KTU Elektrėnai - Aiškinamasis raštas by STRUCTUM

NEVEIKIANČIO ELEKTRĖNŲ ATRAKCIONŲ IR PRAMOGŲ PARKO (BUVUSIO „VAIKŲ PASAULIO“) KONVERSIJOS Į VIEŠĄJĄ REKREACINĘ TERITORIJĄ IR KŪRYBINIŲ INDUSTRIJŲ CENTRO PASTATO (PASTATŲ KOMPLEKSO) PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI.

ŽURNALO „STRUCTUM“ KONKURSO „IŠMANUSIS MIESTAS II“ NEVEIKIANČIO ELEKTRĖNŲ ATRAKCIONŲ IR PRAMOGŲ PARKO (BUVUSIO „VAIKŲ PASAULIO“) KONVERSIJOS Į VIEŠĄJĄ REKREACINĘ TERITORIJĄ IR KŪRYBINIŲ INDUSTRIJŲ CENTRO PASTATO (PASTATŲ KOMPLEKSO) PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI.

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS ELEKTRĖNŲ KOMANDA Gintarė Lučinskaitė Karolina Gričiūtė Aidas Balčiūnas Živilė Pažėraitė Mantvydė Mičelytė Ieva Kupčiūnaitė Darbo vadovė lekt. Jurga Vitkuvienė

Kaunas, 2016 1

TURINYS Įvadas........................................................................................................................3 LITERATŪROS ANALIZĖ...............................................................................................4 ANALOGŲ STUDIJA...................................................................................................7 Paprocany ežero pakrantės atstatymas Lenkijoje.......................................7 Hornsbergs paplūdimys Stokholme, Švedijoje..........................................................8 ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖS APRAŠYMAS..............................................................................9 Gamtinės aplinkos analizė..........................................................................................9 Urbanistino karkaso analizė........................................................................................9 Socialinės aplinkos analizė........................................................................................10 Transporto infrastruktūros analizė.............................................................................10 Rekreacinės infrastruktūros analizė..........................................................................12 TERITORIJOS ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖS REZULTATAI.........................................................13 TERITORIJOS REKONSTRUKCIJOS PROGRAMOS...............................................................14 Socialinės programos modelis..................................................................................14 Teritorijos ekonominės programos modelis.............................................................14 Teritorijos rekonstrukcijos ekologinė programa......................................................15 TERITORIJOS REKONSTRUKCIJOS FUNKCINĖ IR ERDVINĖ IDĖJA........................................16 Automobilių stovėjimo aikštelė.................................................................................17 Amfiteatras ................................................................................................................18 Kultūros, kūrybinių industrijų ir edukacijos centras..................................................18 Sporto aikštynas.........................................................................................................19 Mažoji architektūra. Modulinė architektūra............................................................21 Biologinio valymo įrenginiai – parkas.......................................................................22 TERITORIJŲ PLANAVIMO TEISINĖS BAZĖS IR NAGRINĖJAMAI TERITORIJAI GALIOJANČIŲ REGLAMENTŲ APRAŠYMAS.......................................................................23 PASIŪLYMO TECHNINIAI EKONOMINIAI RODIKLIAI...........................................................32 PLANAVIMO PASEKMIŲ VERTINIMAS APLINKOSAUGINIU ASPEKTU..................................33 PASIRINKTŲ RĖMĖJŲ SIŪLOMŲ PRODUKTŲ PANAUDOJIMO PROJEKTE APRAŠYMAS Architektūrinės konstrukcinės dalies sprendiniai.....................................................33 Inžinerinės dalies sprendiniai.....................................................................................33 Išvados.................................................................................................................................36 Literatūros sąrašas...............................................................................................................38 Priedai 1 priedas. Parko apšvietimo sistemos techininė specifikacija...................................41 2 priedas. Projekte naudojamų apdailinių medžiagų techninė specifikacija……..45

ĮVADAS Žurnalo „Structum“ organizuoto konkurso „Išmanusis miestas“ idėja – sukurti išmaniaisiais principais grįstus urbanistinius ir architektūrinius sprendinius apleistose Lietuvos miestų ir miestelių teritorijose, integruoti juos į miesto gyvenimą, pritaikyti teritorijas visuomenės poreikiams, skatinant Lietuvos regionų socialinį, ekonominį potencialą, kurti įvairioms socialinėms grupėms patrauklią aplinką, pasitelkiant išmaniąsias naujas technologijas, atsižvelgiant į aplinkosauginius principus. Į šiuos aspektus ir buvo stengtasi kreipti dėmesį šiame darbe. Pasirinkta tema - apleista Elektrėnų miesto teritorija, buvęs atrakcionų ir pramogų parko (buvusio „Vaikų pasaulio“) kompleksas. Projekto tikslas, uždaviniai, darbo sudėtis Projekto tikslas – pateikti nagrinėjamos teritorijos tvarkymo siūlymus, įvertinant teritorijos savitumą ir potencialą bei visuomenės poreikius, miesto infrastruktūros plėtros galimybes. šiame projekte sprendžiami šie urbanistinio planavimo ir architektūrinio erdvinio formavimo uždaviniai: - projektuojamos teritorijos analizė, problemų identifikavimas; - teritorijos vystymo galimybių atskleidimas ir įvertinimas, analogų studijos; - teritorijos tvarkymo strategijos kūrimas; - Teritorijos tvarkymo siūlymų ir sprendinių detalizavimas; - Ekonominis siūlomų sprendinių pagrindimas. Darbas susideda iš: - Aiškinamojo rašto; - Brėžinių, iliustruojančių projektinius siūlymus. Darbo metodika Darbo metu naudoti į vartotoją/naudotoją orientuoto projektavimo metodiniai principai, kurie remiasi: - naudotojo ir konteksto poreikių supratimu; - konceptualiu vaizdavimu; - projektavimu; - sprendinių vertinimu. Susipažinus su nagrinėjamos teritorijos istorine raida, specifika ir vietos bendruomenės poreikiais (bendraujant su miesto savivaldos atstovais, vietos gyventojais, stebint objekto funkcionavimo ypatumus vietoje), išaiškintosos probleminės situacijos bei pasiūlyti jų sprendimo būdai. Projektavimo metu didelis dėmesys buvo skiriamas ekonominiam projektinių sprendinių pagrindimui ir jų realumo įvertinimui. Darbas komandoje organizuotas problemų sprendimo sesijų metodu. Susititikimų metu bendrai aptartos probleminės darbo situacijos skaidytos į smulkesnes dedamąsias dalis ir konkrečius uždavinius, kuriuos spręsti imdavosi skirtingi komandos nariais pagal savo kompetencijos sritį. Darbo rezultatai apatariami ir apibendrinami susitikimų metu.

LITERATŪROS ANALIZĖ Regionų plėtra, tvarių socialiai orientuotų bendruomenių kūrimas yra viena svarbiausių mūsų valstybės sėkmingo vystymosi sąlygų, kurios aktualumas ypač ryškėja pastaraisias metais. Šiame kontekste projektavimui pasirinktos Elektrėnų mieste esančios teritorijos plėtros projektas yra labai aktualus ir reikalingas sprendimas. Konkurso tema ir užduotis mus įpareigoja atsižvelgti į šiuolaikinius išmaniosios aplinkos kūrimo principus, todėl vienas pradinių darbo etapų buvo išmanaus miesto idėjų bei požymių analizė. Apibendrinant jos rezultatus buvo suformuluota keletas kertinių principų, kuriais remtasi kuriant projektinius sprendinius pasirinktoje teritorijoje (1 pav.).

1 pav. Išmaniojo urbanizmo principai. Pagal: https://megacitysustainability.wordpress.com/suggestions-for-new-york/

Gyvenimo kokybės gerinimas – vienas kertinių šiuolaikinio miestų formavimo uždavinių, kuris pasiekiamas įvairiomis strateginėmis ir planavimo priemonėmis kuriant ergonomišką, savitą ir estetišką, sveiką ir saugią gyvenamąją aplinką, bei optimizuojant jos funkcionavimą (Magee, L. 2012; Helliwell, J. 2012; OECD Guidelines, 2013). Ekonominė plėtra yra materaliosios kultūros vystymosi variklis, nes išmaniųjų sprendinių sėkmingą funkcionavimą ir plėtrą gali užtikrinti tik ekonomiškai tvari visuomenės bei miesto struktūra, pasižyminti pagrįstais, realiais ir galinčiais užtikrinti ekonominę grąžą urbanistiniais sprendiniais (Robinson R. 2016; Lake, A.2016) . Gyvybingų bendruomenių kūrimas labai svarbus socialinės aplinkos kokybės gerinimui, taip užtikrinant patrauklią, saugią ir kūrybišką miesto atmosferą. Tai labai svarbus veiksnys, galintis prisidėti prie teigiamo miesto įvaizdžio formavimo (Deakin, M; Allwinkle, S. 2007; Gooch, D. etc. 2015). Alternatyvus transportas paremtas transporto srautų optimizavimu, patogumo ir įvairovės kūrimu bei transporto srautų optimizavimu (Smart trafic management...2016 ) Užstatymo galimybių įvairovė padeda užtikrinti urbanistinės struktūros patrauklumą įvairioms socialinėms grupėms, o taip pat prisideda išlaikant gyvybingumą ir kaitos galimybes pasikeitus socialinėms ekonominėms sąlygoms ar kitiems veiksniams (Schopp, D. 2003).

Aplinkos išteklių, erdvės ir gamtos apsauga ypač aktualūs veiksniai šiuolaikiniame pasaulyje susiduriant su globaliomis ir regioninėmis ekologinėmis problemomis bai jų poveikiu fizinei aplinkai klimatui bei gyvenamosios aplinkos kokybei. Kalbant apie pasirinkto objekto specifiką , apleisti atrakcionų parkai nėra retenybė visame pasaulyje (21 creepiest...). Jų atsiradimą nulemia labai įvairios priežastys – nuo ekonominių socialinių sąlygų pokyčių iki technogeninių katastrofų.

2 pav.Apleisti atrakcionų parkai.

Medinių konstrukcijų liekanos Lincolno parke (Masačiuseto valstija, JAV).

Daugelis iš jų prieš tai sėkmingai veikė ilgus metus, o kai kuire net galėtų pretenduoti į kultūros paveldo objektų statusą. Joyland Amusement parkas Wichit‘os mieste, Kansaso valstijoje veikė nuo 1949 m. ir buvo uždarytas tik 2004 m. O Lincolno parko (Dartmouth, Masačiuseto valstija), įrenginių liekanos mena net XIX a. (parkas veikė 1894-1987 m.). Dėl sudėtingų įrenginių konstrukcijų tokie apleisti parkai beveik nerenovuojami. Dažniau nauji atrakcionų parkai kuriami rekonstruojant kitokius įdomesnės paskirties objektus – apleistas kasyklas, atomines jėgaines (Wunderland Kalkar parkas Vokietijoje). 5

Elektrėnų atrakcionų parkas „Vaikų pasaulis“ kaip ir dauguma augančio energetikų miesto rekreacinės paskirties objektų (baseinas, ledo rūmai, jachtkulubas ir pan.) sukurtas XX a. pabaigoje. Pramogų kompleksas atidarytas 1986 m. jo projekto autorė arch. L. Majerienė. Visi pastatai ir įrenginiai išdėstyti vaizdingame Elektrėnų marių pusiasalyje.

3 pav.Elektėnų „Vaikų pasaulio“atrakcionų parkas XX a. pab. ir dabar. 2012 m. dalis atrakcionų dar buvo naudojami, tačiau netrukus parkas buvo uždarytas kaip nebeatitinkantis saugumo reikalavimų. Dabar parko teritorija uždara ir saugoma nuo pašalinių lankytojų. Šiuo metu tai urbanistinė dykra (angl. brownfield). Planų vystyti naujas patrauklias veiklas buvusios atrakcionų parko teritorijoje būta jau seniai. Prieš gerą dešimtmetį Elektrėnuose buvo numatyta įvairių investicinių projektų už 200 mln. lt.. tarp jų ir projektus „Jaunimo krantas“ ir „Energolendas“. „Jaunimo krantą“ turėjo sudaryti technologijų parkas, žaidimų muziejus, edukacinis neformaliojo švietimo centras, jaunimo akademija, gyvenamasis kompleksas, pramogų ir laisvalaikio centras su renginių salėmis, restoranu, boulingu, saunų kompleksu, vandens pramogų parku, fontanais, muzikos ir šviesos instaliacijomis, žiūrovų tribūnomis, prieplauka ir 70 vietų viešbučiu. Pagal projektą „Energolendas“, planuota renovuoti Ledo rūmus, baseiną ir pramogų parką „Vaikų pasaulis“. Šiuos projektuose Elektrėnai pristatyti kaip vienas iš Lietuvą reprezentuoti galinčių miestų. Tačiau šie projektai kol kas taip ir liko popieriuje.

ANALOGŲ STUDIJA Kaip jau minėta, apleistų atrakcionų parkų atgaivinimas yra pakankami komplikuotas ir gali kelti ekonominių keblumų, dėl didelių rekonstrukcijos kaštų bei abejotino atsiperkamumo. Todėl tolimesnei analizei buvo pasirinkti objektai daugiausiai susiję su vandens telkinių pakrančių atgaivinimu, pritaikymu rekreacijai ir kitoms visuomenės reikmėms. Paprocany ežero pakrantės atstatymas Lenkijoje Paprocany ežeras yra Lenkijos pietinėje dalyje, Tychy miesto teritorijoje. Tai vieta, kurioje miestelėnai leidžia didžiąją dalį savo laisvalaikio. Ežero pašonėje yra įsikūręs poilsio sporto pramogų centras, todėl ši vieta yra ypatingai reikšminga Tychy miesto rekreacijai. Pakrantės sutvarkymo projekte buvo numatyta įrengti ne tik pasivaikščiojimo takus ar pliažus, bet sujungti dvi itin reikšmingas miestui teritorijas. Pagrindinė projekto idėja buvo natūralumas. Dviračių bei pėsčiųjų takai suprojektuoti iš medienos. Takai suprojektuoti taip, kad nuolatos keistųsi regėjimo laukas, dalis jų eina gausiai apželdintu parku, dalis ežero pakrante, dalis ant vandens. Poilsio vietoms taip pat pasirinktos natūralios medžiagos, derančios prie kraštovaizdžio. Poilsio vietoms ant vandens, panaudotas tinklas, taip sukuriant nesvarumo jausmą. Projekto vieta: Tychy, Lenkija. Projekto autoriai: RS+ architektūros studija. Projekto įgyvendinimas: 2015 m. Teritorijos plotas: 2 ha. Galima pritaikyti: - Pakrantės, kaip traukos centro ir miesto objektų jungties idėją; - Tinklo intarpus takuose ir aikštelėse.

