VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS: Paulina Bauraitė, Diana Čižaitė, Gvidas Nienius

TURINYS Įvadas

ĮVADAS

BENDROJI APŽVALGA

1 psl. ĮVADAS PRISISTATYMAS

3 psl.

MIESTAS ISTO RIJO S KO NTEKSTE

VILKAVIŠKIEČIO PAVEIKSLAS MIESTO IDENTITETAS

SITUACIJOS ANALIZĖ

9 psl.

URBANISTINĖ KONCEPCIJA

29 psl.

METODINĖ PRIEIGA VYSTYMO VIZIJA

ERDVINĖ STRATEGIJA

DETALIZUOTI PASIŪLYMAI

41 psl.

VYTAUTO GATVĖ IR JOS PRIEIGOS J. BASANAVIČIAUS AIKŠTĖ IR JOS PRIEIGOS MASINĖS STATYBOS DAUGIABUČIŲ TERITORIJA

APIBENDRINIMAI

55 psl.

PRIEDAI

58psl.

PAGRINDINIS BRĖŽINYS

Kiekviename Lietuvos regione galima atrasti unikalių miestų. Vilkaviškis yra vienas iš jų. Nors miesto identitetas nėra lengvai pastebimas, yra visos galimybės jį atskleisti ir stiprinti. Mūsų manymu, jame puikiai dera istorijos ir modernumo ženklai.

Vilkaviškio centrinėje dalyje jaučiamas kelių laikotarpių daugiasluoksniškumas. Joje persipina miesto praeities ženklai, modernėjimo ir dabarties atributai. Palyginti nedidelėje teritorijoje, susiformavusioje istorinio gatvių tinklo pagrindu, išliko tik keli senojo užstatymo fragmentai, beveik pranykstantys sovietmečio gyvenamosios ir visuomeninės architektūros objektų fone. Tačiau dabartinį teritorijos pavidalą vis labiau veikia stambūs komercinių pastatų tūriai ir pertvarkomos pavienės viešosios erdvės. Ši istoriniu ir urbanistiniu požiūriu unikali situacija pasižymi ne tik dideliu problemiškumu, bet ir vystymo potencialu. Teritorijoje taikomi sprendimai yra grindžiami skirtingų laikotarpių persipynimu tarpusavyje.

1

ĮVADAS

Sprendžiant skirtingas visoje teritorijoje kylančias problemas, daugiabučių teritorijoje vyraujančią monotonišką, stambią užstatymo struktūrą, monofunkciją, pavienes nesistemingas viešasias erdves, pavienius komercinių pastatų tūrius atsižvelgiama į istorinį aspektą. Pasitelkiant šiuolaikines priemones ir urbanistinius sprendimus, siekiama paversti Vilkaviškį moderniu ir tvariu mažuoju miestu. Nagrinėdami miesto centrinio kvartalo pertvarkymo galimybes, daug dėmesio skirsime unikalią miesto dvasią atspindinčios aplinkos formavimo klausimams. Spręsdami teritoriją sudarančių fragmentų projektavimo uždavinius, sieksime formuoti įvairialypę ir daugiafunkcę aplinką, kuri ne tik būtų patogi ir estetiška, bet ir pakylėtų gyventojų emocinę būseną.

Atlikus miesto analizę, išanalizavus literatūrą ir apžvelgus projektus, kuriuo se ke lia mi su te rito rijo s vystymo režimu bei projektavimo metu sprendžiamais uždaviniais susiję bendrieji ar specifiniai klausimai, bei išsigryninus šiai Vilkaviškio teritorijai tinkančias ir geriausiai miesto identitetą atskleidžiančias idėjas buvo priimti aiškinamąjame rašte aprašomi sprendimai.

VILKAVIŠKIO TYRINĖTOJAI

DIANA ČIŽAITĖ

PAULINA BAURAITĖ

GVIDAS NIENIUS

1795- 1863

1863 - 1944

1944 - 2021 m.

Vilkaviškio dvaro metraštininkė ir kartografė, pirklių prekybviečių registro pradininkė. Tikėjo, kad miesto ateitį galima prognozuoti pagal istorinių pokyčių tendencijas. Kruopščiai fiksavo esamą situaciją ir lygino su ankstesnių metų duomenimis. Dėl užrašų struktūriškumo stokos dauguma sukauptų duomenų neišliko iki XXI a., tačiau D.Č. sukaupta informacija buvo reikšminga identifikuojant pirmuosius Vilkaviškio ekonominio vystymosi etapus.

Knygnešių globėja ir padėjėja.

Tikėjo, kad Vilkaviškio kraštas gali didžiuotis savo indėliu į lietuviško žodžio saugojimą. Kai 1864 m. caro valžia uždraudė lietuvišką spaudą, kaip ir dauguma garsių Vilkaviškio krašto žmonių prisidėjo prie lietuvių kalbos išsaugojimo.

Po antrojo pasaulinio karo, miestą pamilęs ir čia gyventi likęs kareivis.

Stebėjęs pokario laikotarpio miesto gyvenimą, sparčią miesto modernizaciją ir augimą. 21 amžiaus pradžioje sparčiajam miesto augimui sustojus ir prasidėjus miesto "krizei", vilkaviškietis buvo beprarandąs viltį, jo meilė miestui sparčiai blėso.

Galutinai susižavėjimas miestu išblėsti nespėjo, įgyvendinus VGTU studentų, 2021 metais parengtą miesto tolimesnės plėtros planą, miestas suklestėjo iš naujo. Čia pasilikęs gyventi kariškis galėjo toliau džiaugtis klestinčia miesto ateitimi, ateitimi, kuria 2020 metais būtų buvę sunku patikėti.

Istoriniai radiniai: 1. 1965-1968 m. kinojuosta 2. 1969 m. laikraščio iškarpa

1

Istoriniai radiniai:

Istoriniai radiniai:

1. miesto schema, 1816 m.

1. Atvirukas 2

1 1

123

ISTORINIŲ ĮVYKIŲ MINČIŲ ŽEMĖLAPIS Isto rija

Vilkaviškis yra kultūriškai ir istoriškai turtingas kraštas.

Daugelis veiksnių, nuo Bonos Sforcos įtakos Vilkaviškio miesto atsiradimui iki bombardavimo per Antrąjį pasaulinį karą, turėjo įtakos miesto formavimuisi. Siekiant suprasti šio miesto identitetą reikia suvokti istorinių įvykių priežastingumo ryšius, kiekvienas iš kurių suformavo dabartinį Vilkaviškį.

“Tauta, nežinanti praeities, neturi ateities”

Dr. JONAS BASANAVIČIUS 1795 m., dėl trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Vilkaviškis atsidūrė Prūsijos valdžioje. Atkeliavę į miestą vokiečių kolonistai atnešė savo ūkio principus ir paskatino mūrinių namų statybą (atvykstantiems vokiečiams trūko būstų). Tekstiniai šailtini mini, kad į Vilkaviškį buvo atkeltas prusų husarų eskadronas (219 žm.).

1815 m. Vienos kongrese Varšuvos kunigaikštystė buvo perduota valdyti Rusijos imperijai. Šis laikotarpis pasižymi intensyvia miesto plėtra ir urbanistiniu planavimu: paruoštas miesto reguliavimo planas, miestas plečiamas į pietus, statomi mediniai tiltai, projektuojamos kapinės ir mūrinis bravoras. 1861 m. nutiestas geležinkelis Kaunas-Virbalis (Sankt-Peterbugas - Varšuva atšaka). 1830-1831 m. Vilkaviškio apskrityje įsikūrė pirmieji sukilėlių būriai, o 1863-1864 m.

Vilkaviškis tampa savanorių susirinkimo vieta

1795 - 1807 m .

1815 - 1863 m .

1904 - 1944 m .

1561 - 1795 m .

1807 - 1815 m .

1864 - 1904 m .

1944 - 2021 m .

Tekstiniai šaltiniai teigia, kad Vilkaviškis atsirado kaip Prienų girios gatvinis kaimas prie Kauno-Prūsijos kelio. Yra teigiama, kad jį įsteigė Bona Sforca ir kad būtent ji skyrė medienos pirmai sinagogos statybai 1623 m. (pagal kitą versiją - S. Paco žmona Ona Rudaminaitė padėjo žydams įkurti sinagogą). 1620 m. LDK raštininkas Steponas Pacas skleisdamas krikščionybę įsteigė bažnyčią.

1806 m. Napoleonas Bonapartas nugalėjo Prūsiją, tad Vilkaviškis tapo Varšuvos kunigaikštystės dalimi. 1812 m. birželio 22 d. 250 000 žygiuojančių į Maskvą kareivių apsistovo Vilkaviškyje. Čia Prancūzijos imperatorius surengė pagrindinėje aikštėje paradą ir paskelbė karą Rusijai.

Vilkaviškis tampa apskrities centru, jame įsikuria centrinės žinybinės įstaigos: apskrities viršininkas, apskrities valdyba, taikos teismas su hipoteka. Beveik dvigubai padidėjęs gyventojų skaičius skatina statybą. Įrengiama telegrafo stotis, gausėja pramonės objektų.

Napoleono dėka Suvalkijoje 60 metų anksčiau nei likusioje šalies dalyje buvo panaikinta baudžiava. Išlaisvėję valstiečiai gyveno turtingiau ir galėjo sėmtis mokslo žinių, todėl šis kraštas garsėjo kaip sparčiausiai ekonomiškai besivystantis.

Spaudos draudimo laikotarpiu per Vilkaviškį į Marijampolę ėjo knygnešiai.

Tuščios teritorijos buvo palankios naujai statybai, o gyventojai turėjo būti aprūpinti būstais. Tai sukūrė galimybę užstatyti istorinį miesto centrą pigios masinės statybos blokais, kurie suardė dalį istorinio gatvių tinklo ir sukūrė naują, neatitinkantį istorinio konteksto, miesto įvaizdį.

Pirmasis miesto paminėjimas datuojamas 1561 m., tačiau tik 1660 m. Vilkaviškiui buvo patvirtinos miesto teises.

3

Pirmojo pasaulinio karo metais Vilkaviškis buvo vokiečių okupuotas du kartus. Antroji okupacija, prasidėjusi 1915 m., užtruko daugiau kaip trejus metus. 1918 m. pabaigoje, susilpnėjus vokiečių okupacinei valdžiai, buvo leista organizuoti savo administracinę valdžią, o 1926 m. Vilkaviškis tampa vyskupijos centru. Prasidėjo naujų namų statyba, buvo įvestas privalomas pradinis mokslas. 1931 m. Vilkaviškiui buvo suteiktos pirmaeilio miesto teisės. Savivaldybė rūpinosi miesto gatvėmis, namais, pramone ir prekyba, prasidėjo miesto prisikėlimas.

Tačiau 1940 m. prasidėjo rusų okupaciją: Vilkaviškis, kaip pasienio miestas, buvo prikimštas kariuomenės; į tremtį buvo išvežti keli šimtai žmonių; drastiškai pasikeitė dėmografinė situacija. 1941 m. birželio 22 d. 7 valandą ryte vokiečių kariuomenės lėktuvai bombardavo miestą. Miestas keletą kartų ėjo iš rankų į rankas, jame vyko aršūs mūšiai. 1944 m. iš 800 išliko tik 48 nenukentėję pastatai.

Prie Vilkaviškio XIX a. laikotarpio aprašymų minima, kad miestas nustoja būti pagrindiniu Sūduvos prekybos centru (juo tampa Marijampolė).

AR ŽINO JO TE, KA D... ...Vilkaviškis pasižymi labai turtinga ir permaininga istorija?

Tautinė savimonė

Vincas Kudirka

Dr. Jo na s

Basanavičius

Inteligencija

ir kiti PASAK LEGENDOS, PADOVANOJO MEDĮ SINAGOGOS STATYBAI

švedų atnešta sėjomaina

elektrinė

Padėtis šalyje

Knygnešių keliai ėjo pro Vilkaviškį Kaimuose išsisaugojusi amatininkystė

Nelegali veikla Miesto identifikavimas Tarptautinis susisiekimas RANKDARBIAI IR MAISTO PREKĖS KELIAUJA Į MIESTĄ

Santykis su gretimomis gyvenvietėmis

mūriniai namai

Prūsija

baudžiavos panaikinimas

GYVENTOJŲ PERKĖLIMAS Į CENTRINES GYVENVIETES

Rusija

administracinės priklausomybės pokyčiai

sie no s

Karalienė Bo na

Padėtis prekybiniu požiūriu strategiškai patogioje vietoje (prie Kauno-Prūsijos kelio) ir vaizdingoje (miškų apsuptyje, upelio sankirtoje) vietovėje

IŠLIKO ISTORIŠKAI SUSIFORMAVĘ KELIAI

Ekonominė infrastruktūra SKATINA PRAMONĘ

Pramoninė zona Transporto aptarnavimas Komercinės paskirties p a sta ta i

Demografinė raida

gyventojų prieaugis

Na p o le o na s

Lenkija

geležinkelis Sankt-Peterburgas Varšuva

Vokietija

užkariautojai atneša savo kultūrą ir žinias

miestas prie

STA RT

+

Žydų bendruomenė

žydų, valdžiusių krautuves, mažėjimas lemia ekonominį nuosmukį

Gyventojų skaičius Tautinė sudėtis Amžiaus pasiskirstymas

VILKAVIŠKIS NUSTOJA BŪTI PAGRINDINIU SUDŪVOS PREKYBOS CENTRU

įvairus ir tolerantiškas miestas

kareivių pulkai eina pro Vilkaviškį

karai naikina Vilkaviškio ekonomiką

kareiviai apsistoja Vilkaviškyje

būstų trūkumas skatina statybą

Istorinės gatvės

Paveldas

Isto rinia i kva rta la i

Architektūros paminklai

Urbanistinė raida pelkių gausa

PELKĖS RIBOJO MIESTO PLĖTRĄ Į PIETRYČIUS

Kvartalų raida

gūdūs miškai ežeras

ūkis

Gamta

Susisiekimas

Gamtinis karkasas Želdynų pasiekiamumas

Kvartalų struktūra Užstatymo aukštingumas

Sp o rto p a skirtie s sta tinia i

Pasikeitęs užstatymo morfotipas

Švietimo įstaigos Valdžios institucijos Kultūros, laisvalaikio ir religinės paskirties įstaigos

Tankumas, intensyvumas Užstatymo morfotipas Funkcinės zonos

ITALIŠKOJO REGULIARAUS PLANO ĮTAKA

Užstatymo morfotipas Funkcinės zonos

Kapinės

Socialinė infrastruktūra

Kvartalų struktūra Užstatymo aukštingumas Tankumas, intensyvumas

miesto sunaikinimas 1941-1944 m.

