Protagonistas | Žiema 2020 by Protagonistas

žurnalas nepasimetusiems pop kultūroje

Interviu su Justinu Žilinsku:

„Rašyti išmokstama rašant“

„Kopos“ visata:

tropai ir originalumas

Rekomenduojame:

Filmai, TV ir žaidimai žiemai

6 numeris

žiema 2020 1

Protagonistas | žiema 2020

2 Protagonistas | Ĺžiema 2020

Sveiki! Jūsų rankose jau šeštasis „Protagonistas“, su kuriuo užbaigiame pirmąjį savo kelionės etapą. Kaip jau pripratote, šiuose puslapiuose vėl rasite gausybę įdomių tekstų apie įdomiausius filmus, knygas, žaidimus bei populiariosios kultūros reiškinius. Nelaužome tradicijos ir prie šių savo autorių minčių pridėjome keletą puikių pokalbių su mus nuolat stebinančiais kūrėjais iš Lietuvos. Dar kartą norime pasidžiaugti, kad ir šis numeris yra finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos. Negalime atsidžiaugti šia draugyste ir pasitikėjimo mūsų jėgomis ženklu, tad dėkojame Lietuvos kultūros tarybai ir drąsiai sakome, kad susitiksime dar kartą! Tačiau šeštasis sezoninis „Protagonistas“ taip pat yra ir paskutinis tokio tipo leidinys. Per praėjusius metus pasiekėme ne vieną užsibrėžtą tikslą, daug išmokome, o dabar ruošiamės šiek tiek atsikvėpti ir pergalvoti savo žurnalo formatą. Svarbu pabrėžti, kad TAI – NE ATSISVEIKINIMAS, o kvietimas „susiskaityti“ vėl. Truputį vėliau ir truputį kitokiomis aplinkybėmis... Nors degame neblėstančia meile fantastikai, pasaulinė situacija ir kasdienybė diktuoja kiek kitokį tempą, kuris daro įtaką ir mūsų kūrybinės komandos gyvenimams. Visuomet sakėme, kad kokybiškas turinys – mūsų prioritetas, tad nenorėdami aukoti to, ką pasiekėme per šį laiką, nusprendėme, jog septintajam „Protagonistui“ leisime šiek tiek „pasimarinuoti“. Sekite naujienas mūsų Facebook, Instagram, Patreon paskyrose bei netrukus startuosiančiame Protagonistas.lt puslapyje, kuriuose pateiksime daugiau informacijos apie visus ateities planus bei dalinsimės naujienomis ir savo mintimis. O dabar belieka palinkėti gero skaitymo. Nesušalkit bei linksmų ir saugių artėjančių švenčių! Susiskaitom kitais metais, mylim ir bučiuojam,

Protagonisto komanda Projektas finansuojamas lietuvos kultūros tarybos

Leidinyje pateikima informacija yra sukurta informaciniais tikslais. Leidinio kūrėjas MB „Ductus Exemplo“ neprisiima jokios atsakomybės dėl leidinyje pateiktos klaidingos, nepilnos ar vėluojančios informacijos ar dėl to imamų veiksmų. Leidinyje pateikta informacija apie asmenis ar organizacijas buvo pateikta su to asmens ar organizacijos sutikimu ir netikrinta leidinio kūrėjo. Leidinyje išreikštos nuomonės yra straipsnio autoriaus nuomonės ir nebūtinai atspindi leidinio rengėjo MB „Ductus Exemplo“ nuomonę. Leidinio rengėjas MB „Ductus Exemplo“ neprisiima atsakomybės už išreikštas nuomones. Bet kokia forma kopijuoti, perleisti ar atkartoti leidinio turinį be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. © MB „Ductus Exemplo“ 2020. Visos teisės saugomos.

Protagonistas | žiema 2020

Palaikykite Protagonistą! Mūsų tikslas (kaip ir dera geram protagonistui) - parodyti įdomiausius ir ryškiausius Lietuvos bei pasaulio kūrėjus, suteikti jiems platformą viešinti savo darbus bei idėjas. Žurnalą smagiausia pačiupinėti, o tam mums reikalinga jūsų pagalba. Jei norėtumėte tapti Protagonisto kolekcininku (kolekcionuoti tikrai yra ką), kviečiame palaikyti mus Patreon platformoje, kurioje galite gauti ankstyvą prieiga prie naujausio žurnalo numerio arba užsisakyti ir spausdintą žurnalo versiją į namus. Ačiū!

patreon.com/protagonistas

4 Protagonistas | žiema 2020

TURINYS: Viršelio autorė

Kaip apsaugoti žaidėją nuo pačio savęs?

Interviu: Robertas Nevecka apie suaugusiųjų animaciją ir postapokaliptinę žinutę „Sniego pastogėje“

O kas, jei apokalipsė? istoriją pabaikime istorijomis (5 dalis)

Interviu: Urtis Šulinskas - stalo žaidimų kūrimo guru iš Lietuvos

„Pandemic“ - išgelbėkite pasaulį nuo siaučiančios pandemijos

„Kopos“ visata: tropai ir originalumas

Animacija (ne) vaikams

Protagonistas rekomenduoja: Žiemos filmai ir TV

Oskarai nebėra #SoWhite, #SoOld, #SoSexist?

Propaganda kine – siekis manipuliuoti žiūrovų mintis ir širdis

O kas būtų, jeigu būtų? Alternatyvi istorija

Kovų meistras ar pramogų pasaulio atstovas – kas žinoma apie tikrąjį Bruce Lee?

Apie Džokerius ir picas: šešių klounų retrospektyva

J. r. r. Tolkien – Oksfordo profesorius ir pasaulių kūrėjas

102

Protagonistas rekomenduoja: fantastinė žiemos muzika

108

Interviu: Justinas žilinskas „Vis dar laukiu savo bestselerio“

110

„Fabulae spectacula“ – realiam pasauliui virtus siurrealistiniu, fantastika tampa jungiančiu tiltu

116

Ar „Sostų karai“ tikrai baigėsi?

Interviu: Rasa Sagė: „Labai mėgstu kūrybinius eksperimentus“

120

Protagonistas rekomenduoja: Žiemos žaidimai

Literatūra: Burbulas: pasaulis be vaikų (ištrauka)

124

Interviu: arvydas žemaitis – „Visuomet norėjau augti ir išmokti kažko naujo“

Literatūra: Volturo užkratas

126

Protagonistas | žiema 2020

Viršelio autorė

Viršelio autorė Guoda Zelionkaitė sako, kad yra tikra vaizdo žaidimų entuziastė, kuri retkarčiais randa laiko ir piešimui. Kiek save prisimena, Guoda nuolat svajojo tapti menininke, tačiau gyvenimas susiklostė kiek kitaip. Dabar dienomis ji rašo tekstus, o vakarais bando suspėti sužaisti visus naujausius žaidimus, pažiūrėti įdomiausius filmus, TV serialus bei anime, kurių pametėtas idėjas būtų galima atvaizduoti savo piešiniuose. „Piešiau jau nuo tada, kada sugebėjau į

kaip pati autorė sako, mokytis galima kone

bet kadangi jis buvo tapytas, kai man buvo

rankas normaliai paimti flomasterius, tad,

amžinai.

kokie 9 metai, tai tas paveikslas atrodė

kad sienų galutinai neišpuoščiau kever-

tragiškai. Iki dabar nesuprantu, kaip tė-

zonėmis, namuose tėvų dėka atsirado

Paklausta apie darbus, kuriais didžiuojasi

vams nebuvo gėda jį pasikabinti virš lovos

daug popieriaus. Kiek paaugusi, kada jau

labiausiai, Guoda Zelionkaitė šypteli ir

ir dar rodyti svečiams. Nusprendžiau jį

supratau kas yra kas, pradėjau vaizduo

kalba apie jaunas dienas.

perpiešti ir gavosi visai puikus paveikslas.

ti viską, ką mačiau: filmukų ar knygų

Dabar matau daug dalykų, kuriuos daryčiau

veikėjus, vaizdo žaidimų herojus, mane

„Prieš daug metų, lygtais 2011 ar 2012

šiek tiek kitaip, bet vis dar neblėsta tas

supančius žmonės ir t.t.“

metais, mamai gimtadienio proga nutapiau

pasididžiavimo jausmas, kad va, aš tai

mūsų katino portretą iš nuotraukos.

sugebėjau nupiešti.“

Būtent tai leido Guodai tobulinti savo

Anksčiau miegamajame kabėjo mano

įgūdžius bei pasiekti dabartinį lygį, nors,

pirmasis bandymas atvaizduoti jį iš fotkės,

Daugiau autorės darbų jos facebook paskyroje:

6 Protagonistas | žiema 2020

guoda.zelionkaite

Viršelio autorė

Protagonistas | žiema 2020

Interviu: Robertas Nevecka apie suaugusiųjų animaciją ir postapokaliptinę žinutę „Sniego pastogėje“ | Benita Balsytė

INTERVIU:

Benita Balsytė

Kino mylėtoja, kolekcionierė ir filmosofė, kurios dienas neapsieina be filmų

Robertas Nevecka apie suaugusiųjų animaciją ir postapokaliptinę žinutę „Sniego pastogėje“

Robertas Nevecka – kino režisierius, animatorius ir iliustratorius, savo darbais džiuginantis tiek Facebooko sekėjus, tiek didžiųjų šalies ekranų žiūrovus. Dalintis kūryba jam nesukliudė net karantinas – satyriškas filmukas „Kino žmonės karantine“ neseniai sprogdino internetą, iliustruodamas filmo kūrėjų likimą užsidarius tarp keturių sienų. Kai garso režisieriui tenka įrašinėti tik kaimynų balsus balkonuose, o kostiumų dizaineriui – kurti madingus virusui nepralaidžius ir Černobylio apsauginę aprangą primenančius kostiumus, net ir nenoromis atrandi sąsajų su filmuko herojais – juk kiekvienas jaučiamės kiek pačiuožę dėl taip sujaukto gyvenimo. Ne viruso, bet šiuolaikinio karo postapokalipsę fiktyvioje Vilniaus versijoje R. Nevecka nagrinėja ir savo debiutiniame trumpametražiame filme „Sniego pastogė“. O interviu atskleidžia, kiek tokie projektai kainuoja, kodėl nevaikiška animacija taip traukia suaugusiuosius ir koks galėtų būti pirmasis lietuviškas animacinis serialas plačiajai auditorijai.

8 Protagonistas | žiema 2020

Interviu: Robertas Nevecka apie suaugusiųjų animaciją ir postapokaliptinę žinutę „Sniego pastogėje“ | Benita Balsytė

Robertas nevecka (asm. archyvo nuotrauka)

Kaip prasidėjo tavo režisieriaus-animatoriaus kelias? Girdėjau, profesijai įkvėpė ir nuo paauglystės žiūrėti animaciniai filmukai?

visą absurdo tamsą. Imkime kad ir savižudybės temą „Rick and Morty“ seriale. Jei tai būtų gyvai filmuotas filmas, jis būtų velniškai žiaurus. Jį galėtų žiūrėti labai mažai žmonių, nes kai kuriomis

Labai sunku pasakyti, kas iš tiesų padarė didžiausią įtaką – filmu-

vietomis būtų per tamsus. Bet kadangi tai multikas, tu iš dalies nuo

kai, ar kas kita. Viskas prasidėjo, kai atvažiavau į Vilnių, kur įstojau į

jo atsitrauki – tai lyg ir nėra realybė, bet temą jauti giliai, aiškiai

informatiką matematikos fakultete. Tuomet man, būnant 18-19 m.,

supranti, apie ką šnekama, ir gali tai žiūrėti. Animaciniai serialai

šovė mintis, kad kurti animaciją žiauriai įdomu ir aš galiu tai daryti.

gali nagrinėti tokias temas, kurias nagrinėjantys vaidybiniai filmai

Suversčiau kaltę ir tiems paauglystėje žiūrėtiems filmukams. O kas

pasiektų itin mažą auditoriją. Man atrodo tai ir yra animacijos galia

tiksliai paskatino, net nežinau. Nebuvo taip, kad būčiau mokęsis

– žmogus ją žiūri per didelį atstumą.

dailės ar anksti pradėjęs animuoti. Anksčiau papaišydavau, bet tik iliustracijas į paskutinius mokyklos sąsiuvinio puslapius.

„The Simpsons“, „BoJack Horseman“, „Rick and Morty“ – šie ir kiti animaciniai serialai žiūrimi pasauliniu mastu ir yra kuriami konkrečiai suaugusiesiems. Kuo ši animacija įtraukia suaugusiuosius ir kuo ji įtraukė tave?

Kaip manai, ar apskritai nevaikiška animacija Lietuvoje populiari (neskaitant Simpsonų, kuriuos žiūri visi)? Mano artimoje aplinkoje labai daug žmonių ją žiūri – praktiškai visi draugai. Iš savo kartos žmonių sutinku mažai tokių, kurie nežiūri animacijos tik dėl to, kad tai multikas. Kalbant apie jaunesnę kartą,

Animacija suaugusiems gali laisviau parodyti žymiai tamsesnius

manau išvis nebėra jokios atskirties. Turiu 15-os metų sūnėną, ku-

dalykus, nei vaidybiniame filme. Ją tu žiūri per atstumą, bet suvoki

ris serialą „Rick and Morty“ žiūri nuo pat atsiradimo. Įsivaizduoju,

Protagonistas | žiema 2020

Interviu: Robertas Nevecka apie suaugusiųjų animaciją ir postapokaliptinę žinutę „Sniego pastogėje“ | Benita Balsytė

Kadras iš „Sniego pastogė“

jog jam išvis net nekils klausimas „ar galima žiūrėti multikus, kai

torijos, kuri galėtų jį atpirkti. Dabar, kai „Lietuvos kino centras“

nebesi vaikas?“. Nebebus taip. Jie žiūrės animaciją kaip ir visą kitą

pradėjo vis labiau remti serialus, galbūt jų atsiras ir su didesniais

turinį.

biudžetais. Tad gal ir laikas.

Žymiausi šio žanro vėliavnešiai dažnai kur kas intelektualesni, nei gali pasirodyti – atspindi pasaulinius įvykius, kritikuoja socialines problemas ir randa ryšį su žiūrovu, pasitelkiant įvairius reference‘us. Ar Lietuvos auditorija nėra per daug nutolusi nuo tokio žanro, kitame pasaulio krašte vykstančių aktualijų?

O koks visgi galėtų būti pirmasis pasisekęs lietuviškas animacinis serialas suaugusiems? Idėja ekspromtu: tema, personažai, gal kokių animacinių serialų mišinys? Pasiteisintų aktualijų reference‘ai, o gal labiau į istoriją orientuota animacija?

Mes labai pasiviję tendencijas. Daug žmonių didelę gyvenimo dalį

Su animacija ir šių dienų įvykiais labai sunku, nes animacija kuria-

praleidžia internete, todėl šiuos reference‘us gerai supranta ir jaučia.

ma ganėtinai ilgą laiką. Dėl to vienintelis serialas, kuris gali kalbėti

Ypač juos pagauna jaunesnioji karta – jiems tai įrašyta kraujyje, jie

apie aktualias temas, yra „South Park“ – jis seriją parengia per

jau gimė pasaulyje su internetu. Gyvename globaliame pasaulyje ir

savaitę ir dėl to gali realiai reaguoti į tai, kas vyksta dabar. Visus

puikiai jaučiame jo pulsą. Kaip tik dažnai labiau nebesuprantame

kitus įgyvendinti trunka metus nuo idėjos atsiradimo. Dėl to apie

lokalių dalykų nei globalių.

aktualiją animaciją kalbėti praktiškai neįmanoma – po metų gali viskas pasikeisti.

Pataisyk, jei klystu, tačiau Lietuvoje plačiajai auditorijai vis dar nebuvo kurtas joks animacinis serialas suaugusiems. Dar nepribrendome ar tiesiog per brangu?

Paauglystėje labai mėgau „Radijo šou“, tad mano animacinis seria las suaugusiems būtų panašus į jį. Ganėtinai tamsus ir piktas. Bet aš savęs neįsivaizduoju kuriant serialo. Sukurti kokybišką animaciją

Yra bandyta. Dar lietuviško MTV laikais jie kūrė vieną serialą, atro-

trunka labai daug laiko, o su serialu išvis būtų galima išprotėt. Ne-

do, „Sandra“ vadinosi. Bet atsimušė į sieną – auditorija buvo per

bent kuri labai paprastai, bet tada nelabai ir įdomu. Aš jau geriau

maža, o kaštai per dideli. Su lietuviškais serialais taip jau yra – nėra

sukursiu vieną trumpo metro filmą ir po jo kursiu kitą.

nei vieno, kuris turėtų didesnį biudžetą, nes neturime tiek audi-

10 Protagonistas | žiema 2020

Interviu: Robertas Nevecka apie suaugusiųjų animaciją ir postapokaliptinę žinutę „Sniego pastogėje“ | Benita Balsytė Grįžkime prie tavo projektų. Esi animavęs vaizdo klipus, kūręs reklamas, iliustracijas, net dirbęs „MTV Networks“. Kaip jame atsidūrei ir prie kokių projektų prisidėjai?

darbo užtektų visiems. Dabar žmonėmis tenka dalintis. Pavyzdžiui, jei man kokiam žiauriai fainam muzikiniam klipui prireiktų penkių animatorių, šiuo metu aš tiesiog jų negaučiau. Jų yra, bet daug kas dirba skirtingais stiliais – vieni kuria 3D, kiti atlieka stop-motion‘ą,

Man viskas ir prasidėjo nuo lietuviško MTV. Ten mane netyčia priė-

cut-out‘ą. O mano stiliumi, pieštine animacija, užsiimančių žmonių

mė montuotoju, nors aš net nelabai mokėjau montuoti. Tuomet taip

yra nedaug. Bent tokių, kurie turėtų patirties.

pat pradėjau animuoti – buvo kaip mokykla. Animuodavau visokius laidų intro ir teko itin greitai išmokti daug dalykų pačiam. Lietuviš-

Mūsų studijoje prie filmo „Mora Mora“ dirbo keturi animatoriai

kas MTV man davė labai daug žinių.

ir dar žinau kokius tris, kurie galėtų prisidėti, jei nieko neveiktų. Skaičiai tikrai nėra dideli, tad kuo animatorių būtų daugiau, tuo vi-

Prieš metus su prodiusere Giedre Burokaite įkūrėte kino gamybos ir animacijos studiją „Akis bado“. Kokia buvo studijos idėjos pradžia ir kaip pavyko ją įgyvendinti?

siems būtų geriau. Bet kadangi atsirado didelė animatorių paklausa, tikiuosi, kad padidės ir pasiūla. Buvo laikas, kai Dailės akademiją baigusiems animatoriams tekdavo dirbti Anglijoje statybose, nes tiesiog nebuvo jokio darbo.

Dar negaliu sakyti, kad pavyko, nes studijos veikla tik prasideda. Filmą „Sniego pastogė“ pradėjome kurti dar su organizacija „Meno

Pastaraisiais metais labai matosi, jog atsiranda daugiau projektų.

avilys“, tačiau supratome, jog reikia kažką organizuoti sau, mėginti

Labiausiai – iš „Lietuvos kino centro“ rezultatų, nes daug filmų

burti žmones į vieną krūvelę, nes vienas, antras projektas – paste-

gauna finansavimą. Tai ir gerai, ir blogai, nes ne visi turbūt užtek-

bėjau, kad dirba vis tie patys žmonės.

sime animatorių. Galbūt reikės daugiau jų ieškoti užsienyje.

Velniškai ilgai galvojau pavadinimą, kol priėjau „Akis bado“. Dabar

Tai štai, galbūt paskatinsime skaitytojus siekti animatorių specialybės.

ji yra visų mano filmų bendraautorė, o rudenį startavau jau vien su savo studijos projektu. Bet ji nebus tokia, kuri nuolat burs žmones

Tikrai visuomet labai noriu visus paskatinti – kad tik turėtume kuo

po vienu stogu. Tai bus labiau projektinė studija, po kurios sparnu

daugiau piešiančių žmonių.

aš ar prodiuserė Giedrė vykdo projektus.

Prasitarei apie vis tuos pačius prie projektų dirbančius žmones. Viename interviu taip pat minėjai, kad Lietuvoje animatorių nedaug, tad, sugalvojus projektą, gali tekti ir metus palaukti, kol kūrėjai atsilaisvins. Ką manai apie animatorių galimybes ir potencialą Lietuvoje? Ar labai jų trūksta ir kodėl?

Esi sukūręs trumpametražį filmą apie kino kūrėjų darbą karantino metu. Kad jau agituojame už animatorių profesiją, papasakok, kaip iš tiesų praeina animatoriaus-režisieriaus karantino nepaveikta darbo diena? Žinok labai panašiai (šypsosi). Pas mus ji nelabai skiriasi. Vis tiek sėdim vienoj studijoj ir niekur neišeinam. Animatoriaus darbas nėra

Dabar tikrai trūksta. Šiuo metu yra nemažai vienu metu vykstančių

lengvas, jam reikia specifinių žmonių. Jis ganėtinai kruopštus ir,

projektų ir būtų labai faina, jei atsirastų daugiau animatorių, nes

neagituojančiai pasakysiu, ganėtinai nuobodus. Būna labai įdomi

Fonas iš „Sniego pastogė“ | Gediminas skyrius

Protagonistas | žiema 2020

Interviu: Robertas Nevecka apie suaugusiųjų animaciją ir postapokaliptinę žinutę „Sniego pastogėje“ | Benita Balsytė

„Sniego pastogė“ plakatas

12 Protagonistas | žiema 2020

Interviu: Robertas Nevecka apie suaugusiųjų animaciją ir postapokaliptinę žinutę „Sniego pastogėje“ | Benita Balsytė pradžia, kai pradedi ir dar nieko nežinai, kai turi nupiešti personažų

Kalbant apie išgyvenimą, mano žinutė galų gale tapo labai tamsi.

konceptus, sugalvoti įvairias scenas – yra daug kūrybos. Ir labai

Kad nepražūti leidžia tik tai, jog žmogus virsta žvėrimi. Jam nebe-

įdomi darbo pabaiga, kai jį užbaigi ir matai visą bendrą rezultatą.

svarbūs kiti žmonės – jis lipa per kitų galvas, kad pasiektų asmeni-

Vidurys ganėtinai sunkus – reikia ilgą laiką sėdėti prie judesių, juos

nę gerovę. Šį scenarijų ir rašiau visada galvodamas, kad pagrindinis

tobulinti, ieškoti sprendimų ir dažnai tą patį veiksmą kartoti daug

personažas vieną minutę tampa antagonistu, blogiečiu, tamsiu

daug kartų. Bet čia kalbu iš savo pusės, apie pieštinę animaciją. Ki-

personažu. Žmogus virsta žvėrimi, kad išgyventų. Tokia vat ir žinu-

tuose animacijos stiliuose vyrauja kiti principai, kiti etapai turbūt

tė. Visai ne positive vibes – žmogus visgi yra žvėris ir kad išgyventų,

įdomesni.

gali kitam ir gerklę perkąsti.

Animacijos režisieriaus darbas, vėl kalbu iš savo perspektyvos,

Kiek laiko ir išteklių reikalauja tokio trumpametražio animuoto filmo kaip „Sniego pastogė“ kūrimas? Kiek žmonių prisideda prie projekto ir kokie biudžetai reikalingi, kad idėjos taptų realybe?

gana kūrybiškas – animatoriui reikia nupasakoti daug detalių, išanalizuoti judesius, net kartais suvaidinti. Nėra toks jaudinantis darbas kaip filmavimo aikštelėj lakstančio režisieriaus. Daugiausia tai – bendravimas su animatoriais, siekis sugalvoti personažus, is-

Išteklių reikia nemažai. Jeigu skaito animatoriai, kurie planuo-

toriją, išieškoti judesius, atrasti plastiką, spręsti, koks kadras tiktų

ja savo pirmą filmą, siūlau niekada nekurti jo ilgo. Nes šis pagal

labiau. Sakyčiau, kūrybinis darbas ant popieriaus. Prieš save turi tik

trumpo metro standartus labai ilgas, 16 minučių. Aš tokios klaidos

personažo dizainą ir scenarijų ir pagal juos galvoji, kaip personažas

nebekartočiau, kurčiau ilgiausiai iki 8 minučių. Trukmė animacijoje

turėtų judėti – ar kelti dešinę, ar kairę ranką, ar gražiai pagauti ka-

be galo svarbi, ji labai išeikvoja turimus išteklius.

muoliuką, ar jį pamesti. Kalbant apie komandą, dirbo filmo prodiuserė, kuri gavo finansa-

Savo debiutinį trumpametražį filmą „Sniego pastogė“ pristatei metų pradžioje. Esi minėjęs, kad filmą įkvėpė vaikystės baimė naujai sovietų okupacijai bei Krymo aneksijos įvykiai. Kaip tai paveikė tave ir kaip šiuos įvykius stengeisi atvaizduoti filme?

vimą, aš, du animatoriai, fono dailininkas, kompozitorius ir garso režisierius. Taip pat prisidėjo ir visa standartinė filmavimo grupė, nes filmavome ir gyvus aktorius. Apie biudžetą iki galo negaliu šnekėti, bet, pagal viešą informaciją, gavome „Lietuvos kino centro“ finansavimą pirmajam trumpametražiui filmui. Tai reiškia, kad

Paveikė taip, jog visą vaikystę jaučiau lengvą baimę, lankydavo

finansavimas labai apribotas, maksimali finansavimo suma 15 000

įvairūs prasidedančio karo sapnai. Taip pat mokykloje turėjome

eurų. Tokiam filmui tai žiauriai mažai. Pats „Lietuvos kino centras“

labai baisią civilinės saugos mokytoją, kuri mus prigąsdindavo, kad

klausė, ar su tiek pinigų išvis sugebėsime sukurti filmą. Mes sakom:

tuoj ateis karas ir reikės slėptis bunkeriuose. Šitai irgi nepadėjo.

„tikrai padarysim“ (šypsosi). O iš tiesų tikrai vargome ir dirbome ilgiau, nei turėjome. Bet vargais negalais pabaigėme.