4 pav. Poprocany ežero pakrantė. (http://www.archdaily.com/775301/paprocanylake-shore-redevelopment-rs-plus) 7

Hornsbergs paplūdimys Stokholme, Švedijoje Hornsbergo projektas yra geriausio teritorijos sutvarkymo Švedjoje nugalėtojas: Sienapriset 2012. Hornsbergo paplūdimio parkas yra ta vieta, kur vanduo ir žemė susitinka gundančioje kranto linijoje ir šiuolaikiškoje apskritoje organinėje formoje bei švariose linijose. Šis parkas yra Švedijos rytuose. Hornsbergo miesto vakarinėje dalyje ir ribojasi su Ulvsundasj ežeru. Pakrantė bei trys molai suteikia lankytojui plaukiojimo jausmą. Ypač karštą vasaros dieną, pakrantė tampa tikra oaze norintiems atsigaivinti, išsimaudyti. Parkas yra daugiau kaip 700 metrų ilgio ir susideda iš keturių dalių. Vakarinėje dalyje įrengta prieplauka su mediniais skirtingo ilgio dokais, išsikišančiais į ežerą. Toliau į rytus yra truputį pakeltas horizontalus diskas, tai vieta skirta nedideliems susibūrimams, , poezijos skaitymui, grupiniam sportui ar kitai veiklai. Dar toliau į rytus yra aktyviausia parko dalis, skirta sportui, maudynėms. Parko krantinė suformuota taip, kad veikia kaip mechaninis filtras, valantis lietaus vandenį, sutekantį iš miesto. Projekto vieta: Stokholmas, Švedija. Projekto autoriai: Peter Kinnmark Architect MAA Projekto įgyvendinimas: 2008-2012 m. Teritorijos plotas: Apie 1,5 ha. Galima pritaikyti: - Pakrantės, kaip traukos centro ir miesto objektų jungties idėją; - Vandens valymo principus.

5 pav. Hornsbergs paplūdimys Stokholme (http://www.landezine.com/index.php/2013/02/horns bergs-strandpark-by-nyrens-architects/)

ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖS APRAŠYMAS Gamtinės aplinkos analizė Elektrėnų miestas išsidėstęs regioninio migracinio koridoriaus teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, projektuojant didelį dėmesį būtina atkreipti į gamtos reikšmę miestui. Elektrėnų marių pakrantė yra itin išraiškinga – čia išsidėsčiusios rekreacinio ir bendrojo naudojimo teritorijos. Jose telkiasi miškų masyvai, kurie rekreaciniu bei dendrologiniu požiūriu yra pakankamai vertingi, sufomuoti remianti kraštovaizdžio architektūros principais. Šių medžių masyvų sudėtis yra labai palanki kurti rekreacines teritorijas bei vystyti turizmą. Atlikus esamos būklės teritorijos analizę, padaryta išvada, jog gamtinis karkasas Elektrėnų miestui yra labai reikšmingas ir planuojant šią teritoriją, svarbu atsižvelgti į jo sandaros ypatumus.

REGIONINIS MIGRACINIS KORIDORIUS

MIŠKŲ MASYVAI

IŠRAIŠKINGA PAKRANTĖ

6 pav. Gamtinė nagrinėjamos teritorijos situacija (pagal Elektrėnų bendrąjį planą). Urbanistino karkaso analizė Elektrėnų miestas patenka į didžiųjų Lietuvos miestų aglomeracinio poveikio teritoriją, ir yra perspektyviai numatomo intensyvaus urbanizavimo zonoje. Dabartinis miesto urbanistinis užstatymas tolygus, vyrauja daugiaaukštė gyvenamųjų namų statyba. Tai sukuria Elektėnų miestui išskirtinumą ir savitą charakterį. Miestas įsikūręs prie Elektrėnų marių, kurios suformuoja rekreacinio pobūdžio želdynus, išsidėsčiusius palei pakrantę. Elektrėnų miestas yra lyg branduolys tarp bendrojo naudojimo teritorijų, tačiau meisto urbanistiniame karkase socialinės infrastruktūros objektai yra susiklostę kiek chaotiškai. Atlikus esamos būklės urbanistinio karkaso analizę, pastebėta, jog mieste nepasirinktas miesto formavimo principas: visuomeninės paskirties pastatai neformuojami nei aiškiai suvokiamais branduoliais, nei tolygiai paskirstyti.

7 pav. Elektrėnų urbanistinė struktūra. Socialinės aplinkos analizė Remiantis Elektrėnų bendrojo plano rengėjų apibendrintais duomenimis, šio miesto socialinė struktūra yra pakankamai gyvybinga. Nepaisant gana didelės gyventojų migracijos ir vidutinio amžiaus didėjimo, mieste vyrauja gana jauno amžiaus žmonės. Pastaraisiais metais ši tendencija dar labiau ryškėja, nes Elektrėnai dėl palankios geografinės padėties (geras susisiekimas, vaizdinga rekreacinį potencialą turinti aplinka) bei prieinamų nekilnojamojo turto kainų tampa patrauklia gyvenamąja vieta vidutines pajamas turinčioms jaunoms šeimoms, dirbančioms ne tik pačiuose Elektrėnuose, bet ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje ir Kaune. Atlikta vietos gyventojų apklausa parodė, kad jiems mieste trūksta laisvalaikio veiklų pasiūlos, kokybiškai įrengtų viešųjų erdvių bei kitų poilsio objektų bei jų elemetų. Elektrėnų marių prieigų rekreacinės infrastruktūros plėtra, galėtų dar labaiu pagerinti šio miesto socialinės aplinkos kokybę, ne tik sukuriant poilsio sąlygas miestiečiams, bet ir pritraukiant turistus iš visos šalies, taip skatinant naujų darbo vietų kūrimąsi bei veiklios bendruomenės formavimąsi. Transporto infrastruktūros analizė Elektrėnų miesto transporto infrastruktūra yra gan gerai išvystyta vietiniu ir tarpmiestiniu atžvilgiu. Prie pat miesto nutiestas magistralinis kelias (A1), kuris sukuria puikias susisiekimo sąlygas su kitais miestais. Dviračių takas yra nutiestas per pagrindinę Draugystės gatvę ir yra planuojamas pratęsti aplink Elektrėnų marias. Tačiau, atlikus esamos būklės analizę, pastebėta, jog ši gatvė atriboja miestą ir jo visuomenę nuo vandens – gatvės atsimuša į Draugystės g. ir nesuformuoja prieigų prie rekreacinių teritorijų. Elektrėnų marių pakrantė turi rekreacinį potencialą, kurį galima išnaudoti įrengiant pėsčiųjų takus, kurie sudarytų maršrutą aplink marias. Tai pagerintų miesto ryšį su vandens telkiniu.

8 pav. Susisiekimo analizė.

9 pav. Susisiekimo problemos. 11

Rekreacinės infrastruktūros analizė Pagrindinės Elektrėnų miesto viešosios erdvės telkiasi prie Eklektrėnų marių pakrantės. Čia didžiąją dalį užima rekreacinės teritorijos, kurių pobūdis leidžia vystyti ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų (viešojo naudojimo) statybą. Šioje pakrantėje yra išsidėstę du paplūdimiai, bei kelios mažųjų laivų prieplaukos. Palei pakrantės liniją, tačiau kiek toliau nuo vandens nutiestas dviratininkų takas, o dalis – dar planuojama įrengti. Tai rodo, jog Elektrėnų miestas atsižvelgia į miesto gyventojų poilsio poreikius. Atlikta rekreacinės infrastruktūros esamos būklės analizė parodė, jog šiam miestui trūksta ryšio su vandeniu – pagrindiniu miesto akcentu. Marių pakrantės rekreacinis potencialas nėra išnaudotas – nesuformuoti rekreakcino pobūdžio centrai, kurie trauktų turistus, trūksta pėsčiųjų maršrutų, poilsio ir aptarnavimo infrastruktūros, kai kuriose reakreacinėse zonose susiformavusios dykros.

10 pav. Pakrantės ekreacinės infrastruktūros ir potencialo analizė. Nagrinėjama teritorija pasižymi gana išraiškingu, sklandžiu reljefu, puikiomis prieigomis prie Elektrėnų marių. Teritorija pakankamai miškinga, o medžių rūšinė (pušys, vertingi lapuočiai) ir kompozicinė sudėtis tinkama rekreacinei funkcijai ir yra pakankamai aukštos kokybės. Analizė parodė, kad nagrinėjama teritorija turi puikias charakteristikas rekreacinei veiklai vystyti ir laisvalaikio poilsio komplekso įvaizdžiui formuoti.

TERITORIJOS ESAMOS BŪKLES ANALIZĖS REZULTATAI Iš atliktos esamos būklės analizės sudaryta probleminė schema, kuri atspindi urbanistinius, gamtinius ir socialinės infrastruktūros sluoksnius. Kaip pagrindinė problema įžvelgiama Elektrėnų marių pakrantės atskyrimas nuo miesto ir jos rekreacino potencialo neišnaudojimas. Šiose teritorijose atsiradusios urbanistinės dykros bei visuomeninės paskirties pastatų intarpai tampa vizualinės taršos objektais. Tuo tarpu mieste, nėra formuojami aiškūs visuomeninės paskirties branduoliai, trūksta jų tarpusio ryšio bei miesto traukos centro.

11 pav. Pagrindinės nagrinėjamos teritorijos ir ją supančių teritorijų problemos.

12 pav. Pagrindinės nagrinėjamos teritorijos potencialo analizė. 13

Pagrindinės nagrinėjamos teritorijos problemos:  Trūksta ryšio su miestu ir aplinkinėmis teritorijomis. Pusiasalis atskirtas nuo likusios miesto urbanistinės struktūros judria gatve bei Elektrėnų marių įlankomis.  Nagrinėjamoje teritorijoje pastebimas funkcinis dispersiškumas, joje yra įsiterpusių įvairių kitos (komercinės, visuomeninės) paskirties objektų bei statinių.  Nesutvarkyta, dykruojanti marių pakrantė, kurioje nemažai apleistų objektų.  Atsitiktiniai architektūriniai objektai kuria nepagaidaujamą vizualinę taršą.  Miestas neturi aiškiai išreikšto urbanistinio ryšio su XX a. pab. pastatytos bažnyčios teritorija.  Netvarkomos ir nenaudojamos pusiasalio įlankos, neišnaudojami iš jos atsiveriantys vaizdai.  Nėra rekreacinės infrastruktūros pusiasalio miške, dalis jo nelabai tinkamas rekreacijai.  Fizinė vandens tarša rytinėje pusiasalio įlankoje. TERITORIJOS REKONSTRUKCIJOS PROGRAMOS Socialinės programos modelis Elektėnų miesto geografinė padėtis yra labai palanki rekreacijai, turizmui bei poilsiui, tačiau šiuo metu, nei viena iš šių sričių Elektrėnuose nėra išvystyta. Miestą nuo marių pakrantės skiria viena pagrindinių bei judriausių miesto gatvių, pakrantėje nėra sukurtų traukos centrų, kurie trauktų žmones, o esami yra apleisti, sunykę. Šiame projekte, siūloma buvusio „Vaikų pasaulio“ teritorijoje atkurti patrauklią erdvę, kuri kviestų ne praeiti, bet pasilikti, pavaikščioti, pasportuoti, arba tiesiog pamedituoti, pasimėgauti gražiu vaizdu, bei grynu pušų oru. Projekte siūloma traukti miesto gyvenimą arčiau vandens, visas rekreacines erdves formuojant palei marių pakrantę, ten kuriant smulkaus mastelio, jaukius ir gyvybingus (smulkioji prekyba, paslaugos, įvairios kitos veiklos) traukos centrus. 13 pav. Teritorijos socialinė idėja Teritorijos ekonominės programos modelis Atnaujinus Elektrėnų infrastruktūrą, pašalinant seną atrakcionų parką ir vietoje jo pastačius visuomeninės paskirties pastatą su mažosios architektūros statiniais, pasivaikščiojimo takais palei vandenį ir vandens paviršiumi, būtų galima pritraukti daugiau svečių atvykstančių į Elektrėnus pailsėti. Taip pat vykstantys renginiai su lankytojais pagyvintų Elektrėnų savivaldybės ekonomiką. Lietuvos mastu unikalaus objekto (vandens valymo parkas) bei išvystytos įvairaus dydžio renginių infrastruktūros (amfiteatras, kūrybinių industrijų centras) atsiradimas vaizdingoje marių pakrantėje sukurtų naują traukos centrą Lietuvoje, turintį didelį augimo potencialą dėl savo patogios susisiekimo situacijos ir palankių vietos sąlygų. Projekto ekonominė koncepcija yra grindžiama projekto dalių išskaidymu, įgyvendinimo etapiškumu ir neribotų augimo galimybių numatymu. Pradiniais projekto įgyvendinimo 14 pav. Teritorijos tvarkymo struktūros idėja. etapais suformavus teritorijos branduolį, vėliau visa 14

infrastruktūra galėtų „apraizgyti“ pakrantę palaipsniui, atsižvelgiant į ekonomines socialine sąlygas bei kitas įgyvendinimo galimybes. Teritorijos rekonstrukcijos ekologinė programa Svarbiausias veiksnys įtakojęs teritorijos tvarkymo koncepciją – regioninės reikšmės migracinis koridorius besiribojantis su nagrinėjama teritorija. Automagistralė A1 (VilniusKaunas) bei dalis urbanizuotos Elektrėnų miesto teritorijos kerta ir dalinai užveria šį migracinį koridorių, sutrikdydami natūralų gamtinį medžiagų apytakos ciklą. Šiaurinėje automagistralės pusėje, sutrikus natūraliam vandens nutekėjimui kaupiasi perteklinis nuotėkis, kuris periodiškai po žeme kanalizuotu Pakriokšnio upeliu yra nudrenuojamas į Elektrėnų marių įlanką, esančią šalia nagrinėjamos teritorijos. (15 pav..) Susikaupęs vanduo pasižymi padidinta tiek kietųjų dalelių (gruntas, nuosėdinis dumblas), MIGRACINIO KORIDORIAUS SRAUTAI tiek, tikėtina, cheminių elementų tarša, atsirandančia dėl autostrada judančio transporto emisijų. Tokia situacija gali neigiamai veikti gyvybinius procesus, vykstančius šiame PROBLEMINĖ TERITORIJA vandens telkinyje bei neprisideda prie Elektrėnų marių vandens KANALIZUOTAS kokybės palaikymo. Dėl minimos PAKRIOKŠNIO UPELIS įlankos formos savybių (ji yra pakankamai giliai įsiterpusi į sausumą ir gana sudėtingo, banguoto perimetro), teršalams 15 pav. Ekologinės teritorijos problemos. sudaromos sąlygos kauptis šioje marių vietoje. taip susiformuoja potencialiai ekologiniu požiūriu probleminė situacija, kuriai spręsti ar ekologinės aplinkos būklei gerinti reikalingos tam tikros priemonės. Pagrindinė projektuojamos teritorijos tvarkymo idėja yra grindžiama ekologiniais principais. kuriama teritorijos infrastruktūra yra paremta natūralių gamtoje vykstančių apsivalymo procesų atkartojimu, gamtinės aplinkos savybių imitavimu. Projekto koncepcijoje siekiama užtikrinti visų teritorijoje projektuojamų objektų organišką sąveiką ir potencialaus augimo galimybes, kartu užtikrinant, kad kuriama infrastruktūra bus maksimaliai draugiška aplinkai. Ekologiniai principai labai svarbią vietą užima ir kituose planuojamos teritorijos objektuose. vienas iš jų – išmanioji automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje derinami ne tik išmaniųjų elektronikos technologijų (parkavimo davikliai, išmanusis judėjimo reguliavimas), bet ir modernūs ekologiniai sprendimai (lietaus vandens valymas po automobilių stovėjimo aikštele į rengtuose rezervuaruose, gausus želdinių naudojimas, užtikrinantis palankų mikroklimatą aikštelėje ir pan.). Numatant buvusio „Vaikų pasaulio“ teritorijoje esančių susidėvėjusių atrakcionų įrenginių demontavimą, siūloma pasitelkti antrinio atliekų perdirbimo technologijas (susidėvėjusio seno betono gaminių smulkinimas ir gautos skaldos panaudojimas takų ir aikštelių įrengimui bei tvirtinimui, metalo pardavimas antriniam perdirbimui, taip generuojant pajamas, kurios gali būti panaudotos pakrantės infrastruktūros plėtrai.

