Sportland magazine Nr 7, vasara 2018 by Sportland LT

NR. 7 / VASARA 2018

SPORTLAND

sportlandlt

Sportland Lietuva

KAINA 4.99 4

742593

000031

ĮSIDIEK OVERLY PROGRAMĖLĘ IR ŽIŪRĖK VIDEO

DONATAS MONTVYDAS

SCENOS URAGANAS VILNIUS

PAMAINA DABARTINĖMS KREPŠINIO ŽVAIGŽDĖMS LIETUVOJE SIAUČIA VANDENLENČIŲ VIRUSAS

AIRINĖ PALŠYTĖ

SKRAJOJANTI ČEMPIONĖ

EIMANTAS STANIONIS: TURI NUGALĖTI GERIAUSIĄ

VILNIUS

LAURYNAS GRIGELIS GYVENIME NEKEISTŲ NIEKO 8000 KM BĖGTE VARDAN LIETUVOS BMX VIRTUOZUS ĮKVĖPĖ FILMAS

GIMĘS BŪTI

SUPERŽVAIGŽDE

SPORTAS – NE LOTERIJA

PARKŪRO MEISTRAMS NĖRA KLIŪČIŲ

ĮŽYMYBĖS

SPORTAS

ĮKANDIN SVAJONĖS

GYVENIMO BŪDAS

GALERIJA

ĮVYKIAI

MES

NAGLIS BIERANCAS

FOTOGRAFAS, ŠOKĖJAS VILNIUS

LAISVĖS POJŪTIS ANT RIEDUČIŲ

IGLĖ BERNOTAITYTĖ

DAINININKĖ MARIJAMPOLĖ

IGNAS GELŽINIS SIEKIA TAPTI GELEŽINIU „MIS LIETUVOS“ GYVENIMĄ PAĮVAIRINA SPORTAS TINKAMA APRANGA – REZULTATO DALIS

BURIAVIMO PILIGRIMĖ VIKTORIJA ANDRULYTĖ TENISO VIRTUOZAS ROGERIS FEDERERIS

VYTAUTAS DRANGINIS

FOTOGRAFAS A LY T U S

INSTAGRAM.COM/ VEE_DRANGINIS_FOTO

SANTA JUKNAITĖ

MENININKĖ KLAIPĖDA

FACEBOOK.COM/SANTA.JUKNAITE

GIMĘS BŪTI SUPERŽVAIGŽDE

VIKĖ MALAŠAUSKAITĖ

INSTAGRAM.COM/VIKE.MAL

SOC. TINKLŲ VEIKĖJA VILNIUS

TURINYS 12 Įkvepiantis prekės ženklas 14 Gimusi po laiminga žvaigžde 42

22 Pasiekite naujų aukštumų bėgdami 24 Gaudyti sėkmės – tik per juodą darbą 32 Iš bėgimo trasų – į krepšinio aikštelę

34 Ką rinktis bėgimo mėgėjams? 40 Svarbus pasirinkimas 42 8000 km vardan Lietuvos

46 Apranga – rezultato dalis 48 Kylanti žvaigždė 50 Kaip pasirinkti sportinę liemenėlę? 76

52 Nugalėti geriausią 56 Iš plento – į kalnų trasas 59 Galingas užnugaris

60 Paspirtukai – kaip saulė ir mėnulis 66 Virtuozų scena

100 Gyvenime nekeistų nieko

68 Pamaina dabartinėms žvaigždėms

102 Įkandin svajonės

71 Sportas užkoduotas genuose

106 Greitis svarbiau už raumenis

74 Kryžkelėje pasuko tinklinio keliu

108 Tikslas – pasaulio auksas

76 Siaučia vandenlenčių virusas

112 Laisvės pojūtis

81 Buriavimo piligrimė

114 Be kliūčių

86 Išsipildžiusi svajonė

118 „Bet aš vis tiek myliu sportą“

88 Sportas – ne loterija

124 Apranga paplūdimio liūtams

90 Ar užsidės trigubą karūną?

126 Gražuolės gyvenimą paįvairina sportas

93 Platelių tradicijos

127 „Sportland“ pavasario/vasaros kolekcija

94 Siekia tapti geležiniu žmogumi

161 Vikės vasaros TOP 10

96 Teniso karalius

162 Įkvėpta žvaigždžių draugystės

98 Spėjo įšokti į traukinį

164 Baimė liko ant kranto

102

114

118

SVEIKAS

ine z a g a m

ĮŽANGA

MIELAS „SPORTLAND MAGAZINE“ ŽURNALO SKAITYTOJAU, „SPORTLAND“ GERBĖJAU IR KLIENTE!

Viršelį fotografavo: ELECTROMAGNETICO FIFA 2018 čempionato gido viršelį fotografavo: FIFA taurę AFP Photo / Benas Stansallas / „Scanpix“ Lionelį Messį ir Edeną Hazard'ą „Vida Press“ Neymarą ir Cristiano Ronaldo „Nike“

2018 m. Estijos, Latvijos ir Lietuvos Respublikos švenčia savo šimtmečius! Nacionalinė nepriklausomybė, autonomiškumas, savianalizė ir atsakomybės prisiėmimas pirmiausia prasideda nuo pasitikėjimo savimi, savo paties minčių, kūrybiškumo ir asmeninio bei korporacinio atsakingumo! Prekės ženklas „SPORTLAND“ užgimė mudviejų su Anti galvose ir širdyse prieš 20 metų.

Leidėjas: SPORTLAND LT, UAB Šeimyniškių g. 3/2, LT-09312 VILNIUS

MŪSŲ MISIJA BUVO IR TEBĖRA PAVERSTI PASAULĮ GERESNE VIETA PER SAVO VEIKSMUS IR REPUTACIJĄ – SAVO GAMINIAIS IR PASLAUGOMIS PADARYTI JAUNŲ ŽMONIŲ GYVENIMUS ĮDOMESNIUS, GERESNIUS IR EMOCINGESNIUS!

Įgyvendinimas: Agentūra „Žmonės CONTENTUM “ www.zmonescontentum.lt

Jau 20 metų geriausi estų, latvių ir lietuvių (o kartais ir rusų, ukrainiečių bei suomių) vadovai, komandų nariai, sportininkai, muzikantai ir klientai, kiekvienas savo kalba, dalijasi su prekės ženklu „SPORTLAND“ įkvėpimu, vidine energija, aistra ir laiku. Štai kodėl esame tokie unikalūs, tokie galingi, įkvepiantys, kupini gyvybės ir sveikatos. Tai mūsų bendras darbas ir gyvenimas!

Vyriausiasis redaktorius: Marius Grinbergas Redakcijos kolegija: Edita Čivilytė-Ragaišienė Marija Matuzevičienė

2017 m. susitikome su klientais daugiau nei 286 milijonus kartų savo 270-yje sporto renginių, apie 22 milijonus kartų savo 75 parduotuvėse ir maždaug 307 milijonus kartų socialinėje bei skaitmeninėje erdvėje!

IŠSPAUSDINTA: „Uniprint “

2018 m. „SPORTLAND“ rems ir įkvėps 1049 sportininkus ir kultūros veikėjus! Jie – mūsų pavyzdžiai, mūsų herojai, o kartu mes jau pavertėme šimtus jų visos tautos didvyriais! Per pastaruosius 20 metų investavome apie 50 milijonų eurų į Baltijos šalių sporto plėtrą (neįskaitant investicijų į savo parduotuves ir kitą turtą).

SPORTLAND MAGAZINE visos teisės saugomos. Už reklamos turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Stipriai prisidedame prie visų didesnių sporto asociacijų veiklos tiek finansinėmis priemonėmis, tiek savo žmonių darbu šių asociacijų valdybose. Esame nacionalinio olimpinio komiteto partneriai, idėjų generuotojai ir jų įgyvendintojai.

Sportland.lt Sportlandmagazine.lt

„SPORTLAND“ – TAI DIDŽIAUSIAS, STIPRIAUSIAS, POZITYVIAUSIAS IR LABIAUSIAI ĮKVEPIANTIS BALTIJOS ŠALIŲ PREKĖS ŽENKLAS, KURIAMAS MŪSŲ ŽMONIŲ TALENTU, ENERGIJA BEI DARBU!

Facebook.com/sportland.lt Facebook.com/SportlandMagazine.lt Instagram @sportland.lt

Visiems puikiai žinomas faktas – sveikas protas sveikame kūne! Sportuojantis žmogus sveikas tiek fiziškai, tiek protiškai! Kuo esame sveikesni protiškai ir fiziškai, tuo sveikesnė visa šalis, tuo drąsiau ir entuziastingiau galime žvelgti į ateitį.

Snapchat @sportlandlt 8

Sparčiai besikeičiant nūdienos ekonomikai, vis spalvingiau besimaišant tautoms ir kultūroms, greitai augant mūsų kompanijai ir nuolatos siekiant paversti mūsų klientų svajones ir lūkesčius tikrove, darosi vis svarbiau išlaikyti šaltą protą ir neapleisti mus vienijančių esminių vertybių bei misijos.

Bet tobulėjimui RIBŲ NĖRA!

Tuo pat metu esame įsitikinę, kad vienas būdų plėtoti kultūrą – per kasdienę komercinę veiklą ir verslininkystę (ne atvirkščiai). Sporto komercija sėkminga tik tada, jei klesti ir sėkmingai ugdoma sporto kultūra!

Juk treniruotis taip malonu, ypač jei tavo įkvėpimo šaltinis – geriausi mūsų sportininkai, mūsų superžvaigždės!

KAIP IR SPORTE, ČIA NĖRA RIBŲ REKORDAMS!

BET SUPERŽVAIGŽDŽIŲ GALIMA RASTI VISUR!TIK PAŽVELK Į VEIDRODĮ!

TAD „SPORTLAND“ UŽDUOTIS IR ATSAKOMYBĖ – PLĖTOTI SPORTO KULTŪRĄ.

Esi nuovokus ir atsakingas, trykšti energija ir įkvepi visą tave supantį pasaulį to net nepastebėdamas?

Vis dėlto sportas taip pat yra reikšminga nacionalinės kultūros dalis, todėl „SPORTLAND“ tenka svarbus vaidmuo ir nacionalinės kultūros ugdymo srityje! Mes ir 1300 mūsų darbuotojų didžiuojamės mums tenkančia atsakomybe! Inovacija, skaitmeninimas, geriausias klientų aptarnavimas jų gimtąja kalba, puikiausia apsipirkimo aplinka, geriausi prekių ženklai (gamintojai) ir pačios patogiausios lokacijos – tai tik dalis elementarios „higienos“ vykdant šią atsakomybę. Džiaugiamės matydami, kad ir mūsų klientai suvokia mūsų vaidmenį ir atsakomybę bei priima mūsų vertybes. Kartu mes galime vykdyti tą pačią misiją – paversti pasaulį geresne vieta. Tai išties ypatingas jausmas ir mintis!

Tik subūrę tokius kaip tu apie save galime siekti naujų, didesnių tikslų visose veiklos srityse. Galime svajoti apie bet ką ir mūsų svajonės pildysis! Pažadame, kad „SPORTLAND“ pasaulyje padėsime kuo tik galėsim, kad ir kokių sportinių sumanymų sugalvotum. Būsime tau pavyzdys, įkvėpsime tave savo produktais, prekių ženklais, sportininkų pergalėmis ir savo personalo darbu. SEPTINTASIS ŽURNALO „SPORTLAND“ NUMERIS – tai tavo vadovas į sporto pasaulį bei jubiliejinį šimtmečio pavasarį tiek popieriuje, tiek internete!

ESTIJAI, LATVIJAI IR LIETUVAI PUIKIAI SEKASI! „SPORTLAND“ PUIKIAI SEKASI!

EI, SUPERŽVAIGŽDE, SUSITIKIME SPORTO SALĖJE!!!

Visai kaip sporte turime siekti, išlaikyti, plėtoti ir skatinti savo nacionalines ypatybes, nes jos daro mūsų tautas ir žmones unikalius! Būtent tai „SPORTLAND“ daro jau 20 metų!

Are Altraja „Sportland“ įkūrėjas

Pastarieji keleri metai buvo patys sėkmingiausi mūsų istorijoje: mūsų prekės ženklas puikiai žinomas, bendraujame su savo klientais daugiau nei bet kada anksčiau, Lietuvoje, pačioje Vilniaus širdyje, atidarėme modernią ir pažangią parduotuvę „Sportland G20“. Mūsų sportininkai ir komandos išgyveno kelerius pačius sėkmingiausius metus. Tą patį galime pasakyti apie savo veiklą ir pasiekimus Latvijoje bei Lietuvoje. „SPORTLAND“ – tai nuomonės lyderis, įkvėpimo šaltinis ir sporto propaguotojas Nr. 1 visose Baltijos valstybėse! Pastarosiose 2018 m. žiemos olimpinėse žaidynėse „SPORTLAND“ palaikomi Lietuvos biatlonininkai įrodė, kad kai būna sunkiausia, mes galime pasiekti daugiausia. Bet visų svarbiausia – mes skleidžiame savo patriotiškumą! Kaip Vasario 16-ąją, kai visa Lietuvos olimpinė rinktinė darniai sugiedojo savo šalies himną Pjongčange. Tą tautiškumo pojūtį ir atletinį adrenaliną skatiname ir sėkmingai taikome kitose kultūros srityse. „SPORTLAND“ – dainininkų Donny Montell, Beatrich bei daugelio kitų talentingų muzikantų bendrakeleivis jų kūrybiniame kelyje. Mūsų bičiulių ir idėjų įgyvendintojų gretose geriausi savo sričių specialistai – fotografai, menininkai, žurnalistai, virėjai, architektai ir t.t. Apie daugelį jų kalbėsime savo žurnale.

„SPORTLAND“, MŪSŲ SPORTININKAMS IR KLIENTAMS PUIKIAI SEKASI! Iš dešinės: „Sportland International Group“ bendraturčiai Anti Kalle ir Are Altraja bei produkto vadovas Dmitrijus Smirnovas 9

„SPORTLAND“ PALAIKO SPORTĄ IR SUPERŽVAIGŽDES!

„Sportland“ misija – įkvėpti žmones judėti, mėgautis sportu ir siekti savo tikslų.Vienas svarbiausių „Sportland“ vaidmenų – skatinti ir kurti Lietuvos sporto kultūrą, labai glaudžiai susijusią su šalies rinka ir žmonėmis. Mes siekiame palaikyti jaunus ambicingus sportininkus, popkultūros atstovus, taip pat sporto klubus, renginius. Susipažinkite su jais ir jų populiarumu socialiniuose tinkluose.

Donatas Montvydas

Tradicinis bėgimas „We Run“

Airinė Palšytė

Pavadinimas RENGINIAI

Sportas

Data

Kategorija Vieta

Facebook Instagram

„Zumba dance festival“ „Kablys Winter Session“ „Red Bull Jump and Freeze“ „LTeam“ žiemos festivalis Moterų ralis Naktinis krepšinis „Alfa Run“ Mokyklų šventė Vilties bėgimas „We Run“ Naktinis riedėjimas Kauno maratonas „Galvės taurė 2018“ 100 km bėgimas Bėgimas „Aplink Žaliuosius ežerus“ 1000 km lenktynės „Granatos Live“ Kuršių marių regata „The Color Run“ Vilniaus maratonas Naktinis riedėjimas Vilniaus sporto festivalis

Treniruotės Riedlenčių sportas Laisvalaikis Žiemos sportas Automobilių lenktynės Krepšinis Bėgimas Aktyvus laisvalaikis Bėgimas Bėgimas Riedučių sportas Bėgimas Buriavimas Bėgimas Bėgimas Automobilių lenktynės Festivalis Buriavimas Bėgimas Bėgimas Riedučių sportas Aktyvus laisvalaikis

Sausis Vasaris Vasaris Vasaris Balandis Gegužė Gegužė Gegužė Gegužė Gegužė Gegužė Birželis Birželis Liepa Liepa Liepa Rugpjūtis Rugpjūtis Rugsėjis Rugsėjis Rugsėjis Rugsėjis

Renginys Renginys Renginys Renginys Renginys Renginys Renginys Renginys Renginys Renginys Renginys Renginys Renginys Renginys Renginys Renginys Renginys Renginys Renginys Renginys Renginys Renginys

2100 2844 3938 24973 3900 8400 7448 5000 7100 3567 2000 13000 1620 1000 800 1500 14700 2500 5739648 25000 2000 3400

Vilnius Vilnius Vilnius Jonava Vilnius Kaunas Vilnius Vilnius Klaipėda Vilnius Vilnius Kaunas Trakai Vilnius Vilnius Palanga Rumšiškės Nida Vilnius Vilnius Vilnius Vilnius

700 2646 – 3638 215 – 393 – 175 – – 703 – – – 2163 – 327 1119 – –

„ S p o r t l a n d “, Vy ta u ta s D ra n g i n i s

ORGANIZACIJOS Biatlono federacija Dviračių sporto federacija Plaukimo federacija Lengvosios atletikos federacija Golfo federacija „Sveikas miestas“ „Savas miestas“ „Zumba dance“ grupė BC „Vytis“ FC „Žalgiris“

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

Biatlonas Dviračių sportas Plaukimas Lengvoji atletika Golfas Aktyvus laisvalaikis Aktyvus laisvalaikis Treniruotės Krepšinis Futbolas

Federacija Federacija Federacija Federacija Federacija Organizacija Organizacija Organizacija Klubas Klubas

Lietuva Lietuva Lietuva Lietuva Lietuva Vilnius Kaunas Vilnius Šakiai Vilnius

2400 3250 7823 7800 220 15000 724 167 4900 45336

– – – – – 2535 – – 279 2385

FC „Trakai“ „Bottecchia team“ Europos centro golfo klubas „Sportima“ arena „Kablys skate park“ Lietuvos buriuotojų sąjunga „Liepkalnis skiing resort“ „Impuls“ sporto klubai „Lemon gym“ sporto klubai „Fitus“ sporto klubas „Run glorious bastards“ „People Fitness“ FA „Žalgirietis“ FA BFA „Delfi“ sporto centras

Futbolas Dviračių sportas Golfas Futbolas Riedlenčių sportas Buriavimas Slidinėjimas Treniruotės Treniruotės Treniruotės Bėgimas Treniruotės Futbolas Futbolas Treniruotės

Klubas Klubas Klubas Arena Arena Federacija Organizacija Organizacija Organizacija Organizacija Klubas Klubas Klubas Klubas Arena

Trakai Vilnius Vilnius Vilnius Vilnius Lietuva Vilnius Lietuva Lietuva Vilnius Vilnius Vilnius Vilnius Vilnius Vilnius

6100 1105 2195 500 2844 1183 17413 79613 21000 3340 1105 3778 2200 2301 3071

1041 266 – – 2646 – – 1657 865 181 266 686 146 152

2500 8900 1058 822 607 513 – 2634 1339 6007 6476 7000 – 1840 – 1255 1138 13 000 136 000 7600 10 500 5099 60 100 – 1200 25 500 24 600 1000 1600 – 45 000

939 19200 3454 2164 721 1598 202 2369 3133 1568 11200 11200 1525 1338 411 1753 448 60 900 93 000 41 600 43 500 8847 143 000 1 200 2 733 45 600 35 600 2 400 1 700 700 12 000

ŽMONĖS Rokas Milevičius Airinė Palšytė Eimantas Stanionis Milda Valčiukaitė Aurimas Lankas Edvinas Ramanauskas Justinas Kinderis Diana Lobačevskė Tadas Gudžiauskas Tadas Pocius Edvinas Šapovalovas Monika Povilaitytė Giedrė Bernotaitė Danas Rapšys Mindaugas Griškonis Urtė Bačinskaitė Eglė Graževičiūtė Beatrich Donny Montell Naglis Bierancas Vikė Malašauskaitė Ingrida Martinkėnaitė Indrė Stonkuvienė Tadas Gudžiauskas Marius Bartusevičius Ignas Lelys Liepa Mondeikaitė-Norkevičienė Vytautas Dranginis Rytis Šeškaitis Aistė Jaloveckaitė Darja Kotelnikova

Buriavimas Lengvoji atletika Boksas Irklavimas Irklavimas Irklavimas Penkiakovė Bėgimas Treniruotės Treniruotės Treniruotės Tinklinis Joga Plaukimas Irkluotojas Lengvoji atletika Treniruotės Muzika Muzika Šokiai Socialiniai tinklai Muzika Televizija Sportas Treniruotės Radijas Muzika Fotografija Fotografija Menas Socialiniai tinklai

IŠ VISO:

Vytautas Dranginis

Sportininkas Sportininkė Sportininkas Sportininkė Sportininkas Sportininkas Sportininkas Sportininkė Crossfit treneris Asmeninis treneris Asmeninis treneris Sportininkė Jogos mokytoja Sportininkas Sportininkas Sportininkė Asmeninė trenerė Atlikėja Atlikėjas Choreografas Blogerė, vlogerė Atlikėja, muzikos vadybininkė TV laidų vedėja Sporto klubo savininkas Treneris Radijo DJ Atlikėja Fotografas Fotografas Juvelyrė Blogerė

Danas Rapšys

6 485 049 581 187 Edvinas Ramanauskas ir Aurimas Lankas

SURFMES

ĮKVEPIANTIS IR

EMOCIJAS KURIANTIS PREKĖS ŽENKLAS Įmonės „Sportland“ raudonos ir baltos spalvos logotipas žinomas visose Baltijos šalyse. Daugelis mūsų šio tikrai sėkmingo prekės ženklo net negalėtų įsivaizduoti kitu pavadinimu ar kitomis spalvomis.

Merilin Piirsalu

„SPORTLAND“ YRA NE VIEN PARDUOTUVĖS PREKĖS ŽENKLAS AR LOGOTIPAS – TAI IR MĄSTYMO BŪDAS, ELGSENA, VEIKLA IR VERTYBĖS, PADEDANČIOS PLĖTOTI LIETUVOS BEI KITŲ ŠALIŲ, KURIOSE VEIKIA „SPORTLAND“, TAUTINĘ KULTŪRĄ. V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

daugiau galimybių nei problemų. Visiems žinomas pavadinimas „Sportland“ gimė prieš dvidešimt metų, jo krikštatėvis – reklamos agentūros „Kolm Karu“ vadovas Olavas Osolinas.

/ ĮMONĖS „SPORTLAND“ LOGOTIPO ISTORIJA

„Jeigu įmonei reikia naujo prekės ženklo, iš pradžių savo gebėjimus išbando savininkai ir jų šeimos nariai, tada sekretorė ir kiti darbuotojai. Paaiškėjus, kad iš kelių dešimčių ar šimtų pavadinimų nė vienas netinka, kreipiamasi Arno Saar / Õhtuleht

„Sportland“ yra ne vien parduotuvės prekės ženklas ar logotipas – tai ir mąstymo būdas, elgsena, veikla ir vertybės, padedančios plėtoti Lietuvos bei kitų šalių, kuriose veikia „Sportland“, tautinę kultūrą. „Sportland“ bendradarbiauja su daugelio sporto renginių organizatoriais, sportininkais ir įžymybėmis, prie kurių savo parama prisideda ir bendrovė „Sportland“, o šių žinomų žmonių laimėjimai garsina mūsų šalis pasaulyje, įkvepia jauniems žmonėms pozityvumo ir padeda jiems pastebėti

„Sportland“ krikštatėvis – reklamos agentūros „Kolm Karu“ vadovas O.Osolinas 12

į reklamos agentūros specialistus“, – pradeda pasakojimą O.Osolinas. Ne išimtis ir įmonė „Sportland“. „Kai Are Altraja ir Anti Kalle atėjo aptarti naujojo parduotuvių tinklo kūrimo planų, jie pateikė ir savo pavadinimo variantus. Negalėdami apsispręsti pasiteiravo mūsų nuomonės. Deja, nieko įdomaus neradau, todėl nutarėme kurti naują pavadinimą. Agentūroje prigalvojome daugybę pavadinimų, tinkamų sporto prekių parduotuvėms, ir pradėjome aiškintis, kurie iš jų galėtų kelti neaiškumų. Tikrinome, kurie pavadinimai jau naudojami, kurių domenai yra laisvi, taip pat kitus dalykus. Tai turbūt netruko ilgai – nepamenu, kad kūrybos procesas būtų buvęs labai varginantis“, – bando prisiminti Olavas.

/ LOGOTIPAS TURĖJO BŪTI MADINGAS

Kai paprastas ir veiksmingas pavadinimas buvo išsirinktas, reikėjo sukurti jo veidą, tai yra logotipą. Raudonos ir baltos spalvos kombinaciją išrinko reklamos agentūros „Kolm Karu“ dailininkas Kalle Toompere‘is. O.Osolinas kūrybos procesą mena taip: „Estijai atgavus nepriklausomybę raudona spalva ilgą laiką buvo tabu. Niekas nedrįso įmonės grafikoje naudoti raudoną

erakogu

„Sportland“ steigėjams Are'i Altrajai ir Anti Kalle'i pasiekti dabartinį lygį padėjo nemažai žmonių, tarp jų – Tarmo Hõbe, Gerdas Kiili, Markusas Kampsas, Janaris Toomesso, Marko Kalve, Janekas Maaris, Svenas Nuutmannas ir daugelis kitų.

„Sportland“ steigėjai Anti Kalle ir Are Altraja kartu su grupės „Metallica“ nariu Jamesu Hetfieldu. „Sportland“ tiesiogiai susijusi su muzika – įmonė buvo 2006 m. liepos 13 d. Taline vykusio grupės „Metallica“ koncerto pagrindinė rėmėja

Sportland

Jake Farra

„Sportland“ paviljonas 2017 m. Vilniaus maratone

„Sportland“ paviljonas 2017 m. Kauno maratone vėliavą primenančios spalvos – viskas tada dar buvo mėlyna, juoda ir balta. Kadangi ne vieną mėlynos spalvos logotipą buvome kūrę bankams, pagalvojome, kad sporto prekių parduotuvę galėtų puošti šiltesnės, ryškios spalvos. Mūsų vaizduotėje logotipas turėjo būti dinamiškas ir madingas, todėl iš karto nusprendėme, kad priešais jį bus grafinis ženklas, kuris galės būti naudojamas kaip atskiras dizaino elementas. Aišku, ir mažas, ir didelis logotipas turėjo būti įskaitomas, nes „Sportland“ logotipas naudojamas ir mažose etiketėse, ir didelėse parduotuvių neoninėse iškabose.“

/ SVARBIAUSIA – VAIZDINĖ IDĖJA

K.Toompere‘is, „Sportland“ logotipo dizaineris, prisimena, kad ypatingų nurodymų dėl logotipo nebuvo gauta, vienintelis raktinis žodis buvo „sportas“. „Kuriant „Sportland“ logotipą (įmonės ar prekės ženklo pavadinimo atvaizdą) reikėjo nustatyti jo ilgį ir rasti sprendimą dėl netolygaus apvalių ir kampuotų raidžių pasiskirstymo. Reikiamą sklandumą gavau suapvalinęs kampus, o siekdami vientisumo tarpus tarp raidžių sumažinome iki minimumo, bet tiek, kad būtų galima įskaityti.

Kadangi paruošto šrifto nebuvo, teko pačiam projektuoti raides“, – pasakoja dizaineris. Jo teigimu, logotipo gamyba paprastai ilgai netrunka – apie dvi tris dienas. „Kuriant logotipą svarbiausia – vaizdinė idėja. Ji gali kilti skaitant trumpą aprašą ar klausantis kliento pasakojimo. O kartais su įvairia medžiaga gali tekti dirbti net kelias dienas“, – sako K.Toompere‘is. Vis dėlto kuriant „Sportland“ logotipą neprireikė kelių variantų: dabartinis logotipas gimė greitai. Šiek tiek daugiau laiko prireikė jo ženklui sukurti.

/ DIZAINO VERTĘ PARODO LAIKAS

Logotipo kūrimas skiriasi nuo dailininko darbo. „Kitaip nei dailininkas, kuris daro tai, kas jam patinka, dizaineris turi atlikti kažkieno užduotis – šiuo atveju sukurti prekės ženklą, kuris būtų įsimintinas ir atsparus laikui. Dirbdamas ypač atkreipiu dėmesį į pastarąją savybę, vengiu labai radikalių momentinių tendencijų, – aiškina K.Toompere‘is. – Laikas yra vienas svarbiausių kriterijų, padedančių nustatyti dizaino vertę. „Sportland“ logotipas sėkmingai gyvuoja jau ne vieną dešimtmetį, o tai rodo, kad užduotis atlikta tinkamai.“ Taigi dizaineris sakosi esąs patenkin-

„SPORTLAND“ LOGOTIPAS SĖKMINGAI GYVUOJA JAU NE VIENĄ DEŠIMTMETĮ, O TAI RODO, KAD UŽDUOTIS ATLIKTA TINKAMAI. tas savo darbu. O.Osolinas taip pat pabrėžia, kad vaizdinis sprendimas išgyveno ilgiau nei 15 metų – sukurtas gan gražus ir nesenstantis logotipas. „Mano galva, šis kūrinys galėtų tarnauti šauniajam parduotuvių tinklui dar 15 metų“, – sako jis. „Sportland“ parduotuvių tinklas yra sportininkų ir įžymybių rėmėjas, taip pat sporto ir muzikos renginių pagrindinis rėmėjas ir bendras organizatorius, kurio tikslas – suteikti įkvėpimo pamatyti naujas galimybes ir pristatyti mūsų šalį ir jos kultūrą tiek artimuose, tiek tolimuose kraštuose!

Įdomesnis, geresnis ir emocionalesnis gyvenimas:

www.sportlandmagazine.lt

VIRŠELIO ISTORIJA

gimusi po

LAIMINGA ŽVAIGŽDE Šuolininkės į aukštį Airinės Palšytės talentai, rodos, yra neišmatuojami. Ji ir krepšinį žaidė, gali bėgti ir mesti, o šokti – ir trišuolį. Vaikystėje yra tapusi rutulio stūmimo prizininke. Tačiau universali lengvaatletė labiausiai nustebina prasitarusi, kad yra šokusi baletą, grojusi pianinu ir dainavusi chore. Iki šiol Airinė moka skaityti natas ir svajoja atgaivinti pianistės įgūdžius.

Birutė Pakėnaitė

Alfredas Pliadis

ai turi laiko, A.Palšytė mėgsta dalyvauti dabar populiariuose protų mūšiuose. Kartą vieno šių žaidimų klausimas buvo pasakyti, koks muzikos kūrinys natomis užrašytas penklinėje. „Man tai buvo lengva užduotis, nors kitiems ji buvo sunki, – šypsojosi 25 metų atletė. – Gal ir lėčiau pagaunu, bet, pasirodo, vis dar prisimenu, kaip skaityti natas. Neseniai net susimąsčiau, kad būtų smagu vėl groti pianinu – reikėtų bent poros pamokų. Mėgstu muziką, todėl ateityje, jei turėsiu didelius namus, manau, juose rasiu vietos ir pianinui.“ O kol kas ji įsirenginėja pirmąjį savo būstą. Pati ieško dizaino sprendimų, pati važinėja po baldų ir interjero detalių parduotuves, pati su baldžiais braižo brėžinius. Ir mokosi mokėti komunalinių paslaugų sąskaitas. „Tai, tiesą sakant, man dar nauja patirtis. Bet labai įdomi ir smagi. Juk tai yra pirmieji mano namai“, – juokėsi A.Palšytė.

šuolininkių į aukštį elitui priklausanti sportininkė. Ji – ir fotografų geidžiamas modelis, ir puiki pokalbių laidų dalyvė, kuriai komplimentų negailėjo net aštriais pasisakymais garsėjantis Andrius Tapinas, ir draugiška bei nuoširdi socialinių tinklų vartotoja, kone kasdien bendraujanti su gerbėjais.

/ NUOLAT BENDRAUJA SU GERBĖJAIS

Rodos, visa, ko imasi ši plačios žavios šypsenos šviesiaplaukė, jai puikiai sekasi. Lyg jai gimstant būtų kritusios laimingos žvaigždės. Airinė – ne tik tituluota ir pasaulio

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

T.Krasauskienė išrinkta 2017 m. geriausia Lietuvos trenere

„Esu viena aktyviausių sportininkių feisbuke ir instagrame. Kasdien dalinuosi nuotraukomis ar mintimis, kvietimais į renginius, nuolat bendrauju su savo sekėjais. Savo žinutėmis siekiu parodyti, ką reiškia būti profesionalia sportininke, gyventi Airinės Palšytės gyvenimą“, – pasakojo lengvaatletė.

A.Palšytei priklausantis Lietuvos rekordas – 201 cm

Neretai ji sulaukia gerbėjų klausimų apie savo sporto šaką. Pavyzdžiui, juos stebina, kad Airinė ne tik šokinėja į aukštį, bet ir dirba su štangomis ar atlieka kitokius su šuoliais, atrodytų, nesusijusius pratimus. Tuomet atletė aiškina apie savo šakos specifiką ir

„BE EUROPOS ČEMPIONĖS MEDALIO NEBŪČIAU TAPUSI IR GERIAUSIA SPORTININKE, TAD LAIMĖJIMAS VARŽYBOSE MAN YRA VERTINGESNIS.“ apskritai apie profesionalųjį sportą. „Komunikacija yra mano sritis, nes esu ją baigusi. O bendraudama socialiniuose tinkluose galiu praktiškai pritaikyti universitete įgytas žinias“, – aiškino A.Palšytė.

/ ANT PAKYLOS JAUDINOSI LABIAU

Lengvaatletė paskelbta geriausia 2017 m. Lietuvos sportininke, ji atsiėmė ir Metų proveržio apdovanojimą

Pernai Airinė pasiekė didžiausią karjeros pergalę – įveikusi į 201 cm aukštį iškeltą kartelę tapo Europos lengvosios atletikos uždarųjų patalpų čempionato nugalėtoja ir pasiekė Lietuvos rekordą. Įvertinant šį jos laimėjimą lengvaatletė paskelbta ir geriausia 2017 m. Lietuvos sportininke, atsiėmė Metų proveržio apdovanojimą. Ant scenos gniauždama apdovanojimus A.Palšytė pasakė jausmingą kalbą, dėkodama visiems, prisidėjusiems prie jos tobulėjimo, o per šventinį pobūvį ilga pilka Ramunės Piekautaitės suknele apsivilkusi lengvaatletė buvo viena žaviausių viešnių. Airinė neslepia: įvertinimas Metų sportininkės rinkimuose jai labai svarbus, bet daug daugiau emocijų buvo, kai Belgrade lipo ant Europos lengvosios atletikos uždarųjų patalpų čempionato nugalėtojų pakylos ir jos garbei skam-

DOSJĖ • Gimimo data: 1992 m. liepos 13 d. • Išsilavinimas: Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto verslo informacijos vadybos bakalaurė. Vilniaus universitete Ekonomikos fakultete pasirinko rinkodaros ir integruotos komunikacijos magistro studijas. Kitąmet planuoja jas baigti. • Karjera: 2017 m. Europos uždarųjų patalpų čempionato nugalėtoja; 2015 m. universiados laimėtoja; 2010 m. pasaulio jaunimo vicečempionė; 2010 m. Europos jaunimo (iki 20 m.) vicečempionė ir universiados vicečempionė; 2013 m. Europos jaunimo (iki 23 m.) vicečempionė; 2016 m. Europos vicečempionė; 2017 m. universiados bronzos medalio laimėtoja; 2012 m. Londono ir 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių finalo dalyvė; daugkartinė Lietuvos čempionė; Lietuvos rekordininkė (201 cm).

SURF

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

VIRŠELIO SURF ISTORIJA

„Nike“ sukūrė specialiai lietuvei pritaikytus startukus

bėjo „Tautiška giesmė“. „Be Europos čempionės medalio nebūčiau tapusi ir geriausia sportininke, tad laimėjimas varžybose man yra vertingesnis. Gal ir dėl to, kad tai pirmasis mano čempionės medalis tokio lygio čempionate“, – svarstė lengvaatletė. Ne kartą pabrėžusi, kad sportininkai yra geriausi savo šalies ambasadoriai, nes jų pergalės bene garsiausiai skamba pasaulyje, jiems net už jūrų marių

grojamas Lietuvos himnas, A.Palšytė simboliškai – lengvosios atletikos manieže – atšventė ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Nors pati nedalyvavo Lietuvos lengvosios atletikos uždarųjų patalpų čempionate Klaipėdoje, vasario 16-ąją ji buvo manieže su savo treniruočių draugais ir kolegomis. „Tą svarbią dieną buvau būtent ten, kur dažniausiai reprezentuoju Lietuvą,

Lengvaatletė klausosi Donny Montell dainų

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

„ESU VIENA AKTYVIAUSIŲ SPORTININKIŲ FEISBUKE IR INSTAGRAME. KASDIEN DALINUOSI NUOTRAUKOMIS AR MINTIMIS, KVIETIMAIS Į RENGINIUS, NUOLAT BENDRAUJU SU SAVO SEKĖJAIS.“ – sporto pasaulyje. Tai yra labai smagus sutapimas“, – sakė A.Palšytė.

/ TRENIRUOTĖS – KASKART KITOKIOS

Tam, kad taptų elitine pasaulio sportininke, Airinė turėjo nemažai paaukoti. Ilgus vakarus su draugais ir artimaisiais. Vasaras, kai norisi gulinėti paplūdimyje nieko neveikiant. Turėjo susitaikyti su skausmu, nes sunkių treniruočių ir traumų nualintas kūnas nuolat apie save primena. Turėjo išmokti griežtai planuoti savo dienotvarkę, nes tam, kad ko nors pasiektum, turi daug treniruotis ir gerai pailsėti. A.Palšytė juokiasi nekenčianti rutinos ir griežtų rėmų, bet šuoliai į aukštį jai tuo ir patinka, kad rutinos čia mažai. Taip, treniruotis tenka kone kasdien. Tenka eiti miegoti neužsivėlinus. Tačiau kiekviena treniruotė Airinei – naujas įdomus išbandymas. „Mano treniruočių procesas yra kūryba, o ne rutina, – tikino lengvaatletė. – Su trenere ir kineziterapeutu ieškome naujų pratimų, stengiamės įvairinti treniruotes, bandome tai, kas nebandyta. Keičiasi pratimai, svoriai, greičiai, atkarpos, šuoliai, aukštis. Man lengvoji atletika tuo ir patinka, kad yra labai įvairiapusė, kad neužsisėdima vienoje vietoje. Mano veiklos tikrai negalima vadinti rutina.“ Net ir profesionaliai sportuodama A.Palšytė įstengė baigti bakalauro studijas Vilniaus universiteto Komuni-

Airinės rankoje – Europos čempionės medalis

NET IR PROFESIONALIAI SPORTUODAMA A.PALŠYTĖ ĮSTENGĖ BAIGTI BAKALAURO STUDIJAS VILNIAUS UNIVERSITETO KOMUNIKACIJOS FAKULTETE, O MAGISTRO LAIPSNIO SIEKIA JAU EKONOMIKOS FAKULTETE. kacijos fakultete, o magistro laipsnio siekia jau Ekonomikos fakultete. Abejos jos studijos susijusios su komunikacija ir rinkodara. „Visuomet stengiausi tobulėti ne tik kaip sportininkė, bet siekiau ir asmeninio tobulėjimo. Dėl Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių buvau sustabdžiusi magistro studijas, bet kitąmet gruodį jau tikiuosi turėti magistro diplomą. Magistro studijos intensyvesnės nei bakalauro, todėl buvo sunku ir egzaminams rengtis, ir diplominį darbą rašyti, ir dar sportuoti. Tačiau sportuodama jau gaunu nemažai rinkodaros praktikos, nes nuolat susiduriu su įvairiais projektais. Tad matau, kaip visa tai vyksta, o ne tik mokausi teorijos. Tikiuosi, kad nebūsiu prastesnė specialistė, jei mokysiuosi šiek tiek ilgiau, bet turėsiu praktikos“, – svarstė sportininkė.

/ PER ŠVENTES PASITIKI DIZAINERIAIS

Vienas tokių rinkodaros projektų, prie

kurių A.Palšytė prisilietė praktiškai, – jos bendradarbiavimas su „Sportland“. Drauge su žinomu atlikėju Donatu Montvydu lengvaatletė atidarė sporto ir laisvalaikio prekių parduotuvę „Sportland G20“ Vilniaus centre bei pristatė judviejų draugystės įkvėptą sporto ir laisvalaikio drabužių kolekciją. Šioje parduotuvėje vietą rado Airinės iškovotas Europos čempionės medalis, o viena matavimosi kabina pavadinta jos vardu ir pažymėta kartele, pakelta į 201 cm aukštį. Tokį, koks yra lengvaatletės pasiektas šuolių į aukštį Lietuvos rekordas. A.Palšytė per varžybas atstovauja „Nike“ aprangos gamintojams, todėl rinkdamasi drabužius neimprovizuoja – gamintojų stilistai parenka naujausių technologijų ir raštų derinius. „O štai su treniruočių drabužiais mėgstu pažaisti: jų spalvomis ar raštais. Bet pirmiausia, žinoma, paisau patogumo. Dabar didelės galimybės pasirinkti patogius drabužius. Kai pradėjau sportuoti, tokių galimybių nebuvo. Kartą pamiršau sportinius batus ir iš spintelės išsitraukiau seniai pamirštus. Tuomet

DAUGIAU SKAITYKITE SPORTLANDMAGAZINE.LT

AIRINĖS PALŠYTĖS TRIUMFAS 2017 M. EUROPOS ČEMPIONATE BELGRADE bit.ly/palsyte

turėjau progos įsitikinti, kaip smarkiai per kelerius metus tobulėjo technologijos. Senieji batai man buvo žiauriai nepatogūs“, – juokėsi sportininkė. Skubant į treniruotes patogiausia apranga A.Palšytei, žinoma, sportinis kostiumas. Tačiau net vykdama į stovyklas užsienyje ji visuomet įsimeta ir puošnesnių drabužių, kelias sukneles. Mat nežinia, koks šventinis vakaras gali pasitaikyti, o ir paprasčiausiai papusryčiauti viešbučio restorane A.Palšytė mėgsta vilkėdama laisvalaikio, o ne sportinius drabužius. Svarbioms progoms lengvaatletė rengiasi dizainerių pasiūlytas sukneles, nes tiki, kad profesionalai išmano savo amatą. Tuo darsyk įsitikino per šventinį Metų sportininkų apdovanojimų vakarą, kai paklausiusi R.Piekautaitės patarimo išties pasijuto lyg vakaro karalienė. Su D.Montvydu pristačiusi jų įkvėptą kolekciją, A.Palšytė anksčiau su dainininku nebuvo susitikusi, bet prasilenkdavo sporto salėse, kur Donatas ateidavo pasportuoti. Treniruotis pas buvusį Airinės ir disko metiko Virgilijaus Aleknos kineziterapeutą Zigmą Živatkauską kartais užsukdavo ir atlikėjas. Lengvaatletė klausosi Donny Montell dainų, turi kelias itin mėgstamas. Gal įkvėptas draugystės gims ir muzikinis D.Montvydo bei A.Palšytės duetas? „Gal ne, – užsikvatojo lengvaatletė. – Manau, kiekvienas turi užsiimti tuo, ką geriausiai moka. Kadangi nesu profesionali dainininkė, tai nesiveršiu į šį pasaulį.“

STEBĖK FACEBOOK.COM/AIRINEPALSYTEOFFICIAL/ INSTAGRAM.COM/AIRINEPALSYTE/ YOUTUBE.COM/WATCH?V=-WWETMSXKKE

SURF

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

AVALYNĖ

„NIKE EPIC REACT FLYKNIT“ REVOLIUCIJA –

Ų M U T Š K U A Ų J U A N E T I K E I S PA

I M A D G Ė B / „NIKE“ ĮSIKLAUSO IR KURIA

„Nike“ ir toliau stengiasi kuo artimiau bendrauti su klientais, atsižvelgdama į sportininkų poreikius, kad galėtų juos patenkinti ar bent pamėginti patenkinti, ir tobulindama savo gaminius. Kartais eksperimentai nepavyksta, nes neįmanoma visų patobulinimų sudėti į vieną gaminį. Tačiau šį kartą buvo atrasta ir sukurta šis tas naujo – naujoji technologija „Nike React“, atitinkanti sportininkų tobulų bėgimo batelių viziją.

/ KUO YPATINGA NAUJOJI TECHNOLOGIJA?

Keilit Aedma

Nike

Naujai sukurta technologija išsiskiria savo daugiafunkcionalumu. Paprastai bėgimo bateliai ir jų ypatybės būna

ŠĮ KARTĄ BUVO ATRASTA IR SUKURTA ŠIS TAS NAUJO – NAUJOJI TECHNOLOGIJA „NIKE REACT“, ATITINKANTI SPORTININKŲ TOBULŲ BĖGIMO BATELIŲ VIZIJĄ.

Bėgikų troškimai dažniausiai skiriasi, bet tikslas yra vienas – siekti naujų aukštumų. Anksčiau atrodė neįmanoma sukurti naują ir unikalų gaminį atsižvelgiant į sportininkų norus, tačiau dabar tai pavyko padaryti! Naujieji bėgimo bateliai „Nike Epic React Flyknit“ išsprendžia sportininkų problemas, sujungdami keturias iki šiol sunkiai derėjusias savybes: nepriekaištingą amortizaciją, didelę energijos grąžą, neįtikėtiną lengvumą ir, svarbiausia, stebinantį patvarumą.

pritaikytos konkrečiam paviršiui ir atstumui, bet „Nike“, norėdama patenkinti pradedančiųjų ir profesionalų poreikius bei užtikrinti geriausią įmanomą komfortą ir rezultatą nuo pradžios iki galo, žengė toliau ir padarė batelių pasirinkimą lengvesnį. Todėl visiškai nesvarbu, ar bėgate asfaltu, stadione ar miške, sprintą ar maratoną, – „Nike React Flyknit“ tinka viskam ir visiems.

/ PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMAS

Prieš sukuriant šį sensacingą gaminį buvo atsižvelgta į pagrindines problemas, su kuriomis susiduria bėgikai: grąžinamos energijos srauto, elastiškumo ir amortizacijos stoką arba netinkamą amortizaciją, svorį, pėdos trynimą, prastą patvarumą. „Nike“ bėgimo batelių padalinio vadovas Ernestas Kimas amortizavimo ir komforto problemą palygino su miegu ant pagalvės: „Kai padedi galvą ant pagalvės eidamas miegoti, nenori, kad ji atšoktų atgal. Nori, kad pagalvė sugertų visą jėgą, galvos svorį ir galėtum gerai išsimiegoti. Štai ką turime omenyje kalbėdami apie puikią amortizaciją.“ Jei bėgimo bateliai neamortizuoja ir neturi kitų reikalingų ypatybių, pasekmės gali būti įvairios: kelių, nugaros bėdos,

galinčios sukelti chronišką skausmą ir (arba) traumą. Siekiant jų išvengti naujoji technologija „Nike React“ pasižymi lengvumu, amortizacija, tvarumu ir 13 proc. didesniu energijos srautu. Iki šiol šių funkcijų nebuvo pavykę sujungti, štai kodėl naujasis gaminys toks unikalus.

/ POROLONAS KAIP NEPAKEIČIAMA MEDŽIAGA

Prieš sukuriant inovatyviuosius „Nike React Flyknit“ geriausi viso pasaulio sportininkai avėjo batelius, į kurių padą buvo dedama porolono. Naujuosiuose bateliuose amortizacija ir tvarumas atlieka svarbų vaidmenį, senieji padai

PO BANDYMŲ PAAIŠKĖJO, KAD ŠIE BATELIAI YRA LAIDESNI ORUI, ELASTIŠKESNI, PATVARESNI IR, PALYGINTI SU KITAIS, GALI GRĄŽINTI DAUGIAU NEI 13 PROC. ENERGIJOS. nepasižymėjo tokiomis puikiomis savybėmis. Chemikai ir mechanikos inžinieriai, norėdami batelius padaryti lengvus, patogius ir tvirtus, sutelkė savo žinias ir po daugiau nei 400 cheminių junginių gavo rezultatą – nepakartojamą porolono junginį, kurį jie vadina „išradingu gaminiu“. Siekdami padidinti pėdos stabilumą ir jos atramą, dizaineriai pailgino minkštą pamušalą aplink kulną, šiek tiek jį ištęsdami į priekį. Kiekvieno dydžio bato padas yra unikalus, prisitaiko prie pėdos ir sukuria reikalingą komfortą.

/PASKUTINĖ MOZAIKOS DALIS: SPORTININKAI LIKO PATENKINTI

Naujieji „Nike React Flyknit“ buvo išbandyti pasitelkus į pagalbą ne tik maratonų bėgikus (nubėgta apie 23 300 km), bet ir krepšininkus (daugiau nei 2000 valandų aikštelėje). Po bandymų paaiškėjo, kad šie bateliai yra laidesni orui, elastiškesni, patvaresni ir, palyginti su kitais, gali grąžinti daugiau nei 13 proc. energijos. Gali kilti klausimas: kodėl krepšininkai bandė naujuosius bėgimo batelius? Atsakymas gana logiškas: krepšinis – žaidimas, kuriame dera greitis ir labai staigus judėjimo krypties keitimas. Štai kodėl lengvi, minkšti, elastingi ir stabilūs bateliai padeda sportininkams pasiekti geresnių rezultatų. Naujuosius „Nike React Flyknit“ reikėjo išbandyti įvairių sporto šakų aikštynuose ir aikštelėse. Rezultatas? Stebėtinai geras. „Geriausią atsiliepimą gavau iš vieno bandytojo, kuris taip sakė: buvo smagu, su šiais bateliais norisi bėgti“, – pasakojo E.Kimas. „Nike“ atstovas pabrėžia, kad „Nike React“ gerokai patvaresni, palyginti su anksčiau sukurtais ir išbandytais bateliais, o tai reiškia, kad gaminys yra konkurencingas ir gali patenkinti visų sportininkų poreikius.

Naujieji bateliai „Nike Epic React Flyknit“ su „Nike React“ technologija pasirodė prekybos vietose vasario 22 d., taip pat jų galima įsigyti interneto svetainėje nike.com ir mažmenininkų parduotuvėse.

Daugiau skaitykite: www.sportlandmagazine.lt 23

VIRŠELIO SURF ISTORIJA

D.Montvydas – krepšinio komandos „Kažkur matyti“ žaidėjas

GAUDYTI SĖKMĖS – tik per juodą darbą

Birutė Pakėnaitė

A u g u s ta s Č e t ka u s ka s , „ S p o r t l a n d “, Vy ta u ta s D ra n g i n i s

Laimėti „Grammy“ statulėlę! Tai – net ne svajonė, nes svajonės gali ir neišsipildyti. Tai – tikslas, kurio vienas populiariausių pastarųjų metų Lietuvos atlikėjų Donatas Montvydas siekia sunkiu juodu darbu. Tikslai jo nekuklūs, tačiau tik turint didelių užmojų įmanoma įkopti į aukščiausias viršukalnes.

is nori, kad jo dainas išgirstų kuo daugiau žmonių. Kad pamėgtų jo muziką ir ją įvertintų. Nori kada nors rankose gniaužti „Grammy“ statulėlę, nes šis apdovanojimas patvirtintų, kad pasirinko teisingą kelią. Iki šiol jis ieško savo muzikos stiliaus, dirba ne tik su stipria Lietuvos komanda, bet ir su žinomais užsienio prodiuseriais, daugybę valandų praleidžia studijoje, aukodamas ir laiką šeimai, ir net poilsį. Lietuvoje Donny Montell dainuoja minioms, renka M.A.M.A apdovanojimus – jau penkiskart, taip pat ir šiemet, pripažintas Metų atlikėju, o žurnalo „Žmonės“ skaitytojai jį paskelbė mylimiausiu. Rodos, jis ir taip turi daug: besąlygišką gerbėjų meilę, kritikų įvertinimą, mylimą ir mylinčią šeimą. Gal tiek ir pakanka? „Dar ir Lietuvoje, matyt, ne viskas nuveikta, – purto galvą 30-metis atlikėjas. – Norint pasiekti daugiau, reikia laiko.

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

Greita sėkmė užprogramuoja staigų krytį. Norisi visada būti su žmonėmis, jiems dainuoti. Neturiu tikslo pasiekti viršūnę Lietuvoje ir viską metęs važiuoti kitur, nes muzikoje apskritai niekada negali pasiekti aukščiausios viršūnės – visada atsiras aukštesnė. Bet tikrai norėčiau ko nors daugiau pasiekti pasaulyje. Taip pasaulis daugiau sužinotų ir apie Lietuvą. Dainuodamas svajoju tapti muzikos Arvydu Saboniu, kad galėčiau labiau skleisti žinią apie mūsų šalį.“

/ SVARBIAUSIAS PROJEKTAS – ŠEIMA

Savo tikslų jis siekia sunkiai dirbdamas. Studijoje, kurioje valandų valandas kuria ir tobulina dainas. Ant scenos, kurioje kaskart maksimaliai išsikrauna. Net sporto salėje, kurioje palaiko ir taip kone idealią sportinę formą. „Nepasakysiu nieko nauja, tačiau viskas pasiekiama tik per juodą darbą.

DONNY MONTELL POPULIARUMĄ LEMIA NE TIK JUODAS DARBAS STUDIJOJE, BET IR TINKAMAI PASIRINKTAS ĮVAIZDIS. GERBĖJAI TĄ PASTEBI IR VERTINA. Būdamas ant scenos atiduodu visą energiją. Bet nuo jos nulipęs vėl pasikraunu bendraudamas su gerbėjais. Man labai svarbus šis ryšys. Studijoje irgi praleidžiu daug laiko, jo atimdamas iš šeimos. Todėl labai džiaugiuosi, kad ir žmona Veronika, ir vaikai labai manimi tiki ir palaiko“, – sakė populiarus atlikėjas. Šeima – jo uostas ir užuovėja. Kad ir kiek jėgų atiduotų scenoje, kad ir koks smagus gerbėjų dėmesys būtų, kad ir kaip dažnai rodytųsi per televiziją, kad ir koks populiarus jaustųsi, D.Montvydas visuomet galvoja apie svarbiausius žmones savo gyvenime: žmoną Veroniką, ketverių dukterį Adelę ir balandžio

D.Montvydas scenoje

pradžioje pirmąjį gimtadienį švęsiantį sūnų Kajų. Donatas niekada nė nebandė slėpti – jis yra šeimos žmogus, nors, atrodytų, šis pareiškimas turėtų kenkti jo, energingo ir seksualaus scenos vilko, įvaizdžiui. „Tiesa, kad sulaužiau tą pramogų verslo taisyklę, pasirinkdamas savo vertybes, šeimą, vaikus ir gyvenimo būdą, o ne šou principus“, – įsitikinęs atlikėjas. Kaip ir geram šou parengti, taip ir santykiams šeimoje puoselėti reikia laiko ir kantrybės. Tačiau savo vaikams jis stengiasi būti ne tik iš žurnalų puslapių ar televizoriaus ekranų pažįstamas tėvas. Jei reikia, jis vis dar keliasi prie naktimis verkiančio Kajaus. Su Adele kalbasi apie gyvenimą, apie pagarbą, apie pareigas. „Tėvystė – svarbiausias mano projektas. Prieš ją nublanksta visa kita, ką darau, net ir muzika“, – tvirtino populiarus atlikėjas.

/ PAGALBA AFRIKOS VAIKAMS

Donny Montell dėmesį skiria ne tik savo šeimai. Pernai rugpjūtį jis dalyvavo UNICEF Lietuva rengiamoje misijoje Malavyje. Į šią Pietų Afrikos valstybę Donatas ir dar keli Lietuvoje garsūs žmonės vyko vildamiesi pritraukti paramos skurstantiems Malavio

vaikams. „Labai svarbu pamiršti savo ego ir rasti atjautos. Mylėti ne tik savo vaiką, bet ir kitus, nelikti abejingam. Tikiu, kad reikia duoti ir dalytis, tik tuomet gali būti laimingas“, – dar prieš kelionę sakė D.Montvydas. Būdamas Malavyje jis rašė dienoraštį, o jo žodžiai paliesdavo kiekvieną, kuris moka išgyventi svetimą skausmą. „Čia gyvenantiems žmonėms reikia trijų paprastų dalykų, kurių jie patys neturi galimybių gauti, nes juos gali tik nusipirkti, – maisto, medicinos ir mokslo. Nuo to priklauso jų gyvybė ir ateitis. Nors šių dalykų jie neturi, bet atokiame Malavio kaimelyje sutikti žmonės man nepasirodė nelaimingi. Jų laimės skalėje vaikai ir šeima užima pirmąją vietą“, – rašė D.Montvydas. Afrikoje Donatas susipažino su vargingai gyvenančia šeima. Joje – šeši vaikai, nuolat trūksta maisto, vaistų. Tačiau mamai svarbiausia, kad ji gali matyti augančius savo vaikus, būti šalia jų. Išvyką į Malavį D.Montvydas vadina gyvenimo kelione. „Po šios misijos dar aiškiau supratau, kad reikia rūpintis ne tik artimaisiais, bet ir aplinka bei žmonėmis, kurių nepažįstame. Jei tau rūpi tavo gyvybė, turi suprasti, kad ir kito gyvybė taip pat svarbi“, – teigė dainininkas.

DOSJĖ

• Gimimo data: 1987 m. spalio 22 d. • Išsilavinimas: studijavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakultete, tačiau dėl muzikos studijas nutraukė. • Laimėjimai: pirmąją didesnę pergalę kaip dainininkas pasiekė dar vaikystėje – tapo „Dainų dainelės“ laureatu. 2008 m. „Slavianskij Bazar“ konkurse Baltarusijoje laimėjo „Grand Prix“. 2010 m. su šokėja Katerina Voropaj laimėjo „Šok su manimi“ projektą. 2012 ir 2016 m. dalyvavo „Eurovizijoje“ (14 ir 9 vietos). 2013, 2014, 2015, 2017 ir 2018 m. M.A.M.A. apdovanojimuose išrinktas Metų atlikėju. Taip pat yra pelnęs daugybę šių apdovanojimų kitų nominacijų prizų. 2013 m. tapo projekto „Lietuvos balsas“ mokytoju. Trejus pastaruosius metus D.Montvydo auklėtinės tapo šio projekto nugalėtojomis. •

VIRŠELIO SURF ISTORIJA

„Sportland G20“ parduotuvėje dainininkas nepraleido progos paminti pedalus

/ ĮVAIZDŽIUI SKIRIA DAUG DĖMESIO

Jautrus, kai kalba apie savo šeimą ar skurstančius Afrikos vaikus, bet šiek tiek provokuojantis ant scenos, nes žaidžia pramogų pasaulio žaidimus. Jis nebijo keistis, eksperimentuodamas su savo šukuosena, nubalindamas tamsias garbanas ar jas visiškai nusirėždamas. Kaip ir nuolat provokuoja drabužiais. Kad ir pasirodydamas „Lietuvos balso“ filmavime leopardo raštais margintu sportiniu kostiumu ar kitais ekstravagantiškais drabužiais. „Įdedu daug darbo ir pastangų, kad būčiau pastebėtas ir įvertintas. Man tai yra svarbu. Aš nenoriu būti geresnis už kitą, tiesiog noriu, kad žmonės aiškiai suprastų, kas yra Donatas Montvydas“, – neslėpė mylimiausiu „Žmonių“ žurnalo atlikėju išrinktas dainininkas. Jei kam ir atrodo, kad dainininko sėkmė priklauso tik nuo talento, Donny Montell tam prieštarauja. Vien talento ir klausos nepakanka. „Dainavimą galima laikyti sporto šaka, – kvatojo dainininkas. – Net jei draugai paprašo padainuoti, darau tai iš širdies, nes tai nėra šiaip pramoga, o sunkus darbas. Po gero koncerto jaučiuosi kaip po sunkios treniruotės.“ Tarp sporto ir muzikos apskritai lengva išvesti paralelę. Juk tokie konkursai kaip „Eurovizija“ – irgi varžybos. Jose Europos šalių atlikėjai varžosi balsu, kūriniais, išvaizda ir net triukais scenoje.

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

D.Montvydas į „Euroviziją“ buvo deleguotas dukart ir abu sykius nuo scenos lipo iškėlęs galvą, nepadarė gėdos juo pasitikėjusiems lietuviams. 2012 m. su daina „Love is blind“ Baku (Azerbaidžanas) lietuvis užėmė 14 vietą, o 2016 m. su daina „I’ve been waiting for this night“ Stokholme (Švedija) buvo devintas.

DAINININKAS TVIRTINA, KAD POMĖGĮ SPORTUOTI PAVELDĖJO IŠ SAVO TĖVO. IR PATS, JAU BŪDAMAS TĖVAS, ŠĮ POMĖGĮ NORĖTŲ PERDUOTI SAVO VAIKAMS. „Dalyvaudamas „Eurovizijoje“ pirmąsyk labiau galvojau apie tai, kaip viską padaryti kuo geriau. Manau, kad ir rezultatas buvo neprastas. Antrą kartą išvykęs į „Euroviziją“ jau turėjau tikslų būti kuo aukščiau. Jei scenoje save visiškai atiduodi, tai ir sulauki grąžos – rezultato“, – įsitikinęs atlikėjas. Jis pritaria teiginiui, kad „Eurovizija“ yra varžybos, nes visų šalių atstovai atvyksta su savo komanda, padedančia

rengtis pasirodymams: vadybininkais, prodiuseriais, aptarnaujančiu personalu. Kaip ir sportininkai į čempionatus vyksta su treneriais ar masažuotojais. „Euroviziją“ net galima palyginti su tokiomis gana subjektyviomis sporto šakomis, kaip ledo ar sportiniai šokiai, net boksas, kurį per 2016 m. Rio de Žaneiro žaidynes purtė teisėjavimo skandalai. „Žinoma, kad dainų konkursuose visada yra šiek tiek subjektyvumo, – nesiginčijo D.Montvydas. – Bet nenorėčiau sakyti, kad „Eurovizija“ yra visiškai subjektyvi. Pastaruosius kelerius metus šį konkursą laimėjo dainos, per tris minutes pavergusios didžiąją dalį žmonių. Kalbant apie kitas vietas, viena kita gal šiek tiek ir subjektyviai paskirta, bet nugalėtojai buvo tikrai to verti. Jokios sąmokslo teorijos neatsilaiko prieš gerą kūrinį.“

/ POPULIARUS MODELIS

Donny Montell populiarumą lemia ne tik juodas darbas studijoje, bet ir tinkamai pasirinktas įvaizdis. Gerbėjai tą pastebi ir vertina. Pernai atlikėjas per vyrų mados savaitę išrinktas stilingiausiu šalies vyru. Dėl ryškaus įvaizdžio scenoje ir gyvenime kūrėjai siūlo Donatui pristatyti vyrams skirtus drabužius, o neseniai atlikėjas su garsia lengvaatlete Airine Palšyte pristatė jų draugystės įkvėptą kolekciją.

