IM8 - Petrašiūnų dolomito karjero kraštovaizdžio atkūrimo ir integravimo vizija

DOLOMITO PARKAS Petrašiūnų dolomito karjero kraštovaizdžio atkūrimo ir integravimo vizija

GASP Landscape 2022

GASP landscape

2

STRUCTUM / Dolomito karjeras

TURINYS

3

ĮVADAS

4

Istorija Metodika

6 11

ANALIZĖ

12

Teritorijos mastelis Esama situacija Kraštovaizdis Reljefas ir vanduo Gamtinė aplinka Urbanistinė aplinka Apibendrinimas

14 16 18 20 22 23 25

ANALOGŲ STUDIJA

26

KONCEPCIJA

32

Koncepcija Vizija Krantų strategija Bioįvairovė Jungtys ir maršrutai Programa

34 36 38 42 44 48

DETALIZUOJAMOS TERITORIJOS

50

Dolomito parkas Atostogų nameliai

53 63

TVARUMAS

70

Medžiagos ir mažoji architektūra Projekto įgyvendinimo etapai Projekto finansavimo modelis Rėmėjų produktai

72 75 76 78

PLANŠETAS

82

ŠALTINIAI

84

GASP landscape

ĮVADAS

4

STRUCTUM / Dolomito karjeras

5

GASP landscape

ISTORIJA DOLOMITAS Dolomitas, pavadintas pagal prancūzų mineralogo D. Dolomieu pavardę, yra nuosėdinė, rečiau hidroterminės kilmės karbonatinė uoliena, susidedanti iš mineralinio dolomito kristalų. Ši uoliena susidaro dolomitizacijos būdu iš kalcito ir klinties, daugiausia veikiant hidroterminiams tirpalams arba nusėdant cheminės kilmės nuosėdoms vandens baseinuose. Nors dolomitas aptinkamas daugelio geologinių sistemų nuogulose, praktinę reikšmę turi šiaurinėje Lietuvos dalyje slūgsantys klodai esantys arčiausiai žemės paviršiaus. Prognozuojamus plotus bei ištyrinėtus telkinius galima rasti Pakruojo, Joniškio, Akmenės, Biržų bei Rokiškio rajonuose.

Raudonpamūšio gyventojai norėjo šį skardį nuardyti, dolomitą panaudoti kalkių gamybai, bet, uždarius vietos kalkinę, atodanga tapo nebereikalinga ir išliko iki šių dienų. Įdomu, kad Raudonpamūšio kaime galima rasti senų pastatų, kuriems panaudotas tas pats dolomitas, koks ir atodangoje.

Pakruojo rajone, Raudonpamūšio kaime, dolomitą galimą rasti ir natūraliai iškilusį į žemės paviršių. Dolomitinė Raudonpamūšio atodanga stačiame Mūšos upės krante driekiasi 35 metrus ir yra 4 metrų aukščio, joje išryškėja uolienos sandara. Atodanga yra geologinis gamtos paminklas, 1964 m. paskelbtas valstybės saugomu.

Raudonpamūšio atodanga

Prekvartero geologinis žemėlapis

6

STRUCTUM / Dolomito karjeras

PAKRUOJO DVARAS Didžiausiame, iki mūsų dienų išlikusiame, dvaro pastatų komplekse Lietuvoje, Pakruojo dvaro sodyboje, taip pat galima rasti architektūros objektų pastatytų iš vietinio dolomito. Klasicistinio stiliaus Pakruojo dvaras pradėtas statyti XVIII a. pabaigoje vokiečių kilmės didiko barono Vilhelmo von Ropo (Wilhelm von der Ropp), kuris, kaip manoma, ir atrado Pakruojo “auksą” - dolomito klodus.

Būtent Dolomito akmenys buvo naudojami dvaro pamatams mūryti.

Išskirtinis dvaro komplekso elementas - arkinis tiltas, kuris taip pat buvo pastatytas naudojant vietinį dolomitą. Statant užtvanką pagal prancūzų inžinerinės hidrotechnikos mokyklos auklėtinio projektą, buvo vadovautasi romėnų tiltų ir akvedukų pavyzdžiais, todėl savo proporcijomis užtvanka primena senuosius romėnų tiltus. Objektas buvo apleistas, griūvantis, nuardytais dolomitiniais turėklais ir dėl avarinės būklės 2001 metai restauruotas.

Pakruojo dvaro tilto griuvėsiai

Restauruotas Pakruojo dvaro tiltas

7

GASP landscape

Mūša

Petrašiūnai

AB “Dolomitas”

Kruoja

Akmenėliai

Daugyvenė

Paežerių miškas

Noreikoniai

Pakruojo dvaras

Vaišvydžiai

Pakruojis

Legminių miškas

8

Klovainiai

STRUCTUM / Dolomito karjeras

GAMTOS IŠTEKLIAI Pakruojo rajonas nėra turtingas žemės gelmių ištekliais.

Naudingųjų iškasenų telkiniai sudaro vos 1,94 % bendro rajono ploto. Dolomitas yra labiausiai paplitusi naudingoji iškasena, kasama Klovainių, Savėliškio, Krivaičių, bei Petrašiūnų karjeruose. Rajone yra vis dar ieškoma potencialių naudingųjų iškasenų klodų, todėl esamas kraštovaizdis nuolat keičiasi (Pakruojo rajono sav. teritorijos BP, 2008).

AB “DOLOMITAS” Akcinė bendrovė “Dolomitas” veiklą pradėjo 1964 metais. Įmonė apima sritis nuo dolomitinio akmens kasybos iki jo apdorojimo bei pateikimo klientams.

Dolomitinis akmuo, gaunamas iš įmonės eksploatuojamo karjero, yra skaldomas, plaunamas ir pristatomas užsakovams. Kasama žaliava taip pat yra rūšiuojama nuo uolienos stiprumo priklauso, kokiam produktui ji bus skirta. Pasak įmonės atstovų, eksplotuojamų ir detaliai išžvalgytų dolomito resursų, atsižvelgiant į dabartinius produkcijos poreikius, užteks dar 50-čiai metų.

Eksploatuojami karjerai

Įmonėje periodiškai stebimas kasybos veiklos poveikis aplinkai. Atliekamas suderintas, pagal Aplinkos apsaugos agentūros monitoringo programą patvirtintas, poveikio požeminiam vandeniui bei taršos šaltinių išleidžiamų teršalų monitoringas. Įmonė rūpinasi keliamų dulkių kiekiu nuolat laistydama kelius, kadangi transportuojant skaldą kasdien teritorijoje važinėja iki 800 sunkiasvorių transporto priemonių. Didelis dėmesys taip pat skiriamas energijos efektyvumui didinti: naudojama energija, pagaminta 2008 metais įmonės pastatytų vėjo jėgainių. Pasibaigus dolomito kasybai pažeistos teritorijos yra etapiškai rekultivuojamos, formuojami šlaitai ir sodinamas miškas.

O kas toliau?...

Dolomito kasybos procesas

9

GASP landscape

10

STRUCTUM / Dolomito karjeras

METODIKA

Dolomito karjero teritorijos vizija yra kuriama pirma atlikus išsamią gamtinio, urbanistinio bei kraštovaizdžio sluoksnių analizę. Apimamas mastelis skirstomas į valstybės, rajono ir karjero lygius.

Atliktos analizės išvados yra skirstomos į teritorijos potencialą, silpnybes, galimybes bei kylančias grėsmes, ieškant gamtos ir žmogaus naudojamos erdvės sintezė.

Keletą kartų aplankius teritoriją buvo diskutuojama su Pakruojo miesto savivaldybės atstovais apie teritorijos vystymą ir kokie esanus poreikius. Tolesnė karjero plėtra, kasybos procesai buvo aptarti su AB “Dolomitas“ direktoriumi, įžvalgomis pasidalino ir įmonės darbuotojai.

Pirmiausia tiriama Pakruojo rajono gamtinė aplinka, analizuojamos saugomos teritorijos, vyraujanti vietinė augmenija. Žinoma, kad karjero eksplotacija turi neabejotiną įtaką esamai florai ir faunai, todėl kuriant naujas buveines privalu žinoti, kokioms specifinėms paukščių, vabzdžių, gyvūnų ir augalų rūšims jos bus pritaikomos. Vėliau gilinamasi į tai, kaip karjero teritorija ir jos gretimybės yra naudojamos žmonių, kokie yra saugomi kultūros paveldo objektai, kokia papildoma programa padėtų stiprinti teritorijos ir viso Pakruojo rajono rekreacinę infrastruktūrą. Analizės metu yra ieškomi esami pėsčiųjų, drivatininkų ryšiai, kurie su istorinėmis jungtimis galėtų būti sujungti į patogius maršrutus lankytojams.

Numačius tam tikras projektavimo gaires buvo derinama, kad trumpalaikis programos įgyvendinimas netrukdytų šiuo metu vykstančiam kasybos procesui. Pasibaigus karjero eksploatacijai teritorija taptų Pakruojo rajono gamtinio, rekreacinio tinklo dalimi ir stiprintų krašto identitetą bei ekonomiką.

11

GASP landscape

ANALIZĖ 1995

2005

12

2012

STRUCTUM / Dolomito karjeras

2015

2018

2021

Karjero kasybos raida

13

GASP landscape

TERITORIJOS MASTELIS Apsilankius dolomito karjero teritorijoje įspūdį kelia jos mastelis. Atstumas tarp detalizuojamos teritorijos šiaurinės ir pietinės ribų - 4 kilometrai, rytinės ir vakarinės ribų - 1,2 kilometrai, o bendras plotas - 300 hektarų. Palyginimui, į šią teritoriją tilptų apie 120 futbolo stadionų. Lankantis karjere, panoramos atsiveria nuo dirbtinai supiltų, 15 22 metrų aukščio kalvų. Viena jų yra teritorijos šiaurėje ir funkcionuoja kaip profesionali motokroso trąsa, kurioja įrengta apžvalgos aišktelė. Kita, esanti vakarinėje dalyje, kalva yra vis dar formuojama, rekultivuojama ir šiuo metu lankytojams nepasiekiama. Pritaikius karjerą rekreacijai, šios kalvos galėtų būti naudojamos kaip apžvalgos vietos lankytojų supažindinimui su įspūdingu teritorijos dydžiu.

