Sportland magazine Nr 8, žiema 2019 by Sportland LT

NR. 8 / ŽIEMA 2019

SPORTLAND

sportlandlt

Sportland Lietuva

PERGALIŲ KAINA DA NA S RA PŠ YS

MOTERIS, KURI GALI VISKĄ

NUO SMĖLIO – ANT SNIEGO

JĖGOS AITVARAIS – BE PERTRAUKŲ

DAINIUI ZUBRUI VISADA REIKIA NAUJŲ IŠŠŪKIŲ BOKSAS – KŪNO IR PROTO MANKŠTA ANDREJUS DRUKAROVAS: JEI NORI – VISKAS ĮMANOMA

IŠBANDYTI VISKĄ

U J O T E L A G U S N A M I K N I R I PAS

TRENIRUOTĖ SU PASAULIO ČEMPIONE EKSTREMALUS SPORTAS ĮTRAUKĖ VISĄ ŠEIMĄ Į OLIMPINES AUKŠTUMAS – SIENOMIS

SIMONA ALBAVIČIŪTĖBANDITA

KAINA 4.99 [ sportlandmagazine.lt ]

ŽIEMA 2019

O’NEILL O ’NEILL L O L O’NEILL ’NEILL O’NEILL O ’NEILL L 2

LM JOURNEY PARKA.

Ž I E M A 2 0 1 9 NEPRALAIDI [ sportlandmagazine.lt ]

VANDENIUI, VENTILIUOJAMA, ŠILTA.

ĮŽANGA

NR. 8 / ŽIEMA 2019

sportlandlt

Sportland Lietuva

N R .

Ž I E M A

2 0 1 9

SPORTLAND

PERGALIŲ KAINA DA N A S R A P Š YS

MOTERIS, KURI GALI VISKĄ

NUO SMĖLIO – ANT SNIEGO

JĖGOS AITVARAIS – BE PERTRAUKŲ

DAINIUI ZUBRUI VISADA REIKIA NAUJŲ IŠŠŪKIŲ BOKSAS – KŪNO IR PROTO MANKŠTA ANDREJUS DRUKAROVAS: JEI NORI – VISKAS ĮMANOMA

ETOJU AS NUGALIN KIM PASIR

IŠBANDYTI VISKĄ

TRENIRUOTĖ SU PASAULIO ČEMPIONE EKSTREMALUS SPORTAS ĮTRAUKĖ VISĄ ŠEIMĄ Į OLIMPINES AUKŠTUMAS – SIENOMIS

SIMONA ALBAVIČIŪTĖBANDITA

KAINA 4.99

DIDŽIOSIOSE SPORTLAND PARDUOTUVĖSE

Viršelį fotografavo: ŽMONĖSFOTO Leidėjas: SPORTLAND LT, UAB Šeimyniškių g. 3, LT-09312 VILNIUS Įgyvendinimas: Agentūra „Žmonės CONTENTUM“ www.zmonescontentum.lt Vyriausiasis redaktorius: Marius Grinbergas Redakcijos kolegija: Edita Čivilytė Tomas Matuzevičius

SVEIKI, SPORTO BIČIULIAI, „SPORTLAND MAGAZINE“ SKAITYTOJAI, šiuolaikiniame pasaulyje, kai viskas keičiasi neįtikėtinu greičiu, sportas yra ta sritis, kuri suteikia balanso dinaminėje aplinkoje ir nors valandai, kol vyksta treniruotė, leidžia pabūti su savimi ir pabėgioti ar pasportuoti treniruoklių salėje, o tai suteikia jėgų su dar didesne energija grįžti atgal į visus kasdienius darbus. Turbūt tai yra viena iš priežasčių, kodėl žiūrėdamas aplink visur matai kylantį sporto populiarumą. Sportas yra didelė mada visame pasaulyje ir mes, lietuviai, šia mada noriai sekame. Kalbu apie visus įmanomus sportus. Vilniuje atsirado naujų sporto klubų, Kaune patvirtintas naujos ledo arenos projektas ir rekonstruojamas futbolo stadionas, Klaipėdoje ką tik duris atvėrė baseinas, kiti miestai taip pat neatsilieka, o sportas ir jo infrastruktūra plečiama tiek privataus verslo, tiek valstybės pastangomis. Jeigu reikėtų dabar rinktis norimą kultivuoti sportą, tą padaryti būtų daug sunkiau nei prieš du dešimtmečius, kai faktiškai visi (na, greičiau ne patys, o tuometinių vaikų tėvai) rinkosi tarp krepšinio ir... krepšinio. Ir nors mūsų sporto šaka numeris vienas vis dar yra aukštumose ir ten tikrai išliks, jau kurį laiką labai aiškiai matome, kad mūsų sportininkai pasiekia pačių aukščiausių rezultatų visiškai skirtingų sporto šakų aikštynuose, arenose ar salėse. Kartu norisi džiaugtis ne tik profesionalų laimėjimais, bet ir visų tų, kurie sportuoja arba ketina sportuoti, nes atrodo, kad mums būtina judėti, būtina ką nors aktyviai veikti, siekti kažko daugiau. Ir amžius čia visai nesvarbus. Rekordinis dalyvių būrys, susirinkęs į šių metų Vilniaus maratoną, susidarė iš įvairaus amžiaus bėgikų, kurie galbūt ėmė bėgioti tik dabar. Vingio parkas jau senokai tapęs tikru sporto parku, kuriame kiekvienas gali rasti sau tinkamą sporto šaką, o po visą Lietuvą išplitusių vandenlenčių („wake“) parkų tankis vienam gyventojui yra didžiausias Europoje. Todėl dabar klausiame ne „ar sportuoji“, o ką sportuoji, kokią sporto šaką išbandei pastaruoju metu. Ir tikiuosi, kad šis žurnalo numeris padės susipažinti su nauja sporto šaka, užsidegti noru ją išbandyti, o rezultatai tada patys ateis. „Sportland LT“ direktorius Juras Vėželis

Išspausdinta: „Uniprint“ SPORTLAND MAGAZINE visos teisės saugomos. Už reklamos turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Sportland.lt Sportlandmagazine.lt sportland.lt SportlandMagazine.lt

@sportlandlt @sportlandlt

[ sportlandmagazine.lt ]

ŽIEMA 2019

TURINYS

8 Danas Rapšys: pergalės kaina

32 Ramybės uostas – šeima

56 Nematomas krepšinio arbitrų darbas

12 Simona Albavičiūtė-Bandita: viskas bandyta!

36 Leidimas į treniruotes – pažymių knygelė

58 Žiemos tradicija

16 Pirma pavara toli nenuvažiuosi

38 Mokslo ir sporto draugystė

60 Nuo pianino iki futbolo

18 Pasaulio rekordininko istorija: kovotojas nuo pat vaikystės

40 Sportiniai gėrimai ir papildai – kam ir kodėl?

62 Nuo smėlio – ant sniego

43 Žiemos meniu

64 Sužibo nauja žvaigždė

44 Laužo stereotipus ant ledo

65 Ugdo čempionišką charakterį

50 10 karščiausių „Nike“ kedų

68 Išskirtinių pojūčių mėgėjams

52 Taikinys – olimpinės žaidynės

70 „Speedo“ istorija: plaukimo reikmenų evoliucija

22 Kūno ir proto mankšta 26 Sėkmės formulė: valia, užsispyrimas, disciplina 28 Svarbu tikėti tuo, ką darai

ŽIEMA 2019

[ sportlandmagazine.lt ]

114

72 Sveikatos ir energijos šaltinis

90 Žiemos kelionės su Makaliumi

112 Kaip išsirinkti ir prižiūrėti batus

74 Vasarą vandens, žiemą – kalnų slidės

91 Jei nori – viskas įmanoma

114 Dainius Zubrus: „Man visada reikia naujų iššūkių“

76 Klasikinis „Ironman“ – iššūkis drąsuoliams

95 Ekstremalus sportas įtraukė visą šeimą

78 Moteris, kuri gali viską

101 X žaidynės užkariauja pasaulį

81 Ėjikė su mikrofonu

104 Lenktynės su vėju

82 Į olimpines aukštumas – sienomis

106 Posūkiai ant sniego

84 Žingsnis po žingsnio: „Salomon“ ir „Madshus“

108 „Nuptse“ – „The North Face“ kultinė pūkinė striukė

88 Kaip išsirinkti kalnų slidinėjimo įrangą?

118 Be pertraukų 120 Kaip skalbti žieminius drabužius? 121 „Sportland“ rudens/žiemos kolekcija 156 Aistra darbui ir sportui 158 Išskirtinis kolektyvas 161 Konkursas įkvėpė bendradarbiavimą

[ sportlandmagazine.lt ]

ŽIEMA 2019

Å½IEMA 2019

[ sportlandmagazine.lt ]

NAUJA NIKE TRENIRUOČIŲ KOLEKCIJA VISOSE SPORTLAND PARDUOTUVĖSE [ sportlandmagazine.lt ]

ŽIEMA 2019

VIRŠELIO ISTORIJA Mėgstamiausia D.Rapšio rungtis – plaukimas laisvuoju stiliumi Foto: „Scanpix“

DANAS RAPŠYS: PERGALIŲ KAINA DAUGIAU APIE PLAUKIMĄ: WWW.SPORTLANDMAGAZINE.LT Vietoje nenustygstantis ir išsidirbinėti mėgstantis Danas vaikystėje net buvo išmestas iš baseino. Žodžio kišenėje jis iki šiol neieško, bet savo energiją dabar skiria ne išdaigoms, o yriams chloruotame vandenyje. Jis turi tikslą – pranokti pats save. Ir tokį tikslą visada turėjo, tik kartais nukrypdavo į šoną, bet paskui vėl grįždavo į teisingas vėžes. „Man daug kas sakė, kad galėjau tapti bet kurios šakos čempionu. Baseine irgi nebuvau išskirtinis talentas, bet kai dirbi, pasieki savo“, – sakė Danas. Tas „neišskirtinis talentas“ baseine ne kartą ir ne dešimt gerino savo paties ir Lietuvos rekordus, ne sykį lipo ant garbės pakylos Europoje. 2018 m. Senojo žemyno čempionate Glazge jis iškovojo 200 m laisvuoju stiliumi rungties sidabrą, 2017-aisiais Europos trumpojo (25 m) baseino čempionate Kopenhagoje tapo šios rungties čempionu ir pelnė 200 m nugara bronzos medalį. „Mano gyvenimas nėra lengvas – trys

ŽIEMA 2019

[ sportlandmagazine.lt ]

treniruotės per dieną ir juodas darbas. Pasitaiko, kad treneriai manęs prašo pakalbėti su jaunais sportininkais, kad šie įgytų daugiau motyvacijos sportuoti. Bet niekas nežino, kiek daug turiu dirbti pats su savimi. Žinau: jei nenuleisiu rankų, ko nors pasieksiu. Tai ir yra mano motyvacija. Jei neturėčiau tikslo, tas darbas būtų nieko vertas. Pasitaiko, kad ir man nieko nesinori, kad pabudęs ryte nenoriu niekur eiti, bet kylu iš lovos ir darau tai, ką privalau“, – tvirtino 23 metų plaukikas.

[ MĖGSTAMA SMĖLIO DĖŽĖ ]

Ambicijų jis niekada nestokojo. Nei būdamas vaikas, nei iš jaunimo varžybų patekęs į suaugusiųjų, nors, kaip pats sako, tai jau buvo kita lyga. „Jaunimo varžybose buvau tarp lyderių ir jaučiausi kietas. Bet kai patekau į suaugusiųjų čempionatus, supratau, kad tas mano lygis nulinis. Tad teko dar labiau kibti į darbą ir ko nors pasiekti buvo didžiausia mano moty-

Jei ne plaukimas, galbūt – automobiliai. O gal ir ne, nes norint tapti lenktynininku reikia turėti daug pinigų. Danas Rapšys vaikystėje jų neturėjo net geidžiamiems sportiniams drabužiams, kurių dabar gauna nemokamai, įsigyti. Tačiau užsispyręs panevėžietis yra tikras: kad ir kokią sporto šaką būtų pasirinkęs, būtų pasiekęs aukštumų. Nes ir plaukikas jis buvo vidutinis, bet sugebėjo patekti į elitą. TEKSTAS: BIRUTĖ PAKĖNAITĖ

vacija, – šyptelėjo 2013 m. Europos jaunimo čempionas ir vicečempionas. – Keisčiausias jausmas, kai jautiesi pasirengęs, geros sportinės formos, bet neįsivaizduoji, kiek gali pasiekti. Ir staiga esi pirmas Europoje! Vadinasi, dirbai taip, kaip ir reikėjo.“ 2016 m. D.Rapšys dalyvavo savo pirmosiose olimpinėse žaidynėse Rio de Žaneire. Prieš šias žaidynes jis tapo pirmuoju Lietuvos sportininku, įvykdžiusiu trijų rungčių normatyvus – 100 ir 200 m nugara bei 200 m plau-

INSTAGRAM.COM/DANAS.RAPSYS bet buvo daug sunkiau, plaukdamas kentėjau. Galiu gerai plaukti ir peteliške, bet laisvasis stilius man tiesiog prilipo“, – aiškino D.Rapšys.

[ KAI LENKIA NET MERGAITĖS ]

D.Rapšys bendrą ateitį planuoja su drauge Jurinta Foto: 15min.lt/„Scanpix“

kimo laisvuoju stiliumi. Tačiau šios rungties jis atsisakė, o plaukdamas nugara žaidynėse kalnų nenuvertė. Prieš Rio de Žaneiro žaidynes Danas tvirtino, kad jo arkliukas – plaukimas nugara. Bet per porą metų nuo žaidynių daug kas pasikeitė: D.Rapšys dar labiau sutvirtėjo, pagerino techniką, o mėgstamiausias tapo plaukimas laisvuoju stiliumi. „Dabar 98 procentus plaukiu laisvuoju stiliumi ir tik du procentai lieka plaukimui nugara“, – sakė plaukikas. Jam visuomet sekėsi plaukti laisvuoju stiliumi, bet anksčiau svarbiausiose varžybose jo nemėgindavo, kol kartą nutarė pabandyti. „Draugams net sakiau, kad išmėginęs 200 m laisvuoju stiliumi pasijutau pagaliau atsidūręs savo smėlio dėžėje. Plaukti nugara man irgi sekėsi,

SVARBIAUSIA – PATOGUMAS

O štai plaukti krūtine jis negali. „Dievas man kažko nedavė, kad galėčiau gerai plaukti krūtine – mano kojos neišsisuka kaip varlės, kad ir kaip bandyčiau. Visi kiti būdai – laisvuoju stiliumi, nugara ar peteliške kažkuo susiję. Jei dar išmokčiau plaukti krūtine, pasaulyje būčiau tarp kompleksinio plaukimo lyderių. Bet kai tik pradedu plaukti krūtine, visi pro mane plaukia lyg pro stovintį, net mergaitės lenkia. Gėda“, – juokėsi plaukikas. Pasak jo, tie, kurie plaukia krūtine, beveik nemoka plaukti kitais būdais. Arba jau treniruojasi tik kompleksinio plaukimo varžyboms, kur reikia vidutiniškai plaukti visais keturiais būdais. Jis žino, kad plaukti krūtine niekada ir neišmoks, todėl nešvaisto energijos. Svarbiausia, kad sekasi kitur, todėl kassyk šiek tiek jaudindamasis laukia

2016 M. D.RAPŠYS DALYVAVO SAVO PIRMOSIOSE OLIMPINĖSE ŽAIDYNĖSE RIO DE ŽANEIRE. PRIEŠ ŠIAS ŽAIDYNES JIS TAPO PIRMUOJU LIETUVOS SPORTININKU, ĮVYKDŽIUSIU TRIJŲ RUNGČIŲ NORMATYVUS – 100 IR 200 M NUGARA BEI 200 M PLAUKIMO LAISVUOJU STILIUMI.

svarbiausių varžybų: ar pasiseks vėl užlipti ant pakylos? Juk konkurencija tarp plaukikų – itin arši. „Prieš varžybas, nors ir jaučiuosi gerai pasirengęs fiziškai, šiek tiek jaudinuosi. Baseinas ošia, varžovai spokso akis įbedę, tarsi klausdami, kuris kurį suplėšysime, tad turi būti ir psichologiškai stiprus. Bet aš į priešininkus stengiuosi nekreipti dėmesio, žinau, kad bus nelengva, bet taip pat žinau, kad aš, panevėžietis, galiu juos aplenkti“, – pasakojo D.Rapšys.

[ PAMIRŠO NUGAROS SKAUSMUS ]

Tačiau ne viskas jo karjeroje – tik rožine spalva tapyta. Prieš porą metų šiai karjerai buvo kilusi rimta grėsmė. Kai kurie medikai D.Rapšiui net sakė, kad dėl nugaros traumos jis turi pamiršti plaukimą. Jam skaudėjo ir ką nors keliant, ir plaukiant – net negalėjo normaliai treniruotis. „Traumą turbūt gavau dėl per didelio krūvio. Sunkesnius pratimus su štangomis dažniausiai atlikdavau prižiūrimas trenerio ir viskas buvo gerai. Bet namuose treniravausi papildomai, tad keldamas štangą, matyt, neapskaičiavau krūvio. Pajutau, kad man nuolat skauda nugarą. Kreipėmės į lietuvius medikus, bet jie nieko konkretaus nepasakė, vienas gydytojas net tvirtino, kad turiu pamiršti plaukimą. Tai buvo sudėtingiausias momentas“, – neslėpė D.Rapšys. Tuometis Lietuvos plaukimo federacijos vadovas Tomas Kučinskas patarė išmėginti dar vieną variantą: pasikonsultuoti su Vokietijoje dirbančiu gydytoju Homayunu Gharavi. Išsigydyti nugaros traumą jis padėjo Rusijos plaukikei Julijai Jefimovai, dirbo su Vokietijos plaukimo rinktine. „H.Gharavi mane priėmė ir pasakė, kad nėra jokių neišsprendžiamų bėdų. Jau po antrojo seanso visi nugaros skausmai dingo“, – sakė plaukikas.

SKAITYTI DAUGIAU

FACEBOOK.COM/DANASRAPSYSOFFICIAL

D.Rapšys nestokoja ambicijų Foto: vs-foto.lt

Plaukikas juokiasi, kad neturi jokių kitų drabužių, išskyrus sportinius. Net džinsų. „Man visada labai patikdavo „Sportland“ parduodami drabužiai, tik anksčiau neturėjau jiems pinigų. Svarbiausia, kad jie – labai patogūs, tad sportinius drabužius vilkiu nuo ryto iki vakaro. Net į miestą važiuodamas jais rengiuosi, jie neatrodo kaip treningai, tad ir aš atrodau visai padoriai“, – sakė plaukikas.

[ sportlandmagazine.lt ]

ŽIEMA 2019

VIRŠELIO ISTORIJA

JEI VALGYČIAU TIK TAI, KĄ REIKIA, NEBETURĖČIAU NORO SPORTUOTI. O KAI SUVALGAU GUMINUKŲ AR KOKĮ ŠOKOLADĄ, IŠKART ATSIGAUNA IR KŪNAS, IR SIELA. NORS ŠIAIP AŠ MĖSĖDIS, MAN VISOKIE ŠAŠLYKAI IR ŠONKAULIUKAI – GERIAUSIAS DESERTAS.

2018 m. Europos vicečempionas Foto: „Scanpix“

[ VESTUVĖMS DABAR NETURI LAIKO ]

D.Rapšio dienos panašios ir nuobodžios. Ar būtų namuose Panevėžyje, ar treniruočių stovykloje užsienyje, kasdien jis daug ir sunkiai dirba baseine bei treniruoklių salėje. Kitąmet apskritai nenumatyta nė viena laisva diena. „Bus linksma“, – juokėsi Danas, priešolimpiniais metais planuojantis užsidirbti pinigų, važiuodamas į visus Pasaulio taurės turnyro etapus. Jam linksma, o namie laukiančiai draugei Jurintai Urbonaitei – nelabai. Bet policijos veiklą ir teisę baigusi bei Panevėžio policijoje pradėjusi dirbti mergina su tuo jau susitaikė. „Draugaujame septynerius metus, tad Jurinta priprato prie nuolatinių mano išvykų, nors, žinoma, jai nelengva. Aš tai žinau, dėl ko dirbu ir ką paskui gausiu, o jai reikia su tuo taikytis. Būna, kad išvykstu trims savaitėms, savaitei grįžtu ir paskui vėl mėnesiui išvažiuoju. Bet juk ne atostogauti važiuoju, o dirbu savo darbą“, – pasakojo D.Rapšys. Danas su Jurinta drauge gyvena ir planuoja bendrą ateitį. Kada nors, žinoma, bus ir vestuvės. „Kai mano gyvenime bus ramiau, nes kol kas

11 TIEK LIETUVOS REKORDŲ 25 M IR 50 M BASEINUOSE PRIKLAUSO DANUI RAPŠIUI.

varau be sustojimo“, – sakė plaukikas. O kad gyvenimas nebūtų prėskas, plaukikas jam suteikia skonio, valgydamas ne itin sveiką maistą. „Jei valgyčiau tik tai, ką reikia, nebeturėčiau noro sportuoti. O kai suvalgau guminukų ar kokį šokoladą, iškart atsigauna ir kūnas, ir siela. Nors šiaip aš mėsėdis, man visokie šašlykai ir šonkauliukai – geriausias desertas“, – kvatojo plaukikas.

LAISVALAIKIU ILSISI „Žiūriu labai daug vaizdo įrašų apie automobilius – kaip jie važiuoja, burzgia“, – pasakojo plaukikas. Jis daug laiko praleidžia prie kompiuterio, nors labiausiai mėgsta tiesiog gulėti lovoje ir nieko neveikti. Po varžybų, negalėdamas užmigti, per kompiuterį pasileidžia kokį filmą ar serialą. Nebūtinai įdomų, svarbiausia, kad būtų fonas, atitraukiantis nuo minčių. Tada akys pačios pradeda merktis.

ŽIEMA 2019

[ sportlandmagazine.lt ]

Plaukikas yra išbandęs ir vandens motociklą Asmeninio albumo nuotr.

VIZITINĖ KORTELĖ: DANAS RAPŠYS Gimimo data: 1995 m. gegužės 21 d. Panevėžys. Išsilavinimas: studijuoja kūno kultūrą Lietuvos edukologijos universitete. Pirmoji trenerė: Židrūnė Budrienė. Dabartinė trenerė: Ina Paipalienė. Karjera: 2012 m. Europos jaunimo čempionatas Antverpene – 200 m nugara bronzos medalio laimėtojas. 2013 m. Europos jaunimo čempionatas Poznanėje – 200 m nugara čempionas ir 100 m nugara vicečempionas. 2013 m. pasaulio jaunimo čempionatas Dubajuje – 100 m plaukimo nugara ir 4x100 m mišrios estafetės kombinuotu būdu vicečempionas. 2016 m. Europos vandens sporto čempionatas Londone – 200 m nugara bronzos medalio laimėtojas. 2017 m. universiada Taipėjuje – 200 m laisvuoju stiliumi ir 200 m nugara čempionas, 100 m nugara bronzos medalio laimėtojas. 2017 m. Europos trumpojo baseino čempionatas Kopenhagoje – 200 m laisvuoju stiliumi čempionas, 200 m nugara bronzos medalio laimėtojas. 2018 m. Europos čempionatas Glazge – 200 m laisvuoju stiliumi vicečempionas. Lietuvos rekordai: 50 m baseinas – 200 m laisvuoju stiliumi (1 min. 47,1 sek.), 400 m laisvuoju stiliumi (3 min. 53,33 sek.), 800 m laisvuoju stiliumi (8 min. 15,76 sek.), 100 m nugara (53,79 sek.), 200 m nugara (1 min. 56,72 sek.). 25 m baseinas – 200 m laisvuoju stiliumi (1 min. 44,19 sek.), 400 m laisvuoju stiliumi (3 min. 47,47 sek.), 100 m nugara (50,95 sek.), 200 m nugara (1 min. 50,87 sek.), 100 m peteliške – 51,53 sek., 200 m peteliške – 1 min. 55,43 sek.

TAVO NEPAKEIČIAMAS BĖGIMO TRENERIS.

. ---a I KM 8 1 1711

l 61

24:26

Sek savo bėgimo progresą ir rask tavo poreikius atitinkančias bėgimo treniruotes. Parsisiųsk N+RC programėlę nemokamai.

CMl•>WM

[ sportlandmagazine.lt ]

ŽIEMA 2019

VIRŠELIO ISTORIJA S.Albavičiūtė: „Mano toks būdas: jei siūlo ką nors nauja, būtinai turiu tai išbandyti, net jei ir labai bijau“

SIMONA ALBAVIČIŪTĖ-BANDITA: VISKAS BANDYTA! DAUGIAU GYVENIMO ISTORIJŲ: WWW.SPORTLANDMAGAZINE.LT Šokinėjimas nuo krioklių Filipinuose, leidimasis prisirišus virve nuo stačios uolos Anglijoje, „Flyboard“ reaktyvinė skraidyklė, kai lyg žmogus-raketa iš vandens su srove kyli net į dešimties metrų aukštį, banglentė, vandenlentė ir net ledo ritulys – nors S.Albavičiūtė-Bandita juokiasi, kad jos santykiai su sportu yra komplikuoti, aktyvi ir smalsi moteris nedvejodama išbando naujoves.

ANT LEDO – VISI LYGŪS, NESVARBU, KAD ESI MOTERIS. NE KARTĄ BUVAU SKAUDŽIAI PARVERSTA, TODĖL GANA GREITAI SUPRATAU, KAD TAI – NE MANO SPORTAS. SEZONO KOMANDOJE MAN UŽTEKO. 12

ŽIEMA 2019

[ sportlandmagazine.lt ]

Kai kurias – tik kartą, kitos tampa jos laisvalaikio dalimi. Nors prisipažįsta esanti gana nedrąsi, nepamirštamų ir gąsdinančių nuotykių jos gyvenime buvo tiek, kad išeitų parašyti romaną. Iš Pakruojo kilusi S.Albavičiūtė-Bandita atskleidė savo požiūrį į sportą ir mitybą, mėgstamiausias sporto šakas ir nuotykius. Sportas. Sakydavau, kad mano darbas man yra kaip sportas. Gyvenau aktyviai ir anksčiau nebuvo poreikio lankyti sporto klubą: nuolat lakstydavau, organizuodavau, tad viską natūraliai išdegindavau. Tačiau pradėjusi kurti televizijos laidą supratau, kad reikėtų daugiau sportuoti, nes ją rengiant daug laiko tenka praleisti prie kompiuterio rašant scenarijų. Sportas dažnai natūraliai įsilieja į mano gyvenimą. Pavyzdžiui, pastaruosius septynerius metus vasarą radijo laidą rengiame iš Lietuvos pajūrio. Anksčiau gyvendavome Kunigiškėse, tad penkis kilometrus iki

Renginių, televizijos ir radijo laidų vedėja Simona Albavičiūtė (33 m.) pasivadino sceniniu pseudonimu Bandita, atsiradusiu nuo žodžio „bandyti“. Nors liekna ir iš pažiūros trapi tamsiaplaukė nemėgsta ekstremalių patirčių, ji nuolat įsivelia į naujus nepamirštamus nuotykius. TEKSTAS: BIRUTĖ PAKĖNAITĖ FOTO: VYTAUTAS DRANGINIS, 15MIN.LT/„SCANPIX“ darbo Palangoje ir atgal dažniausiai važiuodavau riedučiais. Prieš keletą metų pradėjau aktyviai plaukioti vandenlentėmis. Kadangi labai mėgstu vandenį, man tai – itin tinkamas sportas. Prieš kelerius metus pabandžiau žaisti tenisą, tačiau tai ir liko tik vasaros nuotykis. Šiais metais pajutau, kad noriu išmokti, todėl net ir pasibaigus lauko sezonui treniruojuosi uždarame aikštyne. Manau, kad suradau naują pomėgį. Nuo vaikystės buvau judri, bet nemėgau kūno kultūros pamokų. Bėgti buvo kančia, nors turėjau stiprias rankas ir man tikdavo viskas, kur

jo išgeriu labai daug. Ledo ritulys. Geras draugas žaidė ledo ritulį ir sumanė burti komandą: sukviesti muzikantų, aktorių, kitų šou pasaulio žmonių. Šios komandos idėja buvo populiarinti ledo ritulį. Taip 2007 m. atsirado „Hockey Punks“. Į šią komandą bičiulis pakvietė ir mane su kolege Silvija Rindzevičiūte. Sutikome nesuprasdamos, kas tas ledo ritulys – draugas mokėjo įtikinti. Vieną dieną jis atvežė didžiulį krepšį su nauja mano apranga, pačiūžomis, šalmais. Pamaniau: jei žmogus taip stengiasi, nevalia to nevertinti. Todėl ir pradėjau lankyti treniruotes. Čiuožti mokėjau, nes vaikystėje labai daug važinėjau riedučiais, bet čiuožti viena, o čiuožti ir vaikytis ritulį su vyrais, – kas kita. Mus su Silva labai palaikė „Hockey Punks“ komandoje vis dar žaidžiantis „G&G Sindikato“ narys Gabrielius Liaudanskas-Svaras, kuris norėjo kuo greičiau mus pastatyti ant kojų, todėl papildomai treniravo. Tačiau žaidžiant mokėjimas čiuožti nebuvo svarbiausias. Ant ledo – visi lygūs, nesvarbu, kad esi moteris. Ne kartą buvau skaudžiai parversta, todėl gana greitai supratau, kad tai – ne mano sportas. Sezono komandoje man užteko. Tačiau dar kokius septynerius metus iš Svaro vis girdėdavau: „Kada grįšite ant ledo?“ Ir vis nuleisdavau akis, nes neturėdavau ką pasakyti. Galiausiai Svaras

Simonos draugas – ledo ritulininkas A.Židkovas

palaidojo šią mintį ir nebeklausia. Vandenlentės. Jomis mėgstu plaukioti, kai šilta. Šią vasarą pirmąkart transliavome ne iš paplūdimio, o iš vandenlenčių parko „313“ Palangoje. Vakare po darbo dažnai lipdavau ant vandenlentės. Juk taip smagu, kai vasarą turi ką veikti. Tas parkas labai gražioje vietoje, o parko viduje esančioje saloje gyveno avių. Kartą plaukiu, vakarėja, kūnas padengtas vandens lašeliais, o saloje avių banda bėga sinchroniškai su plaukiančia manimi. Nepamirštamas vaizdas. Galvojau: kaip būtų smagu, jei galėčiau nufilmuoti šį vaizdą. Daug gražių momentų patyriau plaukiodama Elektrėnų mariose. Jų pakrantėje mano vaikino draugas turi sodybą, į kurią dažnai važiuojame. Plauki saulei leidžiantis ir negali atsigėrėti vaizdais: stikliniu vandeniu, praskrendančiais paukščiais, po marias pabirusiomis salelėmis. Vandenlentė man – laisvalaikis ir sportas viename. Paprastai plaukdama apie sportą daug negalvoju, bet smagu, kad tai ne tik įdomus užsiėmimas – kartu dirba rankos, kojos ir pilvo presas. O štai jėgos aitvaro taip ir neprisijaukinau. Turėjau daug galimybių išmokti jį valdyti, bet taip niekada ir nenuėjau į pirmąją pamoką. Palangoje ne kartą mačiau vėjuotu oru jėgos aitvarais plaukiančius žmones, bet pikta patamsėjusi jūra mane šiek tiek gąsdina. Manau, kad plaukti jėgos aitvaru galėčiau tik kur nors ne Lietuvoje, o ten, kur šilta. Nuotykiai. Nepasakyčiau, kad esu ekstremalė. Nes visus, mano galva, ekstremaliausius dalykus esu

[ sportlandmagazine.lt ]

ŽIEMA 2019

SKAITYTI DAUGIAU

reikėjo jomis dirbti: mesti kamuolį, sliuogti virve. Tačiau daugiausia judėjau važiuodama dviračiu. Jis buvo tarsi mano antrosios kojos. Paprastai žmonės stengiasi geriausiai atrodyti vasarą, kai šilta, nes lengvi drabužiai ne taip paslepia netobulas kūno formas. Aš visus metus save vertinu kritiškai. Žiemą dažnai vykstu į šiltus kraštus, todėl nesinori kompleksuoti nuvykus į kokią nors nuostabią pasaulio vietą. Metams bėgant pastebėjau – tam, kad gerai atrodyčiau, man svarbu ne tik judėti, bet ir tinkamai maitintis. Todėl nevalgau bet ko. Mityba. Laikausi taisyklės neprisivalgyti vakarais. Pasitaiko išimčių, kai laukia sutarta vakarienė arba atsiranda netikėta proga skaniai pavalgyti, tačiau įprastai su kolega Orijumi laikomės tradicijos lengvai pavakarieniauti dar vesdami laidą radijuje – iki 19 valandos. O grįžus namo tik vanduo ir – kartais – desertas prieš miegą. Daug kas sako: „Tau gerai – esi liekna ir nereikia stengtis palaikyti svorio.“ Tačiau aš vakarais nekertu picų ar makaronų. Jei nuolat šlamščiau viską, ko užsimanau, per porą savaičių pamatytumėte, kaip galiu pasikeisti (juokiasi). Man padeda tai, kad nuo vaikystės labai mėgstu vandenį. Limonadas ar sultys man yra desertas. Bet jei noriu atsigerti, geriu tik vandenį. Kasdien

VIRŠELIO ISTORIJA

VIZITINĖ KORTELĖ: SIMONA ALBAVIČIŪTĖ

Darbas prie pulto – įprastas

Gimimo data: 1985 m. balandžio 12 d. Pakruojis. Išsilavinimas: Vilniaus Gedimino technikos universitete įgijo įstaigų vadybos bakalauro laipsnį. Karjera: radijo stotyje ZIP FM 12 metų veda laidas (SISI, Simona Bandita, Orijus ir Simona Bandita: LIVE). Ketverius metus dirbo ZIP FM programų direktore. Ketvirtą sezoną LNK televizijos eteryje kuria gyvenimo būdo laidą „Bus visko“.

bandžiusi tik po kartą ar du. Mano toks būdas: jei siūlo ką nors nauja, būtinai turiu tai išbandyti, net jei ir labai bijau. Prieš daug metų kurį laiką gyvenau Anglijoje. Draugai mėgo leidimąsi nuo uolų, kai prisiriši virve ir leidiesi nuo stačios uolos. Kartą nuvykome į vieną Anglijos nacionalinių parkų. Uolos ten tokios stačios, kad sudaro 90 laipsnių kampą su žeme. Prisiriši virve ir leidiesi stačia siena. Pūtė žvarbus vėjas ir buvo labai baisu, bet šiaip taip nusileidau. O tada žiūrėdama į draugus viršuje pasakiau: „Kaip smagu! Noriu dar!“ Vėl užlipau ant kalno, prisirišau virve – ir

AISTRINGA SIRGALĖ „Mano vaikinas Andrius Židkovas – ledo ritulininkas, tad natūralu, kad nemažai kalbamės apie šią sporto šaką, nuolat stebiu rungtynes. Šis sportas tapo įdomesnis, kai pradėjau suprasti taisykles ir nuoširdžiai turiu už ką sirgti. Šiaip esu krepšinio sirgalė. Paprastai namie per televizorių žiūrėdama vis parėkaudavau ar paplodavau, bet pernai per Europos krepšinio čempionatą į Stambulą vykome stebėti Lietuvos rinktinės rungtynių su Graikija. Tuomet pirmąsyk buvau tarp tikrųjų rinktinės sirgalių ir supratau, koks tai sunkus darbas. Visas rungtynes nebuvo kada prisėsti, nes dainavome, šaukėme, kilnojome vėliavą. Būti sirgaliumi – išties sunki misija.“

ŽIEMA 2019

[ sportlandmagazine.lt ]

vėl žemyn. Tuomet pakilo dar stipresnis vėjas. Ir pagalvojau: o, Dieve, kokią nesąmonę aš čia darau?! Tada ir supratau, kad baisiausius dalykus užtenka padaryti vieną kartą.

PUSVALANDĮ STOVĖJAU VIRŠUJE VISA IŠBALUSI – KRIOKLYS AUKŠTAS, O APAČIOJE AKMENYS, TARP KURIŲ – NEDIDELIS VANDENS ŠULINYS. TODĖL DAR REIKĖJO Į JĮ PATAIKYTI. GALVOJAU, KAD NUALPSIU IŠ BAIMĖS.

Porą įsimintinų nuotykių patyriau su S.Rindzevičiūte atostogaudama Filipinuose. Ten daugiausia laiko praleidome gulėdamos paplūdimyje, tačiau vieną dieną nutarėme skirti nuotykiams. Pavyzdžiui, šokinėjome nuo dešimties metrų aukščio krioklių. Nuskambės keistai, tačiau labai bijau aukščio. Kol kilome aukštyn, maniau, kad tikrai nešoksiu. Tačiau užlipusi ten supratau, jog grįžti atgal stačiu kalnu yra kur kas baisiau. Todėl nusprendžiau šokti. Pusvalandį stovėjau viršuje visa išbalusi – krioklys aukštas, o apačioje akmenys, tarp kurių – nedidelis vandens šulinys. Todėl dar reikėjo į jį pataikyti. Galvojau, kad nualpsiu iš baimės. Tą pačią dieną plaukėme ir kanoja sraunia akmenuota kalnų upe. Kanojose sėdėjome po vieną. Upė buvo tokia srauni, kad nesuvaldžiau kanojos ir posūkyje apvirtau. Panirau po vandeniu ir srovės buvau nublokšta tiesiai į stačius akmenis. Stipriai susitrenkiau koją. Į tokį nuotykį daugiau leistis taip pat nenorėčiau. Pastebėjau, kad pastaraisiais metais esu atsargesnė ir rečiau renkuosi nuotykius, per kuriuos galima susižeisti.

O’NEILL O L O L O’NEILL O’NEILL O L LW FRONTIER PARKA.

NEPRALAIDI VANDENIUI, VENTILIUOJAMA, ŠILTA.

BĖGIMAS

PIRMA PAVARA TOLI NENUVAŽIUOSI

DAUGIAU APIE BĖGIMO TRENIRUOTES: WWW.SPORTLANDMAGAZINE.LT

[ APRANGA ]

Geriausią Lietuvos maratono bėgikę Dianą Lobačevskę treniruojantis specialistas teigia, kad bėgikai bėgioja visus metus. Tad ir pradėkime nuo aprangos, kuri treniruojantis šaltuoju metų laiku itin svarbi. Č.Kundrotas teigia, kad svarbiausi kriterijai renkantis aprangą – patogumas ir lengvumas: „Tada bus patogu bėgti. Jeigu apranga prisigeria prakaito, pasidaro sunki, bėgti bus nesmagu. Turi būti gerai praleidžianti prakaitą ir nepraleidžianti šalčio.“ Ruošiantis į lauką reikia įvertinti tos dienos oro sąlygas – juk žiemą gali būti ir plius 5, ir minus 15, ir vėjuota, ir ramu. „Pagal tai reikia pasirinkti ir aprangą. Aš dažniausiai stengiuosi ne per daug apsirengti, bet kad nebūtų per šalta“, – sako treneris. Avalynę reikia pasirinkti atsižvelgiant į tai, kokiais takais bėgiosite. „Jeigu bėgiosime asfaltu, ji per daug nesiskiria

ŽIEMA 2019

[ sportlandmagazine.lt ]

nuo vasarinės. Jeigu sniego takeliais, tada yra specialūs bateliai – jie nepraleidžia vandens, šiltesni. Jeigu nori, kad bėgti būtų patogu ir malonu, kojų neperpūstų, – tokią specialią avalynę reikėtų įsigyti. Bet, aišku, žmonės turi atsižvelgti į pajamas. Galima pasirinkti ir iš pigesnių modelių, prisitaikyti ją bėgti žiemą – pasirinkti batelius storesniais padais, nes taip bus šilčiau,

MAŠINOS TURI 5–6 BĖGIUS, VISUS JUOS VAŽIUODAMAS NAUDOJI. JEIGU VISĄ LAIKĄ PIRMU IR ANTRU BĖGIU VAŽIUOSI, AR TOLI NUVAŽIUOSI? AR SMAGU BUS VAŽIUOTI? TAS PATS IR BĖGANT.

„Nėra blogo oro, yra tik bloga apranga“, – prisimindamas seną lietuvišką patarlę bėgikų treneris Česlovas Kundrotas patikina, kad bėgioti tinkami visi metų laikai. TEKSTAS: LINA DAUGĖLAITĖ FOTO: ALFREDAS PLIADIS, „SCANPIX“

užsimauti kelias kojines“, – paprastesnius variantus vardija treneris.

[ PASIRUOŠIMO LAIKAS ]

Per kiek laiko galima pasiruošti bėgti maratoną? Tokį klausimą treneris Č.Kundrotas išgirsta dažnai, bet vieno atsakymo į jį neturi. „Vienos formulės nėra, nes žmonės skirtingi. Vienas žmogus žaidžia krepšinį, futbolą, tenisą, tokiam užsimanius įveikti maratoną reikės mažesnio laiko tarpo pasiruošti. O jeigu žmogelis gurkšnoja alų ant sofkytės priešais televizorių ir užsinori bėgti, jam pasiruošti bus žymiai sunkiau“, – dėsto pašnekovas. Pasak trenerio, mažai sportavusiam ir bėgiojusiam žmogui pasiruošti pirmajam maratonui prireiks ir pusmečio, o gal net metų. „O, sakykim, tam, kuris

bėgioja, kokių 10 km nubėgdavo, gal ir trijų keturių mėnesių užteks“, – lygina Č.Kundrotas.

PSICHOLOGIJA

Kiekvienas turi bėgti pagal savo galimybes. Vienam pirmąją savaitę galbūt užteks ir 10 min. bėgimo, kitam – pusvalandžio. „O kiek kilometrų išeis – tiek išeis. Jeigu žmogus jaučia, kad sunku, kvėpavimas sunkesnis, pulsas kyla – diskomfortas, tai bėgti ir užteks, – kokia turėtų būti treniruotės trukmė, pataria treneris ir priduria, kad krūvius reikia didinti pamažu. – Jauti, kad lengva, ir didini krūvį. Sakykim, pirmą savaitę bėga po 10 min., kitą savaitę – jau po 20 min., dar kitą – po pusvalandį.“ Bėgti reikėtų nevienodu greičiu. „Galima ir vienodu tempu bėgti, bet tada lėčiau tobulėsi. Štai mašinos dabar turi 5–6 bėgius, visus juos važiuodamas naudoji. Jeigu visą laiką pirmu ir antru bėgiu važiuosi, ar toli nuvažiuosi? Ar smagu bus važiuoti? Tas pats ir bėgant“, – vaizdžiai aiškina Č.Kundrotas. Be to, ruošiantis maratonui patartina ne tik bėgti, bet ir padirbėti salėje ar namie, pastiprinti nugarą, pilvo presą, lavinti lankstumą. „Vien bėgdamas gerų rezultatų nepasieksi. Jeigu vien tik bėgi, raumenys susitraukia, liaudiškai kalbant, „užsikala“. Jeigu juos patampysi, greičiau atsistatys, žingsnis bus ilgesnis, gražiau ir lengviau bėgsi. O jeigu tik bėgiosi, tai kaip plaktuku su kojomis žemę daužysi, ir viskas“, – teigia bėgimo specialistas.

„Psichologai pasakytų, kad psichologinio pasiruošimo bėgti maratoną reikia. O aš manyčiau taip: jeigu žmogus turi planą, jis tą planą įvykdo, ir gal dar geriau, negu reikalaujama, – vadinasi, užtikrintai ima ir bėga tą maratoną. O jeigu atvirkščiai: darė – nepadarė iki galo, šiaip sau pavyko, tai tada jau eina bijodamas. Daugiau šansų, kad bus blogai. Taigi viskas priklauso nuo to, kaip tu pasiruošei. Jeigu darbas atliktas, tai ir psichologiškai esi stiprus“, – sako Česlovas Kundrotas.

[ UŽTENKA IR 36 KM ]

Dažniausia per treniruotes maratonas nebėgamas. Tie, kurie ruošiasi bėgti maratoną, likus mėnesiui iki jo nubėga vieną du kartus po 36 km. „Tam, kad pastovėtų ant kojų panašiai tiek laiko, kiek ant jų bus per maratoną. Bėga lėčiau, todėl laiko atžvilgiu sugaišta panašiai laiko, kaip bėgdami maratoną“, – paaiškina treneris.

toną maksimaliai greitai, tokiu atveju dviejų maratonų per metus užtenka – vienas pavasarį ir vienas rudenį. Yra tokių žmonių, kurie kolekcionuoja maratonus, bėga per metus ir dešimt, ir dvidešimt. Jie bėga žymiai lėčiau, todėl gali bėgti daugiau maratonų. Bet protingiausia yra du maratonai per metus“, – pataria Č.Kundrotas.

