Sportland magazine Nr 9, vasara 2019 by Sportland LT

NR. 9 / VASARA 2019

SPORTLAND.LT

KAINA 4.99

sportlandlt

Sportland Lietuva

TRAD.ATTACK! VIIB EESTI MAAILMALAVADELE

9 772424 527012

„

STADIONŲ AMAZONĖ LIVETA JASIŪNAITĖ TRIBŪNŲ ĮKVĖPĖJAS MANTAS STONKUS

PASAULIO ČEMPIONĘ SUŽAVĖJO KILNŪS TIKSLAI

ŠIUOLAIKINIO KREPŠINIO PAMATAS

ĮSPŪDINGI GIMNASTŲ TRIUKAI GATVĖJE

KLAUDIJOS TVARONAVIČIŪTĖS OLIMPINĖ SVAJONĖ

BALETO ŠOKĖJAI DIRBA KAIP SPORTININKAI

PER VANDENĮ  ANT SPARNO sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9

WWW.SPORTLANDMAGAZINE.LT

„Daryk tai, kas patinka. Tai padarys tave laimingą.“ Marius Repšys aktorius

V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

“

„Išmokime daugiau duoti nei imti.“ Simona Burbaitė tinklaraštininkė, knygos autorė

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9

„Gyvenk pagal savo paties sukurtas taisykles.“ Indrė Stonkuvienė „Moterų pasaulio“ iniciatyvos kūrėja

V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

„Galimybės iš niekur neatsiranda – jas sukuriame patys.“ Justinas Ivoška riedlentininkas

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9

Naujoji Brooklyn kolekcija jau Naujoji Brooklyn kolekcija jau Timberland Timberland parduotuvėse. parduotuvėse. Vilniuje: “OZAS” Vilniuje: PLC PLC „Ozas“ Kaune: PLC PLC „“Akropolis Akropolis“ Kaune: Klaipėdoje: PLC PLC „“Akropolis” Akropolis“ Klaipėdoje:

V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

ĮŽANGA

BE JUU LI

VÄ L

NR. 9 / VASARA 2019

JA A N N

SPORTLAND.LT

KAINA 4.99

sportlandlt

ĮKVEPIANČIU PAVYZDŽIU GALIME TAPTI KIEKVIENAS

Sportland Lietuva

NAU NAUJAS AUJ AU JA J AS GYVENIMAS AS GY G YVENIMAS YVENIM AS PLASTIKINIAM PL PLA ASTIKINIAM BUTELIUI A

Nuo 2 2009 daugiau nei 300 milijo milijonų ų plastikinių butelių atrado pla ado naują gyvenimą gy g gyv yvenimą yv venimą mūsų ūsų prekėse. prekėse. kėse.

TRAD.ATTACK! VIIB EESTI MAAILMALAVADELE

9 772424 527012

„Gyvenk pagal savo paties sukurtas taisykles.“ Indrė Stonkuvienė „Moterų pasaulio“ iniciatyvos kūrėja

STADIONŲ AMAZONĖ LIVETA JASIŪNAITĖ TRIBŪNŲ ĮKVĖPĖJAS MANTAS STONKUS

PASAULIO ČEMPIONĘ SUŽAVĖJO KILNŪS TIKSLAI

ŠIUOLAIKINIO KREPŠINIO PAMATAS

ĮSPŪDINGI GIMNASTŲ TRIUKAI GATVĖJE

KLAUDIJOS TVARONAVIČIŪTĖS OLIMPINĖ SVAJONĖ

BALETO ŠOKĖJAI DIRBA KAIP SPORTININKAI

PER VANDENĮ  ANT SPARNO

Viršelį fotografavo: Tomas Kauneckas Leidėjas: SPORTLAND LT, UAB Šeimyniškių g. 3, LT-09312 VILNIUS Įgyvendinimas: Agentūra „CONTENTUM“ www.contentum.lt Vyriausiasis redaktorius: Marius Grinbergas

„Galimybės iš niekur neatsiranda – jas sukuriame patys.“ Justinas Ivoška riedlentininkas

Žinote, kas man labiausiai padeda atsipalaiduoti po įtemptos dienos biure? Sportas. Valanda krepšinio aikštėje ar trumpas pabėgiojimas parke it ranka pašalina įtampą, o mintys pasidaro skaidresnės. KOLEKCIJĄ

Sportuodamas dažnai sutinku panašių į save – žmonių iš verslo, mokslo, pramogų pasaulio. Tačiau aikštėje, kortuose, ringe ar atsistoję ant bėgimo tako jie kitokie. Be vaidmens, į kurį dažnas įsisukame darbe. Sportuodami išgyvename tikras emocijas ir liejame nuoširdų prakaitą, siekdami savo pačių išsikelto tikslo. Sportuodami esame tokie, kokie esame. Tikri. Mane, kaip didžiulį sporto ir sveikos gyvensenos faną, džiugina, kad pasaulyje sporto mada nė neketina užleisti aukščiausių pozicijų, o mano minėtų tikrų žmonių vis daugėja. Didžiuojuosi, kad „Sportland“ atstovaujami prekės ženklai tampa dažno jų pasirinkimu. Sportas ne tik padeda gerai jaustis, bet ir ugdo asmenybę, empatijos, pagarbos jausmą, mažina socialinę atskirtį, prisideda prie geresnės visuomenės kūrimo. Džiaugiuosi, kad prie to, dirbdami su socialiai atsakingais prekės ženklais ir žmonėmis, prisidedame ir mes. Mūsų atstovaujami ženklai pasaulyje žinomi ir gerbiami už tvirtas vertybes ir jų skleidimą – lygybę, atvirumą, įvairovę. Ir, žinoma, kokybę.

Redakcijos kolegija: Edita Čivilytė, Tomas Matuzevičius

Aiškią socialinę žinutę siunčia ir mus reprezentuojantys žmonės. Tai ne tik aukščiausio lygio sporto profesionalai. „Sportland“ veidai – sportą mylintys žmonės, kuriems svarbu ne tik pasiekti užsibrėžtą tikslą, bet ir padrąsinti, savo pavyzdžiu įkvėpti bei priminti, kad ribos dažnai būna tik mūsų galvose, o kiekvieno indėlis gali būti reikšmingas. Ne tik aikštėje, bet ir sprendžiant globalines problemas.

Išspausdinta: „Uniprint“

Gera žinoti, kad mus visus – ir garsiausius sportininkus, ir atsidavusius mėgėjus – vienija ne tik didžiulė meilė sportui, bet ir rūpestis mus supančia aplinka bei sąmoningas pasirinkimas, su kuo dirbti ar ką avėti.

SPORTLAND MAGAZINE visos teisės saugomos. Už reklamos turinį ir kalbą redakcija neatsako

„Sportland LT“ direktorius Juras Vėželis

Sportland.lt Sportlandmagazine.lt facebook.com/sportland.lt facebook.com/SportlandMagazine.lt instagram.com/sportlandlt Juras Vėželis

snapchat @sportlandlt

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9

26 28

12 Livetos Jasiūnaitės variklis – nauji iššūkiai

36 Apie tinkamų treniruočių batelių svarbą

15 Mantas Stonkus: pamišęs dėl sporto

38 Nenormalūs? Tai komplimentas

58 Revoliuciniai „Nike Adapt BB“ keičia pasaulį

20 Kaip nepamesti savęs minioje

42 Įspūdingi gimnastų triukai gatvėje

24 Su „Salomon“ – užkariauti bėgimo takų!

46 Greta Gylytė: „Baleto šokėjai dirba kaip sportininkai“

66 Moterų regbis: stereotipai griūva patys

26 Ramūno Grumbino varžybos su pačiu savimi

48 Smėlio aikštės mados

68 Taisyklingai plaukti – sveika ir saugu

28 Ir sportas, ir gyvenimo būdas 32 Tikslas – dvasios ramybė

V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

52 Šiuolaikinio krepšinio pamatas 54 Lietuvos rinktinės padangėje mažėja žvaigždžių

60 Mažieji futbolo broliai

72 „Nike Swim“ naujovė: įrangos kolekcija efektyviausioms treniruotėms

112

94 92 74 Dygstant baseinams daugėja vandensvydininkų

102 Vien tenisui skirtas Simonos Halep gyvenimas

76 Baseine – vien merginos

106 Per darbą ateis ir pergalės

126 Pavasarinė striukė – nepamainomas draugas

78 Gyvenimo ir išgyvenimo mokykla

108 Ką apie golfą būtina žinoti naujokui

128 Žingsniai virsta šuoliais

111 Kokią golfo lazdą rinktis

130 Dėl olimpinės svajonės aukoja viską

112 Šaligatvio banglentės

132 Imtynių kilimai Vilniaus širdyje

116 Stokis ant ratų ir lėk, riedėk ar daryk triukus!

134 „Sportland“ pavasario ir vasaros kolekcija

118 Legendinių „Nike Cortez“ istorija

160 Emocinga ir galinga „Sportland“ kelionė

82 Per vandenį – ant sparno 84 Ant Baltijos bangos 88 Vandenlenčių parkai trijose šalyse 92 Paplūdimio apranga tobulai vasaros dienai 94 Kitoks rankinis 98 Nuo pradedančiųjų iki žvaigždžių

122 „Monster Sneakers“ užkariauja pasaulį

100 Čempionę sužavėjo kilnūs tikslai

124 Vieno žmogaus milžiniškas impulsas

162 Pergalių siekia kartu su klientais 164 Sieja sportas, darbas ir draugystė

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9

VIRŠELIO ISTORIJA L.Jasiūnaitė: „Svarbiausia ne grožis, o gerai ir toli mesti ietį“

VARIKLIS – NAUJI IŠŠŪKIAI Ilgakojė, didžiaakė, šviesiaplaukė Liveta Jasiūnaitė sektoriuje atrodo lyg graikų mitologijos karė amazonė. Tačiau Europos čempionato bronzą pelniusi ieties metikė kovoja tik per varžybas, o gyvenime yra rami ir net šiek tiek savimi nepasitikinti. TEKSTAS Birutė Pakėnaitė FOTO Alfredas Pliadis „Man patiko Andriaus Gudžiaus mintis, kad moterys puošiasi dėl moterų, nes vyrai dažniausia to nepastebi. Moterys išties yra pavydžios“, – juokėsi Liveta. Ji sudrebino Lietuvos lengvosios atletikos pasaulį, pernai Europos čempionate Berlyne iškovodama bronzą. Šios rungties Europos čempionato medalio lietuviai neturėjo 60 metų – nuo tada, kai 1958 m. sidabrą laimėjo Birutė Zalagaitytė (Kalėdienė). Gražuolė lietuvė L.Jasiūnaitė dar prieš tapdama žemyno pirmenybių prizininke jautė ir varžovių, ir aplinkos spaudimą dėl akį traukiančios išvaizdos, o po išskirtinio pasirodymo Berlyno stadione tas spaudimas tapo dar didesnis. „Bet aš esu savikritiška ir nesijaučiu gražuolė, nors visų straipsnių apie mane antraštės tą pabrėžia. Svarbiausia ne grožis, o gerai ir toli mesti

V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

ietį. Jei moterys pavydi, tai tikriausiai dėl to, kad pačios nekaip jaučiasi, – svarstė lengvaatletė. – Man svarbu atrodyti tvarkingai, todėl išvaizdai skiriu šiek tiek laiko. Kai esu susitvarkiusi, labiau savimi pasitikiu ir geriau jaučiuosi, o dėmesio nemėgstu.“ Vis dėlto ieties metikei daugiausia pasitikėjimo savimi prideda rezultatai. Kasdien per treniruotes ji lieja prakaitą tam, kad ieties metimo sektoriuje nebekiltų klausimų nei varžovėms, nei žiūrovams.

MAN SVARBU ATRODYTI TVARKINGAI, TODĖL IŠVAIZDAI SKIRIU ŠIEK TIEK LAIKO.

ATPILDAS PO SUNKIŲ METŲ

Iš Rokiškio kilusi L.Jasiūnaitė vaikystėje buvo judri mergaitė, todėl energiją išliedavo žaisdama kvadratą ar dalyvaudama estafečių varžybose. Penktoje klasėje pradėjo lankyti lengvosios atletikos treniruotes ir mėtyti ietį. Pirmosios pergalės ir net pralaimėjimai buvo Livetos variklis, skatinęs labiau domėtis šia sporto šaka, tobulinti techniką ir daugiau dirbti sporto salėje. Dalyvaudama varžybose rokiškietė atkreipė Kauno trenerių dėmesį ir šie pasiūlė kraustytis į buvusią Laikinąją sostinę. Liveta neskubėjo, nes jautėsi dar nepasirengusi atitrūkti nuo savo šaknų. Tačiau 2011 m. jaunimo olimpiniame festivalyje Trabzone (Turkija) ji laimėjo sidabrą ir apsisprendė pradėti sportuoti rimčiau. Tad olimpiniais 2012-aisiais L.Jasiūnaitė persikėlė gyventi ir

sportuoti į Kauną. „Pasikeitė absoliučiai viskas, – pasakojo lengvaatletė. – Apsigyvenau bendrabutyje, o treniruodavausi kasdien po du kartus. Rokiškyje sportavau mokyklos salėje ant medinių grindų, o Kaune jau treniravausi manieže ir kryptingai – taip, kad tobulėčiau kaip ieties metikė. Man visada patiko nauji iššūkiai, tad nesiskundžiau, nors buvo nelengva.“ Kaune ji apsigyveno viename kambaryje su iš Klaipėdos atvykusia ietininke Simona Dobilaite. Per treniruotes merginos taip pavargdavo, kad grįžusios griūdavo į lovą net nenusirengusios striukių. Alinančios treniruotės davė rezultatų. 2015 m. Europos jaunimo (iki 23 m.) čempionate Taline L.Jasiūnaitė iškovojo bronzą, nors prieš šį čempionatą nedaug trūko, kad būtų pasitraukusi iš sporto. Tie metai lengvaatletei buvo neįtikėtinai sunkūs. Ji jau studijavo Lietuvos sporto universitete ir profesionaliai sportavo, nors profesionalė buvo tik dėl savo užsispyrimo. Pinigų ji beveik negaudavo. Finansavimo nebuvo, nes nebuvo rezultatų, o siekti rezultatų trukdė pinigų stygius – Liveta net negalėjo išvykti į treniruočių stovyklas. Lengvaatletė jautėsi lyg ratu bėganti voverė. „Tai buvo žiaurūs metai – nieko nebenorėjau. Atrodė, kad visi mano bendraamžiai veikia ką nors prasminga. O ką veikiu aš? Sportuoju? O ką dar? Juolab nebuvo finansavimo, palaikymo – net neįsivaizduoju, kaip išgyvenau tuos metus. Kažkiek padėjo trenerė, tėvai, pati sau nieko neleisdavau – pirkdavau tik maistą“, – pasakojo L.Jasiūnaitė. Tačiau Europos jaunimo bronza viską pakeitė. Perspektyviai ieties metikei pagaliau atsirado pinigų ir ji galėjo visiškai atsidėti sportui.

L.Jasiūnaitės džiaugsmas Europos čempionate Berlyne

Europos čempionate L.Jasiūnaitė išsiskyrė ne tik tolimais metimais, bet ir įspūdinga šukuosena

DOSJĖ IŠMOKO SUSIDOROTI SU JAUDULIU

L.Jasiūnaitės pernai vasarą iškovota Europos bronza daug kam buvo staigmena, nors pačiai lengvaatletei šis medalis nebuvo netikėtas. „Aš dėl to labai daug dirbau, labai stengiausi – nežinau sportininko, kuris vykdamas į varžybas nesusimąsto apie kokį nors medalį. Giliai širdyje tikėjau, kad esu pajėgi jį iškovoti. Juolab kad tąsyk jaučiausi puikiai“, – tvirtino sportininkė. Asmeninis Livetos rekordas – 61 m 61 cm. Moterų ieties metimo varžybose per 60 metrų metančios sportininkės yra garantuotos, kad paklius į Europos čempionato geriausių metikių aštuonetą. „Tad kodėl negalvoti ir apie aukščiausias vietas? Juolab kad per varžybas rezultatas priklauso tik nuo manęs. Viskas padėta ant lėkštutės, reikia tik pasiimti“, – teigė L.Jasiūnaitė. Ir Liveta tąsyk susitvarkė. Pirmiausia – su dideliu jauduliu. Laimėti kovą su savimi lengvaatletei padėjo patirtis. „Kuo daugiau patirties

Gimimo data: 1994 m. liepos 26 d. Išsilavinimas: Lietuvos sporto universiteto treniravimo sistemų ketvirtakursė. Karjera: gimė ir augo Rokiškyje, ten pradėjo sportuoti lengvąją atletiką. Vienuoliktoje klasėje išvyko į Kauną treniruotis pas Teresę Nekrošaitę, su kuria dirba iki šiol. Laimėjimai: 2018 m. Europos čempionato bronza, 2015 m. Europos jaunimo (iki 23 m.) čempionato bronza, 2011 m. jaunimo olimpinio festivalio Trabzone (Turkija) vicečempionė. Laisvalaikis: jam beveik nelieka laiko, nes jį atima sportas ir poilsis po treniruočių, reabilitacija. Laisvalaikį L.Jasiūnaitė mėgsta leisti aktyviai – su šeima ir draugais. Pirmoji trenerė: Ina Žeronienė. Dabartinė trenerė: Teresė Nekrošaitė.

turi, tuo lengviau. Tik pradėjus sportuoti per kiekvienas varžybas būdavo baisu, bet įpranti prie žiūrovų, didelių stadionų, o ir varžovės neatrodo baisios. Net žiūrėdama į pasaulio ir Europos čempiones suprantu, kad nėra nenugalimų“, – sakė L.Jasiūnaitė. Šalti nervai jai padėjo susikaupti svarbiausiu momentu, tad jos ietis skriejo lengvai ir toli. Bronzą Berlyne lėmė ketvirtasis bandymas, kuriuo L.Jasiūnaitė ietį numetė 61 m 59 cm.

TRENERĖ – PATYRUSI SPECIALISTĖ

Medalių link Livetą veda trenerė Teresė Nekrošaitė. Buvusi ieties metikė 1985 m. SSRS čempionate laimėjo bronzą, atstovaudama Lietuvai dalyvavo 1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse (18 vieta) ir 1993 m. pasaulio čempionate Štutgarte (12 vieta).

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9

VIRŠELIO ISTORIJA T.Nekrošaitė išugdė trejų olimpinių žaidynių dalyvę ieties metikę Ritą Ramanauskaitę, 1999 m. Europos jaunimo čempioną Tomą Intą, 2007 m. pasaulio kariškių sporto žaidynių bronzos medalio laimėtoją Indrę Jakubaitytę. „Su trenere praleidžiu daugiau laiko nei su šeima ar draugais. Puikiai sutariame, nors esame skirtingos. Trenerei reikia dėmesio, o man jis nepatinka. Jai smagu eiti į renginius, o man jie dažniausiai neįdomūs. Ji labai rūpestinga, o aš noriu būti savarankiška. Bet tai – tik smulkmenos. Svarbiausia, kad darbas būtų produktyvus. Kartais ginčijamės dėl to paties, bet mintis reiškiame skirtingais žodžiais“, – juokėsi L.Jasiūnaitė. Tačiau net ir susiginčijusios per treniruotę, lengvaatletė ir trenerė laikosi geležinės taisyklės – išėjus iš maniežo ar stadiono pamiršti visus pykčius. „Išvykose gyvename drauge, todėl į kambarį nesutarimų stengiamės neparsinešti“, – tvirtino ieties metikė.

NUSITAIKĖ Į OLIMPINĮ NORMATYVĄ

Į geriausių Lietuvos lengvaatlečių elitą įsiveržusi ieties metikė neturi atsakymo į klausimą apie profesines ambicijas. Apie tai ji niekada per daug nemąstė. „Beveik visi sportininkai sureikšmina olimpines žaidynes. Ir aš apie tai pagalvoju, tikiu, kad ten dalyvausiu, bet neakcentuočiau, kad tai yra didžiausia mano svajonė. O kokia ta svajonė, net Laisvalaikiui lieka ne itin daug laiko

APDOVANOJIMAI pati nežinau. Tikiuosi, kad atsakymą į šį klausimą sužinosiu tada, kai laimėsiu ką nors reikšminga ar pasieksiu kokį nors rezultatą. Tada suprasiu: juk būtent dėl to visą laiką sportavau“, – svarstė sportininkė. Pakliūti į 2020 m. Tokijo olimpines žaidynes Livetai bus nelengva, nes normatyvo kartelė – itin iškelta. Anksčiau jis buvo 62 metrai, dabar – jau 64 m. Nedaug sportininkių tiek meta. Patekti į žaidynes galima ir pagal reitingą, kuris bus sudaromas pagal penkis geriausius sezono rezultatus. „Tačiau aš galvoju ne apie reitingą, o apie normatyvą. Susitaikiau su faktu, kad normatyvas pakilo ir turiu jį įvykdyti. Jei ietį mesiu tiek, kiek reikalaujama, viskas bus gerai, – įsitikinusi L.Jasiūnaitė. – Juolab kad kasdien tobulėju ir sektoriuje jaučiuosi tvirtesnė. Esu labai jauna – tik po dvejų ar trejų metų pasieksiu ietininkių brandos amžių, tad, neabejoju, man viskas dar prieš akis.“ Medalių link Livetą veda trenerė T.Nekrošaitė

V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

Nors Liveta Jasiūnaitė viešų renginių nemėgsta, kai kada ir jai smagu sportinę aprangą iškeisti į šventinę. Šiemet Lietuvos valstybės atkūrimo dieną vasario 16-ąją sportininkę ir jos trenerę Prezidentūroje pasveikino prezidentė Dalia Grybauskaitė. L.Jasiūnaitė apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu, jos trenerė T.Nekrošaitė – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu. „Man tai buvo išskirtinė diena, nes ji svarbi visai Lietuvai. Nors į Prezidentūrą turėjau vykti anksčiau, džiaugiuosi, kad apdovanojimą gavau būtent Vasario 16-ąją“, – šypsojosi L.Jasiūnaitė.

VIRŠELIO ISTORIJA

M.Stonkus – Kauno „Žalgirio“ gerbėjas

PAMIŠĘS DĖL SPORTO Aktorius Mantas Stonkus – prisiekęs Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandos gerbėjas, žinantis ir saugantis ne vieną jos paslaptį. Nors yra 193 cm ūgio, pats Mantas krepšinio nežaidžia. Tačiau sporto salėje arba ant vandenlentės praleidžia ne vieną valandą per savaitę. TEKSTAS Birutė Pakėnaitė FOTO Vytautas Dranginis, 15min.lt/BNS, asmeninis albumas Nuo pat vaikystės sportas buvo neatsiejama M.Stonkaus gyvenimo dalis. Judrus berniukas lankė choreografijos mokyklą ir šoko kolektyve „Kauškutis“. Ten ne tik išmoko šokio judesių, bet ir lavino plastiką, koordinaciją, lankstumą. Prieš kelerius metus aktorius pakėlė vieno žurnalo jam mestą pirštinę ir priėmė kūno pokyčių iššūkį. „Turėjau įgimtų stuburo problemų, o pagal savo ūgį buvau per lieknas. Gydytojai man išaiškino: jei noriu, kad stuburas būtų sveikas, privalau aplink jį auginti raumenis. Tad du mėnesius intensyviai sportavau ir tvirtėjau fiziškai. Nuo to iššūkio prabėgo septyneri metai, bet aš vis dar palaikau sportinę formą. Jei būčiau taip pat intensyviai sportavęs visą laiką, dabar galėčiau dalyvauti kultūrizmo varžybose. Bet mano tikslas – tvirtas kūnas, tad ir dabar esu patenkintas rezultatais“, – tvirtino M.Stonkus.

Manto treniruočių rutinoje buvo ir boksas, nors pastaruoju metu jam lieka vis mažiau laiko. Tačiau atsirado vandenlentės, kurias pamėgo po šio sporto mėgėjų stovyklos pernai Turkijoje. Grįžęs iš Turkijos M.Stonkus iki vėlyvo rudens beveik nelipo iš vandens – plaukiojo vandenlenčių parkuose „Wake Way“ Vilniuje ir 313 Palangoje. – Kiek apskritai jūsų gyvenime svarbus sportas? – paklausiau M.Stonkaus.

APRANGA YRA VIENA MANO SAVIRAIŠKOS FORMŲ. ESU PAMIŠĘS DĖL SPORTINĖS AVALYNĖS, STEBIU MADOS TENDENCIJAS.

– Sportą laikau vienu atsipalaidavimo būdų, meditacija, savikontrolės forma, nes man patinka siekti rezultatų, o tam reikia disciplinos. Nesu profesionalas, bet sportas man gyvybiškai svarbus. Baigiau Mažeikių choreografijos mokyklą – vieną iš dviejų Lietuvoje. Šokau tautinių šokių kolektyve „Kauškutis“, kuris garsus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Mano visa vaikystė ir paauglystė prabėgo šiame kolektyve, ten formavausi kaip asmenybė – daug keliavome, dalyvaudavome konkursuose. Mokiausi ne tik tautinių šokių, bet ir klasikinių, tokių kaip baletas, gavau muzikinio raštingumo pamokų. Nuo trečios klasės iki abitūros egzaminų lankiau dvi mokyklas – nuo pirmadienio iki penktadienio kasdien eidavau ir į choreografijos mokyklą. Berniukai labiausiai norėjo lankyti krepšinį ir futbolą. Beveik visi mano klasės draugai žaidė futbolą, kai kurie

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9

VIRŠELIO ISTORIJA o sportiškas kūnas tam labai padeda.

M.Stonkus – scenos žmogus

– Ar sutiktumėte su teiginiu, kad sportas sukelia priklausomybę? – Jei apsileidžiu, savaitę kitą nesportuoju – ir nuotaika būna prastesnė, ir labiau save graužti pradedu, ir darbuose sunkiau. O sporto salėje išsiskiria laimės hormonai endorfinai, vyrui gyvybiškai svarbus testosteronas, didėja raumenų tonusas. Stengiuosi bent du, o kartais ir keturis kartus per savaitę nueiti pasportuoti. – Ar jums svarbu, kaip sporto salėje atrodote?

DOSJĖ Gimimo data: 1987 m. gegužės 3 d., Plungė. Išsilavinimas: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, vaidybos bakalauras (2010 m.). Kurso vadovas – Vladas Bagdonas. Karjera: MTV laidų vedėjas, LNK „Dviračio šou“ aktorius (nuo 2010 m.), dirbo didžiausiuose TV šou, M.A.M.A. apdovanojimuose, „Eurovizijos“ nacionalinėje atrankoje, kūrė projektus „Buvusių moterų reikalai“, „Darius ir Girėnas“, dirbo „Domino“ teatre, priklausė „Humoro klubui“, su Mantu Katleriu rengė „stand up“ komedijų turus didžiausiose Lietuvos arenose #ManTaiVienodai, #ManTAiGeriau, #ManTAiKieme. Dabar – muzikinio projekto „Finalo ketvertas“ vedėjas (LNK). Laimėjimai: su scenos meno kūrėjų asociacija „Trupė liūdi“ nominuotas „Auksiniam scenos kryžiui“ už vaikišką spektaklį „Baltoji stirna“ (2010 m.). „Žmonių“ žurnalo mylimiausias metų aktorius (2017 m.). Laisvalaikis: vaikai ir sportas – kūno rengyba, boksas, vandenlentės. vėliau atstovavo profesionalų komandoms ir savo amžiaus rinktinėms. Aš į viską žiūrėjau gudriau – man patiko, kad šokių repeticijose yra mergaičių. Galbūt tada iš manęs juokdavosi, bet manau, kad susikroviau didesnį bagažą ir gavau geresnių bendravimo

V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

įgūdžių. Greta to šokdamas išlavinau plastiką, ritmiką, koordinaciją, pažinau savo kūną.

– Labai. Esu estetas, tad apranga turi reikšmės net mano psichologinei būsenai. Jei drabužis nešvarus ar yra menka dėmelė, kurios niekas nemato, bet aš žinau, kad ji yra, tai man labai kerta per savijautą. Todėl sportuoti mėgstu su gražiais, gerais ir patogiais drabužiais.

Įstojęs į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją taip pat turėjau būti gerai fiziškai pasirengęs, nes emocinė įtampa kūną veikia ir fiziškai. Be to, aktoriai ketverius metus mokomi ir akrobatikos, scenos judesio, šokio, baleto.

Apskritai domiuosi pasauliniais prekių ženklais, mada – ir vyriška, ir moteriška. Apranga yra viena mano saviraiškos formų. Esu pamišęs dėl sportinės avalynės, stebiu mados tendencijas, juolab kad sporto aprangos motyvai dabar itin populiarūs – net aukštojoje madoje.

– Ar aktoriui būtina palaikyti gerą sportinę formą? Juk aktorystė – ir darbas ant scenos, kur jus stebi šimtai, o kartais tūkstančiai akių.

– Sakoma, kad antroji Lietuvos religija yra krepšinis, o Lietuvoje – trys milijonai krepšinio trenerių. Ar jūs irgi tarp jų?

SVAJOJU SUKURTI VAIDMENĮ DIDELIAME, GARSIAME IR POPULIARIAME FILME, BET ESU REALISTAS, TODĖL LAUKIU TINKAMAI SUSIKLOSTANČIŲ APLINKYBIŲ IR LIKIMO DOVANOS. Turbūt gera išvaizda – irgi svarbi? Ar sportiškas kūnas suteikia daugiau pasitikėjimo, jėgų? – Iš aktorių dažnai reikalaujama transformacijos. Bet transformuotis iš geros formos į blogą visada lengviau nei iš prastos į gerą. Todėl, mano įsitikinimu, gera sportinė forma reikalinga. Jei gaučiau vaidmenį filme, kur turėčiau būti lieknas, svorį numesti būtų nesunku. Jei reikėtų priaugti papildomų raumenų, man irgi būtų lengva tą padaryti, nes jau yra pagrindas. Reikia visada būti pasirengusiam iššūkiams,

– Aš – ne treneris, o sirgalius. Nors, žinoma, pasitaiko, kad sėdėdamas ant sofos pabumbu ant vieno ar kito žaidėjo. Esu „Žalgirio“ sirgalius – Antanas Kavaliauskas geras mano draugas, pažįstu ir daugiau tos komandos krepšininkų, todėl žinau šiek tiek daugiau nei eilinis sirgalius ir neapsiverčia liežuvis būti vienu iš trijų milijonų trenerių. Kuo daugiau žinau, tuo labiau suprantu, kad vis mažiau žinau. – O futbolą ar mėgstate? – Anksčiau labai mėgau, bet dabar futbolą apleidau ir dėmesį skiriu tik krepšiniui. Žinau, kas vyksta Europos futbolo lygose, pasaulyje, stebiu visus didžiuosius turnyrus – Europos ar pasaulio čempionatus, nutuokiu, kuriuose klubuose žaidžia žvaigždės, bet komandų sudėčių negalėčiau išvardyti. – Kurie sportininkai jums yra didžiausios žvaigždės? – Krepšininkai, ypač senosios kartos. Kai buvau paauglys, apie 1995–1996 metus kilo NBA bumas. Net rinkome lipdukų albumus su NBA krepšininkų atvaizdais.

Viena didžiausių Manto aistrų – vandenlentės

Tuo laikotarpiu ir Arvydas Sabonis pradėjo žaisti NBA, vėliau ten pateko Žydrūnas Ilgauskas. Nuo tada man sportininkų idealai yra Reggie Milleris, Michaelas Jordanas, Kevinas Garnettas. Šiuo metu labai patinka stebėti Russellą Westbrooką. Dėl jo žaidimo stiliaus ir dėl to, kad jis – mados ikona. – O kuriuos aktorius garbinate: ir dėl jų darbo, ir dėl elgesio ar viešojo bendravimo? – Į aktorių viešąjį bendravimą nekreipiu dėmesio, nes suprantu, kad vienokie jie darbe, kitokie – kaip žmonės. Viešasis aktoriaus bendravimas yra dar vienas vaidmuo. Asmeninis aktorių gyvenimas man neįdomus – įdomūs jų darbai. Visada stengiuosi pažiūrėti filmus su Leonardo DiCaprio ir Johnny Deppu. – Kaip jūsų gyvenime atsirado aktorystė? Aktorius ne kartą lankėsi bokso salėje

– Po šimtadienio dar nežinojau, kur stosiu. Žurnale „Kur stoti?“ aptikau aktorinio meistriškumo specialybę, pažiūrėjau, kad reikia lietuvių ir anglų kalbos egzaminų – juos ir rengiausi laikyti bei neblogai išlaikiau. Nuvažiavau į stojamuosius ir įstojau. Visada buvau scenos žmogus – nuo šešerių jau dalyvaudavau šokių konkursuose. Apskritai mėgstu visus linksminti, man patinka, kai į mane žiūri, kai juokiasi, džiaugiuosi, kai prajuokinu žmones. Tad negalėjau kitaip, tik būti ant scenos. – Užsienyje – ypač JAV – itin populiarūs ir laukiami ryškiausių muzikos žvaigždžių pasirodymai per nacionalinių čempionatų finalus ar Žvaigždžių dienas. Ten dainininkai tūkstantinei auditorijai dažniausiai atlieka nacionalinį himną. Gal ir jums yra tekę dirbti per sporto varžybas? – Esu dirbęs arenos linksmintoju per 2011 m. Europos krepšinio čempionato grupės varžybas Šiauliuose. Dirbau B grupėje, kurioje buvo bene daugiausia žvaigždžių. Ten žaidė Vokietija, Italija, Prancūzija, Latvija, Izraelis ir Serbija. Iš arti mačiau Nicolas Batumą, Tony Parkerį, Dirką Nowitzkį, Ronny Turiafą, Danilo Gallinarį, Marco Belinellį, Andrea

Bargnanį – visą Europos žvaigždyną. Kiekvieną dieną leisdavau su jais. Net buvo smagus nutikimas. Arenoje kabėjo televizoriai, per kuriuos buvo galima žiūrėti kitų grupių rungtynes. Stebėjau kažkurią dvikovą, kai šalia prisėdo tuometis Rusijos rinktinės treneris Davidas Blattas. Pradėjome plepėti, pasiūliau jam saldainių „Karvutė“. Jis vieną mandagiai paėmė, o paskui paprašė dar. Taip plepėdami, valgydami „Karvutę“ ir gerdami „Coca Cola“ žiūrėjome krepšinį. – Krepšininkų dažnai klausiame apie svajonę žaisti NBA, o koks jūsų svajonių NBA? Koks nors režisierius? Koks nors vaidmuo? – Lietuvoje rengti pasirodymus arenose yra tas pats, kaip krepšininkui žaisti Eurolygoje. Man Eurolygos pakanka. Jei atsidurčiau dar ir NBA, tai įvyktų dėl tinkamai susiklosčiusių aplinkybių. Žinoma, svajoju sukurti vaidmenį dideliame, garsiame ir populiariame filme, bet esu realistas, todėl laukiu tinkamai susiklostančių aplinkybių ir likimo dovanos. O kol kas likimas man ir taip dosnus. – Kurią vietą pasaulio krepšinio čempionate Kinijoje užims lietuviai? – Jei laimės ketvirtfinalį, žais finale.

Sportas M.Stonkui – savotiška meditacija

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9

V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9

BĖGIMAS

KAIP NEPAMESTI SAVĘS MINIOJE TEKSTAS Lina Daugėlaitė FOTO Alfredas Pliadis

Iš vienatvės miške ar parke – į minią, iš ramaus bėgimo – į adrenalino prisotintą aplinką. Treniruočių ir bėgimo varžybų aplinka kardinaliai skiriasi. Tad kaip žmogui, pasiryžusiam pirmąkart dalyvauti masiniame bėgime, nepamesti savęs ir išlaikyti savo bėgimo ritmą? Pradėjus pratintis prie naujų bėgimo batelių iš pradžių pakanka ir treniruočių. Tačiau ilgėjant nubėgtiems atstumams ir trumpėjant jų įveikimo laikui, kyla natūralus poreikis mesti sau didesnį iššūkį. Tuomet ir gimsta mintis išbandyti save kelių ar keliolikos kilometrų bėgimo, o galbūt net maratono trasoje. Tačiau tarp bėgimo vienam ar su bendraminčiu ir bėgimo minioje kartu su dar keliomis dešimtimis ar šimtais bėgikų – didžiulis skirtumas. Atsidūrus minioje kyla pavojus pamesti savo bėgimo ritmą. Kodėl svarbu bėgimo varžybose sugebėti išlaikyti savo tempą? Pasak buvusios bėgikės, dalyvavusios dvejose olimpinėse žaidynėse, o dabar trenerės Ingos Juodeškienės, bėgant minioje žmogų ima veikti bandos jausmas ir jį suvaldyti labai sunku.

V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

„Bet reikia suprasti, kad bėgant ilgas distancijas negalima juokauti. Jei esi nepasiruošęs tokiam tempui, kokiu bėga grupelė žmonių, paskui kurią pasileidai, tu tiesiog ilgai neištversi:

ŠIRDIES SUSITRAUKIMO DAŽNIO RODIKLIS ŽMOGUI, O TUO LABIAU SPORTUOJANČIAM, YRA PAGRINDAS, NES ŠIRDIS – TAI VISA KO VARIKLIS. po kelių kilometrų sumažinsi bėgimo tempą arba iš viso sustosi ir pradėsi eiti. O šito nė vienas bėgikas tikrai nenori“, – įspėja didžiulę bėgimo patirtį turinti moteris, prisipažįstanti, kad jai pačiai per daugiau nei du

INGA JUODEŠKIENĖ Gimimo data: 1971 m. spalio 21 d. Ilgųjų nuotolių bėgikė, dabar – trenerė. Daugkartinė Lietuvos rekordininkė ir prizininkė. 5000 m bėgimo Lietuvos rekordininkė (15 min. 28,66 sek.). 2000 m. pasiektas rekordas nepagerintas iki šiol. 2000 m. Sidnėjaus ir 2004 m. Atėnų olimpinių žaidynių dalyvė.

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9

BĖGIMAS dešimtmečius trukusią karjerą yra nutikę visko. Kad taip neatsitiktų, trenerė I.Juodeškienė siūlo sekti savo širdies ritmą. „Tą reikėtų daryti kas dieną, kai einate į bėgimo treniruotę. Tai tikrai labai svarbu!“ – kas galėtų padėti varžybų pirmokui įveikti bandos jausmą ir nepamesti savęs, pataria didžiulę bėgiojimo patirtį turinti trenerė. Širdies susitraukimų dažnio (ŠSD) rodiklius kiekvienas bėgikas turi susiskaičiuoti pats, nes tai, pasak specialistės, labai individualu. Jeigu pačiam tai padaryti sudėtinga, reikėtų kreiptis pagalbos į trenerį ar žmogų, kuris tą išmano. Kita vertus, širdies susitraukimo dažnį kontroliuoti šiandien nėra labai sudėtinga, nes į pagalbą galima pasitelkti platų įvairiausių technikos priemonių spektrą – išmaniuosius telefonus, laikrodžius ir pan. „Širdies susitraukimo dažnio rodiklis žmogui, o tuo labiau sportuojančiam, yra pagrindas, nes širdis – tai visa ko variklis, o kaip jis dirba, priklauso nuo jo treniruočių. Labai svarbu treniruoti savo širdies darbo zonas. Kaip jas ir kokiu pulsu treniruoti, labai individualu, dėl to reikėtų tartis su specialistu“, – pataria I.Juodeškienė. Savo bėgimo tempą varžybų metu galėtų padėti išlaikyti ir kompanionas. Bet tik su viena sąlyga – jo širdies susitraukimų dažnis turi būti panašus. „Jeigu norite bėgti kartu su draugais ar kolegomis, geriausia susirasti panašiu širdies ritmu

SVEIKATOS PASLAPTIS BET KURIOSE VARŽYBOSE IR NAUJOKUI, IR JAU PATYRUSIAM BĖGIKUI PADĖS IŠANKSTINIS SUSIPAŽINIMAS SU LAUKIANČIA TRASA. bėgančius partnerius“, – įspėja trenerė. Antraip bėgimo partneris gali padaryti meškos paslaugą. Savikontrolė bėgant su minia svarbi ne tik dėl to, kad pasileidus per dideliu tempu kyla pavojus varžy-

Inga Juodeškienė: „Mano treniruočių metodika rėmėsi širdies susitraukimo dažnio rodikliais, dėl šios priežasties iki dabar esu sveika ir energinga. Daugelis mano kolegų skundžiasi šlubuojančia sveikata. Vadinasi, sportuodami tiesiog negalvojo apie ateitį ir nedarė to, ką turėjo daryti. Linkiu visiems, kurie nori išlikti sveiki ir energingi iki gilios senatvės, nedaryti kvailų klaidų, už kurias vėliau teks brangiai sumokėti – savo sveikata. Jei seksite savo širdies ritmą, būsite sveiki ir energingi visada.“

bas baigti ėjimu, bet ir todėl, kad ją praradus galimi ir kiti nemalonūs padariniai. Pavyzdžiui, galima pargriūti. Trenerė I.Juodeškienė patikina, kad tokie nemalonumai nutinka per daug skubant, o to išvengti galima tiesiog ramiai palaukiant, kol minia išsiskirstys. „Tada galima pradėti bėgimą savo norimu tempu“, – pataria buvusi bėgikė. Bet kuriose varžybose ir naujokui, ir jau patyrusiam bėgikui padės išankstinis susipažinimas su laukiančia trasa. „Trasos žinojimas prieš startą tikrai padeda. Tada gali susiplanuoti ir savo treniruotes, pavyzdžiui, jei trasa kalnuota, prieš varžybas reikalingos jėgos treniruotės. O ką jau kalbėti apie tai, kad žinodamas trasą daug lengviau orientuosiesi ir bėgdamas jausiesi saugesnis“, – sako I.Juodeškienė.

V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

VISAS PASAULIS YRA TAVO ŽAIDIMŲ AIKŠTELĖ

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9

BĖGIMAS

SU „SALOMON“ – UŽKARIAUTI BĖGIMO TAKŲ! „Salomon“ daugybę metų gamino tik bėgimo avalynę, skirtą bėgti lygumose ir kalnuotose vietovėse, o prieš dvejus metus išplėtė savo veiklą ir sukūrė naują kolekciją, skirtą bėgimo plentu entuziastams. Rinkai buvo pasiūlyti modeliai „Sonic“, „Sonic Pro“ ir „S-Lab Sonic“. TEKSTAS Marta Vasarik FOTO Salomon" " Įmonės šviesiausių galvų iniciatyva buvo sudaryta „Bėgikų aveniu“ (anglų k. Running avenue) siekiant atrasti naują bėgimo patirtį. Tai puikus bėgikų vadovas, kuris padeda klientams rasti būtent jiems tinkamą avalynę. Ieškant idealaus gaminio atsižvelgiama į kiekvieno bėgiko gebėjimus, patirtį, biomechaniką, fizines savybes bei tikslus. „Salomon“ tvirtina, kad bėgiko įgūdžiams ir gebėjimams tobulėjant, kiekvienas iš asortimento išsirinks jo ambicijas tenkinantį modelį.

EKSPERTŲ KOMANDA

Naujojo iššūkio „Salomon“ komanda ėmėsi ryžtingai ir įtraukė į naujo gaminių asortimento kūrimo procesą geriausius savo srities specialistus. Komandą sudaro žmonės, turintys ilgametę bėgimo patirtį, medikai, taip pat inžinieriai, dizaineriai ir, žinoma, sportininkai.

V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

NORIME PASIEKTI REZULTATĄ, KURIS LEISTŲ BĖGIKUI JUDĖTI NAUDOJANT MINIMALŲ ENERGIJOS KIEKĮ. Heather Pieraldi, atsakinga už bėgimo avalynės plėtrą, tvirtina, kad kuriant dar geresnę pėdos atramą suteikiančius modelius ieškoma vis naujų sprendimų. „Mūsų filosofija sako: siekiame judėti į priekį. Norime pasiekti rezultatą, kuris leistų bėgikui judėti naudojant minimalų energijos kiekį. Siūlome kiekvienam jų individualų ar įmanomai optimalų sprendimą“, – pabrėžė H.Pieraldi.

TOBULAM JUDĖJIMUI

Anksčiau kurdami naujus bėgimo

batelių modelius gamintojai atsižvelgdavo į šoninius pėdos poslinkius bėgimo metu, tačiau firmos „Salomon“ komanda sutelkė dėmesį į poslinkius judėjimo kryptimi – svarbu valdyti apkrovos perėjimą nuo kulno iki pirštų ir užtikrinti pėdos atramą reikiamu momentu tinkamoje vietoje. Firmos „Salomon“ bėgimo bateliai bėgant ant kietos dangos užtikrina būtiną atramą ir padeda išlaikyti pusiausvyrą. Siūlomi ir sprendimai tiems, kuriems reikia dar stabilesnės atramos siekiant jaustis tvirčiau.

NAUJOJI TECHNOLOGIJA „VIBE“

„Salomon“ sukurta technologija „Vibe“ skirta sumažinti vibraciją bėgimo metu, nes ši vibracija papildomai vargina kūną. Tai visiškai naujas būdas sumažinti smūgio poveikį,

JEIGU VEIKIANTI VIBRACIJA YRA MAŽESNĖ, KŪNAS MAŽIAU PAVARGSTA, O TAI SAVO RUOŽTU SUMAŽINA SUSIŽALOJIMO RIZIKĄ. pritaikant išskirtinę lengvų medžiagų ir paminkštinto pado intarpo kombinaciją. „Apie smūgį ir jo poveikio mažinimą bėgimo metu kalbama jau ilgiau nei trisdešimt metų, tačiau mes manome, kad bėgiko kūną labiausiai vargina vibracija“, – paaiškino H.Pieraldi. Ji sako, kad „Salomon“ yra pirmasis prekės ženklas, kūrybos procese sutelkiantis dėmesį į vibracijos poveikį. „Jeigu veikianti vibracija yra mažesnė, kūnas mažiau pavargsta, o tai savo ruožtu sumažina susižalojimo riziką. Mes tikime, kad mūsų pasirinkta kryptis yra bėgimo avalynės ateitis“, – sakė specialistė.

GERIAUSIŲ PRODUKTŲ REKOMENDACIJOS WWW.SPORTLANDMAGAZINE.LT

MODELIAI 2019 m. asortimente rasite atnaujintą „Sonic Ra“, o iš naujųjų modelių – „Sonic Ra 2“ ir „Sonic Ra Pro 2“. Naujo dizaino modelio „Sonic Ra 2“, skirto plentu bėgiojantiems sportininkams, raktiniai žodžiai yra patogumas, pusiausvyra, stabilumas ir atrama – tai, kas padeda kelyje bėgikui įveikti kilometrą po kilometro. Ši avalynė tinka kasdieniam naudojimui tiems, kurie nori pagerinti savo bėgimą. Technologija „Vibe“ ir avalynės pado intarpo medžiagos sumažina kūną varginančią vibraciją. Bateliai puikiai priglunda prie pėdos, o bėgti galima dar lengvesniu žingsniu. Modelis „Sonic Ra Pro 2“ sukurtas tiems, kuriems greitis yra svarbus. Šie dinamiški bateliai itin jautriai reaguoja į sąlygų kitimą ir su jais lengva bėgti, o kietos dangos varginantis poveikis yra minimalus. Koja tvirtai užfiksuota batelyje, išskirtinė technologija „Vibe“ padeda mažinti vibraciją. Geometriniu metodu pasiektas avalynės trimatis mobilumas suteikia sąnariams atramą. Modelio išorinis padas yra patvarus ir gerai tinka bėgti tiek sausa, tiek drėgna danga.

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9

BĖGIMAS

VARŽYBOS SU PAČIU SAVIMI R.Grumbinas treniruojasi tris keturis kartus per savaitę

PAŽINTI ŠALĮ...

Kai buvo įveikti jau šeši ar septyni Vilniaus maratonai, aktyviam vyrui kilo natūralus poreikis mesti sau naują iššūkį. Tada jo žvilgsnis užkliuvo už skelbimo, kuriame bėgikai bekele Vaidas Žlabys ir Viktorija Tomaševičienė kvietė į stovyklą Slovakijos kalnuose. Ten Ramūnas ir jo žmona Marija ir susipažino su bėgimu bekele.

