Vertingų kraštovaizdžių architektūrinė vietokūra: regionalizmo formuojamas identitetas. Magistro baigiamasis projektas / A. Žmuidzinavičiaus gimtosios sodybos atvejis
PORTFOLIO
aplinkoje - atvejo analizė
ir siluetas agrarinėje aplinkoje - atvejo analizė
Pastatas - kraštovaizdis miškingoje aplinkoje, transformacijos atvejo analizė
Šiame darbe nagrinėjami architektūriniai iššūkiai ir galimybės vertinguose, saugomuose kraštovaizdžiuose. Pagrindinis dėmesys skiriamas subtiliai pusiausvyrai tarp kultūrinio identiteto išsaugojimo ir būtinos plėtros, atsižvelgiant į nuolat kintančius šiuolaikinius visuomenės poreikius. Ši tema tampa vis aktualesnė globalizacijos ir urbanizacijos eroje, kai tradicinės praktikos ir šiuolaikinės inovacijos dažnai atsiduria ties konflikto riba. Darbe tyrinėjamas kontraversiškas tradicinės ir modernios architektūros santykis. Tai apima įvairius diskursus apie tai,
This work explores the architectural challenges and opportunities in valuable, protected landscapes. It focuses on the delicate balance between the preservation of cultural identity and the necessary development to meet the ever-changing needs of modern society. This theme is becoming increasingly relevant in an era of globalisation and urbanisation, where traditional practices and modern innovations are often on the verge of conflict. The work explores the controversial relationship between traditional and modern architecture. This includes various discourses
kaip šiuolaikinė architektūra gali būti harmoningai integruota į istorinius kontekstus, išsaugant autentiškumą ir istorinę vertę. Darbe nagrinėjant skirtingų šalių ir kultūrų saugomų teritorijų atvejus siekiama iliustruoti geruosius ir bloguosius pavyzdžius, atsižvelgiant į teritorijos kontekstą, vyraujantį mąstymą ir pajautimą. Lietuvos kontekste analizuojama sąveika tarp tradicinės kaimo architektūros išsaugojimo iniciatyvų ir modernizacijos siekių. Šios pastangos dažnai sukelia įvairias socialines ir ekonomines pasekmes vietos bendruomenėms, kas lemia dvilypį požiūrį į paveldo tvarkymą ir jo integraciją. Atvejų studijos iš Jungtinės Karalystės, Peak District ir Dartmoor nacionalinių parkų, taip pat Italijos Pjemonto regiono ir Švedijos Gammelstad‘o bažnytkaimio bei Lietuvos – Metelių regioninio parko suteikia platų įžvalgų spektrą, apimantį kardinaliai skirtingus Europos regionus. Šių teritorijų dokumentai, reglamentuojantys architektūrinę išraišką, atskleidžia skirtingus požiūrius į tradicinės ir modernios architektūros integravimą nusistovėjusioje aplinkoje. Be to, darbe aptariami regionalizmo architektūros pagrindai, pabrėžiant
on how contemporary architecture can be harmoniously integrated into historical contexts while preserving authenticity and historical value. By examining the case studies of protected areas from different countries and cultures, the work aims to illustrate good and bad examples, taking into account the context of the site and the prevailing thinking and sensibilities. In the Lithuanian context, the interaction between initiatives to preserve traditional rural architecture and modernisation aspirations is analysed. These efforts often have various socio-economic consequenc-
es for local communities, leading to a dual approach to heritage management and integration. Case studies from the UK, the Peak District and Dartmoor National Parks in the UK, the Piedmont region in Italy, the Gammelstad Church Town in Sweden and the Metellus Regional Park in Lithuania provide a wide range of insights from vastly different European regions. The documents governing architectural expression in these areas reveal different approaches to the integration of traditional and modern architecture in an established environment. In addition, the work discusses the
esminį konteksto, klimato ir kultūrinių tradicijų vaidmenį kuriant architektūrą, kuri ne tik atitinka vietovės istoriją ir estetiką, bet ir plečia ją moderniais elementais. Galiausiai siekiama formuluoti aiškius principus ir strategijas, orientuotas į specifinę teritoriją Lietuvoje. Tokiu būdu siekiama skatinti tvarią ir harmoningą urbanizuotos bei natūralios aplinkos simbiozę ateityje, kur kiekvienas architektūrinis sprendimas būtų darnaus vystymosi dalimi.
architectural foundations of regionalism, highlighting the crucial role of context, climate and cultural traditions in the creation of architecture that not only responds to the history and aesthetics of a place, but also extends it with modern elements. Finally, the aim is to formulate clear principles and strategies focused on a specific site in Lithuania. In this way, the aim is to promote a sustainable and harmonious symbiosis between the urbanised and the natural environment in the future, where every architectural solution is part of sustainable development.
1 pav. Miestelio charakteris (daryta autoriaus)
Temos aktualumas ir problematika
Projektuojant vertingų ar saugomų kraštovaizdžių teritorijose, susiduriama su etine dilema – kaip elgtis su architektūrine pastatų išraiška – kokius aplinkos aspektus akcentuoti kaip prioritetą projektavimo gairėms, ar reikalinga visiška, ar dalinė integracija į kraštovaizdį? Tiek Lietuvos, tiek užsienio praktikoje aptinkami tokių jautrių teritorijų projektavimo gidai, kurie užduoda dizaino principus projektuojamai architektūrai. Susistemintų gairių sąrašas teoriškai turėtų padėti architektams, projektuotojams pasiekti tinkamo prisitaikymo prie vertingo kraštovaizdžio rezultato, tačiau iš praktinės pusės, tokių gidų pateikiami principai gali būti per daug
absoliutūs ir kontraversiški. Tarptautinėje praktikoje egzistuoja daugybė skirtingų kelių: absoliuti integracija, imitavimo ir modernumo mišinys bei visiškas kontrastas. Skirtingos praktikos ir galimybės kelia neapibrėžtumo jausmą bandant išsirinkti tikslingiausią projektavimo kelią.
Tyrimo objektas
Eksperimentinio projekto objektas yra A. Žmuidzinavičiaus, Lietuvos dailininko, kolekcionieriaus ir visuomenės veikėjo, gimtoji sodyba, pasižyminti autentiškais etnografinės architektūros bruožais.
Darbo tikslas
Darbe tyrinėjama skirtingų kraštovaizdžių savybių ir architektūrinės išraiškos sąsa-
ja, bandoma surasti sistemą, leidžiančią parinkti tinkamiausią architektūros integracijos metodą konkrečiam kontekstui.
Tyrimo uždaviniai
1. Išsiaiškinti kraštovaizdžio sampratą, kuo išsiskiria saugomi ar vertingi kraštovaizdžiai, kokios jų savybės ir reglamentai.
2. Suprasti regionalizmą, kaip fenomeną, ir kritinį regionalizmą, kaip projektavimo metodiką. Išanalizuoti pagrindinius kritinio regionalizmo aspektus, palyginti skirtinguose literatūros šaltiniuose aptinkamus sampratos skirtumus.
3. Surasti, išanalizuoti ir palyginti Lietuvos bei kitų valstybių saugomų teritorijų projektavimo gaires.
4. Įvertinti gyventojų požiūrį į vertingų ir saugomų kraštovaizdžių reglamentus, išsiaiškinti ar tai padeda ar trukdo vietos charakterio išsaugojimui.
5. Nustatyti ir susisteminti skirtingų architektūros integracijos metodų į atitinkamą kraštovaizdį efektyvumą ir surasti būdą tai objektyviai išreikšti.
6. Sukurti koncepcinį modelį, kuris užduotų projektavimo gaires eksperimentiniam projektui.
7. Apibendrinti viso darbo rezultatus ir eksperimentinio projekto išvadas sulyginti su koncepciniu modeliu.
Tyrimo metodai
Darbas susideda iš teorinių tyrimų dalies, kurios tikslas yra hipotetinis modelis, empirinių tyrimų, kurių galutinis rezultatas – koncepcinis modelis, ir eksperimentinio projekto – atliktų teorinių bei empirinių tyrimų atsako, pateikto grafinės išraiškos medžiaga.
Darbo struktūra Tiriamasis darbas pradedamas nuo literatūrinių tyrimų, kurių metu nagrinėjama kraštovaizdžio bei regionalizmo samprata, ieškoma ir sistemizuojama Lietuvos, Jungtinės Karalystės, Švedijos bei Italijos dizaino gairės, skirtos vertingų kraštovaizdžių išsaugojimui. Pastarosios
gairės pasitelkiamos tolesniame empirinių tyrimų etape. Šioje tyrimo dalyje, remiamasi skirtingų šalių praktikomis, išgryninamos integravimosi į kontekstą koncepcijos, kurios testuojamos ir lyginamos skirtingų tipų kraštovaizdžiuose. Taip pat, nagrinėjami įvairūs analogai, apklausiami ekspertai apie architektūros integraciją. Remiantis tyrimų rezultatais, kuriamas eksperimentinis projektas, kurio atitiktis su sudarytu koncepciniu modeliu tikrinama darbo pabaigoje.
Kraštovaizdis ir kaimo architektūra
Kraštovaizdžio supratimas Lietuvoje
„Gamta, gamtos sąlygos yra duotos. Kraštovaizdis yra sukurtas. Tautose, kur daugiausia lemia agrarinė kultūra, kraštovaizdžio kūryba yra archajiškiausia kultūros dalis, tautinės identifikacijos kelias. Žmonės įsirašo į gamtos tekstą. Įsirašo jiems labiausiai būdingu braižu. Pirmiausia būstu, galiausiai būties samprata. Nuo pirmojo dangčio virš galvos iš medžio šakų, žolės iki dangaus metaforos. Nuo dangčio iki dangaus – šis metafizinis tarpas taip pat įeina į kraštovaizdžio būtį. Kraštovaizdis nėra plokščias, jis yra sferiškas, išgaubtas pagal dangaus liniją. Kraštovaizdis yra pilnas, bet nepripiltas. Kraštovaizdis yra būtis: ir savaiminė, duota, ir kuriama, lygiai kaip ir naikinama. Įsirašydamas į gamtą, žmogus kuria kultūrą.
Įsirašymas nėra tik harmoningas, saugantis, neišvengiama ir kirvio smūgių.“ (Daujotytė, 1999)�
Lietuvoje kraštovaizdžio terminas yra sudurtinis – sudarytas iš dviejų žodžių –krašto vaizdas. Kitų tautų kalbose kraštovaizdžiui apibrėžti dažniausiai vartojamas tik vienas žodis, vaizdas – tai, ką matome. Teigiama, kad kraštovaizdis veikia visus iš mūsų, nes viskas, ką mes veikiame, telpa jame, tuo įsitikinti galima peržvelgus Lietuvoje įteisintą kraštovaizdžio sąvoką – žemės paviršiaus gamtinių (paviršinių uolienų, žemės paviršiaus, pažemio oro, paviršinių ir gruntinių vandenų, dirvožemio, gyvųjų organizmų)
ir (ar) antropogeninių komponentų (archeologinių liekanų, statinių, inžinerinių įrenginių, žemės naudmenų bei informacinio lauko), susijusių medžiaginiais, energiniais ir informaciniais ryšiais, teritorinis junginys (Baškytė, 2023).
2 pav. Antanas Žmuidzinavičius “Nemunas Dainavos krašte”
Lietuvoje kraštovaizdis yra išskiriamas į daugybę tipų, tačiau bendrai visus juos apima gamtinis ir kultūrinis. Pirmasis iš jų savyje laiko natūralią, žmogaus nepaveiktą gamtą. Antrasis tipas išskiria gamtos ir žmogaus sambūvį, šis neretai sukelia daug diskusijų ir nesutarimų, mat vieniems žmonėms gali pasirodyti, kad tai daro žalą,
kiti gali manyti, kad tik tai sukuria išskirtinę vertę.
Kraštovaizdį išsaugoti yra lengviau, negu atkurti. Grįžti į pradinę būseną neretai tiesiog neįmanoma, tad saugomų teritorijų steigimas yra geriausias būdas mus visus supančią aplinką perleisti iš kartos į kartą. Nustatant tam tikras elgesio ir veiklos tai-
sykles, esame priversti nežaloti arba net pagyvinti mus supančią aplinką. Nors Lietuva, palyginus su kaimyninėmis valstybėmis, neišsiskiria savo teritorijos dydžiu, tačiau kiekvienas nacionalinis ar regioninis parkas gali didžiuotis išskirtiniu kraštovaizdžiu. Šiuo metu Lietuvoje veikia 5 nacionaliniai ir 30 regioniniai
parkai, iš kurių kiekvienas yra unikalus. Šis unikalumas reikalauja savitų sambūvio su gamta, žmogaus veiklos, projektavimo, vietokūros gairių ir įrankių.
3 pav. Sergejaus Panciriovo nuotrauka “Tipinis Lietuvos kraštovaizdis”
Senoji kaimo architektūra
Saugomi kraštovaizdžiai ir senoji kaimo architektūra yra vienas kitam įtaką darantys veiksniai. Kiekviena saugoma teritorija Lietuvoje yra unikali, tai pat ir etnografinė architektūra, kylanti iš ją supančios regiono gamtos, klimato ir kultūros, įgauna savitumo. Varijuoja proporcijos, ritmiškumas, formos, puošyba, medžiagiškumas, spalva, šių ir daugybės kitų neįvardintų aspektų deriniai.
Etnografinė architektūra susikūrė per šimtus metų, vietiniams gryninant funkciją ir statybos metodus, keičiantis medžiagoms ir supratimui, formuojant tradicijas. Todėl teigiama, kad vystant ar kaip nors kitaip įveiklinant kraštovaizdį, būtina atsižvelgti į šią (etnografinę) architektūros srovę,
kadangi tai jau išbandyta, vertinama ir simbiotiškai sąveikauja su aplinka.
Lietuvos kaimas jau bene šimtmetį yra purtomas didelių pokyčių. Keičiasi tradicijos, bendruomenės supratimas, ūkinės veiklos metodai, paveiktas urbanizacijos procesų – mažėja gyventojų skaičius. Bene visos kaimo vietovės daugiau ar mažiau yra paveiktos sovietizacijos periodo. Prastos kokybės architektūra, tipiniai projektai, kurie neatitinka vietos dvasios, istorijos ir kultūros, bendruomeniškumo, ūkinės veiklos radikalūs pokyčiai. Tai paskatino istorijos, savitumo ir tradicijų žlugimą, nesuskaičiuojamą antikūnių, tarsi žaizdų, skaičių, įsirėžusių į prieš tai gana harmoningą kraštovaizdį. Visa tai kelia
grėsmę kaimo kraštovaizdžiui ir šiandien jį palieka neatpažįstamą. Globalizacijos procesai palieka žmones be tapatumo ir savitumo jausmo ir tai nuo devintojo dešimtmečio įžiebė „savigynos“ idėjas. Europos Sąjungai skatinant šalims saugoti savo šaknis, unikalumą ir kultūros paveldą, dabartinė politika yra orientuota į kaimo ir savitumo gaivinimą. Tai užbrėžia aiškią kryptį link regionalizmo.
Etnografinis architektūros stilius, kaip ir bet kuris kitas, nuolat kinta naujoms išraiškoms ir idėjoms papildant senąsias. Tačiau šis stilius turi griežtesnius rėmus interpretacijoms. Būtinas tradicijos tęstinumas, natūralus savybių paveldėjimas, simbiozė
su aplinka, išlaikoma harmonija su istorija. Be to, atsiranda nuolatinis inovacijų ir šias dienas atliepiančių patogumų, problemų santykis. Kad architektūrinis virsmas vyktų natūraliai, be visa to reikia suprasti, kokie procesai, idėjos, tradicijos ir įsitikinimai formavo senąjį kaimo kraštovaizdį. Tik taip naujoji regionalistinė architektūra gali įsilieti į kontekstą ir, laikui bėgant, jį praturtinti. Vienas geras pastatas nesukuria aplinkos, bet prastas pastatas gali ją sugriauti (Bertašiūtė, 2012).
2 Kraštovaizdis ir kaimo architektūra
4 pav. Etnografinio stiliaus kitimo ir naujovių pritaikymo greičio karikatūra. (dayta autoriaus)
5 pav. Antanas Žmuidzinavičius “Senojo kaimo likučiai”
Saugomos teritorijos ir jų gyventojai
Lietuvoje 11.6% šalies teritorijos yra konservacinio prioriteto. Lietuva – žemdirbių kraštas. Saugomos teritorijos pradėtos kurti ne ant nepaliestos gamtos, bet ant aktyviai arba pasyviai dirbamų laukų. Gyventojus verčiant sekti vienokius ar kitokius draudimus, kyla nesutarimai, savo namuose – visi nori elgtis kaip nori. Norint išsaugoti gamtą kitoms kartoms, steigiamos saugomos teritorijos, o piliečiai pasitelkia įvairiomis paramomis – kaip esmine kultūros ir gamtos vertybių išsaugojimo priemone. Deja, ši parama, finansinės ar fizinės paskatos, palyginus yra niekinė, o dėl ūkinės veiklos apribojimų patirtų nuostolių, kompensavimo sistema yra neveiksni.
Pasaulyje bendrai pastebėta, kad steigiant saugomas teritorijas ir vietos gyventojams nekompensuojant patirtų nuostolių, požiūris į tokias teritorijas prastėja, bandoma atsikratyti apribojimų, o dar blogiau, bandoma savavališkai naikinti vertingąsias savybes, kad pirmoje vietoje nebūtų ką apriboti.
Statybinis paveldas yra visas statybinės veiklos palikimas: inžineriniai įrenginiai, architektūros ansambliai, urbanistiniai kompleksai, įvairių paskirčių pastatai, netgi kaimai ar miestai. Šis paveldas turi išskirtinius ekonominius ir edukacinius aspektus, jų svarba apima ne tik kultūros pažinimą, bet ir turizmo verslą. Senoji architektūra ir statiniai primena gyven-
tojams jų tapatybės šaknis. Pats statybinio paveldo egzistavimas ir galimybė jį aplankyti kelia savotišką moralinį ir intelektualinį pasitenkinimą žmonėms, kuriems rūpi, ir kurie gerbia savo istoriją (Bučas & Mlinkauskienė, 2011).
2 Kraštovaizdis ir kaimo architektūra
6 pav. Etnografinės detalės Rimašių kaime
Šiuo metu statybinis kaimo kultūros paveldas yra atsidūręs prie sunykimo ribos –senieji pastatai griežtai saugomi iki visiško sunykimo, juos pakeičiantys statiniai neretai nedera aplinkoje, naudojamos netinkamos medžiagos, spalvos, tūriniai sprendimai ir pastarieji tampa nederančiomis formomis kraštovaizdyje.
6-10 pav. Nykstanti medinė architektūra Poškonių kaime. KPD (Donatos Armanavičienės) nuotraukos
Norint senąjį statybinį paveldą išsaugoti, pastarasis turi būti teisingai prižiūrimas, eksploatuojamas ir remontuojamas. Objekto turėjimas ir naudojimas privalo nešti ekonominę ir socialinę naudą. Bandant gyventojus bausti dėl turimo turto –nėra efektyvi kultūros paveldo apsaugos priemonė (Tyler, 2000).
11 pav. Statybinio paveldo nauda (daryta autoriaus)
sociologinės apklausos vertinančios paveldo tvarkybos perspektyvas Lietuvoje apžvalga
Ankstesniajame skyriuje buvo aptartos statybinio paveldo teikiamos naudos ir nuostoliai. Gyventojų, o dar svarbiau, turto valdytojų teigiamas požiūris yra kritinis aspektas, norint pasiekti užsibrėžtų tikslų. Lietuvoje atlikta sociologinė apklausa, vertinanti vietos gyventojų nuomonę statybinio paveldo klausimu ir kokias vystymo galimybes jie vertina, kaip teigiamas. Surinkti duomenys parodė, kad tik 9% gyventojų saugomas teritorijas vertina teigiamai (žr. 7 pav.). Sakoma, kad blogą požiūrį įtakoja: ūkinės bei statybinės veiklos draudimai, nesupratimas, kodėl teritorija turi būti saugoma, kokia jos reikšmė ir statusas, nesuprantama propaguojamų vertybių prasmė.
Apklausoje dalyvavo 45 respondentai, 30% iš jų pasisakė, kad restauruojant pastatus būtina išlaikyti juos autentiškus, su galimybe kopijuoti arba imituoti. 50% respondentų teigia, kad yra galimos modernios interpretacijos tam tikrais pastato pjūviais. 20% apklaustųjų mano, kad neturėtų būti jokių apribojimų ir atsirastų galimybė statyti naujus ir šiuolaikinius pastatus. Atliekant tyrimą, atkreiptas dėmesys į tai, kad gyventojai, kurie statybiniame pavelde gyvena arba vykdo veiklą karta iš kartos, yra linkę jį gerbti ir saugoti (Bučas & Mlinkauskienė, 2011).
12 pav. Gyventojų požiūris į saugomas teritorijas.
13 pav. Gyventojų statybinio paveldo tvarkybos perspektyvų vertinimas. (daryta autoriaus)
1 - Maksimalus autentiškumo išlaikymas
2 - Galimos modernios interpretacijos
3 - Galimybė naujai statybai
2 Kraštovaizdis ir kaimo architektūra
Lietuvos saugomos teritorijos
Kompleksinės
Ekologinės apsaugos prioriteto
Atkuriamosios apsaugos prioriteto
Konservacinės apsaugos prioriteto
Ekologinės apsaugos zonos Valstybiniai parkai: nacionaliniai regioniniai
14 pav. Lietuvos saugomų teritorijų sistema (daryta autoriaus, remiantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu)
Regionalizmas
Regionalizmas ir kritinis regionalizmas
Regionalizmo sąvoka Visuotinėje Lietuvių enciklopedijoje pagal J. Reklaitę (Reklaitė, n. d.) apibrėžiama kaip dvidešimto amžiaus modernizmo architektūros kryptis, kuria regionalizmo atstovai priešinasi architektūros homogenizavimui, siekia funkciją derinti su vietos klimatu, kraštovaizdžiu, istorija, kultūra ir tradicijomis. Regionalizmas sietinas su sąvokomis kaip „vietinis“, „nacionalinis“, „tipinis“ ar „neglobalus“, tačiau kelia klausimą: kuo esame panašūs, lyginant su kitais (Miķelsone, 2016).
Kritinio regionalizmo sąvoka gali būti suprantama kaip koncepcija, kuri nurodo vietokūros idėją (Malesevic & Milic-Aleksic, 2020), o jo uždavinys – permąstyti
architektūrą, pasitelkiant regiono sąvoką (Tzonis & Lefaivre, 2003). Pirmą kartą regionalizmo terminas buvo pavartotas anglų architektūros teoretiko K. Frampton‘o esė – „Critical Regionalism: Six Points for an Architecture of Resistance“ (Frampton, 1983b). Šiame esė autorius išryškina, kaip svarbu, kad architektai jaustų vietos kultūros dvasią ir ją vertintų savo darbuose. Pastatai turėtų būti natūraliai įkomponuoti į aplinkinį peizažą ir būti pritaikyti klimato sąlygoms, užtikrinant harmoningą sąveiką su aplinka. Autorius ragina kurti tokius statinius, kurie atspindėtų vietinius dizaino elementus ir stiprintų vietos kultūros tapatybę bei paveldą. Be to, jis mano, kad pastatai turėtų būti pritai-
kyti prie natūralių aplinkos sąlygų, kad jie kuo mažiau priklausytų nuo technologijų (Frampton, 1983b cituojama Foster, 1995). Pasak G. Hartoonian‘o (Hartoonian, 2006), architektūra pagal apibrėžimą yra regioninė, nors jos universalias savybes pirmiausia iškovojo pramoninės statybos technikos atsiradimas, o vėliau tik tarptautinio stiliaus architektūra. Šios idėjos mena senąją kaimo architektūrą tuo atžvilgiu, kad tuo metu gyventojai neturėjo kitos išeities, kaip atsižvelgti į klimato sąlygas, nebuvo tokio didelio medžiagų pasirinkimo ir natūralios medžiagos savaime derėjo kraštovaizdyje, o vietos dvasia, tradicijų tęsimas buvo natūralus veiksmas, kylantis iš kasdienybės rūpesčių ir bendruomenės.
K. Frampton‘as papildė savo idėjas vėlesniame esė „Prospects for a Critical Regionalism“ (Frampton, 1983a). Esminė tema, nagrinėjama šiame straipsnyje –kaip regionalizmo principai gali prisitaikyti ir vystytis globalizacijos ir homogenizacijos krizėje. Autorius pripažįsta, kad regionalizmo taikymas praktikoje yra niuansuotas ir sudėtingas, pabrėžiama, kad ši architektūros kryptis ir išsakytos idėjos neturėtų būti suvokiamos, kaip statiškos ir nesikeičiančios, o atvirkščiai, jos turėtų būti vertinamos, kaip dinamiški principai, kurie keičiasi kartu su įvairiomis situacijomis, priklausomai nuo lokalaus konteksto.
16 pav. Säynätsalo miesto rotušė - fasado fragmentas. (Alvar Aalto, Suomijos regionalizmo architektūros pavyzdys)
17 pav.Säynätsalo miesto rotušė - tarybos salės detalė. (Alvar Aalto, Suomijos regionalizmo architektūros pavyzdys)
K. Frampton’as išskiria 3 kertinius argumentus regionalizmui. Pirmas argumentas yra aiškus kritinio regionalizmo ir populizmo atskyrimas. Autorius kritikuoja supaprastintus, nostalgiškus tautinių stilių atgimimus ir laiko juos nepakankamai „kritiškais“. Frampton‘as įsivaizdavo kritinį regionalizmą lygiavertėje padėtyje tarp progresyvių ir reakcingų impulsų (Mota, 2014). Tikras kritinis regionalizmas nėra tik grįžimas į praeitį – jis pasižymi dialektiniu procesu, kuris apima tiek vietines tradicijas, tiek pasaulinio modernizmo elementus, kritiškai vertinant ir interpretuojant abu šiuos aspektus. Tikslo neatspindi aklas praeities formų kopijavimas, o siekis išgauti esmines savybes ir „kritiškai“
įsitraukti į tautinį kontekstą, sintezuojant jas su šiuolaikinėmis vertybėmis bei technologijomis, atsižvelgiant į konkrečios vietos ir kultūros ypatumus. Šiuolaikinėje architektūroje įgyvendintas tradicinis elementas gali būti nukreiptas į kultūrinį tęstinumą (Ibrahim, 2013).
Priešingai, populizmas laikomas paviršutinišku ir instrumentiniu požiūriu, kuris orientuojasi į greitą, dažnai komercinį patrauklumą, nei į gilesnį kultūrinį dalyvavimą. Jis remiasi lengvai atpažįstamais „vietiniais“ elementais, tačiau trūksta kritinio suvokimo ir ryšio tiek su vietiniu, tiek pasauliniu kontekstu, kas ir apibrėžia kritinį regionalizmą. Dėl to populistinė architektūra dažnai neturi
gylio ir originalumo, tapdama standartiniu atsaku į rinkos poreikius.
Antras argumentas pasiremia Paul Ricoeuro (Ricoeur, 1961 cituojama Frampton, 1983b) mintimis apie hibridinę pasaulio kultūrą. Jis akcentuoja modernybės paradoksą: siekiant universalumo, dažnai nyksta vietinės tradicijos. Kritinis regionalizmas stengiasi rasti pusiausvyrą tarp šių priešpriešų. Suprantama, kad neįmanoma visiškai atmesti modernizmo arba grįžti į senesnius laikus. Vietoj to, yra siūloma sintezė: kritiškas požiūris į modernią architektūros kalbą ir technologijas, tuo pačiu išlaikant ryšį su konkrečia regiono kultūra ir geografine aplinka. Tai nėra atsitiktinis „mišinio“ kūrimas, bet keitimosi
procesas, kuris padeda sukurti kažką naujo ir unikalaus, o ne tiesiog kopiją. Iššūkis yra būti tiek moderniam, tiek vietiniam, dalyvauti pasauliniuose procesuose, išlaikant ir stiprinant regioninę tapatybę (Frampton, 1983b).
18 pav. Yusuhara medinio tilto muziejus - santykis su kraštovaizdžiu (Kengo Kuma ir partneriai, Japonijos regionalizmo architektūros pavyzdys)
Trečias ir paskutinis argumentas sako, kad vieta yra svarbesnė už „erdvę“. Šis argumentas pabrėžia skirtumą tarp vietos ir erdvės. „Erdvė“ šiuo atveju reiškia bendrą, abstrakčią ir dažnai vienodą aplinką, kurią kuria pasaulinis kapitalizmas ir masinė gamyba. Tuo tarpu „vieta“ yra turtinga prasmės, istorijos ir „šaknų“ jausmo, kuris kyla iš jos unikalių kultūrinių ir fizinių savybių. Modernistams tradicinė vietos samprata prarado savo vertę, ka-
dangi šiuolaikiniai socialiniai mokslai miglotai interpretuoja skirtumą tarp vietos ir bendruomenės (Kutluay, 2024). Kritinis regionalizmas skiria daugiau dėmesio vietai, suvokia, kad architektūra niekada neegzistuoja atskirai; ji visada yra susijusi su konkrečia aplinka, kuri formuoja jos dizainą ir prasmę. Pabrėždama „vietą“, ši idėja akcentuoja vietinių medžiagų, tradicijų ir aplinkos sąlygų svarbą dizaino sprendimams. Taip pat akcentuojama,
19 pav. “Vietos” ir “Erdvės” esminiai skirtumai (daryta autoriaus)
20 pav. Yusuhara medinio tilto muziejus - interjero fragmentas (Kengo Kuma ir partneriai, Japonijos regionalizmo architektūros pavyzdys)
kad architektūra turėtų atsižvelgti į konkretaus objekto ypatumus ir jo gyventojus, o ne tiesiog taikyti standartinius sprendimus. Tai atitinka Heidegger‘io (Heidegger, 1954 cituojama Frampton, 1983b) mintis, konstruojančias abstrakčią erdvę su prasmingu šaknų jausmu. Šie pagrindiniai argumentai sudaro Frampton’o (Frampton, 1983b) požiūrio pagrindą. Akcentuojamas kritiškas požiūris, kultūrinė sintezė ir vietos svarba yra stipri atsvara ir
tuo pačiu metamas iššūkis architektūros homogenizavimui, tuo pačiu, tai ir kvietimas ieškoti jautresnio požiūrio į dizainą. Kritinis regionalizmas – tai bandymas suformuoti alternatyvą postmodernistinei pozicijai, kuri modernybės projektą laiko įgyvendintu ir atsitraukia prie ikimodernistinių nuorodų (Avermaete et al., 2019).