Ąžuolyno parko Kaune dydis projektuojamos teritorijos atžvilgiu

14

STRUCTUM / Dolomito karjeras

Vingio parko Vilniuje dydis projektuojamos teritorijos atžvilgiu

Centrinio parko Niujorke dydis projektuojamos teritorijos atžvilgiu

Petrašiūnų dolomito karjero pietinė dalis iš paukšio skrydžio

15

GASP landscape

ESAMA SITUACIJA

Esamas dviračių takas vakarinėje dalyje

Esama dolomito atodanga

Dolomito klodai Petrašiūnų karjere

16

STRUCTUM / Dolomito karjeras

Atsodinamas miškas rekultivuotoje teritorijoje

Vieni iš daugelio gyvūnų pėdsakų rastų Petrašiūnų karjeto teritorijoje

Dolomito kasybos procesas

17

GASP landscape

KRAŠTOVAIZDIS Pakruojo rajono savivaldybė patenka į Pabaltijo žemumų geomorfologinį rajoną ir yra šiaurės vidurio Lietuvoje, Lietupės upės baseine, Mūšos Nemunėlio žemumoje. Šis kraštas nepasižymi išraiškingu reljefu, priešingai, vyrauja lygumos. Vienintelis išraiškingesnis natūralus reljefo elementas yra Linkuvos moreninis gubrys, dalinantis Pakruojo rajoną į dvi dalis: šiaurinę ir pietinę. Pastarojoje ir yra eksploatuojamas dolomito karjeras.

ekologinio tinklo elementų. Pakruojo rajone, pagal žemės našumo vertinimo erdvinius duomenis, vyrauja vieni iš derlingiausių dirvožemių. Savivaldybės žemės plotai itin patrauklūs užsiimti žemsirbyste, tai lėmė mažą savivaldybės miškingumą, kuris šiuo metu siekia apie 20% ir, lyginant su kitomis savivaldybėmis, yra vienas iš mažiausių Lietuvoje.

Intensyvios žemdirbystės vystymas ir ūkinis miškų naudojimas - vieni iš pagrindinių veiksnių, turinčių neigiamą poveikį gyvūnijos įvairovei ir gausumui. Vadovaujantis atliktais biologinės įvairovės tyrimais, Pakruojo rajono savivaldybės teritorijos 2008 metų bendrojo plano duomenimis, 1998 metais mokslininkai konstatavo, kad Pakruojo rajono biologinė įvairovė yra nedidelė.

Per 8 metus rajono žemėnaudų struktūra nepasikeitė, todėl tikėtina, kad biologinės įvairovės rodikliai nepakito.

Gamtinio karkaso teritorijų ekologinis optimizavimas yra neišvengiamai susijęs su bendro šalies miškingumo didinimu.

Pagal Pakruojo rajono savivaldybės teritorijos 2008 metų bendrąjį planą, savivaldybės ekologinė struktūra išskirta detalizavus Lietuvos ekologinio tinklo žemėlapį atsižvelgiant į reljefą, miškų, vandens telkinių, užstatytų ir saugomų teritorijų išsidėstymą. Pastarųjų savivaldybėje nėra daug - tarp 10-20%. Pakruojo rajone, regioninio lygmens struktūroje, išskirtas regioninis (nacionalinis) branduolys N25 (apima Klusiškių, Gedžiūnų ir Teliškonių miškus). Iš pietryčių į vakarus miškingiausią savivaldybės teritoriją kerta Europinis ekologinos koridorius KE4 į kurį patenka ir Petrašiūnų dolomito karjero teritorija. Gamtinė savivaldybės aplinka, deja, neatitinka europinio lygmens

Mūšos - Nemunėlio žemuma Lietupės baseinas

Lietuvos vidurio žemuma

>80% 60 - 80%

+250m

40 - 60% 20 - 40%

+0m

<20%

Lietuvos reljefas

Lietuvos savivaldybių miškingumas

18

STRUCTUM / Dolomito karjeras

Pakruojo rajono pietinės dalies saugomos gamtinės teritorijos

Pakruojo rajono pietinės dalies gamtinio kraštovaizdžio tipai

Pakruojo rajono pietinės dalies gamtinis karkasas

19

GASP landscape

RELJEFAS IR VANDUO Rajono paviršius lygus, vietomis išvagotas drumlinų tipo kalvų ir ilgų klonių. Reljefą daugiausia formavo besitraukiantys ir nykstantys ledynai, kuriems slenkant išryškėjo ledų srovės, ėjusios žemumų ruožais. Tirpsmo vanduo rinkosi ties Linkuvos kalvagūbriu ir sudarė nedidelius ledynų vandenų ežerus.

karjero šlaitų formavimui, kelių tiesimui. Išgavus dolomitą pasiekiamas gruntinio vandens lygis - kraštovaizdyje lieka gili duobė, vietomis siekianti net 20 metrų gylį. Norint tęsti kasybos darbus vanduo turi būti nuolat pumpuojamas iš eksploatuojamo karjero į arčiausiai esančią Kruojos upę, priešingu atveju karjeras patvintų. Petrašiūnų I ir II karjerai yra išekploatuoti, vanduo iš jų nėra pumpuojamas, dėl to natūraliai patvino ir tapo vienais iš nedaugelio vandens telkinių Pakruojo rajone. Pasak AB “Dolomitas” generalinio direktoriaus Mindaugo Gudo, ateityje šių karjerų vandens lygis dar kils apie 4 metrus, kai vanduo nebebus pumpuojamas iš kitų, šiuo metu eksploatuojamų, dolomito karjerų.

Pakruojo rajonui būdingas retas ir nevandeningas hidrografinis tinklas, vandens telkiniai užima vos 2,0 % visos rajono teritorijos. Pati didžiausia rajono upė yra Mūša, kuri, kaip ir Linkuvos moreninis kalvagubris, dalina rajoną į dvi dalis. Didžiausi šios upės intakai, tekantys per Pakruojo rajoną, yra Kruoja ir Daugyvenė, tarp kurių ir yra projektuojama teritorija.

Petrašiūnų dolomito teritorija yra labai neįprasta lyginant su natūraliu rajono reljefu bei hidrografija. AB “Dolomitas” duomenimis dolomito klodai šioje apylinkėje yra sąlyginai negiliai, tenka nukasti apie 5 - 8 metrus dirvožemio ir kitų nenaudingų sluoksnių norint pasiekti dolomitą.

Akcinė bendrovė ne dolomito sluoksnius naudoja kalvų,

lygu vidutiniška statu labai statu

Karjero dugnu tekantis požeminio vandens šaltinis

Šlaitų statumo schema

20

STRUCTUM / Dolomito karjeras

+75m +45m

Petrašiūnų dolomito karjero gylis lyginant su aplinkinėmis teritorijomis

21

GASP landscape

GAMTINĖ APLINKA Planuojama teritorija yra tarp Mūšos upės ir dviejų jos intakų - Kruojos ir Daudyvenės. Šie upių slėniai, pagal Pakruojo savivaldybės teritorijos gamtinio karkaso žemėlapį, yra priskiriami rajoniniams ir svarbiausiems vietiniams slėninės bei dubaklonės migracijos koridoriams.

Teritoriją taip pat supa ariami laukai, ganyklos bei Paežerių miškas. Dėl dolomito kasybos šis miškas sparčiai mažėja ir ateityje bus kertamas, norint išgauti dolomitą.

Renatūralizuoti Petrašiunų I ir II karjerai yra aktyviai naudojami žmonių. Antrojo karjero pakrantėje įrengtas paplūdimys, patrauklus dėl ypatingai skaidraus ir švaraus karjero vandens. Tuo tarpu Petrašiunų pirmasis karjeras yra populiari vieta žvejybai.

Nepaslaptis, kad naudingųjų iškasenų eksploatacijos metu yra naikinama gamta. Pakruojo rajone pastebėtas įdomus sukultūrintų teritorijų požymis - renaturalizacija, tai natūralių augalų bendrijų spartus atsistatymas išeksploatuotuose karjeruose, kurie iš pažeistų žemės plotų virsta vienomis iš vertingiausių rajono teritorijų.

Petrašiūnų dolomito karjere buvo aptiktas, į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytas, melsvasis gencijonas (Gentiana cruciata), apyretės paprastosios karlinos, retos varliagyvių bei paukščių rūšys.

Miškai Medžių masyvai Pievos Agrikultūra Literatūrinis maršrutas Alaus kelias Vėjo malūnų kelias Camino Lituano kelias Baidarių maršrutas

22

STRUCTUM / Dolomito karjeras

URBANISTINĖ APLINKA Pakruojo miestui būdingas mažo intensyvumo sodybinis užstatymas, yra keletas daugiabučių gyvenamųjų rajonų, pramonės objektų zona miesto pietuose. Greta Petrašiūnų II karjero yra apleista sodo namelių teritorija. Čia vis dar išlikęs taisyklingas gatvių tinklas, keletas tipinės architektūros (mažų gabaritų, šlaitiniais stogais) sodo namelių.

Aplink teritoriją esama saugomų paveldo objektų. Vienas žymiausių Pakruojo miesto reliktų - Pakruojo dvaras veikiantis architektūrinis paveldas, leidžiantis patirti tikrą XIX a. pab. dvaro gyvenimą ir yra traukos taškas ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu. Šiaurinėje dalyje - prie pat įvažiavimo į AB “Dolomitas” teritoriją stovi Petrašiūnų siauruko stotis. Rytinėje ir pietinėje dalyje esamose gyvenvietėse taip pat išsidėstę lokalios reikšmės paveldo objektai.

aptinkamas istoriniuose žemėlapiuose bei vietinių žinomas kaip Kaštonkelis.

Dolomito karjero teritorijos aplinka labai nepastovi, nuolat kinta: pagal Pakruojo miesto Bendrąjį planą, pietinė teritorijos dalis patenka į gavybos plėtros zoną (Pakruojo rajono savivaldybės bendrasis planas, 2014). Čia numatoma dolomito kasybos plėtra, projektuojama inžineriniai tinklai bei kelių infrastruktūra, aptarnaujanti dolomito gavybos procesus. Rytinėje dalyje esantis geležinkelis naudojamas žaliavos išgabenimui.

