Sportland magazine Nr 6, žiema 2018 by Sportland LT

sportlandmagazine.lt

Klijuotos siūlės

Perdirbtas poliesteris

O'Neill

atsparumas drėgmei

O'Neill

termoizoliacija

süsteem

JOURNEY PARKA Mountain performance meets California cool.

ŽIEMA 2018

ĮŽANGA

Džiaukimės gyvenimu kartu!

VIRŠELĮ FOTOGRAFAVO: ELECTROMAGNETICO LEIDĖJAS: SPORTLAND LT, UAB Šeimyniškių g. 3/2, LT-09312 VILNIUS ĮGYVENDINIMAS: Agentūra CONTENTUM www.contentum.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS: Marius Grinbergas REDAKCIJOS KOLEGIJA: Edita Čivilytė-Ragaišienė Marija Matuzevičienė IŠSPAUSDINTA: UNIPRINT SPORTLAND MAGAZINE visos teisės saugomos. Už reklamos turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Kai pradėjau mąstyti, kaip man, naujam „Sportland LT“ vadovui, visiems jums prisistatyti, labai panorau parodyti, kad esu vienas iš jūsų – aktyvus, sportuojantis, judantis, besidžiaugiantis gyvenimu žmogus. Jeigu man pasiseks tą parodyti, tada galbūt pavyks užsitarnauti jūsų pasitikėjimą ir bus daug lengviau padaryti jūsų gyvenimus įdomesnius bei įvairesnius. Sportas mane lydi nuo mažų dienų: nuo šešerių metų lankiau krepšinio mokyklą, žavėjausi sportu, žiūrėjau į sportininkus kaip į didvyrius. Stebėjau visus čempionatus per visus įmanomus kanalus, „Formulės 1“ lenktynes, o olimpinės žaidynės visada buvo tas renginys, kai galėdavau užsidaryti namie ir žiūrėti į visus sporto šakų atstovus, laukti, kol jie užlips ant pakylų ir bus atliekami nugalėtojų šalies himnai – man tai būdavo ypatinga šventė. Bet visada norėjau, kad sportą sugebėtų atrasti kiekvienas žmogus. Tikiu, kad sportas suteikia tą emociją, kurios niekas kitas negali pakartoti: net ir siaubingai pavargęs jautiesi taip gerai, kad ir vėl nori sportuoti. Tada supranti, kad olimpinių žaidynių principas „svarbu dalyvauti, o ne laimėti“ buvo sukurtas ne veltui. Visada labai pavydžiu sportininkams, nes jiems olimpinės žaidynės yra aukščiausias karjeros taškas, ir labai laukiu artėjančių žiemos žaidynių, kai galėsiu sirgti už kiekvieną Lietuvos sportininką, dalyvaujantį jose. „Sportland“ jau seniai draugauja su visomis sporto šakomis – mes didžiuojamės būdami mūsų čempionės Airinės Palšytės, Lengvosios atletikos federacijos, perspektyviausio plaukiko Dano Rapšio ir Plaukimo federacijos, mūsų geriausių baidarininkų Edvino Ramanausko ir Aurimo Lanko, geriausio Lietuvos futbolo klubo Vilniaus „Žalgirio“ partneriai ir džiaugiamės tuo, kas pasiekta. Nors žinau, kad tai mūsų artimo bendravimo su visu Lietuvos sportu pradžia – glaudesnio bendradarbiavimo labai sieksiu. Regis, dabar atėjo tas laikas, kai sportas tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Jo yra visur: bet kuriame parke, paplūdimyje, sporto salėje, arenoje, internete. Ir tada suprantu, kad teko labai didelė atsakomybė – padaryti, kad jūs (o jūs tikrai sportuosite, esu tuo įsitikinęs) pasiimtumėte iš „Sportland“ tik pačius geriausius, kokybiškiausius produktus iš pačių geriausių pasaulio prekės ženklų su pačia geriausia aptarnavimo patirtimi. Tai, ką pamatysite atsivertę šį „Sportland magazine“ numerį, – ne vienintelis būdas sužinoti visą naujausią mūsų pasiūlą. Labai kviečiu užsukti į mūsų puslapį „Instagram“, „Facebook“, taip pat į visiškai atnaujintus sportland.lt ir sportlandmagazine.lt puslapius. „Sportland“ pradėjo aktyviai dirbti su vadinamaisiais nuomonės formuotojais („influenceriais“), kurie yra aktyvūs mūsų žinios nešėjai. Labai noriu, kad vykstant mūsų kampanijai „Išbandyk“ jų skleidžiama žinia įkvėptų kiekvieną iš jūsų tapti nugalėtoju – tai gali būti lengviau, nei iš pirmo žvilgsnio pasirodys. Kadangi labai mėgstu su visais susipažinti bei bendrauti, kviečiu visus drąsiai man rašyti asmeniškai: juras@sportland.lt. Kalbėkimės apie viską ir tapkime draugais. Juk tam čia ir susirinkome! „Sportland LT“ direktorius Juras Vėželis

Sportland.lt Sportlandmagazine.lt Facebook.com/sportland.lt Facebook.com/SportlandMagazine.lt Instagram @sportland.lt Snapchat @sportlandlt 3

sportlandmagazine.lt

TURINYS

44 NEIŠSEMIAMAS EMOCIJŲ ŠALTINIS 46 BĖGIOTI NĖRA PRASTO ORO 51 IŠ TRIATLONO – Į DVIRAČIŲ SPORTĄ

40 191

58 SVARBIAM SPRENDIMUI – DU LAPAI 63 KREPŠININKAS BANKININKO KOSTIUMU

8 PER GYVENIMĄ – SU ŠYPSENA

65 „NIKE“ IR NBA KELIA KREPŠINĮ Į NAUJĄ LYGĮ

14 KĄ RENKASI „TIMBERLAND“ AMBASADORIAI?

68 KAS TA NBA NAUJOKŲ BIRŽA?

18 SVARBIAUSIA – NUOŠIRDUS PALAIKYMAS

70 Į SVEČIUS PAS VYKINTĄ SLIVKĄ

24 IR DĖL GROŽIO, IR DĖL SVEIKATOS

73 BROLIAI AIKŠTĖJE TAMPA VARŽOVAIS

26 PATI RAŠO GYVENIMO SCENARIJŲ

76 RANKININKIŲ AMBICIJOS – TIK KILTI

27 SPORTAS PADEDA NETAPTI BALIONU

78 ŠEIMOS GYVENIMAS SUKASI APLINK TINKLINĮ

29 SUBALANSUOTAS GYVENIMAS

80 EKSTREMALIŲ POJŪČIŲ MĖGĖJAS

32 TRENERĖS TIKSLAS – PADĖTI ŽMONĖMS

82 ŠIRDĮ ATIDAVĖ LEDO RITULIUI

34 „YOUTUBE“ PADEDA PASIEKTI TOBULĄ FORMĄ!

84 RADO MĖGSTAMĄ VEIKLĄ

36 „PEOPLE FITNESS CLUB“ SKINASI KELIĄ 40 OLIMPINIAMS PRIZININKAMS – NAUJI IŠŠŪKIAI 42 KIEK IŠMANUS GALI BŪTI LAIKRODIS ŽIEMA 2018

54 IŠ AIKŠTĖS – Į GATVĖS KULTŪRĄ

86 NĖ DIENOS BE DVIRAČIO 89 PERGALĖS RECEPTAS 92 NEĮVERTINTA LEGENDA 94 IR KŪNUI, IR SIELAI

TURINYS

54 110 VANDENSVYDININKŲ SVAJONĖS

114 ŽIEMOS ŽAIDYNĖS IŠ ARTI 123 Į PJONGČANGĄ – PERRAŠYTI ISTORIJOS 124 OLIMPINĖS ŽAIDYNĖS PJONGČANGE 126 ŽAIDYNĖSE – NAUJOS RUNGTYS

128 KAI SPORTO NIEKADA NEGANA 130 KARYS IŠMOKO SUVALDYTI STRESĄ 132 SILPNYBES PAVERČIA STIPRYBĖMIS 134 KAIP IŠSIRINKTI TINKAMAS SLIDES 136 SUSIRGĘ KALNŲ LIGA 140 SLIDINĖJIMO KELIONIŲ ATRADIMAI 142 PARKA – NEPAKEIČIAMAS DRABUŽIS 145 KRIŠTOLINIO GAUBLIO LINK 147 ĮTEMPTI NEEILINIAI METAI 150 DARIUS KASPARAITIS – LIETUVOS RINKTINĖJE

152 DAR LIKO APIE KĄ SVAJOTI 154 10 FAKTŲ APIE DAILŲJĮ ČIUOŽIMĄ 155 ĮKVEPIA LAISVĖS POJŪTIS 96 AIKŠTĖ – BET KURIAM SKONIUI

158 ŽIEMOS RENGINIŲ KALENDORIUS

98 NEIŠGYDOMAS DISKGOLFO VIRUSAS

160 VEIKLI MOTERIS SPĖJA VISUR

100 GOLFAS – GALIMYBĖ IŠREIKŠTI SAVE

161 „SPORTLAND“ RUDENS/ŽIEMOS KOLEKCIJA

103 NEĮKAINOJAMOS PLAUKIMO PAMOKOS

191 NUO NEAPYKANTOS IKI MEILĖS

107 ŠUOLININKAI LAUKIA ATGIMIMO

193 NEDIDELIS, BET DARNUS KOLEKTYVAS 5

103 sportlandmagazine.lt

VIRŠELIO ISTORIJA

BIRUTĖ PAKĖNAITĖ

PER GYVENIMĄ –

SU ŠYPSENA DAUGELIS ŽINO, KAD VILNIAUS „ŽALGIRIO“ IR LIETUVOS FUTBOLO RINKTINĖS PUOLĖJAS DARVYDAS ŠERNAS MĖGSTA ŠERNŲ MEDŽIOKLĘ, BET MAŽAI KAS, KAD ĮSIMINTINIAUSIAS JO LAIMIKIS YRA ELNIAS. ŽVEJODAMAS KARTĄ IŠTRAUKĖ 5 KILOGRAMŲ LYDEKĄ. TOKS PAT AZARTIŠKAS, KAIP MEDŽIOKLĖJE IR ŽVEJYBOJE, D.ŠERNAS YRA IR KITOSE GYVENIMO SRITYSE.

ALFREDAS PLIADIS, SAULIUS ČIRBA, AUGUSTAS ČETKAUSKAS

MEDŽIOJA IR ŠERNUS Vilniaus „Žalgirio“ puolėjas juokiasi: jo pavardė įpareigoja mylėti gamtą, todėl ten išsirengia kaskart turėdamas laisvą dieną. Medžiokle ir žvejyba jis užkrėtė ne vieną draugą, net buvusius ar esamus futbolininkus, kurie laisvadienių turi ne taip ir dažnai. „Į gamtą nuvažiuojame ir su Deividu Šemberu, ir su Vytautu Lukša. Medžiojame šernus, elnius, stirnas, antis. Medžiojau ir Turkijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje. Priklausomai nuo gyvūno skiriasi šautuvai, todėl moku elgtis su ginklais. Tėvynę galėčiau drąsiai ginti“, – šypteli D.Šernas. Paklaustas apie didžiausią laimikį užsikvatoja. Mat, pasak futbolininko, medžio-

ŽIEMA 2018

tojai, kaip ir žvejai, yra didžiausi melagiai. Jie niekada nesako tiesos kalbėdami apie geriausias vietas, kaip ir dažnai perdeda pasakodami apie įspūdingiausią laimikį. „Bet šįkart nemeluosiu, – vėl kvatoja. – Įsimintiniausias laimikis – Lenkijoje sumedžiotas elnias. Trofėjus – elnio ragai – kabo tėvų namuose Alytuje virš židinio.

Į DAUG DALYKŲ JIS STENGIASI ŽIŪRĖTI SU ŠYPSENA. TIK APIE FUTBOLO SVAJONES KALBA RIMTAI. 8

Žvejyboje kartą irgi su futbolininku Gediminu Butrimavičiumi ištraukėme 5 kilogramų lydeką. Aš traukiau, jis irklavo. Tai buvo naujoko sėkmė, nes Gediminas į žvejybą išsirengė pirmą kartą.“

GERIAUSIAS DARBAS PASAULYJE Vis dėlto žvejyba ir medžioklė D.Šernui – tik įdomūs laisvalaikio užsiėmimai. Nors miške, pakrantėje ar sėdėdamas valtyje, taip pat kaip ir futbolo aikštėje, mokosi kantrybės ar iškentėti nesėkmes, jo gyvenime svarbiausia šeima ir futbolas, į kurio aikštę Alytuje įžengė būdamas šešerių. „Treneris Antanas Bytautas pažinojo mano tėtį ir pasiūlė man išmėginti futbolą. Iš pradžių tai buvo kaip žaidimas –

VIRŠELIO ISTORIJA DIDŽIAUSIA DARVYDO ŠERNO AISTRUOLĖ – ŽMONA SANDRA. IKI PAŽINTIES SU DARVYDU NESIDOMĖJUSI FUTBOLU IR JO NET NESUPRATUSI, DABAR JI NE TIK PUIKIAI ŽINO TAISYKLES, NESUNKIAI PAAIŠKINA, KAS YRA NUOŠALĖ, BET IR PATARIMŲ VYRUI DUODA. visiems vaikams norisi lakstyti ir dūkti, o treneris buvo nuostabus, mokėjo sudominti, uždegti. Kai ūgtelėjome, net kurdavo pasakas, kad mus stebi agentai iš Anglijos ar Olandijos ir turime galimybių išvažiuoti į užsienį. Šventai tuo tikėjome, dabar net juokiamės prisiminę“, – savo istoriją pasakoja D.Šernas. Ir Darvydo neaplenkė maištinga paauglystė, kai būdamas trylikametis ėmė tingėti, kai, atrodė, futbolas darosi nebeįdomus ir prašantis per daug aukų. Pasitaikydavo, kad viską mesdavo ir savaitei kitai dingdavo iš trenerio akiračio. Tačiau treneris A.Bytautas buvo atkaklus ir vis įkalbindavo auklėtinį grįžti į aikštę. „Jis ateidavo į mokyklą. Per pertrau-

kas slėpdavausi, todėl belsdavosi į pamokas ir įtikinėdavo grįžti, žadėdavo, kad vešis į užsienį, o tai man atrodė labai svarbu. Treneris gal matė perspektyvą ir buvo teisus, nes dabar suprantu, kad futbolas yra geriausias darbas pasaulyje. Jei ne treneris, nežinia, kur dabar būčiau“, – atviras D.Šernas.

ŽODYNE – IR TURKIŠKI KEIKSMAI Žaisdamas futbolą jis išties išmaišė pasaulį. Atstovavo Rusijos, Lenkijos, Turkijos, Škotijos ir net Australijos klubams. Bet po beveik dešimtmetį trukusių klajonių grįžo į Lietuvą, į Vilniaus „Žalgirį“. Net ir „Žalgiryje“ ne su visais komandos draugais gali susikalbėti lietuviškai, bet svetima kalba Darvydui niekada nebuvo problema. D.Šernas visada mokėsi ir šalies, kurioje žaidė, kalbos. Rusijoje kalbėjo rusiškai, Lenkijoje pramoko lenkiškai, Australijoje ir Škotijoje susikalbėdavo angliškai, prabilo net turkiškai. „Bent jau turkiškų keiksmažodžių tikrai išmokau“, – vėl užkrečiamai kvatoja. Buvo smagu grįžti į Lietuvą, tačiau teko susitaikyti su gana niūria šalies futbolo realybe. Stadionai čia tuštoki, o Turkijoje ir net Lenkijoje tekdavo žaisti ir 50 tūkstančių žiūrovų akivaizdoje. „Per Lietuvos čempionato rungtynes žaisdamas net girdžiu replikas iš tribūnų – ir geras, ir prastas, kai nesiseka. Bet nesu įžeidus – jau užsigrūdinęs. Mano pavardė tokia, kad nuo vaikystės girdžiu įvairių replikų“, – neslepia D.Šernas.

DRABUŽINĖJE – NUODINGAS VORAS Labiausiai Darvydui įsiminė Rusija, nes tai buvo pirmoji užsienio šalis, į kurią 2008-aisiais išvyko žaisti. Rusijos pietuose, Kabardos-Balkarijos Respublikoje jis atstovavo tuomet dar gana pajėgiai Nalčiko „Spartak“ komandai. „Patekau į Rusijos aukščiausiąją lygą ir man, jaunam futbolininkui, buvo kažkas neįtikėtino pamatyti išties aukšto lygio futbolo virtuvę, – pasakoja D.Šernas. – Apskritai įdomu buvo visur. Didelį įspūdį paliko ir Australija, nes tai – ne tik kitas žemynas, bet ir apskritai kitas pasaulis.“ Australijoje Darvydui ne tik teko išmokti vairuoti kairiąja kelio puse, bet ir pažaboti nuodingų gyvių baimę. Mat ten gyvatės, moskitai ir vorai dažni net didmiesčiuose. D.Šernas žaidė Perto mieste Vakarų Australijoje, o jo žmona Sandra nesutiko keltis į naujus namus tol, kol keliskart neišpurškė jų gyvius naikinančiais chemikalais. „Sandra nusipirko gal penkis flakonėlius ir purškė viską: garažą, miegamuosius, tualetus, visus kampus, langus, palanges. Australai juokėsi, kad viskas jau išpurkšta ir galime būti ramūs, bet žmona

sportlandmagazine.lt

VIRŠELIO ISTORIJA paniškai bijo gyvių. Tačiau pagyvenome savaitę ar dvi ir baimės dingo – gyvenimas tekėjo įprasta vaga“, – pasakoja futbolininkas. Vis dėlto retsykiais tekdavo prisiminti, kad Australija – ne iščiustyta Europa. „Nepamenu, kur žaidėme, bet staiga drabužinėje vieni per kitus ėmė šaukti, kad ateitume pažiūrėti. Žiūrime – gyvas raudonnugaris voras. Jausmas nekoks, nes drabužinėje visi vaikšto basi, „teipuoja“ kojas, o toks mažas padarėlis gali įkąsti ir tas įkandimas mirtinas“, – prisimena. Arba kitas nutikimas. Ryte Šernų šeima dar maudėsi Indijos vandenyne, o vakare per žinias stebėjo, kaip tame pačiame paplūdimyje plaukioja rykliai. „Australijoje prisiklausėme įvairių istorijų apie gyvius. Kai kurios jų, žinoma, išgalvotos, bet matyti nuodingą vorą drabužinėje buvo tikrai nejauku“, – šypteli. Klajodamas po pasaulį didelio namų ilgesio Darvydas nejuto, nes šalia visuomet buvo Sandra – prieš penkerius metus žmona tapusi žavingos šypsenos šviesiaplaukė. Jiems gimė Darvydas ir Kajus, ir teko išmokti kitaip planuoti savo laiką, nes vis daugiau jo reikėjo ir šeimai. „Su Sandra susipažinome prieš dešimt metų. Su draugais sėdėjau lauko kavinėje Vilniaus senamiestyje, o ji prisėdo ant suoliuko. Buvo nejauku užkalbinti, nes draugai, žinoma, juokėsi, bet įsiūliau jai savo telefono numerį – savojo nedavė. Ir ji man paskambino“, – atvirauja D.Šernas. Nuo tada jie nebesiskyrė. Sandra visuomet buvo šalia net Darvydui keliaujant per užsienio klubus – toks buvo jų susitarimas.

AIKŠTĖJE ŽODŽIŲ NEREIKIA Kad ir kur būtum, kad ir kokias nuostabias šalis lankytum, visada traukia namo. Čia viskas sava ir net žolė, sako, žalesnė. Darvydui irgi buvo smagu grįžti į Lie-

DOSJĖ Gimimo data: 1984 m. liepos 22 d. Išsilavinimas: tuomečiame Vilniaus pedagoginiame (dabar – edukologijos) universitete baigė kūno kultūrą. Laimėjimai: Lietuvos čempionas, vicečempionas, bronzos medalio laimėtojas. 2010 m. Lietuvos geriausias futbolininkas. Pirmasis treneris: Antanas Bytautas. Kiti įtaką padarę treneriai: buvęs Lietuvos rinktinės treneris portugalas Jose Couceiro. „Jis pradėjo mane nuolat kviesti į vyrų rinktinę, jam treniruojant rinktinėje ir debiutavau. Be to, J.Couceiro iš saugų grandies mane pastūmė į puolimą – tai buvo svarbus karjeros posūkis. Vaikystėje žaidžiau gynyboje, paskui buvau saugas, o J.Couceiro pradėjo mane statyti puolime ir ten atsiskleidžiau – po poros metų tapau geriausias Lietuvoje.“ Didelis autoritetas liko ir jaunystėje treniravęs Valdas Ivanauskas. Laisvalaikis: „Nuo vaikystės su tėčiu medžioju ir žvejoju. Esu fanatikas.“

tuvą, į Vilniaus „Žalgirį“, kuriame jau rungtyniavo prieš porą metų. Tada ir jo žmona Sandra pagaliau ėmėsi veiklos – beveik dešimtmetį aukojusi savo svajones dėl vyro karjeros, S.Šernė su kito futbolininko Pauliaus Grybausko žmona Ieva sukūrė grožio ir mados prekės ženklą „Female“ ir pradėjo kurti moteriškų drabužių kolekcijas.

,,PER LIETUVOS ČEMPIONATO RUNGTYNES ŽAISDAMAS NET GIRDŽIU REPLIKAS IŠ TRIBŪNŲ – IR GERAS, IR PRASTAS, KAI NESISEKA. BET NESU ĮŽEIDUS – JAU UŽSIGRŪDINĘS. MANO PAVARDĖ TOKIA, KAD NUO VAIKYSTĖS GIRDŽIU ĮVAIRIŲ REPLIKŲ." ŽIEMA 2018

Vis dėlto D.Šernas – vis dar pagrindinis šeimos maitintojas. Todėl rimtai žiūri į savo darbą – futbolą. O „Žalgirio“ treniruotės jam džiaugsmingos dar ir dėl to, kad čia kamuoliu dalijasi su artimais draugais. Su V.Lukša mokėsi futbolo pradžiamokslio Alytuje pas trenerį A.Bytautą, su Linu Klimavičiumi ir Sauliumi Mikoliūnu susidraugavo vėliau. „O kai draugauji, apie futbolą kalbiesi ne tik per treniruotes ar stadione – net gerdamas kavą. Prisišneki tiek, kad aikštėje kalbėtis nebereikia. Jau žinai: bėgti į kairę ar dešinę, atgal ar į priekį. Iš žvilgsnio supranti, kas vyks“, – patikina Darvydas. Komandos draugams suprasti žodžių nereikia, o štai teisėjų sprendimai kartais žodžiais nepaaiškinami net ir prabėgus ne vienai dienai. D.Šernas iki šiol skaudžiai prisimena teisėjo sprendimą, kai per Čempionų lygos atrankos rungtynes liepą Vilniuje su Razgrado „Ludogorec“ išvydo dvi geltonas korteles, buvo pašalintas iš aikštės ir turėjo praleisti atsakomąją dvikovą Bulgarijoje. Pergalės namie 2:1 „Žalgiriui“ neužteko – svečiuose pralaimėta 1:4. Teisėjo sprendimą parodyti antrą gel-

VIRŠELIO ISTORIJA

ĖMĖSI VEIKLOS Beveik dešimtmetį aukojusi savo svajones dėl vyro karjeros, Sandra Šernė su kito futbolininko Pauliaus Grybausko žmona Ieva sukūrė grožio ir mados prekės ženklą „Female“ ir pradėjo kurti moteriškų drabužių kolekcijas.

toną kortelę iškart po rungtynių Vilniuje D.Šernas vadino nusikaltimu. Nuomonės nekeičia ir dabar: „Sutinku su pirma kortele – tai buvo žaidimo momentas. Antros kortelės vis dar nesuprantu. Atrodo, nieko nepadariau – rungtynės beveik baigėsi, grėsmės nė vieniems vartams nebuvo, šokau į oro dvikovą – ir staiga švilpukas. Varžovas buvo man už nugaros, net nemačiau jo, o teisėjas nusprendė, kad tyčia trenkiau jam į veidą. Anglijoje už tai net baudos neskirtų, o ką jau kalbėti apie kortelę“, – kartėlis niekur nedingo. „Bet vis dėlto – ar esate karštakošis? Ar daug raudonų kortelių esate gavęs?“ – provokuoju. „Pasitaiko, kad peržengiu ribas ir pridarau nesąmonių, – nepuola teisintis. – Mano toks charakteris – noriu tik laimėti. Bet nesu iš tų, kurie visiškai pameta galvą. Per penkiolika metų trunkančią profesionalo karjerą išvytas buvau gal tris ar keturis kartus.“

DERĖJIMOSI MENAS Azartą kovoti Darvydas jaučia visur. Ne tik aikštėje. Net turguje derasi iki užkimimo. Linksmiausia buvo Turkijoje, kur su prekeiviais galima derėtis net maisto prekių parduotuvėje, kad ir dėl pieno kainos. „Mėgstu pakalbėti ir tai gal yra mano bėda, – šypteli. – Derėjimasis Turkijoje net buvo mano hobis. Sandra pykdavo, sakydavo, kad jai gėda, išeidavo iš parduotuvės, o man būdavo smagu.“ Derėtis Darvydas moka. Kartą Turkijoje, pamena, prireikė striukės. Parduotuvė, į kurią užsuko, prekiavo ir moteriškais kailiniais. Turkai, žinoma, ėmė juos siūlyti. „Prašė, regis, 20 tūkstančių eurų, išeinant jau siūlė už pusantro tūkstančio. Tik kailinių mums nereikėjo, bet derėtis vis tiek buvo įdomu“, – kvatoja puolėjas.

ĮVARTIS – LYG VYŠNIA ANT TORTO Grįžęs žaisti į Lietuvą D.Šernas po pusketvirtų metų grįžo ir į Lietuvos rinktinę. Igoriui Pankratjevui puolėjo nereikėjo, o Edgaras Jankauskas vėl pakvietė prisidėti. „Rinktinė – kiekvieno sportininko karjeros viršūnė. Būdamas joje gauni daug teigiamų emocijų. Į rinktinę atvyksta geriausi žaidėjai ir kiekvienam tai yra pripažinimas ir didelė garbė. Visada žaidžiame pilname stadione – nėra stogo, žmonės šąla, bet vis tiek palaiko savo rinktinę. Tas jausmas yra ypatingas“, – tvirtina D.Šernas. Jis nelaiko pykčio, kad kurį laiką rinktinei buvo nereikalingas. Tuos metus jis

,,AUSTRALIJOJE PRISIKLAUSĖME ĮVAIRIŲ ISTORIJŲ APIE GYVIUS. KAI KURIOS JŲ, ŽINOMA, IŠGALVOTOS, BET MATYTI NUODINGĄ VORĄ DRABUŽINĖJE BUVO TIKRAI NEJAUKU." skyrė juodam darbui. „O jei dirbi nuoširdžiai, žinai, kad vieną dieną būsi įvertintas“, – neabejoja. Lietuvos futbolo rinktinė vėl nepateko į pasaulio čempionatą ir 2018 m. Rusijoje nežais. Bet tokia šalies futbolo realybė, nors D.Šernas, kaip ir rinktinės draugai, kaip ir visa Lietuva, dėl to smarkiai išgyvena. Per jo karjerą rinktinėje buvo ir smagių momentų. Būtent rinktinėje iš saugo jis tapo puolėju, būtent rinktinėje įmušė įsimintiniausius įvarčius. Vienas tokių – 2010 m. rugsėjį į Čekijos rinktinės vartus. Tąsyk Europos čempionato atrankoje lie-

tuviai svečiuose 1:0 nugalėjo nuolatinę žemyno čempionatų dalyvę, o D.Šernas 26 min. pasiuntė kamuolį į vartus. Po šio įvarčio lietuviai socialiniuose tinkluose juokavo, kad Lietuvoje reikėtų uždrausti šernų medžioklę, šis įvartis iki šiol skambiai vadinamas legendiniu. Pačiam Darvydui svarbus buvo ir kitas įvartis, nors tąsyk lietuviai pralaimėjo. Tų pačių metų spalį, toje pačioje Europos čempionato atrankoje, Lietuvos rinktinė Salamankoje 1:3 pralaimėjo Ispanijai, o vienintelį įvartį lietuviams pelnė D.Šernas. „Ispanai tuomet buvo Europos ir pasaulio čempionai, komandoje žaidė ryškiausios žvaigždės, mes rungtyniavome Ispanijoje. Tas įvartis man buvo kažkas tokio“, – teigia puolėjas. Darvydui, kaip ir kiekvienam puolėjui, svarbu mušti įvarčius. Bet dar svarbiau – pergalė: „Visi dėl jos žaidžiame, tik jei tu įmuši, suvalgai tą vyšnią ant torto. Bet nei aš, nei komanda konkrečiai įvarčio nesureikšminame, nes visi žinome, kiek darbo įdėjo vartininkas, kiek – gynėjai ar saugai. Tik sirgaliai dažniausiai prisimena tuos, kurie mušė įvarčius.“

VIS DAR TURI SVAJONIŲ Šernų šeimoje auga dar vienas Darvydas. Ketverių vyresnėlį taip pavadinti nusprendė Sandra, nes Lietuvoje tai vis dar retas vardas. „Bent jau aš nė vieno nepažįstu“, – patikina D.Šernas. Jaunėliui Kajui – dveji. Abu sūnūs supranta, kad tėtis žaidžia futbolą, bet patys juo dar per maži domėtis. Nors jaunasis Darvydas su mama jau lankėsi ne viename garsiame stadione. Didžiausia D.Šerno aistruolė – žmona Sandra. Iki pažinties su Darvydu nesidomėjusi futbolu ir jo net nesupratusi, dabar ji ne tik puikiai žino taisykles, nesunkiai paaiškina, kas yra nuošalė, bet ir patarimų vyrui duoda. „Vis sako: spirk, spirk, na, mušk pagaliau į vartus!“ – vėl užkrečiamai kvatoja D.Šernas. Į daug dalykų jis stengiasi žiūrėti su šypsena. Tik apie futbolo svajones kalba rimtai. Vaikystės svajonė – žaisti Lietuvos rinktinėje – jau išsipildė. Kita – žaisti Čempionų lygos grupių etape – tiki, dar išsipildys.

sportlandmagazine.lt

ŽIEMA 2018

sportlandmagazine.lt

ĮVAIZDIS

#timberlandcollective

„TIMBERLAND“ AMBASADORIAI – The women’s collection shot by Ryan Brabazon

KĄ JIE RENKASI?

The Timberland women’s footwear unravelled in the style of six fashion savvy influencers, telling about handling a busy schedule PAPRASTAI AVALYNĖ YRA ARBA STILINGA, ARBA PATOGI IR TIKusRETAIS ATVEJAIS JI SUSIEJA DU SVARBIAUSIUS while staying comfortable and stylish, a contemporary key. KRITERIJUS – GERĄ IŠVAIZDĄ IR NEPAKEIČIAMĄ KOMFORTĄ. VEIKLŪS,inAKTYVŪS, STILINGI „TIMBERLAND“ AM-

BASADORIAI: GABRIELĖ MARTIROSIANAITĖ, VYTAUTAS DRANGINIS, AISTĖ JALOVECKAITĖ IR HARIS ZENKOVAS RENKASI ŠIĄ AVALYNĘ, NES JI PADEDA JUDĖTI PATOGIAI IR ATRODYTI IŠSKIRTINAI. O KĄ DAR JIE RENKASI?

lindatol_ Zenkovas, 26 m., vaizdo tinakunakeyHaris tinklaraštininkas, kūrybininkas itziaraguilera vanellimelli emmalouiseconnolly fiammettacicogna

Dviratis ar automobilis? Dviratis. Maitinti nereikia, o ir kojoms šventė. „Twitter“, „Facebook“ ar „Instagram“? „Facebook“. Dėl masiškumo, o ir turinys su daugiau svorio. Geriausiai pailsiu, kai... ...keliauju. Prie lovos guli knyga, planšetė ar TV pultas? ...planšetė su e. knyga ir „Online TV“. Sultys, vanduo, limonadas ar... ...vanduo. Pastaraisiais metais mes itin suartėjome.

Vytautas Dranginis, 31 m., fotografas, keliautojas Dviratis ar automobilis? Šiuo metu automobilis. „Twitter“, „Facebook“ ar „Instagram“? „Instagram“. Geriausiai pailsiu, kai... ...fotografuoju sportą. Prie lovos guli knyga, planšetė ar TV pultas? Knyga, tik seniai neatversta. Sultys, vanduo, limonadas ar... .. „Red bull“.

ŽIEMA 2018

while staying comfortable and stylish, in a contemporary key. ĮVAIZDIS

Aistė Jaloveckaitė, 24 m., prekės ženklo „Karikartel“ įkūrėja, tinklaraštininkė

lindatol_ tinakunakey itziaraguilera vanellimelli emmalouiseconnolly fiammettacicogna

Dviratis ar automobilis? Automobilis, bet jei laikas nespaudžia, labiausiai mėgstu viską pasiekti pėsčiomis. „Twitter“, „Facebook“ ar „Instagram“? Be abejonės, „Instagram“, nes tai puiki vieta išreikšti save, bet labiausiai patinka „Instagram stories“, kur negalioja jokios taisyklės. Geriausiai pailsiu, kai... ...nereikia žvilgčioti į laikrodį ir galiu užsiimti norima mėgstama veikla. Prie lovos guli knyga, planšetė ar TV pultas? Knyga arba planšetė, priklausomai nuo nuotaikos. Sultys, vanduo, limonadas ar... ...vanduo su citrina.

Gabrielė Martirosianaitė, 26 m., radijo ir televizijos laidų vedėja

Dviratis ar automobilis? Kol kas automobilis, bet jau renkuosi dviratį! „Twitter“, „Facebook“ ar „Instagram“? „Instagram“! Nors tai labiau vaizdinis socialinis tinklas nei „Facebook“, bet kartais tiesiog pavargsti nuo kalbų ir filosofavimų! (juokiasi) Geriausiai pailsiu, kai... ...laiką aktyviai leidžiu gamtoje! Prie lovos guli knyga, planšetė ar TV pultas? Knyga! Tiksliau, visa knygų galybė! Skaitau nuo vaikystės, tada tiesiog prasmegdavau knygų herojų gyvenimuose. Tai tęsiasi iki šių dienų ir skaitymas man – didelis malonumas! Sultys, vanduo, limonadas ar... ...vanduo! Išmokau gerti vandenį, nes anksčiau sunkiai prisiversdavau išgerti jo daugiau nei stiklinę per dieną. Dabar vandenį gardinu įvairiais vaisiais ir jo išgeriu žymiai daugiau!

sportlandmagazine.lt

VIRŠELIO ISTORIJA

UŽ VISAS PERGALES IR STATULĖLES SVARBIAU

NUOŠIRDUS PALAIKYMAS POPULIARI ATLIKĖJA MONIKA LINKYTĖ NEKENČIA SPORTO SALIŲ, BET DIEVINA ILGUS PASIVAIKŠČIOJIMUS. JI SERGA UŽ LIETUVOS KREPŠINIO IR FUTBOLO RINKTINES, BET NIEKADA NESIDRABSTO PURVAIS PO NESĖKMIŲ. BĖGDAMA DAINAVIMO IR STUDIJŲ MARATONĄ JI RANDA LAIKO IR SAVANORIŠKAI VEIKLAI. BIRUTĖ PAKĖNAITĖ STUDIJA „ELECTROMAGNETICO“, LUKAS KODIS

„Sveikame kūne – sveika siela“, – byloja liaudies išmintis. M.Linkytė savaip siekia balanso: ji nemėgsta alinančių treniruočių, bet pajudėti randa laiko. O sielai ėmėsi darbo su sunkiai sergančiais vaikais. Ar dainavimą galima prilyginti sportui? Juk neretai sakoma „treniruoti balsą“. Ką tai reiškia? Ar galima išvesti paraleles tarp „treniruoti balsą“ ir „treniruoti kūną“? Jei žvelgi į muziką, kaip į tam tikrą discipliną, be abejo, sąsajų tarp dainavimo ir sporto rasti tikrai galima. Kuo daugiau treniruoji balsą dainuodamas įvairius pratimus, tuo daugiau galimybių atsiveria, tuo lengviau išdainuoti tai, kas anksčiau galbūt net atrodė neįmanoma. Sporte taip pat: jei nesitreniruosi, gerų rezultatų nepasieksi. Kalbant apie kūrybą, vis dėlto nemanau, kad galima išsitreniruoti kurti dainas, sukeliančias virpesius klausytojams. Galima išmokti kurti pagal tam tikras schemas, galima sukurti populiarių dainų, kurias nuolat gros per radiją, bet ar jos privers šiurpti odą besiklausant? Kad ir kiek treniruotumeisi, neišmoksi sukelti tų virpulių. Todėl tie kūrėjai, kurių dainos priverčia kažką viduje pajusti, yra tikrai apdovanoti. Kiek apskritai jūsų gyvenime svarbus sportas? Su sportu ne itin draugauju: nelankau sporto klubų ir neturiu mėgstamiausios sporto šakos. Bet ypač mėgstu ilgus pasivaikščiojimus Vilniaus senamiestyje ar gamtoje. Per pastarąjį gimtadienį dovanų gavau paspirtuką. Vasarą jis buvo neatsiejama mano dalis – rinkausi jį kaip

ŽIEMA 2018

VIRŠELIO ISTORIJA pagrindinę transporto priemonę mieste. Ar dainininkui būtina palaikyti gerą sportinę formą? Juk dainavimas – tai darbas ant scenos, kur jus stebi tūkstančiai akių. Turbūt gera išvaizda – irgi svarbi? Ar sportiškas kūnas suteikia daugiau pasitikėjimo, jėgų?

,,KUO DAUGIAU TRENIRUOJI BALSĄ DAINUODAMAS ĮVAIRIUS PRATIMUS, TUO DAUGIAU GALIMYBIŲ ATSIVERIA, TUO LENGVIAU IŠDAINUOTI TAI, KAS ANKSČIAU GALBŪT NET ATRODĖ NEĮMANOMA. SPORTE TAIP PAT: JEI NESITRENIRUOSI, GERŲ REZULTATŲ NEPASIEKSI." Jei sunku atkreipti dėmesį savo muzika, sportiškas kūnas ir nepriekaištinga išvaizda galbūt iš tiesų yra labai svarbūs. Tačiau aš manau, kad sportas visų pirma reikalingas tam, kad žmogus, nesvarbu, kokį darbą dirba, gerai jaustųsi savo kūne. Nemėgstu sporto salių ir suvalgyto saldainio tikrai nebėgu „sudeginti“. Sportas reikalingas gerai savijautai, tačiau kūno kultas man nepriimtinas.

Visiems dainininkams, matyt, pasitaiko nelengvų momentų, kai balsas lūžta. Ar yra pratimų jam atgauti? Norėjote pasakyti, kad balsas dingsta, nes lūžti balsas gali tik dainuojant, o šito niekaip nei pakeisi, nei atgausi. Labai džiaugiuosi, kad dėl to neturiu bėdų. Jei jau balsas dingo, nepadės jokie pratimai. Jei reikėtų skubiai atgauti balsą, tektų kreiptis į gydytojus. Esu girdėjusi, kad tuomet vaistais sutepa stygas, suleidžia vaistų. Bet tai – jau kritiniu atveju, nes geriausias vaistas balsui yra daug arbatos, tyla ir poilsis. Sakoma, kad antroji Lietuvos religija yra krepšinis, o Lietuvoje – trys milijonai krepšinio trenerių. Ar jūs irgi tarp jų? Kai vyksta svarbios varžybos – Europos ar pasaulio čempionatai – jas stebiu su visa Lietuva. Visada jaučiu įtampą, kai varžovai lipa ant kulnų ar atsiliekame, bet niekada nepuolu komentuoti ir aiškinti, kam ir kaip reikėtų žaisti. Besąlygiškai palaikau savo tautiečius, o tai galima daryti ir labai netriukšmaujant. O futbolą ar mėgstate? Pažiūriu ir futbolą. Bet turiu pripažinti: jei reikėtų rinktis tarp gero koncerto ir futbolo, tikriausiai nujaučiate, ką pasirinkčiau. Kurie sportininkai jums yra didžiausios žvaigždės? Vienareikšmiškai – Rūta Meilutytė. Džiaugiuosi, kad Lietuvos merginos turi tokį pavyzdį kaip ji. Kukli, mandagi ir užsispyrusi. Man ji – tikra sporto žvaigždė. Taip pat žaviuosi mūsų krepšininkais. Ypač – Mindaugu Kuzminsku. Visada įdomu paskaityti jo interviu.

bit.ly/linkyte

MONIKA LINKYTĖ „GAL TAI MEILĖ?“ 19

DOSJĖ Gimimo data: 1992 m. birželio 3 d. Išsilavinimas: BIMM (Britų ir airių moderniosios muzikos instituto) muzikos atlikimo ir kūrybos studijų antrakursė. Karjera: pirmą kartą ant scenos užlipo daugiau kaip prieš dvidešimt metų. Debiutinis albumas „Walk With Me“ (2015 m.) sulaukė puikaus įvertinimo. 2015 m. M.A.M.A apdovanojimuose buvo išrinkta Metų atlikėja. Gavo statulėles ir už Metų albumą bei Metų kūrinį („Po dangum“). Priklauso daugiausia peržiūrų Lietuvos „YouTube“ istorijoje surinkęs dainos įrašas („Po dangum“ – 16 milijonų peržiūrų; „Padovanojau“, „Žodžių nereikia“ surinko per milijoną peržiūrų). 2015 m. su Vaidu Baumila atstovavo mūsų šaliai „Eurovizijos“ dainų konkurse. Lietuviai su daina „This Time“ užėmė 18 vietą. Šiuo metu įrašinėja naują albumą, aktyviai koncertuoja ir gyvena tarp Vilniaus ir Londono, kuriame studijuoja. Laisvalaikis: savanoriauja gerumo fonde „Ne apie mane“. Mėgsta skaityti. Šiuo metu skaito Eckharto Tolle‘o „Naująją žemę“.

O kuriuos dainininkus garbinate: ir dėl jų muzikos, ir dėl elgesio scenoje ar viešojo bendravimo? Klausau įvairios muzikos. Patinka seniai pripažintos dainininkės, tokios kaip Ella Fitzgerald, Billie Holiday. Labai patinka Michaelas Jacksonas, Whitney Houston, Caroline Bailey Rae, Erykah Badu, „London Grammar“, Lianne La Havas, Benjaminas Clementine‘as, Edas Sheeranas, Beyonce, Adele. Jei reikėtų išsirinkti atlikėją, į kurį norėčiau lygiuotis, tai būtų E.Sheeranas: paprastas ir nuoširdus, mokantis laiku gerai pajuokauti, o scenoje, be gitaros, jam nieko nereikia. Kaip jūsų gyvenime atsirado dainavimas? Pirmoji dainelė, kurią išmokau, buvo apie žąsytę. Gerai ją prisimenu, o tėvai dar turi įrašą, kaip ją dainuoju per vienas pirmųjų savo Kalėdų. Vaikystėje svajojau būti teisininkė, o muzika buvo mano hobis. Nuo aštuonerių lankiau muzikos mokyklą: mo-

sportlandmagazine.lt

VIRŠELIO ISTORIJA kiausi groti pianinu ir lankiau dainavimo studiją. Iki tol, kol apsisprendžiau, jog dainavimas tikrai yra tai, ką noriu daryti visą gyvenimą ir kad kitaip nebus, teko pavaikščioti ir klystkeliais. Šiandien džiaugiuosi, kad galų gale apsisprendžiau daryti tai, kas man iš tiesų brangiausia ir svarbiausia, kad įsiklausiau į tai, ko noriu aš, o ne šalia esantys žmonės. Todėl šį spalį jau antrus metus pradėjau mokslus Londone esančiame BIMM universitete. Studijuoju muzikos atlikimą ir kūrybą.

,,KAI VYKSTA SVARBIOS VARŽYBOS – EUROPOS AR PASAULIO ČEMPIONATAI – JAS STEBIU SU VISA LIETUVA."

Tokie konkursai kaip „Eurovizija“ iš esmės irgi yra varžybos. Ar jautėte sportinį azartą lipdama ant „Eurovizijos“ scenos? Ar jums svarbi tik pergalė, ar vis dėlto vadovaujatės olimpiniu principu, kad svarbu dalyvauti, o ne laimėti? Dainuodama „Eurovizijoje“ jaučiau didelį jaudulį ir atsakomybę. Juk žiūri visa Lietuva ir tikisi, kad gražiai atrodysime, gerai sudainuosime. Man buvo svarbiausia nenuvilti tų žmonių, kurie mus išsiuntė į „Euroviziją“. Gyvenime stengiuosi žiūrėti į kelią, kurį nueini iki kažkokios pergalės, o ne į blizgančią statulėlę, nes tikiu, kad man augti ir keistis padeda pamokos, kurias gaunu siekdama užsibrėžtų tikslų ar laimėjimų, o ne patys laimėjimai. Tas pats ir su „Eurovizija“. Buvo labai smagu ten dainuoti, bet kur kas svarbiau yra tai, kiek visko gavau ir patyriau

ŽVAIGŽDĖ Paklausta, kuria Lietuvos sporto žvaigžde žavisi, Monika Linkytė nedvejoja: „Vienareikšmiškai – Rūta Meilutyte. Džiaugiuosi, kad Lietuvos merginos turi tokį pavyzdį kaip ji. Kukli, mandagi ir užsispyrusi. Man ji – tikra sporto žvaigždė.“

iki tų trijų minučių scenoje. Vaikystėje mokėtės šokti. Ar laikote šokius sportu? Šokti lioviausi, kai pradėjau lankyti muzikos mokyklą. Kartais labai norėtųsi tuo užsiimti laisvalaikiu, bet niekaip nerandu laiko. Šokiai man būtų vienas priimtiniausių būdų sportuoti. Užsienyje – ypač JAV – itin populiarūs ir laukiami ryškiausių muzikos žvaigždžių pasirodymai per nacionalinių čempionatų finalus ar Žvaigždžių dieną (NBA, beisbolo, amerikietiškojo futbolo). Ten dainininkai tūkstantinei auditorijai dažniausia atlieka nacionalinį himną. Gal ir jums yra tekę dainuoti per sporto varžybas? Lietuvos himną giedojau keliuose renginiuose, pavyzdžiui, Krašto apsaugos ministerijoje vasario 16-ąją. Nors giedojau ne tūkstantinei miniai sporto

,,GYVENIME STENGIUOSI ŽIŪRĖTI Į KELIĄ, KURĮ NUEINI IKI KAŽKOKIOS PERGALĖS, O NE Į BLIZGANČIĄ STATULĖLĘ, NES TIKIU, KAD MAN AUGTI IR KEISTIS PADEDA PAMOKOS, KURIAS GAUNU SIEKDAMA UŽSIBRĖŽTŲ TIKSLŲ AR LAIMĖJIMŲ, O NE PATYS LAIMĖJIMAI." varžybose, jausmas vis tiek nenusakomas. Kaskart giedodama „Tautišką giesmę“ jaučiu nežmonišką atsakomybę ir gumulą gerklėje dėl to didelio pasididžiavimo savo valstybe. Galiu tik įsivaizduoti, koks nuostabus jausmas būtų himną giedoti dar didesnei auditorijai. Krepšininkų dažnai klausiame apie svajonę žaisti NBA, o koks jūsų svajonių NBA? Kokia nors scena? Koks nors konkursas? Su muzika susijusios mano svajonės –

ŽIEMA 2018

VIRŠELIO ISTORIJA

kur kas abstraktesnės nei konkrečios scenos ar konkursai. Manau, kad tai – labiau tikslai, nes visiškai aišku, kaip būtų galima jų pasiekti. O svajonės man siejasi su kažkuo dvasingesniu nei konkreti scena. Labai norėčiau, kad kuo daugiau žmonių atvira širdimi pajustų tai, ką aš jaučiu dainuodama. Tai yra vienas didžiausių mano troškimų. Ar grojate kokiu nors instrumentu? Nuo vaikystės groju fortepijonu. Šį

,,PER PASTARĄJĮ GIMTADIENĮ DOVANŲ GAVAU PASPIRTUKĄ. VASARĄ JIS BUVO NEATSIEJAMA MANO DALIS – RINKAUSI JĮ KAIP PAGRINDINĘ TRANSPORTO PRIEMONĘ MIESTE."

ŽIEMA 2018

instrumentą valdau gana gerai. Šią vasarą įsigijau ukulelę, tad tikiuosi, kad greitai gerai grosiu ir šiuo instrumentu. Esate savanorė gerumo fonde „Ne apie mane“. Kaip ir kodėl ėmėtės šios veiklos? Savanoriauti norėjau nuo paauglystės, bet gyvendama Gargžduose neturėjau galimybių. Kartą registravausi būti vieno onkologinėmis ligomis sergančių vaikų fondo savanore, bet negavau jokio atsakymo. Vėliau dėl koncertų vis pritrūkdavau laiko šiam savo norui įgyvendinti, kol prieš kelerius metus susipažinau su Ieva Krivickaite. Ji nuo vaikystės savanoriauja ir padeda onkologinėmis ligomis, cukriniu diabetu sergantiems vaikams, sunkiai besiverčiančioms šeimoms. Šiandien Ieva yra viena geriausių mano draugių, tad džiaugiuosi, kad

galiu savanoriauti prieš metus įkurtame jos gerumo fonde ir matyti, kad reali pagalba pasiekia kiekvieną vaiką, kuriam yra pažadėta. Sąžiningumas čia ypač reikalingas, todėl gera dirbti su žmonėmis, kuriais gali pasitikėti šimtu procentų. Dabar dirbame su pirmojo tipo cukriniu diabetu sergančiais vaikais – siekiame atkreipti dėmesį į šią ligą, šviesti žmones. Daug kas turi keistų stereotipų, kurie neatitinka realybės, kai kalba pakrypsta apie pirmojo tipo cukrinį diabetą. Renkame lėšas, kad vaikams būtų galima nupirkti sensorių, pagerinti ligos kontrolę ir išvengti 70 skaudžių dūrių per savaitę į pirštus tam, kad būtų pamatuotas cukraus kiekis kraujyje. Turint sensorių užtenka maždaug tik septynių dūrių per savaitę. Valstybė sensorių nekompensuoja.

ĮVAIZDIS

SPORTINĖ LIEMENĖLĖ –

NE TIK DĖL GROŽIO, BET IR DĖL SVEIKATOS SPORTINĖ LIEMENĖLĖ ŠIUOLAIKINEI MOTERIAI TAPO NEATSIEJAMU SPORTO ATRIBUTU. RETA KURI RYŽTŲSI Į RYTO MANKŠTĄ AR VAKARO TRENIRUOTĘ EITI BE JOS – TAI NE TIK PATOGUS, BET IR GRAŽUS DRABUŽIS. JUK ŠIAIS LAIKAIS LIEMENĖLIŲ PASIRINKIMAS LABAI DIDELIS, JOS – RYŠKIOS, ĮVAIRIŲ SILUETŲ. VYTAUTAS DRANGINIS

ŽIEMA 2017 2018

Kaip statistika rodo, nors sportuoja dėvėdamos specialią liemenėlę, tik 20 proc. moterų nešioja tinkamas. Tad kokios didžiausios klaidos renkantis liemenėlę ir kaip įsigyti tinkamą? „Praktika rodo, kad dažniausia moterys liemenėlę renkasi ne pagal treniruočių tipą ar sporto šaką, bet pagal grožį. O juk liemenėlės paskirtis kitokia – labai svarbu dėvėti tinkamą, nes ji palaiko krūtinę, padeda išvengti raiščių patempimo. Juk dėl didelių krūvių ir pasikartojančių judesių raiščiai gali negrįžtamai pakeisti krūtinės formą“, – sako grupinių treniruočių trenerė Agnė Mickevičiūtė-Butienė. Pasirūpinti tinkama sportine liemenėle visada stengiasi ir „Nike“ ambasadorės: olimpietė bėgikė 29 metų Eglė Balčiūnaitė ir 20-metė dainininkė Monika Pundziūtė-Monique. „Be sportinės liemenėlės neįsivaizduoju treniruotės, varžybų, net laisvalaikio. Esu priklausoma nuo jos, – juokėsi E.Balčiūnaitė. – Sportinė liemenėlė man turi būti ir patogi, ir išvaizdi. Komforto suteikia liemenėlės medžiaga. Ją renkuosi minkštesnę, švelnesnę ir pralaidžią prakaitui. Taip pat petnešėlės neturėtų būti aštrios ir įsirėžti į odą, nes patinka siauros petnešėlės. Na, o spalva priklauso nuo sezono ir nuotaikos.“ „Man pagrindinės sportinės aprangos detalės yra gera avalynė ir tinkama sportinė liemenėlė, – patikino M.Pundziūtė. – Manau, visoms merginoms, kurios turi didesnę krūtinę, sportinė liemenėlė aktyvios fizinės veiklos metu yra esminis atributas.“

ĮVAIZDIS PRAKTIKA RODO, KAD DAŽNIAUSIA MOTERYS LIEMENĖLĘ RENKASI NE PAGAL TRENIRUOČIŲ TIPĄ AR SPORTO ŠAKĄ, BET PAGAL GROŽĮ. O JUK LIEMENĖLĖS PASKIRTIS KITOKIA – LABAI SVARBU DĖVĖTI TINKAMĄ, NES JI PALAIKO KRŪTINĘ, PADEDA IŠVENGTI RAIŠČIŲ PATEMPIMO. ŠTAI KELI SVARBŪS PATARIMAI, PADĖSIANTYS IŠSIRINKTI TINKAMĄ LIEMENĖLĘ:

1 2 3

1. Išsiaiškinkite savo dydį. Norint išsirinkti tinkamą liemenėlę, svarbu žinoti tikslius savo matmenis. Sportinės liemenėlės dydžiui nustatyti svarbūs du matmenys: kaušelio dydis bei apimtis po krūtine. Matuojantis reikia užsidėti paprastą liemenėlę (be pakietinimų) ir su centimetro juostele matuoti apimtį tiesiai po krūtine. Optimaliausias būdas tiksliai įvertinti sportinės liemenėlės dydį – suvesti visus turimus duomenis į automatinę „Nike“ skaičiuoklę interneto puslapyje adresu: https:// www.nike.com/gb/en_gb/c/women/sports-bra-sizing. 2. Išsirinkite tinkamą medžiagą. „Sportinės liemenėlės paprastai būna pagamintos iš sintetinės medžiagos, nes ją lengva prižiūrėti, ji greitai džiūsta, todėl gausiai prakaituojant nėra diskomforto. Be to, tokio tipo audinys yra daug tvirtesnis“, – pataria trenerė A.Mickevičiūtė-Butienė. 3. Įvertinkite krūvį. Renkantis sportinę liemenėlę dar vienas svarbus aspektas – įvertinti, kokia fizine veikla bus užsiimama. Nuo to priklauso, kaip smarkiai liemenėlė turi prilaikyti krūtinę. Mažo aktyvumo treniruotėms labiausiai tinka judesių nevaržančios, lengvai prilaikančios liemenėlės. Vidutinio intensyvumo treniruotėms reikia rinktis vidutiniškai prilaikančias liemenėles. Itin aktyviam sportui skirtos stipriai prilaikančios liemenėlės.

RENKANTIS SPORTINĘ LIEMENĖLĘ TRENERĖ AGNĖ MICKEVIČIŪTĖ-BUTIENĖ PATARIA ATLIKTI PATIKRINIMO PRATIMUS. JUOS RASITE:

WWW.SPORTLANDMAGAZINE.LT

sportlandmagazine.lt

ĮVAIZDIS

PATIRAŠOGYVENIMOFILMOSCENARIJŲ

Dvejų olimpinių žaidynių dalyvė, „Nike“ ambasadorė Eglė Balčiūnaitė – Lietuvos rekordininkė. Jai priklauso du uždarųjų patalpų šalies rekordai: bėgant 800 ir 400 m. Šį kartą sportininkė pasakoja ne apie prakaitu persunktą savo kasdienybę, o apie tai, ką mėgsta veikti, kai nesportuoja. Daugeliui esate pavyzdys, o ar pati į ką nors lygiuojatės? Kas jūsų įkvėpimo šaltinis? Superherojaus neturiu. Mane įkvepia mintis, kad pati esu savo gyvenimo herojė ir galiu jį paversti tokiu, kokiu noriu. Nuolatinis tobulėjimas, judėjimas į priekį, sprendimų ieškojimas ir naujų žinių įgijimas – mano pagrindiniai įkvėpimo šaltiniai. Kokius kompiuterinius žaidimus labiausiai mėgstate? Man kartais patinka užmušti laiką žaidimais, bet mano kantrybė išsenka, jei šeštą kartą iš eilės neįveikiu tam tikro lygio ir nepakylu į aukštesnį. Anksčiau daug dažniau rasdavau laiko šiam užsiėmimui ir netgi buvau pagavusi kablį. Žaisdavau „Counter-Strike“, „Need for speed“, „Grand Theft Auto“ ir netgi „Sims“. Esate kavos gerbėja. Ar būdama profesionali sportininkė ja mėgaujatės be sąžinės graužaties? Kavos gėrimas man yra mažas malonus ritualas ir bet kokios kavos man tikrai neįsiūlys. Mėgstu vidutiniškai skrudintų „Arabica“ pupelių kavą iš Pietų Amerikos ir Afrikos kalnuotų regionų. Rytais prieš treniruotes dažniausiai renkuosi espreso puodelį, o popiet ret-

ŽIEMA 2018

,,NUOLATINIS TOBULĖJIMAS, JUDĖJIMAS Į PRIEKĮ, SPRENDIMŲ IEŠKOJIMAS IR NAUJŲ ŽINIŲ ĮGIJIMAS – MANO PAGRINDINIAI ĮKVĖPIMO ŠALTINIAI. "

sykiais pasimėgauju kapučino puodeliu. Manau, kad saikingai geriant kava ne tik nekenkia, bet ir duoda naudos. Ką jums reiškia išvaizda ir komfortas? Ar tai tarpusavyje suderinama? Išvaizda svarbi, bet neturiu galvoje makiažo ar dizainerių drabužių. Svarbiausia – tvarkingumas ir estetika. Žinoma, kartais norisi ir kaip raganai po namus pasivaidenti. Turiu pripažinti, kad man suderinti išvaizdą ir komfortą – didelis iššūkis. Patogumas man – pirmoje vietoje, bet patogus daiktas ne visada yra išvaizdus ar atitinkantis mano reikalavimus. Todėl rinkdamasi aprangą kreipiu dėmesį į tai, ar ji patogi ir ar atrodo tobulai. Džiaugiuosi būdama vieno geriausių sporto ir laisvalaikio prekių gamintojų ambasadorė – treniruotėse atrodau ir jaučiuosi visada puikiai, kartais net pati sau pavydžiu. Kiek dėmesio skiriate sportinei aprangai? Treniruotėms visada renkuosi ne tik patogius, bet ir gražius bėgimo batelius, o aprangoje svarbiausi akcentai – suderinta liemenėlė ir šortai. Varžyboms svarbiausi – specialūs bateliai. Mane tiesiog varo iš proto, jei bėgimo bateliai bent kiek nešvarūs, todėl stengiuosi juos valyti. Mano varžybų ir treniruočių apranga irgi visuomet turi būti išlyginta. Dažniausia lyginu prieš pat išeidama. Ko palinkėtumėte sportuojančioms moterims? Labai didžiuojuosi jumis, nes esate tikros čempionės ne kažkam kitam, bet visų pirma pačios sau. Todėl nesustokite ir judėkite į priekį, nes tai yra jūsų vidinis varikliukas!

bit.ly/balciun

„NIKE“ AMBASADORĖ EGLĖ BALČIŪNAITĖ 26

ĮVAIZDIS

SPORTASPADEDANETAPTIBALIONU Atlikėja Monika Pundziūtė daugeliui žinoma kaip muzikinio projekto „X faktorius“ nugalėtoja. Ji neslepia, kad kaip ir kiekvienas mūsų, turi mažų silpnybių. Dainininkė prisipažįsta negalinti gyventi be saldumynų, todėl siekdama išsaugoti dailią figūrą ir gražią išvaizdą kasdien sportuoja. Meilė sportui ją paskatino tapti „Nike“ ambasadore. Pavergėte tūkstančių gerbėjų širdis. Kas yra jūsų įkvėpimo šaltinis? Mane labiausiai įkvepia žmonės, jaučiantys aistrą savo darbui. Nesvarbu, ar tai paprasti, ar daug pasaulyje pasiekę žmonės. Svarbiausia, kad jie užsidegę tuo, ką daro. Be abejo, mane labiausiai įkvepia muzikos pasaulio atstovai. Pavyzdžiui, Lady Gaga ar Beyonce. Kaip atrodo ideali jūsų diena? Ji turi būti be galo užimta, labai tiksliai sustyguota ir, žinoma, produktyvi. Viskas prasideda nuo ankstaus kėlimosi ryte, skanios kavos puodelio ir sočių pusryčių. Geriausiu atveju ideali diena turi prasidėti ir baigtis su mylimu žmogumi šalia. Man patinka kibti į darbus, todėl net ir idealią dieną neįsivaizduoju savęs neproduktyvios. Svarbiausia, kad tai, ką nuveikiu per dieną, man būtų įdomu ir teiktų džiaugsmo. Neslepiate, kad esate saldumynų mėgėja. Ar dažnai leidžiate sau jais pasimėgauti? Esu visiška smaližė. Bet stengiuosi kontroliuoti šį pomėgį, kitaip būčiau vaikščiojantis balionas. Negalėčiau gyventi be saldymedžio, kuris galbūt nėra itin saldus, bet jame tikrai nemažai cukraus. Jo skonis primena anyžius ir daug kam labai nepatinka, bet man yra kažkas tokio. Taip pat labai mėgstu morenginius sausainius, bet jais mėgautis sau leidžiu labai retai. Kokį augintinį norėtumėte turėti? Gyvūnams negaliu atsispirti. Kažkada labai norėjau šuns, todėl dabar turiu tris, tik jie gyvena su mano mama. Jeigu turėčiau galimybę pati auginti gyvūną, tai būtų katė, nes ją labai gera glostyti. Katės yra ramios, ištikimos ir reikalauja mažiau priežiūros. Kaip apibūdintumėte savo stilių? Tai yra labai savitas dalykas ir savo stilių galėčiau pavadinti būtent „monikišku“. Mano akį visuomet traukia drabužiai, kurie yra neįprasto kirpimo, modelio ar pasiūti iš įdomios medžiagos. Ieškau išskirtinumo ir visuomet stengiuosi suderinti grožį bei patogumą. Pavyzdžiui, pastarajame savo koncerte buvau pasipuošusi kostiumu, bet avėjau sportbačius. Koks jūsų santykis su sportu?