21 pav. Yusuhara medinio tilto muziejusarchitektūra ir konstrukcija (Kengo Kuma ir partneriai, Japonijos regionalizmo architektūros pavyzdys)
Metelių regioninis parkas - Lietuva
Metelių regioninio parko tvarkymo planas
Metelių regioninis parkas, esantis
Dzūkijoje, išsiskiria tuo, kad jame arti vienas šalia kito yra trys didžiuliai ežerai – Dusia, Metelys ir Obelija. Šie ežerai kartu su kalvotu kraštovaizdžiu, mažesniais ežerėliais, pelkėmis, turtingais miškais ir senaisiais kaimais suteikia parkui savitumo. Parkas dažnai vadinamas vandens, žuvų ir paukščių rojumi.
Statyba, rekonstrukcija ir remontas
Metelių regioniniame parke privalo atitikti Metelių regioninio parko apsaugos reglamento ir Metelių regioninio parko tvarkymo plano reikalavimus. Be to, rengiant projektus, rekomenduojama, neretai privaloma, remtis Valstybės saugomų
teritorijų tarnybos išleista knyga: “Kaimo statyba. Dzūkija“ (Dzūkijos–Suvalkijos Saugomų Teritorijų Direkcija, 2024).
Tvarkymo planas susideda iš dviejų dalių: aiškinamojo rašto ir grafinės dalies. Metelių regioninio parko tvarkymo planas yra svarbus užtikrinant parko apsaugą ir valdymą. Jis nustato tikslus, kaip išlaikyti unikalią gamtinę ir kultūrinę aplinką bei numato veiksmus biologinei įvairovei ir kraštovaizdžiui išsaugoti. Planas nurodo, kaip skirtingos parko dalys turėtų būti naudojamos, kad apsauga būtų derinama su rekreacija ir turizmu, sprendžia infrastruktūros plėtros klausimus, pagrindinį dėmesį skiria gamtos apsaugai.
Iš esmės, tvarkymo planas nurodo, kokiai zonai yra priskiriama viena ar kita teritorija. Skirtingos zonos turi skirtingus prioritetus. Tai gali būti konservacinės, miškų ūkio, skirtingų tipų rekreacinės, gyvenamosios ir visuomeninės ir t.t. zonos (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, 2010). Tvarkymo planas bando suderinti plėtros ir gamtos apsaugos klausimus, architektūros niuansai ir išraiška nagrinėjami kituose dokumentuose.
21 pav. Metelių regioninio parko simbolis
3 Metelių regioninis parkas - Lietuva
22 pav. Pagrindinių reglamentų schema (daryta autoriaus)
23 - 24 pav. Metelių regioninio parko tvarkymo plano brėžiniai.
Metelių regioninio parko apsaugos reglamentas
Apsaugos reglamentas (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, 2002), šiuo metu nebegaliojantis, griežtai kontroliuodavo statybas, prioritetą teikiant tradicinei „dzūkiškai“ architektūrai. Naujos statybos pastatai ribojami, ypač tam tikro prioriteto zonose, nurodytose tvarkymo plane. Projektuojant ar statant privalu laikytis griežtų dydžio ir dizaino gairių, kurios skatina tradicinių medžiagų naudojimą, išskiriami specialūs reikalavimai stogams, jų medžiagoms, spalvai ir nuolydžiui, tradicinėms proporcijoms. Dokumente nurodyta, kad šiuolaikinės medžiagos yra priimtinos tik tuo atveju, jei vizualiai panašios į tradicines.
Pastatų dydžiai, tūriai – griežtai ribojami
įstatymų. Pavyzdžiui, gyvenamojo namo plotas tipiškame ūkyje gali būti ribojamas iki tam tikro kvadratinių metrų ploto, nurodoma, kad maksimalus gyvenamojo namo užstatomas plotas yra iki 150 kvadratinių metrų. Bendroji pastatų forma turėtų būti tradicinė. Šiam regionui būdingi ilgi, stačiakampiai statiniai, todėl nauja statyba turėtų tai gerbti. Pastatų aukštis taip pat dažnai ribojamas, siekiant išvengti vizualinės kraštovaizdžio darnos trikdymo.
Nurodytas didžiausias gyvenamojo namo aukštis – 7,5 metrai, kitos paskirties – pagalbiniai ūkiniai pastatai gali pasiekti ir 9 metrų aukštį.
Skatinama naudoti tradicines statybines medžiagas. Namų ir ūkinių pastatų kons-
trukcijai pirmenybė teikiama medienai. Dažnai nurodoma, kad mediena turėtų būti paliekama natūralios išvaizdos arba apdorota taip, kad atrodytų kaip neapdirbta, sendinta mediena. A. Gabrėnas (Gabrėnas, 2009) teigia, kad medinės architektūros estetika ir jos patrauklumas glaudžiai susijęs su medžio, kaip augalo, tradicijose įsišaknijusiomis prasmėmis. Tradicijas puoselėjanti medinė architektūra gali būti tapatinama ir su pažanga, modernumu (Gabrėnas, 2011). Akmenys, ypač lauko, gali būti naudojami pamatams ir akcento elementams. Naudojamų akmenų tipas ir spalva turėtų derėti su esamais statiniais šioje vietovėje. Molis dažnai naudojamas tinkavimui ir stogo čerpėms tradicinėje
Dzūkijos architektūroje. Molio tinko spalva taip pat turėtų atitikti esamus pastatus. Šiaudų stogai yra dažni tradicinių pastatų bruožai šiame regione. Turėtų būti naudojami tikri šiaudai, o ne moderni imitacija.
25 pav. Sodybos Meteliuose nuotrauka
3 Metelių regioninis parkas - Lietuva
Šiuolaikinės medžiagos yra priimtinos, tačiau jos turi glaudžiai imituoti tradicinių medžiagų išvaizdą ir tekstūrą. Pavyzdžiui, metalinė stogo danga gali būti priimtina, jei ji yra tamsiai ruda arba juoda ir atkartoja tradicinių stogo dangų išvaizdą. Stogų stiliai taip pat griežtai reglamentuojami. Gali būti taikomi nuolydžio kampo reikala-
vimai, nuolydis gali svyruoti nuo 35 iki 45 laipsnių, o stogo danga turėtų derėti su tradicinėmis medžiagomis: šiaudai, molio čerpės ar medinės čerpelės. Ryškiai spalvoti ar pernelyg modernūs stogo dengimo sprendimai dažniausiai yra draudžiami. Net ir smulkios detalės, tokios kaip langų ir durų išdėstymas, langinių dizainas bei
apdailos ar „lipdinių“ tipai, turėtų atitikti tradicinius architektūros elementus, tai užtikrina nuoseklų ir istoriškai derantį stilių. Tiesa, tai nėra reikšmingiausias architektūrinę išraišką nusakantis dokumentas, kuriuo remiamasi projektuojant Metelių regioniniame parke, šiuo klausimu vadovėlis „Kaimo statyba: Dzūkija“
(Bertašiūtė, 2012b) užima svarbesnę poziciją.
3 Metelių regioninis parkas - Lietuva
26 pav. Metelių regioninio parko informacijos centras
27 pav. Jono Danausko nuotrauka “Meteliai”
Daugelį metų Lietuvoje vyksta diskusijos dėl architektūros, kuri tiktų kaimų ir saugomų gamtinių kraštovaizdžių aplinkai. Išsiskiria dvi priešingos nuomonės: viena pusė palaiko tradicinę, etnografinę architektūrą ar jos imitacijas, o kita mano, kad ir šiuolaikinė architektūra gali harmoningai įsilieti į saugomas teritorijas. Dabartiniai įstatymai nėra apibrėžti, dėl to interpretacijos yra labai subjektyvios ir didele dalimi projekto likimas priklauso nuo jį vertinančio specialisto nuomonės. Siekiant išspręsti šią situaciją, buvo išleisti penki regioniniai Lietuvos tradicinės architektūros katalogai, kuriuose pristatomi skirtingų regionų stiliai. Vienas iš jų: „Kaimo statyba: Dzūkija“ (Bertašiūtė, 2012b) aktua-
lus ir Metelių regioniniui parkui, kuris yra Dzūkijos etnografiniame regione. Šie katalogai turėtų tarnauti, kaip edukacinės priemonės, tačiau architektai nerimauja, jog jie neretai laikomi privalomais standartais, taip slopindami kūrybiškumą ir skatindami stilistinę cenzūrą. Architektai kritikuoja, kad katalogams trūksta ryšio su šiuolaikinio funkcionalumo poreikiais, ir kelia abejones dėl jų aktualumo kaimo bendruomenėms, manydami, kad jie labiau taikomi miestiečiams, ieškantiems antrųjų namų, o ne tiems, kurie iš tikrųjų gyvena kaime. Nors renginio organizatoriai pabrėžė, kad katalogai neprivalomi, viena architektė pasidalijo patirtimi, kai atliktas projektas buvo atmestas parko administra-
cijos, remiantis šiuo vadovėliu. Architektų bendruomenėje keliamas susirūpinimas, kad vadovėliai gali riboti kūrybiškumą ir skatinti vystyti „šimto metų senumo idėjas“. Siūloma sukurti naujus katalogus arba dizaino gaires, kurios nurodytų, kaip šiuolaikinė architektūra gali harmoningai įsilieti į tradicinius kraštovaizdžius, remiantis Japonijos, Latvijos ir Estijos geraisiais pavyzdžiais (Leitanaitė, 2013).
28 pav. Vadovėlis, Kaimo statyba.”Dzūkija”.
3 Metelių regioninis parkas - Lietuva
Vadovėlis „Kaimo statyba: Dzūkija“ tyrinėja tradicinės Dzūkijos architektūros charakteristikas, nurodo pagrindines savybes ir elementus, kurie svarbūs šio regiono architektūrai ir tradicijos tąsai. Vadovėlyje taip pat pateikiami tradicinių etnografinių pastatų projektų pavyzdžiai, bei įgyvendinimo sprendimai. Leidinyje
rašoma, kad architektūra, tai formų kalba, o kalbant apie tradicinę architektūrą – tai vietinė tarmė. Vadovėlyje išskiriama tradicijų tąsos, formų ir užstatymo įsiliejimo į urbanistinį ir gamtinį kontekstą svarba (Bertašiūtė, 2012b).
29 pav. Yusuhara medinio tilto muziejus - interjero fragmentas (Kengo Kuma ir partneriai, Japonijos regionalizmo architektūros pavyzdys)
30 pav. Yusuhara medinio tilto muziejusarchitektūra ir konstrukcija (Kengo Kuma ir partneriai, Japonijos regionalizmo architektūros pavyzdys)
Kaimo architektūros formavimo matmenys
Architektūra nuolat keičiasi, senos formos virsta naujomis, tuo tarpu kraštovaizdis yra inertiškas. Todėl svarbu derinti naujoves su tradicija ir neišbalansuoti subtilios kraštovaizdžio pusiausvyros. Norint balansuoti ant inovacijos ir tradicijos ribos, svarbu suvokti principus, kuriais buvo vystomas senasis Lietuviškas kaimas (Bertašiūtė, 2012b). Sudaryta kaimo architektūros principų lentelė
Funkcionalu, praktiška ir patogu.
Architektūra orientuota į poreikių tenkinimą, vengianti perteklinio dizaino, pritaikyta atlikti ūkinę funkciją. Pastovu, patvaru ir tvirta.
Vietinių medžiagų ir statybos technologijų supratimas leidžia tinkamai pasirinkti laiko patikrintus sprendimus ir optimalias formas.
31 pav. Iliustracija “Funkcionalu, praktiška ir patogu” (daryta autoriaus)
32 pav. Iliustracija ”Pastovu, patvaru ir tvirta” (daryta autoriaus)
3 Metelių regioninis parkas - Lietuva
Santūru, paprasta ir lakoniška.
Architektūriniai sprendiniai yra paprasti, logiški, be perdėto įmantrumo, pasiduodantys nusistovėjusiai tvarkai.
33 pav. Iliustracija “Santūru, paprasta ir lakoniška” (daryta autoriaus)
Ekonomiška ir pigu.
Minimaliais kaštais siekiama optimalios gyvenimo kokybės.
Ekologiška
Tausojama gamta ir fiziškai ir vizualiai.
34 pav. Iliustracija “Ekonomiška ir pigu” (daryta autoriaus)
Žmogaus mastelis lemia pastato elementų dydį, erdves ir struktūras, o proporcijos apibrėžia dalių santykius su visuma. Svarbu sukurti erdves, atitinkančias žmonių fizinius ir psichinius poreikius.
Kraštovaizdis ir tradicinė architektūra sudaro vientisą visumą, kai yra naudojamos paprastos ir vienodos formos, erdvės, elementai tarpusavy dera spalviškai ir medžiagiškai.
Svarbi ženklų (masių, erdvių, formų, elementų) hierarchija, kurią tinkamai taikant, architektūra tampa aiški, atpažįstama ir unikali, lyg kalbos tarmė.
Ritmas urbanistinėje struktūroje atspindi masių ir erdvių santykius, o architektūroje – pasikartojančių elementų išdėstymą, kuris garantuoja vientisumą ir įvairias funkcines bei estetines galimybes, formuodamas visumą.
Estetiška
Puošybą reikia vertinti kaip pastato estetiką, o ne ornamentiką: nuosaikumas ir ribotas medžiagų pasirinkimas leidžia integruoti apdailą į bendrą projektą, kur grožis kyla iš elementų ryšio.
Tapatu ir savita
Architektūra, kaip ir kalba, kyla iš konkrečios vietos dvasios, ji yra tradicinė, inertiška, bet pažeidžiama. Svarbu atsargiai rinktis architektūrines priemones ir nepasiduoti mados gundymams, taip užtikrinant statybų tęstinumą.
Psichologiškai priimtina
Architektūra glaudžiai susijusi su toje vietoje gyvenančiais žmonėmis, tad ji turi būti vizualiai ir psichologiškai suprantama ir priimtina.
Galima atskirti savaime susiformavusius kaimus, kaip gatvinius rėžinius kaimus ir tarpukariu sukurtus vienkiemius. Natūralūs kaimai išsiskiria gamtiniais bruožais, o jų statybos stilius atspindi istorinį kontekstą. Pastatų dydžiai, formos, medžiagos ir apdaila kinta priklausomai nuo įstatymų, mados ir techninių galimybių ir šie aspektai kartu su kultūriniu fonu formuoja unikalų gyvenviečių charakterį. Sodybą sudaro daug atskirų tipų ir funkcijų pastatų, bet visi jie formuojami aplink kiemą. Kiemas yra pats svarbiausias dėmuo, išskiriami gerasis ir ūkinis kiemas. Gerasis kiemas atlieka reprezentacinę funkciją, o ūkinis dažniausiai yra sunkiau pasiekiamas, nematomas – „paslėptas“. Jaukumas jaučiamas senųjų
sodybų kiemuose, yra nulemtas atstumų ir aukščių santykio. Rekomenduojama, kad atstumai tarp pastatų atitiktų 1/3 jų aukščio, taip pastatai yra lengvai suvokiami. Kaimas susideda iš skirtingų ląstelių – sodybų. Sodybų architektūrinės raiškos visuma lemia vietos dvasią. Projektuojamos naujos sodybos turi įsilieti į esamą kontekstą, nebandyti išsiskirti, o tai reiškią derinimąsi prie aplinkinės architektūros ir kraštovaizdžio. Architektūra turi atitikti kaimavietės tipo, užstatymo tankio ir mastelio savybes. Būtina derintis prie jau susiformavusių struktūrų: gatvinio, kupetinio ar vienkieminio kaimo, taip kuriama architektūrinė tąsa. Mažosios architektūros elementai, kaip tvoros ir
vartai, jungia pastatus į vientisą struktūrą ir skiria skirtingas zonas, pavyzdžiui, kiemus nuo sodų. Medinės tvoros dera gamtoje ir suteikia sodybai jaukumo, o kryžiai ir šuliniai žymi svarbias vietas. Sodybos dažnai apsodintos lapuočiais medžiais, kurie suteikia jaukumo, bet svarbu, kad jie nebūtų per arti pastatų. Šiaurinėje sodybos pusėje geriau sodinti medžius, kurie blokuoja šaltą vėją. Liepos, beržai, klevai ir ąžuolai yra tinkamiausi. Takai ir keliai rodo, kaip judėti po sodybą, žymi efektyviausius, per laiką susiformavusius maršrutus (Bertašiūtė, 2012b).
45 pav. Etnografinio užstatymo pavyzdys Liaudies buities muziejuje.
Visos architektūros srovės ir skirtingi stiliai privalo turėti tam tikras ribas, kitaip jie persipins tarpusavyje. Vadovėlyje pateikiami aspektai, lemiantys tradicinę kaimo architektūrą. Šie turėtų padėti prisitaikyti prie kraštovaizdžio ir palikti vietos kūrybai. Vadovėlyje „Kaimo statyba: Dzūkija“ (Bertašiūtė, 2012b) teigiama, kad talentingas kūrėjas sugebės efektyviai projektuoti netgi esant gana griežtoms riboms, randant naujus, tačiau stilistiškai priimtinus sprendimus.
Tūris ir siluetas
Svarbiausias dėmuo, lemiantis kraštovaizdžio ir architektūros santykį. Langai
Antras svarbiausias tradicinės architektūros dėmuo. Langų savybės nusako pastato reikšmingumą. Tradicinėje architektūroje nusistovėjęs smulkus langų skaidymas, norint suderinti lango plokštumą su smulkia fasado apdaila.
50 pav. Iliustracija “Tūris ir siluetas “ (daryta autoriaus)
51 pav. Iliustracija “Langai” (daryta autoriaus)
Charakteris
Išorės formų ir vidaus planavimo logika ir kompozicija tradicinėje architektūroje yra aiški ir pastovi. Elementų vietos dydžiai ir proporcijos iš esmės turi apibrėžtas ribas.
Puošyba
Pastatai puošiami norint smulkinti tūrių plokštumas, derintis prie gamtos. Visa pastato apdaila tarpusavyje privalo derėti, kurdama bendrą visumą. Puošyba turi būti paprasta, ne pretenzinga.
Kaip buvo minėta ankstesniame skyriuje, pastato tūris ir forma yra pats svarbiausias tradicinės architektūros dėmuo, lemiamas darnos su kraštovaizdžiu elementas. Vadovėlyje „Kaimo statyba: Dzūkija“ (Bertašiūtė, 2012b) teigiama, kad etnografinėje architektūroje egzistuoja altitudės, kurios lemia pastato proporcijas ir užduoda tam tikras kūrybines ribas. Šie aukščiai yra: kraigas, stogo apačia, lango viršus ir apačia bei pamato viršus. Kraigas, žymi absoliutų aukštį, kurį pasiekia tūris. Stogo apačia, kuri užbaigia stogo plokštumą, nulemia stogo ir sienos plokštumos proporciją. Lango viršus ir apačia nulemia lango išorinėje sienoje užimamą plotą ir keičia fasado charakterį.
Pamato aukštis lemia pastato santykį su reljefu. Etnografinis architektūros stilius turi gana aiškias ribas, kuriose šios altitudės gali kisti, išbėgus iš jų, pastatas praranda kaimo architektūros charakterį.
56 pav. Svarbiausių statinio altitudžių schema (daryta autoriaus)
Metelių regioninis parkas - Lietuva
57-60 pav. Projekto pavyzdys “Kaimo statyba. Dzūkija”
Peak ir Dartmoor nacionalinių parkų dizaino gidai - Jungtinė karalystė
Dizaino kodas.
Jungtinė karalystė yra viena iš valstybių, kuri gausiai reglamentuoja architektūrinę išraišką. Kiekviena charakteringa, saugoma teritorija, miestas ar miestelis turi savo dizaino gidą. Gausybė projektavimo kodų ir gairių užtikrina, kad esama architektūrinė tradicija būtų išsaugota, nurodomi principai, kuriais būtina vadovautis siekiant architektūros prieinamumo, saugumo ir darnumo. Iš esmės, kiekvienos teritorijos projektavimo gairės remiasi nacionaliniu „dizainu kodu“, jį interpretuoja ir papildo. Svarbi šių dokumentų dalis yra grafinės schemos, vaizduojančios geras ir blogas praktikas, teritorijos viziją (Historic England, 2025). Vietiniai dizaino gidai verčia architektus remtis regionalizmo principais,
taip kuriant išskirtinai vietinę architektūrą. Šių dokumentų sudarytojai yra skatinami įtraukti detalius principus, kurie būtų nutaikyti į vietos identiteto ir bendruomenės išsaugojimą, tobulinimą (Dann, 2020).
Sukuriant tam tikrus architektūros dizaino reikalavimus, paprasta papulti į spąstus, kai variantas „A“: leidžiama laisva valia architektūroje, pastatoma dalis puikiai vertinamų statinių, tačiau kita dalis susideda iš labai blogai vertinamų statinių.
Arba variantą „B“: architektūrinė išraiška yra reglamentuojama, visi statiniai yra geros arba patenkinamos kokybės, tačiau neleidžiant improvizuoti, puikios kokybės pastatų neatsiranda. Tai yra svarbu, nes didelė dalis projektų, kurie dabar vertina-
mi, iš pradžių buvo vertinti neigiamai arba net nekenčiami: „Guggenheim‘as“, „Eifelio bokštas“, „Sagrada Familia“, kurią net George‘as Orwell‘as (Orwell, 1938) kritikavo kaip patį baisiausią pastatą pasaulyje. Tuo metu tai buvo dizaino avangardas. Inovacijos yra būtinos, per laiką jos keičia žmonių požiūrį. Jungtinės karalystės pasirinktas kelias yra konservatyvus šiuo atžvilgiu, stengiasi nerizikuoti savo paveldu ir griežtai riboti tai, kas jiems nėra malonu ir nepažįstama, neretai net iki smulkiausių detalių (Dale, 2023).
5 Peak ir Dartmoor nacionalinių parkų dizaino gidai - Jungtinė karalystė
Peak District nacionalinis parkas
Dartmoor nacionalinis parkas
Saugomas
kraštovaizdis, architektūra ir tradicijos
Peak District ir Dartmoor nacionalinių parkų architektūra yra formuojama skirtingos gamtos ir tradicijų. Peak District aiškiai suskaidytas į Dark Peak, Southwest Peak ir White Peak regionus, kurių kiekvienas turi skirtingus geologinius bruožus, lemiančius gyvenviečių vietą ir išvaizdą, čia vyravo ūkininkavimas ir kalnakasyba. Dartmoor nacionalinis parkas pasižymi daugiau kontrastingu kraštovaizdžiu High Moor ir Moorland Fringe regionuose. Šios teritorijos turi skirtingą gyvenviečių užstatymą, High Moor apima atvirus ir atokius laukus, ekstensyvų užstatymą, tuo tarpu Moorland Fringe slėniai yra kur kas tankesni ir judresni. Abiejose teritorijose nusistovėjęs mąstymas, kad kraštovaizdis turi užimti
svarbiausią vaidmenį, užsiimant nauja statyba, taip siekiama išsaugoti vietos dvasią. Vietinės statybinės medžiagos šiose teritorijose turi tokią pat svarbą, kaip architektūrinės tradicijos. Akmuo yra dažniausiai sutinkama medžiaga, kurios tipai varijuoja visame regione. Ši medžiaga lemia tvirtą, paprastą, horizontalių linijų architektūrą. Modernios architektūros kalbos integracijos klausimu, nuomonė tarp parkų administracijų išsiskiria. Peak District parkas skatiną modernią architektūrą ir vengia imitacijų, tačiau architektūra turi atitikti regiono charakterį. Dartmoor nacionalinis parkas stengiasi išvengti antikūnių ir vizualinio chaoso. Nauja architektūra turi įsilieti į kraštovaizdį,
neatkreipti į save dėmesio. Dartmoor pasižymi architektūros kontrastais. Vienur vyrauja izoliuotos sodybos, didžiąja dalimi suręstos iš vietinių akmenų, kitur didesnė medžiagų ir architektūrinių stilių įvairovė. Taigi, viena teritorija yra orientuota į modernios architektūros integraciją, kita prioritetą teikia vietos identiteto išsaugojimui. Tačiau abiejų parkų administracijos siekia išlaikyti tradicijų ir modernumo balansą (Peak District National Park Authority, 2007; Dartmoor National Park Authority, 2011).
62 pav. Tyrinėjamų saugomų teritorijų lokacija
5 Peak ir Dartmoor nacionalinių parkų dizaino gidai - Jungtinė karalystė
63 pav. Dartmoor nacionalinis parkas, High Moor
64 pav. Dartmoor nacionalinis parkas, Moorland Fringe
65 pav. Peak District nacionalinis parkas
66 pav. Peak district nacionalinis parkas
5 Peak ir Dartmoor nacionalinių parkų dizaino gidai - Jungtinė karalystė
tipai ir empatija Dartmoor nacionalinis parkas
Dartmoor nacionalinio parko dizaino gide galima rasti gaires bet kokiam statinių tipui, nuo ūkinių pastatų konversijų, iki naujos statybos, tačiau pirmenybė visada teikiama esamų pastatų įveiklinimui, funkcijos pakeitimui. Nauja statyba leidžiama tik neturint kitos išeities – jeigu nauja statyba leidžiama, privalu imituoti, pritaikyti tradicinius, jau susiformavusius architektūrinius stilius. Kadangi Dartmoor nuo seno buvo žemdirbių kraštas, šiai teritorijai svarbi tradicinių ūkinių pastatų konversija. Dizaino gide nurodoma vengti drastiškų pakeitimų, dirbti esamose pastatų ribose ir išsaugoti kuo daugiau autentiškų detalių. Pabrėžiama, kad neretai pastato aplinkos visuma yra tokia pat svarbi kaip ir statybi-
nis paveldas. Susiformavę takai, keliai, kiti ūkinės veiklos rezultatai turi būti deramai įvertinami ir iš esmės nekeičiami. Išryškėja terminas „empatiškas pritaikymas“, kuris reiškia dirbti kartu su esama struktūra, ne prieš ją. Priestatai yra neigiamai vertinami, dėmesys turėtų būti skiriamas alternatyviems sprendimams. Kiti elementai, kaip terasos, observatorijos, stogeliai ar balkonai, taip pat kenkia statybinio paveldo suvokimui.
Apibendrinant, rekonstruojant esamus statinius svarbu likti jų esamose ribose ir vengti bet kokių tūrinių pakeitimų. Nauji dariniai statiniuose privalo naudoti tas pačias arba labai panašias medžiagas, modernios medžiagos yra draudžiamos. Ne
visi esami pastatai šiame parke yra įrašyti į paveldo registrą, tačiau tai nereiškia, kad su jais galima elgtis kaip norima, tos pačios taisyklės galioja visiems statiniams be išimčių. Nauja architektūra turi sekti senosios stilių, ir nekontrastuoti. Privaloma laikytis nusistovėjusių proporcijų ir naudoti vietines medžiagas. Vienas iš svarbiausių aspektų Dartmoor yra priklausomybės nuo automobilių mažinimas. Automobilių infrastruktūra, garažai, papildomos dangos turėtų būti maskuojamos. Nauji komerciniai, visuomeniniai ir industriniai statiniai privalo sekti teritorijoje susiformavusias tūrines ribas ir būti statomi jau esamose gyvenvietėse, siekiant nežaloti kraštovaizdžio (Dartmoor National Park Authority, 2011).
5 Peak ir Dartmoor nacionalinių parkų dizaino gidai - Jungtinė karalystė
67-75 pav. Dartmoor nacionalinio parko statybinis paveldas
5 Peak ir Dartmoor nacionalinių parkų dizaino gidai - Jungtinė karalystė
Plėtros tipai Peak district nacionalinis parkas
Peak District nacionaliniame parke, kaip ir anksčiau nagrinėtose teritorijose, svarbiausia yra kontekstas. Šis parkas yra tankiau apgyvendintas, judresnis, taigi daugiau dėmesio skiriama naujai statybai ir jos integravimui. Svarbiausias faktorius, lemiantis architektūrą, čia yra lokacija. Ar projektuojamas statinys yra miestelio viduje, pakraštyje, ar atokiame vienkiemyje? Jeigu statinys planuojamas kaimo vietovėje, jis turi sekti senosios kaimo architektūros principus: būti neaukštas, horizontalios formos, tradicinių tūrių. Statiniai, kurie „šauna nuo žemės“, trikdo ar dominuoja esamą kaimo ar kraštovaizdžio siluetą, yra draudžiami. Kaimo vietovėje privalu susilieti su kraštovaizdžiu remian-
tis tradiciniais metodais. Miesteliuose, dėl esamos architektūrinės įvairovės, dizaino taisyklės kiek palengvėja – čia svarbiausia sekti esamą miesto struktūrą. Tai reiškia, kad turi būti naudojamos tokios pat arba panašios fasadinės medžiagos, išlaikomas panašus sklypo planavimas, santykis ir atstumai tarp pastatų, taip pat svarbu sekti aplinkinių pastatų stogo nuolydį, fasado aklinos zonos ir langų santykį. Komercinė ir industrinė architektūra, išsiskirianti iš konteksto dideliu masteliu, nėra pageidaujama. Jeigu nėra kitos išeitės, ši privalo būti žema, nesibrauti į gyvenvietės siluetą, būti tamsių spalvų. Siūloma atsižvelgti į unikalių Peak District kotedžų dizainą, kaip atitinkančios vietos dvasią architektūros
pavyzdį. Šiai teritorijai būdingi pastatai: ilgų, žemų formų, keturkampiai, su neaukštais šlaitiniais stogais. Svarbus langų ir durų išdėstymas, „kietojo ir tuščiojo“ fasado teisingas santykis, kuris lemia bendros panoramos harmoniją (Peak District National Park Authority, 2007).
