Išmanusis miestas 11
Bendruomenės centrų architektūra:
Bendruomenės centras Rusnės miestelyje
Vilnius, 2025
Santrauka
Rusnė – unikalus Lietuvos miestelis, įsikūręs saloje Nemuno deltoje, yra vienas mažiausių, bet socialiai ir kultūriškai išskirtinių regionų Lietuvoje. Miestelis turi stiprų identitetą ir bendruomenės dvasią. Pasirinkta vieta tokiam objektui – strategiškai patogi susisiekimo, lankytinų objektų mieste išsidėstymo, miesto centro ir istorinių dominančių pasiekiamumo atžvilgiu. Taip pat teritorija yra mažai urbanizuotoje, rekreacinėje miesto dalyje. Teritorija rytų pusėje ribojasi su Atmatos upe. Atlikus ikiprojektinius tyrimus buvo nuspręsta šiuo bendruomenės centru pabrėžti miestelio istoriją ir kultūrą.
Pastatas yra daugiafunkcis, pritaikytas šalia gyvenančios bendruomenės poreikiams. Pastatą sudaro keturi korpusai, kurie yra sujungti į vieną tūrį. Savo tūriu bendruomenės centras įsilieją į miestelio identitetą bei urbanistinę struktūrą.
Vidaus erdvės planuojamos taip, kad atitiktų modernių bendruomenės centrų reikalavimus bei įvairių veiklų poreikius. Jame numatyta įvairių veiklų erdvės nuo edukacinių renginių iki meno kūrinių eksponavimo.
Projektas pasižymi inovatyvumu ir tvarumu, nes jame derinami modernūs technologiniai sprendimai su aplinkai draugiškomis medžiagomis bei praktikomis.
Bendruomenės centro architektūrinė išraiška pasižymi natūraliomis medžiagomis ir santūriu charakteriu, sudaroma galimybė pačiai bendruomenei per laiką formuoti turinį, charakterį ir pritaikytierdvespagalsavo poreikius. Tokiakoncepcija atspindišiuolaikišką požiūrį įsocialinę architektūrą ir atskleidžia gebėjimą įvairiapusiškai įvertinti teritorijos kontekstą bei bendruomenės poreikius.
Summary
Rusnė is a unique Lithuanian town located on an island in the Nemunas Delta, one of the smallest but socially and culturally distinctive regions in Lithuania. The town has a strong identity and community spirit. The location chosen for such a site is strategically convenient in terms of transport links, location of attractions in the town, accessibility to the town centre and historical landmarks. The site is also located in a low-urbanised, recreational part of the city. The site is bordered to the east by the River Atmata. Following pre-design studies, it was decided to emphasise the history and culture of the town with this community centre.
The building is multifunctional and adapted to the needs of the surrounding community. The building consists of four blocks, which are combined into a single volume. The community centre is integrated into the identity and urban fabric of the town.
The internal spaces are planned to meet the requirements of modern community centres and the needs of various activities. It provides space for a wide range of activities, from educational events to the display of artworks.
The project is innovative and sustainable, combining modern technological solutions with environmentally friendly materials and practices.
The architectural expression of the community centre is characterised by natural materials and restrained character, allowing the community to shape the content and character over time, and to adapt the spaces to their own needs. This concept reflects a contemporary approach to social architecture and demonstrates the abilityto consider the context of the site and the needs of the community in a multifaceted way.
ĮVADAS
Rusnė – unikalus Lietuvos miestelis, įsikūręs saloje Nemuno deltoje, yra vienas
mažiausių, bet socialiai ir kultūriškai išskirtinių regionų Lietuvoje. Šiame miestelyje gyvena apie 1300 gyventojų, o jo unikali gamtinė padėtis – saloje, kurią dažnai užlieja potvyniai, sukuria specifinį socialinį ir ekonominį kontekstą.
Bendruomenės centrai mažesniuose miesteliuose yra ne tik fizinės erdvės, bet ir socialinio bei kultūrinio gyvenimo centrai. Jie prisideda prie vietos identiteto kūrimo, padeda išsaugoti kultūrą, stiprina socialinius ryšius ir skatina bendruomenės gerovę.
Bendruomeniškumas užtikrina tvarų miestelių vystymąsi ir gyventojų pasitenkinimą gyvenamąja vieta.
Tyrimo objektas
Tiriama šiuolaikinių bendruomenės centrų architektūra, analizuojant projektavimo pricipus, remiantis istoriškai susiklosčiusiu kontekstu, naujai projektuojamomis gretimybėmis ir natūraliu kraštovaizdžiu.
Temos aktualumas
Aristotelis teigė, kad „puikaus miesto nereikia painioti su dideliu miestu“. Tačiau tik nedaugelis žmonių laikytų ypatingos didybės ženklu tai, kad miestas per ilgą laiką praranda gyventojų skaičių. Pasaulyje itin aktyviai diskutuojama miestų struktūrinio mažėjimo neigiama įtaka, tai tampa vis didesniu politiniu prioritetu Europoje.
Problematika
Darbui pasirinkta teritorija yra užliejama periodinių potvynių metu, o tai kelia daugybę iššūkių tiek urbanistiniam planavimui, tiek architektūriniam projektavimui.
Potvyniai daro poveikį vietinei ekosistemai, o urbanizacijos procesai dažnai dar labiau apsunkina natūralių vandens cirkuliacijos procesų veikimą. Reikia suderinti žmogaus poreikius su gamtos ritmu.
Užliejamose teritorijose gyvenančių žmonių gyvenimo kokybė dažnai būna žema dėl nuolatinio potvynių poveikio. Svarbu rasti sprendimus, kurie užtikrintų funkcionalią, saugią ir patrauklią gyvenamąją aplinką.
Baigiamojo darbo tikslas
Šio projekto tikslas yra įvertinti potvynių grėsmes Nemuno pakrantėse Rusnės miestelyje ir parengti konceptualias idėjas teritorijos įveiklinimo idėjas. Remiantis tyrimo rezultatais sukurti architektūrinį amatų bendruomenės centro projektą, kuris atitiktų praktinius funkcionalumo reikalavimus, taptų gyva erdve, skatinančia kūrybiškumą ir bendradarbiavimą, nuolat palaikytų ryšį tarp bendruomenės narių, veikiant kaip jungtis, įtraukiant meno, kultūros, istorijos ir gamtines jungtis.
Darbo uždaviniai
1. Surinkti ir išanalizuoti duomenis apie bendruomenės poreikius, siekiant suprasti, kokios veiklos ir patogumai būtų svarbūs amatų bendruomenės centre.
2. Sukurti architektūrinį projektą, kuris atitiktų praktinius funkcionalumo reikalavimus, užtikrintų efektyvų erdvės panaudojimą ir atitiktų bendruomenės poreikius.
3. Įtraukti projektinius sprendimus, kurie skatina kūrybiškumą ir bendradarbiavimą tarp bendruomenės narių, įgyvendinant idėją apie gyvą erdvę.
4. Sukurti dizainą, kuris trauktų akį ir kurtų unikalią vizualią patirtį.
5. Projektuoti pastatą taip, kad jis atspindėtų bendruomenės dvasią, istoriją ir kultūrą, perteikiant įvairius istorinius faktus ir meno elementus.
ANALITINĖ DALIS
Besitraukiančių miestų darnaus vystymo perspektyvos
Besitraukiantys miestai kartu yra ir senstantys miestai. Šiuo metu pasaulyje 60 metų ir vyresnių žmonių skaičius kasmet didėja 2 milijonais. 65 metų ir vyresnių pensininkų dalis, palyginti su darbingo amžiaus žmonėmis, šiuo metu artėja prie 25 proc., o 2050 m. turėtų išaugti iki 45 proc. 1 Šalies populiacija sparčiai sensta, ypač periferijoje. Lietuvos populiacijos senėjimo tempas yra beveik 2 kartus greitesnis negu Europos Sąjungos vidurkis. Europos Komisija prognozuoja, kad po trijų dešimtmečių, 2050 m., šalies gyventojų amžiaus mediana sieks 51 m. ir bus beveik 7 metais didesnė negu dabar.
Ateityje nesiimant priemonių kils tik daugiau iššūkių, susijusių su senjorų priežiūra ir poreikių patenkinimu. Miestai, kurių populiacija sensta, turi mažesnę darbuotojų pasiūlą, o tai savo ruožtu lemia darbdavių pasitraukimą. Taip miestas tampa nepatrauklus darbuotojams, jie taip pat jį palieka.
Dešimt miestų, kuriuose santykinis gyventojų mažėjimas yra didžiausias (daugiau nei 1,75 % per metus), buvo šie: Halle an der Saale, Frankfurtas prie Oderio, Šverinas, Magdeburgas (visi rytinėje Vokietijos dalyje), Bacau, Cluj-Napoca, Piatra-Neamt, Rink Mures (visi Rumunijoje), Lisabona (Portugalija) ir Venecija (Italija)2 .
Kaip prognozuoja Europos Sąjungos statistikos tarnyba Eurostat, dabartinėms tendencijoms tęsiantis, natūralus gyventojų prieaugis visose Europos Sąjungos šalyse bus neigiamas (pav. 1). Pavyzdžiui, natūraligyventojaų skaičiaus kaita Vokietijoje lems daugiau nei 20 000 gyventojų sumažėjimą, tačiau šioje šalyje dideli imigracijos srautai ne vien praaugs šią netektį, bet ir ją viršys, todėl net populiacijos pokytis bus teigiamas. Lietuva, būdama mažesnė valstybė, neteks mažiau gyventojų, bet imigracijos skaičiai taip pat gerokai mažesni. Dėl to galutinė reikšmė vis vien neigiama ir reikšminga nedidelei šaliai, ryški Europos Sąjungos kontekste.