Taip dalis tų potyrių nusėdo ir į scenarijų. Pasąmoningai, nes net negalvojau, kodėl noriu kurti filmą apie kažkokį modernų pokarį. Bet sugalvojau idėją, parašiau ir tapo filmas tokiu, koks yra. Kaž-

O jei filmas būtų buvęs per pusę trumpesnis, ar toks finansavimas būtų buvęs realesnis?

kada bijodavau, bet ir dabar nėra labai jauku stebėti, kas vyksta su mūsų netolimais kaimynais. Tad filme okupacija, Krymo aneksija ir

Būtų realistiškiau. Tai nebūtų didžiausia suma, nes visada nori, kad

pasireiškė ta pačia baime tik prie minuso.

užmokestis atitiktų tavo komandos darbo kokybę. Šiame filme jis tikrai jos neatitiko, buvo ženkliai per mažas. Bet trumpesniam fil-

Pakalbėkime apie patį filmą. „Sniego pastogė“ išsiskiria stiliumi: išdegusios žmonių akys, visur tvyrantys aštrūs šešėliai, nuolat siaučiančios pūgos, šviesos ir tamsos kontrastai. Visa tai sukuria šalčiu pulsuojančią atmosferą ne tik dėl žiemos, bet ir dėl susvetimėjimo tarp žmonių temos. Kaip gimė ši atmosfera ir kaip pagrindiniam filmo herojui išgyventi tokioje karo nuniokotoje postapokalipsėje?

mui ir 15 000 eurų nebūtų super arti realybės.

Filmas „Sniego pastogė“ įvertintas ir apdovanojimais: gavote Best Short Animation apdovanojimą Tiranos Tarptautiniame Filmų Festivalyje Albanijoje, Specialaus apdovanojimo sulaukėte ir „BLON“ animacijos ir žaidimų festivalyje Lietuvoje. Kaip pats jį vertini? Facebook‘e prašei draugų pasakyti, „ar labai šūdas gavosi“. Tikiuosi, nevertini taip kritiškai?

Visų pirma, atsirado scenarijus. Tuomet dar nelabai galvojau apie animacijos stilių, rašiau scenarijų, kuriame svarbiausios temos –

Kai paleidi prie jo tokį ilgą laiką, kartais nebesupranti, ar jis geras,

susvetimėjimas, žiema, šaltis, atstumas tarp žmonių, menki pokal-

ar blogas. Tikrai taip nutinka. Kai tiek daug kartų jį peržiūri, pradedi

biai. Tad atmosferą labai stipriai padiktavo scenarijus, pagal jį jau

galvoti „nu blemba, ar išvis kas nors jį supras, čia viena didelė ne-

vėliau bandžiau sukurti stilistiką.

sąmonė“. Ir kai pabaigėme „Sniego pastogę“, iš tiesų buvo truputį liūdna – nors džiugino tai, jog filmas pateko į „Kino pavasarį“,

Labai džiaugiuosi, kad atsirado išdegusios akys. Bet tai nutiko ne-

bet daugiau jo niekas neįvertino. Nei vienas užsienio festivalis. Ir į

tyčia, atliekant testus. Supratau, kad jos labai tinka tokiam susve-

didelius siuntėm, ir į mažus, bet niekas jo nepriėmė. Manėme, kad

timėjimui – žmonių be akių įvaizdžiui. Labai daug darbo ir žiemos

nepaėjo, ir ne juokais galvojau, gal iš tikrųjų šūdas gavosi.

paieškų sugriautame mieste atliko fono dailininkas Gediminas Skyrius. Prie atmosferos taip pat stipriai prisidėjo garsas – tai kompo-

Bet po to, pamažu, vienas kitas festivalis filmą pastebėjo ir priėmė.

zitoriaus Domo Strupinsko ir garso režisieriaus Juliaus Grigelionio

Sulaukėme neblogų atsiliepimų, Tiranoje dar ir apdovanojimą lai-

nuopelnai.

mėjome... atrodo kažkas visgi išėjo. Aišku, nėra filme nieko magiško, bet dabar jaučiu, kad tikrai galiu juo didžiuotis, nes įsitikinau,

Protagonistas | žiema 2020

Interviu: Robertas Nevecka apie suaugusiųjų animaciją ir postapokaliptinę žinutę „Sniego pastogėje“ | Benita Balsytė

„Sniego pastogė“ Animacijos procesas

jog ir žmonėms jis patinka. O ir nematęs filmo ilgesnį laiką ir vėl

ar dar kas nors išeina, ar jau viso gero. Nes baigiau vaidybinio kino

pažvelgęs į jį kokiame festivalyje, net pats kartais stebiesi, kaip

režisūrą, esu sukūręs vaidybinių studentiškų filmų ir jau jų pradedu

įdomiai sukūrėme vieną ar kitą sceną.

ilgėtis.

Šiuo metu su studija dirbate prie naujo filmo „Žvejybos uostas“, o 2021 m. sulauksime juostos „Mora Mora“, kurią kūrėte drauge su Jurga Šeduikyte. Ko iš jų galima tikėtis?

Dar turiu hobį piešti žmonių iliustracijas iš kino filmavimų aikštelės, kaip paskutinysis mano filmukas „Kino žmonės karantine“. Tad turiu viziją ir labai tikiuosi šia tema kada nors išleisti mažą grafinę novelę su iliustracijomis ir naratyvine istorija, panašiai

„Mora Mora“ yra labiau Jurgos Šeduikytės filmas, ji scenarijaus

kaip ir minėtas karantininis filmukas. Jį sukūriau vienas, tik muzi-

autorė ir režisierė. Mano nuomone, tai gana autobiografinis filmas

ką kūrė bičiulis. O toliau norėčiau samdyti žmones ir mėginti tęsti

apie mergaitę, kuri keliauja po fantastinį pasaulį ir jame atranda

tokius animacinius iki minutės trukmės filmukus. Jie mane labai

tikrą draugą. Galbūt labiau orientuotas į vaikų auditoriją, bet tinka-

atpalaiduoja, kaip animatorių ir kūrėją – pieši visiškai sau, jų ne-

mas ir suaugusiems. Jurga taip pat yra filmo kompozitorė, tad jame

didelė trukmė ir nereikia niekam už nieką atsiskaityti. Karantino

skambės jos muzika. Tikimės, kad tai bus labai lengvas, meditacinis

filmukas itin daug atgarsių susilaukė internete bei atvėrė tokių

filmas.

kelių, kurių net nesitikėjau. Tad norėtųsi tęsti, bet tęsti ne pačiam, o samdant žmones.

„Žvejybos uostas“ jau bus mano autobiografinis filmas – sunkus, visai ne meditacinis ir 100% pieštas. Veiksmas vyks Klaipėdoje, fiktyvioje Žvejybos uosto rajono versijoje 90-aisiais metais. Isto-

Užbaikime interviu rekomendacijomis. Kokius animacinius filmus, serialus nuoširdžiai rekomenduoji pamatyti?

rija pasakos apie vaikų būrelį, kurie visur sprogdina fejerverkus, o aplink nusikaltėliai sprogdina mašinas. Filmas bus apie smurtą ir,

Iš serialų, jei kas nematėt „Rick and Morty“, „BoJack Horseman“

panašiai, kaip „Sniego pastogė“, išgyvenimą – vaikų išgyvenimą

– pažiūrėkit, labai geri. Dėl filmų, didelį įspūdį paliko „I Lost My

chaotiškame pasaulyje. Labai dėl jo džiaugiuosi ir noriu greičiau jį

Body“, jį rasite Netflix‘e. Kam patinka režisierius Wesas Ander-

pradėti, nes scenarijus jau buvo pripažintas geriausiu animacijos

sonas, būtinai pažiūrėkite „Isle of Dogs“ – jis kurtas naudojant

festivalyje „Animafilm“ Baku.

stop-motion animaciją. Kad jau kalbam apie stop kadrą, tai būtinai pažiūrėkite Igno Meilūno filmą „Matilda ir atsarginė galva“ – esu

O kokie tavo, animatoriaus ir režisieriaus, tolimesni planai? Gal turi kokį svajonių projektą?

didžiulis fanas, tad visiems rekomenduoju. O iš senesnių rekomenduoju stop kadro Adamo Ellioto filmą „Mary and Max“ na, ir žinoma, H. Miyazakio kūrybą – dabar Netflix‘as įkėlė visą jo kolekciją,

Kol kas svajonių filmas ir yra „Žvejybos uostas“, nes kai kuri apie

tad labai pavydžiu žmonėms, kurie dar nėra jos matę. Verta pažiū-

save, iškart apie jį galvoji kaip apie savo gyvenimo filmą. Po jo labai

rėti visus iki vieno – garantuoju puikiai praleistą laiką.

norėčiau vėl išmėginti jėgas kuriant vaidybinį filmą ir pažiūrėti,

Ačiū Robertui už pokalbį!

14 Protagonistas | žiema 2020

Nepamirškite sekti naujienų! Kviečiame sekti mūsų socialinių tinklų profilius. Gyvename ir Facebook, ir Instagram! Facebook dalinamės aktualiomis naujienomis, konkursais, straipsniais iš praėjusių numerių (jei netyčia visų nesuskaitėte žurnale) bei svarbiais pranešimais apie prekybą, gyvus susitikimus (kai tik susiklosčiusios aplinkybės atsiklostys) ir, žinoma, žinutėmis iš mūsų partnerių. Na, o Instagram profilis, nepaisant „ūkio“ reikalų, skirtas šlovinti mūsų puslapiuose nugulusių piešinių autorius bei istorijose dalintis jūsų įspūdžiais apie mūsų meilės vaisių popieriaus formoje.

ProtagonistasMagazine

ProtagonistasMag

Ačiū už palaikymą,

Protagonistas | žiema 2020

Animacija (ne) vaikams | Airidas Kondrotas

Animacija (ne) vaikams

Airidas Kondrotas

„It’s bullshit, I did not hit her. I did not. Oh hi, Mark.“

Su dideliu noru ir susižavėjimu žiūrime serialus „The Simpsons“, „Family Guy“, „South Park“, „Rick and Morty“, et cetera et cetera. Šių serialų tikslinė auditorija – subrendusi publika. Jie neria į temas, nagrinėjančias būtį ir buitį, satyriškai atspindi pasaulio aktualijas, visuomenės normas. Vulgaru, skanu, piešta, tačiau priimtina. Žiūrim ir plojam, bet vis tiek vadiname filmukais. Net animacinį, Islamo revoliucijos, tremties ir genocido temas nagrinėjantį pieštą filmą „Persepolis“ vis tiek įvardijame kaip filmuką. Bet kodėl? Knygos „Pikniko šalikelėje“ apendikse

– tegul jie gyvena svajonėmis, iliuzijomis ir

ir prirakino pasąmonę prie tam tikros me-

autoriai broliai Strugackiai kalba apie lite-

gražiomis bekūnėmis idėjomis...“

dijos sampratos. Būtent tokios, apie kurią

ratūros cenzūrą SSRS. „<...> kalba turi būti

kalba Strugackiai. Rusiška animacija pasi-

kuo pilkesnė, glotnesnė, nulakuota ir nieku

Lygiai tokį patį modelį SSRS cenzoriai taikė

žymėjo vien teigiamomis vertybėmis, ma-

gyvu ne šiurkšti; fantastika būtinai privalo

ir animacijai. Mūsų tėvų atmintyje vis dar

gija, stebuklais. Joje smurtui vietos nebuvo.

būti fantastiška ir bent jau nesusiliesti su

nugulę gražūs, pozityvūs rusiškos animaci-

Ir būt negalėjo.

atkaria, regima ir žiauria tikrove; skaity-

jos prisiminimai. Nesakau, jog ši animacija

tojus apskritai reikia saugoti nuo tikrovės

bloga, tačiau geležinė siena uždarė, įkalino

16 Protagonistas | žiema 2020

Animacija (ne) vaikams | Airidas Kondrotas

Kadras iš „I lost my body“ | Netflix

Visgi visų pirma turime suprasti, jog ani-

populiariausios optinę iliuziją kuriančios

pirmosios komiksų užuomazgos. Komiksus

macija yra priemonė. Išraiška. Meno forma

raiškos priemonės, gimusios ir augusios

galima vadinti suspenduota animacija, kai

ir rūšis. Galų gale – kino žanras. Animacija

kartu su jas išreiškiančių technologijų

vienas langelis seka kitą. Šitaip pasakojama

kaip deguonis – apsupa kiekvieną mūsų

raida.

istorija, vaizduotėje kuriant judesį.

dėžės kraštų esame pasiryžę žvilgtelėti. Pa-

Grįžkime keletą milijonų metų atgal. Ani-

Nors pirmykštis menas tarytum ir suklojo

gal apibrėžimą animacija kategorizuojama

macijos užuomazgomis laikomi dar pir-

primityvius animacijos pamatus, tikrosios

kaip optinė judesio iliuzija. Dekonstruoda-

mykščių žmonių urvuose palikti piešiniai

animacijos gijos megztis pradeda tik 1800

mi animacijos apybraižą galime teigti, kad

– pirmieji mėginimai atkurti ir perteikti ju-

m. XIX amžiuje ypač išpopuliarėjo optiniai

kiekvienas rankos mostas, menkiausias

desį. Vienoje Irano gyvenvietėje rastas 5200

žaislai. 1824 m. gimsta taumatropas – žais-

judesys savaime tampa animacijos išraiška.

metų senumo dubenėlis, ant kurio nutapyti

lą sudaro diskas arba kortelė, ant kurios iš

Su šia raiškos priemone susiduriame ne

9 ožio paveikslėliai. Jį sukant ratu, ožys pa-

abiejų pusių nupiešti du skirtingi paveiks-

vien pieštine forma. Animacija naudojama

šoka į orą nuo medžio nuskindamas kriau-

lėliai. Sukant žaislą paveikslėliai susijungia.

kine, dokumentikoje, vaizdo žaidimuose.

šę. 4000 metų senumo Egipto freskose at-

Taip gimsta optinė iliuzija.

judesį. Čia, žinoma, priklauso, kiek toli užu

kuriama ištisa dviejų imtynininkų dvikova. CGI, motion capture, stop animacija, dailė –

Galima įsivaizduoti, jog ši meninė raiška,

Panašiu metu sukuriami šiek tiek tobulesni,

tai tik keletas būdų, kurie po šiai dienai yra

bandymai atkurti ir užfiksuoti judesį, – tai

tačiau tokiu pačiu principu veikiantys

Protagonistas | žiema 2020

Animacija (ne) vaikams | Airidas Kondrotas fenakistiskopas ir stroboskopas. Skirtumas tas, jog ant disko nupiešta daugiau paveikslėlių. Žaislus sukant paveikslėliai susilieja, optinė iliuzija sukuria judesį. Arba animaciją. 1984 m. Williamas G. Horneris išrado zoetropą, dar žinomą kaip „velnio ratas“. Už pirmtakus šis aparatas tobulesnis tuo, jog būgnas neturėjo viršutinės dalies dangčio, o per išorėje išpjautą juostelę vienu metu iliuziją stebėti galėjo ne vienas žmogus. Po kelerių metų prancūzas Charlesas E. Reynaudas užpatentavo sudėtingesnį zoetropo variantą – praksinoskopą. Prietaiso projektuojamą spektaklį per viduryje įtaisytus veidrodžius stebėti galėjo keli šimtai žiūrovų. Nors visi šie išradimai savo laiku atrodė stulbinantys, jiems vis tik prilipdyta žaislo etiketė. Jau nuo pat pirmųjų mėgini-

Zoetropas | Leeds muziejus

mų kurti iliuzijas animacijos tiksline auditorija buvo laikomi vaikai. Visgi meluočiau sakydamas, jog animaciniai short’ai buvo statomi, kad kino salių erdvės prisipildytų vaikų juoko. Pamatę naujos medijos galimybes, kūrėjai neatsispyrė pagundai eksperimentuoti. Pirmasis animacinis filmas – tai vis kitu judesiu perpiešti ir iš naujo nufotografuoti piešiniai lentoje. Jis vadinosi „Humorous Phases of Happy Faces“. Dauguma animacijos buvo kuriama panašiu principu.

Paskui atsirado lėlinė ir plastilininė anima-

Vakaruose piešiniai taip pat persikėlė į kino

cija. Vienas žymiausių lėlinės animacijos

juostas. Visgi animacija išliko ganėtinai

pradininkų buvo lenkų kilmės dailininkas,

statiška ir negyva. 1915 m. animatorius

fotografas ir animatorius kaunietis Vladis-

Maxas Fleischeris užpatentavo rotoskopą.

lovas Starevičius. Gavęs pirmąją kamerą

Rotoskopija – tai būdas perpiešti realiai

Starevičius bandė filmuoti mėgiamus

nufilmuotų ir ant stiklo rodomų vaizdų

vabalus, tačiau šiems neįtiko kontrakto

projekciją, taip sukuriant animacijos celę.

sąlygos. Skųsdamiesi prastais honorarais ir

Filmuodamas brolį, Maxas galėjo savo

nehumaniškomis darbo sąlygomis vabalai

personažams suteikti plastiškus, žmogų

filmuotis atsisakė. Starevičius šiuos greitai

primenančius judesius. Taip gimė pirmasis

pakeitė lėlėmis. Šitaip atsirado pirmieji lė-

Fleisherių personažas – Klounas Koko. Ap-

linės animacijos filmai.

sistoję Niujorke, broliai filmavo džiazo atlikėjų pasirodymus, vėliau šiuos paversdami animacijos personažais. Fleischerių trumpametražiai filmai linksmino įvairaus amžiaus kino mylėtojus. Kartu su informaciniais pranešimais jie atstojo apšildančią grupę. Fleisherių animacija nevengė peržengti į tamsiąją pusę. Jų filmuose šoko peiliais mosuojantys vaiduokliai, atgiję įvairūs namų apyvokos daiktai ar net pastatai. Fleischeriai nepabūgo eksperimentuoti įvairiuose žanruose, o jų personažas Betty Boop tapo savo laikmečio seksualumo simboliu. Vėliau į svečius užsuko Hayso kodeksas ir Bettei teko ieškotis ilgesnės suknelės. Visgi savo žymę Betty paliko – galite sutikti, galite neigti, tačiau jos pėdsakai juntami seksualiausios visų laikų moters Marilyn Monroe įvaizdyje. Rotoskopas tapo labai svarbiu išradimu

Kadras iš „Dumbo“ | Disney, 1941

18 Protagonistas | žiema 2020

animacijos raidai. Šia technika susižavėjo

Animacija (ne) vaikams | Airidas Kondrotas

originali rankomis piešta „Steamboat Willie“ Celė kitas, tuo metu dar menkai žinomas ani-

Disnėjus norėjo skleisti meilę ir pozityvią

sako. Spaudžiami studijos kostiumuotųjų

matorius Waltas Disney’us. Tiesa, savo

energiją. Tiksline auditorija rinkosi vaikus

broliai pastatė filmą „Guliverio kelionės“.

žymę industrijoje jis jau buvo palikęs, kuo-

ir šeimas. „Snieguolę ir septynis nykštu-

Savo tūkstančius juosta susirinko, tačiau

met animacinis short’as „Steamboat Willy“

kus“ sekė „Pinokis“, „Dambis“, „Bembis“

Snieguolės pavyti nepajėgė. Fleischeriai

pasaulį supažindino su Peliuku Mikiu.

ir t. t. Temų suaugusiems išvengti nepavy-

turėjo pranašesnes bei inovatyvesnes tech-

ko, galų gale ir nereikėjo, tačiau Disnėjaus

nologijas, buvo kūrybiški, laužė standartus,

Tačiau į kino istoriją Disnėjus savo vardą

filmus vainikuoja gėrio triumfas ir laimin-

tačiau Disnėjus mokėjo pasakoti istorijas,

įrašė 1937 metais, pastatęs pirmąjį įgar-

gos pabaigos.

pavergiančias auditorijos širdis.

„Snieguolė ir septyni nykštukai“. Filmas

Tarp Disnėjaus ir Fleischerio įsižiebė

Kylanti Disnėjaus žvaigždė, „Paramount“

tryško pozityvia energija ir žadino teigia-

konfliktas. Susižavėjęs Fleischerio išradi-

abejingumas, vidiniai konfliktai studijoje ir

mas emocijas, jo personažai šoko ir dai-

mu Disnėjus rotoskopiją panaudojo ir savo

asmeniniuose brolių santykiuose galų gale

navo. Apie jokias nelaimingas pabaigas ar

filmuose. „Snieguolė ir septyni nykštukai“

užvėrė Fleischerių studijos duris. Holivude

gyvenimo aktualijų metaforas čia nė kalbos

tapo sensacija. Bet kad ir kokie populiarūs

didelėmis raidėmis švietė Disnėjaus pavar-

būti negalėjo. Be abejonės, pasakos premisa

buvo Fleischerių short’ai, Snieguolei pri-

dė. Jeigu ne Fleischerių nuopolis ir Disnė-

– pavydas, tačiau Disnėjus brolių Grimmų

lygti jie nepajėgė. Fleischerių animacija

jaus pergalė, animacijos veidas vakaruose

takais nemynė. Originali Grimmų pasaka

buvo tamsi ir keista. Disnėjus demonstravo

galėjo būti visiškai kitoks. Visgi Disnėjaus

baigiasi piktosios karalienės mirtimi. Prin-

visai kitokias vertybes ir tai jam leido pa-

triumfas suformavo medijos kanonus ir

cas, atpažinęs raganą, įsako šiai iki mirties

siekti platesnę auditoriją. Taip pat filmus

tendencijas.

šokti apsiavus iki raudonio įkaitusiomis

Disnėjus platino įkūręs savo kompaniją, o

geležinėmis šlepetėmis. Animaciniame

štai Fleischeriai priklausė „Paramount“

Šios tendencijos palietė ne vien animaciją.

filme, skirtame visai šeimai, tokių perso-

konglomeratui.

Išpopuliarėję superherojai narpliojo nu-

sintą pilno metro spalvotą animacinį filmą

nažo kankinimų atsisakyta. Žinoma, prie to prisidėjo Hayso cenzūros kodeksas, tačiau

sikaltimus, demonstravo madas, tapo toSavo ruožtu, „Paramount“ reikalavo at-

bulumo etalonu. Tai ypač juntama po karo

Protagonistas | žiema 2020

Animacija (ne) vaikams | Airidas Kondrotas leistuose DC komiksuose. Vėliau Stanas Lee pateikė kitokį superherojų modelį – jis nuplėšė Dievo etiketę. Skylėti, abejojantys, klystantys – Lee superherojus pavertė žmonėmis. Nors didžiąją dalį komiksų vis dar skaitė vaikai, tačiau medija atkreipė ir suaugusiųjų dėmesį. Vedami daktaro Fredricho Werthamo tėvai ir mokytojai susirūpino komiksuose nagrinėjamomis temomis. Jie atkreipė dėmesį į smurtą (nors kraujas nesiliejo) ir baiminosi, kad jis vaikų pasąmonėje taps vertybe. Taip atsirado komiksų turinį reglamentuojantis cenzūros kodeksas. Vaikų taurumas liko apsaugotas. Vėjai nurimo ir į žanrą imta žiūrėti kaip į pramoginę terpę. Nors superherojai galinėjosi jau ne vien su būtybėmis iš kosmoso,

kadras iš „Heavy metal“

animacijos personažai vis dar dainavo. Tiek kine, tiek televizijoje. „Looney Toons“, „Tom and Jerry“, „Hanna Barbera“, et cetera et cetera. Smurto šie populiarūs animaciniai filmai neatsisakė, tačiau vaizdavo jį per komedijos prizmę. Vožk su keptuve katinui per pakaušį ar susprogdink kojotą ir… nieko. Gyvūnai likdavo gyvi. Su guzu, apdegusiu pajuodusiu snukiu, tačiau gyvi. Juk tai juokinga. Apie žiaurų elgesį su gyvūnais niekas nekalbėjo. Komedija, taip sakant. Ši žanro stagnacija jokiais pokyčiais nesidomėjo. Užstrigo susikurtuose tropuose. Jeigu dviratis važiuoja, kam jį taisyti? Iki… Pradėjus byrėti Hayso kodeksui kito ir pati Amerika. Pradėjo steigtis ir reikštis laisvę ir lygias teises propaguojantys judėjimai. Ėmė aštrėti rasinė įtampa. Tuo pat metu tarsi perkūnas iš giedro dangaus animacijos industriją sukratė Ralphas Bakshis. „Man atsibodo disnėjiška animacija“ – cenzūruojant animatorių sakė Bakshis. Disnėjus taip stipriai įsitvirtino animacijos Olimpe ir nubraižė visas žanro gaires, jog nieko šviežio animacija nebesiūlė. Bakshis tapo tuo maištininku, sudrumstusiu vandenį. Jis puikiai žinojo, kad animacija gali būti kitokia. Ypač po to, kai Bitlų „Yellow Submarine“ įrodė, jog animacinis filmas į kino sales gali pritraukti ir suaugusiųjų auditoriją. Kita vertus, Bitlai yra Bitlai: paties Lennono žodžiais – populiaresni net už patį Jėzų. Pirmuoju Bakshio pilno metro filmu tapo „Fritz the Cat“, pastatytas pagal to paties pavadinimo komiksą. Jame žmogaus paralele virto gyvūnai, tačiau Bakshis jiems suteikė žmogiškąsias savybes. Kad katinas

20 Protagonistas | žiema 2020

Fricas tai ne dar vienas disnėjiškas tropas,

epo atmosferą, tačiau projektas liko nu-

Bakshis įrodo jau pirmuose filmo kadruose,

skalpuotas, mat studijos dovanotas aukso

kur statybininkas priešais kamerą išsitrau-

puodas pasiekė dugną. Antroji planuota epo

kia 20 cm (matmenys nustatyti iš akies)

dalis dienos šviesos neišvydo.

lytinį organą. Tai tarytum antausis visoms animacijos dogmoms. Bakshis didelėmis

Apmaudu, tačiau vėlesnė Bakshio kūryba

raidėmis ant sienos palieka užrašą, jog ani-

nesulaukė finansinės sėkmės. Visgi savo

macija yra tik įrankis. Kainavęs apie 7 tūks-

tikslą animatorius pasiekė. Ledai lūžo.

tančius JAV dolerių, be didelės reklamos ir

Bakshis įrodė, jog animacija tėra dar vie-

su stipriu X reitingu (suaugusiems) „Fritz

nas įrankis pasakoti istorijoms. Animacija

the Cat“ kino teatrų kasose surinko devynis

išlaisvina. Ji neturi limitų. Jeigu ką nors

milijonus JAV dolerių.

galima įsivaizduoti, animacija gali tai perkelti ir į ekraną. Ji atveria vartus, kuriuos

Debiutiniame filme Bakshis iš pasakiškų

užrakina technologija, biudžetas, realybė.

miškų ir pilių keliasi į purvinas Niujorko

Nestandartinės proporcijos, karikatūrinės

gatves, kur orkestro skambesį keičia fan-

veido išraiškos, pasaulis, kuris realybėje

kas, džiazas ir rokenrolas. Tiek „Fritz the

laužytų logikos ir suvokimo ribas – anima-

Cat“, tiek vėlesnėje Bakshio kūryboje mo-

cija šiuos pančius išardo.

terys laisvai mosuoja nuogomis krūtimis, dažnai tampa aistros ir sekso simboliais

Animacija Tolimuosiuose Rytuose

(„Cool World“, my god!). Bakshio kūryboje laisvai liejasi kraujas, narkotikai ir alkoho-

Japonija turi visiškai kitokią animacijos

lis. Režisierius nevengia nagrinėti aplink

kultūrą, o anime šiandien galima vadinti

kaistančių rasinių problemų. Nebijo įkąsti.

vienu didžiausių šalies eksportų. Vakarai ypač susidomėjo šia animacijos rūšimi po

Savo filmuose Bakshis pradėjo naudoti

to, kai JAV transliuotojas „Funimation“

metaforas, paraleles, satyrą. Šaipėsi iš Dis-

nusipirko teises rodyti „Dragon Ball Z“.

nėjaus. Jeigu Disnėjaus filmuose personažo

Apie tai, kad „Dragon Ball Z“ yra pasaulinis

mirtis buvo raktas į protagonisto brandą,

fenomenas, net nekalbėsiu. Kita vertus,

Bakshio filmuose šioji tapo neišvengiama

1988 m. išleistas filmas „Akira“ taip pat

gyvenimo ir būties tiesa.

atkreipė subtitrus skaityti nemėgstančios publikos dėmesį. 24 piešinių per sekundę,

Vėlesnėje kūryboje režisierius-animatorius

mitais apipintas „Akira“ vakariečių žvilgs-

išbandė skirtingas animacijos technikas,

nius atsuko į Japonijos animacijos rinką.

pvz. rotoskopiją. Šią techniką jis naudojo statydamas „The Lord of the Rings“ (1978).