TĖVIŲ PAIEŠKA ATVEDA XXI a. ŽYDUS Į VILKAVI PRO ŠKĮ

taupi ūkininkystė

Turtingi ūkininkai gali leisti sūnus mokytis

Naujas užstatymas ant susiklosčiusio gatvių tinklo

Istoriškai susiformavę prekybiniai keliai

4

VILKA VIŠKIS VIETINIO G YVENTO JO A KIMIS Ap kla uso s duo me nys

Siekiant išsiaiškinti,išsiaiškinti, kokia nuomonė apie Vilkaviškio Buvo siekiama kokia nuomonė apie miestą ir jo miestą istoriją vyrauja tarpvyrauja vietinių tarp gyventojų bei Vilkaviškio ir jo istoriją vietinių kuo jų suvokimas skiriasi nuo mūsųskiriasi atliktosnuo analizės gyventojų bei kuo jų suvokimas mūsų buvo apklausti 97 Vilkaviškio miesto gyventojai. atliktos analizės.

Vietiniai gyventojai labiausiai pabrėžia tuos objektus Vilkaviškyje, kurie dabar yra pateikiami kaip pagrindiniai turistų traukos objektai.

Dauguma, mini jame Dauguma pristatydami pristatydamiVilkaviškį Vilkaviškį mini jame gyvenusias žymias asmenybes gyvenusias ararbesilankiusias besilankiusias žymias asmenybes bei bei svarbius svarbius istorinius istorinius įvykius. įvykius.

Ne visi miesto raidai svarbūs istoriniai įvykiai atrodo reikšmingi vietiniams gyventojams. Kai kurie kultūros paveldo objektai (pvz. spirito fabrikas) nebuvo įvardinti kaip turintys istorinę vertę.

5

VILKAVIŠKIEČIO ,,PAVEIKSLAS” Ap kla uso s duo me nys

Dauguma

jaunimo

artimiausiu

V idutinio

amžiaus

žmonių

turi

augintinių.

Prioritetą

teikia

dominuoja

vietą. Taip pat didelė dalis turi

gyvenimas su naminiais gyvūnais.

žmonių

naminių gyvūnų. Prioritetą teikia

Prioritetas

žmonių

ekonomikai. Aktyviausi yra dienos

žmonių

santykiams, gamtai ir ekonomikai.

metu, tad mėgsta leisti laisvlaikį prie

ekonomikai. Vertina miesto istoriją

Vertina

miesto

istoriją,

namų

ir amatus. Laisvalaikį dažniausiai

lankosi

istorinę

vertę

leidžia dienos metu pas draugus,

vietose.

namie

arba

kurią

trūksta

sveikatingumo

sveikatingumo centrų bei pramogų,

tausoja

rūšiuodami.

kurie

centrų, pramogų, sporto paslaugų

paslaugų ir dviračių takų stoką kaip

užsiima žygiais, krepšiniu ir futbolu

ir geresnės dviračių takų kokybės.

pagrindinę

ir teigia, kad Vilkaviškyje trūksta

Dauguma

amžiaus

kokybiškų

esančiuose želdynuose ir tausoja

patogus susisiekimas pėsčiomis arba

Dauguma pabrėžia, kad gatvėse

gamtą

Kasdien

dviračiu iki trugavietės, pardotuvių ir

reikia daugiau apšvietimo. Mano,

važiuoja automobiliu į kitą miestą

kt. Mano, kad gyvenimas Vilkaviškyje

kad Vilkaviškis yra tinkamiausias

darbo

yra tinkamiausias vyrenio amžiaus

gyventi

Vilkaviškis

kultūrai

gamtoje, Kai

sporto

senjorams

ir

erdvių.

ir

vaikams.

įvairaus

JAUNIMAS

ŠEIMOS

šeimyninis

Dauguma gyvena su antra puse ir

metu planuoja keisti gyvanamąją

santykiams,

sėslus

tarpe

teikiamas

Daugumai poilsio

ir

lankosi

amatus, turinčiose

apklaustųjų

šalia

rušiuodami. tikslais. yra

namų

Mano, tinkamas

amžiaus

kad

gyventi

santykiams,

esančiuose

kultūrai

ir

želdynuose,

rušiuoja atliekas. Vertina Vilkaviškio miesto

istoriją.

žmonėms

Įvardino

problemą. žmonėms

bei

poilsio

ir

Vyresnio reikalingas

senjorams.

žmonėms.

SENJORAI

9

7

ANALIZĖ ANA LIZĖ

8

TERITORIJOS NAUDOJIMAS

SKLYPŲ STRUKTŪRA

UŽSTATYMO TIPOLOGIJA

KULTŪROS PAVELDAS

VIEŠOSIOS ERDVĖS IR ŽELDYNAI

GATVIŲ TINKLAS IR CHARAKTERIS

PĖSČIŲJŲ IR DVIRAČIŲ INFRASTRUKTŪRA

EKONOMINĖ INFRASTRUKTŪRA

ANALIZĖS IŠVADOS

ANALIZĖ

ŽEMĖNAUDOS STRUKTŪRA Urbanistinė sturktūra

UŽSTATYTOS IR NEUŽSTATYTOS TERITORIJOS SANTYKIS 100%

153,088

465,503

2,726,440

259,828

87,836

3,367

193,090

507,277

251,342

SKLYPŲ PAGAL PASKIRTĮ SANTYKIS 533,572

3%

660,916

12% 80%

60%

2,175,103 757,070

28%

772,700

171,768

40%

32% 12% 622,341

20%

55,192 14,566

0%

B

E

G1

Pagal miesto bendrąjį planą, plėtra buvo numatyta į šiaurės vakarų pusę nauji gyvenamieji rajonai turėjo pasiekti stotį, sujungus Vilkaviškį su Didžiaisiais Šelviais.

Tačiau gyvenamųjų pastatų statyba tolygiai pasiskirsto pietinėje ir vakarinėje miesto dalyse, o numatyta šiaurės vakarų kryptimi plečiasi tik pramoninė-komercinė zona. Taip pat pabrėžtina vykdoma miesto centro modernizacija.

G2

9,784 7,968

I1

I2

PLĖTROS KRYPTIS

K

41,365

P

V

Z1

Z4

3%

5%

3% 2%

Nors daugiabučių gyvenamųjų namų grupė yra viena iš mažiausių, dėl koncentravimosi miesto istoriniame centre ji turi didelę reikšmę miesto identitetui. Santykinai maža neužstatytos teritorijos dalis yra lemta Vilkaviškio žemėnaudos sistemos sturktūriškumo stokos. Šis trūkumas aiškiausiai pastebimas per netikėtai didelius užstatytos teritorijos plotus atskirųjų želdynų zonose, kurie atsiranda dėl įsiterpusių į jas pavienių statinių, neturinčių savo suformuotos teritorijos. Įdomu, kad komercinių neužstatytų plotų, prie kurių yra priskiriamos lauko turgavietės, sudaro tik 9% komercinės paskirties žemės (0.18% analizuojamos teritorijos ploto), nors istoriškai Vilkaviškyje kaip rajono pagrindiniame prekybiniame centre turgavietės sudarė apie 1.5% miesto žemės.

GYVENAMIEJI RAJONAI

Užsienio investicijoms skirti sklypai Detalųjį planą turintys sklypai Teritorijos su galiojantį statybos leidimą turinčiais statiniais (leidimai registruoti nuo 2019.01.01)

PRAMONĖ GYVENAMIEJI RAJONAI

GYVENAMIEJI RAJONAI

PRAMONĖ

SODAI Blo kuo jam a p rie ig a

VYSTOMI SKLYPAI

M1:50 000 9

prie ežero

BENDROJO PLANO KONCEPCIJA 2010 - 2020 m.

AR ŽINOJOTE, KAD... iki XVIII a. sklypų (”kiemų”) paskirtis buvo skirstoma pagal jo valdytojo veikla - klebono, žemdirbių ir (dominavusieji Vilkaviškyje) daržininkų ir trobelninkų kiemai?

Didžiąją miesto dalį užima gyvenamosios paskirties sklypai. Taip pat daug ploto užima žemės ūkio paskirties sklypai, tačiau įvertinant juose esančius suformuotus, bet dar neužstatytus sklypus, galima nuspėti, kad dalis šios teritorijos virs naujais gyvenamaisiais arba sodybiniais kvartalais. Žemėnaudos struktūros analizė parodė, kad visuomeniniai ir komerciniai statiniai išsidėsto arčiau miesto centro. Atsiskleidžia netinkamas istoriniam centrui didelių komercinių sklypų ir daugiaaukštės gyvenamosios statybos dominavimas.

ŽEMĖNAUDOS STRUKTŪRA

M1:15 000

Vilkaviškio riba Analizuojamos teritorijos riba Bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijos (B) Atskirųjų želdynų teritorijos (E) Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (G1) Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos(G2) Susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos (I1) Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (I2) Komercinės paskirties objektų teritorijos (K) Pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos (P) Visuomeninės paskirties teritorijos (V) Mėgėjų sodų žemės sklypai (Z1) Kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai (Z4)

Taip pat kaip trūkumas yra vertinamas sodybinis kvartalas, besitęsiantis iki pat ežero pakrantės ir blokuojantis potencialios viešos erdvės plėtrą. Šiaurinės vakarinėje miesto dalyje yra susiformavusi pramoninė zona, kuri yra plėtojama į šiaurės vakarus link geležinkelio.

10

SKLYPŲ STRUKTŪRA SKLYPŲ STRUKTŪRA Urbanistinė struktūra

SKLYPŲ SANTYKIS PAGAL DYDĮ 4.2%

6.7% 4.5%

0-0.5 ha

1.8%

26.7%

1-2 ha 2-4 ha 16.5%

8-15 ha 15-25 ha 25-40 ha 40-75 ha 75-150 ha

11

ANALIZĖ

Nagrinėjant Vilkaviškio urbanistinę struktūrą buvo pastebėta, kad miesto sklypų struktūra yra ydinga ir galimai kenkia miesto plėtrai.

8%

Išanalizavus sklypų struktūrą pagal užstatytus/neužstatytus, suformuotus/nesuformuotus sklypus ir jų dydžius išryškėjo 3 pagrindinės problemos:

4.6%

0.5-1 ha

4-8 ha

SUFORMUOTŲ/NESUFORMUOTŲ SKLYPŲ PLOTŲ SANTYKIS

9.9%

15.5% 9.8%

UŽSTATYTI SKLYPAI

1. Sklypų neturintys daugiabučiai namai miesto centrinėje dalyje.

2. Daug neužstatytų gyvenamosios paskirties teritorijų miesto pakraščiuose.

3. Nesuformuoti sklypu žemės plotai.

Užstatymas mieste buvo vykdomas tolygiai, kadangi miesto centrinėje zonojo dauguma sklypų užstatyti. Tačiau neužstatytų sklypų plotas sudaro 45% miesto teritorijos, tad kyla tampa aktualu permąstyti miesto adminstracinę ribą bei sklypų paskirtis.

Suformuoti Nesuformuoti

NEUŽSTATYTI SKLYPAI

92%

AR ŽINO JO TE, KA D... ...

Laikantis Valakų reformos nuostatų sta ta nt Vilkaviškį, teritorija buvo padalinta į taisyklingus stačiakampius, siekiant lengviau apskaičiuoti žemės mokesčius? mokesčius.

Daugiausia mieste yra gyvenamosios paskirties 5-10a ploto sklypų, kurie pasižymi taisyklinga forma. Didžiausio ploto sklypai yra miesto pakraščiuose, skirti žemės ūkiui ar pramonei.

Mieste pasitaiko nemažai pastatų, stovinčių be suformuoto sklypo. Analizuojant sklypų struktūrą taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad ir suformuoti sklypai yra kiek netvarkingi tiek vienas kito, tiek gatvės, tiek sklype esančių pastatų atžvilgiu (sklypai išlenda už važiuojamosios dalies ribų, pastatai išlenda už sklypo ribų ir panašiai).

M1:15 000 Administracinė miesto riba Analizuojamos teritorijos riba Nesuformuoti sklypai 500 m² 500-1000 m² 1000-2000 m² 2000-4000 m² 4000-8000 m² 8000-15000 m² 15000-25000 m² 25000-40000 m² 40000-75000 m² 75000-150000 m² Upeliai Vandens telkiniai

Šiaurinėjė miesto dalyje pastebimi didesnio ploto sklypai yra netvarkingos struktūros ir formos.

12 27

UŽSTATYMO TIPOLOGIJA Urbanistinė sturktūra

Pažvelgus į du skirtingų laikmečių žemėlapius galime pamatyti, kad Vilkaviškio miesto centras yra drąstiškai pasikeitęs, tačiau arčiau senamiesčio, šalia upės yra išlikęs perimetrinis istorinis užstatymas. Vis dėlto nemažai pastatų neišliko po 1944 m. Taip pat buvo užstatyta nemaža teritorija buvusių želdynų, kapinių, atsirado aiškesnis gatvių tinklas. Dabartinis centro sklypų mąstelis sustambėjo, o aplinkiniai gyvenamieji kvartalai susmulkėjo. Taigi, miesto užstatymo tipų vis gausėja, tačiau, tai kurią aiškesnę miesto užstatytmo struktūrą, kuri suskaido miestą į teritorijas su skirtingom funkcijom.