1 CitiesofTomorrowAction today., 2013
2 Metropolitan Research Institute, 2011
Pav. 1. Europos šalių gyventojų prognozė
Nepaisant to, kad didelė dalis NUTS (Nomenclature of Territorial Units for Statistics) regionų neturi pakankamai duomenų, galima įžvelgti tendencijas. Didelė rytų Europos,
Italijos, Ispanijos ir Prancūzijos teritorinė dalis netenka gyventojų. Vis dėlto pastarųjų dviejų šalių gyventojų skaičius didėja tokiuose miestuose kaip Madridas, Barselona, Bordo, Nantas ar Paryžius. Ta pati problema pastebima ir keliuose Europos valstybėse: Nyderlandai, Belgija, vakarų Vokietija, Jungtinė Karalystė ir Skandinavija. Jiems būdingas didėjantis gyventojų skaičius. Šioms tendencijoms didelę įtaką daro darbo galimybės ir regionų ekonominė padėtis3 .
Didžioji dalis Lietuvos, taip pat ir Klaipėdos kraštas, kuriame yra Rusnė, patenka į didžiausią populiacijos mažėjimą patiriančių regionų kategoriją, t. y. per ketverius metus neteko 2,5% ar daugiau gyventojų (pav. 2).
3 Territorial fiche. Territorial patternsandrelationsin Latvia, n.d.
Pav. 2. Vidaus migracija 2023 m. (mapijozai.lt)
Gerovės indeksas yra Europos socialinės pažangos indekso dalis, apibūdinanti gyvenimo kokybę regioniniu mastu. Šie indeksai remiasi BVP, pajamomis arba užimtumu.
Žemėlapyje rodomas gerovės indeksas apima prieigą prie keturių aspektų: pagrindinio išsilavinimo, prieigos prie informacijos ir komunikacijos, sveikatos paslaugų ir aplinkos kokybės. Iš žemėlapio matyti, kad šis rodiklis stipriai skiriasi tarp Europos regionų (pav.4).
Bendrais bruožais Šiaurės Europos regionuose gerovė yra aukštesnė nei Europos pietuose. Aukščiausias gerovės lygis Danijoje, Airijoje, Nyderlanduose, Suomijoje ir Švedijos šiaurėje.
Žemesnio lygio regionai yra Portugalijoje, šiaurės vakarų ir pietų Italijos dalyse bei Rytų Europos šalyse. Gerovės indeksas žemiausias Italijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje4 . Visa Lietuvos teritorija patenka į vidutinio gerovės indekso kategoriją.
4 Territorial fiche. Territorial patternsandrelationsin Latvia, n.d.
Pav. 3. Gerovės indeksas 2023 m.
Miestų traukimasis vyksta, kaiplėtrą veikiant nepalankiems ekonominiams, demografiniams ir politiniams procesams, pradeda mažėti gyventojų skaičius. Miestų traukimasis nėra naujas reiškinys. Miestai auga ir nyksta cikliškai. Tai lemia makro lygio procesai, pavyzdžiui, pasauliniai ekonominės veiklos, politinių režimų ar ekonominės politikos pokyčiai.
Pav. 4. Bendrojo vidaus produkto pokytis 2023 m.
Iššūkiai, turintys svarbią socialinę, ekonominę įtaką:
• Ekonominis nuosmukis – gyventojų skaičiaus mažėjimas gali lemti mokesčių bazės ir ekonominio aktyvumo mažėjimą. Dėl to gali sumažėti viešųjų paslaugų skaičius, nykti infrastruktūra ir pablogėti gyventojų gyvenimo kokybė.
• Bedarbystė – žmonės besitraukiančiuose miestuose dažnai praranda darbo vietas, nes įmonės užsidaro arba persikelia dėl sumažėjusios paklausos arba darbo jėgos. Dėl to gali padidėti nedarbo ir sumažėti pajamų lygis.
•Apleisti pastatai – gali tapti didele problema mažėjančiuose miestuose. Šie objektai prastai prižiūrimi, traukia vandalus, mažina turto vertę apylinkėse.
• Būsto rinkos problemos – mažėjančiuose miestuose gali tapti nesubalansuotomis dėl didelės būsto pasiūlos ir sumažėjusios paklausos. Tai gali lemti nekilnojamojo turto vertės kritimą, sunkumus parduodant namus ir investicijų į būstą trūkumą.
• Senstanti infrastruktūra – besitraukiančių miestų infrastruktūra dažnai atgyvenusi, kurią tenka prižiūrėti ir taisyti. Tačiau dėl ribotų išteklių ir mažėjančio gyventojų skaičiaus gali būti sudėtinga investuoti į infrastruktūros atnaujinimą.
• Demografiniai iššūkiai – mažėjančiuose miestuose dažnai gyvena vyresni gyventojai, o tai gali apkrauti sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų sistemas. Tuo tarpu mokyklos ir darželiai priversti užsidaryti. Be to, gali būti sunku pritraukti ir išlaikyti jaunesnius gyventojus, o tai gali trukdyti darbo jėgos plėtrai ir ekonomikos augimui.
• Sumažėjęs pilietinis įsitraukimas – mažėjant gyventojų skaičiui, didėjant jų amžiui, bendruomenės ir pilietinis įsitraukimas gali sumažėti, todėl vis sunkiau spręsti problemas, kurioms reikia bendruomeninės iniciatyvos.
•Aplinkosaugos problemos – apleistos pramoninės teritorijos gali kelti aplinkosaugos problemų. Nuotekos ar pavojingos medžiagos gali patekti į upes, ežerus ar gruntinius vandenis, sukeldamos ekologinę žalą. Gali būti likusių senų, netinkamai saugomų ar pamirštų pavojingų atliekų: tepalų, dažų, rūgščių ir panašiai.
• Kultūros ir socialinių vertybių nykimas miestų mažėjimas – gali lemti kultūros institucijų, įmonių ir bendruomeninių organizacijų nykimą, o tai savo ruožtu turi įtakos bendrai socialinei miesto struktūrai.
Lietuvos miestai sparčiausiai vystėsi XX a. 7–8-ajame dešimtmetyje. Šiuo laikotarpiu iškilo dauguma masinės statybos gyvenamųjų ir pramoninių rajonų. Dauguma Lietuvos miestų tuo metu ženkliai išaugo. Tų laikų statyba neatitinka XXI a. gyventojų poreikių.
Pastatų ir viešųjų erdvių fizinė būklė lemia jų patrauklumą ir šie rajonai neatlaiko konkurencijos, kompleksų tipologija pripažįstama nepasiteisinusia5 .
Didėja socialinė atskirtis, formuojasi ištisi kvartalai – getai, kuriuose dauguma gyventojų vargingesni, krenta rajono prestižas. Daugelyje šalių veikia gana neliberali valdymo tvarka, atsirandanti dėl gilaus nepasitikėjimo valstybės įstatymais, kaip socialistinės praeities palikimu. Urbanistinis planavimas yra mažesnės svarbos nei daugelyje vakarų Europos šalių, miestų plėtra iš esmės nulemta vystytojų investicinio sprendimo.
Po 1990 metų, pasikeitus politinei situacijai, pasikeitė buvusi vystymosi kryptis.
Anksčiau centrinio planavimo principu plėtoti miestai, kurie buvo paveldėję gana
5 Journal of Architecture and Urbanism (2013)
kompaktišką urbanistinę struktūrą, turėjo gyvuoti kardinaliai pasikeitusioje situacijoje. Žemės ir būsto privatizacija, valdymo decentralizacija bei konkurencija tarpusavyje ir globaliame kontekste buvo esminiai naujosios realybės bruožai. Prie miestų transformacijų prisidėjo ir sunkumai planuojant miestus, dėl kurių ėmė trūkti konkrečių planavimo normų, atsiskleidė darbuotojų kompetencijos stoka. Visa tai vedė prie nereguliuotos miestų plėtros ir privataus kapitalo vaidmens miestų raidos procesuose stiprėjimo. Pastarasis veiksnys buvo vienas esminių ekstensyvią miestų urbanistinės struktūros plėtrą Baltijos šalyse skatinusių veiksnių6
Pirmasis nepriklausomybės dešimtmetis nepasižymėjo intensyvia išorine miestų plėtra. Ji nepasireiškė dėl keleto priežasčių: neįvykdytos institucinės reformos, nebaigto žemės grąžinimo, žemo pragyvenimo lygio ir kt. Nors nuosavo būsto poreikis buvo didelis, daugelis neišgalėjo sau to leisti. Į priemiesčius kėlėsi daugiausia žemesnio socialinio sluoksnio gyventojai. Aktyvia gyvenamąja statyba pasižymėjo tik arčiau miestų esančios zonos arba vietos aplink priemiestines gyvenvietes. Pirmajam nepriklausomybės dešimtmečiui būdinga aktyvi komercinių objektų statyba. Dėl aiškesnės žemėvaldos ir miesto urbanistinėje struktūroje buvusių laisvų vietų, daugiausia pokyčių vyko centrinėse miestų dalyse ar jos prieigose. Komercinės paskirties objektai daugiausia kilo greta pagrindinių transporto magistralių, o ne gyvenamosios statybos bumu miesto pakraštyje.
Dėl valstybės teikiamos paramos būstui įsigyti politikos ir aktyvios bankų veiklos statybos sektorius sparčiai evoliucionavo ir miestuose pradėjo dominuoti būstų daugiabučiuose statyba. Priemiesčiuose išryškėjo ir nauji būsto tipai – gyvenamieji didesnėms grupėms. Miestuose dominavo ekonominės klasės daugiabučiai.
Akivaizdu, kad plėtojant miestelius retai atsižvelgiama į darniosios plėtros logiką, kraštovaizdžio kokybės pagerinimo ar vertingųjų savybių išsaugojimu. Teritorinius ir funkcinius plėtros poreikius lėmė primityvus ekonominis veiksnys, t. y. noras atgautas žemes naudingai parduoti gyvenamajai statybai. Deja, toks plėtros būda nėra veiksmingas. Miestelių teritorijose neliko vietos bendrojo naudojimo želdiniams, rekreacinėms teritorijoms, viešosioms erdvėms, paslaugų plėtrai7 .
Taip pamažu pradėta pereiti prie funkciškai sugeneruoto miesto modelio, primenančio Ebenezer Howard utopinę viziją, su dideliais atstumais tarp funkcinių teritorijų. Toks padalinimas didina švytuoklinę migraciją, priklausomybę nuo automobilio, o šios problemos
6 VI Lietuvos urbanistinis forumas (2012)
7 VI Lietuvos urbanistinis forumas (2012)
lemia oro taršą. Be to, nuolatinis nuosavo automobilio naudojimas griauna viešojo transporto sistemą – nesant pakankamam naudotojų skaičiui jis nebeatsiperka. Tačiau net ir ši utopinė idėja skatino kompaktiško miesto modelį, apsuptą žalių teritorijų. Priemiesčiuose dvelkia ir sąstingiu, nes juose nėra veiklos įvairovės8. Bet kokiu atveju akivaizdu, kad kompaktiškas miesto modelis neretai atsako į daugelį urbanistinių klausimų.