Šiandien anime kultūra vakaruose užima

Bakshiui pavyko išlaikyti J. R. R. Tolkieno

lygiavertę poziciją su pačioje JAV kuriama

Animacija (ne) vaikams | Airidas Kondrotas animacija. Dėl geriausių, kultinį statusą turinčių serialų pešasi „Netflix“, „Amazon“, „Crunchyroll“. Viską pasako vien tai, jog „Netflix“ nusipirko teises transliuoti tokius grandus kaip „Neon Genesis Evangelion“ ar Hayao Miyazakio kūrybą. Bet nepaisant vakarų susižavėjimo anime kultūra, gimtinėje žmonės, mėgstantys animaciją, laikomi žemesne visuomenės grandimi. Vakaruose dėl „Marvel“ filmų šis žanras tapo mainstream’u, tačiau komiksai ir animacija turėjo nueiti ilgą kelią tam, jog būtų pripažinti ne vien nišine subkultūra. Bet Japonijoje anime mėgėjai, vis dar vadinami otaku, susilaukia patyčių ir užgauliojimo. Už socialinių normų ribų stumiami žmonės tampa užsidariusiais vienišiais. Anime, kaip ir bet kuri kita animacijos rūšis, yra

Kadras iš „Dragon ball z“

skirstoma į žanrus, ir net paaugliams skirti serialai vaizduoja žymiai daugiau smurto nei vakarietiška animacija. Tačiau ir tai

jau minėtą stereotipą, tačiau taip pat kar-

Amerikos Valstijų prezidentas. Tačiau išties

padėties nekeičia – Japonijoje socialinės

tu piešia neigiamą eskeipizmo platformų

pats nuožmiausias, pikčiausias ir pavo-

atskirties temperatūra ypatingai aukšta.

peizažą. Medija tampa niekine, pašiepiama,

jingiausias sutvėrimas yra lietuvių super-

nerimta. Panašiai kaip maginė ir mokslinė

mama. Kadaise vienas lietuvių televizijos

Visuomenė fanbazių publiką mato kaip nu-

fantastika užkietėjusių literatų akivaizdo-

transliuotojas mėgino jaunąją kartą supa-

tukusias, spuoguotas, tėvų namuose gyve-

je. Ir visgi Miyazakio pastatyti filmai renka

žindinti ir pripratinti prie laukinio žvėries

nančias ir savimi pasirūpinti nesugebančias

Oskarus, Akihabaros rajonas virto anime ir

iš Tolimųjų Rytų, dar žinomo kaip anime.

siurbėles. Psichologijoje dažnai šie žmonės

vaizdo žaidimų meka, o Jokohamoje turis-

Kanalo kostiumuotieji suprato, jog anime,

vadinami intravertais. Socialinės situacijos

tus vilioja 19,7 metrų dydžio judanti Gun-

kaip ir bet kuri kita animacija, turi žanrus ir

šio tipo asmenybę turintiems žmonėms

damo statula.

savą tikslinę auditoriją. Serialai „Hellsing“

kelia įtampą, nerimą, kartais – panikos priepuolius. Save tokie žmonės atranda vadovaudamiesi eskeipizmu: pabėgdami

ar „Kite“ TV tinklelyje pasirodė po vidur-

Supermamos prieš Metalinį Alchemiką

nakčio. Tačiau „Dragon Ball Z“, „Rurouni Kenshin“ ar „Fullmetal Alchemist“ gavo

nuo nemalonios realybės pasineriant į kiną,

Vieni mano, jog įtakingiausias ir pavojin-

progą pradžiuginti įvairaus amžiaus ani-

vaizdo žaidimus, literatūrą. Jų avatarais

giausias pasaulio žmogus yra Vladimiras

macijos gerbėjus.

ar profilio nuotraukomis internete tampa

Putinas, kiti sako, kad tai – Jungtinių

animacinių filmų personažai. Tai formuoja

Vienoje „Fullmetal Alchemist“ serijoje alchemikas, trokštantis susigrąžinti šlovę, yra pasiryžęs peržengti visas moralės ribas. Dėl eksperimento šis savo mažametę dukrą sujungia su jos mylimu šunimi, taip sukurdamas chimerą. Epizodas baigiasi kruvina chimeros mirtimi. Supermamoms tai nepatiko. Mamytės čiupo telefono ragelį, tušinuką ir, puoselėdamos vaikų dorovę, užbombardavo televizijos kanalą laiškais ir nepasitenkinimo kupinais skambučiais. Homunkulus Metaliniam Alchemikui įveikti pasisekė, bet supermamos pasirodė pernelyg galingas ir neįveikiamas antagonistas. Likusieji anime epizodai buvo transliuojami po vidurnakčio. Tad ar iš tiesų animacija tėra vaikams skirti filmukai? Net ir supermamos sako NE. I rest

Kadras iš „Connected“

my case.

Protagonistas | žiema 2020

Protagonistas rekomenduoja: Žiemos filmai ir TV

Protagonistas rekomenduoja: Žiemos filmai ir TV Kino teatruose vis dar štilis, tačiau filmų ir TV transliavimo platformos nemiega ir pristato galybę kūrinių, kurie padės praskaidrinti niurias dienas namuose. Kartu su savo Patreon rėmėjais bei skaitytojais paruošėme dar vieną rekomendacijų sąrašą, kuris turėtų padėti jums išsirinkti, ką žiūrėti toliau. Tiesa, turėkite omenyje, kad tekste pateiktos datos - tai oficiali leidėjų pateikiama informacija, kuri gali pasikeisti dėl visiems puikiai suprantamų priežasčių.

FILMAI Monster Hunter

Gruodžio 3 d. Kompiuterinių žaidimų fanai „Monster Hunter“ žino kaip puikų vaidmenų žaidimą, kuriame jūsų valdomas veikėjas medžioja įvairiausio tipo mitinius monstrus. Naudodamiesi vardo populiarumu, žaidimą leidžianti kompanija „Capcom“ nusprendė susukti pilno metro filmą, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka puikioji Milla Jovovich. Projekto režisierius Paul W.S. Anderson teigia, kad „Monster Hunter“ taps viena tiksliausių žaidimo adaptacijų didžiajame ekrane, nors fanų atsiliepimai po oficialiu filmo pristatomuoju filmuku nėra ypač teigiami. Tačiau tai tik pirmieji įspūdžiai - kaip bus iš tiesų, pamatysime jau visai netrukus.

22 Protagonistas | žiema 2020

Protagonistas rekomenduoja: žiemos filmai ir TV

The Midnight Sky

Gruodžio 23 d. Fantastinė pasakėčia pagal Lily BrooksDalton romaną, kuris yra toks negarsus, jog šios rekomendacijos rašymo metu neturėjo Wikipedia puslapio. Pagrindinį vaidmenį režisierius George Clooney patikėjo savo geram draugui Holivudo aktoriui George Clooney, ir pastarasis vaidmeniui sutiko užsiauginti Hemingvėjaus vertą barzdą. Siužetas porina apie postapokaliptinėje Arktyje įstrigusį mokslininką, žūtbūt bandantį įkalbėti astronautų komandą negrįžti į paslaptingos katastrofos sukrėstą Žemę. Pats tas neįpareigojančiam „Netflix“ vakarui, kai už lango siaučia žiema ir virusas.

Chaos Walking

Sausio 22 d.

„Chaos Walking“ - tai išties daug žadantis fantastinis filmas apie distopinę ateitį, kurioje nėra moterų, o visi gyvi organizmai gali girdėti bei perduoti vienas kitam savo mintis. Sakytumėte, eilinis fantastinis žiūralas, tačiau žvilgtelėjus į aktorių sąrašą užgniaužia kvapą. Pagrindinius vaidmenis šiame filme atlieka jau pripažinti aktoriai - Tom Holland, Mads Mikkelsen, Daisy Ridley, Ray McKinnon, Nick Jonas bei daugelis kitų. Sąstatas rimtas, tad tikimės ir rimtos fantastinės istorijos.

Protagonistas | žiema 2020

Protagonistas rekomenduoja: Žiemos filmai ir TV

The Expanse (5 sezonas)

Gruodžio 16 d. Iš „SciFi“ kanalo persikėlęs į „Amazon Prime“ platformą „The Expanse“ sulaukė galybės naujų fanų, kurie nekantriai laukė jau penktojo šio kosminio epo sezono. Ir pagaliau sulaukė... Turėtumėte žinoti, kad tai ypač detalus mokslinės fantastikos serialas, pasakojantis apie žmonijos progresą (ir nuopuolius) netolimoje ateityje, kurioje civilizacija išsiplėtė per visą Saulės sistemą. Verta paminėti ir tai, kad serialas kuriamas pagal to paties pavadinimo knygų seriją, o kūrėjai stengiasi likti ištikimi originalui. Jei trūksta kosmoso - „The Expanse“ bus puikus pasirinkimas.

The Stand

Gruodžio 17 d. Viena žinomiausių Stephen'o King'o istorijų sulauks savos adaptacijos, kurią kuria Josh Boone. Šis režisierius savo režisuotų filmų sąrašą visiškai neseniai papildė „The New Mutants“ adaptacija, kuri, švelniai tariant, nebuvo kokybiška. Mums, ištikimiems Stephen'o King'o kūrybos fanams, belieka tikėtis, kad „The Stand“ neištiks panašus likimas ir pagaliau sulauksime puikios „Tvirtovės“ ekranizacijos. Laikom čiūrikus...

Chilling Adventures of Sabrina (4 sezonas)

Gruodžio 31 d. Vieniems Sabrinos sugrįžimas patiko labai, kiti numojo į jį ranka, tačiau tai nenuneigia fakto, kad „Chilling Adventures of Sabrina“ tapo sėkmingomis raganaitės sugrįžtuvėmis. 2020 m. skaičiuojant paskutines minutes, „Netflix“ plaformoje turėtų pasirodyti paskutinis šio serialo sezonas, kuris suraišios palaidus galus ir užbaigs atgimusios Sabrinos istoriją. Puikus pasirinkimas, jei ieškote kažko, kas tiktų visai šeimai.

24 Protagonistas | žiema 2020

Protagonistas rekomenduoja: žiemos filmai ir TV

The watch

Sausio 3 d. Jei ieškote ko nors visiškai kitokio ir nestandartinio, turėtumėte nepraleisti „The Watch“ serialo, kuris įkvėpimo sėmėsi iš nuostabiųjų Terry Pratchett'o „Discworld“ fantastikos knygų. Fantastinis rokenrolas, britiškas humoras ir puikūs aktoriai, tarp kurių ir „Game of Thrones“ alumnis Richard Dormer, tikrai garantuos puikų laiką.

Snowpiercer (2 sezonas)

Sausio 25 d.

Kiek sunkiai įsibėgėjęs, tūkstančio ir vieno vagono traukinys stabtelėjo tik trumpam. Antrasis „Snowpiercer“ sezonas atidunda, o interneto žiniasklaida skelbia, kad pagaliau turime ir paslaptingojo pono Wilfordo vaidmens atlikėją - Sean Bean. Sekantiems Sean Bean karjerą, turėtų būti aiški ir antrojo sezono pabaiga, tačiau slapta tikimės, kad Snowpiercer kūrėjams ir vėl pavyks nustebinti visus „Netflix“ žiūrovus.

Protagonistas | žiema 2020

Protagonistas rekomenduoja: Žiemos filmai ir TV

BONUS: SKAITYTOJų Rekomendacijos his dark materials

Karina Čereškevičiūtė - didelė „His Dark Materials“ fanė. Pasak jos, puikus ne tik šis serialas, bet ir knygos, pagal kurias jis pastatytas. Rudens pabaigoje startavo jau antrasis „His Dark Materials“ sezonas, kuris toliau seka Lyra Belacqua ir jos nuotykius, dabar jau visiškai naujame pasaulyje.

Carnical row

Gytis Ožiūnas neleido mums pamiršti „Carnival Row“ - keisto neonuaro, kuriame pagrindinius vaidmenis atlieka visiems pažįstami Orlando Bloom bei Cara Delevingne. Pirmasis 8 serijų sezonas paklojo puikius pamatus istorijos tęsiniui, tačiau pandemija sumaišė kortas ir jo dar teks šiek tiek palaukti. Kol vieni laukia, kviečiame pažiūrėti tuos, kurie dar nematė nei vienos „Carnival Row“ serijos.

26 Protagonistas | žiema 2020

Protagonistas rekomenduoja: žiemos filmai ir TV

The 100

Eimantas Petraitis visiems rekomenduoja pažiūrėti visiškai neseniai paskutinį savo epizodą išleidusį serialą „The 100“. Būsime atviri, daliai mūsų redakcijos šis serialas visiškai nepatiko, o kiti suvalgė jį su didžiausiu pasimėgavimu. Jei įdomu, kaip postapokaliptinis serialas gali savyje talpinti temas ir siužetus apie senovinę pagonišką visuomenę, dirbtinį intelektą ir kosmines keliones, jums būtina peržiūrėti „The 100“. Pagrindinė serialo savybė - stringalviais į priekį šuoliuojanti istorija, kuri nuolat stebina net visko mačiusius (ir dažniausiai iš teigiamos pusės).

Cobra kai

Airidas Kondrotas teigia, kad tiesioginis „Karate Kid“ tęsinys yra tiesiog puikus. Serialas visiškai neseniai pasirodė „Netflix“ platformoje ir iškart tapo tikru hitu. Kaip Airidas teigia, „Cobra Kai“ gali pasigirti puikiai parašytais veikėjais, kurie ištrina ribas tarp juodo ir balto, tarp protagonisto ir antagonisto. Skamba intriguojančiai.

Protagonistas | žiema 2020

Oskarai nebėra #SoWhite, #SoOld, #SoSexist? | Benita Balsytė

Benita Balsytė

Kino mylėtoja, kolekcionierė ir filmosofė, kurios diena neapsieina be filmų

Oskarai nebėra

#SoWhite, #SoOld, #SoSexist? Neseniai JAV Kino meno ir mokslo akademija, plačiau žinoma kaip Oskarų apdovanojimų organizacija, kino pasaulį sudrebino patvirtindami savo ketverių metų įvairovės skatinimo programą. Jos tikslas – labiau įtraukti pažeidžiamas socialines grupes į Holivudo kino industriją bei atspindėti auditorijos įvairovę. Programa per ketverius metus skatins neįgaliųjų, moterų, skirtingų rasių, etninių grupių ir orientacijų žmonių integraciją tiek į ekranus, tiek į filmų kūrybinę grupę. Ir skatins ne motyvacinėmis „Ted Talk“ kalbomis apie laisvę, lygybę ir brolybę. Filmai, pretenduojantys į svarbiausią Oskarų ceremonijos apdovanojimą, – Geriausio filmo vardą – privalės atitikti konkrečius standartus. Nebepakaks „dėl vaizdo“ įtraukti daugiau moterų antraplaniams vaidmenims – reikalavimai taikomi ir filmų siužetams, kino studijų bei platintojų darbo pozicijoms, filmo kūrybinės komandos įvairovei bei kitoms sritims.

28 Protagonistas | žiema 2020

Oskarai nebėra #SoWhite, #SoOld, #SoSexist? | Benita Balsytė

Kadras iš „Joker“

Reikalavimų reziumė

grupės (rasių/etninių grupių, LGBTQ atstovai,

programa primena kokį asmenybės testą

moterys, neįgalieji).

su daugybe A, B, C, D pasirinkimų, tačiau iš tiesų tai itin konkrečios gairės, nusta-

Nuo 2024 m. Oskaruose įsigalės keturi standartai, iš kurių filmas privalės paten-

Tai tvirtas ir ilgai atidėliotas žingsnis lygių

tančios aiškius reikalavimus. Palyginimui,

kinti du, kad galėtų pretenduoti į geriau-

galimybių bei įvairovės kino industrijoje

BAFTA prašo filmų kūrėjų įgyvendinti du

siojo vardą. Kiekvienas iš standartų pateikia

link. Panašias nuostatas Geriausio britų fil-

standartus iš keturių ir patiems savo gražia

kelis pasirenkamus įgyvendinimo būdus.

mo ir Ryškiausio britų režisieriaus / scenaristo

iškalba ir eilėmis nupasakoti, kaip ir kokiu

Visas trumpintas standartų sąrašas straips-

/ prodiuserio debiuto nominacijai Britų kino

būdu juos atitinka – jokių griežtų skaičių.

nio gale, o keli iš pasirenkamų reikalavimų

ir televizijos meno akademija (BAFTA) pri-

Tačiau Oskarai sako palaikykit mano alų ir

nurodo, kad pagrindinį vaidmenį atliktų

ėmė dar 2018 m. Tiesa, jos apima daugiau

nesicackina – turi aiškiai, kai kur iki pro-

rasės ar etninės grupės atstovas; kad bent 30

temų (kaip religija, nėštumas ir motinystė,

centų šimtųjų, atitikti duotus pasirinkimus,

% filmo kūrybinės komandos sudarytų nepa-

regionų integracija), bet abstrakčiau skati-

kitaip nominaciją matysi kaip Tomaševskis

kankamai atstovaujamos socialinės grupės

na įvairovę rasės, lyties ar negalių atžvilgiu.

dar vieną kadenciją.

rys, neįgalieji) ar kad kino studijų rinkodaros,

Oskarai pasistengė labiau – išvardijo įvai-

Žinoma, pokyčiai nevyksta pernakt, todėl

sklaidos ir kitų skyrių vadovų pozicijas užimtų

rovės skatinimo sritis su keliais variantais,

Akademija pasirinko labai logišką jų įgy-

ir nepakankamai atstovaujamos socialinės

kaip jas įgyvendinti. Iš pirmo žvilgsnio

vendinimo laikotarpį – 3 metus, kol nauja

(rasių/etninių grupių, LGBTQ atstovai, mote-

Protagonistas | žiema 2020

Oskarai nebėra #SoWhite, #SoOld, #SoSexist? | Benita Balsytė tvarka įsigalės. Taip nuo 94-osios Oskarų ceremonijos (kuri vyks 2022 m.) visi filmai, norintys pretenduoti į Geriausio filmo apdovanojimą, turės užpildyti konfidencialią formą apie tai, kiek patenkina įvairovės skatinimo standartus, tačiau jų atitikti dar neprivalės. Nuo 96-osios ceremonijos (2024 m.) m. visi Geriausio filmo nominantai jau privalės atitikti pusę nurodytų reikalavimų. Šie standartai galios tik Geriausio filmo apdovanojimui ir kitų nominacijų nepalies.

Ką tai reiškia? Visų pirma tai labai stiprus pareiškimas, kad Oskarai galutinai pasirinko žengti įvairovės skatinimo keliu bei suprato, jog be jų pačių įsikišimo kino industrijos tendencijos

iš „birdman“ filmavimo aikštelės

nelabai pasikeis. O ir įvairūs #OscarsSoWhite ir panašūs judėjimai žavesio Akademijai tikrai neprideda. Užtenka prisiminti

tik #OscarsSoWhite , bet ir #OscarsSoOld.

jau kur kas rimtesnis ir teigiamas pasekmes

pasipiktinimo bangą, kai 2015-2016 m. visi

2015 m. duomenimis 75 % balso teisę tu-

atnešiantis žingsnis įvairovės ir lygių teisių

aktorių kategorijų Oskarų nominantai (40

rinčių žmonių sudarė vyrai ir tik 10 % visų

link.

žmonių) dvejus metus iš eilės buvo balti

balsuojančių buvo ne baltaodžiai. Tai no

kaip močiutės sūris. Tuomet Akademija

shit, Sherlock, štai tau ir atsakymas, kodėl

Kita vertus, nauji reikalavimai susilaukė

bene pirmą kartą atsitokėjo ir nusprendė

kažko galai nesueina.

ir kritikos dėl to, ar pokyčiai nekišami per

imtis veiksmų. O jų pradžia – atidžiau at-

prievartą. Aršiai reikšta nuomonė, jog Ge-

rinkti balsavimo teisę Oskaruose turinčius

Ir nors Akademija kiek apsimelavo, nes

riausio filmo apdovanojimas ir turėtų būti

Akademijos narius ir įtraukti daugiau mo-

pažado padvigubinti moterų ir kitų pažei-

teikiamas geriausiam filmui, nepriklauso-

terų, įvairių rasių atstovų bei kitų nepakan-

džiamų grupių integracijos rodiklius iki

mai, kokios rasės pagrindinis aktorius ar

kamai atstovaujamų grupių.

2020 m. neištesėjo, per pastaruosius ketve-

kas sudaro jo kūrybinę grupę. Kritikuota,

rius metus šiuo klausimu padaryta didelė

jog naujos taisyklės – tai vien politiniai

Štai jums truputį įdomiosios statistikos:

pažanga. Šiandieniniais duomenimis 33 %

žaidimai ir siekis kontroliuoti kino indus-

oficialiais duomenimis 2012 m. net 94 %

Oskarų balsavimo teisę turinčių narių yra

triją, kuris apriboja menines galimybes. Ir

visų balso teisę turinčių vertintojų buvo

moterys, įtraukta daug jaunesnių profe

nesunku suprasti pykčio priežastį.

baltaodžiai, vidutinis balsuotojas ant gim-

sionalų, o skirtingų rasių ar etninių grupių

tadienio torto pūtė 64 žvakutes ir tik 14 %

atstovai sudaro 19 % visų narių. Todėl ir

Pirmasis standartas (A), kuris reikalauja

narių buvo jaunesni nei 50 m. Sakytum, ne

neseniai paskelbti standartai – dar vienas,

į pagrindinius ir antraplanius vaidmenis įtraukti rasių, etninių grupių, kitų pažeidžiamų grupių atstovus arba atspindėti su šiomis grupėmis susijusį siužetą, atrodo išties sudėtingas. Akivaizdu, kad režisieriai ir scenarijaus autoriai įgyvendindami savo filmo idėją vien dėl šio kriterijaus nemėgins pritempti visos juostos temos prie nepakankamai atstovaujamų socialinių grupių. Jei jau kuri filmą apie pirmojo pasaulinio karo įvykius, natūralu, kad apkasuose nešūkausi apie lygias moterų ar LGBTQ teises. Pagrindinių aktorių atrankos taip pat jautri tema – nemažai pasirinkimo lemia ne vien aktoriaus gebėjimai, bet ir jo patirtis, charakteris, reikiamas požiūris į režisieriaus viziją, fiziniai gebėjimai bei daug kitų kriterijų.

Daniel Kaluuya filme „get out“

30 Protagonistas | žiema 2020

Tačiau tokiu atveju duodama visiška laisvė vykdyti kitus standartus, kurie taikomi

Oskarai nebėra #SoWhite, #SoOld, #SoSexist? | Benita Balsytė

Kadras iš „green book“ filmui anapus ekrano – jie į kino studijų

Etninės grupės ir rasinė diskriminacija

ir platintojų kūrybines komandas įtrauktų

Tiesa, neskaitant „Parasite“ sėkmės, kitoms etninėms grupėms sekasi sudėtingiau

pažeidžiamas socialines ir etnines grupes,

Palyginti su Holivudo istorija, dabarti-

– išanalizavus 100 populiariausių 2018 m.

kurių šiose pozicijose vis dar trūksta. Šie

niai Oskarai spalvingi kaip niekada. Nors

filmų juodaodžiai užėmė 14,9 % rolių, o

standartai taip pat apima ne tik rasinę,

Holivude vis dar gyvuoja korektiškai

artimiausi jiems liko maišytų rasių atstovai

lyčių nelygybę, bet ir socialinį atotrūkį –

užpudruoto rasizmo ir baltųjų viršenybės

(5,4 %) ir Lotynų amerikiečių kilmės akto-

didesnis dėmesys pažeidžiamoms grupėms

apraiškos, juodaodžių integracija yra viena

riai (4,9 %).

suteiktų lygesnes galimybes patekti į kino

labiausiai augančių kino industrijoje. Vie-

industriją net asmenims iš mažiau įtakingų

nas geriausiai šį progresą iliustruojančių

Tačiau šiuo atveju reikia prisiminti ir tai,

ir įvairiomis pažintimis apipintų šeimų.

pasiekimų – 2017 m. Oskaruose juodaodžių

kiek Holivudas istoriškai yra baltas, kiek tai

homoseksualų gyvenimą analizuojančiai

įsišakniję ir kiek didžiųjų Holivudo žvaigž-

Todėl tikėtina, kad dauguma filmų kūrėjų

juostai „Moonlight“ atitekęs Geriausio filmo

džių yra būtent baltaodžiai. Dar atvirai

rinksis atitikti būtent šiuos – apmokamų

apdovanojimas. Ir jie laimėjo prieš filmą,

vyravus rasinei diskriminacijai baltieji do-

praktikų (C) bei kino studijų rinkodaros ir

kurį galėtum pavadinti Ode baltiesiems –

minavo Holivude ir ši tendencija plėtojosi

sklaidos komandų integracijos (D) – stan-

romantinį miuziklą „La La Land“. Ne ką

iki mūsų dienų. Whitewashing (situacija, kai

dartus, nes jie kone lengviausi. Tai nėra

mažesnė pergalė – 2019 m. Geriausio filmo

ignoruojama personažo rasė ir jį vaidina

svarbiausios pozicijos su tokia didele hie-

apdovanojimą laimėjusi juosta „Green

baltaodis aktorius) bei blackface/yellowface

rarchija ar nusistovėjusiu baltaodžių patri-

Book“, taip pat nagrinėjusi juodaodžio

(situacija, kai baltaodis, keičiant jo išvaizdą

archatu kaip pagrindinių aktorių, režisierių

pianisto gyvenimą, kuriam dirba baltaodis

ir dažant veidą, vaidina kitos rasės žmogų)

ar prodiuserių kėdėse. Antrasis (B), inte-

vyras.

fenomenai taip pat iškilo ir vis dar išliko

gracijos į filmo kūrybinę komandą standar-

vien dėl istoriškai gyvavusios rasinės dis-

tas taip pat ne toks sudėtingas įgyvendinti.

