Kadangi biurų virtuvės ir poilsio erdvės gali būti skirtos ne tik poilsiui, bet ir darbo susitikimams, reikėtų turėti galimybę valdyti šviesos intensyvumą ar net šviesos temperatūrą. Taip patalpa tampa daugiafunkciškesnė.

Leono Garbačausko nuotr.

„Smart Cars“ biuro interjero autorė – Vaida Atkočaitytė.

62 2018 gruodis

sprendimas

Ergonomika darbuotojų gerovei dr. Jurgita ŠAKĖNAITĖ Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedros lektorė

Ergonomikos reikalavimai – pagrindinė priemonė, skirta kokybiškai darbo aplinkai sukurti ir jai tobulinti, išvengiant rizikos darbe, pagerinant žmonių gerovę ir didinant darbo našumą. Ergonomikos reikalavimai – prevencinis požiūris, projektuojant ir įrengiant darbo aplinką bei parenkant naudojamą įrangą.

Idealiai pritaikomi visuose projektavimo ir naudojimo etapuose jie padeda visapusiškai ir tinkamai atsižvelgti į žmogų.

Įpareigoja kurti kokybišką darbo aplinką

K

cija, nesuteikiama paslaugų, naudojamos privalomojo sveikatos draudimo fondo ir Valstybinio

socialinio draudimo fondo lėšos. Nuostolių patiriama ir dėl to, kad darbuotojai, susirgę profesine liga, netenka dalies darbingumo. Tai neigiamai veikia šalies ekonominį vystymąsi ir socialinės apsaugos sistemos tvarumą.

Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į ergonominių rizikos veiksnių valdymą. Saugių ir sveikų darbo sąlygų užtikrinimas yra naudingas ir darbuotojams, ir verslui, galiausiai visuomenei.

Taigi, būtina rengti specialistus. Ergonominius tyrimus įmonių darbo vietose paprastai atlieka darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų specialistai. Jie yra rizikų darbo vietose tyrėjai. Deja, tokių specialistų Lietuvoje trūksta.

Bando kompensuoti specialistų stygių VGTU Statybos fakulteto Statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedros mokslininkai jau 9 metus organizuoja ,,Ergonominių rizikos veiksnių vertinimo“ mokymus, kurie skirti įmonių saugos ir sveikatos padalinių darbuotojams, vadybininkams, konstruktoriams ir procesų technologams, taip pat tarnybų, teikiančių įmonėms rizikos veiksnių tyrimo paslaugas, specialistams. Mokymuose gali dalyvauti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį arba jam prilygstantį išsilavinimą. Nuo 2009 m. VGTU parengti 128 ergonomikos specialistai, patvirtinus Ergonominių rizikos veiksnių vertinimo kursų programą. Asmenys, išklausę šią programą, gauna atestatą, galiojantį 5 metus.

Darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai per mokymus įgyja žinių apie riziką ir pavojus, atsirandančius dėl ergonominių rizikos veiksnių keliamos rizikos darbuotojų sveikatai, sužino teisės aktus, reikalavimus, standartus, metodikas, susijusias su ergonominių rizikos veiksnių nustatymu. Turint šių žinių, galima taikyti techninės pažangos priemones įrengiant darbo vietas, parenkant darbo priemones, atitinkančias darbuotojo galimybes, tinkamai jas išdėstyti, informuoti darbuotojus apie darbo vietas ir darbo priemones, keliančias ergonominių veiksnių riziką. Taip didinamas darbo produktyvumas, gerinama jo kokybė, sukuriant geresnę saugos kultūrą. Darbuotojai tampa labiau motyvuoti, patenkinti darbu, mažėja nelaimingų atsitikimų darbe, su darbu susijusių ligų, mažiau gamybos trukdžių ir nuostolių dėl žmogaus klaidų, geresnė kokybė, atliekamos teisingos operacijos su minimaliomis pastangomis, sykiu mažėja sąnaudos. Ergonomikos specialistų ekonominė nauda – abipusė, t. y. ir valstybei, ir dirbantiems žmonėms.

pixabay.com nuotr.

iekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi būti saugi, patogi ir nekenksminga sveikatai, įrengta pagal darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Ji turi būti pritaikyta konkrečiai darbų rūšiai ir tam tikros kvalifikacijos darbuotojui, įvertinus antropometrines, fiziologines, fizines, psichines savybes, sykiu sukurti sąlygas, kurios skatintų darbo našumą ir užtikrintų saugumą.

Neergonomiška darbo vieta gali sukelti įvairių negalavimų ar net traumų. Pavojus kyla atliekant monotoniškus darbus, ypač jei jie atliekami nepatogioje padėtyje, ilgą laiką stovint ar sėdint, esant vibracijai ar triukšmui, dirbant per aukštos ar per žemos temperatūros patalpoje.

Rizika darbo vietoje taip pat kyla dėl neergonomiškų darbo vietų ir užduočių parinkimo, kurios gali sukelti fiziologinį ir psichologinį stresą, nepasitenkinimą darbu.

Pagal galiojančius teisės aktus tiek naujai kuriamoms, tiek esamoms darbo vietoms turi būti įvertinta profesinė, taip pat ir ergonominių rizikos veiksnių keliama rizika.

Tiek darbdavių, tiek pačių darbuotojų rūpinimasis sveikata šalyje dar neturi tvirtų tradicijų ir reikiamo vidinio poreikio ergonominių rizikos veiksnių darbo aplinkoje valdymui, mažinant ergonominių rizikos veiksnių neigiamą poveikį dirbantiems žmonėms. Dėl profesinių ligų per nedirbtas darbo dienas nepagaminama produk-

63

Sukurta oriai senatvei Prognozuojama, kad 2030 m. kone trečdalis lietuvių bus vyresni nei 65 metų.

Kristina BUIDOVAITĖ

Kadangi senyvo amžiaus žmonės yra viena gausiausių socialinių paslaugų vartotojų grupių, šalyje didėja poreikis socialinėms globos paslaugoms namuose, dienos socialinėms globos paslaugoms ir ilgalaikėms socialinėms paslaugoms stacionariose globos institucijose. Baigiamajame bakalauro darbe „Senjorų rezidencija Skaudvilėje“ (vadovas – prof. Rolandas Palekas) Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto absolventė Gabija Rutkūnaitė pasiūlė sprendimą – senjorų rezidenciją.

