„SA.lt“ (Statyba. Architektūra) | 2018 lapkritis by SA.lt (Statyba ir architektūra)

Betonas – mintims išlaisvinti

„Žvilgsnis į save“ – Lietuvos architektūros matas

„Gyvas“ savaime atsinaujinantis betonas

S TAT Y B A ARCHITEKTŪRA 2018 lapkritis (11)

Biurai reiklūs dirbtiniam apšvietimui

Naujai išaušusi „Aušra“ Kaina 2,9 Eur

redakcijos skiltis „SA.lt“ (Statyba. Architektūra) Leidėjas UAB „Portalas SA.lt“ Redakcijos adresas Fabijoniškių g. 99 Vilnius LT-07101 Tel. +370 5 267 9484 El. p. redakcija@sa.lt www.sa.lt

Redaktorė Kristina Buidovaitė

Daugeliui betonas asocijuojasi su pilka spalva, šaltumu, agresyvumu, ypač

Tekstų autoriai

prisimenant sovietinę mikrorajonų realybę. Visgi ši medžiaga įgauna pasitikėjimo

Kristina Buidovaitė, Elena Paleckytė,

ir simpatijų – ji noriai naudojama ir statybose, ir apdailoje – nuo sienų apdailos iki

Aušra Narkeliūnienė, Karina Sėrikova Portalo www.sa.lt administratorius Artūras Aleksiejūnas Kalbos redaktorė Brigita Kulikovskienė Dizainerė Edita Namajūnienė Reklamos skyrius

betoninių baldų ar interjero detalių. Be to, betonas, ypač gražiai išlietas, paliekamas nepaslėptas po tinko sluoksniu ar klinkerio plytelėmis – tokių pavyzdžių apstu ir individualiuose namuose, ir visuomeninėse patalpose. Mokslininkai laužo galvas tobulindami šią natūralią medžiagą – kad betonas būtų stipresnis, gamybos procesas mažiau terštų aplinką, betonas savaime tankėtų,

Liuda Michalkevičienė

atsinaujintų, kad visi jo pranašumai pasitarnautų įvairiausiuose projektuose ir

Tel. +370 5 267 9484

nedėkingiausiomis aplinkos sąlygomis. Ir, atrodo, mokslininkams puikiai sekasi.

Laura Stankūnaitė Tel. +370 684 89 421 © SA.lt (Statyba. Architektūra) Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas galima tik gavus redakcijos sutikimą.

Apie jų darbus rašoma, kalbama, o gamintojai noriai perima naujoves ir jas pasiūlo rinkos novatoriams. Svarbi žinia – Lietuvos architektų sąjunga aštuntąsyk išdalijo tradicines

Redakcija už reklamos

parodos- konkurso „Žvilgsnis į save“ „Metro“ skulptūrėles – visas penkias penktąsias

ir skelbimų turinį neatsako.

metro. Kas dvejus metus vykstantis renginys sulaukė panašaus dalyvių skaičiaus –

Spausdino

pateikta daugiau nei 150 darbų, pusė kurių įgyvendinti. Kas šįmet išsidalijo penkias

AB „Spauda“

penktąsias metro? Apie tai plačiau rašome žurnale. Beje, dauguma projektų žurnale

Tiražas 4200 egz. ISSN 2538-8797

„SA.lt“ (Statyba. Architektūra) jau buvo pristatyti. Jei ne – pažadame, bus! Atrodo, kad ir Lietuvoje pradedama suvokti, kiek daug laimima dirbant sveikoje biuro aplinkoje – tokioje, kurioje daugiau jėgų, mažiau ligų, geresnė nuotaika. Pastarajai įtakos turi apšvietimas – šįkart rašoma apie jo įtaką žmogui ir kaip nesuklysti projektuojant apšvietimą biuruose. Dar vienas biuro atributas – grindų danga: spalvinga, dėmesį atkreipianti, ryški, santūri ar išskirtinės kokybės. Svarbiausia – architektų išmonė ir užsakovų tolerancija netikėtiems sprendimams. Kokie jie? Pristato architektai. Nauja numerio rubrika „Detalė“: pirmoji pasirinkta – Vištyčio parko lankytojų centro ekspozicijoje išskirtinė architektūros detalė – mozaikinės holo grindys. Atsitinka taip, kad detalė tampa viso projekto ašimi, vizitine kortele – apie tai kalbėsime šioje rubrikoje. Šią nuostatą patvirtina ir „Icor grupės“ biuras – visas gyvenimas jame verda aplink nuostabius metalinius laiptus.

Mūsų viršelyje – „Smart Cars“ biuras. Leono Garbačausko nuotr.

tema

Kokybiškai architektūrai – ir tradicinės priemonės

konferencija

Ape saulės elektrines – visuomenei

TURINYS

urbanistika

Viešajai miesto erdvei pakitus

objektas

Naujai išaušusi „Aušra“

apšvietimas

Biurai reiklūs dirbtiniam apšvietimui 2 2018 lapkritis

sprendimas

Grindų dangos biuruose – kūrėjų fantazijos iššūkis

Betonas – mintims išlaisvinti

numerio tema

objektas

Gyvenimo „žemės lygyje“ efektas

architektūra

„Žvilgsnis į save“ – Lietuvos architektūros matas

objektas

Trys aukštai ir terasa – bendram įmonių gyvenimui

tema Kokybiškai architektūrai – ir tradicinės priemonės

konferencija Apie saulės elektrines – visuomenei

numerio tema Betonas – mintims išlaisvinti

Betonas interjere reabilituotas

„Gyvas“ savaime atsinaujinantis betonas

Ko moko betonas?

Kam skirtas ypač didelio stiprumo betonas?

Betonui – antras šansas

Ypač tvirtas betonas – ekologiškai plėtrai

architektūra „Žvilgsnis į save“ – Lietuvos architektūros matas

objektas Trys aukštai ir terasa – bendram įmonių gyvenimui

Gyvenimo „žemės lygyje“ efektas

žalieji pastatai Sveikas biuras: sirgti mažiau, dirbti geriau

Konferencijoje – visa tiesa apie tvarumą

sprendimas Grindų dangos biuruose – kūrėjų fantazijos iššūkis

objektas Naujai išaušusi „Aušra“

urbanistika Viešajai miesto erdvei pakitus

detalė Aliuzija į kalvotąją Suvalkiją

apšvietimas Biurai reiklūs dirbtiniam apšvietimui

Apšvietimo scenarijai biuruose

naujienos

Tarp geriausių Baltijos šalių jaunųjų architektų – ir lietuvė

4 2018 lapkritis

Taline įteikti šiųmečiai Baltijos šalių jaunųjų architektų geriausių baigiamųjų darbų konkurso apdovanojimai. Bakalauro kategorijoje Gabija Rutkūnaitė („Senjorų rezidencija Skaudvilėje“, VGTU Architektūros katedra, vadovas prof. Rolandas Palekas) pirmąją vietą pasidalijo su Talino taikomųjų mokslų universiteto absolventu Stenu Vendiku. Magistro darbų kategorijoje nugalėjo Estijos menų akademijos absolventas Arvis Andersonas. Baigiamajame G. Rutkūnaitės darbe projektuojamą kompleksą sudaro septyni pastatai, kurių du renovuojami. Jie užtikrina visavertį ir orų žmogaus senėjimą. Atsižvelgiant į šalia esančio kaimo struktūrą, siūlomas taškinis užstatymas. Projektuojamos funkcijos: baseinas, klinika, restoranas, svečių namai, dirbtuvės, keturi gyvenamieji korpusai, koplyčia. Kompleksas įrengiamas dviem etapais: pirmajame apgyvendinami 28 seneliai, antrajame – 24. Gyventojai grupuojami į savarankiškai gyvenančius, reikalaujančius intensyvios priežiūros ir gyvenančius pensionate. Pagrindinis architektūrinis principas – kontekstualiai įsilieti į gamtą, jos neįrėminti, leisti jai atsiskleisti. Harmonija pasiekiama taškiniu užstatymu, smulkiu masteliškumu, medžiagiškumo ir spalviškumo sprendiniais. Seneliams siūloma užsiimti sodininkyste ir daržininkyste, todėl jiems įrengiami sodeliai pirmuose ir ben dras vidinis kiemas antrajame aukšte, aplink kurį organizuojamos gyvenamosios patalpos. Žiemą seneliai gali rūpintis žiemos sodu viduje, taip norint gamtą „įnešti“ į vidų. Tiek lauko erdvių, tiek pastatų charakteris glaudžiai susietas su šalia esančiu Giržadų kaimu ir vyraujančia topografija. Tradicinei kaimo architektūrai būdingas stogų šlaitiškumas, tad pasiūlytas panašus daugiašlaitis principas. Kiekvienas

pastatas skirtingoje altitudėje ir orientacijoje, išsidėstę aplink pėsčiųjų gatvę, alėją. Formuojama nauja kaimo bendruomenė. Baltijos šalių geriausių jaunųjų architektų darbų paroda-konkursas – Baltijos architektų sąjungų asociacijos (BAUA) 2014 m. pradėta tradicija kasmet organizuoti architektūros aukštųjų mokyklų renginį. Tai vienintelis renginys, kuriame viešai pristatomi geriausi visų 10 Lietuvos, Latvijos ir Estijos architektūros mokyklų absolventų darbai, lyginamos mokyklų mokymo metodikos, jų rezultatai, pristatomi gabiausi jaunieji kūrėjai. Lietuvai atstovauja VGTU Architektūros fakulteto Architektūros ir Urbanistikos katedrų, KTU Architektūros fakulteto ir VDA Vilniaus ir Kauno fakultetų Architektūros katedrų bakalauro ir magistro programų absolventai. Dalyviams šis renginys svarbus ir dėl viešumo – tai galimybė savo darbą eksponuoti tarptautinėje erdvėje, taip pat pristatyti jį jau nebe akademinei, o platesnei, tarptautinei architektų bendruomenei. Taip pat reikšmingas ir dėl plataus konteksto – kitų šalių jaunųjų architektų darbų ir dėl galimybės sulaukti kolegiško įvertinimo iš komisijos, kurios nariais yra profesionalūs architektai. Ši paroda-konkursas Lietuvoje vyko kelis dešimtmečius. 2014 m. Vilniuje analogiškas renginys pirmą kartą įvyko Baltijos šalių mastu – nuo to laiko jį kasmet rengia vis kita Baltijos šalis. 2019 m. festivalis vėl vyks Rygoje. Projektus vertino tarptautinė profesionalių architektų komisija: Markas Grinevičius („No Architects“, Lietuva), Andro Mänd („Salto“ AB OÜ, Estijos architektų sąjungos vicepirmininkas), Reinis Liepiņis („Sudraba arhitektūra“, Latvija), Levente Polyak (Vengrija). Lietuvos architektų sąjungos inf.

Kitų metų sausio 14–19 dienomis duris atvers didžiausia Europoje ir viena didžiausių visame pasaulyje tarptautinė architektūros, statybinių medžiagų ir sistemų paroda „BAU 2019“. Naujai pastatyti parodos paviljonai C5 ir C6 leido padidinti ekspozicijų plotą iki 200 tūkst. kv. m – jis bus didžiausias per visus 55 metus skaičiuojančią „BAU“ istoriją. Šie pokyčiai leido gerokai pagausinti ir parodos dalyvių bei lankytojų gretas. Kitų metų pradžioje tikimasi sulaukti 2200 dalyvių iš 45 šalių. Parodoje pristatomas naujoves turėtų apžiūrėti per 260 tūkst. lankytojų, kurių 80 tūkst. – iš užsienio šalių. Parodos devizas – ateities statybos (angl. „the future of building“) leidžia suprasti, kad parodoje daugiausia dėmesio bus skiriama naujausioms statybų technologijoms, skaitmeninėms naujovėms, kurios dar tik ateina į rinką. Kas parodoje bus akcentuojama labiausiai? Išaugęs ekspozicijų plotas leido daugiau dėmesio skirti natūraliam ir dirbtiniam apšvietimui, protingų namų sistemoms.

Pirmą kartą su devizu „mes jungiamės, plečiame, įkvepiame“ (angl. „We connect, we maximize, we inspire“) statybų skaitmeninės technologijos bus jungiamos kartu su naujausia programine įranga paviljone C5, pavadintame „BAU IT, skaitmeninis miestelis“ (angl. „BAU it, Digital Village“). „BAU“ bus proga pasireikšti progresyviems rinkos naujokams – originaliausiems bus skirti prizai už geriausią skaitmeninę idėją ateities statyboms. Naujausias C6 paviljonas bus skirtas statybos sektoriaus prekybininkų susitikimų vietai su statybų industrijų ekspertais. Čia bus galima dalyvauti forumuose, labiau atpalaiduojančioje aplinkoje susitikti pasišnekėti gyvai. Šiemet unikali Vokietijos nacionalinė komanda vystant konstrukcijas (angl. German national construction skills team) šiame paviljone įrengs savo mokymų ir treniruočių stovyklą. C6 paviljone bus galima susipažinti su naujausia statybų technika, įvairiomis skaitmeninėmis staklėmis ir kita išmaniąja statybų įranga, padedančia tiksliau ir kokybiškiau įgyvendinti sudėtingas pastatų konstrukcijas, o architektams joje taip pat pravartu susipažinti su galimybėmis, kad būtų įmanoma kuo tiksliau įgyvendinti potencialias idėjas. Taigi, amatų ir architektūros („crafts and architecture“) glaudaus ryšio idėja jau seniai

įsitvirtinusi šioje parodoje. Architektams ji tapo puikia komunikacijų platforma. Ir ne tik. Pagrindinės šios parodos temos: 1. „Skaitmeninis. Procesai + Architektūra“ (angl. „Digital. Procesess + Architecture“). Statybų sektorius turi būti pasiruošęs vis augančiai skaitmenizacijai ne tik stambiuose, bet ir smulkesniuose projektuose. 2. „Sujungtas. Gyvenimas + Darbas“ (angl. „Connected. Living + Working“). Lanksčios pastatų struktūros įgalina derinti darbą ir laisvalaikį, rinktis darbo valandas pagal poreikį. Tai keičia ne tik pastatų, bet ir miestų infrastruktūrą. 3. „Integruotas. Sistemos ir konstrukcijos“ (angl. „Integrated. Systems + Constructions“). Moduliniai ir standartizuoti gaminiai leidžia supaprastinti tiek architekto, tiek konstruktoriaus darbą. 4. „Išmanus. Apšvietimas + pastatai“ (angl. „Smart. Light + Buildings“). Pastatai tampa vis labiau skaitmenizuoti, o tai leidžia taupyti energinius išteklius. Dirbtinis apšvietimas yra dalis šios protingo namo struktūros. Architektas-apšvietimo dizaineris tampa svarbia projektavimo komandos dalimi.

naujienos

Statybų sektoriaus ateitis – „BAU 2019“

Daugiau informacijos: www.bau-muenchen.com.

Connecting Global Competence

Statybu˛ ateitis

kite Užsisaky au j bilietus dabar: kets om/tic

enchen.c

bau-mu

Vokietijos ir Baltijos šaliu˛ prekybos mai Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ru muenchen.lt@ahk-balt.org Tel. +370 5 264 7377 Fax +370 5 213 1013

Tapkite BAU bendruomene· s dalimi! mag.bau-muenchen.com/en facebook.com/BAUMuenchen linkedin.com/company/baumuenchen

youtube.com/BAUmuenchen twitter.com/bau_Muenchen

Sausio 14-19 · Miunchenas . Tarptautine architektu–ros, statybiniu˛ 5 medžiagu˛ ir sistemu˛ paroda

www.bau-muenchen.com

tema

Kokybiškai architektūrai – ir tradicinės priemonės Inga LUKŠYTĖ

Išmaniosios kompiuterinės programos, virtualiosios realybės akiniai, projektų kūrimas ir įgyvendinimas nuotoliniu būdu, galimybės suburti tarptautines kūrėjų komandas neišeinant iš biuro – tai tik keli pranašumai, kuriais išmaniųjų technologinių amžiuje gali džiaugtis projektuotojai. Ar braižymo lenta ir pieštukas pasmerkti tapti muziejų eksponatais?

Technologijos pačios nekuria rchitektas Tadas Balčiūnas įsitikinęs, kad nors naujosios technologijos architektų darbą tikrai palengvina: tampa paprasčiau atlikti tikslesnius skaičiavimus, kompiuteryje sumodeliuotuose trimatės erdvės vaizduose daug ką galima patikrinti, pieštukas kūrėjų rankose tikrai išliks. „Kalbant apie pačios architektūros kokybę, būtina pažymėti, kad technologijos nesuprojektuos geros architektūros, sudėtingiausias darbas vis tiek tenka žmogui. Iš mano rankų pieštukas nedingsta ir tik vėlesniuose darbo etapuose informacija patikrinama kuriant trimatės erdvės vaizdų modelius“, – teigė architektas. Ar iš tiesų architektui užtenka tik turėti išlavintą estetikos jausmą, o dėl įvairių inžinerinių

Išmaniojo amžiaus galimybės Nors dažnai sakoma, kad šių dienų projektai dėl techninių galimybių gausos tampa vis

sudėtingesni, pašnekovas prasitarė esąs paprastumo šalininkas. „Vertinu paprastą, aiškią, suprantamą architektūrą, bet pasaulyje yra ir kitokių tendencijų. Iš tiesų esama puikių pavyzdžių, įrodančių, kad projektai sudėtingėja – sukurta fasadų, kuriuose jūs nesurasite dviejų vienodų stikliukų. Būtent technologijų pažanga leidžia įgyvendinti tokius sumanymus“, – pabrėžė architektas. T. Balčiūnas pasakojo neseniai skaitęs apie eksperimentą, kai skirtingos pastato detalės gamintos įvairiose pasaulio šalyse, o galiausiai, kai statinys buvo surinktas, paaiškėjo, kad buvo padaryta vos dviejų milimetrų paklaida. „Pažiūrėkime į Pekino olimpinį stadioną, pramintą „Paukščio lizdu“, kurio projektavimui vadovavo šveicarų kompanijos „HERZOG & DE MEURON“ architektai. Jei nebūtų kompiuterių ir trimačio vaizdo projektavimo galimybių, tokio

pixabay.com nuotr.

dalykų jam nereikia sukti galvos? „Esi priverstas išmanyti ir kitas projekto dalis, juk vyksta susitikimai su kitų sričių specialistais. Pavyzdžiui, tais, kurie projektuoja vėdinimo sistemas, o juk jų darbas neišvengiamai turi įtakos bendrai statinio architektūrinei raiškai – sprendžiami įvairių angų atsiradimo, įrangos sumontavimo klausimai. Bendraudamas su kolegomis noromis nenoromis turi suprasti ir jų darbo dalį. Tokie niuansai, kaip kad kiek kubinių metrų oro per valandą turi pasikeisti patalpoje, mūsų nedomina, bet su architektūra susijusius dalykus privalome išmanyti“, – apie architektų darbo virtuvę pasakojo T. Balčiūnas.

Kalbant apie pačios architektūros kokybę, būtina pažymėti, kad technologijos nesuprojektuos geros architektūros, sudėtingiausias darbas vis tiek tenka žmogui. / Tadas BALČIŪNAS / 6 2018 lapkritis

Užs.

Naujiena: statinio pastatyti iš viso nebūtų buvę įmanoma. Architektūrinę idėją turi sukurti pats žmogus ir ji bus susijusi su jo požiūriu, gebėjimais, o išmani osios technologijos tėra tos idėjos įgyvendinimo įrankiai“, – teigė architektas.

Technologijos reikalauja investicijų Kalbėdamas apie šių dienų iššūkius, architektas Ignas Talalas, kad svarbiausias uždavinys – prisitaikyti prie naujųjų technologijų: „Kol kas tai pavyko padaryti ne visiems, bet neišvengiamas. Architektai mokosi naudotis visais naujais išmaniaisiais įrankiais, pereinama prie projektavimo BIM (angl. Building Information Modeling) aplinkoje.“ Anot architekto, specialistams ne tik reikia išmokti dirbti su nauja programine įranga, bet ir nusiteikti, kad žingsnis į moderniųjų technologijų pasaulį reikalauja ir papildomų investicijų. Nepaisant technologijų progreso, senieji darbo metodai, anot pašnekovo, niekur neišnyks. „Keičiasi architektų įrankiai, bet pieštukas niekur nedings, kaip nedings ir popierinė knyga. Eskizų piešimas ranka glaudžiai susijęs su vaizduote, asmeninių kūrybinių savybių raiška, per jį atsiskleidžia architekto gebėjimas „suvaldyti“ erdves. Anksčiau maketus gamindavome savomis rankomis pjaustydami putplastį, o dabar turime kompiuterinius modelius, kuriuos net galima atsispausdinti 3D spausdintuvu. Žinoma, kompiuteriniai modeliai taip pat nėra tobuli, prie jų reikia padirbėti, – pasakojo I. Talalas. – Architektas negali visą gyvenimą vien pieštuku piešti ar tik plokščius brėžinius braižyti, jis turi būti pasiruošęs tobulėti. Juk toks pats virsmas vyksta ir kitų specialistų darbe – buhalteriai negali išjungti kompiuterio ir vėl pasiimti medinių skaitliukų.“

Kūrybai – visos priemonės Pašnekovo teigimu, kiek teks plušėti architektui, priklauso ir nuo užsakovo įgeidžių: jei projektuojamas gamybinis pastatas, jo estetinei raiškai bus skirta mažiau dėmesio nei, pavyzdžiui, muziejaus statiniui, kuris privalo turėti tam vizualinę išraišką, atspindėti idėją ir laikotarpį. „Tai atvejais, kai reikia daugiau meninės raiškos, architektai naudojasi visomis įmanomomis priemonėmis, tiek naujausiomis technologijų galimybėmis, tiek eskizų piešimu ranka. Kiekvienas turime savitą mąstymo būdą, juk ir žmogaus smegenys vienaip veikia piešiant pieštuku, o visai kitaip – spaudant kompiuterio klavišus“, – sakė architektas.

Esama nuomonės, kad išmaniųjų technologijų amžiuje ėmė blankti ir architektų atsakomybių ribos, bet I. Talalas įsitikinęs, kad naujosios technologijos niekaip nesumažina projektuotojo atsakomybės. „Jei padarysi klaidų, nesvarbu, ar braižydamas ranka ant popieriaus, ar moderniausia programine įranga, būsi už jas atsakingas“, – atkreipė dėmesį specialistas. Didelis pranašumas yra tai, kad išmaniosios programos leidžia greičiau pastebėti klaidas. „Jei dirbant BIM aplinkoje pastato aukšto plane perstumiame išorinę sieną, pakeitimus automatiškai matysime ir pjūviuose, fasaduose, automatiškai pasikeis plotai, medžiagų kiekis, niekas neliks pamiršta“, – komentavo architektas. Pašnekovas užsiminė, kad pasitaiko projektų, kai kuriuose kūryba tarsi atsiduria antrame plane, o itin aktualus tampa siekis suvaldyti visus procesus, inžinerinių niuansų sutikrinimas, optimalių sprendimų suradimas. Programinė įranga pasitarnauja ir tuomet, kai skirtingų sričių specialistams tenka dirbti prie vieno projekto: „Architektūriniai ir inžineriniai 3D modeliai gali būti sujungti į vieną, sprendiniai analizuojami vizualiai virtualiojoje erdvėje. Vis dar pasitaiko atvejų, kai kiekviena specialistų komanda padaro savo darbą, o paskui paaiškėja, kad kažkur reikia gręžti skyles, kas susilpnintų konstrukcijas, ar pan. Tokias klaidas pastebėti ir ištaisyti geriau dar projektavimo stadijoje, nes sprendinių keitimas statybų metu gali brangiai kainuoti.“ Ar išmaniųjų programų amžiuje architektams verta kvaršinti sau galvą įvairia technine informacija, galbūt užtektų tik turėti puikiai išlavintą vaizduotę ir estetikos jausmą? „Kaip dizaineris gali sukurti lenktyninį automobilį, neišmanydamas aerodinamikos, mechanikos, medžiagų atsparumo, gamybos technologijų? Dizaineris gali tiek apipavidalinti esamas technologijas, tiek kelti iššūkį naujų paieškoms. Tam tikrus dalykus žinoti privalu“, – tvirtino I. Talalas. Kiekvienas specialistas geriausiai išmano savo darbo subtilybes, tačiau architektas, nežinantis konstrukcijų pagrindų, nesidomintis inžinerinių sistemų naujovėmis ar neieškantis naujų, tvaresnių medžiagų panaudojimo galimybių, vargu ar suprojektuos šiuolaikinį pastatą. „Kad ir kokias technologijas naudotume projektavimui, svarbiausias uždavinys išlieka toks pat – kurti išteklius tausojančius, energiškai efektyvius pastatus, erdves, miestus, visapusiškai sveiką, estetišką ir įkvepiančią aplinką sau ir ateities kartoms“, – įsitikinęs architektas.

paprastas ir greitas 3D realybės fiksavimas su „Leica BLK3D“

Naujausias Šveicarijos gamintojo „Leica Geosystems“ gaminys – rankinis fotogrametrinis įrenginys realybei fiksuoti ir preciziškiems 3D matavimams esamuoju laiku prietaiso ekrane atlikti. „Leica BLK3D“ – išmanusis įrenginys, leidžiantis naudotojui greitai ir tiksliai atlikti 3D matavimus bet kokioje 2D nuotraukoje. Jis kompaktiškas – dydis panašus į kasdienių išmaniųjų mobiliųjų telefonų ir sveria tik 480 gramų. Įrenginys sukurtas tam, kad pakeistų rankinius matavimus ir realybės dokumentacijos eigą naudojantis ruletėmis, įprastomis nuotraukomis ir pastabomis ant atskiro lapo.

Maža to, „Leica BLK3D“ labai paprastai valdomas, todėl architektai, statybininkai, BIM speci alistai, policijos pareigūnai ar archeologai galės visiškai išnaudoti įvairiausias prietaiso galimybes nuo pirmos minutės. „Leica BLK3D“ fotogrametrinio įrenginio sistemą sudaro dvi kalibruotos kameros prietaiso nugarėlėje, išmanusis „pritraukimo“ algoritmas, leidžiantis vartotojui bakstelti tiksliai ant norimo pikselio. Svarbu, kad visos atliktos nuotraukos yra apdorojamas čia pat, darbo aikštelėje, o rezultatai – tikslūs 3D matavimai – pateikiami nedelsiant.

Oficialus „Leica Geosystems“ atstovas Lietuvoje – bendrovė „SmartOffice“ Kontaktiniai duomenys pasiteirauti: UAB „SmartOffice“, Islandijos pl. 91, Kaunas www.soffice.lt, info@soffice.lt Tel. 8 614 48 773 https://www.facebook.com/uabsmartoffice https://www.linkedin.com/in/jonasvarnas/ 7

Evgenios Levin nuotr.

Apie saulės elektrines – visuomenei Energetikos ministerija oficialiame dokumente – Nacionalinėje energetikos straKristina BUIDOVAITĖ

tegijoje – užsibrėžė tikslą pasiekti, kad iki 2020 m. elektrą savo reikmėms gaminantys vartotojai sudarytų 2 proc., arba maždaug 34 tūkst., visų Lietuvos elek tros energijos vartotojų. Šiuo metu jų 850. Ministerija nieko nelaukusi jau ėmėsi veiksmų – išbando įvairius būdus skatindama aktyviai diegti saulės elektrines.

Numatyta keliskart didesnė parama ortalo „SA.lt“ organizuotoje konferencijoje „Ar jau metas diegti saulės elektrines?“ energetikos viceministras Vidmantas Macevičius pristatė gaminančių vartotojų plėtros Lietuvoje viziją, kurios svarbiausi etapai – elektros energiją gaminančių vartotojų finansinis skatinimas, elektros energiją gaminančių vartotojų plėtra daugiabučiuose namuose, geografiškai atskiriama elektros gamybos ir vartojimo vieta, galiausiai, elektros energiją gaminančių vartotojų tapimas rinkos dalyviais. Šiems žingniams planuojama skirti daugiau nei 17 mln. eurų finansinę paramą. Kita institucija – Aplinkos projektų valdymo agentūra – vasarą individualių namų savininkus pakvietė teikti paraiškas gauti kompensacijas už atsinaujinančių energijos išteklių individualiuose namuose diegimą ir taršių katilų keitimą į biokuro granulėmis kūrenamus arba į šilumos siurblius.

8 2018 lapkritis

Iš viso buvo numatyta išdalyti 3,3 mln. eurų. Į kvietimą atsiliepė beveik 2000 individualių namų savininkų, panorusių įsirengti saulės fotovoltines

Proga verslui ir individualių namų savininkams

elektrines (50 proc. pareiškėjų), šilumos siur blius (30 proc.), biokuro katilus (15 proc.) ir saulės kolektorius (5 proc.). Dažniausios šiųmetės pareiškėjų klaidos, kurias nurodė Aplinkos projektų valdymo agentūros Klimato kaitos projektų ir registro skyriaus vedėjas Jonas Balkevičius ir kurių nereikėtų kartoti kitąmet, nes atmetama kone 40 proc. paraiškų, šios: prašoma kompensacinė išmoka keliems įrenginiams, kurie gamina tos pačios rūšies energiją, teikiamos kelios paraiškos, neteisingi duomenys ar nurodomas ne pareiškėjui priklausantis namas (žmonai, vyrui ar kt. asmenims priklausantis turtas), gyvenamosios paskirties pastato statybos nėra užbaigtos ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre (saulės fotovoltinių elektrinių atveju) arba nuo statybų užbaigimo nėra praėję 5 metai (diegiant kitus atsinaujinančių energijos išteklių įrenginius, keičiančius iškastinį kurą naudojančius įrenginius), kompensacinė išmoka prašoma sodo namui ar nėra sutikimo iš nekilnojamojo turto bendraturčių.

Viešųjų investicijų plėtros agentūros (VIPA) Investicijų ir plėtros skyriaus vadovas Justinas Bučys pristatė žaliosios energetikos finansavimo galimybes. Šiuo metu VIPA aktyviai finansuoja daugiabučių ir viešųjų pastatų modernizaciją, gatvių apšvietimo projektus. Šių metų spalio pabaigoje VIPA startavo su nauju finansiniu produktu, skirtu gaminantiems vartotojams. Pagal šią finansinę priemonę juridiniai asmenys gali teikti paraiškas Energinio efektyvumo finansavimo platformai (EEFP) dėl paskolų, skirtų elektrinių įrengimui finansuoti individualiuose namuose. Paskolos suma – nuo 50 tūkst. eurų, paskolos trukmė – iki 10 metų, pareiškėjui taikoma individuali paskolos palūkanų marža. Kauno mokslo ir technologijų parko direktorius dr. Vygintas Grinis pristatė projekto „Baltijos jūros regiono „Interreg Projekto Green PE“ (liet. „Galios elektronika žaliosios energijos efektyvinimui“) rezultatus ir galimybes žaliosios energetikos sprendimus kuriančiam smulkiajam ir

O rga niza torius:

Partneria i:

R ėmėja i:

TECHNICS

vidutiniam verslui. Pavyzdžiui, pasinaudoję šios priemonės siūlomais moksliniais tyrimais, saulės energiją įdarbinančių panelių konverterių gamintojai gali optimizuoti šių komponentų kūrimo procesus ir sumažinti gamybos sąnaudas. „Tai skatina verslą ieško naujesnių sprendimų ir pritaikyti jų kūrimo procese daugiau mokslinio įdirbio, turinčio potencialo rinkoje. Tyrėjų pateiktos įžvalgos gali ne tik sumažinti gaminio savikainą, bet ir pelnyti konkurencinį pranašumą pasiūlant rinkai inovatyvų sprendimą“, – sako dr. V. Grinis. Saulės elektrines ar kitus atsinaujinančius energijos šaltinius daugiausia diegia besirūpinantieji planetos ateitimi. Pagrindinis motyvas iki šiol – investicija atsiperka per maždaug dešimtmetį. Bendrovės „Solet Technics“ direktorius Andrius Karazinas pabrėžė, kad investicijas į saulės elektrines skatina ne tik finansinė nauda, bet ir darnus gyvenimo būdas, statusas, išskirtinumas ir individualumas, inovacijos, atsakomybė prieš ateities kartas, nepriklausomybė, varžymasis su kaimynais ar konkurentais. Taigi sprendimas diegti saulės elektrinę – tik racionaliai apskaičiuotas ar visgi paremtas

skleidžiamomis vertybėmis? „Ar apsimoka rūšiuoti šiukšles? Priduoti tarą? Naudoti drobinį pirkinių krepšelį? Riboti ar atsisakyti plastiko?“ – retoriškai klausė „Solet Technics“ direktorius. Bendrovės „Saulės grąža“ direktorius Tomas Šimanauskas įrodinėjo, kad gaminti elek tros energiją savo reikmėms lengviau nei bet kada. Modulių kainos nuo metų pradžios nukrito 34 proc., o efektyvumas išaugo, planuojamos kompensacijos sieks 30–40 proc. (žinoma, visuomet yra galimybė, kad jos bus mažesnės arba nebus skirtos iš viso), elektros kainos, prognozuojama, kils kone 20 procentų. Gavus valstybės paramą investicijos į saulės elektrinę atsiperka per maždaug 6 metus. Maža to – Lietuvoje veikia 5 saulės elementų gamintojai, netrukus bus pradėti gaminti inverteriai, o saulės mūsų šalyje ne mažiau nei Anglijoje ar Vokietijoje. Neabejojama – valstybės indėlis, noras būti mažiau priklausomiems, aplinkos tausojimas yra gana svarbios sąlygos aktyvesnei atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrai. Taigi, ar jau metas diegti saulės elektrines? TAIP!