Kiek maratonų galima įveikti per metus? „Jeigu noras – tik įveikti maratoną, per metus galima ir daugiau jų bėgti. Bet jeigu nori įveikti mara-

Maratonui galima pasiruošti ir treniruojantis savarankiškai. „Bet su specialistu bus lengviau ir greičiau – mažiau klaidžiosi“, – priduria treneris.

DIDŽIAUSIOS BĖGIKŲ KLAIDOS Česlovo Kundroto tikinimu, daugiausia daroma kvėpavimo klaidų: „Kai kurie mėgina kankinti save „mokslišku“ kvėpavimu: per nosį įkvepia, per burną iškvepia. Kiti bėgdami daro dvigubą iškvėpimą: „chu-chu“. „Tai irgi negerai. Iškvėpei, o įkvėpsi jau savaime – turi būti akcentuotas iškvėpimas.“ Kita klaida – netaisyklingai stato koją. „Stato nuo pėdos. O žingsnis turėtų suktis kaip dviračio ratas, tada viskas bus gerai“, – atkreipia dėmesį bėgikų treneris.

[ sportlandmagazine.lt ]

ŽIEMA 2019

BĖGIMAS „Vienas mano draugas indas man pasakė, kad jis numirs prieš mums pamatant žmogų, kuris sugebės nubėgti maratoną greičiau nei per dvi valandas. Prieš mėnesį jį sutikau Niujorke ir pajuokavau: „Tu niekada nemirsi, nes pamatei mane“, – pareiškė Eliudas Kipchoge.

PASAULIO REKORDININKO ISTORIJA: KOVOTOJAS NUO PAT VAIKYSTĖS Eliudas yra kilęs iš mažo Nandi kaimelio vakarinėje Kenijos dalyje, kur jo tėvai kadaise turėjo savo ūkį. Nuo pat vaikystės jis pagelbėdavo ūkyje, todėl fizinis darbas jam niekada nebuvo svetimas. Kenietis ilgai keliaudavo pėsčiomis ne tik norėdamas padėti savo motinai prekiauti pieno produktais vietiniame turguje (tėvą pažinojo tik iš nuotraukų šeimos albume), bet ir siekdamas žinių mokykloje. Kitaip negu jo bendra-

NORI BŪTI GREITESNIS? RINKIS „ZOOM“ „Nike“ nesustoja ties tuo, kas jau pasiekta, ir toliau tobulina bei kuria tai, ką geriausiai sugeba. Didžiausia „Nike“ sukurta naujovė yra sportinių batelių tarpupadžio medžiaga „ZoomX“. Ši medžiaga kur kas lengvesnė, minkštesnė ir jautresnė jūsų pado išlenkimams nei prieš tai naudotas tradicinis putplastis. Naujųjų „ZoomX“ sportinių batelių vienakrypčiai vidpadžiai yra padengti anglies pluoštu, todėl bėgikas gali bėgti greičiau. Tai leidžia ilgų nuotolių ir maratono bėgikams jaustis ne tik saugiai, bet ir patogiai.

ŽIEMA 2019

[ sportlandmagazine.lt ]

amžiai, jis bėgdavo kelis kilometrus per dieną ir taip įvykdydavo užsibrėžtus tos dienos tikslus. Nežinodamas, ką reiškia pasiduoti ir kas tos kliūtys, Eliudas buvo kovotojas nuo pat vaikystės.

[ TĖVYNAINIS ĮKVĖPĖ TAPTI BĖGIKU ]

Kiekvienas žmogus turi nepasiekiamą dievaitį, į kurį galėtų lygiuotis arba kurį norėtų nugalėti. Taip veikia svajonių padedanti siekti sveika konkurencija, paremta įkvėpimu ir troškimu būti geresniam. Eliudo dievaitis buvo labai arti. Tai buvo jo tėvynainis – bėgikas, olimpinis vicečempionas ir dviejų pasaulio čempionatų sidabro medalių laimėtojas Patrickas Sangas. E.Kipchoge žinojo, kad jo tikslas – būti tokiam kaip P.Sangas. Bet Eliudas net nenumanė, kad jis taps ne geru, o pačiu geriausiu bėgiku. Ši sėkmės istorija prasidėjo 2001-aisiais, kai Eliudas išdrįso paprašyti Patricko jam sukurti asmeninę treniruočių programą. Patrickas sutiko ir E.Kipchoge netrukus pradėjo treniruotis su savo dievaičiu P.Sangu. Eliudas pasiekė pirmąją pergalę 2003 m., iškovodamas aukso medalį pasaulio bėgimo kroso čempionate. Jis taip pat pasiekė pasaulio jaunimo 5000 m distancijos bėgimo rekordą – atstumą įveikė per 12 min. 52,61 sek. (pagerintas tik 2012 m.). Sportas neapsieina be svyravimų – pakilimų ir nuopuolių. E.Kipchoge‘ės

istorija nėra išskirtinė. 2004–2013 m. Eliudas nelaimėjo nė vienų varžybų, bet iškovojo kelis sidabro ir bronzos medalius (2009 m. pasaulio lengvosios atletikos čempionato 3000 m varžybose finišavo tik devintas). Ne vienas bėgikas tikriausiai apsidžiaugtų laimėjęs bronzos medalį olimpinėse žaidynėse, bet tik ne kenietis. E.Kipchoge nori nugalėti! Jis trokšta būti pirmas!

[ NUO 5000 M DISTANCIJOS IKI MARATONO ]

Eliudas to siekė žingsnis po žingsnio. Savo karjeros pradžioje jis buvo puikus 3000 ir 5000 m nuotolių bėgikas. Vėliau jėgas išbandė bėgdamas pusmaratonį ir buvo pripažintas vienu geriausių debiutantų. Dar vėliau Eliudas pademonstravo talentą sunkiose maratono trasose. Pirmąjį savo karjeroje maratoną jis įveikė 2013 m. Hamburge, Vokietijoje. Tada jis pasiekė gerą rezultatą (2 val. 5 min. 30 sek.) ir netrukus dalyvavo antrame maratone Berlyne, kuriame tapo penktu geriausiu maratono bėgiku per visą istoriją (2 val. 4 min. 5 sek.) ir finišavo antras po Wilsono Kipsango, tąkart pasiekusio naują pasaulio rekordą – 2 val. 3 min. 23 sek. Po Berlyno maratono E.Kipchoge nedingo iš akiračio – jis iškovojo aukso medalius ne tik Čikagoje, Londone, Berlyne, bet ir triumfavo Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse.

pat dalyvavo 30 kitų pasaulinio lygio stajerių optimaliam maratono bėgimo greičiui palaikyti. Uždaros varžybos vyko „Formulės-1“ trasoje Moncoje, Italijoje. Kodėl buvo pasirinkta būtent ši vieta? Todėl, kad virš jūros lygio esanti trasa sukuria tinkamas sąlygas „Nike“ užsibrėžtam tikslui pasiekti. Specialiai šioms varžyboms „Nike“ sukūrė naujus bėgimo batelius – „Vapor Fly Elite“, kuriuos avėjo Eliudas, Lelisas ir Zersenay. E.Kipchoge iškovojo pergalę, įveikdamas maratoną per 2 val. 25 sek. Nors „Nike“ užsibrėžtas tikslas nebuvo visiškai įgyvendintas ir šis rezultatas nėra įtrauktas į oficialų pasaulio rekordų sąrašą dėl dirbtinių bėgimo sąlygų (trasa, oras, bėgimo greitį palaikantys sportininkai), specialiai parinktų šioms varžyboms, šis maratonas sukėlė tikrą revoliuciją bėgimo pasaulyje ir leidžia manyti, kad ateityje mūsų laukia, atrodytų, dabar sunkiai įsivaizduojami dalykai.

KENIEČIO NUOMONE, JĮ Į PRIEKĮ VEDA ŠIRDIS IR PROTAS BEI AISTRA SPORTUI. IKI ŠIOL TAI PADĖJO BĖGIKUI SIEKTI TIKSLŲ. [ „BREAKING2“: KAI NEĮMANOMA GALI TAPTI ĮMANOMA ]

Iškart po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių „Nike“ pranešė apie „Breaking2“ projektą, kurio pagrindinis tikslas – įveikti dviejų valandų maratono bėgimo ribą. Į šias neeilines varžybas „Nike“ pakvietė tris elitinius bėgikus: Lelisą Desisą iš Etiopijos (jo geriausias laikas 2 val. 4 min. 45 sek.), Zersenay Tadese‘ę iš Eritrėjos (2 val. 10 min. 41 sek.) ir kenietį E.Kipchoge‘ę (2 val. 3 min. 5 sek.). Projekte taip

[ NAUJAS PASAULIO REKORDAS ]

Po istorinių „Nike Breaking2“ varžybų E.Kipchoge žengė dar vieną žingsnį – 33-ejų metų kenietis perrašė pasaulio istoriją Berlyno maratone ir 2018 m. rugsėjo 16 d. 1 min. 18 sek. pagerino beveik ketverius metus ramiai snūduriavusį maratono bėgimo rekordą – jis įveikė trasą per 2 val. 1 min. 39 sek. „Man stinga žodžių šiai dienai apibūdinti. Nepaprastai dėkoju ir esu laimingas, nes pagerinau šį pasaulio

VIZITINĖ KORTELĖ: ELIUDAS KIPCHOGE

Valstybė: Kenija. Gimimo data: 1984 m. lapkričio 5 d. Vedęs, trijų vaikų tėvas. Ilgųjų nuotolių bėgikas. Olimpinis maratono bėgimo čempionas. „Nike Breaking2“ projekto dalyvis (2 val. 25 sek.). Pasaulio maratono bėgimo rekordininkas (2 val. 1 min. 39 sek.).

rekordą“, – taip E.Kipchoge pakomentavo istorinį laimėjimą. Bėgimas nėra vien tik E.Kipchoge‘ės pomėgis – tai svarbi jo gyvenimo dalis. Eliudas sako: „Maratonas – tai gyvenimas. Gyvenimas yra judėjimas į priekį.“ Jo įsitikinimu, bėgikui tvirtos kojos nėra svarbiausias dalykas. Keniečio nuomone, jį į priekį veda širdis ir protas bei aistra sportui. Iki šiol tai padėjo bėgikui siekti tikslų. Todėl, tikėtina, dviejų valandų maratono įveikimo riba bus pasiekta ir ne kartą pagerinta. Kaip tai bus pasiekta? Laikas parodys.

ČEMPIONŲ BATELIAI Sportiniai pasaulio bėgimo rekordininkų bateliai pritaikyti specialiems jų poreikiams, todėl negali būti parduodami, tačiau parduotuvėse galima įsigyti kelių modelių sportinių batelių, sukurtų pagal tą pačią „Zoom“ technologiją kaip E.Kipchoge‘ės bateliai: „Nike Zoom Pegasus 35“ „Nike Zoom Fly“ „Nike Zoom Vaporfly 4 %“

[ sportlandmagazine.lt ]

ŽIEMA 2019

Å½IEMA 2019

[ sportlandmagazine.lt ]

Å½IEMA 2019

TRENIRUOTĖS

KŪNO IR PROTO

MANKŠTA

Boksą, kaip alternatyvią fizinių treniruočių rūšį, vis dažniau renkasi įvairių profesijų ir skirtingo gyvenimo būdo atstovai, o pratybose galima pamatyti nemažai visuomenėje žinomų veidų. TEKSTAS: KARINA SĖRIKOVA FOTO: VYGINTAS SKARAITIS Bokso pratybose prakaitą lieja modelis, tinklaraštininkė ir knygų autorė Simona Burbaitė, žurnalistė, LRT laidos „Labas rytas, Lietuva“ vedėja Eglė Daugėlaitė, TV laidų ir renginių vedėjas, žurnalistas, prodiuseris Martynas Starkus. Bokso užsiėmimus klube „City boxing and fitness club“ lanko 32 metų komikas, televizijos laidų vedėjas, žurnalistas Paulius Ambrazevičius. Pirmą kartą į bokso treniruotę jį pakvietė bičiulis. Nors komikas save laiko visišku pacifistu ir dėl to ilgai ignoravo draugo kvietimą, tačiau galų gale nutarė pabandyti ir iškart užsikabino. „Kadangi tuo metu neužsiėmiau jokia sportine veikla, iš pradžių buvo labai sunku, bet kartu ir labai įdomu, todėl lengvai užkibau. Visai neseniai skaičiavau, kad su nedidelėmis dviejų ar trijų savaičių pertraukomis boksą lankau jau dvejus metus. Tai antras

BOKSU UŽSIIMA DAUG ĮVAIRŲ GYVENIMO BŪDĄ PROPAGUOJANČIŲ ŽMONIŲ. PAVYZDŽIUI, TARP MŪSŲ KLUBO NARIŲ YRA TEISININKŲ, MEDIKŲ, PLASTIKOS CHIRURGŲ IR KITŲ PROFESIJŲ ATSTOVŲ. taip sąžiningai lankomas būrelis po krepšinio“, – juokėsi pašnekovas. Iš pradžių Paulius pasirinko asmenines treniruotes su bokso treneriu Aleksandru Baranovu – norėjo išmokti įvairių technikų ir sustiprėti, vėliau prisidėjo prie grupės. Pasak P.Ambrazevičiaus, boksas ir kiti treniruočių metu atliekami fiziniai pratimai jam suteikia daug naudos. „Visų pirma nustojo skaudėti nugarą, antra – tiesiog sutvirtėjau: ir fiziškai, ir psichologiškai. Plius po fizinio krūvio jaučiu, kad aplanko pakili nuotaika, pasitikėjimas savimi. Na, ir atradau P.Ambrazevičius bokso treniruotes lanko jau dvejus metus

VISKAS APIE TRENIRUOTES: WWW.SPORTLANDMAGAZINE.LT

Ž I E M A 2 0 1 9 [ [sportlandmagazine.lt sportlandmagazine.lt] ]

UNDER ARMOUR � SEAMLESS KOLEKCIJA

MAŽIAU SIŪLIŲ = DAUGIAU KOMFORTO. [ sportlandmagazine.lt ] Ž I E M A 2 0 1 9

TRENIRUOTĖS Tyrimais įrodyta, kad bokso treniruotė – vienas tų užsiėmimų, kurių metu sudeginama daugiausia kalorijų. Boksas reikalauja koordinacijos, visapusio fizinio ir psichologinio pasirengimo. Ilgiau užsiimant šia sporto šaka atsiranda pasitikėjimas savimi ir savo jėgomis. Kokia dar veikla, be bokso kriaušės mušimo, užsiima į treniruotes atėję bokso gerbėjai?

dar vieną sporto šaką, kurios varžybas įdomu stebėti. Kuo daugiau sportuoju, kuo daugiau sužinau technikų, tuo labiau įsitikinu, kad tai labai džentelmeniškas sportas“, – tikino komikas. Dabar Pauliaus tikslas – išbandyti save ringe. „Manau, propaguojant bet kurį dvikovos sportą, reali kova yra didžiausias iššūkis. Pirmus metus ar net pusantrų maniau, kad niekad neisiu „sparinguotis“. Bet dabar galvoju, kad būtų įdomu su panašaus lygio priešininku pasiboksuoti ringe“, – prisipažino P.Ambrazevičius.

Bokso treniruotės prasideda nuo intensyvaus apšilimo, kuris trunka apie 20 min. – jo pabaigoje treniruotės dalyviai jau žliaugia prakaitu. Apšilimo metu atliekame pratimus su savo kūno svoriu arba svarmenimis po 1 kg. Nustebtumėte sužinoję, koks sunkus gali pasirodyti tas vieno kilogramo svarmuo apšilimo pabaigoje. Pagrindinė treniruotės dalis – technikos mokymasis. Treniruotės dalyviai mokosi atlikti trenerio parodytą kombinaciją, kurią smūgiuoja vienas kitam į pirštines. Baigiamoji treniruotės dalis – pratimai pilvo presui, nugarai ir tarpšonkauliniams raumenims stiprinti. Bokso treniruotės gerina ir fizinę, ir psichologinę savijautą. Treniruočių nauda įvairiapusė: kūnas išsivalo nuo šlakų, organizme padidėja laimės hormonų kiekis, aplanko pasitenkinimas savimi.

Kokia bokso treniruočių nauda? – paklausėme vieno „City boxing and fitness club“ įkūrėjų Tado Tamašausko.

Ar sunku klubo nariams susidoroti su iššūkiu „pulti“? Ar visiems tai pavyksta?

BE APRIBOJIMŲ „City boxing and fitness club“ įkūrė Lietuvos bokso čempionas Tadas Tamašauskas su treneriu ir kolega Vitalijumi Vasiljevu. Čia gali treniruotis visi norintys. Net ir smulkutė, niekada nesportavusi mergina gali užsiimti boksu. „Į mūsų klubą apytiksliai kas antrą dieną užsuka tokių klienčių ir jos visada yra laukiamos. Boksu užsiima daug įvairų gyvenimo būdą propaguojančių žmonių. Pavyzdžiui, tarp mūsų klubo narių yra teisininkų, medikų, plastikos chirurgų ir kitų profesijų atstovų“, – teigė T.Tamašauskas.

Mūsų klubas orientuotas į masiškumą ir kova, arba kitaip dar vadinamas sparingas, neprivalomas. „Sparinguojasi“ vos 5 proc. klubo narių. Jie tai daro savo noru. Na, o didžioji dauguma klubo narių praktikuoja kombinacijas, smūgiuodami partneriui į pirštines. Tačiau turiu pastebėti, kad čia apetitas kyla bevalgant. Nauji nariai, per pirmąsias treniruotes baikščiai žiūrėdavę į ringą, dabar jau patys prašosi juos leisti į kovą.

KARINOS DEBIUTAS Karina Sėrikova apie pirmąją treniruotę su Tadu Tamašausku: „Išgirdusi tiek daug pagyrų apie boksą nutariau ir aš, teksto autorė, išbandyti šią sporto šaką. Kadangi mane labiausiai domino būtent bokso technika, Tadas užsidėjo vadinamąsias letenas, į kurias man teko smūgiuoti. Vėliau mokėmės gynybos elementų. Negalėjau patikėti, bet prakaitas žliaugė jau po dešimties treniruotės minučių. Buvo įdomu po gausybės nesėkmingų bandymų pagaliau išgirsti, kad smūgį atlikau taisyklingai. Supratau, kad bokso treniruotės niekada netaps nuobodžios, nes erdvė tobulėti – begalinė.“

ŽIEMA 2019

[ sportlandmagazine.lt ]

NIKE INGY LOGO SPORTINĖ LIEMENĖLE. IŠSIRINK TINKAMIAUSIĄ PALAIKYMĄ SAVO TRENIRUOTĖMS. [ sportlandmagazine.lt ]

ŽIEMA 2019

TRENIRUOTĖS Dailusis čiuožimas, tenisas, krepšinis – prieš pradėdama lankyti plaukimo treniruotes Agnė Šeleikaitė išbandė daug, tačiau niekas nesugebėjo numarinti noro plaukti. TEKSTAS: MANTAS STANKEVIČIUS FOTO: KIPRAS ŠTREIMIKIS Rugsėjo mėnesį aštuoniolikmetė sudrebino plaukimo pasaulį ir iš Kazanėje vykusio pirmojo Pasaulio plaukimo taurės etapo parvežė du bronzos medalius. Tuomet labai atsargiai apie savo ateities planus kalbėjusi ir laimėjimų nesureikšminusi A.Šeleikaitė spalį sublizgo auksu Buenos Airėse vykusiose jaunimo olimpinėse žaidynėse. Kaunietė po ketverių metų perėmė 50 m krūtine rungties jaunimo olimpinės čempionės titulą iš Rūtos Meilutytės. „Prieš plaukimą jaučiau jaudulį, kas man nėra būdinga. Tikėjausi geresnio rezultato, bet medalis yra, tai gal viskas gerai, – po auksinio finalo sakė A.Šeleikaitė. – Smagu, labai smagu, pirmą kartą man grojo Lietuvos himnas.“ Jaunimo olimpinė čempionė A.Šeleikaitė iki šiol puikiai pamena savo pirmąjį bandymą plaukti. „Su šeima dažnai keliaudavome, niekada nebijojau vandens. Mėgau maudytis baseine, jūroje, bet plaukti nemokėjau. Pamenu, kad tėtis mane pradėjo mokyti plaukti. Po kelių dienų, žinoma,

PAMENU, KAD TĖTIS MANE PRADĖJO MOKYTI PLAUKTI. PO KELIŲ DIENŲ, ŽINOMA, NORĖJAU JAM PARODYTI, KĄ IŠMOKAU, IR DRĄSIAI ŠOKAU Į BASEINĄ. BEJE, TADA PIRMĄ KARTĄ SKENDAU.

A.Šeleikaitės rankose – jaunimo olimpinių žaidynių aukso medalis

SĖKMĖS FORMULĖ:

VALIA, UŽSISPYRIMAS, DISCIPLINA norėjau jam parodyti, ką išmokau, ir drąsiai šokau į baseiną, – prisimena aštuoniolikmetė plaukikė. – Beje, tada pirmą kartą skendau.“ Pasakyti mamai, kad nori plaukti, Agnė išdrįso būdama aštuonerių. „Labai norėjau eiti į baseiną, nors plaukti dar nemokėjau“, – nusišypso plaukikė. Dabar plaukimas – A.Šeleikaitės gyvenimo dalis. „Jis taip įsiliejęs į kasdienybę, kad net nežinau, ką veikčiau, jei nesitreniruočiau, – juokiasi mergina. – Ar niekada nebuvo nusvirusios rankos? Buvo. Ir tikrai daug kartų. Sunkios, daug laiko atimančios treniruotės, visą laiką jaučiamas nuovargis, šlapi plaukai, chloro kvapas odoje nervino ir nervina dabar. Bet susigyveni ir vėl žingsniuoji į treniruotę.“ Merginos tikinimu, jai daugiausiai motyvacijos teikia varžybos. „Manau, tik dėl jų vis dar treniruojuosi“, – sako

plaukikė. Paklausta, kokia yra gerų rezultatų paslaptis, A.Šeleikaitė neslepia: „Daug valios, užsispyrimo, disciplinos.“ Sulaukusi klausimo, ar niekada negalvojo išvykti treniruotis svetur, plaukikė atsiduso – šio klausimo iš aplinkinių ji sulaukia gana dažnai. „Man patinka miestas, kuriame gyvenu. Nemanau, kad kažkur galėčiau gyventi geriau. Tuo labiau pati viena nebūčiau nieko pasiekusi. Dabartinį mano plaukimo greitį sukūrėme dviese – kartu su treneriu Giedriumi Martinioniu. Todėl, manau, būtų labai negražu mesti žmogų, kuris dešimt metų stengėsi dėl manęs, važiavo į stovyklas mėnesiams, palikdavo savo šeimą dėl mūsų komandos, dėl manęs... Todėl nors sąlygos nėra pačios geriausios, visa tai užgožia trenerio atsidavimas“, – atvirai sako A.Šeleikaitė.

VISŲ SPALVŲ MEDALIAI Buenos Airėse vykusiose jaunimo olimpinėse žaidynėse Lietuvos plaukikai iškovojo tris medalius. Be Agnės Šeleikaitės 50 m krūtine rungties aukso, dar du trofėjus į mūsų šalies taupyklę įdėjo 16-metė vilnietė Kotryna Teterevkova (nuotraukoje). Ji iškovojo 100 m krūtine rungties bronzą ir 200 m krūtine sidabrą. Prieš ketverius metus Nandzinge (Kinija) du aukso medalius 50 ir 100 m krūtine rungtyse pelnė Rūta Meilutytė. Buvęs R.Meilutytės treneris Giedrius Martinionis dabar treniruoja A.Šeleikaitę.

ŽIEMA 2019

[ sportlandmagazine.lt ]

NIKE PLAUKIMO KOLEKCIJA SPORTLAND PARDUOTUVĖSE! [ sportlandmagazine.lt ]

ŽIEMA 2019

TRENIRUOTĖS

SVARBU TIKĖTI TUO, KĄ DARAI

„Sportland“ kampanijos „Mano sportas. Mano aistra“ prekės ženklo „Under Armour“ ambasadorės Mildos Valčiukaitės pristatyti tikriausiai net nereikia, bet šį faktą privalome pakartoti. Ji rugsėjo mėnesį tapo pasaulio irklavimo čempione. Milda planetos pirmenybėse Bulgarijoje triumfavo kartu su savo bendražyge porinėje dvivietėje valtyje Ieva Adomavičiūte. TEKSTAS: DOMINYKAS GENEVIČIUS, JULIUS BLIŪDŽIUS FOTO: VYTAUTAS DRANGINIS, „SCANPIX“

susėdus į vieną valtį. Džiugu, kad pasitikėjimas vienai kita neblėsta net sunkiausiais momentais. Kaip rasti motyvacijos sportuoti kasdien? Visi sako, kad reikia turėti tikslą, bet iš tiesų sunku rasti motyvacijos kasdien galvoti tik apie galutinę stotelę. Dideli ir kol kas nepasiekiami planai baugina ir neįkvepia. Siūlau susikurti mažus, kasdienius, mėnesio ar savaitės planus, kuriuos įvykdę gal ir nepamatysite didelių pokyčių, bet jausitės priartėję prie savo tikslo. Kokie didžiausi sporto teikiami pranašumai kūnui ir sielai?

M.Valčiukaitės treniruotė

Dukart pasaulio čempionė ir olimpinių žaidynių prizininkė 24-erių metų M.Valčiukaitė papasakojo apie savo sėkmės priežastis ir motyvaciją sportuoti. Ar atslūgus triumfo bangai galite įvertinti pergalę pasaulio čempionate? Pergalė pasaulio čempionate buvo labai netikėta ir su akivaizdžiu pranašumu. Šią pergalę ypač vertinu, nes mūsų kelias jos link buvo duobėtas ir sunkus – ne viskas pavyko tik

ŽIEMA 2019

[ sportlandmagazine.lt ]

TINKAMAI PARINKTAS KRŪVIS RYTE SUTEIKIA ŽVALUMO IR ENERGIJOS LIKUSIAI DIENAI, STIPRINA IMUNITETĄ, GERINA NUOTAIKĄ, PASIKEITUSIOS KŪNO FORMOS SUTEIKIA DAUGIAU PASITIKĖJIMO SAVIMI.

Reikėtų atskirti profesionalų ir mėgėjų sportą. Tinkamai parinktas krūvis ryte suteikia žvalumo ir energijos likusiai dienai, stiprina imunitetą, gerina nuotaiką, pasikeitusios kūno formos suteikia daugiau pasitikėjimo savimi. Juk smagu ryte bėgant į autobusą neuždusti ir įlipti lyg niekur nebūtum skubėjęs. Sportas vakare gali būti puikus atsipalaidavimo būdas po įtemptos darbo dienos, kai gali užsimiršti, nukreipti mintis ir likusią energiją į treniruotę. Kuo skiriasi jūsų treniruotės žiemą ir vasarą? Vasarą kaip ir viskas aišku – mėgaujamės Galvės ežero teikiamais malonumais. Tik, žinoma, kitaip negu poilsiautojai. Atliekame labai specifinį darbą tiek irkluodamos ant vandens, tiek salėje. Žiemą galime paįvairinti savo rutiną. Dažniausiai naudojame irklavimo treniruoklį, bėgiojame, slidinėjame, miname dviratį ir kilnojame svorius.

UNDER ARMOUR � VANISH KOLEKCIJA

GREIČIAU DŽIŪSTA IR IŠLIEKA LENGVA. [ sportlandmagazine.lt ]

ŽIEMA 2019

TRENIRUOTĖS

FACEBOOK.COM/LITHUANIANW2X

Triumfas pasaulio čempionate: I.Adomavičiūtė ir M.Valčiukaitė

Talentas ir darbas. Kaip manote, kokią dalį jūsų sėkmės sudaro vienas ir kitas elementas?

neišsiverstume be didžiulės žmonių komandos, dirbančios mums ir su mumis.

Talentas išsiskiria iš daugumos, o atsidūręs tinkamose rankose gali virsti tikru deimantu. Bet šlifavimas trunka daugybę metų, kol mes pamatome deimanto gražiąją pusę. Svarbus yra sportininko ir trenerio nuoseklus darbas, naujovių taikymas, atsidavimas ir tikėjimas tuo, ką darai. Taip pat

Jeigu galėtum pasiimti tris daiktus į negyvenamąją salą – kas tai būtų?

I.Adomavičiūtė ir M.Valčiukaitė

ŽIEMA 2019

[ sportlandmagazine.lt ]

Pasiimčiau savo valtį, irklus ir „RASA Active Life“ mineralinio vandens buteliuką. Greitai sugrįžčiau namo (juokiasi).

INSTAGRAM.COM/TALL_AND_TALLER/

TRENIRUOTĖ SU PASAULIO ČEMPIONE Dažniausiai pasaulio čempionė Ieva Adomavičiūtė treniruotę pradeda nuo apšilimo ant dviračio. Pamynusi apie 10–15 min. ji pereina prie dinaminių pratimų ir suaktyvina pilvo, nugaros ir sėdmenų raumenis. Ieva pabrėžia, kad tai yra labai svarbu norint išvengti traumų ir atlikti kokybišką treniruotę. Pabaigusi apšilimą ant kranto ji eina irkluoti. Įprastai rytinė irklavimo treniruotė ant vandens užtrunka apie 80–90 min. Jos metu Ieva irkluoja įvairias atkarpas trenerio nurodytu tempu. Pabaigusi treniruotę ant vandens, tris kartus per savaitę kilnoja svorius salėje arba atlieka pilvo ir nugaros stiprinimo pratimus bei mankštą. „Salėje darau įvairius pratimus, bet pagrindinį dėmesį skiriu pritūpimams, įtūpstams, „mirties traukai“, štangos pritraukimams prie lentos bei štangos spaudimui nuo krūtinės“, – pasakoja I.Adomavičiūtė. Ji paaiškina, kuo skiriasi treniruotė su irklavimo treniruokliais nuo tikrojo plaukimo vandeniu: „Irkluojant treniruokliu technika daug paprastesnė, nes viskas yra stabilu, nereikia nei irklų vartyti, nei jausti balanso. Irkluojant treniruokliu svarbu išmokti judesį ir tada geram rezultatui pasiekti tereikia gero fizinio pasiruošimo.“ Sportininkė pabrėžia, kad irkluoti valtyje ant vandens daug sudėtingiau, nes valtis yra nestabili, iš jos lengva išvirsti, taip pat reikia mokėti vartyti irklus. Tuo tarpu irkluojant komandinę valtį komandos nariams visus judesius reikia atlikti kuo vienodžiau. Ieva džiaugiasi pasirinkusi irklavimą, nes gali daug laiko praleisti gryname ore, vandenyje, pamatyti daug gražių ežerų, kanalų bei juos supančios aplinkos. „Irklavimas – tai sportas, reikalaujantis gero fizinio pasirengimo, tad irkluotojai treniruojasi ne tik irkluodami, bet ir kilnodami svorius sporto salėje, bėgiodami, mindami dviratį, slidinėdami, plaukiodami ir panašiai, o tai padeda paįvairinti sporto monotoniją“, – atvirauja sportininkė.

FOREVER BETTER

[ sportlandmagazine.lt ]

Å½IEMA 2019

LENGVOJI ATLETIKA

RAMYBĖS UOSTAS – ŠEIMA

Pasaulio ir Europos čempionas Andrius Gudžius sako, kad geriausiai jo diskas lekia tada, kai šalia yra žmona. TEKSTAS: LINA DAUGĖLAITĖ FOTO: ALFREDAS PLIADIS

A.Gudžius su savo atžalomis

DAUGIAU APIE LENGVĄJĄ ATLETIKĄ: Jo talismanas sėdėjo ir Berlyno stadione, kai Andriaus švystelėtas diskas nusileido Europos čempionato auksu ant jo krūtinės. Tačiau kitąmet pasaulio čempionatas vyks ne Europoje, kur viskas, galima sakyti, ranka paduoti, o Katare. „Toli, tad reikia planuotis ir išlaidas, ir laiką, – ar jaus sutuoktinės Dovilės palaikymą Kataro stadione, suabejoja lengvaatletis. – Gal teks per televiziją jai varžybas stebėti.“

[ Į PRATYBAS – VISI KARTU ]

Šeima – tas ramybės uostas, į kurį pasaulio ir Europos čempionas grįžta sezonui pasibaigus. Tada jis gali daugiau dėmesio skirti ir dviem savo atžaloms – pirmokui sūnui Andriui ir jaunėlei Viktorijai. „Sezono pabaigoje sūnus sako: tėti, gal tu pabūk namie, bus dar tų varžybų“, – disko metikas neslepia, kad

ŽIEMA 2019

[ sportlandmagazine.lt ]

WWW.SPORTLANDMAGAZINE.LT

EUROPOS IR PASAULIO ČEMPIONAS IKI KETURIOLIKOS METŲ AUGO KAIME. TAD JIS – GAMTOS VAIKAS. „AŠ IR ŠIANDIEN GYVENU KAIME, KURIAME 200 GYVENTOJŲ. MIESTAS – DARBO VIETA“, – SAKO ČEMPIONAS.

per įtemptą sezoną šeima išsiilgsta jo, o jis – šeimos. Kita vertus, kai oras geras, į treniruotes disko metikas išsiruošia su visa šeima. „Sūnus į treniruotes nuo dvejų metų kartu vaikšto – bėgioja, sportuoja, dabar jau ir savo lengvučių diskų turi, bando mėtyti. Žaidimas tai, bet svarbiausia – judėti. Kaune turime nepakartojamą vietą – Ąžuolyną, ten daug laiko visi praleidžiame. Kai žmona treniruotėje, diskas visada geriau skrieja. Šiemet ir į Berlyną važiavo – tai viena iš priežasčių, kodėl pavyko laimėti“, – kepurę prieš šeimą nukelia Andrius.

[ GYVENIMO ŽUVIS ]

Bene didžiausias A.Gudžiaus laisva-

FACEBOOK.COM/GUDZIUS.ANDRIUS

Lengvaatlečio žmona Dovilė

69,30

SKAITYTI DAUGIAU

laikio pomėgis – žvejyba, į kurią jis išsiruošia taip pat su visa šeima. „Kai pavyksta, žvejoju vienas, bet dažniausiai – su šeima“, – juokiasi disko metikas, tikindamas, kad žmona irgi patyrusi žvejė, todėl ji nesunkiai papasakotų, kada kokį masalą ar jauką naudoti, kaip ir kur žvejoti. „Užkrėčiau ir ją šita liga“, – kaltę prisiima čempionas. Tad meškerių Gudžių namuose rikiuojasi gal dvi dešimtys. „Kiekvienai žūklei reikia skirtingos. Žvejyba – menas“, – dėsto lengvaatletis, kuriam šie metai padovanojo ne tik Europos čempiono titulą, bet ir didžiausią laimikį gyvenime – Dzūkijoje jis sugavo 14,5 kg karpį. Sugavo ir paleido. „Žinoma, paleidau, – patikina. – Lietuvoje karpiai patys sunkiai veisiasi, reikia saugoti šį išskirtinumą. Žuvies galima nueiti nusipirkti, o trofėjinius laimikius reikia paleisti. Pagalvokite: 14 kg mėsos! Tai kokį vakarėlį reikia surengti, kad suvalgytum?“ – savo gyvenimo filosofiją dėsto čempionas. Paleidžia stotingas vyras visus savo laimikius. Na, beveik visus: pasilieka nebent smulkius ešeriukus ar kitą smulkmę – išrūkyti skanu. „Šita tema galiu kalbėti ir kalbėti. Jeigu visus brakonierius Lietuvoje išgaudytų, tada gal ir pasiimčiau kokią žuvį“, –

INSTAGRAM.COM/GUDZIUSANDRIUS/

TOKS YRA ANDRIAUS GUDŽIAUS ASMENINIS DISKO METIMO REKORDAS.

VIZITINĖ KORTELĖ: ANDRIUS GUDŽIUS Gimimo data: 1991 m. vasario 14 d. Kaune. Nuo metukų su tėvais Rimantu ir Vaida Gudžiais persikėlė į Padauguvą (Kauno r.). Šeiminė padėtis: žmona Dovilė, sūnus Andrius (7 m.), dukra Viktorija (4 m.). Ūgis: 199 cm. Svoris: 136 kg. Rungtis: disko metimas. Pirmasis treneris: Albinas Miliauskas. Dabartinis treneris: Vaclovas Kidykas. Svarbiausi laimėjimai: 2007 m. pasaulio jaunių lengvosios atletikos čempionatas – 3 vieta. 2010 m. pasaulio jaunimo lengvosios atletikos čempionatas – 1 vieta. 2013 m. Europos jaunimo (iki 23 m.) lengvosios atletikos čempionatas – 1 vieta. 2017 m. pasaulio lengvosios atletikos čempionatas – 1 vieta. 2017 m. – Lietuvos metų sportininkas. 2018 m. Europos čempionatas – 1 vieta. Asmeninis rekordas: 69 m 30 cm. Olimpinės žaidynės: 2016 m. Rio de Žaneiras – 12 vieta.

[ sportlandmagazine.lt ]

ŽIEMA 2019

LENGVOJI ATLETIKA prisipažįsta. O imti meškerę į rankas A.Gudžių vilioja proga maloniai pailsėti gamtoje ir galimybė pasigalynėti su žuvimi. Kol kas A.Gudžius žvejoja Lietuvoje. Tačiau galbūt kada nors išsiruoš ir į kelionę paskui savo svajonių žuvį – marliną. „Bet tam reikia gerų atostogų ir labai geros finansinės padėties“, – šypteli. Europos ir pasaulio čempionas iki keturiolikos metų augo kaime. Tad jis – gamtos vaikas. „Aš ir šiandien gyvenu kaime, kuriame 200 gyventojų. Miestas – darbo vieta“, – sako čempionas. Gyvendamas nuosavame name A.Gudžius džiaugiasi ir čia pat esančio miško kaimynyste. Drauge su šeima jie dažnai žingsniuoja į mišką. „Šiemet sunkūs metai, sausi, grybai sunkiai augo, be to, dar ir gyvūnėliams reikia palikti. Aš toks ūkininkas“, – nusijuokia lengvaatletis, visgi šiemet radęs baravykų, kuriuos žmona moka labai skaniai paruošti.

[ TURINIO ŽMOGUS ]

RANKOSE – NE TIK DISKAS Per sezoną namie susikaupia visokių reikalų, tad per atostogas Andriui tenka ir prie namų pasikrapštyti. Meistro į namus kiekviena proga kviesti nereikia – pakalti, paremontuoti gali ir pats Andrius. „Aišku, moku – juk iš kaimo esu. Rimtiems darbams – taip, nebūsi visų galų meistras, kiekvieną darbą reikia patikėti profesionalui. Bet varvantį čiaupą ar jungiklį galiu ir pats sutvarkyti“, – patikina.

A.Gudžiaus treneris Vaclovas Kidy-

kas viename interviu yra sakęs, kad Andrius – ne šiaip sportininkas, o žmogus, kuris daug skaito ir domisi. „Na, treneris kaip visada pergiria, – šypsosi Andrius, tačiau prisipažįsta, kad skaityti jis mėgstąs. – Yra tų žinių, domiuosi viskuo po truputį, kad neatsilikčiau nuo laikmečio, nuo naujienų, domina visokios inovacijos“, – pasakoja jaunas vyras. Pirmenybę atiduoda fantastinei literatūrai, tačiau vieno autoriaus, kurio knygos rikiuotųsi pačioje garbingiausioje vietoje, jis neturi. „Čia autoritetų aš neturiu. Kiekviename dalyke galima rasti kažką gero, kažką blogo, kažką įdomaus, kažko nereikalingo. Aš turinio žmogus“, – sako. Patinka A.Gudžiui ir fantastiniai filmai. Kaip ir dokumentika. Filmai – būtent tas užsiėmimas, kuris trumpina Andriaus keliones sezono metu. „Kai keliauju, žiūriu filmus. Geriausiai migdo dokumentika. Žmona anądien klausia, kodėl parsiradau tik ketvirtą valandą ryto. Todėl, kad nulūžau ant sofos prie televizoriaus – kažkokią dokumentiką rodė“, – juokiasi vyras.

A.Gudžiaus triumfas Europos čempionate

SKAITYKITE: SPORTLANDMAGAZINE.LT

JOLANTAI VERSECKAITEI NETRŪKSTA MOTYVACIJOS bit.ly/versacka

ŽIEMA 2019

[ sportlandmagazine.lt ]

LATVIS NUSIIMA KEPURĘ PRIEŠ LIETUVOS BĖGIKĄ bit.ly/LATVIS

[ sportlandmagazine.lt ]

Å½IEMA 2019

BURIAVIMAS

LEIDIMAS Į TRENIRUOTES – PAŽYMIŲ KNYGELĖ DAUGIAU APIE BURIAVIMĄ SKAITYKITE: WWW.SPORTLANDMAGAZINE.LT

„Buriavimas – išties nepigi, tačiau vaikams ir jaunimui itin naudinga veikla. Pamenu, vieno auklėtinio tėvas man sako: geriau dabar aš į savo vaiką investuosiu kelis ar net keliolika tūkstančių eurų, bet ateityje man tai atsipirks – vaikas neturės kada įnikti į nusikalstamą veiklą ar žalingus įpročius, didžiąją laiko dalį praleis gamtoje prie vandens, bus sveikas ir fiziškai tvirtas“, – gyvenimiška patirtimi dalijosi daugiau nei 40 metų buriavimo treneriu dirbantis Algis Patašius. TEKSTAS IR FOTO: PAULIUS MATULEVIČIUS

Iš Šakių kilęs, bet jau daugelį metų Klaipėdoje gyvenantis nusipelnęs buriavimo treneris A.Patašius pats jaunystėje aktyviai buriavo ir buvo daugkartinis Lietuvos čempionas, tarptautinių regatų dalyvis ir prizininkas. Treneriu jis pradėjo dirbti dar 1975 m. „Dirbau metus Kaune, vėliau aštuonerius Vilniuje, o nuo 1983-iųjų – Klaipėdoje“, – pasakojo Klaipėdos krašto buriavimo sporto mokyklos „Žiemys“ treneris A.Patašius. „Mokyti vaikus buriuoti Klaipėdoje nėra paprasta ne vien dėl to, kad šis sportas yra labai brangus, trūksta lėšų, bet ir todėl, kad uostamiesty-

ŽIEMA 2019

[ sportlandmagazine.lt ]

REIKIA MOKĖTI OPERATYVIAI REAGUOTI Į VĖJO KRYPTIES PASIKEITIMUS, STIPRUMĄ, BANGAS, SUPRASTI, KĄ ŽADA VIENOKS AR KITOKS DEBESIS. je jauniesiems sportininkams nėra galimybių buriuoti – uosto akvatorijoje tą daryti draudžiama. Todėl vaikai anksčiau buriuoti buvo vežami į Nidą. Kasdien vien kelionėse užtrukdavome po 3–4 valandas. Dabar jau kelerius metus buriuoti mokomės Drevernoje. Sėdu į mikroautobusiuką, pervažiuoju per Klaipėdą, surenku vaikučius ir vykstame į treniruotes. Maždaug

Jaunųjų buriuotojų treniruotė

pusvalandis ir būname vietoje“, – apie savo darbo niuansus pasakojo A.Patašius. Treneri, nuo kelių metų vaikui geriausia pradėti lankyti buriavimo sportą ir kokia treniravimosi pradžia? – pasiteiravome A.Patašiaus. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad geriausia, kai į treniruotes ateina pirmokai arba antrokai. Bet, žinoma, būna išimčių, kai priimami ir penkerių metų vaikai. Buriavimas – sudėtingas sportas, reikia, kaip aš sakau, kad veiktų galvelės. Anksčiau, prieš priimdamas

vaikus į buriavimo sportą, sakydavau: „Atneškite savo pažymių knygelę ir tada viskas bus aišku.“ Jei vaikas nori perprasti buriavimą, turi gerai mokytis, mąstyti, išmokti greitai pastebėti, analizuoti ir panaudoti kintančias sąlygas bei situacijas. Juk reikia mokėti operatyviai reaguoti į vėjo krypties pasikeitimus, stiprumą, bangas, suprasti, ką žada vienoks ar kitoks debesis. Be to, norint sėkmingai dalyvauti varžybose reikia gerai išmokti jų taisykles, lenktynių strategiją ir taktiką. Išties yra ką veikti. Kada Lietuvoje prasideda buriavimo sezonas ant vandens ir ką buriuotojai veikia šaltuoju sezonu – žiemą? Aktyvus buriavimo sezonas prasideda tada, kai oro temperatūra siekia bent 10 laipsnių šilumos, tai yra maždaug nuo balandžio mėnesio vidurio iki spalio vidurio. Kitu metu vaikams šąla ir stingsta rankos, būna ne buriavimas, o išgyvenimas. Žinoma, kai vaikas pirmą kartą ateina į buriavimo treniruotę, buriuoti jis pradeda ne tuoj pat. Pirmiausia jis supažindinamas su laiveliu, po truputį pratinamas prie vandens, vėliau aiškiname ir mokome įvairių jūreiviškų dalykų: kaip atsiversti apvirtusį burlaivį, išsisemti vandenį ir toliau plaukti, kaip rišti mazgus, mokome ir elementarių remonto darbelių. Šaltuoju sezonu – rudens pabaigoje, žiemą ir pavasario pradžioje tris kartus per savaitę po dvi valandas dirbame fiziškai lengvosios atletikos manieže, treniruoklių salėje su svar-

A.Patašius su auklėtiniais sporto salėje

menimis. Buriuotojai turi būti stiprūs fiziškai, nes viena ranka reikia tampyti burių virvę, o kita laikyti vairą. Lapkričio–balandžio mėnesiais kartą per savaitę plaukiojame baseine. Nors yra gelbėjimosi liemenės, tačiau plaukti ir išsilaikyti kuo ilgiau ant vandens reikia mokėti, nemokantiems plaukti net neleidžiama dalyvauti varžybose. Taip pat šaltuoju sezonu vyksta teorinės pamokos, todėl veiklos išties netrūksta ir vasarą, ir žiemą. Be to, žiemą, kai yra tam tinkamų užšalusių vandens telkinių, pavyzdžiui, Gargždų karjeras, ir nėra sniego, buriuojame su ledrogėmis. Minėjote, kad šis sportas yra gana brangus. Kiek maždaug kainuoja buriuotojo drabužiai, inventorius? Vien aprangai, kurios vaikui užtenka metus ar dvejus, tenka pakloti per tūkstantį eurų. Speciali apranga, kuri

ir sušlapus palaiko kūno temperatūrą, kainuoja 200–300 eurų, maždaug tiek pat kainuoja viršutinės kūno dalies apranga. Neperšlampama striukė, kai tenka buriuoti ypač atšiauriomis sąlygomis, atsieina apie 200 eurų, gelbėjimosi liemenė – apie 100 eurų, specialūs „krienavimo“ batukai – 100–140 eurų. Treneriui, kai dalyvaujame varžybose atviroje jūroje, būtinas kateris, kuris kainuoja apie 30 tūkst. eurų. Klaipėdos krašto buriavimo mokyklą „Žiemys“ nuolat lanko apie 30 vaikų. Turime 16 „Optimist“ klasės varžybinių jachtų, 15 mokomųjų ir šešias „Laser“ klasės jachtas. Naujas „Optimist“ laivelis, su kuriuo gali būti konkurencingas Lietuvoje, kainuoja 4–5 tūkst. eurų. Burės, kurios atsieina 500–800 eurų, dar dažniau nusidėvi. Gerai, kad padeda rėmėjai, kitaip išsilaikyti vien iš biudžeto lėšų būtų neįmanoma.

