KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS: Agnija Ponomariova by UAB Structum projektai

STRUCTUM ,,IŠMANUSIS MIESTAS VII”

Zapyškio miestelio enokultūros centras

Projektą parengė: Agnija Ponomariova Projekto vadovė: Gražina Bernotienė

2021

Turinys

Įvadas..............................................................................................................................................2psl. Etnokultūros centro samprata ir reikšmė..........................................................................3psl. Literatūros analizė......................................................................................................................4psl. Analogų analizė..........................................................................................................................6psl. Zapyškio miestelio analizė......................................................................................................10psl. Sklypo analizė...........................................................................................................................16psl. Projekto tikslai ir strategija..................................................................................................19psl. Etnokultūros centro idėja.....................................................................................................21psl. Bendrieji projekto rodikliai..................................................................................................40psl. Objekto aprūpinimas energija, naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, žaliųjų sprendinių panaudojimas.....................................................................................................40psl. Pasirinktų rėmėjų siūlomų produktų panaudojimo projekte aprašymas...........40psl. Literatūros sąrašas.planuojamos preliminarios investicijos.....................................43psl. Literatūros sąrašas...................................................................................................................44psl. Sumažinti planšetai.................................................................................................................45psl.

ĮVADAS Projekto tikslas

Darbo sudėtis:

Sukurti etnokultūros centro objektą Zapyškio miestelyje, kuris

- Aiškinamasis raštas

stprintų vietovės identitetą ir įprasmintų nematerialųjį kultūros

- Grafiniai brėžiniai

paveldą, būtų darniai integruotas į kontekstą,

- Koncepcinis pasiūlymas

prisidėtų prie

gyvenvietės gyvenimo kokybės gerinimo ir vystytų turizmo potencialą. Uždaviniai

Darbo metodika

1. Išsiaiškinti etnokultūros sąvoką, raidą Lietuvoje, jos reikšmę žmogui, vietovei. Etnokultūros centro samprata, veiklų, situacijos Lietuvoje analizė ir problematika.

Darbo pradžioje buvo atliekama etnokultūros centrų sampratos, reikšmės žmogui, tautai ir vietovei analizė, išskiriama pagrindinė problematika. Toliau, ištyrus su tema susijusius literatūros šaltinius bei

2. Literatūros analizė, empiriniai tyrimai skirti etnokultūros centro objekto projektavimo rekomendacijoms suformuoti.

panašios funkcijos analogus buvo parengtos projektavimo rekomen-

3. Etnokultūros centrų, muziejų, kultūros centrų analogų studija.

kriterijais, erdvės sintaksės ir fraktalų metodų analizėmis bei teoriniais

dacijos remiantis videoekologijos, N. Salingaros vizualinio komforto ir vietos tyrimais.

4.Zapyškio miestelio istorinė, ekonominė, socialinė, konteksto, urbanistinė, gamtinio karkaso, susisiekimo analizės. Problematika. 5.Projekto idėja ir koncepcija. Detalizavimas. 6.Remėjų integravimas į projektą. 2

ETNOKULTŪROS CENTRO SAMPRATA IR REIKŠMĖ Šiais laikais, etnokultūros puoselėjimas yra reikšmingas dėl globalizacijos, masinės kultūros pasekmių kaip kultūrų supanašėjimas, tautos tapatumo nykimas. Masinė kultūra daro įtaką vertybių, gyvensenos, pasaulio suvokimo kaitai. Ši problematika tampa itin aktuali mažoms tautoms ir vietovėms kaip Lietuva, kurioje sparčiai mažėja gimstamumas ir būdinga gyventojų emigracija. Ši tema yra dar jautresnė mažoms Lietuvos gyvenvietėms, kurioms būdinga senstanti populiacija, jaunimo mažėjimas, tautinio tapatumo silpnėjimas. Etnokultūros vertybės yra vienos iš efektyviausių sprendimų kultūros identiteto slopinimo žalai mažinti. Tai daugybę aspektų apimantis reiškinys, turintis plačią reikšmę tautai ir valstybei, formuojantis tautinį identitetą, o taip pat darantis įtaką asmenybės augimui, kuris išskiria tautą nuo kitų ir daro ją unikalesnę. Iš tiesų, kultūrinių institucijų susijusių su etninės kultūros išsaugojimų Lietuvoje nestinga, tačiau materialinių objektų, kuriuose galėtų vykti renginiai, edukacija ar parodos, kuri įkvėptų jaunus žmones puoselėti tradicijas ir pritrauktų mūsų šalies svečių dėmesį beveik nėra. Šalyje stokojama fizinių etnokultūros bendruomenių buveinių, kurių idėjas atspindėtų architektūrinė raiška ir domintų potencialius lankytojus. Kaip žinome, laikas yra tęstinis procesas, jis yra nesustabdomas. Todėl mūsų kultūra negali būti baigtinė, ji nuolat evoliuciuonuoja ir persipina su senąja, kad gyvuotų. Deja, neretai projektuojant galima susidurti su įstatymų, reglamentų suvaržymais, ypač kai kalbame apie kultūros paveldą, o tai gali neigiamai veikti etninės kultūros plėtrą, kurios gyvavimui padeda šiuolaikinių ir tradicinių veiksnių koreliacija. Todėl tyrime bus nagrinėjamas statinių susijusių su etnokultūros idėja modernizacijos klausimas, kaip deramai ir etiškai panaudoti šiuolaikinę architektūrą be žalos tradicijų išsaugojimui ir kaip perduoti paprotinę kultūrą šiuolaikinėmis priemonėmis