Taigi, galima išskirti tokius suburbanizacijos padarinius:
• Gyventojų tankumo miesto centre mažėjimas;
• Nepagrįstai didelė teritorinė plėtra;
• Didelė švytuoklinė migracija, lemianti priklausomybę nuo automobilio, oro taršą, stovėjimo vietų stoką, viešojo transporto degradaciją;
• Priemiesčiuose trūksta infrastruktūros (pavyzdžiui, gyventojų tankumas per mažas, kad atsipirktų viešasis transportas, nėra socialinės infrastruktūros, pakankamai viešųjų erdvių);
• Brangsta komunalinės paslaugos dėl ilgų trasų, patiriamų nuostolių;
• Užstatomi derlingos žemės plotai;
• Nyksta vietinė gamta;
• Kyla lėšų paskirstymo problemų.
Šiuolaikinių kultūros objektų reikšmė miesto tapatumui
Besitraukiantys miestai turi ribotą pasirinkimą, šiame etape strateginės galimybės yra suvaržytos. Kuriant perspektyvią ateities viziją gali reikėti pradėti nuo esamų išteklių ir galimybių, besiskiriančių nuo tų, kurie kūrė gerovę praeityje. Svarbu sukurti kiek įmanoma geresnės kokybės gyvenamosios aplinką, kuri būtų funkcionali ir gyvybinga.
Tinkama erdvė ir kritinė masė yra būtinos sąlygos, kad miestas gerai funkcionuotų.
Taigi net ir nesant dideliam žmonių skaičiui, vieta gali būti naudinga. Kokybiškos vietos skatina žmones bendrauti tarpusavyje ir puoselėti įtraukią ir susitelkusią visuomenę, taip užtikrinant aukštą bendruomenės tarpusavio sąveikos lygį.
8RichardRogers, Anne Power, 2004.
Kūrybinei veiklai, kuri dažnai turi meditacijos bruožų, reikia ramaus fono, susikaupimo. Mamų su mažais vaikais, senjorų, kūrybinių grupių susitikimai ar bendri užsiėmimai reikalauja intymumo. Edukacinei jaunesnio amžiaus vaikų veiklai svarbu užtikrinti priežiūrą ir saugumą. Pastate esanti ar jį supanti viešoji erdvė neturėtų būti pilna skubančių, pašalinių žmonių. Tai ypač aktualu organizuojant didesnius renginius: koncertus, teatro pasirodymus ar meno festivalius. Bendruomenės centro lankytojai turėtų ilgainiui pažinti vienas kitą – tai būdas stiprinti bendruomeniškumo jausmą. Kultūros centro Beepart pavyzdys rodo, kad į tokią ar panašią įstaigą žmonės susirenka pabūti ilgesnį laiką.
Galima pridėti miesto kultūros tyrinėtojo T. S. Butkaus išsakytą poziciją, kad šiuolaikinės bendruomenės mieliau renkasi naujas vietas negu istorines (nes pastarosios jau užimtos), jos geriau kuria vietos tapatumus, nukreiptus į naujai besiformuojančius kultūros segmentus, nei sieja save su jau egzistuojančiais kolektyvinės patirties modeliais ar tradicinėmis kolektyvinės atminties formomis9 .
Laikomasi nuomonės, kad bendruomenė susideda iš daugelio skirtingus interesus turinčių bendraminčių būrelių (mamos, senjorai, aktyvistai, tradicinių amatų puoselėtojai, muzikantai ir kt.). Kurių kiekvieni savo veiklai norėtų turėti individualią erdvę, kurią būtų galima pritaikyti, modifikuoti, dekoruoti. Toks modelis tam tikra prasme primena Vilniuje ir Kaune veikusios Fluxus ministerijos, veiklų organizavimo principą: menininkams išdalintos darbo patalpos, o jų darbo vaisiai eksponuojami didesnėse bendrose erdvėse.
Kultūros sklaida lemia ir socialinės, ir fizinės aplinkos kokybę, o jos gerinimas įvardinamas pagrindiniu poindustrinių miestų kultūros politikos tikslu. Savivaldybės ar vyriausybės dalyvavimas kultūros sklaidos procese vis dažniau pastebimas vakarų šalyse. Įprasta kultūros planavimo praktika tapo puoselėjimas senamiesčius ar plėsti tradicinių kultūros įstaigų (teatrų, muziejų, bibliotekų) tinklą. Investuojama į kultūrinės infrastruktūros gerinimą10. Suprantama, tokios investicijos yra pakankamai rizikingos, tačiau Birmingamo, Glazgo, Niukaslo prie Taino pavyzdžiai rodo, kad finansinio kapitalo „permetimas“ į kultūros sritį ne tik praturtino kultūrinį miesto gyvenimą, bet ir pravertė kaip netiesioginis socialinės struktūros stabilizavimo veiksnys11
9 ButkusT. S. (2011)
10 ButkusT. S., Miestas kaipįvykis (2011)
11 Freestone, R.; Gibson, Ch. 2004
Bendruomenės sąvoka ir reikšmė pastato programoje
Šiame darbe nagrinėjamas toks bendruomenės kultūros centras, kuriame vykdomos veiklos, organizuojami renginiai galėtų iš dalies tenkinti visame mieste ir jo apylinkėse gyvenančių miestiečių poreikius.
Dėl šios priežasties svarbu atskirai aptarti bendruomenės sąvoką, jos reikšmę ir interpretaciją nagrinėjamojo kultūros centro programoje. Bendruomenė (angl. community) – įvairaus
dydžio žmonių grupė, kurią sieja emociniai ryšiai, bendrumo jausmas, bendros vertybės.12
Galima išskirti aštuonis bendruomenių tipus:
• Vietos (teritorinis) – kaimo, parapijos, miesto, rajono bendruomenė;
• Religinis – krikščionių, liuteronų, pravoslavų ir kt. bendruomenė;
• Profesinis – architektų, gydytojų ir kt., bendruomenė;
• Etninis, kultūrinis – Pasaulio lietuvių bendruomenė, Lietuvos žydų bendruomenė ir kt.;
• Ekonominis, lobistinis – Pramonės ir prekybos rūmai;
• Mokslinis – Šiaurės miestelio technologijų parkas;
• Interesų, pomėgių – interneto bendruomenė, Kuršių Nerijos mylėtojų bendruomenė;
• Visuomeninis – mokyklos bendruomenė;
• Politinis visuomeninis – profesinė sąjunga.
• T. S. Butkus taip pat išskiria subkultūrines bendruomenes13 , kurioms būdingi aiškesni atpažinimo ženklai nei daugeliui kitų bendrus interesus turinčių bendruomenių.
Ši klasifikacija atskleidžia, kad bendruomenės sąvoka gali būti vartojama labai plačiai. Taip pat leidžia suprasti, kad bendruomenių tipai gali susilieti: pavyzdžiui, bendrus interesus turinčių jaunų mamų bendruomenė aktyviai dalyvauja rajono bendruomenės veikloje.
Šiame darbe miestelio bendruomenė suprantama kaip savo gyvenamosios aplinkos gerove suinteresuota žmonių visuma, susidedanti iš daugelio atskirų bendraminčių būrelių, turinčių
12„Community“ http://en. Wikipedia.org/wiki/Community, [interaktyvus], žiūrėta 2025 10 05; 13 ButkusT. S.(2011)
skirtingus kultūrinius, socialinius interesus. Bendruomenės centras tampa ne tik pastatų, bet ir esmine jungiamąja grandimi, kuri kuria bendruomenės dvasią.
Šių centrų architektūra neapsiriboja tik fizinės erdvės formavimu, bet ir tvirtas pagrindas žmonių bendrystei. Bendruomenės centras atlieka svarbų vaidmenį kaip vietos epicentras, kur susilieja įvairios bendruomenės veiklos ir bendravimo formos.
Rusnės miestelio istorinė apžvalga
Rusnės miestelis – įsikūręs strategiškai geroje vietoje, Rusnės upės išsišakojime į tris
Nemuno deltos atšakas: Atmatą, Skirvytę ir Pakalnę. Tokia padėtis praeityje leido kontroliuoti didžiausius vandens kelius į Klaipėdą bei Kuršių marias. Miestelio vieta buvo patogi ir statybiniu - inžineriniu požiūriu, jis įsikūręs kiek aukštesnėje vietoje. Ši gyvenvietė nesunkiai
pasiekiama ir sausumos keliais, nes toliau artėjant prie Kuršių marių prasideda didieji pelkynai14
Remiantis Mažosios Lietuvos istorijos tyrėjo Petro Jakšto rašytine medžiaga knygoje –„Rusnės monografija“, galima teigti, jog pirmąsias žinias apie Rusnės istoriją turime iš kryžiuočių ordino istorijos kronikų. 1252 m. Livonijos ordinas užgrobė pajūrį, Klaipėdoje pasistatęs pilį, ėmė kolonizuoti šalia esančias pamario apylinkes. Svarbiausias jų tikslas buvo užgrobti Nemuno žiotis ir žemupį, svarbiausius vandens kelius, kuriais lietuviai pasiekdavo jūrą. Pirmiausia atvykėliams pavyko užvaldyti Ventę ir Rusnę. Pasak autoriaus, Livonijos ordino centras buvo įsitvirtinęs Latvijoje, todėl jam susisiekti su Klaipėda ir jos sritimi trukdė žemaičiai, įsitvirtinę Palangoje ir jos apylinkėse. Vokiečių ordinas – Prūsijos kryžiuočiai, jau buvo užgrobę prūsų kraštą, todėl 1328 m. Livonijos vokiečiai jiems atidavė Klaipėdą ir jos apylinkes. Taip Rusnė pateko kryžiuočių valdžion.
