VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS: Margarita Akelaitytė, Akvilė Jokubauskytė, Marija Lukošev

Page 1

P

RĄŽĖS TAKA S R Ą Ž Ė S U P E L I O PA L A N G O J E REGENERACIJOS PROJEKTA S

Akvilė Jokubauskytė, Adomas Petrauskas, Margarita Akelaitytė, Marija Lukoševičiūtė



RĄŽĖS UPELIO PALANGOJE REGENERACIJOS PROJEKTA S AIŠKINAMA SIS RAŠTA S


TURINYS

01 Į VA DA S PROBLEMATIKA

07

PROJEKTO TIKSLAS

07

UŽDAVINIAI

07

02 LIT E RAT ŪROS IR P ROJEK TŲ S TUD IJA LITERATŪROS STUDIJA

09

ANALOGŲ STUDIJA

14

03 U RBA NISTINĖ IR AR CHIT E K TŪR IN Ė AN ALIZ Ė TERITORIJOS PADĖTIS

19

ISTORINĖ ANALIZĖ

20

Istorinė raida

20

Kultūros paveldo objektai

21

GAMTINĖ ANALIZĖ

22

Želdynų sistema

22

Želdynų pasiekiamumas

22

Reljefo ypatumai

23

Potvynių užliejamos teritorijos

23

UŽSTATYMO ANALIZĖ

24

Užstatymo morfotipai.

24

Užstatymo aukštingumas.

24


Pastatų paskirtys

25

SUSISIEKIMO ANALIZĖ

25

Susisiekimo sistema

25

Tiltai

25

Infrastruktūros vertinimas

27

KOMPOZICINĖ SCHEMA

28

IŠVADINĖ SCHEMA

29

04 U R BA NIST I N Ė KONCEP CIJA ESAMŲ PASTATŲ VERTINIMAS IR APŽVALGA

31

IDĖJA

31

TŪRINIAI - ERDVINIAI SPRENDINIAI

32

KONCEPCIJA

32

REKOMENDUOJAMI GAMINIAI

33

05 AR CH I T E K TŪRINĖ DETAL IZAC IJA TERITORIJA NR. 1 BASEINO IR SPA KOMPLEKSAS

37

TERITORIJA NR. 2 KINO TEATRAS IR GALERIJA

43

TERITORIJA NR. 3 PLC. PALANGOS LANKYTOJŲ CENTRAS

48

TERITORIJA NR. 4 BARO IR RESTORANO KOMPLEKSAS

57

06 P R IE DA I MAKETO NUOTRAUKOS

63

PLANŠETAS

66


01

ĮVADA S


PROBLEMATIKA. Tik dalinai sutvarkyta Rąžės upės pakrantė, centrinė Palangos dalis palei upę nereprezentuoja miesto, upė nėra integruota į kurorto infrastruktūrą.

PROJEKTO TIKSLAS. • Vadovaujantis galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, parengti teritorijos vystymo koncepciją, siūlyti veiklos rūšis. + Takų tinklo vystymas, plėtimas, sprendžiamas abiejų pakrančių klausimas. • Siūlyti inovatyvias, netradicines priemones sprendžiant mažosios architektūros formų, takų, želdynų klausimus, subtiliai derinant prie esamos situacijos. • Įvertinti kultūros paveldo teritorijos specifiką. • Įvertinti nagrinėjamos teritorijos vientisumą, atkarpų skirtingumą, sudėlioti ir išskirti prioritetines zonas. • Numatyti upelio hidrotechninį sprendinį, reikalinga suaktyvinti upelio tėkmę.

UŽDAVINIAI.

Rąžės upės prieigų sutvarkymas nuo Baltijos jūros iki Vasario 16-osios gatvės.

07


02

LITERATŪROS IR PROJEKTŲ STUDIJA


LITERATŪROS ŠALTINIŲ APŽVALGA Įvadas. Urbanistinė koncepcija kuriama centrinei Palangos miesto daliai. Čia gausu kultūros paveldo objektų, miesto centrinė dalis įtraukta į nekilnojamųjų vertybių sąrašą. Koncepcija siekiama sukurti harmoningą aplinką su saugotinais objektais. Todėl ieškant sprendinių šiai miesto daliai buvo išskirti kriterijais, kuriais buvo vadovautasi renkantis literatūros šaltinius: • Literatūros problematika - kultūros vertybių įtraukimas į miesto plėtrą ir projektavimą, miesto dalies atgaivinimas ir modernizavimas. • Literatūros tema - rinktasi nuo abstrakčių miesto planavimo kūrinių iki siaurai nagrinėjančių tam tikrą problemą.

Kevin A. Lynch “Miesto vaizdas” (angl. The Image of the City). Kevino Linčo knygoje “Miesto vaizdas” (angl. The Image of the City), išleistoje 1960 m. aptariami svarbiausi komponentai, kurie turėtų būti kiekviename mieste. Knygoje yra penki skyriai, iš kurių pirmame yra aptariami vizualiai nematomi, tačiau miestui būtini elementai, tokie kaip tapatumas (angl. identity)(miesto elementai turi būti atpažįstami kaip atskiri vienetai), struktūra (angl. structure)(miesto elementai turi turėti ryšį tiek su kitais objektais, tiek su stebėtoju), prasmė (angl. meaning)(miesto praktinių elementų, pvz.: durys skirtos įeiti ar išeiti, ir emocinių elementų, pvz.: Laisvės statula kaip Amerikos laisvės simbolis, vertė stebėtojui). Antrame skyriuje aptariami autoriaus pasirinkti miestai: Bostonas, Naujasis Džersis ir Los Andželas, iš kurių analizės K. Linčas išskiria penkis elementus, kurie padeda žmonėms orientuotis bei atpažinti miestą: • Keliai (angl. path). Tai gatvės, šaligatviai, takai, kanalai, geležinkeliai ir kiti keliai, kuriais žmonės keliauja. Keliai sudaro erdvę ir judėjimą tarp jos. • Kraštai (angl. edges). Tai yra ribos, nutraukiančios tęstinumą. Tai gali būti sienos, pastatai ar kranto linijos, šaligatviai, viadukai ir pan.