VIRŠELIO SURF ISTORIJA Per „Sportland G20“ atidarymą D.Montvydui įteiktas specialus atminimo prizas

DONNY MONTELL DĖMESĮ SKIRIA NE TIK SAVO ŠEIMAI. PERNAI RUGPJŪTĮ JIS DALYVAVO UNICEF LIETUVA RENGIAMOJE MISIJOJE MALAVYJE.

Joje susilieja sporto drabužių patogumas ir laisvalaikio drabužių mada. Be to, lengvaatletė ir dainininkas atidarė sporto ir laisvalaikio prekių parduotuvę „Sportland G20“ sostinės centre. Donato matavimosi kabina ten atrodo lyg grimo kambarys. Dainininko kolekcijoje susipina sporto ir laisvalaikio stilius. „Madoje, kaip ir muzikoje, stiliai maišosi ir pamažu išnyksta. Man labai patinka ši eklektika. Sportiniai drabužiai yra ne tik patogūs, bet gali būti ir puiki įvaizdžio detalė. Apranga – vienas būdų išreikšti ir parodyti save. Ta saviraiškos laisvė svarbi kiekvienam, ypač kūrėjui“, – įsitikinęs D.Montvydas.

/ SPORTUOJA NUO VAIKYSTĖS

Nieko keista, kad sportinės aprangos gamintojai būtent šiam populiariam atlikėjui skyrė kolekciją. Ne tik dėl to, kad jam įgimtas stiliaus jausmas, bet ir todėl, jog Donatui sportas – lyg asmens higiena. Sportuoti jam – taip pat įprasta, kaip kasdien valytis dantis. Jis baigė Vilniaus krepšinio mokyklą ir iki šiol žaidžia krepšinį – 180 cm ūgio atlikėjas dažniausiai aikštėje imasi komandos dirigento vaidmens įžaidėjo pozicijoje. Ne vienerius metus jis domisi vietnamietišku kovos menu Niat-Nam. Donatui patinka plaukti vandenlente ar jėgos aitvaru. Net leidosi į kelionę

pasaulį apiplaukusia legendine jachta „Ambersail“. „Ir Adelė nuo pat mažens mėgsta vandenį. Ji nardyti pradėjo labai anksti. O būdama dvejų metų ir aštuonių mėnesių jau plaukė“, – šypsojosi išdidus tėtis. Nuolatinės treniruotės ir per sportą išugdyta ištvermė turi reikšmės D.Montvydo pasirodymams. Vien ko vertas jo garsusis salto 2016 m. „Eurovizijoje“! Dainininkas tvirtina, kad pomėgį sportuoti paveldėjo iš savo tėvo. Ir pats, jau būdamas tėvas, šį pomėgį norėtų perduoti savo vaikams. „Tėtis man buvo sveiko, gražaus ir dėl savo kūno iš proto neinančio žmogaus pavyzdys. Kūno tobulinimo ir dvasinio pasaulio ugdymo filosofijos visuomet buvo greta. Su tėvu bėgiodavome po Vingio parką, atlikdavome tempimo pratimus. Visada akcentuodavome, kad, pavyzdžiui, kvėpuoti reikia harmoningai, neskubant, kantriai. Sportas apskritai ugdo kantrybę, suteikia disciplinos, moko pasirinkti vertybes“, – tvirtino dainininkas. Sportas jam padeda atlaikyti milžinišką krūvį ant scenos. Be to, sportiškas kūnas suteikia pasitikėjimo savimi. O tai – irgi svarbus veiksnys siekiant savo tikslų. Tačiau kad ir koks populiarus būtų, kad ir kaip dažnai gerbėjai sakytų komplimentus, D.Montvydas tvirtina nejaučiantis žvaigždžių ligos simptomų. „Žvaigždės yra tik danguje, – įsitikinęs žinomas dainininkas. – Tikiuosi, kad esu paprastas ir sukalbamas, o jei kam atrodo kitaip, būčiau labai dėkingas, jei tai pasakytų.“

DONNY MONTELL „NIEKO VERTA“ bit.ly/donnym

STEBĖK FACEBOOK.COM/DONATAS MONTVYDAS INSTAGRAM.COM/DONNYMONTELL YOUTUBE.COM/USER/DONNYMONTELL

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

Nike Air Huarache

MADA

Nuo vandens slidininko kostiumo

IKI GATVĖS MADOS TINKLARAŠČIŲ Pirmą kartą parduotuvių lentynas „Nike Air Huarache“ pasiekė kur kas anksčiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio – 1991-aisiais. Klaidinantys veiksniai yra futuristinis dizaino sprendimas, neįtikėtinas komfortas ir modernių medžiagų visuma.

lietuviškas tinklaraštis apie kedus „Sneaker Spot“

Nike

ais metais apie naujųjų batelių pasirodymą prekybos vietose skelbė negirdėtas ir neįprastas reklaminis šūkis – „Have You Hugged Your Foot Today?“ (liet. „Ar šiandien jau apkabinai savo pėdas“). Toks šūkis puikiai apibūdino sportinių batelių konceptą ir inovacijas, o svarbiausia, kad tai nebuvo vien rinkodaros triukas. „Nike Air Huarache“ tiesiogine prasme buvo pirmieji sportiniai bėgimo bateliai, kurie prigludo aplink pėdas tarsi pirštinė prie plaštakos. Tapti pirmiems nebuvo labai sudėtinga, mat iki tol sportiniams bateliams gaminti niekada nebuvo panaudota tokia sintetinė medžiaga kaip neoprenas. Tai ta pati medžiaga, iš kurios gaminami vandens slidžių kostiumai ar narų batai. Prigludusiam neoprenui reikėjo grubios atsvaros, kuri sutvirtintų batelių korpusą. Tam puikiai tiko egzoskeletą primenančios tamprios juostos ties kulno sritimi ir odinės juostos korpuso viršutinei daliai užpildyti. Be viso to, šis modelis turi masyvų ir itin minkštą padą, kurio viduje yra tokia pat suspausto oro kapsulė, kaip ir visuose „Nike Air Max“ modeliuose. Visų šių medžiagų ir jų savybių dėka pavyko pagaminti neįtikėtino komforto, dizaino ir svorio kedus, kurie kaipmat užkariavo bėgimo profesionalų ir mėgėjų širdis. Tačiau ne visiems ši idėja pasirodė tokios pat aukso vertės kaip dizaineriui Tinkeriui Hatfieldui.

/ IŠ KUR KILO PAVADINIMAS?

Dar prieš pristatant modelį viešai, kai T.Hatfieldas pateikė „Nike“ kompanijai pirmuosius brėžinius, buvo suabejota šių kedų sėkme dėl pernelyg futuristinės išvaizdos. Pavadinimas taip pat buvo šiek tiek

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

neįprastas. Įkvėpimą dizaineris atrado žvelgdamas į tradicinius meksikietiškus batus be pamušalo ir vidpadžio, apraizgytus odinėmis juostelėmis ir dirželiais. Po „Nike Air Max 90“ – modelio, pristačiusio bėgimo batelių rinkai didžiausią permatomą padą, kokį tik žmonija buvo mačiusi, – išėjimo buvo praėję vos metai. Vis dėlto nuspręsta imtis šio drąsaus žingsnio. Tik prieš tai nutarta išbandyti šiuos batelius per Niujorko maratoną, vykusį 1991-aisiais. Nuvilnijus vienam iš didžiausių maratonų pasaulyje, į kurį susirenka daugiau nei 50 tūkst. bėgikų, neliko jokių abejonių. Visi profesionalūs atletai, kuriems buvo išdalyti „Nike Air Huarache“, kalbėjo ne tik apie superpatogumą, bet ir gyrė dar iki šiol nematytą dizainą. Po tokio eksperimento „Nike Air Huarache“ sportiniai bateliai parduotuvių lentynose neužsibūdavo.

„NIKE AIR HUARACHE“ TIESIOGINE PRASME BUVO PIRMIEJI SPORTINIAI BĖGIMO BATELIAI, KURIE PRIGLUDO APLINK PĖDAS TARSI PIRŠTINĖ PRIE PLAŠTAKOS. 32

/ IŠ BĖGIMO TRASŲ – Į KREPŠINIO AIKŠTELĘ

„Nike Air Huarache“ modelio populiarumo banga sujudino vandenis ir naujaisiais modeliais užliejo net krepšinio aikštelę. 1992 m. išleisti mažiausiai trys krepšinio batelių modeliai, kuriuose aiškiai atsispindėjo „Hua“ detalės. Vienas jų – „Nike Air Flight Huarache“. Šis modelis tapo ne tik puikiu pagalbininku krepšinio aikštelėje, bet ir neatsiejamu stiliaus elementu. „Fab Five“, Mičigano universiteto krepšinio komandos penketukas, kurio varžybų, tarsi šou programos, laukdavo ištisos minios žmonių. Iš kitų krepšininkų penketukas išsiskyrė ir neįprastu aprangos stiliumi: jų krepšinio šortai ne trumpi, o žemiau kelių, kojinės ne trumpos

ir baltos, o ilgos ir juodos, sportiniai bateliai irgi išskirtiniai – „Nike Air Flight Huarache“. Krepšinis visuomet JAV turėjo labai didelę įtaką gatvės madai, tad netrukus „Air Flight Huarache“ modelis žengė žingsnį į miesto gatves ir ten užsiliko iki pat šių dienų.

/ „NIKE“ IR „STUSSY“

Artėjant naujojo tūkstantmečio pradžiai „Huarache“ siluetas buvo kiek nunykęs šalia daugybės kitų sportinių batelių, plačiai užliejusių sporto ir gatvės mados segmentus. „Nike Air Huarache“ sugrįžimas į populiarumo viršūnes tapo labai reikšmingu įvykiu sporto ir mados pasauliui, nes atsirado naujas požiūris į iš pirmo žvilgsnio nesuderinamas kultūras. 2000 m. gatvės mados prekės ženklas „Stussy“ paskelbė bendradarbiausiantis su sportinės aprangos gamintoju „Nike“ ir netrukus abu pristatysiantys dar nematytą spalvinį sprendimą. Toks pareiškimas sukėlė sujudimą sporto ir mados entuziastų pusėse. Pristatytas modelis neišsiskyrė ryškiomis spalvomis ar pribloškiamu dizainu, tai buvo ramių žemiškų atspalvių derinys, tačiau

ŠIAIS METAIS PASIRODĘ „AIR HUARACHE CITY“ IR „AIR HUARACHE DRIFT“ MODELIAI YRA NAUJAUSIOS „HUARACHE“ ŠEIMOS VARIACIJOS. toks, kokio „Nike“ kompanija dar niekada nebuvo pagaminusi. Tai taip pat buvo pirmasis oficialus žingsnis mados ir sporto pasaulių susijungimo link.

/ ATEITIES SILUETAI

Didėjant paklausai „Nike“ kompanija privalėjo patenkinti ir pasiūlą. Ypač po 2014 m. antrąkart pakartoto „all-black“ spalvinio sprendimo. Kaip sufleruoja pats spalvos pavadinimas, absoliučiai visas modelis buvo juodos spalvos, išskyrus baltą „Huarache“ logotipą ties liežuvėlio priekiu. Tai buvo dešimties metų jubiliejaus proga pakartotinai išleistas identiškas spalvinis sprendimas. Seniai pamiršta naujovė išvarė iš proto daugelį „sneakerhead'ų“ pasaulyje. Modelis imtas perpardavinėti tretinėje rinkoje už dvigubai didesnes sumas.

Daugiau skaitykite

www.sportlandmagazine.lt

Po šio įvykio „Nike“ kompanija išleido patobulintų, dar lengvesnių ir patogesnių variacijų seriją. „Air Huarache Utility“ modelis dažniausiai gaminamas atsparus drėgmei ir atšiaurioms oro sąlygoms. Tuo tarpu „Air Huarache Ultra“ modelis gaminamas merginoms, jo padas lengvesnis, o raištelių varstymo sistema supaprastinta. Toks

pat modelis gaminamas ir vaikinams, tik jų padas yra beveik kiauras – puikiai tinka šiltam ir sausam orui. Praėjusiais ir šiais metais pasirodę „Air Huarache City“ ir „Air Huarache Drift“ modeliai yra naujausios „Huarache“ šeimos variacijos, pagamintos su specialiais reguliuojamais dirželiais pagal asmeninius poreikius.

BĖGIMAS

BĖGIMO MĖGĖJAMS –

Alfredas Pladis, Vytautas Dranginis, Paulius Matulevičius, Rokas Lukoševičius, Augustas Didžgalvis (birstonopusmaratonis.lt)

ką rinktis? Kas: Birštono pusmaratonis. Kur: prie Birštono savivaldybės. Kada: gegužės 5 d. Distancijos: 21 km, 10 km, 5 km, 1,5 km (šeimų bėgimas). Skaičiai ir faktai: 2017 m. balandžio 30 d. šiame Lietuvos kurorte vyko pirmasis pusmaratonis, jame jėgas išbandė daugiau kaip tūkstantis bėgimo entuziastų. Pirmasis Birštono pusmaratonis buvo asociacijos „Savas miestas“ organizuoto sveikatingumo savaitgalio kulminacija. Kitą dalį sudarė paskaitų ciklas „Fizinis aktyvumas ir sveikata“. Birštonas – miestas, kuris sparčiai plečia savo infrastruktūrą, miškų apsuptyje yra naujai ištiestų bėgimo ir dviračių takų, todėl dalyviai turės galimybę išbandyti vaizdingas trasas. Startas bus duotas prie Birštono savivaldybės. Tuomet kurorto gatvėmis trasa pasieks Žvėrinčiaus mišką – čia bėgikams padės ir tyras miško oras. Kas: „Vilties bėgimas“. Kur: Klaipėda, Atgimimo aikštė. Kada: gegužės 20 d. Distancijos: 42 km, 21 km, 10 km, 5 km, 2,9 km, 0,75 km (senjorams ir neįgaliesiems), 0,4 km (vaikams). Skaičiai ir faktai: tai bus vienuoliktasis „Vilties bėgimas“. Jo idėja kilo 2008 m., kai broliai pranciškonai su broliu Benediktu priešakyje nusprendė pradėti įgyvendinti jau seniai puoselėtą projektą – Klaipėdoje įkurti Vakarų Lietuvos onkologinių ligonių informacijos ir pagalbos centrą. Bėgimo metu surinktas paramos lėšas nutarta panaudoti Klaipėdos šv. Pranciškaus onkologijos centro statybai.

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

Kas: „Nike We Run Vilnius“. Kur: Vilnius, Katedros aikštė. Kada: gegužės 28 d. Distancijos: 21 km, 10 km, 5 km, šeimos. Skaičiai ir faktai: „We Run Vilnius“ – nuo 2012 m. Lietuvos sostinėje organizuojamos pusmaratonio ir trumpesnių distancijų bėgimo varžybos. Pagal dalyvių skaičių tai antras pagal dydį bėgimo renginys Lietuvoje. Tarptautiniai „Nike“ bėgimo renginiai vyksta daugelyje pasaulio miestų. Pirmą kartą Vilniuje 2012 m. vykęs „Nike. Aš bėgu. Vilnius“ renginys sutraukė daugiau nei 2 tūkst. bėgikų, kurie varžėsi 5 ir 10 km trasose. Tais pačiais metais pradėtas organizuoti Vilniaus pusmaratonis sutraukė beveik tūkstantį dalyvių. 2013 m. renginiai buvo sujungti, ši bėgimo šventė sulaukė 5 tūkst. dalyvių. 2016 m. jo dalyvių skaičius perkopė 10 tūkst. ribą.

Kas: Kauno maratonas. Kur: Kauno senamiestis. Kada: birželio 10 d. Distancijos: 42 km, 21 km, 10 km, 5 km, 1,5 km. Skaičiai ir faktai: nuo 2013 m. vykstantis Kauno maratonas yra ne pelno siekiantis renginys, visą gautą pelną skiriantis Kauno maratono klubo sportininkų stipendijoms, stovykloms ar kelionėms į varžybas apmokėti. 2015 m. maratono ir pusės maratono Kauno senamiestyje trasa buvo sertifikuota Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos (IAAF) bei Tarptautinės maratonų ir ilgųjų distancijų bėgimo asociacijos (AIMS) specialistų bei atitinka tarptautinius reikalavimus. Kauno maratonas įvertintas aukščiausiu Europos atletikos federacijos penkių žvaigždučių saugumo sertifikatu. Nuo 2016 m. maratono distancijos nugalėtojams įteikiama išskirtinė pereinamoji taurė, kuri saugoma Kauno rotušėje.

Kas: Vilniaus maratonas. Kur: Katedros aikštė. Kada: rugsėjo 9 d. Distancijos: 42 km, 21 km, 10 km, 4,2 km, moksleivių ir studentų bėgimas, vaikų bėgimas. Skaičiai ir faktai: pirmasis tarptautinis Vilniaus maratonas surengtas 1984 m. Nuo tada rengiamas su pertraukomis. Masinis bėgimas atsirado 2001-aisiais kaip 10 km bėgimo lenktynės, surengtos Igno Staškevičiaus iniciatyva. Maratono nuotolis pirmą kartą buvo bėgamas 2004 m. Pirmojo tarptautinio Vilniaus maratono trasą įveikė daugiau kaip 200 bėgimo profesionalų ir mėgėjų iš dešimties pasaulio šalių. Nuo 2006 m. renginio organizatoriai į programą įtraukė pusės maratono bėgimo rungtį. 2017 m. Vilnius maratono bėgimuose dalyvavo 14,5 tūkst. žmonių. Didžiausias bėgimas Lietuvoje gali didžiuotis Europos atletikos bėgimo visiems organizacijos (angl. „European Athletics Running for All“) skirtu penkių žvaigždučių įvertinimu.

KIEKVIENAS BEGIMAS TURI SAVO PRADZIA IR PABAIGA, 0 KIEKVIENAS BEGIKAS - SAVO KELION[;; NESUVAIDINTOS EMOCIJOS, ISTVERME NUO PIRMO IKI PASKUTINIO ORO GURKSNIO - SU KIEKVIENU ATSISPYRIMU NUO ZEMES PERAUGA j VIDIN[;; ENERGIJA IR TU TAMPI GERESNIS SU KIEKVIENU BEGIMU ARTEJANT PAVASARIUI IR PRASIDEDANT DAR VIENAM BEGIMO SEZONUI, KLAUSIAME LENGVAATLETES VAIDOS ZUSINAITES IR SPORTO TRENERES, MOTERlj SPORTO STUDIJOS SAVININKES, JOLANTOS VERSECKAITES, KAS YRA Jlj NEISSENKANTIS ENERGIJOS SALTINIS. LEIDZIANTIS BEGTE)VEIKTI SIMTUS KILOMETRV PER METUS.

GERESNE SU KIEKVIENU BEGIMU

Jolanta Verseckaite

Jolanta pasakoja laukianti pava sario, nes megsta begti graziu oru ir jvairiose vietose: pajOriu, misku, par ke, kitose salyse, miestuose. Begda ma ji megaujasi aplinka, zmonemis, gamta ar miestu: .. Tai nepaprastai geras jausmas ne tik kOnui, bet ir mano vidinei bOsenai, daug pozityvu mo mano mintims ir jkvepimo nau joms idejoms". Motery sporto studijos savininke, vedanti grupines treniruotes mote rims, dazniausiai renkasi begti vie na, nes tiki, jog tai geriausias bOdas suteikti energijos ne tik kOnui, bet ir mintims, emocijoms, nuotaikai. .. Sportas man padeda atrasti gyve nimo balansg, o begimas - istverm�. kantryb�. meditacijg, todel jauciuosi geresne su kiekvienu begimu'" - pa sakoja ji.

Jolanta bega savo malonumui, daz niausiai nedideles distancijas: .. Nezi nau, kg reiskia jveikti ilgus nuotolius, del to visas mano begimo patirtys yra malonios, kartais verciancios pako voti su savimi, bet jy negaliu palyginti su tuo, kg patiria maratono begikai".

UZGRUDINA SUNKIAUSIOS BEGIMO PATIRTYS Vaida pasakoja apie visiskai kito kig begimo patirtj: .. Jveikus 30 kilo metry - prasideda tikrasis marato nas. Tai kancia, kuri priklauso nuo to, kaip ilgai galesi priversti save begti norimu tempu ar bent jau kiek jmanoma greiciau'". Savo profesio nalios sportininkes karjeroje Vaida yra turejusi labai jvairiy patirciy: yra begusi be vieno bato, traumuota, kentedama didziulj skausmg, netgi serganti. Prisimindama 2016 mety Rio de Zaneiro olimpines zaidynes, ji pasakoja, kad jau po 5 kilometry jai pradejo trinti padg ir likusius ki lometrus teko jveikti su kraujo pri tvinkusia pOsle. Nepaisant to, spor tininke jsitikinusi, kad sunkumai tik grOdina, o sekmingas finisas atper ka visas kancias. Nors begimas issekina fiziskai, Vaida tiki, kad jis suteikia emocines energijos... Kartais atsigauti po ma ratono prireikia net trijy menesiy, bet emociskai atsiranda daugiau motyva-

cijos, nuo kurios priklauso ir tolimes ni sezono startai".

SVARBIAUSIA KLAUSYTIS SAVOKUNO Jolanta jkvepia ir kitas moteris is bandyti begimo teikiamus dziaugs mus. Vilniaus Vingio parke, kur jsi kurusi jos studija, siltuoju met4 laiku galima sutikti ne tik simtus begiojan ci4, bet ir kitomis sporto sakomis uz siimanci4 entuziast4. Vasar9 Jolanta treniruotes organizuoja ir lauke, o begimas tampa puikiu apsilimu net ir toms, kurios niekada nera begio jusios... Pulsas padideja, kuno tem peratora kyla, kvepavimas greiteja, raumenys tvirteja ir tuomet uzplusta jausmas - kunas man uz tai nuosir dziai dekoja" - tokia mantra Jolanta dalinasi su kartu sportuojanciomis bendramintemis. Jolanta bega savo malonumui, to del pernelyg daug demesio neskiria savo rezultatams: .. Gali begti grei tai arba letai, daznai ar kartais, bet svarbiausia - neprarasti begimo ma lonumo, tai dziaugsmas bei terapi ja kunui ir sielai". Ji jsitikinusi, kad svarbiausia klausytis savo kuno ir is girsti, k9 jis sako, tuomet ir begimas tampa energijos saltiniu, o ne seki nancia patirtimi.

UZTIKRINTAS PASITIKEJIMAS SAVIMI Lengvaatlete Vaida dalinasi emoci jomis, kurios kartais uzplusta pries start9: ..Tai lyg ir nerimas, baime, net apatija. 0 kartais - tiesiog noras eiti ir kovoti su savimi". Pries begim9 ji stengiasi atrasti ramybl;! ir susikaup ti, kad begimo metu belikt4 tik kovoti. Pasak sportininkes, emocijos po be gimo bona jvairios, bet labiausiai pri klauso nuo pasiekto rezultato - kar tais tai neapsakomas dziaugsmas, kartais - atvirksciai. Begioti Vaidai patiko nuo vaikys tes, budama 12 met4, laimejo miesto kroso varzybas ir panoro lankyti len gvosios atletikos burelj. Nors profe sionaliai treniruotis pradejo tik 17 met4, Vaida prisimena, jog begimas jau tada jai padejo labiau pasitiketi savimi: ..Treniruodamasi maciau, kaip tobuleju, ir tai mane motyvavo.Nors turejau daug traum4, bet tai tik dar labiau mane sustiprino ir dabar ne bezinau, kas galet4 mane sulaikyti". Tad jei Vaida galet4 jkvepti tukstan cius pradeti begti, ji palinket4 tiesiog tiketi savimi.

Vaida Ziisinaite

SUKURTI NEPRILYGSTAMAM JUDEJIMUI

NESIBAIGIANTI ENERGIJA

Sj sezon9 „Adidas“ pristato naujausi9 begimo inovacij9 - atnaujintus Ultra BOOST ir UltraBOOST X modelius. Sujungdami praeitj ir ateitj bei pafangiausias „Adidas“ technologijas, naujieji siluetai yra sukurti neprilygstamam judejimui. Jolanta ir Vaida - atnaujint4 UltraBOOST ir UltraBOOST X begimo bateli4 ambasadores Lietuvoje. 2013 metais pristatyt9 BOOST™ pado inovacij9 abi moterys prisimena labai pozityviai. Vaida, kuri jveike ne vien9 simt9 kilome tr4 avedama sios technologijos pa grindu sukurtus begimo batelius, pasakoja, kad bateliai su BOOST ™ tapo kur kas minkstesni, todel kojos maziau kencia nuo kieto begimo pa grindo. Renkantis avalynl;! lengva atletei svarbiausia, kad ji tikt4 jos pedos tipui ir begimo rungciai, todel ji turi skirtingus begimo batelius varzyboms ir treniruotems. Jolanta, begdama jvairiais pavirsiais ir neilgas distancijas didziausi9 demesj skiria ne tik patogumui ir technologijai, bet ir bateli4 dizainui. Pasak jos, avint UltraBOOST ir UltraBOOST X avalynl;! jos pedos dekoja uz lengvum9, grakstum9 ir pojutj, su kuriuo ne begi, o tiesiog skrendi.

lslaikydamas tai, kas geriausia, naujasis UltraBOOST modelis pasi zymi tinkama ventiliacija pagrindi nese prakaito zonose, o atnaujinta .. PrimeKnit"" sudetis sumazina ba tvirsio tamprum9, kad uztikrint4 begikams reikaling9 stabilum9.BO OST ™ vidpadis prisitaiko prie begiko pedos, suteikdamas reikiam9 pa minkstinim9 ir energijos gr9z9, kas kart atsispiriant nuo zemes, o bato uzkulnyje panaudotos .. Fit Coun ter" technologijos deka apsaugoma Achilo sausgysle. Estetiskas Ultra BOOST X siluetas, sukurtas butent moterims, prisitai ko prie bet kokios pedos .. Adaptive Arch" technologijos deka, o spe cialiai sukurtas BOOST ™ vidpadis puikiai papildo sj dizaino element9. .. PrimeKnit" batvirsio medziaga pri sitaiko prie bet kokio begimo stiliaus ir leidzia UltraBOOST X uztikrinti ne tik geriausi9 begimo patirtj, bet ir stili4. Nesibaigianti energija su kiekvie nu atsispyrimu nuo zemes, avint „Adidas“ UltraBOOST ir UltraBOOST X, suteikia begikams pasitikejimo savi mi ir ryzto siekti savo keliones tikslo.

IULTRABOOST

GERESNIS SU KIEKVIENU BEGIMU

BĖGIMAS

SVARBUS

PASIRINKIMAS

Vos atšilus orams bėgimo entuziastai skuba autis sportinius batelius ir atidaryti sezoną. Vieni renkasi gamtą ir miško takus, kitiems patogu ratus sukti stadione, o treti laksto šaligatviais aplink namus. Olimpietė Vaida Žūsinaitė pataria, kuri danga patogiausia, o kurios geriau vengti.

/ ŽALINGA ROMANTIKA

Lengvas krosas paplūdimio smėliu atrodo romantiškai ir svajingai. Kas nenorėtų pabėgioti tokiu taku leidžiantis ar kylant saulei? Tačiau maratonininkė V.Žūsinaitė subara – romantika būna tik nuotraukose.

Lina Motužytė

Asmeninio arch.

„Smėliu bėgti visai nerekomenduoju, ypač basomis. Esu ir pati bėdų prisidariusi, prisitrynusi pūslių ant pėdų. Su bateliais bėgti taip pat klampu ir sunku. Tad ilgesnių treniruočių paplūdimyje nepatarčiau rengti. Nebent kokią lengvą mankštą ar pėdoms skirtus pratimus, ten nueiti aplinkai paįvairinti“, – sakė sportininkė.

/ NEKEISTI DANGOS

Atletė rekomenduoja bėgimui dangą rinktis pagal tai, kokioms varžyboms ruošiamasi. Svarbiausia – treniruojantis jos kardinaliai nekeisti.

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

BĖK KARTU SU V.ŽŪSINAITE

Vaida Žūsinaitė – Vilniaus maratono rekordininkė, Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių dalyvė. Lengvaatletės tikslas – parodyti, kad bėgimas yra ne kančia, o puikus būdas leisti laiką, poilsis, gerinantis sveikatą ir stiprinantis kūną. Todėl olimpietė siūlo prisidėti prie jos bėgimo grupės. „Jei varžybose reikia bėgti grindiniu, tai ir treniruotis dažniausia reikėtų ant grindinio. Pakeitus dangą gali pradėti skaudėti kojas. Pradedantys bėgikai dažnai susiduria su antkaulių uždegimu. Viena to priežasčių gali būti dangos keitimas“, – perspėjo. Bėgti grindiniu sportininkė patarė rinktis minkštesnius batelius, tiesa, būtinai pritaikytus savo pėdai. „Kiekvieno mūsų pėda yra skirtinga, todėl ir batelius reikia rinktis atsižvelgiant į tai. Kita dažnai daroma klaida, kai žmonės paskaito apie lengvesnius ir geresnius batelius, nusiperka varžyboms skirtus plonu padu ir su jais visada treniruojasi. Tai tampa pėdų, kelių skausmo, traumų priežastimi“, – sakė V.Žūsinaitė.

/ MALONIAUSIA GAMTOJE

Kadangi V.Žūsinaitei varžybų metu maratoną tenka bėgti grindiniu, treniruojasi ji taip pat bėgiodama asfaltuotais takais. Tačiau prisipažįsta, kad jei galėtų, treniruotėms rinktųsi miško takelius. „Man patinka gamta ir labai mėgstu miško takelius. Jei bėgikas nesiruošia varžyboms, tikrai rekomenduočiau bėgioti miško takeliais. Tuomet ir kojos mažiau kenčia, ir bėgti smagiau. Jei turiu galimybių, bent jau vakarinę treniruotę bėgu miške“, – sakė lengvaatletė. Minkštesnis miško takas mažiau žalingas sąnariams, juo bėgant dirba daugiau raumenų grupių, stiprėja raiščiai.

/ BĖGTI RATU NUOBODU

Bėgiojantiesiems stadione sportininkė patarė rinktis kietesnius batelius. Bėgti minkšta avalyne būtų nepatogu. „Bėgant su minkšta avalyne stadione atrodo, kad kojos lyg į vatą sminga. Varžybų metu naudojami specialūs startukai. Mėgėjiškai stadione galima bėgti keletą ratų, vis dėlto, jei ruošiamasi ilgesnėms distancijoms, geriau bėgti kur nors ne ratu“, – patarė maratonininkė.

Vasarą bėgikai traukia ne tik į parkus, bet ir į stadionus. „Danga minkšta, patogu, jokių kalniukų, nuokalnių, bet kartu tai lyg ir meškos paslauga, nes nedirba tam tikri raumenys, kurie dirbtų bėgant į kalniuką ar nuo kalniuko, peršokant staiga pastebėtą šaknį ar nuvirtusį medžio kamieną. O ką jau kalbėti apie gamtos garsus, kurių stadione retai kada išgirsi. Bėgti gamtoje labai geras jausmas.

STEBĖK

Taip pat bėgikai profesionalai, kurie dažnai bėga manieže ar stadione, susiduria su kairės kojos skausmais, nes didesnis krūvis tenka tai kojai, kuria daromas posūkis. Be to, bėgti visada ratu – labai monotoniška“, – aiškino V.Žūsinaitė.

FACEBOOK.COM/ZUSINAITEVAIDA/ INSTAGRAM.COM/ZUZU_RUNNING/ ZUSINAITE.LT

BĖGIMAS SURF

8000 km VARDAN LIETUVOS

Lina Daugėlaitė

Gedmantas Kropis

Du maratonai per dieną ir 8000 km per 103 dienas – skamba beveik kaip iš fantastikos filmo. Ugniagesys gelbėtojas Aidas Ardzijauskas, spalio 25-ąją startavęs Senegalo sostinėje Dakare, Vilniaus Katedros aikštėje finišavo likus daugiau nei savaitei iki šimtosios Vasario 16-osios.

ĮVEIKUS 8000 KM GRĮŽTI Į NORMALŲ GYVENIMO RITMĄ NEPAPRASTA. REIKIA LAIKO JĖGOMS ATGAUTI. A.ARDZIJAUSKAS TIKISI, KAD TĄ PADARYTI PAVYKS PER 6–9 MĖNESIUS.

„Aš paprasčiausiai bėgau – mėgavausi bėgimu“, – šyptelėjo ultramaratonininkas. Į priekį jį vedė smalsumas. Ne rezultatas. „Rezultatas įpareigoja ir tada patys save įspraudžiame į kažkokius rėmus, nejaučiame atsipalaidavimo. Gamta keitėsi, vaizdų ir noro buvo, nes buvo labai smalsu, kas už vieno posūkio, kas už kito“, – kaip įmanoma tokiame beprotiškai ilgame bėgime patirti malonumą, paaiškino Aidas. Bet tai nereiškia, kad įveikti šį nuotolį buvo lengva. Pirmiausia šiam maratonui reikėjo pasiruošti. Su mintimis apie tokį bėgimą A.Ardzijauskas gyventi pradėjo nuo 2010-ųjų. O dvejus metus po bėgimo Amerikoje, kur jis 2014 m. įveikė atstumą nuo Los Andželo iki Niujorko, dirbo tikslingai: „Taisiau klaidas, dalyvaudamas viename ar kitame bėgime, kaupiau informaciją, kuri pravertė bėgant.“ Besiruošdamas įveikti atstumą nuo

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

T N E V

S U I OR

• • • • • • • • •

9 poros batelių. Apranga visiems gyvenimo atvejams. Daugiau aprangos reikėjo Europoje, kai prasidėjo lietus ir šalčiai. Kepurė. Skarelė prakaitui nusišluostyti. Akiniai, kurie saugojo ne tik nuo saulės, bet ir nuo vėjo. Prožektorius, vadinamasis ciklopas. Laikrodis. Specialus aliejus, kuris kojas padengdavo tarsi plėvele, kad nepritrintų. Kremas nuo saulės.

Dakaro iki Vilniaus A.Ardzijauskas per metus nubėgdavo mažiau, nei įveikė per tą šimtą dienų. „Per pirmus metus po bėgimo Amerikoje įveikiau apie 8000 km skaičiuojant su varžybomis, o 2017 m. – gal kokius 6000 km“, – sakė bėgikas, kuris kiekvieną dieną stiprindamas kūną maždaug po 4 valandas dirbo treniruoklių salėje. Ruošėsi ir psichologiškai – Sporto medicinos centre dirbo su sporto psichologu. Pagrindiniai dalykai – kaip užmigti po krūvio, kaip nereaguoti į kažkokius šoninius dirgiklius ir pan. – šis dešimties užsiėmimų psichologijos ciklas papildė tą bagažą, kurį jis buvo susikrovęs prieš bėgimą Amerikoje. Per dieną A.Ardzijauskas įveikdavo apie 80 km. Tokį tempą padiktavo jo kūno svoris. „Kuo greičiau bėgi, tuo daugiau prarandi svorio, nes smarkiau prakaituoji. O prakaituoti negali, nes turi išlaikyti svorį. Todėl

MARŠRUTAS Aidas Ardzijauskas startavo nuo Dakaro centre esančio monumento Afrikos rezistencijai. Bėgimo trasa driekėsi net per 13 šalių: Senegalą, Mauritaniją, Vakarų Sacharą, Maroką, Gibraltarą, Ispaniją, Prancūziją, Monaką, Italiją, Austriją, Čekiją, Lenkiją ir Lietuvą. Bėgdamas per Afriką jis įveikė 3448 kilometrus, Europoje – 4537 km. 43

BĖGIMAS SURF

bėgti reikėjo tokiu greičiu, kad prakaituočiau minimaliai“, – paaiškino A.Ardzijauskas, kuris grįžęs į Lietuvą vis dėlto svėrė 4 kg mažiau, nei iš jos išvykdamas. Maistas ir miegas buvo du A.Ardzijausko energijos šaltiniai, todėl šiems procesams bėgikas skyrė itin didelį vaidmenį. Maisto racionas gal ir nebuvo išskirtinis. Pietūs beveik viso bėgimo metu buvo identiški: makaronai ir tunas su daržovėmis. „Keisdavosi tik makaronų forma. O skonis priklausė nuo šalies ir nuo virėjo“, – šypsojosi bėgikas, pusryčiams valgydavęs kiaušinių, šviežios duonos su sviestu, uogiene,

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

tepamais sūriais, o vakarienei ir vėl gaudavęs makaronų, tik jau šįkart su mėsa ir, žinoma, daržovėmis. Tačiau išskirtinės buvo maisto porcijos. „Kolegos, kurie lydėjo, iš pradžių valgė lygiai tiek pat. Per savaitę jie priaugo po du kilogramus. Tada viską metė, nes sakė nebetilpsią į mašiną“, – juokėsi pašnekovas, kurio pietų porciją sudarydavo daržovės, dvi skardinės tuno konservų ir 300–400 g makaronų. Reikalingų kalorijų bėgikui padėdavo prisirinkti užkandžiai – vaisiai, riešutai, šokoladukai ir kt. Kai nebegalėdavo suvalgyti reikiamo maisto kiekio, gelbėjo maisto papildai. Miegoti tekdavo kur pakliūdavo: finišavus čia pat pastatytoje palapinėje, o esant galimybei – viešbutyje, bet miegas buvo šventas reikalas. Bėgikas 10 val. vakaro guldavo, 5 val. ryto kildavo. Be to, naktinį 7 valandų miegą papildydavo popiečio poilsis. „Afrikoje jau 12 val. dienos pavėsyje

„AFRIKOJE JAU 12 VAL. DIENOS PAVĖSYJE BŪDAVO PER 40 LAIPSNIŲ KARŠČIO. TAD NUO 12 IKI 17 VAL. DAR TRUPUTĮ, KIEK SUGEBĖDAVAU ATSIPALAIDUOTI, NUMIGDAVAU.“ būdavo per 40 laipsnių karščio. Tad nuo 12 iki 17 val. dar truputį, kiek sugebėdavau atsipalaiduoti, numigdavau. O kuo vėsiau darėsi, tuo dienos miegas trumpėjo, kol sutrumpėjo iki 45 minučių. Reikėjo daugiau laiko skirti bėgimui, nes Afrikoje nebuvo 80 km dienos vidurkio – jį pasivijome Ispanijoje“, – paaiškino. Afrikoje lietuvis per dieną nubėgdavo apie 75 km. Regis, skirtumas nedidelis, bet 10 dienų ir, žiūrėk, jau 50 km trūkumas susidaro. Afrikoje A.Ardzijauskas praleido apie 45 dienas. Visos kelionės metu A.Ardzijauską

PINIGAI Bėgimas kainavo apie 20 tūkst. eurų, iš jų per 2,5 tūkst. eurų paaukojo žmonės: „Tai lyg ir nedaug, bet mes buvome priversti taupyti: gyvenome palapinėje, kai kur taupėme ir maistui. Mano draugai vakariečiai, sužinoję, kokiomis sąlygomis mes tai padarėme, sakė, kad žodis „crazy“ čia netinka. Bet aš žinojau datą, buvau numatęs, ką man reikia padaryti, ir dariau.“ lydėjo mašina važiuojantis bendrakeleivis. Jis vis keitėsi. „Aš nuo jų priklausiau 100 proc. Man reikėjo tik kojytes perstatinėti, o nuo jų priklausė, kaip aš miegu, kaip valgau, kokios mano emocijos“, – sakė Aidas. Pavyzdžiui, prie Maroko sienos, Agadire, su A.Ardzijausku atsisveikino jį lydėjęs fotografas Gedmantas Kropis, kurį pakeitė buvęs Aido bendradarbis ugniagesys Saulius Ališauskas, 45 paras lydėjęs bėgiką iki Nicos. Šalia Aido S.Ališauskas atsidūrė neatsitiktinai – jam maršrutas nuo Dakaro jau žinomas. „Kai Saulius nuvažiavo maršrutą Dakaras–Paryžius dviračiu, nusprendžiau, kad aš nubėgsiu šią distanciją“, – pareiškė A.Ardzijauskas. Ir šįkart Saulius Aidui galėjo būti geras pagalbininkas, nes šis maršrutas jam buvo gerai žinomas. „Žinomos vietovės, žinau, kaip elgtis, dėl to Aidas mane ir pakvietė – buvau ten reikalingas“, –

kaip atsidūrė buvusio bendradarbio komandoje, su kuriuo 2005 m. kartu dirbo gelbėjimo stotyje, pasakojo Saulius, pastaruoju metu dirbantis Lietuvos dviratininkių rinktinės mechaniku. Ilgoje kelionėje atsirado ir pakeleivių, risnojusių bėgte. Spontaniškai prie ultramaratonininko Ispanijoje prisidėjo dviratininkas Tomas Vaitkus, kompaniją bėgdami palaikė ir Jurijus Dorofejevas, Nerijus Buivydas, kiti. „Jų buvimas šalia – savotiška pagalba: pasikalbi ir net nepastebi, kaip diena praėjo“, – sakė bėgikas. Įveikus 8000 km grįžti į normalų gyvenimo ritmą nepaprasta. Reikia laiko jėgoms atgauti. A.Ardzijauskas tikisi, kad tą padaryti pavyks per 6–9 mėnesius. O tada metai dveji pasiruošimo. „Ir jau bus galima kažką konkrečiai pasakyti“, – atsargiai tarstelėjo bėgikas ir prasitarė, kad žygis iš Dakaro į Vilnių buvo tik treniruotė. Prieš žygį aplink pasaulį.

DAUGIAU SKAITYKITE SPORTLANDMAGAZINE.LT

DAKARAS – VILNIUS bit.ly/ardzij

STEBĖK FACEBOOK.COM/AIDASARDZIJAUSKAS/ INSTAGRAM.COM/AIDASARD/ AIDASARDZIJAUSKAS.COM YOUTUBE.COM/CHANNEL/UCC494QVRONECLMN_QPGGWDW

LENGVOJI SURF ATLETIKA

APRANGA –

REZULTATO DALIS

Lina Motužytė

Alfredas Pliadis

/ REIKALAVIMŲ SĄRAŠAS

„Apranga ir avalynė yra rezultato dalis“, – įsitikinęs geriausias praėjusių metų Lietuvos sportininkas, pasaulio čempionas Andrius Gudžius. Jam svarbiausia, kad jo dėvima sportinė apranga nevaržytų judesių, išlaikytų šilumą, leistų odai kvėpuoti. „Kitaip tariant, kad neužkonservuotų kūno, sugertų prakaitą ir kartu jausčiausi sausas“, – sakė disko metikas. Sportiniams bateliams keliamų reikalavimų sąrašas ne ką trumpesnis: svarbus pado minkštumas, sukibimas su paviršiumi, pado amortizacijos lygis, pado susiuvimas su medžiagine dalimi, judesių laisvumas, elastingumas. Žinoma, taip pat labai svarbu, kad pėda tvirtai jaustųsi bate ir galėtų atlikti tikslius ir koordinuotus judesius.

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

Geriau visai nesportuoti, nei tai daryti apsiavus netinkamus batelius. Tą pasakytų bet kuris bėgimo specialistas. Profesionalūs sportininkai įsitikinę, kad tobulai parinkti sportiniai bateliai ir apranga – vienas sėkmės palydovų.

/ AVALYNĖS NEKEIČIA

Varžybose diską A.Gudžius meta avėdamas tuos pačius batelius kaip ir treniruotėse. „Pripranti prie avalynės, todėl menkiausi pakeitimai gali atsiliepti raumenims. Jei su vienais bateliais sportuoji pusmetį, jie įsimina pagal pėdą, pagal raumenų apkrovimą, prisitaiko prie kulno. Tad staiga pakeitus avalynę keičiasi ir raumenų apkrova, o tai gali turėti įtakos ir rezultatams“, – paaiškino jis. Nei aprangos, nei avalynės spalvos didelės reikšmės jam neturi. „Prie visko galiu prisitaikyti“, – nusijuokė sportininkas, pridurdamas, kad svarbiausia – patogumas. Štai kartą jam teko atsidurti ne pačioje patogiausioje situacijoje, kai per varžybas naujausių technologijų besiūlė apranga per jungtis atsiklijavo. Tiesa, didelės įtakos sportininkui tai nepadarė. „Mano rungtis tokia, kad galima tokias problemas išspręsti, o plyšę marškinėliai nelabai turi įtakos judesiams. Bet kitose rungtyse gali turėti. Ir didelės“, – svarstė sportininkas.

/ SVARBI BĖGIMO DALIS

Gerokai nemalonesnis incidentas yra nutikęs bėgikei Eglei Balčiūnaitei. Pernai pasaulio lengvosios atletikos čempionate Londone varžovė užlipo lietuvei ant batelio, o šis plyšo, sukeldamas didelių nepatogumų. „Apranga ir avalynė – vieni svarbiausių bėgimo atributų. Prasta avalynė gali netgi traumuoti, o netinkama apranga – varžyti judesius ir sukelti nepatogumų. Turiu įvairaus pobūdžio treniruočių ir tam skirtą avalynę. Pavyzdžiui, jei darau ištvermės treniruotę, renkuosi ilgiems nuotoliams skirtus batelius plonu padu. Žinoma, dar avalynė priklauso ir nuo paviršiaus, patalpos, oro.

Jei einu į salę dirbti su svoriais, man svarbu, kad bateliai tvirtai mane laikytų ant žemės ir nekryptų čiurna. Taip pat ir su apranga. Ji turi būti patogi, leisti odai kvėpuoti, neapsunkinti“, – sakė olimpietė.

/ VEŽASI ŠEŠIAS PORAS

Vykdama į treniruočių stovyklas lengvaatletė vien sportui įsideda šešias poras batelių. Dvi ilgesnėms atkarpoms, vieną šuoliams, dvi poras specialių startukų ir dar porą dirbti su svoriais salėje. „Ir, žinoma, dar laisvalaikio. Jie taip pat turi būti patogūs“, – šypsojosi sportininkė. Tiesa, E.Balčiūnaitė nemažą dėmesį skiria ir aprangos dizainui. „Esu iš tų, kurie mėgsta atsižvelgti, kad apranga atrodytų estetiškai. Jei man nepatinka spalva, tikrai jos nesirinksiu. Man svarbu ne tik, kaip ji atrodo ant manekeno, bet ir ant manęs“, – sakė sportininkė.

„PRIPRANTI PRIE AVALYNĖS, TODĖL MENKIAUSI PAKEITIMAI GALI ATSILIEPTI RAUMENIMS. JEI SU VIENAIS BATELIAIS SPORTUOJI PUSMETĮ, JIE ĮSIMINA PAGAL PĖDĄ, PAGAL RAUMENŲ APKROVIMĄ, PRISITAIKO PRIE KULNO.“

DAUGIAU SKAITYKITE SPORTLANDMAGAZINE.LT

ANDRIAUS GUDŽIAUS PERGALINGAS METIMAS 2017 M. PASAULIO ČEMPIONATE bit.ly/gudzius

ŽIRKLĖS Eglė Balčiūnaitė: „Kartą varžybose Lietuvoje įvyko kuriozinė situacija. Turėjau nusimauti tampres, bet iš virvučių susidarė toks tvirtas mazgelis, kad tiesiog neatsirišo. Ėmiau panikuoti, bet netrukus atsirado žirklutės ir jį nukirpome. Visada stengiuosi būti pasiruošusi, kad tokie dalykai nesutrukdytų varžytis. Arba jei žinau, kad gali nutikti tokių nesklandumų, stengiuosi, kad tai būtų lengvai pašalinama.“

LENGVOJI SURF ATLETIKA

Daugiakovininkė Urtė Bačianskaitė į lengvąją atletiką pasuko atsitiktinai: dėl nugaros skausmų metė krepšinį, nors buvo pakviesta į Lietuvos jaunučių krepšinio rinktinės treniruočių stovyklą, ir atėjo į lengvosios atletikos maniežą. Dėl šio sprendimo 17-metė panevėžietė nė kiek nesigaili – 2017 m. Lietuvos lengvosios atletikos kylančia žvaigžde pripažinta Urtė jau dabar lyginama su legendine šalies lengvaatlete Austra Skujyte.

kylanti ŽVAIGŽDĖ

Karina Sėrikova

Alfredas Pliadis, Vytautas Dranginis, Asmeninis arch.

rtės pažintis su sportu prasidėjo nuo krepšinio – 183 cm ūgio mergina jam idealiai tiko. Net buvo pakviesta į Lietuvos jaunučių krepšinio rinktinės treniruočių stovyklą, bet tada koją pakišo nugaros bėdos. „Atsirado problemų dėl nugaros ir mama mane nuvedė į lengvosios atletikos treniruotes, kad sustiprėčiau fiziškai. Po truputį treniravausi, vėliau trenerė mane nusivežė į varžybas, kuriose neblogai pasisekė, ir taip netikėtai man pradėjo patikti lengvoji atletika. Todėl mečiau krepšinį ir visą savo laisvalaikį skyriau būtent jai“, – pasakojo mergina.

/ PRIPAŽINTA KYLANČIA ŽVAIGŽDE

Iš tiesų treniruotės suryja visą laisvą nuo pamokų likusį laiką, mat mergina treniruojasi šešis kartus per savaitę po 2–3 valandas. Likusiu laisvu metu Urtė arba ilsisi, arba susitinka su draugais. Tačiau toks darbas atsiperka – per geriausių 2017 m. Lietuvos lengvaatlečių apdovanojimus U.Bačianskaitė pripažinta kylančia metų žvaigžde. „Tiesą sakant, man buvo malonu tiesiog būti tarp kandidatų į kylančios žvaigždės titulą, o jį laimėti buvo daugiau nei smagu – tai tarsi pagerbimas už mano darbą ir pastangas“, – tikino daugiakovininkė.

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

Urtė į lengvąją atletiką perėjo iš krepšinio

/ PARVEŽĖ BRONZĄ

Pernai U.Bačianskaitė dalyvavo svarbiausiose savo karjeros varžybose – pasaulio jaunių čempionate Nairobyje (Kenijoje), kur merginai ypač pasisekė – surinkusi 5467 taškus ir pagerinusi Lietuvos 16-mečių bei 17-mečių rekordus daugiakovininkė iškovojo bronzą. Šis medalis kol kas pats svariausias jaunosios panevėžietės laimėjimas.

„Ši pergalė buvo tikras netikėtumas ir man, ir trenerei Aldonai Dobregienei. Žinoma, buvau gerai pasiruošusi. Prieš startą su trenere planavome patekti į geriausiųjų aštuntuką ir pakartoti geriausią rezultatą. Tačiau Nairobyje buvo mano laikas, atskirose rungtyse viskas sekėsi neblogai, pasiekiau kelis asmeninius rezultatus. Buvo ypač puiki atmosfera, daug žiūrovų, šaunus palaikymas.

TRENIRUOTĖS SURYJA VISĄ LAISVĄ NUO PAMOKŲ LIKUSĮ LAIKĄ, MAT MERGINA TRENIRUOJASI ŠEŠIS KARTUS PER SAVAITĘ PO 2–3 VALANDAS.

AUTORITETAI

Urtės Bačianskaitės autoritetai: Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių medalininkės belgė Nafissatou Thiam, kanadietė Brianne Theisen-Eaton, anglės Katarina JohnsonThompson ir Jessica Ennis-Hill. „Tai pasaulio septynkovės elitas, į kurį norėtųsi lygiuotis“, – neslepia sportininkė.

Viena mėgstamiausių rungčių – rutulio stūmimas Šis čempionatas mano atmintyje išliks visam gyvenimui“, – neabejojo sportininkė.

/LYGINAMA SU A.SKUJYTE

Dėl itin gerų ir nuolat kylančių rezultatų Urtė neretai žiniasklaidos ir lengvosios atletikos specialistų lyginama su legendine šalies lengvaatlete A.Skujyte, kuri, simboliška, per tuos

pačius Lietuvos lengvaatlečių apdovanojimus pranešė apie pasitraukimą iš didžiojo sporto. Abi septynkovininkės yra panašaus ūgio ir sudėjimo. Savotiškas sutapimas ir tas, kad abiejų stipriosios rungtys – rutulio stūmimas ir šuoliai į tolį, o silpniausia 800 m bėgimas. Tačiau žiniasklaidos lyginimų ir ypač pranašysčių, esą Urtė yra viena rea-

U.Bačianskaitės rankose – kylančios žvaigždės prizas liausių pretendenčių pagerinti A.Skujytės šalies rekordą (6435 taškai), panevėžietė stipriai nesureikšmina. „Tiesiog darau, ką galiu, ir stengiuosi tobulėti, o į pranašystes nekreipiu dėmesio – niekas nežino, kaip viskas gali pasisukti“, – teigė panevėžietė. Stipriausiai septynkovininkė jaučiasi techninėse rungtyse. Na, o labiausiai daugiakovininkei patinka šuoliai į tolį ir į aukštį bei rutulio stūmimas – gal todėl, kad jos geriausiai sekasi. Silpniausia rungtis – 800 m bėgimas, tačiau pašnekovė nepasiduoda. „Daugiakovė yra patraukli tuo, kad jeigu nepasiseka vienoje rungtyje, kitoje gali atsikovoti prarastus taškus. Tikiuosi dar rimčiau pasitreniruoti bėgimą ir pagerinti jo rezultatus“, – vylėsi pašnekovė.

/ APSISPRENDIMO KRYŽKELĖ

Šiuo metu sportininkė lanko Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos trečią klasę. Mergina dar neapsisprendė, ar studijuos su sportu susijusią specialybę. Laimei, kol kas gimnazistei pavyksta suderinti ir mokslus, ir sportą. „Tiesa, galbūt mokykloje kažkas šiek tiek ir nukenčia, tačiau pasitaisai, pasitvarkai – ir viskas vėl gerai būna. Mokytojai tikrai nesiskundžia. Bet ir kažkokių nuolaidų dėl to, kad esu sportininkė, dalyvauju varžybose, nedaro“, – pasakojo Urtė. Žinoma, didžiausia merginos svajonė – patekti į olimpines žaidynes.

U.Bačianskaitė su trenere A.Dobregiene

APRANGA

Kaip pasirinkti tinkamą

SPORTINĘ LIEMENĖLĘ? Sportinė liemenėlė apsaugo krūtų raumenis nuo patempimo. Todėl sudarant sportinės aprangos sąrašą reikia prisiminti, kad sportinė liemenėlė jame viena svarbiausių, tad privalo būti jūsų spintoje.

Margit Käbin

Jake Farra / Nike

irkdami sportinę liemenėlę įvertinkite, kokio intensyvumo bus jūsų treniruotės, kurių metu ją dėvėsite. „Nike“ liemenėlės būna trijų prilaikymo laipsnių: žemo, vidutinio ir aukšto. Visose trijose kategorijose siūloma labai skirtingų modelių liemenėlių. Kaip tik šį pavasarį „Nike“ siūlo dar patrauklesnę BRA BAR kolekciją.

FIT“ technologiją – medžiagos sugeria prakaitą ir jį greitai išgarina į aplinką, kad treniruojantis būtų kuo patogiau. Neiškilios apvalios siūlės nesukelia trinties, papildomai galima išimti pagalvėles – tokia savybių visuma padeda išsirinkti tinkamiausią variantą. Žvilgsnį traukia besikartojančių „Nike“ logotipų raštas liemenėlės apačioje.

/ „NIKE“ MODELIAI „INDY BREATHE BRA“ IR „INDY SOFT BRA“

/ „NIKE CLASSIC STRAPPY BRA“

Nelabai intensyvioms treniruotėms sukurta visiškai naujo modelio liemenėlė „Nike Indy Breathe Bra“. Šis gaminys labiausiai tinka jogos, pilateso ir panašioms treniruotėms, kurių metu nereikia stipriai prilaikyti krūtų. Ši sportinė liemenėlė labai elastinga, bet pakankamai prilaiko krūtinę, o jos nugaros dalyje yra tarpai, kad treniruotės metu nugara kvėpuotų. Moteriškumas suteikia modeliui papildomo žavesio. Tokį pat prilaikymo laipsnį turi ir naujoji liemenėlė „Indy Soft Bra“. Šis naujas „Indy“ modelis užtikrina sportininkei dar geresnę judesių laisvę, nes liemenėlė iš elastinių medžiagų nevaržo judesių. „Nike“ gamina liemenėles pagal „DRI-

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

Naujasis „Nike Classic Strappy Bra“ modelis puikiai tinka vidutinio intensyvumo treniruotėms, pavyzdžiui, bėgimui, grupinėms treniruotėms ir šokiams. Tai klientų favoritas, įprastas „Nike Pro Padded Bra“ modelis, kurio nugaros dalis po atnaujinimo tapo dar laisvesnė ir patogesnė. Neiškilios siūlės yra apvalios ir minkštos, ryški nugaros dalis leidžia odai kvėpuoti ir nevaržo judesių, o petnešėlės – reguliuojamos. Pasitreniravus liemenėlę labai patogu užsimauti ir nusimauti.

/ LIEMENĖLĖ SU KIŠENĖLĖMIS!

Išsprendėme didelį klienčių rūpestį – pristatėme rinkai liemenėlę su kišenėlėmis.

Lankantis sporto salėse kyla problema, nes nėra kur dėti rakto ar spintelės kortelės. Dabar šiuos daiktus galima dėti į liemenėlės kišenėlę: priekyje, nugaroje ar šone. Apdairiai išdėstyti intarpai iš tinklelio leidžia odai kvėpuoti, o kišenėlės paslėptos – patogu, praktiška ir stilinga, nes viskas viename.

„NIKE“ GAMINA LIEMENĖLES PAGAL „DRI-FIT“ TECHNOLOGIJĄ – MEDŽIAGOS SUGERIA PRAKAITĄ IR JĮ GREITAI IŠGARINA Į APLINKĄ, KAD TRENIRUOJANTIS BŪTŲ KUO PATOGIAU.

/ „ALPHA BRA“

BR A

„Nike“ kolekcija papildyta naujo modelio liemenėle – „Impact Bra“, kuri taip pat užtikrina tvirtą prilaikymą ir tinka dėvėti intensyviai treniruojantis. T formos nugaros dalis nevaržo rankų judesių atliekant pratimus, o tinklelis leidžia odai kvėpuoti. Kompresinės juostelės užtikrina prilaikymą ir patogumą, mažina raumenų vibravimą.

NI KE

Krūtinės raumenų išsekimo pavojus kyla visoms moterims, kurios naudoja netinkamas sportines sagtis arba dėvi įprastą liemenėlę. Pasirūpinkite savimi ir savo išvaizda ir pasirinkite tinkamą liemenėlę!

/ NAUJOVĖ – „IMPACT BRA“

PO CK ET

PARODYKITE SAVE!

Intensyvioms treniruotėms skirta liemenėlė jau yra, ji tinka, pavyzdžiui, bokso, krepšinio treniruotėms ar šuoliams, nes apsaugo krūtis ir nuo didesnių apkrovų poveikio. „Alpha BRA“ sukurta šiek tiek didesnei krūtinei treniruočių metu prilaikyti. „Nike“ gaminiuose nėra vielyčių ar kitų medžiagų, kurios galėtų dirginti odą. Pritaikius „DRI-FIT“ technologiją medžiagos sugeria prakaitą ir jį greitai išgarina į aplinką, kad ir labai greitai judėti būtų kiek įmanoma patogiau. Tinklelis priekyje ir šonuose leidžia kūnui kvėpuoti, o X formos nugaros dalis nevaržo judesių. „Nike Alpha Bra“ petnešėlių ilgį galima reguliuoti, kad liemenėlė būtų tiksliai pritaikyta prie jūsų kūno.

NIKE INDY SOFT BRA

/ PATIKIMA KOKYBĖ

Daugiau skaitykite

Parduotuvėje yra ne tik įvairių modelių, bet ir įvairių spalvų sportinių liemenėlių. Tad tikrai rasite norimo atspalvio liemenėlę, kuri labiausiai tiks prie jūsų sportinės aprangos. Tada visas komplektas džiugins akis. „Nike“ sportinės liemenėlės atsparios, jas galima skalbti skalbyklėje, o jų spalva neblunka. Visos liemenėlės, pagamintos pritaikius „DRI-FIT“ technologiją, neleis jūsų kūnui sudrėkti treniruočių metu. Neiškilios ir apvalios gaminių siūlės nedirgins jūsų odos net ilgai bėgant. Visos moterys, kurios per treniruotes dėvi netinkamą sportinę ar net įprastą kasdienę liemenėlę, rizikuoja patempti krūtų raumenis ir audinius. Rūpinkitės savimi bei savo išvaizda ir išsirinkite treniruotėms tinkamą sportinę liemenėlę!