TERITORIJOS REKONSTRUKCIJOS FUNKCINĖ IR ERDVINĖ IDĖJA Pagrindinė teritorijos tvarkymo idėja yra pritaukti žmogų arčiau vandens bei pasitelkiant gamtines formas pakrantėje sukurti vientisą rekreacinio pobūdžio sistemą, išsaugant dabartinę gamtinę aplinką. Siūloma sukurti darnią aplinką, kur žmogaus ir gamtos poreikiai būtų subalansuoti.

16 pav. Projekto idėjinė koncepcija Tvarkomoje teritorijoje siūloma sukurti gamtinių formų takų sistemą, kuri apjungtų įvairias veiklas. Pagrindiniais traukos centrais taptų

amfiteatras,

skirtas

lauko

kultūros kūrybinių industrijų ir edukacijos centras. renginiams, bei

Buvusio „Vaikų pasaulio“ teritorijoje siūloma įrengti sporto aikštynus

pav. Teritorijos erdvinio vystymo idėja. aktyviam poilsiui, o arčiau pakrantės17kurti pasyvaus poilsio zonas. Ši rekreacijos teritorija galėtų būti kaip poilsio kompleksas, turintis galimybę plėstis. Siūloma augalinės ląstelės formos takų struktūra leidžia teritorijai „augti“ priklausomai nuo poreikių ir galimybių. Šioje struktūroje siūloma sukurti modulinės architektūros pavilijonus, kurie užpildytų šią teritoriją poilsio ir turistine veikla. Naudojant lengvai montuojamas konstrukcijas yra galimybė šiai struktūrai „augti“ ir plėstis. Pusiasalį supančioje įlankoje siūloma įrengti lengvojo biologinio valymo įrenginių baseinus, kurie tarnautų kaip patrauklus, originalus ir estetiškas rekreacinis objektas, turintis praktinę (vandens valymo) bei edukacinę (aplinkosaugos populiarinimo visuomenėje) funkciją. 18 pav. Teritorijos funkcinio zonavimo idėja. 16

19 pav. Projektuojamų objektų išsidėstymas teritorijoje. Automobilių stovėjimo aikštelė Transporto infrastrukūra Elektrėnų mieste yra gerai išvystyta, yra pakankamai automobilių trumpalaikio stovėjimo aikštelių, tačiau plečiant rekreacinę veiklą bei planuojant naują žmonių susibūrimo vietą, būtina įrengti modernią ir erdvią automobilių stovėjimo aikštelę, atitinkančią šiuolaikius reikalavimus. Planuojamos teritorijos prieigose siūloma įrengti naują automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje būtų integruoti žalieji plotai. Aikštelės plotas kartu su žaliaisiais plotais siektų apie 20 tūkst. kv.m. ir talpintų apie 300 automobilių bei 6 autobusus vienu metu. Projektuojami du pagrindiniai įvažiavimai iš Draugystės gatvės. Automobilių stovėjimo aikštelių išilginiai nuolydžiai priderinti prie esamos padėtie. Aikštelės pagrindas įrengiamas iš korėtų gelžbetonių elementų ant sutankinto pagrindo kur elementai vėliau yra užsėjami žole, ir įrėminama gatvės bortais. Vietose, kur aikštelės kraštas sutampa su pėsčiųjų taku, gatvės bortai įleidžiami +2 cm aukščiau už dangą, visur kitur gatvės bortai įrengiami +15 cm aukščiau už dangą. Skyriuose tarp stovėjimo vietų yra įregiamos BIO-Valymo sistemos , tarpai tarp stovėjimo vietų užsodinami specialia augmenija kuri valo vandenį bei surenka teršalus ir juos filtruoja.

20 pav. Automobilių stovėjimo aikštelės pjūvis. Perteklinis išvalytas vandens kiekis yra nuvedamas į drenažo sistemą kuri yra įrengiama po visa stovėjimo aikštele. Skersiniai ir išilginiai nuolydžiai suformuojami taip, kad paviršinis vanduo patektu į bio-valymo skyrius. Minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius, prie įvairios paskirties statinių nustatomas vadovaujantis STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“. Amfiteatras Apie Elektėnų miestą yra net sukurta daina, tačiau miesto bendruomenė neturi tam tinkamos vietos, kur galėtų organizuoti įvairius koncertus ar renginius. Pakrantės zonoje prie pat vandens siūloma įrengti amfiteatrą su scenai skirta pontonine platforma. Šioje vietoje yra nedidelis reljefo pokytis – kalva, todėl amfiteatro tribūnos natūraliai išsidėlioja puslankiu. Bendras amfiteatro plotas siekia apie 5000 kv.m. ir talpina virš 2000 sėdimų vietų. Tai būtų puiki vieta Elektrėnų miesto renginiams, koncertams, šventėms. Amfiteatro scenos apdailai siūloma naudoti medieną, kuri pabrėžtų natūralią ir darnią aplinką. Sėdimas amfiteatro vietas siūloma daryti medinės apdailos, o praėjimus apželdinti veja. Kombinuojant dvi medžiagas mažojoje architektūroje išliekama prie pagrindinės teritorijos tvarkymo koncepcijos – balansas tarp architektūros ir gamtos. Kultūros, kūrybinių industrijų ir edukacijos centras Elektrėnus siūloma paversti patraukliu miestu, galinčiu pasiūlyti įvairių pramogų, rekreacinių bei edukacinių veiklų. Šalia amfiteatro projektuojamas kultūros kūrybinių industrijų ir edukacijos centras. Pastato tūris prisitaikęs prie visos teritorijos organiškų formų. Jis lyg dar viena užpildyta ląstelės celė. Pastatas yra dalinai įleistas į esamą reljefą. Pagrindinis įėjimas yra įgilintoje pastato pusėje ir sukuria intrigos įspūdį, lyg kviestų žvilgtelti pro rakto skylutę. Tačiau kitoje pastato pusėje atsiranda visiškai skirtingas įvaizdis – vitrininiai langai atsiveria į Elekrėnų marių vaizdą.

21 pav. Kūrybinių industrijų pastato architektūrinis pjūvis.

Šiame centre būtų vykdoma įvairi edukacinė veikla, rengiamos parodos, atidarymo iškilmės ar kiti renginiai. Bendras pastato plotas siekia 910 kv.m. Pirmame pastato aukšte įrengiamos administracijos patalpos, universali salė, iš kurios yra tiesioginis patekimas į skaityklą, susitikimų kambarys bei dirbtuvės. Antrame pastato aukšte siūloma įrengti organizacijų ir menininkų rezidencijas. Visos pastato erdvės yra vientisos, lengvai transfuormuojamos nestacionariomis pertvaromis. Tai suteikia pastatui mobilias ir universalias erdves, kurias lengva pritaikyti įvairioms veikloms. Vidaus erdvių apšvietimas gali būti taip pat transformuojamas pagal poreikius. Natūrali šviesa į pasatą patenka pro vitrininius langus bei stoge esančius stoglangius. Esant poreikiui užtamsinti erdves, iš lauko pusės ant 22 pav. Pastato funkcinis zonavimas vitrininių langų galima užtraukti stumdomas žaliuzes. Pastato stogas būtų eksploatuojamas, jame būtų įrengiama terasa, kuri būtų prieinama kiekvienam teritorijos lankytojui, nes laiptai ant stogo terasos yra įrengti iš lauko pusės. Apžvalginė terasa – tai dar viena papildoma pastato funkcija – nuo stogo atsiveria panoraminis Elektrėnų marių vaizdas. Išorės apdailai siūloma naudoti medienos lenteles. Taip būtų išlaikoma vientisa teritorjos tvarkymo koncepcija, pastatas lyg pristaikytų prie aplinkoje esančių pušų. Stiklas fasaduose būtų matomas didelėmis plokštumomis, kurios atspindėtų kraštovaizdį, pastatas dar labiau susilietų su gamtine aplinka. Sporto aikštynai Greičiausiai daugumai Elektrėnų miestas asocijuojasi su „Vaikų pasauliu“. Dabar ši didelė teritorija yra apleista ir urbanistiniu atžvilgiu degradavusi. Joje nevykdoma jokia veikla, atrakcionai pradeda griūti ir joje darosi nesaugu. „Vaikų pasaulio“ teritorija turi didelį potencialą vystyti rekreacinę veiklą – atrakcionų parkas įsikūręs rekreacinio miško apsuptyje. Taigi, buvusio „Vaikų pasaulio“ teritorijoje, dabar esančioje dykroje, siūloma įrengti sporto aikštynus, kurie užimtų apie 10 tūkst. kv.m. Čia siūloma įrengti krepšinio bei tinklinio aikšteles, lauko teniso kortus, futbolui skirtą aikštę, specialias riedlentininkų sporto rampas, kelis stalo teniso stalus, mini golfo aikšteles. Vystant darnaus teritorijos vystymo idėją, aikštynų dangoms siūloma panaudoti buvusio atrakcionų parko statinių betoną. Įrengiant profesionalius sporto aikštynus būtų pritraukimi žmonės ir iš kitų miestų, teritorijoje atsirastų poreikis įkurti aptarnavimo sferos objektus. 23 pav. Sporto aikštynų planas. 19

Senuosius atrakcionų įrenginius siūloma demontuoti, o likusias žaliavas panaudoti įrengiant sporto aikštynus bei kitus projektuojamos teritorijos statinius. Betoninių ir gelžbetoninių atliekų perdirbimo ir tvarkymo problemos aktualios šiais laikais, nes griaunama vis daugiau senų pastatų. Kasmet pasaulyje susidaro 2,5 mlrd. tonų statybinių atliekų, jų tarpe Europoje – 200 mln. tonų, o Lietuvoje – 200–250 tūkst. tonų. Vienuose regionuose šios atliekos yra visiškai perdirbamos su specialia įranga, o kituose užkasamos sąvartynuose. Pastato, aikštelių griovimo metu susmulkinus betono atliekas gaunamas skirtingų frakcijų užpildų mišinys. Perdirbant atliekas ir nekondicinę statybinę produkciją naudojami du pagrindiniai būdai: − susidariusių atliekų perdirbimas jų atsiradimo vietoje – statybvietėje; − atliekų perdirbimas betono skaldos gamybos ceche. Po perdirbimo gauta antrinė betono skalda naudojama: statybų aikštelėse įrengiant laikinus kelius ir pravažiavimus, silpnų gruntų sustiprinimui, tvarkant aplinką (šaligatvių paklotas, perėjimo takeliai), kaip stambus užpildas betono gamyboje. Taip pat antrinę betono skaldą galima naudoti naujose statybose betonuojant pamatus, įrengiant automobilių stovėjimo aikšteles, tiesiant arba remontuojant lauko vandentiekio ir lauko kanalizacijos linijas. Demontuojant Elektrėnų atrakcionų parko aikštelę gelžbetoninės plokštės ardomos ir smulkinamos, malamos aikštelėje, naudojant mobilų trupintuvą. Aikštelės griovimui turėtų būti naudojamas savaeigis ekskavatorius su žnyplėmis arba hidrauliniu kaltu. Tada ratinio krautuvo pagalba viskas dedama į mobilų trupintuvą, kuriame statybinės atliekos paverčiamos skalda. Trupintuve sumontuotas magnetas atskiriantis armatūros ir konstrukcinio metalo gabalus nuo susmulkinto betono. Trupintuve yra sumontuota laistymo sistema, kuri apdeda išvengti dulkių sklaidos. Gauta betono skalda suskirstoma į frakcijas ir naudojama kaip užpildas gaminant betonines trinkeles, silpnų gruntų sustiprinimui. Armatūra atrenkama ir priduodama kaip metalo laužas.

24 pav. Betono perdirbimo technologija. Utilizuojant betono laužą siekiama optimaliai išnaudoti turimas atliekas tiek finansiniu tiek ekologiniu požiūriu. Gaminant skaldą iš natūralių uolienų, energijos sąnaudos yra 8 kartus didesnės, nei gaminant skaldą iš betono ir gelžbetonio atliekų, o betono su užpildais, pagamintais iš betono atliekų savikaina sumažėja 25 %.

Mažoji architektūra/modulinė architektūra Planuojamoje teritorijoje mažąją architektūrą siūloma kurti laipsniško augimo principu. Siūloma įrengti modulinės architektūros pavilijonus. Idėja yra užpildyti teritoriją įvairia žmonių veikla per daug jos neurbanizuojant ir išlaikant ją draugišką aplinkai. Tokio tipo moduliuose galėtų atsirasti viešieji tualetai, poilsio aikštelė, vaikų žaidimo aikštelė, kavinės ar užkandinės, prieplauka ar kitos paskirties objektai pagal visuomenės poreikius.