Lietuvos radijo ir televizijos laidų prodiuseris Ramūnas Grumbinas sportuoja ne tik dirbdamas sporto redakcijoje – 46 metų vyras aktyviai leidžia laiką jau ne vienerius metus, o dabar jau trečius propaguoja bėgimą bekele (angl. „trail“). Išsiruošti vis į naują bėgimą bekele skatina toli gražu ne noras skaičiuoti įveiktus šimtus kilometrų, galynėjantis su valandomis ir minutėmis. TEKSTAS Lina Daugėlaitė FOTO Vaidas Žlabys, asmeninis archyvas Tiesa, pažinti šalį bėgant Ramūnui – ne naujiena. Vykdamas kelionėn jis jau seniai į bagažą įsimeta ir sportbačius. „Jeigu turiu galimybę, išlekiu pabėgioti po miestą ar nebūtinai po jį. Pavyzdžiui, Ženevoje yra toks kalnas. Būdamas komandiruotėse į jį žiūrėdavau ir galvodavau: „Vis tiek rasiu laiko ir į jį užbėgsiu.“ Kartą po

nori pamatyti, kokiais vaizdais nori džiaugtis. Jeigu tai būtų paprasti laukai, ganyklos – į tokias varžybas niekada nevažiuotum, bet kai matai viršūnes, tarpeklius, matai, kokie iššūkiai laukia, tokiam bėgimui teiki pirmenybę“, – sako R.Grumbinas, kuris ruošdamasis varžyboms visuomet apie vietovę panaršo internete, peržiūri vaizdo medžiagą.

...IR SAVE

„Iš pradžių buvo labai sunku į kalnus lipti, bet kai užlipi ir atsiduri viršūnėje, apima euforija. Po to tas malonus jausmas takeliais bėgant žemyn davė dar daugiau emocijų. Buvo daugiau visokių linksmų nuotykių, kai, pavyzdžiui, planuoji įveikti 25 km, apsiskaičiuoji ir vietoje jų nubėgi 40 km su beveik 2000 m vadinamuoju sukilimu. Taip nutiko kartą. Kojas vos pavelki, bet parsivežtos emocijos buvo labai smagios“, – šypsosi prisimindamas R.Grumbinas.

EKSTREMALUS BĖGIMAS LEIDŽIA IŠ NAUJO PAŽINTI SAVE IR SAVO ARTIMĄ, NES ATSKLEIDŽIA TOKIŲ CHARAKTERIO SAVYBIŲ, KURIAS PATOGUS GYVENIMAS PAPRASTAI SLEPIA.

Taip užsikrėtęs bėgimo bekele bacila šiandien sporto laidų prodiuseris tris keturis kartus per metus stengiasi ištrūkti į varžybas. Be to, kartu su bendraminčiais dar važiuoja tiesiog pabėgioti kalnuose, nes jam tai ne tik sportas, bet ir malonus laisvalaikio leidimo būdas, galimybė susipažinti su vis kita šalimi.

rytinio susirinkimo lėktuvas buvo tik vakare, nuvažiavau autobusu iki to kalno ir į jį užbėgau. Buvo labai įdomu pasižiūrėti į Ženevą iš viršaus“, – prisimena vyras.

Ramūnas prisimena, kai viename bėgime Italijos kalnuose žmona jau 30-ame kilometre patyrė traumą. „Tai buvo sausgyslės trauma, kuri iš principo leidžia judėti, bet yra labai skausminga. Ji jau norėjo baigti varžybas ir sakė, kad nebegali žengti nė penkių žingsnių, bet po to vis dėlto judėjome tolyn, ji įveikė likusius 50 km ir viskas baigėsi sėkmingai. Tad kokios mūsų ribos? Kiek mes nežinome apie save. Kalnuose sužinai labai daug“, – įsitikino vyras.

Taigi varžybas R.Grumbinas renkasi pagal tai, ką nori pamatyti. „Bėgimas bekele yra apie tai, ką tu

Atradę naują pomėgį, sutuoktiniai į varžybas stengiasi vykti kartu. „Tai labai padeda pabūti kartu, pažin-

V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

Bėgdamas bekele pažįsti ne tik naujas šalis. Ekstremalus bėgimas leidžia iš naujo pažinti save ir savo artimą, nes atskleidžia tokių charakterio savybių, kurias patogus gyvenimas paprastai slepia.

ti vienas kitą, – tikina Ramūnas, kuriam šie bėgimai svarbūs ne dėl rezultato. – Labiausia mane įkvepia pats procesas. Svarbiausias momentas – įveikti distanciją. Tai varžybos ne su varžovais – tai bandymas galynėtis su savimi ir savyje atrasti tuos gebėjimus, kai atrodo, kad jau nebegali, bet iš tikrųjų gali kur kas daugiau.“

KATINO ŽINGSNIU

Didžiausias iššūkis, pasak R.Grumbino, jam buvo pirmosios varžybos kalnuose. Tai buvo Italija, 82 km. Šiam nuotoliui įveikti jam prireikė 12 valandų. „Maratono trasoje paprastai užtrunki 3 val. ar šiek tiek ilgiau, o čia 12 valandų trasoje – to neišsitreniruosi, tą reikia tiesiog patirti. Ir tai buvo įdomi patirtis“, – prisimena. Nors kilimas į kalno viršų reikalauja daugiau jėgų, nusileidimas – pavojingesnis. Čia reikia specialios bėgimo technikos. „Bėgant žemyn yra greitis, todėl reikia labai toli numatyti savo veiksmus – ne ten, kur statysi koją dabar, o ten, kur dėsi koją po trijų keturių metrų, – bėgimo bekele specifiką atskleidžia vyras. – Kai įpranti tą daryti, bėgi mažesniais žingsneliais, lyg katino žingsniu ir tarsi spyruokliuodamas, nelabai stipriai dėdamas pėdą – neperkeldamas viso svorio ant jos. Jeigu padėsi koją visu svoriu ir ta atrama sugrius – tu krisi. Tai labai daug adrenalino suteikiantis užsiėmimas.“ 80 km su trupučiu – tokios ilgiausios trasos, kurias R.Grumbinas bėgdamas įveikė kalnuose. Šiemet jo mintys sukasi apie bėgimą Turkijoje, kur rudenį vyksta Kapadokijos treilas – jame jis bandytų įveikti 100 km ribą. „Lietuvoje mes taip pat turime smagių bėgimų bekele. Birželį vyks-

ta Kernavės treilas, spalio mėnesį – Kuršių Nerijos treilas, kuriuose irgi gal dalyvausiu. Taigi turime bent du labai rimtus bėgimus, galima ir čia bėgioti, jeigu nėra galimybės išvažiuoti“, – tikina bėgikas.

NE KIEKYBĖ, O KOKYBĖ

Nors Lietuva – ne kalnų valstybė, bėgimo bekele entuziastams yra kur treniruotis. Vilniuje bėgimo bekele meka – Sapieginė. „Jeigu čia nubėgi 14 km, tai gali susidaryti apie 800 m vertikalaus sukilimo. Proporcija gan panaši kaip kalnuose. Tiesiog pas mus trumpesni pakilimai, o kalnuose gali būti, kad iš karto kilsi 1000 m vertikaliai ir po to 1000 m leisiesi. Pas mus kalniukai mažesni, bet jų daugiau. Tad pasiruošti tikrai galima“, – sako bėgimo entuziastas. Vertikalius metrus galima „rinkti“ ir Gariūnuose. Čia rengiamos ir varžybos. R.Grumbinas treniruojasi tris keturis kartus per savaitę. Treniruotėse jis nebėga itin ilgų nuotolių – apsiriboja bėgimais iki 20 km. Tačiau treniruo-

APIE GREITĮ „Lyguma besidriekiančiame maratone 1 km bėgi apie 4 min. 30 sek., o kalnuose būna labai įvairiai: jeigu bėgi nuo kalno, gali bėgti dar greičiau, jeigu į kalną – tada kilometras nuo 5 min. gali išsitęsti iki 15 min. O jeigu esi pasiekęs kokį 70–80 km, tai kilometrą gali bėgti ir pusvalandį. Viskas priklauso nuo to, koks kalnas prieš tave ir kokia nuokalnė už tavęs", – sako R.Grumbinas. damasis sau kelia tam tikrą tikslą, pavyzdžiui, „surinkti“ vertikalų sukilimą – 500 m, 1000 m ar 1500 m. „Manau, kad kokybė svarbiau nei kiekybė. Ir ne kilometražas esmė, o kaip tu kokybiškai treniruojiesi ir kaip kokybiškai pasiilsi po treniruočių“, – savo treniruočių filosofiją dėsto vyras.

Ramūnas ir Marija dažnai kartu leidžiasi į bėgimo trasą

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9

ORIENTAVIMASIS

IR SPORTAS, IR GYVENIMO BŪDAS TEKSTAS Lina Motužytė FOTO Donatas Lazauskas

Skandinavijoje į varžybas kelias dešimtis tūkstančių žmonių sutraukiantį orientavimosi sportą vis labiau pamėgsta ir lietuviai. Vieni siekia rezultatų, kiti mėgaujasi aktyvia veikla gamtoje, o yra ir tokių, kuriems pasisekė miške sutikti mylimąją.

Lietuvos orientavimosi sporto federacijos (LOSF) vykdomasis direktorius Vilius Aleliūnas šį sportą pamilo dar būdamas vaikas. Nuo tada, kai dvylikos pirmą kartą išvyko į tarptautines varžybas Danijoje, jis apkeliavo visą Europą, Pietų Korėją, Braziliją, Australiją, Kolumbiją, kur 2013-aisiais iškovojo pasaulio orientavimosi sporto žaidynių bronzą.

Tačiau sportui jis labiausiai dėkingas ne už galimybę keliauti.

„Prieš devynerius metus varžybose miške susipažinau su žmona. Nuo to laiko drauge sportuojame, o pernai susituokėme“, – pasakojo 31-erių vyras.

Lietuvoje orientavimosi sportas gyvuoja jau daugiau nei 60 metų – pirmosios varžybos surengtos 1958 m.

V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

GALIMYBĖS SPORTAS VISIEMS

„Orientavimosi sportas yra gyvenimo būdas. Juo gali užsiimti bet kokio amžiaus žmonės, o tai reiškia, kad kartu gali sportuoti visa šeima. Tai ne tik fizinė, bet ir protinė veikla, galimybė pabūti gryname ore“, – pasakojo V.Aleliūnas. Sportuoja ir sulaukę vos penkerių, o vyriausiam, senjorų varžybose dalyvavusiam Lietuvos orientacininkui, buvo 87-eri. Orientavimosi sportas skiriamas į keturias disciplinas: bėgte, dviračiu, slidėmis ir rungtis takais, kur gali dalyvauti ir neįgalieji. „Tai reiškia, kad bet kuris žmogus bet kuriuo metų laiku gali tuo užsiimti. Mėgstantys bėgioti tą daro visus metus, slidininkai vasarą persėda ant dviračių, o takais galima važiuoti ir neįgaliojo vežimėliu“, – sakė LOSF vykdomasis direktorius. Visai neseniai ėmė populiarėti orientavimasis uždarose patalpose. Vilniaus orientacininkai varžybas jau rengė Jėzuitų progimnazijoje, Vilniaus universiteto ir Gedimino technikos universiteto rūmuose Saulėtekyje bei tikisi, kad netrukus šią idėją priims prekybos centrai. „Latvijoje orientavimosi varžybos vyksta didžiuosiuose prekybos centruose, kuriuose padaromi labirintai ir iš vieno aukšto į kitą reikia patekti nesinaudojant liftu ar pagrindiniais laiptais“, – pasakojo V.Aleliūnas.

VARŽYBŲ NETRŪKSTA

Šiuo metu LOSF vienija 36 klubus, jos veikloje dalyvauja neasocijuoti nariai – sporto mokyklos, kiti entuziastai. Visi orientacininkai – nuo moksleivių iki veteranų – yra licencijuojami. Reguliariai varžybose dalyvauja iki 3 tūkst. sportininkų, į svarbiausias ir populiariausias, tokias kaip „Takas“, susirenka per tūkstantį žmonių. Klubai tarpusavyje taip pat aktyviai konkuruoja. Pačios masiškiausios, prestižiškiausios ir laukiamiausios varžybos yra „Klubų taurė“. Jas suda-

STIPRIAUSI LIETUVOS ORIENTACININKAI TRENIRUOČIŲ STOVYKLOJE PER SAVAITĘ NUBĖGA APIE 180 KM, VIDUTINIŠKAI SEZONO METU PER SAVAITĘ – APIE 100–140 KM. ro 11 etapų, o komandai atstovauja 11 sportininkų. Komandos skirstomos pagal lytį, amžiaus grupes. Šiais metais klubų varžybose dalyvavo per 30 komandų.

Pradedantieji turi galimybę mokytis vienoje iš penkių stacionarių orientavimosi trasų: Vilniaus Vingio parke, Vilniaus universiteto botanikos sode, Kuršių nerijoje, Smiltynėje ir Šiauliuose. Norintieji šiose trasose su žemėlapiu ar mobiliąja aplikacija gali praktikuotis bet kuriuo metu. Vasaros sezono metu Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Telšiuose, Alytuje ir Marijampolėje darbo dienomis vyksta masinės varžybos, kuriose trasą įveikti ir pagrindus įgyti padeda profesionalai.

Per metus orientacininkai rengia daugiau nei 80 varžybų, todėl sportininkai gali jas rinktis pagal vietą, discipliną, sudėtingumą.

DOPINGAS NEPADĖTŲ

Orientavimosi sporte labai svarbūs ne tik fiziniai, bet ir intelektiniai gebėjimai. Geras mąstymas, erdvės suvokimas, greita reakcija – orientacininkams reikalingiausios savybės, padedančios rasti žemėlapyje užšifruotus kontrolinius punktus. Jos ugdomos specialiais kopijavimo iš atminties pratimais.

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9

ORIENTAVIMASIS

TAIKOSI Į OLIMPIADĄ „Vis dažniau pasigirsta ketinimų orientavimosi sportą įtraukti į olimpinių sporto šakų sąrašą, greičiausiai tai būtų žiemos žaidynės. Šiuo metu vedamos derybos, o mes tikimės, kad kada nors tai tikrai bus padaryta ir bent vieną ar daugiau orientavimosi sporto disciplinų pamatysime olimpinėse žaidynėse“, – vylėsi LOSF prezidentas Donatas Kazlauskas.

ORIENTAVIMOSI SPORTAS SKIRIAMAS Į KETURIAS DISCIPLINAS: BĖGTE, DVIRAČIU, SLIDĖMIS IR RUNGTIS TAKAIS, KUR GALI DALYVAUTI IR NEĮGALIEJI. „Todėl orientacininkams dopingas ne padėtų, o pakenktų, nes tokie preparatai paveikia mąstymą“, – sakė V.Aleliūnas. Dalyvaujantiems tarptautinėse varžybose ir siekiantiems rezultatų svarbus ir fizinis pasirengimas. Stipriausi Lietuvos orientacininkai treniruočių stovykloje per savaitę nubėga apie 180 km, vidutiniškai sezono metu per savaitę – apie 100–140 km.

V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

GERIAUSIA PASAULYJE ALPINIZMO ĮRANGA

BEKOMPROMISINĖSE SITUACIJOSE JOKIŲ KOMPROMISŲ NEIEŠKANTIEMS sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9

TRENIRUOTĖS G.Bernotaitė džiaugiasi, kad jogoje netrūksta naujovių

TEKSTAS Paulina Kuzmickaitė

TIKSLAS – DVASIOS RAMYBĖ

„Lietuvoje vis dar atsiranda manančių, kad jogos užsiėmimai skirti tik moterims. Šiandien tendencijos visiškai kitokios. Tai nėra tik vyrų arba tik moterų sportas. Joga skirta visiems – nuo jaunų iki senjorų. Pasaulyje yra mokytojų, kurie perkopę 90 metų ribą veda jogos užsiėmimus ir skleidžia sukauptą patirtį“, – pabrėžia sveikatos specialistė, sporto ir sveikatingumo renginių organizatorė bei ilgametė jogos trenerė Giedrė Bernotaitė. Giedrės Bernotaitės vedamas treniruotes lanko ir vyrai, ir moterys. Kai kuriose grupėse joga tarp vyrų net populiaresnė. „Yra vyrų, kurie jogos treniruotes lanko daug metų ir jaučia pilnatvės, jėgos bei vidinės darnos jausmą“, – džiaugiasi mokytoja.

PADEDA PAŽINTI SAVE

Jogos praktika turi labai gilias šaknis. Tai bene 5000 metų istoriją skaičiuojanti sveikatinimo ir gyvenimo būdo mokykla. Lietuvoje susipynusios rytietiškoji ir vakarietiškoji jogos kryptys, pradėjusios sparčiai diktuoti jogos madas.

V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

Prieš bene 15 metų joga buvo tapatinama su gimnastika, galbūt dėl to, svarsto pašnekovė, ir susidarė nuomonė, kad joga skirta tik lankstiems žmonėms. Vėliau, atsiradus daugiau praktikuojančių specialistų ir galimybių mokytis, lankytis įvairiose pasaulio šalyse, kur joga ypač populiari, Lietuvoje ši fizinio aktyvumo rūšis pradėta plačiau taikyti. „Džiaugiuosi, kad jogos treniruotės Lietuvoje sparčiai populiarėja, tačiau ją vis dar pateikiame kaip bendrą kūno stiprinimo treniruotę pamiršdami, kad joga susijusi ir su dvasiniu

JOGOS TRENIRUOTĖS LIETUVOJE SPARČIAI POPULIARĖJA, TAČIAU JĄ VIS DAR PATEIKIAME KAIP BENDRĄ KŪNO STIPRINIMO TRENIRUOTĘ PAMIRŠDAMI, KAD JOGA SUSIJUSI IR SU DVASINIU TOBULĖJIMU, SAVĘS PAŽINIMU. tobulėjimu, savęs pažinimu, – sako G.Bernotaitė. – Dėl šios priežasties dažnai sklando mitai, kad joga – tik kvėpavimo arba meditacijos treniruotė.“

TEREIKIA VIENO MYGTUKO

Trenerė džiaugiasi, kad jogoje netrūksta naujovių. Pavyzdžiui, išpopuliarėjusi SUP joga (irklenčių joga) šiandien yra puikus laisvalaikio leidimo būdas, o kartu ir gera mankšta rekreaciniu požiūriu. „Tai labai netradiciška ir kartu naudinga mankšta kūnui ant nestabilios platformos“, – pabrėžia pašnekovė. Kita netradicinė jogos rūšis – akrojoga (akrobatinė joga). Ją propaguo-

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9

G.Bernotaitės vedamas treniruotes lanko ir vyrai, ir moterys

jantieji mokosi pasitikėti partneriu – tai harmoningas dviejų žmonių judėjimas erdvėje. Pati praktikuojanti ir vedanti hathajogos užsiėmimus G.Bernotaitė pasakoja, kad klasikinės hathajogos treniruotės pradedamos kvėpavimo praktika (pranajama), kuri pažadina protą, kūną, vėliau daromi fiziniai pratimai (asanos), o pabaigiama šavasana – visišku atsipalaidavimu. Būtent nuo šios jogos rūšies trenerė rekomenduoja pradėti praktikuoti jogą.

tiems, kurie negali išeiti iš namų.“ Nors ir sveikindama naujoves, G.Bernotaitė ragina nepamiršti tikrosios jogos esmės. Joga – mokslas apie gyvenimą ir patį save. Visų jogos rūšių esmė panaši – pamažu atskleisti žmogaus savybes, kurios leidžia suprasti ir pajusti mūsų būties prasmę.

INTERNETO IR TECHNOLOGIJŲ AMŽIUJE GALIMA RINKTIS IR INTERNETINĘ („ONLINE“) JOGĄ. POKYČIAI PRIEŠ SAVE IŠTIESUS JOGOS KILIMĖLĮ

Instruktorė taip pat pabrėžia, kad joga gydo, stiprina ir gerina sveikatą, tačiau atliekant pratimus, viršijančius kūno ir proto galimybių ribą, bandant išaukštinti savo ego, galima sau ir pakenkti (kaip ir užsiimant kitomis sporto ar fizinio aktyvumo rūšimis), ypač tuomet, jei asanos atliekamos netaisyklingai.

Interneto ir technologijų amžiuje galima rinktis ir internetinę („online“) jogą: „Būdamas savo namuose žmogus gali stebėti treniruotę, kurią veda mokytojas iš Kalifornijos, Tailando ar kito pasaulio krašto. Žinoma, prarandamas tiesioginis kontaktas ir energetinis ryšys su mokytoju, bet jeigu esate paragavę jogos praktikos, internetinė joga yra puiki alternatyva

„Jei kūnas neparuoštas ir bandysite atlikti taisyklingą tiltelį ar stovėseną ant galvos, galite stipriai persitempti, todėl patartina pradėti nuo parengiamųjų asanų, o kai kūnas paruoštas, protas neįtemptas, galima rinktis ir sudėtingesnes, reikalaujančias gero fizinio ir protinio pasirengimo treniruotes. Svarbu, kad jogos instruktorius paaiškintų, kokiais atvejais negalima atlikti tam tikrų asanų“, – atkreipia dėmesį sveikatos specialistė.

DAUGIAU APIE TRENIRUOTES WWW.SPORTLANDMAGAZINE.LT 34

V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

ATKIRTIS MITAMS Balyje zunos jogos mokytojo sertifikatą įgijusi Giedrė Bernotaitė išskiria du pagrindinius mitus, su kuriais dažniausiai tenka susidurti. „Netrūksta galvojančių, kad joga skirta tik lankstiems ar gerą sąnarių paslankumą turintiems žmonėms. Tai netiesa – visas fizines ypatybes galima išlavinti. Į jogos treniruotes gali ateiti visi, net ir tie, kurie nepasiekia užsirišti batraiščių“, – šypsosi G.Bernotaitė. Jogos instruktorei ne kartą teko girdėti, kad praktikuojantis jogą asmuo privalo būti vegetaras ar veganas (ir pačios Giedrės žmonės dažnai klausia, ar ji veganė). Trenerė atkreipia dėmesį, kad užsiimdamas joga žmogus pradeda labiau jausti, kaip nori maitintis, skiria daugiau pastangų tam, kad kūnas būtų sveikas, neužterštas. „Mėsą valgyti tikrai galima, jei to reikalauja kūnas“, – mėsavalgius nuramina G.Bernotaitė.

Pasak jogos instruktorės, ištvermė ir atkaklumas yra labai svarbūs siekiant vis didesnio sąmoningumo: „Joga – tai kelionė, kurios metu gyvenimas įgauna naują kokybę, kitokią prasmę ir begalę naujų spalvų. Lengviau priimame naujoves, pokyčius bei išbandymus. Mūsų siekiamybė – dvasios ramybė.“

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9

TRENIRUOTĖS

APIE TINKAMŲ TRENIRUOČIŲ BATELIŲ SVARBĄ Išsirinkti sporto prekių parduotuvėje sportbačius, kurie nėra skirti numatytai sporto šakai, – didelė klaida. Jeigu treniruojatės avėdami jūsų pasirinktai sporto šakai netinkamus batus, rizikuojate pakenkti visam savo kūnui. TEKSTAS Margit Käbin FOTO „Nike“ Mankštinantis sporto salėje sportininko kūnas juda įvairiomis kryptimis, todėl avalynė turi sąlyčio taškų su įvairiais paviršiais, kurių kiekis kur kas didesnis, nei užsiimant kitų sporto šakų pratybomis. Rinkoje jau kurį laiką siūlomi vieni populiariausių sportbačių – „Nike Metcon“ ir „Nike Free“, tačiau tiems, kurie įprato sportuoti minkštesniais bateliais, siūlome Baltijos šalių rinkos naujo-

AR ŽINOJOTE, KAD SPORTO SALEI SKIRTOS AVALYNĖS PADAS SUTEIKIA SUKIBIMO SU PAVIRŠIUMI? vę – modelį „Nike Zoom Elevate“. Šis treniruotėms skirtas modelis turi amortizuojamąją oro pagalvėlę, suteikiančią avalynei minkštumo, tačiau modelio konstrukcija užtikrina ir stabilumą. Grioveliai minkštame pade bei paaukštintas pado atraminis kraštelis gerokai palengvina treniruotes. O dėl kojinės tipo konstrukcijos batelius galima

lengvai apsiauti ir nusiauti. Daugelis klientų, kurie treniruotėse avėjo „Nike Zoom Elevate“, liko labai patenkinti. Daug pagyrų sulaukia ir pats modelis, nes batelių išvaizda tapo moteriškesnė nei kada nors anksčiau.

STABILUMAS

Bėgimo batelių ir treniruotėms sporto salėje skirtų batelių skirtumai yra akivaizdūs ir specialistams žinomi. Kadangi bėgant judama tik į priekį, pėdai suteikiama atramos tik tiek, kiek būtina, t.y. atramos sistema „Flywire“ yra batelio centrinėje dalyje. O darant įvairius pratimus pėdai reikia atramos nuo kulno iki kojų pirštų, kad pėda batelyje nepasislinktų. Dėl šios priežasties avėdami sporto salėje sportuoti skirtus batelius galite saugiau atlikti kardiopratimus, išvengti traumų rizikos, nes pėda turi didžiausią įmanomą atramą.

PADO SAVYBIŲ SVARBA

Ar žinojote, kad sporto salei skirtos avalynės padas suteikia sukibimo su paviršiumi, kad galėtumėte gerai atlikti skirtingus pratimus? Avalynės padas gaminamas iš slydimui atsparios medžiagos. Kad būtų lengviau daryti

SPECIALISTŲ PATARIMAI WWW.SPORTLANDMAGAZINE.LT 36

V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

pratimus, kuriems atlikti reikia stovėti ant kulnų, pirštų galiukų ar pėdos šonų, vietose, kuriose padas liečiasi su atraminiu paviršiumi, įdėtos guminės detalės. Bėgimui skirtų batelių paduose jų nėra. Sporto salėms skirtų batų padai taip pat turi išskirtinių savybių. Pavyzdžiui, modelių „Nike Free“ ir „Zoom Elevate“ padas leidžia laisviau judėti ir puikiai tinka intensyviausioms treniruotėms. Vis labiau populiarėja atnaujintas modelis „Nike Metcon 4“, sukurtas specialiai treniruoklių ir svarmenų kilnojimo treniruotėms. Šio modelio išorinis padas yra stabilesnis ir standesnis, kad

AVALYNĖS VIRŠAUS MEDŽIAGA SUTEIKIA PĖDAI KOMFORTO IR DARANT PRATIMUS UŽTIKRINA BŪTINĄ STABILUMĄ.

stabilesnė avalynė. Tačiau užtikrinamas ir atsparumas smūgiams – pado intarpas „Lunar“ arba oro pagalvėlė „Zoom“ avalynei suteikia minkštumo.

PATVARUMAS

Ar žinojote, kad avėdami treniruotėms netinkamus batelius rizikuojate sugadinti avalynę ir pakenkti kojoms? Avalynės, skirtos avėti sporto salėje, batviršiai pagaminti iš patvarių medžiagų, kad judesiai į šonus negadintų medžiagų ir jų neištampytų. Sporto salėse nerekomenduojama avėti kitos paskirties avalynės, nes darant pratimus, kurių metu reikia žingsniuoti į šonus, batviršiai gali išsitampyti ir tai gali lemti kojų traumas. O atlikdami jėgos treniruotes rizikuojate dėl per minkštų sportbačių pakenkti sąnariams – tokie sužalojimai kartais pastebimi tik po tam tikro laiko.

BŪK SUMANUS, IŠSIRINK TINKAMĄ AVALYNĘ!

Ar žinojote, kad dėvint sporto salei skirtą avalynę nedraudžiama bėgti?

Idealu būtų skirtingu treniruočių metu apsiauti vis kitokią avalynę. Ir bėgimo batelius reikėtų rinktis pagal distancijos ilgį. Tačiau avint sporto salei skirtus sportbačius galima ir bėgti. Dėvint avalynę, kuriuos padas yra lankstesnis ir kuri skirta intensyvioms grupinėms treniruotėms, rekomenduojama bėgti iki 5 km distanciją. Sportiniais bateliais su kietesniu padu galima bėgti iki 3 km. Nedraudžiama ir ilgesnę trasą bėgti, bet bėgant ilgesnius atstumus tikslinga įsigyti specialią bėgimo avalynę. Daugelis renkasi avalynę ir drabužius pagal išvaizdą – tai nėra blogai, tačiau kiekvienas pagal reikiamas savybes parinktas drabužis ar avalynės pora suteikia treniruotei pridėtinės vertės. Žmogus sportuodamas pasiekia daugiau, greičiau įveikia užduotis, o svarbiausia – mažėja traumų rizika sporto salėje. Stabilumas, laidumas orui, sukibimas ir patvarumas – tai tik kelios savybės, lemiančios, ar treniruotės bus lengvesnės.

būtų patogiau atlikti jėgos pratimus. Palyginti su ankstesniu „Metcon“, naujasis modelis yra lengvesnis, ir avint šiuos batelius galima patogiai bėgti kelis kilometrus – padas lankstesnis, bet kartu ir stabilus. Avalynės viršaus medžiaga suteikia pėdai komforto ir darant pratimus užtikrina būtiną stabilumą. „Metcon“ užtikrina gerą stabilumą ir atliekant pusiausvyros pratimus. Avint sporto salėms skirtą avalynę, pėdos padas yra arčiau žemės negu bėgimo bateliuose: kuo plonesnis padas, tuo

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9

TRENIRUOTĖS

Dramos teatras netradicinę treniruotę įtraukė į savo repertuarą

NENORMALŪS? TAI KOMPLIMENTAS TEKSTAS Agota Adomavičiūtė FOTO organizatorių

gyva didžėjų muzika. Kai pradėjau ieškoti vietos, mintys pasisuko Kauno autobusų stoties link.“

Oro uostas, dramos teatras, geležinkelio stotis, muziejus – kas vienija šias skirtingas vietas? Aktyviems ir sportui neabejingiems kauniečiams tokios vietos gali atstoti ir įprastas treniruočių sales.

Tiesa, ši idėja taip ir liko neįgyvendinta, tačiau pirmas blynas sportuoti kitaip nebuvo prisvilęs. Priešingai – „Šešiostrim“ pavyko pabėgioti po lėktuvų pakilimo taką Kauno oro uoste.

Vos prieš ketverius metus sportuoti pradėjęs kaunietis Mindaugas Šatkus šiandien yra sporto bendruomenės „Šešiostrim“ įkūrėjas ir treneris, bėgimo entuziastas. Pernai M.Šatkus sėkmingai dalyvavo ir įveikė „Iron Man“ varžybų distanciją, o jo įgyvendintų projektų sąraše atsiduria ir treniruotės iš pirmo žvilgsnio, atrodytų, sportui bei grupiniams užsiėmimams neįprastose vietose. Prieš dvejus metus įkurta „Šešiostrim“ bendruomenė į nuotaikingas treniruotes kviečia visus – jaunus, senus, be sporto nė dienos neįsivaizduojančius ar tik pradedančius įtraukti jį į savo dienotvarkę. „Viskas, ką darai gyvenime, turi teikti malonumą. Mes neteigiame, kad esame profesionalūs sportininkai, mes užsiimame ta linksmąja gyvenimo dalimi kartu su judesiu“, – sako M.Šatkus.

V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

ADRENALINAS, LAISVĖS POJŪTIS, LAIMINGI ŽMONIŲ VEIDAI – TOKIUS DIDŽIAUSIUS MOTYVATORIUS IEŠKOTI DAR NEATRASTŲ VIETŲ TRENIRUOTĖMS ĮVARDIJA SPORTO ENTUZIASTAS. IDĖJA GIMĖ ATSITIKTINAI

Paklaustas, kaip gimė mintis rengti grupines treniruotes netradicinėse vietose, M.Šatkus gana ilgai ieško atsakymo. „Žinot, kaip su tomis mintimis. Jos tiesiog ima ir šauna į galvą. Namie turėdavau tokią pamąstymų vietą – šaldytuvą, atsiremdavau į jį ir galvodavau, – šypsosi M.Šatkus. – Pirmiausia kilo mintis sportuoti su

„Įėjome į terminalą su dokumentais, perėjome patikrą ir sportavome pačiame terminale, o lėktuvui išskridus mus išleido į taką, autobusu nuvežė į patį tako galą, įjungė visas šviesas ir mes bėgome taku darydami įvairius pratimus, o po to vėl sulipome į autobusą ir grįžome į terminalą“, – pasakoja M.Šatkus. Adrenalinas, laisvės pojūtis, laimingi žmonių veidai – tokius didžiausius motyvatorius ieškoti dar neatrastų vietų treniruotėms įvardija sporto entuziastas. Po pabėgiojimo oro uoste vyko treniruotės Kauno geležinkelio stotyje, Jėzuitų vienuolyno terasoje ant stogo, Nacionaliniame Kauno dramos teatre, Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Žmonių tokiuose masiniuose užsiėmimuose netrūksta. „Tai būdas atitrūkti nuo rutinos, išlaisvinti galvą“, – sako M.Šatkus ir

priduria, kad daug kas po treniruočių pradėjo dažniau lankytis teatre ar muziejuje, tad tai puiki galimybė ne tik pasportuoti, bet ir geriau pažinti miestą, jame esančius objektus. „Su „Judėk sveikai“ projektu sportavome ant vienuolyno stogo treniruotėje „Švento preso diena“. Tądien pasitaikė puikus oras, susirinko pilna terasa žmonių. Šalia matai Kauno rotušę, arkikatedrą – jausmas tikrai puikus“, – prisimena aktyvistas. Svajonė sportuoti su gyva muzika taip pat išsipildė – grojant DJ Mamania „Šešiostrim“ kvietė mankštintis gatvės maisto festivalio „Open Kitchen Kaunas“ metu Nemuno saloje.

PLANUOSE – SPORTAS PREZIDENTŪROJE

Paklaustas apie ateities planus M.Šatkus kaip svajonę įvardija treniruotę kariniame laive su kulminacija – šuoliu į jūrą. Po apsilankymo

Treniruotė oro uoste

jome drauge po visą teatrą aukštyn žemyn.“

TEIGIAMAS POŽIŪRIS

M.Šatkus pasakoja neigiamų atsiliepimų ar reakcijų dėl netradicinių

Treniruotė Karo muziejuje

ĮVERTINIMAS

Prezidentūroje trenerio neapleidžia mintis kažką sugalvoti ir čia – galbūt ne pačioje Prezidentūroje, bet vidiniame kieme pajudėti būtų puiku. Be to, M.Šatkus pabrėžia, kad paprastai organizacijų vadovai noriai įsileidžia šiuos keistuolius po savo stogu. „Jiems tai puiki proga parodyti, kad yra šiuolaikiški, nebijo kažką daryti kitaip. Dramos teatras šią netradicinę treniruotę įtraukė į savo repertuarą, o teatro direktorius Egidijus Stancikas pats dalyvavo mankštoje – bėgio-

sporto vietų nesulaukiantis, o jeigu kas ir pavadina nenormaliais ar keistais, tai skamba lyg komplimentas. Jis prisipažįsta svarstęs tokius užsiėmimus naujose, neįprastose vietose rengti reguliariai, kas mėnesį, tačiau tokios minties atsisakė. „Tada atsiranda įsipareigojimas ir jausmas, kad turiu, privalau padaryti. Noriu, kad viskas būtų išjausta, ateitų natūraliai, – paaiškina. – Esu dėkingas ir savo darbui įmonėje, kuri mane

Prieš kelerius metus Vasario 16-osios proga Kaune išbėgęs Gediminaičių stulpų formos maršrutą Mindaugas Šatkus lankėsi Prezidentūroje Vilniuje, kurioje šalies vadovė Dalia Grybauskaitė už originalią idėją jam padovanojo Lietuvos trispalvę.

priima su visais mano nusirovimais, toleruoja ir leidžia man tiesiog būti savimi, nes mano laisvalaikis užima nemažai laiko.“

Treniruotė terasoje ant stogo

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9

A N T H O N Y J O S H UA 40

V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

Pasaulio sunkiasvoriĹł bokso Ä?empionas

VA N IS H

KOLEKC IJA

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9

TRENIRUOTĖS

TEKSTAS Lina Motužytė FOTO „Project Mayhem“, Alfredas Pliadis, Augustas Četkauskas

ĮSPŪDINGI TRIUKAI GATVĖJE Prisitraukimai pasinaudojant šviesoforu, autobusų stotele ar bet kokia buityje randama atrama – tai vos keletas pratimų iš didžiulio gatvės gimnastų triukų arsenalo. Jų pasirodymai abejingų nepalieka. Net ir griežtųjų „Lietuvos talentų“ teisėjų. Būtent iš šio televizijos projekto prieš ketverius metus nemaža dalis lietuvių pirmą kartą išgirdo apie gatvės gimnastiką, o „Lietuvos talentus“ laimėję vilniečiai „Project Mayhem“ iki šiol sulaukia daugybės kvietimų pasirodyti privačiuose renginiuose ir miestų šventėse.

PASTEBĖJO INTERNETE

Gatvės gimnastika – jėgos ir ištvermės sportas, kuriame, naudojant tik savo kūno svorį, atliekami jėgos pratimai ant skersinio, lygiagrečių, gimnastikos žiedų, žemės ar įvairiausių atramų, kurių galima rasti lauke ir buityje. „Tai prasidėjo kaip lauko sporto šaka, kuri nuo paprastų atsispaudimų ištobulėjo iki pratimų, kuriuose yra gatvės šokio ar sportinės gimnastikos elementų“, – paaiškino „Project Mayhem“ komandos vadovas Denis Tomkutonis.

V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

TAI PRASIDĖJO KAIP LAUKO SPORTO ŠAKA, KURI NUO PAPRASTŲ ATSISPAUDIMŲ IŠTOBULĖJO IKI PRATIMŲ, KURIUOSE YRA GATVĖS ŠOKIO AR SPORTINĖS GIMNASTIKOS ELEMENTŲ.

28-erių vaikinas prieš beveik dešimtmetį vienas pirmųjų Lietuvoje atrado gatvės gimnastiką. Kartu su pusbroliu atsitiktinai internete pa-

matę amerikiečių atliekamus triukus vaikinai nusprendė juos išbandyti. „Atrodė, kad jiems viskas labai lengvai pavyksta, išbėgome į lauką pabandyti patys ir supratome, kad visai nieko nemokame“, – juokėsi D.Tomkutonis.

treniruotes, todėl naujokams dabar daug paprasčiau. Vos tik pasaulyje kas nors padaro naują triuką, iškart sužinome ir skubame patys išbandyti. Šiuo metu žiba pietų amerikiečiai. Neįtikėtina, kokius triukus išdarinėja Kolumbijoje“, – pasakojo D.Tomkutonis.

Tačiau ši veikla pusbrolius užkabino, o netrukus internete pasirodė ir lietuvių atliekamų triukų vaizdo įrašas. Kad ir kaip neįtikėtinai tai skambėtų, įrašą pamatė pirmojo gatvės gimnastikos pasaulio čempionato organi-

Lietuviai iš pasaulio čempionato yra parsivežę visų spalvų medalių, mūsų šalies atstovai dalyvauja bei teisėjauja varžybose užsienyje ir patys kasmet rengia šalies čempionatą.

MOTERYS NEATSILIEKA

zatoriai ir pakvietė lietuvius Rygoje atstovauti savo šaliai.

MOKĖSI IŠ KLAIDŲ

Sulaukus kvietimo iki varžybų buvo likęs vos mėnuo, todėl treniruočių programai keisti ir pasiruošimui stiprinti nebuvo laiko. Vis dėlto tuomet tarp penkiolikos dalyvių D.Tomkutonio pusbrolis Deividas Smailys užėmė trečią vietą. „Tuomet neturėjome nei žmonių, kurie mums patartų, nei kokių ypatingų įrašų internete buvo galima rasti. Mokėmės iš savo klaidų ir traumų. Dabar viskas kitaip, informacijos – kiek tik nori, mes ir patys vedame

VOS TIK PASAULYJE KAS NORS PADARO NAUJĄ TRIUKĄ, IŠKART SUŽINOME IR SKUBAME PATYS IŠBANDYTI. ŠIUO METU ŽIBA PIETŲ AMERIKIEČIAI. SPECIALIŲ ĮGŪDŽIŲ NEREIKIA

Vos pradėję užsiimti gatvės gimnastika vaikinai penkerius metus kone kasdien, nepaisant oro sąlygų, prakaitą liedavo mokyklų stadionuose ar daugiabučių kiemuose. Tokiomis sąlygomis ruošėsi ir televizijos projektui, kurį laimėję netrukus sostinėje atidarė gatvės gimnastikos studiją. Čia ne tik treniruojasi patys, bet ir

Pasaulyje daugėja gatvės gimnastika užsiimančių merginų, kurių atliekami triukai nenusileidžia tai darantiems vyrams. 2014-aisiais Nyderlanduose buvo surengtas pirmasis moterų gatvės gimnastikos pasaulio čempionatas, kurio nugalėtoja tapo sportininkė iš Suomijos. priima norinčius išbandyti gatvės gimnastiką. „Norint pradėti nereikia jokių specialių įgūdžių. Visi pradeda nuo pagrindinių bazinių pratimų, tokių kaip atsispaudimai nuo žemės, nuo lygiagrečių. Jei naujokas jau gali tai padaryti – privalumas. Žinoma, turintiems antsvorio būtų sunkiau. Pirmiausia reikėtų subalansuoti mitybą. Amžius nėra riba, tačiau vėlgi, jei šešiasdešimtmetis, niekada nesportavęs, nuspręstų išbandyti gatvės gimnastiką, būtų gana sudėtinga. Tačiau nieko nėra neįmanomo. Traumos? Žinoma, jų būna. Patempimai, kartais lūžiai ar plyšę raiščiai – traumos dažniausiai ištinka tuos, kurie ruošiasi varžyboms ir per trumpą laiką nori pasiekti labai daug. Tačiau turiu patikinti, kad tiems, kurie nori tik sustiprėti, turėti gražų kūną ir atlieka tik bazinius pratimus, tai viena saugiausių sporto rūšių“, – sakė D.Tomkutonis.

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9

NAUJOS NIKE TRENIRUOČIŲ KOLEKCIJOS – VISOSE SPORTLAND PARDUOTUVĖSE. 44

V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9

TRENIRUOTĖS „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatė G.Gylytė

GRETA GYLYTĖ:

„BALETO ŠOKĖJAI DIRBA KAIP SPORTININKAI“ Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro šokėja Greta Gylytė prisimena: vos pamačiusi pirmąjį baleto spektaklį pradinėse klasėse ėmė svajoti tapti balerina. Tačiau tik pradėjusi mokytis Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje būsimoji „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatė suprato – žiūrovų matomas grožis už scenos ribų reikalauja ne tik visiško atsidavimo. Iki šių žavingų pasirodymų reikia daug daugiau sporto ir treniruočių, nei gali pasirodyti iš pradžių.

TEKSTAS Erika Paliulytė FOTO Kęstutis Pleita, Martynas Aleksa

„Žinoma, ir mane pirmiausia patraukė scena, balerinų apranga, šokis. Bet kad ši profesija kainuoja tiek daug ryžto, kantrybės, darbo ir valios, tikrai nė pagalvoti negalėjau. Tik vėliau supratau, koks laukia sunkus darbas ir griežtas režimas, jei nori kažko pasiekti“, – sako garsi baleto šokėja. Ir nors dalis žmonių vis dar įsivaizduoja, kad baletas gana lengvas užsiėmimas, kuriame svarbiausia – mokėti stovėti ir šokti ant pirštų galiukų, realybė visai kitokia. G.Gylytė tikina, kad tai nieko keista – juk šokėjų darbas ir yra suteikti žiūrovų akims malonumą, o ne rodyti, kaip tai sunku ar skaudu. „Žiūrovai mato tikrą grožį. Nenuostabu, kad šokti baletą jiems atrodo lengva. Jie nežino, kiek reikia pastangų, kol taisyklingai išmokstame stovėti ant pirštų, kiek prisitriname nuospaudų, kol užauga stora oda. Ar to, kiek tenka patirti traumų besimokant šokti“, – atskleidžia moteris.

KASDIEN – ĮVAIRIOS FIZINĖS VEIKLOS

G.Gylytė patikina – šis užsiėmimas tikrai reikalauja daug sporto ir fizinių treniruočių. Pirmiausia baleto artistų diena prasideda nuo

V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

ŽIŪROVAI MATO TIKRĄ GROŽĮ. NENUOSTABU, KAD ŠOKTI BALETĄ JIEMS ATRODO LENGVA. JIE NEŽINO, KIEK REIKIA PASTANGŲ, KOL TAISYKLINGAI IŠMOKSTAME STOVĖTI ANT PIRŠTŲ.

Baletas reikalauja daug jėgų

baletinės pamokos ir viso kūno paruošimo darbo dienai – repeticijoms ar spektakliams. „Be abejo, reikalingas geras apšilimas prieš darbą ir tempimo pratimai po sunkaus fizinio krūvio. Kiekvienas individualiai kreipiasi į kineziterapeutus dėl pagalbos ir patarimų. Taip pat naudojamės manualistų pagalba. Užsiimame pilatesu ir joga“, – vardija Greta. Ji tikina, kad netgi teatre yra nedidelė treniruoklių salė, nes būtina stiprinti tam tikras raumenų grupes, kad ateityje būtų galima išvengti traumų. „Pavyzdžiui, man labai patinka sportuoti su TRX virvėmis“, – teigia baleto šokėja. Taigi vien repeticijų baleto artistams toli gražu neužtenka. „Esi baleto šokėja, tačiau dirbi kaip sportinin-

VASAROS METU GRETA GYLYTĖ RENKASI NE TIK ITIN DAUG PASTANGŲ NEREIKALAUJANČIĄ VANDENS PRAMOGĄ – IRKLENTES, BET IR EKSTREMALŲ VANDENLENČIŲ SPORTĄ. kė. Taip, kaip sportininkai ruošiasi varžyboms, taip mes ruošiamės spektakliams“, – apie baleto šokėjų kasdienybę pasakoja ji. Greta pabrėžia, kad dirbdami savo darbą šokėjai išmoksta klausytis kūno: „Jaučiame, ar jam reikia leisti pailsėti, ar kažkuriai kūno vietai skirti daugiau dėmesio ir fizinio krūvio.“ Jos nuomone, treniruotėms skiriamas laikas labiausiai priklauso nuo repeticijų ir spektaklių kiekio. Mat kartais teatre tenka repetuoti dvi valandas, o kartais ir visą darbo dieną. „Būtent pagal konkrečios dienos užimtumą ir sprendžiame, ar reikia dar papildomai skirti laiko treniruotėms. Kartais organizmui tiesiog būtinas geras ir kokybiškas miegas“, – sako balerina.

PAMĖGO VANDENS SPORTĄ

Tačiau Gretai labiau patinka aktyvūs laisvalaikio leidimo būdai, ypač per

G.Gylytė mėgsta plaukioti irklente

vasaros atostogas. „Kadangi tuo metu nėra tiek fizinio krūvio, kiek būname įpratę jo gauti, kūnas savaime pradeda reikalauti veiklos. Aš asmeniškai labai mėgstu vandenį, turbūt dėl to mane traukia įvairios vandens sporto rūšys“, – atvirauja ji. Vasaros metu G.Gylytė renkasi ne tik itin daug pastangų nereikalaujančią vandens pramogą – irklentes, bet ir ekstremalų vandenlenčių sportą, vis labiau populiarėjantį Lietuvoje. „Kai prieš porą metų draugai priviliojo pabandyti vandenlentes, supratau, kad tai puikus sportas, ir labai greitai užsikabinau. Tam reikia labai stiprių rankų ir kojų, dirba visi raumenys, bet turbūt labiausiai man patinka tas jausmas, kai esi išplaukęs ilgą laiką, o kūno raumenys palaiko tonusą. Ką turiu omenyje, turbūt supras tik sportininkai“, – atskleidžia ji. Moteris džiaugiasi, kad šis sportas tapo toks populiarus Lietuvoje. Dėl

DAUGIAU SKAITYKITE WWW.SPORTLANDMAGAZINE.L T

NORI DAR DAUGIAU IŠŠŪKIŲ Žinoma baleto šokėja norėtų išmokti lėkti su jėgos aitvarais ar išbandyti banglenčių sportą. „Taip pat niekada nesu slidinėjusi, nes žiemą pas mus teatre būna pats didžiausias darbų sezonas. Bet išėjusi į balerinos pensiją tikrai norėčiau viską pabandyti ir galbūt užsiimti tuo rimčiau“, – tikina G.Gylytė. to, pasak jos, šalyje labai geri vandenlenčių parkai, kurie suteikia puikių galimybių išmokti plaukioti ant šios lentos. Nors kitas Gretos mėgstamas vandens užsiėmimas – irklentės kur kas ramesnis, ir čia kūnas dirba pakankamai. „Be to, labai smagu išplaukti su draugėmis: tai kartu ir sportas, ir puiki pramoga“, – tikina ji. Greta įsitikinusi – kai nuo vaikystės gyveni taip aktyviai sportuodamas ir dirbdamas su savo kūnu, atrodo, kad kitaip ir negali būti. „Tai ir geras jausmas, ir pasitenkinimas, ir pasitikėjimas savimi. Esu pripratusi nuolat palaikyti fizinį krūvį. Toks mano gyvenimo būdas“, – sako balerina.