IVa. pabaigoje kryžiuočių ordino kronikose pradedamas minėti Rusnės vardas. Apie
Rusnės miestelio praeitį ir vardo kilmę yra sukurta daug legendų ir padavimų. Vienas jų pasakoja, kad kadaise Kuršių mariose, priešais Atmatos žiotis, buvo Perkūnkalvės sala. Joje stovėjo šventykla, kurioje degė šventoji ugnis, ugnies rusenimą žmonės galėdavo matyti iš toli. Manoma, kad nuo žodžio rusėti - ,,pamažu degti“ ir kilo Rusnės pavadinimas15 Kituose šaltiniuose galima rasti informacijos, kad Rusnės vietovardžio pavadinimas kilęs iš upės Rusnės vardo. Upės vardas kildinamas iš veiksmažodžio rusnoti ,,pamažu tekėti“16 Vokiečiai
14 Algirdas Matulevičius et al., (1992)
15 J. Švagždienė et al., (1999)
16 Vilius Pėteraitis, (1997)
Rusnę vadino Russ (Ruβ). Jie šį vardą išgirdo iš kuršių, seniausių šio krašto gyventojų.
Kuršiai upės ir gyvenvietės vardą tardavo Rusė, o čia įsikūrę lietuviai tą vardą sulietuvino, ir Rusė tapo Rusne. Galimai, Vorusnė yra seniausia salos gyvenvietė, vokiečiai ją vadindavo –Alt Varuss. Tačiau nėra tikslių duomenų, kur atvykėliai įsitvirtino pirmiausia, Vorusnėje ar dabartinėje Rusnėje17
Pasirašius Melno sutartį 1422 m., vokiečių ordinui liko lietuviškos žemės dešinysis
Nemuno žemupio krantas, tuomet vokiečiai pasijuto saugūs. Tuomet pradėjo daugiau rūpintis ekonominiais reikalais, ėmė kolonizuoti kraštą – kurti kaimus, dvarus, bažnytkaimius ir smukles. Pirmiausia kryžiuočiai Rusnėje pasistatė bažnyčią apie 1419 m., tačiau tiksli pastatymo data, pagal Mažosios Lietuvos enciklopediją, nėra žinoma, o vėliau, 1448 m., buvo statoma smuklė greta klebonijos. Smuklės buvo itin reikšmingas ekonominis, kultūrinis ir politinis apylinkės centras. Smuklėse žmonės turėdavo galimybę pasilinksminti ir apsirūpinti būtiniausiomis prekėmis. Visos smuklės priklausydavo valdžiai, jas išnuomodavo patikimiausiems žmonėms, vokiškos kultūros skleidėjams, todėl ten vyko vietinių gyventojų germanizavimas. Smuklę individas gaudavo su paveldėjimo teise, žemės sklypu, prekybos ir žvejybos teisėmis. To meto vokiečių valdžiai buvo svarbu, kad kuo daugiau gyventojų girtautų ir nusigyventų, taip būdavo lengviau užvaldyti jų ūkius18 .
Mažosios Lietuvos enciklopedijoje minima, jog XVIII a. viduryje suintensyvėjus prekybai Nemunu, Rusnė tapo prekių perkrovimo punktu (pav.12). Per Rusnę ėjo prekių apyvarta su Karaliaučiumi, Tilže, Kaunu ir artimesniais miestais bei miesteliais. 1540 m. Klaipėdos valsčiaus mokėtojų sąraše, vietovė buvo viena didžiausių Klaipėdos valsčiuje, joje minimi 52 sodybų savininkai, 3 samdiniai ir 1 siuvėjas. Nuo XVI a. vidurio Rusnė buvo Klaipėdos valsčiaus seniūnijos centru19 . Pagal P. Jakšto aprašytą Rusnės istoriją, galima teigti, jog tuo metu miestelis klestėjo ir pradėjo itin stipriai augti. 1674 m. buvo įkurta pieninė ir alaus darykla. Klaipėdos valdybai ir piliai buvo tiekiami sieliai, malkos, nendrės ir žabai.
Rusnėje buvo įrengtas arklinis malūnas, taip pat visuomet klestėjo žvejyba, todėl iš miestelio išveždavo daug žuvies20. Remiantis mažosios Lietuvos enciklopedija 1736 m. Rusnėje buvo minimi 76 sodybų savininkai, iš kurių 71 užsiėmė žvejyba21 . Pasak Petro Jakšto, 1792 m.
Rusnės miestelis gavo teisę rengti savaitinius turgus, tačiau manoma, kad jie veikė ir iki
17 Algirdas Matulevičius et al., (1992)
18 MatulevičiusAlgirdas et al., (1992)
19 Zigmas Zinkevičius et al., (2009)
20 Algirdas Matulevičius et al., (1992)
21 Mažosios Lietuvos enciklopedija, (2007)
oficialaus leidimo gavimo. Dar prieš leidimo gavimą, Rusnės klebonas skųsdavosi, kad sekmadieniais vykstantis turgus trukdo pamaldoms. Nors tuo metu turgus paprastai prasidėdavo vakare, o baigdavosi kitą dieną iki vidurdienio.
XIX a. pirmoje pusėje visą Europą sudrebino Napoleono I karai. Prancūzų kariuomenė buvo okupavusi beveik visą Prūsiją. Buvo panaikinta baudžiava kraštuose, kuriuose veikė Napoleono kodeksas. Todėl ir Prūsijoje baudžiavai atėjo pabaiga. Tad teko pertvarkyti administracinį susiskirstymą ir valdžios įstaigas. Prūsijoje buvo sudaryta teritorinėadministracinė reforma, pagal kurią Prūsija (Mažoji Lietuva) įėjo į dvi apygardas – Gumbinės ir Karaliaučiaus. Apygardos buvo suskirstytos į apskritis ir nustatytas jų organizavimas. Nors tuo metu Rusnė buvo žymiausia apskrities gyvenvietė, bet apskrities centru ji netapo todėl, kad su ja buvo sunku susisiekti. Apskrities centru tapo Šilutė, o Rusnė buvo tarytum antrasis apskrities centras22 1864 m. Rusnėje buvo įsteigta taupomoji - skolinamoji draugija, kuri turėjo didelę reikšmę ekonominiame miestelio gyvenime. Jos steigėjai buvo trys svarbūs vietos asmenys – H. Anker‘is, E. Sturmöbel‘is ir dr. Henn‘ė. 1891 m. Rusnė tapo valsčiaus centru, kuomet vyriausybė išleido naujus administracinio suskirstymo nuostatus. XIX a. –XX a. pradžioje buvo inicijuotas svarbių Rusnei komunikacijų, ūkinių ir kt. visuomeninių
22 Algirdas Matulevičius et al., (1992)
objektų įrengimas ir priežiūra (tilto statyba 1919 m., kapinių tvarkyma ir kt.). Medienos gabenimui ir prekybai su aplinkinėmis teritorijomis daug įtakos turėjo tarp Minijos ir marių iškastas Karaliaus Vilhelmo kanalas (pav. 13).
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Rusijos kariuomenė peržengė Prūsijos sieną, pakirto Klaipėdos - Tilžės geležinkelį ir plentą. Priešai užėmė Klaipėdą ir Tilžę, tačiau Šilutė nebuvo užimta. Karas pasibaigė Paryžiaus Versalio rūmuose pasirašius taikos sutartį – 1919 m. birželio 28 d. Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos ir laikinai
valdyti pavestas Prancūzijai, tačiau prancūzai į valdymą nesikišo, vis dar galiojo Vokietijos
įstatymai. Nors 1923 m. Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos ir suteikta plati autonomija, tačiau valdžia pasiliko vokiečių rankose. Rusnė tapo pasienio gyvenviete, valsčiaus ir parapijos centru. Miško pramonės neliko, po karo sielių plukdymas sumenko. Tai dar labiau paskatino žvejybos vystymąsi23
Rusnės istorinė urbanistinė - architektūrinė struktūra iki XX a. pradžios susiformavimo pagal radialinį planą, su trikampe turgaus aikšte centre. Rusnės miestelio tūrinės ir erdvinės struktūros sandara yra vienalytė, susidedanti iš pagrindinės Neringos gatvės ir į turgaus aikštė sueinančių kitų istorinių gatvių. Pagrindinės gatvės Rusnėje yra: Šilutės, Neringos, Nemuno, K. Jurkšaičio, Skalvių, Taikos, Klevų gatvės vakarinė atkarpa, Kuršmarių gatvės atkarpa taip
23 Genovaitė Paulikaitė, (2016)
Taikos ir Nemuno gatvių susiformavo senųjų kelių, takų vietose. Dalis kelių ir trasų pakito, dalis visai neišliko.
Miestelio istorinės struktūros didžiausi pokyčiai įvyko XX a. II. Pusėje (pav.14). Rusnės saloje, pokario metais, buvo kryptingai naikinamas paveldas, nepastebint akivaizdžių senosios kultūros vertybių, nesirūpinant oficialių kultūros paminklų apsauga. Rusnės apylinkes labai suniokojo santvarkų keitimasis, karas, masinis senųjų gyventojų išvykimas bei naujųjų atsikėlimas. Pokario metais ryškiai pakilo šimtmečiais gyvavusios gyvenvietės.