Saulės elektrines ar kitus atsinaujinančius energijos šaltinius daugiausia diegia besirūpinantieji planetos ateitimi.

„Betono centras“ – imli ir inovacijas vertinanti įmonė, aktyviai bendradarbiaujanti su akredituotu Kauno technologijos universiteto Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centru. Tai puikus glaudžios verslo ir mokslo partnerystės pavyzdys. Juo parodoma, kaip svarbu investuoti į mokslą, kuris ne formaliai, o realiai lemia proveržį statybų rinkoje – skatina kurti naujas technologijas ir gaminius bei tyrimų metodikas, mažinti aplinkos taršą. Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centro vadovas dr. Ernestas Ivanauskas.

www.betonocentras.lt

www.archdaily.com nuot.

numerio tema

Parlamento pastatas Dakoje.

mintims išlaisvinti Dominyka KYBARTAITĖ, architektų biuro „Kubinis metras“ architektė

Betonas (tiksliau – gelžbetonis) yra viena universaliausių, dinamiškiausių ir labiausiai visame pasaulyje paplitusių medžiagų architektūros istorijoje. Leisdamas architektams ir inžinieriams įgyvendinti kitokias nei anksčiau, įvairesnes pastatų statymo technikas, betonas pakeitė architektūros kryptį iš senųjų stilių, kurių pagrindas – plytos, į modernią. Šis pokytis įvyko prieš šimtą metų, tačiau iki šiol išliko aktualus. Tam, kad galėtume tikrai įvertinti betono kaip modernios architektūrinės medžiagos galimybes ir reikšmę, reikia suprasti jo istoriją, konstrukcijos ir architektūrinės estetikos, dizaino galimybes.

12 2018 lapkritis

www.archdaily.com nuot.

Revoliucija architektūros istorijoje etonas leido architektams atrasti naujų būdų konstruoti ir todėl laisvai kurti pastatus. Prieš gelžbetonio atsiradimą, itin aukšti pastatai konstrukciškai buvo neįmanomi, taip pat ir įvairios formos, kurias mes įprastai matome architektūroje šiandien. Betonas leido pastatyti daugiabučius pastatus, itin tvirtus didelio mastelio tiltus ir išgauti naujų, dar nematytų formų. XX amžiaus architektai Le Corbusier, Louisas Kahnas ir Frankas Lloydas Wrightas išnaudojo betono potencialą pirmieji ir sukūrė pastatus, kurie nulėmė ateities architektūrą. Žymiojo modernizmo pradininko, prancūzų architekto Le Corbusier projektuotas gyvenamasis daugiabutis namas Unité d’Habitation buvo vienas pirmųjų pastatų, kuriame panaudotas neapdailintas betonas (pranc. béton brut) kaip pagrindinė konstrukcinė medžiaga ir tikslingai išgautas natūralaus neapdirbto betono vaizdas, taip formuojant tai, ką šiais laikais vadiname modernizmu. Vėliau bažnyčios Chapel of NotreDame-du-Haut projekte, drastiškai išlenkdamas pastato fasadą, architektas Le Corbusier parodė plačias betono panaudojimo galimybes bei dinamiką ir tapo šio tarptautinio stiliaus pradininku. Gerai žinomas amerikiečių architektas Louisas Kahnas panašiu metu irgi naudojo betoną netradiciniais būdais. Projekte Salko biologijos tyrimų institute ar Parlamento pastate Dakoje, Bangladeše, atsiskleidžia betono monumentalumas. Griežtomis, didelėmis geometrinėmis formomis pasižymintys pastatai tapo reikšmingi architektūros istorijai ir evoliucijai. To paties meto amerikiečių modernistas Frankas Lloydas Wrightas, ko gero, viename romiausių ir gražiausių projektų Kaufmano vasaros rezidencijoje arba „Fallingwater“ (liet. „Krintantis vanduo“) inovatyviai panaudojo konsolę ir taip parodė dar vieną gelžbetonio pranašumą architektūros ir konstrukcijos srityse. Iki tol architektūroje konsolėms naudotas medis, kuris, būdamas daug mažiau tvirtas, negalėdavo atlaikyti didesnių atstumų. F. Lloydas Wrightas pats pirmasis panaudojo gelžbetonio konsolę ir ji tapo savotišku nauju prabangios architektūros simboliu, revoliucija. Betonas – nevienareikšmė, net paradoksali medžiaga, žmonės ją mėgsta arba ne. Ar tai ti krai nauja, moderni medžiaga, ar vis dėlto pasenusi? Natūrali ar dirbtinė?

Nauja ir sena

Natūralu ir dirbtina

Betonas laikomas modernia medžiaga, kadangi stipriai išplečia žmogaus galimybių ir architektų, konstruktorių fantazijos ribas. Jis lyg ir beformis: gali būti išgaubtas, vingiuotas, kampuotas, masyvus ar itin smulkus, fundamentalus ir subtilus, kaip matyti teksto iliustracijose. Tačiau kartais ši medžiaga naudojama ir labai paprastai, tad gali būti lyginama su tokiomis tradicinėmis medžiagomis kaip plytos ar medis, buvo taip pat jau naudojama net ir senovės Romos laikais.

Betonas nėra natūrali medžiaga, nes išgaunama cheminiu būdu. Vis dėlto jo monumentalumas, faktūriškumas, estetinės konstrukcinės medžiagos savybės daugeliui kuria šiltus jausmus, todėl kartais betonas yra vertinamas kaip natūrali medžiaga iš koncepcinės pusės. Itin natūraliai gali atrodyti grafinis betonas, naudojant štampavimo techniką jo dar nesustingusiame paviršiuje. Šiuo metu populiaru naudoti įvairiausius raštus, imituojančius gamtos motyvus: medžio, akmenukų,

Katalikų bažnyčia Chapel of Notre-Dame-du-Haut (1954 metai).

www.archdaily.com nuotr.

Parlamento pastatas Dakoje.

www.archdaily.com nuot.

numerio tema

bambukų, šiaudų. Tokios faktūros suteikia įvairių pranašumų, detalesnį, estetiškesnį vaizdą, galima naudoti vieną medžiagą – betoną, tačiau skirtingais raštais, taip kuriant kontrastą, ar išgauti visiškai kitą materialumą. Tokia optinė apgaulė sukuria visiškai kitokio betono įvaizdį.

Kaip yra štampuojamas betonas? Grafinis betonas yra padengiamas popieriaus pagrindo membrana, kuri turi specialią medžiagą, sulėtinančią betono rišimosi procesą. Grafinio betono paviršiai yra pritaikomi ir vienasluoksnėms, ir trisluoksnėms sieninėms konstrukcijoms. Jos sutrumpina statybos procesus, nes izoliaciniai ir apdailos sluoksniai yra gaminami gamykloje ir tik tada atvežami ir sumontuojami statybos vietose.

Ne tik pilkas

www.archdaily.com nuot.

Architektų biuras BAAG nuotr.

Daugiabutis namas Unité d’Habitation.

Betonas gali būti ne tik pilkas. Architektai naudoja įvairius mišinius ir pigmentus, kad išgautų skirtingas jo spalvas. Tai žaismingas ir stilingas būdas įtraukti spalvas į dizaino procesą, pastatą, taip pat sienos nėra dažomos, tad savotiškai procesas – minimalesnis ir konceptualesnis. Šveicarų architektas Attilio Panzeri projektuoja juodo betono namus. Jis teigia, kad tikslias spalvas yra itin sunku išgauti ir dirbant su kiekvienu

14 2018 lapkritis

pastatu jos būna skirtingos, netgi jei tai ta pati juoda spalva. Mišiniai keičiasi ir yra tobulinami nuolatos. Juodas betonas Villa Comano pastate primena juodmedžio lentas ir kuria šaltą, minimalistiškai prabangią pastato nuotaiką tiek interjere, tiek architektūroje. Gali atsirasti ir kiek drastiškesnių variantų. Ispanų architekto Jesuso Marino Pascualio projektas „Bodega Antion“ – iš betono, pigmentuoto ryškiai geltona spalva. Šis iššaukiantis projektas yra vyno gamykla, turinti restoraną ir viešbutį tam, kad lankytojai patirtų tikrą, absoliučiai autentišką vyno gamyklos atmosferą, nuo vyno gaminimo iki brandinimo ir degustavimo. Interjeras taip pat yra iš geltono betono.

Betonas – kaip pagrindinė konstrukcinė ir apdailos medžiaga? Jeigu suprantate betono esmę ir jis nuoširdžiai patinka, tuomet – tikrai taip. XX amžiaus pirmosios pusės architektūros pavyzdžiai leidžia įvertinti betoną, gelžbetonį ne tik kaip dailią medžiagą, bet ir kaip esminį konstrukcinį elementą, kuris padėjo mūsų gyvenamajai aplinkai tapti tokiai, kokia ji yra šiandien. Žiūrint į betoną iš šios pusės, neabejotinai turėtų apimti įkvėpimas naudoti betoną kaip kokybišką, net kiek prabangią, daug galimybių atveriančią, mintis išlaisvinančią, gyvenimo būdą ir požiūrį atspindinčią medžiagą.

Populiaru naudoti įvairiausius raštus, imituojančius gamtos motyvus: medžio, akmenukų, bambukų, šiaudų.

XX amžiaus pirmosios pusės architektūros pavyzdžiai leidžia įvertinti betoną, gelžbetonį ne tik kaip dailią medžiagą, bet ir kaip esminį konstrukcinį elementą, kuris padėjo mūsų gyvenamajai aplinkai tapti tokiai, kokia ji yra šiandien.

www.archdaily.com nuot.

Kaufmano vasaros rezidencija, arba „Fallingwater“ (liet. „Krintantis vanduo“).

Salko biologijos tyrimų institutas.

AKETURI ARCHITEKTAI © Norbert Tukaj

INBLUM ARCHITEKTAI © Darius Petrulaitis

„DO ARCHITECTS“ © Norbert Tukaj

Užs.

Terrazzo betono grindų sistemos interjere Mozaikinis betonas – anksčiau ir dabar Terrazzo (liet. teracas) grindų istorija prasidėjo XV amžiuje Venecijoje, Italijoje. Tų laikų statybininkai naudodavo granito atliekas, kurios likdavo nuo kitų statybos darbų. Smulkios granito dalys būdavo sudedamos ant molinio pagrindo ir šlifuojamos naudojant įrankį – Galera. Meistrai pastebėjo, kad tikrosios terrazzo paviršių spalvos išryškėdavo tik juos sudrėkinus. Tačiau šioje situacijoje buvo rastas netradicinis sprendinys – impregnavimui ir spalvų išryškinimui panaudotas... ožkų pienas. Netrukus terrazzo paviršiams pradėtas naudoti portlandcementis. Šis patobulinimas padėjo išgauti begales spalvų, papildomą atsparumą ir ilgaamžiškumą. Šiandien terrazzo – naujai atrasta sena technologija, kuri vis plačiau taikoma moderniam ir unikaliam, dažnai prabangiam interjerui kurti. Šiuolaikinės technologijos, medžiagos ir įrengimo principai leidžia greičiau įrengti grindis, suteikia papildomą atsparumą ir sukuria vientisus, besiūlius paviršius.

MAPEI – pasaulinis statybinės chemijos gamintojas iš Italijos Pasaulyje ir Lietuvoje plačiai žinomas gamintojas MAPEI – vienas iš pasaulio statybinės chemijos lyderių, kurio asortimente – daugiau kaip 5000 produktų. Šie produktai apima visas pa grindines statybų sritis, tarp jų ir besiūlių apsauginių ir dekoratyvinių grindų sistemas. Koncernas istoriškai kilęs iš Milano, Italijos, todėl nenuostabu, kad terrazzo grindų sistemos užima ypatingą vietą šio koncerno produktų linijoje.

16 2018 lapkritis Velve mst

velvemst_mapeisolutions

„MAPEI ULTRATOP terrazzo effect“ – modernus sprendinys šiuolaikinėms terrazzo grindims Terrazzo grindų paviršiams MAPEI siūlo unikalią ir modernią technologiją, kurios pagrindinis komponentas – ULTRATOP – greitai stingstantis cementinio pagrindo savaime išsilyginantis mišinys, ypač atsparus dilimui. Šis mišinys taip pat naudojamas šiuo metu ypač populiarioms poliruoto ir natūralaus efekto dekoratyvinio betono grindims. „ULTRATOP terrazzo“ sistema unikali daugeliu aspektų. • Greitas įrengimas, palyginti su tradiciniu (dar dažnai vadinamu sovietiniu) terrazzo. • Plonas dangos sluoksnis – svyruoja tarp 12–25 mm, priklausomai nuo naudojamų natūralių betono mozaikos užpildų frakcijos. • Besiūlis paviršius – nėra poreikio dėti metalinių juostelių. Atkartojamos tik betono pagrinde esamos siūlės. • Švarus ir greitas įrengimo procesas – nuo pagrindo įrengimo naudojant epoksidinius gruntus iki poliravimo sausuoju būdu (pavyzdžiui, naudojant HTC deimantinio poliravimo mašinas). Sausas poliravimas modernia ir pusiau automatizuota įranga padeda išgauti maksimalią paviršiaus kokybę, atliekant poliravimo darbus visiškai be dulkių. • Ekologiškumas ir tvarumas. Visi produktai, naudojami „MAPEI ULTRATOP“ terrazzo sistemoje, yra ekologiški ir nekenksmingi aplinkai. Taip pat pagrindiniai sistemos produktai turi ypač vertingą dokumentaciją – EPD (angl. environmental product declarations) – gaminių aplinkos apsaugos deklaracijas. Šios

UAB Velve M.S.T.

deklaracijos pagrįstos produktų gyvavimo ciklo įvertinimu, apimančiu informaciją apie produkto ar paslaugos poveikį aplinkai. Šis sertifikavimas ypač aktualus šiuolaikiniu tvarios statybos laikotarpiu, kai projektams vis dažniau keliamas reikalavimas atitikti LEED V4 ir BREEAM reikalavimus. • Galutinio paviršiaus dizaino įvairovė. Įvairios galimos ULTRATOP mišinio spalvos ir galimybė rinktis užpildus, jų frakciją, spalvą. Sistema universali, leidžia išgauti begalę skirtingų galutinio paviršiaus kombinacijų.

Patirtis Lietuvoje „MAPEI ULTRATOP terrazzo“ toli gražu ne naujovė Lietuvoje. Per pastaruosius metus kartu su architektų komandomis iš „DO ARCHITECTS“, „AKETURI ARCHITEKTAI“, „INBLUM“, „PROCESSOFFICE“, „AKTA ARCHITEKTAI“ ir kt. įgyvendintas ne vienas unikalus ir reprezentatyvus projektas. Vis daugiau architektų, projektuotojų ir klientų renkasi šią sistemą dėl jos universalumo, reprezentatyvumo, detalios techninės dokumentacijos ir kokybiško konsultavimo tiek projektavimo, tiek įrengimo procese. Išskirtinis MAPEI atstovas UAB „Velve M.S.T.“ Lakūnų g. 24A, LT-09108 Vilnius El. p. info@velvemst.lt

numerio tema

Betonas interjere reabilituotas Kristina BUIDOVAITĖ

Sprendimas eksponuoti neapdailintas betonines sienas, grindis ar kolonas daugeliui žmonių iki šiol žadina neužbaigtumo įspūdį. O pats betonas laikomas pilka, šalta, agresyvia medžiaga. Visgi ir architektai, ir užsakovai pamažu atranda stipriąsias nepretenzingo betono savybes, o pastatų, kurių interjere ar eksterjere panaudota ši medžiaga, gretos gausėja.

ilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybų fakulteto Statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedros prof. Gintautas Skripkiūnas pabrėžė, kad, kokybiškai atlikus betonavimo darbus, paviršių apdailinti – slėpti po klinkerio plytelėmis ar tinko sluoksniu nebereikia. Natūralių medžiagų šalininkams patrauklus dekoratyvus, funkcionalus, nesikartojantis betono vaizdas. Žiūrint pragmatiškai, betonas itin atspari ir tvirta medžiaga, puikiai tinkanti ir pastato viduje, pavyzdžiui, pertvaroms, laiptams, ir išorėje. Betonas, jei kokybiškai pagamintas ir išlietas, priešingai nei mediena, atsparus drėgmei, temperatūrų kaitai, yra ilgaamžis. Sukietėjęs betonas nekeičia savo savybių, į aplinką, kitaip nei plastikas, neskleidžia kenksmingų medžiagų, yra lengvai valomas ir prižiūrimas. Anot pašnekovo, toks, kokio tikimasi, betono paviršius neišgaunamas dėl darbininkų kvalifikacijos stokos, netinkamos betono sudėties, jo gamybai naudojamų medžiagų, betonavimo technologijų, armatūros projektavimo ir jos gausumo. Norėdami išgauti „suglamžytą“ betono tekstūrą ar nuotraukas bei meniškus vaizdus (pavyzdžiui, akmens, medžio imitaciją) jo paviršiuje, architektai naudoja faktūrinio betono paviršiui suformuoti skirtas matricas. Pasitelkus pigmentus, sukuriami dar ir įvairių spalvų betono paviršiai. Dekoratyvūs užpildai pasitarnauja šlifuojamiems paviršiams, pavyzdžiui, įrengiant mozaikinio betono grindis. Neseniai pristatytas permatomas betonas, tinkamas pertvaroms, pro kurias galima matyti neryškų vaizdą (jos permatomos maždaug 20 proc.) ar įsileisti šviesos. Monolitinis betonas leidžia išbetonuoti įvairiausių formų konstrukcijas, taigi, architektai gali

www.dezeen.com nuotr.

Natūralių medžiagų šalininkus žavi dekoratyvus, funkcionalus, nesikartojantis betono vaizdas.

įgyvendinti novatoriškiausias idėjas – vietos natūraliam betonui gali atsirasti kone kiekviename projekte. Šiuo metu įvairioms betono formoms išgauti naudojami metaliniai, plastikiniai, pripučiamieji, pneumatiniai klojiniai. Betoniniai gali būti ir baldai ar indai bei papuošalai. Dažnai betono gamintojai, įsirengdami biurus, klientus kviečiasi prie betono pasitarimų stalo ar sodina ant betoninių kėdžių. Taigi, betono panaudojimo spektras platus: nuo laikančiųjų konstrukcijų, pamatų, tiltų iki baldų – kavos staliukų, praustuvų, stalviršių. Anot VGTU mokslininko, betonas savo savybėmis gali prilygti plienui. Masyvioms konstrukcijoms nebūtinas itin stiprus betonas, jo stiprumas aktualesnis nedidelėms specifinėms

konstrukcijoms, smulkiems gaminiams, pavyzdžiui, vazoms, detalėms ar naudojant jį nepalankiomis sąlygomis. Jei betoninės grindys anksčiau laikytos pramonės objektų atributu, tai dabar jos vis dažnesnės ir visuomeniniuose objektuose ar individualiuose namuose. G. Skripkiūnas patvirtino – per pastaruosius metus gerokai pakito betonuojamų grindų reikalavimai. Jei prieš kurį laiką naudoti buvo tinkamos nelygios betoninės grindys, tai šiuo metu reikalavimai kur kas griežtesni jų lygumui, paviršiaus stiprumui ir kietumui. Atstumas tarp siūlių – iki 30 metrų, t. y. gaminamos besiūlės grindys, kad neatsirastų papildomų paviršiaus defektų ir plyšių.

numerio tema

komentaras

Lukas Gadeikis, architektas

Betono interjere galimybės itin plačios. Turbūt būtų lengviau pasakyti, kur jo negalima naudoti, nei apibrėžti jo panaudojimo ribas. Betonas netinka klasikiniuose – istoriniuose interjeruose. Nors ši medžiaga intensyviai buvo naudojama dar romėnų, ji labiau asocijuojama su industrine era. Taip pat nereikia pamiršti, kad betonas puikiai atspindi garsą, tad jo kiekis interjeruose, ypač, kur aidėjimas nepageidautinas, turi būti ribojamas arba kompensuojamas akustiškai aktyviomis medžiagomis. Pavyzdžiui, bendrojoje darbo salėje nereikėtų palikti tik betoninių lubų ir sienų, jas reikėtų maišyti su minkštesnėmis, garsą sugeriančiomis medžiagomis. Dėl gyvesnio interjero dažniausiai naudojamus vienspalvius neutralius paviršius derinu su įdomesniais raštuotais paviršiais. Taip sukuriu išskirtines zonas, kur žmogaus akis gali užtrukti analizuodama, ką mato. Tradiciškai populiariausi natūralūs gamtos raštai. Pavyzdžiui, akmuo, marmuras, granitas, smiltainis ar įvairios medžio rūšys. Prie jų įrašau ir betoną, kurį galime priskirti prie dar vienos akmens atmainos – dirbtinio akmens. Šių laikų architektūra be betoninių dalių neapsieina. Tad, man atrodo, natūralu pagerbti šią unikalią medžiagą ją parodant tiek interjere, tiek eksterjere. Taip dažniausiai ir integruojamas betonas į interjerą: paliekant neapdailintus konstrukcinius elementus: kolonas, perdangas, sijas... Galima betonui suteikti ir naujų formų bei funkcijų, pavyzdžiui, kuriant iš jo gaminius: šviestuvus, baldus, dekoro elementus, nors tai ir nėra tradicinė medžiaga jiems. Vis daugiau užsakovų pripažįsta betoną ne tik konstrukcine, bet ir apdailos medžiaga. Turiu ne vieną klientą, prašiusį nedengti betono elementų interjere, ką mielu noru darau. Šaltas industrinio betono paviršius itin smagiai kontrastuoja su natūralaus medžio tekstūra, jaukiomis, šilto spektro lempomis ar minkštomis baldų apmušalų medžiagomis, kurdamas šiltą namų ar biuro atmosferą. Be to, nereikia pamiršti ir to, kad, palikdami atvirą betoną interjere, klientai dar ir sutaupo.

Interjero ir nuotraukų autorius Lukas Gadeikis

Betono, medžio ir tekstilės mišinys miegamojo interjere.

18 2018 lapkritis

Svetainės zona pagyvinta paliktomis atviro betono lubomis.

Šilto spektro auksinė lempa nuostabiai išryškėja industrinio betono fone.

Užs.

Mozaikinio betono karštinė Terrazzą, arba mozaikinį betoną, lietuviai, panašu, ima pamėgti iš naujo: ši universali medžiaga savo vietą atranda atliekant vidaus ir lauko apdailą – ji naudojama sienoms, grindims, laiptų pakopoms, baldams. Ekologiškas ir estetiškas nterjero dizaino studijos „Lapukas ir pieštukas“ vadovas Rokas Kazlauskas patvirtina – interjere mozaikinis betonas dažniausiai naudojamas virtuvės ir vonios patalpų dekorui: stalviršiams, sienutėms, dušo kabinoms, grindims, palangėms, laiptų pakopoms. Dėmesio vertas faktas, kad, palyginti su kietosiomis dangomis, mozaikinio betono gamintojai šiuo metu rinkoje siūlo kone didžiausią spalvų pasirinkimą. Svarbu ir tai, kad mozaikinis betonas yra ekologiška, saugi medžiaga, gaminama iš marmuro šukių ir betono, tad jo sudėtyje nėra sintetinių dervų. Priklausomai nuo paskirties, terrazzo gaminiai gali būti kelių skirtingų paviršių: sienų apdailai ir baldų gamybai naudojami matiniai ir blizgūs paviršiai, grindims ir laiptų pakopoms rekomenduojamas šiek tiek šiurkštesnis apdirbimo būdas, lauko terasoms – šiurkštus. Daugumai betonas asocijuojasi su pilka spalva, tačiau terrazzo spalvų gama yra neribota – daugiau nei 100 skirtingų raštų. „Klientams galime pasiūlyti įvairių raštų ir spalvų kombinacijų. Mozaikinio betono gaminiai gali būti švelnūs pasteliniai, ryškūs, tamsūs, vienspalviai, margi... Kie kvienas ras tai, kas atitinka jo skonį“, – neabejoja „Lapuko ir pieštuko“ vadovas. Terrazzo apdaila nesidėvinti, ši kieta medžiaga atspari šalčiui ir karščiui, dėl to tinkama tokiems objektams, kuriuose didelis žmonių judėjimas. Ne tik biurams, bet ir įvairiems visuomeniniams objektams prekybos, sveikatos ar mokslo paskirties pastatams, bendrojo naudojimo daugiabučių gyvenamųjų namų patalpoms. Mozaikinio betono paviršius lengva atnaujinti poliruojant, kadangi tai „pilno kūno“ medžiaga

(per visą gaminio storį jis išlaiko savo struktūrą), o virtuvės ar vonios patalpose terrazzo paviršiai valomi tiesiog natūraliu valikliu ir šepečiu (negalima naudoti valiklių, kurių sudėtyje yra alkoholio ir rūgšties, nes jie gali pakenkti dangos atsparumui).

Pritaikoma bet kurioje erdvėje Daugelis statytojų ir architektų vis labiau atsigręžia į gamtą ir naudoja ekologiškas medžiagas. Mozaikinis betonas vienas puikiausių pasirinkimų, nes atitinka LEED standartui keliamus reikalavimus, visi gaminiai ženklinami CE ženklu, o tai patvirtina jų kokybę. Turbūt nėra tokio interjero stiliaus, kuriame nebūtų galima pritaikyti mozaikinio betono gaminių. Žinoma, moderniuose šiuolaikiniuose interjeruose galima drąsiai naudoti ryškių spalvų ir stambių šukių terrazzo apdailą: grindims, stalviršiams, palangėms. Klasikiniame, skandinaviškame arba Provanso stiliaus interjere puikiai tiks smulkių šukių ir šviesių, natūralių žemės spalvų gaminiai. Be to, klasikiniuose interjeruose iš skirtingų spalvų ir formų plytelių dėliojamos mozaikos, piešiniai ant sienų ir grindų. Mozaikinio betono kaina bent keletą kartų mažesnė nei natūralaus ar kvarcinio akmens. Skaičiuojama, kad 2 cm storio plytelių kaina svyruoja nuo 45–90 Eur už kv. m. Galima įsigyti mozaikinio betono plokščių (2,53 x 1,42 / 3,05 x 1,25 ir 3,05 x 1,4 m) ir plytelių (nuo 30 x 30 iki 120 x 120 cm). Plokštės naudojamos stalviršių, palangių gamybai, didelio ploto sienų ir grindų apdailai. Plyteles „Lapuko ir pieštuko“ specialistai rekomenduoja rinktis tuomet, kai patalpa yra nedidelė arba netaisyklingos formos. Tokiu atveju montuoti dideles plokštes būtų sudėtinga ir nepatogu. „Lapuko ir pieštuko“ komanda seka pasaulines tendencijas socialiniuose tinkluose, medi-

jose, lankosi parodose užsienyje, tad gali tik patvirtinti – šiuo metu bene visą pasaulį apėmusi mozaikinio betono karštinė. Gaminami tapetai, užuolaidų ir baldų audiniai, patalynės ir virtuvės indų komplektai su įvairiausiais terrazzo raštais ir tų raštų interpretacijomis iš plastiko ar keramikos.

MB „Lapukas ir pieštukas“ Mob.+370 639 51 217 / +370 638 61 933 info@lapukasirpiestukas.lt www.lapukasirpiestukas.lt

www.pixabay.com nuotr.

numerio tema

„Gyvas“ savaime atsinaujinantis betonas Kristina BUIDOVAITĖ

Specialistai sutaria – betono irimas pažeistose konstrukcijų vietose ar įtrūkiuose vyksta greičiau, nes į jas patenka drėgmės iš aplinkos. Palyginti su kitomis pastato konstrukcijomis, užtvankose, rezervuaruose, požeminėse aikštelėse ar betoninėse grindyse, drėgmės kiekis svyruoja labiau, o vandens garų difuzija betone dažnai sukelia įvairių eksploatacijos problemų. Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų siūloma išeitis – savaime atsinaujinantis betonas.

Į pagalbą – bakterijos not KTU Statybos ir architektūros fakulteto Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centro direktoriaus dr. Ernesto Ivanausko, drėgmės skverbimosi kinetika pastato, pavyzdžiui, pirmo aukšto grindyse yra kintamas reiškinys ir labai priklauso nuo

20 2018 lapkritis

aplinkos temperatūros. Tokiose konstrukcijose veikia statybinė, gruntinė, higroskopinė, kondensacinė ir eksploatacinė drėgmė. Drėgmės kinetika betone priklauso nuo žaliavų sudėties, susiformavusios struktūros (porų tipo, dydžio, jų pasiskirstymo ir atsirandančių plyšių pobūdžio), taip pat nuo eksploatacinės aplinkos. Siekiant pašalinti pažeidimus ir pagerinti gaminių savybes, racionalu panaudoti

naujos kartos savaime atsinaujinantį betoną (angl. self-healing concrete). Šis betonas iš esmės gali būti gaminamas dviem būdais: į betono mišinį įmaišant specialiose kapsulėse užsandarintų bakterijų arba panaudojant specialius kristalinius priedus. Kalnų uolienose rastos Urea tipo bakterijos gali išgyventi didelio šarmingumo aplinkoje ir perdirbti maistą į kalcio karbonatą. Jų sporos

numerio tema

gali išgyventi 50 ir daugiau metų, tačiau, jų įmaišius į betoną, šiam hidratuojantis ir traukiantis, išgyvena vos keletą mėnesių. Naudojant bakterijas, jas būtina kapsuliuoti ar kitais būdais pašalinti pastovų kontaktą su betone esančia šarmine aplinka. Tokiu būdu jų veikimas skatinamas tik tada, kai konstrukcijoje atsiveria plyšių. Bakterijoms būtinas maistas – karbamidas arba organinės rūgštys (pavyzdžiui, kalcio laktozė). Efektyviausias šio tipo mechanizmo poveikis, kai bakterijų maistas yra kalcio laktatas (nesusidaro papildomai amoniako), bet dar papildomai išsiskiria CO2, kuris gali reaguoti su kalcio hidroksidu. Atsivėrus betoninės konstrukcijos plyšiui, kapsulės perskeliamos, o veikiant vandeniui, kalcio laktatas tirpsta, bakterijos pradeda daugintis ir gaminti kalcio karbonatą, kuris užpildo plyšį net iki 1 milimetro. Kadangi kapsuliavimas labai pabrangina produktą, bandoma bakterijų sporas ir maistą izoliuoti silicio gelyje ir poliuretane ar želatinoje. Kapsuliavimas šiuo metu statyboje dar per brangus ir masiškai nėra taikomas. Kitas būdas pagaminti savaime atsinaujinantį betoną – panaudoti specialius kristalinius priedus. Tai priedai, savo sudėtyje dažniausiai turintys amorfinį SiO2 ir kitus cheminius junginius, kurie geba inicijuoti vadinamąją pucolaninę reakciją ir kitus mechanizmus (pavyzdžiui, karbonizaciją), veikiančius plyšių užsivėrimą. Taip pat šiam procesui skatinti gali būti naudojami įvairūs plėtrūs junginiai, itin absorbciniai polimerai SAP, mineraliniai ir polimeriniai priedai. Šie specialūs priedai, reaguodami su cemento kietėjimo metu išskiriamais produktais, sudaro stabilius kristalus, kurie panaikina konstrukcijoje esamus mikroįtrūkius iki 0,4–0,5 mm visu gaminio tūriu ir, kas svarbiausia, savaime „užsitaiso“. Kristalinis priedas, užpildydamas arba suskaitydamas kapiliarus, geba iki minimumo sumažinti konstrukcijos vandens įgėrį, gerokai padidinti nelaidumą vandeniui, atsparumą šalčiui. Betono konstrukcija, tikėtina, taps atsparesnė cheminiams aplinkos poveikiams, t. y. ji bus visapusiškai ilgaamžiškesnė.