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9

TINKLINIS

SMĖLIO AIKŠTĖS MADOS TEKSTAS Dominykas Genevičius FOTO Augustas Četkauskas, CEV

Paplūdimio tinklinis – žiūrovų akims viena patraukliausių sporto šakų. Jis beveik visada alsuoja vasara, o sportininkai rungtyniauja su kūną menkai dengiančiomis aprangomis. Iš šono žiūrint paplūdimio tinklininkų apranga labai paprasta – vyrai varžosi su šortais ir marškinėliais be rankovių, o moterys su maudymosi kostiumėliais. Vis dėlto yra daugybė niuansų. „Mūsų sportas tikrai nereikalauja gausaus garderobo. Moterims iš esmės reikalingas dviejų atskirų dalių maudymosi kostiumėlis – bikinis. Tiesa, oficialiuose FIVB (Tarptautinė tinklinio federacija – red. past.) nuostatuose parašyta, kad galima žaisti ir su vientisu maudymosi kostiumu. Man su tokiu susidurti neteko, bet kai kurių šalių

VARŽYBŲ NUOSTATUOSE PARAŠYTA, KAD MOTERŲ NUGAROS DALYJE ESANTI APATINĖ UNIFORMOS PUSĖ BŪTŲ PLATĖJANTI IŠ APAČIOS Į VIRŠŲ IR TIESIOG ATITIKTŲ VIEŠOJO DĖVĖJIMO REIKALAVIMUS. 48

V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

atstovės (pavyzdžiui, dėl religinių sumetimų) išsiskiria kiek kitokia, daugiau kūno dengiančia apranga“, – pasakojo viena geriausių Lietuvos paplūdimio tinklininkių Urtė Andriukaitytė. Dažniausiai oficialiose varžybose viršutinės dalies drabužius tiek vyrams, tiek moterims parūpina organizatoriai. Paprastai jie būna su rėmėjų logo-

tipais, tik skiriasi komandų spalvos. Mažesnės reikšmės varžybose vienodos uniformos dalys yra pačių sportininkų reikalas. „Esu porą kartų gavęs netinkamus marškinėlius. Vieną sykį prašiau L dydžio marškinėlių, o gavau XXXL dydžio. Tada teko žaisti kaip su suknele, bet nieko negalėjau padaryti. Tačiau

paprastai visose užsienio varžybose aprangos būna vienodos ir tos pačios įmonės, skiriasi tik emblemos“, – pridūrė Arnas Rumševičius, kartu su Luku Každailiu dalyvaujantis prestižiškiausiuose pasaulio turnyruose. U.Andriukaitytė pabrėžė, kad dažniausiai dėl organizatorių suteikiamų aprangų problemų nekyla, nes jos yra gana universalios, o sportininkės dar gali pateikti savo pageidavimus dėl dydžių. „Yra tekę gauti gerokai per didelius marškinėlius, visai neatitinkančius pateikto orientacinio dydžio, taip pat ir gerokai per mažus, iš visiškai netamprios medžiagos pagamintus marškinėlius, dėl kurių iš pradžių atrodė, kad net sunku kvėpuoti, – prisiminė U.Andriukaitytė. – Bet tai tik pirmas įspūdis. Po minutės jie prisitaikė prie kūno, o varžybų metu dėl viso patiriamo adrenalino aprangos detalės – mažiausias įmanomas rūpestis.“ Tuo tarpu apatine aprangos dalimi turi rūpintis patys sportininkai. Varžybų nuostatuose parašyta, kad moterų

tenka susidurti su nenuspėjamomis oro sąlygomis. Jeigu atšąla, tada dažniausiai leidžiama papildomai vilkėti termodrabužius. „Kartais reikia parodyti gydytojo išrašą,

KADANGI DAUGUMA PAPLŪDIMIO TINKLINIO TURNYRŲ VYKSTA PO ATVIRU DANGUMI, TENKA SUSIDURTI SU NENUSPĖJAMOMIS ORO SĄLYGOMIS. kad galėtum žaisti su specialia apranga, taip pat daug ką gali keisti oras. Kartais tenka ir su kojinėmis žaisti. Tik tada, kai vyksta transliacijos, griežčiau kontroliuojama apranga. Bet kokiu atveju viskas priklauso nuo turnyro organizatorių“, – atkreipė dėmesį A.Rumševičius.

ŽAIDŽIA IR ANT SNIEGO Pasaulyje šiuo metu sparčiai populiarėja ir žiemą žaidžiamas sniego tinklinis, pretenduojantis tapti žiemos olimpine sporto šaka. Pernai Austrijoje vykusiame pirmame Europos sniego tinklinio čempionate Ieva Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė iškovojo aukso medalius, o Arnas Rumševičius ir Lukas Každailis – bronzos.

nugaros dalyje esanti apatinė uniformos pusė būtų platėjanti iš apačios į viršų ir tiesiog atitiktų viešojo dėvėjimo reikalavimus. Taip pat reikalaujama, kad apatinė bikinio dalis būtų pagaminta iš elastinės medžiagos, geriausia – laikros („lycra“). Galimi laikros ir medvilnės ar kitos panašios sintetinės medžiagos deriniai. „Ant šių dalyvių galima dėti rėmėjų reklamas kokio tik nori dydžio ir jas išdėstyti taip, kaip tik širdis geidžia. Nėra jokių apribojimų, tik šios uniformos dalys yra per mažos, kad jose tilptų labai daug skirtingų pavadinimų. O mes aprangas renkamės pagal nuotaiką, preferencijas, mėgstamiausias spalvas, patikimiausias įmones, abiem komandoms narėms patogiausias formas ir t.t. Tai nėra amžinas dalykas. Sezonui reikia turėti tikrai ne vieną šios uniformos dalies vienetą, o turint kelis galima patenkinti kartais išsiskiriančius norus ir prioritetus“, – aiškino U.Andriukaitytė, pastaruoju metu dažniausiai turnyruose dalyvaujanti su Vytene Vitkauskaite. Kadangi dauguma paplūdimio tinklinio turnyrų vyksta po atviru dangumi,

Kaip paaiškino U.Andriukaitytė, paplūdimio tinklininkams ir turnyrų organizatoriams žema temperatūra tokia, kai termometro stulpeliai rodo mažiau nei 15 laipsnių šilumos. Tokiu atveju sportininkams leidžiama vilkėti aptemptus, prie kūno prigludusius termomarškinėlius bei tampres, sportininkams dar geriau žinomas timpų vardu. Abu komandos nariai privalo vilkėti vienodos spalvos, modelio ir ilgio timpas.

Šiame sporte būtina šiltesnė apranga, bet per varžybas aprangos principas išlieka tas pats: marškinėlius suteikia organizatoriai, o viskuo kitu rūpinasi patys tinklininkai. „Žiemą reikia apsirengti kuo šilčiau – išsitraukti iš spintos viską, ką turi. Svarbu, kad galėtum pajudėti, – juokėsi A.Rumševičius. – Žiemą dominuoja termoapranga, taip pat batai turi sukibti su sniegu.“

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9

V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9

KREPŠINIS

Lietuvos krepšinio rinktinės fizinio pasirengimo stovykla

ŠIUOLAIKINIO KREPŠINIO PAMATAS TEKSTAS Vaidas Čeponis FOTO Alfredas Pliadis, 15min.lt/„Scanpix“

Taktika, žaidėjų technika, jų ūgis. Šie dalykai krepšinio aikštelėje buvo svarbiausi anksčiau. Bet dabar, kai krepšinyje radikaliai padidėjo greitis, fizinis pasirengimas neretai tampa svarbesniu veiksniu aikštėje nei taktiniai manevrai. Jau tapo nebemadingi tradiciniai aukšti ir lėti vidurio puolėjai, krepšinis tampa vis atletiškesnis. Apie žaidėjų fizinio pasirengimo svarbą, naujas metodikas mintimis dalijosi „Ryto“ krepšinio klubo fizinio rengimo treneris, biomedicinos mokslų daktaras Evaldas Kandratavičius, kuris dirbo garsiajame Maskvos CSKA ir jau ne vienus metus darbuojasi Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėje, ir buvęs treneris, dabar krepšinio ekspertas, biomedicinos mokslų daktaras, profesorius Rūtenis Paulauskas. Jie abu gerą fizinį pasiruošimą išskyrė kaip svarbiausią komponentą krepšininkams rengiantis sezonui. R.Paulauskas mano, kad fizinis pasirengimas yra visų kitų gebėjimų pagrindas: „Jeigu žmogus tinkamai nepasirengęs fiziškai, kad ir kokių kitų gerų savybių jis turėtų, vis tiek kokybiškai rungtyniauti negalės.“ Kolegai pritarė E.Kandratavičius. Kalbėdamas apie šiuolaikinį krepšinį šis specialistas išskyrė vieną svarbiausių bruožų – atletiškumą: „Dėl šios priežasties fizinio pasirengimo svarba ir įtaka krepšininko pasirodymui ar bendram komandos rezulta-

V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

tui išties sudaro nemažą procentą sėkmės. Tarkim, kartais pergalę lemia tai, kad laimėjusi komanda būna geriau pasiruošusi fiziškai. Tačiau susitikus komandoms, kurių fizinis pasirengimas yra iš esmės vienodo lygio, kelio į pergalę reikia ieškoti ir labiau intelektualiuose sprendimuose, tai yra taktikoje. Aišku tik viena, kad fizinis pasirengimas yra šiuolaikinio krepšinio pagrindas, ant kurio turi būti statoma sėkmės piramidė.“

JEIGU ŽMOGUS TINKAMAI NEPASIRENGĘS FIZIŠKAI, KAD IR KOKIŲ KITŲ GERŲ SAVYBIŲ JIS TURĖTŲ, VIS TIEK KOKYBIŠKAI RUNGTYNIAUTI NEGALĖS.

TAKTIKA – ANTRAME PLANE

Kas geriau – ar puikiai fiziškai pasiruošęs krepšininkas, bet primityvaus „bėk ir mesk“ stiliaus atstovas, ar ne toks atletiškas, bet kūrybingas, gebantis atlikti trenerio taktines užduotis žaidėjas? Taktika ir fizinis pasirengimas krepšinyje – kaip brolis ir sesuo. Dalykai, papildantys vienas kitą. Vis dėlto kuris komponentas svarbesnis? Šiuo klausimu abiejų itin profesionalių specialistų nuomonės šiek tiek išsiskyrė. R.Paulauskas fizinį pasirengimą įvardijo kaip reikšmingiausią dalyką. „Buvo laikai, kai buvo mažiau kontakto, mažiau greičio, bet dabar, krepšiniui tapus atletiškesniam ir greitesniam, fizinis pasirengimas pasidarė dominuojantis komponentas“, – atkreipė dėmesį krepšinio ekspertas. E.Kandratavičius nesiryžo pasakyti, kuris iš šių dviejų elementų reikšmingesnis. Jo teigimu, labai svarbi ir žaidimo taktika. Vienas „Ryto“ trenerių palygino anų ir dabartinių laikų žaidėjų fizinį pasirengimą: „Anksčiau tarp krepšininkų buvo labai populiarus

E.Kandratavičius

kesnę štangą. Taip jie rizikuodavo patirti traumą. Dabar akcentas yra funkcionalios jėgos lavinimas, tam naudojami mažesni svoriai, atliekami judesiai, kurie yra artimi krepšininko judesių biomechanikai. Pirmiausia tokie pratimai yra saugesni ir, aišku, efektyvesni. Pastaruoju metu jau tapo aksioma, kad norint aukštai pašokti būtina stiprinti ne tik kojas, bet ir giliuosius juosmens raumenis, kurie yra jungiamoji visų judesių dalis. Tai leidžia atlikti judesius efektyviau, išvengti traumų. Per 21-erius trenerio darbo metus E.Kandratavičius suprato, kad krepšinyje kartais geriau būti optimaliai fiziškai pasiruošusiam, nei vaikytis maksimalių fizinių krūvių.

KAIP SUPLANUOTI PIKĄ

dažnas štangų kilnojimas, krosų bėgiojimas. Tuomet tikrų fizinio rengimo specialistų buvo labai mažai, todėl jeigu komandos tokio trenerio neturėdavo, vyriausiasis ekipos strategas mieliau akcentuodavo tai, ką išmanydavo geriausiai – žaidimo taktiką.“ Pašnekovas prisiminė XX amžiaus aštuntąjį dešimtmetį, kai, pasak E.Kandratavičiaus, fiziniai krepšininkų krūviai buvo netgi didesni nei dabar: „Teko nemažai skaityti ir klausytis autoritetingų sporto mokslininkų pranešimų šia tema, susipažinti su pateiktais teiginiais apie nežmoniškas aštuntojo dešimtmečio fizinio krūvio apimtis. Dėl sporto mokslo laimėjimų tie krūviai buvo gerokai sumažinti, nes buvo įrodyta, kad pasiekti aukštų rezultatų galima ir mažesniais, bet taisyklingai suplanuotais fiziniais krūviais.“ Besikeičiančios technologijos paliečia ir sporto pasirengimo metodiką. Tam tikri pratimai, kurie prieš dešimtmetį buvo labai vertinami, dabar jau netinkami.

„Su krepšininkais buvo dirbama pasitelkus idėjų iš lengvosios, sunkiosios atletikos, ledo ritulio. Net ir kalbant apie devintąjį dešimtmetį, kai jau buvo aišku, kad reikia eiti kitų metodikų keliu, nebuvo konkrečių būdų, kaip krepšininką efektyviai ruošti fiziškai. Savo, kaip trenerio, karjeros pradžioje taip pat buvau ieškojimų kelyje, bandydavau įvairius variantus. Aišku, man labai padėjo sporto fiziologijos žinios, kurių įgijau studijuodamas doktorantūroje biomedicinos mokslų daktaro laipsniui gauti. Šios žinios man ypač padėjo išgryninti pasaulines sporto mokslo tendencijas ir prioritetus“, – dėstė E.Kandratavičius.

RAUMENYS, GREITIS IR IŠTVERMĖ

Kalbėdamas apie fizinio pasirengimo akcentus R.Paulauskas išskyrė tuos komponentus, kurie reikalingi norint prisitaikyti prie dabartinių krepšinio madų – atletiškumo, greičio. „Dabar itin svarbus raumenų galingumas, bėgimo greitis valdant kamuolį. Dar vienas akcentas: žaidėjai, kurie žaidžia po krepšiu, pradėjo pasitelkti daugiau fizinio kontakto, todėl atsirado poreikis prisiauginti raumenų. Taip pat labai reikšminga ištvermė. Juk daugeliui aukšto lygio krepšininkų rungtynių skaičius ne mažėja, o didėja“, – aiškino mokslų daktaras. E.Kandratavičius pabrėžė funkcionalios jėgos lavinimą, traumų prevenciją. Pavyzdžiui, anksčiau krepšininkai lavindavo tik absoliučią jėgą, stengdavosi iškelti ar išstumti kuo sun-

Natūralu, kad komanda sezono metu krinta į duobę. Taip nutinka ir aukščiausio lygio ekipoms. Tačiau jei komanda sugeba žaisti geriausią krepšinį atėjus lemiamai turnyro stadijai, vadinasi, fizinis pasirengimas buvo suplanuotas kokybiškai. Svarbu mokėti jėgas paskirstyti sezono metu. Tai aktualu ir kiekvienose rungtynėse, kad artėjant mačo pabaigai nenusėstų žaidėjų baterijos. Kalbėdamas apie geriausios fizinės formos išlaikymą lemiamu momentu E.Kandratavičius akcentuoja būtent planavimo, paremto mokslu, svarbą. „Turbūt reikšmingiausias dalykas – turėti pasirengimo planą. Aš savo planų sudarymą grindžiu sporto fiziologijos žiniomis, nes man mokslas yra ramstis, kuriuo visada naudojuosi tokiais svarbiais momentais. Be to, svarbu, kad priemonės idėjai įgyvendinti būtų parinktos funkcionalios ir efektyvios. Iš principo sportinės formos viršūnės apskaičiavimas yra labai sudėtingas procesas“, – įsitikinęs vienas „Ryto“ klubo trenerių. R.Paulauskas akcentavo tris, jo nuomone, svarbiausias fizinio rengimo stadijas: pasiruošimą sezonui, formos išlaikymą ir atsigavimo procesą. „Klubinio krepšinio sezonas vidutiniškai trunka aštuonis mėnesius. Tokiose svarbiose varžybose, kaip, tarkime, Eurolygos, kur kaunasi daugybė galingų varžovų, kiekvieną savaitę turi būti geriausios formos, jei nori užimti aukštą vietą. Todėl būtina planuoti. Pirma, kaip pasiruošti sezonui. Antra, kaip išlaikyti tą pačią žaidėjų kondiciją. Trečias uždavinys – kaip pagerinti kritusią sportinę formą“, – akcentus sudėliojo profesorius.

DAUGIAU KREPŠINIO NAUJIENŲ R.Paulauskas

WWW.SPORTLANDMAGAZINE.LT sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9

KREPŠINIS

Ryškiausios Lietuvos rinktinės žvaigždės – J.Valančiūnas ir D.Sabonis

PADANGĖJE MAŽĖJA ŽVAIGŽDŽIŲ TEKSTAS Vaidas Čeponis FOTO Alfredas Pliadis

Nors iki pasaulio krepšinio čempionato Kinijoje dar lieka beveik penki mėnesiai, sirgaliai jau dabar karštai diskutuoja apie tai, kaip seksis lietuviams planetos pirmenybėse. Mūsų šalies rinktinė pateko į bene pajėgiausią grupę, kurioje varžysis su NBA žaidėjų prikimštomis Kanados ir Australijos komandomis bei labai atletiška Senegalo ekipa. Pasaulio čempionatas vyks rugpjūčio 31 – rugsėjo 15 d.

AUKŠTO LYGIO ŽAIDĖJŲ STYGIUS

Mūsų šalies rinktinėje jau kurį laiką nebėra tiek pajėgių žaidėjų, kiek jų būdavo anksčiau. Atkūrus nepriklausomybę nacionalinėje komandoje turėjome Arvydą Sabonį, Šarūną Marčiulionį, Rimą Kurtinaitį, Artūrą Karnišovą, vėliau atėjo kita asų karta – Šarūnas Jasikevičius, Ramūnas Šiškauskas, Arvydas Macijauskas, Darius Songaila, Linas Kleiza, Saulius Štombergas. Šįkart rinktinei iš esmės atstovaus tik dvi žvaigždės – Jonas Valančiūnas ir Domantas Sabonis. Daugelis

V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

kitų – geri žaidėjai, bet toli gražu ne aukščiausios klasės. Lietuviai iškovojo krūvą medalių olimpinėse žaidynėse, Europos čempionatuose, bet pasaulio pirmenybėse apdovanojimus pavyko laimėti tik kartą – bronzą 2010-aisiais.

PAJĖGŪS LAIMĖTI MEDALIUS

Ar mūsiškiai gali pakartoti devynerių metų senumo sėkmę? Kokios mūsų rinktinės stipriosios pusės? Kodėl nacionalinėje ekipoje yra vos viena kita žvaigždė? Apie tai kalbėjomės su buvusiu rinktinės strategu ir dabartiniu „Šiaulių“ klubo treneriu Antanu Sireika bei krepšinio specialistu Šarūnu Sakalausku. A.Sireika mano, kad mūsų šalies krepšininkai Kinijoje yra pajėgūs pakovoti dėl medalių. Jam pritaria ir Š.Sakalauskas. Pasak buvusio

Vilniaus „Sakalų“, sostinės „Lietuvos ryto“ stratego, Lietuvos rinktinė galėtų pretenduoti į trečią vietą, o palankiai susiklosčius aplinkybėms galima svajoti patekti į finalą.

A.Sireika

Koks mūsiškių rezultatas būtų džiuginantis, o koks – fiasko? A.Sireika įsitikinęs, kad būtų puiku laimėti kelialapį į olimpines žaidynes ir nuskinti medalius. Prastas rezultatas būtų nepatekti į pirmąjį aštuntuką. Kolegai iš esmės pritarė ir Š.Sakalauskas. „Pagal FIBA reitingą esame penkti pasaulyje, tai žemiau nukristi būtų jau nesmagu“, – sakė Š.Sakalauskas.

Atrankos varžybose D.Adomaičio komandoje žaidė ir senbuviai, ir naujokai

VILTIS – AUKŠTAŪGIAI

Abu treneriai sakė, kad didžiausios viltys siejamos su aukštaūgiais. „Keičiasi rinktinių kartos, bet praktiškai visada mūsų jėga buvo metikai ir dideli žmonės. Tokia tendencija išliko ir dabar“, – samprotavo A.Sireika. Š.Sakalauskas kaip pagrindinį ginklą pirmiausia išskyrė vidurio puolėjo poziciją. Joje gali žaisti ir J.Valančiūnas, ir D.Sabonis. Labai silpnos mūsų ekipos vietos specialistai neįžvelgė. „Mes turime, kas pataiko iš toli. Smarkiai patobulėjo Rokas Giedraitis. Legionieriaus duona jį labiau grūdina psichologiškai. Taikliai atakuoti gali ir Artūras Milaknis. Nemanau, kad dėl vienos ar kitos pozicijos reikėtų skambinti pavojaus varpais“, – optimistiškai kalbėjo Š.Sakalauskas. Anksčiau kurį laiką įžaidėjas Mantas Kalnietis rinktinėje neturėjo tinkamo dublerio, bet dabar šios problemos neturėtų būti. A.Sireika ir Š.Saka-

PASAULIO ČEMPIONATAS nybos sistemų kaitaliojimas. Puolant nevertėtų remtis vien greitu ar vien poziciniu žaidimu. Manau, būtina tai kaitalioti“, – aiškino strategas.

GINČAI DĖL D.MOTIEJŪNO

Tarp sirgalių netyla ginčai, ar verta kviesti į rinktinę Kinijos lygoje žibantį Donatą Motiejūną. Tarp jo ir vyriausiojo trenerio Dainiaus Adomaičio jau anksčiau perbėgo juoda katė. Pasaulio čempionate dėl traumos nepasirodys Artūras Gudaitis, todėl dalis specialistų, aistruolių įsitikinę, kad D.Motiejūnas praverstų nacionalinei komandai.

Š.Sakalauskas

Abu specialistus maloniai stebina ir jaunojo žalgiriečio Roko Jokubaičio progresas. Tiesa, iki vyrų rinktinės jam dar reikės pasitempti. Kalbėdamas apie galimas rinktinės žaidimo strategijas Š.Sakalauskas siūlė viską pradėti konstruoti nuo gynybos, o puolant išnaudoti stipriausias savo puses, kuriomis grindžiamas šiuolaikinis krepšinis: greitį, mobilius aukštaūgius. „Reikėtų remtis darnia komandine gynyba, kurios dėka būtų galima sėkmingai stabdyti pajėgiausius varžovų žaidėjus. Svarbus ir gy-

A grupė (Pekinas): Kinija, Venesuela, Lenkija, Dramblio Kaulo Krantas. B grupė (Uhanas): Argentina, Rusija, Pietų Korėja, Nigerija. C grupė (Guangdžou): Ispanija, Puerto Rikas, Iranas, Tunisas. D grupė (Fošanas): Serbija, Italija, Filipinai, Angola. E grupė (Šanchajus): JAV, Turkija, Čekija, Japonija. F grupė (Nandzingas): Graikija, Brazilija, Juodkalnija, Naujoji Zelandija. G grupė (Šendženas): Prancūzija, Dominikos Respublika, Vokietija, Jordanija.

ŽVAIGŽDĖS PAČIOS NEATSIRANDA. JOMS REIKIA DUOTI KAŽKĄ AVANSU, DUOTI GALIMYBĘ IŠAUGTI, RIZIKUOTI. lauskas paminėjo Luką Lekavičių, kuris galėtų deramai keisti M.Kalnietį. „Mantas rinktinėje visada gerai žaidžia ir turi gerą ryšį su aukštais žaidėjais, ypač atlikdamas derinį du prieš du“, – pabrėžė Š.Sakalauskas.

PIRMOJO ETAPO GRUPĖS

H grupė (Donguanas): Lietuva, Australija, Kanada, Senegalas.

„Čia jau treneriai turi pasirinkti. Kaip teigė Vladas Garastas, jeigu kviečiamas vieną kartą į rinktinę atsisako važiuoti, daugiau tokių žaidėjų nereikia. Treneris turi rinktis žmones, kuriais galėtų pasitikėti“, – pareiškė A.Sireika. Ne toks kategoriškas šiuo klausimu Š.Sakalauskas. „Rinktinėje turi žaisti tuo metu geriausi krepšininkai. Jeigu žaidėjas neatsisako važiuoti į rinktinę ir rodo norą, eina į kontaktą ir paaiškina kai kuriuos nesusipratimus, tada kolektyvas tegul sprendžia. Aišku, rinktinėje labai svarbus mikroklimatas“, – priminė Š.Sakalauskas.

Antrajame etape po dvi geriausias kiekvienos grupės ekipas pateks į naujas keturias grupes (po 4 komandas). Šiose grupėse bus įskaitytos pergalės, pasiektos pirmajame etape, o antrajame rinktinės sužais po du susitikimus. Į ketvirtfinalį pateks dvi geriausios grupės komandos. Kitos rinktinės tęs kovą dėl 9–16 vietų.

STULBINAMAS R.GIEDRAIČIO PROGRESAS

Pasak „Šiaulių“ stratego, svarbu turėti kuo daugiau universalių krepšininkų, galinčių rungtyniauti keliose pozicijose: „Atsimenu, Ramūnas Šiškauskas galėdavo žaisti ir įžaidėju, ir atakuojančiuoju gynėju, ir lengvuoju puolėju. Jei, tarkim, žaidėjas rungtyniauja vadinamuoju trečiuoju numeriu, tai jis dažnai sugeba žaisti ir ketvirtuoju. Pavyzdžiui, Mindaugas Kuzminskas, Jonas Mačiulis, Edgaras Ulanovas.“

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9

KREPŠINIS Pasak Š.Sakalausko, dažniausia komplektuojant komandą vadovaujamasi klasikiniu principu – septyni mažiukai ir penki dideli žmonės. Ar rinktinei dar reikalingas veteranas Paulius Jankūnas, kurį šį sezoną kamuoja traumos? A.Sireika neabejoja, kad šis žalgirietis praverstų nacionalinei komandai, nes jis yra rinktinės siela, svarbi ir šio sunkiojo puolėjo patirtis. Abu treneriai tik nuogąstavo, ar P.Jankūno kūnas atlaikytų dar vieną vasarą be poilsio. Kas galėtų papildyti rinktinę iš tų žaidėjų, kurie anksčiau neatstovavo nacionalinei komandai svarbiausiose tarptautinėse varžybose? Abu strategai pirmiausia įvardijo stulbinamą sezoną žaidžiantį R.Giedraitį. Jis tapo Berlyno ALBA klubo lyderiu. Trenerių teigimu, į rinktinę realiai pretenduoja ir „Ryto“ puolėjas Eimantas Bendžius. A.Sireika netikėtai pareiškė, kad jau šiais metais tikisi R.Jokubaičio debiuto Lietuvos rinktinėje. „Neseniai matėme, kaip penkiolikmetis jaunuolis (Fiodoras Žugičius iš Podgoricos „Budučnost“ – past.) jau rungtyniauja Eurolygoje. Esu kalbėjęs su mūsų klubo vadovais, kad reikia nebijoti ir talentingą vaiką traukti į vyrų komandas. Nežinai, kada atrasi talentą, ir nežinai, kada žmogus gali pasireikšti“, – sakė „Šiaulių“ vairininkas.

JAUNIEJI TALENTAI UŽGĘSTA

Kodėl pastaruoju metu mūsų nacionalinėje komandoje neliko tiek žvaigždžių, kiek buvo anksčiau, kodėl lietuviai sunkiai įveikia net tokias komandas, kaip, tarkim, Nyderlandai? „Europoje pakilo krepšinio lygis. Pavyzdžiui, Suomijos ar kai kurių kitų rinktinių anksčiau nevadinome rimtais

Pagrindinio įžaidėjo vaidmens ir toliau turėtų imtis M.Kalnietis

Daug neaiškumų dėl D.Motiejūno sugrįžimo į rinktinę

MEDALIAI varžovais, o dabar nelabai ir rastume komandų, su kuriomis galėtume žaisti visiškai atsipalaidavę. Tie patys latviai užaugino būrį labai gerų žaidėjų. Iš kitos pusės, galbūt mes kalti, kad tų žvaigždžių neatsiranda. Bijome jaunus žmones įtraukti prie vyrų. Žvaigždės pačios neatsiranda. Joms reikia duoti kažką avansu, duoti galimybę išaugti, rizikuoti“, – teigė A.Sireika.

LIETUVIAI IŠKOVOJO KRŪVĄ MEDALIŲ OLIMPINĖSE ŽAIDYNĖSE, EUROPOS ČEMPIONATUOSE, BET PASAULIO PIRMENYBĖSE APDOVANOJIMUS PAVYKO LAIMĖTI TIK KARTĄ – BRONZĄ 2010-AISIAIS. Š.Sakalauskas čia įžvelgia demografijos problemą. „Manyčiau, tai priklauso ir nuo gimstamumo. Kiek gimsta Lietuvoje berniukų, kiek jų ateina į krepšinį, kiek treneriai įžvelgia berniukų, gabių krepšiniui? Vis mažiau. Kitas aspektas, manyčiau, nėra jaunimo komandų programų. Tai mažina galimybes geriems žaidėjams atsiskleisti. Gerą jaunimo programą turi Kauno „Žalgiris“. Mes matome, kad jų žaidėjai paruošti. Ateina į pagrindinę komandą, žaidžia Eurolygoje ir patenka į Lietuvos rinktinę. Kol kas

V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

Ne vienas Lietuvos krepšininkas yra tapęs pasaulio čempionu. Tiesa, atstovaudamas SSRS rinktinei. Su SSRS rinktine pasaulio čempionais tapo: Modestas Paulauskas (1967 ir 1974 m., o 1970 m. pelnė bronzą), Sergejus Jovaiša (1982 m., o 1978 m. iškovojo sidabrą), Valdemaras Chomičius (1982 m., 1986 m. – bronzą), Arvydas Sabonis (1982 m., o 1986 m. – bronzą). Rimas Kurtinaitis 1986 m. laimėjo bronzos medalį. Vienintelį kartą nepriklausomos Lietuvos rinktinė ant planetos krepšinio pirmenybių garbės pakylos kopė 2010 m. Turkijoje. Tada bronzos medalius iškovojo: Robertas Javtokas (komandos kapitonas), Linas Kleiza (išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką), Paulius Jankūnas, Simas Jasaitis, Mantas Kalnietis, Martynas Pocius, Tomas Delininkaitis, Jonas Mačiulis, Renaldas Seibutis, Martynas Gecevičius, Tadas Klimavičius, Martynas Andriuškevičius, rinktinės vyr. treneris – Kęstutis Kemzūra.

tokios programos kaip „Žalgiris“ neturi niekas. Trečias aspektas – lietuvių kiekis klubuose. Žaidimas aukšto lygio turnyruose paruošia krepšininkus. Tarkim, 1998–1999 m. „Žalgiryje“ rungtyniavo visi pajėgiausi lietuviai“, – apibendrino Š.Sakalauskas.

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9

PRODUKTAI

REVOLIUCINIAI „NIKE ADAPT BB“ KEIČIA PASAULĮ „Nike“ išpildė seną sportininkų svajonę – sukūrė universalius batelius, pritaikytus individualiems poreikiams (taip, ir jūsų). TEKSTAS IR FOTO news.nike.com Ir šiandien kiekviename žingsnyje mus lydi vienas seniausių žmonijos išradimų. Jis atsirado anksčiau negu monetos, popierius ar abėcėlė. Tai nutiko dar 3500 m. pr. Kr., prieš pastatant Stounhendžą ir piramides. Apie ką mes kalbame? Apie batų raištelius.

„NIKE“ PAVERTĖ SVAJONĘ REALYBE: SUKŪRĖ UNIVERSALIUS BATELIUS, ATITINKANČIUS INDIVIDUALIUS POREIKIUS. Pagalvokite, kiek technologijų buvo sukurta per pastaruosius 5 tūkstančius metų – daugumą jų ilgainiui pakeitė kitos. O batų raištelius, nepaisant visų jų trūkumų, naudojame ir šiandien, nes čia labai svarbus individualumas – tai, kaip glaudžiai bateliai priglunda prie pėdų.

V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

Batų raištelių maratonas buvo šlovingas, bet, regis, mes sugebėjome juos aplenkti. Kartais raišteliai atsiriša, tada mums tenka sustoti. Taip nutinka dėl to, kad per dieną koja patinsta. Raištelius reikia nuolat atsirišti ir užsirišti iš naujo, kad bateliai tinkamai priglustų prie kojų. Todėl „Nike“ pristato išradimą – „Nike Adapt BB“ – revoliucinius krepšinio batelius su varikliuku ir palei visą pėdą išdėstytais raišteliais, leidžiančiais bateliams prie kojų priglusti idealiai. Speciali technologija veikia per susietą programėlę ir įsimena jūsų įpročius, pavyzdžiui, ar mėgstate raištelius surišti tvirčiau, ar laisviau. Negana to, programėlė įsimena skirtingus jūsų pasirinkimus: apšilimo metu, išbėgus į aikštelę ar ilsintis ant suolo. Pagaliau pasiekėme sportininkams tinkamų rezultatų – jie gali gauti būtent tai, ko nori, pakanka paspausti telefono mygtuką. „Nike“ pavertė svajonę

realybe: sukūrė universalius batelius, atitinkančius individualius poreikius.

BATELIŲ VEIKIMO PRINCIPAS

Apsiavus „Nike Adapt BB“ specialus varikliukas ir pavarų sistema atpažįsta, kokio įtampos lygio reikia pėdai, ir atitinkamai pakoreguoja batelio prigludimą. Po pėda išdėstytų raištelių įtampos jėga siekia iki 32 svarų

(t.y. prilygsta standartinio parašiuto virvėms), todėl atliekant įvairiausius judesius bateliai tvirtai priglunda prie pėdos. Ir, žinoma, išmanusis mechanizmas – „FitAdapt“. Rankiniu būdu arba per išmaniąją „Nike Adapt“ programėlę sportininkai gali pasirinkti skirtingas prigludimo parinktis, kurios atitiktų skirtingų žaidimo etapų poreikius. Pavyzdžiui, per pertraukėlę žaidėjas gali nustatyti laisvesnę padėtį ir vėl susiveržti batelius prieš išbėgdamas į aikštelę. Dar viena pažangi funkcija – atliekant apšilimą prigludimo lygiai gali būti keičiami. Be to, žaidėjai gali užsisakyti automatinį „FitAdapt“ technologijos naujinimą. Naujausia versija užtikrins nepriekaištingą batelių prigludimą, o ateityje planuojama pasiūlyti ir naujų skaitmeninių paslaugų.

BANDYMŲ KELIAS

Kaip ir „HyperAdapt 1.0“ (pirmieji daugiafunkciai „Nike“ bateliai su automatizuotais raišteliais), „Nike Adapt BB“ buvo išbandyti įvairiausiais testais: patikrintas jų atsparumas smūgiams, temperatūrai ir vandeniui (todėl bateliai tinka ir ypač prakaituojančioms pėdoms). Testai parodė, kad bateliai puikiai atlaiko dešimtis tūkstančių rungtynių.

PROGRAMĖLĖ LEIDŽIA VIENU MYGTUKO PASPAUDIMU KEISTI SPALVĄ IR PATIKRINTI BATERIJOS LYGĮ.

Jaysonas Tatumas

INOVACINIAI PRODUKTAI WWW.SPORTLANDMAGAZINE.LT dapt“ pritaikyti kitoms sporto šakoms ir laisvalaikiui. Batelių ypatybės bus individualizuotos skirtingoms veikloms ir skirtingai aplinkai. „Nepaprastai didžiuojuosi „Nike Adapt BB“ sukūrusia komanda. Kaip ir sportininkai, kuriems skirti mūsų produktai, mes esame perfekcionistai, todėl šiam projektui įgyvendinti skyrėme daugybę metų. Prisimenu savo pirmąjį projektą kompanijoje „Nike“. Tada sukūrė-

me „Air Huarache“ – batelius, kurių prigludimas, komforto lygis ir, žinoma, išvaizda buvo visiška naujovė. Poreikis keisti nusistovėjusias taisykles niekur nedingo. Ilgalaikė „Nike“ inovacijų vizija – išmanieji produktai, skirti padėti sportininkams siekti geriausių rezultatų, turėtų būti tobulinami pagal sporto principus – kaip galima greičiau ir efektyviau“, – sakė Michaelas Donaghu, „Nike“ inovacijų skyriaus viceprezidentas.

Vienas iš „Nike Adapt BB“ aukščiausio lygio testuotojų, NBA klubo „Boston Celtics“ puolėjas Jaysonas Tatumas sakė: „Esu vienas pirmųjų šiuos batelius išbandžiusių sportininkų, tapau „Nike“ krepšinio ateities veidu. Tai tikras įvertinimas. Be kita ko, programėlė leidžia vienu mygtuko paspaudimu keisti spalvą ir patikrinti baterijos lygį. Jėga.“

ATEITIES PLANAI

„Nike Adapt BB“ – pirmasis sporto efektyvumui pagerinti skirtas „Nike“ produktas, kuris yra nuolat atnaujinamas. Tai daroma kuriant naujas skaitmeninės programėlės versijas ir siūlant klientams pasirinkti pačių batelių įrangos naujinius. „FitAdapt“ sistemos kokybė atitinka griežčiausius krepšinio reikalavimus, todėl mūsų laukia kitas žingsnis – „FitA-

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9

FUTBOLAS

APIBRĖŽIMAI

MAŽIEJI FUTBOLO BROLIAI TEKSTAS Gediminas Žygelis FOTO Rytis Šeškaitis, Saulius Čirba, Alfredas Pliadis

Futbolas – pasaulyje sportas numeris vienas. Tai daugiausiai emocijų sukeliantis, daugiausiai žiūrovų sutraukiantis ir milžiniškas pajamas generuojantis sportas. Tačiau šalia paties galingiausio visada prisišlieja ir mažųjų brolių, kurie sėkmingai atranda savo vietą. Ką galėtume pavadinti mažaisiais futbolo broliais? Tai daugybę gerbėjų atradęs salės futbolas, arba kitaip futsalas, mažasis futbolas ir paplūdimio futbolas.

Salės futbolas, arba futsalas, – komandinė sporto šaka, žaidžiama mažesnių matmenų (20x40 m) uždaroje aikštėje. Vartai: 3x2 m. Žaidimą sudaro dvi komandos po 5 žaidėjus (įskaitant vartininką). Žaidžiama ant kieto grindinio lauke ar ant parketo viduje su specialiu kamuoliu, kuris yra mažesnis už tradicinį futbolo kamuolį ir mažiau šoklus. Žaidimą sudaro du kėliniai po 20 min. (laikas stabdomas). Mažasis futbolas, arba mini futbolas, – komandinė sporto šaka, žaidžiama keturis kartus mažesnėje aikštėje. Žaidėjų skaičius komandoje gali varijuoti nuo 5 iki 8, tačiau populiariausias formatas – 7 prieš 7. Žaidžiama ant žolės arba dirbtinės dangos, tačiau tai negali būti salės grindys ar gatvė. Žaidimą sudaro du kėliniai po 25 min. Paplūdimio futbolas – komandinė sporto šaka, žaidžiama smėlio aikštelėje, mažesnėje nei įprasta futbolo aikštė (37x28 m). Vartai: 7,32x2,2 m. Žaidžia dvi komandos po 5 žaidėjus (įskaitant vartininką). Žaidimą sudaro trys kėliniai po 12 min. (laikas stabdomas).

V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

FUTSALAS

„Kieta danga suteikia šiam žaidimui daugiau dinamiškumo, mažas aikštės plotas reikalauja greito sprendimų priėmimo, žaisdami mažesniu kamuoliu žaidėjai aikštėje išsiskiria technikos įgūdžiais, o ne greičiu ar jėga“, – trumpai pristatė futsalą Lietuvos salės futbolo asociacijos direktorius Remigijus Daugėla. Iš viso Lietuvoje vykstančiuose įvairiuose turnyruose dalyvauja apie 750 futsalo komandų. „Lietuvoje yra apie 210 suaugusiųjų komandų, o jeigu dar pridėtume ir mokyklas ar regiono komandas, kurios dalyvauja moksleivių čempionatuose, vietinėse varžybose, iš viso turėtume apie 750, – vardijo R.Daugėla. – Nuo spalio iki kovo vyksta Futsal A lygos čempionatas, taurės varžybos, puikus pavyzdys merginų „Ladygolo“ pirmenybės, vaikinų čempionatai, o kur dar I lygos kovos apskrityse, kuriose puikiai tvarkosi apskrities futbolo federacijos.“ Vyrauja stereotipas, kad tie žaidėjai, kurie negali varžytis didžiojo futbolo aikštėje, keliauja į futsalo pirmenybes. „Toks nusistatymas kilęs iš anksčiau ir yra klaidingas, – patikino Lietuvos salės futbolo asociacijos direktorius. – Pasižiūrėkime į skaičius – 500 vaikų futsalo komandų. Ir tai tik pradžia. Jeigu žmogus talentingas, jis gali žaisti viską. Žinoma, pas mus žaidėjai sunkiai gali išgyventi tik iš futsalo, todėl jie arba turi darbus, arba žaidžia ir didįjį futbolą. Tačiau kiekvienas žaidėjas savo geriausias savybes – greitį, staigumą, techniką, ūgį, koordinaciją – puikiai gali išnaudoti visur.“ R.Daugėla pripažįsta, kad Lietuvos salės futbolo padėtis nėra ideali, tačiau judama į priekį. Ypač svarbūs Lietuvos futsalo bendruomenei – 2018-ieji. Visų pirma dėl Kauno „Vyčio“ sėkmės. Kauniečiai sugebėjo patekti į Europos čempi-

onų lygos elitinį etapą, kuris dar ir buvo surengtas Lietuvoje – Alytuje. Netrukus po šio turnyro Ruandoje posėdžiavusi FIFA taryba nusprendė, kad 2020-ųjų pasaulio salės futbolo čempionatas vyks Lietuvoje. Nors elitiniame etape pernai lapkritį kauniečiai pralaimėjo visus tris susitikimus (2:5 Belgijos „Halle Gooik“, 1:2 Slovėnijos „Dobovec“ ir 2:4 Ispanijos „Inter“), vien tai, kad jame žaidė, buvo įvertinta kaip didžiulis Lietuvos salės futbolo laimėjimas. „Inter“ ekipoje žaidė geriausias pasaulio futsalo futbolininkas brazilas Ricardinho. „Aš labai tikiuosi, kad 2020 m. vyksiantis pasaulio čempionatas taps tikru atspirties tašku Lietuvos futsalui. Šį mūsų visų laimėjimą lėmė infrastruktūra, geras Vyriausybės požiūris, mūsų darbas ir dalis sėkmės, – sakė Lietuvos salės futbolo asociacijos direktorius. – Planuojama, kad čempionatas vyks penkiuose ar šešiuose miestuose. Aišku, prie pagrindinių varžybų arenų, kurios jau stovi, reikia treniruočių bazių, o čia didieji miestai, ypač Vilnius, susiduria su trukdžiais. Šiuo metu sostinėje nėra nė vienos reikalavimus atitinkančios treniruočių arenos. Esamoms treniruočių

SVARBIAUSIA INFORMACIJA PASAULIO FUTSALO ČEMPIONATAS: 2020 m. rugsėjo 12 – spalio 4 d. KADA VYKSTA: Kas ketveri metai, lyginiais metais tarp pasaulio futbolo čempionatų KIEK KOMANDŲ DALYVAUS: 24 KOKIUOSE MIESTUOSE: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje DABARTINĖ ČEMPIONĖ: Argentina (2016 m.) KUR IEŠKOTI INFORMACIJOS: LFF.lt ir Fifa.com/futsal/

DIDELIU POSTŪMIU Į PRIEKĮ MŪSŲ ŠALYJE GALI TAPTI PASAULIO FUTSALO ČEMPIONATAS 2020 M., KURIS PATIKĖTAS ORGANIZUOTI LIETUVAI. salėms reikalingas rimtas remontas. Numatyti susitikimai su Vyriausybės ir Vilniaus miesto vadovais, atstovais, kalbėsimės, kiek jie galės prisidėti prie arenų renovavimo ar naujų statybų. Miestui grąža bus milžiniška, atvyks daugybė sirgalių iš viso pasaulio, tai bus didesnio kalibro renginys nei prieš aštuonerius metus vykęs Europos krepšinio čempionatas. Dar vienas svarbus dalykas – rinktinė. Nacionalinės komandos treneris ukrainietis Jevgenijus Ryvkinas išbandė daugiau nei 30 futbolininkų, o nuo rudens jau turime atsirinkti pagrindą, su kuriuo toliau dirbsime, siūlysime jiems visą dėmesį skirti tik futsalui ir labai intensyviai ruošimės 2020-ųjų pasaulio čempionatui.“ Lietuva turi ne tik vyrų, bet ir moterų rinktinę bei U19 vaikinų rinktinę. „Pirmą kartą istorijoje subūrėme ir Lietuvos U19 vaikinų rinktinę, kurios treneriu paskirtas kitas ukrainietis Aleksandras Danilenka. Vaikinai varžėsi Europos čempionato atrankoje. Senojo žemyno pirmenybių atrankoje varžėsi ir Lietuvos moterų rinktinė, – pabrėžė R.Daugėla. – Šiuo metu pasauliniame futsalo reitinge Lietuva užima 87 poziciją. Jeigu pasilygintume su mūsų kaimynais, tai baltarusiai yra 22-i, lenkai 23-i, latviai 56-i, o estai – 102-i. Aiškūs pasaulio lyderiai yra brazilai, tačiau geriausiųjų dešimtuke nemažai ir Europos rinktinių: ispanai, rusai, portugalai, italai, ukrainiečiai. Tačiau tokia futbolo valstybė kaip Vokietija yra tik 59-a, danai 67-i, o šveicarai – 79-i.“

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9

FUTBOLAS MAŽASIS FUTBOLAS

„Pati sąvoka „mažasis futbolas“ pradėta garsiau vartoti Lietuvoje 2012 m., kai su manimi susisiekė Europos mažojo futbolo federacijos prezidentas, kuris papasakojo apie ką tik pasibaigusį Europos čempionatą, – prisiminė Lietuvos mažojo futbolo lygos vienas iš įkūrėjų Tomas Butkus. – Tuo metu pas mus vyko turnyrėliai su septyniomis komandomis, o po metų ir mes įkūrėme mažojo futbolo lygą, kurioje šiuo metu žaidžia 24 komandos. Dar po poros metų buvo įsteigta Lietuvos mažojo futbolo asociacija.“ T.Butkus pabrėžė, kad mažasis futbolas šiuo metu visoje Lietuvoje įgauna vis didesnį pagreitį. „Vilniuje turime mažąją futbolo lygą, Lietuvos mastu yra rengiamas Lietuvos mažojo futbolo čempionatas. Apskričių federacijos taip pat vienokia ar kitokia forma rengia mažojo futbolo turnyrus. Dalyvių yra nemažai, bet tikslų skaičių sunku pasakyti, nes būna, kad komandos susiburia vienam sezonui ar vienos dienos turnyrams, – pasakojo T.Butkus. – Pasikartosiu, tai yra mėgėjiškas sportas ir didžioji dauguma žaidžia tiek salės futbolą, tiek didįjį lauko futbolą, tiek paplūdimio futbolą.“ Tačiau lietuviai savo vardą mažojo futbolo padangėje yra palikę ir tarptautiniuose turnyruose.

MAŽĄJĮ FUTBOLĄ GALIMA ŽAISTI BET KUR IR BET KADA, TODĖL TAI VISAI PAGRĮSTAI VADINAMA VIENA POPULIARIAUSIŲ SPORTO ŠAKŲ PASAULYJE.

„Reikia pasakyti, kad tarptautiniuose turnyruose žaidžiama šeši prieš šešis. Lietuvos mažojo futbolo asociacijos rinktinė Europos čempionatuose dalyvavo keturis kartus, visus iš grupės išeiti nepavyko, o geriausias pasirodymas buvo 2016 metais, iškovota skambiausia pergalė 3:1 prieš Prancūziją, – pasakojo T.Butkus. – Geriau sekasi Baltijos šalių lygiu. Nuo 2015-ųjų Lietuva, Latvija ir Estija rengia bendrą turnyrą, 2018 m. mūsiškiai tapo nugalėtojais, o turnyras vyko Alytuje. Turnyre žaidė ne tik rinktinės, bet ir komandos, pirmąsias tris vietas užėmė Lietuvos ekipos, o čempionais tapo Vilniaus „El Dorado“. Vyksta ir klubų Čempionų lygos turnyras. Jame jau yra žaidusios trys komandos iš Lietuvos. Dabar Lietuvos rinktinė ruošiasi dalyvauti 2019 m. pasaulio čempionate Kretoje.“ Kokių sąlygų reikia mažojo futbolo bendruomenei?