25 pav. Modulinės architektūros erdvinis ir funkcinis modelis Vieno modulio plotas siektų 32 kv.m. Lengvai transformuotis galėtų tiek modulių struktūra, tiek pati modulio architektūra, juose gali būti integruojami visi mažosios architektūros elementai (šiukšliadėžės, dviračių stovai ir pan.). Modulius būtų galima jungti tarpusavyje, sukuriant vis skirtingą formą – jungčių variacijų yra net kelios. Modulis, kaip vienetas, taip pat gali būti įvairus: platforma, pavėsinė, pavėsinė su suoliukai arba modulis, turintis uždarą vidaus erdvę. (tokio tipo moduliai gali būti net apšildomi panaudojant atsinaujinančių šaltinių energiją) Varijuojant modulių tarpusavio jungčių ir komplektacijos variantais, kiekvienai atskirai veiklai sukuriama unikali architektūrinė išraiška. Taikant modulinės architektūros idėją, teritorijos rekonstrukcijos projekte lengva įvesti jos plėtros vykdymo etapus. Kiekviename etape yra numatomas tam tikras pavilijonų skaičius, o esant poreikiui jis gali būti didinamas. Taigi, vyksdant projektą palaipsniui ir etapais, teritorija tampa „gyva“ struktūra – nuolant „auganti“ ir besikeičianti – kaip ir augalo ląstelė. 26 pav. pav. Modulinės architektūros variacijos. 21

Biologinio valymo įrenginiai - parkas Teikiant pusiasalio teritorijos tvarkymo siūlymus, numatoma įlankoje (2 pav.) įrengti pasyvaus, ekologiniais, gamtiniais principais paremto, vandens valymo baseinus, kurie būtų gausiai apsodinami dekoratyviais vandenį valančiais augalais, todėl be utilitarios panaudos, atliktų ir estetinę funkciją, gerintų rekreacinį teritorijos potencialą. Baseinų pakraščiai galėtų būti panaudojami pasivaikščiojimo takų įrengimui, taip sukuriant šiuo metu Lietuvoje unikalią rekreacinę erdvę, kuri gali būti derinama ir su edukacine funkcija. Ši teritorija taptų organiška jungtimi tarp Elektrėnų marių pakrantėje išsidėsčiusių jau esamų arba dar planuojamų traukos objektų ir centrų. Atlikdamas bent keletą funkcijų šis sprendinys sukurtų naują įdomų traukos centrą unikalų respublikiniu (ir net tik) mastu, nes Lietuvoje ir artimiausiose aplinkinėse šalyse kol kas nėra įrengtų panašių vandens valymo parkų.

27 pav. Galimos ekologinės infrastruktūros plėtros kryptys. A- šiame projekte numatyta infrastruktūra; B – potencialūs plėtros taškai.

28 pav. Biologinių lietaus valymo įrenginių schema. Lietaus vandens, kuris prateka per pralaidą ir atiteka nuo Automagistralės pusė valymui siūloma įrengti speciali vandens valymo sistema su slenksčiais ir vandens biovalymo baseinais kuriuose auga speciali augmenija susidariusio dumblo nusodinimui bei teršalų surinkimui. Kiekvienas atskiras baseinas yra atskiriamas iš akmens gabionų įrengtų užtvankų, o pačiame baseine yra sodinama įvairi augmenija vandens filtracijai. Tokio tipo gabionų užtvankos leidžia pratekėti vandens debitui bet tuo pačiu sulaiko per pralaidą pratekančius nešvarumus kuomet vanduo košiasi er akmenines užtvaras.

TERITORIJŲ PLANAVIMO TEISINĖS BAZĖS IR NAGRINĖJAMAI TERITORIJAI GALIOJANČIŲ REGLAMENTŲ APRAŠYMAS Rengiant projektinius nagrinėjamos teritorijos siūlymus buvo atsižvelgta į LR galiojančių teisinių dokumentų reglamentuojančių statybą bei teritorijų planavimą reikalavimus. Pagrindinis dokumentas reglamentuojantis naujų statinių atsiradimą nagrinėjamoje teritorijoje – Elektrėnų savivaldybės bendrasis planas iki 2016 m., kuriame nagrinėjamai teritorijai numatyta aktyvios rekreacijos funkcija. Planuojamos teritorijos bei jos objektų paskirtis visiškai atitinka šiuos planavimo dokumentuose iškeltus tiklsus. Pusiasalis priskirtas valstybinei miškų ūkio paskirties žemei, kuriai nustatytas naudojimo būdo ir pobūdžio turinys gali būti priskirtinas kitos paskirties (turistiniai ir rekreacijos) objektų teritorijoms. Remiantis LR miškų ūkio įstatymu, miškų ūkio paskirties žemėje statinių statyba yra negalima, tačiau atsižvelgiant į situacijos išskirtinumą ir visuomenės interesus šioje vietoje tikslingos išimtys. Miškų įstatyme taip pat nurodoma, kad miškų ūkio žemės paskirtis gali būti keičiama esant poreikiui „visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo ir atskirųjų želdynų teritorijoms formuoti“. Tam turėtų būti parengtas detalusis teritorijos planas. Kokiais atvejais įstatymais numatyta galimybė pakeisti tikslinę žemės paskirtį, išdėstyta LR Miškų įstatymo 11 straipsnyje. Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis. Kadangi projektuojami objektai yra Elektrėnų marių pakrantėje, jiems galėtų būti privalomi vandens telkinių pakrančių apsaugos juostoms taikomi reikalavimai nustatyti Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose. Tačiau, siūlant projektuojamos teritorijos urbanistinius ir architektūrinius sprendinius vadovautasi „Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašu“, kuriame teigiama, kad „6.2. užstatytose miestų dalyse (išskyrus 6.3. punkte nurodytas (infrastruktūros, pramonės ir sandėlių), kai prie paviršinio vandens telkinio yra įrengta arba numatoma įrengti bendro naudojimo krantinę ir/arba kitą viešą rekreacinę įrangą (statinius), - Apsaugos juostos plotis gali būti sumažinamas arba Apsaugos juosta gali būti nenustatoma“. Teritorijos tvarkymo siūlymai pateikti taip pat vadovaujantis: • Valstybine aplinkos apsaugos strategija (patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. I-1550) (Žin., 1996, Nr. 103-2347); • Nacionaline darnaus vystymosi strategija (Žin., 2003, Nr. 89-4029); • Lietuvos valstybinės reikšmės miškų plotų schema; • Valstybiniu strateginiu atliekų tvarkymo planu (patvirtintu LR Seimo 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519); (Žin., 2002, Nr. 40–1499) • Vandens ūkio (vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo) plėtros strategija (patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 12 d. įsakymu Nr.D1-23); • Nacionaline energetikos strategija (patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. IX-1130). Projektuojant statinius vadovautasi LR statybos įstatymu, bei eile įvairių statybos techninių reglamentų, reguliuojančių projektavimo procesą. Esminiai statinio reikalavimai Projektuojama pastatas turi atitikti šiuos esminius statinio reikalavimus: - mechaninio atsparumo ir pastovumo, STR 2.01.01(1):2005; - gaisrinės saugos, STR 2.01.01(2):1999; - higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, STR 2.01.01(3):1999; - saugaus naudojimo, STR 2.01.01(4):2008; - apsaugos nuo triukšmo, STR 2.01.01(5):2008; - energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo, STR 2.01.01(6):2008. 23

Statinio architektūra turi būti tokia, kad: - neprieštarautų esminiams statinių reikalavimams; - statinys derėtų prie kraštovaizdžio; - atitiktų savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytus specialiuosius architektūros reikalavimus; - atitiktų statinio paskirtį; - neprieštarautų statinio inžinerinių sistemų ir technologinių inžinerinių sistemų reikalavimams. Statinio projektavimas Projektas rengiamas vadovaujantis: Statybos įstatymu ir kitais įstatymais, reglamentuojančiais statinio saugos ir paskirties reikalavimus, teisės aktais, reglamentuojančiais esminius statinio reikalavimus ir statinio techninius parametrus pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases, kitais teisės aktais, teritorijų planavimo ir normatyviniais statybos techniniais dokumentais, normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais. Atliekų tvarkymas Nuo 2014 metų rugsėjo 14 d. įsigaliojo Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių pakeitimai. Šios taisyklės įpareigoja atliekas išrūšiuoti ir atskirai laikinai laikyti statybvietėje nuo susidarymo dienos ne ilgiau kaip vienerius metus, tačiau ne ilgiau kaip iki statybos darbų pabaigos. Išrūšiuotos atliekos turi būti perduodamos įmonėms, turinčioms teisę tvarkyti tokias atliekas pagal sutartis dėl jų naudojimo ar šalinimo. Vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, pripažįstant statinį tinkamu naudoti, statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijai turi būti pateikti dokumentai, įrodantys, kad statybinės atliekos buvo perduotos atliekų tvarkytojui, arba pateikta statytojo (užsakovo) pažyma apie neapdorotų statybinių atliekų sunaudojimą. statybvietėje susidarančios nepavojingos inertinės statybinės atliekos gali būti smulkinamos mobilia įranga, kai smulkinamos atliekos susidariusios statybvietėje ir kai jų smulkinimas numatytas statinio statybos ar griovimo projekte. Statybinių atliekų smulkinimui statybvietėje naudojama mobili įranga turi atitikti Statybos techniniame reglamente STR 2.01.08:2003 „Lauko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką skleidžiamo triukšmo valdymas“ nustatytus reikalavimus. Statybinių atliekų smulkinimą mobilia įranga statybvietėje gali vykdyti statybines atliekas tvarkančios įmonės, registruotos Atliekų tvarkytojų valstybės registre, vykdančios atliekų apskaitą ir teikiančios atliekų apskaitos ataskaitas pagal atliekų tvarkymo taisyklėse ir Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklėse nustatytus reikalavimus. Mobilia įranga susmulkintos statybinės atliekos gali būti sunaudojamos Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėse nurodytais būdais arba naudojamos kaip statybos produktai, kai jų atitiktį šių produktų gamintojas patvirtina atitikties deklaracija. Neapdorotos nepavojingos statybinės atliekos gali būti sunaudojamos statybvietėje, kurioje šios atliekos susidaro, tuo atveju, kai jų sunaudojimas numatytas statinio projekte kaip užpildas ar konstrukcinė medžiaga – inertinių atliekų (betonas, plytos, čerpės, keramika ir kt.) frakcija, kurių dalelių dydis ne didesnis kaip 150 mm ir mechaninis atsparumas tenkina konstrukcijai (užpildui) nustatytus reikalavimus, laikiniems keliams statybvietėje tiesti.

PASIŪLYMO TECHNINIAI EKONOMINIAI RODIKLIAI Bendrieji statinio rodikliai 1 lentelė. Bendrieji sklypo ir statinio rodikliai Mato Pavadinimas Kiekis Pastabos vienetas I. SKLYPAS 1.1. sklypo plotas

90044,0

1.2. sklypo užstatymo plotas

32880,0

1.3. sklypo užstatymo intensyvumas

0,2

1.4. statinio užimtas žemės plotas

674,30

1.5. apželdintas žemės plotas (žaliasis plotas)

57170,0

1.6. automobilių stovėjimo vietų skaičius

vnt

300

1.7. sanitarinės (apsaugos) zonos plotis

1.8. sklypo užstatymo tankumas

1,7

II. PASTATAI 2.1. Negyvenamieji pastatai: 2.1.1. paskirties rodikliai (gamybos, kitos planuojamos ūkinės veiklos, paslaugų apimtis, butų, vietų, lovų, aptarnaujamų žmonių skaičius, kiti rodikliai)

visuomeni nės

2.1.2. pavojingų medžiagų ribinio kiekio lygis 2.1.3. bendrasis plotas:

909,5

2.1.3.1. pagrindinis

786,0

2.1.3.2. pagalbinis

123,5

2.1.3.3. garažų

0,0

2.1.3.4. pastogės plotas

0,0

2.1.4. pastato tūris

m³

3780

2.1.5. aukštų skaičius

vnt

6,17 - 7,7

2.1.6. pastato aukštis 2.1.7. pastato atsparumas ugniai (I, II ar III) 2.1.8. gaisrinė apkrova

Pastatas šlaite

I MJ/m2

600

2.1.9.atitvarų šilumos perdavimo koeficientas: 2.1.9.1. sienų (A- klasė)

W/ m2 K

0,15 25

2.1.9.2. langų (A-klasė)

W/ m2

1,3

2.1.9.3. stogo/perdangos (A-klasė)

W/ m2 K

2.1.10.pastato (patalpų) akustinio komforto sąlygų klasė [5.50]

0,11

2.1.11. kiti specifiniai pastato rodikliai III. INŽINERINIAI TINKLAI (nurodomas kiekvienos paskirties inžinerinių tinklų (sklype ir už sklypo ribų) pavadinimas) 3.1.Bendras kiekvienos paskirties inžinerinių tinklų ilgis: 3.1.1. įvadinių

200

3.1.2. kitų (magistralinių, skirstomųjų)

200

3.2. vandentiekio vamzdžiai (pastate):

160

3.2.1. Nuotekų vamzdžiai (pastate)

3.2.2. Nuotekų vamzdžiai (aikštelėse)

200

3.2.3. šildymo sistemos vamzdžiai

3.3. vamzdžio skersmuo (tik vamzdynams)

16-25

300

3.4. vėdinimo sistemos ortakiai

Statinių statybos skaičiuojamoji kaina nustatoma atsižvelgiant į rinkos kainų lygį šiuo laikotarpiu. Išlaidų sustambinti apskaičiavimai atliekami pagal parengtus pirminio planavimo dokumentus, projekto brėžinius, erdvinių grupių planus, sustambintus statybos darbus. Atlikti nagrinėjamo projekto preliminarūs sąmatiniai skaičiavimai su sustambintais normatyvais, kurių vertės lyginant su detaliais sąmatiniais skaičiavimais gali skirtis. Kainos apskaičiavimai pateikiami pagal sustambintas darbų rūšis arba sustambintus konstruktyvus, kurių vieneto kainos pagrįstos „Sistelos – Nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų (statybinės vertės) kainynu“.

Biudžeto detalizavimas 2 lentelė. Visuomeninio pastato suvestinė sąmata Eil

Statybos darbai

Nr.

Sąmatinė vertė Statybos montavimo darbai

I II 2.

Statinio statyba ir įrengimas Projektavimo ir inžinerinės paslaugos Projektavimo darbai

502 740 €

Techninė priežiūra

Autorinė priežiūra

Ekspertizė

III IV

Kitos išlaidos Užsakovo rezervas Viso:

Iš viso 502 740 €

35 192 €

25 137 €

1 2.