UŽSTATYMO TIPAI 1941 M. M1:12 000

13

Perimetrinis reguliarus užstatymas -

Sodybinis blokinis užstatymas -

Sodybinis

savo išorės perimetru pilnai ar dalinai

ekstensyvus gyvanemųjų teritorijų

mažaaukštis ekstensyvus gyvenamųjų

mažaaukštis

uždara reguliaraus plano užstatymo

užstatymas,

teritorijų

užstatymas,

struktūra, kai užstatymas formuojamas

sublokuoti.

ant sklypo ribų palei gatvę.

kai

pastatai

yra

reguliarus užstatymas,

užstatymas kai

-

pastatai

Sodybinis

nereguliarus

užstatymas

gyvenamųjų kai

pastatai

-

teritorijų statomi

statomi uždarame sklype, atitraukti nuo

uždarame sklype, kuriame užstatymas

visų sklypo ribų.

yra nepastovus.

UŽSTATYMO TIPAI 2021 M. M1:12 000

AR ŽINO JO TE, KA D... ...isto rinia me užstatyme p a sta ta i b uvo išsidėstę ta ip a rti vie na s kito , ka d žemėlapyje atrodė, ka d dominuoja perimetrinis užstatymas.

Nagrinėjant dabartinę Vilkaviškio mie sto situaciją ma to ma , ka d aplink centrą vyrauja reguliarūs ir nereguliarūs sodybinio užstatymo tip a i. Arčiau mie sto centro yra laisvo planavimo komercinės ir visuomeninės teritorijos, ir laisvo planavimo gyvenamųjų daugiabučių teritorijos. Ta ip p a t pačiame centre yra ta škinis ir p e rime trinis mo rfo tip a i, kurie išskiria mi į isto rinius (išlikusius p a sta tus ir išlikusį užstatymą).

Taigi, Vilkaviškio mie sto užstatymo struktūra yra a iški - pietinėje ir šiaurės rytinėje dalyse yra sodybinio užstatymo teritorijos, centre vyrauja laisvo planavimo, ta škinis ir p e rime trinis užstatymo tip a i, o šiaurinėje mie sto dalyje dominuoja laisvo planavimo pramoninė teritorija.

UŽSTATYMO TIPAI

M1:15 000

Vilkaviškio riba Analizuojamos teritorijos riba Perimetrinis istorinis užstatymas Perimetrinis reguliarus užstatymas Atskirai stovinčių pastatų istorinis užstatymas Atskirai stovintys pastatai Laisvo planavimo visuom./komerc. teritorija Laisvo planavimo gyvenamųjų daugiabučių teritorija Laisvo planavimo pramonės teritorija Blokuotas užstatymas Sodybinis nereguliarus užstatymas Sodybinis reguliarus užstatymas Želdynai Ežeras Upeliai

14

15

16

17

AR ŽINO JO TE, KAD... ...pasak burmistro A. Sajetos, iki 1914 m. miestas atrodė atvykstantiems “nešvarus, apsileidęs: jame nebuvo nei sodo pasivaikščioti, nei aikštelės pasilsėti, nei meniškų pastatų”?

Analizuojant esamą viešų erdvių struktūrą buvo pastebėta, ka d aplinik Vilkaviškio istorinį centrą susiformavo dvi plačios erdvės, viena iš kurių (miesto parkas pietrytinėje dalyje) pagal apklausos duomenų rezultatus yra naudojama net aktyviau nei centras, o kita (ilga erdvė palei kelią į vakarus nuo miesto centro) yra visiškai nepritaikyta žmonėms.

Erdvinio kanalo dalimi laikoma ir d a r tik tvarkoma teritorija palei upelį bei Paežerių dvaro p a rko teritorija.

Ta ip pat, ka ip ir miesto parkas, šios zonos priskiriamos prie želdynų erdvių.

ERDVIŲ SISTEMA

M1:15 000

Vilkaviškio riba Pagrindinė erdvė Antraeilė erdvė Trečios eilės erdvė Želdynų erdvės Infrastruktūrinė erdvė Suformuota išklotinė Iš dalies suformuota išklotinė Neduformuota išklotinė Želdynai Ežeras Upeliai

Erdvinio kanalo analizė išryškino miesto centro svarbą ir einančių nuo centro radialiniu būdu pagrindinių gatvių ryšį su svarbiausiomis viešomis erdvėmis (parku, dvarais, kultūros centu, aplinkkelio infrastruktūrine erdve ir kitomis).

18

GATVIŲ PERSPEKTYVOS Urbanistinė struktūra

19

MALŪNO G. Po karis dabartinė Pietario g.

Rodykle pažymėta buvusi ligoninė.

Iš Egidijaus Pečiulio kolekcijos.

VYTAUTO G. XX a. pr. dabartinė Vytauto g.

Iš Manto Vaitiekūno asmeninio archyvo

GEDIMINO G. XX a. I pusė. dabartinė Gedimino g.

Iš Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus archyvo

STOTIES G. 1915 m. dabartinė S. Nėries g.

Iš Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus archyvo

Perimetrinis reguliarus užstatymas, suformuota išklotinė

Perimetrinis reguliarus užstatymas, suformuota išklotinė

Perimetrinis reguliarus užstatymas, suformuota išklotinė

Perimetrinis reguliarus užstatymas, suformuota išklotinė

Sodybinis nereguliarus užstatymas, iš dalies suformuota išklotinė

Laisvo planavimo užstatymas, nesuformuota išklotinė

Perimetrinis reguliarus užstatymas, iš dalies suformuota išklotinė

Sodybinis reguliarus užstatymas, iš dalies suformuota išklotinė

EIMUČIO G. dabartinė Janonio g. šaltinis: jewishvilkaviskis.org

LAISVĖS G. Tarpukaris dabartinė Vilniaus g.

Rodykle pažymėtas tabako ir papirosų fabrikas „Bravol“ Iš delacampe.net

Apie 1930 m. dabartinė Vytauto g.

Rodykle pažymėta evangelikų bažnyčia Iš VKM archyvo; iš D. Zdanavičiaus video

KUDIRKOS G. 1935 m. dabartinė Gedimino g.

Iš VKM archyvo

Perimetrinis reguliarus užstatymas, suformuota išklotinė

Sodybinis reguliarus (iš dešinės) ir perimetrinis (iš kairės) užstatymas, suformuota išklotinė

Perimetrinis reguliarus užstatymas, suformuota išklotinė

Perimetrinis reguliarus užstatymas, suformuota išklotinė

Sodybinis reguliarus užstatymas, nesuformuota išklotinė

Sodybinis reguliarus (iš dešinės) ir perimetrinis (iš kairės) užstatymai, iš dalies suformuota išklotinė

Laisvo planavimo užstatymas, iš dalies suformuota išklotinė

Laisvo planavimo daugiabučių vvužstatymas, suformuota išklotinė

20

PĖSČIŲJŲ IR DVIRATININKŲ TAKAI 7

Vilkaviškio gyventojų interesus sudaro platus diapazonas sporto šakų. Didelė dalis vietinių ir patys užsiima sportu, todėl pastebi konkrečioms sporto šakoms skirtų erdvių trūkumą.

Didžioji dalis apklaustųjų iškelia dviračių takų kokybės problemą bei siekį užsiimti vandens sportu ar plaukimu.

6 5 4 3 2 1

TURIZMAS

RIEDUČIAI

ŽYGIAI

LENG VO JI ATLETIKA

ŠO KIAI

KOVOS MENAI

PLAUKIMAS

KARATĖ IRKLAVIMAS

DVIRAČIAI

TENISAS FITNESAS

SLIDINĖJIMAS

RANKINIS KALANETIKA

MIESTO GYVENTOJŲ PRAKTIKUOJAMAS SPORTAS 21 ANALIZĖ

TENISAS

ŠO KIAI

JOJIMAS

STALO TENISAS

JO G A

ŠIAURIETIŠKAS ĖJIMAS

ZUMBA

AERO BIKA

SPO RTINIAI ŠO KIAI

BĖGIMAS

GIMNASTIKA

KARATĖ

SNIEGLENTĖS

IRKLAVIMAS

DAILUSIS ČIUOŽIMAS ŽYGIAVIMAS

ŠAUDYMAS IŠ LANKO

KREPŠINIS FUTBO LAS

PILATESAS

LIETUVIŠKAS RITINYS

FITNESAS

ĖJIMAS

ŠIAURIETIŠKAS ĖJIMAS

JO G A

MANIEŽAS

ŠACHMATAI

FUTBO LAS

KREPŠINIS

LENG VO SIO S ATLETIKO S

RIEDLENTĖS

STALO TENISAS ŠAUDYMAS

SPO RTO KLUBAS

ČIUOŽYKLA

SPORTO SALĖ

PĖSČIŲJŲ TAKAI

PARKAS

RIEDLENČIŲ

FUTBO LO

STADIONAS

TENISO KO RTAI

PATALPO S JO G AI

TINKLINIO

ŠAUDYKLOS

AIKŠTELĖ

AIKŠTELĖ

KREPŠINIO

TRENIRUO KLIAI

BASEINAS

0

DVIRAČIŲ TAKAI

ŽMONIŲ SKAIČIUS

SPORTO ERDVĖS, KURIŲ LABIAUSIAI TRŪKSTA, REMIANTIS VILKAVIŠKIO GYVENTOJŲ ATSAKYMAIS

Susisiekimo infrastruktūra

LINE DANCE

PLAUKIMAS KALANETIKA

G O LFAS

BO KSAS

RIEDUČIAI

TINKLINIS

ZMONIU SU NEGALIA SPORTAS

DVIRAČIAI

MIESTO GYVENTOJŲ MĖGIAMAS SPORTAS

AR ŽINOJOTE, KAD... ...Vilkaviškis 2021 metais jau turi modernų sporto centrą, kuris atvers duris ne tik norintiems sportuoti, bet ir bendruomenei?

Nepaisant to , ka d Vilkaviškis pasižymi p a la nkiu reljefu, mieste ne p a ka nka dviračių ir pėsčiųjų takų. Pastarieji yra būtini tam, ka d užtikrinti geras susisiekimo sąlygas ir d id inti pėsčiųjų b e i dviratininkų mobilumą sudarant sąlygas gyventojams prisidėti p rie aplinkos taršos mažinimo.

DAŽNIAUSIAI NAUDOJAMI TAKAI

M1:15 000

Vilka viškio rib a Pagrindiniai dviratininkų takai Antraeiliai dviratininkų takai Pagrindiniai pėsčiųjų takai Antraeiliai pėsčiųjų takai Sporto klubai ir organizacijos Sportui skirtos lauko erdvės Želdynai Ežeras Up e lia i

Remiantis Stra va He a t Ma p s duomenimis b uvo galima nustatyti pėsčiųjų b e i dviratininkų dažniausiai pasirenkamus maršrutus.

22

SOCIALINĖS INFRASTRUKTŪROS KAITA II-ASIS PASAULINIS KARAS

14000 12000 10000 8000

La isva la ikis

Religinės paskirties Švietimo įstaigos Sa ug a

4000

Sveikatos įstaigos Valstybinės įstaigos

2000

Esami želdynai

Kita

VOKIEČIAI ŽYDAI

SOCIALINĖ INFRASTRUKTŪRA 1940 M. M1:15 000

2020

2017

2016

2011

2008

2001

1989

1979

1970

1968

1959

1939

1931

1923

1897

1892

1879

1860

1858

1851

1827

1820

0 1800

METAI

23 ANALIZĖ

Ap g yve nd inim o p a sla ug o s

LIETUVIAI

6000

1747

GYVENTOJŲ SKAIČIUS

GYVENTOJŲ SKAIČIAUS POKYTIS 1747-2020 M.

Socialinė infrastruktūra

SOCIALINĖ INFRASTRUKTŪRA 2021 M. M1:15 000

Ežeras Up e lia i

AR ŽINO JO TE, KAD...

BENDRA SOCIALINĖ INFRASTRUKTŪRA

2.4 gyv./ha

M1:15 000

...Iki 1979 metų Vilkaviškio mieste buvo viena vidurinė mokykla, tad iškilo būtinybė statyti antrąją mokyklą, kuri duris atvėrė ne įprastą rugsėjo pirmąją, bet tik 1979 metų rugsėjo 29 dieną?

3 gyv./ha

Vilkaviškio riba 3 gyv./ha

Didžiausias gyventojų tankumas vyrauja centrinėje miesto teritorijoje, kurioje išsidėsto ir dauguma socialinių įstaigų.