Savaime atsinaujinantis betonas iš esmės gali būti gaminamas dviem būdais: į betono mišinį įmaišant specialiose kapsulėse užsandarintų bakterijų arba panaudojant specialius kristalinius priedus. / Ernestas IVANAUSKAS /

Plyšių užsivėrimas naudojant savaime atsinaujinantį betoną.

Arimanto Knašo nuotr.

numerio tema

Savaime atsinaujinantis betonas naudotinas:

• požeminių konstrukcijų hidroizoliacijai: vanduo, veikiamas hidrostatinio slėgio, gali skverbtis per betoną, o tai gali sukelti armatūros koroziją, kalcio hidroksido išplovimą ir konstrukcijų laikomosios galios sumažėjimą; • konstrukcijoms, kurias gali veikti agresyvi aplinka: sulfatai – dėl gruntinio ar jūros vandens; chloridai – dėl jūros vandens; sandėliai, automobilių stovėjimo aikštelės, šalitilčiai ir kitos betoninės konstrukcijos – dėl kelio druskų poveikio; šarminė betono korozija. • Konstrukcijoms, kurias būtų sudėtinga remontuoti (sunkus priėjimas, konstrukcijos po vandeniu arba grunte. Kauno autobusų stotis (2 pav.). Vienas naujausių projektų Lietuvoje, kuriame buvo naudojami kristaliniai priedai. Per parą Kauno autobusų stotyje apsilanko per 10 tūkst. žmonių, atvyksta vidutiniškai 700 tarpmiestinių ir tarptautinių autobusų. Bendras stoties pastato plotas 13 tūkst. kv. m. Stoties projekto vertė – 9 mln. eurų, statybos truko apie 1,5 metų. Požeminėje aikštelėje telpa 187 automobiliai. Daugiabučių gyvenamojo namo pamatai Palangoje, Žiogų g. 6 (1 pav.): čia betonavimo darbams buvo naudojami kristaliniai priedai, taip pat ir betonuojant visas balkonų plokštes.

Taupo laiką ir sąnaudas Savaime atsinaujinantį betoną mokslininkas rekomenduoja naudoti visose betoninėse konstrukcijose, kurios turės sąlytį su gausia drėgme, o dar geriau, jei galimas tiesioginis kontaktas su stovinčiu ar tekančiu vandeniu. Esminis šio betono panaudojimo pranašumas – taupomas konstrukcijos įrengimo statybos proceso laikas, nes yra galimybė visiškai atsisakyti įrengiamos konstrukcijos išorinės hidroizoliacijos (purškiamosios, teptinės ar prilydomosios). Kitas aspektas, šis betonas nereikalauja hidroizoliacijos atnaujinimo, nes nelaidumas vandeniui užtikrinamas praktiškai visą konstrukcijos gyvavimo ciklą.

22 2018 lapkritis

Šiam betonui, anot E. Ivanausko, netgi būtina pastovi drėgmė ar sąlytis su vandeniu, nes tai skatina spartesnį atsinaujinimo procesą. Kitaip tariant, jei nebūtų drėgmės, šis betonas negalėtų užverti savyje atsiradusių plyšių. Šiuo metu vykdant tyrimus KTU Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centre nustatyta, kad, panaudojus kristalinius priedus, plyšį užveriančių junginių atsparumas šalčiui yra iki 12–15 užšaldymo ir atšildymo ciklų pagal LST 1428-17:2016 standartą. Tai reiškia, kad šis betonas yra tinkamas eksploatuoti Lietuvos sąlygomis, kur šių ciklų skaičius ir yra apie 9–15 per metus. Svarbu ir tai, kad pažeidus užsivėrusį plyšį jis vėl apytiksliai per vieną savaitę kontaktuodamas su

drėgme geba užsiverti ir šį procesą kartoti 12–15 atsparumo šalčiui ciklų. Vadinasi, tai besikartojantis ir ilgaamžis rodiklis. Savaiminis plyšių užsivėrimas ir žymus konstrukcijos nelaidumo vandeniui padidinimas iki 30 proc. nesudaro sąlygų patekti aplinkoje esančiai drėgmei į gelžbetoninės konstrukcijos vidų, žymiai sumažinama armatūros korozijos tikimybė, sumažinamas vandenyje tirpių junginių išsiplovimas, kas gerokai prailgina visos konstrukcijos ilgaamžiškumą. Dėl savaiminio plyšių užsivėrimo ir padidinto nelaidumo vandeniui šis betonas padeda išvengti arba smarkiai sumažina ne tik armatūros, bet ir praktiškai visų tipų betono korozijų.

numerio tema

Užsienio šalyse – nebe naujiena

Singapūro pajūrio ruože „Pakrantės teatro“ vaidinimų ir pramogų centro projekto dalyviai žinojo, kad požeminės pamatinės konstrukcijos bus veikiamos didelio hidrostatinio spaudimo ir agresyvių jūros vandens druskų. Pirmajame projekto etape statybai automobilių stovėjimo aikštelei hidroizoliuoti buvo naudojamos membranų sistemos, kurios vėliau reikalavo nuolatinio remonto ir perdengimų. Todėl antrajame etape po teatru statytai didžiulei stovėjimo aikštelei (beveik 20 tūkst. kub. m betono) hidroizoliuoti buvo parinkta kristalinė hidroizoliacija. Hidroizoliacinio priedo panaudojimas pakoregavo statybos darbų grafikus, pagreitindamas jų pabaigą trimis mėnesiais. 26 aukštų „Willis Limited“ pastatas Londone stovi pačiame miesto centre. Dėl didelio hidrostatinio slėgio betoniniai pastato pamato plokštei (2 tūkst. kub. m betono) buvo panaudotas kristalinis priedas. Taip pat šis priedas buvo naudojamas 21 pastato lifto šachtų hidroizoliavimui. Siekiant sutaupyti pinigų, pamato plokštė buvo padalyta į dvi dalis ir tik apatiniame betono sluoksnyje naudotas hidroizoliacinis priedas. Kruopščiai suplanavus darbus, visa plokštė išlieta be pertraukų. Taip pamatinės plokštės hidroizoliaciją pavyko įrengti itin pigiai, greitai ir patikimai.

„Tis“ bankas Stambule, Turkijoje, yra pastatų kompleksas, turintis tris bokštus (vienas 52 aukštų, kiti du po 36). Auditorijai, galerijai ir kelių aukštų automobilių stovėjimo aikštelėms buvo naudojami kristaliniai priedai pamatinių sienų, plokščių, grindų gaisrinio ir geriamojo vandens rezervuarų hidroizoliavimui. Projektas Ilinojaus gatvėje 409 ir 499, San Franciske: 6 aukštų pastatas su 10 metrų gylyje esančiomis pamatinėmis konstrukcijomis. Pastatas yra visai šalia įlankos, veikiamas aukšto gruntinio vandens lygio, kintančio priklausomai nuo potvynių. Požeminėje pastato dalyje buvo betonuojama didelio storio pamato plokštė (daugiau nei 8 tūkst. kub. m betono), tada torkretavimo būdu įrengtas išorinės pamatinės sienos (apie 1500 kub. m betono), ant kurių pakabintos požeminės automobilių stovėjimo aikštelės denginio plokštės. Visoms antžeminės konstrukcijos buvo naudojamos kristalinis priedas.

STATYBA

BETOCRETE®-C GALINGAS IR NEPALAUŽIAMAS. SKLANDŽIAM IR UŽTIKRINTAM DARBUI

Išskirtinį našumą padeda pasiekti dvejopa technologija: Dvejopa technologija turi ir dar vieną pranašumą: kristalinius junginius suformuojančios medžiagos sukupa prastai nebereikia jokių kitų apsaugos nuo vandens ria milijonus nanokristalų, kurie neleidžia pratekėti vanpriemonių. PATIKIMA Padengia APSAUGA plieninius NUO VANDENS IR KOROZIJOS deniui ir visiškai užpildo betono kapiliarų poras. Atsižvelsutvirtinimus ir taip juos apsaugo. PADVIGUBINKITE ATSPARUMĄ VANDENIUI IR APSAUGOKITE BETONĄ. giant į produktą, šie nanokristalai papildomai užtikrina Užtikrina gerą slankumą. dar didesnį saugumą. Sumažina vertę ir svarbiausių nuolat betono mažina Atsparumas vandeniui, ypač dideliųw/c pastatų, yra vienas ilgalai-vandens skvarkiškumo ir patikimumo veiksnių. Nauji ir geresni BETOCRETE®-C gaminiai puikiai bosįsiskverbimo. gylį, menkindamas kapiliarų porų struktūrą. apsaugo nuo vandens Išskirtinį našumą padeda pasiekti technologija „du viename“: kristalinius junginius suformuojančios medžiagos sukuria milijonus nanokristalų, kurie neleidžia pratekėti vandeniui ir visiškai užpildo betono kapiliarų poras. Atsižvelgiant į produktą, jie suteikia ir papildomą technologiją, kuri užtikrina dar didesnį saugumą. Išskirtinis papildomas dvejopos technologijos pranašumas: paprastai nebereikia jokių papildomų apsaugos nuo vandens priemonių.

Tel. +370 698 25309

Technologija „du viename“

Užs.

Sprendimas ilgaamžiams pastatams Betono atsparumas drėgmei įprastai priklauso nuo mišinio sudėties, struktūros (porų tipo, dydžio, jų pasiskirstymo ir atsirandančių plyšių), galiausiai nuo eksploatavimo sąlygų. Pasaulyje pripažinto specializuotų cheminių medžiagų gamintojo „Sika AG®“ siūlomas sprendimas – kristalinis priedas betonui ir vandeniui nelaidi sistema, leidžianti šią natūralią medžiagą naudoti kad ir ypač nepalankiomis aplinkos sąlygomis: rūsiams, požeminėms automobilių stovėjimo aikštelėms, komerciniams pastatams. Veikia specialūs priedai prastai betonas nuo drėgmės apsaugomas naudojant bentonito sistemas ir membranas, prilydomas bitumines dangas, šaltą bitumą, modifikuoto cemento tepamąsias su spensijas. Medžiagų, naudojamų sandarinimui, klijavimui, slopinimui, lyderė – bendrovė „Sika AG®“ siūlo kur kas efektyvesnį ir racionalesnį būdą, didinantį betono nelaidumą vandeniui – naudoti vandens įgeriamumą mažinančius priedus. Vandeniui nelaidiems betonams gauti skirta „Sika® WT“ serija, sukurta taikant novatoriškas kristalinę ir porų blokavimo technologijas, priedus, kuriuos sudaro specialūs komponentai: cementai, amino alkoholiai ir tam tikri užpildai. Šios aktyviosios medžiagos suformuoja netirpius elementus betono porose ir kapiliarinėse struktūrose, taip neleisdamos vandeniui ar kitiems skysčiams įsiskverbti į betono vidų. Dėl specialios formulės ir sudedamųjų dalių „Sika® WT-200 P“ serijos priedai papildomai užsandarina betono eksploatacijos metu susidarančius mikroįtrūkius (iki 0,4–0,5 mm dydžio) – atlieka vadinamąjį savaiminį betono gydymą.

Naudojant „Sika® WT-200 P“ priedus, pailgėja konstrukcijos eksploatacijos laikas, pagerėja sukietėjusio betono ilgaamžiškumas, be papildomų brangių priemonių užtikrinamas sandarumas ir mažesnės priežiūros išlaidos.

Tinka įvairios paskirties statiniams „Sika® WT-200 P“ yra vandeniui nelaidžių betoninių konstrukcijų sistemos, kurią siūlo pasaulyje pripažintas gamintojas „Sika®“, dalis. Visą sistemą sudaro betonas, kuris specialiai modifikuojamas įmaišomis „Sika“ („Sika® ViscoCrete®“ / „SikaPlast®“ / „Sika® WT“), gaminant vandeniui nelaidžius betonus, kruopščiai atrinkti hermetiniai elementai, skirti konstrukcinėms („SikaSwell®“) ir deformacinėms siūlėms („Sika® Waterbar“), skylių nuo formų sandarinimas („Sikadur®-31“), betono kietėjimas („Sika® Antisol®“) ir neinjekcinis plyšių sandarinimas („Sikadur-Combiflex® SG“). Ši sistema naudojama gaminant šiltnamius, tunelius, baseinus, vandenį sulaikančias konstrukcijas, užtvankas, nuotekų valymo rezervuarus, požeminius statinius, tokius kaip prekybos centrai, transporto mazgai.

Nelaidus vandeniui betonas apsaugo konstrukcijas nuo išorinio vandens poveikio ir viduje esančio vandens, agresyvios aplinkos (chloridų, sulfatų, jūros vandens ir kt. chemikalų), šalčio ci klų. Šią sistemą galima naudoti ir statiniuose, esančiuose žemiau gruntinio vandens lygio: rūsiuose, automobilių stovėjimo aikštelėse, garažuose. Tiesa, naudojant vandeniui nelaidaus betono sistemas, būtinas itin geras technologinis raštingumas, t. y. gera betonavimo praktika. Anot bendrovės „Sika AG®“ specialistų, naudojant vandeniui nelaidų betoną, svarbu vadovautis standartinėmis betonavimo taisyklėmis. Prieš gabenant mišinį į statybvietę, ypač jei gaminami nauji betono komponentai ar naujo tipo betono mišiniai, privaloma atlikti laboratorinius bandymus. Suklotą betono mišinį būtina kietinti tinkamai kaip įmanoma anksčiau, paviršiui padengti naudojama kietėjimo membrana „Sika® Antisol®“. Kad būtų gauta „Sika“ vandeniui nelaidi sistema naudojant „Sika® WT-200 P“, optimalu, jei minimalus parenkamas rišiklio kiekis – 350 kg/kub. m, o maksimalus V/C santykis – 0,45. Dėl šių betono mišinio reikalavimų, norint išgauti S3/F4 konsistencijos klasę (EN 206), reikia naudoti efektyvius vandens reduktorius arba superplasti klius.

Apie įmonę „Sika AG®“, įsikūrusi Ciuriche, Šveicarijoje, yra pasaulinė specializuotų cheminių medžiagų gamybos kompanija. „Sika“ gamina pastatų ir statybų pramonei, automobilių, autobusų, sunkvežimių, geležinkelių, alternatyvių energijos šaltinių, statybai skirtus cheminius komponentus. Bendrovė „Sika®“ yra medžiagų, naudojamų sandarinimui, klijavimui, slopinimui, lyderė, taip pat pirmauja kuriant medžiagas, skirtas laikančiosioms konstrukcijoms stiprinti ir apsaugoti. „Sika®“ produktų liniją sudaro aukštos kokybės betono, cemento priedai, specialūs skiediniai, hermetikai ir klijai, komponentai, skirti medžiagoms, konstrukcijos sistemoms stiprinti, pramoninių grindų komponentai; taip pat stogų ir hidroizoliacinių sistemų komponentai. Bendrovei „Sika®“ atstovaujama 101-oje šalyje, ji turi daugiau nei 18 tūkst. darbuotojų. Įmonės „Sika®“ 2017 m. pardavimai siekė 6,25 mlrd. Šveicarijos frankų. Tiesioginis jos darbas su klientais užtikrina visų partnerių sėkmę.

Daugiau informacijos: www.sikawaterproofing.co.uk/ 24 2018 lapkritis

numerio tema

Ko moko betonas? Prieš kelerius metus dalytasi savaime tankėjančio betono pavyzKristina BUIDOVAITĖ

džiais iš užsienio – tuomet jo pranašumus aptarinėjo betoną tobulinę mokslininkai. Šiandien savaime tankėjantis betonas (angl. Self-compacting concrete) – jau ne naujiena statybų aikštelėse, jį sertifikavo praktiškai visi pagrindiniai Lietuvos betono mišinių gamintojai.

Naujovėms taupo ilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakulteto Statybų katedros vedėjas profesorius Gintautas Skripkiūnas atkreipė dėmesį, kad, veikiausiai norint sutaupyti, palyginti mažai atsižvelgiama į specialiojo betono naudojimo galimybes. Pavyzdžiui, savaime tankėjantis betonas kol kas dar mažai naudojamas, nors jo technologijos darbo jėgos ir darbuotojų sveikatos požiūriu yra gerokai pranašesnės, nes tokio betono nereikia vibruoti. Gamintojai siūlo ir didelio stiprumo betoną, kurio stiprio klasė yra didesnė nei C50/60. Ilgaamžiškumu pasižymintis specialusis betonas ilgai tarnauja sudėtingomis eksploatacijos sąlygomis. Tai itin aktualu, pavyzdžiui, Klaipėdoje, kur jaučiamas jūros vandens poveikis. Anot VGTU profesoriaus G. Skripkiūno, šiuolaikinės betono naudojimo galimybės – labai plačios. Daugiausia statybose jis pasitelkiamas kaip konstrukcinė medžiaga. Didelio stiprio betoną linkstama naudoti, kad būtų mažinami konstrukcijų tūriai, taip sutaupoma ir medžiagų, ir energijos. Vis labiau atsigręžiama į dekoratyvines betono ypatybes, tiesa, šios galimybės galėtų būti naudojamos plačiau. Pavyzdžiui, iš betono gali būti formuojami faktūriniai paviršiai be jokios papildomos apdailos. Taip pat gali būti išgaunamas spalvotas betono paviršius.

Ernesto Ivanausko nuotr.

Panaudojus savaime tankėjantį betoną, daug lengviau pagaminti ypač aukštos kokybės gaminių paviršius.

Išgaunamas nepriekaištingas paviršius

Laboratorinių bandymų centras: betono ir cemento t y r i m a i Bendrovės Laboratorinių bandymų centro suburti Betono ir cemento tyrimo tarnybos specialistai atlieka betono mišinių, betono gaminių (aplinkos tvarkymo elementų, bortelių, grindinio trinkelių, plokščių ir kt.), gamtinio akmens, statybinių skiedinių bandymus. Taip pat atliekami betono bandymai neardomaisiais metodais (Šmito plaktuku, sklerometru). Kvalifikuoti specialistai vykdo mechaninius ir cheminius cemento bandymus: matuoja stiprį gniuždant, rišimosi trukmę, plėtrą, V/C santykį, šarmų, kaitmenų, netirpmenų, sulfatų, vandenyje tirpaus šešiavalenčio chromo kiekį ir kt. Tarnyba atlieka gaminių tinkamumo, savikontrolės ir sertifikacinius bandymus. Bendrovė Laboratorinių bandymų centras – nuo 1995-ųjų pagal LST EN ISO/IEC 17025 standartą akredituota, reikiamus betono ir cemento tyrimus galinti atlikti laboratorija, o čia dirbančių specialistų sukaupta patirtis – didesnė nei dvidešimt metų.

Kontaktai: R. Kalantos g. 85A, Kaunas, LT-52310 El. p. lbc@lbc.lt, Tel. +370 37 456 333

26 2018 lapkritis

Kauno technologijų universiteto (KTU) Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centro direktorius doc. dr. Ernestas Ivanauskas komentavo, kad, naudojant savaime tankėjančio betono mišinį, jis sparčiau suklojamas į norimos formos ar konfigūracijos monolitines konstrukcijas, nes jo nereikia išoriškai tankinti, prailginama klojinių eksploatavimo trukmė. Tiesa, naudojant šios rūšies betono mišinį, reikia atkreipti išskirtinį dėmesį į klojinių kokybę ir montavimo sandarumą, nes savaime tankėjančiam betono mišiniui būdingas didesnis slėgis į klojinius, todėl akimirksniu išryškėja visi nesandarumai. Toks betonas gali būti naudojamas kaip dekoratyvusis ar kaip priemonė, kuri palengvina architektams įgyvendinti novatoriškus ir techniškai sudėtingus sumanymus. Gaminant surenkamojo gelžbetonio elementus, sutaupoma lėšų vibravimo įrenginių įsigijimui ir panaudojimui, žymiai pagerinamos darbuotojų darbo sąlygos. Pasaulyje gaminant savaime tankėjantį betoną kaip mikroužpildas dažniausiai naudojami lakieji pelenai, granuliuotas šlakas ar klintmilčiai, tokio betono gniuždymo stipris ≥ 50 MPa. Lietuvoje puikiausiai šios rūšies betonui gaminti tinkami dolomito ar granito atsijos, granitmilčiai ar maltas dolomitas. Žinoma, šį betono mišinį galima pagaminti ir nenaudojant mikroužpildų, tačiau su jais slėgis į klojinius gaunamas iki 10 proc. mažesnis. Paties savaime tankėjančio betono mišinio kaina yra iki 30 proc. didesnė nei įprastinio

betono, tačiau, kompleksiškai įvertinus visas medžiagų ir darbo sąnaudas, galutinė gelžbetonio konstrukcijos ar gaminio kaina sumažėja apie 10 proc., nes mišiniui sutankinti nebenaudojamas vibravimas (sumažinamas triukšmo lygis statybvietėje ir pašalinamos galimybės darbuotojams susirgti vibracijos sukeliamomis ligomis), praktiškai nereikalinga ir papildoma gaminio paviršiaus apdaila. Panaudojus šį betoną, daug lengviau pagaminti ypač aukštos kokybės gaminių paviršius – lygius, tankius, dekoratyvius ir labai mažo poringumo. Konstrukcijos tampa vienalytiškesnės, užtikrinamas mažas vandens pralaidumas ir didesnis betono sukibimas su armavimo elementais. Į norimą betonavimo vietą medžiaga gali būti tiekiama betono siurbliais (vamzdžių ilgis – iki 100 m) ar piltuvais. Maksimalus betono mišinio kritimo aukštis betonuojant – iki 3 metrų. Pastaruoju metu projektuojant įvairius statinius ir pastatus vis dažniau surenkamųjų ir monolitinių konstrukcijų paviršius paliekamas be papildomo apdirbimo – jis neglaistomas ir nedažomas. Tokiems betoninių konstrukcijų paviršiams keliamas reikalavimas – lygus ir itin mažo poringumo paviršius, kurį galima išgauti naudojant Lietuvoje dar retą konstrukcijų užpildymo technologiją labai slankiu mišiniu tiekiant jį iš pačios į viršų (angl. from bottom to up). Toks konstrukcijos užpildymo būdas, kai betono mišinys pumpuojamas siurbliais pro klojinio apatinėje dalyje įrengtą specialią angą, tiesiog idealiai tinka naudojant savaime tankėjantį betono mišinį. Tuomet maksimalus rekomenduotinas betono

Paties savaime tankėjančio betono mišinio kaina yra iki 30 proc. didesnė nei įprastinio betono, tačiau, kompleksiškai įvertinus visas medžiagų ir darbo sąnaudas, galutinė gelžbetonio konstrukcijos ar gaminio kaina sumažėja apie 10 proc.

numerio tema

Savaime tankėjantis betonas praktikoje

mišinio kilimas konstrukcijoje yra iki 25 m, o betonuojamo segmento aukštis – iki 12 metrų. Tokiu būdu technologiškai ne tik patikimai užpildoma konstrukcija, bet ir iš betono mišinio pašalinamas kenksmingas oras, kuris paprastai papildomai uždaromas mišinio klojimo metu. Iš apačios į viršų pumpuojamam betono mišiniui tiekti siūloma naudoti vamzdyną, kurio

1991 metais visuomenei pristatytas dar vienas kabamasis Shin-kiba Ohashi tiltas. Iš savaime tankėjančio betono buvo suformuota pagrindinė tilto sija. Sąrašą galima tęsti: vidinių, laikomųjų tunelio po Alpių kalnais sienų betonavimas Šveicarijoje (1999 m., 73 000 m3), vandens gerinimo įrenginių rezervuarai (1999 m., 200 000 m3), povandeninė diafragminių sienų konstrukcija (2000 m., 11 200 m3), kabamasis tiltas Japonijoje (1994 m., 240 000 m3), radioaktyviųjų atliekų saugojimo konteineriai Norvegijoje (2001 m.), jūrinio uosto krantinių betonavimas Švedijoje (2001 m., 3200 m3) ir kt. Visus šiuos objektus sieja keli pagrindiniai veiksniai, lėmę tolesnę savaime tankėjančio betono sėkmę pasaulyje: trumpesnis betonavimo laikas, betono sutankėjimo užtikrinimas ypač tankiai armuotose konstrukcijose, kur tankinimas naudojant techniką yra sudėtingas ar pavojingas, garso ir vibracijos pašalinimas, mažesnis darbo jėgos poreikis.

rekomenduotinas skersmuo 80–200 mm, dažniausiai naudojami 100 ir 125 mm skersmens vamzdžiai. KTU mokslininkas pataria – betonuojant šiuo betono mišiniu įprastu būdu, t. y. iš viršaus į apačią, svarbu pilti betono mišinį iš ne didesnio nei 3 m aukščio, ilgesnes nei 15 m atkarpas betonuoti ciklais. Stengtis betonuoti ne

aukštesniais nei 400–500 mm sluoksniais, kitaip žymiai padidėja slėgis į klojinius. Pavyzdžiui, betonuojant 3 m aukščio sieną, klojinius slėgs apie 7 t jėga. Anot E. Ivanausko, betonuojant siauras ir ilgas konstrukcijas, būtina šio betono mišinį tiekti ne per vieną pildymo vietą, o per kelias, kurios nebūtų viena nuo kitos nutolusios daugiau nei 10–15 metrų.

Savaime tankėjančio betono nereikia išoriškai tankinti, prailginama klojinių eksploatavimo trukmė.

Ernesto Ivanausko nuotr.

Pirmojo savaime tankėjančio betono prototipo kūrimo darbai buvo atlikti 1988 m. Japonijoje. 1998-aisiais atidarytas Akashi-Kaikyo kabamasis tiltas Japonijoje, tuo metu turėjęs ilgiausią tarpatramį pasaulyje (~ 2 km). Betoninėms šio tilto linų inkaravimo konstrukcijoms buvo panaudotas savaime tankėjantis betonas. Šio betono naudojimas betonavimo darbus sutrumpino 20 proc. – jie užtruko dvejus metus vietoj planuotų pustrečių. Šis tiltas žinomas dar ir dėl to, kad statybų metu per rekordiškai trumpą laiką buvo panaudota net 300 tūkst. m3 savaime tankėjančio betono mišinio – per parą į klojinius jo buvo supilama po 1900 m3. Betonas buvo panaudotas ir betonuojant milžiniškus Osakos dujų kompanijos rezervuarus. Ekonominis rezultatas pasiektas panašus: statybų aikštelėje betonavimo darbų metu darbininkų skaičius sumažintas nuo 150 iki 50, betonavimo trukmė – nuo 22 iki 18 mėnesių.

Užs.

Mobiliosios aplikacijos pasiekė statybos technologijų sferą Prof. Mindaugas Daukšys (KTU, pagrindinis tyrėjas),

Pastaruoju metu Lietuvoje sparčiai populiarėja monolitinio betono kons-

Dalius Kriptavičius (UAB PERI, technikos vadovas)

tyvuoju betono kietėjimo periodu reikalinga efektyvi ir savalaikė monoli-

trukcijų įrengimas statybos aikštelėje. Augant tokių statybų mastui, anks-

tinio betono konstrukcijų stebėsena. Tai ypač aktualu masyvioms betono konstrukcijoms. Dabar naudojami betono kietėjimo prognozavimo metodai (tam praus atšokimo metodas, ultragarsas ir kiti) nėra tikslūs, progno-

ktu

statybos ir architektūros fakultetas

1922

Taupys laiką ir sąnaudas iena didžiausių klojinių ir pastolių gamintojų pasaulyje ben drovė PERI betono monolitinės statybos technologijoje pradeda plačiau taikyti pažangius betono kietėjimo kinetikos stebėjimo metodus (taikant mobiliąsias aplikacijas išmaniuosiuose telefonuose). PERI specialistai patvirtina – toks sprendimas leistų sumažinti defektų pasireiškimą ankstyvojoje betono kietėjimo fazėje, finansinius ir laiko išteklius, taupyti statybines medžiagas ir išlaikyti darną su mus supančia aplinka. Dermė su aplinka ypač aktuali statant inžinerinius statinius: tiltus, vėjo jėgainių pamatus, elektrines ir kt., kurių konstrukcijų priežiūros ir remonto sąnaudos ženklios, o ilgaamžiškumas

zuojant ankstyvąjį betono kietėjimą konstrukcijoje realiuoju laiku, o tai turi įtakos statinio konstrukcijos stabilumui, stiprumui ir ilgaamžiškumui. turi didelę ekonominę ir strateginę vertę. Todėl sparčiai augant IT technologijų inovacijoms, ankstyvojo betono kietėjimo dinamiką konstrukcijoje realiuoju laiku būtų galima stebėti naudojant jutiklius-termoporas bei mobiliąsias aplikacijas išmaniuosiuose telefonuose. Mobiliųjų aplikacijų, kaip modernių technologijų, poreikis atsirado greitėjant gyvenimo tempui, kuomet informacija yra reikalinga čia ir dabar. Jos leidžia perduoti gautą informaciją realiuoju laiku ir stebėti ją nuotoliniu būdu.

Įrodyta mokslininkų Be abejo, nereikia pamiršti, kad šių mobiliųjų aplikacijų programų veikimas pagrįstas moksliniais tyrimais, kurių pagrindu sukurtas vertinimo metodas vėliau tapo standartu. Šis metodas, leidžiantis prognozuoti betono kietėjimo dinamiką ankstyvuoju periodu,

1 Mobiliosios aplikacijos ir jutiklio-termoporos vaizdas.

28 2018 lapkritis

nėra naujas mokslo atradimas. Dar 1950-aisiais mokslininkai R. W. Nurse ir A.G.A. Saul sukūrė metodą, vėliau pavadintą Nurse–Saul betono „brendimo“ įvertinimo metodu. 1987 m. jis tapo „ASTM C1074“ (angl. American Society for Testing and Materials) standartu. Netrukus po to nuorodos į šį standartą atsirado JAV statybos techniniuose reglamentuose. Vienas jų yra „ACI 306R88 Cold Weather Concreting“ (American Concrete Institute) 1991-aisiais publikuotas NIST (National Institute of Standards and Testing). Nuo to laiko jis plačiai taikomas praktikoje. Supaprastinta metodo esmė – to paties gamintojo, tos pačios betono mišinio sudėties ankstyvojo kietėjimo dinamika priklauso nuo temperatūros ir laiko trukmės (toliau – temperatūrvalandės). Nepriklausomai nuo to, kokioje temperatūros aplinkoje betonas buvo kietinamas,

2 Nurse-Saul metodo esmė (Nurse and Saul, 1950).

pasiekus tą patį temperatūrvalandžių skaičių, betonas pasiekia tą patį gniuždomąjį stiprį, kuris yra pagrindas kitų ne mažiau svarbių betono parame trų (tamprumo modulio, atsparumo tempimui ir kitų savybių) prognozavimui. Taigi, šio metodo praktiniam pritaikymui yra būtina mokslinių tyrimų laboratorijose atlikti atskirų betono sudėčių betono kietėjimo kinetikos ir sukietėjusio betono fizikinių ir mechaninių savybių tyrimus. Reikia įvertinti betono mišinių sudedamųjų dalių – cemento tipo ir rūšies, jo kiekio, V/C (vandens ir cemento santykio) bei betono įmaišų sudėties įtaką betono kietėjimo kinetikai, t. y. registruoti cemento hidratacijos metu išsiskiriančios šilumos temperatūros pokyčius laiko atžvilgiu (°C × val.) ir lygiagrečiai temperatūrinių laiko diagramų sudarymo metu nustatyti betono gniuždomąjį stiprį po 1, 3, 7, 14 ir 28 kietėjimo parų (pagal „ASTM C1074“). Šiais tyrimais gauti duomenys vėliau bus naudojami mobiliosiose aplikacijose.