LITERATŪROS ANALIZĖ Pagrindiniai literatūros šaltiniai, kurių idėjomis buvo remiamasi kuriant etnokultūros centro objektą: 1. Report of United Nations 1987 - samoningumas ir atsakinga urbanizacijos plėtra, pagrindinis darnaus vystimosi principas yra patenkinti šiuolaikinės kartos poreikius nepakenkiant ateities kartoms tenkinti savuosius. 2.Alexander, C., Ishikawa, S. and Silverstein, M. (1977) A Pattern Language: Towns, Buildings, Construction. Oxford: Oxford University Press - architektūos planavimo, kompoziciniai, funkciniai ir estetiniai principai. 3.Andriušytė, Aistė, Bertašiūtė, Rasa, Bortkūnas, Rolandas, & Misius, Romualdas. (2013). Kaimo statyba: Suvalkija. Vilnius: Petro ofsetas rekomendacijos kuriant tradicinėje, kaimo aplinkoje. 4. Congress for the New Urbanism. - naujojo urbanizmo principai 5. Gehl, Jan. (2010). Cities for people. Washington [D.C.]: Island Press. - apie monių poreikių tenkinimą architektūrinėmis priemonėmis viešosiose erdvėse. 6.Juškevičius, Pranciškus, Burinskienė, Marija, Paliulis, Gražvydas Mykolas, & Jauneikaitė, Kristina. (2013). Urbanistika: Procesai, problemos, planavimas, plėtra : Vadovėlis. Vilnius: Technika

Etnokultūros centro integravimas į vietovės kontekstą

7.Loos, A., Ornament and crime (1998) Ariadne Press - apie saikingą ornamentikos naudojimą arhitektūroje. 4

LITERATŪROS ANALIZĖ 8. Neufert, E.,(1998), Architects‘ data.Oxford, Blackwell Science - architektūros, projektavimo principų, mąstelių, proporcijų, planavimo rekomendacijų žinynas. 9. Zaleckis, K. (2018). Erdvės sintaksė urbanistinei analizei: Koncepcijos, apskaičiavimai ir pavyzdžiai : [vadovėlis]. Vilnius: Lietuvos architektų sąjunga.- naudojama objekto vietovės analizei. 10. William H. Whyte, (1980) The Socia Life of Small Urban Spaces, The Conservation Foundation Washington, D.C. - viešųjų erdvių kriterijų nustatymai. 11. Stauskas,V. (2005) Kultūros paveldo ir naujosios architektūros santykis mažosiose gyvenvietėse tradicijų ir šiuolaikiškumo derinimo rekomendacijos architektūroje. 12. Schulz, C.,N. (1979).Genius Loci: Towards a Phenomenology of Architecture. Rizzoli - vietos dvasios teorija. 13. Purvinas, M. (2018) Lietuvos etninė architektūra - paveldas ir apibūdinimai Kultūros paminklai.

Autorės schema pagal V. Stausko rekomendacijas kuriant darnų santykį tarp naujos ir tradicinės architektūros

ANALOGŲ ANALIZĖ „Natuurplaats“ kultūros centras Olandijoje Bendra informacija: MNNR architektų komandos projektuotas ir 2020m pastatytas „Natuurplaats“ kultūros centras yra tvarumo , gamtos, švietimo ir vietinio verslo derinys. Šalia esantis gamtos draustinis pabrėžia vietos unikalų gamtinį kraštovaizdį, todėl architektūra projektuota tokiu būdu, kad neužgošti aplinkos. Paviljonai yra tradicinės architektūros plėtros, trobelės archetipas. Kompleksą sudaro keli monofunkciniai pastatai su tikslu palikti atsiveriantį gražų vaizdą į kraštovazdį. Centras siūlo pažintinius dviračių, pėsčiųjų maršrutus, kavinę, žaidimų zoną ir informacijos centrą, bendruomenės rengiamas veiklas, dirbtuves ir pasakojimus apie vietinę istoriją. Analizė pagal videoekologijos kriterijus: Kultūros centrui yra būdinga elementų įvairovė, kurią galima matyti skirtingų mąstelių pastatų tūriuose, langais, formomis (trikampis, stačiakampis). Objekte nėra kreivų linijų, tačiau varijuoja linijų storiai (langų profiliai, fasadai). Smailūs kampai pastebimi nesimetriškuose šlaitiniuose stoguose bei languose. Elementų susikaupimą ir praretėjimą galima pastebėti langų išdėstymuose. Vyrauja keli, skirtingi išplanavimai kiekvienam iš kompleksų pastatui turinčiam skirtingą funkciją. Analizė pagal N. Salingaros vizualinio komforto kriterijus: Kultūros centras pasižymi aiškia forma būdinga trečio lygmens pagal mąstelio dydį objektams. Galima pastebėti ir asimetrijos (stogas, langai), ir simetrijos (pastatų tūrių išdėstymas) bruožų. Kaimyniniai mąsteliai yra išsidėstę šalia, vyrauja ritmas, smulkūs objektai kontrastuoja tarpusavyje, o dideli panašūs. Skirtingo mąstelio objektai siejami panašiomis formomis.Didelio mąstelio objektai (pastatai) yra panašūs medžiaga, forma, detalėmis. Objektas įsilieją į aplinką ir yra pakankamai harmoningas regimąjam vaizdo laukui. 6

