IM8 - Architektūra ir gamta: eksperimentinė gamtos tyrimų laboratorija

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS ARCHITEKTŪROS KATEDRA

Dovydas Sirvydis ARCHITEKTŪRA IR GAMTA: EKSPERIMENTINĖ GAMTOS TYRIMŲ LABORATORIJA ARCHITECTURE AND NATURE: EXPERIMENTAL NATURE RESEARCH LABORATORY

STRUCTUM KONKURSAS IŠMANUSIS MIESTAS AIŠKINAMASIS RAŠTAS STADIJONO G. 1, ANYKŠČIAI

Vilnius, 2022

1

Architecture and Nature: Experimental Nature Research Laboratory Summary At recreational, relaxing, calm, beautiful, green, nature filled, near river and protected forest, far away from city center territory, Stadiono str. 1., Anyksciai I suggest my project vision – “Floating” Nature Research laboratory. It`s a levitating, flying building illusion – the main building floor is a second floor which is only standing on some few needed columns and stairway. Because of that it gives an illusion that building is floating. This building has a square shape in the plan secondary facade and inside that secondary facade main building with 7 open green spaces/parks. 7 parks represent the mystical nature number 7 and every that green space has different kind of tree or plant species (like pine tree, oak tree, birch tree, elm tree, rowan tree, maple tree and etc.) which is growing in Anyksciai recreational forest/park. These open green courtyards also has a purpose for research and visitors education as educational nature pathway.

Nature Research Laboratory is open for visiting, it not only has various laboratories (which are closed for visitors) but also educational nature museum halls, educational nature movie hall, main floor area with beautiful nature views from inside, big café hall. From these places visitors can head outside to nearby terrace and from there to the open free educational and relaxing nature filled courtyard.

Main building materials – all materials are sustainable: concrete and glass are the main project façade materials, but also it has a aluminum metal covering at the bottom to give a beautiful reflective illusion from surrounding nature and reflect light to the dark spaces.

The second concrete square facade with small circles around it gives many beautiful shadow and light play. Also it divides and also unites surrounding nature and forest with inside nature spaces.

It`s like an oasis.

At research laboratories scientists would research various research about trees and plants and nature for example: I found out that oak tree leaves, their tea has high potential for benefiting our health, preventing cancer, calming and etc. Also acorns are highly nutritious nuts with many health benefits. If Lithuania’s favorite tree has such possibilities for human health and improving environment, what can possibly other tree or plant species could suggest?

2

Turinys ĮVADAS ......................................................................................................................................... 5 1. TIRIAMOJI DALIS ................................................................................................................. 7 1.1. ANALITINĖ DALIS ........................................................................................................................ 7 1.1.1. GAMTA ARCHITEKTŪROJE .................................................................................................. 7 1.1.1.1. GAMTINIŲ YPATYBIŲ ARCHITEKTŪROJE TAIKYMO RAIDOS PRADŽIA .......... 7 1.1.1.2. GAMTINIŲ YPATYBIŲ TAIKYMAS MODERNIZME .................................................. 8 1.1.2. ARCHITEKTŪROS IR GAMTOS SANTYKIS ...................................................................... 11 1.1.2.1. ARCHITEKTŪROS IR GAMTOS SANTYKIS PER MEDŽIAGAS .............................. 11 1.1.2.2. ARCHITEKTŪROS IR GAMTOS SANTYKIS PER FORMAS ..................................... 21 1.1.3. GAMTA IR SVEIKATA .......................................................................................................... 24 1.1.3.1. GAMTOS NAUDA ŽMOGAUS SVEIKATAI ................................................................ 24 1.1.3.2. ĄŽUOLŲ NAUDA SVEIKATAI...................................................................................... 25 1.1.4. IŠVADOS ................................................................................................................................. 26 1.2. DAUGIAASPEKTĖ ANALOGŲ TYRIMŲ ANALIZĖ............................................................. 27 1.2.1. ANALOGŲ STUDIJA .............................................................................................................. 27 1.2.1.1. ANALOGAS NR. 1 The Thermal Vals SPA kompleksas ................................................. 28 1.2.1.2. ANALOGAS NR. 2 Naman Retreat Pure Spa ................................................................... 32 1.2.1.3. ANALOGAS NR. 3 Vilnius SPA – Anykščiai .................................................................. 36 1.2.2. ARCHITEKTŪRINIŲ IR URBANISTINIŲ ANALOGŲ STRUKTŪRŲ ANALIZĖ ............ 39 1.2.2.1. VERTINIMO TYRIMO TIKSLAS ................................................................................... 39 1.2.2.2. VERTINIMO TYRIMO UŽDAVINIAI ............................................................................ 40 1.2.2.3. PAVYZDŽIŲ/ANALOGŲ PASIRINKIMO KRITERIJAI .............................................. 40 1.2.2.4. TYRIMO VERTINIMO METODAS/PLANAS................................................................ 40 1.2.2.5. VERTINIMO LENTELĖ ................................................................................................... 41 1.2.2.6. IŠVADOS .......................................................................................................................... 42 1.3. VIETOS ANALIZĖ ....................................................................................................................... 44 1.3.1. TRUMPA ANYKŠČIŲ MIESTO ISTORIJA .......................................................................... 44 1.3.2. TERITORIJA IR ESAMA SITUACIJA ................................................................................... 46 1.3.3. TERITORIJOS PROBLEMATIKA ......................................................................................... 46 1.3.4. GAMTA ANYKŠČIŲ REGIONINIAME PARKE .................................................................. 47 1.3.5. ANALIZUOJAMOS TERITORIJOS RELJEFAS ................................................................... 49 1.3.6. VIETOVĖS FOTOFIKSACIJOS ............................................................................................. 50

2. PROJEKTINĖ DALIS ........................................................................................................... 54 3

2.1. INSPIRACINĖS CITATOS PROJEKTUI TARP GAMTOS IR ARCHITEKTŪROS RYŠIO ................................................................................................................................................................ 54 2.2. IDĖJA.............................................................................................................................................. 57 2.2.1. Formos sprendimai.................................................................................................................... 57 2.2.2. Aplinka, gatvė ir miškas............................................................................................................ 58 2.2.3. 7 mistiškas gamtinis skaičius .................................................................................................... 59 2.2.4. Antrinio fasado sprendimai ....................................................................................................... 61 2.2.5. Pagrindinio tūrio fasadiniai sprendimai .................................................................................... 62 2.2.6. Vidinės pastato funkcinės zonos ............................................................................................... 63 2.2.7. Pagrindine laikancioji konstrukcija ........................................................................................... 64 2.3. SITUACIJOS PLANAS................................................................................................................. 65 2.4. SKLYPO PLANAS ........................................................................................................................ 66 2.5. RŪSIO PLANAS ............................................................................................................................ 67 2.6. PIRMO AUKŠTO PLANAS ......................................................................................................... 68 2.7. ANTRO AUKŠTO PLANAS ........................................................................................................ 69 2.8. PJŪVIAI ......................................................................................................................................... 71 2.9. FASADAI ........................................................................................................................................ 71 2.10 KITI STATINIO SPRENDIMAI ................................................................................................ 73 2.11. MENINIS TYRIMAS .................................................................................................................. 75 2.11.1. NIUANSO IR KONTRASTO EKSPERIMENTAS ............................................................... 75 2.11.2. EKSPERIMENTAS SU TEŠLA, ŽEMĖS TRAUKA IR FORMOM .................................... 76 2.11.3. MENINIO TYRIMO PRITAIKYMAS PROJEKTUI ............................................................ 79 2.12. TECHNINIAI – EKONOMINIAI RODIKLIAI ....................................................................... 80 2.13 IŠVADOS IR SIŪLYMAI ............................................................................................................ 85

3. ŠALTINIAI.............................................................................................................................. 88 3.1. LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS................................................................................ 88 3.2. PAVEIKSLĖLIŲ SĄRAŠAS ........................................................................................................ 91 3.3. LENTELIŲ SĄRAŠAS .................................................................................................................. 95

4. PRIEDAI .................................................................................................................................. 96 4.2 „STRUCTUM“ KONKURSŲ SUMAŽINTI PLANČETAI ....................................................... 96 4.3 IŠMANUSIS MIESTAS VIII REMĖJŲ PRODUKTŲ SIŪLYMAI .......................................... 97 4.4.VARIANTINIS PROJEKTAVIMAS ............................................................................................ 98

4

ĮVADAS TEMA Darbo tema – architektūra ir gamta, tarptautinis rekreacinis sveikatingumo kompleksas Anykščiuose.

TEMOS AKTUALUMAS Žmonės žemėje gyvena jau daugiau negu dešimt tūkstančių metų, nuo paleolito laikotarpio.

Tuo laikotarpiu žmonija neturėjau daug žinių, viskas buvo primityvu, tačiau net ir su nedidelėmis žiniomis žmonės sugebėjo pasisavinti nemažai išteklių iš gamtos ir juos pritaikyti išgyvenimui.

Primityvų klajoklišką gyvenimą pakeitė pirmosios gyvenvietės, vėliau – miestai ir galiausiai civilizacijos. Nuo pat pradžių atsirado glaudus ryšys tarp žmogaus ir gamtos, žmogus buvo jos dalis. Būtent dėl šio santykio su gamta žmonija tobulėjo, gamta inspiravo kurti, o iš kūrybos kilo idėjos, menas, kas ir yra pagrindinis žmonijos tobulėjimo aspektas. Ryšys tarp žmogaus ir gamtos yra aktuali tema visu žmonijos vystymosi laikotarpiu, o architektūra visada priklauso nuo esamos aplinkos. Tas yra pastebima nuo pat pirmųjų architektūros archetipų, kaip uolos, jurtos ar palapinės. Iš pradžių pagrindinė architektūros idėja buvo apsaugoti gyventojus nuo išorės pavojų, suteikti šilumą ir patogumą. Vėliau architektūra įgavo daug svarbesnę prasmę – žmonių sąmonės ji tapo priimama kaip meno rūšis. Per visus žmonijos laikotarpius evoliucionavo ne tik žmonės, bet ir architektūra, tačiau gamta taip ir liko pagrindinis inspiracinis šaltinis. Šiame tyrimo darbe apžvelgiu architektūros ir gamtos santykį. Svarbu suprasti, kaip gamta veikia architektūrinius ir meninius sprendinius bei žmogaus psichologinę ir fizinę sveikatą.

DARBO TYRIMO TIKSLAS Surinkti teorinę, praktinę ir literatūrinę gamtos ir architektūros ryšio medžiagą ir suprojektuoti gamtos tyrimų laboratoriją, Anykščiuose.

TYRIMO UŽDAVINIAI ▪ Surinkti teorinę medžiagą apie gamtos ir architektūros santykį; ▪ Paanalizuoti gamtos tyrimų mokslus ir eksperimentus; ▪ Išanalizuoti pasirinktus kompleksus, pastatų analogus, turinčius artimą ryšį su gamta; 5

▪ Plačiau susipažinti su pasirinkta teritorija, ją išanalizuoti; ▪ Sukurti pagal temos analizę ir vietovę architektūrinį projektą ir galutinę viziją.

TYRIMO METODAI Magistro baigiamasis darbas atliekamas pagrindiniais tyrimo metodais: teorinė studija, rengiama daugiaaspektės analizės būdu, literatūros šaltinių duomenų apžvalga. Architektūrinio objekto kūrybos procesas atliekamas eksperimentinio projektavimo metodu, o gautas rezultatas ir duomenys registruojami fotofiksacijomis, atrastos įžvalgos yra aprašomos.

TERITORIJOS PASIRINKIMO PRIEŽASTIS Teritorija pasirinkta iš „STRUCTUM“ IŠMANUSIS MIESTAS VIII konkurso.

Savivaldybės lūkesčiai bei apimtis, sklypo dydis ir konkurso terminas atitinka magistrinio baigiamojo darbo reikalavimus.

PAGRINDINĖS SĄVOKOS Architektūra – meno šaka; erdvinės žmogaus aplinkos formavimas, statinių ir jų kompleksų projektavimas bei statyba. Funkcinis, erdvinis ir vizualiai suvokiamas meninis statinių, urbanistinių kompleksų ir kraštovaizdžių formavimas. (https://www.lietuviuzodynas.lt/, 2022) Gamta – gyvasis ir negyvasis pasaulis: gamtos mokslai, ištekliai, paminklai, apsauga.

Gamta – visas materialus pasaulis – visa materija, apimanti medžiagą bei įvairių formų energiją.

Tai, kas nepaliesta žmogaus,kas yra natūralu. (https://www.zodynas.lt/, 2022) Menas – kūrybinis tikrovės atspindėjimas vaizdais. Kuri nors kūrybinio tikrovės atspindėjimo vaizdais sritis. Mokėjimas dailiai, nepriekaištingai, gerai ką daryti, meistriškumas užminimas, mįslė, atmintis. (https://www.lietuviuzodynas.lt/, 2022) Rekreacija – tai žmogaus sveikatos atgavimas, fizinių jėgų atkūrimas (susigrąžinimas), teigiamos emocinės, dvasinės, kultūrinės psichoemocinės būsenos, malonių pojūčių, išgyvenimų atkūrimo, atnaujinimo procesas. (https://www.zodynas.lt/, 2022)

6

1. TIRIAMOJI DALIS 1.1. ANALITINĖ DALIS 1.1.1. GAMTA ARCHITEKTŪROJE 1.1.1.1. GAMTINIŲ YPATYBIŲ ARCHITEKTŪROJE TAIKYMO RAIDOS PRADŽIA

Gamtos ir architektūros santykis atsirado jau nuo mąstančio žmogaus gyvavimo pradžios, kai tik pradėtos kurtis pirmosios struktūros – pirmosios palapinės. Remiantis žurnalo „Camping and 4wd magazine“ internetinių šaltinių „A brief history of tents – where did tents originate? The history of tents“ pirmosios palapinės iš pradžių buvo pastatytos naudojant gyvūnų odą, kaulus ir medžių šakas. (1 pav.) Ledynmečio laikotarpiu oda buvo naudojama norint apsisaugoti nuo vėjo bei šalčio, o kaulai iš masyvių mamutų buvo naudojami kaip pagalbinės laikančios medžiagos bei pamatai, skirtos ankstyvųjų žmonių pastogėms. (2 pav.) Seniausias žinomas šio tipo prieglobsčio pavyzdys buvo rastas Moldovoje ir Rusijoje. Iš viso surastos daugiau nei septyniasdešimt šių prieglaudų pavyzdžių. Šie nameliai buvo apskrito dydžio ir svyravo nuo 8 iki 24 kvadratinių metrų. (3 pav.)

Yra įrodymų, kad kai kuriuose šiuose nameliuose buvo vietos ugniai įkurti.

1 pav. Pirmosios palapinės iš mamuto dalių ekspozicija muziejuje (https://www.linkedin.com/, 2020)

2 pav. Pirmosios palapinės iš mamuto dalių iliustracija (https://insteadofapes.com/, 2013)

3 pav. Vienų iš pirmųjų palapinių iliustracija (http://forwhattheywereweare.blo gspot.com/, 2012)

Tobulėjant žmonėms, tobulėjo ir struktūros. Ypač didžiulis perversmas įvyko Senovės Graikijos laikotarpiu, kai graikų matematikas ir teoretikas Pitagoras atrado aukso pjūvį (4 pav.), kurio taisyklės naudojamos iki šių dienų. Knygoje „ The Ten Books on Architekcture“ (Vitruvius, 1914) rašė, kad tai forma, kuri vyrauja spiralinėse struktūrose, tokiose kaip gėlės žiedas ar sraigės kiautas. (5 pav.) Aukso pjūvis naudojama kaip proporcija nustatyti įvairioms struktūroms. Šios taisyklės panaudojimas labai aiškiai matosi Senovės Graikų Panteone. (6 pav.)

7

4 pav. Aukso pjūvio schema (https://www.elegantthemes.com/, 2019)

5 pav. Sraigės kiautas (http://www.molluscs.at/, 2019)

6 pav.Graikų Panteonas pagal aukso pjūvio algoritmą (https://rsd2-alertdurden-connections.weebly.com/, 2022)

1.1.1.2. GAMTINIŲ YPATYBIŲ TAIKYMAS MODERNIZME Modernizmas paprastai laikomas prieštaraujančiu gamtos pasauliui, nes yra griežtai paremtas grynuoju ir visuotiniu atsaku į technologijas ir socializmą. Tačiau tokie modernistai kaip Le Corbusier, Alvaras Aalto,

Frankas Lloydas Wrightas remiasi intuityviu, individualiu ir

organišku požiūriu. Trumpai pažvelgsime į tris žymias modernizmo judėjimo asmenybes, kurių idėjas paveikė gamta, ir į jų individualų požiūrį į architektūrą.

Le Corbusier idėjos Le Corbusier (1887–1966) yra bene vienas žinomiausių modernizmo

architektų. Jo

genialumas apima dialektinį, poetinį ir meninį suvokimą. Jo architektūra yra visų šių šaltinių produktas. Le Corbusier raštuose gamta yra vyraujanti tema, dažnai papildyta mažų religinių atspalvių. David Lloyd Jones knygoje „Architecture and the Environment“ rašoma, kad Le Corbusier kartais gamta rėmėsi kaip jėga, prieštaraujančia žmogaus darbams, lygiaverte chaosui ar romantiškajai didybės sampratai. Kartais gamtą jis iš esmės vaizdavo kaip sistemą, kurios dalis yra žmogus, ir kaip jos įsikūnijimą. Le Corbusier pripažino saulę kaip pirminę jėgą, valdančią visą gyvenimą, harmonijos tarp žmogaus ir gamtos emblemą. Knygoje minima, kad gamtos tema taip pat buvo pagrindinė jo socialinių tikslų dalis. Atkartodamas Ruskiną, kurio kūrybą jis skaitė koledže Šveicarijoje, jis laikė gamtą moralinio žmonijos atgimimo veiksniu, galinčiu atgaivinti humanitarines vertybes, prarastas industrializuotos visuomenės. Paryžiuje 1967 jis pareiškė: „Žmogus yra gamtos produktas. Jis buvo sukurtas pagal gamtos dėsnius. Jeigu jis pakankamai žino tuos dėsnius, jiems paklūsta ir savo gyvenimą derina su nuolatine gamtos tėkme, tada jis pats įgis sąmoningą harmonijos pojūtį, kuris bus jam naudingas.” (Jones, 1998)

8

„Architecture and the Environment“ knygos autorius David Lloyd Jones rašo, kad Le Corbusier darbas buvo gilus, prieštaringas ir įkvepiantis. Intuityvi mitologizavimo ir poetiniai jo kūrybos aspektai, tie, kurie nagrinėjo žmogaus santykius su gamta, buvo nuvertinti ir ignoruojami.