ŽINGSNIAI Iš pradžių vaikai buriuoja su pačiais paprasčiausiais „Optimist“ klasės burlaiviais, kurių korpuso ilgis viršija 2 metrus. Dažniausiai – iki 12–13 metų. Vėliau, kai jaunasis buriuotojas ima sverti apie 50 kg, jis gali persėsti į „Laser“ klasės jachtą, kurios korpusas jau dvigubai ilgesnis nei „Optimist“. Pirmoji „Laser“ klasės pakopa „Laser 4,7“, jos burės plotas – 4,7 kv. m. Kai jaunuolio svoris siekia apie 60 kg, galima persėsti į „Laser Radial“ klasės laivą, kurio burių plotas – 5,7 kv. m (tai yra ir moterų olimpinė klasė). Vėliau, sulaukus 16 metų ir sveriant 70 ir daugiau kg (optimalus svoris apie 80 kg), vaikinai gali pradėti buriuoti olimpinėje vyrų klasėje – „Laser Standard“. Beje, klasės pavadinimas keičiasi tik dėl skirtingų ilgių stiebo ir burių ploto, o korpusas – tas pats.

[ sportlandmagazine.lt ]

ŽIEMA 2019

SVEIKATA

MOKSLO IR SPORTO DRAUGYSTĖ

„Mokslas gali nurodyti kryptis ir atsakyti į asmeniškai sportininkams rūpimus klausimus, siekiant kuo geresnių rezultatų ir tobulumo“, – tikina su profesionaliais sportininkais dirbantis kineziterapeutas Jurijus Vaščenkovas. Pasak jo, sportininkų ir mokslininkų bendradarbiavimas pirmiausia reikšmingas tuo, kad sportininko kūnas galėtų atsiskleisti ir pademonstruoti visą turimą potencialą. „Tai abipusis procesas: sportas kelia mokslui klausimus ir problemas, o

mokslas duoda atsakymus ir padeda sportininkams bei treneriams rasti sprendimo būdus“, – teigia J.Vaščenkovas. Dėl to elitiniai sportininkai, esantys šalių rinktinių gretose, ir jų treneriai labai dažnai glaudžiai bendradarbiauja su mokslininkais. „Sporto mokslas ir moksliniai tyrimai gali atsakyti, kada sportininko kūnas artėja prie išsekimo ir krūvio netoleravimo ribos, kokios apimties krūvius gali ištverti sportininko organizmas, kokio tipo krūvis yra efek-

Šiuolaikiniai sportininkai yra stipresni ir greitesni nei bet kada anksčiau. Tuo įsitikinti lengva vien įvertinus jų fizinį pasirengimą, ištvermę ir nuolat įvairiose varžybose bei olimpiadose laužomus rekordus. Naudodamiesi naujausiomis technologijomis, mokslinėmis žiniomis ir asmeniškai pritaikytais metodais profesionalūs sportininkai šiandien pasiekia naujų aukštumų. TEKSTAS: JULIUS BLIŪDŽIUS FOTO: JURIJUS VAŠČENKOVAS, MARIUS GRINBERGAS

Sportininkai irkluoja ir ant kranto

ŽIEMA 2019

[ sportlandmagazine.lt ]

tyvesnis, kokio tipo skaidulas reikėtų labiau vystyti ir panašiai“, – atskleidžia J.Vaščenkovas. Taip mokslininkai padeda sportininkams tobulėti. „Pavyzdžiui, pasiekus tam tikrų rezultatų, kai jie nebegerėja, sportininkai ir treneriai gali arba tiesiog didinti krūvį, arba pasitelkti mokslą ir kelti klausimus, kaip pasiekti dar daugiau ir progresuoti, eiti į priekį, – sako žinomas taikomosios kineziologijos specialistas ir papasakoja, kad tokia praktika įgyvendinama ir dabartinėje Lietuvos

TURIME KONKREČIŲ PAVYZDŽIŲ, KAI MOKSLAS LABAI SĖKMINGAI PRISIDĖJO PRIE GERŲ REZULTATŲ OLIMPIADOSE. PRADĖJUS REGULIARIUS MOKSLINIUS TYRIMUS, ANALIZUOJANČIUS INDIVIDUALIAS SPORTININKO SAVYBES, BUVO SUDARYTA EFEKTYVI INDIVIDUALIŲ TRENIRUOČIŲ PROGRAMA. olimpinėje rinktinėje. – Turime konkrečių pavyzdžių, kai mokslas labai sėkmingai prisidėjo prie gerų rezultatų olimpiadose. Pradėjus reguliarius mokslinius tyrimus, analizuojančius individualias sportininko savybes, buvo sudaryta efektyvi individualių treniruočių programa.“ Vis dėlto Lietuvoje realaus sportininkų ir mokslininkų bendradarbiavimo dar yra nedaug. Kineziterapeuto tikinimu, kartais taip įvyksta ir dėl nesusikalbėjimo: dažnai praktikai, susidūrę su problema, arba nekelia klausimų, arba išsikėlę klausimus nekelia tikslo ieškoti atsakymų, o kita pusė nesusikalbėjimo įvyksta tada, kai mokslas pats kelia klausimus, kurie nėra aktualūs sporto praktikos atstovams. Atsitinka ir taip, kad treneriai nenori

KEISTI ORNAMENTAI ANT KŪNO

J.Vaščenkovas (dešinėje) ir kanojininkas V.Korobovas

išeiti iš komforto zonos ir vadovautis mokslininkų patarimais. Tokiu atveju sporto atstovai ir mokslininkai atsiduria priešingose pusėse. „Taip nebūtų, jei mokslininkai labiau įsiklausytų į sporto praktikų keliamus klausimus, o mokslininkų atliekami tyrimai nebūtų tik teoriniai ir duotų realios praktinės naudos“, – įsitikinęs kineziterapeutas. Specialisto nuomone, apskritai šio bendradarbiavimo poreikis turėtų kilti tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės. „Treneriai arba sportininkai, susidūrę su problemomis, neaiškumais, neturėdami atsakymų į tam tikrą klausimą, turėtų būti aktyvesni ir kreiptis į mokslininkus, nes tai leidžia tobulėti. Tuo tarpu mokslui tai yra galimybė plėsti žinias“, – sako J.Vaščenkovas.

Baidarininkai Ričardas Nekriošius (kairėje) ir Andrejus Olijnikas

Kas tai? Toks klausimas išsprūdo pamačius ant sportininko odos keistas groteles. „Klauskite mūsų kineziterapeuto Jurijaus Vaščenkovo, jis geriau paaiškins“, – pasiūlė baidarininkai Ričardas Nekriošius ir Andrejus Olijnikas po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių 1000 m distancijos finalo, kuriame Lietuvos dvivietė iškovojo penktą vietą. Ant abiejų sportininkų krūtinės raudonavo nematytas ornamentas, panašus į groteles. „Tai – akupunktūrinio pleistro paliktos žymės. Jo paviršius aštrus“, – paaiškino J.Vaščenkovas. Individualiai testuojant nustatomas kiekvieno sportininko pajėgumas. Jei randamas funkcinis nepakankamumas, prieš pat startą atliekama biologiškai aktyvių zonų stimuliacija siekiant, kad varžybų metu atletai 100 proc. pasinaudotų savo galimybėmis. „Kai tuos aktyvius taškus suaktyviname, ant jų dar klijuojame pleistrą, kad aktyvacija tęstųsi, biologinės energijos cirkuliacija būtų maksimali. Priklausomai nuo individualių problemų ar funkcijos nepakankamumų, kiekvienam žmogui veikiamos skirtingos sritys. Ir prieš pat startą aktyviname tas vietas, kuriose pastebime funkcijos nepakankamumą. Realiai tai prideda jėgų, ištvermės, galimybių fiziškai dirbti ir atlaikyti krūvį. Tai tarsi momentinis organizmo akceleravimas, savotiškas turbinos įjungimas“, – dėstė J.Vaščenkovas. Paklaustas, ar neprofesionaliam sportininkui tai padėtų peržengti savo galimybių ribas, J.Vaščenkovas šyptelėjo: „Olimpinio medalio tikrai nelaimėtumėte, nes neįmanoma net naudojant šią metodiką peržengti savo galimybių. Tik pasiekiame, kad organizmas tuo metu veiktų maksimaliai gerai, kad visi raumenys būtų funkcionalūs. Organizmą veikia įvairūs veiksniai: suvalgyti pusryčiai, kieno nors žodžiai, jaudulys, saulės kaitra. Yra labai daug dalykų, veikiančių būseną čia ir dabar. Ji jau po dešimties minučių gali pasikeisti. O biologiškai aktyvių zonų stimuliacija padeda sutelkti energiją ir optimizuoti kūną maksimaliam krūviui. Jos veikimas trunka priklausomai nuo žmogaus. Gali būti ir labai ilgas, jei neatsiranda kitų dirgiklių. Bet jei kažkas nutiks – susižalos ar viršys kūno prisitaikymo galimybes, viskas keisis.“

[ sportlandmagazine.lt ]

ŽIEMA 2019

SVEIKATA

Nors apskritai sportininkui mėgėjui norint siekti geresnių rezultatų ir greičiau susigrąžinti jėgas nereikia maisto papildų ar sportinių gėrimų, nes stiprus tampi treniruodamasis, vis dėlto jie naudingi. TEKSTAS: KEILIT AEDMA

Maisto papildų tikslas, ką rodo jų pavadinimas, – papildyti valgiaraštį koncentruotomis maisto medžiagomis. Sportininkui mėgėjui tai reiškia, kad jeigu jis valgydamas įprastą maistą negali gana greitai susigrąžinti jėgų, tikslinga vartoti koncentruotą maistą. Tai ir yra lengvai vartojamų ir greitai įsisavinamų maisto papildų didžiausia vertė. Sportininkai mėgėjai, žinoma, neprivalo vartoti maisto papildų ir gerti sportinių gėrimų: jei racionas ir taip tinkamas bei patenkina jų poreikius, daug naudos papildai neduos.

[ SVARBIAUSIA – PUSIAUSVYRA ]

Vis dėlto kiekvienas sportininkas nori greitai pasiekti geriausių rezultatų, tad mėgėjas turi turėti visas galimybes – tinkamas treniruočių, poilsio ir maitinimosi sąlygas. Mityba kai kuriais atvejais apima ir maisto papildus. Norint išspręsti jėgų grąžinimo lygtį, visi šie komponentai yra neabejotinai svarbūs, nes jei nesitreniruosi, nebus ko atkurti, jei nevalgysi, nebus iš ko statyti. Viskas priklauso nuo žmogaus tikslų, individualių savybių, krūvio lygio, nes, būkime sąžiningi, ir sportininkų mėgėjų krūviai labai skirtingi. Būna ir taip, kad jų krūviai pasiekia geriausių sportininkų lygį ir tokiu atveju maisto papildų vartojimas yra tikrai sveikintinas. Bendras patarimas ir yra stebėti visų šių trijų komponentų pusiausvyrą, tada rezultatų nereikės ilgai laukti.

[ KADA VARTOTI PAPILDUS? ]

Žinoma, svarbiausia treniruotė, tačiau protingai parinkti ir tinkamais kiekiais suvartoti maisto papildai suteikia patogumo, padeda treniruotis ir greičiau susigrąžinti jėgas.

Pradėti iš esmės reikėtų nuo multivitaminų ir mineralinių medžiagų komplekso, omega riebalų rūgščių, vitamino D. Šie trys komponentai turėtų būti ne tik sportuojančio žmogaus valgiaraštyje, bet ir kiekvieno savo sveikata besirūpinančio žmogaus spintelėje. Toliau viskas priklauso nuo

ŽIEMA 2019

[ sportlandmagazine.lt ]

Foto: Ksenia Gureeva

sportuojančio žmogaus lygio ir tikslų, bet kitas žingsnis galėtų būti baltymų ar angliavandenių atkuriamasis gėrimas po treniruotės. Būtų galima pridėti cinko, magnio ir vitamino B6, nes jie padeda pagerinti miego kokybę ir atgauti jėgas. Be maisto papildų, yra ir sveikų skanėstų, kuriuos gali vartoti visi – proteino miltų blyneliams, pudingo miltelių ir baltymų batonėlių.

KAM TINKA, O KAM NE? Maisto papildų negali vartoti kokiai nors sudedamajai jų daliai alergiški, ypač jautrūs žmonės arba jei nereikia skubėti susigrąžinti jėgų, nes kitas krūvis galbūt bus tik po metų. Taip pat jie nebūtini jaunimui ir paaugliams.

SPORTINIAI GĖRIMAI IR MAISTO PAPILDAI – KAM IR KODĖL?

[ sportlandmagazine.lt ]

Å½IEMA 2019

Foto: Karl Saare

[ JEI NESPĖJAI PAVALGYTI ]

Jei dieną nespėjai pavalgyti, prieš treniruotę pagelbės batonėlio kąsnis ar sportinis gėrimas. Žinoma, pirmenybę reikėtų teikti įprastam maistui, bet tarpiniams valgymams batonėlis ar sportinis gėrimas yra geriausia priemonė vėl įgauti jėgų sportuoti. Treniruotis tuščiu pilvu būtų didžiausia kvailystė.

TRENIRUOTIS TUŠČIU PILVU BŪTŲ DIDŽIAUSIA KVAILYSTĖ. Tačiau jėgoms grąžinti po sunkesnio treniruočių laikotarpio ekspertai vietoje batonėlių ir gėrimų vis dėlto siūlo normaliai išsiilsėti ir teikti pirmenybę įvairiam maistui. Šalia to galima vartoti paprastų vitaminų ir mineralinių medžiagų.

[ MENIU TURI BŪTI ĮVAIRUS ]

Reguliariai sportuojančio žmogaus valgiaraštis turi būti įvairus ir maistingas. Jame turi būti visų maisto grupių: baltymų, riebalų ir angliavandenių. Nė vieno iš jų nereikia nei bijoti, nei vengti, nes visi svarbūs subalansuotai

DAUGIAU APIE SVEIKĄ MITYBĄ: WWW.SPORTLANDMAGAZINE.LT mitybai. Vartojant tinkamais kiekiais visas maisto grupes greičiau grįžta jėgos ir tai padeda siekti sportinių rezultatų. Maitinantis nereguliariai valgiaraštis turi trūkumų ir iš esmės susideda iš apdoroto ir „šlamštinio“ maisto, todėl nereikėtų tikėtis gerų sportinių rezultatų. Baltymai bus geriau įsisavinami, jei į valgiaraštį bus įtraukta ir gyvūninės kilmės produktų: vištienos, vištų kepenėlių, jautienos, kiaušinių, pieno produktų. Negalima pamiršti ir augalinio maisto, pavyzdžiui, šalavijų, sezamų ar moliūgų sėklų. Taip pat į valgiaraštį reikėtų įtraukti daug daržovių, pavyzdžiui, brokolių, žiedinių kopūstų, morkų ir špinatų. Nebūtina nuo ryto iki vakaro valgyti tik bolivines balandas, nes mūsų kūnui patinka ir grikiai, ryžiai, taip pat bulvės, kurios ypač dera su kiaušiniais. Reikėtų atsisakyti energinių, alkoholinių ir gaiviųjų gėrimų, nes juose yra daug sintetinių ir mažai maisto medžiagų.

ŽIEMA 2019

[ sportlandmagazine.lt ]

SVEIKATA

Sporto salėje išsikeltą uždavinį bus sunku pasiekti be sveikos ir subalansuotos mitybos. Kadangi daugelio tikslas ir fizinis aktyvumas atšalus orams keičiasi, kartu turėtų kisti ir vartojamo maisto racionas. Asmeninė trenerė ir mitybos specialistė Jūratė Gliožerienė pataria, ką žiemą būtina įtraukti į kasdienį valgiaraštį ir ko vengti. „Svarbiausia – nepersivalgyti“, – sako specialistė.

ŽIEMOS MENIU Skirtumai. Sportuojančio žmogaus mityba žiemą ir vasarą skiriasi tuo, kad skiriasi ir tikslas. Artėjant vasarai dažniausiai visi lieknėja, o žiemą augina raumenis. Šaltasis sezonas skiriasi tuo, kad vartojamas didesnis maisto kiekis, o sportuojama mažesniu intensyvumu. Kai tirpdome riebalus, elgiamės priešingai – maisto kiekis gerokai sumažėja, valgome liesesnį maistą, sportuojame intensyviau. Šaltuoju sezonu svarbu į savo racioną įtraukti kuo daugiau antioksidantinėmis savybėmis pasižyminčių produktų, kurie padeda stiprinti imunitetą ir apsisaugoti nuo peršalimo ligų. Pavojai. Žiemą reikia nepersistengti treniruojantis. Šaltuoju metu maistas turi mažiau vitaminų, mineralų, antiok-

TEKSTAS: LINA MOTUŽYTĖ

sidantų, todėl reikėtų šiek tiek labiau save patausoti, pailsėti, kad nepakirstų peršalimas ar kitos šaltuoju metu kimbančios ligos. Turbūt ne paslaptis, kad sportas vis dėlto kūnui yra stresas, persistengimas treniruojantis gali pakenkti imunitetui. Nuovargis, stresas mus silpnina ir kartu didina tikimybę susirgti.

Kaip nepersivalgyti? Žiemą norisi riebaus maisto. Ir ne be reikalo. Riebalai yra vienas elementų, padedančių mūsų organizmui ištverti neigiamą temperatūrą lauke, neleidžiančių nusilpti imunitetui, saugančių nuo ligų. Norint nepersivalgyti būtina kontroliuoti porciją, prie skanaus ir riebaus kąsnelio dėti kuo daugiau daržovių, kad skrandis užsipildytų ne tik riebiu, bet ir gerai virškinamu maistu.

Vitaminai. Šaltuoju metu rekomenduojama į racioną įtraukti raugintų daržovių. Jose, ypač kopūstuose, gausu vitamino C. Jos gerina virškinimą, padeda palaikyti stiprų imunitetą. Taip pat sportuojantiems žmonėms rekomenduojama vartoti subalansuotą vitaminų ir mineralų kompleksą, įtraukti į savo valgiaraštį imbiero, daugiau česnako ir svogūno.

Taisyklės. Kiekvienas žmogus turi skirtingą gyvenimo ritmą, pomėgius, tikslus, todėl nėra vieno mitybos plano, tinkančio kiekvienam. Tačiau yra pagrindinės taisyklės, kurių pravartu laikytis: vartoti pakankamai vandens, valgyti daug daržovių ir vaisių, nepiktnaudžiauti maistu, maksimaliai sumažinti perdirbto maisto savo racione, vengti padažų ir gazuotų gėrimų.

[ sportlandmagazine.lt ]

ŽIEMA 2019

VAIKAI

LAUŽO STEREOTIPUS ANT LEDO

„Pats laikas nustoti skirstyti sporto šakas į vyriškas ir moteriškas“, – kviesdama į naujai renkamas vaikų grupes socialiniuose tinkluose skelbė „Hockey Punks“ akademija.

Mergaites į pratybas aktyviai kviečia ir kita Vilniuje įsikūrusi ledo ritulio mokykla – Sostinės ledo ritulio akademija. Šį sezoną joje žaidžia 12 mergaičių, kurių amžius svyruoja nuo 4 iki 12 metų. Šis skaičius – rekordinis. Praėjusį sezoną Sostinės ledo ritulio akademija Lietuvos vaikų iki 8 metų turnyre užregistravo penkias mergaites. To Lietuvoje taip pat dar nebuvo.

Ledo ritulys – viena labiausiai mitais ir stereotipais apraizgytų sporto šakų. Vilniuje esančios akademijos ėmėsi keisti nuostatas, kad ledo ritulys – vyriška sporto šaka. „Mergaitėms taip pat smagu kaip ir berniukams“, – tvirtina akademijų vadovai. TEKSTAS: LINA MOTUŽYTĖ FOTO: ANŽELIKA ŽALPĖ Lietuvoje mergaitės iki 14–15 metų amžiaus žaidžia kartu su berniukais. Ilgą laiką moterų ledo ritulio grandinė Lietuvoje šioje vietoje ir sustodavo. Neturėdamos kur toliau žaisti merginos būdavo priverstos šį sportą mesti. Tačiau prieš trejus metus buvo įkurta moterų ledo ritulio „Hockey Girls“ komanda, pra-

ėjusį sezoną rungtyniavusi Latvijos čempionate. Prieš kelerius metus Sostinės ledo ritulio akademijos vadovas Artūras Katulis savo auklėtinių mamų pagrindu įkūrė dar vieną moterų komandą „Hockey Stars“. „Prieš penkerius metus įkūriau vyrų mėgėjų komandą „Tauras“, kurioje

DAUGIAU APIE LEDO RITULĮ: WWW.SPORTLANDMAGAZINE.LT 44

ŽIEMA 2019

[ sportlandmagazine.lt ]

WWW.LEDORITULIOAKADEMIJA.LT

WWW.HOCKEYPUNKS.LT

RENGINIAI Stiprinant moterų ledo ritulio grandinę Lietuvoje vis didesnis dėmesys skiriamas mergaitėms – visoje šalyje organizuojamos atvirų durų dienos, mergaitės kviečiamos nemokamai išbandyti pačiūžas. Į Vilniuje surengtą atvirų durų dieną susirinko pusšimtis susidomėjusių mergaičių.

daugiausia žaidė mūsų auklėtinių tėvai. Vėliau prie jų po truputį prisijungė žmonos. Taip ir išsirutuliojo moterų komanda. Yra tokių atvejų, kai mūsų akademijos komandose čiuožia visa šeima“, – sakė A.Katulis. Lietuvoje veikiančios ledo ritulio akademijos dažnai susiduria su stereotipais, esą šis sportas šiurkštus ir vyriškas, todėl mergaitėms verčiau rinktis dailųjį čiuožimą ar kažką švelnesnio. Tačiau tokia nuostata keičiasi, tėvų požiūris modernėja.

„Manau, svarbiausias dalykas, kad joms pačioms patinka. Be to, tai ne tik smagu, bet ir sveika. Sportuojama šaltyje, todėl sumažėja peršalimo ligų pavojus, nes ugdomas atsparumas. Sportas šaltyje į naudą ir kvėpavimo organams. Dirba labai daug raumenų grupių, nes ant ledo reikia nuolat balansuoti, kad nenukristum. Be to, ledo ritulys, kaip ir kiekvienas kitas sportas, suteikia galimybę keliauti, pažinti

IŠ VISO LEDO RITULĮ LIETUVOJE ŽAIDŽIA APIE 90 MOTERŲ IR MERGINŲ NUO 5 IKI 45 METŲ AMŽIAUS.

SKAITYTI DAUGIAU

Dažnai taip nutinka sužinojus, kad mergaičių ar moterų ledo ritulys, kad ir kokio lygio būtų, yra bekontaktis.

[ sportlandmagazine.lt ]

ŽIEMA 2019

VAIKAI

WWW.HOCKEY.LT

RINKTINĖS Lietuvos vyrų ledo ritulio rinktinė šiais metais tapo pasaulio čempionato pirmosios grupės B pakopos nugalėtoja ir pakilo į A pakopą, kuri yra antra pagal pajėgumą pasaulyje. Lietuvos moterų rinktinė oficialiose varžybose nedalyvauja. pasaulį, sutikti daug naujų žmonių. Tai neįkainojama patirtis“, – vardijo „Hockey Punks“ akademijos vadovas Šarūnas Kuliešius. Moterų ledo ritulys į žiemos olimpinių žaidynių programą įtrauktas 1998 m., o šiemet Pjongčange moterų finalas tarp JAV ir Kanados ledo ritulininkių šio sporto gerbėjus pakerėjo net labiau nei vyrų. Iš viso ledo ritulį Lietuvoje žaidžia apie 90 moterų ir merginų nuo 5 iki 45 metų amžiaus. Asociacijos „Hockey Lietuva“, atsakingos už šalies ledo ritulį, tikslas – per kelerius metus suburti ir moterų rinktinę.

LIETUVOJE VEIKIANČIOS LEDO RITULIO AKADEMIJOS DAŽNAI SUSIDURIA SU STEREOTIPAIS, ESĄ ŠIS SPORTAS ŠIURKŠTUS IR VYRIŠKAS, TODĖL MERGAITĖMS VERČIAU RINKTIS DAILŲJĮ ČIUOŽIMĄ AR KAŽKĄ ŠVELNESNIO.

ŽIEMA 2019

[ sportlandmagazine.lt ]

„Kai tėveliai atveda mergaites į treniruotes, mes jiems paaiškiname, kad ledo ritulį Lietuvoje žaidžiančioms mergaitėms prasideda aukso amžius. Pirmiausia tos, kurios aktyviai treniruosis iki 16–17 metų, galės tapti rinktinės žaidėjomis. Antra, gabios ledo ritulininkės turi puikią galimybę gauti stipendiją ir išvykti studijuoti į JAV. Be to, tai yra fantastiškas žaidimas, kuriame daug greičio, azarto, įdomios treniruotės ir komandos draugų palaikymas“, – pridėjo A.Katulis.

NIKE JAUNŲJŲ ATLETŲ KOLEKCIJA SPORTLAND PARDUOTUVĖSE [ sportlandmagazine.lt ]

ŽIEMA 2019

Å½IEMA 2019

[ sportlandmagazine.lt ]

Å½IEMA 2019

STILIUS

„NIKE“ „REACT ELEMENT 87“

Foto: www.wave.fr

„COMME DES GARÇONS“ X „NIKE AIR MAX 180“

Dauguma bendradarbiavimų dizaino srityje trunka trumpą sezoną (jei ir tiek tęsiasi), bet „Nike“ ryšys su Japonijos mados prekės ženklu „COMME des GARÇONS“ atlaikė jau du dešimtmečius. Mados namų trijų skirtingų spalvų derinių (visais atvejais vyrauja rožinė) „Nike Air Max 180“ modelius buvo galima pamatyti tiek per Paryžiaus madų savaitės 2018 m.

pavasario ir vasaros kolekcijos pristatymą, tiek ant žmonių, pamišusių dėl sportinių batelių, arba „sneakerheadų“, kojų. Nors kedų kaina, palyginti su liukso klasės apavo kainomis, buvo gana maža (260 eurų, arba du kartus daugiau nei toks modelis be CDG), kiekvienam norinčiajam nebuvo lengva juos įsigyti, nes jie dingdavo nuo lentynų kaip šiltos bandelės.

Nors metai dar nesibaigė ir mūsų greičiausiai laukia dar keli nerealūs kedų pristatymai, „Nike“ šiemet jau išleido ne vieną dėmesio vertą modelį. Dauguma jų yra geidžiama avalynė, kurią kedų aistruoliai gaudo internete, o štai geriausi iš jų dabar prieš jūsų akis. TEKSTAS: KEILIT AEDMA

KARŠČIAUSIŲ „NIKE“ KEDŲ „KENDRICK LAMAR“ X „NIKE CORTEZ KENNY 1“

Po kelių bendrų darbų su „Reebook“ Kendrickas Lamaras nutarė sukirsti rankomis su „Nike“ ir pagal save perdaryti klasikinį „Cortez“ modelį jo 45 metų gimtadienio proga. Žinomas reperis pasinaudojo proga ir nusilenkė savo paties albumui DAMN, kurio vardas dengia didžiąją dalį kedų šono. Be to, Lamaras, bendradarbiaudamas su „Nike“, yra išleidęs dar dviejų spalvų derinių modelius: raudoną, baltą ir juodą „Kenny II“ ir juodą, baltą bei raudoną „Kenny III“.

ŽIEMA 2019

[ sportlandmagazine.lt ]

Foto: www.sneakernews.com

Pirmą kartą Paryžiaus mados savaitėje legendinio Japonijos prekės ženklo „Undercover“ 2018 m. rudens ir žiemos kolekcijos pristatyme dienos šviesą išvydęs „Nike React Element 87“ daugelio žurnalistų buvo pavadintas geriausiu nauju siluetu, kokį „Nike“ pastaruoju metu buvo parodęs. Modelis tokį vardą gavo pagal itin sprogų radioaktyvųjį cheminį elementą francį, kuris cheminių elementų lentelėje yra 87-as. Modelis pasižymi nostalgišku stambumu, bet turi ir futuristinių medžiagų. Būtent maži niuansai, tokie kaip permatoma viršutinė dalis ir asimetriškas liežuvis, jį išskiria iš kitų. Foto: www.stockx.com

„ATMOS“ X „NIKE AIR MAX 1“, „ANIMAL PACK“, 2018 M.

Galvojant apie „Nike Air Max“ legendinius bendradarbiavimus, pirmiausia, kas šauna į galvą, yra „Atmos“, nes šis japonų butikas stovi už išskirtinių „Air Max“ modelių. Iš jų žinomiausias ir turbūt geriausias yra „Animal Pack“, kuriam priklauso tiek „Air Max 1“, tiek „Air Max 95“ modeliai. Išskirtinio dizaino kedus dengia egzotiški raštai nuo zebro iki gepardo, be to, dar raudonos ir žalios detalės, kurios simbolizuoja „in“ ir „jang“ tarp žolėdžių bei plėšrūnų. Foto: www.stockx.com

SEANAS WOTHERSPOONAS X „NIKE AIR MAX 1/97“

Kalbame apie 2018 m. pirmosios pusės vieną populiariausių modelių, kurie yra įkvėpti „Nike“ devintojo dešimtmečio kepurėlių su snapeliu. „Nike Air Max 1/97“ išsiskiria į šias kepurėles panašia vaivorykštės spalvų tonų velvetine viršutine dalimi. Turime reikalą su „sneakerheado“ Seano Wotherspoono sukurtu „Air Max 97“ ir „Air Max 1“ modelių hibridu, kuris 2017 m. laimėjo prekės ženklo „Air Max Day“ „RevolutionAir Design“ varžybas ir labai ribotu tiražu, bet pasirodė prekybos vietose jau praėjusių metų pabaigoje, o dideliais kiekiais buvo išleistas šį pavasarį. Netgi kai kurie lietuviai yra laimingi šio modelio savininkai, o ką jau kalbėti apie LeBroną Jamesą, todėl belieka turbūt pasakyti, kad turime reikalą su sėkmingu modeliu.

„NIKE AIR MAX 270“

„Nike Air Max“ diena yra tapusi naujų „Air Max“ pasirodymo diena. 2018ieji nėra išimtis, nes šiemet kedų prekės ženklas išleido visiškai naują, dešimtojo dešimtmečio įkvėptą modelį „Air Max 270“. Kalbame apie pirmąjį „Nike“ istorijoje gyvenimo stiliaus apavą, kuriame integruota pasaulį keičianti oro technologija, idealiai subalansuojanti batelių nešiotojo kasdienę veiklą. Numeris 270 apibūdina laipsnį, kiek oro pagalvė ant batelio yra matoma. Kitaip nei prieš tai minėti kedai, ši serija nėra tiek daug apribota ir labiau skirta paprastam žmogui. Todėl pačių pirmųjų „Air Max 270“ batelių buvo galima nusipirkti ir Estijoje.

Foto: www.sneakernews.com

Foto: Nike

„AIR JORDAN 3 BLACK CEMENT“

„NIKE M2K TEKNO“

Turime reikalą su legendomis apipinta klasika nuo tų laikų, kai Michaelas Jordanas juos avėjo per 1988 m. NBA Visų žvaigždžių mačą. Daugumai „sneakerheadų“ būtent „Black Cement 3“ yra visų laikų geriausias kedų modelis. Po 30 metų 2018-ųjų pradžioje jie pačia gryniausia forma, paminint MJ gimtadienį ir jo nepamirštamą debiutą, vėl atsidūrė ant prekystalio. Foto: www.flightclub.com

Per Niujorko madų savaitę pristatant Johno Elliotto 2018 m. rudens ir žiemos kolekciją pirmą kartą dienos šviesą išvydęs „Nike M2K Tekno“ pirmiausia primena tėvų sportbačiais vadintus „Nike Air Monarch“, tačiau jis papildytas keliais šiuolaikinio dizaino elementais (nors nostalgija akivaizdžiai prisidėjo prie šio kūrinio). To užteko, kad šis apavas iškart užkariautų „sneakerheadų“ širdis. Foto: www.nike.com

Foto: www.fightclub.com

„NIKE X OFF-WHITE PRESTO BLACK & WHITE CONE“

Tai turbūt vienas iš „sneakerheadų“ šiemet laukiamiausių modelių, kaip ir visi kiti bendradarbiaujant su Virgilu Ablohu sukurti modeliai, nes visi kedai, kuriuos kartu išleidžia „Nike“ ir „Off-White“, dingsta nuo lentynų per kelias sekundes ir antrinėje rinkoje kainuoja net triskart brangiau.

„NIKE LEBRON 15 LEBRON WATCH“

LeBrono Jameso modeliai pastaruoju metu nebuvo pati perkamiausia prekė, todėl „Nike“ turėjo padaryti keletą pakeitimų: supaprastinti siluetą, pridėti „knit“ technologiją ir pasitelkti smarkią rinkodarą. Darbo rezultatas – „LeBron Watch“, debiutavęs tiesiog ant LeBrono kojos ir tą patį vakarą pardavinėtas per SNKRS programėlę. Rinkodara suveikė ir kedų aistruoliai vėl kalba apie „Karaliaus“ batelius. Nepriklausomai nuo to, kokį spalvų derinį mėgstate, bet kuriuo atveju tai stilingas pasirinkimas, jeigu norite nešioti krepšinio batelius tiek aikštelėje, tiek gatvėje. Foto: www.nicekicks.com

[ sportlandmagazine.lt ]

ŽIEMA 2019

KREPŠINIS

TAIKINYS – OLIMPINĖS ŽAIDYNĖS

Krepšinis trys prieš tris Lietuvoje sparčiai populiarėja

„Dar visai neseniai krepšiniui trise prieš tris Lietuvoje nebuvo skiriama beveik jokio dėmesio, bet dabar padėtis radikaliai pasikeitė. Ši sporto šaka populiarėja itin sparčiai. Šansai, kad lietuviai prasibraus į Tokijo olimpines žaidynes, yra dideli“, – sako vienas geriausių trijulių krepšinio žaidėjų mūsų šalyje Dainius Novickas. TEKSTAS: VAIDAS ČEPONIS FOTO: ROKAS LUKOŠEVIČIUS, VYTAUTAS DRANGINIS, ALFREDAS PLIADIS

Trijulių krepšinio varžybos vyks 2020 m. Tokijo olimpiadoje. Kol kas nėra patvirtinta sistema, kaip komandos pateks į žaidynes. Tik žinoma, kad tiek vyrų, tiek moterų olimpiniuose turnyruose dalyvaus po aštuonias ekipas. Kurios komandos rungtyniaus olimpiadoje, lems šalių reitingas. Mūsų šalyje yra 6–7 labai pajėgios trijulių krepšinio ekipos, kurios sėkmingai dalyvauja tarptautiniuose turnyruose ir renka reitingo taškus. Pasak D.Novicko, labai tikėtinas variantas, kad iškart į olimpines žaidynes pateks keturios geriausios komandos, o kitos dėl likusių keturių kelialapių grumsis atrankos varžybose. Šiuo metu pirmą vietą užima Serbija, antrą Rusija, trečią Japonija, ketvirtą Latvija, penktą – Slovėnija. Daug kas nustebs, kad septinta yra Mongolija ir tik aštuntoje pozicijoje – JAV. Jei Lietuva gaus teisę rungtyniauti Tokijo olimpinėse žaidynėse, nežinia, ar bus sudaryta šalies rinktinė, ar žais aukščiausią reitingą tarp komandų

ŽIEMA 2019

[ sportlandmagazine.lt ]

turinti ekipa. Tai spręs Lietuvos krepšinio federacija (LKF).

[ FEDERACIJOS POŽIŪRIS PASIKEITĖ ]

„Trys prieš tris krepšinis dabar jau yra olimpinė sporto šaka, tad aišku, kad į tai yra orientuojamasi. Bet kartu tai nėra tik galimybė dalyvauti olimpiadoje ar iškovoti medalius. Pirmiausia tai yra galimybė į krepšinį įtraukti dar daugiau žmonių, o mėgėjams tai galbūt vienintelis šansas patekti į olimpines žaidynes, ir, manau, tas šansas turėtų paskatinti žmones

D.Novicko teigimu, LKF vadovai anksčiau kurį laiką pro pirštus žvelgė į gatvės krepšinį, bet dabar suprato, kad šaliai tai gali būti didelė reklama, be to, šioje sporto šakoje galima pasiekti nemenkų aukštumų. Prie trijulių krepšinio populiarinimo itin prisidėjo platforma „Sporto namai“ ir jos įkūrėjai Linas Kleiza bei Rolandas Skaisgirys.

STIPRIAUSIOS PASAULIO EKIPOS GALI PASIGIRTI LABAI TURTINGAIS RĖMĖJAIS, KREPŠININKAI GAUNA SOLIDŽIAS ALGAS.

D.Novickas

LEMON GYM GRIAUNA SPORTO MITUS: KARTĄ IR VISIEMS LAIKAMS

Nesvarbu, ar sportuojame pirmąsias savaites, ar kelerius metus – klausimų ir diskusijų, susijusių su sportu ir mityba, niekuomet nepritrūkstame. Kuo daugiau skirtingų nuomonių išgirstame, tuo sunkiau atskirti pagrįstus faktus nuo klaidingų įsivaizdavimų. Pateikiame sąrašą aktualių klausimų bei nuostatų, kurias komentuoja sporto klubų tinklo „Lemon Gym“ sporto dalies vadovė Neringa Jermalaitė.

1. Ar riebalinė masė gali virsti raumenimis, jei sportuosiu su svoriais?

3. Ar tiesa, kad kuo labiau prakaituoji per treniruotę, tuo daugiau riebalinės masės numeti?

Mitas. Šis mitas veikiausiai kyla, stebint varžybose dalyvaujančių sportininkų kasdienybę. Iš esmės, ruošdamiesi varžyboms jie turi du skirtingus periodus – masės auginimo, o vėliau – ryškinimo. Masės auginimo metu sportininkai valgo daug baltymų, didėja ne tik jų raumenys, bet ir riebalinis sluoksnis. Tuo tarpu ryškinimo periodu, kai yra laikomasi griežtesnės dietos, daroma daugiau kardio pratimų, numetamas riebalinis sluoksnis, išryškėja raumenys. Atsakymas visgi paprastas: raumenys ir riebalai – du fiziologiškai atskiri dalykai. Iš riebalų nepadarysime raumenų, kaip kad iš kiaušinių nepagaminsime miltų, ir atvirkščiai.

Mitas. Prakaitavimas – kūno vėdinimo sistema. Vienų kūnai užkaista greičiau, kitų lėčiau. Du žmonės gali intensyviai treniruotis toje pačioje patalpoje (ar vietoje), ir nuo vieno žliaugs prakaitas, o kitas bus vos sušlapęs, nors jų abiejų širdies ritmas visos treniruotės metu gali būti labai panašus. Taigi, pagal išprakaituojamą kiekį, nereikėtų vertinti (ar orientuotis) į rezultatus.

2. Ar galima numesti riebalų tik nuo konkrečios kūno vietos? Mitas. Jeigu galime užsiauginti didesnius raumenis netolygiai, pavyzdžiui, turėti labiau „išdirbtą“ viršutinę kūno dalį, nei apatinę, tai numesti svorio nuo vienos kūno vietos neįmanoma. Kardio treniruočių metu sudeginamos kalorijos pasiskirsto tolygiai, tačiau vieniems, priklausomai nuo kūno formos tipo, riebalinis sluoksnis tirpsta greičiau nuo viršutinės dalies, kitiems – nuo apatinės, nors šis skirtumas ir yra labai nedidelis.

Treniruotės efektyvumas nepriklauso nuo laiko, praleisto treniruočių salėje.

4. Nesvarbu, ar 2, ar 6 kartus per dieną valgai – svarbiausia, kad per tuos valgymus surinktum vienodą kalorijų normą. Faktas. Kad virškinimo traktas nestreikuotų ir žmogus psichologiškai jaustųsi gerai, rekomenduojama valgyti 3 – 5 kartus per dieną mažomis porcijomis, tokiu būdu pasiekiant savo dienos kalorijų normą. Standartiškai moteris per parą turėtų suvartoti 350 g angliavandenių, 40 – 50 g baltymų ir 70 – 75 g riebalų; vyrai – 450 g angliavandenių, 50 – 60 g baltymų ir 90 – 95 g riebalų. Tačiau, priklausomai nuo žmogaus tikslo (priaugti ar numesti svorio), jis gali vartoti mažiau angliavandenių, daugiau baltymų. 5. Daugiau laiko praleidžiant sporto salėje, yra pasiekiami geresni rezultatai Mitas. Treniruotės efektyvumas tikrai nepriklauso nuo laiko, praleisto treniruočių salėje. Mūsų organizmas turi tas pačias baterijas, ir optimaliausias treniruotės laikas, jeigu nesiruošiame varžyboms, yra iki valandos. Persistengti ir nualinti raumenis neverta – kuo stipriau plyšta raumenys, tuo ilgiau laiko jiems reikia regeneruotis, vadinasi, trumpiau sportuojama. Be to, jeigu žmogus kaskart treniruotėje praleidžia po 2 val., tikėtina, kad daro kažką ne taip – ilsisi per daug, neatiduoda pilnos energijos pratimų atlikimui.

[ sportlandmagazine.lt ]

ŽIEMA 2019

KREPŠINIS

VYKSTA NETRADICINĖSE VIETOSE Trys prieš tris krepšinis, žaidžiamas 10 minučių arba iki 21 taško, – itin patrauklus žiūrovams. Tai labai dinamiška sporto šaka, nuolatinė kova vyksta be ilgesnių pauzių. Čia leidžiamas didesnis kontaktas nei žaidžiant tradicinį krepšinį. Varžybos dažniausiai rengiamos ten, kur būna daug žmonių – ant jūros ar ežero kranto, reprezentacinėse miestų aikštėse, dideliuose prekybos centruose, pilyse. Greitai du stambūs gatvės krepšinio turnyrai vyks Lietuvoje.

sportuoti dar labiau. Dėmesys šiai sporto šakai į naudą išeis visiems, o galimybė turėti dar daugiau krepšinio per Tokijo žaidynes atrodo viliojančiai“, – sakė L.Kleiza.