Rezidencija – oriai senatvei

Net ir patys senoliai dažnai gėdijasi gyvenimo senjorų namuose. Baigiamojo darbo autorė ietuvoje šiuo metu veikia 107 siūlo projektuoti tokius namus, kuriuose senjorai galėtų senti oriai. globos įstaigos pagyvenusiems Projektuojant senelių namus, anot G. Rutkūžmonėms, kuriuose įsikūrę daunaitės, būtina kovoti su vyraujančiu požiūriu, kad giau kaip 5 tūkst. senyvo amšie namai yra nyki, institucionalizuota įstaiga, kužiaus gyventojų. Įstaigų skaičius rioje neegzistuoja privatumas, yra ribojamos gyšaliai yra nepakankamas, nes net 60 proc. noventojų laisvės. Kitas svarbus aspektas: senjorinčiųjų patekti į globos namus turi laukti eilėse. rai susiduria su laisvo laiko pertekliumi, o globos Lietuvoje vis dar manoma, kad senelių namai yra namai nesuteikia įvairių laisvalaikio praleidimo nyki prieglauda, o vaikai, atidavę tėvus ilgalaikei socialiniai globai, dažnai smerkiami.

L

64 2018 gruodis

galimybių. Žmogui senstant svarbu ne tik jį slaugyti, bet ir tenkinti jo socialinius, savirealizacijos poreikius. Dėl šios priežasties, projektuojant senelių namus, reikėtų numatyti vietų įvairioms vei kloms, kurių senjorai galėtų noriai imtis. Taigi, įvertinus vyraujančias tendencijas, manoma, kad senelių namai turėtų ir atitikti standartinius poreikius, ir skatinti senjorų veiklumą.

Baigiamojo darbo autorės tikslas – suprojektuoti tokius senelių namus, kurie užtikrintų visavertį ir orų žmogaus senėjimą, tad svarbiausi

studijos

projektuojamų globos namų uždaviniai yra tenkinti psichologines, socialines, kultūrines ir dvasines kiekvieno jų gyventojo reikmes, sudaryti jiems tinkamas gyvenimo sąlygas, užtikrinti medicininį, materialinį ir buitinį aptarnavimą.

Senjorų rezidencija Skaudvilėje projektuojama prie Giržadų kaimo ribos, Skaudvilės seniūnijoje, Tauragės rajone. Sklype stiprus gamtinis pradas – nagrinėjamoje teritorijoje auga, ją supa ir nuo vėjų dengia dideli išraiškingi medžiai. Sklype yra išlikę du pastatai: plytinis namas (lauko virtuvė) ir medinio karkaso ūkinis pastatas. Šis yra itin vertingas dėl savo medinės karkasinės konstrukcijos. Kasmet prastėjanti apylinkių medinių pastatų būklė skatina išsaugoti jau esamas struktūras, jų nenaikinti ir taip giliau suvokti medinės architektūros svarbą apylinkių kultūrinei tapatybei. Dėl šių priežasčių pasirinkta esamus pastatus renovuoti ir pritaikyti naujas funkcijas.

Projektuojamą kompleksą sudaro septyni pastatai, kurių du renovuojami.

GAMTOS IR ŽMOGAUS SINTEZĖ

65

Laikosi dermės su aplinka Projektuojamą kompleksą sudaro septyni pastatai, kurių du renovuojami. Atsižvelgus į šalia esančio kaimo struktūrą, nuspręsta nesiūlyti vientiso didelio tūrio, todėl projektuojamas taškinis užstatymas, kai gyventojai grupuojami pagal priežiūros poreikį. Kitaip tariant, grupuojama į savarankiškus, reikalaujančius intensyvios priežiūros ir pensionate gyvenančius žmones.

Siūlomu taškiniu užstatymu „uždaroma“ esamo Giržadų kaimo struktūra. Pensionatas su klinika sujungtas stikliniu pasažu, kad gyventojams nereikėtų eiti per lauką.

Kompleksas įrengiamas dviem etapais – pirmajame apgyvendinami 28 seneliai, antrajame – 24. Pirmuoju etapu projektuojama klinika, restoranas, svečių namai (pritaikomas buvęs ūkinis pastatas), dirbtuvės, du gyvenamieji korpusai ir koplyčia, antruoju pristatomi dar du gyvenamieji korpusai ir baseinas. Kadangi baseinas pasirinktas projektuoti antruoju etapu, jis statomas atskirai, nejungiant jo su gyvenamaisiais korpusais.

Baseinu galėtų naudotis ir apylinkių gyventojai.

Pagrindinis architektūrinis principas, kurio laikosi baigiamojo darbo autorė, kontekstualiai įsilieti į gamtą, jos neįrėminti, leisti jai atsiskleisti.

Harmonija pasiekiama taškiniu užstatymu, smulkiu masteliškumu, medžiagiškumo ir spalviškumo sprendiniais.

Tiek lauko erdvių, tiek pastatų charakteris glaudžiai susietas su šalia esančiu Giržadų kaimu ir vyraujančia topografija. Tradicinei kaimo architektūrai būdingas stogų šlaitiškumas, tad pasiūlytas panašus daugiašlaitis principas. Pasirinkta atkartoti kaimo struktūrą, pastatai sudėliojami palei naujai formuojamą pėsčiųjų taką. Kiekvienas

66 2018 gruodis

pastatas skirtingoje altitudėje ir orientacijoje, išsidėstę aplink pėsčiųjų gatvę, alėją, taigi, taip suformuojama nauja kaimo bendruomenė.

Kompleksą siūloma įrengti ne didesnį nei dviejų aukštų, kad jis nekonkuruotų su esamu Giržadų kaimu. Projektuojamas senelių namų kompleksas sukuria dinamišką, tvarkingą koncepciją, jaukią erdvę ir organiškai įsilieja į gretimų pastatų tūrinę kompoziciją.

Gyventojai senjorų rezidencijoje grupuojami pagal priežiūros poreikį.

Dermė su aplinka Seneliams siūloma imtis sodininkystės ir daržininkystės, todėl įrengiami sodeliai pirmuose aukštuose ir bendrasis vidinis kiemas antrajame aukšte, aplink kurį organizuojamos gyvenamosios patalpos. Žiemą seneliai gali rūpintis žiemos sodu viduje, taip norint gamtą „įnešti“ į vidų.