ANALOGŲ ANALIZĖ Etnokultūros centras Xitang, Kinija Bendra informacija: Lacime architektų komandos suprojektuotas bei 2015m. pastatytas etnokultūros centras Xitang gyvenvietėje, Kinijoje. Tai trijų pastatų kompleksas, kuris buvo kurtas su tikslu įprasminti tradicinę Kinijos Huizhou architektūrą. Etninės architektūros raišką galima matyti siluete, ornamentikoje ant fasadų ir tūriuose. Centro dominantė yra vanduo, kuris supa visą statinių kompleksą ir tartum sulieja į bendrą visumą, tuo pačiu atspindėdamas architektūrą ir pabrėžia vietos dvasią (lot. genius loci). Statinių architektūra yra tradicinės statybos interpretacija, tačiau su šiuolaikiniais konstrukcijų, detalių sprendimais ir vidiniu išplanavimu, o metalinės grotelės ir žaliuziniai tinkleliai naudojami tradicinių pastatų langams atkartoti ir pagyvinti žmonių prisiminimus apie praeities tradicijas. Analizė pagal videoekologijos kriterijus: Etnokultūros centrui yra būdinga elementų įvairovė, kurią galima pastebėti skirtingoje, tačiau paskiratojančioje fasadų ornamentikoje, skirtingo mąstelio formose. Vyrauja daug horizontalių linijų, bei geometrinių formų dalinimas nuo itin smulkių detalių iki stambių, tuo pačiu pastebime tarp jų pasikartojantį ritmą. Nors visos linijos yra griežtos ir tiesios, nėra kreivių, tačiau skirtingo storio. Smailūs kampai pastebimi dvišlaičiuose stoguose ir langų formose. Komplekso vyraujančios spalvos yra rudos, ir pilki atspalviai, nebūdinga plati spalvinė gama. Taip pat, kompleksui būdingas įvairus išplanavimas, nes pastatai yra skirtingų funkcijų ir dydžių. Analizė pagal N. Salingaros vizualinio komforto kriterijus: Kompleksui yra būdingas kontrastas, kuris pasireiškia įvairaus mąstelio, geometrinėmis ir aiškiomis formomis, tačiau nėra plačios spalvinės gamos. Skirtingi mąsteliai (ornamentai, detalės, langų dalinimai, pastatų tūriai) yra ritmiškai pasikartojantys, būdinga simetrija (kolonos, ornamentai). Maži elementai yra ryškus, simetriški ir pasikartojantys. Pastatai turi kelių lygmenų elementų dydžius daugiausiai matomus fasadų ir langų dalinimuose nuo smulkių kontarstuojančių ornamentų, vidutiniškų ir didelių tūrių turinčių daugiausia panašumų (medžiagos, šlaitiniai stogai, forma). Kompleksui būdinga, kad kiekvienas objektas turi turėti aiškias ribas padarytas iš žemesnio mąstelio elementų, kaimyniniai mąsteliai šalia vieni kitų.

ANALOGŲ ANALIZĖ Shui kultūros centras Kinijoje, Guizhou. Bendra informacija Tai Guizhou provincijoje, Kinijos saloje 2017 m. įsikūręs kultūros centras, suprojektuotas West-line Studio architektų komanda. Projekto tikslas įprasminti Kinijos etninių mažumų grupės Šui tradicijas ir istoriją. Architektai tai bandė įgyvendinti per dizainą, per stogų persidengimą, medžiagomis, formomis. Ritualistinis, tradicinis Shui kultūros elementas yra bronza dengtas būgnas, kuris architektams tapo įkvėpimu panaudoti perforuotą bronzą kaip stogo dangą. Su tikslu suteikti architektūrai kontrasto įspūdį kita vyraujanti medžiaga komplekse yra betonas. Pastatų kompleksas yra trijų pastatų: ritualinė salė, parodų erdvė su priimamuoju bei didžiausias pastatas su pagrindinėmis funkcijomis: administracija, kavinė, informacijos ir verslo centras. Analizė pagal videoekologijos kriterijus: Kultūros centre vyrauja daug smulkių elementų, konstrastuojančių, ryškių formų ir medžiagų. Dėka elementų įvairumo kompleksas suvokiamas kaip patrauklus vizualinis laukas akims. Taip pat, būdingos smailios formos, kurios yra pastebimos trikampių geometrijoje, stoguose. Bronziniai stogai atspindi spalvinę gamą. Akivaizdus elementų susikaupimas ornamentuose, ritmas greta išdėstytuose tūriuose. Kiekvienas pastatas turi savo funkciją ir skirtingą planą. Analizė pagal N. Salingaros vizualinio komforto kriterijus: Kompleksui būdingi skirtingi mąsteliai, ritmas, kontrastas. Trečio lygmens pastatų komplekso tūriai yra panašūs tarpusavyje, tik skiriasi mastelis: transformuotų dydžių panašumas. Maži elementai pastebimi ornamentikoje ant stogų yra ryškūs ir kontrastuojantys, sugrupuoti. Taip pat, vyrauja spalvų gylis, kurį suteikia metalo spalvų atspindžiai ir šešėliai.

PROJEKTAVIMO REKOMENDACJJOS

ZAPYŠKIO ANALIZĖ SOCIALINIS,EKONOMINIS, KULTŪRINIS KONTEKSTAS 2020 m. sausio 3 d. duomenimis Zapyškio seniūnijoje gyvenamąją vietą deklaravę 2717 gyventojų. Seniūnijoje yra apie 35 proc. socialiai remtinų vaikų, 249 neįgalūs asmenys, 327 socialiai remtini gyventojai. Zapyškio miestelio (apatinė seniūnijos dalis) 264 gyventojai. Veikia 1 mokykla ir darželis. Zapyškio miestelio dalyje šiuo metu gyvena virš 200m žmonių. Nuo 2017m Zapyškis gavo kurortinį teritorijos statusą, pradėti infrastruktūros tvarkymo darbai, sutvarkyta aikštė prie J. Krikštytojo bažnyčios. Miestelis pritraukia lankytojus iš kitų miestu savo unikaliu kraštovaizdžiu, gotikine bažnyčia prie Nemuno kranto, geru susisiekimu dviračių takais.

Zapyškio miestelis Zapyškio seniūnija Rajonų ribos Susisiekimas su miestu

ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. ISTORINIS KONTEKSTAS XVa. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras padovanojo dabartinio Zapyškio teritoriją savo kanceliarijos vadovui, didžiajam sekretoriui Jonui Sapiegai, kuris čia įkūrė miestelį pavadintą Sapiegiškės. Ilgainiui pavadinimas supaprastėjo ir tapo vadinamas Zapyškiu. J. Sapiegos sprendimu buvo pastatyta viena seniausių Lietuvoje gotikinių bažnyčių – Jonos Krikštytojo, kuri puošia miestelį iki šiol. Tuometinis miestelis turėjo svarbią prekybos funkciją nes per jį ėjo Kauno–Virbalio prekybos ir pašto traktas. XVIIIa. miestelis atiteko Prūsijai, 1815 m. atiteko Rusijai. 1825–1847 m. turėjo miesto teises, parapija buvo viena didžiausių Užnemunėje. XX a. pradžioje, Zapyškis buvo valsčiaus centras. 1923 m. miestelyje buvo 93 gyvenamieji namai, 589 gyventojai, o 1939 m. apie 800 gyventojų. Dėl pasikartojančių XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje potvynių žemutinėje Zapyškio miestelio dalyje, žmonės pradėjo keltis į viršutinę jo dalį. Paskutinį kartą užfiksuotas potvynis buvo 1958m.