,,MANE LABIAUSIAI ĮKVEPIA ŽMONĖS, JAUČIANTYS AISTRĄ SAVO DARBUI. NESVARBU, AR TAI PAPRASTI, AR DAUG PASAULYJE PASIEKĘ ŽMONĖS. SVARBIAUSIA, KAD JIE UŽSIDEGĘ TUO, KĄ DARO." Vaikystėje nebuvau ištverminga ar fiziškai aktyvi, bet lankiau mokyklą, kurioje sportas buvo labai svarbus. Būtent tada atradau dvi sporto šakas, padėjusias man pamilti šį užsiėmimą. Tai buvo sprintas ir šuolis į tolį. Mano mokykla kasmet rengdavo tokias tarsi žaidynes. Jose ne kartą esu laimėjusi pirmą vietą šuolių į tolį rungtyje. Šiandien sportas man labai svarbus, nes tik sportuodama lavinu ištvermę. O ji atlikėjui itin reikalinga. Pasirodymą scenoje net galėčiau prilyginti intensyviai treniruotei, kai reikia rūpintis ne tik diafragmos išlaikymu ar šokio judesiais, bet tuo pat

metu dar užvesti publiką. Kiek jums svarbi sportinė apranga? Ji – viena esminių priežasčių, kodėl aš sportuoju. Manau, labai svarbu turėti tinkamą sportinę aprangą – ji ne tik padeda geriau jaustis sporto salėje, bet ir didina norą sportuoti. Kai įsigijau aprangą, jau kitą dieną ėjau sportuoti. Ko palinkėtumėte sportuojančioms merginoms? Jei tik kažko nori, nėra nieko, kas galėtų tave sustabdyti. Visi susiduriame su valios trūkumu, bet patikėkite – viskas yra įmanoma.

bit.ly/pundzi

„NIKE“ AMBASADORĖ MONIKA PUNDZIŪTĖ 27

sportlandmagazine.lt

ŽIEMA 2018

PREKĖS ŽENKLAS

„CASALL“

SUBALANSUOTAS GYVENIMAS: ŠIRDIS, KŪNAS IR SIELA „CASALL“ 2017 METŲ RUDENS IR ŽIEMOS KOLEKCIJA „SUBALANSUOTAS GYVENIMAS“ (LIFE IN BALANCE) IŠRYŠKINA HOLISTINIO POŽIŪRIO Į SVEIKATĄ IR SVEIKATINGUMĄ SVARBĄ BEI ATSPINDI KOMPANIJOS VIZIJĄ PASIŪLYTI ŠIUOLAIKINIAM VARTOTOJUI IŠBAIGTĄ SPORTO IR GYVENIMO BŪDO KONCEPCIJĄ. SUSITELKUSI TIES TRIMIS ESMINIAIS ELEMENTAIS – ŠIRDIMI (KARDIO), KŪNU (JĖGA) IR SIELA (JOGA), „CASALL“ TIKISI IŠTIRTI IR SUVOKTI, KĄ IŠTIES JUMS REIŠKIA ASMENINĖ PUSIAUSVYRA.

„Casall“ gali pelnytai didžiuotis 30 metų patirtimi profesionalaus sporto produktų kūrimo srityje. Kompanijos filosofija apima dizainerių sukurtos sportinės aprangos bei priemonių pasitelkimą siekiant sukurti treniruočių išbaigtumo pojūtį. Tai visuomet buvo esminis šio prekės ženklo siekis. „Casall“ taip pat garsėja savo kokybe bei nuolatiniu domėjimusi naujovėmis, kad galėtų plėsti savo asortimentą ir pasiūlyti tvariausius audinius, daugiafunkcį dizainą ir komfortą. Būtent dėl tokio tobulumo siekimo kompanijos produktai kasmet surenka tik aukščiausius juos išbandančių vartotojų įvertinimus. Šio sezono kolekcijoje pastebimas „Casall“ būdingas rafinuotos harmonijos tarp audinių kokybės, formos ir funkcijos derinys, leidžiantis mėgautis treniruočių pojūčiais, tarytum tai būtų neatsiejama ir natūrali mūsų gyvenimo dalis. 2017 m. rudens ir žiemos kolekcija sukurta atsižvelgiant į holistinį požiūrį, tad visos skirtingos kategorijos (širdis, kūnas ir siela) gali būti derinamos tarpusavyje, o klientai gali lengvai kaitalioti savo treni-

,,MŪSŲ KOLEKCIJA APIMA ŠIRDĮ, KŪNĄ IR SIELĄ BEI BEGALINIUS JŲ TARPUSAVIO STILISTINIUS DERINIUS. PANAŠIAI KAIP MES DERINAME IR RENKAMĖS ĮVAIRIAS TRENIRUOTES, SIEKDAMI SUBALANSUOTO GYVENIMO." ruotes, kad patenkintų individualius poreikius. „Mus žavi ir įkvepia holistinis požiūris į treniruotes. „Casall“ – tai ne vien sportinis prekės ženklas. Tai esminis elementas siekiant kuo geresnių rezultatų tiek kūno rengybos srityje, tiek gyvenime. Mes padedame jums kuo veiksmingiau išnaudoti treniruotes ir pakloti sveikus subalansuoto gyvenimo, tai yra širdies, kūno ir sielos, pamatus“, – teigė

„Casall“ rinkodaros vadovas Andrew O‘Sullivanas. 2017 m. rudens ir žiemos kolekcijoje vyrauja švelnių atspalvių gama ir ryškūs raudoni akcentai. Ši kolekcija išsiskiria rafinuotomis, kruopščiai parinktomis detalėmis bei siekiu kurti kuo harmoningesnę patirtį treniruočių metu per apgalvotus audinių, formos ir funkcionalaus dizaino derinius. Spalvų paletė aprėpia burgundiško vyno, juodus, sniego baltumo tonus ir subtilesnius pastelinius rausvus atspalvius. Šio sezono spalva – raudona, kuri puikiai dera su gaiviu mėlynumu. Griežtos linijos, raštai ir dailios detalės kuria išties patrauklų sportišką įvaizdį, kurį lengva pritaikyti ir derinti įvairiausiose kategorijose. Vyrų kolekcijoje figūruoja daugiau klasikinė spalvų paletė su juodais, pilkais ir tamsiai žaliais potėpiais. Tai daugiafunkcė ir pažangi kolekcija, kurią lengva derinti tiek sluoksniais, tiek per spalvinius niuansus. „Mūsų kolekcija apima širdį, kūną ir sielą bei begalinius jų tarpusavio stilistinius derinius. Panašiai kaip mes deri-

sportlandmagazine.lt

PREKĖS ŽENKLAS

SĄMONINGAS PASIRINKIMAS

,,MES KRUOPŠČIAI ATSIRENKAME TIEKĖJUS, KURIE PROPAGUOJA PANAŠIAS VERTYBES IR STENGIASI GAMINTI AUKŠTOS KOKYBĖS GAMINIUS, ATSIŽVELGDAMI Į ŽMONIJĄ IR APLINKĄ." name ir renkamės įvairias treniruotes, siekdami subalansuoto gyvenimo“, – aiškino „Casall“ dizaino vadovė Marie Fredros. Sąmoningas pasirinkimas – tai koncepcija, kuria vadovaujasi kompanija „Casall“, daugybę metų dirbdama ir koncentruodamasi tik ties pačiais svarbiausiais dalykais – nuo aukščiausios kokybės funkcionalios treniruočių įrangos kūrimo, kuria galima besąlygiškai kliautis, iki naujų, jaudinančių kasmetinių stilių. Savo kolekcijoje „Casall“ naudoja naujovišką biopoliamido audinį, pirmą kartą pristatytą 2017 m. pavasarį. Šio rudens apranga šiek tiek moteriškesnė, daugiau elegantiškų, apgalvotų detalių. Gaivus įvaizdis, puikiai derantis su bet kuriais kitais jūsų garderobo elementais.

ŽIEMA 2018

Jūsų savijautą ir gyvenimo kryptį lemia kiekvienas sprendimas. Jūs patys klojate savo gyvenimo kelią, o mes tikimės būti jūsų bendrakeleiviai. Mes labai rūpestingai apgalvojame kiekvieną pasirinkimą – ar tai būtų naudojamos medžiagos, ar mūsų gaminių technologijos, ar gamyklų vieta. Žinoma, tai nereiškia, kad visada esame 100 proc. teisūs. Tobulėjimui ribų nėra. Sąmoningas pasirinkimas – tai mūsų būdas perkelti „Casall“ produktus į aukštesnį lygmenį. „Casall“ aplinkosaugos koordinatorius įtemptai dirba, kad gerintų mūsų gamybos procesą. Mes remiame ir mokome savo tiekėjus, kad jie geriau suprastų Europoje taikomus standartus, reglamentus ir gaunamą naudą, kai produktai gaminami įvertinant žmoniją ir aplinką. Tokia pozicija – neatsiejama „Casall“ dalis, ir mes visuomet stengiamės tai įrodyti savo veiksmais.

Nuo pat akimirkos, kai 1984 m. įsteigėme pirmąjį Švedijoje sporto klubą moterims, orientuojamės į asmeninius poreikius, funkcionalumą ir treniruotes. Mes tikime, kad galima sukurti harmoniją tarp širdies, kūno ir sielos, tad intensyviai bendradarbiaujame su profesionaliais sportininkais ir asmeniniais treneriais, siekdami pasiūlyti savo klientams geriausius rinkoje holistinius treniruočių prietaisus ir aprangą.

Pagrindinės „Casall“ vertybės yra ir mūsų prekės ženklo pamatas – naujoviški sprendimai, sąžiningumas ir aukšti etiniai standartai kiekviename mūsų veiklos žingsnyje. Mūsų tikslas – siūlyti aukščiausią kokybę, nes tai svarbu. Mes kruopščiai atsirenkame tiekėjus, kurie propaguoja panašias vertybes ir stengiasi gaminti aukštos kokybės gaminius, atsižvelgdami į žmoniją ir aplinką.

LIFE IN BALANCE

sportlandmagazine.lt

JOGA

JOGOS TRENERĖ JOLITA SEREDAITĖ: „MANO UŽDUOTIS – PADĖTI ŽMONĖMS“

JOLYOGA.COM FACEBOOK.COM/JOLYOGA

KARINA SĖRIKOVA

JOLYOGA

PAOLO PENNI MARTELLI

DVASINĖMIS PRAKTIKOMIS NESIDOMINTYS ŽMONĖS IKI ŠIOL VILNIETĘ JOLITĄ SEREDAITĘ PRISIMENA KAIP REALYBĖS ŠOU DALYVĘ ARBA TELEVIZIJOS PRODIUSERĘ. TAČIAU TELEVIZIJOS EKRANE IR ŽURNALŲ PUSLAPIUOSE ŠI 38-ERIŲ MOTERIS PASIRODO VIS REČIAU. ŠIUO METU JOLITA DŽIAUGIASI KARDINALIAI PAKEITUSI SAVO GYVENIMĄ IR ATSIDAVUSI NAUJAI AISTRAI – JOGAI.

Šiuo metu dirbate jogos mokytoja sporto klube „MY Hero“. Kaip nutiko, kad palikote televiziją? Lietuvos ir užsienio televizijose praleidau daug metų ir visai neseniai išėjau. Pastaruosius šešerius metus dirbau kūrybos vadove „Lietuvos ryto“ televizijoje.

Sprendimą palikti televiziją svarsčiau apie metus. Mane laikė tai, kad kaip tik tuo metu kūrėme daug prasmingų projektų, tokių kaip „0 laipsnių“ su Ignu Bakėjumi, ir raginome žmones atsisakyti priklausomybių ir sveikai gyventi. Man labai patiko mano darbas, tačiau atėjo toks laikas, kai

,,MANAU, KAD KIEKVIENA JOGA YRA TEISINGA, JEI JI ŽMOGUI LEIDŽIA PASIJUSTI BENT KIEK GERIAU, NES VEDA Į KILNŲ TIKSLĄ – SUSIJUNGIMĄ SU VISUOTINE SĄMONE. JOGOS RŪŠIŲ YRA GALYBĖ, BET IŠ ESMĖS TAI TA PATI JOGA, TIK ĮVAIRŪS MOKYTOJAI JĄ SKIRTINGAI PATEIKIA." ŽIEMA 2018

noriu tobulėti tik jogoje. Kaip susidomėjote joga? Su joga susipažinau vaikystėje. Ją praktikavo mano tėtis ir pamažu užkrėtė mane. O prieš kokių 15 metų pati labai rimtai pradėjau užsiimti praktikomis. Man tai buvo savęs pažinimas, artėjimas prie

JOGA atsakymo į klausimą, kas aš esu. Į šį klausimą iš tiesų labai nelengva atsakyti. Galutinis jogos tikslas yra savirealizacija, nušvitimas, susiliejimas su visuotine sąmone, kai žmogus gauna absoliučiai visus atsakymus į savo klausimus. O kas, jūsų manymu, yra joga? Jogos apibrėžimas yra labai subtilus. Tai individualios sąmonės jungtis su kosmine sąmone. Jeigu kalbėtume apie jogą, kurią aš pati praktikuoju, ji nėra dviejų valandų užsiėmimas. Tai gyvenimo būdas, nuolatinė būsena: veiksmai, mintys. Joga – tai tinkamo, sveiko, sąmoningo gyvenimo mokslas. Ji veikia žmogų ne tik fiziniu, bet ir mentaliniu, emociniu ir dvasiniu lygmeniu. Praktinio lygmens jogos užduotis –

,,SU JOGA SUSIPAŽINAU VAIKYSTĖJE. JĄ PRAKTIKAVO MANO TĖTIS IR PAMAŽU UŽKRĖTĖ MANE. O PRIEŠ KOKIŲ 15 METŲ PATI LABAI RIMTAI PRADĖJAU UŽSIIMTI PRAKTIKOMIS. MAN TAI BUVO SAVĘS PAŽINIMAS, ARTĖJIMAS PRIE ATSAKYMO Į KLAUSIMĄ, KAS AŠ ESU". skirtingas kūno funkcijas sujungti į tobulą funkcionavimą – visų elementų harmoniją, kad visi organai tobulai dirbtų tarpusavyje ir būtų užkirstas kelias bet kokioms ligoms. Pradžioje balansuojame kūną,

JOLITA SEREDAITĖ APIE TAI, KAIP PASIRINKO JOGOS MOKYTOJOS KELIĄ

bit.ly/jolyj per tai harmonizuojame protą, emocijas ir vėliau pasiekiame dvasios harmonijos. Pastebiu, kaip žmonės vis dažniau atranda jogą ir praktikuodami keičiasi, prabunda, tampa laimingi, išsilaisvina iš savo pačių proto prikurtų baimių, atranda jėgų gyventi. Matyti tai be galo gera. Joga yra nuostabus įrankis, padedantis žmonėms susidoroti, lengviau ištverti ligas, įtampą, baimes ir gyvenimo sunkumus. Yra galybė skirtingų jogos rūšių: nuo tradicinės, kilusios iš Indijos, iki sumodernintų, pavyzdžiui, akrojogos. Kokios jogos rūšys populiariausios? Yra daugybė jogos rūšių: karma joga, džnana joga, radža joga, bhaktijoga, hathajoga ir kitos. Manau, kad kiekviena joga yra teisinga, jei ji žmogui leidžia pasijusti bent kiek geriau, nes veda į kilnų tikslą – susijungimą su visuotine sąmone. Jogos rūšių yra galybė, bet iš esmės tai ta pati joga, tik įvairūs mokytojai ją skirtingai pateikia. Manau, Lietuvoje populiariausios

ĮVAIRIOS JOGOS RŪŠYS Jolita Seredaitė praktikuoja aštanga jogą, kuria siekia sustiprinti savo kūną, mat ši rūšis tinkama stipriems, sveikiems žmonėms, kurie domisi kūno rengyba. Sutvirtinus kūną lengva valandų valandas sėdėti ir medituoti. „Taip pat praktikuoju krija jogą – joje daugiau meditacijos technikos, plečiančios sąmonę. Širdžiai be galo artima bhaktijoga – besąlygiškos meilės, atsidavimo Dievui praktika. O mokau hathajogos, kuri susideda iš mantrų giedojimo, kvėpavimo, asanų bei meditacijos. Man patinka daugybė jogos rūšių, tačiau savaime suprantama, kad neįmanoma visko aprėpti“, – paaiškino trenerė.

yra hatha joga, šivananda joga, taip pat mai ram joga, ateina aštanga jogos banga. Visos jos puikios, bet svarbiausia geras mokytojas. Geram mokytojui nereikia net reklamos. Kam ypač padėtų joga, o kam nepatartina jos rinktis? Joga yra nuostabi praktika, tinkanti visiems be išimčių, ypač patiriantiems įtampą, kenčiantiems nuo nuotaikos sutrikimų, pasimetusiems savyje. Mano užduotis – padėti tokiems žmonėms: žadinti juos, išmokyti gyventi džiaugsmingai, sveikai, padėti jiems susipažinti su savimi ir t.t. Joga gali netikti labai subtilių fizinių problemų turintiems žmonėms, tačiau taip būna labai retai. Atvirkščiai, joga tiesiog gydo. Pavyzdžiui, turiu mokinių, kurie turi stuburo išvaržą, todėl parenku jiems specialius pratimus, kurie kaip tik stiprina nugarą. Kiekvieną asaną galima adaptuoti pagal žmogaus sveikatos būklę, tik reikia viską daryti tiksliai ir atsargiai.

sportlandmagazine.lt

TRENIRUOTĖ KEILIT AEDMA JAKE FARRA/ YOUTUBE

„YOUTUBE“ PADEDA

PASIEKTI TOBULĄ SPORTINĘ FORMĄ! NORINT PASIEKTI SVAJONIŲ FIGŪRĄ NEBŪTINA LANKYTIS SPORTO SALĖJE AR GRUPINĖSE TRENIRUOTĖSE – TRENIRUOTIS GALIMA IR NAMIE. ĮKVĖPIMO IR IDĖJŲ VERTA PAIEŠKOTI POPULIARIOJE „YOUTUBE“ SVETAINĖJE, KURIOJE SIŪLOMA TŪKSTANČIAI TRENIRUOČIŲ VAIZDO ĮRAŠŲ.

Jeigu sporto klubas per toli arba lietingu oru susiruošti sporto krepšį ir palikti namus trūksta motyvacijos, treniruotės namie – kaip tik tai, ko reikia. Net treniruodamiesi namie galite pasiekti trokštamų rezultatų – džiaugtis dailiu pilvo presu ir stangriais sėdmenimis. Užuot kiurksoję ant sofos priešais televizorių ir krimtę sausainius, išsitraukite kilimėlį ir imkitės dailinti figūrą kitai vasarai. Nesvarbu, ar jūsų tikslas numesti svorio, užsiauginti raumenis ar tiesiog išsijudinti – „YouTube“ svetainėje kiekvienas ras tinkamą treniruočių programą. Viskas, ko jums reikia, – interneto ryšio ir pakankamai vietos pratimams atlikti.

ŽIEMA 2018

„FITNESSBLENDER“ Sutuoktinių Danielio ir Kelli kūno rengybos kanalas, siūlantis šimtus nemokamų treniruočių įrašų. Paprastai 10–40 min. trukmės pamokėlės tinka įvairaus lygmens žiūrovams. Taip pat rasite vaizdo įrašų, skirtų atsakymams į žiūrovų klausimus apie treniruotes. Kadangi Danielis patobulino savo žinias apie mitybą, o Kelli ilgą laiką dirbo kūno rengybos srityje, galite būti tikri, kad idealiai figūrai pasiekti trūksta tik jūsų valios pastangų.

bit.ly/FitBlender

TRENIRUOTĖ „YOGA WITH ADRIENE“ Nemokami jogos pratimai, pritaikyti atlikti namie. Vaizdo įrašų rinkinyje rasite, pavyzdžiui, dvasiniam gydymui skirtų jogos pratimų (jogos treniruotės nerimui, stresui, išsiskyrimo nuoskaudoms gydyti), patarimų, kaip greitą gyvenimo tempą suvaldyti darant trumpas pauzes (10–15 min. vaizdo įrašai), 20–25 min. trukmės jogos treniruočių ir 30 dienių iššūkių, kad joga taptų jūsų gyvenimo dalimi. Pažengusiesiems taip pat siūloma jų lūkesčius atitinkančių treniruočių.

bit.ly/Adrienejooga

„CROSSFIT“ Tai oficialus „CrossFit“ treniruočių kanalas, kurio įrašus reikėtų reguliariai peržiūrėti ir vadovautis pateikiamais patarimais idealiai formai pasiekti. Šiame „YouTube“ kanale rasite tiek įvadinių „CrossFit“ treniruočių, tiek įgūdžiams tobulinti skirtų vaizdo įrašų.

bit.ly/CrossFitYT

„TONE IT UP“ Karen Dawn ir Katrin Scott susitiko sporto salėje ir dabar jų draugystė yra naudinga visam pasauliui, nes jos kartu sukūrė „Tone It Up“ kūno rengybos kanalą. Įspūdinga šių moterų sportinė forma turėtų motyvuoti net užkietėjusias tingines. Daugelis treniruočių nufilmuota prie jūros ar kituose puikiuose gamtos kampeliuose, tad deginant kalorijas dar galima grožėtis vaizdais. Be intensyvių treniruočių programų, moterys dalijasi mitybos patarimais, padeda surasti kilusių problemų sprendimus.

bit.ly/toneitupfit

GERASKŪNORENGYBAISKIRTASKANALAS:KAIPJĮSURASTI „YouTube“ svetainėje siūloma daugybė treniruočių kanalų, tad ieškant paties tinkamiausio galima visiškai susipainioti. Šiandien dažnas mano, kad jis yra sumaniausias ir populiariausias kūno rengybos treneris, bet iš tikrųjų tai retai pasitvirtina. Norėdami rasti geriausią iš geriausių, vadovaukitės šiais patarimais:

• Pasitelkite į pagalbą „Google“ – sužinokite, kokius kanalus rekomenduoja internetiniai leidiniai. Kuo dažniau kanalas rekomenduojamas, tuo jis patikimesnis. Jeigu domina konkrečios treniruotės, pavyzdžiui, joga arba „CrossFit“, ieškokite straipsnių apie šių sporto šakų kanalus.

• Klauskite patarimo savo trenerio. Jis neturėtų tai vertinti kaip konkurencijos, greičiau džiaugsis, kad po užsiėmimų sporto salėje ieškote kitų galimybių treniruotis ir norite daugiau judėti. • Kadangi gerų kanalų daug, peržiūrėkite keletą iš jų, kad rastumėte tai, kas jums patinka. Galima derinti kelių kanalų siūlomas treniruotes ir pasiruošti tinkamą treniruočių planą.

sportlandmagazine.lt

SPORTO KLUBAS KARINA SĖRIKOVA „PEOPLE FITNESS CLUB“

SKINASI KELIĄ PEOPLEFITNESS.EU/VILNIUS/LT/

NUO TO LAIKO, KAI PREKYBOS IR LAISVALAIKIO CENTRO „PANORAMA“ TREČIAME AUKŠTE DURIS ATVĖRĖ NAUJOVIŠKAS SPORTO KLUBAS „PEOPLE FITNESS CLUB“, JAU PRAĖJO BEVEIK PUSMETIS. JO VADOVĖ LINA DRANGINYTĖ TIKINA, KAD PER ŠĮ LAIKĄ KLUBAS UŽSITIKRINO IŠTIKIMŲ LANKYTOJŲ BŪRĮ. ESTŲ PREKĖS ŽENKLO „PEOPLE FITNESS CLUB“ AMBICIJOS DIDELĖS – TAPTI GERIAUSIU SPORTO KLUBU BALTIJOS ŠALYSE, TODĖL ATEITYJE PLANUOJAMA ATIDARYTI DAR VIENĄ SPORTO KLUBĄ VILNIUJE.

ERDVIOS PATALPOS

Lina Dranginytė

Paklausta, kuo ypatingas šis sporto klubas, L.Dranginytė pabrėžė, kad „People Fitness Club“ išskirtinumas – pažangi ir inovatyvi sportinė įranga bei didelė erdvė. „Mūsų klubas pasižymi naujausiu ir moderniausiu sportiniu inventoriumi bei didelėmis patalpomis – treniruočių erdvės plotas siekia apie 1600 kv. m. Ši erdvė suskirstyta į atskiras zonas. Ypač didelė mūsų kardiozona – joje išdėstyti apie 50 kardiotreniruotėms skirtų įrenginių, kuriais lengva naudotis be jokios papildomos personalo pagalbos. Čia taip pat yra ir dviračių studija, kurioje veikia pasaulyje pripažinto prekės ženklo „Tomahawk“ dviračiai treniruokliai“, – vardijo pašnekovė.

NAUJAUSIŲ TRENIRUOKLIŲ GAUSA Pasak pašnekovės, iš viso „People Fitness Club“ erdvėje yra išdėstyta apie 200 profesionalių treniruoklių. „Funkcinėje zonoje turime naują fitneso sistemą SYNRGY 360 su TRX, kamuoliais, bokso kriauše, specialiomis platformomis ir kita įranga. Su sistemos „Bosu“ pagalba čia gali treniruotis ir žmonės, turintys nugaros problemų. Svorių zonoje

ŽIEMA 2018

veikia moderniausi sporto industrijos lyderių „Life Fitness“ bei „Hammer Strenght“ treniruokliai. Kadangi ši zona tikrai populiari, treniruoklių yra daug, kad nesusidarytų eilės“, – paaiškino klubo vadovė. Visi treniruokliai turi specialų „QR“ kodą, kurį nuskenavus mobiliąja programėle virtualusis treneris parodys, kaip jais naudotis.

SPORTO KLUBAS PLATUS TRENIRUOČIŲ PASIRINKIMAS Didelį pasirinkimą turi ir treniruotis grupėse mėgstantys klubo lankytojai. „Mėgstantieji grupines treniruotes gali rinktis iš šiuo metu pasaulyje populiariausių „Les Mills“ – tarptautinės patyrusių kūno rengybos profesionalų komandos sukurtų treniruočių programų: kardio(Cycle, Body Hitt, BodyCombat), ištvermės (CXWORX, BodyPump, ABL), šokio (AeroDance, Interval Step) užsiėmimų ir treniruočių kūnui bei dvasiai (joga, Pilates, BodyBalance). Treniruotes veda specialų išsilavinimą įgiję treneriai“, – tikino klubo vadovė.

KVIEČIAME PASIŽVALGYTI PO „PEOPLE FITNESS CLUB“

bit.ly/peoplef

VIENINTELIS ŠALYJE TOKS KINO TEATRAS „People Fitness Club“ gali pasigirti vieninteliai Lietuvoje turintys unikalų kardiotreniruoklių kino teatrą. „Tai zona, kurioje yra įvairių kardiotreniruoklių, sustatytų priešais didžiulį ekraną. Kiekvieną vakarą jame transliuojami šiuolaikiški filmai, kuriuos lankytojai gali žiūrėti tiesiog sportuodami. Išmėginau ir aš pati – laikas neprailgo“, – juokėsi moteris.

KAINOS IR KOKYBĖS DERMĖ Taip pat sporto klube yra sauna, klubo lankytojai gali keturias valandas nemokamai naudotis „Panoramos“ automobilių stovėjimo aikštele. Pasak L.Dranginytės, viską vainikuoja ypač palanki „People Fitness Club“ abonemento kaina. „Mes siūlome aukščiausios kokybės paslaugas už ypač prieinamą kainą. Už mūsų minimalų mėnesinį 19,99 euro mokestį lankytojai gali sportuoti ir naudotis sauna neribotą laiką bei lankyti visus „People Fitness“ klubus. Už papildomą 4,95

VISI TRENIRUOKLIAI TURI SPECIALŲ „QR“ KODĄ, KURĮ NUSKENAVUS MOBILIĄJA PROGRAMĖLE VIRTUALUSIS TRENERIS PARODYS, KAIP JAIS NAUDOTIS.

euro mokestį – lankyti grupines treniruotes. Tai „premium“ kokybė už visiškai biudžetinę kainą. Beje, pirmą kartą galima klubą išbandyti nemokamai“, – atviravo klubo vadovė. Pasak L.Dranginytės, kitų metų sausio mėnesį „People Fitness Club“ planuoja atidaryti antrą sporto klubą Vilniuje. Jis duris atvers Žirmūnuose ir turės ypač didelę ir kokybišką „CrossFit“ zoną.

PLĖTRA Vilniaus „People Fitness Club“ – ketvirtasis klubas. Du jau sėkmingai veikia Rygoje ir vienas Taline.

sportlandmagazine.lt

ANTHONY JOSHUA HEAVYWEIGHT WORLD CHAMPION

ĮVAIZDIS

OLIMPINIAMS PRIZININKAMS –

NAUJI IŠŠŪKIAI KARINA SĖRIKOVA VYGINTAS SKARAITIS, VYTAUTAS DRANGINIS

TITULUOTI BAIDARININKAI AURIMAS LANKAS IR EDVINAS RAMANAUSKAS NESLEPIA, KAD ĮVAIZDIS JIEMS SVARBUS. KAI NEREIKIA IŠ VISŲ JĖGŲ MOJUOTI IRKLAIS SKRIEJANT BAIDARE FINIŠO LINK, SAVO RAUMENINGUS KŪNUS TATUIRUOTĖMIS PAPUOŠĘ ATLETAI STENGIASI ATRODYTI STILINGAI.

Europos čempionato bei Rio olimpinių žaidynių bronzos medalių laimėtojams baidarininkams Aurimui Lankui ir Edvinui Ramanauskui 2017-ieji – naujų iššūkių metai. 200 m distancijoje medalius skynusiems lietuviams siekiant patekti į 2020 m. Tokijo olimpines žaidynes tenka pratintis prie naujų iššūkių. Kai šiemet buvo nuspręsta iš olimpinių žaidynių programos išbraukti baidarių 200 m distanciją, trenerių Antano Lanko ir Romualdo Petrukaneco auklėtiniai A.Lankas ir E.Ramanauskas Tokijo link nutarė irtis keturviete baidare. Šių baidarių irkluotojai olimpiadoje kovos dėl 500 m nuotolio medalių. Kaip baidarių sportas atsirado jūsų gyvenime? Aurimas: Mano tėtis buvo irklavimo treneris, todėl dažnai mane pasiimdavo kartu į treniruotes. Metus ar pusantrų tiesiog tryniausi pakrantėmis: nuplaukdavau vieną kitą mažą ratuką, o didžiąją laiko dalį praplepėdavau ant tiltelio. Kol neatėjo Edvinas ir kitų panašaus amžiaus berniukų. Iki tol tėtis treniravo vyresnėlius, bet susidarius būreliui ėmėsi ir mūsų. Edvinas: Irklavimas, matyt, buvo mano

ŽIEMA 2018

kraujyje, nes irklavo mama. Kai buvau maždaug 11 metų, draugo tėtis nusivežė mus prie ežero ir leido pabandyti plaukti baidare. Patiko, pradėjom dažniau ateiti, kol sutikom trenerį Antaną Lanką – Aurimo tėtį. Taip viskas ir prasidėjo.

,,DAŽNAI VIENAS KITĄ PANERVINAME. BET MANAU, KAD KUR KAS GERIAU TIESIAI ŠVIESIAI VISKĄ IŠSAKYTI, NEI KALBĖTI PER APLINKUI. ARBA DAR BLOGIAU – PASAKOTI APIE TAI KITIEMS. TAČIAU BŪNA IR GRAŽIŲ AKIMIRKŲ. BENDRAUJAME IR UŽ SPORTO RIBŲ, SU ŠEIMOMIS." 40

O kaip atsidūrėte vienoje baidarėje? Sutapo charakteriai? A.: Su Edvinu susodino į vieną baidarę, nes buvome fiziškai stipresni, apylygiai pagal galimybes, plius mums gerai sekėsi. Greitai laimėjome 1985 m. gimimo

ĮVAIZDIS

ŠEIMOS Šiauliečiai A.Lankas ir E.Ramanauskas kiekvieną laisvą nuo darbų ir sporto minutę stengiasi leisti su šeima. Aurimas sukūrė šeimą su buvusia irkluotoja Egle, su kuria irklavimo bazėje ir susipažino. Jiedu augina trejų metų sūnų Aretą. O Edvino ir jo žmonos Akvilės namuose auga dvi atžalos – devynerių Juras ir žiemą trejų sulauksiantis Eidas.

,,AŠ TURIU PENKIAS TATUIRUOTES, SUSIJUSIAS SU KOVA, PERGALE, PASIEKTAIS TIKSLAIS: ANT KRŪTINĖS IŠTATUIRUOTI DU IRKLAI, ANT NUGAROS OLIMPINIAI ŽIEDAI BEI SIZIFAS, Į OLIMPO KALNĄ RIDENANTIS AKMENĮ, ANT DEŠINĖS RANKOS PANTERA, O ANT KRŪTINĖS, TOJE PUSĖJE, KUR ŠIRDIS, – PARTIZANO DZŪKO ŽODŽIAI. MANAU, TAI DAR NE PABAIGA." vaikų čempionatą. O jei kalbėsime apie charakterį, tai yra priešingai. Esame labai skirtingi, daug ginčijamės, bet visada ieškome kompromiso, kad pasiektume kuo geresnių sportinių rezultatų. E.: Pritariu – dažnai vienas kitą panerviname. Bet manau, kad kur kas geriau tiesiai šviesiai viską išsakyti, nei kalbėti per aplinkui. Arba dar blogiau – pasakoti apie tai kitiems. Tačiau būna ir gražių akimirkų. Bendraujame ir už sporto ribų, su šeimomis. Ateinančiose olimpinėse žaidynėse neliks dviviečių baidarių 200 m rungties. Kaip tam ruošiatės? Kaip atrodo jūsų treniruotės? A.: Taip, 99 proc., kad neliks. Todėl ruošiamės pereiti prie keturvietės baidarės ir 500 m distancijos. Tai tikras iššūkis. Jau išbandėme save keturvietėje baidarėje –

pasaulio čempionate pasirodėme kartu su broliais Mindaugu ir Simonu Maldoniais. Sakyčiau, įvyko tikras stebuklas ir pavyko daug geriau, nei tikėjomės – patekome į finalą ir užėmėme devintą vietą. E.: Šiuo metu treniruojamės intensyviai. Dažnai vykstame į stovyklas užsienyje, kur šilta, paprastai į Portugaliją, taip pat į Turkiją, Izraelį, Kroatiją – ten, kur neužšąla ežerai ir kanalai. Išvykę treniruojamės tris savaites, o vėliau savaitę ilsimės Lietuvoje. Kadangi iki olimpiados liko dar treji metai, tikimės joje atrodyti gerai. Esate JAV įkurtos sportinės aprangos gamintojos „Under Armor“ ambasadoriai Lietuvoje. Ar jums svarbus jūsų įvaizdis? Beje, abu turite ne po vieną tatuiruotę. Ką jos simbolizuoja? A.: Man įvaizdis svarbus tiek sporte, tiek asmeniniame gyvenime. Dirbu kredito unijoje administracijos vadovu, dalyvauju politinėje veikloje, todėl negaliu at-

rodyti vėjavaikiškai, tačiau penktadieniais mėgstu į darbą ateiti tiesiog su džinsais ir sportiniais bateliais. Aš turiu penkias tatuiruotes, susijusias su kova, pergale, pasiektais tikslais: ant krūtinės ištatuiruoti du irklai, ant nugaros olimpiniai žiedai bei Sizifas, į Olimpo kalną ridenantis akmenį, ant dešinės rankos pantera, o ant krūtinės, toje pusėje, kur širdis, – partizano Dzūko žodžiai. Manau, tai dar ne pabaiga. E.: Įvaizdis man taip pat svarbus. Eidamas į viešumą mėgstu gražiai atrodyti. Tas pats pasakytina ir apie sporto salę, tik čia noriu atrodyti ne tik gerai, bet ir patogiai. Turiu keturias tatuiruotes ir visos jos ką nors simbolizuoja: ant kojos ištatuiruotas Poseidonas – vyriausias jūrų dievas, ant rankos taip pat turiu keletą piešinių: Lietuvos vėliavą, irklą ir olimpinius žiedus. Esu įsitikinęs, kad turėsiu dar.

LIETUVOS IRKLUOTOJŲ STOVYKLA PORTUGALIJOJE

bit.ly/ramanau 41

sportlandmagazine.lt

TECHNOLOGIJOS

KIEK IŠMANUS GALI BŪTI LAIKRODIS MERILIN PIIRSALU

DAUGELYJE SRIČIŲ TECHNOLOGIJOS VYSTOSI ITIN SPARČIAI, TAD IR IŠMANUSIS LAIKRODIS TURI FUNKCIJŲ, APIE KURIAS ANKSČIAU NET NESAPNAVOME.

Dabar įprasta, kad sportinis laikrodis skaičiuoja mūsų žingsnius, suvartotas kalorijas, judėjimo greitį, nukeliautą atstumą ir dar vertina miego kokybę. Kadangi laikrodis turi ryšį su išmaniuoju telefonu, jis praneša naudotojui apie naują žinutę arba artėjantį kalendoriuje pažymėtą įvykį. Kai kurie laikrodžiai turi jutiklinį ekraną, kiti re-

Foto Polar

aguoja į balso komandas. Tačiau šis sąrašas negalutinis, nes ieškoma vis naujų galimybių, kuo papildyti išmaniojo laikrodžio funkcijas ir kaip jį dar patobulinti. Galima teigti, kad numatomos dvi galimos, bet viena su kita nesusijusios ant rankos nešiojamų elektronikos gaminių plėtros kryptys.

MOBILIOJO TELEFONO PLĖTINYS Viena darbo krypčių – norima laikrodį paversti telefono plėtiniu, kurio ekrane būtų galima skaityti tekstus, gauti žinutes, pateikti užklausas, pavyzdžiui, kur rasti artimiausią piceriją ir ko ten siūloma. Bet tai būtų įmanoma tik tada, jeigu picerija naudotų atitinkamą progra-

Jacques Mezger/Polar

IŠ KUR GAUTI ENERGIJOS? Taip pat ieškoma sprendimų baterijų patvarumui padidinti, nes kuo daugiau papildomų funkcijų, tuo daugiau energijos laikrodis suvartoja. Viena galimybė būtų gaminti energiją iš kūno šilumos, nes kūnas išskiria šilumos energiją, ypač kai žmogus sportuoja. Taip pat vertinama galimybė naudoti energiją, kuri išsiskiria trinantis medžiagoms, pavyzdžiui, bėgiko rankoms brūžinant sportinę aprangą. Dar buvo sugalvota, kad dviratininkai galėtų važiuodami dviračiu gaminti energiją. Per pastaruosius metus pastebimai padidėjo saulės energijos kaupimo efektyvumas, tad gal po penkerių metų į laikrodžio stikliuką įmontavus mažą saulės skydelį būtų galima bateriją įkrauti saulės energija.

ŽIEMA 2018

TECHNOLOGIJOS minę įrangą, kuri galėtų informaciją apdoroti ir greitai atnaujinti. Tad kuriant išmaniuosius laikrodžius daroma prielaida, kad visa infrastruktūra taip pat bus plėtojama ir atsiras paslaugų teikėjų, kurie dalysis informacija. Yra požymių, kad laikrodis taps mokėjimo priemone. Tokiu atveju nereikės parduotuvėje traukti banko kortelės – pakaks priartinti laikrodį prie mokėjimo terminalo. Taip pat mobilioji ID kortelė galės persikelti į laikrodį, nes dideliais

KLAUSIMAS, KURIS VISUOMET DOMINA ŽMONES, SUSIJĘS SU SVORIU. DEJA, LAIKRODŽIU NEGALIMA NUSTATYTI SVORIO, NES SVERIANTIS VISA KŪNO MASĖ TURI REMTIS Į MATAVIMO ĮRANGĄ, TAČIAU SVERTI BŪTŲ ĮMANOMA NAUDOJANT AVALYNĘ, KURIOS PADE BŪTŲ ĮMONTUOTAS MATUOKLIS. mobiliaisiais telefonais nepatogu naudotis, o laikrodžiu būtų galima identifikuoti vartotoją vienu prisilietimu.

SPORTAS IR SVEIKATA Kitos išmaniųjų laikrodžių tobulinimo krypties atstovai orientuojasi į sportą ir sveikatą, nes šie du dalykai neatskiriami. Per pastaruosius ketverius metus pulso matavimo funkciją papildė žmogaus aktyvumo stebėjimas. Iš pradžių laikrodis tik nustatydavo, ar žmogus juda lėtai, vidutiniškai ar greitai, tačiau dabar įranga identifikuoja, kai jis sėdi, stovi ir guli (miega), o kai kurie laikrodžiai atpažįsta net plaukimo stilių. Dabar plėtojamas aktyvumo stebėjimas bus tęsiamas ir ateityje, nes tyrimai parodė, kad mažai judame, o su antsvoriu susijusiam gydymui eikvojama daug pinigų. Žmonėms reikia motyvacijos, kad jie žinotų, ar per dieną įvykdė minimalią normą – šis žinojimas jiems padėtų nusistatyti asmenines užduotis.

KĄ GALI M200?

bit.ly/M200polar visiems šios funkcijos nereikės. Todėl gamintojui tenka spręsti, ar verta tokia įranga patobulinti laikrodžio funkcijas. Ateityje laikrodis galėtų matuoti odos drėgmę ir nustatyti, kiek žmogus prakaituoja, nors priežasties, kodėl prakaituoja, pasakyti negalės. Prakaitavimas gali būti ligos simptomas, bet prakaitas gali pilti ir dėl tvankaus kambario oro. Kuriant šią įrangą turi būti sukurta programinė įranga, kuri parametrą analizuotų, pateiktų vertinimus ir rekomendacijas. Tačiau tai ribojama teisės aktais – nė viena įranga negali pateikti diagnozės, nes tą turi daryti gydytojas. Įranga gali aptikti požymius ir kaupti duomenis, bet negali pateikti vertinimo. Todėl įrangos plėtrai reikia, kad kartu keistųsi ir visuomenė.

RIBAS NUSTATO FANTAZIJA Ateityje gal bus sukurti ligų simptomus padėsiantys aptikti metodai, kurių technologija tilps į rankinį laikrodį. Čia ribas nustato tik fantazija. Šiuo atveju laikrodis turėtų nuolatinį interneto ryšį ir perduotų duomenis specialistui ar šeimos gydytojui, kuris infor-

muotų pacientą skambučiu ar žinute (ją irgi siųstų į laikrodį), kad tam tikri parametrai neatitinka normų, ir kviestų apsilankyti. Būtina spręsti teisės aktais reguliuojamus klausimus, įskaitant ir problemas dėl ypatingų asmens duomenų apdorojimo. Juk siunčiami duomenys pereitų per kelis serverius, tad svarbūs asmens duomenys taptų prieinami ir kitiems asmenims.

KAS DAR? Klausimas, kuris visuomet domina žmones, susijęs su svoriu. Deja, laikrodžiu negalima nustatyti svorio, nes sveriantis visa kūno masė turi remtis į matavimo įrangą, tačiau sverti būtų įmanoma naudojant avalynę, kurios pade būtų įmontuotas matuoklis. Į laikrodį būtų įmanoma integruoti labai daug funkcijų, bet klausimas, ką veikti su sukaupta informacija. Daugelis technologijų jau egzistuoja, būtina sumažinti įrangos matmenis. Svarbu ir tai, kas prisiims atsakomybę už duomenų analizę ir atsakymo pateikimą.

Jussi Hellsten/Polar

KĄ DAR VERTĖTŲ PASIRINKTI? Iš tikrųjų žmogaus tiesioginiam ir netiesioginiam stebėjimui sukurta nemažai jutiklių, bet reikia nuspręsti, ar viską verta sudėti į laikrodį, pavyzdžiui, kraujospūdžio matuoklį ar kvėpavimo stebėjimo įrangą. Technologiškai įmanoma laikrodžiu stebėti cukraus kiekį kraujyje, bet pasaulyje diabetikų yra apie 5 proc., tad

sportlandmagazine.lt

BĖGIMAS

BĖGIMAS GAMTOS TAKAIS –

LINA DAUGĖLAITĖ

NEIŠSEMIAMAS EMOCIJŲ ŠALTINIS VILNIEČIUI BĖGIKUI VAIDUI ŽLABIUI SUNKIAUSIA BŪDAVO ĮVEIKTI KALNIUKUS. NORĖDAMAS NUGALĖTI ŠĮ SAVO ACHILO KULNĄ, ĖMĖ TRENIRUOTIS SAPIEGINĖJE. ŠIANDIEN JAM PAKLŪSTA KUR KAS RIMTESNI „KALNIUKAI“ – VIENAM PAJĖGIAUSIŲ LIETUVOS BĖGIMO BEKELE ATSTOVŲ NE PER DIDELĖS IR AUKŠČIAUSIOS EUROPOS VIRŠUKALNĖS.

ĮTRAUKĖ BĖGIMAS BEKELE „Bėgant plentu, kai būdavo kažkoks kalnelis, mane visada lenkdavo. Todėl žiemos metu pradėjau treniruotis Sapieginėje. Man atrodė, kad labai sunku bėgti kalnais, todėl norėjau pasiekti tokią būseną, kad nebebūtų sunku“, – tokia buvo V.Žlabio bėgimo bekele pradžia. Bėgimas kalniukais, miškais ir laukais V.Žlabį sužavėjo taip, kad per trejus metus jis tapo vienu pajėgiausių Lietuvos bėgimo bekele, arba vadinamojo „trail“ bėgimo, atstovų.

„Šis bėgimas man daug įdomesnis, bėgant labai stipriai keičiasi aplinka. Be to, jeigu žmogus turi kažkokių traumų, problemų su kojomis, rekomenduočiau „trail“ bėgimą, nes čia minkštesnė danga. Čia ir didesnė motyvacija, nes žmogaus pradas yra gamtoje. Bėgdami plentu mes skaičiuojame kiekvieną kilometrą, o bėgant bekele tai visai nesvarbu – daugiau patiri emocijų, daugiau pamatai, sustoji atsigerti upelyje“, – emocijas, kurių patiria bėgdamas bekele, bandė perteikti V.Žlabys.

,,BUVO LABAI ĮDOMUS JAUSMAS: VISŲ APLINKINIŲ DŽIUGESYS TAU FINIŠUOJANT IR VISOS LIETUVOJE ESANČIOS „TRAIL“ BENDRUOMENĖS EMOCIJOS, KAD ŠTAI KĄ MES, LIETUVIAI, LYGUMŲ ŽMONĖS, PASIEKĖME KALNŲ BĖGIME. "

ŽIEMA 2018

Tiesa, pasigrožėti vaizdais ne visada pavyksta. Pavyzdžiui, bėgant naktį grožį paslepia tamsa. „Bet jeigu nebėgtum, labai daug iš viso nepamatytum, nes žmonės į tam tikras vietas net neina. Ilgų distancijų varžybose mes pamatome labai daug. Jeigu kalbėtume vien apie bėgimą mišku, kas Lietuvai artimiau, galbūt tokių vaizdų nepamatytume, bet žmogaus pradas vis tiek artimesnis gamtai ir dėl to šis bėgimas teikia daug emocijų“, – pasakojo ultramaratonininkas.

BĖGIMAS KILOMETRŲ NEBESKAIČIUOJA Pirmą kartą tarptautinėse varžybose vilnietis dalyvavo 2014 m. Tai buvo vienas prestižiškiausių „ultratrail“ maratonų, rengiamų Vokietijoje. Dabar per metus bėgikas dalyvauja vidutiniškai dvidešimtyje lenktynių. Metų pabaigoje jis susidaro planą, kuriame numato, kokios varžybos bus pagrindinės, kitos tampa pasiruošimo dalimi. „Lietuvoje nėra kalnų, tad reikia dalyvauti užsienyje, kad pajaustum gruntą, savo organizmą, kitokias oro sąlygas“, – niuansus dėsto bėgikas. Vis dėlto pagrindinė jo treniruočių bazė – Vilnius. Sapieginės kalniukai, nuo kurių viskas ir prasidėjo, ir Trijų kryžių kalno laiptai jo numindžioti gana stipriai. „Bet jeigu kažkur išvažiuoju, bėgimo batai visada važiuoja su manimi“, – šypsosi sportininkas. O rengdamas treniruočių stovyklas užsienyje V.Žlabys dažniausia traukia į čia pat esančią Slovakiją. V.Žlabio daug kas klausia, kiek jis per dieną ar per metus nubėga kilometrų. Tačiau jaunas vyras kilometrų seniai nebeskaičiuoja. „Dienos vidurkis – gal 15–20 km, – trumpam susimąstęs bando įvertinti nubėgamą atstumą. – Bet jau porą metų jų nebeseku, tai manęs nemotyvuoja – labiau žiūriu į laiką, praleistą trasoje. Mano vidutinė treniruotė trunka apie pusantros valandos“, – pasakojo bėgikas.

KARJEROS BĖGIMAS Ilgiausiai varžybose V.Žlabiui teko bėgti prieš trejus metus, kai bėgiko bekele karjerą jis buvo tik pradėjęs. Gran Kanarijoje vykusių varžybų trasoje sportininkas praleido 18 valandų. Tuo tarpu šiais metais toje pačioje Gran Kanarijoje jis pasiekė

„ULTRA TRAIL DU MONT BLANC“

bit.ly/zlabyss įsimintiniausią ir didžiausią karjeros pergalę – prestižiniame 125 km kalnų bėgime „Trans Gran Canaria“ lietuvis finišavo antras. Kalnais, miškais ir dykumomis besidriekusią trasą jis įveikė per 13 val. 35 min. 38 sek. „Aplenkiau daug pasaulio elitui priklausančių sportininkų, pagerinau trasos rekordą (aišku, pirmos vietos laimėtojas jį dar labiau pagerino). Buvo labai įdomus jausmas: visų aplinkinių džiugesys tau finišuojant ir visos Lietuvoje esančios „trail“ bendruomenės emocijos, kad štai ką mes, lietuviai, lygumų žmonės, pasiekėme kalnų bėgime. Net buvo juokaujama, kad užsieniečiai turėtų atvažiuoti į treniruočių stovyklas Lietuvoje, nors iš tiesų mes kalnų net neturime“, – juokėsi vyras. Įspūdingos gali būti ir nebaigtos varžybos. V.Žlabys išskiria šių metų varžybas „Ultra Trail du Mont Blanc“ aplink aukščiausią Vakarų Europos kalną Monblaną. Šis prestižinis bėgimas dar vadinamas „ultratrailo“ olimpiada, per kurią bėgikai įveikia 171 km kalnuotą trasą per Alpes. „Tai buvo kažkas įspūdingo“, – nedaugžodžiavo ultramaratonininkas, po šių varžybų dar įkopęs į 4810 metrų aukštyje esančią Monblano viršukalnę. Tačiau šių metų startas tebuvo apšilimas – jis turi planų kitąmet sugrįžti į šias varžybas tam, kad užfiksuotų Lietuvos rekordą. Rinkdamasis varžybas, kur dalyvauti, pirmiausia jis įvertina kitų bėgikų atsiliepimus apie jas. Antra, norisi dalyvauti kuo aukštesnio lygio varžybose. „Kadangi esu vienas stipriausių Lietuvos bėgikų bekele, stengiuosi, kad pasaulis sužinotų apie Lietuvą“, – antrąjį motyvą dėstė V.Žlabys, kuriam svarbu ir tai, kad varžybos būtų įdomios, sunkios, taip pat įvertina ir finansines galimybes. Svajonių ultramaratonininkas turi labai

AVALYNĖ– LABAISVARBI Pasaulinio lygio varžybos – nepigus malonumas. Pavyzdžiui, vien startinis „Ultra Trail du Mont Blanc“ varžybų mokestis buvo 260 eurų. Per varžybas sportininkai nešasi kuprinę, kurioje būtiniausia varžybų organizatorių nurodyta įranga. „Dažniausia tai būna prožektorius, striukė nuo lietaus, speciali apranga, nes gali staigiai pasikeisti oras, skysčiai, maistas, gelbėjimo folija, telefonas ir panašiai“, – vardijo V.Žlabys. Avalynė bekelės bėgikams itin svarbi – ji su specialiais dygliukais, kurie padeda tvirčiau jaustis ir nenuslysti lekiant šlaitais. Profesionaliems bėgikams batus reikia keisti kas 1500–2000 km. Tad per pusmetį įveikiant 4000–5000 km tai nepigiai atsieinantis malonumas. Norintiems bėgti bekele mėgėjams didelių investicijų nereikia – užtenka įsigyti specialią avalynę, na, ir dar gali prisireikti gertuvės. daug. Jis norėtų, kad varžybų geografija vis labiau plėstųsi. Svajoja apie jau minėtą rekordą, kurio užfiksuoti žada grįžti į „Ultra Trail du Mont Blanc“. Mintyse – ir sunkiausias pasaulio ultramaratonas „Tor des Geants“, kuriame bėgikai įveikia 330 km.

sportlandmagazine.lt

BĖGIMAS LINA MOTUŽYTĖ ALFREDAS PLIADIS, TOMAS ŽELIONIS

BĖGIOTI NĖRA PRASTO ORO,

TIK NETINKAMA APRANGA „PASTAROSIOS ŽIEMOS LIETUVOJE BUVO TOKIOS PUIKIOS, KAD TIK BĖGIOTI IR BĖGIOTI“, – NUSIJUOKĖ MARATONININKAS REMIGIJUS KANČYS. 30-METIS OLIMPIETIS ĮSITIKINĘS, KAD BĖGIOTI GALIMA BET KOKIU ORU, TAM TEREIKIA TINKAMAI PASIRUOŠTI.

„Nėra blogo oro, yra tik netinkama apranga“, – pokalbio metu net kelis kartus pakartojo maratonininkas. Tačiau netrukus prisipažino, kad šaltas oras jam nėra mėgstamiausias metas bėgti. Lengvaatlečiai žiemą nemažai laiko praleidžia treniruodamiesi stovyklose, kur bėgioti pakanka šortų ir trumparankovių marškinėlių. Praėjusią žiemą R.Kančys kartą buvo išvykęs treniruotis į Portugaliją, o besiruošdamas Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms beveik visą šaltąjį sezoną praleido stovyklose Pietų šalyse. Ką svarbu žinoti bėgiojant žiemą? Kad nėra prasto oro, yra tik prasta apranga. Svarbu daug neprisirengti. Tiek rūbai, tiek avalynė turi būti šiek tiek šiltesni. Reikia nepamiršti kepurės, pirštinių, juostos ant kaklo, storesnių nei vasarą tamprių, šiltesnių kojinių ir sportinių batelių. Geriau rinktis tokius drabužius, kurie lengviau prakaitą išgarina. Rekomenduoju prie kūno vilktis sintetinius drabužius, kurie išgarina prakaitą, o ne medvilninius, kurie jį kaupia. Prieš

ŽIEMA 2018

išbėgant nieko ypatingo pats nedarau, tik šiek tiek prasitampau, o grįžęs namo iškart išgeriu šiltos arbatos ir palendu po šiltu dušu, kad greičiau sušilčiau. Kaip rasti balansą ir apsirengti

,,TIEK RŪBAI, TIEK AVALYNĖ TURI BŪTI ŠIEK TIEK ŠILTESNI. REIKIA NEPAMIRŠTI KEPURĖS, PIRŠTINIŲ, JUOSTOS ANT KAKLO, STORESNIŲ NEI VASARĄ TAMPRIŲ, ŠILTESNIŲ KOJINIŲ IR SPORTINIŲ BATELIŲ. GERIAU RINKTIS TOKIUS DRABUŽIUS, KURIE LENGVIAU PRAKAITĄ IŠGARINA." 46

taip, kad bėgant nebūtų nei per karšta, nei per šalta? Aš dažniausia rengiuosi termostriukę, kurios neperpučia vėjas. Taip pat storesnes tampres. Išėjus į lauką iš pradžių būna vėsoka, bet pabėgęs pusę kilometro įšylu ir būna gerai. Būtent taip ir turi būti. Jei išėjus žiemą į lauką bestovint būna šilta, tai reiškia, kad per storai prisirengėte, nes bėgant bus dar šilčiau. Tiesa, įdomus dalykas, kad temperatūra būna apgaulinga. Jei yra 10 laipsnių šalčio ir stiprus vėjas, tuomet jausite, lyg būtų 20 laipsnių šalčio. Tada visada ant veido deduosi specialią skarelę, kad neperšalčiau gerklės, neperpučiamą striukę, kartu tampres ir kelnes, kad neperpūstų vėjas. Gal reikia ir kosmetinių priemonių, saugančių veidą nuo vėjo? Nemėgstu kremų, bet žiemą, kai labai šalta, stengiuosi pasitepti, kad nenušalčiau. Bet labai retai, nes juk nėra tos žiemos tokios baisios pas mus. Ar bėgimo avalynė žiemą irgi turi būti kitokia?

sportlandmagazine.lt

BĖGIMAS Priklauso nuo bėgiojimo. Pats stengiuosi bėgioti ant asfalto, todėl tam tinka ir paprasta avalynė, su kuria ir vasarą bėgioju. Bet jei nėra sąlygų bėgti sausu asfaltu, tuomet yra speciali dygliuota avalynė, gerinanti pado sukibimą su paviršiumi ir apsauganti nuo vandens. Ar yra temperatūra, kuriai esant nepatartina bėgioti? Pasikartosiu, kad nėra blogo oro, yra tik netinkama apranga. Manau, dauguma bėgikų man pritars. Esu bėgęs esant 25 laipsniams šalčio ir iki šiol esu gyvas (juokiasi). Mes, sportininkai, žiemą dažniausia atkarpas bėgiojame manieže, o krosus – lauke. Jeigu labai šalta, mėgėjams kaip kompromisas galėtų būti baseinas arba sporto salė, kitaip tariant, bendras fizinis pasirengimas, kurį daugelis dažnai pamiršta. Žiemos laikotarpį galima skirti fiziškai sustiprėti, o kai oras leidžia – išbėgti. Viską galima suderinti. Gal kiekvienam metų laikui reikia specialios aprangos? Apranga skiriasi. Vasarą reikia trumpų šortų, marškinėlių trumpomis rankovėmis arba visai minimalistinių, kepurės nuo saulės – ir viskas. Šiek tiek vėliau – marškinėlių ilgomis rankovėmis.

REMIGIJUS KANČYS: „NIEKADA NEPASIDUOK“

bit.ly/kancy Pavasarį reikia tamprių, pustamprių, plonesnės striukės nuo vėjo ir lietaus, kepurės ir pirštinių, jei būna šalčiau. Rudeniui – tamprių, pustamprių, striukės, o jei vėsiau, užsidedu kepurę ir pirštines. Kalbant apie pirštines, jų variantų yra labai įvairių. Jei labai šalta, reikėtų rinktis storesnes, o rudenį ir pavasarį bėgioju su plonesnėmis. Sporto prekių

parduotuvėse pasirinkimas labai didelis. Rudenį ir pavasarį labiau patinka medvilninės nei sintetinės pirštinės. Kada jums maloniau bėgioti – vasarą ar žiemą? Aš mėgstu šilumą. Šis laikotarpis, kai ima sparčiai vėsti, man labai nepatinka. Kai karšta, galima ir nusirengti, o dabar tenka daug prisirengti. Žiema nėra mano mėgstamiausias metas.