Projektuojamame komplekse siūloma vertikalaus geoterminio šildymo sistema. Mechaninis vėdinimas sustiprinamas natūraliu, kadangi visi langai gali būti atidaromi, o sušilęs oras gali išeiti per vidinį kiemą antrajame aukšte. Taip pat siūloma surinkti lietaus vandenį ir jį naudoti tualetuose, skalbyklose ir sodo priežiūrai. Laikančioji konstrukcija susideda iš CLT (angl. Cross laminated timber) plokščių dėl jų žemo CO2 pėdsako ir dėl jų greito montavimo proceso.

Taip pat siūloma naudoti bevaržtes jungtis siekiant būti kuo darnesniu pastatu.

Projektuojant pastato interjerą ir eksterjerą medžiagiškumui siūloma naudoti kuo natūralesnes medžiagas – medį, tinką ir stiklą. Interjere stengiamasi koncentruotis į gamtą, todėl medžiagos parinktos santūrios. Taigi, senelių namai suvokiami kaip konteksto dalis: tiek esančio kaimo, tiek gamtinės aplinkos.

Projektuojamas senelių namų kompleksas sukuria dinamišką, tvarkingą koncepciją, jaukią erdvę ir organiškai įsilieja į gretimų pastatų tūrinę kompoziciją.

studijos

Siūloma imtis sodininkystės ir daržininkystės, todėl įrengiami sodeliai pirmuose aukštuose ir bendrasis vidinis kiemas antrajame aukšte.

67

rchitektų ir dizainerių darbas primena grojimą orkestre

Verslo centro priimamojo stalą suprojektavo architektas P. Daugis su kolegomis iš architektų studijos „Heima“.

Žinia, kad kėdę ar kitą baldą sukūrė ne baldų dizaineris, o architektas, dažnam kelia Inga LUKŠYTĖ

nuostabą. Juk architektų darbas įprastai siejamas su pastatų tūrių projektavimu. Visgi tiek architektai, tiek dizaineriai sutinka – kūrybinė sinergija į naudą išeina visiems, o bendrą architektų ir baldų dizainerių darbą lygina su grojimu orkestre.

Įspūdingas stalas tapo vizitine kortele ostinės centre esančio biurų pastato „Green Hall 2“ lankytojus pasitinka įspūdingas verslo centro priimamojo stalas. Šio unikalaus baldo autorius – architektas Povilas Daugis su kolegomis iš architektų studijos „Heima“. Architektų kurtų baldų biurų pastate yra ir daugiau – ir ne tik jame. „Mes kūrėme pagrindinį holo akcentą – priimamojo stalą. Keliuose biuruose, tarp jų ir „Investuok Lietuvoje“, šiuo metu galima rasti mūsų studijos kurtų kavos staliukų. Tai nebuvo užsakymas konkrečiam biurui, juos gaminome kaip serijinės gamybos produktą“, – sakė architektas.

Pirmasis baldas, kuris paskatino drąsiau žengti į baldų dizaino pasaulį, anot pašnekovo, buvo veidrodis. Netrukus jauni specialistai ėmėsi ir sudėtingo registratūros projekto verslo

Norbert Tukaj nuotr.

S

68 2018 gruodis

cen trui. Panašu, kad „Heimos“ komandai pavyko nutverti sėkmės paukštę už uodegos, mat, susidorojus su šiuo iššūkiu, vienas po kito pasipylė užsakymai projektuoti interjerus.

Sudėtinga struktūra ir „lukštas“ P. Daugis atviravo, kad biurų pastato registratūros projektas – vienas ambicingiausių, kuriuos iki šiol yra tekę įgyvendinti. „Verslo centro „Green Hall 2“ hole esantis stalas – vienas sudėtingiausių mūsų kurtų baldų projektų. Registratūros konstrukciją sudaro vientisas baltas luitas. Jis yra itin skulptūriškos formos, tad iššūkiu tapo šios formos gamyba. Problemų kėlė ir dydis, nes konstrukcijos ilgis siekė apie keturis metrus“, – teigė pašnekovas.

Anot architekto, formos „suvaldymas“ realybėje – tik dalis problemos, juk prieš tai viską reikėjo detaliai nubraižyti popieriuje ir pateikti gamintojui, kad jis ne tik sugebėtų suprasti

architektūra

Būna tokių atvejų, kai visai nesvarbu, koks kūrybiškas būsi ar kokių nestandartinių dalykų sugalvosi, užsakovas gali norėti visai ne to. Todėl labai svarbu išsiaiškinti užsakovo poreikius ir lūkesčius. / Povilas DAUGIS /

brėžinius, bet ir pagaminti patį baldą nenutoldamas nuo pirminės vizijos.

Sudėtinga konstrukcijos forma niekaip negalėjo paneigti ir funkcionalumo lūkesčio: „Teko ieškoti sprendimų dėl stalčių, įvadų laidams, liftų kontrolės pultelių įrengimo. Į stalviršį sėkmingai integravome belaidžius telefonų kroviklius“, – komentavo P. Daugis. Architektas prisiminė, kad visų pirma buvo sukurta sudėtinga baldo vidaus struktūra, o paskui jos buvo lipdomas „lukštas“.

Iššūkis kūrėjui ir užsakovui Paklaustas, ar tokią projekto koncepciją padiktavo užsakovo turėta vizija, ar kūrėjų pasiūlyta idėja, pašnekovas pabrėžė, kad visada tokiais atvejais viską lėmė abiejų veiksnių sintezė. „Būna tokių atvejų, kai visai nesvarbu, koks kūrybiškas būsi ar kokių nestandartinių dalykų sugalvosi, užsakovas gali norėti visai ne to. Todėl labai svarbu išsiaiškinti užsakovo poreikius ir lūkesčius.

Kartais įvyksta toks nesusikalbėjimas, kai architektai iš karto nesumoja, kad čia būtent tas užsakovas, kuriam galima siūlyti ką nors įdomesnio.

Lietuvoje nestandartinių projektų įgyvendinama labai nedaug, kartais negali net atspėti, kad čia būtent tas užsakovas, kuris ryšis netradiciniam sprendimui“, – svarstė pašnekovas. Kur kas dažniau tarsi susitaikoma su tuo, jog įdomesnės idėjos niekam nereikalingos, be to, daugelis mano, kad jas įgyvendinti kainuos labai brangiai.

Anot architekto, svarbiausia laiku sugebėti užčiuopti, kad projektas nestandartinis ir kūrėjas gali išeiti už tradicinius sprendimus diktuojančių ribų. „Šiuo atveju iš pradžių atrodė, kad tokios formos neįmanoma pagaminti. Svarstėme, kas galėtų ją ne šiaip pagaminti, o pagaminti gražiai. Dirbant atsiranda pagalbininkų, rangovų, kurie pasiryžę idėją kokybiškai įgyvendinti. Tada apima džiaugsmas, kad gali pavykti ir tai nebus tavo turimos idėjos parodija“, – džiaugėsi architektų biuro „Heima“ architektas.