[ REMIA IR ARABŲ ŠEICHAI ]

Žaidžiant krepšinį trys prieš tris galima smarkiai pastorinti savo piniginę. Pavyzdžiui, komandų reitinge pirmaujanti serbų Novi Sado ekipa pernai iš viso susižėrė 600 tūkst. eurų. Šiai komandai padeda Dubajaus šeichai. Stipriausios pasaulio ekipos gali pasigirti labai turtingais rėmėjais, krepšininkai gauna solidžias algas. Vienos Rusijos komandos biudžetas dabar

sieks pusę milijono eurų. Dalis trijulių ekipų pasaulyje yra profesionalios, žaidėjai treniruojasi dukart per dieną. Ekipa, laimėjusi vieną pasaulinio turo „Masters“ turnyrą, gauna 40 tūkst. eurų. Už triumfą žemesnio rango varžybose atitenka mažesnės sumos, bet jos vis tiek yra solidžios.

[ YRA TAPĘ ČEMPIONAIS ]

Šiuo metu nemažai geriausių Lietuvos gatvės krepšinio atstovų rungtyniauja mūsų šalyje antroje pagal pajėgumą Nacionalinėje krepšinio lygoje. Įsitraukti į šią sporto šaką kviečiamas ilgametis LKL žaidėjas Steponas Babrauskas, kalbinamas ir LKL tebežaidžiantis kitas garsus krepšininkas Mindaugas Lukauskis, kuris po profesionalo karjeros salėje pabaigos gali pasinerti į trijulių krepšinį. Lietuvoje trys prieš tris anksčiau aktyviai žaidė ir tradicinio krepšinio atstovai – buvę LKL krepšininkai Mindaugas Budzinauskas, Rolandas Matulis, Erikas Kučiauskas, Rolandas Skaisgirys. Pastarieji trys 2003 m. tapo pasaulio čempionais. M.Budzinauskas su partneriais yra nugalėjęs planetos taurės varžybose. Gatvės krepšino asas yra Ovidijus Varanauskas, šiuo metu atstovaujantis Prienų „Skycop“ klubui. Jis 2014-aisiais su trimis komandos draugais, vadovaujami trenerio M.Budzinausko, Europos čempionate iškovojo bronzos medalius. Pasaulio pirmenybėse lietuviai tais pačiais metais užėmė ketvirtą vietą. Taip pat 2014 m. Lietuvos rinktinė – Justas Vazalis, Martynas Sajus, Kristupas Žemaitis, Jonas Lekšas –

Lietuvos krepšininkai 2014 m. tapo jaunimo olimpinių žaidynių čempionais

ŽIEMA 2019

[ sportlandmagazine.lt ]

Lietuvos vyrų ir moterų rinktinės 2015 m. žaidė pirmose Europos žaidynėse Baku

triumfavo jaunimo vasaros olimpinėse žaidynėse Nandzinge (Kinija). Vėliau keletą metų Lietuvoje gatvės krepšinį buvo sukausčiusi krizė, kuri neseniai baigėsi.

ĮKŪRĖ ASOCIACIJĄ 3x3 krepšinio judėjimas Lietuvoje pagaliau įgavo ir oficialų pavidalą – spalį įkurta Lietuvos 3x3 krepšinio asociacija. Vienas pagrindinių asociacijos ir 3x3 krepšinio Lietuvoje tikslų – sėkmingai pasiruošti 2019 m. birželį vyksiančiam pasaulio trijulių krepšinio čempionatui Amsterdame. Jame dalyvaus 20 geriausią reitingą turinčių komandų, o Europai skirta dešimties vietų kvota. Lietuva dabartiniame FIBA vyrų 3x3 krepšinio reitinge užima šeštą vietą (yra ketvirta tarp Europos šalių). Šalys, dalyvausiančios pasaulio čempionate, atrenkamos remiantis lapkričio 1 d. šalies reitinge užimama vieta. Ne mažiau svarbus asociacijos tikslas – patekti į Vengrijoje vyksiantį Europos čempionato pagrindinį etapą. Būtent naujai įsteigta organizacija vykdys ir suaugusiųjų bei U-18 rinktinių atrankas. Galiausiai, žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, prioritetas išlieka dalyvavimas 2020 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse. Vienas iš asociacijos steigėjų – 3x3 krepšinio pasaulio čempionu tapęs Rolandas Skaisgirys. Naujai įkurta asociacija iš karto buvo priimta į Lietuvos krepšinio federacijos narių gretas.

[ sportlandmagazine.lt ]

Å½IEMA 2019

KREPŠINIS J.Laurinavičius įsitikinęs – arbitrams reikia ir psichologinio pasirengimo

Krepšinio rungtynėms intensyviai rengiasi ne tik žaidėjai, treneriai, bet ir teisėjai. Kad kvalifikuotai atliktų savo darbą, arbitrai privalo ruoštis dvikovoms visą sezoną, o sportinę formą turi palaikyti beveik visus metus.

NEMATOMAS KREPŠINIO ARBITRŲ DARBAS

TEKSTAS: VAIDAS ČEPONIS FOTO: ALFREDAS PLIADIS, MARIUS NARUŠEVIČIUS

APIE KREPŠINĮ SKAITYKITE:

WWW.SPORTLANDMAGAZINE.LT

Teisėjams būtinas geras fizinis, taktinis (teorinis) ir psichologinis pasirengimas. Jei bent vienas jų šlubuos, arbitras negalės teisėjauti aukščiausio lygio varžybose. „Prastas jūreivis, nenorintis tapti kapitonu. Puikiai žinau savo tikslus ir jų siekiu. Kai pradėjau teisėjauti, pasakiau sau: „Noriu būti geriausias Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje.“ Trokštu teisėjauti Eurolygos finalinio ketverto rungtynėse, pasaulio čempionatuose ir, žinoma, olimpinėse žaidynėse”, – teigia vienas geriausių Lietuvos arbitrų 42 metų kaunietis Jurgis Laurinavičius. Jis savo mokytojais vadina teisėjo karjerą baigusius LKL generalinį direktorių Romualdą Brazauską ir Krepšinio teisėjų asociacijos prezidentą Kęstutį Pilipauską.

[ KETINA SAMDYTIS PSICHOLOGĄ ]

J.Laurinavičius įsitikinęs, kad kvalifikuotam arbitrui, be savaime suprantamo puikaus taisyklių išmanymo, gero fizinio pasirengimo, vienas svarbiausių dalykų – psichologija. „Tai

ŽIEMA 2019

[ sportlandmagazine.lt ]

pasiekiama, kai įgyji patirties. Labai svarbu mokėti bendrauti, įvertinti ne tik žaidimo, bet ir emocinę situaciją aikštėje. Šaltais nervais, pasitelkus psichologiją priimami geresni sprendimai. Kartais teisėjui reikia būti kaip robotui“, – sako krepšinio arbitras.

atliktą darbą arba atvirkščiai – nepasisekus“, – tvirtina teisėjas. J.Laurinavičius per savo karjerą kaip vieną įsimintiniausių išskiria Utenoje prieš keletą metų vykusį „Lietuvos ryto“ ir „Juventus“ mačą. Tada jį netikėtai užpuolė į aikštę įbėgęs aistruolis.

Teisėjas neatmeta galimybės pasisamdyti psichologą, kuris padėtų ruoštis varžyboms. „Rungtynes labiausiai atsimenu pagal gerai

„Ta dvikova suteikė nemažai psichologinės patirties. Patyrus tokių incidentų reikia kuo greičiau sugrįžti į vėžes, nes negali išeiti į aikštę nenusiraminęs, – pamoką prisimena pašnekovas. – Beje, dėl grasinimų karjerą jau yra baigęs ne vienas teisėjas.“

ARBITRAS ĮSITIKINĘS, KAD TINKAMAI ĮVERTINTI KREPŠININKŲ GEBĖJIMUS VAIDINTI – SUNKI UŽDUOTIS TEISĖJAMS, TODĖL TAI JŲ MEISTRIŠKUMO IŠBANDYMAS.

Taigi arbitrams būtinas puikus psichologinis pasirengimas. Jokie pašaliniai dalykai neturi išmušti iš vėžių. Pavyzdžiui, per rungtynes iširęs kelnių užtrauktukas. Taip kartą yra nutikę J.Laurinavičiui. Teisėjams tenka atlaikyti ir trenerių daromą spaudimą. Pasak arbitro, trenerių spaudimas – žaidimo dalis, pasirinkta taktika: „Mokėti daryti spaudimą nėra blogai – taip siekiama naudos komandai. Mūsų reikalas –

mokėti susitvarkyti su tuo spaudimu.“ Kaip labiausiai mokantį piršti savo taktiką teisėjams iš Lietuvoje dirbančių strategų J.Laurinavičius išskiria Šarūną Jasikevičių ir Kazį Maksvytį.

[ SIEKIA PAŽABOTI ARTISTUS ]

Prieš konkrečias rungtynes teisėjai, kaip ir treneriai, studijuoja komandų žaidimo vaizdo įrašus. „Darbo daug. Jeigu rengiesi teisėjauti komandoms, kurių nepažįsti, būtinai stengiesi gauti rungtynių vaizdo įrašų, studijuoji, kaip jos žaidžia, – gynybą, puolimą, kokie rungtyniauja krepšininkai ir panašiai“, – vardija J.Laurinavičius. Ir po mačų arbitras nuolat peržiūri jų įrašus. Vienos dvikovos peržiūra užtrunka net apie keturias valandas. Ruošiantis konkrečiam susitikimui ypač svarbu atkreipti dėmesį į tuos žaidėjus, kurie moka įtikinamai vaidinti. Per sezoną už vaidybą, kuri dabar yra po didinamuoju teisėjų stiklu, J.Laurinavičius vidutiniškai skiria po 4–5 technines pražangas. Arbitras įsitikinęs, kad tinkamai įvertinti krepšininkų gebėjimus vaidinti – sunki užduotis teisėjams, todėl tai jų meistriškumo išbandymas.

[ IŠ TEISĖJAVIMO PRAGYVENA NE VISI ]

J.Laurinavičius, kuris teisėjauja ne tik LKL, bet ir Eurolygos, Europos taurės, kai kuriose kitose varžybose, didžiulį dėmesį skiria ir fiziniam pasirengimui. Jis nuolat parke bėgioja

Teisėjams tenka atlaikyti ir trenerių daromą spaudimą

krosus, samdosi lengvosios atletikos trenerį, su juo lavina greičio, staigumo savybes, lankosi treniruoklių salėje. Varžyboms sudėtingiau pasiruošti tiems arbitrams, kurie, tarkime, teisėjauja tik LKL čempionate. Jie už mačą į rankas gauna apie pusantro šimto eurų, tuo tarpu Eurolygoje – per tūkstantį. Tik Lietuvos krepšinio lygoje dirbantys teisėjai privalo dirbti kitą darbą, nes kitaip būtų sunku išgyventi.

„Bet ir tokiems teisėjams reikia gyventi savo darbu, tai turėtų būti jų siekis. Galbūt yra žmonių, kurie mano: ateisiu, pateisėjausiu, užsidirbsiu. Bet reikia turėti šiek tiek daugiau. Užsispyrimo ir, svarbiausia, noro“, – samprotauja pašnekovas.

LIETUVIAI VERTINAMI EUROPOJE Lietuvos teisėjai žinias gilina užsienyje ir Lietuvoje vykstančiuose seminaruose. Rugsėjo mėnesį Druskininkuose tris dienas trukusiame seminare arbitrai laikė teorijos ir fizinio pasirengimo testus. Šiemet visų lygų teisėjai seminarui buvo pasiruošę puikiai – nebuvo nė vieno neišlaikiusio fizinio pasirengimo testo. Keletas suklupo tik ties teorijos egzaminu. Lietuvoje ne pirmą kartą svečiavosi FIBA Europos padalinio teisėjų vadovas Davorinas Nakičius, kuris daug dėmesio skyrė teisėjų bendradarbiavimui, komunikavimui su rungtynių dalyviais. Svečias pagyrė Lietuvos teisėjus už darbą tarptautinėje arenoje. Šiemet mūsų šalies arbitrai teisėjavo net septyniems skirtingiems FIBA jaunimo čempionatų finalams. Šiemet dėmesys buvo skirtas ir traumų prevencijai – į seminarą pakviestas ilgametis Vilniaus „Ryto“ komandos gydytojas Tomas Vorobjovas supažindino arbitrus su nugaros ir kojų traumų prevencija, pasidalijo naudingais patarimais, kaip tinkamai apšilti prieš rungtynes ir atpalaiduoti raumenis po jų.

[ sportlandmagazine.lt ]

ŽIEMA 2019

FUTBOLAS

ŽIEMOS TRADICIJA

Lietuvos futbolo entuziastams ir šios sporto šakos gausios bendruomenės nariams gainioti futbolo kamuolį norisi ne tik šiltuoju laiku, bet visus metus. Tokią galimybę futbolininkams mėgėjams ir profesionalams suteikia Vilniaus „Žiemos taurės“ turnyrai, anksčiau daugybę metų vadinti ir žinomi „Snaigės“ vardu. TEKSTAS: GEDIMINAS ŽYGELIS FOTO: SAULIUS ČIRBA

DAUGIAU FUTBOLO NAUJIENŲ: WWW.SPORTLANDMAGAZINE.LT

Varžybas sausio ir vasario mėnesį tradiciškai rengia Vilniaus regiono futbolo sąjunga (VRFS), o turnyro idėjinis variklis ir pagrindinis organizatorius yra VRFS prezidentas Paulius Malžinskas. Anksčiau „Snaigės“ turnyras buvo įtrauktas į profesionalių klubų tvarkaraštį ir buvo tapęs neatskiriama Lietuvos futbolo dalimi. Atkūrus nepriklausomybę visoje Lietuvoje buvo atsisakyta žiemos turnyrų, tačiau tik Vilnius toliau puoselėjo tradicijas ir skatino žiemos futbolo populiarumą. „Turnyras rengiamas nuo praėjusio tūkstantmečio aštuntojo dešimtmečio vidurio. Turi gilias ir labai senas tradicijas. „Snaigės“ turnyras vykdavo dar sovietų laikais. Dabar mes jį vadiname Vilniaus „Žiemos taure“ arba „Vilnius Winter Cup“. Žaidžiama tik atvirame ore. Čia dalyvauja ir pirmosios lygos komandos, ir futbolo mokyklų atstovai“, – pasakojo VRFS vadovas. Žiemos turnyras yra atvirojo tipo. Čia gali žaisti ir aukštos klasės futbolinin-

Kodėl verta? Kas dalyvauja? Kur vyksta? Laikas Kur ieškoti informacijos? Didžiausios dalyvavusios žvaigždės

ŽIEMA 2019

[ sportlandmagazine.lt ]

kai, kurie neturi sutarčių, ir mėgėjai, ir jaunimas. „Žiemą pas mus žaidžia net ir profesionalų duonos ragavę sportininkai. Čia susirenka įvairi publika: ir profesionalai, ir tie, kurie žiemos periodu ieško klubo bei ateina čia sportinei formai palaikyti. Vienos komandos šį turnyrą traktuoja kaip pasirengimą artėjančiam naujam sezonui, kitos žaidžia savo malonumui, dėl smagumo. Žiemos turnyru pasinaudojama ir tam, kad būtų galima atrinkti futbolininkus į pagrindinę sudėtį“, – dalyvių prioritetus aiškino P.Malžinskas. Taisyklės nuo didžiojo futbolo nesiskiria, tik čia galimi keitimai pirmyn atgal, o per didelius šalčius kėlinys trunka ne 45, o 40 min. Tiesa, pasigirsta balsų, kad žaidžiant futbolą žiemą slidžiose aikštėse yra didžiulė traumų tikimybė. „Aikštės su dirbtiniu paklotu yra pritaikytos žiemos sąlygoms. Ant ledo žaisti tikrai netenka, todėl nesakyčiau, kad traumų tikimybė didesnė, – tokius mitus paneigė P.Malžinskas. – Su

aikštėmis iš tiesų sudėtinga. Turime tik kelis stadionus, kurie žiemą yra valomi ir prižiūrimi. Tai „Senvagės“ stadionas, Fabijoniškių futbolo mokyklos ir Lietuvos futbolo federacijos (LFF) stadionas. Kitos arenos žiemą nėra prižiūrimos. Tai sudėtinga problema.“ O pačiam žiemos futbolo varžybų organizatoriui kokių emocijų kelia „Snaigės“ turnyras? „Emocijos likusios labai geros, apie „Snaigės“ turnyrus – tik geriausi prisiminimai. Jie vykdavo „Marakanos“ aikštėje (buvusi „Žalgirio“ stadiono treniruočių aikštė). Kadangi varžybų trūkdavo, „Snaigės“ turnyruose dalyvaudavo labai daug komandų – per 30. Atmintyje ilgam išliko didelė talpa karštos arbatos prie aikštės“, – prisiminimais dalijosi P.Malžinskas. Per daugybę metų „Snaigės“ turnyre dalyvavo ir garsiausi Lietuvos futbolininkai, buvę legendinio „Žalgirio“ žaidėjai Stasys Danisevičius, Stasys Baranauskas, Viačeslavas Sukristovas, Rimas Turskis ir kiti. Futbolo veteranai ne kartą yra sakę, kad „Snaigės“ turnyras – daugiau nei įprastas futbolas. „Taip, sutinku su šia mintimi. Žiemą žaisti futbolą nėra įprasta. Būna visokių oro sąlygų: ir sninga, ir šlapdriba, ir temperatūrų svyravimai. Todėl tai daugiau negu įprastas futbolas“, – žiemos futbolo žavesį apibendrino P.Malžinskas.

Vienintelis žiemą vykstantis futbolo turnyras gryname ore. LFF I, LFF II ir visų žemesnių lygų klubai. LFF stadione, Fabijoniškių mokyklos stadione, „Senvagės“ mokyklos stadione. 2019 m. sausio ir vasario mėn. http://www.vilniausfutbolas.lt/lyga/Snaiges-taure/31 Stasys Danisevičius, Stasys Baranauskas, Viačeslavas Sukristovas, Rimas Turskis.

[ sportlandmagazine.lt ]

Å½IEMA 2019

FUTBOLAS U.Šmitaitė – geriausia 2017 m. Lietuvos futbolininkė

Geriausia 2017 metų Lietuvos futbolininkė Ugnė Šmitaitė nuo mažens aikštėje turėjo kovoti su berniukais, o jai labiausiai judėti į priekį padėjo užsispyrimas, noras ir valia. Atsispyrusi geriausios Lietuvos komandos vilionėms, ji savo svajonių siekia Kaune, kur „cementuoja“ gynybą „Žalgirio“ komandoje. TEKSTAS: LINA DAUGĖLAITĖ FOTO: ALFREDAS PLIADIS, „SCANPIX“

DAUGIAU FUTBOLO NAUJIENŲ: WWW.SPORTLANDMAGAZINE.LT

NUO PIANINO IKI FUTBOLO Jai vos 24-eri, tačiau iš Šilalės kilusi mergina ne tik spėjo tapti geriausia Lietuvoje, išbandyti save Kosove, tačiau ir mintimis nuklysti į profesionalios žaidėjos karjeros pabaigą bei sugalvoti, ką norėtų veikti toliau. „Labai noriu siekti teisėjos, galbūt salės futbolininkės, o gal net trenerės karjeros“, – šypsosi U.Šmitaitė. Ugne, kaip prasidėjo tavo pažintis su futbolu? Mano pažintis įvyko kiemo aikštėje, kuri atrodė tarsi nuokalnė, tačiau tai buvo didžiausia veja Šilalėje aplink mūsų daugiabučius. Dauguma mano draugų buvo vaikinai, kurių dėka ir aš užsikrėčiau meile futbolui. Man buvo 10 metų, kai geriausias draugas pasiūlė pradėti lankyti futbolo treniruotes. Iš pradžių buvome dvi mergaitės, bet galiausiai likau viena berniukų būryje. Pirmųjų spyrių ar perdavimų gerai nepamenu, bet žinau, kad akys ir širdis degė bėgti ir atimti kamuolį. Koks buvai vaikas?

ŽIEMA 2019

[ sportlandmagazine.lt ]

Futbolininkės hobis – teisėjavimas

Kaip mama sakydavo, velnio nešta ir pamesta. Buvau ir esu aktyvumo bomba, nemoku sėdėti vietoje ir nieko neveikti. Kartais atrodo, kad net pykstu ant žmonių, kurie tiek mažai daro ir tingi. Vaikystėje lankiau viską: krepšinį, tinklinį, šokius, dainavimą, dramą, lengvąją atletiką, pianiną, kol galiausiai apsistojau ties mėgstamiausiomis veiklomis, kurios beveik visos susijusios su futbolu.

VAIKYSTĖJE LANKIAU VISKĄ: KREPŠINĮ, TINKLINĮ, ŠOKIUS, DAINAVIMĄ, DRAMĄ, LENGVĄJĄ ATLETIKĄ, PIANINĄ, KOL GALIAUSIAI APSISTOJAU TIES MĖGSTAMIAUSIOMIS VEIKLOMIS, KURIOS BEVEIK VISOS SUSIJUSIOS SU FUTBOLU.

Per vienas Kalėdas paprašiau tėvelių, kad padovanotų man tikrą futbolo aprangą. Šilalėje buvo kiek sudėtingiau ją rasti, todėl gavau krepšinio aprangą. Jaučiausi kieta, nes tuo metu tai buvo viena populiariausių aprangų. Bet kai pagalvoju, tai nebuvo vienintelė apranga, kurią tėvams teko pirkti. Kadangi turiu dar dvi seses, visoms reikėjo nemažai rūbų, kurių reikalaudavo mūsų lankomi užsiėmimai. Ir tik dabar galiu suvokti, kad mano vaikystė buvo tikrai labai vykusi, nes turiu

U.Šmitaitė džiaugiasi išbandžiusi salės futbolą

KARJEROS KELIAS Klubai: 2009–2011 m. Tauragės „Tauras“ 2012–2013 m. „Akmenė“ 2015–2016 m. „FM Kaunas“ Nuo 2017 m. Kauno „Žalgiris“; buvo išvykusi į „KF Hajvalia“ (Kosovas) Rinktinės: Buvusi Lietuvos WU–17 ir WU–19 rinktinių žaidėja, dabar Lietuvos nacionalinės rinktinės futbolininkė.

tokius tėvus, kurie visada stengėsi išpildyti mūsų svajones ir užgaidas. Futbolas buvo laisvalaikis ar gyvenimo būdas? Nebūdavo nė dienos be futbolo, kartais iki išnaktų spardydavome kamuolį su draugais. Žiūrėdavau Lietuvos vyrų rinktinės rungtynes, žinoma, futbolą, kuris vyko Šilalėje. O domėtis futbolo pasauliu pradėjau tik nuo kokių dvidešimties metų, nes visą ankstesnį laiką aš tiesiog juo mėgavausi ir žaidžiau, svajojau. Kai patekau į pirmąją Lietuvos rinktinę, man buvo 15 metų. Būtent tada, tapusi jaunių iki 17 m. rinktinės nare, ir supratau, kad futbolas – ne tik pramoga. Pati iki 18 metų treniravausi su vaikinų komanda Šilalėje, nes nebuvo kito pasirinkimo, nebuvo merginų ekipos. Su vaikinais buvo smagiau, tikslesni

perdavimai, stipresnės dvikovos. Taip užsigrūdinau, o atstovauti merginų komandai vykdavau į Tauragę. Kartais būdavo incidentų su mama: jei susipykdavome, ji sakydavo, kad neveš manęs į rungtynes, bet maldavimai ir prašymai padėdavo. Kodėl pasirinkai Kauną? Mane jau anksčiau traukė Kaunas, kai atvykau čia studijuoti ir gyventi. Tikrai nesigailiu, nes Kaune atradau ne tik futbolą, bet ir kitokias jo atšakas. Ką dar veiki, be futbolo? Teisėjauju. Dirbu vyrų komandų rungtynėse, esu teisėja asistentė. Labai mėgstu šį darbą, tai mano hobis. Tapai geriausia 2017-ųjų Lietuvos futbolininke. Tai tau didelis įvertinimas?

Tai vienas didžiausių įvertinimų, kokių gali sulaukti. 2017-ųjų geriausių rinkimai vyko kitaip nei anksčiau, todėl labai nustebau, kad atsirado tiek mane palaikančių žmonių. Man pačiai tai buvo vieni sudėtingiausių ir daugiausiai iššūkių atsiuntusių metų. Svajojau išvykti rungtyniauti į užsienį ir tai pavyko. Man šį titulą padėjo laimėti mano užsispyrimas, noras, ryžtas ir valia. O toliau viską sudėliojo žmonės, kurie balsavo. Legionierės duoną išbandei Kosove. Kaip ten atsidūrei? Gal skamba keistai, kad žaidžiau Kosove, bet taip, aš ten buvau (juokiasi – aut.). Pamačiau kitą kultūrą, kitokį gyvenimo stilių, kitą treniravimą ir žaidimą. Dabar galvoju, kad ne visada reikia nerti stačia galva. Įspūdžiai liko įdomūs, bet ne patys geriausi. Ten nuvykus reikėjo treniruotis lauke, aptvertame vieline tvora, o žolė – trauklapių lapai. Iškart po kelionės per pirmąją treniruotę sekėsi nekaip, todėl komanda ir visas personalas buvo nepatenkinti. Tačiau jau per pirmąsias kontrolines rungtynes atsiskleidžiau ir tapau komandos dalimi. Nepaisant to, kad Kosovo klubas liko skolingas pinigų, esu laiminga, nes pabandžiau ir supratau, jog man jau per sunku siekti profesionalės karjeros. Puikiai susibendravau su komandos merginomis ir dabar tęsiame bendravimą. Debiutavai ir pirmą kartą suburtoje Lietuvos salės futbolo moterų rinktinėje.

U.Šmitaitė atstovauja Kauno „Žalgiriui“

Mėgstu save atrasti vis naujoje srityje ir džiaugiuosi, kad išbandžiau salės futbolą. Pajaučiau aistrą dar vienai futbolo atšakai. Jau buvau pamiršusi tokį didelį adrenalino antplūdį.

[ sportlandmagazine.lt ]

ŽIEMA 2019

TINKLINIS

NUO SMĖLIO – ANT SNIEGO Sniego tinklinis dažniausiai žaidžiamas su futbolo batais

Sniego tinklinis – sparčiai populiarėjanti sporto šaka. Šis žaidimas labai panašus į pasaulyje vis didesnį prestižą įgaunantį paplūdimio tinklinį, todėl žaidimas ant sniego taip pat turi daug galimybių augti ir populiarėti. Juolab kad žiemos sportui trūksta komandinių sporto šakų. Būtent dėl to sniego tinklinį planuojama ateityje įtraukti ir į žiemos olimpinių žaidynių programą. TEKSTAS: DOMINYKAS GENEVIČIUS FOTO: „SCANPIX“, CEV

Norėdamos populiarinti sniego tinklinį, savo jėgas suvienijo Tarptautinė tinklinio federacija (FIVB) ir Europos tinklinio konfederacija (CEV). CEV 2018 m. pirmą kartą suorganizavo Europos sniego tinklinio čempionatą, kuriame suspindėjo Lietuvos sportininkai. Austrijoje vykusiose inauguracinėse

DAUGIAU TINKLINIO NAUJIENŲ: WWW.SPORTLANDMAGAZINE.LT

Europos sniego tinklinio pirmenybėse Ieva Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė iškovojo aukso medalius, o Arnas Rumševičius ir Lukas Každailis pelnė bronzos apdovanojimus. „Mūsų paplūdimio tinklininkai yra labai geri. Dabar tiesiog pavyko sėkmingai peršokti iš paplūdimio tinklinio į sniego. Bet ateityje sniego tinklinis tikrai vis stiprės visame pasaulyje ir atsiras vis daugiau žaidėjų, kurie sportuos tik ant sniego. Lygiai taip pat ir paplūdimio tinklinis: tokiu sportu jis tapo tik tada, kai profesionaliai jį žaidžiantys siekia aukščiausių rezultatų. Salės, paplūdimio ir sniego tinklininkai liks tik su savo pasirinkta tinklinio atšaka“, – situaciją paaiškino buvęs tinklininkas, o dabar Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) generalinis sekretorius Andrius Gaidys.

ŽIEMA 2019

[ sportlandmagazine.lt ]

Pirmame Europos sniego tinklinio čempionate I.Dumbauskaitė ir M.Povilaitytė iškovojo aukso medalius, o A.Rumševičius ir L.Každailis – bronzos

Kadangi sniego tinklinis tik ieško optimalaus formato, dar nėra nustatytos konkrečios taisyklės, kuriomis bus vadovaujamasi netolimoje ateityje. Nemažai permainų įvyks jau šią žiemą. „Sniego tinklinis dabar evoliucionuoja. Nuolat ieškoma sprendimų, kad jis taptų kuo įdomesnis. Pagrindinis taisyklių pakeitimas – nuo šiol bus žaidžiama trys prieš tris. Dėl to žaidimas taps daug greitesnis ir patrauklesnis žiūrovams. Toks ir yra CEV bei FIVB tikslas, kad tinklinis taptų populiariausia ir žiūrimiausia sporto šaka. Dėl to ir vyksta ši evoliucija, kad būtų surasta tai, kas yra patraukliausia ir įdomiausia tiek žiūrovams, tiek sportininkams“, – pasakojo A.Gaidys.

Sniego tinklinis pristatytas Pjongčango olimpinėse žaidynėse

Pastaraisiais metais sniego tinklinis buvo žaidžiamas praktiškai pagal paplūdimio tinklinio taisykles. Skyrėsi tik

ATEITYJE SNIEGO TINKLINIS TIKRAI VIS STIPRĖS VISAME PASAULYJE IR ATSIRAS VIS DAUGIAU ŽAIDĖJŲ, KURIE SPORTUOS TIK ANT SNIEGO. apranga ir taškų skaičiavimas. Sniego tinklinis žaidžiamas iki dviejų laimėtų setų, kuriuose kovojama iki 11 taškų.

Svarbiausių turnyrų finaluose žaidžiama iki trijų laimėtų setų. Setų skaičių ateityje taip pat bus galima keisti pagal oro sąlygas. Juk žiemą turnyrai dažnai vyksta kalnuose, o ten orai gali būti permainingi. Dėl to sniego tinklinio taisyklės gana lanksčios. Be to, trumpesni setai sukuria daugiau intrigos žiūrovams. „Kadangi ant sniego žaisti pavojingiau nei ant smėlio, kartais žaidimas atrodo šiek tiek per lėtas. Atsiradus trečiam žaidėjui, bus daugiau pozicijų ir žaidimas tikrai taps greitesnis. Kaip jau minėjau, dabar toks evoliucinis periodas. Dėl to tvirtinti, kad šie sumanymai nusistovės, dar kol kas negalime, – atkreipė dėmesį A.Gaidys. – Apranga žiemą daug nesiskiria – tereikia termorūbų. Žinoma, labai svarbi avalynė. Kol kas dažniausia žaidžiama su futbolui pritaikytais bateliais, bet neabejoju, kad apranga taip pat evoliucionuos ir atsiras tokia, kuri bus skirta būtent sniego tinkliniui žaisti.“ Pasak A.Gaidžio, Lietuva yra pasiryžusi įsitvirtinti tarp stipriausių pasaulio sniego tinklinio šalių. „Tai yra neišnaudota niša ir tokiai šaliai, kaip Lietuva, būtų blogas sprendimas atsisakyti dalyvauti sniego tinklinio turnyruose. Tikrai bandysime burti komandą ir dalyvauti tarptautiniuose turnyruose“, – patikino A.Gaidys. Ateinančią žiemą FIVB organizuos pirmąjį pasaulio sniego tinklinio čempionatą. Tikimasi, kad jame dalyvaus ir Lietuvos sportininkai.

OLIMPINĖ AMBICIJA Didžiausia sniego tinklinio ambicija – jau 2026 m. būti žiemos olimpinių žaidynių programoje. Geriausi Lietuvos tinklininkai taip pat neslepia, kad juos vilioja galimybė dalyvauti žiemos olimpinėse žaidynėse. Be abejonės, tokia galimybė vilioja ir kitas pasaulio šalis, todėl konkurencija bus didžiulė. Jau 2018 m. žiemos olimpinėse žaidynėse Pjongčange (Pietų Korėja) žiūrovams buvo pristatytas sniego tinklinis, kurio parodomajame mače žaidė ryškiausios pasaulio tinklinio žvaigždės. Pagal dabartinį planą 2022 m. sniego tinklinis bus įtrauktas į olimpines žaidynes kaip parodomoji sporto šaka, o visaverčiu žiemos žaidynių dalyviu jis taps 2026 m.

[ sportlandmagazine.lt ]

ŽIEMA 2019

REGBIS „Sirgalių palaikymas labai svarbus. Tikriausiai nėra geresnio jausmo už tą, kai gausybė žmonių skanduoja žodį „Lietuva“. O kai rungtynes stebi šeima ir draugai, atsiranda dar didesnis noras žaisti“, – neslėpė vienas talentingiausių Lietuvos regbininkų 18-metis Matas Miežys.

SUŽIBO NAUJA ŽVAIGŽDĖ Lietuvos vyrų regbio-7 rinktinei šiemet nepavyko įgyvendinti svarbiausio tikslo – sugrįžti tarp stipriausių Europos komandų. Antrame pagal pajėgumą Europos čempionato divizione „Trophy“ Lietuvos regbininkai užėmė trečią vietą. Varžybose triumfavo ir vienintelį kelialapį į „Grand Prix“ divizioną iškovojo Rumunijos regbininkai. Vis dėlto nemažai pozityvo suteikė tai, kad Lietuvos rinktinėje žaidė keletas jaunų ir talentingų žaidėjų, o jau šiais metais prie vyrų komandos prisijungė 18-metis Matas Miežys. Šiam regbininkui pirmasis 2018-ųjų pusmetis buvo išskirtinis. Jis tempė į priekį Lietuvos jaunių (iki 18 metų) regbio ir regbio-7 rinktines. Lietuvos jaunių regbio komanda Europos čempionato „Trophy“ divizione užėmė ketvirtą vietą, o regbio-7 rinktinė varžėsi elitiniame

TEKSTAS IR FOTO: DOMINYKAS GENEVIČIUS

divizione Panevėžyje ir liko vienuolikta. „Šis pusmetis buvo tikrai neblogas. Pasiekėme gana aukštų rezultatų su didžiojo ir septynetų regbio jaunių rinktinėmis bei įgyvendinome iškeltus tikslus. Labai apmaudu, kad viskas pagal planą nepavyko su vyrų rinktine, bet nepaisant to šiuos metus vertinu tikrai puikiai“, – sakė M.Miežys. Regbis yra kietas žaidimas ir dažnai žaidėjams reikia gerokai subręsti, kol pavyksta praverti vyrų rinktinės duris. Tuo tarpu M.Miežys suaugusiųjų septynetų regbio rinktinėje debiutavo sulaukęs vos aštuoniolikos. „Buvau tikrai nustebęs, kai sulaukiau kvietimo. Nemaniau, kad man pavyks patekti tarp geriausių Lietuvos regbio žaidėjų. Treneriai iš manęs, kaip ir iš kiekvieno kito rinktinės žaidėjo, tikėjosi visiško atsidavimo treniruotėse ir var-

žybose“, – sakė jauniausias Lietuvos septynetų regbio rinktinės narys. Lietuvos komandą treniravo specialistas iš PAR Sabelo Kolanisi. Lietuvoje pradėjus veikti Šiaulių ir Panevėžio sporto gimnazijoms perspektyviausi šalies regbininkai turi galimybę suderinti sportą ir mokslą. Geri Lietuvos jaunimo rezultatai patvirtina puikų gimnazijos trenerių darbą. Šiaulių sporto gimnazijoje besimokantis M.Miežys neabejoja, kad netrukus Lietuvos vyrų rinktinėje žais ir daugiau gimnazijų auklėtinių. „Šiaulių sporto gimnazijoje sudarytos visos sąlygos sportuoti ir tobulėti. Šioje mokykloje mokosi daug motyvuotų sportininkų, kurie, mano manymu, ateityje tikrai taps pasaulinio lygio atletais, – sakė M.Miežys. – Manau, jau kitais metais į vyrų regbio rinktinę pretenduos ir kiti mano komandos draugai iš sporto gimnazijos.“ Lietuvos profesionalius regbininkus galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Lietuvos regbio talentas yra užsibrėžęs šį skaičių padidinti. „Kaip ir kiekvienas jaunas bei motyvuotas sportininkas, svajoju apie profesionalo karjerą, todėl to ir sieksiu“, – ryžtingai kalbėjo M.Miežys.

PUIKIOS SĄLYGOS GIMNAZIJOJE Lietuvoje pradėjus veikti Šiaulių ir Panevėžio sporto gimnazijoms perspektyviausi šalies regbininkai turi galimybę suderinti sportą ir mokslą. Geri Lietuvos jaunimo rezultatai patvirtina puikų gimnazijos trenerių darbą. Šiaulių sporto gimnazijoje besimokantis M.Miežys neabejoja, kad netrukus Lietuvos vyrų rinktinėje žais ir daugiau gimnazijų auklėtinių. „Šiaulių sporto gimnazijoje sudarytos visos sąlygos sportuoti ir tobulėti. Šioje mokykloje mokosi daug motyvuotų sportininkų, kurie, mano manymu, ateityje tikrai taps pasaulinio lygio atletais, – sakė M.Miežys. – Manau, jau kitais metais į vyrų regbio rinktinę pretenduos ir kiti mano komandos draugai iš sporto gimnazijos.“

ŽIEMA 2019

[ sportlandmagazine.lt ]

TENISAS K.Bubelytė su treneriu Š.Kulniu

Į penkiolikmetę Šiaulių teniso mokyklos auklėtinę Klaudiją Bubelytę vis dažniau krypsta sporto specialistų ir sirgalių akys. Radviliškietė šiemet puikiai sužaidė prestižiniame turnyre ir pademonstravo profesionalės vertą nusiteikimą. TEKSTAS: LINA MOTUŽYTĖ FOTO: ASMENINIO ALBUMO

UGDO ČEMPIONIŠKĄ CHARAKTERĮ Vos septyniems lietuviams yra pavykę patekti į prestižinį baigiamąjį Europos šešiolikmečių „Masters“ turnyrą, o K.Bubelytė tapo vos antrąja mergina. Šį turnyrą yra laimėję ir Ričardas Berankis, ir pirmoji pasaulio raketė ispanas Rafaelis Nadalis. Į šias varžybas pagal sezono rezultatus patenka vos aštuonios geriausios žaidėjos. Puikiai šiemet žaidusi lietuvė buvo trečioji turnyro raketė. „Į šį turnyrą patekti didelė garbė, nes ten dalyvauja tik geriausi to amžiaus žaidėjai, o kovoti labai sunku, nes silpnų varžovų tokio lygio varžybose nebūna“, – sakė tenisininkės treneris Šarūnas Kulnys. Nors pusfinalyje Klaudija suklupo, kova dėl trečios vietos prikaustė. Mačas truko net pusketvirtos valandos, o po jo lietuvė 6:4, 6:7 (7:9), 6:4 šventė pergalę prieš čekę Anną Panchartek. „Žaidimas vyko kaitinant 28 laipsnių

karščiui, o šiai varžovei Klaudija buvo žiemą skaudžiai pralaimėjusi. Ir šiame mače buvo akimirkų, kai atrodė, kad varžovė perlauš, bet Klaudija nepasidavė. Ši pergalė jai – didžiulė motyvacija. Tai parodo, kad esame teisingame kelyje“, – sakė jau septynerius metus su sportininke dirbantis treneris. „Viskas vyksta galvoje. Fizinis pasirengimas yra labai svarbus, tačiau ne mažiau svarbi ir koncentracija, gebėjimas susitvarkyti su savimi. Kaip nusiteiksi – taip ir kovosi. Per treni-

K.BUBELYTĖ LIETUVOS ŠEŠIOLIKMEČIŲ REITINGE UŽIMA PIRMĄ VIETĄ. AŠTUONIOLIKMEČIŲ REITINGE JI YRA ANTRA, O EUROPOS TENISO ASOCIACIJOS ŠEŠIOLIKMEČIŲ REITINGE LIETUVĖ UŽIMA 33 VIETĄ.

TARP DVIEJŲ MIESTŲ K.Bubelytė kartu su šeima gyvena Radviliškyje. Būdama septynerių čia ir pradėjo žaisti tenisą. Tačiau po pusantrų metų talentingai mergaitei buvo pasiūlyta pereiti į Šiaulių teniso mokyklą. Nuo to laiko ji kone kasdien kursuoja tarp šių dviejų miestų.

ruotes tam skiriu labai didelį dėmesį. Bandau susikoncentruoti tik į kortus, kad visos pašalinės mintys išeitų, niekas neblaškytų. Vėliau tai taikau per varžybas, todėl ir nebūna taip sunku susitvarkyti“, – paaiškino tenisininkė. K.Bubelytė blaškytis nemėgsta ne tik sporte, bet ir gyvenime. Nepaisant to, kad nuolat keliauja ir žaidžia turnyruose užsienyje, devintokė puikiai mokosi. „Bendraklasiai manęs dažnai klausia, kaip man pavyksta. O viskas paprasta, tiesiog kai turiu laiko – aš mokausi. O dažnai tie, kurie turi daug laisvo laiko, vis randa priežasčių mokymąsi atidėti, kol galiausiai laiko nebelieka“, – dėstė mergina.

[ sportlandmagazine.lt ]

ŽIEMA 2019

DIDŽIAUSIA NIKE TENISO KOLEKCIJA SPORTLAND PARDUOTUVĖSE. [ sportlandmagazine.lt ]

[ sportlandmagazine.lt ]

Å½IEMA 2019

GOLFAS Nors šaltuoju metų laiku žaisti golfą galima pasitelkus išmaniąsias priemones ir patalpose, pavyzdžiui, naudojant simuliatorius, golfo mėgėjai turėtų išbandyti dar nedaugelio atrastą, bet sparčiai populiarėjantį žiemos, arba sniego, golfą. TEKSTAS: JULIUS BLIŪDŽIUS

Taisyklės iš esmės yra tokios pačios, kaip ir įprasto golfo. Žinoma, tik skiriasi danga ir oro sąlygos. Kad būtų lengviau matyti ant sniego, žiemos golfui žaisti naudojami spalvoti kamuoliukai, o žaidėjams tenka įveikti kitokias kliūtis dėl šalčio ir neįprasto paviršiaus. Nors šiuolaikinio žiemos golfo atgimimas prasidėjo Kanadoje, šiuo metu jis populiaresnis Europoje. Viena iš vietų, kur galima išbandyti golfą žiemą, – slidinėjimo kurortai. Štai Švedijos Bjorklideno kurortas jau penktus metus iš eilės golfo gerbėjams siūlo mėgautis grynu oru, giedru dangumi bei temperatūra, svyruojančia nuo 0 iki minus 25 °C. Atvykę golfo mėgėjai žaidžia tose pačiose vietose, kaip ir vasaros metu. Be to, žiemą tai viena geriausių vietų stebėti Šiaurės pašvaistę. Ji šioje vietovėje, įsikūrusioje 240 km už poliarinio rato, matoma itin ryškiai. Norintiesiems pažaisti golfą kiek neįprastomis aplinkybėmis galimybių

IŠSKIRTINIŲ POJŪČIŲ MĖGĖJAMS

ŽAIDŽIANT ANT EŽERO DUOBUTES ATSTOJA EKETĖS, O BALTĄ KAMUOLIUKĄ KEIČIA RAUDONAS. ATŠIAURIOS ORO SĄLYGOS IR GRUBLĖTAS LEDO PAVIRŠIUS VERČIA PASITEMPTI IR IŠ NAUJO ATRASTI ŠĮ ŽAIDIMĄ. netrūksta. Pernai 45 golfo žaidėjai iš Rusijos, Kinijos ir Pietų Korėjos varžėsi ant giliausio gėlo vandens ežero Baikalo, kur vyko sniego golfo turnyras. Kovo mėnesį ledo storis siekė net 60 cm, tad vaikščioti ant ežero – saugu. Žaidžiant ant ežero duobutes atstoja eketės, o baltą kamuoliuką keičia raudonas. Atšiaurios oro sąlygos ir grublėtas ledo paviršius verčia pasitempti ir iš naujo atrasti šį žaidimą. Atšiauriausiomis sąlygomis kada nors rengtų golfo varžybų vardą yra pelnęs turnyras Umanake, Grenlandijoje, 600 km nuo Šiaurės speigračio. Pirmą kartą ledo golfo čempionatas čia buvo surengtas 1997 m. Žaidėjams tuomet

teko atlaikyti 50 °C šaltį. Varžyboms trunkant dvi dienas, pirmąją dieną žaidėjai turi aklimatizuotis ir apsiprasti prie atšiaurių oro sąlygų. Tiesa, spindintis ir akinantis sniegas taip pat tampa nelengvu iššūkiu. Umanakas vadinamas šiauriausiu pasaulio golfo aikštynu, tad šis įspūdingas turnyras pritraukdavo golfo žaidėjų iš viso pasaulio. Deja, šiuo metu čempionatas dėl netinkamų sąlygų – nepakankamo ledo storio – nėra organizuojamas.