Tačiau bene didžiausiu per pasaulį nu-

Iš keturiolikos pagrindinių filmo kūrybinės

skambėjusiu akibrokštu tapo 2020 m.

komandos pozicijų tik režisieriaus ir kine-

vykusiuose Oskaruose svarbiausią Akade-

Ir šių koncepcijų padarinius vis dar matome

matografo stabiliai išlieka prisotintos tes-

mijos apdovanojimą laimėjęs korėjiečių

savo ekranuose. Neseniai ši tema vėl iškilo

tosterono. Visose kitose srityse moterys jau

filmas „Parasite“. Tą vakarą laimėjęs dar 3

paskelbus, kad nuostabioji moteris Gal

dabar užima didelę dalį vietų ir keturiose

apdovanojimus, filmas ne tik tapo svarbiu

Gadot įkūnys Kleopatrą naujame režisierės

iš jų net dominuoja (kostiumų dizainerių,

įvertinimu korėjiečiams, bet ir istoriniu

Patty Jenkins filme. Toks aktorės pasirin-

atrankų režisierių, šukuosenų ir makiažo

įvykiu – pirmą kartą Oskarų apdovanojimų

kimas peikiamas, esą pagrindinis vaidmuo

skyriaus vadovų). Sakysite, tai kokio velnio

ceremonijoje Geriausio filmo apdovanojimą

turėtų tekti afroamerikičių aktorei, nors

tuomet reikia tų naujų taisyklių? Tam reik-

laimėjo filmas ne anglų kalba.

istoriškai iki galo nežinoma Nilo valdovės

tų pažvelgti kiek giliau.

kriminacijos.

kilmė siejama tiek su Afrika, Makedonija ir

Protagonistas | žiema 2020

Oskarai nebėra #SoWhite, #SoOld, #SoSexist? | Benita Balsytė

„ghost in the shell“ plakatas

32 Protagonistas | žiema 2020

Oskarai nebėra #SoWhite, #SoOld, #SoSexist? | Benita Balsytė kitomis tautybėmis. Visgi, G. Gadot Izraelio

laukė įvairaus vertinimo, šviesioji pusė, kad

kilmė nėra tokia tolima nuo Kleopatros

pagaliau apie seksualinę prievartą Holivude

šaknų kaip, tarkime, netikėtai suiranėjęs

pradėta kalbėti garsiai.

Kiti suinteresuotieji Vis daugiau tiek teigiamo, tiek neigiamo dėmesio susilaukia ir LGTBQ integracija

amerikietis Jake Gyllenhaal filme „Prince of Persia: The Sands of Time“ ar japonų man-

Vis daugiau dėmesio pritraukia ir nelygybė

Oskaruose. Pastarieji metai įrodė, kad

gos „Ghost in the Shell“ pagrindinę heroję

kino industrijoje: didesnė vyrams atiten-

LGBTQ temos ne tik svarbios, bet ir vertos

vaidinusi daniškų šaknų turinti amerikietė

kanti vaidmenų dalis, mažesnis moterų

Geriausio filmo („Moonlight“ 2017 m.,

Scarlett Johansson.

atlyginimas už tą patį darbą, rečiau moterų

„Green Book“ 2019 m.). Tačiau šios

projektams skiriamas finansavimas bei

bendruomenės kritika išlieka dėl LGBTQ

Visgi, nesudėtinga suprasti, kad dažnai

žiauri Oskaro nominacijų statistika. Dar

vaidmenų, atitenkančių heteroseksua-

tokiuose istorijos faktais ar legendomis pa-

šiek tiek įdomiųjų skaičių: per visą Oskarų

liems aktoriams, bei didžiausio dėmesio,

remtuose filmuose baltieji aktoriai pasiren-

istoriją Geriausio režisieriaus apdovanojimui

skiriamo baltaodžiams homoseksualiems

kami visai ne dėl to, kad specialiai norima

iš viso nominuotos 5 moterys ir iš jų tik 1

vyrams, o ne kitoms LGBTQ ir etninėms

diskriminuoti ar propaguoti baltųjų virše-

laimėjo. Geriausiai kinematografijai per visą

grupėms.

nybę. Natūralu, kai kurie jų – visuotinai

laikotarpį moteris nominuota tik vieną kar-

žinomi savo srities profesionalai, kurie ne

tą, o, lyginti su vyrais, per visus 93 Oskarų

Panaši tendencija aktuali ir neįgaliųjų at-

tik atlieka įspūdingus vaidmenis, bet tam-

ceremonijų metus moterims teko tik 14 %

žvilgiu – vos 5 % neįgaliuosius vaidinančių

pa jauku žiūrovams ir prisideda prie filmo

visų nominacijų.

aktorių iš tiesų turi negalią, o paskutinį kartą neįgalusis Oskarą laimėjo prieš dau-

bilietų pardavimų rekordų. Taip pat vyrauja ir daugybė kitų aktorių atrankos faktorių,

Nemažai kritikos susilaukia ir kitos ten-

giau nei 30 metų. Tačiau šie nedidelę neį-

tarp jų ir elementarus režisieriaus–akto-

dencijos, kaip anksčiau gyvavęs didžiulis

galiųjų ir LGBTQ bendruomenės integraciją

riaus ryšys (kaip ir šiame skandalėlyje, kur

Oskarų balsavimo teisę turinčių vyrų ir

iliustruojantys faktai neturėtų būti verti-

režisierė ir aktorė jau dirbo kartu dviejuose

moterų skaičiaus atotrūkis ar faktas, jog

nami vienareikšmiškai. Kvaila tikėtis, kad

„Wonder Woman“ franšizės filmuose).

filmai, už kurių pasirodymą moterys gauna

pirmumo teise pažeidžiamoms socialinėms

Geriausios aktorės apdovanojimą, yra kelis

grupėms brukami filmų vaidmenys pri-

Baltųjų viršenybė, blackface ir kitos prakti-

kartus rečiau įtraukiami į Geriausio filmo

sidėtų prie teigiamų pokyčių – akivaizdu,

kos pagrįstai priimamos jautriai ir etninių

nominaciją nei lyginti su vyrais. Trikdo ir

jog tai tik dar labiau papiktintų auditoriją ir

rasių aktoriai turi gauti tokias pat teises

kiti statistiniai duomenys – ištyrus 100

prisidėtų prie meninės vertės nuosmukio.

pretenduoti į filmą. Tačiau gyvenant

populiariausių 2018 m. filmų paaiškėjo, jog

Visų nepakankamai atstovaujamų socia-

#BlackLivesMatter aktualijomis ir pramogų

29,2 % laiko, kai juose matome moterį, ji

linių grupių nepritempsi. Tad Akademijos

pasaulio atstovams atsiprašomai žegnojan-

apsirengusi seksualia apranga, o 27,3 %

sprendimas verčiau suteikti gana nesudė-

tis dėl kiekvienos rasinę diskriminaciją ne

laiko – yra iš dalies ar visai nusirengusi.

tingai įgyvendinamas gaires, nei žarstyti

taip korektiškai palietusios situacijos, de-

Vyrai savo gamtos dovanas didžiuosiuose

Oskarų nominacijas į kairę ir dešinę visoms

rėtų išlaikyti balansą ir nepasiduoti radika-

ekranuose demonstruoti sutiko kone 4 kar-

pažeidžiamoms grupėms, yra logiškas bei,

lumui – ar tikrai visuomet baltojo aktoriaus

tus rečiau ir tai atskleidžia stiprų moterų

tikėtina, prie ilgalaikių pokyčių prisidė-

pasirodymas nebūtinai jo rasės rolėje yra

seksualizavimą bei žingsnį atgal moderniai

siantis sprendimas.

toks didelis nusižengimas?

visuomenei.

Kaip bebūtų, tikėtina, jog naujos Oskarų

Visa tai natūraliai kuria įvaizdį, kad jei ne

patiks ne visiems, ypač kino studijoms bei

taisyklės prisidės prie color-conscious akto-

moterų diskriminacija, tai bent nelygybė

platintojams. Tačiau viena yra tokiems

rių atrankų strategijos, kurios pagrindinis

kino industrijoje vis dar išlieka. Žinoma,

gigantams kaip „Warner Bros“ vartyti akis

pranašumas – ne ignoruoti rasę, bet sąmo-

įvesti griežtas taisykles ir jėga lyginti

dėl to, kad reikės čia dabar kurti naujas ap-

ningai atsižvelgti į ją organizuojant aktorių

statistikos diagramų stulpelius tik tam,

mokamas praktikas ar rengti daugiau darbo

atrankas. Nes samdyti žinomą grynakraujį

kad problemą galima būtų pavadinti „iš-

pokalbių savo rinkodaros komandose. Visai

amerikietį, primarlyti jo veidą 10 atspalvių

spręsta“, neprotinga – vis tiek laimėti turi

kas kita mažesnių biudžetų studijomis, ku-

tamsesne pudra ir pateikti jį kaip naujai

talentas. Tačiau Akademijos siekis suteikti

rios, siekdamos aukščiausio Oskarų apdo-

keptą kubietį ar arabą 2020 m. kino indus-

daugiau galimybių moterims, kad į jų dar-

vanojimo, labiau pasitiki originalios filmo

trijoje nebėra vertinama kaip itin pagirtinas

bus pirmiausia būtų atsižvelgta, o tik po to

istorijos sėkme ir stokoja papildomų resur-

žingsnis.

nuspręsta, atitinka kartelę ar ne, yra reika-

sų praktikoms ar darbo vietų pertvarkoms.

Nesunku nuspėti, kad šie pokyčiai tikrai

lingas ir skatinantis teigiamus pokyčius. Ir

Moterų diskriminacija

tą siekį organizacija per pastaruosius pen-

Vis dėlto nereikia pamiršti, jog didumai

kerius metus puoselėjo – Oskarų balsavimo

pretendentų atitikti bent pusę Akademi-

Ko jau ko, o moterų išnaudojimo, seksizmo

teisė suteikta dvigubai daugiau moterų nei

jos pateiktų kriterijų nėra taip sudėtinga.

ir seksualinės prievartos skandalų Holivude

buvo iki tol, o ir naujosios taisyklės, tikėti-

Kritikai piktinosi naujomis sąlygomis,

tikrai apstu. Vienas ryškiausių to pavyz-

na, dar labiau pagerins moterų integracijos

pasitelkdami praėjusių metų Geriausio filmo

džių – prieš trejus metus per visą pasaulį

rodiklius.

nominantus ir teigdami, jog tokie filmai

nuvilnijęs ir net Lietuvoje atitikmenų radęs

kaip „Irishman“ ar „1917“, kuriuose domi-

#MeToo judėjimas. Nors judėjimas ir susi-

nuoja baltieji vyrai, nebeturėtų galimybių

Protagonistas | žiema 2020

Oskarai nebėra #SoWhite, #SoOld, #SoSexist? | Benita Balsytė varžytis kardinaliai nekeičiant juostos. Tačiau tai netiesa. Pirmuoju atveju dėl pakankamo moterų ir rasių atstovų kūrybinėje grupėje bei vieno labiausiai įvairovę skatinančių platintojų – „Netflix“ – airis liktų ramus kaip belgas. „1917“ atveju taip pat užtektų įvairovės tarp filmo kūrybinės grupės atstovų – tai užtikrintų moterys filmo prodiuserio ir scenarijaus autoriaus pozicijose, jau nekalbant apie tai, kad tokia organizacija kaip „Universal Studios“ tikrai neturi problemų su pažeidžiamų grupių atstovų integracija. Tad pokyčiams iš tiesų reikia ne tiek ir daug.

Bet ar naujos taisyklės veiks?

iš „parasite“ filmavimo aikštelės

Įvertinus standartus kyla mintis, jog praktiškai bet kuris Geriausio filmo nominantas šiek tiek pasistengęs be didelių proble-

Galiausiai, svarbu suvokti, kodėl priima-

atstovo; bent 30 % visų aktorių yra iš nepa-

mų galėtų patenkinti standartus. Tačiau

mi tokie įvairovės skatinimo sprendimai.

kankamai atstovaujamos socialinės grupės

tuomet kyla klausimas, ar tai išvis atneš

Mums, tūkstančiais kilometrų nuo vakarų

(rasių/etninių grupių, LGBTQ atstovai, mo-

didelių pokyčių? Nežinia. Kadangi naujos

kultūros Mekos nutolusiems lietuviams

terys, neįgalieji); pagrindinė filmo istorija

taisyklės apima keturias skirtingas sritis,

galbūt ir nėra suprantama, kodėl į Oskarą

vystoma apie nepakankamai atstovaujamas

o kino studijoms lengviausia įgyvendinti

pretenduojančio filmo pagrindiniam vai-

socialines grupes.

standartus, susijusius su studijų koman-

dmeniui pasirinkta azijietė yra didžiulis

dų plėtros ar praktikos galimybėmis, gali

modernų požiūrį ir lygybę propaguojantis

būti, kad ir toliau ekranuose daugiausia

žingsnis. Tačiau iš tiesų toks įvairovės

dominuos baltaodžiai vyrai. Naivu tikėtis,

skatinimas yra tiesiog vienodų galimybių

kad sulauksime daug altruistų, pasiryžusių

kino industrijoje užtikrinimas visoms so-

Bent dvi filmo pagrindinės kūrybos ko-

įgyvendinti visus standartus ir kurti vien

cialinėms ir etninėms grupėms. O 2020 m.

mandų pozicijos (kaip režisierius, kinema-

tokius filmus kaip neįgalios indų tautybės

nebėra tas laikas, kada dar galėtume užsi-

tografas ir kt.) užimamos nepakankamai

lesbietės sunkumai šiandieniniame pa-

dengę akis gražbyliauti, jog rasės ir nelygy-

atstovaujamos grupės atstovų (rasių/

saulyje. Bet taip pat neteisinga teigti, kad

bės nematome, nors visuose ekranuose lyg

etninių grupių, LGBTQ atstovai, moterys,

ekranuose reikia tik LGBTQ, moterų, neįga-

saulė šviečia baltaodžiai vyrai. Svarbiausia

neįgalieji) ir iš jų bent vienas atstovauja

liųjų ir rasių temas gvildenančių filmų. Vien

nenukrypti į radikalias priemones. O poky-

rasę/etninę grupę; bent 6 filmo kūrybinės

tai, jog didieji kino industrijos vėliavnešiai

čiai, nors ir pamažu, bet jau ateina.

komandos pozicijas užima nepakankamai

skatina imtis pokyčių, rodo pavyzdį ir kuria

A STANDARTAS: REPREZENTACIJA EKRANE, TEMOS IR

atstovaujamos grupės atstovai; bent 30 %

daugiau galimybių, jau yra nemažas žingsnis. Juk pokyčiai prievarta beveik niekada

B STANDARTAS: KŪRYBINĖ LYDERYSTĖ IR PROJEKTO KOMANDA

visos filmo kūrybinės grupės sudaro socia-

NARATYVAI

liai pažeidžiamų grupių atstovai.

Bent vienas pagrindinis ar svarbus antra-

C STANDARTAS: INDUSTRIJOS PRIEIGA IR GALIMYBĖS

nepriveda prie teigiamų pasekmių. planis vaidmuo atliekamas etninės grupės

Kino studijose ir platintojų organizacijose suteikiamos apmokamos pameistrystės ir praktikos bei mokymų ir įgūdžių ugdymo galimybės nepakankamai atstovaujamoms grupėms (rasių/etninių grupių, LGBTQ atstovai, moterys, neįgalieji).

D STANDARTAS: AUDITORIJOS PLĖTRA Kino studijų rinkodaros ir sklaidos komandų vadovų pozicijas užima nepakankamai atstovaujamos grupės (rasių/etninių grupių, LGBTQ atstovai, moterys, neįgalieji).

Kadras iš „moonlight“

34 Protagonistas | žiema 2020

MŪSŲ NAUJI NAMAI

Straipsniai, žurnalai, naujienos ir (netrukus) atributikos parduotuvė. Viskas vienoje vietoje!

www.Protagonistas.lt Protagonistas | žiema 2020

Propaganda kine – siekis manipuliuoti žiūrovų mintis ir širdis | Tomas Mitkus ir Vaida Nedzinskaitė-Mitkė

Tomas Mitkus ir Vaida Nedzinskaitė-Mitkė

VGTU lektoriai, animacijos ir komiksų medijos tyrėjai bei praktikai.

Propaganda kine – siekis manipuliuoti žiūrovų mintis ir širdis Kino ir propagandos ryšys visais laikais buvo labai artimas. Labai greitai nuo kino, kaip medijos, gimimo buvo pastebėta šios pramogos formos galia užvaldyti žiūrovų protus ir širdis. Totalitarinių valstybių vadovai ir jų propagandos ideologiniai vykdytojai – Leninas, Stalinas, Hitleris, Trockis, Gebelsas ir kt. – šiam manipuliacijos įrankiui skyrė ypa tingą dėmesį. Būtent dėl jų žodis „propaganda“ įgavo neigiamą atspalvį, tačiau būtų naivu manyti, kad liberalias ir demokratines vertybes pripažįstančios visuomenės, nesinaudoja šiuo instrumentu. Šiandieniniame pasaulyje propaganda tampa nepamainomu įrankiu politinėms grupėms užtikrinti valdžią. Kas gi yra propaganda? Pats terminas už-

„Atsikovoti dvasiškai apglėbus, meldžiantis ir

Propagandos terminui jau keturi šimtai

fiksuotas popiežiaus Grigorijaus XV 1622

darant gerus darbus, pamokslaujant ir mokant

metų, tačiau šiandieninę prasmę jis įgavo

metų birželio 22 dieną išleistoje bulėje

katekizmo, nes šalys (…) prarastos Bažnyčiai

tik praėjusio amžiaus pradžioje. Tuo metu

pavadinimu „Inscrutabili Divinae“, kurioje

dėl debatų XVI amžiuje, ir organizuoti misi-

demokratinėse šalyse valdančios politinės

nurodoma sukurti kardinolų grupę (šven-

onierių misijas į veiksmingus korpusus norint

grupės susidūrė su situacija, kai masės, ne-

tąją kongregaciją) de propaganda fide, atsa-

skleisti Evangeliją į pagonių žemes…“

turinčios jokios politinės patirties, dažnai

kingą už krikščionybės plėtrą pasaulyje:

36 Protagonistas | žiema 2020

nori pareikšti savo nuomonę sudėtingais

Propaganda kine – siekis manipuliuoti žiūrovų mintis ir širdis | Tomas Mitkus ir Vaida Nedzinskaitė-Mitkė

Autorius: Vaidas Mikelskas

valstybinio lygio klausimais. Tokie atve-

(ar) vertybes kitiems asmenims. Atskirai

Kiekviena propaganda turi savo šaltinį,

jai, kai minios turi priešingą nuomonę nei

dar galima pridurti, kad propagandos tiks-

tikslus ir tikslinę auditoriją. Propagandos

valdžios atstovai, tapo didžiuliu trukdžiu

las yra pasiekti norimą rezultatą per kiek

vertinimas visuomet priklausys nuo taš-

sklandžiam vyriausybės darbui. Tai leido

įmanoma trumpesnį laiką, todėl propagan-

ko, iš kurio žiūrime į propagandos veiklą.

atsirasti naujai „profesijai“, kurios tikslas

da skleidžiama visomis medijomis.

Palyginimui – Lietuvoje vykdomą veiklą,

yra sistemingai ir efektyviai paveikti masių

skirtą išreikšti palaikymą baltarusių tautai,

nuomonę taip, kad jį sutaptų (ar bent ne-

Šiandien propagandos meistrai dažnai

mūsų akimis galima laikyti demokratijos

prieštarautų) vyriausybės norams. O asme-

dirba reklamos ir viešųjų ryšių sektoriuose.

sklaida ir jos stiprinimu, bet Baltarusijos

nys, kurie užsiėmė šia veikla, įvardijo savo

Šie propagandos specialistai manipuliuoja

valdžios atstovų akimis tai vienareikšmiai

paslaugas kaip propagandą, t. y., perėmė

žmonių emocijomis, bando priversti juos

atrodo kaip destrukcinė, į juos nutaikyta

pavadinimą iš prieš tai minėtos popiežiaus

elgtis neracionaliai, įsigyti produktą ar

veikla, galinti lemti šios grupės atstovų ga-

bulės.

paslaugą, kuri žmogui nėra būtina, o jei

lios, įvairių išteklių, laisvės ar net gyvybės

būtina, tai konkrečios įmonės. Visgi propa-

praradimą.

Šiandien propagandos terminas yra apibrė-

gandą reikia suvokti tiesiog kaip įrankį. Ki-

žiamas kaip informacijos srautų kontrolia-

taip sakant, propagandą galima įsivaizduoti

Bendrai pasiaiškinę propagandos apibrėžtį,

vimas, bandymas sukurti konkrečiai grupei

kaip paprasčiausią plaktuką, kuris vieno

galime aptarti ir pagrindinę straipsnio temą

palankią visuomenės nuomonę. Kitaip

žmogaus rankose gali padėti pastatyti nau-

– propagandą kine. JAV vyriausybė anksti

tariant, propagandos tikslas yra perduoti

dingus ar net nuostabius dalykus, o kito –

suprato, kaip kino filmų pagalba galima

vieno asmens ar žmonių grupės idėjas ir

tiesiog tapti ginklu, skirtu destrukcijai.

manipuliuoti visuomenės jausmais, suda-

Protagonistas | žiema 2020

Propaganda kine – siekis manipuliuoti žiūrovų mintis ir širdis | Tomas Mitkus ir Vaida Nedzinskaitė-Mitkė rant iliuziją, kad tauta pati apsisprendžia dėl konkrečių veiksmų ar problemų sprendimo būdų, o valdžia tik nuolankiai vykdo jos norus. Tai buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios JAV vyriausybė visokeriopai rėmė Holivudo įkūrimą. Holivudo sukurta produkcija padėjo išlaikyti komunistinės šmėklos baimę per visą Šaltąjį karą. Sovietų Rusijos (nuo 1922-ųjų Sovietų Sąjunga) vyriausybė taip pat tikėjo, kad kinas jos egzistencijai yra gyvybiškai svarbus. Kino pramonė tapo nepaprastai svarbia priemone siekiant suvienyti šalį. Žymioji Spalio revoliucija, po kurios bolševikai perėmė pagrindinius politinius ir administracinius mašinos valdymo svertus, visiškai neuž tikrino ir negarantavo absoliučios valdžios visoje karų ir nepriteklių suskaldytoje valstybės teritorijoje. Todėl, nors bolševikai

Kadras iš „american sniper“

turėjo stiprų karinį užnugarį, norėdami įsitvirtinti valdžioje, jie privalėjo užkariauti piliečių širdis ir įgyti tautos palaikymą.

tuoti didelius pinigus, turėti moderniausią

šviesti kukluksklaną ir pateisinti rasizmą.