VIETOS URBANISTINĖ ANALIZĖ. ERDVĖS SINTAKSĖS IR FRAKTALŲ METODAI Apskaičiuotas pasirenkamumas (Choice) rodo tikimybę, kad tinklo ašis bus pasirinkta susisiekti trumpiausiais keliais iš visų tinklo viršūnių į kitas. Rezultatas išryškino krašto kelią kaip tranzitinį 140 Kaunas-Zapyškis-Šakiai (pažymėta rožine spalva). Taigi, šis kelias yra reikšmingas susisiekimui Kauno rajono mąstu. Pasirenkamumo analizė parodė, kad išryškėja Vytauto gatvės dalis iki sankryžos su Muziejaus g. ir viršutinė vietovės dalis ties Liepų, Pušyno gatvėmis. Šios gatvės turi tikimybę būti dažniausiai pasirenkamomis. Integracijos analizėje metriniais spinduliais galime pastebėti Zapyškio centrą, geriausią miesto dalies pasiekiamumą esantį ties Muziejaus g. ir Liepų bei Pyšyno gatvėmis. Vidutinio gylio analizė leidžia teigti, kad geriausias pasiekiamumas ir sekliausias. Kuo gilesnė erdvinė struktūra tuo mažiau gyvybės ir gatvės kultūros.

GAMTINIS KARKASAS Pagal Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą vietovės gamtinis karkasas patenka į urbanizuotą teritoriją, kurioje grąžinamas ir gausinamas kraštovaizdžio natūralumas. Zapyškio seniūnijoje pagrinde vyrauja miškingos teritorijos, teka Ovos ir Judrės upeliai, šiaurinėje miestelio dalyje teka Nemuno upė šalia kurios nustatyta Natura 2000 zona. Vandenys Miškų ūkio paskirties ter.

FUNKCINIS ZONAVIMAS

Natura 2000 Miškų teritorijos Zapyškio miestelio ribos

Visos seniūnijos plotas 17508,02 ha, 67,8% užima miškai, 31,9% – žemės ūkio naudmenos, 0,3% – vandenys ir kitos paskirties plotai. Urbanistinio karkaso plėtojimas: 2 – aukšto plėtros prioriteto gyvenamosios vietovės: negali didėti daugiau nei 10 proc. negu numatyta Kauno raj. BP, taip pat negali prieštarauti kitiems šio BP sprendiniams, didesnė negu šiame BP numatyta teritorijų didinimo būtinybė turi būti pagrįsta

Prioritetinės ter. gyvenamųjų teritorijų plėtrai Teritorijos pramonės, logistikos, komercijos objektams Rekreacinės/bendrojo naudojimo teritorijos Vandenys Miškų teritorijos

POTVYNIŲ GRESMĖS ŽEMĖLAPIS Pagal potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapį žemutinė Zapyškio seniūnijos dalis (Zapyškio miestelis) dalinai patenka į 1% vidutinės ir 10% didelės tikimybės Nemuno potvynio grėsmės teritorijas ir į ledo sangrūdų potvynio teritoriją su galima 6m patvanka. Paskutinį kartą užfiksuotas didelis potvynis Zapyškio miestelyje buvo XIX a. penktame dešimtmetyje.

Potvynio grėsmės zona Zapyškio miestelio ribos

RELJEFAS Reljefas senojo Zapyškio miestelio dalyje varijuoja tarp 17-43m virš jūros lygio. Likusi Zapyškio seniūnijos dalis išsidėsčiusi ant kalno 40-65m virš jūros lygio aukšyje.

Reljefo ribos Zapyškio miestelio ribos

KULTŪROS PAVELDAS 1. Zapyškio senojo miesto vieta 2. Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia 3. Zapyškio senųjų kapinių koplyčia 4. Paminklas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui 5. Zapyškio žydų žudynių vieta ir kapas 6. Paminklas rašytojui, poetui, 1863 m. sukilimo dalyviui Andriui Višteliui 7. Monumentalus kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra 8. Zapyškio žydų senosios kapinės

Kultūros paveldo objektai Zapyškio miestelio ribos Kultūros paveldo teritorija

SUSISIEKIMAS Nacionalinė Nemuno vandens turizmo trasa/vidaus vandens kelias: Preinai-Arlaviškės-Girionys-Kaunas-Kačerginė- Zapyškis-Kulautuva-Vilkija-Seredžius Susisiekimas.Valstybinės reikšmės krašto kelias: 140 Kaunas-Zapyškis-Šakiai Nacionalinė dviračių trasa: Kaunas-Kačerginė-Zapyškis - (Ringaudų, Kačerginės sen.)

Dviračių trasa Nacionalinė dviračių tarsa Nemuno vandens turizmo trasa

Zapyškio miestelio ribos Krašto kelias Rajoninis kelias

SOCIALINIS,

EKONOMINIS,

KULTŪRINIS

KONTEKSTAS

Pagal 2020 m. sausio 3 d. duomenis Zapyškio seniūnijoje gyvenamąją vietą deklaravę 2717 gyventojų, iš kurių virš 260 Zapyškio miestelio dalyje. Seniūnijoje yra apie 35 proc. socialiai remtinų vaikų, 249 neįgalūs asmenys, 327 socialiai remtini gyventojai. Seniūnijoje veikia 1 mokykla, darželis, paštas, 2 bibliotekos, nedidelės parduotuvės, neseniai baigtos bendruomenės namų statybos. Kiekvienais metais vasaros metu vyksta kultūriniai renginiai prie J. Krikštytojo bažnyčios.