Tik dabar jo darbo sudėtingumą, daugybę šaltinių ir ypač įkvėpimo, kurį jis sėmėsi iš gamtos, atpažįsta ir pajunta nauja karta praktikuojančių architektų. (7 pa.) (8 pav.)

7 pav. Villa Savoye, Poissy, Prancuzija (1929-1931), Le Corbusier (https://www.archiecho.com/, 2020)

8 pav. La Tourette, šiaurinis fasadas, Lyons, Prancuzija (1957-1960), Le Corbusier (https://divisare.com/, 2018)

Alvaro Aalto idėjos Suomijos architekto Alvaro Aalto (1898–1976) darbai taip pat yra unikalaus ir asmeninio požiūrio į žmogaus, technologijų ir gamtos santykį vaisius. Iš David Lloyd Jones knygos „Architecture and the Environment“ galima suprasti, kad Aalto požiūris buvo konkretesnis, lyriškesnis ir ryškesnis nei Le Corbusier. Nors ir palaikė modernistinius funkcinio vientisumo principus, jis vengė abstrakcijos ideologijos. 1930 m. išryškėjo menininkai Joan Miró ir Paul Klee, kurių kūryba buvo susijusi su organiškumu ir neracionalumu. Alvaro Aalto išdrįso pereiti nuo racionalių-funkcionalių prie neracionalių-organiškų idėjų". Ši raida buvo ne tiek reakcija į modernistinius principus, kiek jų išplėtimas ir praturtinimas. Lygiai taip pat, kaip manieristinė ir baroko raiška išaugo iš ankstyvojo Renesanso architektūros. „Suomija buvo Aalto, kaip Ispanija buvo Picasso, o Airija - James Joyce. Tai suteikė jam vidinį energijos šaltinį, kuris yra akivaizdus visuose jo darbuose. Medžiagos, vaizdai ir architektūrinis pobūdis kyla dėl gamtinės aplinkos, kuri būdinga jo gimtajai šaliai.” (Jones, 1998) 9

Ankstyvuoju Aalto šedevru laikoma jo Tuberkuliozės sanatorija Paimyje (1929–1933) (9 pav.). Tai elegantiškas, baltas šešių-septynių aukštų kompleksas, jautriai įsitaisęs tarp beržų ir pušų, savo formalia forma bei dydžiu ir humanitariniu požiūriu glaudžiai besilaikantis modernizmo priesakų. Šis pastatas žymi ne tik modernizmo judėjimo iškilimą, jis taip pat rodo lūžio tašką Aalto architektūrinėje raidoje. Tolesni Alvaro Aalto darbai vis labiau apima regionalizmą ir individualumą. (10 pav.)

9 pav. Tuberkuliozės sanatorija Paimyje, Suomija (1929-1933) Alvar Aalto (https://divisare.com/, 2018)

10 pav. Villa Mairea, Noormarkku, Suomija (1939-1939) Alvar Aalto (https://www.architecturaldigest.in/, 2018)

Frank Lloyd Wright idėjos Amerikiečių architektas Frankas Lloydas Wrightas (1869–1959), gimęs ir užaugęs Viskonsine, nebuvo suvaržytas Europos modernizmo principų. Jo sukurta architektūra dažnai dar vadinama „ekologiška“. F. L. Wrighto architektūra nėra akivaizdžiai modernistinė. (11 pav.) Ji nėra balta, kubinė ar skaidri. F. L. Wrighto planai grindžiami vienos erdvės idėja, kuri dažnai yra artikuliuojama ir manipuliuojama aplink centrinę erdvę - židinį. Atsižvelgiant į tai, jo supratimas modernizmo judėjimui atrodo šiek tiek iškreiptas. Jis nemėgo miestų ir buvo nepatenkintas, kai jį ribojo miesto teritorijų planavimas. Priemiestyje ar kaime jautėsi daug laisvesnis.

David Lloyd Jones knygoje „Architecture and the Environment“ minima, kad kaip architekto, gimusio ir augusio JAV vidurio vakaruose, Frank Lloyd Wright neslėgė Europos kultūra ir istorija. Jis susipažino su europietiškų namų sąvoka, tačiau taip pat turėjo smalsumo pažvelgti toliau. Ankstyvoji japonų architektūros įtaka ir ypač tradicinis japoniškas namas buvo esminis jo architektūros kūrybos inspiravimas. Tai ne tik apėmė erdvės jausmą ir suvokimą, bet ir pagarbą medžiagoms bei jų naudojimo tikrumą. Šis jo pomėgis „natūralioms“ medžiagoms yra 10

žinomas kaip šiuolaikinio tvaraus ir darnaus dizaino savybė. Falling Water House (1937–1939) idėja buvo integruoti pastatytą formą ir natūralią aplinką. Pastato poveikis kyla dėl kontrasto tarp dirbtinio ir natūralaus. (12 pav.)

11 pav. Taliesin West, Scottsdale, Arizona (1938), Frank Lloyd Wright (https://kjzz.org/, 2020)

12 pav. Falling Water, Pensilvanija (19371939), Frank Lloyd Wright (https://www.dezeen.com/, 2017)

1.1.2. ARCHITEKTŪROS IR GAMTOS SANTYKIS 1.1.2.1. ARCHITEKTŪROS IR GAMTOS SANTYKIS PER MEDŽIAGAS Ilgą laika įvairūs pastatai buvo statomi ir projektuojami tik iš natūralių medžiagų. Natūralios statybinės medžiagos, priklausančios tam tikrai gamtinei pasaulio juostai, lėmė tam tikras architektūros ir statybos tendencijas. Taip skirtingų šalių ir tautų architektūra įgavo individualių bruožų. Ilgainiui statyba iš natūralių medžiagų vis labiau tobulėjo, o architektūra tapo ir itin meniško meistriškumo pavyzdžiais. Visų pirma, jie išsiskyrė ilgaamžiškumu, patikimumu, suteikė komforto ir žmogaus buvo naudojami ne vieną šimtmetį. Vis dar turime galimybę pasigrožėti daugelio šimtmečių senumo architektūra, pasinerti į jos istoriją ir semtis įkvėpimo iš senovinių pastatų grožio ir unikalumo. Šiuolaikinei architektūrai vis labiau reikia tvarią bei darnią aplinką formuojančių sprendinių.

Vienas iš svarbiausių metodų yra natūralių medžiagų naudojimas. Natūralių statybinių medžiagų įvairovė, išskirtinumas tiek fizinėmis, tiek dekoratyvinėmis savybėmis, ekologiškumas, naudojimo paprastumas – neabejotini privalumai cormorant darnią architektūrą. Šiame temos skyriuje remsiuosi Cathy Strongman knyga „The Sustainable Home“.

Mediena. Gyvi medžiai iš atmosferos pasisavina anglies dioksidą, kartu išskirdami deguonį kaip šalutinį produktą. Net ir po kirtimo mediena ir toliau veikia kaip anglies absorbantas, nes per savo gyvavimo laiką medžio sugerta anglis išsiskiria tik sudegus medienai. Be to, mediena yra 11

atsinaujinanti medžiaga, perdirbama ir lengvai panaudojama, o jos gamybai sunaudojama minimali energija. Gerai apdirbta mediena gali „tarnauti“ pastatui šimtus metų, o tai yra ilgiau laiko, negu užtrūktų naujam medžiui užaugti.

Aplinkai nekenksmingiausia mediena yra naudota, perdirbta arba regeneruota mediena. Kita geriausia alternatyva yra vietinė mediena, gaunama iš tvariai tvarkomų miškų ar plantacijų.

Pirkimas vietoje sumažina transporto taršą ir padeda išlaikyti vietos ekonomikai, taip pat namai iš šios medžiagos statomi greičiau.

13 pav. Medinė namo karkaso struktūra. (https://gmoralexv2.weeb ly.com/, 2017)

Naudojimo metodas: tradiciniai mediniai karkasai (13 pav.)

Dauguma medinių karkasinių namų yra gaminami iš spygliuočių medžio kamieno, paslėpto gipso kartono plokštėmis iš vidaus ir apkalama apdaila iš išorės. Kai kuriuo atveju, pvz., ąžuolinių karkasų pastatuose, sijos yra paliktos atviras. Tipiškas medinis karkasinis namas gali būti pastatytas vietoje ir tam reikia nedidelio skaičiaus darbininkų.

14 pav. Medinės plokščių sistemos (https://www.designboom.com/, 2021)

Naudojimo metodas: medinių plokščių sistemos (14 pav.) Šiais laikais yra daug surenkamųjų medienos plokščių perdirbtų sistemų. Šių plokščių dėka dėl plokščių didelio tvirtumo, stiprumo ir lankstaus dizaino pastatų statybos greitis gali stipriai 12

pagreitėti. Medinių plokščių namai gali būti statomi be jokių klijų ar kitų standartinių tvirtinimų, visas namas gali būti būti pastatytas per tris dienas.

Naudojimo metodas: medinė apdaila (15 pav.)

Pastato apdailai gali būti naudojama daugybė medienos rūšių. Maumedis, vakarietiškas raudonasis kedras, eglė ir kaštonas yra stabilios ir patvarios apdailos medžiagos, kurios nesitraukia ir neišsikreipia. Neapdorota ši mediena natūraliai taps sidabriškai pilka. Tarp medienos lentų turi būti palikti oro tarpai, kad sienos galėtų kvėpuoti ir neleistų medienai pūti

Privalumai:

15 pav. Medinė fasado apdaila (https://exterior.supplies/, 2022)

▪ Atsinaujinanti ir perdirbama; ▪ Sulaikys anglies dvideginį iš atmosferos pastato gyvavimo metu.

▪ Medinio karkaso pastatus lengva pritaikyti, todėl juos galima naudoti visą laikotarpį.

▪ Medinė statyba yra ekonomiška ir greita, taip pat ne tokia purvina, palyginti su šlapiaisiais statybos būdais, tokiais kaip statyba iš plytų naudojant skiedinį.

Trūkumai: ▪ Nelegali medienos produkcija vis dar yra įprasta šiais laikais, todėl svarbu žinoti medienos produkto šaltinį.

▪ Mediniai pastatai bus eksploatuojami ilgai, tik jeigu tinkamai pastatyti: būtina gera garų izoliacija ir apsauga nuo drėgmės ant žemės.

▪ Maža šiluminė masė: skirtingai nei sunkios mūrinės medžiagos, mediena negali kaupti ir palaipsniui išleisti spinduliuojamos šilumos. Tai gali sukelti greitus temperatūros svyravimus.

13

Nedegtos molio plytos - Nedegintos molio plytos buvo gaminamos šimtmečius visame pasaulyje. Dabar plytos yra masiškai gaminamos įvairiose gamyklose, kur jos džiovinamos natūraliai oru, sumažinant produkto energiją. (16 pav.)

Naudojimo metodas - Nedegtos molio plytos tinka tik nelaikančiosiom sienom, nebent pastato svoris yra laikomas mediniu arba plieniniu rėmu ar karkasu. Įprastai plytos yra naudojamas pertvaroms.

16 pav. Nedegta molio plyta (https://ongreening.com/, 2021)

Pliusai ▪

Pagaminta iš natūralių ir perdirbamų medžiagų, praktiškai nenaudojant energijos ir gaminant nesukeliant taršos.

▪

Nebrangu.

▪

Geros akustinės savybės.

▪

Didelė šiluminė masė padeda reguliuoti pastato vidaus temperatūra,

▪

Sugeria ir išleidžia vandenį, leidžia sienoms kvėpuoti, o tai reguliuoja vidaus drėgmės lygį ir apsaugo nuo drėgmės.

Minusai ▪

Tinka tik nelaikančioms sienoms.

▪

Reikalinga aukšta patirtis norint pagaminti aukštos kokybės molio-gipso apdaila.

Degtos plytos - Degintos plytos buvo išrastos 3500 m. pr. Kr. ir tapo labiausiai paplitusia pasaulyje mūro forma. Jos gaminamos iš natūralios medžiagos – molio – tačiau reikalingas nemažas energijos sunaudojimo kiekis aukštoje temperatūroje. Ekologiškiausias pasirinkimas – pirkti regeneruotas plytas.

14

17 pav. Degtų plytų fasadas (https://www.rethinkingthefuture.com/, 2022)

Naudojimo metodas - Plytos būna įvairių dizainų, formų, tekstūrų ir spalvų, ir jas galima kloti įvairiais būdais. Jos gali būti naudojamos apkalimui, karkasui, pamatams, kaminams. Maždaug 17 procentų plytų siena sudaryta iš skiedinio, ant kurio laikoma plyta. Cementinis skiedinys yra labiausiai paplitęs, tačiau tradicinis kalkių skiedinys vis dažniau panaudojamas, nes pagamintas iš natūralaus netoksiškos medžiagos, kuri leidžia sienoms kvėpuoti. (17 pav.)

Pliusai ▪

Pagaminta iš natūralios medžiagos; dauguma molio duobių yra kruopščiai sutvarkomos ir užpildomos ir po panaudojimo persodinami augalai.

▪

Itin patvarus ir mažai priežiūros reikalaujantis.

▪

Didelė šiluminė masė.

▪

Galima pakartotinai naudoti arba perdirbti kaip statybos agregatą.

Minusai ▪

Dėl degimo proceso plytos sunaudoja didelę energiją.

▪

Dažniausiai klojama cementinis skiedinys, kuris taip pat yra daug energijos suvartojantis produktas.

▪

Dažnai naudojamas kaip išorinė apdaila pastatams, o tai paneigia jų šiluminės masės savybės, nes bet koks spinduliavimas šiluma pašalina į atmosferą.

Statyba iš šiaudų ryšulių- Amerikiečiai statė namus iš šiaudų ryšuliai šimtus metų, ir ši medžiaga šiu metu išpopuliarėjo ir kitose šalyse. Šiaudai yra atsinaujinanti ir natūrali medžiaga, kuriai mažai reikia energijai išgauti ir apdoroti. Taip pat pigu ir paprasta naudoti. Daugelyje vietų auga gausiai visame pasaulyje, jo dažnai galima nusipirkti iš vietinių ūkininkų arba žemės ūkio firmų.

15

18 pav. Namo statyba iš šiaudų ryšulio (https://buildinghomesa ndliving.com/, 2022)

Naudojimo metodas - Originali „Nebraskos“ technika apėmė krovimą šiaudų ryšulius vienas ant kito kaip atrama stogui. Dabar labiau įprasta užpildyti sienas ryšuliais izoliacijai. Kalkės, molis ir cementas gali būti naudojama kaip išorinė apdailai ant ar prie šiaudų ryšulio. (18 pav.)

Pliusai ▪

Puikiai izoliuojantis.

▪

Atsparus ugniai: tinkuota šiaudų rulonų siena veiks kaip ugniasienė mažiausiai dvi valandas.

▪

Geros akustinės charakteristikos.

▪

Kvėpuojančios sienos.

Minusai ▪

Blogai pagaminti ryšuliai gali subyrėti.

▪

Rulonai turi būti laikomi sausi: drėgnumas daugiau nei 15 procentų gali sukelti grybelį ir bakterijų augimą, kuris susilpnina struktūrą.

▪

Šiaudai gali pritraukti vabzdžius ir kenkėjus, dėl to ryšulius patartina apvynioti tinklelio sluoksniu nuo vabzdžių.

Kanapės - Kanapės greitai tampa pagrindine tvari ir darni medžiaga statyboje. Jos yra atsinaujinančios ir natūralios bei gali būti auginamos be herbicidų ar insekticidų, nereikalaujant daug vietos masiniam gaminimui. Kanapių stiebuose yra ilgų, stiprių pluoštų, kurie gali būti apdorojami taip, kad būtų pagamintos dvi konstrukcinės medžiagos – kliūtys (medienos šerdis) ir pluoštai – abi naudojamos statybos pramoneje. Dėl spartaus greičio augant, sunaudojama minimali energija perdirbimams.

16

19 pav. Kanapių pluoštai (https://www.agoracarbon.com/, 2021)

20 pav. Pastato fasadas ir kanapių pluoštų (http0s://sustainablelifeschool.com/, 2020

Naudojimo metodas - Kanapių statybinių medžiagų sąrašas yra įspūdingas ir toliau auga. Tokie gaminiai kaip medienos plaušų plokštės, stogo čerpės, sienų plokštės, dailylentės ir plytos gali būti pagaminta iš suspaustų kanapių gumbų. (19 pav.) Kliūtys gali taip pat sumaišyti su kalkių produktų deriniu pagaminant lengvą ir sandarią izoliacinę medžiagą, kuri primena cementą. Taip gali būti suformuojamos laikančiosios plytos. Vidines sienas galima palikti atviras arba apdailinti natūraliais dažais, tačiau lauko sienos turėtų būti išbaigtos su kalkiniu tinku. Taip pat galima įdėti kanapių ryšulius į medinį karkasą panašiai kaip šiaudų ryšulius. (20 pav.)

Pliusai ▪

Užtikrina gerą šilumos ir garso izoliaciją.

▪

Atsparus puvimui, graužikams ir vabzdžiams.

▪

Nepaisant lengvos medžiagos, kanapės yra stebėtinai patvarios. Šiuo metu yra tyrinėjama kaip sutvirtinanti medžiaga betonu.

▪

Kanapės gali sugerti ir išskirti drėgmę, leidžia pastatui kvėpuoti.

▪

Kanapių kalkės yra populiarios tarp restauravimo ir gamtosaugos specialistų, tai gerai tinka seniems akmeniniams pastatams.

Minusai ▪

Kanapės šiuo metu dideliais kiekiais neauginamos, todėl produktas brangesnis nei įprastos medžiagos.

▪

Auga tik tam tikrose šalyse, todėl gali būti sunku rasti vietinį šaltinį.

17

Betonas - Susideda iš cemento, užpildo dažniausiai žvyras ir smėlis, vanduo ir cheminės priemaišos. Betoniniai pastatai yra patvarūs ir jiems reikia nedaug energijos eksploatacijai. Betono pramonės produkcija toliau stengiasi dar labiau pagerinti savo ekologinius gebėjimus.

21 pav. Betoninių konstrukcijų pastatas (https://alastairadversaria.com/, 2018)

22 pav. Theodor Herzl Centre (https://www.archdaily.com/, 2020)

Naudojimo metodas - Betonas gali būti išlietas gamykloje arba išlietas esamoje vietoje.

Surenkamasis betonas yra įvairių formų, įskaitant plokščiasias sistemas, modulinius mazgus ir pamatus, sijas ir grindis. (21 pav.) (22 pav.)

Pliusai ▪

Gali būti liejamas bet kokios formos ir dydžio, siūlomas didelis dizaino lankstumas.