Nauda apčiuopiama Gali kilti klausimas, kokia visų šių tyrimų nauda statybos inžinieriams? Atsakymas – žinant atitinkamos betono mišinio sudėties cemento hidratacijos metu išsiskiriamą temperatūrą, galima realiuoju laiku prognozuoti konstrukcijos betono gniuždomąjį stiprį: • vienu atveju tai leidžia padidinti klojinių panaudojimo apyvartumą (pavyzdžiui, anksčiau pradėti išmontuoti perdangos klojinius ir sykiu taupyti pinigus), nes tiksliai žinoma, kada konstrukcijos įrengimui panaudotas betonas pasiekė 70–80 proc. projektinio stiprio; • kitu atveju išskiriamos šilumos stebėsena realiuoju laiku masyviose betono konstrukcijose leidžia imtis papildomų priemonių,

siekiant išvengti defektų atsiradimo. Temperatūros kontrolė ankstyvojo kietėjimo metu leidžia užkirsti kelią nepageidautinų plyšių atsivėrimui betono konstrukcijoje, taip pat išvengti antrinio etringito formavimosi (angl. Delayed ettringite formation), kuris galėtų pažeisti betono konstrukciją kietėjimo periodu. Turint tyrimų metu gautus pirminius duomenis, betono gniuždomojo stiprio prognozavimas statybų aikštelėje tampa nesudėtingas, t. y. nereikalauja turėti daug teorinių žinių apie betono technologiją, cementą, jo hidrataciją ir matematinį šio bei kitų susijusių veiksnių ryšį.

Pradėti naudoti – nesudėtinga Apsisprendus pasitelkti išmaniąją sistemą, tereikia į monolitinio gelžbetonio konstrukciją prieš betono mišinio klojimą į klojinius sumontuoti jutiklius-termoporas „Giatec SmartRock2“. Jutikliai fiksuoja temperatūros pokyčius betono kons trukcijoje kas 15 min ir kaupia šią informaciją savo atmintinėje. Kitas žingsnis – atsisiųsti programėlę „SmartRock“, ją įdiegti į išmanųjį telefoną ar planšetinį kompiuterį. Jutiklis-termopora sukauptą informaciją perduoda naudojant belaidžio ryšio technologiją (angl. Bluetooth), jutiklio korpusas yra tvirtas ir nelaidus vandeniui, jį lengva pritvirtinti prie armatūros strypyno norimoje įrengti betono monolitinėje konstrukcijoje. Iš jutiklio gauta informacija galima pasidalyti su komandos darbuotojais, informaciją gaunant realiu laiku arba ją nuolat atnaujinant. Taip pat svarbu pažymėti, kad mobilioji programėlė sugeneruoja ataskaitą, kurią galima dokumentuoti ir naudoti kaip priedą prie statybos darbų vykdymo dokumentacijos.

3 Jutiklio-termoporos tvirtinimas prie armatūros strypyno.

Siekiant išmėginti programėlės „SmartRock“ ir jutiklio-termoporos „Giatec SmartRock2“ veikimo patikimumą, buvo atlikti tyrimai statybos aikštelėje. Realiame objekte įrengiant betono monolitinę perdangą jutikliai-termoporos iš anksto sumontuotos ant armatūros strypynų. Darbai vyko vasarą, aplinkos oro temperatūra betonavimo metu siekė 21 °C, pristatyto betono mišinio temperatūra 24,2 °C, konstrukcijai įrengti naudotas betono mišinys (su rišimąsi lėtinančia įmaiša), atitinkantis LST EN 206-C30/37-XC4-Cl0,20-Dmax16-S3 betono klasei keliamus reikalavimus. Kaip matyti iš toliau pateikto paveikslo, betono kietėjimas vyko labai intensyviai ir trečią parą jau pasiekė apie 79 proc. projektinio stiprio. Tai reiškia, kad esant tokioms sąlygoms jau būtų galima išmontuoti perdangos klojinius, paliekant tik parėmimo atramas. Panaudojant jutiklius-termoporas ir mobiliąsias aplikacijas, betono ankstyvojo kietėjimo dinamiką būtų galima stebėti nuotoliniu būdu. Tai leistų stebėti, fiksuoti ir reaguoti į situaciją realiu laiku, o perspektyvoje sumažintų ne tik finansines sąnaudas tiek statybos, tiek eksploatacijos metu, bet ir leistų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO2) emisijas į aplinką vertinant pagal GWP (angl. Global Warming Potential) metodiką. Sudaryta palanki aplinka inovacijoms leistų didinti betono monolitinės statybos efektyvumo lygį statybos aikštelėje. Susidomėjusiems ir norintiems išbandyti šią naują metodiką bei jutiklius, bendrovė PERI gali pasiūlyti savo visokeriopą pagalbą ne tik įsigyjant jutiklius-termoporas „Giatec SmartRock2“ ir kitus betono monolitinėms konstrukcijoms įrengti reikalingus komponentus, bet ir savo patirtį bei pagalbą įsidiegiant programinę įrangą, konfigūruojant jutiklius, konsultuojant dėl teisingo jų panaudojimo ir ataskaitų pagal gautus stebėjimo duomenis parengimą.

4 Betono konstrukcijos kietėjimo dinamika realiame statybos objekte.

tema

Reda TAMOŠAITYTĖ

pixabay.com nuotr.

Kam skirtas ypač didelio stiprumo betonas? Statybų pramonėje naudojamos vis tobulesnės medžiagos, kurios leidžia įgyvendinti kaskart sudėtingesnius architektūrinius sprendimus. Betonas – seniai naudojama statybinė medžiaga. Tačiau ką galėtume pasakyti apie ypač stiprų betoną – vieną iš naujų statybinių medžiagų? Atsakymą žino Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai, sukūrę net 8 kartus stipresnį betoną nei įprastas.

Technologijos ir galimybės ietuvos statybų rinkoje dirbantiems specialistams stiprusis betonas dar nėra labai žinomas. Tačiau vartus į naujų statybinių medžiagų kūrimą šiandien vis plačiau atveria optimaliau naudojamos vietinės statybinės medžiagos ir naujosios technologijos. KTU mokslininkų teigimu, tobulinti statybų pramonėje naudojamas medžiagas skatina tiek eksploatacinės priežastys, tiek vis sudėtingiau įgyvendinami architektūriniai sprendimai. Per pastaruosius kelis dešimtmečius statybinių medžiagų rinkoje įvyko gerokai didesnis proveržis nei per maždaug 150 metų, kai buvo išrastas cementas. Jokia naujiena, kad įprastas betonas vis dar populiariausia statybų pramonėje naudojama medžiaga, kurio gniuždymo stipris siekia apie 30 MPa. Ypač stipraus betono gniuždymo stipris yra didesnis nei 100 MPa. KTU mokslininkai padarė stulbinamą atradimą – laboratorinėmis sąlygomis pagamino

30 2018 lapkritis

betoną, kurio minėtas parametras gali siekti 250 MPa arba net 8,3 karto daugiau nei įprasto. Teigiama, kad terminas „ypač stiprus betonas“ (angl. „ultra-high performance concrete“ (UHPC) galbūt nėra visiškai tikslus. Jis vis dar neapibrėžtas ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių bei pasaulio šalių techniniuose, teisiniuose dokumentuose, reglamentuose ir projektavimo normose, be kurių ši išskirtinė statybinė medžiaga negali būti gaminama gamyklose. Be to, aukščiausios klasės betonui pagaminti būtina ir speciali technologinė įranga, kurios daugelis Lietuvos įmonių įsigyti dar nėra pajėgios.

Receptą atrado netikėtai KTU Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) Statybinių medžiagų katedros specialistai, atsižvelgę į šią problemą, pabandė sukurti tokią betono mišinio sudėtį, su kuria būtų galima ir be pačios moderniausios įrangos pagaminti ypač stiprų betoną, turintį pakankamai gerų savybių. Tiesa, teko paieškoti šiokių tokių kompromisų, kuriuos priėmus sensacingas betono mišinio

gniuždymo stipris, išgautas laboratorijoje, sumažėjo. Tačiau šioje situacijoje vis tiek buvo pasiektos dvi didelės pergalės. Paaiškėjo, kad gamybos sąlygomis gali pavykti išgauti 130–150 MPa gniuždymo stiprio betoną. Maža to, mokslininkai jau turi idėjų, kaip šią statybinę medžiagą dar labiau sustiprinti, nekeičiant technologinės įrangos. Teigiama, kad ypač stiprus betonas išsiskiria ne tik savo mechaninėmis, bet ir ilgaamžiškumo savybėmis. Kaipgi Lietuvos mokslininkams pavyko sukurti šią unikalią statybinę medžiagą? Tyrėjai prisipažįsta, kad naująją UHPC formulę išrado visai netikėtai. Tai esą nebuvo kon krečiai planuoti, bet išties labai laukti kelerių metų tyrimų rezultatai. „Atlikdami įvairius tyrimus ar bandymus statybos ir architektūros srityje, mūsų specialistai nuolat stengiasi panaudoti perdirbtas medžiagas. Pabandymas į betoninį mišinį įmaišyti specialiai paruošto smulkinto stiklo pranoko visus lūkesčius. Maloniai nustebino faktas, kad betono gniuždymo stipris žymiai padidėjo“, – teigė KTU SAF Statybinių medžiagų katedros vedėjas profesorius dr. Vitoldas Vaitkevičius.

Anot mokslininko, palyginti su įprastu betonu, UHPC turi aukščiausią atsparumą lenkimui, gniuždymui, smulkinimui, o tankesnė mikros truktūra ir ilgaamžiškumas (ilgesnis eksploatavimo laikas) leidžia šiam betonui tapti išties universalia statybine medžiaga. Pagal KTU ypač stipraus betono formulę naudojamos vietinių atsargų medžiagos ir perdirbti stiklo milteliai. Kai mišinys sukietėja, naujasis betonas pasižymi neįtikėtinai tankia struktūra, atsparia vandeniui, chlorui ir tam tikroms kitoms cheminėms medžiagoms. „Be to, mūsų galutinis produktas ir lengvesnis, ir pigesnis“, – pabrėžė KTU mokslo darbuotojas V. Vaitkevičius. Ši ypač stipri statybinė medžiaga kitaip dar vadinama reaktyviu milteliniu betonu. Dėl savo unikalios struktūros ir išskirtinių savybių toks betonas gali būti naudojamas net ir „agresyvių“ sąlygų architektūroje bei įrenginiuose. Pavyzdžiui, jis gali pakeisti branduolinėse elektrinėse naudojamą armuotąjį plieną, t. y. plienines sijas pakeičiant į sijas, pagamintas iš UFPC. Skirtingai nei kai kurie metalai, UHPC atsparus korozijai, todėl jis gali tapti plieninių ašinių sijų arba sijų, kurios dar išlaikytų ir didelį svorį, pamaina. Ši medžiaga gali būti iki 1000 kartų atsparesnė šalčio poveikiui, todėl yra kur kas artimesnė granitui ar bazalto uolienai nei įprastam betonui. Iš ypač stipraus betono gali būti gaminami, pavyzdžiui, staklių, stalviršių paviršiai, paprasčiau įgyvendinami liaunų konstrukcijų sprendimai architektūroje, dizaino ir netgi baldų gamybos srityje.

Panaudotas pirmą kartą KTU sukurtas ypač stiprus betonas pirmą kartą buvo panaudotas 3-iosios saugumo klasės seifo, atsparaus vandeniui ir ugniai, gamybai. Jo sienelių storis siekia vos 42 mm pločio. Pasak mokslininko V. Vaitkevičiaus, naujojo betono savybės ir metalinės konstrukcijos leido dar labiau paploninti seifo sieneles, galutinis produktas tapo ir lengvesnis, ir pigesnis: „Mes laimėjome 3 milimetrus, kurie pasirodė esą gana reikšmingi.“ Architektūriniuose sprendimuose tai reiškia, kad įvairių konstrukcijų – kolonų, perdangos

pixabay.com nuotr.

Išskirtinės medžiagos savybės

plokščių, sijų ir kitų elementų – matmenys taip pat galėtų būti sumažinti. Pavyzdžiui, jei iš įprastinio betono pagamintos kolonos skersmuo siekia 48 cm, ją gaminant iš ypač stipraus betono pakaktų ir 6 cm skersmens, kad būtų išlaikyta ta pati apkrova. KTU SAF tyrėjai žino ne vieną UHPC alternatyvą. Pavyzdžiui, Nacionalinė cemento importuotojų asociacija ją apibrėžia kaip portlandcemenčio mišinį (pagamintą iš kalkakmenio ir molio), silicio dioksido dervą, kvarco miltus, smulkaus silicio smėlį, vandenį ir pluoštus iš plieno arba organinių medžiagų. Esą mišinys pagamintas iš smulkių, ne didesnių nei 600 mikrometrai, miltelių ir cheminio reaktyvumo mišinio, tad UHPC yra kompaktiškas su mažomis poromis, kurios nesusijungia tarpusavyje. Tačiau, pasak KTU mokslininkų, alternatyvūs ypač stipraus betono mišiniai savo sudėtyje turi daug didesnį cemento kiekį ir ne visuomet gali būti pagaminami iš vietinių žaliavų. Vadinasi, kitos sudėtinės medžiagos turi būti importuojamos iš skirtingų regionų ar net šalių, todėl statybinė medžiaga gerokai pabrangsta.

Lietuvoje – dvigubai pigiau Šiuo metu žinomos UHPC alternatyvos pasaulyje, palyginti su lietuvišku betonu, kainuoja gerokai daugiau. Tiesa, Lietuvoje šios statybinės medžiagos kaina taip pat didoka ir tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl ypač stiprus betonas pas mus vis dar retenybė. Palyginimui: jei įprastinio C30/37 klasės betono, priklausomai nuo jo sudėties, kaina būtų

iki 60 Eur už kv. metrą, ypač stipraus betono mišinio – keliskart didesnė. Pavyzdžiui, mažiausia tokios medžiagos kaina JAV – per 500 Eur, Vokietijoje – apie 600 Eur už kvadratinį metrą. Teigiama, kad KTU SAF mokslininkų sukurto betono mišinys kainuoja gerokai pigiau. Kokį būdą rado KTU mokslininkai, kad šio ypač sti praus betono gamyba būtų ne tokia brangi? „Jis gali būti gaminamas iš vietinių žaliavų be sudėtingos technologinės įrangos. Šios priežastys ir lemia pigesnę išskirtinio betono gamybą, – pažymėjo profesorius dr. V. Vaitkevičius. – Mūsų ypač stipraus betono kubinio metro rinkos kaina gali siekti apie 200–250 eurų. Tai reiškia, kad ji yra iki dviejų kartų mažesnė nei šiuo metu egzistuojančių konkurentų siūlomų produktų kaina.

Statyba, architektūra, menas Taigi, remiantis KTU mokslininkų duomenimis, pagrindinis ypač stipraus betono pranašumas – galimybė statyti liaunas, bet stiprias konstrukcijas. Už tai, regis, labiausiai turėtų būti dėkingi architektai ir statybų srities atstovai. Būtent jiems ši unikali statybinė medžiaga suteikia galimybę kurti išskirtinius architektūrinius sprendimus. Tačiau, pasirodo, dėl unikalių UHPC savybių šią Lietuvos mokslininkų sukurtą medžiagą jau spėjo pamėgti ir dizaineriai. Dėl naujos statybinės medžiagos formulės KTU tyrėjai sutiko pakonsultuoti įmonę, siūlančią vienetinius rankų darbo namų aksesuarus ir verslo dovanas iš betono.

tema

Betonui – antras šansas Kristina BUIDOVAITĖ

Ilgą laiką sąvartynus nuklodavusioms betono atliekoms ne tik užsienio šalyje, bet ir Lietuvoje vis dažniau suteikiama dar viena galimybė: jos pakeičia dolomitą tiesiant kelius arba panaudojamos kaip antrinis užpildas betono gamyboje.

Betoninis kelias Lietuvoje – prastas pavyzdys ugriovus Lietuvos kino studijos pastatus, kurių vietoje iškilo daugiabučių kvartalas, betono atliekos panaudotos statant požeminę automobilių stovėjimo aikštelę ir tiesiant kelius. Šis pavyzdys, anot Vil-

niaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakulteto Statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedros prof. Gintauto Skripkiūno, vienas pirmųjų, bet toli gražu ne vienintelis mūsų šalyje. Tik dauguma projektų nėra grandioziniai, taigi, plačiau nepristatomi. Betono atliekos gali būti naudojamos mažesnio stiprumo betono gamyboje. Tik kol kas betono atliekos neklasifikuojamos, jos tiesiog priskiriamos prie atliekų, o tai reiškia, kad gaminant betoną susmulkintų atliekų prie įprastinių užpildų pagal dabartinius standartus galima

pridėti iki 15 procentų. Beje, kaip betono užpildas gali būti panaudojamos ir susmulkintos plytos. Didžiausias betono atliekų kiekis, anot VGTU mokslininko, susidaro ardant senas statinių konstrukcijas. Tiesiamų kelių pagrindui įprastai naudojama dolomitinė skalda, kuri, pašnekovo žodžiais, galėtų labiau pasitarnauti chemijos pramonėje, riši klių gamybai, o ne nugulti ant kelių. Kol kas šios naudingosios iškasenos potencialas neišnaudojamas, nors ją ateityje tikrai galėtų pakeisti susmulkintos betono atliekos. Toks pagrindas tiktų mažesnio apkrovimo keliams. Magistralinis kelias Vilnius–Utena – prieš daugiau nei 30 m. nutiesta 72,5 km ilgio betoninė atkarpa. Niekaip nerekonstruojama magistralė, atrodo, visiems laikams atgrasė Lietuvą nuo šios rūšies kelių. Anot G. Skripkiūno, magistralinio kelio Vilnius–Utena pavyzdys neįkvepiantis. Tiesiant šį kelią naudotos senos technologijos, trūko

patirties ir kokybiško betono. Esminė problema jį eksploatuojant – siūlės tarp atskirų plokščių. Anksčiau deformacinės siūlės būdavo įrengiamos gana dažnai (neretai joms naudotos netinkamos medžiagos ir technologijos), šiuo metu gaminamas betonas, kur deformacinės siūlės reikalingos tik kas 30 metrų, o ir jos užtaisomos pažangiomis elastingomis medžiagomis, galinčiomis susitraukti ar išsiplėsti. Cementinio betono kaina mažesnė nei asfaltbetonio. Maža to, cementbetonio danga lygi, tankinama nevoluojant, klojama su specialiais klotuvais, dėl lygaus paviršiaus galimas didesnis automobilių greitis. Vokietijoje magistraliniai cementbetonio dangos keliai vertinami dėl atsparumo didelėms apkrovoms ir ilgaamžiškumo. Nors cementbetonis nėra itin atsparus sušalimo ir atšilimo ci klams, naudojant papildomas įmaišas, įmanoma pasiekti ganėtinai didelį atsparumą šalčiui. Toks kelias didesnių remonto darbų išvengia pusšimtį metų ar ilgiau. Kadangi kelininkai naudoja daug ir įvairios įrangos asfaltbetonio gamybai ir klojimui, cementbetonio keliai Lietuvoje, priešingai nei Lenkijoje ar kitose šalyse, nepopuliarūs, nors puikiausiai tiktų miestuose, autobusų stotelėse, greitėjimo atkarpose. Kalbėdamas apie užsienio šalis, G. Skripkiūnas išskyrė Vokietiją – čia smulkinamos ir pakartotinai panaudojamos kone visos betono atliekos.

Aktualija – ne tik betonas Gamintojų apsisprendimas pakartotinai naudoti betono atliekas, anot VGTU mokslininko, turėtų būti užfiksuotas dokumentuose: naudojamas

bdt.lt nuotr.

Betono atliekos gali būti panaudotos mažesnio stiprumo betono gamyboje.

32 2018 lapkritis

Konferencijos „Betonas ir gelžbetonis“ tema – transporto statinių betonas Betonas ne tik dideliu stiprumu išsiskirianti, bet ir didelį atsparumą aplinkos poveikiui turinti bei dideliu ilgaamžiškumu pasižyminti konstrukcinė medžiaga. Todėl betonas plačiai naudojamas kelių statiniams, o pastaruoju metu ir kelių dangoms, hidrotechniniams ir oro uostų bei geležinkelių infrastruktūros statiniams. Šiose srityse betonas tampa vis populiaresnis ir dėl įvairios paviršiaus tekstūros, neribojamų formos galimybių ir masyvumo, kurį lemia gana nedidelė šios medžiagos kaina. Betono technologams ir gamintojams kartu su architektais ir projektuotojais atsiveria puikios galimybės naudojant šiuolaikines technologines gudrybes parodyti šios medžiagos pranašumus stambiuose infrastruktūros projektuose. 2019-aisiais vyksiančioje konferencijoje „Betonas ir gelžbetonis“ bus nagrinėjami betono panaudojimo kelių ir tiltų, geležinkelių, oro uostų ir jūrų uostų statyboje klausimai. Moksliniai pranešimai bus skaitomi betono, skirto šių konstrukcijų statybai, technologijų

tematika, analizuojami tokio betono gamybos ir konstrukcijų betonavimo bei priežiūros aspektai. Pasidalyti patirtimi į konferenciją kviečiami svečiai iš kaimyninių užsienio valstybių. Visi mokslininkai, projektuotojai, architektai, gamybininkai ir statybininkai, besidomintys betono panaudojimu transporto objektų statybai, kviečiami dalyvauti konferencijoje, kuri vyks vasario 28 d. VGTU Statybos fakultete.

„Smiths Equipment Hire“ nuotr.

betonas privalo turėti sertifikatą, jo savybes tikrina nepriklausomi ekspertai. Sudėtingas reglamentavimas – viena priežasčių, kodėl nauji statybos produktai rinkoje pasirodo palyginti retai. Nors prieš keliolika ar keliasdešimt metų naudotas mažesnio stiprumo betonas, eksploatacijos laikas, G. Skripkiūno teigimu, jei nėra agresyvių sąlygų, betonui tik į naudą. Tiesa, praėjus dvidešimt ar daugiau metų, betono savybės keičiasi labai nedaug, tačiau per pirmuosius penkerius metus jo stiprumas padidėja kone dvigubai. Betono savybės Lietuvoje nustatomos tik akredituotų laboratorijų specialistų, o betonas gaminamas, gabenamas, liejamas laikantis Europos standartų (LST EN). Pašnekovo žodžiais, šiuo metu aktualios ne tik betono, bet ir biokuro deginimo, stiklo atliekos. Pasaulyje kaip betono priedas aktyviai naudojami šlakai, lakieji pelenai – tai pagerina šios natūralios medžiagos savybes. Lietuvoje mokslininkai ieško būdų panaudoti biokuro deginimo pelenus – jie galėtų tarnauti kaip rišiklis ir sumažinti reikalingą cemento kiekį. Šiuo metu aktyviai diegiami saulės kolektoriai, taigi, netrukus į sąvartynus atkeliaus dar daugiau stiklo atliekų su kenksmingais sunkiaisiais metalais. Mokslininkai tyrinėja, kaip, susmulkinus tokį stiklą, jį būtų galima panaudoti betono užpildui. „Nepatogi“ stiklo ypatybė – drėgnose sąlygose galima šarminė betono korozija, bet šį trūkumą puikiai išspręstų tokio betono naudojimas patalpų viduje.

lt.lt.allconstructions.com

ASA.LT – Statinių ardymo-griovimo bei statybinių atliekų perdirbimo technologijos.

Betono atliekos panaudojamos tiesiant kelius.

tema

Ypač tvirtas betonas – ekologiškai plėtrai Pui Lam NG, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto mokslo darbuotojas

Cemento gamyba betoninėms ir gelžbetoninėms konstrukcijoms pasauliniu mastu turi reikšmingą įtaką didelei anglies dioksido emisijai. Vienas iš šaltinių didžiuliam kiekiui kietųjų atliekų susidaryti – senų pastatų griovimas. Šios

Žymantas RUDŽIONIS, Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto profesorius

aplinkos problemos, susijusios su urbanistine plėtra, gali būti sušvelnintos naudojant tvarų, ypač tvirtą betoną (angl. high-performance concrete, HPC). Platesnis tokio betono naudojimas statyboje – viena iš veiksmingų strategijų ekologiškai statybai plėtoti.

Aplinkosaugos problemoms spręsti – ypač tvirtas betonas ktualėjant pasaulinio atšilimo ir klimato kaitos problemoms, vis labiau domimasi ekologiškesne plėtra, kai išskiriama mažiau an glies dioksido. Betonas yra plačiausiai naudojama statybinė medžiaga pasaulyje, o gaminant betone naudojamą cementą, jo klinkerio sintezei (degimo procesui) sunaudojamos didžiulės energijos sunaudos. Vykstant klinkerio degimo procesui, išskiriama daug an glies dioksido – pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Remiantis naujausia statistika, visame pasaulyje per metus pagaminama daugiau nei 4 mlrd. tonų cemento, per tokį laikotarpį išskiriama daugiau nei 3,5 mlrd. tonų anglies dioksido. Taip pat reikia nugriauti ir atstatyti daug nusidėvėjusių, jau nebenaudojamų pastatų. Taip susidaro daug griovimo atliekų ir išauga žemės taršos lygis. Dėl praktinių keblumų sudėtinga panaudoti užpildus iš betono atliekų: dėl nepakankamos kokybės jų perdirbimo efektyvumas tampa ribotas, o didelę dalį betono ir kitų statybinių atliekų tenka išmesti į sąvartynus. Anglies dioksido taršos problemos, kylančios dėl cemento gamybos ir dėl to, kad pasenusių nugriautų pastatų kietosios atliekos išmetamos, skatina tyrinėti galimus būdus, kaip sumažinti cemento naudojimą ir pailginti betono statinių tarnavimo laiką. Rekomenduojamas sprendimas yra rinktis tvarų, ypač tvirtą betoną (HPC), kuris pasižymi mažomis cemento

34 2018 lapkritis

sąnaudomis, aukštu technologiškumu, tvirtumu ir patvarumu. HPC išskirtinės savybės gali suteikti labai daug pranašumų statyboje. Pagal Amerikos betono instituto 1999 m. nustatytą HPC sąvokos apibrėžimą, HPC – betonas, atitinkantis specialios paskirties panaudojimo ir atitikties reikalavimus, kurie ne visada pasiekiami naudojant įprastinius betono komponentus, normalų maišymą, sutankinimą ir naudojamų kietinimo sąlygų praktiką. Dėl ypač didelio šio betono mišinio klojumo gali pagerėti jo tinkamumas statyboms pagal įvairių projektų reikalavimus ir statybos būdus, pavyzdžiui, savaime susitankinančio betono mišinio transportavimas betono mišinio siurbliais ir gelžbetoninių konstrukcijų klojinių ir formų užpildymas liejimo būdu nenaudojant vibracijos. Dėl didesnio šio betono stiprumo galėtų būti didesnis gelžbetoninių konstrukcijų tarpatramis, mažesnis konstrukcinių elementų dydis ir savasis svoris bei mažesnis bendras reikalingas betono tūris. Dėl HPC ilgaamžiškumo galėtų pailgėti priežiūros ciklai, sumažėti remonto išlaidos ir pailgėti statinių tarnavimo laikas, siekiant sumažinti vieneriems naudojimo metams tenkančią anglies dioksido taršą ir pailginti nugriovimo ir atstatymo ciklą.

Ypač tvirto betono projektavimo filosofija HPC sąvoka paprastai apima ypač didelį stiprumą, technologiškumą, matmenų stabilumą (be ankstyvojo terminio ir ilgalaikio susitraukimo pleišėjimo) ir ilgaamžiškumą pasiekiantį betoną.

Pagaminti HPC su visapusiškomis neprilygstamomis savybėmis nėra paprasta, nes, gerinant savybes vienoje srityje, gali tekti aukoti kitas. Pavyzdžiui, sumažinus vandens ir rišiklio santykį, kad padidėtų stiprumas, gali suprastėti technologiškumas, o padidinus skiedininės dalies tūrį betono mišinyje, siekiant geresnių technologiškumo ir klojumo savybių, sumažės matmenų pastovumas ir t. t. Norint pagerinti vieną arba kelias savybes, neaukojant kitų, būtina skirti ypatingą dėmesį betono mišinio sudėties optimizavimui. Betono užpildų, mikroužpildų ir rišiklio (kietosios fazės) dalelių susidėstymo tankesnės struktūros formavimas yra pagrindinė koncepcija, kuriant betono mišinio sudėtis, ypač HPC. Didinant dalelių susidėstymo tankį, galima sumažinti porų tūrį betono mišinyje ir sumažinti perteklinio vandens kiekį, reikalingą geresniam betono mišiniui klojumui gauti. Taigi, technologiškumą (klojumą) galima pagerinti esant tam pačiam betono stiprumui arba galima pagerinti stiprumą pridedant mažiau vandens, siekiant tokio paties technologiškumo. Padidinus užpildų dalelių susidėstymo tankį, taip pat galima naudoti mažesnį cemento kiekį adekvačioms betono savybėms pasiekti, dėl ko mažėja susitraukimo deformacijų. Tam tikslui reikia naudoti netrūkią (nuoseklią) betono užpildų granuliometrinę sudėtį, kad smulkesnės dalelės užpildytų tarpus tarp vidutinio dydžio dalelių, o šios – tarpus tarp didelių užpildo dalelių. Nors HPC paprastai yra naudojamas didesnis cementinių medžiagų kiekis, tačiau HPC nebūtinai sunaudojama daugiau cemento nei

Vanduo 16–20 %

Oras 2–6 %

Smulkus užpildas 22–32 %

Vanduo 12–16%

Cementas 7–15 %

Stambus užpildas 30–48 %

Oras 2–6 % Cementas 7–15 % Papildomos rišamosios medžiagos 5–10 %

Smulkus užpildas 22–32 %

(a) Įprastas betonas

Stambus užpildas 30–48 % (b) Ypač tvirtas betonas

1 pav. Tipiniai betono sudėties tūrio santykiai.