Taigi XX a. kinas ir jo vizualiai perteikia-

kūrybos techniką, tačiau, jei kūrėjai tiesiog

2014-ųjų metų „Amerikiečių snaiperis“

ma informacija įsitvirtino kaip ginčytinai

tiesmukiškai vykdys nurodymus parodyti,

(angl. „American Sniper“) laikomas vienu

galingiausias propagandos įrankis, kuris

kad „x“ grupė yra bloga, o „y“ – gera, joks

labiausiai akivaizdžių (ir itin sėkmingų)

sujungė milijonus skirtingų pažiūrų žmo-

žiūrovas nebus paveiktas tokio kino kūrinio

propagandinių JAV kino kūrinių, sukurtų

nių bei padėjo manipuliuoti jų emocijomis

ir nepakeis savo pažiūrų. Taip, tokio pobū-

per pastarąjį dešimtmetį. Šis filmas nešlo-

siekiant pritarimo vyriausybės vykdomai

džio filmai bus propagandiniai, tačiau tikrai

vino amerikietiško gyvenimo būdo, kokios

politikai.

ne paveikūs.

nors partijos ar kito politinio junginio,

Nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios iki

Kino istorijoje iš tiesų užfiksuota nemažai

pajėgos Vidurio Rytuose pasiaukojančiai

Šaltojo karo pabaigos galingiausios valsty-

atvejų, kai kūrinys yra itin paveikus ir gali

kovoja su priešu yra sunkiai maskuojamas

bės išspjovė daugybę propagandinio turinio

pasiekti, atrodo, neįtikėtinų rezultatų. Štai

noras sugeneruoti didesnį palaikymą JAV

kino kūrinių. Tačiau absoliuti jų dauguma

1915-ųjų metų begarsis filmas „Tautos

kariniams užjūrio veiksmams.

gali būti žiūrimi tik tokiu atveju, jei žiūro-

gimimas“ (angl. „The Birth of the Nation“)

vui į nugarą įbesi šautuvą. Galima inves-

padarė dabar jau sunkiai suvokiamą įtaką

Lietuvoje bene pats žinomiausias ir skan-

nacijos mastu – sugebėjo teigiamai nu-

dalingiausias visų laikų lietuviškas propa-

tačiau siekis parodyti, kad JAV karinės

gandinis filmas – 1965-ųjų metų „Niekas nenorėjo mirti“. Aukštą šio filmo meninės meistrystės lygį gali ginčyti tik žmogus, kuris nieko nesuvokia apie kiną. Tačiau būtina pabrėžti vieną itin svarbų aspektą, jog „Niekas nenorėjo mirti“ NĖRA ISTORINIS FILMAS. Šio filmo naratyvas brutaliai iškraipė istorinę tiesą, paversdamas Lietuvos partizanus jokių moralinių vertybių neturinčiais banditais, o sovietinius kareivius – nuo nesuvokiamo (beveik nacistinio) teroro kaimo žmones gelbstinčiais geradariais. Visgi, jei tai būtų tiesmukiškas „sovietai – geri, partizanai – blogi“ vaizdavimas, vargu, ar kūrinys vis dar keltų tiek diskusijų ir išliktų paveikus. Būtent režisieriaus sprendimas sovietinę ideologiją nustumti į antrą planą (kiek tai įmanoma vyravus griežtai cenzūrai) padarė šį kino kūrinį tokį paveikų. Istorijos protagonistai viso filmo metu yra

iš „niekas nenorėo mirti“ filmavimo aikštelės

38 Protagonistas | žiema 2020

motyvuoti keršto, o ne dogmatinių tiesų,

Propaganda kine – siekis manipuliuoti žiūrovų mintis ir širdis | Tomas Mitkus ir Vaida Nedzinskaitė-Mitkė

„Song of the south“ skrajutė paprasti kaimiečiai – pavargę nuo visko ir

būti naudojamos pasenusios kultūrinės

su idėja ir nebūti jos apsėstam“ patvirtina,

tiesiog norintys gyventi, o partizanų vadas

reprezentacijos“, o paties skandalingiausio

kad žiūrovas, sugebantis priimti filmą kaip

vaizduojamas simpatiškas, netgi herojiš-

studijos sukurto filmo – 1946-ųjų metų

propagandinį kūrinį, vis tiek gali juo mė-

kas. Taigi, šioje istorijoje žiūrovai galėjo

„Pietų daina“ (angl. „Song of the South“)

gautis. Vis dėlto, LRT kanalo sprendimas

atrasti save, savo baimes ir bent iš dalies

– nuspręsta neberodyti visai. Pastarasis

2013-aisiais rodyti filmą „Niekas neno-

suprasti kai kuriuos protagonistų žingsnius

sprendimas šiandien yra aršiai diskutuo-

rėjo mirti“ per Laisvės gynėjų dieną arba

ir sprendimus.

jamas tiek visuomenėje, tiek akademinėje

2019-aisiais – per Valstybės dieną, buvo,

bendruomenėje. Cenzūra paprasčiausiai

švelniai tariant, nesusipratimas iš progra-

Filmas „Niekas nenorėjo mirti“ buvo pavo-

niekada nėra efektyvus būdas šalinti so-

mos sudarytojo pusės.

jingas propagandinis kūrinys jau anuomet,

ciokultūrines problemas visuomenėje.

tačiau šiandien rodomas žiūrovui, nežinan-

Pabaigoje svarbiausia šio straipsnio žinutė

čiam tikrojo istorinio konteksto, gali būti iš

Palyginimui, ar tikrai situacija pasikeistų,

(arba autorių propaganda) – propaganda

tiesų žalingas. Kyla rizika, jog giliau su Lie-

jei filmo „Niekas nenorėjo mirti“ pradžioje

nėra nei gera, nei bloga – tai yra įrankis.

tuvos istorija nesusipažinęs žiūrovas (tiek

būtų rodomas pranešimas „Gali būti vaiz-

Svarbiausias klausimas turėtų būti, ar pro-

lietuvis, tiek užsienietis) priims filme vaiz-

duojama netiksli istorinė interpretacija“.

paganda efektyvi (paveiki), ar ne. Geriau-

duojamą fikciją kaip istorinę tiesą... Kurio-

Ar visi žiūrovai staiga sugebėtų suvokti,

sias būdas atpažinti bet kokio pobūdžio į

ziška, šis lietuvių filmas išlieka mūsų šaliai

kad tai propagandinis kūrinys, neturintis

jus nutaikytą propagandą yra ugdyti kritinį

pavojingu propagandiniu kūriniu, galbūt

nieko bendra su tikrove? Nors tai būtų ge-

mąstymą. Jei jūs gebėsite greitai ir gana

net pavojingesniu nei bet kokia modernios

riau nei nieko, tačiau, straipsnio autorių

tiksliai identifikuoti bet kokios jums siun-

Rusijos valstybės sukurta propaganda.

nuomone, filmo „Niekas nenorėjo mirti“

čiamos žinutės tikruosius tikslus bei nepa-

propagandinės problemos sprendimas turi

tingėsite patikrinti informacijos aptariamu

Visgi slėpti, uždrausti ir kitaip apriboti

būti rastas fokusuojantis ne į patį kino kū-

klausimu papildomuose, nešališkuose bei

propagandinio filmo platinimą – ne išeitis.

rinį, o į žiūrovų edukaciją. JAV verslininkas

patikimuose šaltiniuose, tada jokia į jus nu-

Disnėjaus studija neseniai priėmė spren-

M. Forbesas yra pasakęs, kad „išsilavinimo

kreipta propaganda nebus efektyvi.

dimą imtis veiksmų dėl rasistinio turinio

tikslas yra tuščią protą pakeisti atviru“. O

pačiuose pirmuosiuose savo kūriniuose.

Aristotelio pastebėjimas, kad „išsilavinusio

Prie jų studija pridėjo užrašus kaip „Gali

asmens požymis yra gebėjimas susipažinti

Protagonistas | žiema 2020

O kas būtų, jeigu būtų? Alternatyvi istorija | Valdemaras Nedvecki

O kas būtų, jeigu būtų? Alternatyvi istorija

Valdemaras Nedvecki

Keliautojas po alternatyvius ir paralelinius pasaulius, pasakojantis juose matytas istorijas

„O kas būtų, jeigu...?“ – turbūt tokiu klausimu galima būtų pradėti bet kurio fantastinio (ir ne tik) kūrinio atsiradimo istoriją. „O kas būtų, jeigu kosmoso policininkais taptų lazerinius kardus valdantys samurajai?“ – galėjo būti ta mintis, kuri kadaise šovė George‘ui Lucas ėmus planuoti, kaip galėtų atrodyti „Star Wars“ visata. Kaip ir klausimas „O kas būtų, jeigu Didžiosios Britanijos slaptojoje tarnyboje dirbtų charizmatiškas šnipas, galintis susidoroti su bet kuo?“ – galėjo tapti priežastimi Ian’ui Fleming’ui sukurti garsųjį Džeimsą Bondą. Tačiau neretai kūrėjai klausimu „O kas būtų, jeigu...?“ sukuria ne naujus personažus ar ištisus pasaulius, bet paprasčiausiai pakeičia mūsų pasaulio istoriją. O kas būtų, jeigu kuris nors vienas istorinis įvykis būtų turėjęs kitokią pabaigą, nei mes ją žinome iš istorijos pamokų? Kaip smarkiai tai pakeistų mums žinomą pasaulį? Susipažinkite su alternatyvia istorija!

40 Protagonistas | žiema 2020

O kas būtų, jeigu būtų? Alternatyvi istorija | Valdemaras Nedvecki

Kadras iš „The man in the high castle“ | amazon

Alternatyvios istorijos kūriniai visuo-

Alternatyvios istorijos ištakos ir bruožai

met remiasi realiais istoriniais įvykiais

vieno svarbiausių mūšių minėtame kare – Getisbergo mūšio – baigtis, kuomet jį laimi

ir tikromis gyvenusiomis asmenybėmis.

Alternatyvią istoriją vaizduojančios kūry-

ne Sąjungos armija, tačiau Konfederacija.

Šiuose kūriniuose tyrinėjama, kas galėjo

bos ištakos pastebimos tiek antikos laikais,

Įkvėptas šios knygos Philip’as K. Dick’as

nutikti, jei tam tikras istorinis įvykis būtų

tiek viduramžiais – jau tuomet žmonės

1963 metais išleido romaną „The Man in

pasibaigęs kitaip. Kitokią žinomo istorinio

pagalvodavo, jog kai kurie įvykiai galėjo

the High Castle“, kuris ilgainiui tapo vienu

fakto baigtį neretai lemia realiuose įvy-

baigtis kitaip ir pakeisti pasaulį, kuria-

populiariausių ir geriausiai atpažįstamų

kiuose nedalyvavęs personažas ar kitas iš

me gyvena. Didžiausią pagreitį šis žanras

alternatyvios istorijos kūrinių. Su laiku

tiesų neegzistavęs reiškinys, kuris pakeičia

įgavo praėjusiame amžiuje. Daug įtakos

alternatyvios istorijos kūrinių ėmė daugėti,

tolesnę įvykių seką. Esminis bet kurios al-

alternatyvios istorijos žanro formavimuisi

juose buvo kuriami vis įvairesni pakeistos

ternatyvios istorijos elementas yra tai, ką

turėjo 1953 metais išleistas Ward’o Moo-

realios istorijos scenarijai. Robert’o Sobel’o

lietuviškai galėtume pavadinti „išsiskyrimo

re‘o romanas „Bring the Jubilee“, kuriame

1973-ųjų romane „For Want of a Nail“

tašku“ – konkrečiu momentu, kuomet kū-

pasakojama apie visiškai kitokią Jungtinių

svarstoma, kaip atrodytų Amerikos žemy-

rėjo fantazija perima pagrindinį vaidmenį

Amerikos Valstijų pilietinio karo baigtį.

nas, jei Amerikos revoliucija būtų žlugusi.

iš realybės ir mums jau žinomos istorijos.

Šiame romane išsiskyrimo tašku tampa

Kim’o Stanley Robinson’o romanas „The

Protagonistas | žiema 2020

Išminties puslapis

puslapis „I reject your reality and substitute my * own!“ - Adam savage

„Aš atmetu tavo realybę ir pakeičiu ją savąja!“ - Adam Savage

42 Protagonistas ||žiema Žiema2020 2020

O kas būtų, jeigu būtų? Alternatyvi istorija | Valdemaras Nedvecki Years of Rice and Salt“, pirmą kartą išleistas 2002 metais, pasižymi dar drąsesnėmis idėjomis. Jame narpliojama mintis, jog XIV amžiuje Europoje siautėjęs maro protrūkis visiškai išnaikina šio žemyno gyventojus ir tai leidžia iškilti Kinijai ir Vidurio Rytų šalims kaip galingiausioms pasaulio valstybėms. Alternatyvios istorijos mastus gali apriboti tik ją kuriančio autoriaus vaizduotė. Nors dauguma autorių ir gilinasi į istorinius įvykius, pasiekus išsiskyrimo tašką, kuris didžiąją dalį tikrų istorinių faktų palieka užnugaryje, visa istorija gali būti dėliojama taip, kaip autoriui atrodo tinkama, atsiduodant kūrybinei laisvei. Kitais žodžiais tariant, pasaulio istorija tėra tam tikrų įvykių

„Watchmen“

grandinė, kuri nulemia tai, kaip pasaulis atrodo šiandien – alternatyvios istorijos kūrėjai leidžia sau pakeisti vieną iš jos

išgalvotais realių žmonių, kaip pasikė-

Išsiskyrimo taškas šioje istorijoje – pas-

grandžių ir taip beveik neribotai koreguoti

sinimą išgyvenusio John‘o F. Kennedy,

tarojo pergalė.

mums žinomo pasaulio veidą.

prisiminimais.

Visa alternatyvios istorijos kūryba ilgainiui suformavo keturias jos kryptis:

•

Tikėtina alternatyvi istorija. Šios krypties

•

Mažai tikėtina alternatyvi istorija. Ši kryptis yra dažniausiai randama populiarioje

kūriniai pasižymi tuo, jog realūs įvykiai

kultūroje. Būtent šiai krypčiai galima

supinami su išgalvotais įvykiais, kurie

priskirti didžiąją dalį istorijų apie pa-

Faktams prieštaraujanti istorija. Ši kryptis

išties galėjo nutikti arba nenutiko vos

saulį, kuriame Antrąjį pasaulinį karą

yra rečiausiai aptinkama populiariojoje

per atsitiktinumą. Dažnai ši kryptis bū-

laimi nacistinė Vokietija. Taip pat ši al-

kultūroje. Ji dažniausiai pasitelkiama

dinga kūriniams, kuriuose vaizduojami

ternatyvios istorijos kūrinių rūšis daž-

istorinėse knygose, kuriose iškraipomi

kariniai įvykiai ar priimami politiniai

nai skaitytojui ar žiūrovui nepaaiškina

faktai, neretai naudojama propagandi-

sprendimai. Tuo paremtas C. J. San-

išsiskyrimo taško, bet iškart kuria jau

niais tikslais. Tačiau puikus, pramogai

som‘o politinis trileris „Dominion“,

pasikeitusį pasaulį. Vieni geriausių šios

skirtas šios rūšies pavyzdys yra Niall’o

kuriame svarbų vaidmenį atlieka reali

krypties pavyzdžių – Philip‘o K. Dick‘o

Ferguson’o knyga „Virtual History:

1940 metais vykusi kova tarp Wins-

knyga „The Man in the High Castle“

Alternatives And Counterfactuals“,

ton‘o Churchill‘io ir lordo Halifax’o dėl

bei to paties pavadinimo serialas, ku-

kurioje alternatyvi istorija pateikiama

Didžiosios Britanijos pirmininko posto.

riuose per daug dėmesio neskiriama paaiškinti, kaip išties Vokietijai pavyko laimėti karą.

•

Netikėtina alternatyvi istorija. Didžioji dalis šiai krypčiai priklausančių kūrinių paaiškina pasikeitimus istorijoje kelionėmis laiku, kuomet ateities gyventojai keliauja į praeitį tam, kad pakeistų tam tikrus įvykius. Tai yra pagrindinis James‘o P. Hogan‘o knygos „The Proteus Operation“ elementas, kurioje viena keliautojų laiku grupė leido Hitleriui iškilti ir laimėti karą, o kita – bando tai sustabdyti (taip, būtasis ir esamasis laikas viename sakinyje).

Svarbu paminėti, jog kūriniai, kuriuose vaizduojamos ir kelionės laiku, ir istoriniai įvykiai, personažai ar vietos, savaime

„assassin's creed“ žaidimų protagonistai

nepriklauso alternatyviai istorijai, jei personažai tik lanko istoriją. Tačiau jei perso-

Protagonistas | žiema 2020

O kas būtų, jeigu būtų? Alternatyvi istorija | Valdemaras Nedvecki

Kadras iš „inglorious bastards“ Tamsios alternatyvos

Alternatyvios istorijos pakeisti pasauliai

– tai jau tampa netikėtina alternatyvia

Alternatyvios istorijos kūriniai dažnai tam-

Vienas dažniausiai matomų scenarijų, be

istorija.

pa autorių būdu pasakyti, kad viskas, kas

abejo, yra Vokietijos pergalė Antrajame

įvyko realioje istorijoje, ir turėjo įvykti. Nu-

pasauliniame kare. Pasaulis po tokio ga-

Be to, dažnai nesutariama, ar steampunk’ą

krypus nuo realių įvykių, atsakymu į klau-

limo scenarijaus ne kartą iliustruotas tiek

taip pat galima priskirti alternatyviai is-

simą „O kas būtų, jeigu...?“ dažnai tampa

knygose, tiek ekranuose, tiek ir kompiute-

torija. Šiuo klausimu turbūt tinkamiausias

žmonijai kur kas mažiau malonus pasaulio

riniuose žaidimuose. Ir nors autoriai jį įsi-

atsakymas būtų „ir taip, ir ne“. Viena ver-

veidas. JAV kilmės autorių kuriamoje al-

vaizduodavo skirtingai, tokia karo pabaiga

tus, jei šio žanro kūriniai atspindi pasaulį,

ternatyvioje istorijoje neretai juo tampa

visuomet pasižymi vienu bendru bruožu

kuriame nebuvo išsiskyrimo taško, – tai nėra

didžiausios šios šalies gyventojų baimės:

– nemaža dalis pasaulio gyvena laimėtojų

alternatyvi istorija, o jau alternatyvi realy-

priespauda, okupacija, vergovė arba net

priespaudoje. Robert‘o Harris‘o knygoje

bė. Tačiau jei vaizduojami istoriniai veikė-

valstybės žlugimas.

„Fatherland“ Vokietijai pavyksta atremti

nažai ima kištis į realius istorinius įvykius ir juos keisti, sukurdami naują įvykių eigą,

Sovietų Sąjungos spaudimą, priversti pa-

jai, kurių gyvenimą pakeitė vienas ar kitas įvykis esant bent mažiausiam išsiskyrimo

Žinoma, atsakyti į klausimą, kodėl alter-

siduoti Didžiąją Britaniją ir sukurti savo

taškui, – tai jau galima laikyti alternatyvia

natyvi istorija dažnai vaizduojama kaip

branduolinę bombą, kurios demonstracija

istorija. Taip pat alternatyvia realybe, o ne

blogesnė ateitis žmonijai, yra gana papras-

priverčia Jungtines Valstijas pasirašyti

alternatyvia istorija turėtume laikyti ir kū-

ta. Skaitytojui, žiūrovui ar žaidėjui siužeto

taikos sutartį. Pasibaigus karui, visa rytinė

rinius, kuriuose atkartojami tikri istoriniai

linijoje visuomet reikia bent šiek tiek dra-

Europos dalis iki pat Uralo kalnyno prijun-

įvykiai, tačiau jų pasakojimo tėkmėje didelį

mos, kuri užkabintų ir skatintų nagrinėti

giama prie Vokietijos, o vakarinės žemyno

vaidmenį atlieka niekuomet neegzistavę

istoriją toliau. O sukurti dramatišką pasa-

šalys sudaro Vokietijai draugišką bloką.

veikėjai ar objektai. Puikus tokios alterna-

kojimą pasaulyje, kuriame žmonija gyvena

Bandymai užimti Sovietų Sąjungą ilgainiui

tyvios realybės pavyzdys yra „Assassin‘s

harmonijoje ir idiliškoje santvarkoje, yra

nuslopsta ir šios nusilpusios šalies vietą

Creed“ žaidimų serija.

gana sudėtinga.

Šaltajame kare prieš Jungtines Valstijas perima būtent Vokietija. Visos žiniasklaidos

44 Protagonistas | žiema 2020

O kas būtų, jeigu būtų? Alternatyvi istorija | Valdemaras Nedvecki priemonės yra stipriai kontroliuojamos, o koncentracijos stovyklų skaičius tik didėja. Minėtoje Philip‘o K. Dick‘o knygoje „The Man in the High Castle“ ir ja paremtame seriale vaizduojamas pasikeitęs JAV veidas. Vokietijai laimėjus karą, antrąja galingiausia valstybe tampa Japonija, užėmusi vakarinę Jungtinių Valstijų pakrantę. Šiaurės rytuose esančias valstijas kontroliuoja Vokietija, o pietryčių valstijas – Vokietijai paklūstantis režimas. Okupacijos klausimu dar toliau žengė žaidimų serijos „Wolfenstein“ kūrėjai. 2014 metais kartu su „Wolfenstein: The New Order“ prasidėjusi nauja serijos era įmeta žaidėjus į septintojo dešimtmečio pasaulį, kuris visas yra valdomas tik karą laimėju-

„Wolfenstein: the new colossus“

sios Vokietijos, pavergusios žmoniją. Siaubo istorijomis išgarsėjęs Stephen‘as King‘as 2011 metais išleistoje knygoje „11/22/63“, kuri 2016 metais tapo ir serialu, suderino keliones laiku ir alternatyvią istoriją. Joje autorius vaizduoja pasaulį, kuriame 1963 metų lapkričio 22 dieną Jungtinių Valstijų prezidentas John‘as F. Kennedy nebuvo nužudytas. Tiek knygos, tiek serialo protagonistui šį tikslą pavyksta pasiekti, tačiau grįžęs į savo laikmetį jis randa ne tokį pasaulį, kokio tikėjosi. Pakeitus istoriją pasaulį apėmė karas, kurio nebuvo mums žinomoje realybėje, lėmęs ne vienos pabėgėlių stovyklos Jungtinėse Valstijose atsiradimą ir didžiulį skurdą visame pasaulyje.

Kartais išsiskyrimo taško įtaka pasaulio vei-

įgauna smarkų pranašumą prieš Sovietų

dui alternatyviose istorijose gali atsiskleisti

Sąjungą Šaltajame kare, kas dar labiau di-

praėjus laikui, kaip tai vaizduojama Alan‘o

dina įtampą visame pasaulyje. Ir nors 1977

Moore’o rašytuose „Watchmen“ komik-

metais visi superherojai paskelbiami už

suose. Juose pasaulio istorija pasikeičia

įstatymo ribų, prasidėjus „Watchmen“ is-

1938 metais, kuomet pastebimi pirmieji

torijai, mes pastebime, kaip jų egzistavimas

superherojai. Tai nepakeičia tokių įvykių

pakeičia 1985-uosius, kuomet ir vystosi šio

kaip Vietnamo karas ar Richard‘o Nixon‘o

komikso veiksmas.

laimėti prezidento rinkimai, nors ir pakinta šių dviejų įvykių finalas – JAV laimi karą,

Keliais pastaraisiais savo darbais pasakoti

o prezidentą iš posto nuvertęs Votergeito

alternatyvią istoriją ėmėsi ir režisierius Qu-

skandalas neįvyksta. Komiksuose vieninte-

entin‘as Tarantino. Filmuose „Inglourious

lis iš tiesų supergalių turintis herojus Doc-

Basterds“ ir „Once Upon a Time in Holly-

tor Manhattan bendradarbiauja su Jungtinių

wood“ galime pamatyti po išsiskyrimo tašką,

Valstijų vyriausybe ir tai lemia, jog šalis

pakeičiantį visą įvykių eigą. Tik, priešingai nuo anksčiau pateiktų pavyzdžių, šiais atvejais jis sukuria geresnę ateitį ir suteikia tam tikrą įvykdyto teisingumo jausmą. Filmuose pasakojama istorija žadina pasitenkinimą, kuomet, kalbant paprastai, blogis gauna, ko nusipelnęs: Hitleris nušaunamas buvusių žydų kareivių, o žudikų kultas, įsiveržęs ne į tuos namus, patiria tragišką nesėkmę. Tiesa, Quentin‘o Tarantino kuriamose alternatyviose istorijose tik vienas iš šių įvykių galimai galėtų turėti žymesnių padarinių tolimesnei istorijai, mat Hitlerio nužudymas įvyksta vienais metais anksčiau. Filme „Once Upon a Time in Hollywood“ pavaizduotas Manson‘ų šeimos plano žlugimas išgelbsti kylančios aktorės Sharon Tate ir kelių jos draugų gyvybes, tad toks realios istorijos pokytis galbūt didesnę reikšmę turėtų tik Holivude.

„Once upon a time in hollywood“

Protagonistas | žiema 2020

Kovų meistras ar pramogų pasaulio atstovas – kas žinoma apie tikrąjį Bruce Lee? | Tadas Jakubauskas

Tadas Jakubauskas

Vaikas, kuris bando būti suaugusiuoju, berniukas, kuris bando būti vyru ir gyvūnas, kuris bando būti žmogumi

Kovų meistras ar pramogų pasaulio atstovas – kas žinoma apie tikrąjį Bruce Lee? Net ir menkai susipažinusiems su kovos menų filmais, Bruce Lee yra nesunkiai atpažįstama popkultūros figūra. 1999-aisiais žurnalas „Time“ Bruce Lee priskyrė prie 100 įtakingiausių praėjusio amžiaus asmenybių, jo įtaka dar šiandien jaučiama tiek Honkongo, tiek Holivudo kino industrijose, o tarp daugelio kitų jam priskiriamų pasiekimų Bruce Lee taip pat laikomas vienu inovatyviausių visų laikų kovų meistrų. Kita vertus, naujausiame žymaus režisieriaus Quentin Tarantino filme „Once Upon a Time... In Hollywood“ (2019) pristatoma nestandartinė, dekonstruota Bruce Lee įvaizdžio interpretacija. Ji sukėlė kontroversiją ir paskatino auditoriją kvestionuoti, kiek visos, šią popkultūros ikoną supančios legendos yra pagrįstos. Kadangi kritinis požiūris į status quo visada pateisinamas, Tarantino juostos sukeltos diskusijos yra puiki proga pažvelgti į tikrąjį Bruce Lee ir dar kartą įsitikinti istorine tiesa apie šią veiksmo filmų žvaigždę.

46 Protagonistas | žiema 2020

Kovų meistras ar pramogų pasaulio atstovas – kas žinoma apie tikrąjį Bruce Lee? | Tadas Jakubauskas

Bruce lee filmavimo aikštelėje

Bruce Lee paveikslas filme „Once Upon a Time... in Hollywood“

komandai vaizdingai pasakoja, kaip jį erzi-

Lee gėdingai pralaimi susiremiant antrąjį

na, jog kovos menų turnyruose būtina nu-

kartą. Paskutinis raundas pertraukiamas ir

sileisti silpnesniems varžovams. Paklaus-

auditorija paliekama spekuliuoti, kas būtų

Tinkamiausia būtų pradėti nuo Bruce Lee

tas, kaip atrodytų kova tarp jo ir legendinio

laimėjęs, tačiau Tarantino Bruce Lee iki pat

įvaizdžio, pateikto būtent 2019-ųjų Quen-

boksininko Cassius Clay (Muhammad Ali),

paskutinės akimirkos atkakliai tvirtina, jog

tin Tarantino parašytame, prodiusuotame

filme vaizduojamas Bruce Lee teigia, kad

tai jis būtų pasiekęs pergalę.

ir režisuotame filme. Pačią juostą trumpai

tikroje dvikovoje jis žymųjį sportininką

galima apibūdinti kaip menišką septintojo

suluošintų.