SVARBIAUSIA INFORMACIJA KUR RASTI INFORMACIJOS: www.minifutbolas.lt KADA VYKS ČEMPIONATAS: Nuo 2019 m. gegužės vyks etapais 5–6 Lietuvos miestuose DALYVIŲ AMŽIUS: Statistinis žaidėjas yra 24–35 m. vyras

V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

„Čia užtektų prisiminti kiekvieno vaikystę, kai bent vienas draugas turėjo futbolo kamuolį, o vartus atstodavo medžiai arba kuprinės, – šypsojosi T.Butkus. – Mažąjį futbolą galima žaisti bet kur ir bet kada, todėl tai visai pagrįstai vadinama viena populiariausių sporto šakų pasaulyje. O Lietuvoje populiariausias formatas septyni prieš septynis. Tokio stadiono, kuris būtų statytas tik mažajam futbolui, aš nežinau. Vilniuje yra viena ar kelios aikštės, kurios yra tinkamo dydžio žaisti septyni prieš septynis. KKSD dėka prie mokyklų įrengta nemažai aikštelių, kuriose mokiniai žaidžia penki prieš penkis. Aikščių problema sprendžiama paprastuoju būdu – dideliame stadione susimažinant aikštę.“

PAPLŪDIMIO FUTBOLAS

„Jeigu kalbėtume apie masinį paplūdimio futbolo reiškinį, žinoma, jis labiau asocijuojasi su pramogomis, jūra, saule ir gerai praleistu laiku, – pasakojo Lietuvos salės futbolo asociacijos direktorius Remigijus Daugėla. – Džiugu, kad toks yra susidaręs stereotipas, jog paplūdimio futbolas suteikia gerų emocijų. Mes ir patys stengiamės paplūdimio čempionato turus organizuoti lyg šventes. Turi norėti dalyvauti ar atvykti visi: futbolininkai, jų šeimos su vaikais, draugai ir visi kiti. Tai ne tik kova aikštėje, bet ir daug pramogų už aikštės ribų.“

SVARBIAUSIA INFORMACIJA LIETUVOS PAPLŪDIMIO FUTBOLO ČEMPIONATAS: 2019 m. nuo birželio iki rugpjūčio LIETUVOS PAPLŪDIMIO FUTBOLO TAURĖS VARŽYBOS: 2019 m. rugpjūtį KUR VYKSTA: Kupiškyje, Prienuose, Nidoje, Palangoje Kur rasti informacijos: Lietuvosfutbolas.lt

NORS KLIMATO SĄLYGOS LIETUVIŲ NELEPINA, LIETUVOJE YRA IR PAPLŪDIMIO FUTBOLO RINKTINĖ, KURI DALYVAUJA TARPTAUTINIUOSE TURNYRUOSE.

„Pasaulio reitinge mūsiškiai užima 57 vietą, estai 43-i, o latviai – 89-i. Nors reitinge Estija aukščiau už mus, o Latvija žemiau, tačiau Baltijos šalių rinktinės yra lygios“, – sakė R.Daugėla. Žinoma, ir paplūdimio futbolui nesvetimos infrastruktūros problemos.

Tačiau R.Daugėla teigia, kad pramogos už aikštės ribų neužgožia futbolininkų darbo aikštėje. „Kita pusė – vyksta įvairūs čempionatai ir turnyrai. Mes organizuojame Lietuvos paplūdimio futbolo čempionatą, taurės varžybas, pagal galimybes vyksta uždarų patalpų turnyrai. Renginių tikrai netrūksta, o juose dalyvauja apie 15 komandų. Tiesa, labai norėtųsi didesnio apskričių futbolo federacijų dėmesio paplūdimio sportui. Tiek žiemos, tiek vasaros metu“, – sakė R.Daugėla. Nors klimato sąlygos lietuvių nelepina, Lietuvoje yra ir paplūdimio futbolo rinktinė, kuri dalyvauja tarptautiniuose turnyruose.

„Paplūdimio futbolo plėtrai koją kiša aikštelių trūkumas. Šioje vietoje labai džiugu, kad puikiai susitvarkė Kupiškis ir Prienai, čia yra stacionarių paplūdimio futbolo aikštelių. Gera padėtis Nidoje, kur statoma nauja aikštelė. Jeigu viskas bus gerai, turėsime idealias sąlygas. Tikimės, kad Birštone pastatys dvi aikšteles, tada turėsime dar vieną tašką, kuriame galės vykti čempionato kovos. Stacionarių aikštelių nėra nei Klaipėdoje, nei Palangoje, tačiau ten yra paplūdimys ir tokioms varžyboms galima pasiruošti. O sunkiausia Vilniuje ir Kaune. Didžiausiuose Lietuvos miestuose nėra nė vienos paplūdimio futbolo aikštelės. Stacionarių aikštelių kol kas nėra nė viename iš dešimties apskrities centrų. Kaip mes galime kalbėti apie masiškumo didinimą, aukštesnius reitingus, kai tose vietose sąlygų nėra jokių“, – klausė Lietuvos salės futbolo asociacijos direktorius.

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9

V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9

REGBIS

STEREOTIPAI GRIŪVA PATYS

TEKSTAS Lina Motužytė FOTO Saulius Čirba

Trylika metų regbį žaidžianti Gintarė Aramavičienė anksčiau šį sportą supančius mitus bandė paneigti statistika. Dabar į tai nebekreipia dėmesio ir džiaugiasi, kad kartu su regbio žinomumu ir besikeičiančiu visuomenės požiūriu šie stereotipai po truputį patys griūva. G.Aramavičienė (geltona apranga) regbį žaidžia jau 13 metų

MITAS – ŠIURKŠTUS ŽAIDIMAS

„Žaidi regbį? Tai turbūt reikėtų tavęs pasisaugoti“, – tokių ironiškų komentarų, dažniausiai girdimų iš vyrų, Lietuvos moterų regbio rinktinės senbuvė G.Aramavičienė net norėdama nebesuskaičiuotų.

NORS ŽINIA APIE REGBĮ TARP MERGINŲ SKLINDA SPARČIAI IR NORINČIŲJŲ IŠBANDYTI ŠĮ SPORTĄ DAUGĖJA, SUSIDURIAMA SU KITA BĖDA – SPORTUOJANČIOS MERGINOS NEPEREINA Į SUAUGUSIŲJŲ LYGĮ. 66

V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

nelabai žinojo, koks tai sportas. „Esu iš mažo miestelio ir iki pat septintos klasės aktyviai žaidžiau kvadratą. Visada buvau sportiška ir azartiška, man rūpėjo būti pirmai, geriausiai. Kai nustojome žaisti kvadratą, reikėjo kažkur išsikrauti, tad ėmiau ieškoti kitų sportų. Prašiau mokytojos, kad suburtų merginų krepšinio komandą, bet dėl tam tikrų kliūčių to nepavyko padaryti. Vieną kartą kitas kūno kultūros mokytojas mane pastebėjo ir pasiūlė pas jo pažįstamą trenerį išbandyti regbį“, – pasakojo ji.

RINKTINĖ Lietuvos moterų regbio-7 rinktinės vairą šiemet į savo rankas perėmė Tomas Zibolis. Kovo viduryje Latvijoje surengtame moterų regbio-7 turnyre „Livonia Winter 7s“ lietuvės iškovojo bronzos medalius. Rinktinė ruošiasi Europos čempionato „Conference 1“ diviziono turnyrui, kuris birželį vyks Kroatijoje.

Šiurkštus žaidimas, nuo kurio lūžta kaulai, moterys šito neištvertų, labai jau vyriškas sportas – iš panašių stereotipų regbis po truputį vaduojasi ir kelia klausimų ne tik apie vyriškumo ir moteriškumo sampratą visuomenėje, bet ir kitą – kodėl kai kuriose sporto šakose taip giliai yra įsikerojęs seksizmas.

SPORTUOJANT TRENIRUOJAMAS NE TIK KŪNAS, BET IR SMEGENYS.

Lietuvos moterų rinktinė

„Manau, nuostatą, kad regbis yra labai šiurkštus žaidimas, iš dalies yra sukūrę patys vyrai. Jiems naudinga taip pasakoti ir šiek tiek perdėti, tuomet atrodo „kietesni“, pakelia savo ego. Anksčiau į tai reaguodavau ir vargdavau aiškindama, kad taip nėra, rodydavau statistiką, kad pavojingiausias sportas pagal traumų skaičių yra tikrai ne regbis, bet dabar to nebedarau. Pati esu patyrusi vos keletą mikrotraumų, jokių lūžių ar nutrūkusių raiščių. O mėlynės nieko baisaus. Kalbame apie tai su merginomis per treniruotes, aiškinu, kad jos neprivalo visur būti išsipusčiusios. Aikštėje jos yra atletiškos sportininkės ir turėtų didžiuotis tuo, ką daro. O laisvalaikiu gali puoštis, kaip kuriai patinka. Man tokia transformacija netgi gražesnė“, – kalbėjo G.Aramavičienė.

DAUGĖJA INFORMACIJOS

27-erių moteris žaidžia jau 13 metų. Juokiasi, kad regbis pats ją surado, o eidama į pirmąjį susitikimą su treneriu

G.Aramavičienė, šiuo metu Marijampolėje pati treniruojanti merginų komandą, patikino, kad šio sporto žinomumas smarkiai šoktelėjęs. „Manau, tam didelę įtaką turėjo reklama ir jos sklaida: tiek socialiniuose tinkluose, tiek iš lūpų į lūpas. Anksčiau man tekdavo pačiai ieškoti merginų, bandyti jas sudominti, o dabar pastebėjau, kad beveik visos pas mane žaidžiančios merginos pačios mane susirado ir išreiškė norą žaisti regbį“, – tikino trenerė.

META BAIGUSIOS MOKYKLĄ

Nors žinia apie regbį tarp merginų sklinda sparčiai ir norinčiųjų išbandyti šį sportą daugėja, susiduriama su kita bėda – sportuojančios merginos nepereina į suaugusiųjų lygį. „Merginų yra, bet jos nuolat keičiasi. Dauguma sportuoja iki pilnametystės, o tada prasideda mokslai, šeima, darbai. Ir baigia karjerą, sulaukusios amžiaus, kai jau būtų galima iš jų rimtas sportininkes lipdyti. Tai didžiulė Lietuvos moterų regbio problema, todėl belieka pasidžiaugti, kad tos gretos bent jau vis atsinaujina“, – sakė trenerė. G.Aramavičienė pavydžiai žvelgia į Naująją Zelandiją, kur ne tik moterų regbis spindi visu ryškumu, bet ir pats sportas yra įtrauktas į vaikų fizinio lavinimo programą. „Vaikui regbis gali duoti labai daug. Pirmiausia lavina kognityvines funkcijas, padeda ugdyti koordinaciją, gebėjimą bendradarbiauti, spręsti problemines situacijas. Sportuojant treniruojamas ne tik kūnas, bet ir smegenys (didėja jų plastiškumas, atsparumas įvairiems veiksniams). Tai sportas, susidedantis iš įvairių elementų: lengvosios atletikos, imtynių, bėgimo, net futbolo ir krepšinio. Dažnai pasitaiko atvejų, kai žmogus, besijaučiantis vidutinybe kitame sporte, perėjęs į regbį pasiekia daug, nes regbis išryškina ir ugdo geriausias individo fizines ypatybes“, – sakė trenerė.

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9

PLAUKIMAS

TAISYKLINGAI PLAUKTI – SVEIKA IR SAUGU

TEKSTAS Lina Daugėlaitė FOTO Alfredas Pliadis

Kasdien saulei šviečiant vis ilgiau ir kaitriau, nenumaldomai apima artėjančios vasaros nuojauta. O su ja prasideda ir maudynių sezonas. Kad vandens malonumai neapkarstų, itin svarbu plaukti ir nardyti taisyklingai. Dažnas mūsų, galintis bent truputį judėti vandeniu, įsitikinęs, kad plaukti moka. Bet kada žmogus gali save vadinti mokančiu plaukti? Pasak specialistų, jeigu žmogus plaukia ir įkvėpęs oro veidą nuleidžia į vandenį, jeigu jo kvėpavimas yra ritmiškas, jis gali plaukti ilgai. Mokantis plaukti žmogus vandens paviršiumi gali judėti apie pusę valandos bent dviem taisyklingais plaukimo būdais. Be to, pravartu savo gebėjimus pasitikrinti banguotame vandenyje, kur plaukimas visai kitoks nei baseine ar ramaus vandens telkinyje. Sveikatingumo klube „Impuls“ dirbančio plaukimo trenerio Kęstučio Steponavičiaus teigimu, žmogus, atėjęs į baseiną, mokslus pradeda ne nuo plaukimo stiliaus, o nuo atskirų kūno judesių. „Yra sistema: pirma mokomasi dirbti

V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

kimo pradžiamokslį dėsto treneris.

MOKANT PLAUKTI VISAIS KETURIAIS STILIAIS TRENIRUOJAMA VISA KŪNO SISTEMA – PLAUČIAI, ŠIRDIS, SĄNARIAI, SAUSGYSLĖS.

Jam antrina legendinė Lietuvos plaukikė Birutė Užkuraitytė-Statkevičienė: „Visi mano, kad skęsta tie, kurie nemoka plaukti. Skęsta tie, kurie neišmano anatomijos ir fizikos dėsnių vandenyje. Galvos svoris virš vandens, jeigu imsime atskiras kūno dalis, sudaro maždaug 7 proc. kūno svorio. O kūnas vandenyje pagal Niutono dėsnį sveria tiek, kiek jis išstumia vandens. Jeigu mes iškvėpsime orą ir atsigulsime ant vandens, išstumsime apie 2 litrus vandens, taigi vandenyje sversime apie 2 kilogramus.

kojomis, po to – rankomis, mokomės kvėpavimo, judesių ir kvėpavimo suderinamumo, plūdrumo ir slinkimo vandeniu. Kiekvienas judesys atskirai atrodo paprastas, bet kai reikia suderinti kelis judesius, atsiranda susikaustymas. Susikaustymas reiškia įtemptą raumenį, įtemptas raumuo naudoja energiją, energija yra deguonis ir taip po truputį dingsta jėgos, nebelieka plūdrumo, atsiranda panika, žmogus ima grimzti“, – plau-

Tad kokią klaidą daro skęstantieji? Skęsdamas žmogus pirmiausia kelia galvą į viršų ir nori rėkti: „Gelbėkite!“ Bet galva virš vandens – 5 kg, o kūnas po vandeniu – 2 kg! Jeigu pradeda kelti ranką, dar 2–4 kg prisideda, kitą ranką – vėl tiek pat. Kuo dažniau žmogus kilnos rankas ar stengsis iškelti dar daugiau kūno į viršų, tuo greičiau jis skęs.“ Todėl B.Statkevičienė pataria: jokių smarkių judesių. Padės lėtas ir gilus įkvėpimas, po to reikėtų atpalaiduoti veido raumenis

ir gulti ant nugaros, o tada, nekeliant rankų, po truputį judinant kojas, bandyti judėti saugios vietos link.

KVĖPAVIMAS

Vienas B.Statkevičienės mėgstamų posakių – vandeny žmogus turi tapti balionu, nes pripūstas balionas neskęsta. Kaip virsti balionėliu? „Turime į plaučius įkvėpti daug oro. Žmogus skęsta tada, kai jis ne įkvepia, o išpučia orą – tada ima grimzti“, – aiškina patyrusi plaukikė. Tai, kad kvėpavimas – itin svarbus elementas mokantis plaukti, pabrėžia ir treneris K.Steponavičius. Čia judesius būtina suderinti su kvėpavimu, nes plaukdamas bet kokiu stiliumi, išskyrus nugara, žmogus negali nuolat kvėpuoti. „Žmogus turi maksimaliai daug įkvėpti ir iškvėpti per trumpą laiką. Būtina visiškai išnaudoti plaučių tūrį. Kvėpuojant netaisyklingai tik viršutine plaučių dalimi ir neįtraukiant diafragmos bei apatinės plaučių dalies, paimama mažiau deguonies, todėl esant ilgesnei distancijai uždūstama. Vėl grįžtama prie to, kad atsiranda įsitempimas, tada prarandamas plūdrumas“, – aiškina K.Steponavičius, kad norint plaukti ilgai ir greitai, pirmiausia reikia taisyklingai kvėpuoti. Ši problema, pasak trenerio, dažnesnė suaugusiems, jau turintiems tam tikrų plaukimo įgūdžių. Dėl netaisyklingo kvėpavimo jie gali nuplaukti apie 25 m, o kvėpuodami taisyklingai galėtų plaukti gerokai toliau.

RAUMENYS

Itin didelį pavojų, ypač atvirame vandens telkinyje, kelia raumenis traukiantis mėšlungis. Ką daryti tokiu atveju vandenyje, kai po ranka nėra adatos ar kokio kito smailaus daikto, padedančio atlaisvinti sutrauktą raumenį? Raumenį, pasak B.Statkevičienės, sutraukia tada, kai judesys per staigus, kai raumuo nuvargintas arba organizmas nusilpęs: „Prieš kelerius metus Elektrėnuose vyko trijų valandų plaukimo varžybos, nuplaukiau 9

B.Statkevičienė

km 400 m – tada man pradėjo traukti vieną koją, ėmiau jausti ir pečius. Tokiu atveju reikia tą koją atpalaiduoti ir nedaryti judesio arba pereiti prie kito plaukimo būdo.“ Atlaisvinti sutrauktą raumenį padeda ir jo ištempimas per jėgą.

ŠUOLIAI

Dar vienas svarbus elementas mokantis plaukti – šuoliai. „Maudantis atviruose vandens telkiniuose šuoliai – viena pagrindinių ir dažnai lemtingų traumų priežasčių. Būtina mokėti gražiai įšokti, žinoti, kuriose vietose galima šokti, kada galima šokti ant galvos, o kada – ant kojų“, – perspėja K.Steponavičius. Plaukimo naujokams šuoliai į baseiną iš pradžių kelia nerimą. Todėl pirmieji atsargūs šuoliai būna nuo baseino krašto, nuo sienelės, vėliau – nuo bokštelio. Šuoliai skiriasi priklausomai nuo plaukimo stiliaus. Pradedant plaukti laisvuoju stiliumi, krūtine ir peteliške, šokama nuo bokštelio, plaukiant nugara – iš vandens.

STILIAI

Išmokus atskirų judesių, jie jungiami į tam tikrą plaukimo stilių. Kokiu stiliumi plaukti, nuo amžiaus nepriklauso. Tai lemia tik valandos, praleistos baseine. Mokant plaukti visais keturiais stiliais treniruojama visa kūno sistema – plaučiai, širdis, sąnariai, sausgyslės ir pan. Plaukimas labai gerai veikia odą, kraujotaką, nervų sistemą. „Plaukimas – itin tinkama sporto šaka vaikams. Po plaukimo visi yra pasiruošę ir kitų sporto šakų treniruotėms – plaukiant taip pat lavinamas greitis, reakcija, ištvermė“, – teigia plaukimo treneris. Pradedantys plaukti vaikai labiausiai mėgsta plaukti nugara. O štai mergaitės, šypsosi treneris, šiandien visos trokšta tapti meilutytėmis, todėl nori plaukti krūtine. „Gal tai ir genetiškai užkoduota, nes turime būtent šiuo stiliumi plaukusių olimpinių čempionų – Liną Kačiušytę, Robertą Žulpą, Rūtą Meilutytę. Berniukai labiau nori tapti titeniais arba rapšiais. Yra į ką lygiuotis“, – sektinus pavyzdžius vardija K.Steponavičius.

K.Steponavičius su auklėtiniais

KLAIDOS

Dažniausia klaida, trenerio K.Steponavičiaus tikinimu, – netaisyklinga galvos padėtis vandenyje. Nugara plaukiama taisyklingiau, nes pajaučiama, kad nuleidus galvą kūnas atsipalaiduoja ir iškyla. Plaukiant laisvuoju stiliumi ir krūtine tą pajusti sunkiau, nes dažnai bijoma arba tiesiog nemokama įnerti. Todėl žmogus nepajunta, kad tada, kai ausys po vandeniu, kūnas pradeda kilti į viršų. Plaukiant iškelta galva virš vandens, plaukimas lėtėja, dūstama, be reikalo apkraunamas stuburas. Tačiau treneris K.Steponavičius šypsosi, kad geriau jau plaukti šitaip, negu visai neplaukti. „Iš tikrųjų šioms klaidoms ištaisyti daug nereikia. Dažnai užtenka nusipirkti akinukus ir kepurėlę. Jeigu moki taisyklingai atlikti plaukimo judesius, tai kvėpavimą ir galvos padėtį sutvarkyti galima gana greitai“, – nebijoti taisyti klaidų ragina treneris. Treneris K.Steponavičius atkreipia dėmesį į tai, kad vaikai (suaugusieji irgi), išmokę plaukti baseine, nuėję prie atviro vandens telkinio dažniausiai sutrinka ir pamiršta viską, ko mokėsi. „Vaikai, mokantys puikiai plaukti visais būdais ir galintys ne vieną kilometrą nuplaukti, nuėję prie ežero nesugeba nė 100 m nuplaukti, nes pasikeičia aplinka ir jie tiesiog išsigąsta. Todėl visada šalia turi būti suaugęs žmogus“, – atkreipia dėmesį pašnekovas. Ar greitai vaikui pavyksta apsiprasti ir adaptuotis, tai priklauso nuo jo individualių savybių ir aplinkinių – kuo daugiau suaugusiųjų, tuo saugesnis vandenyje jaučiasi vaikas. Vienas požymių, kad žmogus moka plaukti, – gebėjimas įveikti 200 m be sustojimo. Tai minimalus reikalavimas. „Aš, kaip specialistas, norėčiau, kad visi vaikai plauktų visais plaukimo būdais. Ir plauktų bent 400 m be sustojimo bent vienu plaukimo stiliumi“, – sako K.Steponavičius.

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9

PLAUKIMAS

PLAUKIMO STILIAI Treneris K.Steponavičius – apie kiekvieną plaukimo stilių atskirai.

LAISVASIS STILIUS Tai greičiausias plaukimo stilius. Įkvepiama tik pakreipus galvą. Galima kvėpuoti arba į vieną pusę, arba į abi. Dažniausiai įkvepiama arba kas antrą, arba kas trečią grybšnį. Rankos juda ratu, priekyje jos trumpai sulaikomos, kad būtų slinkimas. Kojos dirba visą laiką. Kojų ir rankų darbo santykis – maždaug 2:1, 3:1 arba 6:1. „Plaukikai paprastai atlieka dažnesnius kojų judesius, mėgėjai – retesnius“, – lygina K.Steponavičius. Plaukiant laisvuoju stiliumi greitis išgaunamas dirbant rankomis, kojos prideda apie 30 proc. greičio. Tačiau kojų darbas itin svarbus stabilumui ir pusiausvyrai išlaikyti. Plaukiant šiuo stiliumi daugiausia dirba pečiai, trigalvis žasto raumuo, visi rankų raumenys ir blauzdos.

Laisvasis stilius

PLAUKIMAS NUGARA Plaukimo nugara technika labai panaši į plaukimo laisvuoju stiliumi. „Tiesiog rankos neturi būti sulaikomos nei viršuje, nei apačioje – jos nuolat sukasi kaip malūnas“, – aiškina K.Steponavičius. Rankų ir kojų darbo santykis gali būti toks pat, kaip ir laisvojo stiliaus. Galva visą laiką turi būti atlošta ir kuo mažiau judėti tiek į šonus, tiek aukštyn žemyn, akys 90 laipsnių kampu turi žiūrėti į lubas ar dangų. „Tai labai svarbu, nes nuo galvos padėties priklauso viso kūno padėtis vandenyje: jeigu galva pakrypsta, nusileidžia, šiek tiek riečiamės, tada apatinė kūno dalis pradeda grimzti, plaukimas nebebus taisyklingas. Tinkama kūno padėtis plaukiant bet kuriuo stiliumi – kūnas turi gulėti vandens paviršiuje“, – įspėja treneris. Plaukiant nugara dirba daugiau raumenų grupių nei laisvuoju stiliumi. Ypač dirba nugara, taip pat labiau įtraukiamas keturgalvis raumuo. Beje, būtent šis plaukimo būdas naudojamas gelbstint žmones. „Šiuo stiliumi saugiausia plaukti: vienas dalykas – galima visą laiką kvėpuoti, kitas – transportuoti žmogų galima tik iš nugaros, nes skęstantis žmogus griebiasi bet kokio daikto ir jį skandina. Todėl prie skęstančiojo niekada negalima priplaukti iš priekio – tik iš nugaros“, – įspėja treneris K.Steponavičius. Be to, plaukimas nugara tinka pailsėti, kai pavargstama plaukiant kitu stiliumi.

PLAUKIMAS KRŪTINE

Plaukimas nugara

Plaukimas krūtine

Tai pats lėčiausias iš visų keturių plaukimo stilių, bet pats techniškiausias. Plaukiant šiuo stiliumi kojos turi būti labai stiprios. Tuo jis labiausiai ir skiriasi nuo kitų trijų plaukimo būdų, kad vyrauja kojų darbas. Tai vienintelis plaukimo stilius, kur nereikia pastovaus judesio. Paties plaukimo metu yra pauzės – padarius spyruoklinį judesį, išsitempęs kūnas slenka. Plaukdami būtent šiuo stiliumi olimpiniais čempionais tapo L.Kačiušytė, R.Žulpa ir R.Meilutytė.

PLAUKIMAS PETELIŠKE Profesionalai peteliške plaukia beveik taip pat greitai, kaip ir laisvuoju stiliumi. Bet peteliškė – sudėtingiausias plaukimo būdas, kuriam prireikia daugiausiai fizinių jėgų, todėl jo dažniausiai mokoma paskutinio. Plaukiant peteliške reikia stipriai dirbti dubeniu – judesys prasideda iš dubens. Šis stilius įtraukia visus kūno raumenis, ypač dubens.

V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

Plaukimas peteliške

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9

NAUJOVĖS PLŪDURAS

Norintiesiems sustiprinti viršutinę kūno dalį ir patobulinti grybšnių techniką siūlomas idealus sprendimas – plaukimo plūduras „Nike Pull Buoy“. Asimetriškos formos plūduras gali būti naudojamas skirtingiems plūdrumo lygiams palaikyti – juos galima rinktis pagal pageidaujamą treniruotės intensyvumą. Plaukimo plūduras „Nike Pull Buoy“ pagamintas iš minkštos, tankios EVA putos, o treniruojantis dėl tekstūruotų sričių jį ypač patogu laikyti tarp kojų.

„NIKE SWIM“ NAUJOVĖ: ĮRANGOS KOLEKCIJA EFEKTYVIAUSIOMS TRENIRUOTĖMS

AUSŲ KIŠTUKAI

Šį pavasarį „Nike Swim“ pirmą kartą pristato įrangos kolekciją – treniruotėms optimizuoti skirtus įrenginius, padedančius baseine pasiekti maksimalių greičio ir jėgos rezultatų. Naująją, klientams jau pristatytą kolekciją sudaro: plaukimo lenta „Nike Kickboard“, plaukimo diskai „Nike Hand Paddles“, plaukimo plūduras „Nike Pull Buoy“, ausų kištukai „Nike Swim Ear Plugs“, nosies spaustukas „Nike Nose Clip“ ir kuprinė su suvyniojamu atvartu „Nike Swim Roll Top Backpack“.

Tiek profesionalams, tiek baseiną besirenkantiems kūno formai palaikyti ar atsipalaiduoti – ausų kištukai „Nike Swim Ear Plugs“ kiekvieno plaukiko ausis apsaugo nuo skausmo ir kitų problemų, kurių gali pridaryti į vidų patekęs vanduo. Pagaminti iš minkštos termoplastinės gumos, kurios sudėtyje nėra bisfenolio A, ausų kištukai su dvigubu krašteliu ypač patikimai saugo nuo vandens. Pakuotėje pateikiamas ir specialus dėklas, skirtas ausų kištukams higieniškai nešiotis kuprinėje ar sportiniame krepšyje.

TEKSTAS IR FOTO „Nike“ „Nike Swim“ treniruočių įrangos kolekcija sukurta galvojant apie kasdienes sportininkų treniruotes. Įrenginių paskirtis – padėti siekti asmeninių pergalių baseine. „Nike Swim“ misija – kurti sportininkams skirtą aprangą ir įrangą. Naujieji treniruotėms skirti įrenginiai puikiai papildo visą linijos asortimentą.

ypač patogu suimti, ji leidžia išlaikyti reikiamą kūno padėtį, tad treniruotis kur kas patogiau.

DISKAI

Plaukimo diskai „Nike Hand Paddles“ – optimalus sprendimas viršutinės kūno dalies jėgai stiprinti. Išgaubti, ergonomiškos formos diskai pritaikyti rankoms, o išorinis kraštas yra minkštas, kad treniruotis būtų ir patogu, ir saugu. Strategiškai parinkta angų vieta užtikrina, kad vandens srovė būtų minimali, todėl pasipriešinimas yra didesnis, o pečiams tenka mažesnė apkrova.

SVARBU ŽINOTI

NOSIES SPAUSTUKAI

Nosies spaustukai „Nike Nose Clip“ sukurti taip, kad nosies tiltui tektų kaip galima mažesnė apkrova. Silikoninis paminkštinimas, kurio sudėtyje nėra bisfenolio A, leidžia treniruotis be jokių nemalonių pojūčių. Nosies spaustuką galima higieniškai laikyti patogiame dėkle.

KUPRINĖ

LENTA

Naujoji plaukimo lenta „Nike Kickboard“ tinka ir pradedantiesiems, ir patyrusiems plaukikams. Ji padeda stiprinti kojas ir pagerinti yrių kojomis techniką. Iš EVA putos pagaminta lenta „Nike Kickboard“ išsiskiria išgaubta forma ir strategiškai parinktais tekstūruotais paviršiais. Ją

V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

Be „Nike“ plaukimo įrangos, „Sportland“ parduotuvėse rasite ir geriausią maudymosi aprangos kolekciją moterims, vyrams ir vaikams.

Galiausiai kuprinė su suvyniojamu atvartu „Nike Swim Roll Top Backpack“ idealiai pritaikyta visai „Nike Swim“ įrangai ir kitiems „Nike“ aksesuarams nešiotis. Atvyniojus atvartą, kuprinėje telpa net ir stambūs daiktai, o išorinėje kišenėje su fliso pamušalu, apsaugančiu nuo susibraižymo, patogu ir saugu laikyti plaukimo akinius. Šonuose ir gale esantys tinkliniai įsiuvai užtikrina puikų vėdinimą, todėl kuprinė greitai išdžiūsta.

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9

VANDENSVYDIS

DYGSTANT BASEINAMS DAUGĖJA VANDENSVYDININKŲ TEKSTAS Lina Motužytė FOTO Elijus Kniežauskas

Gilias tradicijas mūsų šalyje puoselėjantis vandensvydis šiuo metu susiduria su paradoksalia situacija: nors dygstant naujiems baseinams norinčiųjų žaisti daugėja, specialistų, galinčių juos mokyti, trūksta. Vandensvydis XIX amžiuje pradėtas žaisti Anglijoje ir Škotijoje. Šis daug ištvermės reikalaujantis sportas buvo vienas pirmųjų komandinių žaidimų, 1900 m. Paryžiuje įtrauktų į olimpinių žaidynių programą. „Vandensvydis reikalauja įvairių fizinių ir psichologinių savybių, o žaidėjas turi būti labai universalus. Reikia daug ištvermės, mokėjimo gerai plaukti, gebėjimo išsilaikyti ant vandens, greičio, lankstumo. Tai komandinis sportas, todėl intelektas taip pat labai svarbus, juk reikia

V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

LIETUVIŲ LAIMĖJIMAI VANDENSVYDŽIO ARENOJE prisiderinti prie komandos“, – sakė buvęs Lietuvos vyrų rinktinės treneris Nerijus Papaurėlis. 32 minutes išsilaikyti ant vandens ir užsiimti aktyvia fizine veikla nėra paprasta, todėl sakoma, kad vandensvydininkams ištverme prilygsta tik ledo ritulininkai ir maratono bėgikai.

TIKISI ATGIMIMO PAJŪRYJE

Lietuvoje vandensvydis žaidžiamas miestuose, turinčiuose bent 25 m ilgio baseiną – Vilniuje, Elektrėnuose, Kaune, Alytuje. Netrukus šio sporto

Lietuvos vyrų rinktinė 2013 m. laimėjo Baltijos jūros ir Šiaurės šalių čempionatą, šiuo metu dalyvauja Europos čempionato atrankos turnyre, kuriame pasiekė dvi pergales, tačiau atrankos barjero dar neperžengė. Jaunučių (iki 15 m.) ir jaunių (iki 17 m.) komandos praėjusiais metais tapo Baltijos jūros ir Šiaurės šalių čempionėmis.

treniruojasi su berniukais, jos domisi ir nori žaisti, tačiau sulaukusios paauglystės dažnai pasuka į kitą sporto šaką arba iš viso meta sportą. Viskas būtų kitaip, jei būtų daugiau sporto bazių ir specialistų. Ši padėtis po truputį gerėja, statoma naujų baseinų, jaunimas domisi treniravimo galimybėmis, federacija skiria daug dėmesio ir lėšų. Yra problemų, tačiau, manau, dabar labai geras laikas augti“, – sakė N.Papaurėlis.

LENKIA KAIMYNUS

Nors sporto bazių kiekiu atsilieka, laimėjimais vandensvydžio arenoje lietuviai gerokai lenkia kaimynus latvius ir estus.

atgimimo turėtume sulaukti pajūryje, juk būtent uostamiestyje 1931 m. pirmą kartą šalyje pradėtas žaisti vandensvydis. Pernai atidarytame olimpinio dydžio Klaipėdos baseine jau renkamos norinčiųjų žaisti grupės, tikimasi, kad susidomėjusiųjų atsiras ir naujajame Palangos baseine. „Šiuo atveju kalbame tik apie sportines grupes, nes, kiek žinau, privačiuose klubuose mėgėjiškai žmonės taip pat bando žaisti. O nuvykus į Turkiją ar Graikiją vandensvydžio žaidimas viešbučiuose siūlomas tarp laisvalaikio pramogų. Žinoma, ten žaidėjai bėgioja po dugną, bet emocijų – ne ką mažiau. Ir ypatingo inventoriaus norint žaisti nereikia. Užtenka glaudžių, kamuolio, vartų ir kepuraitės, pagal kurią skiriami komandos nariai. Baseine užtenka keturių takelių, tačiau žaisti galima ir atvirame vandens telkinyje“, – patikino specialistas.

NORS SPORTO BAZIŲ KIEKIU ATSILIEKA, LAIMĖJIMAIS VANDENSVYDŽIO ARENOJE LIETUVIAI GEROKAI LENKIA KAIMYNUS LATVIUS IR ESTUS.

„Latviai daug metų visai neturėjo vandensvydžio, dabar plaukimo entuziastai bando atgaivinti šį sportą. Kol kas tai vyksta tik Rygos apylin-

TRŪKSTA TRENERIŲ

Nors Lietuvoje vandens sportui skirtos infrastruktūros daugėja – statoma naujų baseinų, renovuojami seni, vis dėlto vandensvydis mūsų šalyje susiduria su kita didžiule bėda – trenerių trūkumu. Trisdešimtą savo, kaip trenerio, sezoną pradėjęs N.Papaurėlis – vienas iš vos devynių vandensvydžio trenerių Lietuvoje. „Užsienyje tiek dirba viename klube. Juokinga, bet Lietuvoje vienoje krepšinio mokykloje dirba daug daugiau trenerių, nei visoje šalyje yra vandensvydžio specialistų. Problemų yra ir dėl merginų vandensvydžio. Turime žaidžiančių mergaičių vaikų komandose, kurios

PASKYRĖ VISĄ GYVENIMĄ N.Papaurėlis žaisti vandensvydį pradėjo būdamas 13 metų. Vėlai, kaip sako pats. Tiek pat metų jis žaidė vartininko pozicijoje, o sulaukęs 21-erių pradėjo treniruoti. Praėjusiais metais 50 metų sukaktį atšventęs N.Papaurėlis 30 iš jų praleido treniruodamas vandensvydininkus. Septynerius metus jis treniravo vyrų rinktinę, šiuo metu vadovauja nacionalinei jaunių (iki 17 m.) komandai.

kėse, tačiau jau ir vaikų komandos renkamos. Mes su latviais žaidžiame, kartu padėdami jiems tobulėti.

SAKOMA, KAD VANDENSVYDININKAMS IŠTVERME PRILYGSTA TIK LEDO RITULININKAI IR MARATONO BĖGIKAI.

Estijoje aktyvūs senjorai, bet atsiradus sporto bazių buvo pradėtos ir vaikų grupės rinkti. Nors kaimynai bando žengti į priekį, o mes jiems stengiamės padėti, prireiks dar daug metų, kol jie mus pasivys“, – patikino treneris.

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9

PLAUKIMAS „Delfino“ komanda

BASEINE – VIEN MERGINOS Vienas naujausių itin džiugių rezultatų – Šiaulių plaukimo centro „Delfinas“ dailiojo plaukimo komanda kovo pabaigoje Vengrijoje vykusių „Orka Cup 2019“ varžybų grupės rungtyje užėmė pirmą vietą. Kalbant apie dailųjį plaukimą Šiauliai – pagrindinis centras Lietuvoje. Be Saulės miesto, šio sporto paslapčių taip pat galima mokytis Vilniuje, Klaipėdoje ir Kaune. Kaip sakė „Delfino“ trenerė Kristina Zajauskienė, Kaune antrus metus grupes renka buvusi jų auklėtinė Austina.

TEKSTAS Lina Daugėlaitė FOTO plaukimo centro „Delfinas“

Dailusis, arba sinchroninis, plaukimas populiarumu mūsų šalyje toli gražu neprilygsta kovoms baseino takeliuose krūtine ar laisvuoju stiliumi, nugara ar delfinu, tačiau jo atstovės priverčia vis garsiau prabilti apie šį sportą.

Pasak K.Zajauskienės, pradėti lankyti dailiojo plaukimo treniruotes Šiauliuose galima nuo pirmos klasės. Kadangi Šiauliai – palyginti mažas miestas,

DAILIOJO PLAUKIMO TRENIRUOTĖS PRASIDEDA BŪTENT NUO MOKYMOSI PLAUKTI. treneriai iš pradžių nėra išrankūs ir treniruotėse laukia kiekvienos. „Iš pradžių priimamos visos mergaitės. Nežiūrime nei į kūno masę, nei į fizinius duomenis. Po to lieka tos, kurios gabios, lankstesnės, kam vandeny geriau sekasi šokti, girdėti muziką“, – sako K.Zajauskienė. Taigi dailiojo plaukimo subtilybių lieka mokytis atkakliausios ir gabiausios. Nuo praėjusių metų sausio 1 d. atsirado mišrių duetų rungtis, tad šiuo sportu gali užsiimti jau ir berniukai.

V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

Tačiau Šiauliuose kol kas treniruotėse – vien merginos. Mokėti plaukti prieš pradedant lankyti dailųjį plaukimą nėra būtina, tačiau dailiojo plaukimo treniruotės prasideda būtent nuo mokymosi plaukti. Išmokti plaukti visais keturiais stiliais – privaloma. „Pirmąjį pusmetį mes mokome plaukti, o jau vėliau pradedame sinchroninio plaukimo abėcėlę“, – primena K.Zajauskienė. Lankstumas, muzikalumas, ritmo jautimas – tai tos savybės, kurios būtinos norint siekti rezultatų. Žinoma, fiziniai duomenys čia būtini, kaip ir kalbant apie bet kurią kitą sporto šaką. Todėl šalia darbo baseine mergaitės dar pluša gimnastikos ir choreografijos pamokose. Pasak K.Zajauskienės, pajėgiausia šiuo metu Lietuvoje yra Natalija Ambrazaitė, kuri dalyvauja solo rungties varžybose. Kaip jau minėta, gerų rezultatų pasiekia Lietuvos komanda grupinėse varžybose. Būtent šių rungčių atstovės ruošiasi dar vienam jėgų išmėginimui – jų laukia Europos ir pasaulio jaunimo čempionatai.

Arena Bodylift maudymosi kostiumėliai išryškina tavo kūno formą ir suteikia maksimalų komfortą.

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9

BURIAVIMAS TEKSTAS Birutė Pakėnaitė

„Ambersail 2“ jachta nuolat dalyvauja varžybose Peter Marshall nuotr.

GYVENIMO IR IŠGYVENIMO

MOKYKLA Lietuvių jachta „Ambersail“ 2009 m. apiplaukė pasaulį, nešdama žinią pasaulio gyventojams apie Lietuvos vardo tūkstantmetį. Legendinę „Ambersail“ pakeitė naujesnė ir greitesnė „Ambersail 2“. VO65 klasei priklausanti jachta – vos viena iš aštuonių tokių pasaulyje. Vandenynų Dakaru vadinama regata aplink pasaulį anksčiau vadinosi „Volvo Ocean Race“, tačiau koncernas „Volvo“ pardavė šias varžybas ir dabar jos bent laikinai turi naują pavadinimą – „Ocean Race“. Organizatoriai jau paskelbė naujoves, įsigaliosiančias 2021-aisiais. Anksčiau regatoje aplink pasaulį

V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

Kai iškrinta stebuklingas šansas, būtų kvaila juo nepasinaudoti. Tačiau ką daryti, jei jauti, kad vienas nepatempsi? Kreiptis pagalbos į tuos, su kuriais sieja bendra istorija ir sena draugystė. Taip gimsta bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos buriuotojų projektas, kuris, jei viskas klostysis sėkmingai, atvers kelius į garsiausią regatą aplink pasaulį „Ocean Race“. buvo varžomasi vienos klasės laivais, o kitąmet startuosiančiose varžybose į kovą stos jau dviejų klasių – „Imoca 60“ ir VO65 jachtos.

JAUNIMUI TAI NEĮTIKĖTINA GYVENIMO IR IŠGYVENIMO MOKYKLA, KAIP NUGALĖTI SAVE BEI VARŽOVUS.

„Lietuviams priklausanti „Ambersail 2“ – būtent tokia jachta. Ir, beje, geriausia iš visų dabar esančių, nes pasaulį ji apiplaukė tik kartą, be to, buvo atnaujinta. Tad lietuviai nusipirko idealios būklės laivą, per varžybas turintį nemenką pranašumą. „Ocean Race“ varžybų organizatoriai taisyklėse nurodė, kad turint tokią jachtą ne tik galima, bet net rekomenduojama dalyvauti šioje regatoje. Tai – ne tik mano, bet ir daugelio lietuvių buriuotojų svajonė, tad būtų kvaila nepabandyti to padaryti“, – įsitikinęs 32 metų Rokas Milevičius.

2014–2015 m. sezoną R.Milevičius tapo pirmuoju lietuviu, plaukusiu legendinėse „Volvo Ocean Race“ varžybose Stefan Coppers nuotr.

tad tai atrodė logiškas žingsnis. Kai jie pasakė „Gerai, darome“, ledai pajudėjo“, – pasakojo R.Milevičius.

PROGA ŽENGTI Į ELITINĮ BURIAVIMĄ

VO65 klasės jachtos „Ocean Race“ varžybose bus orientuotos į jaunimą. Įgulą sudarys 10 žmonių, iš kurių bent trys privalo turėti panašių varžybų patirties, bent trys turi būti buriuotojai iki 26 metų, bent trys – iki 30 metų. Be to, įguloje privalo būti ir bent trys moterys. „Nesiliauja diskusijos, kas šiose varžybose svarbiau – patirtis ir meistriškumas ar jaunystė ir energija. Tad vienoje klasėje organizatoriai nutarė orientuotis į jaunimą, o šiam atsiranda puiki proga žengti į elitinį buriavimą“, – pastebėjo R.Milevičius.

VIENOS SVARBIAUSIŲ LENKTYNIŲ PASAULYJE „Ocean Race“ jachtų lenktynės aplink pasaulį yra ilgiausios, sunkiausios ir buriavimo sporte laikomos vienomis iš trijų svarbiausių. Kitos dvejos svarbiausios – olimpinių žaidynių ir Amerikos taurės varžybos. Pirmosios jachtų varžybos aplink pasaulį prasidėjo 1973 m. rugsėjo 8 d. Portsmute (Jungtinė Karalystė). Jose dalyvavo 17 laivų ir 167 buriuotojai. Iki šiol įvyko 12 varžybų aplink pasaulį. Jose dalyvavo 167 laivai ir 2030 buriuotojų iš 43 valstybių. Daugiausiai buriuotojų – 467 – šiose varžybose atstovavo Jungtinei Karalystei. Per varžybas žuvo 5 buriuotojai. Didžiausios lenktynės vyko 1981–1982 m. Jose dalyvavo 29 laivai. 1989–1990 m. sezoną kapitonės Tracy Edwards vadovaujamas Jungtinės Karalystės laivas tapo pirmąja moterų komanda šiose lenktynėse. 2011–2012 m. sezono trasa – ilgiausia lenktynių istorijoje, ją sudarė 39 tūkst. 270 jūrmylių. Kitos „Ocean Race“ lenktynės prasidės 2021 m. rudenį Alikantėje (Ispanija).

VISOS TRYS BALTIJOS ŠALYS TURI SKIRTINGAS, BET GANA STIPRIAS BURIAVIMO MOKYKLAS.

Rokas – žinomas Lietuvos buriuotojas. 2012 m. jis dalyvavo Londono olimpinėse žaidynėse. Dar po kelerių metų, 2014–2015 m. sezoną, kaunietis tapo pirmuoju lietuviu, plaukusiu legendinėse „Volvo Ocean Race“ varžybose aplink pasaulį. Su Olandijos komanda „Brunel“ jis užėmė antrą vietą. Tad R.Milevičius entuziastingai griebėsi idėjos į legendines varžybas išsiųsti lietuvių laivą.

„Ocean Race“ – profesionalų regata, tad vien atlyginimai buriuotojams sudarytų nemenką dalį biudžeto. Be to, daug kainuoja jachtos įranga, kelionės, kiti mokesčiai. Skaičiuojama, kad „Ambersail 2“, jei dalyvautų šiose varžybose, reikėtų 6–12 mln. eurų.

„Tik nuo pat pradžių buvo aišku, kad vien Lietuvai tokios varžybos yra per didelės. Bet pritraukiant Latvijos ir Estijos, o gal net Skandinavijos šalių buriuotojų ir rėmėjų būtų daugiau šansų patempti. Pradėjome nuo pokalbio su „Sportland“ ir „Helly Hansen“ prekės ženklu. Su jais ir mane, ir „Ambersail“ sieja sena draugystė,

„Tačiau Lietuvoje neturime pakankamai sportininkų, galinčių dalyvauti tokio lygio varžybose. O rasti pakankamai žmonių pritraukus Latviją ir Estiją yra lengviau. Galų gale ir rėmėjams bei varžybų organizatoriams patraukliau atrodo trys mažos šalys, o ne viena. Tai visai kiti skaičiai“, – aiškino R.Milevičius.

Planuojama, kad su „Ambersail 2“ jachta „Ocean Race“ lenktynėse dalyvaus Estijos, Latvijos ir Lietuvos buriuotojai Eduardo Silvos nuotr.

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9

BURIAVIMAS Nors galutinai dar nenuspręsta, kad „Ambersail 2“ kitąmet tikrai dalyvaus „Ocean Race“ regatoje, jau judama šia kryptimi ir bandoma pritraukti jaunimo į jūrinio buriavimo mokyklą.

„Ambersail 2“ įgula varžybų metu Alfredo Babkovskio nuotr.

YRA IŠ KO RINKTIS

R.Milevičius šypsosi, kad rasti profesionalų, jau turinčių „Volvo Ocean Race“ ar panašių varžybų patirties, – gerokai lengviau, nei rasti tinkamo jaunimo. Vis dėlto Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra iš ko rinktis. Visos trys Baltijos šalys turi skirtingas, bet gana stiprias buriavimo mokyklas. „Geriausiai, matyt, atrodo estai. Jų buriavimo lygis gana aukštas, sportuoja daug žmonių, ypač – ant didelių laivų. Tačiau lietuviai pastaraisiais metais turi kitų pranašumų. Pavyzdžiui, itin aukšto lygio buriuotojų merginų. Gintarė Volungevičiūtė Pekino olimpinėse žaidynėse iškovojo sidabrą, Viktorija Andrulytė dabar pasaulyje yra tarp lyderių. Be to, daug mūsų buriuotojų paragavo jūrinio buriavimo plaukdami „Ambersail“, – sakė R.Milevičius. Latvijoje stiprios klubinės ir „Match racing“ varžybos, kuriose kovojama vienas prieš vieną. Lietuvoje, pasak Roko, darbas nuoseklesnis, todėl vis iškyla olimpinio buriavimo žvaigždžių, o kalbant apie jūrinį buriavimą patirties sukaupti leidžia tokie projektai, kaip „Ambersail“ ir „Ambersail 2“.