▪

Didelė šiluminė masė.

▪

Išskirtinis stiprumas ir ilgaamžiškumas.

▪

Geros akustinės savybės.

▪

Galima perdirbti į statybinį agregatą.

Minusai ▪

Aukšta gaminimo sunaudojimo energija.

▪

Pagaminta iš neatsinaujinančių medžiagų.

▪

Netvarkingesnis ir sudėtingesnis nei kiti statybos metodai, pvz. - mediniai karkasai.

Stiklas - Stiklas praleidžia natūralią saulės šviesą ir spinduliuojančią šilumą, kuria tinkamai panaudojus, galima šildyti pastatą. (23 pav.) (24 pav.) Tačiau būtina atidžiai nustatyti padėtį: įstiklintos zonos gali sukurti nepatogiai aukštą vidaus temperatūrą vasarą. Prastos kokybės langai 18

ir stiklinės durys praranda šilumą, todėl padidėja šildymo sąskaitos. Geriausias langų variantas yra dvigubi arba trigubi stiklai, žemas emisijos koeficientas, argonu užpildyti langai. Gerai suprojektuoti saulės skydeliai ir žaliuzės užblokuos saulės perteklių vasara, leidžiant žemiau esančią žiemos saulę prasiskverbt i pro langus.

23 pav. Stiklinis šlaitinis namas (https://www.lunden.co/, 2015)

24 pav. Stiklinis namas (http://www.moderndesign.org/, 2013)

Pliusai ▪

Stiklas įneša į namus natūralios šviesos.

▪

Gali įnešti į pastatą spinduliuojamą šilumą kai padėtis teisinga.

▪

Langai, durys ir stoglangiai gali būti atidaryti, kad pastatas būtų vėdinamas natūraliai.

Minusai ▪

Prastos kokybės langai praleidžia šilumą.

▪

Stiklas neturi šiluminės masės ir yra prastas izoliacinės savybės.

19

Metalas - Statyboje naudojama daug metalų, daugiausia plieno ir aliuminio. Tokie metalai paprastai yra lengvi, tvirti ir patvarūs, gali turėti iki 95 proccentų perdirbtos medžiagų.

Tačiau jie turi daug aukštos sunaudojimo energijos reikalaujančių produktų, ku riuose visada naudojami kai kurie neatsinaujinantios medžiagos jų gamyboje.

Naudojimo metodas - Dažnai naudojami plieniniai rėmai pastatuose, nes sudedamosios dalys yra surenkamos, paprastos. Tokie metalai kaip cinkas, plienas ir aliuminis taip pat naudojami kaip dangos apdailos medžiaga sienoms ir stogams, taip pat mažesnioms konstrukcijoms ir detalėms kaip langų rėmai. (25 pav.) (26 pav.)

25 pav. Walt Disney koncertų salė (https://www.archdaily.com/, 2013)

Pliusai ▪

Mažai priežiūros.

▪

Lankstus: galima įlieti metalus dinamiškos formos.

▪

Aukštas stiprumo ir svorio santykis.

▪

Dauguma metalo konstrukcijų gaminių yra visiškai perdirbamas.

Minusai ▪

Didelė sunaudojama energija gaminant.

▪

Metalas vis dar dažnai gaminamas naudojant grynas medžiagas.

▪

Dauguma plieno gaminami iš kasamos geležies rūdos Australijoje ir Brazilijoje, dėl ko gali būti keliama didelė transporto tarša.

26 pav. Metalinių plokščių fasadas (https://afasiaarchzine.com/, 2016)

20

1.1.2.2. ARCHITEKTŪROS IR GAMTOS SANTYKIS PER FORMAS

Biofilija – šis terminas literatūroje apibūdinamas kaip vidinio žmogaus ir gamtos santykio tyrimas, siekiant sukurti sveiką aplinką ir gerovę pastato naudotojams ir gyventojams. Terminą biofilija 1964 m. sukūrė psichologas Ericas Frommas, o 1984 m. išpopuliarino biologas Edwardas Wilsonas. Nuo 2004 m. šis žodis vis dažniau buvo siejamas su projektavimu, siekiant pagerinti pastatytą aplinką, sukuriant tinkamą aplinką pastatų naudotojams. Taikant biofilinius principus, galima sukurti unikalią darbo aplinką, kurioje neaptinkamas stresas ir darbas būtų efektyvesnis. (27 pav.) (28 pav.)

27 pav. Žaliasis fasadas (https://onhike.com/, 2021)

28 pav. Žaliasis daugiabutis (https://www.greenroofs.com/, 2019)

Biomimikrija - Pagrindinis biomimikrijos principas yra į gamtą žiūrėti kaip į formą, matuoti ją ir mokytis iš jos. J. Benyus savo pirmuosiuose leidiniuose apie biomimikriją neaprašo pagrindinių šio termino charakteristikų, tačiau išryškina šio proceso vertes įvairiose žmonių veiklos srityse.

Biomimikrija – tai gamtos imitacija, siekiant išspręsti sudėtingas problemas. (29 pav.) (30 pav.)

29 pav. Pastatas inspiruotas vaisiaus formos (https://medium.com/, 2020)

30 pav. Biomimikrinis dizainas (https://www.bloomberg.com/, 2014)

21

Biomimetika – žodis kilęs iš inžinerijos srities: 1950 m. Amerikiečių inžinierius, biofizikas ir biomedicinos inžinerijos pradininkas Otto Schmidtas suprato, kad biologai fiziką ir inžinerines problemas turi vertinti kitaip nei biofiziką. Biomimetika – tai fizinių mokslų teorijų ir metodų taikymo metodas sprendžiant biologines problemas. Taip pat tai yra atvirkštinis fizinių mokslų ir inžinerinių problemų sprendimas, pagrįstas biologijos mokslo teorijomis ir metodais.

Oshmitas 1969-1974 Vieno iš savo rašytinių darbų pavadinime vartojo terminą „biomimetika“. Šis žodis pirmą kartą buvo paskelbtas Webster's Dictionary. Šiame Websterio žodyne biomimetika apibrėžiama kaip: dirbtiniai mechanizmai, naudojami gamtai atkartoti. (Harkness, 2002) Priešingai nei kiti plačiai taikomi mokslai, Biomimetika yra nauja sritis, apimanti praktinį biologinių mechanizmų ir funkcijų taikymą inžinerijos, projektavimo, elektronikos, chemijos ir kt. Tačiau daugiau nei 3000 metų žmonės stebi ir atkartoja gamtą įkvėpimui. (31 pav.) (32 pav.)

31 pav. Biomimetinis paviljonas (https://www.giuliobrugnaro.com/, 2015)

32 pav. Biomimetinis fasadas (https://www.intechopen.com/, 2016)

Bionika – šis terminas buvo sukurtas septintajame dešimtmetyje. J. Steele, šio termino pirmtakas, bioniką apibrėžia kaip mokslą apie sistemas, kuriose taikomos iš gamtos paimtos funkcijos arba kurios apibūdina natūralias sistemas. Gyvų organizmų sandaros, jos

22

ekonomiškumo, energijos taupymo ir patikimumo principų analizė. Architektas Antoni Gaudí pirmasis eksperimentavo su bionika architektūroje. (33 pav.) (34 pav.)

33 pav. Bionikos inspiruotas paviljonas (https://www.dezeen.com/, 2016)

34 pav. Bioninės fasadinės strucktūros (https://www.re-thinkingthefuture.com/, 2020)

Biomorfija – Terminas biomorfinis reiškia: gyvybės forma. Biomorfinės formos dažnai yra suapvalintos ir netaisyklingos, skirtingai nei dauguma geometrinių formų. Tačiau biomorfinės formos arba vaizdai yra tie, kurie, nors ir abstraktūs, vis dėlto primena gyvas formas, tokias kaip augalai, gyvūnai ar žmogaus kūnas, gamtos formos, ar jų dalys. (35 pav.) (36 pav.)

35 pav. Bangų inspiruotas dizainas (https://archleague.org/, 2011)

36 pav. Biomorfinė forma (https://theculturetrip.com/, 2017)

23

1.1.3. GAMTA IR SVEIKATA 1.1.3.1. GAMTOS NAUDA ŽMOGAUS SVEIKATAI

Gamta suteikia mums vizualinį ryšį su mūsų natūralia aplinka. Ji gali sumažinti stresą, sukurti pozityvesnį emocinį funkcionavimą, suaktyvinti fizinį aktyvumą bei pagerinti mūsų koncentraciją.

1948 m. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pateikė aiškią ir plačiai naudojamą iki šiol sąvoką apie sveikatą: „Sveikata yra visiška fizinė, psichinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligų ar negalavimų nebuvimas“. (PSO, 1948) Vilniaus Gedimino Technikos universiteto (VGTU) psichologę Ginte Gudzevičiute, teigė, kad kasdieniniame mūsų gyvenime sveikatos samprata gali būti labai skirtingai suprantama. Sveikata yra plati tema. Teigiamas gamtos poveikis psichologinei sveikatai yra nemažai tyrinėtas psichologų ir sociologų, kurie sutinka, kad gamtoje praleistas laikas pagerina nuotaiką, ramina bei mažina stresą, agresiją, didina pasitikėjimą savimi, padeda išlikti aktyvesniems, skatina socialinius santykius ir bendravimą, įkvepia.

VGTU psichologė Gintė Gudzevičiutė teigė, kad gamtos ir aplinkos įtaką žmonėms ir jų gerovei tiriantys JAV psichologai atskleidė, kad pievų ir medžių apsuptuose namuose gyvenantys asmenys yra socialesni, labiau bendraujantys tarpusavyje, paslaugesni vieni kitiems. Asmenys, gyvenantys identiškuose namuose, kurie nėra apsupti gamtos, yra daug labiau pavargę, suirzę, konfliktiški, agresyvūs ir mažiau socialus. Psichologė mini, kad tiriant žmonių savijautos sąsajas su aplinka, pastebėta, kad daugiau laiko gamtoje praleidžiantis žmogus d ažnina fizinį aktyvumą. Ištrūkęs į gamtą ir pabėgęs nuo kasdienio šurmulio mieste bei rūpesčių žmogus, gali geriau įsiklausyti į save, savo poreikius, atsipalaiduoti, o tai yra labai svarbu ne tik fizinei bet psichologinei bei dvasinei gerovei.

Japonijoje įvykę mokslininkų tyrimai (2007-2017) apie “Shinrin-Yoku” (SY), kuris verčiasi kaip maudymasis gamtoje, parodė, kad ypač didelį teigiamą poveikį žmogui daro miškas. “ShinrinYoku” tyrimo paskelbtais duomenimis, jeigu miške žmogus pabūna 4 valandas, jo imuninė sistema gali sustiprėti kelioms savaitėms. Vaikščiojimas miške ir gamtoje teigiamai veikia mūsų imuninę sistemą bei ją aktyvina. Tyrimas parodė, kad žmogaus imuninė sistema reaguoja į medžių išskiriamas tam tikras medžiagas. Šis poveikis ypač stipriai veikia, kai leidžiame laiką miške, bet ne parkelyje, ar kiemelyje. Tai parodo, kad įtakoja ir yras svarbus ir medžių kiekis. Mus taip pat 24

teigiamai gali veikti dideli vandens telkiniai, upės ežerai ir jūra. Ypač didelę naudą suteikia, jeigu turime tiesioginį kontaktą su gamtinę aplinka, kaip pavyzdžiu žole, medžiais, žemė, vanduo.

1.1.3.2. ĄŽUOLŲ NAUDA SVEIKATAI

Ąžuolas – Lietuvos mylimiausias medis, gamtos simbolis, stiprumo ir tvirtumo simbolis, lietuvių pasididžiavimas. Šis medis ne tik vienas žinomiausių augalų rūšių Lietuvoje, bet tuo pačiu turi nemažai naudingų savybių. Ąžuolų lapai gali būti pritaikomi arbatos ar vaistų gamybai.

Internetiniame portale „DRHEALTHBENEFITS“ daktaro Herben komanda moksliniame straipsnyje „15 Health Benefits of Oak Leaves“ apraše, kokia naudą, gali atnešti ąžuolų lapai.

Straipsnyje rašoma, kad ąžuolų lapai turi potencialių medžiagų, kurios sumažintų vežinių lastelių augimą. Taip pat turi medžiagas, kurios paskatina greitesnį žaizdų gijimą. Straipsnyje teigiama, kad ąžuolų lapų medžiagos taip pat mažina įvairius uždegimus, kovoja prieš bakterijas ir virusus, sumažina kraujo spaudimą, padeda sustabdyti kraujavimą bei turi daug kitų naudingų savybių žmogaus sveikatai.

Ne tik lapai, bet ir tuo pačiu gilės yra naudingos žmogaus sveikatai. Yra žinoma, kad gilės yra labai maistingos, o John Staughton internetiniame straipsnyje „8 Amazing Benefits Of Acorns“ nuosekliau aprašė gilių nauda. Šiame straipsnyje rašoma, kad nors ir žalios gilės neturi patrauklaus skonio, tačiau suvartojus šį riešutą gauname nemažai įvairių vitaminų, kaip vitaminas B1, B2, B3, B5, B6, magnis, geležis, baltymai ir kiti. Taip pat gilės pasižymi aukštu potencialu pagerinti virškinimą, išvengti diabeto, pagerinti širdies sveikatą, padidinti energiją, sustiprinti kaulus, pagerinti metabolizmą ir kitas potencialias naudingas savybes.

Jei vien tik iš ąžuolų galime tikėtis tiek daug naudos žmonių psichologinei ir fizinei sveikatai, kiek kitų medžių yra potencialių, kuriuos galima tirti su tokiu tikslu?

25

1.1.4. IŠVADOS Iš aukštesnių tyrimų galima nemažai pastebėti, kokia didelę įtaką gamta daro žmogui ir mus visus ir viską supančiai aplinkai, architektūrai. Gamta architektūrai turi nemažą meninį inspiravimą. Architektai inspiruoti gamtos jau ilgą laiką, kuria architektūrinį meną tuo pačiu panaudodami ir natūralias gamtines medžiagas. Architektūra gali būti inspiruotą tiek gamtinių formų ar struktūrų, funkcijų ar jausmo, medžiagų ar gamtinės aplinkos. Pridurčiau, kad gamta, gamtos elementai yra pats svarbiausias, stipriausias ir ryškiausias aspektas pradinės stadijos kūrybai, idėjai. Gamta inspiruoja ir suteikia idėjas kurti, mus kaip architektus stumia į tobulesnę ateities kūrybą, o kaip žinome, architektūra – menas.

26

1.2. DAUGIAASPEKTĖ ANALOGŲ TYRIMŲ ANALIZĖ 1.2.1. ANALOGŲ STUDIJA Architektūros objektas (pastatas arba jų kompleksas) analizuojamas išskiriant 3 aspektų grupes: socialinių, urbanistinių, architektūrinių. Kiekvienoje iš grupių išskiriame atskirus tyrimo aspektus, objekto struktūrinius elementus ar ypatumus.

•

•

•

Socialiniai aspektai: ▪

A.1. – objekto paskirtis;

▪

A.2. – socialinė svarba (reikšmingumas).

Urbanistiniai aspektai: ▪

B.1. – objekto vieta urbanistiniame kontekste (funkcinės organizacijos aspektas);

▪

B.2. – objekto ryšio su aplinka pobūdis (kompozicinės organizacijos aspektas).

Architektūriniai-meniniai aspektai: ▪

C.1. – Objekto funkcinis sprendimas:  c.1.1. – genplanas;  c.1.2. – pastato plano struktūra (zonavimas, ryšiai, srautai ir kt.).

▪

C2. – Objekto meninis sprendimas:  c.2.1. – kompozicinio sprendimo ypatumai;  c.2.2. – stiliniai ypatumai;  c.2.3. – semantiškumo, psichologinio veikimo aspektai, kita.

▪

C.3. – Objekto materialinė struktūra:  c.3.1. – medžiaginis – konstrukcinis sprendimas (pastato konstruktyvinė sistema, pagrindinės statybinės ir apdailos medžiagos);  c.3.2. – inžinerinis – techninis aprūpinimas (įtakos architektūrinei kompozicijai aspektu).

27

1.2.1.1. ANALOGAS NR. 1 The Thermal Vals SPA kompleksas Projekto

The Thermal Vals SPA

pavadinimas

kompleksas

Architektai

Peter Zumthor

Metai

1966

Kvadratūra

Neaiški

Vieta

Vals, Šveicarija

Analogo pasirinkimo

Pastatas gamtos dalis, jo

pagrindas

integravimas į aplinką

37 pav. The Thermal Vals SPA kompleksas (https://www.archdaily.com/, 2009)

1 lentelė, The Thermal Vals Spa komplekso pradiniai duomenys

A. Socialiniai aspektai A.1. – objekto paskirtis: Vandens sveikatingumo ir SPA kompleksas.

A.2. – socialinė svarba (reikšmingumas): Išskirtinis sveikatingumo SPA centras kalnuose, traukos objektas.

38 pav. Analizuojamo pastato fasadas (https://www.archdaily.com/, 2009)

28

39 pav. Analizuojamo pastato vidinės lauko erdvės vaidas (https://www.archdaily.com/, 2009)

B. Urbanistiniai aspektai B.1. – objekto vieta urbanistiniame kontekste (funkcinės organizacijos aspektas): Analizuojamas objektas pastatytas Šveicarijos kalnuotame miestelyje. Miestelis įsikūręs šlaitingoje vietoje, gamtinėje aplinkoje. Objektas nėra atskirtas nuo kitų pastatų, o kaip tik integruotas į esamą užstatymo situaciją. Vals SPA kompleksas yra šiek tiek atokiau nuo centrinės mietelio dalies šalia kalnuose esančio miško, kuris užsibaigia palei tam tikrą kelio dalį ir pastatus. Rytinėje kelio pusėje yra upė, o po komplekso

žemę

šilto

vandens

versmės.

Aplinkinis

užstatymas neturi aiškios struktūros, išmėtytas, tačiau dauguma pastatų formuojasi aplink kelią, kadangi miestelis tarp kalnų, o didžiausias tarpšlaitinis skirtumas aplinkinėje teritorijoje gali siekti net 32 metrus.

41 pav. Vidinė pastato lauko erdvė (https://www.archdaily.com/, 2009)

B.2. – objekto ryšio su aplinka pobūdis (kompozicinės organizacijos aspektas):

29

Objektas natūraliai susijungia su kalnų šlaitais, kadangi didžioji pastato dalis po žeme, o stogas tai žalioji zona, ant kurios auginama velėna taip integruojant pastatą su natūralia aplinka.