Kitos išlaidos

5 027 €

2 514 €

502 740 €

17 596 € 25 137 € 77 925 €

17 596 € 25 137 € 580 665 €

Visuomeninio pastato biudžeto detalizavimas Sudarant visuomeninio pastato sustambintą lokalinę sąmatą buvo įvertinta atskiros pastato konstrukcijos – dalys, naudojama įranga ir pan. Visuomeninio pastato pamatai po kolonomis surenkami stulpiniai, po laikančiosiomis sienomis monolitiniai juostiniai ir sudaro 6% sąmatinės pastato vertės, pastato sienos yra vietomis mūrinės dalinai stiklinės ir tai sudaro 12% sąmatinės pastato vertės. Kadangi pastatas yra kelių aukštų todėl tarp aukštų yra įrengiamos gelžbetoninės perdangos, kurios sudaro 13% sąmatinės pastato vertės. Taip pat pastato stogo konstrukcijoje yra projektuojami fotovoltinių modulių masyvai, siekiant padaryti pastatą pasyviu ir tai sudaro 8% sąmatinės pastato vertės. Visuomeninio pastato stogo danga yra įprastinio tipo užtikrinanti šilumines savybes ir sudaro 11% sąmatinės pastato vertės. Pastato išorės apdaila sukuria estetinę išvaizdą ir nulemia, kad išorės apdailos kaina sudarys 1% sąmatinės pastato vertės. Visuomeninio pastato pertvaros yra skirtos atskirti skirtingas funkcines zonas vienas nuo kitų ir sudaro 2% sąmatinės pastato vertės. Statinio grindų konstrukcijoje yra suprojektuojamas grindinis šildymas, todėl grindų kaina sudaro 16% sąmatinės pastato vertės. Visos kitos pastato šildymo, vedinimo kondicionavimo sistemos yra projektuojamos išmaniosios, skaičiuojant sąmatą į visus šiuos kriterijus yra atsižvelgiama ir įvertinama, šių sistemų valdymas. Visuomeninio pastato (3780m3) sustambinta lokalinė sąmata yra pateikiama 2 lentelėje, kur yra pateikiama konstrukcinių elementų ir įrangos lyginamasis svoris statinio kainoje procentais. 3 lentelė. Visuomeninio pastato sustambinta lokalinė sąmata (I etapas) Pamatai 6% 30 164 € Sienos 12% 60 329 € Perdangos 13% 65 356 € Stogo konstrukcija 8% 40 219 € 27

Stogo danga

11%

55 301 €

Išorės apdaila Pertvaros Grindys Langai Durys

1% 2% 16% 3% 2%

5 027 € 10 055 € 80 438 € 15 082 € 10 055 €

Vidaus apdaila

30 164 €

Šildymas Vandentiekis Nuotekų šalintuvas Dujos Karštas vanduo Elektra Vėdinimas ir kondicionavimas Iš viso:

5% 1% 1% 1% 1% 9% 3% 100%

25 137 € 5 027 € 5 027 € 5 027 € 5 027 € 45 247 € 15 082 € 502 740 €

Teritorijos infrastruktūros biudžeto detalizavimas Teritorijos infrastruktūros biudžetas detalizuojamas į pagrindinius du etapus, pirmasis infrastruktūros tvarkymo etapas vyksta kartu su pastato statybos darbais ir gelžbetoninių plokščių perdirbimo darbais, antrojo etapo metu yra įrengiama likusi infrastruktūros dalis (pasivaikščiojimo takai, mažosios architektūros statiniai). Galima būtų vykdyti ir sekantį trečiąjį etapą kurio metu būtų galima įrengti daugiau mažosios architektūros statinių ir sporto aikštynų su takais. Ketvirtojo etapo metu būtų galima dar labiau tvarkyti aplinką ir plėstis. 4 lentelė. Sustambinta lokalinė sąmata I etapas Pozicija, Eil.Nr.

Pavadinimas ir techninės charakteristikos

Mato vnt

Kiekis

Kaina 5

Paruošiamieji darbai 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8.

Esamų gatvės bortų demontavimas ir išvežimas. Esamų vejos bortų demontavimas ir išvežimas. Esamų pėsčiųjų takų ir automobilių stovėjimo aikštelių asfalto dangos demontavimas ir išvežimas. Esamų pėsčiųjų takų betoninių plytelių dangos demontavimas Esamų metalinių kilimų krėtimo stovų demontavimas Medžių kirtimas ir kelmų iškasimas

m‘

190

m‘

470

1160

470

86,00 €

vnt./t

5/0,6

50,00 € 33,00 €

1 550,00 €

3 292,00 €

Medžių kirtimas Ø70 cm

vnt.

Medžių kirtimas Ø45 cm

vnt.

Kelmų iškasimas.

vnt.

200,00 €

Krūmų su šaknimis pašalinimas.

450,00 €

Žemės darbai Dirvožemio nuėmimas, vidutiniškai 20 cm 1. storio sluoksniu ir išvežimas. Grunto iškasimas ir išvežimas į saugojimo 2. aikštelę pėsčiųjų takų ir automobilių aikštelių įrengimo vietoje 3. Likusio grunto išvežimas į sąvartą. 4.

Pėsčiųjų takų ir automobilių stovėjimo aikštelių lovio dugno įrengimas.

500

886,00 €

1000

7 305,00 €

100

550,00 €

9000

180 000,00 €

Takų įrengimas 1.

Apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio iš žvyro-smėlio mišinio įrengimas h = 26 cm.

550

2 960,00 €

Granitinės skaldos pagrindo įrengimas 0/45 h = 15 cm

550

657,00 €

Išlyginamojo sluoksnio įrengimas h = 3 cm.

4000

Pėsčiųjų tako dangos iš betoninių trinkelių 200x100x60 mm įrengimas.

4000

Betoninių vejos bortų 80x200x1000 įrengimas ant betoninio pagrindo.

m‘

3500

9 100,00 €

Tako pakraščių užpylimas vietiniu gruntu, gruntą atvežant iš saugojimo aikštelės.

100

2 050,00 €

Augalinio sluoksnio įrengimas h = 10 cm darbų zonoje ir užsėjimas žolių – sėklų mišiniu.

m2/m3

300/21,2

1 643,00 €

1 095,00 €

Vnt.

100

50 000,00 €

1800

82 368,00 €

1131

50 895,00 €

iš

sluoksnio

granitinių

atsijų

10.

Pėsčiųjų tako dangos iš betoninių trinkelių su spuogeliais (pritaikytų žmonėms su negalia) 200x100x60 mm įrengimas. LED šviestuvų, su pamatais įrengimas ir pajungimas Aukšto įtampos el. kabelio tiesimas

11.

Takų prie vandens įrengimas

8. 9.

177 600,00 €

Automobilių aikštelės ir privažiavimo kelių įrengimas 1. 2. 3. 4. 5. 6.

Apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio iš žvyro-smėlio mišinio įrengimas h = 40 cm. Betoninių gatvės bortų 150x300x1000 mm įrengimas ant betoninio pagrindo. Žvyro pagrindo sluoksnio įrengimas 0/45 h = 20 cm. Dolomitinės skaldos pagrindo sluoksnio įrengimas 0/45 h = 15 cm. Betoninių korėtųjų trinkelių įrengimas h = 6 cm. Konteinerių pastatymo vietos iš betoninių trinkelių 200x100x80 mm įrengimas.

12800

96 518,00 €

m‘

1000

23 884,00 €

7000

57 012,00 €

5800

6 930,00 €

12800

256 000,00 € 970,00 €

Segmentinės tvoros 1,53 x 2,50 m šiukšlių konteineriams aptverti įrengimas, įskaitant segmentus ir kuolus. Aikštelės pakraščių užpylimas vietiniu gruntu, gruntą atvežant iš saugojimo aikštelės. Augalinio sluoksnio įrengimas h = 10 cm darbų zonoje ir užsėjimas žolių – sėklų mišiniu. 425 mm skersmens lietaus surinkimo šulinėlių įrengimas, įskaitant groteles D400 apkrovos klasės, kinetes, akles ir visas jungiamąsias dalis. · Su pratekančiomis kinetėmis.

8. 9.

10.

487,00 €

534,00 €

m2/m3

137/13,7

350,00 €

vnt.

Su nepratekančiomis kinetėmis. Kanalizacijos vamzdžiai PVC S klasės DN200mm su paklojimu.

vnt.

m‘

300

Įvairių medžių ir augmenijos atsodinimas

vnt.

· 11. 12.

10 800,00 €

30 000,00 € 229,00 € 1 056 484,00 €

Viso:

5 lentelė. SĄNAUDŲ KIEKIŲ ŽINIARAŠTIS II etapas Pozicija, Eil.Nr.

Pavadinimas ir techninės charakteristikos

Mato vnt

Kiekis

Kaina 5

Žemės darbai 1.

Dirvožemio nuėmimas, vidutiniškai 20 cm storio sluoksniu ir išvežimas.

300

532,00 €

Likusio grunto išvežimas į sąvartą.

200

1 103,00 €

Pėsčiųjų takų ir automobilių aikštelių lovio dugno įrengimas.

3860

77 200,00 €

Takų įrengimas 1.

Apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio iš žvyro-smėlio mišinio įrengimas h = 26 cm.

300

1 615,00 €

Granitinės skaldos pagrindo įrengimas 0/45 h = 15 cm.

360

430,00 €

Išlyginamojo sluoksnio iš granitinių atsijų įrengimas h = 3 cm.

1500

Pėsčiųjų tako dangos iš betoninių trinkelių 200x100x60 mm įrengimas.

1500

Betoninių vejos bortų 80x200x1000 mm įrengimas ant betoninio pagrindo.

m‘

700

Tako pakraščių užpylimas vietiniu gruntu, gruntą atvežant iš saugojimo aikštelės.

m2/m3

200/20

sluoksnio

66 600,00 €

1 875,00 € 822,00 € 1 096,00 €

Augalinio sluoksnio įrengimas h = 10 cm darbų zonoje ir užsėjimas žolių – sėklų mišiniu. LED šviestuvų, su pamatais įrengimas ir pajungimas

8. 9. 10.

Vnt.

15 000,00 €

Aukšto įtampos el. kabelio tiesimas

500

22 880,00 €

Takų prie vandens įrengimas

565

25 425,00 €

vnt

27 400,00 €

Mažosios architektūros statinių įrengimas 1. Viso:

Mažosios architektūros statiniai

241 978,00 €

Atlikti nagrinėjamo projekto preliminarūs sąmatiniai skaičiavimai su sustambintais normatyvais, kurių vertės lyginant su detaliais sąmatiniais skaičiavimais gali skirtis ± 30% . Atliekant skaičiavimus gautos lokalinės sąmatos, kurios detaliau yra pateikiamos lentelėse, taip pat yra paskaičiuota sustambinta infrastruktūros sąmata. Sąmatos yra sudaromos atsižvelgiant į naudojamas išmaniaisiais technologijas. Sąmatos yra išskaidomos į darbų atlikimo etapus, ko pasekoje būtų galima pagerinti Elektrėnų infrastruktūrą.

PLANAVIMO PASEKMIŲ VERTINIMAS APLINKOSAUGINIU ASPEKTU Projektuojant teritoriją laikytasi aplinkai draugiškos ir ją tausojančios architektūros principų: naudojamos perdirbtos ar atsinaujinančios statybinės medžiagos; projektuojama taip, kad būtų galima pastatą/us lengvai išmontuoti ir panaudoti kuo daugiau jo elementų arba juos perdirbti; mažinami medžiagų pervežimo atstumai; taupiai naudojamos statybinės medžiagos ir priemonės; atsižvelgiama, ar naudojamos medžiagos nėra toksiškos, lakios, ar nedidina radiacijos lygio. Projektuojami statiniai dėl savo mastelio, dydžio ir veiklos pobūdžio turės minimalų poveikį aplinkai. Viena priemonių, leidžiančių taupyti energiją, – reguliuoti šildymą pagal poreikius ir vykdyti individualią šilumos suvartojimo apskaitą. Taip galima sutaupyti per 30 procentų energijos ir lėšų. Skirtingos paskirties patalpose reikia palaikyti skirtingą temperatūrą, todėl įrengiant ar atnaujinant šildymo sistemą svarbu suskirstyti pastatą į zonas ir įdiegti šildymo reguliavimą, atsižvelgiant į šilumos poreikius atskirose zonose. Siekiant vamzdynuose sumažinti šilumos nuostolius, karšto vandens tiekimo vamzdžiai yra apšiltinami. Pusiasalio teritorijoje išsaugomi esami gamtos (vandens, miško) ištekliai, o projektuojami objektai atlieka teršalų valymo funkciją bei gali pagerinti ne tik viso pusiasalio, bet ir Elektrėnų marių ekologinę būklę. Projektuojant automobilių stovėjimo aikštelę buvo panaudoti ekologinio projektavimo sprendiniai, užtikrinantys, kad ji neturės neigiamo poveikio aplinkai ir netgi gerins vietovės mikroklimatą.

6 Lentelė. Projektinių pasiūlymų vertinimas pagal BREEAM vertinimo kriterijus

Social and economic wellbeing assessment issue weightings SE 01 - Economic impact (įtaka ekonomikai) SE 02 - Demographic needs and priorities (Demografinis poreikis ir prioritetas) SE 05 - Housing provision (Aprūpinimas namais) SE 09 – Utilities (Paslaugos) SE 07 - Public realm (Viešosios sritys) SE 11 - Green infrastructure (Žalioji infrastruktūra) SE 12 - Local parking (Vietinis mašinų stovėjimas) SE 15 - Inclusive design (Prisitaikantis dizainas) SE 04 - Noise pollution (Garso tarša) SE 08 - Microclimate (Mikroklimatas) SE 10 - Adapting to climate change (Prisitaikymas prie klimato pokyčių) SE 16 - Light pollution (Šviesos tarša) Resources and energy assessment issue weightings RE 01 - Energy strategy (Energetinė strategija) RE 03 - Water strategy (Vandens strategija) RE 02 – Existing buildings and infrastructure (Egzistuojantys pastatai ir infrastruktūra) RE 04 - Sustainable buildings (Subalansuoti pastatai)

Pasiekti Galimi kreditai kreditai

Kredito Visos svoris, kategorijos % taškų suma

2 1

4,4 2,7

8,8 2,7

1 3 2 4 1 2 3 3 3

2 3 2 4 1 3 3 3 3

1,4 0,3 1,4 0,5 0,9 0,6 0,6 0,6 0,9

1,4 0,9 2,8 1,5 0,9 1,2 1,8 1,2 2,7

0,3

0,6

8 1 1

11 1 2

0,4 2,7 1,4

3,2 2,7 1,4

0,7

2,8

RE 06 - Resource efficiency (Teisingas resursų panaudojimas) Land use and ecology assessment issue weightings LE 01 - Ecology strategy (Ekologinė strategija) LE 02 - Land use (Žemės ploto panaudojimas) LE 03 - Water pollution (Vandens užterštumas) LE 05 – Landscape (Esamas reljefas) LE 06 - Rainwater harvesting (Lietaus vandens surinkimas) Transport and movement assessment issue weightings TM 02 - Safe and appealing streets (Saugios ir sutvarkytos gatvės) TM 03 - Cycling network (Dviračių takų tinklas) TM 04 - Access to public transport (Patekimas iki viešojo transporto) TM 05 - Cycling facilities (Dviračių infrastruktūra) TM 06 - Public transport facilities (Viešojo transporto infrastruktūra) Breeam įvertinimas

0,7

2,1

1 2 3 4 3

1 3 3 5 3

3,2 0,7 0,4 0,4 0,4

3,2 1,4 1,2 1,6 1,2

0,8

3,2

1 4

2,1 0,5

2,1 2

2 1

2 2

0,5 1,1

Very good (labai gerai)

56,2

*Preliminariais skaičiavimais, įvertinus BREEAM kriterijus, kuriuos, mūsų manymu, atitinka kūrybinių industrijų centras ir aplinkinės teritorijos tvarkymo sprendiniai, gautas rezultatas yra 56,2 procentai. Šis rezultatas atitinka VERY GOOD arba LABAI GERAI BREEAM įvertinimą. Šis rezultatas yra labai preliminarus ir reikalauja tikslesnių paskaičiavimų.