09


• Rajonai (angl. districts). Tai yra vidutinio dydžio ar didelės miesto dalys, suplanuotos kaip turinčios ribotą plotą, į kurias žmogus gali patekti ar iš jų išeiti. • Mazgai (angl. nodes). Tai yra strateginiai taškai mieste, kurie tarnauja kaip centrinės transporto sankryžos, pvz.: metro stotys, arba kaip taškai, kurie įgyja savo svarbą dėl „tam tikro naudojimo ar fizinio pobūdžio kondensacijos, pvz.: uždara aikštė“. • Orientyrai (angl. landmarks). Tai atskaitos taškai, dažniausiai turintys tiesiog apibrėžtą fizinį pobūdį. Tai gali būti bet koks daiktas - pastatai, ženklai, parduotuvės, kalnai, visuomenės menas ir pan. Svarbiausia, kad bent vienas jų aspektas yra unikalus ar įsimenamas atsižvelgiant į esamą kontekstą, pvz.: Empire State Building, Laisvės statula Niujorke). Knygoje „Miesto vaizdas“ K. Linčo dėmesys sutelkiamas į „akivaizdų miesto vaizdinį aiškumą“, „įskaitomumą“ arba į tai, kaip jo dalys gali būti atpažįstamos ir suskirstytos į darnią visumą. „Įskaitomas miestas būtų tas, kurio rajonai, orientyrai ar keliai yra lengvai atpažįstami ir lengvai suskirstomi į bendrą modelį“. Visi miestus patiria skirtingai, tačiau visi turime juose orientuotis.

10


Mark Sheppard “Urbanistinio dizaino pagrindai” (angl. The Essentials of Urban Design). Knygoje “Urbanistinio dizaino pagrindai”, kuri pirmą kartą buvo išleista 2015 metais, autorius aprašo pagrindines miesto projektavimo sąvokas, suteikdamas platesnį suvokimą ir aptardamas priemones, kurios padeda geresniems projektavimo rezultatams pasiekti. Kiekviename skyriuje aprašomi pagrindiniai skirtingo tipo plėtros projektavimo ar įvertinimo žingsniai. Knygoje nagrinėjami visi įprasti miesto plėtros tipai. Kiekvienam plėtros tipui yra paaiškinti plačiai priimami miestų projektavimo principai. Autorius ketvirtame knygos skyriuje aptaria ir urbanistinio atnaujinimo, atgaivinimo problemą (angl. Urban Renewal Strategies). Viena iš pagrindinių jo minčių yra, kad kiekvienas urbanistinio atgaivinimo projektų yra unikalus, nes projektuojamos teritorijos yra skirtingos, joms reikia taikyti vis kitokius sprendinius atsižvelgiant į vietovės identitetą, istoriją, supančią aplinką ir kt. Svarbu nusistatyti, kas yra svarbu nagrinėjamai teritorijai - gamtinė situacija, istorija, traukos objektai ir kt. Anot Mark Sheppard reikšmingas paveldo audinys arba būdingas ar neįprastas užstatymo pobūdis gali sudaryti stipraus identiteto pagrindą. Vietovės istoriją ar paveldo struktūrą galima išlaikyti paliekant didelius artefaktus (pvz., pramoninę įrangą), kaip bruožą viešojoje erdvėje. Miesto atnaujinimo strategija gali būti siekiama apriboti pokyčius nagrinėjamose dalyse, kuros turi ryškų identitetą ar paveldo vertybių. To siekiama, kad būtų išlaikytas šių teritorijų indėlis į gyvenvietės istoriją ir bendrą miesto identitetą. Autorius teigia, kad ne tik statant esamų pastatų vietoje ar juos renovuojant galima atgaivinti teritoriją. Knygoje jis pateikia galimus sprendinius, kurie padėtų atnaujinti vietovę: • Naujas centras, tampantis susibūrimo vieta vietiniams žmonėms bei pritraukiantis lankytojus. • Nauja lankytina vieta. Turėtų būti dedamos visos pastangos, kad būtų išlaikytos pagrindinės lankytinos vietos, kurios pritraukia žmones į vietovę. • Reikšmingas viešojo transporto mazgas. • Atviros viešos erdvės, kurios atskleidžia miesto teritorijų gyvybingumą. Erdvės palaiko fizinį aktyvumą ir socialinį bendravimą, kurie yra labai svarbūs asmeninei ir psichologinei gerovei palaikyti. Didesnio tankio gyvenamosiose vietose vieša atviroji erdvė kompensuoja privačių atvirų erdvių sumažėjimą. Darbo zonose tai suteikia poilsio vietą. Taip pat atviros viešos erdvės gali būti pritaikomos susibūrimams, koncertams, laisvalaikio praleidimui. • Ir kt.

11


Mark Sheppard savo knygoje taip pat pateikia pasiūlymus, kokios turėtų būti viešos erdvės teritorijose, kurias siekiama atgaivinti. Autorius pateikia penkis svarbius aspektus:

Viešos erdvės turi būti: • Paskirtytos teritorijoje, todėl yra lenfvai pasiekiamos iš bet kurio taško. • Įvairios ir lanksčios, kad suteiktų gyventojams, kuo įvairių veiklų ir būtų lengvai adaptuojamos prie pasikeitusių poreikių. • Pritaikytos tam tikros bendruomenės poreikiams. • Pritaikytos dideliems žmonių srautams. • Saugios.

Autorius taip pat aptaria principus, kuriais vadovaujantis turėtų būti projektuojami pėsčiųjų takai, gatvės, reguliuojamas transportas ir kt.

Chris Couch “Urbanistinis atgaivinimas: teorija ir praktika” (angl. Urban Renewal. Theory and Practice) Knyga “Urbanistinis atgaivinimas: teorija ir praktika” pirmą kartą išleista 1990 metais. Joje aprašomi istorinės raidos ir socialiniai aspektai, ekonomikos, vadybos ir organizacijų teorijos, dabartinė miestų atnaujinimo praktika bei renovuojamų miestų dizainai. Chris Couch teigia, kad miesto teritorijos niekada nebūna statiškos, jos nuolat kinta: plečiasi, mažėja arba, atsižvelgiant į ekonominį ir socialinį spaudimą, jų viduje vyksta pertvarkos. Išsivysčiusiose Vakarų Europos ekonomikose urbanistikos modeliai ir miestų struktūros buvo sukurti per daugelį amžių. Anot autoriaus, šiais laikais didelė dalis pokyčių, darančių įtaką miesto teritorijoms, atsiranda dėl laipsniško ekonominio aktyvumo ir gyventojų judėjimo tarp esamų miesto teritorijų ar jų viduje. Knygos autorius rašo, kad vienas iš aspektų, į kuriuos būtina atsižvelgti projektuojant tam tikras teritorijas yra socialiniai aspektai. Esminė miesto atnaujinimo savybė yra ta, kad ji keičia miesto žemės ir pastatų naudojimą ar užimtumą ir dėl to keičiasi žmonės, kur, kaip ir kokiomis sąlygomis gyvena. Kai kuriems žmonėms šie pokyčiai pagerina gyvenimo sąlygas, kitiems viskas blogėja. Viename iš skyrių autorius diskutuoja kokios yra gyventojų tendencijos, jų poveikis miesto atgaivinimo veiklai. Jis taip pat išskiria potencialiai pažeidžiamiausias socialines grupes ir jų poreikius. Be socialinių aspektų taip pat svarbu suprasti vietovės istorinį kontekstą. Reikia išsiaiškinti, koks charakteris bei savybės būdingos teritorijoje, ir stengtis jas išsaugoti.