KODĖLVERTA BĖGIOTIATŠALUS ORAMS?

,,TEMPERATŪRA BŪNA APGAULINGA. JEI YRA 10 LAIPSNIŲ ŠALČIO IR STIPRUS VĖJAS, TUOMET JAUSITE, LYG BŪTŲ 20 LAIPSNIŲ ŠALČIO."

Tai idealus oras bėgioti. Kuo šaltesnis oras, tuo karštis kūnui sukelia mažesnį stresą, o tai palengvina bėgimą. Kaip manote, kodėl dauguma maratonų rengiama spalį ir lapkritį? Puikus būdas išvengti papildomų kilogramų žiemą. Šaltuoju metų laiku mažiau judame ir daugiau valgome. Bėgdami deginame kalorijas, todėl tai puikus būdas ne tik išlaikyti norimą svorį, bet ir atsikratyti pertekliaus. Bėgimas gali padėti išvengti sezoninės depresijos. Trumpėjant dienoms ir krintant temperatūrai nemažai žmonių kenčia nuo sezoninio afektinio sutrikimo. Bėgant daugėja hormonų, padedančių kovoti su šia depresijos forma, didėja pozityvumas. Šaltinis: www.shape.com

ŽIEMA 2018

sportlandmagazine.lt

ŽIEMA 2018

DVIRAČIAI

IŠ TRIATLONO –

Į DVIRAČIŲ SPORTĄ TOMAS GAUBYS

ŠIEMET DIDĮJĮ SPORTĄ PALIKO TRISKART EUROPOS DVIRAČIŲ TREKO ČEMPIONĖ AUŠRINĖ TREBAITĖ. IŠ JOS ESTAFETĘ PERIMA OLIVIJA BALEIŠYTĖ. 19-METĖ PANEVĖŽIETĖ VIS STIPRIAU BELDŽIASI Į DVIRAČIŲ SPORTO ELITO DURIS. PERNAI OLIVIJA, KURIĄ TRENIRUOJA ANTANAS JAKIMAVIČIUS IR JOS MAMA SOLVEIGA BALEIŠYTĖ, DEBIUTAVO EUROPOS ČEMPIONATE, O ŠIEMET – PASAULIO TAURĖS VARŽYBOSE IR PLANETOS PIRMENYBĖSE.

O.Baleišytė pažintį su sportu pradėjo nuo triatlono. Būdama pirmokė ji ėmė lankyti užsiėmimus pas trenerį Bronių Kraujelį. Ketvirtoje klasėje Olivija papildomai pasirinko dviračių sporto būrelį. „Man iš triatlono rungčių stipriausia buvo dviračiai. Kai buvau dešimties, mano mama pradėjo dirbti dviračių sporto trenere. Jos vedamas treniruotes ėmiau lankyti ir aš. Neilgai trukus palikau triatloną, nes dviračiai labiau patiko, – pasakojo O. Baleišytė. – Pirmasis mano startas – vaikų varžybos Skuode. Buvau dvejais metais jaunesnė už kitus, todėl man leido dalyvauti tik 5 km pavienio starto lenktynėse, o grupinėse – ne. Jau pirmoje trasos dalyje maniau, kad pasiklydau, nes atrodė, kad važiavimas labai prailgo. Savo pirmosios pergalės tiksliai neprisi-

menu, bet labai įstrigo mokinių pirmenybės, kuriose užėmiau trečią vietą, nors už varžoves buvau metais arba dvejais jaunesnė. Jaučiausi taip, lyg būčiau laimėjusi pasaulio čempionato medalį!“ 2008 m. Panevėžyje buvo pastatyta arena su treku. Tada naują dviračių sporto discipliną išbandė ir Olivija. Trekas jai labiau patiko nei plentas. Netrukus talentingą dviratininkę ėmė treniruoti Antanas Jakimavičius. „Treke daug įdomiau – ten didesni greičiai ir daugiau azarto, o važiuoti plentu nuobodoka. Plente rezultatai priklauso nuo visos komandos, o treke viskas tavo pačios rankose, – komentavo O.Baleišytė. – Nemeluosiu, jau po pirmųjų pergalių vaikų treko varžybose ėmiau tikėti, kad kažkada pavyks patekti į Europos ar pasaulio čempionatą ir pasiekti

aukštų rezultatų.“ O.Baleišytės pavardė pirmą kartą plačiau nuskambėjo 2015-ųjų vasarą, kai dviratininkė Europos jaunimo ir jaunių treko čempionate Graikijoje iškovojo bronzos medalį. Olivija liko trečia jaunių 2 km asmeninėse persekiojimo lenktynėse. 2016 m. ji Italijoje tapo šios rungties Europos jaunių čempione ir pasaulio jaunių rekordininke, o daugiakovės (omniumo) varžybose pelnė sidabro medalį. Praėjusių metų Europos suaugusiųjų čempionato atkrintamosiose lenktynėse jaunoji dviratininkė užėmė penktą vietą. Šiemet Portugalijoje O.Baleišytė tapo Europos jaunimo atkrintamųjų lenktynių vicečempione, o skrečo rungtyje bei daugiakovėje buvo penkta. „Pirmasis medalis suteikė labai daug džiaugsmo. Nors tai bronzos apdovanoji-

JAUNYSTĖ 2017 m. pasaulio dviračių treko čempionate Honkonge jaunesnės už Oliviją buvo tik keturios dviratininkės iš 140-ies.

sportlandmagazine.lt

DVIRAČIAI VISKAS, KĄ TURIME ŽINOTI APIE TREKO DVIRATĮ

bit.ly/trekodvira mas ir iškovotas neolimpinėje rungtyje, tačiau jis man pats brangiausias. Juk pirmą kartą užkopiau ant prizininkų pakylos tokio rango varžybose. Tai kažkas įspūdingo, – prisiminė O.Baleišytė. – Nepaprastas jausmas aplankė mane ir po metų vykusiame Europos jaunimo bei jaunių čempionate Italijoje. Negalėjau patikėti, kad tapau pasaulio rekordininke. Žodžiais neįmanoma apsakyti to jausmo. Kažkoks kosmosas. Buvau gerai pasirengusi, bet nemaniau, kad rezultatas bus

„MANIAU, KAD TARP JAUNIŲ, JAUNIMO IR MOTERŲ VARŽYBŲ YRA LABAI DIDELIS SKIRTUMAS. BET ĮSITIKINAU, KAD TAIP NĖRA. DABAR ELITO GRUPĖ LABAI ATJAUNĖJO.“

toks geras. Jei išvakarėse nebūčiau atkreipusi dėmesio į starto protokole nurodytą pasaulio rekordą, tai nebūčiau ir suvokusi, kad jį pagerinau. Pavyko iškovoti medalį ir šiemet, nors pasirengimas čempionatui nebuvo pats geriausias. Esu labai laiminga. Žinoma, šiek tiek apmaudu, kad likau antra, bet britė, kuriai pralaimėjau, labai stipri ir šiuo metu aplenkti ją – ne man.“ Olivijai labiausiai patinka atkrintamosios lenktynės. „Jos jau yra Europos pirmenybių programoje. Viliuosi, kad ši rungtis artimiausiu metu atsiras ir pasaulio čempionatuose bei taurės varžybose, – sakė 1998 m. rugsėjį gimusi dviratininkė. – Negaliu pasigirti labai geru finišu, o atkrintamųjų lenktynių finišuose pakanka nebūti paskutiniam. Nemėgstu tempo lenktynių. Tai nauja specifinė rungtis. Labai sunku nuspėti, kaip viskas klostysis, ir nežinai, kokios taktikos geriau laikytis. Man ši rungtis atrodo neišbaigta.“

„TREKE DAUG ĮDOMIAU – TEN DIDESNI GREIČIAI IR DAUGIAU AZARTO, O VAŽIUOTI PLENTU NUOBODOKA. PLENTE REZULTATAI PRIKLAUSO NUO VISOS KOMANDOS, O TREKE VISKAS TAVO PAČIOS RANKOSE. NEMELUOSIU, JAU PO PIRMŲJŲ PERGALIŲ VAIKŲ TREKO VARŽYBOSE ĖMIAU TIKĖTI, KAD KAŽKADA PAVYKS PATEKTI Į EUROPOS AR PASAULIO ČEMPIONATĄ IR PASIEKTI AUKŠTŲ REZULTATŲ.“ O.Baleišytė pamažu apsipranta suaugusiųjų varžybose. Dviratininkė manė, kad lenktyniauti su elito grupės dviratininkėmis bus daug sunkiau. „Maniau, kad tarp jaunių, jaunimo ir moterų varžybų yra labai didelis skirtumas. Bet įsitikinau, kad taip nėra. Dabar elito grupė labai atjaunėjo“, – atkreipė dėmesį šiemet Lietuvos sporto universitete visuomenės sveikatos ir fizinio aktyvumo studijų programą pasirinkusi dviratininkė. O.Baleišytė labiausiai žavisi Šveicarijos kalnų dviratininku Nino Schurteriu, Italijos plento ir treko dviratininku Elia Viviani bei Australijos treko dviratininke Amy Cure. Didžiausias jaunosios dviratininkės iš Panevėžio tikslas – olimpinės žaidynės.

DAUGIAU SKAITYKITE:

WWW.SPORTLANDMAGAZINE.LT

REKORDAS 2016 m. liepos 13 d. Olivija 0,188 sek. pagerino pasaulio jaunių 2 km asmeninių persekiojimo lenktynių rekordą, gyvavusį 2163 dienas (beveik šešerius metus). Lietuvės pasiektas rekordas – 2 min. 22,311 sek. išsilaikė 373 dienas.

ŽIEMA 2018

sportlandmagazine.lt

ĮVAIZDIS

IŠ KREPŠINIO AIKŠTĖS –

Į GATVĖS KULTŪRĄ

ARTŪRAS BURBO, „NIKE“

NEABEJOTINAI VIENAS NAUDINGIAUSIŲ ŽAIDĖJŲ KREPŠINIO BATELIŲ ŽAIDIME, VIS DAR GALINGAI DEDANČIŲ Į VARŽOVŲ KREPŠĮ, YRA „NIKE AIR FORCE 1“. AISTRUOLIAI KURIA PRAVARDES, KONKURENTAI LYGIUOJASI, O AUKŠTUOMENĖ (ARBA, KITAIP TARIANT, KREPŠININKAI) DĖKOJA UŽ REVOLIUCIJAS KREPŠINIO AIKŠTELĖJE IR GATVĖS KULTŪROJE. KAUDAMASIS SU LAIKU „NIKE“ PREKĖS ŽENKLO KŪRINYS IŠPLITO PO VISĄ PLANETĄ, TAD NEABEJOTINAI NUSIPELNĖ GRIEŽTU RANKOS MOSTU ATIDUOTI PAGARBĄ IR ĮSEGTI VETERANŲ GARBĖS ŽENKLELĮ ŠVARKO ATLAPE.

Istorija prasideda 1982 m. ties „Air in the box“ reklamos kampanija, kurioje ir buvo pirmą kartą paskelbta apie „Nike Air Force 1“ egzistavimą. Pagrindinis reklamos išskirtinumas – integruota technologija, kuri sušvelnina nusileidimą net šokant iš labai aukštai. Ji vadinosi „Nike Air“. Oro pagalvių sistema keduose jau buvo panaudota 1980-ųjų „Nike Tailwind“ bėgimo bateliuose, tačiau tai buvo bėgimui skirti bateliai. Suspausto oro technologijos adaptacija krepšiniui žaisti buvo labai nelengva užduotis. Bėgant naudojamas „heel to toe“ (liet. nuo kulno ant pirštų galų) judėjimo principas, kai svorio centras perkeliamas nuo kulno ant priekinės pėdos dalies. O krepšininkai aikštelėje staigiai pašoka, nusileidžia, pakeičia judėjimo kryptį, todėl krepšinio bateliai turėjo būti maksimaliai prisitaikę prie pėdos, antraip žaidėjui grėstų patirti traumą. Ano amžiaus devintojo dešimtmečio pradžioje masiškai ėmė populiarėti krepšinis, tačiau sportinės avalynės pasiūla

ŽIEMA 2017 2018

buvo itin menka. Tuo metu krepšinio aikštelėje dažniausiai rungtyniauta avint „Converse Pro Leather“, „Adidas Superstar“ arba „Puma Suede“ krepšinio batelių modelius. Visi šie sportbačiai gana

OFICIALIAI ŠIS MODELIS BUVO PAVADINTAS JAV PREZIDENTO LĖKTUVO GARBEI, KURIS TAIP IR VADINASI „AIR FORCE ONE“.

neblogai tarnaudavo ant parketo, bet bateliai greit susidėvėdavo, kai kurie modeliai net nedengdavo čiurnos dalies, o tai didino traumų tikimybę. „Nike“ įmonės dizaineriai gavo užduotį sukurti tai, kas pakeistų žaidėjų elgseną, leistų jiems drąsiau jaustis aikštelėje, atlikti sudėtingus judesius ir nustebinti pasaulį krepšinio triukais. Pirmieji dizainerių bandymai priminė „Michelin“ kompanijos simbolį, todėl šios užduoties ėmėsi pats Bruce‘as Kilgore‘as, pagrindinis „Nike“ dizaineris. Kūrybos pradžioje reikėjo pamato, kuriuo dizaineriai galėtų remtis kurdami naujus sportbačius. Pagrindiniu įkvėpimu tapo kalnų batai „Nike Approach“. Šio modelio auliukas pagamintas taip, kad maksimaliai prisitaikytų prie pėdos ir tvirtai apgaubtų visą čiurnos sritį. Tokiu principu pagaminti bateliai leidžia laisvai laipioti po kalnus, nevaržo pėdos judesių, bet tuo pat metu saugo čiurną nuo kryptelėjimo į šalį. Tokios specifikacijos batai beveik idea-

ĮVAIZDIS

liai sutapo su krepšininkų norais ir reikalavimais. Įprasti kitų batelių pado raštai taip pat prašėsi revoliucijos. Beveik visi rinkoje buvę krepšinio bateliai turėjo įprastą padą, be išskirtinių požymių ar specialaus rašto. B.Kilgore‘as, analizuodamas krepšininkų judėjimą aikštelėje, priėjo išvadą, kad pado raštas turi turėti tam tikrus taškus, reikalingus staigiems krepšininkų pasisukimams atlikti, kai žaidėjas juda pirmyn ir atgal neatkeldamas kojos. Taip atsirado speciali žiedo formos tekstūra ant pado. Pagal čiurnos formą prisitaikantis aukštas auliukas su lipnia juostele, specialūs sukimuisi reikalingi taškai ant batelių pado ir smūgius sušvelninanti technologija „Nike Air“ – taip gimė „true basketball shoes“ (liet. tikri krepšinio bateliai). Tačiau toks pavadinimas nebuvo vienintelis, kuriuo neoficialiai imta pravardžiuoti šį modelį. Vienas dažniausiai girdimų netikrų vardų dar buvo (ir yra iki šiol) „uptowns“ –

taip šį modelį įpratę vadinti miestiečiai, gyvenantys Niujorke, Aukštutiniame Manhatane. JAV rytuose, Baltimorės pusėje, labiau paplitusi paprastesnė pravardė – tiesiog „airs“, o štai Virdžinijos valstijoje dažniau galima išgirsti juos pravardžiuojant „flavs“. Krepšininkams sun-

kiai sekdavosi sudėvėti šiuos kedus, tad krepšinio aikštelėje dažnai buvo galima išgirsti juos vadinant taip, kaip yra iš tiesų – „unbeatable sneakers“ (liet. nesunaikinami kedai). Vis dėlto viena įdomiausių kada nors sugalvotų pravardžių „crayolas“ turi puikią loginę prasmę – šio modelio kedų išleista tiek daug spalvų, kad jie išties primena „Crayola“ įmonės spalvotas kreideles. Vis dėlto oficialiai šis modelis buvo pavadintas JAV prezidento lėktuvo garbei, kuris taip ir vadinasi „Air Force One“. Tokiai pat progai 2012 m. buvo išleistas specialus „Presidential“ leidimas, kurį sudarė „Air Force 1 High“ sportbačiai, nudažyti tiksliai atitaikius JAV prezidento lėktuvo spalvas. Dangaus mėlynumo padas, geltona skiriamoji juosta ties visu korpusu ir baltos spalvos odinė dalis viršuje. Kaip ir ant tikro amerikietiško lėktuvo – JAV vėliava ant kulno dalies ir net taškeliais dekoruota siuvimo linija, neva išties ant lėktuvo korpuso būtų suvirintos metalo plokštės. Toks dėmesys detalėms buvo būdingas visiems riboto leidimo „Air Force 1“ modeliams, kurių per visą gyva-

2017-AISIAIS „AIR FORCE ONE“ ŠVENČIA 35 METŲ SUKAKTĮ. LYGIAI PRIEŠ PENKERIUS METUS APVALAUS JUBILIEJAUS PROGA BUVO IŠLEISTA VIENA ĮDOMIAUSIŲ IR INOVATYVIAUSIŲ ŠIO MODELIO VERSIJŲ.

sportlandmagazine.lt

ĮVAIZDIS

AF1 MARGINAMAS NET VILNIUJE Be visų oficialių spalvotų leidimų, yra dar nežinomas kiekis sportbačių, kuriuos išpaišė patys kedų gerbėjai. Geriausiai atpažįstamas AF1 modelio spalvinis sprendimas yra „white on white“, kitaip tariant, absoliučiai baltas šio modelio variantas tarnauja tarsi drobė, ant kurios galima išreikšti savo meninius gebėjimus. Nuo inicialų ir įvairių užrašų iki itin detalių meninių piešinių – štai ką matė AF1 baltas odinis paviršius. Vienas tokių yra Lietuvoje. Per „Sneaker Market“ mugę, kuri vyko 2017 m. rugpjūtį Vilniuje, buvo siūlomos individualaus dekoravimo paslaugos. Mugės metu buvo dekoruojamas „Nike Air Force 1 Mid“ modelis, kuris galų gale buvo papuoštas „Old Skool Tattoo“ stilistika – juoda pantera ant vieno bato ir raudona rožė ant kito. Tapyba užsiėmė „Sneaker Spot“ narys Aleksandras Jarmakas, kuris turi talentą piešti ant bet kokio paviršiaus, bet kokių kedų.

vimo laiką pagaminta per 2 tūkst. Kalbama, kad tai daugiausiai skirtingų leidimų turintys kedai istorijoje. Šiemet, 2017-aisiais, šis modelis švenčia 35 metų sukaktį. Lygiai prieš penkerius metus apvalaus jubiliejaus proga buvo išleista viena įdomiausių ir inovatyviausių šio modelio versijų. Galima teigti, kad sportbačiai buvo sukurti darkart iš naujo pritaikant pažangiausias „Nike“ technologijas. Iš masyvaus, svorį turinčio pado pagamintas beveik nesveriantis, kur kas minkštesnis „Lunarlon“ padas, o storą odinį viršų pakeitė plonas odos sluoksnis, sujungtas naudojant vakuumines „Nike“ technologijas. Tokiomis pat technologijomis, tik kitokiu pavidalu, bus galima išvysti ir naujausius šių metų modelius, kurių pavadinimai jau šiek tiek nutolę nuo pradinio – „Nike LunarForce Duckboot“, tačiau siluetas ir pati forma išlaikoma tokia pat.

„Sneaker Market“ mugėje Vilniuje buvo dekoruojamas „Nike Air Force 1 Mid“

ŽIEMA 2018

sportlandmagazine.lt

KREPŠINIS

SVARBIAM SPRENDIMUI PRIIMTI –

DU LAPAI

BIRUTĖ PAKĖNAITĖ

Net ne tas momentas, kai B grupės nugalėtoja Lietuva, iš Izraelio persikėlusi į Stambulą, pralaimėjo aštuntfinalio rungtynes A grupės ketvirtajai komandai Graikijai, 43 metų D.Adomaičiui buvo sunkiausias šių metų Europos krepšinio čempionate. Po tų tragiškų rungtynių buvo ne viena bemiegė naktis ir atsakymų paieškos, tačiau D.Adomaitis išliko tvirtas. Sunkiausia buvo anksčiau ir šiek tiek vėliau. Kai 2016 m. spalio pabaigoje D.Adomaitis buvo paskirtas rinktinės treneriu, dėmesys jam padidėjo šimteriopai. Teko jį atlaikyti. O po čempionato tas spaudimas tik dar labiau padidėjo. „Sulaukiau ir labai daug palaikančių žinučių, tačiau yra žmonių, kuriems ir aš nepatinku, ir mano pavardė negraži, ir pats nekaip atrodau. Mes kažkodėl kartais labai veliamės į asmeniškumus“, – įsitikinęs rinktinės treneris. Jūsų krikštas rinktinėje buvo nesaldus. Matyt, reikėjo daug drąsos pasakyti, kad esate įsipareigojęs federacijai ir liekate, nes atsistatydinti, matyt, būtų lengviau? Kai pralaimi svarbias rungtynes, kyla įvairių minčių, bet gyvenimas išmokė nepriimti sprendimų, kai emocijos pasieku-

ŽIEMA 2018

DAINIUS ADOMAITIS SVARBIŲ SPRENDIMŲ NEPRIIMA UŽVALDYTAS EMOCIJŲ. LIETUVOS VYRŲ KREPŠINIO RINKTINĖS TRENERIUI PER VIENERIUS DARBO RINKTINĖJE METUS PASITAIKĖ LABAI SUNKIŲ AKIMIRKŲ, TAČIAU JIS NIEKADA NENORĖJO VISKO MESTI.

PLIADISFOTO.COM

sios piką, nes emocijų padiktuoti sprendimai dažniausia būna neteisingi. Prieš apsispręsdamas paprastai imu du popieriaus lapus: viename rašau pliusus, kitame – minusus. Taip priėmiau beveik visus svarbius sprendimus. Po šio čempionato teko išsitraukti tuos du popieriaus lapus? Taip. Pirmasis jūsų, kaip rinktinės trenerio, egzaminas – Europos čempionatas – buvo itin sunkus: į rinktinę dėl įvairių priežasčių neatvyko Domantas Sabonis, Paulius Jankūnas, Renaldas Seibutis, prieš pat čempionatą dar iškrito įžaidėjas Lukas Lekavičius. Įvertinus visas šias netektis ir pasirengimą koregavusius asmeninius kai kurių žaidėjų planus, kokį pažymį pats sau rašytumėte už šį čempionatą? Niekada nevertinu savo darbo pažymiais – tegul vertina kiti. Nelemta Luko trauma sujaukė daug dalykų. Likę žaidėjai per trumpą laiką persiskirstė vaidmenimis. Su Luku aikštėje mūsų žaidimas buvo kitoks: greitesnis, žemesniu penketu. Turėjome keisti dalį žaidimo – kai

kurių krepšininkų laikas aikštėje trumpėjo, teko remtis kitais žaidėjais. Mes apskritai pasikeitėme kaip komanda. Vertinant žaidimo kokybę, turėjome tikrai gerų rungtynių, o per pralaimėtas dvikovas – gerų minučių. Bet buvome nestabilūs – per didelis bangavimas buvo didžiausia mūsų bėda. Jeigu galėtumėte atsukti laiką, ką keistumėte? Draugiškų rungtynių su Islandija antroje pusėje L.Lekavičiaus neleisčiau į aikštę. Lietuvos rinktinė neturėjo daug individualiai itin pajėgių žaidėjų – net pagrindinė komandos jėga Jonas Valančiūnas turi trūkumų (silpnai ginasi

ATRANKA 2019 m. pasaulio čempionato atrankos varžybų pirmajame etape Lietuvos krepšininkai kovos su Kosovo, Lenkijos ir Vengrijos rinktinėmis.

KREPŠINIS

EUROPOS ČEMPIONATAS 2017 m. Europos čempionate Lietuvos rinktinė grupės varžybose 77:79 nusileido Gruzijai, 88:73 įveikė Izraelį, 78:73 – Italiją, 94:62 – Ukrainą, 89:72 – Vokietiją. Aštuntfinalyje lietuviai 64:77 pralaimėjo graikams ir užėmė devintąją vietą. Europos čempionais tapo slovėnai, finale 93:85 palaužę serbus. Mače dėl bronzos Ispanija 93:85 nugalėjo Rusiją.

nuo varžovų derinio dviese prieš du), todėl jūsų rinktinės stiprybė buvo komandinis žaidimas. Įvertinus visų čempionato rinktinių sudėtį, koks realiai buvo mūsų komandos pajėgumas? Kuri vieta būtų laikoma labai gera? Norint įvertinti tą pajėgumą, reikėtų sužaisti labai daug rungtynių beveik su visomis rinktinėmis. O per atkrintamąsias rungtynes atsiranda dienos faktorius, kuris gali daug nulemti: kas nors greitai susirenka pražangų, kam nors prasta

diena ir sužaidžia blogiausias rungtynes. Lietuvos rinktinė pastaraisiais metais neturėjo išskirtinių žaidėjų, galinčių nulemti rungtynes. Tokių kaip, pavyzdžiui, Italijos rinktinėje Marco Belinelli, Kroatijos Bojanas Bogdanovičius ar Dario Šaričius, Rusijos – Aleksejus Švedas. Toks krep-

,,VERTINANT ŽAIDIMO KOKYBĘ, TURĖJOME TIKRAI GERŲ RUNGTYNIŲ, O PER PRALAIMĖTAS DVIKOVAS – GERŲ MINUČIŲ. BET BUVOME NESTABILŪS – PER DIDELIS BANGAVIMAS BUVO DIDŽIAUSIA MŪSŲ BĖDA."

šininkas įmes 30–35 taškus ir komanda laimės. Pas mus visada viskas pagrįsta komandiniu žaidimu, pirmiausia prasidedančiu nuo geros gynybos, nuo situacijų, per kurias kiekvienas krepšininkas padeda kitam būti geresniam. Šiemet tas pats: turėjome tik vieną gerai stabiliai žaidžiantį žaidėją – J.Valančiūną, kuris statistikos protokoluose karaliavo pagal pelnytus taškus ir atkovotus kamuolius. Mūsų darbas – kiek įmanoma ištraukti privalumus ir kuo giliau paslėpti savo silpnybes. Bet ne visada viskas išeina – var-

sportlandmagazine.lt

KREPŠINIS žovai pirmiausia ir analizuoja tavo trūkumus. Kas vis dėlto nutiko per pirmąsias čempionato rungtynes su gruzinais? Pritrūkote vienos nakties, susikaupimo, staigmena tapo 29 taškus pelnęs Tornikė Šengelija? T.Šengelija tikrai nebuvo staigmena. Tiesiog tąsyk žaidėme su komanda, tuo metu pasiekusia piką. Dar iki čempionato gruzinai žaidė fantastiškai Akropolio taurės turnyre – įveikė Serbiją, Graikiją ir laimėjo taurę. Čempionato pradžioje mes dar nebuvome geriausios formos. Daug lėmė ir psichologinis aspektas: tu žinai, kaip svarbu laimėti pirmąsias rungtynes, visi apie tai kalba, todėl reikia mokėti jaustis laisvam ir neabejoti savo sprendimais aikštėje. Per tas rungtynes puldami kartais per daug abejojome, o gindamiesi asmeniškai per daug klydome: nors aišku, ką konkrečiai reikia daryti, bet pasielgiama priešingai. Daug analizavome tas rungtynes ir žaidėjai vis kilnojo rankas sakydami: „Neži-

ŽIEMA 2018

nau, kodėl toje situacijoje taip pasielgiau.“ Vienas rankos pakėlimas – viena klaida. Kai rankas pakelia 10 žaidėjų, tai reiškia 10 klaidų. O tai kokie 25 taškai į mūsų krepšį. O aštuntfinalyje su Graikija? Turbūt nesyk galvoje atsukote tų rungtynių juostelę ir jau radote bent vieną kitą atsakymą? Perdegėme. Kai kuriose situacijose priėmėme neteisingus sprendimus ir puldami, ir gindamiesi. Turėjome aiškų planą, kad su vienu varžovu aikštėje žaidžiame vienaip, su kitu – kitaip, bet kartais suabejodavome. Kalbu apie kelis momentus. Svarbus momentas, kai įpusėjus ketvirtajam kėliniui priartėjome iki 4 taškų, o J.Valančiūnas įdėjo su bauda, tik jau pasibaigus atakos laikui. Pavėlavome puse sekundės ir būtų likęs tik taškas. Iki to laiko 5 minutes gynėmės idealiai. Tokie momentai, kai pritrūksta pusės sekundės, turbūt smarkiai kerta per smegenis? Psichologiškai buvome pasirengę, ak-

,,GYVENIMAS IŠMOKĖ NEPRIIMTI SPRENDIMŲ, KAI EMOCIJOS PASIEKUSIOS PIKĄ, NES EMOCIJŲ PADIKTUOTI SPRENDIMAI DAŽNIAUSIA BŪNA NETEISINGI. PRIEŠ APSISPRĘSDAMAS PAPRASTAI IMU DU POPIERIAUS LAPUS: VIENAME RAŠAU PLIUSUS, KITAME – MINUSUS." centavome, kad bus labai sunkios rungtynės, nes Graikija – gera, individualiai pajėgių ir patyrusių krepšininkų turinti komanda. Varžovai daugybę kartų klubuose ir rinktinėje žaidė atsakingas rungtynes. Todėl turime juos gerbti, bet nebijoti.

sportlandmagazine.lt

KREPŠINIS

APSUPTAS MOTERŲ D.Adomaitis šeimoje gyvena apsuptas moterų. Vienmetė žmona Vita – pedagogė. 20-metė duktė Urtė – antrakursė studentė. Londone ji studijuoja matematiką ir filosofiją. Vidurinioji Viltė – 15-metė Vilniaus jėzuitų gimnazijos moksleivė. Mažoji Eleonora netrukus švęs trečiąjį gimtadienį. D.Adomaičiui namai – vieta, į kurią visada norisi grįžti: „Mano merginoms nesvarbu, laimiu ar pralaimiu, svarbiausia, kad grįžčiau pas jas. O su mergaitėmis viskas labai paprasta – jos švelnumo įsikūnijimas.“

Tačiau kartais pritrūkome kai kurių žaidėjų individualių pastangų. Jei esi vienoje linijoje su varžovais ir žinai, kad greitas puolimas yra jų arkliukas, bet varžovas įdeda daugiau pastangų ir atsiduria priekyje – kaip tai paaiškinti? Taip graikai pelnė pirmuosius 8 taškus. Vieną kartą labiau pasistengė ir pabėgo – dvitaškis, antrą kartą – dar vienas dvitaškis. Tai tik individualios mūsų žaidėjų pastangos. Bet nemažai užsienio trenerių akcentuoja, kad Lietuvos krepšinio mokyklos ypatumas tas, kad beveik visi žaidėjai kovoja dėl kamuolio komandai puolant, todėl nespėja stabdyti varžovų greito puolimo. Manau, turėjome gerą balansą: trys žaidėjai kovodavo dėl kamuolio varžovams puolant, du stovėdavo greito puolimo zonoje, kad pasaugotų nuo greito puolimo.

Žinoma, sudėtinga kalbėti apie gerą balansą, kai puldami klystame. Gruzinai 17 taškų pelnė po mūsų klaidų. Kai klysti, negali galvoti apie kamuolius. Su gruzinais buvo keturios situacijos, kai mūsų žaidėjai stovėjo vienoje linijoje su varžovais ar net arčiau savo krepšio, bet varžovas per sekundės dalį palikdavo juos už nugaros. Čia jau reikėtų kalbėti apie individualias mūsiškių pastangas. Gal 6 taškus gruzinai pelnė dėl to, kad mūsų žaidėjai gindamiesi nesusikalbėjo – dviese nubėgdavo prie vieno varžovo. Tokių klaidų, kokias darėme per rungtynes su gruzinais, vėliau ketverias rungtynes nebedarėme ir visas jas laimėjome. Ir staiga – per svarbiausią dvikovą su graikais – klaidos vėl pasikartojo. Tą pralaimėjimą nulėmė tik keli esminiai momentai. Jau lapkritį atranka į pasaulio čempionatą. Pasikeitus sistemai teks ko-

voti be NBA ir Eurolygos žaidėjų. Kas čia svarbiau – psichologinis aspektas, kad dėl kelialapio kovos vieni žaidėjai, o į čempionatą važiuos kiti, ar vis dėlto nerimas, kad, be rinktinės lyderių, ne tiek daug žaidėjų, galinčių visavertiškai kovoti dėl pasaulio čempionato kelialapio? Neturėsime pajėgiausių žaidėjų, bet turime tikrai daug gerų krepšininkų, todėl manau, kad nebus sunku surinkti dvyliktuką, kuris gerai atliktų darbą. Bėda kita. Gali planuoti, kad atrankoje žais vieni žaidėjai, bet staiga jie pakeis komandą – ir nebebus galimybių jų prisikviesti. Pavyzdžiui, planavome, kad Artūras Gudaitis atrankoje bus pagrindinis mūsų centras, bet jis tapo Eurolygos komandos krepšininku. Teoriškai Eurolyga neuždraudė krepšininkams žaisti atrankoje, bet praktiškai ji turi savo tvarkaraštį, todėl neaišku, kaip bus.

DAUGIAU SKAITYKITE: SPORTLANDMAGAZINE.LT

EUROPOS ČEMPIONATO AŠTUNTFINALIS. RUNGTYNIŲ LIETUVA – GRAIKIJA SVARBIAUSI MOMENTAI

SLOVĖNIJOS TRIUMFAS

bit.ly/astuntf ŽIEMA 2018

bit.ly/sloveni

KREPŠINIS

KREPŠININKAS BANKININKO KOSTIUMO ANT VINIES DAR NEKABINA

PAULIUS AMBRAZEVIČIUS

KAI BŪDAMAS 24-ERIŲ GABRIELIUS MALDŪNAS PASKELBĖ APIE SPORTINĖS KARJEROS PABAIGĄ, KREPŠINIO PASAULIS NUSTEBO: JAUNAS, PERSPEKTYVUS, ŽAIDĘS ISPANIJOS ANTROJOJE LYGOJE LIETUVIS KAMUOLĮ NUSPRENDĖ IŠKEISTI Į BANKININKO KOSTIUMĄ. TAI NEATRODĖ LABAI ĮPRASTA, BET VISA G.MALDŪNO KARJERA NEBUVO LABAI ĮPRASTA.

Būdamas penkiolikos Gabrielius ketino iš gimtojo Panevėžio išvykti žaisti krepšinį į Kėdainius, kur jo amžiaus komanda žaidė aukštesnėje lygoje, bet galiausiai naująjį krepšinio sezoną vaikinas pradėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose, į kurias iškeliavo su trenerio Stepono Kairio pagalba. Holderneso mokykloje Naujajame Hampšyre jis nebuvo pirmasis lietuvis – anksčiau vienas geriausių šios mokyklos žaidėjų buvo šiemet karjerą baigęs Martynas Pocius. Jau per pirmąjį sezoną su mokykla G.Maldūnas nukeliavo iki Naujosios Anglijos – regiono, kuriame žaidžia šešių valstijų mokyklos, finalo. Antraisiais metais vienu pažangiausių mokyklos moksleivių tapęs Gabrielius pradėjo rimtai domėtis galimybė-

KAIP TOLIAU PASISUKS JO KARJERA, GABRIELIUS PATS NEŽINO, BET DABAR KOL KAS YRA NUSITEIKĘS EITI KREPŠINIO KELIU – KOVOTI LIETUVOS KREPŠINIO LYGOJE, ŽAISTI EUROPOS TURNYRUOSE IR GAL NET PATEKTI Į LIETUVOS KREPŠINIO RINKTINĘ. O JEI VĖL KAS NORS PASIKEIS, KIŠENĖJE VIS DAR YRA VIENO GERIAUSIŲ JAV UNIVERSITETŲ EKONOMIKOS DIPLOMAS. 63

sportlandmagazine.lt

KREPŠINIS mis žaisti krepšinį ir studijuoti universitete – JAV krepšinis atidaro nemažai durų. Jo pasirinkimas buvo netipinis, nes labiausiai lietuvis domėjosi Gebenės lygos („Ivy League“) universitetais. Net ir nesidomintiems JAV studentų sportu Gebenės lygos universitetų pavadinimai yra daugiau nei girdėti. Šiai lygai priklauso Harvardas, Jeilis, Prinstonas, Braunas, Kornelis, Pensilvanijos universitetas ir Dartmutas. Domėjosi Gabrieliumi ir akademiniai gigantai Harvardas ir Jeilis, tačiau pats lietuvis nusprendė, kad dar nėra pakankamai geras jų stiprioms krepšinio komandoms, o noras žaisti kuo daugiau atvedė į tai pažadėjusį Dartmuto universitetą ir pas trenerį Paulą Cormierį. Laisvųjų menų koledže Dartmute G.Maldūnas po pirmų metų nusprendė, kad pagrindinė sritis, į kurią jis gilinsis, bus ekonomika. Ir jau studijuodamas pradėjo galvoti, kad galbūt negyvens iš profesionalaus krepšinio. Nemažai pavyzdžių matė aplink – iš lygos krepšininkų į profesionalus išėjo vienetai, o kiti rinkosi gerai mokamus darbus, kuriuos nesunku susirasti turint Gebenės lygos diplomą. Karjerą universitete jis baigė su trenksmu – paskutinėse rungtynėse Dartmutas susitiko su Jeiliu, Gabrieliaus komandos

Marius Stundža

ŽIEMA 2018

bit.ly/maldun

PERGALINGAS GABRIELIAUS MALDŪNO METIMAS pergalė būtų reiškusi, kad Dartmutas pirmąkart patenka į posezoninį turnyrą, o Jeilio pergalė, kad šis universitetas pirmąkart per penkiasdešimt metų laimi konferenciją. Lietuvio metimas paskutinėmis sekundėmis nulėmė, kad Jeilis konferencijos nelaimėjo. Po sėkmingos karjeros universitete G.Maldūnas atsidūrė Ispanijos antrojoje lygoje ir jau pirmajame sezone su Hueskos „CB Peñas Huesca“ klubu nukeliavo iki finalo, kuriame nusileido varžovams iš Palencijos „Baloncesto“. Pirmasis profesionalios karjeros sezonas ir jam asmeniškai susiklostė sėkmingai – Gabrielių į savo gretas pakvietė finalą laimėjusi komanda. Antrąjį sezoną Gabrieliui teko mažiau pavydėtinas vaidmuo – jis žaisdavo vos po 15 min., rinkdavo po kelis taškus ir nesijautė tobulėjantis. Dar po pirmo profesionalaus krepšinio sezono jis du mėnesius atliko praktiką Lietuvoje „Nordea“ banke, o po antrojo nusprendė su krepšiniu baigti, pradėti naują karjerą ir žengti sesers, dirbančios bankininke Londone, bei brolio, anksčiau dirbusio banke, pėdomis. Bankas noriai priėmė per praktiką sėkmingai užsirekomendavusį aukštaūgį. Gabrielius vis pagalvodavo, ar sprendimas buvo teisingas, juk krepšiniui atidavė šešiolika metų. Jau po poros darbo banke savaičių agentas atėjo su siūlymu, gautu iš Tartu „Rock“. Gabrielius juo lyg ir susigundė, tačiau siūlymas po kurio laiko dingo, nes Estijos klubas susidūrė su finansinėmis bėdomis. Dar po savaitės atėjo finansiškai patraukli sutartis iš Kėdainių „Nevėžio“, jau pasirašyta iš klubo pusės, o ir treneris Ramūnas Cvirka buvo tas, kurį Gabrielius šiek tiek pažinojo ir norėjo pas jį žaisti. Banke jo vadovai, Gabrieliaus žodžiais tariant, labiau buvo nuliūdę ne dėl to, kad jį teks paleisti, o todėl, jog jis buvo toks neapsisprendęs ir mėtėsi tarp dviejų labai skirtingų karjeros kelių. Šešiolika metų, praleistų su krepšiniu, nugalėjo ir G.Maldūnas, apie karjeros pabaigą paskelbęs liepos 13-ąją, rugsėjo 24 d. pelnė pirmuosius savo taškus LKL

DOSJĖ Gabrielius Maldūnas „Gabas“ 203 cm Dvyliktoje klasėje tapo savo krepšinio komandos kapitonu, žaidė lakrosą. Vienas iš keturių žaidėjų per visą Gebenės lygos istoriją, kurie surinko bent 1000 taškų, atkovojo 700 kamuolių, atliko 100 rezultatyvių perdavimų, 100 blokų ir perėmė 100 kamuolių. Per 56 metus pirmasis Dartmuto žaidėjas, įmetęs 1000 taškų ir atkovojęs 700 kamuolių.

pirmenybėse. Kaip toliau pasisuks jo karjera, Gabrielius pats nežino, bet dabar kol kas yra nusiteikęs eiti krepšinio keliu – kovoti Lietuvos krepšinio lygoje, žaisti Europos turnyruose ir gal net patekti į Lietuvos krepšinio rinktinę. O jei vėl kas nors pasikeis, kišenėje vis dar yra vieno geriausių JAV universitetų ekonomikos diplomas.

KREPŠINIS

„NIKE“ KARTU SU NBA KELIA KREPŠINĮ Į NAUJĄ LYGĮ „NIKE“ YRA VIENAS POPULIARIAUSIŲ SPORTINIŲ DRABUŽIŲ GAMINTOJŲ PASAULYJE, KURĮ DAUGYBĖ GERAI ŽINOMŲ VISUOMENĖS ATSTOVŲ PRISTATO KAIP PUIKŲ. „NIKE“ IR NBA BENDRADARBIAVIMAS YRA TEIGIAMAS ŽINGSNIS Į PRIEKĮ, PADĖSIANTIS POPULIARINTI ŽAIDIMĄ VISAME PASAULYJE. 65

sportlandmagazine.lt

KREPŠINIS

„MŪSŲ APRANGOS YRA NAUJASIS STANDARTAS, UŽTIKRINSIANTIS RYŠĮ TARP DIDŽIAUSIŲ ŠIO ŽAIDIMO SIRGALIŲ IR NBA KOMANDŲ BEI JŲ ŽAIDĖJŲ. „NIKE“ DAR SYKĮ PERKĖLĖ KREPŠINĮ Į NAUJĄ LYGĮ, PRISTATYDAMA PAŽANGIAUSIUS MARŠKINĖLIUS VISOJE SPORTO INDUSTRIJOJE.“

ŽINGSNIS Į PAŽANGĄ Nacionalinė krepšinio asociacija (NBA) ir „Nike“ 2015 m. liepą oficialiai paskelbė apie būsimą aštuonerių metų trukmės bendradarbiavimą. Jis prasideda nuo 2017–2018 m. sezono starto, jo metu „Nike“ tampa išskirtiniu aprangos gamintoju ir tiekėju bei pirmuoju partneriu, kurio logotipas atsiduria ant žaidybinių komandų marškinėlių. „Nike“ jau yra buvęs NBA pasaulinės rinkodaros partneris, bet su naująja bendradarbiavimo sutartimi kompanija išplečia galimybių spektrą. Sutartyje nurodoma, kad „Nike“ turi teisę kurti ir gaminti „Authentic“, „Swingman“, „Warm-up“ bei „Shooting“ kategorijų aprangas, kurios taip pat bus prieinamos ir krepšinio gerbėjams. NBA komisaras Adamas Silveris šią bendradarbiavimo sutartį apibūdino

ŽIEMA 2018

KREPŠINIS

kaip naują komercinės industrijos struktūros paradigmą ir pabrėžė „Nike“ pagalbą siekiant užtikrinti žaidimo populiarumo plėtrą visame pasaulyje, naudoti naujausių technologijų aprangas, kurti ir tobulinti kitus su šiuo žaidimu susijusius gaminius. „Mūsų aprangos yra naujasis standartas, užtikrinsiantis ryšį tarp didžiausių šio žaidimo sirgalių ir NBA komandų bei jų žaidėjų. „Nike“ dar sykį perkėlė krepšinį į naują lygį, pristatydama pažangiausius marškinėlius visoje sporto industrijoje“, – teigė A.Silveris. „Nike“ prezidentas Markas Parkeris kalbėdamas apie naują bendradarbiavimo etapą neslėpė savo džiaugsmo ir

vilčių: „Mes esame be galo laimingi, galėdami iš visų jėgų pasidalyti savo globaliu tinklu, inovacijomis ir kūrybingumu su NBA ir kartu auginti žaidimą taip, kaip tą sugeba tik „Nike“.“ Prekės ženklo savininkas tikisi, kad pasaulinio tobulėjimo strategija bus sėkminga ir turės teigiamą įtaką tiek „Nike“, tiek NBA. Bendradarbiavimas su „Nike“ neapsiribos tik vyrų krepšinio lyga, prie jo prisideda WNBA (moterų NBA) ir NBA plėtojimosi lygos, dalyvavimas įvairiuose renginiuose ir projektuose, tarp kurių NBA Visų žvaigždžių rungtynės, naujokų birža ir „Global Games“ varžybos, vykstančios už JAV ir Kanados ribų.

sportlandmagazine.lt

KREPŠINIS ARTIS KAMALS Shutterstock

KAS TA NBA

NAUJOKŲ BIRŽA? BLOGAS TAS KARYS, KURIS NENORI TAPTI GENEROLU. PANAŠIAI BŪTŲ GALIMA SAKYTI, KAD KIEKVIENO KREPŠININKO, DAR VAIKYSTĖJE PRISILIETUSIO PRIE ORANŽINIO KAMUOLIO, SVAJONĖ TAMPA PATEKTI Į PASAULINĘ KREPŠINIO MEKĄ, ARBA NACIONALINĘ KREPŠINIO ASOCIACIJĄ (NBA). DAUGELIUI KREPŠININKŲ DIDELIS TROŠKIMAS ŽAISTI NBA TAIP IR LIEKA SVAJONE. VIENAS BŪDŲ BENT JAU PRIARTĖTI PRIE STIPRIAUSIOS KREPŠINIO LYGOS – PATEKTI Į NBA NAUJOKŲ BIRŽĄ. BET KAS IŠTIES SLYPI UŽ NBA NAUJOKŲ BIRŽOS DURŲ?

Pirmoji profesionali sporto lyga, nutarusi, kad komandos naujus žaidėjus galės pasirinkti per ypatingą ceremoniją, buvo Šiaurės Amerikos nacionalinė futbolo lyga (NFL). 1947 m. šią praktiką perėmė ir NBA. Šaukimas reiškia, kad konkretus klubas rezervavo teisę į sportininką. Šiuo metu NBA žaidžia 30 komandų ir kasmet birželio pabaigoje naujokų biržos ceremonijoje kiekviena komanda gali pasirinkti po du naujus žaidėjus. Nuo 1985 m. reguliariojo sezono silpniausios komandos dalyvauja specialioje šaukimo loterijoje dėl teisės pirmiesiems pasirinkti geriausius žaidėjus. Ankstesnės taisyklės numatė, kad pirmąjį pasirinkimą turi lygos silpniausia ekipa. Vis dėlto komandas, nebeturinčias galimybių kovoti dėl patekimo į atkrintamąsias varžybas, ši tvarka skatino elgtis nesąžiningai, tai yra specialiai kaip galima daugiau pralaimėti rungtynių, kad įgytų pirmumo teisę renkantis naujus, daug žadančius žaidėjus. Dabartinės taisyklės numato, kad ankstesnio sezono keturiolika silpniausių komandų dalyvauja specialioje loterijoje, kuri prilygsta bet kokiai rutuliukų ridenimo principo loterijai televizijoje. Ant keturiolikos rutuliukų užrašyti skaičiai ir iš jų atrenkami keturi, kurie kartu gali sudaryti tūkstantį įvairių skaičių kombinacijų. Sistema sukurta taip, kad lygos silpniausia komanda turėtų daugiausiai šansų nugalėti loterijoje ir įgyti teisę

ŽIEMA 2018

pirmiesiems pasirinkti žaidėją, tai yra silpniausiai komandai (praėjusiais metais tai buvo „Brooklyn Nets“) suteikiami 250 skaičių variantai. Antrai silpniausiai ‒ 199 („Phoenix Suns“), o keturioliktai komandai, kuri stipriausia iš silpniausiųjų (pernai – „Miami Heat“) ‒ tik penki variantai iš 1000, todėl esama mažiausios tikimybės laimėti šaukimo loterijoje. Tokia loterija mažina norą finišuoti paskutinėje lygos vietoje. Tiesa, loterijoje pasirenkamos tik komandos, kurios atliks pirmus tris statymus ‒

MINDAUGAS KUZMINSKAS NIEKADA NEBUVO PAŠAUKTAS NBA NAUJOKŲ BIRŽOJE, BET PRAĖJUSIAIS METAIS „NEW YORK KNICKS“ SU JUO SUDARĖ SUTARTĮ. likusios ekipos išsirikiuoja pagal praėjusių metų sezono rezultatus. Dauguma komandų nusižiūri vieną ir tą patį žaidėją – ryškiausią lyderį, todėl noras laimėti loterijoje yra didelis. Komandos gali keistis šaukimo pasirinkimo vietomis ir aktyviai naudojasi šia galimybe. Pavyzdžiui, „Nets“, nors ir nugalėjo loterijoje, savo pasirinkimą po ankstesnio susitarimo atidavė „Boston Celtics“. Savo ruožtu Bostonas įgytą teisę toliau išmainė su

„Philadelphia 76ers“. Tam, kad žaidėjas galėtų pateikti paraišką NBA naujokų biržai, jis turi būti sulaukęs 19 metų ir bent prieš metus baigęs vidutinę mokyklą. Toliau telieka NBA nusiųsti laišką su paraiška. Nuo 22 metų amžiaus visi žaidėjai automatiškai gali būti pašaukti naujokų biržoje. Vis dėlto paraiškos nusiuntimas naujokų biržai dar nereiškia, kad žaidėjas sudomins kurį nors klubą, todėl NBA nežaidžiantys krepšininkai, nusiuntę paraišką į naujokų biržą, dažnai pasinaudoja galimybe ją atšaukti. Tačiau tikslas būna pasiektas – žaidėjas apie save pasiunčia žinutę ir tampa šiek tiek žinomas klubams. Tas faktas, kad kuri nors komanda žaidėją pasirinko naujokų biržoje, dar nereiškia, jog jis tikrai žais NBA, ir atvirkščiai. Pavyzdžiui, Mindaugas Kuzminskas niekada nebuvo pašauktas NBA naujokų biržoje, bet praėjusiais metais „New York Knicks“ su juo sudarė sutartį. M.Kuzminskas kartu su kitu „Knicks“ atstovu latviu Kristapu Porzingiu sužaidė 68 mačus, abu petys petin rungtyniaus ir šį sezoną. Tikėtina, kad kitąmet NBA naujokų biržoje prie žaidėjų iš Baltijos šalių desanto prisidės dar du – latvis Rodionas Kurucas ir lietuvių talentas Arnoldas Kulboka. Savo ruožtu į trijų geriausiųjų vietą pagrįstai rimtai kandidatuoja Latvijos rinktinės skriaudikas šiųmečiame Europos krepšinio čempionate slovėnas Luka Dončičius.

sportlandmagazine.lt

FUTBOLAS PAULIUS AMBRAZEVIČIUS ALFREDAS PLIADIS, VYKINTO SLIVKOS ASMENINIS ALBUMAS

Į SVEČIUS PAS

VYKINTĄ SLIVKĄ

APIE FUTBOLININKO VYKINTO SLIVKOS KARJERĄ GALIMA KALBĖTI NEMAŽAI: JIS TAPO PIRMUOJU LIETUVIU, PASIRAŠIUSIU SUTARTĮ SU EUROPOS FUTBOLO GIGANTU TURINO „JUVENTUS“, ŠIUO METU JIS YRA VIENINTELIS LIETUVOS RINKTINĖS FUTBOLININKAS, VISUS SUSITIKIMUS PRADĖJĘS STARTO SUDĖTYJE NUO PAT DEBIUTINIŲ OFICIALIŲ RINKTINĖS RUNGTYNIŲ. BŪDAMAS VOS 22-EJŲ JIS JAU YRA SUŽAIDĘS 21 MAČĄ NACIONALINĖJE RINKTINĖJE IR PELNĘS DU ĮVARČIUS.

Deja, bet pagrindinėje Turino „Juventus“ komandoje jis taip ir nedebiutavo, buvo skolinamas klubams Italijoje, Slovėnijoje ir Olandijoje, kol 2017 m. rugpjūtį kartu su Deivydu Matulevičiumi atvyko į Škotijos sostinės Edinburgo klubą „Hibernian“. Ir nors Škotija šiuo metu nėra tokia populiari tarp lietuvių futbolininkų, kaip buvo Vladimiro Romanovo, siuntusio futbolininkus į jam priklausantį Edinburgo „Hearts“ klubą beveik urmu, laikais, lietuviai čia mėgstami ir atpažįstami. Kur tau nebus, jeigu jau debiutuodamas kaip startinės sudėties žaidėjas Škotijos lygos rungtynėse su garsiuoju „Rangers“ klubu V.Slivka sugebėjo atlikti kažką tokio, kas ateityje turbūt Škotijoje bus va-

ŽIEMA 2018

dinama jo pavarde: Vykintui prasižengus ir kilus masiniam susistumdymui, iš aikštės buvo išvarytas Glazgo ekipos žaidėjas, vėliau lietuviui mušant vartų link kamuolys atsimušė į varžovą ir įlėkė į „Rangers“ vartus, o viską vainikavo paties Vykinto fantastiška strėlė iš 25 m atstumo, išplėšusi „Hibernian“ pergalę. Rugpjūtį turėjau progą Vykintą aplankyti Edinburge. Pirmas dalykas, kritęs į akis įėjus į jo namus, buvo knygos. Kai kurios pradėtos skaityti, atverstos, kitos tik padėtos. Jų spektras labai įvairus – vieno garsiausių Lietuvos filosofų Algio Mickūno darbas „Per fenomenologiją į dzenbudizmą“, ironiška savipagalbos knyga „The Subtle Art of not Giving a

KNYGOS, KURIAS REKOMENDUOJA VYKINTAS 1. Hermanas Hesė – „Stiklo karoliukų žaidimas“ 2. Erichas Marija Remarkas – „Trys draugai“ 3. Rimantas Kmita – „Pietinia kronikas“

FUTBOLAS

ALBUMAI, KURIUOS REKOMENDUOJA VYKINTAS bit.ly/slivk

VYKINTAS SLIVKA ĮMUŠA ĮVARTĮ Į GLAZGO „RANGERS“ VARTUS „IBROX“ STADIONE, KURIAME SUSIRINKĘ APIE 50 TŪKST. VARŽOVŲ SIRGALIŲ F*ck“, projekto „Humans of New York“ leidinys ir Deborah Levy kūrinys „Hot Milk“, pernai patekęs į Bukerio premijos geriausių knygų sąrašą. „Pasiėmiau knygyne, patiko viršelis“, – prisipažįsta šeimininkas. Šalia patefono padėtos kelios plokštelės – čia ne tik madingieji „Arcade Fire“ ar „Radiohead“, bet ir Luciano Pavarotti, „Beach Boys“ ir lietuviai „Colours of Bubbles“, kurių vaizdo klipe Vykintas neseniai nusifilmavo, vilkėdamas Lietuvos futbolo rinktinės marškinėlius. Matyti ir žaidimų kompiuteris „Playstation“, prie kurio žaidimo „FIFA17“ Vykintas kartu su D.Matulevičiumi užmušinėja laiką. Vykintas čia labai neseniai: bevielis internetas ir kabelinė televizija dar neveikia, o ant neprisukto stalviršio padėtas IKEA katalogas. Prie šito nestabilaus stalo ir susėdam pakalbėti. Įjungiu mobiliąją saitvietę (taip „Samsung“ vadina „hotspot“) ir kurį laiką pokalbis vyksta labai lėtai, nes jam pirmiausia reikia pasitikrinti visus socialinius tinklus. Išgirstu iš Vykinto telefono keistą, negirdėtą garsą. „Tinder“ čia. Išmetė, kad su viena mergina susimatchinom“, – kiek raustelėjęs prisipažįsta pašnekovas, o aš tik dar kartą įsitikinu, kad prieš mane sėdi pirmiausia ne profesionalus sportininkas, kurio vietoje norėtų atsidurti milijonai vaikų, o tiesiog jaunas žmogus. Laikrodis jau rodo pusę dvylikos ir mažakalbis Vykintas jau šiek tiek mieguistas. Jaučiu, jau reiks eiti miegoti, – sako jis. – Rytoj aštuntą keltis. Man labai keista, kad tau reikia keltis taip anksti. Man irgi (juokiasi). Maniau, treniruotės nuo dešimtos kokios, vienuoliktos. Mums pusę dešimt vėliausia reikia būti. Iš bėdos vėliausia kokią devintą galėtum išvažiuoti. O treniruotės ne čia būna? Ne šitame stadione? – ranka parodau į stadioną, kurio apšviestas kampas matosi per Vykinto virtuvės langą. Tu galvojai, kad aš čia einu visą laiką? O tai ne? Juk normalu treniruotis

savo stadione. Nieko nebūtų, nieko neliktų iš aikštės. Na, taip, teisybė. O toli dar reikia važiuoti? 25–30 minučių. Tai kodėl tave čia apgyvendino prie stadiono, jeigu tau vis tiek dažniau reikia į treniruotes važinėti? Nes ten už miesto. Bet prieš rungtynes vis tiek neleidžia namie būti, uždaro į kokį viešbutį. Turbūt taip? Kai namie žaidžiam – ne. Čia yra britų dalykas, Olandijoje, Belgijoje uždaro, čia – ne. Kiti žaidėjai irgi aplinkui gyvena ar tik tu vienas? Ne, kiti toliau. Tai gali pas tave prieš rungtynes visi susirinkti, po kokį bokalą alaus išgerti arba „FIFA“ pažaisti. (juokiasi) Dar nežaidžiau niekad su „Hibernian“, reikės pabandyti. Daugiau su „Hibernian“ esu žaidęs tikrovėje negu kompiuteriu.

1. „Arcade Fire“ –„The Suburbs“ 2. Jamie XX – „In Colour“ 3 „Sigur Ros“ – „Agaetis Byrjun“

Žiūrėsiu, kaip tu savo straipsnį parašysi iš to, ką pasakoju. Improvizuosiu. Papasakosiu apie aplinką, kurioje tu gyveni, ji daug apie žmogų pasako. Pažiūrėsim. Ir papasakojau.

sportlandmagazine.lt

ŽIEMA 2018

FUTBOLAS

BROLIAI

LIETUVOS A LYGOS GERBĖJAI NEKANTRIAI LAUKIA KIEKVIENOS VILNIAUS „ŽALGIRIO“ IR „TRAKŲ“ DVIKOVOS. ČEMPIONATO LYDERIŲ AKISTATA KASKART KELIA DIDELĮ SUSIDOMĖJIMĄ, EMOCIJŲ NETRŪKSTA IR AIKŠTĖJE. TAČIAU TARP SKIRTINGOMS KOMANDOMS ATSTOVAUJANČIŲ BROLIŲ ARŪNO (34) IR LINO (28) KLIMAVIČIŲ PRIEŠPRIEŠOS NERASITE NĖ SU ŽIBURIU.

LINA MOTUŽYTĖ Linas (kairėje) ir Arūnas Klimavičiai

VYGINTAS SKARAITIS

Abu broliai po karjeros užsienyje į Lietuvą grįžo žaisti „Trakų“ komandoje. Tiesa, Linas – keleriais metais anksčiau. Po dviejų sėkmingų sezonų „Trakuose“ jis buvo pakviestas į šalies čempionų Vilniaus „Žalgirio“ ekipą. Tais pačiais metais vieną Klimavičių Trakuose pakeitė kitas. Po beveik dešimtmečio, praleisto užsienio klubuose, į Lietuvą grįžo Arūnas.

,,SESĖ IR FUTBOLAS – GANA PRIEŠTARINGI DALYKAI. ČIA PUSIAU JUOKAS, BET ANKSČIAU NET PRAŠYDAVOME JOS NEITI Į STADIONĄ, NES VOS JAI ĮŽENGUS KOMANDA PRALEISDAVO ĮVARTĮ! TIKRAI BUVO TOKIŲ SUTAPIMŲ – NE KARTĄ IR NE DU."

PRINCIPINIAI VARŽOVAI „Žalgiris“ ir „Trakai“ – aršiausi Lietuvos futbolo A lygos varžovai. Per šių komandų dvikovas emocijų netrūksta nei aikštėje, nei už jos. Brolius Klimavičius nuo priešpriešos aikštėje saugo ir ta pati pozicija. „Abu esame gynėjai, tad dažniausiai vienas kitą matome skirtingose aikštės pusėse. Jei ir susiduriame aikštėje, tai tik standartinių padėčių metu. Ir tai treneriai dažniausiai supranta, kad stotų brolis prieš brolį, ir neskiria vienam kito dengti. „Trakų“ ir „Žalgirio“ rungtynės visada reiškia didžiulį susidomėjimą, o futbolininkams tikrai maloniau žaisti, kai daugiau sirgalių – nesvarbu, ar jie tavo, ar varžovų. Kadangi vis buvome antri, tai vilniečiai yra mūsų principinis varžovas ir labai stengiamės, kad jiems nebūtų lengva čempionais tapti“, – sakė Arūnas. „Aikštėje nėra nei draugų, nei giminaičių, kovojame, kad komanda laimėtų“, – broliui antrino Linas.