NIKE CLASSIC CROSSBACK BRA

www.sportlandmagazine.lt

BOKSAS SURF

Ą I S U A I R E NUG A L Ė T I G

Birutė Pakėnaitė

Alfredas Pliadis, „Scanpix“

Bet nė pats nesitikėjo, kad į u. nk ini ks bo u ali ion fes pro s je žinojo, kad kada nors tap pastaraisiais metais Eimantas Stanionis jau vaikystė tingas lietuvis neslepia: pereiti paskatino ir bokso pasaulį svarbią pergalę. ną anksti. Talen Eimantas, ir iš jo pavogė ne vie ja ejo profesionalų ringą žengs taip ab ne , jai sė tei gi cin en nd lai. Te purtantys teisėjavimo skanda „If You want to be the Best, You have to beat the Best“ (iš anglų k. – jei nori būti geriausias, turi nugalėti geriausią)“, – šią frazę 23 metų E.Stanionis užsirašė savo feisbuko paskyroje ir ją prisimena kaskart, žengdamas į bokso ringą. Pernai balandį E.Stanionis pasirašė sutartį su „Ringstar Sports“ agentūra ir tapo profesionaliu boksininku. Jau kelis mėnesius jis treniruojasi profesionalų Mekoje Jungtinėse Valstijose. Dabar jo treneris – bokso šlovės muziejaus narys legendinis Freddie Roachas, jo namai – Holivude, jo sąskaitoje – penkios pergalės profesionalų ringe iš penkių. JAV žiniasklaidos banginis ESPN E.Stanionį įtraukė į ateities bokso žvaigždžių 20-tuką, skirdamas jam 13 vietą. 2015 m. Europos čempionas iš Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių pasitraukė aštuntfinalyje ir tai buvo dar vienas smūgis į paširdžius. Tiesiai to nesako, tačiau tarp eilučių nuskamba, kad jis

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

„NUO MAŽENS ŽINOJAU, KAD BŪSIU PROFESIONALAS. MANO STILIUS TAM LABAI TINKAMAS, NEREIKIA NIEKO DIRBTINAI DARYTI. TAČIAU NEKETINAU PROFESIONALU TAPTI TAIP ANKSTI. ŠĮ SPRENDIMĄ LABIAUSIAI PASKATINO KORUPCIJA MĖGĖJŲ BOKSE.“ turėjo laimėti olimpinę aštuntfinalio kovą. Gal net olimpinį medalį. Kaip, yra įsitikinęs, buvo pajėgus ir tapti pasaulio čempionu. Dėl abejotinų teisėjų sprendimų ir įtartinų pajamų boksui gresia būti išbrauk-

tam iš olimpinių žaidynių programos. Vis dar neaišku, ar 2020 m. Tokijo olimpiadoje boksas bus. Persikėlęs į Los Andželą E.Stanionis numetė svorio ir dabar kovoja su svorio kategorijos iki 66,7 kg (vidutinio svorio) boksininkais, o būdamas mėgėjas priklausė svorio kategorijai iki 69 kg. Jo treniruotės – gerokai sunkesnės nei anksčiau, o poilsiui lieka mažiau laiko. Tačiau profesionalų pasaulyje savas tapęs lietuvis nesiskundžia: „Jei nori ko nors pasiekti, turi juodai dirbti.“

/ EIMANTAI, PERNAI BALANDĮ TAPOTE PROFESIONALU. AR PRABĖGUS BEVEIK METAMS GALITE PATVIRTINTI, KAD PRIĖMĖTE TEISINGĄ SPRENDIMĄ? Nuo mažens žinojau, kad būsiu profesionalas. Mano stilius tam labai tinkamas, nereikia nieko dirbtinai daryti. Tačiau neketinau profesionalu tapti taip anksti. Šį sprendimą labiausiai paskatino korupcija mėgėjų bokse. Apie tai man skaudu kalbėti, nes ne kartą esu nukentėjęs. Neabejoju, kad mano rezultatai būtų triskart geresni. Apmaudu, kad taip yra ir viską lemia pinigai.

Tu sportuoji, atiduodi daug jėgų, laiko, nuolat esi stovyklose, nematai šeimos ir net negali už tai gauti atpildo. Jei šiaip pralaimėtum, dar sunkiau treniruotumeisi. Bet kai įdedi daug darbo ir žinai, kad esi vertas pergalės, o jos negauni, būna labai skaudu. Pavydžiu plaukikams, bėgikams, kurie pirmi finišavę ir yra pirmi – pergalės niekas neatims. O pas mus vienas matė taip, kitas kitaip – ir nieko nepakeisi. Nors žinai, kad laimėjai, pergalės negauni. Po Rio de Žaneiro olimpiados svarsčiau dar likti mėgėjų sporte, bet man parašė keturi žmonės iš Japonijos, Amerikos, Kanados siūlydami sutartis. Galiausiai pasirinkau „Ringstar Sports“ agentūrą – patikimą komandą, galinčią nuvesti iki aukščiausio lygio. Šiame sporte yra daug apgavikų, tad reikia tinkamai pasirinkti. Kol kas esu viskuo patenkintas.

/ AR PROFESIONALŲ BOKSE NĖRA KORUPCIJOS?

Yra, bet mažiau. Viskas vyksta ne taip akivaizdžiai kaip mėgėjų sporte. Tiesą sakant, gal dar būčiau neskubėjęs pereiti, bet dabar ir profesionalams leidžiama dalyvauti olimpinėse žaidynėse – tik reikia įveikti atranką. Tad Tokijuje dar tikiuosi dalyvauti, jei, žinoma, boksas ten bus.

/ SAKOTE ESĄS SUKURTAS PROFESIONALŲ BOKSUI. KOKS TAS JŪSŲ STILIUS?

Mėgėjų bokse daugiau kovotojų, kurie bėgioja ir dirba taškams. O čia turi smūgiuoti, rodyti savo charakterį, valią. Dauguma meksikiečių taip kovoja – eina į priekį, nes žiūrovai labiau mėgsta, kai yra artimas kontaktas, kai

„KOL KAS MAN KIEKVIENA KOVA YRA LEMTINGA. PRALAIMĖTI KARJEROS PRADŽIOJE – BLOGAI, NES REIKIA PASIKELTI REITINGĄ, KAD BŪTŲ GALIMA KOVOTI DĖL TITULŲ.“ tu ringe ne bėgioji, o kovoji.

/ KOKIŲ SAVYBIŲ REIKIA NORINT BŪTI GERU PROFESIONALU?

Būti psichologiškai tvirtam ir labai daug dirbti. Ne tik su treneriu, bet ir savarankiškai. Treneriai čia turi daug boksininkų, tad pats turi netingėti ir būti už save atsakingas. Lietuvoje treniravimo sistema buvo geresnė, buvo labiau žiūrima, kad atsi-

palaiduočiau po treniruočių, pailsėčiau. O dabar gerokai daugiau treniruojamės ir mažai ilsimės. Poilsio trūksta, tad prieš varžybas jaučiamės pervargę. Profesionalų bokse kovojama daugiau raundų, reikia daugiau ištvermės ir treniruotės dėl to yra ilgesnės. Mėgėjų sporte yra trys raundai po tris minutes. Profesionalų bokse pirmoji kova buvo keturi raundai. Dabar jau – aštuoni. Iškart paprašiau, kad leistų kovoti daugiau raundų – taip greičiau galima pasikelti reitingą, nes varžovai yra stipresni. Dauguma profesionalų tik dešimtą kovą kovoja aštuonis raundus. Dar vėliau bus 10 raundų. O dėl diržo kovojama 12 raundų. Žinau, kad galiu tame lygyje patempti, tad nenoriu užsibūti prie keturių ar šešių raundų. Gal tai nėra gerai iš profesionaliosios pusės, gal reikėtų neskubėti, bet tikiu, kad esu pakankamai pasirengęs. Kol kas man kiekviena kova yra lemtinga. Pralaimėti karjeros pradžioje – blogai, nes reikia pasikelti reitingą, kad būtų galima kovoti dėl titulų.

/ O KAIP FINANSINIAI REIKALAI? JAU UŽDIRBATE TIEK, KAD GALĖTUMĖTE SAVE IŠLAIKYTI?

Visi galvoja, kad profesionalai uždirba daug. Pradžioje – ne stebuklai. Kol tavo kovos nerodo televizija, tol negauni didelių sumų. Uždirbu tik tiek, kad išsilaikyčiau. Negaliu sau daug leisti, nes Amerikoje viskas labai brangu – gyvenu susispaudęs ir taupau. Tiesą sakant, net nėra iš ko taupyti – ir maistas, ir vitaminai kainuoja. Anksčiau vitaminus ir kitą medicinos priežiūrą gaudavau iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, dabar už viską moku pats.

BOKSAS SURF Kiek tiksliai uždirbu, negaliu sakyti, nes tai yra komercinė paslaptis.

/ KO REIKIA, KAD JUS RODYTŲ TELEVIZIJA?

Kovoti 8–10 raundų ir įtikti savo stiliumi. Kartais neužtenka būti tik geru boksininku. Reikia ir mokėti daryti šou.

/ KOKIŲ TURITE TIKSLŲ?

Kiekvienas nori pasiekti aukštumas, laimėti diržą, tapti pasaulio čempionu. Aš irgi turiu šią svajonę.

/ KAIP JUS UŽGRŪDINO MĖGĖJŲ SPORTAS?

Užgrūdino bėdos dėl teisėjavimo. Tapau tvirtesnis, nes nepalūžau, ėjau į priekį ir norėjau toliau sportuoti. Įsivaizduokite, kai pasaulio čempionate kovoji dėl medalio ir turi galimybių tapti pasaulio čempionu, iškovoti galimybę gauti rentą ar laimėti olimpinį medalį, ir jo nelaimi ne dėl to, kad esi nevertas, o dėl kitų priežasčių, nėra lengva atlaikyti. Tokia patirtis labai paspartino mano sprendimą tapti profesionalu.

/ AR SUTINKATE SU TEIGINIU, KAD BOKSE DAUGIAU LEMIA NE JĖGA AR SMŪGIS, O SMEGENYS?

Yra tik šeši smūgiai: du tiesūs, du šoniniai ir du apatiniai. Taip pat – dvi rankos. Tačiau mes galime prikurti labai daug kombinacijų. Privalai mokėti apgauti varžovą, nes tavo lygio priešininkai puikiai žino, ką sugebi, tad bet kurį smūgį gali laisvai atremti. Todėl mano tikslas – priversti varžovą išsibalansuoti. Turiu daug apgaudinėti, o tai nelengva, nes vieni kitus puikiai pažįstame. Tai menas, kuris kurį apgaus. Žinoma, bokse svarbu ir fizinė jėga, ir greitis. Jei esi lėtas, tau sunkiau, bet galbūt turi daugiau jėgos, tad gali pataikyti vieną smūgį ir nokautuoti priešininką. Bet greitesnis boksininkas gali tave apgauti ir „išbėgioti“ kovą. Yra daug niuansų.

/ ESATE GERAS TAKTIKAS?

Sunku pasakyti. Gal geras. Bet noriu tobulėti, įgyti patirties. Negaliu sakyti, kad esu puikus taktikas, smūgiuotojas

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

ar itin greitas. Visada galima geriau. Jei sakysi, kad esi tobulas, tai sustosi tame lygyje ir daugiau nekilsi. Bet jei visą gyvenimą mokysiesi, po truputį kilsi vis aukščiau.

LEGENDA

/ ATVYKĘS Į LOS ANDŽELĄ APSISTOJOTE KINO STUDIJŲ IR KINO ŽVAIGŽDŽIŲ PAMĖGTAME HOLIVUDE. GAL JAU TEKO SUTIKTI KINO ŽVAIGŽDŽIŲ? Kai vykau čia, galvojau, kad Holivudas yra kažkas nuostabaus, o gyventi čia – svajonės išsipildymas. Bet čia šiukšlynas, daug benamių, daug keistų ar ne visai sveikų žmonių. Nežinau, gal jie tokie tapo nuo narkotikų. Vienintelis privalumas čia gyventi – geras oras. O daugiau matau tik trūkumus.

/ KAIP LEIDŽIATE LAISVALAIKĮ?

Turiu vieną laisvą dieną – sekmadienį, kai galiu išeiti pasivaikščioti po miestą. O šiaip per dieną dvi treniruotės. Tad atsikeliu, pasportuoju, jei yra truputį laiko, einu pasivaikščioti, kad prasiblaškyčiau, pailsiu ir vėl treniruotė, o vakare su drauge žiūrime serialus. Emilija studijuoja Vilniaus dailės akademijoje, bet pasiėmė akademinių atostogų ir atvyko manęs palaikyti. Ir pati pasisems patirties. Smagiausia, kad, kai reikia mesti svorį, ji man gamina valgyti. Mėgėjų bokse man nereikėdavo daug numesti, bet dabar turiu būti lengvesnis, todėl privalau numesti daugiau. Bet nieko labai sunkaus.

/ ESATE „UNDER ARMOUR“ APRANGOS AMBASADORIUS. KIEK JUMS SVARBI APRANGA SPORTUOJANT IR LAISVALAIKIU?

Labai svarbi. Sportuoti noriu švariais drabužiais. Manau, tai svarbu ne tik sportininkams – visiems, nes apranga turi didelės reikšmės gerai savijautai. Man labai svarbus patogumas ir laisvumas. O „Under Armour“ apranga tuo ir patinka, kad ją vilkėdamas jaučiuosi tikrai gerai.

M.Pacquiao ir F.Roachas

Eimantas Stanionis treniruojasi pas legendinį Freddie Roachą, dirbusį net su garsiuoju Manny Pacquiao. Beje, pats treneris lygina lietuvį su šiuo Filipinų boksininku. „Tiesą sakant, niekada net nesvajojau dirbti su šiuo treneriu. Tiesiog žiūrėdavau vaizdo įrašus, kaip toje salėje dirba profesionalai, ir staiga pats joje atsidūriau“, – pasakojo E.Stanionis. F.Roachas dirbo ne tik su daugkartiniu pasaulio čempionu M.Pacquiao, kuris sugebėjo laimėti aštuoniose skirtingose svorio kategorijose. Tarp jo auklėtinių – keturiose skirtingose svorio kategorijose pasaulio čempionu tapęs Miguelis Cotto, buvęs WBC vidutinio svorio pasaulio čempionas Julio Cesaras Chavezas jaunesnysis, gynybos meistras triskart pasaulio čempionas Jamesas Toney ir kiti. F.Roachas laikomas vienu geriausių visų laikų bokso trenerių.

I WILL.

Anthony Joshua Bokso sunkaus svorio Ä?empionas

DVIRAČIŲ SURF SPORTAS

Penkiuose pasaulio dviračių plento čempionatuose Lietuvos moterų rinktinės garbę gynusi Katažina Sosna ketvirtą sezoną lenktyniauja kalnų dviračių (MTB) sporto varžybose ir jau gali pasigirti svariais laimėjimais.

Į KALNŲ TRASAS SĖKMĖ

Tomas Gaubys

Tomas Gaubys, Matteo Cavalaro, NEWSPOWER.IT

IŠ PLENTO – / KAIP ATSIRADOTE DVIRAČIŲ SPORTE?

Šios sporto šakos treniruotes pradėjau lankyti būdama penkiolikos. Už kvietimą išbandyti dviračių sportą dėkoju trenerei Valentinai Toguzajevai, kuri mūsų mokykloje rinko mergaites į dviračių sporto treniruotes Naujojoje Vilnioje. Praėjus metams mano treneriu tapo Gediminas Kastanauskas, su kuriuo iki šiol palaikau gerus ryšius. Niekada nesvajojau būti dviratininke. Tikriausiai mane užkariavo tas laisvės pojūtis, kurį patyriau sėdusi ant dviračio. Iš pradžių didelių tikslų neturėjau, tik sunkiai ir kantriai dirbau sporto salėje bei ant dviračių staklių.

Katažinai Sosnai, kaip plento dviratininkei, vieni sėkmingiausių metų buvo 2010-ieji. Tada vilnietė tapo atskiro starto varžybų Lietuvos čempione ir tokiose pat lenktynėse iškovojo Europos jaunimo (iki 23 m.) pirmenybių bronzos medalį. 2011 m. ji vėl tapo Europos čempionato bronzine prizininke.

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

„DĖL SAVO KŪNO SUDĖJIMO LENGVIAU IŠTVERIU ILGAS DISTANCIJAS NEGU KROSĄ, KUR DĖL TRUMPŲ KALNŲ IR NUSILEIDIMŲ NUOLAT KINTA PULSAS.“ / PLENTO DVIRATININKE BUVOTE BEVEIK DEŠIMT METŲ. KAS LABIAUSIAI ĮSIMINĖ IŠ TO LAIKOTARPIO?

Plente buvo daug gražių akimirkų. Man labiausiai patiko pavienio starto lenktynės. Šioje rungtyje 2010 m. Europos čempionate Turkijoje iškovojau bronzos medalį, o po metų Europos čempionate Italijoje pakartojau šį savo pasiekimą. Gražiausią pergalę iškovojau 2009 m. jaunių „Omloop van Borsele“ daugiadienėse lenktynėse Nyderlanduose: paskutiniame etape

Daug metų dviratininkė varžėsi plento lenktynėse

Plente K.Sosnai labiausiai patiko pavienio starto varžybos

iki finišo likus 35 km pabėgau nuo grupės ir sėkmingai pasiekiau finišą. Tada ne tik laimėjau etapą, bet ir tapau lenktynių nugalėtoja. Nuo 2010ųjų dalyvavau penkiuose pasaulio čempionatuose iš eilės.

tenkinta, kad pasukau į kalnų dviračių sportą. Čia labai smagu. Man patinka lenktyniauti ir treniruotis įspūdingų gamtos vaizdų apsuptyje.

/ KODĖL 2015-AISIAIS PLENTO DVIRATĮ IŠKEITĖTE Į KALNŲ?

Dėl savo kūno sudėjimo lengviau ištveriu ilgas distancijas negu krosą, kur dėl trumpų kalnų ir nusileidimų nuolat kinta pulsas. Be to, kroso trasos yra labai techniškos, o tam reikia ruoštis nuo mažens. Bet tikiuosi, kad pavyks išbandyti jėgas ir kuriose nors tarptautinėse kalnų dviračių kroso varžybose.

Man visada patiko kalnų dviračiai, bet Lietuvoje ši dviračių sporto rūšis nebuvo populiari. Per sezoną ant kalnų dviračių sėsdavome tik kartais. Po 2014-ųjų sezono slėgė didžiulis nuovargis. Jau buvau nusprendusi emigruoti į Norvegiją pas savo seserį, bet sulaukiau draugo, dabartinio mūsų komandos vadybininko Sandro Lazzarino, skambučio. Jis man pasiūlė dirbti dviračių gamykloje ir atstovauti jo kuriamai komandai „Torpado Factory“.

/ AR BUVO SUNKU PERSIKVALIFIKUOTI? KAIP JAUČIATĖS PO PERMAINŲ?

Pirmi metai buvo nelengvi: daug naujovių, daug klaidų. Atsidūriau kitame pasaulyje, bet man labai pasisekė, nes komandoje buvo vyresnių ir patyrusių sportininkų, tarp jų ir dukart pasaulio čempionas belgas Roelis Paulissenas bei Italijos čempionė Daniela Veronesi. Iš jų labai daug išmokau. Jau per pirmąjį sezoną galėjau daug daugiau pasiekti, bet per dažnai rizikuodavau ir vos ne kiekvienose lenktynėse griūdavau. 2015 m. Europos kalnų dviračių maratono čempionate buvau septinta, o po metų šiose varžybose pavyko užkopti ant prizininkų pakylos – iškovojau bronzą! Nepaisant sveikatos problemų pernai Europos čempionate užėmiau penktą, o pasaulio pirmenybėse devintą vietą, laimėjau penkerias varžybas, tarp jų ir prestižines „Dolomiti Superbike“, kuriose kasmet dalyvauja apie 5 tūkst. dviratininkų. Džiaugiuosi, kad jau ir Lietuvoje rengiami kalnų dviračių maratono čempionatai. Esu labai pa-

/ SPECIALIZUOJATĖS KALNŲ DVIRAČIŲ MARATONE – NEOLIMPINĖJE RUNGTYJE. KODĖL NEPASIRINKOTE KROSO?

/ KAIP RENGIATĖS STARTAMS?

Kai buvau plento dviratininkė, treniruotėms skirdavau kur kas daugiau laiko, bet dažniausiai tik rinkdavau kilometrus. Dabar daug darbo atlieku jėgos ir ištvermės didinimui. Dieną ar dvi per savaitę skiriu technikai, tiek pat greičiui, o likusias – jėgai, ištvermei ugdyti. Vieną dieną per savaitę praleidžiu be dviračio.

„NIEKADA NESVAJOJAU BŪTI DVIRATININKE. TIKRIAUSIAI MANE UŽKARIAVO TAS LAISVĖS POJŪTIS, KURĮ PATYRIAU SĖDUSI ANT DVIRAČIO. IŠ PRADŽIŲ DIDELIŲ TIKSLŲ NETURĖJAU, TIK SUNKIAI IR KANTRIAI DIRBAU SPORTO SALĖJE BEI ANT DVIRAČIŲ STAKLIŲ.“

STEBĖK YOUTUBE.COM/WATCH?V=LS03O1990FQ FACEBOOK.COM/KATAZINA.SOSNA INSTAGRAM.COM/KATAZINASOSNA/

DAUGIAU SKAITYKITE SPORTLANDMAGAZINE.LT

K.SOSNOS PERGALĖ 100 KM LENKTYNĖSE ITALIJOJE bit.ly/deiforti

1926

WHEN YOU CAN’T CHOOSE THE CONDITIONS, CHOOSE LIKE A PRO

OLE KAITSTUD VARUSTUSES, MIDA USALDAB MAPFRE MEESKOND VOLVO OCEAN RACE’IL

DVIRAČIŲ SPORTAS

GALINGAS UŽNUGARIS Dviratininkas Gediminas Bagdonas – vienas iš nedaugelio Lietuvos sportininkų, turinčių savo gerbėjų klubą. Pernai per Lietuvos dviračių plento čempionatą Gargžduose Gediminą audringai palaikė apie 50 aistruolių, į varžybas atvykusių specialiu autobusu.

agdzės fanų klubas socialiniame tinkle „Facebook“ turi per 1500 sekėjų.

13 Lietuvos dviračių plento pirmenybių medalių turintis G.Bagdonas yra vienas kandidatų atstovauti „Ag2r La Mondiale“ komandai šių metų daugiadienėse „Giro d‘Italia“ lenktynėse. „Labai noriu išbandyti jėgas šiose prestižinėse varžybose. Tikiuosi, kad būsiu įtrauktas į komandos sudėtį. Manau, to labai laukia ir mano gerbėjai. Jei taip neįvyktų, greičiausiai dalyvaučiau „Vuelta a Espana“ lenktynėse“, – teigė 32-ejų dviratininkas.

Tomas Gaubys

Jau šeštą sezoną iš eilės elitinei Prancūzijos komandai „Ag2r La Mondiale“ atstovaujančio G.Bagdono gerbėjų klubo įkūrimo iniciatoriai – dviratininko žmona Diana ir jo draugas Raimundas Janušauskas.

„2006 metais Gediminas dalyvavo treko varžybose Klaipėdoje. Pirmą dieną žiūrovų buvo labai mažai, treke tvyrojo ramybė. Kitą dieną į treką atėjome jau su plakatais ir gerokai patriukšmavome. Taip atsirado Bagdzės fanų klubas, – pasakojo D.Bagdonienė. – Pernai Lietuvos čempionate mūsų susirinko maždaug pusšimtis. Turime klubo filialus Belgijoje ir Ispanijoje. Neretai susiburiame stebėti lenktynių prie televizorių ar kompiuterių ekranų. Aktyviausi klubo nariai kartais vyksta palaikyti Gedimino ir į varžybas užsienyje. Po Lietuvos pirmenybių renkamės bendros vakarienės, nemažai šio klubo narių dalyvauja Gedimino gimtadieniuose.“

„DŽIAUGIUOSI TURĖDAMAS NEMAŽĄ BŪRĮ GERBĖJŲ. JIE MAN SUTEIKIA PAPILDOMOS MOTYVACIJOS. PABENDRAUJAME TIEK PRIEŠ VARŽYBAS, TIEK PO JŲ.“

„Džiaugiuosi turėdamas nemažą būrį gerbėjų. Jie man suteikia papildomos motyvacijos. Pabendraujame tiek prieš varžybas, tiek po jų. O kokio palaikymo sulaukiau pernai Lietuvos čempionate! Buvo netikėta ir labai smagu. Nemažai gerbėjų turiu Belgijoje, kur mane įsiminė dar dviratininko karjeros pradžioje, – sakė geriausiu 2017 metų šalies dviratininku išrinktas G.Bagdonas. – Stengiuosi dažniau dalytis su savo gerbėjais vaizdo pasakojimais „Facebook“ tinkle, aprūpinti juos savo komandos atributika.“

FACEBOOK.COM/GBAGDO/ INSTAGRAM.COM/GEDIMINASBAGDONAS/

PAMAINA Bagdzės fanų klubas šiemet pasipildė nauju nariu – Gediminui ir Dianai sausio pradžioje gimė sūnus Gediminas.

LAISVALAIKIS SURF

T.Krasaitis

PASPIRTUKAI – KAIP SAULĖ IR MĖNULIS 47 metų Tomas Augūnas ir 17-metis Tadas Krasaitis – du amžiną meilę paspirtukams prisiekę vilniečiai. Tačiau jų paspirtukai skiriasi kaip saulė ir mėnulis: T.Augūnas labiausiai vertina į dviračius panašius paspirtukus, T.Krasaitis savo mažytį paspirtuką gali neštis vienoje rankoje.

Birutė Pakėnaitė

Asmeninio arch.

omas ir Tadas paspirtuku ne šiaip važinėja, nors neslepia, kad kartais jis tampa ir puikia transporto priemone Vilniaus kamščiuose. Abu vilniečiai turi savų tikslų. T.Augūnas dalyvauja paspirtukų pasaulio ir Europos čempionatuose, stengdamasis greičiau įveikti didesnius ar menkesnius atstumus, juo apvažiavo Lietuvą ir nuriedėjo legendiniu Šv. Jokūbo keliu į Santjago de Kompostelą. T.Krasaitis paspirtuku atlieka įspūdingus šuolius, o šį meną ištobulino kone iki begalybės.

/ ĮSPŪDINGOS KELIONĖS

Prieš maždaug aštuonerius metus įsigyti pirmąjį paspirtuką T.Augūną paakino smalsumas. Internete pamatęs paspirtuką dideliais ratais Tomas

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

TADO KRASAIČIO PASPIRTUKAS LENGVAS, MAŽAIS RATAIS. JIS TINKA IR TRIUKAMS RIEDLENČIŲ PARKE, IR NE MAŽIAU KVAPĄ GNIAUŽIANTIEMS TRIUKAMS MIESTO AIKŠTĖSE ATLIKTI.

nusprendė išmėginti šią transporto priemonę ir netrukus užsikabino taip, kad uždarė fotosaloną ir atidarė paspirtukų parduotuvę. Po kelerių metų išsirengė į pirmąsias savo paspirtukų varžybas Vokietijoje. Europos taurės turnyre aukštikalnėse pristigo ištvermės, nes vargino ne tik išretėjęs oras, bet ir karštis, todėl T.Augūnas nebaigė distancijos. Tačiau pasiryžo ir toliau dalyvauti paspirtukų varžybose, kuriose didžiaračių paspirtukų mėgėjai stengiasi aplenkti vienas kitą. Nuo 2015 m. kasmet T.Augūnas dalyvauja bent vieneriose tarptautinėse varžybose, nors išsikelia ir kitokių tikslų. Apie menkesnius žygius Tomas jau nebepasakoja, nes ant parduotuvės sienų kabantys raštai

T.Augūnas

„NUSTATYTA, KAD VAŽIUOJANT PASPIRTUKU DIRBA DAUGIAU RAUMENŲ GRUPIŲ, NEI VAŽIUOJANT DVIRAČIU AR BĖGANT.“

primena išties įspūdingas keliones paspirtuku. Pavyzdžiui, 2015 m. su žinomu keliautoju Gerimantu Statiniu paspirtuku įveikė kelią nuo Vilniaus iki Palangos – 447 km. 2016-aisiais T.Augūnas paspirtuku apvažiavo Lietuvą. 1229 km kelionė truko 15 dienų. Per parą riedėdavo po 5–6 valandas, įveikdavo vidutiniškai po 82 km (nors pasitaikė ir per 100 km), pasiekdavo vidutinį 18 km per valandą greitį. Pernai Ispanijoje nuvažiavo 850 km Šv. Jokūbo keliu į Santjago de Kompostelą. „Kai pirmąsyk paspirtuku įveikiau 100 kilometrų, taip pavargau, kad batus dar įstengiau nusiauti, o kojinių nusimauti nebepavyko“, – tvirtino T.Augūnas.

/ SUNKIAU, NEI VAŽIUOTI DVIRAČIU

Garsus Lietuvos dviratininkas Tomas Vaitkus išbandęs paspirtuką konstatavo: važiuoti juo sunkiau nei dviračiu. Žinoma, jei ne šiaip maklinėji, o važiuoji rimtai. „Nustatyta, kad važiuojant paspirtuku dirba daugiau raumenų grupių, nei važiuojant dviračiu ar bėgant“, – patikino T.Augūnas. Didžiausias krūvis tenka kojai, ant kurios stovima. Mat atsispyrus jai tenka visas kūno svoris. Tad neįmanoma visą laiką spirtis tik viena koja – kas 3–10 spyrių rekomenduojama

kojas keisti. Tačiau paspirtuku važiuoti gali absoliučiai visi – ir patys mažiausieji, ir senjorai. „Vienas jaunuolis turėjo stuburo išvaržą, tad negalėjo važiuoti dviračiu, gydytojai jam uždraudė bėgioti. Ta-

čiau vaikinas labai norėjo judėti, tad puikia alternatyva jam tapo paspirtukas, – pasakojo T.Augūnas. – Kitas atvejis, kai paspirtuką įsigijo maždaug 70 metų senolė – ant dviračio ji jautėsi nesaugiai, o štai paspirtukas tapo puikia priemone vaikytis anūkus po Vilniaus Vingio parką.“

/ TRAUMŲ IŠVENGTI NEPAVYKO

Kai maždaug prieš penkerius metus T.Krasaitis pradėjo prašyti tėvų paspirtuko, šie nenujautė, ką iš tiesų sūnus ketina su juo veikti. Tadas žinojo, kad riedlentės neišprašys,

KAINOS Paspirtukai Lietuvoje dar tik atranda savo vietą, o štai, pavyzdžiui, Amerikoje, jie yra svarbi gatvės kultūros dalis. Triukams skirtas mažaratis paspirtukas sustiprintomis silpniausiomis dalimis kainuoja 500–600 eurų, tačiau triukų meistrai paprastai perka ne visą paspirtuką, o jo dalis. Tos dalys gali būti skirtingų gamintojų. T.Krasaitis dabar turi dalių trims paspirtukams surinkti. „Paspirtukininkai perka dalis, atsižvelgdami į specifinį savo stilių. Man dažniausiai lūžta ratukai. Jų komplektas kainuoja 30–50 eurų. Praėjusį sezoną per pusmetį pakeičiau tris ratukų komplektus. Dabar radau bendrovę, kurios ratukai laiko jau metus“, – sakė T.Krasaitis. Neblogą didžiaratį paspirtuką galima įsigyti už 600–700 eurų. Yra paspirtukų plačiomis padangomis, jie skirti važinėti žiemą. Be to, galima įsigyti ir spiriamąsias roges, kuriomis galima važiuoti ir per sniegą, ir per ledą. Itin lengvi, iki 5 kg sveriantys didžiaračiai karbono paspirtukai gali kainuoti ir 2500 eurų. Paspirtukininkai mėgėjai daugiausia investuoja į ratus. Pasitaiko, kad ratai kainuoja net 5000 eurų – kaip automobilis. 61

SURF

S/LAB SENSE ULTRA 2

FUTURE AT PL AY

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

nes septyneriais metais vyresnis brolis važinėdamas ja jau buvo susilaužęs ranką. Tačiau T.Krasaičio bičiuliai įspūdingus triukus išdarinėjo paspirtuku, tad ir Tadas nutarė išmėginti šią tuomet dar ne itin populiarią transporto priemonę. Padėdamas šeimos versle Tadas susitaupė pirmajam savo paspirtukui ir diena po dienos treniruodamasis netrukus pats gebėjo atlikti triukus. Traumų, žinoma, neišvengė: buvo lūžę abu dešinės kojos kaulai, dusyk skilo uodegikaulis, buvo smarkiai išnarinęs riešą. Bet tėvai sūnaus pomėgiui jau neprieštaravo, nes Tadas nesyk nugalėjo triukinių paspirtukų varžybose. T.Krasaičio paspirtukas lengvas, mažais ratais. Jis tinka ir triukams riedlenčių parke, ir ne mažiau kvapą gniaužiantiems triukams miesto aikštėse atlikti. „Paspirtukininkai renkasi, kokius triukus daryti, – riedlenčių parke ar gatvėje. Šių dviejų stilių net paspirtukai paprastai skirtingi. Aš galiu daryti triukus ir ten, ir ten, o mano paspirtukas taip subalansuotas, kad tinka ir parkui, ir gatvei“, – sakė T.Krasaitis.

/ TRENIRUOJASI IR TREČDALĮ PAROS

Tadas treniruojasi žiemą vasarą. Šaltuoju metų laiku – uždarame riedlenčių parke klube „Kablys“. Vasarą – po atviru dangumi. Kai nereikia į mokyklą, T.Krasaičio kasdienė rutina beveik niekada nesikeičia: valandą ar pusantros jis skiria pramankštai, atlikdamas visus triukus, kuriuos moka, o paskui – dar kelias valandas naujiems triukams mo-

kytis. Ir taip po 7–8 valandas. Žiemą treniruotės trunka po 3–4 valandas. Iš pradžių skeptiškai žiūrėję į Tado pomėgį, dabar mokyklos draugai ir net mokytojai vertina T.Krasaičio talentą. Tai liudija ir triukinių paspirtukų Lietuvos čempiono apdovanojimai. Nors Tadas beveik niekada nesiskiria su paspirtuku, jis moka atlikti po keletą triukų riedlente, snieglente ir net BMX dviračiu.

TADO KRASAIČIO TRIUKAI bit.ly/krasai

ED:

NE:

GO:

ROTATE HEADLINE –.5° SO T LOWER IN PICTURE BOX. CR WORD “THING” IS CROPPED

DVIRAČIŲ SURF SPORTAS

VIRTUOZŲ SCENA Sakoma, kad 1971 m. pasirodęs dokumentinis filmas apie motosportą „On Any Sunday“ tapo didžiausia paskata BMX vėliavai iškilti. Filmo įžanginė scena, kurioje vaikiai su „Schwinn Sting-Ray“ dviračiais šėlioja bekelėje, tapo kultine ir pažadino BMX, arba kitaip – mažųjų dviračių, erą.

iesa, šio sporto šaknys šiek tiek gilesnės. Manoma, kad BMX („Bicycle MotoCross“) sportas gimė Olandijoje šeštąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį. Kai suaugusieji su motociklais ėmė lenktyniauti purve, normalu, kad vaikai ėmė daryti tą patį, tik su dviračiais. Tai prasidėjo maždaug 1957 m.

Julius Bliūdžius

„Scanpix“

/ BMX LENKTYNĖS

Kas tai? Tai greitos bekelės lenktynės mažesniais ir lengvesniais nei plento ar kalnų dviračiais. BMX dviračiai buvo kuriami varžytis purve, tačiau šiandien yra pritaikyti įvairioms trasoms. Tarptautinė BMX sporto federacija įkurta 1981 m., o 1982 m. surengtas pirmasis pasaulio čempionatas. 1993 m. BMX tapo Tarptautinės dviračių sporto federacijos (UCI) šeimos dalimi. BMX lenktynių sąsajos su motosportu – nuo kone analogiškų trasos modifikacijų iki aprangos stiliaus – išlieka labai artimos

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

DENNISAS MCCOY‘US yra vienintelis BMX dviratininkas, tais pačiais metais iškovojęs titulus „park“, „vert“ ir „flatland“ varžybose. Šis vyrukas, kuriam jau 51eri, X žaidynėse varžėsi rekordiškai ilgai – nuo 1995 iki 2015 m.

ir šiais laikais. 2003 m. BMX lenktynėms suteiktas olimpinės sporto šakos statusas. BMX dviratininkai debiutavo 2008 m. Pekino olimpiadoje, o pirmuoju olimpiniu čempionu tapo latvis Maris Štrombergas.

/ BMX „FREESTYLE“

Kaip gimė? Ėmė plisti aštuntojo dešimtmečio viduryje, kai Kalifornijos vaikėzai suprato, kad jie ir puikiai leidžia laiką, ir atrodo kietai, ir tam nebūtina lenktyniauti, pakanka išdarinėti įvairius triukus su BMX dviračiais. Bobas Haro prigalvojo dešimtis triukų, o San Diego riedlenčių parkus dviratininkai tiesiog okupavo. B.Haro 1979 m. subūrė pirmąją triukų su dviračiais komandą „BMX Action Trick Team“ ir ėmė rengti pasirodymus per motokroso bei riedlenčių varžybas. Netrukus BMX ėmė plėtotis kaip savarankiška sporto šaka. 2016 m. UCI pradėjo rengti „BMX Freestyle Park“ pasaulio taurės varžybas.

K.ROBINSONUI 2008 m. nuo „big air“ rampos pavyko pakilti į 27 pėdų (8,2 m) aukštį ir tai yra šios rungties rekordas.

2017 M. X ŽAIDYNIŲ „BIG AIR“ FINALAS bit.ly/xbigair

Etapai vyko Prancūzijoje, Kroatijoje, JAV, Kanadoje ir Kinijoje, o sezono sėkmė įtikino Tarptautinį olimpinį komitetą, kuris 2017 m. vasarą BMX „park“ paskelbė olimpine rungtimi. Ji debiutuos jau 2020 m. Tokijo olimpiadoje.

/ X ŽAIDYNĖS

Vasaros X žaidynės („X games“) startavo 1995 m. ir žaibiškai tapo kone prestižiškiausiu ekstremalaus sporto renginiu pasaulyje. Šiuo metu į žaidynių programą įeina penkios BMX „freestyle“ rungtys: „vert“, „park“, „street“, „big air“ ir „dirt“. „Flatland“ ir „downhill“ iš programos buvo išbrauktos 2004 m.

/ „STREET“

Kas tai? Nutrūktgalviškas, bet kūrybingas važiavimas pasitelkiant laiptus, turėklus, įvairius bortelius ir kitus urbanistinius elementus. Gatvės BMX dviračiai dažniausiai neturi stabdžių ir yra konstruojami taip, kad manevruoti būti kuo paprasčiau. Šie dviračiai dažniausiai turi papildomus metalinius sutvirtinimus ir yra sunkesni nei standartiniai „freestyle“ dviračiai, mat turi būti atsparūs smūgiams.

/ „VERT“

Kas tai? Tai triukai, atliekami ant dvipusės rampos. Atsirado tada, kai Devinas ir Toddas Bankai 1974 m. išbandė BMX dviračius 2,5 m aukščio riedlenčių rampoje, kurią patys įsirengė gimtajame vakarų Los Andžele.

/ „BIG AIR“

Kas tai? Šuoliai ant megarampos į X žaidynių programą buvo įtraukti tik 2006 m., tačiau ši rungtis gimė gerokai anksčiau – dešimtojo dešimtmečio pradžioje, kai M.Hoffmanas sutiko Holivudo kaskadininką Johnny Airtime‘ą ir vyrai nusprendė paeksperimentuoti su vis aukštesnėmis rampomis.

/ „PARK“

Kas tai? Vyksta riedlenčių parkuose, pusvamzdžiuose ir kituose specialiai įrengtuose objektuose. Tai lyg gatvės BMX, tik labiau struktūrizuota rungtis, gatvių kliūtis imituojant uždarame parke. Kliūtys daromos tiek iš betono, tiek iš medienos. Kad lengviau pakiltų į orą, „park“ ir „vert“ dviračiai gaminami kiek įmanoma lengvesni.

/ „DIRT“

Kas tai? Purvo trasoje dviratininkai ne lenktyniauja, o varžosi, kas įspūdingiau ir stilingiau įveiks specialiai šuoliams atlikti supiltus kalnelius, kurie sportininkus išmeta į 2–3 metrų aukštį. „Dirt“ dviračiai turi platesnes padangas nei kitų rūšių BMX dviračiai.

/ „FLATLAND“

Kas tai? Tai tarsi šokis ant dviračio, tad pasirodymai vyksta ne trasose, o aikštėse be rampų. Triukai atliekami balansuojant ant dviračio ir sukant jį įvairiose netikėčiausiose pozicijose.

KREPŠINIS SURF

pamaina DABARTINĖMS ŽVAIGŽDĖMS

Birutė Pakėnaitė

pliadisfoto.com, FIBA.com, Matas Baranauskas, Vytautas Dranginis

Šalyje, kurioje daugelio berniukų mėgstamiausias žaislas yra oranžinis kamuolys, auga nauja būsimųjų krepšinio žvaigždžių karta. Kas tie jaunimo ir jaunių rinktinių lyderiai, po metų kitų galbūt pakeisiantys Lietuvos vyrų rinktinės mohikanus?

iekvienoje rinktinėje kasmet sužiba talentai. Vieni krepšininkai blykstelėję užgęsta, kiti, pavyzdžiui, Jonas Valančiūnas, gana sklandžiai pereina iš jaunimo į vyrų krepšinį. Su Lietuvos jaunimo rinktinių vyriausiuoju treneriu Rolandu Radvila pabandėme spėti, kurie krepšininkai turi daugiausia galimybių ateityje įsitvirtinti vyrų rinktinėje. Tačiau tai, kaip jaunimui seksis tobulėti, lems daug veiksnių: žaidėjo sveikata ir charakteris (ar jis pakankamai kietas, kad atlaikytų pagundas), treniruočių procesas ir partneriai, net treneris, su kuriuo teks dirbti. „Šis pasirinkimas – tik mano nuomonė, – pabrėžė R.Radvila. – Kiti treneriai gal rinktųsi kitus favoritus.“ R.Radvilos pasiūlytiems kai kuriems krepšininkams šis sezonas – įspūdingas. Laurynas Birutis ir Arnoldas Kulboka jau debiutavo Lietuvos vyrų rinktinėje, Martynas Arlauskas su Kauno „Žalgiriu“ – Eurolygoje, Marekas Blaževičius su „Lietuvos ryto“ jaunimo komanda pateko į Eurolygos jaunimo komandų finalo ketverto varžybas. Jos vyks gegužės 17–20 dienomis Belgrade per Eurolygos finalo ketvertą.

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

L.Birutis

R.Radvila

/ RINKTINĖ IKI 20 METŲ: LAURYNAS BIRUTIS (213 CM ŪGIO CENTRAS)

R.Radvilos nuomonė: „Turi gerus antropometrinius duomenis: didelį ūgį, ilgas rankas, dideles pėdas. Kauno „Žalgirio“ dublerių komandoje dirbo pagal gerą sistemą. Buvo vienas NKL lyderių (praėjusį sezoną – vid. 17,4 taško, 9 atkovoti kamuoliai, 25,9 naudingumo koeficiento). Tipiškas centras: jaučia baudos aikštelę ir gynėją, todėl gerai užsiima padėtį, gerai žaidžia nugara į krepšį ant vadinamojo ūso, yra šoklus, pagal ūgį – judrus, gerai kovoja dėl kamuolio.“

A.Kulboka

T.Sedekerskis

/ RINKTINĖ IKI 19 METŲ: ARNOLDAS KULBOKA (205 CM ŪGIO PUOLĖJAS) IR TADAS SEDEKERSKIS (200 CM ŪGIO PUOLĖJAS)

R.Radvila: „Šie krepšininkai žaidžia toje pat pozicijoje, bet yra skirtingi. Arnoldas universalesnis – gali būti ir antrasis, ir trečiasis numeris. Tadas – daugiau lengvasis puolėjas. Arnas yra plastiškas ir judrus metikas, pataiko ir stovėdamas, ir judėdamas – net apžaidęs gynėją. Meta daug tritaškių – gal net per daug, nes kai kurie metimai skuboti. Palyginti su Tadu, silpniau ginasi. Tadas turi tvirtesnį kūną, geriau žaidžia arčiau krepšio nugara į jį, kai yra kontaktas su varžovu, gerai valdo abi rankas, todėl gali judėti į abi puses ir baigti ataką tiek kaire, tiek dešine, gerai ginasi. Tačiau nestabiliai meta tritaškius. Be to, Tadas yra itin kieto charakterio – žaidžia net su temperatūra, nepaiso skausmo.“

A.Velička

M.Arlauskas

/ RINKTINĖ IKI 18 METŲ: ARNAS VELIČKA (192 CM ŪGIO ĮŽAIDĖJAS)

R.Radvila: „Drąsus, savimi pasitikintis, iniciatyvos nebijantis imtis įžaidėjas. Atsparus išoriniams dirgikliams – jam nesvarbu, žaisti namie ar svečiuose, jo neveikia įtampa net baigiantis rungtynėms, kai sprendžiasi nugalėtojas. Gerai valdo kūną, gerai veržiasi į dešinę pusę – jį sunku sustabdyti. Stengiasi patobulėti judėdamas į kairę. Gerai jaučia situaciją, atstumą nuo gynėjo: atsitraukė – drąsiai mes į krepšį, prieis arčiau – mėgins apžaisti. Priima teisingus sprendimus ir jaučia komandos draugus, todėl puikiai skirsto kamuolį. Tai mąstantis žaidėjas. Silpnesnė jo pusė – pataikymas.“

/ RINKTINĖ IKI 17 METŲ: MARTYNAS ARLAUSKAS (197 CM ŪGIO GYNĖJAS)

R.Radvila: „Universalus krepšininkas, galintis žaisti ir pirmuoju, ir antruoju, ir trečiuoju numeriu. Gero charakterio, kovotojas – visada nori tik laimėti. Kartais gal per daug imasi iniciatyvos, tačiau itin išgyvena dėl rezultato. Turi gerą kamuolio varymo techniką, metimą ir yra itin perspektyvus. Juo jau domisi JAV universitetai. Buvo kiek sulėtėjęs progresas dėl augimo.“

KREPŠINIS

M.Blaževičius

RYŠKIAUSI ŽAIDĖJAI

Gimusieji 1997 m.: Laurynas Birutis, Martynas Echodas, Martynas Varnas. 1998 m.: Arnoldas Kulboka, Gytis Masiulis, Tadas Sedekerskis. 1999 m.: Ignas Sargiūnas, Lukas Uleckas, Arnas Velička. 2000 m.: Deividas Sirvydis, Gustas Giedraitis, Rokas Jokubaitis, Martynas Arlauskas. 2001 m.: Modestas Kancleris, Marekas Blaževičius.

DAUGIAU SKAITYKITE SPORTLANDMAGAZINE.LT

2017 M. EUROPOS JAUNIMO OLIMPINIO FESTIVALIO FINALAS bit.ly/kasisj

/ RINKTINĖ IKI 16 METŲ: MAREKAS BLAŽEVIČIUS (206 CM ŪGIO CENTRAS)

R.Radvila: „Kovingas, turi gerą kūną, yra staigus, gudrus, imlus, darbštus, jaučia situaciją, ypač gerai skaito varžovų žaidimą dviese prieš du. Galbūt tai įgimtas gebėjimas. Pagal amžių yra itin aukštas, todėl žaidžia centru, bet matau jį kaip sunkųjį puolėją. Turi minkštą riešą, tačiau mesdamas iš toliau beveik nedirba kojomis – jei jas sustiprins, taikliau mes iš bet kur. Per daug juda į dešinę pusę, per dažnai atakas baigia dešine ranka, todėl, jei sustiprins kairę ranką, bus itin pavojingas.“ * Į tam tikro jaunimo amžiaus rinktines žaidėjai įtraukti atsižvelgiant, kuriai rinktinei jie atstovavo praėjusią vasarą.

THIS IS THE CAP

SPORTAS

UŽKODUOTAS GENUOSE G.Meškonytė atstovauja Vilniaus „Kibirkšties“ komandai

Birutė Pakėnaitė

Alfredas Pliadis, Augustas Četkauskas

Būdama maža Gabija Meškonytė atkakliai stengdavosi pataikyti į žaislinį krepšį. Vėl ir vėl, rodos, niekaip nepavargdama. Ūgtelėjusi pradėjo zyzti, kad norėtų lankyti krepšinio treniruotes, nors mama, buvusi krepšininkė Gintarė Grikštaitė, tam priešinosi. Tik tėtis, žinomas komentatorius Tautvydas Meškonis, buvo neutralus ir kartais pasiimdavo dukterį į aikštę pažaisti krepšinio. Dabar Gabija – viena perspektyviausių Lietuvos krepšininkių, tikinti, kad dar vaikystėje rado savo kelią.

evyniolikmetė G.Meškonytė, galima sakyti, užaugo krepšinio salėse. Nors jai gimus mama G.Grikštaitė, buvusi legendinės Vilniaus „Kibirkšties“ puolėja, jau buvo baigusi krepšininkės karjerą, krepšinis vis tiek liko jos gyvenime. Tik kitu pavidalu – ji tapo komentatore. Todėl kone kaskart, kai mamai reikėdavo komentuoti moterų krepšinio rungtynes, į salę Aeidavo ir Gabija. Senelis Vaclovas Grikštas – irgi buvęs krepšininkas. Tėtis T.Meškonis iki šiol mėgėjiškai žaidžia krepšinį, nors dažniausiai komentuoja futbolą. „Žiūrėti krepšinio eidavau kone kas savaitę. Grįžusi namie bandydavau atkartoti judesius, įsivaizduodavau, kaip pati žaidžiu tose salėse, kaip

metu, kaip pataikau. Juolab kad to krepšinio mano vaikystėje buvo tikrai daug. Jei tėvai dirbdavo ar negalėdavau su mama nueiti į salę, krepšinį per televizorių žiūrėdavome su seneliu“, – pasakojo G.Meškonytė. Tad visiškai natūraliai ji pasirinko krepšinio treniruotes. Juolab kad penkeriais metais vyresnė pusseserė jau lankė Vilniaus krepšinio mokyklą. Tačiau pirmiausia reikėjo įveikti mamos pasipriešinimą. Pati dėl sveikatos bėdų palikusi krepšinio aikštę ir pasukusi į žurnalistiką ir komentavimą, G.Grikštaitė nelinkėjo dukteriai krepšininkės likimo. „Sportuoti pradėjau nuo plaukimo, paskui lankiau gimnastiką, bet vis tiek galiausiai atsidūriau krepšinyje, – šypsosi dabar irgi Vilniaus „Kibirkštyje“,

G.Grikštaitė tapo komentatore

KARTĄ, ATSTOVAUDAMA VYTAUTO DIDŽIOJO GIMNAZIJAI, VISUS 63 TAŠKUS PER RUNGTYNES KOMANDAI PELNĖ VIENA GABIJA.

P R E K Y B O S I R P R A M O G Ų C E N T R E “ OZ A S ”, OZO G . 1 8 , V I L N I U S P R E K Y B O S I R P R A M O G Ų C E N T R E “ A K R O P O L I S ” , K A R A L I A U S M I N D A U G O G . 4 9, K A U N A S P R E K Y B O S I R P R A M O G Ų C E N T R E “ A K R O P O L I S ” , TA I K O S P R . 6 1 , K L A I P Ė D A

KREPŠINIS KREPŠINIS

sunkiąja puolėja, penkiais centimetrais žemesnė duktė yra atakuojančioji gynėja ar lengvoji puolėja. „Kartais su mama pasikalbame apie tuos laikus, kai ji pati dar žaidė. Tada viskas buvo kitaip. Labiausiai stebina pasakojimai apie tai, kad penkiolikametės krepšininkės vienos skrisdavo į Rusiją, SSRS rinktinę, vienos pačios didmiestyje ieškodavo, kur yra treniruočių bazės. Gal dėl to jos anksti subrendo. Dabar mums viskas paprasčiau: atveža, paima, apgyvendina“, – lygino G.Meškonytė. Mama Gabijai yra artimiausias žmogus, kuriam išpasakoja ir daugelį savo paslapčių. Tačiau, jei reikia, mama ir griežtesnį žodį pasako. Atskirai gyvenantis tėtis T.Meškonis – labiau draugas, su kuriuo smagu leisti laiką ir daryti mažas nuodėmes, kai mama nemato.

/ NE DARBAS, O MALONUMAS Gabija su savo tėvu T.Meškoniu kurioje praėjusiame amžiuje žibėjo jos motina, žaidžianti G.Meškonytė. – Mama porą metų atkalbinėjo, prašė nesirinkti krepšinio, bet viskas mano gyvenime sukosi tik aplink jį. Tad išprašiau, kad leistų bent porą kartų per savaitę nueiti, kol galiausiai mečiau kitus užsiėmimus ir likau tik krepšinyje.“

nusipirko išsvajotąjį „iPhone“. Laimėjusi 1x1 turnyrą Gabija irgi gavo pinigų, už kuriuos įsigijo Maltos bišoną Mažių. Mama priešinosi dar vienam augintiniui namuose, kuriuose jau buvo katė, tačiau dabar Mažius – itin geras ne tik Gabijos, bet ir jos mamos draugas.

/ UŽDARBIS – TELEFONUI IR ŠUNIUI

Ištikimiausi Gabijos sirgaliai, neabejotinai, – tėvai ir senelis. Drauge jie – ir teisingiausi kritikai. „Senelis ar pusseserė mane visada stengiasi tik pagirti. O tėvai kaip tik pasako ir pastabų, nes abu supranta krepšinį“, – pasakojo G.Meškonytė. Gabijos mama G.Grikštaitė profesionaliai žaidė, kai duktė dar buvo negimusi, tad ši nematė jos žaidžiančios. Ir vaizdo įrašų beveik nelikę – tik nublukusios nuotraukos. 187 cm ūgio G.Grikštaitė žaidė lengvąja ar

Gabija džiaugiasi kiekviena aikštėje praleidžiama minute. „Jai reikia žaidimo su kamuoliu. Tai ir nuostabiausia – aikštėje ji nedirba, ji žaidžia ir mėgaujasi. Bet jei nepasiseka, tuomet visiems aplinkui būna labai sunku“, – dar prieš kelerius metus, pasakodama apie talentingą dukterį, išdavė jos mama G.Grikštaitė. Kartą, atstovaudama Vytauto Didžiojo gimnazijai, visus 63 taškus per rungtynes komandai pelnė viena Gabija. „Laimėjome, regis, 63:61. Kūno kultūros mokytojas sakė imtis iniciatyvos, nes kitoms nesisekė, tad ir ėmiausi“, – pasakojo G.Meškonytė. Talentingą 182 cm ūgio puolėją netruko pastebėti moterų komandų treneriai. Penkiolikos ji debiutavo Lietuvos moterų krepšinio lygoje – tapo Vilniaus „Jaunųjų talentų“ puolėja, o po poros sezonų persikėlė į „Kibirkštį“. Šiai atstovauja jau trečią sezoną ir yra viena jos lyderių. Užpernai rudenį G.Meškonytė buvo pakviesta ir į Lietuvos moterų krepšinio rinktinę. Dar žaisdama „Jaunuosiuose talentuose“ talentinga krepšininkė užsidirbo pirmąjį atlyginimą. Tiesa, pinigai buvo nedideli, mokami kaip stipendija, tačiau paauglė tąsyk pirmąkart pasijuto savarankiška ir, neklausdama tėvų leidimo, už tuos pinigus

/ IR SIRGALIAI, IR KRITIKAI

Nors iš dalies pasirinko mamos kelią – krepšinį, studijuoti Gabija vis dėlto nutarė ne žurnalistiką, kurioje sukasi abu tėvai. Vilniaus Gedimino technikos universitete G.Meškonytė studijuoja finansų inžineriją. „Turėjau minčių apie žurnalistikos studijas, – neneigė žinoma krepšininkė. – Bet nutariau, kad šeimoje užtenka dviejų žurnalistų. Juolab, pamaniau, kad kitoje šalyje būtų sunku dirbti žurnalistu. Todėl pasirinkau tokias studijas, kur reikia mokėti matematiką. Ir man tai labai įdomu.“ Gabija apsisprendė kol kas likti Lietuvoje ir nesirinkti studijų JAV, nors tėvai ir labai skatino ten vykti. „Amerika – kaip loterija: gali būti labai gerai, o gali būti niekam nereikalingas“, – įsitikinusi G.Meškonytė. Jos tikslas – krepšinio aikštėje būti reikalingai. Žaisti iki nukritimo. „Taip, žaisdama aš dabar gaunu pinigų, tad, galima sakyti, tai mano darbas. Bet ne! Vis dėlto tai joks darbas. Tai tiesiog malonumas“, – tvirtino viena perspektyviausių Lietuvos krepšininkių.

DAUGIAU SKAITYKITE SPORTLANDMAGAZINE.LT

SUSIPAŽINK SU GABIJA MEŠKONYTE bit.ly/meskon

TINKLINIS SURF

KRYŽKELĖJE PASUKO

TINKLINIO KELIU

Dominykas Genevičius

Christianas Peochas

Prieš kone 20 metų aukštas ir sportiškas šiaulietis Arvydas Mišeikis iškart krito į akį sporto mokyklų treneriams. Dar vienas perspektyvus krepšininkas? Šįkart ne. Nors sukti į krepšinį pagundų buvo, A.Mišeikis pasirinko ne tokią populiarią sporto šaką Lietuvoje – tinklinį. Ir ne tik pasirinko, bet tapo vienu geriausių šio šimtmečio Lietuvos salės tinklininkų.

„Nieko nežinojau apie tinklinį, bet kai lankiau Šiaulių Gytarių vidurinės mokyklos penktą klasę, bendraklasio draugas, kuris treniravosi tinklinį ir žaidė pas trenerį Valerijų Gundajevą, pasiūlė man prisijungti prie „chebros“ ir pažiūrėti, kaip seksis. Taip viskas ir prasidėjo“, – savo pirmąją pažintį su tinkliniu prisiminė A.Mišeikis. Lietuvoje populiarumu išsiskiria krepšinis ir futbolas, bet A.Mišeikio jie nesudomino. „Kitų sporto šakų nelabai teko išbandyti. Futbolo nelankiau, o su krepšiniu buvo tokia įdomi istorija: ateinu į pirmą treniruotę, pasižiūriu, kad žaidžia penki prieš penkis, o dar 50 žmonių sėdi ant suolo ir laukia savo eilės. Man tai pasirodė labai keista. Galbūt išgąsdino konkurencija ir nusprendžiau, kad tai ne man”, – prisipažino 30-metis tinklininkas. Profesionalo karjerą A.Mišeikis pradėjo gana anksti. Vos baigęs 12 klasių jis pasirašė sutartį su Kipro klubu. „Kad iš tinklinio valgysiu

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

„KAD IŠ TINKLINIO VALGYSIU DUONĄ, SUPRATAU PO PIRMŲJŲ DVEJŲ PROFESIONALIAME TINKLINYJE PRALEISTŲ METŲ.“ duoną, supratau po pirmųjų dvejų profesionaliame tinklinyje praleistų metų. Supratau, kad nesu toks blogas tinklininkas. Nors dar buvau gana jaunas, pamačiau, kaip žaidžia kiti, ir supratau, jog turiu didelį potencialą. Susiradau gerą agentą ir mano karjera pradėjo eiti į priekį. Tuomet jau buvo aišku, kad tinklinis bus mano pragyvenimo šaltinis“, – pasakojo žaidėjas. A.Mišeikis yra išbandęs ir Lietuvoje sparčiai išpopuliarėjusį paplūdimio

tinklinį. Jie su Arūnu Kirsniu 2004 m. tapo pasaulio jaunių (iki 18 m.) paplūdimio tinklinio čempionais. „Prisiminimų iš paplūdimio tinklinio yra ir blogų, ir gerų. Visos jaunystės vasaros praleistos ant smėlio. Teko dalyvauti daug Europos ir pasaulio jaunių bei jaunimo čempionatų. Žinoma, labiausiai į atmintį įstrigo laimėtas pasaulio jaunių čempionatas Italijoje. Tai buvo visiškas kosmosas. Mus lydėjo sėkmė, o vėliau čempionato metu įgavome gerą formą. Buvo tiesiog pasaka“, – šypsodamasis prisiminimais dalijosi A.Mišeikis. Nepaisant sėkmingos karjeros ant smėlio, tuo metu didelių perspektyvų Lietuvoje nebuvo, o žaidimas salėje A.Mišeikiui buvo malonesnis. Jam teko žaisti net vienuolikoje skirtingų komandų aštuoniose šalyse – Lietuvoje, Kipre, Belgijoje, Rumunijoje, Italijoje, Austrijoje, Prancūzijoje ir Lenkijoje. Tiek Italijoje, tiek Lenkijoje, tiek Prancūzijoje tinklinis itin populiarus ir labai aukšto lygio.

KARJERA

Klubai: 2003–2006 m. Šiaulių „Elga-Master Idea-SM Dubysa“ 2006–2007 m. Nikosijos „Apoel“ (Kipras) 2007–2008 m. „VC Duvel Puurs“ (Belgija) 2008–2009 m. Konstantos „Tomis“ (Rumunija) 2009–2010 m. Ravenos „Porto“ (Italija) 2010–2011 m. Konstantos „Tomis“ (Rumunija) 2011–2012 m. Insbruko „Tirol“ (Austrija) 2012–2013 m. Avinjono „Volley-Ball“ (Prancūzija) 2013–2014 m. „Rennes Volley 35“ (Prancūzija) 2014 m. Kelcų „Effector“ (Lenkija) 2014–2017 m. „Rennes Volley 35“ (Prancūzija) 2017–2018 m. Galacio „C.S. Arcada Galati“ (Rumunija) Laimėjimai: 2004 m. – pasaulio jaunių (iki 18 m.) paplūdimio tinklinio čempionas (su Arūnu Kirsniu). 2006 m. – geriausias Lietuvos čempionato puolėjas. 2009 m. – Rumunijos čempionas ir taurės laimėtojas. 2009 m. – CEV iššūkio taurės trečios vietos laimėtojas. 2012 m. – Austrijos čempionas. 2013 m. – antras pagal rezultatyvumą Prancūzijos čempionato žaidėjas. 2014 m. – išrinktas tarp trijų geriausių Prancūzijos lygos puolėjų.

Skaudžiausiai A.Mišeikiui susiklostė karjeros etapas Italijoje, kai 2010-aisiais, pačioje sezono pabaigoje, patyrė rimtą čiurnos traumą. Tinklininkas iki šiol dėkoja gydytojui Daliui Barkauskui už suteiktą pagalbą, padėjusią greitai grįžti į aikštelę. Nuo 2012-ųjų (su metų pertrauka Lenkijoje) A.Mišeikis rungtyniavo Prancūzijoje ir išbandė savo jėgas vienoje stipriausių Europos nacionalinių lygų. „Žaidimas Prancūzijoje man davė labai daug. Įgijau daug patirties. Nepasakyčiau, kad Prancūzija buvo svajonių šalis. Kai 2012 m. pasira-

šiau sutartį su Prancūzijos „Avignon Volley-Ball“ klubu, Europoje tuo metu buvo prasta padėtis, ypač finansinė. Šiuo aspektu Prancūzija yra labai patraukli, todėl tuo metu pasirinkimo didelio ir nebuvo“, – teigė A.Mišeikis 2017–2018 m. sezoną A.Mišeikis pradėjo aukščiausiojoje Prancūzijos lygoje su „Rennes Volley 35“ komanda, bet sezonui įpusėjus persikėlė į Rumuniją – Galacio „CS Arcada“ klubą. Reno klubas Prancūzijos elite yra tarp autsaiderių, tuo tarpu Galacio ekipa Rumunijoje yra viena stipriausių, ji taip pat dalyvavo antrame pagal pajėgumą Europos turnyre – CEV taurėje. Kaip ir kiekvienoje profesionalioje sporto komandoje, didžiąją laiko dalį suryja kelionės, rungtynės ir treniruotės, todėl daug laisvalaikio A.Mišeikis neturi. „Praktiškai laisvo laiko nėra, nes

tenka labai daug keliauti. Važiuojant į Rumunijos čempionato rungtynes autobuse tenka praleisti 10–12 valandų. Kitą laiką suryja treniruotės. Kai atvykau į Rumuniją, iš viso net treniruotis nebuvo kada, visas laikas bėgo arba lėktuve, arba autobuse. Jeigu tik būtų laisvo laiko, ir Rumunijoje rasčiau ką veikti, bet svarbiausias mano laisvalaikis yra buvimas su šeima“, – kalbėjo A.Mišeikis. Per savo, kaip salės tinklininko, karjerą jis yra tapęs Austrijos ir Rumunijos čempionu, laimėjo Rumunijos taurę, o Europos tinklinio klubų taurės varžybose yra užėmęs trečią vietą. „Mano tikslai visada yra tokie patys. Kad ir kur žaisčiau, visur noriu laimėti. Šiuo metu galvoju apie trofėjus Rumunijoje. Daug ir sunkiai dirbu, treniruojuosi, todėl tikiuosi, kad dar laukia daug pergalių, – pridūrė A.Mišeikis. – Konkrečių svajonių neturiu. O jeigu tokių turėjau, tai jos jau išsipildė. “

ANT SURFBANGOS

LIETUVOJE siaučia

VANDENLENČIŲ VIRUSAS

Gediminas Žygelis

Vytautas Dranginis, Danas Danulis Macijauskas, Asmeninio arch.