12


Taip pat, šalia socialinių ir istorinių aspektų, autorius išškiria ekonomines problemas. Jis rašo, kas bendra pastatų paklausa kyla iš gamintojų ir vartotojų poreikių miesto erdvei ir jų gebėjimo mokėti už tokią erdvę. Miestų atnaujinimas įvyksta įgyvendinant statybų ir plėtros pramonę ir vyks tik tokiomis sąlygomis, kurias šios pramonės šakos laiko patenkinamomis arba yra pasirengusios toleruoti. Anot Chris Couch, miestų atnaujinimo sprendimas atsiranda atsižvelgiant į esamų pastatų ekonominį gyvenimą ir galimas pajamas ar naudą, gaunamą iš atnaujinto ar pakeičiančio pastato. Esamų ir potencialių pastatų vertė priklauso nuo miesto žemės rinkos pobūdžio ir veikimo tam tikru metu. Kad galėtumę pagrįsti ekonominę naudą/nuostolius, autorius siūlo išsinagrinėti: • • • •

statybų paklausą; statybų tiekimą; miesto žemės rinką, ekonominį pastato gyvenimą ir atnaujinimo sprendimus.

Remdamiesi Chris Couch “Urbanistinis atgaivinimas: teorija ir praktika”, galime teigti, kad miestų atnaujinimas apima fizinės miestų struktūros pokyčius. Šie pokyčiai gali padaryti miestą geresnį ar blogesnį. Projektuojamas miestas turi būti efektyvus, tačiau taip pat ir estetiškas bei įskaitomas.

13


ANALOGŲ STUDIJA Įvadas.

Renkantis urbanistinius projektus buvo atsižvelgta į jų mastelį bei problematiką. Problematika: • Miesto dalies atnaujinimas • Miesto dalies plėtra ir saugojimas • Projektuojamos viešosios erdvės • Projektuojami statiniai

Yanweizhou parkas Jinhua mieste Architektai: Kongjianas Yu, Pekino universiteto architektūros ir kraštovaizdžio koledžas bei „Turenscape“. Vieta: Jinhua miestas, Džedziango provincija, Kinija. Vandeniui atsparus reljefas ir apželdinimai skirti prisitaikyti prie musonų potvynių; tilto ir takų sistema sukurta prisitaikyti prie dinamiškų vandens srovių ir žmonių srautų. Tiltas ir takai sujungia miestą su gamta ir sujungia praeitį su ateitimi. Elastingos erdvės sukurtos tam, kad patenkintų operos teatro žiūrovų laikino ir intensyvaus naudojimo poreikį, tačiau yra pritaikomos kasdien naudoti žmonėms, ieškantiems ramių erdvių. Upių srovės, žmonių srautai ir objektų sunkumas yra išausti kartu, kad susidarytų dinamiškas sutarimas.Tai pasiekiama vingiuotomis augalijų terasomis, išlenktais takais, gyvatės tiltu, žiediniais biolaisiais ir sodinamosiomis lovomis bei lenktais suolais. Projektas suteikė miestui naują identitetą ir dabar yra pripažintas kaip poetiškiausias miesto kraštovaizdis.

14


Mamuto parkas, Vilnius “Mamuto” parko vizija - supažindinti lankytojus su unikalia kalvoto Vilniaus reljefo formavimosi istorija ir jos ypatybėmis, nes Vilnius - vienintelė Europos sostinė, įsikūrusi ties pačia paskutiniojo apledėjimo riba. Be supažindinimo su 1) mamutų radiniais ir 2) ledynmečio išplitimo riba, ši teritorijoje vertinga dar ir išlikusiomis raiškiomis poledynmečio reljefo formomis. Mamuto parko kompleksas susiejamas su Vilniuje įrengta ir ateityje numatoma įrengti antžemine pažintinio turizmo ir rekreacijos – pėsčiųjų ir dviračių takų sistema. Pagrindiniai įėjimai į taką projektuojami iš Šnipiškių ir Šeškinės pusių. Įvairios judėjimo galimybės skatintų gyventojus laisvą laiką leisti parke ir kasdien judėti greitesniais maršrutais. Didesnei parko integracijai, siūloma 100km tako trasą aplink Vilnių nukreipti ties naujai planuojamais takais. Siūlomi urbanistiniai sprendiniai dera su Šeškinės šlaitų geinirfikiginio draustinio specialiuoju planu, juos tikslina (plačiau 6.2 sk.). Tuo pačiu projektiniai pasiūlymai dera ir su planuojamo Nacionalinio stadiono sprendiniais, egzistuojančiu prekybos centru bei numatomu nauju tiltu virš Ukmergės gatvės. Siūloma ir papildoma jungtis su pėsčiųjų perėja vedanti link Konstitucijos prospekto per planuojamą Linkmenų g. 2 Japonišką sodą. Gamtinio karkaso stiprinimui, identifikuojama galimybė kurti ekodukto jungtį tarp Šeškinės ozo ir geomorfologinio draustinio, kuriuo galėtų saugiai judėti tiek stambieji, tiek smulkieji parko gyvūnai.

15


Guaíba Orla Urban Park Architektūrinės projekto savybės yra susietos su jo pritaikymu kraštovaizdžiui, naudojant topografijos pranašumus, kad būtų galima pritaikyti reikiamą infrastruktūrą ir sukurti vaizdingus apmąstymų takus. Natūralios medžiagos kurios yra naudojamos: betonas, stiklas, medis ir plienas, užtikrinantys visumos lengvumą. Kreivos formos išnaudoja betono plastiškumą, o piešinys susijęs su vandenų judėjimu, švelniai vystantis palei reljefą. Vienas iš svarbiausių elementų šiame projekte yra šviesa. Dienos metu saulės šviesa ir jos atspindžiai Guaiboje, o sutemus ateina architektūros eilė su savo apšvietimo dizainu ant lentų sukurti žvaigždėto dangaus vaizdą. Be to, parkas daro didelę teigiamą įtaką socialinei miesto struktūrai; susigrąžindamas nualintą teritoriją, padidina gyventojų priklausomybės jausmą ir parodo, kad miestas rūpinasi savo paveldu ir jo gyventojais. Pasitelkdamas architektūrą, kraštovaizdžio tvarkymo ir apšvietimo technologijas, kartu su įvairia veikla, Guaíba miesto parkas parodo, kaip įmanoma pastatytos ir natūralios aplinkos simbiozė,