Išnyko daug sodybų, kurios buvo nugriautos malkoms, sudegė ar sunyko neprižiūrimos. Taip pat sunyko visi senosios pramonės objektai. Senuosius gyventojus – žvejus bei amatininkus, besiverčiančius ir laukininkyste, pokario metais pakeitė apsigyvenę žemdirbiai ir gyvulių augintojai. Naujųjų gyventojų kiti poreikiai ir pagrindiniai verslai labai paveikė ir senąsias sodybas. Jose pastatyta daug palaikių ūkinių pastatų – tvartų, sandėlių ir pan., dažnai statant bet kaip, visai nederinant prie istorinių statinių. Nelegaliai keičiami ir senieji pastatai, pritaikant juos naujų gyventojų reikmėms24
Rusnės miestelį pokario metais labai stipriai pakeitė iš naujo nutiestos gatvės, istorinių pastatų ir sodybų griovimas. Pakeitimai vyko savavališkai, čia pat vietoje, ką nors sugalvojus ir pagal oficialius miesto planavimo ir atskirų statinių projektus. Pokario metais įsteigtas žuvininkystės ūkis savo gamybinius pastatus bei įrengimus, laivų prieplaukas, remonto
24 Algirdas Matulevičius et al., (1992)
dirbtuves ir t.t. dėstė Skirvytės ir Pakalnės upių išsišakojime, vietoje ten stovėjusių pavienių sodybų. Po truputį neišvaizdūs ūkiniai pastatai užėmė vieną iš gražiausių ir kompoziciškai
reikšmingiausių plotų, sudarkydami šią vietą bei įspūdingus vaizdus, ankščiau atsiverdavusius iš miestelio pietinės pusės. 1960 m. pastatytas gelžbetoninis tiltas, sujungęs
naująjį ūkinį kvartalą su Rusnės miesteliu. Tiltas pastatytas prakirstos K. Donelaičio gatvės trasoje, sudarkiusioje tradicinį miestelio planą. Trasa buvo įrėžta į senąją aikštę, nugriovus jos pietinėje dalyje buvusius pastatus. K. Donelaičio gatvės ir pakalnės upės suformuotame
kvartale 7-tajame dešimtmetyje pastatyti triaukščiai daugiabučiai gyvenamieji namai. Šie
silikatinių plytų statiniai, plokščiais stogais, visiškai netiko savitai gyvenvietei ir nepataisomai sudarkė šią teritoriją25 (pav. 15).
Pokario metais miestelį veikė ne tik statybos, bet ir įsivyravusi netinkama pažiūra į
Mažosios Lietuvos architektūros paveldą. Rusnė nebuvo įtraukta į vietinės reikšmės urbanistikos paminklų sąrašą. Paminklais buvo paskelbta tik liuteronų evangelikų bažnyčia ir du gyvenamieji namai. Visa kita buvo galima naikinti ir griauti, senovės liekanų nelaikant oficialiai patvirtinta vertybe. Siekiant urbanizuoti miestelio struktūrą Rusnėje pastatyti dideli kolektyviniai ūkiniai statiniai kitapus Pakalnės. Kolektyvinių, niekieno neprižiūrimų, tvartų
komplekse ėmė klestėti netvarka, vieta tapo antisanitariniu židiniu. Rusnės miestelyje vietoj
25 Algirdas Matulevičius et al., (1992)
senų ūkinių pastatų, pastatyti nauji ūkiniai statiniai. Chaotiški ir nykūs statiniai suniokojo tradicinę senovinio miestelio terpę. Susiformavo socialiai pavojingi lūšnynai. Rusnė netapo civilizuotai europietiška gyvenviete su atkurtu ir puoselėjamu istoriniu centru, patogiais mažaaukščių gyvenamųjų namų kvartalais, prie istorinės aplinkos priderintais visuomeniniais pastatais. Vertingo architektūrinio paveldo naikinimą lėmė valstybinių ūkių ir kitų organizacijų, žmonių savanaudiški interesai. Lengva ranka kilo naujos statybos gaunant iš valstybės vis naujas lėšas bei nesunkiai apsirūpinant statybinėmis medžiagomis. Tad Rusnės likimas po visų istorinių įvykių vaizdžiai atspindi tam tikrų laikotarpių visuomenės nuostatas, santvarkų ekonominį ydingumą, įvairių vadovų bei specialistų kultūrinį neišprusimą ir neatsakingumą.
Nagrinėjamos teritorijos urbanistinė - architektūrinė analizė
Rusnės sala yra vakarinėje Lietuvos dalyje, Šilutės rajono pietvakariuose, Nemuno deltos žemiausioje dalyje. Toje vietoje Nemuno upė išsišakoja į dvi mažesnes, Skirvytės bei Atmatos upes. Upės, kartu su Kuršių mariomis vakaruose, formuoja salą. Sala pasiekiamas tiltu per Atmatą, su Šilutės gyvenviete jungiasi keliu Šilutė - Rusnė. Salos plotas apie 47 km2 , tačiau nuolat didėja, per metus pasistumia marių vidurio link apie 6 m26. Saloje yra 5 kaimai: Pakalnės, Skirvytės, Šyškrantės, Uostadvario, Vorusnės ir Rusnės miestelis27 . Rusnės miestelis yra įsikūręs strategiškai labai geroje vietoje, Rusnės upės išsišakojime į tris Nemuno deltos atšakas: Atmatą, Skirvytę ir Pakalnę. Tokia miestelio padėtis praeityje leido kontroliuoti didžiausius vandens kelius į Klaipėdą bei Kuršių marias. Miestelio padėtis buvo patogi ir statybiniu - inžineriniu požiūriu, jis įsikūręs kiek aukštesnėje vietoje. Ši gyvenvietė nesunkiai pasiekiama ir sausumos keliais, nes toliau artėjant prie Kuršių marių prasideda didieji pelkynai. Prie Atmatos upės – svarbiausio vandens kelio į Klaipėdą yra įsikūręs Šyškrantės kaimas. Ten erdvesnės žemdirbių laukininkų sodybos mainosi su tankiai statytomis žvejų. Ankščiau tarp paprastų sodybų įsikurdavo turtingi verslininkai ir žemvaldžiai, todėl kaimo fragmentai yra susimaišę su pramonės objektais bei samdomų darbininkų barakais. Pačioje Atmatos upės pabaigoje yra įsikūręs Uostadvaris. Praeityje
Kuršių marių krantas buvo daug arčiau šios gyvenvietės, tai buvo svarbus forpostas ir prieglobstis laivams pačioje marių pakrantėje. Tačiau dėl Nemuno sąnašų, kurios sparčiai ugdo salyną ir ilginaAtmatą, gyvenvietė atitolo. Pakalnės upė ir jos atšaka Vorusnė dėl savo nedidelio pločio, gylio bei vingiuotumo didesnei laivybai netiko. Todėl prie šių upių kūrėsi
26 Zigmas Zinkevičius et al., (2009)
27 Ibid.
tikrieji žvejų kaimai, paįvairinami laukininkų sodybomis. Tokie yra Pakalnės, Vorusnės ir Skirvytėlės kaimai – vietinės reikšmės gyvenvietės. Upėmis bei kitomis pratakomis iš jų būdavo labai patogu pasiekti Kuršių marias – pagrindinę žvejybos zoną. Kelių kilometrų kelionė valtimis pirmyn ir atgal atsipirkdavo daug patogesnėmis gyvenimo sąlygomis
minėtuose kaimuose. Pelkėtoje marių pakrantėje statyba buvo neįmanoma. Iš ten žvejams ir laukininkams buvo patogu savo produkciją vandeniu gabenti į prekyvietę – Rusnės miestelį28 .
Nagrinėjama teritorija yra Rusnės miestelio pietinėje dalyje. Į ją patenka miestelio
istorinė dalis. Teritoriją nuo Rusnės centro skiria Pakalnės upė, nuo Rusijos – Skirvytės. Teritoriją „kerta“urbanistinės struktūros elementas – K. Donelaičio gatvė. Todėl vietovės struktūra yra neidentifikuota, nes ją galima nagrinėti, kaip atskirų urbanistinių elementų derinį atskirose zonose, arba vientisą teritoriją. Urbanistinė plėtra nagrinėjamoje teritorijoje vyksta chaotiškai, be jokios aiškios urbanistinės koncepcijos, nepagrįstai bei ydingai. Todėl atsiranda daug funkcijų bei veiklų, nebūdingų ne tik nagrinėjamai teritorijai bet ir visam Rusnės miesteliui bei salai.
Rusnės senamiesčio zona įtraukta į Lietuvos nekilnojamų kultūros vertybių sąrašą (pav. 16). Vertingųjų savybių pobūdis :
Archeologinis (lemiantis reikšmingumą);
Architektūrinis (lemiantis reikšmingumą retas);
Inžinerinis (lemiantis reikšmingumą svarbus);
Istorinis (lemiantis reikšmingumą svarbus);
Kraštovaizdžio;
Urbanistinis (lemiantis reikšmingumą retas);
Želdynų (lemiantis reikšmingumą tipiškas).
28 Algirdas Matulevičius et al., (1992)
Pav. 9. Rusnės miestelio kultūros paveldo teritorijos. (kvr.kpd.lt)
Ekonominiai, gamybiniai, socialiniai, kultūriniai veiksniai lemia gyvenviečių funkcinių zonų išsidėstymą. Rusnės miestelyje identifikuotos trys istoriškai susiformavusios funkcinės zonos - teritorijos: gyvenamoji, pramonės ir kolektyvinių sodų teritorija. Teritorijos nėra vientisos, vienų zonų statiniai įsiskverbia į kitas zonas. Dominuoja gyvenamoji funkcija, kuri užima didžiąją Rusnės miestelio teritorijos dalį, kiek mažiau aptinkama sovietmečiu suformuotų pramonės teritorijų, kurios neturi darnaus ryšio su aplinka, suformuotos neapgalvotai ir nepritampa prie miestelio urbanistinės ir architektūrinės struktūros konteksto. Funkcijos bei veiklos Rusnės miestelyje nesusiformavo iš karto, jos kito keičiantis politinėms santvarkoms bei gyventojų poreikiams.
Urbanizuoto kraštovaizdžio kompozicijos kriterijus leidžia nustatyti zonas nagrinėjamoje teritorijoje, kur galima intensyvi urbanizacija, netgi aukštybiniai pastatai, be jokių neigiamų pasekmių istoriškai susiklosčiusiam miesto vizualiniam bei emociniam identitetui (pav. 17). Tiksliai nustačius intensyvaus užstatymo zonas ir vertikalių akcentų dislokavimo principus, galima nustatyti planuojamos teritorijos morfotipą bei plėtros principą, neturintį neigiamos įtakos urbanistinei ir architektūrinei Rusnės miestelio struktūrai bei gretimoms teritorijoms. Teritorijos analizė atliekama atsižvelgiant į galiojančius teritorijų planavimo bei apsaugos dokumentus.