Vandenlentės, arba angliškai „wake board“, – tai sportas, kuriame ypatingas dėmesys skiriamas kūrybai ir laisvei. Čia išnyksta aiški riba tarp pradedančiojo ir „profo“, kiekvienas iš naujo atranda savo galimybių ribas.

videšimto amžiaus aštuntąjį dešimtmetį atsiradusi dinamiška ir ekstremali sporto šaka šiuo metu yra viena sparčiausiai populiarėjančių sporto šakų visame pasaulyje. Tiesa, savo sportininkams ir žiūrovams atrasti reikėjo laiko, bet pastaruosius penkerius metus ir mūsų šalyje jaučiamas didelis susidomėjimas. Vienas po kito kuriasi vandenlenčių parkai, norinčiųjų išmokti plaukti vis daugėja ir tai tampa panašu į masinę psichozę. Žinoma, gerąja prasme. Profesionalių mūsų šalies vandenlenčių sporto atstovų pavyzdžiu užsikrėtė ir garsūs Lietuvos žmonės – „radistas“ Rolandas Mackevičius, aktoriai Leonardas Pobedonoscevas ir Mantas Stonkus, televizijos laidų vedėja Gintarė Gurevičiūtė ir kiti. Tiesa, jie dar neprilygsta jau daugelį metų ekstremaliu sportu užsiimančiam Mindaugui Ponomariovui. „Žiemą daug laiko praleidžiu su snieglente, o vandenlentė yra puiki alterna-

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

VIENAS PO KITO KURIASI VANDENLENČIŲ PARKAI, NORINČIŲJŲ IŠMOKTI PLAUKTI VIS DAUGĖJA IR TAI TAMPA PANAŠU Į MASINĘ PSICHOZĘ. ŽINOMA, GERĄJA PRASME. tyva vasaros metu, – sakė televizijos laidų vedėjas ir aktorius M.Ponomariovas. – Plius tam tikrus triukus ant sniego atlikti labai skauda, o vandenyje daug drąsiau. Mėgstu plaukti ir jėgos aitvaru, bet ne visada turiu laiko nulėkti prie jūros, o į vandenį įlįsti visada norisi, tada puikiai pravėdinu galvą, išsikraunu fiziškai ir emociškai. Turiu daug pažįstamų, kurie į vandenlenčių sportą žiūri labai rimtai. Tai daugiau nei sportas, tai gyvenimo būdas.“ Ši posakį, kad tai ne tik sportas, bet

ir gyvenimo būdas, šimtu procentų gali patvirtinti Lietuvos vandenlenčių čempionė Agnesė Satavičiūtė, kuri šiuo metu sezonui ruošiasi Tailande, bet atėjus tinkamiems orams sugrįš į Lietuvą ir taps vandenlenčių parko nuolatine gyventoja. „Mane visada žavėjo ekstremalus sportas, jeigu gyvenčiau ne Lietuvoje, tai tikrai būčiau banglentininkė, – puikia nuotaika tryško A.Satavičiūtė, ne tik pati sportuojanti, bet dar dirbanti ir trenere. – O su vandenlente nereikia vaikytis bangų, vėjo, turiu porą laisvesnių valandų – ir aš jau parke. Vandenlenčių parkuose atsiveria begalybė. Čia gali pabūti gamtoje, pasportuoti, išsivalyti mintis. Būni visada įdegusi, graži, laiminga ir kartu sieki užsibrėžtų tikslų, turi perlipti per save, o juk visi žino, ką tai reiškia. Man labai džiugu, kad Lietuvoje daugėja žmonių, pamilstančių šį sportą. Ir jie įvairaus amžiaus. Aš pati vandenlente mokiau plaukti vos penkerių metų berniuką.“ Vandenlentės žavi ir dar vieną ekstremalaus sporto gerbėją Mantą

EKSTREMALAUS SPORTO „PAMIŠĖLIAI“ ATSKLEIDŽIA SAVO TOP VIETAS LIETUVOJE MINDAUGAS PONOMARIOVAS

televizijos laidų vedėjas, aktorius

Neturiu mėgstamiausio vandenlenčių parko. Kai esu Vilniuje, turiu du variantus. Lekiu į „Wake Inn“, nes čia yra trys sistemos. Vienoje gali mokyti draugą, kuriam tai pirmas kartas, kitose pats gerai išsitaškyti, pasimankštinti ir gerai praleisti laiką. Kitas variantas – „Wake Spot“. Čia švariausias ir skaidriausias vanduo, ežeras apsuptas miško, o man, kaip mėgstančiam gamtą, tai suteikia savito jaukumo. Mano draugai lekia į „WakeWay“, nes šiuo metu tai didžiausias parkas Vilniuje ir Lietuvoje. Pats dar neišbandžiau. Kodėl? Matyt, dar ne laikas (juokiasi). Nėra svarbu, kur plaukti, svarbiausia, kad tai darydamas „kaifuotum“. Šią vasarą bus atidaryta įdomi vieta Palangoje. Tikiuosi ten apsilankyti! Žemgulį-Funk. Prieš dešimt metų vandens stichiją pamėgęs klaipėdietis išmaišė daugybę pasaulio, tačiau sugrįžta ir į Lietuvą, o čia nepraleidžia progos čiuožti kartu su savo draugais. „Sąlygos Lietuvoje tikrai neblogos, daug gražių ir jaukių ežerų, kurie puikiai tinka šiam sportui. Vienintelis minusas – trumpas sezonas, ant lentos galima stovėti nuo balandžio iki spalio. Mane šis sportas sužavėjo tuo, kad jis lengvai pasiekiamas. Parkai įsikūrę kiekvienoje apylinkėje. Gali rinktis skirtingas lokacijas, kurios yra unikalios ir turi savo šarmo. Juk tai puiki pramoga, kuri stiprina kūną, leidžia judėti ir aktyviai leisti laisvalaikį“, – pasakojo profesionalus sportininkas ir teisėjas M.Žemgulis-Funk, kiekvienam rekomenduojantis išbandyti šį sportą.

MANTAS ŽEMGULIS-FUNK sportininkas, treneris, teisėjas

Norėčiau išskirti keletą mėgstamiausių ir unikaliausių vietų. Pirmenybė atitenka „WakeWay“, nes tai didžiausias parkas, kuris puoselėjamas sporto profesionalų, todėl čia keliami aukšti standartai. Žinoma, kiti parkai nenusileidžia unikaliomis pramogomis ar išskirtinėmis figūromis. Norėčiau paminėti „Wake Inn“, kuris pirmasis Lietuvoje atsivežė pripučiamų kliūčių ruožą, o viena iš lokacijų įsikūrusi pačiame Klaipėdos miesto centre. Dar vienas unikalus parkas slypi girių apsuptyje Molėtuose. Manau, niekas neužpyks, jei „Flip Point“ parką pavadinsime gražiausiu visoje Lietuvoje. Paskutinis, bet tikrai ne prasčiausias, – „Wake Village“. Jis pasitinka ramia aplinka, kurioje galima atsipalaiduoti po plaukimo. Ne viską ir pačiam yra tekę aplankyti, bet noriu pasidžiaugti kylančia vandenlenčių sporto kultūra Lietuvoje.

AGNESĖ SATAVIČIŪTĖ sportininkė, trenerė

„Lietuvoje susidomėjimas sparčiai auga, plėtra įsibėgėja. Veikla greitai išmokstama, todėl puikiai tinka geram laiko praleidimui su draugų kompanija ir lygiai taip pat mėgstama sportininkų, kurie siekia tobulėti ir geresnių rezultatų. Siūlyčiau nelikti abejingiems ir išbandyti šį unikalų sportą. Net ir kasdien užsiimdamas vandenlenčių sportu gali išbandyti kažką naujo – pirmas apsisukimas, sudėtingesnis triukas ar šuolis per trampliną. Kad ir kokio lygio vandenlentininkas esi, visada gali tobulėti“, – sakė ir treneriu dirbantis pašnekovas.

Tiesiai prie mėgstamiausio parko. Žinoma, kad „WakeWay“. Čia yra pačios geriausios sąlygos tobulėti. Nesakau, kad kiti parkai blogi, bet laikas, praleidžiamas ant vandens ratu, gerokai pailgėja. Čia mažiau eilių, parkas visada atnaujinamas, kokybiškos figūros, daug draugų, plaukiančių kartu. Tada man patinka „WakeField“ Kazlų Rūdoje, o dar labai laukiu naujojo parko atidarymo Palangoje. Nuotaikos puikios, parkų tik daugėja, kokybė gerėja, daugėja ir galinčiųjų išmokyti. O oras juk parke nesvarbus!

ANT SURFBANGOS

VISI LIETUVOJE esantys VANDENLENČIŲ PARKAI Parkas: „Wake Inn“, Vilnius Vieta: Ežeraičių g. 2, Avižienių sen., Vilniaus r. Kaina: 15–45 €

Parkas: „Wake Park“, Birštonas Vieta: Karalienės Barboros al., Birštonas Kaina: 10–40 €

Parkas: „WakeWay“, Vilnius Vieta: Ežero g. 13, Nemėžis, Vilniaus apskr. Kaina: 15–35 €

Parkas: „Splash Miami“, Marijampolė Vieta: Poilsio g. 44, Marijampolė Kaina: 10–40 €

Parkas: „Splash“, Vilnius Vieta: M.Zdiechovskio g. 27, Sudervės km., Vilniaus r. Kaina: 12–45 €

Parkas: „Fox Spot“, Šiauliai Vieta: Meškerių g., Šiauliai Kaina: 10–35 €

Parkas: „Wake Spot“, Vilnius Vieta: Balžio g. 31, Vilnius Kaina: 12–40 €

Parkas: „Liberty Beach“, Tauragė Vieta: Paberžiai, Tauragės sen., Tauragės r. sav. Kaina: 10–27 €

Parkas: „Z Spot“, Zarasai Vieta: Salos g. 4, Zarasai Kaina: 10–35 €

Parkas: „WakePond“, Anykščiai Vieta: Kelias 121, tarp Anykščių ir Troškūnų Kaina: 12–32 €

Parkas: „Dock7“, Kaunas Vieta: Tiesioji g. 1, Noreikiškės, Ringaudų sen., Kauno r. sav. Kaina: 17–45 €

Parkas: „Cable Park“, Mažeikiai Vieta: Pavenčių g., Mažeikiai Kaina: 30–35 €

Parkas: „Wake Up“, Kaunas Vieta: Raudondvario pl. 161A, Kaunas Kaina: 9–36 €

Parkas: „VIVI Wake“, Druskininkai Vieta: M.K.Čiurlionio g. 113, Druskininkai Kaina: 10–48 €

Parkas: „Wake B1“, Užusaliai Vieta: Užusalių tvenkinys, Kauno apskr. Kaina: 8–32 €

Parkas: „VIVI Wake“, Alytus Vieta: Dailidės ež., Alytus Kaina: 10–48 €

Parkas: „Wake B1“, Jonava Vieta: Jonavos miesto pirmasis tvenkinys Kaina: 8–32 €

Parkas: parkas Širvintose Vieta: Kalnalaukio g., Širvintos Kaina: 7–26 €

Parkas: „Wake Inn“, Klaipėda Vieta: Kooperacijos g. 9, Klaipėda Kaina: 15–45 €

Parkas: parkas Pakapėje, Šiauliai Vieta: Pakapė, Šiaulių apskritis Kaina: 15–24 €

Parkas: „Wakerparkis“, Palanga Vieta: Liepojos pl. 1D, Palanga Kaina: 15–40 €

Parkas: „WakeField“, Kazlų Rūda Vieta: Armališkės, Marijampolės apskr. Kaina: 12–30 €

Parkas: „Infinity“ vandens parkas, Dovilai Vieta: Gargždų g., Dovilai, Klaipėdos r. sav. Kaina: 20–30 €

Parkas: „WakePark“, Kupiškio r. Vieta: Aukštupėnų k., Kupiškio r. Kaina: 7–30 €

Parkas: „Wake Village“, Klaipėdos r. Vieta: Gribžinių kaimas, Klaipėdos r. Kaina: 30–40 €

Parkas: „313“, Palanga Vieta: Mokyklos g. 82, Užpelkiai, Klaipėdos apskr.

DAUGIAU SKAITYKITE SPORTLANDMAGAZINE.LT

Parkas: Aukštatyris, Klaipėdos apskr. Vieta: Patyrio kaimas, Endriejavas, Klaipėdos apskr. Kaina: 30–35 € Parkas: „Wake Inn“, Svencelė Vieta: Svencelė, Klaipėdos r. Kaina: 15–45 € Parkas: „Flip Point“, Molėtai Vieta: Turgaus g., Molėtai Kaina: 12–39 €

LIETUVOS VANDENLENČIŲ ČEMPIONATAS bit.ly/bmxbets

Parkas: „Elev8 Cable Park“, Vievis Vieta: Trakų g. 37, Keliakiemis, Vievio sen. Kaina: 12–45 €

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

OʼNEILL HYPERFREAK 170% STRETCH

OʼNEILL HYPERDRY

ULTRASONIC WELDED HYPERSEAMS

BURIAVIMAS

buriavimo PILIGRIMĖ

Birutė Pakėnaitė

Andrius Petrauskas/Red Eye Fotografija, Asmeninio arch.

Septynios valandos jachtoje ant vandens. Vėjyje. Lietuje. Kiaurai permirkus. Tiesiog sėdint ir laukiant, kol sąlygos varžyboms bus palankios. Tačiau turėdama tikslą geriausia Lietuvos buriuotoja Viktorija Andrulytė labai nesiblaško: „Taip, kartais susimąstau, ką aš čia veikiu, bet tokios mintys greitai praeina.“

ą tikslą ji, rodos, turėjo nuo dešimties, kai pirmą kartą įlipo į jachtą. Vaikiškai mažytę, bet nevaikiškai sudėtingą „Optimist“ klasės. Neturėdama daug patirties ir įgūdžių Viktorija turėjo tai, ko išugdyti neįmanoma – pajautimą ir nuovoką. Tad smulki neaukšta mergaičiukė, kurią su abiem vyresnėmis seserimis ir dar keliomis draugėmis į buriavimą atviliojo kaimynės giminaitis, iškart pradėjo plaukti taip, kad pralenkė ir vyresnes, ir labiau patyrusias. Iškart laimėjo atranką Lietuvoje ir išvyko į pirmąjį savo Europos čempionatą Lenkijoje. Vyresnės seserys ir draugės iš jachtos netrukus išlipo ir į ją nebegrįžo. O Viktorija liko. Iš pradžių pramogai, nes treneriai viliojo ne tik sunkiomis treniruotėmis, bet ir žaidimais. Vėliau – jau paauglė – pradėjo siekti savo tikslų. O šie – labai konkretūs: patekti į olimpines žaidynes, laimėti pasaulio čempionatą. Tai nėra tiesiog svajonės. Balandį 26-ąjį gimtadienį švęsianti V.Andrulytė žino, kad yra pajėgi su „Laser Radial“ klasės jachta ir būti grei-

VIKTORIJA TIESIOG GIMUSI BURIUOTI. NUO PIRMŲJŲ TRENIRUOČIŲ, NET NETURĖDAMA ĮGŪDŽIŲ, PATIRTIES IR SUPRATIMO, KAIP VISKAS VEIKIA, JI IŠKART PAJUTO JACHTĄ. čiausia pasaulyje, ir iškovoti kelialapį į 2020 m. olimpinį Tokiją, ir netgi jame buriuoti įspūdingai. Tik reikia sulaukti palankaus vėjo.

/ JEI EITI, TAI IKI GALO

Su garsiausia Lietuvos buriuotoja Gintare Volungevičiūte-Scheidt V.Andrulytė treniravosi mažai – kai Viktorija jau buvo visavertė varžovė, dešimčia metų vyresnė Gintarė išvyko gyventi ir treniruotis į Italiją. Tad net tuomet, kai 2008 m. Pekine Gintarė iškovojo

olimpinį sidabrą, ne ji buvo V.Andrulytės įkvėpėja. „Labiau žavėjausi Pekine auksą laimėjusia amerikiete Anna Tunnicliffe. Tiesiog vienoje stovykloje kelias dienas drauge treniravomės ir man padarė įspūdį jos darbas, nusiteikimas, motyvacija. Vien tam, kad išvyktų į Pekiną, Anna turėjo įveikti sunkią atranką Amerikoje. Žiūrėjau daug Annos vaizdo įrašų, ji labai motyvuojančiai kalbėdavo, jos nusiteikimas buvo maksimalus: jei eiti, tai iki galo, o ne tiesiog eiti“, – pasakojo V.Andrulytė. Viktorija – irgi tokia. Ji nemėgsta stabčioti. Jei ko nors imasi, nemeta pradėjusi. „Turiu stiprią valią. Kaip nusiteikiu, kokį sprendimą priimu – taip ir darau. Jei nori kažko pasiekti, turi nesimėtyti“, – įsitikinusi buriuotoja. Tačiau momentų, kai buriavimo atrodė per akis, kai imdavo stigti motyvacijos, pasitaikė ne kartą. Pirmąsyk, kai prieš Pekino žaidynes, matyt, dėl pinigų stygiaus, jauni buriuotojai nebuvo siunčiami į pasaulio ir Europos čempionatus. Vėliau, kai pati iškovojusi mūsų šaliai

kelialapį į 2016 m. Rio de Žaneiro žaidynes Viktorija pralaimėjo atranką Lietuvoje G.Scheidt ir į olimpiadą neišvyko. Laimėti tąsyk turėjo mažai galimybių, nes ir treniravosi palyginti mažai – rengėsi baigti kineziterapijos bakalauro studijas Lietuvos sporto universitete, tad per naktis sėdėjo prie knygų. Bet juodžiausi penki mėnesiai buvo pernai, kai viskas atrodė įgrisę iki gyvo kaulo, kai gydėsi treniruoklių salėje gautą traumą, kai jautėsi pervargusi ir fiziškai, ir emociškai. „Tada maniau, kad su buriavimu baigta. Bet pailsėjau ir supratau, kad noriu toliau sportuoti“, – prisipažino Viktorija.

nuotykiai

/ JACHTĄ PAJUTO IŠ KARTO

Jos talentas buriuoti – ne tiek įgytas, kiek įgimtas. Nors, žinoma, didelės reikšmės turėjo ir tai, kad daug laiko praleido ant vandens. Be to, Kauno sporto mokyklos „Bangpūtys“ treneriai siekė, kad net jauni buriuotojai vyktų į stipriausias varžybas. „Plaukėme gale, bet matėme, kokio lygio yra pajėgiausi pasaulio buriuotojai, ir stengėmės į juos lygiuotis“, – pasakojo V.Andrulytė. Tai padėjo tobulėti, bet apskritai Viktorija tiesiog gimusi buriuoti. Nuo pirmųjų treniruočių, net neturėdama įgūdžių, patirties ir supratimo, kaip viskas veikia, ji iškart pajuto jachtą. „Man paprasta matyti situaciją, kas vyksta aplinkui, sudėlioti taktiką. Per daug nesigilindama tiesiog jaučiu, kaip viskas turi būti. Jei silpnas vėjas, esu

viena greičiausių“, – tvirtino buriuotoja. Štai čia ir yra esmė: lietuvė sunkiai pralenkiama esant silpnam vėjui, bet pučiant stipriam turi gerokai mažiau galimybių. Tiesiog jos kūnas toks, kad fiziologiškai, net būdama fiziškai stipri ir ištverminga, ji nepajėgi įveikti aukštesnių ir sunkesnių varžovių. Viktorijos ūgis 166 cm, svoris – 58–60 kg. Norėdama būti visavertė priešininkė, V.Andrulytė turėtų sverti bent 64 kg. Ji neslepia: vis stengiasi priaugti svorio, bet tai nėra lengva – organizmas nepasiduoda.

Pučiant stipriam vėjui šlapi ir sušalę buriuotojai po kelias valandas jachtoje ant vandens laukia varžybų. Nors vilki pripučiamas liemenes, būna ir išties pavojingų situacijų. Viena tokių Viktorijai nutiko Nidoje, kai ji apsivertė ir jachtos stiebas įstrigo marių dugne. Burės krito ant jos ir V.Andrulytė buvo rimtai supanikavusi, mat prie pavojingos situacijos prisidėjo ir mažų patalpų baimė. Tačiau buriuotojai pavyko sėkmingai išnerti. Buriuojant Tenerifėje kilo uraganinis vėjas – liepta grįžti į krantą. Kita Lietuvos buriuotoja Milda Eidukevičiūtė apsivertė su jachta ir neįstengė jos atversti, tad paliko. Treneris Linas Eidukevičius jachtą pabandė atversti ir giku (įstrižu skersiniu burės apatiniam kraštui tvirtinti) gavo į galvą, kurioje atsivėrė 12 cm ilgio žaizda. Kartą iškritusi iš apsivertusios jachtos (atversti neturėjo galimybių, nes iškrito švertas) Viktorija stipriai banguojant vandenyje mirko apie 20 minučių – niekas jos nematė. „Svarbiausia tokiose situacijose likti šaltakraujiškam“, – patarė V.Andrulytė.

SURF

Oâ&#x20AC;&#x2122;Neill Re-Issue A BLAST FROM THE PAST.

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

BURIAVIMAS DAUGIAU SKAITYKITE SPORTLANDMAGAZINE.LT

GERIAUSIA 2017 M. LIETUVOS BURIUOTOJA VIKTORIJA ANDRULYTĖ bit.ly/andruly

„O jei dar pasakau, kad auginsiu svorį, jis man automatiškai nukrinta“, – juokėsi V.Andrulytė. Todėl dėl svorio trūkumo per stiprų vėją lietuvė neturi net teorinių galimybių būti tarp pirmaujančių buriuotojų, nors ir techniškai, ir taktiškai joms nenusileidžia. „Tačiau ir per stiprų vėją aš neatplaukiu gale, kaip turėčiau. Dažniausiai būnu per vidurį arba arčiau priekio, jei bangos ne per didelės ir nereikia daug inercijos. Visokio vėjo pasitaiko ir aš visada turiu galimybių“, – tvirtino Viktorija. Būtent todėl ji įsitikinusi, kad turi galimybių kada nors tapti pasaulio čempione. Šį tikslą pasiekti realu ne tik sulaukus palankaus silpno vėjo – užtenka ir sudėtingų sąlygų, kai itin daug lemia suvokimas, kas dedasi aplinkui, ir gebėjimas valdyti jachtą pasąmoningai. Tas sudėtingas sąlygas kuria besisukantis vėjas ar srovė, kai būtina numatyti ir vėjo kryptį, ir bangą, ir srovę, kai sprendimą reikia priimti akimirksniu, nes per sekundę viskas gali pasikeisti. Šiemet rugpjūtį prasidės atranka į Tokijo olimpines žaidynes. Viktorija tiki, kad jose tikrai plauks, nes į Rio olimpiadą kelialapį Lietuvai jau iškovojo, tik jis vėliau teko G.Volungevičiūtei-Scheidt.

nežino galutinio tvarkaraščio. Buvo, kad viešbučiuose gyveno ir devynis mėnesius per metus. Lagamine – 14 kg sverianti buriavimo apranga, tad mieloms namus primenančioms smulkmenoms vietos nelieka. „Toks gyvenimas tikrai vargina. Ypač prastai jautiesi, kai esi išsekęs fiziškai ir emociškai – varžybos yra nuolatinė emocinė įtampa. Juk prieš kiekvieną startą – o jų per vienas varžybas yra mažiausiai dešimt – organizmas jaučia stresą. Pavargsti

„TURIU STIPRIĄ VALIĄ. KAIP NUSITEIKIU, KOKĮ SPRENDIMĄ PRIIMU – TAIP IR DARAU. JEI NORI KAŽKO PASIEKTI, TURI NESIMĖTYTI.“

/ JEI NAMIE, TAI ANT LAGAMINŲ

Buriavimas – V.Andrulytės profesija, kuriai ji atiduoda itin daug. Su tuo niekada nesusidūrusiam sunku suprasti, ką reiškia gyventi ant lagaminų. Viktorija suskaičiavo, kad šiemet užsienyje treniruodamasi ir varžydamasi praleis bent pusmetį. O gal ir ilgiau, nes dar

STEBĖK YOUTUBE.COM/WATCH?V=SQAL0-OWKV0 FACEBOOK.COM/VIKTORIJA.ANDRULYTE INSTAGRAM.COM/VICTORIA_SAILOR/

taip, kad nieko nebenori. Pernai po varžybų Maljorkoje buvau antra, bet net nelaukiau apdovanojimų ceremonijos – norėjau kuo greičiau skristi namo“, – pasakojo buriuotoja. Geriausiai ji pailsi būdama viena, kai niekas netrukdo, kai gali ramiai klausytis muzikos ar skaityti knygą. Dėl žudančio tvarkaraščio Viktorija sustabdė treniravimo sistemų magistro studijas Lietuvos sporto universitete, bet šiemet ar vėliausiai kitąmet ketina jas baigti, nes niekada nesustoja pusiaukelėje. Dėl savo sportinių tikslų ji kol kas viena. „Žinoma, norėtųsi rasti savo žmogų, bet tai įvyks savaime. Dabar man labai patinka būti vienai, nes mano tikslas – pakliūti į olimpines žaidynes. Tas tikslas mane labai veža“, – neslėpė V.Andrulytė.

BURIAVIMAS

Ė: N O J A V S I S U I Ž IŠ SIP IL D

E J O I G N A B A R P S A M I GY V EN

E J O T H JAC

Kas būtų, jeigu atsisakytumėte visų įsipareigojimų, išeitumėte iš darbo, pakeltumėte bures ir leistumėtės į nuotykius su visiškai nepažįstamu žmogumi?

Marta Vasarik

sailing-lavagabonde.com

š Vakarų Australijos kilusi Elayna Carasau (24) dirbo muzike vienoje Graikijos kelionių įmonių, kai šalia atsidūrė iš jos gimtojo žemyno kilęs ir ką tik gyvenime staigų posūkį padaręs Riley Whitelumas (33). 1984 m. gimęs jaunas vyras užaugo Pietų Australijoje, Adelaidėje lankė internatinę mokyklą, vėliau įstojo į universitetą, bet jį metė, nes vakarėliai ir kiti pašaliniai dalykai jam buvo svarbesni nei studijos.

/ KIEKVIENA PRADŽIA SUNKI

Riley gyvenimas nebuvo rožėmis klotas – pragyvenimui jis užsidirbo sunkiu darbu naftos platformoje, o gyvenimas nykiomis sąlygomis jam suteikė gerą progą pataupyti pinigų. Per aštuonerius metus jis sukaupė santaupų savo pirmajai jachtai įsigyti. 2013 m. rado tinkamą burlaivį Italijoje. „Jachta „Puer Apuliae“, kurią vėliau pervadinome „La Vagabonde“, kainavo apie 100 tūkst.

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

Australijos dolerių. Iki tada, kol įsigijau pirmąją jachtą, buvau sukaupęs tik 10 valandų buriavimo pamokų“, – šypteli Riley, buriavimo pagrindų ieškojęs „Google“ ir „Youtube“.

/ KAI SVAJONĖ TAMPA VERSLU

Iš Italijos R.Whitelumas keliavo į Graikiją. Čia sutiko būsimąją savo kelionių kompanionę ir mylimąją Elayną ir pateikė jųdviejų gyvenimą pakeitusį siūlymą. Bebaimė mergina nutarė griebti jautį už ragų ir sutiko. Kelionėse ji daugiausia fiksuodavo įvykius, todėl jos pagrindine užduotimi tapo tinklaraščių turinio, tinklalapio ir „Youtube“ vaizdų parengimas. Iš pradžių to reikėjo norint informuoti artimuosius, bet vėliau ši veikla tapo savotišku verslo projektu, dabar padedančiu finansuoti keliones. „Youtube“ klipai šiai įsimylėjėlių porai uždirba iki 4 tūkst. dolerių. Jų kanalą seka daugiau kaip 360 tūkst. žmonių, o vaizdo įrašai peržiūrėti daugiau kaip 56 milijonus kartų. Be to, iš gerbėjų jie nuolat gauna aukų (www.patreon.com).

/ LAUŽO MITUS

Elayna ir Riley nori sugriauti iliuziją, esą buriavimas prieinamas tik privilegijuotiems turtuoliams. Jie gavo tūkstančius gerbėjų laiškų, kuriuose žmonės dėkoja už įkvėpimą ir rašo, kad patys pradėjo buriuoti. Spalvingas ir nuotykių kupinas gyvenimas po burėmis kažkam gali atrodyti nepasiekiama svajonė, bet jauni nuotykių ieškotojai teigia, kad kiekvienas gali šitaip keliauti aplink pasaulį. Riley pataria iš pradžių prisidėti prie buriuotojų komandos ir dirbti jų labui.

ĮSPŪDINGI SKAIČIAI

Elayna ir Riley abiem laivais nukeliavo daugiau kaip 41 tūkst. jūrmylių ir apsilankė 45 valstybėse.

„Tada atpuola laivo savininką kamuojantys rūpesčiai. Taip galima keliauti pigiau ir būti laisvesniam, nuolat sutikti naujų žmonių, o panorėjus bet kada be didelių problemų pasitraukti“, – savo tinklaraštyje rašo keliautojas.

„ŠIO GYVENIMO BŪDO MES NEKEISTUME Į JOKĮ KITĄ – GYVENAME JŪROJE IR KELIAUJAME TEN, KUR VĖJAS MUS NEŠA.“

/ ATVIROS JŪROS BAIMĖ

Buriuojant nutinka įvairių situacijų. Toks gyvenimas įvairus ir įdomus, bet kartais būna itin sunkus. Elaynai plaukimas per vandenyną tapo vienu didžiausių išbandymų. „Kadangi Europoje orai subjuro, nutarėme keliauti į pietus. Kelionė iš Gibraltaro į Kanarų salas truko penkias dienas. Toliau buriavome į Žaliojo Kyšulio salas, tam prireikė septynių dienų. Šios dvi ilgesnės kelionės buvo neblogas pasiruošimas. O tada išaušo diena, kai pradėjome plaukti per Atlanto vandenyną. Neturėjome nė mažiausio supratimo, nuo ko pradėti, tad papildžiau atsargas ir sekiau orų prognozes. Buvau labai nervinga“, – prisipažino Elayna. Anot jos, likimas ir stiprus vėjas buvo jų pusėje, todėl atplaukus į Karibus buvo galima tiesiog didžiuotis savimi.

/ MARGAS BURIUOTOJŲ DIENORAŠTIS

Riley kaip apie ypatingą potyrį pasakoja apie Ramiojo vandenyno pietuose esančioje Niujės saloje 2016 m. rugpjūtį patirtus įspūdžius: „Gulėjome lovoje ir klausėmės, kaip kuprotieji banginiai bendrauja dainuodami. Tai buvo taip arti. Retkarčiais pakaitomis vienas iš banginių išnirdavo pakvėpuoti. Tai buvo visiškai neįtikėtina patirtis!“

jo į kitą valtį. Pavojų didino beveik 40 mazgų stiprumo vėjas ir nepalankios oro sąlygos. Su pakrantės apsaugos pagalba incidentas baigėsi laimingai.

/ DRĄSIAI SVAJOJA

Nuotykis, kuris prasidėjo 2014-ųjų pabaigoje, pasiekė kulminaciją 2016 m. rugsėjį – milžiniška sėkmė „Youtube“ pasitarnavo naujam, beveik 14 metrų ilgio ir net milijoną dolerių kainavusiam laivui atsirasti. Prancūzijos įmonėje „Outremer“ pagamintas laivas buvo pakrikštytas „La Vagabonde II“. Jauna pora naują laivą gavo susiklosčius palankioms aplinkybėms. Pirmą kartą tokią jachtą jie pamatė prie Venesuelos – tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Riley iš karto užsinorėjo tokios pat, bet Elayna manė, kad jos

Pasitaikė ir ekstremalių įvykių. 2016 m. gegužės mėnesį netoli Galapagų salų nuotykių ieškotojai buriuodami susidūrė su piratais. Riley prisimena šį įvykį kaip labai įtemptą situaciją. O Elayna, kuri tuo metu slėpėsi laivo triume, prisipažino, kad jos gyvenime tai buvo pats baisiausias nutikimas. Laimingai susiklosčius aplinkybėms buriuotojai nuo besiartinančių piratų sugebėjo pabėgti ir išsigelbėti. 2017 m. pabaigoje jauniems žmonėms laimingai baigėsi incidentas Graikijos salyne, kai jų inkaro grandinė įsipainio-

mylimasis tiesiog didelis svajotojas. Buriuotojas parašė įmonės „Outremer“ įkūrėjams ir sužinojo, kad įmonė jau seniai stebi jų kelionę ir jaudinasi dėl jų nuotykių. Pabendravę ir sutvarkę reikalus jie tapo naujos prabangios jachtos savininkais. Pinigų pirkiniui sukaupė pardavę seną jachtą, iš „Youtube“ klipų reklamų, sirgalių ir iš dalies – iš įmonės paramos. Naujosios jachtos burės buvo pakeltos 2017 m. vasario mėnesį. Iki dabar abiem laivais nuplaukta daugiau kaip 41 tūkst. jūrmylių ir apsilankyta 45 valstybėse. „Šio gyvenimo būdo mes nekeistume į jokį kitą – gyvename jūroje ir keliaujame ten, kur vėjas mus neša“, – socialinėje žiniasklaidoje bangas kelianti įsimylėjėlių pora lieka ištikima savo svajonėms.

STEBĖK SAILING-LAVAGABONDE.COM FACEBOOK.COM/SAILINGLAVAGABONDE GOO.GL/2XG2TR

BURIAVIMAS SURF

SPORTAS –

NE LOTERIJA

uriavimas buvo užkoduotas J.Bernoto genuose, mat buriavo abu Juozo tėvai. Ir šiuo metu jo treneris yra tėvas Gintautas Bernotas.

Būdamas 23-ejų tapote pirmuoju Lietuvos burlentininku, iškovojusiu kelialapį į olimpines žaidynes. Kaip manote, kiek šiam rezultatui pasiekti prireikė darbo, o kiek sėkmės?

2012 m. J.Bernotas tapo pirmuoju Lietuvos burlentininku, patekusiu į olimpines žaidynes. Londone jis iškovojo dvyliktą vietą. 2016 m. jis Lietuvai atstovavo ir Rio de Žaneire, kuriame liko 26-tas.

Prireikė dešimties metų darbo. Sakyti, kad sportininkas kažką iškovojo ar laimėjo sėkmės dėka, yra ne tik kvaila, bet ir rodo didžiulę nepagarbą, nes viskas pasiekiama darbu. Vieni tą darbą padaro greičiau ir geriau, kiti –

AUGINTINIAI

Karina Sėrikova

Vytautas Dranginis, asmeninio arch.

Burlentės 28-erių kauniečiui Juozui Bernotui – ir darbas, ir hobis, ir apskritai gyvenimo būdas. Dvejų olimpinių žaidynių dalyvis tikina, kad sportas nėra loterija – čia pergalės pasiekiamos sunkaus ir ilgo darbo, užsispyrimo bei užsibrėžtų tikslų siekimo dėka.

Namie Juozui ir Gilijai draugiją palaiko du katinai: Uma, pavadinta aktorės Umos Thurman garbei, ir Jogis – jo vardo kilmė siejama su joga, kuria užsiima Juozo žmona.

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

„SAKYTI, KAD SPORTININKAS KAŽKĄ IŠKOVOJO AR LAIMĖJO SĖKMĖS DĖKA, YRA NE TIK KVAILA, BET IR RODO DIDŽIULĘ NEPAGARBĄ, NES VISKAS PASIEKIAMA DARBU.“ Juozas su žmona Gilija

„SPORTUI TENKA ATIDUOTI VISĄ SAVE, TAČIAU NEPAISANT TO NET LAISVALAIKIU BURLENTĖS NIEKUR NEDINGSTA. LABIAUSIAI PATINKA PLAUKTI JŪROJE TARP BANGŲ, TODĖL KAI TIK TURIU LAISVO LAIKO IR BŪNA TINKAMOS SĄLYGOS, STOJU ANT BURLENTĖS.“

galbūt ne taip greitai, tačiau sportas nėra loterija. Viename interviu teigėte, kad buriavimas yra tapęs jūsų gyvenimo būdu. Kuo galite paaiškinti tokią aistrą šiam sportui? Sportui tenka atiduoti visą save, tačiau nepaisant to net laisvalaikiu burlentės niekur nedingsta. Labiausiai patinka plaukti jūroje tarp bangų, todėl kai tik turiu laisvo laiko ir būna tinkamos sąlygos, stoju ant burlentės. Priminkite, kada apskritai atsistojote ant burlentės. Buriavo abu mano tėvai, todėl ir mane nuvedė į dabartinę Kauno sporto mokyklą „Bangpūtys“. Tuomet išmokau buriuoti „Optimist“ klasės laiveliu ir nepraėjus metams lipau ant burlentės, nes norėjau daugiau greičio, daugiau ekstremalumo ir įdomumo.

Jūsų žmona Gilija – kineziterapeutė ir jogos instruktorė. O koks jūsų požiūris į jogą? Gal užsiimate ja drauge?

Ar burlenčių sporte egzistuoja mados? Ar dalyvaudamas varžybose kreipiate dėmesį į savo stilių?

Yra labai daug jogos rūšių, tačiau Gilijos treniruotės yra unikalios. Jos treniruotės vedamos ne tik jogos pozų, bet ir kineziterapijos (gydymo judesiu) principu. Kadangi ji yra kineziterapeutė, visada padeda išspręsti nuo didelių krūvių atsiradusias problemas. Be to, jos treniruotėse nėra religijos, reikalavimų gyvenimo būdui, visi tiesiog susirenka gerai praleisti laiką ir sveikai pajudėti. Manau, klasikinė joga ne man, bet tai, ką daro mano žmona, nestatydama nieko į rėmus, man yra naudinga. Dažnai sportuojame kartu, taip pat darome ir jogos pratimus.

Mados labiau pasireiškia būnant ant kranto. Vandenyje svarbiausia jaustis patogiai, tačiau galima pasirinkti savo mėgstamų spalvų aprangą, priderinti ją prie inventoriaus, burės. Esate ne tik buriuotojas, bet ir automobilių „Ford Escort“ klubo prezidentas, lenktyniaujate automobiliais, mėgstate jėgos aitvarus, važinėjate ledrogėmis. Kaip viską spėjate? Ir kuris iš šių laisvalaikio užsiėmimų artimiausias jūsų širdžiai? Nespėju. Automobilis stovi garaže ir laukia pavasario. Jėgos aitvaru išmokau plaukti, tačiau tuo viskas ir baigėsi, neužkabino. Stengiuosi sudalyvauti ledrogių varžybose, kai tik pasitaiko proga, bet žiemos trumpos, o aš daug laiko praleidžiu išvykose. Dabar stengiuosi koncentruotis tik į treniruotes. Prasiblaškyti kartais nulekiu į kartodromą, o vasarą – ant vandenlentės Kauno mariose.

Kaip manote, kokia jūsų sėkmingos karjeros paslaptis? J.Bernotas jau dalyvavo dvejose olimpinėse žaidynėse

Paslapčių čia nėra, tai sunkus ir ilgas darbas, užsispyrimas ir užsibrėžtų tikslų siekimas. Prie to labai daug prisidėjo mano tėvas – treneris Gintautas.

DAUGIAU SKAITYKITE SPORTLANDMAGAZINE.LT

DONATO KATKAUS ATMINIMO BURLENTININKŲ VARŽYBOS bit.ly/katmara

STEBĖK YOUTUBE.COM/WATCH?V=EKAROQ5IT6K FACEBOOK.COM/THUNDERLTU14 INSTAGRAM.COM/JUOZASBERNOTAS/

BURIAVIMAS SURF

BLAIRAS TUKE‘AS UŽSIDĖS TRIGUBĄ BURIUOTOJO KARŪNĄ?

Keilit Aedma

Helly Hansen

Blairui Tuke‘ui, 28-erių buriuotojui iš Naujosios Zelandijos, pastarieji metai buvo tikrai magiški – nuo Rio olimpinio aukso iki Amerikos taurės (angl. America's Cup) laimėjimo. Dabar šešiskart pasaulio čempionas dalyvauja buriavimo varžybose aplink pasaulį „Volvo Ocean Race“. Tiesą sakant, 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse garbingai iškovotas „49er“ buriavimo klasės aukso medalis nebuvo pirmasis B.Tuke‘o olimpinis trofėjus, nes 2012 m. Londono žaidynėse kartu su komandos draugu Peteriu Burlingu pavyko laimėti sidabrą. Visus metus iki Rio olimpinių žaidynių jų komanda dominavo tarptautinėje buriavimo arenoje, laimėdama Tarptautinės buriavimo federacijos (ISAF) Pasaulio buriavimo taurės regatas prieš olimpines varžybas

ir „Trofeo Princesa Sofia“ regatą. Tuo pat metu jis dar dalyvavo Amerikos taurės pasaulio serijoje su „Emirates Team New Zealand“ komanda. B.Tuke‘as pareiškė, kad jie buriuoja ir dalyvauja varžybose ne dėl prizų, tačiau už atliktą darbą sulaukiamas pripažinimas yra itin malonus.

/ JACHTA KITOKIA, BET PRINCIPAI TIE PATYS

Prieš buriavimo pasauliui svarbų įvykį – „Volvo Ocean Race“ lenktynes – B.Tuke‘as prisidėjo prie Ispanijos komandos

JIE BURIUOJA IR DALYVAUJA VARŽYBOSE NE DĖL PRIZŲ, TAČIAU UŽ ATLIKTĄ DARBĄ SULAUKIAMAS PRIPAŽINIMAS YRA ITIN MALONUS. MAPFRE. Jis prisipažino, kad jachta kitokia, bet buriavimo principai tie patys. „Keli sau tikslą priversti laivą judėti kiek galima greičiau, dirbdamas diena iš dienos visiškai be poilsio. Tai ypač jaudina“, – sakė jis žinių kanalui CNN. Vien dalyvauti šioje regatoje – viena didžiausių daugelio atviros jūros buriuotojų svajonių, o ką jau kalbėti apie pergalę šiose varžybose. Ar tikrai B.Tuke‘as bus pirmasis pasaulio buriuotojas, kuriam pavyks laimėti olimpinį auksą, Amerikos taurę ir dar ilgiausių bei sunkiausių pasaulyje sporto varžybų – „Volvo Ocean Race“ apdovanojimą? Atsakymą sužinosime birželio mėnesį.

HELLY HANSEN „ÆGIR RACE“

Ægir Race

Buriuotojai itin vertina „Helly Hansen“ gaminius dėl jų aukštos kokybės, patvarumo ir patogumo.

mumą užtikrinantys atšvaitai ir signalinis kapišonas atitinka SOLAS reikalavimus.

Gaminių serija „HH Ægir Race“ tinka idealiam buriavimui atviroje jūroje. „Ægir Race“ gaminiuose naudojami stiprūs ir patvarūs, tačiau lengvi trijų sluoksnių „Helly Tech®“ audiniai, kurių membrana pasižymi didžiausiu atsparumu vandeniui. Priglundantys modeliai suteikia didžiausią galimą judesių laisvę, o aukšta apykaklė bei veido kaukė apsaugo net sudėtingomis oro sąlygomis. Geriausią mato-

„Ægir H2Flow“ tarpsluoksnis sukurtas profesionaliems buriuotojams, kurių aktyvumas kinta taip pat greitai, kaip keičiasi aplinkos temperatūra. Pirminis tarpsluoksnio uždavinys – suteikti šilumą, o „H2Flow“ sistema padeda lengvai pašalinti perteklinę šilumą. Tarpsluoksnis, atstumiantis vandenį, greitai išdžiūsta, todėl jį galima dėvėti kaip viršutinį aprangos sluoksnį.

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

H2Flow

HELLYHANSEN.COM

,ç¸

KUOMET NEGALI PASIRINKTI ORO SĄLYGŲ, RINKIS PROFESIONALIĄ APRANGĄ

PASIRINK SAUGIĄ APRANGĄ, KURIA PASITIKI IR DĖVI MAPFRE KOMANDA VOLVO OCEAN RACE VARŽYBOSE.

BLAIR TUKE/ VAIRININKAS/ MAPFRE KOMANDOS NARYS VOLVO OCEAN RACE VARŽYBOSE

PLAUKIMAS

Į PLATELIUS –

PLAUKTI IR NEŠTI STATINĘ Paskutinį liepos šeštadienį jau 37 kartą plaukimo entuziastai rinksis į Platelius ir grybšniais matuos didžiausio Žemaitijos ežero vandenis.

Vyrai ir moterys varžosi vienuolikoje amžiaus grupių. „Kiekvieną apdovanojame, suvenyrą įteikiame, sertifikatą išrašome“, – kiekvienam parodomu dėmesiu džiaugėsi P.Valutis. Savo jėgas trumpesnėje ar ilgesnėje distancijoje gali bandyti kiekvienas, tik sveikatą prieš tai pasitikrinti būtina. Plaukikų saugumu rūpinasi didelis gelbėtojų būrys – bemaž 15 valčių sudaro gelbėtojų flotilę. „Kiekvieną maratoną pavežam po kelis, kurie nebegali išplaukti“, – atskleidė V.Buivydas. Tarp maratono dalyvių galima pamatyti ir žinomų veidų. Pavyzdžiui, čia visada išvysi buvusią plaukikę Birutę Statkevičienę, kuri ne tik pati dalyvauja, bet

Per keturis dešimtmečius Platelių maratonas įgijo ištikimų dalyvių būrį. Pasak „Žalgirio“ sporto draugijos prezidiumo nario Petro Valučio, kasmet čia susirenka ne mažiau kaip pusantro šimto dalyvių, o būna ir arti dviejų šimtų, pasiryžusių įveikti 1,8 arba 3,5 km nuotolius. Beje, porą metų siūlyta plaukti 7 km nuotolį – per visą Platelių ežerą. „Dalyvavo gal 12–14 žmonių. Bet labai sudėtinga apsauga buvo“, – kodėl šis plaukimas netapo tradicija, paaiškino V.Buivydas.

REKORDAI

Lina Daugėlaitė

Organizatorių

eveik prieš keturis dešimtmečius Platelių plaukimo maratoną pradėjo plateliškis Eugenijus Bunka ir tuo metu veikusios sporto draugijos „Nemunas“ pirmininkas Plungėje Benas Čiutys. Paskutinis liepos savaitgalis pasirinktas neatsitiktinai – tuo metu Lietuvoje galima tikėtis gerų orų. Dažniausiai taip ir būna, nors organizatoriai prisimena ir vėsesnių vasarų. Bet kad ir kaip ten būtų, oras nė karto nenutraukė šventės. „Svarbu, kad vanduo būtų ne vėsesnis nei 17 laipsnių, nes vandens temperatūrai esant 15–16 laipsnių plaukti 3,5 km nuotolį jau būtų pavojinga sveikatai“, – paaiškino Vaclovas Buivydas, Platelių „Žalgirio“ jachtklubo direktorius.

čia atsiveža ir savo auklėtinių. Atvyksta ir svečių iš užsienio – nuo kaimyninės Latvijos iki Amerikos. Atvykusiam iš toliausiai kasmet įteikiamas specialus prizas. Organizatoriai pasirūpina, kad veiklos turėtų visi – ne tik patyrę plaukikai, bet ir gausiai čia suvažiuojantys svečiai. Senjorams rengiamas 300 m plaukimas, galima dalyvauti 100 m masiniame plaukime. O dalyvauti tokiose rungtyse, kaip alaus statinės nešimas ar virvės traukimas vandeny, tikrai linksma. Kaip ir lenktyniauti bent kiek ant vandens besilaikančiomis priemonėmis: dubenimis, vonelėmis, čiužiniais ir panašiai – čia jau kiekvieno skonio ir fantazijos reikalas.

PLATELIŲ PLAUKIMO MARATONAS bit.ly/plateli

Nė vieno maratono nepraleido Antanas Guoga (g. 1948 m.) iš Kauno. Vyriausias dalyvis – Stasys Grigas (g. 1941 m.) iš Marijampolės. Jauniausias dalyvis – pernai maratone dalyvavęs Liutauras Songaila (g. 2006 m.) iš Klaipėdos.

TRIATLONAS SURF

GELŽINIS SIEKIA TAPTI

GELEŽINIU ŽMOGUMI

Karina Sėrikova

Rokas Lukoševičius, Asmeninis arch.

Ignas Gelžinis neslepia: jei tektų rinktis dalyvauti automobilių lenktynėse ar vienomis sunkiausių triatlono varžybų tituluojamų „IronMan 70.3“ pasaulio čempionate, jis sėstų prie automobilio vairo. Bet greitu metu tokia proga nenusimato, todėl 27 metų profesionalus lenktynininkas visas jėgas sutelkęs į „IronMan“ finalą, kuris vyks šių metų rugsėjo pradžioje Pietų Afrikoje.

gnas juokais save vadina reklamos auka, mat „IronMan 70.3“ triatlono varžybomis susidomėjo perskaitęs apie tai straipsnį žurnale. „Važiavome į automobilių lenktynes Belgijoje ir man į akis krito straipsnis apie šias varžybas. Perskaičiau ir užsikabinau. Nuo tos dienos nutariau pabandyti sudalyvauti „IronMan 70.3“ ir pradėjau ruoštis“, – pasakojo lenktynininkas, kurio gyvenimą socialiniuose tinkluose galima sekti įrašius grotažymes #SvajonesNeturiSavaitgaliu.

/ DĖL „IRONMAN 70.3“ MOKĖSI PLAUKTI

Visų pirma norint dalyvauti triatlono varžybose Ignui teko išmokti plaukti.

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

„Negaliu sakyti, kad visai nemokėjau plaukti – galėjau nuplaukti kokius 50 m, tačiau po tokio atstumo pavargdavau. Iš pradžių perplaukti baseiną keturis kartus man atrodė tiesiog neįmanomas dalykas“, – prisipažino vaikinas, kuris šiuo metu lengvai įveikia 1,5 km distanciją. I.Gelžinis tikina, kad būtent mokymasis plaukti pareikalavo daugiausia jėgų ir sunkiausiais momentais vertė savęs klausti, dėl ko jis išsikėlė tokį tikslą. „Internete žiūrėdavau geriausių plaukikų plaukimo įrašus ir analizuodavau jų techniką. Pagerinti techniką padėjo ir individualus juodas darbas, ir treneriai. Nuplaukti pusantro kilometro – nelengvas iššūkis. Net

TITULAI Igno pasiekimai automobilių sporte išties įspūdingi: jis tris kartus yra laimėjęs 1000 km lenktynes, taip pat yra „Porsche Carrera Cup“ GB“ „ProAm1“ kategorijos čempionas, FIA instituto jaunųjų lenktynininkų akademijos Europos atrankos nugalėtojas, „Porsche Cup Challenge Central Europe“ vicečempionas bei triskart Lietuvos kartingo čempionato nugalėtojas.

ir praėjus porai metų nuo tada, kai pradėjau mokytis plaukti, vis dar negaliu pasakyti, kad esu gerai įvaldęs techniką. Yra kur tobulėti“, – teigė pašnekovas.

/ TRENIRUOTĖS REIKALAUJA DAUG LAIKO

Kadangi Ignas ne tik lenktyniauja, tačiau ir dirba pardavimo vadybininku, varžyboms vaikinas ruošiasi prieš arba po darbo. „Pasiruošimas „IronMan 70.3“ reikalauja daug laiko. Kartais padarau ir dvi treniruotes: ir prieš darbą, ir po. Namie turiu vadinamąjį skausmo kambarėlį, kuriame minu velotreniruoklį, pakilnoju svarmenis, bet

„NUPLAUKTI PUSANTRO KILOMETRO – NELENGVAS IŠŠŪKIS. NET IR PRAĖJUS PORAI METŲ NUO TADA, KAI PRADĖJAU MOKYTIS PLAUKTI, VIS DAR NEGALIU PASAKYTI, KAD ESU GERAI ĮVALDĘS TECHNIKĄ.“

labiausiai patinka sportuoti klube, kur atlieku jėgos treniruotes bei balansinius pratimus, ir bėgioti lauke. Taip po truputį tobulėju, bandau save atrasti, pajausti, kas man labiausiai tinka“, – apie savo treniravimosi įpročius pasakojo kaunietis.

„Tiesiog labai užsispyriau. Pamažu pradėjau dalyvauti Lietuvos triatlono taurės varžybose. Ten pastebėjau, kad norėčiau tą dalyvį pavyti, galėčiau tą dalyvį aplenkti, ir taip mane pradėjo įtraukti ši veikla. Tad pabandęs save Lietuvos triatlono taurėje nuo 2016-ųjų pabaigos pra/ SVARBU UŽSISPIRTI dėjau rimtai ruoštis „IronMan 70.3“ Patekimas į „IronMan 70.3“ finalą po atrankos varžyboms, o kai 2017 m. rugpjūtį varžybose Estijoje patekau į maždaug pusantrų metų treniruočių pasaulio finalą, apsisprendžiau savo Ignui siejasi su viena Keistuolių teatro daina, kurios žodžiai skamba taip: laisvalaikį skirti šiam tikslui“, – tikino pašnekovas. „Tik svarbu labai norėti, pasistengti ir tikėti.“

TELKINIUOSE

TENISAS

TENISO VIRTUOZAS

ROGERIS FEDERERIS 36 metų šveicarą Rogerį Federerį pažįsta net tie, kurie nesidomi tenisu. Nereikėtų tuo stebėtis, nes šio žmogaus karjera itin ryški. Šių metų vasarį į pasaulio reitingo viršūnę sugrįžęs R.Federeris laimėjo net 20 Didžiojo kirčio serijos turnyrų: aštuonis kartus triumfavo Vimbldone, šešis atvirajame Australijos čempionate, penkis atvirosiose JAV pirmenybėse ir vieną atvirajame Prancūzijos čempionate. Titulų sąrašas atrodo begalinis, R.Federerio laimėjimai įspūdingi, bet jų pasiekti galima tik sunkiai dirbant. R.Federeris, kaip profesionalas, tvirtai stovi ant žemės – tiek bendraudamas su žiniasklaida, tiek aikštėje jis sudaro šilto žmogaus įspūdį. Dėl natūralaus ir laisvo būdo atrodo, tarsi jis sklęstų aikštėje iš vienos vietos į kitą minimaliais, lengvais judesiais. Tačiau tuo pat metu jis valdo visą aikštę ir visada užima gerą poziciją. Bet taip buvo ne visada. Pradėjęs lankyti teniso treniruotes jis elgėsi kaip maištininkas ir buvo linkęs palaidyti raketę.

JIS BUVO LYG ENERGIJOS KAMUOLYS, VISADA PASIRUOŠĘS IŠMĖGINTI JĖGAS TIEK SU TĖVAIS, TIEK SU MOKYTOJAIS. / NERAMUS ENERGIJOS KAMUOLYS

Nors R.Federeris pirmą kartą raketę į rankas paėmė būdamas trejų, žaisti pradėjo nuo šešerių metų, o rimtu užsiėmimu tenisas tapo tada, kai jam suėjo aštuoneri. Iš pradžių tai buvo greičiau papildomas hobis, nes didžiausia R.Federerio aistra buvo futbolas.

Keilit Aedma

Nike

Vaikystėje jis buvo linksmas ir žaismingas berniukas, rodėsi, turintis neišsenkančias energijos atsargas. Jį buvo sunku atitraukti nuo sporto, ypač nuo žaidimų su kamuoliu. Jis buvo lyg energijos kamuolys, visada pasiruošęs išmėginti jėgas tiek su tėvais, tiek su mokytojais. Ir mokyklos direktorius pripažįsta, kad su šiuo vaiku nebuvo lengva – berniukas buvo emocionalus ir nenustygo vietoje, nuolat bruzdėjo. Jo jaunystės draugai sako, kad su Rogeriu niekada nebūdavo nuobodu. Kartu pridaryta išdaigų, o raketės skraidydavo aikštėje į visas puses. Už tai juos bausdavo bėgimo ratais ar siųsdavo namo.

/ ŽMONĖS KEIČIASI

Nutrūktgalviškumas turėjo įtakos R.Federerio polinkiui staiga įsikarščiuoti, nors dabar, matant ramų ir tvirtą žaidėjo būdą, sunku tuo patikėti. Vis dėlto vienas buvęs Rogerio treneris prisimena jį kaip mažąjį velniuką, kuris

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

nevengė aikštėje mėtyti rakečių, šaukti, keiktis, bet niekada nemokėjo susitaikyti su pralaimėjimu arba prieš jį laimėtu gražiu tašku. Kartą jaunasis tenisininkas iš piktumo pasislėpė po teisėjo kėde, iš po kurios buvo sunku jį išvilioti. Arba štai sykį po vieno mačo jį vežusiam tėvui neliko nieko kita, kaip ištempti Rogerį iš automobilio ir įkišti jo galvą į sniegą, kad vaikinas nusiramintų.

NEPAISANT GANA SOLIDAUS TENISO ŽAIDĖJO AMŽIAUS BEI TRAUMŲ 2018-IEJI R.FEDERERIUI ATNEŠĖ DVIDEŠIMTĄJĮ DIDŽIOJO KIRČIO TURNYRO TITULĄ. Sporto psichologas Chrisas Marcolas padėjo Rogeriui padaryti esmines išvadas, susiimti ir aikštėje elgtis drausmingai. Labai svarbų vaidmenį keičiant R.Federerio elgesį turėjo buvęs jo treneris Peteris Carteris. Tragišką trenerio mirtį Rogeris sunkiai išgyveno, pasikeitė jo elgesys, ypač aikštėje.

/ STIPRUS NET IR PO TRAUMŲ

Jaunasis R.Federeris galėjo pykti arba būti labai nusivylęs, bet jis niekada nenorėjo nusileisti. Jo karjeroje buvo

BENDROS TRENIRUOTĖS SU RIČARDU BERANKIU

pakilimų ir nuopuolių, bet atsidavimas ir meilė tenisui jį visada sugrąžindavo į aikštę. Nors 2008-aisiais jį alino mononukleozė, 2013 m. buvo sužeista nugara, o 2016 m. operuotas kelis, ilgai užtruko reabilitacija, bet teniso dievai jį visada saugojo. Nepaisant gana solidaus teniso žaidėjo amžiaus bei traumų 2018ieji R.Federeriui atnešė dvidešimtąjį Didžiojo kirčio turnyro titulą. Šį titulą jis laimėjo būdamas 36 metų ir 173 dienų amžiaus. Vyriausias laimėtojas – 37erių Kenas Rosewallas, kuris būdamas tokio amžiaus laimėjo Australijos atvirąjį turnyrą. Regis, R.Federeris dar nemąsto apie savo karjeros pabaigą. Ir kodėl turėtų? Nerimauti turėtų jo konkurentai, nes jis mėgaujasi buvimu aikštėje labiau nei kada nors anksčiau, o tai įrodo, kad sportininkas konkurentams dar kurį laiką ketina pateikti iššūkių. R.Federeris sako: „Aš laimingas, kad dar žaidžiu, esu sveikas, vis dar žaidžiu gerai, mano žaidimo technika aukščiausio lygmens, todėl suteikiu sau galimybių.“ Nors tai atrodo stebėtinai paprasta, tačiau negalima tikėtis, kad R.Federerio kelyje neiškils jokių naujų kliūčių. Jis ir toliau turi sunkiai dirbti, sugebėti sutelkti visą dėmesį ir pasiruošti netikėtumams. Didžiojo tenisininko istorija vis dar tęsiasi. Duomenys apie Rogerio Federerio jaunystę paimti iš Chriso Bowerso knygos „Rogeris Federeris – visų laikų didžiausias“.

R.FEDERERIO KARJERA SKAIČIAIS Pirmoji pergalė Didžiojo kirčio turnyre – 2003 m. Iš visų Didžiojo kirčio turnyrų laimėta – 10 proc. Didžiojo kirčio turnyrų iš viso laimėta – 20 kartų. Vimbldono turnyrų laimėta – 8 kartus. Australijos atvirajame čempionate nugalėta – 6 kartus. JAV atvirosiose pirmenybėse nugalėta – 5 kartus. Prancūzijos atvirosiose pirmenybėse nugalėta – 1 kartą. ATP turnyrų laimėjimai – 97.

Rogeris Federeris meistriškumo laiptais padėjo kilti ir geriausiam Lietuvos tenisininkui. Dar 2007 m., kai Ričardui Berankiui tebuvo septyniolika ir jis dar tik žengė į profesionalų pasaulį, lietuvis sulaukė Šveicarijos superžvaigždės pasiūlymo tapti jo treniruočių partneriu dvylikos dienų stovykloje Dubajuje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose. „Viskas buvo fantastiška. Labai įspūdinga. Rogeris labai draugiškas žmogus. Toks paprastas paprastas“, – po stovyklos Dubajuje įspūdžiais dalijosi R.Berankis. Vėliau R.Berankis dar ne kartą treniravosi su R.Federeriu prieš Didžiojo kirčio serijos turnyrus. Tačiau varžybose šiedu tenisininkai nė sykio nerungtyniavo vienas prieš kitą.