16


17


03

URBANISTINĖ - ARCHITEKTŪRINĖ KONCEPCIJA


T E R I TO R I J O S PA D Ė T I S

Padėtis šalyje. Nagrinėjama teritorija yra Klaipėdos regione, patogiausias pasiekiamumas E272 keliu. Palanga, kaip kurortinis miestas, turi didelį potencialą ir Lietuvoje, ir užsienyje. Tarptautinį potencialą stiprina tarptautinis Palangos oro uostas, Būtingės terminalas bei pramoginės veiklos. Vienas iš būdų miestui plėtotis - bandyti naudotis kurortine situacija ir pritraukti daugiau dėmesio. Atstumai: Palanga - Kretinga 13 km Palanga - Klaipėda 26 km Palanga - Nida 80 km Palanga - Kaunas 239 km Palanga - Vilnius 330 km

19


ISTORINĖ ANALIZĖ Istorinė raida. *Neolito laikotarpiu Palangos teritorijoje buvo keturios gyvenvietės. Dabartinis Palangos miestas pradėjo formuotis pirmosios ir antrosios gyvenviečių teritorijose. XVI a. antroje pusėje pastatyta Švc. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. *XVIII amžiuje yra iškiriami du struktūriniai vienetai: senoji ir naujoji Palanga, kuriuos skiria smėlingas ruožas. Yra nutiesiama dabartinė Basanavičiaus gatvė, kurios viduryje pastatoma vila, šiuo metu įtraukta į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. *XIX amžiuje tvarkingas užstatymas pradeda virsti padriku. Smėlingas ruožas, skyręs Palangą dingsta ir miestas sudaro vientisą kompleksą. Pradedami statyti Kuršo gubernijai būdingi pastatai. Pastatomos dauguma šiuo metu saugomų vilų ir dabartinis Palangos tiltas. *XX a. viduryje Palangą niokojo gaisras, sunaikinęs didžiają dalį šiaurinės miesto dalies. XX amžiuje Palanga intensyviai buvo verčiama į kurorto miestą.

20


Kultūros paveldo objektai. Visa Palangos miesto centrinė dalis yra įtraukta į kultūros paveldo objektų registrą. Taškiniais objektais išskirtos vilos, kurios vienas iš pagrindinių Palangos miesto identitetų. Beveik visos jos yra išsidėsčiusios vienoje vietoje - Rąžės pietiniame krante. Be vilų taip pat saugomi objektai yra dekoratyvinės skulptūros, kapų teritorijos, kiti pastatai, tokie kaip kurhauso pastatas ar senoji Palangos autobusų stotis. Visą saugomą kultūros objektų teritoriją supa vizualinės apsaugos pozonis, kuris apriboja aukštesnių pastatų statybą.

21


GAMTINĖ ANALIZĖ Želdynų sistema. Palangoje želdynai yra išsidėstę iš visų miesto pusių. Upė Rąžė, tekanti palei Palangos centrą, sujungia želdynus, esančius Baltijos jūros pusėje ir želdynus, esančius pietryčiuose. Mieste taip pat yra atskirų želdynų (alėjos, parkai, Vytauto g. ir t.t.), kurie traukia žmones ten apsilankyti. Rąžės upės slėnis galėtų tapti jungiančiaja dalimi. Lorem Ipsum

Želdynų pasiekiamumas. Šiame žemėlapyje yra vaizduojami įvairūs maršrutai, kuriuose yra vykdomos įvarios veiklos. Šie keliai yra sužymėti pagal naudojimo intensyvumą. Galima pastebėti, kad įvairios veiklos yra vykdomos tose vietose, kur daugiau želdynų. Tai parodo, kad žmonės linkę rinktis tas vietas kuriose dominuoja daugiau žalumos, t.y. parkai. Dar galima pastebėti, kad Vytauto gatvė irgi yra populiari tarp aktyvių žmonių.

22


Reljefo ypatumai. Rąžės upė (18km) prasideda Kretingalėje, Klaipėdos rajone. Ji teka per Kretingos rajoną, per Palangą ir galiausiai išteka į Baltijos jūrą. Palangos reljefas - nėra išraiškingas, tačiau yra vietų kur smėlio kopos ir Rąžės upė sudaro išraiškingą reljefą. Vietomis matomas mažėjantis nuolydis, kur pakrantės nėra dirbtinai sutvarkytos. .

Potvynių užliejamos teritorijos. Problematiškiausia vieta Palangos paplūdimio ruože išlieka 300m ilgio atkarpa nuo tilto į šiaurę. Pavasario mėnesiais Rąžės upė patvinsta, todėl netoliese esantys namai, restoranai ir kiti objektai nukenčia.

23


UŽSTATYMO ANALIZĖ Užstatymo morfotipai. Sodybinis užstatymas vyrauja šiaurinėje ir pietrytinėje nagrinėjamos teritorijos dalyje. O pietinėje Rąžės upės pusėje dominuoja vilų ir laisvo planavimo užstatymas. Tai galima pagrįsti istorine miesto raida. Kvartalai, susiformavę XVII - XVIII a., pasižymi sodybiniu - perimetriniu užstatymu, o kvartaluose, susiformavusiuose vėliau, daugiau laisvo planavimo užstatymo ir vilų.

Užstatymo aukštingumas. Teritorijoje vyrauja 1 - 2 aukštų pastatai. 3 - 4 ir 5 - 6 aukštų pastatai išsidėstę abiejuose Rąžės krantuose ir tarpusavyje nesudaro aiškios struktūros. Šiaurės rytuose ir pietvakariuose būtų galima įžvelgti besiformuojančius aukštesnius kvartalus. Aukštesnių negu 6 aukštai pastatų nagrinėjamoje teritorijoje yra vos keli.

24


Pastatų paskirtys. Komercijos, poilsio ir viešbučių paskirties pastatai aiškiai išsidėstę Basanavičiaus gatvėje ir aplink ją. Taip pat poilsio ir viešbučių paskirties pastatai yra įsiterpę ir į gyvenamuosius kvartalus, kurie yra nagrinėjamos teritorijos periferijose.

SUSISIEKIMO ANALIZĖ Susisiekimo sistema. Pagrindiniai susisiekimo keliai projektuoti vartikaliai. Tai rodo, jog Palangos miestas plėtojamas pietų - šiaurės kryptimi. Susisiekimas nuo Baltijos jūros iki Klaipėdos plento teritorijoje išvystytas gan detaliai palyginus su likusia rytine dalimi. Teritorijoje prioretizuojami dviračių takai, autobusai į teritoriją tik įvažiuoja ir apsisuka atgal link Šventosios.

Tiltai. Rąžę šiuo metu kerta 13 tiltų teritorijoje. Jų itin didelis tankis pajūrio dalyje palyginus su rytine dalimi. Tiltai nagrinėjamoje teritorijoje nėra akcentuojami, dauguma atlieka tik tranzitinę funkciją. Palangos tiltas (nr. 1) yra teritorijoje labiausiai išsiskiriantis. Kiti tiltai yra senos statybos, paslėpti.