„Skandinavijoje buriavimas dar populiaresnis ir toliau pažengęs, todėl neatmetame ir šios rinkos“, – teigė R.Milevičius. Plaukimo įvairiose akvatorijose patirties turintis lietuvis tvirtina, kad neįmanoma, o ir nereikia lyginti olimpinio ir jūrinio buriavimo. Olimpinio buriavimo specifika – čia daugiausia individualių laivų klasių, kai sportininkas atsako pats už save. Be to, varžybos ten vyksta gana arti kranto. O „Ocean Race“ regatoje svarbiausia komanda ir gebėjimas darniai dirbti bei sutarti. Čia neegzistuoja poilsis ir miegas, o įtampa ir stresas – nuolatiniai palydovai. Čia negali kada panorėjęs grįžti į krantą, nes varžybos kelias savaites vyksta toli nuo jo. Jaunimui tai neįtikėtina gyvenimo ir išgyvenimo mokykla, kaip nugalėti save bei varžovus.

DAUG KAS GAMINA BURIUOTOJŲ APRANGAS, BET IŠTIES GERAS – TIK VIENAS KITAS. „HELLY HANSEN“ YRA VIENI LYDERIŲ, JEI NE PATYS GERIAUSI.

Vytauto Dranginio nuotr.

V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

„Ambersail 2“ jachta nuolat dalyvauja varžybose. Žiemą – Karibuose. Pavasarį laivas bus ir Klaipėdoje, paskui – Viduržemio jūroje, dalyvaus varžybose Šiaurės jūroje. „Ambersail 2“ prižiūri ir jam vadovauja Linas ir Tomas Ivanauskai – tėvas ir sūnus. L.Ivanauskas-Linkus – vienintelis lietuvis, 2009 m. jachta „Ambersail“ apiplaukęs pasaulį. Tą jis padarė ir jachta „Lietuva“ 1993 m. T.Ivanauskas – vienintelis lietuvis, dirbęs „Volvo Ocean Race“ kranto komandoje. Jis padėjo olandų komandai „Brunel“. dešimt kelias dienas, nuolat būname šlapi, niekas nedžiūsta, nuo druskos atsiranda alergija. Apranga – vienas svarbiausių dalykų, tad reikia kokybiškos“, – aiškino R.Milevičius.

APRANGA – ITIN SVARBI

Jis pats dar nesvarstė, ar vėl ryžtųsi plaukti „Ocean Race“ varžybose, kurios trunka devynis mėnesius, todėl nelengva išlaikyti šaltą protą, bet atveria neįkainojamų patirties lobynų.

„Daug kas gamina buriuotojų aprangas, bet išties geras – tik vienas kitas. „Helly Hansen“ yra vieni lyderių, jei ne patys geriausi. Kai plaukiame dvi-

„Vienaip ar kitaip padėsiu organizuoti šį projektą, nes noriu suburti pajėgią komandą, galinčią kovoti tokio lygio varžybose. Bet labiausiai trokštu regione pritraukti ir išugdyti daugiau aukšto lygio jaunų sportininkų, kuriems šis projektas, neabejoju, atvertų duris į platesnius vandenis“, – tvirtino R.Milevičius.

Turint galvoje tai, kad „Ocean Race“ varžybų dalyviai nuolat būna šlapi, sustirę, drabužiai ištisai prisismelkę vandens, kurio pilna ir ant denio, tinkama apranga čia itin svarbi. R.Milevičius neabejoja: apranga labai svarbi buriuotojams

PRIŽIŪRI TĖVAS IR SŪNUS

HELLYHANSEN.COM

MADE FOR THE UNPREDICTABLE . . ŠILTESNE. LENGVESNE.

HP RACING MID-LAYER

. VANDENIUI NEPRALAIDI STRIUKE, PADEDANTI JAUSTIS ŠILTAI, NEPRIDEDANT PAPILDOMO SVORIO

THOMAS COVILLE PROFESIONALUS SOLO BURIUOTOJAS

EKSTREMALU TEKSTAS Birutė Pakėnaitė FOTO gamintojų

PER VANDENĮ –

ANT SPARNO Vėjas plaukuose, vanduo, greitis ir tyla, kurią sutrikdo tik paukščiai. „Ta tyla – kažkokia stebuklinga. Leki, bet visiškai nejauti greičio. Tai yra ypatingas jausmas“, – ištarė Darius Mikelionis. Jis vienas iš dar nedaugelio Lietuvos buriuotojų, jau išbandžiusių ir pamėgusių palyginti naują šaką – plaukimą vadinamaisiais foilais. Pasaulyje toks buriavimas itin populiarus, o Lietuvoje kol kas sunkiai skinasi kelią į pripažinimą, bet ateitis priklauso foilams.

Foilas – povandeninis sparnas, prie burlentės ar jėgos aitvaro lentos tvirtinamas vietoje vairo. Tas sparnas iškelia lentą ir ši pakimba ore, neliesdama vandens paviršiaus. Pirmieji foilai pasirodė gal prieš dešimtmetį, bet tada neprigijo, nes veikė prastai. Prieš kelerius metus keletas gamintojų vėl pasiūlė rinkai foilus ir šie ėmė sparčiai populiarėti. „Bet apskritai tai itin senas dalykas. „Raketa“ Nemunu į Nidą irgi plaukdavo ant foilų“, – tvirtino žinomas Lietuvos burlentininkas, dvejų olimpinių žaidynių dalyvis 30-metis Juozas Bernotas. Dabar povandeniniai sparnai yra ir ant burlenčių, ir ant jėgos aitvarų, ir ant banglenčių, ir net ant jachtų. Buriavimo mėgėjus labiausiai džiugina tai, kad plaukiant foilu nereikia laukti palankaus ir pakankamai stipraus vėjo. Povandeninis sparnas lentą iškelia ir pučiant palyginti silpnam 4 m per sekundę vėjui.

V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

„Burlentei reikia bent 5,5–6 m per sekundę vėjo. Bet norint plaukti pučiant tokiam silpnam vėjui būtina 12 kvadratinių metrų burė ir itin didelė lenta. O su foilu esant tokiam pat vėjui imi 7,5–8 kvadratinių metrų burę ir plauki, kas su burlente būtų nerealu“, – sakė 52 metų D.Mikelionis.

IŠMOKTI NĖRA SUDĖTINGA

Plaukioti burlentėmis Darius pradėjo prieš 25 metus. Kai apie 2000-uosius atsirado jėgos aitvarai, išbandė ir šiuos. O atsiradus foilams pamėgino plaukti ir lenta su povandeniniu sparnu.

BURIAVIMO MĖGĖJUS LABIAUSIAI DŽIUGINA TAI, KAD PLAUKIANT FOILU NEREIKIA LAUKTI PALANKAUS IR PAKANKAMAI STIPRAUS VĖJO.

„Nėra labai sudėtinga pereiti nuo paprastos burlentės prie foilo, bet vis tiek reikia šiek tiek pastangų. Nors buriuoju jau daug metų, pirmą dieną buvo vargas. Plaukti pradėjau antrą dieną. Technika skiriasi nedaug – tas, kas plaukęs burlente, nesunkiai išmoksta plaukti ir foilu. O paskui jau sparčiai tobulėjama“, – tvirtino užkietėjęs buriuotojas. „Norint plaukti foilu, reikia mažiau fizinių jėgų, bet daugiau orientacijos ir koordinacijos. Aš kone iškart paju-

tau, kaip su juo elgtis. Yra tam tikrų niuansų, bet jei moki plaukti burlente, nesunku išmokti ir plaukti foilu“, – pastebėjo J.Bernotas.

UŽTENKA MAŽESNIO VĖJO

Plaukiant foilu iš pradžių stebina visiška tyla, nes povandeninis sparnas lyg peilis skrodžia vandenį nekeldamas triukšmo, nors greitis nemažas.

SU FOILAIS – DAUGIAU MANEVRŲ Buriuojant foilu sparnai iškelia lentą ir ši nebeliečia vandens, todėl galima staigiau apsisukti. Foilai gali naudoti daugiau vandens ir vėjo energijos nei įprastos lentos, nes vanduo jų nestabdo. Nei foilų manevringumas, nei tai, kad jais sklendžiama virš vandens, nėra pagrindinė priežastis, kodėl ši šaka sparčiai populiarėja. Patraukliausi foilai yra dėl to, kad jais buriuoti galima tada, kai paprasta lenta plaukti neįmanoma, nes stinga vėjo ar bangos tam netinkamos.

Paprasta burlentė plaukia 40–50 km/ val. greičiu, rekordas – apie 80 km/ val. Foilas pasiekia panašų greitį ir tam užtenka daug mažesnės burės. Didžiausias foilo privalumas – gebėjimas plaukti net per itin silpną vėją. Stiprėjant vėjui, irgi yra riba, kai plaukti foilu jau per sunku. Pavyzdžiui, paprasta burlente dar galima plaukti ir esant 25 m/sek. vėjui, o to daryti foilu jau neįmanoma.

TECHNIKA SKIRIASI NEDAUG – TAS, KAS PLAUKĘS BURLENTE, NESUNKIAI IŠMOKSTA PLAUKTI IR FOILU.

Į NAUJOVĘ ŽIŪRI ATSARGIAI

Nors pasaulyje foilai sparčiai populiarėja, lietuviai dar atsargiai žiūri į plaukimą lenta ar aitvaru, prie kurio būtų pritvirtintas povandeninis sparnas. „Daug senų gerų buriuotojų, įvaldžiusių tradicines burlentes, neskuba, nes ir taip gerai jaučiasi, plaukia greitai, dalyvauja varžybose. Jie supranta, kad perėjus prie foilo reikės pastangų, kad vėl pasiektų tam tikrą lygį. Todėl daug kas to net nebando“, – pastebėjo D.Mikelionis. Be to, norint plaukti foilu, reikia ir investuoti. Paprasta burlentė ar jėgos aitvaras tam nepritaikyti. Tad tektų išleisti 600 eurų už aliuminio burlentę su povandeniniu sparnu ir net 2000 eurų už anglies pluošto lentą. Bet pasaulyje tai jau tapo atskira sporto šaka. Yra buriuotojų, kurie plaukia tik foilais ir į tradicinę lentą net nežiūri.

DAUGIAU APIE EKSTREMALŲ SPORTĄ WWW.SPORTLANDMAGAZINE.LT sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9

EKSTREMALU G.Neniškis ketvirtį amžiaus plaukioja burlente, bet pastaruosius kelerius metus jo mėgstamiausia lenta yra banglentė

ANT BALTIJOS BANGOS VĖL KVIES BANGLENTININKUS

TEKSTAS Birutė Pakėnaitė FOTO surfcamp.lt

Lietuvoje per šalta, Baltija per maža, o jos bangos tinkamai nelūžta, tad banglentininkams čia nėra ką veikti. Visus šiuos mitus lietuviai neigia. Banglentininkams nebūna blogo oro, tik netinkama apranga, o Baltijos jūra tokia ypatinga, kad gaudyti jos bangų atvyksta vis daugiau užkietėjusių banglentininkų iš viso pasaulio. Naujoji Zelandija, Portugalija, Prancūzija, Meksika yra banglentininkų rojus. Ten bangos ilgos, vanduo šiltas, tad smagu skrieti per vandenį atsistojus ant tam pritaikytos lentos. Tačiau ir šalta Baltija kasmet privilioja banglenčių sporto turistų, ieškančių naujų potyrių ir kitokių bangų. „Baltijoje plaukė banglentininkai iš viso pasaulio. Pats pažįstu tokių, kurie buvo atvykę iš Naujosios Zelandijos ir Argentinos, o Latvijos banglentininkai itin pamėgo Klaipėdą, tad kartais ten latvių banglentininkų net būna daugiau nei lietuvių“, – patikino šios sporto šakos Lietuvoje pradininkas, šalies Bangų sporto asociacijos įkūrėjas 32 metų Girmantas Neniškis.

V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

VISKAS PRASIDĖJO NUO STOVYKLOS

Banglenčių sportas populiarus visame pasaulyje, nes juo užsiimti reikia tik nusiteikimo, bangos ir lentos. Į šį sportą dėmesį atkreipė ir Tarptautinis olimpinis komitetas, įtraukęs jį į 2020 m. Tokijo žaidynių programą.

NORINT PLAUKTI BANGLENTE LIETUVOJE REIKIA ŠIEK TIEK DAUGIAU PRIEMONIŲ – HIDROKOSTIUMO, NERETAI IR BATŲ AR KAPIŠONO.

Šią vasarą po metų pertraukos Baltijos pajūryje Lietuvoje vienuoliktą kartą vėl rengiama banglenčių sporto stovykla „Surf Camp“. Pastaraisiais metais tai būdavo itin didelis renginys, į kurį per savaitgalį susirinkdavo ir 2 tūkst. žmonių. 2016 ir 2017 m. apie 400–450 pradedančiųjų banglentininkų išklausydavo visą instruktažą ir lipdavo į bangas. Pirmoji „Surf Camp“ surengta bičiulių, kurie patys ir gamino banglentes. „Mano pusbrolis Algimantas buvo vienas pirmųjų banglenčių gamintojų Lietuvoje. Mes jau plaukiojome burlentėmis, žinojome, kaip dirbti su epoksidine derva, tad reikėjo tik rasti informacijos, kokios formos turi būti banglentė. Nuo pirmojo „Surf Camp“ dar dvi ar trys lentos yra gyvos ir plaukioja iki šių dienų“, – teigė G.Neniškis.

Mikey February Highline Performance Boardshorts

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9

Į Baltijos pajūrį sugrįžta „Surf Camp“

Norint plaukti banglente Lietuvoje reikia šiek tiek daugiau priemonių – hidrokostiumo, neretai ir batų ar kapišono. Nes Baltijos jūra šalta, o geriausios bangos joje – vėlyvą rudenį ar žiemą. „Jau dešimt metų įrodinėjame, kad Lietuvoje puikios sąlygos plaukti banglente. 2008 m. įvyko pirmoji banglenčių sporto stovykla „Surf Camp“. Į ją pasikvietėme artimiausius draugus, patys pagaminome septynias banglentes ir taip mūsų šalyje gimė banglenčių kultūra. Tada žmonės iš kitų lentų sportų – riedlentininkai, snieglentininkai ir kiti atvažiavo, pirmą kartą pabandė plaukti banglente ir suprato, kad Baltijoje taip pat yra bangų“, – juokėsi G.Neniškis. Jis pats jau ketvirtį amžiaus plaukioja burlente. Vėliau išmėgino ir banglentę, bet mėgstamiausia lenta ji tapo tuomet, kai prieš šešerius metus teko atlikti peties reabilitaciją. Nusprendęs, kad irdamasis banglente labiau stiprins petį, Girmantas šios lentos daugiau nedėjo į šalį.

GEROS BANGOS – NE ITIN DAŽNOS

Nuo pat pirmosios „Surf Camp“ stovyklos Monciškėse lietuviai neigia mitą, kad Baltijos bangos netinkamos banglenčių sportui. „Su Baltija viskas gerai, tik geros bangos joje būna trumpiau, tad reikia tiksliai žinoti tinkamą laiką ir atsirasti tinkamoje vietoje“, – aiškino G.Neniškis. Pavyzdžiui, pavasarį Pietų pusrutulyje prie Naujosios Zelandijos ir Antarktidos prasideda didelės audros. Tų audrų sukeltos milžiniškos bangos keliauja keliolika tūkstančių kilometrų iki Meksikos Šiaurės pusrutulyje. Tos gražios, ilgos, lygios bangos bang-

V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

lentininkams – idealios. Jei audra Pietų pusrutulyje siaučia savaitę, tai lygiai tiek, keliavusios irgi savaitę, tos bangos lūžta ir prie Meksikos krantų. Baltijoje bet kuri stipriausia audra trunka kelias dienas. Lygiai tiek bangos tinkamos skrieti banglente. „O geriausios jos tada, kai vėjas antrą dieną dar pučia, stiprindamas bangą, o paskui staigiai „išsijungia“ arba atsisuka nuo kranto. Tai auksinė valanda ar dvi, kai sąlygos banglentininkams yra fantastiškos“, – tvirtino Girmantas. Prognozuoti bangas jau lengva ir Lietuvoje, nes tarptautiniai bangų prognozių portalai į savo sistemas yra įtraukę ir Baltiją.

NUO PAT PIRMOSIOS „SURF CAMP“ STOVYKLOS MONCIŠKĖSE LIETUVIAI NEIGIA MITĄ, KAD BALTIJOS BANGOS NETINKAMOS BANGLENČIŲ SPORTUI.

JŪROJE PLAUKIA IR ŽIEMĄ

Patyrusieji Baltijos bangas skrodžia ir žiemą. „Šiame sporte nėra blogo oro, tik bloga apranga ir prastas pasirengimas, – juokėsi G.Neniškis. – Jei žmonės bėgioja žiemą, nėra priežasčių, kodėl jie žiemą negali plaukioti banglente. Juk yra storesni hidrokostiumai, yra pirštinės, batai, vandens nepraleidžiantys kapišonai.“ Būtent žiemą, pasak G.Neniškio, Baltijoje daugiau bangų ir jos geresnės, nes stipriausios audros siaučia gruodį, sausį ar vėlyvą rudenį. „Banglentininkai juk priklausomi nuo vėjo, nes tik jis gali atnešti bangas“, – sakė G.Neniškis. 2014-ieji, 2015-ieji ir 2016-ieji buvo vadinamieji El Nino (El Ninjo) metai. Tai klimatologinis reiškinys, kai pasikeičia Ramiojo vandenyno ekvatorinės dalies srovės. Dėl šio reiškinio daugėja audrų visame pasaulyje, o Palangos verslininkai verkia, kad vasara jiems nuostolinga. Užtat džiaugiasi lietuviai banglentininkai. Tais vėjuotais metais Baltijoje jie plaukiodavo po keturias dienas per savaitę – tiek gerų bangų net Portugalijoje ne visada būna.

VANDENLENTĖS

VANDENLENČIŲ PARKAI TRIJOSE ŠALYSE Ieškote, kur išbandyti vandenlentes? Daugybę šiai sporto šakai skirtų parkų galima rasti Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Pristatome populiarius Baltijos šalių vandenlenčių parkus. 88

V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

„Tai daugiau nei sportas, tai gyvenimo būdas“, – sako daugybę valandų ant lentos praleidę sportininkai ir bent sykį vandenlentes išbandę pradedantieji. Vandenlentės, arba angliškai „wake board“, – tai sportas, kuriame ypatingas dėmesys skiriamas kūrybai ir

laisvei. Čia išnyksta aiški riba tarp pradedančiojo ir „profo“, kiekvienas iš naujo atranda savo galimybes. Lietuvoje daug gražių ir jaukių ežerų, kitų vandens telkinių, kurie puikiai tinka šiam sportui. Bet jei keliaujate po Latviją ar Estiją, taip pat be vargo rasite vandenlenčių parkų.

LIETUVA

313 CABLE PARK

Vieta: Mokyklos g. 82, Užpelkiai, Kretingos r. Kaina: 15–35 €, lenta ir hidrokostiumas 3–12 € Techninis aprašymas: tai 610 m ilgio, su penkiais bokštais trasa. Čia sportininkai gali suktis ratu, o ratu suka „Sesitec“ sistema. Yra 12 rinkos lyderio „UNIT Parktech“ figūrų. Vienu metu parke gali pramogauti net 30–40 vandenlentininkų, draugų kompanijos laukiamos išskėstomis rankomis! Maitina „Briusly be sienų“, o neplaukiantiems – vaikų žaidimų aikštelė ir kitos pramogos. Žinoma, yra apgyvendinimo galimybė. Daugiau informacijos: 313cablepark.lt Foto: Vytautas Dranginis

Vieta: Balžio g. 31, Vilnius Kaina: 12–40 €, lenta ir hidrokostiumas 5 € Techninis aprašymas: miško apsuptyje įsikūręs vandenlenčių parkas siūlo dvi sistemas. Pirmoji sudaryta iš „flat box“, vieno M dydžio ir vieno S dydžio „kikerio“. Antroji sistema sudaryta iš dviejų L dydžio „kikerių“, „elbow pipe“ ir „double rail“. „Wake Spot“ vandenlenčių parke dirba ne vienerių metų patirtį sukaupę instruktoriai, kurių pagrindinis tikslas – patenkintas klientas. Todėl ypatingas dėmesys skiriamas tiek neseniai vandenlenčių sportą atradusiems žmonėms, tiek sporto entuziastams. Draugiškas ir paslaugus kolektyvas, maloni aplinka ir čiuožimas vandenlentėmis – kas gali būti geriau? Daugiau informacijos: wakespot.lt Foto: Mantas Repečka

WAKE SPOT VILNIUS Vieta: Ežero g. 13, Nemėžis, Vilniaus apskr. Kaina: 15–30 €, lenta ir hidrokostiumas 5–10 € Techninis aprašymas: pirmasis Vilniuje vandenlenčių parkas, turintis traukos sistemą ratu. 5 bokštai, 8 vežimėliai, 11 figūrų leis maksimaliai atskleisti savo talentą valdant vandenlentę. Įsikūręs vos 5 min. nuo Vilniaus centro. Jei trūksta vandenlentės, hidrokostiumo ar kitos įrangos, – „WakeWay ją išnuomos. Kavinėje galėsite mėgautis gardžiais užkandžiais, gaivintis gėrimais ir ilsėtis po plaukimo sesijos. Kol tėveliai plaukia, mažiesiems parkas siūlo žaidimų aikštelę. Daugiau informacijos: wakeway.lt Foto: Vytautas Dranginis

AWAY ELEKTRĖNAI

WAKEWAY VILNIUS Vieta: Rungos g. 13, Elektrėnai Kaina: 15–17 €, lenta ir hidrokostiumas 5 € Techninis aprašymas: „Away“ siūlo išbandyti dvi skirtingo sudėtingumo trasas (atstumas tarp bokštų 250 m, plaukimo atstumas – 200 m). „Away – Wake & Chill“ parkas įsikūręs pačioje gražiausioje Elektrėnų vietoje – Elektrėnų mariose. Jeigu ką nors gąsdina vandens temperatūra, išduosime paslaptį, kad dėl elektrinės veiklos Elektrėnų mariose ledas nutirpsta anksčiau nei kituose didesniuose vandens telkiniuose, o vandens temperatūra būna keliais laipsniais aukštesnė nei ežeruose. Tuos, kurie dar nedrįsta stotis ant lentos, parko kolektyvas kviečia vasarą pasitikti puikioje parko terasoje ir pasigrožėti ryto aušra arba vakaro saulėlydžiu su puodeliu kavos ar arbatos rankose. Daugiau informacijos: away.lt Foto: Živilė Dukynė

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9

VANDENLENTĖS

LATVIJA

WAKE YOU

Vieta: Pilotu g. 6, netoli Rygos oro uosto, už „Air Baltic Training Centre“ pastato. Kaina: 40 €/1 val. arba 20 €/30 min., lenta 5 €/1 val., hidrokostiumas 5 €/1 val. Techninis aprašymas: trasos ilgis – 1x198 m. Ją sudaro dvi slydimo figūros, vienas vamzdis, trys tramplinai, vienas „funbox‘as“, 3 m aukščio rampa. Kalbama, kad šio parko skiriamasis ženklas yra kokybė kiekvienoje smulkmenoje ir geras skonis. Čia dirba kvalifikuoti instruktoriai – vieni geriausių Latvijos ir Baltijos šalių vandenlentininkų. „Wake You“ yra dviejų vandenlenčių entuziastų įgyvendinta svajonė sukurti ypatingą aktyvaus poilsio vietą Rygoje, kurioje būtų galima pabūti su šeima, draugais ir bendraminčiais. Sezono metu nuolat keičiamas konstrukcijų išdėstymas, kad čiuožti būtų dar įdomiau. Parkas turi patogią tiesioginės rezervacijos sistemą. Daugiau informacijos: wakeyou.lv Foto: „Wake You“ Vieta: Lucavsalos poilsio parkas, Ryga Kaina: 30 €/1 val. arba 15 €/30 min., lenta 5 €/1 val., hidrokostiumas 5 €/1 val. Gelbėjimosi liemenė, šalmas ir instruktoriaus paslaugos – nemokamai! Techninis aprašymas: trasos ilgis – 2x230 m. Ją sudaro keturi tramplinai, trys slydimo figūros. Vandenlenčių parkas Dauguvoje, pačiame Rygos centre, su gražiu vaizdu į miesto panoramą. Gali būti, kad tai vienintelis vandenlenčių parkas pasaulyje, esantis tokioje išskirtinėje vietoje. Dvi trasos, iš kurių viena skirta pradedantiesiems, o kita – vidutinio lygio ir patyrusiems vandenlentininkams. Kiekvienoje trasoje išdėstytos atitinkamo lygio figūros. Krante yra vietos iškyloms, stovi kepsninės, įrengta kompaktiška pirtis ir skoningas vandenlenčių namas, kuriame galima švęsti privačias šventes. Daugiau informacijos: rigawakepark.lv Foto: „Riga Wake“

RIGA WAKE

Vieta: Uozuolniekų ežere, Uozuolniekuose, 20 min. kelio automobiliu nuo Rygos Kaina: 15 €/1 val., hidrokostiumas 5 €/1 val. Ypatingas pasiūlymas pradedantiesiems: pradedančiųjų lenta + 2 valandos trasoje = 20 € (vaikams iki 15 metų – pigiau). Techninis aprašymas: trasos ilgis – 1x785 m (rato tipo). Ją sudaro trys tramplinai (S, M, L), vienas „funbox‘as“, vienas ledkalnis, du atskiri bėgiai, dvi slydimo figūros, vienas „ollie“ šuolių barjeras, planuojama įrengti dar dvi konstrukcijas. Vienintelis viso rato vandenlenčių parkas Latvijoje ir didžiausias parkas Baltijos šalyse, kurį sudaro penki bokštai. Bendras trasos ilgis – beveik 800 m. Šalia visada yra instruktoriai, kurie padės atlikti sudėtingesnį triuką tiek naujokams, tiek „profams“. Parkas skirtas visai šeimai – čia galima padūkti viename didžiausių Baltijos šalyse pripučiamų atrakcionų parkų. Net gaivinamasis gėrimas sėdint supamojoje kėdėje ant ežero kranto daug skanesnis, ar ne? O šalia esančiame kepsnių bare, tikroje anglių krosnyje, gimsta puikiausi grilio patiekalai. Daugiau informacijos: 5masti.lv Foto: „5 masti“

5 MASTI

RANCHO PARKS

V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

Vieta: Rubenė, šalia užeigos „Mazais Ansis“, Kuocėnų r. Kaina: 25 €/1 val., lenta 5 €/1 val., hidrokostiumas 3 €/1 val. Techninis aprašymas: trasos ilgis – 1x226 m, 1x236 m. Ją sudaro trys tramplinai, vienas vamzdis, trys slydimo figūros, vienas „funbox‘as“. Ilgiausias dviejų bokštų vandenlenčių parkas Baltijos šalyse – 226 ir 236 m, aukščiausioje vietoje nuo vandens iki kabelio yra 9,5 m. Profesionalūs sportininkai įvertins du 1,45 m aukščio tramplinus, o pradedantieji savo įgūdžius galės tobulinti ant 1 m aukščio tramplino. Gerą dozę adrenalino suteiks 13 m slydimo elementas su šuolių tramplinu ir kitos konstrukcijos. Daugiau informacijos: ranchoparks.lv Foto: „Rancho Parks“

ESTIJA

ESTRELLA WAKEPARK

Vieta: Männiku miesto dalyje šalia Talino, prie Valdekų ežero. Įvairiems triukams atlikti ten įrengti trys 200–215 m ilgio takai su skirtingomis kliūtimis. Prie ežero galima ir pramogauti vandenlentėmis, ir degintis paplūdimyje, maudytis, išsinuomoti irklentę (SUP), pašokinėti ant batuto, pažaisti stalo tenisą ar paplūdimio tinklinį. Trokštantieji aštresnių pojūčių gali išmėginti vaikščiojimą lynu („slacklining“). Netoliese taip pat yra diskgolfo aikštė, o diskgolfo diskus galima išsinuomoti ir vandenlenčių parke. Mažiesiems lankytojams įrengtos sūpynės bei čiuožykla. Pasportavus galima išsimaudyti kubile – klientai šiais pirties malonumais gali naudotis nemokamai. Daugiau informacijos: www.wakeintallinn.ee Foto: Lisa Nüüd

RAHINGE WAKEPARK Vieta: Kullerkupu 14, Rahingės kaime, šalia Tartu. Rahingės vandenlenčių parke ir pradedantieji, ir vandenlenčių valdymo patirties jau turintys sporto mėgėjai gali naudotis dviem specialiais lynais. Taip pat galima praleisti laiką paplūdimyje – pažaisti paplūdimio tinklinį, futbolą ar tenisą. Vandens pramogoms galima išsinuomoti irklentes, kanojas, baidares ir irklines valtis. Mažieji parko lankytojai gali padūkti ant batuto. Daugiau informacijos: www.rahinge.ee Foto: Jorma Suumann

OTEPÄÄ WAKEPARK Vieta: Anso 9, 1,4 km nuo Otepės miesto. Parke 10,5 m aukštyje virš vandens įrengta 211 m ilgio traukos lynų sistema „Wakestation“, leidžianti skrydžio ore metu atlikti aukštus šuolius ir įspūdingus triukus. Draugams krante patogu stebėti visus jūsų šuolius, nes šis vandens telkinys – ilgas ir siauras. Be to, parke galima čiuožti vandens slidėmis ir kita įdomia įranga nuo specialių tramplinų, slydimo figūrų ar čiuožti lygiu vandens paviršiumi. Daugiau informacijos: www.facebook.com/OtepaaVeejaLumelauaPark/ Foto: „Otepää Wakepark“

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9

MADA

PAPLŪDIMIO APRANGA TOBULAI VASAROS DIENAI Ilgos vasaros dienos vilioja į paplūdimį degintis ir mėgautis vandens sportu. Tobulą poilsį užtikrinantį derinį garantuoja karšta saulė, gera kompanija ir patogi bei stilinga paplūdimio apranga. TEKSTAS Merilin Piirsalu FOTO „Roxy“, „O‘Neill“ Parduotuvėse „Sportland“ rasite „O’Neill“, „Roxy“ ir „Quiksilver“ bikinių bei banglentininkų drabužių. Šių prekės ženklų gaminiai jau daugybę metų yra paplūdimio gerbėjų mėgstamiausi, o nuolat tobulinamos technologijos ir atnaujinamų aprangos modelių pasirinkimas kasmet papildo gerbėjų gretas.

KOKĮ BIKINĮ PASIRINKTI?

Renkantis bikinius vadovaujamasi savais kriterijais. Laimei, šį sezoną siūlomi stilingi modeliai, įtiksiantys kiekvieno skoniui. Jeigu pageidaujate kiekviena kūno ląstele sugauti kuo daugiau saulės, galima rinktis atviresnius bikinius be petnešėlių. Tos, kurios pirmenybę teikia pato-

V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

gumui ir nori aktyviai sportuoti bei judėti, į savo krepšį turėtų įsidėti bikinį, kurio viršutinė dalis primena sportinę liemenėlę. Jeigu norite būti ypač stilinga, jūsų garderobą turėtų papildyti komplektas su kelnaitėmis ilgesniu liemeniu.

SUKURTA TIESIOG TAU

Paplūdimio aprangai įsigyti skirkite pakankamai laiko, kad rastumėte būtent tą modelį, kuris jums labiausiai tiktų ir būtų patogiausias: už kaklo surišamas, su petnešėlėmis ar per galvą maunamas modelis. Taip pat svarbu išsirinkti tinkamo dydžio drabužius, nes tik tuomet visada jausitės patogiai. Į matavimo kabiną tikrai verta pasiimti ir komplektą, kuris iš karto nepa-

RINKITĖS SĄMONINGAI Ar žinojote, kad pirkdami stilingą paplūdimio aprangą prisidedate prie tvaraus medžiagų perdirbimo? Pavyzdžiui, „Roxy“, „O’Neill“ ir „Quiksilver“ drabužiams gaminti naudoja perdirbtas medžiagas. O „Roxy“ ir „Quiksilver“ banglentininkų tamprės pagamintos iš perdirbto poliesterio „Repreve“. Pasitelkiant daugiausia iš plastiko butelių gaunamą poliesterį, sunaudojama mažiau vandens ir naftos produktų, o gamybos procese į aplinką išmetama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

traukė jūsų žvilgsnio. Galite maloniai nustebti pamatę, kuri dar spalva ar sukirpimas jums puikiai tinka. Drąsiai matuokitės keletą dydžių, nes skirtingų prekės ženklų dydžiai gali šiek

NEVERTA VIEN SEKTI MADA, GALITE IR PATI NUSPRĘSTI, KAS JUMS LABIAUSIAI TINKA.

praverčia kokybiškos banglentininkų tamprės. „O’Neill“, kuris tarp techninių banglentininkų tamprių gamintojų žinomas kaip lyderis, šiemet pristato inovaciją – „Hyperfreak Hydro“. Naujovės ypatumas – susegimo sistema „No-Tie-Fly“, kurioje užtrauktukas pakeistas plonomis ir saugiomis kibiomis juostelėmis („velcro“ tipo). „No-Tie-Fly“ sukurta taip, kad vandenyje būtų galima jaustis kuo patogiau ir dėmesį sutelkti tik į sportą.

tiek skirtis. Taip pat galite vadovautis specialiai paplūdimio drabužiams „Roxy“ sukurtu „FIT Guide“, kuriame nurodyta, kaip drabužiai dengs kūną – daugiau ar mažiau. „Moderate“ rodo labai mažą uždengiamą dalį, todėl šie drabužiai gali atrodyti šiek tiek mažesni, „regular“ – įprastą, o „full“ – didžiausią uždengiamą kūno dalį.

Siekiant padidinti sportininkų judesių laisvę, tos tamprių vietos, kurios dėvėjimo metu labiau tempiasi, padarytos iš tąsesnių medžiagų, pasižyminčių ir dideliu patvarumu. „Neill Hyperdry Plus“ užtikrina, kad kelnės neabsorbuotų vandens. Papildomo komforto suteikia drėgmę sugerianti juosmens detalė „Hyperflow“ bei kišenė su užtrauktuku.

NE TIK BIKINIS

NAUJOVIŠKOS TECHNOLOGIJOS

Neverta vien sekti mada, galite ir pati nuspręsti, kas jums labiausiai tinka. Vietoje bikinio gali labiau tikti triko, kuris yra geras pasirinkimas toms, kurios paplūdimyje norėtų daug plaukioti, žaisti paplūdimio tinklinį arba plaukti irklente. Tačiau „Sportland“ siūlo ne tik klasikinę paplūdimio aprangą. Čia galima rasti ir banglentininkų trumpikių bei marškinėlių iš laikros, kurių jums tikrai reikės, jeigu norite išmėginti įvairias vandens sporto šakas. Banglentininkų apranga – be abejo, tinkamiausias pasirinkimas, jeigu keliausite į klimato juostą, kur saulė yra kaitresnė ir būtina UV apsauga.

TOBULAS PASIRINKIMAS VYRAMS

Vasarą Lietuvoje ar atostogaujant šiltuose kraštuose tiek pradedantiems, tiek patyrusiems banglentininkams

Paplūdimyje ar prie baseino visada patogiau degintis ar maudytis su drabužiais, kurie greitai išdžiūsta. Šiai savybei pasiekti „O’Neill“ savo bikinius ir triko apdoroja pagal technologiją „Hyperdry“, o „Roxy“ ir „Quiksilver“ – pagal „Drylight“ technologiją. Būtent šios technologijos užtikrina, kad šlapi drabužiai džius greitai. Gaminant paplūdimio aprangą „Roxy“ naudoja ir medžiagą „LYCRA® XTRA LIFE™“, kuri yra itin patvari ir tampri. Iš jos pagaminti drabužiai nepraranda elastingumo, formos bei spalvos. Bikinių savybės nekinta dėl sūraus

jūros vandens, chloruoto baseino vandens, intensyvių saulės spindulių ar saulės kremo poveikio.

KIEKVIENA DIENA SAVITA

Jeigu turite kelis paplūdimio aprangos komplektus, verta žinoti, kad vasaros pradžioje, kai oda dar blyškesnė, gražesnė atrodysite dėvėdama neutralių atspalvių drabužius, pavyzdžiui, tamsios ar šviesios smėlio spalvos. Jau lengvai įdegusi galite drąsiai rinktis ryškesnes spalvas. Tačiau tam kelių bikinių komplektų įsigyti nebūtina, nes „O’Neill“ siūlo dvipusius bikinius. Įprastai šių modelių viena pusė yra raštuota, o kita – vienspalvė. Taip vartydamos bikinius galėsite juos dėvėti net keturiais skirtingais būdais.

NAUDINGA ŽINOTI

Jeigu visą dieną ketinate praleisti paplūdimyje, ypač vasaros pradžioje, po karšta saule, reikėtų pasirūpinti odos apsauga nuo saulės. Būtinai vartokite kremą su tinkamu apsaugos nuo saulės laipsniu ir dėvėkite galvos apdangalą. Kartu reikėtų išsirinkti paplūdimio aprangą, kuri padėtų užtikrinti apsaugos nuo saulės lygį. Jeigu norite, kad jūsų mėgstami paplūdimio drabužiai ilgai tarnautų ir neprarastų formos bei išvaizdos, rūpinkitės jų priežiūra. Po naudojimo visada išskalaukite drabužius, kad juose neliktų druskos, chloro, neskalbkite jų su stipriais skalbikliais ir nedžiovinkite saulėje.

GERIAUSI PATARIMAI WWW.SPORTLANDMAGAZINE.LT sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9

PAPLŪDIMYS

KITOKS RANKINIS TEKSTAS Karina Sėrikova FOTO iš Lietuvos merginų rinktinės archyvo

Nors paplūdimio rankinis Lietuvoje dar tik skinasi kelią į populiarių sporto šakų gretas, jau turime kuo džiaugtis – paplūdimio U18 merginų rankinio rinktinė kasmet vis geriau pasirodo Europos jaunių čempionatuose. Šios rinktinės narės jau pasiruošusios dalyvauti moterų čempionate. O rinktinės vadovas Klaidas Janeika teigia, kad sporto aikštelėse ginančiųjų Lietuvos garbę gretas jau papildė dvi naujos – vaikinų ir merginų – jaunių rinktinės. Pasak Klaido Janeikos, nors salės ir paplūdimio rankinis yra giminingos sporto šakos, tarp jų nemažai skirtumų. Pagrindinis, suprantama, tas, kad paplūdimio rankinis žaidžiamas ant smėlio. „Kadangi nuo smėlio nepavyktų atmušti tradicinio rankinio kamuolio, paplūdimio rankinio kamuolys taip pat skiriasi. Be abejo, mažesnė ir komandos sudėtis. Ekipą sudaro iki dešimties žaidėjų, kurių žaidimas ir keitimas – ypač intensyvus. Trumpesni ir rungtynių kėliniai – po 10 minučių, tad žaidimas neprailgsta“, – lygino komandos vadovas.

YRA DAUG VILČIŲ, KAD 2024 M. PAPLŪDIMIO RANKINIS BUS ĮTRAUKTAS Į OLIMPINIŲ ŽAIDYNIŲ PROGRAMĄ. 94

V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

WWW.ROXY.COM EMPOWERING WOMEN EXCLUSIVELY SINCE 1990

MAKE WAVES. MOVE MOUNTAINS. sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9

ISTORIJA Paplūdimio rankinio taisyklės buvo sukurtos 1992 m. Italijoje. 2002 m. surengtas pirmasis Europos čempionatas, vėliau pradėti rengti ir pasaulio čempionatai. Šio žaidimo lydere laikoma Brazilija.

Pasak K.Janeikos, patraukliausia paplūdimio rankinio dalis yra ta, kad net pralaimėjus pirmąjį kėlinį išlieka didelė galimybė laimėti mačą. „Žaidžiant paplūdimio rankinį antrasis kėlinys pradedamas rezultatu 0:0. Antrąjį kėlinį laimėjus pirmajame nugalėtai komandai, rezultatas tampa 1:1 Jeigu abi komandos laimi po vieną kėlinį ir rezultatas būna 1:1, tuomet rengiama baudinių serija. Abi komandos atlieka po penkis metimus. Laimi ta komanda, kuri pelno daugiausiai įvarčių. Tokios taisyklės labiau motyvuoja žaidėjus stengtis. Ir žiūrovams įdomiau stebėti labiau įtemptas rungtynes, nei kai nuo pirmųjų minučių visą valandą pirmauja viena komanda“, – paaiškino pašnekovas.

TRAUKIA EFEKTYVIAIS ELEMENTAIS

Būtent paplūdimio, o ne salės rankinis žiūrovams patrauklesnis ir dėl kitos priežasties – žaidžiant rankinį paplū-

V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

dimyje vienu smūgiu galima pelnyti daugiau nei vieną tašką. „Pavyzdžiui, jeigu žaidėjas, prieš įmesdamas kamuolį į vartus, padaro 360 laipsnių apsisukimą ore atsispirdamas nuo dviejų kojų, skiriami du taškai. Taigi šiame žaidime galima išvysti įvairių efektyvių elementų, tokių kaip šuoliukai, suktukai ir panašūs“, – pasakojo K.Janeika. Be to, kadangi paplūdimio rankinio aikštelė yra dvigubai mažesnė nei salės – vos 27×12 m, žaidimas greitas ir kovingas. Tačiau nepaisant vietos trūkumo ir greičio šiurkštūs veiksmai čia neleistini ir yra laikomasi garbingo žaidimo principų.

PROBLEMA – TRENIRUOČIŲ BAZIŲ TRŪKUMAS

Lietuvoje ši sporto šaka dar nėra tarp populiariausiųjų, galbūt todėl kelerius metus turėjome tik vieną rinktinę – merginų, kuri pradėjo varžytis nuo U17 čempionato. „Mūsų rinktinė jau trejus metus daly-

BŪTENT PAPLŪDIMIO, O NE SALĖS RANKINIS ŽIŪROVAMS PATRAUKLESNIS IR DĖL KITOS PRIEŽASTIES – ŽAIDŽIANT RANKINĮ PAPLŪDIMYJE VIENU SMŪGIU GALIMA PELNYTI DAUGIAU NEI VIENĄ TAŠKĄ.

vauja savo amžiaus grupės Europos čempionatuose. Deja, tik kartą merginoms pavyko patekti į aštuntuką. Pirmą kartą Portugalijoje buvo juntamas, palyginti su kitomis komandomis, ryškus pasiruošimo skirtumas, vėliau, manau, pritrūko sėkmės“, – tikino komandos vadovas. Tačiau šios 2000–2001 m. gimusios merginos jau pribrendo atstovauti Lietuvai moterų Europos čempionate, tad šiemet, K.Janeikos teigimu, jaunių čempionate startuos dvi naujos – vaikinų ir merginų U17 paplūdimio rankinio rinktinės. „Tikimės užauginti dar dvi stiprias rinktines, tačiau tą sunku padaryti, kai šaltuoju periodu neturime kur treniruotis: valstybinės bazės neatitinka reikalavimų, o privačiose neleidžiama iš tinklinio aikštelės pašalinti tinklui pakabinti skirtų stulpų, – paaiškina pašnekovas. – Laimei, nuo šių metų sausio veiklą pradėjo Lietuvos paplūdimio rankinio asociacija, su kurios vėliava stengsimės rašyti projektus.“ Šaltuoju periodu komandos, žinoma, nesitreniruos, tačiau atšilus orams rankininkai važiuos į treniruočių stovyklą Melnragėje, taip pat treniruosis prie Pilaitės ežerų bei prie buvusio Lietuvos edukologijos universiteto esančioje tinklinio aikštelėje. Pasak K.Janeikos, yra daug vilčių, kad 2024 m. paplūdimio rankinis bus įtrauktas į olimpinių žaidynių programą, tad laiko pasiruošti dar yra, juolab kasmet ši sporto šaka populiarėja ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje.

MAKE WAVES. MOVE MOUNTAINS.

EMPOWERING WOMEN EXCLUSIVELY SINCE 1990

WWW.ROXY.COM

DVIRAČIAI

„Lietuvos plento taurės 2018“ antrojo etapo lenktynės Šakiuose

NUO PRADEDANČIŲJŲ IKI ŽVAIGŽDŽIŲ

2019 M. LIETUVOS PLENTO TAURĖS VARŽYBŲ KALENDORIUS I etapas – balandžio 14 d. II etapas – balandžio 28 d. III etapas – gegužės 12 d.

Dviračių sporto entuziastų gretos Lietuvoje kasmet vis didėja, stiprėja mėgėjų komandos, varžybų organizatoriai stengiasi pateikti įvairių naujovių. Ir plento dviračių mėgėjus, ir profesionalus pritraukiančios Lietuvos plento taurės varžybos pernai išsiplėtė iki aštuonių etapų, bendras visų etapų trijų grupių dalyvių skaičius buvo 3200, o jėgas išbandė per tūkstantį unikalių dalyvių. Keturiuose Miestų taurės varžybų etapuose lenktyniavo nuo 150 iki 350 dviratininkų.

IV etapas – birželio 2 d. V etapas – birželio 23 d. VI etapas – rugpjūčio 4 d. VII etapas – rugpjūčio 25 d. VIII etapas – rugsėjo 28 d.

TEKSTAS IR FOTO Tomas Gaubys LIETUVOS PLENTO TAURĖ

Lietuvos plento taurės varžybų – didžiausios plento dviračių lenktynių serijos Baltijos šalyse – dalyviai pagal pajėgumą gali rinktis vieną iš trijų grupių. A grupės lenktynėse galima dalyvauti tik su plento, o B ir C grupėse – ir su kalnų ar miesto dviračiais. Pernai pajėgiausių dviratininkų grupėje dalyvavo Lietuvos plento dviračių grupinių lenktynių čempionai Gediminas Bagdonas, Tomas Vaitkus, Vytautas Kaupas, Paulius Šiškevičius, Daiva Ragažinskienė ir dar būrys žinomų sportininkų bei geriausi šalies jaunieji dviratininkai. Į Lietuvą atvyko ir pajėgių Latvijos dviračių sporto atstovų. Bendrojoje įskaitoje pirmą vietą iškovojo Darijus Džervus („Memel“). Antrą ir trečią vietą užėmė „Colibri“ atstovai – atitinkamai triskart šių varžybų nugalė-

V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

tojas Eimantas Gudiškis ir Arnoldas Valiauga. Aktyviausiu dviratininku ir geriausiu sprinteriu tapo E.Gudiškis, o jaunių įskaitoje pirmas buvo Aristidas Kelmelis („Colibri“). Komandų įskaitoje nugalėjo „Colibri“. Antrą vietą užėmė „Top Team“, o trečią – „Velonova-Bioracer“. B grupės bendrojoje įskaitoje triumfavo Kęstutis Patinskas („Velonova-Bioracer“), o tarp C grupės dviratininkų geriausiai pasirodė

LIETUVOS PLENTO TAURĖS VARŽYBOS IŠSKIRTINĖS TUO, KAD ATSKIRI ETAPAI VYKSTA NE MIESTŲ GATVĖSE – NĖRA ŽIEDINĖS LENKTYNĖS.

Audrius Skinkys („Best Team INIT“). 2019 m. Lietuvos plento taurės varžybų, kurias rengia VšĮ „Plento taurė“, dalyvių vėl laukia aštuoni etapai. Dviratininkai ir toliau varžysis trijose pajėgumo grupėse. Viena A grupės dviratininkų laukiančių naujovių – galimybė kovoti dėl rožinių moterų įskaitos marškinėlių. Į A grupę jau galima registruotis ne tik komandoms, bet ir pavieniams dalyviams. Nuo šių metų į amžiaus grupes bus skirstomi ir C grupės dalyviai. „Džiaugiamės, kad varžybų dalyvių nuolat daugėja. Lietuvos plento taurė tapo metų plento dviračių sporto renginiu. Jį sudaro aštuoni etapai, nebeliko „turistinių žygių“ – varžybos vyksta visose grupėse. Mažiausiai patyrę mėgėjai taip pat nori lenktyniauti, o ne tik gauti atminimo medalį už

„Lietuvos plento taurė 2018“. Prizininkai (iš kairės): E.Gudiškis, D.Džervus ir A.Valiauga

ŠIEMET MIESTŲ TAURĖS VARŽYBAS SUDARYS PENKI ETAPAI. JŲ DALYVIAI SKIRSTOMI Į ELITO, MĖGĖJŲ IR VETERANŲ GRUPES. dalyvavimą. Kiekviename C grupei rengiamame etape jau sulaukiame apie šimtą dalyvių, – sakė varžybų direktorius Deividas Vileniškis. – Džiugu, kad į mūsų varžybas atvyksta ir gerai žinomų dviračių sporto pasaulio veidų – trasose matome ir dabartinių bei buvusių profesionalų, kurie yra puikus pavyzdys jaunimui.“ D.Vileniškio tikinimu, Lietuvos plento taurės varžybos išskirtinės tuo, kad atskiri etapai vyksta ne miestų gatvėse – nėra žiedinės lenktynės. „Išėjome iš miestų. Tai varžyboms suteikia papildomo žavesio. Dabar ir kiek silpnesnis varžybų dalyvis gali išsilaikyti pagrindinėje grupėje, nes nėra daug staigių posūkių ir pagreitėjimų“, – sakė varžybų organizatorius.