TENISAS SURF

Prieš aštuonerius metus „Chicago Tribune“ šį sportą savo skaitytojams pristatė kaip „traukiantį atletus ir paplūdimio mėgėjus, norinčius naujų iššūkių“. Šiandien paplūdimio teniso pasaulio reitinge klasifikuojami keli tūkstančiai vyrų ir moterų. Tarp jų ir 36 lietuviai, o du – broliai Skirmantas ir Eligijus Mačinskai – jau ne vienerius metus patenka į pirmąjį šimtuką.

Į TRAUKINĮ ĮŠOKO S.Mačinskas

IR LIETUVIAI

„Tai lyg XXI amžiaus badmintonas, taigi jį gali žaisti tiek vienoje rankoje laikydamas alaus skardinę, tiek rimtai varžydamasis“, – beveik prieš dešimtmetį sakė Marcas Altheimas. Žmogus, kurio iniciatyva ši paplūdimio pramoga ėmė plisti po pasaulį kaip sporto šaka. Žinoma, M.Altheimas neišrado dviračio. Matkotas – iš Izraelio kilęs rakečių žaidimas, žaidžiamas paplūdimyje ir dažnai vadinamas nacionaliniu Izraelio sportu, gimė maždaug 1920 m. Brazilijoje šis žaidimas buvo pramintas freskobolu ir žaisti pradėtas po Antrojo pasaulinio karo. Šis žaidimas, pavadintas „racchettoni“, ypač įsišaknijo Italijoje. 1996-aisiais italai pirmieji ėmėsi sistemingos šio sporto plėtros – įkūrė Tarptautinę paplūdimio teniso federaciją (IFBT). Vėliau žaidimą po savo skėčiu

šimtuką. Vėliau tai padarė ir jo brolis Eligijus – šiuo metu broliai klasifikacijoje dalijasi 87 vietą. Tenisą nuo šešerių žaidęs Skirmantas pasakojo, kad paplūdimio tenisas jo gyvenime atsirado visai netikėtai, kai prieš penkerius metus treneris pasiūlė nuvažiuoti į Rokiškį gerai praleisti savaitgalio ir sudalyvauti draugiškame šios teniso atmainos turnyre. Užkabino. „Sudomino vos pabandžius. Ir žaisti sekėsi nuo pat pradžių. Pavyko lai-

Julius Bliūdžius

LPTA

LIETUVOJE PAPLŪDIMIO TENISAS ŽAIDŽIAMAS NUO 2011 M., O PIRMASIS ŠALIES ČEMPIONATAS SURENGTAS 2013 M. priėmė Tarptautinė teniso federacija (ITF), 2008 m. pradėjusi rengti „ITF Beach Tennis Tour“ varžybas. Pirmaisiais metais šių turnyrų buvo 14, o 2015 m. jų padaugėjo iki 300. 2017 m. šis žaidimas atkeliavo ir į Lietuvą, Vilnių. Lietuvoje paplūdimio tenisas žaidžiamas nuo 2011 m., o pirmasis šalies čempionatas surengtas 2013 m. Tuomet į šį sportą atėjo ir Skirmantas Mačinskas, tapęs pirmuoju lietuviu, prasimušusiu į pasaulio reitingo

Broliai Mačinskai

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

ŽAIDIMAS Paplūdimio tenisas, kaip ir tinklinis, žaidžiamas dviese prieš du. Žaidėjai turi permušti kamuoliuką per tinklą, iškeltą į 178 cm aukštį (vyrų tinklinyje – 243 cm), vienu lietimu, žinoma, neleidžiant kamuoliukui paliesti žemės. Priešingai nei žaidžiant tenisą, sėkmingai paduoti kamuoliuką būtina jau pirmuoju bandymu. mėti jau pirmuosius tarptautinius turnyrus, o po metų jau buvau pakviestas atstovauti Lietuvos rinktinei pasaulio komandiniame čempionate. Tada atsirado noras siekti tikslų, tobulėti. Žaidžiant vis daugiau norėjosi ir vis geresnių rezultatų“, – pasakojo S.Mačinskas. Trenerio specialybę įgijęs, o šiuo metu sporto ir turizmo vadybos magistrantūrą kremtantis Skirmantas taip pat yra ir Lietuvos padelio teniso rinktinės narys. „Domiuosi visomis teniso variacijomis“, – šyptelėjo paplūdimio teniso Lietuvoje lyderis. Pasak jo, paplūdimio tenisą lengviau išmokti žaisti neturint jokių teniso pagrindų, tenisą pramokti – sudėtingiau. Be to, dažniausia varžybos vyksta paplūdimiuose arba vietovėse prie ežerų, todėl sukuriama neapkraunanti, smagi aplinka. „Tai pomėgis, bet turiu ir didelių norų šiame sporte siekti rezultatų. Manau, kad tokia kombinacija man leidžia ir mėgautis tuo, ką darau, ir siekti sportinių tikslų. Šiuo metu pasauliniame reitinge kartu su broliu esame 87 vietoje, bet tai tikrai nėra mūsų galimybių riba ar reitingo „lubos“. Dabar turime tikslą patekti tarp 50 stipriausių pasaulio sportininkų“, - teigė S.Mačinskas.

TENISAS SURF

LAURYNAS GRIGELIS GYVENIME NEKEISTŲ NIEKO

Tenisininkas Laurynas Grigelis emigravo dar paauglystėje, bet iki šiol lietuviškai kalba be akcento, serga už gimtosios Klaipėdos „Neptūno“ krepšinio komandą ir ateitį sieja su žavia tamsiaplauke lietuve. Nors jau 14 metų namais jis vadina Italiją, o į Lietuvą, pasitaiko, per metus ir visai neatvyksta, susidomėjęs stebi įvykius tėvynėje ir moko italus žaisti krepšinį.

Birutė Pakėnaitė

Saulius Čirba, Asmenunio arch.

ai šešiametį Lauryną tėvai pagal skelbimą nuvedė žaisti teniso į Valdonės Povilionienės treniruotes, nė vienas iš Grigelių nemanė, kad tai bus rimta. Tiesiog ieškojo judriam berniukui užsiėmimo. Tačiau Laurynui sekėsi ir jis greitai išsiskyrė iš bendraamžių. Kai po kelerių treniruočių metų V.Povilionienė nutarė karjeroje daryti pertrauką, kilo grėsmė, kad L.Grigeliui teks atsisveikinti su tenisu. Stipriausias teniso centras Lietuvoje tuomet buvo įsikūręs Šiauliuose, kur treniravosi ir Ričardas Berankis. O Klaipėdoje kitam perspektyviam žaidėjui nebuvo su kuo varžytis. Lauryno tėvai nutarė paieškoti galimybių sūnui likti tenise ir išsiuntė šūsnį laiškų į Jungtinę Karalystę, Ispaniją, Italiją. Italus sudomino perspektyvus lietuvis ir taip 2004 m. Laurynas su mama Aukse išvyko į Bergamo provinciją. „Jei turėčiau brolių ar seserų, tėvai gal ir nebūtų taip dėl manęs stengęsi, tačiau esu vienturtis, ir jie nutarė padaryti viską, kad toliau žaisčiau tenisą“, – įsitikinęs 26 metų tenisininkas.

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

ŽAVI TAMSIAPLAUKĖ LIETUVĖ STELA PAAUKOJO SAVO SIEKIUS LIETUVOJE IR DĖL TENISININKO PERSIKRAUSTĖ Į ITALIJĄ. Po sunkių pirmųjų metų į Čividino miestelį atvyko ir Lauryno tėtis. Auksė ir Stanislovas Grigeliai iki šiol ten gyvena, o vienas geriausių Lietuvos tenisininkų jau kelerius metus savarankiškai grindžia savo karjeros kelią.

/ TEMPAS – MILŽINIŠKAS

„Tėvai dėl manęs daug paaukojo, – jiems dėkingas L.Grigelis. – Jei manęs paklaustų, ką norėčiau keisti, atsakyčiau, kad nekeisčiau nieko – palikčiau viską taip, kaip buvo. Niekada neda-

100

Laurynas ir Stela

JUDRUMAS

„GIMIAU LIETUVIU IR JUO BŪSIU. TAI – MANO ŠALIS, TODĖL DOMIUOSI ĮVYKIAIS JOJE IR LABAI PALAIKAU LIETUVOS SPORTININKUS.“ riau nieko kito – tik žaidžiau tenisą, tad neįsivaizduoju, kad galėtų būti kitaip. Net nenutuokiu, kaip būtų, jei būčiau studijavęs universitete, įgijęs specialybę.“ Universitetui Laurynas neturėjo laiko. Jau paauglystėje jo treniruotės trukdavo 6–7 valandas per parą. Vien pernai iš 52 savaičių bent 32 jis praleido turnyruose. „Tokį tempą ne tik sunku išlaikyti. Tiesiog nelieka laiko beveik niekam daugiau, tik sportui“, – šypsojosi talentingas tenisininkas.

/ SUKASI KAIP IŠGALI

Prieš kelerius metus jis išsikėlė iš tėvų namų Čividine ir dabar treniruojasi Folinjo mieste Perudžos provincijoje. Laurynas atstovauja Trento teniso klubui, važinėja po vienetų turnyrus, kai tik yra kviečiamas, rengiasi Lietuvos teniso rinktinės marškinėlius ir žaidžia Daviso taurės turnyre. Ir nors tenisas yra jo profesija, trečiajame geriausių planetos tenisininkų ATP šimtuke esančiam lietuviui ramaus gyvenimo ji negarantuoja. „Neturiu konkrečios mėnesio algos, negaliu nusipirkti buto ar namo. Jei sekasi, uždirbu daugiau, tačiau būna mėnesių, kai išlaidos didesnės nei pajamos“, – atskleidė tenisininkas.

Italai L.Grigelį dažniausiai vadina „Grigio“. Šis žodis itališkai reiškia pilką spalvą. Pravardę lietuvis gavo tik dėl to, kad italams sunku ištarti ir jo vardą, ir pavardę, todėl italams pasirodė, kad „Grigio“ – tinkamas jo pavardės trumpinys. Laisvalaikiu L.Grigelis mėgsta žaisti futbolą, krepšinį ir važinėti kartais. Tačiau visiems užsiėmimams stinga laiko, o futbolo ar krepšinio aikštėje kyla traumų pavojus. „Ne tenisą žaidžiu labai retai, nors ir mėgstu palakstyti. Mama juokėsi, kad pirmiausia išmokau ne vaikščioti, o bėgti. Kai mane paleisdavo, tik bėgdavau, nes taip – greičiau. Matyt, tokia jau mano prigimtis, kad nuolat turiu judėti“, – sakė tenisininkas. Laurynas sukasi kaip išgali. Tėvų pagalbos jau seniai nebeprašo – jie ir taip daug davė, kad sūnus galėtų žaisti tenisą. Pastaraisiais metais L.Grigelį paremia ir Lietuvos teniso talentų fondas.

/ NAMIE LAUKIA LIETUVĖ

Jau metai, kai po turnyrų svetur Laurynas grįžta ne į tuščius namus. Žavi tamsiaplaukė lietuvė Stela paaukojo savo siekius Lietuvoje ir dėl tenisininko persikraustė į Italiją. Jie susipažino vienos parduotuvės atidaryme Vilniuje, beveik trejus metus daugiausia bendravo laiškais ir telefonu, nes tenisininkas nuolat buvo išvykęs. Bet galiausiai priėmė sprendimą gyventi drauge. Stela lankė italų kalbos kursus ir bandė rasti veiklos Italijoje. O visai neseniai pagaliau gavo trokštamą darbą – 13 metų meninę gimnastiką sportavusi mergina tapo meninės gimnastikos trenere. „Stela dėl manęs pasiaukojo, kaip kažkada pasiaukojo mano tėvai. Nežinia, ar mums būtų kas išėję, jei ir toliau būtume vienas gyvenęs Lietuvoje, kitas

– Italijoje, nes labai sunku bendrauti per atstumą. Ir dabar neįsivaizduoju, kaip Stela ištveria dažnas mano keliones, bet esu jai labai dėkingas, kad ji manęs namie laukia“, – prisipažino L.Grigelis. Jis apskritai nemėgsta būti vienas. Gal ir dėl to, kad vienas praleidžia tikrai daug laiko. Todėl, kai tik turi laisvadienių, su Stela keliauja arba susitinka su draugais. Vaikystės draugų dar liko ir Lietuvoje. Čia – seneliai ir kiti giminės. Su tėvais ir drauge Laurynas bendrauja lietuviškai, todėl kalba be akcento ir neužsikirsdamas, nors, neslepia, itališkai reikšti mintis kartais būna lengviau. „Tačiau gimiau lietuviu ir juo būsiu. Tai – mano šalis, todėl domiuosi įvykiais joje ir labai palaikau Lietuvos sportininkus. Žiūriu lietuvišką krepšinį ir sergu už Lietuvos komandas Europos turnyruose, tačiau labiausiai norėčiau, kad Lietuvos čempionatą laimėtų mano gimtosios Klaipėdos „Neptūnas“, – juokėsi L.Grigelis.

LAURYNO GRIGELIO IR RIČARDO BERANKIO DRAUGIŠKAS MAČAS bit.ly/ricarbe

STEBĖK FACEBOOK.COM/GRIGELIS.LAURYNAS INSTAGRAM.COM/LAURYNAS91/

101

įkandin SVAJONĖS

Asmeninio arch.

GOLFAS SURF

Birutė Pakėnaitė

Golfo žaidimas šiems dviem jauniems vyrams – ne tik pomėgis, bet jau ir darbas. Tiesa, dar ne tas, kuris leistų gyventi neskaičiuojant. Juozapas Budrikis ir Arnas Kaunas – vieninteliai golfo profesionalai Lietuvoje. Šis statusas savaime negarantuoja didelių pinigų, tačiau atveria galimybę užsidirbti svaiginamai daug.

„SVAJOJU PERRAŠYTI LIETUVOS GOLFO ISTORIJĄ IR TAPTI DAUGIAUSIA PASIEKUSIU LIETUVIU.“

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

102

ų istorijos – skirtingos, bet drauge ir panašios. Abu golfo lazdą į rankas paėmė palyginti vėlai. Abu treniravosi neskaičiuodami valandų. Abu prasiskynė kelią į profesionalų pasaulį, nors tai padaryti buvo nepaprastai sunku. Abu dabar žaidžia „ProGolf Tour“ – vienoje Europos golfo profesionalų lygų. Kurį laiką Arnas nedalyvavo profesionalų turnyruose, bet nutarė grįžti ir pamėginti pasiekti aukščiausią lygį. Juozapas profesionalo statusą turi tik pirmą sezoną, tad kol kas jo tikslas – pažinti profesionalų virtuvę, kurioje yra nepaprastai daug talentingų žaidėjų.

J.BUDRIKIS. 24 METAI. DEŠINIARANKIS

2012, 2013, 2014 ir 2017 m. Lietuvos golfo federacijos reitingo nugalėtojas, 2015 m. Lietuvos atvirojo golfo mėgėjų čempionato nugalėtojas, 2015 ir 2016 m. Latvijos atvirojo golfo mėgėjų čempionato vicečempionas. Į golfo aikštyną penkiolikametis Juozapas pirmąsyk atėjo išmeldęs vyresnį brolį paimti drauge. Broliui ši pramoga greitai tapo ne tokia įdomi, o J.Budrikis iškart ir ilgam užkibo. Nors mušinėti kamuoliuką vilnietis pradėjo palyginti vėlai – bent dešimtmečiu pavėlavęs, to ėmėsi kone su maniakišku užsidegimu: kasdien po 13 valandų jis leisdavo aikštyne, konsultuodavosi su treneriais ir monotoniškai mokėsi technikos, kol po ketverių metų ėmė prilygti geriausiems Europos bendraamžiams. Siekti profesionalo statuso Juozapas nutarė supratęs, kad yra pajėgus varžytis su golfo asais. Tai nebuvo lengvas sprendimas. Statuso pakeitimas reiškia, kad automatiškai prarandama teisė žaisti mėgėjų turnyruose. „Bet šis statusas drauge – garbė ir malonumas, nes profesionalais tampa tik tie, kurie įveikia milžinišką atranką“, – aiškino Juozapas. Dalyvauti atrankoje į profesionalus leidžiama tik geriausiems mėgėjams. J.Budrikio atranka vyko pernai spalį Vokietijoje. Ikikvalifikaciniame turnyre varžėsi 150 žaidėjų. Kvalifikacijoje – 100, iš kurių 90 gavo „ProGolf Tour“ žaidėjo licenciją metams. Tik trečdalis atrankos žaidėjų buvo mėgėjai. Likusieji – profesionalai, siekę pakelti savo kategoriją. Juozapas įstengė įveikti atranką ir įgijo dešimtąją kategoriją. Kategorija didžiausios reikšmės turi registruojantis į turnyrą. Kuo ji aukštesnė, tuo lengviau patekti. Pirmieji du sezono turnyrai Egipte J.Budrikiui buvo tarsi pramankšta

profesionalų lygoje. Pirmąjį turnyrą Juozapas pradėjo įspūdingai ir buvo įsiveržęs į lyderių 20-tuką. Bet dėl jaudulio dusyk suklydo ir krito į galą. Antrajame turnyre klaidos irgi pakišo koją, nors galimybė būti 40-tuke buvo išties reali. „Tačiau įgijau neįkainojamos patirties“, – optimizmo neprarado profesionalas naujokas. Būti profesionalu nereiškia gerai uždirbti. Tam, kad galėtų dalyvauti turnyruose, J.Budrikis ieško rėmėjų. Jis įsteigė savo labdaros ir paramos fondą, į kurį lėšų perveda tikintys jo galimybėmis. „Svajoju perrašyti Lietuvos golfo istoriją ir tapti daugiausia pasiekusiu lietuviu“, – tvirtino Juozapas. Kad išgyventų, jis dirba rinkodaros vadovu vienoje įmonėje. Nuo vaikystės įpratęs derinti mokslus ir sportą, vėliau – inžinerijos ir valdymo studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete, ir dabar nesunkiai suderina skirtingą veiklą. Jei reikia, dirba per naktis ir savaitgaliais. Bet po to ramiai žaidžia turnyruose ar treniruojasi žinodamas, kad neliko neatliktų privalomų darbų. Į golfą Juozapas irgi žiūri labai atsakingai: 3–4 kartus per savaitę mušinėja kamuolį (žiemą – patalpose prie specialaus ekrano), 2–3 kartus dirba treniruoklių salėje, kas dvi savaites lankosi pas sporto psichologę ir masažuotoją. „Žaidžiant golfą svarbiausia yra technika, – tvirtino J.Budrikis. – Tačiau gera sportinė forma leidžia mušti

103

ĮDOMI INFORMACIJA Europoje yra trys golfo profesionalų lygos. 1 lyga. „European Tour“. Joje – apie 150 žaidėjų. Turnyro prizinis fondas – apie 10 mln. eurų. 2 lyga. „Challenge Tour“. Apie 150 žaidėjų. Maksimalus turnyro prizinis fondas – apie 1 mln. eurų. 3 lyga. Didžiausias prizinis fondas – apie 50 tūkst. eurų. Skirstoma į keturis atskirus turus: „Nordic“ (Šiaurės). Apie 150 žaidėjų. „ProGolf Tour“ (Vokietijos). Apie 150 žaidėjų. Šioje lygoje šį sezoną žaidžia ir J.Budrikis, ir A.Kaunas. Pernai spalį profesionalu tapęs J.Budrikis turi žemiausią dešimtąją kategoriją, o 2011 m. kovą į profesionalus prasimušęs A.Kaunas dabar kategorijos neturi. Kategorija suteikia didesnę galimybę užsiregistruoti į pasirinktą lygos turnyrą. „Alps Tour“ (Pietų). Apie 150 žaidėjų. „Gecko Tour“ (Ispanijos). Apie 150 žaidėjų. Prasčiausi kiekvienos lygos žaidėjai po sezono krinta į žemesnę lygą, geriausi patenka į aukštesnę.

toliau, o tai – jau didelis pranašumas. Mano vidutinis smūgis – 270 metrų – yra neblogas, todėl dabar daugiausia treniruojuosi taiklumui gerinti. Džiaugiuosi, kad studijavau inžineriją, nes nemažai mokiausi fizikos, o šios žinios padeda ir žaidžiant golfą. Juk žaidimui reikšmės turi ir aikštyno padėtis jūros lygio atžvilgiu, ir vėjo greitis bei kryptis, ir drėgmė, ir oro temperatūra, net tai, kokio aukščio žolėje nukrito kamuoliukas. Dėl to 60-mečiai ir gali varžytis su jaunimu. Jauni žaidėjai fiziškai stipresni, bet neturi tiek patirties ir žinių.“ Jo tikslas – šį sezoną likti lygoje, kad nereikėtų eiti atrankos. Vėliau, kai apšils kojas, ambicingas žaidėjas, matyt, kartelę kels gerokai aukščiau.

GOLFAS SURF

ARNAS KAUNAS. 26 METAI. DEŠINIARANKIS 2012 m. „PGA ProTour“ turnyro Maskvoje nugalėtojas. Su golfu keturiolikmetis Arnas susipažino Prancūzijoje, į kurią emigravo jo šeima. Šalia Kaunų namų Tulūzos mieste buvo privatus golfo aikštynas. A.Kaunas lankė karatė treniruotes, o laisvalaikiu papildomai treniravosi. Kartą, pastebėjęs sportuojantį paauglį, privataus aikštyno savininkas pakvietė jį išmėginti golfą. Taip Arnas ir užkibo – kasdien po pamokų lėkdavo į aikštyną kaimynystėje. Kai atkakliam vaikinui pradėjo sektis, kaimynas nuvežė jį į tikrą golfo klubą ir rado trenerį. Netrukus A.Kaunui jau teko rinktis tarp karatė ir golfo: tėtis įtikino, kad neįmanoma taip pat gerai daryti dviejų dalykų, tad nugalėjo naujoji aistra. Tačiau staiga Arnas atsidūrė kryžkelėje: supratęs, kad treneris rimtai nevertina jo svajonės tapti profesionalu, nutarė keisti trenerį. Taip prasidėjo A.Kauno ir patyrusio golfo specialisto Dominique Barquezo draugystė. „Dominique visiškai pakeitė mano techniką. Po pirmosios treniruotės jau nebežinojau, kaip pataikyti į kamuoliuką, nors atrodė, kad iki tol gerai pataikydavau. Kol perpratau naują sistemą, buvo nepaprastai sunku psichologiškai“, – pasakojo Arnas. Iki šiol jis dirba su D.Barquezu ir kaskart po jo treniruočių jaučia progresą. Išaugęs žalio naujoko marškinėlius ir įsitvirtinęs tarp mėgėjų A.Kaunas kone iškart pradėjo siekti profesionalo statuso. Taip 2011 m. kovo 6 d. jis gavo profesionalo licenciją. „Dar nebuvau tam visiškai pasirengęs,

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

tačiau anksti supratau, kad vis dėlto yra du golfo pasauliai – mėgėjų ir profesionalų“, – paaiškino golfo žaidėjas. Prancūzija Arnui siūlė priimti pilietybę ir atstovauti jai. A.Kaunas būtų turėjęs geriausias sąlygas treniruotis, tačiau nepanoro netekti lietuviško paso, o dvigubos pilietybės Lietuva jam nedavė. Todėl Arnas nutarė ieškoti rėmėjų tėvynėje, atsisakydamas gal ir vertingesnio prancūzų siūlymo. Pradžia buvo sudėtinga. Mėgėjų turnyruose paprastai tik vienas kitas žaidėjas yra supergeras. Profesionalų – absoliučiai visi, tad kiekviena kova yra dėl išgyvenimo. Pastaruosius kelerius metus jis nežaidė: įsimylėjo, paliko tėvų namus Tulūzoje ir atvyko kurti savarankiško gyvenimo į Lietuvą, vedė Indrę, susilaukė sūnaus Kristijono, sukūrė verslą – su partneriais atidarė uždarųjų patalpų golfo klubą. Jame ir kitus treniruoja, ir pats treniruojasi prie simuliatorių. O pernai Arnas vėl nutarė grįžti į profesionalų golfą. „Sugrįžimas buvo sudėtingas, – neslėpė. – Nors treniruočių netrūko, buvau nepasirengęs psichologiškai. Turėjau nuspręsti, ko aš vis dėlto noriu – tik žaisti ir turėti statusą ar siekti daugiau.“ Arnas nutarė, kad nori daugiau. Tad vėl pradėjo dirbti ne tik su D.Barquezu, bet ir su sporto psichologu. Treneris grąžino A.Kauną į vėžes, privertė išsikelti tikslą ir susidaryti planą, kaip jo sieks.

SU GOLFU KETURIOLIKMETIS ARNAS SUSIPAŽINO PRANCŪZIJOJE, Į KURIĄ EMIGRAVO JO ŠEIMA. ŠALIA KAUNŲ NAMŲ TULŪZOS MIESTE BUVO PRIVATUS GOLFO AIKŠTYNAS.

104

Arnas nepasikuklino. Davė sau penkerius metus nusigauti iki pirmosios lygos – „European Tour“, kurioje jau varžomasi dėl dešimties milijonų eurų. Svarbiausias Arno siekis – ne užsidirbti, o tobulėti. Mokytis iš geriausiųjų. „Man įdomiausias aspektas – profesionalumas. Triskart esu dalyvavęs „Challenge Tour“ kaip kviestinis žaidėjas. Jau ši lyga, palyginti su „ProGolf Tour“, yra kosmosas“, – teigė A.Kaunas. Aukštesnių lygų žaidėjai aiškiai žino, kada treniruojasi, kada valgo, kada miega, kada kalba telefonu. „Kai jie žaidžia laukuose, jie žaidžia. Tu su jais nešneki apie gyvenimą, neklausi patarimo. Bus kitas laikas, kai jie ilsėsis ir galės atsakyti į klausimus“, – pasakojo A.Kaunas. Tačiau didieji golfo profesionalai neserga žvaigždžių liga – Arnas ne sykį tuo įsitikino. Kartą Maskvoje dėl reikalavimų neatitikimo iš krepšio buvo išimtos dvi svarbios jo lazdos. Įsigyti kitų nebuvo kur, tad teko ieškoti pasiskolinti. Tai atrodė neįmanoma, nes kiekvienam golfo žaidėjui lazda – itin asmeniškas daiktas. Tačiau prancūzas paskolino savo treniruočių lazdą. Ne kartą, vienas lauke mušinėdamas kamuoliuką, Arnas sulaukė kvietimo prisidėti. Taip gaudamas itin naudingų pamokų. „Mano tikslas – žaisti „European Tour“. Jei tai pavyks, būsiu golfe pasiekęs beprotiškai daug. Jei pateksiu į šią lygą, šimtu procentų turėsiu atsidėti tik golfui – mesiu verslą, šeima vyks su manimi, o aš darysiu darbą, kurį labiausiai mėgstu“, – tvirtino A.Kaunas.

105

DISKGOLFAS SURF

GREITIS SVARBIAU UŽ RAUMENIS DAŽNIAUSIAI ŽAIDĖJAI RENKASI PATOGIUS KROSO BĖGIMO BATELIUS, ILGAS SPORTINES KELNES AR ŠORTUS BEI POLO MARŠKINĖLIUS, KURIŲ REIKALAUJA DAUGELIO VARŽYBŲ REGLAMENTAS.

Diskgolfo žaidėjų kuprinėse varžybų metu kartais tarška daugiau nei 20 diskų. Tačiau įvairovė ne visada atneša sėkmę, o kartais iš tokios gausybės panaudojami vos keli.

Lina Motužytė

/ PRADŽIAI – TRYS DISKAI

Vilniaus diskgolfo klubo koordinatorius ir šios sporto šakos entuziastas Darius Gricius naujokams pataria įsigyti tris diskus: tolimam, vidutiniam metimui ir metimui į krepšį. „Kartais gamintojų aprašymuose būna pastabų, kad šie diskai yra draugiški naujokams. Paprastai tai susiję su reikiama išmetimo jėga. Naujokas nesugebės taip greitai ir tvirtai išmesti, tai reiškia, kad pradedantiesiems reikėtų įsigyti lengviau sklendžiantį ir mažiau jėgos reikalaujantį diską“, – paaiškino D.Gricius. Mėgėjams dažnai trijų diskų ir pakanka, tačiau pradėjus dalyvauti rimtesnėse varžybose krepšius papildo dar bent penkiskart tiek. Profesionalo krepšyje dažnai būna nuo 15 iki 25 diskų. „Vieni sklendžia ilgiau, kiti trumpiau, vieni greičiau krinta į kairę pusę, kiti lėčiau. Atsiranda įvairiausių niuansų,

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

106

KUR LIETUVOJE ŽAISTI DISKGOLFĄ? VILNIUJE

Vilniaus parkas – Vingio parke, 5 krepšiai. „Realco“ parkas – Ozo parke, 9 krepšiai. Pūčkorių parkas – Pavilnių regioniniame parke, 12 nuolatinių krepšių trasa, 16 nuolatinių bei laikinai pastatomų krepšių trasa, per varžybas išplečiama iki 18 krepšių. todėl prireikia ir didesnės įvairovės diskų“, – sakė jis.

/ ŽAIDŽIA NE SU VISAIS

Kad ir kiek diskų būtų krepšyje, tai tikrai nereiškia, kad jie visi bus panaudoti per vienas varžybas. Dažnas diskgolfo žaidėjas turi tokių diskų, kurie būna panaudoti vos kartą per šimtą metimų. „Kiek per varžybas diskų panaudojame, priklauso ir nuo to, kokiame parke vyksta žaidimas. Jei parkas labai monotoniškas, gali užtekti ir penkių. Jeigu jis įvairesnis, galima panaudoti ir visus 15. Diskas, kurio viename parke net neišsitraukei, kitame gali tapti pagrindinis. Štai kartą Suomijoje varžybose žaidžiau gana prastai. Po renginio dar buvo šiek tiek laiko, tad su organizatoriais nutarėme atsipalaidavimui sužaisti vieną ratą su vienu disku. Įsivaizduokite, žaisdamas su vienu disku sužaidžiau geriau, nei prieš tai su visu krepšiu!“ – prisiminė D.Gricius.

/ LENGVIAU PAMESTI

Diskų kainos svyruoja nuo 10 iki 18 eurų. Kaina dažniausiai priklauso nuo plastiko kokybės. Jei pirksite pigesnį diską, tai nereiškia, kad jo sklendimo kokybė bus prastesnė. Tiesiog pigesnio plastiko diskas susidėvės greičiau, o tai reiškia, kad greičiau pakis ir jo sklendimo charakteristika. „Vis dėlto manau, kad lengviau diską pamesti, nei jį sudėvėti. Pigesni diskai tarnauja kelerius metus, tuo tarpu brangesniais galima žaisti ir dešimtmetį“, – sakė entuziastas. Lietuvoje yra septyni diskgolfo parkai, kuriuose žaisti galima nemokamai. Norintiesiems tereikia atsinešti savo diskus ir patogiai apsirengti. Dažniausiai žaidėjai renkasi patogius kroso bėgimo batelius, ilgas sportines kelnes ar šortus bei polo marškinėlius, kurių reikalauja daugelio varžybų reglamentas.

Dar vienas svarbus diskgolfo atributas – specialūs rankšluostėliai. „Jie ypač svarbūs lyjant lietui arba tada, kai žolė šlapia. Svarbu, kad gerai nuvalytų, sugertų vandenį, greitai džiūtų, nes šlapias rankšluostėlis negelbės“, – nusijuokė D.Gricius.

/ GREITIS IR SUSIKAUPIMAS

Nors iš pažiūros atrodo, kad žaidžiant diskgolfą didelio fizinio krūvio nėra, tačiau varžyboms rimtėjant fizinis pasirengimas yra būtinas. „Žinoma, čia nėra intensyvaus fizinio krūvio, tačiau žaidėjai nueina daug kilometrų, o rimtai žaidžiant metimo metu tenka nemažas fizinis krūvis. Atrodo, kad tik ranka meta, bet iš tikrųjų ji atlieka mažiausiai darbo. Dirba viskas – nuo pėdų iki nugaros. Nugaros traumos dažniausiai ir kamuoja diskgolfo žaidėjus“, – prasitarė D.Gricius. Išmetant diską reikalinga sprogstamoji jėga ir greitis. „Dažnai raumenų kalnas diską numes mažiau nei lieknas, bet greitas žaidėjas“, – patikino entuziastas.

JONAVOJE

Survilų sodybos parkas – Survilų kaimo turizmo sodyboje, Barborlaukio kaime, 18 krepšių. Lokės pėdos parkas – „Lokės pėdos“ nuotykių parke, Lokėnėlių kaime, 9 krepšiai.

ZARASUOSE

Nedožinkos parkas – Nedožinkos kaimas, 18 krepšių.

KLAIPĖDOJE

„KarKar“ parkas – „KarKar“ nuotykių parkas, H.Manto g. 81, 9 krepšiai.

Jei stebėtumėte diskgolfo žaidėjus, kaip jie išmeta diską, pamatytumėte, kiek rimties ir susikaupimo jų akyse. Gebėjimai susikaupti, nusiraminti, priimti tinkamus sprendimus – vieni svarbiausių žaidžiant diskgolfą. „Kiekvienas metimas – naujas sprendimas. Nuo disko pasirinkimo, situacijos įvertinimo iki tikslo, kur norima numesti“, – sakė D.Gricius.

DAUGIAU SKAITYKITE SPORTLANDMAGAZINE.LT

DISKGOLFAS – IŠ ARTI bit.ly/disgol

107

AUTOMOBILIŲ SURF SPORTAS

TIKSLAS – PASAULIO ČEMPIONO TITULAS

„Tikiuosi tobulėti per visus metus. Galutinis tikslas – laimėti pasaulio čempionatą“, – ramiai, bet užtikrintai, tarsi valdydamas kartingą, Gustas Grinbergas brėžia šio sezono savo karjeros trajektoriją. Tiesioji tai bus ar posūkis, iš kurio bandys neišlėkti, – apie tai kalbėsime rudenį.

Lina Daugėlaitė

KSP photo

kol kas tik sezono pradžia. Iki pasaulio čempionato varžybų dar yra laiko, per kurį Lietuvos, Lenkijos ir Italijos kartingo čempionas bei „Rok Junior“ klasės pasaulio vicečempionas stengsis pasiruošti kaip įmanoma geriau. „Reikia pradėti kopti į „top“ penketuką, lipti ant podiumo ir į pasaulio čempionatą atvažiuoti kaip greičiausiai komandai“, – įvykių gyvenime neskubino lenktynininkas. Sezonas G.Grinbergui prasidėjo sausio pabaigoje Adrijos trasoje. Prasidėjo gana įvairiai: pirmose varžybose sekėsi visai neblogai ir finišą lietuvis pasiekė 14-tas, o antrose buvo 40-tas. Bet tai – ne tragedija. Juk šiais metais penkiolikmetis iš Vilniaus perėjo į galingesnę klasę – OK („Original Kart“). „Čia yra visi geriausi pasaulio lenktynininkai, kartingai dar greitesni, tiesiojoje galime pasiekti apie 130 km/ val. greitį. Paprastai yra didelis skirtumas tarp OKJ ir OK, bet aš gan greit pripratau ir pradėjau važiuoti panašiu tempu su lyderiais“, – pirmaisiais savo laimėjimais džiaugėsi G.Grinbergas. Ir jie – svarbiausi.

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

Reikia prisiminti, kad pernai jaunasis lenktynininkas iš Vilniaus dar varžėsi su „Rok Junior“ klasės atstovais ir tik pasaulio čempionate rudenį turėjo galimybę išmėginti „OK Junior“ klasės subtilumus.

LIETUVOJE

Nuo šio sezono Lietuvos kartingo čempionate G.Grinbergas perteiks savo patirtį jauniesiems lenktynininkams: „Aš analizuosiu duomenis ir taip padėsiu vaikams tobulėti. Tai telemetrija, kur yra visi kartingo parametrai. Jie įrašomi į kompiuteriuką ant mūsų vairų, po to tie duomenys perkeliami į kompiuterius ir mes žiūrime, kur vairuotojas paspaudžia akceleratorių, kokios variklio apsukos, temperatūros, kiek vairuotojas paslysta ir pan. Parametrų labai daug ir be jų analizės aukščiau kilti neįmanoma.“

108

Talentingas jaunuolis po pasaulio čempionato sulaukė ne vieno siūlymo, tarp jų ir iš „Formulės 4“ ekipų. Tačiau palypėti šiuo karjeros laipteliu sutrukdė amžius. „Aš dar būčiau negalėjęs dalyvauti oficialiuose „Formulės 4“ testuose – leidžiama tik nuo penkiolikos, todėl nusprendėme dar bent metus palaukti“, – paaiškino pašnekovas. Atidėjęs svajonę lenktyniauti „Formulėje 4“ ateičiai, jis susikoncentravo į dabartinį karjeros etapą.

„VAŽIUODAMAS Į VARŽYBAS VADOVĖLIŲ NEIMU, NES PER VARŽYBAS STENGIUOSI VISIŠKAI SUSIKONCENTRUOTI Į JAS, BET GRĮŽĘS ATSIGRIEBIU – AR SAVAITGALĮ, AR VAKARAIS, BET MAN TAI NĖRA LABAI SUNKU.“

Šiemet Gustas atstovauja gamyklinei „BirelART“ komandai. Tai lyg „Formulės 1“ lenktynėse „Ferrari“ komanda. „Tai viena prestižiškiausių kartingų komandų pasaulyje. Labai geri žmonės čia dirba. Mes visi kiekvieną dieną dirbame tam, kad būtume greitesni kitame etape. Ir psichologinė atmosfera gera, ir specialistai. Mūsų komandos vadovas – Davide‘as Fore, keturis kartus pasaulio kartingo čempionas. Jis tikrai nemažai nusimano, kaip valdyti kartingą, ir turi ką mums patarti“, – galimybe atstovauti šiai komandai džiaugėsi Gustas. Komandos bazė – netoli Milano, Lisonėje. „Šiuo metu Italijoje būnu labai dažnai – kas antrą savaitę. Po to persikelsime – per Europos čempionatą važiuosime į Angliją, Vokietiją, Prancūziją“, – paaiškino Italijoje jau gana savas besijaučiantis ir šiek tiek itališkai gebantis susikalbėti lenktynininkas.

ŠIEMET GUSTAS ATSTOVAUJA GAMYKLINEI „BIRELART“ KOMANDAI. TAI LYG „FORMULĖS 1“ LENKTYNĖSE „FERRARI“. Na bet kokia kalba apie Italiją be picų ir makaronų aptarimo. Taip, „pasta“, patvirtino Gustas, labai geras maistas sportininkui. „Bet italai nevalgo vien tik „pastos“ – yra daug mėsos patiekalų. Šiais metais, kai būnu Italijoje, su visa komanda vakarieniaujame kažkur restorane, visi kartu“, – apie rutiną pasakojo vaikinas ir šypsodamasis pridūrė, kad virtuvėje jis pats kulinariniais eksperimentais neužsiima – tai ne jo stiprioji pusė. O štai picomis, jaunimo dievinamu patiekalu, lenktynininkas nedažnai gauna pasimėgauti. „Prieš varžybas tokio maisto negalime valgyti“, – prasitarė, mat valgiaraštis derinamas pagal sportinius principus. Nors gal ne vienam pasirodys, kad kam jau kam, o lenktynininkui maistas mažiausiai turėtų rūpėti, – juk atsisėdi ir varai... Taip, varai, bet su tokia jėga, kuriai ištverti reikia ypatingo fizinio pasirengimo. „Kartingai – itin daug pasiruošimo

reikalaujantis sportas, mes patiriame apie 3G išcentrinių jėgų posūkiuose, panašią išcentrinę jėgą jaučia „Formulės 1“ lenktynininkai. Ir važiuoti visas lenktynes, kurios trunka apie 20 min., tikrai nėra lengva, todėl turime ruoštis fiziškai, valgyti tinkamą maistą, kad lenktynių gale neišsektų energija ir nepradėtum prarasti pozicijų“, – kantriai aiškino penkiolikmetis. Kantriai jis ruošėsi ir sezonui. Kaip

niekada daug prieš sezoną jėgų skyrė fiziniam pasirengimui. „Dabar galiu ilgiau važiuoti su kartingu. Anksčiau iš jo išlipęs jausdavau nuovargį, bet kai yra tikrai geras pasirengimas, tas nuovargis yra, bet jis geras, netrukdo. Tiesiog reikia atsikelti, sugrąžinti vandenį į kūną, užkąsti ir esi pasiruošęs važiuoti toliau“, – patarimu pasidalijo Vilniaus inžinerijos licėjaus aštuntokas.

2016 M. GUSTAS GRINBERGAS IŠKOVOJO „ROK JUNIOR“ KLASĖS PASAULIO VICEČEMPIONO TITULĄ bit.ly/grinber

109

GERIAUSIA ALPINIZMO ĮRANGA PASAULYJE

ĮRANGA NEIEŠKANTIEMS KOMPROMISŲ

Wadi Rum Preserve, JORDAN | Photo: Tim Kemple

LAISVALAIKIS

LAISVĖS POJŪTIS

ANT RIEDUČIŲ

Termometro stulpeliams perkopus 10 laipsnių ribą į gatves ir parkus išrieda... ne, ne automobiliai, o kitos priemonės, kuriomis galima judėti ir kartu puikiai leisti laiką.

ŽVILGSNIS

Gediminas Žygelis

Augustas Četkauskas

iedučiai vis dar laikomi vaikų žaidimų priemone, tačiau šis požiūris sparčiai keičiasi. Šią laisvalaikio, sporto ir transporto priemonę vis dažniau renkasi ne tik jaunimas, bet ir vyresni žmonės, o specialistai primena apie jų naudą ir pranašumą. „Per pastaruosius penkerius metus padėtis Vilniuje pasikeitė į gerąją pusę, – sakė asociacijos „Riedėk.lt“ prezidentas Evaldas Norvaiša. – Entuziastų kiekvienais metais vis daugiau, žmonės atsikrato stereotipų, vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių atranda riedučius. Šiuo metu mūsų akademijoje didžioji dalis besimokančiųjų yra 30–50 metų amžiaus žmonės, vis dažniau sutinkame riedančias šeimas – rieda ir vaikai, ir tėvai, ir kartais net seneliai. Tai labai džiugina.“ Daug įtakos turi besikeičianti infrastruktūra, sutvarkytas sostinės Vingio parkas, tvarkomos apleistos teritorijos, kuriose atsiveria erdvės riedėti. Tiesa, kol kas idealių sąlygų sostinėje riedutininkams nėra daug. Kodėl verta? Kas gali riedėti? Kur galima riedėti? Laikas Kur ieškoti informacijos:

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

RIEDĖK.LT bit.ly/riedek16

„Pagrindinė vieta, kurioje buriasi riedutininkai, yra Vingio parkas. Praėjusiais metais išasfaltavus visus takus atsirado daugybė įdomių trasų. Smagu riedėti ir sutvarkyta Neries pakrante. Žinoma, išmokus riedėti važinėtis galima visur, kur tik geresnis asfaltas arba lygi plytelių danga. Aš savo mėgstamiausios vietos neturiu, mėgstu atrasti kažką naujo“, – pasakojo E.Norvaiša. Kuo gali sužavėti riedučiai? Matyt, taip dažnai savęs klausia tie, kurie patys nevažinėja riedučiais, bet aplink save mato tuos, kurie ne vaikšto, o rieda. „Žavi laisvės pojūtis, – šyptelėjo E.Norvaiša. – Tiesa, kad tai pajustum,

Aktyvus laisvalaikis, sportas, pramoga. Nuo mažiausio iki vyriausio. Treniruotės vyksta Vilniaus Vingio parke, patogu riedėti atnaujinta Neries pakrante. Nuo balandžio iki rugsėjo. Riedek.lt

112

reikia išmokti valdyti riedučius, tada nei įkalnės, nei nuokalnės nebaisios. Kiekvienas atranda, kas jam patinka. Gali riedėti po miestą, gali greitai riedėti, yra riedučių slalomas, gatvės ritulys, šokiai su riedučiais, riedėjimas rampose, dailusis riedėjimas. Tai neatsibosta. Svarbu susirasti instruktorių, kuris suteiktų saugaus ir taisyklingo riedėjimo pagrindus. Mokytis reikėtų saugioje aplinkoje, kur lygi danga, nėra nuokalnių, daug žmonių ar eismo. Tik išmokę sustoti bet kurioje situacijoje galėsite atsipalaiduoti ir mėgautis.“ Riedučių entuziastai stengiasi, kad jų mėgstama veikla būtų galima užsiimti ne tik vasarą, bet ir žiemą. „Šiuo metu kreipiame savo veiklą taip, kad riedėti galėtume ištisus metus, šaltuoju metų laiku organizuojame pamokas ir treniruotes uždarose patalpose, o vasarą daugiau dėmesio skiriame įvairiems renginiams, tad su bendraminčiais susitinkame kiekvieną savaitę ištisus metus“, – vardija asociacijos „Riedėk.lt“ prezidentas E.Norvaiša.

LAISVALAIKIS SURF

be KLIŪČIŲ

Jei kada nors labai skubėdami turėjote kelis žingsnius žengti į šoną, nes kelyje pasitaikė suolelis ar kita kliūtis, o jus aplenkęs vaikinas ją tiesiog peršoko, – nesigraužkite. Tikėtina, kad jis užsiima parkūru ir turi įgūdžių, galinčių dar labiau nustebinti. jaunimu, o jiems nebereikia laužyti kojų, kad išmoktų tam tikrų triukų. Vyresni kolegos dalijasi žiniomis. Apskritai parkūras tampa vis labiau matomas. Ir tampa sportu, o ne hobiu. Žinomi užsienio atletai turi rėmėjų, atsiranda renginių ir varžybų“, – pasakojo Vilniaus „Mamgrow“ komandos atstovas Mantas Greičius.

/ KAIP ŠEIMA

Lietuvoje parkūru aktyviai užsiima keli šimtai įvairiausių profesijų atstovų – nuo programuotojų iki inžinierių. Štai M.Greičius dirba logistikos srityje. 24 metų vyras šių triukų mokytis pradėjo prieš dešimtmetį, o pastaruosius trejus metus žinias perduoda kitiems. „Lietuvoje mūsų bendruomenė nėra didelė, bet labai artima. Esame kaip šeima. Jei kuris nors atlieka sudėtingą triuką, visi džiaugiasi ir labai

Lina Motužytė

„Mamgrow“

am tikrose Vilniaus vietose pakėlę akis į viršų galite išvysti stogais bėgiojančius jaunuolius. Jų tikslas – iš taško A pasiekti tašką B ne aplenkiant kliūtis, o jas įveikiant vien savo kūno galimybėmis. Šiame sporte galima rasti gimnastikos, kovos menų, laipiojimo, lengvosios atletikos technikos. Jo pradžia laikomas devintasis praėjusio amžiaus dešimtmetis, o pradininku – prancūzų aktorius ir choreografas Davidas Belle. Lietuvoje parkūras atsirado prieš maždaug 15 metų. Jį kultivuoti pradėjo Tomas Gudėnas. Įkvėpimo jis tuomet sėmėsi iš televizijos, dokumentinių filmų, interneto. „Dauguma dabartinių trenerių mokėsi iš interneto arba vyko į šalis, kuriose parkūras populiaresnis. Dabar jie gali visa ta sukaupta patirtimi pasidalyti su

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

TRADICIJOS

Kiekviena parkūro tradicijas turinti šalis pasižymi sava stilistika. Pavyzdžiui, didžiausi nutrūktgalviai yra rusai. Jei matote ant dangoraižio užsikabarojusį jaunuolį, galite būti tikri, kad jis iš Rusijos. Anglai laksto stogais taip greitai ir staigiai, kad gali priminti nindzes. O štai ispanai juda taip švariai, lyg vanduo srūtų aplink kliūtį.

114

palaiko, o jei įvyksta trauma, visi labai rūpinasi. Žinai, kad niekada nebūsi paliktas vienas“, – sakė jis. Kadangi Lietuvoje šis sportas dar laikomas egzotika, jo entuziastams stinga specialių salių, kuriose galėtų treniruotis, todėl dažnai žiemą jie sportuoja imtynių centruose arba kitose vietose, kur yra tatamis. Pavyzdžiui, „Mamgrow“ komanda pastaruosius keletą metų žiemas leidžia tarptautiniame gimnastikos centre Vilniuje. „Žiemą dirbame su fiziniu pasirengimu,

LIETUVOJE PARKŪRU AKTYVIAI UŽSIIMA KELI ŠIMTAI ĮVAIRIAUSIŲ PROFESIJŲ ATSTOVŲ – NUO PROGRAMUOTOJŲ IKI INŽINIERIŲ. / AMŽIUS – NE RIBA Dažniausiai pasitaikančios – čiurnos ir kelių. Po netaisyklingų nusileidimų dažnai skauda sąnarius.

/ NEIŠVENGIA TRAUMŲ

Internete vis pasirodo vaizdo įrašų, kuriuose nutrūktgalviai, regis, neturintys jokio baimės jausmo, laipioja dangoraižių stogų atbrailomis ar darydami salto iš ketvirto aukšto šoka į pusnį. „Dabar tai labai populiaru. Kuo aukštesnis pastatas, tuo labiau visi nori lipti. Mes tikrai neskatiname to daryti. Čia joks ne įgūdis, tai labai impulsyvu. Mūsų sportininkai lipa ant žemesnių pastatų stogų, kur galima peršokti ar perlipti nuo vieno ant kito. Pavyzdžiui, Vilniaus senamiesčio stogų labirintais galima nuo Katedros iki Seimo nueiti. Ir niekas nepastebėtų. Žinoma, to nedarome, nes tai pats centras. Tačiau yra ir kitų vietų. Ir nebūtinai ant stogų, galima treniruotis šalia pastatų, kur yra kliūčių“, – prasitarė M.Greičius.

Tose šalyse, kuriose parkūras stipriau išplėtotas, tam tikrose vietose esama specialių ženklų, draudžiančių tuo užsiimti, nes nesaugu. „Pas mus jų, žinoma, dar nėra. Prieš penkerius ar dešimt metų, jei žmonės pamatydavo kažką ant stogo, labai neigiamai sureaguodavo ir grasindavo policija. Tačiau jau kurį laiką labai palankiai žiūri, matyt, žino, kad tai toks sportas, ir labiau mumis pasitiki. Pastaruoju metu jokių konfliktų nebūna“, – patikino M.Greičius. O jei kada užsižiopsosite į jų atliekamus triukus, nenustebkite, jei parkūro meistrai pakvies prisidėti. Ir nesvarbu, ar jums penkiolika, ar 35-eri ir nieko neišmanote apie akrobatiką ar gimnastiką. „Pradėti galima bet kada, nes čia nėra varžybinis sportas. Žinoma, reikia turėti galvoje, kad neturint jokio fizinio pasirengimo bus sunkiau, tačiau pabandyti tikrai galima“, – paskatino „Mamgrow“ atstovas.

„MAMGROW“ KOMANDA bit.ly/mamgr tobuliname triukus, o vasarą visa tai perkeliame į lauką. Tuomet ir vyksta didžiausias progresas, rengiame daugiau treniruočių. Tačiau tuomet jos būna pačios nesaugiausios, nes viskas vyksta ant kieto paviršiaus, asfalto“, – paaiškino M.Greičius. Parkūro entuziastai neišvengia traumų.

115

GALIMA ĮSIGYTI TIMBERLAND PARDUOTUVĖSE: PREKYBOS IR PRAMOGŲ CENTRE “OZAS”, OZO G. 18, VILNIUS PREKYBOS IR PRAMOGŲ CENTRE “AKROPOLIS”, KARALIAUS MINDAUGO G. 49, KAUNAS PREKYBOS IR PRAMOGŲ CENTRE “AKROPOLIS”, TAIKOS PR. 61, KLAIPĖDA

GYVENIMO SURF BŪDAS

„BET AŠ VIS TIEK MYLIU SPORTĄ“

Birutė Pakėnaitė

Saulius Čirba, Alfredas Pliadis, Vytautas Dranginis

Dainą apie meilę futbolui Marijus Mikutavičius kadaise sukūrė neatsitiktinai. Matyt, taip pat sėkmingai jis galėtų parašyti dainą ledo rituliui, slidinėjimui, tenisui ir aitvaravimui („kaitavimui“). Lietuvos sporto himno „Trys milijonai“ autorius M.Mikutavičius – ne tik prisiekęs sporto aistruolis, ištikimai sergantis net už nuolat pralaiminčias mėgstamas komandas. Jis – ir prisiekęs sportininkas, nors, pripažįsta, aikštynuose jau dažnai nelaiko ir sąnariai, ir nervai.

urnalistas, dainininkas ir sportininkas. Visiškas sporto maniakas. 47 metų M.Mikutavičiui sportas – lyg duona kasdienė. Jis netiki teiginiais, kad sportuoti trukdo laiko stygius, nes, jei labai nori, laiko visada atsiras. Tad apie sportą – iš M.Mikutavičiaus lūpų. Santykis su sportu. Esu tos kartos, kai vaikai neturėjo iš ko rinktis. Intelektualiai veiklai turėjome knygas, bet nieko daugiau: televizorius nieko įdomaus nerodė, kompiuterių nebuvo. Tad eidavome į lauką, kur visi žaidimai

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

buvo sportiniai: gaudynės, krepšinis, kvadratas, futbolas. Mano tėtis – didelis futbolo ir apskritai sporto aistruolis. Su juo pradėjau žaisti futbolą. Kai trečioje klasėje iš Lazdijų persikrausčiau į Vilnių, metus mokiausi 15-oje vidurinėje mokykloje Žvėryne. Ten, nežinia kodėl, kvadratas buvo auksinis sportas ir nuolat santykius aiškindavosi maniškė C klasė su A. Susirinkdavo minios žiūrovų, o mes iki pamėlynavimo, muštynių žaisdavome kvadratą. Buvau geras žaidėjas – mane dažnai išmušdavo paskutinį ir kartais ištraukdavau rungtynes.

118

Kvadratas man labai padėjo įsilieti į Vilniaus publiką su savo dzūkiška tarme. Futbolas. 1982 m. pas senelius kaime per televizorių žiūrėjau pasaulio futbolo čempionatą Ispanijoje ir futbolas mane žiauriai užkabino. Po rungtynių lėkdavau į kiemą, daužydavau kamuolį, laužydavau senelio vartus, gaudavau pylos. Tada labai užsimaniau būti futbolininkas. Netrukus pradėjau lankyti Vilniaus „Žalgirio“ futbolo mokyklą ir ją baigiau. Iki paauglystės buvau neblogas žaidėjas, bet vėliau atsirado kitų interesų ir praradau vietą starto

M.Mikutavičius sukūrė Lietuvos sporto himną „Trys milijonai“

sudėtyje. Iki šiol mėgėjiškai žaidžiu „Prelegentų“ futbolo klube, bet anksčiau buvau vidurio saugas, o dabar dažniausiai einu į gynybą, nes ten reikia mažiau lakstyti. Saugu jau nepatraukiu. Ledo ritulys. Vaikystėje Lazdijuose vasarą dažniausiai žaisdavome futbolą, žiemą – ledo ritulį. Vyresni pusbroliai vis pasiimdavo mane ant tvenkinio ledo. Buvau jauniausias, tad mane, kaip kokį kvailį, statydavo į vartus. Pusbroliai iš porolono pasiuvo kojų apsaugas, iš vielos padarė kaukę

veidui. Bet jei gaudavau rituliu į veidą, kakta ir smakras būdavo mėlyni. Tad ant veido nuolat buvo mėlynių. Ūgtelėjęs pradėjau ir pats čiuožinėti. Persikėlus į Vilnių prie namų nebuvo ledo, bet kieme vis tiek žaisdavome ledo ritulį – tik be pačiūžų. Kai jau buvau suaugęs, kažkada bičiuliai pasiūlė pabandyti vėl žaisti ledo ritulį. Buvau sutaupęs pinigų elektrinei viryklei ir ėjau jos pirkti. Prekybos centre sporto prekių parduotuvė pasitaikė arčiau nei elektros prekių, tad pakeliui užsukau ir išėjau nusipirkęs

SVARBIAUSIA – KOKYBĖ M.Mikutavičiaus gyvenimo draugė Ieva Daugirdaitė – dizainerė ir stilistė. Tačiau sporto aprangos klausimais Marijui ji nepatarinėja. M.Mikutavičius neišrankus sporto drabužiams, bet jam apranga turi būti kokybiška: „Žaidžiant ledo ritulį ar futbolą yra komandos apranga, tai su ja ir žaidžiu, labai nepriekabiauju. Nors mūsų futbolo komandoje yra ir mados žinovų: tai jiems „triusikai“ per juodi, tai spalva „purvina“. Aš į tai didelio dėmesio nekreipiu. Žinoma, geriau, kad apranga nebūtų oranžinė, nes man labiau patinka santūrios spalvos – mėlyna, žalia, juoda. Madų niekada nesivaikiau. Nėra taip, kad slidinėjimo aprangą atnaujinčiau kasmet, nes pasirodė kostiumas su naujais raštais. Prisižiūriu, kad apranga nekabotų kaip maišas ar nebūtų per siaura – turi būti kokybiška ir patogi, kad nekiltų rūpesčių, jog kažkas spaudžia ar per daug prakaituoji. Slidinėjimui renkuosi juodą spalvą, mėgstu slidinėti su kuprine, prisidėjęs visokių daiktų. Man patinka keliautojo-valkatos stilius. Seku slidžių batų naujienas, tad kartais man įsiūlo išbandyti naujus. Slidinėjant labai svarbu geri batai ir slidės, tad turiu savo – investuoju tik į patikimus prekės ženklus. Futbole irgi labai svarbu patogūs batai.“ 119

„1982 M. PAS SENELIUS KAIME PER TELEVIZORIŲ ŽIŪRĖJAU PASAULIO FUTBOLO ČEMPIONATĄ ISPANIJOJE IR FUTBOLAS MANE ŽIAURIAI UŽKABINO.“

Live the beach

WITH THE ORIGINAL CALIFORNIAN SURF BRAND.

visą ledo ritulio ekipuotę: pačiūžas, lazdą, apsaugas. Kurį laiką gyvenau be viryklės, bet su ledo rituliu. Dvejus metus žaidžiau, paskui atsisveikinau, nes buvo nepatogu važinėti. Visą ekipuotę padovanojau Svarui iš „G&G Sindikato“. Slidinėjimas. Prieš 10 metų galėjau sakyti, kad mėgėjų lygyje esu neblogas, net geras futbolininkas. Bet su metais forma prastėja. Dabar, ko gera, gerai varau slidėmis. Dvejus metus šliuožiau ir snieglente, bet grįžau prie slidžių. Jomis šliuožiu geriau ir greičiau, o greičio labai pasiilgau. Viskas prasidėjo labai seniai, kai draugas pasiūlė važiuoti į kalnus. Jis turėjo bičiulį vokietį, seną aferistą Hitlerio gerbėją. Tas vokietis turėjo trobelę ant kalno. Antrą dieną, dar nemokėdamas normaliai slidinėti, nugrybavau į juodąją trasą. Nusiėmiau slides, atsiguliau ant nugaros ir taip nučiuožiau – kalnas buvo itin status, tad bijojau užsimušti.

„Sportland G20“ parduotuvėje Kalnuosenepraleido – su gyvenimo dainininkas progos drauge Ieva paminti pedalus

Slidinėjimas – ir sportas, ir galimybė pabūti gryname ore. Pradėjau važinėti į kalnus bent kartą per metus, o kartais – ir kelis. Grįžęs iš kalnų kitą dieną vėl noriu ten grįžti. Tenisas. Mėgdavau jį pažiūrėti, bet niekad nemąsčiau žaisti. Tačiau pajutau, kad futbole nespėju, kad nežaidžiu taip, kaip norėčiau, ir tai mane erzina. Mūsų „Prelegentų“ futbolo klubas visada turėjo daug ambicijų, tad net būdami 40-mečiai žaisdavome su 20-mečiais. Pradėjau jausti, kad tai – nebe malonumas, o kančia: nebespė-

„ANTRĄ DIENĄ, DAR NEMOKĖDAMAS NORMALIAI SLIDINĖTI, NUGRYBAVAU Į JUODĄJĄ TRASĄ. NUSIĖMIAU SLIDES, ATSIGULIAU ANT NUGAROS IR TAIP NUČIUOŽIAU – KALNAS BUVO ITIN STATUS, TAD BIJOJAU UŽSIMUŠTI.“

ji, tai piktina, nes aš mėgstu laimėti. Ėmiau suvokti ribas, kad sendamas tiesiog kai ko nebepadarau. Be to, ėmė prastėti regėjimas, o aš niekaip nemoku įsidėti lęšių, nes baisu. Patogių akinių futbolui irgi neradau, o sutemus neką ir matydavau. Futbolą dar žaidžiu, bet ėmiau ieškoti kitos šakos, kur galėčiau dažniau išsiduoti. Tenisas atsirado atsitiktinai. Vienam draugui padariau paslaugą ir jis atsidėkodamas padovanojo penkias teniso pamokas su trenere. Maždaug prieš porą metų nuėjau į tas treniruotes ir užsikabinau. Dalyvauju tokioje teniso piramidėje. Ten internetu gali išsikviesti priešininką, jei jį įveiki, reitinge pakyli aukščiau už varžovą. Žaidžiau tris kartus su savo lygio varžovais ir visus tris mačus laimėjau. Rimtesniems turnyrams aš dar per prastas. Kiti mėgėjai žaidžia 10–20 metų, tad aš dar realiai neturiu ką daryti. Aš talentingas, žinoma, bet per dvejus metus dar nepasiekiau to lygio (juokiasi). Nors svarstau pradėti dalyvauti turnyruose. Jėgos aitvarai. Vienais metais su bičiuliu buvome išsinuomoję butą Klaipėdoje ir beveik visą vasarą ten gyvenome. Ieškodami pramogų važinėdavome į Svencelę. Ten renkasi smagi jėgos aitvarų bendruomenė, galima rasti trenerį. Tad jį samdydavome ir mokydavomės. Bet jėgos aitvarams reikia laiko. Jei jo turi, gali būti, kad nėra vėjo. Jei yra vėjo, gali būti, kad neturi laiko. Arba reikia važiuoti į užsienį ieškoti sąlygų ir vėjo. Specialiai niekur nevažiuoju, bet jei pasitaiko tinkama proga, aitvaruoju. Tai irgi labai smagus užsiėmimas.