GOLFAS ISLANDIJOJE Nors tokio pat lygio ekstremalumo pasiūlyti negali, bet žiemos golfo malonumus puikiai išnaudoja islandai. Kaip žinoma, Islandijoje net tris mėnesius per metus dienos šviesos būna mažiau nei 4 val., o žemės paviršių dažnai dengia sniegas, todėl tai nėra pati svetingiausia vieta golfo žaidėjams. Vis dėlto golfo gerbėjai čia vis dažniau ir šaltuoju metų laiku mėgaujasi žaidimu kalnuose.

Ž I E M A 2 0 1 9 [ [sportlandmagazine.lt sportlandmagazine.lt] ]

NIKE GOLFO KOLEKCIJA JAU VILNIAUS AKROPOLIO SPORTLAND PARDUOTUVĖJE [ sportlandmagazine.lt ] Ž I E M A 2 0 1 9

PLAUKIMAS lono medžiaga, kuri iki šiol labiausiai paplitusi tarp plaukimo aprangos gamintojų. Be to, jie buvo pirmieji, sukūrę chlorui atsparų „Endurance+“ audinį. Kuriant sportinę aprangą įkvėpimo

KURIANT SPORTINĘ APRANGĄ ĮKVĖPIMO SEMTASI IŠ RYKLIŲ, BENDRADARBIAUTA SU KOSMOSO PRAMONE.

„SPEEDO“ ISTORIJA:

PLAUKIMO REIKMENŲ EVOLIUCIJA Vienas didžiausių plaukimo reikmenų prekių ženklų „Speedo“ šiemet švenčia 90 metų jubiliejų. Gilias tradicijas turinčio prekės ženklo istorija atspindi specifinių plaukimo reikmenų atsiradimą ir evoliuciją. „Speedo“ ir plaukimas tarpusavyje taip susipynę, kad „Speedo“ pavadinimas anglakalbiame pasaulyje tapo vyriškų trumpų maudymosi kelnaičių sinonimu. TEKSTAS IR FOTO: „SPEEDO“ Viskas prasidėjo nuo į Australiją persikrausčiusio škoto Alexanderio MacRae, kuris naujojoje tėvynėje atidarė apatinio trikotažo gamyklą. Trečiąjį ano amžiaus dešimtmetį plaukimas Australijoje sparčiai populiarėjo. Kai pokyčiai pasiekė aukščiausią tašką, A.MacRae pradėjo gaminti maudymosi aprangą. 1928 m. jis sukūrė savo prekės ženklą „Speedo“ ir pasiūlė rinkai plaukimo aprangą iš sintetinio pluošto, kuris nebetrukdė, o kaip tik padėjo aktyviai plaukti. „Speedo“ maudymosi apranga tuometiniame konservatyviame pasaulyje suteikė daug peno apkalboms – pečių nedengę triko ar vyrišką maudymosi kostiumą pakeitusios maudymosi kelnaitės tuo metu buvo neįprastas reginys. Prieš pat Antrąjį pasaulinį karą atsirado bikiniai, kurie tuometiniame pasaulyje sukėlė daug jaudulio ir pasipiktinimo. Australijos paplūdimių inspektoriai iš pradžių uždraudė dėvėti bikinius, tačiau šiuolaikinės maudymosi aprangos pergalingo žygio ilgam sustabdyti nepavyko.

[ PLAUKIMAS TAMPA PASAULINE SPORTO ŠAKA ]

Šeštąjį dešimtmetį „Speedo“ tapo didžiausiu prekės ženklu Australijoje, o septintąjį dešimtmetį pradėta plėstis globaliai. Kaip pirmaujantis prekės ženklas, „Speedo“ davė toną visose svarbiausiose plaukimo varžybose ir jo indėlis į plaukimo tekstilės ir vis labiau populiarėjančius plaukimo akinius buvo reikšmingas. 2008 m. Pekino olimpinėse žaidynėse 92 proc. plaukimo medalių buvo laimėta pasitelkus „Speedo“ reikmenis. Visų laikų geriausias olimpietis Michaelas Phelpsas, karjeros viršūnėje varžęsis su „Speedo“ reikmenimis, įnešė savo indėlį ir į plaukimo gaminių plėtrą.

[ NAUJOVIŠKOS MEDŽIAGOS ]

„Speedo“ pirmieji atėjo į rinką su nai-

semtasi iš ryklių, bendradarbiauta su kosmoso pramone. Visa tai dėl to, kad ir toliau būtų tobulinama plaukimo įranga ir padedama plaukikams siekti naujų rekordų. Nors konkurencija plaukimo reikmenų rinkoje sustiprėjo, „Speedo“ neprarado lyderio pozicijų ir toliau diktuoja toną plaukimo pasaulyje.

[ „SPEEDO“ INDĖLIS Į PROJEKTUS ]

„Speedo“ remia ne vieną projektą, padedantį atkreipti dėmesį į globalias problemas. „Speedo“ jubiliejaus proga ir norėdamas atkreipti dėmesį į vandenynų užterštumą britų mokslininkas ir ilgų nuotolių plaukikas Lewisas Pughas per 50 dienų perplaukė visą Lamanšo kanalą, t.y. 560 km išilgai Anglijos pietinės pakrantės, iš vakarų į rytus. „Speedo“ pradėjo programą „Swim Generation“, pagal kurią vaikams iš neturtingesnių šalių organizuoja plaukimo kursus. Skendimas – viena dažniausių mirčių priežasčių tarp nelaimingų atsitikimų kategorijos įvykių. Ši programa padeda vaikams pagerinti plaukimo įgūdžius ir sumažinti šią liūdną statistiką.

DAUGIAU APIE PLAUKIMĄ: WWW.SPORTLANDMAGAZINE.LT

ŽIEMA 2019

[ sportlandmagazine.lt ]

Visi mes esame plaukikai!

[ sportlandmagazine.lt ]

Ĺ˝IEMA 2019

PLAUKIMAS Yra žmonių, kuriems žiema – mėgstamiausias metų laikas. Ne dėl didžiųjų metų švenčių ar sniego, o todėl, kad žiemą galima maudytis lediniame vandenyje. Maudynes šaltame vandenyje yra pamėgęs ir Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas 25-erių Simonas Dailidė. Prieš daugiau nei dvejus metus Simonas taip užsikrėtė maudymosi lediniame vandenyje idėja, kad surengė pirmąsias mūsų šalyje plaukimo eketėje varžybas.

Varžybos Galvės ežere

TEKSTAS: KARINA SĖRIKOVA FOTO: MINDAUGAS KULBIS Maudynių eketėje varžybų istorija prasidėjo išties netikėtai. 2017 m. sausio 19-ąją Simonas išgirdo, jog tąnakt, veikiamas energetinių visatos srautų, visas Žemės vanduo kelias valandas bus energetiškai ypač stiprus ir įgaus stebuklingų savybių. Vaikinas nutarė, kad ta proga vertėtų išsimaudyti ne po dušu, o vandens telkinyje. Kadangi kartkartėmis pasimaudydavo šaltame vandenyje, neišsigando iššūkio ir ekspromtu antrą valandą nakties sėdo į automobilį ir nuvažiavo prie Žaliųjų ežerų. Savo šuolį į ledinį vandenį vaikinas nufilmavo, juo pasidalijo socialiniame tinkle „Facebook“ ir pridūrė, kad nuo šiandien skelbia 30 dienų maudymosi eketėje iššūkį.

SVEIKATOS IR ENERGIJOS ŠALTINIS

žmonių. Taip gimė mintis padaryti masinį renginį, kokie vyksta Suomijoje, Švedijoje ir kitose šalyse – 25 m plaukimą ekete Galvės ežere, Trakuose“, – prisiminė Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas. Nors Simonui patinka grūdintis, tačiau net ir jam įšokti į ledinį vandenį yra iššūkis. „Man asmeniškai įšokti į šaltą ežero ar upelio vandenį ne taip sunku, kaip „Taigi pirmą naktį buvau vienas, antrą palįsti po šaltu dušu. Kiekvienas rendieną jau buvome dviese, trečią trise, kasi sau patogius būdus, svarbiausia, o vėliau šis skaičius augo neprokad grūdinimasis yra labai naudinga porcingai – prisijungė labai daug ligų profilaktika“, – tikino sveikuolis. Pašnekovas primena, kad nerti į šaltą vandenį galima tik gerai apšilus. „Apšilimas DAUGIAU SKAITYKITE: SPORTLANDMAGAZINE.LT gali būti įvairus, pavyzdžiui, pabėgiojimas ir mankšta, svarbiausia, kad išsiplėstų kraujagyslės ir kapiliarai. Jei maudysimės MAUDYNĖS GALVĖS EŽERE: neapšilę, kraujotakos bit.ly/GALVEZIEMA sistemos elementai dar labiau susitrauks ir rizikuosime susirgti“, – perspėjo. Pasak S.Dailidės,

PRAKTIKUOJANT MAUDYNES LEDINIAME VANDENYJE STIPRĖJA IMUNITETAS, ORGANIZMAS TAMPA ATSPARESNIS INFEKCIJOMS.

ŽIEMA 2019

[ sportlandmagazine.lt ]

S.Dailidė

praktikuojant maudynes lediniame vandenyje stiprėja imunitetas, organizmas tampa atsparesnis infekcijoms. Taip pat šis grūdinimosi būdas padeda pasiruošti ilgalaikiam stresui, suteikia daug energijos. Ir nors maudynės eketėje stiprina imunitetą, Simonui labiausiai imponuoja, kad nugalėjus savo baimę šokti į šaltą vandenį padidėja pasitikėjimas savimi ir labai pakyla nuotaika. Sustoti maudytis žiemą Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas neketina ir ateinančią žiemą, na, o 2019-aisiais bus organizuojamas jau trečiasis masinis plaukimas eketėje. Kaip ir pirmus du kartus, jis vyks Galvės ežere.

DALYVIŲ – VIS DAUGIAU 2017 m. į plaukimo eketėje varžybas susirinko 25 dalyviai, o praėjusiais metais šiam iššūkiui pasiryžo jau apie 140 žmonių. 2019 m. S.Dailidė tikisi dar gausesnių plaukikų gretų.

BODYLIFT

TAI IŠSKIRTINĖ ARENA KOLEKCIJA, PARYŠKINANTI IR STABILIZUOJANTI MOTERS KŪNĄ.

[ sportlandmagazine.lt ]

ŽIEMA 2019

EKSTREMALU

VASARĄ VANDENS, ŽIEMĄ – KALNŲ SLIDĖS

DAUGIAU SLIDINĖJIMO NAUJIENŲ: WWW.SPORTLANDMAGAZINE.LT

Nors vandens sporto šakų sezonas baigėsi, vandens slidinėjimo sporto klubo „Skriejantieji bangomis“ įkūrėjas 45-erių Ričardas Lažinskas neketina tiesiog ramiai laukti pavasario. TEKSTAS: KARINA SĖRIKOVA FOTO: „SKRIEJANTIEJI BANGOMIS“ „Dažnas vandens slidininkas žiemą pavirsta kalnų slidininku“, – teigia vandens slidinėjimo pasaulio čempionato prizininkas R.Lažinskas ir jau ruošia savo kalnų slides susitikimui su pirmuoju sniegu. Ričardai, kaip atradote vandens slidinėjimą? Šia bent jau Lietuvoje egzotiška sporto šaka mane užkrėtė tėvai – tituluoti Lietuvos vandens slidininkai, treneriai Ignas Lažinskas bei Liubovė Lažinskienė, išugdę ne vieną sportininkų kartą. Tad visai nenuostabu, kad ant vandens slidžių pirmąkart atsistojau būdamas šešerių, o nuo aštuonerių ėmiau aktyviai treniruotis. Būdamas keturiolikos tapau SSRS

ŽIEMA 2019

[ sportlandmagazine.lt ]

DAŽNAS VANDENS SLIDININKAS ŽIEMĄ PAVIRSTA KALNŲ SLIDININKU. KALNŲ SLIDINĖJIMAS SAVO SPECIFIKA LABAI ARTIMAS VANDENS SLIDINĖJIMUI IR YRA GERA KOMBINACIJA KEIČIANTIS SEZONAMS. jaunių čempionu šuolių nuo tramplino rungtyje. Beje, ši rungtis yra mano mėgstamiausia. Vėliau patirties ir žinių sėmiausi iš įvairių trenerių, važinėdamas po treniruočių stovyklas

Europoje bei JAV. Daug patirties davė dalyvavimas varžybose – kasmet atstovauju Lietuvai tarptautinėse varžybose bei oficialiuose čempionatuose. Dar pernai dalyvavau Europos čempionate Austrijoje ir pasaulio čempionate Prancūzijoje. Ant Gelūžės ežero kranto Vilniuje esate įkūręs vandens slidinėjimo sporto klubą „Skriejantieji bangomis“. Ar daug žmonių Lietuvoje užsiima šiuo sportu? Vandens slidinėjimo sporto klubą įkūriau tęsdamas savo tėvų pradėtus darbus. Mano tėvas I.Lažinskas kadaise perėmė trenerio pareigas iš savo pirmtako Oskaro Gaidamovičiaus tuometėje sporto draugijoje „Nemunas“, vėliau kompleksinėje vaikų ir jaunimo sporto mokykloje „Žalgiris“. Po nepriklausomybės atkūrimo dėl nutrūkusio finansavimo Vilniaus vandens slidininkams atėjo sunkūs laikai, o kiti du sporto klubai visai nutraukė veiklą. Bemaž visą gyvenimą praleidęs prie ežero, per savo sportinę

karjerą įgavau daug patirties, norėjau ja pasidalyti su pradedančiaisiais vandens slidinėjimo sporto mėgėjais, įprasminti savo tėvų nudirbtus darbus ir atgaivinti mėgstamą sporto šaką Vilniuje. Tad 2014 m. įkūriau vandens slidinėjimo sporto klubą „Skriejantieji bangomis“ – toks buvo mūsų klubo antrasis vardas praeityje. Mūsų treniruotės jau 49 metus vyksta Gelūžės ežere. Sovietų laikais Lietuvoje veikė trys profesionalūs vandens slidinėjimo sporto klubai, bet ilgainiui visi nutraukė veiklą. Tačiau pastaraisiais metais Lietuvoje vandens slidininkų vėl pamažu daugėja ir tai džiugina. Pavyzdžiui, nauji entuziastai prieš kelerius metus įkūrė vandens slidinėjimo klubą Anykščių rajone prie Nevėžos ežero. Na, o „Skriejantieji bangomis“ kartu su Kūno kultūros ir sporto departamentu jau antri metai iš eilės įgyvendina projektą „Judėk – išmok plaukti vandens slidėmis“, kurio tikslas – pritraukti kuo daugiau vilniečių ir miesto svečių išbandyti vandens slidinėjimą. Kasmet klubo gretas papildo bent keli nariai, pasiryžę tobulinti šio sporto įgūdžius ir siekti rezultatų. Taip pat sezono metu organizuojame vaikų vandens slidinėjimo sporto būrelį. Treniruotes vandenyje baigiate vėlyvą rudenį, o pradedate ankstyvą pavasarį. Kas padeda vandenyje apsisaugoti nuo šalčio? Vandens slidinėjimo sezonas Lietu-

voje trunka apie penkis mėnesius. Šaltesniais periodais gelbėja hidrokostiumai. Taip pat esame įsirengę nedidelę pirtelę pasišildyti. Neretai sezonui pradėti vandens slidininkai vyksta į šiltuosius Europos kraštus ar vandens slidinėjimo Meką – Floridą. Kaip treniruojatės šaltuoju metų laiku? Žiemos periodu dėmesys skiriamas bendrajam fiziniam pasiruošimui: bėgiojame, žaidžiame įvairius žaidimus, treniruojamės su svarmenimis ir t.t. Dažnas vandens slidininkas žiemą pavirsta kalnų slidininku. Kalnų slidi-

nėjimas savo specifika labai artimas vandens slidinėjimui ir yra gera kombinacija keičiantis sezonams. Kuo jus labiausiai žavi vandens slidinėjimas? Vandens slidinėjimas yra sporto šaka, ugdanti ir susiejanti žmoguje bendrąjį fizinį lavinimą, koordinaciją bei kūno balansą. Dėl savo specifikos – sportuojama gryname ore, ant vandens ir dažnai šviečiant saulei – vandens slidinėjimas yra puikios savijautos ir geros nuotaikos garantas, padedantis nuvyti tiek emocinį, tiek fizinį nuovargį po dienos darbų.

SNIEGO IR VANDENS SLALOMO FESTIVALIS Lietuvos ir Lenkijos vandens ir kalnų slidinėjimo mėgėjai nuo 2013 m. drauge rengia sniego ir vandens slalomo festivalį. Jis organizuojamas gegužės ir birželio mėnesių sandūroje Lietuvoje bei Lenkijoje. Pirmąją dieną varžybų dalyviai lenktyniauja kalnų slidinėjimo slalomo rungtyje Druskininkų „Snow“ arenoje. Po to vykstama į už 90 km esantį taip pat kurortinį Augustavą, kuriame kitą dieną vyksta vandens slalomo varžybos. Kiekvienos rungties rezultatai paverčiami taškais, susumuojami ir taip sužinomi varžybų nugalėtojai. Varžybos rengiamos kasmet, į jas susirenka dalyvių iš Lietuvos, Lenkijos, Latvijos ir Norvegijos.

[ sportlandmagazine.lt ]

ŽIEMA 2019

TRIATLONAS

Klasikinis triatlonas „Ironman“ – varžybos, kurių trasą įveikę sportininkai gali pelnytai save laikyti geležiniais vyrais ar moterimis. Daugelis šį tikslą pasiekusiųjų verkia laimės ašaromis. TEKSTAS: MERILIN PIIRSALU FOTO: GERTRUD ALATARE

KLASIKINIS „IRONMAN“ – IŠŠŪKIS DRĄSUOLIAMS Klasikinio „Ironman“ varžybose sportininkai plaukia 3,8 km, važiuoja dviračiu 180 km ir bėga 42,2 km. Pasaulyje per metus vyksta 43 šios distancijos „Ironman“ varžybos, o Rytų Europoje „Ironman“ prekės ženklo renginiai vyksta tik Lenkijoje. Kitos Baltijos šalims artimos valstybės, kuriose rengiamos „Ironman“

„IRONMAN“ VARŽYBOSE DALYVAUJA TIEK PROFESIONALAI, TIEK MĖGĖJAI, TROKŠTANTYS NAUJŲ IŠŠŪKIŲ. PLANUOJANTIEJI STOTI PRIE „IRONMAN“ STARTO LINIJOS TURI ŽINOTI, KAD BE PASIRUOŠIMO Į TRIATLONO TRASĄ EITI NEGALIMA, TAČIAU RIMTAI TRENIRUOJANTIS IŠŠŪKĮ PRIIMTI VERTA. 76

ŽIEMA 2019

[ sportlandmagazine.lt ]

varžybos, yra Švedija, Norvegija ir Danija. Šiais metais „Ironman“ pirmą kartą vyko Taline. Po Kopenhagos tai tik antras atvejis, kai šių varžybų etapas rengiamas šalies sostinėje. „Ironman Tallinn“ iš esmės yra Pasaulio taurės etapas, kurį įveikę skirtingų amžiaus grupių dalyviai gali kovoti spalį Havajuose rengiamame pasaulio čempionate, apie kurį svajoja daugybė triatlonininkų. Šiais metais Taline kelialapį į Havajus gavo 40 sportininkų. open_water.jpg

[ NUOSEKLUMAS VEDA PRIE TIKSLO ]

„Ironman“ – tikros tarptautinės varžybos. Pavyzdžiui, Taline per 80 proc. dalyvių buvo užsieniečiai, suvažiavę iš daugiau nei 50 šalių. Daugiausiai sportininkų atvyko iš Rusijos (323) ir Suomijos (238), buvo ir triatlonininkų iš Latvijos (31) bei Lietuvos (15). „Ironman“ varžybose dalyvauja tiek profesionalai, tiek mėgėjai, trokštantys naujų iššūkių. Planuojantieji stoti prie „Ironman“ starto linijos turi žinoti, kad be pasiruošimo į triatlono trasą eiti negalima, tačiau rimtai treniruojantis iššūkį priimti verta. Treniruotis reikėtų žingsnis po žingsnio, pajaučiant savo kūną. Kiekviena sporto šaka turi savo specifiką, o pradėti būtų verta, pavyzdžiui, nuo trumpesnių trasų. Maratono distanciją įveikusiems mėgėjams turėtų pakakti ištvermės, kad galėtų pamėginti dalyvauti „Ironman“ varžybose. Jeigu turima plaukimo įgūdžių ir treniruotėms skiriama pakankamai laiko, kiekvienam gali pavykti.

IRONMAN.COM/OTEPAA70.3

15.06.2019

PIGIŲ KAINŲ REGISTRACIJA

APIE „IRONMAN TALLINN“ SKAIČIAIS Finišavo 1075 dalyviai ir 56 komandos. Rekordinės trukmės tiesioginė transliacija tęsėsi daugiau nei 17 valandų. Buvo suvalgyta 960 kg bananų ir 400 kg sūdytų agurkų. Prie plaukimo trasos dirbo 105 gelbėtojų komanda.

IRONMAN.COM/TALLINN

03.08.2019

Kitas „Ironman Tallinn“ vyks 2019 m. rugpjūčio 3 d.

[ VARŽYBOS SU SAVIMI ]

„Ironman“ nėra varžybos su kuo nors kitu, o tik su savimi. Šis procesas dar aprašomas kaip kelionė į save. Nepriklausomai nuo lygio, pokalbis su savimi varžybų metu būna gana ilgas. Ta patirtis, gauta įveikus iššūkį, ir išgyventa finišo akimirka padeda susidūrus su kitais gyvenimo sunkumais. Daugelis šį savęs nugalėjimą apibūdina kaip gyvenimą keičiančią patirtį, kuri suteikia jėgų priimti iššūkius ir kitose gyvenimo srityse. Tokia patirtis žmones tobulina ir daro geresnius. Kodėl gi nepriimti naujo iššūkio ir nesudalyvauti visos distancijos „Ironman“ varžybose?

[ sportlandmagazine.lt ]

ŽIEMA 2019

TRIATLONAS

MOTERIS, KURI GALI VISKĄ Daugkartinė Lietuvos triatlono čempionė, dvigubo ultratriatlono Pasaulio taurės etapų nugalėtoja ir prizininkė panevėžietė Alina Ranceva sako, kad kuo sunkiau – tuo geriau: „Kuo ilgesnė trasa, kuo daugiau iššūkių, tuo aš esu stipresnė ir man didesnis malonumas.“ TEKSTAS: LINA DAUGĖLAITĖ FOTO: VS-FOTO.LT

ĮDOMIAUSIOS TRIATLONO ISTORIJOS: WWW.SPORTLANDMAGAZINE.LT

Dvigubo ultratriatlono varžybose dviračiu reikia įveikti 357 km

Iššūkius 34 metų panevėžietė mėgsta ir gyvenime. „Mėgstu tobulėti ir nesėdėti vietoje“, – tvirtina ištvermingoji sportininkė, kuri šį rudenį metė sau dar vieną pirštinę – nuo rugsėjo 1-osios ėmė dirbti Panevėžio sporto gimnazijoje. „Pirmą kartą tapau mokytoja. Tai didžiausias iššūkis, kurį išsikėliau šiems mokslo metams“, – sako moteris, be to, dar dirbanti ir triatlono trenere bei judesio korekcijos specialiste darželyje.

ŽIEMA 2019

[ sportlandmagazine.lt ]

Sportinė A.Rancevos karjera dėl šio naujo darbinės karjeros vingio nenukentės. Juk ruduo triatlonininkei – atokvėpio metas, kai baigiasi intensyvus treniruočių ir varžybų sezonas ir ji sportuoja tam, kad palaikytų formą, po 2–3 val. kasdien.

[ SUNKIOS TRENIRUOTĖS ]

„Kadangi dirbu pedagoginį darbą, turiu du mėnesius atostogų. Tad juos ir skiriu grynai sportui. Jeigu keliaujame

INTENSYVAUS PASIRENGIMO METU A.RANCEVA SPORTUOJA APIE 35 VAL. PER SAVAITĘ, O VERČIANT VALANDAS ILGIO MATAIS, SUSIDARYTŲ APIE 500 KM DVIRAČIU, 100 KM BĖGTE IR DAR 20 KM VANDENYJE. su šeima, visada su manimi važiuoja ir dviratis, ir plaukimo inventorius, ir bėgimo bateliai“, – kaip derina asmeninį gyvenimą su intensyviu tre-

FACEBOOK.COM/ALINA.RANCEVA niruočių ritmu, pasakoja moteris. Kaip tai atrodo praktiškai? Ryte, tarkime, sėdusi ant dviračio mina 2–3 val., tada laikas su šeima, o vakare – antra treniruotė. Liepa – karščiausias treniruočių metas. Tuomet būna ir tokių dienų, kai aštuntą ryto išmynusi dviračiu Alina grįžta tik 3–4 val. popiet. „Grįžti vakarop tarsi po darbo dienos“, – šypteli sportininkė, tokiu intensyviu tempu pradedanti gyventi artėjant ultratriatlono varžyboms. Apytiksliai intensyvaus pasirengimo metu A.Ranceva sportuoja apie 35 val. per savaitę, o

INSTAGRAM.COM/ALINUTERRRR/ kad gal reikia pailsėti“, – atvirai pasakoja sportininkė.

[ EMOCIJOS IŠSILIEJA AŠAROMIS ]

Ultratriatlono varžybose A.Ranceva dalyvauja kartą per metus, nes jos reikalauja daug pasiruošimo, o po varžybų reikia laiko organizmui atsigauti. Sportinį ritmą paįvairina vienos kitos Lietuvos triatlono varžybos, kuriose kartais panevėžietė išbando jėgas. Šiemet Panevėžyje vykusiame Pasaulio dvigubo ultratriatlono taurės etape A.Ranceva finišavo per 30 val. 8 min. 18 sek. (7,6 km plau-

30:8,18

IR GRAŽU, IR PATOGU Alina Ranceva ir sportuodama nori atrodyti graži ir madinga. „Pagal sportinių batelių spalvą ir marškinėlius tampres derinuosi“, – sako A.Ranceva. Važiuodama dviračiu ji naudoja kompresinę aprangą, kuri leidžia truputį pailsėti kūnui, ne taip greitai pavargsta raumenynas. Bėgdama vilki bėgimui skirtus rūbus. „Nors šiemet ir myniau, ir bėgau su ta pačia kompresine apranga“, – prasitaria. Per sezoną A.Ranceva sunešioja 3–4 poras batelių.

TOKS LAIKAS ALINAI RANCEVAI UŽTIKRINO BRONZĄ PASAULIO DVIGUBO ULTRATRIATLONO TAURĖS ETAPE PANEVĖŽYJE. Tad iš pradžių tai buvo liūdesio ašaros,

A.Ranceva treniruojasi viena. „Juk ir ultratriatlono varžybose dalyvauji viena – esi pati su savimi, savo mintimis“, – paaiškina. Taip mindama ar bėgdama tuos kelis šimtus kilometrų ne tik tvirtėja fiziškai, bet ir kaskart išlaiko silpnumo akimirkų testą. Tokius momentus, kaip „ai, gal važiuoju namo, gal šiandien mažiau numinsiu...“, reikia įveikti, nes varžybų metu irgi būna, kai galvoji, kad nebegali,

kė, 357 km važiavo dviračiu, beveik 84 km bėgo). Ir buvo trečia. Tai toli gražu ne brangiausios prabos apdovanojimas, bet pirmas toks, kuris buvo aplaistytas ne tik džiaugsmo, bet ir skausmo ašaromis. „Pirmą kartą tikrai verkiau. Džiaugsmo ašaros visada būna po ultratriatlono finišo. O čia buvo skausmo: kai žinai, kad trasoje pragyvenai 17 valandų, ir matai, jog tavo kūnas atsisako tęsti varžybas. Be to, tai man buvo metų varžybos, metų pasiruošimas – įdėta tiek jėgų, tiek širdies atiduota ir palaikymo komanda jau tiek prabuvusi...

Tiesa, šis skausmas jai buvo ne naujiena – žinojo, kad bėgti bus sunku. „Bet nenumaniau, kad man organizmas paruoš tokį pokštą ir sustos visa virškinimo sistema, prasidės pykinimas“, – ką teko iškęsti per varžybas, pasakoja geležinė sportininkė.

[ PO FINIŠO – RITUALAS ]

Anksčiau į varžybas panevėžietę lydėdavo talismanas, tačiau jį pametusi suprato, kad tokie dalykai užsimiršta

SKAITYTI DAUGIAU

verčiant valandas ilgio matais, susidarytų apie 500 km dviračiu, 100 km bėgte ir dar 20 km vandenyje. Plius jėgos, tempimo pratimai.

o finiše – džiaugsmo, kad vis dėlto sugebėjau atrasti jėgų ir įveikti“, – išgyvenimais dalijasi sportininkė, kurią paskutinėje bėgimo rungtyje stabdė Achilo sausgyslės uždegimas.

ĮKVEPIA ŠEIMA Alinos Rancevos medalius ir taures ant savo palangės rikiuoja septynmetis sūnus Arijus. „Sūnus man sako, ypač jeigu netampu prizininke: „Eik, mama, į treniruotę, kad būtum čempione“, – pasakoja Alina. Vyras Andrejus taip pat gyvena žmonos sportininkės ritmu. „Kad ir kokiose varžybose dalyvaučiau, vyras visada mane palaiko“, – džiaugiasi triatlonininkė. Vyras ne tik padeda žmonai morališkai, bet yra jos komandos dalis. Jiedu į varžybas visuomet keliauja drauge, jis paruošia žmonai dviratį, maisto, pasirūpina kitais būtinais dalykais ir prieš varžybas, ir per treniruotes.

[ sportlandmagazine.lt ]

ŽIEMA 2019

TRIATLONAS A.Ranceva valgo visuomet trasoje – sustoti pavalgyti kainuoja per daug laiko. „Ir psichologiškai labai sunku. Esu sykį per varžybas stojusi porą kartų. Kai paragauji to sustojimo jausmo,

PO FINIŠO, NUSIPRAUSUSI IR PASIKEITUSI DRABUŽIUS, IŠTVERMINGA MOTERIS PRISĖDA PUODELIO KAVOS. pradedi dar norėti. Tad kuo mažiau šio jausmo, tuo mažiau diskomforto sukeli sau. Žinau, kad turiu vieną sustojimą – ir viskas“, – nukerta sportininkė, kuriai optimalus laikas atsikvėpti – likus minti dviračiu apie 100 km.

A.Rancevos kolekcijoje netrūksta skambių titulų

sunkiai. Todėl šiandien ji stengiasi prie nieko neprisirišti. „Mintyse susikaupiu ir pasiruošiu varžyboms“, – sako A.Ranceva, kuriai varžybų diena prasideda makaronų lėkšte ir energiniu gėrimu.

energijos ir jos nebeatgausi“, – aiškina sportininkė.

Po finišo, nusipraususi ir pasikeitusi drabužius, ištverminga moteris prisėda puodelio kavos: „Tada norisi atsigerti skanios kavos, nes būni dvi paras be jos. Mėgstu latės kavą ar kapučiną. Tai mano ritualas po varžybų – pasimėgauti skania kava su draugais ir palaikymo komanda.“

Energiniai gėrimai ir geliai – pagrindinis maistas ultratriatlono trasoje. Normalesnio, kieto maisto, tokio kaip sumuštinis, picos gabaliukas, ji gali suvalgyti važiuodama dviračiu. Apskritai Alinos maistas – palaikymo komandos rūpestis. Ji žino, kada ir ką turi Alina suvalgyti, ji kontroliuoja, kada ir kiek Alina geria. „Per varžy-

LIETUVOS TRIATLONO NAUJIENAS SKAITYKITE:

WWW.TRIATLONAS.LT

bas, gal iš streso, būna, kad nenori nieko, net maisto. Palaikymo komandos darbas – priversti pavalgyti, nes jeigu pražiopsosi tą laiką, nebeturėsi

SKAITYKITE: SPORTLANDMAGAZINE.LT

BŪK PASIRUOŠĘS MARATONUI bit.ly/maratonui

ŽIEMA 2019

[ sportlandmagazine.lt ]

DONATAS MONTVYDAS NESISKIRIA SU SPORTU bit.ly/montvy

KARJERA „Stengiuosi neužduoti tokių klausimų, kurių pati nenorėčiau gauti“, – patikino 33 metų Brigita Virbalytė. Olimpietė gyvenime derina dvi aistras – sportą ir žurnalistiką. TEKSTAS: LINA MOTUŽYTĖ FOTO: ALFREDAS PLIADIS, MANTAS STANKEVIČIUS

pasiilgstu darbo. Kartais norisi pabėgti nuo sportinės rutinos ir imtis darbo“, – patikino Brigita.

ĖJIKĖ SU MIKROFONU Jau daugiau nei dešimtmetį lengvaatletė ne tik sportuoja, bet ir dirba televizijos žinių tarnyboje bei rengia reportažus sporto tema. Atletų nebestebina, kai ji po varžybų čiumpa mikrofoną ir skuba kalbinti kolegų. „Man šios dvi sritys yra taip susijusios, kad nematau čia jokios problemos ar nepatogumo. Gal būtų kitaip, jei tektų kalbinti save (juokiasi). Dar niekada neteko to daryti, vis atsiranda, kas palaiko mikrofoną ir klausimą užduoda“, – pasakojo ji. B.Virbalytė treniruojasi šešias dienas per savaitę, o žiniose dirba tris ar keturias. Sekmadienis jai – laisva nuo sporto diena. Tai sportininkės nustatyta taisyklė, kurios niekada nelaužo.

„Net ir naujajam treneriui pasakiau, kad galiu bet kurią kitą dieną daugiau padaryti, bet sekmadienis man turi būti laisvas. Tuomet tiesiog norisi ilgiau pamiegoti“, – prisipažino sportininkė. Darbą turinčių profesionalių sportininkų nėra daug, tačiau tarp sportinio ėjimo atstovų tai nėra retenybė. Pavyzdžiui, pasaulio ir olimpinis čempionas slovakas Matejus Tothas taip pat žurnalistas. „Ėjimas turbūt nėra ta sporto šaka, iš kurios galima visiškai pragyventi, todėl sportininkai dažnai dar kažkuo užsiima. Daugelis turi kitas profesijas, tačiau dažniausiai atsiduoda sportui. Aš visada sakiau, kad gyvenime turiu dvi aistras. Net būdama stovyklose

Atrodo, kad kalbinti sportininkus jai lengviau nei daugeliui kitų žurnalistų. Puikiai pažįstami olimpiečiai kolegei greičiau atsiveria, o ir paprašyti duoti interviu niekada neatsako. Tiesa, tai lėmė ne ilgametė pažintis, o empatiškas požiūris. „Anksčiau rengdavau reportažus prieš svarbius čempionatus apie tai, ko sportininkai tikisi, tačiau po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių, kurios man buvo siaubingos (ėjikė užėmė 29 vietą – red. past.), supratau, kad niekam nesinori kalbėti apie lūkesčius. Todėl dabar, kai kolegos žiniose paprašo reportažo apie sportininko tikslus, pirmiausia paskambinu ir paklausiu, ar jis nori apie tai kalbėti. Jeigu ne – kalbinu trenerius, federacijos atstovus, ieškau kito kampo, bet niekada nespaudžiu. Kai aš 2015-aisiais labai gerai pasirodžiau pasaulio čempionate, prieš olimpines žaidynes pajutau didžiulį spaudimą, prie kurio nebuvau pratusi. Maniau, kad susitvarkiau su juo, bet, pasirodo, ne. Todėl pati kalbindama sportininkus stengiuosi niekada papildomo spaudimo nesukelti, nes žinau, ką tai reiškia“, – sakė B.Virbalytė.

VYRAS PADEDA TRENIRUOTIS Su Mariumi Dimša sportininkė susituokusi jau 12 metų. Vyras kartais vyksta su žmona į treniruočių stovyklas, o ir kasdienėse treniruotėse padeda šalia mindamas dviratį. Šiemet Europos čempionate Berlyne jis Brigitai padavinėjo gėrimus. „Tuomet jis pirmą kartą pamatė didįjį sportą iš taip arti. Jis niekada neatsisako man padėti, o laisvas akimirkas stengiamės kuo geriau išnaudoti. Abu gyvenime veikiame tai, ką mėgstame, todėl ir esame kartu“, – sakė B.Virbalytė.

[ sportlandmagazine.lt ]

ŽIEMA 2019

EKSTREMALU

Į OLIMPINES AUKŠTUMAS – SIENOMIS 2020 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Tokijuje bus nauja sporto šaka – laipiojimas. Tapęs olimpiniu sportu laipiojimas milžiniškais žingsniais ėmė populiarėti visame pasaulyje. Ne išimtis ir Lietuva. TEKSTAS: DOMINYKAS GENEVIČIUS FOTO: LLSA, „SCANPIX“ lipant). Ši laipiojimo sporto disciplina reikalauja ištvermės, gebėjimo atrasti efektyviausią trasos įveikimo būdą ir mokėjimo greitai atsigauti pavargus. „Boulderingo“ specifika – lipamos skirtingo sudėtingumo trumpos trasos, sudarytos iš 5–12 kybių ant neaukštos 3–4 metrų dirbtinės sienutės. Lipančiųjų saugumą užtikrina specialūs minkšti čiužiniai. „Boulderingo“ trasos

Greituminis lipimas jaunimo olimpinėse žaidynėse Buenos Airėse

Lietuvos laipiojimo sporto asociacijos ryšių su visuomene atstovė Milda Koreivaitė papasakojo apie šią Lietuvoje dar tik ieškančią savo nišos sporto šaką ir jos ypatybes. Kokios yra laipiojimo rūšys ir kurios jų populiariausios Lietuvoje? Laipiojimas gali būti skirstomas į lipimą dirbtinio reljefo laipiojimo salėse ir laipiojimą gamtoje. Dirbtinio reljefo laipiojimo salėse pagal lipimo specifiką išskiriamos trys pagrindinės laipiojimo sporto rungtys – greituminio lipimo, sudėtingo ir uolakopos, dar vadinamos „boulderingu“. Būtent šiose trijose rungtyse sportininkai varžysis 2020 m. olimpinėse žaidynėse. Gamtoje populiariausios laipiojimo rūšys yra „boulderingas“, sportinis laipiojimas uolomis, kelių virvių maršrutai ir tradicinis laipiojimas. Greituminio lipimo disciplinos specifika – kuo greičiau užlipti standartizuota trasa laipiojimo sienele į viršų. Šiuo metu greituminio lipimo į standartizuo-

ŽIEMA 2019

[ sportlandmagazine.lt ]

PAGRINDINIAI LAIPIOJIMO CENTRAI YRA DIDŽIAUSIUOSE LIETUVOS MIESTUOSE – VILNIUJE, KAUNE IR KLAIPĖDOJE, TAIP PAT YRA PAVIENIŲ DIRBTINIO LAIPIOJIMO RELJEFO SIENŲ JONAVOJE, TAURAGĖJE. tą 15 metrų sienelę pasaulio rekordas yra 5,48 sek. Sudėtingumo rungtis išsiskiria tuo, kad čia lipami ilgi maršrutai, naudojantis virvėmis bei specialia įranga lipančiojo saugumui užtikrinti. Sudėtingumo maršrutai dažniausia susideda iš 40–60 laipiojimo kybių (dirbtinių atbrailėlių, už kurių laikomasi

Sportinis laipiojimas

FACEBOOK.COM/LIETUVOS-LAIPIOJIMO-SPORTO-ASOCIACIJA-202970216436199/

WWW.CLIMBING.LT

priverčia lipančiuosius pademonstruoti jėgą bei precizišką techniką – tiksliai uždėti kulną, užbėgti formomis ant sienos, atlikti sudėtingą šuolį. Gamtoje „boulderingo“ gerbėjai lipa sudėtingas kelių judesių trasas ant įprastai 3–5 metrų aukščio akmens riedulių, tokių kaip Puntuko akmuo. Lipimo sudėtingumas sukuriamas skirtingo dydžio bei formų akmens atbrailomis. Sportinis laipiojimas uolomis – tai lipimas trasomis į 10–35 m aukščio uolą naudojantis virvėmis ir uoloje įtvirtintais saugos taškais. Tradicinis laipiojimas – tai laipiojimas uolomis maršrutais be įtaisytų stacionarių saugos taškų. Pati populiariausia laipiojimo sporto rungtis Lietuvoje – „boulderingas“. Pirmosios uolakopos laipiojimo salės buvo atidarytos prieš 15 metų. Palyginti su kitų laipiojimo rūšių sporto bazėmis, „boulderingo“ sporto bazę įrengti mažiausiai sudėtinga, todėl ilgą laiką tai buvo vienintelė laipiojimo sporto rūšis, kultivuojama Lietuvoje. Maždaug prieš penkerius metus atsirado pirmosios sporto bazės su aukštomis sienomis, kuriose galima išbandyti kitas laipiojimo rūšis – sudėtingumą bei greituminį lipimą. Kiek žmonių Lietuvoje užsiima laipiojimo sportu? Ar pajutote pagyvėjimą, jam tapus olimpiniu sportu? Yra apie 2–3 tūkst. sportuojančiųjų.

Lietuvos laipiojimo sporto rinktinė Europos jaunimo čempionate

Žinoma, šis skaičius kiekvienais metais kinta, o laipiojimui tapus olimpiniu sportu žmonių smarkiai padaugėjo. Vien šiais metais duris atvėrė du nauji laipiojimo centrai, senieji taip pat plėtėsi – tai rodo, kad susidomėjimas šiuo sportu labai sparčiai didėja. Kokios sąlygos sportuoti Lietuvoje? Pagrindiniai laipiojimo centrai yra didžiausiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, taip pat yra pavienių dirbtinio laipiojimo reljefo sienų Jonavoje, Tauragėje.

Šiuo metu sąlygos sportuoti sparčiai gerėja – daugėja laipiojimo centrų bei aukštų sienų, laipiojimo salės plečiasi, įsigyjama naujų, modernių laipiojimo kybių, sporto bazė Vilniuje turi sertifikuotas automatines apsaugos sistemas, kurių reikia greituminio lipimo disciplinai. Tačiau šiuo metu vis dar trūksta sporto centrų, kuriuose būtų gerokai aukštesnių – 15–25 m aukščio sienų. Taip pat Lietuvoje dar nėra standartizuotos greituminio laipiojimo sienos bei kybių. Smarkiai šoktelėjus susidomėjusiųjų šiuo sportu skaičiui pajutome laipiojimo sporto specialistų trūkumą, todėl esame numatę juos rengti bei sertifikuoti.

INVENTORIUS Lipimui reikalinga įranga priklauso nuo rungties. Mažiausiai įrangos reikia „boulderingo“ disciplinai – tik specialių laipiojimo batelių bei magnezijos (kreidos miltelių, skirtų rankų drėgmei sugerti). Tiesa, užsiimti uolakopa gamtoje dar reikia kelių sulankstomų ir nešiojamų čiužinių bei lipimo partnerio, kuris pasaugotų. Lipant sudėtingumo maršrutus į aukštį ant dirbtinės sienelės ar į uolas dar reikia virvės, apraišų, saugojimo įtaiso, karabinų, atotampų. Užsiimant tradiciniu laipiojimu lipančiojo saugumui užtikrinti naudojami kaiščiai. Laipiojimo sportui specifinės aprangos nereikia, tinka bet kokia sportinė patogi apranga.

[ sportlandmagazine.lt ]

ŽIEMA 2019

PREKĖS ŽENKLAI „Sportland“ atstovaujami geriausi pasaulyje slidinėjimo prekių ženklai „Madshus“ ir „Salomon“. Abiem būdinga turtinga istorija ir nuolat atnaujinamos technologijos. Apžvelkime pagrindinius jų plėtros etapus. TEKSTAS: „SPORTLANDMAGAZINE“ FOTO: GAMINTOJŲ

ŽINGSNIS PO ŽINGSNIO

SALOMON 2011

PRASIDEDA NAUJA KALNŲ SLIDŽIŲ BATŲ ERA, KAI PRIE JŲ PRISIDEDA VADINAMOJI ĖJIMO FUNKCIJA.

2001 IŠLEIDŽIAMAS PIRMASIS „SALOMON“ XA APAVAS IR ŽIEMOS DRABUŽIŲ KOLEKCIJA, KURIOJE PANAUDOTA „SOFTSHELL“ TECHNOLOGIJA.

1997 „SALOMON“ PASIŪLO VISĄ SNIEGLENTININKO RINKINĮ: LENTĄ, BATUS IR APKAUSTUS.

1992 ATEINA Į RINKĄ SU ŽYGIO BATAIS, O SU „SALOMON“ SLIDĖMIS PIRMĄ KARTĄ DALYVAUJAMA ŽIEMOS ŽAIDYNĖSE.

1979 „SALOMON“ PRISTATO RINKAI SAVO PIRMUOSIUS KALNŲ SLIDŽIŲ BATUS, KURIUOS IŠ KARTO LYDI SĖKMĖ.

1979-1980 PRISTATOMI „SALOMON“ LYGUMŲ SLIDŽIŲ BATAI IR APKAUSTAI PRANCŪZIJOJE BEI ŠVEDIJOJE.