MIESTŲ TAURĖ

2018 m. Miestų taurės varžybų, kurias sudarė keturi etapai, pagrindinės grupės nugalėtoju tapo Lukas Talačka („Top Team“), o komandų įskaitoje laimėjo „Velonova-Biora-

cer“. Daugiausiai dalyvių – beveik 350 – sulaukė pirmojo etapo Kauno lenktynių organizatoriai. Lenktynėse Gargžduose, Kaišiadoryse ir Šiauliuose (trijose grupėse) dalyvavo po daugiau nei 150 dviratininkų. Šiose varžybose pedalus mynė buvę profesionalūs dviratininkai – T.Vaitkus, D.Džervus, broliai Vytautas bei Gediminas Kaupai bei daugkartinė šalies treko čempionė Olivija Baleišytė. Beje, Šiaulių lenktynių nugalėtojas latvis Martinas Blūmas pelnė solidų prizą – 1000 eurų čekį. Šiemet Miestų taurės varžybas sudarys penki etapai. Jų dalyviai skirstomi į elito, mėgėjų ir veteranų grupes. „Jau nuo pirmųjų Kauno lenktynių 2010 m. siūlome tris distancijas – trumpąją, vidutinę ir ilgąją. Tad dviratininkai turi iš ko pasirinkti. Dažniausiai populiariausia būna vidutinė 45–50 km distancija. Džiaugiamės, kad pas mus atvyksta nemažai sporto mokyklų auklėtinių. Kasmet sulaukiame svečių iš Latvijos“, – sakė du varžybų etapus – Kauno ir Kaišiadorių lenktynes – organizuojan-

DAUGIAU SKAITYKITE WWW.SPORTLANDMAGAZINE.L T

2019 M. MIESTŲ TAURĖS VARŽYBŲ KALENDORIUS I etapas – gegužės 12 d. Kaunas II etapas – birželio 2 d. Gargždai III etapas – liepos 7 d. Kaišiadorys IV etapas – liepos 28 d. Šiauliai V etapas – rugsėjo 8 d. Panevėžys

čios VšĮ „Dviratai“ direktorius Darius Pekarskas. Pasak jo, mėgėjų dviračių plento varžybose Lietuvoje ne tik daugėja dalyvių, bet ir kyla jų meistriškumo bei technikos lygis. „Per pastaruosius metus susibūrė nemažai komandų, mėgėjai gerokai daugiau dėmesio skiria treniruotėms, lenktyniauja geresniais dviračiais. Mėgėjų dviračių sportas tikrai nestovi vietoje“, – pabrėžė D.Pekarskas.

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9

DVIRAČIAI

Pernai prie starto linijos stojo 900 dviračių sporto entuziastų. Viduryje – E.Pučinskaitė

ČEMPIONĘ SUŽAVĖJO KILNŪS TIKSLAI TEKSTAS Tomas Gaubys FOTO Roberto Rossi

Birželio 23 d. pagrindinėje Pistojos miesto aikštėje (Italija, Toskanos regionas) bus duotas jubiliejinių dešimtųjų masinių dviratininkų varžybų „Gran Fondo Edita Pučinskaitė – Rosti“ startas. Šio renginio pavadinime vienos geriausių visų laikų Lietuvos dviratininkių pavardė figūruoja nuo 2013-ųjų. 1999 m. pasaulio čempionė, 1998 m. „Tour de France“, 2006 ir 2007 m. „Giro d’Italia“ lenktynių nugalėtoja bei Sidnėjaus, Atėnų ir Pekino olimpinių žaidynių dalyvė – viena pagrindinių šių varžybų organizatorių. E.Pučinskaitė 2009 m. buvo pakviesta į steigiamąjį dviračių mėgėjų klubo „Avis Bike Pistoia“ susirinkimą, o po metų baigė profesionalios dviratininkės karjerą ir įsitraukė į kraujo donorystę populiarinančio klubo veiklą. Pirmą kartą šio klubo surengtose masinėse varžybose 2010-aisiais dalyvavo apie šimtą dviratininkų, o pernai prie starto linijos stojo jau apie 900 dviračių sporto entuziastų. 2018 m. renginyje dalyvavo 60 koman-

100 V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

dų, turėjusių bent po keturis narius. Kadangi varžybų dalyvių kasmet daugėja, didėja ir labdarai surenkamų lėšų kiekis. „Palaikau donorystės idėją – malonu padėti žmonėms. O svarbiausias klubo renginys tradicinės varžybos – vienas iš būdų populiarinti kraujo donorystę bei surinkti lėšų labdarai. Mūsų rengiamose varžybose visi dalyviai startuoja kartu septintą ryto pagrindinėje Pistojos aikštėje, o vė-

MARŠRUTAI NĖRA LENGVI. PAVYZDŽIUI, BENDRAS ILGIAUSIOS TRASOS PAKILIMAS – PER 3700 METRŲ. KAI KURIOS MOTERYS PO FINIŠO NET APSIVERKIA, NES PRIEŠ STARTĄ DAŽNAI NETIKI, KAD GALIMA ĮVEIKTI TOKIAS NELENGVAS TRASAS. liau jų keliai išsiskiria. Šiemet plento dviratininkams bus skirtos 59, 90, 125 ir 150 km trasos, o minantiems kalnų ir elektrinius dviračius – 46 km ilgio trasa. Kasmet keičiame trasas, kad dviratininkams nebūtų nuobodu. Varžybų dalyviai nelenktyniauja, o savo maršrutuose už įveiktas atkarpas renka taškus. Sustojimo punktuose dviratininkai gali atsigaivinti, užkąsti. Finišas trečią valandą dienos Santomato miestelyje. Apdovanojame 30 daugiausiai taškų surinkusių komandų. Dviratininkų laukia ir daug specialių prizų. Po finišo tvyro puiki atmosfera – visi draugiškai bendrauja, vaišinasi, linksminasi“, – pasakojo iš Naujosios Akmenės kilusi E.Pučinskaitė. Kadangi į renginį atvyksta nemažai gerai pasirengusių dviratininkų, šiemet nuspręsta jiems suteikti galimybę pakovoti – į programą įtraukta 4 km važiavimo į kalną varžybų atkarpa. „Maršrutai nėra lengvi. Pavyzdžiui, bendras ilgiausios trasos pakilimas –

PERGALIŲ KELIAS Aukščiausi Editos Pučinskaitės pasiekimai: 1 vieta – pasaulio čempionatas, grupinės lenktynės (1999 m.) 1 vieta – „Tour de France“ (1998 m.) 1 vieta – „Giro d’Italia“ (2006, 2007 m.) 2 vieta – pasaulio čempionatas, grupinės lenktynės (2001 m.) 2 vieta – „Giro d’Italia“ (2003 m.) 2 vieta – „Tour de France“ (2000 m.) 3 vieta – pasaulio čempionatas, grupinės lenktynės (1995 m.) 3 vieta – pasaulio čempionatas, asmeninės lenktynės (1999 m.) 3 vieta – „Tour de France“ (1999 m.) 3 vieta – „Giro d’Italia“ (1997, 2001, 2005 m.) 9 vieta – olimpinės žaidynės, grupinės lenktynės (2004, 2008 m.) 10 vieta – olimpinės žaidynės, asmeninės lenktynės (2000, 2004 m.)

per 3700 metrų. Kai kurios moterys po finišo net apsiverkia, nes prieš startą dažnai netiki, kad galima įveikti tokias nelengvas trasas. Tiems, kuriems labai sunku, renkasi elektrinius dviračius ir negali atsidžiaugti galimybe dalyvauti mūsų renginyje“, – sakė E.Pučinskaitė. Varžybų starto mokestis – 12 eurų, o kartu su specialiais dviratininko marškinėliais – 40 eurų. Dalis surinktų lėšų skiriama labdarai – sergantiems ar beglobiams vaikams. „Labai džiaugiuosi, kad galiu prisidėti prie renginio organizavimo ir kartu kažkam pagelbėti. Palikusi didįjį sportą visada norėjau kažkam padėti,

VARŽYBŲ STARTO MOKESTIS – 12 EURŲ, O KARTU SU SPECIALIAIS DVIRATININKO MARŠKINĖLIAIS – 40 EURŲ. DALIS SURINKTŲ LĖŠŲ SKIRIAMA LABDARAI – SERGANTIEMS AR BEGLOBIAMS VAIKAMS. nes ir man daug kas padėjo: komandų draugės, treneriai, sporto organizatoriai. Gera dirbti, kai žinai, kad kažkam esi labai reikalingas, ir kai matai žmones laimingus“, – pabrėžė per trylika dviračių sporte praleistų karjeros metų apie šimtą pergalių iškovojusi dviratininkė. Šiemet „Gran Fondo Edita Pučinskaitė – Rosti“ varžybose pirmą kartą ketina dalyvauti ir grupė dviračių sporto

DĖMESIO! Daugiau apie renginį www.gfeditapucinskaite.com

entuziastų iš Lietuvos. „Labai smagu sulaukti svečių iš užsienio. Pernai varžybose dalyvavo Vokietijos, Pietų Korėjos dviratininkai. Ypač džiugu, kad pagaliau turėsime dalyvių ir iš Lietuvos. Tai buvo viena mano svajonių. Apie galimybes į varžybas pritraukti Lietuvos dviratininkų kalbėjome ir su Toskanos lietuvių bendruomene. Galbūt ateityje sulauksime dar daugiau tautiečių“, – sakė Monsumano Termės kurorte Toskanoje su šeima gyvenanti E.Pučinskaitė. Apie dar didesnį renginį Edita svajoti nedrįsta: „Pernai sulaukėme labai daug gerų atsiliepimų. Mums labai malonu. Tik dar negalime per daug išsiplėsti. Dėl gerokai didesnio dalyvių skaičiaus atsirastų naujų problemų: varžybų organizavimui reikėtų skirti dar daugiau laiko ir jėgų, rasti dar daugiau savanorių bei rėmėjų. Žinoma, jei dalyvių vėl padaugės, tikrai nenusiminsime. Po renginio būname labai pavargę, bet viską atperka neišdildomi įspūdžiai, puikios emocijos, švytintys žmonių veidai.“ Renginio išvakarėse vyksta vaikų kliūtinio važiavimo dviračiu varžybos, kuriose pralaimėjusių nebūna – medaliai įteikiami visiems dalyviams. Šiose varžybose mielai dalyvauja ir Editos sūnūs Tomas bei Lukas.

Lietuvė su varžybų dalyviais

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9 101

TENISAS

VIEN TENISUI SKIRTAS SIMONOS HALEP GYVENIMAS

SIMONA HALEP

27-erių rumunė Simona Halep, norėdama sekti vyresniojo brolio pėdomis, pirmą kartą raketę į rankas paėmė būdama ketverių. Nuo šešerių metų ji jau treniravosi kasdien, o sulaukusi šešiolikos persikėlė į Bukareštą, kad galėtų dar labiau įsitraukti į sportininkės karjerą. Tai buvo sėkmingas sprendimas, nes ji tapo viena geriausių tenisininkių pasaulyje.

Gimtoji šalis: Rumunija Gimimo data: 1991 m. rugsėjo 27 d. Ūgis: 168 cm Dešiniarankė Karjeros laimėjimai: 18 WTA ir 6 ITF titulai. Vieno „Didžiojo kirčio“ turnyro laimėtoja – 2018 m. Prancūzijos atvirosiose pirmenybėse. Žaisdama tenisą avi teniso batelius „Nike Air Zoom Vapor X“. Šaltiniai: „Wikipedia“, Simonahalep.com

TEKSTAS Keilit Aedma FOTO „Nike“ Teniso žvaigždės Simonos Halep profesionali karjera prasidėjo 2006 m., o pirmąjį svarbų laimėjimą ji pasiekė kovodama 2008 m. Australijos atvirojo čempionato jaunių turnyro ketvirtfinalyje. Tačiau tikrąja sėkmingos jos karjeros pradžia galima laikyti 2009-uosius, nes tais metais rumunė pirmą kartą nugalėjo pirmojo šimtuko žaidėją vokietę Angelique Kerber. Dėl sėkmingos karjeros Simona turėjo daug ką paaukoti. Pavyzdžiui, 2009 m. jai buvo atlikta krūtinės mažinimo operacija, kad būtų patogiau treniruotis ir žaisti tenisą. Pasak sportininkės, tai yra didžiausia tenisui atiduota auka. Tačiau laikas parodė, kad tą daryti buvo verta, nes jau po metų S.Halep aplankė sėkmė WTA turnyruose, o varžybose Ispanijoje, Marbeljoje, pasiekė pergalę.

GREITA PAŽANGA

Po metų Simona pirmą kartą pateko į geriausių tenisininkių šimtuką, o 2012-ųjų pabaigoje buvo tarp 50-ies geriausių žaidėjų. Dar po metų,

102 V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

2013-aisiais, jai pavyko laimėti net šešis WTA turnyrus ir moterų reitinge patekti tarp 20 geriausiųjų. Pasibaigus vasarai rumunė buvo vienintelė žaidėja, iškovojusi titulų žaisdama atviruose ir uždaruose kortuose – tiek ant grunto, tiek ant žolės, tiek ant kietos dangos. Ir pagal pelnytus titulus atsidūrė antroje vietoje po Serenos Williams. 2014 m. rugpjūčio 11 d. S.Halep tarp moterų pavyko tapti antrąja pasaulio rakete, o 2017 m., Kinijos atvirajame čempionate nugalėjusi latvę Jeleną Ostapenko, tapo pirmąja rakete. Ji buvo septintoji žaidėja, tapusi planetos reitingo lydere, nors ir nelaimėjo „Didžiojo kirčio“ („Grand Slam“) turnyro.

PIRMASIS „DIDŽIOJO KIRČIO“ TURNYRAS

Praėjusiais metais išsipildė didžiausia S.Halep svajonė – ji laimėjo pirmąjį „Didžiojo kirčio“ turnyrą, kai Prancūzijos atvirųjų pirmenybių finale įveikė amerikietę Sloane Stephens. Rumunė nepaprastai džiaugėsi šiuo titulu: „Tai puiku!

Paskutinio mačo metu pajutau, kad negaliu kvėpuoti, bet padariau viską, ką galėjau. Svajojau apie tai dar nuo tada, kai pradėjau žaisti tenisą. Labai džiaugiuosi, kad tai nutiko „Roland Garros“ kortuose, nes man Paryžius yra ypatingas miestas.“ 2018 m. pabaigoje S.Halep pavyko antrus metus iš eilės įsitvirtinti pasaulio reitingo lentelės pirmoje vietoje, tačiau ji buvo priversta dėl nugaros traumos pasitraukti iš WTA turnyrų ir anksti baigti sezoną.

NEATLAIKĖ KRŪVIO

Neseniai duodama interviu „The Guardian“ Simona prisipažino, kad viskas, ką ji darė iki šiol, buvo dėl teniso, ir, žinoma, kartais tai tapdavo per sunku bei turėjo karčių pasekmių. Tačiau teniso žvaigždė sugebėjo truputį atsipalaiduoti ir vėl ėmė džiaugtis gyvenimu, kai pernai triumfavo Prancūzijos atvirajame čempionate, nes noras laimėti „Didžiojo kirčio“ turnyrą jai buvo tapęs žūtbūtiniu tikslu.

ISTORINĖ LIETUVĖS PERGALĖ PRIEŠ S.HALEP Ilgametė Lietuvos moterų teniso rinktinės lyderė, o dabar trenere dirbanti Lina Stančiūtė 2008 m. turnyre Minske (Baltarusija) 7:5, 6:7 (2:7), 6:3 sugebėjo nugalėti tuo metu šešiolikmetę S.Halep. „Jau sunku prisiminti, kas lėmė pergalę. Atsimenu, kad buvo atkakli kova ir trys setai. Buvo tikrai geras susitikimas, o mes abi žaidėme neblogai. Tik ji buvo dar labai jauna, todėl galbūt patirties jai ir pritrūko. Tuo metu nežinojau, kiek jai metų. Ar tada galėjau įžvelgti, kad ji pasieks teniso viršūnę? Ko gero, ne. Tačiau buvo matyti, kad ji bus gera žaidėja. Ji yra rumunė, tikra kovotoja. Būtent kovingumu ji ir pasižymi visą savo karjerą“, – pasakojo pastaruoju metu trenere dirbanti geriausia visų laikų Lietuvos tenisininkė L.Stančiūtė.

ŽAIDIMO STILIUS Atletiška Simona gerai juda kortuose ir daro mažai klaidų. Pati sportininkė savo žaidimo stilių apibūdino taip: „Mušanti agresyviai nuo galinės linijos.“ Ji žavisi belge Justine Henin, kuri apie S.Halep taip sakė: „Jos žaidimo stilius inteligentiškas. Tai lyg ir primena mane. Tai puolantis ir agresyvus stilius.“

„Tai tik sportas, bet man tai buvo viskas. Dėl to teko ir nukentėti, – prisipažino tenisininkė. – Daugelį metų to siekiau visu šimtu procentų. Dabar esu laimėjusi „Didįjį kirtį“ ir pradėjau labiau mėgautis gyvenimu. Man patinka kur nors išeiti, susirasti naujų draugų. Tapau atviresnė.“

TITULŲ IR SVAJONIŲ PAKANKA

2019 m. Simona sėkmingai pradėjo sezoną ir Australijos atvirajame čempionate nugalėjo Kaia Kanep, Sofia Kenin ir Venus Williams, bet nusileido Serenai Williams. Per savo karjerą ji laimėjo 18 WTA turnyrų (2013 m. šešis, 2014 m. du, 2015 ir 2016 m. – po tris, 2017 m. vieną, 2018 m. – tris), iš jų svarbiausieji vyko Indian Velse ir Madride. S.Halep svajoja taip pat sėkmingai dalyvauti Federacijų taurės varžy-

bose, patekti į 2020-ųjų olimpines žaidynes, svajoja apie naujus laimėjimus „Didžiojo kirčio“ turnyruose, kad sezono pabaigoje ji ir vėl taptų pirmąja pasaulio rakete.

DABAR ESU LAIMĖJUSI „DIDĮJĮ KIRTĮ“ IR PRADĖJAU LABIAU MĖGAUTIS GYVENIMU. „Aš nespaudžiu savęs. Galėsiu dar kelerius metus žaisti tenisą, bet norėsiu ir kitur tobulėti, – tvirtino tenisininkė. – Po dešimties metų būčiau labai laiminga, jeigu turėčiau gražią šeimą, tris vaikus ir būčiau jau baigusi tenisininkės karjerą žinodama, kad padariau viską, ką galėjau.“

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9 103

NIKE TENISO KOLEKCIJA JAU VILNIAUS PPC „OZAS“, VILNIAUS IR KAUNO PPC „AKROPOLIS“ SPORTLAND PARDUOTUVĖSE. 104 V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9 105

TENISAS

PER DARBĄ ATEIS IR PERGALĖS

TEKSTAS Dominykas Genevičius FOTO Saulius Čirba, „Scanpix“

P.Paukštytė treniruojasi Vilniaus teniso akademijoje

14-metė Patricija Paukštytė – viena perspektyviausių Lietuvos tenisininkių. Kad taps sportininke, buvo beveik aišku vos jai gimus, nes praktiškai visa jos giminė yra susijusi su sportu. Patricijos proseneliai – legendiniai krepšinio ir rankinio treneriai Vytautas ir Fausta Bimbos. Vienas iš Patricijos senelių Kastytis Kundrotas – krepšinio treneris. Jos mama Neringa Paukštienė aktyviai žaidė krepšinį. Aktyvų laisvalaikį mėgsta ir Patricijos tėtis Skirmantas. Pati Patricija nuo vyresnės sesės užsikrėtė teniso virusu. Šiuo sportu ji užsiima nuo penkerių.

pasakyti, kodėl. Namie daugybę valandų nepaleisdavau raketės iš rankų, mušinėdavau kamuoliuką į sieną. Tenisas mane žavi tuo, kad žaisdama esu pati atsakinga už savo sprendimus, klaidas bei rezultatą. Pati turiu ieškoti būdų, kaip pakreipti mačo eigą sau palankia linkme, o to nepatirčiau nuėjusi į komandinį sportą“, – apie savo pasirinkimą pasakojo P.Paukštytė.

TENISU UŽKRĖTĖ SESUO

Talentinga mergina prisipažino, kad kitokio sporto ji net nenorėjo išbandyti. Teniso trauka buvo per didelė.

Nors dauguma P.Paukštytės giminių skambiausias pergales pasiekė komandinėse sporto šakose, ji pati pasirinko individualų sportą. „Sportas, aktyvus gyvenimas – neatsiejami dalykai mūsų šeimoje. Visas mūsų laisvalaikis buvo aktyvus – važiavimai į kalnus, plaukimai baidarėmis, kelionės dviračiais ir pan. Kadangi vyresnė sesė jau žaidė tenisą, tai tėvai nuvedė į teniso treniruotes. Jie man norėjo aktyvesnės veiklos ir net nesitikėjo, kad su šiuo sportu siesiu savo ateitį. Tenisą pamilau iškart, net negalėčiau tiksliai

106 V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

P.Paukštytė kilusi iš Kauno. Nepaisant jauno amžiaus, ji turėjo palikti tėvus, namus ir norėdama siekti teniso aukštumų persikėlė gyventi bei treniruotis į Vilnių. Tenisininkė džiaugėsi, kad Vilniaus Ozo gimnazijoje yra puikios galimybės suderinti sportą ir mokslus – lankstus pamokų tvarkaraštis, galimybė mokytis nuotoliniu būdu ir pan. „Suderinti sportą ir mokslą tikrai nėra lengva. Mokslai kažkiek nukenčia,

N.Osaka

PAVYZDYS P.Paukštytė neslepia, kad teniso idealių turėjo ne vieną. Ji paminėjo kinę Li Na, baltarusę Viktoriją Azarenką, ispanę Garbinę Muguruzą. „Šiuo metu vieno idealo neturiu ir apie tai negalvoju. Jei reikėtų išsirinkti žaidėją, kuria žaviuosi, tai būtų japonė Naomi Osaka, šiuo metu pirmoji pasaulio raketė.

Paukščių šeima. Iš apačios: Skirmantas, Patricija, Martyna, Neringa ir Skirmantas vyresnysis

nes siekiant rezultatų reikia daug laiko praleisti teniso aikštelėse, fizinio rengimo salėje, išvykose į turnyrus. Natūralu, kad laiko lieka nedaug. Viskas labai palengvėjo pradėjus lankyti Ozo gimnaziją. Mano nuomone, labai norint suspėti visur tikrai įmanoma. Niekada nesakiau, kad dėl teniso kažką aukoju. Tai tik mano pasirinkimas daryti tai, kas man miela, patinka ir su kuo aš sieju savo ateitį, – pasakojo P.Paukštytė. – Visas mano perėjimas iš Kauno vyko laipsniškai. Iš pradžių keletą dienų per savaitę, o šiemet namo grįžtu tik savaitgaliais. Vilniuje mane labai gerai priėmė, susiradau naujų draugų. Gal dėl to ir nebuvo sunku.“

pasiekusi nemažai pergalių tarp savo bendraamžių, sėkmingai dalyvauja ir turnyruose užsienyje. Lietuvos 16-mečių tenisininkių reitinge Patricija yra trečia. „Visada smagu pasiekti pergalę ar tapti turnyro nugalėtoja. Tai suteikia pasitikėjimo savo jėgomis, bet kol kas viso to nesureikšminu. Man ypač gera pasiekti pergalę prieš varžoves, kurioms anksčiau esu pralaimėjusi. Saldus tas revanšo skonis, – šypso-

josi P.Paukštytė. – Turnyruose taip pat visada norisi susitikti su favoritėmis, kad galėčiau išbandyti save. Tik tai būtų geriausia ne pirmuosiuose ratuose. Tikiuosi, kad įsimintiniausi ir didžiausi mano laimėjimai dar laukia ateityje. To ir sieksiu.“

Tenisininkė pridūrė, kad iki Kauno atstumas nėra didelis, todėl ji bet kada gali sėsti į autobusą ar traukinį ir grįžti namo. Be to, prireikus ją tėvai aplanko Vilniuje.

NELENGVAS PERĖJIMAS Į JAUNIŲ LYGĮ

PUIKIOS SĄLYGOS LIETUVOJE

Treniruotes P.Paukštytė lanko Vilniaus teniso akademijoje (VTA). Sportininkė džiaugiasi galėdama dirbti su patyrusiais aukšto lygio treneriais. „Vilniaus teniso akademijoje turiu idealias sąlygas treniruotis. Teniso treniruotės, fizinis pasirengimas – viskas vienoje vietoje. Be to, ir mokykla šalia. Mane supa puiki trenerių komanda – tai žmonės, su kuriais praleidžiu daugiausiai laiko ir kuriais aš pasitikiu. Žinoma, būna ir sunkiau, ir lengviau, bet taip, manau, yra kiekviename darbe“, – nesiskundė P.Paukštytė. VTA įsikūrusi didžiausiame uždarų teniso kortų centre Baltijos šalyse – SEB arenoje. P.Paukštytė jau yra

PATRICIJA PAUKŠTYTĖ KILUSI IŠ KAUNO. NEPAISANT JAUNO AMŽIAUS, JI TURĖJO PALIKTI TĖVUS, NAMUS IR NORĖDAMA SIEKTI TENISO AUKŠTUMŲ PERSIKĖLĖ GYVENTI BEI TRENIRUOTIS Į VILNIŲ.

PATRICIJA PAUKŠTYTĖ Gimimo data: 2004 m. rugsėjo 13 d. Dešiniarankė Mėgstamiausia danga: gruntas Trenerė: Edita Liachovičiūtė Lietuvos U16 reitingas: 3 vieta „Tennis Europe“ U16 reitingas: 272 vieta ITF jaunių reitingas: 1030 vieta.

Nors Patricijai dar tik keturiolika, ji šiemet planuoja dažniau dalyvauti jaunių (iki 18 metų) turnyruose. Ten jau laukia pajėgesnės varžovės, bet būtent to ir reikia norint sparčiai tobulėti. „Šiuo metu kaip tik vyksta perėjimas iš 16-mečių į 18-mečių grupę. Pradžia nėra labai lengva. Varžovės vyresnės ir turi daugiau patirties. Daugiau orientuosimės į jaunių turnyrus, bet mano amžiaus žaidėjoms yra tam tikras turnyrų limitas, todėl žaisiu ir 16-mečių varžybose. Mano tikslas – žaisti kuo stabiliau, o per darbą ateis ir pergalės“, – pabrėžė Lietuvos teniso viltis. P.Paukštytė yra įsitikinusi, kad gerų rezultatų galima pasiekti ir sportuojant Lietuvoje, todėl bent jau šiuo metu apie galimybes tobulėti užsienyje dar negalvoja.

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9 107

GOLFAS

KĄ APIE GOLFĄ BŪTINA ŽINOTI NAUJOKUI TEKSTAS Lina Motužytė

Šimtametes tradicijas skaičiuojantis golfas – vienas labiausiai mitais apipintų žaidimų pasaulyje. Jei tikėtume visais stereotipais, atrodytų, kad tai turtingų senjorų žaidimas, nuo kurio net nesušylama. Tačiau Lietuvos golfo federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Markevičius šiuos įsitikinimus greit sumala į miltus – visą sezoną galima žaisti vos už kelis šimtus eurų, žaidėjai per keturias valandas nueina apie 10 kilometrų, o pradėti žaisti reikėjo jau vakar. NUO KO PRADĖTI?

Pirmiausia reikia išsiaiškinti, koks aikštynas yra arčiausiai žaidėjo namų. Lietuvoje iš viso yra penki 18 duobučių aikštynai, kiekviename jų yra trenerių, inventoriaus, akademija ir įvairių treniruočių programų.

ŽALIOJI KORTELĖ

Be jos savarankiškai žaisti aikštynuose niekas neleistų. Tai sertifikatas, patvirtinantis, kad žaidėjas išklausė pradžiamokslio pamokų ciklą ir įgijo pagrindinių žinių apie smūgiavimo techniką, taisykles, etiketą, išmoko orientuotis aikštyne. Paprastai ši įžanga trunka apie aštuonias valandas.

108 V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

NAUJOKO BIUDŽETAS

Nudžiuginsiu, kad golfas tikrai nėra labai brangus. Kaip mes juokaujame, brangiausias yra laikas. Kursai žaliajai golfo kortelei gauti kainuoja nuo 60 iki 150 eurų. Žinoma, eiti kartu su bičiuliais, ką mes rekomenduojame, smagiau, o ir kaina mažėja. Trijų keturių žmonių kompanija yra optimaliausias skaičius dirbant su treneriu. Mokantis suteikiamas visas inventorius ir galimybė po treniruočių likti ir neribotą laiką dirbti savarankiškai. Narystė golfo klube kainuoja nuo 500 iki 1000 eurų. Tai reiškia, kad visą sezoną (maždaug nuo balandžio iki lapkričio pradžios) golfą galima žaisti neribotai. Žinoma,

yra įvairiausių galimybių sutaupyti, kai kurie klubai siūlo narystę už 300 eurų. Tiesa, ši narystė galioja tik dienos metu ar tik vasaros mėnesiais, tačiau tiems, kurie patys planuoja dienos darbus, tai labai pigu ir patogu.

INVENTORIUS

Įrangą rekomenduojama įsigyti, nes prie jos priprantama. Aukšto meistriškumo žaidimui pritaikytos lazdos yra brangios, tačiau naujokas to skirtumo nejaučia ir pradžiai lazdų rinkinį gali įsigyti už 100–200 eurų. Jeigu aktyviai nežaidžia ir labai stipriai netobulėja, lazdų jam užteks iki gyvenimo galo. Aš su savo lazdomis žaidžiu jau šeštą sezoną.

APRANGA

Egzistuoja etiketas, kurio mes Lietuvoje dalinai laikomės. Nors aprangos kodas liberalėja, tačiau džinsai ar treningai nėra pageidaujami, reikėtų

NIKE GOLFO KOLEKCIJA JAU VILNIAUS PPC „OZAS“ IR KAUNO PPC „AKROPOLIS“ SPORTLAND sportlandmagazine.lt PARDUOTUVĖSE V A S A R A 2 0 1 9 109

GOLFAS

vilkėti marškinėlius su apykakle ir kelnes su kilpomis diržui įverti. Vis dėlto šiais laikais ir patys gamintojai dažnai kelnių medžiagą renkasi panašią į sportinių kelnių – elastingą ir patogią. Kalbant apie avalynę, galima žaisti su bėgimo bateliais, tinkamais bėgti gruntu. Jeigu žaidėjas ketina investuoti, gali nusipirkti specialiai golfui pritaikytus batus, kurie kainuos nuo 50 eurų, o specialūs spygliukai padės tvirčiau stovėti ant žemės.

MADOS

Golfo žaidėjai labai mėgsta spalvas. Pavyzdžiui, jeigu žaidėjas vilkės raudonas kelnes, žalius marškinėlius ir geltoną diržą – žmonės tikrai pastebės, tačiau tai niekam nepasirodys keista.

NAUJOKŲ SUNKUMAI

Golfas yra techniškai sudėtingas sportas, visi nori mušti toli, todėl naujokams dažniausiai trukdo įsitikinimas, kad reikia mušti stipriai. Tačiau greitį suteikia viso kūno judesių sujungimas. Kitas dalykas – greitų rezultatų siekimas. Dažniausiai vieną sezoną reikia skirti technikai tobulinti, o jau tada visą gyvenimą bus galima mėgautis golfu.

KLAIDINGI ĮSITIKINIMAI

Pirmiausia, kad brangu. Antra, kad

110

V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

tai pagyvenusiems žmonėms skirtas sportas ir pradėti žaisti reikia sulaukus garbaus amžiaus. Pradėti žaisti reikėjo vakar, nes visi, kurie išbando ir pasilieka pažaisti bent mėnesį, gailisi, kad to nepadarė anksčiau. Dar viena klaidinga nuostata, kad golfas nėra sportas. Nemažai žmonių amerikietiškuose filmuose mato, kad golfo žaidėjai iki duobučių vyksta golfomobiliu ir praktiškai nejuda. Golfomobiliais važinėjama golfo kurortuose arba JAV. Europoje

DAŽNIAUSIAI VIENĄ SEZONĄ REIKIA SKIRTI TECHNIKAI TOBULINTI, O JAU TADA VISĄ GYVENIMĄ BUS GALIMA MĖGAUTIS GOLFU. tai daroma rečiau, čia labiau įprasta nueiti visus tuos kilometrus ir lazdas neštis. Per tris keturias valandas žaidėjas nueina apie 10 kilometrų.

ŽIEMA

Yra uždarų patalpų treniruočių centrų, o tie, kurie turi didesnį rūsį, nedidelį treniruočių centrą įsirengia namie. Uždaruose centruose naudojami

KUR ŽAISTI LIETUVOJE YRA ŠEŠI VEIKIANTYS GOLFO AIKŠTYNAI: Sostinių golfo klubas, Elektrėnų sav. Europos centro golfo klubas, Vilniaus r. „National Golf Resort“, Klaipėdos r. „The V Golf Club“, Vilniaus r. Vilkės golfo klubas, Druskininkų sav. „Aluona golf and country club“, Trakų r. UŽDARŲ PATALPŲ GOLFO TRENIRUOČIŲ CENTRAI: „Golf City“, Vilnius „Arnas Kaunas golf training center“, Vilnius Tomo Pranevičiaus golfo treniruočių centras, Kaunas

specialūs simuliatoriai, kurių radaras seka kamuoliuką ir ekrane atkuria tai, ką gautume lauke. Be to, golfas yra puikus kelionių partneris, todėl žiemą išvykus į šiltuosius kraštus būna labai smagu pažaisti.

Golfo žaidėjai juokauja, kad jei lazda negraži, tai ji gerai nemuš. „Šis juokas atspindi esmę: lazda pirmiausia turi patikti, – šypsosi Lietuvos golfo federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Markevičius. – Tik tada gali tikėtis geriausio savo smūgio.“

KOKIĄ LAZDĄ RINKTIS TEKSTAS Birutė Pakėnaitė Golfas irgi turi savas madas – ir aprangos, ir, žinoma, lazdų. Tad žinomiausi golfo inventoriaus gamintojai „Titleist“, „TaylorMade“, „Mizuno“, „Cobra“, „Ping“ ieško būdų, kaip suvilioti, nors pamėgtų lazdų golfo žaidėjai nekeičia metų metus, o kai kurių – ir visą gyvenimą. Be to, net ir rimtesni mėgėjai, ne tik profesionalai, užsisako jiems asmeniškai pritaikytų lazdų. Jos parenkamos pagal ūgį, smūgio techniką ir net pirštų ilgį. Žinoma, paisant golfo lazdoms taikomų apribojimų. Nors lazdų gali būti daugiau kaip šimtas variantų, išeidamas į lauką žaidėjas krepšyje jų nešasi 14. Kiekvienas komplektą susirenka pats. Vieni ima daugiau lazdų itin ilgiems smūgiams, kiti – trumpesniems, bet labiau kontroliuojamiems atlikti. Pirmieji golfo žaidėjai mušdavo medinėmis lazdomis, tačiau ilgainiui jas pakeitė kaltinio plieno ir kito metalo bei anglies pluošto mišiniai. Esama gamintojų, kurie į lazdas įlydo volframo, aukso ar net platinos. M.Markevičius papasakojo apie golfo lazdų, kitaip dar vadinamų riedmušomis, tipus. WEDGE. Šiomis palyginti dažnai naudojamomis lazdomis paprastai atliekami trumpi, aukšti ir tikslūs smūgiai prie ridenimo aikštelės, bet dar ne joje. Pajėgiausi profesionalai šias lazdas naudoja rečiau, nes jiems dažnai neprireikia papildomo smūgio prie ridenimo aikštelės priartėti. Kiekvienas žaidėjas pats nusprendžia, kiek „Wedge“ lazdų įsidėti į komplektą. Nuo lazdos galvos kampo priklauso, kokį atstumą pavyks įveikti ir kokia bus skrydžio trajektorija: ar kamuolys kils PUTTER. Šia lazda atliekamas aukščiau, leisis stačiau ir greičiau stos, ridenimo smūgis – į kamuolį nesmūar kils žemiau ir nusileidęs šokinės, giuojama, jis nekeliamas, o tiesiog riedės. Galima atlikti trumpą kontroliuojamą siunčiamas į duobutę. Kitaip tariant, smūgį, bet jei smūgis nekontroliuojamas atliekamas paskutinis smūgis ties konkrečia duobute. Šia lazda atliekama (nors ir šiuo atveju žaidėjas žino, kiek maždaug pusė smūgių aikštyne. nori mušti ir tiek muša), pažengę mėgėLazdos galva gali būti įvairių formų: jai šiomis lazdomis, priklausomai nuo didelė lyg kosminis laivas, maža, jų galvos dydžio ir kampo, gali mušti plona lyg skustuvo ašmenys. Kokią 50–120 metrų. rinktis, priklauso nuo įpratimo ir skonio. „Žaidėjas turi pajusti, kuri lazda jam tinkamiausia, nes šiam smūgiui būtinas išskirtinis tikslumas. Jei reikia, kad kamuolys riedėtų 3 metrus, turi žinoti, kaip smūgiuoti, kad tiek ir riedėtų, o ne 4 ar 5 metrus. Yra žaidėjų, kurie šios lazdos nekeičia niekada, nes tinkamai prižiūrima ji nesidėvi“, – paaiškino M.Markevičius.

IRON. Tolimiems smūgiams skirtos lazdos. Skiriasi koto ilgis, galvos dydis ir kampas. Kuo mažesnis lazdos numeris, tuo tolimesniam smūgiui ji skirta. Dauguma žaidėjų šių lazdų komplektą renkasi pagal tai, kiek metrų ja gali mušti. Priklausomai nuo žaidėjo lygio ir lazdos, galima mušti 100–200 metrų. Yra žaidėjų, kurie geba numušti ir per 200 metrų.

HIBRIDAS IR WOOD. Tai tolimiems smūgiams skirtos giminingos lazdos. Lengvomis lazdomis tuščiavidure didele galva lengva mušti toli ir tiesiai. Kamuolys, smūgio metu atsitrenkęs į lazdos galvos membraną, ją įlenkia, susiploja kaip kiaušinis ir skrieja itin toli. Metalinės „Iron“ lazdos sunkesnės. Hibridų ir „Wood“ kotas paprastai grafitinis, galva – tuščiavidurė. Hibridų, kaip ir „aironų“, galvos gali būti įvairių kampų, smūgiuojant reikia mažiau fizinės jėgos, jos atlaidesnės nei „Iron“, nes centras, vadinamasis „sweet spot“, didesnis – prastai smūgiavus „aironu“ klaidą išduoda smūgis per rankas. Smūgiuojant hibridu tokios reakcijos nėra. Hibridu pažengę mėgėjai muša maždaug 140–230 metrų, „Woodu“ – 170–250 metrų. DRIVER. Kitaip dar vadinama pirmuoju „Woodu“. Dažniausiai naudojama tik pirmajam smūgiui atlikti. Tai didžiausią galvą turinti lazda. „Labai nedaug žaidėjų šią lazdą renkasi smūgiuoti, tarkime, nuo žolės, nes sunku tokia didele galva smūgiuoti tiksliai. Vieni tai daro, kad pasirodytų, kiti, nors tai reta, moka tikrai tiksliai ja smūgiuoti“, – sakė M.Markevičius. Pirmajam smūgiui naudojama vinutė kamuoliukui padėti, todėl gerokai lengviau pataikyti lazdos galvos centru. Pažengusieji šia lazda muša 180–300 metrų ir toliau. Priklauso nuo lygio, technikos ir sprogstamosios jėgos.

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9

111

EKSTREMALU

ŠALIGATVIO

BANGLENTĖS TEKSTAS Karina Sėrikova FOTO Vygintas Skaraitis

– Mantai, turbūt apie riedlentes žinai viską. Gal papasakotum ir riedlentės atsiradimo istoriją? – Riedlentė atsirado 1950-aisiais JAV, Kalifornijoje. Pirmosios riedlentės buvo pagamintos prie medinės lentos prisukus riedučius. Jų populiarumą lėmė tuo metu ypač pamėgtas banglenčių sportas, todėl iš pat pradžių riedlentė netgi buvo vadinama „šaligatvio banglente“. Ryšys tarp riedlenčių ir banglenčių padėjo sukurti riedlenčių stilių, madą ir, žinoma, kultūrą. Dažnai riedlentės ir banglentės marginamos panašiais motyvais. Masiškai riedlentės pradėtos gaminti po devynerių metų. Atsirado kompanijų, kurios vis tobulino savo riedlentes, kad šios taptų lengvesnės, tvirtesnės ir geriau veiktų. – Nors pastaruoju metu ypač išpopuliarėjo longboard stiliaus riedlentės, tačiau jų yra įvairiausių.

112

V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

Meilė iš pirmo važiavimo – taip galima apibūdinti internetinės parduotuvės boardroom.lt įkūrėjo Manto Leminsko susidomėjimą riedlentėmis. Kai prieš maždaug dešimtmetį jis užlipo ant pirmojo longbordo ir pabandė važiuoti, net nesitikėjo, kad riedlenčių virusu galima susirgti taip greitai. Šiuo metu savo patirtį ir žinias Mantas perduoda parduotuvės klientams, kurių, neslepia, vis daugėja, mat ir pats riedlenčių sportas sulaukia vis didesnio lietuvių susidomėjimo.

– Kuo skiriasi riedlentės? – Įprasta riedlentė, kitaip dar vadinama short board, skirta įvairiausiems triukams daryti, todėl šios riedlentės yra trumpos, lengvos tam, kad triukus atlikti būtų lengviau, jų abu galai užriesti į viršų, jos turi mažesnius ratukus ir siauresnes ašis. Longboard tipo riedlentės yra ilgesnės ir dažniau naudojamos kaip trans-

RIEDĖJIMAS RIEDLENTE SUTEIKIA LAISVĖS POJŪTĮ, IŠVALO PROTĄ IR STIPRINA KŪNĄ. RIEDĖKIT UŽTIKRINTAI, NEPAMIRŠKIT DĖVĖTI ŠALMO, O SVARBIAUSIA – MĖGAUKITĖS.

porto priemonė. Jų ratukai didesni, todėl gali riedėti ilgiau ir minkščiau, ašys platesnės – tam, kad riedlentė būtų stabilesnė važiuojant didesniu greičiu. Longboard tipo riedlenčių taip pat yra kelių rūšių. Labai ilgos ir lanksčios riedlentės skirtos šokių judesiams (dancing) atlikti. Trumpesnės, iki metro, kietos lentos skirtos dideliu greičiu leistis nuo kalnų, techniškam važiavimui (downhill/freeride). Na, ir yra lentų, kurios skirtos tiesiog važinėti (cruiser), jų būna įvairių ilgių, formų ir komplektacijų. – Kaip išsirinkti tinkamą riedlentę? – Prieš renkantis riedlentę pirmas ir turbūt pagrindinis dalykas – žinoti, ką su ta riedlente norite veikti. Lentos rūšį reikėtų rinktis pagal važiavimo stilių. Važiavimas riedlente – labai individualus dalykas. Kiekvienas turi savo važiavimo stilių, tik reikia jį atrasti. Todėl iš pradžių siūlyčiau iš-

ĮDOMU 1960 m. riedlentės labai išpopuliarėjo – per mažiau nei pusę metų jų buvo parduota daugiau kaip 50 milijonų. Deja, riedlenčių aukso amžius truko vos dešimtmetį, mat 1965 m. saugumo ekspertai paskelbė, esą riedlentės yra nesaugios, ir liepė parduotuvėms jų nepardavinėti, o tėvams – jų nepirkti savo vaikams. Šis riedlenčių sporto pakilimas ir nuosmukis yra žinomas kaip dešimties metų periodas (ten-year cycle).

sinuomoti kelių tipų lentas, išbandyti, pajusti, kuri labiausiai tinka ir patinka, ant kokios lentos jaučiatės patogiai. – Kaip siūlai elgtis naujokams: bandyti išmokti važiuoti riedlente patiems, kviesti pagalbon jau mokantį draugą, o gal samdyti instruktorių?

– Traumos neatsiejama sporto dalis – ne išimtis ir riedlenčių sportas. Pradėjus mokytis važiuoti riedlente traumų būna gana dažnai. Dažniausiai tai tokios nesudėtingos traumos, kaip nubrozdinimai, sumušimai ar patempimai. Naudojant riedlentę kaip transporto priemonę, važiuojant nedideliu greičiu ir saugiu keliu, traumų tikimybė mažesnė, bet pradėjus važinėti aktyviau ir didesniu greičiu, tikimybė patirti sunkesnę traumą padidėja.

mų vieta Vilniuje turbūt yra Vingio parkas. Puiki vieta pradedantiesiems – Kalnų parko estrada. Taip pat tinkantis takas važiuoti riedlente yra Žirmūnuose, kuris prasideda nuo Šilo tilto ir tęsiasi palei Nerį iki pat Verkių gatvės. Nuostabi vieta, tiesa, tolokai nuo miesto centro (prie Žaliųjų ežerų), yra Balsių trasa. Čia galima pasitreniruoti valdyti riedlentę ir pamankštinti savo kojų raumenis, reakciją ir ištvermę bei gerai praleisti laiką.

Norint išvengti traumų, pirmiausia reikia dėvėti apsaugas. Svarbiausia apsauga yra šalmas. Manau, kad važiuojant riedlente šalmas yra būtinas. Daugelis nedėvi šalmų, nes esą tai nepatogu, negražu, kitiems net gėda, bet šalmas gali išgelbėti nuo traumos (ar blogiau) netgi važiuojant nedideliu greičiu. Taip pat vertėtų pasirūpinti pirštinėmis, alkūnių bei kelių apsaugomis.

PRIEŠ RENKANTIS RIEDLENTĘ PIRMAS IR TURBŪT PAGRINDINIS DALYKAS – ŽINOTI, KĄ SU TA RIEDLENTE NORITE VEIKTI.

Antras būtinas dalykas, važiuojant longboardu, yra stabdymas. Svarbu nepamesti galvos ir vos pramokus riedėti nepasileisti nuo kalno, dar neišmokus taisyklingai stabdyti. Trečias svarbus dalykas – apšilimas. Kaip ir prieš kiekvieną aktyvų sportą, taip ir prieš važiuojant riedlente padarytas apšilimas mažina tikimybę patirti traumą. Ne sezono metu palaikyti formą puikiai padės balansinė lenta. Svarbu nepervertinti savo jėgų ir gebėjimų, įvertinti aplinką, kurioje važinėjate, dėvėti šalmą, o visų svarbiausia – smagiai leisti laiką! – Gyveni Vilniuje. Ar gali patarti, kur galima saugiai mokytis važinėti riedlente? – Pradėti važiuoti riedlente patartina aikštelėse, kuriose nėra transporto judėjimo, dviračių ir pėsčiųjų takais, parkuose – vietose, kuriose mažiausia tikimybė susižeisti ar sužeisti kitus. Populiariausia pasivažinėji-

– Kokie mūsų riedlentininkų aukščiausi laimėjimai? – Riedlenčių sporto elite lietuvių pavardžių galime išvysti vos keletą, bet šiam sportui sparčiai populiarėjant, tikiuosi, padėtis pasikeis. Jeigu kalbėsime apie greitąjį nusileidimą ant riedlentės (downhill), tai Lietuvoje nelabai turime sąlygų užsiimti šia sporto šaka. Vienintelė vieta, kur galima tą saugiai daryti, – Lietuvos žiemos sporto centras Ignalinoje. Kita bėda yra valdžios, teisėsaugos ir visuomenės požiūris į šį sportą. Deja, bet didžioji dalis visuomenės riedlentininkus ir longboarderius vis dar mato kaip triukšmaujančius niekdarius ir chuliganus. 2020 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse riedlentės bus pirmą kartą pristatytos kaip olimpinė sporto šaka, todėl esu įsitikinęs, kad šis sportas dar labiau išpopuliarės ir dar daugiau žmonių pradės juo domėtis ir užsiimti. Tikiuosi, kad tai pakeis požiūrį į riedlenčių sportą. Riedėjimas riedlente suteikia laisvės pojūtį, išvalo protą ir stiprina kūną. Riedėkit užtikrintai, nepamirškit dėvėti šalmo, o svarbiausia – mėgaukitės.

– Pradėti važiuoti riedlente nėra sudėtinga. Pamokėlių galima rasti internete. Tačiau mano patarimas būtų toks: pradėti mokytis su jau mokančiu važiuoti draugu ar instruktoriumi, nes žmogus iš šalies mato visas daromas klaidas ir iškart gali patarti, kaip tas klaidas taisyti – taip važiuoti išmoksite greičiau ir saugiau. – Riedlentė ir traumos. Ar jos dažnos? Kaip elgtis, kad jų išvengtume?