įprastam betonui. Taip yra todėl, kad nemažą HPC cementinių medžiagų dalį sudaro papildomos rišamosios medžiagos, pavyzdžiui, lakieji pelenai (angl. pulverised fuel ash, PFA), maltas granuliuotasis aukštakrosnių šlakas (angl. ground granulated blast-furnace slag, GGBS) ir kondensuotos silicio dioksido mikrodulkės (angl. condensed silica fume, CSF). Papildomos rišamosios medžiagos yra šalutiniai pramonės produktai, kuriuos gaminant išskiriama daug mažiau anglies dioksido teršalų nei gaminant cementą. Juos naudojant galima fiziškai padidinti rišamosios medžiagos dalelių susidėstymo tankį, o svarbiausia pagerinama pereinamoji zona tarp rišamosios medžiagos matricos ir užpildų dalelių, kurioje dėl pucolaninės reakcijos chemiškai sukuriama daugiau kalcio hidrosilikatų gelio ir pagerinama HPC mi kro-struktūra. Dėl didesnio HPC stiprumo ir tankesnės mi kro-struktūros ypač sumažėja jo laidumas vandeniui ir padidėja betoninių statinių ilgaamžiškumas. Dėl mažesnio laidumo į betoną patenka mažiau drėgmės ir žalingų medžiagų, tokių kaip chloridai, dėl to susilpnėja armatūros korozijos pavojus. Kitas svarbus patvarumo veiksnys yra tūrio pastovumas. Kai HPC užpildų dalelių susidėstymo tankis didesnis, galima naudoti mažiau rišamosios medžiagos, siekiant geresnio betoninių konstrukcijų tūrio pastovumo. Tai gali padėti išvengti ankstyvojo šiluminio pleišėjimo ir įtrūkių dėl traukimosi deformacijų kietėjimo metu. Į šiuos mikroplyšius gali patekti drėgmės ir agresyvių cheminių druskų, kurios mažina gelžbetoninių ir betoninių konstrukcijų ilgaamžiškumą. Apibendrinant galima teigti, kad, naudojant papildomas rišamąsias medžiagas, HPC ekologiškumą galima gerokai padidinti.

HPC gyvavimo ciklo įvertinimas Norint įvertinti bendrą betoninio statinio aplinkosaugos veiksmingumą, būtina atsižvelgti į visus statinio gyvavimo ciklo etapus. Gyvavimo ciklo

įvertinimas (angl. life cycle assessment, LCA) yra tarptautinis standartizuotas naštos aplinkai įvertinimo metodas pagal išmetamą anglies dioksido kiekį (bendrą išskirtą anglies dioksido kiekį) išgaunant žaliavas, gamybos metu, naudojant ir perdirbant arba galutinai utilizuojant. Betoninės konstrukcijos atveju reikia atsižvelgti į šiuos etapus: (1) betono gamybą, (2) statybą, (3) statinio naudojimą ir priežiūrą (įtraukiant ir remontą) ir (4) griovimą (2 pav.). Remiantis įprastu daugiaaukščiu gelžbetoniniu pastatu kaip pavyzdžiu, per skirtingus LCA etapus išskiriamo anglies dioksido kiekio proporcijos pateikiamos 3 paveiksle. Taigi, didžioji dalis tarnavimo laikotarpiu išskiriamo anglies dioksido tenka betono gamybos etapui, po jo yra naudojimo ir priežiūros etapas, o statybos ir griovimo etapai turi mažiausiai įtakos anglies dioksido emisijai. Vienas iš svarbių LCA aspektų yra įvertinimo laikotarpio trukmė. Be bendro betoninio pastato anglies dioksido teršalų kiekio taip pat reikia atsižvelgti ir į teršalų kiekį, tenkantį vieneriems naudojimo metams. Kadangi HPC yra ilgaamžiškesnis, jam turėtų prireikti mažiau priežiūros ateityje, o statinio tarnavimo laikas turėtų pailgėti. Pavyzdžiui, naudojant HPC, pastato projektinį tarnavimo laiką galima pailginti nuo 50 iki 75 1 etapas Betono gamyba

1 etapas

2 etapas

Griovimas

Statyba

3 etapas Naudojimas ir priežiūra

2 pav. Betoninių pastatų tarnavimo laiko įvertinimo etapai.

ar net 100 metų. Dėl to per vienerius tarnavimo laikotarpio metus išskiriamas anglies dioksido kiekis galėtų sumažėti trečdaliu ar net perpus. Ilgesnis tarnavimo laikas taip pat reiškia ilgesnį griovimo ir atstatymo ciklą. Per vienerius naudojimo metus sukuriamas griaunamo pastato kietųjų atliekų kiekis vidutiniškai sumažinamas tiek pat, kiek ir išskiriamų anglies dioksido teršalų per vienerius naudojimo metus. Be to, dėl didesnio HPC stiprumo sumažėja konstrukcinių elementų dydis, taigi, ir bendras statyboms reikalingo betono kiekis. Todėl cemento sunaudojimą ir per vienerius naudojimo metus išskiriamo anglies dioksido kiekį galima labai sumažinti naudojant HPC konstrukcijas. Apskritai galima daryti išvadą, kad HPC yra ekologiškesnis už įprastą betoną ir tinkamesnis ekologiškoms statyboms ir tvariai plėtrai.

Naudojimas ir priežiūra 20 %

Griovimas 5%

Betono gamyba 70 %

Statyba 5%

3 pav. Betoninių konstrukcijų anglies dioksido emisijos proporcijos jų gyvavimo ciklo laikotarpiu.

Išvados Ypač tvirtas betonas (HPC) buvo įvertintas kaip tinkamas sprendimas aplinkos apsaugos pro blemoms, susijusiomis su intensyvia urbanistine plėtra. Tvaraus HPC mišinių projektavimo filosofija apima betono komponentų dalelių susidėstymo tankio didinimą ir papildomų rišamųjų medžiagų iš įvairių pramonės atliekų naudojimą. Tai pagrindžia ir HPC gyvavimo ciklo įvertinimo metodas. Darnaus HPC vystymas ir taikymas ir toliau turi išlaikyti svarbiausią vaidmenį siekiant mažesnės anglies dioksido emisijos įrengiant statiniuose betonines ir gelžbetonines konstrukcijas. Rekomenduojama sistemingai įtraukti HPC į projektavimo normas ir specifikacijas, kad būtų pasiekiama kuo efektyvesnė tvarios ir ekologiškos statybos koncepcija. Autoriai už paramą dėkoja Europos Komisijai pagal Marie Skłodowskos-Curie veiklas (projekto Nr. 751461).

Norbert Tukaj nuotr.

„Žvilgsnis į save“ – Lietuvos architektūros matas Lietuvos architektų sąjunga aštuntąsyk išdalijo tradicines parodos-konkurso Kristina BUIDOVAITĖ

„Žvilgsnis į save“ „Metro“ skulptūrėles – visas penkias penktąsias metro. Kas dvejus metus vykstantis renginys „Žvilgsnis į save“ sulaukė panašaus dalyvių skaičiaus – pateikta daugiau nei 150 darbų, pusė kurių įgyvendinti. Architektai, kaip ir iki šiol, prioritetą teikė šiai kategorijai. iųmečio konkurso darbai buvo suskirstyti į Projektų, Konkursinių projektų ir Realizacijų kategorijas. Tradiciškai penkis geriausius projektus iš visų pateiktų išrinko nepriklausoma tarptautinė komisija. Šįmet jos nariais sutiko tapti Danijos architektė Anne Marie Galmstrup, Lenkijos architektas Piotras Smierzewskis ir architektas iš Albanijos Saimiras Kristo.

36 2018 lapkritis

„Žvilgsnis į save“, anot organizatorių, objektyvi galimybė įvertinti bendrą architektūros kontekstą, tendencijas, ieškoti lietuviškos šiuolaikinės architektūros bruožų, taip pat atsakymų į klausimus, kaip per pastaruosius dvejus metus pakito kūrybinis Lietuvos architektūros laukas ir kaip jį paveikė gerėjanti ekonominė šalies padėtis, nauji statinių finansavimo šaltiniai, kokios yra naujos Lietuvos architektų dėmesio sulaukiančios temos, teritorijos...

MO muziejus – Senamiesčio kiemo „Vilnius Tech Park“ – buvusios XIX a. ligoninės patalpose Sapiegų parke įkurtas kūrybinių industrijų erdvių ir biurų kompleksas. Architektai – „A2SM architektai“: A. Sasnauskas, V. Malenko, J. Šykovas, E. Židonytė, G. Frišmantaitė, P. Venckūnas.

Norbert Tukaj nuotr.

„Mirksintis namas“ – santūrių formų ir subtilių detalių medinė vila ant ežero kranto. Architektai – „Aketuri architektai“: M. Rekevičienė, A. Tilvikaitė, G. Bardauskaitė, N. Tukaj, L. Rekevičius.

asketiškos išorės ir šilto interjero vaikų erdvė. Architektai – architektų biuras „G. Natkevičius ir partneriai“: R. Pučka, A. Rimšelis, G. Natkevičius.

Norbert Tukaj nuotr.

Darželis „Vaikystės sodas“ –

Norbert Tukaj nuotr.

Konkurso vertinimo kriterijai skamba kaip pastraipos iš architektūros vadovėlio: aiški architektūrinė idėja, harmoningas objekto santykis su aplinka, adekvatus medžiagų panaudojimas, funkcionalumas, novatoriškumas, originalumas, objekto reikšmė miestui, sprendimų profesionalumas, realumas, idėjų įgyvendinimo kokybė. Atsižvelgdama į šiuos kriterijus, vertinimo komisija atsirinko 11 objektų ir skyrė dvi dienas jiems aplankyti. Tai dar viena konkurso ypatybė: organizatorių įsitikinimu, architektūros iš paveikslėlių vertinti neįmanoma. „Žinių radijo“ laidoje „Reikia architekto“ dalyvavę komisijos nariai pabrėžė, kad Lietuvos šiuolaikinė architektūra iš kaimyninių šalių išsiskiria subtiliu charakteriu, ypatingu jautrumu masteliui, aplinkai – nesvarbu, ar tai būtų miestas, ar gamta. Geriausiuose projektuose komisijos nariai pripažino įžvelgę dialogą su esamomis ar naujai kuriamomis erdvėmis: uždarais kiemais, būdingais Vilniaus senamiesčiui, nauju skveru ar atviru kraštovaizdžiu gamtoje. Lietuvos architektai, komisijos narių vertinimu, moka kurti harmoningą kontrastą, derindami apdailos medžiagas, spalvas, atmosferą. Danijos architektė A. Marie Galmstrup teigė, kad ją sužavėjo architektūros įvairovė Vilniuje ir Kaune – miestuose, kuriuose teko aplankyti daugiausia objektų. „Skirtingi architektūros sluoksniai matyti ir šiuolaikinėje architektūroje. Pasisekusia architektūra galima vadinti tokią, kurioje matyti ir šiandiena, ir tai, kas buvo vakar. Tam nebūtina demonstruoti išlikusių apdailos ar freskų liekanų. Kartais tai visiškai naujas pastatas, bet jo dermė su aplinka, proporcijos, įvaizdis tiesiogiai siejasi su tuo, kas toje aplinkoje buvo vakar“, – sakė architektė. Šįmet simbolinį architektūros metrą – masyvią plieno siją, padalytą į penkias dalis, gavo penkių projektų herojai:

Luko Mykolaičio nuotr.

architektūra

interpretacija su paliktais vartais stebėti miestą. Architektai – „Studio Libeskind“: D. Libeskindas, G. Blengini, S. Blach; architektai Lietuvoje: „Do Architects“: A. Baldišiūtė, S. Daugėlienė, D. Lukšėnas, N. Tukaj, D.Skrupskelienė.

Galerija be sienų-paviljonas, tapęs naująja Kauno paveikslų galerijos kultūrine ašimi ir pirmąja erdve Kaune, išskirtinai dedikuota performansams, parodoms ir kitoms kultūrinėms veikloms atviroje lauko erdvėje. Architektai – „Office ode Achitectura“: J. Bernotaitė, A. Ropolas, P. Vaitiekūnas.

Dariaus Petrulaičio nuotr.

rys aukštai ir terasa – bendram įmonių gyvenimui Kristina BUIDOVAITĖ

Skirtingose miesto vietose išsibarsčiusios „ICOR group“ įmonės veiklą sutelkė vienoje vietoje – biurų pastato „Penta“ trijuose aukštuose. Architektų studija „Plazma“ suprojektavo bendrovės darbuotojams funkcionalias ir šiuolaikiškas darbo ir poilsio vietas, kuriose kuriamos naujos įmonių grupės tradicijos.

38 2018 lapkritis

objektas Terasa skirta renginiams, kolegoms pasisėdėti, bendrauti ar atsitraukti.

Atsisakė atvirų darbo vietų gausos ris iš septynių neįprastos formos biurų pastato „Penta“ aukštų, kuriuose įsikūrė „ICOR group“ įmonės, projektavusi architektė Laura Janavičiūtė teigė, kad visos įmonės turėjo savą viziją ir lūkesčių. Išdiskutavus ir suderinus skirtingus poreikius, architektų komandai pavyko sukurti vientisą interjero viziją per visus tris aukštus. Vienuose aukštuose įrengta daugiau atviro plano biuro erdvių, kituose pagal poreikį daugiau uždarų kabinetų. Biuro ašimi tapo tris aukštus ir terasą jungiantys skulptūriški sraigtiniai laiptai. Aplink juos

šliejasi bendravimui ir rekreacijai skirtos er dvės: valgymo erdvė, atvira konferencijų zona, poilsio erdvė su kino sale, žaidimų zonos. Laiptai kyla iki pat terasos, kuri skirta renginiams ir tiesiog kolegoms pasisėdėti, bendrauti ar atsitraukti. Erdvėse aplink baltus metalinius laiptus, skirtingai nuo biuro erdvių, vyrauja tamsios spalvos su ryškiais baldiniais akcentais. Sudėtinga laiptų konstrukcija pagaminta fabrike, tuomet supjaustyta, atgabenta į statybas, sukonstruota ir nudažyta. Laiptų konstrukcijos apačioje sumontuotos įtempiamosios lubos, po kuriomis – akustinė medžiaga, slopinanti garsą lipant metaliniais laiptais.

Biuro ašimi tapo tris aukštus ir terasą jungiantys skulptūriški sraigtiniai laiptai.

Laura JANAVIČIŪTĖ

objektas

Darbo kabinetai įrengti prie langų perimetru, centre įkurdinti drabužinės, pasitarimų kambariai, virtuvėlės, sanitariniai mazgai, inžinerinės ir pagalbinės patalpos. Penktame pastato aukšte derinamos atviros darbo vietos ir kabinetai. Čia įrengta pagrindinė klientų priėmimo zona ir didžiulis holas su krėslais. Šeštame pastato aukšte, kuriame dominuoja atviro plano biurai, įrengti konfidencialių pokalbių kambariai. Zonoje aplink laiptus suprojektuota valgymo ir bendravimo zona. Septintame aukšte labiau vyrauja tradicinė kabinetinė sistema su nedidelėmis bendrų darbo zonų properšomis. Centrinėje aukšto dalyje įrengta rekreacinė erdvė su žaidimų zona ir kino sale.

Ypatingas dėmesys akustikai

Aplink laiptus – valgymo erdvė, atvira konferencijų zona, poilsio erdvė su kino sale, žaidimų zonos.

40 2018 lapkritis

Biure įrengta konfidencialių pokalbių kambarių.

Ne tik valgyti, bet ir bendrauti, pasisėdėti kiekviename aukšte įrengtos dvi ar trys virtuvės, kuriose yra baras, krėslų. Solidumo interjerui suteikia pilkai marga, tačiau jauki ir funkcionali kiliminė danga ir juodo aliuminio rėmo stiklo pertvaros, kurios kabinetuose pridengtos tamsiomis medinėmis žaliuzėmis, o pasitarimų kambariai – užuolaidomis. Darbo vietų baldai specialiai suprojektuoti šiam objektui, pagaminti iš šviesiai pilkos spalvos plokštės su mediniais intarpais bei akcentinėmis juodo metalo detalėmis. Užsakovų pageidavimu, tolstant nuo skandinaviško biuro įvaizdžio, durų, kabinetų ir ben drųjų

erdvių apdailai panaudotos ąžuolo lukšto plokštės. Bendrosiose erdvėse paliktos impre gnuotos natūralios betono kolonos. Žaismingumo ir šviežumo įvaizdžiui suteikti suprojektuoti spalvoti akcentiniai baldai: registratūros stalai, pagaminti iš spalvotai dažyto stiklo, minkštasuoliai, krėslai ir kėdės iš spalvoto audinio. Skirtingose biurų erdvėse pasirinkti individualūs ir profesionalūs apšvietimo sprendimai: darbo vietoms apšviesti naudojami pakabinamieji šviestuvai. Bendrosiose erdvėse įleisti į lubas bei kiekvienai rekreacinei zonai atitinkamai pritaikyti ir parinkti šviestuvai. Didelis dėmesys savitam biuro įvaizdžiui kurti buvo sutelktas į informacinius grafinio dizaino elementus. Pasinaudojant kosmoso tema sukurta ir per visą biurų išdėstyta informacinė grafika. Kuriant interjerą, didelis akustikos specialistų indėlis: suprojektuoti specialūs mazgai, jungtys tarp kabinetų, lubose, efektyviai veikia ben drosiose erdvėse ir kabinetuose paklota garsą sugerianti kiliminė danga, luboms panaudotos akustinės plokštės, koridoriuose – virš modulinių metalinių lubų – garsą sugerianti medžiaga.

Kiekviename aukšte įrengtos dvi ar trys virtuvės.

Bendrosiose erdvėse šviestuvai įleisti į lubas.

Interjero projekto autoriai: Laura Janavičiūtė, Dina Sargautienė, Aistė Galaunytė, Vaiva Andriušytė, Laurynas Vaškevičius.

Architektai: Tomas Gaižauskas, Jonas Gaižauskas, Rolandas Šarapajevas (architektų biuras „Architektūros namai“). Projekto vystytojas: bendrovė „REWO“. Baldai demonstraciniame bute: įmonė „Vilsofa“. Lauko ir vidaus dujotiekis: įmonė „Kuzmienė ir partneriai“. Inžinerinius tinklus įrengė bendrovė: „Komponentas“.

42 2018 lapkritis

objektas

yvenimo „žemės lygyje“ efektas

Aušra NARKELIŪNIENĖ

Nors Vilniaus bendrajame plane numatytas miesto tankinimas, siekiant gerinti jau esamą infrastruktūrą, dėl tiesiamų naujų svarbių miesto transporto arterijų neišvengiamai vyksta ir miesto plėtra. Dar 2017 m. baigtas tiesti Vakarinis aplinkkelis išjudino naujas statybas vaizdingose Vilniaus apylinkėse.

Kvartalas „Town house“ baigiamas statyti tarp sostinės Pilaitės ir Justiniškių, šalia Sudervėlės tvenkinių.

Trylikoje nedidelių dviaukščių namų bus įrengti 72 butai per du aukštus.

44 2018 lapkritis

objektas

Suprojektuotas būstas nedidelei šeimai arp sostinės Pilaitės ir Justiniškių, šalia Sudervėlės tvenkinių šiuo metu baigiamas statyti naujas gyvenamasis kvartalas „Town house“ jau laukia naujakurių. Butai per du aukštus nedideliuose mažaaukštės statybos blokuotuose namuose turi individualiam namui būdingų pranašumų: privačius kiemelius, terasas, atskirus įėjimus ir parką prie vandens. Projekto autoriai – architektai Tomas Gaižauskas, Jonas Gaižauskas, Rolandas Šarapajevas (architektų biuras „Architektūros namai“). Trylikoje nedidelių dviaukščių A energinio naudingumo klasės namų bus įrengti 72 butai per du aukštus, po 4–6 butus viename name. Pagrindinė užduotis architektams buvo suprojektuoti mažaaukščius daugiabučius gyvenamuosius namus taip, kad jie būtų estetiškai patrauklūs, patogūs ir funkcionalūs. Pasirinkti keli skirtingų tipų pastatai – 4–6 butų. Pastatai projektuoti modernūs, siekiant sukurti gražią, estetiškai patrauklią ir praktišką gyvenamąją vietą. Kiekvienas butas turės atskirą įėjimą, terasą, nuosavą žalią kiemelį ir vieną nemokamą automobilio stovėjimo vietą šalia įėjimo. Tokia projekto koncepcija pasirinkta atsižvelgus į naujausią būsto mieste tendenciją – turėti kad ir nedidelę, bet privačią erdvę lauke. Parkas užtikrins, kad dabartinio vaizdo į tvenkinius pro namų langus niekada neužstos kiti namai.

Kaimynystėje – Buivydiškių tvenkiniai su puikiai sutvarkyta ir kokybiškam poilsiui pritaikyta pakrante. Parkas priklausys tik šių namų gyventojams ir, planuojama, taps juos vienijančia grandimi.

El. p. info@kuzmieneirpartneriai.lt

Mob. +370 620 97 352

Savanorių pr. 159A, Vilnius 45

objektas Tendencija, atėjusi iš modernios Europos Beveik pro visų butų langus matomas parkas su vaikų žaidimų aikštele, lauko treniruokliais, vieta bendruomenei susitikti prie kepsninės, suoliukai ir kitos mažosios architektūros detalės. „Kadangi sklypo reljefo perkritimo aukštis gana didelis, pagrindinis uždavinys buvo išnaudoti jį taip, kad būtų sukurtas jaukus uždaras gyvenamųjų namų kvartalas. Stengėmės, kad kiekvieno buto svetainės ir tėvų miegamojo langai būtų orientuoti į vakarinę pusę ir gyventojai galėtų mėgautis gražiu vaizdu į šalia esantį rekreacinės

46 2018 lapkritis

paskirties sklypą, esamus tvenkinius, mišką, natūralią gamtą“, – komentavo vienas kvartalo projekto bendraautorių, studijos „Architektūros namai ir partneriai“ architektas Tomas Gaižauskas. „Paprastai architektūra užduoda toną gyvenimo būdui. Šiame projekte, numatydami viešąsias erdves, mes kuriame sąlygas formuotis optimalaus dydžio kvartalo bendruomenei. Parkas priklausys tik šių namų gyventojams ir taps juos vienijančia grandimi. Iš tiesų labai smagu tokius gyvenamuosius kvartalus projektuoti mieste, turint galvoje, kad panašios sąlygos pasitaiko retai“, – atkreipė dėmesį architektas.

Pastatai – energiškai efektyvūs Gyvenamųjų namų kvartalo energinio naudingumo klasė – A. Pagrindinė pastatų sienų konstrukcinė medžiaga – blokeliai, savo sudėtyje turintys 10 cm storio apšiltinamosios medžiagos sluoksnį, pastatai papildomai apšiltinti 16 cm, gaunant ben drą 26 cm apšiltinimo sluoksnį, atitinkantį energiškai efektyvių pastatų reikalavimus ir komfortiškas gyvenimo sąlygas. Pastatuose sumontuotos gelžbetoninės perdangos. Fasadų apdailai naudojamas skirtingų spalvų dekoratyvinis tinkas, išskiriant kie kvieno buto ribas. Pastatų spalvinė gama kartojasi, taip sukuriamas kvartalo bendrumo jausmas. „Pats spalvų kolorito ieškojimas ir derinimas užtruko gana ilgai, siekiant norimo rezultato“, – reziumavo architektas. Pastatuose įrengtas dujinis-grindinis šildymas ir rekuperacinė oro vėdinimo sistema.

Planuojantieji įsigyti būstą gali įvertinti suprojektuotą demonstracinį butą.

Vilsofa – daugiau negu komfortas

Rekreacinė aplinka su išvystyta infrastruktūra Kvartalo pašonėje žaliuoja parkas su mišku ir tyvuliuoja Buivydiškių tvenkiniai su puikiai sutvarkyta ir kokybiškam poilsiui pritaikyta pakrante. Aplinkotvarkos sprendimai buvo vienas iš prioritetų formuojant gyvenamąjį kvartalą. Jame numatyta įrengti trinkelių dangą, veją, ažūrinę dangą automobilių stovėjimo vietoms. Šalia esančiame rekreacinės paskirties sklype gyventojai turės nuosavą parką su mišku, esamais vandens tvenkiniais. Numatytos poilsio, vaikų žaidimo zonos, apšviesta pakrantė, tinkama vakariniam pasivaikščiojimui. „Pažiūrėjus žemėlapyje, Vakarinis aplinkkelis yra visai šalia, tačiau triukšmo nuo jo kvartale negirdėti. Už tai irgi turime dėkoti natūraliam reljefui“, – sakė T. Gaižauskas.

Aukštos kokybės stilingi minkštieji baldai, čiužiniai, bei namų aksesuarai www.vilsofa.lt

info@vilsofa.lt

+370 686 90 747

Užs.

Patrauklus pasiūlymas investuoti endrovė „Komponentas“ potencialiems vystytojams pristato patrauklų investicinį projektą: 2,5 ha ploto sklypą, adresu Mozūriškių g. 190, Vilniuje, greta Helsinkio g. ir Vakarinio aplinkkelio, šalia baigiamo statyti gyvenamųjų namų kvartalo „Town Hous“.

48 2018 lapkritis

Suplanuotas užstatymo plotas apie 10 200 kv. m, gyvenamieji namai iki 3 aukštų. Užstatymo tankumas – 40 procentų. Projekto autorius – architektų biuro „A. Vyšniausko architektų dirbtuvės“ architektas Algimantas Vyšniauskas. Sklypas yra prie nepaliesto valstybinio miško masyvo, Sudervėlės upelio suformuotų tvenkinių,

kurie organiškai įkomponuoti į sklypo architektūrinius sprendinius, modeliuojant užstatymo pobūdį. Pagal gautas sąlygas suprojektuoti ir pastatyti elektros tinklai, transformatorinė, žiedinis vandentiekis, buitinė ir slėginė nuotekynė, buitinių nuotekų siurblinė (priduota „Vilniaus vandenims“ ir ESO).

heroal fasadai ir apsaugos nuo saulės sistemos

PUIKIAI SUDERINTA, NEPAKAROTOJAMAI SUJUNGTA Į VISUMĄ Dideli fasadai, per kuriuos gali patekti kuo daugiau šviesos ir siauros geros pusiausvyros konstrukcijos bei apsauga nuo saulės – fasadų sistema heroal C 50 su integruota apsaugos nuo saulės sistema heroal VS Z siūlo puikų sprendimą. Gaisrams gesinti įrengti 4 antžeminiai priešgaisriniai hidrantai. Gautas leidimas statyti pirmojo etapo gyvenamuosius namus – 1750 kv. m. Pastatų energinio naudingumo klasė – A. Automobiliams statyti suprojektuotos atviros stovėjimo aikštelės. Vienam butui minimaliai skaičiuojama viena automobilio statymo vieta. Būsimųjų naujakurių patogumui bus du išvažiavimo į Vilnių keliai. Helsinkio ga tve viaduku per Vakarinį aplinkkelį į Rygos ga tvę. Taip pat Helsinkio gatve į Sidoronių gatvę dešiniais posūkiais patenkama į Vakarinį aplinkkelį. Sklype projektuojami nedideli skverai su vaikų žaidimo aikštele, sporto aikštynu ir ramaus poilsio vietos.

Kontaktai Biuro tel. +370 5 265 6649 Biuro adresas: Kapsų g. 19-19, LT-02166 Vilnius. El. p. komponentas@gmail.com

• heroal VS Z surinktas, visiškai ar iš dalies integruotas į apšiltintą fasadų sistemą heroal C 50 • Iki 75 % mažesnė saulės spinduliuotė • Lyginant su tradiciniu šilumą taupančiu įstiklinimu, sutaupote išlaidų, kurias skirtumėte vėdinti • Ultravioletinių spindulių filtravimas iki 98 % • Platus audinių rūšių ir spalvų pasirinkimas

heroal – Johann Henkenjohann GmbH & Co. KG Österwieher Str. 80 33415 Verl (Germany) Tel. +49 5246 507 - 0 Fax +49 5246 507 - 222 info@heroal.com www.heroal.lt 49

žalieji pastatai

Sveikas biuras: sirgti mažiau, dirbti geriau Parengė Kristina BUIDOVAITĖ

Kokybiškas patalpų oras, individuali temperatūros kontrolė, natūralus apšvietimas – įrodyta, kad šios ir kitos pastatų savybės turi nemenkos įtakos produktyviam darbui biuruose. Šiame „SA.lt“ (Statyba. Architektūra) numeryje tvariosios plėtros konsultantas ir BREEAM licencijuotasis vertintojas Evaldas Savickis pasidalijo žiniomis, kokios apdailos medžiagos ir apšvietimas oficialiai daro biurą „žalesnį“.

Tvaraus pastato kriterijai. Apdailos medžiagos

Evaldo Savickio nuotr.

Sveikas oras patalpose isos apdailos medžiagos, tokios kaip kilimai, sienų ar lubų dažai, lubų sistemos, integruoti baldai ir durys, privalo visai neturėti formaldehidų ir kitų lakiųjų organinių junginių arba turėti labai mažą jų kiekį. Apdailos medžiagos turi būti išbandytos laboratorijoje pagal ISO ar EN standartus ir joms suteikti sertifikatai, nurodantys formaldehidų ir lakiųjų organinių junginių (LOJ) koncentracijas.

Leistinas formaldehidų kiekis produkte yra 0,1 mg/m3. BREEAM standartas reikalauja ne tik pateikti apdailos medžiagų sertifikatus ar deklaracijas, bet ir natūrinių matavimų protokolus. Tai reiškia, kad, baigus apdailos darbus, patalpose turi būti atlikti formaldehidų ir bendrųjų LOJ emisijų matavimai. Vidaus aplinką sveika galima vadinti tik tuo atveju, jei matavimų rezultatai parodo formaldehidų kiekį patalpose ne didesnį nei 0,1 mg/m3, matuojant 30 min., ir LOJ kiekį patalpoje ne didesnį nei 0,3 mg/m3, matuojant 8 valandas.

Paskelbti aštuoni svarbiausi veiksniai, prisidedantys kuriant sveikesnę aplinką biure: patalpų oro kokybė ir ventiliacija, komfortiškas temperatūros reguliavimas, natūralus apšvietimas, triukšmą sulaikančių medžiagų naudojimas, patogus patalpų suplanavimas, augalai biurų viduje, gamtą primenančios spalvos ir medžiagos interjere, galiausiai, patogus susisiekimas viešuoju transportu ir dviračių takais, įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, dušai, sveiko maisto pasirinkimas.

50 2018 lapkritis

„Skanska“ biuras Lenkijoje atitinka tvariems pastatams keliamus reikalavimus.

Ilgaamžiškumas

Tai gali būti praėjimai, liftų holai, prekių pristatymo erdvės ir kt. Šiose vietose grindų dangos turi būti aukšto atsparumo lygio dėvėjimuisi, sienos su specialiomis apsaugomis, stiklinės vitrinos apsaugotos atmušikliais, liftų kampai apsaugoti nuo pažeidimų (nuo prekių vėžimėlių ir pan.).

Aplinkosauga ir atliekų mažinimas Tiek konstrukcinėms, tiek apdailos medžiagoms (įskaitant grindų dangoms) atliekama gyvavimo ciklo analizė (LCA). Nagrinėjama, kokį neigiamą poveikį aplinkai daro statybinės medžiagos. Vertinama, koks medžiagos įkūnytos energijos kiekis, ar produktas gaminamas iš atsinaujinančių medžiagų ar mineralų, ar galima produktą perdirbti ar pakartotinai panaudoti, ar medžiaga yra toksiška vandeniui, dirvožemiui, orui. Taip pat didelis dėmesys skiriamas medžiagų kiekiui – skatinama sumaniai projektuoti pastatą, kad būtų panaudojama kuo mažiau statybinių ir apdailos medžiagų, kas reiškia mažiau atliekų ateityje. Pavyzdžiui, statant biurų pastatą spekuliatyviai, kol nėra žinomi nuomininkai, visiškai įrengti vieną specialią patalpą (angl. „show room“), kurioje būtų sumontuotos tokios apdailos medžiagos (grindų dangos, sienų apdaila, lubos, ritininės užuolaidos) ir inžineriniai sprendiniai (apšvietimas, vandens prietaisai, kondicionavimas), kurie siūlomi būsimajam nuomininkui. Jis, tai pamatęs gyvai, gali priimti sprendimą pasirinkti siūlomus sprendimus savo patalpoms ar pasitelkti interjero projektuotojus, kurie parinktų kitas medžiagas. Blogas scenarijus būtų, jeigu statytojas įrengtų visas patalpas pagal tipinį modelį, o, atėjus nuomininkui, visa apdaila būtų išmetama ir įrengiama pakartotinai.

Didelis dėmesys skiriamas medžiagų kiekiui – skatinama sumaniai projektuoti pastatą, kad būtų panaudojama kuo mažiau statybinių ir apdailos medžiagų, kas reiškia mažiau atliekų ateityje.