40 pav. Kalnų vaizdas iš pastato erdvių (https://www.archdaily.com/, 2009)

C. Architektūriniai-meniniai aspektai C.1. – Objekto funkcinis sprendimas c.1.1. – genplanas: Tai kompleksas, kuri sudaro požeminis SPA šlaitingame kalnų reljefe, tarp šalia esančių pastatų apsuptyje. Į šį pastatą galima patekti keliais būdais – požeminių įvažiavimų iš kelio pusės arba požeminiu tuneliu iš šalia esančio viešbučio. Taip pat galima nusileisti laiptais iš kalno pusės į atviras erdves. Kompleksas susijungia su reljefu iš kalno pusės. c.1.2. – pastato plano struktūra (zonavimas, ryšiai, srautai ir kt.):

42 pav. Pastato planinė struktūra (https://www.archdaily.com/, 2009)

30

Pastato vidinės patalpos išmėtytos, kurias jungia bendros atviros erdvės, koridoriai. Dėl įgilinimo į reljefą ir koridorių planinė struktūra šiek tiek primina urvus ar tunelius, kadangi didžioji pastato dalis po žeme, šviesa patenka po įvairius plyšius.

C2. – Objekto meninis sprendimas c.2.1.

–

kompozicinio

sprendimo

ypatumai: Komplekso idėja buvo paremta niuansu iš aplinkos. Pastatas prisitaiko prie erdvių ir aplinkos ne tik planine struktūra, reljefo sprendiniais bet ir medžiagomis. Didelė pastato dalis iš akmens nuolaužų, kurių pilna

kalnuotoje

aplinkoje,

o

stogas

padengtas velėna ir žolėmis. Taip pasatatas bando tapti gamtos peizažo dalimi. c.2.2. – stiliniai ypatumai:

43 pav. Pastato pjūviai (https://www.archdaily.com/, 2009)

Žaidžiama su šviesa vidinėse erdvėse, natūralus apšvietimas patenka iš įvairių plyšių. Žaidžiama su pastato aukščiais sukūriant patrauklų panoraminį vaizdą tiek stebint pastatą, tiek žiūrint nuo jo. Žaidžiama su medžiagomis, kurios balansuoja ir sukelia harmoniją su aplinka. c.2.3. – semantiškumo, psichologinio veikimo aspektai, kita: Dėl šviesos sprendimų ir pastato artumo gamtai, sukūriama pilna ramybė ir atsipalaidavimas lankytojui, viduje esantys vandens baseinai atspindintys šviesą padeda pasijausti žmogui artimam gamtai ir sukelia meditacinę būseną.

C.3. – Objekto materialinė struktūra c.3.1. – medžiaginis – konstrukcinis sprendimas (pastato konstruktyvinė sistema, pagrindinės statybinės ir apdailos medžiagos):

31

Pagrindinė pastato apdailos medžiaga yra skaldytas pilkas akmuo, kuris gaubia didžiąją pastato betoninių sienų dalį. Laikančiųjų sienų struktūra iš betono.

45 pav. Lauko spa erdvės (https://www.archdaily.com/, 2009)

44 pav. Vidinės spa erdvės (https://www.archdaily.com/, 2009)

1.2.1.2. ANALOGAS NR. 2 Naman Retreat Pure Spa

Projekto

Naman Retreat Pure

pavadinimas

Spa

Architektai

MIA Design Studio

Metai

2015 46 pav. Naman Retreat Pure Spa (https://www.archdaily.com, 2019)

Kvadratūra

1600 m2

Vieta

Da Nang, Vietnamas

Analogo pasirinkimo

Sveikatingumo centro

priežastis

pastatas užsienyje per visą

sklypą

vilų

kvartalo apsuptyje

2 lentelė, Naman Retreat Pure Spa pradiniai duomenys

47 pav. Analizuojamo pastato fasadas (https://www.archdaily.com, 2019)

32

A. Socialiniai aspektai A.1. – objekto paskirtis: Sveikatingumo ir poilsio SPA pastatas.

A.2. – socialinė svarba (reikšmingumas): Ramaus poilsio ir meditacijos objektas pritraukiantis lankytojus dėl savo žaliųjų sprendimų pastate.

B. Urbanistiniai aspektai B.1. – objekto vieta urban istiniame kontekste (funkcinės organizacijos aspektas): Objektas yra pačiame miesto dalies pakraštyje šalia papludimio, nutoles per 14 kilometrų nuo centrinės miesto dalies.

Pastatas yra vilų

kvartalo apsuptyje, kuris yra miesto periferinėje zonoje.

48 pav. Pastato žaliasis fasadas (https://www.archdaily.com, 2019)

B.2. – objekto ryšio su aplinka pobūdis (kompozicinės organizacijos aspektas): Objektas pastatytas vilų ir kotedžų kvartale esančiame prie pat papludimio ir jūros.

Kvartalas bei šalia esanti aplinka neturi daug žalių plotų, dominuoja smėlis, o medžiai praretinti. Užstatymas taškinis. Pats kvartalas nėra stipriai urbanizuotoje vietoje, atokiau nuo miesto - tai turtinga miesto pakraštyje esama gyvenamoji zona. Kadangi pastatai smėlingoje vietoje, žalumą bandoma išspresti sodinant

49 pav. Atvira vidinė pastato žalioji erdvė (https://www.archdaily.com, 2019)

33

sodus ir gėlynus sklypuose. Reljefas yra neišraiškingas, o pats objektas užima beveik visą sklypo dalį.

C. Architektūriniai-meniniai aspektai C.1. – Objekto funkcinis sprendimas c.1.1. – genplanas: Pastatas apima beveik visą sklypo paskirta plotą, į pastatą patekama iškarto nuo pesčiųjų tako. c.1.2. – pastato plano struktūra (zonavimas, ryšiai, srautai ir kt.): Plane galime pastebėti, kad visa pastatą supa žalioji erdvė, tiek iš vidaus tiek iš išorės. Tai lyg gyvas pastatas į kuri patekus pagerėja savijauta ir sveikata, tai tam tikra oazė atrasta smėlingame „slėnyje“. Erdvės atviros su vitrinomis iki pat lubų, už kurių yra žalaisis augalų ratas, tam kad žmogus pasijaustų lyg būtų gamtinėje raminančioje žalioje aplinoje. Pjūvyje galime pastebėti, kad pro atvirasias vietas ir atdaras angas patenka oras, kuris vedina, kad nuolatos būtų gaivu ir gryna viduje. Netgi ant stogo auginami augalai ir gėlynai. Pirmame aukšte vaizdai orientuojami į atriumą, o antrame už išorinės sienos ribų.

50 pav. Pastato planai (https://www.archdaily.com, 2019)

C2. – Objekto meninis sprendimas c.2.1. – kompozicinio sprendimo ypatumai:

34

Kadangi objekto lokacija yra smėlingoje vietoje, kur žalumos labai nedaug ši problemą buvo sprendžiama žaliąsias erdves ir žalumynus integruoti į pastatą ir jo erdves. Visas pastatas žalias – fasadai apauge vijokliais ir augalais suteikdami šiam pastatui meninia architektūrinę išraišką, atriumo erdvėse taip pat, tuo pačiu įrengiant vidinį sodą kaip ramią meditacinę erdvę.

51 pav. Pastato pjūvio schema (https://www.archdaily.com, 2019)

c.2.2. – stiliniai ypatumai:

Nors forma ir visiškai paprasta – stačiakampis gretasienis, tačiau pastatas stipriai išsiskiria nuo aplinkos dėl žaliųjų fasadų ir žaliųjų erdvių. Taip pat nemažai atvirų erdvių, kurios žmogui leidžia pasijausti laisvam.

52 pav. Žaliasis koridorius (https://www.archdaily.com, 2019)

c.2.3. – semantiškumo, psichologinio veikimo aspektai, kita: Šio objekto siekis – padėti žmogui surasti savo vidinę ramybę. Pastatas ne gamtinėje aplinkoje, tačiau gamta atsirado pastate. Tai tam tikra oazė, kuria supa vanduo ir žaluma, siekiant sukurti meditacinę erdvę.

C.3. – Objekto materialinė struktūra -

53 pav. Spa interjeras (https://www.archdaily.com, 2019)

35

c.3.1. – medžiaginis – konstrukcinis sprendimas (pastato konstruktyvinė sistema, pagrindinės statybinės ir apdailos medžiagos): Didžioji pastato fasado dalis yra užsodinta įvairiais augalais ir krūmais tiek iš atriumo, tiek iš išorinių sienų. Kai kuriose vietose žaliąjį fasadą dengia baltos lamelės, nemaža pastato dalis įstiklinta.

Taip pat objekte yra naudojama gelžbetoninių kolonų konstrukcija.

1.2.1.3. ANALOGAS NR. 3 Vilnius SPA –

54 pav. Antrinis fasadas (https://www.archdaily.com, 2019)

Anykščiai

Projekto

Vilnius SPA - Anykščiai

pavadinimas

Architektai

SP architektų grupė

Metai

2014 55 pav. Vilnius SPA – Anykščiai komplekso dalis (http://www.sp-architektai.com/, https://www.archdaily.com/, 2015)

Kvadratūra

4000 m2

Vieta

Anykščiai, Lietuva

Analogo

Poilsio,

pasirinkimo

sveiaktingumo paskirties

priežastis

pastatas Lietuvoje.

rekreacinės

ir

3 lentelė, Vilnius SPA – Anykščiai komplekso pradiniai duomenys

A. Socialiniai aspektai A.1. – objekto paskirtis:

56 pav. Vilnius SPA – Anykščiai komplekso idėjinis piešinys (http://www.sp-architektai.com/, https://www.archdaily.com/, 2015)

Rekreacinis sveikatingumo kompleksas.

36

A.2. – socialinė svarba (reikšmingumas): Traukos ir poilsio objektas, kuris stipriną siekiamą Anykščių kaip kurorto įvaizdį šalyje.

B. Urbanistiniai aspektai B.1. – objekto vieta urbanistiniame kontekste (funkcinės organizacijos aspektas): Objektas yra pačiame miesto pakraštyje, periferinėje zonoje, du kilometrus nuo Anykščių miesto centro. Ši vieta labai tinkanti ir patogi atliekant objekto funkciją, kadangi tai rekreacinis poilsio ir sveikatingumo paskirties pastatas. Anykščių miestui nėra būdingas miškingas kraštovaizdis, tačiau pats objektas yra neurbanizuotoje, o kaip tik gamtinėje aplinkoje - tarp miško, parko ir šalia upės.

Aplinkinis užstatymas retas, taškinis, neformuojantis kvartalų.

B.2.

–

objekto ryšio

su

aplinka pobūdis

(kompozicinės

organizacijos

aspektas):

57 pav. Vilnius SPA – Anykščiai kompleksas nuo gatvės (http://www.sp-architektai.com/, https://www.archdaily.com/, 2015)

Objekto architektūriniai sprendimai sukuria artimą santykį su gamta. Kompleksas lyg įsimaišo į aplinka ir prisitiko su savo forma ir spalviškumu. Pastatas miško apsuptyje neurbanizuotoje aplinkoje.

C. Architektūriniai-meniniai aspektai C.1. – Objekto funkcinis sprendimas c.1.1. – genplanas:

37

Susisiekimas patogus, į sklypą įvažiuojama iš rytinės pusės. Sklype pesčiųjų infrastruktūra sukurta taip, kad poilsiautojai galėtų patogiai ir saugiai mėgautis poilsiu, tačiau gamtinė aplinka yra kuo mažiau paliečiama, kad objektas taptu gamtos dalimi. Yra nedidelė automobilių parkavimo aikštelė.

58 pav. Sklypo planas (http://www.sp-architektai.com/, https://www.archdaily.com/, 2015)

c.1.2. – pastato plano struktūra (zonavimas, ryšiai, srautai ir kt.): Kompleksas susideda iš dviejų pastatų – rekonstruoto viešbučio ir naujai suprojektuoto SPA. Rekonstruoto viešbučio vidinės erdvės beveik nepakito, be miegamųju patalpų taip pat yra įrengta maitinimo patalpa, bendrosios erdvės lankytojams ir įvairios kitos aptarnavimo patalpos. Šalia esančiame naujame pastate, didžiąja dali dominuoja baseino ir pirčių patalpos. Taip pat yra įrengta treniruoklių salė bei masažų kambariai.

C2. – Objekto meninis sprendimas c.2.1. – kompozicinio sprendimo ypatumai: Objektas lyg centras gamtos erdvėje per daug vizuoliai neišsiskiriantis iš aplinkos, norintis tapti jos dalimi. c.2.2. – stiliniai ypatumai: Komplekso du pastatai vienas nuo kito kontrastuojantys savo forma, tačiau su spalviškumų

yra

suartinami.

Spalviškumas suartina su šalia esančiu pušynų. Naujoji komplekso dalis dėl savo formos, planinės struktūros, meninio sprendimo bei spalvotiškumo tai lyg būtų miško traukos centras, kuris per daug 59 pav. Fasadai dienos šviesoje (http://www.sp-architektai.com/, https://www.archdaily.com/, 2015)

38

neišsiskiria, o atvirkščiai prisitaiko ir vizualiai susijungia su esančia gamta. c.2.3. – semantiškumo, psichologinio veikimo aspektai, kita: Architektūros ir gamtos santykis pasireiškia per spalvą, tūrio formą ir planiškumą. Šis santykis suartina žmogu su gamta. Rami pušų atmosfera ir komplekso prisitaikymas prie aplinkos

atpalaiduoja

lankytoja,

sukūria

jaukumo jausmą.

C.3. – Objekto materialinė struktūra -

60 pav. Spa erdvės (http://www.sp-architektai.com/, https://www.archdaily.com/, 2015)

c.3.1. – medžiaginis – konstrukcinis sprendimas (pastato konstruktyvinė sistema, pagrindinės statybinės ir apdailos medžiagos): Pagrindinės

apdailos

medžagos

yra

kelios. Naujame komplekso SPA pastate dominuoja metaline tamsiai pilka skarda, o viešbučio tamsiai pilkas ir oranžinės spalvos tinkas. Laikančios viešbučio konstrukcijos iš plytų muro, o SPA pastato

metalinės

laikančios

konstrukcijos.

61 pav. Rekonstruota komplekso vaizdas (http://www.sparchitektai.com/, https://www.archdaily.com/, 2015)

1.2.2. ARCHITEKTŪRINIŲ IR URBANISTINIŲ ANALOGŲ STRUKTŪRŲ ANALIZĖ 1.2.2.1. VERTINIMO TYRIMO TIKSLAS Analizuojant sveikatingumo centro ir komplekso pastatus pasirinktais aspektais, nustatyti pagrindinius urbanistinius ir architektūrinius bruožus su gamta būdingus rekreaciniam sveikatingumo kompleksui.

39

1.2.2.2. VERTINIMO TYRIMO UŽDAVINIAI 1. Išnagrinėti pasirinktų sveikatingumo centro objektų santykį su miestu; 2. Išanalizuoti pasirinktų sveikatingumo centro objektų gretimybes artimoje aplinkoje; 3. Išsiaiškinti pasirinktų sveikatingumo centro objektų urbanistinę ir architektūrinę struktūrą sklype bei santykį su gamta, meninią išraišką; 4. Sudaryti apibendrinimų lentelę; 5. Išvada.

1.2.2.3. PAVYZDŽIŲ/ANALOGŲ PASIRINKIMO KRITERIJAI Analogai vertinimui pasirenkami pagal panašią pastatui numatomą programą ir funkciją, analizuojant sveikatingumo centro objektus pasaulyje, kuriuose analogo pasirinkimui buvo taikomi bent šie išvardinti kriterijai: Pagrindinis kriterijus: •

Sveikatingumo centras

•

Gamta/ aplinka

Papildomi kriterijai: •

Sklypo situacija

•

Sklypo riba

•

Rekreacija

1.2.2.4. TYRIMO VERTINIMO METODAS/PLANAS Analogai nagrinėjami 3 etapais: ▪

I etapas. Objekto vieta miesto structūroje

▪

II etapas. Objekto situacija artimoje aplinkoje

▪

III etapas. Objekto meninė išraiška - Architektūros ir gamtos santykis (per pjūvius, planus, schemutes) 40

1.2.2.5. VERTINIMO LENTELĖ ANALOGAS NR. 1

ANALOGAS NR. 2

ANALOGAS NR. 3

I ETAPAS

OBJEKTO

PADĖTIS

MIESTE/TERITORIJOJE

MIESTO PAGRINDINIŲ KELIŲ INFRASTRUKTŪRA

4 lentelė, I etapo struktūrų analizės vertinimo lentelė

ANALOGAS NR. 1

ANALOGAS NR. 2

ANALOGAS NR. 3

Kompleksas

Pavienis

Kompleksas

II ETAPAS OBJEKTO STRUKTŪRA

Susisiekimo sistema SUSISIEKIMO

pilnai

neišvystyta, Susisiekimo sistema Susisiekimo sistema

INFRASTRUKTŪRA komplikuota,

bet išvystyta, patogi

išvystyta, patogi

pakankama OBJEKTAS APLINKOJE

Urbanizuotoje aplinkoje, miesto centro

Urbanizuotoje

Neurbanizuotoje

arčiau aplinkoje, toliau nuo aplinkoje, toliau nuo miesto centro

miesto centro

41

UŽSTATYMO MORFOTIPAS

Taškinis

Taškinis

Laisvas

5 lentelė, II etapo struktūrų analizės vertinimo lentelė

ANALOGAS NR. ANALOGAS NR. ANALOGAS NR. 1

2

3

Stačiakampio

Stačiakampio

Įvairių formų

III ETAPAS PASTATO FORMA

Kalnai,

Jūra,

GAMTINIAI ELEMENTAI panoraminiai vaizdai, upė, miškas ARCHITEKTŪROS GAMTOS

INTENSIVUMAS SKLYPE

išplanavimą,

formą, struktūrą, žaliąsias

SANTYKIS/SPRENDIMAI medžiagą UŽSTATYMO

alėjos

IR Per esamą situaciją, Per aplinką,

papludimys,

Maksimalus, visą sklypą

erdves per Maksimalus, visą sklypą

per

Miškas, parkas, upė

Per pastato formą, tūrį, spalvą

Nedidelis

6 lentelė, III etapo struktūrų analizės vertinimo lentelė

1.2.2.6. IŠVADOS ▪

Atlikus analizę ir vertinimą paaiškėjo, kad sveikatingumo centrai dažniausiai yra išsidėste atokiau nuo miesto centro ir mažiau urbanizuotose vietose, nutole nuo miesto šurmulio.

▪

Taip pat sveikatingumo komplesai turi patogų privažiavimą iki jų. Tačiau priklausomai nuo padėties mieste - kuo objektas arčiau miesto centro tuo susisiekimo sistema labiau patogesnė.