Veidrodis MUDU („HEIMA architects“, gamintojas „jot.jot“).

69

Architektų taikinyje – ne tik erdvės

ar baldas, reikia tik pakeisti mastelį. Tenka

Anot jo, architektai, kurie kuria dizainą, pa-

P. Daugis pasakojo, kad pats ne kartą matė nustebimą pašnekovų akyse prakalbus apie tai, kad architektai kuria ir baldus. „Tradiciškai manoma, kad architektai dirba prie formų ir er dvių, todėl kartais kam nors gali pasirodyti, kad čia ne jų sritis. Jei kam nors papasakoju, kad projektuojame staliuką, išgirstu nustebimą: „Ar tai jūsų darbas staliukus projektuoti?“ Ir tada tenka aiškintis, kad tą galime daryti ir mes“, – šypsojosi pašnekovas.

Architektai, anot P. Daugio, dar studijų metu mokomi esminių principų, kaip pagaminti vieną ar kitą daiktą, kad jis būtų funkcionalus ir estetiškas. Nėra didelio skirtumo, ar tai būtų pastatas,

spręsti, ne kaip kokia nors sankryža ar alėja funkcionuoja, o kaip atrodys koks nors stalčiuko plyšelis. Principai, problemos ir sprendimo būdai – dažnai panašūs.“ Kai prie naujo baldo projekto sėda architektas – ar estetika laimi prieš funkcionalumą? „Kiekvieno užsakovo prioritetų skalė yra skirtinga. Vieniems svarbu, kad viskas būtų padaryta tvarkingai ir nebrangiai, o kitiems svarbu įgyvendinti savo ambiciją, kūriniu pasiekti ko nors daugiau, sukurti pridėtinę vertę, išbandyti kažką įdomesnio. Kūrėjai kartais būna linkę vieną kitą projektą įgyvendinti į jį investuodami daugiau laiko ir lėšų, bet siekia padaryti jį prestižinį“, – apie kūrybos virtuvę pasakojo pašnekovas.

prastai jau būna daug pasiekę architektūros srityje. „Jie mėgsta uždėti savo prekės ženklą, kad konkrečią kėdę kūrė konkretus architektas. Pastatą pastatai tik vieną, o kėdę galima parduoti ir tūkstantį kartų, – sakė P. Daugis. – Architekto vardas padeda produktui būti patrauklesniam.

Mūsų atveju – atvirkščiai – pabandėme ir kūryba buvo pastebėta tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.“

gali pasiūlyti geras kainas“, – apie dizainerių paslaugų poreikio tendencijas šnekėjo pašnekovas.

D. Razauskas atkreipė dėmesį, kad dideliuose biurų pastatuose architektų dažniausiai prašoma įrengti tokias patalpas kaip virtuvėlės ar registratūros. Tiesa, šis darbas patikimas viso pastato interjerą projektavusiems specialistams. „Kai vienas iš bankų įsikūrė naujame dangoraižyje, pagal specialų užsakymą jam baldus gamino žinomi baldų gamintojai. Taip buvo siekta išlaikyti vientisą ir išskirtinį visų banko erdvių stilių. Dabar dažnai įmonės pasirenka iš rinkoje esamų baldų pasiūlymų. Pasiūla tikrai didelė ir galima rasti labai įdomių variantų“, – sakė dizaineris.

Gamino baldus prezidentei

Dizainerių pagalba – išskirtiniams projektams Dizaineris Dalius Razauskas pasakojo, kad, jei prieš 10–15 metų baldų dizaineriai sulaukdavo daug užsakymų biuro baldams projektuoti, tai dabar juos į pagalbą kviečiasi dažniausiai tik itin išskirtinius projektus įgyvendinantys vystytojai. „Šiuo metu biurai kuriasi naujuose dideliuose biurų pastatuose ir šioje srityje vyksta itin didelė plėtra. Kadangi kalbame apie didelę darbų apimtį, tai dažniausiai biurams parenkami tipiniai baldai. Tokius baldus renkasi visi didesni baldų rinkos žaidėjai – tiek Lietuvos, tiek užsienio. Šios įmonės biuro baldus gamina dideliais kiekiais ir

70 2018 gruodis

Staliukai DEDU („HEIMA architects“, gamintojas „jot.jot“).

Baldų dizainerių paslaugų, anot pašnekovo, prireikia tuomet, kai reikia sukurti daiktą konkrečiam interjerui. „Mes gaminome stalą, prie kurio šiuo metu dirba prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šis stalas jau atitarnavo dvi kadencijas, bet kadangi jis pritaikytas būtent Prezidentūros rūmų interjerui, tai veikiausiai juose ir liks“, – teigė D. Razauskas.

Kalbėdamas apie užsakovų baldų rinkimosi kriterijus, dizaineris paminėjo, kad jie ieško kokybės, o ir autoriaus intelektinei nuosavybei atsiranda vis daugiau pagarbos. „Žmonės, kurie gali sau leisti kurti išskirtinį interjerą, perka kokybiško vakarietiško dizaino baldus. Sukurti aukštos

Dariaus Petrulaičio nuotr.

????????

Prezidentūros stalo architektė Ramunė Gasperaitienė.

kokybės vienetinį baldą gali kainuoti tiek pat ar net brangiau nei perkant iš garsaus italų gamintojo. Anksčiau buvo linkstama kopijuoti tam tikras tendencijas, o dabar vogti darosi nepriimtina ir vėl imama vertinti autorinės idėjos svarbą“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.

Interjerus paprastai kuria interjerų architektai ir jie tarsi orkestro dirigentai užduoda stilistinį toną baldams, o baldų dizaineris būna tarsi muzikantas orkestre – jis turi žvilgčioti į dirigentą. Žinoma, būna atvejų, kai baldų dizaineriai gauna groti solo partijas.