Vietose, kur didelis žmonių judėjimas, turėtų būti naudojamos dėvėjimuisi atsparios dangos.

Evaldo Savickio nuotr.

Visos vidaus apdailos medžiagos turi būti ilgaamžės. Jau ankstyvoje projektavimo stadijoje architektai privalo identifikuoti pastato jau triąsias er dves, kuriose bus itin didelis žmonių judėjimas.

žalieji pastatai Tvaraus pastato kriterijai. Apšvietimas Natūralus apšvietimas Geriausias apšvietimas – natūralus, ir kuo didesnis. Žurnale „Health Environments Research Anį Design Journal“ pateiktais duomenimis, darbo vietos su natūraliu apšvietimu mažina kraujospūdį, pagerina nuotaiką, padidina budrumą ir susitelkimą bei kognityvinius gebėjimus. Todėl, projektuojant darbo vietas, skaidrių išorinių atitvarų plotas ir patalpų gylis tampa svarbiu veiksniu. Geroji praktika – tolimiausia darbo vieta turėtų būti nutolusi 14 m nuo artimiausio lango, o geriausia praktika – iki 7 metrų.

Biure pageidaujama kuo daugiau natūralios šviesos.

52 2018 lapkritis

tik pradedant temti. Norint suvartoti elektros dar mažiau, 23–6 val. laikotarpiu, kai pastatas nenaudojamas, lauko apšvietimas yra išjungiamas arba šviesos srautas sumažinamas iki tokio lygio, kad užtektų saugumui užtikrinti, t. y. kad saugos kameros galėtų užfiksuoti vaizdą.

Sveikata ir gerovė

Energiškai efektyvus dirbtinis apšvietimas

Blogas apšvietimas kenkia žmogui ir verslui. Nepakankamas apšvietimas (mažas liuksų lygis) yra dažna nuovargio ir įtemptų raumenų priežastis. Tas pats pasakyta apie pernelyg didelę apšvietą. Sveiką ir komfortišką vidaus patalpų apšvietimą apibūdina standartas LST EN 124641:2011. Jis nustato kelis rodiklius.

Dirbtiniam apšvietimui vidutiniškai tenka 25 proc. viso elektros energijos suvartojimo komerciniuos pastatuose. Kokie sprendimai leidžia sumažinti elektros sąnaudas apšvietimui? Šiuolaikiniuose pastatuose apšvietimui pasirenkamos LED lempos, kurios pasižymi aukštu energiniu efektyvumu ir mažiau išskiria šilumos energijos (o tai lemia mažesnius vėsos poreikius vasarą) lyginant su kito tipo lempomis. Tvariųjų pastatų apšvietimui visuomet siūloma pasirinkti LED šviestuvus, kurių efektyvumas ne mažesnis nei 100 lm/W. Lauko apšvietimas paprastai yra valdomas. Pastatas valdomas sistema (BMS) arba dienos šviesos davikliais, kurie įjungia apšvietimą

• Apšvieta – šviesos kiekis, patenkantis ant paviršiaus. Darbo vietų rekomenduojama apšvieta 500 lx. • Apšvietos tolygumas parodo, kaip šviesa pasiskirsto patalpoje ar darbo zonoje. Darbo vietų tolygumas turėtų būti 0,6, t. y. santykis tarp mažiausios apšvietos patalpoje ir vidutinės. • Šviesos spalva matuojama kelvinais. 2000– 3000 K yra jauki ir šilta; 3100–4500 K – šviesi, ryški, balta; 4600–6500 K – artima saulės, dienos šviesai, ji žadina. Pridėjus daugiau mėlynos spalvos šviesos, šis skaičius gali padidėti iki 6500 K. Skirtingu paros metu

žmogui reikia skirtingos šviesos spalvos, atsižvelgiant į žmogaus cirkadinius ciklus. • Šviesos atkūrimo indeksas (CRI) nurodo, kaip natūralios objektų spalvos atrodys apšvietus tam tikru šviestuvu. Geroji praktika nurodo ne mažesnį kaip CRI=80 proc.

Patogumas ir kontrolė Tvaraus pastato viduje esančių darbo ir poilsio vietų apšvietimas reguliuojamas individualiai pagal kiekvieno žmogaus poreikius, juolab kad komfortinio apšvietimo sąvoka visiems suprantama skirtingai. Apšvietimo valdymas turėtų būti personalizuotas. Populiarėja apšvietimo valdymas išmaniaisiais telefonais ar kompiuteriais, pasitelkus juos, galima reguliuoti apšvietos lygį, spalvą. Dažnai dirbtinis apšvietimas yra glaudžiai susietas su natūraliu apšvietimu. Darbo vietoms, esančioms greta langų, reikia mažiau dirbtinio apšvietimo, palyginti su tomis darbo vietomis, kurios nutolusios labiausiai. Todėl įrengti dienos šviesos davikliai, matuodami apšvietos lygį ant darbo stalo, duoda signalą dirbtiniam apšvietimui kompensuoti dalį apšvietos šviestuvais. Sumontuoti būvio davikliai praėjimuose ar tualetuose leidžia sumažinti elektros suvartojimą įjungiant apšvietimą tik tais atvejais, kai žmogus yra patalpoje.

Užs.

Tvaru ir efektyvu Europoje daugėja įmonių, kurios įsitraukia į žiedinės ekonomikos ratą, kai naudojamas tvarios gamybos modelis, perdirbant statybines atliekas, kurios įprastai tiesiog liktų dūlėti sąvartynuose. Viena tokių įmonių – lietuviška WARMOTECH.LT, perdirbanti kietųjų poliuretano putų atliekas, ir gaminanti konstrukcinę plokštę WARMOTECH, aukštus standartus atitinkančią medžiagą, pasižyminčią išskirtinėmis savybėmis. Todėl vystant žaliųjų pastatų statybas, ji gali pakeisti populiarias OSB, MDF ar kitas plokštes, kurios neatitinka šiandienos reikalavimų dėl vandens įgeriamumo, šiluminių bei fizinių savybių ir sveikatai pavojingų formaldehidų kiekio. Pagamintos plokštės tankis siekia 550 kg/ m3, ji pasižymi puikiomis šiluminėmis savybėmis. Warmotech medžiaga gali būti dažoma, laminuojama, derinama su kitomis medžiagomis kuriant naujus produktus įvairioms pritaikymo galimybėms. Ji lengvai tvirtinama įprastiniais

tvirtinimo būdais, t.y. naudojant varžtus ar klijuojant klijais. Warmotech plokštės yra plačiai naudojamos statybų sektoriuje statybiniams mazgams, kuriuose gali atsirasti šiluminių tiltelių problema ar pakeičiant kitas izoliacines medžiagas, kurios nėra pakankamai tvirtos, kad galėtų atlaikyti dideles apkrovas. Gaminiai iš Warmotech medžiagos šiuo metu plačiausiai naudojami langų bei durų montavimui šiltinimo sluoksnyje. Ši inovatyvi medžiaga taip pat naudojama aliuminio fasadų, fasadų kasečių, lauko žaliuzių dėžučių gamyboje, stoglangių montavime. Projektuotojai ir architektai bei langų gamintojai ar montuotojai, nusprendę panaudoti šią medžiagą, gali sukurti itin pažangius konstrukcinius mazgus. Kur baigiasi įvairių konstrukcinių medžiagų galimybių riba, ten prasideda WARMOTECH.

Plačiau apie gaminius galima sužinoti warmotech.lt

Užs.

Pauliaus Gasiūno nuotr.

Verslo kompleksui „DC PIER“ – tvarūs sprendimai Pastaruoju metu nekilnojamojo turto vystytojams ganėtinai sunku nustebinti verslo klientus išskirtine kokybe. Tačiau tai puikiai pavyko nekilnojamojo turto bendrovei „M.M.M. projektai“, kurios vystomam verslo kompleksui „DC PIER“ Vilniuje, Saltoniškių g., suteiktas BREEAM „New Construction Excellent“ sertifikatas – pirmasis toks Lietuvoje ir antrasis Baltijos šalyse. Komplekse jau įsikūrė „Danske bank“ ir kita žymi kompanija, vertinanti naujas technologijas ir kokybišką darbo aplinką. Darniai įsilieti avanoriškai pasirenkamu sertifikatu įvertinamas ir pastato poveikis aplinkai, naujų technologijų naudojimas ir infrastruktūros pritaikymas darbuotojų gerovei. Jau nuo pat projektavimo pradžios (koncepcijos autoriai – danų architektai „ARROW“ ir lietuvių įmonė „Archinova“) buvo nuspręsta siekti aukščiausios kokybės ir tai patyrusiai vystytojų, architektų ir statytojų komandai puikiai pavyko. Projektuojant naują kompleksą buvo siekiama darniai įsilieti į jau esamas miesto erdves, pratęsiant dešiniojo Neries kranto urbanistinės kompozicijos ašį. Negana to, projektuojant kom pleksą numatyta įrengti miestiečiams skirtą viešąją erdvę centrinėje sklypo dalyje, kuri tarnautų ne tik susisiekimui tarp atskirų komplekso dalių, bet ir visų miestiečių labui. Įrengta 500 m dviratininkų trasa jungiasi su jau esama infrastruktūra, formuojamos naujos pėsčiųjų jungtys.

Atrijai su individualia landšafto koncepcija Siekiant suteikti kompleksui humanišką mastelį, didelė vientisa teritorija skaidoma, projektuojamos viešosios erdvės sklypo viduje. Numatyta 4 administracinių pastatų su pusiau atvirais kiemeliais struktūra. Pastatams vientisumo suteikia atsikartojantis medžiagiškumas ir charakteris, tačiau kiekvieno pastato kiemelis turės individualią architektūros koncepciją, atspindinčią skirtingus motyvus (elementus) gamtos tema: vandenį, mišką, slėnį, pievą. Pirmuoju etapu suprojektuoto

54 2018 lapkritis

pastato kieme pasirinkta vandens tema, ją atskleidžia vandens telkinys, kurio raibuliavimas jaučiamas ant visų kiemo fasado paviršių. Įrengtas 27,5 m ilgio kabantis tiltas – vienintelis toks Lietuvoje, sukurtas šiam pastatui.

Tvarumo kriterijai pastatuose Suteikdami BREEAM „New Construction“ sertifikatą, auditoriai įvertina daugiau nei 60 tvarumo aspektų. Vertinant pastatą „DC PIER“ dėmesys buvo atkreiptas į atsakingai pagamintų ir žmogui sveikų medžiagų naudojimą, statybinių atliekų rūšiavimą, 40 proc. mažesnį, nei tokiuose pastatuose yra įprasta, energijos poreikį, taip pat į atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą. „DC PIER“ pastatuose naudojamos BREEAM reikalavimus atitinkančios patikimų gamintojų medžiagos. Suprojektuotas dvigubas fasadas (4 stiklai) ir išorinės žaliuzės, valdomos automatiškai. Balta fasado spalva ir šviesus stogas padeda taupyti vėsinimui skirtą energiją. Taip pat įvertintas akustinis komfortas, įdiegta moderni oro vėdinimo ir drėkinimo sistema, natūralios šviesos kiekis darbo vietose. Apšvietimo kokybę garantuoja automatizuoti, naujausias technologijas atitinkantys kompanijos „Philips“ apšvietimo sprendimai. Vidaus patalpų komfortą užtikrina klimato kontrolė. Socialiniai patogumai tiek pačiame pastate, tiek greta jo, taip pat infrastruktūra dviratininkams ir elektrinio transporto naudotojams požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje įrengta 12 elektromobilių krovimo stotelių ir dviračių saugykla su šalia esančiais dušais bei persirengimo kabinomis dviratininkams.

Ant pastato stogo įrengti fotovoltiniai saulės elementai pagamina apie 10 proc. elektros energijos poreikio, vandenį pastate šildo saulės kolektoriai, iš atsinaujinančių energijos šaltinių pastatus centralizuotai šildo „oras – vanduo“ šilumos siurbliai. Numatyta ir atskira patalpa, kurioje bus rūšiuojamos atliekos. Naujajame verslo centre išskirtinai mažai suvartojama ir vandens – perpus mažiau nei panašiuose pastatuose. Naudojami mažo srauto sanitariniai prietaisai (pilno nuleidimo – 6 litrai, dalinio nuleidimo – 3 litrai; praustuvės – 4,5 l/ min; dušai – 6 l/min; virtuvėse plautuvės naudoja 5 l/min. Antrajame etape numatyta naudoti lietaus vandenį sanitariniams mazgams aprūpinti.

Svarbūs socialiniai aspektai Didelę reikšmę BREEAM vertintojai skiria socialiniams aspektams: darbuotojų gerovei, taip pat vertei, sukuriamai bendruomenėms, saugiai ir patogiai prieigai visiems transporto dalyviams. Komplekse numatytos ir socialinės erdvės bei paslaugos: valgykla, konferencijų, sporto salė, žaidimų kambarys, biblioteka ir poilsio patalpos, skaitmeninė patalpų rezervavimo sistema, lankstūs patekimo į pastatą kontrolės sprendiniai, galimybė nesunkiai transformuoti vidaus pertvaras ir naujai suplanuoti norimas erdves. Kompleksui skirtas sklypas yra šalia trijų didžiausių Vilniaus gatvių: Konstitucijos, Geležinio Vilko, Ukmergės, turi puikiai išvystytą infrastruktūrą. Statant pastatą buvo įrengti dviračių takai, rekonstruota Geležinio Vilko g. atkarpa, sumontuoti nauji šviesoforai.

Kuriant sveiką darbo vietą privalu pasirūpinti patalpų oro kokybe

kokybę ir sukuria jaukią aplinką. Patalpose su k Kilimai yra populiarus pasirinkimas biuruose, nes jie padeda sugerti garsą, pa kokybę ir sukuria jaukią aplinką. Patalpose su oro kilimine danga daleli Užs. darbo vietų patalpų kokybę, keliakietųjų pavojų svei kokybę ir sukuria jaukią aplinką. Patalpose su kilimine danga kietųjų daleli darbo vietų patalpų oro kokybę, kelia paprastai pavojų sveikatai, yra kvėpavimo proble priežastis, būna mažiau. darbo vietų patalpų oro kokybę, kelia pavojų sveikatai, yra kvėpavimo proble priežastis, paprastai būna mažiau. „DESSO AirMaster“ žalingas dulkeles iš patalpų o priežastis, paprastai būna mažiau. „DESSO AirMaster“ žalingas dulkeles iš prisidėti patalpų oro efektyviau nei kip veiksmingai priesulaiko sveikatos ir gerovės „DESSO AirMaster“ žalingas dulkeles iš patalpų oro sulaiko efektyviau nei ki veiksmingai prisidėti prie sveikatos ir gerovės šiandienėse darb technologija smulkiaspalaikymo daleles sulaiko plonuose veiksmingai prisidėti prie sveikatos ir gerovės palaikymo šiandienėse darb technologija smulkias daleles sulaiko o stambesnės siūluose. Dėlplonuose unikalios siūluose, kilimo struktūros sulaikyts technologija smulkias daleles sulaiko plonuose siūluose, o stambesnės s siūluose. Dėl unikalios kilimo struktūros sulaikytosAirMaster“ dulkės nebepatenka į or grindų danga „DESSO buvo sukurta siūluose. Dėl unikalios kilimo struktūros sulaikytos dulkės nebepatenka į or grindų danga „DESSO AirMaster“ buvo sukurta taip, kad dulkės būtų lengv kilimas išlaikytų pažangias filtravimo savybes. grindų danga „DESSO AirMaster“ buvo sukurta taip, kad dulkės būtų lengv kilimas išlaikytų pažangias filtravimo savybes. kilimas išlaikytų pažangias filtravimo savybes. Padidintas „DESSO AirMaster“ profilis Padidintas „DESSO AirMaster“ profilis Padidintas „DESSO AirMaster“ profilis

Galvodami apie oro kokybę, dauguma įsivaizduoja miesto smogą, sunkiąją pramonę ar gatves, užterštas automobilių išmetamosiomis dujomis. Visgi lauke žmonės būna palyginti mažai – darbuotojai kone 90 proc. savo laiko praleidžia patalpose.

gaminių plėtros lyderio – grindų dangų gamintojo „Tarkett“ darbo vietų tyrimo duomenimis, Europos biurų darbuotojams triukšminga aplinka ir prasta oro kokybė yra labiausiai susirūpinimą biure keliantys dalykai (1). „Tarkett“ tvirtai įsitikinusi, kad bendrovės yra atsakingos už tai, jog sukurtų sveiką, kūrybišką darbo aplinką savo darbuotojams, todėl vadovaujasi misija – suprasti, ką gero galima nuveikti šioje srityje. Kilimai yra populiarus pasirinkimas biuruose, nes jie padeda sugerti garsą, pagerina biuro patalpų oro kokybę ir sukuria jaukią aplinką. Patalpose su kilimine danga kietųjų dalelių, kurios lemia namų ir darbo vietų patalpų oro kokybę, kelia pavojų sveikatai, yra kvėpavimo problemų ir alerginių reakcijų priežastis, paprastai būna mažiau. „DESSO AirMaster“ žalingas dulkeles iš patalpų oro sulaiko efektyviau nei kitos grindų dangos ir gali veiksmingai prisidėti prie sveikatos ir gerovės palaikymo šiandienėse darbo vietose. Ši patentuota technologija smulkias daleles sulaiko plonuose siūluose, o stambesnės sulaikomos storesniuose siūluose. Dėl unikalios kilimo struktūros sulaikytos dulkės nebepatenka į orą. Svarbu paminėti, kad grindų danga „DESSO AirMaster“ buvo sukurta taip, kad dulkės būtų lengvai pašalinamos valant, o kilimas išlaikytų pažangias filtravimo savybes.

Įrodytas oro valymo efektyvumas „DESSO AirMaster“ yra pirmasis gaminys pasaulyje, kuriam suteiktas ženklas „GUI Gold Plus“ – tai aukščiausio laipsnio akreditavimas, kurį teikia pirmaujanti Vokietijos nepriklausoma oro kokybės tyrimų organizacija „Gesellschaft für Umweltund Innenraumanalytik“ (GUI).

Antrinio panaudojimo galimybės

Smulkių dalelių koncentracija Smulkių dalelių koncentracija [μg/m3] [μg/m3]

asaulyje pripažinto ekologiškai atsakingos gamybos ir tvarios

Smulkios dalelės (<10 μm). Mokslininkai GUI laboratorijose išmatavo Smulkios dalelės (<10 μm). Stambesnės dalelės (>10 μm). „DESSO AirMaster“ ypatybę sumažinti dalelių Smulkios dalelės (<10 μm). Stambesnės dalelės (>10 μm). koncentraciją, atlikę 15 bandymų trijose bandyStambesnės dalelės (>10 μm). Padidintas „DESSO AirMaster“ profilis mų patalpose su skirtinga grindų danga (lygio– „ReStart®“ – „Tarkett“ programa, kurią vykdydama iš vartotojų surenka naudotas kil mis grindimis, standartiniu kilpiniu kilimu ir „DESTechnologija užtikrina, kad „DESSO AirMaster“ daleles suKitais metais ši–programa vykdoma ir Lietuvoje. Grąžinti kilimai apdorojami taika „ReStart®“ –bus „Tarkett“ programa, kurią vykdydama iš vartotojų surenka naudotas SO AirMaster“). laiko 8 kartus efektyviau nei lygios grindų dangos. Be to, kilimine Kitais metais ši programa bus vykdoma ir Lietuvoje. Grąžinti kilimai apdorojami taikant „R perdirbimo infrastruktūrą, atskiriančią siūlus ir kitus pluoštus nuo pagrindo. ši danga yra 4 kartus efektyvesnė nei standartiniai kilimai. Bandymai parodė, kad „DESSO AirMaster“ perdirbimo infrastruktūrą, atskiriančią siūlus ir kitus pluoštus nuo pagrindo. daleles sulaiko 8 kartus efektyviau nei lygios grindų dangos. Kai grindys dengtos „DESSO AirMaster“, kietųjų dalelių koncentracija sumažėja geroLygi grindų danga kai sparčiau nei esant lygioms grindims. Esant Lygi grindų danga Standartinė kiliminė danga Standartinė kiliminė danga „DESSO AirMaster®“ lygioms grindims, oru pernešamų kietųjų dalelių „DESSO AirMaster®“ kiekis nuolat yra didesnis nei didžiausia reikšmė „DESSO AirMaster“ atveju. Su „AirMaster“ buvo atliekami matavimai, siekiant užtikrinti moksliškai pagrįstus rezultatus, o ne remiantis vienkartiniu rezultatu. Per kai kuriuos bandymus buvo nustatyta, kad „DESSO Cirkuliacijos pradžia Laikas [minutėmis] AirMaster“ daleles sulaikė iki 20 kartų efektyviau Cirkuliacijos pradžia Laikas [minutėmis] Matavimai atlikti 80 cm ir 110 cm aukštyje (kvėpavimo zonoje). nei lygios grindų dangos.

Smulkių dalelių koncentracija [μg/m3]

„DESSO AirMaster“ – sveikesnei darbo vietai

Matavimai atlikti 80 cm ir 110 cm aukštyje Cirkuliacijos pradžia Laikas [minutėmis] (1) Atraskite „Tarkett“ platformą, kurioje pasisemsite žinių ir įkvėpimo diskusijai a (kvėpavimo zonoje). Matavimai atlikti 80 cm ir 110 cm aukštyje (kvėpavimo zonoje). gyvenimą, taip pat sužinosite, kaip kurti sveikas, klestinčias darbo http://www.thegreatindoors.eu.

DESSO kilimai, įkvėpti nuolatinių gamtoje vyksAtraskite platformą, kilimų kurioje pagrindui pasisemsitenaudojame žinių ir įkvėpimo diskus tančių augimo, kaitos ir atgimimo ciklų, (1) atitinka – „Tarkett“ DESSO „EcoBase“ gyvenimą, taip pat sužinosite, kaip kurti sveikas, d uždarojo ciklo ekonomikos modelio „Cradle to kalcio karbonatą (kalkes) – Olandijos geriamo- klestinčias http://www.thegreatindoors.eu. Cradle®“ (liet. „iš lopšio į lopšį“) filosofijos esmę. jo vandens pramonės šalutinį produktą. Dėl to Šiandien visas „DESSO AirMaster“ asortimentas DESSO gaminių su DESSO „EcoBase“ pagrinturi „Cradle to Cradle®“ sidabrinio lygmens serdu sudėtyje yra vidutiniškai 50 proc. teigiamai tifikatą, o gaminiai standartiškai yra „EcoBase™“ vertinamo perdirbto turinio, atitinkančio „Cradle pagrindu. to Cradle®“ principus. „Cradle to Cradle®“ viziją „Tarkett“ įgyvendi– „ReStart®“ – „Tarkett“ programa, kurią vykna įvairiais būdais: dydama kompanija iš vartotojų surenka nau– „DESSO AirMaster“ kolekcijose naudojami 100 proc. regeneruoti „ECONYL®“ nailoniniai siūlai, pagaminti iš perdirbtų antrinių žaliavų, pavyzdžiui, senų kiliminių siūlų ir žvejybinių tinklų. – Visi „AirMaster“ gaminiai pagaminti su „Cradle to Cradle®“ auksinį sertifikatą turinčiu DESSO „EcoBase®“ pagrindu, pagamintu iš 100 proc. teigiamai vertinamų sudedamųjų dalių.

dotas kilimines plyteles. Artimiausiu metu ši programa bus vykdoma ir Lietuvoje. Grąžinti kilimai apdorojami taikant „Refinity®“ perdirbimo inf rastruktūrą, atskiriančią siūlus ir kitus pluoštus nuo pagrindo. (1) Atraskite „Tarkett“ platformą, kurioje pasisemsite žinių ir įkvėpimo diskusijai apie sveiką aplinką darbe, taip pat sužinosite, kaip kurti sveikas, klestinčias darbo vietas: http://www.thegreatindoors.eu.

žalieji pastatai

Konferencijoje – visa tiesa apie tvarumą Aušra NARKELIŪNIENĖ

Įvykusi ketvirtoji tarptautinė konferencija „Žalieji pastatai – Vilnius, 2018“ tik patvirtino – ji didžiausias tvaraus nekilnojamojo turto vystymui skirtas forumas Baltijos šalyse. Šiųmetėje konferencijoje dalyvavo 7 pranešėjai iš užsienio, penki – iš mūsų šalies.

Tvari statybas savanoriškai večias iš Didžiosios Britanijos Martinas Brownas konferencijoje atkreipė dėmesį, jog mokslininkai skaičiuoja, kad, jei situacija nesikeis, po 12 metų tokiu pat tempu progresuojantis visuotinis atšilimas sukels gamtinę katastrofą. Beveik kasdien dėl atšilimo išnyksta kuri nors gyvūnų ar augalų rūšis. O gamtai, kaip žinoma, yra būtina biologinė įvairovė. Pastatai, užstatyta aplinka sunaudoja 40 proc. visos planetos energijos, o pramonės vystymąsi galima suskirstyti į tris etapus: „ego“ (gamtinių išteklių, iškastinio kuro naudojimas, besaikis vartojimas, siekiant patenkinti žmonijos poreikius), „eco“ (natūralių produktų vartojimas,

perdirbimas) ir „seva“ (sveikos aplinkos kūrimas, energija iš atsinaujinančių šaltinių, nulinė CO2 emisija). Statyti reikia ne tam, kad būtų sukurtas įspūdis, o tam, kad būtų sukurta sveika aplinka. Maža to, siekti tvarumo turėtų būti smagu ir įdomu, o ne prievolė. „Vartodami maistą, atsisakome netinkamų produktų, skaitydami etiketes. Panaši sistema turėtų būti sukurta ir statybų industrijoje – „etiketėse“ turėtų būti nurodoma medžiagos kilmė, sudėtis, kiek ilgai laiko tarnaus ir pan.“, – sakė M. Brownas. Architektas Emanuele Naboni iš Danijos pristatė Dominico Pero sukurtus simuliacinius modelius, kurie padeda analizuoti esamą gamtinę situaciją ir kaip ją efektyviai išnaudoti projektuojant naujus pastatus bei rekonstruojant senus.

Pavyzdžiui, vasarą – karšta, žiemą – šalta. Vasarą žmogus daugiau laiko praleidžia prie lango, kad gautų pakankamai gryno oro. Žiemą stengiasi pakilti į aukštesnę vietą pastate ar patalpoje, kur susikaupia daugiau šilumos. Taigi, gali būti sumodeliuojamos skirtingos oro sąlygos pastate. Holistinis požiūris iliustruojamas „Progetto Santander“ pastatu Italijoje (Milane). Pastate yra išsikišusių dalių, tarsi prilipdytų prie bendros struktūros. Jos išdėstytos skirtinguose pastato aukštuose ir orientuotos į skirtingas pasaulio puses. Čia – susitikimų, posėdžių kambariai, konferencijų salės. Keičiantis oro sąlygoms, galima pasirinkti kurią nors jų ir neeikvoti energijos kitoje. Pirmas aukštas – tik kelios kolonos, skirtos įeiti. Pastatas Australijoje rekonstruotas, panaudojant dalį buvusios struktūros. Norėta viską nugriauti, tačiau projektuotojams pavyko įkalbėti nugriauti tik dalį aukštuminio pastato ir toje vietoje suprojektuoti naują, labiau integruotą į aplinką, išnaudojant čia esamo mikroklimato pranašumus, priestato dalis išdėstant atitinkamų pasaulio šalių atžvilgiu. Pastatas Indijoje sukurtas panaudojant žmogaus fiziologines savybes. Pastato fasadai tarsi perforuojami – minimalios perforacijos zona skirta aptarnavimui, struktūros elementams, maksimalios perforacijos zona – ten, kur langai, įėjimai. Taip sukuriamas atitinkamas išorės žaliuzių efektas, būdingas pietų šalims (panašiai kaip senovėje mašrabija – arabų architektūros elementas, išorės žaliuzės ant langų, įleidžiančios dienos šviesą, bet neleidžiančios patekti saulės spinduliams).

Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos prezidentas ir valdybos pirmininkas Remigijus Simanavičius.

56 2018 lapkritis

Martinas Brownas – lektorius, rašytojas ir konsultantas.

Praktika – iš užsienio 90 proc. laiko žmonės praleidžia patalpose, 50 proc. jų – nepatenkinti komforto sąlygomis. Šiuo metu vartojami terminai „terminis komfortas“, „adaptavimosi komfortas“. Šviesos spalva taip pat labai svarbi, taigi, palankiausias natūralus dienos apšvietimas. Projektuojant pastatus, patariama atsižvelgti į tai, kad jie surinktų šilumą ir šviesą, o ne šildytų orą. „Lavazzos“ būstinės Italijoje pastatas išdėstytas taip, kad skirtingi korpusai būtų orientuoti į skirtingas pasaulio šalis, pasukti jų atžvilgiu 30 laipsnių kampu. Pastatas nėra labai aukštas, jis įkomponuotas miesto centre ir neviršija greta esančių pastatų aukštingumo, tačiau puikiai išnaudota esama infrastruktūra. Fasado struktūra lanksčiai komponuojama iš modulinių elementų, tarkime, kelių stiklų taip, kad vartotojai galėtų pasirinkti, kurioje pastato dalyje jie norėtų būti, kiek komponentų pasirinkti. Oklando (JAV) katedra sukurta taip pat modeliuojant simuliaciją, stengiantis išnaudoti šviesos ir saulės patekimą taip, kad milžiniškoje erdvėje būtų sukurtas terminis komfortas nenaudojant mechaninių priemonių.

Stinga valstybės pavyzdžio Tarptautinės nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas Mindaugas Kulbokas svarstė: „Ar yra Lietuvoje kokia nors nekilnojamojo turto kompanija, valdanti daugiau 1000 rekonstruojamų ir naujai statomų pastatų portfelį? Į šį retorinį klausimą galima atsakyti: taip, tai valstybė. O valstybė esame mes, mūsų sudėti pinigai. Tai kodėl leidžiame taip neatsakingai elgtis su savo turtu? Kodėl dauguma valstybės darbuotojų dar tebedirba senuose sovietiniuose pastatuose, kurių daugumą reikėtų nugriauti, nes juos rekonstruoti per brangu ir neapsimoka. Kodėl vis dar saugome menkavertį stalininį oro uosto pastatą, nors jis – vartai į pasaulį, mūsų valstybės įvaizdis. Tas pats įvyko su Vilniaus koncertų ir sporto rūmais. Verslui buvo pažadėta, kad jie taps modernia

konferencijų sale, parengtas projektas. Šalia išdygo „Marriot“ viešbutis ir kiti verslo pastatai, o Sporto rūmai stūkso apleisti kaip stovėję. Koks pasitikėjimas tuomet gali būti valstybe?“ Suomijoje miesto centre esantis, tačiau mažai lankytojų sulaukiantis muziejus paverstas moderniu biurų pastatu. Lietuvoje Muzikos ir te atro akademija, esanti patrauklioje vietoje, bus iškelta į naują, labiau pritaikytą pastatą, pardavus šiuo metu esantį Gedimino prospekte. Vienoje pagrindinių sostinės gatvių taip pat daug

ministerijų, bet bijomasi aktyviau įsileisti verslą. 17 val. gatvė ištuštėja, nes darbuotojai išvyksta į miegamuosius rajonus. Dieną čia įsikūrusios daugiausia dienos pietus teikiančios maitinimo įstaigos. „Yra daug sprendimų, tik reikia mąstančių žmonių. O ar priviliosi juos į prastus, nepritaikytus sovietinius pastatus? Jaunas perspektyvus žmogus eis ten, kur jam sukurtos geros darbo sąlygos, į modernius verslo centrus. Susidaro užburtas ratas, kurį mes, visuomenė, privalome išjudinti“, – komentavo M. Kulbokas.