SKLYPO ANALIZĖ Pasirinktas sklypas yra Muziejaus gatvėje, rytinėje dalyje, užima 60.44a. Būdinga užstatymo morfologija aplinkoje yra siauri, rėžiniai sklypai, vieno ar dviejų aukštų gyvenamieji namai su nuosavais sklypais. Tankesnis užstatymas yra prie krašto kelio. Vyraujančios statybinės medžiagos miestelyje yra medis, mūras, dvišlaičiai ir vienšlaičiai stogai. Šalia sklypo, prie Šv. J. Krikštytojo bažnyčios 2019m. buvo sutvarkyta aplinka – įrengta aikštė, automobilių stovėjimo aikštelė, taip pat neseniai sutvarkyta gatvė, šaligatviai ir dviračių takai.

Sklypo ribos Automobilių stovėjimo aikštelės Lauko WC

SKLYPO ANALIZĖ Atliktos vietos panoraminės fotofiksacijos parodė, kad aplinkoje dominuoja gamtiniai elementai (miškingas, kalnuotas horizontas) ir toliau antropogeniniai – privatūs gyvenamieji namai su nuosavais kiemais. Ryškiausias ir svarbiausias objektas panoramoje yra kultūros paveldo objektas: Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Pasirinkto sklypo reljefas tolygus, apytiksliai 22m virš jūros lygio aukštyje. Vietovės charakteris yra apibrėžiamas kaip gamtinių ir kultūrinio paveldo vertybių derinys kaimo aplinkoje.

SKLYPO ANALIZĖ Sklypas patenka į senojo Zapyškio miestelio kultūros paveldo teritoriją bei Šv. J. Krikštytojo bažnyčios vizualinį apsaugos pozonį (50m). Nustatyta, kad Nemuno upės apsaugos zona yra 25m, taip pat prie sklypo išdėstyti 0,4kV elektros ir dujų tinklai, kurių apsaugos zonos 2m.

PROJEKTO TIKSLAI IR SPRENDIMO STRATEGIJA

ETNOKULTŪROS CENTRO IDĖJA Atsižvelgus į atliktus tyrimus, kurie parodė, kad pasirinkta vieta objektui reikalauja jautraus požiūrio į objekto dydį bei dizainą buvo nuspręsta sukurti kompleksą, kuris atskirtų vieną didelį tūrį į tris ir pritaikyti jiems skirtingas veiklų galimybes. Taigi, etnokultūros centro funkcijos yra skirstomos į kelis apsilankymo tikslo scenarijus: 1.kultūrinis, rekreacinis, kurį sudarys informacijos centras, kavinė, renginių erdvė ir ekspozicija skirta lietuvių etninei kultūrai; 2.edukacinis, pažintinis scenarijus susidedantis iš dirbtuvių, mokymosi erdvių; 3.laisvalaikio leidimo lauke scenarijus, kuriam bus skirtos skirtingų veiklų zonos etnokultūros centro sklype.

Etnokultūros centro komplekso funkcinė idėja.

ETNOKULTŪROS CENTRO IDĖJA

Projekto idėja yra sukurti etnokultūros centro kompleksą sudarytą iš trijų pastatų su skirtingomis funkcijomis. Judėjimo ašys sklype yra tiesios, apjungiančios visus pastatus ir sklypo zonas, vizualiai derančios prie bažnyčios aikštės. Automobilių stovėjimo aikštelė yra numatyta už sklypo ribų, pratęsiant esamąją. Sklypas suskirstytas į skirtingų veiklų ir poilsio erdves: pietinėje dalyje vaismedžiai, žaidimų aikštelės, sodo daržai, sklypo viduryje kavinės lauko zona, ekspozicija, pagrindinį įėjimą ir vietos dvasią pabrėžiantis veidrodinis rėmas. Pastatų kompleksas sudarytas iš dviejų šildomų pastatų ir vieno nešildomo statinio skirto lauko dirbtuvėms, kurie kartu sudaro tradicinės Suvalkijos kaimo idėjos vidinį kiemą. Pirmojo pastato pirmame aukšte yra kavinė, renginių erdvė, antrame aukšte yra ekspozicija ir informacijos centras. Antrasis šildomas pastatas yra skirtas įvairių tradicinių amatų dirbtuvėms ir edukacijai. Pastatų dizainas yra tradicinių formų šiuolaikinė interpretacija, fasadai iš sklypo šiaurinės pusės yra apželdinami, kad suteikti susiliejimo su gamta įspūdį.

DIZAINAS Pastatų dizaino idėja kuriama norint atrodyti organiškai gamtinėje, neužgožti kultūros paveldo objekto – bažnyčios. Iš šiaurinių šildomų pastatų pusių fasadai yra dalinai užpilami gruntu ir apželdinami. Pasirinkta dizaino kūrimo kryptis yra tradicinių lietuviškojo kaimo pastatų archetipų interpretacija pritaikant šiuolaikiškus sprendinius.

Pastatų dizaino idėja kuriama norint atrodyti organiškai gamtinėje, mažai urbanizuotoje aplinkoje, neužgožti kultūros paveldo objekto – bažnyčios. Iš šiaurinių šildomų pastatų pusių fasadai yra dalinai užpilami gruntu ir apželdinami. Pasirinkta dizaino kūrimo kryptis yra tradicinių lietuviškojo kaimo pastatų archetipų interpretacija pritaikant šiuolaikiškus funkcionalumo sprendinius. Tradicinius elementus galima pastebėti pastatų stačiakampio formos tūriuose, aukštuose dvišlaičiuose stoguose, medžio naudojime apdailoje ir konstruktyve.

Pagrindinio pastato fasadai ir pjūviai

Nešildomos dirbtuvių pavėsinės pastato fasadai ir pjūvis

Šildomo eukacinio/dirbtuvių pastato fasadais ir pjūvis

FUNKCINIAI PASTATŲ PLANŲ SPRENDINIAI Pagrindinis pastatas yra skirtas kultūriniam ir rekreaciniam pobūdžiui, sudarytas iš dviejų aukštų. Šio pastato lankytojai gali būti tiek pravažiuojantys dviratininkai ar gyventojai norintys atsigerti puodelį kavos kavinėje, tiek turistai atvažiuojantys pamatyti liaudies menui skirtą ekspoziciją antrame aukšte. Planas buvo kuriamas nustatant tris skirtingo lankymo tikslo zonas su atskirais įėjimais bei pagrindinius, lengvai suprantamus judėjimo maršrutus: darbuotojams, kavinės lankytojams, ekspozicijos svečiams. Siekiant sukurti šviesią, kviečiančią užeiti į pastatą erdvę naudojama daug vitrininių langų sprendinių, taip pat projektuojamas atriumas suteikiantis erdvumo įspūdį. Evakuacinis išėjimas yra numatytas antrame aukšte į lauko laiptinę, kuri yra integruota į supiltą ir apželdintą reljefą.