PASIRINKTŲ RĖMĖJŲ SIŪLOMŲ PRODUKTŲ PANAUDOJIMO PROJEKTE APRAŠYMAS Architektūrinė konstrukcinės dalies sprendiniai Projektuojant pastatato konstrukcijas naudoti UAB „Ukmergės gelžbetonis“ gaminiai. Pastato karkasas mišrus: pastate naudojamos kolonos: G/b 400x400 mm; G/b 400x600 mm; G/b 600x600 mm; metalinė kolona (plienas S275) HEB 260; ir metalinė kolona (plienas nesvarbu, nes šios kolonos laiko laiptus HEB 220. Naudojamos sijos: 200x260 mm kaip laikančios perdangą(taip pat standinant laikančia konstrukcija gembei); gembę laikančios konstrukcines sijos HEB 400; Pastato perdangos 300 mm G/b monolitinės; Pastato sienos Mūrinės (tiek pertvaros 250 mm storio; tiek laikančios 450 mm storio); išorinės pastato sienos šiltinamos 200 mm poliuretano sluoksniu. Stogas šiltinamas taip pat 200 mm poliuretano ar polistirolo sluoksniu. Pastato pamatai: po kolonomis surenkami stulpiniai, po laikančiosiomis sienomis monolitiniai juostiniai. Pastato grindys perimetru pagal išorinės sienos vidų šiltinamos 200mm poliuretano sluoksniu 1 m. Stogo dangai naudojamas TECHNONICOL ENVIRO AIR produktas, pasižymintis aplinkos oro valymo savybėmis. Statinių fasadų apdailai, be numatytų natūralios medienos gaminių gali būti naudojamos kompanijos „Cembrit“ Oy fasadų apdailos plokštės, statybinės plokštės, vidaus apdailos plokštės ir stogo lakštai, pagaminti iš fibrocemento – natūraliai patvarios medžiagos, pagamintos iš cemento, celiuliozės, mineralinių užpildų. Tai aplinką tausojančios, nekenksmingos medžiagos, kurių sudėtyje nėra asbesto ar kvarco. Inžinerinės dalies sprendiniai Vandentiekis Įvadinė ir subapskaitos projektuojamos įvadinėje vandens patalpoje, iš kurios atskirais šalto vandentiekio vamzdžiais vanduo bus privedamas į kiekvieną aukštą. Patalpoje suprojektuotas trapas nuotekoms. Projektuojami šalto bei karšto vandentiekio vamzdynai iš PPR/Al/PPR PN20 vamzdžių. Visi vandentiekio vamzdynai grindyse ir sienose montuojami 33

su 9 mm poliuretanine izoliacija. Vandentiekio stovai ir atvirai klojami kiti vamzdynai izoliuojami kevalais nuo rasojimo su folija, storis20mm. Projektuojami karšto ir šalto vandentiekio vamzdžių šakotiniai privedimai: vienam prietaisui - po Ø16,dviems prietaisams - Ø20, trims ir daugiau prietaisams po Ø25. Karštas vanduo bus ruošiamas elektriniuose tūriniuose vandens šildytuvuose. Projektuojami gairiniai sausvamzdžiai iš juodo plieno vamzdžių su atjungimo sklendėmis kiekviename aukšte ir jungiama mova 52mm gaisrinėms žarnoms prijungti su lengvai nuimamomis aklėmis ant movų. Buities nuotekynės tinklai Ūkio – buities nuotekynės tinklai - stovai, taip pat vamzdynai palubėje, bei montuojami po grindimis viršperdangos projektuojami iš PVC vamzdžių. Vamzdynai po grindimis grunte projektuojami iš PVC SN-4 vamzdžių. Projektuojamas trapas vandens apskaitos mazgo patalpoje su kvapus sulaikančiu sauso tipo sifonu. Projektuojamas kondensato nuvedimas nuo vėdinimo įrangos per sauso tipo kvapų nepraleidžiantį sifoną 0,37 l/s našumo, Ø32mm (atitikmuo HL136N). Visiems stovams kertant perdangas montuoti priešgaisrines movas REI-45. Vamzdynus grunte jungti įžambiaisiais trišakiais ar keturšakiais ir 45° alkūnėmis. Šio pastato pirmo aukšto tualetuose montuojamos potinkinės bakelių sistemos iš TECE. Antrame aukšte esančiuose tualetuose montuojamos TECE lux WC terminalų sistemos. Lietaus nuotekynės tinklai Visi lietaus nuotekų vamzdynai, išskyrus vamzdynus klojamus po grindimis grunte, izoliuojami izoliacija nuo rasojimo kurios storis 30 mm. Slėginės revizijų aklės turi būti ankeruojamos, kad jų neišmuštų lietaus nuotekų slėgis. Lietaus nuotakai sujungiami įžambiaisiais trišakiais, o prie stovų prijungiami įžambiaisiais trišakiais ar keturšakiais. Įlajos prie stovų jungiamos kompensacinėmis įmovomis. Vamzdžiams kertant perdangą montuoti priešgaisrines movas REI-45. Įrengti visų įlajų savireguliuojantį elektrinį apšiltinimą.. Šildymas Projektuojamame pastate, patalpose projektuojama grindinio šildymo sistema. Šilumnešis vanduo, iš projektuojamos katilinės, numatytos pastato pirmame aukšte, tiekiamas į grindų šildymo sistemą administracinės paskirties patalpoms, šilumos šaltinis – šilumos siurbliai - vanduo/vanduo. Magistraliniai šildymo vamzdynai kiekvienam aukštui numatomi atskiri, montuojami grindų konstrukcijose. Šildymo magistralės, stovai projektuojamos iš UPONOR grindininio šildymo vamzdžio, atvadai iki paskirstymo kolektorių numatyti iš UPONOR daugiasluoknsio vamzdžio. Grindų šildymo skirstomieji kolektoriai numatomi darbo patalpose. Grindų šildymo kolektoriai numatyti su vandens srauto matuokliais ir integruotais išankstinio nustatymo ventiliais. Patalpų, šildomų grindų šildymo sistema, temperatūros reguliavimui numatomi grindinio šildymo reguliatoriai. Patalpos termostatai įrengiami ant vidinių sienų 1,50 m aukštyje. Grindų šildymo sistemai projektuojami 18x2.0, UPONOR vamzdžiai, klojimo žingsnis 150÷200 mm/m2, prie vitrininių langų numatomos sutankintos grindinio šildymo zonos, žingsnis 100 mm/m2. Grindų danga, sanmazgų, holo patalpose – plytelės kitos patalpos - PVC. Montuojant grindų šildymo sistemą, būtina prisilaikyti gamintojo rekomendacijų. Pirmo aukšto laiptinės holo zonoje, montuojamas šildymo prietaisas, kuris jungiamas prie bendros šildymo sistemos. Šildymo prietaisas – projektuojami apatinio pajungimo su išankstinio nustatymo ventiliais, termostatinėmis galvutėmis. Apatinio pajungimo šildymo prietaisai pajungiami naudojant pakilimui iš grindų konstrukcijas specialias alkūnės, kurios įtraukiamos į sąnaudų žiniaraštį. Vasaros metu, planuojama projektuojamą geoterminę sistemą, panaudoti pasyviam patalpų vėsinimui, kai prie geoterminės sistemos prijungiamas pasyvaus šaldymo modulis, papildomas įrenginys, kuris šildymo sistemos pagalba per žemės kolektorius perduos perteklinę šilumą iš pastato į žemę. Šiuo būdu šildymo sistemoje esantis skystis atšaldomas 34

ir per grindinį šildymą, vėsa perduodama į patalpas. Patalpų temperatūrų reguliavimui naudojami tie patys patalpų termostatai, kurių pagalba patalpų mikroklimatas reguliuojamas šaltuoju metų periodu. Parko apšvietimas Parko apšvietimui montuojamos metalinės atramos H= 5 m. su 39W LED šviestuvu. Ant 5 m. aukščio atramų, parko apšvietimui,. Atramos montuojamos ant gelžbetoninio pamato, atramos cokolyje, šviestuvo pajungimui, montuojamas 230V, 6A, „C“ klasės automatinis jungiklis, atsišakojimo gnybtų komplektas ir Cu 3x1,5mm² kabelis. Dalyje atramų, cokolyje, numatomi įrenginiai elektros pajungimui. Bus detalizuojama darbo projekte. Aikštės apšvietimas suskirstytas atskiras linijas, apšvietimas kairėje aikštės pusėje – L-1, dešinėje – L-2 ir aikštės centrinės dalies apšvietimas – L-3. Parkinio tipo LED šviestuvas: Šviestuvo stogelis - PRA skyrius ir tvirtinimo kronšteinas pagamintas aukštu slėgiu lieto aliuminio. Šviestuvo montavimas bus ant 60mm ar 76mm diametro atramos. Gaubtas pagamintas iš UV stabilizuoto polikarbonato. Stogelis iš lauko pusės dažytas pilkais milteliniais dažais (Ral 7035). Šviestuvo viduje šviesos diodų modulis su 30 vidutinio galingumo PCB diodais su daugiasluoksne daugialęše optine sistema. Viso šviestuvo antivandalinė klasė IK10 ir Hermetiškumo klasė – IP66, I elektrosaugos klasė. Svoris ne didesnis kaip 6,6 kg. Integruoti laisvai keičiami šviesos diodų modulių šviesos šaltinis bei Integruotas saulės baterijų modulis SOLET su energijos kaupikliu Šviesos srautas 3218lm ir šviestuvo naudojama galia 39W.

REZULTATAI IR IŠVADOS Projektuojamos teritorijos analizė, problemų identifikavimas; Atlikti tyrimai parodė, kad nagrinėjamoje teritorijoje dominuoja urbanistinio pobūdžio problemos (miesto ryšių su vandeniu trūkumas, dykruojančios pakrančių teritorijos, nesuformuoti traukos objektai), tačiau ne mažiau aktualūs ir socialiniai (gyventojų laisvalaikis, bendravimo poreikiai) bei ekologiniai (Elektrėnų marių vandens kokybės gerinimo) klausimai. Teritorijos vystymo galimybių atskleidimas ir įvertinimas, analogų studijos; Susipažinus su panašių objektų pavyzdžiais visame pasaulyje, paaiškėjo, kad apleistų atrakcionų parkų remonto ir rekonstravimo ekonominis atsiperkamumas nedidelis, todėl buvo pasirinkta į vandenį ir pakrantės infrastruktūrą orientuota pusiasalio tvarkymo kryptis, todėl, analizuoti būtent šio tipo analogai, kurie padėjo suformuoti projekto strategiją. Teritorijos tvarkymo strategijos kūrimas; - Sukurta teritorijos vystymo strategija, paremta darnaus ir tvarus vystymosi principais. - Numatytos laipsniškos ir neribotos siūlomos infrastruktūros kiekybinės ir kokybinės plėtros galimybės. Teritorijos tvarkymo siūlymų ir sprendinių detalizavimas; - Projektuojant išmaniąją automobilių stovėjimo aikštelę: - įgyvendinta inovatyvi segmentuota aikštelės forma; - želdinimu sukuriamas palankus erdvės mikroklimatas - numatytas ekologiniais principais paremtas jos funkcionavimo modelis - išmaniosios parkavimo vietų daviklių bei saugumo infrastruktūros technologijos. - Projektuojant viešąją erdvę – amfiteatrą: - sukurta vieša, universali bendravimo bei renginių erdvė lengvai pritaikoma įvairiems poreikiams; - panaudotos natūralios medžiagos bei formos. - Projektuojant kūrybinių industrijų centrą įgyvendinti išmaniųjų technologijų principai: - erdvės ir formos kitimo galimybės panaudojant mobiliąsias pertvaras bei vitrinas; - išmaniosios apšvietimo bei mikroklimato reguliavimo technologijos; - natūralių, ekologiškų bei inovatyvių medžiagų naudojimas; - Projektuojant pakrantės rekreacinę infrastruktūrą: sukurta inovatyvi modulinė mažoji architektūra, atverianti plačias rekreacinės infrastruktūros kaitos bei raidos galimybes; numatytos takų tinklo etapinio įgyvendinimo bei plėtros galimybės; - panaudotos natūralios medžiagos bei formos. - Projektuojant sporto aikštynus: - sukuriamas šiuolaikinio aktyvaus laisvalaikio traukos centras, gerinamos miesto gyventojų sveikatinimo ir laisvalaikio praleidimo sąlygos. - panaudojamos modernios antrinio atliekų perdirbimo technologijos. - Projektuojant biologinio lietaus kanalizacijos vandens valymo įrenginius: - sukuriama unikali polifunkcinė viešoji erdvė, be savo pirminių paskirčių, galinti atlikti šiuo metu labai aktualią ekologinio visuomeės švietimo funkciją. - sukuriama jungtis tarp pusiasalio infrastruktūros ir bažnyčios. - Naudojami vietiniai resursai, medžiagos ir augalai. Ekonominis siūlomų sprendinių pagrindimas. Projektuojamos teritorijos sprendinių etapiškumo numatymas sudaro galimybes įgyvendinti esminius projekto sprendinius atsižvelgiant į užduotyje numatytą biudžetą. Projekto plėtra gali būti planuojama atsižvelgiant į savivaldybės ateities pajamų perspektyvas. 36

Atlikto darbo rezultatai leidžia teigti, kad siūlomas projektas turės visapusiškai teigiamą poveikį Elektrėnų miestui: 1. Kurdamas naujas viešąsias erdves teigiamai paveiks Elektrėnų miesto urbanistinę struktūrą. 2. Padidins šio miesto rekreacinį potencialą bei dėl savo unikalumo sukurs trauką lankytojams iš viso regiono. 3. Padidins vietos bendruomenių aktyvumą, pagerins jų socialinę emocinę bei fizinę būklę. 4. Pagerins šios miesto dalies patrauklumą investuotojams, smulkiesiems verslininkams, menininkams ir kt., skatins vietinių gyventojų verslumą, taip gerinant miesto ekonominį vystymąsi. 5. Skatins visuomenę labiau domėtis gamtine aplinka, joje vykstančiais procesais, bei žmogaus poveikio neutralizavimo galimybėmis.