SIRGALIUS „Futbole visą gyvenimą sergu už anglus. Čia kaip tėvynę turėti – niekur nesidėsi, turi eiti iki galo. Iš klubų labiausiai patinka Londono „Arsenal“, nors pastaruoju metu jį daugiau keikiu nei sergu. Ledo ritulyje nuo vaikystės sergu už Kanadą. Tada – švedai, čekai. O šiaip visada sergu už komandas, kurios žaidžia prieš rusus“, – neslepia M.Mikutavičius. V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

121

SURF

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

122

M.Mikutavičius atstovauja „Prelegentų“ komandai

„MAN PATINKA AZARTAS, LAIMĖTI, NORS TAI NE VISADA PAVYKSTA, PATINKA IŠSIKRAUTI.“ Laikas. Slidinėti važiuojame su drauge Ieva – ji irgi slidinėja. O visas kitas sportas iš šeimos irgi nieko per daug neatima. Turi nuspręsti, ar sportas tau reikalingas, o laiko jam visada rasi. Pavyzdžiui, tenisas. Ryte išvažiuoju nepusryčiavęs, pažaidžiu porą valandų, bet vakare galiu paleisti namiškius – Ieva gali pati eiti į sporto klubą ar kur kitur. Sportas suvalgo 10 valandų, bet kai

išdėlioji per savaitę, visada gali tiek rasti. Sudėtingiau su „Prelegentais“. Žaidžiame senjorų čempionate, tad kartais tenka važiuoti į kitą miestą – Šiaulius, Alytų ar Panevėžį. Tai užima beveik visą dieną, tad reikia derintis su šeima ir kitais darbais. Kartais nepavyksta dalyvauti rungtynėse. Bet visada stengiuosi, kad pavyktų. Aiškinimas, kad nėra laiko sportuoti, yra nesąmonė. Nesu biuro

DRAUGIŠKOS RUNGTYNĖS: „PRESS‘AS“ – „PRELEGENTAI“ bit.ly/prelege

123

tarnautojas, neturiu darbe būti nuo devynių ryto iki penkių vakaro, tad laiko nesunkiai randu. Priklausomybė. Sportuodamas aš gerai jaučiuosi, nes organizme kažkas ten gaminasi, nuo ko tampi priklausomas. Pasitaikė, kad po rungtynių negalėjau užmigti – traukė kirkšnis, skaudėjo sąnarius, čiurnas ir apskritai viską, tad turėjau gerti nuskausminamųjų. Bet vis tiek jaučiausi laimingas. Po pergalės gaunu nerealių emocijų, mano kūnas labiau spyruokliuojantis, jaučiuosi lankstesnis, tvirtesnis, žvitresnis. Man patinka azartas, laimėti, nors tai ne visada pavyksta, patinka išsikrauti. Nors bet koks sportas man netinka. Bandžiau bėgioti, nes norėjau numesti svorio, bet man tai – žiauriai nuobodu. Dvi savaites diena po dienos verčiau save bėgti ir galiausiai mečiau. Bandžiau ir su muzika, ir kažką galvoti, ir kurti. Man nei galvojasi kas nors, nei ką. Vienintelis dalykas galvoje: kam aš čia bėgu ir kokiais niekais aš čia užsiimu. Kilnoti svarmenis man – irgi neįdomu. Bandžiau, bet man tai – kančia, o laimingiausias žmogus jausdavausi tada, kai viskas baigdavosi. Stovėdamas duše guosdavausi, kad tai – geriausia šio sporto dalis.

APRANGA

APRANGA AKTYVIEMS

ISTORIJOS NUOTRUPOS Bikiniai gavo pavadinimą pagal Ramiojo vandenyno Bikinio koralinį atolą. Pirmus madingus bikinius 1946 m. sukūrė prancūzas Louisas Réardas. Įkvėpimas jį pagavo paplūdimyje išvydus, kaip moterys suka drabužius į viršų, kad odą pasiektų daugiau saulės spindulių.

PAPLŪDIMIO LIŪTAMS

Merilin Piirsalu

tootjad

Paplūdimio sezonas jau už durų, todėl kiekvienas tikras paplūdimio mėgėjas papildys drabužių spintą bent vienu stilingu bikiniu ar patogiomis banglentininkų trumpikėmis.

„Sportland“ siūlo platų prekės ženklų „O’Neill“ ir „Roxy“ bikinių bei „O’Neill“ ir „Quiksilver“ banglentininkų trumpikių pasirinkimą. Šių prekės ženklų kolekcijos skirtos būtent aktyvaus sporto mėgėjams. „Roxy“ gamina bikinius iš LYCRA® XTRA LIFE™ medžiagų, kurios yra itin patvarios ir tamprios. Karštą vasarą paplūdimio apranga dėvima kiekvieną dieną, tad svarbu, kad ji neprarastų elastingumo, formos bei spalvos. „Roxy“ bikiniai kaip tik atitinka šias sąlygas. Jų savybės nekinta dėl sūraus jūros vandens, chloruoto baseino vandens, intensyvių saulės spindulių ar kremų nuo saulės poveikio, nes LYCRA® XTRA LIFE™ yra dešimt kartų patvaresnė nei įprastos medžiagos, skirtos bikiniams. Bikinių modeliai kuriami siekiant užtikrinti kuo didesnę judesio laisvę sportuojant ir aktyviai judant. Dėvint bikinius svarbu, kad jie užtikrintų apsaugą nuo saulės (SPF 50+), t. y. apranga saugotų jos nešiotoją nuo žalingo saulės spindulių poveikio. Tačiau nepamirškite naudoti kremo nuo saulės!

Jau seniai bikiniai – ne vien paplūdimio apranga deginantis saulėje. Su jais turi būti patogu plaukti, žaisti tinklinį, skrosti bangas ir kitaip vasariškai sportuoti. Bikiniai turėtų būti atsparūs ir greitai išdžiūti, o jų dizainas irgi svarbus.

paplūdimio apranga greitai išdžiūsta. Pavyzdžiui, „O’Neill“ savo bikinius apdoroja pagal „Hyperdry“ technologiją – tokios medžiagos atstumia vandenį, o apranga labai greitai išdžiūsta. Jeigu pageidaujate, kad paplūdimio aprangos savybės ir spalva nepakistų iki kito paplūdimio sezono, neskalbkite jų su stipriais skalbikliais ir nedžiovinkite saulėje.

/ PERDIRBIMAS POPULIARĖJA

Smagu, kad „Roxy“, „O’Neill“ ir „Quiksilver“ kolekcijų paplūdimio apranga gaminama ir iš perdirbtų medžiagų. Pavyzdžiui, dauguma „Quiksilver“ ir „Roxy“ banglentininkų trumpikių modelių pagaminti iš perdirbto „Repreve“ poliesterio. Gaminant poliesterį

/ IŠDŽIŪSTA AKIMIRKSNIU

Karštą vasaros dieną smagu ne tik degintis ir sportuoti, bet ir baseine ar jūros bangose atsigaivinti. Maudynių mėgėjams ypač patogu, kai

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

124

Da u g i a u s ka i t y k i te :

www.sportlandmagazine.lt daugiausia iš plastiko butelių sunaudojama mažiau vandens ir naftos produktų, o gamybos procese išmetama į aplinką mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Rezultatas – žalesnė planeta ir aukštųjų technologijų audinys, kuris yra tamprus keturiomis kryptimis, atstumia vandenį ir greitai išdžiūsta.

/ DERINKITE IR KOMBINUOKITE

Paplūdimio aprangos modelių ir spalvų pasirinkimas labai didelis. Sau tinkamą modelį ras ir klasikines linijas bei raštus vertinantys klientai, ir tie, kurie ieško ryškaus dizaino ar drąsesnių spalvų. Tiesa ta, kad renkantis tinkamą aprangą reikia išbandyti kuo įvairesnius variantus. Parduotuvėje „Sportland“ galima įsigyti bikinių, kurių viršutinę ir apatinę dalį galima pasirinkti atskirai. Taip galima derinti skirtingus dydžius ir išsirinkti tinkamą komplektą. Būtina atkreipti dėmesį į paplūdimio aprangos gamintojo etiketę, kurioje žymimas aprangos „dengimo laipsnis“. Tad norint kaitintis saulėje galima išsirinkti atviresnius bikinius, o sportuojantieji gali nesunkiai rasti labiau uždengtą variantą. Be bikinių ir banglentininkų trumpikių, gaminių asortimente yra banglentininkų glaudžių, triko bei marškinėlių iš laikros.

LAISVALAIKIS

GRAŽUOLĖS GYVENIMĄ „Mis Lietuva 2013“ laimėtoją Rūtą Elžbietą Mazurevičiūtę neretai galima išvysti masiniuose bėgimuose. Projektų „Šok su manim“ ir „Žvaigždžių duetai“ dalyvė ir šiemet ketina nepraleisti bent kelių bėgimų, mat aktyviai leisti laiką šiai 26-erių tituluotai gražuolei ypač patinka. Mergina teigia, kad aktyvus laisvalaikis ne tik paįvairina gyvenimą, bet ir padeda sveikiau, žvaliau jaustis, atsikratyti papildomų kilogramų nealinant savęs įvairiomis dietomis, o įdomiai ir smagiai leidžiant laiką.

Karina Sėrikova

Nerijus Šabanauskas, Asmeninis arch.

PAĮVAIRINA SPORTAS

/ KAIP SUSIDOMĖJOTE BĖGIMU?

Nuo vaikystės bėgiodavau tai nuo tėvų, tai nuo sesės ar berniukų, tai taip ir liko tas noras bėgioti iki šių dienų. Bet pagrindą, manau, padėjo fizinio lavinimo mokytoja, kuri vis skatindavo dalyvauti sporto olimpiadose. Vėliau bėgimas tapo pomėgiu, malonumu ir būdu atsipalaiduoti, aktyviai leisti laiką su antrąja puse.

„GERA SAVIJAUTA, MANAU, YRA SVARBIAUSIAS VEIKSNYS, TAČIAU ATSIKRATYTI NEREIKALINGŲ KILOGRAMŲ BĖGIOJANT TAIP PAT LABAI GERAS BŪDAS.“

/ KAS TAIP TRAUKIA APSIAUTI SPORTINIUS BATELIUS IR BĖGTI? Noras nestovėti vietoje, nes judėjimas yra gyvenimo variklis.

/ KOKIA JŪSŲ MĖGSTAMA DISTANCIJA?

Mėgstamiausia distancija kol kas yra 5 km. Tai tas atstumas, kurį galiu nubėgti labai nepervargdama.

/ KOKIŲ TIKSLŲ SIEKIATE BĖGDAMA: GERAI JAUSTIS, O GAL PALAIKYTI FORMAS? Gera savijauta, manau, yra svarbiausias veiksnys, tačiau atsikratyti nereikalingų kilogramų bėgiojant taip pat labai geras būdas.

/ KOKIAS DAR SPORTO ŠAKAS PROPAGUOJATE? Gražuolė bėgimuose dalyvauja su sužadėtiniu Mantu Pitkausku

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

Gyvenimą mėgstu paįvairinti skirtingais aktyviais užsiėmimais: patinka važinėti dviračiu, riedučiais, plaukioti baidarėmis, slidinėti snieglente, dalyvauti žygiuose.

126

PATIRTIS

Šou projektuose įgytą patirtį R.E.Mazurevičiūtė pritaiko ir gyvenime, ir naujoje veikloje – aktyvi mergina dirba renginių organizavimo įmonėje renginių vedėja.

MOTERIMS

AIR JORDAN 1 RE LO N | 149.95 LAISVALAIKIS

NIKE AIR HUARACHE RUN | 129.95 LAISVALAIKIS

AIR MAX THEA | 129.95

NIKE MD RUNNER 2 | 69.95

LAISVALAIKIS

SUPERSTAR W | 99.95

STAN SMITH BOLD W | 109.95

LAISVALAIKIS

UA OLD SKOOL (CALIFORNIA) | 84.95 LAISVALAIKIS

LAISVALAIKIS

MN FILMORE (SUEDE/CANVA) | 84.95 LAISVALAIKIS

NIKE COURT ROYALES S | 64.95 LAISVALAIKIS

AIR MAX 90 | 149.95 LAISVALAIKIS

CAMPUS W | 89.95 LAISVALAIKIS

ALL STAR OX RED | 69.95 LAISVALAIKIS

MOTERIMS

NIKE METCON 4 | 149.95 TRENIRUOTĖS

WMNS NIKE FREE TR 7 | 114.95 TRENIRUOTĖS

W NIKE FLEX TRAINER 7 | 89.95 TRENIRUOTĖS

CRAZYTRAIN PRO 3.0 W | 99.95

ARIANNA CLOUDFOAM | 64.95

TRENIRUOTĖS

NIKE ZOOM WILDHORSE 4 | 139.95

NIKE ZOOM STRUCTURE 21 | 139.95

NIKE FLEX EXPERIENCE RN 7 | 74.95

BĖGIMAS

ALPHABOUNCE LUX W | 89.95

PUREBOOST X | 139.95

COSMIC W | 59.95

BĖGIMAS

UA SPEEDFORM AMP 2.0 SL | 115.00 TRENIRUOTĖS

G A L I M A Į S I GY T I T I M B E R L A N D PA R D U OT U V ĖS E :

P REK Y B O S IR P R A M O GŲ C EN T RE “OZ A S ” OZO G . 18, V IL NIUS

P R E K Y B O S I R P R A M O G Ų C E N T R E “A K R O P O L I S ” K AR ALIAUS MINDAUGO G. 49, K AUNAS P R E K Y B O S I R P R A M O G Ų C E N T R E “A K R O P O L I S ” TA I K O S P R . 6 1 , K L A I P Ė D A

BE LIGHT. BE FAST. BE FREE. #FLYROAM

VYRAMS

NIKE DUNK LOW | 99.95

NIKE ARROWZ SE | 89.95

NIKE AIR VRTX | 99.95

LAISVALAIKIS

NIKE AIR MAX PRIME | 139.95

NIKE AIR HUARACHE | 129.95

ALL STAR HI NAVY | 74.95

LAISVALAIKIS

CAMPUS | 89.95

SUPERSTAR | 99.95

TUBULAR SHADOW CK | 99.95

LAISVALAIKIS

KILLINGTON OX | 119.95

ADVENTURE 2.0 CUPSOLE | 124.95

UA OLD SKOOL | 84.95 LAISVALAIKIS

LAISVALAIKIS

VYRAMS

NIKE METCON 4 | 149.95 TRENIRUOTĖS

NIKE FREE TR 7| 114.95 TRENIRUOTĖS

NIKE METCON 4 | 149.95 TRENIRUOTĖS

CRAZYTRAIN ELITE M | 139.95

ESSENTIAL STAR 3 M | 54.95

UA ARCHITECH 3DI VALOR | 130.00

TRENIRUOTĖS

NIKE ZOOM WILDHORSE 4 | 139.95

NIKE ZOOM ALL OUT | 159.95

NIKE ZOOM PEGASUS 34 | 129.95

BĖGIMAS

ULTRABOOST | 179.95 BĖGIMAS

BĖGIMAS

QUESTAR BYD | 79.95 BĖGIMAS

BĖGIMAS

ALPHABOUNCE 1 M | 99.95 BĖGIMAS

Striukė TOP AIR HALF-ZIP PK | 99.95 Kelnės TECH FLEECE JOGGER | 89.95 Bateliai AIR MAX 90 ESSENTIAL | 149.95

Palaidinė TEE DROP TAIL SWOOSH | 27.95 Marškinėliai JKT SWOOSH | 64.95 Tamprės CLUB SWOOSH | 29.95 Bateliai AIR HUARACHE RUN | 129.95

Marškinėliai TEE AF1 3 | 44.95 Striukė WOVEN PLAYERS | 69.95 Kelnės ADVANCE 15 WOVEN | 64.95 Bateliai AIR MAX 90 ESSENTIAL | 149.95

Marškinėliai ESSENTIAL TEE HBR | 37.95 Striukė ADVANCE 15 WOVEN | 64.95 Kelnės ADVANCE 15 | 54.95 Bateliai AIR HUARACHE RUN | 129.95

Bliuzonas HOODED SWEAT | 79.95 Kelnės SST TP | 59.95 Kepurė D-ADI CAP | 29.95 Bateliai ZX 700 W | 99.95

Palaidinė SUBLIMATION PRINT | 39.99 Striukė RELAXED PARKA | 149.99 Kelnės ESSENTIALS | 59.99 Bateliai AIR MAX THEA | 129.95

Marškinėliai STRIPE FILLER | 29.99 Bliuzonas JACKS BASE ZIP | 79.99 Kelnės FRIDAY NIGHT CHINO | 79.99 Bateliai AMHERST LTHR | 125.00

Parka CAPTAINS RAIN | 219.95

Parka ELEMENTS | 249.95

Parka HIKESTELLER SL | 139.95

Striukė 1990 MOUNTAIN Q | 149.95

AIRINĖ PALŠYTĖ LENGVAATLETĖ

Sportinė liemenėlė INDY SOFT | 39.95 Tamprės PRO HEATHER | 49.95 Bateliai METCON 4 | 149.95

Bliuzonas PERFORMANCE | 59.95 Tamprės ESSENTIALS 3-STRIPES | 29.95 Bateliai CRAZYTRAIN LT | 79.95

TADAS POCIUS TRENERIS

LIEPA NORKEVIČIENĖ DAINININKĖ

Marškinėliai FREELIFT GRADI | 39.95 Šortai D2M WVN | 27.95 Bateliai ESSENTIAL STAR 3 | 54.95

FOREVER BETTER

GIEDRĖ BERNOTAITĖ JOGOS INSTRUKTORĖ

Sportinė liemenėlė DASHING | 49.95 Palaidinė LOOSE LONG SLEEVE | 59.95 Tamprės FUZZY PRINT 7/8 | 99.95 Kilimėlis NATURAL CORK 5MM | 99.95

TADAS GUDŽIAUSKAS CROSSFIT TRENERIS Marškinėliai HG ARMOUR MESH BACK | 30.00 Bliuzonas TECH LS HOODY 2.0 | 45.00 Tamprės HG ARMOUR PRINTED | 55.00 Bateliai RAPID | 55.00

Marškinėliai THREADBORNE 3/4 UTILITY | 45.00 Šortai CAGE | 45.00 Tamprės THREADBORNE SEAMLESS 3/4 | 65.00 Bateliai SPEEDFORM EUROPA | 130.00

Sportiniai marškinėliai DRY ACADEMY DRIL | 44.95 Kelnės DRY ACADEMY KPZ | 44.95 Bateliai PHANTOM 3 ELITE FG | 269.95 Kamuolys STRIKE | 29.95

Marškinėliai G NSW TEE SCOOP LIFE GOALS | 19.95 Striukė G NSW WINDRUNNER AOP6 | 59.95 Tamprės G NSW LEG A SEE LGGNG LOGO | 24.95 Bateliai NIKE MD RUNNER 2 (GS) | 44.95

Marškinėliai B NSW TEE AIR LOGO | 19.95 Striukė B NSW WR JKT HD | 64.95 Kelnės B NSW TCH FLC PANT | 69.95 Bateliai AIR FORCE 1 MID | 79.95

VAIKAMS

NIKE HUARACHE | 99.95

NIKE CORTEZ '72 | 64.95

NIKE STEFAN JANOSKI | 89.95

LAISVALAIKIS

35.5-40

NIKE AIR MAX 90 | 99.95

NIKE TANJUN | 49.95

NIKE PEGASUS 34 | 84.95

LAISVALAIKIS

BĖGIMAS

35.5-40

STARWARS RAPIDAFLEX I | 39.95

RAPIDARUN KNIT J | 69.95

TUBULAR SHADOW J | 74.95

TRENIRUOTĖS

BĖGIMAS

LAISVALAIKIS

21-27

35.5-38

35.5-40

FLYROAM OX | 74.95

YT ATWOOD SLIP-ON | 64.95

LAISVALAIKIS

36-40

30-39

VAIKAMS

NIKE AIR MAX | 109.95

NIKE HUARACHE | 99.95

LAISVALAIKIS

35.5-38

NIKE MD RUNNER 2 | 39.95

NIKE MD RUNNER 2 | 44.95

LAISVALAIKIS

27.5-35

35.5-38

NIKE AIR FORCE | 84.95 LAISVALAIKIS

35.5-38

NIKE FREE RN 2017 | 69.95 BĖGIMAS

27.5-35

NIKE REVOLUTION 4 | 34.95

NIKE REVOLUTION 4 | 44.95

NIKE ZOOM PEGASUS 34 | 84.95

BĖGIMAS

27.5-35

MY MADDIE (SWEET CHEET) | 64.95 LAISVALAIKIS

31-38

35.5-38

DY MINNIE FORTARUN CF I | 44.95 BĖGIMAS

21-27

35.5-40

SUPERSTAR J | 69.95 LAISVALAIKIS

35.5-38

1926

MIESTO DVIRAČIAI

213 28" ALU 7V TX 55 RONDINE

429 €

RĖMAS: TRK ALU PAVARŲ SISTEMA: SHIMANO TX55 - 7 KAIKU STABDŽIŲ SISTEMA: V-PIDURID RĖMO DYDIS: 44/48 CM

359 €

200 28" ALU 6V TY 21 LADY

429 €

212 28" ALU 7V TX 55 MONOTUBE

429 €

293 GRAZIELLA FOLDING 1s METRO

249 €

RETRO

429 €

311 28'' ALU FS 24V TX 800

249 €

BOSTON

1926

VAIKIŠKI DVIRAČIAI

499 €

070 FAT WILD BOY 24" ALU 7V TX 55

RĖMAS: FAT 24 ALU PAVARŲ SISTEMA: SHIMANO TX55 - 7 KAIKU STABDŽIŲ SISTEMA: TEKTRO M280 MEH.KETAS RĖMO DYDIS: 36 CM

229 €

259 €

229 €

016 16'' COASTERBRAKE

017 16'' COASTERBRAKE

299 €

259 €

031 CTB 20" 6V

030 20" FRONT S. 6V

050 24" 18V

051 CTB 24" 6V

1926

KALNŲ DVIRAČIAI

106 27,5" FS 21V TX 55

399 €

RĖMAS: MTB 27,5 ALU AMORTIZATORIAI: RAXE X8.0 ALU 100MM PAVARŲ SISTEMA: SHIMANO TX55 - 21 KAIKU STABDŽIŲ SISTEMA: V-PIDURID RĖMO DYDIS: 40/ 44/ 48/ 52 CM

399 €

103 27,5" LADY FS 21V TX 55

109 29" FS 21V TX 55 DISK MECH

749 €

125 29" FS 27V ACERA DISK

459 €

599 €

116 29" FS 24V ALTUS DISK HYD

849 €

89E 29'' TONALE ALU FS 27V ALIVIO

140 26" SENALES ALU 18V ALIVIO

1926

PLENTO DVIRAČIAI

3299 €

83Q ORTLES 297+ XT 11S

RĖMAS: CARBON UD HM BOOST AMORTIZATORIAI: RS REBA RL29 BOOST 100PL PAVARŲ SISTEMA: SHIMANO XT STABDŽIŲ SISTEMA: SHIMANO XT 8000

1299 €

2999 €

1599 €

85A 29" STELVIO ALU FS 20S XT-DEO

145 26" CERVINO ALU 20V XT-DEORE

2799 €

3799 €

1299 €

54N DUELLO 105 MIX

81C ZONCOLAN 29" XT 11S

67Q T2 DOPPIA CORSA ULTEGRA

57Q 8AVIO REVO ULTEGRA 22SS

RIEDUČIAI KŪNO RENGYBAI

129,95 €

ALEXIS 80 PRO

159,95 €

F.I.T. 80 BOA

ALEXIS 80 BOA

199,95 €

ALEXIS 84 PRO

159,95€

219,95 €

F.I.T. 84 BOA

219,95 €

ALEXIS 84 BOA

TRENIRUOTĖMS

249,95 €

VO2 90 PRO M

249,95 €

VO2 90 PRO W

279,95 €

VO2 90 BOA W

279,95 €

VO2 90 BOA M

99,95 €

299,95 €

VO2 100 X PRO

EXO 6.0 M

GREITUMINIAI

99,95 €

349,95 €

499,95 €

RADICAL

EXO 6.0 W

MOD 110

RADICAL

MOD 110

RIEDUČIŲ INVENTORIUS 34,95 €

34,95 €

JR VARSITY

44,95 €

JR VARSITY

69,95 €

44,95 €

VARSITY

19,95 €

VARSITY

SK8 HERO PRO JR PAD SET

PRIME M PAD SET

RADICAL

PRIME W PAD SET

29,95 €

F.I.T. CARRIER

VO2

19,95 €

29,95 €

JR VARSITY

ALLIANCE CARRIER

STABILITY PLUS: Šis batas tokio lygio, kokio reikia laisvalaikio ir kūno rengybos tikslais važinėjantiems riedutininkams. „Stability Plus“ yra tobulas patogumo ir tvirtumo derinys, lengvumo parametrais idealus daugeliui įvairių stilių riedutininkų.

D.C. ALUMINIUM: „Die Cast Aluminum“ rėmai išsiskiria tuo, kad puikiai perteikia jėgos perdavimą bei stabilumą net riedant didesniu greičiu. Šie kūno rengybai skirtos serijos rėmai pasižymi geromis manevravimo savybėmis. Jų galima įsigyti tiek su 80mm, tiek su 84mm dydžio ratukais.

V02: Sukurti batus treniruočių riedučiams gana sudėtinga, nes reikia atsižvelgti į tai, kad didesniems ratukams reikia tvirtesnio įtvaro, o svoris turi išlikti toks pat. „V02” batas – geriausias pasaulyje puikaus įtvaro ir lengvumo derinys.

V02.2.: Tai lengviausi „K2” iki šiol iš aliuminio pagaminti treniruočių serijos rėmai. Šie puikiomis manevravimo savybėmis pasižymintys rėmai yra pakankamai ilgi ir standūs, kad užtikrintų stabilumą net riedant didesniu greičiu. Be to, šio tipo rėmai turi tokį jėgos perdavimą, kokį anksčiau turėjo tik varžyboms skirti riedučiai. Rėmų galima įsigyti tiek su 80mm, tiek su 84mm dydžio ratukais.

RADICAL: Treniruočių ir varžybų riedučiai skiriasi tuo, kad yra žemesni ir lengvesni. Dėl to galite parodyti geriausią savo važiavimo riedučiais techniką. Be to, batas „Radical“ turi puikų įtvarą. F.B.I.: Šie rėmai važiuojant atsirandančią vibraciją sumažina labiau nei bet kurie kiti „K2” serijos rėmai. Dėl to jie tinka ir pradedantiesiems riedutininkams, ir tiems, kurie važinėjasi nelygiu asfaltu. TEC COMPOSITE: Šie sudedamieji laisvalaikio tipo rėmai yra tvirtinami prie riedučių apačios. „Tec Composite“ rėmai sukurti vibracijai slopinti, o taip pat riedutininko svorio centrą jie perkelia žemiau, taip užtikrindami geresnę riedučių kontrolę riedant. TRADITIONAL LACING: Riedutis suveržiamas tradiciniais raišteliais.

RADICAL: Šie rėmai sukurti tam, kad užtikrintų stabilumą riedant didžiausiu greičiu, įmanomu pasiekti riedučiais. Iš aliuminio lydinio pagaminti rėmai „Radical“ yra apdoroti aukštoje temperatūroje, todėl jie dar standesni. Rėmų „Radical“ padėtį bato atžvilgiu galima keisti priklausomai nuo riedutininko poreikių. SPEED LACING: Riedutis veržiamas plonais raišteliais, kurie akimirksniu suveržiami dviem pirštais patraukus raištelių sistemą. BOA: Riedutis veržiamas su specialios BOA sistemos pagalba, kai pagal norimą suveržimo lygį tereikia sukti ratuką, kuris automatiškai fiksuoja veržimą.

PRAMOGOS

„CONVERSE“ AMBASADORĖS VIKĖS

VASAROS VEIKLOS

TOP 10

Šešiolikmetė „vlogerė“ ir socialinių tinklų žvaigždutė Viktorija Malašauskaitė, geriau žinoma Vikės vardu, komunikuoti „YouTube“ kanale pradėjo būdama vos trylikos. Šiuo metu merginą „Facebook“ socialiniame tinkle seka daugiau nei 10 tūkst., „Instagram“ 40 tūkst., o „YouTube“ – net 44 tūkst. žmonių. Daugiausia Vikė kalba ir rašo apie kosmetiką, madas ir stilių apskritai. Gal todėl ši aktyvi mergina yra „Converse“ ambasadorė. Bendrauti, šokti, dainuoti ir daug šypsotis mėgstanti Vikė siūlo dešimt geriausių užsiėmimų, ką nuveikti šią vasarą: 1. Nuvykti į stovyklą. 2. Sudalyvauti „Granatos Live“ festivalyje. 3. Nuvažiuoti su draugais prie jūros! 4. Sudalyvauti bent viename koncerte po atviru dangumi. 5. Išeiti į kultūros naktį. 6. Susitikti su senais draugais. 7. Savanoriauti. 8. Apsilankyti jūros šventėje. 9. Skirti visą dieną ar net daugiau ir apvažiuoti įdomiausius Lietuvos objektus. 10. Susiorganizuoti palapinių naktį.

STEBĖK YOUTUBE.COM/CHANNEL/UC-OMTXTQN7R05A6IWS65E3Q FACEBOOK.COM/VIKE.MALAS INSTAGRAM.COM/VIKE.MAL/

SPORTLAND SURF

VILNIAUS CENTRE – sporto ir scenos žvaigždžių draugystės įkvėpta

„SPORTLAND“ PARDUOTUVĖ

Karina Sėrikova

Sportland

asak parduotuvės vadovės Simonos Vaitekaitienės, ši parduotuvė išskirtinė tuo, kad yra įkvėpta lengvaatletės, Lietuvos šuolių į aukštį rekordo savininkės Airinės Palšytės ir popmuzikos atlikėjo Donato Montvydo asmenybių. Šios žvaigždės padiktavo kai kuriuos naujosios parduotuvės, vadinamos „Sportland G20“, stiliaus elementus. Parduotuvės ambasadoriai per atidarymo renginį sujungė sporto patogumą ir laisvalaikio madą bei pristatė stilingiausius parduotuvėje esančius drabužius, kurių čia netrūksta. „Kadangi esame miesto širdyje, o čia, ne paslaptis, laiką mėgsta leisti patys stilingiausi žmonės, parduotuvėje pristatome ir daugiau ypatingų kolekcijų. Tai patys madingiausi laisvalaikio produktai: vyrų ir moterų tekstilė bei avalynė „Nike“ ir „Adidas Originals“, „Air Max“ ir „Air Force“ sportiniai bateliai ir t.t.“, – vardijo parduotuvės vadovė S.Vaitekaitienė. V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

/ IŠSKIRTINIS INTERJERAS

Kadangi parduotuvės ambasadoriais tapo sporto ir muzikos garsenybės, „Sportland G20“ interjere gausu su jais susijusios simbolikos. Naujojoje parduotuvėje garbingą vietą rado A.Palšytės Europos lengvosios atletikos uždarų patalpų čempionate iškovotas aukso medalis ir D.Montvydo Metų popmuzikos atlikėjo prizas, pelnytas per šių metų M.A.M.A. apdovanojimus. Vaikų zonoje galima rasti šių asmenybių vaikystės nuotraukų. „Parduotuvėje įrengtos Airinės ir Donato matavimosi kabinos. Airinės matavimosi kabinoje galima pamatyti į Lietuvos rekordo aukštį iškeltą šuolininkų kartį, Donato kabinoje – grimo kambarį“, – atskleidė pašnekovė. Taip pat parduotuvėje ant sienų surašyti svarbiausi „Sportland“ darbo principai, kuriais remdamasi dirba įmonė: jos vizija, misija ir vertybės.

162

Vasario viduryje Vilniaus širdyje, Gedimino prospekte, 20 numeriu pažymėtame name duris atvėrė nauja, moderni ir pažangi „Sportland“ sporto ir laisvalaikio prekių parduotuvė.

/ DIDŽIAUSIA VERTYBĖ – PATIRTIS

S.Vaitekaitienė

KADANGI PARDUOTUVĖS AMBASADORIAIS TAPO SPORTO IR MUZIKOS GARSENYBĖS, „SPORTLAND G20“ INTERJERE GAUSU SU JAIS SUSIJUSIOS SIMBOLIKOS.

Kadangi parduotuvė visiškai nauja, ir kolektyvas joje surinktas naujas. Šiuo metu parduotuvėje dirba 20 jaunų, aktyvių žmonių. „Daugiausia pas mus dirba studentai. Ir nors ne visi jie studijuoja su sportu susijusias specialybes, dauguma jų aktyviai sportuoja. Tarp mūsų kolektyvo narių populiarus krepšinis, futbolas, dalis jų domisi bėgimu, lanko sporto klubus. Yra ir šiek tiek egzotiškesnių sporto šakų propaguotojų – kai kurie domisi riedučiais, lygumų slidėmis ir t.t. Žodžiu, esame sportiškas kolektyvas. Ateityje planuojame kartu išbandyti savo jėgas įvairiose sportinėse veiklose – pažaisti krepšinį, tinklinį, paaitvaruoti. Norime, kad darbuotojai išbandytų kuo daugiau sporto šakų ir savo patirtį galėtų perduoti parduotuvės klientams“, – teigė S.Vaitekaitienė.

NAUJOVĖ

Šioje parduotuvėje įdiegta naujovė – matavimosi kabinose įrengti pulteliai, skirti aptarnaujančiam personalui pasikviesti. „Klientai galės pasikviesti konsultantą ir paklausti jo patarimo, nuomonės ar paprašyti atnešti tinkamesnį dydį. Parduotuvės konsultantai į specialius laikrodžius gaus signalą, kurioje kabinoje reikalinga pagalba, ir galės operatyviai reaguoti į klientų pageidavimus“, – tikino parduotuvės vadovė.

PARDUOTUVĖ VISIŠKAI NAUJA, TODĖL IR KOLEKTYVAS JOJE SURINKTAS NAUJAS. ŠIUO METU PARDUOTUVĖJE DIRBA 20 JAUNŲ, AKTYVIŲ ŽMONIŲ.

/ GAUSUS ASORTIMENTAS

Ši parduotuvė pasižymi ypač gausiu asortimentu. „Šiuo metu pasaulyje vyrauja laisvalaikio mados tendencija – sportiniai bateliai, laisvalaikio drabužiai tampa gatvės mados dalimi. Todėl rūpinamės, kad mūsų klientai parduotuvėje rastų daug stilingų laisvalaikio elementų: nuo avalynės iki aksesuarų“, – paaiškino S.Vaitekaitienė. Pasak Simonos, šiuo metu aktualiausios treniruočių, bėgimo, futbolo, krepšinio, laisvalaikio kolekcijos. „Šylant orams žmonės ir vėl pradeda bėgioti, treniruotis, aktyviai leisti laiką lauke, todėl populiariausiomis prekėmis tampa bėgimo bateliai, riedučiai, riedlentės ir dviračiai. Žinoma, išlieka aktualūs laisvalaikio drabužiai ir aksesuarai“, – pasakojo parduotuvės vadovė. Asortimentą pildo ir vaikų zona, kurioje gausu tiek sportui, tiek laisvalaikiui skirtų prekių: drabužių, avalynės, aksesuarų.

/ PASIŽYMI MODERNUMU

Kaip ir kitose „Sportland“ parduotuvėse, „Sportland G20“ gausu interaktyvių kolonų ir ekranų, kuriuose skelbiama aktualiausia informacija: pranešama apie parduotuvėje vykstančias akcijas, pristatomos prekės ženklų naujienos, perteikiama jų istorija, vaizduojami šių prekių veidai, sportininkai, informuojama apie šalyje ir pasaulyje organizuojamus renginius, transliuojamos įvairios motyvaciją sportuoti keliančios žinutės ir t.t. Taip pat ekranuose pateikiama „G20“ pastato istorija.

163

SPORTLAND SURF

BAIMĖ LIKO

ANT KRANTO

Edvinas Mažintas – vienas iš naujai suburto „Sportland“ parduotuvės Gedimino prospekte, Vilniuje, kolektyvo narių. Ketverius metus rimtai plaukimu užsiėmęs 20-metis vaikinas tikino, kad būtent sportas subrandino jį, kaip asmenybę.

SPORTAS

„Sportland“ pardavėjas konsultantas Edvinas – užkietėjęs plaukimo gerbėjas. Su vandeniu vaikinas susipažino dar vaikystėje, mat lankė darželį, kuriame buvo baseinas. „Tėvai pasakojo, kad visiškai nejaučiau baimės vandeniui, šokdavau į baseiną, nors ir nemokėjau gerai plaukti. Springdavau, tačiau sulaikyti manęs nepavykdavo“ , – juokėsi pašnekovas. Vėliau buvo pažintis su krepšiniu, futbolu, karatė. Tačiau šių būrelių lankymą pristabdė atsiradusios nugaros bėdos. Todėl vaikinas nutarė sugrįžti į baseiną ir šiek tiek pramankštinti probleminę vietą.

Karina Sėrikova

Asmeninio arch.

TAM, KAD GALĖTŲ DAR INTENSYVIAU TRENIRUOTIS, VOS 14-MEČIUI E.MAŽINTUI TEKO PALIKTI TĖVŲ NAMUS MAŽEIKIUOSE IR IŠVYKTI GYVENTI Į ŠIAULIUS. „Taip grįžo nostalgija baseinui ir vis dažniau pradėjau jame leisti laiką. Vėliau viskas peraugo į kasdienes treniruotes ir plaukimas tapo mano gyvenimo dalimi“, – pasakojo pašnekovas, 2015 m. atstovavęs Lietuvai pirmosiose Europos žaidynėse Baku. Tam, kad galėtų dar intensyviau treniruotis, vos 14-mečiui E.Mažintui teko palikti tėvų namus Mažeikiuose ir išvykti gyventi į Šiaulius, nes Šiaulių plaukimo mokykloje „Delfinas“ buvo geresnės sąlygos profesionaliai treniruotis. Vėliau, uždarius vieną iš dviejų miesto

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

Plaukimo takelyje iškovota ne viena pergalė

baseinų renovacijai, stipriai suintensyvėjo moksleivių srautas „Delfine“, todėl Edvinas nutarė treniruotes tęsti Kauno plaukimo mokykloje. Kaune vaikinas ėmė treniruotis kaip niekad intensyviai: baseine praleisdavo po šešias valandas per dieną, sporto salėje – dar pusantros. Pašnekovo tikinimu, plaukimas jam buvo naudingas visapusiškai – sutvirtino ne tik kūną, bet ir charakterį. Šiuo metu vaikinas nustojo treniruotis ir daugiausia dėmesio skiria darbui bei mokslams: „Studijuoju kūrybinės komu-

164

Nors jau rimtai nesitreniruoja, mažeikiškis vis dar nuvažiuoja į Kauną aplankyti savo paskutinės trenerės Rasos Duškinienės ir kartu paplaukioja baseine. Tačiau šiuo metu pagrindinė jo aistra – snieglentės ir šokinėjimas ant batutų. „Taip pat patinka pasportuoti namie, kur atlieku pratimus su savo kūno svoriu, gumomis ir t.t. Mėgstu čiuožti snieglente. Praėjusiais metais teko slidinėti Ukrainoje – tikras malonumas. Tiesą sakant, į kvietimą pasportuoti visada atsakau „taip“, todėl ir krepšinį pažaidžiu, ir pabėgioju“, – pasakojo pašnekovas.

nikacijos industrijas Socialinių mokslų kolegijos pirmame kurse.“ Nors vaikinas „Sportland“ pardavėju konsultantu dirba dar visai neseniai, darbas šioje įmonėje jam labai patinka. „Labiausiai man patinka kolektyvas: draugiški, linksmi, besišypsantys ir gera nuotaika trykštantys kolegos bei vadybininkai, maloni aplinka ir gera vieta – pats Vilniaus centras. Jau kalbėjome apie tai, kad sušilus orams kartu imsimės aktyvios veiklos. Nekantrauju, nes esu įsitikinęs, kad bus tikrai linksma“, – su šypsena veide sakė Edvinas.

COBRA ULTRA PLAUKIMO AKINIAI

THERE’S NOTHING LIKE IT. Cobra Ultra plaukimo akiniai yra itin aptakūs ir jie skirti atletams, kurie nori iš savęs išspausti viską bei būti patys geriausi.

I VIETA

500€

DOVANŲ KORTELĖ

II VIETA

300€

DOVANŲ KORTELĖ

III VIETA

200€

DOVANŲ KORTELĖ

Užeik į www.futboloprognozes.com

Varzybu tvarkarastis Pogrupiu rungtynes

Jekaterinburg

Jekaterinburgo arena

Kaliningrado stadionas . Kazane .

1 18:00 RUS v. SAU

Rostovo arena

Sankt Peterburgo stadionas

Samaros arena

Mordovijos arena

Fisto stadionas

3 21:00 POR v. ESP

Volgogrado arena

Rusija (RUS) Saudo Arabija (SAU) Egiptas (EGY) Urugvajus (URU)

13 18:00 BEL v. PAN

Portugalija (POR) Ispanija (ESP) Marokas (MAR) Iranas (IRN)

39 21:00 NGA v. ARG 33 18:00 URU v. RUS

35 21:00 IRN v. POR

27 21:00 GER v. SWE

38 17:00 AUS v. PER

24 18:00 NGA v. ISL

Trečiadienis, birželio 27-oji

Antradienis, birželio 26-oji

Pirmadienis, birželio 25-oji

Sekmadienis, birželio 24-oji

Šeštadienis, birželio 23-oji

Penktadienis, birželio 22-oji

Ketvirtadienis, birželio 21-oji

Antradienis, birželio 19-oji

Trečiadienis, birželio 20-oji

25 15:00 BRA v. CRI

16 15:00 COL v. JPN

14 21:00 TUN v. ENG

Volgogradas

40 21:00 ISL v. CRO

22 16:00 DNK v. AUS

6 19:00 PER v. DNK

Saranskas

42 21:00 SUI v. CRI

28 18:00 KOR v. MEX

17 21:00 RUS v. EGY 10 16:00 CRI v. SRB

41 21:00 SRB v. BRA 30 15:00 ENG v. PAN

18 18:00 URU v. SAU

4 18:00 MAR v. IRN

Samara

Socis

23 21:00 ARG v. CRO

9 21:00 BRA v. SUI

Rostovas prie Dono Sankt Peterburgas

29 15:00 BEL v. TUN

12 15:00 SWE v. KOR

Zemutinio Naugardo stadionas

43 17:00 KOR v. GER 37 17:00 DNK v. FRA

15 18:00 POL v. SEN

Zemutinis Naugardas

31 21:00 POL v. COL

19 15:00 POR v. MAR

7 16:00 ARG v. ISL

Spartako stadionas

44 19:00 MEX v. SWE 36 20:00 ESP v. MAR

20 21:00 IRN v. ESP 11 18:00 GER v. MEX

Maskva

32 20:00 JPN v. SEN 26 20:00 SRB v. SUI

5 13:00 FRA v. AUS

Kazanes arena

Pirmadienis, birželio 18-oji

21 20:00 FRA v. PER 8 21:00 CRO v. NGA

Kaliningradas

Luzniku stadionas

Sekmadienis, birželio 17-oji

2 17:00 EGY v. URU

Jekaterinburgas

Maskva

Šeštadienis, birželio 16-oji

RUSIJA 2018

Penktadienis, birželio 15-oji

Futbolo pasaulio . pirmenybes

Ketvirtadienis, birželio 14-oji

Jekaterinburg Arena

Prancuzija (FRA) Australija (AUS) Peru (PER) Danija (DNK)

34 17:00 SAU v. EGY

Argentina (ARG) Islandija (ISL) Kroatija (CRO) Nigerija (NGA)

Sekmadienis, liepos 15-oji

Penktadienis, liepos 13-oji

Ketvirtadienis, liepos 12-oji

Trečiadienis, liepos 11-oji

Antradienis, liepos 10-oji

Pirmadienis, liepos 9-oji

Šeštadienis, liepos 14-oji

Finalas ir rungtynes del 3 vietos

Pusfinaliai Sekmadienis, liepos 8-oji

Šeštadienis, liepos 7-oji

Penktadienis, liepos 6-oji

Ketvirtadienis, liepos 5-oji

Trečiadienis, liepos 4-oji

Ketvirtfinaliai

Antradienis, liepos 3-oji

Pirmadienis, liepos 2-oji

Sekmadienis, liepos 1-oji

Šeštadienis, birželio 30-oji

Penktadienis, birželio 29-oji

Ketvirtadienis, birželio 28-oji

Sesioliktfinaliai

20:00 ENG v. BEL 50 17:00 1C v. 2D

58 21:00 W53 v. W54

54 21:00 1G v. 2H 55 17:00 1F v. 2E 53 18:00 1E v. 2F

57 17:00 W49 v. W50

60 18:00 W55 v. W56

61 21:00 W57 v. W58

64 18:00 Final

POILSIO DIENOS

52 21:00 1D v. 2C

POILSIO DIENOS

56 21:00 1H v. 2G

POILSIO DIENA

18:00 SEN v. COL

62 21:00 W59 v. W60

POILSIO DIENOS

51 17:00 1B v. 2A

63 17:00 3rd Place

21:00 PAN v. TUN 49 21:00 1A v. 2B

59 21:00 W51 v. W52

17:00 JPN v. POL

Brazilija (BRA) Sveicarija (SUI) Kosta Rika (CRI) Serbija (SRB)

Vokietija (GER) Meksika (MEX) Svedija (SWE) Pietu Koreja (KOR)

Belgija (BEL) Panama (PAN) Tunisas (TUN) Anglija (ENG)

Lenkija (POL) Senegalas (SEN) Kolumbija (COL) Japonija (JPN)

ČEMPIONATAS

SVARBIAUSIAS SPORTO RENGINYS Pasaulio čempionato burtų traukimo iškilmės: pagrindinis varžybų trofėjus – 2014 m. pasaulio čempiono vokiečio M.Klose's rankose

Gediminas Žygelis, Paulius Ambrazevičius

„Scanpix“

Pasaulio futbolo čempionatas pagal žiūrimumą ir susidomėjimą konkuruoja ir su vasaros olimpinėmis žaidynėmis. Šiemet rengiamos jau 21-osios pirmenybės istorijoje ir pirmosios, kurios vyks Rusijoje jau birželio 14 – liepos 15 dienomis. Tai svarbiausias šių metų sporto renginys.

lanetos pirmenybių dalyvės žais vienuolikoje Rusijos miestų: Maskvoje, Kazanėje, Sankt Peterburge, Volgograde, Rostove, Sočyje, Žemutiniame Naugarde, Kaliningrade, Jekaterinburge, Samaroje ir Saranske. Čempionatas prasidės Maskvoje vyksiančiomis atidarymo rungtynėmis, kuriose susitiks šeimininkė Rusija ir Saudo Arabija, o tame pačiame Lužnikų stadione vyks ir turnyro finalas.

/ BILIETAI

FIFA skelbia, kad į rinką buvo paleista apie 350 tūkst. bilietų, tiesiogiai skirtų sirgaliams. Kiti bilietai atiteko federacijoms, šalių delegacijų nariams, rėmėjams ir partneriams. Pigiausio bilieto kaina – šiek tiek mažesnė nei 20 eurų, tiesa, tokių bilietų galėjo įsigyti tik Rusijos piliečiai ir leidimą šioje šalyje gyventi turintys žmonės. „Norime užtikrinti, kad bilietų kainos

NUSTATYTA NAKVYNĖS PENKIŲ ŽVAIGŽDUČIŲ VIEŠBUČIO LEISTINA MAKSIMALI KAINA NEGALI VIRŠYTI 836 EURŲ. būtų prieinamos kuo didesniam Rusijos žmonių ratui“, – ėmus prekiauti bilietais sakė FIFA generalinė sekretorė Fatma Samoura. Visiems kitiems pigiausias bilietas į grupės etapo rungtynes kainavo beveik 85 eurus, beveik 135 eurus vidutinio matomumo zonoje ir arti 170 eurų geriausiose vietose. Kainos dar šoktelėjo į atidarymo ir atkrintamąsias rungtynes. Atidarymo mačą galima pamatyti už 180–440 eurų, ketvirtfinalio kovą už

140–295 eurus, apsilankyti pusfinalio mače atsieina 230–600 eurų, finale – 370–900 eurų. Net neabejojama, kad artėjant kiekvienoms rungtynėms atsiras vis daugiau perpardavinėtojų. Čempionato organizatoriai pasistengė, kad futbolo gerbėjai į Rusiją čempionato metu galėtų atvykti be vizų. Tam sirgaliai turėjo užpildyti „Fan ID“ akreditaciją, kurioje reikia surašyti asmeninius duomenis. Ir Rusijos piliečiai, ir užsieniečiai, atvykę į čempionatą organizuojančius miestus, laminuotas sirgalių korteles gali įsigyti specialiuose svečių aptarnavimo centruose arba tą padaryti savo šalyse. Lietuvos futbolo sirgaliai „Fan ID“ akreditacijas galės atsiimti vizas išduodančiose įstaigose. Pateikę gautas svečio korteles sirgaliai galės traukiniais nemokamai keliauti į visus Rusijos miestus, kuriuose vyks rungtynės.

/ KALININGRADAS

Vilnių ir Kaliningradą skiria 390 kilometrų, o Klaipėdą ir šį Rusijos miestą – vos 135 km. Kaliningrado stadione, dar kitaip vadinamame „Arena Baltika“, kuris buvo pradėtas statyti 2015 m., o baigtas 2018-ųjų pradžioje, telpa 35

tūkst. žiūrovų. Jame bus sužaistos ketverios rungtynės: Nigerija – Kroatija, Serbija – Šveicarija, Ispanija – Marokas ir Anglija – Belgija. Pasaulio čempionate dalyvausiančių valstybių spauda skelbia, kad Kaliningrade gyvens ir ruošis rungtynėms tik Serbijos rinktinė, kuri pasirinko „Royal Falke Resort ir SPA“ viešbutį Svetlogorsko vietovėje. Apie galimybę gyventi Kaliningrade galvojo ir Kroatijos futbolo federacija, tačiau šios minties atsisakė. Likusių pasaulio čempionato dalyvių pažintis su arčiausiai Lietuvos esančiu planetos pirmenybių miestu nevilioja. Komandos apsistos kituose Rusijos regionuose ir atvyks tik į rungtynes. Preliminariai naujojo Kaliningrado stadiono kaina siekė 12 mln. eurų, o jame reikėjo pastatyti ne tik pagrindinę areną su žiūrovų tribūnomis, bet ir įrengti patogias erdves pasaulio čempionato dalyviams ir žiūrovams. Projektas „Kaliningrad Stadium“ susietas su salos tarp senosios ir naujosios Priegliaus vagų plėtros koncepcija – kuriama visiškai nauja šios teritorijos transporto

KALININGRADE FUTBOLO SIRGALIAMS SIŪLOMA APLANKYTI IR SENĄJĮ „BALTIKA“ KOMANDOS STADIONĄ – VOKIEČIŲ PALIKIMĄ.

Burtų traukimo iškilmes vedė G.Linekeris ir M.Komandnaja

ir įrenginių infrastruktūra. Visiems projektavimo ir statybų darbams numatyta beveik 1 mlrd. eurų. Beveik pusė investicijų skiriama stadiono ir viešbučių statybai, privažiavimo keliams, Chrabrovo oro uostui rekonstruoti, kad jame galėtų kilti ir leistis didžiausi keleiviniai laineriai. Kaliningrade futbolo sirgaliams siūloma aplankyti ir senąjį „Baltika“ komandos stadioną – vokiečių palikimą. Tai XIX amžiaus pabaigoje statytas stadionas,

Kaliningrado stadionas

PINIGŲ DALYBOS (EURAIS): VIETA PREMIJA IŠ KOMANDAI VISO Čempionai ~30 mln. ~30 mln. Vicečempionai ~22 mln. ~22 mln. Trečia vieta ~19 mln. ~19 mln. Ketvirta vieta ~18 mln. ~18 mln. 5–8 vietos ~13 mln. ~52 mln. 9–16 vietos ~10 mln. ~80 mln. 17–32 vietos ~6 mln. ~96 mln. Iš viso ~320 mln.

kuris po karo buvo rekonstruotas ir yra vienas seniausių visoje Europoje. Anksčiau jis vadintas senuoju „Kionigsbergo-Karaliaučiaus“ vardu. „Baltika“ ekipa, kurią anksčiau treniravo ir buvęs Lietuvos rinktinės strategas Benjaminas Zelkevičius, tris sezonus žaidė Rusijos aukščiausiojoje lygoje. Anksčiau „Baltika“ rungtyniavo antraeiliuose čempionatuose. O šiaip lietuviai, po ilgos pertraukos atvykę į Kaliningradą, gali jo ir

ČEMPIONATAS

Pasaulio čempionato talismanas vilkas Zabivaka nepažinti. Per karą sugriautas filosofo Immanuelio Kanto miestas atgavęs savo veidą. Rekonstruota katedra Priegliaus saloje, atkuriami ir kiti senosios architektūros paminklai. Kaliningradas jau nusėtas reklamomis su futbolo čempionato simbolika. „Užsienio turistams pasaulio futbolo čempionatas Kaliningrade – puiki proga iš arčiau susipažinti su pasikeitusiu miestu“, – žiniasklaidai sakė Rusijos generalinis konsulas Klaipėdoje Aleksandras Gračiovas.

/ KOSMINĖS KAINOS

Tiesa, už nakvynę teks mokėti kosmines kainas. Jau dabar aišku, kad Kaliningrade visi viešbučiai perpildyti, o viešbučių sektorius jau išgarsėjo tuo,

PASAULIO FUTBOLO ČEMPIONATAS RUSIJOJE – VIENAS BRANGIAUSIŲ ŠIOS ŠALIES INVESTICINIŲ PROJEKTŲ, KURIO VERTĖ SIEKIA 9 MLRD. EURŲ. kad už nakvynę čia prašoma tris kartus brangiau nei Maskvoje ar kituose Rusijos didmiesčiuose. Valdininkai bando nutarimais reguliuoti beprotiškas kainas. Nustatyta nakvynės penkių žvaigždučių viešbučio leistina maksimali kaina negali viršyti 836 eurų. Paprastesniame viešbutyje be jokių žvaigždučių nakvynė kainuoja 35 eurus. Reguliuojamos ir butų nuomos kainos, tačiau nakvynės paslaugas siūlantys eiliniai gyventojai prašo nesuvokiamų sumų. Futbolo sirgaliams siūloma apsistoti kaimyniniuose kurortuose, tačiau jie įspėjami, kad ir ten viešasis sektorius nėra guminis.

Padėtimi mums kaimyniniame Kaliningrade ypač pasipiktinę Anglijos rinktinės gerbėjai. Štai metų pradžioje užsisakyti nakvynę svečių namuose „Meridian“ triviečiame kambaryje kainavo beveik 20 eurų, o birželio 28-ąją, kai mieste žais Anglijos ir Belgijos rinktinės, para nakvynės namuose atsieis 3500 eurų – skaičiuojant matematiškai paslauga pabrango 18 tūkst. proc. „Rusai sumanė apiplėšti būtent anglus“, – skelbia Anglijos laikraščių antraštės. Tačiau dar didesnę anglų nuostabą sukėlė siūloma nakvynė kempinge, kuris yra 15 km nuo stadiono. Ten norint pasistatyti dvivietę palapinę teks sumokėti kiek daugiau nei 70 eurų. „Booking. com“ portale šią vietą iliustruoja karo laikus menanti lauko virtuvė, geriamasis vanduo iš aptriušusio šulinio, o gamtiniai reikalai atliekami iš suspaustų medžio drožlių sukaltose būdelėse.

/ KELIONĖS

Planuojama, kad Lietuvos futbolo mėgėjai aplankys ne tik arčiausiai mūsų esantį Kaliningradą, bet ir kitus miestus. Ne itin tolima kelionė lauktų nusprendus vykti į Sankt Peterburgą (734 km) ar Maskvą (956 km). Sankt Peterburgo stadione, kuriame telpa 68 tūkst. žiūrovų, vyks ne tik ketverios grupių etapo rungtynės, bet ir trys atkrintamųjų varžybų mačai. Daugiausiai rungtynių vyks Maskvoje: didžiausias Lužnikų stadionas gali priimti 81 tūkst. žiūrovų, jame vyks net 12 mačų. Toliausiai nuo Lietuvos yra Jekaterinburgas (2734 km), Sočis (2566 km), Samara (2000 km), Volgogradas (1916 km) ir Kazanė (1780 km).

/ PINIGAI

FIFA skelbė, kad pasaulio čempionato dalyviai pasidalys kiek daugiau nei 320 mln. eurų prizinį fondą. Palyginti su 2014 m. pirmenybėmis Brazilijoje, fondas padidėjo beveik 12 proc. Solidžiausią premiją gaus pasaulio čempionai – jiems bus skirta 30 mln. eurų. Prieš ketverius metus čempionais tapusiems vokiečiams atiteko kiek daugiau nei 28 mln. eurų. Pasaulio futbolo čempionatas Rusijoje – vienas brangiausių šios šalies investicinių projektų, kurio vertė siekia 9 mlrd. eurų. Suplanuotas biudžetas viršija ankstesnių čempionatų Vokietijoje (2006) ir Pietų Afrikos Respublikoje (2010) kartu paimtas išlaidas. Tačiau kainos stadionuose futbolo sirgalių labai nenustebins, nors bus kelis sykius brangiau nei paprastoje parduotuvėje. Sumuštiniai atsieis po 3–4 eurus, bokalas alaus – 3,5 euro. Suvenyrų kainos irgi panašios kaip daugumoje čempionatų. Už rinktinių marškinėlius teks pakloti apie 80 eurų, už specialius čempionato marškinėlius – 30 eurų.

SKAIČIAI 1 – tiek valstybių, kada nors laimėjusių pasaulio čempionatą, šiemet jame nedalyvaus. Ir tai yra Italija. 2 – tiek rinktinių debiutuos pasaulio futbolo čempionate. Šios debiutantės – Islandija ir Panama. 5,38 – tiek vidutiniškai įvarčių per vieną mačą buvo pelnoma 1954 m. čempionate. 9:0, 8:3, 7:0, 7:2 – tai tik keletas įspūdingų šio turnyro rezultatų. Nerezultatyviausias čempionatas vyko 1990-aisiais, kai per mačą buvo pelnoma po 2,21 įvarčio. 13 – tiek įvarčių per vienas pirmenybes 1958 m. įmušė prancūzas Justas Fontaine‘as. Deja, tai buvo vienintelis jo čempionatas, nes būdamas 28-erių dėl nuolatinių traumų žaidėjas baigė karjerą. 16 – tiek įvarčių yra pelnęs rezultatyviausias visų laikų pasaulio čempionatų žaidėjas vokietis Miroslavas Klose. 2014 m. turnyre jis pralenkė iki tol pirmavusį Ronaldo. Iš tebežaidžiančių futbolininkų rezultatyviausias yra Thomas Mülleris, kurio sąskaitoje – 10 įvarčių. 32 – tiek komandų dalyvauja pasaulio futbolo čempionato finaliniame etape, nors pasigirsta kalbų apie FIFA norus išplėsti jį iki 48 komandų. 817 – tiek eurų už vieno kambario butą vienai nakčiai prašė kai kurie Kaliningrado gyventojai po mačo tarp Anglijos ir Belgijos. 3000 – maždaug tiek kilometrų vienas nuo kito nutolę du šiame čempionate naudojami stadionai – Kaliningrado ir Jekaterinburgo. 199 854 – tiek žiūrovų, skaičiuojama, susigrūdo į garsųjį 1950 m. lemiamą mačą tarp Urugvajaus ir Brazilijos. 335 000 – tiek žmonių gyvena Islandijoje, tai yra mažiausia pagal gyventojų skaičių valstybė, kada nors patekusi į pasaulio čempionato finalinį etapą. Pagal šį rodiklį Islandija aplenkė 1,3 mln. gyventojų turintį Trinidadą ir Tobagą, kuris žaidė 2006 m. čempionate. 1 200 000 000 – maždaug tiek eurų kainavo brangiausias Sankt Peterburgo stadionas, kuriame žais šio čempionato dalyviai. Tai apskritai brangiausias stadionas pasaulyje.

KAMUOLYS

LEGENDINIS „ADIDAS TELSTAR“

sugrįžta

nespalvoti, toks buvo ir pasirinktas kamuolys. Visiems, kurie pirmąkart stebėjo pasaulio futbolo čempionatą, neabejotinai įstrigo pirmasis kamuolys, kuriam buvo lemta tapti televizijos žvaigžde. Iš čia atsirado jo pavadinimas: „tel“ reiškė „televiziją“, o „star“ – „žvaigž-

Paulius Ambrazevičius

Audrius Dzimidavičius

ių metų pasaulio futbolo čempionato oficialaus kamuolio istorija siekia dar gūdžius 1968-uosius, kai trečiajame Europos futbolo čempionate buvo pristatytas kamuolys „Telstar Elast“, tačiau oficialiu šiųmečio „Telstar 18“ protėviu laikomas 1970 m. pasaulio futbolo čempionate naudotas „Adidas Telstar“. 1970 m. čempionatas ypatingas ir tuo, kad tai buvo pirmasis taip plačiai transliuotas turnyras. Ir nors pirmąkart buvo transliuojamas spalvotai, dauguma televizorių vis dar buvo

KAMUOLYS YRA IR TECHNOLOGIŠKAI PAŽANGUS, JAME ĮTAISYTA NFC MIKROSCHEMA, PER KURIĄ KAMUOLĮ GALIMA SUJUNGTI SU SAVO IŠMANIUOJU TELEFONU.

„Adidas Telstar“ pristatymas Vilniuje

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

dę“. „Adidas Telstar 18“ yra panašaus, tik šiek tiek patobulinto dizaino – paėmę jį į rankas ar nusimetę prie kojų net nesuabejosite, kad laikote legendinio „Telstar“ anūką. Nuo „Telstar“ kamuolio prasidėjo „Adidas“ bendradarbiavimas su pasaulio futbolo čempionatais, o ši draugystė per keturiasdešimt aštuonerius metus mums davė tokių šedevrų, kaip „Fevernova“, „Azteca“ ar vartininkų keiktą „Jabulani“. Kaip ir kitus praėjusiems čempionatams išleistus kamuolius, „Adidas“ naująjį „Telstar“ ilgai ir kruopščiai testavo, o prie to prisidėjo Argentinos, Kolumbijos, Meksikos rinktinių, taip pat „Manchester United“, Turino „Juventus“, Madrido „Real“ ir Amsterdamo „Ajax“ klubų futbolininkai. Kamuolio pristatyme Maskvoje dalyvavo daugybė ryškių žvaigždžių – Lionelis Messi, Zinedine‘as Zidane‘as, Kaká, Alessandro Del Piero, Xabi Alonso ir Lukas Podolskis. Kamuolys yra ir technologiškai pažangus, jame įtaisyta NFC mikroschema, per kurią kamuolį galima sujungti su savo išmaniuoju telefonu ir „atrakinti“ naujas kamuolio galimybes. Belieka tikėtis, kad šiame pasaulio čempionate matysime jį dažnai traukiamą iš vartų tinklo.