Visuomeninės organizacijos Valstybinės įstaigos Maisto įstaigos Sporto klubai ir organizacijos Sveikatos paslaugos

2.9 gyv./ha

2.2 gyv./ha

Socialinės paslaugos Apgyvendinimo paslaugos Biblioteka Religinės paskirties Kitos paskirties 0-20 gyventojų

0.6 gyv./ha

30-50 gyventojų

7.7 gyv./ha

1.2 gyv./ha

60-70 gyventojų 80-100 gyventojų

2.8 gyv./ha

110-150 gyventojų

g .6

3.4 gyv./ha

22.2 gyv./ha

2.4 gyv./ha

39.5 gyv./ ha 49.8 gyv./ha

12.1 gyv./ha

0.4 gyv./ ha

Želdynai

123.9 gyv./ha

Upeliai

29.5 gyv./ha

111.8 gyv./ ha

174.9 gyv./ha

Ežeras

27.2 gyv./ha

17.3 gyv./ha 30.2 gyv./ha

20.7 gyv./ha

30.1 gyv./ha

21.5 gyv./ha

2.7 gyv./ha

2.4 gyv./ha 16.6 gyv./ha

1000+ gyventojų 33.2 gyv./ha

7 gyv./ha 16 gyv./ha

440-960 gyventojų

6.8 gyv./ha 22.6 gyv./ ha

33.6 gyv./ha

7.7 gyv./ha

a ./h

yv

250.2 gyv./ha

4.7 gyv./ha

1.1 gyv./ha

204.5 gyv./ha

21

0.1 gyv./ha

160-200 gyventojų 200-300 gyventojų 310-430 gyventojų

5 gyv./ha

1.7gyv./ha

23.7 gyv./ha 17.8 gyv./ha

13.1 gyv./ha

19.1 gyv./ha

10.3 gyv./ha

30.1 gyv./ha

40.8 gyv./ha

17.5 gyv./ha

5.3 gyv./ ha

38.2 gyv./ha 28.2 gyv./ha

49.1 gyv./ha

17.9 gyv./ha

29.2 gyv./ ha

20.9 gyv./ha

47.6 gyv./ ha

33.6 gyv./ha

4 gyv./ha

10.3 gyv./ha

9.6 gyv./ha

33.5 gyv./ 23.3 ha gyv./ ha

19.6 gyv./ha

30.6 gyv./ha

16.2 gyv./ha

19.7 gyv./ha

30.1 gyv./ha

14 gyv./ha

24.8 gyv./ha

17.6 gyv./ha

21.5 gyv./ha

7.8 gyv./ha

9.8 gyv./ha

8.5 gyv./ha

7 gyv./ha

5.2 gyv./ha 0.6 gyv./ha

1 gyv./ha

14.6 gyv./ ha

16.9 gyv./ha

11.5 gyv./ ha

5.5 gyv./ha

19.2 gyv./ha

4 gyv./ha

3 gyv./ha

23.7 gyv./ha

5.9 gyv./ha

1.8 gyv./ha

2 gyv./ha

24

EKONOMINĖ INFRASTRUKTŪRA Ekonominė infrasturktūra

lentpjūvė, kalvė, 6 malūnai šerių perdirbimo įmonė muilo vyrikla papirosų ir tabako fabrikas “Bravol” akmens apdirbimo įmonė

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad 1940-aisiais metais ekonominės infrastruktūros objektai taip pat koncentravosi miesto viduryje, su papildomais pacentriais palei vieną iš pagrindinių (dabartinę Vytauto) miesto gatvių. Tačiau įvertinant miesto dydį, koks jis buvo 1940-aisiais metais ir koks yra dabar, tampa akivaizdu, kad smulkių krautuvėlių pasiskirstymas XX a. pirmoje pusėje buvo žymiai geresnis, nei yra dabar.

malūnas metalo, stiklo dirbinių, indų, aliejaus, gazuoto vandens, batų, saldainių fabrikai šerių perdirbimo įmonė muilo viryklos papirosų ir tabako fabrikas “Bravol” kelios spaustuvės

Iš tekstinių šaltinių yra žinoma, kad XXVIII a. viduryje visos mieste esančios krautuvėlės koncentravosi aplink turgaus aikštę (dabartinės miesto aikštės vieta).

1747

1732

1800 1795

1835

1895 1910

1941

1950

muilo vyrimo fabrikėlis, gyvulių skerdykla, spirito galybos pastatas, kelios aliejų spaudyklos

25 krautuvėlės 31 krautuvėlė

5 4

5 smuklės

2 3

2 2

1 vėjinis malūnas 28 smuklės 23 spirito varyklos 35 degtinės gamyklos

2 gimnazijos 2 spaustuvės 5 malūnai, šerių įmonė apie 150 parduotuvių

3 15

6 3

11547

4 4

5 4

2 9 2

27.25

150 vnt.

2

9444 8733 7571 16.24 15.11

123 vnt.

132 vnt.

5505 4315

3937 3206

31 vnt.

3609

7.87

26 vnt.

31 vnt.

393 0 gyve ntojų skaičius

1747

0 1851

1923 1939 1931

25

0

2011 2021

KOMERCINIŲ OBJEKTŲ KIEKIO IR GYVENTOJŲ SKAIČIAUS SANTYKIO POKYTIS

2.75 2.68 0

vnt. parduotuvių tenka vie nam gyventojui * 10- 3

EKONOMINĖ INFRASTRUKTŪRA 1940 m. (M1:10 000)

AR ŽINO JO TE, KAD...

EKONOMINĖ INFRASTRUKTŪRA M 1 :1 5 0 0 0

...pirmaisiais nepriklausomybės metais visas silkės ir cukraus importas, vykstantis į Sūduvą, keliavo pro Vilkaviškio pirklių rankas?

Vilkaviškio riba Komercinė paskirtis - maisto prekės Kiti komerciniai statiniai Pramoniniai ir ūkiniai statiniai Finansų įstaigos Transporto aptarnavimas - kita Transporto aptarnavimas - degalinės

Analizuojant Vilkaviškį, šį santykinai nedidelį miestą, kuriame gyventojai galėtų beveik visur vaikščioti pėsčiomis, į akis krenta transporto aptarnavimo įstaigų gausa. Vien miesto ribose yra 6 degalinės ir 2 plovyklos.

Pramonės zona Komercinė zona

Tačiau įsigilinus į ekonominės infrastruktūros pasiskirstymą mieste, ypač buityje dažniausiai lankomų maisto prekių pardtuotivių, paaiškėja, kad pagrindinės gyvenamųjų rajonų masės nepatenka į 300 metrų pasiekiamumo zonas.

Transporto aptarnavimo zona Finansų įstaigų zona Maisto prekių parduotuvių pasiekiamumas Pagrindiniai keliai

Panaši situacija yra ir su pramoniniu rajonu. Jis išsidėsto šiaurinėje miesto pakraštyje ir yra atskiriamas nuo daugiabučių vienu kvartalu su nykstančiais garažais.

Tad pagal sveikos ir komfortiškos aplinkos įvertinimą yra per arti gyvenamosios zonos, bet tuo pačiu nėra išdėstytas pakankamai patogiai, kad jį būtų galima pasiekti pėsčiomis.

Želdynai Vandens telkiniai Upeliai

3

3 2 2 2 3

8

26

50

IŠVADO S

4 GALIMYBĖS

9

MAKRO 1. MIESTO MODERNIZACIJA IŠLAIKANT ISTORINĮ GATVIŲ TINKLĄ 2. AGROKULTŪROS ĮVAIROVĖ IR PLĖTRA 3. EŽERO ĮPRASMINIMAS REGIONO MASTU 4. PAVERSTI VILKAVIŠKĮ TURISTINIU TRAUKO CENTRU 5. PROTŲ NUTEKĖJIMAS

2

VIDUTINĖS

2

6. EŽERO IR UPELIO KRANTINĖS - MIESTO GAMTINIŲ ERDVIŲ SISTEMOS KARKASAS 7. POTENCIALIOS ERDVĖS KVARTALŲ VIDINĖS INFRASTRUKTŪROS PLĖTRAI 8. ERDVIŲ TARP DAUGIABUČIŲ ĮPRASMINIMAS 9. DAUGIABUČIŲ KVARTALŲ PLĖTRA SUNAIKINS ISTORINĮ MIESTO CENTRĄ 10. PRAMONĖS PLĖTRA Į ŠIAURĘ 11. KOMERCINĖS ZONOS PLĖTROS ĮTAKA PAVELDUI 12. PLĖTRA TIES A7 KELIU

16

7

MIKRO

7

13. TURGAUS VIETĄ GALIMA IŠNAUDOTI REPREZENTACINIAI TIKSLAIS 14. SPIRITO FABRIKO ISTORINĮ PASTATĄ PRITAIKYTI KULTŪRINIAMS TIKSLAMS 15. AUTOMOBILIŪ AIKŠTELĖ- POTENCIALI DVIEJŲ ĮSTORINIŲ DALIŲ JUNGTIS 16. SUFORMUOTI GYVENTOJŲ KŪRYBAI SKIRTĄ EKSPOZICINĘ ERDVĘ 17. GALIMYBĖ EKONOMINĖS ZONOS PLĖTRAI

5 15

8

7

7 5

8

10 14 10

6

6

12

6 3

13 4

6 6

1

6

4

4

11

2 51

METODINĖ PRIEIGA

VYSTYMO VIZIJA

ERDVINĖ STRATEGIJA

URBANISTINĖ KONCEPCIJA

LITERATŪROS APŽVALGA Metodinė prieiga

GATVĖS CHARAKTERIO FORMAVIMAS “The City at Eye Level”

31

VIETOKŪRA

“Exploring Placemaking in Context”

BENDRA APŽVALGA Matthew Carmona and Steve Tiesdell „Urban design reader“

Kadangi į pasirinktą teritoriją įeina pagrindinė gatvė, neturinti suformuoto ir aiškiai skaitomo charakterio, analizei buvo pasirinkta literatūra, atskleidžianti žmogaus gatvės suvokimą, gatvės erdvės patrauklumą iį įveiklinimą užtikrinančius elementus.

Siekiant užtikrinti erdvių patogumą ir artimumą gyventojų norams ir poreikiams yra paliekamos vietos, kur sprendimai yra priimami pačių gyventojų. Todėl yra domimasi vietokūros filodofija, kurios esmė

„Urban design reader“ tai tekstų apie urbanistiį projektavimą rinkinys. Knygoje urbanistinis projektavimas aprašomas labai plačiai.

Atsirenkant aktualiausią ir idomiausią informaciją buvo išskirti keli žemiau aprašyti aspektai.

Pagal dabartines tendencijas, gatvėje prioritetas vis labiau atiduodamas žmonėms (pėstiesiems). Tad projektuojant naują ar keičiant esamą gatvę yra rekomenduojami minimalūs automobiliams tinkami atstumai. Iš papildomai perskaitytų “Global Street Design Guide” ir kitų išstudijuotų analogiškų situacijų buvo pastebėti tam tikras dažniausiai naudojamų sprendinių rinkinys: pėsčiųjų perėja pakeliama ir ties ja važiuojamoji dalis susiaurėja iki minimumo, tokiu būdu sulėtinant automobilį ir trumpinant kertamą kelią pėstiesiems. Taip pat populiariu sprendimu buvo važiuojamosios dalies vingiavimas formuojant šonuose prasilenkiančias stovėjimo vietas automobiliams, dviračiams ar tiesiog klombas ar atsisėdimo vietas. Tačiau tai yra sprendiniai, užtikrintys gatvės saugumą. Tai, be abejo, yra svarbus viešos erdvės naudojamumo kriterijus, tačiau ne tai traukia žmones ateiti ir likti tam tikroje erdvėje.

Knygoje yra pabrėžiamas įvairumo svarba intuityviam orientavimuisi. Tačiau, kaip rašo Nel de Jager skiriuje “The Never-Ending Story of Street Management”, kiekviena nors kiek gyvavusi gatvė turi savo istoriją ir savo charakterį - reikia tik jį atrasti ir atskleisti. Jis suvokia gatvę ne kaip formavimuisi pasiduodančią erdvę, bet kaip procesą, ir tiki, kad projektavimas turi būti analogiškas - ne įsivaizduojant galutinį rezultatą, bet mąstant apie veiklų pokyti joje, žmonių judėjimą, erdvės vystymąsį.

Vietokūros (angl. “placemaking”) filosofijos tikslas per konkrečius pasiūlymus įveiklinti apleistą ir nenaudojamą erdvę - tiktų Vytauto gatvei, kuri yra tuščia ir prastai lankoma šiuo metu. Tačiau tokio projektavimo sudėtingumas slypi, kad šie konkretūs pasiūlymai turi ateiti tiesiogiai iš buvusių, esamų ar būsimų erdvės naudotoju. Šios filosofijos esmė - kad architektas negali žinoti apie erdvę tiek, kiek apie ją žino jos gyventojai ar naudotojai.

Tokiu būdu išeina, kad gyventojų kuriama erdvė gaunasi labiausiai aktuali ir patraukli. Be to, jau pats vietokūros procesas suburia žmones ir sukuria vietos bendruomenę tai, be ko vieša erdvė negali efektyviai egzistuoti. Yra pabrėžiama, kad procesas vietokūroje yra svarbesnis už rezultatą, nes yra palaikoma ta pati pozicija, jau minėta “The City at Eye Levvel” autorių - erdvė turi vystytis organiškai, sprendimai gali būti laikini ar bandomieji ir reikia nebijoti atsisakyti nepasiteisinusių sprendimų. Pasak A.B.Hovind, tai leidžia naudotojams suprasti ir pamilti kuriamą erdvę. Skaitant tokių bandymų aprašymus kyla klausimas - galbūt projektuotojų išvis nereikia, ir gyventojai gali savarankiškai formuoti savo erdvę? Akivaizdu, kad siekiant toli einančių plėtros projektų reikalingas turintis specifinių žinių ir gebėjimų asmuo, kuris kontroliuotų šį procesą. Tačiau kaip nustatyti tą racionaliausią santykį, tą ribą, kur dar veikia projektuotojas, o kur - gyventojai?

Galbūt projektuotojas turi numatyti gyventojams vietą kurybai? Tačiau tai prieštarautų vietokūros filosofijai, nes pasirinkta projektuotojo vieta gali neatrodyti miela ir įkvepianti naudotojams.

Roger Trancik „Kas yra prarasta erdvė?“ (angl. What is lost space?): Tekste aprašoma „prarastos erdvės“ tai nestruktūrizuoti, užmiršti želdynai, aikštės nutolusios nuo pėsčiųjų srauto, antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, greitkelių kraštai, apleistos pakrantės, traukinių kiemai, apleistos pramonės zonos. Vėliau tekste pabrėžiama, jog būtent šiose erdvėse gali slypėti milžiniškos galimybės, čia gali būti paslėpta daugybė išteklių, galinčių pagerinti miesto struktūrą.