76 pav. Peak District nacionalinio parko statybinis paveldas
5 Peak ir Dartmoor nacionalinių parkų dizaino gidai - Jungtinė karalystė
77-87 pav. Peak District nacionalinio parko statybinis paveldas
5 Peak ir Dartmoor nacionalinių parkų dizaino gidai - Jungtinė karalystė
5 Peak ir Dartmoor nacionalinių parkų dizaino gidai - Jungtinė karalystė
Tvari moderni architektūra saugomose teritorijose
Dizaino giduose galima pastebėti tvarumo skyrių, kuriame aprašomi dažnai sutinkami ir linksniuojami tvarumo aspektai. Tai apima jau esamų pastatų ir vietinių medžiagų panaudojimą, draugiškus aplinkai energijos šaltinius, vandens surinkimą ir pernaudojimą ir t.t. Įdomu tai, kad šiame skyriuje pateikiami „gerieji“ analogai stipriai skiriasi nuo iki tol linksniuotų statinių savybių. Tai modernūs pastatai, dengti apželdintu stogu, arba „pakasti po žeme“. Šis skyrius abiejuose nacionalinių parkų dokumentuose tyrinėja, kaip moderni architektūra naujais ir inovatyviais metodais naudoja vietines medžiagas gauti visai kitą rezultatą: iš gamtos kylančius pastatus. Būtina pabrėžti abiejų
dizaino gidų teiginį, kad „gera“ regioninė architektūra, atitinkanti specifinės teritorijos charakterį, nebūtinai turi būti senųjų architektūros stilių imitacija. Sklypo topografinės ypatybės gali įkvėpti organišką architektūrą, kuri yra šiuolaikiška. Tačiau sakoma, kad šis požiūris tinkamas tik pavieniais atvejais, per didelė tokių pastatų koncentracija gali būti žalinga vietos charakteriui, kuris susideda iš tradicinių stačiakampių statinių. Dizaino sprendimai privalo stiprinti vietos jausmą, atsižvelgiant į kraštovaizdį, esamas gyvenvietes ir pastatus (Peak District National Park Authority, 2007; Dartmoor National Park Authority, 2011).
88 pav. Modernios tvarios architektūros pavyzdys Peak District national park
5 Peak ir Dartmoor nacionalinių parkų dizaino gidai - Jungtinė karalystė
89 pav. Modernios tvarios architektūros pavyzdys Dartmoor national park
5 Peak ir Dartmoor nacionalinių parkų dizaino gidai - Jungtinė karalystė
Pagrindinės
projektavimo gairės Peak district nacionaliniame parke
Paprastas planas ir forma
tačiakampio formos, vieno kambario gylio, dažniausiai 5–6 m., dviejų aukštų, stogo šlaito aukštis taip pat svyruoja nuo 3,5 iki 4,5 metrų.
Žemas stogas
Stogo mažas nuolydis nulemtas charakteringų regionui akmeninių čerpių.
Minimalus stogo šlaito išsikišimas
Stogo nuolydis ir išsikišimas nulemtas būdingų šiam regionui čerpių ir stogo konstrukcijos tipo. Aukštas „pilno ir tuščio“ balansas
Fasade turi daugiau atsispindėti konstrukcinė medžiaga, o ne skaidrus stiklas.
91 pav. Iliustracija (Peak District National Park Design Guide)
92 pav. Iliustracija (Peak District National Park Design Guide)
93 pav. Iliustracija (Peak District National Park Design Guide)
90 pav. Iliustracija (Peak District National Park Design Guide)
Paprastas ir formalus angų išdėstymas
Paprastas ir formalus langų, durų išdėstymas duoda užbaigtumo jausmą, dera prie konteksto. Akmuo
Regionui būdinga konstrukcinė ir fasadinė medžiaga – vietinis akmuo.
95
Statinio tūrių ryšys
Pastato tūriai, priestatai turi gerbti vienas kitą, turėti aiškią pradžią ir aiškią pabaigą, privalu išvengti sudėtingų tūrių jungčių, kurios kelia chaosą.
96 pav. Iliustracija (Peak District National Park Design Guide)
Statinio ribos
Renovuojant statinį privalu išlikti esamose jo ribose
97 pav. Iliustracija (Peak District National Park Design Guide)
5 Peak ir Dartmoor nacionalinių parkų dizaino gidai - Jungtinė karalystė
94 pav. Iliustracija (Peak District National Park Design Guide)
pav. Iliustracija (Peak District National Park Design Guide)
5 Peak ir Dartmoor nacionalinių parkų dizaino gidai - Jungtinė karalystė
Pagrindinės projektavimo gairės Dartmoor nacionaliniame parke
Konvertuoti ne projektuoti
Nauja statyba nėra skatinama, geriau konvertuoti jau esamus statinius, pritaikant juos šiuolaikiniams poreikiams.
Nors ir priestatai nėra skatinami, tačiau jeigu tai nėra išvengiama ir argumentuojama, jie aiškiai turi būti suprantami, kaip atskiras elementas – kontrastuoti su pagr. tūriu.
99 pav. Iliustracija (Dartmoor National Park Design Guide)
Išsaugoti esamus kelius ir takus
Kraštovaizdis – pagr. vertybė. Sakoma, kad infrastruktūros jau užtenka, ir ją reikia prižiūrėti ir tobulinti, nauji keliai, takai nėra leidžiami, nebent išskirtiniais atvejais.
Tūrio ryšys su kraštovaizdžiu
Regione būdingas atitinkamas tūrių išdėstymas, ryšys su reljefu, orientavimas.
100 pav. Iliustracija “Laukai” (daryta autoriaus)
Akmuo ir šiaudai
Teritorijoje tradicinės ir kontekstualios medžiagos: akmuo ir šiaudai. Akmuo naudojamas konstrukcijoms, fasado apdailai o šiaudai stogo dangai
Moderni tvari ir regionalistinė architektūra
Jeigu teritorijoje nėra statybinio paveldo, galima integruotis į kraštovaizdį, pasitelkiant pastato – kraštovaizdžio koncepciją.
102 pav. Iliustracija “Akmuo ir šiaudai” (daryta autoriaus)
5 Peak ir Dartmoor nacionalinių parkų dizaino gidai - Jungtinė karalystė
Nagrinėti nacionaliniai parkai skiriasi pagrindiniais principais reguliuojant architektūros kokybę. Peak District nacionaliniame parke esamas statybinis paveldas, konvertuojant ar remontuojant privalo išlaikyti formą, siluetą. Langų užimamas plotas, ritmas turi likti nepakeistas arba derintis prie aplinkos, siekiant vientisumo su kontekstu, būtina naudoti tradicines medžiagas, nauja statyba privalo neišsiskirti iš konteksto, sekti nusistovėjusią architektūrą. Priklausomai nuo aplinkos, dėliojami pastato tūriai, angų ritmas. Nauji statiniai turi būti „tokie pat“, kokia yra būdinga šiai vietovei architektūra.
105 pav. Iliustracija “Konversijos rezultatas Peak District nacionaliniame parke” (daryta autoriaus)
106 pav. Iliustracija “Naujos statybos rezultatas
Peak District nacionaliniame parke” (daryta autoriaus)
Dartmoor nacionalinis parkas skatina konvertuoti, ne projektuoti. Prioritetas teikiamas ne naujai statybai, bet konversijai. Konvertuojant pastatą būtina likti jo esamame tūryje, išsaugoti esamas angas, naudoti tradicines medžiagas. Nauja statyba privalo remtis būdingomis proporcijomis, medžiagomis ir požiūriu į kraštovaizdį. Tačiau paliekama galimybė ne imituoti tradicinius stilius, bet kurti naują architektūrą, pasislepiant kraštovaizdyje.
5 Peak ir Dartmoor nacionalinių parkų dizaino gidai - Jungtinė karalystė
107 pav. Iliustracija “Konversijos rezultatas Dartmoor nacionaliniame parke” (daryta autoriaus)
108 pav. Iliustracija “Galimas naujos statybos rezultatas Dartmoor nacionaliniame parke” (daryta autoriaus)
Pjemonto regionas, gyvenviečių kraštovaizdžio kokybės gairės, Geroji pastatų projektavimo praktika - Italija
Saugomas kraštovaizdis, architektūra ir tradicijos
Pjemonto architektūrą formuoja geografiniai veiksniai ir kultūra, skirtinguose Pjemonto regionuose ji pasireiškia vis kitaip. Kalnuose, Alpėse ir Apeninuose, gyvenvietės yra pritaikytos prie vietovės reljefo – statybinės medžiagos atspindi vietines galimybes, dažniausiai naudojamas akmuo, mediena ir molis. Tai formuoja tvirtą, paprastą architektūrą, kuriai būdingi statūs šlaitiniai stogai. Šiuose kalnuotuose regionuose pastebimas ryšys su istorine statybos praktika ir dėmesys natūralios aplinkos išsaugojimui (Olivier, 2010a). Lygesnėse, mažiau kalnuotose Pjemonto vietovėse, pavyzdžiui, Turino apylinkėse architektūra yra kitokia. Pastatų tankumas didėja, naudojamos įvairesnės medžiagos.
Nors regioninės tradicijos vis dar svarbios, pastebima didesnė stilių įvairovė, kas rodo skirtingų istorinių laikotarpių ir architektūros krypčių įtaką. Šiuolaikinė architektūra Pjemonte pasižymi įvairiapusiškumu. Kai kuriose vietovėse šiuolaikinius statinius stengiamasi integruoti į kraštovaizdį, išlaikant vietos dvasią per vietines medžiagas ir atsižvelgiant į tradicinės statybos metodus. Kitose vietovėse į naują statybą žiūrima atsargiau, stengiantis išvengti vizualinio konflikto ir išlaikyti būdingą charakterį. Pusiausvyros išlaikymas tarp tradicinės ir modernios architektūros yra svarbiausias Pjemonto administracijos uždavinys (Olivier, 2010a).
109 pav. schema, Pjemonto regionas Italijos kontekste (daryta autoriaus)
6 Pjemonto regionas, gyvenviečių kraštovaizdžio kokybės gairės, Geroji pastatų projektavimo praktika - Italija
110 pav. La Morra miestelis Pjemonte 111 pav. Lago Di Orta miestelis Pjemonte 112 pav. Langhe vynuogynai Pjemonte 113 pav. Langhe vynuogynai Pjemonte
Dizaino gidas – „Regione Piemonte, Indirizzi per la qualità paesaggistica degli insediamenti.“
Pjemonto administracija šiais dokumentais (Olivier, 2010a; Olivier, 2010b) skatina subtilų požiūrį į regionalizmą architektūroje, pabrėžiant konteksto svarbą. Pateikiamos rekomendacijos dėl medžiagų, statybinių metodų pasirinkimo, vietos dvasios ir tradicijų interpretavimo, integravimo. Kaip svarbiausias aspektas pabrėžiamas vietinių medžiagų naudojimas, o ne istorinių stilių imitavimas. Rekomenduojama naudoti akmenį, plytas ir medieną, kartu pripažįstant šiuolaikinių statybos technologijų pažangą. Išsakoma iš pirmo žvilgsnio elementarių principų svarba, kaip pastatų orientacija saulės ir vėjo atžvilgiu, žaliųjų erdvių integravimas, poveikio esamoms ekosistemoms mini-
mizavimas ir infrastruktūros kruopštus planavimas, kad būtų kuo mažiau trikdomas natūralus kraštovaizdis. Pjemonte vertinamas holistinis požiūris, kuris neapsiriboja estetika, apima tvarumą bei funkcionalumą. Kalvotoms vietovėms ir lygumoms siūlomi skirtingi projektavimo principai ir pastatų tipologijos, niuansuotas architektūros ir reljefo santykis. „Ne atkartoti, bet šiuolaikiškai perkurti“. Dizaino gide pateiktuose projektų pavyzdžiuose, naudojamos tradicinės formos, tačiau išpildytos šiuolaikinėmis medžiagomis ir technologijomis. Elementai, kaip saulės baterijos, integruotos į stogus, arba žalieji stogai parodo, kaip technologijos gali palaikyti regioninį charakterį ir kartu užtikrin-
ti tvarumą. Pjemonto administracijos skatinamas regionalizmas – tai ne muziejinė praeities replikacija, o aktyvus ateities aplinkos formavimas, gerbiant ir plėtojant turtingą Pjemonto regiono architektūrinį paveldą (Olivier, 2010a).
6 Pjemonto regionas, gyvenviečių kraštovaizdžio kokybės gairės, Geroji pastatų projektavimo praktika - Italija
6 Pjemonto regionas, gyvenviečių kraštovaizdžio kokybės gairės, Geroji pastatų projektavimo praktika - Italija
114 pav. Regione Piemonte, IndIrIzzI per la qualItà paesaggIstIca deglI InsedIamentI.
6 Pjemonto regionas, gyvenviečių kraštovaizdžio kokybės gairės, Geroji pastatų projektavimo praktika - Italija
Pagrdindinės projektavimo gairės Pjemonto regione - elementai
Stogo vientisumas
Stogo konstrukcija turi būti vientisa, kiek įmanoma vengiant sprendimų, kai stogas suskaidomas dengti atskiriems tūriams. Tai sukelia vizualinį triukšmą ir kuria naujas statinių tipologijas.
Homogeniško tūrio kraigo lūžis gali vykti slenkant stačiakampėmis plokštumomis, kuriant „laiptuotą“ profilį, bet ne ko planiniu būdu įterpiant „pastoges“ .
6 Pjemonto regionas, gyvenviečių kraštovaizdžio kokybės gairės, Geroji pastatų projektavimo praktika
Fasado apdailos kompozicija
Nevienalytė medžiagų seka fasado kompozicijoje yra vienas iš pagrindinių veiksnių, susijusių su fragmentišku ir vizualiai nekokybišku gyvenviečių vaizdu.
Pagrdindinės projektavimo gairės Pjemonto regione - elementai
Pastatų tipai ir gyvenviečių morfologija, atsižvelgiant į kalvotą Italijos reljefą, turi didelę svarbą sukuriant unikalų charakterį. Pastatai privalo sekti miestelio morfologiją, prisitaikyti prie nusistovėjusio užstatymo ir integracijos į reljefą tipo.
123 pav. Iliustracija “Ryšys su reljefu” (daryta autoriaus)
Stogai iš esmės nulemia gyvenvietės siluetą. Stogų forma ir tekstūra yra svarbiausias aspektas, padedantis integruoti naujas intervencijas į esamą audinį. Silueto vientisumas, nepertraukiamumas yra pagrindinis suvokimo aspektas, padedantis iš tolo nustatyti gyvenvietės charakterį ir fragmentiškumą.
Pjemonto regionas, gyvenviečių kraštovaizdžio kokybės gairės, Geroji pastatų projektavimo praktika - Italija
125
Miestelio siluetas
„Tarpiniai elementai“ – lengvina sklandų perėjimą ir vizualinį ryšį tarp pastatų ir aplinkinių atvirų erdvių, sušvelninant kietus statinių kraštus ir integruojant juos į kraštovaizdį. Be to, šie elementai atlieka ir praktines funkcijas: suteikia pastogę ir praplečia lauko gyvenamąją erdvę balkonais ir terasomis, taip pat padeda atskirti
viešąsias ir privačias erdves. Apgalvotai suprojektuoti ir išdėstyti tarpiniai elementai pagerina pastato architektūrinį charakterį, prisidėdami prie bendros estetikos, suteikdami daugiau rafinuotumo ir detalių.
6 Pjemonto regionas, gyvenviečių kraštovaizdžio kokybės gairės, Geroji pastatų projektavimo praktika - Italija
Gammelstado bažnytkaimio įtraukto į UNESCO pasaulio paveldo vietoves, valdymo planas - Švedija
Saugomas
kraštovaizdis, architektūra ir tradicijos
Gammelstad bažnytkaimis, įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą, dėl unikalios architektūros, kurią lėmė vietos istorija ir aplinka. Pagrindinis miestelio bruožas – didinga viduramžių bažnyčia, supama šimtų paprastų, raudonų medinių namelių, kurie sudaro radialinį planą. Šie nameliai statyti daugiausia iš paprastų rąstų ir lentų su šlaitiniais stogais. Iš pradžių nameliai buvo skirti laikinai nakvynei parapijiečiams, atvykstantiems į pamaldas iš tolimesnių kaimų. Mažas mastelis ir jo vienoda architektūra sukuria harmoningą ir vizualiai unikalų gatvės vaizdą. Regionui būdingi medienos naudojimo metodai atspindi tvarų požiūrį į statybą, užtikrina tradicijų išsaugojimą. Miestelis pasižymi orga-
nišku gatvių tinklu su siauromis alėjomis. Nauji pastatai stengiasi įsilieti į esamą architektūrinį kontekstą, dažnai atliepia tradicinių kotedžų charakterį ir mastelį, kad vizualinė harmonija nebūtų sutrikdyta. Teritorijos tvarkymo plane atidžiai sprendžiama modernizavimo bei paveldo išsaugojimo pusiausvyra, pabrėžiant būtinybę išlaikyti miestelio charakterį ir minimalizuoti galimą neigiamą poveikį. Paprasta vienoda forma, tūris, šlaitinis stogas, raudona spalva – vienas toks namelis nekelia didelio įspūdžio, tačiau didelis kiekis paprastai architektūrai suteikia visai kitokias savybes. Architektūrinių formų nuoseklumas, spalvos vienodumas ir minimalios detalių variacijos sukuria subtilią
vizualinę įvairovę (Luleå kommun, 2015, Veen, 2023).
7 Gammelstado bažnytkaimio įtraukto į UNESCO pasaulio paveldo vietoves, valdymo planas - Švedija
valdymo planas - Världsarvet Gammelstads kyrkstad Förvaltningsplan 2015-2020
Šis planas (Luleå kommun, 2015) iš esmės reglamentuoja miestelio vystymą, tačiau nesileidžia į architektūrines detales. Kiekvienas naujas projektas yra vertinamas administracijos paskirto specialisto, kurio žodis yra lemiamas. Gammelstad bažnytkaimio valdymo strategijoje daug dėmesio skiriama vietovės savitumo – architektūros, išplanavimo ir senųjų tradicijų – apsaugai. Siekiant, kad bet kokia nauja plėtra derėtų, taikomos griežtos taisyklės ir reglamentai.
7 Gammelstado bažnytkaimio įtraukto UNESCO pasaulio paveldo vietoves, valdymo planas - Švedija
7 Gammelstado bažnytkaimio įtraukto į UNESCO pasaulio paveldo vietoves, valdymo planas - Švedija
137 pav. Detalus miestelio valdymo planas
138 pav. Miestelio apylinkių valdymo planas
Pagrdindinės projektavimo gairės Gammelstad’o vietovėje
Gammelstad‘e rekonstrukcija, remontas ir nauja statyba yra griežtai reglamentuojama, paliekant labai mažai vietos interpretacijai. Kadangi miestelis yra UNESCO pasaulio paveldo saugoma teritorija, šios gairės tampa dar griežčiau ribojančios ir vertinamos. Valdymo planas nustato, kokios medžiagos gali būti naudojamos remontui ir rekonstrukcijai. Statinių aukštis ir plotas taip pat yra aiškūs ir iš anksto nustatyti. Privaloma likti miesteliui būdingame mastelyje, užtikrinant, kad esamas gatvės vaizdas liktų nepakitęs, ir kad mažesni pastatai nebūtų užgožti. Pastatų fasadų spalvai ir tekstūrai taikomos griežtos taisyklės, raudona spalva, langai ir durys taip pat privalo išlikti būdinguose miesteliui gabar-
ituose, išlaikant tipinio Gammelstad kotedžo charakterį. Panašiai reglamentuojamas ir stogas, kuris privalo būti šlaitinis, su lengvomis nuolydžio kampo variacijomis (Luleå kommun, 2015).
Apibendrinant, šioje saugomoje teritorijoje architektui nėra vietos manevrui. Visa nauja statyba privalo įsilieti į aplinką, jokiais būdais, spalvomis ar medžiagomis neišsiskiriant. Didžiausias akcentas valdymo plane teikiamas: spalvai, kaip pagrindinei miestelio atpažįstamai savybei bei dvišlaičiams stogams ir mažam masteliui, lemiančiam miestelio siluetą. Sudėjus šiuos aspektus kartu gauname Gammelstad miestelio charakterį.
7 Gammelstado bažnytkaimio įtraukto UNESCO pasaulio paveldo vietoves, valdymo planas - Švedija
140 pav. Iliustracija “Mastelis ir ritmas” (daryta autoriaus)
141 pav. Iliustracija “spalva” (daryta autoriaus)
142 pav. Iliustracija “Gammelstado miestelio namelio charakteris” (daryta autoriaus)
7 Gammelstado bažnytkaimio įtraukto į UNESCO pasaulio paveldo vietoves, valdymo planas - Švedija
Morfotopas yra kraštovaizdžio dalis, paveikta geomorfologinių procesų, nulėmusių šio formą, struktūrą ir savybes, tačiau žmogaus veikla taip pat veikia morfotopus. Infrastruktūra, architektūra, ūkinė veikla ir t.t. formuoja skirtingas savybes. Tai gali būti urbanizuotos teritorijos, kur natūralus reljefas buvo pakeistas, siekiant sukurti tinkamas sąlygas pastatams, keliams, parkams ir kitoms viešosioms erdvėms, arba agrarinės teritorijos, ekstensyviai apgyvendintos, su pavieniais statiniais ir juos supančiais dirbamais laukais. Taigi, sukultūrinimo pobūdis arba žmogaus antropogeninė veikla tam tikrus gamtinius kraštovaizdžius plačiau išskaido ir identifikuoja. Lietuvoje išskiriami 8 pag-
rindiniai morfotopų tipai (žr. 6 lent.). Agrarinis, urbanizuotas, miškingas, pelkinis – šių kombinacijos leidžia tikslingai identifikuoti tam tikrą kraštovaizdžio tipą, o tai gali būti panaudota teritorijų planavime, aplinkosaugoje, bet svarbiausia strateginiame planavime: nustatant ir tikslinant kraštovaizdžio formavimo politiką bei strategiją ir teritoriškai diferencijuojant ir konkretizuojant tvaraus vystymosi programas. Lietuvoje vyrauja agrarinis kraštovaizdis. Miškingas kraštovaizdis, išlaikantis natūralumą, užima antrąją poziciją pagal paplitimą, o urbanizuoto kraštovaizdžio tipas užima santykinai mažiausią plotą (Kavaliauskas et al., 2006).
viso (be jūros ir marių akvatorijų):
143 pav. Lietuvos kraštovaizdžio morfotopų pasiskirstymas pagal sukultūrinimo pobūdį.
et al., 2006)
Kraštovaizdžio rajono lygmens fiziomorfotopų išskyrimo požymių klasifikacija - Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio erdvinės struktūros įvairovės ir jos tipų identifikavimo studija. II dalis. Lietuvos kraštovaizdžio erdvinės raiškos Identifikavimo ir lokalizavimo analizė.
Pelkinis kraštovaizdis
Pelkių - 80-100%
Miškų - 0-20%
144 pav. Pelkė Ukmergės raj., Lukošiūnų k., nuotr. A. Padlipskaitės
Agrarinis kraštovaizdis
Miškų - 0-40%
Urbanizuotų plotų - 0-10%
Agrarinių plotų - 60-90%
148 pav. Agrarinis kraštovaizdis, nuotr. D. Teišerskio
Miškingas kraštovaizdis
Miškų - 80-100%
Agrarinių plotų - 0-20%
Miškingas agrarinis kraštovaizdis
Miškų - 40-80%
Urbanizuotų plotų - 0-10%
Agrarinių plotų - 30-60%
145 pav. Neries slėnis. Nuotr. S. Balčaitės.
Agrarinis mažai urbaniz. kraštovaizdis
Miškų - 0-20%
Urbanizuotų plotų - 10-30%
Agrarinių plotų - 50-80%
149 pav. Vienkiemis, nuotr. V. Vošterio
146 pav. Žemaitijos nacionalinis parkas
Agrarinis urbanizuotas kraštovaizdis
Miškų - 0-20%
Urbanizuotų plotų - 30-50%
Agrarinių plotų - 30-50%
150 pav. Vidutinės k., septyniolikos sodybų gatvinis kaimas
Miškingas mažai urbaniz. kraštovaizdis
Miškų - 40-80%
Urbanizuotų plotų - 10-30%
Agrarinių plotų - 20-30%
147 pav. Žemaitijos nacionalinis parkas
Urabnizuotas kraštovaizdis
Miškų - 0-20%
Urbanizuotų plotų - 60-100%
Agrarinių plotų - 0-20%
151 pav. Kauno senamiesčio panorama
8 Konteksto diferencijavimas ir konkretizavimas
Hipotetinis modelis
Remiantis
Jungtinės karalystės atvejų analize
Kai statinys planuojamas gamtinėje, vertingą kraštovaizdį turinčioje teritorijoje yra galimi du variantai. Jeigu teritorija pasižymi nusistovėjusia regionalistinė architektūra, būtina atsižvelgti į jos projektavimo principus, charakterį, vietos dvasią. Arba, atsižvelgus į vietos reljefo ypatumus, naujas statinys turi „įsilieti“ į kraštovaizdį, pabrėžiant jo vertingąsias savybes.
Esamas statybinis paveldas turi būti konvertuojamas, iš esmės nekeičiant statinio gabaritų. Priestatai yra galimi, tačiau neskatinami. Priestatas turi būti suprantamas, kaip naujas tūris.
Statiniui privalo būti naudojamos tradicinės, atpažįstamos medžiagas arba
galimos įvairios nusistovėjusių ir nau-
jų medžiagų variacijos, tačiau modernios medžiagos turi atitikti charakteringą spalvą, raštą ar ritmą. Tai užtikrina pastatų vientisumą. svarbu išsaugoti urbanizuotos teritorijos siluetą. Tai reiškia, kad turi būti paisoma nusistovėjusio mastelio, stogo geometrijos, statinio ryšio su reljefu.
Situacija A remiasi vietos architektūros charakterio interpretavimu: siluetas, medžiagiškumas, specifinės detalės. Taip įsiliejama į miestovaizdį.
Situacija B remiasi kraštovaizdžio ir reljefo ypatybėmis, siekiant sutapti su kraštovaizdžiu.
152 pav. Miestelis saugomo kraštovaizdžio teritorijoje papildytas naujais statiniais, kurie interpretuoja, tačiau neimituoja senąsias idėjas. (daryta autoriaus)
Hipotetinis modelis
Situacija A
Situacija B
Remiantis
Švedijos atvejo analize
Remiantis Världsarvet Gammelstads kyrkstad Förvaltningsplan Statiniai privalo imituoti paveldo spalvą ir siluetą. Tai leidžia statybinių medžiagų ir architektūrinių detalių interpretaciją. Tačiau išlaikant bendrą tūrį, tam tikras svarbiausias tūrio ar silueto savybes ir, svarbiausia, spalvą, nauja ir sena gali harmoningai egzistuoti kartu.
153 pav. Miestelis saugomo kraštovaizdžio teritorijoje ansamblis papildytas nauju statiniu, kuris seka siluetą ir spalvą (daryta autoriaus)
9 Hipotetinis modelis
Remiantis Italijos atvejo analize
Remiantis Regione Piemonte, Indirizzi per la qualità paesaggistica degli Insediamenti gairėmis nauji statiniai gali būti charakteringi regionui, išlaikyti ir praturtinti identitetą jeigu juos projektuojant yra vadovaujamasi seno ir naujo balansu. Šis balansas pasireiškia tam tikrų pamatinių principų gerbimu, kurie yra papildomi moderniomis technologijomis ir idėjomis. Pamatiniai principai, kurie turi atsispindėti naujame statinyje, yra prisitaikymas prie esamos morfologijos per ryšį su reljefu, stogo formuojamą siluetą bei tradicinį stačiakampį tūrį ir regionui vietines medžiagas. Tuo tarpu fasado angų ir apdailos kompozicija, apipavidalinimas yra paliekamas architekto interpretacijai ir
talentui.Tuo tarpu fasado angų ir apdailos kompozicija, apipavidalinimas yra paliekamas architekto interpretacijai ir talentui.
154 pav. Ryšys su reljefu, tūris ir siluetas. (daryta autoriaus)
155 pav. Fasado elementų kompozicijos moderni interpretacija Remiantis De Meuron gyvenamojo pastato projektu. (daryta autoriaus)
9 Hipotetinis modelis
Literatūros analizės švados
Apžvelgiant literatūrą, nagrinėjamas architektūrinės plėtros ir kultūros išsaugojimo vertinguose ir saugomuose kraštovaizdžiuose ryšys. Sėkmingai integracijai būtinas konkretaus vietos konteksto, apimančio tiek gamtinę aplinką, tiek statybinį paveldą, supratimas. Lietuvoje, kaip ir bet kurioje kitoje šalyje egzistuoja socialinė įtampa tarp modernizacijos ir paveldo išsaugojimo. Jungtinės Karalystės nacionalinių parkų projektavimo gairės iliustruoja konservatyvų požiūrį, pabrėžiantį esamo charakterio išsaugojimą ir vizualinės intervencijos mažinimą, kaip matyti iš Dartmoor, pirmenybę teikiant esamų statinių pritaikymui, o ne naujoms statyboms. Pjemonto regione Italijoje, priešingai, laikomasi liberalesnio požiūrio, siūlant šiuolaikiškai interpretuoti regioninius stilius naudojant tvarias technologijas ir medžiagas. Gammelstad bažnytkaimis Švedijoje, įtrauktas į UNESCO pasaulio
paveldo sąrašą, yra griežtai kontroliuojamo požiūrio pavyzdys, išsaugantis savo unikalų charakterį dėl griežtų statybos stilių ir medžiagų taisyklių.
Analizė rodo, kad norint sėkmingai integruoti naują statybą, reikia subalansuotos strategijos, kad būtų išvengta vien istorinių stilių imitacijos ir kartu būtų paisoma aplinkos vertės. Siūloma sistema, kurioje nauji projektai interpretuoja, o ne atkartoja vietos architektūros tradicijų esmę ir jautriai reaguoja į esamą kontekstą. Svarbu įgyvendinant projektą kultūriškai svarbioje ar gamtiškai charakteringoje teritorijoje pasiekti pusiausvyrą tarp prezervacijos ir šiuolaikinių poreikių tenkinimo jautrioje aplinkoje. Net ir nepabrėžiant nacionalinio identiteto, projektuojamo objekto savitumas bei kontekstualumas yra universaliai suprantami kokybiškos architektūros bruožai (Reklaitė, 2010). Galiausiai, saugomų kraštovaizdžių architektūros
ateitis priklauso nuo kritinio regionalizmo, kuris pasitelkia ir tradicines, ir modernias technologijas, kad praturtintų, o ne imituotų senąsias idėjas, taip pat gerbtų ir saugotų esamą architektūrinę ir gamtinę aplinką.