Atiduoda duoklę funkcionalumui Modernių biurų interjeras ir baldai neretai tampa savotiška įmonės įvaizdžio vizitine kortele, tad kuris kriterijus svarbesnis – baldų funkcionalumas ar estetika, unikalus stilius? „Šiandien vienu svarbiausių reikalavimų biurų baldams tapo ergonomiškumas. Siekiama, kad baldai galėtų kuo geriau atliepti jais besinaudojančių žmonių poreikius. Kalbu apie reguliuojamo aukščio stalus ir kitas papildomas funkcijas – jų buvimas tam tikra prasme šiek tiek riboja estetinės raiškos galimybes“, – pasakojo pašnekovas. Įmonės vis daugiau dėmesio skiria darbo aplinkos ir nuotaikos kūrimui per interjerą. Žinoma, kiekvienu atveju sprendimus

pakoreguoja kaina ir biuro apstatymo sąnaudos, taigi, rečiau investuojama išskirtinai į dizainą, bet dažniau į funkcionalumą.

Architektų ir dizainerių orkestras Daugeliui kelia nuostabą, kad dažnai architektai neapsiriboja vien didelių erdvių, statinių projektavimu ir drąsiomis idėjomis tarsi įsiveržia į baldų dizainerių teritoriją, bet D. Razauskas priminė, kad stebėtis čia niekuo nereikėtų: „Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, tai baldus pirmieji pradėjo kurti architektai. Dizainerių profesija kaip atskira atsirado vėliau, o iki tol puikiai baldų dizainą kūrė būtent architektai.“ Bendrą architektų ir baldų dizainerių darbą pašnekovas palygino su grojimu orkestre. „Interjerus paprastai kuria interjerų architektai ir jie tarsi orkestro dirigentai užduoda stilistinį toną baldams, o baldų dizaineris būna tarsi muzikantas orkestre – jis turi žvilgčioti į dirigentą. Žinoma, būna atvejų, kai baldų dizaineriai gauna groti solo partijas“, – šyptelėjo dizaineris.

/ Dalius RAZAUSKAS /

71

interjeras

ešimt metrų kalnų Architektų biuro „B Architects“ suprojektuota „Bonobo“ laipiojimo olomis Kristina BUIDOVAITĖ

salė – viena pirmųjų Lietuvoje, taigi, architektams Kastyčiui Bieliauskui ir Eugenijui Byčenkovui, prieš pradedant interjero projektavimo darbus, teko pasidomėti, kaip panašūs objektai projektuojami užsienyje. Nemažai dėmesio prireikė detalizuojant trasų funkcijas, salės parametrus, sykiu viską komponuojant taip, kad būtų pasiektas patrauklus estetinis ir vizualinis sprendimas.

72 2018 gruodis

Užtikrino patogų judėjimą onobo“ laipiojimo olomis salė įkurdinta patalpose, kuriose prieš tai veikė automobilių, vėliau baldų salonai, taigi, patalpų suplanavimas nebuvo pritaikytas naujai veiklai.

Prieš pradedant projektavimo darbus, buvo įvertintas konstruktyvas: ką buvo galima griauti, o ką privalu palikti. Vėliau ėjo užsakovo suformuluotos užduoties įgyvendinimas kiek didesnėse nei 500 kv. m ploto patalpose, kuriose kone 270 kv. m plotas buvo skirtas pagrindinei laipiojimo olomis salei.

„B

„Svarbiausia tekusi užduotis mums – suvaldyti judėjimą patalpose: lankytojai, patekę į registratūrą, gali nesunkiai pasiekti persirengimo kambarius, sporto salę, mokymų kambarį, pagrindinę laipiojimo erdvę. Prie kiekvieno persirengimo kambario suprojektuoti sanitariniai mazgai, dušų zonos. Iš bendro koridoriaus, greta registratūros, patenkama į bendrą sanitarinį mazgą, darbuotojams skirtas technines ir pagalbines patalpas. Planuojant erdves, labai svarbus mokymų kambarys, kuris skirtas ne tik suaugusiųjų mokymams, metodinės medžiagos pristatymams, bet ir vaikų edukacijai, renginių, skirtų supažindinti su šia sporto šaka, organizavimui.

Mokymų kambario vieta parinkta taip, kad per

Objekto adresas: Savanorių pr. 180, „Bonobo“ salės alpinizmo centras.

Projektavimo ir įgyvendinimo metai: 2018 m.

Norbert Tukaj nuotr.

Projektuotojas: architektų biuras „B Architects“.

Architektai: Kastytis Bieliauskas ir Eugenijus Byčenkovas.

73

interjeras LED profilių grafinis raštas savotiškai atkartoja pagrindinės laipiojimo salės sienų rel­jefų kampuotumą.

berėmio stiklo vitrinas būtų matoma pagrindinė laipiojimo salė“, – pasakojo K. Bieliauskas.

Administracijai skirtas kabinetas suplanuotas koridoriaus gale. Treniruoklių ir treniruočių salė – erdvėje, į kurią nepatenka tiesioginė saulės šviesa. Šioje zonoje numatyti visi būtiniausi treniruočių elementai, sporto įrenginiai.

Lankytojų laukianti naujovė – treniruočių siena „Moonboard“, kurią visame pasaulyje naudoja pradedantieji ir patyrę alpinistai. Su mobiliąja aplikacija susieta siena leidžia rinktis įvairaus sudėtingumo treniruočių trasas.

Nevengė ryškių spalvų intarpų

atkartoja pagrindinės laipiojimo salės sienų reljefų kampuotumą. Siauri LED šviestuvų profiliai tęsiami ir koridoriuose, kur ramių spalvų fone kuriamas savotiškas judėjimo kryptingumas ir minimalistinis žaismingumas.

Sienų, grindų spalvos parinktos monotoniškos, derančios su eksponuojamomis betono lubomis. Spalvine gama išsiskiria dušų erdvės: vyrų – geltonos, moterų – rausvos spalvos plytelėmis išklijuotos sienos ir grindys kuria žaismingas erdvių „kapsules“ monochrominiame fone.

Didžiausias dėmesys skirtas funkcijai – pagrindinėje laipiojimo salėje „Bouldering“ 4 m aukščio trasų judėjimui ratu, virstant aukštomis, 10 m

Kibių spalvų spektras suteikia daug dėmesio, tad nuspręsta pačias sienų konstrukcijas salėje dažyti keliomis dominuojančiomis pilkos, mėlynos ir baltos spalvomis, primenančiomis kalnų, jų viršukalnių ir dangaus spalvas. Tokiu būdu išieškotos charakteringiausios reljefo plokštumos įgauna skirtingus tonus, šešėlius.