1972 „SALOMON“ TAMPA DIDŽIAUSIU SLIDŽIŲ APKAUSTŲ GAMINTOJU PASAULYJE, PER METUS PARDUODAMA DAUGIAU KAIP PO MILIJONĄ JŲ PORŲ.

1966 IŠRANDA PIRMĄJĮ SAVAIME ATSIDARANTĮ KALNŲ SLIDĖS GNYBTĄ.

1957 „SALOMON“ PRADEDA GAMINTI NOVATORIŠKUS SLIDŽIŲ APKAUSTUS.

1947 PRANCŪZIJOJE, ANSI MIESTE, ĮKURIAMA ŠEIMOS ĮMONĖ „SALOMON“.

ŽIEMA 2019

[ sportlandmagazine.lt ]

MADSHUS

„Madshus“ slides 2018 m. naudoja daug aukščiausios klasės slidininkų ir biatlonininkų visame pasaulyje: Heidi Weng, Krista Parmakoski, Anais Bescond, Meril Beilmann, Grete Gaim, Ole Einaras Bjorndalenas, Benediktas Dollis, Aleksandras Bulšunovas ir daugelis kitų.

2015

„MADSHUS“ PRISTATO RINKAI KLASIKINES SLIDES SU INTEGRUOTA ODINE STABDYMO DALIMI. PER KITUS TREJUS METUS ŠI TECHNOLOGIJA TAMPA NETEPAMŲ SLIDŽIŲ STANDARTU IR TAI PAKEIČIA KLASIKINIŲ SLIDŽIŲ PASAULĮ VISAM LAIKUI.

2014 IŠLEIDŽIAMA „MADSHUS EMPOWER“ TECHNOLOGIJA, IŠPLĖTOTA BENDRADARBIAUJANT SU GERIAUSIAIS NORVEGIJOS MOKSLININKAIS. „MADSHUS“ PIRMASIS PRADEDA MONTUOTI Į SLIDES LUSTĄ, KURIAME ĮRAŠYTA VISA REIKALINGA INFORMACIJA BŪTENT APIE ŠIĄ PORĄ.

2013 „MADSHUS“ PRISTATO RINKAI REVOLIUCINES „REDLINE“ SLIDES IR „SUPER NANO“ SLIDŽIŲ BATUS, KURIE KILSTELI SLIDINĖJIMO KROSO GREITĮ Į VISAI NAUJĄ LYGĮ.

2010 „MADSHUS“ PRADEDA LYGUMŲ SLIDŽIŲ BATŲ IR LAZDŲ GAMYBĄ.

1989 SAVO GAMYKLOJE PRADEDA GAMINTI „K2“ KALNŲ SLIDES.

1974 PRADEDA PLASTIKINIŲ SLIDŽIŲ GAMYBĄ.

1936 „MADSHUS“ SUPAŽINDINA PASAULĮ SU PIRMĄJA KLIJUOTA „SANDWICH“ SLIDŽIŲ KONSTRUKCIJA.

1928 SU „MADSHUS“ SLIDĖMIS LAIMIMAS PIRMASIS OLIMPINIS MEDALIS.

1906 MARTINAS MADSHUSAS NORVEGIJOJE, VARDALYJE, PAGAMINA PIRMĄSIAS SLIDES.

[ sportlandmagazine.lt ]

ŽIEMA 2019

Å½IEMA 2019

[ sportlandmagazine.lt ]

Å½IEMA 2019

PATARIMAI

KAIP IŠSIRINKTI KALNŲ SLIDINĖJIMO ĮRANGĄ?

Sniego sporto mėgėjų pagrindinis kelionių sezonas tuoj prasidės. Visiems žinoma, kad įsimintinoms slidinėjimo atostogoms reikia sumaniai parinktos įrangos. Ją galima nesunkiai įsigyti, tereikia nužingsniuoti į „Sportland“ parduotuves. TEKSTAS: MARTA VASARIK FOTO: GAMINTOJŲ

„Sportland“ prekių asortimente kalnų sporto mėgėjai ras tiek aprangą, avalynę ir slides, tiek kitų reikalingų reikmenų bei priedų. Šiuo atveju viena iš sudėtingiausių užduočių – rasti tinkamus batus. Jeigu pačiam išsirinkti per sudėtinga, leiskite pardavimo konsultantui jums padėti. Ir vertinkite savo sugebėjimus sąžiningai, nes taip padėsite priimti tinkamiausią sprendimą.

„SPORTLAND“ PREKIŲ ASORTIMENTE KALNŲ SPORTO MĖGĖJAI RAS TIEK APRANGĄ, AVALYNĘ IR SLIDES, TIEK KITŲ REIKALINGŲ REIKMENŲ BEI PRIEDŲ. 88

ŽIEMA 2019

[ sportlandmagazine.lt ]

[ BATAI – SKIRTINGO KIETUMO ]

Gaminami skirtingo kietumo batai: kuo brangesni, tuo kietesni. Rodiklio verčių diapazonas yra 65–160. Vyrų batai turėtų būti 90–110, moterų – 70–90. „Sportland“ siūlo labai skirtingų batų, pavyzdžiui, modelių su vaikščiojimo funkcija ar atsparių smūgiams. Parduotuvėse taip pat siūloma daug įvairių „all-mountain“ kategorijos ir slalomo batų. Daugumą „Sportland“ parduodamų batų galima pritaikyti jūsų pėdai. Batams formuoti pagal pėdą yra įrengtos specialios krosnys.

[ SLIDĖS – PAGAL PASKIRTĮ ]

„Sportland“ siūlo „Head“, „K2“ ir „Salomon“ slides, iš kurių kiekvienas išsirinks pačią tinkamiausią porą. „Head“ yra geriausias slalomo slidžių prekės ženklas pasaulyje, todėl apie 70 proc. čempionatų medalių laimima

šliuožiant šiomis slidėmis. „K2“ yra žinomas „freeride“ ir „freestyle“ slidžių prekės ženklas. Šių slidžių kaina specialiai padaryta prieinamesnė, kad jaunuoliai galėtų jas įpirkti. „Salomon“ – didžiausias kalnų slidinėjimo įrangos gamintojas – siūlo puikų bendrą sprendimą, t.y. geriausius batus, slides, šalmus, akinius, drabužius ir kitą įrangą, atkeliaujančią iš šio gamintojo būstinės Prancūzijoje, tad gaminių kokybės lygis tarp šios pramonės šakos atstovų neabejotinai geriausias. Kaip ir renkantis batus, perkant slides negalima pervertinti savo sugebėjimų. Įsigydamas lygumų slidinėjimo įrangą ir mėgėjas gali pirkti brangesnius gaminius, kuriais bus patogu slidinėti, bet renkantis kalnų slidinėjimui skirtas slides taip nėra.

KOKIĄ PAPILDOMĄ ĮRANGĄ IŠSIRINKTI? Į kalnų slidinėjimo komplektą dar turi įeiti šalmas ir akiniai. Šalmas turi būti patogus ir negali slankioti. Geram šalmui kepurės nereikia, nes jis yra su pamušalu. Sportuojant tada, kai labai šalta, po šalmu turėtų tilpti slidinėjimo kaukė. Akiniai nėra vien madingas aksesuaras, bet ir būtina apsaugos priemonė. Slidinėdami Alpėse būtinai pasirinkite stiklus, kurių UV apsauga būtų didesnė, ir, jeigu įmanoma, būtų dviejų skirtingų stiklų: vienas permatomas arba geltonas, o kitas tamsesnis. Atkreipkite dėmesį, ar yra ventiliacijos angų ir ar jie tinkami dėvėti su šalmu, nes tikrai nepatiks kas 10 minučių valyti aprasojusių stiklų. Dar verta į kalnus pasiimti specialią nugaros apsaugą, kuri dedama po drabužiais, arba kalnų slidinėjimui skirtą kuprinę, kuri apsaugo griūvantį sportininką.

KAIP IR RENKANTIS BATUS, PERKANT SLIDES NEGALIMA PERVERTINTI SAVO SUGEBĖJIMŲ.

Norint įsigyti brangesnes slides, pasižyminčias specialiomis savybėmis, reikia, kad sugebėjimai ir slidinėjimo patirtis būtų atitinkami. Mėgėjams nevertėtų skubėti įsigyti varžyboms skirtų kietų slidžių ar plačių „freeride“, nes turimų sugebėjimų nepakaks šioms slidėms valdyti. Ko gero, patogiausia būtų pasirinkti „all-mountain“ slides, kuriomis galima slidinėti skirtingomis sąlygomis. Įgijus daugiau patirties galima ieškoti jau konkrečios kategorijos slidžių. Taip pat neverta taupyti apkaustų sąskaita ir reikia žinoti, kad kartais jie gali atsieiti iki pusės slidžių kainos.

[ PUSIAUSVYRĄ PADĖS LAIKYTI LAZDOS ]

Iš kalnų slidinėjimo inventoriaus turbūt lengviausia išsirinkti lazdas. Jas galima tiesiog parduotuvėje paimti į rankas ir pasižiūrėti, ar alkūnkaulis su pagrindu sudaro 90° kampą. „Freestyle“ lazdos gali būti truputį trumpesnės. Renkantis lazdas galioja tokia taisyklė: kuo brangesnės, tuo geresnės, nes jos pagamintos iš skirtingų medžiagų. Naudojamų medžiagų struktūra tokia, kad sportininkui pargriuvus lazda anksčiau nuo lenkimo lūžtų, nei rimčiau sužeistų žmogų

DAUGIAU NAUDINGŲ PATARIMŲ: WWW.SPORTLANDMAGAZINE.LT [ sportlandmagazine.lt ]

ŽIEMA 2019

LAISVALAIKIS

NEVERTA UŽMIGTI ŽIEMOS MIEGU Rimvydas Širvinskas, pigių kelionių organizatoriaus „Makalius“ įkūrėjas, neabejoja – žiemą kelionių įvairovė nė kiek ne mažesnė nei vasarą, nes ir šaltuoju periodu galima tiek tingiai vartytis paplūdimyje, tiek kaupti neišdildomus įspūdžius žvalgantis po žinomas vietas ar keliauti turistų mažai pramintais takais, o aktyvaus laisvalaikio mėgėjų laukia gausybė krypčių. TEKSTAS: KARINA SĖRIKOVA

R.Širvinskas-Makalius

Aktyvaus poilsio ieškotojams. Vasarą susižavėję vandens sporto rūšimis, tokiomis kaip aitvaravimas ir vandenlentės, atvėsus orams tautiečiai ieško krypčių, kuriomis nuvykę galėtų tęsti ir praktikuotis toliau. Rugsėjį ir spalį populiaru vykti į Turkiją, nes ten yra daug vandenlenčių parkų. O Vietname galima tobulinti aitvaravimo įgūdžius. Aktyvių žiemos pramogų mėgėjams Makalius siūlo keliauti paslidinėti: „Dabar pasiūla tokia didelė, kad kiekvienas gali rinktis sau tinkamą kalnų slidinėjimo kurortą bei transportą ten nuvykti. Savaitgalio kelionėms ar daug laiko skirti negalintiems žmonėms rekomenduoju artimą užsienį – Lenkijos Zakopanės regioną arba Slovakijos Tatrus. Lėktuvu galite keliauti į Prancūziją, Austriją, Italiją – čia Alpėse įsikūrę geriausi Europos slidinėjimo kurortai.“ Pigiai ir kokybiškai galima paslidinėti ir Ukrainoje, Bukovelyje, ar Gruzijoje, Gudaurio kalnų kurorte. Vėjo ir bangų mėgėjai žiemą renkasi Fuerteventūros salą Ispanijoje, Aitvaravimas Vietname

ŽIEMA 2019

[ sportlandmagazine.lt ]

Kanaruose, taip pat El Gunos kurortą Egipte. Lietuvoje netgi buriamasi į grupeles, organizuojamos bendraminčių kelionės, „surfinimo“ stovyklos arba pradžiamoksliai. Povandeninio pasaulio gerbėjams Rimvydas siūlo keliauti į nardytojų rojų Egiptą. „Gražiausia ir geriausia čia nardyti Marsa Alamo kurorte. Išsiilgusieji egzotikos vyksta į Maldyvus, kur povandeninis pasaulis tiesiog atima žadą. Abiem kryptimis keliaujant galima nardymą išbandyti ir pirmą kartą – tai siūlo padaryti praktiškai visi nardymo centrai“, – atkreipia dėmesį pašnekovas. Slidinėjimas Alpėse

Nardymas Egipte

viešbučių pritaikytos šeimoms su vaikais“, – sako Makalius. Antra lietuvių pamėgta žiemos kryptis – Kanarų salos. „Skrydis į Kanarus trunka šiek tiek ilgiau nei į Egiptą – apie 6 val. Tačiau net sausį pasitiks vasariška temperatūra. Kita vis dar populiari žiemos kryptis – Pietryčių Azija. „Čia lietuviai ne tik patirs egzotiškų nuotykių, bet galės sau leisti daug daugiau ir pasijusti truputį turtingesni. Nustebins gamta, skirtinga kultūra, egzotiški patiekalai. Be to, nuotykių patirti gali ir visi tie, kurie rinksis pasyvesnes atostogas. Tereikia atsisakyti „viskas įskaičiuota“ paketo ir dažniau išvykti į ekskursijas, aplankyti šalies gamtą ar paragauti tradicinės virtuvės“, – siūlo R.Širvinskas. Pasiilgusiems egzotikos. „Tautiečiams, išbraidžiusiems mano jau suminėtas šalis, siūlau aplankyti Jungtinius Arabų Emyratus, pavyzdžiui, Dubajų. Tai vienas naujausių pasaulio miestų. Jame susipina egzotika ir modernumas. Jei norite pamatyti aukščiausius pasaulio pastatus, didžiausią prekybos centrą, didžiausią fontaną ir kitus stebuklus, privalote aplankyti JAE“, – teigia Makalius.

INVENTORIUS KELIAUJA KARTU Taip pat žiemos metu R.Širvinskas linki nepamiršti populiariausių Europos miestų ir aktyviai praleisti laiką juose. „Galbūt oras nebus tobulas, tačiau miestuose bus mažiau turistų, muziejuose – trumpesnės eilės, o skrydžiai ir nakvynių kainos bus kur kas mažesnės“, – pranašumus vardija Rimvydas. Ilsėtis ir ragauti. Tiems, kuriems aktyvus poilsis ne prie širdies, Rimvydas siūlo rinktis tradicines žiemos kryptis, iš kurių ypač populiarus jau minėtas Egiptas. „Jus garantuotai pasitiks puikus oras: šalčiausią metų mėnesį sausį oras ten primena šiltą lietuvišką pavasarį ar net vasarą. Tiesioginis skrydis į Egiptą trunka apie 4–4,5 val., tai yra gana trumpai, o dauguma

Tie, kurie žiemos atostogas planuoja leisti aktyviai ir keliauti slidinėti į kalnus, šiltuose kraštuose aitvaruoti ar užsiimti kitokia sportine veikla, neretai susiduria su klausimu, ar verta skraidintis savo įrangą, ar pigiau bus ją išsinuomoti. Pasak Rimvydo, turintiesiems savo įrangą ją skraidintis visada labiau apsimoka: „Įrangos skraidinimas į abi puses kainuoja apie 70–100 eurų, o tai kur kas pigiau nei nuoma. Be to, su savo inventoriumi jausitės daug patogiau.“

KALNŲ SLIDINĖJIMAS

JEI NORI – VISKAS ĮMANOMA

Jo tikslas – olimpinis medalis ir pasaulio čempionato auksas. Taip pat pergalės Pasaulio taurės varžybose. Nors Lietuvoje nėra kalnų, o buvę ar esami šalies kalnų slidininkai nuo panašių rezultatų liko per šviesmečius, 19-metis Andrejus Drukarovas tikisi perrašyti istoriją. TEKSTAS: BIRUTĖ PAKĖNAITĖ FOTO: VYTAUTAS DRANGINIS, LKSF A.Drukarovo ambicijos – didelės

DAUGIAU APIE KALNŲ SLIDINĖJIMĄ: WWW.SPORTLANDMAGAZINE.LT [ DIDŽIAUSIA RĖMĖJA – MAMA ]

2018 m. Pjongčange debiutuodamas olimpinėse žaidynėse, A.Drukarovas vis neįstengė nusikratyti jaudulio. Įtampos Andrejus nusikratė tik jau leisdamasis nuo kalno didžiojo slalomo rungtyje. Daug jo varžovų slydo ir krito, bet olimpinių žaidynių debiutantas išsilaikė ant kojų ir tarp 75 finišavusių sportininkų užėmė 59 vietą. Slalomo rungtyje jis buvo 41-as. Toks rezultatas jauno ambicingo sportininko nepradžiugino. Nors tai buvo Andrejaus pirmosios olimpinės žaidynės, jis kėlė sau daug aukštesnius tikslus. Bent jau patekti į 40-tuką. „Juk važiuoju už Lietuvą. Noriu, kad mama ir visi lietuviai, kurie ateityje slidinės, matytų šiuos rezultatus. Aš noriu juos pagerinti ir dirbsiu dėl to“, – finišavęs Pjongčange ištarė A.Drukarovas, nešęs Lietuvos vėliavą žaidynių uždarymo iškilmėse. Apie mamą jis prakalbo neatsitiktinai. Ji buvo ne tik didžiausia jo moralinė

rėmėja. Nuo pat pirmųjų metrų ant slidžių ji sūnų labiausiai rėmė finansiškai. Andrejus turi mamos pavardę, nes savo tėvo niekada nepažinojo. Tik nujaučia, kad jis galbūt iš Klaipėdos, kur studijavo mama. Baigusi mokslus ji išvyko ieškoti geresnio gyvenimo į Italiją. Iki devynerių metų Andrejus augo pas močiutę Vilniuje. Čia pradėjo eiti į mokyklą, o per atostogas vykdavo aplankyti mamos prie Komo ežero Italijoje. Per trumpas atostogas žiemą ir ilgesnes vasarą jis išmoko italų kalbos, susirado italų draugų, o su

2018 M. PJONGČANGE DEBIUTUODAMAS OLIMPINĖSE ŽAIDYNĖSE, A.DRUKAROVAS VIS NEĮSTENGĖ NUSIKRATYTI JAUDULIO.

mama išmėgino ir kalnų slidinėjimą. Tačiau tai buvo tik pomėgis – nieko rimta. Iki tol, kol būdamas devynerių išvyko gyventi su mama. Ši gavo darbą nekilnojamojo turto agentūroje Šveicarijoje ir nutarė, kad laikas pasikviesti sūnų.

[ DERINO IR TRENIRUOTES, IR MOKSLUS ]

Andermato miestelis Šveicarijos Alpėse – kalnų slidininkų rojus. Kone pusantro tūkstančio metrų aukštyje virš jūros lygio esančio miestelio visi gyventojai – prisiekę slidininkai. Gyventojų ten nedaug – mažiau kaip 1500, tačiau slidinėti moka ir mažiausieji, ir vyresnieji. „Ir man kitaip neišėjo – tik slidinėti, – nusijuokė A.Drukarovas. – Bandžiau ir tenisą žaisti, ir plaukimą lankyti, kaip ir Lietuvoje. Tačiau ir iki aikštyno, ir iki baseino tekdavo apie valandą važiuoti. O kalnai ir slidinėjimas buvo vietoje.“ Tačiau rimtesnėms treniruotėms koją kišo mokslai. Šveicarijoje mokymosi sistema tokia sudėtinga, kad A.Drukarovas net neturėjo teisės stoti į

[ sportlandmagazine.lt ]

ŽIEMA 2019

KALNŲ SLIDINĖJIMAS

FACEBOOK.COM/ANDREY.DRUKAROV

gimnaziją ten, kur gyveno. Andermatas – vokiškoji Šveicarijos dalis, vokiečių kalba Andrejui nėra gimtoji, todėl jis turėjo ieškoti gimnazijos toliau nuo namų. Itališkai laisvai kalbantis kalnų slidininkas į gimnaziją stojo šia kalba šnekančiame Lugane. Iki Andermato – valanda kelio automobiliu, tad teko derinti mokslą ir treniruotes. Bet tai buvo per sudėtinga, norint siekti rimtesnių rezultatų, todėl A.Drukarovas greitai suprato slidinėjimui turintis skirti daugiau laiko. Italijoje, pietinėse Alpėse esančiame Tarvizijuje, vaikinas rado specializuotą mokyklą, kurioje buvo sudarytos puikios sąlygos ir mokytis, ir slidinėti. „Ten gyvenome šalia trasų, drauge visi ėjome į mokyklą, drauge sportavome ar ruošėme slides, valgėme“, – pasakojo A.Drukarovas. Maža to, kad Tarvizijuje buvo sudarytos puikios sąlygos mokytis ir treniruotis, tai kainavo palyginti pigiai. Mokslai, slidinėjimo ir fizinio rengimo treniruotės bei maistas kainavo apie 5000 eurų per metus. Ateinančiam sezonui, jau kaip profesionalus kalnų slidininkas, Andrejus planuoja surinkti bent dešimt kartų daugiau.

[ NORI ŽENGTI DAR ŽINGSNĮ AUKŠTYN ]

Baigęs mokyklą ir įstojęs į Liucernos universitetą A.Drukarovas dar rimčiau atsidėjo kalnų slidinėjimui. Dabar jis treniruojasi šiaurės Italijos Alpėse esančiame Bormijuje. Kasdien – po kelias treniruotes. Iš pradžių ant slidžių, paskui – ir treniruoklių salėje. „Pavyzdžiui, turėjome treniruočių stovyklą Šveicarijoje. Keldavausi prieš

keturias ryto, pusryčiaudavau, mankštindavausi ir apie penktą kildavau ant kalno. Pusę šešių su pirmąja šviesa pradėdavome slidinėjimo treniruotę. Ledyne – kokie dvylika nusileidimų, kasdien vykdant vis kitokias trenerio užduotis. Tada grįžtame, gaminamės maistą, pailsime, ruošiame slides ir renkamės į dar vieną treniruotę pasimankštinti, kraują pavarinėti. Pusę devintos jau būdavau lovoje“, – apie savo kasdienybę pasakojo A.Drukarovas. Praėjusį sezoną kalnų slidininko karjeroje įvyko lūžis. Pagerinęs techniką jis tapo Lietuvos rekordininku pagal FIS taškus. Šie taškai, skaičiuojami pagal atsilikimą nuo lyderio ir kelis kitus duomenis, yra vienas svarbiausių rodiklių olimpinėje atrankoje. Taip pat daug lemia, siekiant geresnės po-

INSTAGRAM.COM/A_DRUKAROV/ Šiais metais A.Drukarovas tapo absoliučiu Lietuvos čempionu

35,01 zicijos tarptautinėse varžybose. Kuo mažiau taškų, tuo geresnis rezultatas. Iki A.Drukarovo absoliutus Lietuvos rekordininkas buvo JAV lietuvis Linas Vaitkus. 1997 m. didžiojo slalomo rungtyje jis buvo gavęs 43,86 FIS taško. Per varžybas Italijos kalnų kurorte Abetone šiemet balandį Andrejus kartelę užkėlė aukščiau – didžiojo slalomo rungtyje buvo trečias ir surinko 35,01 FIS taško. A.Drukarovui priklauso dar dviejų

TOKS YRA ANDREJUI DRUKAROVUI PRIKLAUSANTIS ABSOLIUTUS LIETUVOS KALNŲ SLIDINĖJIMO REKORDAS PAGAL FIS TAŠKUS.

rungčių Lietuvos rekordai: slalomo – 43,42 FIS taško ir „Super G“ – 53,98 FIS taško. „Bet man tiek neužtenka, – neslėpė ambicingas sportininkas. – Kitą sezoną tikiuosi turėti tik 25 FIS taškus. Tai dar vienas žingsnis, kurį noriu žengti. O vėliau? Noriu olimpinio medalio, pasaulio aukso. Ar tai realu? Žinoma, kad realu. Juk ir Rusijoje ar Anglijoje nebuvo kalnų slidinėjimo kultūros, o šių šalių slidininkai įrodinėja, kad jei labai nori – viskas įmanoma.“

LAUKTUVĖMS – LIETUVIŠKI PRODUKTAI Nors jau kone dešimtmetį A.Drukarovas gyvena Šveicarijoje arba Italijoje, iki šiol itin pasiilgsta lietuviško maisto ir kai kurių produktų. Olimpietis treniruoja kelis jaunus kalnų slidininkus iš Lietuvos ir visi atvykdami žino, kokių lauktuvių Andrejui geriausia vežti: varškės, kurios ten apskritai nėra, varškės sūrelių, juodos duonos ir kalną geležies turinčio hematogeno batonėlių.

ŽIEMA 2019

[ sportlandmagazine.lt ]

PM HYBRID UTILITY JOPE.

[ sportlandmagazine.lt ]

Å½IEMA 2019

Mathieu Crépel Quiksilver Profesionali aukštumų apranga.

ŽIEMA 2019

[ sportlandmagazine.lt ]

EKSTREMALU

EKSTREMALUS SPORTAS

ĮTRAUKĖ VISĄ ŠEIMĄ „Mūsų gyvenimas – nesibaigiančios atostogos“, – nusijuokė Artūras Morauskas. Jis – vienas snieglenčių ir vandens aitvarų sporto pradininkų Lietuvoje. Savo aistra lentoms jis užkrėtė ir vaikus: jo dukra, garsi lengvaatletė Modesta, po sezono skuba į jėgos aitvarų mokyklą, o sūnus Motiejus – geriausias Lietuvos snieglentininkas. TEKSTAS: LINA MOTUŽYTĖ FOTO: VYTAUTAS DRANGINIS, ALFREDAS PLIADIS, GO2KITE.COM

Ispanijoje gyvenanti ir besitreniruojanti lengvaatletė Modesta Morauskaitė vos pasibaigus sezonui skuba į Lietuvą. 23 metų sportininkė atostogas leidžia ne tingiai gulinėdama prie jūros, o visa galva nerdama į kitą aktyvią veiklą. Kiekvieną vasarą ji kartu su broliu Motiejumi dirba tėvui priklausančioje jėgos aitvarų mokykloje Svencelėje, o kartais ir pati sudalyvauja varžybose. Šią vasarą po Europos lengvosios atletikos čempionato Berlyne ji dalyvavo jėgos aitvarų Pasaulio taurės etape. Dar prieš keletą metų Modesta lengvąją atletiką derino su snieglenčių sportu. 2013-aisiais ji varžėsi snieglenčių pasaulio jaunimo čempionate, bet prieš kelerius metus nusprendė visą dėmesį sutelkti į lengvąją atletiką. Šiuo metu Modesta stipriai palaiko 16-metį brolį Motiejų, vieną geriausių Lietuvos snieglentininkų. Tiek Modestą, tiek Motiejų su ekstremaliu sportu supažindino tėvas Artūras Morauskas.

[ VAIKAI – ĮKANDIN TĖVO ]

A.Morauskas – tikras aktyvaus laisvalaikio fanatikas. Vyras yra šokęs su parašiutu, skraidęs parasparniu, be jėgos aitvarų ir snieglenčių, yra iš

SKAITYTI DAUGIAU

Morauskų šeima. Iš kairės: Daiva, Artūras, Modesta. Viršuje – Motiejus

APIE EKSTREMALŲ SPORTĄ SKAITYKITE: WWW.SPORTLANDMAGAZINE.LT [ sportlandmagazine.lt ]

ŽIEMA 2019

FACEBOOK.COM/GO2KITE/

TARP ISPANIJOS IR LIETUVOS Modesta į Ispaniją išvyko prieš trejus metus. Talentingą 400 m distancijos bėgikę Valensijoje dirbančiam treneriui pristatė gera jos draugė trišuolininkė Dovilė Dzindzaletaitė. Sulaukusi kvietimo išvykti į Europos pietus Modesta ilgai negalvojo. „Pasitariau su šeima, išsiaiškinau, kokios ten treniruočių sąlygos, ir išvažiavau. Stadioną matau pro langą, o iki jo einu penkias minutes. Viskas šalia. Vos pajutusi skausmą ar tiesiog nuovargį iškart galiu patekti į kineziterapijos kabinetą, kuris taip pat šalia. Nereikia laukti. Pačioje Ispanijoje apsipratau, čia labai geras oras, ne tokios šaltos ir darganotos žiemos, bet Valensijos namais vadinti negalėčiau. Vis dar jaučiuosi, lyg būčiau sporto stovykloje. Ten vykstu ruoštis varžyboms, o per atostogas visada keliauju namo“, – pasakojo M.Morauskaitė.

bandęs ir daugiau sporto su lentomis rūšių – riedlentes, irklentes, vandenlentes, ilgalentes (angl. „longboard“). „Beveik visas veiklas ant lentų yra išbandę ir mano vaikai“, – patikino A.Morauskas.

INSTAGRAM.COM/MODESTAMORAUSKAITE_FANPAGE/

WWW.GO2KITE.COM

Pasibaigus lengvosios atletikos sezonui M.Morauskaitė pasikinko jėgos aitvarą. Anksčiau ji yra iškovojusi ne vieną titulą snieglenčių varžybose

A.MORAUSKAS JĖGOS AITVARAIS IR SNIEGLENTĖMIS SUSIDOMĖJO PRIEŠ BEVEIK DU DEŠIMTMEČIUS. TUOMET LIETUVOJE TRENERIŲ, KURIE GALĖTŲ IŠMOKYTI TECHNIKOS IR SUBTILYBIŲ, NEBUVO. VYRAS SU ŠYPSENA PRISIMENA, KAIP JĮ, STOVINTĮ ANT LENTOS IR UŽSIKABINUSĮ VIRVE, PER SNIEGĄ BIČIULIS TEMPĖ AUTOMOBILIU.

Nors daugelis tėvų tikriausiai su baime žiūrėtų į piruetus ant kalno atliekančias savo atžalas, A.Morauskas jaučiasi ramus. „Kadangi pats esu įvaldęs šiuos dalykus, turiu labai daug patirties, vadinasi, galiu sumažinti rizikos veiksnį ir pamokyti, kaip saugiau viską atlikti. Žinoma, tai šimtu procentų jų nuo traumų neapsaugos, bet jei mano vaikai tai pamilo, kaip aš galiu jų nepalaikyti?“ – retoriškai klausė A.Morauskas.

PRAVARDĖS NEPASIRINKSI A.Morauskas – apie Benzo pravardę. „Buriuotojų ir „kaituotojų“ aplinkoje dažnai prilimpa pravardės. Kodėl aš Benzas? Gal dėl mano aktyvumo, gal dėl to, kad kažkada verslas buvo susijęs su degalinėmis? Bet man tinka. Kita vertus, ar tinka, ar ne – pravardės nepasirinksi“, – konstatuoja A.Morauskas.

ŽIEMA 2019

[ sportlandmagazine.lt ]

SKAITYTI DAUGIAU

EKSTREMALU

PW ALLURE JOPE.

[ sportlandmagazine.lt ]

Å½IEMA 2019

IŠSKIRTINAI MOTERIMS NUO 1990

SAUGO, RAMINA IR RŪPINASI TAVO ODA

EKSTREMALU [ PRAGYVENIMO ŠALTINIS ]

A.Morauskas jėgos aitvarais ir snieglentėmis susidomėjo prieš beveik du dešimtmečius. Tuomet Lietuvoje trenerių, kurie galėtų išmokyti technikos ir subtilybių, nebuvo. Vyras su šypsena prisimena, kaip jį, stovintį ant lentos ir užsikabinusį virve, per sniegą bičiulis tempė automobiliu. „Viskas vyko savarankiškai, buvo daug traumų, bet išgyvenome. Panašiai ir su jėgos aitvarais. Pirmieji „kaituotojai“ atėjo iš burlenčių sporto. Gal dėl to buvo šiek tiek lengviau, nes buvome susipažinę su vėju. Bet mokiausi labai ilgai. Tam, kam anksčiau išmokti prireikdavo viso sezono, dabar užtektų dešimties valandų treniruočių“, – lygino A.Morauskas. Dabar jėgos aitvarai ir snieglentės – ne tik A.Morausko gyvenimo būdas bei aistra, bet ir pragyvenimo šaltinis. Vasarą Svencelėje jis su komanda moko jėgos aitvarų paslapčių, o žiemą ant Liepkalnio rengia snieglenčių pamokas.

MOTIEJUI ŽIEMA – TIKRAS DARBYMETIS. VAIKINAS NE TIK PATS TRENIRUOJASI IR DALYVAUJA VARŽYBOSE, BET TURĖDAMAS LAIKO PADEDA TĖVUI TRENIRUOTI KITUS.

[ GERIAUSIAS REZULTATAS ]

Motiejui žiema – tikras darbymetis. Vaikinas ne tik pats treniruojasi ir dalyvauja varžybose, bet turėdamas laiko padeda tėvui treniruoti kitus. „Žiemą laiką leidžiu ant kalno, darau triukus, o kai tėtis rengia treniruotes, padedu jam. Dar vaikų stovyklų metu padedu jam treniruoti. Tačiau daugiau dirbu vasarą jėgos aitvarų mokykloje“, – pasakojo vaikinas. M.Morauskas – vienas geriausių šalies snieglentininkų. Šiais metais jis tapo pirmuoju lietuviu, dalyvavusiu Pasaulio taurės varžybų etapo akrobatinio nusileidimo („slopestyle“) rungtyje. O vasaros pabaigoje dalyvavo Naujojoje Zelandijoje vykusiame pasaulio snieglenčių ir slidinėjimo laisvuoju stiliumi jaunimo čempionate. Akrobatinio nusileidimo rungtyje jis liko 23-ias, o didžiojo šuolio („Big Air“) varžybose vaikinas užėmė 18 vietą. Tai geriausias Lietuvos atstovo pasirodymas tokio rango varžybose. Motiejus pagerino sesers Modestos, kuri prieš šešerius metus Ispanijoje buvo 19-a, rezultatą.

[ MOKO IR MAMĄ ]

„Visas mūsų gyvenimas kaip atostogos. Arba kaip darbas, nes lentos ir vanduo tapo ir pragyvenimo šaltiniu. Mes tuo gyvename – visada veiksme ir judesyje, su vienokiomis ar kitokiomis lentomis. Kad ir kur būtume“, – pasakojo A.Morauskas. Jo žmona Daiva irgi jau stovi ant snieglentės ir bando prisijaukinti jėgos aitvarą.

M.Morauskaitė

„Kalnuose mama mus paleidžia, o pati renkasi šiek tiek mažesnius šlaitus. Žinoma, ji į mūsų užsiėmimus žiūri motiniškai, bet jau priprato ir stengiasi mums padėti kuo gali“, – pasakojo Artūras. Jis savo vaikams – ne tik tėtis, bet ir treneris. Vyras prisipažįsta, kad šios pareigos – vienos sunkiausių. „Pats sunkiausias dalykas – treniruoti savo vaikus. Kita vertus, priimu tai kaip pamokas pačiam sau. Mėginu tai suderinti ir nuslopinti savo aistras. Stengiuosi tas situacijas suvaldyti, kad konfliktų būtų kuo mažiau. Sunkiai, bet kažkaip pavyksta tą padaryti“, – nusišypsojo A.Morauskas.

M.Morauskas įspūdingus šuolius atlieka ir žiemą, ir vasarą

[ sportlandmagazine.lt ]

ŽIEMA 2019

JAUSKIS GYVAS, NEPAJUSDAMAS ŠALČIO. TAVO PROFESIONALUS PASIRINKIMAS.

LIFA® MERINO VILNOS APATINIAI

RINKIS LIFA® TECHNOLOGIJĄ TURINČIUS APATINIUS SU KURIAIS BUS ŠILTA, IŠLIKSI SAUSAS IR JAUSIESI PATOGIAI.

DENNIS RISVOLL / SLIDININKAS

EKSTREMALU

X ŽAIDYNĖS UŽKARIAUJA PASAULĮ

X žaidynės JAV televizijos kanalo ESPN iniciatyva gimė Jungtinių Amerikos Valstijų rytinėje pakrantėje, Rod Ailando valstijoje, 1995 m. Priežastis buvo paprasta: reikėjo prie televizorių ekranų pritraukti jaunesnę auditoriją. TEKSTAS: MARTA VASARIK FOTO: CHRISTIANAS PONDELLA/RED BULL CENTENT POOL

Įgyvendinti idėją užtruko vos pora metų. Skaičiuojama, kad jau pirmąsias varžybas, prie kurių surengimo prisidėjo septyni rėmėjai, stebėjo 198 tūkst. porų akių. Buvo varžomasi devyniose rungtyse, tarp kurių buvo sportinis laipiojimas, riedučių sportas bei vandens sporto šakos. 1997 m. ekstremalaus sporto mėgėjai pirmą kartą dalyvavo žiemos X žaidynėse, kurios vyko Kalifor-

200 SPORTININKŲ

nijos valstijoje prie Didžiojo Lokio ežero esančiame kalnų slidinėjimo centre. Dalyviai lėkė nuo kalno snieglentėmis, sniego kastuvais ir kalnų dviračiais, kopė į ledo uolas ir išbandė save daugiakovės varžybose. Įspūdingiausias tuomet buvo Švedijos snieglentininkės Jennie Waaros pasirodymas. Ji ant nugalėtojų pakylos lipo net tris kartus. Vietoje pasirodymus stebėjo daugiau kaip 38 tūkst. žiūrovų, o televizija transliavo vaizdą 21 kalba į 198 valstijas ir šalis.

[ VARŽYBŲ VIETA KEITĖSI ]

Iš pradžių žaidynėms rengti buvo bandomos įvairios vietos. 1998 m. Kolorado valstijos Krested Bjuto (Crested Butte) kalnų centre varžy-

Žiemos X žaidynėse kasmet dalyvauja iki 200 sportininkų iš JAV, Japonijos, Ispanijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Kanados, Estijos ir kitų šalių. Didžiausia X žaidynių žvaigždė neabejotinai buvo 1986 m. gimęs Amerikos snieglentininkas Shaunas Rogeris White‘as, kurio apdovanojimų lentynoje puikuojasi net 16 medalių, iš jų 13 auksinių. Tris aukso apdovanojimus jis parsivežė ir iš olimpinių žaidynių. Piniginių apdovanojimų dydį ESPN laiko paslaptimi, viešai skelbiama tik tai, kad visi sportininkai pasidalija tris milijonus dolerių.

bas stebėjo 25 tūkst. žiūrovų, rungčių sąrašas pasipildė sniegomobiliais ir figūriniu slidinėjimu. Naujojo tūkstantmečio metais persikraustyta į Rytų pakrantę, Vermonto valstiją, kur sportininkus aistringai palaikė jau beveik 83 500 aistruolių. Programoje pirmą

[ sportlandmagazine.lt ]

ŽIEMA 2019

101

EKSTREMALU kartą buvo snieglentininkų puslankio rungtis, o po metų sąrašas pasipildė motociklininkų nuo rampų atliktais skrydžiais. 2002 m. apsisukus ratui grįžta į Aspeną Kolorado valstijoje, kur X žaidynės vyksta iki šiol. Įsidėmėtinas įvykis tuomet buvo JAV snieglentininkų rinktinės dalyvavimas, suteikęs sportininkams gerą progą išbandyti savo jėgas prieš Solt Leik Sičio olimpiadą.

[ ŽIŪROVŲ NUOLAT DAUGĖJO ]

2003 m. pasiektas naujas žiūrimumo rekordas: per ESPN, ESPN2 ir ABC „Sports“ kanalus TV vaizdas pasiekė 412 673 namų ūkius. Beje, tiesioginės televizijos transliacijos iš X žaidynių pradėtos 2004-aisiais. Praėjus dar dviem žiemoms, dešimtosiomis žiemos X žaidynėmis buvo mėgaujamasi jau 747 130 namų ūkių. Organizatoriai varžybose sveikino 28 olimpiečius, kurie vos po dviejų savaičių stojo į olimpinius startus Turine. Dalyvauti X žaidynėse galima tik sulaukus kvietimo, bet tie, kurie praėjusiose varžybose buvo užkopę ant nugalėtojų pakylos, į kitas žaidynes patenka savaime. Prieš žaidynes atitinkamos sporto šakos komisija peržiūri potencialių dalyvių laimėjimus, šių sportininkų populiarumą žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose, įvertina jų gebėjimus ir norą dalyvauti sporto renginyje.

102 Ž I E M A 2 0 1 9

[ sportlandmagazine.lt ]

ĮDOMŪS FAKTAI Tiesioginės televizijos transliacijos iš X žaidynių pradėtos 2004 m. 2006 m. vykusiomis žaidynėmis jau mėgavosi 747 130 namų ūkių. Organizatoriai 2006 m. sveikino 28 olimpiečius, kurie vos po dviejų savaičių stojo į olimpinius startus Turine. 2010 m. Prancūzijoje surengtose pirmosiose Europos žiemos X žaidynėse pradėta nuo atskirų kalnų rungčių, skirtų snieglentininkams ir slidininkams. Per kelerius metus padaugėjo vyrams ir moterims skirtų rungčių – iki aštuonių, o dalyvių buvo 150. 2016 m. X žaidynės pirmą kartą vyko Osle, o kitą sezoną jos perkeltos į Hafjelio kalnų slidinėjimo centrą.

[ ĮTRAUKTI JUDĖJIMO NEGALIĄ TURINTYS SPORTININKAI ]

2007 m. pirmą kartą X žaidynėse dalyvavo sportininkai, kurių galimybės

2007 M. PIRMĄ KARTĄ X ŽAIDYNĖSE DALYVAVO SPORTININKAI, KURIŲ GALIMYBĖS JUDĖTI RIBOTOS. JIE UŽKARIAVO VARŽYBŲ TRASĄ VIENSLIDĖMIS. MEDALIAI PIRMĄ KARTĄ BUVO IŠDALYTI IR SNIEGLENTĖMIS GERIAUSIĄ TRIUKĄ ATLIKUSIEMS ATLETAMS BEI SNIEGOMOBILIŲ FIGŪRINIO VAŽIAVIMO RUNGTIES DALYVIAMS. judėti ribotos. Jie užkariavo varžybų trasą vienslidėmis. Medaliai pirmą kartą buvo išdalyti ir snieglentėmis geriausią triuką atlikusiems atletams bei sniegomobilių figūrinio važiavimo rungties dalyviams. Televizijos žiūrovų skaičius ir toliau gerino rekordus – sporto transliacijas stebėjo 925 377 namų ūkiai. Iki šiol didžiausiu pasisekimu tarp publikos organizatoriai galėjo mėgautis 2011 m., kai į Aspeną atvyko 114 200 žiūrovų, o tarptautinės TV auditorijos skaičius viršijo 39 mln. namų ūkių.

[ sportlandmagazine.lt ]

Å½IEMA 2019

103

ŽIEMOS SPORTAS Vėjas galvoje ir begalinis malonumas leistis nuo kalno ant spalvingos lentos. Nors suvaldyti snieglentę sunkiau nei slides, šio žiemos sporto mėgėjai jos į nieką nekeistų. Nesvarbu, kad ir kristi tenka skaudžiau, ir mokytis ilgiau užtrunka. Tarp snieglenčių mėgėjų netrūksta ir gerai visiems pažįstamų veidų.

LENKTYNĖS SU VĖJU

TEKSTAS: BIRUTĖ PAKĖNAITĖ [ PASIRINKIMO NETURĖJO ]

Verslininkė Daina Bosas (47 m.) juokiasi, kad ji neturėjo pasirinkimo – tik stoti ant snieglentės. Su faktu, kad turės išmokti ja šliuožti, buvo supažindinta, kai prieš keturiolika metų pradėjo bendrauti su būsimuoju vyru Antanu Bosu. Užkietėjęs snieglentininkas į kalnus nusivežė ir Dainą. Ši gal dar būtų svarsčiusi pirmiausia stoti ant slidžių, o tik paskui išmėginti snieglentę, bet apie tai net kalbos nebuvo. „Kadangi iki tol nebuvau nei slidinėjusi, nei snieglente šliuožusi, net nemąsčiau, kas lengviau. Pasisamdžiau instruktorių ir pradėjau mokytis šliuožti“, – pasakojo sportiška moteris. Buvo sunku, baisu, dažnai – skausminga, nes, kaip juokėsi Daina, iš pradžių dažniau voliojosi sniege nei stovėjo ant snieglentės. Pasitaikė, kad ir ašarą nubraukdavo. Tačiau ji kantriai kas žiemą samdėsi instruktorių ir mokėsi ne tik išsilaikyti ant kojų, bet ir šliuožti techniškai, kol po dviejų ar trijų sezonų snieglentė jai jau nekėlė baimės. „Mano sūnus Lukas ir vyresnioji duktė Marija šliuožti snieglente išmoko greičiau nei aš – jiems labiau patikdavo grupinės treniruotės. Lukas juokėsi, kad jam ten buvo gėda prie visų griuvinėti, todėl greičiau perprato techniką“, – pasakojo D.Bosas. Dainos ir Antano Bosų duktė Magdalena snieglente šliuožia nuo penkerių – jau tris sezonus. Daina neabejoja, kad užaugusi mergaitė ant snieglentės jausis lyg ant savo kojų. „O man buvo sunkiau, nes mokytis pradėjau jau suaugusi, tad užtruko, kol pasijutau užtikrintai“, – sakė verslininkė. Dabar ji jau puikiai valdo snieglentę ir pati sprendžia, kur ja šliuožti – be problemų aplenkia gūbrį ar kitą kliūtį. Tačiau triukų ant kalno neišdarinėja. „Baikite! – nusijuokė D.Bosas. – Na, kam man problemos? Juolab kad matėme nekokį pavyzdį. Turime tradiciją su snieglentėmis supažindinti naują šeimos narį, tad prieš pora sezonų į kalnus nusivežėme sūnaus žmoną. Pasamdėme jai instruktorių. Tačiau net jo prižiūrima marti sugebėjo susilaužyti abi rankas.“ Bosų šeima kartą per metus vyksta į kalnus Prancūzijoje, Italijoje, Šveicarijoje – šeima mėgsta aplankyti vis naują kurortą. Verslininkė atkreipė dėmesį, kad kalnuose egzistuoja mados –

104 Ž I E M A 2 0 1 9

[ sportlandmagazine.lt ]

D.Bosas su dukra Marija

šalmų, batų ar pačių snieglenčių. Ryškiaspalviais drabužiais vilkintys snieglentininkai išsiskiria iš minios. „Man irgi labai smagu būti ryškiai. Kodėl gi ne? Juk atostogos!“ – sakė D.Bosas.