Hipotetiniame modelyje išskiriamos kelios galimos vystymo kryptys, taikomos specifiniais atvejais. Integravimasis į gamtą, o ne etnografinių statinių imitavimas gali būti vienas iš galimų kelių, projektuojant teritorijoje, kur pirmenybė skiriama gamtai, o ne statybiniam paveldui. Susiformavusiose gyvenvietėse, būtina įsilieti į miestovaizdį. Nagrinėjant literatūrą, iškilo tradicinio medžiagiškumo ar spalvinio imitavimo klausimas, kuris toliau turi būti nagrinėjamas. Taip pat, norint nesiremti šimtmečio senumo idėjomis, būtina įnešti daugiau laisvės į fasado planavimą ir jo kompozicijos interpretavimą, remiantis Italijos Pjemonto regiono pavyzdžiu.
Vizualinio integravimosi į kontekstą metodų hipotetinio modelio matrica, sudaryta remiantis straipsniu: Darnios Pastatų Architektūros Genotipas Ir Fenotipas (Kamičaitytė-Virbašienė & Gražulevičiūtė-Vileniškė, 2011). Metodika naudojama nustatyti tam tikro darnios architektūros tipo identiteto bruožus ir pritaikyti juos atitinkamai kontekstinei aplinkai. Architektūros tipų atitikimas kontekstui vertinamas remiantis SID Identity Index context theory (Turner, 1998). Šiame teigiama, kad „kontekstiškumo“ tipus ir lygį galima kiekybiškai apibrėžti naudojant identiteto indeksą. Šis indeksas parodo, ar pastatas yra: panašus į savo aplinką, išsiskiria iš savo aplinkos, identiškas savo aplinkai (angl. similar, different, identical). Iki 31% – išsiskiria, 31–61% – panašus, daugiau nei 61% – identiškas.
Agrarinis kraštovaizdis Miškingas mažai urbanizuotas kraštovaizdis
Pagrindinės raiš
Pastabos
Simboliai:
- Savybė kontekstinės vizualinės aplinkos tipe neaktuali arba vizualinio integravimosi metodas nesuderinamas su kontekstine aplinka.
Sąvokos:
*Ryšys su gamta - įsikomponavimas į reljefą, formų imitavimas.
*Siluetas - gyvenvietės silueto papildymas, integravimasis, ne kontrastavimas, dominančių respektavimas.
*Stogo formos - kontekste būdingų, siluetą papildanč ų ir psichologiškai priimtinų formų pritaikymas
*Tūris - Kontekstualus, aplinkoje sutinkamas ir suprantamas tūris.
*Medžiagos - Kontekstualios, vietinės medžiagos dominuojančios aplinkoje.
*Spalvos - Integravimasis kraštovaizdį jame dominuojančiomis urbanizuotos arba gamtinės aplinkos spalvomis.
*Stilius - Aplinkoje nusistovė ęs, pastebimas architektūros tipas pasižymintis tam tikra raiška, logika, principais.
*Detalės - išskirtinės, charakteringos teritorijai architektūrinės detalės, aiškiai atpažįstamos ir siejamos su kontekstine aplinka.
156 pav. Hipotetinė vizualinio integravimosi
atitinkamą kontekstą matrica (daryta autoriaus)
Empiriniai tyrimai
Tikslas, uždaviniai ir tyrimo programa
Empirinio tyrimo tikslas yra ištirti architektūros integraciją su gamtiniu ir kultūriniu kraštovaizdžiu, taip pat nustatyti, kaip modernios intervencijos gali būti suderintos su regioniniu kontekstu. Tyrimu siekiama sukurti konkrečias gaires, remiantis kritinio regionalizmo idėjomis. Gairėmis norima pagerinti architektūros kokybę gamtiniame kraštovaizdyje bei skatinti atsakingą projektavimą ne tik saugomose teritorijose. Pirmas uždavinys yra tirti konkrečios teritorijos kontekstinės aplinkos tipus ir nustatyti kokie integravimosi metodai joje yra tinkamiausi. Antras žingsnis yra pastato-kraštovaizdžio, kaip įrankio gerbti gamtinį kraštovaizdį, tyrinėjimas. Trečias ir ketvirtas etapas apima skirtingų integravimosi tipų: tūriu ir siluetu, bei spalva, ritmu, frakcija ir kitomis medžiaginėmis
savybėmis. Šie integravimosi tipai galimi teritorijose, kurios nekelia maksimalių autentiškumo reikalavimų ir yra taikytini bendrinėse gamtinėse bei kaimo teritorijose, siekiant atsakingo projektavimo.
Empiriniai tyrimai pradėti nuo analogų paieškų: pastato-kraštovaizdžio, spalvos ir tūrio dermės urbanizuotoje aplinkoje bei tūrio ir silueto harmonijos agrarinėje aplinkoje pavyzdžių. Dauguma hipotezių, pagal tyrimų programą, turi kraštovaizdžio vertinimą, kaip tyrimo metodą, todėl dar teorinių tyrimų metu buvo svarbu atrasti ir sukurti aktualius ir efektyvius kraštovaizdžio vertinimo kriterijus, kurie įvardintų pastatų ar kitų statinių vizualinio integravimosi į aplinką sėkmingumą. Kraštovaizdžio vertinimo tyrimas buvo
sukurtas remiantis gamtinio kraštovaizdžio kompleksų ir objektų vizualinės taršos nustatymo metodika (Kamičaitytė & Godienė, 2021). Surasti analogai tiek iš užsienio, tiek iš Lietuvos praktikos buvo įvertinti pagal sudarytus kraštovaizdžio vertinimo kriterijus, atrastas jų koreliacijos indeksas tarp turimų savybių ir supančios aplinkos.
Vėliau atlikti tyrimai pasirinktoje konkrečioje teritorijoje – Balkūnų ir Kurnėnų kaimų Alytaus rajone vietovėje, kuri Lietuvoje žinoma kaip dailininko A. Žmuidzinavičiaus gimtinė. Apsibrėžtos analizuotos teritorijos ribos, išskirti saugomų teritorijų pozoniai, sudarytas vizualinių aplinkos tipų žemėlapis. Konkrečios teritorijos analizė leido geriau suprasti kontekstą ir pasirinkti fotofiksacijų vietas kraštovaizdžio vertinimo tyrimui.
Išskirti keturi vizualinės aplinkos tipai kraštovaizdžio vertinimui – miškingas agrarinis, agrarinis, agrarinis mažai urbanizuotas bei agrarinis urbanizuotas. Kiekvienam tipui buvo parinkta geriausiai reikiamą aplinką atspindinti fotofiksacija iš analizuojamos teritorijos. Tada į kraštovaizdį įpiešti galimi skirtingų formų ir kompozicijos pastatai, objektai, kuriems buvo įvertintas skirtingų savybių įsiliejimas į gamtinę ar urbanizuotą aplinką, pateiktos bendros išvados. Paskutinis atliktas tyrimo metodas pagal sudarytą programą – ekspertų apklausa, kuri suformavo labai svarbų suvokimą apie nagrinėjamą temą, suteikė naujos pasaulėžiūros, perspektyvų potencialiam projekto vystymui.
Darbinės hipotezės teiginiai
Nustačius kontekstinės aplinkos morfotopus galima nustatyti efektyviausius vizualinės integravimosi į aplinką metodus.
Tyrimo objektai Tyrimo metodai
Pasirinkta konkreti teritorija. Teritorijos fotofiksavimas; GIS duomenų rinkimas; Kraštovaizdžio vertinimo tyrimas.
Statinio projektuojamo iškirtinai gamtinėje aplinkoje vienas iš efektyviausių vizualinio integravimosi metodų gali būti: pastato - kraštovaizdžio koncepcija.
Analogai; Pasirinkta konkreti teritorija.
Statinys projektuojamas teritorijoje nekeliančioje maksimalių autentiškumo reikalavimų, gali efektyviai vizualiai integruotis naudodamas tik spalviškai, ritmiškai ar kitomis savybėmis atitinkančiomis moderniomis medžiagomis.
Analogai; Pasirinkta konkreti teritorija.
Statinys projektuojamas teritorijoje nekeliančioje maksimalių autentiškumo reikalavimų, gali efektyviai vizualiai integruotis prisitaikydamas tik prie urbanizuotos aplinkos silueto, ir būdingo tūrio.
Analogai; Pasirinkta konkreti teritorija.
Vizualinio integravimosi į kontekstą įrankių matrica įvardindama projektuojamo statinio vizualinio panašumo laipsnį skatintų atsakingą projektavimą ir gerintų architektūros kokybę gamtinėje aplinkoje, bei suteiktų daugiau kūrybinės laisvės.
Ekspertai; Visuomenė.
Antrinių šaltinių analizė (atvejo analizė); Kraštovaizdžio vertinimo tyrimas; Vizualiniai/grafiniai palyginamėji tyrimai; Tyrimas per projektavimą.
Antrinių šaltinių analizė (atvejo analizė); Kraštovaizdžio vertinimo tyrimas; Vizualiniai/grafiniai palyginamėji tyrimai; Tyrimas per projektavimą.
Antrinių šaltinių analizė (atvejo analizė); Kraštovaizdžio vertinimo tyrimas; Vizualiniai/grafiniai palyginamėji tyrimai; Tyrimas per projektavimą.
Ekspertų apklausa.
157 pav. Empirinių tyrimų programa
11 Empiriniai tyrimai
Analogai
Pastatas - kraštovaizdis, miškingoje aplinkoje
Pastatas - kraštovaizdis, miškingoje agrarinėje aplinkoje
Pastatas - kraštovaizdis, agrarinėje aplinkoje
Spalva gamtinėje aplinkoje, atvejo analizė
11 Empiriniai tyrimai
Tūris ir siluetas agrarinėje aplinkoje, atvejo analizė
Transformacija miškingame kraštovaizdyje, priestatas pastatas - kraštovaizdis
Modernus tradicinių statybos metodų pritaikymas agrariniame kraštovaizdyje
11 Empiriniai tyrimai
Spalva ir tūris urbanizuotoje aplinkoje, atvejo analizė
Pastato - kraštovaizdžio koncepcija
Pastato-kraštovaizdžio koncepcija pirmiausia orientuojasi į vizualią integraciją tarp pastatų ir juos supančios gamtos. Svarbu, kad architektūros elementai derėtų su natūraliais kraštovaizdžio komponentais. Tokia vizualinė integracija gali sukurti harmoningą erdvę. Vienas iš svarbiausių aspektų yra pastato spalvų ir medžiagų pasirinkimas, kurie turėtų atitikti gamtos elementų tonus ir tekstūras, pavyzdžiui, akmens, medžio arba kitų natūralių medžiagų naudojimas pastato fasado apdailai gali sukurti organišką ryšį su aplinka. Dar vienas svarbus aspektas yra pastato formos ir architektūriniai elementai. Pastato linijų srautas ir struktūros simetrija turėtų būti suderinti su natūraliais krašto-
vaizdžio bruožais, pavyzdžiui, kalvomis, upėmis ar medžių linijomis. Tokiu būdu, pastatas ne tik atsiskleidžia kaip nepriklausomas objektas, bet ir organiškai įsilieja į kraštovaizdžio sudedamąsias dalis, sukuriant bendrą estetinį vaizdą. Pasitelkiant kraštovaizdžio dizainą, galima sukurti vizualiai patrauklius perėjimus tarp pastato ir jį supančios aplinkos.
158 pav. Galimas naujos statybos rezultatas Dartmoor nacionaliniame parke (daryta autoriaus)
11 Empiriniai tyrimai
Analogo atvejo analizės vertinimo lenetelė ir išvados.
Empiriniai tyrimai
159 pav. Pastato - kraštovaizdžio koncepcija Dartmoor national park
Pastatas - kraštovaizdis miškingoje aplinkoje, atvejo analize
Objektas: „Tree Hotel” Šalis: Švedija
Architektai: Tham & Videgård Arkitekter Metai: 2010
Statinys panaudoja veidrodines fasado plokštes kaip kamufliažą, atspindėti medžių lają. Visais metų laikais, keičiantis sezonams, objektas išliks pasislėpęs.
160 pav. “Tree hotel” pjūvis.
161 pav. “Tree hotel” sklypo planas
11 Empiriniai tyrimai
Vizualinio
Integravimosi metodai
Tradicinių statybos metodų ir formų pritaikymas
Integravimasis siluetu, tūriu ir spalva.
Ryšys su gamta – objektas panašus
Medžiagos – objektas kontrastuoja
Spalvos – Objektas identiškas aplinkai
Išvados: naudojamas veidrodinis fasadas leidžia objektui susilieti su aplinka, tačiau integravimasis nėra natūralus, veidrodžiai reikalo daug priežiūros nėra saugūs paukščiams.
Empiriniai tyrimai
163 pav. “Tree hotel” fotofiksacija šviesiu paros metu
162 pav. “Tree hotel” fotofiksacija tamsiu paros metu
Pastatas - kraštovaizdis miškingoje agrarinėje aplinkoje, atvejo analizė
Objektas: „Edgeland House” Šalis: JAV
Architektai: Bercy Chen Studio Metai: 2012
Gyvenamasis pastatas yra pereinamoje zonoje, tarp miško ir aplinkinių laukų. Siekiant nekontrastuoti su kraštovaizdžiu, buvo panaudotas apželdintas stogas, supantis pastatą iš visų pusių. Sezoninių augalų apželdinimas ant stogo leidžia statiniui išlikti kontekstualiu visais metų laikais.
11 Empiriniai tyrimai
164 pav. „Edgeland House” architektūrinis pjūvis
Vizualinio
Integravimosi metodai
Tradicinių statybos metodų ir formų pritaikymas
Integravimasis siluetu, tūriu ir spalva.
Ryšys su gamta – objektas identiškas
Siluetas – objektas beveik identiškas
Stogo formos – kontekste nėra
Medžiagos – identiškos aplinkai
Spalvos – identiškos aplinkai
Išvados: objektas labai gerai integruotas į aplinką.
Empiriniai tyrimai
166 pav. „Edgeland House” fotofiksacija
165 pav. „Edgeland House” fotofiksacija
Pastatas - kraštovaizdis miškingoje agrarinėje aplinkoje, atvejo analizė
Objektas: „Visitor centre” Šalis: Danija
Architektai: CEBRA
Metai: 2021
Lankytojų centras pastatytas kalvotame kraštovaizdyje. Norint vizualiai nekontrastuoti su aplinka, statinys formuoja dar vieną kalvą, nieko neišsiskiriančią iš aplinkos. Taip užtikrinamas sklandus vizualinis integravimasis.
167 pav. „Visitor centre” ir konteksto vaizdas iš paukščio skrydžio.
11 Empiriniai tyrimai
Vizualinio
Integravimosi metodai
Tradicinių statybos metodų ir formų pritaikymas
Integravimasis siluetu, tūriu ir spalva.
Ryšys su gamta – objektas identiškas
Siluetas – objektas identiškas
Stogo formos – kontekste nėra
Medžiagos – identiškos aplinkai
Spalvos – identiškos aplinkai
Išvados: objektas labai gerai integruotas į aplinką.
Empiriniai tyrimai
168 pav. „Visitor centre” fotofiksacija iš
žmogaus akių lygio
Spalva gamtinėje aplinkojeatvejo analizė
Objektas: „Westerpunt Observation”
Šalis: Belgija
Architektai: studio MOTO
Metai: 2024
Apžvalgos bokštas pastatytas jautriame pajūrio kraštovaizdyje. Teritorija nėra urbanizuota, tad pasirinkta nekontrastuoti su gamta ir prisitaikyti naudojant aplinkoje dominuojančias medžiagas ir spalvas. Statinio apdailai pasirinkta smėlio spalvos ir tekstūros medžiaga. Nors objektas yra kontrastuojančių formų su aplinka, prisitaikymas spalva jam leidžia harmoningai koegzistuoti.
169 pav. „Westerpunt Observation” ir konteksto fotofiksacija iš paukščio skrydžio
Išvados: objektas panašus į kontekstą medžiagomis ir spalvomis, trūksta ryšio su gamta, tačiau į aplinką integruotas gerai.
Empiriniai tyrimai
170 pav. „Westerpunt Observation” fotofiksacija iš žmogaus akių lygio
Spalva ir tūris urbanizuotoje aplinkoje - atvejo analizė
Objektas: „Housing Near the Lighthouse” Šalis: Ispanija
Architektai: Joaquim Sellas
Metai: 2024
Naujas pastatas pastatytas nusistovėjusio konteksto zonoje. Perimetrinis užstatymas, fasadų apdailos medžiagos, spalvos, langų išdėstymas bei sudalinimas ir kitos savybės kontekste gana aiškios. Nagrinėjamas analogas išlaiko tūrį, užstatymo tipą ir spalvą.
11 Empiriniai tyrimai
172 pav. „Housing Near the Lighthouse” fotofiksacija, modernizuotas tūris, architektūrinės detalės
173 pav. „Housing Near the Lighthouse” fotofiksacija, Konteksto spalvos pritaikymas
174 pav. „Housing Near the Lighthouse” fotofiksacija, pastatas ir aplinka
Vizualinio
Integravimosi metodai
Pastataskraštovaizdis.
Tradicinių statybos metodų ir formų pritaikymas
Integravimasis
Siluetas – identiškas
Stogo formos – identiškos
Tūris – identiškas
Medžiagos – Panašios
Spalvos – Identiškos
Stilius – Panašus
Detalės – Nepanašios į aplinką
Išvados: objektas puikiai integruotas į kontekstą.
Tūris ir siluetas agrarinėje aplinkoje - atvejo analizė
Objektas: „Sodybos rekonstravimas”
Šalis: Lietuva
Architektai: Vytautas Baltus
Metai: 2024
Urbanizuotos teritorijos ir jų tipai neretai turi jiems būdingus siluetus ir pastatų morfotipus. Išanalizavus aplinką, nesunkiai galima atrasti būdingą tūrį, stogo formą, silueto charakterį. Šiame projekte moderniai interpretuotas agrarinės urbanizuotos teritorijos etnografinis užstatymas, pastatų tūriai, kurie šiuo atveju sujungti į vieną, tačiau vizualiai suskaidyti šlaitinių stogų.
11 Empiriniai tyrimai
175 pav. Rekonstruotos sodybos fotofiksacija
Vizualinio
Integravimosi metodai
Pastataskraštovaizdis.
Tradicinių statybos metodų ir formų pritaikymas
Ryšys su gamta – objektas integruojasi
Siluetas – beveik identiškas kontekstui
Stogo formos – panašios į kontekstą
Tūris – panašus į aplinką
Medžiagos – panašios į kontekstą
Spalvos – panašios į kontekstą
Išvados: statinys gerai integruotasi į supantį kontekstą ir nedaro jam žalos.
Empiriniai tyrimai
176 pav. Kaimyninės sodybos fotofiksacija (daryta autoriaus)
Pastatas - kraštovaizdis miškingoje aplinkoje, transformacijos atvejo analizė
Objektas: „Art Center Historic Homestead Transformation”
Šalis: Lietuva
Architektai: PUPA Life Over Space
Metai: 2024
Norint praplėsti esamo pastato naudojamą plotą naujoms funkcijoms, tačiau nesudarkyti ir integruotis į miškingą kontekstą, pasirinkta priestatą integruoti į reljefą.
11 Empiriniai tyrimai
177 pav. Vaizdas iš paukščio skrydžio
Vizualinio
Integravimosi metodai
Pastatas
Tradicinių statybos metodų ir formų pritaikymas
Integravimasis siluetu, tūriu ir spalva.
Ryšys su gamta – objektas integruojasi Medžiagos – beveik identiškos Spalvos – beveik identiškos
Išvados: statinys puikiai integruotas į supantį kontekstą ir nedaro jam žalos.
Analogas parodantis, kad tradicinių formų interpretacijos gali būti modernios ir regioniškai charakteringos. Pagr. pastato elementas – archetipinis šlaitinis stogas. Stiklinis pastato perimetras suteikia „skraidančio“ stogo efektą. Pastatas aplinkoje dera siluetu ir tradicinėmis medžiagomis: stogui naudojamos čerpės, pastato konstrukcijai – klijuota mediena.
11 Empiriniai tyrimai
179 pav. Statinių ansamblis
Vizualinio
Integravimosi metodai
Pastataskraštovaizdis.
Tradicinių statybos metodų ir formų pritaikymas
Integravimasis siluetu, tūriu ir spalva.
Ryšys su gamta – dera kontekste
Siluetas – tradicinis
Stogo formos – tradicinės
Medžiagos – tradicinės/natūralios
Spalvos – natūralios
Išvados: interpretuojamos tradicinės formos puikiai integruojasi į kontekstą.
Empiriniai tyrimai
180 pav. Siluetas ir tradicinės medžiagos
Analizuojama teritorija
Kontekstinės vizualinės aplinkos tipų apibrėžimui ir analizavimui pasirinkta teritorija apima Balkūnų ir Kurnėnų kaimų ribas. Ši teritorija pasirinkta, nes joje yra paveldo objektas – A. Žmuidzinavičiaus gimtoji sodyba, teritorija pasižymi išraiškingu kraštovaizdžiu, urbanizuotų ir agrarinių kraštovaizdžių kontrastu. Teritorijos dalis yra saugoma vizualinės apsaugos pozonyje, dėl joje esančių kultūros paveldo objektų. Tai leidžia analizuoti ir saugomų, ir nesaugomų kraštovaizdžių integracijos į kontekstą klausimus, nes visa aplinka turi būti vystoma atsakingai.
181 pav. Schema - Balkūnų ir Kurnėnų kaimų ribos (daryta autoriaus)
11 Empiriniai tyrimai
182 pav. balkūnų k. fotofiskacija (daryta autoriaus)
11 Empiriniai tyrimai
11 Empiriniai tyrimai
183 pav. Balkūnų ir Kurnėnų k. bei konteksto topografija
184 pav. Balkūnų ir Kurnėnų k. kraštovaizdis (daryta autoriaus)
185 pav. Balkūnų ir Kurnėnų kraštovaizdis (daryta autoriaus)
11 Empiriniai tyrimai
Empiriniai tyrimai
186 pav. Balkūnų ir Kurnėnų kraštovaizdis (daryta autoriaus)
187 pav. Balkūnų ir Kurnėnų kraštovaizdis (daryta autoriaus)
188 pav. Balkūnų ir Kurnėnų k. architektūra (daryta autoriaus)
189 pav. Balkūnų ir Kurnėnų k. architektūra (daryta autoriaus)
11 Empiriniai tyrimai
Empiriniai tyrimai
191 pav. Balkūnų ir Kurnėnų k. architektūra (daryta autoriaus)
190 pav. Balkūnų ir Kurnėnų k. architektūra (daryta autoriaus)
192 pav. Antano Zmuidzinavičiaus gimtosios sodybos fotofiksacija (daryta autoriaus)
193 pav. Antano Zmuidzinavičiaus gimtosios sodybos sodo fotofiksacija (daryta autoriaus)
11 Empiriniai tyrimai
Empiriniai tyrimai
194 pav. Antano Zmuidzinavičiaus gimtosios sodybos ortofoto (lazdijų turizmo informacijos centro nuotrauka)
195 pav. Antano Zmuidzinavičiaus gimtosios sodybos ortofoto (lazdijų turizmo informacijos centro nuotrauka)
Balkūnų ir Kurnėnų kaimų ribose pasirinktos keturios vizualinės aplinkos tipų zonos, atliktos šių teritorijų fotofiksacijos sekantiems tyrimams. Šiais tyrimais siekiama išnagrinėti ir apibrėžti tinkamiausią naujo statybos integracijos metodą konkrečioje vizualinėje aplinkoje.
Skirtingos vizualinės aplinkos foto fiksacijos nagrinėjamos pasitelkiant hipotetinę vizualinės integracijos į konkretų kontekstą matricą, kuri sudaryta remiantis skirtingų šalių saugomų teritorijų gerąja praktika. Vertinimas susideda iš dviejų dalių: grafinio-vizualinio ir vertinimo matricos. Grafinis-vizualinis vertinimas remiasi nuotraukos tekstūrų, formų ir linijų bei vizualinių planų analize į kraštovaizdį integruojant pastatus, kurie remiasi skirtingomis koncepcijomis.
Konkrečios teritorijos kontekstinės vizualinės aplinkos tipai
11 Empiriniai tyrimai
11 Empiriniai tyrimai
196 pav. Balkūnų ir Kurnėnų k. bei konteksto vizualinės aplinkos tipų zonos (daryta autoriaus)
1. Miškingo kraštovaizdžio vertinimo tyrimas pasitelkiant skirtingus vizualinės integracijos metodus
Statinys puikiai integruotas ir praturtina kraštovaizdį.
1. Objektas integruotas pastato-kraštovaizdžiu metodu.
273 pav. objekto schema teritorijoje (daryta autoriaus)
2. Medžiagiškumas ir tekstūra identiška gamtinei aplinkai.
274 pav. Tekstūrų analizė (daryta autoriaus)
3. Objektas integruojasi į kontekstą.
275 pav. linijų analizė (daryta autoriaus)
4. Objektas praturtina vizualinį planą prisitaikydamas prie reljefo, sukuria tarpinį statinių morfotipą ribai tarp urbanizuotos ir gamtinės aplinkos.
276 pav. Vizualinių planų analizė (daryta auto-
11 Empiriniai tyrimai
Vizualinio
Integravimosi metodai
Pastataskraštovaizdis.
Tradicinių statybos metodų ir formų pritaikymas
Integravimasis siluetu, tūriu ir spalva.
Hipotetinės lentelė sėkmingui statinio integravimui agrariniame urbanizuotame kraštovaizdyje nenumatė pastato kraštovaizdžio metodo panaudojimo. Atlikus vizualinius tyrimus matoma, kad tokio tipo statinį galima integruoti nedarant žalos.
Empiriniai tyrimai
Agrarinis
tovaizdis
Ekspertų apklausa
1. Jūsų nuomone, ar esami reglamentai bei projektavimo gairės saugomo kraštovaizdžio teritorijose yra racionalios, tegiamai veikia gamtinę aplinką ir skatina vystyti kokybišką architektūrą?
2. Kaip manote, projektuojant saugomose teritorijose, kiek kūrybinės laisvės turėtų būti paliekama architekto interpretacijai ir kiek atskiros statinio savybės turi būti reglamentuojamos? Pvz., vadovėlis “Kaimo statyba: Dzūkija”
3. Ar gamtinės teritorijos, kurios nėra saugomos, tačiau pasižymi išskirtiniais gamtiniais bruožais turėtų turėti rekomendacines architektūrines gaires atsakingam projektavimui skatinti?
Santrauka:
- Reglamentai yra būtini, norint išvengti chaoso.
- Reglamentų neužtenka užtikrinti kokybiškos architektūros vystymą, reikalingas visuomenės supratimo tobulėjimas.
- Ne architektas turėtų užduoti architektūrą, bet žmogus, gyvenantis toje teritorijoje.
- Norint išsaugoti kraštovaizdį, architektūra turi į jį įsipaišyti, negali perrėkti.
- Projektuojant reikia atsižvelgti į viską, tačiau svarbiausia derintis prie kaiminystės ir gamtos.
Jeigu jų nebūtų, tai būtų išvis tragedija, nes tai... Kokie pateikiami projektai, kuriuos tenka matyt, tai tikrai jie džiugesio nesukelia. Kas yra, kiek reglamentuojama, tai nėra tobula ir pastoviai ieškoma tų geresnių būdų. Ir visam pasauly ieškoma ne tik Lietuvoj, tai aš manau, tų tobulų variantų nebūna ir negali būt, nes, kita vertus, yra labai skirtingas žmonių, irgi, požiūris, labai skirtingai mato žmonės, vienam gražu, kitam negražu.
Tai vat apjungti kažkaip, suvienodint, kad visi panašiai matytų ir panašiai vertintų, yra labai sudėtinga ir vien reglamentų tikrai neužtenka, nes kodėl buvo kuriami ir tie kaimo statybos gidai. Todėl, kad tą tradicinę architektūrą, nors jinai buvo įvardinta dokumentuose, bet visi įsivaizdavo labai skirtingai.
Čia šiaip jau du požiūriai kertasi. Ne architektas turėtų užduoti architektūrą, o savininkas, žmogus, gyvenantis toj teritorijoj. Čia ir yra bėda, kad ateina architektas iš miesto, kokio projektuoja iš Vilniaus, kuris visiškai nesuvokia to konteksto ir jis projektuoja taip, kaip jis įsivaizduoja, o tas jo įsivaizdavimas dažniausiai būna labai neteisingas. Ir, aš manau, ir laikausi tokios nuomonės, kad architektūra tai nėra ambicingas architekto kūrinys, tai nėra meno kūrinys. Visų pirma tai yra kultūros dalis. Tai ir priklausomai, kurioj vietoj atsiranda ta architektūra – ar mieste, ar kaime, jinai turi būt, na, taip ir interpretuojama, panašiai kaip ir elgesio formos. Juk jeigu esam teatre, tai negalim eit su kažkokiais treningais. Jeigu mes einam į sporto renginius, tai mes vėl renkamės visai kitą išvaizdą, kitus rūbus ir kitą elgesį. Architektūra, manau, kad irgi yra taip pat, ir jeigu mes norim išsaugot kraštovaizdį, kuris jau turi užduotą ritmą, stilių, spalvas, detales, tai aš manau, kad turėtų architektas į tai įsipaišyti. Na turėtų architektui matytis, turėtų matytis kraštovaizdis.
Aišku, turi būt, nes jeigu gamta dominuoja, tai negali architektūra perrėkt jos. Išvis neturėtų būt architektūros ten, kur ypatingai saugoma gamta, nes jau mes viską užteršę.
Atsižvelgti reikia ir į pastatus, kurie yra, jeigu yra. Ir į istorinį kultūrinį kontekstą, ypatingai. Ir, kaip yra vizualiai, iš kur jie matomi ar nematomi, kaip jie bus matomi, nes vis tiek tai svarbiausias dalykas. Gali būt kažkoks ir bjaurus pastatas, bet jeigu jį apželdinsim ir jo nesimatys, nu tai bala nematė, tegu jis ten būna. Bet kada plynam, kažkokiam gražiam kraštovaizdy atsiranda tokie šašai, tai jie tikrai erzina.
Interviu su dr. R. Bertašiūte
12 Ekspertų apklausa
4. Ar norint integruotis į skirtingus vizualinės aplinkos tipus, pavyzdžiui: miškingas, agrarinis, agrarinis urbanizuotas, tikslinga rekomenduoti į aplinką integravimosi metodus, kaip: pastataskraštovaizdis, tradicinių statybos metodų panaudojimas, prisitaikymas tūriu, siluetu, stiliumi, medžiagiškumu, spalva?