Pagrindinės salės lokacija dėkinga pasaulio šalių atžvilgiu – šviesos čia nestinga nuo pietų iki vakaro, tad ir patys laipiojimo sienų reljefai, kuriami šešėliai keičia tonus pagal saulės judėjimą ir kampą.

Anot „B Architects“ architekto E. Byčenkovo, šis objektas jo darbų sąraše – vienas įdomesnių. „Visų pirma, labai skirtingi erdvių parametrai, skiriasi na-

Treniruoklių salėje atidengus lubas, anot architekto, perdangas nuspręsta akcentuoti. Grubi konstrukcijų spalva ir faktūra, tamsi vyraujančių spalvų gama, gale salės sumontuota veidrodžių siena kuria unikalų erdvės pojūtį, o apšvietimui pasirinktas LED profilių grafinis raštas savotiškai

aukščio trasomis. Beje, architektai pasiūlė išnaudoti salės aukštį ir virš 4 m laipiojimo sienų sukurti poilsio zoną, iš kurios atsiveria neįprastas matymo kampas. Atvykę tėvai gali stebėti sportuojančius vaikus, sėdėti ant sėdmaišių, taip pat tai puiki vieta stebint varžybas ar tiesiog norint apžvelgti Savanorių g. panoramą besileidžiant saulei.

tūralus apšvietimas, o ir funkcija nėra dažna, nepaisant to, kad dalis erdvių planuota atsižvelgiant į sporto kompleksams būdingą zonavimą. Visgi spalvos, naudojamos medžiagos ar funkcija nebūtų efektinga, jei erdvėmis nesinaudotų žmogus, kurio judėjimas kuria pačią gražiausią dinamiką interjere“, – reziumavo architektas E. Byčenkovas.

74 2018 gruodis

Spalvos, naudojamos medžiagos ar funkcija nebūtų efektin­ga, jei erdvėmis nesinaudotų žmogus, kurio judė­jimas kuria pačią gražiausią dinamiką interjere.

Norbert Tukaj nuotr.

/ Eugenijus BYČENKOVAS /

75

architektūra

itokia architektūra Ką eksperimentai architektūroje ar interjere sufleruoja apie architekto užKristina BUIDOVAITĖ

mojus ir filosofiją, ką sufleruoja eiliniam vertintojui ir ką reiškia nestandartinių sprendimų nepabūgusio užsakovo kišenei?

Aidas Barzda, „YCL studio“ architektas

„Graubünden“ parlamento įėjimas.

Nestandartas architektūroje ar interjere galėtų būti išskirtas keliais aspektais: nestandartinė forma ar tūris, nestandartinė funkcija ar funkcijos adaptacija naujai erdvės išraiškai, nestandartinė problemos ar funkcijos analizė naudojant naujas ar neįprastas medžiagas, sukuriant naują ar kitą rezultatą kasdieniniame naudojime. Greičiausiai galėtų būti ir dar daugiau segmentų, kurie smulkiai ar nežymiai pabrėžtų nestandartinės architektūros ar interjero kūrybą, bet daugiau mažiau jie atsiranda iš šių kelių segmentų. Visais laikais įspūdį bandyta pasiekti per kūrybinį procesą, nesvarbu, ar tai būtų tūrinė išraiška, ar vidaus erdvė. Kalbant apie šių laikų architektūrą ir

interjerą, tai irgi yra kiekvieno architekto širdyje per nestandartinius sprendimus pasiekti estetinę ar funkcinę pusiausvyrą.

Nagrinėjant kelis pavyzdžius, būtų įdomu paanalizuoti, tarkime, Valerio Olgiati darbą – „Graubünden“ parlamento įėjimą. Iš pirmo žvilgsnio tai lyg neaiškus formų ir netiesių linijų kratinys, kuris turi savotišką kompoziciją, kurios paprastai įvertinti ir negali, bet supratimas, kad būtent šis kūrinys yra estetikos ir konstruktyvo žaidimas šiuolaikinėje architektūroje, ir padaro jį neįtikėtinu pavyzdžiu, kas gali būti nestandartas mūsų laikais.

Kiekviena forma, dalyvaujanti šioje kompozicijoje, turi neįtikėtiną konstruktyvinę reikšmę, kiekvienas storis, linkis ir forma yra apskaičiuota iki maksimumo. Pakeitus bet kurią formą ar jos poziciją, šis statinys nestovėtų. Tai yra puikus kūrybinis balansas, kurį įvertinti galima tik analizuojant jo struktūrą.

Kiekvieno architekto širdyje – per nestandartinius sprendimus pasiekti estetinę ar funkcinę pusiausvyrą. / Aidas BARZDA / 76 2018 gruodis

Shigeru Banas kartoną pritaikė šiuolaikinei architektūrai.

Kitas įdomus pavyzdys, kuris nagrinėja tam tikrą medžiagiškumo nestandartą, yra Shigeru Bano kūryba ir būtent jo požiūris į kartono pritaikymą šiuolaikinei architektūrai. Visi jo šio etapo darbai paremti kruopščiu kartono analizavimu ir jo pritaikymu pastato konstrukcinei ir estetinei daliai. Jo noras atrasti pigią ir kartu estetišką medžiagą buvo įvertintas aukščiausiu apdovanojimu architektūroje – Pritzkerio architektūros apdovanojimu. Kartoniniai statiniai yra vieni išskirtiniausių jo darbų, parodžiusių nestandartinį požiūrį į nusistovėjusias architektūros ir konstrukcijų taisykles.

Kartonas gaminamas iš perdirbtų medžiagų, įvairaus storio ir ilgio. Tai daug pritaikymo galimybių turinti medžiaga.

Nestandartinė pirminės funkcijos adaptacija labai stipriai pastebima architekto Ricardo Bofillo namuose ir biure. Buvusi cemento gamykla buvo prikelta dėl architekto užsidegimo ir vizijos.

Namai ir biuras – po vienu stogu. Pirminė gamyklos funkcija sukūrė neįtikėtinų erdvių ir įkvėpimo naujam gyvenimui.

Buvusi cemento gamykla virto namais ir biuru.

„Nakagin Capsule Tower“ – organinių formų ir supers truktūros derinys.

77

Siurrealizmo ir tapybiško žavesio turinti er dvė tapo įkvėpimu daugeliui žmonių iki šiol. Keli klasikiniai pavyzdžiai, kurie įaugo į chrestomatinę architektūros istoriją iki šių dienų. „Nakagin Capsule Tower“ – japonų metabolizmo judėjimo pavyzdys. Organinių formų ir superstruktūros derinys, kuris išliko fantastiško vaizdo ir šiandien.