[ NEATGRASĖ NET TRAUMOS ]

Grupės ŽAS narys Gidonas Šapiro-Bilas (44 m.) gailisi, kad ant snieglentės stojo per vėlai – tik prieš šešerius ar septynerius metus. Prieš tai jis nemokėjo net slidėmis šliuožti, bet kažkuris draugas paprotino, kad slidinėja tik pensininkai, tad geriau iškart pradėti nuo snieglentės, nes paskui vis tiek reikės ją rinktis. Pirmieji Bilo mokytojai buvo draugai. Po kelių mėginimų šliuožti snieglente Druskininkuose ir Ignalinoje G.Šapiro išvyko į Italijos Alpes. Kalnuose jis suprato, kad nemoka absoliučiai nieko, tad pasisamdė instruktorių. Po savaitės vadinamajame „varlinyke“ išdrįso nusileisti nuo tikro kalno. „Bet malonumą šliuožti snieglente pajutau tik trečią kartą nuvykęs į kalnus“, – prisipažino G.Šapiro, iki šiol savęs nelaikantis rimtu snieglentininku. Nuo noro išmokti šliuožti snieglente Bilo neatgrasė nei dažnos mėlynės, nei rimtos traumos. Druskininkuose jis nusitraukė galinius kelio raiščius, kai lipant iš keltuvo viena koja su snieglente slydo, o kita liko vietoje. Kalti, žinoma,

buvo keltuvas ir snieglentė! Kalnuose jis smarkiai susitrenkė uodegikaulį. Tada įsigijo apsaugą jam. Susimušė kelį – nusipirko apsaugą ir jam. „Dažniausiai taip ir būna – pirma traumos, paskui jau apsaugos. Geriau būtų viską iškart nusipirkti“, – sakė Gidonas. Snieglentės jam patinka ne tik dėl jausmo, kai leidžiantis nuo kalno ausyse švilpia vėjas. Būtent jos, o ne slidės Bilui labiau patinka ir dėl aprangos: „Kalnuose man gaila žiūrėti į slidininkus, kaip jiems su slidžių batais sunku

G.Šapiro-Bilas

eiti. Snieglentininkai su savo batais tiesiog šuoliuoja. Be to, snieglentininkų ir apranga graži: ryški, laisva, nes apačioje – apsaugos.“

[ MOKO ŠLIUOŽTI KITUS ]

Dainų autorius ir atlikėjas Lukas Pačkauskas (41 m.) ne šiaip snieglente šliuožia – jis ir kitus gali mokyti, nes prieš maždaug šešerius metus Austrijoje gavo instruktoriaus sertifikatą. Ten mokėsi tam, kad pats išmoktų. O viskas prasidėjo maždaug prieš dešimtmetį, kai Luko tėvai Laimutis ir Gražina Pačkauskai, užkietėję slidininkai, ir sūnų įkalbino važiuoti į kalnus. Sovietmečiu Laimutis su Gražina dalyvaudavo lygumų slidinėjimo maratonuose, vėliau stojo ir ant kalnų slidžių, važinėjo po SSRS kalnus, o atsivėrus sienoms patraukė į Alpes. Sugalvojęs, kad norėtų išmokti šliuožti snieglente, Lukas iškart ją įsigijo, o nuvykęs į kalnus Italijoje užsirašė į grupines treniruotes. Atrodė, šliuožti išmoko ir kelerius metus daugiau papildomai nesimokė. Kol, paklausęs kursus Austrijoje lankiusių draugų pasakojimų, nutarė įgyti instruktoriaus sertifikatą. Dėl savęs. Kad išmoktų geriau valdyti snieglentę. „Ten supratau, kad iš tiesų nieko nemoku – mokytis pradėjau iš naujo“, – pasakojo L.Pačkauskas. Po trijų savaičių jis išlaikė teorijos ir praktikos egzaminus, gavo sertifikatą ir patraukė namo – dirbti instruktoriumi neturėjo nei laiko, nei noro. O ir finansiškai tai nėra itin pelningas darbas. Užtat po tų kursų L.Pačkauskas šliuoždamas pradėjo jausti malonumą ir dažnai išties lenktyniauja su vėju. Kartą, varžydamasis su draugu rusu,

L.Pačkauskas ne tik pats šliuožia snieglente, bet ir moko kitus

snieglente nuo kalno leidosi didesniu nei 70 km per valandą greičiu. „Visko buvo – žinoma, kad esu skaudžiai kritęs. Ir meniską susiplėšęs, ir uodegikaulis buvo skilęs. Bet nei traumos, nei nuolatiniai riešų ar plaštakų skausmai nuo snieglenčių neatgrasė“, – sakė dainininkas, į kalnus anksčiau važiuodavęs bent du kartus per metus. Pasitaikė, kad ten lėkė ir triskart. Jam labiausiai patinka greitos trasos ir bekelė. Snieglenčių parkuose jis neišdarinėja triukų. „Greitas šliuožimas atima ne mažiau fizinių jėgų ir suteikia ne mažiau adrenalino“, – tvirtino

atlikėjas. Madų kalnuose jis pernelyg nepaiso, nes tos mados keičiasi kas sezoną. Nors tvirtina pastebėjęs, kad kokybiški drabužiai – visada labai gražūs. Ir jis turi įsigijęs kokybišką ekipuotę: kelnes, striukę, batus, šalmą ir snieglentę. Visa tai kainavo per tūkstantį eurų, bet pinigai išleisti gerai apgalvojus. „Turiu karčios patirties, kai pataupęs drabužiams šlapau, paskui šalau, vėl šlapau ir šalau ir dėl to šliuoždamas nejaučiau malonumo. Kalnuose turi galvoti ne apie drabužius, o apie šliuožimą“, – įsitikinęs L.Pačkauskas.

L.Pačkauskas

[ sportlandmagazine.lt ]

ŽIEMA 2019

105

ŽIEMOS SPORTAS

POSŪKIAI ANT SNIEGO Vieni olimpiečiai biatloną išmainė į slidinėjimą, kiti – atvirkščiai, bet visi vienbalsiai tvirtina, kad antrasis pasirinkimas teikia daugiau emocijų ir azarto. TEKSTAS: LINA DAUGĖLAITĖ FOTO: VYTAUTAS DRANGINIS, ALFREDAS PLIADIS

M.Kaznačenko

KAI PIRMĄ KARTĄ UŽSIDĖJAU ŠAUTUVĄ PER VARŽYBAS, TIKRAI JAUČIAU TUOS PAPILDOMUS 4 KG. BET PO TRUPUTĮ, PO TRUPUTĮ PRIPRANTI IR, ATRODO, NET NEJAUTI, KAD ŠAUTUVAS KABO ANT PETIES, TAI TAMPA NUOLATINIU KRŪVIU.

APIE ŽIEMOS SPORTĄ SKAITYKITE: WWW.SPORTLANDMAGAZINE.LT Olimpiečiai Vytautas Strolia ir Natalija Kočergina į biatloną atėjo iš slidinėjimo. Vytautas ryžtingam karjeros posūkiui ryžosi po slidinėjimo trasose praleistų dvylikos metų, Natalija slidinėjo aštuonerius metus. Vytautas jau skaičiuoja penktąjį savo, kaip biatlonininko, sezoną, Natalija prie slidžių pridėjo šautuvą prieš septynerius metus. „Pakeisti sporto šaką buvo iššūkis ir atsakomybė. Kita vertus, tai nebuvo labai didelis pokytis, nes slidės tos pačios, slydimo principas tas pats, tik kad šautuvas prisidėjo. Be to, mūsų sporto šakų federacijos nedidelės,

106 Ž I E M A 2 0 1 9

[ sportlandmagazine.lt ]

glaudžios, tad nebuvo taip, kad būčiau perėjęs į nežinomybę – visi sportininkai buvome bendravę, ir vadovybė šiek tiek pažįstama buvo“, – sako V.Strolia, 2014 m. Sočio olimpinėse žaidynėse dalyvavęs kaip slidininkas, o olimpiniame Pjongčange jau varžęsis biatlono varžybose. „Stebėjau biatlono varžybas, man patiko, bet tėvai neleido į biatloną, nenorėjo, kad šaudyčiau. Tad nuėjau į slidinėjimą. Bet slidinėjime man nelabai ėjo korta, nors vos neišvažiavau į olimpines žaidynes – likau pirma už brūkšnio“, – savo istoriją pasakoja visaginietė N.Kočergina.

Padariusi pertrauką ji sulaukė kvietimo išmėginti biatloną. N.Kočerginai, ketinusiai startuoti tik Lietuvos varžybose savo malonumui, netrukus atsirado vieta ir Lietuvos rinktinėje, o šiemet – ir Pjongčango olimpinėse žaidynėse, kur asmeninėse lenktynėse sugebėjo prasibrauti į pajėgiausiųjų 30-uką.

[ ŠAUTUVO JAUKINIMASIS ]

Be abejo, didžiausias iššūkis buvusiems slidininkams – šautuvas. „Šaudymas biatlonininkams – pats pagrindinis dalykas. Jeigu neišmoksi šaudyti, geriau eiti į slidinėjimą, – aiškina N.Kočergina ir prisipažįsta,

IŠBANDĖ ABI SPORTO ŠAKAS Lietuvos slidinėjimo rinktinės vyriausioji trenerė Kazimiera Strolienė savo sportinę karjerą pradėjo kaip biatlonininkė. Albervilio ir Lilehamerio olimpinėse žaidynėse ji dalyvavo biatlono varžybose, o Nagano olimpiadoje ji jau varžėsi su slidininkėmis.

N.Kočergina

kad iki galo šaudymo jai dar nepavyko prisijaukinti. – Kol kas esu šaudymo vidutiniokė.“ V.Strolia sakosi tik praėjusį olimpinį sezoną pajutęs užtikrintumą ir pasitikėjimą savimi, kai ugnies ruože nusikabindavo nuo peties šautuvą: „Jaučiu, kad ketvirtą sezoną įvyko lūžis – ėmiau pasitikėti, klaidų mažiau dariau.“ Taikli akis ir ranka, pasak biatlonininko, pirmiausia yra psichologija. „Tai sugebėjimas atsiriboti nuo aplinkos, kad negirdėtum nieko aplink, taip pat yra daug smulkių techninių detalių ir viską reikia sujungti į viena“, – šaudymo subtilumus dėsto V.Stolia.

[ KETURI KILOGRAMAI ]

Šautuvas reiškia ne tik šūvius, bet ir papildomus 4 kg ant pečių. Dėl to lėtėja šliuožimas, keičiasi technika. „Kai pirmą kartą užsidėjau šautuvą per varžybas, tikrai jaučiau tuos papildo-

mus 4 kg. Bet po truputį, po truputį pripranti ir, atrodo, net nejauti, kad šautuvas kabo ant peties, tai tampa nuolatiniu krūviu“, – patirtis lygina V.Strolia. „Keturi kilogramai – labai didelis skirtumas. Per kontrolines varžybas rezultatas, bėgant 2 km su šautuvu ir be šautuvo, skiriasi apie 10–15 sek. Greičiau didėja nuovargis, daugiau eikvoji energijos, kita technika, pavyzdžiui, atsispyrimas kitoks. Yra niuansų“, – aiškina N.Kočergina. Skiriasi ne tik slidinėjimo technika, bet ir taktika. „Biatlono varžybas turi pradėti su rezervu, nes jeigu į šaudyklą atvažiuosi labai pavargęs, bus blogai šaudyti. Turi derintis prie šaudymo – kokiam pulsui esant tau lengviau šaudyti“, – aiškina V.Strolia.

[ BIATLONAS – NENUSPĖJAMAS ]

Abu buvę slidininkai vienbalsiai sutaria, kad azartas biatlono trasose dides-

V.Strolia Sočio olimpinėse žaidynėse dalyvavo slidinėjimo varžybose, o Pjongčange – biatlono

nis nei slidinėjimo. „Biatlonas mažiau nuspėjamas – labai daug azarto prideda šaudymas. Ir žiūrovams, ir dalyviams“, – įsitikinęs V.Strolia. „Kiekvienose varžybose tu nežinai, kas bus lyderis, ir čia labai didelės įtakos turi šaudymas, ne tik tai, kaip esi fiziškai pasiruošęs. Stojęs į slidinėjimo trasą žinai, kad gali laimėti, nes žinai savo fizinę formą, o biatlonininkams ir oro sąlygos turi įtakos, ir laimė, ir daug kitų niuansų. Slidinėjimas nuspėjamas, o per biatlono varžybas gal 80 proc. nežinosi, kas bus lyderis“, – teigia N.Kočergina. Tačiau Pjongčango olimpietė Marija Kaznačenko, biatloną išmainiusi į slidinėjimą, turi kitokią nuomonę. „Azartas? Jo daugiau slidinėjime. Sprintas daug įdomesnis nei biatlonas“, – teigia mergina.

[ BE ŠAUTUVO ]

Po dešimtmečio, praleisto biatlono trasose, M.Kaznačenko nusikabino šautuvą nuo peties ir ėmė varžytis su slidininkais, nes šaudymo jai taip ir nepavyko perprasti. „Šaudykloje buvo labai sunku atsijungti ir galvoti tik apie šaudymą, nes tavo varžovai kažkur čia pat šaudo, ir šaudo gerai“, – paaiškina mergina. Padėjusi šautuvą į šalį buvusi biatlonininkė greitai pajuto, kad skirtumas šliuožiant – didžiulis: „Slidininkas gali šimtu procentų išnaudoti savo viršutinę kūno dalį. Biatlone su šautuvu kitaip.“ Ir nors trasoje papildomų 4 kg nebeliko, nuo to lengviau nepasidarė. „Slidinėjimas sunkesnis nei biatlonas, nes kitas krūvis, šliuoži be pertraukos, distancijos skirtingos. Be to, skiriasi technika – sunku buvo pradėti taisyklingai šliuožti kaip tikrai slidininkei“, – su kokiais sunkumais susidūrė perėjusi į slidinėjimą, dėsto Marija. Tačiau visi šie krūviai – jau praeitis, nes po pusketvirtų metų Marija atsisveikino ir su slidinėjimu. „Noras dingo – daug laiko nebuvo rezultatų“, – kodėl nutarė baigti sportinę karjerą, paaiškina olimpietė, šiuo metu savo gyvenimą bandanti kurti Londone.

[ sportlandmagazine.lt ]

ŽIEMA 2019

107

STILIUS

„NUPTSE“ – „THE NORTH FACE“ KULTINĖ PŪKINĖ STRIUKĖ

Ekstremalus žiemos oras nebaisus, nes „Nuptse“ sugrįžo! „The North Face“ naujoji striukė yra tarsi 1996 m. modelio antrasis gimimas – naujas drabužis, atgaivinantis senus gerus prisiminimus. Raktiniai žodžiai yra blizganti medžiaga ir platus orinis susiuvimas. TEKSTAS: MARTA VASARIK FOTO: GAMINTOJŲ

„The North Face“ istorija prasidėjo 1966-aisiais, kai du žygių entuziastai San Franciske atidarė kuklią alpinistams skirtą parduotuvę. Tačiau netrukus teko pakeisti vietą ir išsikraustyti į kitą San Francisko įlankos pusę. Sprendimas visapusiškai pasiteisino ir parduotuvė vis plačiau ėmė garsėti savo aukštos kokybės ilgaamžiu žygio inventoriumi. Buvo pradėti kurti gaminiai atradimo žygiams ir netrukus nuotykių mėgėjai ėmė rikiuotis į eilę, kad savo inventorių papildytų būtent „The

108 Ž I E M A 2 0 1 9

[ sportlandmagazine.lt ]

„THE NORTH FACE“ „NUPTSE“ PŪKINĖ STRIUKĖ – VIENAS IŠ IŠSKIRTINIAUSIO DIZAINO GAMINIŲ. North Face“ prekėmis. Logotipo žinomumas didėjo ir greitai tapo įmanoma įnešti savo indėlį bei remti pirmąsias rizikingesnes atradimo keliones. Asortimentas nuolat didėjo – greta palapinių, miegmaišių ir žygio aprangos lentynose prisiglaudė ir slidinėjimo apranga. „The North Face“ tapo populiarus tarp žygeivių, bėgikų,

laipiotojų, alpinistų, slidininkų ir kitų nuotykius mėgstančių žmonių. Gaminių praktiškumas, funkcionalumas, kompaktiškumas, klasikinis stilius ir patogumas buvo ir iki šiol yra raktiniai žodžiai, dėl kurių žmonės vertina „The North Face“. Štai čia ir priartėjome prie „Nuptse“ pūkinės striukės.

[ KAS YRA „NUPTSE“? ]

„The North Face“ „Nuptse“ pūkinė striukė – vienas iš išskirtiniausio dizaino gaminių, nuo kurių gimimo jau praėjo ketvirtis amžiaus. 1992 m. „The North Face“ sukūrė atradėjams tinkamą striukę, kuri buvo šilta ir kartu praktiška, lengva ir tiko atšiauriausiam orui. Ją buvo lengva supakuoti, pa-

prasta pasiimti ir šilta dėvėti. „Nuptse“ skiriamasis ženklas yra orinis dygsniavimas. Tai ideali forma, tolygiai paskirstanti pamušalui naudotus žąsų pūkus. „Nuptse“ pavadinimas kilo iš kalno, esančio vos už dviejų kilometrų į pietryčius nuo Everesto. Tibetiečių kalba „Nuptse“ reiškia kalno viršūnę vakaruose. Būtent ten žygių aistruoliai, šios pūkinės striukės dizaineriai, 55 dienas praleido stovykloje, o kalno papėdėje vyko labai svarbūs pokalbiai ir diskusijos apie drabužius, kurie tenykštėmis sąlygomis idealiai tiktų.

[ KLASIKINĖ IR ŠIUOLAIKINĖ ]

„Nuptse“ pūkinė striukė laikui bėgant tapo viena iš gatvės mados dalių. Anksčiau tai buvo geriausias drabužis nuotykių ieškotojams, o šiandien „Nuptse“ atrado visiškai kita tikslinė grupė – mada besidomintis jaunimas. Parduotuvių lentynas pasiekė ir „The North Face Nuptse 2“ liemenė, puikiai tinkanti visų pasaulio piliečių garderobui.

„NUPTSE“ PŪKINĖ STRIUKĖ LAIKUI BĖGANT TAPO VIENA IŠ GATVĖS MADOS DALIŲ.

Parenkant „Nuptse“ spalvą svarbiausias buvo praktiškumo kriterijus, nes keliaujant kalnuose labai svarbu būti matomam. „Nuptse“ pūkinę striukę galima iš tolo pažinti pagal du spalvų blokus, iš kurių viršutinėje dalyje yra juoda, o kita mėlyna, geltona, žalia arba raudona. Būtent ši spalvų blokų idėja „Nuptse“ pūkinę striukę pavertė šiandienos mados ikona.

DAUGIAU APIE IŠSKIRTINIUS GAMINIUS:

KUO IŠSISKIRIA „NUPTSE“

WWW.SPORTLANDMAGAZINE.LT

Kampuotas dizainas, retro stiliaus siluetas ir standartiniai matmenys. Tai kultinio dizaino įkvėptos 1996 m. „Nuptse“ išskirtinių orinių pertvarų pūkinės striukės. Blizganti, su sutvirtinimo sistema, atspari medžiaga su vandenį atstumiančia apdaila. Gobtuvą galima patogiai sulankstyti į apykaklę, visa striukė gražiai telpa į mažesnį maišelį ir visada yra po ranka. Vidinė kišenė su užtrauktuku būtiniems daiktams susidėti. Pūkinė striukė iš priekio užsegama dviejų krypčių VISLON® užtrauktuku. Reguliuojamos „Velcro“® tvirtinimo detalės ant rankogalių ir guminiai raišteliai apsiuvuose leidžia patogiai pritaikyti striukę pagal esamas sąlygas. Kokybiškas žąsų pūkais užpildytas pamušalas laiko šilumą ir spaudžiant stipriam šalčiui.

[ sportlandmagazine.lt ]

ŽIEMA 2019

109

PATARIMAI

Nei ruduo, nei žiema nepraeina be lietaus, balų, sniego pusnių ir slidžių gatvių. Tačiau mums reikia judėti bet kokiu oru, todėl patogiam vaikščiojimui reikia tinkamų batų. TEKSTAS: MERILIN PIIRSALU FOTO: GAMINTOJŲ, RAIGO TUULIK Svarbiausia, kad batai būtų šilti ir atsparūs vandeniui. Svarbus ir patogumas, kaip koja jaučiasi bate. „Sportland“ siūlo ne tik aukščiausius techninius parametrus atitinkančius sniego, žygio batus, bet ir kitokių įvairioms veikloms tinkamų modelių, kartu saugančių nuo vandens, sniego ir šlapdribos. Galima rinktis ir iš klasikinės išvaizdos, ir iš sportiškesnių modelių, spalvų pasirinkimas irgi didelis. Batai nėra tik juodi arba rudi, galima rasti ir ryškesnių spalvų – mėlynų, geltonų, rožinių.

[ KUR EISITE? ]

Renkantis batus pirmiausia kyla klausimas, kur ketinate juos apsiavę eiti. Jei daugiausia vaikštote gatvėmis, dažnai judate automobiliu ir kartais lauko batus avite ir patalpose, turėtumėte rinktis lengvesnį apavą. Kuo daugiau būnate užmiestyje, tuo labiau vandeniui atsparių ir su žemės paviršiumi geriau sukimbančių batų jums reikia. Nėra protinga su išeiginiais batais eiti į mišką ar žygį, nes su jais nėra patogu vaikščioti slidžiu paviršiumi. Antra, išeiginiai batai nėra labai šilti, o trečia – jų išvaizda vaikštant gamtoje gali nukentėti. Pasidomėkime, ką žiemai siūlo žinomi batų gamintojai.

[ „TIMBERLAND“ – UNIKALU IR PATOGU ]

„Timberland“ gerbėjai gali džiaugtis, nes šį sezoną tradicinės ikonos

112 Ž I E M A 2 0 1 9

[ sportlandmagazine.lt ]

KAIP IŠSIRINKTI IR PRIŽIŪRĖTI BATUS susiduria su naująja karta, o tai reiškia, kad batai tuo pat metu turi atpažįstamą „Timberland“ veidą ir unikalią išvaizdą. Visada populiarūs buvę „Timberland“ modeliai šiais metais papildyti naujomis spalvomis. Šioje vietoje derėtų paminėti moterims skirtą patrauklią kolekciją. Moteriški batai ne tik gražūs, jie pagaminti pritaikius naujausias technologijas, kurios užtikrina visapusišką patogumą. Lengvesnio apavo stiliaus gerbėjai gali įsigyti kedų išvaizdos „Timberland“ batų, kurie idealiai tinka rudenį ir kuriuos patogu dėvėti darbo dieną arba laisvalaikiu būnant kartu su draugais. „Flyroam sneaker“ tipo batuose pritaikyta „AeroCore“ technologija, kuri jiems suteikia ypatingą paminkštinimą, todėl lengvai žingsniuodami išbūsite visą dieną ant kojų.

[ „HELLY HANSEN“ – KIEKVIENAM GYVENIMO ATVEJUI ]

„Helly Hansen“ asortimente yra ir miestų gatvėms tinkamų batų, ir tokių, su kuriais malonu vaikščioti žiemą gamtoje ir leistis į žygius. Yra ir modelių, susiejančių abi šias savybes. Pavyzdžiui, „Forester“ – tai klasikiniai batai, skirti tiek vyrams, tiek moterims, su jais galima vaikščioti gatvėmis ir eiti į lengvesnius žygius. Modernus „Stockholm“ modelis atrodo

kaip sportiniai bateliai, bet pasižymi visomis geriems batams būdingomis savybėmis, yra atsparūs oro sąlygoms, todėl juos malonu avėti, kai tenka dažnai judėti tarp biuro ir gatvės. Šio sezono naujokas „Helly Hansen“ šeimoje – „Fremont“, kurio tinkamą modelį ras tiek vyrai, tiek moterys. „Fremont“ – visiškai odiniai, izoliuotomis siūlėmis, atsparūs vandeniui batai idealiai tinka nešioti tiek kaime, tiek mieste.

[ „THE NORTH FACE“ – KILĘS IŠ KALNŲ ]

„The North Face“ prekės ženklo istorija prasidėjo prieš 50 metų. Jie buvo pirmieji, pradėję gaminti specialius alpinistų drabužius ir batus. Turėdamas labai turtingą patirtį, „The North Face“ moka gaminti labai atsparius ir techniškus batus. Laisvalaikio batų modeliuose taip pat pritaikyta iš alpinistų batų pasiskolinta technologija,

DĖMĖS IŠ ZOMŠINIŲ IR NUBUKO BATŲ, PAVYZDŽIUI, VALOMOS SPECIALIAI ODAI SKIRTU TRINTUKU IR ŠEPEČIU.

sauganti kojas atšiauriomis sąlygomis. Visi „The North Face“ žieminiai batai turi vandeniui nepralaidžią membraną, kuri užtikrina visišką vandens nepralaidumą, o patogumą garantuoja ypač atspari „OrthoLite“ vidpadžio technologija. „OrthoLite“ padeda bato vidpadžiui įgauti kojos formą – dėl to su jais vaikščioti dar patogiau.

KAS SVARBIAUSIA RENKANTIS BATUS

[ BATUS REIKIA PRIŽIŪRĖTI ]

Žiemą batus avime kasdien. Jei nuolat susiduriame su vandeniu, sniegu, druska ir purvu, labai svarbu juos tinkamai prižiūrėti. Tinkama priežiūra labai prailgina batų tarnavimo laiką ir užtikrina geresnę jų išvaizdą. Į batų priežiūros komplektą turėtų įeiti ir apsaugos, ir valymo priemonės. Viršutinis žieminių batų sluoksnis dažniausia būna atsparus vandeniui ir saugo kojas nuo drėgmės. Dažniausia batus dengia apdorota oda arba kita medžiaga su specialia membrana. Norint išlaikyti batus nepralaidžius vandeniui, reikia naudoti specialias vandenį ir purvą atstumiančias priemones. Įsigyjant batus vertėtų pardavėjo pasiteirauti, ar jie gamintojo jau padengti apsauginiu sluoksniu, ar ne. Jei ne, galima tai padaryti pačiam.

RENKANTIS BATUS PIRMIAUSIA KYLA KLAUSIMAS, KUR KETINATE JUOS APSIAVĘ EITI. „Timberland“ siūlo dviejų rūšių apsaugos priemones. „Balm Proofer“ saugo įvairias medžiagas (medvilnę, poliesterį, odą, nubuką ir kt.) nuo vandens ar dėmių ir neturi įtakos medžiagų kvėpavimui. „Waximum“ minkština ir saugo alyvuotą bei vaškuotą odą ir taip pat leidžia medžiagai kvėpuoti, tačiau ši priemonė netinka nubuko ar zomšiniam apavui prižiūrėti. Visus nusipirktus lygios odos batus reikėtų patepti kremu – jie suminkštės ir taps lankstesni.

Šiluma Atsparumas drėgmei Patogumas

nubuko akmuo. Jais galima saugiai nuvalyti pridžiūvusius nešvarumus ir dėmes. „Renewbuck“ padės atsiradus sudėtingesnių dėmių, pavyzdžiui, druskos, žolių, dumblo ar net kečupo. „Boot Sauce Cleaner“ paprastai tinka lygios odos žieminiams batams prižiūrėti.

[ PATARIMAI IR PAGALBA BATŲ PRIEŽIŪROS STOTYJE ]

Jei patys neturite noro ar laiko valyti batų, galite užeiti į „Timberland“ batų priežiūros stotį. Batų priežiūros stotis turi „Timberland“ pavadinimą, tačiau ten padedama visiems batų nešiotojams, kuriems pagalbos reikia. Pirmiausia nuo batų nuvalomos dulkės, batai nuplaunami valomosiomis putomis. O toliau jau žiūrima, kaip konkrečiai juos reikia prižiūrėti. Dėmės iš zomšinių ir nubuko batų, pavyzdžiui, valomos specialiai odai skirtu trintuku ir šepečiu. Nuvalyta lygi batų oda dažniausiai tepama batų kremu, kuris suteikia apavui solidžią išvaizdą. Pavyzdžiui, ant lygios odos atsiradusius įbrėžimus galima aptepti

kremu, o vėliau batus poliruoti. Verstos odos batus labai svarbu apipurkšti nuo vandens saugančiu purškalu. Į batų priežiūros stotį galima kreiptis ir tada, jei norite patys prisižiūrėti batus, bet neturite reikiamų žinių. Specialistas rekomenduos ir patars, o toliau jau patys galėsite savo batus idealiai prisižiūrėti.

[ VALYKITE PAGAL POREIKĮ ]

Sudrėkusius ar sušlapusius batus reikia džiovinti, tačiau tik ne ten, kur karšta: prie radiatoriaus, kitų šilumą skleidžiančių šaltinių ar atviros ugnies. Purvinus ar druskuotus batus taip pat būtina valyti. Per ilgai ant batų likę druskos likučiai stipriai veikia jų išorinį sluoksnį, kuris tampa nebetvirtas ir dažniausiai pradeda irti. Be to, druskos dėmės gadina batų išvaizdą. Didesnius nešvarumus ir dėmes reikėtų nuvalyti iš karto, o perbraukti šepečiu reikėtų kaskart nusiavus, kad į juos neįsigertų purvo. Nubuko ar zomšinei avalynei valyti galima rinktis, pavyzdžiui, „Dry Cleaning Kit“, kurį sudaro nailoninis šepetys ir

DAUGIAU NAUDINGŲ PATARIMŲ: WWW.SPORTLANDMAGAZINE.LT [ sportlandmagazine.lt ]

ŽIEMA 2019

113

LEDO RITULYS

Vienas geriausių visų laikų Lietuvos ledo ritulininkų Dainius Zubrus net ir baigęs profesionalo karjerą nekabina pačiūžų ant vinies – padeda savo gimtinės ledo rituliui kaip žaidėjas, o nuo šių metų liepos 27 d. sutiko eiti asociacijos „Hockey Lietuva“ prezidento pareigas. TEKSTAS: PAULIUS MATULEVIČIUS FOTO: EVALDAS ŠEMIOTAS, „SCANPIX“

D.Zubrus tapo Lietuvos ledo ritulio vadovu

DAUGIAU APIE ŽIEMOS SPORTĄ: WWW.SPORTLANDMAGAZINE.LT

DAINIUS ZUBRUS: „MAN VISADA REIKIA NAUJŲ IŠŠŪKIŲ“ Daugelis pripažįsta, kad 40-mečio tituluoto ledo ritulininko sutikimas prisidėti prie „Hockey Lietuva“ valdžios – didelė paspirtis visam šalies ledo rituliui. Jo pergalės ledo ritulio aikštelėje iškalbingos: D.Zubrus tris kartus tapo pajėgiausios pasaulio ledo ritulio lygos – NHL vicečempionu, o jo pavardė įrašyta į metraščius šalia kitų 300 pasaulio ledo ritulininkų, per karjerą sugebėjusių pelnyti daugiau nei tūkstantį įvarčių. Ir gyvendamas už Atlanto D.Zubrus niekada nepamiršo Lietuvos – iš

114 Ž I E M A 2 0 1 9

[ sportlandmagazine.lt ]

Amerikos mūsų vaikams siuntė ledo ritulio inventorių, ne kartą svarbiuose čempionatuose vilkosi Lietuvos rinktinės marškinėlius. Už visuomeninę veiklą ir šalies garsinimą pasaulyje D.Zubrus Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės buvo apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu. Kaip šeima reagavo į „Hockey Lietuva“ prezidento pareigas? Palaikė ar atvirkščiai – klausė, kur lendi? Galbūt neturėjau labai tvirto palai-

kymo, bet žmona mane supranta ir puikiai pažįsta. Aš esu toks žmogus, kuris negali nusėdėti vietoje be jokios veiklos. Man visada reikia naujų iššūkių, norisi kažką veikti, kurti, daryti. Taigi, atėjo laikas. Aš visada stengiausi, labai norėjau ir noriu padėti Lietuvos rinktinei. Iš pradžių mąsčiau, kokia forma galėčiau padėti. Vėliau su žmonėmis, kurie yra Lietuvos ledo ritulio taryboje, pasitarėme ir nusprendėme, kad geriausia mano pagalba būtų prezidento pareigos. Jie taip norėjo. Tiesą pasakius, iš pradžių pats abejojau, ar man reikia tokio dėmesio, bet, jų nuomone, aš taip geriausiai galiu padėti Lietuvos ledo rituliui. Taigi aš sutikau ir man tai dabar labai patinka. Dalyvauju tarybos susirinkimuose, posėdžiuose, diskutuojame apie viską. Aš apsiėmiau rasti trenerį ir tą turiu kuo greičiau padaryti. Yra sprendžiama daug klausimų ir apie vaikų ledo ritulio plėtrą, apie vyrų komandų Baltijos ledo ritulio lygos sukūrimą. Veiklos tikrai daug. Bandysime viską įgyvendinti. Gyvenate Amerikoje, ar spėsite

Į Kaune vykusį pasaulio čempionatą D.Zubrų atlydėjo visa šeima – tėvas ir žmona su vaikais

RADO PATYRUSĮ TRENERĮ Vienas pirmųjų D.Zubraus darbų stojus prie pagrindinės Lietuvos ledo ritulio organizacijos „Hockey Lietuva“ vairo – naujo rinktinės trenerio sėkmingos paieškos. Juo tapo vienuolikos metų darbo patirtį NHL turintis 49-erių kanadietis Danielis Lacroix, pats žaidęs stipriausioje planetos lygoje.

Kokias Lietuvoje matote pagrindines ledo ritulio bėdas? Visų pirma ledo arenų trūkumą. Kai prieš dešimt metų sukūrėme Lietuvos vaikų ledo ritulio lygą, ledo ritulį žaidė mažiau nei 300 vaikų, o dabar – per tūkstantį. Jau nebeišsitenkame. Džiugina tai, kad Klaipėdoje norima pastatyti vieną geriausių ledo ritulio sporto bazių Baltijos šalyse. Buvome susitikę su Klaipėdos valdžia, planai juda į priekį. Tikimasi, kad šio sporto komplekso statybos Klaipėdoje galėtų prasidėti jau kitąmet. Ši ledo arena Klaipėdoje tikrai labai reikalinga. Žiū-

2018 m. pavasarį Lietuvos rinktinė, kurios gretose buvo ir D.Zubrus, triumfavo pasaulio čempionato pirmojo B diviziono turnyre Kaune

rint į ateitį, ir kituose miestuose reikia statyti čiuožyklų. Tai yra svarbiausia, ko šiuo metu trūksta Lietuvoje. Kai pernai ir šiemet lankiausi Lietuvoje, pamačiau, kad žmonės noriai renkasi į ledo ritulio varžybas. Tokie renginiai išties puošia mūsų šalies

TADA NENORĖJAU SAKYTI „NE“, NENORIU ŠIO ŽODŽIO IŠTARTI IR DABAR. GALI VISKO NUTIKTI. ŠIUO METU FIZIŠKAI JAUČIUOSI GERAI, SPORTUOJU. IR VASARĄ DAUG SPORTAVAU. miestus. Pamenu, Elektrėnuose, kai dar buvau vaikas, su malonumu stebėdavau Elektrėnų „Energijos“ ir Klaipėdos „Baltijos“ ledo ritulio komandų

kovas. Grožėdavausi tuo ir tai mane įkvėpė dar labiau stengtis tobulėti bei siekti savų tikslų. Jei Klaipėdoje per dvejus trejus metus iškiltų viena geriausių Baltijos šalyse ledo arenų, tai būtų didelė paspirtis visam šalies ledo rituliui. Jaunimas matytų perspektyvą, ateitį. Sportas vaikams – ir užimtumas, ir naudinga veikla. Liūdna, kad daug 16–18 metų jaunimo išvažiuoja rungtyniauti į užsienį. Reikia stengtis pasiekti Latvijos ledo ritulio lygį. Kodėl kaimynai gali, o mes ne? Viskas yra įmanoma, tik reikia dirbti ir to siekti. Kai dar pats profesionaliai žaidėte ledo ritulį, iš Amerikos į Lietuvą veždavote ledo ritulio inventoriaus mūsų vaikams. Ar žadate tęsti šią veiklą? Pažiūrėsiu. Šiuo metu konkrečių planų neturiu. Jei pasiseks, stengsiuosi tai padaryti. Šių metų pavasarį buvote užsivilkęs Lietuvos rinktinės marškinėlius. Padėjote Lietuvos rinktinei iškovoti pasaulio ledo ritulio čempionato pirmojo B diviziono aukso medalius. Tai lėmė, kad Lietuva prasibrovė į A divizioną. Ar yra tikimybių, kad tai buvo ne paskutinis kartas, kai Lietuvos rinktinei atstovavote kaip žaidėjas? Tada nenorėjau sakyti „ne“, nenoriu šio žodžio ištarti ir dabar. Gali visko nutikti. Šiuo metu fiziškai jaučiuosi gerai, sportuoju. Ir vasarą daug sportavau. Bet mes kalbame apie laiką, kuris bus po metų. Žiūrėsime, kaip tada jausiuosi, kaip viskas klostysis. Visų, kurie manęs klausia, prašau, kad to manęs neklausinėtų bent iki sausio mėnesio. Esate vienintelis lietuvis, NHL pirmenybėse sužaidęs daugiau nei tūkstantį rungtynių, tiksliau, dau

[ sportlandmagazine.lt ]

ŽIEMA 2019

SKAITYTI DAUGIAU

viską suderinti? Vadovausite per atstumą ar planuojate grįžti į Lietuvą? Gyventi Lietuvoje būtų sunkoka, nes Amerikoje mano šeima, vaikai. Daugiausia laiko praleisiu Amerikoje, tačiau tikrai lankysiuosi Lietuvoje dažniau. Kaip dažnai pavyks – matysime. Be to, šiuolaikiniame technologijų amžiuje daug darbų galima atlikti ir per atstumą.

115

LEDO RITULYS

VIZITINĖ KORTELĖ: DAINIUS ZUBRUS

giau nei 1200. Pasaulyje tokių ledo ritulininkų mažiau nei 300. Kaip nors šią sukaktį paminėjote? Turiu marškinėlius su skaičiumi 1000. Komanda nupirko laikrodį, įteikė paveikslą. Per daug to nesureikšminu – buvo toks įvykis mano gyvenime. Lietuvą dėl ledo ritulininko karjeros palikote anksti – būdamas dvylikos išvykote į Ukrainą, į Charkovo „Družbos“ vaikų komandą. Ar sunku buvo palikti gimtinę, kaip tėvai išleido? Pirmaisiais metais buvo išties sunku. Įlipau į traukinį su savo daiktais ir išlipau šalyje, kurioje visi šneka kita kalba. Šiek tiek guodė tai, kad gyvenau šeimoje pas labai gerus žmones. Pradėjau vaikščioti į mokyklą, kurioje buvo mokoma kita kalba, reikėjo prisitaikyti prie naujų žmonių. Buvo visko... Vėliau kažkaip pripratau. Buvo visokių minčių, savęs klausinėjau: ar tikrai to noriu, ar pavyks pasiekti aukštumų ledo ritulyje? Neslėpsiu, gimtinės, draugų ilgesys buvo didžiulis. Žinau, kad ir tėvams tikrai nebuvo lengva. Aš kaip ir susilaikydavau nuo ašarų, tėtis – taip pat, bet mama verkdavo kaskart, kai atvažiuodavo. Tą labai gerai prisimenu.

TRIS KARTUS PER SAVAITĘ EINU PAČIUOŽINĖTI ANT LEDO, PRISIJUNGIA IR DARIUS KASPARAITIS, TAD BŪNA SMAGIOS TRENIRUOTĖS.

ko... Žinau, kad nepavyko ne dėl to, jog nesistengiau, o tiesiog nepavyko dėl kitų priežasčių. Būna ir taip. Koks dabartinis jūsų gyvenimas? Ką veikiate baigęs profesionalo karjerą? Gyvenu netoli Majamio. Man kiti sakė, kad kai čia atsikraustysiu, į svečius dažniau atvažiuos draugai ir šeimos nariai. Iš tikrųjų taip ir yra. Geras klimatas, šiltas oras, saulė. Mano dienotvarkė būna maždaug tokia: ryte nuvežu vaikus į mokyklą, tada pats važiuoju pasportuoti, vėliau susitvarkau reikalus, parvežu vaikus, būnu su šeima. Tris kartus per savaitę einu pačiuožinėti ant ledo, prisijungia ir Darius Kasparaitis, tad būna smagios treniruotės.

Kai jums buvo vos 20 metų, banko sąskaitose jau turėjote milijonus. Sakoma, kad jaunus ir nepatyrusius pinigai sugadina. Kaip jums pavyko išlikti paprastam ir draugiškam? Ar išgyvenote žvaigždžių ligą? Nežinau, reikia klausti kitų – šeimos narių, draugų. Bent aš žvaigždžių ligos nejaučiau ir neišgyvenau. Man pinigai niekada nebuvo svarbiausias dalykas. Aš tiesiog visada dariau tai, kas man patinka, tai, ką aš myliu. Visada siekiau sportinių rezultatų ir dėl to atidaviau visą save.

Papasakokite apie savo šeimą. Turite du vaikus. Jie ledo ritulio nežaidžia? Sūnui Tomui greitai bus 16 metų, dukrai Emmai – 12 metų. Sūnus mėgėjiškai kartu su manimi žaidžia ledo ritulį. Skambino man į Lietuvą žmona Nathalie ir sakė, kad sūnus prašė jos nuvežti į treniruotes. Vėliau kalbėjau, džiaugėsi, kad įmušė įvarčių. Jis neatstovauja jokiai komandai, tačiau su mėgėjais mėgsta pažaisti. Sūnus anksčiau žaidė futbolą, galbūt vėl savo mokykloje bandys padėti komandai.

NHL finale žaidėte net tris kartus, tačiau išsvajotos Stanley taurės taip ir nepavyko iškovoti. Dėl to kartėlio nejaučiate? Atvirai pasakius, labai norėjau iškovoti šią taurę. Kai vasarą intensyviai treniruodavausi, svajodavau, kad ateinantį sezoną tikrai iškovosiu šią taurę, ir tai mane įkvėpdavo. Nepavy-

Koks jausmas vaikščioti Elektrėnų gatvėmis ir prisiminti čia vaikystėje praleistas dienas? Ar dar yra likę vaikystės draugų?

116 Ž I E M A 2 0 1 9

[ sportlandmagazine.lt ]

Retai beaplankau Elektrėnus, nes tėvai gyvena Amerikoje, draugų taip pat Elektrėnuose mažai belikę – visi kas kur išvažinėjo.