Quentin Tarantino komentaras

pretaciją, pasižyminčią tiek dramos, tiek

Į Lee teiginius su pajuoka žvelgia vienas iš

Akivaizdu, kad Bruce Lee minėtoje scenoje

komedijos elementais. Filmo siužete veikia

pagrindinių filmo veikėjų – Brad Pitt įkū-

vaizduojamas kaip arogantiškas šarlata-

ir fikciniai personažai, ir istorinės asmeny-

nytas, dubleriu dirbantis Antrojo pasaulinio

nas – geriausiu atveju kaip charizmatiškas

bės, kaip kad aptariamas Bruce Lee.

karo veteranas Cliff Booth. Įsižeidęs Bruce

ir įtaigus pramogų pasaulio atstovas, už

Lee iškviečia dublerį į draugišką trijų raun-

kadro neturintis jokių išskirtinių kovinių

Kontroversiją sukėlusioje scenoje ame-

dų dvikovą. Rytų kovų meistras rėkaudamas

įgūdžių. Reklamuodamas filmą Maskvoje,

rikiečių serialo „The Green Hornet“ fil-

bei demonstratyviai mojuodamas rankomis

režisierius Quentin Tarantino spaudos

mavimo užkulisiuose Bruce Lee (įkūnytas

pašoka į orą, spiria Brad Pitt personažui

konferencijos metu gynė tokią Bruce Lee

aktoriaus Mike Moh) darbuotojų ir dublerių

į krūtinę ir laimi pirmąjį raundą, tačiau

interpretaciją, teigdamas, kad veiksmo fil-

dešimtmečio Holivudo legendų inter-

Protagonistas | žiema 2020

Kovų meistras ar pramogų pasaulio atstovas – kas žinoma apie tikrąjį Bruce Lee? | Tadas Jakubauskas

bruce lee su šeima 1950m. mų žvaigždė tikrai pasižymėjo arogancija ir

trūkumą Lee kompensavo išskirtiniu vikru-

Po keturių mėnesių nuo Bruce Lee gimimo

girdavosi galėjęs įveikti Muhammad Ali.

mu, išvystyta technika, griežtos disciplinos

jo šeima grįžo gyventi į Honkongą, kuriame

išugdyta ištverme,, tiksliais judesiais,

ir praėjo būsimosios žvaigždės vaikystė

Pastaruosius teiginius Tarantino grindžia

adaptacija chaotiškoje gatvės muštynių si-

bei paauglystė. Dėl tėvo pažinčių Bruce Lee

Bruce Lee našlės Linda Lee Cadwell bio-

tuacijoje, gebėjimu valdyti tradicinius kinų

nuo pat ankstyvų dienų buvo įtrauktas į

grafine knyga „Bruce Lee: The Man Only

ginklus (tokius kaip nunčiakai) ir meis-

pramogų pasaulį, filmuojamas dešimtyje

I Knew“. Tačiau režisierius nesivargina

triškai išnaudoti savo kūno svorį smūgio

juostų, viena iš jų – 1950-ųjų „The Kid“.

patikslinti, kad knygoje cituojami Bruce

akimirką. Žvaigždės fizinius pajėgumus

Paauglystės pasiekimai taip pat apima pir-

Lee kritiko, o ne paties aktoriaus žodžiai.

labiausiai liudija jo biografija ir amžininkai.

mąsias vietas Honkongo vidurinės mokyk los bokso, bei „ča ča ča“ pramoginių šokių

Lygiai taip pat nekalbama apie Lee pagarbą

Bruce Lee ištakos

turnyruose.

Making of Enter the Dragon“: „Pasižiūrė-

Lee Jun-fan, pasauliui geriau žinomas Bru-

Pokario Honkongas, kuriame bėgo Bruce

kite į mano ranką, – kartą pasakė Lee, – tai

ce Lee vardu, gimė 1940-ųjų lapkričio

Lee jaunystės metai, buvo pakankamai pa-

smulki kino ranka. Jis [Muhammad Ali]

27-ąją, San Francisko kinų miestelyje. Jo

vojinga, demografinės krizės kamuojama

mane nužudytų.“

tėvas buvo Honkongo operos žvaigždė ir

vieta, apgyvendinta bedarbių ir benamių

pasižymėjęs aktorius Lee Hoi-chuen, o

karo pabėgėlių iš žemyninės Kinijos. Dėl

Būdamas maždaug 172 cm ūgio ir 62 kg

motina – europietiškų šaknų turinti Hon-

veiklos trūkumo jaunuoliams buvo įprasta

svorio Bruce Lee realistiškai vertino savo

kongo pilietė Grace Ho. Anglišką vardą

burtis į tarpusavyje kovojančias gaujas bei

galimybes, tačiau tai toli gražu nereiškia,

„Bruce“ pasiūlė Jackson Street ligoninės

aiškintis santykius dvikovose ant Honkon-

jog aktorius buvo bejėgis dvikovoje. Didžio-

seselė – tuo metu kinų imigrantų vaikams

go stogų – šiose konfrontacijose dažnai

joje dalyje konfliktinių situacijų nuvertinti

Jungtinėse Valstijose buvo įprasta turėti

dalyvaudavo ir Bruce Lee.

Bruce Lee būtų buvusi mirtina klaida tie-

vardą vietine kalba.

sunkiasvorių bokso čempionui, kuri minima režisieriaus Robert Clouse knygoje „The

siogine to žodžio prasme. Raumenų masės

48 Protagonistas | žiema 2020

Kovų meistras ar pramogų pasaulio atstovas – kas žinoma apie tikrąjį Bruce Lee? | Tadas Jakubauskas Pralaimėjęs vieną iš tokių gatvės kovų,

(angl. „One-inch punch“). Laikydamas

pagrindinių vaidmenų azijiečiams, todėl

šešiolikmetis Bruce pradėjo mokytis Wing

ranką vos 2,5 cm nuo oponento krūtinės,

Bruce Lee teko apsiriboti garsenybių treni-

Chun kovos stiliaus pas legendinį meistrą

Bruce Lee sugebėjo parblokšti sunkiasvo-

ruotėmis – jis asmeniškai mokė tokias to

Yip Man. Savo mokiniams meistras stengėsi

rių kategorijos karatė čempioną Joe Lewis.

meto įžymybes kaip aktoriai James Coburn

perteikti ne tik savigynos pagrindus, bet ir

Žinoma, tai buvo tik demonstracija, tačiau

ir Steve McQueen.

pabrėžti dvasinę kovos menų vertę, būtiny-

jos metu Lee parodė išskirtinį sugebėjimą

bę nepasiduoti provokacijoms ir vengti ne-

staigiu judesiu sukoncentruoti visą savo

reikalingų konfliktų. Nepaisant to, būsimoji

kūno svorį į mažą erdvę. Tai vienas geriau-

žvaigždė toliau dalyvavo gatvės kovose.

siai atpažįstamų Bruce Lee judesių, kuris

Jungtinių Valstijų kinų bendruomenė ypač

Tačiau kai Bruce sumušė vieno visų bijomo

dažnai atvaizduojamas net ir šiandieninėje

piktinosi, jog tradiciniai Kinijos kovos

triadų gaujos nario sūnų, policija įspėjo

popkultūroje, pvz. „Vieno colio smūgį“

menai buvo perduodami amerikiečiams.

šeimą ir tėvai 1959-siais išsiuntė jaunuolį

2018-ųjų kompiuteriniame žaidime „Dra-

Dėl šios priežasties 1964-aisiais Bruce Lee

gyventi pas jo vyresnę seserį San Franciske,

gon Ball FighterZ“ taip pat naudoja Goku

buvo formaliai iškviestas į dvikovą, kurią

Jungtinėse Amerikos Valstijose.

(SSB) personažas.

pralaimėjęs turėjo nustoti mokyti užsie-

Gyvenimas ir karjera Jungtinėse Valstijose

Netrukus po minėto renginio Bruce Lee

Lee įveikė kinų bendruomenę atstovaujantį

pastebėjo amerikiečių serialo „The Green

varžovą Wong Jack Man, tačiau, būdamas

Praėjus keletui mėnesių nuo atsikraustymo,

Hornet“ prodiuseriai. 1966 ir 1967 m. Lee

perfekcionistas, savo pergale jis liko nepa-

Lee įsikūrė Sietlo mieste. Jis atidarė kovos

vaidino kaukėto didvyrio Green Hornet pa-

tenkintas. Kova užtruko apie tris minutes –

menų mokyklą ir pradėjo mokyti vietinius

dėjėją, kovos menų ekspertą vardu Kato.

gerokai ilgiau, nei Bruce Lee tikėjosi.

savitai modifikuotos Wing Chun versijos,

Serialo žiūrovus iš karto pakerėjo aktoriaus

tuo metu vadintos Jun Fan Gung Fu (Bruce

charizma ir vakarų auditorijai tuo metu dar

Dvikova dėl teisės mokyti Amerikos pilie-

Lee Kung Fu). 1961-aisiais Bruce pradėjo

nepažįstami Rytų kovos menų veiksmai.

čius privertė jaunąjį kovų meistrą susimąs-

studijuoti Vašingtono universitete, kur

Vienas iš serialo prodiuserių Charles Fitzsi-

tyti apie tradicinių kovos menų limitus.

daugiausia dėmesio skyrė dramos ir filoso-

mons pasakojo, kad Bruce Lee judesiai buvo

Daugelis Rytų kovos menų stilių buvo

fijos studijoms. 1964-aisiais Lee vedė savo

tokie greiti, jog aktoriaus buvo prašoma

ribojami griežtų taisyklių, jų tikslas daug

mokinę Linda Emery (šiuo metu žinomą

judėti lėčiau, kad kameros spėtų viską už-

labiau priminė pastangas išsaugoti Kinijos

vardu Linda Lee Cadwell) ir lygiai tais pa-

fiksuoti.

kultūrinį paveldą, nei suteikti žmogui prie-

Sugrįžimas į Honkongą

niečius Rytų kovos menų. Priėmęs iššūkį,

čiais metais kovų meistras buvo pakviestas

mones apsiginti realiose gyvybės ir mirties

dalyvauti Tarptautiniame Long Beach karatė

Nepaisant bendros serijos su serialo „Bat

situacijose. Esama padėtis paskatino Bruce

čempionate.

man“ (1967) personažais ir išaugusio Bruce

Lee sukurti visiškai naują, hibridinį „sti-

Lee populiarumo, „The Green Hornet“

lių be stiliaus“, pavadinimu Jeet Kune Do

Būtent šiame renginyje Bruce Lee pirmą

buvo nutrauktas po pirmojo sezono, nu-

(kantonietiškai – „pertraukiančio kumščio

kartą pademonstravo savo fizinius gabu-

filmavus 26 epizodus. Kovų meistrui buvo

kelias“). Jo skiriamaisiais bruožais galima

mus prieš televizijos kameras. Tarp jų ir

sunku tęsti aktoriaus karjerą Amerikoje –

įvardyti paprastumą, praktiškumą, mini-

atsispaudimai dviem vienos rankos pirštais

septintajame dešimtmetyje Holivudo stu-

malų jėgų panaudojimą siekiant maksima-

bei klasika tapęs „Vieno colio smūgis“

dijos rasiniais sumetimais nesiryžo skirti

lių rezultatų ir tikslą užbaigti kovą jai net neprasidėjus – pertraukti priešo ataką savo veiksmu. Filosofiniai principai, sudarantys Jeet Kune Do pagrindą, savaime išryškina Quentin Tarantino pateiktos Bruce Lee interpretacijos trūkumus. Pavyzdžiui, abejotina, ar tik rasis Bruce Lee pradėtų puolimą įmantriu šuoliu, be priežasties rizikuodamas būti pargriautas taip, kaip rodoma vėliausiame Tarantino filme. Jo kovos būdą daug įtaigiau perteikia bei iliustruoja Honkonge pastatyti veiksmo filmai, kuriuose Bruce Lee pirmą kartą atliko pagrindinį vaidmenį. Nepatenkintas antraeiliais vaidmenimis ir paskatintas prodiuserio Fred Weintraub, Bruce Lee 1971-aisiais sugrįžo į Honkongą puoselėdamas planus kurti kovos menų

kadras iš „green hornet“ serialo

juostas, kurios įtikintų Holivudo studijas statyti panašų filmą Amerikoje. Dirbdamas

Protagonistas | žiema 2020

Kovų meistras ar pramogų pasaulio atstovas – kas žinoma apie tikrąjį Bruce Lee? | Tadas Jakubauskas su tokiais Honkongo filmų kūrėjais, kaip prodiuseris Raymond Chow, Bruce Lee užbaigė tris juostas: „Big Boss“ (1971), „Fist of Fury“ (1972) ir „Way of the Dragon“ (1973). Kiekviena tapo vis didesnės komercinės sėkmės sulaukusiais hitais, kurie išgarsino Bruce Lee visoje Azijoje ir privertė JAV kino studijas susimąstyti apie kovos menų žanro filmų potencialą vakaruose. Nebaigęs filmuoti juostos „Game of Death“, 1972-aisiais Bruce Lee priėmė „Warner Brothers“ pasiūlymą statyti kovos menų filmą vakarų auditorijai. Tai buvo 1973-iųjų „Enter the Dragon“ – juosta, dažnai laikoma pačiu geriausiu ir įtakingiausiu visų laikų kovos menų filmu. Kaip

originalus „enter the dragon“ filmo plakatas

ir su ankstesniais projektais, Bruce Lee itin aktyviai dalyvavo ruošdamas filme vaizduojamų kovų choreografiją ir rašydamas

niniuose interviu pripažino, kad jam buvo

tas yra „Dao De Jing“, priskiriamas mitais

scenarijų – pastarasis itin gausus aliuzijų į

būdingas karštakošiškumas. Treniruočių

apipintam autoriui Laozi. Daoistai teigia,

kertinius Bruce Lee pasaulėžiūros filosofi-

metu jis taip pat galėdavo būti ypač griežtas

kad pasaulį sukūrė ir valdo neapibrėžtas ir

nius pagrindus. Deja, būdamas gyvas Bruce

ir reiklus savo mokiniams, tačiau žeminti

neprognozuojamas principas, vadinamas

Lee neišvydo savo pasaulinės sėkmės. Likus

kitus jam nebuvo būdinga. Bruce Lee pasi-

daugiareikšme sąvoka „Dao“, kuri daž-

vos mėnesiui iki „Enter the Dragon“ debiu-

tikėjimo savimi nederėtų maišyti su aro-

niausiai verčiama kaip „kelias“.

to JAV, 1973-aisiais liepos 20-ąją aktorius

gancija. Jo požiūrį į save geriausiai išreiškia

ir kovos menų legenda netikėtai mirė nuo

paties Bruce pasakyti žodžiai 1971-ųjų

nuskausminamųjų sukeltos alerginės reak-

Dao esą nepasižymi dėsningumais, jis

radijo interviu su Ted Thomas: „Jei pasa-

cijos, būdamas vos 32 metų amžiaus...

beformis, stokoja apibrėžtų ypatumų, jo

kyčiau, kad aš geras, sakytum, kad giriuosi.

neįmanoma išreikšti žodžiu. Jis visiškai

Bet jeigu teigčiau, kad nesu geras, žinotum,

spontaniškas, laisvas, o jo esmę ir vertę su-

kad meluoju.“

daro tuštuma, tolygi vidinei pastato erdvei

Daoizmo įkvėptas kuklumas

ar virtuvinio indo tūriui. Daoistų požiūriu, Žiūrint Quentin Tarantino filmą „Once

Dar labiau Bruce Lee kuklumą perteikia ko-

žmogaus etinis tikslas yra gyventi harmo-

Upon a Time… In Hollywood“ Bruce Lee

vos menams pritaikyta daoizmo filosofija,

nijoje su Dao, o tai pasiekiama per „uvei“

gerbėją gali užgauti ne tiek faktas, kad Lee

ypač jo įkurtoje Jeet Kune Do mokykloje.

t. y. veikimą neveikiant. Pastarasis principas

pralaimi kovą fikciniam personažui, kiek

Greta budizmo ir konfucionizmo, daoizmas

nereiškia pasyvumo ar tinginystės – tai

aplinkybė, jog Bruce vaizduojamas kaip

buvo viena iš trijų Senovės Kinijoje prakti-

veikiau požiūris sąmoningai nesikišti į na-

pasipūtęs, problemų ieškantis narcizas.

kuotų religijų, kuri prasidėjo apie

tūralią įvykių eigą, įskaitant ir natūralius

Žinoma, ir amžininkai, ir pats Bruce asme-

IV a. pr. Kr. Jos pagrindinis religinis teks-

psichologinius procesus. Šiuo atveju žmogus atsisako savo valią (arba ego) primesti situacijos raidai ir būtent ši sąmoningai taikoma pastanga tampa susiklosčiusios situacijos sprendimu. Kovos menuose tai visų pirma atsiskleidžia siekiu nesikišti į natūralias kūno reakcijas bei tolerancija individualaus organizmo tendencijoms judėti, bei kautis jam priimtinu, unikaliu būdu. Gali būti, jog natūrali ir visiškai pagrįsta kūno reakcija konkrečioje situacijoje yra bėgti. Ne veltui Bruce Lee personažas filme „Enter the Dragon“ savo kovos meną apibūdina kaip „kovą nekovojant“, o savo mokytojo paklaustas, kokią techniką jis labiausiai nori įvaldyti, Lee atsako, kad jo tikslas – „neturėti jokios

Bruce už juostos ribų

50 Protagonistas | žiema 2020

technikos“.

Kovų meistras ar pramogų pasaulio atstovas – kas žinoma apie tikrąjį Bruce Lee? | Tadas Jakubauskas Kovos menų stilių kritika

Filme „Enter the Dragon“ pastangas min-

Kovų meistras ar pramogų pasaulio atstovas?

timis apčiuopti kovos menus Bruce Lee Į kovos menus Bruce Lee žiūrėjo kaip į būdą

lygina su perskyra tarp žodžio ir jo deno-

Savo žodžiais, karjera ir pavyzdžiu Bruce

pažinti ir perteikti save autentiškai, todėl

tato: „Tai tarsi pirštas, rodantis į mėnulį,“

Lee peržengė kovos menų sritį. Jis fizinės

jis ypač skeptiškai vertino tradicijas, stilius,

– mokiniui aiškina Lee, – „nesusikoncen-

kovos subtilybėmis išreiškė principus,

metodus ir sistemas. Šie dalykai pagrįsti

truok ties pirštu, kitaip pražiopsosi visą

kurie aktualūs ir pritaikomi bet kokioje

objektyviais, nekintančiais teiginiais, todėl

tą dangišką šlovę!“ Panaši idėja atsispindi

žmogaus veiklos sferoje. Kinas jam tapo

Bruce Lee juos traktavo kaip netinkamą

ir Bruce Lee personažui išsakius mintis,

daug efektyvesne idėjų pristatymo forma,

priemonę perteikti tai, kas iš esmės sub

kylančias stovint priešo akivaizdoje: „Nėra

kuri dramatišku ir visuotinai suprantamu

jektyvu – nuolat kintanti (ir todėl gyva)

jokio oponento,“ – taria Lee, – „todėl, kad

būdu apjungė dvasines problemas ir kūno

individualaus žmogaus prigimtis. Sistemos,

žodis „aš“ neegzistuoja.“ Pastaroji idėja

kultūrą. Savo filmais Lee drastiškai pakeitė

programos, taisyklės – visa tai gali privesti

apie iliuzinę, objektyviai prieinamą žmo-

vakariečių požiūrį į Kinijos piliečius, kurie

tik prie negyvų, statiškų, masiškai pritai-

gaus tapatybę perimta iš budizmo. Bruce

iki to laiko buvo išjuokiami kaip „luošieji

komų tikslų. Šiuos dalykus galima išmoky-

Lee filmuose ir darbuose daugiausiai jau-

Azijos žmonės“ ar suskaldžiusi tauta, ne-

ti, perskaityti knygoje, tačiau, tarsi daoistų

čiama zen tradicijos įtaka. Pabrėžiamos zen

sugebanti atsilaikyti prieš imperialistinės

išminčius, Bruce Lee „mokė nesakydamas“

sekėjams būdingos pastangos išsivaduoti

Japonijos atakas bei kolonialistines Didžio-

ir vietoje teorinių žinių iš savo mokinių jis

nuo mąstymo priešybėmis, kurios priverčia

sios Britanijos ambicijas.

reikalavo praktikos.

žmogų investuoti save emociškai, sukelia šališkumą, susiaurina perspektyvą ir kartu

Bruce Lee suteikė kinams priežastį di-

Bruce Lee priešiškumą stiliams taip pat

drastiškai apriboja kovotojo galimybes

džiuotis savo nacionaline tapatybe, tačiau

iliustruoja jo legendiniai žodžiai „būk kaip

konfliktinėje situacijoje – nesvarbu ar ji

taip pat išliko kosmopolitiškas ir kovojo su

vanduo“, kuriuos jis ištarė 1971-aisiais

susijusi su fizine konfrontacija, ar gyveni-

rasizmu iš abiejų pusių – tiek skindamas

TV seriale „Longstreet“ ir juos pakartojo

miška problema.

azijiečiams kelią į vakarų kino industriją,

vieninteliame išlikusiame televizijos in-

tiek atskleisdamas baltaodžiams ir afroa-

terviu anglų kalba, kurį vedė žurnalistas

Kaip išsivaduoti iš galimybes ribojančio

merikiečiams Rytų kovos menų paslaptis.

Pierre Burton. Tarp daoistų, vanduo buvo

dualizmo Bruce Lee gražiai paaiškina mi-

Be Bruce Lee greičiausiai neturėtume filmų

populiari metafora perteikti Dao esmei –

nėtame TV seriale „Longstreet“, kuriame

su Jackie Chan, Jet Lee, Chuck Norris, ar

šis skystis neturi apibrėžtos formos, todėl

apibūdina „meno numirti“ principą. Seriale

Jean-Claude Van Damme. Taip pat vargu,

lengvai prisitaiko prie bet kokios talpos,

Bruce Lee treniruoja aklą pagrindinį hero-

ar galėtume mėgautis tokiais filmais, kaip

vanduo taip pat yra švelni medžiaga, bet

jų, laukiantį iš anksto sutartos dvikovos.

„The Matrix“, „Kung Fu Panda“, ar iko-

ji turi galią prasigraužti pro uolienas, pa-

Matydamas, kad jo mokinys nepasiruošęs,

niškomis kompiuterinių žaidimų serijomis,

skandinti laivus ar užtvindyti miestus. Tai

paskutinės treniruotės pabaigoje Bruce Lee

kaip „Street Fighter“ bei „Mortal Kombat“

ta pati jėga, kuria, anot Bruce Lee, turėtų

pastebi: „Tu, kaip ir visi kiti, nori išmokti

– pastarasis garantuotai neturėtų persona-

vadovautis kovų meistras, pasirenkantis

būdo laimėti, bet niekad nepriimti būdo

žo Liu Kang.

dinamiškai prisitaikyti prie skirtingų situ-

pralaimėti. Priimti pralaimėjimą, išmokti

acijų, užuot save ribojęs apibrėžta, visiems

mirti reiškia nuo to išsilaisvinti. Tad išau-

Taigi, ar Bruce Lee buvo tik aktorius, ar ir

atvejams vienodai taikoma (ir todėl vieno-

šus rytojui, privalai išlaisvinti savo ambi-

kovų meistras? Net ir prieštaraujant bio-

dai neefektyvia) kovos forma t. y. stiliumi.

cingą protą ir išmokti meno numirti.“

grafiniams faktams apie išskirtinius šio žmogaus fizinius gabumus, mažų mažiausiai galima sutarti, kad Bruce Lee buvo didis mąstytojas, „kovojantis filosofas“, įžvelgęs vidinę pergalę net ir pralaimėjime. Tokiu būdu Bruce siūlė paguodą, kurios būtų tikrai naivu tikėtis iš Quentin Tarantino vaizduojamos jo karikatūros. Bruce Lee nesunku suvokti kaip visos žmonijos pilietį, kuris kovos menais siekė perteikti visai rūšiai bendrą prigimtį ir puoselėjo viziją suvienyti skirtingų rasių atstovus per (paradoksaliai) kovinį sportą. Atsižvelgiant į šiandienį UFC populiarumą bei organizacijos prezidento Dana White pripažintą Bruce Lee indėlį į mišriuosius kovos menus, galima teigti, kad galų gale jam pavyko.

bruce lee rodo savo meistriškumą „marlowe“ užkulisiuose

Protagonistas | žiema 2020

Apie Džokerius ir picas: šešių klounų retrospektyva | Dmitrijus Babičius

Apie Džokerius ir picas: šešių klounų retrospektyva

Dmitrijus Babičius

Naudodamasis proga, pasireklamuosiu: visi žaiskite PyroMind!

Praeitą pavasarį galėsime prisiminti ne tik dėl prasidėjusios COVID-19 apgulties ir kosminio laivo „Dragon 2“ pirmojo skrydžio. Vienas garsiausių komiksų bei filmų piktadarių, amžinas Betmeno priešas Džokeris, šventė garbingą istorinį aštuoniasdešimtmetį. Ta pavėluota proga – išimtinai subjektyvi retrospektyva, kurią seniai svajojau įgyvendinti. Noriu palyginti kiekvieną iš šešių garsiausių Džokerių… su picomis. Kodėl būtent picos? Kadaise dingtelėjo, kad tai puiki metafora, juolab kad kaip ir picų, Džokerių būta įvairių, ir gerbėjai iki šiol ginčijasi, kuris geriausias. Nuo personažo pasirodymo 1940-aisiais mes turėjome: Džokerį-bankų plėšiką, Džokerį-psichopatą, Džokerį, pasamdytą Irano vyriausybės, steampunk’inį Džokerį, Džokerį-samurajų ir net moterišką Džokerio versiją (ir ne, čia aš ne apie visų įsimylėtą išprotėjusią akrobatę Harley Quinn). Kaip pasakytų Biliūno Juozapota: kiek Džokerių... ir kokie visi gražūs! Tačiau pats norėčiau apsiriboti tais šešiais žymiausiais, kurie pasiekė mirgančius ekranus. Taigi: Džokeriai ir picos!