25


26


Infrastruktūros vertinimas. Nagrinėjamoje teritorijoje atlikus infrastruktūros vertinimą paaiškėjo, jog labiausiai išvystyti keliai yra vakarinėje dalyje - nuo Vytenio g. iki Palangos tilto. Labai išvystyta - keliai pritaikyti pagal erdvės paskirtį (rekreaciniai, kurortiniai), pritaikyti neįgaliesiems, apšviesti, yra suoliukai, šaligatviai. Išvystyta - keliai ir šaligatviai tvarkingi, apšviesti, pritaikyta neįgaliesiems, tačiau trūksta traukos objektų, patogumo. Vidutiniškai išvystyta - Apšviestos gatvės, keliai / šaligatviai vietomis nesutvarkyti, nevisur pritaikyta neįgaliesiems, trūksta patogumo ir traukos objektų. Prastai išvystyta - keliai apšviesti, bet trūksta vietomis šaligatvių, neįgaliesiems pritaikytų kelių. Neišvystyta - keliai nepritaikyti nei žmonėms, nei pakankamai sutvarkyti automobiliams.

27


KOMPOZICINĖ SCHEMA Vytauto ir Basanavičiaus gatvės - pagrindinės Palangos plano kompozicinės ašys. Svarbiausias miesto funkcinis ir kompozicinis objektas - bažnyčia. Pagal šias ašis buvo suplanuotas stačiakampis gatvių tinklas. Kurorto želdynai eina palei Baltijos jūrą bei Rąžės upę. Palangos bažnyčia yra pagrindinė miesto dominantė.

28


IŠVADINĖ SCHEMA Išvadinėje schemoje vaizduojami pagrindiniai analizės akcentai. Erdvės, kurios yra judriausios, dominuoja centrinėje Palangos dalyje. Tam įtaką daro kultūrinių ir kitų traukos objektų išsidėstymas mieste. Sodybinio užstatymo kvartaluose vyrauja suformuotos gatvių išklotinės. Tuo tarpu Basanavičiaus gatvėje dauguma gatvių išklotinių yra iš dalies suformuotos, nors tai ir yra viena reprezentatyviausių miesto gatvių. Rąžės upės slėnis galėtų tapti jungtimi, apjungiančia pietrytinę, mažiau išvystytą dalį su miesto centru.

29


04

URBANISTINĖ KONCEPCIJA


E S A M Ų PA S TAT Ų V E R T I N I M A S I R A P Ž VA L G A

Šiaurinėje Rąžės upės pusėje vyrauja geresnės būklės pastatai - naujai pastatyti viešbučiai ar ren-

ovuoti namai.

Palei Basanavičiaus gatvę išsidėstę tiek geros, tiek prastesnės būklės statiniai. Pastebimos kelios

vietos palei Rąžės upę, kur pastatai yra prastos būklės ir reikalaujantys renovacijos.

IDĖJA

Atlikus Palangos miesto urbanistinę analizę ir išsigryninus identiteto simbolius, buvo nustatyta vi-

ena iš problemų - Rąžės upelis, nors ir tekantis pačiame miesto centre, nėra suvokiamas kaip identiteto dalis. Todėl urbanistinė koncepcija yra orientuota į Rąžės upelio integravimą Palangoje. Tačiau nesiekiama jo paversti konkurencinga jungtimi judriai Basanavičiaus ar Vytauto gatvei. Vietoj to bus siekiama Rąžę įtraukti į miesto audinį sukuriant ramią Basanavičiaus g. alternatyvą.

31


Palangą siekiama paversti į:

• Vientisą. Yra kuriama skirtingos paskirties zonos, tačiau jos yra apjungiamos viena jungtimi - Rąžės upe. • Patrauklią ir kultūringą. Rąžės upelis pertvarkomas į ramią alternatyvą judriai Basanavičiaus gatvei. Upelio teritorijoje kuriamos ramios poilsio erdvės, kultūrinės paskirties objektai. Palanga - ne tik pasilinksminimo, bet ir kultūros miestas.

TŪRINIAI - ERDVINIAI SPRENDINIAI KONCEPCIJA

Rąžės upelis pertvarkomas į ramią alternatyvą judriai Basanavičiaus gatvei. Upelio teritorijoje kuri-

amos ramios poilsio erdvės, kultūrinės paskirties objektai. Palanga - ne tik pasilinksminimo, bet ir kultūros miestas. Jauki Rąžės pakrantės erdvė formuojama ją kardinaliai atitveriant nuo J. Basanavičiaus gatvės. Paliekami tik jau esantys ryšiai tarp J. Basanavičiaus ir Rąžės, taip Rąžės pakrantę darant patrauklesne šalia esantiems vienbučiams bei visai šiaurinei miesto daliai. Basanavičiaus gatvėje formuojamas perimetrinis užstatymas, baigiami formuoti kvartalai, kuriant žalias kišenes Rąžės pakrantėje. Erdvė prie Rąžės pulsuojanti, kuriamas jaukumas ( siaurumas ) tranzitinėse erdvėse, o prie jungčių kur siejasi su ryšiais atsiranda žalios kišenės. Basanavičiaus gatvėje formuojamas perimetrinis užstatymas, baigiami formuoti kvartalai, kuriant žalias kišenes Rąžės pakrantėje. Erdvė prie Rąžės pulsuojanti, kuriamas jaukumas ( siaurumas ) tranzitinėse erdvėse, Tvarkome užstatymą J. Basanavičiaus gatvėje ir gretimuose kvartaluose, galutinai suformuojamas kvartalų užstatymas. Vakaruose esantys kvartalai sąmoningai neformuojami dėl jų glaudaus ryšio su gamta ir pastatų tipologijos ( vilos ir pavieniai pastatai ) Šiuo argumentu vadovaujantis pakrantės teritorijoje esantys pastatai gali nesudaryti aiškaus kvartalo perimetro, arba pabrėžti netvarkingą pastatų išsidėstymą. o prie jungčių kur siejasi su ryšiais atsiranda žalios kišenės.

32


33


34


REKOMENDUOJAMI NAUDOTI GAMINIAI

Urbanistiniame bei individualiuose sprendiniuose siūloma naudoti:

• CEDRAL dailylentes, • WICONA stiklo paketus, • Kitas statybines medžiagas, tokias kaip FOAMGLAS, ARKO blokelius.

35


05

ARCHITEKTŪRINĖ DETALIZACIJA


T E R I TO R I JA N R. 1 B A S E I N O I R S PA KO M P L E K S A S

Esama situacija. Teritorija nr. 1 randasi Palangos miesto centrinės dalies vakarinėje pusėje. Esama padėtis yra Rąžės upelio teritorijoje prie buvusios Jūratės baseino pamatų, šalia Meilės alėjos esančių smėlio kopų ir pušyno. Žiemos sezonu Palangoje yra sunku rasti vietų kur būtų galima mėgautis lauko baseinais. Atlikus išsamią gamtinę analizę buvo ištirta, kad ši teritorija yra potvynių pavojaus zonoje – tikėtinas didelė užtvindymo rizika. Norint to išvengti, Rąžės upelis yra paplatinamas toje zonoje, kad vanduo ištekėtų į naujai formuojamą Rąžės tvenkinį, kuriame yra projektuojamas naujas Spa baseinų kompleksas.