Pav. 10. Funkcinių zonų išsidėstymas Rusnės miestelyje (sudaryta autorės)
Rusnės miestelio istoriškai susiformavęs vietovaizdis yra stipriai pakeistas dėl žmogaus veiklos ir vyravusių ideologijų. Miesto vaizdą nulemia teritorijos architektūrinė ir urbanistinė struktūra. Miesto plano funkcinė struktūra – pagrindinių miesto funkcinių zonų išsidėstymas ir tarpusavio ryšiai, bei miesto erdvinė fizinė struktūra - charakteringos miesto morfostruktūros elementų įvairovė, šių elementų tarpusavio išsidėstymas ir ryšys. Vietovaizdį - kraštovaizdį sudaro gamtiniai elementai, teritorijos užstatytos įvairaus laikotarpio bei vertės gyvenamaisiais, visuomeniniais, pramonės objektais. Vietovaizdyje svarbų vaidmenį atlieka istoriniai, tik tai teritorijai būdingi, kultūros paveldo objektai, suteikiantys vietovei išskirtinį savitumą bei dvasią (pav. 18).
Rusnės sala pasižymi išskirtiniu gamtiniu kraštovaizdžiu, kurį saugo Nemuno deltos regioninis parkas. Saloje yra daug upelių, senvagių, žiočių: Palaukys, Budulupė, Žaizdrupė, Rusnatė, Pakalnė, Vorusnė, Skatulė, Vytinė. Yra kelios pelkės: D. Gurgždo, Pelintakio Gurgždo, Kabuišės, Dumblio. Rusnėje vyrauja natūralios pievos, miškų nėra, vyrauja pavieniai medžiai ar jų grupės bei krūmynai. Salos kraštovaizdį formuoja kasmetiniai potvyniai. Per žiemą susitelkusių kritulių vanduo iš viso Nemuno upyno suplūsta į deltą ir užlieja jos didelius plotus. Salos vandens režimą siekiama reguliuoti polderiais ir vandens
kėlimo stotimis. Pasak istoriko Petro Jakšto, kuomet Baltarusijoje ir Lietuvoje augo daug miškų, sniegas tirpdavo pamažu, ir pro truputi vanduo nutekėdavo. Tais laikais grėsmingų potvynių beveik nebūdavo. Mažėjant miškų plotams, didėjo potvynio užliejami plotai. Nors pavojus sumažėjo pastačius Kauno hidroelektrinę, bet potvynio tikimybė vis dar išlieka. Kauno marios sulaiko daug aukštupio vandens, tačiau daug vandens į Nemuną atplukdo Nėris, Nevėžis, Dubysa, Šešupė, Jūra ir kitos mažesnės upės ir upeliai29 .
Rusnės miestelis pasižymi savita centrinės dalies bei pagrindinių gatvių erdvine sistema (pav.19). Miestelio centre, daugiau rytinėje dalyje, yra susiklostęs istorinis - perimetrinis užstatymas 1-2 aukštų, mediniais ir mūriniais pastatais. Perimetrinis užstatymo morfotipas formuoja uždarą užstatymo struktūrą, gatvės erdvę formuoja namų ilgieji fasadai. Vakarinė ir
29 Algirdas Matulevičius et al., (1992)
pietinė miestelio dalis kontrastuoja su rytine dalimi. Palei Pakalnės upės krantus susiklostė
sodybinis užstatymas pavieniais mediniais ir mūriniais, gyvenamaisiais ir ūkiniais pastatais, neformuojančiais erdvių. Galima teigti, kad teritorija neatitinka ne tik šiandienio miesto centrui būdingo užstatymo, bet ir poreikių bei funkcijų, vyrauja gyvenamoji funkcija, nesudarytos sąlygos atsirasti komercijai. Atlikta Rusnės miestelio centrinės dalies pagrindinių
gatvių erdvinės struktūros analizė parodė, kad teritorija turi savitą erdvinę struktūrą, kurioje nėra aiškiai išreikštos vienos pagrindinės gatvės. Atlikta analizė parodė, kad K. Donelaičio gatvės erdvinė struktūra yra nebūdinga miesto centrinei daliai, neturi stipraus ryšio su esamu gatvių tinklu, todėl yra būtini urbanistiniai ir architektūriniai pokyčiai.
Nagrinėjamoje pietinėje Rusnės miestelio dalyje išskiriamas svarbiausias
dokumentas – ,,Nemuno deltos regioninio parko apsaugos reglamentas”, kuriame yra aiškiai nustatyti reikalavimai teritorijos plėtrai, statybai ir tvarkymui. Regioniniame parke statiniai gali būti statomi, remontuojami, rekonstruojami, o teritorijų planavimo dokumentai rengiami tik įvertinus vietovės ypatybes. Siekiant išsaugoti parko struktūrą, erdvinį raiškumą, estetinę vertę, hidrografinio tinklo bei reljefo elementus, būtina atsižvelgti į Mažosios Lietuvos etnografinio regiono kraštovaizdžio, būdingos architektūros bei urbanistinės situacijos savitumą. Draudimais ir ribojimais teritorijoje siekiama išlaikyti objektų, kultūrinių ir gamtinių kompleksų vertę. Išsaugoti iki 1939 m. susiformavusios būdingos ir iki šių dienų
išlikusios gyvenamųjų vietovių planinės struktūrosliekanas. Taip pat išlaikyti etnografinio regiono tradicinės architektūros išskirtinius bruožus, tokius kaip: dydis, forma, spalva, statybos produktai.
Nagrinėjama teritorija, remiantis Nemuno deltos regioninio parko tvarkymo planu, (pav. 20) patenka į kraštovaizdžio tvarkymo zoną, kuriai priskiriami ,,kitos paskirties žemės sklypai“, indeksas GAi.41 Tokioje teritorijoje gyvenamųjų namų užstatymas negali viršyti 200 m2. Tradicinio gyvenamojo namo išskirtiniai bruožai yra stačiakampis planas, kurio ilgio ir pločio santykis 1:1,5 – 3,2, pusvalminis ar dvišlaitis 30° - 45° nuolydžio stogas, aukštis iki 8 m. Tradiciniai teritorijoje būdingi pagalbiniai pastatai vieno aukšto, keturšlaičiu ar pusvalminiu stogu. Kluonas arba daržinė statomi iki 9 m aukščio, kiti pagalbinio ūkio pastatai ir priklausiniai – iki 6,5 m. Naujų rekreacinės paskirties statinių statyba iki 9 m aukščio leidžiama, Regioninio parko tvarkymo plane numatytoje, urbanizuojamoje rekreacinės paskirties kraštovaizdžio tvarkymo zonoje. Rengiant naujų rekreacinės paskirties statinių ar kompleksų projektus rekomenduojama atsižvelgti į tradicinę architektūrą, būdingą Etnografinio regiono dvarams ir sodyboms.
Aplinkos fotofiksacijos
IŠVADOS
Rusnė – reikšmingas miestas Klaipėdos krašte, vertingas savo istoriniu, urbanistiniu, architektūriniu paveldu, išskirtinis savo istorija ir architektūra;
Rusnės atveju miesto patrauklumas – svarbus veiksnys, kuris galėtų padėti miestui
demografiškai ir sustabdytų spartų gyventojų skaičiaus mažėjimą, kuris, jei bus nežabojamas, ateityje gali turėti pragaištingų pasekmių.
Baigiamajame magistro studijų darbe gyvenamojo rajono bendruomenė suprantama kaip savo gyvenamosios aplinkos gerove suinteresuota žmonių visuma, susidedanti iš daugelio atskirų bendraminčių būrelių, turinčių skirtingus kultūrinius-socialinius interesus;
Bendruomeniškumo skatinimas yra tiesiogiai susijęs su gyvenamojo rajono socialinės aplinkos gerove;
Kylančios visuomeninės iniciatyvos rodo kultūrinės paskirties erdvių poreikį ir kintantį miestiečių požiūrį į artimiausią socialinę aplinką;
Manoma, kad nedidelis esamų bendruomeninių iniciatyvų skaičius yra veiklai tinkamos erdvės nebuvimo rezultatas;
Analizuoti pavyzdžiai rodo, kad esamas vietos bendruomenės aktyvumas – nebūtina sąlyga kultūros centrui atsirasti. Naujos erdvės atsiradimas duoda impulsą bendruomeninėms iniciatyvoms kurtis;
Bendruomenės centro pastato tipas reikalauja ieškoti balanso tarp racionalių sprendinių ir patrauklios šiuolaikinės architektūros raiškos;
PROJEKTINĖ DALIS
Variantinis projektavimas
Idėja #1
Projekto architektūrinė idėja kilo analizuojant vietos istorinį kontekstą ir paveldą. Įkvėpimas rastas iš tradicinių vokiečių naudotų ūkinių pastatų, kurie pasižymėjo paprasta, funkcionalia forma, aiškia struktūra ir konstrukciniu sąžiningumu (pav. 18). Tokie pastatai dažnai buvo statomi naudojant vietines medžiagas – medį, akmenį, plytas bei turėjo racionalų planinį išdėstymą.
Pav. 18. Linhay - vokiškos kilmės ūkinis statinys (wikimedia.com)
Programa (pav.19)
1 aukštas: parodų, multifunkcė renginių erdvės, dirbtuvės, skaitykla, kavinė, san. mazgai, evakuacinės laiptinės, pagalbinės ir techninės patalpos.
2 aukštas: auditorijų, užsiėmimų, biurų erdvės, dirbtuvės, san. mazgai, evakuacinės laiptinės.
Pav. 19. Pirmo varianto funkcinė schema (sudaryta autorės)
Pastatas kuriamas centrinėje sklypo dalyje, tampa centriniu traukos tašku, tarsi „koridoriumi", matomu tarp gretimų pastatų (pav. 20). Pagrindinė aikštė ir įėjimas į objektą projektuojami į bažnyčios pusę, sklypo pietinėje dalyje. Sklype numatytos rekreacinės zonos, kurios skiriamos patogiam pėsčiųjų judėjimui.
Idėja #2
Pastato tūrio idėja (pav. 21) kilo iš vietovės urbanistinės ir architektūrinės paieškų.
Nagrinėjamame sklype esantys mokyklos bendrabutis išsiskiria iš aplinkinio užstatymo, siekiant praturtinti miesto urbanistinį audinį, bendruomenės centro tūris savotiškai atkartoja šį pastatą.
Pav. 22. Antro varianto tūrio idėja (sudaryta autorės)
Programos pakeitimai neesminiai: pirmame aukšte projektuojama sporto ir šokių salės.