Ar yra Lietuvoje kokia nors nekilnojamojo turto kompanija, valdanti daugiau 1000 rekonstruojamų ir naujai statomų pastatų portfelį? Į šį retorinį klausimą galima atsakyti: taip, tai valstybė.O valstybė esame mes, mūsų sudėti pinigai. / Mindaugas KULBOKAS /

sprendimas

Poilsiui skirtoje sienoms, grindims, luboms panaudotas parketas sukuria namų nuotaiką. „YCL studijos“ projektuotas biuro holas.

Andriaus Stepankevičiaus nuotr.

rindų dangos biuruose – kūrėjų fantazijos iššūkis Modernūs, išskirtine interjero filosofija išsiskiriantys biurų pastatai šiandien stebina ne tik drąsiomis

Inga LUKŠYTĖ

idėjomis, bet ir harmoninga funkcionalumo bei kūrybiškumo darna. Niekas nedrįs ginčytis, kad neatsiejamas kiekvieno interjero elementas – grindys. Dizaino kūrėjai pripažįsta, kad šiandien jiems tenka iššūkis suderinti biurų klasika tapusią kiliminę dangą ir estetinius akcentus interjere padedančios sudėlioti epoksidinės dangos ir įvairių betono mišinių naudojimą.

Karaliauja ryškios spalvos albėdamas apie grindų dangas moderniuose biuruose, architektų biuro „Plazma“ architektas Rytis Mikulionis teigė, kad mados vėjai čia didelių permainų neatneša – pačia populiariausia grindų danga biuruose išlieka kilimas. Ypač biurų darbo zonose, nes šiuolaikiniuose pastatuose dažniausiai planuojamos bendros darbo erdvės, tad siekiama ir maksimalaus akustinio komforto. Kilimas pasižymi puikiomis akustinėmis savybėmis, tad laikomas gana praktišku.

58 2018 lapkritis

Kaina, funkcionalumas ir dizainas – trys pagrindiniai aspektai, į kuriuos, anot pašnekovo, šiandien kreipiamas didžiausias dėmesys. Rinkdamiesi kiliminę dangą biurų patalpoms, užsakovai daug dėmesio skiria ne tik jos dizainui, bet ir funkcinėms savybėms. „Daugėja alergiškų žmonių, tad vis dažniau pageidaujama, kad kiliminė danga pasižymėtų antialerginėmis savybėmis. Įvairūs paminkštinimai, akustinių savybių gerinimas, dangos plauko ilgis, audimo tipas – jau antriniai veiksniai, lemiantys užsakovo pasirinkimą“, – aiškino R. Mikulionis. Prieš kelerius metus biurų interjeruose karaliavo minimalistinis skandinaviškas stilius,

Kūrėjų fantazija beribė Vidutinės klasės biuruose, anot pašnekovo, kilimai buvo, yra ir dar kuriam laikui tikrai liks pačiais populiariausiais grindų dangos sprendimais, bet šiuolaikinių aukštesnės klasės verslo centrų interjerų kūrėjų fantazija neturi ribų, tad ir sprendimai – patys netikėčiausi: kaučiukas, guminė, kamštinė danga, lietos dangos, linoleumai (natūralūs ir sintetiniai), austos ar net vadinamosios terasų dangos.

Leono Garbačausko nuotr.

kuriame dominavo pilki atspalviai ir vadinamųjų žemės spalvų tonai. Visgi skandinavišką santūrumą išstumia ryškūs ir drąsesni sprendimai. Šiuo metu interjeruose madingos ryškios spalvos, tai atsispindi ir renkantis grindų dangas. Įdomu tai, kad kai kuriuos sumanymus, kurių nedrįsta įgyvendinti namie, žmonės drąsiai pritaiko biurų interjeruose. Modernūs šiuolaikiniai biurai dažnai dėmesį traukia unikaliomis interjero idėjomis, kurias įgyvendinant viskas apgalvota iki pačių mažiausių detalių. Kiek dėmesio kuriant modernius interjerus atitenka grindų dangai – ar tai akcentas, nuo kurio prasideda žiūrėjimas į patalpą, ar vis tik juo baigiamas interjero kūrimas? „Tai priklauso nuo konkretaus interjero išskirtinumo. Didžiausios plokštumos, kurios paprastai iš karto krenta į akis, yra grindys ir lubos. Dažnai sakau, kad grindys yra pati svarbiausia apdailos medžiaga bent kokiame statinyje, bet kokiame interjere. Jei bus suklysta priimant sprendimus dėl grindų dangos, padarytos klaidos bus sunkiai ištaisomos – juk bet kurią kitą interjero dalį yra lengviau pakeisti nei grindis“, – pabrėžė architektas.

„Nišiniuose biuruose, kuriuose mielai kuriasi nedidelės informacinių technologijų kompanijos ar reklamos agentūros, galima rasti įvairesnių grindų dangų. Tokiuose biuruose madingas betonas, kaučiuko, medienos kamščio ar lietos grindys“, – aiškino specialistas. Tiesa, nors lietuviškas klimatas šiluma nelepina, biurų darbuotojai šildomųjų grindų suteikiamu komfortu nesimėgauja dėl labai praktiškų priežasčių: „Šildomosios grindys nėra naudojamos dėl to, kad tai daugiau gyvenamiesiems namas būdingas sprendimas, biuruose dažniau pasirenkamos kitokios sistemos. Šiandien verslo sektorius labai dinamiškas ir įvairios transformacijos yra labai dažnos, o šildomųjų grindų sistema tokia, kuri nepasiduoda transformacijai“, – sakė R. Mikulionis.

Projektuotojai juokauja, kad niekas nežino, kaip po dešimtmečio atrodys biurų interjerai ir kokie reikalavimai jiems bus keliami, bet veikiausiai išliks vienas pageidavimas grindų dangoms – tai turės būti kas nors estetiško, funkcionalaus ir minkšto.

Ryški danga – tik tam tikroms zonoms Architektų biuro „A2SM“ architektas Aurimas Sasnauskas teigė, kad vienas populiariausių grindų dangos pasirinkimų biurų pastatuose – kiliminės dangos plytelės. „Kiliminė danga vertinama dėl to, kad puikiai sugeria garsą ir kuria jaukumą. Kiliminės plytelės – praktiškesnis pasirinkimas nei kiliminė danga rulonais, nes, atsiradus dėmių ar pažeidimų, plytelę labai paprasta pakeisti.

Leono Garbačausko nuotr.

„YCL studio“ projektuotame „Vinted 4th“ biure grindų danga, darbo zonoje netgi kolonos, korpusiniai baldai ryškių spalvų – šis sprendimas sukuria vientisą aplinką. A2SM architektų komandos projektas. „Danske Bank“ IT paslaugų centro (DGITL) interjere grindų danga kuria namams artimą aplinką.

sprendimas

priežastys – ant raštuotos kiliminės dangos sunkiau pastebėti atsiradusias dėmes. Architekto teigimu, sprendimas dėl dangos biuro interjerui turėtų būti priimamas su užsakovu aptariant viso interjero idėją, jo nereikėtų atidėti vėlesniam laikui. „Grindų danga yra glaudžiai susijusi su biuro interjero koncepcija ir estetika. Suradus idėjinį ir spalvinį sprendimą parenkama ir pati danga“, – pabrėžė architektas. Dažnai danga pasirenkama iš katalogų (ne gaminama individualiai), tad ir pasirūpinti ja reikia iš anksto, mat interjero vizijoje numačius labai konkrečią spalvą ar raštą, paskui gali būti labai sunku tokį surasti.

Norbert Tukaj nuotr.

„Kiliminių dangų gamintojai dabar gali išausti ar atspausdinti tokį piešinį, kokio tik užsakovas pageidauja, o raštų ir spalvų paletės – itin gausios. Tiesa, išskirtinė kiliminė danga patuštins užsakovo piniginę. „Dažniausiai labai ryškūs kilimai būna tiesiami tik tam tikrose zonose. Jei visame biure bus patiesta labai ryški kiliminė danga, laikui bėgant ji gali imti šiek tiek varginti, bet jei toks sprendimas pasirenkamas tam tikrose zonose, tokia danga atgaivina, pagyvina aplinką, suteikia erdvėms įvairovėms“, – teigė pašnekovas. Tam tikrais raštais dekoruotą kiliminę dangą užsakovai dažnai renkasi ne tik norėdami pagyvinti biuro aplinką. Tokį sprendimą diktuoja ir labai praktinės

Rinktis yra iš ko

Leono Garbačausko nuotr.

Pasiryžę atsisakyti kiliminių dangų ir norintys sukurti išskirtines darbo erdves turi iš ko rinktis ir drąsiai tai daro. Šiuo metu yra labai plati įvairovė vinilinės dangos, tiek spalvos, tiek piešiniai, formatai, natūralių medžiagų imitacijos, tiek akustinės savybės suteikia pasirinkimo laisvę architektams. Taip pat esama plonasluoksnės liejamosios dangos – tai gali būti epoksidinė danga ar tam tikras betono mišinys, kuris atrodo kaip betonas ir padeda sukurti tam tikrus estetinius akcentus. Ne darbo zonose, o tokiose patalpose kaip virtuvėlės ar holai, kur yra didesnis žmonių srauto judėjimas, biurų interjerais besirūpinantys specialistai ieško kuo praktiškesnių sprendimų. „Neseniai teko įrengti biurą ir iš užsakovų išgirdome griežtą „ne“ kiliminei dangai. Užsakovai buvo įsitikinę, kad tokia danga linkusi kaupti dulkes, tad reikės rūpintis itin kruopščiu valymu. Vietoj kiliminės buvo pasirinkta betoninė grindų danga. Žinoma, teko spręsti klausimą, kaip užtikrinti gerą akustiką biure, bet čia radome sprendimą įrengdami kokybiškas lubas“, – pasakojo architektas. Taigi, tai, kokias dangas renkasi užsakovai, labai priklauso nuo biuro interjero filosofijos ir jo specifiškumo. „Monday Office“ (Edimto Šimeliūno ir Povilo Daugio projektas). Bendradarbystės erdvėje aiškiausia art deco citata – specialaus rašto kilimas iš 1930-ųjų stiliaus kolekcijos. Biure, pavadintame „Žemėlapiu, kurį projektavo Tomas Umbrasas, Aidas Barzda, Tautvydas Vileikis, Rokas Kontvainis, vyrauja medžio grindys.

60 2018 lapkritis

„Ostas“: grindų dangos biurams Interjero dizaineriai rinkdamiesi grindų dangas įprastai vadovaujasi ne tik funkcionalumo, ilgaamžiškumo, bet ir estetikos kriterijais. Taigi, grindų danga gali tapti puikia priemone netikėtumo efektui biure sukurti. Prieš dešimtmetį veiklą pradėjusi bendrovė „Ostas“, subūrusi kompetentingus specialistus, gali pasiūlyti kokybiškus sprendimus, kaip nuo pradžių iki pabaigos įgyvendinti susikurtą viziją. Pastaruosius kelerius metus, anot „Osto“ specialistų, klientai biurams renkasi kiliminės dangos plyteles, kurių priežiūra labai paprasta (prireikus plytelę galima lengvai pakeisti), be to, kiliminės dangos plytelės suteikia patalpai modernumo, nes įmanoma sukomponuoti įvairiausių raštų. Pavyzdžiui, plytelės klojamos šachmatais arba įterpiant visiškai kitos spalvos plyteles – taip sukuriamas pageidaujamas dizainas, spalvinė gama priderinama prie įmonės logotipo ir pan. Kartais kiliminės dangos

plytelės – logiškiausias sprendimas dėl patogesnės inžinerinių tinklų eksploatacijos. Galiausiai šios plytelės, priešingai nei ruloninės dangos, ypač patogiai transportuojamos. Dauguma užsakovų vis dar renkasi standartinius atspalvius ir klasiką, tačiau populiarėja ir neįprasti sprendimai: pasirenkamos ne standartinių dydžių keturkampės kiliminės plytelės, o kur kas įdomesnės – šešiakampio formos arba kiliminės lentelės. Specialistai patvirtina – grindų danga turi ne tik traukti akį, bet ir suteikti patogumo. Dauguma klientų biuruose neskaičiuoja valandų, juose nori jaustis jaukiai kaip namie, todėl dažnai renkasi tokias grindų dangas, ant kurių būtų patogu vaikščioti, kurios sulaikytų triukšmą, būtų lengvai prižiūrimos ir eksploatuojamos. Bendrovė „Ostas“ atstovauja pasaulyje pripažintiems kiliminių dangų gamintojams „Shaw

contract“, taip pat prekiauja „Forbo“, „Edel“ kiliminėmis dangomis, įrengia visas grindų dangas ir kojų valymo groteles. Apie pastarąsias projektuodami pastatus vis dažniau pagalvoja architektai. Įėjimo kojų valymo grotelės įprastai įrengiamos trijose zonose. Pirmojoje lankytojai palieka daugiausia ant batų atsinešamo purvo, todėl čia tinka grotelės su šerių intarpais arba šerių bei gumos intarpais, kurie išvalo giliai bato protektoriuje esančius nešvarumus – žvyrą, smėlį ar sniegą, o gumos intarpai suteikia stabilumo. Antrojoje zonoje purvo ant batų lieka mažiau, taigi, čia rekomenduojama montuoti groteles su kilimo intarpais, kurie sulaiko drėgmę. Galiausiai trečiojoje zonoje tiesiami kojų valymo kilimai, sulaikantys užsilikusią drėgmę nuo batų ir ją sugeriantys. Taip vidinės pastato patalpos išlieka švarios.

Daugiau informacijos: www.ostas.lt, www.dr-schutz.lt. 61

Aliaus Koroliovo nuotr.

objektas

aujai išaušusi „Aušra“ Aušra NARKELIŪNIENĖ

Dėl progresyvios Kauno tarpukario architektūros tuometė laikinoji sostinė per ne visus 20 metų įsiveržė į pažangiausių Europos sostinių dešimtuką. Kokybiška statyba, modernumo tradicijos, nuosaikus minimalizmas rodė laikinosios sostinės ambicijas tapti vienu moderniausių miestų. Todėl kie kvienas tuo metu statytas ir iki dabar išlikęs pastatas ypač vertinamas kaip architektūrinio paveldo objektas. Vienas jų – beveik prieš metus naujai atgimęs anuometinis Spaudos fondo pastatų kompleksas perkelia mus į tarpukario Kauną.

Ieškote visus komforto reikalavimus atitinkančio biuro? Atvykite ir įvertinkite mūsų projektą. 62 2018 lapkritis

Truputis istorijos paudos fondo rūmai buvo vienas moderniausių to meto pastatų, suprojektuotas taip, kad virš esamų A ir B korpusų būtų galima pristatyti dar po vieną aukštą. Kroviniams krauti suformuotos specialios rampos. Vidaus patalpose buvo įrengtas didelis liftas kroviniams kelti. Įrengta puiki ventiliacija ir kiti patogumai darbuotojams. Spaudos fondo rūmai buvo pastatyti Kaune, Vytauto prospekte, 1939 metais. Architektas-inžinierius Vytautas Peldavičius sukūrė ketvirtojo dešimtmečio Lietuvos architektūrai būdingą modernistinį pastatą, kuriame suvienijo tuometes skirtingai vadinamas architektūros sroves: racionalizmą ir funkcionalizmą. Trijų aukštų su pusrūsiu ir flygeliu kieme

pastatas užėmė 1450 kv. m plotą. Savo tūriu – 22 tūkst. kub. m – jis lenkė visus lig tol pastatytus pastatus Kaune. Aiškiais geometriniais tūriais ir tiesiomis linijomis sukonstruotas pastatas turėjo A, B ir C korpusus. A korpuse trijuose aukštuose įsikūrė Spaudos fondo administracija, knygrišykla, spaustuvė, litografija. Iš Vytauto prospekto pusės pirmame aukšte – knygynas, maisto parduotuvė, kelios kontoros. B korpuse buvo įrengtas prekybos skyrius, urmo sandėliai, valgyklos salė ir darbuotojų biblioteka. C korpusą užėmė garažai, pagalbinės patalpos. 1940 m. Spaudos fondo rūmai buvo nacionalizuoti LTSR komiteto nutarimu, o 1948-aisiais čia buvo įkurta V. Mickevičiaus-Kapsuko spaustuvė. Vėliau pristatytas aštuonių aukštų administracinis ir gamybinis pastatas, išplėstos gamybinės ir buitinės patalpos. Spaustuvė pervadinta „Aušros“ vardu.

Pirmojo aukšto bendrosiose erdvėse geometriniais raštais puoštos granito grindys vienintelės atspindi art deco stiliaus prabangą ir pateisina buvusį Spaudos fondo rūmų pavadinimą.

Neutrali spalvų gama bendrosiose erdvėse leido sklandžiai įsilieti dailininkų kurtiems interjero elementams, tokiems kaip daugiaspalviai vitražai laiptinių holuose.

Tiltas tarp dviejų epochų

Aliaus Koroliovo nuotr.

Šiuo metu buvusios spaustuvės pastatų kompleksas užima plotą tarp Vytauto prospekto ir Šiaulių gatvės. Čia trijuose skirtingų tūrių korpusuose įsikūrė verslo parkas „Aušra“. 2017 m. rekonstruota didžioji dalis komplekso atvėrė duris miestui. Pagrindinis pastato fasadas renovuotas kruopščiai laikantis paveldosaugos reikalavimų. Fasado visumos raiška architekto V. Peldavičiaus buvo kuriama vertikalių briaunų, nišų ritmu. Panaudotas populiarus Lietuvoje modernizmo stiliaus eksterjero elementas – iškilios ir įgilintos juostos, naudoti kontrastingi jų deriniai atpažįstami ir renovuotame pastate, kurio rekonstrukcijos autorius yra architektas Egidijus Vilčinskas. Pastato pirmasis aukštas, kuriame dominuoja stiklinės

vitrinos, išsiskiria tiek architektūrine raiška, tiek medžiagomis. Čia ritmas ir proporcijos tapo svarbiausiu estetiniu matu, išskiriančiu pastato pagrindinį fasadą iš šalia esančio užstatymo. Naujai atkurtame komplekso interjere persipina tarpukario Kauno modernizmo ir šiuolaikinės eklektikos stiliai. Rekonstruotame komplekso interjere minimaliomis priemonėmis siekta sukurti visavertį kūrinį. Vertikalių ir horizontalių linijų žaismas iš eksterjero perkeliamas į vidų. Juodos, pilkos ir riešuto spalvomis skaidomos pagrindinės funkcinės erdvės. Minimaliu dekoru išryškinamos tik patalpų grindys.

Ankstesnė struktūra ir nauji sprendimai – lygiaverčiai

Aliaus Koroliovo nuotr.

Kaip pasakoja interjero autorė architektė Kristina Ancutaitė, užsakovai norėjo maksimaliai išnaudoti esamas erdves, todėl svarbiausia užduotis

projektuojant interjerą buvo lengvai transformuojamos erdvės, keičiamos pasitelkus stiklines ar baldines pertvaras. Pastato planiniams sprendimams didžiausią įtaką darė esamas kolonų tinklas. Jis suteikė formuojamoms erdvėms unikalumo, sykiu ir vertė atsižvelgti į pastato struktūrą bei konstrukcijas. Komplekso karkasas – gražiausia išlikusi tarpukario gamybinių pastatų interjerą atspindinti dalis. Atitinkančios Le Corbusier skelbtus funkcionalizmo kanonus gelžbetoninės laikančiosios konstrukcijos formuoja nepakartojamas erdves tiek darbui, tiek poilsiui. Pagrindinė interjero koncepcija, anot architektės, seno pastato erdvių atgimimas, kai jaučiamas pastato istorijos tęstinumas. Esama architektūra tampa lygiaverte naujų sprendimų – suteikti naujoms erdvėms tarpukario interjero nuotaiką – dalimi. Stiliui pabrėžti naudojamos medinės so drios riešuto spalvos detalės (faneruotos durys, me-

64 2018 lapkritis

dinės sienų plokštės, mediniai grindų, kolonų apvadai), sušvelninančios dominuojantį gelžbetonio konstrukcijų monumentalumą. Klasikinis granito grindų raštas pirmame aukšte, keraminių plytelių dekorai aukštų koridoriuose taip pat lyg atkeliavę iš praeities.

Interjere – solidžios medžiagos Spalviniai sprendimai – šviesūs, šilti pagrindinių erdvių tonai praturtinami sodrių, gilių grindų spalvų. Juoda tampa akcentine spalva ir jungiamąja visumos dalimi. Juodi pertvarų, vitražų, šviestuvų ir langų rėmai suteikia interjerui dekoratyvumo, manieringumo. Bendrųjų erdvių apdailai naudojamos medžiagos, tokios kaip granitas, kalkakmenis, medis, keraminės plytelės. Darbo erdvėms – kiliminė ir PVC danga. Apšvietimas interjere suformuotas dviem būdais: apšviesti ir pabrėžti esamą architektūrinę interjero struktūrą, sukurti individualų erdvių ir jų akcentų apšvietimą. Konstrukcijoms paryškinti naudojamos šviesos diodų juostos. Bendrųjų ir darbo erdvių apšvietimui sukurti mediniai, geometrinių formų, minimalistinio dizaino šviestuvai. Atvėręs duris „Aušros“ verslo parkas atspindi nesiliaujantį modernizmo kelią. Mūsų patirties ir praeities reikšmes miesto formavimo kultūroje.

Apšvietimo priemonėmis akcentuojamos ekspresyvios pastato vidaus konstrukcijos. Juoda tapo akcentine spalva ir jungiamąja visumos dalimi.

Užs.

„Aušra“: atsisakyta vienadienių sprendimų

Kaune esančiame biurų pastate „Aušra“ paklotos „AMTICO Spacia LVT“ vinilinės grindų dangos ir „AMTICO Carpet“ kiliminės plytelės – šiuos sprendimus siūlo anglų vinilinių dangų gamintojui „Amtico International“ atstovaujanti bendrovė „Interjero linija“.

Grindų dangų pasirinkimą „Aušros“ verslo parke lėmė aukšta medžiagų kokybė ir patikimumas, ilgaamžiškumas ir estetiškas vaizdas – šie kriterijai ypač aktualūs visuomeninio sektoriaus pastatuose. Biurų pirmame aukšte esančiose patalpose panaudota „AMTICO Spacia LVT“ vinilinė grindų danga „Exotic Walnut“ puikiai išpildė estetinius interjero reikalavimus ir nepriekaištingai dera bendrame kontekste. „AMTICO Spacia LVT“ vinilinė grindų danga skirta sunkiai komercijai su 0,55 mm darbiniu vinilo sluoksniu ir klasifikuojama 23, 33, 42 atsparumo klasėmis. Klientas, pasirinkęs šias grindis, prisideda prie aplinkos tausojimo – vieno pagrindinių atsakingos visuomenės prioritetų. „AMTICO LVT“ vinilinės dizaino grindys gaminamos nenaudojant ftalatų, medžiagų, ribojamų REACH, ir klasifikuojamos A+ pagal VOC vidaus oro emisijos skalę. Paprasta grindų dangos priežiūra ir patvarumas atlieka svarbų vaidmenį viešosiose erdvėse. „AMTICO LVT“ vinilinių dizaino grindų paviršiai padengiami specialiu uretano sluoksniu, apsaugančiu grindis nuo abrazyvinių dalelių ir batų žymių. Jos atitinka atsparumo ugniai bei dūmų emisijos priešgaisrinius (Bfls1) ir slydumo reikalavimus (R10), todėl ypač tinka visuomeniniams pastatams, ribojamiems griežtai reglamentuotų saugos reikalavimų. „AMTICA Spacia LVT“

kolekcijai suteikiama 10 m. garantija nuo nusidėvėjimo. Tai puikus pasirinkimas intensyvaus naudojimo patalpose. Antrame, trečiame ir palėpiniame pastato aukštuose panaudotos „AMTICO Carpet“ kiliminių plytelių kolekcijos: šios dangos harmoningai įsiliejo į kiekvienos komercinės aplinkos interjerą, be to, jos nereikalauja daug priežiūros. Subtili estetinė išraiška kolekcijai „AMTICO Carpet“ leidžia išlikti ilgaamžei ne tik kokybės, bet ir dizaino, funkcionalumo aktualumo prasme. Juk būtent to reikia kiekvienai komercinei aplinkai. Dėl skirtingos sudėties, svorio, audimo būdo ir plytelių matmenų kilimų kolekcijas lengva pritaikyti kiekvienam sektoriui, norint išskirti, suskirstyti zonomis ar sukurti savitą įdomų sprendimą. Danga, skirta 32, 33 klasės pastatams, lengvai ir greitai išklojama. Tai nuolat gyva elegancija, tinkanti visuose komerciniuose interjeruose, tiek klasikiniuose, tiek minimalistiniuose. Visame kiliminių plytelių gamybos procese atsispindi kruopštus specialistų darbas. Kiliminės plytelės „AMTICO Carpet“ gaminamos iš „Invista Antron® Lumena“ nailono 6.6 siūlų ant PVC pagrindo. Dėl tokios sudėties gaunami išskirtinio atsparumo ir puikiomis dėvėjimosi savybėmis pasižymintys paviršiai. „An tron®“ nailono 6.6 siūlas ir speciali sutvirtinta molekulinė struktūra leidžia išlaikyti formos neprarandantį paviršių

ilgus metus. Dėl to kiliminių plytelių paviršiaus motyvas ar raštas išlieka estetiškas ir aiškus. Dėl technologijos „XGuard“ į šios kolekcijos grindų dangos paviršių neįsiskverbia dėmės, jos lengvai valomos – tai mažina grindų dangos eksploatacijos sąnaudas. Kiliminių plytelių paviršius yra atsparus blukimui dėl technologijos „ColorSafe“. Kolekcijos kiliminių plytelių danga ne tik atspindi modernumą, bet ir sujungia visus tekstilių grindų privalumus, susijusius su komfortu, atsparumu slidumui ir akustinėmis savybėmis. Degumo klasė – Cfl-s1, slidumo – DS, garso sugeriamumas – 25–28 dB. Objekte pasirinktos visuomeniniam sektoriui skirtos medžiagos. Tai ilgalaikiai sprendimai, kurie nepakeis estetinės išvaizdos ir taupys kliento išlaidas ekspoatacijai.

UAB „Interjero linija“ Jonavos g. 254, LT-44132 Kaunas, Tel. 8 678 22 393, interjero-linija@interjero-linija.lt, www.interjero-linija.lt

urbanistika

Viešajai miesto erdvei pakitus Mažvydas Karalius (sociologijos bakalaurantas)

Aštuntojo dešimtmečio viduryje Sniečkus (dab. Visaginas) buvo pastatytas kaip satelitinis miestas, skirtas apgyvendinti Ignalinos atominėje elektrinėje

Martynas Germanavičius (architektūros bakalaurantas)

(IAE) dirbusiems specialistams. Iš skirtingų tarybinių respublikų atvykę naujakuriai patys dalyvavo statant Visagino miestą ir pasiliko čia gyventi bei dirbti. Šio išskirtinio Sovietų Sąjungoje industrinio projekto įgyvendinimas jiems buvo tarsi realios modernistinės utopijos kūrimas.

Reaktyvi sovietinio modernizmo utopija aip teigia istorikė A. V. Wen dland, gyvenimas atomograde dėl funkcinės miesto paskirties ir branduolinės atominės elektrinės, buvusios centrine socialinių ir ekonominių santykių ašimi, formavo branduolinį urbanizmą kaip žmonių gyvenimo būdą1. Šalia sąlyginai didesnių atlyginimų, produkcijos kokybės ir įvairovės2, gyvenimo kokybę gerino ir materialiai sukurtos gyvenimo sąlygos, dėl kurių monoindustriniai miestai yra vadinami šokoladiniais miestais (angl. chocolate cities)3. Architektūrinė įvairovė ir gausi viešųjų er dvių infrastruktūra kuria ir palaiko dar ir šiandien

unikalų vietos identitetą. Esminis Visagino architektūrinis bruožas – miesto formos ir gamtos susietumas bei jų sinergija. Visaginas dažnai vadinamas tiesiog miestu miške – ir ne veltui, nes per kelerius metus buvo pastatytas ištiso spy gliuočių miško teritorijoje. Dėl griežtai atskirtų darbo ir poilsio funkcijų (elektrinė įsikūrusi 6 km nuo miesto) Visaginas buvo sumanytas kaip pėsčiųjų miestas – tris miesto mikrorajonus jungia viena pėstiesiems skirta alėja. Žvelgdami į senas Visagino nuotraukas, pamatysime mažosios architektūros elementų įvairovę: amfiteatrus šalia mokyklų, vienetines vaikų žaidimų aikšteles, pergoles. Paties projekto kūrimo procesas buvo dalinai įslaptintas ir ne visai įprastas. Už miesto planą ir gyvenamuosius namus buvo atsakingi

Leningrado architektai, iš tipinių surenkamų daugiabučių sukūrę urbanistinį miesto karkasą. Lietuvių architektams atiteko viešųjų, paslaugų ir kultūrinės paskirties pastatų projektavimas4. Socioarchitektūriniu požiūriu, Visaginas yra Lietuvoje nutūpęs internacionalinis vėlyvojo modernizmo grynuolis, miestas–koliažas, kuriame materiali jo forma savotiškai atspindėjo ir etninę gyventojų įvairovę. Visgi sovietinis miesto charakteris šiandien vargiai telpa į vyraujantį Lietuvos politinį ir istorinį naratyvą. Visagino miestui identiteto paieškos tapo aktualia problema po pagrindinio ekonominio ir socialinio variklio – Ignalinos atominės elektrinės – uždarymo. Galima sakyti, jog tada prasidėjo savotiška branduolinė Visagino tapatybės skilimo reakcija, uždavusi klausimą: kokiu miestu tapti Visaginui, neturinčiam jokios ikisovietinės istorijos?5

Totalizuojantis tranzito būvis

V. Čiupačenko nuotr.

Subyrėjus Sovietų Sąjungai, posocialistinėse šalyse prasidėjo staigus pereinamasis laikotarpis, dažnai ironiškai vadinamas laukiniais vakarais, o jo pasekmes savo miestų viešosioms erdvėms galime stebėti ir šiandien. O. Golubchikovo6 teigimu, tranzicija posocialistinėse visuomenėse įgavo ideologinį ir totalizuojantį poveikį. Ideologine prasme tranzicija reiškia neoliberalios rinkos ekonomikos dėsnių ir vertybių miestuose įsigalėjimą, kai pastatų vertė

66 2018 lapkritis

Viena pirmųjų miesto gatvių (Visagino g.), kurioje atsispindi miesto koncepcija ir mažosios architektūros įvairovė.

matuojama jos (ne)galimybe prisitaikyti prie šiandienos verslo poreikių. Tranzito totalizuojantis poveikis reiškia politinės vaizduotės sunaikinimą. Net ir numanant dabartinės sistemos trūkumus nuolat kuriamas įspūdis, jog iš jos neįmanoma pasitraukti, modifikuoti arba laisvai kritikuoti. Dėl to diskusija apie sovietinio modernizmo objektus ir jų (pa)likimą yra poliarizuojanti visuomenę. Joje šiuo klausimu vyrauja kraštutinumai – tarsi visi, kas ne su mumis, yra prieš mus. Aršiausi debatai šiandien vyksta materialaus paveldo klausimais. Viešojoje erdvėje matome šių debatų taikinius: nuo Žaliojo tilto skulptūrų iki Kelių policijos pastato Giraitės g., Vilniuje, atvejo. Sovietinė estetika virto politine kategorija, o visus, mąstančius apie sovietmečiu kurtų objektų rekonstravimą arba išsaugojimą, leido įvardinti kaip veikiant kone prieš pačią valstybę. Visagino pušyne laukinių vakarų vėjai šiandien pučia ypač smarkiai. Jauniausias Lietuvos miestas dėl savo sovietmečio palikimo ir prekariško būvio pasirodo esąs įkalintas šioje tranzito būsenoje. Po IAE uždarymo miesto ateitis pristatoma kaip tiesiogiai nulemta didelio užsienio kapitalo įsitraukimo, kai investavimo šansai suponuojami kaip išsigelbėjimas, net jei investuotojų interesai daro tiesioginę įtaką originaliam miesto charakteriui.