▪

Sveikatingumo centrai dažniausiai būna ne atskiri vieni pastatai, o pastatų junginys, kompleksass, dėl skirtingų išnaudojimų funkcijų, erdvių ir patalpų.

▪

Pastebėta, kad pastatai labiau formuojami paprastesnėmis geometrinėmis formomis bei taškinio užstatymo principu, o pastato dydis priklauso nuo užstatymo intensyvumo bei tankumo.

42

▪

Labai svarbi ir didelė įtaka daro gamtos ir aplinkos situacija. Šie dalykai stipriai itakoja formą, idėją, struktūrą, meninę išraišką.

▪

Taip pat gamta svarbus aspektas sveikatingumo centrų gydimams. Visi tyrinėti objektai integruojami su gamta ir aplinka, kadangi žaliosios erdvės tampa vienu iš gydimo metodų, todėl gausu želdynų, parkų, miškų ir kitų gamtos elementų.

43

1.3. VIETOS ANALIZĖ 1.3.1. TRUMPA ANYKŠČIŲ MIESTO ISTORIJA

Remiantis A. Miškinio analize, Anykščių apylinkėse žmonių gyventa jau vėlyvojo neolito laikais ir žalvario amžiuje. Teritorija buvo reikšminga gynybai kovų su ordinais laikotarpiu. Už 2 km nuo Anykščių yra garsus Šeimyniškėlių piliakalnis. Dauguma istorikų mano, kad čia buvusi Mindaugo pilis ir sostinė Voruta. Piliakalnis naudotas pirmaisias II-ojo tūkstantmečio amžiais, gyvenvietė jo papėdėje žymiai senesnė, II-I tūkstantmečio prieš Kristų. Spėjama, kad, sunaikinus Šeimyniškėlių –Vorutos pilį ir gyvenvietę, žmonės persikėlė į tuometinę Anykščių gyvenvietę. Rašytiniuose šaltiniuose Anykščiai pirmą kartą paminėti 1440 m. liepos 22 d., kunigaikščio Kazimiero laiške Eišiškių vietininkui Montautui, kuriame valdovas perdavė dvarą valdyti Radvilai Astikaičiui.

Anykščiai minimi ir 1440-1442 m. dokumente, pagal kurį duota žemės Nekrašui Gintautaičiui Deltuviškiui Gyvenvietė kūrėsi prekybinių kelių iš Ukmergės, Pienionių, Pasvalio, Balninkų ir Svėdasų sankirtoje, šalia Šventosios upės brastos (vėliai tilto). Dvaras buvo įsikūręs atokiau, todėl spėjama, kad dar iki įsteigiant dvarą čia buvusi Anykščių gyvenvietė. XV a. gyvenvietės planas galėjo būti linijinis, sodybos išsidėstę prie kelio iš Svėdasų į Balninkus ir į dešinįjį Šventosios upės krantą. 1442-1452m. didžiojo kunigaikščio vietininkas Radvila Astikaitis Anykščiuose 44

pastatydino pirmąją Šv. apaštalo evangelisto Mato medinę bažnyčią (fundatorius karalaitis Kazimieras). XV a. antrojoje pusėje Anykščių gyvenvietė buvo didelio pavieto centras, kuriam nuo 1512 m. priklausė ir Rokiškio valsčius. Gali būti, kad tuo metu gyvenvietė jau buvo virtusi miesteliu.

45

1.3.2. TERITORIJA IR ESAMA SITUACIJA Sklypo plotas – 1.0890ha. Adresas – Stadiono g.1, Anykščių miestas. Sklypas patenka į saugomą teritoriją – Anykščių regioninio parko teritoriją.

Sklypas yra tarp Anykščių miesto centrinio stadiono

ir

tarp

Šventosios

upės

Sklypas

suformuotas, Anykščių rajono savivaldybė sklypą valdo

patikėjimo

teise,

sklypo

pagrindinė

naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos. Yra galiojantis detalusis planas, patvirtintas 2011 01 27 Anykščių rajono

62 pav. Anykščių sav. Lietuvoje schema (autoriaus sudaryta)

tarybos sprendimu Nr. TS-2 Sklypo reglamentas – mažo užstatymo intensyvumo su dideliu želdinių kiekiu. Leistinas pastatų aukštų skaičius ≤ 3 aukštai. Leistinas sklypo užstatymo tankumas ≤ 26 %. Leistinas sklypo užstatymo intensyvumas – 0,8 1.3.3. TERITORIJOS PROBLEMATIKA Teritorija yra apleista, pastatų joje nėra. Sklypo padėtis miesto atžvilgiu yra prestižinė, tačiau visiškai neįveiklinta, neprižiūrima, po truputį virsta krūmynais apaugusia dykra.

Sklypas šalia Šventosios upės, kuria sudaro Anykščių

tvenkinys

iš

vakarų

pusės.

Nusileidimas iki upės staigus, su labiau išraiškingu reljefu. Tarp upės ir sklypo miškelis ir krumynas su pilna žalumos ir augalijos. Šiaurinėje dalyje nuo sklypo prasideda tankus sodybinis užstatymas, o rytuose į sporto lauko

63 pav. Anykščių m. Stadiono g. 1 ortofoto su sklypų ribomis

stadionas. Iš pietų pusės supa krumynai arba mažaaukščiai

nereikšmingi

statiniai

–

46

senoviniai garažai. Privažiavimas numatomas iš šiaurinės dalies, Stadiono g.

Apibendrinimas – Šia teritoriją supa nemažai vertingų gamtos elementų, šalia yra stadionas, kuri galima įveiklinti. Taip pat tai nutoles nuo miesto šurmulio, periferinėje zonoje, gyvenamasis ramus rajonas Tai vertinga, turinti didelio potencialo teritorija.

64 pav. „STRUCTUM“ žurnalo konkurso medžiaga

1.3.4. GAMTA ANYKŠČIŲ REGIONINIAME PARKE

„Miškan, būdavo, eini – tai net akį veria; Vat taip linksmina dūšią, užu širdies tveria, Kad net, širdžiai apsalus, ne kartą dūmojai: Ar miške aš čia stoviu, ar dangui, ar rojuj?!“ Antanas Baranauskas

MIŠKAI Anykščių regioninio parko miško plotas – 5029 ha. Anykščių giria pasižymi derlingu dirvožemiu, todėl čia aptinkami beveik visi regioninio parko lapuočių miškai: ąžuolynai, uosiai, 47

liepos, baltalksniai ir juodalksnynai, klevai, guobos, kurie sudaro 10-12% visų miškų.

Regioniniame parke vyrauja ir spygliuočių miškai, iš kurių pušynai sudaro apie 80% visų miškų, o eglynai užima apie 10%.

Gyvoji gamta

Oficialus Anykščių rajono internetinis puslapis „Anykščių parkas“ rašo, kad regioniniame parke auga daugiau nei 30 augalų, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą. Anykščių regioninio parko augalija itin turtinga ir įvairi. Tik atlikus preliminarius tyrimus, čia buvo aptiktos net 769 augalų rūšys (neįskaitant samanų). Anykščių regioniniame parke iš samanų yra 25 rūšys sporinių vazonėlių, 7 rūšys plikasėklių ir 737 rūšys gaubtinių sėklų, priklausančių 101 aukštesniajai augalų šeimai, iš kurių daugiau nei 30 rūšių įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Grybai yra svarbus biomas, ekosistemos maisto grandinėje. Nors grybai dažniausiai randami augaluose, jie yra atskira grupė, užimanti vidurinę erdvę tarp augalų ir gyvūnų. Anatominiu ir fiziologiniu požiūriu grybai turi augalams ir gyvūnams būdingų savybių. Grybai nežydi ir nesudaro sėklų, dauginasi sporomis. Esant tinkamoms sąlygoms, grybo sporos sudygsta ir gamina naujus grybus. Anykščių regioniniame parke aptinkama nemažai grybų rūšių, tarp kurių galima aptikti retų rūšių: Lactarius scrobiculatus (Scop.) Fr., Sparassis crispa, kūgio briedžio (Morchella conica), raudonojo šašo (Pycnoporus) paprastojo tauko (Sarcosoma). globosum), šiurkščiavilnių grybų (Trichoglossum hirsutum) ir kt. Turtinga ir įvairi augmenija bei buveinės lemia paukščių, žinduolių ir vabzdžių įvairovę. Šiame parke galima aptikti daugumos rūšių žinduolius kaip briedžius, elnius, šernus, stirnas, bebrus, ūdras ir kt. Parko teritorijoje priskaičiuojama apie 12 saugomų paukščių rūšių. Plėšriesiems miško paukščiams labiausiai tinkamas Burbiškio miškas, kuriame peri juodieji gandrai (Ciconia nigra), mažieji ereliai rėksniai (Aquila pomarina). Gyvenvietėse, vienkiemiuose priskaičiuojama per 50 porų Lietuvos nacionalinių paukščių – baltųjų gandrų. Šventosios upės šlaituose, atodangose peri tulžiai, pamiškėse rasti žalvarniai, upėje stebimi vidutinieji ir didieji dančiasnapiai. Upėse ir ežeruose nardo įvairių rūšių rūšies antys, kragai, laukiai, aptinkamos retos žūvys kaip Baltijos lašišos, upinės nėgės, šlakiai ir kt.

48

1.3.5. ANALIZUOJAMOS TERITORIJOS RELJEFAS Analizuojamas teritorija yra upės slėnyje, dėl to galima pastebėti staigų penkių metrų šuoli nuo pasirinkto sklypo (64 pav.) (kuris neturi per dideli reljefo svyravimą) iki upės. Nuo sklypo iki upės aštuonių metrų skirtumas. Kitos upės pusėje miškingoje vietoje reljefas labai nestipriai kyla ir tik šalia urbanizuotos vietos staigiai pašoka. (65 pav.)

65 pav. Reljefo ekrano vaizdo kopija iš www.geoportal.lt

66 pav. Reljefo ekrano vaizdo kopija iš www.geoportal.lt

Kertent reljefą šiaurės kryptimi, galima pastebėti žymius reljefo pakitimus ir svyravimus neurbanizuotose teritorijose – miškingose šalia upės esančiose vietose. (66 pav.)

49

67 pav. Reljefo ekrano vaizdo kopija iš www.geoportal.lt

1.3.6. VIETOVĖS FOTOFIKSACIJOS Šalia pasirinkto sklypo daugiausiai vyrauja mediniai gyvenamieji šlaitiniai namai su sklypuose esančiais sodais. Iš nuotraukų galima pastebėti, kad tai nėra itin stipriai urbanizuotos teritorijos ir vyraujantis aukštingumas apie šeši metrai.

68 pav. Vaizdas iš pietinės gatvės (https://www.google.com/maps )

50

69 pav. Vaizdas iš pietinės gatvės prie garažų (https://www.google.com/maps )

70 pav. J. Biliūno g., pagrindinio kelio vaizdas iš šiaurinės pusės (https://www.google.com/maps )

51

71 pav. J. Biliūno g., pagrindinio kelio vaizdas iš pietinės pusės (https://www.google.com/maps )

72 pav. Stadiono g. iš J. Biliūno g pusės (https://www.google.com/maps )

Aplinkinėse teritorijose esantis stadiojonas, kuria tuštumos vaizda. Stadionas veikiantis, tačiau nepakenktų labiau sutvarkyti.

73 pav. Stadiono vaizdas iš J. Biliūno g. (https://www.google.com/maps )

52

74 pav. Stadiono g. iš sklypo pusės (https://www.google.com/maps )

75 pav. Analizuojamo sklypo panoraminis vaizdas (https://www.google.com/maps )

76 pav. Analizuojamo sklypo teritorijos ir gretimo sklypo panoraminis vaizdas (https://www.google.com/maps )

Pasirinktas sklypas tuščias, nėra jokių pastatų ar statinių griuvėsių. Nors ir miškas supa iš visų pusių, medžių sklype matoma tik nedaug. Norint geresnio susisiekimo, reikėtu projektuoti patogesnį ir prieinamesnį kelią.

53

2. PROJEKTINĖ DALIS 2.1. INSPIRACINĖS CITATOS PROJEKTUI TARP GAMTOS IR ARCHITEKTŪROS RYŠIO

Frank Lloyd Wright “Study nature, love nature, stay close to nature. It will never fail you.”

Vertimas – „Studijuokite gamtą, mylėkite gamtą, būkite šalia gamtos. Tai niekada jūsų nenuvils.”; “The mother art is architecture. Without an architecture of our own we have no soul of our own civilization.”

Vertimas – „Motina menas yra architektūra. Be mūsu architektūros mes neturime savo civilizacijos sielos.”

Ernest Dimnet “Architecture, of all the arts, is the one which acts the most slowly, but the most surely, on the soul.”

Vertimas – „Architektūra iš visų menų yra tas, kuris lėčiausiai, bet tvirčiausiai paveikia sielą.”

Antoni Gaudi “Nothing is art if it does not come from nature.”

Vertimas - „Niekas nėra menas, jei jis nėra kilęs iš gamtos. ”; “There are no straight lines or sharp corners in nature. Therefore, buildings must have no straight lines or sharp corners.”

Vertimas - „Gamtoje nėra tiesių linijų ar aštrių kampų. Todėl pastatuose neturi būti tiesių linijų ar aštrių kampų.”

54

77 pav. Eksperimentinės gamtos tyrimų laboratorijos Anykščiuose vaizdas iš paukščio skrydžio

78 pav. Eksperimentinės gamtos tyrimų laboratorijos Anykščiuose vaizdas iš paukščio skrydžio

55

79 pav. Eksperimentinės gamtos tyrimų laboratorijos Anykščiuose vaizdas iš įvažiavimo

80 pav. Eksperimentinės gamtos tyrimų laboratorijos Anykščiuose vaizdas nuo pėsčiųjų kelio

56

2.2. IDĖJA 2.2.1. Formos sprendimai Eksperimentinės gamtos tyrimų laboratorijos projekto formos ir sprendimų idėja buvo įkvėpta kelių dalykų – meninio tyrimo, analitinio tyrimo analizės bei vietos ir aplinkos. Pastatas nuo pat pačių pradžių buvo įsivaizduojamas kaip kvadratas plane, kadangi kvadratas – tobuliausia forma, kuri tik buvo kada nors žmonių sukurta, tokia forma natūralioje gamtoje neegzistuoja. Tema vadinasi architektūra ir gamta ir šioje temoje buvo vertinami ir analizuojami įvairus santykiai tarp gamtos ir architektūros. Taip pat tuo pačiu principu darytas pirmas meninis tyrimas – eksperimentas. Per eksperimentą buvo prieitas ir pasirinktas santykis tarp architektūros ir gamtos per kontrastą, dėl to kvadratas plane tapo šio projekto vizija.

81 pav. Formos sprendimų idėjos schema

Pastato kvadrato forma plane iškarto buvo numatoma didelė ir plati. Vien tik savo dydžių ir užstatymo sklype, gamtos tyrimų laboratorija stipriai kontrastavo su artimąją aplinka, kuri nepasižymėjo tokio dydžio ir masto pastatais. Siekiant projektuojamą pastatą padaryti esamos teritorijos neatsėjama dalimi buvo sugalvota nemažai būdų ta įvykdyti. Pirmasis – pastatas pakeliamas nuo žemės paliekant ant žemės tik laiptines ir būtinas kolonas. Taip sudaromas įvaizdis ir iliuzija, kad pastatas yra „levituojantis“, lengvesnis negu ištiktųjų yra. Sekantis būdas buvo pastatą padaryti kaip tam tikra savita oazė savo vidinėje aplinkoje taip kuriant ryšį su vidinėmis pastato erdvėm bei išorine artimąją aplinka. Gamtos tyrimų laboratorija įgauna antrinį fasadą kaip tam tikrą rėmą, kuris išlaikytų planinę kvadrato formą, o tame rėme mažesni keturkampiai tūriai sudarantys patrauklią ir patogią kompoziciją lauko ir vidaus erdvėm. Šie keturkampiai tūriai kaip atskiri korpusai tačiau vienas su kitu susiję turi vienas tarp kito metro ar dviejų peraukštėjimus, kad sumažintų tarpusavyje monotoniškumą, pagautų saulės šviesą ir šešėlius, bei neprarastų gretimą ryšį su apylinkiais sodybiniais šlaitiniais gyvenamaisiais pastatais, kuriu šlaitų aukščiai skirtingi ir tūriai skirtingai pasisukę.

57

2.2.2. Aplinka, gatvė ir miškas

82 pav. Įvažaivimo ir miško išplėtimo schema

Pastato sklypas yra prie pat miškingo upės slėnio periferinėje miesto vietoje. Atvažiavimas siūlomas iš šiaurinės pusės, kadangi pietinėje pusėje kelias siauras, nepatogus ir neišvystytas.

Miškas yra šiaurės vakarų, vakaruose. Šiek tiek pavienių medžių ar krūmynų pamėtyta ir kitose erdvėse. Siūloma šiaurinį ir pietinį kelią pratęsti ir sujungti, kad sklypo vieta netaptu akligatvis, o mišką išvystyti kiek įmanoma plačiau aplinkui pastatą ir gretimas erdves, kad gamtos tyrimų laboratorija būtų apsupta gamtos iš visų įmanomų pusių. Taip pat siūloma persodinti tuos medžius ant kurių vietos pastatas užeitų. Vidinėse lauko erdvėse siūlomas pažintinis edukacinis takas, kuris toliau išsisklaidytų į rekreacinį upės slėnio mišką.

58

2.2.3. 7 mistiškas gamtinis skaičius

83 pav. Septyneto idėjos schema

Septynetas laikomas mistišku ir gamtiniu skaičiumi – septyni gamtos garsai, septynios savaitės dienos, septyni žmogaus energetiniai centrai, septynios mėnulio fazės, septyni pasaulio stebuklai, septynios vaivorykštės spalvos, septyni pasakų herojai kaip septyni ožiukai ar sesės ar broliai ir t.t. Toks skaičius inspiravo pasirinkti pastato kvadrato perimetrą padaryti 70x70 metrų. Taip pat siūlomos septynios žaliosios vidinės pastato erdvės, kuriose būtų septynios skirtingo gamtinės augalų zonos. Šios zonos siūlomos kaip pažintinės, edukacinės zonos, taip pat rekreacinės.

Kiekviena iš jų skirtinga viena nuo kitos išsiskirianti tose erdvėse augančiais augalais, kaip pušys, beržai, ąžuolai, gubos, šermukšniai, klevai. Tai būtų skirtingų medžių rūšių gamtinės vidinio kiemo erdvės. Medžiai vidinėse erdvėse parinkti tokie, kurie auga Anykščių regioniniame parke.