Aš manau, kad visiem absoliučiai rekomenduot galima derintis prie kaimynystės ir prie gamtos. Ir istorinė kultūrinė vat kaimynystė labai svarbu, kokia tai bebūtų, ar sovietinė, ar ten sena, ar nauja, nes vis tiek vienas pastatas jis nekuria viso vaizdo, kraštovaizdį įtakoja labiausiai, kada yra kažkoks pastatų derinys. Jeigu ten atsiras vienas pastatas su plokščiu stogu, šalia jo dar vienas, dar vienas, tai yra turbūt geriau, negu kad tarp kažkokių šlaitinių dvišlaičių stogų atsiras vienas plokščias, tai vat ir priemiesčiuose. Akivaizdu, kad architektūra labai skirtinga, aišku ir su želdiniais, nes vis tiek mūsų tos sodybos tradiciškai visada buvo labai su želdiniais susiję ir apželdintos. Želdiniai buvo sodybos dalis neatskiriama ir ne tai sodybos, bet žmogaus gyvenamos aplinkos.
5. Kalbant apie etnografinį architektūris stilių, kiek yra galima jį tobulinti, nepabėgant už ribų, norint prisitaikyti prie šiuolaikinių poreikių?
Visų pirma, tai ne stilius. Nesutinku, kad tai yra stilius, nes jeigu stilius, tai nebūtų regionuose tokie dideli skirtumai, ar ne? Tai yra statybos būdas. Ir pastatai buvo statomi ne architektų, o, na, kaip duona kasdienė, tiesiog visi žinojo, ko reikia, kaip turi būt. Ta tradicija niekad nėra jinai sustingus, jinai visą laiką judanti, besikeičianti ir dabar yra nemažai žmonių, kurie nori va tų tradicinių pastatų. Ir jiems nepatinka, kai architektai priprojektuoja kažkokių visiškai neracionalių dalykų. Grynai, kad gražiau atrodytų, ar ten įspūdingiau. Tai vat, aš manau, kad tas tęstinumas ir... O kuo skiriasi gyvenimas prieš 100 metų ir dabar? Iš tikrųjų tas pastatas, mastelis jo, visa struktūra – gi viskas yra labai racionaliai sudėliota, žiūrint iš tų tvarumo principų, ar ten vėlgi ir tų estetinių. Viskas yra pagal žmogaus psichiką, sąmonę, veiklas ir visa kita. Tai lygiai taip pat galima dėlioti pagal šiuolaikinio žmogaus veiklas irgi gyvenimo būdą. Ir tai labai lengvai persidėlioja, nu, įdėti kažkokį WC ar dušą, ar kažką yra tikrai... Didelio mokslo nereikia. Be to, natūrali tokia tėkmė tos architektūros,
manau, tokia savaiminė jinai būtų pati teisingiausia, bet, na, nelabai galima, nes yra Šešelgis pasakęs labai gražiai, kad jeigu norim išsaugoti, išlaikyti va tą tradiciją, turim leisti meistrams statyti pastatus be architektų įsikišimo.
1. Jūsų nuomone, ar esami reglamentai bei projektavimo gairės saugomo kraštovaizdžio teritorijose yra racionalios, tegiamai veikia gamtinę aplinką ir skatina vystyti kokybišką architektūrą?
2. Kaip manote, projektuojant saugomose teritorijose, kiek kūrybinės laisvės turėtų būti paliekama architekto interpretacijai ir kiek atskiros statinio savybės turi būti reglamentuojamos? Pvz., vadovėlis “Kaimo statyba: Dzūkija”
3. Ar gamtinės teritorijos, kurios nėra saugomos, tačiau pasižymi išskirtiniais gamtiniais bruožais turėtų turėti rekomendacines architektūrines gaires atsakingam projektavimui skatinti?
Santrauka:
- Reglamentai yra būtini, norint išvengti chaoso.
- Reglamentai neturi stabdyti naturalios raidos proceso.
-Reglamentavimui trūksta hierarchiškumo.
- Negalima surišti rankų kūrybiškumui.
- Rekomendacijos, dizaino gidai yra gera praktika, nes sutaupo laiko architektui, gilinantis į situaciją, renkant informaciją.
- Atsakingas provincijos projektavimas pasiekiamas tik per visuomenės edukaciją.
- Integruojantis nėra universalių sprendimų.
Sudėtinga pasakyti, kad labai teigiama. Lygiai taip pat, kaip ir negalima pasakyti, kad neveikia. Iš tikrųjų, kad reglamentavimas yra, tai yra labai gerai. Šitoj vietoj labai yra ta tokia svarbi riba ir kartais skaudi riba, kiek to reglamentavimo gali būti, kad nebūtų prarandamas natūralus raidos procesas, nes kiekvienoj saugomoje teritorijoje... Aišku, jeigu mes turim tokią mintį, pavyzdžiui, ypatingai vertinga saugoma teritorija, priimtas toksai raidos kelias, kad saugom viską taip, kaip dabar yra, ir konservuojam tiesiog tą teritoriją. Kadangi Lietuvoj saugomų teritorijų tinklas yra gana platus, jeigu mes kiekviename regioniniame parke pradėsim labai labai griežtai saugoti visą tą struktūrą, ir taip būtent taip, kaip dabar yra, tai mes tiesiog užkertame kelią raidai natūraliai, konservuojam tiesiog. Tai vat klausimas, kiek ir kur to turėtų būt... Nėra hierarchiškumo, visame tame saugojime ir reglamentuose.
Na, taip, čia šita situacija iš tikrųjų labai yra tokia kontraversiška ir tikrai buvo savo laiku labai daug diskusijų apie šitą principą ir, kaip matosi, tai viskas nuėjo kaip tik tuo keliu, kaip ir buvo galvota, kad valdininkai tiesiog traktuoja tokias rekomendacijas, kaip tiesiog instrukciją veikimui, ar ne?
Ir va šitoj vietoj čia ir yra negatyvumas to tokio reglamentavimo, kuris suriša rankas kūrybiškumui. Šituo požiūriu, tai aš truputį galvočiau, kad to kūrybiškumo tikrai turėtų būti daugiau ir šitos rekomendacijos yra labai geros. Iš tikrųjų tos knygos yra nepaprastai geros tuo, kad jos į vieną vietą labai patogiai projektuotojų surenka informaciją, į ką reikia atkreipti dėmesį, ar ne? Ir, pavyzdžiui, tiesiog sutaupo labai daug laiko projektuotojui, renkant esamos būklės medžiagą. Ir kas ten yra, kokios detalės yra svarbios, kokios medžiagos yra svarbios ir taip toliau, bet poto tie siūlymai... Tai aš galvoju, kad tikrai galėtų būti pasiduodantys interpretacijoms.
Vėlgi klausimas yra edukacijos, ta prasme, švietimo, visuomenės, švietimo, architektų bendruomenės švietimo. Taip, pavyzdžiui, vat, jeigu ten architektų rūmai, ar kitos institucijos užsiimtų, pavyzdžiui, populiarinimu, kažkokio etno stiliaus, kas iš tikrųjų tarpukariu buvo, ar ne, tas toksai vajus, kad reikia čia etno stilių įgalinti ir įveiklint. Tai kodėl gi ne? Viskas tvarkoj, bet čia jau nebūtų direktyvinis metodas, čia būtų toksai kaip populiarinimas.
Interviu su lekt. J. Vitkuviene
12 Ekspertų apklausa
4. Ar norint integruotis į skirtingus vizualinės aplinkos tipus, pavyzdžiui: miškingas, agrarinis, agrarinis urbanizuotas, tikslinga rekomenduoti į aplinką integravimosi metodus, kaip: pastataskraštovaizdis, tradicinių statybos metodų panaudojimas, prisitaikymas tūriu, siluetu, stiliumi, medžiagiškumu, spalva?
Bet čia iš tikrųjų nėra universalių sprendimų. Pavyzdžiui, čia viskas priklauso nuo to, kiek tas kaimas turi savyje identiteto ir kiek mes tą identitetą norime saugoti tame kaime, nes gali būti, pavyzdžiui, net ir gana senas, ar ne, kaimas, gali būti net ir gatvė, galbūt ten yra gatvinis kaimas, gatvinė struktūra, bet, pavyzdžiui, visas užstatymas yra visiškai chaotiškas ir neturi jokios architektūrinės vertės, kaip tada mes... Gal tas stiklinis kupolas visai ir nieko būtų tokiu atveju? Naujos dominantės kūrimas. Tai šiuo atveju labai daug kas priklauso, pavyzdžiui, nuo to objekto ir nuo to, ką mes matome iš viso tame kontekste, ar mes norime kurti naują identitetą, ar mes norime tęsti seną identitetą?
Santrauka:
- Reglamentai yra būtini, norint išvengti chaoso.
-Kokybiška architektūra kyla ne iš reglamentų ir rekomendacijų, bet iš architekto talento.
- Kurti reikia šiuolaikinę architektūrą, nes istorinės imitacijos neatspinid nei praėjusių nei šių laikų.
- Tam tikras išskirtines teritorijas reikia konservuoti, saugoti kaip fosilijas, o kitur imituoti tradicines statybos formas, kaip buvo daroma prieš 100 metų, yra primityvu.
- Rekomendacijos atsakingam projektavimui - neveikia, veikia tik draudimai.
- Architektūra kylanti nesaugomose teritorijose yra visuomenės atspindys.
1. Jūsų nuomone, ar esami reglamentai bei projektavimo gairės saugomo kraštovaizdžio teritorijose yra racionalios, tegiamai veikia gamtinę aplinką ir skatina vystyti kokybišką architektūrą?
Saugomos teritorijos, yra svarbios išlikimo prasme, kaip identitetas tautos, sukurto architektūrinio arba gamtos paveldo. Tai tas elgesys reglamentuotose teritorijose jisai su sąvoka privaloma yra, o visas kitas kontekstas yra su sąlyga, kaip galėtų arba turėtų būt, bet čia toks daugiau, kaip ten medikai turi Hipokrato priesaiką, o architektai išsilavinimą. Išskiriant šitas dvi temas, yra labai svarbu tai, kad pirmoj versijoj yra reglamentuotas režimas, kitam yra laisvas. Tam laisvam tai yra kūrybinio polėkio klausimas, kaip tu tą gamtos aplinką į integruosi į tą projektą. Bet bendrai paėmus, tai teisinga praktika skelbia, kad, architekto pareiga – bendrai suprast kontekstą, kur jisai projektuoja. Tai jeigu architektas yra pakankamai išsilavinęs, turintis patirtį arba pajautimą atitinkamo laipsnio, tai nereikia jam aiškinti: teritorija yra reglamentuota, ar jinai nelaisvo režimo. Jisai elgsis abiem atvejais vienodai, tiktai vienu atveju reikės išpildyti galiojančius teisės dalykus, kitu atveju gal bus daugiau tad laisvės kūrybai, bet abiem atvejais elgiamasi bus taip pat.
Sukuriamos žaidimo taisykles, kaip pavyzdys, čerpinis stogas, ten rastų kažkokie tai pastatai arba mediniai langų apibrėžimai įvedami, dekoro apibrėžimai. Tai yra pastatų dydžiam reglamentai sukuriami. Tai neskatina kokybiškos architektūros, nes kokybiška architektūra pati iš savęs jinai, visų pirma, turi atspindėti laikmetį. O architektas ateidamas kurti saugomoj teritorijoj pastatą, norėdamas atspindėti laikmetį, jis automatiškai suvaržomas, nes jam yra sakoma: tu turi daryti reglamentuoto nuolydžio stogą, uždėti jam tinkamą dangą, padaryti langų sudalinimą, tokį, kokį skelbia tas reglamentas ir kitaip tariant, padaryti kažkokią istorinę repliką naujom priemonėm, nu, rąstą naują... Anksčiau kirviu rąstą tašė, dabar staklės tai daro, nu tai, kuris gražesnis, čia jau kitas klausimas. Bet laikmečio tai neatspindi, tai yra toksai darymas iš kito galo. Jeigu atsakyt, tai ne – neskatina, tačiau prie bendro fono, koks egzistuoja, tai bent jau apriboja ir neleidžia gadinti to, kas yra vertinga. Tikrai, tikrai, tai yra didelis stabdis, nes, pavyzdžiui, atėjęs projektuoti talentingas architektas
į tokią aplinką, jisai kaip minimum yra suvaržomas dalykais ir ta taisyklė, kuri skirta visai projektuotojų gildijai, jinai taikoma ir labai prastam architektui, ir labai geram talentingam architektui. Tai talentingas patiria agonijos kančias sukurt kažką unikalaus, nes jisai neturi įrankių, o netalentingas arba neturintis patirties, kuria nesuprasdamas, ką jis realiai kuria – repliką istorinę, kuri neatspindi nei to dabartinio laikmečio tinkamai, nei jisai atspindi tą autentišką natūrą ta prasme, tai...
Interviu su arch. R. Adomaičiu
12 Ekspertų apklausa
2. Kaip manote, ar projektuojant būtina remtis regionalizmo principais, tarkim agrariniame kraštovaizdyje projektuoti architektūra vienaip ar kitaip interpretuojančia statybinį paveldą ar kultūrinius veiksnius, istoriją?
3. Ar gamtinės teritorijos, kurios nėra saugomos, tačiau pasižymi išskirtiniais gamtiniais bruožais turėtų turėti rekomendacines architektūrines gaires atsakingam projektavimui skatinti?
Daug filosofijų atsiranda, nes mes tobulėjame, lavinamės, mes tampam planetos dalimi. Ir automatiškai architektūra tada gaunasi. lyg nelogiška būtų tada senais metodais remtis..
Aš manau, jisai [tradicinių statybos formų ir metodų imitavimas] turi sustot, jisai turi sustoti. Čia yra primityvu, labai, ta prasme. Yra taip, jeigu buvo kažkoks rąstinis kaimas, kažkur, ir jisai kažkuom yra unikalus, nes reikia pabrėžti dar ir tame, kad yra masė neunikalių dalykų. Kaimietis su kirviu pasistatė kažkokią trobą, nieko tame unikalaus nėra, nes tokių yra visas pasaulis arba ten toj pačioj Lietuvoj tų sodybų gali 1000 priskaičiuot stovinčių ir jose nieko unikalaus nėra. Pavyzdžiui, kregždės uodegos mazgais sujungti rąstai, tai jau kažkas tokio. Širdute sujungti rąstai dar kažkas unikaliau. Medinėmis vinimis sukalti pastatai, dar unikaliau. Molinė asla dar unikaliau. Tai tu turi atrinkti tuos perlus, kurie egzistuoja, ir visas jėgas mesti taip, kad juos užkonservuoti, kad jie liktų kaip dinozaurai, kaip fosilijos.
Čia vat ir yra esmė. Žodžiu, tie draudžiantys visi reglamentai, kurie egzistuoja, tai jie draudimais bent sulaiko tą tokį chaotišką, vat, evoliucionavimą šitų teritorijų. Ten, kur tų draudimų nėra, įvyksta tai, kas įvyktų ir draudžiamose teritorijose. Realiai tu va tą patį pavyzdį turi, kaip sakai, stato vienas kotedžą iš plytų, kitas tinkuotą. Tai regioniniuose parkuose, saugomose teritorijose tą pačią dieną iš karto taip įvyktų ir mes vertingų jokių daiktų neturėtume. Čia visada yra ta diskusija –ar duot meškerę, ar duoti tą žuvį, ta prasme, tai realiai, nu, to įrankio tu nesukursi ten, kur nėra draudžiama, čia diktatūros ir demokratijos principas. Tai demokratija, jinai visada atneš šitą. Ir tas klaidas, tu neišauklėsi. Čia yra visuomenės požiūrio klausimas, išsilavinimas, architektūra yra visuomenės socialinis atspindys, dėl to labai skiriasi architektūra skirtingose valstybėse. Ta prasme, dėl to, kad tai yra socialiniai dalykai, žmonės išpažįsta tam tikrą tikėjimą, turi tam tikras finansines galimybes, su tuo turi buitinius poreikius, juos bando realizuoti sau tinkama kažkokia
tai forma. Ir šitoj vietoj, jeigu tu ateini, tu kaip architektas, negali pasakyti, kokie tie pastatai bus, jeigu tu reikalausi, pavyzdžiui, kontekstualaus pastato, tai tas pats klientas, jisai nubėgs pas tą, kuris to nereikalaus, nes jis sakys, man reikia, kad tu nubraižytum tokį pastatą ir jis jį braižys. Rekomendacinis įrankis - jis neveiks. Jis bus ignoruojamas, nes juo pasinaudos tik ta dalis, vėl atgal grįžtame į pradinį tašką. Jeigu kompetencija specialisto atitinka vietovės supratimą, jam nereikia įrankių, kaip projektuoti, nes jo kompetencija atitinka. Jeigu chirurgas daro širdies persodinimo operaciją, jisai atitinka kompetenciją šitam veiksmui atlikti ir jisai toje vietoje atsirado neatsitiktinai. Jisai karjeros prasme turėjo įveikti tam tikrus sistemoje veiksmus, kad atsidurtų toje vietoje. Su architektu lygiai taip pat.
4. Ar norint integruotis į skirtingus vizualinės aplinkos tipus, pavyzdžiui: miškingas, agrarinis, agrarinis urbanizuotas, tikslinga rekomenduoti į aplinką integravimosi metodus, kaip: pastataskraštovaizdis, tradicinių statybos metodų panaudojimas, prisitaikymas tūriu, siluetu, stiliumi, medžiagiškumu, spalva?
Pagal vietovės svarbą galėtų būti nusakoma kompetencijai arba, architekto laipsnis išsilavinimo, patirties. Kokią žmogus patirtį turi, kaip jisai supranta, tai yra tiesiog apribojimai, kad negalėtų projektuot kas tik nori. Yra, pavyzdžiui, dalis architektų, kurie specializuojasi kraštovaizdžio architektūroje, ta specializacija, tai pirmas momentas, kad ateitų projektuoti architektai, turintys kažkokią patirtį. Geras architektas supranta, paimkime mišką, kokios tos žaidimo taisyklės, nes išsilavinimas tam yra įgyjamas. Šaltkalvis negali daryti kažkokio tokio produkto, jisai nesukurs, tai atitinkamai ir architektai.
1. Jūsų nuomone, ar esami reglamentai bei projektavimo gairės saugomo kraštovaizdžio teritorijose yra racionalios, tegiamai veikia gamtinę aplinką ir skatina vystyti kokybišką architektūrą?
Interviu su arch. G. Balčyčiu
Santrauka:
- Reglamentai yra būtini, norint išvengti chaoso.
-Architektui turėtų būti paliekami maksimali kūrybinė laisvė.
- Norint pasiekti geriausią rezultatą būtina konsultuotis su atitinkamų sričių ekspertais.
-Kiekviena situacija turi būti vertinama individualiai, nėra universalaus atsakymo.
Taip, reglamentai bei projektavimo gairės saugomo kraštovaizdžio teritorijose yra reikalingos, jei visuomenė turi nusistačiusi sau prioritetus: kaip ji nori gyventi, ką nori išsaugoti ateities kartoms, turi savo vertybe, kurios jai yra svarbios. Tai gali apsaugoti nuo „vienadienio efekto“ ir nepageidaujamos plėtros klaidų.
2. Kaip manote, projektuojant saugomose teritorijose, kiek kūrybinės laisvės turėtų būti paliekama architekto interpretacijai ir kiek atskiros statinio savybės turi būti reglamentuojamos? Pvz., vadovėlis „Kaimo statyba: Dzūkija” rekomenduoja kurti iš esmės identišką etnografiniui paveldui architektūrą.
Manau, kad nesvarbu kokioje teritorijoje yra projektuojama, architektui turėtų būti paliekama maksimali kūrybinė laisvė, tačiau gautas rezultatas turi atitikti „užsakovo“ užduotį
3. Ar gamtinės teritorijos, kurios nėra saugomos, tačiau pasižymi išskirtiniais gamtiniais bruožais, turėtų turėti rekomendacines architektūrines gaires atsakingam projektavimui skatinti?
Nebūtinai, tačiau gautas rezultatas turi būti įvertintas pasitelkiant architektūros srities ekspertus.
12 Ekspertų apklausa
4. Ar norint integruotis į skirtingus vizualinės aplinkos tipus, pavyzdžiui: miškingas, agrarinis, agrarinis urbanizuotas, tikslinga rekomenduoti į aplinką integravimosi metodus, kaip: pastataskraštovaizdis, tradicinių statybos metodų panaudojimas, prisitaikymas tūriu, siluetu, stiliumi, medžiagiškumu, spalva?
Nebūtinai. Prisitaikymas (tūriu, spalva, medžiagiškumu ir t.t.) nereiškia, kad būtinai tos pastatų savybės turi tiesmukai sutapti su esamos aplinkos savybėmis. Kadangi architektūra yra erdvės menas, svarbiausia, kad pastatų erdvinės savybės ir architektūra integruotusi į esamą aplinką nesugriaunant vertingo konteksto, bet jį paryškintų. Kiekvienai vietai metodai turėtų būti individualūs.
5. Iš jūsų patirties, ar integravimasis atskiromis savybėmis ar jų kombinacijomis, pavyzdžiui, tūris ir spalva, siluetas ir medžiagiškumas ir t.t., gali būti efektyvus? Kaip priešprieša tam, galėtų būti konteksto kopijavimas, visiškas aplinkos architektūrinių savybių pritaikymas.
Taip, integravimasis atskiromis savybėmis gali būti efektyvus. Lygiai taip pat konteksto kopijavimas, visiškas aplinkos architektūrinių savybių pritaikymas gali būti efektyvus. Viskas priklauso nuo kūrybinės idėjos ir būsimo pastato koncepcijos.
Empirinių
Empiriniuose tyrimuose nagrinėta, kaip galima integruoti architektūrą gamtiniuose ar kultūriniuose kontekstuose, ypatingą dėmesį atkreipiant į šiuolaikinius metodus ir tendencijas. Iškeltos ir vėliau tyrinėtos hipotetinės gairės, vizualinio integravimosi metodai, paremti kritinio regionalizmo principais. Hipotezės teigė, kad identifikuojant kontekstinius aplinkos morfologinius pobūdžius, galima nustatyti veiksmingas vizualinės integracijos metodikas, duoti daugiau laisvės architektūrinei ekspresijai ir paskatinti atsakingą projektavimą ne tik saugomuose kraštovaizdžiuose.
Empiriniai tyrimai iš dalies tai patvirtino, parodydami, kad sėkminga integracija priklauso nuo tokių veiksnių, kaip: ryšys
su gamta, siluetas, stogo formos, tūris, medžiagos, spalva, stilius ir detalės, kurie skiriasi priklausomai nuo skirtingų kraštovaizdžio tipų (miško, agrarinio, miesto ir kt.).
Atvejų analizės pavyzdžiai parodė sėkmingą integraciją per tokias technikas kaip pastato-kraštovaizdžio koncepcija ir tradicinių statybos metodų ir formų adaptavimas, tačiau taip pat atskleidė nesėkmingos integracijos atvejus. Nors tyrimai patvirtina, kad sėkminga integracija yra pasiekiama ir priklauso nuo specifinių kontekstualių veiksnių, jie galutinai neįrodo tiesioginio ryšio tarp vienos konkrečiai nustatytos morfologijos ir vieno, universaliai veiksmingo vizualinės in-
tegracijos metodo.
Atlikus vizualinius tyrimus nustatyta, kad vizualinio integravimosi į atitinkamą kontekstą matrica privalo būti kalibruojama, remiantis tam tikros teritorijos išskirtinėmis savybėmis. Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad tam tikros charakteringos savybės, kultūriniai ir istoriniai veiksniai negali būti įvertinami skaitinėmis vertėmis. Šiuos aspektus privalu vertinti individualiai, kombinuojant su vizualinio integravimo matricos rezultatais. Atlikus šiuos veiksmus galima teigti, kad gautas rezultatas yra integralus atitinkamame kontekste. Tai patvirtina vieną iš pagrindinių kritinio regionalizmo principų, skirtumą tarp vietos ir erdvės. „Erdvė“ šiuo
atveju reiškia bendrą, abstrakčią ir dažnai vienodą aplinką. Tuo tarpu „vieta“ yra turtinga prasmės, istorijos ir šaknų jausmo, kuris kyla iš jos unikalių kultūrinių ir fizinių savybių.
Ekspertų apklausos rezultatai iš esmės patvirtina, kad universalus architektūros vizualinio integravimosi įrankis neegzistuoja ir negali egzistuoti, bet yra sutariama, kad šis gali dalinai atsakyti į kylančius klausimus ir turėti teigiamą poveikį. Ties atsakingos architektūros kūrimu ir ją lemiančiais veiksniais nuomonės išsiskiria. Bendru konsensusu, visi apklausti ekspertai patvirtino, kad reglamentai yra būtini, o rekomendacinės gairės neštų naudą tikslingam vystymui. Nuomonės išsiskiria kalbant apie skirtingus architektūros stilius, jų reikšmę, vertę ir kokybę. Taigi, vizualinio integravimosi matrica negali egzistuoti, kaip individualus ir universalus įrankis, ji turi būti kalibruo-
jama ir pritaikoma atitinkamai teritorijai ar kraštovaizdžiui, įvardijant šios charakteringas savybes. Šalia matricos privalu suprasti ir įsisavinti skaitinėmis vertėmis neįvardijamus teritorijos aspektus kylančius iš istorijos, kultūros ir vietos gyventojų. Trečias ir paskutinis veiksnys, lemiantis sėkmingą architektūrinį projektą, yra architekto patirtis ir talentas. Architektūrinio eksperimento metu planuojama atlikti A. Žmuidzinavičiaus gimtosios sodybos revitalizaciją ir įveiklinimą remiantis istoriniais šaltiniais, ikonografijomis. Papildomoms funkcijoms išpildyti projektuojami nauji pastatai ar priestatai bus projektuojami remiantis vizualinio integravimosi matrica. Tyrimų metu išsi-
aiškinta, kad vien šio įrankio neužtenka, šalia turi būti nagrinėjami kultūriniai ir istoriniai veiksniai, kurie veikia šią teritoriją ir formuoja jos identitetą. Planuojama gilintis į sodybos statybos metodus, formas, konstrukcijas, siekiant suprasti to meto architektūros formavimo matmenis. Siekiant autentiškos renovacijos būtina savo sprendinius remti išlikusiais istoriniais šaltiniais, grafine medžiaga, šioje vietoje puikiai pasitarnauja išlikę pačio A. Žmuidzinavičiaus paveikslai, kuriuose įamžinta jo gimtoji sodyba. Siekiant išpildyti šių dienų poreikius privalu kurti architektūrą, kuri yra šiuolaikinė, tačiau nesugriauti istorinės sodybos charakterio. Taigi kiekviename etape bus tikrinama,
Atlikus literatūros analizės, empirinius tyrimus ir įvertinus apklaustų ekspertų nuomones, sukurtas koncepcinis modelis, kuris remiasi anksčiau minėta vizualinio integravimosi į konkretų kontekstą matrica, kritinio regionalizmo principais, istorinių ir kultūrinių veiksnių interpretavimu bei vietos gyventojų įtraukimu į projektavimo procesą.
Koncepcinis modelis apibrėžia darbų eiliškumą ir pagrindinius principus, kuriais remiantis pasiekiamas rezultatas atliepia konteksto charakterį, vietos gyventojų lūkesčius, praturtina arba nedaro žalos vietovės kraštovaizdžiui bei išpildo užsakovo iškeltus tikslus.
Svarbu pabrėžti, kad vizualinio integra-
vimosi matrica turi būti kalibruojama ir pritaikoma konkrečiai teritorijai. Taip pat, norint pasiekti teigiamą rezultatą, privalu konsultuotis su vietos gyventojais ir atskirų sričių ekspertais. Kiekviena teritorija turi būti nagrinėjama individualiai, renkant ir interpretuojant istorinę ir kultūrinę medžiagą.
- Objekto svarbos nustatymas
- Vietos gyventojų interesų apibrėžimas
- „Užsakovo” interesų apibrėžimas
- Vietos kontekstinės vizualinės aplinkos tipų nustatymas
Simboliai: - Savybė kontekstinės vizualinės aplinkos tipe neaktuali arba vizualinio integravimosi metodas nesuderinamas su kontekstine aplinka.
Sąvokos:
*Ryšys su gamta - įsikomponavimas į reljefą, formų imitavimas.
*Siluetas - gyvenvietės silueto papildymas, integravimasis, ne kontrastavimas, dominančių respektavimas.
*Stogo formos - kontekste būdingų, siluetą papildančių ir psichologiškai priimtinų formų pritaikymas
*Tūris - Kontekstualus, aplinkoje sutinkamas ir suprantamas tūris.
*Medžiagos - Kontekstualios, vietinės medžiagos dominuojančios aplinkoje.
*Spalvos - Integravimasis į kraštovaizdį jame dominuojančiomis urbanizuotos arba gamtinės aplinkos spalvomis.
*Stilius - Aplinkoje nusistovėjęs, pastebimas architektūros tipas pasižymintis tam tikra raiška, logika, principais.
*Detalės - išskirtinės, charakteringos teritorijai architektūrinės detalės, aiškiai atpažįstamos ir siejamos su kontekstine aplinka.
Koncepcinis modelis
Teritorijos pasirinkimas
Teritorijų tipai ir apsaugos rėžimai
Teritorijos skiriasi savo statusu, vertingomis savybėmis ir jas bandančiais apsaugoti reglamentais. Saugomų teritorijų tinklas Lietuvoje yra gana platus. Nors ir saugomoms teritorijoms trūksta adekvačios diferenciacijos, jų apsauga yra iš esmės garantuota, bet kokia plėtra yra griežtai prižiūrima, vertinama. Tokioms teritorijoms iš esmės nėra didelės grėsmės. Kaip visišką kontrastą šioms vietovėms galima prilyginti tam tikras miesto, priemiesčio ar kaimo teritorijas, kur statyba yra laisvesnės formos. Architektūrinė kokybė, išraiška, kontekstualumas, darna ir pan. nėra prižiūrimos ir reguliuojamos savybės, tad ir gaunamas rezultatas dažnai yra chaotiškas.