FUNKCINIAI PASTATŲ PLANŲ SPRENDINIAI Sekantis pastatas yra skirtas edukacinėms ir pažintinėms erdvėms miestelio svečiams, mokiniams ir gyventojams norintiems daugiau pažinti lietuvių tradicijas bei amatus. Tai vieno aukšto pastatas, kuris susideda iš įvairių zonų tradicinių amatų dirbtuvėms, vidinio amfiteatro erdvės skirtos teoriniams užsiėmimams, edukacinių filmų žiūrėjimui turinčiam galimybę transformuotis į didelę liaudies šokių vietą. Ilgesniam ir kokybiškesniam laiko leidimui užsiėmimuose yra pritaikytos minkštos poilsio vietos, virtuvėlė ir nedidelė skaitykla antresolėje. Trečias pastatas yra nešildoma, bet užstiklinta lauko pavėsinė skirta dirbtuvėms labiau tinkančioms užsiimti lauke (pvz.: molio dirbinių). Taip pat, pavėsinė galėtų būti pritaikoma vasarą vykstantiems renginiams. Pavyzdžiui, aitvarų šventės metu tai gali tapti aitvarų dirbtuvių vieta. Šalia pastato yra priestatas su lauko sūpynėmis laisvalaikio leidimui.

PIRMO AUKŠTO PLANAI

ANTRO AUKŠTO PLANAI

SKLYPO SUTVARKYMAS Etnokultūros centro komplekso sklypas yra suskirstytas į skirtingų veiklų zonas: ramaus, pažintinio ir aktyvaus. Ryšį tarp pastatų komplekso ir bažnyčios aikštės, automobilių stovėjimo aikštelės, prieplaukos ir sklypo funkcijų kuria tiesių linijų takų ašys. Pagrindinį įėjimą į etnokultūros centrą pabrėžia bei tartum įrėmina ,,vietos dvasią“ – vaizdą į etnokultūros centrą, o iš kitos pusės į bažnyčią apskritimo formos veidrodinis rėmas. Sklypo pietinėje dalyje yra liaudies žaidimų aikštė, vaikų žaidimų aikštelės, vaismedžiai. Šalia dirbtuvių pastato, sklypo rytinėje dalyje yra numatyta vieta daržovių ir uogų darželiams, šiltnamis. Norint išsaugoti esamą vizualinį kraštovaizdį iš upės pusės, šiaurinė sklypo pusė paliekama mažiausiai paliesta, projektuojamas amfiteatras su vaizdu į Nemuną yra integruotas į supiltą ir apželdintą gruntą šalia dirbtuvių pastato. Komplekso vidiniame kiemelyje yra galimybė išnešti kavinės staliukus į lauko terasą, numatyta vieta lauko ekspozicijai. Pastatų išdėstymas sklype primena lietuvių tradicinio kaimo kiemo sandarą todėl norint išsaugoti šią idėja automobilių stovėjimo aikštelė yra projektuojama pratęsiant esamą aikštelę už sklypo ribų.

SKLYPO SUTVARKYMAS Sklypo reljefas yra pakeliamas nuožulniu kampu iki galimo užliejimo aukščio ribos 0.9m nes patenka į didelės tikimybės potvynio grėsmės teritoriją. Sklypą iš rytų ir vakarų pusės dalinai aptveria lietuvių kaimams būdinga medinė tvora paliekant atvirą judėjimą iš upės ir bažnyčios pusių. Kuriant etnokultūros centro kompleksą buvo atsižvelgta į kultūros paveldo aplinką, kurio pagrindinis objektas yra XVI amžiuje pastatyta gotikinė bažnyčia. Todėl kuriant projektą buvo priimtas sprendimas neviršyti bažnyčios aukščio, pasirinkti panašių atspalvių gamą fasadams, stačius stogo šlaitus būdingus aplinkiniams pastatams.

SKLYPO SUTVARKYMAS Taip pat, su tikslu nepakenkti esamam kraštovaizdžiui iš Nemuno upės pusės ir apsaugoti fasadus nuo galimo užliejimo nuspręsta šildomų pastatų šiaurinius fasadus dalinai užpilti žeme ir apželdinti. Toks sprendimas būtų ne tik ekologiškas ir labiau tausojantis aplinką, jis taip pat padėtų pastatams darniau integruotis į aplinką. Projekto siūlomas užstatymas pagrįstas istorine miestelio raida, kuriai iki XIX-XXa. buvo būdingas užstatymas šalia Nemuno kranto tradiciniais gyvenamaisiais namais. Projektuojamu etnokultūros centro kompleksu siekta sukurti ryšį tarp praeities ir dabarties o sklypo ir statinių užstatymas būtų įkvėptas tradiciniu Suvalkijos kaimo sodybos sklypo išplanavimo principu.

KONSTRUKCINĖ IDĖJA Projekto pagrindinės laikančiosios konstrukcijos yra klijuoto medinio rėmo konstrukcijos, kurių gegnės bei sienų kolonos yra dalinai matomos pastato interjere. Šis konstruktyvas yra ekologiškas pasirinkimas ir sukuria jaukumo įspūdį. Tarpaukštinėms perdangoms naudojamos klijuotos medienos sijos. Pastatams naudojami gręžtiniai poliniai pamatai. Pirmuosiuose aukštuose pasirinkta poliruoto betono grindų danga, antruosiuose aukštuose medinių lentų danga. Norint sukurti vientiso fasado tūrio įspūdį lietaus vandens nuvedimo sistema yra vidinė. Eksterjero apdailai naudojamos tamsios rudos spalvos termiškai apdorotos dailylentės, kurios yra atsparesnės deformacijai ir patvaresnės.