TĖTIS NENUOLAIDŽIAUDAVO Kai Linas žengė žingsnį į profesionalų futbolą ir pirmą kartą apsivilko Panevėžio

PATIKO NE ŽAIDIMAS, O APRANGA Arūnas Klimavičius: „Man nuo mažumės patiko „AC Milan“ ir „Barcelona“ ekipos. Dėl keistos priežasties – man buvo gražiausia jų apranga ir šiek tiek panaši į „Ekrano“. Dabar jau šypseną kelia, kad ne žaidėjai ar žaidimas, bet apranga. Tačiau, kaip parodė laikas, aprangos keitėsi, o „Barcelona“ demonstruoja gražiausią futbolą planetoje. Iki šiol labai už ją sergu.“

„Ekrano“ pagrindinės ekipos marškinėlius, Arūnas šioje komandoje jau buvo praleidęs septynerius metus, atstovavo Lietuvos rinktinei, o netrukus pradėjo legionieriaus karjerą Maskvos „Dinamo“

sportlandmagazine.lt

FUTBOLAS bit.ly/klimav

FUTBOLININKŲ ŠEIMA: LINAS IR ARŪNAS KLIMAVIČIAI komandoje. Abiejų brolių kelią į futbolą pakreipė tėvas – buvęs garsus Lietuvos futbolininkas ir treneris Albertas Klimavičius, šiuo metu treniruojantis pirmojoje lygoje žaidžiantį „Panevėžio“ klubą. „Iš pradžių net minties kitos nebuvo, nes šeimoje viskas sukosi apie futbolą. Nesu išbandęs jokios kitos sporto šakos, bet, žinoma, jei futbolas nebūtų patikęs – nebūčiau taip toli ėjęs“, – sakė L.Klimavičius. A.Klimavičius dirbo „Ekrano“ klubo vyriausiojo trenerio asistentu, kai ekipoje žaidė abu jo sūnūs. Tiesa, abu lyg susitarę tvirtina, kad tėtis jiems būdavo dar

griežtesnis nei komandos draugams. „Pamenu, man reikalavimai būdavo didesni, tėtis reikalaudavo daugiau motyvacijos ir pastangų. Tikrai neleisdavo atsipalaiduoti“, – pasakojo Linas.

SESERS NEKVIESDAVO Nors visi Klimavičių šeimos vyrai sukasi lietuviškame futbole, susitikę stengiasi apie sportą kalbėti kuo mažiau. „Pastaruoju metu atrodo, kad futbolo kartais būna net per daug. Kartais vienas kito jau ir su pergale nebesveikiname. Rezultatus sekame, bet skambučiai ar žinutės vis retėja, – juokėsi Arūnas. –

Broliai atstovauja skirtingoms komandoms

Tiesiog nebespėjame. Todėl stengiamės futbolo nebeiškelti į pagrindą. Aptariame asmeninius klausimus, kalbame apie vaikus.“ Juolab kad ne visiems šeimoje futbolas prie širdies. Arūno ir Lino sesuo Ieva paauglystėje buvo užsikrėtusi orientavimosi sportu, o į stadioną stebėti „Ekrano“ rungtynių ir brolių žaidimo užsukdavo itin retai. Tiesa, to nedarydavo ir brolių prašymu. „Sesė ir futbolas – gana prieštaringi dalykai. Čia pusiau juokas, bet anksčiau net prašydavome jos neiti į stadioną, nes vos jai įžengus komanda praleisdavo įvartį! Tikrai buvo tokių sutapimų – ne kartą ir ne du. Dabar gal skamba juokingai, bet tuomet buvo menki juokai įvartį praleidus“, – šypsojosi A.Klimavičius.

IŠPILDĖ SVAJONĘ

Arūno ir Lino sesuo Ieva į stadioną užsuka retai

SENĄ SVAJONĘ KARTU IŠBĖGTI Į AIKŠTĘ VILKINT TOS PAČIOS KOMANDOS MARŠKINĖLIUS BROLIAI KLIMAVIČIAI IŠPILDĖ ŠIAIS METAIS ČEKIJOJE, KUR LIETUVOS RINKTINĖ ŽAIDĖ DRAUGIŠKAS RUNGTYNES SU ČEKAIS. ŽIEMA 2018

Seną svajonę kartu išbėgti į aikštę vilkint tos pačios komandos marškinėlius broliai Klimavičiai išpildė šiais metais Čekijoje, kur Lietuvos rinktinė žaidė draugiškas rungtynes su čekais. „Buvo labai smagu kartu su broliu žengti į aikštę, seniai norėjome tai padaryti, tik nebuvo progų“, – prisipažino L.Klimavičius. Toje pačioje pozicijoje rungtyniaujantys broliai supranta, kad žaidimas viename klube reikštų tarpusavio konkurenciją. „Jei būtume skirtingų pozicijų žaidėjai, padidėtų tokia galimybė, bet dabar abejoju, kad taip kada nors nutiks. Čekijoje varnelę prie šio tikslo uždėjome, tad tikriausiai ir užteks“, – nusišypsojo Arūnas.

sportlandmagazine.lt

RANKINIS Lietuvos rinktinę treniruoja danas B.M.Andersenas

RANKININKIŲ AMBICIJOS – TIK KILTI LIETUVOS MOTERŲ RANKINIO RINKTINĖJE ĮSISUKĘ PERMAINŲ VĖJAI ATPŪTĖ TEIGIAMŲ POKYČIŲ. UŽSIENIEČIO TRENIRUOJAMA RINKTINĖ NE TIK ATRODO SOLIDŽIAU, BET IR SLAPČIA PASVAJOJA ŽAISTI 2018 M. EUROPOS ČEMPIONATE PRANCŪZIJOJE.

BIRUTĖ PAKĖNAITĖ

EVALDAS ŠEMIOTAS, RANKINIS.LT

Apie žygį į Europą, žinoma, dar per anksti kalbėti – žemyno pirmenybių atrankoje lietuvės sužaidė vos dvejas rungtynes. Bet kokios rungtynės tai buvo! Šeštojoje atrankos grupėje Lietuvos moterų rinktinė, rodės, neturi jokių galimybių, bet jau po pirmosios akistatos iš Oldenburgo parsivežė tašką, lygiosiomis sužaidusi su nuolatinėmis Europos ir pasaulio čempionatų dalyvėmis vokietėmis. Antrą kovą Ispanijai lietuvės namie pralaimėjo, bet kone iki pabaigos priešinosi 2012 m. Londono olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojoms. 2018-ųjų kovą dar laukia dvejos rungtynės su Turkija, paskui – atsakomosios dvikovos su vokietėmis ir ispanėmis. Ir nors kol kas lietuvės yra trečioje grupės vietoje, kuri negarantuoja teisės žaisti finalo etape (į jį pateks po dvi pirmąsias septynių grupių rinktines ir geriausia komanda, užėmusi trečią vietą), jau kalbasi ir apie jį. „Tikrai galime patekti į finalo etapą. Su

ŽIEMA 2018

merginomis svarstėme: jei ir toliau būsime tokios vieningos, jei ir toliau taip atkakliai sieksime tikslo, mes galime tai padaryti“, – įsitikinusi rinktinės lyderė Brigita Ivanauskaitė.

TRAUMA – TAI VIENAI, TAI KITAI Devyniolikametė šviesiaplaukė klaipėdiškė – akivaizdžiausias įrodymas, kad permainų vėjai rinktinei buvo palankūs.

„DABAR RINKTINĖJE TURIME KELIS UŽ SKIRTINGAS SRITIS ATSAKINGUS TRENERIUS: VIENAS MOKO GYNYBOS, KITAS – PUOLIMO, TREČIAS DIRBA SU VARTININKĖMIS. VIENAS TRENERIS NEGALI VISKO ŽINOTI." 76

Prieš porą metų moterų rinktinėje debiutavusi puolėja ilgai gydėsi sunkią traumą, tačiau abejose atrankos rungtynėse buvo aiški lyderė: į vokiečių tinklą pasiuntė 5, į ispanių – 9 įvarčius. Gal ir Brigitos sesuo dvynė Roberta būtų buvusi tarp lyderių, mat abi Ivanauskaitės žaidžia kairiajame pusiau krašte ir per rungtynes varžosi dėl minučių aikštėje, bet per akistatą su vokietėmis jai skilo dešinio riešo kaulas. „O aš nuo pernai birželio devynis mėnesius gydžiausi koją: trūko priekiniai kryžminiai raiščiai, teko iškentėti dvi operacijas ir ilgą reabilitaciją, todėl labai užjaučiu seserį – žinau, kaip sunku, kai negali žaisti“, – sakė Brigita.

PASINAUDOJO SUTEIKTA GALIMYBE Žaisti ji nori. Nors į rankinį judri ir sportiška mergaitė pateko vėlai – sulaukusi dvylikos. Po kurio laiko prie Brigitos prisidėjo Roberta. Dvynės iškart išsiskyrė ne tik ūgiu – Brigita išstypo iki 185 cm, Roberta pora centimetrų žemesnė, bet ir talentu. Patekusios į Lietuvos rinktinę

RANKINIS

FAKTAI IR SKAIČIAI »»

»»

Dvynės Brigita (apačioje) ir Roberta Ivanauskaitės

seserys irgi nelaukė kitų malonės – pačios siekė pasinaudoti suteikta galimybe ir aikštėje įrodinėjo esančios vertos pasitikėjimo. Juolab kad žaisti rinktinėje tapo malonu. Anksčiau komandą krėtė skandalai, kai federacija neišgalėjo nupirkti lėktuvo bilietų ir tekdavo kratytis autobusu, o lyderės teigė nebenorinčios žaisti rinktinėje. Anksčiau rinktinėje trūko specialistų ir buvęs strategas Antanas Skarbalius vienas neįstengdavo visko spėti. „Dabar viskas pasikeitė ir tą mato visi – ir mes, ir sirgaliai“, – įsitikinusi B.Ivanauskaitė. Pasikeitė kaip tik tada, kai 2016-ųjų rudenį moterų rinktinę treniruoti pradėjo Bo Miltonas Andersenas – ne itin žinomas, bet ambicingas specialistas iš Danijos. 43-ejų metų danas 2014–2015 metų sezoną dirbo Vokietijos moterų rankinio bundeslygoje, o kitus karjeros metus leido žemesnėse lygose. Darbas Lietuvos rinktinėje jam – tarsi galimas tramplinas kilti aukščiau. Todėl savų tikslų turi ne tik lietuvės rankininkės, bet ir jų treneris. „Dabar rinktinėje turime kelis už skirtingas sritis atsakingus trenerius: vienas moko gynybos, kitas – puolimo, trečias dirba su vartininkėmis. Vienas treneris negali visko žinoti. Ir senbuvės yra mūsų trenerės – kiekviena noriai dalijasi patirtimi ir patarimais. Šis atrankos ciklas jau parodė, kad tokios permainos buvo svarbios, nes tapome rinktine, galinčia pakovoti ir dėl taškų, ir dėl pergalių“, – tvirtino B.Ivanauskaitė.

IEŠKO PAPILDOMO DARBO Pastaruosius porą metų Klaipėdos „Dragūno-Viesulo“ komandoje žaidusios dvynės Ivanauskaitės šį sezoną išsiskyrė: Brigita išvyko į Norvegiją, Fredrikstado klubą, Roberta patraukė į Daniją – į „Fredericia“ komandą. „Vienintelė priežastis, kodėl išvykome į skirtingas šalis, yra ta, kad rankinio aikštėje turime dalytis ta pačia pozicija“, – šyptelėjo B.Ivanauskaitė. Dvynės varžosi tik aikštėje. Šalia jos Brigita ir Roberta – geriausios draugės. „Iki rinktinės stovyklų buvome išsiskyrusios

»»

Lietuvoje yra 36 rankinio sporto klubai. Pernai surengtos 35 varžybos, 8 jų – tarptautinės. Varžybose dalyvavo 5509 rankininkai, iš jų 1705 buvo moterys. Sporto mokyklose 2016-aisiais treniravosi 2518 rankininkų, klubuose – dar 1176. Šalyje yra 13 nacionalinės, 14 tarptautinės kategorijos rankinio teisėjų. Dar 21 arbitras turi žemesnę kategoriją. Lietuvoje dirba 104 rankinio treneriai.

keliems mėnesiams, tai susitikusios vis negalėjome atsikalbėti“, – pasakojo rinktinės lyderė. Nors didžiausią dėmesį Brigita skiria rankiniui, Norvegijoje nelengva išgyventi net iš profesionalės atlyginimo. „Ieškau papildomo darbo – jau buvau pokalbyje darželyje, nes labai myliu vaikus. Norėčiau juos prižiūrėti“, – neslėpė perspektyvi rankininkė. Tačiau dirbti ji žada tik tiek, kiek tai netrukdys rankiniui, nes čia svarbiausias ne talentas, kuriuo apdovanotos abi dvynės, bet juodas darbas.

DAUGIAU SKAITYKITE:

WWW.SPORTLANDMAGAZINE.LT

LIETUVA – VOKIETIJA: RUNGTYNIŲ APŽVALGA

bit.ly/rankini 77

sportlandmagazine.lt

TINKLINIS Viltė Makauskaitė

ŠEIMOS GYVENIMAS SUKASI APLINK

TINKLINĮ

MAKAUSKŲ ŠEIMOJE SU TINKLINIU SUSIJĘ VISI. „VISKAS PRASIDĖJO NUO MANĘS“, – PRISIPAŽINO BUVUSI TINKLININKĖ, SAVO RANKOSE ŠALIES ČEMPIONIŲ „KAUNAS-ASU“ ŽAIDIMO GIJAS LAIKANTI VIDA MAKAUSKIENĖ. JOS PĖDOMIS PASEKĖ IR ABI DUKTERYS VILTĖ BEI EGLĖ, O VĖLIAU ĮSITRAUKĖ IR VIDOS VYRAS. JULIUS BLIŪDŽIUS

„Mano tėvai visai nesportavo, tik tėtis šiek tiek sportu domėjosi. Turiu tris brolius. Vienas lankė karatė, kitas krepšinį, trečias rankinį. Norėjau neatsilikti, todėl pradėjau sportuoti ir aš. Iš pradžių krepšinį, vėliau – šokius. Tik būdama vienuolikos išbandžiau tinklinį – draugė įkalbėjo. Taip atsidūriau pas trenerę Zitą Jankienę ir nuo to laiko tinklinio nekeičiau į jokią sporto šaką“, – pasakojo V.Makauskienė. Būtent trenerės Z.Jankienės tinklininkų šeimos pavyzdys vėliau ir užkrėtė Vidą. „Trenerės Z.Jankienės vyras, taip pat tinklininkas doc. V.Jankus, dažnai ateidavo į mūsų treniruotes – jie man buvo tinklininkų šeimos pavyzdys. Taip aš savo dukras irgi įtraukiau į tinklinį“, – prisipažįsta pašnekovė. „Mama eina apšilinėti, o mes su tėčiu laukiame jos pasirodymo“, – ankstyviausią savo prisiminimą, susijusį su tinkliniu, atskleidė Viltė. Ji visuomet jautė, kad tinklinis turi kažką tokio magiško, todėl atsispirti pagundoms pereiti į krepšinį, kurių ypač daug buvo mokantis JAV, Viltei nebuvo labai sunku. „Trauka tinkliniui visuomet buvo labai didelė“, – prisipažino 24-erių V.Makauskaitė. „Sportas turi didelę reikšmę mano gyvenime. Tėvai nuo mažens vesdavosi į įvairias varžybas, todėl žinojau, kad ir aš no-

ŽIEMA 2018

AUGUSTAS ČETKAUSKAS, EVALDAS ŠEMIOTAS

rėsiu sportuoti, – antrino Eglė ir patikino, kad su Vilte aikštelėje niekad nesijautė esą konkurentės. – Varžymosi ar konkurencijos tarp mūsų nebuvo, priešingai – viena kitą paskatindavome ar pasakydavome pastabas, kad tobulėtume sparčiau.“

ĮSITRAUKĖ, KAD PADĖTŲ Paskui dukteris į tinklinį įsitraukė ir Vidas Makauskas. „Įtraukiau. Mačiau, kad jam patinka bendrauti, megzti pažintis, susitarti. Man tokie dalykai ne prie širdies, todėl papildėme vienas kitą. Taip pradėjome dirbti su rinktinėmis“, – pasakojo V.Makauskienė.

MAKAUSKŲ ĮKURTAM „KAUNAS-ASU“ KLUBUI ŠIE METAI YPATINGI – KAUNIETĖS PIRMĄ KARTĄ TAPO NE TIK LIETUVOS, BET IR BALTIJOS LYGOS ČEMPIONĖMIS. IKI ŠIOL TAI NEBUVO PAVYKĘ NĖ VIENAI ŠALIES KOMANDAI. 78

Tai nutiko prieš gerą dešimtmetį. Kaip sako pats Vidas, dėl noro padėti buksavusiai sporto šakai. Jo paties šeimoje tinklininkų nebuvo. „Žmona trenere dirbo, dukterys ėmė žaisti, o federacija labai apgriuvusi buvo, vadyba silpna. Norėjome padėti. Paprašė padėti. Taip ir pradėjome bandyti populiarinti tinklinį Lietuvoje. Padirbėjome išties daug. Jaunių, jaunimo rinktinės buvo atkurtos. Iš pradžių visas procesas buvo susijęs su šeima, o galiausiai atkūrėme nacionalinę rinktinę ir dabar turime savo klubą“, – dėstė V.Makauskas.

KLUBAS PASIEKĖ VIRŠŪNĘ V.Makauskas tikino, kad nuo pat pradžių į tinklinį žiūrėjo kaip į visuomeninę veiklą. Ir kai Viltė pradėjo sportuoti, minčių, kad vieną dieną ji taps viena nacionalinės rinktinės lyderių, nebuvo. „Minčių, kad bus galimybė žaisti rinktinėje, tuo metu nebuvo. Viskas pamažu atėjo. Niekad negyvenome iš tinklinio, negyvename ir dabar. Kai pradėjome, apėmė azartas kuo daugiau padaryti. Nacionalinės rinktinės grąžinimas tapo tikslu, bet iš pradžių nuo jaunių ir jaunimo rinktinių reikėjo pradėti“, – paaiškino V.Makauskas. Makauskų įkurtam „Kaunas-ASU“ klubui šie metai ypatingi – kaunietės pirmą kartą

TINKLINIS naudinga, bet sprendimus pačios priima, – patikino V.Makauskas. – Vienintelį kartą įsikišome, kai Viltė buvo trečiakursė ASU studentė ir gavo labai gerą bei įdomų siūlymą žaisti Prancūzijos aukščiausiosios lygos klube. Mes labai norėjome, kad ji baigtų mokslus. Mačiau, kaip jai buvo sunku apsispręsti, tačiau ji baigė mokslus. Dabar išvyko ragauti legionierės duonos.“

JAUČIA DĖKINGUMĄ

Iš kairės: Vidas, Eglė, Viltė ir Vida Makauskai

tapo ne tik Lietuvos, bet ir Baltijos lygos čempionėmis. Iki šiol tai nebuvo pavykę nė vienai šalies komandai. Finale „Kaunas-ASU“ 3:0 įveikė titulą gynusias estes – „Kohila VC/E-Servixe“ tinklininkes.

,,VIENINTELĮ KARTĄ ĮSIKIŠOME, KAI VILTĖ BUVO TREČIAKURSĖ ASU STUDENTĖ IR GAVO LABAI GERĄ BEI ĮDOMŲ SIŪLYMĄ ŽAISTI PRANCŪZIJOS AUKŠČIAUSIOSIOS LYGOS KLUBE. MES LABAI NORĖJOME, KAD JI BAIGTŲ MOKSLUS." V.Makauskas sako, kad po sėkmingo sezono nusprendė kartelę šiek tiek nuleisti: „Per pastaruosius kelerius metus pasiekėme maksimalų rezultatą, dabar ateina eksperimentų metas. Komanda pasikeitė 70 proc., atjaunėjo. Turime viltį kažkada dalyvauti Europos taurės varžybose, bet tam reikia atitinkamo biudžeto. Lietuvos čempionate ir Baltijos lygoje artimiausius kelerius metus bandysime eksperimentuoti.“ Į simbolinį turnyro šešetą patekusi ir rezultatyviausiai finale žaidusi Viltė paliko komandą ir persikėlė į „TJ Ostrava“ klubą Čekijoje. „Norėjau naujo iššūkio sau, norėjau išbandyti save kitoje lygoje. Klubas palieka gerą įspūdį, patinka žaidėjų požiūris, darbas aikštelėje ir už jos ribų. Lygis tikrai aukštesnis nei Lietuvoje, galbūt tik Baltijos lygos prizininkės būtų pajėgios čia varžytis“, – lygino Viltė. Į Kauno technologijos universitetą įstojusi Eglė liko „Kaunas-ASU“ gretose.

tarimai tinklinio klausimais jų šeimoje neišvengiami, bet nepamena atvejo, kad net ir po nesėkmių tai būtų peraugę į ginčus ar nesutarimus. „Niekad nieko ant karštųjų nebandome išspręsti, reikia išlaukti. Bet mes visuomet aptariame ir tariamės, išdėstome savo pasiūlymus“, – patikino V.Makauskas. „Visada norisi išgirsti, kas blogai, kas gerai. Man įdomi jų nuomonė. Aš pasakau jų klaidas, jie mano“, – pridūrė V.Makauskienė. „Kai augau su tėvais, pasišnekėdavome šiek tiek daugiau apie tai, kaip jaučiuosi, kaip sekasi, o dabar, kai gyvename atskirai, užtenka pasakyti „normaliai“ ar „nelabai“, kad suprastų, kaip jaučiuosi. Jie puikiai žino, ką reiškia mano „normaliai“ ir „nelabai“, – sakė Viltė. Sprendimų, susijusių su dukterų karjeromis, Makauskai taip pat nereguliuoja. „Diskutuojame, aptariame, ar tai būtų

Kokie didžiausi sunkumai, kai du ar trys šeimos nariai būna vienoje komandoje, sėdi ant vieno suoliuko? „Labai daug niuansų. Sunkumus supras tik tie treneriai, kurių vaikai treniruojasi pas juos pačius“, – atsidūsėjo Vida. „Žaisti mamos komandoje tikrai sunkiau, nes keliami papildomi reikalavimai, be to, yra noras įrodyti, jog komandoje būni ne tik dėl to, kad esi trenerio vaikas“, – lygino Eglė. „Nieko sunkaus čia neįžvelgiu – viskas sudėliota, kiekvienas žinome savo užduotis. Sportas – tai procesas, kuriame nuolat mokiniesi, nuolat tobulėji. Mes dalijamės patarimais, bet trinties nebūna“, – patikino V.Makauskas. Viltė antrino: „Aikštelėje buvau kaip ir visos žaidėjos – turėjome tam tikras ribas. Su metais vis dažniau nepastebėdavai, kad tai tavo mama ar tėtis, pradedi jausti pagarbą kaip trenerei ir vadovui.“ Viltė ryškų tėvų indėlį mato žvelgdama ne tik į savo, bet ir daugelio tinklininkių progresą. „Mano tėvai ėmė rūpintis jaunių, jaunimo, vėliau moterų rinktine, nors niekas nenorėjo tų komandų. Tai begalinis sunkus darbas, ir jei jie nebūtų jo ėmęsi, nežinau, ar būčiau tapusi tokia žaidėja, kokia esu dabar. Esu už tai labai dėkinga“, – gerų žodžių negailėjo Viltė.

DAUGIAU SKAITYKITE:

WWW.SPORTLANDMAGAZINE.LT

BALTIJOS MOTERŲ TINKLINIO LYGOS FINALAS

TARIASI, BET NENURODINĖJA

bit.ly/makausk

V.Makauskas sako, kad aptarimai ir pasi-

sportlandmagazine.lt

GYVENIMO BŪDAS KAIRIT KÜTT RED BULL CONTENT POOL

EKSTREMALIŲ POJŪČIŲ MĖGĖJAS

JONAS

JON-OLSSON.COM YOUTUBE.COM/USER/JONOLSSONVIDEOBLOG

JONOLSSON1

OLSSONAS

AR ŽINOJOTE? Vienas iš Jono Olssono mėgstamiausių filmų yra „Iron Man“, o serialų – „Dūmas“.

VIENAS ŽINOMIAUSIŲ PASAULIO PROFESIONALIŲ SLIDININKŲ 35 METŲ JONAS OLSSONAS UŽAUGO ŠVEDIJOJE, BET ŠIUO METU GYVENA MONAKE. JIS DAR ŽINOMAS KAIP AISTRINGAS AUTOMOBILIŲ MĖGĖJAS BEI TINKLARAŠTININKAS. SAVO VAIZDO DIENORAŠTYJE ŠVEDAS SU GERBĖJAIS DALIJASI MEILE ŠEIMAI, DRAUGAMS IR AKTYVIAM GYVENIMO BŪDUI.

Jonas Olssonas gimė Švedijoje, Moros mieste, kuriame nuo mažumės pradėjo slidinėti. Iš pradžių dalyvavo slidinėjimo varžybose, o sulaukęs šešiolikos susidomėjo akrobatiniu slidinėjimu. Jonui priklauso keli nauji triukai, kurių vaizdo įrašus internete peržiūrėjo milijonai žmonių. Būtent vaizdo įrašams Jonas skiria labai daug dėmesio, mat yra aktyvus vaizdo tinklaraštininkas. Sportininkas mėgsta įamžinti ne tik savo kasdienį gyvenimą, bet ir treniruotes, kurias galima rasti „YouTube“ svetainėje. Tinklalapyje Jonas taip pat publikuoja daugybę pramoginių ir kitokių vaizdo įrašų apie savo kasdienę veiklą. Viskas pateikiama nepriekaištingai kaip ir jo sportinė veikla.

SPORTINIAI LAIMĖJIMAI Po lažybų su draugu kalnų slidininku Jensu Byggmarku J.Olssonui neliko nieko kita, kaip tik valyti dulkes nuo savo varžybų slidžių. Bičiuliai susilažino dėl dalyvavimo 2014 m. žiemos

ŽIEMA 2018

Iš socialinės žiniasklaidos kanalų jis dažniausia naudojasi „Instagram“, kuriame turi daugiau kaip 790 tūkst. sekėjų. Jo mergina yra žinoma Švedijos socialinės žiniasklaidos žvaigždė ir mados tinklaraštininkė Janni Delѐr. Su ja Jonas gyvena Monake. J.Olssonas sukūrė asmeninį sporto krepšių prekės ženklą „Douchebags“. Kartą „Lamborghini“ įmonė padarė jam staigmeną – padovanojo prabangų automobilį, kurio stoge įrengta dėžė slidėms įsidėti.

JONAS OLSSONAS „YOUTUBE“ SVETAINĖJE

bit.ly/olssonj žaidynėse. Jonas vėl pradėjo ruoštis varžyboms ir jau 2010 m. Prancūzijoje, Izero slėnio kalnų kurorte, startavo pasaulio kalnų slidinėjimo čempionate. Tiesa, jam nepavyko įveikti olimpinių žaidynių atrankos barjero. Dabar J.Olssonas dalyvauja tiek akrobatinio, tiek kalnų slidinėjimo varžybose.

Sportininkas pelnė du aukso medalius – 2002 ir 2008 m. ekstremalių sporto šakų žaidynėse „X Games“. Iš viso Jonas ant pjedestalo kilo dešimt kartų. Jis taip pat laimėjo JAV Veilo „Free Skiing Open“, Arės „Red Bull Big Air“, Skandinavijos „Big Mountain“ čempionatą Riksgrensene ir „Superpipe“ pasaulio pirmenybes.

sportlandmagazine.lt

GYVENIMO BŪDAS KARINA SĖRIKOVA VYTAUTAS DRANGINIS

Svaras vilki „Hockey Punks“ aprangą

HIPHOPO ŽVAIGŽDĖ ŠIRDĮ ATIDAVĖ LEDO RITULIUI NORS DAUGUMA MŪSŲ GABRIELIŲ LIAUDANSKĄ-SVARĄ GERIAUSIAI PAŽĮSTA KAIP GRUPĖS „G&G SINDIKATAS“ NARĮ, MUZIKA – TIK DALIS VEIKLOS, KURIA GYVENA ŠIS AKTYVUS VYRAS. SVARAS YRA LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS SAVANORIS, VILNIAUS LEDO RITULIO KOMANDOS „HOCKEY PUNKS“ ŽAIDĖJAS, O NAUJA GABRIELIAUS AISTRA – SPORTININKŲ ŠALMŲ MARGINIMAS.

Apie tai, ką Svarui reiškia sportas ir ypač ledo ritulys, kaip jis susidomėjo piešimu ant šalmų ir ar posakis „batsiuvys be batų“ yra tiesa, kalbėjome šiame interviu. Teko girdėti, kad praeityje žaidei krepšinį. Kaip patekai ant ledo? Praeityje užsiėmiau labai daug sporto šakų. Viena pirmųjų buvo stalo tenisas. Jį pradėjau treniruotis trečioje klasėje. Po to buvo krepšinis. Deja, klubas, kuriame treniravausi, gyvavo neilgai. Vėliau pamėgau gatvės krepšinį, su draugais labai daug laiko praleisdavome įvairiose Vilniaus kiemų krepšinio aikštelėse. Buvo ir futbolas, kurį truputį žaidžiau būdamas vaikas, o suaugęs keletą sezonų žaidžiau AFK „Zybajazz“ klube Sekmadienio futbolo lygoje. Esu išbandęs daug įvairių kovos menų. Tačiau kai pirmąkart užlipau ant ledo laidoje „Degantis ledas“, pajutau, kad tai šansas išmokti čiuožti ir užsiimti šiuo visada mane žavėjusiu

ŽIEMA 2018

,,JAU ESU IŠPIEŠĘS APIE 10 ŠALMŲ. TIESA, NE VIEN LEDO RITULIO ŽAIDĖJAMS: TAIP PAT IR MOTOCIKLININKAMS, IR LENKTYNININKAMS. ŠIUO METU LAUKIA DAR TRYS NAUJI UŽSAKYMAI. "

Kartingo lenktynininko G.Grinbergo šalmas

sportu. Taip ir padariau. Iki šiol esu Vilniaus „Hockey Punks“ komandos dalis. Ledo ritulys mūsų šalyje nėra itin populiari sporto šaka. Kuo jis tave žavi? Ledo ritulys nuo 2007 m., kai pirmąkart užsirišau pačiūžas, labai stipriai pakito. Šiuo metu Lietuvoje yra keliolika turnyrų ir lygų, kuriose žaidžia keliasdešimt komandų. Prieš kokius šešerius metus Vilniuje buvo viena vaikų ledo ritulio mokykla, dabar jų jau trys. Mane asmeniškai žavi tai, kad ledo ritulys yra savotiška kitų sporto šakų sintezė. Čia vyrauja greitis, dinamika, jėgos susidūrimai, svarbi taktika, komandinis jausmas. Tiesiog man tai geriausia, ką esu atradęs. Ne viename interviu užsiminei, kad sportas užima svarbią tavo gyvenimo dalį. Kokias dar sporto šakas propaguoji?

GYVENIMO BŪDAS Šiuo metu tik ledo ritulį ir TRX treniruotes. Truputį bėgioju tam, kad treniruočiau ištvermę, bet bėgti aš nemėgstu, darau tai tik valiai stiprinti. Visos sporto šakos turi savitas madas. Štai ledo ritulininkams galima unikaliai išmarginti šalmą. Ar būtent dėl to kilo mintis pabandyti piešti ant šalmų? Ledo ritulyje šalmus marginasi tik vartininkai, aikštės žaidėjai to nedaro. Mano kelias į vizualiuosius menus prasidėjo nuo „streetarto“ ir minimalių grafičių elementų, nuo savadarbių trafaretinių piešinių ant marškinėlių. Kam buvo skirtas pirmasis išmargintas šalmas? Kas ant jo pavaizduota? Pirmąjį savo šalmą marginau Lietuvos rinktinės vartininkui Nerijui Dauksevičiui. Labai norėjau padaryti šią dovaną prieš pasaulio čempionatą. Ant jo buvo pavaizduotas vytis, ąžuolo lapai, saulė, Lietuvos vėliavos spalvos. Kiek šiuo metu tokių kūrinių jau esi padaręs? Deja, nedaug. Šalmus piešti – sudėtingas procesas, o aš turiu savybę arba daryti gerai, arba iš viso nedaryti. Šalmą reikia paruošti, nugruntuoti, išpiešti, nulakuoti, surinkti. Laimei, turiu bičiulį, kuris puikiai geba atlikti šalmo paruošimo darbus, man lieka meninė dalis. Tačiau šis pomėgis ir kainuoja, ir užima laiko. Jau esu išpiešęs apie 10 šalmų. Tiesa, ne vien ledo ritulio žai-

Ant scenos su „G&G Sindikatu“

dėjams: taip pat ir motociklininkams, ir lenktynininkams. Šiuo metu laukia dar trys nauji užsakymai. Ką šis hobis tau reiškia? Tikiuosi, trafaretiniai menai, piešimas, šalmai, marškinėliai, sienos ir dar

daug kas, ant ko aš piešiu, kada nors taps mano pagrindine veikla. Ar tavo šalmas irgi kažkuo išskirtinis? Ne. Batsiuvys be batų – šventa taisyklė.

sportlandmagazine.lt

GYVENIMO BŪDAS BIRUTĖ PAKĖNAITĖ ALFREDAS PLIADIS

NENORI DIRBTI – RASK

MĖGSTAMĄ VEIKLĄ

SVARBIAUSIAS JO PROJEKTAS YRA ŠEIMA. VISOMS KITOMS VEIKLOMS – TIK LIKĘS LAIKAS. PENKIAKOVĖS OLIMPINIS VICEČEMPIONAS EDVINAS KRUNGOLCAS PRIORITETUS SUSIDĖLIOJO LABAI AIŠKIAI.

Jis geras ketverių Ainės tėtis ir geras vyras. Kol žmona Vesta – bendrovės „Audimas“ direktorė – rūpinasi karjera ir kasdien važinėja į Kauną, jis Vilniuje laiko bent tris namų kampus. O svarbiausia – pasirūpina dukterimi: nuveža ir parveža iš darželio, kai reikia, aplanko gydytojus. Tačiau greta to – ir visi kiti darbai. 44 metų E.Krungolcas yra Lietuvos olimpiečių asociacijos sporto renginių vadybininkas, Tarptautinės šiuolaikinės penkiakovės asociacijos (UIPM) Teisėjų komiteto narys ir fechtavimo klubo savininkas. Kaip pats juokauja, vis dar – ir penkiakovininkas. Nors iš profesionaliojo sporto pasitraukė po 2012 m. Londono olimpinių žaidynių, apie karjeros pabaigą oficialiai nepareiškė. „Bet tai – tik juokas“, – šyptelėjo 2008 m. Pekino žaidynių sidabro medalio laimėtojas, pasaulio ir triskart Europos čempionas. Nors jis vis dar sportuoja: bėgioja, žaidžia futbolą ir, žinoma, kartais fechtuojasi. Kaip viską spėja? „Kai labai nori – viskas įmanoma. Svarbiausia man yra šeima. Jei, pavyzdžiui, duktė Ainė paprašytų neiti

ŽIEMA 2018

į fechtavimo treniruotę, jei tai būtų labai svarbu, likčiau namie“, – patikino.

VAIKŲ BŪKLĖ KELIA SUSIRŪPINIMĄ Atlyginimą jis gauna iš buvusius ir esamus sportininkus vienijančios Lietuvos olimpiečių asociacijos. „Mūsų uždavinys

FECHTAVIMĄ IR TEISĖJAVIMĄ EDVINAS KRUNGOLCAS VADINA SAVO HOBIU, O DARBĄ OLIMPIEČIŲ ASOCIACIJOJE – ŠVIETĖJIŠKA VEIKLA. – propaguoti olimpizmo idėjas, sveiką gyvenseną, sportą. Skaitome paskaitas mokyklose, stovyklose, supažindiname su nepelnytai pamirštomis buvusiomis sporto žvaigždėmis, skatiname sportuoti ir sveikai gyventi“, – aiškino E.Krungolcas.

Olimpiniam vicečempionui, kaip ir jo bendraminčiams, kelia susirūpinimą jaunimo fizinė būklė, todėl jie stengiasi pakeisti padėtį apie tai diskutuodami net Seime. „Bet svarbiausia – įtikinti tėvus, kad šie suvoktų, jog kūno kultūra yra pamatas. Jei fizinė būklė bus prasta, visas gyvenimas gali sugriūti“, – perspėjo E.Krungolcas. Jo Ainė – judri sportiška mergaitė ir tėvams rūpesčių kol kas nekelia. Juolab kad mato gerą pavyzdį: aktyviai sportuoja ne tik tėtis, bet ir mama.

VIENAS IŠ DVYLIKOS Teisėjavimas – dar viena mėgstama Edvino veikla. Ji nėra pelninga, bet teikia daug džiaugsmo. „Dvidešimt metų penkiakovėje paliko įspaudą, o teisėjo darbas pasirodė tinkamiausias būdas vis dar dalyvauti varžybose. Tačiau po varžybų dabar jaučiu tuštumą, kai matau, kaip kiti lipa ant pakylos. Atrodo, ir aš dar galėčiau, dar suspurdėčiau. Neįsivaizduoju, kada tai praeis“, – neslėpė E.Krungolcas, pernai teisėjavęs Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse. Baigęs karjerą jis greitai išlaikė tarptautinės kategorijos teisėjo egzaminus, o pernai rudenį buvo išrinktas į UIPM Teisėjų komitetą. Dabar su dar vienuolika kolegų E.Krungolcas vadovauja kitiems teisėjams. Pavyzdžiui, per Vilniuje vykusį Pasaulio taurės finalą Edvinas su slovaku buvo atsakingi už visas varžybas: pradedant bazių įrengimu ir baigiant tujų išdės-

GYVENIMO BŪDAS ŠIUOLAIKINĖS PENKIAKOVĖS SPORTININKŲ PAMOKOS – KAUNO „ŽALGIRIO“ KREPŠININKAMS

bit.ly/penkiak tymu jojimo lauke. Teisėjaudamas jis geriausiai jaučiasi ant fechtavimo kilimo. „Ten judesys, ten turi akimirksniu įvertinti situaciją, neužskaityti blogo dūrio ir pastebėti gerą. Taip pat ten tiesioginis bendravimas su sportininku. Kitos rungtys – labiau techninės“, – paaiškino olimpinis vicečempionas.

,,DVIDEŠIMT METŲ PENKIAKOVĖJE PALIKO ĮSPAUDĄ, O TEISĖJO DARBAS PASIRODĖ TINKAMIAUSIAS BŪDAS VIS DAR DALYVAUTI VARŽYBOSE."

MOKINIAI – FECHTAVIMO FANATIKAI E.Kungolcui taip patinka fechtavimas, kad jis įkūrė savo vardo klubą. Jam ypač smagu, kad į fechtavimo treniruotes žmonės renkasi vejami vaikystės svajonių tapti muškietininkais ir atsiradus progai pabando išmokti valdyti špagą. „Kai kurie jų gerąja prasme išprotėję – kiekvieną laisvą minutę būna klube, pra-

kaituoja, kartais net stebiuosi, kad galiu juos nuvaryti lyg arklius, bet jie vis tiek sukandę dantis dirba“, – juokėsi E.Krungolcas. Fechtavimą ir teisėjavimą jis vadina savo hobiu, o darbą Olimpiečių asociacijoje – švietėjiška veikla. E.Krungolcas tik patvirtina posakį, kad radus mėgstamą veiklą dirbti niekada nereikės.

DAUGIAU SKAITYKITE:

WWW.SPORTLANDMAGAZINE.LT

AIKŠTĖJE MĖGSTAKURTI Bene mėgstamiausias E.Krungolco sportas po penkiakovės – futbolas. Jį žaisdavo ir dar būdamas profesionalus penkiakovininkas, nors grėsė traumos. „Kiekvienas profesionalas supranta, kad bet kuriame kontaktiniame sporte, kad ir kaip švelniai žaistum, užtenka vieno karto. Bet aš tikėdavau, kad esu nepažeidžiamas, todėl kartais žaisdavau. Ačiū Dievui, traumų išvengiau“, – pasakojo E.Krungolcas. Bendraminčių futbolo komandoje Edvinas yra saugas. „Aš iš prigimties kūrėjas“, – kvatojo buvęs penkiakovininkas.

sportlandmagazine.lt

GYVENIMO BŪDAS

NĖ DIENOS BE

DVIRAČIO KARINA SĖRIKOVA

VALAKUPIŲ PLASTINĖS CHIRURGIJOS KLINIKOS „VITKUS CLINIC“ VADOVĖ VITA DEGUTIENĖ – NESUSTOJANČIO TOBULĖTI ŽMOGAUS PAVYZDYS. PRAĖJUSIAIS METAIS ISPANIJOS SALOJE FUERTEVENTUROJE ATRADUSI AISTRĄ DVIRAČIU KILTI Į KALNUS, GRĮŽUSI Į LIETUVĄ NE TIK PRADĖJO BENDRADARBIAUTI SU PROFESIONALIAIS TRENERIAIS, BET JAU SPĖJO SURENGTI PASAULYJE GERAI ŽINOMĄ KASMETINĮ RENGINĮ „THE RAPHA WOMEN‘S 100“ IR KARTU SU PUSŠIMČIU MOTERŲ DVIRAČIAIS ĮVEIKTI 100 KM ATSTUMĄ.

SPORTĄ ATRADO PRIEŠ 15 METŲ Vita prasitarė, kad aistra sportui ją lydi nuo vaikystės. „Ir prieš dviračius sportavau: arba bėgiojau, arba su lazdomis vaikščiojau. Apskritai Vitkų giminė yra sportiška, ypač vyrai. Nors pamenu, kaip tėtis, pastebėjęs, jog mane traukia dvira-

Kęstutis Vanagas

čiai, nusivedė parodyti ligonių, patyrusių sportinių traumų. Nesustabdė. Mano pirmi sutaupyti pinigai buvo skirti dviračiui. Pamenu, sumaišiau raudoną su balta ir nusidažiau dviratį rožine spalva – taip, kaip visada svajojau“, – juokėsi optimizmo nestokojanti pašnekovė. Sportą Vita dar kartą atrado prieš maž-

daug 15 metų, kai išgyveno nelengvą laikotarpį, kankino stresas, nemiga ir migrena. „Pastebėjau, kad pasivaikščiojus gryname ore, aktyviai pasportavus labai pagerėjo psichologinė savijauta ir miegas, tad pradėjau vis dažniau praktikuoti tiesiog ėjimą ar bėgimą Valakupių miškais.

NAUJI TIKSLAI Sėkmingai įveikusios užsibrėžtą atkarpą moterys dar labiau sustiprėjo ir šiuo metu vis dar susirenka pavažinėti dviračiais. Vita planuoja dažniau surengti panašių žygių. O kol kas gyvena tikslu įvažiuoti į vieną didelį kalną – atskleidė tik tiek, kad jis yra Prancūzijoje.

ŽIEMA 2018

sportlandmagazine.lt

GYVENIMO BŪDAS MOTERŲ 100 KM VAŽIAVIMAS „THE RAPHA WOMEN‘S 100“

Po kiekvieno tokio pabuvimo gamtoje pačiai su savimi pakildavo nuotaika, užplūsdavo ramybė – atrodė, lyg vėjas visas mintis būtų prapūtęs. Juolab mano vyras Gediminas, buvęs krepšininkas, mane vis ragindavo pradėti aktyviau sportuoti. Užsikabinau“, – pasakojo 41-erių moteris.

,,VISKO BUVO, DU KARTUS VĖJAS NUO DVIRAČIO BUVO NUPŪTĘS, BET NIEKAS NEGĄSDINA, PALYGINTI SU TUO NUOSTABIU, DIDINGU VAIZDU, ATSIVERIANČIU NUO KALNO VIRŠŪNĖS. NET SUSIGRAUDINUSI NE KARTĄ BUVAU." DVIRAČIAIS SUSIŽAVĖJO FUERTEVENTUROJE Dviračiais V.Degutienė susidomėjo praėjusiais metais, žiemą leisdama Fuerteventuroje – saloje Atlanto vandenyne, priklausančioje Ispanijai. „Susižavėjau visais tais sportiškais žmonėmis, neretai jau senukais, kurie iš visų jėgų mina į kalnus. Taigi susidomėjau plento dviračiais ir pradėjau kilti į kalnus. Visko buvo, du kartus vėjas nuo dviračio buvo nupūtęs, bet niekas negąsdina, palyginti su tuo nuostabiu, didingu vaizdu, atsiveriančiu nuo kalno viršūnės. Net susigraudinusi ne kartą buvau“, – prisipažino klinikos vadovė. Dabar ant dviračio V.Degutienė sėda kasdien. Tam, kad suspėtų paruošti šeimai pusryčius, atlikti visas rytines procedūras ir dar liktų laiko dviračiui paminti, moteris keliasi penktą ryto. Kartais pavažinėja per pertrauką tarp darbų – juk klinika apsupta miškų, toli gamtos ieškoti nereikia. „Vis dėlto būna dienų, kai sportuoti nėra ūpo, ypač jei lyja ar krinta šlapdriba, tačiau prisiverčiu ir visada dėl to džiaugiuosi. Pastebėjau, kad po maždaug 50 min. važiavimo tiesiog užplūsta gera nuotaika, pasipila įvairios idėjos, susijusios ir

bit.ly/degutie

su darbu, ir su šeima“, – tikino vilnietė. Tačiau 50 min. Vitai – ne riba, ji kasdien dviračiui skiria po 1,5–2 val.

SURENGĖ 100 KILOMETRŲ ŽYGĮ DVIRAČIAIS Atradusi dviratį Vita nutarė šio sporto rimčiau imtis. Profesionalius važiavimo dviračiu pradmenis moteriai suteikė treneris Vaidas Rimkus, kuris iki šiol V.Degutienei rengia asmenines treniruotes. Taip pat pašnekovė lanko bendras treniruotes su trenerio Vytauto Juchnevičiaus treniruojamais profesionaliais elito dviratininkais. Kartu su treneriu V.Rimkumi šį pavasarį Vitai kilo mintis Lietuvoje įgyvendinti pasaulyje gerai žinomą kasmetinį renginį „The Rapha Women‘s 100“, per kurį moterys sėda ant dviračių ir įveikia 100 km atstumą. „Suplanavome, kad paskelbsime apie įvykį viešai, susirinks nedidelis būrelis moterų, su kuriomis du mėnesius ruošimės žygiui. Bet kai susirinko per 40 moterų, net kalbos dovaną praradau“, – prisipažino vilnietė. Vitos suburtos moterys po 3–4 kartus per savaitę susirinkdavo prie klinikos ir in-

,,SUPLANAVOME, KAD PASKELBSIME APIE ĮVYKĮ VIEŠAI, SUSIRINKS NEDIDELIS BŪRELIS MOTERŲ, SU KURIOMIS DU MĖNESIUS RUOŠIMĖS ŽYGIUI. BET KAI SUSIRINKO PER 40 MOTERŲ, NET KALBOS DOVANĄ PRARADAU." ŽIEMA 2018

tensyviai ruošėsi žygiui. Buvo suplanuota vykti piligriminiu keliu į Kenos miestelį, pasienio su Baltarusija link. „Tas mūsų iššūkis nebuvo lengvas, mat susirinko labai skirtingų duomenų moterys: įvairaus amžiaus – nuo 18 iki 65 m., mynė skirtingus dviračius – plento, MTB, miesto. Bet svarbiausia, kad skyrėsi jų pasirengimas: kai kurios buvo mėgėjos pasivažinėti, o kitos pirmą kartą po ilgo laiko atsisėdo ant dviračio. Dirbome vakarais tikrai sunkiai, tačiau mūsų visas treniruotes lydėjo šypsenos ir gera nuotaika. Treniruočių metu klinikos kiemas buvo pilnas tėčių, močiučių, auklių, kurios prižiūrėjo vaikus. Tačiau visi buvo patenkinti, ypač po žygio, nes laiminga mama – laiminga visa šeima“, – tikino klinikos vadovė.

DVIRATIS IR MAŠINA Vita Degutienė per metus mašina nuvažiavo 1000 km, o štai per aštuonis mėnesius dviračiu jau įveikė 10000 km.

GYVENIMO BŪDAS

KARINA SĖRIKOVA PAOLO PENNI MARTELLI

PERGALĖS RECEPTAS –

HARMONIJA SU SAVIMI DVIRATININKUI ELIJUI ČIVILIUI ŠIŲ METŲ VASARA BUVO IŠTIES ĮSIMINTINA: BIRŽELĮ JO IR KOLEGOS ANDREJAUS DOLGOVO KOMANDA ITALIJOJE TAPO PASAULIO KALNŲ DVIRAČIŲ 24 VALANDŲ LENKTYNIŲ ČEMPIONE, O JAU RUGPJŪČIO VIDURYJE ELIJUS LAIMĖJO VIENOMIS SUDĖTINGIAUSIŲ DAUGIADIENIŲ KALNŲ DVIRAČIŲ LENKTYNIŲ PASAULYJE LAIKOMAS „MONGOLIA BIKE CHALLENGE“. E.ČIVILIS PRISIPAŽĮSTA, KAD DVIRAČIU VAŽIUOJA VISUS METUS NEPAISYDAMAS ORO SĄLYGŲ. 89

sportlandmagazine.lt

GYVENIMO BŪDAS

E.Čivilio garaže – devyni dviračiai. „Čia kaip muzikos virtuozui: turi vieną gitarą, tada reikia akustinės, tada elektrinės ir t.t. Taip susikaupia ir dviračių, nes visų reikia. Galiu pasirinkti pagal nuotaiką: kai geras oras, gal norėsiu važiuoti plentu, kai apsiniaukę ir lyja – gal į mišką, o kai prisnigę – taip pat yra specialus dviratis, kuriuo gali minti per sniegą“, – šypsosi vyras. Dviratis dieną naktį budi ir prie jo darbo. Tiesa, į darbą dviračiu nevažiuoja vien dėl to, kad nuo jo pailsėtų. O štai darbo metu „IBM Lietuva“ gamintojo atstovas viešajam sektoriui į susitikimus su verslo partneriais ar klientais mina dviračiu. Tai pramoga. O treniruotė – po darbo, kai grįžęs namo sėda ant vieno iš devynių savo dviračių ir mina pedalus. Išbandęs su dviračiais viską, kas tik įmanoma – nuo treko iki kalnų dviračių, pastaruoju metu E.Čivilis vis dažniau ryžtasi išbandymams, kuriuos net pats vadina avantiūromis. Pernai jis kartu su A.Dolgovu laimėjo 24 valandų važiavimo kalnų dviračiais komandų Europos čempionatą, o šiemet triumfą pakartojo pasaulio čempionate.

,,GYVENAME NUOSTABIAIS LAIKAIS, KAI DAUG DALYKŲ IŠRASTA – NUO NANOTECHNOLOGINĖS APRANGOS IKI SPYGLIUOTŲ DVIRAČIŲ PADANGŲ AR DVIRAČIŲ, SKIRTŲ VAŽIUOTI PER SNIEGUOTAS VIETOVES."

ŽIEMA 2018

VICEPREZIDENTAS Elijus Čivilis ne tik pats mina pedalus, bet ir dirba kitų dviratininkų labui – jis yra Lietuvos dviračių sporto federacijos viceprezidentas.

GYVENIMO BŪDAS Nedaugeliui įveikiami išbandymai 35 metų vilniečio laukė ir rugpjūtį Mongolijoje vykusiose kalnų dviračių daugiadienėse lenktynėse „Mongolia Bike Challenge“, kur įveikė 582 km. Lietuvos sportininkas laimėjo net tris iš šešių etapų ir tapo absoliučiu varžybų nugalėtoju. Kodėl būtent dviračiai? Su sportu supažindino tėtis – jis domėjosi automobilių sportu. Buvau ir į kartingą įsėdęs, bet žiemos metu kartingistams tenka ieškoti kitų veiklų – žaisti krepšinį, tinklinį. Kartą sugalvojau užsukti į dviračių sporto būrelį ir jau kitą dieną žinojau, kad noriu daryti tik tai. Važinėjant kartingais lydėjo triukšmas, tepalai, kartais net trenerių keiksmai, įtampa, o čia – gamta ir vėjas. Tuo metu man buvo apie 13 metų.

,,SU SPORTU SUPAŽINDINO TĖTIS – JIS DOMĖJOSI AUTOMOBILIŲ SPORTU. BUVAU IR Į KARTINGĄ ĮSĖDĘS, BET ŽIEMOS METU KARTINGISTAMS TENKA IEŠKOTI KITŲ VEIKLŲ – ŽAISTI KREPŠINĮ, TINKLINĮ. KARTĄ SUGALVOJAU UŽSUKTI Į DVIRAČIŲ SPORTO BŪRELĮ IR JAU KITĄ DIENĄ ŽINOJAU, KAD NORIU DARYTI TIK TAI." Koks buvo jūsų kelias iki pirmųjų pergalių? Ar nebuvo kilę minčių mesti sporto? Tiesą sakant, kai patekau į dviračių sportą, su manim augo ypač talentinga karta – Tomas Vaitkus, Arūnas Gliaudelis, Vytautas Kaupas ir kiti. Dažnai varžybose likdavau antras. Pripažinęs sau, kad vis dėlto neturiu sportinio talento, dvyliktoje klasėje mečiau dviračius ir tiesiog atsidaviau mokslams. Stažuodamasis Panamoje pabandžiau žaisti futbolą, Suomijoje daugiausia važinėjau riedučiais, bet niekas nekabino. Vieną dieną jau Lietuvoje vėl susitikęs su A.Gliaudeliu pasidaviau jo provokacijai sudalyvauti dviratininkų varžybose. Važiavau su skolintu dviračiu ir skolinta apranga, be jau tądien supratau, kad būtent čia aš priklausau. Ką reiškia parą važiuoti galingais itališkais kalnais su visais stačiais pakilimais ir siaurais vienvėžiais viršūnių takeliais arba lenktyniauti šešias paras iš eilės neįprastoje klimato juostoje, kur dieną temperatūra siekia 30 laipsnių karščio, o naktį 10 šalčio? Su kokiais iššūkiais – fiziniais ir psichologiniais – susiduriate tokio tipo varžybose?

REPORTAŽAS IŠ „MONGOLIA BIKE CHALLENGE 2017“

bit.ly/civilismon Reikia pripažinti, kad įsimintiniausios varžybos yra tos, kuriose pats mynimas tik tarp kitko, o dėmesio centre yra aplinka ir sąlygos. Sakyčiau, Lietuva – puiki šalis, norint grūdintis važinėti įvairiomis oro sąlygomis. Dažnai tenka treniruotis naktį po darbų, nestabilus klimatas neleidžia pamiršti ir važiavimo per lietų. Kartais, kai oras ypač blogas, bet reikia treniruotis, tenka pakovoti su savimi, užtat per varžybas, kai būna ypač sunkios oro sąlygos ir visi pietinių valstybių sportininkai šąla ir dramatizuoja aplinkybes, aš tiesiog važiuoju it eilinę treniruotę ir tai man suteikia konkurencinio pranašumo. O daugiadienės varžybos arba kalnai juk labiausiai ir veža! Ką jaudintų mintis apie važiavimą tiesiu keliu 15 minučių? Manęs tikrai ne. Kuo labiau sužadini vaizduotę, tuo labiau nori tai patirti. Kas skatina išsikelti sau tokius nelengvus tikslus? Juk greičiausiai per varžybas patiriate daug streso, pavargstate, išgyvenate įvairias nekomfortiškas situacijas? Deja, turiu nuvilti ir pasakyti, kad viskas nėra taip blogai. Man tai grynas malonumas, gyvenimo turinys. Žinoma, varžybose yra nepatogumo, bet seniai nebėra kančios ar skausmo. Bet visada yra dramos. Tai žavi. Sėkmę lemia daug aplinkybių. Laimi tas, kuris sugeba ramiau išspręsti proceso metu atsiradusias problemas. Pavyzdžiui, Mongolijoje mano pagrindinis varžovas buvo profesionalus 22-ejų dviratininkas iš Olandijos, už mane daug stipresnis. Jis puikiai startavo, aš prasčiau. Galima pagalvoti, kad viskas – varžybų rezultatai jau nulemti. Tačiau aš kovojau ne su aplinkybėmis, o ieškojau harmonijos su savimi ir po trečiojo etapo tapau lyderiu bei laimėjau varžybas. Dviračio į šalį nepadedate net per šalčius. Kokiomis blogiausiomis sąlygomis yra tekę važiuoti? Taip, žiemą vis tiek tenka treniruotis, žinoma, mažiau. Tačiau šaltuoju metų laiku didžiausia problema ne šaltis – yra sukurta labai puikių funkcinių rūbų, bet žiemą plikledis, nevalyti keliai, šlapdriba,

tamsa. Tarp dviratininkų vyrauja posakis: nėra blogo oro, yra tik bloga apranga. Gyvename nuostabiais laikais, kai daug dalykų išrasta – nuo nanotechnologinės aprangos iki spygliuotų dviračių padangų ar dviračių, skirtų važiuoti per snieguotas vietoves. Ar turite išsikėlęs sau kokių nors ateities tikslų? Neturiu nei užsibrėžtų tikslų, nei siekiu kokių nors rezultatų. Tiesiog esu atviras naujiems išgyvenimams ant dviračio, noriu patirti malonumą. Čia kaip ir gyvenime: juk atlyginimas nemotyvuoja, motyvuoja tai, kaip jautiesi dirbdamas darbą

ELIJAUS ČIVILIO ASMENINIS TOP 5 VAŽIUOJANT DVIRAČIU PRASTU ORU 1. Žieminiai dviratininko batai. Patikėkit, tai geriausia, ką galite sau pasidovanoti ir važinėti prastu oru. 2. Specializuota žieminė apranga: kelnės ir striukė, kurios nepraleidžia drėgmės, bet puikiai garina prakaitą. 3. Kokybiški purvasargiai. Jų būna tikrai gerų ir skirtų visiems dviračiams: tiek plento, tiek kalnų. 4. Platesnės padangos nei įprasta, nes žiemą svarbus didesnis sukibimo plotas, taip pat svarbu į jas nepripūsti per daug oro. 5. Ir galiausiai – specialus pigus žieminis dviratis, kuris padės sutaupyti brangią varžybų techniką ir visada bus pasiruošęs priimti purvo ir druskų vonias.

sportlandmagazine.lt

GYVENIMO BŪDAS

„CONVERSE ONE STAR“ – NEĮVERTINTA LEGENDA

MIKK LEMBERG ARTURS PAVLOS / CONVERSE

PIRMĄ SYKĮ KREPŠINIO BATELIAI „CONVERSE ONE STAR“ PREKYBOS VIETOSE PASIRODĖ 1974 M., BET TIK ANO AMŽIAUS DEŠIMTOJO DEŠIMTMEČIO PRADŽIOJE PRASIDĖJO „ONE STAR“ ATGIMIMAS IR JIE TAPO KULTINIU ELEMENTU.

DIZAINAS DARO ĮTAKĄ! Įdomu stebėti, kaip paprastas dizainas veikia subkultūrą. Paprasto ir švaraus dizaino esmė ta, kad dėvint drabužius galima perduoti žinias, kurios perteikia daugiau nei pradinę dizainerio idėją. Šis kuklus paprasčiausios formos „One Star“ pagal mados tendencijas visada sugeba pelnyti geriausiai išmanančių ir pačių kritiškiausių mados grupių pripažinimą.