Literatūros sąrašas "OECD Guidelines on Measuring Subjective Well-being" (PDF). Organisation for Economic Cooperation and Development. 2013. doi:10.1787/9789264191655-en. ISBN 978-92-6419165-5. Žiūrėta internetu : http://www.oecd.org/statistics/Guidelines%20on%20Measuring%20Subjective%20Wellbeing.pdf 21 creepiest abandoned amusement parks. Los Angeles Times 2016. Žiūrėta internetu http://www.latimes.com/travel/themeparks/la-trb-21-creepiest-abandonedamusement-parks-20140225-htmlstory.html Abandoned German Nuclear Plant Transformed Into Wunderland Kalkar Amusement Park! Inhabitat/Architecture. Žiūrėta internetu: http://inhabitat.com/dismantled-germannuclear-plant-transformed-into-incredible-wunderland-kalkar-amusement-park/ Bricaitė, Ineta. Elektrėnai – sovietiniai griuvėsiai arba modernus kurortas. Žiūrėta internetu: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-09-09-ineta-bricaite-elektrenai-sovietiniaigriuvesiai-arba-modernus-kurortas/121614 Boeing; et al. (2014). "LEED-ND and Livability Revisited". Berkeley Planning Journal 27: 31–55. Retrieved 2015-03-04. Žiūrėta internetu : https://escholarship.org/uc/item/49f234rd#page-11 Create a range of housing opportunities and choices. Žiūrėta internetu: http://www.landscapes2.org/sustainability/articles/sgHousingOpps.cfm Deakin, M; Allwinkle, S (2007). "Urban regeneration and sustainable communities: the role of networks, innovation and creativity in building successful partnerships". Journal of Urban Technology 14 (1): 77–91. doi:10.1080/10630730701260118 Žiūrėta internetu : http://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1080/10630730701260118?journalCode=cjut20 Elektrėnų atrakcionų parkas. Vaikystė baigėsi… Žiūrėta internetu : http://www.niekonaujo.lt/20151003/elektrenu-atrakcionu-parkas Elektrėnų savivaldybė – geriausia vieta investuoti/Reklaminis - informacinis leidinys. Elektrėnų savivaldybės teritorijos bendrasis planas iki 2016 m. SS-070-BPL .Bendrojo plano sprendiniai iki 2016 metų. UAB „Statybos strategija“ 2007 m. Finoženok, Olga; Žurauskienė, Ramunė. Betono atliekų antrinio naudojimas. Vilniaus Gedimino technikos universitetas , 2009. Žiūrėta internetu: http://vddb.library.lt/fedora/get/LTeLABa-0001:E.02~2009~D_20090618_183438-18082/DS.005.0.03.ETD Fistola, R., La Rocca R. A. The Sustainable City And The Smart City: Measuring Urban Entropy First. The Sustainable City IX, Vol. 1. 537- 548. Žiūrėta internetu: http://www.witpress.com/Secure/elibrary/papers/SC14/SC14045FU1.pdf Gooch, Daniel; Wolff, Annika; Kortuem, Gerd; Brown, Rebecca (2015-01-01). "Reimagining the Role of Citizens in Smart City Projects". Proceedings of the 2015 ACM International Joint Conference on Pervasive and Ubiquitous Computing and Proceedings of the 2015 ACM International Symposium on Wearable Computers. UbiComp '15 (New York, NY, USA: ACM): 1587–1594. doi:10.1145/2800835.2801622. ISBN 978-1-4503-35751.Žiūrėta internetu: http://dl.acm.org/citation.cfm?doid=2800835.2801622 Helliwell, John; Layard, Richard and Sachs, Jeffrey (eds.). (2012) "World Happiness Report". Columbia University. Žiūrėta internetu : http://www.earth.columbia.edu/sitefiles/file/Sachs%20Writing/2012/World%20Happine ss%20Report.pdf Improving Traffic Safety and Efficiency. Žiūrėta internetu: http://www.cisco.com/c/en/us/solutions/industries/smart-connectedcommunities/city-traffic.html Juškevičius, P., Burinskienė, M., Paliulis, G.M., Gaučė, K. Urbanistika: procesai, problemos, planavimas, plėtra. 2013. VGTU leidykla Technika, Vilnius.

Lake, Andy. 2016. Achieving Smart Economic Growth. How can we integrate sustainability principles and smarter ways of working into economic growth ? Žiūrėta internetu : http://www.flexibility.co.uk/issues/policy/smart-economic-growth.htm Macienė Ramutė. Elektrėnai. Vilnius, Mintis. 1986. Magee, Liam; James, Paul; Scerri, Andy (2012). "Measuring Social Sustainability: A CommunityCentred Approach". Applied Research in the Quality of Life 7 (3): 239–61. Nagendra, Harini. Ecologically Smart Cities: Keeping Urban Ecosystems Centre Stage in India’s Smart Cities Programme., Bangalore. July 26, 2015. Žiūrėta internetu: http://www.thenatureofcities.com/2015/07/26/ecologically-smart-cities-keepingurban-ecosystems-centre-stage-in-indias-smart-cities-programme/ Neufert, Ernst & Peter. Architectural Standard. Architects’ data. 2012. Willey-Blacwell Opportunities and choices. Žiūrėta internetu: http://www.sig.msstate.edu/publications/research/smartgrowth/SC3.pdf Paprocany Lake Shore Redevelopment / RS+ . 18 October, 2015. Archdaily. the world's most visited architecture website . Žiūrėta internetu: http://www.archdaily.com/775301/paprocany-lake-shore-redevelopment-rs-plus Robinson, Rick. 2016. Smart City Design Principles. The Urban Technologist. People. Place. Technology. Žiūrėta internetu : https://theurbantechnologist.com/smarter-city-designprinciples/ Schopp, Danielle. From Brownfields to Housing:Opportunities, Issues, and Answers. NortheastMidwest Institute October 2003. http://www.nemw.org/wpcontent/uploads/2015/06/2003-From-Brownfields-to-Housing.pdf Smart Communities Through Smart Growth. Suffolk County Planning Commission, March, 2000. Žiūrėta internetu : http://www.suffolkcountyny.gov/Portals/0/planning/Publications/SG032000r.pdf Smart traffic management. Amsterdam Smart City. Žiūrėta internetu: http://amsterdamsmartcity.com/projects/detail/id/58/slug/smart-trafficmanagement. Smart+Connected Traffic. AGT and Cisco Traffic Incident Management Solution: Ustinovičius, L., Ambrasas, G., Alchimovienė, J., Ignatavičius, Č., Vilutienė, T. Statinių eksploatavimas ir atnaujinimas. Mokomoji knyga Vilnius „Technika“ 2012. Vanagas, Jurgis. Urbanistikos pagrindai. Vadovėlis, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilnius: Technika, 2008 Zimmermann, A. Constructing Landscape Materials, Techniques, Structural Components, 2009  http://www.breeam.com/  http://www.eltalis.lt/musu-partneriai  http://www.sanistal.lt/lt/produktai.html  http://www.tece.lt/lt/potinkin%C4%97s+sistemos/Sienini%C5%B3+moduli%C5%B3+technologij a_10_16.html  http://www.solet.lt/photovoltaics/en/solar-energy  http://www.bdt.lt/statybinio-lauzo-perdirbimas/  http://www.almarunoprekyba.lt/produktai/mediniai-pavirsiai/vidaus-darbai/altaxin-aliejusmedienai-2,5l-1216-detail

Teisiniai dokumentai Lietuvos Respublikos statybos įstatymas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas. Galiojanti redakcija: 2016-04-01.Žiūrėta internetu: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.26B563184529/KSobFjSret Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo. Suvestinė redakcija nuo 2016-04-01. Žiūrėta internetu: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.5C63BB64A956/XjXqqFAVqv Lietuvos Respublikos Miškų Įstatymas. Nauja redakcija nuo 2001 04 25 (Žin., 2001, Nr. 35-1161) STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“. STR 1.05.06:2010. Statinio projektavimas. STR 1.05.08:2003 „Statinio projekto architektūrinės ir konstrukcinės dalių brėžinių braižymo taisyklės ir grafiniai žymėjimai“.

STR 1.07.01:2002 ,,Statybos leidimas" STR 1.11.01:2002 ,,Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, STR 2.01.01(2):1999 ,,Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga" STR 2.01.01(3):1999 "Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga" STR 2.01.01(4):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Naudojimo sauga“ STR 2.01.01(5):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Apsauga nuo triukšmo“ STR 2.01.01(6):2008 "Esminis statinio reikalavimas "Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas" STR 2.01.01(1):2005 "Esminis statinio reikalavimas "Mechaninis atsparumas ir pastovumas" STR 2.01.08:2003 „Lauko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką skleidžiamo triukšmo valdymas STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“. STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos“. STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“. STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorės įėjimo durys“. STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“. STR 2..01.01(1):1999 Esminis statinio reikalavimas. „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“. STR 2..01.01(2):1999 Esminis statinio reikalavimas. „Gaisrinė sauga“. STR 2..01.01(3):1999 Esminis statinio reikalavimas. „Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“. http://prd.am.lt/VI/article.php3?article_id=3490 [žiūrėta 2016 05 12]

PRIEDAI 1 priedas. Parko apšvietimo sistemos techininė specifikacija. Parkui bus naudojami LED šviestuvai su SOLET saulės energijos kolektorių moduliais Įvadinė paskirstymo ir apšvietimo valdymo spinta (ĮPS/AVS) Aikštės el. įrenginių ir apšvietimo pajungimui, šalia KAS, ant pamato, sumontuojama įvadinė paskirstymo ir apšvietimo valdymo spinta (ĮPS/AVS) Pn= 150 kW, Psk.= 129 kW. ĮPS kabeliu Al 4x120 mm² pajungiama nuo KAS. Prie spintos ĮPS/AVS prijungiamos elektros ir aikštės apšvietimo el. tinklų kabelių linijos. Apšvietimo valdymas rankinis arba automatinis,tam spintoje sumontuojamas valdymo rėžimų perjungiklis. Automatiniam valdymui spintojesumontuojama laiko relė ir prietemos jutiklis. Spintai įrengiamas įžeminimo įrenginys R≤10Ω. Paskirstymo spintos šulinyje Šalia amfiteatro ir aikštės viduryje įrengiamos paskirstymo spintos, kurios sumontuojamos gelžbetoniniuose šuliniuose. Gelžbetoninis ryšių kanalizacijos šulinys RKŠO, surenkamas iš dviejų dalių. Gabaritai:(aukštis x Ilgis x plotis)mm. (620x455x350)mm su metaliniu, rakinamu dangčiu. Šulinyje montuojami komutaciniai įrenginiai bus detalizuojami darbo projekte: - Amfiteatro elektros įrenginių pajungimui įrengiama paskirstymo spinta PS(š)1, Pn= 97 kW; - Parko elektros įrenginių pajungimui įrengiama paskirstymo spinta PS(š)4, Pn= 15 kW; Paskirstymo spintos pajungiamos nuo ĮPS žemėje paklojant tris el. kabelių linijas kabeliais Cu 5x70 mm² ir Cu 5x10 mm²,Šalia šulinių, paskirstymo spintoms įrengiami įžeminimo įrenginiai R≤10Ω. Paskirstymo spinta Parkui, PS(š)3 Spinta tiekiama komplekte su automatukais ir kita įranga. Elektrotechnikos projekto dalyje numatyti tik spintos pajungimo darbai. Parko apšvietimas Parko apšvietimui montuojamos metalinės atramos H= 5 m. su 39W LED šviestuvu. Ant 5 m. aukščio atramų, parko apšvietimui,. Atramos montuojamos ant gelžbetoninio pamato, atramos cokolyje, šviestuvo pajungimui, montuojamas 230V, 6A, „C“ klasės automatinis jungiklis, atsišakojimo gnybtų komplektas ir Cu 3x1,5mm² kabelis. Dalyje atramų, cokolyje, numatomi įrenginiai elektros pajungimui. Bus detalizuojama darbo projekte. Aikštės apšvietimas suskirstytas atskiras linijas, apšvietimas kairėje aikštės pusėje – L-1, dešinėje – L-2 ir aikštės centrinės dalies apšvietimas – L-3. 0,4 kV įtampos srovės automatiniai jungikliai atramų viduje. Eil. Nr. 1.

Techniniai parametrai ir reikalavimai 2.

Standartas

2. 3.

Automatiniai jungikliai pažymėti ženklu Tipiniai bandymai turi būti atlikti akredituotoje ES laboratorijoje Automatiniai jungikliai gamykloje turi būti išbandomi Skirtas naudoti Aplinkos temperatūra Santykinė oro drėgmė Pastatymo aukštis virš jūros lygio

4. 5. 6. 7. 8.

Dydis, sąlyga 3. LST EN 60947-1; LST EN 60947-2. Vadovautis galiojančiais standartais. CE Pateikti bandymų protokolų kopijas Pateikti bandymų protokolus kartu su automatiniais jungikliais Uždaroje nešildomoje patalpoje -25 C … +55 C ≤ 95 % ≤ 1000 m

22. 23. 24. 25.

Vardinė įtampa Maksimalioji įtampa Vardinis dažnis Vardinė izoliacijos įtampa Vardinė impulsinė įtampa Vardinė srovė Atjungimo pajėgumas Atsparumas susidėvėjimui (darbo ciklų skaičius): elektrinis / mechaninis Atjungimo charakteristika Apsaugos laipsnis Prijungiamo laidininko skerspjūvis (vienoje fazėje) Laidininko prijungimas Varžtiniai gnybtai (varžtiniai apkabiniai gnybtai) Atkabiklio poveikis Atkabiklio poveikio reguliatorius Polių skaičius Tvirtinimo būdas

26.

Korpuso medžiagos nedegumo kategorija

27.

Ant automatinio jungiklio turi būti nurodoma

28.

Techniniai dokumentai:

29. 30.

Tarnavimo laikas Garantinis laikas

9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 21.

Atsišakojimo gnybtų komplektas atramų viduje. Eil. Techniniai parametrai ir reikalavimai Nr. 1. 2. Detalės: 1.

2. 3. 4. 5.