Gimimo data: 1978 m. birželio 16 d. Elektrėnai. Pirmasis treneris: Aleksejus Nikiforovas. Būdamas vos dvylikos išvyko žaisti į Ukrainą, į Charkovo „Družbos“ vaikų komandą. 1995– 1996 m. persikraustė į Kanados jaunių lygą. 1996 m. pirmojo rato 15-uoju šaukimu 18-metį D.Zubrų pakvietė Šiaurės Amerikos nacionalinės ledo ritulio lygos (NHL) Filadelfijos „Flyers“ klubas, su kuriuo pasirašė trejų metų sutartį. Klube debiutavo 1996 m. spalio 5 d. ir jau pirmose rungtynėse pelnė įvartį. Jau per pirmąjį sezoną pavyko tapti NHL Rytų konferencijos nugalėtoju ir žaisti Stanley taurės finale. Iš viso D.Zubrus finale rungtyniavo tris kartus, tačiau Stanley taurės iškovoti nepavyko. Per savo karjerą D.Zubrus taip pat rungtyniavo Monrealio „Canadiens“, Vašingtono „Capitals“, Bafalo „Sabres“ , Naujojo Džersio „Devils“ ir San Chosė „Sharks“ klubuose. 2004–2005 m. sezoną dėl NHL lokauto jis žaidė Rusijos superlygos Toljačio „Lada“ klube, su kuriuo tapo Rusijos vicečempionu. 2008 m. lapkričio 23 d. D.Zubrus, atstovaudamas „Devils“ klubui, NHL rungtynėse svečiuose prieš Tampos „Bay Lightning“ komandą pelnė net keturis įvarčius. Tai buvo tik penktas kartas Naujojo Džersio klubo istorijoje, kai žaidėjas per vienerias rungtynes pelno tiek įvarčių. D.Zubrus Lietuvos rinktinės marškinėlius vilkėjo trijuose svarbiuose čempionatuose. Pirmą kartą 2005 m. Nyderlanduose per pirmojo diviziono pasaulio čempionatą. Po devynerių metų pertraukos 2014 m. D.Zubrus vėl atstovavo Lietuvai Vilniuje vykusiame pasaulio pirmojo diviziono ledo ritulio čempionate, kuriame jo vedama rinktinė iškovojo bronzos medalius, o rinktinės kapitono pareigas ėjęs D.Zubrus buvo pripažintas geriausiu čempionato puolėju. Trečią kartą Lietuvos rinktinės marškinėlius jis apsivilko 2018 m. balandžio mėnesį per Kaune surengtą pasaulio ledo ritulio čempionato pirmojo B diviziono turnyrą. Jame triumfavę lietuviai iškovojo kelialapį į A divizioną.

kia.lt

Jeigu gerai jautiesi, gerai ir atrodai

Naujasis Kia Sportage – geros savijautos formulė. Naujasis Kia Sportage ir vėl nustebino savo inovatyviomis sistemomis ir patrauklia išvaizda. Jis leidžia gerai jaustis ir padeda kasdienius tikslus pasiekti lengvai ir greitai.

VILNIUS: UAB „KIA Auto“ - Perkūnkiemio g. 2, telefonas: 52 125 123. KAUNAS: UAB „Ivuana“ - Europos pr. 50, telefonas: 37 391 006. KAUNAS: JSC „Autosabina Motors“ - Veiverių g. 150, telefonas: 61 295 116. ŠIAULIAI: UAB “AutoRC” - Pramonės g. 13a, telefonas: 41 540 754. KLAIPĖDA: UAB „Klaipėdos Autocentras“ - Birutės g. 12, telefonas: 46 383 407.

Be turtingo automobilio įrangos asortimento mes siūlome kokybės garantą – automobilių pramonėje pirmaujančią 7 metų garantiją, pagrįsta griežtais patikimumo ir patvarumo bandymų standartais. Auto Bilt apklausos duomenimis, klientų poreikių patenkinimo ir aukštos kokybės atžvilgiu 20 pirmaujančių Europos automobilių gamintojų rinkoje KIA jau keletą metų iš eilės užima aukščiausią poziciją. „Kia“ 7 metų / 150 000 km garantija galioja visose ES šalyse (taip pat Norvegijoje, Šveicarijoje, Islandijoje ir Gibraltare). Atitinka vietos reikalavimus ir sąlygas. Degalų sąnaudos (l/100 km)/CO2 (g/km): mieste nuo 6,2/159, užmiestyje nuo 4,5/123, vidutinės nuo 5/130.

EKSTREMALU

BE PERTRAUKŲ Pasikinkę vėją. Taip vadinami jėgos aitvarų entuziastai, vasarą raižantys vandenį. Tačiau atšalus orams jie su aitvarais neatsisveikina ir rudenį tais pačiais aitvarais važinėja ilgalentėmis, o žiemą – snieglentėmis ar slidėmis. Jėgos aitvarai – viena universaliausių sporto šakų, o jos entuziastai ant vandens, žemės ir sniego sportuoja ištisus metus. „Žiemą galima sportuoti tiek su snieglente, tiek su slidėmis. Pats pradėjau nuo slidžių, bet dabar mieliau renkuosi snieglentę, nes patogiau valdyti aitvarą, kai jis yra priekyje, o į nugarą pučia vėjas. Nors didesnis greitis pasiekiamas šliuožiant slidėmis, bet čia individualu, kaip kam labiau patinka. Praėjusią žiemą aitvarą buvau išsivežęs į kalnus Ukrainoje, buvo labai įdomi patirtis“, – pasakojo Jėgos aitvarų asociacijos vadovas Tautvydas Macijauskas.

TEKSTAS: LINA MOTUŽYTĖ FOTO: VYTAUTAS NAVICKAS

DAUGIAU EKSTREMALIŲ NUOTYKIŲ: WWW.SPORTLANDMAGAZINE.LT

Pagrindinė įranga, naudojama ir vasarą, ir žiemą, yra ta pati – jėgos aitvaras, trapecija (diržas). Žinoma, žiemą prireiks ir storo drabužių sluoksnio bei apavo, kelių bei alkūnių apsaugų. Kuo stipresnis vėjas – tuo aitvaras turi būti mažesnis. T.Macijausko tikinimu, dviejų skirtingo dydžio aitvarų žmogui užtenka, kad visus metus galėtų mėgautis šiuo sportu. Viena svarbiausių taisyklių visais metų laikais – aplinkoje, kurioje užsiimama jėgos aitvarų sportu, neturi būti kliūčių, tokių kaip elektros laidai, medžiai aplink vandens telkinį ar užšalusį ežerą.

118 Ž I E M A 2 0 1 9

[ sportlandmagazine.lt ]

TARPTAUTINĖ JĖGOS AITVARŲ ASOCIACIJA AKTYVIAI SIEKIA, KAD ŠIS SPORTAS BŪTŲ ĮTRAUKTAS Į OLIMPINIŲ ŽAIDYNIŲ PROGRAMĄ.

„Jėgos aitvarų sportu žiemą užsiimti galima praktiškai bet kur, jeigu yra pakankamai sniego ir vėjo. Man asmeniškai labiau patinka tai daryti kalnuotose vietovėse nei ant ežero ar lygaus lauko“, – sakė jau dvylika metų šį sportą praktikuojantis vyras. Lietuvoje veikia penkios pagrindinės jėgos aitvarų mokyklos, o šiuo sportu užsiima apie 8 tūkst. entuziastų. Atsižvelgiant į gyventojų ir sportuojančiųjų santykį, mūsų šalyje jėgos aitvarai yra vieni populiariausių Europoje.

KUR SPORTUOJAMA? Vasarą jėgos aitvarų mėgėjai dažniausiai renkasi Klaipėdos rajone esančioje Svencelėje prie Kuršių marių ar prie Baltijos jūros. Tuo tarpu žiemą, jeigu yra pakankamai sniego ir vėjo, vietų, kur galima mėgautis šiuo sportu, kur kas daugiau: ežerai, laukai. Pats T.Macijauskas dažniausiai „kaituoja“ Nidoje, Galvės ežere prie Trakų pilies, Kauno mariose ar savo gimtųjų Biržų Širvėnos ežere.

„Tie, kurie pamilsta jėgos aitvarus, dažniausiai tuo užsiima visais metų laikais. Beveik nėra tokių, kurie aitvaruotų tik žiemą arba tik vasarą. O kartą išmokus valdyti aitvarą metų laikas tampa praktiškai nebesvarbus. Sakyčiau, kad žiemą išmokti valdyti aitvarą net lengviau, nes nereikia išsikelti iš vandens ir mokėti stovėti ant lentos. Tiems, kurie slidinėja kalnuose, dažnai užtenka vos pusvalandžio, kad pajaustų aitvarą ir savarankiškai pradėtų čiuožti. Žiemą išmokus valdyti aitvarą, vasarą tikrai lengviau pradėti plaukti ant vandens, užtenka pajusti lentos slydimą – ir plauki“, – lygino jėgos aitvarų sporto specialistas.

aitvarai 2020 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse būtų lygiavertė kitoms olimpinėms arba bent jau parodomoji sporto šaka.

Tarptautinė jėgos aitvarų asociacija aktyviai siekia, kad šis sportas būtų įtrauktas į olimpinių žaidynių programą. Organizacijos tikslas, kad jėgos

„Esame tikri, kad šis sportas anksčiau ar vėliau taps olimpinis“, – įsitikinęs ir Lietuvos jėgos aitvarų asociacijos vadovas.

JĖGOS AITVARŲ IR BURIAVIMO CENTRĄ RASITE ČIA: WWW.SVENCELE.LT

[ sportlandmagazine.lt ]

ŽIEMA 2019

119

PATARIMAI Žiemos sezono metu drabužių spintoje po ranka kabiname šiltas parkas, striukes ir slidinėjimo kelnes, kurios mus saugo nuo vėjo, lietaus ir sniego bei šildo. Žieminius drabužius bus galima naudoti ilgai ir jau po pirmojo skalbimo jie nepraras savo techninių savybių, jeigu jais bus tinkamai pasirūpinta. TEKSTAS: MERILIN PIIRSALU FOTO: HELLY HANSEN" " Drabužiai neišvengiamai išsitepa, taigi juos reikia valyti ir skalbti. Pirmiausia todėl, kad geriau atrodytų, tačiau nešvarumai nėra vien estetinė problema. Daugelis „Sportland“ parduotuvėse siūlomų striukių ir parkų yra atsparios vandeniui, o purvas užkemša membraną ir neleidžia gaminiui kvėpuoti. Dėvima vandeniui atspari medžiaga taip pat praranda savo nelaidžias savybes, kurioms atkurti būtina drabužius skalbti. Tokius rūbus rekomenduojama skalbti specialiomis priemonėmis, pavyzdžiui, „Toko Eco Wash“, pasižyminčiomis tiek tekstilei naudingomis funkcionaliomis, tiek aplinką tausojančiomis savybėmis. Prireikus galima užpurkšti priemonės, atkuriančios gaminio atsparumą vandeniui, pavyzdžiui, „Toko Textile Proof“. Ji idealiai tinka kvėpuojantiems ir kitiems drabužiams, padaro juos atsparius vandeniui ir nešvarumams. Šios priemonės galima užpurkšti tik ant švarios medžiagos, kitaip purvas visam laikui įsigers į audinį.

[ Į KĄ ATKREIPTI DĖMESĮ? ]

Specialios paskirties drabužius patartina duoti išvalyti specialistams, nes įprastai buitinės technikos talpa nėra tam pakankama. O jeigu nusprendžiate skalbti patys, pirmiausia perskaitykite instrukciją, kuri yra ant gaminio pritvirtintoje etiketėje. Būtina laikytis visų etiketėje nurodytų reikalavimų, pavyzdžiui, kokia turi būti skalbimo temperatūra arba kokį režimą šiam gaminiui skalbti rekomenduojama pasirinkti. Žinomi ir praktiški patarimai, kurių reikėtų paisyti:

KAIP SKALBTI ŽIEMINIUS DRABUŽIUS? Prieš skalbiant reikia nuimti visas detales iš natūralaus ar dirbtinio kailio. Reikia užsegti visus užtrauktukus, užsegimus ir petnešas. Įsitikinkite, kad kišenėse nėra nosinių, gumos pakelių ir pan.

vėdinamoje patalpoje kuo aukštesnėje temperatūroje (pvz., pareguliuokite vonios kambario šildytuvą iki maksimumo), reikėtų vengti tiesioginių saulės spindulių. Kelis kartus pavartykite džiovinamą gaminį – jis tolygiau išdžius.

Rekomenduojama skalbti specialios paskirties gaminiams skirtais plovikliais ar kraštutiniu atveju naudoti skystas priemones, nes skalbimo milteliais šie gaminiai neskalbtini. Skalbti reikėtų skalbyklėje, nes rankomis sunku visiškai išskalauti ploviklį iš audinio. Reikėtų vengti priemonių, į kurių sudėtį įeina papildomų priedų, ypač audinių minkštiklio. Skalbkite žieminius drabužius atskirai nuo kitų rūbų, rekomenduotina po vieną. Nepalikite išskalbto gaminio skalbyklėje, o kuo greičiau išdžiovinkite, pageidautina džiovyklėje. Drabužius, kurie bus džiovinami ne džiovyklėje, pakabinkite gerai

Draudžiama chemiškai valyti vandeniui nepralaidžias medžiagas. Ypač svarbu žieminę aprangą plauti ir valyti pavasarį orams atšilus, nes neprotinga palikti nešvarius drabužius ilgam kabėti. Būtų gerai, jeigu vasarą žieminiai drabužiai ant pakabų kabėtų drabužių spintoje, kurioje yra pakankamai vietos. Jų tikrai nereikėtų supakuoti ar suspausti.

DAUGIAU NAUDINGŲ PATARIMŲ: WWW.SPORTLANDMAGAZINE.LT 120 Ž I E M A 2 0 1 9 [ [sportlandmagazine.lt sportlandmagazine.lt] ]

GERIAUSIAS PASIRINKIMAS

RUDENS-ŽIEMOS KOLEKCIJA

[ sportlandmagazine.lt ]

ŽIEMA 2019

121

DANAS rapšys plaukikas

SIMONA ALBAVIČIŪTĖ RADIJO LAIDŲ VEDĖJA

Striukė DOWN FILL WINDRUNNER | 169,95 Batai AIR MAX 90 ESSENTIAL | 149,95

Parka AMIATA | 269,95 Batai 6IN PREMIUM | 219,95

Parka FREYA | 239,95 Batai CORA | 109,95

INDRĖ STONKUVIENĖ „MOTERŲ PASAULYJE“ INICIATYVOS ĮKŪRĖJA

Parka SVALBARD | 299,95 Batai STOCKHOLM | 129,95

MANTAS STONKUS AKTORIUS

RIMVYDAS širvinskas keliautojas

ŽIVILĖ VAICIUKEVIČIŪTĖ ATLETĖ

Striukė 1996 NUPTSE| 249,95 Batai BACK TO BERKELEY | 139,95

Striukė 1996 NUPTSE | 219,95 Batai BACK TO BERK REDUX | 139,95

Parka FRONTIER | 269,99 Batai LONDYN 6 INCH | 139,95

Parka JOURNEY | 249,99 Batai KILLINGTON CHUKKA | 139,95

SAULIUS RITTER IRKLUOTOJAS

milda valčiukaitė IRKLUOTOJA

Marškinėliai BREATHE SS DRY | 34,95 Šortai FLEX WOVEN 2.0 | 34,95 Tamprės DRY-FIT 3/4 | 49,95 Bateliai FREE METCON | 139,95

126 Ž I E M A 2 0 1 9

[ sportlandmagazine.lt ]

Palaidinė DRY TA STUDIO | 39,95 Tamprės POWER TRAINING | 59,95 Bateliai FREE TR 8 | 114,95

Sportinė liemenėlė DASHING | 49,95 Tamprės DIGITAL WIND 7/8 | 109,95 Kilimėlis CUSHION 5MM | 34,95

Palaidinė GLAM STRAPS | 59,95 Tamprės BJORK 7/8 | 59,95 Gertuvė KEEP COLD | 14,95

[ sportlandmagazine.lt ]

ŽIEMA 2019

127

Särk FREELIFT FIT EL | 39,95 Püksid 4KRFT SHO 21 WV | 59,95 Jalatsid CRAZYRAIN ELITE M | 139,95

Marškinėliai MK1 CAMO | 35,00 Šortai MK1 SHORT INSET | 40,00 Tamprės HG ARMOUR 2.0 LEGGINGS | 40,00 Bateliai SPEEDFORM AMP 3.0 | 120,00

Sportrinnahoidja STRONGER FOR IT SOFT | 54,95 Retuusid BELIVE THIS HIGH-RISE | 64,95 Jalatsid CRAZYTRAIN | 79,95

Sportinė liemenėlė MID CROSSBACK | 40,00 Tamprės HEATGEAR | 55,00 Bateliai ULTIMATE SPEED REFLECT | 105,00

Marškinėliai FREELIFT FIT EL | 39,95 Šortai 4KRFT SHO 21 WV | 59,95 Bateliai CRAZYRAIN ELITE M | 139,95

Sportinė liemenėlė STRONGER FOR IT SOFT | 54,95 Tamprės BELIVE THIS HIGH-RISE | 64,95 Bateliai CRAZYTRAIN | 79,95

BODY

PERFORMANCE

SOUL

RITINYS

59,95€

SVARMUO 8KG

JOGOS KILIMĖLIS 4MM

54,95€

39,95€ TRENIRUOČIŲ PIRŠTINĖS

TRENIRUOKLIS

JOGOS KUBAS

29,95€

19,95€

RITINYS

19,95€

JOGOS RATAS

SVORIŲ LIEMENĖ 10KG

29,95€

59,95€

119,95€ TRENIRUOČIŲ KAMUOLYS 80CM

29,95€

RAUMENŲ MASAŽUOKLIS

24,95€

JOGOS KILIMĖLIS 5MM

34,95€

Kepurė JORDAN JUMPMAN | 29,95 Bliuzonas JORDAN JUMPMAN AIR | 74,95 Kelnės JORDAN JUMPMAN AIR | 79,95 Bateliai AIR JORDAN 1 MID | 124,95

Marškinėliai JORDAN M JSW TEE AIR STENCIL | 39,95 Šortai JORDAN RISE MEN'S BASKETBALL | 49,95 Bateliai JORDAN 1 METALLIC RED | 169,95

Kepurė BOYS BANNER BEANIE | 19.99 Striukė EXPLORER PARKA | 139.99 Batai KILLINGTON 6IN | 84.95

134 Ž I E M A 2 0 1 9

[ sportlandmagazine.lt ]

Kepurė BOYS BANNER BEANIE | 19.99 Striukė HUBBLE JACKET | 99.99 Bliuzonas PB RAILS FZ FLEECE | 35.99 Batai YTH KILLINGTON 6IN | 84.95

Kepurė BEANIE METAL SWOO | 14.95 Striukė NSW JACKET FILLED | 79.95 Batai YTH KILLINGTON 6IN | 84.95

[ sportlandmagazine.lt ]

ŽIEMA 2019

135

Striukė TRIBE SNOW JACKET | 169.99 Batai 6IN PREMIUM | 149.95

136 Ž I E M A 2 0 1 9

[ sportlandmagazine.lt ]

Striukė ELSIE HOODED LONGLINE PUFFA JACKET | 149.99 Batai 6IN PREMIUM | 149.95

Kepurė GIRLS LILLY BEANIE | 22,99 Kombinezonas SNOWFALL INS SUIT | 179.95 Batai CHILLBERG GTX | 79.95

Kepurė BORN TO EXPLORE BEANIE | 29.99 Kombinezonas SNOWFALL INS SUIT | 179.95 Batai CHILLBERG GTX | 79.95

[ sportlandmagazine.lt ]

ŽIEMA 2019

137

Kepurė BONNET OUTLINE ENFANT | 14.95 Striukė RIDER INS JACKET | 119.95 Kelnės RIDER 2 INS BIB | 89.95 Batai SNOW STOMPER| 84.95

138 Ž I E M A 2 0 1 9

[ sportlandmagazine.lt ]

Kepurė BORN TO EXPLORE BEANIE | 29.99 Striukė RIDER INS JACKET | 119.95 Kelnės RIDER 2 INS BIB | 89.95 Batai SNOW STOMPER | 84.95

Kepurė GIRLS LILLY BEANIE | 22,99 Kombinezonas IGOLOO OVERALL MR | 69,00 Batai SNOW STOMPER | 84.95

Kepurė BOYS BANNER BEANIE | 19.99 Kombinezonas IGOLOO OVERALL MR | 69.00 Batai SNOW STOMPER | 84.95

[ sportlandmagazine.lt ]

ŽIEMA 2019

139

VAIKAMS

140 Å½ I E M A 2 0 1 9

[ sportlandmagazine.lt ]

Å½IEMA 2019

141

MOTERIMS

142 Å½ I E M A 2 0 1 9

[ sportlandmagazine.lt ]

MOTERIMS

U J O T E L NUGA INKIMAS PASIR išbandyk!

[ sportlandmagazine.lt ]

ŽIEMA 2019

143

VYRAMS

144 Å½ I E M A 2 0 1 9

[ sportlandmagazine.lt ]

VYRAMS

U J O T E NUGALINKIMAS PASIR išbandyk!

[ sportlandmagazine.lt ]

ŽIEMA 2019

145

Striukė PW ALLURE JACKET | 179,99 Kelnės PW STAR PANTS SLIM | 129,99

146 Ž I E M A 2 0 1 9

[ sportlandmagazine.lt ]

Striukė PM SUBURBS JACKET | 179,99 Kelnės PM HAMMER PANTS | 129,99

Striukė PM HYBRID SEB TOOTS TERRAIN | 199,99 Kelnės PM HAMMER PANTS | 129,99 Kepurė TIMEPIECE BEANI10 Müts BMBM TIMEPIECE BEANIE | 19,99

Striukė PW CASCADE JACKET | 159,99 Kelnės PW STAR PANTS SLIM | 129,99 Kepurė BW SNUG BEABIE | 25,99

[ sportlandmagazine.lt ]

ŽIEMA 2019

147

LYGUMŲ SLIDĖS

PROFESIONALAMS

SUPERNANO CLASSIC

499,95

PRADEDANTIESIEMS

279,95

HYPER RPC

229,95

CT100

89,95

ROTTEFELLA BASIC

29,95

BATAI Palaikymas: PU Batviršio struktūra: MemBrain® Softshell Paviršius: RevoWrap™, PU Apkaustas: T4

HYPER U

159,95

SPORT COMBI WAX

199,95 ULTRASONIC INTELLIGRIP

169,95 ULTRASONIC SKATE

HYPER RPS

KOMPLEKTAS

HYPER S

148 Ž I E M A 2 0 1 9

BATAI Palaikymas: Hyper Polyamide Batviršio struktūra: MemBrain® Softshell Paviršius: RevoWrap™, PU Torsion Box Tongue Apkaustas: R3 PU

79,95

SLIDĖS Plotis: 44-40-44mm/44-42-44mm Svoris: 1150g/190cm (pora) Struktūra: Paulownia with Carbon Reinforcement Bazė: P-Tex 2000 Electra Sintered Racing Base

279,95

599,95

TERRASONIC SKATE

SUPERNANO SKATE

SLIDĖS Plotis: 44-42-44mm/44-40-44mm Svoris: 1100g/190cm (pora) Struktūra: Polycell Bazė: P190 Nano

299,95

549,95 REDLINE CARBON SKATE

BATAI Batviršio struktūra: MemBrain® Softshell Paviršius: RevoWrap™, PU-Coated Microfiber & Torsion Box Tongue Apkaustas: Xcelerator SSR

TERRASONIC INTELLIGRIP

549,95 REDLINE CARBON CLASSIC

SLIDĖS Plotis: 44-43-44mm/44-42-44MM Svoris: 950g/190cm (pora) Struktūra: PR 100X & Triaxial Carbon Construction Bazė: P200 Nano Black Plus

MĖGĖJAMS

HYPER C [ sportlandmagazine.lt ]

139,95

PASIŪLYMAS!

VISO KOMPLEKTO KAINA:

139,95

LYGUMŲ SLIDĖS

PRADEDANTIESIEMS

129,95

79,95

229,95 RC 8 SKIN

RC 8 PROLINK

189,95

RACELIGHT WAX JR

199,95

RS PROLINK

239,95

RC PROLINK

209,95

RACELINE JR

89,95

BUTTERFLY JR

89,95

KOMPLEKTAS VAIKAMS

RS 8 PROLINK

RS 8 SKATE

329,95

299,95

RC SKIN CLASSIC

S/RACE CLASSIC

299,95

399,95

EQUIPE RS

S/RACE SKATE PRO

79,95

449,95 S/RACE CLASSIC

MĖGĖJAMS

BUTTERFLY WAX JR

599,95 S/LAB CARBON SKATE

PROFESIONALAMS

ROTTEFELLA START

29,95

PASIŪLYMAS!

VISO KOMPLEKTO KAINA:

139,95 [ sportlandmagazine.lt ]

ŽIEMA 2019

149

150 Ž I E M A 2 0 1 9

[ sportlandmagazine.lt ]

329,95

279,95

179,95

PRESS

CATAMARAN

PINNACLE 95

DREAMWEAVER

INDY

449,95

499,95

349,95

179,95

139,95

79,95

29,95

V-SHAPE V4

ABSOLUT JOY SLR

PURE JOY

SUPERSHAPE TEAM SLR 2

CARBON

WORLDCUP SL

MULTI S ANTHRACITE

LUVBUG

MISSY

549,95

ALL LUVIT 88

549,95

V-SHAPE V6

179,95

239,95

599,95

699,95

649,95

599,95

PINNACLE 105

MARKSMAN

FULLUVIT 95

799,95

899,95

SUPERSHAPE I.MAGNUM

SUPERSHAPE I.TITAN

WORLDCUP REBELS

KALNŲ SLIDĖS

SLIDŽIŲ BATAI

79,95

89,95

NEXO LYT 100

349,95

NEXO LYT 120

499,95

ADVANT EDGE 65

179,95

ADVANT EDGE 85

259,95

ADVANT EDGE 85

199,95

ADVANT EDGE 95

259,95

VECTOR RS 110

299,95

RAPTOR 60

119,95

X PRO 90

299,95

QST PRO 120

429,95

QST PRO 100

379,95

QST ACCESS 70

229,95

QST ACCESS CUSTOM HEAT

429,95

X ACCESS R80

259,95

BFC 100

349,95

BFC 100 THERMIC

479,95

PINNACLE 110

449,95

X PRO 110

[ sportlandmagazine.lt ]

399,95

ŽIEMA 2019

151

SLIDINĖJIMO ŠALMAI

DIVERSION

159,95

STASH

129,95

STASH

129,95

VERDICT

69,95

VERDICT

69,95

THRIVE

79,95

THRIVE

79,95

DRIVE R+

259,95

SPELL+

99,95

QS CHARGE

149,95

MTN LAB

159,95

DRIVE R

199,95

RANGER²

99,95

DRIVE R+ PHOTO

299,95

QS CHARGE

149,95

MIRAGE

239,95

MAJA VISOR

99,95

TAYLOR

59,95

QUEEN

149,95

VARIUS

99,95

KNIGHT PRO

219,95

MOJO VISOR

99,95

TAYLOR REBELS

59,95

TINA

69,95

KNIGHT

149,95

152 Ž I E M A 2 0 1 9

[ sportlandmagazine.lt ]

SLIDINĖJIMO AKINIAI

NINJA

39,95

NINJA

39,95

GALACTIC FMR

99,95

INFINITY FMR

89,95

HORIZON REBELS

79,95

HORIZON RACE DH

139,95

GLOBE TVT

149,95

GLOBE TVT

149,95

GLOBE FMR

139,95

SOLAR FMR (8 vnt.)

399,95

KIWI ACCESS

24,95

KIWI ACCESS

24,95

COSMIC MOROCCAN

99,95

AKSIUM PHOTO

79,95

FOUR SEVEN SAFRAN

99,95

FOUR SEVEN PHOTO

119,95

FOUR SEVEN PHOTO

119,95

FOUR SEVEN

99,95

XVIEW ACCESS

59,95

XVIEW ACCESS

59,95

XT ONE PHOTO DRESS

169,95

XT ONE

139,95

S/MAX HAWAIAN

189,95

S/MAX PHOTO

259,95

COSMIC SIGMA STONE

139,95

[ sportlandmagazine.lt ]

ŽIEMA 2019

153

HELLYHANSEN.COM

ŠILUMA BE JOKIO PAPILDOMO SVORIO. PROFESIONALUS PASIRINKIMAS.

LIFALOFT ™ HYBRID INSULATOR JACKET

RINKIS STRIUKĘ SU NAUJĄJA ™ LIFALOFT TECHNOLOGIJA. 20% LENGVESNĖ IR ŠILTESNĖ UŽ STANDARTINĘ TERMOREGULIACIJĄ.

154 ŽRISVOLL I E M A 2/0PROFESIONALUS 1 9 [ sportlandmagazine.lt DENNIS SLIDININKAS]

Termo marškinėliai LIFA MERINO GRAPH | 84,95 Termo kelnės LIFA MERINO PANT | 74,95

INGRID MARGUS NÄITLEJA

Termo marškinėliai LIFA MERINO CREW | 79,95 Termo kelnės LIFA MERINO PANT | 74,95

[ sportlandmagazine.lt ]

MARTIN SAAR

155 Ž I E M A 2 0KUNSTNIK 19

SPORTLAND

AISTRA DARBUI IR SPORTUI E.Rogačiovui patinka sportu besidomintys klientai

DAUGIAU SPORTO NAUJIENŲ: WWW.SPORTLANDMAGAZINE.LT Eduardas „Sportland“ įsidarbino prieš penkerius metus, kaip pats sako, visiškai atsitiktinai. „Tądien lankiausi „Akropolyje“ esančiame kino teatre. Eidamas pro „Sportland“ parduotuvę pastebėjau, kad joje darbuojasi draugas. Jis užsiminė, kad įmonė ieško darbuotojų. Tad dar tą patį vakarą užpildžiau anketą, o jau kitą rytą buvau pakviestas į pokalbį dėl darbo“, – prisiminė vaikinas. Jis savo karjerą „Sportland“ pradėjo nuo parduotuvės konsultanto pareigų, vėliau dirbo sandėlyje.

156 Ž I E M A 2 0 1 9

[ sportlandmagazine.lt ]

E.Rogačiovo tikinimu, taip ilgai šioje įmonėje jį laiko nuostabus kolektyvas ir įkvepianti aplinka. „Nepaprastai džiaugiuosi draugišku, linksmu kolektyvu ir ypač mūsų vadove Julija. Nuo mano įsidarbinimo pradžios čia dirba dar dvi kolegės, tad visi jau esame kaip šeima. Taip pat motyvuoja sportiška aplinka, klientai, kurie aktyviai domisi sportu. Malonu atsakyti į jų klausimus, padėti, padiskutuoti. Neslėpsiu, įdomios ir pačios kolekcijos – visada nekantriai laukiu, kada bus galima pačiupinėti naujus sportinius batelius“, – prisipažino pašnekovas.

Vilniaus „Akropolyje“ įsikūrusios parduotuvės „Sportland“ vyriausiajam pardavėjui Eduardui Rogačiovui patinka visos sporto šakos. Tačiau didžiausią aistrą 29 metų vilnietis jaučia krepšiniui – šios sporto šakos varžybose jis iškovojo ne vieną titulą. TEKSTAS: KARINA SĖRIKOVA FOTO: SAULIUS ČIRBA, ROKAS LUKOŠEVIČIUS

Be abejo, Eduardo aistra sportinei aprangai bei avalynei – ne iš piršto laužta. Vienas mėgstamiausių vaikino laisvalaikio leidimo būdų yra krepšinis. „Istorijoje, kaip atsidūriau krepšinio

aikštelėje, irgi yra šiek tiek atsitiktinumo. Nuo septynerių metų lankiau dziudo treniruotes. Sekėsi neblogai, tačiau po dvejų metų pasikeitė mūsų treneris. Tada nusprendžiau pabandyti kažką naujo. Kadangi tuo metu Kauno „Žalgiris“ kaip tik laimėjo Eurolygą, labai susidomėjau krepšiniu. Taip atsidūriau Šarūno Marčiulionio krepšinio akademijoje“, – pasakojo 197 cm ūgio vaikinas. Tuo metu akademijoje treniravosi ir vienas dabartinės Lietuvos rinktinės lyderių Mindaugas Kuzminskas. Krepšinis Eduardui sekėsi puikiai, todėl jaunuoliui net buvo pranašaujama profesionalo karjera. Tačiau likimas lėmė, kad jis pasuko kitu keliu. Bet vilniečio trofėjų kolekcijoje yra Regionų krepšinio lygos (RKL) – trečios pagal pajėgumą Lietuvoje – auksas, kurį jis 2013 m. iškovojo su „Trakų“ klubu. Tada šioje ekipoje žaidė ir ilgametis Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšininkas Andrius Šležas. Su Kauno rajono „Omega“ E.Rogačiovas pernai laimėjo RKL vicečempiono titulą. Jis taip pat yra atstovavęs šios lygos Ukmergės „Olimpui“ ir Pabradės „Žeimenai“. Šių metų pavasarį jis su bendražygiais iš „Ferimstos“ ekipos po penkerių metų pertraukos iškovojo pirmąją vietą Sostinės krepšinio lygos pirmenybėse. „Ši pergalė brangi ne tik todėl, kad ilgai laukta, bet ir dėl to, jog ją pasiekėme su geriausiais draugais, su kuriais leidžiame laisvalaikį ir apskritai esame kaip šeima“, – džiaugėsi vilnietis.

Eduardas (viduryje) laisvalaikiu mėgsta stebėti krepšinio varžybas

PASTARUOJU METU EDUARDUI LABIAUSIAI PATINKA ŽAISTI OLIMPINE SPORTO ŠAKA TAPUSĮ 3X3 KREPŠINĮ. VILNIETIS TEIGIA, KAD RUNGIANTIS TRISE PRIEŠ TRIS YRA DAUGIAU JUDESIO, GREIČIO.

Pastaruoju metu Eduardui labiausiai patinka žaisti olimpine sporto šaka tapusį 3x3 krepšinį. Vilnietis teigia, kad rungiantis trise prieš tris yra daugiau judesio, greičio. Visai neseniai kartu su bičiuliais Eduardas iškovojo galimybę pasivaržyti atrankoje į Lietuvos atvirojo trijulių krepšinio čempionatą „Kaunas Challenger 2018“, tačiau dalyvauti jame E.Rogačiovas negalėjo. „Taip nutiko. Bet aš tikiu, kad mūsų komandai dar pasiseks ne tik laimėti Lietuvos 3x3 turnyrą, bet gal net ir plačiau pasižymėti“, – vylėsi Eduardas.

„Sportland“ pardavėjas krepšinio aikštėje iškovojo ne vieną titulą

IŠBANDĖ DAUG SPORTO ŠAKŲ Eduardas Rogačiovas išbandė nemažai sporto šakų: jam patinka futbolas, kurį su draugais pažaidžia norėdami apšilti prieš krepšinio treniruotę, prie širdies ir stalo tenisas, vasarą – paplūdimio tinklinis bei bėgimas. „Man atrodo, žmonėms patinka daryti tai, kas jiems sekasi, o man sekasi bet koks sportas, todėl jokio neatsisakau. Draugai žino, kad mane gali kviesti pabandyti įvairių sporto rūšių. Tik va ekstremalaus sporto dar nesu bandęs, todėl jau svajoju palėkti su snieglente“, – prisipažino „Sportland“ darbuotojas.

[ sportlandmagazine.lt ]

ŽIEMA 2019

157

SPORTLAND

IŠSKIRTINIS KOLEKTYVAS A.Nekrašienė (viduryje) ir jos komanda

Šiaulių „Akropolyje“ įsikūrusios sporto ir laisvalaikio prekių parduotuvės „Sportland“ kolektyvas – išskirtinai moteriškas. Tačiau, pasak jo vadovės Angelės Nekrašienės, aktyvios merginos dėl to neliūdi ir nuolat prisigalvoja įvairiausių pramogų. TEKSTAS: KARINA SĖRIKOVA FOTO: GINTARAS ŠIUPARYS

Pasakojimą apie Šiaulių „Sportland“ kolektyvą vertėtų pradėti nuo jo vadovės Angelės, kuri šioje įmonėje dirba beveik 14 metų – 2005 m. ji čia pradėjo savo karjerą nuo pardavėjos pareigų tuo metu vieninteliame Šiauliuose prekybos centre „Ogmia“. Po poros metų Angelė perėjo dirbti į naują tinklo parduotuvę, pavadintą

158 Ž I E M A 2 0 1 9

[ sportlandmagazine.lt ]

DAUGIAU SPORTO NAUJIENŲ: WWW.SPORTLANDMAGAZINE.LT

„100 %“. Čia ji buvo paaukštinta iki vadovų. „Norint prekiauti sportiniu inventoriumi reikia turėti daug techninių žinių, o apie tai paprastai geriau nusimano vyrai. Tačiau tai man visuomet buvo įdomu, nuolat mokiausi ir norėjau tobulėti, todėl po metų buvau pastebėta ir gavau geriausios „100 %“ vadovės apdovanojimą“, – pasakojo šiaulietė.

[ LABIAU MOTYVUOJA, NEI BARA ]

2009 m. „Sportland“ tinklas įsteigė parduotuvę naujai atidaromo Šiaulių „Akropolio“ patalpose, į kurią Angelė ir perėjo dirbti. Pasak A.Nekrašienės, šis darbas jai malonus, nes niekada nenusibosta: vyksta nuolatiniai mokymai, ją domina prekių naujovės, be to, vadovė turi šaunią komandą. Šiaulių „Sportland“ kolektyvas išimtinai moteriškas – jame, be vadovės,

dar dirba devynios merginos. „Mūsų kolektyvas jau apsišlifavęs, todėl primename vieną darnų kumštį. Esame kaip šeima, nes praleidžiame daug laiko kartu. Žinoma, būna visko, tačiau labiau stengiuosi merginas motyvuoti, įkvėpti, negu pabarti“, – tikino A.Nekrašienė. Kaip vieną motyvacijos priemonių Angelė pasitelkia komandines veiklas. Kolektyvas mėgsta kartu švęsti gimtadienius, paminėti didžiąsias šven-

KAIP IR KITOSE „SPORTLAND“ PARDUOTUVĖSE, ŠIOJE GAUSU INTERAKTYVIŲ KOLONŲ IR EKRANŲ, KURIUOSE SKELBIAMA AKTUALIAUSIA INFORMACIJA.

tes ir, žinoma, aktyviai leisti laiką. „Mėgstame pažaisti boulingą – vieno turnyro metu net esame laimėjusios prizines vietas. Taip pat patinka važinėti riedučiais. Ateityje planuojame išmokti žaisti tinklinį“, – teigė parduotuvės vadovė.

[ IŠMANI PARDUOTUVĖ ]

2015 m. pavasarį parduotuvė renovuota. Pirmasis po renovacijos akivaizdžiai pastebimas dalykas – padidėjęs parduotuvės plotas bei

[ sportlandmagazine.lt ]

ŽIEMA 2019

159

SPORTLAND

pagausėjęs asortimentas. „Taip pat parduotuvė tapo išmanesnė ir išvaizdesnė. Drįsčiau sakyti, kad tapome gražiausiu ir moderniausiu Šiaulių regiono „Sportlandu“, – nusišypsojo vadovė.

Kaip ir kitose „Sportland“ parduotuvėse, šioje gausu interaktyvių kolonų ir ekranų, kuriuose skelbiama aktualiausia informacija: pranešama apie parduotuvėje vykstančias akcijas, pristatomos prekių ženklų naujovės, perteikiama jų istorija,

vaizduojami prekių ženklų veidai, sportininkai, informuojama apie šalyje ir pasaulyje organizuojamus renginius, transliuojamos įvairios motyvaciją sportuoti keliančios žinutės ir t.t.

OLIMPINIAI MEDALIAI Šiaulių „Sportland“ parduotuvės interjere garbingą vietą rado dukart Europos čempionato bei Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių bronzos medalių laimėtojų šiauliečių baidarininkų Aurimo Lanko ir Edvino Ramanausko iškovoti olimpiniai apdovanojimai, saugomi vadinamojoje vertybių dėžėje.

160 Ž I E M A 2 0 1 9

[ sportlandmagazine.lt ]

Addad.lt konkursui pateiktas kūrinys

KONKURSAS ĮKVĖPĖ BENDRADARBIAVIMĄ Konkurso organizatoriai prašė pasirinktą nuotrauką iliustruoti taip, kad kūrinys būtų artimas tapytojų Sauliaus Kruopio, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio arba Davido Hockney kūrybai. Konkursas sulaukė daugiau kaip 130 dalyvių iš visos Lietuvos. Jame sudalyvauti nutarė ir 27-erių laisvai samdoma menininkė Indrė Kuršvietytė. Diplomuotos kostiumų dizainerės, iliustratorės Indrės pateikto darbo idėja – perteikti siurrealią, nuo kiekvieno žmogaus minties kintančią aplinką. Po šio konkurso I.Kuršvietytė sulaukė siūlymo bendradarbiauti su „Sportland“. Indrė jį priėmė ir šiuo metu kuria vizualizacinius apipavidalinimus „Helly Hansen“ prekės ženklui. „Dirbti su šiuo prekės ženklu pasirinkau dėl „Helly Hansen“ gaminių kokybės bei neutralumo. Nusprendžiau apipavidalinimus kurti skaitmeniniu būdu naudodama planšetę“, – paaiš-

kino pašnekovė. Indrė įkvėpimo savo kūrybai semiasi iš supančios aplinkos, žmonių, sapnų – kitaip tariant, iš kasdienio

Svetainėje www.sportlandmagazine.lt vyko jaunųjų skaitmeninės spaudos kūrėjų konkursas. Menininkai buvo kviečiami išreikšti save, transformuodami įmonės rinkodaros kompanijose naudojamas nuotraukas. Keli jaunieji autoriai po konkurso džiaugėsi itin vertingu prizu – galimybe bendradarbiauti su tinklu „Sportland“ ir toliau kurti įmonės vizualinius sprendimus. TEKSTAS: KARINA SĖRIKOVA FOTO: ASMENINIO ALBUMO, EVALDAS ŠEMIOTAS

I.Kuršvietytė

gyvenimo. Dar vienas darbo pasiūlymas atiteko mokyklos draugų įkurtai įmonei Addad.lt, kurią sudaro Eimantas Grigonis, Tomas Bikuličius ir Alvydas Bekeris. Įmonė teikia SEO, socialinių tinklų administravimo ir grafinių sprendimų paslaugas. Pasak vieno iš komandos nario E.Grigonio, draugai nutarė konkursui pateikti vizualizaciją, kurioje atkreipė dėmesį į aprangą. „Norėjome išskirti ne tiek antrąjį planą, bet labiausiai koncentruotis ties modeliu, atkreipiant dėmesį į prekės ženklą“, – tikino Addad.lt narys.

[ sportlandmagazine.lt ]

ŽIEMA 2019

161

SPORTLAND

Kūrybinis trio Addad.lt

Vaikinams tenka dirbti su „The North Face“ reklama. Pasak Eimanto, komanda savo vizualines idėjas kuria bendromis pastangomis. „Paprastai kiekvienas išsakome savo mintis ir ieškome sprendimų, kol galiausiai sutariame dėl bendro visiems patinkančio rezultato“, – sakė pašnekovas. „Sportland“ jaunųjų menininkų konkursą šiek tiek per vėlai pastebėjo 23-ejų grafinio dizaino studijų absolventė Aliona Novikova, tačiau mergina nepabijojo ir vis tiek įmonei „Sportland“ nusiuntė savo profilį. Grafikos dizainere dirbanti mergina buvo pastebėta, nes jos tapybos darbai labai atitiko „Sportland“

A.Novikova

rinkodaros skyriaus idėją sujungti tapybą su skaitmeniniu menu. Alionai buvo pasiūlyta kurti prekės ženklui „O'Neill“.

„Anksčiau nesu bandžiusi sujungti tapybos ir grafikos, nors abi esu įvaldžiusi. Taigi mane uždegė noras pabandyti kažką naujo. Visą procesą sudarė potėpių kūrimas, jų skenavimas, perkėlimas į „Photoshop“ programą bei tolesnis piešimas ant nuotraukos naudojantis planšete‫“ׅ‬, – sakė A.Novikova. Merginai patinka „O'Neill“ drabužiai, todėl kurti šiam ženklui dar paprasčiau. „Nors dirbu grafikos dizainere, giliai širdyje laikau save menininke ir kurdama mėgstu išsilieti. Esu be galo dėkinga „Sportland“ atstovams už tai, kad šiame projekte suteikė daug kūrybinės laisvės“, – džiaugėsi grafikos dizainerė.

KONKURSO LAUREATAI Visuomenės favoritas, laimėjęs galimybę apsipirkti „Sportland“ parduotuvėse už 500 eurų: Dominykas Velička. Penki menininkai, laimėję galimybę apsipirkti „Sportland“ parduotuvėse už 300 eurų ir tapti visų laikų didžiausios rudens kampanijos menininkais: Gabrielė Bujokaitė, Eimantas Grigonis, Julius Gudauskas, Eigirdas Saulius Kruopis, Ieva Ovčinikovaitė. Nugalėtojus išrinko profesionali komisija: „Sportland“ įkūrėjas Are Altraja, UAB „Sportland LT“ direktorius Juras Vėželis, idėjų kūrėja Jolita Vaitkutė.

162 Ž I E M A 2 0 1 9

[ sportlandmagazine.lt ]

D.Veličkos kūrinys

NUPTSE. WHEREVER. FOREVER.

[ sportlandmagazine.lt ]

Å½IEMA 2019

163

NUPTSE. WHEREVER. FOREVER.

164 Ž I E M A 2 0 1 9

[ sportlandmagazine.lt ]

DIDŽIOSIOSE SPORTLAND PARDUOTUVĖSE