Septintojo dešimtmečio pabaiga – tai krepšinio dizaino klestėjimo metas. Nors bateliai iš gumos ir drobės „Converse All Star“ viešpatavo didžiosiose lygose jau kelerius metus, 1969 m. šis modelis jau buvo garbingo 52 metų amžiaus. Keitėsi pats žaidimas, atsirado naujų taisyklių, naujų žaidėjų, o 1967 m. buvo įkurta Amerikos krepšinio asociacija. Senas medžiagas pamažu išstūmė zomša (itin propaguojama kompanijos „Puma“) ir oda, nes krepšininkams reikėjo ko nors rafinuotesnio. Nenuostabu, kad kai rinkoje pasirodė modelis „Chuck“, jis jau atrodė šiek tiek senamadiškas. Tiek „Puma“, tiek „Adidas“ siūlė aukščiausios kokybės alternatyvų iš odos ir zomšos. Aikštelėje atsiradus tokiems naujiems partneriams drobinių batelių „Converse“ kūrėjai pasistengė neatsilikti ir pasiūlė modelį „All Star Leather“. Taip 1974 m. „Converse Suede Leather All Star“ ka-

ŽIEMA 2018

CONVERSE.COM

GYVENIMO BŪDAS taloge pirmą sykį pasirodė bateliai, vėliau išgarsėję kaip modelis „One Star“. „Chuck“ stiliaus padu, bet gerokai šiuolaikiškesne viršutine dalimi šie bateliai tuoj pat patraukė gerą avalynę vertinančių entuziastų dėmesį. Nuo pat pasirodymo prekybos vietose „One Star“ tapo ir geidžiamiausiais aukščiausios klasės krepšinio bateliais dėl metų metais tobulintos vulkanizuotos gumos pado konstrukcijos. Pirmųjų „One Star“ spalvų spektras aprėpė septynis zomšos atspalvius, juodą arba baltą odą. Deja, sparčiai tobulėjančios padų technologijos išstūmė „One Star“ iš lyderio pozicijos. Dėl negailestingos konkurencijos šie bateliai rinkoje išbuvo vos metus ir galutinai dingo iš parduotuvių 1975 m.

„SUPREME“ FILMO „CHERRY“ PRISTATYMAS

XX A. DEŠIMTASIS DEŠIMTMETIS: ATGIMIMAS Dešimtojo dešimtmečio pradžią ženklino daugybė naujovių, ypač avalynės pasaulyje. Būtent tuo laiku pasirodė dauguma legendiniais tapusių sportinių batelių – vartotojus gundė pažangios technologijos, gera kokybė ir medžiagos. Tuo metu, kai visi gilinosi į dėmesį traukiančias apavo technologijas, mados tendencijų pranašai atsigręžė atgal. Ieškodami vintažinės avalynės jie aukštyn kojomis vertė dėvėtų daiktų parduotuves. Be abejo, jų sąrašuose puikavosi ir visiška retenybė – „One Star“. „Converse“ netruko pastebėti gatvėse įsivyravusią vintažinę karštinę ir 1993 m. parduotuvių lentynose vėl atsirado „One Star“. Rafinuotas zomšos siluetas su septintojo dešimtmečio pabaigos JAV koledžų stiliaus elementais puikiai atitiko jaunų atletų lūkesčius. Apie šiuos batelius puolė rašyti įvairiausi riedutininkų žurnalai, įskaitant ir kone sportininkų biblija tapusį „Thrasher“. Taip jau sutapo, kad tuo metu grandžo muzikos stilius išgyveno šlovės viršūnę, o Kurtas Cobainas tapo vienu garsiausių „One Star“ silueto gerbėjų. Būtent dėl garsių riedutininkų ir purvinojo roko žvaigždžių lojalumo šie bateliai netrukus tapo neatsiejama dešimtojo dešimtmečio stiliaus dalimi. Štai tokie pakloti pamatai leido „One Star“ prisikelti antram gyvenimui ir tapti įvairias kultūras vienijančiu gyvenimo būdo elementu. Per visą dešimtąjį dešimtmetį šie bateliai neprarado populiarumo ir buvo šluote šluojami nuo prekystalių. Tuo negalėtų pasigirti jokia kita sportinė avalynė.

bit.ly/supremecherry kiausių auditorijų simpatijas. Po ganėtinai ramaus laikotarpio „Converse One Star“ vėl grįžta. 2014 m. pasirodęs kultinio riedutininkų prekės ženklo „Supreme“ filmas „Cherry“, kuriame nusifilmavo „Converse“ komandos riedutininkai Sage‘as Elsesseris ir Seanas Pablo, paliko tokį pat stiprų įspūdį, kaip senais gerais laikais amžiams įrėžė „One Star“ vardą šio sporto entuziastų atmintyse. „One Star“ sugrįžta, kad ir vėl paliktų neišdildomą žymę jaunimo kultūroje. 2017 m. „One Star“ versija su klasikine viršutine zomšos dalimi ir patikimu vulkanizuotos gumos padu tarsi perkelia aštuntojo dešimtmečio estetiką į naująją erą. Šie bateliai, prieš 46 metus startavę krepšinio arenoje ir su trenksmu įsiveržę į riedutininkų pasaulį dešimtajame dešimtmetyje, ir vėl čia. Tik mes galime nuspręsti, koks šį sykį bus „One Star“ poveikis popkultūrai. Kontrkultūriniai „Converse“ pelnė savo šlovę kaip pastangų nereikalaujančio stiliaus simbolis. Per visą gyvavimo laiką nė kiek nepraradę aktualumo „One Star“ gali mus paskatinti sugrįžti prie esminių dalykų. Šiais laikais, kai batai gali „susišnekėti“ su mobiliuoju telefonu, poreikis atsijungti nuo šio beprotnamio kaip niekad ryškus. „One Star“ yra, buvo ir dar daugybę dešimtmečių bus puikus sprendimas nesutinkantiesiems su tokia situacija.

NŪDIENA Paprastas šio modelio siluetas keistai veikia subkultūrų stilių. Kompanijos „tabula rasa“ požiūris suteikia erdvės patiems įvairiausiems pareiškimams, gerokai pranokstantiems pradinį dizaino užmanymą, o sportinių batelių kuklumas pelno net ir pačių išrankiausių bei kritiš-

sportlandmagazine.lt

TENISAS

TENISAS – IR KŪNUI, IR SIELAI

BIRUTĖ PAKĖNAITĖ

KASDIEN JIEMS NUOLAT TENKA SUKTI GALVĄ, KAIP UŽDIRBTI PINIGŲ, KAD VERSLO MAŠINA RIEDĖTŲ BE TRUKDŽIŲ. NUSIKRATYTI DARBE PATIRTO STRESO SĖKMĖS LYDIMIEMS VERSLININKAMS PADEDA TENISAS. TAČIAU IR AIKŠTĖJE JIE STENGIASI BŪTI LYDERIAI.

Saulius Čirba

Visiems jiems tenisas – pirmiausia smagus laisvalaikio leidimo būdas. Tačiau drauge ir fizinė veikla. Verslininkai Nerijus ir Nemunas Dagiliai, Dainius Vasiliauskas, Laima Vėželienė aristokratų sportu vadinamu tenisu žavisi ne vienerius metus.

Į AIKŠTĘ – VIENU METU Įvairių verslų turintis 40 metų Nemunas Dagilis juokiasi, kad tenisu – lyg mostelėjus burtų lazdele – prieš 15 metų vienu metu susidomėjo beveik visi jo aplinkos vyrai: brolis, pusbroliai, kolegos. Visi iškart susipirko raketes ir pradėjo savarankiškai daužyti kamuolį dabartinėje SEB arenos vietoje Vilniuje. Tuomet ten stovėjo pripučiami kupolai. Naujas pomėgis visus taip įtraukė, kad vyrai žaisdavo kasdien – varžėsi ir varžėsi tarpusavyje, nors nei supratimo turėjo apie taktiką, nei techniškai mokėjo valdyti raketę. Po kurio laiko beveik visi susirado asmeninius trenerius, o Nemunas Dagilis dar apie metus treniravosi savarankiškai, kol galiausiai, matydamas, kad atsilieka, pasidavė ir jis. „Greitai visus prisivijau, –

ŽIEMA 2018

Nerijus Dagilis jėgas bando ir turnyruose

šyptelėjo verslininkas. – Bičiuliai nespėjo per daug nutolti.“ Nuo pat vaikystės Nemunas Dagilis buvo sportiškas – domėjosi automobilių sportu, važinėjo dviračiu, žaidė krepšinį. Dabar su bendraminčiais gainioja nebe krepšinio, o futbolo kamuolį – net žiemą žaidžia lauke, jei nespaudžia didesnis nei 25 laipsnių šaltis. Vis dar dalyvauja automobilių lenktynėse ir, žinoma, teniso turnyruose. „Tačiau žaidžiu tik dvejetų turnyruose. Ten man įdomiau, nes daugiau žmonių, o

„KĄ MAN REIŠKIA TENISAS? TAI IR FIZINIS AKTYVUMAS, IR GALIMYBĖ ATSIPALAIDUOTI. NESLĖPSIU, KAD MAN SVARBU LAIMĖTI. NEDARAU TRAGEDIJOS PRALAIMĖJĘS, TAČIAU AIKŠTĖJE VISADA VERDU IR SU VISAIS KOVOJU.“ 94

jei aikštėje padarai klaidą, gali ją nurašyti partneriui“, – kvatojo verslininkas, kurio pastoviausia partnerė – Gabrielė Lencina. Su broliu Nerijumi dvejetų poroje Nemunas nežaidė jau penkerius metus. „Negalime būti partneriai, nes per daug pykstamės, – neslėpė. – Mums geriau žaisti vienam prieš kitą.“ Ne vieną mėgėjų turnyrą Lietuvoje laimėjęs Nemunas Dagilis varžybose užsienyje nedalyvauja. Tačiau su bičiuliais Nemunas Dagilis yra išbandęs daug sporto šakų

Vytautas Gimžauskas

TENISAS Saulius Čirba

D.Vasiliauskas tenisą žaidžia jau 11 metų

mėgsta užsienyje treniruotis: išbandė Kipro, Turkijos, Ispanijos, Portugalijos viešbučių aikštynus. „Renkamės viešbučius, turinčius bent keturias aikštes, ir jose nuo ryto iki vakaro daužome kamuolį. Anksčiau, būdavo, 10 ryto pradėdavome ir 10 vakaro baigdavome, kai viešbučio personalas mus išvarydavo. Dabar paprastai žaidžiame iki vakarienės“, – pasakojo Nemunas Dagilis. „Ką man reiškia tenisas? Tai ir fizinis aktyvumas, ir galimybė atsipalaiduoti. Neslėpsiu, kad man svarbu laimėti. Nedarau tragedijos pralaimėjęs, tačiau aikštėje visada verdu ir su visais kovoju“, – tvirtino Nemunas Dagilis.

PATINKA TENISO UNIVERSALUMAS 43 metų Nerijus Dagilis nusijuokė: „Turiu kitą versiją, kodėl teniso nežaidžiu poroje su broliu – nesutampa mūsų grafikai.“ Vyresnysis brolis Dagilis dabar irgi bent du tris kartus per savaitę žaidžia tenisą, kartais dirba su treneriu ir per pokalbį vis pabrėžia, kad jis – tik mėgėjas. „Tikrai nelaikau savęs rimtu tenisininku – iki tokio lygio man kaip iki kosmoso. Teko turnyruose žaisti su tikrais tenisininkais, iškart pasijuto, kas yra kas. Tenisas man – laisvalaikio leidimo būdas ir nevaizduoju sportininko“, – sakė žinomas verslininkas. Nerijus, kitaip nei brolis Nemunas, žaidžia ir dvejetų, ir vienetų varžybose. „Tenisas tuo ir žavi, kad tai gali būti individualus sportas, bet gali tapti ir komandinis“, – šypsojosi Nerijus Dagilis. Tenisą jis ne tik žaidžia – mėgsta ir stebėti. Labiausiai žavisi Novaku Džokovičiumi, mat patinka agresyvus jo žaidimo stilius ir tai, kad serbas gerai valdo abi rankas.

SKAUDA KELĮ, BET PAILSI GALVA „Vero Cafe“ – tikros kavos namų įkūrėja ir savininkė 44 metų Laima Vėželienė tenisą su pertraukomis žaidžia dešimtmetį.

„TENISAS – NE TIK AISTRA VIRTĘS POMĖGIS. ŠIS ŽAIDIMAS NET PADĖJO MEGZTI VERSLO RYŠIUS, NES TENISAS NESIBAIGIA KAMUOLIO PADAUŽYMU. PO VARŽYBŲ DAŽNAI LIEKAME APTARTI REZULTATO PRIE TAURĖS VYNO.“ „Man tai – vizualiai labai gražus sportas, – tvirtino. – Mano tėtis mėgėjiškai žaidė, žaidžia ir dukterys – aštuoniolikametė Miglė bei dvylikametė Ugnė, ir vyras Darius.“ L.Vėželienei patinka, kad tenisas – individualus sportas, todėl vienas lakstydamas po aikštę gali nesibaiminti, kad kas nors pastums, o ir erdvės per akis. Dar smagu, kad vasarą galima žaisti lauke. „O labiausiai patinka, kad žaidžiant tenisą dirba rankos, kojos ir galva. Kiek susikaupi žaisdamas, tiek ir laimi. Skaudėjo kelį, bet vis tiek žaidžiau. Pažįstami klausdavo: „Kodėl?“ Taip, kelį skauda, bet galva pailsi. Žaisdamas tenisą ir išsikrauni, ir pasikrauni“, – juokėsi L.Vėželienė. Pastaruoju metu verslininkė dažniausia žaidžia moterų dvejetų turnyruose. Pastoviausia jos partnerė – Rūta Barysienė. Pasitaiko, kad žaidžia ir su vyru, ir su dukterimis, taip pat ir vienetų varžybose. Nors tenisą žaidžia dešimtmetį, kartais L.Vėželienė dar užsuka pas trenerę Rimą Bakienę Kaune. „Man reikia, kad ji parodytų klaidas, vėl „atstatytų“ techniką“, – sakė verslininkė.

metų Dainius Vasiliauskas žaisti tenisą pradėjo taip pat aistringai, kaip ir nėrė į kitas buvusias ar esamas savo veiklas. Pagal išsilavinimą operinio dainavimo specialistas kadaise įkūrė Užupio radiją, bet jau daugiau kaip dešimtmetį sukasi restoranų versle. Panašiu metu paėmė į rankas ir teniso raketę. Šis sportas greitai tapo jo aistra. Pirmuosius dvejus ar trejus metus D.Vasiliauskas tenisą žaisdavo kasdien, daug dirbo su treneriais – teniso paslapčių ir technikos mokėsi ir pas daugkartinį Lietuvos čempioną, dabartinį šalies vyrų teniso rinktinės kapitoną Rimvydą Mugevičių. „Nors tenisą žaidžiu jau vienuolika metų, vis dar kartais samdausi trenerį. Visi mėgėjai samdosi, nes technika gali nusimušti, gali kažką primiršti, todėl tenka mokytis iš naujo“, – aiškino D.Vasiliauskas, pastaruoju metu tenisą žaidžiantis bent du tris kartus per savaitę. Nuolatinė verslininko partnerė – teniso trenerė Skaistė Bražėnaitė, su kuria D.Vasiliauskas dažnai dalyvauja vyrų dvejetų mėgėjų turnyruose ir net yra laimėję. Mėgėjų klubui „Tennis temptation“ priklausantis verslininkas mėgsta ir turnyrus užsienyje: teko žaisti Baltarusijoje, Lenkijoje, Švedijoje. „Tenisas – ne tik aistra virtęs pomėgis. Šis žaidimas net padėjo megzti verslo ryšius, nes tenisas nesibaigia kamuolio padaužymu. Po varžybų dažnai liekame aptarti rezultato prie taurės vyno“, – šypsojosi D.Vasiliauskas.

Į VYRŲ TURNYRUS – SU MOTERIMI Vyno restorano „Saint Germain“ ir bistro „Pranciškonai“ įkūrėjas ir vadovas 41

L.Vėželienė – ne vienintelė tenisininkė šeimoje

sportlandmagazine.lt

TENISAS

AIKŠTYNŲ – PER DU ŠIMTUS

AIKŠTĖ –

BET KURIAM SKONIUI TENISO MĖGĖJAI PASTARAISIAIS METAIS TURI IŠ KO PASIRINKTI – AIKŠTYNAI DYGSTA VIENAS PO KITO. VARIANTŲ, KUR ŽAISTI, YRA BEGALĖS: ATVIROJE AR UŽDAROJE AIKŠTĖJE, ANT NATŪRALIOS AR DIRBTINĖS DANGOS. AIKŠTYNAI DURIS ATVERIA NE TIK DIDŽIUOSIUOSE MIESTUOSE, BET IR PROVINCIJOJE.

Lietuvoje yra apie 50 uždarų teniso aikštynų ir pusantro šimto atvirų. Didžiausias uždaras aikštynas ne tik mūsų šalyje, bet ir Baltijos valstybėse, yra SEB arena. Joje – 14 uždarų kietos dangos aikščių ir šešios uždaros aikštės su kilimine danga. Taip pat keturios atviros kietos dangos aikštės ir keturios atviros dirbtinės žolės aikštės. Mūsų šalyje dirba apie pusšimtį teniso trenerių, registruoti 46 klubai. Yra 20 nacionalinės ir 4 tarptautinės kategorijos teisėjai.

„Teniso erdvė“ (Žirgų g. 1, Gineitiškės, Vilniaus r. Valandos kaina – 15–27 eurai) Aikštynas atidarytas 2015 m. vasarį. Jame yra keturios uždaros kietos dangos ir keturios atviros grunto aikštės bei paplūdimio teniso aikštelė. „Daugelis mūsų aikštyną renkasi dėl kokybiškos teniso dangos, puikaus vidaus aikščių apšvietimo, ramios ir jaukios aplinkos“, – tvirtino „Teniso erdvės“ direktorė Beata Zykienė. Uždarose aikštėse patiesta dvylikos sluoksnių kietoji danga, naudojama ir atvirajame Australijos teniso čempionate. Aikštyne visus metus vyksta individualios ir grupinės vaikų treniruotės. Jas rengia „Alatus“ teniso akademija ir Linos Stančiūtės teniso akademija, vyksta įvairūs turnyrai. „VS-Fitness“ (Islandijos pl. 32, Kaunas. Valandos kaina – 10–32 eurai) 2017 m. kovo pradžioje atidarytas centras didžiuojasi legendinio prekės ženklo „DecoTurf“ danga, skirta greito teniso mėgėjams. Ant tokios dangos vyksta atvirasis JAV teniso čempionatas. Keturiose aikštėse yra keturios devynių metrų ilgio pripučiamos „Air Tennis“ treniruočių sienelės. „Reguliuojamo kampo sienelės – vienas geriausių būdų lavinti smūgio techniką ir mokytis valdyti raketę net neturint partnerio“, – aiškino centro vadovė Dalia Budrienė. Centre galima išbandyti ir automatinius kamuoliukų padavimo įrenginius. Vyrų ir moterų zonose įrengtos atskiros Himalajų druskų pirtys. Centras bendradarbiauja su Gvido Sabeckio teniso mokykla, „Žalgirio“ vaikų teniso akademija, čia treniruojasi Kauno teniso mokyklos auklėtiniai, vyksta įvairūs turnyrai. „Baltictennis“ (Telšių g. 17, Vilnius. Valandos kaina – 7–28 eurai) 2015 m. lapkričio pabaigoje atidarytame centre – po keturias grunto ir uždaras aikštes, dengtas „Plexicusion Prestige“ „hard“ danga. Aikštynas netoli sostinės centro, jį nesudėtinga pasiekti. „Baltictennis“ rengia sezono atidarymo ir uždarymo, Kalėdų turnyrus. „Didžiuojamės bendradarbiaudami su Remigijaus Balžeko teniso akademija, – sakė teniso aikštyno vadovas Robertas Kozakas. – Sukūrėme gerą infrastruktūrą ir programą vaikų ir suaugusiųjų teniso įgūdžiams tobulinti.“ „Smešas“ (Telšių g. 4C, Rainiai, Telšių r. Valandos kaina – 9–20 eurų) Žemaitijoje vienintelis uždarų teniso aikščių kompleksas atidarytas 2016 m. spalį. Jame dvi uždaros aikštės ir treniruoklių salė. Aikštės dengtos specialia vokiška danga su granulėmis. Sovietmečiu statytą metalo liejyklą perdaryti į teniso centrą kainavo milijoną eurų. Komplekse rengiami įvairūs turnyrai, o treniruotis jame galima visus metus. „Smešas“ skatina vaikus ir jaunimą sportuoti, todėl vaikams iki 14 metų už aikštę mokėti nereikia, o 14–18 metų paaugliams ir jaunuoliams taikoma 50 proc. nuolaida.

ŽIEMA 2018

sportlandmagazine.lt

DISKGOLFAS

LINA MOTUŽYTĖ

NEIŠGYDOMAS DISKGOLFO VIRUSAS SKRIEJANTIS DISKAS GABRIELIAUS GRICIAUS PALYDOVU TAPO DAR VAIKYSTĖJE. REGIS, KITO PASIRINKIMO VAIKINAS IR NETURĖJO – AISTRINGAS DISKO ŽAIDIMŲ GERBĖJAS YRA JO TĖVAS DARIUS, O NETRUKUS ŽAISTI PRADĖJO IR JAUNESNIS BROLIS PRANCIŠKUS. ŠIANDIEN GABRIELIUS YRA GERIAUSIAS DISKGOLFO ŽAIDĖJAS LIETUVOJE.

22-ejų G.Gricius diskgolfą žaidžia jau aštuonerius metus. Profesionalų diskgolfo asociacijos reitinge vaikinas iš lietuvių turi daugiausiai – 969 taškus. Sportininkui priklauso ir dar vienas pasiekimas. 2012-aisiais Europos jaunimo (iki 19 metų) čempionate Anglijoje jis iškovojo trečią vietą – tai aukščiausias lietuvių laimėjimas žemyno pirmenybėse. „Pažiūrėjus, kokie žmonės tuomet dalyvavo ir kad jie beveik visi iki šiol žaidžia, tampa aišku, jog varžėsi gera karta, tad užimti trečią vietą buvo labai didelis pasiekimas“, – pripažino G.Gricius. Vaikinas dalyvavo keturiuose Europos čempionatuose. 2010 m. jaunimo pirmenybėse užėmė 16 vietą, prieš trejus metus suaugusiųjų varžybose buvo 21mas, o pernai pateko į keturiasdešimtuką. Iš viso su tėčiu ir broliu įvairiuose turnyruose jie varžėsi bent penkiolikoje valsty-

ŽIEMA 2018

bių. Kasmet šeimos vyrai vyksta į Suomiją. Būtent ši šalis pagal diskgolfo populiarumą ir profesionalumą lenkia visą likusią Europos dalį. Ar sunku tapti geriausiu Lietuvoje diskgolfo žaidėju? Dabar konkurencija nemaža. Pavyzdžiui, kai vyksta Lietuvos čempionatai, būna bent penki realūs pretendentai į nugalėtojo titulą. Ir kuo toliau, tuo jų daugėja. Tačiau didžiausios konkurencijos Baltijos taurės varžybose sulaukiame iš Estijos. Diskgolfas ten labai populiarus. Mes turime kelis diskgolfo parkus, o jie apie šimtą. Ir žaidėjus skaičiuoja ne dešimtimis, kaip mes, o tūkstančiais. Žinant, kad prieš penkerius metus Lietuvoje ir Estijoje diskgolfo populiarumas buvo panašus, bet nuo to laiko jie pasistatė keturis kartus daugiau aikštynų, atrodytų, kad pas mus šis žaidimas nelabai populiarėja. Bet tai

ŽAIDŽIA IR ŽIEMĄ Diskgolfas žaidžiamas visus metus, taip pat ir žiemą. Vyksta Lietuvos diskgolfo žiemos čempionatas. „Žinoma, būna tam tikrų niuansų. Reikia šilčiau apsirengti, o diskas kartais neria į sniegą ir tenka jo ieškoti“, – pasakojo Vilniaus diskgolfo klubo atstovas Darius Gricius. Kad disko sniege būtų lengviau ieškoti, lietuviai naudoja suomių išrastą metodą: prie disko priklijuoja lengvą spalvotą juostelę, kuri netrukdo skristi, o jam nukritus pasilieka virš sniego. Taip rasti diską kur kas lengviau.

DISKGOLFAS

KUR ŽAISTI? DISKGOLFO PARKAI bit.ly/diskogo

2017 M. EUROPOS ČEMPIONATO GRAŽIAUSI METIMAI netiesa. Mažais žingsneliais, bet ir mes žengiame į priekį. Atsiranda vis daugiau konkurencingų žmonių, o nuo to žaisti darosi tik įdomiau. Minite Estijos pavyzdį. Kas ten turėjo įtakos diskgolfo šuoliui į viršų? Manau, populiarumas pradėjo didėti, kai ėmė dygti parkai. Ten nemažai slidinėjimo trasų, kuriose vasarą nieko nevyksta, todėl tose vietose įrengė diskgolfo parkus. Tada mažesni miesteliai pamatė, kad tai įdomus dalykas, ir taip pat ėmė parkus rengti. Taip Estijoje ėmė populiarėti ir įsitvirtinti šis žaidimas. Dalyvaujate Europos čempionatuose. Ar su varžovais pasikalbate apie tai, kokias sąlygas žaisti turite jūs ir kokios jos kitose šalyse?

,,DISKGOLFAS NEREIKALAUJA DIDELIO FIZINIO PASIRENGIMO, GALIMA ŽAISTI VIENAM, TAI GALI BŪTI LAIKAS SAU – PAŽAIDIMAS, PAMĄSTYMAS."

Kai vykstame į kokį turnyrą, tėtis būna vairuotojas, tai su broliu turime nerašytą susitarimą, kad tas, kuris turnyre užima aukštesnę vietą, sėdi priekyje. Gerai, kad vis rečiau tenka sėdėti gale (juokiasi). Jei draugai paklaustų apie diskgolfą, kokiais žodžiais šį žaidimą apibūdintumėte ir rekomenduotumėte? Diskgolfas nereikalauja didelio fizinio

Vilnius Vingio diskgolfo parkas (5 krepšiai, Vingio parkas). „Realco“ diskgolfo parkas (9 krepšiai, Ozo parkas). Pūčkorių diskgolfo parkas (5 stacionarūs ir 18 laikini krepšiai, Pavilnių regioninis parkas). Jonavos r. Survilų sodybos diskgolfo parkas (18 krepšių, Survilų kaimo turizmo sodyba, Barborlaukio kaimas). „Lokės pėdos“ diskgolfo parkas (9 krepšiai, „Lokės pėdos“ nuotykių parkas, Lokėnėlių kaimas). Zarasų r. Nedožinkos diskgolfo parkas (18 krepšių, Nedožinkos kaimas). Klaipėda Smiltynės diskgolfo parkas (18 nešiojamų krepšių, Smiltynė). „KarKar“ diskgolfas (9 krepšiai, „KarKar“ nuotykių parkas, H.Manto g. 81).

pasirengimo, galima žaisti vienam, tai gali būti laikas sau – pažaidimas, pamąstymas. Reikia psichologinio pasiruošimo, nes būna, kad žmonės ir pratrūksta. O žaidžiant su kitais žmonėmis galima pabendrauti. Yra daug įtraukiančių dalykų. Tiesiog pradėjus žaisti pasidaro įdomu ir taip įtraukia, kad pats nesupranti, kodėl nebegali sustoti.

Žinoma. Sulaukiu labai daug nuostabos, kai pasakau, kad savo mieste neturime normalaus formato (18 krepšių) diskgolfo parko. Tada klausia, kur žaidžiame. Bet kokias sąlygas turime, ten ir treniruojamės. Žinoma, matome, kad Europos čempionato pajėgiausias šešetas yra iš Suomijos, kur yra geriausios sąlygos treniruotis. Regis, visi jūsų šeimos vyrai užsikrėtę diskgolfo virusu. Ar pasivaržote tarpusavyje? Taip. Ir gana dažnai. Ypač, kai važiuojame į kokį turnyrą, pavyzdžiui, Suomijoje, kur yra labai daug parkų. Jei nuvykstame anksčiau, užsukame į kokį parką, kur nesame žaidę, ir trise pasivaržome. Ką gauna nugalėtojas?

sportlandmagazine.lt

GOLFAS KARINA SĖRIKOVA

GOLFAS –

GALIMYBĖ IŠREIKŠTI SAVE PAKLAUSTA, KOKIOMIS SAVYBĖMIS TURI PASIŽYMĖTI GERAS GOLFO ŽAIDĖJAS, ŠEŠIOLIKMETĖ VILNIAUS LICĖJAUS GIMNAZISTĖ, TRISKART LIETUVOS MOTERŲ GOLFO ČEMPIONĖ GILĖ BITĖ STARKUTĖ ATSAKĖ: KANTRYBE IR UŽSISPYRIMU.

Talentinga sportininkė prisipažino, kad būtent charakterio savybės jai ne tik padėjo tapti šalies, bet ir Lenkijos jaunimo (iki 16 m.) čempionato bei šių metų Latvijos atviro čempionato aukso medalio laimėtoja. Su kylančia golfo žvaigžde kalbame apie jos laisvalaikį, ambicijas ir, žinoma, golfą. Kuo tave sužavėjo golfas? Kai buvau šešerių, mane į golfo treniruotę nusivežė tėtis. Iš pradžių nežaidžiau rimtai, tiesiog lankiau vaikų stovyklėles. Tai buvo įdomus, kitoks sportas, buvo smagu leisti laiką gamtoje. Tačiau su amžiumi pradėjau golfu domėtis vis rimčiau. Dabar suvokiu, kuo golfas mane žavi – ogi kintamumu, nes kaskart žaidimas pakrypsta vis kita linkme. Svinguodamas (svingas – pagrindinis smūgis, kurį sudaro užsimojimas, judesys žemyn, pats smūgis ir pabaigimas – aut. past.) taip pat negali pasiekti tobulumo ir niekada nepavyksta sužaisti identiškai. Kiekvieną kartą eidama žaisti ar treniruotis žinau, kad laukia naujos kliūtys, kad teks keisti strategiją, kaskart atrandu ką nors nauja. Kaip manai, kokiomis savybėmis turėtų pasižymėti talentingas golfo žaidėjas? Kokios stipriosios tavo pusės? Svarbiausia yra kantrybė ir užsispyrimas, taip pat svarbu norėti pasiekti dau-

ŽIEMA 2018

LIETUVOJE – JAUNA SPORTO ŠAKA Lietuvoje golfas pradėtas žaisti 2000 m. – metais anksčiau, nei gimė Gilė Bitė. Tuomet šalia Kauno, Didžiosiose Lapėse, įrengtas pirmasis devynių laukų golfo klubo „Elnias“ aikštynas. Iki 2006 m. šis aikštynas buvo vienintelis Lietuvoje. Šiuo metu įrengti septyni golfo aikštynai.

,,PLANUOJU STUDIJUOTI JAV, NES TEN GEROS SĄLYGOS MOKYTIS IR TOBULĖTI KAIP GOLFO ŽAIDĖJAI. ŽIŪRĖSIU, KAIP MANO ŽAIDIMAS KLOSTYSIS TOLIAU, AR PAKANKAMAI TOBULĖSIU." 100

GOLFAS

KUR GOLFO ŽAIDĖJAI TRENIRUOJASI ŽIEMĄ bit.ly/golfass

GERIAUSI MĖGSTAMIAUSIO GILĖS BITĖS GOLFO ŽAIDĖJO RORY MCILROY 2017 M. SMŪGIAI giau ir mėgautis tuo, ką darai. Manau, stipriausios mano pusės – užsispyrimas ir noras padaryti dar geriau. Būna, kad žmogui atrodo, jog jis neturi golfui žaisti tinkamų savybių, bet pabandęs žaisti atsiskleidžia kitomis spalvomis ir talentais.

,,MANAU, STIPRIAUSIOS MANO PUSĖS – UŽSISPYRIMAS IR NORAS PADARYTI DAR GERIAU. BŪNA, KAD ŽMOGUI ATRODO, JOG JIS NETURI GOLFUI ŽAISTI TINKAMŲ SAVYBIŲ, BET PABANDĘS ŽAISTI ATSISKLEIDŽIA KITOMIS SPALVOMIS IR TALENTAIS." Tavo dienotvarkė atrodo gana įtempta: pamokos, golfo treniruotės, namų darbai. Ar kartais nesinori visko mesti ir gyventi nerūpestingą paauglės gyvenimą? Taip, galbūt mano dienotvarkė ganėtinai įtempta, bet nesijaučiu dėl to blogai.

Mokykloje sekasi tikrai gerai, mokytis man įdomu, namų darbus padaryti spėju, o golfas ir jo treniruotės man yra poilsis: malonu leisti laiką gamtoje ir tobulinti veiklos, kurią labiausiai mėgstu, įgūdžius. Neįsivaizduoju savo gyvenimo be golfo. Paprasčiausiai neturėčiau ką veikti, neturėčiau, kaip išreikšti save ir parodyti, ką sugebu. Ar po pamokų ir treniruočių dar lieka laisvo laiko? Ką tuo metu mėgsti veikti? Laisvo laiko turiu, bet privalau planuoti, kad viską spėčiau. Leidžiu laiką su draugais, einame kartu išbandyti naujų veiklų, prisidedame prie mokyklos renginių organizavimo, skaitau, žiūriu filmus ir, žinoma, skiriu laiko šeimai, kuri mane palaiko varžybose ir kelionėse. Labai įdomu, kaip golfo žaidėjai treniruojasi žiemos metu? Žiemą taip pat vyksta darbas. Svingo keitimas, kelis kartus per savaitę darbas su treneriu ir t.t. Tačiau žiemos metu visi golfo žaidėjai keliauja – skrenda į šiltesnius kraštus žaisti laukuose. Kartais vyksta turnyrai, bet žaidžiama savo malonumui. Žinoma, skiriame keletą savaičių ir poilsiui, rutinai pakeisti. Ar galvoji apie profesionalų sportą?

101

Žiema nėra pats palankiausias metas žaisti golfą, bet išeičių esama. Vilniuje veikia du uždarų patalpų golfo treniruočių centrai, kuriuose įrengti golfo simuliatoriai. Žaidimas įrašinėjamas, tad įrašą gali įvertinti treneris. Taip pat galima lavinti ridenimo veiksmą namie ant specialaus kilimėlio arba trumpą ridenimą su tam skirtu kamuoliuku.

Apie profesionalią karjerą būtų anksti spręsti, tačiau judu to link. Planuoju studijuoti JAV, nes ten geros sąlygos mokytis ir tobulėti kaip golfo žaidėjai. Žiūrėsiu, kaip mano žaidimas klostysis toliau, ar pakankamai tobulėsiu, tačiau planuoju pabandyti bent kurį laiką pažaisti profesionalų ture – tai būtų troškimo išsipildymas. Kokie yra tavo artimiausi sportiniai tikslai ir kokia didžiausia svajonė? Artimiausiu metu planuoju tobulinti savo žaidimą, dirbsiu su treneriu ir, žinoma, dalyvausiu varžybose. Žiemą keliausiu žaisti į šiltesnius kraštus, sieksiu kuo geresnių rezultatų, ypač tarptautiniuose suaugusiųjų čempionatuose. Taip pat noriu kilti kuo aukščiau pasaulio golfo mėgėjų reitinge, į kurį patekau šią vasarą. Žinoma, didžiausia svajonė būtų sudalyvauti olimpinėse žaidynėse. Į jas patekti – itin sunku, atranką pereina tik geriausi pasaulio golfo žaidėjai, bet tikrai stengsiuosi to pasiekti.

sportlandmagazine.lt

NIKE GOLF kolekciją rasite PPC „Akropolis“ Vilnius Sportland parduotuvėje ŽIEMA 2018

102

PLAUKIMAS

LINA DAUGĖLAITĖ KLUBAS „BANGA“

VAIKAMS –

NEĮKAINOJAMOS PLAUKIMO PAMOKOS NIEKAS NESIGINČYS, KAD PLAUKIMAS – GYVYBIŠKAI SVARBUS ĮGŪDIS. JO PRADMENIS DALIS LIETUVOS MOKSLEIVIŲ ĮGYJA PERŽENGĘ ANTROS KLASĖS SLENKSTĮ. PRIEŠ ŠIUOS NAUJUOSIUS METUS BASEINAS DURIS TURĖTŲ ATVERTI ROKIŠKYJE, PASTATYTAS, BET JAU VISI METAI NEATIDUOTAS EKSPLOATUOTI BASEINAS DRUSKININKUOSE, STATYBOS VYKSTA KLAIPĖDOJE. KITĄMET DU BASEINAI TURĖTŲ ATSIRASTI VILNIUJE. 103

sportlandmagazine.lt

PLAUKIMAS

RIBOJA INFRASTRUKTŪRA Mokymo plaukti programos pasaulyje – ne naujovė. Tokios valstybės, kaip Danija, Airija ar Olandija, skaičiuoja jau po antrą, trečią ar ketvirtą mokymo plaukti projektų gyvavimo dešimtmetį. Galime pasidžiaugti, kad prie pirmojo apvalaus jubiliejaus pagaliau artėja ir mokymo plaukti projektas Lietuvoje. Devintą mokslo metų sezoną pradedantis projektas šiemet į baseinus pakvies beveik 6 tūkst. antrokų. „Pirmokai tik ateina į mokyklą, jie dar nelabai susipažinę su aplinka, o antrokas jau guvus vaikas, turi daug energijos, yra smalsus ir jį jau metodiškai galima pratinti prie vandens, mokyti plaukti. Beje, vaikas išmoksta plaukti daug greičiau nei suaugęs“, – kodėl šiam projektui įgyvendinti pasirinkta ši amžiaus grupė, aiškino Lietuvos plaukimo federacijos (LPF) projekto koordinatorius Ignas Vaičaitis. Antrokų, ateinančių į baseiną, skaičius kasmet išlieka maždaug toks pats. Tai lemia du dalykai. Pirmiausia plėstis neleidžia turima baseinų infrastruktūra. Antra, pasak projekto koordinatoriaus, pagal turimą infrastruktūrą finansai planuojami kelerius metus į priekį. „Kai at-

ŽIEMA 2018

siranda koks baseinas, mes jį įtraukiame. Artimiausiu metu turėtų atsidaryti keletas – tada žiūrėsime“, – paaiškino I.Vaičaitis. Prieš šiuos naujuosius metus baseinas duris turėtų atverti Rokiškyje, pastatytas, bet jau visi metai neatiduotas eksploatuoti baseinas Druskininkuose, statybos vyksta Klaipėdoje. Kitąmet du baseinai turėtų atsirasti Vilniuje. „Tad vien per metus duris atvers keturi penki baseinai. Manau, tai daug, nes būdavo, kad per visą dešimtmetį vos keli baseinai atsirasdavo“, – apie padėtį šalyje pasakojo projekto koordinatorius. Mokymo plaukti programą sudaro dvi dalys: pamokos baseine iki naujųjų metų ir pavasarį. Rudens sezono pamokos finansuojamos valstybės lėšomis. Tam, kad vaikai galėtų tęsti plaukimo pamokas po naujųjų metų ir baigti

MOKYMO PLAUKTI PROGRAMĄ SUDARO DVI DALYS: PAMOKOS BASEINE IKI NAUJŲJŲ METŲ IR PAVASARĮ. 104

visą numatytą 32 pamokų ciklą, vėliau reikalingas ir savivaldybių indėlis, ir rėmėjų lėšos. Antrojo pusmečio pamokoms finansuoti reikia antra tiek, kiek skiria valstybinės institucijos. „Pernai mums pavyko surinkti visą biudžetą. Rėmėjų pinigus skiriame labiausiai nuskriaustų savivaldybių vaikams, kurių savivaldybės prie to neprisideda. Jeigu visur savivaldybės prisidėtų, privačių rėmėjų nereikėtų“, – prasitarė I.Vaičaitis. Ar skirti lėšų savivaldybėms, kurios pačios nenori paremti savo vaikų, nėra meškos paslauga? „Tam tikra prasme taip. Kita vertus, jeigu nieko nedarysi, kentės vaikai – jie tiesiog neplauks“, – paaiškino projekto koordinatorius.

PAVYZDYS – KAUNAS Laimei, dauguma projekte dalyvaujančių savivaldybių prisidėti nori. Tik gal ne visų vienodos galimybės. I.Vaičaitis beda pirštu į Kauną. Laikinoji sostinė visada garsėjo kaip sportiškas miestas, mokymo plaukti projekte ji taip pat lyderė, galinti būti kaip gražus bendradarbiavimo pavyzdys. „Kauno savivaldybė finansiškai prisideda tiek rudenį, tiek pavasarį. Pernai

PLAUKIMAS valstybinį finansavimą Kaune skyrėme 2400 antrokų. Savivaldybės dėka visi šie vaikai, kurie pradėjo programą, turėjo galimybę ją pabaigti pavasarį. O šiais metais mokytis plaukti galimybę turi visi Kauno antrokai, nes visi tie, kurie lieka be valstybinio finansavimo, kreipiasi į baseinus ir savivaldybė atskira eilute perveda mokyklai pinigų, kad ši susimokėtų už plaukimo pamokas. Kaunas tvarkosi savo baseinus, nori, kad jie būtų užimti, nori, kad antrokai mokytųsi plaukti. Ir savivaldybė, ir baseinai – visi žino, ką daro, ir atlieka šį darbą gerai“, – Kauno iniciatyva džiaugėsi projekto koordinatorius. Kūno kultūros ir sporto departamento bei Švietimo ir mokslo ministerijos finansavimas šiais metais bus skirtas 2200 Kauno antros klasės moksleivių. Kauno klube „Banga“, kuris nuomoja Girstučio baseiną, šiemet plaukimo pamokas lanko 973 vaikai iš 21 mokyklos. Jų skaičius, palyginti su praėjusiais metais, kai klubas pradėjo savo veiklą, šiek tiek sumažėjo – pernai dalyvavo dviem mokyklomis ir šimtu vaikų

„MES NESAKOME, KAD IŠMOKYSIME VAIKUS PLAUKTI. MES SAKOME, KAD SUPAŽINDINSIME JUOS SU SAUGIU ELGESIU PRIE VANDENS IR PAMOKYSIME PLAUKTI. BET PER TOKĮ TRUMPĄ LAIKĄ VISIŠKAI IŠMOKYTI – NEĮMANOMA, REIKĖTŲ PASIMOKYTI ILGIAU.“ daugiau. Pasak klubo direktoriaus Andriaus Survilos, netoliese, maždaug kilometro atstumu, esantis Dainavos baseinas duris atvėrė po remonto, dėl to ir buvo kitaip perskirstyti mokinių srautai.

105

FAKTAI IR SKAIČIAI Lietuvos plaukimo federacija kartu su Kūno kultūros ir sporto departamentu (KKSD) ir Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) mokymo plaukti projektą rengia jau devintus metus. KKSD skiria lėšų 22, ŠMM – 17 pamokų. Iš viso skiriama apie 270 tūkst. eurų. Projekte dalyvauja 24 savivaldybės. KKSD finansuoja antrokams 22 pamokas, ŠMM – 15 pamokų. Jos vyksta iki naujųjų metų. Visas bendras metų ciklas – 32 pamokos. Pamokos, kurių trūksta iki numatyto ciklo, rengiamos pavasarį ir finansuojamos savivaldybių bei rėmėjų lėšomis.

sportlandmagazine.lt

PLAUKIMAS KOMPLIMENTAI UOSTAMIESČIUI

IGNALINA IR ŠVENČIONYS

Tokių pat komplimentų kaip Kaunas nusipelno ir Klaipėda – uostamiestis taip pat pasirūpino, kad visi antrokėliai galėtų dalyvauti mokymo plaukti programoje. „Klaipėda visus savo antrokus moko vieninteliame baseine. Įsivaizduokite, koks tai fabrikas. Grafikas glaustas, logistiką užtikrina savivaldybė. Iš vienos pusės vienas baseinas gerai, nes paprasta logistika, iš kitos pusės – visiems sutilpti sunku. Kai Klaipėda turės 50 m baseiną, jiems stipriai palengvės“, – neabejojo I.Vaičaitis.

Ignaliną ir Švenčionis iš mažųjų savivaldybių, kurios dalykiškai ir gražiai tvarkosi, galima pateikti kaip pavyzdį. Ignalinos baseine šiais mokslo metais mokosi plaukti 260 vaikų. Ignalinos miesto ir rajono vaikai mokomi plaukti visi iki vieno. „Mažesniems miesteliams, kur klasėse telikę po 2–5 vaikus, suteikiame galimybę susijungti su 3–4 klasių mokiniais. Kam vežti penkis vaikus pustuščiame autobuse, kai telpa 17? Tegul tobulinasi toliau. Be to, mažų miestelių vaikams tai praktiškai vienintelė galimybė atvažiuoti į baseiną“, – sakė Ignalinos baseino direktorius Eugenijus Rakitinas. Ignaliniečiai sudaro maždaug pusę baseino lankytojų. Kiti antrokai atvažiuoja iš Švenčionių ir Švenčionėlių. Tuo, kad švenčioniškiai atvyktų į baseiną, suinteresuotas ne tik baseino vadovas, bet ir patys švenčioniškiai. „Švenčionių savivaldybės atstovai jau dabar man skambino ir domėjosi, kaip dėl pavasario. Jie visada rodo iniciatyvą. Jau biudžetą dėliojasi ir domisi“, – kaimynus gyrė E.Rakitinas.

„PIRMOKAI TIK ATEINA Į MOKYKLĄ, JIE DAR NELABAI SUSIPAŽINĘ SU APLINKA, O ANTROKAS JAU GUVUS VAIKAS, TURI DAUG ENERGIJOS, YRA SMALSUS IR JĮ JAU METODIŠKAI GALIMA PRATINTI PRIE VANDENS, MOKYTI PLAUKTI.“

ŽIEMA 2018

REIKALAVIMAI Tam, kad galėtų dalyvauti projekte, baseinas turi atitikti tam tikrus reikalavimus, čia turi dirbti atitinkamos kvalifikacijos treneriai. „Koks gelbėtojas ar fizinio lavinimo mokytojas negalėtų vesti pamokų“, – paaiškino I.Vaičaitis. Su antrokais dirbantys treneriai privalo

106

TIKSLAS Po 18 pamokų vaikai turi dviem būdais gebėti nuplaukti 25 metrus, išbūti ant vandens, paimti daiktą iš negilios vietos ir pan. Po 32 pamokų jie turėtų mokėti nuplaukti 50 m laisvuoju stiliumi, nušokti nuo bokštelio, ilgiau išbūti ant vandens. Per paskutinę pamoką vaikams įteikiami sertifikatai, kuriuose treneris sužymi, ką vaikas pagal 10 punktų geba atlikti.

turėti ne mažesnę nei trejų metų mokymo plaukti patirtį. Vaikai mokomi plaukti pagal LPF parengtą vaikų mokymo plaukti metodiką. „Yra aiškūs kriterijai. Pavyzdžiui, po 18 pamokų vaikas turi dviem būdais gebėti nuplaukti 25 metrus, išbūti ant vandens, paimti daiktą iš negilios vietos ir pan. Aišku, ne visi vaikai vienodų fizinių galimybių, kaip ir matematikos išmoksta ne visi vienodai greitai. Bet po 32 pamokų jie turėtų mokėti nuplaukti 50 m krauliu, nušokti nuo bokštelio, ilgiau išbūti ant vandens“, – vardijo I.Vaičaitis. Per paskutinę pamoką vaikams įteikiami sertifikatai, kuriuose treneris sužymi, ką vaikas pagal 10 punktų geba atlikti.

ŠUOLIAI Į VANDENĮ

ŠUOLININKAI LAUKIA ATGIMIMO

I.Girdauskaitės šuolis

„TURIME NORINČIŲJŲ, BET VISAI NETURIME SĄLYGŲ“, – KALBĖDAMA APIE ŠUOLIŲ Į VANDENĮ SPORTO PADĖTĮ LIETUVOJE KONSTATAVO TRENERĖ ASTA GIRDAUSKIENĖ. ŠIUO METU VISOJE LIETUVOJE YRA TIK DU MIESTAI, KURIUOSE GALIMA TRENIRUOTIS, O GERIAUSIA SPORTININKĖ STARTAMS RENGIASI RUSIJOJE. BET TRENERĖ NUSITEIKUSI OPTIMISTIŠKAI IR TIKI, KAD PADĖTIS PASIKEIS, KAI VILNIUJE IŠDYGS NAUJAS BASEINAS.

Vytautas Dranginis

„Užsienyje sportininkai turi atskirą tik šuoliams į vandenį skirtą baseiną, o mes Kaune šokinėjame plaukimo baseine tik į vieną takelį. Dėl to vaikai baiminasi aukštai pašokti, kad nenukristų ant tako“, – pasakojo A.Girdauskienė. Vaikus nuo šešerių metų ji treniruoja Kauno plaukimo mokyklos baseine „Vilija“. Tai viena iš trijų vietų Lietuvoje, kur šiuo metu galima mokytis šokinėti į vandenį. Šios sporto šakos treniruotės taip pat vyksta Lietuvos vaikų ir jaunimo centre (LVJC) Vilniuje. Lietuvos sporto universiteto (LSU) baseine yra sąlygos užsiimti šuoliais, bet treniruotės nėra rengiamos.

TRŪKSTA SALĖS A.Girdauskienė apgailestauja, kad po rekonstrukcijos „Vilijos“ baseine neliko tinkamos sporto salės, kurioje vaikus ant batuto būtų galima rengti šuoliams. „Liko mažesnė salė, tad trūksta aukščio. Tai didelė bėda, nes dabar, kol išmokau vaiką pašokti ant tramplino, praeina keletas mėnesių. Jei turėtume tinkamą salę ir batutą, išmoktų daug greičiau. Batutas ir porolono duobė arba stori čiužiniai reikalingi šuoliams praktikuotis sausumoje. Čia galima padaryti kur kas daugiau, nes nereikia išplaukti, sutaupoma laiko, tad pagrindinis darbas būna

LINA MOTUŽYTĖ

,,UŽSIENYJE SPORTININKAI TURI ATSKIRĄ TIK ŠUOLIAMS Į VANDENĮ SKIRTĄ BASEINĄ, O MES KAUNE ŠOKINĖJAME PLAUKIMO BASEINE TIK Į VIENĄ TAKELĮ." sausumoje“, – sakė trenerė. Visavertėms treniruotėms vandenyje būtini bent du 1 ir 3 m aukščio tramplinai bei visas komplektas bokštų – 3, 5, 7,5 ir 10 m. „Vilijos“ baseine šiuo metu yra tik 5 m aukščio bokštas, LSU baseine – 7,5 m. LVJC galima treniruotis ant 1 ir 3 m tramplinų bei 5 m bokšto.

LAUKIA BASEINO VILNIUJE Trenerė A.Girdauskienė dideles viltis deda ir šuolių į vandenį sporto atgimimo tikisi 2019-aisiais, kai Vilniuje iškils daugiafunkcis sveikatingumo centras. Vietoje Lazdynų baseino statomame komplekse veiks du – 50 ir 25 m plaukimo baseinai. „Tuomet bent keletą kartų per savaitę tikrai važiuosime, jei gausime laiką.

107

Rengsime ir ilgalaikes stovyklas, todėl tikiu, kad situacija stipriai pagerės“, – įsitikinusi trenerė. A.Girdauskienė tikisi, kad naujajame baseine Vilniuje ateityje dirbs ir jos duktė Indrė Girdauskaitė, šiuo metu besimokanti Maskvoje. 19-metė šiuo metu yra geriausia Lietuvos šuolininkė į vandenį. Treniruotis į Penzos miestą Rusijoje mergina išvyko būdama vos keturiolikos. „Žinojau, kad Lietuvoje niekada neturėsime tinkamų sąlygų paruošti jos sudėtingiems šuoliams. Išgirdau apie specializuotą mokyklą Penzoje, kurioje buvo galima gyventi, mokytis ir treniruotis. Tenykščių sąlygų neįmanoma palyginti su tomis, kokias turime Lietuvoje. Ten yra puikiai renovuotas bendrabutis, pamokos suderintos su treniruočių grafiku.

SĄLYGOS Lietuvoje tik dviejose vietose vyksta šuolių į vandenį treniruotės – Kauno plaukimo mokyklos baseine „Vilija“ ir Lietuvos vaikų ir jaunimo centre Vilniuje.

sportlandmagazine.lt

ŠUOLIAI Į VANDENĮ

PRADŽIA – SALĖJE

bit.ly/suolia

LIETUVOS ŠUOLININKĖS Į VANDENĮ PASAULIO ČEMPIONATE ,,OLIMPINIŲ ŽAIDYNIŲ LYGIO SPORTININKO TIKRAI TOKIOMIS SĄLYGOMIS, KOKIAS TURIME, NEPARUOŠTUME. NEBENT KAI VILNIUJE BUS ATIDARYTAS NAUJAS BASEINAS. TURIME GERŲ TRENERIŲ IR SPORTUOTI NORINČIŲ VAIKŲ, BET PRIE INFRASTRUKTŪROS REIKIA STIPRIAI PADIRBĖTI."

Šuolių į vandenį treniruotėse vaikai laukiami nuo šešerių metų. Su jais trenerė Asta Girdauskienė dirba salėje, moko akrobatikos pratimų, ugdo fizines savybes. „Tada einame šokinėti į vandenį, mokomės paprasčiausių šuolių. Priimame ir vyresnius, ypač jei ateina po gimnastikos treniruočių. Deja, atėję dešimtmečiai jau būna per seni“, – perspėjo trenerė.

Yra atskiras tik šuoliams skirtas 25 m pločio ir ilgio baseinas. Yra trys trijų metrų tramplinai, šeši metro tramplinai, visi bokštai, oro pagalvė, sujudinanti vandens paviršių, tad krintant ant pilvo ar nugaros ne taip skauda“, – pasakojo A.Girdauskienė.

REZULTATŲ – Į UŽSIENĮ Šiuo metu I.Girdauskaitė sportuoja ir studijuoja Kūno kultūros universitete Maskvoje. Ne Lietuvoje treniruojasi ir kita perspektyvi šuolininkė į vandenį Genevieve Akvilė Green Angerame. Lietuvoje gimusi, tačiau JAV užaugusi ir šiuo metu gyvenanti 18-metė praėjusiais metais pirmą kartą prisidėjo prie Lietuvos rinktinės. Šiais metais pasaulio čempionate Budapešte kartu su I.Girdauskaite ji dalyvavo sinchroninių šuolių nuo 3 m tramplino rungtyje ir užėmė 18 vietą. „Jei ji toliau taip sėkmingai treniruosis, į Tokijo olimpines žaidynes turėtų patekti“, – įsitikinusi A.Girdauskienė. Trenerė apgailestauja, kad Lietuvoje šiuo metu būtų sunku paruošti medalius aukščiausio rango varžybose galinčius skinti sportininkus. „Olimpinių žaidynių lygio sportininko tikrai tokiomis sąlygomis, kokias turime, neparuoštume. Nebent kai Vilniuje bus atidarytas naujas baseinas. Turime gerų trenerių ir sportuoti norinčių vaikų, bet prie infrastruktūros reikia stipriai padirbėti“, – konstatavo trenerė.

ŽIEMA 2018

I.Girdauskaitė (kairėje) ir G.A.Green Angerame su trenerėmis

108

Speedo Fit kolekciją rasite Sportland parduotuvėse. 109

Tvirto tinklelio Zonos palaiko Tavo kūną Kompresinės zonos Palaikosportlandmagazine.lt pagrindinius kojos raumenis

VANDENSVYDIS

Janas Bakulo

SVAJONĖS APIE BASEINUS IR EUROPOS ČEMPIONATĄ

JULIUS BLIŪDŽIUS

Lietuvos vandensvydis grįžo į Europos žemėlapį. Ir tai yra gera žinia. Jaunieji šalies vandensvydininkai į Europos čempionato atrankos kovas grįžo po šešerių metų pertraukos. Gegužę penkių komandų turnyre Didžiojoje Britanijoje liko penkti, bet tai žingsnis. „Dėl tos pauzės, kurią padarėme, kitos komandos nuėjo toli į priekį, o mes praktiškai nuo nulio viską turime pradėti“, – sako Nerijus Papaurėlis, rinktinės ir šalies čempionų Vilniaus „Baltic Amadeus“ klubo treneris. Spalio pradžioje Europos čempionato atrankos turnyre Portugalijoje varžėsi ir nacionalinė komanda. N.Papaurėlis neslepia, kad sugrįžti į Europos areną leido pagerėjusi finansinė padėtis. „Šiemet gavome šiek tiek daugiau lėšų – tiek iš valstybės, tiek iš LTOK, tiek iš rėmėjų, todėl rinktinės turėjo šiek tiek geresnes sąlygas ruoštis Europos čempionato atrankos varžyboms“, – paaiškina N.Papaurėlis.

BLOGOS ŽINIOS AKIS BADO Blogų žinių daugiau. „Geografijos plėtra – viena svarbiausių mūsų užduočių. Reikia, kad vandensvydis ateitų į daugiau miestų, į daugiau baseinų. Bet tai problema“, – sako N.Papaurėlis. Kaip ir plaukikai, vandensvydininkai yra politikų

ŽIEMA 2018

AUGUSTAS ČETKAUSKAS

„TURIU GERĄ IR BLOGĄ NAUJIENĄ. NUO KURIOS PRADĖTI?“ – JEI LIETUVOS VANDENSVYDIS GALĖTŲ PRABILTI, TAIP, KO GERO, PRADĖTŲ PASAKOJIMĄ APIE TAI, KAIP ŠIUO METU LAIKOSI.

pažadų, esą tuoj, tuoj pradės dygti baseinai, įkaitai. „Vilniaus valdžia žadėjo, kad pirmiau pastatys naują baseiną, kad ir mažą, ir tik po to griaus Lazdynų. Bet pirmiausia nugriovė. Dabar mažiausiai metus neturė-

,,ŠIEMET GAVOME ŠIEK TIEK DAUGIAU LĖŠŲ – TIEK IŠ VALSTYBĖS, TIEK IŠ LTOK, TIEK IŠ RĖMĖJŲ, TODĖL RINKTINĖS TURĖJO ŠIEK TIEK GERESNES SĄLYGAS RUOŠTIS EUROPOS ČEMPIONATO ATRANKOS VARŽYBOMS." sime baseino Vilniuje“, – apgailestauja treneris. Rinktinės pagrindą sudarantys Vilniaus vandensvydininkai priversti treniruotis sporto klubų baseinuose ar važinėti į Elektrėnus. „Finansavimo klausimas buvo labai svarbus, nes daugiau nei vienos komandos negalėjome išsiųsti į Europos varžybas. Negalėjome nei tinkamai pasiruošti,

110

nei dalyvauti. Tačiau dėl baseinų trūkumo vis dar negalime stebėti vandensvydžio pakilimo. Nėra vandensvydžio Klaipėdoje, nėra Panevėžyje, nėra Šiauliuose. Nors kažkada buvo. Jei vandensvydis grįžtų į šiuos miestus, būtų didelis postūmis. Siekiant masiškumo, geografijos problema – kertinė. Būtų daugiau baseinų – būtų daugiau trenerių, būtų daugiau trenerių – būtų daugiau vaikų“, – loginę įvykių seką dėsto N.Papaurėlis. Ši bėda skausmingai paliečia ir klubines varžybas. „Norime žaisti „namie – išvykoje“ principu, bet Vilniuje baseiną uždarė, Kaune į Girstučio baseiną, kuris yra per brangus, nepatenkame. Taigi Kauno ir Vilniaus komandos neturi savo aikštės. Lieka tik Elektrėnai ir Alytus. Jei pradėtume žaisti namie ir išvykose, tai būtų impulsas vandensvydžio populiarumui kilti. Žaisti turais – sistema atgyvenusi, žiūrovų taip neprisišauksi“, – sako pašnekovas.

GAL IR GERI, BET NEPASTEBIMI 26-erių Janas Bakulo – vienintelis profesionalus šalies vandensvydininkas, pragyvenantis iš sporto. Žinoma, ne Lietuvoje. Janas į Vokietiją išvyko būdamas šešiolikos laimingo atsitiktinumo dėka. Lietuvos vandensvydininkai stovyklavo

VANDENSVYDIS

FAKTAI IR SKAIČIAI OLIMPINIO VANDENSVYDŽIO GIDAS

bit.ly/vandens Vokietijoje, kur gabus lietuvis ir buvo pastebėtas. Sulaukęs „Hellas Hildesheim“ klubo kvietimo Janas į Vokietiją skraidydavo kas antrą savaitgalį. Baigęs mokyklą sulaukė lenkų pasiūlymo – studijuoti Varšuvoje ir žaisti „Legia“ klube. Vėliau vėl grįžo į Vokietiją – pratęsė karjerą Hanoverio „White Sharks“ ir „ASC Duisburg“ klubuose. Jano istorija tarsi liudija, kad ir Lietuvoje gali užaugti profesionalių vandensvydininkų, tačiau paklaustas apie tai sportininkas tik gūžčioja pečiais. Paruošti neužtenka – dar reikia atsidurti laiku ir vietoje. „Jei žaidi Lietuvoje, kad ir koks būtum geras, joks vokiečių ar italų treneris tavęs nepastebės. Man pasisekė, kad sulaukiau siūlymo, bet tik atsidūręs Vokietijoje ėmiau rodyti save po saule ir manimi pradėjo domėtis rusų, italų, kitų šalių klubai. Lietuvos treneriai gali paruošti žaidėjus, bet neužtenka laiko. Vo-

,,PAMENU, LIETUVOJE DAŽNAI MANĘS KLAUSDAVO, KAS TAS VANDENSVYDIS. VOKIETIJOJE TOKIŲ DALYKŲ NEBŪNA – VISI ŽINO ŠITĄ SPORTO ŠAKĄ. O ŽINO TODĖL, KAD VANDENSVYDŽIO, KAIP IR PLAUKIMO, MOKO MOKYKLOSE, IR TEN NUO VAIKYSTĖS VISI APIE ŠĮ SPORTĄ ŽINO."