APRANGA

š pradžių verta pakalbėti, kodėl sporto prekių ženklų bendrovės bendradarbiauja su sporto žvaigždėmis. „Sporto prekių ženklų bendrovės negali apsieiti be sporto žvaigždžių, nes tik dirbant kartu galima pasiekti geriausią rezultatą. Kuriant kiekvieną gaminį atsižvelgiama į vartotojo poreikius, o reikliausi sporto prekių vartotojai kaip tik ir yra žvaigždės. Sportininkas mėgėjas nebūtinai atkreips dėmesį, o žvaigždėms svarbi kiekviena detalė – raištelių surišimas, medžiagų prisitaikymas prie skirtingų oro sąlygų, sukibimas su paviršiais, gaminio masė“, – svarbias savybes vardija Tomas. Taip pat reikia paminėti rinkodarą, nes futbolo gaminius geriausiai reklamuos Cristiano Ronaldo ar kiti jo lygio žaidėjai, kurių kiekvieną judesį socialinėje žiniasklaidoje seka milijonai gerbėjų. „Kiekvienas jaunas futbolo žaidėjas gerąja prasme gyvena svajonėse. Jis norėtų daryti triukus kaip Neymaras ir mušti įvarčius kaip Ronaldo. Reali galimybė sekti savo favoritu yra avėti tokius sportbačius kaip ir jis. Net jeigu tai paprastesnis modelio variantas“, – priduria Arvydas.

FUTBOLININKAI PASAULIO ČEMPIONATE –

SU GERIAUSIA APRANGA

/ KAIP GIMSTA FUTBOLININKŲ APRANGA

Profesionaliajame sporte labai svarbu, kokią aprangą ir avalynę dėvi sportininkai. Apranga turi pasižymėti tik geriausiomis savybėmis – dėl to negali būti jokių nuolaidų. Tomas Jacevičius ir Arvydas Breidokas iš UAB „Sporto dvasia“ pasakoja apie futbolininkams „Nike“ sukurtą aprangą.

ĮDOMIOJI STATISTIKA

Mario Götze ir „Nike Magista“

 Pastarajame pasaulio čempionate dalyvavo 387 žaidėjai, 53 proc. jų avėjo „Nike“ batelius.

Nike

 „Nike“ bateliais iš viso įmušti 76 įvarčiai.

Karina Sėrikova

 Populiariausi modeliai buvo „Mercurial“ ir „Tiempo“.

 Pasaulio čempionate daugiausiai įvarčių įmušė Miroslavas Klose (per keturis čempionatus – 16 įvarčių). Varžybose jis avėjo „Nike“ modelius „Tiempo“ ir „Hypervenom“.

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

„Tikslius aprangai keliamus reikalavimus nustato UEFA ir FIFA: kiek ir kokio dydžio logotipų galima naudoti, kokio dydžio gali būti emblema, kokie skaičių standartai ir pan. O visa kita neribojama ir geriausią variantą galima rasti bendradarbiaujant su atitinkama federacija. Įprastai įmonės, valdančios prekės ženklą, pateikia pirminius siūlymus dar likus porai metų iki finalinio turnyro. Tada vyksta intensyvus procesas, per kurį surandamas visiems priimtinas galutinis sprendimas. Nors apranga pabrėžia unikalų komandos identitetą ir tautines spalvas, vis dėlto vieno prekės ženklo aprangos, skirtos konkrečiam dideliam sporto įvykiui, būna panašios, – atkreipia dėmesį Tomas. – Gaminio kūrimas trunka kelerius metus,

 Antras pagal rezultatyvumą – C.Ronaldo (15 įvarčių). Jam buvo sukurtas ir pagamintas „Nike“ modelis „Mercurial“.  Per pastarąjį pasaulio futbolo čempionatą lemiamas buvo finale įmuštas įvartis, kai Vokietija per pratęsimą 1:0 nugalėjo Argentiną ir buvo karūnuota pasaulio čempione. Įvarčio autorius – Mario Götze, kuris avėjo tik ką rinkoje pasirodžiusia naujausia „Nike“ futbolo avalyne „Nike Magista“.

„NIKE“ KOMANDŲ DEŠIMTUKAS Bendrovė „Nike“ bendradarbiauja su daugeliu garsių komandų, o šiais metais pasaulio čempionate su jos apranga aikštėje pasirodys dešimties šalių rinktinės: Brazilijos, Anglijos, Prancūzijos, Portugalijos, Kroatijos, Lenkijos, Australijos, Nigerijos, Saudo Arabijos ir Pietų Korėjos. Tiek komandų „Nike“ aprangą dėvėjo ir 2014 m. pasaulio čempionate Brazilijoje.

o žaidėjai ir sporto šakos federacijos daro didelę įtaką galutiniam sprendimui. Modeliai, medžiagos ir visa kita išbandoma sporto aikštelėse skirtingomis oro sąlygomis. Nė viena apranga nepatenka į turnyrą, kol žaidėjai visų jos detalių nepripažįsta kaip tinkamų.“

/ KIEKVIENAM DIDŽIAJAM TURNYRUI – TAI, KAS GERIAUSIA

Technologijos ir mados keičiasi, todėl bėgant metams kinta ir futbolininkų apranga – marškinėliai būna su apykakle arba be jos, prigludusio ar laisvo kirpimo, trumpikės labai trumpos ar ilgesnės ir t.t. Vis dėlto gamintojai siekia modelių naujumu nustebinti kiekviename turnyre. Šiuo metu vis labiau populiarėja perdirbtos medžiagos. Tomas primena, kad jau prieš kurį laiką „Nike“ nustebino futbolo apranga, pagaminta iš perdirbtų plastiko butelių. „Šioje virtuvėje svarbų vaidmenį atlieka verslas, nes milijonai sporto aistruolių visame pasaulyje trokšta įsigyti pačius naujausius savo rinktinės marškinėlius. Visuotiniai prekių ženklų pardavimo rezultatai futbolo kategorijoje labai priklauso nuo to, kiek šio prekės ženklo komandų patenka į turnyrą“, – konstatuoja Tomas ir priduria, kad technologinė plėtra tęsiasi, tad kiekvienam

turnyrui bus kuriama kas nors nauja. Svarbiausia – gaminio masė, termoreguliacija, medžiagos gebėjimas pašalinti drėgmę ir patogus avėjimas. Taip pat visada reikia atsižvelgti į sąlygas, kuriomis vyks varžybos. Jeigu vietovės klimatas itin karštas ir drėgnas, parenkamos tam tinkamos medžiagos ir marškinėlių modelis: marškinėliai turi puikiai kvėpuoti – nepriimtina, kai sušlapę nuo prakaito jie liptų prie kūno ir varžytų sportininko judesius. Naujosios Anglijos rinktinės aprangos detalė

DALYVAUK ŽAIDIME IR LAIMĖK 500 EURŲ VERTĖS DOVANŲ KUPONĄ: WWW.FUTBOLOPROGNOZES.COM

PASAULIO ČEMPIONATO PROGNOZĖS PAGAL ALARI LELLE POGRUPIŲ LAIMĖTOJAI:

Urugvajus, Ispanija, Prancūzija, Kroatija, Brazilija, Vokietija, Belgija, Lenkija

PUSFINALYJE SUSITIKS:

Prancūzija, Brazilija, Ispanija, Vokietija

PASAULIO ČEMPIONE TAPS: Prancūzija

DAUGIAUSIA ĮVARČIŲ TURNYRE ĮMUŠ: Kylianas Mbappé

KOMENTARAS:

„Tačiau varžybų apranga – tik dalis to, ko reikia. Iš tiesų sportininkai gerokai daugiau treniruojasi nei rungtyniauja. Todėl pirmaujančių prekių ženklų bendrovės itin daug investuoja į treniruočių aprangą, įrangą, nes ir šiems gaminiams pagaminti turi būti taikomos aukštosios technologijos ir naudojamos naujausios medžiagos“, – sako Arvydas.

Prancūzų futbolininkai neabejotinai suburs vieną stipriausių pasaulyje nacionalinių komandų, nes joje gerai sutaria patyrę ir jauni žaidėjai. Ankstesniais metais Prancūzijos rinktinėje tarp žaidėjų, federacijos ir trenerio pasitaikė nesutarimų, bet tikiu, kad šios problemos jau išspręstos. Tad tikėtina, kad įkvėpti 2016 m. Europos futbolo čempionato, kai komanda pasiekė finalą, prancūzai parodys gerą žaidimą.

LIETUVOS RINKTINĖ Priklausomai nuo rungtynių ir komandos sudėties, apie 90 proc. Lietuvos rinktinės žaidėjų avi „Nike“ futbolo batelius. Iš jų žinomiausi – Fiodoras Černychas ir Arvydas Novikovas.

R.Varane'as su naująja Prancūzijos rinktinės apranga

Tavo s p o r t i š ka s g yve n i m o st i l i u s

www.sportlandmagazine.lt

DALYVIAI SURF

A grupė

RUSIJA

Gyventojų skaičius: 144 mln.

Didžiausi laimėjimai: jeigu įtrauktume ir Sovietų Sąjungos laimėjimus, būtų visko – vien pirmuose keturiuose Europos čempionatuose žemiau ketvirtos vietos rinktinė nebuvo nukritusi (tuo metu finaliniame turnyre dalyvaudavo keturios rinktinės), o kartą net laimėjo. Po Sovietų Sąjungos griūties geriausias rezultatas buvo pusfinalis 2008 m. Europos čempionate, kai ketvirtfinalyje buvo nukalta ne bet kas, o Nyderlandų rinktinė. Ko tikėtis: visi šansai išeiti iš grupės (tam reikia įveikti Egiptą) ir visi šansai kristi aštuntfinalyje. Didžiausia žvaigždė: nuo 2004 m. rinktinėje žaidžiantis vartininkas Igoris Akinfejevas, jeigu bus sveikas, šiame turnyre bus neabejotinas komandos dvasinis vedlys. Kaip vartininkas būdamas gana jauno amžiaus – 31-erių, jis jau turi sukaupęs didžiulį patirties bagažą tokio lygio turnyruose: buvo Rusijos rinktinės narys 2004 ir 2012 m. Europos čempionatuose, taip pat žaidė visuose mačuose 2008 m. Europos ir 2014 m. pasaulio pirmenybėse. I.Akinfejevui puikiai sekasi ir klubo fronte – pirmąkart nuo 2006 m. išlaikė savo vartus sausus Čempionų lygos rungtynėse, nors jam priklausė nepavydėtinas 43 mačų, per kuriuos buvo praleista įvarčių, antirekordas. Treneris: Stanislavas Čerčesovas yra antras iš eilės Rusijos rinktinei vadovaujantis rusas treneris, kurio sutartis baigsis po šio pasaulio futbolo čempionato. Kaip pateko: kaip čempionato šeimininkai.

SAUDO ARABIJA

Gyventojų skaičius: 33 mln. Didžiausi laimėjimai: nuo 1994 iki 2006 m. Saudo Arabijos rinktinė žaidė visuose pasaulio čempionatuose iš eilės, tačiau tik tuo pasigirti ir tegali. Per šiuos keturis čempionatus jie įmušė 9 įvarčius, o praleido net 32. Azijos čempionatuose pergalės irgi senokai matytos – 1992, 2000 ir 2007 m. užimta antra vieta, 1984, 1988 ir 1996 m. – laimėtas. Ko tikėtis: mažai tikinčiųjų, kad Saudo Arabija pateks į kitą etapą, todėl didžiausias tikslas – pasirodyti geriau, nei buvo pavykę iki šiol. Arba bent jau nepralaimėti kam nors 0:8, kaip nutiko 2002 m. žaidžiant su Vokietija. Didžiausia žvaigždė: Mohammadas Al-Sahlawi, 31-erių puolėjas iš Rijado „Al-Nassr“ klubo, rinktinėje sužaidęs 35 mačus ir pelnęs 28 įvarčius. Iš jų net 16 krito šioje atrankoje, bet dažniausia rungtyniaujant su tokiomis rinktinėmis, kaip Palestina ar Rytų Timoras. Kaip ir absoliuti dauguma jo komandos draugų, visą karjerą praleido Saudo Arabijoje. Treneris: ispanas Juanas Antonio Pizzi tapo trečiuoju Saudo Arabijos rinktinės treneriu per tris mėnesius, tad jeigu skaitysite žurnalą prieš pat pasaulio čempionatą, jis gali būti ir pasikeitęs. Kaip pateko: užėmė antrą vietą atrankos grupėje, į priekį praleisdama tik Japoniją ir aplenkdama Australiją.

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

Gyventojų skaičius: 95 mln. Didžiausi laimėjimai: Egiptas buvo pirmoji Afrikos valstybė, žaidusi pasaulio futbolo čempionate 1934 m. Antrojo reikėjo laukti iki 1990 m., o trečiojo – iki 2018-ųjų. Kol kas rezultatas – dvejos lygiosios ir du pralaimėjimai. Nuo 2006 iki 2010 m. laimėjo visus tris Afrikos tautų taurės turnyrus, tačiau po to į tris iš eilės nepateko, o 2017-aisiais liko antra.

EGIPTAS

Ko tikėtis: už Egipto pečių stovi didžiulė sirgalių armija, laukianti, kol jų numylėtiniai pagaliau gerai pasirodys ir pasaulio čempionate. Ir jų viltys nėra be pagrindo – daug egiptiečių futbolininkų žaidžia stipriuose Europos klubuose. Dėl patekimo į aštuntfinalį Egiptas turėtų aršiai kovoti su Rusija. Didžiausia žvaigždė: geriausias 2017 m. Afrikos futbolininkas, Anglijos „Premier“ lygos varžovus baudžiantis 25-erių „Liverpool FC“ atakuojantis saugas Mohammedas Salah ant savo pečių atvedė rinktinę į pasaulio čempionatą, būtent po jo baudinio paaiškėjo, kad Egiptas keliauja į Rusiją. Dėmesio vertas ir rinktinės vartininkas – jeigu į čempionatą išvyks Essamas El Hadary, kuriam sausį suėjo 45-eri, jis taps vyriausiu visų laikų čempionato žaidėju. Treneris: nuo 2015 m. rinktinę treniruoja argentinietis Hectoras Cuperas. Kaip pateko: savo atrankos grupėje buvo pirmi – aplenkė Ugandą, Ganą ir Kongo Respubliką.

URUGVAJUS

Gyventojų skaičius: 3,4 mln. Didžiausi laimėjimai: dukart pasaulio čempionai, tiesa, pastarąjį sykį – dar 1950 m. Naujesniais laikais ši maždaug Lietuvos dydžio valstybė neblogai pasirodė 2010 m., kai liko ketvirta. 15 kartų Pietų Amerikos čempionai, pastarąjį sykį – iškart po sėkmingojo 2010 m. pasaulio čempionato. Ko tikėtis: jeigu Urugvajaus futbolininkai nebus šios grupės nugalėtojai, tiek tėvynėje, tiek futbolo bendruomenėje liks visiškai nesuprasti. Bet jau kitame etape, tikėtina, jų lauktų akistata su Ispanija arba Portugalija. Didžiausia žvaigždė: rezultatyviausias visų laikų rinktinės žaidėjas (49 įvarčiai per 95 mačus), „FC Barcelona“ puolėjas Luisas Suarezas atrankoje į pasaulio čempionatą įmušė penkis įvarčius. Tai neatrodo labai mažai, tačiau Edinsonas Cavani įmušė dvigubai daugiau. Šių dviejų vienmečių (gimę 22 dienų skirtumu antrame didžiausiame Urugvajaus mieste) puolėjų pastangomis Urugvajus gali dar kartą garsiai nuskambėti pasaulio futbolo čempionatų istorijoje. Treneris: nuo 2006 m. su rinktine dirba Oscaras Tabarezas. Kaip pateko: rinktinė užėmė antrą vietą Pietų Amerikos (CONMEBOL) atrankoje, į priekį praleisdama Braziliją ir aplenkdama Argentiną, Kolumbiją, Peru, Čilę ir visus kitus.

B grupė

DALYVIAI SURF

PORTUGALIJA

Gyventojų skaičius: 10 mln. Didžiausi laimėjimai: 2006 m. pasaulio futbolo čempionate liko ketvirti ir tai jų geriausias pasirodymas nuo 1966-ųjų, kai rinktinėje dar žaidė legendinis Eusebio ir buvo iškovota trečia vieta. Europos čempionatuose jiems sekasi kur kas geriau – nuo 2000 m. tik kartą nežaidė pusfinalyje, o užpernai tapo čempionais. Ko tikėtis: Portugalija kartu su Ispanija turėtų išeiti iš šios grupės, už savęs palikdamos Maroką ir Iraną. Aštuntfinalyje, tikėtina, jų lauktų ne pačios grėsmingiausios varžovės – Urugvajus, Rusija arba Egiptas. Didžiausia žvaigždė: vienas geriausių visų laikų futbolininkų, Madrido „Real“ puolėjas Cristiano Ronaldo sunkiai pradėjo sezoną, bet antroje pusėje ėmė įsivažiuoti. Jam priklauso rinktinės rezultatyvumo rekordas (79 įvarčiai), jis rinktinėje sužaidęs daugiausiai mačų (147) ir šituos rekordus tikrai norės pagerinti čempionate. Papildomai jį turėtų motyvuoti ir tai, kad Europos čempionato finalą portugalai laimėjo be jo (dėl traumos 25 min. buvo pakeistas). Treneris: į Europos čempionų sostą 2016 m. komandą atvedęs Fernando Santosas. Kaip pateko: laimėjo savo atrankos grupę, tiesa, surinko vienodai taškų su antroje vietoje likusia Šveicarijos rinktine.

ISPANIJA

Gyventojų skaičius: 46 mln. Didžiausi laimėjimai: 2008 m. Ispanija laimėjo Europos čempionatą, 2010 m. – pasaulio pirmenybes, 2012 m. – vėl Europos. Ir, pasirodo, tai buvo pats sėkmingiausias Ispanijos futbolo laikotarpis, kuris jau pasibaigė. Ko tikėtis: po fiasko 2014 m. pasaulio čempionate, kai net neįveikė grupės barjero ir joje buvo pažeminta Nyderlandų 5:1, Ispanija norės parodyti, kad vis dar yra futbolo supervalstybė. Grupė, kurioje rimtesnis varžovas atrodo tik Portugalija, tam puikiai tinka, o ir aštuntfinalis, kaip ir Portugalijai, gali būti ne toks sudėtingas. Didžiausia žvaigždė: 2010 m. pasaulio futbolo čempionato didvyris, vidurio saugas Andresas Iniesta turnyro metu bus jau 34-erių, tačiau aikštės viduryje jo vis dar labai reikės, ypač kai rinktinėje, palyginti su praėjusiu čempionatu, nebus nuolatinio jo partnerio Xavi. Svarbūs bus ir kiti „30+“ amžiaus grupės žaidėjai – Sergio Ramosas, Davidas Silva, Gerard‘as Pique, Sergio Busquetsas (30-metį švęsiantis dieną po finalo). Treneris: po ilgo Vicente‘s del Bosque vadovavimo 2016 m. naujuoju treneriu tapo baskas Julenas Lopetegui. Kaip pateko: laimėjo savo atrankos grupę, net penkiais taškais aplenkdama antroje vietoje likusią Italiją, kuri į čempionatą nepateko.

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

Gyventojų skaičius: 34 mln. Didžiausi laimėjimai: tai bus penktas Maroko pasirodymas pasaulio futbolo čempionate, pastarąjį sykį jie čia buvo 1998 m. ir neišėjo iš grupės. Afrikos tautų taurėje pastarieji pasirodymai irgi nedžiuginantys – pernai iškrista ketvirtfinalyje, o nuo sėkmingo 2004 m. turnyro, kai liko antri, net šešiuose turnyruose iš eilės arba krito po grupės etapo, arba nepateko, arba net sulaukė diskvalifikacijos.

MAROKAS

Ko tikėtis: dvi pirmos šios grupės vietos dar iki pirmojo švilpuko rezervuotos dviem Europos futbolo milžinėms, tad pagrindinis Maroko varžovas bus tik Iranas. Didžiausia žvaigždė: nors Youssefas El-Arabi dabar žaidžia Katare, Dohos „Al-Duhail“ klube, jis pažįstamas ir Europoje, žaidė gimtojo miesto Kano „Caen“ klube Prancūzijoje ir „Granada“ Ispanijoje. Jo sąskaitoje – 37 rinktinėje sužaisti mačai ir 15 įvarčių. Žinoma, gali iššauti ir Adelis Taraabtas, tačiau jam dar reikia apskritai patekti į rinktinę. Treneris: gyva Afrikos futbolo legenda prancūzas Herve Renard‘as – pirmasis strategas, laimėjęs Afrikos tautų taurę su dviem skirtingomis rinktinėmis (Zambija ir Dramblio Kaulo Krantu). Kaip pateko: laimėjo savo atrankos grupę, kurioje dar buvo antra likusi Dramblio Kaulo Kranto, taip pat Gabono ir Malio rinktinės.

IRANAS

Gyventojų skaičius: 81 mln. Didžiausi laimėjimai: kaip ir Saudo Arabijai, Iranui tai bus penktasis pasaulio čempionatas. Kaip ir Saudo Arabija, iraniečiai juose nieko gero nėra nuveikę – kartą yra laimėję, nė vienerių lygiųjų, praleisti 22 įvarčiai ir įmušti 7. Ko tikėtis: trys taškai rungtynėse su Maroku tikriausiai yra geriausias rezultatas, kokį gali pasiekti Iranas šioje grupėje. Bet koks geresnis pasirodymas prilygs visų lūkesčių viršijimui. Didžiausia žvaigždė: nors Sardarui Azmounui sezonas Rusijoje, Kazanės „Rubin“ klube, klostosi nelabai sėkmingai, rinktinėje jis – tikras žvėris. Būdamas 23-ejų jis jau yra penktas rezultatyviausias visų laikų jos žaidėjas (22 įvarčiai per 30 mačų). Reza Ghoochannejhadas ne tik laužys viso pasaulio komentatorių liežuvius, bet gali pralaužti ir varžovų gynybą. Treneris: buvęs Portugalijos rinktinės ir Madrido „Real“ treneris Carlosas Queirozas nuo 2011 m. dirba Irane. Kaip pateko: dideliu skirtumu laimėjo savo atrankos grupę, sau už nugaros palikdama Pietų Korėjos, Sirijos, Kinijos ir kitas rinktines.

C grupė

DALYVIAI SURF

PRANCŪZIJA

Gyventojų skaičius: 67,2 mln.

Didžiausi laimėjimai: kartą pasaulio ir dukart Europos čempionai, po kartą – vicečempionai, dukart pasaulio čempionate užėmė trečią vietą. Ko tikėtis: Prancūzija turi laimėti šioje grupėje, nors konkurencija su Peru ir Danija gali atrodyti aršesnė, nei dabar atrodo. Aštuntfinalyje irgi ne pyragai – labai tikėtina, kad antra likusi grupėje komanda susitiks su Argentina, o net ir laimėjus grupės etapą turėtų tekti Kroatija arba Islandija. Kita vertus, negalima nuvertinti ir Nigerijos. Didžiausia žvaigždė: prancūzas vokiška pavarde (jo tėvas kilęs iš elzasiečių šeimos) Antoine‘as Griezmannas praėjusiame Europos čempionate buvo išrinktas geriausiu turnyro žaidėju. Jis laimėjo ir auksinį batelį (6 įvarčiai, 2 rezultatyvūs perdavimai). To neužteko, kad Prancūzija laimėtų čempionatą, finale nusileista Portugalijai, bet A.Griezmannas įrodė, kad jis gali tapti komandos lyderiu. Treneris: skambiai „vandens nešiotoju“ komandos draugo Erico Cantonos pavadintas Didier Deschamps‘as nuo 2012 m. dirba su Prancūzijos nacionaline rinktine. Kaip pateko: pralaimėję tik vieną mačą Švedijai (lygiosiomis sužaidę du) prancūzai nesunkiai laimėjo savo grupėje ir į pasaulio čempionatą pateko tiesiausiu keliu.

AUSTRALIJA

Gyventojų skaičius: 24,8 mln. Didžiausi laimėjimai: Australija pasaulio čempionate debiutavo dar 1974 m., tačiau tada neperžengė grupės barjero. Grįžusi po 32 metų pertraukos 2006-aisiais pateko tarp 16 stipriausių komandų, tačiau pralaimėjo būsimai čempionei Italijai. 2006 m. perėjusi į Azijos konfederaciją Australija kartą jau sugebėjo laimėti ir šio žemyno čempionatą. Tai įvyko 2015 m. Ko tikėtis: Australija šioje grupėje yra autsaiderė, kiekvienas iškovotas taškas bus brangus kaip pirmagimis. Didžiausia žvaigždė: pastaruosius keliolika metų sakydami „Australijos futbolo rinktinė“ omenyje turime ir Timą Cahillą. 38erių saugui tai bus jau ketvirtasis pasaulio čempionatas. Kovoje dėl patekimo į jį T.Cahillas nebuvo statistas, jis įmušė lemiamą įvartį į Sirijos vartus rungtynėse dėl patekimo į tarpžemynines atkrintamąsias varžybas. Treneris: vietoje rinktinę į čempionatą atvedusio, bet iškart po to atsistatydinusio Ange Postecoglou treneriu paskirtas olandas Bertas von Marwijkas, 2010 m. su Nyderlandais nukeliavęs iki pat finalo. Kaip pateko: savo atrankos grupėje liko treti, o įveikę Siriją dar nugalėjo ir Hondūrą.

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

PERU

Gyventojų skaičius: 32,5 mln. Didžiausi laimėjimai: Peru yra dar viena seniai matyta viešnia pasaulio futbolo čempionate – pastarąjį sykį čia lankėsi 1982 m., kai neperžengė grupės barjero. 1978-aisiais Peru rinktinei sekėsi geriau – pateko į antrąjį grupių etapą, aplenkdama vėliau sidabrą laimėjusius olandus. Pietų Amerikos čempionatuose pastarąjį sykį Peru medalius iškovojo 2015 m. – bronzą. Čia auksas laimėtas tą patį auksinį aštuntąjį dešimtmetį – 1975 m. Ko tikėtis: Prancūzija atrodo esanti šios grupės favoritė, tad Peru ir Danija kovos dėl likusios antros vietos. Kita vertus, laukia tik trys grupės mačai, o žaidžiant vos trejas rungtynes gali padėti ir sėkmė. Didžiausia žvaigždė: rezultatyviausias visų laikų rinktinės žaidėjas Paolo Guerrero buvo diskvalifikuotas dėl kokaino ir kitų medžiagų vartojimo, tačiau sutrumpinus bausmės laiką jis galės pasirodyti Rusijoje, kur jam kompaniją sudarys ir Jeffersonas Farfanas. Treneris: argentinietis Ricardo Gareca rinktinę treniruoja nuo 2015 m. Kaip pateko: atrankoje liko penkta, dramatiškai aplenkdama Čilę ir patekdama į tarpžemynines atkrintamąsias varžybas, kuriose įveikė Naująją Zelandiją.

DANIJA

Gyventojų skaičius: 5,7 mln. Didžiausi laimėjimai: dar viena penktą kartą pasaulio futbolo čempionate žaisianti rinktinė, kurios rezultatai iki šiol nėra įspūdingi – kartą buvo pasiektas ketvirtfinalis, bet tai nutiko lygiai prieš 20 metų. Kitus kartus Danija neperžengė grupės barjero. Šiai rinktinei priklauso vienas netikėčiausių rezultatų futbolo istorijoje – 1992 m. laimėtas Europos čempionatas. Ko tikėtis: Danija su Peru aršiai kovos dėl vienos likusios vietos aštuntfinalyje, tačiau ši rinktinė pajėgi įkąsti ir favoritei Prancūzijai. Kad ir kaip nutiktų, „daniškasis dinamitas“ gali sprogti bet kurią akimirką. Didžiausia žvaigždė: sunku pervertinti Christiano Erikseno reikšmę Danijos rinktinei – vienas geriausių Anglijos „Premier“ lygos saugų pasireiškia tada, kai to labiausiai reikia, jo trys įvarčiai nukalė Danijos pergalę lemiamose rungtynėse dėl patekimo į planetos pirmenybes. Didžiulę savo gerbėjų minią, žinoma, čempionate turės ir lordas Nicklasas Bendtneris. Treneris: norvegas Åge Hareide‘as prie Danijos rinktinės vairo stovi nuo 2015 m. Jis anksčiau dirbo ir su Norvegijos rinktine, bet jam tai bus pirmasis tokio lygio tarptautinis turnyras. Kaip pateko: grupėje užėmė antrą vietą, o atkrintamosiose varžybose įveikė Airiją 5:1.

Dgrupė

DALYVIAI SURF

ARGENTINA

Gyventojų skaičius: 43,8 mln.

Didžiausi laimėjimai: Argentina yra dukart pasaulio čempionė – 1978 ir 1986 m. po garsiosios „Dievo rankos“ pusfinalyje, dar triskart liko antra, 14 kartų laimėjo Pietų Amerikos čempionatą. Skaičiuojant visus oficialius turnyrus, Argentina yra pati tituluočiausia rinktinė pasaulyje. Ko tikėtis: tik pergalių, o galbūt – ir čempiono titulo. Beje, tinkamai sukritus kortoms ir susidėliojus turnyrinei grupių lentelei, jau ketvirtfinalyje galime sulaukti klasikinio Pietų Amerikos derbio tarp Urugvajaus ir Argentinos – nuo 1901 m. jos susitiko jau 198 kartus ir tai yra pasaulio rekordas. Didžiausia žvaigždė: Lionelis Messi. Ar dar kam nors kyla klausimų? Asmeninių apdovanojimų ir titulų su „FC Barcelona“ L.Messi turi nors vežimu vežk, tačiau su vyrų rinktine jis dar nieko nėra iškovojęs. Pats laikas būtų tai padaryti šiemet ir pratęsti šio argentiniečio legendą. Treneris: Jorge Sampaoli komandoje pakeitė trumpai jai vadovavusį Edgardo Bauzą, su kuriuo buvo iškilusi rimta grėsmė Argentinai nepatekti į pasaulio čempionatą. Kaip pateko: liko trečia Pietų Amerikos atrankoje, bet paskutiniame mače prireikė ir L.Messi „trivarčio“, kad apskritai patektų.

ISLANDIJA

Gyventojų skaičius: 335 tūkst. (šiek tiek daugiau nei Kaune). Didžiausi laimėjimai: didžiausias pasiekimas – sukurta Islandijos futbolininkų rengimo sistema, kurios vaisiai dabar ir raškomi. 2016 m. rinktinė debiutavo Europos čempionate, patekdama tarp aštuonių stipriausių ir pakeliui išmesdama Angliją. Šiemet Islandija debiutuoja pasaulio čempionate. Kaip žinoma, tai yra mažiausia pagal gyventojų skaičių valstybė, kada nors patekusi į pasaulio futbolo čempionatą. Ko tikėtis: niekas šito nežino ir negali nuspėti – bent jau kol kas tik Argentina atrodo labai sunkiai įkandamas riešutas Islandijos rinktinei. Kita vertus, Anglija Europos čempionate atrodė taip pat. Didžiausia žvaigždė: Liverpulio „Everton“ saugas Gylfi Sigurðssonas buvo rezultatyviausias atrankoje, tačiau apie Islandiją galima sakyti klišę, kad didžioji žvaigždė yra pati komanda – atrankoje įvarčius mušė net devyni skirtingi futbolininkai. Treneris: Heimiras Hallgrímssonas rinktinėje dirbo asistentu ir su Larsu Lagerbäcku dalijosi vyriausiojo trenerio pareigomis, bet po Europos čempionato tapo pagrindiniu ir vieninteliu strategu. Kaip pateko: laimėjo savo grupėje, už nugaros palikdama Kroatiją, su kuria pateko į tą pačią grupę ir pasaulio čempionate, taip pat Ukrainą, Turkiją.

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

Gyventojų skaičius: 4,1 mln. Didžiausi laimėjimai: nors nepriklausomos Kroatijos futbolo istorija labai trumpa, joje aukso raidėmis įrašyta trečia vieta 1998 m. pasaulio futbolo čempionate – Davoro Šukero, Zvonimiro Bobano ir Roberto Prosinečki vedama Kroatijos rinktinė tada ketvirtfinalyje nukalė favoritu laikytą Vokietiją, o pusfinalyje nusileido šeimininkams ir galiausiai čempionais tapusiems prancūzams.

KROATIJA

Ko tikėtis: kroatai, be abejo, tikisi, kad išeis į kitą etapą, tačiau tą padaryti bus labai sunku, nes islandai ir nigeriečiai lengvai pasiduoti neketina. Taip pat reikėtų tikėtis, kad kroatų sirgaliai nebekels riaušių per savo komandos rungtynes, kaip tai nutiko Europos čempionato mače su Čekija. Didžiausia žvaigždė: Luka Modričius jau 32-ejų, tačiau be jo Kroatijos rinktinės vidurys tiesiog neįsivaizduojamas. Ir nors komandoje yra tokių žaidėjų, kaip Mario Mandžukičius, Ivanas Rakitičius ir Nikola Kaliničius, Madrido „Real“ saugas čempionate turėtų spindėti visomis spalvomis. Treneris: 2017 m. spalį Zlatko Daličius tapo naujuoju rinktinės treneriu. Jis šiame poste pakeitė Antę Čačičių, kurio vadovaujama komanda per ketverias rungtynes surinko tiek pat taškų. Kaip pateko: užėmė antrą vietą atrankos grupėje, o atkrintamosiose varžybose įveikė Graikiją bendru rezultatu 4:1.

NIGERIJA

Gyventojų skaičius: 186 mln. Didžiausi laimėjimai: „superereliai“ debiutavo 1994 m. pasaulio futbolo čempionate ir nuo tada praleido tik vieną – vykusį 2006 m. Tiesa, iš tų keturių čempionatų dukart neišėjo iš grupės ir dukart iškrito pirmame atkrintamųjų varžybų etape. Ko tikėtis: Nigerija šioje grupėje yra prasčiausiai vertinama komanda, bet, kaip kartais būna, nuvertintieji gali ir iššauti. Pamenate Senegalą 2002-aisiais? Patekimas į kitą etapą šiai rinktinei būtų labai geras rezultatas. Didžiausia žvaigždė: komandos kapitonas Johnas Obi Mikelis dabar žaidžia Kinijoje, tačiau yra tikra Londono „Chelsea“ legenda, praleidęs ten vienuolika metų. Jo patirtis neabejotinai pravers Nigerijos rinktinei, tačiau nereikėtų pamiršti ir nigeriečių tradiciją „Chelsea“ klube tęsiančio Victoro Moseso bei Rusijoje, Maskvos CSKA klube, nemažai laiko praleidusio Ahmedo Musos. Treneris: vokietis Gernotas Rohras dirbo su Gabonu, Nigeriu, Burkina Fasu, bet tik su Nigerija pateko į pasaulio futbolo čempionatą. Kaip pateko: laimėjo ketverias rungtynes iš šešerių, vienerias sužaidė lygiosiomis ir gavo techninį pralaimėjimą dėl to, kad išleido į aikštę žaidėją, kuris nebuvo praleidęs mačo dėl kortelių. Sunku nebuvo.

E grupė

DALYVIAI SURF

BRAZILIJA

Gyventojų skaičius: 208,5 mln. Didžiausi laimėjimai: vienintelė rinktinė, dalyvavusi visuose pasaulio futbolo čempionatuose, daugiausiai kartų – penkis – jį laimėjusi, aštuonis kartus tapusi Pietų Amerikos čempione. Ko tikėtis: galingas žaidimas atrankoje ir rinktinės nusiteikimas siunčia tik vieną signalą – Brazilija darys viską, kad po 16 metų pertraukos vėl keltų čempionų taurę į viršų, ypač po fiasko praėjusiame pasaulio čempionate, kuris vyko namie. Žinoma, ketvirta vieta nėra blogai, bet tik ne namie ir tik ne po pralaimėto pusfinalio 1:7 Vokietijai ir paguodos įvarčio 90 min. Didžiausia žvaigždė: brangiausias istorijoje futbolininkas Neymaras išlindo iš L.Messi ir L.Suarezo šešėlio klube ir yra pasirengęs tapti Brazilijos rinktinės lyderiu ir pasaulio čempionate – kartu su juo Gabrielis Jesusas, Williamas ir Philippe'as Coutinho, Paulinho ir Douglas Costa gali pademonstruoti varžovams siaubą varantį puolimą. Treneris: iškalbingasis Tite trenerio poste pakeitė Dunga ir atvedė savo komandą į čempionatą su vėjeliu – Brazilija tapo pirmąja į čempionatą patekusia komanda po šeimininkės Rusijos. Kaip pateko: per 18 mačų įmušė 41 įvartį, praleido tik 11, surinko 41 tašką ir net dešimčia taškų aplenkė antroje vietoje likusį Urugvajų. Vienintelį pralaimėjimą patyrė žaisdama su Čile, kurios futbolininkų Rusijoje nebus.

ŠVEICARIJA

Gyventojų skaičius: 8,4 mln. Didžiausi laimėjimai: pasaulio čempionate nieko nelaimėjusi komanda dalyvauja čia devintą kartą, kelis sykius buvo patekusi tarp 16 geriausių ekipų, bet didžiausias jos pasiekimas – 2010 m. iš visų čempionato komandų tik Šveicarijos futbolininkai dar grupės etape įveikė pirmenybes laimėjusią Ispaniją. Ko tikėtis: jeigu žiūrėtume į FIFA reitingą, Šveicarija čia gerokai lenkia Kosta Riką ir Serbiją, tačiau pranašumą reikės įrodyti aikštėje. Po Brazilijos Šveicarija yra realiausia kandidatė išeiti į kitą etapą. Didžiausia žvaigždė: nors „Stoke City“ klubui šis sezonas tikrai nėra sėkmingas, Xherdanas Shaqiri jame spindi. To galima tikėtis ir pasaulio čempionate, juolab kad jis yra tas futbolininkas, kuris pastarąjį sykį čempionatų istorijoje įmušė tris įvarčius per mačą – tai įvyko 2014 m. rungtynėse su Hondūru. Treneris: Šveicarijoje labai mėgtą vokietį Ottmarą Hitzfeldą 2014 m. pakeitė Vladimiras Petkovičius, su juo šveicarai tik po baudinių serijos nepateko į Europos čempionato ketvirtfinalį. Kaip pateko: savo atrankos grupėje surinko vienodai taškų su Portugalija, tačiau dėl prastesnio įvarčių skirtumo liko antri ir turėjo žaisti su Šiaurės Airija, kurią per du mačus įveikė minimaliu rezultatu 1:0 ir tik po 11 m baudinio.

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

KOSTA RIKA

Gyventojų skaičius: 4,8 mln. Didžiausi laimėjimai: tai penktas kartas, kai Kosta Rika žaidžia pasaulio futbolo čempionate, tačiau prieš tai vykęs čempionatas jiems buvo labai sėkmingas – savo grupėje užėmė pirmą vietą, aplenkdama Urugvajų, aštuntfinalyje įveikė Graikiją, o ketvirtfinalyje tik po baudinių serijos nusileido Nyderlandams. Ko tikėtis: Kosta Rikos futbolininkai norės įrodyti, kad praėjusio čempionato sėkmė nėra atsitiktinė ir kad nebūtinai šveicarai yra aiškūs favoritai po grupės etapo užimti antrą vietą. Didžiausia žvaigždė: gerai Europos futbolo mėgėjams pažįstamas Bryanas Ruizas sėkmingai žaidė 2014 m. pasaulio futbolo čempionate, tad nors šį sezoną „Sporting“ klube jis dažniau sėdi ant suolo, tačiau čempionate į jį vėl kryps visų kostarikiečių akys ir viltys. Vartuose taip pat garsenybė – Madrido „Real“ pagrindinis vartininkas Keyloras Navasas, praėjusiame čempionate patekęs tarp trijų geriausių savo pozicijos žaidėjų. Treneris: dabartinis treneris Oscaras Ramirezas pats anksčiau sėkmingai žaidė Kosta Rikos futbolo rinktinėje. Kaip pateko: laimėjo savo atrankos grupę, vėliau pateko tarp šešių geriausių CONCACAF komandų ir ten liko antri po Meksikos. Beje, dviejų susitikimų su JAV bendras rezultatas – net 6:0 Kosta Rikos naudai.

Gyventojų skaičius: 7 mln. Didžiausi laimėjimai: kai dar buvo viena didelė Balkanų valstybė Jugoslavija, kurios laimėjimų perėmėja laikoma Serbija, aukščiausia pasaulio čempionatuose užimta vieta buvo ketvirta, Europoje dukart laimėta antra (pirmame ir trečiame čempionate) vieta. Po Jugoslavijos skilimo serbai tegali pasigirti tuo, kad 1998 m. įveikė grupės barjerą. Beje, Serbija dabar yra ketvirta pasaulyje pagal užsienyje žaidžiančių žaidėjų kiekį ir nusileidžia tik Brazilijai, Argentinai ir Prancūzijai. Ko tikėtis: ant popieriaus atrodo kaip silpniausia grupės komanda, tačiau nustebinti tikrai gali. Negana to, už jų bus didžiulė sirgalių kariauna, kurią, žinoma, sudarys tie, kurie bus įleisti į Rusiją – Serbija garsėja savo futbolo chuliganais, o ir apsauga bei sienos patikra čempionate bus neabejotinai sustiprinta. Didžiausia žvaigždė: nors rezultatyviausiai atrankoje žaidė Aleksandras Mitrovičius ir Dušanas Tadičius, didžiausia komandos žvaigžde derėtų laikyti jos kapitoną, jau šimtą mačų sužaidusį universalųjį gynėją Branislavą Ivanovičių, kuriam Rusijos stadionai yra pažįstami – prieš atvykdamas į „Chelsea“ jis žaidė Maskvos „Lokomotiv“, o dabar gina Sankt Peterburgo „Zenit“ spalvas. Treneris: Mladenas Krstajičius atranką į pasaulio futbolo čempionatą pradėjo kaip Slavoljubo Muslino asistentas, tačiau po to, kai vyriausiasis treneris buvo atleistas, Serbijos futbolo federacija nusprendė toli neieškoti kito stratego ir pagrindiniu treneriu paskirti 44-erių buvusį rinktinės gynėją. Kaip pateko: laimėjo savo atrankos grupę, aplenkdama Airiją dviem, o Velsą – keturiais taškais.

SERBIJA

F grupė

DALYVIAI SURF

VOKIETIJA

Gyventojų skaičius: 82,8 mln. Didžiausi laimėjimai: keturiskart Europos ir triskart pasaulio čempionai, dar po keturis kartus pasaulyje laimėję sidabrą ir bronzą, o Europoje triskart likę antri. Ko tikėtis: šiuo metu Vokietija atrodo kaip stipriausia komanda pasaulyje, ypač po įspūdingai sužaistos atrankos. Pastarąjį kartą Vokietijos rinktinė pralaimėjo 2016 m. liepos 7-ąją Europos čempionato pusfinalyje. Didžiausia žvaigždė: visos žaidimo gijos pasaulio futbolo čempionate neabejotinai bus Madrido „Real“ saugo Toni Krooso rankose, tiksliau, kojose. Dukart iš eilės UEFA Čempionų lygą laimėjusioje „Real“ komandoje jis buvo vienas pagrindinių viso mechanizmo sraigtelių, o dėl savo žaidimo stiliaus neretai pavadinamas geriausiai kamuolį perduodančiu žaidėju pasaulyje. Treneris: pastaruosius dvylika metų komandą treniruoja Joachimas Löwas, kuris atrodo kaip seniai dingęs „Modern Talking“ narys. Su juo Vokietija laimėjo beveik 80 proc. visų žaistų oficialių mačų – net 78 iš 98 ir tik devynis pralaimėjo. Kaip pateko: laimėjo visus dešimt žaistų mačų, įmušė 43 įvarčius, praleido keturis. Regis, per atranką net neturėjo progos gerai sušilti.

MEKSIKA

Gyventojų skaičius: 123,7 mln. Didžiausi laimėjimai: dažna pasaulio čempionatų viešnia Meksikos rinktinė nuo 1994-ųjų nepraleido nė vieno finalinio turnyro ir visuose įveikė grupės barjerą. Bet tik tiek – visus šešis kartus iš eilės pirmame atkrintamųjų varžybų etape ir iškrito. Dešimt kartų – daugiausiai – savo konfederacijos čempionė. Ko tikėtis: Meksika kovos dėl antros vietos, tačiau ji tikrai neguodžia – šios grupės antra vieta kovos su E grupės nugalėtojais, kuriais nusiteikę tapti brazilai. Didžiausia žvaigždė: šis pasaulio čempionatas turėtų būti paskutinis ilgamečiam rinktinės kapitonui Rafai Marquezui, nors būdamas 39-erių jis vis dar išlieka svarbus šios rinktinės gynybos grandies žaidėjas. O mušti reikės kitiems, pirmiausia jaunajam Hirvingui Lozano, kuris tapo rezultatyviausiu komandos žaidėju atrankoje. Nereikėtų pamiršti ir Javiero Hernandezo, kuris į Londono „West Ham“ klubą Anglijoje atėjo skambiai, tačiau ten, bent jau kol kas, stebuklų nerodo. Treneris: kolumbietis Juanas Carlosas Osorio yra dvyliktasis Meksikos rinktinės treneris per devynerius metus. Jo vadovaujama komanda vienu metu nepralaimėjo 22 mačų iš eilės, tačiau tada „Copa América Centenario“ turnyro ketvirtfinalyje susitiko su Čile ir pralošė net 0:7. Beje, Čilės šiame čempionate nebus. Kaip pateko: laimėjo savo atrankos grupę, pateko į antrą atrankos etapą ir, gerai pasirodę jame, kaip geriausia CONCACAF atrankos komanda tiesiausiu keliu pateko į pasaulio čempionatą.

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

Gyventojų skaičius: 10,1 mln. Didžiausi laimėjimai: Švedija vidutiniškai patenka į kas antrą pasaulio čempionatą. Žaisdama namie 1958 m. liko antra, o didžiausias nesenas laimėjimas – bronza 1994 m. pasaulio čempionate. Europos pirmenybėse geriausias rezultatas – 1992 m. pelnyta trečia vieta.

ŠVEDIJA

Ko tikėtis: kartu su Meksika Švedija yra pagrindiniai kandidatai kovoti dėl antros vietos šioje grupėje, nes pirmąją su vėjeliu turėtų nusinešti vokiečiai. Bet, kaip jau minėta, antra vieta šioje grupėje suteiktų galimybę aštuntfinalyje pralaimėti Brazilijai. Didžiausia žvaigždė: dar prieš porą metų prakalbus apie Švedijos rinktinę pirmiausia reikėdavo minėti Zlataną Ibrahimovičių. Bet jo nebėra, taigi tenka ieškoti kitų lyderių. Šį vaidmenį, atrodo, pasiruošęs perimti irgi ne pirmos jaunystės puolėjas Marcusas Bergas, kuris atrankoje įmušė beveik trečdalį iš visų švedų pelnytų įvarčių. Treneris: į Europos čempionatą švedus atvedė beveik du dešimtmečius su klubais dirbęs Janne‘as Anderssonas. Kaip pateko: švedai liko antri savo grupėje (ją laimėjo prancūzai), trečioje vietoje likusius ir į čempionatą nepatekusius Nyderlandų futbolininkus aplenkdami tik dėl palankesnio įvarčių santykio. Atkrintamosiose varžybose jie bendru rezultatu 1:0 įveikė Italiją ir tikriausiai pabaigė Gianluigi Buffono karjerą rinktinėje.

Gyventojų skaičius: 51,5 mln. Didžiausi laimėjimai: visi futbolo sirgaliai atsimena tą 2002 m. futbolo stebuklą, kai Pietų Korėja namie vykusiame čempionate liko ketvirta. Ne be prieštaringai vertinamų teisėjo sprendimų. Tai kol kas geriausias jų pasirodymas pasaulio pirmenybėse, tačiau Azijos čempionate Pietų Korėja atrodo gerai – iš pastarųjų penkių čempionatų triskart liko trečia, kartą antra. Ko tikėtis: pagal visą futbolo logiką korėjiečiai turėtų pasirodymą baigti po šios grupės etapo, nebent kitos trys komandos dėl kokių nors priežasčių nepelnys taškų. Kaip bus iš tikrųjų – pamatysime. Didžiausia žvaigždė: Londono „Tottenham Hotspur“ futbolo aistruolių numylėtiniu tampantis Sonas Heung-minas pasiruošęs gerai pasirodyti ir pasaulio čempionate – jis atrankoje įmušė 7 įvarčius (per 9 mačus). Šiuo metu jis yra ne tik vienas garsiausių azijiečių futbolininkų – S.Heung-minui priklauso ir brangiausio šio žemyno žaidėjo titulas, „Tottenham Hotspur“ už šį korėjietį sumokėjo beveik 25 mln. eurų. Treneris: „Azijos Mourinho“ vadinamas Shinas Tae-Yongas komandos vairą perėmė iš atleisto vokiečio Uli Stielike‘s rankų. Kaip pateko: laimėjo visus 8 mačus antrajame atrankos etape (nuo jo atranką ir pradėjo), o trečiajame savo grupėje užėmė antrą vietą, į priekį praleisdama tik Iraną.

PIETŲ KORĖJA

Ggrupė

DALYVIAI SURF

BELGIJA

Gyventojų skaičius: 11,3 mln.

Didžiausi laimėjimai: 2014 m. pateko į ketvirtfinalį, bet jame nusileido Argentinai. Geriausiai Belgijai sekėsi 1986 m., kai komandą į ketvirtą vietą atvedė Belgijos futbolo legendos Janas Ceulemans‘as ir Enzo Scifo. Europos čempionatuose kartą buvo pasiekta trečia vieta (kai dar žaidė keturios komandos), sykį belgai liko antri. Pastarajame Europos čempionate po ketvirtfinalio kovos namo juos išsiuntė Velsas. Ko tikėtis: talentingai Belgijos rinktinei atėjo maksimalių išbandymų metas, o kur geriau parodyti savo talentą, jei ne pasaulio čempionate. Kartu su Anglija belgai yra pagrindiniai favoritai patekti į aštuntfinalį, kurio barjeras tikrai peržengiamas. Didžiausia žvaigždė: Belgijos rinktinėje yra tiek žvaigždžių, kad vien jiems surašyti reikėtų pusės žurnalo puslapio, tačiau pati ryškiausia – karjeros sezoną žaidžiantis „Manchester City“ saugas Kevinas de Bruyne. Nuo jo žaidimo aikštės viduryje priklausys, ar Belgija pateisins savo sirgalių lūkesčius. Belgai dar turi Edeną Hazard'ą, Thibaut Courtois, Janą Vertongheną, Romelu Lukaku, Driesą Mertensą, Mousa Dembélé, Toby Alderweireldą, Vincentą Kompany ir daugybę kitų. Treneris: ispanas Roberto Martinezas nuo 2016 m. stovi prie Belgijos rinktinės šturvalo. Ant Belgijos suolelio bus ir prancūzų futbolo legenda Thierry Henry, kuris yra antrasis R.Martinezo asistentas. Kaip pateko: laimėjo 9 iš dešimties mačų atrankoje ir tapo pirmąja Europos komanda, patekusia į čempionatą. Vienintelės lygiosios – namie su Graikija.

ANGLIJA

Gyventojų skaičius: 55 mln. Didžiausi laimėjimai: laimėti du pasauliniai karai ir viena pasaulio taurė – taip dažnai Anglijos sirgaliai įvertina savo futbolo rinktinės pergales. Šio žaidimo išradėjai per pastaruosius 50 metų dukart Europos ir kartą pasaulio čempionate pateko į pusfinalį. Viskas. Ko tikėtis: sirgaliai tikisi laimėti čempionatą. Tai nėra visiškai nerealu, bet bus labai sunku, nors tiek grupėje, tiek iš jos išėjus didelių kliūčių neturėtų atsirasti. Bet anglai nebūtų anglai, jeigu kaip nors nesugebėtų susigadinti sau gyvenimo. Pagyvensim – pamatysim. Didžiausia žvaigždė: Harry Kane‘as yra vienas iš geriausių, jeigu ne pats geriausias puolėjas pasaulyje. 2017 m. jis tapo rezultatyviausiu visos Europos futbolininku, įmušdamas 56 įvarčius ir aplenkdamas Lionelį Messį, Robertą Lewandowskį, Cristiano Ronaldo ir visus kitus. Treneris: Garethas Southgate‘as buvo laikinai paskirtas treneriu po to, kai dėl skandalų Samas Allardyce‘as atsistatydino nevadovavęs nė vienų rungtynių. 1996 m. Europos čempionato antiherojus su Anglijos rinktine laimėjo lygiai pusę iš 14 rungtynių. Kaip pateko: laimėjo savo atrankos grupę, kurioje žaidė ir Lietuva. Anglai nepatyrė nė vieno pralaimėjimo, sužaidė dvejas lygiąsias ir tapo vienintele šios grupės komanda, patekusia į pasaulio pirmenybes.

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

Gyventojų skaičius: 4 mln. Didžiausi laimėjimai: Panama iki šiol geriau žinoma ne kaip futbolo valstybė, o kaip šalis, per kurią perkastas labai patogus kanalas. Dėl to ši komanda turi originalią pravardę – „Los Canaleros“ („kanaliečiai“). Komanda debiutuos pasaulio čempionate, o savo konfederacijoje dukart – 2005 ir 2013 m. – užėmė antrą vietą.

PANAMA

Ko tikėtis: Panama FIFA reitinge lenkia penkias čempionato dalyves, maždaug tokio pajėgumo iš šios ekipos ir reikėtų tikėtis. Kiekvienas iškovotas taškas panamiečiams bus kaip pergalė, tačiau realiausia, kad taškų Panama pasiims tik iš Tuniso. Didžiausia žvaigždė: 36-erių Panamos rinktinės puolėjas Blasas Perezas beveik nepažįstamas Europos futbolo aistruoliams – jis vieną sezoną praleido Ispanijoje, „Hercules“ klube, tačiau daugiausia laiko žaidė abiejų Amerikų klubuose. Ir dabar jis karjerą tęsia „Deportivo“ klube Gvatemaloje. Per 113 rungtynių rinktinėje B.Perezas įmušė 43 kartus. Treneris: anksčiau su gimtosios Kolumbijos ir Gvatemalos nacionalinėmis ekipomis dirbęs Hernánas Darío Gómezas nuo 2014 m. vadovauja Panamos rinktinei. Kaip pateko: ketvirtajame atrankos etape (nuo jo atranką ir pradėjo) Panama liko antra savo grupėje, o penktajame tik dėl geresnio įvarčių santykio aplenkė Hondūrą. Atranka baigėsi dramatiškai – Panama tik 88-ą rungtynių su Kosta Rika minutę įmušė duris į čempionatą atvėrusį įvartį.

Gyventojų skaičius: 11,3 mln. Didžiausi laimėjimai: iš viso keturis kartus žaidė pasaulio futbolo čempionate ir visus sykius pasirodymą baigė po grupės etapo. Geriausiai tunisiečiams čempionatas susiklostė 1978 m., kai grupių etape buvo įveikta Meksika (3:1) ir sužaista lygiosiomis su Vakarų Vokietija (0:0). Afrikoje jiems sekasi kur kas geriau, komanda dažnai dalyvauja atkrintamosiose Tautų taurės varžybose, o 2004 m. netgi ją laimėjo. Ko tikėtis: Panama ir Tunisas yra ryškūs šios grupės autsaideriai, tačiau grupėje, kurioje žaidžia Anglija, gali visada nutikti visokių stebuklų. Kita vertus, šios rinktinės lubos yra trečia vieta šioje grupėje. Didžiausia žvaigždė: 27-erių puolėjas Youssefas Msakni per karjerą žaidė tik dviejuose klubuose – „Espérance“ Tunise ir turtingiausiame Kataro klube „Al-Duhail SC“, nors savo gretose jį norėjo matyti ne viena Europos komanda. Šis pasaulio čempionatas bus dar viena proga Y.Msakni pasirodyti ir atkreipti į save Europos klubų dėmesį. Ryškus turėtų būti ir Marselio „Olympique“ saugas Aymenas Abdennouris, pažįstamas iš žaidimo „Monaco“ ir „Valencia“ klubuose. Treneris: Nabilis Maâloulis dukart buvo Tuniso rinktinės trenerio asistentas, o dabar jau antrą sykį tapo pagrindiniu rinktinės strategu. Jis tik antras tunisietis, savo šalies rinktinę atvedęs į pasaulio čempionatą. Net triskart tą padarė užsienio treneriai. Kaip pateko: laimėjo savo atrankos grupę, antroje vietoje palikdama vienu tašku aplenktą Kongo rinktinę, ir pateko tiesiai į pasaulio čempionatą.

TUNISAS

Hgrupė

DALYVIAI SURF

LENKIJA

Gyventojų skaičius: 38 mln.

Didžiausi laimėjimai: geriausi Lenkijos futbolo laikai buvo aštuntasis ir devintasis ano amžiaus dešimtmetis, kai dviejuose pasaulio čempionatuose mūsų kaimynai iškovojo trečią vietą, o 1972 m. laimėjo olimpinį futbolo turnyrą. Po to Lenkija ilgai nepateko į čempionatą, o vėl patekusi dukart iš eilės neperžengė grupės barjero. Ko tikėtis: Lenkija su Senegalu ir Kolumbija kovos dėl dviejų vietų kitame etape, o į šią kovą tikrai įsitrauks ir Japonija. Futbolo mūšis turėtų būti aršus ir įdomus. Jeigu šioje grupėje neturite favoritų, ją bus įdomu stebėti neutralia akimi. Didžiausia žvaigždė: atrankoje į šį pasaulio futbolo čempionatą Robertas Lewandowskis pelnė 16 įvarčių – daugiau nei Cristiano Ronaldo, 32 valstybės (iš 54) ir lygiai tiek pat, kiek į čempionatą patekusi Islandija. Jis jau dabar yra rezultatyviausias visų laikų Lenkijos futbolininkas, bet prie turimo įvarčių kraičio šiame čempionate neabejotinai norės pridėti dar. Treneris: nuo 2013 m. Lenkijos rinktinę į priekį veda Adamas Nawałka – su juo lenkai pirmąkart pateko į Europos čempionato ketvirtfinalį. Lenkams sėkmingame 1978 m. čempionate jis, būdamas vos devyniolikos, buvo išrinktas į simbolinę turnyro komandą. Kaip pateko: iš dešimties mačų vieną pralaimėjo (Danijai), vieną sužaidė lygiosiomis (su Kazachstanu), likusius aštuonis laimėjo, iškovojo grupėje pirmą vietą ir gavo kelialapį į pasaulio čempionatą.

SENEGALAS

Gyventojų skaičius: 15 mln. Didžiausi laimėjimai: Senegalas tik kartą žaidė pasaulio futbolo čempionate, bet koks tas kartas buvo! 2002 m. jau pirmose rungtynėse jie įveikė blankiai atrodžiusius pasaulio čempionus prancūzus, sužaidė lygiosiomis su Danija ir Urugvajumi bei pateko į aštuntfinalį, ten po auksinio įvarčio įveikė švedus ir tik kitas auksinis įvartis, kurį ketvirtfinalyje įmušė Turkija, sustabdė Senegalą. Tais pačiais metais jie užėmė antrą vietą Afrikos tautų taurėje. Ko tikėtis: sunku tikėtis tokio pat sėkmingo žaidimo kaip praėjusį kartą, tačiau daugybė stipriose Europos lygose žaidžiančių futbolininkų leidžia tikėtis, kad Senegalas savo grupėje nebus pastumdėlis. Didžiausia žvaigždė: ir Lietuvoje su Zalcburgo „Red Bull“ klubu matytas Sadio Mane yra vienas pagrindinių gerą sezoną žaidžiančio „Liverpool FC“ klubo futbolininkų, apie kurį žaidimas sukasi ir rinktinėje. Be to, S.Mane turi puikių pagalbininkų – Moussą Sow, Idrissą Gueye, Diafrą Sakho ir, žinoma, komandos kapitoną Cheikhou Kouyaté. Treneris: Aliou Cissé rinktinę treniruoja nuo 2015-ųjų. Impozantiškos išvaizdos gynėjas Europos futbolo mėgėjams gerai pažįstamas iš savo žaidimo Prancūzijoje (pavyzdžiui, PSG) ar Anglijoje („Birmingham City“, „Portsmouth“). Jis buvo ir tos 2002-ųjų rinktinės kapitonas. Kaip pateko: iš šešių mačų savo atrankos grupėje laimėjo keturis, dar du sužaidė lygiosiomis ir papuolė į pasaulio pirmenybes.

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

Gyventojų skaičius: 49,5 mln. Didžiausi laimėjimai: penktą kartą dalyvaus pasaulio futbolo čempionate, o vienas ryškiausių kartų buvo 1994-aisiais, kai į čempionatą Kolumbija atvyko kaip viena iš dviejų geriausių Pietų Amerikos komandų, bet iškrito jau po grupės etapo. 2014 m. ketvirtfinalyje nusileido šeimininkei Brazilijai. Pietų Amerikos čempionatą laimėjo kartą – 2001 m.

KOLUMBIJA

Ko tikėtis: Kolumbija yra rimta pretendentė į vieną iš dviejų kelialapių į antrą etapą, kuriame laukiančios Belgija ar Anglija tikrai įveikiamos. Didžiausia žvaigždė: praėjusiose pasaulio pirmenybėse ryškiai suspindo tuomet „Monaco“ žaidusio Jameso Rodriguezo žvaigždė, iškart po čempionato jį už didelę pinigų sumą nupirko Madrido „Real“ klubas. Mąžtant žaidimo laikui prieš 2017–2018 m. sezoną jis buvo paskolintas Miuncheno „Bayern“ klubui, kuriame po truputį atsigauna. Be jo, komandoje dar yra Radamelis Falcao, Juanas Cuadrado, Carlosas Bacca, tad mušti tikrai bus kam, o vartuose stovės Davidas Ospina. Treneris: argentinietis José Pékermanas treniravo Argentinos rinktinę 2006 m. pasaulio futbolo čempionate, o nuo 2012-ųjų į pergales veda savo antrosios tėvynės Kolumbijos vyrus. Kaip pateko: Kolumbija tapo paskutine komanda, patekusia į traukinį, vežantį tiesiai į pasaulio futbolo čempionatą – ji aplenkė Peru ir Čilę, kuriai šis nepatekimas tapo nacionaline tragedija.