Istorinis centras

Krašto kelias

Sodai

Vietinės reikšmės kelias

Urbanizuotos teritorijos

Pėsčiųjų/dviratininkų takas

Paveldo teritorijos

Teritorija pasiekiama rajoniniu keliu (151), vedančiu į Pakruojo miestą. Šalia kelio taip pat įrengtas dviračių takas, jungiantis Pakruojo ir Akmenėlių dvarą. Potencialiai svarbi jungtis yra pietuose esantis lokalios reikšmės kelias,

Rajoninis kelias Geležinkelis Neeksploatuojamas geležinkelis

23

GASP landscape

24

STRUCTUM / Dolomito karjeras

STIPRYBĖS

SILPNYBĖS

1. Unikali vieta Lietuvoje, kur dolomitas iškyla į paviršių ir gali būti eksploatuojamas: - sukuriamos darbo vietos; - stiprinama krašto bei šalies ekonomika; - tvarumas, vietinė žaliava; 2. Teritorija svarbi gamtiniu atžvilgiu: - priklauso vienam iš svarbiausių vietinio stabilizavimo mazgų Pakruojo rajono gamtinio karkaso kontekste; - yra europinio lygio ekologinio koridoriaus teritorijoje; - aukšta Petrašiūnų karjerų vandens kokybė - sukurta nauja ežero ekosistema; 3. Lankytini objektai apylinkėse bei nauja pėsčiųjų/ dviračių infrastruktūra.

1. Karjero kasyba naikina egzistuojančią gamtą: - kertami miškai mažiausiai miškingoje savivaldybėje; - gamtos naikinimas europinio lygio ekologinio koridoriaus teritorijoje; 2. Pavieniai lankytini objektai ir pėsčiųjų/dviračių infrastruktūra nesudaro nuoseklaus rekreacinio tinklo; 3. Teritorijoje aktyvus didelių gabaritų suknvežimių judėjimas; 4. Neapibrėžtas karjero eksloatacijos laikotarpis ir teritorijos ribos.

GALIMYBĖS

GRĖSMĖS

1. Dolomito kasybos darbais sukuriamas naujas kraštovaizdis gali tapti vienu iš apylinkių traukos taškų; 2. Apjungus aplinkinius lankytinus objektus galima sukurti potencialią rekreacinę infrastruktūrą; 3. Naujai integruojama veiklos programa didina lankytojų srautą ištisus metus; 4. Vietinių gyventojų gyvenimo kokybės gerinimas; 5. Investuotojų pritraukimas, mažujų verslų skatinimas, alternatyvios veiklos plėtra.

1. Naujieji vandens telkiniai gali siekti net iki 20 metrų gylį, atsiranda povandeninės srovės; 2. Dėl stačių telkinių krantų susidaro skurdi kranto buveinė; 3. Projektai reikalaujantys didelių investicijų - iššūkis miestui; 4. Lankytojų sezoniškumas.

25

GASP landscape

ANALOGŲ STUDIJA

26

STRUCTUM / Dolomito karjeras

27

GASP landscape

RDVA Luikerweg

Masrichtas, Nyderlandai

Po šimtmetį trukusios pramoninės veiklos smiltainio karjeras paverstas gamtiniu rezervatu ir pritaikytas rekreacijai. RDVA studija, bendradarbiaudama su tarptautine pramonės įmone, nacionaline gamtos apsaugos draugija, sukūrė unikalią aplinką ir atvėrė ją lankytojams.

Luikerweg vaizdingas maršrutas prasideda šv. Petro kalno plynaukštėje, esančioje Olandijos ir Belgijos pasienyje. Beveik 250 akrų ploto karjeras, vadinamas “paslėptu slėniu”, atsiveria palaipsniui. Maršrutas veda lankytojus per augmenijos lauką, artėjant prie panoraminės apžvalgos aikštelės atsiveria didingas žmogaus sukurtas kraštovaizdis su stačiomis uolomis. Įrengtos poilsio stotelės subtiliai suderintos su stratigrafiniais sluoksniais, žyminčiais svarbiausius geologinius žemės istorijos įvykius. Apžvalgos aikštelės platforma simboliškai suderinta su istoriniu keliu - Luikerweg - kuris anksčiau jungė Olandijos Mastrichto miestą su Belgijos miestu Lieže.

Karjero teritorija pertvarkyta į tris zonas: viešąjį parką, buvusi gamykla transformuota į betono gamybos inovacijų miestelį, o tarpinė erdvė, kurioje susikerta šie du priešingi veiksniai yra laikoma pereinamąja zona.

28

STRUCTUM / Dolomito karjeras

OMGEVING De Wolfsputten Dilbeek, Belgija

De Wolfsputten gamtos rezervatas yra šiaurinėje Dilbeko dalyje, greta Briuselio aplinkkelio (R0). 90 ha teritorijoje buvęs smiltainio karjeras, kuriame gausu įvairių biotopų - nuo miškų iki pievų, krūmynų ir laukų. Teritorijai būdingos įvairaus drėgnumo sąlygos, bioįvairovė, pietinėje dalyje esantys kalkakmenio šaltiniai užtikrina unikalią centrinio upelio slėnio augaliją.

Siekiant apsaugoti gamtinį kraštovaizdį, į teritoriją gali patekti tik pėstieji ir priežiūros transporto priemonės. Įėjimai žymimi išskirtiniais mažosios architektūros elementais.

Siekiant padidinti patirtinę kalkakmenio šaltinių vertę, projekte daugiausia dėmesio skiriama specialiam vietovės inscenizavimui. Pavyzdžiui, tarp esamų medžių, upelio ir stačių šlaitų įrengtas įmantrus takas, nukreipiantis lankytojus į įvairius kalkakmenio šaltinius. Prie neprieinamo kalkakmenio šaltinio įrengta patraukli apžvalgos aikštelė.

29

GASP landscape

55ARCHITEKCI Bobrowsko draustinis Stary Sącz, Lenkija

“Bobrowisko” teritorija - buvęs žvyro karjeras, dabar pasižymintis natūralia aplinka ir yra pritaikytas rekreacijai, gamtos stebėjimui, edukacijai.

Organiškas pėsčiųjų tiltas palaipsniui atskleidžia skirtingas Bobrowisko gamtos perspektyvas. Pėsčiųjų tilto forma skatina užmegzti tiesioginį kontaktą su gamta, atskleidžia jos kintamumą. Pagrindiniai projekto iššūkiai: maršruto įrengimas tarp gyvūnų buveinių bei gruntinio vandens lygio svyravimai. Įrengti mediniai priėjimai prie gamtos stebėjimo struktūrų yra filosofinė patirties dalis: jie skirti trumpam nuraminti suvokimą, sukelti laukimo būseną. Stebėjimo objektus stengtasi išlaikyti nedidelius, tačiau gana sudėtingos geometrijos - reaguojančius į kintantį apšvietimą, siūlančius įvairias vizualines prieigas.

Statybai naudojama kukli, vietinė medžiaga - neapdirbta mediena. Graviruotos lentelės atskleidžia paslėptą aplinkos turtingumą.

30

STRUCTUM / Dolomito karjeras

ŠARŪNO KIAUNĖS PROJEKTAVIMO STUDIJA Zaraso ežero apžvalgos ratas Zarasai, Lietuva

Zaraso ežero rytinėje pakrantėje esantis apžvalgos ratas - unikalios konstrukcijos statinys - vienintelis tokio tipo Lietuvoje. Nuo apžvalgos rato atsiveria Zaraso ežero bei Zarasų miesto apylinkių kalvoto kraštovaizdžio panorama.

Apžvalgos aikštelės konstrukcija – ratu einantis 100 m ilgio maumedžio pagrindo takas. Jis prasideda nuo aukšto ir stataus ežero kranto viršaus, apsuka virš pakrantės 34 m skersmens ratą ir nuožulniai nusileidžia žemyn link šalia tako įrengtų stačių laiptų. Aukščiausia rato vieta - 17 metrų.

Taką laiko įvairaus aukščio (priklauso nuo šlaito nuolydžio) 7 atramos – apskrito profilio sukryžiuotos plieno kolonos (X formos konstrukcijos). Apžvalgos rato konstrukcija lengvai juda, tačiau lankytojų saugumą užtikrina patogūs nerūdijančio plieno turėklai (juose įrengtas pagrindinis rato apšvietimas) su plieno tinklu. Žemiau apžvalgos rato įrengtas ežerą juosiantis 1,4 km pėsčiųjų ir dviratininkų takas, lieptas, akmens skulptūrų parkas.

31

GASP landscape

KONCEPCIJA

32

STRUCTUM / Dolomito karjeras

Hipotezė

Kaip intensyviai eksplotuojamą dolomito karjerą tinkamai rekultivuoti, jį paverčiant stipria gamtinės aplinkos dalimi, kartu stiprinant Pakruojo krašto identitetą, rekreaciją bei ekonomiką?

33

GASP landscape

KONCEPCIJA

KE4

KRAŠTOVAIZDIS

GAMTINĖ APLINKA

Pakruojo savivaldybę kerta Europinis ekologinis koridorius KE4. Petrašiūnų dolomito karjero teritorija, šiuo metu neatitinkanti Europinio lygmens ekologinio tinklo reikalavimų, turi potencialo tapti viena iš vertingiausių gamtinių teritorijų visame Pakruojo rajone. Rekultivuojant karjerą sustiprinamas ne tik esamas gamtinis karkasas, bet ir Europinis ekologinis koridorius.

Pasibaigus dolomito eksploatacijai projektuojamoje teritorijoje, karjeras taps didžiausiu vandens telkiniu Pakruojo rajone. Naujasis dirbtinis ežeras bei jo pakrantės taps įvairios floros bei faunos buveine, todėl siūloma šias vietas paversti saugoma teritorija, riboti ūkinę veiklą. Rytinėje karjero pusėje, pagal Pakruojo rajono savyvaldybės bendrąjį planą, siūloma žemės ūkio teritorijas pakeisti mišku, taip kompensuojant šiuo metu kertamas miško buveines.