Kelios salės projektuojamos per du aukštus (pav. 22).
Idėja #3
Projekto idėja formavosi analizuojant vietos urbanistinį audinį ir gamtines charakteristikas.
Bendruomenės centras savo forma tarsi jungia stambesnius visuomeninius pastatus ir privačius vienbučius (pav. 23). Upės artumas paskatino formuoti komplekso struktūrą taip, kad pastatų tūriai laipsniškai mažėtų artėjant prie vandens.
PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS
Bendri duomenys
Projektuojamas sklypas yra Šilutės r. sav., Rusnė, Taikos g. 2.
Pietryčių pusėje teka miesto Atmatos upe. Kultūros vertybių registro duomenimis, analizuojama teritorija patenka į Rusnės miestelio istorinę dalį (kodas 2933), sklypas ribojasi su Rusnės kapinynu (kodas 16226) ir Evangelikų liuteronų bažnyčios pastatų kompleksu (kodas 23608).
Pav. 25 Sklypo schema (sudaryta autorės)
Sklypo gretimybės – vienbučiai gyvenamieji namai ir visuomeniniai objektai (pav. 25). Sklypo teritorijoje stovi keli pastatai, kurių siūloma neliesti. Esamą sklypą siūloma performuoti į 2 mažesnius. Naujai suformuotame sklype projektuojamas visuomeninės paskirties objektas, kurį sudaro keturi atskiri antžeminiai korpusai. Antžeminėje dalyje korpusai tarpusavyje jungiami stiklinėmis galerijomis (pav. 26). Sklypo reljefas lygus, altitudės svyruoja nuo 1,40 iki 2,61.
Projektuojamo pastato nulinė altitudė – 1,70.
Objekte numatoma įrengti ekspozicijų ir renginių, dirbtuvių, konferencijų, kavinę, viešbučio kambarius, technines ir pagalbines patalpas.
Numatomas bendras plotas – 4300,1 m2
26. Projektuojamo pastato pagrindinio įėjimo vizualizacija
Koncepcija
Projekto idėja – sukurti šiuolaikišką, tačiau harmoningai įsiliejantį į esamą urbanistinę aplinką kompleksą. (pav. 27)
Pav. 27. Aplinkos įtaka projekto idėjai (sudaryta autorės).
Įkvėpimas rastas tradiciniuose vokiečių naudotuose ūkiniuose pastatuose (Linhay) (pav. 28), kurie pasižymėjo paprasta, funkcionalia forma, aiškia struktūra ir konstrukciniu sąžiningumu.
Tokiu būdu pastatas tampa tarsi tiltu tarp praeities ir dabarties, perteikdamas pagarbą krašto istorijai bei kultūrai, kartu kurdamas modernią, funkcionalią ir estetiškai patrauklią architektūrą. Siekiant integruotis atžvelgiama į supanti užstatymą, jo mastelį ir proporcijas.
Tūris suskaidytas, kad vizualiai mažintų mastelį ir geriau atitiktų aplinkinę struktūrą (pav. 29.
autorės)
Projektuojamas bendruomenės centras tampa miestelį vienijančiu traukos tašku – vieta, kurioje susitinka įvairaus amžiaus gyventojai, vyksta renginiai, edukacijos ir kasdienė
socialinė veikla (pav. 30). Komplekso architektūra siekia būti atvira, kviečianti ir atpažįstama.
Sklypo plano sprendiniai
Įvažiavimas į sklypą projektuojamas vakarinėje dalyje iš Kuršmarių gatvės. Sklype išsidėsto skirtingos zonos (pav. 31).
Automobilių parkavimo vietos yra šiaurėje, ten pat projektuojamas pagrindinis patekimas į pastatą. Centrinėje sklypo dalyje atviroje erdvėje projektuojama aikštė – vidinis kiemelis, kuriame įrengiamos vaikų žaidimų aikštelės zona ir lankytojų poilsiui ir laisvalaikiui skirtas sodas.
Sodo idėja kilo norint įamžinti esama mokyklos bendrabučiui priklausantį obelų sodą.
Projektuojama rekreacinė zona apjungia centrinę aikštę ir galinį įėjimą. Šita vieta tampa ramybės atokvėpių bendruomenės centro šurmulyje (pav. 32).
Laukas, link pietinės sklypo dalies, skirtas lankytojų poilsiui ir rekreacijai, jis taps natūralia ir estetiška aplinkos dalimi, vizualiniu akcentu, harmoningai integruotu į bendrą kraštovaizdį (pav. 33). Jame galima rasti įrengta grilio zona, vandens intarpus, medinius amfiteatrus.
Pav. 34. Rekreacinės zonos analogas (Pinterest.com)
Tūris savo forma sukuria uždaras, pusiau uždaras – pusiau atviras ir atviras erdves, kurios skatina lankytojų sąveiką ir bendravimą. Sklypo takai sklandžiai įsilieja į miestelio urbanistinį planą. Prie bendruomenės centro galima ateiti iš reikšmingų miestelio vietų –skulptūrų parko, laisvalaikio zonų. (pav. 34).
Pav. 35.vaizdas iš paukščio skrydžio (sudaryta autorės)
Dangos
Sklype dangos paliekamos natūralios – naudojama skalda, trinkelės, privedami asfaltuoti privažiavimai (pav. 35). Visais atvejais atsižvelgiama į sklandų ir patogų neįgaliųjų judėjimą sklype. Likę sklypo plotai paliekami natūralūs, apželdinti krūmais, sėjama veja.
Stovėjimo aikštelė užima nemažai ploto tai, kad nepažeisti kraštovaizdžio, parenkama ažūrinė danga, o vietos atskiriamos želdiniais.
Pav. 36. Medžiagų teksturos (Pinterest.com)
Funkcija ir ryšiai
Bendruomenės centras projektuojamas atsižvelgiant į sklypo urbanistinius ypatumus ir teritorijos vizualinius ryšius. Pastatas harmoningai įsilieja į aplinką, tapdamas traukos centru. Jo tūriai nekonkuruoja su aplinkiniu užstatymu, išlaikomas vientisas kvartalo aukštingumas. 1 aukštas. Projektuojamas holas su recepcija, evakuacinės laiptinės, rūbinės, skaityklos, pagalbinės patalpos, san. mazgai, viešbučio kambariai, tramsformuojamos dirbtuvės, kavinė, ekspozicijų erdvė, transformuojama renginių ir sporto salės (pav. 36).
Pav. 38 Pirmo aukšto planas (sudaryta autorės)
2 aukštas. Projektuojamos evakuacinės laiptinės, skaityklos, pagalbinės patalpos, san. mazgai, viešbučio kambariai, dirbtuvės, administracinės patalpos, stebėjimo antresolė (pav. 66).
40 Auntro aukšto planas (sudaryta autorės)
Fasadų sprendiniai
Pastato fasadų medžiagiškumui išreikšti naudojamas medis ir stiklas.
Pastato išorės apdailai naudojamos medinės dailylentės, kurios suteikia pastatui natūralų ir šiltą estetinį vaizdą. Mediena ne tik vizualiai harmoningai įsilieja į aplinką, bet ir pasižymi puikiomis šilumos izoliacijos savybėmis, kurios padeda mažinti energijos sąnaudas. Tūrio fasadai padengti vertikaliai išdėstytomis medžio detalėmis.
Stikliniai fasadai, atspindintys supančią aplinką, leidžia pastatui sklandžiai įsilieti į aplinkinį kontekstą, išlaikant išskirtinumą. Saulės šviesai patenkant į stiklą, ji atspindi natūralius
elementus: medžius, dangų, vandenį, taip sukuriama vizualiai įspūdinga ir patraukli aplinka.
Langų rėmai – klijuotos medienos. Vitrinų rėmų ritmas dar kartą pabrėžia Linhay ūkinių pastatų skaidymą (pav. 67-68).
Vidaus erdvių irinterjero sprendiniai
Viso komplekso interjeras pasižymi minimalizmu, natūralių medžiagų naudojimu. Pasirinkta naudoti „Pastelbeige“ ar panašius atspalvius. Tai subtili, elegantiška spalva, siekiant suteikti šilumos ir jaukumo. Įdomesniam laisvalaikio praleidimui interjere naudojamos ir akcentinių spalvų baldai, išlaikant bendrą natūralumo koncepciją (pav. 69-70).
Statinio prieinamumas
Visas pastatas yra suprojektuotas taip, kad būtų prieinamas ir naudojamas žmonėms su negalia. Kiekvieno korpuso aukštuose yra įrengiami liftai, projektuojami ne siauresni nei 1500 mm koridoriai. Kiekviename aukšte yra numatyti žmonėms su negalia pritaikyti san.
mazgai, kurių durys yra 1 m pločio bei atsidaro į išorę. Sklype yra numatytos automobilių stovėjimo vietos žmonėms su negalia, A ir B tipo.
Gaisrinė sauga ir evakuacija
Bendruomenės centro gaisrinės saugos ir evakuacijos sprendiniai yra projektuojami pagal
Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus. Kiekviename pastato korpuse yra numatyta po du evakuacijos kelius ir projektuojamos evakuacinės laiptinės su tiesioginiu išėjimu į lauką.
Patalpų durys projektuojamos evakuacijos kryptimi. Evakuaciniuose keliuose esančios durys ir langai – priešgaisriniai. Laiptų maršų plotis yra ne mažesnis nei 1200 mm, neįskaitant turėklų. Laiptų nuolydis – 1:2. Koridorių plotis yra ne siauresnis nei 1500 mm. Žmonių su negalia evakuacijai, laiptinėse yra numatytos saugos salelės (1200 x 850 mm), esančios visuose pastato aukštuose.