URBANISTINĖ KONCEPCIJA

Douglas Kelbaugh „Tipologija: ribų architektūra“ (angl Typology: an architecture of limits): Tekste aprašoma problema kylanti ir sovietinio modernizmo daugiabučių užstatyme. Modernizmas kūrė pastatus, kaip atskirus, laisvai stovinčius objektus. Šios skulptūros dažnai buvo nuostabiai sukomponuotos su veikiančiu miesto audiniu, kaip fonas, kuriame jie buvo nustatyti, kaip naujos ir švarios intervencijos. Tačiau kai tie patys principai buvo taikomi dideliems plotams, tai pasirodė problemiška.

Kuomet tai buvo taikoma visai naujiems miestams, kuriuose nebuvo tradicinio, istorinio užstatymo galinčio veikti kaip tam tikras pagrindas šie kompozicijos principai buvo dar nesėkmingesni. Modernizmo architektūra ir urbanistika geriau veikė kaip išimtis nei taisyklė. Vėliau tekste pabrėžiama, jog 19 amžiuje statyti pastatai buvo tinkamesni ir patrauklesni urbanistiniam miestų audiniui, tuomet architektūra buvo normatyvesnė.

MIESTO ĮVAIZDŽIO FORMAVIMAS Kevin Lynch “The Image of the City”

Regeneruojant istorinį miesto centrą yra ypatingai svarbu išsaugoti ir gilinti jo formuojamą miesto įvaizdį.

Tam yra analizuojama K. Linčo teorija apie tai, kaip žmogus orientuojasi mieste, į ką jis atkreipia dėmesį ir kas jas yra svarbu.

Kuriant visumą yra ypatingai svarbu turėti suvokimą, kaip gi žmonės orientuojasi mieste, atskirų elementų sistemose. Tik tada bus įmanoma suprojektuoti veikiantį taip, kaip planavo ir tikėjosi projektuotojas, miestą. Pasak K. Linčo, yra 5 elementai, kurie formuoja miesto įvaizdį gyventojo ar turisto sąmonėje: maršrutas, riba, kvartalas, mazgas ir dominantė (žymus objektas). Pagal kurį vienas ar kitas žmogus labiau orientuosis dažniausiai priklauso nuo asmens santykio su miestu: tie, kas geriau pažįsta miesta, labiau vadovaujasi maršrutais, taip pat buvo pastebėta, kad tie, kas žino miestą labai gerai, labiau orientuojasi į smulkias, vietines dominantes. Atsižvelgiant į aukščiau aprašytos knygos duomenis šis faktas dar labiau pabrėžia vietokūros svarbą teritorijų identiteto kūrimui.

Autorius pabrėžia, kad specializuotos paskirties koncentracija gatvėje suteikia jai ypatingą svarbą suvokėjų mintyse. Kelio charakterį taip pat galėtų sustiprinti išraiškingi fasadai, drąstiškas erdvės susiaurėjimas ar išplatėjimas.

Buvo įdomu apmąstyti tai, kaip gyventojai suvokia kvartalus. Tai nėra aiški struktūra, kurią mato projektuotojas žiūrint iš modelio viršaus. Įėjimas į kvartalo vidų ir jo identiteto suvokimas bei ryšys su to pačio kvartalo išore gali jau tapti konepcija arba jos dalimi.

SOVIETINIO MODERNIZMO DAUGIABUČIAI

Daniel Baldwin Hess, Tiit Tammaru „Housing Estates in the Baltic Countries“

Šis literatūros šaltinis padėjo įsigilinti ne tik į pasirinktoms teritorijoms būdingą problematiką, bet ir sprendžiant kylančias problemas. Taip pat suprasti mikrorajonus gilesne ir platesne prasme, kaip istoriškai ar iš pačių gyventojų perspektyvos.

Vienas iš idomesnių dalykų aprašomų knygoje, tai 4 skyriuje „The Exceptional Design of Large Housing Estates in the Baltic Countries“ Marijos Drėmaitės tekste aprašomi tuo laikotarpiu vykę ypatumai, kuomet architektai nors ir liepti sovietų valdžios projektuoti kuo ekonomiškesnius pastatus, sieke atrasti unikalius, individualesnius sprendinius, kurie vis vien buvo varžomi sovietų valdžios. Tai vykdavo didžiuose miestuose, o atsižvelgiant į tai, galima suprasti, jog tokio mąsto mieste, kaip Vilkaviškis tikėtis unikalumo ar individualumo priespaudoje nevertėtų. Čia galima sutikti tik dar daugiau problemų, kuomet net patys rajonai yra projektuojami atskirai.

Kitas įdomus knygoje perskaitytas aspektas, tai 9 skyriuje aprašomas tyrimas „Living in a Large Housing Estate: Insider Perspectives from Lithuania“. Daugybė mikrorajonuose gyvenančių žmonių galbūt neturi galimybės ieškotis geresnio būsto, bet kita gyventojų dalis nei nesusimąsto, kad jų gyvenimo kokybė pagerėtų, išsprendus tam tikras viešųjų erdvių, susisiekimo ar funkcijų trūkumo problemas.

Aktualiausias knygoje buvo 17 skyrius, „Retrofitting Soviet-Era Apartment Buildings with ‘Smart City’ Features: The H2020 SmartEnCity Project in Tartu, Estonia“. Miestai iki šiol daugiausia dėmesio skyrė savo fizinių sąlygų gerinimui, energijos vartojimo efektyvumo didinimui. Tačiau integruotas ir pagal plotą pagrįstas regeneravimo metodas turėtų didesnį potencialą įtakoti visą kaimynystę, taip pat gyventojų aplinką. „Išmanusis miestas“ yra koncepcija, galinti pasiekti aplinkos tvarumo ambicijas, taip pat didelių įgyvendinti gyvenamųjų namų atnaujinimo tikslus.

LEINEFELDE SOUTH CITY, VOKIETIJA, TERITORIJOS REVITALIZACIJA Tai Vokietijoje įgyvendinto projekto studija. Šaltinyje teigiama, jog gyventojų mažėjimas gyvenamuosiuose daugiabučių rajonuose turėtų būti sprendžiamas per socialinį ir ekonominį aspektus.

Pagrindiniai projekto tikslai: sukurti pusiausvyrą tarp gyventojų darbinio užimtumo, gyventojų skaičiaus, miesto struktūros ir būsto pajėgumų, pagerinti gyvenimo sąlygas ir aplinką, skatinti patrauklią ir prieinamą būstų įvairovę, gerinti socialinį ir ekonominį stabilumą, skatinti aktyvų visuomenės gyvenimą, kurti naują visuomenės dvasią. Įdomiausi ir aktualiausi sprendiniai naudojami projekte: griaunamų pastatų medžiagų naudojimas landšafto sprendimams, kuriami aukštos kokybės viešieji objektai, griaunami mažai naudojami, teritorijos strukturai naudos nekuriantys pastatai, ju vietoje kuriant naujas, kokybe keliancias struktūras, gyvenamųjų būstų aplinkos gerinimas, atskiriama viešoji ir privati erdvė, skatinti nuosavybės jausmą gyventojams, bei kurti gyvybingesnes viešąsias erdves, tikslinti būstų tipologiją, koreguoti išplanavimą.

Visi šie sprendiniai itin glaudžiai susiję su paties kuriamais, projekto studija leido suprasti ar sprendiniai yra logiški ir įgyvendinami pasirinktoje teritorijoje. Taip pat pavyko ne tik pasitikrinti jau suplanuotus sprendinius, bet ir gauti naujų idėjų. Antroje studijos dalyje aprašomi finansiniai ypatumai nebuvo tokie aktualūs žvelgiant is kursinio darbo perspektyvos, bet ši informacija buvo itin vertinga platesniam tiek studijoje aprašomo, tiek projektuojamo projekto suvokimui.

12 3 3

URBANISTINIŲ PROJEKTŲ APŽVALGA Metodinė prieiga ISTORINIO PASTATO RENOVACIJA Autoriai: Atelier Starzak Strebicki Vieta: Poznań, Lenkija Metai: 2017-2020 Šaltinis: http://www.starzakstrebicki.eu/en/project/building-c/ Projekto vieta - formali vieša erdvė, susiformavusi istorinėje aplinkoje Poznanėje, Lenkijoje - išgyveno ne vieną perversmą. Iki analizuojamo projekto įgyvendinimo čia buvo susiformavusi žmonėms nepalanki automobilių stovėjimo erdvė, tad projekto autorių siekis buvo išstumti automobilius iš šios erdvės ir grąžinti jai aktyvumą ir patrauklumą.

Projektas apima istorinę vertę turinčio pastato revitalizaciją ir erdvės šalią jo transformaciją.

Projektuotojai norėjo, kad po jų siūlymų įgyvendinimo pastatas ir jo prieigos taptų atvira erdve, traukianti turistus ir vietinius gyventojus. Viešoji erdvė yra transformuojama per judančius modulinius baldus, kurie gali būti sustumiami ar išskleidžiami. Tokiu būdu gali būti keičiamas erdvės charakteris - nuo atviros formalios erdvės oficialiems renginiams iki kasdieniam bendravimui skirtos erdvės. Moduliniai baldai yra mediniai sluoliukai ar vazonai ant ratukų. Tokiu būdu yra įnešama žaluma į šią monotonišką kietą erdvę. Visą tai padarė erdvę patrauklesnę, pritraukė žymiai daugiau žmonių ir iš tranzitinės ir nemalonios virto į socialinę integraciją skatinančią erdvę.

ŽIRMŪNŲ TRIKAMPIO URBANISTINĖ VIZIJA IR VEIKSMŲ PLANAS Autoriai: PUPA, Public Urbanism Personal Architecture Vieta: Vilnius, Lietuva Metai: 2015 Šaltinis: https://issuu.com/pupa_urbanism/docs/__irm__n___trikampio_urbanistin___v

Prieš pateikiant sprendinius pasirinkto projekto teritorijai atliekama analitinė dalis, vien ji leidžia suprasti problemas pasitaikančios ir projektuojamoje teritorijoje platesniu mąstu.

Pateiktoje urbanistinėje vizijoje sutinkama daug techninių dalykų, kuriuos galima taikyti savo projekte: viešųjų erdvių tinklo sprendimai, patrauklios komercinės aplinkos sprendimai, sprendimai, kuriant kiemelius tarp pastatų, darnus judumas kvartale. Visi šie išvardinti sprendimai detaliau aprašomi pačiame projekte, nors tai ir yra savaime suvokiami dalykai, norint gerinti gyvenimo kokybę tokiose teritorijose, pamatyti konkretų pavyzdį, kaip tai galima atlikti, buvo labai svarbu ir aktualu.

Kitas aspektas, ne toks aktualus šiame konkrečiame projekte, bet naudingas gilinantis į šią temą, buvo aprašomas veiksmų planas. Kitaip tariant šio projekto apžvalga buvo naudinga technine prasme.

13 3 2

URBANISTINĖ KONCEPCIJA

INTENSITY + IDENTITY Autoriai: ESTUDIO ODS Vieta: Selb, Vokietija Metai: Šaltinis: https://divisare.com/

Šis projektas yra artimas projektuojamai situacijai vietos identiteto netekimui laikui bėgant. Taip pat yra panašios topografinės situacijos (santykinai lygus paviršius, yra upelis) ir perimetrinio užstatymo tipologija (iki 4940 m. Vilkaviškyje irgi buvo perimetrinis užstatymo tipas). Autoriai pradėjo kūrybinį darbą nuo taisyklių nustatymo (tankumo, aukštingumo ir panašiai), nes turėjo tikslą įsilieti į esamą situaciją. Atspirties tašku jiems tarnavo vietovės fizinis ir istorinis-kultūrinis kontekstas, nes buvo siekiama palaipsniui adaptuoti teritoriją, priskiriant esamiems elementams naujas, platesnes reikšmes. Užstatymo struktūra analizuojamo projekto ir Vilkaviškio pasirinktos teritorijos taip pat yra panašios kvartalai iš dalies formuoja perimetrą gatvės pusėje su daugiau ar mažiau uždara vidine erdve. Dėl to pirmi aukštai yra aktyviai naudojami visuomeniniams poreikiams įrengiant į juos įėjimus iš gatvės pusės. Naujas užstatymas yra formuojamas likusiuose tarpuose per savarankiškus (nuo išorės nepriklausančius) pastatus, formuojant visiškai uždaras vidines erdves. Kadangi laikui bėgant vidinės erdvės buvo užstatytos mažais statiniai, didelė dalis kurių yra garažai, norint esamoje situacijoje sukurti atvirą viešą erdvę kvartalo viduje šiuos statinius riekia naikinti. Tačiau jų nebuvimas sukuria galimybę numatyti atvirų viešųjų erdvių sistemą, kuri didina gyventojų mobilumą, judėjimo galimybes, skatina kultūrinį gyvenimą ir tokiu būdu įveiklina erdves.Vidinės erdvės yra dalinamos į tris tipus: komercinę, visuomeninę ir parkavimo zoną vietiniams gyventojams. Komercinės erdvės numatomos pirmame aukšte su galimybe įrengti lauko terasas prie jų. Pasak autorių, tai turi teigiamai paveikti ir virš komercijos gyvenančių žmonių gyvenimo kokybę. Lauko baldų numatoma ir daugiau - tikimasi, kad jie prisidės prie erdvės įveiklinimo ir aktyvavimo. Tuo pačiu tikslu yra tvarkomi ir vidinės pusės fasadai - sukuriamas naujas apšiltinimas ir danga; reklamos skydai; vertikalios žaliosios sienos; sportui skirtos struktūros.

BERGEDORF WEST, KOOPERATINIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ PERTVARKOS STRATEGIJA Autoriai: KARRES BRAN, ADEPT Vieta: Hamburgas, Vokietija Metai: 2019 Šaltinis: https://www.karresenbrands.com/project/bergedorf-west-living-and-what-else

„Bendradarbiaudamas su ADEPT, „Karres en Brands“ sukūrė socialinio būsto rajono „Bergedorf West“ pertvarkymo strategiją.