N.Papaurėlis su auklėtiniais

111

»»Pradėtas žaisti pasaulyje: 1887 m. »»Pradėtas žaisti Lietuvoje: 1931 m. »»Pirmieji Lietuvos čempionai: Kauno „Žalgiris“ (1949). »»Miestai, kurių klubai yra tapę Lietuvos čempionais: Kaunas (51 kartas), Vilnius (16), Alytus (2). »»2017 m. Lietuvos čempionato dalyviai: Vilniaus MSC „Baltic Amadeus“, Elektrėnų SC „Žaibas“, Kauno PM „Bebras“, Alytaus „Dzūkijos vandenisASRC“, Lietuvos jaunių rinktinė. »»Dabartiniai čempionai: „Baltic Amadeus“, čempionais tapę 11 kartų iš eilės (2007–2017).

kietijoje aš treniruojuosi du tris kartus per dieną ir, galima sakyti, per dvi dienas padarau daugiau treniruočių nei vilniečiai per savaitę. Iš čia ir atsiranda kokybės skirtumai. Lietuvoje vandensvydis – mėgėjiška veikla, užsiėmimas po darbo“, – paaiškina J.Bakulo.

LAUKIA PAKILIMO Lietuvos vandensvydininkai kelia tikslą, kad bent viena rinktinė patektų į finalinį Europos čempionato etapą. Tai yra patektų tarp šešiolikos stipriausių komandų. „Vyrai trylika metų atrankose nedalyvavo, todėl normalu, kad atsirado meistriškumo atotrūkis. Bet kryptingai dirbant tai nėra neįmanoma“, – sako N.Papaurėlis. Treneris beda pirštu į kitas komandines sporto šakas: „Pažiūrėkite, iš žaidimų praktiškai tik krepšinis pakliūva į finalinius etapus. Rankinis lyg netoli, bet neprasimuša, tinklinis, futbolas ir kiti – labai toli. Patekimas į finalinį etapą vandensvydį padarytų labiau matomą.“ „Pamenu, Lietuvoje dažnai manęs klausdavo, kas tas vandensvydis. Vokietijoje tokių dalykų nebūna – visi žino šitą sporto šaką. O žino todėl, kad vandensvydžio, kaip ir plaukimo, moko mokyklose, ir ten nuo vaikystės visi apie šį sportą žino“, – pasakoja J.Bakulo. „Nėra taip neįmanoma viskas, mes ne taip toli esame. Bet kad būtų stabilu ir aukščiau, reikia daugiau sportuojančių vaikų. Tam reikia baseinų. Vandensvydis yra laukimo ir vilties, kad bus geriau, stadijoje“, – reziumuoja N.Papaurėlis.

sportlandmagazine.lt

ŽIEMA 2018

112

113

sportlandmagazine.lt

OLIMPINĖS ŽAIDYNĖS

ŽIEMOS OLIMPINĖS ŽAIDYNĖS

IŠ ARTI

PJONGČANGO ŽIEMOS OLIMPINĖSE ŽAIDYNĖSE ATLETAI VARŽYSIS PENKIOLIKOS SPORTO ŠAKŲ VARŽYBOSE, KURIAS SUDARYS NET 102 RUNGTYS. „SPORTLAND“ ŽURNALE – ŽVILGSNIS Į ŽIEMOS OLIMPINES SPORTO ŠAKAS.

TALISMANAI Pjongčango žaidynių talismanais tapo baltasis tigras Suhorangas (olimpinių žaidynių) ir himalajinis lokys Bandabis (parolimpinių žaidynių).

Alfredas Pliadis

KALNŲ SLIDINĖJIMAS Sporto šakos istorija: šiuolaikinis kalnų slidinėjimas atsirado maždaug 1850 m., kai norvegų legenda Sondre Norheimas išpopuliarino slides su išlenktais galais. Pirmosios varžybos įvyko Norvegijoje 1868 m. ir jas laimėjo tas pats S.Norheimas. Nuo kada olimpinių žaidynių programoje: nuo 1936 m. Kokios rungtys bus Pjongčange: greitasis nusileidimas, slalomas, didysis slalomas, „Super G“, dvikovė (slalomas ir greitasis nusileidimas), komandinė rungtis. Varžybų ypatumai: pagrindinis rungčių principas – tinkamai perčiuožti pro vartus ir greitai įveikti trasą.

ŽIEMA 2018

114

OLIMPINĖS ŽAIDYNĖS BIATLONAS Sporto šakos istorija: biatlonas kilo iš XVII–XIX a. Norvegijoje, Švedijoje, Rusijoje ir Anglijoje vykusių kareivių lenktynių su kliūtimis ir 1924–1948 m. demonstracinių olimpinių žaidynių kareivių patrulių lenktynių.

Nuo kada olimpinių žaidynių programoje: vyrų – nuo 1960 m., moterų – nuo 1992 m. Kokios rungtys bus Pjongčange: vyrams – 10 km sprintas, 20 km individualios lenktynės, 12,5 km persekiojimo lenktynės, 15 km bendro starto lenktynės, estafetė 4x7,5 km, moterims – 7,5 km sprintas, 15 km individualios lenktynės, 10 km persekiojimo lenktynės, 12,5 km bendro starto lenktynės, estafetė 4x6 km; mišri estafetė – 2x6 km moterims ir 2x7,5 km vyrams.

Varžybų ypatumai: biatlono varžybos vyksta slidinėjimo trasoje su dviem arba keturiais šaudymo ruožais, kuriuos pasiekus šaudoma gulomis ir stovint. Kiekviename etape šaudykloje šaudoma į penkis taikinius. Nepataikius į taikinį, priklausomai nuo varžybų tipo skiriamos trijų rūšių baudos: čiuožiamas papildomas 150 m baudos ratas (apie 20–30 sek.), prie galutinio distancijoje parodyto laiko pridedama 1 minutė, naudojamas papildomas šovinys. Kiekvienam šaudymo ruožui galimi tik trys papildomi šoviniai. Sportininkai naudoja ne lengvesnius nei 3,5 kg mažo kalibro šautuvus. Atstumas iki taikinio 50 m, taikiniai apskritimo formos, 45 mm skersmens šaudant gulomis ir 115 mm šaudant stovint.

kiekis būdavo įvairus – susidėdavo iš dviejų, keturių, penkių, o kartais net ir iš aštuonių žmonių. Pirmosios bobslėjaus varžybos buvo surengtos 1898 m. būtent Šveicarijoje Sankt Morico gatvėmis. Nuo kada olimpinių žaidynių programoje: vyrai nuo 1924 m. (išskyrus 1960 m., kai užsiregistravo per mažai komandų), moterys – nuo 2002 m. Kokios rungtys bus Pjongčange: vyrų dviviečių, vyrų keturviečių ir moterų dviviečių rogių.

Varžybų ypatumai: kiekviename važiavime starto eiliškumą lemia burtai. Bobslėjaus varžybų rezultatus lemia greitis, kurį ekipažas pasiekia dar startinėje įsibėgėjimo atkarpoje, kol susėda į roges. Rezultatą taip pat lemia ir rogių piloto meistriškumas, gebėjimas optimaliai judėti trasa, deramai įveikti staigius posūkius. Varžybose vyksta keturi nusileidimai tiek dvivietėmis, tiek keturvietėmis rogėmis, visi rezultatai sumuojami ir geriausią laiką parodęs ekipažas laimi.

Scanpix

BOBSLĖJUS Sporto šakos istorija: bobslėjus atsirado XIX a. pabaigoje, kai dvi senoviškos lenktyninės rogės buvo sujungtos lenta, o prie priekinių rogių pritvirtintas vairavimo mechanizmas. Sankt Morice (Šveicarija) buvo įkurtas ir pirmasis pasaulyje bobslėjaus sporto klubas, kuriame buvo sudarytos šios sporto šakos pagrindinės varžybų taisyklės. Be to, rogių ekipažą sudarydavo grupė iš penkių žmonių – trijų vyrų ir dviejų moterų. Vėliau ekipažo narių

115

sportlandmagazine.lt

OLIMPINĖS ŽAIDYNĖS SLIDINĖJIMAS Sporto šakos istorija: rašytiniuose šaltiniuose slidės pirmą kartą paminėtos VI a. Skandinavų sagose minimas Norvegijos karalius Olafas Trigvasonas garsėjo gerais slidinėjimo įgūdžiais, o nuo 960 m. visi Norvegijos karalystės didikai privalėjo gerai valdyti slides. Dėl atšiauraus klimato ir ilgų žiemų Skandinavijoje viduramžiais slides turėjo visi – žemdirbiai, medžiotojai ir kariai, o nuo XVIII a. šis žiemos sporto inventorius tapo privalomas Švedijos ka-

riuomenėje. Kariai treniravosi slidinėdami, tarp dalinių vykdavo varžybos. Nuo kada olimpinių žaidynių programoje: vyrai – nuo 1924 m., moterys – nuo 1952 m. Kokios rungtys bus Pjongčange: 1,5 km sprintas, persekiojimo lenktynės (10 km vyrams, 5 km moterims), bendro starto lenktynės (30 km vyrams, 15 km moterims), asmeninės lenktynės (15 ir 50 km vyrams, 10 ir 30 km moterims), estafetė (4x10 km vyrams, 4x5 km moterims),

skiatlonas (15+15 km vyrams, 7,5+7,5 km moterims). Varžybų ypatumai: slidinėjimas – viena sudėtingiausių ištvermės sporto šakų. Slidinėjant, kaip ir bėgant, irkluojant ar plaukiant, sudeginama daugiausia kalorijų per valandą. Varžybos gali vykti dviem stiliais – klasikiniu ir laisvuoju. Klasikiniu stiliumi dažnai šliuožiama parengtomis vėžėmis, kurios turi du lygiagrečius įpjovimus į sniegą. Laisvojo stiliaus pagrindinis požymis – čiuožėjo žingsnis.

Scanpix

KERLINGAS Sporto šakos istorija: kerlingas (akmenslydis) atsirado XVI a. Škotijoje. Tuo metu jis buvo žaidžiamas ant užšalusių upių ir ežerų ledo. 1838 m. buvo įkurtas Karališkasis Kaledonijos kerlingo klubas (angl. „The Royal Caledonian Curling Club“). Nuo 1955 m. vyksta Europos čempionatai, taip pat rengiami pasaulio vyrų (nuo 1959 m.) ir moterų (nuo 1979 m.) čempionatai. Nuo kada olimpinių žaidynių programoje: 1924 m. (rezultatai patvirtinti tik 2006 m.) ir nuo 1998 m. Kokios rungtys bus Pjongčange: varžysis vyrų ir moterų komandos. Varžybų ypatumai: žaidžiant akmenslydį reikia tikslumo ir geros strategijos. Dėl kone matematinio tikslumo ir žaidimo eigos kerlingas buvo pramintas šachmatais ant ledo. 45,5 m ilgio ir 4,3 m pločio žaidimo aikštė padengiama ledu, kuriuo slysta 20 kg svorio poliruoto granito akmuo. Aikštės tolimajame gale yra 3,7 m skersmens skrituliai, žymintys tikslą. Rungtyniauja dvi komandos po keturis žaidėjus. Komandą sudaro pirmasis žaidėjas (stumia akmenį pirmas), antrasis žaidėjas (stumia antras), vicekapitonas (stumia trečias, keičia kapitoną ketvirtojo metimo metu) ir kapitonas. Kiekviename iš aštuonių kėlinukų abiejų komandų kiekvienas žaidėjas pakaitomis stumia po du akmenis. Kėlinuką laimi komanda, kurios akmuo yra arčiausiai apskritimo centro, ir gauna tiek taškų, kiek akmenų yra arčiau centro nei priešininkų arčiausias akmuo. Stumiant akmenį du tos pačios komandos žaidėjai gali koreguoti akmens slydimo greitį ir kryptį, trindami ledą prieš akmenį specialiomis šluotelėmis.

ŽIEMA 2018

116

OLIMPINĖS ŽAIDYNĖS DAILUSIS ČIUOŽIMAS Sporto šakos istorija: nors yra žinoma, kad žmonės čiuožė ledu jau XII a., dailusis čiuožimas susiformavo tik XIX a. 1772 m. Roberto Joneso traktatas „Čiuožimas“ yra pirmasis žinomas šaltinis apie dailųjį čiuožimą. Didžiojoje Britanijoje tuo metu jau buvo rengiamos čiuožimo varžybos, tačiau jos nebuvo panašios į dabartinį dailųjį čiuožimą. 1860 m. Amerikos čiuožėjas Jacksonas Hainesas, kuris laikomas šiuolaikinio dailiojo čiuožimo tėvu, įvedė naują čiuožimo stilių. Šis čiuožimo stilius, pasireiškęs laisva ir išraiškinga technika, tapo žinomas kaip tarptautinis čiuožimo stilius. Nuo kada olimpinių žaidynių programoje: 1908 ir 1920 m. vasaros žaidynėse, nuo 1924 m. žiemos olimpinėse žaidynėse. Nuo 1908 m. rengiamos vyrų, moterų bei porų varžybos, nuo 1976 m. ledo šokiai, nuo 2014 m. – komandinė rungtis. Kokios rungtys bus Pjongčange:

vyrų, moterų, porų varžybos, porų ledo šokiai, komandinė rungtis. Varžybų ypatumai: dalyviai čiuožia ledu dailiojo čiuožimo pačiūžomis skambant muzikai. Čiuožiama 53–60 m ilgio ir 26–30 m pločio ledo arenose. Teisėjai vertina čiuožimo figūrų ir šokio elementų atlikimo kokybę, figūrų įvairovę, sudėtingumą, judesių darnumą, kompozicijos originalumą, čiuožimo grožį. Nugalėtojas nustatomas sumuojant balus. Varžybas sudaro dvi programos – trumpoji ir laisvoji.

Scanpix

AKROBATINIS SLIDINĖJIMAS Sporto šakos istorija: slidinėjimas laisvuoju stiliumi prasidėjo 1930-aisiais, kai Norvegijos slidininkai ėmė demonstruoti akrobatikos elementų per kalnų slidinėjimo varžybas. Vėliau profesionalių slidininkų atliekami slidinėjimo pasirodymai be konkurencijos JAV demonstravo tai, kas vėliau tapo čiuožimu laisvuoju stiliumi (angl. „Freestyle skiing“). Akrobatinis slidinėjimas, kaip sporto šaka, atsirado apie 1950 m. Nuo kada olimpinių žaidynių programoje: nuo 1992 m. (ekstremalios rungtys – nuo 2014 m.). Kokios rungtys bus Pjongčange: vyrų ir moterų krosas, moterų ir vyrų gūbrinis („mogulas“), moterų ir vyrų akrobatinio nusileidimo („Slopestyle“) varžybos, moterų ir vyrų pusvamzdžio („Halfpipe“) varžybos, vyrų ir moterų akrobatikos rungtis. Varžybų ypatumai: akrobatinis slidinėjimas – balais vertinamas sportas. Varžybų dalyviai vertinami už šuolio pakilimą (20 proc.), šuolio techniką (50 proc.) ir nusileidimą (30 proc.). Sudėtingumo balai yra pagrindiniai veiksniai, nulemiantys visą rezultatą. Gūbrinis slidinėjimas yra laisvojo stiliaus slidinėjimo tipas, čia slidininkai čiuožia tarp kalnelių. Slidinėjimo nuolydžio ir pusvamzdžio stilių atstovai turi atlikti kuo daugiau įvairių triukų ir veiksmų. Kroso rungtyje slidininkai turi įveikti įvairių formų kliūtis, skirtingus posūkius ir atlikti šuolius, o svarbiausias tikslas – anksčiau už varžovus pasiekti finišą.

117

sportlandmagazine.lt

OLIMPINĖS ŽAIDYNĖS

hockey.lt

LEDO RITULYS Sporto šakos istorija: ledo ritulys atsirado Kanadoje XIX a. viduryje. Pirmosios užfiksuotos varžybos 1855 m. vyko Kingstone. Po dvidešimt ketverių metų Makgilo universiteto Monrealyje studentai susistemino taisykles ir visoje Kanadoje atsirado daugybė klubų bei lygų. Rungtis sparčiai populiarėjo, 1917 m. buvo įkurta Nacionalinė ledo ritulio lyga (NHL). Nuo kada olimpinių žaidynių programoje: 1920 m. (vasaros žaidynėse), nuo 1924 m. (žiemos žaidynėse), moterys – nuo 1998 m. Kokios rungtys bus Pjongčange: vyrų ir moterų varžybos – dalyvaus 12 vyrų ir 8 moterų komandos. Varžybų ypatumai: ledo ritulio komandą sudaro mažiausiai 20 žaidėjų. Tai yra greičiausia komandinė sporto šaka. Rungtynių metu ant ledo yra po penkis ar šešis kiekvienos komandos žaidėjus (penki aikštės žaidėjai ir vartininkas, bet kartais vartininkas keičiamas šeštuoju žaidėju), jie keičiasi beveik kas minutę. Rungtynės vyksta tris kėlinius po 20 min. Jei nugalėtojas nepaaiškėja, žaidžiamas pratęsimas iki pirmojo įvarčio, o jei įmušti niekam nepavyksta, mušami baudiniai.

ŽVILGSNIS Į PJONGČANGO ŽAIDYNES

bit.ly/pjongch

ROGUČIŲ SPORTAS Sporto šakos istorija: rogučių sportas, kaip ir bobslėjus, atsirado Šveicarijoje. Jo šaknys siekia XVI a., bet tik po 300 metų vieno Šveicarijos viešbučio savininkai nusprendė įrengti trasą ir pasiūlyti pramogą turistams. Pirmosios rogučių varžybos įvyko 1883 m., tąkart sportininkai varžėsi 4 km trasoje nuo Davoso iki Klos-

ŽIEMA 2018

terso. Nuo kada olimpinių žaidynių programoje: nuo 1964 m. Kokios rungtys bus Pjongčange: vyrų ir moterų vienviečių bei dviviečių rogių varžybos ir komandinė rungtis (nuo 2014 m.). Varžybų ypatumai: varžybų tikslas –

118

kuo greičiau rogutėmis nusileisti specialiai paruošta trasa. Sportininkai trasoje pasiekia didelį greitį, tad ši sporto šaka yra pavojinga. 2010 m. Vankuverio olimpinėse žaidynėse per treniruotę žuvo Gruzijos sportininkas Nodaras Kumaritašvilis, kuris išlėkė iš trasos ir trenkėsi į metalinę konstrukciją.

OLIMPINĖS ŽAIDYNĖS ŠIAURĖS DVIKOVĖ Sporto šakos istorija: šis sportas atsirado Norvegijoje sujungus dvi sporto šakas – šuolius su slidėmis ir slidinėjimą. Pirmą kartą varžybos buvo surengtos 1892 m. per garsųjį Holmenkoleno slidinėjimo festivalį, pritraukiantį daug dalyvių iš kaimyninių šalių. Šiaurės dvikovė sparčiai išpopuliarėjo. Nuo kada olimpinių žaidynių programoje: nuo 1924 m. Kokios rungtys bus Pjongčange: vyrų individualios varžybos nuo didelio tramplino, individualios varžybos nuo normalaus tramplino ir komandinė rungtis. Varžybų ypatumai: ši sporto šaka, kurioje varžosi tik vyrai, susideda iš dviejų rungčių – šuolių su slidėmis ir slidinėjimo kroso. Iš pradžių sportininkai atlieka šuolį nuo tramplino su slidėmis, o vėliau šliuožia. Varžybos vyksta pagal vadinamąją Gunderseno sistemą. Sportininkai į slidinėjimo rungties startą stoja pagal šuolių rezultatus. Daugiausia balų už šuolius gavęs sportininkas į trasą iššliuožia pirmas, o kiti startuoja po tam tikro intervalo, kuris apskaičiuojamas balus verčiant sekundėmis.

Alfredas Pliadis

GREITASIS ČIUOŽIMAS TRUMPUOJU TAKU Sporto šakos istorija: tai gana nauja sporto šaka. Atsiradusi Europoje XIX a. pabaigoje ji sparčiai paplito JAV ir Kanadoje. Iš pradžių ši sporto šaka buvo praktikuojama tik treniruotėse sprintui ir posūkių technikai tobulinti. Nuo 1906 m. kasmet vykdavo varžybos, bet tik JAV ir Kanadoje. Europoje varžybos pradėtos rengti netrukus po to, kai greitasis čiuožimas tapo tarptautiniu mastu pripažįstamu sportu. Nuo kada olimpinių žaidynių programoje: nuo 1992 m. Kokios rungtys bus Pjongčange: vyrų ir moterų 500 m, 1000 m, 1500 m ir estafetės (vyrų – 5000 m, moterų – 3000 m). Varžybų ypatumai: greitojo čiuožimo trumpuoju taku varžybose įprastai lenktyniauja keturi arba šeši sportininkai ovalo formos 111,12 m ilgio trasoje. Trasa įrengiama čiuožykloje, kurios ilgis (60 m) ir plotis (30 m) atitinka ledo ritulio aikštės matmenis. Nugalėtoju tampa tas, kuris pirmas kerta finišo liniją. Fiksuojamas finišo laikas, padedantis nustatyti olimpinius ir pasaulio rekordus.

119

sportlandmagazine.lt

OLIMPINĖS ŽAIDYNĖS SKELETONAS Sporto šakos istorija: skeletono ištakos siekia XIX a., kai Šveicarijoje buvo sukonstruotos pirmosios skeletono rogutės. Čia Alpėse nuo seno buvo populiarus nusileidimas rogutėmis, rengiamos šios rungties varžybos. Nuo kada olimpinių žaidynių programoje: 1928 m., 1948 m. (neįvyko dėl Antrojo pasaulinio karo) ir nuo 2002 m. Kokios rungtys bus Pjongčange: vyrų ir moterų varžybos. Varžybų ypatumai: tikslas – specialiomis rogutėmis kuo greičiau nusileisti ledo trasa. Įsibėgėjęs sportininkas gula ant rogių žemyn veidu ir galva į priekį, į roges remiasi tiktai sulenktomis rankomis, ant jų perkeldamas visą kūno svorį. Rogučių judėjimo kryptis valdoma kūno judesiais arba batais, kurių priekinės dalys gali būti spygliuotos. Scanpix

ŠUOLIAI SU SLIDĖMIS Sporto šakos istorija: šuoliai su slidėmis atsirado Morgedalyje (Norvegija), bet pirmos rimtos varžybos buvo surengtos 1862 m. kitame Norvegijos mieste Trisilyje. Pirmosios plačiai žinomos šuolių nuo tramplino varžybos buvo pavadintos „Husebyrennet“ ir vyko Osle nuo 1879 m. Kasmetinės varžybos buvo perkeltos į Holmenkoleno trampliną ir nuo 1892ųjų Holmenkolenas tapo šuolių nuo tramplino aukščiausio lygio varžybų rengimo vieta. Nuo kada olimpinių žaidynių programoje: nuo 1924 m. Kokios rungtys bus Pjongčange: šuoliai nuo vidutinio (90 m) ir nuo didžiojo tramplino (120 m) bei komandinė rungtis (120 m tramplinas). Varžybų ypatumai: rezultatas skaičiuojamas vertinant šuolio ilgį ir jo atlikimo techniką, už kurią teisėjai skiria taškų. Iš penkių teisėjų pateikto verdikto atmetama po vieną geriausią ir blogiausią vertinimą. Naudojant šiuolaikinę vadinamąją V techniką, 1985 m. išrastą Švedijos sportininko Jano Boklovo (leidžiantis slidės išskečiamos į šonus), slidininkai, palyginti su ankstesne technika, kai slidės laikytos lygiagrečiai, gali nušokti iki 10 proc. toliau.

ŽIEMA 2018

120

HELLYHANSEN.COM

WHEN YOU CAN’T CHOOSE THE CONDITIONS CHOOSE LIKE A PRO

KONTROLIUOK SAVO KŪNO TEMPERATŪRĄ STRIUKĖJE SU UNIKALIA H2FLOW™ TEMPERATŪROS REGULIAVIMO SISTEMA. TAI YRA PRIEŽASTIS, KODĖL HELLY HANSEN YRA APRANGOS GAMINTOJAS, KURIUO PASITIKI PROFESIONALŪS SLIDININKAI VISAME PASAULYJE.

SOGN JACKET

Oficialus atstovas Baltijos šalyse:

MARCUS CASTON / PROFESSIONAL SKIER

OLIMPINĖS ŽAIDYNĖS

SNIEGLENTĖS Sporto šakos istorija: snieglenčių sportas, 1960 m. atsiradęs JAV, imtas sparčiai plėtoti. Prie jo populiarumo prisidėjo ir snieglenčių gamintojai, ir šiuo sportu susidomėję riedutininkai bei buriuotojai. Per du dešimtmečius snieglentės išpopuliarėjo visose JAV, o vėliau paplito ir

po visą pasaulį. Nuo kada olimpinių žaidynių programoje: nuo 1998 m. (ekstremalios rungtys – nuo 2014 m.). Kokios rungtys bus Pjongčange: paralelinis didysis slalomas, pusvamzdžio rungtis („Halfpipe“), snieglenčių krosas, didysis šuolis („Big Air“), akrobatinio nusi-

leidimo („Slopestyle“) rungtis. Varžybų ypatumai: snieglentininkas leidžiasi nuo sniegu padengtų šlaitų ant snieglentės, kuri yra pritaisyta prie sportininko kojų specialiais batais ir apkaustais. Pusvamzdžio, didžiojo šuolio ir akrobatinio nusileidimo rungtyje pasirodymai vertinami taškais.

m. (vyko Osle, Norvegijoje). Nuo kada olimpinių žaidynių programoje: nuo 1924 m. (moterų – nuo 1960 m.). Kokios rungtys bus Pjongčange: vyrų – 500 m, 1000 m, 5000 m, 10 000 m, komandinė persekiojimo rungtis, bendro starto lenktynės, moterų – 500 m,

1000 m, 1500 m, 3000 m, 5000 m, komandinė persekiojimo rungtis, bendro starto lenktynės. Varžybų ypatumai: du sportininkai startuoja vienu metu ir lenktyniauja 400 m ilgio ledo taku. Trasa turi dvi lygiagrečias zonas, kurias sportininkai turi keisti kiekviename rate.

GREITASIS ČIUOŽIMAS Sporto šakos istorija: greitojo čiuožimo pradininkais laikomi olandai. Jie pradėjo naudotis užsalusiais kanalais ir čiuožinėjo iš vieno kaimo į kitą dar XIII a. Čiuožimas galiausiai išplito Anglijoje, kurioje pradėjo kurtis pirmieji klubai. Manoma, kad pirmosios varžybos buvo surengtos 1676 m., tačiau oficialiai pirmosios varžybos datuojamos 1863

ŽIEMA 2018

122

OLIMPINĖS ŽAIDYNĖS D.Rasimovičiūtė jau dalyvavo ketveriose olimpinėse žaidynėse

BIRUTĖ PAKĖNAITĖ ANDREJUS IVANOVAS

Į PJONGČANGĄ – PERRAŠYTI ISTORIJOS LIETUVOS BIATLONO RINKTINĖS UŽMOJU 2018 M. PJONGČANGO ŽIEMOS OLIMPINĖSE ŽAIDYNĖSE TURĖTI DVI MOTERIS IR DU VYRUS NETIKĖJO NIEKAS, IŠSKYRUS PAČIUS SPORTININKUS IR JŲ TRENERIUS. NORS TEKO SKAIČIUOTI KIEKVIENĄ CENTĄ IR PAMIRŠTI POILSĮ, PJONGČANGE STARTUOSIANTYS LIETUVOS BIATLONININKAI PATEKS Į ISTORIJĄ.

Tai bus pirmas kartas nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kai mūsų šalies biatlonininkai olimpinėse žaidynėse turės estafetės komandą. Tiesa, ne tradicinės, o mišrios. Ši teisė iškovota kruvinu darbu ir smarkiai taupant pinigus. „Niekas netikėjo, kad mums pasiseks, – tvirtino biatlono rinktinės trenerio esto Meelio Aasmae asistentas Aurimas Bučelis. – Net aiškino, kad mūsų svajonė yra utopinė. Bet mums tai buvo principo reikalas, nors buvo labai sunku ir finansiškai viską pavežti, ir fiziškai, nes sportininkai beveik neturėjo poilsio.“ Nors oficialiai kova dėl olimpinių žaidynių kelialapių prasidėjo praėjusį sezoną, pirmieji mūšiai įvyko dar anksčiau. Dėl teisės Pjongčange turėti estafetės komandą lietuviai kovojo Pasaulio taurės etapuose ir planetos čempionate. Tačiau galimybę pasirodyti juose prieš tai irgi turėjo išsikovoti. „Taškus olimpiadai rinkome devyniuose Pasaulio taurės varžybų etapuose ir pasaulio čempionate. Negalėjome nė vieno praleisti, nes jei nedalyvausi, iškart iškrisi iš žaidimo. Mažai mūsų komandai tai buvo be galo sunku – dalyvauti varžybose sportininkai turėjo kiekvieną savaitgalį“, – aiškino A.Bučelis.

Tik keturi vyrai ir keturios moterys Lietuvos rinktinėje turėjo įvykdę normatyvą dėl teisės varžytis Pasaulio taurės turnyre ir planetos čempionate. Jaunimas tokios teisės dar neturi. Būtent todėl keturis sezono mėnesius rinktinės lyderiai arė beveik be keitimų ir kas savaitgalį pasirodydavo varžybose. Jose galima registruoti po tris moteris ir vyrus. „Biatlonininkai per sezoną turėjo apie 40 startų. Krūvis buvo neįtikėtinai didelis“, – sakė A.Bučelis. Tačiau pasiekus tikslą ir gavus teisę olimpinėse žaidynėse turėti estafetės komandą Lietuvos biatlonininkų kova dar nesibaigė. Dabar jau tarpusavyje jie aiškinsis, kurie iš tiesų vyks į žaidynes. Vyrų rinktinėje dėl dviejų kelialapių varžysis Tomas Kaukėnas, Karolis Dombrovskis ir Vytautas Strolia. Įšokti į olimpinį traukinį galimybių turi ir Rokas Suslavičius. Tarp moterų taip pat vyks atkakli kova. Į

AR BUS DAR VIENOS ŽAIDYNĖS? Jei 33 metų D.Rasimovičiūtė prasibrautų į Pjongčango žaidynes, šios jai būtų jau penktosios. Patyrusi biatlonininkė taptų Lietuvos rekordininke, dalyvavusia daugiausiai žiemos žaidynių. D.Rasimovičiūtė jau dalyvavo 2002 m. Solt Leik Sičio, 2006 m. Turino, 2010 m. Vankuverio ir 2014 m. Sočio žaidynėse.

du kelialapius pretenduoja Natalija Kočergina, Diana Rasimovičiūtė, Natalija Paulauskaitė ir Gabrielė Leščinskaitė.

DAUGIAU SKAITYKITE:

WWW.SPORTLANDMAGAZINE.LT 123

sportlandmagazine.lt

OLIMPINĖS ŽAIDYNĖS

ŽIEMOS OLIMPINĖS ŽAIDYNĖS

PJONGČANGE

2018M. PJONGČANGAS Pjongčange bus surengtos XXIII žiemos olimpinės žaidynės. Pirmosios žiemos žaidynės 1924 m. įvyko Prancūzijoje, Šamoni mieste, o pastarosios – 2014 m. Rusijoje, Sočyje. Pjongčango žaidynės vyks 2018 m. vasario 9–25 d.

lyje tęsiasi trumpas lietingas sezonas – jangma. Žiemą pučiantis šiaurės musonas, besitęsiantis nuo lapkričio iki kovo mėnesio, iš Sibiro atneša giedrus, sausus ir šaltus orus. Kaip tik tokiu metu Pjongčange vyks žiemos olimpinės žaidynės.

ŽVILGSNIS Į ŽAIDYNIŲ ŠEIMININKUS Pjongčango žaidynių talismanai IOC / CHUNG, Sung-Jun

DAR 2011 M. LIEPOS 6 D. TARPTAUTINIS OLIMPINIS KOMITETAS 2018 M. ŽIEMOS OLIMPINIŲ ŽAIDYNIŲ RENGĖJU IŠRINKO PJONGČANGĄ. ATKAKLIOJE KOVOJE PIETŲ KORĖJA NUGALĖJO DU EUROPOS MIESTUS: PRANCŪZIJOS ANSI IR VOKIETIJOS MIUNCHENĄ. LIISI RIST

Daugumai sunkiai ištariamu žodžiu pavadintas Pjongčangas yra trečia pagal dydį Pietų Korėjos apskritis. Tebeko kalnų regione 700 m aukštyje plytinti apskritis nuo sostinės Seulo nutolusi 180 km. Pagrindiniai Pjongčango žaidynių varžybų centrai įsikurs Alpensijos kalnų kurorte ir Kangnunge.

MAGIŠKA VIETA

Verta įsidėmėti, kad Korėjos kultūra yra savita ir labai skiriasi nuo Kinijos ar Japonijos kultūrų. Geriausia šią magišką vietą aplankyti rudenį, kai dangus mėlynas, o orai saulėti ir šilti. Pietų Korėjoje vyrauja drėgnas subtropinis klimatas, jam charakterį suteikia musonai. Pavyzdžiui, nuo birželio pabaigos iki liepos pabaigos šaOlimpinių žaidynių sostinė Shutterstock.com

Pietų Korėja turi 238 km sausumos sieną tik su Šiaurės Korėja – šalys dar 1948 m. sudarė vieną bendrą valstybę. Rytuose, kur didžioji dalis pakrantės yra kalnuota, Korėjos pusiasalis ribojasi su Japonijos jūra, o vakaruose, kur gamtos reljefas nėra toks įspūdingas, – su Geltonąja jūra. Santykinai mažoje Pietų Korėjos teritorijoje plyti labai įvairi gamta ir yra daug kultūros paminklų. Ten galima apsilankyti devyniose į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktose vietose.

ŽIEMA 2018

124

1988 m. Seule vyko vasaros olimpinės žaidynės. Pietų Korėja pirmą kartą žiemos žaidynėse dalyvavo 1948 m., o iš viso pasirodė 18 kartų. Pirmuosius žiemos olimpinius medalius ši šalis laimėjo 1992 m. Albervilio žaidynėse, kai jų sportininkai grįžo su dviem aukso, vienu sidabro ir vienu bronzos medaliu. Abu aukso medaliai buvo laimėti greitojo čiuožimo trumpuoju taku varžybose – Kim Ki-Hoonas triumfavo vyrų 1000 m distancijoje, o Pietų Korėjos komanda laimėjo 5000 m estafetę. 2014-aisiais Sočyje būsimiesiems žaidynių rengėjams taip pat klojosi gerai – jie iškovojo tris aukso, tris sidabro ir du bronzos medalius. Iš viso Pietų Korėjos sportininkai žiemos olimpinėse žaidynėse pelnė net 26 geidžiamiausios prabos – aukso medalius.

SPORTO AISTRA SUVIENIJA Žaidynių emblema „Pjongčangas 2018“ simbolizuoja, kad pasaulis atviras kiekvienam, čia ledas ir sniegas sujungia žie-

OLIMPINĖS ŽAIDYNĖS Pietų Korėjos sportininkai itin stiprūs greitojo čiuožimo trumpuoju taku rungtyse IOC / TOMURA, Atsushi

FAKTAI APIE PIETŲ KORĖJĄ Pietų Korėjos plotas – 98 480 km², sausuma sudaro 98 190 km², vanduo – 290 km². Šalyje gyvena beveik 51,4 mln. žmonių – pagal gyventojų skaičių ši valstybė užima 27 vietą pasaulyje. Sostinė Seulas nuo Vilniaus nutolęs 7356 km. Laiko juosta – +7 valandos (palyginti su Lietuva), kalba – korėjiečių, piniginis vienetas – vonas.

mos sporto žvaigždes (sportininkus) ir žmones, taigi jie iš viso pasaulio atvyksta į vietą, kurioje dangus susijungia su žeme – į Pjongčangą. Žaidynių šūkiu tapo frazė „Passion. Connected.“ („Aistra. Sujungti.“). Šūkį įkvėpė idėja, kad žiemos sporto šakos yra prieinamos skirtingoms kartoms visur ir visada. Visi žmonės pasaulyje gali dalytis bendra aistra. Žaidynių talismanai – baltasis tigras Suhorangas (Soohorang) ir himalajinis

ŽAIDYNIŲ ŠŪKIU TAPO FRAZĖ „PASSION. CONNECTED.“ („AISTRA. SUJUNGTI.“). ŠŪKĮ ĮKVĖPĖ IDĖJA, KAD ŽIEMOS SPORTO ŠAKOS YRA PRIEINAMOS SKIRTINGOMS KARTOMS VISUR IR VISADA. VISI ŽMONĖS PASAULYJE GALI DALYTIS BENDRA AISTRA. lokys Bandabis. Baltasis tigras laikomas Pietų Korėjos globėju, o žodis „sooho“ korėjiečių kalba reiškia apsaugą. Tad talismanas simbolizuoja sportininkams, žiūrovams ir kitiems žaidynių dalyviams teikiamą apsaugą. Žodis „rang“ kilęs iš žodžio „Ho-rang-i“, o tai vietine kalba reiškia tigrą. Suhorangas – ne tik iššūkį metanti aistringa dvasia, bet ir patikimas draugas. Himalajinis lokys Bandabis Korėjos folklore simbolizuoja stiprią valią ir drąsą. Bandabis – geraširdiškas draugas, jis kovoja dėl lygybės ir harmonijos, padrąsina sportininkus pabandyti viršyti savo galimybes.

125

sportlandmagazine.lt

OLIMPINĖS ŽAIDYNĖS bigstock.com

LIISI RIST

ŽAIDYNĖSE – NAUJOS RUNGTYS 2018 M. PJONGČANGO ŽIEMOS OLIMPINĖSE ŽAIDYNĖSE SPORTININKAI KOVOS PENKIOLIKOS SPORTO ŠAKŲ VARŽYBOSE. ČIA BUS IŠDALYTI NET 102 MEDALIŲ KOMPLEKTAI. ŠEŠIS IŠ JŲ GAUS ANKSČIAU NERENGTŲ RUNGČIŲ LAIMĖTOJAI. TAD BUS PASKELBTA DAUGIAU NEI ŠIMTAS OLIMPINIŲ ČEMPIONŲ!

Šį kartą žiemos olimpinėse žaidynėse bus įteikti šeši nauji medalių komplektai: vyrų ir moterų šuolių su snieglente „Big Air“, greitojo čiuožimo bendro starto lenktynių nugalėtojams vyrams ir moterims, mišrių dvejetų akmenslydžio ir komandinių kalnų slidinėjimo varžybų. Šuolininkai su snieglente „Big Air“ nusileisdami turi pasiekti kuo didesnį pagreitį, kad atlikdami šuolį nuo specialaus tramplino galėtų atlikti triukus. Triukų įvertinimai ir lems, kokią galutinę vietą snieglentininkai užims. Ši rungtis olimpinių žaidynių programoje pakeis snieglenčių paralelinį slalomą. Į olimpinį tvarkaraštį įtrauktose greitojo čiuožimo bendro starto lenktynėse vienu metu galės varžytis daugiausia 28 čiuožėjai. Jiems teks įveikti 400 m žiedu 16 ratų, kiekvieną kartą po keturių ratų fiksuojant tarpinį finišą ir taip varžyboms suteikiant daugiau azarto. Trys pirmieji čiuožėjai gaus atitinkamai 5, 3 ir 1 tašką, o už paskutinį finišo sprintą – 60, 40 ir 20 taškų. Sportininkai, kurie paskutinio rato finišo liniją kirs pirmieji, laimės pirmąsias tris vietas ir gaus aukso, sidabro ir bronzos medalius. Pagal taškus, gautus už tarpinius finišus, sportininkų

ŽIEMA 2018

Pjongčange debiutuos mišrių dvejetų akmenslydis IOC/Sun-jun chung

eiliškumas bus nustatomas pradedant nuo ketvirtosios vietos. Taigi sportininkas, kuris laimėjo kurį nors tarpinį finišą, bet paskutiniame finiše liko paskutinis, protokole gali užimti gana aukštą vietą. Mišrių dvejetų akmenslydis – komandų, kurias sudaro du žaidėjai, vyras ir moteris, varžybos. Komandinėse kalnų slidinėjimo varžybose vieną komandą sudaro keturi sportininkai – du vyrai ir dvi moterys. Jie rungsis paralelinio slalomo trasoje atkrintamųjų varžybų principu. Iš viso Pjongčango žiemos žaidynėse bus surengtos penkiolikos sporto šakų varžybos: biatlono, kalnų slidinėjimo,

126

akrobatinio slidinėjimo, slidinėjimo, šiaurės dvikovės, šuolių su slidėmis, greitojo čiuožimo, snieglenčių, kerlingo, greitojo čiuožimo trumpuoju taku, dailiojo čiuožimo, ledo ritulio, bobslėjaus, skeletono ir rogučių sporto.

ŽIŪRĖTI DAUGIAU: PYEONGCHANG2018.COM

X R 100

ASMENYBĖ

KAI SPORTO NIEKADA NEGANA

BIRUTĖ PAKĖNAITĖ ALFREDAS PLIADIS

Sočio olimpinėse žaidynėse

JEI KAZIMIERA STROLIENĖ RAŠYTŲ SAVO AUTOBIOGRAFIJĄ, JI IŠEITŲ STORA IR PILNA ISTORIJŲ APIE PASIRINKIMUS. LIETUVOS SLIDINĖJIMO RINKTINĖS TRENERĖ VISADA BUVO TIKRA TIK DĖL VIENO: SPORTAS JOS GYVENIME YRA PRIORITETŲ SĄRAŠE.

Ji valdė oranžinį kamuolį – Mažeikiuose baigė krepšinio mokyklą ir žaidė rajono rinktinėje. Ji bėgo maratoną. Ir nors 42 km 195 m trasą įveikė vienintelį kartą, 1991 m. jos pasiektas rezultatas iki šiol priklauso geriausių šalies rezultatų dvidešimtukui. Ji dalyvavo trejose olimpinėse žaidynėse – dvejose kaip biatlonininkė ir vienose jau kaip slidininkė. Jos buvęs sutuoktinis Vytautas Strolia irgi buvo biatlonininkas. O dabar sportuoja abu sūnūs: Mantas ir Tautvydas. Kiek save atmena, 57 metų K.Strolienė irgi visada sportavo, nors jos kelias nebuvo klotas rožėmis. „Net maratoną bėgau tik tam, kad save išbandyčiau, – tvirtino dabar jau trenere dirbanti, bet vis dar sportuojanti Kazimiera. – Rengiausi 1992 m. Albervilio žiemos žaidynėms, bėgti man visada patiko, tad pamaniau, kodėl nepabandžius. Ne sykį buvau įkalbinėjama pereiti į lengvąją atletiką, bet pasirinkau žiemos sporto šakas.“

ŽIEMA 2018

,,NESUPRANTANTIEMS SUNKU PAAIŠKINTI, KOKS KOSMOSAS YRA TEPALŲ PARINKIMAS. SPORTININKAI TURI SLIDŽIŲ SKIRTINGAM ORUI IR KIEKVIENAI PORAI REIKIA PRITAIKYTI TEPALUS. ŽINOMA, ŠIUOLAIKINIAME SLIDINĖJIME NEMAŽAI PRIKLAUSO NUO TO, KIEK PINIGŲ GALI SKIRTI TEPALAMS AR PAČIOMS SLIDĖMS." 128

PATI TEPA SLIDES Profesionalus sportas visada yra auka. Didelė auka, nes retas individualios sporto šakos profesionalas uždirba tiek, kad galėtų atsidėti senatvei. Net priešingai – tenka kęsti ne tik raumenis dažnai sutraukiančias treniruotes, bet ir nepriteklių. Slidininkai ir biatlonininkai Lietuvoje iki šiol piniguose nesimaudo, o Lietuvos slidinėjimo rinktinės trenerė K.Strolienė dažnai pati tepa auklėtiniams slides. „Nėra lengva taip dirbti, – nesiginčijo buvusi sportininkė. – Bet jei darbas patinka, tai ir nėra labai sunku. Žinoma, slides turėtų tepti tepėjai, nes neįmanoma visko spėti, bet realybė tokia, kad dažniausia slides tenka ruošti vienai.“ Ji vis dar slidinėja. Nekoketuodama tvirtina tai daranti dėl to, kad palaikytų gerą sportinę formą. Mat sportas – jos kraujyje. Todėl kiekvienoje stovykloje su auklėtiniais ir pati stoja ant slidžių. Kaip ir

ASMENYBĖ prieš kiekvienas varžybas. Mat turi patikrinti tepalus, ar šie tinkami varžyboms. „Nesuprantantiems sunku paaiškinti, koks kosmosas yra tepalų parinkimas. Sportininkai turi slidžių skirtingam orui ir kiekvienai porai reikia pritaikyti tepalus. Žinoma, šiuolaikiniame slidinėjime nemažai priklauso nuo to, kiek pinigų gali skirti tepalams ar pačioms slidėms“, – aiškino K.Strolienė.

ŽAIDYNĖMS RENGĖSI SAVARANKIŠKAI

K.Strolienė Lilehamerio olimpinėse žaidynėse dalyvavo biatlono varžybose

K.Strolienė – vienintelė Lietuvos sportininkė, olimpinėse žaidynėse dalyvavusi kaip dviejų skirtingų sporto šakų atstovė. 1992 m. Albervilio žiemos žaidynėse (7,5 km sprintas – 27 vieta) ir 1994 m. Lilehamerio žaidynėse (7,5 km sprintas – 48 vieta) ji buvo biatlonininkė. 1998 m. Nagano žaidynėse (30 km persekiojimo lenktynės – 55 vieta) ji jau dalyvavo kaip slidininkė. Nagano žaidynėms K.Strolienė rengėsi savarankiškai, nes 1995 m. susilaukė antrojo sūnaus Tautvydo, todėl negalėjo važinėti su biatlono rinktine į stovyklas. O rengiantis biatlono varžyboms reikia treniruotis ir šaudykloje – turėti ginklą, šovinių. Todėl sportininkė dirbo tik su slidėmis. Nors po Lilehamerio žaidynių K.Strolienė oficialiai baigė karjerą, prieš Nagano olimpines žaidynes buvo įkalbėta bent trumpam grįžti kaip slidininkė – tuo metu šalyje nebuvo perspektyvių jaunų slidininkų.

PATIRTIS – IR DŽIUGI, IR SKAUSMINGA Ji pati turi su slidėmis susijusios karčios patirties. 1998 m. Nagano olimpinėse žaidynėse į trasą Kazimiera iššliuožė ne su savo slidėmis – tą pastebėjo tik tuomet, kai buvo per vėlu ką nors keisti. „Žaidynėms rengiausi savarankiškai ir tik į jas atvykusi gavau naujas slides. Treneris jas parengė varžyboms, o aš, slides išbandžiusi, palikau treneriui pasaugoti, kol mankštinausi. Kai jau reikėjo startuoti, treneris man padavė slides ir aš nubėgau į startą“, – pasakojo K.Strolienė. Iššliuožusi iš stadiono pirmoje įkalnėje pajuto, kad kažkas ne taip. „Prasikankinau eglute bėgdama į įkalnes ne su savo slidėmis. Nieko dėl to nekaltinu – pati turėjau patikrinti slides prieš startą. Todėl savo auklėtiniams visada liepiu tą padaryti“, – prasitarė buvusi sportininkė. Tačiau sportas paliko ir malonių prisiminimų. Vien ko vertas jausmas, kai 1992-aisiais visi olimpiečiai gavo pirmuosius lietuviškus pasus – daugiau beveik niekas tokių neturėjo. „Tai buvo kažkas nerealaus“, – nedaugžodžiavo K.Strolienė. Būtent žiemos šakų atstovai Albervilyje vėl pradėjo rašyti olimpinę Lietuvos istoriją. Ką tik nepriklausomybę atgavusios Lietuvos sportininkai šiose žaidynėse mėgavosi dėmesiu, nors kalnų ir nenuvertė. „Visiems juk buvo įdomu, kas ta Lietuva, iš kur mes atvykome“, – pasakojo K.Strolienė.

KONKURENCIJA – IR TARP BROLIŲ Slidinėjimą pamėgo ir Kazimieros sūnūs – 31 metų Mantas ir 22 metų Tautvydas. Kitaip, matyt, ir būti negalėjo, nes namie visada buvo slidžių, o tėvai ant jų leisdavo dienas.

K.Strolienė pati tepa sportininkams slides

„Mantas nuo mažens degė sportu. Iš pradžių lankė greitąjį čiuožimą trumpuoju taku, bet labai norėjo slidinėti. Tuomet sporto mokykloje Ignalinoje dirbau mergaičių slidinėjimo trenere, o Mantas vis prašė priimti treniruotis. Galiausiai nusileidau ir priėmiau į mergaičių grupę – taip vienuoliktoje klasėje prasidėjo jo kelias į slidinėjimą“, – pasakojo K.Strolienė. Tautvydas iš pradžių žiemą labiau mėgo rogutes, bet matydamas slidinėjantį brolį ir pats panoro slidžių. Taip ir jaunesnysis Kazimieros sūnus tapo slidininku. Po 2010 m. Vankuverio žiemos žaidynių, kuriose su Modestu Vaičiuliu komandinio sprinto rungtyje liko 18-ti, Mantas metė sportą – išvyko dirbti į Angliją. Tačiau

dabar vėl užsikepė pakliūti į olimpines žaidynes ir savarankiškai rengiasi Pjongčangui. „Bus įdomu, – juokėsi K.Strolienė. – Ir Mantas, ir Tautvydas turi galimybių gauti antrąjį kelialapį.“ Lietuvos slidininkai turi tris kelialapius: moteriai ir dviem vyrams. Vieno kelialapio savininkas kaip ir žinomas – po kelerių metų pertraukos dėl jį stabdžiusios Laimo ligos grįžęs M.Vaičiulis yra aiškus slidinėjimo rinktinės lyderis. O pelnyti antrąjį kelialapį konkurentų netrūksta. K.Strolienė neslepia, kad treniruoti savo vaikus nėra paprasta, nes lengva peržengti ribą. „Vis dar ieškau balanso tarp motinos ir trenerės“, – prisipažino K.Strolienė.

DAUGIAU SKAITYKITE:

1992 m. K.Strolienė (kairėje) ir V.Vencienė su pirmaisiais lietuviškais pasais

WWW.SPORTLANDMAGAZINE.LT 129

sportlandmagazine.lt

BIATLONAS Andrejus Ivanovas

KAIP KARYS KAUKĖNAS IŠMOKO SUVALDYTI STRESĄ BIRUTĖ PAKĖNAITĖ

Jei galėtų atsukti laiką atgal, vieną dalyką T.Kaukėnas tikrai darytų kitaip – Sočio olimpinių žaidynių 20 km asmeninėse lenktynėse rinktųsi kitokią taktiką. Būtent taktika, o ne psichologija žaidynių debiutantui tąsyk kyštelėjo koją. „Šliuoždamas Sočyje tikrai nė akimirkos nesikabinau medalio – gal nelabai savimi tikėjau. Tačiau po žaidynių, neslėpsiu, ne kartą pagalvojau, kad tai buvo mano diena. Ir jei ne viena esminė klaida, viskas galėjo baigtis kitaip“, – šyptelėjo 27 metų biatlonininkas. 2014 m. vasario 13 d. Sočio aukštikalnėse į trasą iššliuožęs T.Kaukėnas kone visą Lietuvą, palinkusią prie televizorių ekranų, privertė užgniaužti kvapą, nes atrodė, kad jis taps pirmuoju medalį laimėjusiu nepriklausomos Lietuvos žiemos žaidynių olimpiečiu. Tačiau 40 min. tarp lyderių buvęs lietuvis neatsilaikė paskutiniame šaudymo ruože – nepataikė net triskart ir iš antrosios krito į 23 vietą. „Dar nebuvau pasirengęs laimėti“, – dabar jau be nuoskaudos apie tai kalba T.Kaukėnas. Vis dėlto to pasirodymo biatlonininkas ilgai negalėjo pamiršti. Todėl ir nutarė

ŽIEMA 2018

paieškoti psichologinių tokios jam – ir visai Lietuvai – tragiškos asmeninių lenktynių Sočyje baigties priežasčių.

TEMPAS BUVO PER DIDELIS Sporto psichologas Andrius Liachovičius Tomo nespaudė – tik klausėsi ir klausinėjo, vis pasitikslindamas detales. Kol galiausiai padarė išvadą: šį T.Kaukėno krytį lėmė ne nervai, o taktikos klaida. „Paskutinį ruožą į šaudymą šliuožiau su vienu pajėgiausių pasaulio biatlonininkų prancūzu Martinu Fourcade‘u. Jo tem-

APIE MEDALĮ PJONGČANGE TOMAS KAUKĖNAS KOL KAS NEMĄSTO, NES TAI, KAIP PASIRENGS ŠIOMS ŽAIDYNĖMS, PRIKLAUSYS NUO DAUGELIO APLINKYBIŲ. 130

BIATLONININKAS TOMAS KAUKĖNAS PASTARUOSIUS DVEJUS METUS BENDRAUDAMAS SU SPORTO PSICHOLOGU IŠSIAIŠKINO, KAD PSICHOLOGINIŲ BĖDŲ JIS NETURI. POKALBIAI SU PSICHOLOGU ATSKLEIDĖ DAR VIENĄ SVARBIĄ DETALĘ: JIS SUŽINOJO, KADA TIKIMYBĖ LAIMĖTI YRA DIDŽIAUSIA.

pas buvo greitesnis nei paprastai maniškis. Gerai jaučiausi, tad šliuožiau už jo tikėdamasis, kad Fourcade‘as „atveš“ mane į finišą. Tačiau jis šliuožė per greitai ir aukštikalnėse man ėmė stigti oro. O kai trūksta deguonies, kūnas neklauso, todėl sunku šaudyti. Paleidęs prancūzą būčiau pralaimėjęs jam 10–15 sekundžių, bet, tikiu, šaudęs būčiau geriau. O tada rankos ir kojos drebėjo – ne dėl nervų, nes prieš tai šaudžiau be klaidų, bet iš nuovargio“, – pasakojo T. Kaukėnas. Tai buvo dar viena pamoka ateičiai, o jas visas biatlonininkas dedasi į galvą. Mat mokosi daugiausia tik iš savų klaidų: Lietuvos biatlono federacija neturi pinigų geriems specialistams samdyti, tad biatlonininkams ir jų treneriams patiems tenka rasti atsakymus į svarbius klausimus.

PRIEŠ VARŽYBAS – PASIVAIKŠČIOTI Pokalbiai su sporto psichologu Lietuvos biatlono rinktinės lyderiui padėjo susitvarkyti mintis. Jos tapo aiškesnės ir rišlesnės. „Išmokau valdyti stresą, nes prieš kie-

BIATLONAS kvienas svarbias varžybas jo neabejotinai būna. Net atkapstėme, ką turėčiau daryti, kad bent jau teoriškai pasiekčiau gerą rezultatą: jei varžybų išvakarėse išeisiu pasivaikščioti, varžybos man turėtų būti geros. Atrodo kvaila, bet net ir tai logiškai paaiškinama – pasivaikščiojimas gamtoje nukreipia mintis nuo varžybų į buvimą čia ir dabar“, – aiškino T.Kaukėnas.

LAISVALAIKIU – SAVANORYSTĖ IR MEDŽIOKLĖ

EKSPERIMENTAI JAU BAIGĖSI

T.Kaukėnas yra karys savanoris, tarnaujantis 806 kuopoje Molėtuose. „Tai mano laisvalaikis, bet jaučiu, kad kariuomenėje tobulėju ir kaip sportininkas, mat ten ir šaudau, ir mokausi taktikos, ir lavinu loginį mąstymą“, – vardijo biatlonininkas. Eilinis Kaukėnas pratybose dažniausia dalyvauja pavasarį, kai baigiasi aktyvusis biatlono sezonas. „Pratybos būna labai įvairios: mokomės taktinių puolimų bei atsitraukimų, nebylaus valdymo, analizuojame vietovę. Atliekame kovinio šaudymo pratybas iš įvairių padėčių ir įvairiomis sąlygomis. Taip pat šaudyti tenka ir biatlono varžybose“, – pasakojo T.Kaukėnas. Dar vienas biatlonininko pomėgis – ančių medžioklė. „Į medžioklę einu ne ką nors nušauti, o pabūti gamtoje. Medžiotojai dalijasi laimikiu, tad namo negrįžtu tuščiomis. Su drauge mokomės gaminti antieną“, – prisipažino T.Kaukėnas.

Po Sočio žaidynių biatlono rinktinės lyderis kurį laiką eksperimentavo – daugiau treniravosi aukštikalnėse, kad padidintų ištvermę ir hemoglobino kiekį kraujyje. Šį tikslą pasiekė, tačiau kilimas į 2700 metrų aukštį buvo kenksmingas raumenims. Jie šiek tiek sunyko. „Todėl eksperimentuoti lioviausi ir 2018 m. Pjongčango žaidynėms vėl rengsiuosi panašiai kaip rengiausi Sočiui“, – patikino T.Kaukėnas. Net ir medalis Sočyje nebūtų buvęs ne-

,,IŠMOKAU VALDYTI STRESĄ, NES PRIEŠ KIEKVIENAS SVARBIAS VARŽYBAS JO NEABEJOTINAI BŪNA. NET ATKAPSTĖME, KĄ TURĖČIAU DARYTI, KAD BENT JAU TEORIŠKAI PASIEKČIAU GERĄ REZULTATĄ: JEI VARŽYBŲ IŠVAKARĖSE IŠEISIU PASIVAIKŠČIOTI, VARŽYBOS MAN TURĖTŲ BŪTI GEROS." tikėtas stebuklas – dar iki debiuto olimpinėse žaidynėse Tomo rezultatai buvo neblogi. Apie medalį Pjongčange T.Kaukėnas kol kas nemąsto, nes tai, kaip pasirengs šioms žaidynėms, priklausys nuo daugelio aplinkybių. „Prieš Sočį jaučiau, kad galiu kovoti, bet nesitikėjau, kad būtent per žaidynes pasieksiu tokią puikią sportinę formą, nes nieko lyg ir nedariau kitaip, bet viskas ėjosi tarsi per sviestą. Ar pavyks taip prieš Pjongčangą – negaliu atsakyti, nes tai gali priklausyti ir nuo treniruočių vietos, ir nuo maisto, ir net nuo kambario viešbutyje, kad jo langai nebūtų į gatvę ir galėčiau pailsėti. Galų gale niekas neapsaugotas nuo ligų, traumų ar užsitęsusių skrydžių. Bet aš stengsiuosi, kad man niekas nesutrukdytų“, – pažadėjo T.Kaukėnas.

DAUGIAU SKAITYKITE:

WWW.SPORTLANDMAGAZINE.LT

TOMAS KAUKĖNAS ANČIŲ MEDŽIOKLĖJE

bit.ly/kaunena 131

sportlandmagazine.lt

KALNŲ SLIDINĖJIMAS

KALNŲ SLIDININKĖ SAVO SILPNYBES

PAVERČIA STIPRYBĖMIS BIRUTĖ PAKĖNAITĖ

KARTĄ JAU PARAGAVUSI OLIMPINIŲ ŽAIDYNIŲ SKONIO LIETUVOS KALNŲ SLIDININKĖ IEVA JANUŠKEVIČIŪTĖ DABAR VISAS MINTIS SUTELKUSI Į 2018 M. PJONGČANGO ŽAIDYNES. DĖL JŲ MERGINA NET PRISTABDĖ KINEZITERAPIJOS STUDIJAS UNIVERSITETE.

Rutina, matyt, daugeliui siejasi su pernelyg nuobodžiu gyvenimo ritmu. O kalnų slidininkei Ievai Januškevičiūtei rutina – tarsi mielas vaikystės meškinas. Tokios rutinos Ieva dabar ir siekia. Visiems būna gerų ir prastesnių dienų, nes nuotaiką veikia savijauta, aplinka, orai ir net mėnulis. Tačiau 23 metų I.Januškevičiūtė stengiasi, kad tos dienos būtų kuo vienodesnės, todėl kasryt – kad ir kur nakvotų – ji išgeria du puodelius vandens ir puodelį žaliosios arbatos, bent pusvalandį mankštinasi, o po to į sąsiuvinį užsirašo įvairias mintis ir pastebėjimus. „Labai daug keliauju, gyvenu skirtinguose viešbučiuose, bet kasdien stengiuosi daryti tą patį. Pabundu, padarau tuos pačius dalykus ir jaučiuosi kaip būdama namie – ir vakar tą dariau, ir užvakar. Kitiems rutina turi neigiamą atspalvį, o man ji miela, nes dienos tampa vienodos“, – tvirtino kalnų slidininkė.