Detali projekto programa
Komplekse projektuojamos svarbiausios patalpos:
1. Konferencijų salė bendruomenės susirinkimų, renginių poreikiui išpildyti;
2. Laikino apgyvendinimo patalpos;
3. Maitinimas – atskiru korpusu projektuojama kavinė;
4. Priedanga – kavinės virtuvės patalpos pritaikytos apsaugai;
5. San. mazgai neapsistojantiems lankytojams;
6. Rūbinė;
7. Poilsio kambariai, bendras didelis holas – kiekviename aukšte, kaip laisvalaikio zona;
8. Biblioteka;
9. Mažesni darbo kambariai – mažesnių grupelių susirinkimams, transformuojami pagal poreikius;
10.Administracinės patalpos;
11. Sporto salė;
12. Bendras parkas – grilio ir rekreacinės zonos;
13. Vidiniame kiemelyje – atvira erdvė - sodelis.
Techniniai rodikliai
Naujai suformuoto sklypo plotas – 24018,9 m2;
Pastato bendras plotas – 4300,1 m2;
Užstatymo plotas – 2417,9 m2;
Užstatymo tankumas – 10 %;
Užstatymo intensyvumas– 0,18;
Pastato aukštis – 12,43 m;
Pastato aukštų skaičius – 2;
Parkavimo vietų skaičius – 50 lengvųjų automobilių, 5 autobusų.
Projekto dalies išvados
Projektuojamas Linhay bendruomenės centras Rusnėje įtvirtina ypatingą jungtį tarp keturių svarbių elementų: miesto istorijos, kultūros, gamtos ir bendruomenės gyvenimo. Ši teritorija, turi svarbų urbanistinį ir kultūrinį potencialą, kadangi formuojama panorama iš ŠR nuo g/b
tilto(kraš.206), raj. kelio 4205. Šis centras ne tik tarnaus vietiniams gyventojams, bet ir pritrauks miesto svečius, tapdamas jų dėmesio centru.
Architektūrinis sprendimas subtiliai atskleidžia ryšį tarp miesto ir aplinkos, kuriant harmoningą jungtį su netoliese esančiomis dominantėmis. Pastato tūrio struktūra, gauta iš detalios teritorijos analizės, puikiai įsilieja į miesto kontekstą ir istoriją. Naudojamos medžiagos, kaip medis ir ūkiniai motyvai, suteikia pastatui autentiškumo ir sukuria sąsają su Klaipėdos miesto architektūra.
Vidaus erdvės planuojamos taip, kad atitiktų modernių bendruomenės centrų reikalavimus bei įvairių veiklų poreikius. Jame numatyta įvairių veiklų erdvės nuo edukacinių renginių iki
meno kūrinių eksponavimo.
Apibendrinant galima daryti išvadą, kad bendruomenės centras Rusnėje atitinka funkcinę
įvairovę, tapdamas svarbia miesto vieta, kuri skatins bendruomenės integraciją, kultūrinį gyvenimą ir darnią miesto plėtrą ateityje.
NAUDOJAMŲ REMĖJŲ PRODUKTŲ APRAŠYMAS
Betono mozaika
Projektuojamoje teritorijoje naudojami keli trinkelių produktai. Antžeminiam parkingui naudojamos Eco line serijos trinkelės, kurios užtikrina sklandų įsiliejimą į gamtinį kontekstą.
Šaligatviams naudojami Hansa serijos trinkelės, o pagrindinėm aikštėm naudojamos Grande plokštės.
ARTECHNIKA
Projektuojamą pastatą siekiama paversti kiek įmanoma labiau išmaniu ir save aprūpini bei kontroliuoti galinčiu pastatu, todel siekiama surasti kiek galima daugiau išmanių priemonm, kurios galetu objektą aptarnauti
Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos
Priešgaisrinei patalpų apsaugai yra siūloma adresuojamoji analoginė 2000-osios serijos sistema (gamintojas UTC Fire & Security). I sistemą galima jungti tiek šilumos, tiek optinius dümų detektorius, rankinius gaisro pavojaus mygtukus, o tai pat papildomus jejimų išėjimų modulius bei gesinimo sistemos valdymo įranga, leidžiančią be pagrindinės sistemos funkcijos-registruoti ir paskelbti gaisro pavojaus signala - irengti pastatų ventiliacijos, priešgaisrinių durų ir kitos pastato automatikos valdymą gaisro atveju. Kadangi
aukštuminiuose pastatuose gaisro metu labai aktuali evakuacijos problema, naudojant laisvai programuojamą logiką, galima sudaryti evakuacijos kelių paskelbimo, gaisrinių durų blokavimo algoritmus, priklausančius nuo gaisro kilimo vietos, tuo būdų valdant evakuacijos metu atsirandančius žmonių srautus ir sumažinant iki minimumo galimas spüstis ir panikos kilimą. Tai įmanoma dėl ypač lanksčios ir beveik neribotų galimų logikos, įdiegtos šios serijos pultuose
Vaizdo stebėjimo ir valdymo sistemos
Objektų vaizdo stebėjimo sistema siūloma to paties gamintojo, kaip ir apsaugos signalizacijos-jeigos kontrolės sistemos bei gaisro signalizacijos, ty. UTC Fire & Security. kas užtikrins sistemos vientisumą ir vaizdo stebejimo sistemos aparatinės įrangos suderinamumą protokoliniame lygmenyje su išvardintomis saugos sistemomis bei įgalins panaudoti vieninga integruojančią valdymo ir vizualizacijos programine ranga Alliance. Taip būtų renkamasi ir to paties atstovo ryšio duomenų perdavimo sprendiniams.
BIPA
Mažosios architektūros sprendiniams naudojamaa Bipa produkcija. Įrengiamos vaikų žaidimo aikštelės gyvenamųjų namų kompleksose. Taip pat visoje teritorijoje įrengiamos dvyračių saugyklos, parko zokonoje betoniniai suoliukai.
HYDRO BUILDING SYSTEMS
Verslo centro fasadų realizacijai naudojamos Wicona vitrinos. Vitrinos bus įrengtos siekiant užtikrinti maksimalų natūralios šviesos patekimą į pastato vidų, kartu išlaikant puikias
šilumos ir garso izoliacijos savybes. Wicona sistemos pasižymi tvirtumu, ilgaamžiškumu ir yra pritaikytos intensyviam naudojimui, todėl puikiai tinka didelės apkrovos patalpoms, kuriose vyksta nuolatinė veikla.
LICIDUS TECHNO
Naudojama pažangi „Lucidus Techno“ lauko apšvietimo įranga. Lauko apšvietimo įranga naudojama siekiant tinkamai apšviesti didelę teritoriją, kurioje vyksta aktyvi veikla tiek dienos, tiek nakties metu. Dėl didelio žmonių ir transporto judėjimo srauto būtina užtikrinti gerą matomumą, saugumą bei komfortą visiems teritorijoje esantiems asmenims. Be to, tinkamas apšvietimas padeda efektyviau organizuoti darbus ir užtikrina didesnį saugumą tamsiuoju paros metu. Įranga užtikrina ne tik aukštą veiklos kokybę, bet ir optimizuoja elektros energijos sąnaudas.
Stabilus Baltic
Sporto salės, automobilių stovėjimo aikštelės bei žaidimų aikštelių ženklinimui naudojami
Stabilus Baltic sprendimai. Užtikrinamas ne tik kokybiškas vizualinis rezultatas, bet ir ilgas tarnavimo laikas, todėl tai yra patikimas ir ekonomiškai efektyvus pasirinkimas visam projektui.
WOODON
Woodon produktų naudojimas padeda sukurti tvarią, vizualiai patrauklią ir konstrukciškai patikimą aplinką, atitinkančią tiek šiuolaikinius architektūros standartus, tiek ekologinius principus.
ŠALTINIAI
1. Butkus T. S., Miestas kaip įvykis: Urbanistinė kultūrinių funkcijų studija, Miestas kaip įvykis. Urbanistinė kultūrinių funkcijų studija: [monografija]. Kaunas: Kitos knygos, 2011.
2. Rogers R., Power A. Mažos valstybės miestai, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2004.
3. MiškinisA., Lietuvos Urbanistika. Istorija, dabartis, ateitis. Vilnius: Mintis 1991.
4. Mažosios Lietuvos enciklopedija, 4 tomas, red. Zigmas Zinkevičius et al. Vilnius: Mažosios Lietuvos fondas, mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009.
5. Rusnės sala, Jos gamta ir žmonės, red. J. Švagždienė et al. Vilnius: Petro ofsetas 1999.
6. MatulevičiusAlgirdas et al., Monografija Rusnė. Vilnius: Mintis, 1992.
7. Šilutė ir jos 500 metų istorija, red. Rimantas Balsys et al. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2012.
8. MAPijoziai | Lietuvos žemėlapiai
9. Sylvia Tunstall. The health effects of flooding: social research results from England and Wales. Iš Journal of Water and Health. 2006
10. Aplinkos apsaugos agentūra, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Preliminarus potvynių rizikos įvertinimas Nemuno, Ventos, Lielupės ir Dauguvos upių baseinų rajonuose. Vilnius, 2011.
11. Drop-down flood barriers [interaktyvus]. Internetinė prieiga: http://www.floodcontrolinternational.com/PRODUCTS/FLOOD%20BARRIERS/dropdown.html
12. J.Katayama. Anumerical simulation and hydraulic model experiment of collapsed houses by flooding: a Case of the Kariyata River. Internetinė prieiga: http://www.icharm.pwri.go.jp/publication/newsletter/newsletter-secre/newsletter6_e.html
13. Ideas to Fight Flood [interaktyvus]. Internetinė prieiga: http://picxtrema.blogspot.com/2011/11/ideas-to-fight-flood.html
14. AquaDomi Floating Hotels : Architecture Information. [interaktyvus]. Iš E-architect. Prieiga per internetą http://www.e-architect.co.uk/dubai/aquadomi_floating_hotels.htm
15. Floating Hotel rises and falls with the tides [interaktyvus]. Prieiga per internetą http://www.thedesignblog.org/entry/floating-hotel-rises-and-falls-with-the-tides/
16. VI Lietuvos urbanistinis forumas, Šiuolaikiški miestai ir miesteliai: situacija, vystymosi tendencijos, Vizija, 2012.
17. Mažosvalstybės miestai, Richard Rogers, Anne Power, Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2004.
18. Moller Architects | Moller Architects
19. Rehovot community center . Prieiga per internetą: Gallery of Rehovot Community Center / Kimmel Eshkolot Architects - 24
20. Sokec community center. Prieiga per internetą: SOKEC Community Cultural Center / caraa.cz | ArchDaily
21. Yangtze culture center. Prieiga per internetą: Yangtze Culture Center |Studio LinkArc | Archello