34

STRUCTUM / Dolomito karjeras

TAKŲ SISTEMA

ZONOS

Dolomito karjero aplinkinės teritorijos pasižymi dinamišku kraštovaizdžiu bei lankytinais kultūros paveldo objektais.

Projekte siūloma suformuoti teminius maršrutus apjungiant saugomus objektus ir, kartu su karjero teritorija, sukurti skirtingų atstumų žiedinių takų tinklą. Strateginėse maršrutų vietose numatomi pagrindiniai bei šalutiniai įėjimai į Dolomito teritoriją.

Dinamiška karjero ir jo apylinkių teritorija suskirstoma į atskiras zonas pagal integruojamą programą ir naudojimo aktyvumą. Aktyviausios bei labiausiai žmonių naudojamos zonos yra šiaurės vakarinėje teritorijos dalyje: motokroso trasa, atostogų namelių bei vandens zonos, dolomito parkas, nuotykių miškas, utralengvųjų orlaivių pieva ir esamas žemės ūkis. Pasyvaus naudojimo zonoms pietinėje ir rytinėje pusėje priskiriamas miškas, pasyvi karjero zona ir saugoma gamtos teritorija - oazė.

35

Motokroso zona

Dolomito parkas

Atostogų namelių zona

Miškas

Nuotykių miškas

Aktyvaus naudojimo vandens zona

Ultralengvųjų orlaivių zona

Pasyvaus naudojimo vandens zona

Žemės ūkis

Oazė

GASP landscape

2 12

3

19

4

5

5

8

20

9

10 21

7

36

11

STRUCTUM / Dolomito karjeras

14

VIZIJA

15 1

16

5

17

6 13

1. AB “Dolomitas” 2. Motokroso trasa 3. Atostogų nameliai 4. Dolomito parkas 5. Dolomito pelkės 6. Paežerių miškas 7. Legminių miškas 8. Nuotykių miškas 9. Ultalengvųjų orlaivių pieva 10. Kaštonkelis 11. Mūša 12. Kruoja 13. Daugyvenė 14. Petrašiūnų siauruko stotis

18

15. Siauruko bėgiai 16. Balsių dvaro sodybos fragmentai 17. Balsių kapinynas 18. Vaišvydžių vėjo malūnas 19. Akmenėlių dvaras 20. Pakruojo dvaro kompleksas 21. Pakruojo miestas

37

GASP landscape

1

6 2 5

3

4

KRANTŲ STRATEGIJA Planuojamoje teritorijoje norima pabrėžti svarbiausius esamus ir būsimus karjero kražtovaizdžio elementus, santykį tarp žmogaus, gamtos ir vandens. Išskiriami skirtingi pakrančių tipai: 1. Esama dolomito atodanga, atsiradusi eksploatuojant antrąjį Petrašiūnų karjerą.

2. Planuojama įlanka išsiskiria negiliu dugnu, yra galimybė joje įrengti nuožulnų krantą patrauklų vietinei bioįvairovei.

Be to, projektuojamas apžvagos lieptas kurs vizualinį ryšį tarp įlankos ir apžvalgos rato.

3. Šiuo metu formuojamos salos krantuose planuojama įrengti stovyklavietes, kurios būtų pasiekiamos tik pėstiesiems ir dviratininkams, taip nedrumsčiant gamtos ir poilsiautojų ramybės.

4. Istorinę jungtį (Kaštonkelį) tarp Vaisvydžių kaimo ir Pakruojo miesto siūloma atkurti įrengiant pylimą. Taip

atskiriama karjero pietinė dalis nuo vandens pramogoms pritaikytos šiaurinės dalies, sukuriama ramiausia buveinė vietiniams bei migruojantiems paukščiams.

5. Dolomito eksploatacijos metu iš karjero pumpuojamas gruntinis vanduo naudojamas išgautam dolomitui plauti.

Panaudotame vandenyje, kuris filtruojamas pylimais suformuotuose vandens rezervuaruose gausu nuosėdų, praturtintų mineralais ir druskomis. Šie mikroelementai pritraukia įvairius laukinius gyvūnus. Baigus eksplotuoti karjerą, siūloma šiuos baseinus palikti savaime renatūralizuotis.

6. Eksploatuojamas karjeras taps dideliu vandens telkiniu.

Atstumas aplink karjerą palyginti didelis įveikti pėsčiomis, todėl siūloma įrengti polinį tiltą, jungiantį teminį Dolomito parką su rytine krantine.

38

STRUCTUM / Dolomito karjeras

1

2

3

4

5

6

39

GASP landscape

OAZĖ Pasibaigus dolomitui eksploatuojamame karjere, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, pažeistą gamtinę teritoriją privaloma rekultivuoti. Petrašiūnų karjeras - neišimtis, rekultivacija čia vykdoma etapais. Pasibaigus naudingąjai iškasenai nepanaudotu gruntu yra formuojamos salos, šlaitai, keliai ir būsimi krantai. Apsilankius karjero teritorijoje buvo pastebėta, jog kai kurie rekultivuojami šlaitai yra ganėtinai statūs, o formuojamos salos - didelės, nepasižymi ilga kranto linija.

Norint užtikrinti ekologiškai stiprią būsimo vandens telkinio kranto buveinę, strateginėse vietose siūloma įrengti atabradą ir nuožulnesnius šlaitus. Pietinė, pietvakarinė bei pietrytinė būsimo vandens telkinio dalys taps pasyviomis gamtos teritorijomis, turtingomis gausia bioįvairove. Šiose vietose planuojama suformuoti nedideles organiškų salų grupes nuožulniais ir negiliais krantais, taip padidinant naudingą biologinei įvairovei pakrančių plotą. Tarp salų projektuojamais takais lankytojai susipažins su Pakruojo kraštui unikalia flora ir fauna, bus skatinamas gamtinės aplinkos puoselėjimas.

1/5

1/2

Rekultivuojant karjerą formuojami statūs šlaitai

Strateginėse vietose siūloma įrengti atabradą ir nuožulnesnius šlaitus

40

STRUCTUM / Dolomito karjeras

Takas oazės zonos pakrantėje

Oazės zonos kranto teritorijose ant atabrado siūloma suformuoti salų

Ekologiniu požiūriu stipri kranto buveinė užtikrina biologinę įvairovę

grupes nuožulniais krantais

41

GASP landscape

BIOĮVAIROVĖ IR BUVEINĖS Pakruojo savivaldybėje aptinkama šiaurinei Lietuvos daliai būdingų, retų ir net į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų gyvūnų, paukščių bei augalų rūšių. Rekultivavus Petrašiūnų I ir II karjerus pastebėta, kad naujos buveinės patrauklios saugomoms augalų, paukščių bei vabzdžių What is Lorem Ipsum? rūšims.

Lorem Ipsum is simply dummy text of the printing and typesetting industry. Lorem Ipsum has been the industry’s Numatant dolomito karjero eksploatacijos ir rekultivacijos standard dummy text ever since the 1500s, when an gaires, atkreipiamas dėmesys ir į šioms rūšims būdingas unknown printer took a galley of type and scrambled it buveines, išlaikomas proporcingas pievų, miškų, to make a type specimen book. It has survived not only pakrančių ir atvirų vandenų santykis. Pateiktoje schemoje five centuries, but also the leap into electronic typesetting, vaizduojama dalis rūšių, suskirstytų pagal jų tipines remaining essentially unchanged. It was popularised in buveines projekto teritorijoje. the 1960s with the release of Letraset sheets containing Lorem Ipsum passages, and more recently with desktop publishing software like Aldus PageMaker including versions of Lorem Ipsum.

Why do we use it?

It is a long established fact that a reader will be distracted by the readable content of a page when looking at its layout. The point of using Lorem Ipsum is that it has a more-or-less normal distribution of letters, as opposed to using ‘Content here, content here’, making it look like machaonas and o readable English. Many desktop publishing packages Margasis satyras web page editors now use

vakarinis vapsvaėdis o

žalsvasis pūkanugaris

rudakis satyriukas o

geltonoji starta

bukutis liepsnelė

didysis auksinukas o paprastoji voverė

barsukas baltasis kiškis o

baltakrūtis ežys vikrusis driežas

žebenkštis

Raktažolė pelenėlė

pelkinis pelėnas stirna

šermuonėlis o

Totorinė maludė

42

Miškinė dirsuolė

briedis

miškinė kiaunė

Gelsvasis piengrybis

STRUCTUM / Dolomito karjeras

mažasis erelis rėksnys o

didysis baublys o

baltasis garnys

čivylis raštuotasis taškasprindis

rudgalvis kiras

kudrinis peleausis paprastasis tulžys o

europinis plačiaausis o juodasis gandras o

taškuotasis sprindinis naktinukas

didysis dančiasnapis

nendrinės rupūžės o kruvinoji strėliukė raudonpilvės kumutės pilkasis garnys

šernas

ešerys

ūdra

gulbė nebylė

karpis šamas

Plaukuotoji jonažolė

Paprastoji tuklė

Vandeninė išnė

43

Plunksnalapė griovenė

GASP landscape

JUNGTYS IR MARŠRUTAI

P

Dolomito karjero teritorijoje formuojamas žiedinių takų tinklas. Jame integruojami jau esami miško bei pakrančių takai, karjero eksploatacijos keliai. Vakaruose esantis pėsčiųjų ir dviračių takas, įrengtas ant buvusio geležinkelio bėgių, jungiantis Pakruojo dvarą ir karjero paplūdimį, pratęsiamas iki pat teritorijos šiaurinės dalies.