Šiame darbe dėmesys skiriamas vietovėms, kurių apsauga turi abiejų anksčiau minėtų teritorijų savybių. Teritorija, kuri yra vertinga ir dažnu atveju nėra saugoma, tam tikrais aspektais gali išvengti nereikalingo biurokratizmo. Saugiklių nebuvimas nereiškia, kad projektuojant nereikia atsižvelgti į vertingąsias vietovės savybes ir jų išsaugojimą, priešingai, bet kokio apsaugos režimo vietovėse privalu projektuoti atsakingai. Būtent anksčiau minėto tipo teritorijose, kurios yra vertingos, bet neturi aiškaus apsaugos režimo, atsakingas projektavimas yra svarbiausias, nes neretai šių teritorijų vertingosios savybės yra trapiausios.
277 pav. Metelių regionininis parkas, Lazdijų turizmo informacijos centro nuotrauka.
Saugomas ir vertingas kraštovaizdis: Metelių regioninis parkas
15 Teritorijos pasirinkimas
Nesaugomas tačiau vertingas kraštovazdis: A. Žmuidzinavičiaus gimtinė, Balkūnų k. Nesaugomas ir mažai vertingas kraštovazdis: Kauno m., Romainiai
278 pav. Balkūnų k. fotofiksacija
279 pav. Romainiai iš paukščio skrydžio
Vertingosios savybės
Architektūrinė vertė
- Planavimo sprendiniai
- Tūrinė erdvinė kompozicija
- Plano struktūra
Etnokultūrinė vertė
- Etnografinės architektūros paminklas
- „klojimo teatras” Bendruomenės susirinkimo vieta bei etnokultūros puoselėjimo židinys
Memorialinė vertė
tai yra vieno garsiausių XIX-XX a. lietuvių dailininkų, visuomenės veikėjų, kolekcininkų Antano Žmuidzinavičiaus (1876-1966) tėviškės sodyba
Želdynų ir kraštovaizdžio vertė
Sodas, liepų eilė, panoraminis kaimo kraštovaizdis, agrariniai plotai ir supantys miškai - motyvai atsispindėję daugybėje A. Žmuidzinavičiaus paveikslų, formavę garsaus menininko kasdienybę.
15 Teritorijos pasirinkimas
194 pav. Antano Zmuidzinavičiaus gimtoji sodyba (lazdijų turizmo informacijos centro nuotrauka)
280 pav. Antano Zmuidzinavičiaus paveikslas “Viensėdis Balkūnų kaime”
15 Teritorijos pasirinkimas
281 pav. Antano Zmuidzinavičiaus paveikslas “Per kiaurą naktį”
283 pav. Antano Zmuidzinavičiaus paveikslas “Avilys”
282 pav. Antano Zmuidzinavičiaus paveikslas “Tarpduryje verpia”
284 pav. Antano Zmuidzinavičiaus paveikslas “Senas sodas (Balkūnai)”
Teritorijos analizė
Alytaus apskritis
Teritorija yra Lietuvos pietinėje dalyje, Alytaus apskrityje. Atstumas iki regiono didžiausio miesto, Alytaus, yra apie 10 km., tačiau objektas yra nutolęs nuo pagrindinio kelio. Šalia nutiesti geležinkelio bėgiai.
Teritorija yra Šiaurinėje Alytaus apskrities dalyje, netoli Metelių regioninio parko, tačiau nepapuola į saugomų teritorijų tinklą, nors pati A. Žmuidzinavičiaus sodyba yra įregistruota kaip kultūros paveldo objektas. Žvelgiant į Alytaus apskrities analizės schemą matoma, kad objektas yra apsuptas dirbamų, ūkinių laukų, šalia nėra stambių vandens telkinių ar miškų.
285 pav. Projektuojamo objekto lokacija (daryta autoriaus)
286 pav. Objekto Alytaus apskrityje analizės schema (daryta autoriaus)
Alytaus rajonas
Projektuojamas objektas yra Alytaus rajono centrinėje dalyje, šalia didžiausio apylinkės miesto – Alytaus. Šalia nutiestas vienas svarbiausių rajono kelių Alytus-Simnas kryptimi, paraleliai nutiesti ir geležinkelio bėgiai. Teritorija nėra saugoma, tačiau yra tarpe dviejų reikšmingų saugomų teritorijų: Metelių ir Nemuno kilpų regioninių parkų.
287 pav. Alytaus rajono herbas
288 pav. Objekto Alytaus r. analizės schema (daryta autoriaus)
Balkūnų ir Kurnėnų k.
Lokalaus konteksto ribomis pasirinkti Balkūnų ir Kurnėnų kaimai. Tai nulėmė aiškios, vizualiai suprantamos ribos nebuvimas, identiškas kraštovaizdis. Kontekstas pasižymi kalvotu reljefu, agrariniais plotais, pavieniais miškų plotais ir vienkiemiais. Dirbami ūkiniai laukai nulemia platų kraštovaizdžio apžvelgiamumą, tačiau tai reiškia, kad nėra aiškių riboženklių ar suprantamų kraštų, o tai savo ruoštu reiškia, kad kraštovaizdis yra ganėtinai jautrus kontrastingiems pastatams, nederantiems kontekste.
289 pav. Objekto situacijos schema (daryta autoriaus)
A. Žmuidzinavičiaus g. 3
Analizuojamas sklypas yra stačiakampio formos, apie 1,7 ha ploto. Šiuo metu sklype yra 4 pastatai: gyvenamasis namas – muziejus, klėtis, tvartas ir „klojimo teatras”. Sklypas išsiskiria želdinimu, žalumos gausa. Sklype esantys pastatai, išskyrus „klojimo teatrą”, sodas ir liepų alėjos yra įregistruoti kaip kultūros paveldo vertybės. Teritorija taip pat išskirtinė atsižvelgiant į reljefo aukščių skirtumą. Skirtumas tarp aukščiausios ir žemiausios sklypo dalies siekia iki 10 metrų. Analizuojamą teritoriją galima suskirstyti į dvi atskiras zonas: tradicinio uždaro kiemo zoną („gerąjį“ kiemą) ir sodą.
290 pav. Sklypo planas (daryta autoriaus)
291 pav. Sklypo reljefas (daryta autoriaus)
292 pav. Sklype esantys Pastatai(daryta autoriaus)
Objektų analizė
Gyvenamasis namas - muziejus
Vertingosios savybės (architektūrinės ir memorialinės):
- Tūris - kompaktinis, stačiakampio plano
- Stogo forma - dvišlaitė.
- Fasadų apdaila ir puošyba.
- Konstrukcijos - medinių rąstų sienos.
- Patalpų vidaus visumos sprendinys.
294 pav. A. Žmuidzinavičiaus paveikslas “Mano tėvo sodyba”
Šis pastatas nėra įregistruotas kaip kultūros paveldo objektas, nes restauruojant sodybą buvo nepilnavertiškai atstatytas. Tačiau yra saugoma klojimo pastato vieta, išorinių sienų perimetras.
304 pav. A. Žmuidzinavičiaus paveikslas “Rytmetis”
317 pav. Sodybos esamos situacijos izometrinė schema
18.
Projektavimo programa
Projekto programa buvo sudaroma bendraujant ir konsultuojantis su Alytaus rajono savivaldybės administracija.
Muziejaus funkcija:
- A. Žmuidzinavičiaus tėviškės muziejus (dailininkas, kolekcionierius, Lietuviškos simbolikos kūrėjas).
Galerijos funkcija:
– A. Žmuidzinavičiaus ir kitų Dzūkijos dailininkų kūriniai;
– „Turtingasis Dzūkijai dešimtmetis” muziejaus ekspozicija A. Žmuidzinavičius, M.K. Čiurlionis, V. Krėvė, L. Radžiukynas ir t.t.;
– Dailės plenerų organizavimas mokiniams, mėgėjams ir profesionalams. Teatro funkcija:
– „Klojimo teatro” atkūrimas ir įveiklinimas;
– Mėgėjų teatras „Labas”;
– Kaimo „Liktarna”;
Susibūrimo vietos funkcija:
– Įvairūs renginiai, šventės, paminėjimai; –Poezijos, sakmių skaitymai.
Tautodailės ekspozicijos funkcija: -Drožybos, Šiaudinių sodų, tautinių juostų ir t.t. ekspozicijos
Kūrybinės erdvės amatininkams: - Kalviai, staliai, drožėjai, pinėjai ir t.t.
Apibendrinant, objektas yra nutolęs nuo didesnių gyvenviečių, todėl svarbu jame
talpinti keletą įvairių funkcijų, norint, kad jis funkcionuotų. Svarbus patalpų pritaikymas veikti visais metų laikais, papildomos erdvės numatytoms veikloms, eksponatų perkėlimui.
Didelė dalis numatytos teritorijos tvarkymo programos telpa esamuose pastatuose. Tačiau pastatus būtina restauruoti, pritaikyti naujoms arba papildomoms funkcijoms. Visose koncepcijose planuojama pilnai įgyvendinti programą, aprašytą ankstesniuose skyriuose. Pastatai numatyti restauruoti remiantis istorine medžiaga, A. Žmuidzinavičiaus paveikslais, atsiminimais. Didelė dalis A. Žmuidzinavičiaus paveikslų yra prieinama viešai, remiantis tuo, kad tapytojas buvo realistas, nemaža
rekonstruojamų detalių dalis yra paremta šiais kūriniais. Pavyzdžiui, visuose A. Žmuidzinavičiaus tėviškės sodybos paveiksluose pastebima, kad statinių komplekso stogai buvo dengti šiaudiniais stogais, kituose paveiksluose galima atrasti aiškių architektūrinių detalių, dar kituose, vaizduojamos mažosios architektūros: svertinį šulinį, tvorą, rąstinius avilius ir t.t. Norint pilnai įgyvendinti programą, reikalingas papildomas 500–700 kvadratinių metrų plotas. Tai planuojama atlikti pasitelkiant skirtingas integravimosi koncepcijas kurios buvo nagrinėjamos vizualinės integracijos matricoje ir kitose tyrimo dalyse.
Pirmoji koncepcija remiasi pastato-kraštovaizdžio koncepcija. Šiuo variantu siekiama daryti kiek įmanoma mažiau vizualinės žalos esamam kompleksui, naują statinį pakasant po žeme sodo kalvoje, vietoje, kur natūraliai susiformavo sodo properša, praretėjimas, siekiant minimalios žalos želdiniams. Šis variantas pasižymi maža vizualine tarša, pastatas pastebimas tik įėjus giliai į sodą, tačiau statinys stipriai keičia teritorijos reljefą
19 Pirminės koncepcijos
319 pav. Koncepcija nr. 1 “pastataskraštovaizdis” (daryta autoriaus)
321 pav. Koncepcija nr. 1 “pastataskraštovaizdis” (daryta autoriaus)
19 Pirminės koncepcijos
322 pav. Matomumo schema iš pagr. aikštės (daryta autoriaus)
19 Pirminės koncepcijos
323 pav. Matomumo schema iš sodo (daryta autoriaus)
19 Pirminės koncepcijos
324 pav. Santykis su kontekstu (daryta autoriaus)
Nr. 2
Antra koncepcija remiasi tradicinių statybos formų ir metodų pritaikymu naujos statybos pastatuose. Tai leidžia įsilieti į esamą kontekstą, papildant jį naujomis formomis, kurios remiasi senomis idėjomis. Formuojamas naujų statinių branduolys pasislepia reljefo nužemėjime ir vaismedžių sode, taip pat su naujais statiniais yra nutolstama nuo kitų statinių. Šiuo konceptu siekiama ne slėptis, kas buvo bandoma pirmajame, o koegzistuoti su esamais statiniais. Nauji statiniai neturėtų būti ryškesni už jau esamus statinius, šie tiesiog turėtų sutapti ir suteikti trūkstamą plotą pilnai programai įvykdyti.
19 Pirminės koncepcijos
325 pav. Koncepcija nr. 2 tradicinių statybos metodų pritaikymas (daryta autoriaus)
19 Pirminės koncepcijos
326 pav. Koncepcija nr. 2 tradicinių statybos metodų pritaikymas (daryta autoriaus)
Miškingas kraštovaizdis
Pagrindinių raišką lemiančių savybių indekso vertės (%)
Vizualinio
Integravimosi metodai
Pastataskraštovaizdis.
Tradicinių statybos metodų ir formų pritaikymas
Integravimasis siluetu, tūriu ir spalva.
3161 6190 6190 6190 3161 6190 3161 3161
Ryšys su gamta - Būdingas kontekstui
Siluetas - Identiškas / labai panašus
Stogo formos - Identiškos / labai panašios
Tūris - Būdingas
Medžiagos - Panašios
Spalvos - Identiškos
Stilius - Panašus
Detalės - Panašios
19 Pirminės koncepcijos
327 pav. Koncepcija nr. 2 tradicinių statybos metodų pritaikymas (daryta autoriaus)
19 Pirminės koncepcijos
328 pav. Matomumo schema iš pagr. aikštės (daryta autoriaus)
19 Pirminės koncepcijos
329 pav. Matomumo schema iš sodo (daryta autoriaus)
19 Pirminės koncepcijos
330 pav. Santykis su kontekstu (daryta autoriaus)
Nr. 3
Trečia koncepcija remiasi pasirinktinų svarbiausių kontekstualių savybių pritaikymu (žr. lent. 63). Tokiu būdu į kontekstą integruojamasi tik svarbiausiais aspektais. Naujas statinys yra aiškiai atpažįstamas, neretai kontrastingas, tačiau išlaiko glaudų ryšį su kontekstu. Ši koncepcija remiasi netikėtumo faktoriumi. Iš vienos pusės pastatas dera aplinkoje, vienomis ar kitomis savybėmis sutampa, tačiau, tuo pačiu metu, naujais ir netikėtais būdais intriguoja stebėtoją. Šiuo atveju, naujas statinys išlaiko būdingą tūrį, siluetą ir išorės medžiagiškumą, tačiau tūris pradeda kilti virš sodo, „atsiplėšia nuo žemės“. Tai leidžia nedaryti žalos sodui, minimaliai keisti reljefą, užtikrinti platesnį
19 Pirminės koncepcijos
331 pav. Koncepcija nr. 3 integravimasis pasirinktais aspektais (daryta autoriaus)
19 Pirminės koncepcijos
332 pav. Koncepcija nr. 3 integravimasis pasirinktais aspektais (daryta autoriaus)
Miškingas kraštovaizdis
Pagrindini
indekso
Vizualinio
Integravimosi metodai
Pastataskraštovaizdis.
Tradicinių statybos metodų ir formų pritaikymas
Integravimasis siluetu, tūriu ir spalva.
Ryšys su gamta - Kontrastingas
Siluetas - Identiškas / labai panašus
Stogo formos - Identiškos / labai panašios
Tūris - Būdingas
Medžiagos - Nebūdingos
Spalvos - Nebūdingos
Stilius - Nebūdingas
Detalės - Nebūdingos
19 Pirminės koncepcijos
333 pav. Koncepcija nr. 3 integravimasis pasirinktais aspektais (daryta autoriaus)
19 Pirminės koncepcijos
334 pav. Matomumo schema iš pagr. aikštės (daryta autoriaus)
19 Pirminės koncepcijos
335 pav. Matomumo schema iš sodo (daryta autoriaus)
19 Pirminės koncepcijos
336 pav. Santykis su kontekstu (daryta autoriaus)
Koncepcijų palyginimas ir išvados
Koncepcijas galima palyginti remiantis vizualinio integravimosi į atitinkamą kontekstą matrica. Matricoje skiriami 3 intervalų balai (10 -30;31-60; 60-91) šiuos intervalus galima paversti į balų sistemą, pirmam - 1, antram -2, treičam - 3.
Remiantis surinktais balais antroji koncepcija (tradicinių statybos metodų ir formų pritaikymas) gali būti laikoma saugiausiu ir integraliausiu variantu, surinkta 20 integralumo balų. Šis skaičius yra gana racionalus įvertinus tai, kad projektuojami pastatai didele dalimi yra identiški/ panašūs esamam kontekstui.
Antroje vietoje yra „pastato-kraštovaizdžio koncepcija” surinkusi 15 integralumo balų. Ši koncepcija remiasi nematomumu, integravimusi į reljefą. Tačiau šie sprendiniai nepasiekiami vien tik tradiciniais statybos metodais. Introdukuotos naujos formos, technologijos, bei nebūdingas stilius lėmė balų skaičių.
Trečioje vietoje pagal surinktų balų skaičių yra integravimosi pasirinktinais aspektais koncepcija, surinkusi 13 balų. Šis integravimosi tipas nesiekia mimikoti konteksto, pasirinktos savybes turi taikliai surišti projektuojamą objektą su esamu kontekstu, tačiau ir atspindėti esamą laikmetį.
Svarbu pabrėžti, kad pastato savybių geresnis integravimasis į kontekstą nebūtinai reiškia aukštesnę architektūrinę kokybę, sukuriamą vertę ir suderinamumą. Tai kur kas sudėtingesnis ir subjektyvesnis procesas reikalaujantis gilesnės analizės. Tačiau tai gali būti neblogas pirmas žingsnis ieškant geriausio sprendimo.
Tolesniame projektavimo etape bus nagrinėjama trečioji koncepcija, norint įrodyti, kad netgi mažiausią balų skaičių surinkęs metodas, yra galimas. Jeigu pasirinktas metodas, kuris šiuo atveju yra prasčiausias sukurs teigiamą rezultatą, garantuojama, kad kiti metodai, bus dar sėkmingesni.
Integravimosi balai : 15
Tradicinių statybos metodų ir formų pritaikymas
Integravimasis siluetu, tūriu ir spalva.
19 Pirminės koncepcijos
321 pav. Koncepcija nr. 1 “pastataskraštovaizdis” (daryta autoriaus)
Integravimosi metodai
Integravimosi balai : 20
Integravimosi balai : 13
327 pav. Koncepcija nr. 2 tradicinių statybos metodų pritaikymas (daryta autoriaus)
Vizualinio Integravimosi metodai Pastatas
333 pav. Koncepcija nr. 3 integravimasis pasirinktais aspektais (daryta autoriaus)
Pirminės koncepcijos
Vizualinio Integravimosi metodai
Pastataskraštovaizdis.
Tradicini
20 Eksperimentinis
20.
Eksperimentinis projektas
Integravimosi pasirinktais aspektais koncepcija
Sklype projektuojamas naujas multifunkcinis pastatas, kiti statiniai autentiškai restauruojami, pagal A. Žmuidzinavičiaus paveikslus bei etnografinės arch. principus, taip pat atkuriama mažoji architektūra, tokia kaip šulinys, tvora, rąstiniai aviliai ir t.t. Apie 500 kvadratinių metrų multifunkcinis pastatas integruojasi į esamą kontekstą siluetu, tūriu, medžiagiškumu ir spalva, bei kai kuriomis detalėmis. Pastato stogas yra dvišlaitis, kas leidžia prisiderinti prie aplinkos tūriu bei siluetu. Tai leidžia įsilieti į kontekstą, kai stebėtojas yra tolimu arba vidutiniu atstumu nuo statinio. Artimoje aplinkoje statinys integruojasi su jau esančiais tradicinės etnografinės architektūros pastatais medžiagiškumu ir detalėmis. Statinio fasadas susideda iš dviejų sluoksnių, antrasis iš kurių yra sudarytas iš senų ūkinių pastatų lentų.
1 – Gyvenamasis pastatas – muziejus
2 – Tvartas – numatomas sandėlis bei techninės patalpos
3 – Atstatomas senasis šulinys
4 – „Gerasis kiemas” – renginių aikštė
5 – Klėtis – numatomos amatų dirbtuvės / muziejus.
6 – Klojimas – teatras
7 – Multifunkcinis pastatas – muziejus, dirbtuvės, konferencijų salė.
8 – Medinių drožtų skulptūrų parkas.
9 – Pieva – amfiteatras / susirinkimo vieta.
10 – Aikštė
11 – Rąstinės bitininkystės zona.
P – Parkavimas (ažūrinė danga su augaliniu užpildu)
20 Eksperimentinis
337 pav. Sklypo planas
Multifunkcinio pastato rūsys: didžioji dalis šio aukšto yra po žeme. Šiame aukšte yra techninės patalpos, sanitariniai mazgai lankytojams ir personalui bei bendra saugoma rūbinė. Rūsio išorinės sienos yra laikančios, monolitinio betono. Iš rūsio galima išeiti į skverą po pastatu, kur pastebimos laikančios kolonos.
338 pav. Rūsio planas
20 Eksperimentinis
Pagrindinio įėjimo zonoje statinys turi sąlytį su žemės lygiu, siekiant užtikrinti lengvesnį priėjimą bei išpildyti Ž.N. reikalavimus, didžioji pastato dalis laikosi ant kolonų, yra “atplėšta” nuo žemės paviršiaus, siekiant kuo mažiau keisti sklypo reljefą bei išsaugoti kuo daugiau vaismedžių. Kitas įėjimas – išėjimas yra
kitame pastato gale, siekiant užtikrinti evakuaciją gaisro metu bei patogesnį patekimą iš pastato į sodą. Pirmas aukštas yra atviro plano. Šiame aukšte talpinama: muziejaus, galerijos, tautodailės ekspozicijos, konferencijų salės, dirbtuvių, tapybos studijos ir kitos funkcijos kurios aprašytos bendroje kom-
plekso programoje. Pastatas susideda iš 10 atskirų 6x6 segmentų. Kiekvienas segmentas yra iš medinių konstrukcijų, plieninių jungčių ir ryšių. Konstrukcija yra atvira, ją seka apšiltintos išorinės sienos ir skaidrios atitvaros, kurios paslėptos antro fasado – senų lentų „kaukės“.
Antresolės formuojamos pirmame aukšte, pastatant erdvę skaidančius kubus, pagalbines patalpas. Antresolės tarnauja kaip atskiros darbo, poilsio, apžvalgos erdvės.
Pirmas aukštas Patalpa A tipo Neįg.
340 pav. Antrasolės planas
20 Eksperimentinis projektas
Stogas yra šlaitinis, 45 laipsnių nuolydžio. Kaip ir fasadai, stogas (penktasis fasadas) turi antrąjį “stogą” dengtą pernaudotomis lentomis
341 pav. Stogo planas
20 Eksperimentinis
Pastato siluetas – mažaaukštis dvišlaitis pastatas.
Fasado apdaila – pernaudotos senų sodybų, ūkinių pastatų lentos, siekiant pabrėžti lietuviško kaimo dvasią, taip ieškant regionalizmo išraiškos ir sąsajos su esamais etnokultūriniais pastatais. Fasadas seka visada besistatančio pastato koncepciją, kai pastatui dylant, jis yra taisomas arba papildomas naujomis detalėmis, šiuo atveju, lentomis, taip kuriant besikeičiantį įvaizdį ir kompoziciją.
Reljefo aukščių skirtumas viename ir kitame pastato gale +– 5 m.
Didžioji pastato dalis stovi ant kaimo vietovėse įprastų „X“ formos medinių laikančių konstrukcijų, kurios išdėstytos ne-
reguliariu žingsniu, yra kreivos. Konstrukcijomis siekiama išryškinti Lietuvai būdingas kaimo architektūros detales, imituoti seną, kreivų šakų vaismedžių sodą. Kadangi sklypas turi nemenką reljefo perkrytį, pirmo aukšto išlaikymas viename lygyje sukuria puikią apžvalgos aikštelę, taip statinys išlenda ir pakyla virš jį supančio sodo, galima apžvelgti šalia esančius laukus, miškus ir krūmynus – aplinką, kurioje augo, mokėsi bei kūrė dailininkas A. Žmuidzinavičius.
Svarbu pabrėžti, kad antrajam fasadui naudojamos lentos laikui bėgant dyla, tręšta, ir privalo būti pakeistos. Per pastato gyvavimo laikotarpį tikimasi nuolatinės fasado kaitos, taip bus išvengta monotoniškumo.
342 pav. Fasadas Y0-Y3
20 Eksperimentinis projektas
20 Eksperimentinis projektas
345 pav. Fasadas X0-X10
20 Eksperimentinis projektas
X10
346 pav. Fasadas X10-X0
20 Eksperimentinis projektas
20 Eksperimentinis projektas
X5
347 pav. Pjūvis X0-X10
20 Eksperimentinis
Išskleistoje pastato diagramoje galima įsigilinti į jį sudarančia konstrukciją, struktūrą. Pastato šerdis – Medinis, reguliarus modulis 6x6 m, kuris yra susaistytas plieniniais ryšiais. Prie šerdies jungiasi išorinės sienos, izoliuojančios nuo aplinkos veiksnių. Konstrukcijos atskyrimas nuo šilumą izoliuojančio sluoksnio leidžia didesnį skaidrių paviršių procentinį plotą. Antrasis fasadas – integruotis į artimiausią kontekstą. Pernaudojamos lentos laikosi ant atskiro karkaso, kuris sujungtas su šerdimi.
348 pav. Multifunkcinio pastato konstrukcijos schema
Vizualizacija siekiama parodyti projektuojamo rezultato ryšį su A. Žmuidzinavičaus aunystės laikų paveikslu. Matomas aiškus gyvosios gamtos pokytis, tačiau sodybos struktūra išliko.
294 pav. A. Žmuidzinavičiaus paveikslas “Mano tėvo sodyba”
Projektuojamas pastatas apžvelgiamas tik iš paukščio skrydžio, yra paslėptas sode, liepų alėjų, vaismedžių. Liepų alėja tarp vandens telkinio ir pastato yra apgenima, apšqakojama siekiant platesnio matomumo.
350 pav. Eksterjero fragmento vizualizacija - multifunkcinis pastatas iš paukščio skrydžio (daryta autoriaus)
Projektuojamas pastatas panašus
į įprastą ūkinį pastatą, yra psichologiškai priimtinas. Taip siekiama išlaikyti autentišką sodybos kiemą.
Koncepcinis modelis
pav. Eksterjero fragmento vizualizacija - sodybos kiemas, multifunkcinio pastato integracija į kontekstą (daryta autoriaus)
368 pav. Magistro baigiamojo projekto plančetai (daryta autoriaus)
Koncepcinis modelis
20 Eksperimentinis
Eksperimentinio
projekto sąsaja su koncepciniu modeliu
Eksperimentinis projektas remiasi vizualinio integralumo į atitinkamą kontekstą matrica, kuri yra integrali koncepcinio modelio dalis. Ši matrica skatina integruotis į šalia esančią aplinką. Matrica privalo būti kalibruojama, atitinkamai pagal pasirinktos teritorijos esmines savybes ir charakterį. Šalia matricos kalibravimo, svarbu konsultuotis su ekspertais, gauti jų įžvalgas bei nepamiršti vietinių gyventojų. Atlikus visus koncepcinio modelio žingsnius, gautas rezultatas turėtų derėti kontekste. Tačiau kitas žingsnis yra detalizacija, kuris yra toks pat svarbus kaip ir ankstesni. Šis etapas priklauso nuo individualaus architekto talento ir skonio.
Eksperimentinio projekto koncepcijos
buvo pradėtos ruošti sukalibravus matricą. Pasikonsultavus su ekspertais, Alytaus rajono savivaldybės darbuotojais ir kaimyniniais gyventojais buvo pasirinkta koncepcija, kuri nesurinko didžiausio matricos balų skaičiaus. Šis sprendimas buvo atliktas įvertinus kitus faktorius, kurie nesusieję su integracija: užsibrėžtos programos atitikimas, įgyvendinamumas, racionalus lėšų panaudojimas, žaismingumas ir netikėtumo faktorius. Vizualinis panašumas arba integracija nereiškia architektūros kokybės, tai tik vienas iš įrankių, kurti aktualią ir nekenkėjišką architektūrą, taigi ir pasirinkta koncepcija nebuvo orientuota vien į vietos charakterio imitavimą. Pasirinkta koncepcija siekia likti atpažįstama tačiau
interpretuoti vietos kalbą naujais, įdomiais ir netikėtais būdais.
Apibendrinant, eksperimentinis projektas patvirtina koncepcinį modelį. Esminiai koncepcinio modelio saugikliai suveikė taip, kad vizualinio integravimo matricos rezultatai nelėmė koncepcijos pasirinkimo, paskutinį žodį turėjo ekspertai ir vietos gyventojai.
- Vietos gyventojų apklausa
- Istorinių šaltinių nagrinėjimas
- Kultūrinių veiksnių nagrinėjimas
- GIS duomenų rinkimas
- Teritorijos fotofiksacijos
- Architektūros morfologijos nustatymas
20 Eksperimentinis projektas
Informacijos rinkimas
- Objekto svarbos nustatymas
- Vietos gyventojų interesų apibrėžimas
- „Užsakovo” interesų apibrėžimas
- Vietos kontekstinės vizualinės aplinkos tipų nustatymas
1. Teigiama, kad kraštovaizdis veikia visus iš mūsų, nes viskas, ką mes veikiame, telpa jame. Kiekvienas kraštovaizdis turi unikalų mišinį aspektų, kurie kuria charakterį, pastarasis gali būti vienetinis, rečiau ar dažniau sutinkamas arba visiškai įprastas. Būtent nuo šio įprastumo arba neįprastumo priklauso kraštovaizdžio vertė. Kuo kraštovaizdis unikalesnis, tuo didesnė vertė jam priskiriama. Tačiau tai nereiškia, kad kraštovaizdis, nepasižymintis išskirtinėmis savybėmis, yra nevertingas. Toks mąstymas vestų chaoso link. Gana įprastas kraštovaizdis gali būti praturtintas žmogaus veiklos, architektūros ir tapti neįprastu, tačiau viskas gali pasisukti ir priešinga linkme. Siekiant suvaldyti žmogaus veiklą, kuriami įstatymai, kurie saugo bendrą interesą. Tačiau neretai reglamentai nespėja tobulėti kartu su inovacijomis,
žmonių mąstysena ir laiko dvasia, taip skatindami stagnaciją, o tai skatina žmones apleisti paveldą, leisti jam sutręšti.