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9 113

114

V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9 115

PRODUKTAI

STOKIS ANT RATŲ IR LĖK, RIEDĖK AR DARYK TRIUKUS! may ir Johannas Moreau. Jie siekia kokybiškais paspirtukais kelti šios sporto šakos lygį. Sukaupta patirtis jiems davė įspūdingą žinių bagažą tobulinti triukams atlikti skirtus paspirtukus. Su prekės ženklu „Kota“ yra susijęs daugkartinis pasaulio čempionas, socialinės žiniasklaidos žvaigždė bei absoliutus savo sporto šakos asas Dakota Schuetzas. Jis norėtų, kad visi jauni žmonės mėgautųsi važinėdami paspirtukais, nes triukus atlikti su „kietu“ paspirtuku – neįtikėtinai gera.

PASPIRTUKAI SMAGIAM RIEDĖJIMUI Pavasaris vis dažniau išvilioja mus į lauką. Jeigu vaikščioti ir bėgioti atsibodo, stok ant ratų ir mėgaukis judėjimu visai kitoje dimensijoje. TEKSTAS Merilin Piirsalu FOTO gamintojų

MĖGAUKIS RIEDĖJIMU Kiekvienas gali išmokti važiuoti riedučiais – tam tereikia valios ir gerai pritaikytų riedučių. „Sportland“ siūlo didžiausio riedučių gamintojo pasaulyje „K2“ riedučių modelius. „K2“ buvo pirmasis gamintojas, kuris sportuojančiųjų patogumui rinkai pateikė softboot – riedučius su minkštais batais. Iš plataus asortimento sau tinkamą porą gali išsirinkti kiekvienas: pradedantieji ir pažengusieji, vaikai ir suaugusieji. Rinkdamiesi riedučius atkreipkite dėmesį į ratų dydį: mažesni ratai tinka pradedantiesiems, o didesni – jau pažengusiems. Kuo ratai mažesni, tuo lengviau manevruoti, o kuo didesni – tuo didesnis bus greitis. Važinėjimas riedučiais – tai linksmas sportinis pomėgis, lavinantis

116

V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

vikrumą, pusiausvyrą, koordinaciją ir ištvermę. Įgūdžiams lavėjant galite mėgautis vis didesniu greičiu.

AUKŠČIAUSIA TRIUKŲ PASPIRTUKŲ LYGA Atlikti triukus su paspirtuku yra tikras malonumas – visi bandžiusieji tą žino. Ypač juos gera atlikti su parduotuvėse „Sportland“ siūlomais aukščiausios klasės paspirtukais: „Crisp“, „District“ ir „Kota“. „Crisp“ paspirtukai išsiskiria patvarumu ir puikiu dizainu. Jie yra lengvi, rieda greitai ir sklandžiai. Jeigu triukininko karjerą tik pradedate, paspirtukas „Crisp“ bus puikus pasirinkimas. „District“ kuria paspirtukus jau ne pirmai kartai, nes prekės ženklą įsteigė paspirtukininkai Kevinas De-

Paspirtukai nėra skirti vien vaikams ar triukų meistrams. Vis dažniau galima matyti paspirtukais smagiai riedančius suaugusiuosius. Palyginti kruizerio tipo paspirtuką su skirtu triukams atlikti, kruizeriai turi didesnius ratus, o brangesni modeliai yra su slopintuvais ir purvasargiais.

Mieste tai labai patogi transporto priemonė, kurią galima lengvai susilankstyti, nusinešti į biurą ar vežtis viešuoju transportu. „Sportland“ galima įsigyti paspirtukų „Stunt“, kurie itin kokybiški ir išsiskiria įspūdingu dizainu. Asortimentą sudaro skirtingo dydžio modeliai su vulkanizuotos gumos ratukais – pripučiami ratukai tinka važiuoti prastesnės dangos (offroader) keliais, o modelis su diskiniais stabdžiais skirtas lėkti mieste. Taip pat galima įsigyti ir elektrinių paspirtukų, kurie sukurti norint dar labiau palengvinti jūsų kelionę. Pavyzdžiui, gal jums iš namų į darbą reikia eiti kelis kilometrus, o gal jūsų vaikui tenka ilgai laukti, kol jį tėvai pasiims iš mokyklos – tuomet elektrinis paspirtukas būtų idealus sprendimas. Sistemai paleisti reikia tik koja spausti galinį purvasargį žemyn, tada stumti koja, kol greitis bus pakankamas, o toliau paspirtukas judės pastoviu greičiu. Korpusas yra paprastas ir tvarkingas, be jokių styrančių laidų ar svertų. Paspirtuko greitis siekia 12–15 km/h. Jeigu pamiršite akumuliatorių pakrauti ar šis išsikraus dėl ilgesnio maršruto, galima ir be elektros smagiai pasiekti kelionės tikslą, nes paspirtukas rieda tolygiai ir sklandžiai.

LAISVĖ ANT RIEDLENTĖS Riedlentė tapo smagia transporto priemone keliauti iš namų į mokyklą bei atgal arba ieškoti nuotykių su

VAŽIUOK SAUGIAI! Atsiminkite, kad važiuodami riedučiais, paspirtukais ar kitomis ratinėmis judėjimo priemonėmis visada turite dėvėti šalmą, nes važiuodami dideliu greičiu ir atlikdami triukus ar pavojingus šuolius galite susižeisti. Taip pat važiuojant reikėtų dėvėti kelių, alkūnių ir riešų apsaugas.

draugais. Važinėdamas su cruiser tipo ar ilgąja riedlente galite išmokti geriau valdyti savo kūną, judėti greičiau iš vieno taško į kitą ir mėgautis maloniu laisvės pojūčiu. „Sportland“ galite išsirinkti firmos „Maui and Sons“ cruiser tipo ar ilgąją riedlentę. Plastikinės cruiser puikiai tinka jaunesniems moksleiviams, kurie greitai išmoks važiuoti. Privalumai – gera kaina ir daugybė

dizaino bei spalvinių sprendinių. Šią lengvą riedlentę moksleivis gali be vargo pasiimti kartu su savimi. Vyresni moksleiviai ir moksleivės teikia pirmenybę ilgajai riedlentei, kuri yra ilgesnė bei žemesnė negu cruiser tipo. Jos pritaikytos važiuoti keliais, kuriuose eismo srautai nedideli, tačiau tiks važiuoti ir gatvėmis. Šių judėjimo priemonių yra įvairių formų, dydžių ir išvaizdos.

GERIAUSI PRODUKTAI WWW.SPORTLANDMAGAZINE.LT

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9 117

PRODUKTAI

LEGENDINIŲ „NIKE CORTEZ“ ISTORIJA Nuo olimpinio bėgimo iki gatvės mados ir hiphopo kultūros visame pasaulyje. Per 47 metus „Cortez“ modelis spėjo ne tik sužibėti, bet ir suvaidinti svarbų vaidmenį įvairiose gyvenimo srityse. TEKSTAS IR FOTO „Nike“ Puikiai pažįstamas „Nike Cortez“ siluetas ne visada atrodė būtent taip, koks yra pastaruoju metu. Sunku patikėti, bet 1972 m. debiutavusių „Nike“ bėgimo batelių šaknys siekia 1966-uosius. Tuo metu „Nike“ dar vadinosi „Blue Ribbon Sports“ (BRS), o kompanijos veikla gimtajame Oregone nė iš tolo neprilygo šiandienos rezultatams ir išradimams. Lygiai taip pat, kaip ir patys „Cortez“ – jų istorija savo amžiumi lenkia netgi pačią kompaniją „Nike“.

NAUJOVĖS – KELIAS SĖKMĖS LINK

„Blue Ribbon Sports“ – kompanija, kurią įkūrė Philas Knightas ir Billas Bowermanas, tik pradėjo plėtoti pirmąsias kedų kūrybos idėjas. Iki tol jų pagrindinė veikla buvo japonų gamintojo „Onitsuka Tiger“ avalynės perpardavimas JAV teritorijoje. Šios įmonės įkūrėjai sportinės avalynės gamybos procese įžvelgė trūkumų. Vienas jų – bėgant „Onitsuka Spring Up“ modelio išorinė pado dalis lydėsi lyg sviestas, o vidinė išlikdavo nepakitusi. Kedai nebuvo patikimi, o juos avėdami bėgikai netgi rizikuodavo patirti traumą. Billas su Philu nusiuntė japonams laišką, siūlydami sujungti „Spring Up“ modelio vidinį padą su „Limber Up‫ “ׅ‬modelio išoriniu

118

V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

padu. Naujai sukurtam siluetui buvo būdinga tuo laiku neregėta amortizacija ir aptakumas, dėl kurio „Cortez“ atrodė lyg ateiviai iš ateities.

TEISINĖS LENKTYNĖS DĖL PAVADINIMO

Pirmasis modelio prototipas BRS įmonėje buvo pristatytas 1967-aisiais ir pakrikštytas „Aztec“, tačiau šis simbolinis pavadinimas jau buvo užimtas. Kiek vėliau sukurtas pavadinimas – ispanų konkistadoro Hernáno Cortéso,

„CORTEZ“ MODELIS TAPO NE TIK DIDELIU TECHNOLOGINIU BĖGIMO AVALYNĖS TRIUMFU, BET IR KERTINIU AKMENIU „NIKE“ GYVAVIMO PRADŽIOJE. kuris buvo laikomas svarbiausia Actekų imperijos žlugimo priežastimi, garbei. „Cortez“ tuo metu priklausė „Onitsuka Tiger“ kompanijai, o „Nike“ nuosavybe tapo nelengvai. Amžinybę trukusių teismų pabaigoje pavadinimą į „Nike“ pakeitusi BRS įmonė sugebėjo teismuose nugalėti „Onitsuka Tiger“ ir

kartu išsilaisvinti nuo priklausomybės japonams. Pirmojo kūrinio pavadinimas „Cortez“ tapo „Nike“ įmonės teisine nuosavybe ir oficialiai buvo pakeistas į „Nike Cortez“. Tuo tarpu „Onitsuka Tiger“ teko suktis iš padėties ir turimam kedo siluetui suteikti naują pavadinimą: „Corsair“. Taip, supratote teisingai – kelerius metus abi įmonės gamino vienodo pavadinimo kedus su skirtingais logotipais šonuose: „Onitsuka Tiger Cortez“ ir „Nike Cortez“.

INOVATYVIOS BĖGIMO AVALYNĖS TRIUMFAS

Dar 1970-aisiais atlikto tyrimo metu buvo užfiksuotas fenomenalus rodiklis: beveik 70 proc. JAV bėgikų avėjo „Onitsuka Tiger“ avalynę. Vieninteliu platintoju šioje šalyje ilgainiui tapo tuomet dar BRS pavadinimą turėjusi kompanija „Nike“. Tai buvo tik laiko klausimas, kada pavadinimą pakeitusi įmonė sugebės prisivilioti užsienietišku produktu susidomėjusių klientų ir pasiūlys išties inovatyvią bėgimo avalynę. Pats „Nike Cortez“ modelis tapo ne tik dideliu technologiniu bėgimo avalynės triumfu, bet ir kertiniu akmeniu „Nike“ gyvavimo pradžioje.

ĮTAKA GATVĖS KULTŪRAI

Vis dėlto net ir toks sėkmės sulaukęs modelis kaip „Cortez“ turi tamsiąją istorijos pusę. JAV vakarų pakrantėje

ĮDOMŪS FAKTAI

daugybę kartų buvo užfiksuotas avintis „Nike Cortez“. Tėvai ėmė vengti šiuos kedus pirkti savo vaikams, kurie, įkvėpti repo atlikėjų, norėjo būtent „Cortez“.

 „Cortez“ pavadinimas turi gilią prasmę – Actekų imperijos žlugimo kaltininku buvo laikomas ispanų konkistadoras Hernánas Cortésas.  1980-aisiais vykusio Eltono Johno koncerto metu dainininkas vilkėjo sceninį kostiumą, primenantį blizgučiais apklijuotą beisbolo žaidėjo aprangą, ir avėjo klasikinius „Nike Cortez“ kedus.  Įprastai „Nike Cortez“ gaminami iš nailono ir verstos odos detalių. Toks detalių junginys apsaugo nuo drėgmės patekimo į batelių vidų, dėl to galima teigti, kad šis kedų modelis yra neperšlampamas.  1994 m. filme „Forestas Gampas“ pagrindinis herojus vaizduojamas bėgantis su „Nike Cortez“ kedais.  Reperio Kendricko Lamaro bendradarbiavimo su „Nike“ pradžią vainikavo trys riboto leidimo „Nike Cortez“ modeliai: „Damn“, „Kung Fu Kenny“ ir „The Championship“.  45-ojo „Nike Cortez“ modelio gimtadienio proga Bella Hadid atliko pagrindinį vaidmenį „Nike“ reklaminėje kampanijoje, skirtoje aktorei Farrah Fawcett pagerbti.  1970 m. JAV atlikto tyrimo metu buvo užfiksuotas fenomenalus rodiklis: beveik 70 proc. visų apklaustų bėgikų avėjo „Tiger“ avalynę, kurią vietinei rinkai tiekė būsimi „Nike“ įmonės įkūrėjai.

Tiesa, neigiamą požiūrį į „Cortez“ švelnino legendinės sporto komandos – „Oakland Raiders“ ir „Los Angeles Kings“, kurios nespalvotus nailoninius „Nike Cortez“ įrašė į savo privalomos atributikos sąrašą. Vis dėlto gatvės kultūros kova su teisėsauga nebuvo paremta iki galo išanalizuotais motyvais bei tiesmukais veiksmais, tad laikui bėgant nurimo. Tuo metu „Nike Cortez“ sportiniai bateliai tapo laiko patikrintu ir vietinius kivirčus išgyvenusiu modeliu. „Nike Cortez“ svarba yra žinoma visiems pasaulio „sneakerhead‘ams“, o pačios „Nike“ kompanijos dėmesys šiam modeliui, atrodo, nė kiek nemažėja. Kedai begalę kartų buvo pastebėti pasaulinio populiarumo kino filmuose, vaizdo reklamose arba dainų klipuose.

PLATUS POŽIŪRIS

Šiuo metu „Nike Cortez“ gatvės mados pasaulyje užsitarnavo pavydėtiną reputaciją, o pats modelis simbolizuoja ne tik jų savininko polinkį į hiphopą, gatvės madą, kultūrą, muziką, šokius ar sportą. „Cortez“ gali simbolizuoti juos avinčiojo liberalų mąstymą, plačią pasaulėžiūrą ir ryžtą, tvirtą charakterį bei neteisybės netoleravimą. Dažnai sakoma, kad norėdamas suprasti kompanijos „Nike“ logiką bei moralinius principus iš pradžių turi suprasti „Cortez“. „Cortez“ įkėlė „Nike“ į pasaulio žemėlapį”, – pareiškė Isackas Fadlonas, populiariosios Los Andželo kedų parduotuvės „Sportie L.A.“ savininkas.

paplitęs siluetas laikui bėgant tapo dėmesio epicentru ne tik bėgimo takeliuose, bet ir Los Andželo gatvėse, iš kurių ne viena garsi ir neigiamu kriminaliniu atspalviu. Tuo metu prasidėjusi hiphopo kultūros (ypač repo, tiksliau, gangsterių repo) plėtra padarė neigiamą įtaką prieš tai bėgikų ir paauglių avėtų „Nike Cortez“ įvaizdžiui. Išties patogus modelis, minimalistinis dizainas ir bukas priekis patraukė repo atlikėjų dėmesį. Vieną didžiausių vaidmenų šioje istorijoje atliko tuo metu prieštaringai vertinama repo grupė NWA, savo kūryboje pabrėžusi vyraujančią netaiką šalyje bei valdžios kurstomą rasizmą. O repo atlikėjas Snoop Doggas, kuriam ne kartą teko susidurti su teisėsauga,

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9 119

“TO BE FEMALE

IS TO BE HUMAN.”

120 V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9 121

MADA

MONSTER SNEAKERS UŽKARIAUJA PASAULĮ Nuo 2018-ųjų patyliukais, tačiau nuosekliai pasaulį užkariauti pradėjo sportbačiai, vadinami monster sneakers, nors iki tol jie sulaukė ne tik gerbėjų, bet ir aršių priešininkų dėmesio. Tačiau vienas dalykas akivaizdus: šiemet ši mados tendencija dar labiau populiarėja. TEKSTAS Keilit Aedma FOTO „Adidas“, „Nike“ Praėjusio amžiaus devintąjį ir dešimtąjį dešimtmetį, norint pagerinti sportinės avalynės mechanines savybes, avalynės gamybai buvo naudojamos sunkesnės ir patvaresnės medžiagos, pavyzdžiui, natūrali oda ir storesnis vidpadis. Todėl tų metų daugelio avalynės modelių siluetas buvo masyvus, o batai – tvirti ir sunkūs. Manoma, kad bendrųjų mados tendencijų kitimo ciklas trunka 20 metų, todėl natūralu, kad devintojo dešimtmečio sportbačių monster sneakers mados tendencijos pasiekė populiarumo viršūnę. Patogių sportbačių rinkoje atsirado niša, kurią prekės ženklai greitai užpildė atnaujindami kolekcijas. Naujovės atsiranda tam, kad pakeistų jau kelis sezonus vyraujančias normas. Tam galima pasinaudoti praeities tendencijomis arba sukurti visiškai naują fikciją, kuri atitiktų lūkesčius. Tuomet didelė sekėjų grupė priima naujovę, tačiau kai tendencija tampa norma, ateina laikas naujai bangai, kuri vėlgi pakeičia ankstesniąją. Sportbačių

122 V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

NAUJOVĖS ATSIRANDA TAM, KAD PAKEISTŲ JAU KELIS SEZONUS VYRAUJANČIAS NORMAS.

monster sneakers mados tendencija – ištobulinta populiari krepšinio batų mada.

AVI IR ŽVAIGŽDĖS

Šią tendenciją atgaivinti padėjo nemažai įžymybių, pavyzdžiui, Drake‘as, Travisas Scottas, Rita Ora, Russellas Westbrookas ir Kardashianų šeima. Reperis Kanye‘as Westas bendradarbiaudamas su „Adidas“ net sukūrė savo sportbačius – „Yeezy“.

Pasirodžius tokioms superžvaigždėms ši tendencija tiesiog sprogo, ypač socialiniuose tinkluose. Įdomu tai, kad mados pramonė šį iššūkį priėmė ir dar labiau išryškino šią tendenciją, sukurdama dar masyvesnius ir „baisesnius“ sportbačius. Iš pradžių mados vėjų įkvėptus sportbačius monster sneakers siūlė tik didieji prekės ženklai, o šiandien jų galima įsigyti ir vadinamosios

PAIEŠKOS ŽODŽIAI, KURIUOS REIKĖTŲ ŽINOTI PRODUKTŲ REKOMENDACIJOS WWW.SPORTLANDMAGAZINE.LT greitosios mados tinklų parduotuvėse „Zara“ bei „Terranova“. Į greitosios mados parduotuves patekęs gaminys jau prilygsta hitui. Tačiau neverta visų naujovių priimti ir rinktis tokią aprangą, kurią dėvėdami nesijaustumėte nei patogiai, nei savimi.

NAUJOKAI

Vis dėlto daugelis šios avalynės gerbėjų nusprendė vietoje šiuolaikiškesnių ir madingesnių sportbačių avėti „Fila Disruptor“ modelį (beje, 2018-ųjų madingiausius sportbačius), o turtingesni galėjo sau leisti pirkti aukštosios mados prekės ženklo „Balenciaga Triple S“ arba itin retus „Yeezy“ sportbačius. Ir didieji prekės ženklai – „Nike“ ir „Adidas“ – nevengia šios tendencijos, nes „Nike“ 2018 m. į Europos rinką grąžino legendinį monster sneakers sportbačių „tėtį“ (dad sneaker) – „Air Monarch“, kuris JAV rinkoje laikosi jau nuo 1990-ųjų. Verta paminėti, kad 2017 m. „Nike Air Max 97“ dar kartą sulaukė pripažinimo ir visai neseniai rinką pasiekė visai naujas modelis – „Nike M2K Tekno“. „Adidas“ asortimente rasite naują monster sneakers mados tendencijų įkvėptą modelį „Yung-96“.

prisijaukinti, žinokite, kad apribojimų nėra. Sportbačius monster sneakers galima avėti prie kelnių, sijono ar vakarinės suknelės. Kadangi ši tendencija nepripažįsta jokių ribų, kodėl ja nepasimėgavus taip, kaip jums norisi? Galima nesunkiai rasti prie sportbačių derančią šifono suknelę, tačiau reikia pasirinkti tinkamą modelį ir spalvą.

SPORTBAČIUS MONSTER SNEAKERS GALIMA AVĖTI PRIE KELNIŲ, SIJONO AR VAKARINĖS SUKNELĖS.

KANYE‘AS WESTAS IR KARDASHIAN PLATFORMINIS PADAS „BALENCIAGA TRIPLE S“ RYŠKIOS SPALVOS

DAD SNEAKER DIDELI LOGOTIPAI 1990-IEJI

Jeigu norėtumėte 2019 m. tarp sportbačius monster sneakers avinčių žmonių būti geriausiu mados tendencijų žinovu, įsidėmėkite, kad šiemet bus populiariausi high-tech stiliaus sportbačių modeliai su storu platforminiu padu bei akį traukiančių neoninių atspalvių sportbačiai.

PRIE KO AVĖTI?

Jei manote, kad sportbačiai monster sneakers – jums smagiausia 2019 m. mados tendencija, kurią tikrai norite

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9 123

SMIGINIS

D.Labanausko sėkmė pasaulio čempionate nuskambėjo visame pasaulyje

VIENO ŽMOGAUS MILŽINIŠKAS IMPULSAS

TEKSTAS Julius Bliūdžius FOTO „Scanpix“

„Ko gero, tik norėjo pabrėžti sutapimą, kad netikėtai iššoviau, kaip ir Rūta Meilutytė Londone“, – sulaukto palyginimo su garsiausia Lietuvos olimpiete kuklinasi Darius Labanauskas, geriausias šalies smiginio meistras. Ši pavardė Lietuvos žiniasklaidoje ėmė mirgėti gruodį, kai mažai kam žinomas debiutantas iš Baltijos šalies pasaulio smiginio pirmenybėse Anglijoje nukovė daugkartinį čempioną. Dariui tai buvo penktasis pasaulio čempionatas, įskaitant skirtingų organizacijų varžybas, ir, kaip pats sako, situacija arti standartinės. Bet tai buvo debiutas prestižiniame PDC („The Professional Darts Corporation“) pasaulio čempionate, į kurį iki tol joks lietuvis nebuvo įkėlęs kojos. Ypač nestandartinį D.Labanausko pasirodymą padarė sensacinga pergalė prieš olandą Raymondą van Berneveldą, penkiskart pasaulio čempioną. Darius suklupo trečiajame etape, bet užsitikrino 25 tūkst. svarų čekį, pateko tarp 32 stipriausiųjų ir atkreipė viso smiginio pasaulio dėmesį į trispalvę šalia savo pavardės. Ar ši vieno žmogaus sėkmės istorija gali tapti impulsu visai sporto šakai Lietuvoje?

99+ ŽINUTĖS IR ŠUOLIS Į MEDIJAS

Interviu keturiems TV kanalams ir tokiems žiniasklaidos grandams, kaip BBC. Arba skambutis iš Hjustone, JAV, transliuojančios radijo stoties. „Draugai iš Olandijos sakė, kad šioje šalyje sukūriau dienos naujieną“, – prasitaria D.Labanauskas. Ir, žinoma, Lietuvos

124 V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

žiniasklaidos dėmesys. Kauno rajono mėnesio žmogus, pavardė kryžiažodyje ar susijęs klausimas TV žaidime – mažos, bet malonios dėmesio apraiškos, pasipylusios po sensacijos Londone. Darius sako, kad interviu užsienio žiniasklaidai po svarbesnių varžybų dalydavęs ir anksčiau, tačiau susidomėjimas tėvynėje gerokai šoktelėjo. „Lietuvoje išties buvo šuolis į medijas“, – šypteli Darius, sulaukęs milžiniško žmonių palaikymo. „Iškart po pergalės prieš R.van Berneveldą „mesendžeryje“ radau 99+ žinučių – anksčiau niekad nėra taip buvę. Rašė ir nepažįstami žmonės“, – atskleidžia sportininkas. Pats D.Labanauskas, vedantis treniruotes Garliavoje, tikina, kad po sensacingos pergalės susidomėjusiųjų smiginiu sulaukė daugiau. „Tai turbūt didžiausias impulsas, kokį yra gavusi mūsų sporto šaka“, – pripažįsta Darius. Kaip sako Donatas Matijoška, Lietuvos „Darts“ sporto federacijos (LDSF) prezidentas, D.Labanausko pasirodymas 2018 m. pasaulio čempionate pridėjo

smiginiui žinomumo tarp paprastų žmonių. Kitaip tariant, lietuviai Dariaus dėka atkreipė dėmesį į šią sporto šaką, o prie to smarkiai prisidėjo ir tai, kad varžybos bei D.Labanausko žaidimas Londone buvo transliuojamas ir Lietuvoje. „Po čempionato tiek federacija, tiek atskiri klubai sulaukė didesnio susidomėjimo, daugiau lankytojų. Atsirado naujų veidų klubuose“, – sako D.Matijoška. Tai nereiškia, kad visi naujokai jau registruojasi varžyboms, bet ir čia LDSF jaučia sujudimą: 2018 m. reitingo

varžybose iš viso dalyvavo 190 sportininkų, įskaitant moteris, o 2019-aisiais šis skaičius jau viršijo 210.

KAS KITAS PATEKS Į ELITĄ?

Kokie tolesni lietuvių šansai tarptautinėje smiginio arenoje? Ar galima tikėtis antro ar trečio lietuvio, prasibrovusio į elitinį lygį, šalia D.Labanausko? „Darius – kol kas vienintelis profesionalus smiginio žaidėjas Lietuvoje, to nepaneigsi, – pripažįsta LDSF vadovas ir atskleidžia pagrindinį to kliuvinį. – Reikia pasiryžimo. Turime neblogų žaidėjų, bet reikalingas pačių žaidėjų ryžtas atsisakyti pagrindinio darbo ir užsiimti tik smiginiu, nes tam, kad pasiektum rezultatų, reikia nuolat važinėti į varžybas ir atsidėti tik sportui, o ne užsiimti smiginiu šalia darbo.“ Beje, pats D.Labanauskas į smiginį profesionaliai pradėjo žiūrėti per garsiąją 2009-ųjų ekonominę krizę, kai netekęs darbo turėjo ieškoti finansinių išeičių. Tuomet hobį ir pavertė pagrindine veikla. Tiek D.Labanauskas, tiek D.Matijoška išskiria vieną žmogų, kuris artimiausiu metu galėtų prasibrauti į elitą – prieniškį Mindaugą Barauską. „Mindaugas yra tas žmogus, kuris linksta į profesionalumą, nori savo ateitį sieti su smiginiu ir turi potencialo panašių rezultatų pasiekti. Šiandien minėčiau tik jį kaip potencialų žaidėją atsistoti šalia Dariaus, patekusio į smiginio elitą“, – sako D.Matijoška. M.Barauskas yra Dariaus treniruočių partneris ir porininkas dvejetų varžybose. Jis taip pat dalyvavo atrankoje į 2018 m. PDC pasaulio čempionatą, bet neprasimušė. „Dažniausiai laimiu, bet būna įtemptų kovų. Visi stengiasi, – diplomatiškai apie konkurenciją Lietuvoje atsako D.Labanauskas. – Lietuvoje dauguma

žaidėjų tiesiog ateina smagiai praleisti laiko, jiems rezultatai – ne pirmoje vietoje. Bet norint patekti į aukščiausią lygį mėgėjiško požiūrio neužtenka, reikia žymiai daugiau pastangų“, – tikina D.Labanauskas, turintis dvejų metų sutartį su PDC. Tokių žaidėjų pasaulyje – 128. „Lietuvoje žaidžiančių yra nemažai, bet įvertinti, ką jie gali, būtų galima tik sudalyvavus varžybose už Baltijos šalių ribų“, – tikina D.Labanauskas. Ar Dariaus pavyzdys gali įkvėpti ir paskatinti kitus žaidėjus, kaip sako D.Matijoška, atsidėti tik smiginiui? „Kodėl gi ne? Žinoma, tikimės, kad at-

DARIUS LABANAUSKAS Į SMIGINĮ PROFESIONALIAI PRADĖJO ŽIŪRĖTI PER GARSIĄJĄ 2009-ŲJŲ EKONOMINĘ KRIZĘ, KAI NETEKĘS DARBO TURĖJO IEŠKOTI FINANSINIŲ IŠEIČIŲ. siras ne vienas ir ne du, kurie pasiryš siekti profesionalo karjeros. Ypač jaunimui, kuris stebi Darių, tai gera paskata. Gal ne iš karto, bet, manau, atsiras ir daugiau profesionalių žaidėjų, bandančių pasiekti panašius tikslus. Bet, aišku, šis Dariaus pasiekimas labiausiai motyvavo Mindaugą“, – sako LDSF vadovas.

NAUJI RĖMĖJAI? KOL KAS – NE

Iškilę vardai sporto federacijoms paprastai palengvina rėmėjų paieškas. Tačiau šiuo atveju D.Matijoška užsimena apie meškos paslaugą, kurią Lietuvos smiginiui padarė Dariaus

DARIUS LABANAUSKAS PRIEŠ RAYMONDĄ VAN BARNEVELDĄ HTTP://BIT.LY/LABANAU

šuolis į profesionalų gretas – pasirašęs sutartį su PDC D.Labanauskas privalėjo atsiriboti nuo Lietuvos rinktinės. „Taip, galima sakyti, kad Darius atstovauja Lietuvai, bet kaip žmogus, o ne LDSF atstovas. Tapęs profesionalu ir pasirašęs sutartį su PDC jis negali dalyvauti varžybose, kurias organizuoja WDF („World Darts Federation“). Taigi Lietuvos rinktinė, Dariui tapus profesionalu, netgi susilpnėjo, nes Dariaus sutartis neleidžia jai atstovauti“, – paaiškina D.Matijoška. D.Labanauskas netgi negali dalyvauti varžybose, kurias rodo sutarties su PDC neturintis transliuotojas, o gruodį LDSF pasirašė naują sutartį su internetine televizija dėl svarbiausių Lietuvoje vykstančių varžybų transliacijų. Taigi, pasak D.Matijoškos, lietuvio benefisas Londone, ko gero, palengvins rėmėjų paieškas pačiam D.Labanauskui, o ne federacijai. „Kalbinami potencialūs rėmėjai dabar visai kitaip šneka, nes jau žino, kas yra smiginis. Bet ženklaus palengvėjimo kol kas nejaučiame“, – sako organizacijos vadovas.

SIEKIA OLIMPINIO STATUSO

D.Matijoška džiaugiasi, kad šiandien jau mažai kam tenka įrodinėti, jog smiginis – rimta sporto šaka: „Anksčiau jautėme, kad smiginis Lietuvoje laikomas laisvalaikio ar barų žaidimu, bet tas požiūris nyksta. Jei smiginis yra įtrauktas į mokyklų kūno kultūros programą kaip pamoka, stereotipizuoti, kad tai tik pramoga, o ne sportas – negalima. Juolab kad WDF siekia, jog smiginis taptų olimpine sporto šaka.“ Vakarų Europoje žiūrovai per smiginio varžybas sukuria ypatingą, nedidelę fiestą primenančią atmosferą su nuotaikingais plakatais ir netgi kaukėmis. Žiūrovų susirenka iki keliolikos tūkstančių. Štai pernai per PDC „Masters“ varžybas Gelzenkirchene, Vokietijoje, buvo užfiksuotas lankomumo rekordas – 20 210 žiūrovų. Lietuvoje varžybos kol kas vyksta tik tarp savų ir atsitiktinių žiūrovų. D.Matijoška sako, kad šiuo metu pagrindinis LDSF noras – sudominti žmones smiginio varžybų transliacijomis. „Dabar norėtume, kad mus labiau pamatytų per transliacijas, nes iki šiol mūsų visai nematė. Šiuo metu taip norime eiti į viešumą. Tam, kad žiūrovai ateitų, reikia tam tikro lygio varžybų, kurių Lietuvoje neturime“, – sako D.Matijoška. LDSF varžybos nevyksta arenose ar sporto salėse, ir tai, pasak vadovo, daroma sąmoningai: „Mes ieškome erdvių, pavyzdžiui, viešbučiuose ar prekybos centruose, kad praeidami atsitiktiniai žmonės pamatytų smiginį. Kad žiūrovai sąmoningai pradėtų eiti į varžybas, mums reikia ne vieno Dariaus, o dešimties tokių kaip jis.“

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9 125

PRODUKTAI

PAVASARINĖ STRIUKĖ – NEPAMAINOMAS DRAUGAS Kokybiška, lengva striukė mūsų garderobe praverčia ne tik pavasarį, bet ir vasarą ar rudenį, nes tuo metų laiku vyrauja ne vien saulėti orai. Reikia būti pasiruošusiems ir vėjuotoms, lietingoms, vėsioms dienoms. Pažvelkite, kokių pavasarinių striukių šį sezoną siūlo „Sportland“. TEKSTAS Terje Juur FOTO gamintojų Svarbiausios pavasarinių striukių savybės yra atsparumas oro sąlygoms ir laidumas orui. Striukė turi užtikrinti apsaugą nuo vėjo ir lietaus, kad būtų ne tik maloniai šilta, bet ir neprakaituotumėte. Įmonė „The North Face“ visuomet daug dėmesio skiria gaminių technologijoms, ne išimtis ir pavasarinės striukės. Ypač vertinama technologija „Thermoball“, kai pašiltinimui naudojama medžiaga „Primaloft®“. Ši medžiaga, perimta iš karinės pramonės, daugybę metų buvo lengviausias ir patvariausias pašiltinimas tiek sausomis, tiek drėgnomis oro sąlygomis. Nuolat ieškant naujų alternatyvų natūralioms plunksnoms, buvo tobulinama ir medžiaga „Primaloft®“. Medžiagai buvo suteiktas toks purumas, kad ji tapo panaši į pūkų kamuolį, kuriam lengvumo ir putlumo suteikia oras. „Primaloft®“ nuo kūno sušilusį orą sulaiko oro kišenėse. Tačiau didžiausias striukių pranašumas tas, kad drabužiai iš tokios

126 V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

medžiagos šildys jus net tada, jei sušlaptumėte – jie yra lengvi ir greitai išdžiūsta. Medžiaga taip pat svarbi reguliuojant drėgmę – prakaitas

TINKAMOMIS PRIEMONĖMIS PRIŽIŪRĖTA STRIUKĖ BUS ATNAUJINTA TIEK IŠ IŠORĖS, TIEK IŠ VIDAUS. atitraukiamas nuo kūno, o iš apatinio audinio sluoksnio perduodamas į kitą sluoksnį greičiau išgaruoja. Atsižvelgiant į gamtos tausojimą svarbu, kad pašiltinimo medžiagai „Primaloft®“ pagaminti nėra naudojamos paukščių plunksnos, o striukė ir be jų lengva bei šilta.

ŠILTAS IR KVĖPUOJANTIS „VENTRIX“

Kita pažangi „The North Face“ technologija – „Ventrix“. Ji sukurta daug

judantiems žmonėms. Taikant šią technologiją medžiaga ima kvėpuoti vos žmogui pradėjus judėti. Technologija „Ventrix“ paskatina dinamišką ventiliaciją per audinį dėl jame esančių darinių, kurių veikimas primena mikrovožtuvų bei subalansuoja šilumos ir oro laidumą. Jeigu judate drėgnomis, vėsiomis ar besikeičiančiomis sąlygomis, galite nesibaiminti, nes vilkėdami striukę būsite sausi, jausite šilumą ir nesuprakaituosite. „Sportland“ pavasarinių striukių asortimente rasite „The North Face“ modelius „Ventrix Hybrid Hoodie“ ir „Thermoball Hoodie“, skirtus tiek moterims, tiek vyrams, bei „Impendor Down Jacket“, skirtą tik vyrams.

PATIKIMA KOKYBĖ

Šį pavasarį „Helly Hansen“ siūlo striukes su naujovišku pašiltinimu „Lifaloft®“. Palyginti su kitais pašiltinimais, „Lifaloft®“ yra 20 proc. lengvesnis. Kalbant apie pašiltinimo medžiagas, aktualu ne tai, kiek jų panaudota, o kokia jų kokybė. Savo

MADOS KRYPTYS  Pagal vyraujančias tendencijas pavasarinių striukių dizainas ir sukirpimas yra labai įvairus, todėl neabejotinai kiekvienas šį pavasarį ras sau patinkančią striukę.  Prekių asortimentą sudaro tiek priglundančios, tiek vizualiai per didelių (oversize) modelių striukės.  Spalvų gama irgi įvairi – siūlomi ne tik neutralių, tai yra juodų, pilkų ir žemės atspalvių, bet ir ryškių, akį traukiančių spalvų audiniai.  Kaip striukių dizaino elementai naudojami ir dideli, ir nepastebimi logotipai.

ruožtu kokybė priklauso nuo medžiagos pluošto savybių, tai yra nuo to, kokia jos geba kaupti šilumą. „Lifaloft®“ sukurtas bendradarbiaujant su „Primaloft®“ – taip pavyko sujungti „Primaloft®“ nuostabias šilumos ir „Helly Hansen“ sporto drabužiuose taikomas „Lifa®“ vandens atstūmimo savybes. Jau žinoma, kad „Helly Hansen“ DNR yra užkoduotas buriavimas, o ši sporto šaka neatsiejama nuo drėgnesnių oro sąlygų, tad itin svarbu, jog naudojama pašiltinimo medžiaga jums garantuoja reikalingą papildomos šilumos kiekį būtent drėgnomis sąlygomis.

100 PROC. ATSPARIOS VANDENIUI

Taip pat galima įsigyti įvairių „Helly Hansen“ striukių iš PU, pasiūtų iš 100 proc. vandeniui atsparaus audinio. Laidumas orui šiuo atveju nėra toks svarbus, nes dėl laisvo sukirpimo vyksta mechaninė ventiliacija. Tokios striukės yra nepamainomos tada, kai lietus pila lyg iš kibiro. Prie „Helly Hansen“ striukių iš PU rasite nemo-

kamai pridėtą taisymo komplektą. Pavyzdžiui, jeigu netyčia užkliūtumėte už aštrių daiktų, atsiradusią skylę namie galėsite užtaisyti lygintuvu.

TINKAMAI PRIŽIŪRĖKITE STRIUKĘ

Tinkamai prižiūrėta pavasarinė striukė tarnaus ilgiau. Kartu su striuke reikėtų įsigyti ir tinkamą priežiūros priemonę. Vandeniui atsparioms ir kvėpuojančioms medžiagoms tai itin svarbu, o naudingų patarimų galite gauti iš pardavėjų konsultantų. Įprasti skalbimo milteliai ir skysti skalbikliai pažeidžia (užkemša) audinio membraną, todėl prarandamos oro laidumo ir vandens atstūmimo savybės. Būtina laikytis skalbimo nurodymų dėl leistinos temperatūros, nes per aukšta temperatūra gali išlydyti laminuotas siūles. Striukės skalbimo nederėtų atidėti – jeigu ji nešvari, reikia išskalbti, nes nešvarumai taip pat kenkia techninėms audinio savybėms. Tinkamomis priemonėmis prižiūrėta striukė bus atnaujinta tiek iš išorės (tą galima pastebėti iš karto), tiek iš vidaus, nes kokybiškai išskalbus puikiai galima atkurti oro laidumo ir vandens atstūmimo savybes.

NAUDINGOS REKOMENDACIJOS WWW.SPORTLANDMAGAZINE.LT sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9 127

NAUJOVĖS

TEKSTAS Julius Bliūdžius FOTO žalgiris.lt

ŽINGSNIAI VIRSTA ŠUOLIAIS „Tarpgalaktinė „Spacewar“ olimpiada“. Taip pavadintose varžybose, kurių nugalėtojui atiteko metinis abonementas į „Rolling Stone“ koncertus, 1972 m. spalio 19 d. susirungė JAV Stanfordo universiteto studentai. Šis įvykis laikomas elektroninio sporto, arba trumpiau e. sporto, ištakomis, o „Spacewar“ žaidimas – pirmąja e. sportininkų, tuomet taip dar nevadintų, varžymosi platforma. Nuo tada e. sportui tenka skintis ilgą kelią pripažinimo link. JAV tik 2013-aisiais e. sportą prilygino profesionaliam sportui ir sukūrė teisinį reguliavimą, Prancūzija tą padarė 2016 m. 2017-aisiais Tarptautinis olimpinis komitetas galiausiai pripažino, kad elektroninis sportas turėtų būti laikomas sporto šaka, ir dabar, neabejojama, tik laiko klausimas, kada milžiniškais tempais populiarėjantis e. sportas taps visateisiu olimpinės šeimos nariu. Remiantis statista.com duomenimis, 2018 m. elektroninio sporto pasaulinė rinka siekė 865 mln. JAV dolerių, Azijai ir Šiaurės Amerikai užimant didžiausią jos dalį, o 2022 m., prognozuojama, pasieks 1,8 mlrd. dolerių ribą. Tuo metu Lietuvoje elektroninis sportas žengia pirmuosius žingsnius ir bando išsikovoti vietą po saule. Pasekęs „Paris Saint Germain“ (Prancūzija), Gelzenkircheno „FC Schalke 04“ (Vokietija), „Valencia“ (Ispanija) ir kitų žinomų klubų pavyzdžiu e. sporto sekciją 2018-ųjų balandį atidarė Kauno „Žalgiris“, tapdamas vienu šios sporto šakos pradininkų Lietuvoje. „Džiaugiamės prisidėdami prie e. sporto garsinimo“, – sako „Žalgirio“ e. sporto verslo vystytoja ir komunikacijos projektų vadovė Laura Baltkojytė, tikinanti, kad talentingų žaidėjų Lietuvoje netrūksta, tačiau postūmis reikalingas ir iš valstybės, kuri e. sporto kol kas nepripažįsta.

128 V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

– Ar Lietuva spėjo įšokti į elektroninio sporto traukinį? Ar spėja su tendencijomis? – paklausėme L.Baltkojytės. – E. sporto padėtis Lietuvoje keičiasi į gerąją pusę ir teikia vilčių, bet vis dar atsiliekame nuo Danijos, Vokietijos. Netgi Lenkijoje elektroninio sporto rinka kur kas toliau pažengusi, turi veikiančią infrastruktūrą, įmonių, kurios su e. sporto komandomis dirba jau ne vienerius metus. Lietuvoje e. sportas atrodo gana

JAUNIMAS NORIAI DALYVAUJA E. SPORTO VARŽYBOSE IR JAUNŲJŲ TALENTŲ MŪSŲ REGIONE TIKRAI NESTINGA. mėgėjiškai, tik keletas įmonių pradeda investuoti į šią novatorišką rinką bei konkrečiai į elektroninio sporto komandas, sportininkų pasirengimą turnyrams. Visose Baltijos šalyse padėtis atrodo panašiai, netgi galime pasidžiaugti, kad būtent Lietuvoje organizuojamas didžiausias žaidimų konventas „GameON“, kuriame vyksta ir elektroninio sporto turnyrai. Verta paminėti, kad būtent Lietuvoje

2018 m. pradėta organizuoti oficiali Baltijos e. sporto lyga (BEL), kuri pagaliau suteikė galimybių Baltijos šalių e. sportininkams kvalifikuotis į „League of Legends“ žaidimo oficialų Europos turnyrą. – Ar lietuviai noriai įsitraukia į žaidimus kaip į elektroninį sportą, o ne tik kaip į pramogą? – Jaunimas noriai dalyvauja e. sporto varžybose ir jaunųjų talentų mūsų regione tikrai nestinga – tai matyti iš stabilaus dalyvių skaičiaus kasmetiniuose kompiuterinių žaidimų e. sporto renginiuose, pavyzdžiui, „GameOn“, Baltijos e. sporto lygose ar „InfoShow LAN“. Vis dėlto renkantis profesionalų e. sportininką iš mūsų regiono kartais reikia palaužyti galvą, nes profesionalūs elektroninio sporto žaidėjai dažnai tampa legionieriais ir iškart iškeliauja žaisti į užsienį. Situacija pasikeistų atsiradus infrastruktūrai – ji palengvintų e. sportininkų ugdymo kelią, kuris dabar yra gana sudėtingas. – Kokia yra konkurencija tarp Lietuvos komandų – didėjanti ar jau subrendusi? – Gilindamiesi į komandų, su kuriomis susiduria „Žalgirio“ e. sportininkai turnyruose, sudėtis matome tendenciją, kad komandos susirenka pažaisti

tik vieną turnyrą ir po jo vėl išsiskirsto. Tad tikimės, kad ateityje komandos pradės burtis profesionaliau, o konkuruojant su oponentu bus lengviau jį pažinti, permanyti jo taktikas, pasiruošti žaidimui. Su „League of Legends“ komanda žaidžiame regioniniu lygmeniu, todėl susiduriame tik su lokalia konkurencija. Visiškai kitokia padėtis kalbant apie mūsų „Hearthstone“ komandą. Lietuvoje šio žaidimo turnyrai tik mėgėjiški, o mūsų profesionalūs „hearthston‘eriai“ jau žaidžia tarptautiniuose turnyruose ir ten susiduria su pasauline konkurencija. – Turime užtektinai elektroninio sporto trenerių Lietuvoje ar tai yra problema? – Šiuo metu mūsų „League of Legends“ komandą „online“ treniruočių, dar vadinamų „scrimų“, metu treniruoja treneris iš Serbijos. Lietuvoje tokio lygio profesionalių trenerių beveik neįmanoma rasti, tačiau nemanau, kad tai yra problema. Kadangi dauguma e. sporto treniruočių bei pasiruošimų turnyrams vyksta tiesiogiai internetu, treneriui nėra būtina fiziškai būti Lietuvoje. – Ar yra susiformavęs e. sporto žiūrovų segmentas Lietuvoje? Kuo jis kitoks, palyginti su tradicinio sporto sirgaliais? – Taip, Lietuvos e. sporto žiūrovų segmentas jau susiformavęs. Tai jaunimas, dažniausiai nuo 12 iki 25 metų, kuris mėgsta stebėti e. sportininkų ir Lietuvos bei tarptautines „Twitch“ žvaigždučių tiesiogines transliacijas, vykti į organizuojamus renginius ir sužaisti mini turnyruose patys. Verta paminėti, kad šiame segmente vyrau-

L.Baltkojytė

ja vaikinai, nors būna ir moterų. Palyginti su klasikinio sporto aistruoliais, jaučiamas amžiaus skirtumas – e. sporto fanai yra daug jaunesni, tačiau įsitraukimo laikas į e. sportą, žaidimo transliacijas, „stream‘us“ yra kur kas didesnis nei klasikinio sporto gerbėjų. – Kokią matote elektroninio sporto ateitį Lietuvoje? – Tikime, kad susidomėjimas – tiek sirgalių auditorijos, tiek įmonių, kurios galėtų ir norėtų investuoti į e. sportą Lietuvoje, – ateityje didės. Sunku nuspėti, kokiu tempu vystysis ši rinka Lietuvoje ir visame regione, nes tai labai dinamiška ir staigiai besikeičianti rinka, kurioje galioja savitos taisyklės. Bet norisi tikėti, kad artimoje ateityje Lietuvos e. sporto srityje išvysime gana didelių pasikeitimų ir tai taps lygiagrečia sporto šaka, pritraukiančia tiek pat sirgalių, kaip ir krepšinis ar futbolas. – Nuo ko labiausiai priklauso augimas, su kokiomis pagrindinėmis kliūtimis susiduriama? – Investicijos ir jų pritraukimas į e. sportą yra vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduriame plėtodami „Žalgirio“ e. sporto projektą. Žinoma, vyrauja įsitikinimas, kad kompiuterinius žaidimus žaidžia tik „gyvenimo neturintis“ jaunimas, tačiau šiuo klausimu intensyviai dirbame ir šviečiame tiek jaunimą, tiek vyresnės kartos atstovus. Teisinis nesureguliavimas irgi kelia savų teisinių ar net finansinės apskaitos iššūkių. Mat e. sportas pagal Kūno kultūros ir sporto įstatymą nėra pripažintas sporto šaka, kaip, pavyzdžiui, šachmatai. Vis dėlto tai dalis žavesio įgyvendinant naujos rinkos projektą – reikia apgalvoti įvairias galimas situacijas ir joms rasti geriausius sprendimo būdus, o tai tikrai neleidžia užsnūsti ir skatina nuolat tobulėti.