Automobilių stovėjimo aikštelė Tiltas Pylimas Draudžiamas buvęs automobilių eismas Ilgiausio žiedinio maršruto esamos jungtys Ilgiausio žiedinio maršruto planuojamos jungtys

Baigus kasti dolomitą ir nustojus iš karjero dugno pumpuoti gruntinį vandenį, susidarys daugiau nei 5 kilometrų ilgio dirbtinis ežeras. Projektuojant takų tinklą ir patogų susisiekimą tarp kairiojo ir dešiniojo krantų, siūlomos dvi horizontalios ašys per vandenį. Pietuose, dėl vykdomos karjero ūkinės veiklos buvo nukastas istorinis kelias - Kaštonkelis, jungiants Pakruojo dvaro kompleksą bei Vaišvydžių kaimą. Siūloma šią ašį atkurti suformuojant

Esamos pagrindinių takų jungtys Planuojamos pagrindinių takų jungtys Esamos šalutinių takų jungtys Planuojamos šalutinių takų jungtys

44

STRUCTUM / Dolomito karjeras

Scenografinis takas (pylimas) per vandenį - atkurtas istorinis ryšys Kaštonkelis

tiesų pylimą - scenografinį taką per vandenį. Šalia teminio Dolomito parko yra numatoma antroji jungtis - medinis pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas. Šios dvi ašys ne tik jungia du karjero krantus, bet taip pat ir skirtingus kraštovaizdžio objektus - Kruojos bei Daugyvenės upes, dirbamus laukus, miškus ir karjerą.

Lankytojams teritorijoje geriau orientuotis padės strategiškai išdėstyti vietoženkliai su pažymėtais maršrutais, kurie skirstomi pagal kategorijas ir medžiagiškumą. Pagrindiniai takai projektuojami iš dolomito skaldos ir medžio, šalutiniai miško takai - iš žvyro bei smėlio.

Pagrindinėse teritorijos prieigose - Dolomito parko ir atostogų namelių zonose numatomos dvi, po 30 vietų turinčios, automobilių stovėjimo aikštelės. Šalia ultralengvųjų orlaivių pievos numatomos kelios parkavimo vietos, o esama Pakruojo dvaro stovėjimo aikštelė taip pat integruojama į bendrąją automobilių parkavimo sistemą.

45

GASP landscape

KULTŪROS PAVELDO OBJEKTŲ MARŠRUTAS Žiedinis maršrutas jungia pagrindinius ir labiausiai lankytinus kultūros paveldo objektus. Pietuose atkuriama istorinė ašis - Kaštonkelis, kuri jungia Pakruojo dvaro kompleksą ir Vaišvydžių vėjo malūną. Taip į maršrutą įtraukiamas Akmenėlių dvaras, Petrašiūnų siauruko stotis, senieji siauruko bėgiai per Daugyvenės upę. Visi šie objektai sudaro 20 kilometrų žiedinį maršrutą, patogiausiai įveikiamą dviračiu. Dalis atkarpų yra egzistuojančios, kitos dalys bus įgyvendintos pasibaigus karjero eksploatacijai.

PAKRANTĖS MARŠRUTAS Vidutinio atstumo karjero pakrantės maršrutas skirtas supažindinti lankytojus su vietine gamta, joje esančia flora bei fauna. Aplankomas teminis Dolomito parkas, suformuotų salų buveinės teritorijos vakaruose, paplūdimys, rekultivuotas Paežerių miškas. Strateginėse vietose nuo apžvalgos aikštelių atsiveria karjero panoramos, pasiekiama pagrindinė teritorijos programa.

Viso šio maršruto ilgis siekia 15 kilometrų.

DOLOMITO PARKO MARŠRUTAS Trumpiausias, 10 kilometrų ilgio dolomito parko maršrutas išsisiskiria tuo, kad jis gali būti įgyvendinamas nebaigus karjero eksploatacijos. Lankytojai supažindinami su karjero istorija, gali gyvai stebėti dolomito kasybą, klodų sprogdinimus. Pagrindiniai apjungiami objektai - Pakruojo dvaro kompleksas, Legminių miškas, teminis dolomito parkas, bei paplūdimio ir atostogų namelių zona.

46

STRUCTUM / Dolomito karjeras

Takas per miške planuojamą nuotykių parką

Pakruojo dvaras

Akmenėlių dvaras

Petrašiūnų siauruko stotis

Pakruojo dvaro tiltas - Kruojos užtvanka

Vaisvydžių malūnas

Apžvalgos aikštelės pavyzdys

47

GASP landscape

PROGRAMA Teritorijoje planuojamas platus funkcijų spektras, skirtas įvairaus amžiaus bei poreikių lankytojams. Vakarinėje dalyje projektuojamas teminis Dolomito parkas, kuriame numatoma edukacinė zona, apžvalgos ratas, akmens skulptūrų ekspozicija. Kiek labiau į šiaurę numatomi atostogų nameliai, vandens pramogos bei pagrindinis paplūdimys. Rytinė teritorijos dalis skirta pasyviai rekreacijai, projektuojami pėsčiųjų takai, apžvalgos aikštelės, atveriančios skirtingas perspektyvas, stovyklavietė saloje.

Pietinėje karjero pakrantėje formuojamos salos, per kurias projektuojamas pažintinis takas. Pietvakarinėje miško teritorijoje numatomas nuotykių parkas, o greta esančioje agrikultūrinėje žemėje - ultralengvųjų orlaivių pakilimo/nusileidimo zona. Atsižvelgiama ir į pramogų sezoniškumą: siekiama, kad teritorija funcionuotų ištisus

metus, todėl taip pat numatomos veiklos žiemos sporto mėgėjams.

Saugomi objektai

Žaidimų aikštelė

Ultralengvųjų orlaivių pieva

Pylimas

Nuotykių parkas

Pramonės objektai

Akmens skulptūrų ekspozicija

Paplūdimys

Edukacinė zona

Žvejybos zona

Apžvalga

Vaismedžių sodas

Kempingas

Dolomito pelkės

Atostogų nameliai

Paukščių stebėjimas

Užkandinė

Miškas

Motokroso trasa

48

STRUCTUM / Dolomito karjeras

Apžvalgos takas

Dolomito sprogdinimas

Skulptūros iš dolomito

Fosilijos

Poilsio/ramybės zonos gamtoje

Jodinėjimas žirgais

Pakruojo dvaras

Dviračių maršrutai

Stovyklavimas

Gyvūnų ir paulščių stebėjimas

Atostogų nameliai

Takai ant vandens

Nuotykių parkas

Ultralengvųjų orlaivių pieva

Wake parkas

Irklavimas

Buriavimas ant ledo

Slidinėjimas

Arklio traukiamos rogės

Čiuožinėjimas

49

GASP landscape

DETALIZUOJAM TERITORIJOS

50

STRUCTUM / Dolomito karjeras

Atostogų nameliai

Dolomito parkas

MOS

51

GASP landscape

3

4

2

1

52

STRUCTUM / Dolomito karjeras

1

2

3

4

DOLOMITO PARKAS naudojamas vandens filtracijai. Siūloma šį rezervuarą paversti uždaru kraštovaizdžiu jį įgilinant ir, pasitelkus atsinaujinančius energijos šaltinius, dalinai išpumpuoti besiskverbiantį gruntinį vandenį. Nusileidus laiptais žemyn lankytojai galės pajusti karjerą iš jo dugno, kuriame susidarius mikroklimatui, bus galima tyrinėti retas augalų, vabzdžių bei paukščių rūšis.

Nuo pat dolomito karjero eksplotacijos pradžios perteklinis gruntas buvo pilamas į rytinę teritorijos dalį. Bėgant metams susiformavo didžiulė kalva, kuri nebūdinga aplinkui esančiam lygumų kraštovaizdžiui. Nuo šios kalvos atsiveria unikalus antropogeninis kraštovaizdis. Kuriant teminį dolomito parką pasirinkta būtent ši teritorija, kadangi ji pasižymi akmeningu dirvožemiu, sausa augmenija ir stačiais šlaitais.

Apžvalgos rato pabaigoje pasiekiama tako dalis, esanti žemiau vandens lygio (4). Čia pajuntamas ryšys su vandeniu, įspūdį sukelia jo skaidrumas ir turkio spalva.

Pagrindinis parko akcentas – apžvalgos ratas. Taisyklinga apskritimo forma racionalizuojamas chaotiškas eksplotuojamo karjero kraštovaizdis. Išnaudojamas teritorijos kalvotumas - tik pradėjus kilti pasiekiamas status kalvos šlaitas, o toliau keliaujant apžvalgos ratu atsiduriama 12 metrų virš žemės paviršiaus. Tęsdamas kilimą, lankytojas pasiekia apžvalgos aikštelę (2), esančią virš aukščiausios kalvos vietos, kurioje pajuntamas karjero mastelis ir atsiveria horizonte nusidriekęs kraštovaizdis.

Šio parko paskirtis yra edukuoti lankytoją apie dolomitą, karjero bei Pakruojo krašto istoriją. Supažindinama, kaip ši uoliena susidarė, kodėl ji naudinga ir kodėl ji išgaunama būtent čia. Dolomito parke taip pat bus eksponuojamos skulptorių sukurtos dolomito skulptūros. Šis unikalus teminis parkas padės stiprinti Pakruojo rajono identitetą.

Nuo aukščiausio taško leidžiantis žemyn, po taku atsiveria duobė – didžiulis pulpos rezervuaras (3), šiuo metu

53

GASP landscape

54

STRUCTUM / Dolomito karjeras

Apžvalgos ratas iš paukščio skrydžio 55

GASP landscape

TAKAI Teritorijoje numatomi du takų tinklų tipai ir apžvalgos ratas. Pirmosios kategorijos takai yra didesnių, žiedinių maršrutų dalis. Rytuose - tiesioginė jungtis tiltu į kitą karjero kranto pusę. Šių takų kampuotas išsidėstymas primena dolomito uolieną. Greta jų yra išdėstyta pagrindinė parko programa, taip pat pasiekiami pulpos rezervuarai. Antrosios kategorijos takai skirti neformaliam parko tyrinėjimui, augalijos ir kraštovaizdžio pažinimui.

Lankytojus nustebins strategiškai parinktos atsiveriančios panoramos. Apžvalgos takas yra skirtas karjero masteliui suvokti. Šie trys takų tipai lankytojui padeda skirtingai patirti dolomito parko atmosferą.