52 Protagonistas | žiema 2020

Apie Džokerius ir picas: šešių klounų retrospektyva | Dmitrijus Babičius

joaquin phoenix filme „Joker“

Cesar Romero: šaldytas paplotys iš prekybcentrio

tibarščių spalvos kostiumą ir gaudavo į

ir seriale išdavikiškai pilkuoja ant blyškios

dūdą tiek nuo Betmeno, tiek nuo dailius

klouno fizionomijos. Kvaila? Neprofesio-

Vaikštinėdami „Lidl“ šaldiklių alėjomis,

nailoninius kalsonus apsitempusio Robino.

nalu? Taip, bet... ką padarysi? Kaip minėjau,

nesunkiai pastebėsite už stiklo pūpsančias

Kadangi serialas buvo labai nepiktybinis ir

apie kokybę ar auksines Oskaro statulėles

picų dėžes, nuo kurių jums viepiasi antro

orientuotas į neišrankią auditoriją (kaip ir

šešiasdešimtųjų serialo autoriai tikrai ne-

pomorfinės pelės ir pergalingoje euforijoje

jūsų orkaitėje šylanti parduotuvinė pica),

galvojo, o atmetus visus kliurkus Romero

sustingę vaikai, suprask, būsimieji picų

Romero Džokeris atrodė grėsmingas maž-

Džokeris iki šiol nepretenzingai ir gardžiai

valgytojai. Daug mononatrio glutamato,

daug tiek, kiek grėsmingas atrodo tarybinis

žiūrimas. Šaldytos picos, beje, irgi visai

nerafinuotas skonis ir nulis pretenzijos į

plėšikas Barmalėjus, įkyriai persekiojantis

nieko – ypač tos su pele.

kokybę.

senstelėjusį veterinorių Aiskaudą. Serialo nuotaiką puikiai iliustruoja viena absur-

Jack Nicholson: storapadė pica American style

Būtent tokia šaldyta pica, kurią papirtinate

diška serija, kurioje Ponas J rungėsi su

orkaitėje, idant turėtumėte ką kramsnoti

Betmenu banglenčių varžybose. O bendrą

Nicholsono Džokeris yra amerikietiška

žiūrėdami „Netflix’ą“, buvo pirmasis live

produkcijos atsainumą liudija faktas, jog

pica, pačia geriausia to apibūdinimo pras

action Džokeris, Cesaris Romero. 1966

Cesaris Romero vaidmeniui atsisakė nu-

me. Spalvinga, putli, su daug daug sūrio,

metais šis pusiau humoristiniame seriale

siskusti savo išpuoselėtus ūsus. Vargšiems

sodri prieskonių, kičinė ir tuo besididžiuo-

„Batman“ pasirodęs personažas daug ir

grimuotojams teko teplioti baltus veido da-

janti.

nelabai įtikinamai kvatojo, dėvėjo šal-

žus tiesiai ant to neklusnaus šepečio, kuris

Protagonistas | žiema 2020

Apie Džokerius ir picas: šešių klounų retrospektyva | Dmitrijus Babičius Kaip ir amerikietiško stiliaus pica, Nichol-

kų, mirtinomis dujomis pripumpuotų bali-

jau buvo paminėti? Kartu su Antonu Chi-

sonas susilaukė nemažai kritikos strėlių,

onų šventę, vos nevirtusia tūkstantinėmis

gurhu ir Hansu Landa jis, matyt, sudaro

ypač vėliau, visiems užsikrėtus Ledgerio

žudynėmis, – tokią kebeknę Nicholsono

žinomiausių praeito dešimtmečio blogiukų

virusu. „Nesąmonė, komiksuose Džo-

Džokeris užkūrė ne dėl pinigų, valdžios,

trejetą. Ir nors nesu peržiūrėjęs jokių si-

keris nežudė Betmeno tėvų!“ „Senis net

Harley Quinn ir net ne iš vertybinių pas-

nefilų apklausų, drįsčiau lažintis iš penkių

nesistengia vaidinti – vaidina pats save!“

katų, kaip tai darė Ledgerio personažas.

virtuvinių šaukštų wasabio neužsigeriant,

„Žmogus šoka pagal Princo dainuškas –

Užkūrė, nes jam buvo smagu. Šiuo požiūriu

kad būtent Džokeris yra triados populia-

Princo dainuškas, Karlai!“ Iki šiol interneto

Nicholsonas yra vienas ankstyviausių iki

riausiasis.

stepėse sklando nykstančių Leto gerbėjų

visiško psicho nusiritusio internetinio tro-

sukurtas palyginimas: Ledgeris, matai,

lio prototipas: pilietis be empatijos, ginamų

Žengsiu dar toliau: man asmeniškai Heatho

buvo anarchistas, Nicholsonas – tiesiog

idealų ar ilgalaikio plano, modeliuojantis

Ledgerio Džokeris yra ne šiaip gera perso-

gangsteris, o štai Leto – jau tikras psicho-

kitiems pražūtingas situacijas tiesiog dėl

nažo versija; man jis yra THE Joker, kartais

patas. Taip ir visaip panašiai šnekančios

noro gardžiai pažvengti. Taip, cheesiness iš

daugiau, kartais mažiau, bet pranokstantis

ypatos neretai aukščiausia Džokerio tapa-

jo neatimsi. Tačiau skirtingai nei Romero,

visus Džokerius prieš ir po jo. Būtent todėl,

tybės išraiška laiko Vivaldi šriftu ištatuiruo-

Nicholsono ekstravagantiška maniera keis-

taikydamas picos analogiją, atsakingai pa-

tą diagnozę ant kaktos ir dantis, ištatuiruo-

tai derėjo su tamsiais, negailestingais jo

reiškiu, jog pastaroji Džokerio versija yra

tus ant rankos.

charakterio aspektais. Cirko šaržas ir kraują

tikrų tikriausia neapolietiška Margherita

stingdantis žiaurumas viename komplekte

– klasikinė nuo traškių kraštų iki kvapniais

Ne, ponai prisiekusieji tarėjai, vat būtent

– man šis įvaizdis iki šiol atrodo efekty-

garais alsuojančio mozarellos centro.

Nicholsono Džokeris ir yra tikrasis beprotis.

vus ir esu jį pasiruošęs ginti. Kaip ir storą,

Vos išsimaudęs chemikaluose ir apsipratęs

stereotipišką, tačiau atsikandus nelauktai

Tiesa, čia atsiras prieštaraujančių.

su nauju veidu, Jackas taip griebė Gota-

gardžią amerikietišką picą.

2008-aisiais, Christopheriui Nolanui su-

mą už minkštosios, kad tapo aišku: arba Džokeris bus skubiai neutralizuotas, arba

drebinus pasaulį su „The Dark Knight“,

Heath Ledger: autentika ir tradicijos iš Neapolio

miesto laukia galas. Į kosmetiką bei maisto

nedidelė dalis DC fanų įniko į nostalgijos persmelktus priekaištus IMDB forumuose.

produktus įmaišyti nuodai, masinė mu-

Ką galima pasakyti apie Heatho Ledgerio

Kai kuriems nepatiko, kad Ledgerio oda

ziejaus lankytojų egzekucija, jau nekalbant

įkūnytą Džokerį juostoje „The Dark

nebuvo perma-white, t. y. neišdildomai

apie filmo kulminacijoje surengtą milžiniš-

Knight“ be visos gausybės ditirambų, kurie

balta. Kitiems neįtiko pernelyg realistiniai

jack nicholson 1989-ųjų „Batman“ filme

54 Protagonistas | žiema 2020

Apie Džokerius ir picas: šešių klounų retrospektyva | Dmitrijus Babičius randai vietoj sustingusio šypsnio. Treti priekaištavo, kad šis Džokeris mažai juokėsi ir juokavo. Tiesa, kaip ir pasidomėjus tikrosios picos istorija bei pasigardžiavus dar trim pavyzdiniais jos egzemplioriais, toks vertinimas netruko pasikeisti. Sakykime, ar skaitėte 1940-ųjų pirmąjį „Batman“ serijos komiksą, kuriame ir debiutavo mūsų mėgstamas piktadarys? Ar žinote, kad jis buvo įkvėptas 1928-ųjų metų nebylios Victoro Hugo romano „Žmogus, kuris juokiasi“ ekranizacijos? Iš čia ir vadinamoji „Glasgow“ šypsena, t. y. randai, kurie lieka perpjovus skruostus nuo lūpų kampučių, įamžinant kruviną grimasą. Ar žinote, jog pirmasis Džokeris neturėjo aiškios priešistorės ir pradiniame komiksų žurnale buvo persirengęs policininku, visai kaip Ledgeris? Ir tai, kad jis informuodavo apie

heath ledger filme „the dark knight“

būsimus taikinius iš anksto? Ir kad jo oda, sprendžiant iš gebėjimo apsimesti kitais žmonėmis, nebuvo negrįžtamai išblyškusi?

čiau prigimtinė žmonijos būklė – yra itin

personažu, kuris, nepaisant visko, gerbia

Taigi.

sunkiai virškinama idealizmo užliūliuotam

savo šaknis bei tradicijas. Neapolietiška

vakariečio protui. Geras pavyzdys – tarpu-

pica indeed!

Tačiau duoklė ištakoms nėra vienintelė Ledgerio versijos stiprybė. Čia susideda viskas: ir meistriška, užkrečianti vaidy-

savyje prieštaraujančios Džokerio praeities istorijos, kurias šis pasakoja būsimoms

Jared Leto: vienas laukinis šikšnosparnis iš penkių

aukoms. Kai kas čia įžvelgs tiesiog smagią nuorodą į 1988-ųjų Alano Moore’o grafinę

Perfrazuosiu seno kultinio filmo citatą:

novelę „The Killing Joke“. Bet, mano po-

„Matyt, čia slypi kažkoks nesuprantamas

žiūriu, po šiais melagingais paatviravimais

gamtos kaprizas: vynas virsta actu, o Ni-

visų pirma slepiasi rafinuota ironija, pasi-

cholsonas ir Ledgeris – Jaredu Leto.“ Prieš

šaipymas iš viltingos idėjos, jog už kiekvie-

patį aktorių aš nieko neturiu, prieš jam

no nusikaltimo slypi jį atseit paaiškinanti

patikėtą Džokerio versiją Davido Ayerio

skriauda ar neteisybė, jog chaosas neegzis-

režisuotame filme „Suicide Squad“ – turiu,

tuoja kaip savaiminė, griaunanti stichija.

ir nemažai.

Gotamą, Džokeris tampa manichėjiško

Visi šie ingredientai verčia Ledgerio

Jeigu jums kada teko apsilankyti tipinėje

blogio inkarnacija. Jo pagrindinė tezė – esą

Džokerį neišblėstančiu, klasikiniu, nepa-

pigioje picerijoje, galimai priklausančioje

chaosas yra ne tvarkos trūkumas, o grei-

kartojamo kinematografinio prieskonio

vienam iš didžiųjų Lietuvos maitinimo tin-

ba (Youtube iki šiol knibžda šio Džokerio mėgdžiotojų), ir nenuspėjamas personažo būdas (dauguma jo paspęstų pinklių filme turėjo dvigubą, jei ne trigubą dugną), ir per keliasdešimt minučių ekrane realizuotas spalvingas amplua – nuo bankų plėšiko iki anarchisto-filosofo. Beje, pastarasis aspektas man asmeniškai yra stipriausias personažo atributas: it viesulas užklupęs

klų, galbūt jums į rankas pakliuvo gausus, fotošopu ir akcijomis varvantis meniu, nusagstytas įkyriai itališkais epitetais: siciliečių, mafijos, Venecijos ir kitokios picos. Naiviai bandydamos spinduliuoti išorinę autentiką, jos galop atsiskleidžia kaip pigiu sūriu nukloti tešlos blynai, vartojami su česnakiniu majonezu ir „Vegetos“ biralu. Tokios picos puikiausiai tinka prie alaus bei kolektyviškai stebint krepšinį, tačiau jų paragavęs statistinis italų šefas veikiausiai prasmegtų skradžiai į žemę kaip į goombą atsitrenkęs Mario. Panašiai norėjo prasmegti ir dažnas Džokerio fanas, kai po dviejų sėkmingų kino inkarnacijų plačiuosiuose ekranuose iš kažkur išdygo glamūrinis forsas išpešio-

jered leto džokeris

tais antakiais. Klausimas, kaip apspjauti

Protagonistas | žiema 2020

Apie Džokerius ir picas: šešių klounų retrospektyva | Dmitrijus Babičius

joaquin phoenix naujausioje džokerio adaptacijoje Joaquin Phoenix: kas užsisakėt perlenktosios?

kultinius Nicholsono ir Ledgerio įkūnytus

veikiau ne Džokeris, bet kažkas, beprotiškai

blogiukus, filmo kūrėjų atsakytas paprastai

norintis juo būti. Tarsi maištininko fazę

ir pernelyg nesusimąstant: pasiskolinti

išgyvenantis vaikėzas, kuris įsitikinęs, jog

Naujausia nusikaltimų kunigaikščio-klo-

Ledgerio manieras, Nicholsono krimi-

kuo daugiau geležininės anarchistų sim-

uno kinematografinė inkarnacija, mano

nalinio lordo statusą ir tiesiog trūktelti

bolikos užkarstysi ant palto, tuo didesnis

nuomone, yra ne kas kita kaip perlenktos

svirtelę iki vienuolikos balų. Galvojate, jog

atrodysi revoliucionierius.

picos, Calzone, projekcija į DC superblogiukų virtuvę. Pirmąkart išvydus šį gaminį,

Ledgerio Džokeris sudarė nestabilaus, pavojingo psichopato įspūdį? Baikit nemanau,

Ironiškiausia yra tai, jog ankstesnės Džo-

apninka nuostaba ir net savotiškas chaltūros

va mūsiškis Džokeris raitysis it morčiaus

kerio interpretacijos kėlė mirtiną pavojų

jausmas: na kas sugalvojo peraugusį kibiną

apimta katė, bus išsitatuiravęs „Dama-

Gotamui, o Leto Džokeris, priešingai,

vadinti pica? Viskas kitaip, viskas netei-

ged“ ant kaktos, kad jau niekam nekiltų

kažkodėl kelia tiesiog eilinio supuvusios

singa. Tada paragauji. Darsyk paragauji. Ir

abejonių, koks jis beprotis, be to, nuolatos

sistemos sraigto įspūdį. Jis stumdo trumpa-

net nesiliaudamas atkakliai neigti sąsajų

urgs, švokš ir šnapšės kaip po cementovkės

laikius sandorius su kitų gaujų vadeivomis,

su tradicinėmis picomis, nenoromis pripa-

išsipagirioti negalintis studentas. Jums

šėlsta prabangiuose vakarėliuose, o ro-

žįsti, kad skonis įdomus ir įsimenantis, kad

Nicholsono Džokeris atrodė turtingas bei

mantizuoti jo ir Harley Quinn santykiai yra

nori dar.

galingas nusikaltėlis? Vadinasi, Leto sūku-

paprasčiausias spjūvis į animaciniame seri-

riuos Gotamo gatvėmis iš „Fast and Furio-

ale bei komiksuose gvildento psichologinio

Analogiškai Joaquinas Phoenixas – labai

us“ nusižiūrėtais automobiliais, trankysis

išnaudojimo temą. Žinoma, nuomonių yra

netipinis Džokeris. Jo oda ne tik nėra nu-

po ištaigingus striptizo klubus ir vilkės ab-

įvairių. Yra tų, kuriems ananasais, dakta-

balinta chemikalų vonios, bet ir skruostų

surdiškus kostiumus, kurie galėjo užgimti

riška dešra ir pažadais apie Italiją aplipinta

nepuošia „Glasgow“ randai, netgi švarkas

nebent liguistos karštinės apimto Filipo

lietuviška pica atrodo autentikos viršūne.

yra veikiau ne violetinės, o tamsiai raudo-

Kirkorovo sceninėje fantazijoje. Džokerio

Man irgi kartais tokios picos norisi. Tačiau

nos spalvos. Filmo pabaigoje klausimas, ar

esmė, filosofija ir bet koks subtilumas nu-

apskritai kišu pretenzingą, nupušusį Leto

Arthuras Fleckas – traumuotas, nusivylęs

blanksta ir dingsta, išstumti pigių išorinių

vaidmenį į Džokerių hierarchijos apačią. Ir

ir bet kokias viltis sugyventi su visuome-

dirgiklių. „Suicide Squad“ Džokeris – tai

taip galvoju ne tik aš.

ne praradęs tragiškas personažas – virto

56 Protagonistas | žiema 2020

Apie Džokerius ir picas: šešių klounų retrospektyva | Dmitrijus Babičius mums įprastu organizuoto nusikalstamumo genijumi, lieka atviras. Tačiau asmeniškai bent mane ši personažo interpretacija džiugina. Džiugina, nes įrodo, jog tradiciniai personažai gali būti atrasti iš naujo ir geba įkvėpti nelauktai rimtus autorinius kūrinius su giliomis socialinėmis bei kultūrinėmis įžvalgomis. Toddo Phillipso „Džokeris“ – tai slegianti, niūri ir itin dostojevskiška Džokerio traktuotė. Joje šis veikėjas iškyla kaip išvirkščias Raskolnikovas: toks, kuris po atlikto nusikaltimo ne atgailauja, bet džiaugiasi atradęs vienintelį jam prieinamą pripažinimą bei tikslą. Antžmogio būseną, kurios Dostojevskio Rodionas išsižada pasidavęs sąžinės balsui, Arthuras pasiekia tarsi netyčiomis – neplanuodamas ir be didelių skrupulų. Tai įvyksta, nes iškreipta, išsigimusi socialinė aplinka sudegina visus tiltus tarp jo ir konvencinės dorovės institutų: šeimos, profesijos, valstybės. Naivu tikėtis moralaus individo iš amoralios visuomenės – taip trumpai drūtai galima būtų apiben-

Kadras iš „batman: arkham city“ žaidimo

drinti „Džokerio“ žinutę. Norisi tikėtis, kad tokių perlenktų picų, t. y. nestandartinių veikėjų interpretacijų, bus daugiau. Galbūt tuomet ir pati komiksų medija nusipurtys nepelnytą paviršutiniškumo etiketę ir greičiau prisivilios daugiau gerbėjų iš plataus skaitytojų rato.

Mark Hamill: platoniška picos idėja Nepaisant to, kokią picą mėgstate labiausiai – itališką, amerikietišką ar lietuvišką – visi savo galvose nešiojatės picos idėją. Apie tokias idėjas kalbėjo Platonas, pateikdamas Olos alegoriją. Tai – nevalingai tipiškas vaizdinys, kuris iškyla prieš akis, vos kas pamini žodį „pica“. Tikriausiai nesuklysiu spėdamas, jog daugeliui ši asocicija – clipart'iškai pieštinis paplotys, švelniai rudas ties kontūrais, sumišai baltas ir raudonas viduje bei nusagstytas saliamio griežinėliais. Marko Hamillo Džokerio balsas, nelygu kurioje animacijos ar žaidimo ekranizacijoje skamba, yra analogiškai abstraktus Džokerio etalonas – auksinis personažo standartas, kuris sutaiko besiriejančius Nicholsono, Ledgerio, Phoenixo ir net Leto gerbėjus. Pirmąsyk Markas Hamillas (taip, tas pats Luke’as Skywalkeris, herojiškai švaistęsis šviesos kalaviju originalioje „Star

Wars“ trilogijoje) įgarsino Džokerį 1992

Tai, koks įprastas tapo Hamillo balsas,

metais startavusiame animaciniame seriale

liudija akivaizdi tendencija, jog net kitų

„Batman: The Animated Series“. Firminis

animacijų bei žaidimų Džokerių įgarsintojai

užkrečiantis juokas ir pikdžiuga alsuojanti

bando jį imituoti. O jei nebando, dažnai

intonacija, nuo šelmiškai aukštų gaidelių

susilaukia kritikos, „nes čia blogiau už

per akimirksnį smenganti į bauginančiai

Hamillą“. Net dabar, pasiėmus į rankas bet

žemą rimtį, greitai pavertė Hamillą ani-

kurį kanoninį Betmeno komikso numeriu-

muotų blogiukų korifėjumi bei savaiminiu

ką ir skaitant violetinio Pagiežos arlekino

prioritetu renkantis Misterio J balsą. Taip

„burbulą“, mintyse ima skambėti klastin-

žmogus, kadaise suvedinėjęs sąskaitas su

gai melodiškas Marko balsas. Taigi Plato-

tėtušiu tolimoje galaktikoje, įgarsino pa-

nas buvo teisus – idėjos egzistuoja.

grindinį Betmeno priešą ne tik pirmajame seriale, bet ir jo tęsinyje „The New Batman

---

Adventures“, savotiškame sidequel’e apie Supermeną „Superman: The Animated

Išvados? Veikiausiai trumpos ir trivialios.

Series“, „Justice League“ sagoje, gotikinė-

Jau pradžioje minėjau, jog Džokerių, kaip

je ir pabrėžtinai tamsioje vaizdo žaidimų

ir picų, būna skirtingų – kiekvienam sko-

tetralogijoje „Batman: Arkham“ (išskyrus,

niui ir įvairioms progoms. Tokia fantazijai

žinoma, „Arkham Origins“ – ten Džokerio

atvira įvairovė – viena (nors jokiu būdu ne

žvengą laikinai perėmė jaunesnis Troy’us

vienintelė!) iš priežasčių, kodėl šie du iš

Bakeris) ir net satyriniame žiūrale „Robot

pažiūros nepalyginami dalykai iki šiol išlie-

Chicken“. Galop Hamillo kaip visiškai pa-

ka tokie populiarūs bei paklausūs, kaskart

vyzdinio Džokerio statusą vainikavo jo vai-

skaunaujami bei atrandami iš naujo. Na,

dmuo 2016-ųjų animaciniame filme „The

o faktas, kad liaudis iki capslock’inio siuto

Killing Joke“. Po šitos, matyt, svarbiausio

nusidiskutuoja internetuose apie tai, kuris

vizualinio romano apie amžinai išsišiepusį

Džokeris geriausias, ar koks teisingiausias

Gotamo demoną ekranizacijos aktorių buvo

picų ruošimo būdas, yra natūralu, neiš-

galima tiesiog kišti po stikliniu gaubtu ir

sprendžiama ir savaip smagu – su tokiais

saugoti kokiame Prancūzijos muziejuje,

nesutarimais įdomiau gyventi.

kaip vieną iš SI sistemos standartinių vienetų.

Protagonistas | žiema 2020

Ar „Sostų karai“ tikrai baigėsi? | Karolina Daniusevičiūtė

Ar „Sostų karai“ tikrai baigėsi?

Karolina Daniusevičiūtė

Fantastikos fanė, svajojanti apie kitus pasaulius, knygų graužikė, retkarčiais tampanti iliustratore

Laikas nuo laiko televiziją ir kiną sudrebina istorija, kuri visam laikui įstringa žiūrovų atmintyje, suburia milžiniškas fanų minias ir jau atrodo, kad geriau nebebus. Būtent taip būtų galima apibūdinti serialą „Sostų karai“ (angl. „Game of Thrones“), sukurtą remiantis George R. R. Martino to paties pavadinimo knygų serija. 2011 m. balandį startavęs ir milžiniško pasisekimo sulaukęs serialas truko 8 sezonus ir savo kelionę baigė 2019 metų gegužę. Dalis žiūrovų liko nepatenkinti 8 sezono baigtimi ir tikino, kad serialo siužetui tolstant nuo originalios G. R. R. Martino istorijos, serijos suprastėjo.Tačiau tai tikrai nesumažino serialo populiarumo ir fakto, kad „Sostų karai“ yra ne tik populiariausias „HBO“ kanalo serialas, bet ir žiūrimiausias viso pastarojo dešimtmečio serialas. Vidutinės 8 sezono vieno epizodo peržiūros siekė 30 milijonų peržiūrų, skaičiuojant vien tik prenumeratorius, o serijos per visą savo gyvavimo laikotarpį kasmet susižerdavo krūvą „Emmy“ apdovanojimų.

58 Protagonistas ||žiema vasara 2020 2020

Ar „Sostų karai“ tikrai baigėsi?| Tadas Jakubauskas

Kadras iš paskutiniojo sezono

Per visus 8 sezonus „Sostų karai“ žiūro-

Nuolat šokiruoti žiūrovai

vams negailėjo įtraukiančių politinių intri-

Starkas net ir pripažinęs jam mestus netikrus kaltinimus vis tiek netenka galvos!

gų, leido sekti begalę siužeto vingių, šoki-

„Sostų karų“ serialui pradėjus savo kelio-

Žinoma, skaičiusieji George R. R. Martino

ruojančių scenų bei pasidžiaugti puikiu ak-

nę, žiūrovas iš karto buvo supažindintas su

knygas šito laukė, tačiau tiems, kas knygų

torių darbu. Tačiau šis serialas į televizijos

pagrindiniais žaidėjais bei serialo prota-

neskaitė, tai buvo visiškai netikėtas smūgis

ir kino istoriją įrašytas ne tik dėl puikaus

gonistu Nedu Starku (akt. Seanas Beanas),

ir vargšo Nedo nenaudai vis dar laikomas

išpildymo, bet ir dėl padarytos įtakos pačiai

per kurio prizmę sekėme serialo siužetą.

vienu geriausių serialo momentų. Taigi jau

kino industrijai, ypač televizijai. Nepra-

Todėl žiūrovui jis automatiškai tapo sa-

pačiame pirmajame sezone serialas sulaužo

šautume sakydami, kad palaipsniui „Sostų

votiškai nemirtingas. Ne tik serialuose,

vieną pagrindinių taisyklių ir nužudo savo

karai“ tapo tam tikru auksiniu standartu,

bet ir filmuose galioja nerašyta taisyklė,

pagrindinį veikėją. Serialui įsibėgėjant

kurio ėmė siekti visi didieji transliuotojai.

jog pagrindiniai veikėjai nemiršta. Taip,

tampa aišku, kad nei vienas herojus nėra

Būtent šis noras atkartoti „Sostų karų“

jie gali būti sunkiai sužeisti ar per plauką

saugus ir nežinia, kada ateis tavo pamėgto

sėkmę ir lėmė kino industrijos ir, svarbiau-

nuo mirties, tačiau dėl savo sugebėjimų ar

veikėjo eilė.

sia, serialų pokyčius. Tačiau pasirodo, kad

atsitiktinumo visuomet išgyvena. Deja, kaip

„Sostų karuose“ pateiktą sėkmės formulę

pasakytų senoji auklė: ah, mano mielas

Taigi būtent šoko elementas yra vienas

nėra taip paprasta atkartoti.

vasaros vaike. Pirmojo sezono 9 epizode

pagrindinių bruožų, atskyrusių „Sostų

žiūrovai patiria tokį šoką, kokio ir įsivaiz-

karus“ nuo kitų serialų. Pradedant Nedo

duoti negalėjo. Pagrindinis veikėjas Nedas

nukirsdinimu, tęsiant atsiradusiais Daene-

Protagonistas | žiema 2020

Ar „Sostų karai“ tikrai baigėsi? | Karolina Daniusevičiūtė rys drakonais, Raudonosiomis vestuvėmis, Theono kankinimais ir daugeliu kitų siužeto vingių, „Sostų karai“ nenustojo šokiruoti savo žiūrovų. Tačiau pats šoko elementas čia nėra svarbiausias. Serialo kūrėjai nenustojo bandyti, KIEK to šoko žiūrovai gali ištverti. Jų ribas kūrėjai stūmė pasitelkę visiškai nepridengtus smurtą ir nuogumą – seriale išvirtusių vidurių nors vežimu vežk, o kiek vienas epizodas neapsieina be nuogybių. Tai „Sostų karuose“ bene norma. Tokiu būdu sulaužoma dar viena taisyklė, kadangi kine tokio žiauraus smurto ir atvirų sekso scenų privengiama arba įprasta jas pateikti „užpudravus“. Geriausiu atveju matome

jon snow kovos įkarštyje

kraujo dėmę ar apnuogintą nugarą. Taigi su kiekvienu nauju sezonu „Sostų karai“ nenustojo šokiruoti savo žiūrovų, taip vis užkeldami kartelę ir su kitu sezonu patys ją peršokdami. Taip kūrėjai nustatė neįtikėtinai aukštus standartus ateities serialams, siekiantiems šokiruoti ar bent nustebinti jau visko mačiusį žiūrovą.

vis tiek turėjo gan kuklius biudžetus. Kino

„HBO“, supratę, kokį aukso grynuolį laiko

industrija nuo televizijos buvo atitrūkusi

savo rankose, pasirūpino, jog kuriant kitus

per kelis šviesmečius. Todėl kinas ir tele-

sezonus serialo kūrėjams pinigų nepritrūk-

vizija žiūrovui sukurdavo visiškai kitokias

tų. Serialo biudžetas išaugo nuo 3 mln. iki

patirtis.