INTERJERAS Pagrindiniai interjero akcentai yra visų pastatų patalpų viduje dalinai matomos medinės konstrukcijos suteikiančios šilumos ir jaukumo įspūdį. Patalpose naudojamos šviesios, šiltos, žemiškos spalvos su daug augalijos elementų, kurie nuteikia žmogų jaustis ramiau bei kuria ryšį su gamta. Kavinės ir ekspozicijos pastato vidaus sienų apdaila yra balti dažai arba medžio imitacija, poliruoto betono grindys sukuria kontrasto efektą. Antrame aukšte esančios ekspozicijos išdėstymas gali būti keičiamas, naudojamos lengvai stumdomos pertvaros. Antro aukšto grindų danga yra medinių lentų danga. Dirbtuvių pastato viduje galima matyti amfiteatrą skirtą bendravimui ir edukacinės, vaizdinės medžiagos žiūrėjimui. Šiaurinė pastato siena yra veidrodinė, kad padidintų erdvės įspūdį bei suteiktų šviesos langų neturinčioje pastato dalyje. Likusioje dirbtuvėms skirtoje patalpoje yra sustatyti skirtingų dydžių stalai, zonos tarp jų gali būti uždaromos sulankstomomis pertvaromis. Poilsiui yra numatytos zonos su minkštasuoliais bei nedidelė, integruota po laiptais į antresolę virtuvėles zona pietinėje plano dalyje. Antresolės dalis skirta skaityklėlės zonai, ramiam laiko leidimui. 36

OBJEKTO APRŪPINIMAS ENERGIJA, NAUDOJAMI ATSINAUJINANTYS ENERGIJOS IŠTEKLIAI, TVARIŲJŲ SPRENDINIŲ PANAUDOJIMAS

BENDRIEJI PROJEKTO RODIKLIAI

A PASTATO 1 A.PATALPŲ EKSPLIKACIJA 1.1 Tarnybinė patalpa

14.70 m2

1.2 Virtuvė

18.14 m2

1.3 Baras

A PASTATO 2 A.PATALPŲ EKSPLIKACIJA 1.10 Tarnybinė patalpa 1.11 Laiptinė

14.70 m2 22.00 m2

18.65 m2

1.12 WC

6.50 m2

1.4 Pagalbinė patalpa

9.80 m2

1.13 WC

6.50 m2

1.5 Moterų WC

15.88 m2

1.6 Vyrų WC 1.7 Laiptinė

13.42 m2

Bendras antro aukšto plotas

191.20 m2

22.00 m2

Bendras pastato plotas

469.20 m2

Bendras pirmo aukšto plotas

278.00 m2

Bendras pastato plotas

469.20 m2

B PASTATO 2 A. PATALPŲ EKSPLIKACIJA

B PASTATO 1 A. PATALPŲ EKSPLIKACIJA 2.1 Erdvė teorinėms pamokoms 52.16 m2 2.2 Tarnybinė patalpa 22.10 m2 2.3 Tambūras

20.83 m2

2.9 Skaitykla

22.74 m2

Bendras antro aukšto plotas

22.74 m2

Bendras pastato plotas

309.00m2

Objekte pritaikomas atsinaujinantis energijos šaltinis - ant stogų montuojamos saulės baterijos. Pastato šildymui naudojamas šilumos siurblys oras-oras, vėdinimui- rekuperacinė sistema. Vanduo- tiekiamas miestelio tinklų. Numatytas lietaus vandens surinkimas ir antrinis panaudojimas sklypo ūkio reikmėms. Pastatų fasadų dalinis apželdinimas yra aplinką tausojantis, pastatą vėsinantis ir sugeriantis saulės šilumos perteklių sprendimas. Dominuojanti konstrukcinė medžiaga objekte yra medis, kuris yra ekologiškas ir atsinaujinančio gamtos šaltinio sprendimas.

2.4 Poilsio erdvė

37.42m2

PAVADINIMAS

MATO VNT.

2.5 WC 2.6 Dirbtuvių erdvė 1

20.16 m2 36.10 m2

Teritorijos plotas

2.7 Dirbtuvių erdvė 2

53.00 m2

Teritorijos užstatymo intensyvumas

m2 %

11.03 m2

2.8 Virtuvė

28.40 m2

Teritorijos užstatymo tankis

8.33 m2

Pastatų bendrasis plotas

895.20 m2

Pastatais užstatomas plotas

680.23 m2

Bendras pastatų tūris

22133.50 m2

Bendras pirmo aukšto plotas

286.23 m2

Bendras pastato plotas

309.00m2

KIEKIS 8158.17 m2

C PASTATO PATALPŲ EKSPLIKACIJA 3.1 Dirbtuvių patalpa

117.00 m2

Bendras pastato plotas

117.00 m2

PASIRINKTI REMĖJŲ SIŪLOMŲ PRODUKTŲ PANAUDOJIMO PROJEKTE APRAŠYMAS

Betono mozaika Pasirinktas akmenimis grįstas grindinys sklype yra sutvirtinamas ROMPOX -D200 moderniu grindinio siūlių surišėju, kuris tinkamas vidutinėms bei sunkioms transporto apkrovoms, siūlėms, kurių plotis nuo 5mm, yra savaime susitankinantis ir tvirtas. Wicona Pastatų komplekse naudojamos Wicona WICTEC 50SG vitrininių fasadų sistemos suteikiančios šviesos ir lenguvo įspūdį pastatuose dėka plonų aliuminio profilių. Foam glass Etnokultūros centro koemplekso šildomiems pastatams naudojamas FOAMGLAS izoliacija. be to, pastatų komplekse naudojami dalinai apželdinti fasadai, kuriuos gali veikti didesnis kiekis garų ir dregmės. Pasirinktas FOAMGLAS pustiklis apsaugo pastatą nuo šių problemų, yra nelaidus garams, pustiklio izoliacijoje nesusidaro kondensato. Taip pat, pustiklio izoliacija yra neorganinė todėl yra atspari įvairiems kenkėjams.