Būtent ši eksperimentinė gamtos tyrimų laboratorija atliktų gamtinius tyrimus su Anykščių regioninio parko vyraujančiais augalais.

59

84 pav. Guobų mikšelio su paukščiu inkilėliais vaizdas

85 pav. Vaizdas į mažąjį pušyną

60

2.2.4. Antrinio fasado sprendimai

86 pav. Žaidimų aikštelės vaizdas

Antrinis fasadas kvadrato formos plane kaip rėmas, kuris atskiria vidines pastato erdves nuo išorinės aplinkos bei tuo pačių sujungia jas savo 30 cm spindulio plyšiais. Apskriti fasado plyšiai sudaro iliuziją, kad pastato tūris neatrodytu toks sunkus. Pro plyšius prasiskverbia šviesa ir meta gražų šešėlį į aplinkines erdves. Tuo pačiu iš vidinių erdvių dėl apskritų išpjovimų neatrodo, kad vidinės erdvės yra atskirtos nuo aplink supančio miško, o kaip tik pastatas – to miško dalis. Šis fasadas pakeltas nuo žemės 2.5 metrų ir jo aukštis 4.3 metrai – neaukštesnis negu vidinėse erdvėse esantys keturkampiai tūriai, kurie išsikiša yra matomi žmogaus akiai iš išorinių erdvių ir vietų lyg būtų miškingo panoraminio vaizdo dalis.

61

2.2.5. Pagrindinio tūrio fasadiniai sprendimai

87 pav. Vaizdas į mažąjį pušyna pro kavinės salę

Didžioji pastato fasado dali sudaro stiklas. Stiklinis fasadas ir atviros erdves meniškai mėto saulės spindulius ir šešėlius į vidines erdves. Tačiau svarbiausia stiklo funkcija – perteikti ryšį ir artimumo su gamta jausmą. Vidiniai kiemai pilni medžių būnant pastato vidinėse erdvėse sukuria jausmą lyg žmogus atsirastų artimame gamtos glėbyje. Langų ir vitrinų rėmų tarpai tarpusavyje sudėti nevienodai lyg išmėtyti medžių kamienai, tik dar labiau pastiprina artumo jausmą su gamta.

62

88 pav. Kavinės salės lauko terasos vaizdas

Langų stiklas nėra lygus – tekstūruotas kvadratėliais taip sustiprinant antrinio betoninio fasado su plyšiais idėją. Išorinėje aplinkoje pro kuri prasiskverbia šviesos spinduliai ir šešėliai betoninis taškinis fasadas, o vadinėse erdvėse, taškinis stiklas. Abu taškiniai, abu fasadų sprendiniai, abu praleidžia šviesą, abu suteikia ryšį su artimąją gamta.

2.2.6. Vidinės pastato funkcinės zonos

89 pav. Projektuojamo pastato funkcinių zonų schema

63

Eksperimentinė gamtos tyrimų laboratorija turi trys pagrindines vidines funkcijų zonas – laisvalaikio patalpos, gamtos ekspozicijų salės ir gamtos tyrimų laboratorijos. Laisvalaikio zonoje yra pagrindinis įėjimas, registratūra, vestibiulis, administracinės patalpos ir kavinės salė, iš kurios galima patekti į lauko terasą bei lauko laiptus, kuriais galima nusileisti į vidinį kiemelį – gamtinę erdvę. Šioje zonoje iš vienos pusės supa beržynėlis, o iš kitos pušynas. Gamtiniu ekspozicijų salių zonoje lankytojai kviečiami susipažinti su įvairiais gamtiniais eksponatais edukacinėse pažintinėse galerijose ar susipažinti plačiau apie gamtą ir gamtos tyrimus filmų peržiūrų salėje. Gamtos tyrimų laboratorijos zonos nėra prieinamos lankytojams, tai erdvės skirtos įvairius gamtos tyrimus atliekantiems darbuotojams laboratorijose. Visose šiose zonose numatyti patekimai ir evakuaciniai išėjimai pagal STR normas tiek per uždaras laiptines, tiek per lauko laiptus ar kopėtėles iš terasų.

2.2.7. Pagrindine laikancioji konstrukcija

90 pav. Laikančiosios konstrukcinės idėjos schema

Pastato pagrindinės laikančiosios konstrukcijų struktūros pritaikytos pagal vienos kolonos laikymo sistemą, kai pagrindinė laikanti kolona laiko visą pastato dalį su perdangomis ir kolonomis iš šonų.

Pagrindinės laikančios kolonos tvirtinamos poliniais pamatais. Kiekvienas gamtos tyrimų

64

laboratorijos kvadratinis tūris turi savo atskira pagrindinę koloną, kuri laikytų grindų ir stogo perdangų dalis.

2.3. SITUACIJOS PLANAS

91 pav. Situacijos planas

Eksperimentinė gamtos tyrimų laboratorija yra numatoma periferinėje Anykščių miesto dalyje, toliau nuo miesto centro, arčiau gamtos apsuptos miesto dalies – prie pat miško ir upės. Ši miesto dalis yra atskirta nuo miesto centro ir pramoninio kvartalo gamtiniu karkasu. Laboratorijos vietos miesto dalyje vyrauja ramuma, tyla, rekreacija ir poilsis. Iš miesto centro iki gamtos tyrimų laboratorijos turistams, svečiams, miestiečiams ir įvairiems lankytojams yra įvairūs būdai nukakti – autobuso (autobuso sustojimo aikštelė yra prie pat esančio stadiono), pešusiųjų ir dviračių takais, upe su baidarėm bei automobilių.

65

2.4. SKLYPO PLANAS

92 pav. Sklypo planas

Sklype nėra numatomas jokia požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, dėl aplinkui esančių ir sodinamų medžių. Antžeminė automobilių stovėjimo aikštelė statmenai numatoma šiaurinėje sklypo dalyje ir šoninio parkavimo rytinėje dalyje. Vietų skaičius ir aikštelių dydis žiūrėtas, kad atitiktų minimalius STR reikalavimus. Sklypas sujungia kelius iš pietų ir šiaurės pusių, kad sklypas netaptų akligatviu.

Sklype numatoma pasodinti nemažai įvairių rūšių medžių tiek pastato vidiniame kieme, tiek už pastato. Vidinėse pastato lauko erdvėse skirtingos erdvės turi skirtingas augalų ir medžių rūšis,

66

kaip skirtingus augalinius „biomus“. Šie medžių „biomai“ suteikia skirtinga nuotaiką, vaizdą, jausmą, tuo pačių juose galima plačiau susipažinti apie Anykščių regioninio miško augančiais medžiais, augmenija, bioįvairovę.

Pėsčiųjų takai inspiruoti Naskos dykumos linijų. Yra numatomi dviejų tipu takai sklype: vienas takas iš baltų, šviesių akmenuku. Šis takas tai pagrindinis takas, kuriuo žmonės ateina į sklypą ar pagrindinį pastato įėjimą. Antrasis takas yra iš rudu, tamsių akmenukų, tai gamtos pažintinis edukacinis takas sklype. Pažintinis gamtinis takas, sujungia eksperimentinės gamtos tyrimų laboratorijos vidines lauko erdves su jose esančiomis skirtingomis medžių rūšimis. Už sklypo pėsčiųjų takas vietoj pažintinio edukacinio gamtinio tako tampa rekreacinis gamtinis takas po mišką, upės slėnį ir jungia takus tarp sklypo ir esančių prie upės pėsčiųjų ir dviračių tako.

2.5. RŪSIO PLANAS

93 pav. Rūsio palanas

67

Rūsio aukšte projektuojamos visos reikalingos technines patalpos kaip katilinė, vent. Kameros patalpa, elektros ir ryšių skydinė ir t.t.. Taip pat įvairios pagalbinės patalpos kaip atliekų rūšiavimo ir įvairios saugyklos ir sandėliai reikalingos galerijai, eksponavimo salėms, laboratorijoms bei aptarnaujančiam personalui.

Rūsio plano pamatų ir sienos perimetras sutampa su antro aukšto fasado perimetrų dėl vidiniuose kiemuose esančių medžių. Dėl medžių šaknų rūsys negali išeiti iš antro aukšto fasado perimetro ribų. Į rūsį galima pakliūti dvejais patekimais – pro pagrindinio įėjimo holą ir laiptinę bei pro pagalbinį patekimą, laipinę. Pagalbinio patekimo liftas kyla iki antro aukšto į edukacinį pažinimo centrą, o laiptinė tik iki pirmo aukšto.

2.6. PIRMO AUKŠTO PLANAS

94 pav. Pirmo (cokolinio) aukšto planas

68

Kadangi yra siekiama sukurti pastato levitavimo įvaizdį pirmame aukšte atsisakoma įvairių patalpų ir tik yra paliekamos laiptines su lauko evakuaciniai laiptais bei privalomos laikančios kolonos.

Kolonos apvalios, išdėstytos kiekvieno kvadratinio korpuso centruose arba šalia jo centrų. Kolonų apvalumas lyg kamienas prisitaiko prie medžiu apsuptyje. Likusios neužstatytos erdvės pirmame aukšte paliekamos pažintiniams takams, vidiniams kiemams, parkams ir gamtai.

Yra septyni vidiniai kiemai, visi su skirtinga augmenija – beržų giraitė, guobų miškelis, mažasis pušynas, ąžuolų parkelis, žaliasis skverelis, šermukšnynas ir klevų kampelis. Šiuose vidiniuose žaliose erdvėse galima susipažinti su Anykščių regioninio miško augmenija, plačiau apie tuose kiemuose augančius augalus, jų tyrimus ir tuo pačiu pasivaikščioti prisėsti, pailsėti, pasportuoti, surengti pikniką ar pastebėti, kokie gyvūnai kartu santykiauja su ten esančiais augalais. Guobų miškelyje įrengiami įvairiu spalvų paukščių lizdai.

2.7. ANTRO AUKŠTO PLANAS

95 pav. Antro aukšto planas su funkcinėm zonom

69

Antras aukštas – pagrindinis pastato aukštas. Šiame aukšte yra visos pagrindines pastoviai naudojamos patalpos. Laiptines ir evakuacija pagal STR normas. Trys evakuaciniai išėjimai yra galimi iš terasų laiptais, bei kopėtėlėmis. Lankytojai eidami pro pagrindini įėjimą patenka į šviesų vestibiuli apsupta medžių ir gamtos pro stiklo vaizdus. Vestibiulyje yra atvira rūbinė su spintelėmis ir registratūra. Iš vestibiulio lankytojai gali patekti į pažintinio edukacinio centro sales arba į kavinės salė. Iš abiejų patalpų galima patekti į lauko terasas arba nusileisti lauko laiptais į gretimą vidinį kiemą. Laboratorijos skirtos tik gamtos tyrimus atliekantiems specialistams.

Pažintiniame edukaciniame centre eksponuojami įvairus su gamta susiję eksponatai. Šios salės viduje, jaučiamas stiprus gamtos ryšys, dėl iš visų pusių dėl apstiklinto fasado matomų medžių, supamoms gamtos. Siūlomas vidinis „miško“ kelias.

96 pav. Pažintinio edukacinio centro judėjimo idėjos ir gamtinių vaizdų schema

70

2.8. PJŪVIAI

97 pav. Pjūvis A-A

98 pav. Pjūvis B-B

2.9. FASADAI

99 pav. Šiaurinis fasadas

71

Antrasis fasadas – kvadratas plane, kaip statinio akcentas, kuris sujungia emocinį ir vaizdinį žmogaus ryšį tarp gamtos ir architektūros bei tarp vidiniu ir išorinių erdvių.

100 pav. Pietinis fasadas

101 pav. Rytinis fasadas

102 pav. Vakarinis fasadas

72

2.10 KITI STATINIO SPRENDIMAI Medžiagos ir sustainabilumas Tyrimo eigoje buvo analizuotos sustainabilios ir tvarios medžiagos, jų santykis architektūroje. Šio tyrimo analizės dėka buvo nuspręsta, kokios medžiagos bus naudojamos šio projekto statiniui. Pagrindinės statinio fasado medžiagos yra betonas, stiklas ir metalas. Betonas ir stiklas sudaro pagrindinę fasado dangą, apdailą ir tūrį. Stiklas perteikia artumo ryšį su gamta, ramybę, laisvę, o betonas švari ir universali medžiaga, kurios svorio sunkumas iliuzijos būdu sumažinamas ir sumenkinamas padarant statinį „levituojantį“. Metalo plokštė naudojama po antro aukšto statinio grindim, ši plokštė uždengia laikančiąsias betonines struktūras ir perdangas, o nuo žmogaus akių lygio cokoliniame aukšte atspindi aplinkui supančia natūralią žalumą ir gamta suteikiant įspūdį, kad gamta supa mus iš visų pusių. Metalas naudojamas ir stiklinių vitrinų rėmams.

Interjere naudojamas tinkas, betonas, plytelės, kiliminės medžiagos, įvairios garsą slopinančios plokštės, lauko terasos – iš medžio lentų. Šildymas Viso pastato šildymas yra rūsio aukšte. Didelė ir erdvi katilinė su pakankamai vietos šildymo prietaisams, aprūpina pastato patalpas ir aukštus šiluma. Taip pat pastatas gali būti prijungtas prie Anykščių miesto šilumos tinklų.

Techninės patalpos Visos technines, pastatą aprūpinamos patalpos įrengtos rūsio aukšte.

Atliekų šalinimas Statinio rūsio aukšte yra atliekų šalinimo patalpa, kurioje rūšiuojamos ir surenkamos visos pastato atliekos. Taip pat automobilių aikštelė turi specialiąją vieta, erdvę skirta atliekų rūšiavimo ir surinkimo konteineriams.

Kiemas Sklypo teritorijoje pėsčiųjų takai iš dviejų skirtingu subertų ir sulygintų akmenukų. Baltų akmenukų takas tai pagrindinis takas, kuris atveda iš gatvės įvažiavimų, aplinkinių miesto 73

teritorijų ir veda į pagrindini įėjimą. Tako plotis 1.5 m. Rudi, margi akmenukai yra visi kiti takai po sklypą, vidinį kiemą ir link upės, upės slėnio. Šių takų plotis 1-1.5 m. .

Kieme nuo gatvės pusės yra įrengta vieta vaikų žaidimų aikštelei, kurios danga yra smėlis ir žvyras.

Takai ir gatvė atskirta žaliuojančiomis erdvėmis, kurių danga samanota ir prisodinta, paparčių, dekoratyvinių žolių ir šermukšnių alėjos.

Likusi sklypo dalis (erdvės virš rūsio irgi) yra žolinga ir žalia, pilna medžių ir augalų.

Lietaus sprendimas Kadangi statinį supa miškas, o stogas ne šlaitinis, planuojamą lietaus vandenį lietvamzdžiais aprūpinti vidinėse erdvėse esančius augalus.

Gaisrinė sauga ir evakuacija Evakuacija pagal visus Lietuvos STR atstumų reikalavimus. Iš viso yra 4 uždaros laiptinės (viena iš jų priskirta tik į rūsį) ir 3 lauko laiptai iš terasų. Tyrimų laboratorijų, pažintinių edukacinių centrų ir kavinės ir vestibiulio korpusai atskirti ugniai atspariomis durimis, praėjimais.

Neįgaliųjų sprendimai Statinio projektas rengtas pagal Lietuvos neįgaliųjų normas pritaikant patogų ir universalų judėjimas asmenims su negalia. Kiekviena uždara laiptine turi bent po vieną liftą. Koridoriais reikiamo pločio patogiam praėjimui. Kartu su moterų ir vyrų tualetais įrengtas ir neįgaliųjų.

74

2.11. MENINIS TYRIMAS 2.11.1. NIUANSO IR KONTRASTO EKSPERIMENTAS

103 pav. Kontrasto ir niuanso vaizdas iš viršaus

Eiga – Pastebėjus, kad turiu įvairių akmenukų pradėjau aklai juos mėtyti ant gofro rudo kartono kairės pusės. Numetus daug kartu didesni akmeni pastebėjau, kad gavosi niuansas. Nors dominuojantis akmuo išsiskiria savo dydžių, tačiau dėl savo neapibrėžtos formos, šalia jo esančių aplinkinių akmenukų, spalvos, visai neišsikiria. Kilo idėja pabandyti sukurti kontrastą panašiu būdu. Suradus nereikalinga kempinę, ją supjausčiau gabaliukais ir uždėjau ant adatėlių. Kempines pradėjau dėlioti atsitiktiniu budu dešinėje pusėje. Sudėjes kempines nusprendžiau surasti griežtos geometrinės formos daiktą – puse kubo. Padėjus jį tarp atsitiktinai išmėtytų kempinės gabaliukų iškarto atsirado kontrastas. Kilo idėja, ar imanoma sukurti tarpini varianta – tarp kontrasto ir tarp niuanso. Pasirinkau trečiam bandymui giles, jų kepurėles ir vulkaninės kilmes akmenį, kadangi visi šie daikti yra ovalo ar kažkiek panašios formos bei spalvos. Giles pradėjau šį kartą dėlioti nebeatsitiktine tvarka, per vidurį ir į vidurio centrą pastačiau neapibrėžtos formos akmenį.

75

104 pav. Kontrasto ir niuanso vaizdas iš šono

Išvados – Tarpinio varianto tarp kontrasto ir tarp niuanso nesigavo išgauti. Tai tapo kiču.

Pabandžius kontroliuoti aplinką dėliojant neatsitiktine tvarka, net panašių formų ar spalvų objektai atrodo kaip visai netinkantys vienas kitam ir tai tik dar labiau pabrežia šalia iš šono esantys pavyke kontrasto ir niuanso pavyzdžiai. Vietoj tarpinio variant gavosi nei kontrastas, nei niuansas. Galima daryti išvada, kad gamtos neįmanoma kontroliuoti, kaip užsigeidus. Turi būti kažkoks bendras ryšys, bendra kalba tarp aplinkos ir objektų, kitaip jie vienas su kitu nederės, netiks.

2.11.2. EKSPERIMENTAS SU TEŠLA, ŽEMĖS TRAUKA IR FORMOM Eiga – Šis eksperimentas bus skirstomas etapais.

I etapas – Iš praeito eksperimento pasirinkta tęsti su kontrastu – kvadratais plane gamtos apsuptyje.

Kvadratas – tobuliausia forma, kurios natūraliai gamtoje nepamatysime. Pasiėmiau dar kelis kvadratus ir iš jų sukūriau maža kompoziciją sudėliodamas vieną ant kito ar šalia kito.

105 pav. Eksperimento su tešla ir formom I etapo vaizdai

II etapas – Nusipirkau miltų

ir kiaušinių, iš kurių sumaišius su vandeniu padariau tešlą.