Gyventojų skaičius: 126,6 mln. Didžiausi laimėjimai: nuo 1998-ųjų, kai pirmąkart papuolė į planetos futbolo fiestą, Japonija nepraleido nė vieno pasaulio futbolo čempionato, tačiau daugiausiai, ką pasiekė, – du kartus pravėrė aštuntfinalio duris. Vienas iš tų dviejų kartų buvo tada, kai planetos pirmenybės vyko Japonijoje (kartu su Pietų Korėja, žinoma). Japonija keturis kartus laimėjo Azijos čempionatą ir visa tai padarė per pastaruosius septynis čempionatus. Ko tikėtis: formaliai Japonija yra šios grupės autsaiderė, tačiau tikrai su kiekviena komanda gali žaisti ir iškovoti taškų. Patekimas į aštuntfinalį jai būtų šuolis aukščiau bambos, bet sportas tuo ir žavus. Didžiausia žvaigždė: 2012 m. Shinji Kagawa garsiai perėjo iš Dortmundo „Borussia“ klubo į „Manchester United“, bet po dvejų metų grįžo ten, iš kur atėjęs. Jis labai svarbus rinktinės žaidėjas, kurio sąskaitoje – jau 89 rungtynės ir 29 pelnyti įvarčiai. Rimta jėga rinktinėje yra ir Keisuke Honda su Shinji Okazaki – visi šie trys žaidėjai ir kels daugiausia rūpesčių varžovų gynybai. Treneris: bosnis Vahidas Halilhodžičius yra tikra tarptautinio futbolo legenda – jis jau trečią skirtingą komandą atveda į pasaulio futbolo čempionatą. Prieš Japoniją tokį pat rezultatą pasiekė su Dramblio Kaulo Kranto ir Alžyro futbolininkais. Kaip pateko: antrajame ir trečiajame etape buvo geriausi savo grupėje ir į pasaulio futbolo čempionatą papuolė tiesiausiu įmanomu iš Azijos keliu.

JAPONIJA

PROGNOZĖS SURF

ŠIĄ VASARĄ BUS ITIN ĮDOMU STEBĖTI PRAĖJUSIAME EUROPOS ČEMPIONATE NUSTEBINUSIUS ISLANDUS, KURIEMS ŠIOS PLANETOS PIRMENYBĖS BUS DEBIUTINĖS.

Vienas Belgijos rinktinės lyderių R.Lukaku

PASAULIO ČEMPIONATO FAVORITAI:

Į KĄ VERTA ATKREIPTI DĖMESĮ Jau birželio 14 d. Rusijoje prasidėsiantis pasaulio futbolo čempionatas masina ir futbolo gerbėjus iš Lietuvos. O iš ko rinktis ne tik jiems, bet ir kiekvienam išsiilgusiam aukščiausio lygio futbolo tikrai bus – vien arčiausiai Lietuvos esančiame Kaliningrade į aikštę išbėgs tokių futbolo rinktinių, kaip Ispanija, Belgija ir Anglija, žaidėjai.

ios visai šalia Lietuvos žaisiančios rinktinės yra laikomos vienomis turnyro favoričių. O belgai ir anglai greičiausiai aiškinsis, kurie jų yra geriausi G grupėje. Nors komandos nepasiekė gerų rezultatų prieš dvejus metus vykusiame Europos čempionate, tačiau atranką į pasaulio pirmenybes įveikė nepatyrusios nė vieno pralaimėjimo. Atrankos grupėje lietuvius dukart įveikusią Anglijos rinktinę į priekį veda puolėjas Harry Kane‘as. Jam nemenką pagalbą puolime teikia Marcusas Rashfordas, Danny Welbeckas, o varžovų gynėjus gali nustebinti ir saugai Dele Alli, Raheemas Sterlingas, Jesse Lingardas. Nors anglai laimėjo net 14 iš pastarųjų 20 tarpusavio rungtynių (vieną pergalę šventė belgai, penki susitikimai baigėsi lygiosiomis), tačiau birželio 28 d. Kaliningrade šią visai jiems nelinksmą statistiką belgai taip pat gali bent kiek sušvelninti. Komanda, kurioje yra tokių žaidėjų, kaip puolėjas Romelu Lukaku, saugai Kevinas De Bruyne, Mousa Dembele ir Edenas Hazard'as, gali pridaryti bėdų

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

„ČEMPIONATE NĖRA AIŠKAUS FAVORITO – ŠIEK TIEK IŠSISKIRIA STABILIUS REZULTATUS NUOLAT DEMONSTRUOJANČIOS VOKIETIJOS IR BRAZILIJOS RINKTINĖS.“ bet kuriai rinktinei. Šią neabejotinai nuožmią dvikovą stebėsiantis „radistas“ Rolandas Mackevičius vienais iš čempionato favoritų laiko anglus. Tiesa, lažybų bendrovė „Betsafe“ anglų galimybes nugalėti turnyre vertina ne taip gerai – vos 6 proc. Šiek tiek realesniais kandidatais iškovoti turnyro trofėjų laikomi belgai – jų tikimybė laimėti vertinama beveik 8 proc. Dar geriau vertinami Argentinos ir Ispanijos šansai – atitinkamai 10 ir 12 proc. O štai realiausi kandidatai, anot „Betsafe“, triumfuoti čempionate yra prancūzai (14 proc.), vokiečiai ir

brazilai (po 18 proc.). „Čempionate nėra aiškaus favorito – šiek tiek išsiskiria stabilius rezultatus nuolat demonstruojančios Vokietijos ir Brazilijos rinktinės, bet laimėti gali beveik bet kas“, – tikimybes komentuoja „Betsafe“ lažybų ekspertas Mindaugas Grigaitis. 35 tūkst. vietų Kaliningrado stadione futbolo sirgaliai išvys ir Ispanijos rinktinę, kuri savo grupėje didžiausią iššūkį mes 2016 m. Europos čempionams portugalams su Cristiano Ronaldo priešakyje. Šiam ne kartą geriausiu pasaulyje pripažintam futbolininkui padėjėjų rinktinėje nėra itin daug, o štai 2010 m. pasaulio čempionų taurę kėlusių ispanų futbolo mokykla tiesiog kepa vieną talentą po kito.

/ APETITAS KYLA BEVALGANT

Ne ką prastesnę futbolo mokyklą pristato pasaulio čempionų titulą ginanti bei, anot lažybų bendrovės „Betsafe“, vienas didžiausių galimybių nugalėti čempionate turinti Vokietija, kurios toli gražu ne pagrindinės sudėties rinktinė triumfavo pernai Rusijoje vykusiame

RINKS SIRGALIŲ AUTOBUSĄ

Konfederacijų taurės turnyro finale. Šiemet rinktinės apetitas nė kiek nesumažėjęs. Vokiečių žaidimas žavi daugybę sirgalių visame pasaulyje, tarp kurių yra ir R.Mackevičius. Tiesa, šilčiausi prisiminimai jį sieja su kita šio pasaulio čempionato favorite. „Visada buvau Prancūzijos sirgalius. Su ja sieja itin geri prisiminimai. Kai 1998 m. jie tapo pasaulio čempionais, šio turnyro finalą stebėjau Palangoje kartu su tėčiu“, – prisiminimais dalijosi R.Mackevičius.

/ NEYMARO EGZAMINAI

Vieni turnyro favoritų yra ir penkiskart pasaulio čempionai brazilai. Jų ryškiausia žvaigždė šįkart – brangiausias futbolininkas Neymaras. Tačiau ir be jo ant žaliosios vejos netrūks kamuolio virtuozų – puolėjai Douglas Costa ir Roberto Firmino, saugai Fernandinho, Paulinho, Williamas ir Philippe‘as

Coutinho, tad nieko keisto, kad lažybų bendrovė „Betsafe“ juos laiko vienais iš realiausių pretendentų į titulą – jų galimybės nugalėti vertinamos 18 proc. Be to, brazilai bent vienerias rungtynes sužais Rusijos kultūros sostinėje Sankt Peterburge, kuris iš Lietuvos pasiekiamas vos valandą trunkančiu skrydžiu ar ne itin tolima kelione automobiliu. Tiesa, kelionė kur kas tolimesnė nei iki Kaliningrado ir kainos gerokai aukštesnės bei primena lietuviškas. Kita vertus, ten 68 tūkst. vietų stadione žiūrovai galės pamatyti vieną geriausių pasaulio futbolininkų – Lionelį Messį, kurio puikus pasirodymas padėjo Argentinos rinktinei sėkmingai užbaigti sunkiai besiklosčiusią atranką į šį čempionatą.

/ BUS KĄ PAMATYTI

32 komandų turnyre neliko vietos kelioms itin talentingoms rinktinėms

„Radistai“ Rolandas Mackevičius ir Jonas Nainys bei lažybų bendrovė „Betsafe“ užsimojo surinkti pilną autobusą sirgalių, kurie vasarą čempionato kovas stebės tiesiogiai. Čempionato metu „Betsafe“ kartu su „Sportland“ taip pat rengs konkursą, kuriame aistringiausi futbolo gerbėjai galės pademonstruoti savo futbolo žinias ir laimėti „Sportland“ prizų. „Tai arčiausiai Lietuvos vykstantis pasaulio futbolo čempionatas istorijoje. Susidomėjimas futbolu Lietuvoje nuolat auga, todėl neabejojame, kad dalyvauti „Betsafe“ konkurse ir vykti stebėti pasaulio futbolo žvaigždžių nori šimtai tūkstančių lietuvių“, – neabejojo R.Mackevičius.

– Čilei, Italijai, Nyderlandams, JAV, Kamerūnui, Velsui. Bet, R.Mackevičiaus įsitikinimu, ir be jų šią vasarą kokybišką futbolą demonstruojančių rinktinių tikrai bus pakankamai. O jei atsirastų galimybė stebėti turnyro rungtynes stadione... Nuvykti į čempionatą verta ir dėl to, kad veiklos už naujutėlaičių didžiulių stadionų tikrai bus.

BRAZILAI BENT VIENERIAS RUNGTYNES SUŽAIS RUSIJOS KULTŪROS SOSTINĖJE SANKT PETERBURGE, KURIS IŠ LIETUVOS PASIEKIAMAS VOS VALANDĄ TRUNKANČIU SKRYDŽIU AR NE ITIN TOLIMA KELIONE AUTOMOBILIU. Anglų žvaigždę H.Kane‘ą teko stabdyti ir lietuviams

LYDERIAI SURF

RYŠKIAUSIOS ŽVAIGŽDĖS

Pasaulio čempionatas – tai ne tik intriguojančios dramos, nepakartojami mačų scenarijai. Čia milijonai sirgalių nenuleidžia akių nuo pagrindinių tų futbolo trilerių atlikėjų, kurie, jei šis žaidimas persikeltų į kino sales, pelnytų ne vieną „Oskarą“. Šie atlikėjai – ryškiausios futbolo žvaigždės, spindėsiančios planetos pirmenybėse Rusijoje.

Paulius Ambrazevičius

„Scanpix“

LIONELIS MESSI, ARGENTINOS RINKTINĖ, „FC BARCELONA“ Lionelis Messi turi viską – puikią karjerą, mylinčią šeimą, pavydėtiną kontraktą, penkis „Ballon d‘Or“ („Auksinio kamuolio“) trofėjus, daugybę aukščiausių apdovanojimų, iškovotų su „FC Barcelona“. Tačiau jo karjeroje plyti didžiulė, maždaug pasaulio čempionato taurės dydžio skylė – šio titulo, kad ir kaip stengtųsi, L.Messi vis dar neturi. Apskritai jo pasiekimai su Argentinos rinktine ne tokie, kokių būtų galima tikėtis iš geriausio visų

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

laikų pasaulio futbolininko. 2005 m. su dvidešimtmečių rinktine laimėjo pasaulio jaunimo čempionatą, o 2008-aisiais – olimpines žaidynes, kurių futbolo turnyras nėra toks prestižinis. Ir kol kas viskas. Dėl trofėjų bado ir negebėjimo rinktinės nuvesti į aukščiausias vietas L.Messi Argentinoje kritikuojamas. Tiek jis, tiek sirgaliai žino bei supranta, kad futbolininkas netaps legenda tol, kol su rinktine nelaimės kurio nors iš didžiųjų turnyrų – pasaulio čempionato arba „Copa America“.

L.Messi pasiruošęs būti neabejotinu rinktinės lyderiu, tą parodo ir pastarosios atrankos rungtynės, vykusios Ekvadoro sostinėje Kite, beveik 3 km aukštyje. Argentinai trūks plyš reikėjo laimėti mačą, kad patektų į pasaulio futbolo čempionatą, tačiau jau pirmą minutę ekvadoriečių saugas Romario Ibarra įmušė įvartį. Ką padarė L.Messi? Vienas sukalė tris įvarčius ir ant savo rankų išnešė Argentiną į čempionatą. Galime būti tikri, kad tokių individualių pasirodymų iš L.Messi sulauksime ir turnyre Rusijoje.

CRISTIANO RONALDO TURI IR TAI, KO JAM GALI TIK PAVYDĖTI LIONELIS MESSI, – SVARBŲ TITULĄ SU NACIONALINE RINKTINE, SU KURIA UŽPERNAI LAIMĖJO EUROPOS ČEMPIONATĄ.

CRISTIANO RONALDO, PORTUGALIJOS RINKTINĖ, MADRIDO „REAL“ Kitas kandidatas į skambų geriausio visų laikų pasaulio futbolininko titulą taip pat gali pasigirti įspūdinga asmenine statistika ir didžiuliu asmeninių ir komandinių apdovanojimų kraičiu. Bet C.Ronaldo turi ir tai, ko jam gali tik pavydėti L.Messi, – svarbų titulą su nacionaline rinktine, su kuria užpernai laimėjo Europos futbolo čempionatą. Tiesa, komandos kapito-

nui tas pergalingas finalas baigėsi vos prasidėjęs, o vienintelį čempionišką įvartį komanda įmušė be jo pagalbos. Nors titulas labai svarbus ir garbingas, žinant futbolininko konkurencingą prigimtį galima spėti, kad C.Ronaldo gerokai daugiau džiaugsmo suteiktų pergalė, dėl kurios jis pats kovotų visuose mačuose nuo pradžios iki pabaigos. Be to, tai gali būti paskuti-

nis kartas, kai C.Ronaldo įstengs pakovoti dėl pasaulio futbolo čempiono titulo – jam jau 33-eji, o jo pozicijos žaidėjams, kitaip nei vartininkams ar gynėjams, būnant 37-erių tikrai sunkiau žaisti su jaunais ir greitais varžovais. Kita vertus, C.Ronaldo yra išskirtinis ir įspūdingų fizinių duomenų atletas, kuris nerodo jokių lėtėjimo ar silpimo požymių.

TONI KROOSAS, VOKIETIJOS RINKTINĖ, MADRIDO „REAL“ Vokietis vienintelis iš šių žaidėjų penketuko žino, ką reiškia kelti į viršų pasaulio čempionų taurę – tą jis padarė 2014-aisiais. Iškart po čempionato jis iškeitė Miuncheno „Bayern“ į Madrido „Real“ ir per tuos ketverius metus laimėjo Ispanijos lygą, Čempionų lygą, FIFA pasaulio klubų taurę ir gausybę kitokių titulų. T.Kroosas vadinamas vienu geriausių pasaulyje kamuolį perduodančių žaidėjų, o tiek Madrido „Real“, tiek Vokietijos rinktinėje tą kamuolį yra kam perduoti: Thomas Mülleris, Mesutas Özilis, Mario Götze, Mario Gómezas – čia tik patyrę ir savo vietą rinktinėje jau išsikovoję futbolininkai, kurie gali mušti ir įmušti. Vokietijos ekipoje nemažai perspektyvaus ir gero jaunimo, kuriam patyręs T.Kroosas pasaulio čempionate galės tapti mentoriumi. T.Kroosas niekad nebus tas futbolininkas, kurio žaidimo epizodus stebėsime ir aikčiosime, tačiau jo reikšmę Vokietijos rinktinei šiame čempionate ir dar kokius ateinančius ketverius metus bus sunku neįvertinti.

TONI KROOSAS VIENINTELIS IŠ ŠIŲ ŽAIDĖJŲ PENKETUKO ŽINO, KĄ REIŠKIA KELTI Į VIRŠŲ PASAULIO ČEMPIONŲ TAURĘ – TĄ JIS PADARĖ 2014-AISIAIS.

LYDERIAI

UŽ BORTO

DIDŽIAUSIOS ŽVAIGŽDĖS, KURIŲ ČEMPIONATE NEIŠVYSIME, NES JŲ ŠALIES RINKTINĖS Į JĮ NEPATEKO: Gianluigi Buffonas, Italijos rinktinė, Turino „Juventus“ Pierre‘as Emerickas Aubameyangas, Gabono rinktinė, Londono „Arsenal“ Garethas Bale‘as, Velso rinktinė, Madrido „Real“ Leonardo Bonucci, Italijos rinktinė, AC „Milan“ Alexis Sanchezas, Čilės rinktinė, „Manchester United“ Davidas Alaba, Austrijos rinktinė, Miuncheno „Bayern“ Arturo Vidalis, Čilės rinktinė, Miuncheno „Bayern“ Arjenas Robbenas, Nyderlandų rinktinė, Miuncheno „Bayern“

ANTOINE‘AS GRIEZMANNAS, PRANCŪZIJOS RINKTINĖ, MADRIDO „ATLETICO“ Prancūzų rinktinės žaidėjui šis pasaulio futbolo čempionatas bus antras karjeroje – 2014 m. jis puikiai atrodė draugiškuose mačuose, dėl to į startinę sudėtį ėjo jau pirmame susitikime su Hondūru. Jis žaidė visuose Prancūzijos mačuose, kai kuriuose startuodamas, kituose kildamas nuo suolo, tačiau nepelnė nė įvarčio, o puikiai čempionate atrodžiusi Prancūzija krito ketvirtfinalyje prieš čempione vėliau tapusią Vokietiją. Kur kas geriau jam klostėsi Europos čempionatas, per kurį jis tapo rinktinės

lyderiu, rezultatyviausiu ir geriausiu turnyro žaidėju, bet tąkart Prancūzija pralaimėjo finale. Prancūzijos kelias iki čempionų titulo šiose pasaulio pirmenybėse neatrodo labai lengvas: toje pačioje grupėje ambicingos Peru ir Danija, atkrintamosiose varžybose – Argentina, Kroatija arba Islandija, o ką jau kalbėti apie ketvirtfinalius, kuriuose gresia Europos čempionė Portugalija arba tragišką pastarąjį

čempionatą norinti pamiršti Ispanija. Prancūzams bus labai sunku, tačiau A.Griezmannas jau įrodė, kad sunkiomis akimirkomis svarbiame čempionate rinktinė gali juo pasitikėti – net penkis iš šešių savo įvarčių Europos čempionate jis įmušė jau atkrintamųjų varžybų etape, du aštuntfinalyje (iki jų Prancūzija atsilikinėjo 0:1), vieną ketvirtfinalyje (5:2 su Islandija) ir du pusfinalyje su Vokietija (laimėtame 2:0). Neįmušė tik finale.

NEYMARAS, BRAZILIJOS RINKTINĖ, „PARIS SAINT GERMAIN“ Su 53 įvarčiais per 83 mačus Neymaras yra ketvirtas rezultatyviausias visų laikų Brazilijos rinktinės žaidėjas, į priekį praleidžiantis tik Pele, Ronaldo ir Romario ir lenkiantis tokias legendas, kaip Zico, Bebeto, Rivaldo ar Ronaldinho. Kas čia keisto? Kaip ir nieko, tačiau Neymarui tik vasarį suėjo 26-eri. Gerokai seniau savo šalies rinktinei atstovaujantis L.Messi turi vos aštuoniais įvarčiais daugiau, neatrodo nepavejamas ir C.Ronaldo, kuris sužaidė net 147 mačus ir įmušė 77 įvarčius. Neymarui tai nebus pirmasis karjeroje pasaulio čempionatas, jis jau ryškiai spindėjo Brazilijoje vykusiose futbolo pirmenybėse, kuriose per keturis mačus įmušė keturis įvarčius. Jis tapo aštuntfinalio herojumi, nes pelnė lemiamą baudinį serijoje su Čile, tačiau jį sustabdė trauma ketvirtfinalio rungtynėse su Kolumbija – po Juano Camilo Zúñiga pražangos jam skilo stuburo slankstelis. Galima tik spėlioti, ar daug lėmė ši trauma, kad Brazilija taip ir netapo čempione žaisdama namų stadionuose. Jeigu Neymaras bus sveikas, jis rimtai pretenduos į geriausio čempionato žaidėjo titulą, o Brazilija bus rimta kandidatė laimėti visą čempionatą.

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

SU 53 ĮVARČIAIS PER 83 MAČUS NEYMARAS YRA KETVIRTAS REZULTATYVIAUSIAS VISŲ LAIKŲ BRAZILIJOS RINKTINĖS ŽAIDĖJAS. 32

ISTORIJA

PASAULIO ČEMPIONATŲ

ĮDOMYBĖS

Nuo 1930 m., kai Urugvajuje buvo surengtas pirmasis pasaulio futbolo čempionatas, smarkiai pasikeitė ir futbolas, ir visas pasaulis. Šiandien galbūt net sunku patikėti, kad kažkada nutiko tai, kas iš tiesų nutiko. Kita vertus, ir senais laikais buvo kuriozų, kurie gali pasikartoti mūsų dienomis.

930 m. pirmojo pasaulio čempionato finale Urugvajaus ir Argentinos rinktinės žaidė dviem skirtingais kamuoliais. Pirmame kėlinyje buvo žaidžiama argentiniečių atsivežtu, o antrame – turnyro šeimininkų urugvajiečių pasirinktu truputį didesniu ir sunkesniu kamuoliu. Neįmanoma nustatyti, ar tikrai „savo“ kamuolio įtaka buvo lemiama, bet po pirmojo kėlinio Argentinos rinktinė pirmavo 2:1. O antrame kėlinyje Urugvajaus futbolininkai „savu“ kamuoliu įmušė tris įvarčius, iškovojo pergalę 4:2 ir tapo pirmaisiais pasaulio čempionais.

Pirmuose trijuose pasaulio čempionatuose nedalyvavo Britų salų komandos. Dar 1928 m. Anglijos, Škotijos, Velso ir Airijos futbolo asociacijos kartu nusprendė pasitraukti iš FIFA dėl nesutarimų su tarptautinės federacijos vadovais (požiūris labiausiai išsiskyrė dėl profesionalų ir mėgėjų statuso).

komandos pasaulio čempionate debiutavo tik po Antrojo pasaulinio karo: Anglija 1950 m., Škotija 1954 m., Velsas ir Šiaurės Airija – 1958 m.

Indija yra didžiausia Žemės rutulio valstybė, kurios komanda niekada nežaidė pasaulio čempionate. Tiesa, indai gavo teisę dalyvauti 1950 m.

pirmenybėse, kai iš atrankos turnyro be žaidimo pasitraukė visos trys varžovės Birmos, Filipinų ir Indonezijos komandos, tačiau prieš baigiamąjį turnyrą Indijos futbolo federacija irgi nusprendė nesiųsti savo rinktinės į Braziliją. Iki šių dienų sklando legenda, esą indai pasitraukė dėl to, kad FIFA uždraudė futbolininkams oficialiose rungtynėse žaisti basiems (per 1948 m. olimpines žaidynes indai rungtyniavo be batelių). Bet tikroji priežastis buvo paprastesnė – Indijos futbolo vadovai nesurinko reikiamos sumos kelionei į Pietų Ameriką.

Kai vyko pirmieji pasaulio čempionatai, televizija dar buvo visai jaunas išradimas, o iki Antrojo pasaulinio karo reguliarios televizijos programos buvo rodomos vos keliose šalyse. Tačiau šeštojo dešimtmečio pradžioje televizija išgyveno tikrą revoliuciją ir 1954 m. žiūrovai pirmą kartą galėjo pamatyti pasaulio futbolo čempionato transliacijas. Per televiziją iš Šveicarijoje vykusio turnyro buvo parodyta 11 rungtynių (iš 26 žaistų), vaizdas buvo perduodamas aštuonių šalių žiūrovams.

: Rolandas V.Eidvilas

„Scanpix“

Net britams nedalyvaujant FIFA veikloje pasaulio futbolo vadovai kvietė Anglijos ir Škotijos rinktines atvykti į 1934 ir 1938 m. planetos pirmenybes, bet tiek anglai, tiek škotai tvirtai laikėsi savo nusistatymų. Visos britų

Pirmasis pasaulio čempionatas vyko 1930 m. Urugvajuje

Anglijos rinktinė pasaulio čempionate debiutavo tik 1950 m.

ISTORIJA Argentinos futbolo legenda D.Maradona

Legendinis vartininkas O.Kahnas

Europos transliuotojų sąjunga (EBU) už transliacijų teises Šveicarijos futbolo federacijai tuomet sumokėjo apie 2500 dolerių.

Teisė rengti 1986 m. pasaulio čempionatą buvo suteikta Kolumbijai, kuri per turnyro šeimininkės rinkimus buvo vienintelė kandidatė. Nors šis sprendimas buvo priimtas dar 1974 m., iš pradžių entuziazmu degusiems kolumbiečiams net ir tuzino metų neužteko, kad pasiruoštų priimti geriausius pasaulio futbolininkus. 1982 m. įsisenėjusio pilietinio karo draskoma Kolumbija atsisakė rengti pasaulio čempionatą dėl ekonominių sunkumų. Turnyro šeimininkės teises ir pareigas perėmė Meksika, per papildomus rinkimus įveikusi taip pat savo kandidatūras iškėlusias JAV ir Kanadą.

Diego Maradona pasaulio pirmenybėse paliko daug ryškių pėdsakų. Argentinos futbolo legenda žaidė dviejuose finaluose, 1986 m. tapo pasaulio čempionu, bet kone labiausiai prisimenamas dėl „dievo rankos“ – ranka pelnyto įvarčio į Anglijos rinktinės vartus. Tačiau turbūt tik nedaugelio atmintyje įstrigo faktas, kad D.Maradonos karjera Argentinos rinktinėje baigėsi skandalingai. Jis buvo pašalintas iš 1994 m. pasaulio pirmenybių dėl teigiamo dopingo testo – argentiniečių kapitono mėginyje rastas per didelis efedrino kiekis. D.Maradona teisinosi, kad didesnė efedrino dozė pateko su energiniu gėrimu, kurį futbolininkas vartojo nuolat. Jo teigimu, klaida įvyko dėl to, kad pasaulio čempiona-

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

tą rengusiose JAV šio gėrimo sudėtis skyrėsi nuo argentinietiško varianto.

Nors JAV futbolas nėra mėgstamiausias žaidimas, būtent šioje šalyje rengtame 1994 m. pasaulio čempionate buvo pasiekti iki šiol nepagerinti žiūrovų lankomumo rekordai. Per 1994 m. turnyrą į stadionus ateidavo vidutiniškai 68 tūkst. 991 sirgalius. Nė viename kitame pasaulio čempionate lankomumo vidurkis nebuvo didesnis negu 55 tūkst. žiūrovų. Iki šiol nėra pagerintas ir JAV pasiektas absoliutaus žiūrovų lankomumo rekordas. 1994 m. per 52 rungtynes tribūnose buvo 3 mln. 587 tūkst. 538 žiūrovai. Nors nuo 1998 m. pasaulio čempionatuose dalyvaudavo daugiau komandų ir būdavo žaidžiamos 64 rungtynės, rekordas nebuvo pagerintas nei 2006 m. Vokietijoje (3 mln. 359 tūkst. 439 žiūrovai), nei 2014 m. Brazilijoje (3 mln. 429 tūkst. 873 žiūrovai), o ką jau kalbėti apie kitus turnyrus.

1994 m. pasaulio čempionato atidarymo Čikagos „Soldier Field“ stadione žiūrovus prajuokino komiškas epizodas. Šventės kulminacija turėjo būti dainininkės Dianos Ross spyris nuo baudinio žymos. D.Ross spirtas kamuolys nuskriejo šalia vartų ir nepataikė į tinklą, tačiau, kaip ir buvo numatyta scenarijuje, vartai sugriuvo, tarsi juos būtų išvertusi stipraus smūgio jėga.

Baudinių serijų reikėjo dviejų pasaulio čempionatų finaluose. Ir abejose ilgiausiose rungtynėse žaidė Italijos

rinktinė. 1994 m. finale per 120 min. (pagrindinį laiką ir pratęsimą) italai ir brazilai neįmušė nė vieno įvarčio, o baudinių serijoje pergalę 3:2 iškovojo Brazilijos futbolininkai. 2006 m. finale italai ir prancūzai jau per pirmąsias 20 min. apsikeitė taikliais smūgiais, bet nugalėtojai nei per pagrindinį laiką, nei per pratęsimą nepaaiškėjo. Baudinių serijoje pergalę 5:3 šventė Italijos rinktinė.

Per visą pasaulio čempionatų istoriją geriausio žaidėjo prizas tik kartą buvo įteiktas vartininkui. 2002 m. „Auksiniu kamuoliu“ buvo apdovanotas sidabro medalius laimėjusios Vokietijos rinktinės pirmasis numeris Oliveris Kahnas. Įdomu, kad vienintelis „Sidabrinį kamuolį“ gavęs vartininkas irgi yra vokietis. 1986 m. geriausio pasaulio čempionato žaidėjo rinkimuose antrą vietą užėmė Haraldas Schumacheris. Tame turnyre Vokietijos komanda irgi nužygiavo iki finalo, bet lemiamas rungtynes pralaimėjo.

Greičiausią pasaulio čempionatų įvartį įmušė turkas Hakanas Šukuras. Jis 2002 m. per rungtynes dėl trečios vietos kamuolį į šeimininkės Korėjos rinktinės vartus pasiuntė jau 11-ą sekundę. Turkijos komanda laimėjo paguodos finalą 3:2 ir vienintelį kartą istorijoje iškovojo trečią vietą.

Nors Brazilijos rinktinė pasaulio čempione tapo net penkis kartus, o Vokietijos – keturis, šios komandos per visą pasaulio pirmenybių istoriją žaidė vos dvejas tarpusavio rungtynes.

Pirmą kartą jų keliai susidūrė 2002 m. pasaulio čempionato finale, kuriame pergalę 2:0 šventė Brazilijos futbolininkai. 2014 m. vokiečiai pasiekė saldų revanšą: Brazilijoje vykusio čempionato pusfinalyje Vokietijos komanda šeimininkus sutriuškino 7:1. Beje, būtent brazilai ir vokiečiai į pasaulio pirmenybes pateko daugiausiai kartų. Brazilai nepraleido nė vieno iš 21 turnyro (įskaitant šiųmetį), vokiečiai baigiamajame etape kovos 19-ą kartą.

Iki šiol tik vienai Europos komandai pavyko laimėti tris didžiuosius turnyrus paeiliui. Ispanijos rinktinė 2008 m. tapo Europos čempione, 2010 m. – pasaulio čempione, o 2012 m. apgynė Europos čempionės vardą. Dar dvi komandos galėjo didžiuotis tuo, kad vienu metu joms priklausė ir pasaulio, ir Europos čempionės vardas: Vokietijos rinktinė 1972 m. triumfavo pasaulio, o 1974 m. – Europos pirmenybėse, Prancūzijos rinktinė 1998 m. iškovojo pasaulio, o 2000 m. – Europos čempionės titulą. Pakartoti vokiečių ir prancūzų sėkmę šiais metais bandys portugalai, užpernai iškovoję Senojo žemyno pirmenybių aukso medalius.

Per 2014 m. pasaulio čempionatą brangiausia komanda buvo Brazilijos rinktinė. Kartu sudėjus visus 23 jos futbolininkus rinkos vertė buvo 508 mln. eurų. Ispanijos rinktinė „kainavo“ 504 mln. eurų, Argentinos – 475 mln. eurų. Argentinos rinktinės kainą itin kilstelėjo Lionelis Messi, kuris buvo vertinamas 140 mln. eurų. Brangiausias treneris buvo su Rusijos rinktine dirbęs italas Fabio Capello.

2014 m. pasaulio čempionate triumfavo vokiečiai, Brazilijoje gyvenę lyg namie

Rusijos futbolo federacija jam mokėjo 11,2 mln. dolerių metinį atlyginimą (maždaug 765 kartus daugiau nei vidutinis atlyginimas Rusijoje).

Kaip skelbia FIFA, 2014 m. pasaulio čempionato rungtynės buvo transliuojamos 207 šalyse ir kraštuose, o bent trumpam futbolo transliacijas buvo įsijungę 3,2 mlrd. televizijos žiūrovų. Finalo rungtynių transliaciją bent trumpam buvo įsijungę 1,013 mlrd. televizijos žiūrovų.

Vokietijos rinktinė per Brazilijoje vykusį 2014 m. pasaulio čempionatą gyveno „Campo Bahia“ poilsio centre, kurį Santo Andrė miestelyje pastatė viena Vokietijos nekilnojamojo turto bendrovė. Buvo kalbama, kad prieš pat čempionatą atidarytą ir 25 mln. svarų sterlingų kainavusį poilsio centrą užsakė Vokietijos futbolo federacija, tačiau Vokietijos futbolo vadovai

Brangiausias 2014 m. pasaulio čempionato treneris F.Capello

šiuos gandus visą laiką neigė. Užtat niekas neneigė, kad pagal vokiškus standartus įrengtame poilsio centre sukurta vokiška atmosfera svariai prisidėjo prie Vokietijos futbolininkų pergalės pasaulio pirmenybėse.

Ispanijos rinktinės sutiktuvės Madride po triumfo 2010 m. pasaulio čempionate Šiuo metu FIFA turi 211 narių. Iš jų 133 šalių ir teritorijų rinktinės niekada nebuvo patekusios į pasaulio pirmenybių baigiamąjį turnyrą. Daugiausiai kartų atrankos turnyre dalyvavo, bet kelialapio nė sykio neiškovojo Liuksemburgo komanda, kuri nuo 1934 m. nepraleido nė vienerių atrankos varžybų. Nesėkmingi buvo net 20 liuksemburgiečių bandymų. 19 kartų atrankos turnyruose suklupo Suomija, 16 – Kiurasao, po 15 – Kipras ir Gvatemala, po 14 – Surinamas ir Sirija, po 13 – Venesuela ir Zambija, po 12 – Albanija, Malta, Gvinėja, Kenija, Sudanas, Honkongas, Malaizija ir Tailandas.

LIETUVA SURF

PRIEŠ GERĄ PUSMETĮ PRIE LFF VAIRO STOJĘS TOMAS DANILEVIČIUS PRIPAŽĮSTA, KAD IŠŠŪKIŲ APSTU.

LFF prezidentas T.Danilevičius

šioje šalyje yra vietos FUTBOLUI

Julius Bliūdžius

A l f re d a s P l i a d i s , „ S c a n p i x “, E va l d a s Š e m i o ta s

Dabartinis Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Tomas Danilevičius atstovaudamas šalies rinktinei pelnė 19 įvarčių, bet tik vieną į komandos, kuri šiais metais varžysis pasaulio čempionate, vartus – Rusijos. Tai nutiko draugiškame mače 2004-ųjų rugpjūtį.

iek daugiau nei po dvejų metų T.Danilevičius vienu kairės kojos lietimu pasiuntė kamuolį į Italijos vartus ir tai tapo bene garsiausiu jo karjeros įvarčiu. Lietuviai tąsyk sudraskė Fabio Cannavaro ir Andrea Barzagli gynybą, o atakų lyderis pergudravo vartų sargą Gianluigi Buffoną. Tačiau šios futbolo megavalstybės planetos pirmenybėse Rusijoje nebus. Tai bus pirmas pasaulio čempionatas nuo 1958-ųjų, kuriame „azzurri“ neišvysime. Pirmą kartą Lietuvą ir Italiją galima linksniuoti greta kaip komandas, nepriklausančias elitui. 12 metų Italijos klubuose praleidęs T.Danilevičius tikina, kad į italų fias-

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

Šiemet Lietuvoje vyksiančio Europos merginų čempionato pristatymas

Vienintelę pergalę atrankos cikle Lietuvos rinktinė iškovojo namuose nugalėjusi Maltą

ko reagavo ramiai, ir pripažįsta, jog ši nesėkmė tik atspindi italų futbolo suirutę. „Italijoje tai buvo didelis nusivylimas. Italija pirmą kartą per 50 metų nepateko į pasaulio čempionatą, ir tai sukėlė didžiulį atgarsį ne tik šalyje, bet ir pasaulyje. Kad šalies futbolą ištiko krizė, rodo ir tai, jog šiuo metu Italija neturi federacijos prezidento ir vyriausiojo trenerio, o visoje futbolo bendruomenėje yra didelis susiskal-

„NE VISI TRENERIAI NAUDOJASI ŠIUOLAIKIŠKA JAUNIMO UGDYMO METODIKA, KURI PADĖTŲ KOKYBIŠKAM JAUNOJO ŽAIDĖJO UGDYMUI.“ dymas“, – pripažįsta T.Danilevičius. Futbolo krizė? Lietuvoje šis žodžių junginys beveik nevartojamas, mat slogus būvis, kuriame murkdosi šalies futbolas, tapęs kone nuolatiniu. Vis buksuojanti nacionalinė rinktinė, prošvaisčių nerodantis jaunimas, tuščios tribūnos A lygos rungtynėse ar nesibaigianti gėda dėl nacionalinio stadiono. Prieš gerą pusmetį prie LFF vairo stojęs T.Danilevičius pripažįsta, kad iššūkių apstu. Ką šiuo metu Lietuvos futbolui reikštų tikslas prasimušti į elitą? Kokia būtų siekiamybė? Kokios šalys, lygos šiuo metu yra artimiausias pavyzdys, į kurį turėtu-

me lygiuotis? – paklausėme LFF prezidento. Prasimušimu į elitą, ko gero, reikėtų vadinti patekimą į finalinius Europos ir pasaulio čempionato turnyrus, o klubų lygmeniu – komandų patekimą į Čempionų lygos ir Europos lygos grupių etapus. Tokia ir yra mūsų siekiamybė, ties kuria kryptingai dirbsime. O pavyzdžiai, į kuriuos būtų galima orientuotis, yra panašaus dydžio valstybės Slovėnija, Slovakija, kuriose išplėtotos futbolo tradicijos, infrastruktūra, daug jų žaidėjų žaidžia aukščiausių lygų užsienio klubuose. Negalime pamiršti ir Islandijos, kuri parodė, kad tinkami politiniai sprendimai sporto ir infrastruktūros atžvilgiu gali leisti pasiekti fantastiškų rezultatų. Kai užsienio delegacijų vadovams ar tiesiog bičiuliams iš kitų šalių reikia paaiškinti, kodėl Lietuvoje nėra nacionalinio stadiono, kokį atsakymą pateikiate? Į ką bedate pirštu? Pirštais į nieką nebadome, bet situacija yra tokia, kokia yra – su futbolo sporto infrastruktūra tikrai yra nemažai problemų. Tačiau tai yra visų mūsų bėda, su kuria kolektyviai turi tvarkytis valstybė, savivaldybė ir Lietuvos futbolo federacija. Nuolat vedame dialogą su Vyriausybe ir miestų savivalda bei tikime, kad bendras mūsų darbas duos vaisių. Konkuruoti didžiajame futbole Lietuvai išties sunku, galbūt todėl vertėtų koncentruotis į mažesnes, pigesnes futbolo atmainas, kur konkurencija mažesnė ir pasiekti

ŽVILGSNIS

TOMAS DANILEVIČIUS APIE PASAULIO ČEMPIONATĄ: APIE SIMPATIJAS. „Neturiu komandos, kurią palaikysiu pasaulio čempionate. Tiesiog žiūrėsiu futbolą ir juo grožėsiuosi.“ APIE FAVORITUS. „Vokietijos ir Ispanijos rinktinės. Braziliją taip pat galima laikyti favorite, bet tai labai priklausys nuo to, kaip po traumos atsigaus ir kokios sportinės formos bus Neymaras.“ APIE IŠSIŠOKĖLIUS. „Čempionato atradimai dažniausiai yra sunkiai nuspėjami ir paaiškėja turnyro metu, bet, manau, Lenkijos rinktinė gali būti viena iš turnyro „juodųjų arkliukų“.

rezultatą būtų lengviau – paplūdimio, salės, moterų futbolą? Futbolo negalima skirstyti į atmainas ir koncentruotis į vieną atšaką. Mes norime rūpintis visomis futbolo sritimis ir visoms skirti dėmesio, nes visos jos yra didžiojo futbolo dalis. Galiu pasakyti, kad didiname apsu-

LIETUVA SURF kas visose srityse. Neliekame nepastebėti FIFA ir UEFA organizacijų – šiais metais sužinosime, ar mums bus suteikta galimybė organizuoti 2020 m. pasaulio salės futbolo čempionatą, o gegužę organizuosime istorinį Europos merginų iki 17 m. čempionatą. Kokios grandys, jūsų nuomone, nefunkcionuoja jaunimo ugdymo procese? Į futbolo mokyklas ateina jauni, novatoriški treneriai, tačiau supertalentų neiškyla, jaunimo rinktinių rezultatai negerėja. Kodėl? Mano nuomone, ne visi treneriai naudojasi šiuolaikiška jaunimo ugdymo metodika, kuri padėtų kokybiškam jaunojo žaidėjo ugdymui. Turiu pabrėžti, kad pirmiausia ta metodika turi būti įgyvendinama per klubų prizmę. Pavyzdžiui, akademijose nėra techninių direktorių, kurie paruoštų metodinę medžiagą ir prižiūrėtų trenerių darbą. Turime siekti, kad taip būtų. Todėl ir diegiame klubų sertifikavimą, kuris leis jiems atitikti vadybos, sporto ir infrastruktūros kriterijus bei tinkamai ruošti jaunuosius talentus. Esame pradėję jaunimo integracijos į profesionalų futbolą projektą ir aktyviai skatiname, kad klubai leistų kuo daugiau pasireikšti jauniesiems Lietuvos talentams. U-21 rinktinė

šiais metais turės keturias papildomas stovyklas, kuriose bus ruošiami jaunieji talentai. Verta pabrėžti, kad viena didžiausių šių metų biudžeto dalių yra skirta būtent jaunimo ugdymui.

„MŪSŲ FUTBOLAS TAMPA TIKRAI ĮDOMUS – PERNAI BUVO ISTORINIAI METAI, KAI „SŪDUVA“ PIRMĄ KARTĄ TRIUMFAVO A LYGOJE, O „STUMBRAS“ TRIUMFAVO LFF TAURĖJE.“ Ar galima tam tikra Lietuvos futbolo viltimi vadinti emigracijoje gyvenančius jaunuolius, kuriuos kaip gerus futbolininkus galbūt paruoš Anglijos, Vokietijos, Skandinavijos ir kitų šalių futbolo mokyklos? Kiek federacija domisi tokiais jaunuoliais, ar jų yra? Neabejojame, kad tai mūsų potencialas. Žinome, kad emigravusiųjų yra nemažai ir užsienyje žaidžia nemažai lietuvių vaikų, jie yra galimi

LIETUVA

2018 M. PASAULIO ČEMPIONATO ATRANKOJE F GRUPĖ

2016 09 04. Lietuva – Slovėnija 2:2 2016 10 08. Škotija – Lietuva 1:1 2016 10 11. Lietuva – Malta 2:0 2016 11 11. Slovakija – Lietuva 4:0 2017 03 26. Anglija – Lietuva 2:0 2017 06 10. Lietuva – Slovakija 1:2 2017 09 01. Lietuva – Škotija 0:3 2017 09 04. Slovėnija – Lietuva 4:0 2017 10 05. Malta – Lietuva 1:1 2017 10 08. Lietuva – Anglija 0:1 Galutinė rikiuotė (vieta, komanda, pergalės, lygiosios, pralaimėjimai, įvarčių santykis, taškai): 1. Anglija 8 2 0 18:3 26 2. Slovakija 6 0 4 17:7 18 3. Škotija 5 3 2 17:12 18 4. Slovėnija 4 3 3 12:7 15 5. Lietuva 1 3 6 7:20 6 6. Malta 0 1 9 3:25 1 „Sūduvos“ triumfas A lygoje

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

Pasaulio čempionato atrankos varžybas lietuviai pradėjo lygiosiomis su slovėnais

ateities Lietuvos rinktinių nariai. Vykdome skautingo užsienyje projektą, kurį pradėjome praėjusiais metais ir renkame naudingą informaciją apie žaidėjus, juos fiksuojame bei sekame duomenų bazėje. Turėjome kelis futbolininkus, kurie dalyvavo jaunimo rinktinių peržiūrose, ateityje jų turėtų būti daugiau. Lietuviai myli futbolą, bet atrodo, kad tai greičiau meilė „Premier“ ar Čempionų lygos futbolui. Ar jums pačiam, per karjerą galbūt ir nemačiusiam daug A lygos futbolo, kaip žiūrovui, įdomu stebėti A lygos rungtynes? Ką įdomaus randate? Tikrai negalime lyginti Lietuvos futbolo su „Premier“ ar Čempionų lyga, tačiau reikia suprasti, kad prieš trejus metus įkurta Lietuvos futbolo klubų A lygos asociacija jau pažengė į priekį. A lygos produkto sukūrimas užima laiko, o ir klubų pajėgumai nėra tokie, kaip „Premier“ lygos klubų. Vis dėlto faktas, kad klubai keičiasi, turi akademijas, savo veiklos vizijas, nuteikia gerai. Manau, vis daugiau mūsų komandų virsta tikrais bendruomeniniais klubais. Esame išsikėlę tikslą, kad 2019 m. būtų kuo daugiau tikrųjų klubų, kurie tokiais virstų pagal aktyviai vykdomą

„APSKRITAI LIETUVOJE SPORTO FEDERACIJOMS REIKIA KONKURUOTI NE TARPUSAVYJE, O SU KITOMIS EUROPOS SPORTO ŠALIMIS.“ futbolo klubų sertifikavimo procesą ir remdamiesi gerosiomis užsienio praktikomis. O mūsų futbolas tampa tikrai įdomus – pernai buvo istoriniai metai, kai „Sūduva“ pirmą kartą triumfavo A lygoje, o „Stumbras“ triumfavo LFF taurėje. Tai įnešė intrigos į A lygos čempionatą ir leidžia suprasti, kad kitiems klubams nėra nieko neįmanomo. Pasikeitęs A lygos formatas taip pat suteikė daugiau stabilumo, bet norėtųsi, kad ateityje daugėtų komandų. Yra nuomonių, kad Lietuva tiesiog per maža šalis dviem stiprioms komandinėms sporto šakoms. Ar sutiktumėte? Šioje šalyje gal tiesiog nėra vietos futbolui? Nesutikčiau su tokiu teiginiu. Žinome, kad Lietuvoje masiškiausia sporto šaka yra futbolas, bet pagal pasiekiamus rezultatus – krepšinis. Apskritai Lietuvoje sporto federacijoms reikia konkuruoti ne tarpusavyje, o su kitomis Europos sporto šalimis.

ISTORIJA Lietuvos rinktinė iki Antrojo pasaulinio karo dalyvavo dvejų pasaulio pirmenybių atrankos turnyruose (prieš pirmąjį čempionatą atrankos varžybos apskritai nebuvo rengiamos). Vienintelėse 1934 m. planetos čempionato atrankos rungtynėse lietuviai Kaune pralaimėjo švedams 0:2. Toje pačioje atrankos grupėje dar buvo Estijos komanda, bet estai irgi nusileido švedams, todėl rungtynės tarp Lietuvos ir Estijos futbolininkų prarado prasmę ir visai nebuvo žaidžiamos. 1938 m. pasaulio čempionato atrankos turnyre Lietuvos futbolininkai dukart pralaimėjo Latvijos rinktinei 2:4 (Rygoje) ir 1:5 (Kaune). Kitame atrankos etape latviai pralaimėjo austrams, tačiau kelialapį iškovojusi Austrijos rinktinė irgi nevyko į pasaulio čempionatą. Dar iki čempionato Austrijos apskritai neliko pasaulio politiniame žemėlapyje – 1938 m. kovą šią šalį užgrobė fašistinė Vokietija.

FUTBOLAS

Naujas „Nike Mercurial“ – NEĮTIKĖTINAS GREITIS IR LENGVUMAS FUTBOLO AIKŠTĖJE

Keilit Aedma

NIKE

Kai „Nike“ 1998 m. pasiūlė rinkai futbolo avalynę iš pačių lengviausių sintetinių medžiagų, futbolo aikštėje įvyko tikra revoliucija. O po dvidešimties metų futbolo aikštėse galima išbandyti iš dar geresnėmis savybėmis pasižyminčių medžiagų pagamintą „Nike Mercurial“ avalynę.

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

ki 1998 m. visų prekės ženklų futbolo avalynė buvo gaminama iš natūralios odos ir įprastai ji buvo juodos spalvos. Legendiniai bateliai „Nike Mercurial“ buvo skirti daug judantiems žaidėjams, kuriems ypač svarbu, kad avalynė būtų lengva, nes kiekvienas papildomas gramas iš sportininko atima jėgų. Naujausi „Nike Mercurial“ buvo skirti ateities sporto žvaigždėms, pavyzdžiui, to meto geriausiam futbolininkui brazilui Ronaldo, kuris avėdamas „Nike Mercurial“ žaidė futbolą neįtikėtinai gerai. Būtent avėdami šiuos batelius sportininkai atrado naujų puolimo galimybių, o aikštėse įsiviešpatavo naujas žaidimo stilius. Per dvidešimt metų ir „Nike Mercurial“ atliko svarbų vaidmenį kuriant neužmirštamas akimirkas futbolo pasaulyje. Šios akimirkos leidžia arenose pasirodyti vis naujiems būsimiems futbolininkams, kurie avės dar vieną porą „Nike Mercurial“.

keičianti „360 konstrukcija“, kuriai prireikė pajėgesnės naujos „Nike Flyknit“ technologijos. Modeliai „Mercurial Superfly 360“ ir „Mercurial Vapor 360“ užtikrina, kad pėdos, pritaikius „Nike Flyknit“ technologiją, būtų tvirtai apgaubtos ir negalėtų batuose judėti.

/ GERIAUSIAS KADA NORS SUGALVOTAS

Taip pat buvo tobulinama avalynės viršaus medžiaga ir konstrukcija, siekiant užtikrinti lengvumą, kuo geresnį kamuolio jutimą, atramą ir pėdos apsaugą. Dvidešimtmečiui skirtų „Mercurial“ batelių dizainas pasižymi minimalizmu, nes didieji pakeitimai palietė avalynės konstrukciją ir gamybos technologiją. Cristiano Ronaldo apie naująjį „Mercurial“ apavą pasakė auksinius žodžius: „Kai pamačiau naujus „Mercurial“,

Žvaigždžių numylėtiniai Pasaulyje yra daug futbolininkų, kurie per „Nike Mercurial“ gyvavimo metus juos avėjo ir tebeavi. Net galima sakyti, kad tokie sudaro daugumą. Galima būtų paminėti kamuolio virtuozus portugalą Cristiano Ronaldo ir brazilą Neymarą jaunesnįjį, taip pat „FC Liverpool“ žaidžiantį estą Ragnarą Klavaną.

/ LENGVA AVALYNĖ GREITUOLIAMS

Per tą laiką labiausiai pasikeitė „Nike Mercurial“ sportbačių medžiagos, o tikslai išliko tie patys: „Mercurial“ gaminiai turi būti kiek įmanoma lengvesni, bet ir toliau privalo užtikrinti pakankamą stabilumą ir sukibimą, kad tai būtų futbolo avalynė, kurią galėtų avėti greičiausi pasaulio futbolininkai.

mano pirmieji žodžiai buvo tokie: tai geriausia kada nors sugalvota futbolo avalynė! Ji puikiai pritaikyta prie pėdos. Jos medžiaga, dizainas ir naujoji technologija – puikios.“

Vasario viduryje visuomenei pristatytų naujų modelių didžiausia naujovė – iš dviejų atskirų dalių susidedantis išorinis padas, kurio medžiagos dar lengvesnės nei anksčiau naudotos. Taip pat pakeista „Mercurial“ padų dyglių forma, kurią sukurti įkvėpė gepardo nagai. Tikslas – pasiekti geresnį sukibimą, ypač pajudant iš vietos bei stabdant.

/ PĖDA TVIRTAI APAUTA

Novatoriškiausi sporto produktai

Ypatingas dėmesys buvo skirtas pėdos apgaubimui, nes ir labai kokybiškoje futbolo aikštėje svarbu, kad koja batelyje nė milimetro nejudėtų per daug, nes tada žaidėjas iš karto praras greitį. Todėl buvo sukurta žaidimo kokybę

www.sportlandmagazine.lt

TALENTAI SURF

Turnyre Vilniuje varžosi futbolo milžinų jaunimo akademijų komandos

KAS Į LIETUVĄ ATVILIOJA TURINO „JUVENTUS“, „AC MILAN“ IR „LIVERPOOL“?

Gediminas Žygelis

Saulius Čirba, Vaida Česnauskienė

Turino „Juventus“, „Manchester City“, „Liverpool“, „AC Milan“, Dortmundo „Borussia“, Kijevo „Dinamo“. Tai ne Lietuvos futbolo gerbėjo svajonė, o komandos, kurios kasmet atvyksta į Lietuvą ir dalyvauja dideliame tarptautiniame turnyre. Tiesa, čia atvyksta ne pagrindinės klubų komandos, o jaunimo akademijos, kurios dalyvauja jau aštuonerius metus vykstančiame „Ateitis Cup“ turnyre. „Tik atgavus nepriklausomybę vykome į kelis turnyrus Danijoje ir Latvijoje, o tada kilo mintis, kodėl mes negalėtume to padaryti Lietuvoje ir suorganizuoti daug geriau, – pradžią prisiminė buvęs futbolininkas, o dabar „Ateitis Cup“ turnyro organizatorius Dainius Gudaitis. – Danijoje trūko profesionalių komandų, o Latvijoje dėmesio. Viską pasvėriau, sudėjome minusus į vieną vietą ir pradėjome. Mes norėjome pagarbos visoms komandoms, norėjome joms dėmesio, kad ir koks lygis jų būtų.“ Tačiau viskas nevyko labai greitai ir pirmą kartą turnyras buvo surengtas tik 2010-aisiais, praėjus beveik dešimtmečiui nuo idėjos atsiradimo. „Surengėme pirmą tarptautinį turnyrą pavasarį.

V A S A R A 2 0 1 8 | sportlandmagazine.lt

Jame dalyvavo kelios Baltarusijos komandos ir Lietuvos klubai. Tačiau jau pirmasis blynas sukėlė didelį susidomėjimą, buvo pilnos tribūnos žiūrovų, o toliau viskas vyko sniego gniūžtės principu – kiekvienais metais turnyras didėjo, daugėjo komandų, jos buvo aukštesnio lygio, mes išmokome dirbti, nes profesionalios akademijos priverčia eiti į priekį ir ieškoti įvairių naujovių“, – pirmuosius žingsnius prisiminė D.Gudaitis. Nors pirmuose turnyruose dalyvavo tik kaimyninių šalių klubai, garsas apie „Ateitis Cup“ pradėjo sklisti vis plačiau ir dabar turnyre dalyvauja net 24 šalių komandos ir šimtai 6–17 metų jaunųjų futbolininkų.

D.Gudaitis

„KAI VIENAIS METAIS Į VIENĄ GRUPĘ SUVAŽIAVO STIPRŪS ITALIJOS, ANGLIJOS IR KITŲ ŠALIŲ KLUBAI, TURINO „JUVENTUS“ ATSTOVAI TURNYRĄ NET PRAMINĖ EUROPOS ČEMPIONATU.“

„ATEITIS CUP“ Turnyras organizuojamas Nuo 2010 m. Vyksta dviem etapais Pavasario (7 savaitgaliai) ir rudens (6 savaitgaliai). Dalyvauja 24 šalių atstovai. Dalyviai Jų nuolat daugėja, praėjusiais metais buvo 5000. Amžius 6–9 metų vaikai žaidžia standartinės futbolo aikštės ketvirčiuose, 10–11 metų – per pusę aikštės, 12–17 metų – visoje aikštėje. Vieta „Sportima“ maniežas, Lietuvos futbolo federacijos stadionas, Fanų stadionas. Rekordas Per savaitgalį 94 komandos sužaidė 283 rungtynes.

„Yra pavyzdžių, kai Rusijoje multimilijonierius surengia vieną vaikų futbolo turnyrą ir tuo jis užsibaigia. Mes norėjome, kad turnyre būtų tęstinumas, kad kiekvienais metais plėstume geografiją, sulauktume vis stipresnių klubų, – vardijo turnyro organizatorius. – Kai prieš aštuonerius metus sakiau, kad mūsų turnyre dalyvaus garsūs klubai, daug kas žiūrėjo su šypsena. Visi manė, kad tai tušti žodžiai. Vieną dieną atvyko Kijevo „Dinamo“, po to Maskvos CSKA ir „Lokomotiv“ klubai, tada pasirodė italų Bergamo „Atalanta“. Taip viskas ir įsisuko. Tiesa, tam, kad jie atvyktų, reikia kelių labai garsių futbolo žmonių rekomendacijų, nes be to tiesiog atsimuši į sieną. Man pasisekė, kad turėjau gerų ryšių su italų klubais, pažinojau „Atalanta“ klubo prezidentą. Kai vienais metais į vieną grupę suvažiavo stiprūs Italijos, Anglijos ir kitų šalių klubai, Turino „Juventus“ atstovai turnyrą net praminė Europos čempionatu. Klausiau, kodėl? Jie sakė, kad čia žaidžia 90 proc. profesionalių futbolo akademijų. Dabar jau toks laikas, kai garsioms užsienio akademijoms nereikia aiškinti apie mūsų turnyrą. Dabar jau mes „Juventus“ klubui galime sakyti, kad nekviesime jūsų į Vilnių, jeigu savo metų amžiaus grupėje nepateksite į dešimtuką. Mūsų turnyras jau turi savo vardą, tiesa, jo lygį reikia kelti kasmet.“ Turnyre su daugybe kitų jaunųjų futbolininkų varžosi ir Lietuvos rinktinės žaidėjo Deivido Česnauskio bei jo žmonos Vaidos Grikšaitės-Česnauskienės sūnūs Deividas ir Rojus. Atstovaudami

„MANAU, LIETUVOJE SPORTUOJANTIEMS VAIKAMS TAI YRA UNIKALI GALIMYBĖ PAMATYTI IR PATIRTI AUKŠČIAUSIO LYGIO FUTBOLĄ.“

Česnauskių sūnūs nepraleido progos įsiamžinti su „Milan“ komanda

„Žalgiriečio“ ir „Ateities“ komandoms jie turnyre jėgas išbandė jau ne vieną sykį.

tai yra unikali galimybė pamatyti ir patirti aukščiausio lygio futbolą.“

„Didžiausią įspūdį paliko rudenį vykęs turnyras, kai buvo svarbu ne tik sportiniai rezultatai, bet ir galimybė iš arti stebėti, bendrauti, žaisti su „Liverpool“ akademijos vaikais, – prisiminė „Mis Lietuva 2002“ V.Grikšaitė-Česnauskienė. – Jaunieji Česnauskiai tapo pačiais didžiausiais „Liverpool“ klubo gerbėjais, stebi kiekvienas rungtynes. Net Kalėdų Senelis gavo jų laišką, kuriame buvo prašoma klubo sportinės aprangos, kitų smulkmenų. Vaikai buvo motyvuoti ir įkvėpti. Manau, „Ateitis Cup“ yra stipriausias turnyras Lietuvoje, jame dalyvauti yra prestižo reikalas. Visa šeima laukiame, kad vaikai galėtų varžytis su komandomis iš kitų šalių. Vaikai ir tėveliai gali stebėti pasiruošimą, žaidimo stilių, apšilimą, discipliną, techniką ir aprangas. O kad žinotumėte, kokios diskusijos verda tėvelių gretose. Manau, Lietuvoje sportuojantiems vaikams

V.Grikšaitė-Česnauskienė prisiminė vieną nutikimą, po kurio Česnauskių šeimos albumą papildė nuotrauka su „AC Milan“ komandos delegacija.

DAUGIAU SKAITYKITE SPORTLANDMAGAZINE.LT

„Kartą vaikai man sako: „Mama, pažiūrėk kas atvyko“... Pamačiusi pasiūliau nieko nelaukti ir įsiamžinti. „AC Milan“ treneriai greitai ir pagarbiai surikiavo vaikus nuotraukai, o mūsiškiams padovanojo italų gairelių, kurias jie grįžę namo pasidėjo po pagalve ir miegojo, – juokėsi moteris. – Džiugu, kad tiek daug vaikų gyvena futbolu. Šis turnyras yra svajonės išsipildymas, išbandai jėgas su geriausiais ir ateityje turi svajonę žaisti tose komandose. Tik reikia užsibrėžti tikslą ir stengtis, o gerų pavyzdžių mes turime.“ Ko dar galima tikėtis ateityje? „Ateitis Cup“ turnyro organizatorius D.Gudaitis šypsodamasis sakė, kad klubų, kurių dar nebuvo Vilniuje, yra daugybė, o jau kitame turnyre dalyvių sąrašą gali papildyti Ispanijos grandai. „Aš pats nesu kažkurio klubo gerbėjas. Man patinka organizacijos, kurios nestovi vietoje ir eina į priekį. Norėčiau, kad atvyktų Miuncheno „Bayern“, „Barcelona“, Madrido „Real“, Londono „Chelsea“, „Manchester United“, „Paris Saint Germain“. Man patinka tie, kurie diktuoja madas, iš kurių gali mokytis. Mes kviečiame akademijas, kurios turi gerą vardą. Tai klubai, kurie būtų įdomūs mūsų pačių vaikams, žiūrovams. Pavasarį skrendame stažuotis į „Barcelona“ futbolo klubą ir, manau, rudenį jau išvysime ir šios komandos jaunimą Vilniuje. Tačiau reikia svajoti atsakingai, nes svajonės pildosi“, – perspėjo D.Gudaitis.

TRADICINIS TURNYRAS „ATEITIS CUP“ bit.ly/ateitis