PASIRINKTI REMĖJŲ SIŪLOMŲ PRODUKTŲ PANAUDOJIMO PROJEKTE APRAŠYMAS

Schneider electric Pastatų elektros valdymui naudojami Shneider Electric sprendiniai. Projektuojamos vietos elektriniams automobiliams , kuriuos aprūpina SHNEIDER ELECTRIC ,,EVlink Parking” įkrovimo stotelės. Taip pat, naudojamos saulės energijos saugojimo ir konvertavimo įrenginiai. SCHOMBURG Projekte naudojami SCHOMBURG betono hidroizoliacija pamatams, grindims. Produktai apsaugo betoną nuo deformacijos, įtrūkimų ir išlaiko jų konstrukcines savybes. STS Etnokultūros centro pastato ekspozicijai apšviesti naudojamos STS ,,TECLUMEN ” apšvietimas, fiksuotų pozicijų prožektoriai ,,Robe“. UAB TRAIDA Projekte naudojami maži UAB TRAIDA architektūros elementai: suoliukai LP018, plieniniai dviračių stovai, LP203.1 šiukšliadėžės.

PRELIMINARIOS PROJEKTO INVESTICIJOS Projekto lokalinė statybos darbų sąmata buvo nustatoma naudojantis sustambintais normatyvais, lyginant su detaliaisiais normatyvais gali skirtis 20%

Lokalinė sąmata Nr. 03 " Lauko inžineriniai tinklai"

Eil. Nr. 1 2 3 4 5 6

Darbų pavadinimas

Mato vienetas

Vandentiekis Nuotekos Šilumos tiekimas Elektros perdavimo kabelių linijos Ryšių kabelių linijos Dujų tinklai

m m m m m m

Kiekis (atstumas) Vieneto metro kaina, Eur 44 44 44 51 51 15

170 170 30 25 10 50

Sąmatinė kaina 7480 7480 1320 1275 510 750 18815

Viso:

Objektinė sąmata Lokalinės sąmatos Nr. 01 Nr. 02 Nr. 03

Sąmatinė vertė Statybos ir montavimo darbai Įrenginiai

Darbų pavadinimas Bendrastatybiniai darbai Vidaus inžineriniai tinklai Lauko inžineriniai tinklai Viso pagal sąmatą

1494906,87 158460,128 18815 1672182,00

12000 12000,00

Iš viso 1506906,87 158460,13 18815,00 1684182,00

Suvestinė sąmata Eil Nr.

I II III IV 4.1 4.2 4.3 4.4 V. VI.

Statybos darbai 2

Statybos sklypas Statybos sklypo paruošimas Statynio statyba ir įrengimas Projektavimo ir inžinerinės paslaugos Projektavimo darbai Techninė priežiūra Autorinė priežiūra Ekspertizė Kitos išlaidos Užsakovo rezervas VISO

Sąmatinė vertė Statybos montavimo darbai 3 €

1 684 182,00

€

1 684 182,00

Įrenginiai 4

Kitos išlaidos 5 € 85 000,00 € 11 959,25 €

96 959,25 X X X X X X X

€ € € € € € € € € € €

Iš viso 6 85 000,00 11 959,25 1 684 182,00 118 729,89 85 485,52 16 622,18 8 311,09 8 311,09 54 446,13 93 465,86 2 047 783,14

LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Report of United Nations 1987 2.Alexander, C., Ishikawa, S. and Silverstein, M. (1977) A Pattern Language: Towns, Buildings, Construction. Oxford: Oxford University Press. 3.Andriušytė, Aistė, Bertašiūtė, Rasa, Bortkūnas, Rolandas, & Misius, Romualdas. (2013). Kaimo statyba: Suvalkija. Vilnius: Petro ofsetas rekomendacijos kuriant tradicinėje, kaimo aplinkoje. 4. Congress for the New Urbanism. 5. Gehl, Jan. (2010). Cities for people. Washington [D.C.]: Island Press. 6.Juškevičius, Pranciškus, Burinskienė, Marija, Paliulis, Gražvydas Mykolas, & Jauneikaitė, Kristina. (2013). Urbanistika: Procesai, problemos, planavimas, plėtra : Vadovėlis. Vilnius: Technika 7.Loos, A., Ornament and crime (1998) Ariadne Press 8. Neufert, E.,(1998), Architects‘ data.Oxford, Blackwell Science 9. Zaleckis, K. (2018). Erdvės sintaksė urbanistinei analizei: Koncepcijos, apskaičiavimai ir pavyzdžiai : [vadovėlis]. Vilnius: Lietuvos architektų sąjunga. 10. William H. Whyte, (1980) The Socia Life of Small Urban Spaces, The Conservation Foundation Washington, D.C.

11. Stauskas,V. (2005) Kultūros paveldo ir naujosios architektūros santykis mažosiose gyvenvietėse. 12. Schulz, C.,N. (1979).Genius Loci: Towards a Phenomenology of Architecture. Rizzoli. 13. Purvinas, M. (2018) Lietuvos etninė architektūra - paveldas ir apibūdinimai Kultūros paminklai. 14. Kultūros paveldo objektų ir vietovių apsaugos zonų nustatymo taisyklės, 2013 m. lapkričio 5 d. Nr. 1025 (2013). 15. Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas 1999m. 16. Bertašiūtė, R., Karvelytė Balbierienė, V. (2015). Tradicinės kaimo architektūros sampratos ir vertinimai. 17.Bylaitė-Žakaitienė, A., Kulakauskienė, D. (2017). Etninės kultūros integravimo į formalaus ugdymo procesą taikymo vertinimas. 18. Filin, V.A. (2009). Urban visual environment as a social factor. [online] Moscow centre “Videoecology”. 19. Jungtinių tautų Darnaus vystymosi darbotvarkė 2030 (2015). Niujorkas. 20. Lietuvos respublikos saugomų teritorijų įstatymas 1993 m. lapkričio 9 d. Nr. I-301 (1993).

SUMAŽINTAS PLANŠETAS

Projektą parengė KTU architektūros magistro studentė Agnija Ponomariova. 2021m.