Eksperimentui buvo panaudotas vienas kilogramas miltų ir vienas kiaušinis, kad būtų patvaresnė.

Tešla buvo nulipdyta į kubą, kvadratą plane. Padėjau tešla ant dangtelio ir palikau vakarui. Grįžus 76

po kurio laiko buvo stebėta, kaip tešla keičia formą dėl žemės traukos iš kubo į beformi objektą, kol galiausiai po dar kelių valandų tapo iš kvadrato apvalus ”blynas”. Šiam etapui puikiai tinka Antoni Gaudi pasakymas, kad naturalioje gamtoje nėra tiesių linijų ar aštrių kampų.

106 pav. Eksperimento su tešla ir formom II etapo vaizdai

III etapas – Gauta apskrita tešla uždedama ant triju kvadratų kompozicijos ir per keletą valandų stebima kaip kinta formos, kaip žemės trauka veikia šį procesą. Aštrūs kvadratų kompozicijos kampai tampa išgaubimai, o apskritimas parranda apskritą formą.

107 pav. Eksperimento su tešla ir formom III etapo vaizdai

IV etapas – Grįžus pastebėti kompoziciją kitą diena matoma galutinė pakitusi ir likusi tešlos forma.

Tešlos išorinis oro paliestas paviršius tapo kietas, taip pat dėl vykstančiu cheminių reakcijų tešlos išorinis apvalkalas pradėjo kilti bei skilinėti po įvairias dalis.

77

108 pav. Eksperimento su tešla ir formom IV etapo vaizdai

V etapas – Kelių dienų bėgyje tešla pradėjo pūti. Cheminiu reakcijų ir skilinėjimų vis daugėjo. Buvo nutarta nukelti tešlą nuo pradinės kompozicijos. Nukelti tešla nebuvo paprasta – nors išorė sukietėjus, tačiau vidus buvo labai minkštas ir stipraus kvapo.

Pasirodo buvo sukurta tobula terpe vykti cheminiams bakteriniams procesams – „oaze“. Galiausiai panaikinus išorini tešlos kiautą liko tik vidinis, minkštas pilnas susprogusiu oro burbuliuku prilipęs prie kvadratinių blokelių kaip antras neatsėjamas vienas nuo kito darinys.

109 pav. Eksperimento su tešla ir formom V etapo vaizdai

78

Išvados/rezultatas – Pradedant šį eksperimentą su tešlą, nebuvo žinoma kuria kryptimi viskas pasibaigs ir koks rezultatas gausis. Buvo žinoma tik pradžia, kad žemės trauka paveiks tešlos formų subliuškimą. Tačiau eksperimento metu nebuvo tikėtasi, kad tešlos išorinis paviršius taps kietų kiautų, kuris vėliau dėl cheminių reakcijų putimosi ir kilimo pradės skilinėti ir tuo pačių formuoti savita formą. Kas dar labiau nustebino, tai eksperimento pabaigoje nuėmus išorinį paviršių, pamatyti, kas vyko viduje ir pastebėti kokie raštai susikūrė. Taip pat buvo įdomu pastebėti, tešlos struktūra proceso pradžioje, eigoje ir pabaigoje, kai pradžioje visi galime atpažinti tešlos jausmą, eigoje tešla buvo kieta kaip sraigės kiautas, o pabaigoje tešlos vidinė dalis buvo elastinga kaip kramtoma guma. Šie pastebėjimai ir eksperimento procesas vėliau inspiravo projekto idėjas.

2.11.3. MENINIO TYRIMO PRITAIKYMAS PROJEKTUI Meninio tyrimo eksperimentavimas inspiravo kelis šio projekto sprendinius. Pirmas ir pats svarbiausias, pagrindinę pastato pradinę formą – kvadratas plane ir suteikė tęsti ir vystyti idėja per architektūros ir gamtos kontrasto santykį. Tolesnis eksperimentas inspiravo detalesnius sprendimu, kaip 1) antrinio fasado sprendimas – eksperimente tešla kaip antrasis fasadas pirmai sudėliotai kompozicijai, kuri yra atskira, bet tuo pačių ir dalis tos kompozicijos. 2) Antrinio fasado apskritimai, iškirpimai, raštas – eksperimento pabaigoje, tešlą bandant nuimti nėra lengva. Tešlos viduje susidarė tobula terpė („oazė“) vykti cheminiams ir bakteriniams procesams. Nuėmus pagrindinį tešlos išorinį sluoksnį, liko dalis vidinio sluoksnio, kuri turėjo daug įvairių skylučių, taškelių. Būtent ši dalis ir inspiravo Eksperimentinės gamtos tyrimų laboratorijos antrinio fasado „rašto“ sprendimą.

79

2.12. TECHNINIAI – EKONOMINIAI RODIKLIAI 7 lentelė, Techninių ir ekonominių rodyklių duomenys

Pavadinimas

Mato vienetas

Kiekis

Sklypo plotas

ha

1.0890

Sklypo užstatymo intensyvumas

%

78

Sklypo užstatymo tankumas

%

76

Antžeminis užstatytas plotas

m2

205

Antžeminė automobilių parkavimo

m2

930

Pastato bendrasis plotas

m2

3471.6

Pastato naudingasis plotas

m2

2602

Aukštų skaičius

vnt.

3

Pastato aukštis

m

8.6

I.

Pastabos

Sklypas

48 vietos

aikštelė II.

Pastatas

8 lentelė, Eksperimentinės gamtos tyrimų laboratorijos rodikliai

Eksperimentinė gamtos tyrimų laboratorija Patalpų pavadinimas

Nr.

Plotas (m2)

Pastabos

Rūsio aukštas 1.

Koridorius

92

1.

Techninė patalpa

106

2.

Techninė patalpa

78

3.

Techninė patalpa

73

4.

Techninė patalpa

63

5.

Atliekų rūšiavimo patalpa

38

6.

Sandėlis

51

7.

Sandėliukas

14.4

8.

Sandėliukas

14 80

9.

Ekspozicijų sandėlis

89

10.

Ekspozicijų sandėlis

87.5

11.

Bendrasis sandėlis

103

12.

Pagalbinė patalpa

7

13.

Pagalbinė patalpa

9.5

14.

Pagalbinė patalpa

11.3

15.

Pagalbinė patalpa

10.4 869.6m2

Viso 16 Pirmas aukštas 16.

Tambūras

9.3

17.

Tambūras

8.8

18.

Tambūras

9.1

19.

Tambūras

5.6

20.

Laiptynės holas

9.3

21.

Lifto holas

4.1

22.

Lifto holas

6.9

23.

Lifto holas

15

24.

Pagalbinė patalpa

10.4

25.

Pagalbinė patalpa

8.5 87m2

Viso 10 Antras aukštas A Korpusas 26.

Vestibiulis

119

27.

Rūbinė

24

28.

Registratūra

4.7

29.

Aptarnaujančio personalo

15

patalpa 30.

Aptarnaujančio personalo

27

poilsio kambarys 31.

Neįgaliųjų tualetas

5.5

81

32.

Tualetas

2.7

33.

Tualetas

2.5

34.

Tualetas

3.9

35.

Virtuvės personalo

26.5

kambarys 36.

Virtuvė

47.5

37.

Koridorius

9.2

38.

Sandėliukas

16 303.5m2

Viso 13 B Korpusas 39.

Baras/savitarna

27

40.

Kavinės salė

345

41.

Terasa

28 400m2

Viso 3 C Korpusas Virtuali ekspozicija/filmų

42.

116

peržiūros salė 43.

Pagalbinė patalpa

10.3

44.

Pagalbinė patalpa

5.3 131.6m2

Viso 3 D Korpusas Ekspozicijų salė/pažintinis

45.

300

edukacinis centras 46.

Terasa

16.5 316.5m2

Viso 2 E Korpusas 47.

Ekspozicijų salė/pažintinis

250

edukacinis centras 48.

Inventorinė

21.5

49.

Inventorinė

22

82

50.

Pagalbinė patalpa

5.2

51.

Neįgaliųjų tualetas

7.7

52.

Moterų tualetas

15

53.

Vyru tualetas

15.5

54.

Terasa

19 355.9m2

Viso 8 F Korpusas 55.

Koridorius

58.5

56.

Laboratorija

35.8

57.

Laboratorija

31.3

58.

Konferencijų salė

34.7 160.3m2

Viso 4 G Korpusas 59.

Laboratorija

39

60.

Laboratorija

38

61.

Archyvų patalpa

47

62.

Koridorius

110 234m2

Viso 4 H Korpusas 63.

Susirinkimų kambarys

21

64.

Susirinkimų kambarys

22

65.

Pagalbinė patalpa

19

66.

Inventorinė

9

67.

Neįgaliųjų tualetas

7.7

68.

Moterų tualetas

15.5

69.

Vyru tualetas

15.5

70.

Koridorius

29 138.7m2

Viso 8 I Korpusas 71.

Atvira tyrimų laboratorija

180

83

72.

Terasa

28 208m2

Viso 2 J Korpusas 73.

Laboratorija

40

74.

Laboratorija

42.5

75.

Laboratorija

35

76.

Laboratorija

63.5

77.

Inventorinė

11.5

78.

Inventorinė

11.5

79.

Pagalbinė patalpa

16.5

80.

Koridorius

46 266.5m2

Viso 8

Viso 55

2515

Antro aukšto patalpos

Viso 81

3471.6

Viso pastato patalpos

Vidinis kiemas/parkas 81.

Beržų giraitė

330

82.

Guobų miškelis

614

83.

Mažasis pušynas

315

84.

Ąžuolų parkelis

450

85.

Žaliasis skverelis

98

86.

Šermukšnynas

205

87.

Klevų kampelis

267

Viso 7

2279m2

84

2.13 IŠVADOS IR SIŪLYMAI

Temos išvados •

Atlikus tyrimo analizę atrasta nemažai natūraliu, sustainabiliu ir darniu medžiagų, kurios galimai padidina architektūros meninę kokybę. Taip pat pagerina statybos efektyvumą, kainą ir aplinkos ekologiją.

•

Buvo atrasta, kad žmogus inspiruotas kurti ir statyti gamtos buvo jau nuo senų laikų ir visa laiką gamtos ir architektūros ryšys tik stiprėjo ir tobulėjo, tuo pačių išsisklaidydamas į skirtingas inspiravimo formas ir formules, kurios vėliau gavo savo terminus kaip bionika, biomimetika ir t.t.

•

Gamta turi milžiniška poveiki viskam kas mus supa ir netgi tokie paprasti ir maži dalykai kaip medžių lapai gali turėti dideli poveiki žmogaus sveikatai ar meniniam įkvėpimui.

•

Būti įkvėptiems gamtos gali kiekvienas menininkas, architektas, tapytojas... Žmogus. Ir ta įkvėpimą kiekvienas gali skirtingai suprasti ar pamatyti. Ir tai puikiai rodo žymių architektų modernistų darbai paliesti įkvėpimo iš gamtos.

Projekto išvados •

Projektas Eksperimentinė Gamtos Tyrimų Laboratorija inovatyvus pastatas ir sprendimas Anykščiams, kuris paįvairintų Anykščių miesto „veidą“.

•

Šis projektas ne tik trauktų lankytojus ir svečius iš kitų miestų, bet tuo pačių ir esamus gyventojus. Ne tik pats inovatyvus ir įdomaus sprendimo statinys taptu traukos objektu kurorto statuso siekiančiame mieste, bet ir pažintiniai ir rekreaciniai miško takai ir gamtos erdvės.

•

Projektas suteikia didesnio patrauklumo miestui, nes tai ne tik laboratorijos, tyrimų mokslo funkcijas turintis pastatas, bet tuo pačiu ir edukacinis pažintinis centras.

•

Projektas skatina gamtos, miško plėtimąsi ir saugojimą.

•

Projektas skatina buvimą gamtoje, jos apsuptyje, fizinės ir psichologinės sveikatos gerinimą, žinių didinimą.

85

Siūlymai •

Siūloma plėtoti gamtos ir aplinkos edukaciją natūralioje aplinkoje supažindinant su tos aplinkos supančiais augalais, gyvūnais, ekosistema, jos išsaugojimų ir gerbimu. Taip pat gamtos nauda žmonių fizinei ir psichologinei sveikatai.

•

Siūloma ieškoti stipresnių ryšių tarp gamtos ir architektūros sprendimų, planavimo.

•

Siūloma populiarinti edukacija apie gamtos mokslą, gamtos tyrimus, aplinką, gamtos naudą. Tokiu būdu galėtu atsirasti geresnė gyvenimo kokybė.

•

Siūloma plėsti ir auginti gamtą.

86

87

3. ŠALTINIAI 3.1. LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS Knygos: •

Cathy Strongman, The sustainable home (Tvarus namas), Merrell leidykla, 2007. 14-24 p.

•

David Lloyd Jones, Architecture and the environment, Bioclimatic building design (Architektūra ir aplinka, bioklimatiniais pastatų dizainai), Laurence King leidykla, 1999.

14-29 p.

•

Marie-Ange Brayer and Beatrice Simonot, Archilab`s Earth Building, Radical experiments in land architecture, Thames and Hudson leidykla, 2002.

•

Le Corbusier, Architektūros link, Lapas leidykla, 2019

•

Vitruvius, The Ten Books on Architecture, Harvard University leidykla, 1914

•

Tarptautinis žodžių žodynas, Vilnius: Alma Littera, 2003.

•

Bousmaha Baiche, Nicholas Walliman, „ Ernst and Peter Neufert Architects` Data Third Edition“, Blackwell Science Ltd leidykla, 2000.

Elektroninės knygos, leidiniai: •

Gunta Anča, Daiga Veinberga, Iveta Neimane, Rekomendacijos dėl gamtinių rekreacinių teritorijų pritaikymo neįgaliesiems asmenims, 2014. Prieiga per internetą: www.Rekomendacijos-dėl-gamtinių-rekreacinių-teritorijų-pritaikymo-neįgaliemsasmenims.pdf

•

Diana V. Dieterich, B. A., „Exploring The Symbiotic Relationship Between Architecture And Nature“, 1996. Prieiga per internetą: https://ttuir.tdl.org/bitstream/handle/2346/22628/31295010497641.pdf?sequence=1

•

P. Haupt, „Architecture vs. Nature: a Reinvented relationship“, 2014. Prieiga per internetą: https://www.witpress.com/Secure/elibrary/papers/ARC14/ARC14004FU1.pdf

•

Agnė Orlovaitė, „Biomimetikos Taikymas Statyboje“, 2016. Prieiga per internetą: www.16203427.pdf

•

Algirdas Steponavičius, Giedrė Eleonora Moknevičienė, Jovita Stakionytė, „Anykščių Miesto Turizmo Ir Rekreacijos Specialusis Planas“, 2006. Prieiga per internetą: 88

https://www.anyksciai.lt/data/public/uploads/2017/12/turizmo-ir-rekreacijos-spec_planaiskinamoji-dalis.pdf •

Justina Kaliatkaitė, Laima Bulotaitė, „Gerovės Samprata Sveikatos Moksluose Ir Psichologijoje: Tyrimai, Problemos Ir Galimybės“, 2014. Prieiga per internetą: https://www.hi.lt/uploads/pdf/visuomenes%20sveikata/2014.1(64)/VS%202014%201(64) %20LIT%20A%20Geroves%20samprata.pdf

Straipsniai ir internetinės svetainės: •

Mitchel W. (2020). Caixa Forum – Madrid. Prieiga per internetą: https://medium.com/@mitchelwalker219/caixa-forum-madrid-ffc33d4fc72b

•

MAAJ Architects. (N. D.) Taverny medical center. Prieiga per internetą: https://archello.com/project/taverny-medical-center

•

Project 6. (2015). Elevated Buildings. Prieiga per internetą: https://project6arch.weebly.com/research/elevated-buildings

•

Anykščių parkas (N.D.). Bioįvairovė. Prieiga per internetą: https://www.anyksciuparkas.lt/bioivairove/

•

Gamtos tyrimiai (N.D.). Prieiga per internetą: https://gamtostyrimai.lt/

•

TURAS, (2018). A Brief History Of Tents – Where Did Tents Orginate? The History Of Tents. Prieiga per internetą: https://www.turas.tv/2018/07/a-brief-history-of-tents/

•

Delfi, (2019). Štai kas daro įtaką žmogaus psichologinei gerovei. Prieiga per internetą: https://www.delfi.lt/darbas/darbo-aplinka/stai-kas-daro-itaka-zmogaus-psichologineigerovei.d?id=82699033

•

Jason V. (2021). Prescribing nature: Research suggests the outdoors are good for your mental health. Prieiga per internetą: https://www.cbc.ca/radio/thecurrent/the-current-forsept-6-2021-1.6163980/prescribing-nature-research-suggests-the-outdoors-are-good-foryour-mental-health-1.6163985

•

Margaret M. H., Reo J. And Kirsten T. (2017). Shinrin-Yoku (Forest Bathing) and Nature Therapy: A State-of-the-Art Review. Prieiga per internetą: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5580555/

•

Archdaily, (2015). Vilnius SPA – Anykščiai Grupe. Prieiga per internetą: https://www.archdaily.com/589699/vilnius-spa-anyksciai-sp-architektu-grupe 89

•

Lietuvių žodynas, (N. D.). Prieiga per internetą: https://www.lietuviuzodynas.lt/

•

Ahmad A. (N. D.). Double-Skin Facade. Prieiga per internetą: https://ahmadalajmi.com/double-skin-facade

•

Eduardo S., (2019). How do double-skin facades work? Prieiga per internetą: https://www.archdaily.com/922897/how-do-double-skin-facades-work

•

Eurika V. (N. D.). Skaičiai, jų simbolika ir savybės. Prieiga per internetą: http://www.gyvenimokodas.lt/numerologija/skaiciai-ju-simbolika-ir-savybes/

•

Mokslo Lietuva, (2019). Psichologė atskleidė, kas daro įtaką žmogaus psichologinei gerovei. Prieiga per internetą: http://mokslolietuva.lt/2019/11/psichologe-atskleide-kasdaro-itaka-zmogaus-psichologinei-gerovei/

•

Archdaily, (2013). Healthcare Centre in Son Servera / PMMT. Prieiga per internetą: https://www.archdaily.com/447924/healthcare-centre-in-son-servera-pmmt?ad_source=search&ad_medium=projects_tab

•

Archdaily, (2021). Rebuilding Neuropsychiatry Hospital / Wooyo Architecture. Prieiga per internetą: https://www.archdaily.com/959857/rebuilding-neuropsychiatry-hospitalwooyo-architecture?ad_source=search&ad_medium=projects_tab