37


Idėja.

Pagrindinė idėja yra sukurti Spa ir baseinų kompleksą, kuris pilnai integruotųsi su dabar esama sistema. Terminiai lauko baseinai veiktų visais metų laikais ir jais būtų galima naudotis net žiemos sezonu, siekiant pritraukti daugiau turistų. Rąžės upelis yra paplatinamas buvusio „Jūratės“ baseino teritorijoje, kad vanduo ištekėtų į naujai formuojamą Rąžės tvenkinį, kuriame yra projektuojamas Spa baseinų kompleksas. Šioje vietoje siekiama išlaikyti glaudų ryšį su gamta, integruojant užstatymą su terminiais lauko baseinais. Šiems baseinams būtų naudojamas Baltijos jūros vanduo, kuris būtų filtruojamas ir šildomas. Tokiu būdu šiais lauko baseinais bus galima naudotis ištisus metus. Taip pat yra kuriamas vingiuotas pasivaikščiojimų takas, kuriame lankytojai galės pajausti skirtingus potyrius. Takas tiesiamas per visą teritoriją, o prie „Exit“ pastato yra pritrauktas arčiau Rąžės upės, siekiant išsaugoti ramią aplinką. Šioje teritorijoje pagrindinis dėmesys skiriamas sveikatingumo funkcijai. Projektuojamas Spa kompleksas su lauko terminiu baseinu, takas nutiestas miške, taip sukurdamas poilsio ramybės zoną.

38


Tūrinė kompozicija. Tūrinė kompozicija pilnai integruojasi su gamtiniu užstatymu - pastato fasadas tarsi atkartoja ateinančias čia pat esančios Baltijos jūros bangas. Fasado šviesiai mėlyna spalva, tarsi, imituoja Baltijos jūros spalvą ir dangų, ir taip „isipaišo“ į taip jau natūraliai sukurtą gamtinį kraštovaizdį. Urbanistinis integralumas yra pasiektas dėl pilnai išvystytų pėsčiųjų takų sistemų, bei želdynų. Rąžės upės tvenkinys tampa erdve, kurioje projektuojamas Baseino pastatas atrodo lyg plūduriuojantis virš vandens.

Planinė kompozicija. Pirmame pastato aukšte, kuris yra tame pačiame lygyje su Rąžės tvenkiniu, yra integruotas lauko terminiu vonių baseinas, kuris yra šildomas ištisus metus. Tame pačiame lygyje yra įvairaus gylio ir dydžio baseinų, atliekančių skirtingas funkcijas. Antrame pastato aukšte, ties pagrindiniu įėjimu, galima rasti pirčių kompleksus, persirengimo kambarius, sanitarinius mazgus bei įvairiausias technines patalpas. Pakilus vienu aukštu, atsiveria Spa kompleksas, su įvairiausiomis Spa procedūroms skirtomis patalpomis. Tame pačiame aukšte yra planuojama tiltu sujungti esamą restoraną su Spa kompleksu. Stogo lygmenyje yra terasa, nuo kurios galima grožėtis nuostabiais saulėlydžiais bei saulėtekiais.

39


Papildoma informacija. Pagrindinė naudojama fasado medžiaga yra skaidri kietojo polimero „ETFE“ plėvelė. Ji būtų naudojama kaip dvisluoksnė ar dar daugiau sluoksnių turinti „pagalvė“ baseino pastato fasadui. Fasadui pasirinkta būtent ši medžiaga, nes ji yra ypač lengva – sveria tik 1% stiklo svorio, ir jai nereikia masyvių laikančiųjų konstrukcijų. Taip pat, žinant Lietuvos klimatą, kur oro sąlygos svyruoja su sezonu kaita, ši ETFE medžiaga turi ilgą tarnavimo laiką ir veikiant stipriems išoriniams – purvo, vandens, šilumos ar cheminiams – veiksniams. Spa baseino kompleksas reikalauja daug dienos šviesos, maloniam pasibuvimui, todėl naudojama ETFE plėvė yra ypač skaidri – praleidžia nuo 90% iki 95% šviesos. Taip pat verta paminėti, kad ETFE akustinis pralaidumas yra 70%, todėl ETFE medžiaga ypač tinka erdvėse kur būna daug nepastovaus ir įvairaus garso kaip baseino kompleksai. Projektuojamo pastato pertvaros bei grindys būtų iš betono, bei turėtų natūralios medienos lentų fragmentus, kurie primintu Rąžės taką pastato viduje. Tokiu būdu būtų išlaikomas medžiagiškumas pastate bei Baseino sklype.

40


41


Analogai. Liepojos terminės vonios. Liepojos terminės vonios dizainas kilo iš didelio susidomėjimo formaliomis kupolo asociacijomis per visą architektūros istoriją ir, tiksliau, jo vaidmens viešosios pirties tipologijoje. Kupolas buvo svarbus organizacinis ir reprezentacinis prietaisas per visą viešosios pirties istoriją, vaidinantis daugybę technologiškai pažangiausių romėnų maudyklų struktūrų, naudojant begalę blankių ir atmosferinių Osmanų pavyzdžių, tęsiantis begales Renesanso ir Baroko precedentų. Kupolo semiologiniai ir organizaciniai vaidmenys šiose struktūrose yra glaudžiai suderinti: sustiprindama centriškumą ir singuliarumą, forma neabejotinai aiškiai išreiškia erdvės apskritimo, esančio žemiau, pirmumą.

42


T E R I TO R I JA N R. 2 KINO TEATRA S IR GALERIJA

Esama situacija. Detalizuojama teritorija randasi centrinėje Palangos miesto dalyje. Ji yra ribojama Rąžės upės iš šiaurės ir Basanavičiaus gatvės iš pietų. Aplinkui yra nemažai kultūros vertybių objektų, tokių kaip vila Pajauta ar vila Aldona. Šiuo metu rekonstruojamame pastate yra įsikūręs viešbutis ir kavinė, statinio būklė yra prasta. Aplinka nėra prižiūrėta, šalia esančios vilos nėra įveiklintos, jos yra tarsi paslėptos. Rąžės pakrantė detalizuojamos teritorijos ribose yra prižiūrėta tik kitoje upelio pusėje - ten įrengtas takas piestiesiems.

43


Idėja.