„Aukštaitijos“ viešbučio ir „Lidl“ atvejis kaip tranzito simbolis

A. Račo/alfa.lt nuotr.

Viešbučio pastato griovimo darbai.

Nors daugiaaukščiai pastatai dažnai būna miestų vizualios dominantės, bet retai apačioje esama socialinės-funkcinės traukos. „Aukštaitijoje“ pirmasis aukštas buvo skirtas komercinei veiklai: čia veikė restoranas, naktinis baras su biliardu, kirpyklos, manikiūro salonas, autobusų bilietų kasa, turizmo agentūra. Kai kas atsimena, kad vyko ir jogos užsiėmimai. Vasaromis erdvė šalia pastato būdavo įveiklinta kaip lauko kavinė, su gyva muzika ir šokiais aplinkui. Taigi „Aukštaitija“ buvo ir svarbi socialinė dominantė – miestai be tokių erdvių yra tiesiog nykūs. Centre veikęs viešbutis iš esmės sudarė prielaidą rastis socialiniams kontaktams tarp žmonių. Kalbantis su visaginiečiais, matyti, kad mieste jau ima trūkti didesnio viešbučio. Kadangi čia dažnos sporto varžybos, muzikos ir teatrų festivaliai, aktyvus „žaliasis“ turizmas ar ekskursijos į demontuojamą elektrinę, vis daugiau žmonių atranda Visaginą. Unikalios gamtos akcentas

tampa viena iš strategijų, kurią pasitelkus pabrėžiamas vietos išskirtinumas, gal net bandoma pritraukti investicijų. Panašu, kad miesto materi alusis palikimas nepatenka į lankytinų vietų sąrašą. Dedant pastangas į miestą pritraukti žmonių, nakvynės klausimas po „Aukštaitijos“ lieka neišspręstas. Todėl kol kas tenka susidurti su nemaloniais incidentais, kai didesnės svečių grupės apsistoja kur nors Zarasuose arba Daugpilyje. Kodėl šis pastatas ir erdvė aplink jį dingo? Po nepriklausomybės „Aukštaitija“ buvo privatizuota. Savininko teigimu, pastato eksploatacija buvo nuostolinga, ir prieš kelerius metus jį kartu su sklypu viešame aukcione įsigijo prekybos bendrovė „Lidl“. 2018 m. žiemą „Aukštaitija“ buvo nugriauta ir spalį jos vietoje duris atvėrė dar vienas prekybos centras. Nors aptariamas atvejis gali būti traktuojamas kaip privatus, kuriam įtakos viešasis interesas tarsi ir neturėjo, tačiau kartu, keisdamas ir

Nuotr. iš socialinio tinklo „Facebook“

Prieš gerus metus žengdami centrine Sedulinos alėja tarp penkiaaukščių ir devynaukščių būtume pastebėję išnyrant 10-ies aukštų raudonų plytų pastatą, pratęsiantį aplink vystomą architektūrinį dialogą su gretimais statiniais. Ši vizualinė dominantė – „Aukštaitijos“ viešbutis kai kurių visaginiečių apibūdintas kaip miesto simbolis. Miesto svečiams ir vietiniams tai buvo savotiški miesto vartai dėl autobusų stoties funkcijos, padėję orientuotis šiame laisvojo planavimo mieste.

Viešbutis „Aukštaitija“ kaip socialinė miesto dominantė.

urbanistika

viso miesto veidą, jis tapo aktualia posocialistinio tranzito būvio iliustracija. Materialūs pokyčiai mieste prasideda nuo viešai deklaruojamų požiūrio ir vertybių. Viešąjį interesą ginantis dokumentas – miesto bendrasis planas yra svarbus indikatorius, norint suprasti ne tik juos, bet ir miesto savivaldos veikimą. Įvadinėje dalyje randame minint, kad Visaginas yra unikalus miestas, žadamas jo tęstinumas, tačiau detaliau taip ir nepaaiškinama, kaip jo urbanistinį ar architektūrinį charakterį ketinama išsaugoti. Vertybių ir tęstinumo neįvardijimas veda prie esamos situacijos ignoravimo ar jos sąmoningo atmetimo. Bendrajame plane „Aukštaitijos“ prieigos buvo išskirtos kaip dabartinis miesto centras, tačiau užuot esamą centrą vysčius, bendrojoje miesto koncepcijoje siūloma jį keisti į periferinės reikšmės, o naują miesto centrą formuoti neužstatyto miško teritorijoje už dabartinio miesto ribos. Toks siūlymas skamba iracionaliai žinant, kad Visagino miestas, kaip ir dauguma mažesnių Lietuvos miestų, yra besitraukiantis, tačiau būtent jis įgalina miesto centrą paversti prekybos centrų teritorija, kurioje dominuoja automobilių stovėjimo aikštelės.

Įpročių kaita pėsčiųjų mieste Visagine vykstantis tranzitas po truputį keičia ir esminę miesto pėsčiųjų koncepciją. Šalia „Lidl“ įrengta automobilių stovėjimo aikštelė jau savaime darko centro miestovaizdį. Simboliniu ly gmeniu prioritetas čia suteikiamas ne žmonėms, o jų automobiliams. Socialine prasme siunčiama žinutė: rinktis automobilį kasdieniam judėjimui tampa įprasta. „Lidl“ nėra pirmasis prekybos centras Visagine, tuo labiau ne centrinėje miesto dalyje. Šalimais yra įsikūrusi „Norfos“ parduotuvė, o kitoje gatvės pusėje 2008 m. iškilo prekybos centras „Domino“. Prekybos centro stovėjimo aikštelė miesto centre tuo metu buvo naujas reiškinys ir tarsi legitimavo urbanistinių dykrų atsiradimą. Po kelerių metų prie „Aukštaitijos“ atsirado ir statybinių prekių parduotuvė „Moki-Veži“, konkuruodama su čia pat esančia „Bikuva“.

68 2018 lapkritis

Martyno Germanavičiaus nuotr.

Neseniai duris atvėrusi nauja „Lidl“ parduotuvė ir automobilių stovėjimo aikštelė.

Vis tik paskutiniuoju dalyviu tapęs „Lidl“ galutinai pakeičia miesto veidą ir suformuoja naują „monofunkcinę“ centro paskirtį. Jau dešimtmetį vykstantis procesas kreipia mūsų dėmesį į tai, kaip su kintančia miesto forma keičiasi ir kasdieniai miestiečių įpročiai. Visagino urbanistinis unikalumas yra foninė želdinių sistema – tarp laisvojo planavimo penkiaaukščių ir devynaukščių esantys žalieji pušų plotai. Dėmesį atkreipia ne jie, o šiuos plotus ir kitas viešąsias erdves užpildę automobiliai. Savivaldybės planuose – siekis ir toliau didinti automobilių stovėjimo vietas. Šis gerai pažįstamas vaizdas primena, rodos, bet kurį Lietuvos posocialistinį miegamąjį rajoną. Tačiau ilgalaikė praktika rodo, jog platinamos gatvės ar kiemai miestuose spūsčių nesumažina ir vargiai atneša praktinės naudos7. Taigi, viešbučio „Aukštaitija“ ir prekybos cen tro „Lidl“ atvejis nėra tik vieno pastato keitimas kitu. Tai – procesas, kuriame dalyvauja skirtingas miesto plėtros vizijas ir poreikius turintys veikėjai. Tiesa, jog miesto erdvės tampa įrankiu jiems siekti savų tikslų ir interesų. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje jos taip pat formuoja ir kasdienius žmonių elgesio būdus. Todėl prieš imantis konkrečių veiksmų yra reikalinga išsami įvairių žmonių poreikių ir galimybių mieste analizė. Žvelgiant plačiau, aptariamas atvejis atskleidžia ideologinius, estetinius ir socialinius virsmus, stebimus visoje Lietuvoje. Jais rizikuojame, tikrąja to žodžio prasme, įstrigti posocialistinėje būklėje – aklame siekyje ne rekonstruoti ar pratęsti miesto idėją, bet pamažu jį griauti. Viešojoje erdvėje Visaginas dabar dažnai pristatomas kaip unikalus vėlyvojo sovietinio modernizmo grynuolis, tačiau, stebint

pokyčius, kyla klausimas, kiek unikalumo išliks miesto formai ir funkcijai įgavus kardinaliai kitą atspalvį? Straipsnis parengtas pagal 2018 m. spalio 1 d. konferencijoje „Architektūros kokybė: konteksto svarba“ skaitytą pranešimą „Viešosios erdvės pokyčiai buvusiame monoindustriniame mieste: Visagino „Aukštaitijos“ viešbučio ir „Lidl“ atvejis“, sesija „Žmogiškieji masteliai – architektūra soci aliniame kontekste“ (mod. dr. Dalia Čiupailaitė). 1

Wendland, Anna Veronika. 2015. „Inventing the atomograd: Nuclear Urbanism as a Way of Life in Eastern Europe Before and After Chernobyl.“ In The Impact of Disaster: Social and Cultural Approaches to Fukushima and Chernobyl, edited by Thomas Bohn, Thomas Feldhoff Lisette Gebhardt and Arndt Graf, 261–287. Berlin: EB Publishers.

Baločkaitė, Rasa. 2012. „Coping With The Unwant ed Past in Planned Socialist Towns: Visaginas, Tychy and Nowa Huta“ SLOVO Journal 24 (1): 41–57.

Storm, Anna. 2014. Post-Industrial Landscape Scars. New York: PALGRACE MACMILLAN.

Cinis, Andis; Marija Drėmaitė and Mart Kalm. 2008. „Perfect Representations of Soviet Planned Space.“ Scandinavian Journal of History 33 (3): 226–246.

Baločkaitė, Rasa. 2012. „Coping With The Unwant ed Past in Planned Socialist Towns: Visaginas, Tychy and Nowa Huta“ SLOVO Journal 24 (1): 41–57.

Golubchikov, Oleg. 2016. “The Urbanization of Transition: Ideology and The Urban Experience”, Eurasian Geography and Economics 57 (4-5): 607623.

Duranton, G., & Turner, M. A. (2011). „The Fundamental Law of Road Congestion: Evidence From US Cities. American Economic Review“, 101 (6), 2616–2652.

Skirmantės Vaitkevičiūtės nuotr.

detalė

Aliuzija į kalvotąją Suvalkiją Vištyčio parko lankytojų centro ekspozicijoje išskirtinė architektūros detalė – mozaikinės holo grindys (120 kv. m.), atspindinčios idėją panaudoti kalvotosios Suvalkijos (tokia yra lankytojų centro ekspozicijos pagrindinė tema) tautinius raštus.

kspozicinės sienelės formuojamos kaip kalvos, jas sudedant iš atskirų išfrezuotų plokštumų. Informacija išdėliojama kalvų viduje – išskaidant pagal temas. Pasirinkta eksponavimo forma leidžia raci onaliai išnaudoti patalpos tūrį: vienos patalpos sienos nuožulnios, netinkamos informacijai, kitos su langais, taigi, suformuojama daug papildomų plokštumų informacijai pateikti. Ekspozicijos grafinį stilių suformavo padavimas apie Vištyčio pavadinimo atsiradimą. Ekspozicijoje atsiranda stilizuotų paukštelių, paimtų iš lietuvių liaudies audinių raštų, kurie kartu yra aliuzija ir į turtingą krašto etnografinį paveldą. Audinių raštai pasikartoja ant sienų, baldų, pirmojo aukšto holo – parodų ir renginių er dvės – grindų, pastato fasado.

Dizainerė Skirmantė Vaitkevičiūtė (bendrovė „Ekspozicijų sistemos“). 69

Gerdos Baltrūnaitės nuotr.

apšvietimas

70 2018 lapkritis

apšvietimas

iurai reiklūs dirbtiniam apšvietimui Kristina BUIDOVAITĖ

Specialistai sutinka – kokybiškas apšvietimas biuruose veikia darbuotojų sveikatą, komfortą, darbo našumą. Visgi dauguma biurų darbuotojų į apšvietimo dizainą ar kitus apšvietimo niuansus dėmesį atkreipia dažniausiai tik tuomet, kai jis erzina, jo nepakanka arba yra per daug.

Apšviestumo normos ir reali praktika viesos dizaineris Antanas Pocevičius, apšvietimą projektavęs įvairiuose objektuose, patvirtina – pasitelkus apšvietimą galima formuoti ar išskirti tam tikras erdves, atskleisti ar paryškinti reikiamas architektūros detales, sukurti tinkamą aplinką darbo vietoms. Naujausios biurų apšvietimo tendencijos – sukurti kuo jaukesnę, namams artimą aplinką. Projektuodami apšvietimą specialistai akcentuoja kelis aspektus: fiziologinį, estetinį ir funkcinį. Ne atsitiktinai vienose biurų erdvėse darbuotojai jaučiasi komfortiškai, kitose būna nenoriai. Anot A. Pocevičiaus, dažnai apšvietimas biuruose projektuojamas (ypač anksčiau) vadovaujantis vien galiojančiomis normomis ir kiekybiniais parametrais, pavyzdžiui, 500 liuksų darbo vietai. Projektuojant dažnai dar nebūna aiškus kon kretus darbo vietų išdėstymas ar būsimų darbuotojų skaičius. 500 liuksų reikalavimo stengiamasi laikytis tolygiai visoje patalpoje, o tai

Gerdos Baltrūnaitės nuotr.

Autoriai „DO ARCHITECTS“: Gilma Teodora Gylytė, Marija Steponavičiūtė, Vadim Babij, Sigita Pupšytė, Vaiva Andriušytė. Bendradarbystės erdvė „AltSpace Islandijos“ įrengta istoriniame pastate, tačiau atsižvelgiant į naujausias biurų apšvietimo tendencijas. 71

Leono Garbačausko nuotr.

„Flinto“ redakcijos interjerą suprojektavo architektė Edita Stankevičiūtė–Righetto.

„Finto“ redakcijoje virš darbo vietų įrengti dekoratyvūs, vorus primenantys šviestuvai, kurių „kojas“ galima įvairiai lankstyti, valdyti apšvietimo intensyvumą, spalvas, jungti atskiras šviestuvų grupes.

72 2018 lapkritis

reiškia, kad didžiausias šviesos srautas užti krinamas patalpos centre, o darbo vietos, kaip rodo praktika, išdėstomos patalpų kraštuose ar prie pat langų. Tuomet vieni darbuotojai skundžiasi šviesos pertekliumi, įkyria šviesa, vargstančiomis akimis, kiti – jos stygiumi. Dirbtinės šviesos funkcija biure – papildyti ir pratęsti natūralią šviesą. Skaičiuojama, kad darbo vietose (derinant dirbtinę ir natūralią šviesą) turėtų būti užtikrintas 500–750 liuksų horizontalus apšviestumas, aplinkoje pakanka 300 liuksų, o tranzitinėse zonose (laiptinėse, koridoriuose) 150 liuksų apšvietimas. Papildomai reikia atkreipti dėmesį ir į vertikalių paviršių bei sienų apšvietimą. Kalbant apie dirbtinį apšvietimą, labai svarbus parametras – spalvų perteikimo indeksas (CRI, CEI spalvų diagrama ir MacAdamo elipsė). Tik prasidėjus vadinamajai šviesos diodų

(šviestukų) revoliucijai, jų spalvų perteikimo savybės buvo itin prastos. Daugelis tuomet noriai įsirenginėdami ekonomiškesnius LED šviestuvus ir nekreipdami dėmesio į kokybinius parametrus labai nusivylė naująja technologija. Iš dalies ir dėl spalvinės šviesos šaltinių temperatūros, kuri tuomet vyravo nuo 4000 iki 6000 kelvinų (šalta – balta). Prireikė laiko, tačiau šiuolaikinių šviesos diodų charakteristikos gerokai pasikeitė – atsirado ir OLED (organiniai šviesos diodai, dažniausiai sutinkami TV ekranų, monitorių ir mobiliųjų telefonų gamyboje). Dioduose ypač komplikuotas raudonos spalvos perdavimo indeksas, nes balti diodai gaminami iš mėlynos šviesos diodų. Interjeruose dabar dažniausiai naudojami aukštesnės kategorijos šiltesnio spektro (2500–3000 kelvinų) diodai, kurių efektyvumas nors ir mažesnis, bet spalvų perteikimo kokybė daug aukštesnė.

Komfortą ir vizualinę aplinką kuria ne vien apšvietimas

Biure dėmesį atkreipia nestandartiniai šviestuvai – šviečiantys kubai, pagaminti pagal užsakymą ir atkartojantys „Technopolio“ ženklą. Biurų pastato „Delta“ „Technopolyje“ interjerą suprojektavo Tomas Jasiulis, Indrė Brazaitytė ir Monika Butkutė.

Ligitos Vaitkutės nuotr.

Išmanusis apšvietimo valdymas tampa biurų standartu. Yra įprasta sujungti judesio, buvimo ir šviesos daviklius, naudoti mobiliąsias aplikacijas. Tokius būdu įmanoma reguliuoti apšvietimą, atsižvelgiant į individualius darbuotojų poreikius ir kintančią aplinką. Apšvietimo valdymo priemonės nepigios, tačiau, A. Pocevičiaus teigimu, atsiperka ir dėl komforto ir dėl taupomų energijos sąnaudų, ekologinių veiksnių. Biuruose naudojami šviesos diodai savaime taupo energiją. Jei anksčiau, projektuojant biurus, apšvietimui būdavo numatoma iki 20 proc. visos pastatams reikalingos energijos, tai šiuo metu skaičiai yra daug mažesni. Šviesos dizaineris patvirtina – apšvietimo normos inertiškos, o darbo pobūdis biuruose dinamiškėja. Darbuotojai dirba ne tik kompiuteriais, bet ir naršo telefonuose, komunikuoja tarpusavyje poilsio zonose ar pasitarimų kambariuose, važinėja po susitikimus, dažnas neskaičiuoja darbo valandų.

Dažniausiai (esant netinkamam apšvietimui) pats žmogus nejaučia, kad apšvietimas nekokybiškas, tik pasąmoningai suvokia, kad kažkas ne taip. / Antanas POCEVIČIUS / „Dažniausiai (esant netinkamam apšvietimui) pats žmogus nejaučia, kad apšvietimas nekokybiškas, tik pasąmoningai suvokia, kad kažkas ne taip. Varginamas regėjimas. Tam įtakos turi ir kiti aplinkos veiksniai: triukšmas, nekokybiškas vėdinimas ir pan.“, – sakė A. Pocevičius. Svarbus veiksnys ir paviršių spalvos bei faktūros – šviesos atspindėjimas. Balti matiniai paviršiai šviesą sklaido ir atspindi, tamsūs – sugeria. Taigi, biurų sienoms, luboms parinkus ryškias, per daug kontrastuojančias ar tamsias spalvas, apšvietimas neretai nukenčia. Tuomet tenka imtis įvairiausių pagalbinių sprendimų, pavyzdžiui, kabinami didelio formato paveikslai ar perdažomos sienos. Kokybiškas apšvietimas, anot šviesos dizainerio, priklauso ne tik nuo pasirinktų šviestuvų, bet ir nuo kitų interjero sprendimų visumos. Jei šviestuvai tinkamai apšviečia ir lubas, o lubos šviesios, galima tikėtis kokybiško rezultato, kartu priartinant apšvietimo sąlygas prie natūralios gamtos – dangus dieną visuomet šviesus. Kontrastinga aplinka atraktyvesnė, bet tokioje dirbti visą dieną nėra lengva – varginamas regėjimas. Žinoma, vien monotoniškas ir sklaidytas apšvietimas taip pat ne visuomet gali tikti. Dėl to yra didelis pranašumas turėti galimybę keisti apšvietimo scenarijus pagal veiklos pobūdį, sezonus ir paros laiką.

Leono Garbačausko nuotr.

DGITL, užimančio visą verslo centro „Uniq“ pastatą, interjerą suprojektavo A2SM architektai – Viačeslavas Malenko, Greta Frišmantaitė, Aurimas Sasnauskas ir Luka Galinytė. „Danske Bank“ IT paslaugų centre (DGITL) įdiegtos automatizuotos apšvietimo valdymo sistemos.

74 2018 lapkritis

apšvietimas

Biuru „DO ARCHITECTS“ komanda pavertė seną industrinį pastatą.

Apšvietimas – biuro ir aplinkos gyvybei viesa neabejotinai viena pagrindinių erdvę veikiančių dedamųjų – tiek interjero, tiek viešosiose er dvėse, teigia architektų biuro „DO ARCHITECTS“ direktorė Sabina Daugėlienė. Architektų studijos vieta Raugy klos gatvėje iš dalies ir pasirinkta dėl to, kad „DO ARCHITECS“ norėjosi gatvėje įjungti šviesą. Rengdami seno čia stovėjusio pastato konversijos projektą, architektai vylėsi gatvei suteikti postūmį keistis, siekė, kad pastatas taptų pokyčių nešėju, būtų atviras. Tad ir patys įsikėlė čia, kad sutemus tamsioje ir tylioje gatvėje galėtų pernakt palikti jaukią vakarinę šviesą.

76 2018 lapkritis

Plačios vitrinos į gatvę ir kiemą, skaidraus sti klo durys tarp patalpų – šiuo sprendimu siekta sukurti kuo šviesesnę ir skaidresnę erdvę dieną, taip pat vizualiai sujungti dvi skirtingas palei ilgąją pastato kraštinę išdėstytas biuro erdves: išilgai gatvės išsidėsčiusią viešąją erdvę-galeriją su lanksčiomis darbo ir poilsio erdvėmis, virtuve-baru, sauna bei susitikimų kambariais ir palei kiemo terasą besidriekiančią tylesnę darbo zoną. Vakarais abiejose iš jų šviesa užtikrinama tolygiai išdėsčius taškinius lubinius šviestuvus. Juodi lakoniško korpuso šviestuvai su virštinkiniu tekstilinių kabelių išdėstymu sykiu kontrastuoja su nedengtomis lubomis – eksponuojama savotiška istorija – autentiška senojo pastato perdanga.

Norbert Tukaj nuotr.

pšvietimo scenarijai biuruose Kaip antrasis apšvietimo sluoksnis, kai norisi jaukesnio, ne tokio ryškaus apšvietimo, viešojoje biuro dalyje tarnauja išdėstyti toršerai, prožektoriais apšviestos projektų bukletų sienelės, akcentinis baro bei priepirčio šviestuvai, subtiliai perimetru apšviesta sauna. Darbo zonoje papildomai šviesai susikurti naudojami staliniai šviestuvai. Toks šviesos sluoksniavimas čia pasirinktas sąmoningai: tamsa ir ryški tiesioginė šviesa kartais vargina ir nekuria malonios atmosferos, tad turint skirtingus šviesos šaltinius paprasčiau susikuriama norima atmosfera. Kad ir dabar, jau gana tamsiais rudens pavakariais, ne tik dėl čia esančių žmonių, bet ir dėl išsklaidyto apšvietimo „DO ARCHITECTS“ biure dažnai galima pasijusti labiau kaip draugų svetainėje ar jaukiame bistro.

apšvietimas Apšvietimas – jaukiai aplinkai Sostinės senamiestyje, Rūdninkų gatvėje, esančio „WIX“ biuro interjerą projektavo architektai Dmitrijus Kudinas, Laura Malcaitė, Rūta Kazėnaitė ir Luka Galinytė. Biure jaukią aplinką kuria darbo vietų apšvietimas. „Projektavome ne pirmą šios įmonės biurą, todėl jau žinojome, kaip darbuotojai naudojasi apšvietimu. Jo intensyvumą biure galima reguliuoti. Viena vertus, apšvietimas turi atitikti normas, t. y. būti ganėtinai ryškus, kita vertus, dalis žmonių to nemėgsta. Pavyzdžiui, dirbant kompiuteriu nereikia labai intensyviai apšviesto stalviršio, todėl šviestuvai gali būti prislopinti, galima naudoti skirtingus šviesos šaltinius, ne tik pagrindinius šviestuvus“, – pasakojo D. Kudinas. Biurai, architekto teigimu, kuo toliau, tuo labiau primena namų erdvę – žmonės nori namų jaukumo. Kita vertus, kiekvienas žmogus tai įsivaizduoja savaip. „Kai kam pakanka, kad, paspaudus vieną mygtuką, patalpoje taptų šviesu. Kitus toks apšvietimas slegia. Norisi ne tokio ryškaus, jaukesnės atmosferos. Biure, kuriame įrengtos darbo vietos 56 žmonėms, jauni speci alistai įsikūrė bendrose erdvėse, todėl gana sudėtinga įrengti apšvietimą, kuris tiktų visiems“, – iššūkius vardijo architektas.

Apšvietimo intensyvumą „WIX“ biure galima reguliuoti.

Apšvietimas kuria namų jaukumą.

„Smart Cars“ biure įrengti akcentiniai sieniniai, kryptiniai ir įdomius šviesos efektus kuriantys kabantys šviestuvai.

Biure – kaip namie

Leono Garbačauko nuotr.

Biure „Smart cars“, anot interjero projektuotojos Vaidos Atkočaitytės, priešingai, nei įprasta standartiniuose biuruose, gausu skirtingo apšvietimo scenarijų. Suprojektuoti namų jaukumą sustiprinantys akcentiniai, sieniniai, kryptiniai ir įdomius šviesos efektus kuriantys kabantys šviestuvai, taip pat biurui būtinas darbo vietų apšvietimas. Visi šviestuvai biure yra kokybiški ir tausojantys energiją pasitelkiant LED technologiją. Biure daug kryptinių šviestuvų, kurie naudojami ne tik akcentams apšviesti, kaip yra įprasta, bet ir apšviečia baltas lubas, tai patalpai suteikia bendros išsklaidytos šviesos. Baltos briaunotos lubos puikiai atspindi šviesą ir ją išsklaido patalpoje. Todėl, padedant šiems kryptiniams šviestuvams, pakeitus šviestuvų apšvietimo kryptis, galima patalpoje turėti visiškai skirtingas nuotaikas ir funkcijas. Su tais pačiais šviestuvais galima sukurti skirtingus scenarijus: nuo dramatiškų šešėlių žaismo ant grindų ar sienų iki ramaus atspindėto bendro apšvietimo patalpoje, svarbu žinoti projektuojamos šviesos tikslą, kokia užduotis jai keliama interjere.

78 2018 lapkritis

apšvietimas

Leono Garbačauko nuotr.

Virtuvės ir poilsio zonoje funkcinis darbastalio apšvietimas derinamas su papildomu jaukumo ir poilsio nuotaikos apšvietimu. Aiškias šviesos kryptis ant sienos piešiantys šviestuvai derinami su subtilius šviesos atspindžius kuriančiais kabančiais stiklo šviestuvais, kurie poilsio zonoje suteikia natūralius gamtos reiškinius primenančius efektus, lyg pro vandenį šviestų saulės spinduliai. Šiame biure nepamiršti ir įprasti, darbo vietoms apšviesti skirti šviestuvai. Kiekvienoje darbo vietoje stovi inovatyvūs, itin kokybiški, energiją tausojantys šviesos diodų staliniai šviestuvai. Kiekvienas darbuotojas gali individualiai reguliuotis savo darbo vietos apšvietimą, minimaliai keisdamas šalia esančių kolegų darbo vietų apšvietimą. Darbuotojai gali reguliuotis ne tik šviesos srauto intensyvumą, bet ir spalvinę šviesos temperatūrą nuo šaltos iki šiltos. Jeigu darbuotojas neturi išskirtinių pageidavimų savo darbo stalo apšvietimui, šviestuve integruotas jutiklis pats prisitaiko prie aplinkos ir atitinkamai reguliuoja šviesos srautą.

JUNG apšvietimo ir užtamsinimo įrangos valdymo sistema Geriausiai jaučiamės ir esame darbingiausi prie natūralios šviesos, todėl, ilgėjant vakarams ir tamsėjant rytams, ilgiau išlikti aktyviems padės tinkamas darbo aplinkos apšvietimas. Naujoji apšvietimo ir užtamsinimo įrangos valdymo sistema JUNG suteikia galimybę maksimaliai kontroliuoti ne tik dirbtinę, bet ir natūralią šviesą. Automatiškai reguliuojamas apšvietimas ir žaliuzės reaguoja į dienos šviesos pokytį už lango ir natūralią šviesą patalpoje papildo dirbtinio apšvietimo doze, kuri tolygiai stiprėja sulig iš lauko užslenkančia tamsa. Dirbtinis apšvietimas 100 proc. įsijungia tik visiškai pranykus natūraliai šviesai, o tai leidžia sutaupyti ir jaustis komfortiškai.

Taip pat galimi skirtingi apšvietimo scenarijai pagal patalpų užimtumą, dienotvarkę. Pavyzdžiui, per patį darbymetį šviesa būna kiek ryškesnė ir šaltesnė, kad žmogus būtų produktyvesnis, o per poilsio pertraukėlę apšvietimas tampa jaukesnis, švelnesnis tam, kad būtų galima greičiau atsipalaiduoti. JUNG apšvietimo ir užtamsinimo įrangos valdymo sistema gali būti nesunkiai išplečiama ir papildoma naujais moduliais pagal pasikeitusių šeimininkų arba nuomininkų poreikius – nuo paprasto įjungimo iki energiją taupančių priemonių, šviesos intensyvumo ir spalvos temperatūros reguliavimo.

Tiekėjas: „JUNG Vilnius“ Produktas: universalus žaliuzių valdymo jungtukas Plačiau – www.jung.lt

Apšvietimo sprendimai žmogui „Technopolio“ biurų mieste įsikūrusiame verslo centre „Penta“ įdiegti šviesos diodų (LED) šviestuvai ir apšvietimo valdymo sistema leidžia sutaupyti apie 70 proc. elektros energijos, palyginti su įprastomis liuminescencinėmis apšvietimo sistemomis. Į darbo vietas apšviečiančius šviestuvus integruoti šviesos ir būvio jutikliai. Pažangūs davikliai reguliuoja apšvietimo lygį, atsižvelgiant tiek į darbuotojo buvimą patalpoje, tiek į natūralios šviesos lygį. Saulėtą dieną šviestuvai automatiškai pritemsta, o sutemus jų

šviesos intensyvumas didėja. Šviestuvai savaime įsijungia darbuotojams atėjus į darbo vietą, o jiems išėjus automatiškai mažina šviesos lygį (mažėja ir suvartojimo galia), o po maždaug 30 min išsijungia. Užsibūti biure mėgstantiems darbuotojams suformuotos šviesos valdymo komforto zonos. Kol biure dirbs nors vienas žmogus, bus palaikomas budėjimo šviesos lygis. Biure šviesos jungtukų nėra, tačiau kiekvienas darbuotojas turi galimybę pakoreguoti savo darbo vietos apšvietimo lygį iš savo kompiuterio.

Tiekėjas: bendrovė „Gaudrė“ Produktas: pakabinamasis šviestuvas LINEA LED Plačiau – www.gaudre.lt

Prioritetas ne šviestuvui, bet apšvietimui

Tiekėjas: „Sunamus“ salonas „Šviesos Technologijos“ Produktas: šviestuvas „Vaero“ Plačiau – www.sunamus.lt

80 2018 lapkritis

Šviesos ir technologijų namai „Sunamus“ siūlo šiuolaikišką sprendimą biurams – į žmogų orientuotą apšvietimą, kuris palaiko natūralų žmogaus bioritmą ir maksimalų komfortą, skatina kūrybiškumą. Šviestuvas „Vaero“ atkreipia dėmesį tik tuomet, kai yra įjungtas. Nesudėtingo dizaino – be rėmelių, skaidrus – šviestuvas yra tinkamas sprendimas biurų patalpoms: darbo zonoms ir poilsio erdvėms. Kabinamasis šviestuvas „Vaero“ išsiskiria technologija „Side-Lit“, t. y. šviesos srautas tolygiai pasklinda nuo centro iki krašto.

Prenumerata tik 20 Eur metams Kontaktai: el. p. prenumerata@sa.lt, mob. +370 686 84 863

Sviesos greitis jums pasiekiamas!