Strategija yra dalis lygiagretaus tyrimo, kuriame tiriamos naujos miesto ir architektūros koncepcijos, susijusios su būstais nuo 1950-ųjų iki 1970-ųjų. Strategija parodo, kaip mes, vadovaudamiesi paprastais principais, galime dar labiau panaudoti savo modernistinį būsto palikimą tvaresniu būdu nei paprasčiausiai ištrindami praeities klaidas. Išsiaiškinti potencialą ir atnaujinti modernistinę svajonę.“ Projektas pasirinktas būtent dėl šios priežasties, jog koncentruojamasi į jau esamos situacijos išnaudojimą ir ieškant vertybių joje. „Oberbillwerder“ planas (kurį planuoja ADEPT ir „Karres en Brands“) ateinančiais metais sukels reikšmingų pokyčių gretimuose rajonuose. Tai suteikia naujų galimybių Vakarų Bergedorfui, klasikiniam modernistiniam būstų rajonui nuo 1969 m. Tikslas yra sujungti abu rajonus, skatinant monofunkcinės zonos atgaivinimą mieste ir sukuriant darnesnį gyvenimo rajoną Hamburge. Šiandien teritorija susideda iš statybinių blokų, pakartotinai užklijuotų ant anonimiško žalio kilimo, kurie trukdo orientuotis ir socialinei sąveikai. Įvedant naujas tipologijas, supjaustant ir papildant esamą pastato masę, suformuojami nauji kiemai. Tai sukuria aiškesnį viešosios ir privačios erdvės atskyrimą ir siūlo įvairesnę gyvenimo ir nuosavybės būdų paletę.

14 3 3

IDĖJA

Vystymo vizija

vizija

istorijos ir modernumo persipynimas besiplečiančiame miesto centre

Vilkaviškio istorinė raida yra viena ryškiausių šio miesto identiteto dalių. Šis miestas yra dualus: jame netikėtai persipina istoriškumas ir modernumas. Šis retas urbanistinis reiškinys labiausiai atskiskleidžia miesto centre.

Palyginti nedidelėje teritorijoje, susiformavusioje istorinio gatvių tinklo pagrindu, išliko tik keli senojo užstatymo fragmentai, beveik pranykstantys sovietmečio gyvenamosios ir visuomeninės architektūros objektų fone.

Dėl Vilkaviškio sunaikinimo 1944 m. miesto istorija pasidalino į dvi dalis. Šio įvykio pasekmės yra pastebimos ir dabartiniame Vilkaviškyje: fizinė miesto struktūra išsaugojo abiejų etapų architektūrą. Šiuolaikiniame Vilkaviškyje istoriškai susiformavusi urbanistinė struktūra persipina su modernistinių užstatymu.

Atsižvelgus į šiuos aspektus tikimasi atrasti vertingų įžvalgų, kurios prisidėtų prie miesto gyvavimo ir aktyvėjimo.

15 3 2

URBANISTINĖ KONCEPCIJA

CENTRINĖS DALIES REGENERACIJOS GALIMYBĖS Vystymo vizija

Naujai suformuotame miesto centro perimetre įkuriamos viešosios erdvės su specifinėmis funkcijomis: komercine, rekreacine, kultūrine bei socialine.

Susisiekimo infrastruktūros plėtojimas, suteikiant pagrindinėms gatvėms savitą charakterį (istorišką arba modernų).

ISTO RIJA

M

O

RN DE

UM

A

S

Taškinės intervencijos veikia kaip orientaciniai taškai miesto struktūroje, kurie kartu apjungia istorinį miesto centrą su naujai suformuotais mazgais.

Išplėtus miesto centro ribas sukurtas nuoseklus viešųjų erdvių tinklas. To rezultate, įveiklintos skirtingos miesto dalys funkcionuoja kaip vienas organizmas apjungiantis istoriją ir modernumą.

16 3 3

KINTANTIS MIESTOVAIZDIS Erdvinė strategija

17 3 2

ESAMA STRUKTŪRA / PROBLEMA

ISTORINĖ STRUKTŪRA / VERTYBĖ

PROJEKTUOJAMA STRUKTŪRA / GALIMYBĖ

Pagrindinės projektuojamos teritorijos problemos monofunkciškumas ir stambi užstatymo struktūra. Teritorijoje vyrauja gyvenamoji ir komercinė funkcijos. Sovietinio modernizmo daugiabučių ir stambių komercinių pastatų užstatyme trūksta sutvarkytų viešųjų erdvių, įvairesnių vietų skirtingoms veikloms, didelės erdvės tarp pastatų nėra įprasmintos. Stambios struktūros monotonija, taip pat negerina žmonių gyvenimo kokybės.

Projektuojamos teritorijos vertybė - tai buvęs istorinis užstatymas. Smulki užstatymo struktūra bei skirtingų funkcijų įvairovė kur kas geriau įprasmina kasdienį žmonių gyvenimą.

Taip pat šie elementai yra priimtinesni centrinės miesto dalies atliekamoms funkcijoms ir visam miestovaizdžiui.

Kuriant sprendinius siekiama kur įmanoma atkurti buvusį, istorinį užstatymą ir teritorijos multifunkciškumą. Į dabartinę, problemišką, monofunkcinę, stambią struktūrą integruojami smulkesni užstatymo elementai, taip pat įvedama daugiau įvairesnę paskirtį turinčių funkcijų, tiek naujų, šių dienų gyventojų poreikius tenkinančių, tiek atkuriamų seniau buvusių istorinių. Perdengiant skirtingų laikotarpių sluoksnius nėra siekiama vieną pakeisti kitu, gaunama hibridinė, įvairesnė ir priimtinesnė teritorijos struktūra.

URBANISTINĖ KONCEPCIJA

PAGRINDINĖS INTERVENCIJŲ ZONOS Erdvinė strategija

Pasirinkta teritorija - miesto centras - ir struktūriškai, ir funkciškai yra padalinta į tris dalis.

Istorinių įvykių eigoje mažiausiai nukentėjo pagrindinė miesto aikštė, tad ji išsaugojo savo kaip istorinio branduolio funkciją. Esamoje situacijoje yra aiškiai atskiriamos aplink ją esančios zonos su moderniu užstatymu (daugiabučių teritorija) ar paskirtimi (pagrindinės gatvės teritorija). Sekant koncepciją šiuo projektu yra siekiama sumažinti šių dalių tarpusavio skirtumus ir darniai apjungti teritorijas suteikiant modernioms dalims istoriškumo, o istorinei teritorijai - modernumo. Tokiu būdu yra formuojamas vieningas ir aktyvus, istoriškai modernus miesto centras.

18 3 3

URBANISTINIAI KIEMELIAI Erdvinė strategija

Vilkaviškio centrinės miesto dalies teritorija turi daug potencialo, tačiau yra išbalansuota ir neturi aiškios urbanistinės plėtros perspektyvos. Mūsų vizija būtų miesto centrą įveiklinti kaip vieną organizmą, kuris veiktų kaip bendra - vientisa ir vieninga - sistema. Miesto centras, kuris būtų pritaikytas įvairioms amžiaus ir socialinių poreikių grupėms, aktyvus, tvarus, estetiškas ir svarbiausiai sukurtas žmonėms yra mūsų siekis. Iš esmės Vilkaviškio centro urbanistiniam audiniui performuoti ir miesto vizijai įgyvendinti sugeneravome tris idėjas, kuriose persipina istorinis ir modernumo aspektai:

Siekiant suformuoti ir įveiklinti centrines miesto erdves yra kuriamos trijų skirtingų tipų erdvės ("urbanistiniai kiemeliai"): pilnai atviros, pusiau atviros ir uždaros. Savito charakterio ir funkcijos, kiemeliai yra vizualiai atskirti nuo gatvių, kaip ir Vilkaviškiui būdingų vienbučių kiemai. Pirmos dalies tyrimo (konkrečiai apklausos analizės) rezultatai rodo, kad vilkaviškiečiai yra linkę leisti laiką namie su savo šeima. Įvertinant Vilkaviškiui būdingą vienbučių namų tipologiją susiformavo vilkaviškiečio įvaizdis - savo kieme besiilsintis šeimynykštis. Tad kuriant viešas erdves ir siekiant pritraukti į jas miestiečius, buvo stengiamasi suformuoti urbanistinius kiemelius: a) atviras viešas erdves - visuomeniniam naudojimui [ ] b) pusiau atviras erdves - funkciškai susijusias su jose esančiu objektu [ c) savito charakterio ir funkcijos visuomeninius-komercinius kompleksus [ d) privačius kiemus [ ]

]

]

Kadangi miesto centras susideda iš drąstiškai besiskiriančių zonų, kiemeliai šiaurinėje dalyje yra labiau privatūs, skirti daugiabučių namų gyventojams, o pietinėje dalyje yra vieši ir turi tam tikras paskirtis.

39

URBANISTINĖ KONCEPCIJA

PAŽINTINIAI MARŠRUTAI Erdvinė strategija

Plėtojant istorijos ir modernumo persipinimo idėją yra formuojami du maršrutai – istorinis (oranžinis) ir modernus (mėlynas) - kurie susikerta keliose vietose. Tokiu būdu yra respektuojama paini, kompleksiška Vilkaviškio urbanistinė raida. Maršrutai yra pravedami pro atitinkamo charakterio erdves (istorinis - per istoriją reprezentuojančius objektus, modernus - per šiuolaikiškus) ar greta funciškai ar architektūriškai maršruto tematiką atitinkančių objektų (pastatų ar smulkiosios architektūros elementų). Taip yra siekiama suaktyvinti viešas erdves, skatinti judėjimą pėsčiomis bei domėtis Vilkaviškio istorija.

2

3

1 1 15

16

1

4

4

5 5

17

ISTORINIS MARŠRUTAS

6

13 1. Ant ugniasienių vaizduojami istorinių pastatų fasadai 2. Išlikęs istoriškai vertingas statinys 3. Skulptūrų parkas su istorine tematika 4. Ant ugniasienių vaizduojami istorinių pastatų fasadai 5. Atkuriama buvusi komercinė funkcija 6. Istorinės aikštės dydis išreiškiamas per atkuriamos dangos fragmentus 7. Smulkiosios architektūros elementai 8. Išlikęs istoriškai vertingas statinys 9. Kuriama istorinės tematikosdominantė 10. Atkuriamas nekilnojamojo kultūros paveldo statinys 11. Atkuriama istorinė turgavietė 12. Išlikęs istoriškai vertingas statinys 13. Išlikęs istoriškai vertingas statinys

14 12

MODERNUS MARŠRUTAS

18 14. Modernus amatininkų parkas 15. Projektuojamas naujas modernistinis mazgas 16. Skulptūrų parkas su modernia tematika 17. Stiklinės informacinės lentos 18. Apžvalgos aikštelė 19. Kuriama morerni vizuali dominantė 20. Kuriama morerni vizuali dominantė 21. Išlikęs istoriškai vertingas statinys 22. Išlikęs istoriškai vertingas statinys 23. Krantinė – kultūrinės paskirties erdvė

23 19 20

22

7 8

21

11

10 9

10 3 4

VYTAUTO GATVĖ IR JOS PRIEIGOS

MIESTO AIKŠTĖ IR JOS PRIEIGOS

MASINĖS STATYBOS DAUGIABUČIŲ TERITORIJA

DETALIZUOTI PASIŪLYMAI

TERITORIJOS VERTYBĖS IR PROBLEMOS Vytauto gatvė ir jos prieigos

KOOPERATYVŲ CENTRAS IR BENDRUOMENĖS “ŽIEDAS” BUVEINĖ

NEEFEKTYV IA I TERITO RIJO S

Viena iš pagrindinių šios teritorijos problemų yra tuščios, nesutvarkytos arba neefektyviai naudojamos erdvės.

Buvo pastebėtas automobilių stovėjimo aikštelių perteklius ir netinkama padėtis.

Jis išsaugojo savo pirminį tūrį (su sovietmečiu prilipdytu priestatu), kurį galima įžvelgti nepaisant eksterjero dekoracijų pokyčių.

BUVUSI GAISRINĖ (nuotraukoje nr. 2) ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS APSILANKYMO KATEDRA Ši bažnyčia yra ypatinga tuo, kad ji gerai matosi faktiškai visoje teritorijoje ir gali tarnauti geru kelrodžiu orientuojantis mieste;

NA UDO JA M O S

Istoriškai šis pastatas buvo kiek atokiau nuo gatvės, už gyvenamųjų pastatų eilės, tačiau ilgainiui užstatymas buvo sugriautas, gatvės išplatėjo ir išlikęs pastatas priartėjo prie krašto.

NEIŠVYSTYTA KVARTALŲ VIDINĖ STRUKTŪRA Automobilių susisiekimo tinklas yra nepalyginamai geresnės būklės, negu vidinis kvartalinis pėsčiųjų tinklas. Jaučiamas ryšių trūkumas, dviračių tako įrengimo, funkcijų persiskirstymo poreikis.

NAUJA AUTOBUSŲ STOTIS Šis modernus pastatas yra sėkmingas architektūros kūrinys, ne tik tarnaujantis kaip susisiekimo infrasstruktūros dalis, bet ir veikiantis kaip turistų traukos centras.

NAUJA AUTOBUSŲ STOTIS Šis modernus pastatas yra sėkmingas architektūros kūrinys, ne tik tarnaujantis kaip susisiekimo infrasstruktūros dalis, bet ir veikiantis kaip turistų traukos centras.

43

DETALIZUOTI PASIŪLYMAI

NESUFORMUOTA GATVĖS ERDVĖ IR UŽSTATYMO STRUKTŪRA Netinkama parkingų padėtis lemia nesuformuotą gatvės išklotinės kokybę. Dėl to gatvės erdvė yra nesuformuota ir nejauki.