Pagrindinė teritorijos urbanistinė idėja yra sukurti gan uždarą kiemą nuo Basanvičiaus gatvės. Projektuojamas takas palei Rąžę šioje teritorijoje tarsi išsilietų į kitą upės krantą, taip sukurdamas ramią oazę, kuri būti apribota nuo šurmulingos Basanavičiaus gatvės. Teritorija būtų papildomai apželdinta siekiant sukurti džiunglių motyvus. Fasadų idėja gimė iš fachverko architektūros, kuri būdinga pajūrio kraštui, ir žvejų tinklo motyvų. Todėl langų ir fasadų skaidymui pasirinkta rombo forma. Stiklas vyrauja tik rekonstruojamo pastato šiaurės rytų ir šiaurės vakarų pusėje, taip tarsi išbyrėdamas į Rąžės upelį.

44

Fachverko motyvai

Tinklo motyvai


Tūrinė kompozicija. Detalizuojamas pastatas yra rekonstruojamas buvęs kino teatras. Todėl pastato tūris iš esmės nekinta. Papildomai yra formuojamas šlaitinis stogas, kuris leistų sukurti vientisą aplinkos charakterį, nes šioje teritorijoje vyrauja šlaitiniai stogai. Taip pat tai šiek tiek “suminkština” tūrį, jis nėra toks grubus. Taip pat siekiant susmulkinti pakankamai didelį tūrį yra naudojamas stiklas. Dėl pasirinkto skaidymo artodo, kad pastatas artėdamas link upės išbyra.

Esamas tūris

Ku r i a m a s s mu l k u s l a n g ų s ka i d y m a s

Pa s t a t a s p r i e u p ė s y r a a t v i r a s.

Planinė kompozicija. Projektuojamas pastatas susideda iš dviejų aukštų. Pirmame aukšte numatoma viena kino salė, galerijos erdvė su vidaus oranžerija. Taip par planuojama įrengti kavinę. Pirmame aukšte taip pat numatomos administracijos ir pagalbinės patalpos. Antrame pastato aukšte projektuojamos dvi kino salės ir galerija.

Antro aukšto plano schema

45


Papildoma informacija. Kadangi projektuojamame pastate bus įrengtas kino teatras su galerijos erdvėmis, du iš keturių fasadų pagrinde yra stikliniai. Kiti du, kur įrengtos kino salė, yra visisškai uždari. Stikliniai fasadai yra šiaurės rytų ir šiaurės vakarų kryptyse, todėl jie nebus maksimaliai apšviečiami. Tačiau vasarą galimas šilumos perteklius. Kad būtų išspręsta perkaitimo problema, pasrinktas fasado elementas – medinės lentos – kurios taip pat atliks ir žaliuzių funkciją, nes mes šešėlį ant langų, taip sumažindamos saulės spinduliuotės patekimą į pastato vidų. Kadangi langai bus šiek tiek įgilinti, jie negaus tiesioginės saulės šviesos. Tai leis natūraliu budu apšviesti galerijos erdves, tačiau saugos patalpas nuo perkaitimo.

46


Analogai. Biurų pastatas Wageningen mieste, Olandijoje. Uždarų terasų – žiemos sodų – idėja galėtų būti panaudota ir porjektuojamo pastato sprendiniuose. Tai leistų žmonės mėgautis atviromis lauko erdvėmis ir žiemos sezonu. Toks tvarus sprendinys yra įgyvendintas Wageningen mieste, Olandijoje. Pastatas buvo suprojektuotas ne tam, kad harmoningai įsilietų aplinkoje, bet kad pats apimtų kraštovaizdį, o visos darbo vietos tiesiogiai liestųsi su vidaus ir lauko sodais. Dviejuose vidaus soduose daugiausia dėmesio skiriama kasdienei veiklai ir jie veikia kaip neformalios susitikimų zonos. Be to, jie yra neatsiejama pastato energetinės koncepcijos sudedamoji dalis, gerinantys išorinio gaubto efektyvumą. Pastate integruotas natūralus vėdinimo sprendimas. Dienos metu pastatas yra pakankamai šiltas, dėl stiklinio fasado gaunantis daug saulės šviesos. Ši šiluma yra kaupiama, o nakties metu išleidžiama atgal į lauką, taip pastatas atvėsta.

47


T E R I TO R I JA N R. 3 P L C . PA L A N G O S L A N K Y TO J Ų C E N T R A S

Esama situacija. Teritorija nr. 3 yra miesto širdyje - tarp Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios ir istoriją žyminčio Palangos pastato - Kurhauzo. Šioje teritorijoje susijungia ir dvi judriausios Palangos gatvės: J. Basanavičiaus ir Vytauto. Teritorija yra itin judri, šumuliuojanti. Tačiau jos potencialas neišnaudotas - architektūra atitolina žmones nuo upės kranto, tiltas nustatytas kioskais, kurie uždengia gamtos peizažą, o nepatogiai pastatyti statiniai ties bažnyčią nekviečia praeivio nuo gatvės link pakrantės. Vienintelė sklype esanti skulptūra “Žuvėdra” kviečia praeivį sustot ir pastebėt nežymų takelį link upės. Šią skulptūrą siųlau akcentuoti, architektūrą projektuot patraukliai praeiviui tiek nuo gatvės, tiek nuo upės pusės, atidengti pasislėpusią upės gamtą ir akcentuoti sakralinės ir Kurhauzo architektūros santykį.

48


Pagrindiniai bruožai.

teritorijos

Suvaržymai: triukšmas, paslėpta erdvė, neparengtas prieinamumas prie upės, neišnaudotas plotas. Funkcijos: sakralinė, komercija. Charakteristika: sakralinė.

Susisiekimas Vytenio g. nutraukia pėsčiųjų taką esantį ties bažnyčia. Norėtųsi pratęsti taką vertikaliai link upės.

49


Esamos situacijos vertinimas. Kaip vieta, esanti miesto centre, yra labai nesutvarkyta. Buvusioje restorano “Banga” vietoje taip niekas ir neatsirado, o tuo tarpu priešais bažnyčią puikuojas prastos kokybės viešasis tualetas ir kioskinis komercinės paskirties pastatas. Ant tilto esantys kioskai visiškai užstoja gamtinį peizažą. Pastebėtas silpnas ryšys su sakraline architektūra, ji nėra akcentuojama, nėra ryšio tarp kurhauzo ir bažnyčios, priėjimas prie upės beveik nepastebimas. Teritorijoje yra nekilnojamojo kultūros paveldo objektas - skulptūra “Žuvėdra” 1980 m. A. Janušauskas.

50


51


Urbanistinė teritorijos koncepcija. Teritorijos urbanistinė idėja - Muzikinio fontano sujungimas su pakrante pasažu. Palei pakrantę rekomenduojami vizualiniai akcentai tarp gyvenamųjų namų.

52

Viešųjų erdvių analizėje rausvai sužymėti siųlomi vizualiniai akcentai.


Urbanistinės teritorijos koncepcijos 3D

Erdvė tarp bažnyčios ir upės - pakvietimas į Rąžės upės taką.

Siųlomos koncepcijos 3D. Esamos situacijos 3D.