Svoris, kg Laidininkui, mm2 Laidininko skersmuo, mm Užveržimo momentas, Nm KE10.1

230 V/400 V AC  440 V 50 Hz ≥ 500 V ≥ 6 kV 6A ≥ 6 kA; ≥ 10000 / ≥ 20000. D IP2X ≤ 25 mm2 - varžtiniais apkabiniais gnybtais. Tinkantys viengysliams ir daugiagysliams laidams - nuo šiluminės-elektromagnetinės apsaugos; - be reguliatoriaus; 1 - kaiščių (-io) pagalba ant montažinio DIN bėgelio (šynos) FV0 pagal LST EN 60695-11-10 (arba V0 pagal UL94) Vardinė srovė; Kategorija; Mnemoschema; Įjungimo ir išjungimo padėtys. Automatinio jungiklio pasas (bandymo protokolai); Transportavimo, montavimo instrukcijos lietuvių ir anglų kalbomis; Eksploatavimo instrukcija lietuvių ir anglų kalbomis; Gabaritinis brėžinys. ≥ 25 metai  24 mėnesiai

Dydis, sąlyga 3. -gnybtas faziniam laidui KE10.1 -3 vnt.; -gnybtas nuliniam laidui KE10.3 -1 vnt. -įžeminimo laidas 16 mm2, L= 0,35 m su antgaliu. 0,27 10-35 Al/1,5-25 Cu 1,7-9 10 KE10.3

Apšvietimo atramos Bendras aukštis H=5,5 m (5,0 m - virš žemės paviršiaus, 0,5 m - įleidžiama į pamatą): Bendras aukštis H=6,5 m (6,0 m - virš žemės paviršiaus, 0,5 m - įleidžiama į pamatą).  Viršūnės diametras – 60mm.  Atramos apvalios, konusinės.  Medžiaga – valcuotas plienas, 3mm storio.  Antikorozinė apsauga – karštas cinkavimas, pagal normatyvą EN 405:2002. Vidutinis cinko dangos storis 55µm sutinkant su nustatyta norma DIN EN ISO 1461.  Tvirtinimas – įleidžiama į gelžbetoninį pamatą.  Anga su dangteliu IP54, elektriniams sujungimams. Gembės atramoms Viršūnės diametras - 60mm, apatinės dalies atitinkamai 51mm; Medžiaga - valcuotas plienas, 3mm storio; Antikorozinė apsauga - karštas cinkavimas, pagal normatyvą EN 405:2002. Vidutinis cinko dangos storis 55µm sutinkant su nustatyta norma DIN EN ISO 1461; Vienguba – aukštis 1,0 m, ilgis 1,0m. G/b Pamatai atramoms Pagamintas iš gelžbetonio, pagal gamybos kokybės sertifikatą ISO 9001:2000 Gamykla gaminanti pamatus privalo turėti gaminio CE ženklinimo deklaraciją Stulpo skersmuo (mm)

Stulpo aukštis (m)

Svoris (kg)

H, mm

H1, mm

H2, H3, B1, mm mm mm

B2, m m

B3, mm

B4, mm

B5, mm

Varžtų kiekis vnt.x(ilg)

100-136 128-168

1-6 6-10

125 300

950 1200

180 240

100 380 314 100 560 600

294 334

150 190

138 180

90 120

3X(40) 3X(50)

Parkinio tipo LED šviestuvas Techninės charakteristikos:  Šviestuvo stogelis - PRA skyrius ir tvirtinimo kronšteinas pagamintas aukštu slėgiu lieto aliuminio.  Šviestuvo montavimas 60mm ar 76mm diametro atramos.  Gaubtas pagamintas iš UV stabilizuoto polikarbonato.  Stogelis iš lauko pusės dažytas pilkais milteliniais dažais (Ral 7035).  Šviestuvo viduje šviesos diodų modulis su 30 vidutinio galingumo PCB diodais su daugiasluoksne daugialęše optine sistema.

 Du šviesos paskirstymo pobūdis: asimetrinis;  Viso šviestuvo antivandalinė klasė IK10;  Hermetiškumo klasė – IP66;  I elektrosaugos klasė;  Svoris ne didesnis kaip 6,6 kg;  Integruoti laisvai keičiami šviesos diodų modulių šviesos šaltinis;  Integruotas saulės baterijų modulis SOLET su energijos kaupikliu  Šviesos srautas 3218lm;  Naudojama galia 39W;  Koreliacinė temperatūra – 4000K;  Spalvų atgava: CRI 80;  Tarnavimo laikas 70000val. prie ta 25°C;  Maitinimo įtampa 120-277V/50-60Hz;  Atitinka IEC 60598  Vėjo pasipriešinimas Scx=0,051 m2  Aplinkos temperatūra -20 ÷ +35 °C.  Asimetrinė optika keliams ir takams DW:  L.O.R. (optikos naudingumo koeficientas) – 0,79  Imax, kai srauto paskirstymo kampas 71 > 480d/m2

2 priedas. Projekte naudojamų apdailinių medžiagų techninė specifikacija. Pastato fasadui bus naudojamos obliuoto paviršiaus, rusiškos eglės, lygios dailylentės matmenys: 19x144x6000. Mediena turi būti A arba B rūšies. Mediena turėtų tenkinti sąlygas: Medienos ydų pavadinimas

Šakų dydis plokštumose. Šakų sutrūkinėjimai nevertinami.

Šakų dydis briaunose

Šakų skaičius blogiausiame metre

A/B rūšis

Sveikos suaugusios

Iki ketvirtadalio lentos gabaritinio pločio mm. Vienetiniais atvejais 1/2 lentos pločio. Sveikų šakų sutrūkinėjimai nevertinami.

Pūvančios, tabakinės

Leidžiamos 1vnt. bėginiame metre iki 15 mm Ø

Iškritusios šakos

Leidžiamos tik nematomoje plokštumoje arba dailylentės krašte kuris uždengiamas po dailylenčių montavimo arba vienetiniai iškritusių šakų atvejai iki 15mm Ø

Dalinai iškritusios, įskilusios šakos... (3/4; 1/2 ;1/4)

Leidžiamos pavienės su apribojimu iki 20mm matomoje lentos plokštumoje

Nesuaugusios ('juodas žiedas') arba iš dalies suaugusios tvirtos neiškritusios šakos

Iki ketvirtadalio lentos gabaritinio pločio

Sveikos suaugusios

Leidžiamos

Nesuaugusios arba iš dalies suaugusios tvirtos nekrentančios šakos

Leidžiamos

Pūvančios, tabakinės

Leidžiamos 1vnt. bėginiame metre iki 15 mm Ø

Iškritusios šakos, dalinai iškritusios, įskilusios šakos... (3/4; 1/2 ;1/4)

Leidžiamos visos, kurios sumontavus dailylentes uždengiamos, arba pavieniai atvejai 5 vnt. aukščiau išvardintų šakų.

Suminis skaičius

Leidžiamo dydžio sveikų šakų kiekis neribojamas.

Šakos iki 10 mm. ir mažesnės šakos nevertinamos, išskyrus pūvančias ir iškritusias šakas; Šakų dydis apsprendžiamas imant jų aritmetinį vidurkį (didžiausio bei mažiausio skersmens vidurkį) Plokštumoje vienetiniai bėgantys

Leidžiami iki 10 mm. pločio ir 60 mm. ilgio

Plokštumoje nebėgantys

Leidžiami visi išskyrus grupinius, kurių kiekis viršija 6 vnt. blogiausiame metre

Minkštasis puvinys

Bet kurioje pusėje

Neleidžiamas

Nusispalvinimas arba kietasis puvinys

Kietasis puvinys, paviršiaus ploto, %

Leidžiamas vienetiniais atvejais max. Iki 10

Sakų maišeliai

Paviršinis nusispalvinimas, paviršiaus ploto, %

Leidžiamas vienetiniais atvejais iki 10

Mėlynumas

Neleidžiamas

Vabzdinės pažaidos

Bet kurioje pusėje

Neleidžiamos

Šerdis

Bet kurioje pusėje

Leidžiama

Nekiauryminis įtrūkimas

Leidžiami vienetiniai atvejai

Įtrūkimai

Kiauryminis įtrūkimas kiekviename gale Kiauryminis įtrūkimas plokštumoje

Neilgesni nei dvigubas lentos plotis Neleidžiami

Persimetimas

Išilginis, sraigtinis, kraštinis, skersinis persimetimai

Leidžiami, jeigu tai netrukdo tinkamam lentų sudėjimui

Požievis

Lentos plokštumoje/šonuose

Iki 1/4 lentos pločio ir storio atžvilgiu per visą ilgį nematomoje lentos pusėje

Žievės įaugos

Matomoje pusėje

Vienetiniai atvejai galimi

Nenusiobliavimas, apdirbimo kokybė

Matomoje pusėje

Neleidžiamas, išimtis šonuose, jeigu sudėjus dvi lentas jos negadina bendro vaizdo, leidžiamas nedidelis šiurkštumas aplink šakas. Leidžiamos nedidelės bangelės lentos paviršiuje, nedideli iki 10mm pločio mechaniniai pažeidimai lentos briaunoje. Leidžiami nedideli mechaniniai pažeidimai lentos galuose, ne ilgesni, nei lentos plotis.

Atsisluoksniavimas

Plokštumoje

Leidžiami vienetiniais atvejais iki 2-3 mm. atsisluoksniavusi medienos dalis nuo paviršiaus

Matmenys

Matmenų nukrypimai nuo standarto

Leidžiami +/- 1mm storiui ir +/- 1,5mm pločiui

Sąvokos: Vienetiniai atvejai: vertinama tik matoma plokštuma ir joje leidžiama max 1 vnt aukščiau išvardytų defektų per 3 bėginius lentos metrus. Matoma lentos pusė: jei vertinama dailylentė, tai turima omenyje geroji jos pusė nebent nurodyta kitaip; jei vertinama iš keturių pusių obliuota lenta (abi pusės vienodos), tai pasirenkama ir vertinama tik viena lentos pusė.

Žaliava – šiaurinė rusiškas eglė. Lėtas augimas atšiauriomis sąlygomis įtakoja ženkliai tankesnę medienos struktūrą, kas lemia jos ilgaamžiškumą. Dailylenčių drėgnis 16-18% (paruoštos naudoti lauko sąlygomis). Dailylentės kitoje pusėje įpjautos įrėžos iki minimumo pašalina galimas deformacijas. Takams bus naudojamos Sibiro maumedžio lygi terasa. Terasai parenkama C rūšies mediena. Matmenys 34x170/6000. Mediena turėtų atitikti sąlygas: Medienos ydų pavadinimas

Šakų dydis plokštumose. Šakų sutrūkinėjimai nevertinami.

C rūšis Sveikos suaugusios

Leidžiama be apribojimų

Pūvančios, tabakinės

Leidžiamos iki 25mm Ø

Iškritusios šakos

Leidžiamos su apribojimu iki trečdalio lentos gabaritinio pločio. Šakų skaičius viename bėginiame metre neturėtų viršyti 50mm Ø sumos

Dalinai iškritusios, įskilusios šakos... (3/4; 1/2 ;1/4)

Leidžiamos su apribojimu iki 35mm matomoje lentos plokštumoje ne daugiau kaip 1vnt.bėginiame metre

Nesuaugusios ('juodas žiedas') arba iš dalies suaugusios tvirtos neiškritusios šakos

Iki trečdalio lentos pločio dydžio

Sveikos suaugusios

Leidžiamos

Nesuaugusios arba iš dalies suaugusios tvirtos nekrentančios šakos

Leidžiamos

Pūvančios, tabakinės

Leidžiamos iki 35mmØ , 1vnt bėginiame metre

Iškritusios šakos, dalinai iškritusios, įskilusios šakos... (3/4; 1/2 ;1/4)

Leidžiamos, bet ne daugiau 1vnt. bėginiame metre

Šakų dydis briaunose

Šakų skaičius blogiausiame metre

Suminis skaičius

Ne daugiau 5 vnt sumoje aukščiau išvardintų defektų, sveikų šakų dydis neribojamas

Leidžiami be apribojimų

Plokštumoje nebėgantys

Leidžiami be apribojimų

Bet kurioje pusėje

Neleidžiamas

Kietasis puvinys, paviršiaus ploto, %

Leidžiamas

Paviršinis nusispalvinimas, paviršiaus ploto, %

Leidžiamas

Mėlynumas

Leidžiamas iki 50% paviršiaus ploto

Vabzdinės pažaidos

Bet kurioje pusėje

Leidžiamas iki 10% paviršiaus ploto

Šerdis

Bet kurioje pusėje

Leidžiama

Nekiauryminis įtrūkimas

Leidžiami be apribojimų

Kiauryminis įtrūkimas kiekviename gale

Neilgesni nei ketvirtadalis lentos ilgio

Sakų maišeliai

Minkštasis puvinys

Nusispalvinimas arba kietasis puvinys

Įtrūkimai

Kiauryminis įtrūkimas plokštumoje

Leidžiamas iki 10% paviršiaus ploto

Išilginis, sraigtinis, kraštinis, skersinis persimetimai

Leidžiama iki 3mm pločio 1 lentos ilgio metrui

Požievis

Lentos plokštumoje/šonuose

Iki ½ lentos pločio ir storio atžvilgiu per visą ilgį nematomoje plokštumoje ir ne daugiau 2mm pločio, nedidesnis kaip trečdalis lentos ilgio matomoje lentos pusėje.

Žievės įaugos

Matomoje pusėje

Leidžiami be apribojimų

Matomoje pusėje

Leidžiamas, bet ne daugiau 10% lentos plokštumos ir šonų, leidžiamas nedidelis šiurkštumas lentos paviršiuje. Leidžiamos nedidelės bangelės lentos paviršiuje, Mechaniniai pažeidimai lentos briaunoje nevertinami. Leidžiami nedideli mechaniniai pažeidimai lentos galuose, ne ilgesni, nei lentos plotis.

Atsisluoksniavimas

Plokštumoje

Leidžiamas, bet bendrai neturi sudaryti daugiau kaip 10% matomos lentos plokštumos

Matmenys

Matmenų nukrypimai nuo standarto

Leidžiami +/-2 mm storiui ir +/- 2,5mm pločiui

Persimetimas

Nenusiobliavimas, apdirbimo kokybė

Žaliava – Sibiro maumedis. Lėtas augimas atšiauriomis sąlygomis įtakoja ženkliai tankesnę medienos struktūrą, kas įtakoja jos ilgaamžiškumą. Dėl savo tankios struktūros, maumedis yra labiau linkęs deformuotis, įtrūkti, tačiau dėl itin didelio medienos tankio, tai idealus variantas intensyviai eksploatuojamiems paviršiams. Lentų drėgnis 16-18%, tinkamas naudoti lauko sąlygomis. Net ir nepadengtų lentų ilgaamžiškumas daugiau nei 50 metų. Maumedžio terasos lentoms montuoti turi būti naudojami ne žemesnės nei A2 klasės plieno medsraigčiai. Medienos apsaugai bus naudojamas aliejus medienai., Natūralių aliejų mišinys medienos paviršiaus apsaugai ir priežiūrai. Apsaugo nuo drėgmės ir užteršimo, užkerta kelią paviršiaus sausėjimui ir trūkinėjimui, pagyvina medienos raštą. Aliejus gaminamas bespalvėje versijoje ir spalvotas. Tiek spalvotas, tiek bespalvis aliejus suteikia medienai papildomą apsaugą nuo UV spindulių ir tuo būdu apsaugo paviršių nuo pilkėjimo. Cheminė aliejaus sudėtis – natūralių aliejų mišinys, alkidinė derva, tirpiklis, pigmentai (tik spalvotoje versijoje). Aliejus įsigeria į medieną be tipiškos plėvelės susidarymo. Mikroporingo sluoksnio susidarymas priklauso nuo degimo technikos. Paskutiniajam dangos sluoksniui išdžiūvus rekomenduojama paviršių išpoliruoti. Prieš tepant aliejų medienos paviršius turi būti nuvalytas.