2. Kritinis regionalizmas – tai architektūrinė projektavimo metodika, atsiradusi kaip atsakas į globalizuotos modernizmo architektūros vientisumą ir vietinio identiteto nykimą. Skirtingai nei tradicinis regionalizmas, dažnai pasireiškiantis nostalgija ir paviršutinišku vietos motyvų kartojimu, kritinis regionalizmas siekia derinti šiuolaikinę architektūros kalbą su giliu konteksto suvokimu – topografija, klimatu, medžiagomis ir kultūrine aplinka. K. Frampton ir kiti teoretikai pabrėžia, kad ši kryptis skatina ne tik vizualinį, bet ir jutiminį ryšį su erdve, išlaikant architektūros autonomiją ir atsparumą globalinei homogenizacijai. Skirtinguose šaltiniuose ši samprata interpretuojama įvairiai: vieni akcentuoja vietos
specifiką, kiti – architektūros atsakomybę kurti kultūriškai prasmingas, tačiau modernias formas. Tačiau aspektas, išskiriantis regionalizmą kaip unikalų įrankį, pritaikytą spręsti architektūros vertingame kraštovaizdyje dilemas, yra vietos ir erdvės atskyrimas. Vieta yra svarbesnė už „erdvę“. Šis argumentas pabrėžia skirtumą tarp vietos ir erdvės. „Erdvė“ šiuo atveju reiškia bendrą, abstrakčią ir dažnai vienodą aplinką, kurią kuria pasaulinis kapitalizmas ir masinė gamyba. Tuo tarpu „vieta“ yra turtinga prasmės, istorijos ir „šaknų“ jausmo, kuris kyla iš jos unikalių kultūrinių ir fizinių savybių. Kritinis regionalizmas skiria daugiau dėmesio vietai. Jis suvokia, kad architektūra niekada neegzistuoja atskirai; ji visada yra susijusi su konkrečia aplinka, kuri formuoja jos dizainą ir prasmę.
Pabrėždama „vietą“, ši idėja akcentuoja vietinių medžiagų, tradicijų ir aplinkos
sąlygų svarbą dizaino sprendimams. Taip pat akcentuojama, kad architektūra turėtų atsižvelgti į konkretaus objekto ypatumus ir jo gyventojus, o ne tiesiog taikyti standartinius sprendimus. Tai atitinka Heidegger‘io mintis, konstruojančias abstrakčią erdvę su prasmingu šaknų jausmu.
3. Lietuva turi platų saugomų teritorijų tinklą, lyginant su bendru šalies plotu. Tačiau pastarajam trūksta hierarchijos, įstatymų griežtumo variacijos. Reglamentai pasenę, neatliepiantys šiuolaikinio gyvenimo ypatybių arba tiesiog skatinantys stagnaciją. Svarbu pabrėžti, kad draudimai atlieka savo funkciją, didžiąja dalimi apsaugo vertingus kraštovaizdžius nuo nesupratimo, godumo arba chaoso, tačiau neskatina kokybiškos architektūros. Lietuvoje trūksta projektavimo gairių pritaikytų konkrečios teritorijos unikalaus charakterio išsaugojimui, esami vadovėliai daugiau orientuoti į visišką konteksto imitaciją. Tuo tarpu kitose nagrinėtose valstybėse taikoma praktika remiasi rekomendacinių gairių, patarimų arba kertinių taisyklių apibrėžimu. Jungtinėje karalystėje vyrauja konservatyvesnis mąstymas, siekiama
visiško charakterio išsaugojimo, maksimalaus autentiškumo, moderni architektūra yra maskuojama būdingomis vietovei medžiagomis arba slepiama kraštovaizdyje. Tuo tarpu Italijos Pjemonto regiono dizaino gairės labiau orientuotos į pamatinius kokybiškos architektūros principus, kuriuos kombinuojant su regioninėmis detalėmis gaunama nauja moderni architektūros kalba.
4. Gyventojai gyvenantys saugomose teritorijose vertindami reglamentų naudą pasidalija į dvi grupes: vieni yra nepatenkinti savo galimybių suvaržymu ir norėtų elgtis su savo turtu kaip patinka, kiti tai supranta, kaip būtiną priemonę saugančią juos supantį kraštovaizdį. Antroji grupė žmonių yra kur kas mažesnė. Tai iššaukia paradoksalų procesą – paveldas yra apleidžiamas ir laukiama, kol jis galutinai
sugrius. Taip išnyksta būtinybė laikytis įstatymų ir pagal juos užsiimti restauravimu ar panašiomis veiklomis.
5. Architektūros tipų atitikimo kontekstui vertinamui naudojamas identiteto indeksas. Indeksas nurodo pastato panašumą į aplinką, išsiskyrimą iš aplinkos arba idetiškumą aplinkai. Indekso prasmė – pradinio vertinimo įrankis beieškant efektyviausio integravimosi į kontekstą.
6. Suformuotas koncepcinis modelis yra paremtas detalia vietos analize, informacijos rinkimu, kuri vėliau turi būti apdorojama ir interpretuojama, atsižvelgiant į konteksto jautrumą, šiuolaikinius poreikius. Turi būti kuriamos kelios koncepcijos, jos toliau nagrinėjamos ir vertinamos pasitelkiant vizualinio integralumo į konkretų kontekstą matrica, kuri turi būti kalibruoja-
ma pagal vietą. Gauti rezultatai aptariami su vietos gyventojais ir ekspertais, siekiant surasti optimaliausią sprendimą.
7. Apibendrinant, vertė yra nulemiama retumo ir unikalumo. Šiomis dienomis, globalizacijos skatinami architektūros homogenizacijos procesai lemia kraštovaizdžių panašėjimą. Vienas Lietuvos regionas tampa neatskiriamas nuo kito, viena šalis panašėja į kitą ir t.t. Norint užtikrinti kraštovaizdžių vertę, svarbu juos išlaikyti regioniškus – unikalius ir autentiškus. Universalumas skatina produktyvumą, greitį, tačiau kelia monotoniją, abejingumą. Siekiant išsaugoti ir kurti vertingą architektūrą, svarbu vertinti tradicijas detales ir skirtumus. Tačiau ne ką mažiau svarbu nepapulti į imitacijos spąstus, kurie stabdo augimą.
Acoris kompanijos rezervacijų sistema gali būti itin efektyviai pritaikoma A. Žmuidzinavičiaus gimtojoje sodyboje, ypač dėl jos nuošalios vietos, kuri reikalauja didesnio savarankiškumo tiek iš lankytojų, tiek iš personalo. Lankytojai gali iš anksto rezervuoti apsilankymą internetu, gauti unikalų QR kodą ir savarankiškai patekti į visus reikiamus objektus be būtinybės laukti ar derintis prie personalo darbo laiko. Ši sistema užtikrina sklandų praėjimo valdymą į Multifunkcinį ekspozicijų ir konferencijų pastatą, dirbtuvių erdvę bei muziejaus patalpas. Dėl automatinės kontrolės prie įėjimų, kiekvienas lankytojas gali apsilankyti pasirinktu laiku.Tokia sistema ne tik pagerina lankytojų patirtį, bet ir padeda efektyviai administruoti nuošalioje vietoje esančią kultūrinę erdvę be nuolatinio personalo poreikio.
A. Žmuidzinavičiaus gimtosios sodybos ansamblį sudaro penki mediniai pastatai, iš kurių keturi – beveik šimto metų senumo: gyvenamasis namas, klėtis, tvartas ir klojimas. Nors naujai pastatytas Multifunkcinis centras yra šiuolaikinis, jis taip pat medinės konstrukcijos, tad visi statiniai yra itin jautrūs gaisro pavojui. Atsižvelgiant į tai, sodyboje tikslinga diegti Aritech DP2061N adresuojamus optinius dūmų detektorius. Šie detektoriai pasižymi konfigūruojamu jautrumu, 360° matomumu per LED indikatorius ir nuotolinio signalo perdavimo galimybėmis, užtikrinančiomis greitą reagavimą į gaisro pavojų. Sodyba yra nuošalioje vietoje ir pritaikyta viešam lankymui, būtina ir nuolatinė aplinkos stebėsena. 360 Vision Technology siūlo Predator HD PTZ kameras, kurios užtikrina 1080p raiškos vaizdą su 40x optiniu priartinimu, puikiu matomumu naktį ir atsparumu sudėtingoms oro sąlygoms.
Multifunkcinio centro unikalus antrasis fasadas, sudarytas iš aliuminio karkaso ir prie jo tvirtinamų pernaudotų senų ūkinių pastatų lentų, atveria galimybę pritaikyti nestandartinius architektūrinius sprendimus. Pasitelkus UAB „Barema Rytai“ patirtį fasadinių konstrukcijų srityje, būtų galima sukurti individualizuotą tvirtinimo ir apsaugos sistemą, užtikrinančią medienos stabilumą, ilgaamžiškumą bei atsparumą atmosferos poveikiui. Įmonės siūlomi aliuminio profiliai ir montavimo komponentai gali būti pritaikyti taip, kad išlaikytų medinių lentų autentiškumą, kartu užtikrinant vėdinimą tarp fasado sluoksnių ir medžiagos apsaugą nuo deformacijos.
uriant takus A. Žmuidzinavičiaus sodybos teritorijoje, siekiama išlaikyti natūralų kraštovaizdžio charakterį, kartu užtikrinant funkcionalumą ir patogų lankytojų judėjimą. Šiam tikslui puikiai tiktų Betono mozaikos siūlomas skaldos rišiklis – tai grunto stabilizavimo produktas, leidžiantis išlaikyti natūralią skaldos ar žvyro tekstūrą, kartu sukuriant kietą, tvirtą ir atsparų paviršių. Užpurškus šį rišiklį ant sutankintos takų dangos, paviršius sutvirtėja, tampa atsparus išplovimui, dulkinimui ir erozijai, tačiau išlieka laidus vandeniui. Šis sprendimas idealiai tinka kultūros paveldo objektams, kur svarbu išsaugoti autentiką ir gamtinį jautrumą, o kartu užtikrinti ilgaamžišką ir patikimą takų dangą
A. Žmuidzinavičiaus gimtosios sodybos sklypui būdingas apie 10 metrų reljefo perkritimas tarp pastatų, todėl kuriant prieinamą ir visiems lankytojams patogią aplinką svarbu numatyti universalaus dizaino sprendimus, įskaitant neregių ir silpnaregių vedimo sistemas. Pasitelkus UAB BIPA siūlomas neregių vedimo sistemas – taktilines vedimo juostas, paviršiaus įspėjimo indikatorius bei grindinio elementus su reljefu – galima užtikrinti saugų ir aiškų judėjimą tarp skirtingų pastatų bei vidinėse patalpose. Šios sistemos integruojamos tiek į lauko takus, tiek į vidaus grindis, nurodant judėjimo kryptis, laiptų, įėjimų ar ekspozicijų ribas.
Multifunkcinis A. Žmuidzinavičiaus sodybos pastatas pasižymi didelio ploto skaidriais langais ir stoglangiais, kurie užtikrina natūralią šviesą, tačiau reikalauja efektyvių saulės kontrolės sprendimų. Siekiant suderinti estetiką, funkcionalumą ir lankytojų komfortą, tikslinga pritaikyti UAB Dextera siūlomą sistemą „ZIP Screen Automatizuoti išoriniai roletai“. Ši sistema skirta didelio formato langams ir stoglangiams, pasižymi vėjui atspariu tvirtinimu, aukšta audinio įtempimo kokybe bei automatiniu valdymu per nuotolinį pultą ar pastato valdymo sistemą. „ZIP Screen“ roletai sumažina perkaitimo riziką, apsaugo ekspozicijas nuo UV spindulių ir leidžia išlaikyti malonių mikroklimatą viduje, net ir esant stipriai saulei.
DuPont™ Corian® yra ideali medžiaga ekspozicinių baldų ir registratūros stalų gamybai. Corian paviršiai pasižymi vientisumu, atsparumu dėvėjimuisi, dėmėms ir drėgmei, todėl puikiai tinka intensyviai naudojamose viešosiose erdvėse, tokiose kaip ekspozicijų ar konferencijų salės.
Multifunkcinio pastato ekspozicijos salėje bei muziejuje (gyvenamajame name) iš Corian gaminami ekspoziciniai baldai, registratūros stalai taip pat gaminami iš šios medžiagos dėl jos higieniškumo, lengvo valymo bei galimybės formuoti nestandartines, lanksčias formas be matomų siūlių.
A. Žmuidzinavičiaus gimtosios sodybos multifunkciniam pastatui, kuriame projektuojami itin didelio formato langai, tinkamiausias sprendimas – WICONA WICLINE 115 AFS sistema, sukurta specialiai dideliems, energetiškai efektyviems stiklinimo elementams. Ši aliuminio profilių sistema pasižymi išskirtiniu šilumos izoliacijos lygiu (Uw iki 0,73 W/m²K), tvirtumu ir galimybe įgyvendinti sudėtingus architektūrinius sumanymus. Svarbus privalumas – galimybė naudoti išorinę medžio apdailą, kuri leidžia išlaikyti pastato estetinį ryšį su sodybos aplinka ir kultūriniu kontekstu. Be to, ši sistema suderinama su dvigubo ar trigubo stiklinimo sprendimais bei gali būti lengvai integruojama su automatizuotu vėdinimu ar saulės kontrolės elementais.
A. Žmuidzinavičiaus gimtosios sodybos
vidaus ir lauko apšvietimas kuriamas kaip vieninga, išmani sistema, pritaikoma skirtingiems scenarijams ir funkcijoms.
Įmonė specializuojasi šiuolaikiniuose LED sprendimuose su DALI valdymo sistema, leidžiančia šviesą ne tik įjungti ar išjungti, bet ir tiksliai reguliuoti jos intensyvumą, spalvą ar kryptį pagal konkrečią veiklą.
Vidaus erdvėse – ekspozicijų salėje, muziejuje ar konferencijų salėje – apšvietimas programuojamas skirtingoms situacijoms: nuo nuosaikios, foninės šviesos nuolatinei ekspozicijai, iki ryškesnių, dinamiškų šviesos scenarijų renginiams ar paskaitoms. Teatre klojime sistema leidžia kurti tiek bendrą, tiek lokalizuotą sceninį apšvietimą, kuris prisitaiko prie vaidinimų režisūrinių sprendimų.
Lauko erdvėse – pagrindinėje aikštėje, sode ar takuose – apšvietimas veikia automatiškai arba pagal renginio pobūdį. Ramiais vakarais takai gali būti apšviesti subtiliai ir taupiai, o švenčių metu visa aikštė ar sodas gali būti nušviesti ryškiau.
A. Žmuidzinavičiaus gimtosios sodybos multifunkciniam pastatui, kurio bendras plotas siekia apie 500 m², tinkamiausias sprendimas – Panasonic Aquarea T-CAP 16 kW šilumos siurblys oras–vanduo. Ši sistema užtikrina efektyvų šildymą ir vėsinimą net esant žemai lauko temperatūrai, todėl idealiai tinka Lietuvos sąlygoms.
Siurblys veikia tyliai, palaiko pastovią temperatūrą visoje erdvėje ir gali būti lengvai integruojamas su išmaniu valdymu, prisitaikant prie skirtingų veiklų – ekspozicijų, konferencijų ar teatro pasirodymų. Tai tvarus ir patikimas sprendimas komfortiškai, šiuolaikiškai kultūros erdvei.
A. Žmuidzinavičiaus sodyboje Schomburg hidroizoliacijos produktai panaudojami dviem svarbioms sritims. Senųjų, medinių pastatų pamatams apsaugoti pasirenkamas AQUAFIN-RB400 – kvėpuojantis, mineralinis hidroizoliacinis mišinys, tinkamas istoriniams mūrams ir akmens konstrukcijoms. Jis ne tik apsaugo nuo drėgmės skverbimosi, bet ir leidžia likutinei drėgmei pasišalinti, prisidėdamas prie konstrukcijų stabilizavimo ir ilgaamžiškumo. Tuo tarpu naujai statyto multifunkcinio pastato monolitinio betono cokoliui, taikomas AQUAFIN-2K/M – elastinga, įtrūkiams atspari dvikomponentė hidroizoliacija, kuri saugo nuo gruntinio vandens, sudaro vientisą apsauginį sluoksnį ir užtikrina patikimą, ilgalaikę apsaugą net esant spaudiminei drėgmei.
Lankytinos vietos automobilių stovėjimo vietos ženklinamos „Stabilus Baltic” įmonės srities ekspertų. Projektuojamos teritorijos aplinką, dirbamos žemės plotus siekiama maksimaliai išsaugoti nuo pažeidimų, todėl ypač svarbus tinkamas ir aiškus parkavimo vietų žymėjimas, jog būtų išvengta automobilių statymo tam neskirtose vietose, taip pat būtinas ir neįgaliesiems skirtų vietų žymėjimas. Įmonės ženklinimo ir dažymo darbai atliekami aukščiausios kokybės specialiomis dangos medžiagomis, kurios atsparios aplinkos veiksniams, yra ilgaamžės, o saugumą užtikrina dangos neslidumo savybė.
Autentiškų medinių fasadų atkūrimui pasirinkti Tikkurila „Ultra Classic” medinių fasadų dažai, kurių spalva būtų parenkama pagal polichrominius tyrimus, siekiant atskleisti originalų dailylenčių įvaizdį. „Ultra Classic” dažai itin atsparūs spalvos blukimui, lietui, purvui bei saugo fasadą nuo pelėsio, o tai ypač svarbu trapios senoviškos medienos išsaugojimui. Naudojant purkštuvą išvengiama papildomo dažų lyginimo teptuku, tad dengimo procesas – greitas ir paprastas. Gamintojo siūloma plati dažų spalvų gama palengvina tikslesnį autentiškų spalvų atkūrimo ir pritaikymo procesą.
Naujas multifunkcinis pastatas yra statomas iš medinių konstrukcijų. Šiam projektui puikiai tinka woodON sukaupta patirtis. Kadangi statinys yra gana sudėtingas, būtina naudoti klijuotos medienos konstrukcijas. Pastatas yra 60 metrų ilgio, susideda iš 10 segmentų, kiekvienas atskiras 6 metrų segmentas dalinai susideda iš medžio masyvo plokščių.
Svarbu pabrėžti jungčių tipus - dvigubo frezavimo jungtys, savisriegiai varžtai, nenaudojami klijai ar kitos cheminės medžiagos.
Platus medienos panaudojimo spektras, ekologiškos ir tvarios statybos praktikos leidžia pastatyti „sveiką” namą.
2. Baškytė, R. (2023). Saugomas kraštovaizdis – šalies pasididžiavimas.
3. Bertašiūtė, R. (2012a). Kaimo architektūros savitumas saugomuose kraštovaizdžiuose. Gimtasis kraštas, 5, 27–32.
4. Bertašiūtė, R. (2012b). Kaimo statyba: Dzūkija. Petro ofsetas.
5. Bučas, J., & Mlinkauskienė, A. (2011). Vietos gyventojų požiūrio į statybinį paveldą saugomose teritorijose vertinimas.
6. Dale, C. (2023, lapkričio 21 d.). Local Authority Design Guides—What do you think? https://www.artichoke-design.co.uk/local-authority-design-guides-what-do-you-think
7. Dann, J. (2020, birželio 22 d.). What next for local design guidance? [Page]. The Planner. https://www.theplanner.co.uk/2020/06/22/what-next-local-design-guidance
8. Dartmoor National Park Authority. (2011). Dartmoor Design Guide Adopted Version. https://www.dartmoor.gov.uk/__data/assets/pdf_file/0026/74771/14781_111109_Dartmoor-Design-Guide.pdf
9. Daujotytė, V. (1999). Kraštovaizdžio poetika: A. Mickevičius, A. Baranauskas, Maironis, V. Mykolaitis–Putinas, Just. Marcinkevičius. Deeds and Days, 18. https://doi.org/10.7220/2335-8769.18.8
10. Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija. (2024, rugpjūčio 27 d.). Statyba, rekonstrukcija ir remontas—Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija. https://dzukijossuvalkijosstd.lrv.lt/lt/mrp/statybarekonstrukcija-ir-remontas-5/
11. Foster, H. (Ed.). (1995). The anti–aesthetic: Essays on postmodern culture (9. print). Bay Press.
12. Frampton, K. (1983a). Prospects for a Critical Regionalism. Perspecta, 20, 147. https://doi.org/10.2307/1567071
13. Frampton, K. (1983b). Towards a Critical Regionalism: Six Points for an Architecture of Resistance. In, Foster, H. (ed). Postmodern Culture. London; Pluto Press.
14. Gabrėnas, A. (2009). Naujoji Lietuvos architektūra ir medis – tendencijos aktualizuoti tradiciją. Journal of Architecture and Urbanism, 33(1), Article 1. https://doi.org/10.3846/13921630.2009.33.337-350
15. Gabrėnas, A. (2011). Kai kurie medinės architektūros aspektai sovietmečio Lietuvoje. Mokslas – Lietuvos Ateitis, 1(2), 64–69. https://doi.org/10.3846/mla.2009.2.14
16. Historic England (2025, gegužės 16 d.). Good Practice for Design in the Historic Environment. https://historicengland.org.uk/advice/planning/design-in-the-historic-environment/
18. Heidegger, M. (1954). „Building, Dwelling, Thinking“ in Poetry, Language, Thought. New York: Harper Colophon, 1971, p. 154.
19. Ibrahim, H.G.A. (2013) Contemporary architecture through the concept of regionalism: a sustainable approach for Doha – Qatar. International Journal of Sustainable Human Development, 1(3), 94-103.
20. Kamičaitytė, J., & Godienė, G. (2021). Gamtinio kraštovaizdžio kompleksų ir objektų vizualinės taršos nustatymas: Metodika, teisinis reglamentavimas, patirtis.
21. Kamičaitytė–Virbašienė, J., & Gražulevičiūtė–Vileniškė, I. (2011). Darnios pastatų architektūros genotipas ir fenotipas. Journal of Architecture and Urbanism, 35(2), 82–91. https://doi.org/10.3846/tpa.2011.10
22. Kavaliauskas, P., Jankauskaitė, M., Veteikis, D., Šimanauskienė, R., & Dumbliauskienė, M. (2006). Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio erdvinės struktūros įvairovės ir jos tipų identifikavimo studija. II dalis.
Lietuvos kraštovaizdžio erdvinės raiškos identifikavimo ir lokalizavimo analizė.
23. Kutluay, P. (2024). “An Evaluation of Regionalism in Architectural History”. International Social Sciences Studies Journal, (eISSN:2587-1587) Vol:10, Issue:6; pp:887-891. DOI: https://doi.org/10.5281/zenodo.12592537
24. Leitanaitė, R. (2013). Naujai architektūrai kaime – tik šimtmečių senumo idėjos? – Lietuvos architektų sąjunga. https://www.architektusajunga.lt/kiti/nauja-architektura-kaime-tik-simtmecio-senumo-idejos/
25. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (2002). Dėl Metelių regioninio parko apsaugos reglamento patvirtinimo. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.181449/IwJctFeaXv
26. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (2010, birželio 30 d.). D1–580 Dėl Metelių regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.377935
27. Luleå kommun. (2015). Förvaltningsplan 2015–2020. https://www.lulea.se/download/18.14d47c4b18c48732b831d44/1702228391249/F%C3%B6rvaltningsplan%202015–2020.pdf
28. Malesevic, M., & Milic-Aleksic, M. (2020). Placemaking: Elements of critical regionalism in the architecture of Mihailo Timotijevic. Facta Universitatis - Series: Architecture and Civil Engineering, 18(1), 99–112. https://doi.org/10.2298/FUACE190909008M
29. Miķelsone, I. (2016). Methodology in Attitudes Assigned to Architecture as Distinctly Regional. Architecture and Urban Planning, 11(1), 43–48. https://doi.org/10.1515/aup-2016-0006
30. Mota, N. (2014, kovo 20 d.). The Ambiguities of Critical Regionalism.
31. Olivier, M. (2010a). Indirizzi per la qualità paesaggistica degli insediamenti. Buone pratiche per la pianificazione locale. https://www.regione.piemonte.it/web/sites/default/files/media/documenti/2018-11/ buonepratichepianificazionelocale.pdf
32. Olivier, M. (2010b). Indirizzi per la qualità paesaggistica degli insediamenti. Buone pratiche per la progettazione edilizia. https://www.regione.piemonte.it/web/sites/default/files/media/documenti/2018-11/ buonepraticheprogettazioneedilizia.pdf
33. Orwell, G. (1938). Homage to Catalonia. Secker and Warburg.
34. Peak District National Park Authority. (2007). Design Guide. https://www.peakdistrict.gov.uk/__data/assets/pdf_file/0016/46204/designguide.pdf
35. Reklaitė, J. (n.d.). Visuotinė lietuvių enciklopedija: regionalizmas. Prieiga per internetą: https://www.vle.lt/straipsnis/regionalizmas-1/.
36. Reklaitė, J. (2010). The conception of national identity in contemporary Lithuanian architecture. Mokslas – Lietuvos Ateitis / Science – Future of Lithuania, 2(3), Article 3. https://doi.org/10.3846/mla.2010.053
37. Ricoeur, P. (1961). Universal Civilization and Natural Cultures. History and Truth, trans. Chas. A. Kebley. Evansion: Northwestern University Press, p. 276-7.
38. Turner, T. (1998). Landscape planning and environmental impact design (2nd ed). Routledge.
39. Tyler, N. (2000). Historic preservation: An introduction to its history, principles, and practice. W.W. Norton.
40. Tzonis, A., & Lefaivre, L. (2003). Critical regionalism, architecture and identity in a globalized world. Munich & Berlin: Prestel.
41. Veen, E. (2023, spalio 3 d.). Gammelstad Church Town in Sweden: The ultimate travel guide. Backpack Adventures. https://www.backpackadventures.org/gammelstad-church-town/
10 Literatūros sąrašas
1. Straipsniai:
2. Dale, C. (2023, lapkričio 21 d.). Local Authority Design Guides—What do you think? https://www.artichoke-design.co.uk/local-authority-design-guides-what-do-you-think
3. Dann, J. (2020, birželio 22 d.). What next for local design guidance? [Page]. The Planner. https://www.theplanner.co.uk/2020/06/22/what-next-local-design-guidance
4. Good Practice for Design in the Historic Environment: Principles and Case Studies | Historic England. (2022, February 7). Historic England. https://historicengland.org.uk/advice/planning/ design-in-the-historic-environment/
5. Leitanaitė, R. (2013). Naujai architektūrai kaime – tik šimtmečių senumo idėjos? – Lietuvos architektų sąjunga. https://www.architektusajunga.lt/kiti/nauja-architektura-kaime-tik-simtmecio-senumo-idejos/
6. Reklaitė, J. (n.d.). Visuotinė lietuvių enciklopedija: regionalizmas. Prieiga per internetą: https://www.vle.lt/straipsnis/regionalizmas-1/.
Knygos:
1. Baškytė, R. (2023). Saugomas kraštovaizdis – šalies pasididžiavimas.
2. Bertašiūtė, R. (2012). Kaimo statyba Dzūkija. Petro Ofsetas.
3. Dartmoor National Park Authority. (2011). Dartmoor Design Guide Adopted Version. https://www.dartmoor.gov.uk/__data/assets/pdf_file/0026/74771/14781_111109_Dartmoor-Design-Guide. pdf
4. Daujotytė, V. (1999). Kraštovaizdžio poetika: A. Mickevičius, A. Baranauskas, Maironis, V. Mykolaitis–Putinas, Just. Marcinkevičius. Deeds and Days, 18. https://doi.org/10.7220/2335-8769.18.8
5. Foster, H. (Ed.). (1995). The anti-aesthetic: Essays on postmodern culture (9. print). Bay Press.
6. Kamičaitytė, J., & Godienė, G. (2021). Gamtinio kraštovaizdžio kompleksų ir objektų vizualinės taršos nustatymas: Metodika, teisinis reglamentavimas, patirtis.
7. Luleå kommun. (2015). Förvaltningsplan 2015-2020. https://www.lulea.se/download/18.14d47c4b18c48732b831d44/1702228391249/F%C3%B6rvaltningsplan%202015-2020.pdf
8. Olivier, M. (2010a). IndIrIzzI per la qualItà paesaggIstIca deglI InsedIamentI Buone pratiche per la pianificazione locale. https://www.regione.piemonte.it/web/sites/default/files/media/ documenti/2018-11/buonepratichepianificazionelocale.pdf
9. Olivier, M. (2010b). IndIrIzzI per la qualItà paesaggIstIca deglI InsedIamentI Buone pratiche per la progettazione edilizia. https://www.regione.piemonte.it/web/sites/default/files/media/ documenti/2018-11/buonepraticheprogettazioneedilizia.pdf
10. Peak District National Park Authority. (1987). Building Design Guide Second Edition. https://www.peakdistrict.gov.uk/__data/assets/pdf_file/0022/48901/buildingdesignguide1987.pdf
11. Peak District National Park Authority. (2007). Design Guide. https://www.peakdistrict.gov.uk/__data/assets/pdf_file/0016/46204/designguide.pdf
12. Turner, T. (1998). Landscape planning and environmental impact design (2nd ed). Routledge.
Dokumentai:
1. Dzūkijos - Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija. (2024, August 27). Statyba, rekonstrukcija ir remontas—Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija. https://dzukijossuvalkijosstd.lrv.lt/lt/ mrp/statyba-rekonstrukcija-ir-remontas-5/
2. Kavaliauskas, P., Jankauskaitė, M., Veteikis, D., Šimanauskienė, R., & Dumbliauskienė, M. (2006). Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio erdvinės struktūros įvairovės ir jos tipų identifikavimo studija. II dalis. Lietuvos kraštovaizdžio erdvinės raiškos Identifikavimo ir lokalizavimo analizė.
3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (2002). Dėl Metelių regioninio parko apsaugos reglamento patvirtinimo. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.181449/IwJctFeaXv
4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (2010, birželio 30 d.). D1–580 Dėl Metelių regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.377935
2. Bučas, J., & Mlinkauskienė, A. (2011). Vietos gyventojų požiūrio į statybinį paveldą saugomose teritorijose vertinimas.
3. Frampton, K. (1983a). Prospects for a Critical Regionalism. Perspecta, 20, 147. https://doi.org/10.2307/1567071
4. Frampton, K. (1983b). Towards a Critical Regionalism: Six Points for an Architecture of Resistance. In, Foster, H. (ed). Postmodern Culture. London; Pluto Press.
5. Gabrėnas, A. (2009). Naujoji Lietuvos architektūra ir medis – tendencijos aktualizuoti tradiciją. Journal of Architecture and Urbanism, 33(1), Article 1. https://doi.org/10.3846/13921630.2009.33.337-350
6. Gabrėnas, A. (2011). Kai kurie medinės architektūros aspektai sovietmečio Lietuvoje. Mokslas – Lietuvos Ateitis, 1(2), 64–69. https://doi.org/10.3846/mla.2009.2.14
8. Heidegger, M. (1954). „Building, Dwelling, Thinking“ in Poetry, Language, Thought. New York: Harper Colophon, 1971, p. 154.
9. Ibrahim, H.G.A. (2013) Contemporary architecture through the concept of regionalism: a sustainable approach for Doha – Qatar. International Journal of Sustainable Human Development, 1(3), 94-103.