VAIKŲ IR JAUNIMO CENTRAS Išlikęs visuomeninės paskirties istorinis statinys.

APLEISTI PASTATAI IR NESUTVARKYTOS ŽALIOS ERDVĖS Teritorijoje yra nenaudojamų, sunykusių pastatų (garažai), taip pat yra apleista teritorijja prie upelio, tačiau ji artimiauiu metu bus sutvarkyta pagal paupio teritorijos projektą.

TERITORIJOS URBANISTINĖ IDĖJA Vytauto gatvė ir jos prieigos

Kaip parodė pirmojo etapo tyrimas, Vilkaviškio istorija pasižymi kompleksiškumu. Tačiau tai nėra suvokiama, kol tyrėjas neįigilins į istorinių įvykių tarpusavio sąryšius. Iš pirmo žvilgsnio šio miesto istorija gali pasirodyti nieko neišsiskirianti - linijinė, logiška raida, kai progresas po truputį tobulina ir keičia miesto įvaizdį. Tačiau Vilkaviškio raidą lėmė tam tikri istoriniai įvykiai, kurie sumaišė šią įprastą seką.

Tad dabartiniame Vilkaviškyje galime matyti ir tradicinių, istoriškam miestui būdingų formų, ir sovietmečio daugiabučių miesto centre, ir šiuolaikinių statinių, ir visa tai stovi ant istorinės miesto urbanistinės struktūros, kiek išardytos tik pačiame centre. Šiuo projektu buvo siekiama simboliškai atvaizduoti tai pagrindinėje, reprezentatyvioje Vytauto gatvėje. Tam buvo pasirenkta formuoti gatvės charakterį per užstatymo ir erdvės santykį bei architektūrinius sprendimus.

TERITORIJOS ĮVAIZDIS Vytauto gatvės kaiminystėje esantys reikšmingi miesto simboloao - katedra ir kultūros centras tampa pagrindu performuoti gatvės erdvę ir jos prieigas, nuosekliai istorinį (tradicinį) įvaizdį papildant ir keičiant modeerniu (šiuolaikišku).

KOMPLEKSŲ CHARAKTERIS Formuojamos kompleksų ir kvartalų išorinio pavidalo ir vidinio turinio (vidaus erdvių_) kontrastas reprezentuoja prieštaringą or kompleksišką Vilkaviškio miesto istoriją ir dabartį.

ERDVIŲ ĮVAIROVĖ Reprezentatyvus gatvių ir kitų miesto viešųjų erdvių tinklas papildomas uždaresnėmis, veklos specifikos ir dinamikos sąlygoto charakterio kvartalų vidinėmis erdvėmis (kiemeliais).

14 3 4

SPRENDIMAI

Vytauto gatvė ir jos prieigos Į teritoriją įeina keli svarbūs miesto viešųjų erdvių sistemos elementai, pavyzdžiui pagrindinė gatvė, krantinės dalis, parko dalis. Atsižvelgiant į jų svarbumą bei kelių kultūrinę reikšmę turinčių objektų gretimumą yra formuojamos papildomos viešos erdvės. Pabrėžtina, kad kadangi gatvės yra orientuojamos į pėsčiuosius, jos irgi yra traktuojamos kaip svarbi viešųjų erdvių sistemos dalis. Taip pat yra atsižvelgiama į numanomus srautus - iš autobuso stoties ir iš miesto centro didesni, iš gyvenamųjų rajonų mažesni.

1. Skveras prie autobusų stoties 2. Kultūros centro parkas 3. Krantinė 4. Meninės saviraiškos erdvė 5. Skveras 6. Gatvė

Kvartalai yra skaidomi atsižvelgiant į esamą situaciją ir tipinį Vilkaviškio kvartalo dydį. Yra sekama smulkėjimo centro link principu - kuo kvartalas yra toliau nuo centro, tuo jis yra stambesnis. Dėl to kvartalai prie upelio (arčiau centro) yra žymiai smulkesni, nei iš kitos Vytauto g. pusės.

Siekiant suformuoti Vytauto g. erdvę ir atkurti jos istorinį charakterį yra formuojamas perimetrinis užstatymas.

Pagerbiant miesto istoriją centro viešieji kvartalai yra pratęsiami iki buvusios miesto užstatymo zonos, buvusios iki 1940 m.

Kvartalai yra skirstomi į gyvenamuosius ir visuomeninius. Viešai prieinami kvartalai kiekvienas turi savo funkcinę specifika, kuri priskiriama atsižvelgiant į esamas ar buvusias pastatų paskirtis.

Pavyzdžiui, bažnyčios pusėje esantis kvartalas (nr. 3) 1940 m. turėjo kino teatrą. Įvertinant gyventojų išreikštą poreikį turėti daugiau pramogų tokios funkcijos buvo atkuriamos.

VIEŠŲJŲ ERDVIŲ SISTEMA

Viena iš išvardintų problemų yra automobilių stovėjimo vietų perteklius. Siekiant sumažinti stovėjimo aikštelių skaičių bei paskatinti vaikščioti pėsčiomis ir važiavimą dviračiu yra tvarkoma susisiekimo sistema. Plėtojama dviračių takų sistema sukuriant naujus takus; numatomas viešojo transporto maršruto įvedimas, jam yra skiriama stotelė pagrindinėje gatvėje.

Daugiausia naujų atsiradusių takų yra skirti pėsčiųjų judėjimui.

Tai yra takų sistema, einanti per viešųjų kvartalų centrus ir gyvenamųjų kvartalų perimetru. Takai smulkina kvartalus sumažinant vaikščiojimo atstumus ir didinant galimybę rinktis patogiausią, maloniausią ar trumpiausią kelią bei padidina pagrindinės gatvės integraciją į platesnę miesto centro teritoriją - projektuojami pėsčiųjų tiltai mažina upės kaip ribos reikšmę.

KVARTALAI

SUSISIEKIMO SISTEMA

3 3

2

4

6

4 4

7

4

2 5

1

5 6

1

GSEducationalVersion

45

DETALIZUOTI PASIŪLYMAI

GSEducationalVersion

GSEducationalVersion

INOVACIJOS

Vytauto gatvė ir jos prieigos RĖMĖJAI

NAUDOJAMA RĖMĖJŲ PRODUKCIJA Kadangi projektuojami urbanistiniai kiemeliai su rekreacine ir laisvalaikio funkcija, juose numatoma įrengti tam skirtus baldus: prie kavinių, jų lauko erdvėje įrengiami TRAIDA lauko stalai M2110. Užtikrinant erdvės prie buvusios gaisrinės estetinę kokybę įrengiamos TRAIDA betoninės gėlinės AM0122. Toje pačioje erdvėje yra atrandama vieta ir TRAIDA betoniniams šachmatų stalams 505, TRAIDA lauko suoliukams H-630, TRAIDA išmanieji suolai Steora Cyclo ir kitiems TRIADA lauko baldams. Visą šią erdvę apšviečia betoniniai žibintai (TRAIDA betoninis žibintas AM0104).

Skatinant nemotorizuotą judėjimo būdą shared space erdvėje prie autobusų stoties įrengiami dviračių stovai (miestai.lt dviračių stovas VN016). Laisvalaikio kiemelyje įrengiant medžius kietoje dangoje jiems paliekamas atviras žemės plotas uždengtas miestai.lt medžio šaknų apsauga M8106. Įrengiamoms prie kavinių lauko terasoms naudojamos perdirbto plastiko danga (miestai.lt terasinės perdirbto plastiko lentos); Istorinio maršruto dalims, pažymėtoms trinkelėmis, yra naudojamas dvikomponentis epoksidinės dervos pagrindo grindinio siūlių rišiklis (Betono mozaika, ROMPOX® - D1).

Komercinio kiemelio namukams būdingos vitrinos parinktos iš WICONA katalogo: WICSLIDE 75FD slankiojanti bei susilankstanti sistema. Jos yra apsaugomos nuo tiesioginės saulės spindulių įrengiant akinimo apsaugos priemones - fasadines žaliuzes (Barema rytai, E200 ECONOMY). Šiame kiemelyje tarp kolonų yra formuojamos apželdintos vertikaliosios sienos, kurios kurivta šešėlį ir apsaugo nuo vėjo.

Kultūriniame kiemelyje numatoma vieta surenkamoms modulinėms reguliuojamo aukščio scenos grindims (STS, nestandartinė konstrukcija, pakeliamos grindys-stalas).

Bordiurų žymėjimui neįgaliesiems naudojamos Betono mozaikos taktilinės trinkelės Prizma 6D. 16 3 4

TERITORIJOS VERTYBĖS IR PROBLEMOS Miesto aikštė ir jos prieigos

J. BASANAVIČIAUS AIKŠTĖ

NEĮVEIKLINTA AIKŠTĖ IR JO S PRIEIGO S

Ne se na i re ko nstruo ta ir modernaus įvaizdžio centrinė miesto aikštė skirta visuomeniniams renginiams ir veiklai.

J. Basanavičiaus aikštė nesenai atnaujinta tačiau vistiek nepakankamai aktyvi kaip centrinei miesto aikštei. Aikštė palyginus su istoriniu savo dydžiu yra dvigubai didesnė ir realiai neatitinka miestelio gyventojų poreikių, erdvė neišnaudojama ir dėl savo mastelio yra nejauki. Aikštės prieigose esantys pastatai ir erdvės greta nesutvarkytos, taškai neaktyvūs, todėl nesukuriamas judėjimas pačioje aikštėje.

PAŠTO PASTATAS

Pa sta ta s yp a ting a s tuo , kad yra modernistinės architektūros palikimas ir stovi greta centrinės miesto aikštės

TRŪKSTA ERDVIŲ PRITAIKYTŲ SKIRTINGIEM S GYVENTO JŲ KATEGO RIJO M S

entrinėje miesto dalyje matome tik aikštę ir automobilių stovėjimo aikšteles, tačiau net ir esant potencialioms erdvėms, kaip pvz erdvė prie upės, jos yra neišnaudojamos visuomenės gyvenimo aplinkos kokybės kėlimui. Trūksta laisvalaikio, rekreacinių, komercinių, aktyviai veiklai skirtų zonų.

NESUFO RM UOTI KVARTALAI IR ERDVĖS VIEŠBUTIS ,,ŠIRVINTA”

Mo de rnistinis p a sta ta s, svarbus architektūrine išraiška ir aiškaus kryžiaus plano vidiniu kiemeliu.

Teritorijoje yra erdvės ir kvartalai, kurie nėra išbaigti, trūksta funkcinio scenarijaus ir nėra išreikšti ryšiai su kitomis miesto dalimis. Miesto centre randami garažai kenkia teritorijos įvaizdžiui.

ATRAKTYVIŲ IR SUTVARKYTŲ VIETŲ TRŪKUM AS ŠEIM ENO S UPĖ

Upės prieigos tinkama ir patraukli poilsio ir laisvalaikio zonoms.

47

SIŪLYMAI DETALIZUOTI PASIŪLYMAI

Neišnaudojama visa upės krantinė, dešinėjė krantinės pusėje esančių pastatų kiemai ir ūkinė veikla yra atgręžta į upelį vietoj to, kad būtų išnaudojamas erdvės potecialas ir atsiveriantys vaizdai. Erdvė aplink pašto pastatą neįveiklinta.

TERITORIJOS URBANISTINĖ IDĖJA Miesto aikštė ir jos prieigos

Buvusi centrinės aikštės teritorija istoriškai pasižymėjo multifunkciškumu ir aktyviu gyvenimu. Teritorijos urbanistinė idėja ir yra grindžiama funkciniu istorinės ir modernios aplinkos susijungimu. Siekiant įprasminti ir įveiklinti c arakterį praradusias miesto centrines erdves, kuriamos inovatyvios ir skirtingas funkcijas savyje apjungiančios miesto erdvės.

AIKŠT S PRIEI ĮVEIKLINIMAS Dabartiniame kontekste pastebimas monofunkciškumas ir neaktyvios, šiuolaikiniam miestui netinkamos erdvės. Pirmiausiai atsigręžiant į istorinę struktūrą siūloma vizualiai išskirti istorinį aikštės dydį, galinėje jos dalyje įkuriant amatininkų kiemelį ir taip sukuriant įveiklintą erdvę susijusią su istorine šios vietos funkcija. Aikštės perimetrą juosiančių pastatų pirmuose aukštuose kuriamos komercinės veiklos.

UPELIO KRANTIN S ORMAVIMAS ormuojami aiškios paskirties kvartalai dešiniajame Šeimenos upės krante banko ir adminstracijos pastatų apjungimas antžemine automobilių stovėjimo aikštele, viduje formuojant kiemelį su vaizdu į upę ir bažnyčia. Rekreacinė erdvė ir funkcinė centro jungtis greta viešbučio. Urbanizuota komercinė erdvė kuriama skaidant dabartinį ,,Ma imos pastatą į tris tūrius, taip praveriant praėjimus upės ir kairiajame krante kuriamos komercinės zonos link.

ERDVI KLASI IKA IJA Siekiant paįvairinti centrinės dalies c arakterį ir sukurti daugiau skirtingų ir skirtingus gyventojų poreikius tenkinančių vietų, kuriamos uždaros, atviros ir pusiau atviros erdvės, formuojančios įdomesnę centrinę struktūrą ir leidžiančios sėkmingai veikti skirtingoms funkcijoms.

43 8 1

SPRENDIMAI

Miesto aikštė ir jos prieigos VIEŠŲJŲ ERDVIŲ SISTEMA Teritorija yra miesto centrinė reprezentacinė dalis, kurios pagrindinis elemntas yra aikštė, tad natūralu, jog didžioji dalis teritorijos yra vieša, tačiau atsižvelgiant į miestelio poreikius yra formuojamos urbanistinės pauzės gyvenamosios uždaros struktūros. Istorinės aikštės erdvė pilnai atvira, gatvės susiekimo elemtas, kuriame dominuoja pėstieji. Aiškų funkcinį scenarijų turinčios erdvės yra elementai įveiklinantys aikštės mazgą. atvė atskirta nuo vidinių kiemelių perimetrine užstatymo struktūra. Pastatai atsiveria upės linkme.