Siųloma susisiekimo sistema.

Esama susisiekimo sistema.

53


Esamos situacijos brėžinys. Vientisine linija – patogiausias upės pasiekiamumas, punktyrinė – vidutiniškai patogus, taškeliais pažymėta linija – nepasiekiama. Teritorijoje suprojektuoti statiniai užstoja ir atriboja miestą nuo upės.

54

Tūrinė kompozicija Kompozicijos tūrinė idėja: 1. Išlaikyti sakralinę aplinką, kadangi sklypas yra priešais bažnyčią. 2. Bažnyčios – Palangos kurhauzo vizualinė ašis. Palangos bažnyčia ir Palangos istorinis paminklas – svarbūs objektai ir jų svarba neturėtų būt numenkinta agresyvios architektūros. 3. Lankytojų centras suteikiantis galimybę ne tik teoriškai supažindinti su aplinka bet ir praktiškai. Galimas terasinis užlipimas ant stogo. 4. Teritorijoje esamas nekilnojamojo kultūros paveldo objektas – išsaugomas ir jo reikšmė paryškinama. Siųlomi tūriai – subtilus “žemės atplėšimas” kuris yra suderintas su sakraline aplinka, nereikalauja daug dėmesio, yra neaukštas objektas, tad neužstoja vizualinėsbažnyčios ir kurhauzo ašies.


55


Planinė struktūra Įėjus vidun iš gatvės pusės lankytojai turi galimybę pereit per nuolatinę Rąžės upės tako koncepcijos parodą ir jos pabaigoje iškart patekt į Rąžės taką. Norint, tuo pačiu keliu galima nueit ant pastato stogo ir apsižvalgyti.

Rekomenduojami gamintojai

56


T E R I TO R I JA N R. 4 BARO IR RESTORANO KOMPLEKSA S

Esama situacija. Pastatas projektuojamas palangos mieste, greta J. Basanavičiaus ir Vytauto gatvių sankryžos. Lygiagrečiai J. Basanavičiaus gatvei tekanti Ronžės upė teka po vytauto gatve ir kerta projektuojamo pastato dalį. Ant pagrindinės pėsčiųjų gatvės ašies projektuojamas pastatas įprasmina gatvės pabaigą, kartu suteikdamas galimybę grožėtis Ronžės upės krantų panorama, bei patekti arčiau pačios upės. Šalia projektuojamo pastato stovi esamas Rąžės restoranas, šie pastatai apjungiami terasų sistema ir formuoja kompleksą.

57


Idėja. Pastato idėja susiformavo ieškant sprendimo J. Basanavičiaus g. ašies įprasminimui ir siekiant pagerinti miesto gatvių erdvės ryšius su Ronžės upelio prieigomis. Siekiant J. Basanavičiaus gatvės pabaigos įprasminimo pastato pagrindinis tūris formuojamas ant gatvės ašies. Iš šios gatvės pusės aiškiai suvokiamas plastiškas tūris sujungia gamtos organiškumą su mažaaukščiu gatvės užstatymu. Siekiant kuo aiškesnės formų, pastato funkcijos dalijamos į du atskirus tūrius: Pagrindinis- Restorano ir baro pagrindinė erdvė, Pagalbinis- Personalo ir virtuvės patalpos.

Tūrinė kompozicija. Pastatų kompleksas susideda iš dviejų pastatų ir juos apjungiančios terasų sistemos. Naujai statomo komplekso pastato pagrindinis tūris yra cilindro formos, įstiklinto perimetro restorano ir baro salė. Šis tūris kertasi su stačiakampio formos tūriu, kuris skirtas pastatą aptarnaujančiam personalui. Šis stačiakampis tūris glaudžiamas prie vytauto gatvės, o dalis jo yra šlaite, todėl iš vytauto gatvės pusės yra matoma tik viršutinė jo dalis. Pagrindinis cilindras dominuoja tūrių kompozicijoje. Jo plastiškumas ir atviri fasadai kuria lengvumo įspūdį, taip artindami pastatą su gamtine aplinka.

58


Planinė kompozicija. Pastato planinė struktūra susideda iš pagrindinio tūrio, padalinto į du aukštus ir prie pagrindinio tūrio besijungiančio stačiakampio, kuris apjungia šiuos du aukštus. Pagrindinio tūrio pirmame aukšte yra baras ir baro erdvė, pritaikyta žmonių bendravimui grupėse, valgymui prie stalo ar šokiams.Ši erdvė gali būti apjungiama su lauko terasų sistema atidarius stiklines pastato fasado duris. Virš baro erdvės, antrame pastato aukšte įsikūrusio restorano erdvė, čia yra apie 40 sėdimų vietų restorano lankytojams. Restorano ir baro erdves pajungia įkomponuotas stačiakampis tūris, jo viduje esanti laiptinė leidžia klientams judėti tarp aukštų. Šioje, stačiakampio formos erdvėje, talpinamos visos patalpos skirtos pagrindinės erdvės aptarnavimui: Virtuvė, tualetas, personalo patalpos ir sandėliukas su šaldytuvu. Maisto laikymui skirtos patalpos yra giliausioje šlaito vietoje, dėl to išlaikoma natūraliai vėsi vidaus temperatūra.

Rekomenduojami naudoti gaminiai. • Dėl situacijos ir reliefo kompleksiškumo būtų naudinga remtis lazerinio skanavimo technologija, kurią atlieka “Geopartneris” • “Foamglass” stogo apšiltinimo technologijos. • WICTEC 50 Stick system curtain wall. Fasado langų sistema

59


60


Analogai. Viešbutis ir šokių salė su kavine „Parador Ariston“, Mar del Plata, Argentina

Metai: 1948 Architektas: Marcel Breuer

Marcel Breuler suprojektuotas viešbučio ir šokių salės pastatas stovi argentinos La Serena rajone, šalia paplūdimio, jūros ir kopų. Šis pastatas išsiskiria savo banguotomis organiškomis formomis bei pakeltu nuo žėmės pagrindiniu tūriu. Organiškomis ir banguojančiomis formomis pastatas rezonuoja su jį supančiomis kopomis ir jūra. Pastato fasadas visu perimetru dengtas stiklo plokštėmis, iš kurių, kas trečia atsidaranti. Toks fasadas leidžia grožėtis panorama ir efektyviai vėdinti vidaus patalpas. Savo projektuojamame pastate taip išlaikau organinių formų ir skaidraus fasado idėją, ją pritaikydamas prie J Basanavičiaus, Vytauto gatvės ir Ronžės upės formuojamos urbanistinės erdvės.

61


06

PRIEDAI


MAKETO NUOTRAUKOS Teritorija nr. 1

63


Teritorija nr. 2

64


Teritorija nr. 3

Tūrio vystymas

65


SUMAŽINTA S PLANŠETA S

66


2021, Vilnius