AUGMENIJA Skirtingai nei kitose karjero dalyse, esamos kalvos ir jos šlaitų siūloma neužpilti papildomu dirvožemio sluoksniu ir neužsodinti mišku. Ši teritorija unikali savo sausa augmenija, pavieniais medžiais ir akmeningumu, kas ir formuoja dolomito parko identitetą. Kylant reljefui daugėja žvyro, dolomito bei kitų akmenų. Kalvos viršuje iš žemiau skverbiasi žaluma, yra pavienių beržų, gausu žydinčių šalpusnių bei šaltalankių.

Pakilus vandens lygiui teritorija šiaurėje taps seklesnė, atsiras daugiau vandens augmenijos, o parko pietvakariuose esantys pulpos rezervuarai paliekami savaiminei renatūralizacijai.

PROGRAMA Dolomito parko tikslas yra supažindinti lankytoją su karjero istorija, papasakoti kas yra dolomitas ir kodėl jis yra svarbus. Pagrindinis akcentas - apžvalgos ratas bei pulpos rezervuarai su unkaliu uždaru kraštovaizdžiu.

Strateginėse vietose numatoma eksponuoti skulptūras iš dolomito. Taip pat būtų vykdomos edukacinės programos, tam tikrose zonose būtų tyrinėjamos fosilijos, retos vabzdžių bei paukščių rūšys. Visoje teritorijoje būtų išdėliotos informacinės iškabos. Šaltuoju sezonu kalvos ir šlaitai būtų naudojami kaip slidinėjimo zonos.

56

STRUCTUM / Dolomito karjeras

Apžvalgos rato aukštingumas

APŽVALGOS RATAS IR AUKŠTINGUMAS Projektuojant apžvalgos ratą buvo išnaudojamas teritorijos kalvotumas ir šlaitų statumas. Takas elegantiškai kyla į viršų ir pasiekus aukščiausią tašką organiškai išplatėja suformuojant 4 metrų pločio apžvalgos aikštelę. Šioje vietoje takas yra aukščiau nei aplinkui esantys miškai, todėl matomas už horizono esantis kraštovaizdis. Kol karjeras bus kasamas, ši ikoniška vieta leis stebėti karjero eksplotaciją ir įspūdingai sprogdinamus dolomito klodus.

Leidžiantis nuo šios vietos, takas susiaurėja iki dviejų metrų ir pakimba virš vandens. Keliaujant žemyn lankytojui po kojomis atsiveria įspūdinga, penkiolikos metrų gylio ir trijų hektarų ploto pulpos duobė. Ištuštinto rezervuaro statūs šlaitai pasakoja dolomito kasybos istoriją, kokie

gavybos procesai buvo vykdomi. Ties rezervuaro briauna pasiekiamas žemės paviršius ir keliaujant toliau paneriama žemiau vandens lygio. Lankytojas iš labai arti gali pajusti karjerą.

Nors šalyje gausu apžvalgos takų ir bokštų, dauguma jų nėra pritaikyti žmonėms su negalia. Projektuojant šį taką buvo atsižvelgiama į skirtingų žmonių poreikius bei amžiaus grupes. Nuolydžiai buvo formuojami iki 4,5% statumo įrengiant poilsio aikšteles, todėl kelionė taku yra patogi ir nevarginanti. Viso tako ilgis siekia 1750 metrų, o pakelta dalis - 900 metrų ilgio. Šis apžvalgos ratas taptų ilgiausiu Lietuvoje tokio pobūdžio taku.

Ryšis tarp aukšiausios apžvangos rato aikštelės ir kitame karjero krante esančio miško

57

GASP landscape

MEDŽIAGIŠKUMAS IR TVARUMAS Nors dolomito karjeras laikui bėgant bus rekultivuotas, tačiau architektūriniais elementais norima pabrėžti jo industrinę istoriją. Dėl to apžvalgos takui buvo pasirinktos rūdinto plieno konstrukcijos. Ši struktūra primena pramoninės teritorijos reliktą, kuris laikui bėgant taps karjero simboliu. Rūdinto metalo apvalios kolonos ir tinklo turėklai kuria architektūrinį vientisumą ir išraiškingai pateikia taką iš kitų karjero vizualinių taškų. Struktūra tvirtinama naudojant polinius pamatus, kurie tam tikrose vietose užliejami vandeniu. Vaikštomam pagrindui panaudojama teritorijoje kertamų miškų mediena, minimaliai ją apdirbant ir rusvai impregnuojant. Tokiu būdu maksimaliai išsaugoma natūrali medžio tekstūra, o esant drėgnam orui sumažinamas slidumas.

Tvarūs sprendimai taip pat buvo naudojami projektuojant ir kitus parko elementus: pagrindiniai takai grindžiami iš karjere išgaunamos dolomito skaldos. Takams sutvirtinti ir užtikrinti ilgaamžiškumą naudojamas skaldą surišantis skystis. Neformalius takus norima subtiliau paslėpti teritorijoje jiems panaudojant žvyro skaldą.

Apžvalgos ratui leidžiantis žemyn ir pasiekus vandenį, rūdintą plieną ir medį keičia betonas. Ši tako dalis projektuojama po vandeniu supilant pylimą ir ant jo montuojant betoninius (U formos) profilius. Kadangi didžioji dalis konstrukcijos bus panardinta po vandeniu, gamykliškai paruošiant betono segmentus struktūra sustiprinama mikrofibra ir pilamas betono atsparumą vandeniui gerinantis skystis.

Apžvalgos aikštelės pjūvis

Vaikštomas paviršius: rusvo atspalvio mediena

Turėklai: rūdinto metalo tinklas

58

Tako kolonos: rūdintas metalas

STRUCTUM / Dolomito karjeras

Apžvalgos aikštelė

Takas per vandenį: šviesus betonas

Žemutiniai pagrindiniai takai: dolomito skalda

Šalutiniai takai: žvyras

Apžvalgos rato ir teritorijos reljefo santykis

59

GASP landscape

60

STRUCTUM / Dolomito karjeras

Pulpos duobė 61

GASP landscape

2

1

62

STRUCTUM / Dolomito karjeras

ATOSTOGŲ NAMELIAI Įrengiant atostogų namelius siekiama dar platesnių turizmo galimybių. Atsižvelgiant į tai, kad Dolomito teritorija yra išskirtinė regione savo dydžiu, bioįvairove, vandens telkiniais, aplink esančiais paveldo objektais, todėl jos pritaikymas taip pat orientuojamas į lankytojus, atvykstančius iš tolimesnių Lietuvos ar užsienio miestų, suteikia galimybę apsistoti nakčiai.

Atostogų namelių zonoje įrengiamas naujas paplūdimys, kuriame numatomi pontoniniai lieptai, laisvalaikio zona su užkandine, vandens sporto inventoriaus punktas, viešieji sanitariniai mazgai, laužavietės, žaidimų bei tinklinio aikštynai.

Rekreacinėje zonoje numatomi atostogų nameliai.

Užstatymas formuojamas organiškai išdėstant namelius grupėmis, kiekvienam objektui atveriama Petrašiūnų karjero panorama. Esami medžiai ir nauji želdiniai įsikomponuoja tarp namelių, sukurdami intymias ir pusiau privačias zonas. Kiekviena namelių grupė yra tarsi maža bendruomenė, kuri dalijasi bendra lauko erdve.

Numatoma strateginė atostogų namelių zona - šiaurės vakarinėje dalyje, ant Petrašiūnų karjero kranto. Pakruojo miesto savivaldybės iniciatyva šioje vietoje buvo įrengtas miestiečių pamėgtas ir aktyviai naudojamas paplūdimys, tačiau baigus eksploatuoti karjerą numatomas vandens lygis pakils 4 metrus, todėl vieša erdvė bus užlieta.

1

2

63

GASP landscape

ŽALIOSIOS ERDVĖS Teritorijos šiaurės vakarų dalyje esami pavieniai želdiniai plečiami iki atostogų namelių zonos, įsikomponuoja tarp užstatymo ir formuoja intymias erdves. Zonoje tarp paplūdimio ir užstatymo įrengiamas miško sodas (angl. food forest), prieinamas kiekvienam lankytojui. Jame sodinami įvairūs vaismedžiai, uogakrūmiai nereikalaujantys didelės priežiūros. Atostogų namelių išdėstymas formuoja pusiau privačius vidinius kiemelius, kuriuose numatomos poilsio erdvės, žaidimų elementai, želdiniai, takeliai.

UŽSTATYMAS Atostogų namelių išdėstymas organiškas, bet ne atsitiktinis. Formuojamos 4-5 namelių grupės. Kiekvienas objektas orientuojamas taip, kad į jį atsivertų Dolomito teritorijos kraštovaizdis. Nameliai išdėstomi lanku, formuojamas vidinis kiemelis - pusiau privati erdvė.

Paplūdimio zonoje numatomi trys tūriai - pramogų zona su lauko kavine, renginių zona, žaidimų aikštele. Pėsčiųjų takai organiški, įsipina į nereguliarų užstatymą, palaipsniui atveria teritorijos perspektyvas. Į teritoriją atvykstama esamu keliu, vedančiu į Petrašiūnų karjerą. Šiaurinėje dalyje numatoma automobilių stovėjimo aukštelė.

PROGRAMA Teritorijoje numatomos poilsio ir pramogų zonos. Pramogų zona išsidėsčiusi paplūdimyje. Čia numatomos įvairios funkcijos: kavinė, sporto įrangos nuoma, viešieji tualetai, žaidimų ir tinklinio aikštelės, laužavietės. Numatomos vandens sporto galimybės: vandens dviračiai, paviršinis nardymas, irklentės, valtys, kaitavimas. Pietinėje dalyje, atokiau nuo paplūdimio numatomas kempingas, palapinių zona. Poilsio zonoje išdėstomi atostogų nameliai.

64

STRUCTUM / Dolomito karjeras

TIPINIO LIETUVIŠKO SODO NAMELIO ARCHITEKTŪRA Architektūrinei atostogų namelių išraiškai pasirinkta tradicinė lietuviško sodo namelio šlaitiniais stogais forma. Atsižvelgiant į teritorijoje jau esamą sodo namelių užstatymą, stengiamasi išlaikyti šios tipologijos identitetą.

Naudojamas “A” formos skerspjūvis, statūs stogo šlaitai.