49

DETALIZUOTI PASIŪLYMAI SIŪLYMAI

KVARTALAI Aikštės prieigų istorinė užstatymo struktūra smulkūs perimetru suformuoti kvartalai, takeliai link upės, tuo temiantis formuojamos pastatų grupės ir erdvės tarp jų.

Planuojami multifunkciniai kvartalai, siekiant sukurti aktyvų miesto centrą. Kvartalai mišrios paskirties gyvenamosios, komercinės, laisvalaikio, visuomeninės.

Aikštės perimetrą juosiančių pastatų pirmuose aukštuose numatomos komercinės patalpos siekiant sugrąžinti aikštėj, kaip buvusiai turgavietei, stiprią prekybinę funkciją.

SUSISIEKIMO SISTEMA Teritorijoje siekiama kuo daugiau erdvės skirti pėstiesiems, automobilių stovėjimo aikštėlės pagrinde išdėstomos centrinės zonos išorėje. Dviračių ir pėščiųjų takas pakrantėje į kurį pro pastatų grupes veda atkurti istoriniai praėjimai. Tiltais susisiekiama su kairiaja upės krantine. Šis dviračių takas jungiasi su ties pagrindinėm gatvėm esančiais takais, o vidinėse erdvėse yra tanki pėsčiųjų takų sistema.

INOVACIJOS

Miesto aikštė ir jos prieigos RĖMĖJAI

NAUDOJAMA RĖMĖJŲ PRODUKCIJA Laisvalaikio ir rekreacijos zonoje Šeimenos upės pakrantėje yra įrengiama lauko sporto įranga (Traida treniruokliai SM103, SM102, SM104, gatvės gimnastikos kompleksas S831.4).

Laivalaikio zonoje terasa klojama perdirbto plastiko lentomis (Traida, terasinės perdirbto plastiko lentos). Krantinės šlaitai ir tiltų pagrindų betono liejiniai idroizoliuojami BETOCRETE-C ir A UAFIN-CJ6 (Schomburg Baltic). Medžių šaknų apsaugai klojant takus krantinėjė naudojamas dviejų komponentų sintetinis dervos pagrindo surišėjas (Betono mozaika, ROMPOX® - PROFI-DEKO) Tiltų atitvaroms naudojama segmentinė tvoros sistema (Traida, atitvaras Sol). Kadangi erdvė rekreacinė yra numatomos vietos žmonių poilsiui, įrengiami lauko staliukai (Traida, M2110), betoniniai kvadratiniai suoliukai (Traida, AM0132B), betoninės šiukšliadežės (Traida, I127).

Apšvietimui naudojami apšvietimas

betoniniai šviestuvai (Traida). Amatininkų parkelyje projektuojamuose komercinės paskirties paviljonuose įstiklinami įėjimo fasadai (Wicona), siekiant užtikrinti komfortišką ir ekonomišką aplinką kartu įrengiamos ir ventiliacinės grotelės bei žaliuzės (Barema rytai).

Dangai naudojamos betoninės plytelės (Betono mozaika, Kuba 8B). Pastatai apšviečiami ILUMINAR AR ITEKT RINIO APŠVIETIMO SISTEMA (STS).

10 3 5

TERITORIJOS VERTYBĖS IR PROBLEMOS Masinės statybos daugiabučių teritorija VERTYBĖS / GALIMYBĖS

PROBLEMOS

ŽALIA ZONA PRIEŠ DAUGIABUČIUS Didelio želdyno zona prieš daugiabučius, teritorijos pabaigoje neišvystyta, neišnaudotas potencialas, želdynai nesistemingi.

Yra kelios skulptūros, galimybė plėtoti skulptūrų parką.

“SODROS” PASTATAS Užimama didelė teritorija, turinti potencialo formuoti gyvenamųjų pastatų užstatymą.

Teritorijoje panašios paskirties objektai išsidėstę skirtingose vietose. Yra galimybė panašias funkcijas koncentruoti vienoje vietoje.

“IKI” PARDUOTUVĖ TERITORIJOS CENTRE Teritorijos centre esantis “IKI” prekybos centras galėtų kurti daugiau komercinės bei visuomeninės paskirties vietų.

Taip pat neišvystytos potencialios erdvės aplink.

DAUGIABUČIŲ KIEMAI Šiuo metu daugiabučių kiemai yra vieši, nėra privatesnių erdvių įvairioms gyventojų veiklos.

Erdvės gan tvarkingos, bet neišnaudotos funkciškai.

Šaltinis: maps.google.lt

SAVIVALDYBĖS PASTATAS Pastatas turintis tam tikrą istorinę prasmę. Atlieka svarbią funkciją viso miesto kontekste. Pastatą supa didelė potencialo turinti viešoji erdvė. Yra galimybė koncentruoti šią bei kitas panašias funkcijas turinčius centrus mieste į vieną vietą. Šaltinis: vilkaviskis.lt 51

DETALIZUOTI PASIŪLYMAI

AUTOMOBILIŲ PARKAVIMAS Dalis automobilių parkingų suprojektuoti netvarkingai, teritorijoje esančios gatvės baigiasi akligatviais vedančiais į parkavimo aikšteles.

URBANISTINĖ IDĖJA

Masinės statybos daugiabučių teritorija ISTORINIS IR DABARTINIS VAIZDAI IŠKARPOS SITACIJOS LYGINIMUI

PROJEKTUOJAMOS TERITORIJOS URBANISTINĖ IDĖJA Urbanistinė idėja – istorijos ir modernumo persipinimas. Šių skirtingų laikotarpių sankirtą siekiama įprasminti įvairiais būdais. Vienas jų - bandant atkurti buvusį istorinį miestovaizdį, bei istorinę centrinės dalies struktūrą tiek formos, tiek turinio (funkcijos) prasme.

Šaltinis: Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus archyvas Šaltinis: maps.google.lt

ESAMA STRUKTŪRA / PROBLEMA Pagrindinės projektuojamos teritorijos problemos monofunkciškumas ir stambi užstatymo struktūra. Teritorijoje vyrauja gyvenamoji funkcija. Sovietinio modernizmo daugiabučių užstatyme trūksta sutvarkytų viešųjų erdvių, įvairesnių vietų skirtingoms veikloms, didelės erdvės tarp pastatų nėra įprasmintos. Stambios struktūros monotonija, taip pat negerina žmonių gyvenimo kokybės.

ISTORINĖ STRUKTŪRA / VERTYBĖ Projektuojamos teritorijos vertybė, tai buvęs istorinis užstatymas. Smulki užstatymo struktūra, bei skirtingų funkcijų įvairovė kur kas geriau įprasmina kasdienį žmonių gyvenimą.

Taip pat šie elementai yra priimtinesni centrinės miesto dalies atliekamoms funkcijoms ir visam miestovaizdžiui.

PROJEKTUOJAMA STRUKTŪRA / GALIMYBĖ Kuriant sprendinius siekiama kur įmanoma atkurti buvusį, istorinį užstatymą ir teritorijos multifunkciškumą. Į dabartinę, problemišką, monofunkcinę, stambią struktūrą integruojami smulkesni užstatymo elementai, taip pat įvedama daugiau įvairesnę paskirtį turinčių funkcijų, tiek naujų, šių dienų gyventojų poreikius tenkinančių, tiek atkuriamų seniau buvusių istorinių. Perdengiant skirtingų laikotarpių sluoksnius nėra siekiama vieną pakeisti kitu, gaunama hibridinė, įvairesnė ir priimtinesnė teritorijos struktūra.

12 3 5

SPRENDIMAI

Masinės statybos daugiabučių teritorija

Siekiant atkurti istorinį miestovaizdį, aprašytą urbanistinės idėjos dalyje, teritorijose, kuriose projektuojami nauji pastatai orientuojantis į istorinių pastatų įvaizdį. Kuriami mažesni tūriai nuožulniais stogais, taip pat užstatymas yra tankesnis, nei jau esančių daugiabučių. Teritorijos viduryje esančio komercinio centro pastatų tūrio sprendinys skirasi nuo jį supančių gyvenamųjų pastatų.

Teritorijoje pagrindine išlieka gyvenamoji funkcija, siekiama ją paįvairinti pirmuose gyvenamųjų pastatų aukštuose sukuriant komercines, bei įvairių užsiėmimų patalpas.

Teritorijos viduryje formuojamas aktyviausias komercinis centras, pagrindinis traukos objektas. „Sodros“ pastatas perkeliamas prie savivaldybės, koncentruojant šias funkcijas į vieną vietą kuriama patogesnė struktūra gyventojams.

53

DETALIZUOTI PASIŪLYMAI

Projektuojant susisiekimo sistemą siekiama atkurti istorinį gatvių tinklą, kuriamos įvairių rūšių gatvės, gatvės vedusios į stovėjimo aikšteles kiemuose transformuojamos į pravažiuojamą gatvių sistemą, formuojant tarpusavio ryšius. Naujai projektuojama bei Statybininkų gatvė įgauna bendro naudojimo paskirtį.

Stovėjimo aikštelės įrengiamos gatvių kraštuose, taip paliekat daugiau vietos namų kiemuose, bei tokiu būdų kiemą atribojant nuo gatvės.

Kiekvienai daugiabučių pastatų grupei siekiama sukurti privatesnę erdvę. Šios privačios erdvės tarp daugiabučių būtų skirtos jas ribojančių pastatų gyventojams. Pagrindinės viešosios erdvės kuriamos komerciniame centre, bei naujai projektuojamoje teritorijoje. Šiaurinėje teritorijos dalyje projektuojamas miesto parkas. Tai tampa elementu užbaigiančiu miesto centrinę dalį, taip pat šiuo sprendiniu siekiama sukurti daugiau privatumo laisvai stovinčių daugiabučių gyventojams. Laisvai stovintys daugiabučiai atskiriami želdynais ir iš teritorijos vidinės pusės, taip pat sukuriant šiek tiek privatesnę žalią zoną, projektuojamos teritorijos gyventojams.

INOVACIJOS

Masinės statybos daugiabučių teritorija RĖMĖJAI

NAUDOJAMA RĖMĖJŲ PRODUKCIJA Atnaujinant daugiabučius pastatus projektuojamos laiptinių vėdinimo sistemos (Barema ventiliacinės grotelės). Įstiklinami įėjimai į laiptines (Wicona). Prie kiekvieno daugiabučio įrengiamos terasos, skirtos konkrečiai to daugiabučio gyventojams (Traida perdirbto plastiko lentos).

Parkavimo zonose įrengiamos elektromobilių įkrovimo stotelės (Schneider electric). Ant pastatų stogų įrengiamos saulės baterijos. Siekiant didinti pastatų fasadų estetinę kokybę, taikomi įvairūs architektūriniai sprendimai, pasinaudojant remėjų siūlomais produktais (Barema rytai aliuminiai fasadų dangteliai, Etex group equitone plokštės).

Teritorijoje projektuojamos naujos ar gerinama jau esamų kietų dangų kokybė (Betono mozaika). Projektuojamas gatvių apšvietimas (Traida betoniniai šviestuvai, Selteka). Įrengiamos požeminės šiukšliadežės (Traida). Taip pat teritorijoje numatomiems landšafto sprendimams numatomas griaunamų pastatų medžiagų panaudojimas.

Naujai projektuojamų gyvenamųjų bei komercinių pastatų statybai numatomi remėjų statybiniai produktai (SKV Arko, Thermaflex).

14 3 5

APIBENDRINIMAI

13

APIBENDRINIMAI

57

APIBENDRINIMAI

APIBENDRINIMAS

Projektinis pasiūlymas buvo formuojamas atsižvelgiant į teritorijos problematiką. Buvo siekiama išsaugoti istorines ir kultūrines vertybes bei sėkmingai integruoti jas į naujai kuriamą modernią struktūrą. Siekiant pabrėžti tiek modernių, tiek istoriškai vertingų objektų būvimą teritorijoje yra sukuriami du persipinantys maršrutai, kurių paskirtis - skatinti vietinių gyventojų domėjimąsį savo miesto istorija bei išreikšti ir pagerbti jos kompleksiškumą. Buvo sutvarkyta urbanistinio audinio struktūra, taikant vienus ar kitus principus buvo stengiamasi sukurti vaikščiojimui palankią teritoriją su tematinėmis erdvėmis, veikiančiomis kaip traukos centrai. Erdvių paskirtys pasirinktos atsižvelgiant į gyventojų nurodytą paslaugų trūkumą ir esamos situacijos teikiamas galimybes, tad yra tikimasi, kad jie natūraliai, tarsi savaime įsilies į miestiečių kasdieninį gyvenimą ir gerins jų gyvenimo kokybę. Taip pat yra tikimasi, kad urbanistinė koncepcija ir teikiami siūlymai (vietokūra, urbanistiniai kiemeliai) suburs vietinę bendruomenę aktyvesniai veiklai, komunikavimui ir bendradarbiavimui, kas turės teigiamos įtakos socialiniam ir ekonomianiam miesto gyvenimui. Grįžtant prie projekto tikslo, kuriuo buvo siekiama kurti daugiafunkcę aplinką, kuri ne tik būtų patogi ir estetiška, bet ir pakylėtų gyventojų emocinę būseną. Ir atsižvelgus į priimtus sprendimus, projektuojant bei kuriant pasirinktą teritoriją belieka tikėtis, jog šie sprendimai išpildys projekto pradžioje išsikeltus lūkesčius.

18 3 5

PAGRINDINIS BRĖŽINYS

SUMAŽINTI PLANŠETAI

PRIEDAI

Š