Tik tai, ko reikia gyvenimui, vienas kambarys, vienas sanitarinis mazgas, minimalus plotas dideliame megapolyje. Tai lyg fantastinio filmo adaptacija kasdienybėje.

Kitas pavyzdys – „Cube house“ Roterdame, Olandijoje. Kaimas mieste, kur kiekvienas tūris simbolizuoja medį, o visas statinys lyg miškas miesto erdvėje. 45 laipsniais pasukti tūriai gal ir ne maksimaliai išnaudoja naudingą plotą, bet tikrai paverčia statinį įsimintinu. Tai gal yra visai svarbus nestandartinės architektūros ar interjero niuansas, kad ji tikrai dažniausiai būna nepatogi ar nefunkcionali, nes jos tikslas savotiškai šoki-

„Nakagin Capsule Tower“.

78 2018 gruodis

„Cube house“ – kaimas mieste, kur kiekvienas tūris simbolizuoja medį, o visas statinys lyg miškas miesto erdvėje.

Organiški dariniai, okupuojantys erdves lyg lakios medžiagos, įlietos į esamas miesto struktūras.

ruoti, nustebinti ir šis pavyzdys tai parodo.

Kitas 90-aisiais susiformavęs reiškinys ar judėjimas, kuris reprezentavo savotišką nestandartinės architektūros išraišką, buvo blobitektūra („Blobitecture – blob architecture“ (liet. „blob“ – lašas, rutulys). Tai labai organiški dariniai, okupuojantys erdves lyg lakios medžiagos, įlietos į esamas miesto struktūras.

Viską aprėpti gana sudėtinga, nes nestandartas – plati tema, pradedant mažais dalykais ir baigiant ištisais judėjimais, prasidėjusiais senosios architektūros laikais ir baigiant šiomis dienomis.

Keičiantis kasdienybei, modernėjant visuomenei, dauguma sprendimų tampa nestandartiniai, nes kiekvienas žmogus ar užsakovas nori jo poreikiams pritaikytos architektūros ar interjero, o tie poreikiai būna skirtingi ir kartais nestandartiniai.

Andrė BALDIŠIŪTĖ, „DO ARCHITECTS“ architektė

Turbūt visi „DO ARCHITECTS“ projektai nestandartiniai, bet juose labai daug standartinių elementų, ir kuo daugiau, tuo geriau! Standartiniai elementai ir nestandartinis (nestereotipinis) požiūris paprastai būna labai gera kombinacija.

Vienas pavyzdžių – pirtis-pasitarimų kambarys biure. Viena erdvė, dvi funkcijos. Dirbant er dvė naudojama susitikimams, skambučiams, po darbo poilsiui ir rekreacijai.

Dar vienas architektų biuro sprendimas – biuro virtuvė-baras-įėjimo registratūra. Kadangi toje erdvėje netrūksta žmonių, biure nereikia administratorės, kurios funkcija pasitikti žmones. Baras veikia kaip svečių pasitikimo vieta, virtuvės er dvė pietums, per vakarėlius tampa tikru kokteilių baru.

Galima paminėti ir „Ogmios miesto“ automobilių stovėjimo aikštelę-parką. Stovėjimo aikštelė suprojektuota su gražiu raštuotu grindiniu, joje daug medžių. Per piką ši teritorija veikia kaip automobilių stovėjimo vietos, ne per piką gali tapti parku.

Galiausiai „Pavilnio namas“, žiūrintis į traukinius. Traukiniai, kurie visiems atrodo minusas, tampa akcentu ir pliusu.

Manau, labai stiprus DO ARCHITECTS kūrybos bruožas – netikėtų, kartais nesuderinamų funkcijų dualumas, sujungimas vienoje erdvėje.

Labai dažnai tai, kas visur slepiama ir yra priimta kaip negražu, mes iškeliame į paradinę pusę (biuro virtuvė, pirtis, stovėjimo aikštelė, traukiniai) ir parodome, kad nėra gražių ir negražių valandų gyvenime. Jos visos gražios, jei tik nori.

Andrė BALDIŠIŪTĖ

„Ogmios miesto“ automobilių stovėjimo aikštelė-parkas.

Norbert Tukaj nuotr.

Biure Raugyklos gatvėje įrengtas pirtis-pasitarimų kambarys.

79

naujienos

Senos kareivinės virto prekybos ir pramogų vieta „Ogmios miestu“. Projekto architektas – „DO Architects“.

Paskelbti pažangiausi nekilnojamojo turto projektai Paskelbti Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos ir Darnios plėtros akademijos rengiamo konkurso „Už darnią plėtrą“ nugalėtojai. Iš viso įteiktos aštuonios statulėlės.

Geriausiu komerciniu objektu išrinktas sostinės Didžiojoje gatvėje įsikūręs penkių žvaigždučių viešbutis „Pacai“ – atgaivinti kelių šimtmečių senumo Pacų rūmai. Viešbutis apdovanotas už kokybiškai prikeltus istorinius pastatus, kultūros ir architektūros vertybių išsaugojimą bei pritaikymą šių dienų reikmėms. Projekto plėtotojai – bendrovė „Blendas“, projektuotojas – „Forma“, architektai – Saulius Mikštas, Rapolas Bėčius, Elvita Šlimienė, Gaudrė Mikštienė, Tautvydas Čaplikas, Šarūnas Verbus, Andrius Zanevičius. Konstruktoriai – „SK projektai“, Vaida Mikalauskytė. Restauratoriai – Audronė Kaušinienė, Robertas Zilinskas.

Generalinis rangovas – „Conresta“.

Geriausiu visuomeniniu daugiafunkciu objektu išrinktas Rokiškio rajone įsikūręs Ilzenbergo dvaras, kurio galutiniai atkūrimo darbai po šešerių metų baigti šią vasarą. Dvaras įvertintas už kokybiškai atkurtą architektūrą, pavyzdinį dvaro, kuris tapo regiono ekonominiu varikliu, prikėlimą. Tai vienintelis ūkinis dvaras Lietuvoje. Projekto plėtotojas – bendrovė „Ilzenbergo dvaras“. Projektuotojas – architektų biuras „Devyni architektai“, architektai – Arūnas Skrolis ir Jurgita Liubartaitė.

Atskiras dvaro dalis ir kraštovaizdį projektavo architektai Idalija Bėčienė, Rapolas Bėčius, Vidutė Povilauskaitė, Vaiva Deveikienė ir Laimutis Januškevičius. Generalinis rangovas – įmonė „Constra“.