•

Paula P. (2021). Civil Protection Centre Ritten / Roland Baldi Architects. Prieiga per internetą: https://www.archdaily.com/956317/civil-protection-centre-ritten-roland-baldiarchitects?ad_source=search&ad_medium=projects_tab

•

Paula P. (2019). Hallenbad Ried Im Innkreis Sauna and Pool / Gartner+Neururer. Prieiga per internetą: https://www.archdaily.com/929327/hallenbad-ried-im-innkreis-sauna-andpool-architekten-gartner-plus-neururer?ad_source=search&ad_medium=projects_tab

•

Archdaily, (2016). Housing for the Elderly / Oscar Miguel Ares Alvarez. Prieiga per internetą: https://www.archdaily.com/800971/residencia-personas-mayores-scar-miguelares-alvarez?ad_source=search&ad_medium=projects_tab

•

Archdaily, (2014). Psychiatric Centre Friedrichshafen / Huber Staudt Architekten. Prieiga per internetą: https://www.archdaily.com/486389/psychiatric-centre-friedrichshafenhuber-staudt-architekten?ad_source=search&ad_medium=projects_tab

•

Tanushree S. (N. D.). Characteristics of Biomorphic Architecture. Prieiga per internetą: https://www.re-thinkingthefuture.com/architectural-styles/a3194-characteristics-ofbiomorphic-architecture/ 90

•

Camilla G. (2020). What is Biomimetic Architecture? Prieiga per internetą: https://www.archdaily.com/954004/what-is-biomimetic-architecture

•

Anykščiai – Kultūros miestas, (N. D.). Gamta. Prieiga per internetą: https://www.kulturos-miestas.lt/lt/anyksciai-gamta

•

Dr. Heben`s Team, (N. D.). 15 Health Benefits of Oak Leaves. Prieiga per internetą: https://drhealthbenefits.com/herbal/leaves/health-benefits-of-oak-leaves

•

John S. (2021). 8 Amazing Benefits of Acrons. Prieiga per internetą: https://www.organicfacts.net/health-benefits/seed-and-nut/acorns.html

•

Archdaily, (2015). BIOPOLE Biotech Business Incubator / PERIPHERIQUES Architectes. Prieiga per internetą: https://www.archdaily.com/614117/biopole-biotechbusiness-incubator-peripheriques-architectes

3.2. PAVEIKSLĖLIŲ SĄRAŠAS 1. pav. Pirmosios palapinės iš mamuto dalių ekspozicija muziejuje (https://www.linkedin.com/, 2020) 2. pav. Pirmosios palapinės iš mamuto dalių iliustracija (https://insteadofapes.com/, 2013) 3. pav. Vienų iš pirmųjų palapinių iliustracija (http://forwhattheywereweare.blogspot.com/, 2012) 4. pav. Aukso pjūvio schema (https://www.elegantthemes.com/, 2019) 5. pav. Sraigės kiautas (http://www.molluscs.at/, 2019) 6. Graikų

Panteonas

pagal

aukso

pjūvio

algoritmą

(https://rsd2-alert-durden-

connections.weebly.com/, 2022) 7. Villa Savoye, Poissy, Prancuzija (1929-1931), Le Corbusier (https://www.archiecho.com/, 2020) 8. pav. La Tourette, šiaurinis fasadas, Lyons, Prancuzija (1957-1960),

Le Corbusier

(https://divisare.com/, 2018) 9. pav.

Tuberkuliozės

sanatorija

Paimyje,

Suomija

(1929-1933)

Alvar

Aalto

(https://divisare.com/, 2018) 91

10. pav.

Villa

Mairea,

Noormarkku,

Suomija

(1939-1939)

Alvar

Aalto

(https://www.architecturaldigest.in/, 2018) 11. pav. Taliesin West, Scottsdale, Arizona (1938), Frank Lloyd Wright (https://kjzz.org/, 2020) 12. pav. Falling Water, Pensilvanija (1937-1939), Frank Lloyd Wright (https://www.dezeen.com/, 2017) 13. pav. Medinė namo karkaso struktūra. (https://gmoralexv2.weebly.com/, 2017) 14. pav. Medinės plokščių sistemos (https://www.designboom.com/, 2021) 15. pav. Medinė fasado apdaila (https://exterior.supplies/, 2022) 16. pav. Nedegta molio plyta (https://ongreening.com/, 2021) 17. pav. Degtų plytų fasadas (https://www.re-thinkingthefuture.com/, 2022) 18. pav. Namo statyba iš šiaudų ryšulio (https://buildinghomesandliving.com/, 2022) 19. pav. Kanapių pluoštai (https://www.agoracarbon.com/, 2021) 20. pav. Pastato fasadas ir kanapių pluoštų (http0s://sustainablelifeschool.com/, 2020 21. pav. Betoninių konstrukcijų pastatas (https://alastairadversaria.com/, 2018) 22. pav. Theodor Herzl Centre (https://www.archdaily.com/, 2020) 23. pav. Stiklinis šlaitinis namas (https://www.lunden.co/, 2015) 24. pav. Stiklinis namas (http://www.moderndesign.org/, 2013) 25. pav. Walt Disney koncertų salė (https://www.archdaily.com/, 2013) 26. pav. Metalinių plokščių fasadas (https://afasiaarchzine.com/, 2016) 27. pav. Žaliasis fasadas (https://onhike.com/, 2021) 28. pav. Žaliasis daugiabutis (https://www.greenroofs.com/, 2019) 29. pav. Pastatas inspiruotas vaisiaus formos (https://medium.com/, 2020) 30. pav. Biomimikrinis dizainas (https://www.bloomberg.com/, 2014) 31. pav. Biomimetinis paviljonas (https://www.giuliobrugnaro.com/, 2015) 32. pav. Biomimetinis fasadas (https://www.intechopen.com/, 2016) 33. pav. Bionikos inspiruotas paviljonas (https://www.dezeen.com/, 2016) 34. pav. Bioninės fasadinės strucktūros (https://www.re-thinkingthefuture.com/, 2020) 35. pav. Bangų inspiruotas dizainas (https://archleague.org/, 2011) 36. pav. Biomorfinė forma (https://theculturetrip.com/, 2017) 37. pav. The Thermal Vals SPA kompleksas (https://www.archdaily.com/, 2009) 38. pav. Analizuojamo pastato fasadas (https://www.archdaily.com/, 2009) 92

39. pav. Analizuojamo pastato vidinės lauko erdvės vaidas (https://www.archdaily.com/, 2009) 40. pav. Vidinė pastato lauko erdvė (https://www.archdaily.com/, 2009) 41. pav. Kalnų vaizdas iš pastato erdvių (https://www.archdaily.com/, 2009) 42. pav. Pastato planinė struktūra (https://www.archdaily.com/, 2009) 43. pav. Pastato pjūviai (https://www.archdaily.com/, 2009) 44. pav. Vidinės spa erdvės (https://www.archdaily.com/, 2009) 45. pav. Lauko spa erdvės (https://www.archdaily.com/, 2009) 46. pav. Naman Retreat Pure Spa (https://www.archdaily.com, 2019) 47. pav. Analizuojamo pastato fasadas (https://www.archdaily.com, 2019) 48. pav. Pastato žaliasis fasadas (https://www.archdaily.com, 2019) 49. pav. Atvira vidinė pastato žalioji erdvė (https://www.archdaily.com, 2019) 50. pav. Pastato planai (https://www.archdaily.com, 2019) 51. pav. Pastato pjūvio schema (https://www.archdaily.com, 2019) 52. pav. Žaliasis koridorius (https://www.archdaily.com, 2019) 53. pav. Spa interjeras (https://www.archdaily.com, 2019) 54. pav. Antrinis fasadas (https://www.archdaily.com, 2019) 55. pav.

Vilnius

SPA

–

Anykščiai

komplekso

dalis

(http://www.sp-architektai.com/,

https://www.archdaily.com/, 2015) 56. pav. Vilnius SPA – Anykščiai komplekso idėjinis piešinys (http://www.sp-architektai.com/, https://www.archdaily.com/, 2015) 57. pav. Vilnius SPA – Anykščiai kompleksas nuo gatvės (http://www.sp-architektai.com/, https://www.archdaily.com/, 2015) 58. pav. Sklypo planas (http://www.sp-architektai.com/, https://www.archdaily.com/, 2015) 59. pav. Fasadai dienos šviesoje (http://www.sp-architektai.com/, https://www.archdaily.com/, 2015) 60. pav. Spa erdvės (http://www.sp-architektai.com/, https://www.archdaily.com/, 2015) 61. pav.

Rekonstruota

komplekso

vaizdas

(http://www.sp-architektai.com/,

https://www.archdaily.com/, 2015) 62. pav. Anykščių sav. Lietuvoje schema (autoriaus sudaryta) 63. pav. Anykščių m. Stadiono g. 1 ortofoto su sklypų ribomis 64. pav. „STRUCTUM“ žurnalo konkurso medžiaga 93

65. pav. Reljefo ekrano vaizdo kopija iš www.geoportal.lt 66. pav. Reljefo ekrano vaizdo kopija iš www.geoportal.lt 67. pav. Reljefo ekrano vaizdo kopija iš www.geoportal.lt 68. pav. Vaizdas iš pietinės gatvės (https://www.google.com/maps ) 69. pav. Vaizdas iš pietinės gatvės prie garažų (https://www.google.com/maps ) 70. pav. J. Biliūno g., pagrindinio kelio vaizdas iš šiaurinės pusės (https://www.google.com/maps ) 71. pav. J. Biliūno g., pagrindinio kelio vaizdas iš pietinės pusės (https://www.google.com/maps ) 72. pav. Stadiono g. iš J. Biliūno g pusės (https://www.google.com/maps ) 73. pav. Stadiono vaizdas iš J. Biliūno g. (https://www.google.com/maps ) 74. pav. Stadiono g. iš sklypo pusės (https://www.google.com/maps ) 75. pav. Analizuojamo sklypo panoraminis vaizdas (https://www.google.com/maps ) 76. pav.

Analizuojamo

sklypo

teritorijos

ir

gretimo

sklypo

panoraminis

vaizdas

(https://www.google.com/maps ) 77. pav. Eksperimentinės gamtos tyrimų laboratorijos Anykščiuose vaizdas iš paukščio skrydžio 78. pav. Eksperimentinės gamtos tyrimų laboratorijos Anykščiuose vaizdas iš paukščio skrydžio 79. pav. Eksperimentinės gamtos tyrimų laboratorijos Anykščiuose vaizdas iš įvažiavimo 80. pav. Eksperimentinės gamtos tyrimų laboratorijos Anykščiuose vaizdas nuo pėsčiųjų kelio 81. pav. Formos sprendimų idėjos schema 82. pav. Įvažaivimo ir miško išplėtimo schema 83. pav. Septyneto idėjos schema 84. pav. Guobų mikšelio su paukščiu inkilėliais vaizdas 85. pav. Vaizdas į mažąjį pušyną 86. pav. Žaidimų aikštelės vaizdas 87. pav. Vaizdas į mažąjį pušyna pro kavinės salę 88. pav. Kavinės salės lauko terasos vaizdas 89. pav. Kavinės salės lauko terasos vaizdas 90. pav. Laikančiosios konstrukcinės idėjos schema 91. pav. Situacijos planas 92. pav. Sklypo planas 94

93. pav. Rūsio palanas 94. pav. Pirmo (cokolinio) aukšto planas 95. pav. Antro aukšto planas su funkcinėm zonom 96. pav. Pažintinio edukacinio centro judėjimo idėjos ir gamtinių vaizdų schema 97. pav. Pjūvis A-A 98. pav. Pjūvis B-B 99. pav. Šiaurinis fasadas 100.

pav. Pietinis fasadas

101.

pav. Rytinis fasadas

102.

pav. Vakarinis fasadas

103.

pav. Kontrasto ir niuanso vaizdas iš viršaus

104.

pav. Kontrasto ir niuanso vaizdas iš šono

105.

pav. Eksperimento su tešla ir formom I etapo vaizdai

106.

pav. Eksperimento su tešla ir formom II etapo vaizdai

107.

pav. Eksperimento su tešla ir formom III etapo vaizdai

108.

pav. Eksperimento su tešla ir formom IV etapo vaizdai

109.

pav. Eksperimento su tešla ir formom V etapo vaizdai

3.3. LENTELIŲ SĄRAŠAS Lentelė 1. The Thermal Vals Spa komplekso pradiniai duomenys Lentelė 2. Naman Retreat Pure Spa pradiniai duomenys Lentelė 3. Vilnius SPA – Anykščiai komplekso pradiniai duomenys Lentelė 4. I etapo struktūrų analizės vertinimo lentelė Lentelė 5. II etapo struktūrų analizės vertinimo lentelė Lentelė 6. III etapo struktūrų analizės vertinimo lentelė Lentelė 7. Techninių ir ekonominių rodyklių duomenys Lentelė 8. Eksperimentinės gamtos tyrimų laboratorijos rodikliai

95

4. PRIEDAI 4.2 „STRUCTUM“ KONKURSŲ SUMAŽINTI PLANČETAI

96

4.3 IŠMANUSIS MIESTAS VIII REMĖJŲ PRODUKTŲ SIŪLYMAI

97

4.4.VARIANTINIS PROJEKTAVIMAS

Analizuojama teritorija siūloma kaip rekreacinė zona aplinkiniams gyventojams bei komplekso lankytojams. Siūlomi nauji pasivaikščiojimo gamtoje takai, patogus nusileidimas iki upės, miško parkas, sutvarkytas krantas ir dviračių trasa palei upę. Rekreacinė teritorija įtraukiama į komplekso idėją kaip saveikaujantis ryšys tarpusavyje. Taip pat siuloma pastatyti nauja pesčiųjų tiltą, kadangi persikelti į kitos upės pusės esanti miškingą slėnį, kuris pagal miesto planą

numatomai

planuojamaa irgi iveiklinti kaip rekreacinę teritoriją. Anykščių miestas daug persikelimu tiltų neturi, ypač šioje periferinėje miesto zonoje ypatingai pesčiųjų tiltų. Siulomas papludimys ir vandens pramogos ir sveikatingumo veiklos miesto gyventojams bei komplekso lankytojams.

PIRMINIAI ESKIZAI Variantas 1

98

Pirmine vizija – rekreacinis sveikatingumo kompleksas. Projektuojamo tarptautinio žmonių su negalia rekreacinį sveikatingumo kompleksą sudaro įvairios funkcijos. Tai polifunkcinis objektas talpinantis sveikatinguma, sporta, reabilitaciją, apgyvendinimą, diagnostiką, gydymą ir kitas papildomas funkcijas. Analitinės tyrimo dallies metų buvo išsiaiškinta, kad žmonėms su negalia labai svarbus yra ir psichologinis gydymas bei sveikatos stiprinimas, ne tik fizinis. Siuloma komplekso rekreacija ne tik sveikatingumo funkcija, bet ir reablitacijos. Prelimenari programos modelio idėja sudaro trys pagrindinės dalys: Poilsis – Reablitacija – Sveikatingumas ir viso to pagrindas yra gyvenimas/laisvalaikis. Atitinkamai pagal šia idėja yra siulomos komplekso funkcijos ir erdvės, kaip pavyzdziui, - Laisvalaikis - restoranas, pagrindinis įėjimas, erdvės laiko leidimui. Poilsis - apgyvendimo kambariai personalui ir lankytojams. Reablitacija - baseinas, masažų kambariai, psichologų kabinetai ir kita. Sveikatingumas - sporto patalpos, vidaus sporto aikšteles, spec. trenruoklių salė ir t.t.

Taip pat modelio idėja turi ir subkategoriją, kuri papildo siūloma program ir siūlomas zonas, Meditacija – Pasyvumas – Aktyvumas. Šios funkcinės zonos numatomos atriumuose ir šių zonų funkcijos

siūlomos,

-

aktyvios

veiklos

zona

(renginiai),

pasyvios

veiklos

zona

(tapyba),meditacijos, ramybės zona.

99

Variantas 2

Variantas 3

100

Šis variantas buvo inspiruotas eksperimento su tešla bei Antoni Gaudi pasakymo - „Gamtoje nėra tiesių linijų ar aštrių kampų. Todėl pastatuose neturi būti tiesių linijų ar aštrių kampų.”. Pastatas organiškos formos, fasadas be tiesių linijų. Pastatas turi praejima, „Arką”, kuri kaip vizualinė ašis tarp miesto ir gamtos: atvažiuojant iš miesto pusės į sveikatingumo kompleksą, į ramybę, į gamtą, o iš siūlomo parko matomas miestas.

Taip pat meninis eksperimentinis tyrimas su tešla davė idėja – tešla pati sukūre idealia terpe viduje vykti įvairiom cheminėm reakcijom, o išroė tapo suketėjus, tai dave idėja, kad šio pastato išorinis fasadas taip pat galimai galėtų turėti kaip žaliąjį hyperpaviršių.

Tuo pačiu siūloma idėja: Pastatas – Poilsis. Šalia esantis stadionas – Sveikatingumas. Šalia esanti gamta ir parkas – Reablitacija ir reakriacija. Taip būtų siekiama, kad būtų nenutrukstamas ryšys, judesys pagal numatytą programą tarp poilsio, rekreacijos ir sveikatingumo.

Variantas 4

101

Šio variant pastato formą inspiravo gretima aplinka – teritoriją dominuojantys šlaitiniai gyvenamieji namai, pastatas tai tam tikras gretimos aplinkos niuansas. Stogų aukščiai ir kryptys paįvairintos, dėl idomumo bei aplinkoje įvairiai pastatytų ir išsibarčiųsių jau esančių pastatų.

Aukštesnėse vizuolizacijose neparodyta, tačiau apatinėje galima pamatyti, kad taip pat siūlau vidinę erdvę, žalią zoną, į kurią įtraukiama gamta - medžiai, augalai, sodas. Pastatas tampa ne tik gamtos apsuptyje, bet ir gamtos dalis. Išlaikomas ir sustiprinamas ryšys su gamta.

Tyrimo metu atradau, kad gamta stipriai pagerina ir įtakoja ne tik fizinę sveikatą, bet ir psichologinę, kuri yra siūloma kaip viena iš gydymo programos būdų. Žalioji vidinė erdvė taptu pastato vidaus dalis, tobula terpė, oazė, kurioje žaliuotų sodas ir augalai ištisus keturis metų laikus.

Kadangi aplinkinė rekreacinė gamtos teritorija didelė, siuloma žmonėms su negalia alternatyva pabūti gamtos apsuptyje ne tik lauke, bet ir viduje šiltai žiemos laikotarpiu po reablitacijos, ar nenorint, negalint toli nueiti nuo pastato. Tuo pačiu tai būtų vienas iš reablitacijos gydomųjų būdų.

KITI TOLIMESNI ESKIZAI

102

103