10. Kamičaitytė–Virbašienė, J., & Gražulevičiūtė–Vileniškė, I. (2011). Darnios pastatų architektūros genotipas ir fenotipas. Journal of Architecture and Urbanism, 35(2), 82–91. https://doi.org/10.3846/tpa.2011.10
11. Kutluay, P. (2024). “An Evaluation of Regionalism in Architectural History”. International Social Sciences Studies Journal, (eISSN:2587-1587) Vol:10, Issue:6; pp:887-891. DOI: https://doi.org/10.5281/zenodo.12592537
12. Malesevic, M., & Milic-Aleksic, M. (2020). Placemaking: Elements of critical regionalism in the architecture of Mihailo Timotijevic. Facta Universitatis - Series: Architecture and Civil Engineering, 18(1), 99–112. https://doi. org/10.2298/FUACE190909008M
13. Miķelsone, I. (2016). Methodology in Attitudes Assigned to Architecture as Distinctly Regional. Architecture and Urban Planning, 11(1), 43–48. https://doi.org/10.1515/aup-2016-0006
14. Mota, N. (2014, kovo 20 d.). The Ambiguities of Critical Regionalism.
15. Orwell, G. (1938). Homage to Catalonia. Secker and Warburg.
16. Reklaitė, J. (2010). The conception of national identity in contemporary Lithuanian architecture. Mokslas – Lietuvos Ateitis / Science – Future of Lithuania, 2(3), Article 3. https://doi.org/10.3846/mla.2010.053
17. Ricoeur, P. (1961). Universal Civilization and Natural Cultures. History and Truth, trans. Chas. A. Kebley. Evansion: Northwestern University Press, p. 276-7.
18. TTyler, N. (2000). Historic preservation: An introduction to its history, principles, and practice. W.W. Norton.
19. Tzonis, A., & Lefaivre, L. (2003). Critical regionalism, architecture and identity in a globalized world. Munich & Berlin: Prestel.
10 Literatūros sąrašas
10 Literatūros sąrašas
Kraštovaizdis ir kaimo architektūra:
1. Baškytė, R. (2023). SAUGOMAS KRAŠTOVAIZDIS – Šalies pasididžiavimas.
2. Bertašiūtė, R. (2012). KAIMO ARCHITEKTŪROS SAVITUMAS SAUGOMUOSE KRAŠTOVAIZDŽIUOSE. Gimtasis kraštas, 5, 27–32.
3. Bučas, J., & Mlinkauskienė, A. (2011). VIETOS GYVENTOJŲ POŽIŪRIO Į STATYBINĮ PAVELDĄ saUGomosE TEriToriJosE VErTiNimas.
4. Daujotytė, V. (1999). Kraštovaizdžio poetika: A. Mickevičius, A. Baranauskas, Maironis, V. Mykolaitis-Putinas, Just. Marcinkevičius. Deeds and Days, 18. https://doi.org/10.7220/2335-8769.18.8
5. Tyler, N. (2000). Historic preservation: An introduction to its history, principles, and practice. W.W. Norton. Regionalizmas
1. Foster, H. (Ed.). (1995). The anti-aesthetic: Essays on postmodern culture (9. print). Bay Press.
2. Rėklaitė, J. (2024). Regionalizmas. Visuotinė Lietuvių enciklopedija. https://www.vle.lt/straipsnis/regionalizmas-1/ Metelių regioninis parkas - Lietuva
1. Bertašiūtė, R. (2012). Kaimo statyba Dzūkija. Petro Ofsetas.
2. Dzūkijos - Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija. (2024, August 27). Statyba, rekonstrukcija ir remontas—Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija. https://dzukijossuvalkijosstd.lrv.lt/lt/ mrp/statyba-rekonstrukcija-ir-remontas-5/
3. Kazlauskas, G. (2010, 30). D1-580 Dėl Metelių regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.81BD7F11B59F
4. Kundrotas, A. (2002, August 10). 420 Dėl Metelių regioninio parko apsaugos reglamento patvirtinimo. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.1B0CB75A8B18/asr
Peak ir Dartmoor nacionalinių parkų dizaino gidai - Jungtinė Karalystė
1. Dale, C. (2023, November 21). Local Authority Design Guides—What do you think? https://www.artichoke-design.co.uk/local-authority-design-guides-what-do-you-think
2. Dann, J. (2020, June 22). What next for local design guidance? [Page]. The Planner. https://www.theplanner.co.uk/2020/06/22/what-next-local-design-guidance
3. Dartmoor National Park Authority. (2011). Dartmoor Design Guide Adopted Version. https://www.dartmoor.gov.uk/__data/assets/pdf_file/0026/74771/14781_111109_Dartmoor-Design-Guide. pdf
4. Good Practice for Design in the Historic Environment: Principles and Case Studies | Historic England. (2022, February 7). Historic England. https://historicengland.org.uk/advice/planning/ design-in-the-historic-environment/
5. Peak District National Park Authority. (1987). Building Design Guide Second Edition. https://www.peakdistrict.gov.uk/__data/assets/pdf_file/0022/48901/buildingdesignguide1987.pdf
6. Peak District National Park Authority. (2007). Design Guide. https://www.peakdistrict.gov.uk/__data/assets/pdf_file/0016/46204/designguide.pdf
5. Leitanaitė, R. (2013). Naujai architektūrai kaime – tik šimtmečių senumo idėjos? – Lietuvos architektų sąjunga. https://www.architektusajunga.lt/kiti/nauja-architektura-kaime-tik-simtmeciosenumo-idejos/ Pjemonto regionas, gyvenviečių kraštovaizdžio kokybės gairės, Geroji pastatų projektavimo praktika - Italija
1. Olivier, M. (2010a). IndIrIzzI per la qualItà paesaggIstIca deglI InsedIamentI Buone pratiche per la pianificazione locale. https://www.regione.piemonte.it/web/sites/default/files/media/ documenti/2018-11/buonepratichepianificazionelocale.pdf
2. Olivier, M. (2010b). IndIrIzzI per la qualItà paesaggIstIca deglI InsedIamentI Buone pratiche per la progettazione edilizia. https://www.regione.piemonte.it/web/sites/default/files/media/ documenti/2018-11/buonepraticheprogettazioneedilizia.pdf
Gammelstado bažnytkaimio įtraukto į UNESCO pasaulio paveldo vietoves, valdymo planas - Švedija
1. Luleå kommun. (2015). Förvaltningsplan 2015-2020. https://www.lulea.se/download/18.14d47c4b18c48732b831d44/1702228391249/F%C3%B6rvaltningsplan%202015-2020.pdf
2. Veen, E. (2023, October 3). Gammelstad Church Town in Sweden: The ultimate travel guide. Backpack Adventures. https://www.backpackadventures.org/gammelstad-church-town/
Gammelstado bažnytkaimio įtraukto į UNESCO pasaulio paveldo vietoves, valdymo planas - Švedija
1. Luleå kommun. (2015). Förvaltningsplan 2015-2020. https://www.lulea.se/download/18.14d47c4b18c48732b831d44/1702228391249/F%C3%B6rvaltningsplan%202015-2020.pdf
2. Veen, E. (2023, October 3). Gammelstad Church Town in Sweden: The ultimate travel guide. Backpack Adventures. https://www.backpackadventures.org/gammelstad-church-town/
Konteksto diferencijavimas ir konkretizavimas
1. Kamičaitytė, J., & Godienė, G. (2021). Gamtinio kraštovaizdžio kompleksų ir objektų vizualinės taršos nustatymas: Metodika, teisinis reglamentavimas, patirtis.
2. Kamičaitytė-Virbašienė, J., & Gražulevičiūtė-Vileniškė, I. (2011). DARNIOS PASTATŲ ARCHITEKTŪROS GENOTIPAS IR FENOTIPAS. JOURNAL OF ARCHITECTURE AND URBANISM, 35(2), 82–91. https://doi.org/10.3846/tpa.2011.10
3. Kavaliauskas, P., Jankauskaitė, M., Veteikis, D., Šimanauskienė, R., & Dumbliauskienė, M. (2006). Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio erdvinės struktūros įvairovės ir jos tipų identifikavimo studija. II dalis. Lietuvos kraštovaizdžio erdvinės raiškos Identifikavimo ir lokalizavimo analizė Konteksto diferencijavimas ir konkretizavimas
1. Kamičaitytė, J., & Godienė, G. (2021). Gamtinio kraštovaizdžio kompleksų ir objektų vizualinės taršos nustatymas: Metodika, teisinis reglamentavimas, patirtis.
2. Kamičaitytė-Virbašienė, J., & Gražulevičiūtė-Vileniškė, I. (2011). DARNIOS PASTATŲ ARCHITEKTŪROS GENOTIPAS IR FENOTIPAS. JOURNAL OF ARCHITECTURE AND URBANISM, 35(2), 82–91. https://doi.org/10.3846/tpa.2011.10
3. Kavaliauskas, P., Jankauskaitė, M., Veteikis, D., Šimanauskienė, R., & Dumbliauskienė, M. (2006). Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio erdvinės struktūros įvairovės ir jos tipų identifikavimo studija. II dalis. Lietuvos kraštovaizdžio erdvinės raiškos Identifikavimo ir lokalizavimo analizė
Hipotetinis modelis/ Išvados
1. Kamičaitytė-Virbašienė, J., & Gražulevičiūtė-Vileniškė, I. (2011). DARNIOS PASTATŲ ARCHITEKTŪROS GENOTIPAS IR FENOTIPAS. JOURNAL OF ARCHITECTURE AND URBANISM, 35(2), 82–91. https://doi.org/10.3846/tpa.2011.10
2. Turner, T. (1998). Landscape planning and environmental impact design (2nd ed). Routledge.
Kiti šaltiniai:
1 pav. Miestelio charakteris (daryta autoriaus)
2 pav. Antanas Žmuidzinavičius “Nemunas Dainavos krašte” (https://www.limis.lt/valuables/e/805209/50000012283313)
3 pav. Sergejaus Panciriovo nuotrauka “Tipinis Lietuvos kraštovaizdis” (https://www.efoto.lt/node/94047/93)
4 pav. Etnografinio stiliaus kitimo ir naujovių pritaikymo greičio karikatūra. (dayta autoriaus)
5 pav. Antanas Žmuidzinavičius “Senojo kaimo likučiai” (https://www.facebook.com/151618711661611/photos/a.151625151660967/1331928726963931/?_rdr)
6 pav. Etnografinės detalės Rimašių kaime (https://www.facebook.com/vietosdvasia.lt/posts/rodos-viską-iškapsčiau-ką-tik-pavyko-iškapstyti-apie-šį-jaukų-akmenimis-grystą-g/603658091959675/)
6-10 pav. Nykstanti medinė architektūra Poškonių kaime. KPD (Donatos Armanavičienės) nuotraukos (https://www.facebook.com/photo?fbid=2676597465808192&set=a.254307218037241)
11 pav. Statybinio paveldo nauda (daryta autoriaus)
12 pav. Gyventojų požiūris į saugomas teritorijas (daryta autoriaus)
13 pav. Gyventojų statybinio paveldo tvarkybos perspektyvų vertinimas (daryta autoriaus)
14 pav. Lietuvos saugomų teritorijų sistema (daryta autoriaus)
15 pav. Säynätsalo miesto rotušė - vidinis kiemas. (Alvar Aalto, Suomijos regionalizmo architektūros pavyzdys) (https://www.archdaily.com/783392/ad-classics-saynatsalo-town-hall-alvar-aalto)
16 pav. Säynätsalo miesto rotušė - fasado fragmentas. (Alvar Aalto, Suomijos regionalizmo architektūros pavyzdys) (https://www.archdaily.com/783392/ad-classics-saynatsalo-town-hall-alvar-aalto)
17 pav.Säynätsalo miesto rotušė - tarybos salės detalė. (Alvar Aalto, Suomijos regionalizmo architektūros pavyzdys) (https://www.archdaily.com/783392/ad-classics-saynatsalo-town-hall-alvar-aalto)
18 pav. Yusuhara medinio tilto muziejus - santykis su kraštovaizdžiu (Kengo Kuma ir partneriai, Japonijos regionalizmo architektūros pavyzdys) (https://www.archdaily.com/199906/yusuhara-wooden-bridge-museumkengo-kuma-associates)
19 pav. “Vietos” ir “Erdvės” esminiai skirtumai (daryta autoriaus)
20 pav. Yusuhara medinio tilto muziejus - interjero fragmentas (Kengo Kuma ir partneriai, Japonijos regionalizmo architektūros pavyzdys) (https://www.archdaily.com/199906/yusuhara-wooden-bridge-museum-kengokuma-associates)
21 pav. Yusuhara medinio tilto muziejus - architektūra ir konstrukcija (Kengo Kuma ir partneriai, Japonijos regionalizmo architektūros pavyzdys) (https://www.archdaily.com/199906/yusuhara-wooden-bridge-museumkengo-kuma-associates)
22 pav. Pagrindinių reglamentų schema (daryta autoriaus)
23 - 24 pav. Metelių regioninio parko tvarkymo plano brėžiniai (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.81BD7F11B59F)
24 pav. Sodybos Meteliuose nuotrauka (https://www.prieezero.lt/lt/apgyvendinimas/akromu-sodyba-prie-meteliu-ezero-94/)
26 pav. Metelių regioninio parko informacijos centras (https://natkevicius.lt/projektas/meteliai/)
27 pav. Jono Danausko nuotrauka “Meteliai”(https://www.vle.lt/straipsnis/meteliai/)
28 pav. Vadovėlis, Kaimo statyba.”Dzūkija”. (Bertašiūtė, R. (2012). Kaimo statyba Dzūkija. Petro Ofsetas.)
29 pav. Yusuhara medinio tilto muziejus - santykis su kraštovaizdžiu (Kengo Kuma ir partneriai, Japonijos regionalizmo architektūros pavyzdys) (https://www.archdaily.com/199906/yusuhara-wooden-bridge-museumkengo-kuma-associates)
30 pav. Yusuhara medinio tilto muziejus - interjero fragmentas (Kengo Kuma ir partneriai, Japonijos regionalizmo architektūros pavyzdys) (https://www.archdaily.com/199906/yusuhara-wooden-bridge-museum-kengokuma-associates)
10 Literatūros sąrašas
31 pav. Iliustracija “Funkcionalu, praktiška ir patogu” (daryta autoriaus)
32 pav. Iliustracija ”Pastovu, patvaru ir tvirta” (daryta autoriaus)
33 pav. Iliustracija “Santūru, paprasta ir lakoniška” (daryta autoriaus)
34 pav. Iliustracija “Ekonomiška ir pigu” (daryta autoriaus)
62 pav. Tyrinėjamų saugomų teritorijų lokacija (daryta autoriaus)
63 pav. Dartmoor nacionalinis parkas, High Moor (Peak District National Park Authority. (2007). Design Guide. https://www.peakdistrict.gov.uk/__data/assets/pdf_file/0016/46204/designguide.pdf)
64 pav. Dartmoor nacionalinis parkas, Moorland Fringe (Peak District National Park Authority. (2007). Design Guide. https://www.peakdistrict.gov.uk/__data/assets/pdf_file/0016/46204/designguide.pdf)
65 pav. Peak District nacionalinis parkas (Dartmoor National Park Authority. (2011). Dartmoor Design Guide Adopted Version. https://www.dartmoor.gov.uk/__data/assets/pdf_file/0026/74771/14781_111109_DartmoorDesign-Guide.pdf)
66 pav. Peak district nacionalinis parkas (Dartmoor National Park Authority. (2011). Dartmoor Design Guide Adopted Version. https://www.dartmoor.gov.uk/__data/assets/pdf_file/0026/74771/14781_111109_DartmoorDesign-Guide.pdf)
10 Literatūros sąrašas
Kiti šaltiniai:
67-75 pav. Dartmoor nacionalinio parko statybinis paveldas (Dartmoor National Park Authority. (2011). Dartmoor Design Guide Adopted Version. https://www.dartmoor.gov.uk/__data/assets/pdf_ file/0026/74771/14781_111109_Dartmoor-Design-Guide.pdf)
76 pav. Peak District nacionalinio parko statybinis paveldas (Peak District National Park Authority. (2007). Design Guide. https://www.peakdistrict.gov.uk/__data/assets/pdf_file/0016/46204/designguide.pdf)
77-87 pav. Peak District nacionalinio parko statybinis paveldas (Peak District National Park Authority. (2007). Design Guide. https://www.peakdistrict.gov.uk/__data/assets/pdf_file/0016/46204/designguide.pdf)
88 pav. Modernios tvarios architektūros pavyzdys Peak District national park (Peak District National Park Authority. (2007). Design Guide. https://www.peakdistrict.gov.uk/__data/assets/pdf_file/0016/46204/ designguide.pdf)
89 pav. Modernios tvarios architektūros pavyzdys Dartmoor national park (Dartmoor National Park Authority. (2011). Dartmoor Design Guide Adopted Version. https://www.dartmoor.gov.uk/__data/assets/pdf_ file/0026/74771/14781_111109_Dartmoor-Design-Guide.pdf)
90 pav. Iliustracija (Peak District National Park Authority. (2007). Design Guide. https://www.peakdistrict.gov.uk/__data/assets/pdf_file/0016/46204/designguide.pdf)
91 pav. Iliustracija (Peak District National Park Authority. (2007). Design Guide. https://www.peakdistrict.gov.uk/__data/assets/pdf_file/0016/46204/designguide.pdf)
92 pav. Iliustracija (Peak District National Park Authority. (2007). Design Guide. https://www.peakdistrict.gov.uk/__data/assets/pdf_file/0016/46204/designguide.pdf)
93 pav. Iliustracija (Peak District National Park Authority. (2007). Design Guide. https://www.peakdistrict.gov.uk/__data/assets/pdf_file/0016/46204/designguide.pdf)
94 pav. Iliustracija (Peak District National Park Authority. (2007). Design Guide. https://www.peakdistrict.gov.uk/__data/assets/pdf_file/0016/46204/designguide.pdf)
95 pav. Iliustracija (Peak District National Park Authority. (2007). Design Guide. https://www.peakdistrict.gov.uk/__data/assets/pdf_file/0016/46204/designguide.pdf)
96 pav. Iliustracija (Peak District National Park Authority. (2007). Design Guide. https://www.peakdistrict.gov.uk/__data/assets/pdf_file/0016/46204/designguide.pdf)
97 pav. Iliustracija (Peak District National Park Authority. (2007). Design Guide. https://www.peakdistrict.gov.uk/__data/assets/pdf_file/0016/46204/designguide.pdf)
102 pav. Iliustracija “Akmuo ir šiaudai” (daryta autoriaus)
103 pav. Iliustracija “Tvoros” (daryta autoriaus)
104 pav. Iliustracija “Slėpti” (daryta autoriaus)
105 pav. Iliustracija “Konversijos rezultatas Peak District nacionaliniame parke” (daryta autoriaus)
106 pav. Iliustracija “Naujos statybos rezultatas Peak District nacionaliniame parke” (daryta autoriaus)
107 pav. Iliustracija “Konversijos rezultatas Dartmoor nacionaliniame parke” (daryta autoriaus)
108 pav. Iliustracija “Galimas naujos statybos rezultatas Dartmoor nacionaliniame parke” (daryta autoriaus)
109 pav. schema, Pjemonto regionas Italijos kontekste (daryta autoriaus)
110 pav. La Morra miestelis Pjemonte (Olivier, M. (2010). IndIrIzzI per la qualItà paesaggIstIca deglI InsedIamentI Buone pratiche per la pianificazione locale. https://www.regione.piemonte.it/web/sites/default/files/media/ documenti/2018-11/buonepratichepianificazionelocale.pdf)
111 pav. Lago Di Orta miestelis Pjemonte (Olivier, M. (2010). IndIrIzzI per la qualItà paesaggIstIca deglI InsedIamentI Buone pratiche per la pianificazione locale. https://www.regione.piemonte.it/web/sites/default/files/
112 pav. Langhe vynuogynai Pjemonte (Olivier, M. (2010). IndIrIzzI per la qualItà paesaggIstIca deglI InsedIamentI Buone pratiche per la pianificazione locale. https://www.regione.piemonte.it/web/sites/default/files/media/ documenti/2018-11/buonepratichepianificazionelocale.pdf)
113 pav. Langhe vynuogynai Pjemonte (Olivier, M. (2010). IndIrIzzI per la qualItà paesaggIstIca deglI InsedIamentI Buone pratiche per la pianificazione locale. https://www.regione.piemonte.it/web/sites/default/files/media/ documenti/2018-11/buonepratichepianificazionelocale.pdf)
114 pav. Regione Piemonte, IndIrIzzI per la qualItà paesaggIstIca deglI InsedIamentI. (Olivier, M. (2010). IndIrIzzI per la qualItà paesaggIstIca deglI InsedIamentI Buone pratiche per la pianificazione locale. https:// www.regione.piemonte.it/web/sites/default/files/media/documenti/2018-11/buonepratichepianificazionelocale.pdf)
130-132 pav. schemos, tarpinis elementas - viršutinė lodžija (daryta autoriaus)
133-136 pav. Gammelstado bažnytkaimio fotofiksacijos (Veen, E. (2023, October 3). Gammelstad Church Town in Sweden: The ultimate travel guide. Backpack Adventures. https://www.backpackadventures.org/ gammelstad-church-town/)
137 pav. Detalus miestelio valdymo planas (Luleå kommun. (2015). Förvaltningsplan 2015-2020. https://www.lulea.se/download/18.14d47c4b18c48732b831d44/1702228391249/F%C3%B6rvaltningsplan%202015-2020. pdf)
138 pav. Miestelio apylinkių valdymo planas (Luleå kommun. (2015). Förvaltningsplan 2015-2020. https://www.lulea.se/download/18.14d47c4b18c48732b831d44/1702228391249/F%C3%B6rvaltningsplan%202015-2020. pdf)
140 pav. Iliustracija “Mastelis ir ritmas” (daryta autoriaus)
141 pav. Iliustracija “spalva” (daryta autoriaus)
142 pav. Iliustracija “Gammelstado miestelio namelio charakteris” (daryta autoriaus)
10 Literatūros sąrašas
Kiti šaltiniai:
143 pav. Lietuvos kraštovaizdžio morfotopų pasiskirstymas pagal sukultūrinimo pobūdį (Kavaliauskas, P., Jankauskaitė, M., Veteikis, D., Šimanauskienė, R., & Dumbliauskienė, M. (2006). Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio erdvinės struktūros įvairovės ir jos tipų identifikavimo studija. II dalis. Lietuvos kraštovaizdžio erdvinės raiškos Identifikavimo ir lokalizavimo analizė.)
144 pav. Pelkė Ukmergės raj., Lukošiūnų k. (nuotr. A. Padlipskaitės)
145 pav. Neries slėnis (nuotr. S. Balčaitės)
146 pav. Žemaitijos nacionalinis parkas (https://welovelithuania.com/rudeni-atgyjantis-neries-slenio-krastovaizdis/)
147 pav. Žemaitijos nacionalinis parkas (https://welovelithuania.com/rudeni-atgyjantis-neries-slenio-krastovaizdis/)
148 pav. Agrarinis kraštovaizdis (nuotr. D. Teišerskio)
149 pav. Vienkiemis (nuotr. V. Vošterio)
150 pav. Vidutinės k., septyniolikos sodybų gatvinis kaimas (https://www.wikidata.org/wiki/Q12677122)
151 pav. Kauno senamiesčio panorama (https://realting.com/news/what-is-the-choice-of-housing-in-lithuania)
152 pav. Miestelis saugomo kraštovaizdžio teritorijoje papildytas naujais statiniais, kurie interpretuoja, tačiau neimituoja senąsias idėjas. (daryta autoriaus)
153 pav. Miestelis saugomo kraštovaizdžio teritorijoje ansamblis papildytas nauju statiniu, kuris seka siluetą ir spalvą (daryta autoriaus)
154 pav. Ryšys su reljefu, tūris ir siluetas (daryta autoriaus)
155 pav. Fasado elementų kompozicijos moderni interpretacija Remiantis De Meuron gyvenamojo pastato projektu (daryta autoriaus)
157 pav. Empirinių tyrimų programa (daryta autoriaus)
158 pav. Galimas naujos statybos rezultatas Dartmoor nacionaliniame parke (daryta autoriaus)
159 pav. Pastato - kraštovaizdžio koncepcija Dartmoor national park (Dartmoor National Park Authority. (2011). Dartmoor Design Guide Adopted Version. https://www.dartmoor.gov.uk/__data/assets/pdf_ file/0026/74771/14781_111109_Dartmoor-Design-Guide.pdf)
167 pav. „Visitor centre” ir konteksto vaizdas iš paukščio skrydžio (https://www.archdaily.com/975768/skamlingsbanken-visitor-center-cebra?ad_source=search&ad_medium=projects_tab) (žiūrėta 2024/12/16)
168 pav. „Visitor centre” fotofiksacija iš žmogaus akių lygio (https://www.archdaily.com/975768/skamlingsbanken-visitor-center-cebra?ad_source=search&ad_medium=projects_tab) (žiūrėta 2024/12/16)
169 pav. „Westerpunt Observation” ir konteksto fotofiksacija iš paukščio skrydžio (https://www.archdaily.com/1018308/westerpunt-observation-studio-moto?ad_source=search&ad_medium=projects_tab)(žiūrėta 2024/12/16)
10 Literatūros sąrašas
170 pav. „Westerpunt Observation” fotofiksacija iš žmogaus akių lygio (https://www.archdaily.com/1018308/westerpunt-observation-studio-moto?ad_source=search&ad_medium=projects_tab)(žiūrėta 2024/12/16)
180 pav. “Siluetas ir tradicinės medžiagos” (https://www.archdaily.com/991959/poolhouse-heima-architects?ad_source=search&ad_medium=projects_tab)
181 pav. Schema - Balkūnų ir Kurnėnų kaimų ribos (daryta autoriaus)
182 pav. balkūnų k. fotofiskacija (daryta autoriaus)
183 pav. balkūnų k. fotofiskacija (daryta autoriaus)
184 pav. Balkūnų ir Kurnėnų k. kraštovaizdis (daryta autoriaus)
185 pav. Balkūnų ir Kurnėnų kraštovaizdis (daryta autoriaus)
186 pav. Balkūnų ir Kurnėnų kraštovaizdis (daryta autoriaus)
187 pav. Balkūnų ir Kurnėnų kraštovaizdis (daryta autoriaus)
188 pav. Balkūnų ir Kurnėnų k. architektūra (daryta autoriaus)
189 pav. Balkūnų ir Kurnėnų k. architektūra (daryta autoriaus)
190 pav. Balkūnų ir Kurnėnų k. architektūra (daryta autoriaus)
191 pav. Balkūnų ir Kurnėnų k. architektūra (daryta autoriaus)
192 pav. Antano Zmuidzinavičiaus gimtosios sodybos fotofiksacija (daryta autoriaus)
193 pav. Antano Zmuidzinavičiaus gimtosios sodybos sodo fotofiksacija (daryta autoriaus)
194 pav. Antano Zmuidzinavičiaus gimtosios sodybos ortofoto (https://www.atraskdzukija.lt/lankytinos-vietos/antano-zmuidzinaviciaus-sodybos-vieta/)(žiūrėta 2024/12/20)
195 pav. Antano Zmuidzinavičiaus gimtosios sodybos ortofoto (https://www.atraskdzukija.lt/lankytinos-vietos/antano-zmuidzinaviciaus-sodybos-vieta/)(žiūrėta 2024/12/20)
196 pav. Balkūnų ir Kurnėnų k. bei konteksto vizualinės aplinkos tipų zonos (daryta autoriaus)
197 pav. Teritorijos fotofiksacija (daryta autoriaus)
198 pav. Tekstūrų analizė (daryta autoriaus)
10 Literatūros sąrašas
Kiti šaltiniai:
201 pav. objekto schema teritorijoje (daryta autoriaus)
277 pav. Metelių regioninis parkas, Lazdijų turizmo informacijos centras (https://m.atostogoskaime.lt/lankytinos-vietos/meteliu-regioninis-parkas/)(Žiūrėta 2025-02-13)
278 pav. Balkūnų k. fotofiksacija (daryta autoriaus)
279 pav. Romainiai iš paukščio skrydžio (https://www.facebook.com/photo/?fbid=10209434699665022&set=p.10209434699665022)(Žiūrėta 2025-02-13)
280 pav. Antano Zmuidzinavičiaus paveikslas “Viensėdis Balkūnų kaime” (https://www.limis.lt/valuables/e/805209/50000012538491)(Žiūrėta 2025-02-15)
281 pav. Antano Zmuidzinavičiaus paveikslas “Per kiaurą naktį” (https://www.limis.lt/valuables/e/805476/198981730)(Žiūrėta 2025-02-15)
282 pav. Antano Zmuidzinavičiaus paveikslas “Tarpduryje verpia” (https://www.limis.lt/valuables/e/805209/50000014173442)(Žiūrėta 2025-02-15)
283 pav. Antano Zmuidzinavičiaus paveikslas “Avilys” (https://www.limis.lt/valuables/e/805209/50000000084341)(Žiūrėta 2025-02-15)
284 pav. Antano Zmuidzinavičiaus paveikslas “Senas sodas Balkūnai” (https://www.limis.lt/valuables/e/805209/50000012523680)(Žiūrėta 2025-02-15)
285 pav. Projektuojamo objekto lokacija (daryta autoriaus)
286 pav. Objekto Alytaus apskrityje analizės schema (daryta autoriaus)
287 pav. Alytaus rajono herbas (https://lt.wikipedia.org/wiki/Alytaus_rajono_savivaldybės_herbas#/media/Vaizdas:Coat_of_arms_of_Alytus_district.png)(Žiūrėta 2025-02-16)
288 pav. Objekto Alytaus r. analizės schema (daryta autoriaus)
10 Literatūros sąrašas
Kiti šaltiniai:
289 pav. Objekto situacijos schema (daryta autoriaus)
290 pav. Sklypo planas (daryta autoriaus)
291 pav. Sklypo reljefas (daryta autoriaus)
292 pav. Sklype esantys Pastatai(daryta autoriaus)
293 pav. Pozicija sklype (daryta autoriaus)
294 pav. A. Žmuidzinavičiaus paveikslas “Mano tėvo sodyba” (https://www.limis.lt/valuables/e/805209/50000011742835)(Žiūrėta 2025-03-16)