Parenkamos natūralios ir tvarios medžiagos, minimalus dekoras. Namelio forma ir medžiagiškumas sąveikauja su aplink esama gamta, suteikia jaukumo, intymumo jausmą, buvimo gamtoje patirtį. Minimalus dizainas, interjero sprendimai užtikrina kokybišką architektūrą bei estetiką.

Lietuviški sodo nameliai

Atostogų namelių architektūros ir interjero pavyzdžiai

65

GASP landscape

UŽSTATYMO TIPAI Projektuojami du gyvenamųjų namelių tipai: dviejų aukštų (su antresole) - keturiems asmenims (Nr. 1), bei vieno aukšto - dviems asmenims (Nr. 2). Priešais pagrindinį įėjimą numatoma lauko terasa, esanti po stogu.

Interjero sprendimai - minimalistiški, tačiau maksimaliai išnaudojamas naudingasis plotas. Numatoma svetainės, virtuvėlės, miegamojo zonos bei sanitarinis mazgas.

Viešame papludimyje projektuojama užkandinė (Nr. 3) su atviro tipo virtuvėle ir valgomojo zona. Sanitariniame mazge (Nr. 4) numatomas vienas įėjimas, iš kurio lankytojų srautas pasiskirsto į dvi zonas: vyrų ir moterų.

1

Namelis su antresole: pirmas ir antras aukštai

3

Užkandinė

2

1

4 3

2

Vieno aukšto namelis

4

66

Viešasis sanitarinis mazgas

STRUCTUM / Dolomito karjeras

KONSTRUKCIJOS IR MEDŽIAGIŠKUMAS Parenkamos tvarios, natūralios medžiagos, lengvai konstruojamos vietoje arba gamykloje. Modulinio namelio konstrukcija - klijuoto medžio plokštė. Tvari, ilgaamžiška medžiaga, kurios natūrali apdaila matoma interjere.

Eksterjerui ir grindų dangai naudojamos degintos medienos dailylentės. Medienos apdorojimas ugnimi suteikia dar daugiau patvarumo, ilgaamžiškumo ir atsparumo aplinkos veiksniams. Pagrindinis fasadas - stiklinė vitrina aliuminiais antracito spalvos rėmais.

Vidinėms pertvaroms naudojama klijuotos medienos plokštė, kurios natūrali tekstūra suteikia interjero erdvei švarumo, jaukumo bei estetikos. Namelio energinio naudingumo klasė A++.

Fasadas: deginta mediena

Konstrukcija ir vidaus apdaila: klijuota mediena plokštė

Grindų apdaila: šviesaus atspalvio deginta mediena

67

GASP landscape

68

STRUCTUM / Dolomito karjeras

Atostogų namelių vizualizacija 69

GASP landscape

TVARUMAS

70

STRUCTUM / Dolomito karjeras

71

GASP landscape

MEDŽIAGOS IR MAŽOJI ARCHITEKTŪRA Vykdant Dolomito parko realizaciją svarbu pasirinkti tvarius sprendimus, naudoti vietines žaliavas, įtraukti ir stiprinti vietinę bendruomenę. Visa tai mažina projekto įgyvendinimo kaštus ir užtikrina didesnį projektuojamos teritorijos puoselėjimą.

teritorijos mažąjai architektūrai kurti. Pelkėtose teritorijose ir salų zonose projektuojami mediniai takai ant polių.

Informaciniams stendams, medžio masyvo suolams bei kitiems lauko baldams gaminant siūloma įtraukti Pakruojo krašto bendruomenę, organizuoti įvairias kūrybines dirbtuves.

Pagrindiniams teritorijos takams tiesti naudojama smulki, vietinio dolomito skalda. Miško teritorijose ji būtų pilama laisvai and sukietinto pagrindo, o intensyviau naudojamose zonose skalda būtų užpilama surišančiu skysčiu. Atstumų žymėjimams - naudojami balti dažai, kūriama ikonografija padedanti lankytojams orientuotis teritorijoje.

Vietinių žaliavų pritaikymas įmanomas ir kitur - atitvarams ties stačiais šlaitais naudojami karjero eksploatacijos metu iškasti rieduliai. Apšvietimui bei atostogų namelių zonos elektros energijos aprūpinimui elektra gaminama naudojant AB “Dolomitas” priklausančias vėjo jėgaines.

Parkavimo aikštelės teritorijos prieigose projektuojamos žaliųjų erdvių principu: kreipiamas dėmesys į lietaus nuotekų įsigeriamumą klojant korėtą betoninių trinkelių pagrindą su žolės intarpais.

Eksploatuojamas karjeras yra buvusi miškų ūkio paskirties teritorija, o pakeitus žemės naudojimo paskirtį miškai yra iškertami. Dalį medienos siūloma pritaikyti

72

STRUCTUM / Dolomito karjeras

Mediniai suolai, apžvalgos bei poilsio aikštelės

Mediniai takai ir lieptai

Mažosios architektūros elementai

Dolomitos ir žvyro skaldos takai

Vietoženklių ir automobilių stovėjimo aikštelės pavyzdžiai

73

GASP landscape

Pirmas etapas Antras etapas

74

STRUCTUM / Dolomito karjeras

PROJEKTO ĮGYVENDINIMO ETAPAI Dolomito teritorija yra išskirtinė savo dydžiu visame regione.

Tokio masto intervencijos įgyvendinimas yra ilgalaikis procesas, reikalaujantis daug lėšų bei viešo ir privataus sektorių bendradarbiavimo. Projekto įgyvendinimą siūloma vykdyti palaipsniui - etapais, tam, kad investuotos lėšos pradėtų duoti grąžą. Taip pat, viešinant plėtojamos teritorijos žinomumą pritraukiami nauji investuotojai.

galės stebėti dolomito sprogdinimus ir eksploataciją.

Tai pakankamai platus pramogų spektras pritraukti lankytojams bei investuotojams.

Antrojo etapo realizacija priklauso nuo vykdomų dolomito gavybos procesų užbaigimo. Projekte numatoma nauja karjero rekultivacijos strategija (salų supylimas pietinėje dalyje, krantų nuožulnumo formavimas). Vykdant dolomito kasybos darbus, galima laikytis šio rekultivavimo plano ir projekto antrasis etapas būtų įgyvendintas palaipsniui, pramonei funkcionuojant. Pasibaigus karjero eksploatacijai iškasta teritorija užliejama vandeniu, baigiami projektuoti pėsčiųjų maršrutai ir pradedami savaiminiai renatūralizacijos procesai.

Pirmuoju etapu galima vakarinės dalies realizacija. Šioje teritorijoje nevykdomi dolomito kasybos darbai, todėl projekto įgyvendinimo procesas gali vykti ir dabar. Čia numatomi pagrindiniai projekto traukos taškai: Dolomito parkas, atostogų namelių zona, vandens pramogos, stovyklavietė, miško nuotykių parkas. Lankytojai

75

GASP landscape

PROJEKTO FINANSAVIMO MODELIS LIFE PROGRAMA

PATIRTIS BELGIJOJE

LIFE programa yra vienintelė Europos Sąjungos finansinė priemonė, kuri išskirtinai prisideda prie Bendrijos aplinkos ir klimato kaitos iššūkių sprendimo. Nuo 1992 m., kai programa buvo sukurta, investicijos buvo nukreiptos į tokias prioritetines sritis kaip aplinkosaugos ir išteklių efektyvumas, gamtos ir biologinės įvairovės išsaugojimas, aplinkos valdymas ir informavimas, klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas. Didžioji lėšų dalis skiriama gamtos ir biologinės įvairovės apsaugos projektams, kurie prisideda prie Paukščių ir Buveinių direktyvų įgyvendinimo bei Natura 2000 saugomų teritorijų tinklo plėtros.

Projekto „Life in Quarries“ tikslas – sukurti metodus, leidžiančius optimizuoti Belgijoje veikiančių karjerų biologinės įvairovės potencialą. Programa apima biologinės įvairovės valdymo priemonių įgyvendinimą eksploatacijos metu taikant „dinaminį valdymą“, taip pat atkūrimą, pasibaigus kasybos veiklai.

Norint integruoti biologinės įvairovės valdymą karjero eksploatavimo etape, buvo sukurti nauji biologinės įvairovės plėtros metodai ir administracinis bei teisinis valdymas. Dinamiškas biologinės įvairovės valdymas buvo skirtas retoms ir saugomoms Valonijos paukščių rūšims, kurioms bus naudingos kasybos veiklos sukurtos buveinės.

išskiriamos šios subprogramos: Gamta ir biologinė įvairovė Žiedinė ekonomika ir gyvenimo kokybė Klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas Švarios energijos perėjimas

PROGRAMOS PRITAIKYMAS Atlikus gamtinę Pakruojo rajono analizę pastebėta, kad iš pietryčių į vakarus miškingiausią savivaldybės teritoriją kerta Europinis ekologinis koridorius KE4 į kurį patenka Petrašiūnų dolomito karjero teritorija.

Tinkamai eksploatuojant bei rekultivuojant karjerą šį tinklą galima sustiprinti, tačiau tam reikalingas būveinių bei rūšių monitoringas, bendradarbiavimas tarp karjerą eksploatuojančios įmonės ir savivaldybės, papildomas finansavimas. Ieškant lėšų projekto įgyvendinimui siūloma teikti paraišką LIFE, kadangi karjero teritorija patenka į Gamtos ir biologinės įvairovės subprogramą.

Gamtos ir biologinės įvairovės programoje yra siekiama apsaugoti ir atkurti Europos gamtą bei sustabdyti ir pakeisti biologinės įvairovės nykimą. Pagal LIFE gamtos ir biologinės įvairovės subprogramą finansuojami gamtos apsaugos projektai, ypač biologinės įvairovės, buveinių ir rūšių srityse. Daugiausiai remiami projektai, kurie prisideda prie ES Birds, o ypač prie Natura 2000 tinklo plėtros ir valdymo.