Ieva – ten esančios gabių kalnų slidininkų bazės „Kronplatz Racing Center“ viena mokinių. Ją treniruoja italai, o tarp treniruočių partnerių – ir dar kelios esamos ar būsimosios olimpietės. „Daugiausia treniruojuosi su gruzine Nino Ciklauri. Ji šiek tiek aukštesnio lygio sportininkė ir man tai labai gerai, nes turiu į ką lygiuotis. Pavyzdžiui, lyginu, kiek jai pralaimiu per treniruotes ir varžybas. Jei varžybose pralaimiu per daug, ieškau priežasčių, kodėl taip nutiko“, – aiškino I.Januškevičiūtė.

Janis Markvarts

PARTNERĖ – ŠIEK TIEK PAJĖGESNĖ Vilnietė Ieva namie ilgiau užsibūna vasarą ir rudenį. Tada ji nemažai laiko praleidžia Druskininkų „Snow“ arenoje. O orams atšalus keliauja į kalnus. Pagrindinė jos treniruočių bazė – Kronplacas. Slidinėjimo kurortas Dolomitinėse Alpėse laikomas vienu geriausių Italijoje.

ŽIEMA 2018

132

MOKSLUS ATIDĖJO METAMS „Man sekėsi ir sportuoti, ir mokytis, bet pamaniau, kad studijos vis tiek bus tas rūpestis, kuris turės įtakos mano planams. Dviejų dalykų nepadarysi taip pat gerai – vienas vis tiek kentės. Tad mokslus atidėjau metams."

KALNŲ SLIDINĖJIMAS

KRONPLACAS

POMĖGIŲ ĮVAIROVĖ

Vilnietė Ieva namie ilgiau užsibūna vasarą ir rudenį, o orams atšalus keliauja į kalnus. Pagrindinė jos treniruočių bazė – Kronplacas.

Be kalnų slidinėjimo, Ievai dar labai patinka riedučiai, kalnų dviračiai ir irklentės. „Riedučiais važinėju gal nuo šešerių, todėl ant jų jaučiuosi tikrai saugiai, o dviračiai ir irklentės irgi nėra pavojingi“, – šypsojosi kalnų slidininkė. Viena jos treniruočių programos dalių – balanso pratimai. Balansui ir koordinacijai lavinti Ieva dažnai vaikštinėja lynu, ant jo net gali padaryti špagatą. „Prieš šešerius metus austrai treneriai pasiūlė pamėginti eiti lynu. Tąsyk nelabai sekėsi, bet paskui įsigijome lyną – ne profesionalų, o automobiliams tempti skirtą virvę, ir vis treniravausi“, – sakė Ieva. Padaryti špagatą irgi užtruko. Gal prieš dešimtmetį vienoje tarptautinėje stovykloje darant lankstumo pratimus Ievai labai nesisekė, bet ji užsispyrė išmankštinti sąnarius. Dabar lankstumo pratimai – jos treniruočių rutinos dalis.

DIDELI RENGINIAI NEBEGĄSDINA Treniruotis Kronplace Ieva pradėjo 2013-aisiais. Šio klubo idėja buvo suburti kalnų slidinėjimo tradicijų neturinčių šalių sportininkus, nes pavieniui sunkiau ir treniruotis, ir keliauti. Po 2014 m. Sočio žaidynių, kurios I.Januškevičiūtei buvo pirmosios, klubo nariai keitėsi, bet lietuvė liko. „Kai pradėjau, beveik visi slidininkai buvo aukštesnio lygio ir man tai buvo gera paspirtis. Sočio žaidynės man buvo apskritai tik trečios tokio lygio varžybos po pasaulio čempionato ir planetos taurės – viskas nauja, neįprasta“, – pasakojo I.Januškevičiūtė. Po Sočio žaidynių, kuriose jai nepavyko pasiekti nei slalomo, nei didžiojo slalomo rungties galutinio finišo, I.Januškevičiūtė jaučiasi patobulėjusi ne tik kaip kalnų slidininkė. „Svarbiausia, kad tokio lygio varžybos man nebėra kažkas „vau“. Turėjau galimybę pora metų treniruotis su Italijos Pasaulio taurės rinktine, tad ta aplinka man tampa įprasta ir tikiuosi, kad Pjongčange bus paprasčiau, sugebėsiu ir ten prisitaikyti savo rutiną“, – vylėsi I.Januškevičiūtė.

priau ar silpniau tą jaučia. Tačiau yra priemonių, kaip pakeisti tokią būseną, kaip nusiteikti kovai“, – pasakojo I.Januškevičiūtė. Prieš trejus metus ji lankėsi pas kineziterapeutę, kad išspręstų nugaros bėdas. Per tuos užsiėmimus įgytas žinias irgi pritaikė studijuodama. Ieva ir pati retkarčiais treniruoja vaikus. Ne dėl uždarbio. Tai jos būdas įdėti savo indėlį į kalnų slidinėjimą: supažindinti su kalnų slidinėjimo tradicijomis, istorija, padėti suvokti šią sporto šaką.

MOKSLUS ATIDĖJO DĖL ŽAIDYNIŲ Būtent į 2018 m. Pjongčango olimpines žiemos žaidynes Ieva dabar stengiasi sutelkti visas mintis. Dėl žaidynių Lietuvos sporto universitete baigusi kineziterapijos specialybės pusantro kurso pasiėmė akademines atostogas. Į mokslus planuoja grįžti iškart po žaidynių. „Man sekėsi ir sportuoti, ir mokytis, bet pamaniau, kad studijos vis tiek bus tas rūpestis, kuris turės įtakos mano planams. Dviejų dalykų nepadarysi taip pat gerai – vienas vis tiek kentės. Tad mokslus atidėjau metams“, – aiškino kalnų slidininkė. Kineziterapiją ji rinkosi norėdama daugiau sužinoti apie tai, su kuo nuolat susiduria sportuodama. Žinios, įgytos slidinėjant, padeda studijuojant. Ir atvirkščiai – tai, ką išmoksta universitete, Ieva pritaiko sportuodama. „Pavyzdžiui, per sporto fiziologiją aiškinomės, kas vyksta su kūnu prieš startą. Perskaičiau apie priešstartinę apatiją ir sužinojau, kaip tai vyksta: dažnėja pulsas, pradeda prakaituoti delnai, sutrinka virškinimo sistema. Visi sportininkai sti-

IEVA JANUŠKEVIČIŪTĖ ANT LYNO PADARO ŠPAGATĄ bit.ly/ievaj 133

sportlandmagazine.lt

SLIDINĖJIMAS

KAIP IŠSIRINKTI TINKAMAS SLIDES LINA MOTUŽYTĖ VYGINTAS SKARAITIS, ARTŪRAS GIMŽAUSKAS

ATŠALUS ORAMS ŽIEMOS SPORTO MĖGĖJAI NEKANTRIAI IMA LAUKTI, KADA ŽEMĘ PADENGS SNIEGO PAKLOTĖ. O SULAUKĘ SKUBA TRAUKTI SLIDES IR IŠBANDYTI PIRMĄJĮ SNIEGĄ. KADANGI LIETUVOS RELJEFAS KALNAIS NEDŽIUGINA, DAUGELIS RENKASI LYGUMŲ SLIDINĖJIMĄ.

Slidinėti galima dviem stiliais – laisvuoju ir klasikiniu. „Laisvasis stilius yra greitesnis, o klasikinis artimesnis vaikščiojimui su slidėmis, nes kojos statomos tiesiai, juda paraleliai viena kitai. Laisvuoju stiliumi, kaip su pačiūžomis, spiriamasi į šonus“, – pasakojo ketverių žiemos olimpinių žaidynių dalyvis Ričardas Panavas. Slidinėjimo treneriu dabar dirbantis buvęs sportininkas sako, kad renkantis stilių būtina atsižvelgti ir į trasą, ir į oro sąlygas. Jei trasa siaura, sniego daug ir jis nesumintas, geriau rinktis klasikinį stilių. Jei trasa suminta ir gana plati – galima šliuožti ir laisvuoju. „Skiriasi ir šių stilių inventorius: slidės, lazdos, tepimo būdai, net batai“, – pasakojo R.Panavas. Jam pritarė „Sportland“ inventoriaus vadybininkas Rapolas Žinevičius. Klasikinio slidinėjimo stiliaus slidės apytiksliai turėtų iškilti 20 cm virš žmogaus galvos. „Tiesa, reikia pabrėžti, kad ūgis turėtų būti antrinis kriterijus. Svarbiausia – svoris. Jis turi būti nei per didelis, nei per mažas, kad atsispiriant užtektų jėgos prispausti slidę, o slystant ta vieta neturėtų būti prispausta“, – sakė specialistas. Tuo tarpu laisvojo šliuožimo stiliaus slidės turėtų būti žemesnės, siekti smakrą arba nosį, atsižvelgiant į slidi-

ŽIEMA 2018

ninko patirtį. Pagrindinis skirtumas tarp klasikinių ir laisvojo stiliaus slidžių matomas plika akimi – slidžių priekis. Laisvojo stiliaus slidžių priekis tik šiek tiek užlenktas, o šliuožiant klasikiniu stiliumi slidės nuolat kilnojasi, todėl jų priekis yra labiau riestas.

R.Panavas

134

Klasikinio stiliaus slidės yra aukštesnės, laisvojo žemesnės, o lazdos – atvirkščiai. Klasikinio stiliaus lazdos siekia pažastį, tuo tarpu laisvojo stiliaus siekia smakro ar akių zoną. „Atsispiriant slidės statomos plačiau, tad ir lazdų reikia ilgesnių, kad pasiektų tinkamą ir geram atsispyrimui reikiamą

PAGRINDINIS SKIRTUMAS TARP KLASIKINIŲ IR LAISVOJO STILIAUS SLIDŽIŲ MATOMAS PLIKA AKIMI – SLIDŽIŲ PRIEKIS. LAISVOJO STILIAUS SLIDŽIŲ PRIEKIS TIK ŠIEK TIEK UŽLENKTAS, O ŠLIUOŽIANT KLASIKINIU STILIUMI SLIDĖS NUOLAT KILNOJASI, TODĖL JŲ PRIEKIS YRA LABIAU RIESTAS.

SLIDINĖJIMAS

REIKIA IR SKIRTINGŲ BATŲ

R.Žinevičius

KAIP IR SLYDIMĄ UŽTIKRINANTIS VAŠKAS, RUOŠIANT SLIDES LABAI SVARBŪS ATSISPYRIMO MOMENTĄ GERINANTYS TEPALAI. tašką“, – paaiškino R.Žinevičius. Jeigu kalbėsime apie lygumų slidinėjimą, čia itin svarbi detalė slidžių paruošimas. „Vaško pasirinkimo amplitudė labai plati. Tačiau tiek mėgėjai, tiek pažengę slidininkai dažniausia turi kelių tipų vaško. Vieni būna skirti neigiamai oro temperatūrai, o kiti – teigiamai. Itin populiarus ir universalus vaškas, apimantis plačią temperatūros amplitudę. Dabar labai populiarios ir specialios skystos medžiagos, kurių principas panašus į batų tepalo. Reikia palaukti, kol įsigeria, ir tinkamai įtrinti slidę, kad puikus slydimo efektas išliktų ilgiau. Dabar šias naujas priemones treniruočių metu naudoja net ir profesionalai“, – sakė „Sportland“ specialistas. Kaip ir slydimą užtikrinantis vaškas, ruošiant slides labai svarbūs atsispyrimo momentą gerinantys tepalai. Suglaudus slides apačiomis per vidurį jos nesiliečia, yra išsilenkusios. Atsispyrimo tepalas naudojamas toje vietoje, virš kurios dedami apkaustai ir tvirtinama koja (apytiksliai 60–70 cm slidės priekio nuo kulno link).

Kadangi šliuožiant šiais stiliais skiriasi atsispyrimo jėgos apkrovos, skirtingam stiliui reikalingos specialios batų sutvirtinimo konstrukcijos. Klasikinio stiliaus batai būna lengvesni ir minkštesni, nereikalaujantys papildomo sutvirtinimo. Dažniausia jie būna žemesnio profilio. O laisvojo stiliaus batų aulas yra aukštesnio profilio, kad labiau sutvirtintų pėdą ir čiurną. „Reikia, kad šliuožiant laisvuoju stiliumi čiurna būtų sutvirtinta, o batas neplaukiotų. Tai svarbu, nes šliuožiant laisvuoju stiliumi atsiranda papildomų šoninių judesių, kurie reikalauja sutvirtinimo, jog kuo efektyviau būtų perteiktas atsispyrimo momentas slidei“, – dėstė R.Žinevičius.

SLIDŽIŲ PASIRINKIMO PAGRINDAI

bit.ly/slidine

DAUGIAU SKAITYKITE:

WWW.SPORTLANDMAGAZINE.LT 135

sportlandmagazine.lt

KALNŲ SLIDINĖJIMAS

SUSIRGĘ KALNŲ LIGA

„Snow Bees“ komanda Alpėse

BIRUTĖ PAKĖNAITĖ

IŠ PRADŽIŲ TAI BUVO TIK IDĖJA TAPTI JURIDINIU VIENETU, KAD BŪTŲ GALIMA OFICIALIAI PRAŠYTI PARAMOS, NES KALNŲ SLIDINĖJIMAS LIETUVIAMS – ITIN BRANGUS SPORTAS. TAČIAU KLUBAS „SNOW BEES“ IŠAUGO VAIKIŠKUS MARŠKINIUS IR TAMPA VIS DIDESNE JĖGA, PADEDANČIA UGDYTI KALNŲ SLIDINĖJIMO TALENTUS.

PAVADINIMAS GIMĖ NETIKĖTAI Kai netrūksta užsidegimo, viskas vyksta paprastai, greitai ir sklandžiai. Du kalnų slidinėjimo aistruoliai – šviesaus atminimo treneris Audrius Santackas ir advokatas Mindaugas Banelis 2012-ųjų birželį, kai žiema Lietuvoje dar nė nekvepėjo, nutarė kurti klubą ir netrukus įgyvendino šią idėją. „Klubą sukūrėme iš poreikio, nes mano dukra Atėnė sportavo kalnų slidinėjimą, o šis sportas imlus pinigams. Reikėjo organizacijos, kuri galėtų prašyti paramos ir ją priimti“, – neslėpė M.Banelis. Kaip greitai sukūrė klubą, taip pat greitai, be didelių kūrybinių kančių, ir jo pavadinimą sugalvojo. Tiesiog važiuodamas su draugais ir jų vaikais Mindaugas pamatė bitę primenantį geltoną „Porsche“ automobilį. „O jeigu pasivadintume sniego bitėmis?“ – paklausė. Visi tam pritarė ir taip atsirado „Snow Bees“. 19-metė Atėnė Banelytė prieš metus liovėsi rimtai sportuoti ir atsidėjo mokslams. Slidinėti jai iki šiol patinka, bet ji nekenčia dalyvauti varžybose – jaunai sportininkei startuojant iš galo neretai tekdavo šliuožti net per žolę, nes sniegas ištirpdavo prašliuožus lyderiams. O tokios sąlygos nepatiktų jokiam paaugliui. Užtat kalnų slidinėjimui rimčiau atsidėjo

ŽIEMA 2018

Atėnės tėvas. Iš pradžių tik iš šalies stebėjęs, kaip treniruojasi duktė, dabar M. Banelis pats itin dažnai išsitraukia slides ir su kitais klubo nariais dalyvauja varžybose ar treniruojasi.

NARIŲ – KETVIRTIS ŠIMTO „Snow Bees“ vienija 25 kalnų slidinėjimo aistruolius. Maždaug pusė jų treniruojasi rimtai. Daugiausia klube – 14–15 metų paaugliai, kuriuos į kalnų slidinėjimą, ži-

noma, įtraukė tėvai, tačiau užsikabino jie patys. Jiems treniruoti klubas pasamdė olimpiečio Vitalijaus Rumiancevo trenerį Jurijų Švecovą. Su mažiausiais dirba trenerė Laura Griškaitienė. „Į jos treniruotes kaskart susirenka apie 10 vaikų. Iš pradžių jiems tai tik žaidimas: pasimėtyti gniūžtėmis, pasivolioti sniege. Pamažu tai tampa rimtomis treniruotėmis. Vaikai greitai susižavi sportu, nes atsi-

Klubo narys J.Lapienis

Augustas Četkauskas

136

KALNŲ SLIDINĖJIMAS bit.ly/snowbees

„SNOW BEES“ TRENIRUOTĖ

randa konkurencija, noras varžytis tarpusavyje. Rimčiau sportuoti norintys vaikai ūgtelėję jau patenka į J.Švecovo rankas“, – aiškino M.Banelis.

AUGA PERSPEKTYVAUS JAUNIMO Kai pamažu išsikvėpė klubas „Kalnų ereliai“, kuris tūkstantmečio pradžioje buvo viena pagrindinių kalnų slidinėjimo talentų kalvių, šią užduotį pamažu perėmė „Snow Bees“. Į klubą įstojo broliai Adomas ir Jurgis Janulioniai su vaikais Karoliu, Radvilu, Matu ir Auguste. Visi aktyviai buriuoja ir taip pat entuziastingai slidinėja. Kaip jie juokauja: R.Žinevičius „Slidinėjome, kai jūsų nebuvo, slidinėsime, kai jūsų jau nebebus.“ Kai J.Švecovas su auklėtiniais išvažiuoja į varžybas, dažniausia J.Janulionis tampa kitų klubo narių treneriu. Klubui priklauso talentingiausiu kalnų slidininku Lietuvoje dabar laikomas 17-metis Andrejus Drukarovas. „Snow Bees“ susikūrimo pradžioje M.Banelis Šveicarijoje susipažino su A.Drukarovo mama ir jau netrukus jos sūnus prisidėjo prie „bičių“. Nors Andrejus dabar treniruojasi užsienyje, vis dar itin noriai palaiko ryšį su klubo

„Snow Bees“ narys A.Drukarovas siekia bilieto į olimpines žaidynes

nariais. „Neaišku, kaip būtų susiklosčiusi Andrejaus karjera, jeigu jis būtų neturėjęs užnugario. Ėjome ir zyzėme jam paramos“, – pasakojo M.Banelis. „Snow Bees“ klube tobulėja dar vienas perspektyvus kalnų slidininkas Jokūbas Lapienis. Profesoriaus daktaro Mindaugo Kiškio sūnui Dainiui – tik devyneri, bet jis jau alsuoja kalnų slidinėjimu: per televizorių žiūri tik šios sporto šakos varžybas, žino istoriją ir kas, kur, kada kokią vietą užėmė. Kiekvienas savaip serga kalnų slidinėjimo liga.

KLUBUI PRIKLAUSO TALENTINGIAUSIU KALNŲ SLIDININKU LIETUVOJE DABAR LAIKOMAS 17-METIS ANDREJUS DRUKAROVAS. „SNOW BEES“ SUSIKŪRIMO PRADŽIOJE M.BANELIS ŠVEICARIJOJE SUSIPAŽINO SU A.DRUKAROVO MAMA IR JAU NETRUKUS JOS SŪNUS PRISIDĖJO PRIE „BIČIŲ“.

137

SEZONO STARTAS „Snow Bees“ auklėtiniai, kaip ir kitų Lietuvos kalnų slidinėjimo klubų atstovai, šį rudenį jau pradėjo varžybų sezoną. Druskininkų „Snow“ arenoje spalio 8 d. surengtas pirmasis Lietuvos vaikų ir jaunučių pirmenybių etapas. Iš viso 2017– 2018 m. sezoną planuojama surengti penkis šių varžybų etapus. Antrasis ir trečiasis numatyti sausį Anykščiuose ir Ignalinoje, ketvirtasis turėtų vykti vasarį Liepkalnio žiemos trasoje Vilniuje, o penktasis – kovo pabaigoje vėl „Snow“ arenoje.

KASMET RENGIA STOVYKLAS O liga – jau neišgydoma. Šiltuoju metu, kol Liepkalnio kalnas Vilniuje dar nepadengtas sniegu, klubo nariai kas savaitgalį lekia slidinėti į Druskininkų „Snow“ areną. Šiokiadieniais treniruojasi be slidžių Vingio parke ar treniruoklių salėje. Tris keturis kartus per metus „Snow Bees“ rengia stovyklas: dvi tris užsienyje ir vieną – Druskininkuose. Pastarąjį sykį vyko į Štubajų – ledyną Austrijoje. „Į kalnus stengiamės išvažiuoti per moksleivių atostogas rudenį ir pavasarį. Jei yra pageidavimų – ir per Naujuosius metus. Bet tada kalnuose viskas būna labai brangu, todėl šios stovyklos nėra dažnos“, – sakė M.Banelis. Kalnuose klubo nariai treniruojasi dukart per dieną. Vieni su J.Švecovu, stipresnieji – su specialiai pasamdytu treneriu italu. Vasarą savaitę, o kartais ir 10 dienų, stovyklos vyksta Druskininkuose. Tačiau atsidėję malonumui slidinėti klubo nariai nepamiršta ir pareigų. Todėl, pavyzdžiui, per savaitgalio išvykas jaunieji kalnų slidininkai turi atsisveikinti su išmaniaisiais telefonais ir būtinai paruošti pamokas. „Mums svarbu, kad vaikai nesėdėtų prie kompiuterių, pamirštų telefonus. Norime, kad didelis kolektyvas šeimomis – net su mažiausiais – važiuotume į kalnus, gerai leistume laiką, sportuotume. Iš to būrio vaikų trys ar keturi gal sieks aukšto meistriškumo. Neturime teisės visko mesti, nes pirmajam mūsų treneriui A. Santackui klubas buvo itin brangus, tarsi balzamas jo sielai. Privalome tęsti veiklą ir dėl Audriaus atminimo“, – įsitikinęs M.Banelis.

sportlandmagazine.lt

KALNŲ SLIDINĖJIMAS

DŽIAUGSMINGI SLIDINĖJIMO

KELIONIŲ ATRADIMAI

HAVAJAI SKIRTI NE VIEN BANGLENTININKAMS

JEIGU TRADICINIAI KALNŲ SLIDINĖJIMO KURORTAI JAU PABODO, PATS LAIKAS ATRASTI NEĮPRASTAS PASAULIO VIETAS, KUR SAVO SLIDINĖJIMO ĮGŪDŽIUS GALĖSITE RIMTAI IŠBANDYTI. KAIRIT KÜTT

Vida Press

MAUNA KĖJA, HAVAJAI Havajai skirti ne vien banglentininkams. Pamirškite paplūdimį ir kokosų riešutus ir keliaudami į šią salą verčiau pasiimkite slidinėjimo įrangą. Mauna Kėja – tai snaudžiantis ugni-

PARNASAS, GRAIKIJA Graikija taip pat pirmiausia asocijuojasi su vasaros atostogomis, bet iš tiesų šalyje veikia apie 15 slidinėjimo centrų. Vienas populiariausių – Parnasas (Parnassos) centrinėje Graikijoje. Jis įsikūręs Parnaso kalno, kuris laikomas poezijos simboliu, šlaite. Pietvakariniame Parnaso šlaite stovėjo Delfų miestas su Apolono šventykla, kuri mitologijoje vadinama mūzų buveine. Adrenalino fanatikams ši vieta, ko gero, netinkama, nes nuožulnūs Parnaso šlaitai skirti ramesniems slidinėtojams. Dėl palankių oro sąlygų slidinėjimo sezonas tęsiasi iki pat kovo. Tai graikų mėgstama žiemos poilsio vieta. Palyginti su labiausiai pasaulyje lankomais slidinėjimo kurortais, šis yra kuklesnis, bet vietovė lengvai pasiekiama, nėra didelio turistų antplūdžio, kainos mažos, tad slidininkai ir snieglentininkai mielai čia sugrįžta.

ŽIEMA 2018

kalnis, kartais virstantis tikru žiemos stebuklu, kuris traukte traukia adrenalino ieškančius kalnų slidininkus ir snieglentininkus. Ši vietovė tinka labiau pažengusiems – įprasto slidinėjimo kurorto nesitikėkite. Į kalną nekelia keltu-

DĖL PALANKIŲ ORO SĄLYGŲ SLIDINĖJIMO SEZONAS PARNASE TĘSIASI IKI PAT KOVO

140

vai ir nėra kalnų trobelių, tad į viršų galima patekti tik sniego automobiliu, kuris atlaiko kintančias oro sąlygas ir pajėgia kilti į kalną. Mauna Kėja su povandenine dalimi yra vienas aukščiausių kalnų – apie 10 000 m aukščio. Kalno aukštis virš jūros lygio – daugiau kaip 4000 m. Snigti gali ištisus metus, tačiau geriausios sąlygos slidinėti būna nuo gruodžio iki vasario. Mauna Kėjoje veikia observatorija, todėl yra buvę ir taip, kad astronomams teko gelbėti slidininkus. Iš viršūnės atsiveria įspūdingo grožio vaizdas, kuriuo tikslą pasiekę sportininkai gali mėgautis kaip atpildu už įdėtas pastangas.

Shutterstock.com

KALNŲ SLIDINĖJIMAS Shutterstock.com

INDIJOS KALNYNUOSE VYRAUJA KALNŲ SLIDINĖJIMUI IDEALIOS ORO SĄLYGOS

DIZINAS TINKA TIEK PRADEDANTIESIEMS, TIEK PROFESIONALAMS

Shutterstock.com

DIZINAS IR ŠEMŠAKAS, IRANAS

SOLANG NALA SLĖNIS, INDIJA

Elburso kalnyno pašlaitėje, į šiaurę nuo Teherano, įsikūręs Šemšako slidinėjimo kurortas. Po Dizino tai antras pagal dydį kalnų slidinėjimo centras Irane. Abu kurortai yra 2550–3050 m aukštyje. Šemšake veikia dvi pagrindinės trasos, į kurias galima pakilti liftu. Slidinėti snieglente galima ir nakties tamsoje. Šemšakas skirtas pažengusiems sportininkams, o Dizinas tinka tiek pradedantiesiems, tiek profesionalams, todėl jame lankosi gerokai daugiau žmonių. Šemšakas labiau žavi tuo, kad jame yra aukšto paruošimo lygio šlaitų ir

adrenalino fanatikams tinkamų smulkiu sniegu padengtų mažiau apgyvendintų vietovių. Abiejuose kurortuose slidinėjimo ir sniego sezonas tęsiasi nuo gruodžio iki kovo. Priklausomai nuo oro sąlygų Šemšake trasos veikia nuo aštuonių ryto iki pusės keturių popiet, o naktinė trasa – vakare nuo šešių iki dešimtos valandos. Kelionė iš Šemšako į sostinę Teheraną trunka apie 55 min., iš Dizino – šiek tiek ilgiau. Gerai išplėtota turizmo infrastruktūra išsiskiriančiame Šemšake lankytojų laukia du viešbučiai, keturi restoranai, prekybos centras ir kavinė.

DAUGIAU SKAITYKITE:

WWW.SPORTLANDMAGAZINE.LT

„SKI DUBAI“, JUNGTINIAI ARABŲ EMYRATAI

Shutterstock.com

Dubajus pirmiausia primena tai, kas nėra susiję su slidinėjimo kurortu – dangoraižius ir sausringą karštį. Tačiau šiame didmiestyje žiemos malonumais galima mėgautis patalpose įrengtame slidinėjimo komplekse „Ski Dubai“, kuris užima 3000 kv. m plotą. Kalnų slidinėjimui skirti penki skirtingo ilgio ir sudėtingumo šlaitai. Slidinėjimo centras po vienu stogu glaudžiasi su prekybos centru, o dirbtinis sniegas Dubajuje gaminamas ištisus metus. Vienintelis minusas – trūksta nuostabių gamtovaizdžių, tačiau tai kompensuoja čia pat veikiantis vandens centras ir laipiojimo sienos. Taigi Dubajuje galima mėgautis aktyviomis atostogomis, užuot deginusis kaitrios Arabijos saulės atokaitoje. Žiniasklaida „Ski Dubai“ palygino su viduryje dykumos veikiančiu didžiuliu šaldytuvu.

141

Nors Indija yra atogrąžų klimato juostoje, jos kalnynuose vyrauja kalnų slidinėjimui idealios oro sąlygos, tad yra vietų, kur galima mėgautis žiemos sportu. Indijos šiaurėje esančioje Himačal Pradešo valstijoje driekiasi kalnai, kurių aukščių skirtumas svyruoja nuo 350 iki 6000 m virš jūros lygio. Valstijos pavadinimas hindi kalba reiškia snieguotų kalnų kraštą. Čia įkurti du nacionaliniai parkai – „Great Himalayan“ (Didieji Himalajai) ir „Pin Valley“. Solang Nala slėnis yra vienas mėgstamiausių žiemos sporto kurortų valstijoje – kadangi aukščio skirtumai didžiuliai, nusileidimo nuo kalno trasos itin ilgos. Dėl žiemą aukštikalnėje iškrintančio gausaus sniego bei didelių žemės reljefo aukščio skirtumų Solang Nala slėnis tinkamesnis pažengusiems slidininkams. Sezonas tęsiasi nuo spalio iki kovo, tačiau vietiniai gyventojai teigia, kad geriausios sąlygos būna sausio gale, kai kalnai padengti storu sniego sluoksniu.

„SKI DUBAI“ ĮRENGTI PENKI SKIRTINGO ILGIO IR SUDĖTINGUMO ŠLAITAI

sportlandmagazine.lt

STILIUS

PARKA –

NEPAKEIČIAMAS DRABUŽIS

ESTIJOJE VIDUTINĖ METINĖ TEMPERATŪRA YRA APIE PENKIS LAIPSNIUS ŠILUMOS, TODĖL GERIAUSIAS ESTO DRAUGAS YRA ŠILTA STRIUKĖ, ŠILDANTI KŪNĄ IR APSAUGANTI NUO LIETAUS, SNIEGO IR VĖJO.

LIISI RIST

JAKE FARRA / HELLY HANSEN

Rudenį bei žiemą striukės yra nepakeičiamos, o geriausias pasirinkimas neabejotinai yra parka. Šios pusilgės bet kokioms oro sąlygoms atsparios striukės kiekvienais metais tampa vis populiaresnės, nes maloniai šildo ir puikiai atrodo. Jos puošiamos nusegamais dirbtinio kailio gobtuvais, kartu su aukšta apykakle apsaugančiais veidą nuo šalčio.

lai savyje slepia neįtikėtiną prabangą. Itin atšiaurioms sąlygoms sukurtoms storesnėms parkoms pašiltinti naudojamas plunksnų ir „Primaloft“ mišinio užpildas, palengvinantis jų priežiūrą, nes sintetinės medžiagos neveikia drėgmė.

ĮDOMIOS DETALĖS

VISUOMET STILINGOS

„Helly Hansen“ gaminių asortimentą sudaro klasikinės stilingos parkos, kurių praktiškumą didina atšvaitai, kad striukę dėvintis asmuo tamsiais rudens ar žiemos vakarais būtų matomesnis. Dienos metu, jei pageidaujama, atšvaitą galima paslėpti. „Helly Hansen“ parkos apsaugo nuo šalčio ir vėjo – jos pasižymi „Helly Tech“ technologija, užtikrinančia, kad striukės būtų neperšlampamos, tačiau pralaidžios orui. Minkšti megzti rankogaliai išlaiko šilumą, o išoriškai kuklūs ir praktiški danga-

„The North Face“ turi didelį oro sąlygoms atsparių, pašiltintų RDS sertifikuotomis žąsų plunksnomis parkų pasirinkimą. Dėl „DryVenti“ technologijos „The North Face“ parkos yra laidžios orui ir atsparios vandeniui. Jose daug patogių kišenių, kuriose galima laikyti raktus, piniginę,

ŽIEMA 2018

nosinę ir pan. Vidiniame striukės sluoksnyje yra vadinamoji medijos kišenė, iš kurios klausytis muzikos, naudojant „iPod“ ar telefoną, bus dar patogiau. Be funkcionalumo, „The North Face“ taip pat didelį dėmesį skiria gaminių išvaizdai, todėl galite būti tikri, kad dėvėdami parką visuomet išliksite stilingi.

KIEKVIENAM SAVO Naujoji „O’Neill“ madingų parkų kolekcija yra įkvėpta besikeičiančių metų laikų, nenuspėjamų gamtos jėgų bei suprantamo noro visuomet atrodyti gerai. „O’Neill“ parkos yra labai skirtingos tiek išvaizda, svoriu, turiniu, tiek funkcionalumu, todėl mėgstamiausią jų asortimente ras net pats reikliausias pirkėjas. Tam, kad parka geriau išlaikytų šilumą, „O’Neill“ šiuos drabužius papildė minkštu vilnos pamušalu. Naujojoje kolekcijoje taip pat rasite itin žvarbiems orams pritaikytų „Tube Weave“ striukių, pagamintų naudojant „Firewall Magma“ technologiją.

MĖGSTAMIAUSIA VISAM GYVENIMUI! Tinkama parka visuomet jus šildys, nepriklausomai nuo to, ar vaikščiosite miesto gatvėmis, ar būsite gamtoje, ar slidinėjimo trasoje. Savo mėgstamiausią parką ras ir teikiantieji pirmenybę ryškesniems atspalviams, ir mėgstantieji mažiau į akis krintančius drabužius. Kas kartą įsigyja parką, niekada jos neiškeis į kitą drabužį.

DAUGIAU SKAITYKITE:

WWW.SPORTLANDMAGAZINE.LT 142

Klijuotos siūlės

Perdirbtas poliesteris

O'Neill

atsparumas drėgmei

O'Neill

termoizoliacija

DENIM PRINT FRONTIER PARKA Mountain performance meets California cool.

Klijuotos siūlės

Perdirbtas poliesteris

O'Neill atsparumas drėgmei

O'Neill termoizoliacija

JONES CONTOUR JACKET Mountain performance meets California cool.

KALNŲ SLIDINĖJIMAS LIISI RIST HEAD

SKRIEJANT KRIŠTOLINIO GAUBLIO LINK KALNŲ SLIDINĖJIMAS TAPO KARALIŠKA ŽIEMOS SPORTO ŠAKA. TAI LĖMĖ PASAKIŠKO GROŽIO SLIDINĖJIMO CENTRŲ KRAŠTOVAIZDŽIAI, AUKŠTI KALNAI, KVAPĄ GNIAUŽIANČIOS PANORAMOS, RIZIKINGAS GREITIS, DIDĖJANTIS POPULIARUMAS TARP MĖGĖJŲ IR ILGA BEI DIDINGA ŠIOS SPORTO ŠAKOS ISTORIJA.

Spalį prasideda Tarptautinės slidinėjimo federacijos (FIS) kalnų slidinėjimo Pasaulio taurės sezonas, o jo finalinis etapas vyks 2018 m. kovo 18 d. Švedijoje Orės (Åre) kalnų slidinėjimo centre. Vasario mėnesį sti-

priausi pasaulio kalnų slidininkai dar varžysis Pjongčango olimpinėse žaidynėse. Pasaulio taurės varžybose vyks vyrų ir moterų slalomo, didžiojo slalomo, „Super-G“, greitojo nusileidimo

AUGA JAUNI TALENTAI Jaunieji Lietuvos kalnų slidininkai pastaraisiais metais kaupia vis daugiau meistriškumo treniruočių stovyklose ir tą įrodo varžybose. 2016 m. Baltijos taurę dvylikamečių grupėje iškovojo Oskaras Karlavičius, o 2017 m. tarp merginų iki 16 m. trofėjus atiteko Smiltei Bieliūnaitei. Abu jie atstovauja klubui „Alpių aidas“. 2017 m. rugsėjo 15–18 d. Druskininkų „Snow“ arenoje vyko stovykla. Joje geriausi Druskininkų „Snow“ arenos, Vilniaus „Snow Bees“ ir Anykščių Kalitos kalno klubo sportininkai treniravosi su olimpiete Ieva Januškevičiūte ir kviestiniu treneriu iš Italijos Pietro Fontana. Per keturias dienas jaunieji sportininkai lavino technikos įgūdžius ir sėmėsi patirties varžydamiesi tarpusavyje bei klausydami trenerių pastabų. ir dvikovės rungtys. Šias rungtis galima skirstyti į dvi kategorijas: greitąsias (greitasis nusileidimas ir „Super-G“) ir technines (didysis slalomas ir slalomas), o dvikovėje bus abiejų kategorijų lenktynės. Taip pat bus surengtos ir žiūrovų ypač mėgstamos paralelinio slalomo varžybos.

145

sportlandmagazine.lt

KALNŲ SLIDINĖJIMAS GEIDŽIAMA TAURĖ Pergalė bendroje Pasaulio taurės varžybų įskaitoje vertinama gal net labiau nei olimpinis auksas ar pasaulio čempiono titulas. Norint laimėti Krištolinio gaublio („Crystal Globe“) apdovanojimą būtina aukštos sportinės formos būti stabiliai visą sezoną, o ne vieną etapą. Pasaulio taurės varžybose nuo 1991–1992 m. sezono taškai skirstomi taip: etapo rungties laimėtojas pelno 100 taškų, už antrą vietą gau-

PIRMOSIOS PASAULIO TAURĖS VARŽYBOS ĮVYKO 1966–1967 M., KAI ŠIUOS DIDŽIULIUS KRIŠTOLINIUS GAUBLIUS PELNĖ LEGENDINIS PRANCŪZAS JEANAS CLAUDE‘AS KILLY IR KANADIETĖ NANCY GREENE.

nama 80, už trečią – 60 ir taip juos pelno 30 geriausių sportininkų. Bendroje įskaitoje daugiausiai taškų pelnęs sportininkas sezono pabaigoje laimi 9 kg sveriantį Krištolinį gaublį. Mažesni, t.y. 3,5 kg sveriantys, Krištoliniai gaubliai įteikiami kiekvienos atskiros rungties laimėtojui. Pirmosios Pasaulio taurės varžybos įvyko 1966–1967 m., kai šiuos didžiulius Krištolinius gaublius pelnė legendinis prancūzas Jeanas Claude‘as Killy ir kanadietė Nancy Greene. O dabar karaliauja Pasaulio taurės laimėtojai austras Marcelis Hirscheris ir amerikietė Mikaela Shiffrin.

ĮSPŪDINGAS IR GREITAS SPORTAS Kalnų slidinėjimas ypatingas dėl akimirksniu kintančių ir nepakartojamų situacijų. Pavyzdžiui, kinta trasos paviršius, matomumas, vėjas, temperatūra. Šis sportas suteikia publikai ir televizijos žiūrovams itin jaudinamų patirčių. Paprastiems žmonėms nesuvokiamu greičiu ledine siena skriejantys sportininkai yra įgiję aukštą techninę kvalifikaciją ir yra fiziškai labai stiprūs, bet vis dėlto rizika yra didžiulė, nes kiekvieną sekundę gali suklysti. Sirgaliai, palaikydami savo favoritus, tarsi netiesiogiai perima šį rizikos pojūtį, o tai suteikia šiai sporto šakai azarto ir galimybę patirti stiprių emocijų.

HEAD PREKĖS ŽENKLAS GARSĖJA SENOMIS TRADICIJOMIS

DAUGIAU ISTORIJŲ APIE ŽIEMOS SPORTĄ:

WWW.SPORTLANDMAGAZINE.LT

Pastaruoju metu Pasaulio taurės varžybose su Marceliu Hirscheriu sėkmingiausiai konkuravo olandų prekės ženklui HEAD atstovaujantis sportininkas Kjetilis Jansrudas. Jis net tris kartus iškovojo mažąjį Krištolinį gaublį. 32 metų norvegas pirmą kartą laimėjo Pasaulio taurės etapą 2012 m. kovą namuose Kvitfjelyje, o jau po poros metų Sočyje tapo didžiojo slalomo olimpiniu čempionu ir pelnė bronzos medalį greitojo nusileidimo rungtyje. Ir šį sezoną K.Jansrudą bei kitus talentingus sportininkus kelyje svajonių ir tikslų išsipildymo link remia 1950 m. įkurtas ir senas tradicijas puoselėjantis prekės ženklas HEAD, siūlantis aukštos kokybės kalnų slidžių, avalynės, aprangos, snieglenčių ir kitos kalnų slidinėjimo įrangos.

ŽIEMA 2018

146

ŽIEMOS SPORTAS Alfredas Pliadis

LINA MOTUŽYTĖ

NEEILINIAIS METAIS SUPLANUOTA KIEKVIENA MINUTĖ

Čiuožėja A.Sereikaitė jau šešerius metus gyvena užsienyje. Į Lietuvą mergina grįžta tik aplankyti artimųjų ir dėl studijų. Agnė antrus metus Lietuvos sporto universitete studijuoja treniravimo sistemas. „Lietuvoje tuo metu nebuvo tinkamų sąlygų treniruotis, tad reikėjo ieškoti išeities. Mama žinojo, kad turiu galvą ant pečių, todėl labai nesijaudino. Žinojo, kad nieko blogo nenutiks“, – prisiminė sportininkė. Pirmoji sportininkės stotelė buvo Čekija. Čia ji smarkiai sustiprino čiuožimo techniką ir paklojo pamatus pirmajam olimpiniam startui. 2014-aisiais Sočyje ji debiutavo kaip pirmoji į žiemos olimpines žaidynes patekusi Lietuvos čiuožėja

trumpuoju taku. Po ketverių metų Čekijoje kita stotelė buvo Vokietija, o kovoti dėl kelialapio į Pjongčango žiemos olimpines žaidynes ji ruošėsi Latvijoje.

,,KOL KAS NENORIU ATEITIES PLANUOTI. JĄ LABAI SUNKU NUMATYTI, NES KIEKVIENĄ DIENĄ GALI KAS NORS PLANUS SUJAUKTI. JEI GYVENIMĄ SUSIESIU SU SPORTU, NEMANAU, KAD BUS DIDELIS SKIRTUMAS, KUR GYVENTI". 147

GERIAUSIA LIETUVOS GREITOJO ČIUOŽIMO TRUMPUOJU TAKU ATSTOVĖ 22-EJŲ AGNĖ SEREIKAITĖ GYVENA JAU KETVIRTOJE ŠALYJE IR KALBA PENKIOMIS KALBOMIS. BŪDAMA VOS ŠEŠIOLIKOS JI IŠVYKO IŠ LIETUVOS SIEKDAMA GERESNIŲ TRENIRUOČIŲ SĄLYGŲ IR GREITESNIO TOBULĖJIMO. DABAR JI VARŽOSI DĖL GALIMYBĖS ATSTOVAUTI LIETUVAI ANTROSE PER KARJERĄ ŽIEMOS OLIMPINĖSE ŽAIDYNĖSE. sportlandmagazine.lt

HELLYHANSEN.COM

WHEN YOU CAN’T CHOOSE THE TEMPERATURE CHOOSE LIKE A PRO

RINKIS ŠILUMĄ IR KOMFORTĄ, KURĮ UŽTIKRINA LIFA® TECHNOLOGIJĄ TURINTYS HELLY HANSEN TERMO APATINIAI. TAI YRA PRIEŽASTIS, KODĖL HELLY HANSEN YRA APRANGOS GAMINTOJAS, KURIUO PASITIKI PROFESIONALŪS SLIDININKAI VISAME PASAULYJE.

W HH LIFA MERINO 1/2 ZIP

Oficialus atstovas Baltijos šalyse:

KAYLIN RICHARDSON / OLYMPIAN AND FREERIDE SKIER

ŽIEMOS SPORTAS

SVETUR

Išvykote iš Lietuvos, kai daugelis jūsų amžiaus žmonių dar tik pradeda galvoti apie savarankišką gyvenimą. Kas buvo sunkiausia? Dabar keista taip sakyti, nes nors mokiausi gerai, mokytis man nelabai patiko. Labiau mėgau sportuoti. Tačiau sunkiausia buvo palikti mokyklą ir visus draugus. Išvykusi į Čekiją perėjau į Vilniaus Ozo gimnaziją, kurioje mokiausi nuotoliniu būdu. Bet labai norėjau mokyklos suolą šildyti, klausytis mokytojų, būti toje atmosferoje. Trys šalys per šešerius metus – ar nepasiilgstate pastovumo? Čekijoje praleidau ketverius metus, per juos pripratau prie šalies ir kultūros, Vokietijoje taip pat ne keletą savaičių prabuvau. Negyvenu ant lagaminų. Aš labai greitai išmokstu kalbą, galbūt ir tai padeda prisitaikyti. Dabar kalbu penkiomis kalbomis – lietuviškai, angliškai, rusiškai, čekiškai, latviškai, turiu vokiečių kalbos pagrindus, galiu susikalbėti su visais slavais. Dabar, kai esu vyresnė, vis traukia arčiau Lietuvos, pasiilgstu namų. Latvijoje jaučiuosi kaip namie, nes tiek žmonės, tiek kultūra panaši į mūsiškę. Sakote, kad su latviais esame panašūs, o jei kalbėtume apie treniruočių sąlygas – ar rastumėte panašumo? Sąlygos labai skiriasi. Šiuo metu jie turi naują centralizuotą programą, pagal kurią visi treniruojasi vienoje vietoje. Praleidžiame daug laiko ant ledo. Išties programa skiriasi kaip diena ir naktis. Kaip Lietuvoje krepšinis, taip Latvijoje – ledo ritulys. Kiekviename kaimelyje

LYDERĖ

,,KOKIA EILINĖ MANO DIENA? NA, ŠIE METAI TOKIE NEEILINIAI, MAT ARTĖJA OLIMPINĖS ŽAIDYNĖS. TAD ŠIĄ VASARĄ KIEKVIENA MINUTĖ BUVO SUPLANUOTA. TRENIRUODAVOMĖS NUO ANKSTAUS RYTO, KARTAIS NET PO 9 VALANDAS. TRENIRUOTĖ, PIETŪS, MIEGAS, VĖL TRENIRUOTĖ, VAKARIENĖ IR MIEGAS. IR TAIP KASDIEN." stūkso po ledo areną. Tad šiuo aspektu su Lietuva nelabai galima lyginti. Kaip manote, ar talentingi vaikai Lietuvoje turi galimybių siekti aukštų rezultatų? Šiuo metu Lietuvoje nėra sistemos, pagal kurią iš talentingų vaikų būtų ugdomi profesionalūs sportininkai. Jei su mažiausiais vaikais bus kryptingai dirbama – viskas įmanoma. Tačiau tuo reikia užsiimti. Tiek treneriai, tiek artimieji apie jus atsiliepia kaip apie pareigingą ir sunkiai dirbančią sportininkę. Prieš kelerius metus jums net buvo diagnozuotas persitreniravimas. Esate darbomanė? Tiesiog išsikeliu ir užsibrėžiu sau aukš-

Agnė Sereikaitė užsienyje treniruojasi jau šeštus metus. Ji buvo įsikūrusi Čekijoje, Vokietijoje, Latvijoje. Sportininkė kalba lietuviškai, angliškai, rusiškai, čekiškai, latviškai, turi vokiečių kalbos pagrindus, gali susikalbėti su visais slavais.

tus tikslus, kuriuos labai noriu pasiekti. Tą vasarą, apie kurią kalbate, labai sunkiai dirbau, todėl toks ir buvo rezultatas. Tikslų siekti ir treniruotis reikia protingai. Kokia eilinė mano diena? Na, šie metai tokie neeiliniai, mat artėja olimpinės žaidynės. Tad šią vasarą kiekviena minutė buvo suplanuota. Treniruodavomės nuo ankstaus ryto, kartais net po 9 valandas. Treniruotė, pietūs, miegas, vėl treniruotė, vakarienė ir miegas. Ir taip kasdien. Kaip ilsitės po tokios sunkios savaitės? Man geriausias poilsis – miegas be žadintuvo tą vieną laisvą savaitės dieną. Taip pat atsipalaiduoju apsirengdama normaliais, ne sportiniais rūbais ir išeidama į miestą pasivaikščioti ar į kiną, kavinę. Labai norisi tą vieną kartą per savaitę pabūti normaliu žmogumi, ne sportininku. Agne, kur matote save ateityje? Kol kas nenoriu ateities planuoti. Ją labai sunku numatyti, nes kiekvieną dieną gali kas nors planus sujaukti. Jei gyvenimą susiesiu su sportu, nemanau, kad bus didelis skirtumas, kur gyventi.

DAUGIAU SKAITYKITE:

WWW.SPORTLANDMAGAZINE.LT

AGNĖ SEREIKAITĖ UNIVERSIADOJE

2014 m. Sočio žiemos olimpinių žaidynių debiutantė pasirodė geriausiai iš Lietuvos sportininkų. 1500 m distancijos varžybose ji užėmė 16 vietą.

bit.ly/sereika 149

sportlandmagazine.lt

LEDO RITULYS JULIUS BLIŪDŽIUS

D.Kasparaitis su Lietuvos rinktinės treneriu B.Haake

VACLOVAS GEDVILAS, ALFREDAS PLIADIS

DARIUS KASPARAITIS:

„NIEKAD NEPAMIRŠAU, KAS MANO KRAUJYJE“ „PLANAI NESIKEIČIA. KAIP GALI KEISTIS? JUK TAIP IR TIEK LAUKTA“, – SAKO DARIUS KASPARAITIS, PAKLAUSTAS APIE KETINIMUS UŽSIVILKTI LIETUVOS RINKTINĖS APRANGĄ. 45-ERIŲ LEDO RITULIO ŽVAIGŽDĖS PASIRENGIMĄ EMOCIŠKAI GALBŪT SVARBIAUSIAM KARJEROS DEBIUTUI TRIKDO NE TIK TĖVIŠKOS PAREIGOS – KOJĄ PAKIŠO IR FLORIDĄ NUSIAUBĘS URAGANAS IRMA.

„Nemalonu ir kiek baisu buvo, – kasdienį gyvenimą sutrikdžiusią gamtos išdaigą prisiminė Majamyje įsikūręs D.Kasparaitis. – Turėjome palikti namus ir nežinojome, ar grįšime, ar juos rasime.“ Kasparaičių namas stovi netoli Atlanto vandenyno, vadinamojoje A zonoje, kuri kilus stichijai yra pati pavojingiausia. Gelbėdamiesi nuo uragano Kasparaičiai nusprendė skristi pas draugus į Niujorką. Kai po penkių dienų sugrįžo, namie gyventi kurį laiką dar negalėjo, nes nebuvo elektros, todėl penkioms dienoms teko apsistoti viešbutyje. Tiesa, didesnių materialinių nuostolių Kasparaičiai išvengė. „Aplink tik medžius

išvartė“, – prasitarė D.Kasparaitis, kuriam ši gamtos stichija sutrikdė ir taip ne itin sklandų pasirengimą sugrįžti į ledo ritulį. „Kaip galiu, taip ruošiuosi. Žinote, turiu šešis vaikus ir kartais būna sunku rasti laiko. Dar tas uraganas...“ – nutęsė. Gegužę D.Kasparaitis su žmona švede Lisa Carrol, buvusia krepšininke, susilaukė sūnaus Parkerio. Iš pirmosios santuokos D.Kasparaitis turi dukrą Elizabeth Marią, o su Lisa dar augina dvynukes Liv ir Lilly bei sūnus Marley Joną ir Milesą Adamą. D.Kasparaitis neslepia, kad žmona nesu-

OLIMPINIS ČEMPIONAS VILIASI, KAD NETRUKUS PRIE JO PRISIDĖS IR KITA LIETUVOS LEDO RITULIO ŽVAIGŽDĖ – DAINIUS ZUBRUS, GYVENANTIS 45 MIN. KELIO NUO KASPARAIČIŲ NAMŲ. ŽIEMA 2018

150

pranta jo užgaidos belstis į Europą ir dar žaisti ledo ritulį: „Sunku buvo jai pasakyti, kad aš dar treniruosiuosi ir atstovausiu Lietuvai. Ji to nesupranta. Kaip ji pasakė, pagrindinė mano atsakomybė dabar yra būti tėvu.“ Tačiau Darius jau turi bilietus lapkričio kelionei į Lietuvą. Jis prisidės prie Lietuvos rinktinės lapkričio 10–12 d. Klaipėdoje vyksiančiame „Crowns Baltic challenge cup 2017“ turnyre. O kitais metais kartu su komandos draugais stos į kovą pasaulio pirmenybių pirmojo diviziono B grupės turnyre.

LEDO RITULYS

DOSJĖ

bit.ly/ledoar

DARIUS KASPARAITIS GARSĖJA KIETU ŽAIDIMU LAUKIA D.ZUBRAUS „Bandau čiuožti, vaikštau į salę. Spalio mėnesį pasistengsiu jau po keturis kartus per savaitę lipti ant ledo. Sunku rasti daugiau laiko – juk jau nesu profesionalus sportininkas, dabar tai tik hobis“, – pasakojo D.Kasparaitis. Olimpinis čempionas viliasi, kad netrukus prie jo prisidės ir kita Lietuvos ledo ritulio žvaigždė – Dainius Zubrus, gyvenantis 45 min. kelio nuo Kasparaičių namų. Ilgametis NHL puolėjas taip pat ketina padėti rinktinei. „Dainius ruošiasi prisidėti prie manęs, bet vis užsiėmęs. Namą nusipirko, tvarkosi. R.Žinevičius Žinote, kai baigi karjerą, reikalų atsiranda daugiau nei žaidžiant“, – patikino D. Kasparaitis. Jis įsitikinęs, kad vos prieš metus karjerą baigęs 39-erių D.Zubrus dar nepraradęs sportinės formos: „Nei svorio priaugęs, nei ką. Mačiau – tikrai gerai atrodo. Mes daug daugiau šnekamės nei anksčiau. Dabar daugiau laiko pakalbėti ir pagalvoti, kaip vystyti ledo ritulį Lietuvoje. Nemanau, kad Dainius žais Klaipėdoje, bet minėjo, kad atvažiuos pažiūrėti bei pasikalbėti dėl ledo ritulio aikštelės statybų Klaipėdoje.“

NEVYKS TIK GERAI PRALEISTI LAIKO D.Kasparaitis karjerą baigė 2009 m. „Profesionaliu lygiu žaidžiau labai seniai. Devyneri metai greitai bus praėję nuo tada, kai pastarąjį kartą žaidžiau tokios atsakomybės rungtynėse, – sakė žaidėjas ir patikino, kad į rinktinę atvyks ne pramogauti. – Dainiui nereikės tiek daug ruoštis kiek man. Bet ir jis tą patį sakė: jei apsisprendė žaisti, nori gerai pasiruošti, o ne tiesiog atvažiuoti ir gerai praleisti laiką. Norime ne tik atstovauti, bet ir būti naudingi žaidėjai, ženkliai padėti rinktinei. Nežinau tiksliai, koks tai lygis, nes jame dar niekada nežaidžiau, bet norisi pasiruošti atsakingai ir žaisti gerai. Man svarbu, kad komanda žaistų gerai.“ D.Kasparaitis keturis sezonus vis grįždavo į Lietuvą tam, kad su Vilniaus „Hockey Punks“ vyrukais įčiuožtų į aikštę ir sužaistų Lietuvos ledo ritulio čempionato rungtynes – tai sąlyga, kurią būtina išpil-

dyti, norint jam gauti teisę žaisti Lietuvos rinktinėje. Lietuvos čempionato lygis D.Kasparaičio nesužavėjo, o koks ledo ritulys bus žaidžiamas pasaulio čempionato pirmajame divizione, nelabai įsivaizduoja. „Taip, Lietuvos čempionato lygis ne per aukščiausias, bet čia bus visai kitas žaidimas. Manau, tas lygis, kuriame žaisime, yra pakankamai aukštas. Ne aukščiausias, žinoma, bet tai vis tiek nacionalinių komandų lygis. Be to, reikės žaisti prieš dvidešimtmečius vaikinus. Svarbiausia, kad būtų kam atiduoti ritulį. Mano patirtis, tikiuosi, padės komandai“, – vylėsi ledo ritulininkas.

,,NORIU, KAD LEDO RITULIO KNYGOSE RAŠYTŲ NE TIK TAI, KAD ŽAIDŽIAU OLIMPIADOSE UŽ RUSIJĄ, BET IR KAD ATSTOVAVAU LIETUVOS RINKTINEI. NORS IR BŪDAMAS NE PATIES GERIAUSIO ŽAISTI AMŽIAUS." KARTĖLIS SPAUDĖ ŠIRDĮ Mintis žaisti rinktinėje D.Kasparaičiui kilo karjerai einant į pabaigą. „Kai žaidžiau profesionaliai, nebuvo galimybės, tai ir minčių nekilo. Kai karjera ėjo į pabaigą, pradėjau galvoti, kad būtų gerai sužaisti rinktinėje. Ta mintis tikslu virto prieš ketverius penkerius metus. Būtų labai malonu sužaisti...“ – kukliai atsidūsta visko per savo, kaip ledo ritulininko, karjerą matęs elektrėniškis. Bandant paaiškinti, ką jam reikštų užsivilkti vyčiu ir trispalve puoštą aprangą, patyrusio ledo ritulio vilko balsas ima virpėti. Jaudulys išduoda ir D.Kasparaitis to neslepia – šis noras ateina iš širdies gelmių: „Visada ant krūtinės kažkas gulėjo. Vis galvoju apie tai. Ir žmonai sakiau: jei negaliu iš galvos tos minties išmesti, vadinasi, privalau. Kaip sportininkas, viską įro-

151

Gimė: 1972 m. spalio 16 d. Elektrėnuose. Gyvenamoji vieta: Majamis, JAV. Klubai: Maskvos „Dinamo“ (1988–1992), „New York Islanders“ (1992–1997), „Pittsburgh Penguins“ (1997– 2000), „Colorado Avalanche“ (2001–2002), „New York Rangers“ (2002– 2004, 2005–2007), Kazanės „Ak Bars“ (2004–2005), Hartfordo „Wolf Pack“ (2006–2008), Sankt Peterburgo SKA (2008–2009). Statistika NHL lygoje: 863 rungtynės, 27 įvarčiai, 136 rezultatyvūs perdavimai. Olimpinės žaidynės: 1992 m. (auksas), 1998 m. (sidabras), 2002 m. (bronza) ir 2006 m. (4 vieta).

džiau, bet širdy likęs tas nemalonus jausmas, kad niekada nepriklausomai Lietuvai oficialiame turnyre nesu atstovavęs.“ „Noriu, kad ledo ritulio knygose rašytų ne tik tai, kad žaidžiau olimpiadose už Rusiją, bet ir kad atstovavau Lietuvos rinktinei. Nors ir būdamas ne paties geriausio žaisti amžiaus“, – pridūrė D.Kasparaitis. Jis neslepia girdėjęs daugybę priekaištų dėl to, kad karjerą paaukojo Rusijos, o ne Lietuvos rinktinei. „Nieko nesiekiu įrodyti – aš žinau, kad esu lietuvis, gimęs ir augęs Lietuvoje. Už Rusiją žaidžiau tik todėl, kad, kaip sportininkas, galėčiau varžytis pačiame aukščiausiame lygyje. Ne visi net ir patys geriausi ledo ritulininkai gali pasigirti, kad yra žaidę ketveriose olimpiadose ar kad yra olimpiniai čempionai. Iš manęs to neatimsi. Bet niekad nepamiršau, kas mano kraujyje“, – patikino D.Kasparaitis.

sportlandmagazine.lt

LEDO RITULYS JULIUS BLIŪDŽIUS HOCKEY.LT

Į KHL PRASIMUŠĘS NERIJUS ALIŠAUSKAS: „DAR TURIU APIE KĄ SVAJOTI“ 26-ERIŲ NERIJUS ALIŠAUSKAS SAKO, KAD PATEKIMAS Į KONTINENTINĘ LEDO RITULIO LYGĄ (KHL) – NE TIK SVAJONĖS IŠSIPILDYMAS, GARBĖ IR ĮVERTINIMAS, BET IR PADIDĖJUSI ATSAKOMYBĖ. TAČIAU FAKTO, KAD TAPO VOS ANTRUOJU LIETUVIU, PATEKUSIU Į ELITINĘ EUROPOS LYGĄ, NESUREIKŠMINA.

„Man nelabai rūpi, kelintas aš lietuvis, papuolęs į KHL. Turėjau tikslą ir to siekiau, todėl manęs toks karjeros posūkis nenustebino“, – sako Nerijus, vasarą sukirtęs rankomis su Rygos „Dinamo“ klubu. KHL lygoje iš lietuvių iki šiol buvo žaidęs tik Darius Kasparaitis. O rugsėjį į stipriausią Europos lygą persikėlė dar vienas Lietuvos ledo ritulininkas – su tuo pačiu Rygos „Dinamo“ sutartį sudarė mūsų šalies rinktinės vartininkas Mantas Armalis.