GRETOS DIDĖJA 2017 m „League of Legends“, populiariausio e. sporto žaidimo, žaidėjų pasaulyje buvo 100 mln., „Call of Duty“ – 28,1 mln., „Hearthstone“ – 23,9 mln. Anot „Newzoo“, bendras e. sportininkų skaičius 2018 m. siekė 165 mln., o kasmet jis didėja 15 proc. Skaičiuojama, kad maždaug 85 proc. žaidėjų yra vyriškos lyties. Vertingiausia e. sporto organizacija „Forbes“ įvardijo „Claud9“, praėjusių metų pabaigoje turėjusią 11 komandų, 92 žaidėjus ir 22 mln. dolerių metinį pelną. Organizacija įvertinta 310 mln. dolerių. Asmenines bankų sąskaitas sparčiai pildo ir ryškiausios elektroninio sporto žvaigždės. Tyleris Blevinsas, žinomas pravarde Ninja, kalbėdamas su ESPN prisipažino, kad kas mėnesį susižeria septynženklę sumą. Ši vaizdo žaidimų žvaigždė turi 3,5 mln. sekėjų „Twitter“, 19 mln. „Youtube“ ir 11 mln. „Twitch“ tinkle. Remiantis „Reuters“ duomenimis, šiais metais „Electronic Arts“ kompanija sumokėjo T.Blevinsui 1 mln. dolerių vien už tai, kad šis žaistų „Apex Legends“ ir žaidimas tiesiogiai būtų transliuojamas per „Twitch“ ir „Twitter“.

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9 129

VEIDAS

DĖL OLIMPINĖS SVAJONĖS AUKOJA VISKĄ TEKSTAS IR FOTO Gintaras Šiuparys

Akis į akį susidūrusiam su besišypsančia tamsiaplauke net nekyla mintis, kad ši dvidešimtmetė jau yra pelniusi teisę vadintis elitine tekvondo kovotoja. Tokia, į kurią jau pagarbiai žiūri ir pačios tituluočiausios planetos kovotojos. Žinomo Šiaulių verslininko jaunėlė dukra galėtų mėgautis prabanga, šėlti vakarėliuose, studijuoti prestižiniame universitete. Bet Klaudija Tvaronavičiūtė tai iškeitė į alinančias treniruotes ir griežtą dietą, nes Lietuvos tekvondo rinktinės lyderė turi svajonę – žengti į ringą olimpinėse žaidynėse. Klaudijos kelias į didįjį sportą prasidėjo prieš 15 metų, kai guvią penkiametę tėvas atvedė į šotokan karatė treniruotes. Po kelerių metų treneris Romualdas Montvidas pakeitė auklėtinių kovos stilių ir ėmė juos mokyti tekvondo. „Iš pradžių šis kovinis sportas tikrai nežavėjo, nes buvau pernelyg maža viskam suprasti. Tik tėčio dėka likau sportuoti, nors anksčiau ir pykdavau ant jo“, – kelio pradžią prisiminė K.Tvaronavičiūtė. Jaunoji sportininkė anksčiau dažnai save lygindavo su bendraamžėmis, kurios turėdavo laiko pramogoms, vakarėliams, šokiams. Lūžis įvyko, kai pasipylė pergalės. „Pamažu pradėjau suprasti, kiek daug gaunu iš šio sporto – keliauju ir pažįstu pasaulį, ugdau valią, drausmę. Todėl silpnumo momentai, kai norėjosi viską mesti, – praeitis“, – šypsojosi Lietuvoje lygiaverčių varžovių seniai nebeturinti sportininkė.

130 V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

MOKSLUS NUKĖLĖ ATEIČIAI

Pagal griežtą dienotvarkę gyventi įpratusi mergina praėjusį pavasarį baigė Šiaulių sporto gimnaziją ir atsidūrė kryžkelėje. K.Tvaronavičiūtei

DABAR TEKVONDO KOVOTOJAI SUDARYTAS VALGIARAŠTIS IKI PAT PASAULIO ČEMPIONATO. LEIDŽIAMŲ PRODUKTŲ SĄRAŠE – TIK DARŽOVĖS, MĖSA, VIETOS NĖRA NĖ KĄSNELIUI ŠOKOLADO AR ŠAUKŠTELIUI LEDŲ.

teko apsispręsti, ar kibti į mokslus universitete, ar pradėti profesionalios sportininkės karjerą. Tekvondo sporte dažnai apsisprendžiama aukoti studijas, nes jas suderinti su profesionaliu sportu praktiškai neįmanoma. „Viską darau dėl svajonės laimėti kelialapį į Tokijo olimpines žaidynes, – sakė K.Tvaronavičiūtė. – Dabar viską esame suplanavę iki gegužę Mančesteryje vyksiančio pasaulio čempionato. Po jo paaiškės, kokį planą rinksiuosi, nes yra ir variantas A, ir variantas B.“ Sporto klube „Atžalynas“ sportuojanti šiaulietė sakė atiduosianti visas jėgas, kad tik įšoktų į Tokiją važiuojantį olimpinį traukinį. Tam reikės sukurti nemenką stebuklą, nes prestižiškiausiame turnyre vietų skaičius ribotas. „Esu dėkinga Lietuvos tekvondo federacijai, rėmėjams, kurių dėka galiu sportuoti geriausiomis sąlygomis, važinėti į turnyrus“, – sakė šiaulietė.

SVARBIAUSIA – GARBINGA KOVA

Lietuvos rinktinės lyderės karjera besidomintys žmonės pernelyg nenustebo, kai praėjusių metų pabaigoje K.Tvaronavičiūtė Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komiteto buvo apdovanota kaip jaunojo sportininko kilnaus poelgio nominacijos laimėtoja. Mat Klaudija ant tatamio visada kaunasi itin garbingai. Pernai rudenį turnyre „French Open G-2“ dalyvavę sportininkai negalėjo atsistebėti, kai lietuvė nutarė verčiau kautis nepailsėjusi, nei be kovos pasiimti medalį. Paryžiuje vykusiame turnyre K.Tvaronavičiūtė sukūrė sensaciją – antroje kovoje 7:6 palaužė 2016 ir 2018 m. pasaulio jaunimo (iki 21 metų) čempionę taivanietę Chialing Lo. Už įspūdingą pergalę šiaulietei plojo ir europietės sportininkės, nes ji įveikė viso turnyro favoritę. Trečioje kovoje lietuvė turėjo kautis su kroate Nikita Glasnovič, bet šiai reikėjo skubiai išvykti, todėl paprašė lietuvės eiti į ringą be poilsio. K.Tvaronavičiūtė galėjo nesutikti ir užsitikrinti mažiausiai bronzos medalį, bet pasielgė itin garbingai ir sutiko kautis anksčiau. Ketvirtfinalis baigėsi minimalia kroatės pergale 1:0 – lemiamas tapo vienas tikslus smūgis ranka. Lietuvė nepateko ant prizininkių pakylos, bet pelnė visuotinę pagarbą už kilnų sportinį elgesį.

jėgos, – prisipažino sportininkė. – Dabar pradėjo dominuoti nebe techniška kova, o vis didesnis vaidmuo tenka jėgai, nes pasikeitė ir teisėjavimas. Naujasis stilius neparankus techniškiems kovotojams, nes atima pagrindinį pranašumą.“ Jaunoms kovotojoms tokie pokyčiai irgi nėra palankūs, nes sunku varžytis jėga su vyresnėmis varžovėmis. Bet fizinio rengimo trenerio Manto Valčiukaičio padedama Klaudija lopo šią spragą.

DIDŽIAUSIAS IŠŠŪKIS – SVORIS

Sportininkė neslepia, kad kone visą karjerą ją persekioja ta pati bėda – svoris. 173 cm ūgio kovotojai reikia nemenkų pastangų, kad prieš varžybas nukristų keli pertekliniai kilogramai – ji turi sverti 57 kg. „Šią problemą turiu ne viena, svorį prieš varžybas meta dauguma tekvondo kovotojų. Esu išskirtinė nebent tuo, kad labai jau mėgstu saldumynus“, – neslėpė K.Tvaronavičiūtė. Kad būtų mažiau pagundų, sportininkė seniai atsisakė vakarėlių su draugėmis, gimtadienio švenčių. Todėl ir draugų ratas likęs labai menkas, laiko nelieka ir draugystėms su vaikinais. Sportininkės valgiaraštis irgi patikėtas profesionalui – jį Klaudijai sudaro sporto klubo „Sporto kodas“ salės instruktorius ir asmeninis treneris Vitalijus Smackis.

Sportininkė daug dėmesio skiria fiziniam pasirengimui

K.Tvaronavičiūtė Lietuvoje neturi lygių

LEGENDINIS TRENERIS K.Tvaronavičiūtę ir kitus Lietuvos tekvondo rinktinės narius treniruojantis R.Montvidas yra laikomas tikra legenda, nes įvairių stilių koviniu sportu užsiima daugiau kaip 50 metų. Tremtyje gimęs specialistas – vienas Lietuvos šotokan karatė pradininkų, yra penktojo dano meistras, teisėjavęs pasaulio, Europos čempionatuose. 64 metų trenerio auklėtiniai išsibarstę po visą pasaulį. Tarp jų yra ir karių, „Aro“ pareigūnų, nes R.Montvidas daug metų ruošė specialiųjų pajėgų karius.

valgiaraštis iki pat pasaulio čempionato. Leidžiamų produktų sąraše – tik daržovės, mėsa, vietos nėra nė kąsneliui šokolado ar šaukšteliui ledų.

NESĖKMES IŠGYVENA TYLA

Šie metai Lietuvos rinktinės lyderei ypač sunkūs, nes viso pasaulio sportininkės žūtbūt kovoja dėl kiekvieno reitingo taško. Todėl į turnyrus suvažiuoja net po 50 kovotojų.

KEIČIASI IR KOVOS STILIUS

Pradėjusi dalyvauti suaugusiųjų turnyruose, Klaudija rečiau lipa ant nugalėtojų pakylos, nes tenka kautis su gerokai labiau patyrusiomis varžovėmis. Jos baudžia kylančias žvaigždutes už menkiausią klaidą. „Šiame lygyje viskas kitaip – reikia ir greitesnės reakcijos, ir daugiau

Daugkartinis Europos kultūrizmo čempionas, pasaulio čempionatų prizininkas jau keleri metai asmeniškai konsultuoja Klaudiją. Specialistas rūpinasi ne tik jaunosios sportininkės mityba, bet pataria ir kitais klausimais, nes pats aštuonerius metus sportavo kiokušin karatė. Dabar tekvondo kovotojai sudarytas

Praėjusius metus skambia pergale Izraelyje užbaigusi Klaudija šiemet dar nepateko ant prizininkių pakylos nė viename turnyre. Šiaulietei koją kišo ir ligos – prieš turnyrą Turkijoje pakirto virusinė infekcija. „Esu ta, kuri sunkiai susitaiko su nesėkmėmis, nes dirbu kasdien ir labai sunkiai. Ypač skaudu, jei pralaimiu dėl klaidos ar labai mažu skirtumu. Tada porą dienų užsisklendžiu savyje ir nenoriu kalbėti su niekuo“, – prisipažino dabar olimpiniame kyorugi reitinge 37 vietą užimanti sportininkė. Ji tiki, kad yra pajėgi laimėti olimpinį kelialapį ir tapti pirmąja tai padariusia Lietuvos tekvondo kovotoja

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9 131

RENGINYS

IMTYNIŲ KILIMAI VILNIAUS ŠIRDYJE

Tradiciškai pirmąjį vasaros savaitgalį jau trečius metus Vilniaus imtynių klubo rengiamas turnyras „Vilnius Open“ šiemet sutampa su pirmąja vasaros diena.

TEKSTAS Lina Daugėlaitė FOTO Valdas Malinauskas

RENGINYS

Tądien į Vilnių susirinks keli šimtai jaunųjų imtynininkų, kad galynėdamiesi ir siekdami savų pergalių praeiviams atskleistų šios sporto šakos grožį. „Tai mūsų turnyro esmė – turime rodyti savo sporto šaką, išlįsti iš pogrindžio. Čia kiekvienas praeivis – žiūrovas. Pamato imtynes, emocijas, tikrai gražią atmosferą ir gražią aplinką. Fotografuojasi, stebi. Labai daug užsieniečių sustoja, jie itin įsijaučia – užsienyje, ypač tokiose šalyse kaip JAV, Japonija, Korėja, imtynės daug populiaresnės. Užsieniečiai pasirenka favoritus, reiškia emocijas – gražu žiūrėti“, – pasakojo turnyro sumanytojas ir Vilniaus imtynių klubo vadovas Valdas Malinauskas. Sportininkai varžosi suskirstyti į tris amžiaus grupes. Jauniausi septynerių metų amžiaus, vyriausi – septyniolikos. Iš viso susidaro apie 40 svorio kategorijų. Didžiausias organizatoriams tenkantis iššūkis – oras. „Baisu prisikalbėti, bet mus globoja. Kas globoja – nežinau, bet visais metais oro sąlygos buvo idealios. Užpernai turnyro išvakarėse visą dieną buvo apie 10 laipsnių šilumos, jau žvalgėmės, ką daryti, buvo grėsmingos prognozės,

132 V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

KAS: „Vilnius Open“ imtynių turnyras

KUR: Vilniaus Rotušės aikštė

KADA: birželio 1 d. 11 val.

bet nusprendėme laukti iki galo. Ir ką – ryte rūkelis išsisklaidė, pradėjo šviesti saulutė, pūtė lengvas vėjelis, buvo apie 20 laipsnių. Visiškas komfortas“, – prisiminė pašnekovas. Dėl visa pikta kasmet organizatoriai turi numatę planą B – salę, į kurią, esant prastoms oro sąlygoms, žaibiškai perkeltų turnyrą. Pirmąjį vasaros savaitgalį Rotušės aikštėje, be lietuvių, galynėsis estai, latviai, lenkai, rusai, ukrainiečiai.

GERIAUSIAS

PASIRINKIMAS

“ Šypsena – mano šarvas, juokas – mano ginklas.” Mantas Stonkus komikas

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9 133

VYRAI

ULTRABOOST 19 | 179,95

ULTRABOOST | 179,95

SOLAR BOOST M | 159,95

M SOLAR BOOST | 159,95

CHARGED ESCAPE 2 | 85,00

WAVE HAYATE 5 | 130,00

WAVE INSPIRE 15 | 140,00

FLEX 2018 RN | 89,95

M ULTRA ENDURANCE II | 119,95

M LW FP II GTX | 99,95

M LTWAVE FLOW LACE 2 | 89,95

KILLINGTON OX | 119,95

COPENHAGEN LEATHER SHO | 94,95

NEWPORT F-1 DECK | 139,95

AHIGA V3 HYDROPOWER | 99,95

COPENHAGEN SLIP ON | 94,95

SALT FLAG F-1 | 69,95

FILMORE | 74,95

M WARD | 84,95

U CLASSIC SLIP - ON | 59,95

AIR ZOOM STRUCTURE 22 | 139,95

ODYSSEY REACT 2 FLYKNIT | 149,95

AIR ZOOM PEGASUS 35 | 111,96

134 6 V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt sportlandmagazine.com

RENEW RIVAL | 89,95

PRESTO FLY | 114,95

AIR ZOOM VOMERO 14 | 159,95

DERUPT | 99,95

ORIGINALS SWIFT RUN | 89,95

ORIGINALS SUPERSTAR | 99,95

ORIGINALS U_PATH RUN | 89,95

ARROWZ | 84,95

SB CHECK SOLAR | 64,95

SB CHECK SOLAR CNVS | 59,95

AIR SEQUENT 4 | 124,95

AIR VAPORMAX | 194,95

AIR MAX MOTION 2 | 114,95

AIR FORCE 1 MID '07 | 109,95

AIR FORCE 1 '07 LV8 STYLE | 114,95

HUARACHE RUN PRM | 139,95

AIR HUARACHE | 119,95

HUARACHE RUN PRM | 139,95

AIR MAX 90 ESSENTIAL | 139,95

LUFKIN OX | 99,95

AIR MAX 90 ESSENTIAL | 139,95

7 sportlandmagazine.com sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9 135

SIEVIEÅ U APAVI MOTERYS

W LTWAVE FLOW LACE2 | 79,95

W LW FP II GTX | 99,95

W ULTRA MT II GTX | 139,95

W COPENHAGEN LEATHER S | 89,95

W SALT FLAG F-1 | 69,95

W COPENHAGEN SLIP-ONS | 59,95

W SUMMITS | 54,95

W ULTRA FLEX | 79,95

W ULTRA FLEX-PAS | 79,95

W SB CHECK SOLAR | 64,95

W COURT ROYALE AC | 64,95

PRESTO FLY | 114,95

W AIR MAX SEQUENT 4 | 124,95

W AIR MAX THEA | 103,96

W M2K TEKNO | 99,95

W CTAS SCALLOP O | 84,95

UA AUTHENTIC | 64,95

W UA ERA | 79,95

ORIGINALS GAZELLE W | 99,95

ORIGINALS CAMPUS W | 89,95

ORIGINALS DEERUPT W | 99,95

136 sportlandmagazine.lt 4 V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.com

ORIGINALS SWIFT RUN | 89,95

ORIGINALS N-5923 | 89,95

ORIGINALS U_PATH RUN W | 89,95

MIZUNO WAVE RIDER 22 | 145,00

ULTRABOOST U19 W | 179,95

W SOLAR BOOST | 159,95

SOLAR GLIDE ST W | 139,95

WMNS AIR HUARACHE RUN | 119,95

WMNS NIKE AIR MAX AXIS | 139,95

W AIR VAPORMAX | 131,97

WMNS AIR MAX 90 | 139,95

AIR HUARACHE RUN | 119,95

COMFYCUSH AUTHENT | 79,95

OLD SKOOL | 84,95

WMNS AIR MAX 90 | 139,95

WMNS AIR ZM ELEVATE | 124,95

NIKE W FREE TR9 | 91,96

AIR ZOOM PEGASUS 35 | 111,96

AIR ZOOM VOMERO 14 | 127,96

WMNS FREE RN CMTR 2018 | 124,95

WMNS AIR HUARACHE RUN | 119,95

W ODYSSEY REACT 2 FLYKNIT | 149,95

sportlandmagazine.lt VVAASSAARRAA 22001 199 137 55 sportlandmagazine.com sportlandmagazine.com

SIEVIEÅ U APAVI VAIKAI

ORIGINALS X_PLR EL I | 44,95

REVOLUTION 4 (TDV) | 23,96

MD RUNNER 2 (TDV) | 34,95

HEART LIGHTS | 44,95

HYPNO-FLASH 2.0 | 49,95

G GOWALK 4 | 49,95

TD ADVENTURE SEEKER | 44,95

MD RUNNER 2 (TDV) | 34,95

PICO 4 (TDV) | 27,95

YTH PERKINS ROW SNDL | 44,95

STAR RUNNER (PSV) | 39,95

AIR ZM PEGASUS 35 GS | 63,71

AIR ZM PEGASUS 35 GS | 67,96

STAR RUNNER (PSV) | 39,95

REVOLUTION 4 (PSV) | 27,96

HUARACHE RN UL (PS) | 84,95

UY CLASSIC SLIP-ON | 49,95

Y ASHER (CHECKERS) | 49,95

ULTRA FLEX BRIGHT | 49,95

sportlandmagazine.com 1382 VVAASSAARRAA 22001199 sportlandmagazine.lt

YTH DAVIS SQUARE 6IN | 84,95

JN KILLINGTON OX | 79,95

JN FLYFOAM OX | 79,95

RAPIDARUN K | 54,95

YT WARN | 64,95

STEFAN JANOSKI (GS) | 59,95

STEFAN JANOSKI (GS) | 35,97

SB CHECK SUEDE (GS) | 49,95

VIALE (GS) | 39,96

AIR MAX 90 LTR (GS) | 109,95

AIR MAX 90 LTR (GS) | 99,95

AIR FORCE 1-1 (GS) | 79,95

AIR FORCE 1 VDAY (GS) | 79,95

AIR FORCE 1-3 (GS) | 74,95

SB CHECK SUEDE (GS) | 49,95

AIR HUARACHE RUN ULTRA GS | 99,95

FORTARUN BTH K | 44,95

AIR HUARACHE RUN ULTRA GS | 99,95

FORTARUN X BTH CF K | 44,95

sportlandmagazine.com sportlandmagazine.com sportlandmagazine.ltV AVVSAAASSRAAARRAA2 02210091199 31393

NIKE AIR marškinėliai I 24.95 TECH FLEECE kelnės I 69.95 CORTEZ BASIC bateliai I 64.95

140 V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

NIKE FUTURA kepurė I 14.95 NIKE AIR pilki marškinėliai I 59.95 SWOOSHFETTI marškinėliai I 24.95 DRESSIPLUUS kelnės I 49.95 STEFAN JANOSKI bateliai I 59.95

ID SPACER bliuzonas I 49.95 ID SPACER kelnės I 49.95 FORTARUN bateliai I 64.95

FAST RELEASE bliuzonas I 69.95 ID WINNER marškinėliai I 24.95 TREENINGPUKSID tamprės I 32.95 PUREBOOST GO bateliai I 99.95

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9 141

GRAPHIC WM MUSCLE marškinėliai I 26.00 ARMOUR MID liemenėlė I 28.00 VANISH POISED GRAPHIC tamprės I 75.00 TRIBASE REIGN bateliai I 120.00

142 V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

MK-1 marškinėliai I 35.00 WOVEN GRAPHIC šortai I 28.00 HOVR SONIC 2 bateliai I 120.00

CLASSIC kepurė I 24.95 LEATHERLIKE GLAM RACERBACK marškinėliai I 69.95 DASHING SPORTS liemenėlė I 49.95 METALLIC šortai I 69.95 NIKE METCON 4 CHMP bateliai I 159.95

LUX MESH CREW NECK palaidinė I 59.95 LEATHERLIKE GLAM liemenėlė I 59.95 SHIMMER tamprės I 129.95 NIKE METCON 4 bateliai I 149.95

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9 143

PRO PLUUS marškinėliai I 39.95 FLEX šortai I 34.95 PRO tamprės I 39.95 NIKE LEGEND TRAINE bateliai I 69.95

144 V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

TAILWIND marškinėliai I 44.95 ALL IN tamprės I 59.95 NIKE FREE TRAINING ULTRA bateliai I 114.95

CONTEMPORAY TANK marškinėliai I 29.95 2.0 HALTER LOGO liemenėlė I 49.95 BELIVE THIS HIGH-RISE INTERATION tamprės I 69.95 SOLAR BOOST bateliai I 159.95

CAMOUFLAGE GRAPHIC marškinėliai I 39.95 4KRFT SPORT 9-INCH šortai I 34.95 SUPERNOVA tamprės I 69.95 ADIDAS ATHLETICS 24/7 TRAINING bateliai I 99.95

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9 145

SWOOSH LIGHTWEIGHT striukė I 114.95 SWOOSH CROP-TOP marškinėliai I 32.95 HIGH-RISE tamprės I 32.95 NIKE AIR FORCE 1 bateliai I 104.95

146 V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

FRENCH TERRY džemperis I 84.95 SWOOSH marškinėliai I 27.95 FRENCH TERRY kelnės I 64.95 TECH HIP juosmens krepšys I 37.95 NIKE M2K Tekno bateliai I 99.95

ESSENTIAL SWOOSH kepurė I 17.95 WINDRUNNER THROWBACK striukė I 89.95 DISTORT CLASSIC liemenėlė I 39.95 WINDRUNNER POPPER kelnės I 79.95 NIKE AIR MAX AXIS bateliai I 119.95

NIKE AIR džemperis I 79.95 NIKE AIR CULTURE marškinėliai I 32.95 NIKE AIR kelnės I 74.95 NIKE AIR MAX MOTION 2 bateliai I 114.95

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9 147

SST TRACK džemperis I 69.95 TEE suknelė I 39.95 KOHUKOTT juosmens krepšys I 24.95 SOLID CREW kojinės I 12.95 U_PATH RUN bateliai I 89.95

148 V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

TECH 3-STRIPES kepurė I 29.95 KAVAL GRAPHIC marškinėliai I 34.95 COZY TRAKPANT kelnės I 79.95 U_PATH RUN bateliai I 89.95

ADICOLOR BUCKET kepurė I 24.95 RADKIN džemperis I 69.95 GYMSACK krepšys I 39.95 3-STRIPES šortai I 39.95 SOLID CREW kojinės I 12.95 GAZELLE bateliai I 99.95

KNOTTED TREFOIL marškinėliai I 34.95 COEEZE kelnės I 69.95 KOHUKOTT juosmens krepšys I 24.95 SOLID CREW kelnės I 12.95 STAN SMITH bateliai I 99.95

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9 149

ATHLETE TESTED, EXPEDITION PROVEN.

Sigita Belickaitė Šokėja

Rimvydas Širvinskas Keliautojas

TNF 1990 MOUNTAIN striukė | 149.95 VANS M CLASSIC SLIP-ON bateliai | 59.95

RESOLVE PARKA II striukė | 119.95 NIKE W AIR MAX bateliai | 134.95

Rokas Milevičius Buriuotojas

Simona Šikšniuvienė Vizažistė

HP RACING MIDLYER striukė | 189.95 HH W COPENHAGEN SLIP-ON bateliai | 59.95

WELSEY TRENCH striukė | 199.95 HH W COPENHAGEN SLIP-ON bateliai | 59.95

FUTBOLAS

MIESTO DVIRAČIAI 1926

213 28" ALU 7V TX 55

429 €

RĖMAS: TRK ALU PAVARŲ SISTEMA: SHIMANO TX55 - 7 STABDŽIŲ SISTEMA: ALU V-BRAKE RĖMO DYDIS: 44/48 CM

379 €

200 28" ALU 6V TY 21

849 €

154 V A S A R245 A 228" 0 1 9ALIVIO sportlandmagazine.lt 27S

429 €

212 28" ALU 7V TX 55

249 €

URBAN LADY

VAIKIŠKI DVIRAČIAI 1926

499 €

070 FAT WILD BOY 24" ALU 7V TX 55

RĖMAS: FAT 24 ALU PAVARŲ SISTEMA: SHIMANO TX55 - 7 STABDŽIŲ SISTEMA: TEKTRO M280 RĖMO DYDIS: 36 CM

259 €

199 €

016 16'

259 €

030 20" 6V

299 €

050 24" 18V

031 CTB 20" 6V

429 €

051 CTB 24" 6V

061 24'' ALU DISK sportlandmagazine.lt V A S21V A R TX A 255 0 1 9 155

KALNŲ DVIRAČIAI 1926

106 27,5" FS 21V TX 55

399 €

RĖMAS: MTB 27,5 ALU AMORTIZATORIAI: RAXE X8.0 ALU 100MM PAVARŲ SISTEMA: SHIMANO TX55 - 21 STABDŽIŲ SISTEMA: ALU V-BRAKE RĖMO DYDIS: 40/ 44/ 48/ 52 CM

399 €

103 27,5" LADY FS 21V TX 55

749 €

156 V A S125 A R 29" A 2 0FS1 927V sportlandmagazine.lt ACERA DISK

459 €

109 29" FS 21V TX 55 DISK MECH

999 €

87A 29" GAVIA ALU FS 20V XT-DEORE

599 €

116 29" FS 24V ALTUS DISK HYD

849 €

140 26" SENALES ALU 18V ALIVIO

PLENTO DVIRAČIAI 1926

3299 €

83Q ORTLES 297+ XT 11S

RĖMAS: CARBON UD HM BOOST AMORTIZATORIAI: RS REBA RL29 BOOST 100PL PAVARŲ SISTEMA: SHIMANO XT STABDŽIŲ SISTEMA: SHIMANO XT 8000

2399 €

3799 €

E-MTB BE32 START 29 ETR-3 ACERA 8S

E-MTB BE54 29 FRONT BROSE X5 9S

3799 €

1299 €

54N DUELLO 105 MIX

2999 €

67Q T2 DOPPIA CORSA ULTEGRA

81C ZONCOLAN 29" XT 11S

2799 €

57Q 8AVIO REVO ULTEGRA sportlandmagazine.lt V A S A R A 22SS 2 0 1 9 157

RIEDUČIAI TRENIRUOTĖMS

GREITUMINIAI

499.95 €

349.95 €

RADICAL

MOD 110

MOD 125

279.95 €

VO2 S 100 X PRO W

299.95 €

VO2 S 100 BOA M

249.95 €

VO2 90 PRO M

249.95 €

VO2 90 PRO W KŪNO RENGYBAI

99.95 €

EXO 6.0 M

99.95 €

EXO 6.0 W

159.95 €

F.I.T. 80 BOA

129.95 €

219.95 €

ALEXIS 84 BOA

ALEXIS 80 PRO

ALEXIS 80 BOA

159.95 €

VAIKIŠKI

219.95 €

BOA 158 V A S A R A 2F.I.T. 0 1 9 84 sportlandmagazine.lt

129.95 €

MARLEE BOA

129.95 €

RAIDER BOA

PASPIRTUKAI

279.95 €

DISTRICT C-SERIES COMPLETE C253

259.95 €

DISTRICT C-SERIES COMPLETE C152

199.95 €

149.95 €

CRISP ULTMA 4.5 COMPLETE

CRISP INCEPTION COMPLETE

CRISP BLASTER

149.95 €

119.95 €

CRISP BLASTER COMPLETE

CRISP SWITCH COMPLETE

35.95 €

39.95 €

VARSITY

VARSITY PRO

229.95 €

STABILITY PLUS: Šis batas tokio lygio, kokio reikia laisvalaikio ir kūno rengybos tikslais važinėjantiems riedutininkams. „Stability Plus“ yra tobulas patogumo ir tvirtumo derinys, lengvumu idealus daugeliui įvairių stilių riedutininkams. V02: Sukurti batus treniruočių riedučiams gana sudėtinga, nes reikia atsižvelgti į tai, kad didesniems ratukams reikia tvirtesnio įtvaro, o svoris turi išlikti toks pat. „V02” batas – geriausias pasaulyje puikaus įtvaro ir lengvumo derinys.

259.95 €

RADICAL: Treniruočių ir varžybų riedučiai skiriasi tuo, kad yra žemesni ir lengvesni. Dėl to galite parodyti geriausią savo važiavimo riedučiais techniką. Be to, batas „Radical“ turi puikų įtvarą.

RADICAL

F.B.I.: Šie rėmai važiuojant atsirandančią vibraciją sumažina labiau nei bet kurie kiti „K2” serijos rėmai. Dėl to jie tinka ir pradedantiesiems riedutininkams, ir tiems, kurie važinėjasi nelygiu asfaltu. TEC COMPOSITE: Šie sudedamieji laisvalaikio tipo rėmai yra tvirtinami prie riedučių apačios. „Tec Composite“ rėmai sukurti vibracijai slopinti, taip pat riedutininko svorio centrą jie perkelia žemiau, taip užtikrindami geresnę riedučių kontrolę riedant. TRADITIONAL LACING: Riedutis suveržiamas tradiciniais raišteliais.

D.C. ALUMINUM: „Die Cast Aluminum“ rėmai išsiskiria tuo, kad puikiai perteikia jėgos perdavimą bei stabilumą net riedant didesniu greičiu. Šie kūno rengybai skirtos serijos rėmai pasižymi geromis manevravimo savybėmis. Jų galima įsigyti tiek su 80mm, tiek su 84mm dydžio ratukais. V02.2.: Tai lengviausi „K2” iki šiol iš aliuminio pagaminti treniruočių serijos rėmai. Šie puikiomis manevravimo savybėmis pasižymintys rėmai yra pakankamai ilgi ir standūs, kad užtikrintų stabilumą net riedant didesniu greičiu. Be to, šio tipo rėmai turi tokį jėgos perdavimą, kokį anksčiau turėjo tik varžyboms skirti riedučiai. Rėmų galima įsigyti tiek su 80mm, tiek su 84mm dydžio ratukais. RADICAL: Šie rėmai sukurti tam, kad užtikrintų stabilumą riedant didžiausiu greičiu, įmanomu pasiekti riedučiais. Iš aliuminio lydinio pagaminti rėmai „Radical“ yra apdoroti aukštoje temperatūroje, todėl jie dar standesni. Rėmų „Radical“ padėtį bato atžvilgiu galima keisti priklausomai nuo riedutininko poreikių. SPEED LACING: Riedutis veržiamas plonais raišteliais, kurie akimirksniu suveržiami dviem pirštais patraukus raištelių sistemą. BOA: Riedutis veržiamas su specialios BOA sistemos pagalba, kai pagal norimą suveržimo lygį tereikia sukti ratuką, kuris automatiškai fiksuoja veržimą.

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9 159

ISTORIJA

EMOCINGA IR GALINGA „SPORTLAND“ KELIONĖ „Sportland“ įkūrėjai – estai Are Altraja ir Anti Kalle, kurie savo misiją atlieka iš visos širdies. Šiandien „Sportland“ – sporto ir laisvalaikio prekės ženklų mažmeninės prekybos lyderis Baltijos šalyse. TEKSTAS „Sportland Magazine“

VERSLO DATOS

„Sportland“ misija – suteikti jaunimo gyvenimui daugiau emocijų ir daryti jį įdomesnį bei geresnį. Savo veikloje „Sportland“ vadovaujasi tokiomis vertybėmis, kaip inovacijos, ambicijos, sąžiningas žaidimas, pozityvus požiūris į gyvenimą, dinamiška plėtra, funkcionalumas ir geras humoro jausmas.

„Sportland“ taip pat siekia įkvėpti žmones judėti, džiaugtis sportu ir pasiekti savo tikslus. Daryti viską, kad žmonės būtų sveikesni ir gyventų ilgesnį visavertį gyvenimą. „Sportland“ siekia suteikti postūmį ir jauniems ambicingiems sportininkams, ir popkultūros atstovams. Šiandien „Sportland“ ir pats or-

ganizuoja bei remia svarbiausius sporto renginius Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, pavyzdžiui, Talino, Tartu, Rygos ir Vilniaus maratonus. Pateikiame pačius svarbiausius „Sportland“ kelionės momentus – nuo įmonės įkūrimo iki šių dienų.

Įkurta „Sportland International Group“ Atidarytos pirmosios trys parduotuvės Taline, Pernu ir Tartu. Teisiškai jos priklausė įmonėms „Jalajälg“ ir „Fifaa“

Duris atvėrė „TimAtidaryta pirmoji „Sportland“ Atidaryta pirmoji „Sportland“ berland“ parduotuvės parduotuvė Lietuvoje parduotuvė Suomijoje Atidaryta pirmoji „Sportland“ Atidaryta pirmoji „SportAtidaryta pirmoji „Sportland“ land“ parduotuvė Ukrainoje parduotuvė Rusijoje parduotuvė Latvijoje

1997 2000 2001 2002 2003 2005 2006 2007 SPORTO IR KULTŪROS RENGINIAI

Foto: Alfredas Pliadis

„Sportland“ buvo pagrindinis „Metallica“ koncerto Taline rėmėjas Foto: erakogu

160 V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

Foto Rene Lutterus

„Sportland“ – draugiškiausia muzikai bendrovė Estijoje

Foto: Alfredas Pliadis

Atidaryta „O’Neill“ parduotuvė

Are Altraja ir Anti Kalle apdovanoti Estijos kultūros ministerijos ir Olimpinio komiteto prizu „Sporto draugas 2019“

2009 2010 2011 2015 2016 2017 2018 2019 „Rally Estonia“ rėmėjas Europos vyrų krepšinio čempionato Lietuvoje partneris

Europos vyrų krepšinio Lietuvos futbolo čempionato Latvijoje federacijos „Supertaurės“ rėmėjas partneris „Sportland“ tapo Vilniaus maratono rėmėju

„Sportland“ tapo UEFA „Supertaurės“ didžiausio moterų Taline rėmėjas automobilių sporto renginio „Moterų ralis“ rėmėju Geriausiu Vilniaus miesto sporto renginiu pripažinto „Jump Vilnius“ organizatorius

„Sportland“ tapo 1006 km lenktynių rėmėju

Foto: Alfredas Pliadis Foto: Ray Põder

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9 161

SPORTLAND

PERGALIŲ SIEKIA KARTU SU KLIENTAIS

„Sportland“ – tai prekybos tinklas, vienijantis įvairų gyvenimo būdą propaguojančius žmones, tačiau dažniausiai jie visi turi vieną bendrą savybę – meilę sportui. Vilniuje gyvenantis 21-erių Edvinas Vilkinis – ne išimtis. Pardavėju konsultantu „Sportland G20“ parduotuvėje dirbantis vaikinas yra aistringas kovinio sporto mėgėjas, taip pat krašto apsaugos savanoris. TEKSTAS Karina Sėrikova FOTO Vygintas Skaraitis E.Vilkiniui darbas suteikia gerų emocijų

„Sportland“ komandoje druskininkietis Edvinas atsidūrė tradiciškai – antro kurso Vilniaus Gedimino technikos universiteto transporto inžinerijos studentas ieškojo darbo. Nuo vaikystės domėjosi sportu, todėl pamanė, kad ši parduotuvė yra tinkamiausia vieta padirbėti. Šiuo metu vaikinas sustabdė studijas, todėl visą savo laiką skiria darbui ir pomėgiams – kikboksui bei savanoriškai karo tarnybai. Dar gyvendamas Druskininkuose Edvinas žaidė krepšinį – atstovavo Druskininkų sporto centrui miesto lygos turnyruose. O persikėlęs į Vilnių

162 V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

pradėjo lankyti kikbokso treniruotes klube „Fighters gym“. „Koviniu sportu domėjausi jau anksčiau – patiko kovinio sporto veiksmas,

GERAS JAUSMAS, KAI PADEDI KLIENTUI RASTI TINKAMĄ PREKĘ, – TAI DAR VIENAS ATPILDAS UŽ DARBĄ.

dinamiškumas. Visada mėgau stebėti MMA (mišriųjų kovos menų), kikbokso, bokso varžybas per televiziją. Patinka stebėti gyvai arba internetu tiek Lietuvoje vykstančius KOK turnyrus, tiek UFC ar „Bellator“ rengiamus turnyrus. Taigi natūralu, kad norėjau išbandyti save šiame sporte, išmokti apsiginti ir apginti silpnesnius už save. Be to, tai geras atsipalaidavimo būdas“, – apie kikboksą pasakojo E.Vilkinis. Kol kas Edvinas treniruojasi grupėje, bet ateityje norėtų dirbti su asmeniniu treneriu.

„Mane labai traukia šis sportas. Šiuo metu negaliu treniruotis dėl traumos, patirtos ringe, tačiau labai nekantrauju, kada vėl galėsiu užsidėti bokso pirštines“, – prisipažino vaikinas. Dar vienas mėgstamas Edvino laisvalaikio leidimo būdas – dalyvavimas Krašto apsaugos savanorių pajėgų veikloje. Jaunuolis savanoriauja jau beveik dvejus metus – yra Dainavos apygardos 1-osios rinktinės 109 kuopos karys savanoris. E.Vilkinis pasakojo, kad jau seniai svajojo sulaukęs aštuoniolikos arba eiti į kariuomenę, arba tapti savanoriu.

SĄŽININGAS IR ATSAKINGAS Kartą arba du per mėnesį Edvinas važiuoja į Druskininkus ir dalyvauja karių savanorių mokymuose. „Per mokymus treniruojamės, gauname naujų žinių, semiamės patirties iš vyresnių karių, dalyvavusių misijose, bendraujame“, – pasakojo savanoris. Ne ką mažiau gerų emocijų Edvinui suteikia darbas „Sportland“ parduotuvėje, esančioje Gedimino prospekte. „Nors dirbu čia dar neilgai, tačiau patinka viskas: ir kolektyvas, ir vadovė, darbas sekasi gerai, todėl tikrai esu patenkintas, kad čia įsidarbinau“, – džiaugėsi jaunuolis.

„Įtakos šiam mano sprendimui šiek tiek turėjo tėtis, kuris tarnauja specialiosios paskirties būryje. Ir šeimoje vienos iš vertybių yra meilė tėvynei ir valia. Kadangi įstojau į universitetą, pasirinkau savanoriavimą“, – paaiškino pašnekovas.

Labiausiai vaikinui patinka bendrauti su klientais, padėti jiems išsirinkti tinkamą prekę. „Žinoma, stipriausias jaučiuosi patarinėdamas apie krepšinį bei kovos menus, nors kovos menų kolekcijos prekių turime kur kas mažiau. Geras jausmas, kai padedi klientui rasti tinkamą prekę, – tai dar vienas atpildas už darbą“, – prisipažino E.Vilkinis.

Edvino pomėgis – kovinės sporto šakos

Simona Vaitekaitienė, „Sportland G20“ parduotuvės vadovė: „Edvinas nuo pat pradžių išsiskyrė savo rimtu požiūriu į darbą. Jis greitai supranta užduotį ir be detalesnio paaiškinimo sugeba ją tiksliai atlikti. Daug sunkiau į darbus įsivažiuoja žmonės, kurie neturi ambicijų. Buvo akivaizdu, kad Edvinu galima pasitikėti – jis itin sąžiningas ir atsakingas. Net nežinau, ar šioms savybėms susiformuoti padėjo sportas, ar karo tarnyba, tačiau tai duoda daug pliusų darbovietėje – džiaugiamės turėdami Edviną savo komandoje.“

Edvinas dažnai dalyvauja karių savanorių mokymuose

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9 163

SPORTLAND

SIEJA DARBAS,

SPORTAS IR DRAUGYSTĖ Atsinaujinusi parduotuvė, draugiška komanda ir ambicinga jos vadovė – taip būtų galima apibūdinti Kauno „Megos“ „Sportland“ parduotuvę, kuriai vadovauja 22-erių Deimantė Kulytė. Darni komanda siekia ne tik įrodyti, kad nepaisant to, jog yra maži, jaučiasi stiprūs, bet ir pagaliau laimėti geriausiai dirbančio kolektyvo apdovanojimą. TEKSTAS Karina Sėrikova FOTO Evaldas Šemiotas Jauniausia tarp tinklo vadovių Deimantė prie parduotuvės vairo stojo būdama vos 20-ies. Mergina prisipažįsta, kad tai, jog tokia jauna pradėjo vadovauti parduotuvei, yra ne tik jos asmeninių savybių nuopelnas. Suveikė ir sėkmės elementas. „Sakyčiau, tinkamu laiku atsidūriau tinkamoje vietoje, mat jei nėra, kur kilti, vargu ar aukštai pakilsi. Man pasisekė, kad pradirbus vyriausiąja

164 V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

ŽINOMIAUSIŲ ŠALIES SPORTININKŲ ATVAIZDAI ANT TELEVIZORIŲ NUGARĖLIŲ IRGI KELIA ŪPĄ IMTIS ASMENINIŲ ŽYGIŲ.

pardavėja vos pusmetį atsirado laisva vadovo vieta. Žinoma, esu laiminga ir dėkinga už tai, kad mano vadovai įvertino mano pastangas ir pastebėjo potencialą“, – sakė pašnekovė. D.Kulytė prisipažįsta svajojusi tapti parduotuvės vadove, bet net nesitikėjo, kad šios pareigos kartu užkraus ir didelę atsakomybę. „Viskas atrodė kur kas paprasčiau,

nei iš tikrųjų buvo. Tai, kad vadovauti vienuolikos žmonių kolektyvui yra tikras iššūkis, supratau tik pradėjusi dirbti. Tačiau dabar galiu drąsiai teigti, kad per visą tą laiką labai daug ko išmokau ir, tikiuosi, daviau naudos parduotuvei“, – vylėsi Deimantė.

SIEJA SPORTAS IR DRAUGYSTĖ

Šiuo metu D.Kulytės vadovaujamą kolektyvą sudaro dvylika darbuotojų, tarp kurių – vos vienas vaikinas. Tačiau, pasak Deimantės, jis puikiai prisitaikė merginų kolektyve ir dabar sėkmingai mėgaujasi jų dėmesiu. „Vis dėlto mus visus labiausiai sieja sportas. Turime dvi buvusias plaukikes, vaikinas domisi futbolu, likusi kolektyvo dalis sportuoja salėje ar gryname ore. Be to, darbuotojai labai tarpusavyje artimi. Tai ypač džiugina, nes būtent dėl šios draugystės visi darbai vyksta kur kas sklandžiau. Tiesiog kolektyvo nariai stengiasi ne tik dėl savęs, bet ir dėl draugo, elgiasi atsakingai, nenori palikti bičiuliams savo nebaigtų darbų“, – pasakojo mergina.

IŠMANI PARDUOTUVĖ

Lapkričio mėnesį įvyko viso prekybos centro „Mega“ renovacija, kartu buvo atnaujinta ir „Sportland“ parduotuvė. Pasak parduotuvės vadovės, renovacija į aukštesnį lygį kilstelėjo visą parduotuvės koncepciją. „Visų pirma padidėjo parduotuvės prekybos plotas, ji tapo išvaizdesnė ir dar išmanesnė. Čia gausu interaktyvių ekranų, kuriuose skelbiame aktua-

MUS VISUS LABIAUSIAI SIEJA SPORTAS. TURIME DVI BUVUSIAS PLAUKIKES, MINĖTAS VAIKINAS DOMISI FUTBOLU, LIKUSI KOLEKTYVO DALIS SPORTUOJA SALĖJE AR GRYNAME ORE.

Šiuo metu D.Kulytės vadovaujamą kolektyvą sudaro dvylika darbuotojų

sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9 165

SPORTLAND liausią informaciją: pranešame apie parduotuvėje vykstančias akcijas, pristatome naujoves, informuojame apie šalyje ir pasaulyje organizuojamus renginius, transliuojame įvairias motyvaciją sportuoti keliančias žinutes. Taip pat naujai įrengtos vadinamosios sienelės, ant kurių demonstruojame populiariausių prekių ženklų naujausias kolekcijas. Žinomiausių šalies sportininkų atvaizdai ant televizorių nugarėlių irgi kelia ūpą imtis asmeninių žygių“, – vardijo D.Kulytė.

Parduotuvės vadovė D.Kulytė

MAŽI, BET STIPRŪS

Vadovės tikinimu, pagrindinis parduotuvės išskirtinumas toks, kad ji maža pagal plotą, bet reikšminga savo rezultatais.

„Esame maži, bet stiprūs. Mums labai padėjo „Megos“ rekonstrukcija, nes ir pats prekybos centras tapo modernesnis, ir mūsų parduotuvė patrauklesnė, o tai padidino klientų srautą. Tačiau ir patys labai sten-

166 V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt

STIPRYBĖ – IŠTVERMĖ

giamės pasiekti geriausių rezultatų. Regis, mums tai gerai sekasi. Mūsų kolektyvo didžiausia svajonė – laimėti apdovanojimą už geriausią kolektyvo darbą. Tai būtų turbūt pati geriausia padėka komandai“, – teigė Deimantė.

Prieš išsikeldama iš gimtosios Utenos Deimantė Kulytė taip pat intensyviai sportavo. Nuo šeštos klasės lankė lengvosios atletikos būrelį – bėgiojo. „Man labiau sekėsi ilgos distancijos, nes mano stiprybė – ištvermė. Trumpų nemėgau, be to, nemenką stresą keldavo mintis, kad jeigu laiku nesureaguosiu į starto šūvį ir išbėgsiu bent sekunde vėliau, didelė tikimybė, kad kitų varžybų dalyvių taip ir nepavysiu“, – sakė D.Kulytė. Būdama maždaug šešiolikos Deimantė atrado dar vieną mėgstamą sporto šaką – kikboksą. „Kikboksą lankėme su drauge. Deja, neilgai, nes nuolat sulaukdavome daug kritikos ir patyčių iš aplinkinių, neva kaip mums netinka toks vyriškas sportas. Buvome dvi merginos grupėje ir, prisipažinsiu, buvo sunku atlaikyti vaikinų spaudimą. O šios istorijos paradoksas toks, kad kai mes pradėjome vis rečiau lankyti būrelį, kikboksu ėmė domėtis vis daugiau merginų“, – juokėsi pašnekovė. Deimantė prisipažino, kad nuo vaikystės žavėjo maksimalistinės idėjos. Būdama šešiolikos ji pradėjo dirbti ir siekė gerų sporto rezultatų. „Mėgstu iššūkius, todėl niekada negyvenau ramiai. Buvo toks etapas mokykloje, kai namo grįždavau tik apie 23 val. Tiesiog eidavau į pamokas, vėliau į lengvosios atletikos būrelį, o vakare – į kikboksą. Tarp šių užsiėmimų dar nubėgdavau 7–10 km. Vėliau pradėjau darbuotis, todėl kikbokso treniruotes teko nutraukti“, – pasakojo Deimantė.

NAUJAS GYVENIMAS PLASTIKINIAM BUTELIUI Nuo 2009 daugiau nei 300 milijonų plastikinių butelių atrado naują gyvenimą mūsų prekėse.

„Galimybės iš niekur neatsiranda – jas sukuriame patys.“ Justinas Ivoška riedlentininkas

KOLEKCIJĄ sportlandmagazine.lt V A S A R A 2 0 1 9 167

KAI TAVO KOJOS ATSISAKO BÄ&#x2013;GTI, PASIRODOME MES.

168 V A S A R A 2 0 1 9 sportlandmagazine.lt