76

STRUCTUM / Dolomito karjeras

77

GASP landscape

RĖMĖJŲ PRODUKTAI TERRA MODUS

BETONO MOZAIKA

Dolomito teritorijos projektavimui reikalingas itin tikslus reljefo modelis. Pasitelkiama UAB Terra Modus lazerinio skanavimo technologija - LIDAR skenavimas iš bepiločio orlaivio – teritorijos žemės paviršiaus modeliavimui

Teritorijoje takai projektuojami iš vietinės medžiagos - smulkios dolomito skaldos. Jai surišti naudojame ROMPOX PROFI-DEKO surišėją. Parkingo grindiniui taikome Eco Domino korėtas plyteles, kurios užtikrins vandens pralaidumą ir savaiminę infiltraciją. Taip pat parkavimo vietos geriau integruosis į gamtinį kontekstą kuomet tarpuose sužaliuos žolė.

LG ELECTRONICS Atostogų namelių šildymui naudojame LG autonomines šildymo sistemas oras - oras - LG MULTI SPLIT Standart 2.

SCHOMBURG

WICONA

Apžvalgos tako kolonoms betonuoti naudojamas Schomburg produktas BETOCRETE CP. Kadangi dalis kolonų bus vandenyje, naudojant vandens įgeriamumas betone sumažinamas iki 80 %. Tai užtikrins struktūros ilgaamžiškumą.

Atostogų namelių stiklinio fasado profiliams naudojami Wicona WICTEC 50HI aliuminiai stiklo profiliai. Šilumos izoliacija viršija standartinius pasyviojo namo reikalavimus, o Uf vertė yra lygi 0,65 W/(m2K) dėl lengvai montuojamų specialių šiluminės pertraukos profilių kartu su trigubu stiklu.

78

STRUCTUM / Dolomito karjeras

SCENOS TECHNINIS SERVISAS

PP BALTIC

Dolomito parko skulpturoms apšviesti naudojami taškiniai šviesos šaltiniai. Miško teritorijoje strateginėse vietose naudojamas subtilus takų apšvietimas.

Apžvalgos tako per vandenį sekcijai pasitelkiamas u formos profilio betono konstrukcija, kuri panardinama į vandenį. Mišinyje naudojama Mikrofibra Crackstop sumažina betono paviršiaus trūkinėjimą pirminėje betono stingimo stadijoje ir taip pat prailgina betoninio paviršiaus tarnavimo laiką.

SCHNEIDER

NP5

Dolomito parko prieigose numatomose stovėjimo aikštelėse pastatomos elektromobilių įkrovimo stotelės.

EVLink parking

Projekte numatomi atostogų nameliai numatomi kaip laikini, moduliniai ir greitai surenkami statiniai. NP5 įmonė rūpintųsi karkaso konstrukcijos projektavimu ir gamyba.

79

GASP landscape

NAUJIEJI ŽENKLAI Teritorijos mažosios architektūros elementams pasirinkome Naujieji ženklai produkciją. Atostogų namelių zonoje naudojame Robinia serijos natūralaus medžio žaidimų aikšteles, nedidelio aukščio žviestuvus Arrow,

bei ug2 dviračių stovus. Aplink visą parko teritoriją maršrutams pažymėti taip pat naudojame Diba medinius vietoženklius, o atkreipdami dėmesį į rušiavimo svarbą pasirinkome Quinbin šiukšliadėžes.

Robinia climbing

Robinia forest lake boat

Robinia somersault

Robinia bird nest swing

Robinia sand and water play

Diba vietoženklis

Quinbin šiukšliadėžė

Ug2 dviračių stovas

Arrow lauko šviestuvas

80

STRUCTUM / Dolomito karjeras

81

GASP landscape

PLANŠETAS

82

STRUCTUM / Dolomito karjeras

GASP Landscape Komandos nariai: Gabija Petkūnaitė, Amedeo Ardolino, Simona Reičiūnaitė, Paulius Usevičius Pakruojo miesto savivaldybė, Petrašiūnų dolomito teritorija

GASP Landscape

DOLOMITO PARKAS Petrašiūnų dolomito karjero kraštovaizdžio atkūrimo ir integravimo vizija

8 9

1

10 2

Petrašiūnų dolomito karjeras yra šiaurinėje Lietuvos dalyje, Pakruojo rajone. Ši vieta unikali savo dydžiu, skaidriais vandens telkiniais, aplinkiniais kultūros paveldo objektais bei dolomito ištekliais. Dėl aktyviai vykdomų kasybos darbų teritorijos kraštovaizdis nuolat keičiasi - seni miškai kertami, išeksploatuotos zonos rekultivuojamos, formuojami nauji vandens telkiniai. Pasak karjerą eksploatuojančios įmonės, dolomito išteklių užteks dar 50-čiai metų, todėl kyla klausimas: kaip intensyviai eksplotuojamą dolomito

karjerą tinkamai rekultivuoti, jį paverčiant stipria gamtinės aplinkos dalimi, kartu stiprinant Pakruojo krašto identitetą, rekreaciją bei ekonomiką? Numatant projekto vystymo gaires analizuojama Pakruojo rajono gamtinė aplinka, saugomos teritorijos, vyraujanti vietinė augmenija. Ilgalaikė vizija skirstoma į etapus, kuriuos įgyvendinant nebūtų trukdoma tolimesnei karjero eksploatacijai. Projekto tikslas yra sukurti aukštos kokybės gamtinę teritoriją ir edukuoti jos lankytojus apie šios vietos bei krašto istoriją.

15

21 13

11

4

20

16

19 17

6

KRAŠTOVAIZDIS

GAMTINĖ APLINKA

Pakruojo savivaldybę kerta Europinis ekologinis koridorius KE4. Petrašiūnų dolomito karjero teritorija, šiuo metu neatitinkanti europinio lygmens ekologinio tinklo reikalavimų, turi potencialą tapti viena iš vertingiausių gamtinių teritorijų visame Pakruojo rajone. Rekultivuojant karjerą sustiprinamas ne tik esamas gamtinis karkasas, bet ir Europinis ekologinis koridorius.

Pasibaigus dolomito eksploatacijai projektuojamoje teritorijoje, karjeras taps didžiausiu vandens telkiniu Pakruojo rajone. Naujasis dirbtinis ežeras bei jo pakrantės taps įvairios floros bei faunos buveine, todėl siūloma šias vietas paversti saugoma teritorija, riboti ūkinę veiklą. Rytinėje karjero pusėje, pagal Pakruojo rajono savyvaldybės bendrąjį planą, siūloma žemės ūkio teritorijas pakeisti mišku, taip kompensuojant šiuo metu kertamas miško buveines.

14 Motokrosas

3

Atostogų nameliai

7

Nuotykių miškas Ultralengvieji orlaiviai Žemės ūkis Dolomito parkas Miškas

18

Aktyvi vandens zona Pasyvi vandens zona Oazė

12

1. AB “Dolomitas”

8. Petrašiūnų siauruko stotis

2. Motokroso trasa

9. Siauruko bėgiai

3. Pakruojo dvaro kompleksas 10. Balsių dvaro sodybos fragmentai 4. Paežerių miškas

11. Balsių kapinynas

5. Legminių miškas

12. Vaišvydžių vėjo malūnas

6. Nuotykių miškas

13. Akmenėlių dvaras

5

7. Ultalengvųjų orlaivių pieva Petrašiūnų dolomito karjero teritorijos vizija

14. Stovyklavietės zona

15. Dolomito atodanga

16. Takas per vandenį

17. Apžvalgos aikštelė

18. Kaštonkelis

ZONOS

TAKŲ SISTEMA

Dinamiška karjero ir jo apylinkių teritorija suskirstoma į atskiras zonas pagal integruojamą programą ir naudojimo aktyvumą. Aktyviausios bei labiausiai žmonių naudojamos zonos yra šiaurės vakarinėje teritorijos dalyje: motokroso trasa, atostogų namelių bei vandens zonos, dolomito parkas, nuotykių miškas, utralengvųjų orlaivių pieva ir esamas žemės ūkis. Pasyvaus naudojimo zonoms pietinėje ir rytinėje pusėje priskiriamas miškas, pasyvi karjero zona ir saugoma gamtos teritorija - oazė.

Dolomito karjero aplinkinės teritorijos pasižymi dinamišku kraštovaizdžiu bei lankytinais kultūros paveldo objektais.

Projekte siūloma suformuoti teminius maršrutus apjungiant saugomus objektus ir, kartu su karjero teritorija, sukurti skirtingų atstumų žiedinių takų tinklą. Strateginėse maršrutų vietose numatomi pagrindiniai bei šalutiniai įėjimai į Dolomito teritoriją.

19. Dolomito parkas

20. Apžvalgos takas

21. Atostogų nameliai

Pulpos duobės vizualizacija

Dolomito parko vizualizacija iš paukščio skrydžio

83

Atostogų namelių vizualizacija

GASP landscape

ŠALTINIAI ĮVADAS https://www.vle.lt/straipsnis/dolomitas-1/ https://lt.wikipedia.org/wiki/Raudonpamūšio_atodanga https://autc.lt/architekturos-objektas/?id=1296 https://dolomitas.lt/

ANALIZĖ Pakruojo rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas, 2008 m. Vilnius. Aiškinraštis ir brėžiniai Pakruojo rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas, 2006 m. Vilnius. Brėžiniai https://www.lgt.lt/index.php?view=category&id=167 https://www.geoportal.lt/geoportal/ https://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_miškai https://www.vzf.lt/?naujienos=atnaujinti-zemes-nasumo-vertinimo-erdviniai-duomenys https://www.bendrasisplanas.lt/gamtinis-karkasas-ir-saugomos-teritorijos/

84

STRUCTUM / Dolomito karjeras

ANALOGŲ STUDIJA https://www.rademacherdevries.com/luikerweg/ https://omgeving.be/blog/projecten/vlonders-en-uitkijkpunt-wolfsputten/ https://www.archdaily.com/956388/the-bobrowisko-nature-eenclave-55architekci https://www.a3p.lt/projektas.php?nr=1

“LIFE” PROGRAMA https://www.lifeinquarries.eu/en/project/#financement https://lifeprojektai.lt/life-projektai/life-projektu-tipai https://ec.europa.eu/growth/industry/strategy/hydrogen/funding-guide/eu-programmes-funds/life-programme_en

DRONO NUOTRAUKOS Vilmantas Peškaitis

85

GASP Landscape 2022