Ališauskų šeima persikėlė į Elektrėnus. Matyti sūnus žaidžiančius ledo ritulį buvo Nerijaus tėčio svajonė. Tėčiui žuvus Nerijus pradėto kelio nemetė. Supratęs, kad Elektrėnuose tobulėjimo lubos žemos, o pačiam norisi siekti daugiau, Nerijus paliko Lietuvą ir persikėlė į

Į AUKŠTUMAS – PO TRAUMOS Nerijus kilęs iš Ukmergės rajono. Tam, kad sūnūs galėtų žaisti ledo ritulį,

,,VISUR LEDO RITULYJE Į LIETUVIUS RIMTAI NEŽIŪRI. PRASIMUŠTI Į ELITĄ SU LIETUVIŠKU PASU IŠTIES SUDĖTINGA. NETGI GAUTI SIŪLYMĄ Į PERŽIŪRĄ GERAME KLUBE, JEI TAVĘS NĖRA MATĘ GYVAI, YRA SUDĖTINGA." ŽIEMA 2018

152

Latviją – į Liepoją. Tuomet būsimam KHL žaidėjui tebuvo keturiolika. 2011 m. N.Ališauskas su „Metalurgs“ tapo Latvijos čempionu, tačiau klubui bankrutavus teko kelti sparnus. Palikęs Latviją Nerijus rungtyniavo Vokietijos ir Kazachstano klubuose.

LEDO RITULYS Žvelgdamas į jau nueitą kelią Nerijus prisipažįsta, kuris ligšiolinės karjeros etapas jam buvo sunkiausias – peties trauma, sutrukdžiusi į Kazachstaną persikelti tiesiai iš Liepojos. Sezoną N.Ališauskui teko praleisti Fiuseno EV klube Vokietijoje – tik trečioje pagal pajėgumą šios šalies lygoje. Tačiau tai išėjo į naudą. „Sunkiausia buvo ištverti traumą, nes pirma operacija buvo blogai atlikta ir pusę

,,DABAR MAN PATINKA VANDENLENČIŲ SPORTAS, TENISAS, KALNŲ SLIDINĖJIMAS, BET SIEKDAMAS APSISAUGOTI NUO TRAUMŲ ŠIAIS POMĖGIAIS NEPIKTNAUDŽIAUJU. GALIMA SAKYTI, DOMIUOSI VISOMIS SPORTO ŠAKOMIS, NES SPORTAS – MANO GYVENIMAS." metų žaidžiau to nežinodamas, teko kentėti skausmus. Dabar džiaugiuosi, nes Vokietijoje mane sutvarkė, o Kazachstane tiesiog nebūčiau atlaikęs krūvių ir problemų būtų buvę dar daugiau“, – neabejoja lietuvis.

SĄLYGOS GERESNĖS, KRŪVIS DIDESNIS Pastaruosius kelis sezonus ledo ritulininkas praleido Karagandos „Saryarka“ (Kazachstanas) klube ir sėkmingas žaidimas Rusijos aukščiausiojoje lygoje (VHL) tapo tramplinu į KHL.

Kuo KHL klubo virtuvė kitokia? „Čia sąlygos tiesiog geresnės, – nedvejoja Nerijus. – Maistas, viešbučiai, inventorius – viskas. Ir, žinoma, didesnis krūvis. Mūsų varžybų grafikas dėl olimpinės pertraukos labai suspaustas, todėl krūvis tenka išties milžiniškas.“

LIETUVIUI SUNKU PRASIMUŠTI Nerijus neslepia, kad į lietuvius ledo ritulininkus žiūrima atsargiai. Tautybė žaidėjui, tikina N.Ališauskas, uždeda tam tikrą štampą – jei nesi iš ledo ritulio šalies, prasimušti sunkiau. Nerijus netgi buvo sulaukęs raginimų priimti Latvijos pilietybę, kad į KHL prasibrautų anksčiau. „Visur ledo ritulyje į lietuvius rimtai nežiūri. Prasimušti į elitą su lietuvišku pasu išties sudėtinga. Netgi gauti siūlymą į peržiūrą gerame klube, jei tavęs nėra matę gyvai, yra sudėtinga“, – atvirauja Nerijus. Vis dėlto jis niekada nesigailėjo, kad nenuėjo lengviausiu keliu ir neatsisakė Lietuvos pilietybės. N.Ališauskas nemano, kad jau pasiekė aukščiausią karjeros tašką. „Nemanau, kad 26 metų sulaukę sportininkai nustoja tobulėti. Turiu dar ties kuo dirbti ir apie ką svajoti. Norėčiau įsitvirtinti šioje lygoje“, – neslepia sportininkas.

TARP POMĖGIŲ – KITOS SPORTO ŠAKOS Su pertraukomis Nerijus Latvijoje gyveno septynerius metus, bet lietuviškos ir latviškos gyvensenos skirtumų tikina nepajutęs. „Niekuo nesiskiria, todėl jaučiuosi lyg namie. Bet gal man paprasčiau: moku jų kalbą, turiu daug draugų, – svarsto Lietuvos rinktinės gynėjas ir priduria: – Man patinka keliauti, pažinti pasaulį, kultūras, kalbas. Kalbu keturiomis kalbomis, norėčiau dar daugiau išmokti.“ Jam patinka išbandyti kitas sporto šakas,

153

PERSIKĖLĖ IŠ JAV Visas 11 rungtynių rugsėjį pralaimėjęs Rygos „Dinamo“ klubas ėmėsi permainų – atsistatydino vyriausiasis treneris Sandis Ozolinis su savo štabu, atsisakyta kelių žaidėjų paslaugų. Tačiau į savo gretas „Dinamo“ pasikvietė dar vieną lietuvį – 25-erių Lietuvos ledo ritulio rinktinės vartininką Mantą Armalį. M.Armalis vasarą dar kartą bandė prasimušti į NHL San Chosė „Sharks“ klubą, bet nesėkmingai. „Sharks“ žaidėju jis tapo 2016 m., bet buvo išsiųstas į „Barracuda“ dublerių komandą, o pasibaigus metų sutarčiai plungiškio paslaugų San Chosė klubas atsisakė.

tačiau rimtai visuomet žiūrėjo tik į ledo ritulį: „Nuo aštuonerių pradėjau čiuožti ir ledo ritulio niekada neiškeičiau į jokią kitą sporto šaką. Buvo vasarų, kai lankydavau lengvosios atletikos treniruotes, bet tai būdavo tik pasiruošimas ledo ritulio sezonui.“ „Dabar man patinka vandenlenčių sportas, tenisas, kalnų slidinėjimas, bet siekdamas apsisaugoti nuo traumų šiais pomėgiais nepiktnaudžiauju. Galima sakyti, domiuosi visomis sporto šakomis, nes sportas – mano gyvenimas“, – sako Nerijus.

sportlandmagazine.lt

DAILUSIS ČIUOŽIMAS

10 FAKTŲ,

Alfredas Pliadis

KURIŲ NEŽINOJOTE APIE DAILŲJĮ ČIUOŽIMĄ DAILUSIS ČIUOŽIMAS – VIENA POPULIARIAUSIŲ ŽIEMOS SPORTO ŠAKŲ, SUTRAUKIANČIŲ MILIJONUS ŽIŪROVŲ VISAME PASAULYJE. BET JOS TAISYKLĖSE IR METRAŠČIUOSE YRA FAKTŲ, KURIUOS ŽINO TIKRAI NEDAUGELIS SPORTO MĖGĖJŲ.

1 2

Šiuolaikinį dailųjį čiuožimą sudaro sportinių porų, vyrų ir moterų asmeninės bei ledo šokių rungtys. Pastaroji olimpinio pripažinimo sulaukė tik 1976 m. Bet ledo šokių atsiradimo pradžia galima vadinti devynioliktojo amžiaus pabaigą, kai Vienos čiuožėjų klubo nariai pradėjo šokti ant ledo valsą.

7 8 9

Atlikdami šuolius čiuožėjai pasiekia neįtikėtiną 300 apsisukimų per minutę ir didesnį greitį. Tai tokios pat apkrovos, kaip ir astronautų treniruotėse centrifugoje.

Scanpix

Dailiojo čiuožimo vyrų ir moterų varžybos ne visą laiką vyko atskirai. Pirmajame pasaulio čempionate 1896 m. Sankt Peterburge buvo leista dalyvauti tik vyrams. Antrajame šios sporto šakos planetos čempionate 1902 m. Londone Madge Syers varžėsi kartu su vyrais ir iškovojo antrą vietą, nusileidusi tik Ulrichui Salchow. Atskirų moterų varžybų tada iš viso nebuvo. Jos pradėtos rengti dar po trejų metų. Beje, pirmasis Europos čempionatas vyko anksčiau nei pasaulio – jis surengtas 1891 m.

5 6

Galbūt neatkreipėte dėmesio, bet aukščiausio lygio dailiojo čiuožimo varžybų dalyviai privalo žinoti, kad jų pasirinktos muzikos negali lydėti vokalo partija. Čiuožėjams per varžybas negalima naudotis jokiu rekvizitu, jie privalo pasitikėti vien savo jėgomis. Tik per parodomuosius pasirodymus kai kurie ant ledo pasiima pašalinių daiktų, pavyzdžiui, skėtį.

ŽIEMA 2018

bit.ly/2v7PuLz

Dailiojo čiuožimo pačiūžos skiriasi nuo ledo ritulio ar greitojo čiuožimo. Pagrindinė jų ypatybė – geležtės priekyje esantys dantukai, kuriais čiuožėjas atsispiria nuo ledo darydamas šuolius bei atlikdamas kai kurias žingsnių rūšis. Ledo šokių pačiūžų geležtės yra trumpesnės ir siauresnės.

Tai seniausia žiemos olimpinė sporto šaka. Dailusis čiuožimas olimpinių žaidynių programoje atsirado 1908 m. vasaros olimpiadoje Londone. Iki pirmųjų žiemos žaidynių, kurios buvo surengtos 1924 m. Šamoni, dar buvo likę 16 metų. Dailiojo čiuožimo varžybos vyko ir 1920 m. Antverpeno vasaros žaidynėse.

Pirmasis dailiojo čiuožimo klubas buvo įkurtas dar 1742 m. Škotijos mieste Edinburge. Jo nariai iš pradžių galėjo būti tik vyrai. Daugiau nei po šimto metų – 1865-aisiais klubo duris leista praverti ir moterims. Devynioliktojo amžiaus viduryje klubo nariai turėjo mokėti čiuoždami ant vienos kojos lede išraižyti aštuonetuką ir peršokti nuo vienos iki trijų ant ledo padėtų skrybėlių.

LINKSMI DAILIOJO ČIUOŽIMO VAIZDAI

154

Dailiojo čiuožimo varžybų teisėjai nuo bendro rezultato gali nubraukti tašką, jeigu jiems pasirodys, kad čiuožėjų apranga yra pernelyg provokuojanti. Lygiai tokia pati bausmė (1 taškas) skiriama, jei sportininkas griūva.

Scanpix

Čiuožėjai gali dalyvauti suaugusiųjų varžybose, jei iki ankstesnių metų liepos 1 d. sulaukė penkiolikos. Tiesa, kai kuriose šalyse vietinėse varžybose leidžiama dalyvauti ir jaunesniems sportininkams. Tarptautinė čiuožimo sąjunga ne kartą keitė amžiaus apribojimus. Iki praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio tarptautinėse varžybose galėjo dalyvauti ir dvylikamečiai. Nuo 1996 iki 2004 m. riba buvo 14 metų, o vėliau prie jos pridėti dar metai.

ŽIEMOS SPORTAS LINA DAUGĖLAITĖ BURES.LT

ĮKVEPIA LAISVĖS POJŪTIS P.Voverys lenktyniauja tėvo pagamintomis ledrogėmis

PRADĖJO NUO BURLENTĖS Paulius Voverys savo kolekcijoje turi ne vieną Europos ir pasaulio ledrogių sporto čempionatų trofėjų, dauguma jų – aukso. 2016-aisiais 21 metų kaunietis džiaugėsi pasaulio čempiono titulu, kai pranoko iki tol neįveikiamą konkurentą latvį Janį Preissą. Į ledrogių sportą vaikinas atsekė paskui savo tėvą Audrių, kurį galima vadinti šio sporto Lietuvoje patriarchu. Tėvas pirmą-

Į LEDROGIŲ SPORTĄ VAIKINAS ATSEKĖ PASKUI SAVO TĖVĄ AUDRIŲ, KURĮ GALIMA VADINTI ŠIO SPORTO LIETUVOJE PATRIARCHU. TĖVAS PIRMĄSIAS LEDROGES PASIKINKĖ BEMAŽ PRIEŠ DU DEŠIMTMEČIUS, PO KELERIŲ METŲ PRIE JO PRISIDĖJO SŪNUS.

NORS LIETUVOJE ŽIEMOS VIS TRUMPESNĖS, GALIME PASIGIRTI, KAD ČIA GYVENA PASAULIO LEDROGIŲ SPORTO ČEMPIONAS. sias ledroges pasikinkė bemaž prieš du dešimtmečius, po kelerių metų prie jo prisidėjo sūnus. Bet prieš tai buvo burlentės, kurias sūnui taip pat parodė tėtis. „Kai buvau vaikas, man viskas, ką tėtis darė, buvo labai įdomu. Senais laikais jis įsigijo rusišką burlentę „Mustang“ – tada išsižiojęs žiūrėjau. Manęs jis per daug nei norėjo nukreipti ta kryptimi, nei draudė. Tiesiog man pačiam iš šono žiūrint viskas prilipo“, – pri-

siminė pradžią šiandien tėvą savo laimėjimais pranokęs sūnus. Reikėjo nemažai pastangų, kol įnoringa burlentė pakluso Pauliui. Ledrogės labai panašios į burlentę, bet išmokti valdyti jas buvo lengviau. „Jau vien dėl to, kad mokaisi ant ledo, jeigu kažkas neišeina, gali nulipti nuo rogių, pagalvoti, kas čia vyksta. Vandenyje viskas truputį kitaip“, – pasakojo pasaulio čempionas. Ekstremalius pojūčius mėgstantį vaikiną

P.Voverys (viduryje) – pasaulio čempionas

155

sportlandmagazine.lt

ŽIEMOS SPORTAS Sportininkas vėją pasikinko ir vasarą

voje antras po manęs“, – svarstė Paulius. Tėvas ir sūnus jau planuoja kelionę į 2018 m. pasaulio čempionatą, kuris vyks Suomijoje. Suomiją Paulius gali vadinti savo Pažadėtąja žeme. Čia jis 2016 m. iškovojo įsimintiniausią karjeros pergalę – tapo pasaulio čempionu, dar ankstėliau šioje šalyje buvo geriausias tarp jaunimo. „Jeigu kažką laimi, jausmas neapsakomas – ypač Europos ar pasaulio čempionate. Užlipus ant pjedestalo nesinori nulipti“, – atviravo sportininkas.

PER GYVENIMĄ – KARTU šios sporto šakos pakerėjo. „Kai pramokau, kai pajaučiau, apie ką visas reikalas, galima sakyti, tapau priklausomas nuo to“, – prisipažįsta Paulius. Šiandien jis savo laisvalaikį dalija pusiau: du tris mėnesius, kai Lietuvoje tvyro žiema, pasikinkęs vėją skrieja ledu, o sulaukęs pavasario stoja ant burlentės ir skrodžia vandenis. „Žaviausia, kad visą laiką galynėjiesi su stichija. Bent jau per treniruotes – tu gau-

VIENAS PAGRINDINIŲ KONKURENTŲ PER TRENIRUOTES PRAĖJUSIĄ ŽIEMĄ BUVO BURLENTININKAS OLIMPIETIS JUOZAS BERNOTAS. dai vėją, plauki vandeniu, kur nori, nėra jokių apribojimų. Tas laisvės pojūtis labiausiai ir traukia“, – prisipažino Paulius. Skriedamas ledrogėmis tą laisvės pojūtį vaikinas gali „pakutenti“ labiau: ledrogės ekstremalesnis sportas nei burlentės. „Dėl palyginti labai mažo pasipriešinimo ant ledo galima pasiekti kur kas didesnį greitį“, – paaiškino. Jis tebeprisimena, kaip prieš porą metų per užšalusias Kauno marias ledrogės nešė jį beveik 92 km/val. greičiu.

TRENIRUOTĖS SU OLIMPIEČIU Dažniausiai P.Voverys su tėčiu treniruojasi ant užšalusių Kauno marių. Paulius džiaugiasi, kad treniruočių sąlygos čia puikios, nors žiema Lietuvoje leidžia treniruotis tai ilgiau, tai trumpiau. Pernai – gal vos porą savaičių, bet iš jų sportininkas pasistengė išspausti viską, kas įmanoma. „Bet po truputį treniruočių laikas trumpėja“, – pasaulinius klimato atšilimo padarinius jaučia sportininkas. Vienas pagrindinių konkurentų per treniruotes praėjusią žiemą buvo burlentininkas olimpietis Juozas Bernotas. „Juozas irgi labai gerai čiuožia su ledrogėmis. Ir mano tėtis taip pat – jis turbūt būtų Lietu-

ŽIEMA 2018

Sūnus varžybose dalyvauja tėvo pagamintomis ledrogėmis. „Kadangi jis mechanikas inžinierius, bandydamas kitų ledroges iš karto mato, kad tai ten, tai ten kažkas ne taip. Galiausiai tėtis nusprendė, kad reikia pačiam jas gaminti. Ir tai, manau, pasiteisino: mano ledrogės – pasaulio čempionės“, – neslėpė pasididžiavimo pašnekovas. Šiandien Paulius ne tik valdo ledroges, bet ir padeda tėčiui jas gaminti. Susitikę po darbų ar prieš juodu dalijasi mintimis ir idėjomis, kaip dar labiau patobulinti roges. „Techniškai labai sunku įgyvendinti, kad ledrogės būtų lengvos. Mūsiškės šiandien turbūt yra lengviausios, bet vis tiek sveria arti 20 kg“, – pasakojo Paulius. Drauge su tėčiu jis ne tik prie ledrogių, bet ir prie automobilių – Voveriai išvien dirba nuosavame autoservise, o sūnus ir specialybę pasirinko panašią kaip tėvo – studijuoja autotransporto elektroniką. Ir tai dar ne visi pomėgiai, kurie vienija Voverius. Abu jie turi po motociklą. Būna, išvažiuoja abu, būna – po vieną. „Ekstremalumo man užtenka su burlente ir ledrogėmis. Važiuoju motociklu ramiai, gėriuosi – nesistengiu greičio rekordų viršyti. Man labiausiai patinka važiuoti vienam arba su mergina, be papildomos kompanijos. Tiesiog sugalvoti kur ir važiuoti“, – apie dar vieną malonumą, kuriam patirti reikėjo palaukti tėčio leidimo, prabilo Paulius.

LEDROGIŲ SPORTAS – IŠ ARTI Ledrogių sportą sudaro dvi rungtys. Slalome sportininkai pasitelkę šoninį vėją siekia kuo greičiau įveikti pažymėtą trasą. Kurso rungtis („course race“) vyksta panašiai kaip jachtų lenktynės – slystama prieš vėją ir pavėjui, čia reikia daugiau taktikos ir patirties. „Man mielesnis slalomas, nes tai trumpa distancija su daug posūkių, yra kontaktas: per rimtas varžybas sportininkai per 15 cm iš priekio ir iš galo išsidėsto. Kurso rungtyje visi labai išsibarsto, nes važiuoja, kur kam geriau atrodo. Tai labiau kova su savimi, o slalome akivaizdi kova vyksta“, – lygino P.Voverys. Pirmasis atviras Lietuvos žiemos buriavimo čempionatas įvyko 2013 m. ant Kauno marių. Jame varžėsi šešiolika sportininkų iš Lietuvos ir Latvijos. Europoje ledrogių sporto lyderiai – Lietuva, Latvija, Estija, Suomija. A.Voverys – buvęs motokrosininkas, Lietuvos čempionas, atidavęs šiam sportui porą dešimtmečių. Tačiau sunki trauma jį sustabdė. O jis stabdė sūnų – jaunam su mopedu ir motociklu važinėti draudė. „Norėjo, kad jeigu motociklu važinėsiu, jau būčiau suaugęs žmogus“, – paaiškino.

bit.ly/voveri

ANT BURLENTĖS – ŽIEMĄ 156

KALENDORIUS

KALĖDINIS BĖGIMAS

Alfredas Pliadis

2017 M. GRUODŽIO 17 D., VILNIUS „Žiemą šalta, bėgti – šilta!“ – tvirtina šį gruodį jau 42 kartą vyksiančio bėgimo rengėjai. Anksčiau varžybos vadintos Naujamečiu bėgimu, bet atgavus nepriklausomybę jų laikas dažnai sutapdavo su didžiausia metų krikščioniška švente, todėl pervadintos Kalėdiniu bėgimu. Prieš beveik dešimtmetį prasidėjo ir prigijo tradicija bėgti vilkint Kalėdų Senelio ar Snieguolės kostiumus. Dabar juos vilkėdami į sostinės gatves išbėga šimtai bėgimo aistruolių. Bene šalčiausia buvo bėgti 1979 metais, kai spaudė 30 laipsnių speigas, o bėgikams šarmojo ūsai, šalo ausys ir nosys. Pagrindinė varžybų distancija – 12 km, simbolizuojančių 12 mėnesių. Tačiau galima bėgti ir perpus trumpesnę, ir vos 3 km distanciją. Mažiesiems bėgikams „Nykštukų bėgime“ bus parengta 200 m trasa.

SES TAURĖ 2018 M. SAUSIO 9–10 D., IGNALINA Tarptautinės slidinėjimo federacijos (FIS) standartus atitinkančios slidinėjimo varžybos vyks Lietuvos žiemos sporto centro trasose. SES („Small Evolving Ski Nations“) – tai organizacija, vienijanti mažąsias slidinėjimo sportą propaguojančias tautas. Jos narės – tokios egzotiškos šalys, kaip Monakas, San Marinas, Šiaurės Afrika ar Kipras. Lietuvos nacionalinei slidinėjimo asociacijai 2014 m. atnaujinus narystę SES suteikta teisė rengti šias varžybas. Nors pastaraisiais metais oro sąlygos slidinėti nebuvo palankios, dėl sniego stygiaus nerimauti nereikia, nes Lietuvos žiemos sporto centras turi sniego gaminimo patrankų ir jomis galima paruošti FIS standartus atitinkančią trasą. Planuojama, kad dėl taurės kovos apie šimtą dalyvių iš dešimties šalių. Jie varžysis sprinto laisvuoju stiliumi, 5 ir 10 km laisvuoju stiliumi varžybose.

Alfredas Pliadis

„HALLS WINTER RALLY“

2018 M. SAUSIO 26–27 D., UTENOS IR MOLĖTŲ APYLINKĖS

Edgaras Buiko

ŽIEMA 2018

158

Žiemos ralis Aukštaitijoje vadinamas pirmuoju metų festivaliu. Tai šventė automobilių sporto gerbėjams ir pirmasis metų išmėginimas Lietuvos ralio čempionato dalyviams. Žiemos trasos ypač greitos, todėl į „Halls Winter Rally“ susirenka dešimtys tūkstančių žiūrovų. Jiems pastatomas festivalio miestelis – su pramogomis, maitinimosi zona ir vietomis, kuriose būnant patogu stebėti greičio ruožus. „Halls Winter Rally“ vyks jau 12 kartą.

KALENDORIUS Alfredas Pliadis

SARTŲ RISTŪNŲ LENKTYNĖS 2018 M. VASARIO 3 D., DUSETOS, ZARASŲ R. Tradicinės ristūnų žirgų lenktynės Dusetų hipodrome bus surengtos jau 111 kartą. Planuojama, kad renginį stebės apie 30 tūkst. žiūrovų, o ant hipodrome specialiai išlieto ledo su savo žirgais pasirodys per 70 vadeliotojų. Jie varžysis dėl devynių apdovanojimų, kurių garbingiausias – Didysis žiemos prizas. Numatomas 24 tūkst. eurų prizų fondas. Nuo 1968-ųjų kartu su lenktynėmis rengiama ir nacionalinį, kultūrinį, liaudies amatų paveldą propaguojanti žiemos mugė.

KARALIAUS MINDAUGO TAURĖ 2018 M. VASARIO 17–18 D., KLAIPĖDA Du didelius krepšinio renginius – Lietuvos krepšinio lygos Žvaigždžių dieną ir Lietuvos krepšinio federacijos taurės turnyrą sujungusios varžybos bus rengiamos tik trečią kartą, bet jau spėjo užkariauti aistruolių simpatijas. 2016 m. Vilniuje vykęs didžiausias šalies krepšinio renginys buvo išrinktas geriausiu metų sporto renginiu. Pajėgiausios Lietuvos krepšinio komandos dėl Karaliaus Mindaugo taurės pirmą kartą varžysis Klaipėdoje – čia vyks ne tik finalo ketverto turnyras, bet ir bus karūnuotas „Betsafe-LKL“ snaiperis bei „Oro karaliaus“ konkurso nugalėtojas. 2017 m. Karaliaus Mindaugo taurę iškovojo Kauno „Žalgiris“, perėmęs ją iš 2016–aisiais triumfavusio Vilniaus „Lietuvos ryto“.

„SNAIGĖS“ ŽYGIAI VISĄ ŽIEMĄ IR KOVO MĖNESĮ, VILNIUS IR JO APYLINKĖS Nuo 1961 m. rengiami tradiciniai slidinėjimo žygiai kasmet pritraukia vis daugiau žiemos sporto mėgėjų. Pastaraisiais metais į „Snaigės“ žygius susirenka iki pusantro tūkstančio dalyvių nuo trejų iki 80 metų. Jie įveikia skirtingo ilgio trasas nuo 4 iki 20 km. 2017–2018 m. žiemos slidinėjimo sezoną planuojama pradėti gruodžio pabaigoje Vilniuje, o paskui į žygius bus kviečiama kiekvieną sausio, vasario ir kovo sekmadienį. Trasos drieksis Karoliniškių, Antakalnio ir Verkių apylinkėmis, o kai sniegas ten aptirps, slidinėti bus siūloma Vilniaus rajone, Sensalyje, kuriame sniegas išsilaiko iki balandžio mėnesio.

159

sportlandmagazine.lt

GYVENIMO BŪDAS

INDRĖ STONKUVIENĖ: „KUO DAUGIAU DARAI, TUO DAUGIAU SPĖJI“ KARINA SĖRIKOVA

„SPORTLAND“ AMBASADORĖ INDRĖ STONKUVIENĖ TURI YPAČ DAUG VEIKLOS: YRA LNK TELEVIZIJOS ŽAIDIMO „TELELOTO“ IR GYVENIMO BŪDO LAIDOS „KITU KAMPU“ VEDĖJA, INTERNETINĖS TELEVIZIJOS „LNK GO“ LAIDŲ „MOTERŲ PASAULYJE“ BEI „NE(ĖSK)“ KŪRĖJA, ASMENINIO TINKLARAŠČIO AUTORĖ, TAIP PAT ŽMONA IR PENKERIŲ CECILIJOS BEI DVEJŲ PRANCIŠKAUS MAMA. VEIKLI MOTERIS ŽINO RECEPTĄ, KAIP VISUR SUSPĖTI.

„Jau ne kartą esu įsitikinusi – kuo daugiau darai, tuo daugiau spėji. Esu išsigryninusi, ką noriu veikti, todėl šiuo metu galiu sau leisti prabangą dirbti tik su tais projektais, kurie man iš tiesų patinka“, – tikino I.Stonkuvienė. Aktorė yra ir „Sportland“ stiliaus ambasadorė. „Man patinka dėvėti laisvalaikio stiliaus drabužius. Ypač smagu šiuos drabužius derinti su kuo nors labai nesuderinamo, pavyzdžiui, klasikinės aprangos elementais. Smagu, kad būtent toks stilius ateina į madą ir gatvėse jau nebestebina sportbačius ir, tarkim, delninukę dėvinti mergina“, – pateikė pavyzdį moteris. Paklausta, koks mėgstamiausias šio laikotarpio derinys, Indrė prisipažino, kad tokio neturi – tiesiog kiekvieną rytą ji įjungia savo kūrybiškumą ir kažką sugalvoja:

ŽIEMA 2018

„Anksčiau apie rytdienos derinį mąstydavau iš vakaro, bet pastebėjau, kad oras, dienos veiklos, galų gale nuotaika vis tiek jį pakoreguodavo. Dabar tik rytais duodu laisvę savo fantazijai.“ Šio laikotarpio Indrės favoritas – „Nike“ juodi zomšos bateliai, su kuriais ji nuėjo ne vieną kilometrą Niujorko gatvėmis: „Kaip tikra moteris įsimečiau ir daugiau batų, dėl visa pikta, tačiau jų neprireikė. Derinau „Nike“ ir prie suknelės, ir mini rankinė tiko į komplektą‫ׅ‬. Beje, Niujorke įsigijau dar vieną laimikį – nesusilaikiau ir nusipirkau prabangią „Valentino“ rankinę, tačiau dar nebuvau ja pasipuošusi. Taupausi ypatingai progai.“ Apie Niujorką Indrė užsiminė neatsitiktinai. Šį rugsėjį kartu su vyru Mantu Stonkumi, jo kolega Mantu Katleriu ir šio mergina savaitę svečiavosi šiame mieste. Apie Niujorką I.Stonkuvienė seniai svajojo. Iš dalies dėl to, kad čia filmuotas jos mėgstamas kultinis serialas „Seksas ir miestas“. „Labai daug keliavome, žinoma, ėjome ir šio serialo takais ir tai buvo nuostabu! Vis dėlto Niujorkas paliko kitokį įspūdį, nei tikėjausi. Šiek tiek vargino dideli srautai skubančių, mano akiai, ne ypač laimingų žmonių, daug triukšmo ir purvo. Tačiau galbūt todėl ir yra geriausia prieš kelionę nieko nesitikėti, o tiesiog plėsti savo požiūrį, akiratį, nepasiduoti išankstinei nuomonei“, – patirtimi dalijosi aktorė. Grįžusi iš Niujorko Indrė socialiniame tinkle pasidalijo viešu įrašu apie tai, kaip pasiilgo Lietuvos, o labiausiai – savo vaikų. „Taip, tai tiesa. Ypač pasiilgau sekmadienių! Nors tądien anksti ryte mes filmuojame „Teleloto“, tačiau iškart po to skubu

160

pas savo šeimą. Štai, pavyzdžiui, neseniai sekmadienį leidome taip: valgėm cepelinus, žiūrėjom „Šreką“ ir tiesiog žaidėm su vaikais“, – pasakojo Indrė. Nors I.Stonkuvienė bandė sportuoti, šis užsiėmimas moteriai ne prie širdies. Tačiau priaugti kilogramų jai neleidžia ypač

,,SU VAIKUČIAIS NEPASĖDĖSI. IR ŠIAIP DAŽNAI RENKAMĖS AKTYVŲ LAISVALAIKĮ: PASIVAIKŠČIOJIMUS GAMTOJE, VAŽIUOJAM PAS SENELIUS, KUR LEIDŽIAM LAIKĄ LAUKE, SEZONO METU MĖGSTAM PAMINTI DVIRAČIUS, O TAMSIAIS ŽIEMOS VAKARAIS TIESIOG PASILEIDŽIAM MUZIKĄ, GARSIAI DAINUOJAM, ŠOKAM IR TAIP SPORTUOJAM." aktyvūs jos vaikai. „Na, žinot, su vaikučiais nepasėdėsi. Ir šiaip dažnai renkamės aktyvų laisvalaikį: pasivaikščiojimus gamtoje, važiuojam pas senelius, kur leidžiam laiką lauke, sezono metu mėgstam paminti dviračius, o tamsiais žiemos vakarais tiesiog pasileidžiam muziką, garsiai dainuojam, šokam ir taip sportuojam. Man tai yra geriausiai praleistas laikas!“ – neslėpė moteris.

GERIAUSIAS PASIRINKIMAS RUDENS-ŽIEMOS KOLEKCIJA

161

sportlandmagazine.lt

Parka COASTAL 2 | 274.95 Bliuzonas HH LOGO HOODIE| 69.95 Batai STOCKHOLM | 129.95

ŽIEMA 2018

Parka RIGGING COAT | 349.95 Bliuzonas LIFA MERINO 1/2 ZIP | 84.95 Bata Marion | 149.95

162

Parka MC MURDO 2 | 399.95 Batai BACK-2-BERKELEY NL | 129.95

Parka ZANECK PARKA | 279.95 Batai BACK-2-BERK BOOT 2 | 129.95

163

sportlandmagazine.lt

Parka PASSION WS | 269.95 Batai AUTHENTICS | 189.95

ŽIEMA 2018

Striukė DWN FILL HD AOP | 159.95 Batai AIR MAX 90 ULTRA MID WINTER | 169.95

164

Parka DENIM PRINT FRONTIER | 269.99 Batai KILLINGTON | 144.95

Parka AM JOURNEY PARKA | 249.99 Batai KILLINGTON | 134.95

165

sportlandmagazine.lt

Striukė IMPOSSIBLY LIGHT | 99.95 Palaidinė DRY MILER TOP CREW | 34.95 Tamprės ZONAL STRENGTH | 139.95 Bateliai AIR ZOOM PEGASUS 34 | 129.95

ŽIEMA 2018

Marškinėliai ZONAL COOLING RELAY | 49.95 Tamprės POWER TECH GRAPHIC | 79.95 Bateliai AIR ZOOM PEGASUS 34 | 129.95

166

Marškinėliai NP TOP SS | 39.95 Šortai FLEX SHORT VENT | 44.95 Tamprės COOL COMPRESSION |39.95 Bateliai METCON REPPER DSX | 114.95

Palaidinė BREATHE ELASTIKA | 39.95 Tamprės POWER LEGEND | 79.95 Bateliai FLEX TRAINER 7 | 79.95

167

sportlandmagazine.lt

Marškinėliai HG SUPERVENT 2.0 SS | 50.00 Šortai STORM VORTEX 2.0 | 60.00 Tamprės HG COMP GRAPHIC 3/4 | 35.00

ŽIEMA 2018

Palaidinė THREADBORNE TANK | 35.00 Tamprės FLY BY PRINTED LEGGING | 60.00

168

Palaidinė WINNERS | 29.95 Sportinė liemenėlė TECHFIT PRINT | 32.95 Tamprės TECHFIT BASE | 44.95 Bateliai CRAZYTRAIN PRO | 99.95

Striukė TKO GRAPHIC | 119.95 Tamprės TKO LONG | 69.95 Bateliai SUPERNOVA W | 139.95

169

sportlandmagazine.lt

Bliuzonas TECH CREW | 79.95 Kombinezonas MYSTIC ONE-PIECE | 129.95

ŽIEMA 2018

Sportinė liemenėlė GLORIOUS SPORTS BRA | 44.95 Tamprės LINE 7/8 TIGHTS | 69.95

170

Palaidinė LINE LONGSLEEVE | 59.95 Tamprės LINE 7/8 TIGHTS | 69.95 Bateliai LUNARCHARGE ESSENTIAL | 119.95 Sportinis krepšys TOTE BAG | 79.95

Sportinė liemenėlė ICONIC | 44.95 Striukė TRAINING JACKET | 99.95 Tamprės OBLIQUE BLOCK TIGHTS | 89.95 Bateliai AIR ZOOM PEGASUS 34 | 129.95

171

sportlandmagazine.lt

Marškinėliai RISE DRI-FIT TANK | 39.95 Šortai M J BSK FLGHT | 49.95 Tamprės 23 ALPHA DRY 3/4 | 39.95 Bateliai HYPERDUNK 2017 TB | 159.95

ŽIEMA 2018

Bliuzonas JSW LEGEND FLIGHT LITE | 84.95 Kelnės P51 FLIGHT FLEECE | 89.95 Bateliai AIR JORDAN 1 MID | 124.95

172

Marškinėliai DRY ACDMY TOP SS | 22.95 Šortai DRY ACDMY SHORT K | 22.95 Bateliai BOMBAX IC | 59.95 Kamuolys PITCH | 22.95

Bliuzonas DRY ACDMY DRIL | 44.95 Kelnės DRY ACDMY KPZ | 44.95 Bateliai HYPERVENOM PHATAL III DF FG | 189.95 Kamuolys PITCH | 22.95

173

sportlandmagazine.lt

Striukė B MCMURDO DOWN PAR | 219.95 Kepurė Y DOCK WORKER BNE | 22.95 Pirštinės YOUTH ETIP |29.95 Batai YOUTH CHILKAT LACE 2 | 79.95

ŽIEMA 2018

Striukė MONITOR 17 JR | 129.95 Kepurė BG GIRLS MOUNTAIN VIEW | 25.99 Batai KILLINGTON | 79.95

174

Striukė SEASONAL RAIN YOUTH | 129.99 Kelnės EVERYDAY TRACKPANT YOUTH | 29.99 Kepurė M&W BEANIE |22.99 Batai EURO SPRINT | 119.95

Striukė LG JOURNEY | 149.99 Kepurė BW COSY WOOL ALPACA MIX | 25.99 Batai ASPHALT TRAIL | 119.95

175

sportlandmagazine.lt

Striukė G REV PERRITO JKT | 99.95 Kepurė YOUTH SKI TUKE | 17.95 Batai CHILLBERG 2-STRAP | 79.95

Kombinezonas FROSTY MISSION OVERALL MR | 139.00 Pirštinės NB YIPPIE ZIP MITTENS MR | 19.00 Batai CHILLBERG 2-STRAP | 74.95

ŽIEMA 2018

176

HELLY HANSEN vaikų kolekcija jau didžiosiose SPORTLAND parduotuvėse! 177

sportlandmagazine.lt

VYRAMS

BACK TO BERKELEY NL 129.95

6 IN PREMIUM | 219.95

KILLINGTON | 134.95

EURO SPRINT | 159.95

SPLITROCK | 159.95

RADFORD | 199.95

THE FORESTER | 129.95

MONTREAL | 114.95

THE FORESTER | 129.95

STOCKHOLM | 129.95

A.S.T 2 | 149.95

BACK TO BERKELEY NL | 129.95

KAIPO CS WP | 119.95

SHELTER CS WP | 129.95

BACK TO BERKELEY REDUX | 129.95

ŽIEMA 2018

178

MOTERIMS

AUTHENTICS TEDDY FLEECE 189.95

MARION | 149.95

THE FORESTER | 129.95

MARION | 149.95

6 IN PREMIUM | 219.95

AUTHENTICS TEDDY FLEECE | 189.95

6 IN PREMIUM | 219.95

CANARD | 159.95

KILLINGTON | 144.95

ELLIPSE WINTER GTX® | 159.95

KAINA CS W 2 | 119.95

BACK TO BERKELEY BOOT 2 | 129.95

BACK TO BERKELEY REDUX | 129.95

179

sportlandmagazine.lt

VAIKAMS

6 IN PREMIUM 139.95

36-40

KILLINGTON | 84.95

31-35

KILLINGTON | 79.95

23-30

CHILLBERG 2-STRAP | 74.95

36-40

6 IN PREMIUM | 139.95

KILLINGTON | 84.95

31-35

EURO SPRINT | 89.95

CHILLBERG 2-STRAP | 79.95

23-30

33,5-39

YOUTH CHILKAT LACE 2 | 79.95

CHILLBERG 2-STRAP | 74.95

27-39

XA PRO 3D MID CSWP J | 79.95

X-ULTRA WINTER GTX® J | 119.95

ŽIEMA 2018

36-40

27-39

UTILITY TS CSWP J | 89.95

180

36-40

6 IN PREMIUM | 139.95

31-35

CHILLBERG 2-STRAP | 79.95

33,5-39

Y SHELLISTA EXTREME | 79.95

27-39

XA PRO 3D WINTER TS CSWP J | 79.95

181

sportlandmagazine.lt

Striukė PM JONES CONTOUR JACKET | 199.99 Kelnės PM JONES SYNC PANTS | 199.99

ŽIEMA 2018

Striukė PW PATROL JACKET | 169.99 Kelnės PW STAR PANTS | 129.99

182

Striukė TORAH BRIGHT STORMFALL JK | 349.99 Kelnės TORAH BRIGHT RISE UP PT | 199.99

Striukė JET SKI PREMIUM JK | 279.99 Kelnės BACKYARD PT | 129.99

183

sportlandmagazine.lt

LYGUMŲ SLIDĖS

MĖGĖJAMS

TERRASONIC SKATE

549.95 €

SUPERNANO CLASSIC

259.95 €

SLIDĖS Plotis: 44-42-44mm/44-40-44mm Svoris: 1100g/190cm (pora) Struktūra: Polycell Bazė: P190 Nano Madshus Speed Tip

259.95 €

499.95 €

BATAI Batviršio struktūra: MemBrain® Softshell Paviršius: RevoWrap™, PU-Coated Microfiber & Torsion Box Tongue Apkaustas: Xcelerator SSR

SUPERNANO SKATE

REDLINE CARBON CLASSIC

REDLINE CARBON SKATE

499.95 €

SLIDĖS Plotis: 44-43-44mm/44-42-44MM Svoris: 950g/190cm (pora) Struktūra: PR 100X & Triaxial Carbon Construction Bazė: P200 Nano Black Plus

TERRASONIC CLASSIC

PROFESIONALAMS

PRADEDANTIESIEMS BATAI Palaikymas: PU Batviršio struktūra: MemBrain® Softshell Paviršius: RevoWrap™, PU Apkaustas: T4

139.95 € CT100

89.95 € 79.95 €

139.95 €

HYPER U

149.95 €

SPORT COMBI WAX

ULTRASONIC CLASSIC

159.95 €

HYPER RPC

KOMPLEKTO KAINA

149.95 €

ULTRASONIC SKATE

259.95 €

KOMPLEKTAS

HYPER S

HYPER C

129.95 € ŽIEMA 2018

HYPER RPS

219.95 €

499.95 €

SLIDĖS Plotis: 44-40-44mm/44-42-44mm Svoris: 1150g/190cm (pora) Struktūra: Paulownia with Carbon Reinforcement Bazė: P-Tex 2000 Electra Sintered Racing Base

BATAI Palaikymas: Hyper Polyamide Batviršio struktūra: MemBrain® Softshell Paviršius: RevoWrap™, PU Torsion Box Tongue Apkaustas: R3 PU

184

AMICA 100

89.95 €

ROTTEFELLA BASIC

29.95 €

LYGUMŲ SLIDĖS

MĖGĖJAMS

SLIDĖS Struktūra: Nomex Bazė: G5 Zeolit/Valge põhi

SLIDĖS Struktūra: D-carbon Bazė: G5 Zeolit

399.95 €

239.95 €

S-LAB CLASSIC

279.95 €

299.95 €

RS CARBON

EQUIPE RC

S-LAB SKATE PRO

299.95 €

449.95 € CARBON SKATE

BATAI Palaikymas: S-Lab Energyzer Paviršius: Sensifit Batviršio struktūra: õmbluste vaba

EQUIPE RS

499.95 €

BATAI Palaikymas: S-Lab Carbon Energyzer Paviršius: Second skin Batviršio struktūra: õmbluste vaba

S-LAB CLASSIC

CARBON SKATE LAB

599.95 €

PROFESIONALAMS

RC CARBON

209.95 €

KOMPLEKTAS

PRADEDANTIESIEMS SLIDĖS BATAI Struktūra: Densolite 3000 Palaikymas: S-Lab Bazė: G4 zeolit Paviršius: Sensifit Batviršio struktūra: soft shell

KOMPLEKTO KAINA

139.95 €

EQUIPE 8 SKATE RACELINE JR

RACELINE WAX JR

189.95 €

EQUIPE 8 CLASSIC

BUTTERFLY WAX JR

89.95 €

VITANE 8 SKATE

89.95 €

199.95 € EQUIPE 8 VITANE CLASSIC

199.95 € EQUIPE 8 CLASSIC

199.95 € EQUIPE 8 VITANE SKATE

EQUIPE 8 SKATE

199.95 €

189.95 €

BUTTERFLY JR

89.95 €

ROTTEFELLA START

29.95 €

129.95 €

185

sportlandmagazine.lt

ŽIEMA 2018

349,95 €

499,95 €

186

699,95 €

W-MAX 4 + E Lithium 10 W

349,95 €

399,95 €

499,95 €

159,95 €

799,95 €

599,95 €

W-MAX 6 + Lithium 10 W

X-MAX X8 + XT10

X-MAX X10 + XT12

X-MAX X12 + XT12 Ti

SupershapeTeam SLR2 wh/nyw

pure Joy SLR

absolut Joy SLR

Supershape i.Speed SW MFPR

Supershape i.Magnum SW MFPR

Supershape i.Titan SW MFPR

629,95 €

THRILLUVIT 85

269,95 €

299,95 €

419,95 €

399,95 €

329,95 €

599,95 €

529,95 €

MISSCONDUCT

EMPRESS

PRESS

PINNACLE 95

POACHER

MARKSMAN

PINNACLE JR FDT 7 SET

MISSCONDUCT JR FDT 7 SET

269,95 €

249,95 €

199,95 €

POACHER JR FDT 7 SET

MISSY FDT 7 SET

JUVY FDT 7 SET

LUV BUG FDT 7 SET

KALNŲ SLIDĖS

KALNŲ BATAI

X PRO Custom Heat

X PRO 110

549,95 €

X PRO Custom Heat W

399,95 €

299,95 €

Z 1 WHITE

RAPTOR 80 RS W TURQUOISE

229,95 €

ADVANT EDGE 95 YELLOW/BLACK

259,95 €

MINARET 100 SV (100mm)

449,95 €

299,95 €

199,95 €

Z 2 YELLOW - BLACK

89,95 €

BFC WALK 100 Heat HV (103mm)

PINNACLE 110 HV (102mm)

479,95 €

449,95 €

187

249,95 €

RAPTOR 120 RS WHITE

ADVANT EDGE 85 W ANTHRACITE / BLACK

Z 2 WHITE

79,95 €

Ghost FS 80

299,95 €

QST Access 70 W

549,95 €

VECTOR EVO 110 ANTH/ BLACK-RED

X PRO 90

399,95 €

ADVANT EDGE 65 W WHITE/GRAY

179,95 €

RAPTOR 50 WHITE

119,95 €

PINNACLE 130 SV (100mm)

529,95 €

sportlandmagazine.lt

SLIDINĖJIMO ŠALMAI

DIVERSION black

ROUTE spruce

159,95 €

Phase pro

99,95 €

Emphasis

KNIGHT black

149,95 €

TAYLOR Rebels

59,95 €

ICON2 M

Thrive

59,95 €

TUCKER BOA black

149,95 €

TAYLOR sun

59,95 €

259,95 €

99,95 €

MIRAGE+

259,95 €

DRIVER

229,95 € 188

99,95 €

Virtue

69,95 €

ENTITY pink

RIVAL

129,95 €

Verdict

79,95 €

KNIGHT blue

STASH black

129,95 €

Verdict

DRIVER+

99,95 € ŽIEMA 2018

129,95 €

ENTITY blue

99,95 €

STASH white

69,95 €

KNIGHT PRO nightblue

219,95 €

QUEEN white

149,95 €

MIRAGE

229,95 €

RANGER2 C.AIR

139,95 €

159,95 €

KNIGHT PRO white

219,95 €

QUEEN turquioise

149,95 €

ICON2 C. AIR

139,95 €

RANGER2 M

99,95 €

SLIDINĖJIMO AKINIAI

GLOBE TVT red

GLOBE TVT green

129,95 €

GALACTIC FMR yellow/red

99,95 €

INFINITY FMR silver

129,95 €

NINJA white/pink

NINJA lime/black

29,95 €

SOLAR FMR PACK (8 pcs)

SOLAR STORM PACK (8 pcs)

iVY BEET RED

iVY ACCESS WHITE

399,95 €

119,95 €

SENSE ACCESS WH RUBY

59,95 €

KIWI ACCESS WHITE

24,95 €

XT ONE HAWAIAN SURF

139,95 €

COSMIC ACCESS BLACK

79,95 €

89,95 €

29,95 €

iVY PHOTO WHITE

399,95 €

159,95 €

SENSE PHOTO BLACK

99,95 €

129,95 €

TRIGGER CAMO BLACK

TRIGGER WHITE POLKA

59,95 €

XMAX PHOTO DRESS BLUE

XMAX BLUE+XTRA LENS

219,95 €

179,95 €

FOUR SEVEN CAMO

FOUR SEVEN HAWAI SF

99,95 €

FOUR SEVEN PHOTO VINTAGE

HORIZON RACE lime + SpareLens

129,95 €

INFINITY FMR pink

89,95 €

iVY WISTERIA

119,95 €

SENSE WHITE LOTUS

79,95 €

KIWI ACCESS BLUE

24,95 €

XMAX ACCESS CAMEL +XTRA L

159,95 €

COSMIC PHOTO BLACK

129,95 €

XVIEW PHOTO BLACK

139,95 €

139,95 € 189

sportlandmagazine.lt

ŽIEMA 2018

190

VITRINA

DVIRAČIAI –

NUO NEAPYKANTOS IKI MEILĖS KARINA SĖRIKOVA AIRA KLUNGYTĖ

DVIRAČIU IŠ PANEVĖŽIO Į ANYKŠČIUS IR ATGAL – TAI VIENAS IŠ DAUGELIO PANAŠIŲ 22 METŲ PANEVĖŽIETĖS ROBERTOS KELIAUSKAITĖS IŠŠŪKIŲ. TAČIAU SUNKU PATIKĖTI, KAD PAAUGLYSTĖJE ŠI MERGINA NE TIK NEMĖGO SPORTUOTI, BET NETGI VENGDAVO FIZINIO LAVINIMO PAMOKŲ. ŠIUO METU KONSULTANTE „SPORTLAND“ PARDUOTUVĖJE PANEVĖŽYJE, „RYO“ PREKYBOS CENTRE, DIRBANTI ROBERTA NEĮSIVAIZDUOJA GYVENIMO BE DVIRAČIO IR SVAJOJA APIE TRENERĖS KARJERĄ.

,,BUVAU IŠ TŲ MOKINIŲ, KURIE STENGĖSI IŠVENGTI FIZINIO LAVINIMO PAMOKŲ. TAČIAU SULAUKUS SEPTYNIOLIKOS KAŽKAS NUTIKO IR UŽSIMANIAU SPORTUOTI, YPAČ PATRAUKĖ DVIRATIS. ŽINOJAU, KAD AUKŠTUMŲ NEPASIEKSIU, TIESIOG NUSPRENDŽIAU SPORTUOTI SAVO MALONUMUI."

Kad ir kaip Robertą sportuoti įkalbinėjo mama Ramutė, buvusi dviračių sporto jaunių čempionė, dukra sporto kratėsi iki paskutinių metų mokyklos suole. „Buvau iš tų mokinių, kurie stengėsi išvengti fizinio lavinimo pamokų, – prisipažino Roberta. – Tačiau sulaukus septyniolikos kažkas nutiko ir užsimaniau sportuoti, ypač patraukė dviratis. Žinojau, kad aukštumų nepasieksiu, tiesiog nusprendžiau sportuoti savo malonumui. Norėjau turėti užsiėmimą po pamokų, taip pat troškau patirti tuos jausmus, kuriais jaunystėje gyveno mama.“ Pagauta entuziazmo Roberta apsilankė sporto klube „El Eko Sport“. Nors treneris perspėjo merginą, kad būdama tokio amžiaus ji vargu ar pasieks didelių laimėjimų, R.Keliauskaitė vis tiek ryžtingai teigė norinti pabandyti. „Taigi man leido pabandyti, o vėliau treneris, pamatęs, kad yra potencialo, užsivedė, kartu pagavau azartą ir aš. Ir nors mano pergalės tikrai nedidelės, smagu, kad teko pastovėti ant nugalėtojų pakylos. Reikšmingiausias mano medalis, kad apskritai atradau sportą“, – šyptelėjo panevėžietė. Nors rimtai mergina sportavo vos dvejus metus, su dviračiu Roberta nesiskiria iki šiol. Jei geras oras, važiuoja juo į darbą, dažnai kartu su keturiolikmečiu broliu Renaldu, kurį irgi įkalbino užsiimti

dviračių sportu, treniruojasi. „Kadangi atradusi dviračių sportą labai pasigailėjau, kad taip vėlai tas įvyko, stengiausi meilę dviračiui įskiepyti jaunesniajam broliui. Dabar esu savotiška jo motyvatorė – noriu, kad jis pasiektų to, ko nespėjau aš“, – juokėsi pašnekovė. Be to, neretai visa Keliauskų šeima sėda ant dviračių ir išmina į ekskursiją.

191

sportlandmagazine.lt

VITRINA Su draugėmis iš klubo „El Eko Sport“ taip pat prisigalvoja iššūkių. „Būna, suplanuojam su drauge šiek tiek paminti, o bevažiuojant pakyla entuziazmas. Taip esame numynusios iki Pakruojo. Grįžom vidury nakties: pavargusios, keiksnodamos, kam taip toli reikėjo trenktis, bet patyrusios nuotykių, kažką įdomaus pamačiusios ir, svarbiausia, laimingos, kad įveikėme save“, – prisiminė mergina. Šiuo metu R.Keliauskaitė dirba Panevėžio „Sportland“ parduotuvėje konsultante. Visai neseniai ji baigė Lietuvos edukologijos universiteto trenerių kursus ir planuoja žinias gilinti universitete, o vėliau tapti sporto trenere. Tačiau šiuo metu studijas atidėjo, nes kol kas mėgaujasi savo darbu sporto prekių parduotuvėje. „Man čia labai patinka. Kasdien susipažįstu su įdomiais žmonėmis iš sporto pasaulio, sužinau naujų dalykų, išgirstu patarimų, semiuosi patirties iš sporto

bit.ly/renaldas

PANEVĖŽIO MIESTO DVIRAČIŲ KROSO TAURĖS PIRMOJO ETAPO VARŽYBOSE DALYVAVO ROBERTOS BROLIS RENALDAS profesionalų. Ne mažiau smagu padėti klientams, kurie domisi dviračiais, bei sekti visas sporto mados tendencijas iš arti“, – tikino pašnekovė.

,,BŪNA, SUPLANUOJAM SU DRAUGE ŠIEK TIEK PAMINTI, O BEVAŽIUOJANT PAKYLA ENTUZIAZMAS. TAIP ESAME NUMYNUSIOS IKI PAKRUOJO. GRĮŽOM VIDURY NAKTIES."

ŽIEMA 2018

192

IŠŠŪKIAI Nors Roberta dėl rezultatų jau nesuka galvos, sugalvoja vienadienių iššūkių. Ilgiausias panevėžietės per dieną dviračiu įveiktas atstumas – 180 km.

VITRINA

PANEVĖŽIO „SPORTLAND“ IR JO KOLEKTYVAS – NEDIDELIS, BET DARNUS PANEVĖŽYJE ĮSIKŪRUSI SPORTO IR LAISVALAIKIO PREKIŲ PARDUOTUVĖ „SPORTLAND“ – DIDŽIAUSIA IŠ MAŽŲJŲ. NEPAISANT TO, KAD PARDUOTUVĖ NĖRA DIDELĖ, JOS VADOVĖ TURI KUO PASIDŽIAUGTI – PRAĖJUSIAIS METAIS LAIMĖTI VIDINIAI APDOVANOJIMAI LEIDŽIA PELNYTAI DIDŽIUOTIS YPAČ DARBŠČIOMIS IR MALONIOMIS BENDRADARBĖMIS, MAT ČIA DIRBA IŠSKIRTINAI MOTERIŠKAI SMAGUS KOLEKTYVAS.

SPORTBAČIAI – IR PRIE SUKNELĖS „Sportland“ parduotuvė Panevėžyje veikia jau daugiau nei dešimtmetį: iš pradžių „Babilono“, o dabar „RYO“ vardu pavadintame prekybos centre. Beveik nuo parduotuvės įkūrimo joje dirba Evelina Muralienė – iš pradžių pardavėja, o pastaruosius šešerius metus ji yra krautuvės vadovė. Evelinos tikinimu, ji „Sportland“ atsirado neatsitiktinai. „Iki įsidarbindama čia dirbau ir kitose parduotuvėse. Tačiau mane tiesiog traukdavo į „Sportland“. Gal todėl, kad visada patiko laisvalaikio apranga. Eidavau ten apsipirkti, kartais tiesiog užsukdavau pasidairyti ar drabužių pačiupinėti“, – juokėsi pašnekovė. E.Muralienė prisipažino, kad įsidarbinusi „Sportland“ parduotuvėje pakeitė praktiškai visą avalynę į sportinę. „Pakeičiau nuomonę apie sportbačius. Dabar nebemanau, kad juos galima dėvėti tik aktyviai judant. Drąsiai derinu

Panevėžio „Sportland“ kolektyvas su D.Rapšiu

KARINA SĖRIKOVA AIRA KLUNGYTĖ

juos ir prie džinsų, ir net prie suknelės. Apie anksčiau mėgtus aukštakulnius jau net nebegalvoju“, – prisipažino parduotuvės vadovė.

STIPRYBĖ – DRAUGYSTĖ Aukštakulnius retai renkasi ir kitos Panevėžio „Sportland“ kolektyvo merginos – didžioji dauguma jų mėgsta aktyvų gyvenimo būdą: bėgioja, lanko sporto klubą. Nors parduotuvės kolektyvas nedidelis ir išskirtinai moteriškas – 11 žavingų damų, pasak Evelinos, jos be vyrų neliūdi ir nuolat prisigalvoja įvairiausių pramogų. „Mėgstam bėgti „Nike“ moterų bėgime, nueiname pažiūrėti Panevėžio krepšinio klubo „Lietkabelis“ rungtynių, bet manau, kad smagiausia tiesiog susitikti vienai pas kitą svečiuose ir paplepėti“, – pasakojo Evelina. Galbūt todėl, kad yra draugės, merginos gyvena darniai, visuomet stengiasi

193

,,MĖGSTAM BĖGTI „NIKE“ MOTERŲ BĖGIME, NUEINAME PAŽIŪRĖTI PANEVĖŽIO KREPŠINIO KLUBO „LIETKABELIS“ RUNGTYNIŲ, BET MANAU, KAD SMAGIAUSIA TIESIOG SUSITIKTI VIENAI PAS KITĄ SVEČIUOSE IR PAPLEPĖTI." sportlandmagazine.lt

VITRINA viena kitai padėti, pavaduoti. „Manau, tai yra mūsų kolektyvo stiprybė. Apskritai merginos labai malonios ir paslaugios su visais: ir tarpusavyje, ir su klientais“, – į klausimą, kokia yra Panevėžio „Sportland“ stiprioji pusė, atsakė E.Muralienė. Kokybiško darbo rezultatus, parduotuvės vadovės tikinimu, atspindi ir skaičiai: 2016 m. Panevėžio „Sportland“ laimėjo geriausios tarp mažųjų parduotuvių apdovanojimą. „Tokį titulą gavome dėl padidėjusio srauto ir pardavimo augimo. Taip pat pardavėme daugiausiai „Nike“ produkcijos kvadratiniame metre“, – pasakojo moteris.

Parduotuvės lanktytojai gali iš arti pamatyti D.Rapšio medalį

Šią vasarą Taivano sostinėje Taipėjuje vykusioje universiadoje 22 metų plaukikas Danas Rapšys pelnė net tris medalius: du aukso bei vieną bronzos ir tapo pirmuoju Lietuvos sportininku, vienoje universiadoje iškovojusiu net tris medalius. Be to, jis dar pagerino ir Lietuvos rekordą (200 m laisvuoju stiliumi rungties).

PARDUOTUVĖS VEIDAS – OLIMPIETIS

sportuoti didinančias žinutės. Populiariausių šalies sportininkų atvaizdai ant televizorių nugarėlių taip pat kelia ūpą imtis asmeninių žygių. Neseniai gavome vadinamąją vertybių dėžę, po kurios stiklu šiuo metu eksponuojami iš Panevėžio kilusio ir šį miestą pasaulyje garsinančio plaukiko Dano Rapšio universiadoje iškovoti medaliai. Beje, Dano nuotrauka puošia ir krautuvės kasos stalą. Vertybių dėžės eksponatai bus keičiami ir vėliau čia puikuosis įvairūs kiti reikšmingi reliktai: populiarių šalies sportininkų marškinėliai, bateliai, kolekciniai medaliai, kamuoliai iš čempionatų ir t.t.“, – pasakojo pašnekovė.

Panevėžio „Sportland“ parduotuvė, kaip ir visos kitos šio tinklo krautuvės, pasižymi modernumu. „Parduotuvės renovacija atlikta prieš maždaug trejus metus. Visų pirma parduotuvė praplėsta, ji tapo išvaizdesnė ir, žinoma, išmanesnė. Drįstu teigti, kad ji yra „išmaniausia“ parduotuvė visame „RYO“ prekybos centre. Kaip ir kitose „Sportland“ parduotuvėse, čia gausu interaktyvių ekranų, kuriuose skelbiame aktualiausią informaciją: pranešame apie parduotuvėje vykstančias akcijas, pristatome naujoves, informuojame apie šalyje ir pasaulyje organizuojamus renginius, transliuojame įvairias motyvaciją

Iš kairės: D.Rapšys, „Sportland“ vadovas J.Vėželis ir Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas E.Vaitkaitis

ŽIEMA 2018

TRYS MEDALIAI

194

Klijuotos siūlės

Perdirbtas poliesteris

O'Neill

atsparumas drėgmei

O'Neill

termoizoliacija

PATROL JACKET Mountain performance meets California cool.

195

sportlandmagazine.lt

ŽIEMA 2018

196