Geriausio daugiafunkcio konversijos objekto prizas įteiktas „Ogmios miestui“ Vilniuje, kuris senas kareivines Šiaurės miestelyje pavertė prekybos ir pramogų miestu. Prizas įteiktas už pastaraisiais metais atliktą kompleksinę teritorijos plėtrą, dėmesį pėstiesiems ir bendruomenei.

Projekto plėtotojas – bendrovė „Ogmios centras“.

Projektuotojas – įmonė „DO Architects“. Architektai – Andrė Baldišiūtė, Algimantas Neniškis, Vaiva Šimoliūnaitė. Generalinis rangovas – bendrovė „Sintervalas“.

Geriausio kompleksinio komercinio objekto prizas įteiktas biurų miestui Vilniuje „Technopolis“. „Technopolio“ biurų miestą, esantį

80 2018 gruodis

vadinamajame sostinės Ozo rajone, sudaro septyni biurų pastatai: „Alfa“, „Gama“, „Penta“ bei po du „Beta“ ir „Delta“ pastatus – iš viso 77 tūkst. kv. m nuomojamo biurų ploto. Šiuo metu projektuojamas aštuntasis biurų pastatų kompleksas „Nova“.

Projektą konkursui teikė bendrovė „Technopolis Lietuva“. Biurų pastatą „Alfa“ projektavo „Trys A.M.“, architektas – K. Reimeris, „Beta“ – „Eventus Pro“ (architektas – N. Cibulskis), „Gama“ – „Unitectus“ (T. Mazuras), „Delta“ – „Unitectus“ (T. Mazuras), „Penta“ – „Unitectus“ (J. Kiaurakytė), „Nova“ – „Unitectus“ (T. Mazuras). „Alfa“, „Beta“, „Gama“ ir „Penta“ generalinis rangovas – „Realco statyba“, „Delta“ – „Mitnija“. Biurų miestas pradėtas statyti 2008 metų pradžioje, o dabar projektuojamas verslo centras „Nova“ turėtų iškilti 2020 metais.

Geriausias visuomeninis rekreacinis objektas – Klaipėdoje, Smiltynėje atgaivintas Smiltynės jachtklubas. Projektui geriausiojo prizas įteiktas už atidumą buvusių pastatų esminiams elementams, architektūros suderinimą su ben dru kraštovaizdžiu ir plėtotojo socialinės atsakomybės veiklą jachtklube.

Projekto plėtotojai – „INREAL grupė“, projektuotojai ir architektai – MB „SPRIK“, UAB „Senojo miesto architektai“. Generalinis rangovas – UAB „Rekosta“.

Geriausiu poilsio būsto objektu pripažinti „Eglės apartamentai“. Palangoje, S. Daukanto ir Kęstučio gatvių sankirtoje, keturių aukštų pastate, įrengti 73 apartamentai su nuosavomis terasomis. Pastato forma atkartoja gamtoje vyraujančias netaisyklingas linijas. Pirmojo apartamentų aukšto korpusas sudarytas iš atskirų detalių, kurių pagrindu pasirinktas vertikalus rankų darbo plytų mūras, atliepiantis eglės medžio kamieno reljefą. Antrasis, trečiasis ir ketvirtasis aukštai įgauna vientisumą, sujungiant kelis pastato korpusus, o lenktų formų panoraminiai langai, gaminti specialiai pagal fasado linkius, organiškai įsilieja į darnų pušų apsupties paveikslą.

Projekto plėtotojas – bendrovė „Turto valdymo ir investicijų grupė“. Projektuotojas – D. Juškevičiaus projektavimo įmonė,

architektas – Donatas Rakauskas. Generalinis rangovas – „Conresta“. Šįmet įteiktos dvi geriausio gyvenamojo projekto statulėlės. Pirmoji atiteko bendrovės „YIT Kausta“ Kauno dešiniojoje Neries pakrantėje statomai gyvenvietei „Piliamiestis“. Šiuo metu iš 20 daugiabučių pastatyti 5. Visą projektą planuojama įgyvendinti etapais ir užbaigti iki 2028 metų.

Prizas įteiktas už kokybišką žengimą į naują teritoriją ir dėmesį bendruomenei.

Projekto plėtotojas ir generalinis rangovas – bendrovė „YIT Kausta“, projektuotojas – architektų biuras „Kita kryptis“, architektas Tomas Kriaučiūnas, generalinis rangovas – įmonė „YIT Kausta“.

Antroji geriausio gyvenamojo projekto statulėlė atiteko „Citus“ projektui „Neries ardai“ Vilniuje. Be architektūros ir statybos kokybės, apdovanojimas skirtas ir už nuoseklumą komunikuojant projekto plėtros iššūkius ir išskirtinį bendravimą su klientais.

Projekto plėtotoja – bendrovė „Citus“. Projektuotojas – įmonė Vilniaus architektūros studija, architektai – Vytautas Augustinavičius, Giedrė Mekaitė, Juozas Vaškevičius, Algimantas Pliučas.

Ateities prizu apdovanotas „Merko statybos“ plėtojamas daugiabučių ir viešbučio „Ibis“ kompleksas Vilniaus centre, Rinktinės gatvėje. Kvartale šiuo metu pastatyti vienas penkių aukštų ir du aštuonių aukštų daugiabučiai, kuriuose įrengta 110 butų ir viešbutis. Iki 2020 m. iškils dar trys šešių–devynių aukštų namai. Po pastatais bus dviejų aukštų automobilių stovėjimo aikštelės, kuriose bus įrengtos automobilių vietos su elektros įkrovimo stotelėmis. Šios bus įrengtos ir lauke. Šalia numatytos ir dviračių saugyklos bei dviračių taisymo savitarnos stotelės.

Teritorijoje įsikūręs viešbutis „Ibis“ – pirmasis viešbutis Baltijos šalyse, suprojektuotas ir pastatytas pagal pasaulyje aukščiausią tvariųjų pastatų standartą BREEAM. Projektą konkursui teikia projekto plėtotojas „Merko būstas“. Projektuotojas – „Unitectus“ ir „T. Balčiūno architektūros biuras“, architektai – Dainius Čepurna ir Tadas Balčiūnas. Generalinis rangovas – įmonė „Merko statyba“.

Prenumerata tik 20 Eur metams Kontaktai: el. p. prenumerata@sa.lt, mob. +370 686 84 863