15 mln. dolerių vienai serijai. Todėl serialas su kiekvienu sezonu žiūrovus stebino vis

Tačiau „Sostų karų“ pavyzdys įrodė, kad

didesnėmis kovos scenomis ir specialiai-

suteikus galimybes televizija gali prilygti

siais efektais. Čia būtina paminėti antrame

kinui. Serialo kūrėjai būtent tai ir padarė –

sezone įvykusį Juodųjų vandenų mūšį (The

Anksčiau tik kine galėjome išvysti iki smul-

žiūrovui jie suteikė kino pojūtį. Žinoma,

Battle of the Blackwater), Pavainikių mūšį

kmenų sukurtą fantastinį pasaulį, išgirsti

pirmasis serialo sezonas negalėjo pasigirti

(Battle of the Bastards) šeštame sezone

būtent jam sugalvotą kalbą bei mėgautis

įspūdingu biudžetu, todėl jame nematome

bei paskutiniame sezone vykusį mūšį dėl

įtikinamais specialiaisiais efektais, kurie

didelių kovos scenų ar daug specialiųjų

Vinterfelo (Battle of Winterfell), kuris yra

iki tol serialuose atrodė gana menkai. Iki

efektų. Bet net ir šiais klausimais kūrėjai

ilgiausias veiksmo epizodas visoje kino

„Sostų karų“ serialų kūrėjai galėjo tik pa-

sugebėjo pažiūrėti plačiau. Vietoje žalio

istorijoje.

svajoti apie tokius biudžetus, kokie buvo

ekrano jie filmavo įvairiuose pasaulio

skiriami kino filmams. Net ir tokie serialai,

kampeliuose, pritaikydami jau esamą

Privalu paminėti ir serialo pažibą – drako-

kaip „Bręstantis blogis“ (angl. „Breaking

kraštovaizdį ir taip sukurdami realistišką

nus bei baltuosius klajūnus. Serialo kūrė-

Bad“) ar „Reklamos vilkai“ (angl. „Mad

ir įtikinantį „Sostų karų“ pasaulį. Aišku,

jams kaip įmanoma realistiškiau perteikti

„Sostų karai“ priartino televiziją prie kino.

men“), nors nepriekaištingai nufilmuoti,

tiek šiuos fantastiškus padarus, tiek nemirėlius buvo nemenka užduotis. Apskritai, neretai kine tai nelengvas iššūkis, nepaisant dabartinių CGI galimybių. Tačiau ir vėl čia vietoje žalių ekranų pasinaudota realia erdve. Ypač kalbant apie drakonus – serialo kūrėjai juos nutupdo gražiausiose pasaulio kraštovaizdžiuose, taip suteikdami realaus gyvūno pojūtį, stengiantis kiek tik įmanoma šiuos mitinius siaubūnus paversti realiais. Taip „Sostų karų“ kūrėjai įrodo, jog serialas gali prilygti kino filmui, todėl investuoti apsimoka. O padidėjęs „HBO“ prenumeratorių skaičius tik patvirtina, kad tai atsiperka.

baltasis klajūnas už sienos

60 Protagonistas | žiema 2020

Ar „Sostų karai“ tikrai baigėsi?| Tadas Jakubauskas

deanerys targaryan su savo patarėjais Visi užsimanė savo „Sostų karų“.

pinigų ir pristatė postapokaliptinį serialą

elementų atkartojimas dar negarantuoja

„Praregėti“ (angl. „See“) bei net sugebėjo

sėkmės, kadangi taip bandoma atkartoti

„Sostų karų“ sėkmė netruko sukelti pavydą

prisikviesti patį Khal Drogo (akt. Jasonas

„Sostų karų“ POJŪTĮ, o ne sukurti kažką

likusiems didiesiems transliuotojams. Pra-

Mamoa). Tačiau siužete tiek daug spragų,

visiškai naujo ir savito. Net pats „HBO“ tai

ėjus keliems metams po „Sostų karų“ de-

kad net ir pats Khal Drogo nesugeba išgel-

suvokia ir nenuostabu, kad nusprendžia

biuto atsirado vis daugiau fantastikos žanro

bėti šio serialo. „History“ kanalo užsakymu

taip lengvai nepaleisti George R. R. Martino

serialų. „Sostų karai“ atvėrė šiam žanrui

pasirodė serialas „Vikingai“ (angl. „Vi-

istorijų bei kurti „Sostų karų“ priešistorę.

kelią ir įrodė, kad jis geba lygiai taip pat

kings“), kuris priartėjo prie „Sostų karų“

įtraukti ir sudominti net fantastikai nepri-

užkeltų lūkesčių. Tačiau šio serialo kūrėjai

Tad atsakymas į klausimą, ar „Sostų karai“

jaučiančią auditoriją. Taip pat tapo aišku,

padaro kertinę klaidą – nužudo Ragnarą,

tikrai pasibaigė, yra gan metaforiškas – ne.

jog norint pritraukti žiūrovą, kanalas turi

kuris buvo serialo veidas. Sakysite, bet juk

Jie tiesiog įgavo kitokią formą ir persikėlė į

pasiūlyti kažką daugiau. Taigi „Netflix“

su Nedu Starku buvo padaryta tas pats!

realybę. Dabar vietoje įtakingų giminių tu-

sukūrė ir išleido serialą pavadinimu „Mar-

Tačiau „Sostų karuose“, net ir pasitraukus

rime „HBO“, „Netflix“, „Amazon Prime“ ir

kas Polas“ (angl. „Marco Polo“), kuriame

Nedui, kiti veikėjai buvo taip gerai išvystyti,

kitus transliuotojus, kurie tarpusavyje žai-

siužetas sukasi apie mongolų imperiją.

kad nuo to serialas niekaip nesuprastėjo.

džia šį žaidimą. Visi jie įnirtingai kovoja dėl

Nepaisant didelio biudžeto, serijos minių

Deja, bet „Vikingų“ atveju tai visiškai ne-

žiūrovų. Savo istorijomis, personažais bei

nesužavėjo.

pasiteisino ir serialui pakišo koją. Ragnaro

specialiaisiais efektais bando žiūrovus įti-

sūnūs žiūrovams pristatyti per vėlai, kaip

kinti, kad būtent juos jie turėtų prenume-

„Amazon“ nusipirko teises kurti „Žiedų

veikėjai jie per silpnai išvystyti ir žiūrovui

ruoti, jiems skirti savo laiką bei piniginės

valdovo“ serijas ir tam išleido 250 mln.

tiesiog nerūpi, o tai ir pribaigia serialą.

turinį. Tačiau visų nelaimei Geležiniame soste sėdi „HBO“ – būtent jie turi drako-

dolerių net neturėdami scenarijaus. Nors šio serialo dar teks palaukti, jo kūrėjams

Akivaizdu, kad visų transliuotojų tikslas

nus. Ir šį postą jie dar tikrai išsaugos, bent

gali būti sunku pranokti jau sukurtą filmų

tampa peršokti „Sostų karų“ iškeltą kar-

kol neatsiras nauja istorija su savo herojais,

pasaulį ir tuo pačiu pasiekti „Sostų karų“

telę. Na, ar bent ją pasiekti. Tačiau didelis

kurie įstengs juos nugalėti.

iškeltą kartelę. „Apple“ taip pat nepagailėjo

biudžetas, pasiskolinti aktoriai ar kažkurių

Protagonistas | žiema 2020

Protagonistas rekomenduoja: Žiemos žaidimai

Protagonistas rekomenduoja: žiemos žaidimai Vis neslopstant COVID-19 pandemijai, žaidimų išleidimo grafikai ir toliau painiojasi. Kūrėjai, siekdami aplenkti susidariusią situaciją, vis stumdo žaidimų išleidimo datas kalendoriuose ir tikisi kalėdinio stebuklo. Ir tai ne tik nepriklausomų kūrėjų žaidimai. Savo starto datas jau perkėlė garsusis „Cyberpunk 2077“ bei „World of Warcraft: Shadowlands“. Žinoma, tai nėra geros naujienos tiems, kurie nuo pat pradžių savo startus planavo būtent šiuo laikotarpiu. Tokie dideli žaidimai paprastai nustelbia mažesnius ar labiau nišinius produktus, tad šį kartą nusprendėme susikoncentruoti į juos. Regis, kad šią žiemą žaidėjai mėgausis kaip niekada dideliu žaidimų derliumi.

Twin Mirror

gruodžio 1 d.

The Medium

gruodžio 10 d.

Mėgstantys interaktyvias istorijas neturėtų praleisti ir „Twin

Panašią idėją turėjo ir „The Medium“ kūrėjai, tačiau ją išnaudojo

Mirror“ žaidimo, kurį sukūrė puikiai visiems pažįstami „Dontnod

kiek kitaip ir pasistengė, kad visi žaidėjai turėtų progą pridėti į

Entertainment, „Life is Strange“ kūrėjai. Tai naujas nuotykių žaidi

kelnes. Tie, kurie gruodžio 10 dieną nepuls į „Cyberpunk 2077“ vi-

mas, kuriame įsikūnysite į žurnalistą Semą. Unikali žaidimo idėja

satą, galės pasinerti į psichologinio siaubo kupiną „The Medium“

- galimybė tyrinėti ne tik realų, bet ir vidinį veikėjo pasaulį, kurie

pasaulį, kuriame įsikūnisime į Marianą, mediumę, galinčią ne

vienas kitą veikia ir daro įtaką istorijos vingiams.

tik susisiekti, bet ir pasinerti į dvasių pasaulį. Tai vienas iš „Xbox Series X“ naujosios kartos žaidimų, tad tikimės be galo gražaus siaubiako.

62 Protagonistas | žiema 2020

Protagonistas rekomenduoja: Žiemos žaidimai

Worms Rumble

Gruodis

Hitman 3

sausio 20 d.

Nors ir skamba neįtikėtinai, tačiau legendinė „Worms“ franšizė vis

Legendiniam agentui 47 atskiro pristatymo nereikia. Šios serijos

dar gyva, o naujasis „Worms Rumble“ žaidimas dar vienas naujas

pradžią atsimena tik vyriausi mūsų skaitytojai, o naujausias „Hit-

kūrėjų eksperimentas, siekiant atgaivinti šlovingas sliekų dienas.

man 3“ žaidimas tęs šią legendą ir pristatys plikagalvį samdomą

„Worms Rumble“ - tai pirmasis realiu laiku vykstantis sliekų

žudiką naujai žaidėjų kartai. Atskiro paminėjimo vertas faktas, kad

taktinis mūšis, kuris ne tik vyks neįprastoje 3D erdvėje, tačiau ir

kūrėjai „IO Interactive“ šįkart nepatingėjo ir pritaikė žaidimą žaisti

pristatys pastaruoju metu ypač populiarią battle royale žaidimo for-

virtualioje realybėje. „PlayStation VR“ įrenginius savo namuose

mulę į sliekų pasaulį. Skamba įdomiai...

turintys žaidėjai galės pasivaikštinėti po 6 naujas lokacijas ir dar kruopščiau ištyrinėti būsimų nusikaltimų vietas.

Prince of Persia: The Sands of Time Remake

Sausio 21 d.

Viena didžiausių praėjusio dešimtmečio žaidimų serijų - „Prince of Persia“ - prisikels naujam gyvenimui. Vienas labiausiai išliaupsintų veiksmo nuotykių žaidimų „Prince of Persia: The Sands of Time“ originaliai pasirodė 2003 metais, tačiau laiko smiltys jam nebuvo dėkingos. „Ubisoft“ nusprendė šį žaidimą prikelti naujam gyvenimui ir paturbino visas jos dalis - naujos grafikos, šviežios animacijos, atnaujintas garsas, žaismas ir dar daug visko. Jei žaidėte originalą, jums turėtų patikti ir šis. Na, o nežaidusiems, „Prince of Persia: The Sands of Time Remake“ taps puikia paskata susipažinti su šia klasika.

Protagonistas | žiema 2020

Protagonistas rekomenduoja: Žiemos žaidimai

Outriders

Vasario 2 d.

Varšuvoje įsikūrusi žaidimų kūrėjų studiją „People Can Fly“ visiškai neseniai įsigijo didieji „Epic Games“. Nors studijos pavadinimas ir pasikeitė, jos kuriami žaidimai - ne. Kompanija ir toliau ketina specializuotis kurdama puikias šaudykles - jos portfolio tokie žaidimai kaip „Painkiller“, „Gears of War“ bei „Bulletstorm“. „Outriders“ - tai nauja trečiojo asmens šaudyklė, kuri turės ryškų vaidmenų žaidimų įspaudą. Šiame žaidime žaidėjas galės pasirinkti vieną iš keturių žaidimo klasių bei tobulinti savo veikėją žaidimo eigoje. Tikimės didelių dalykų!

Little Nightmares 2

Vasario 11 d.

Far Cry 6

Vasario 18 d.

2019 metais anonsuotas pirmojo žaidimo „Little Nightmares“ tęsi-

Žiemą užbaigsime pasinerdami į dar vieną „Far Cry“ serijos

nys privertė suklusti, tačiau dėmesys greit išblėso, nes paaiškėjo,

žaidimą, kurie tapo savotiška realaus pasaulio satyra, gimdančia

kad žaidimo reikės laukti dar bent porą metų. Jie praėjo lyg trumpas

puikiausius piktadarius žaidimų istorijoje. Šį kartą žaidėjai turės

sapnas ir štai ateina toji diena, kuomet visi indie žaidimų fanai

persikelti į išgalvotą Karibų salą, kurią valdo diktatorius Antón

galės pasinerti į sapnų karalystę. Puikūs galvosūkiai, nuostabi, bet

Castillo, vietinių vadinamas El Presidente. Šiam veikėjui savo veidą,

šiurpoka atmosfera ir puikus meninis stilius turėtų sužavėti visus

balsą ir kitus talentus skolino Giancarlo Esposito, kuris daugeliui

fantastikos mylėtojus.

jūsų bus pažįstamas iš legendinio „Breaking Bad“ serialo. Žodžiu, dar gražesnis, didesnis ir įdomesnis „Far Cry“ - serijos fanai tikrai žino, ko galima tikėtis iš naujojo žaidimo, o naujokams „Far Cry 6“ turėtų tapti puikiu tramplynu į šią puikią seriją.

64 Protagonistas | žiema 2020

Protagonistas rekomenduoja: Žiemos žaidimai

BONUS: SKAITYTOJų rekomendacijos Phantasy Star Online 2

Genshin Impact

Šį nemokamą internetinį RPG žaidimą mūsų socialiniuose tinkluose

Šį žaidimą rekomenduojantis Katinas EXgotas sako, kad „Genshin

mums rekomendavo Martynas Peciulis. Pasak jo, nors žaidimas

Impact“ - tai žaidimas, kuris primena puikųjį „The Legend of Zel-

Lietuvoje gana mažai žinomas, jis tikrai vertas jūsų dėmesio.

da: Breath of the Wild“. Ir išties, žaidimas turi galybę panašumų,

„Phantasy Star Online 2“ visiškai neseniai startavo vakarų rinkoje,

tačiau pagrindinis skirtumas - žaidimas visiškai nemokamas, o jį

o savo gimtojoje šalyje Japonijoje, ją leidžiančiai kompanijai „Sega“

išmėginti gali net ir išmaniųjų telefonų žaidėjai, neturintys naujos

atnešė milijonus. Jei mėgstate šį žanrą, būtinai užmeskit akį.

žaidimų konsolės ar tam tinkančio asmeninio kompiuterio. Girdėjom, kad kabliuoja...

Dead of Winter

„Žaidimų Citadelė“ šią žiemą siūlo neapsiriboti tik kompiuteriniais žaidimais ir nori jums rekomenduoti stalo žaidimą „Dead of Winter“. Pasak jų, tai yra nuostabus žaidimas žiemai, nes tematika susieta su šalta, šalta žiema, o ir zombių čia netrūksta. Taip ir norisi pasiimti šiltos kavos, susėsti su draugais aplink stalą ir tiesiog bandyti išgyventi. Prisidedame prie rekomendacijų!

Protagonistas | žiema 2020

Interviu: arvydas žemaitis – „Visuomet norėjau augti ir išmokti kažko naujo“ | Mangirdas Beniušis

INTERVIU:

Mangirdas Beniušis

Daugybės išgalvotų pasaulių kūrėjas, pilietis bei kritikas

Arvydas žemaitis „Visuomet norėjau augti ir išmokti kažko naujo“

Arvydas Žemaitis - žaidimų entuziastas ir kūrėjas, kuriam nuolat sakė, kad gyvenimo iš šio pomėgio sukurti nepavyks. Prisimindamas šiuos tūkstančius kartų girdėtus poterius, Arvydas juokiasi ir pasakoja, kad kai labai nori - įmanoma viskas. Puikiai ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio žaidėjams žinomų „Shoppe Keep“ žaidimų autorius pasakoja, kad visuomet jautė poreikį kurti. Nors ir neturėdamas „tikro menininko“ gyslelės, Arvydas pasitelkė savo loginius gabumus ir išmoko žongliruoti kompiuteriniu kodu, o dabar savo įgūdžių kraitį pildo mokydamasis kompiuterinio modeliavimo bei tekstūravimo. Kūrėjas save apibūdina kaip ypač kuklų žmogų, tačiau pripažįsta turintis mėgiamas pokalbių temas, tarp kurių ir kompiuteriniai žaidimai. Joms užsimezgus, Arvydas Žemaitis perspėja, kad nutildyti jį labai sunku, tačiau mes surizikavome...

66 Protagonistas | žiema 2020

Interviu: arvydas žemaitis – „Visuomet norėjau augti ir išmokti kažko naujo“ | Mangirdas Beniušis

Arvydas žemaitis (asm. archyvo nuotrauka)

Kiekvieną interviu su žaidimų kūrėju pradedu tradiciniu klausimu apie momentą, kuomet sugalvojai, kad žaidimai yra „cool“ ir pats norėtum su tuo dirbti. Kokia tavo istorija, kaip viskas prasidėjo?

Savo studiją pavadinai „Strange Fire“. Ar šis pavadinimas turi kokią nors reikšmę ar istoriją? Tai ne studijos, o komandos pavadinimas. Visi, kas su manimi kartu

Man šešeri. Aš - atlėpausis strazdanotas nevykėlis, mama iš darbo

dirbo prie mano kuriamų projektų, buvo nepatyrę žmonės. Juos

parneša seną ofisinį kompą su „Pentium I“ 300 Mhz procesoriumi

vienijo tai, kad net ir nebūdami savo srities profesionalai, jie kibo

ir 32MB ramo, 500MB kietu disku bei dideliu ir kreivu CRT moni-

į darbus „su ugnele“. Daugelis jų dar nepripažinti kūrėjai, tačiau

toriumi. Jame yra kažkoks rusiškas karo žaidimas. Tokiam jaunam

tikiuosi, kad jie, kaip ir aš, augo ir tobulėjo - tuo galėjau įsitikinti

ir nesuprantančiam nieko apie pasaulį vaizdai ekrane atrodė lyg

savo akimis.

magija – nuo pat tos akimirkos norėjau tapti magu. Tačiau žinant sunkią šios industrijos raidą Lietuvoje, kur neegzistavo absoliučiai jokio palaikymo ar studijų programų, siekti žaidimų kūrėjo karjeros

Kokia „Shoppe Keep“ atsiradimo istorija? Kaip kilo mintis sukurti viduramžių parduotuvės simuliatorių?

nebuvo jokios galimybės. Karts nuo karto vidurinėje mokykloje su draugu pakurdavom „AMXMODX“ modus klasikiniam „Counter

Originaliai žaidimas turėjo būti tam tikras „Maximos“ simuliato-

Strike 1.6“, o tada peršokom ant SA:MP („San Andreas: Multi-Play-

rius. Kurdamas žaidimą dirbau depresiją keliančiame darbe, prie

er“), bet tai tebuvo hobis. Kelis kartus buvau bandęs atsisiųsti

kasos aparato, vietinėje sporto rūbų parduotuvėje. Leidžiant dienas

žaidimo variklius „Unity“, „Unreal“, „Gamemaker“ ir panašiai,

ten kažkaip kilo mintis sukurti žaidimą RPG pasaulyje, kur žaidėjas

tačiau vis kamavo tas engimas, jog šioje sferoje nėra ateities, o ir

nėra pagrindinis veikėjas pasaulio istorijoje. „Shoppe Keep“ žaidi

palaikymo iš aplinkos nebuvo. Galų gale tiesiog pasiryžau ką nors

me žaidėjas įsikūnija į pardavėjo rolę, kuriam RPG žaidimų herojai

sukurti. Ir, pasirodo, kad kai susikaupi, viskas ne taip ir sunku.

suneša visą savo loot’ą, perka eleksyrus tam, kad toliau galėtu vykdyti savo užduotis. Taip gavosi, kad sujungiau savo tuometinį darbą

Protagonistas | žiema 2020

Interviu: arvydas žemaitis – „Visuomet norėjau augti ir išmokti kažko naujo“ | Mangirdas Beniušis su pomėgiu RPG žanrui. Manau, kad pavyko sukurti kažką naujo ir

Šiaip, indie žaidimai yra labai populiarūs dėl mažų kainų ir lengvo

nematyto.

pasiekiamumo per visokias skaitmenines platformas. Paprastai, tokie žaidimai fizinio leidimo sulaukia tik tada, kada patys žaidimų

„Shoppe Keep“ pasirodė ir „PlayStation 4“ konsolėje, kur sulaukė ir fizinio leidimo. Ar tokia avantiūra pasiteisino? Kad konsolėse sulauktum sėkmės, kaip ir bet kuriame kitame mediume šioje industrijoje, reikia labai stipraus marketingo. Žaidimą

fanai išreiškia norą turėti kažkokį fizinį daiktą.

Jau minėjai, kad po „Shoppe Keep“ sėkmės pasukai į virtualią realybę ir išleidai „CraftKeep VR“. Papasakok, kas tai per žaidimas bei kas paskatino išmėginti naują formatą?

išleidau vien tam, kad galėčiau pasakyti, jog esu išleidęs „PlayStation 4“ žaidimą. Tiesa ta, kad niekada neturėjau gero marketingo,

„CraftKeep VR“ atsirado labai paprastai. Leidėjas norėjo daugiau

tai ne man ir spręsti, ar toks žingsnis pasiteisino. Šiuo atveju, mano

„Shoppe Keep“ franšizės žaidimų, o aš norėjau augti ir išmokti

tikslas buvo kitas (juokiasi).

kažko naujo, tad sutarėm abiems pusėms tinkamą kelią – virtualią realybę. Tuo metu tai buvo maža niša - ant tiek maža, kad net VR

Kaip manai, kodėl daugiau nepriklausomų kūrėjų nežengia fizinės žaidimų leidybos keliu?

akiniai nebuvo pardavinėjami, o tik reklamuojami. Leidėjo pagalba pavyko iš „Valve“ išprašyti „HTC Vive“ pirmtaką ir, nežinau, ar tai tiesa, bet mėgstu pagalvoti, jog tai buvo pirmieji VR akiniai Lietu-

Fizinės kopijos vis dar patrauklios retail pardavėjams. Žmonės

voje (juokiasi).

fizines žaidimų kopijas perka kaip dovanas Kalėdoms ar gimtadie niams. Taip pat, pasaulyje labai populiarios kolekcinės žaidimų

Buvo nerealiai smagu kurti virtualioje realybėje - visiškai kitas

versijos, nes jos turi sentimentalią vertę. Tačiau, ar tai naudinga

jausmas. Paėmėme „Shoppe Keep“ pasaulį, perkėlėme tai į VR ir

indie kūrėjams, atsakyti sunku. Tokie leidimai - vienas iš dauge-

sukūrėme naują istoriją apie tai, ką žaidėjas veikia tame pasaulyje,

lio marketingo triukų. Štai, pavyzdžiui, „CraftKeep VR“ žaidimą

pasiskolinome idėjų iš „Assasin’s Creed“ apie aukštas technologi-

mes išleidome ir fizinėje pakuotėje, tačiau puikiai žinojome, jog

jas, kurios leidžia asmenims patirti praeitį. Žodžiu, buvo smagu. Tai

absoliučiai joks sveiko proto žmogus nepirks VR žaidimo fizinio

nebuvo didelis žaidimas, kaip ir dauguma tuometinių VR patirčių,

disko. Tuo metu ši rinka buvo labai maža ir viskas, kas tuomet buvo

tačiau gavosi visai smagus kelių valandų nuotykis.

išleidžiama, buvo skaitmenos formatu. Vis tik mes į tai žvelgėme kaip į gudrų marketingo žingsnį, kad vėliau galėtume sakyti - „Ei, mūsų VR žaidimas turi fizinę kopiją, kuri puikuojasi Vokietijos bei Australijos parduotuvių lentynose. O jūsų VR žaidimai tai turi?“

„SHoppe keep 2“ atsiradusi nuotykių dalis

68 Protagonistas | žiema 2020

Interviu: arvydas žemaitis – „Visuomet norėjau augti ir išmokti kažko naujo“ | Mangirdas Beniušis

„Craftlands Workshoppe“ iliustracija

Greta to, nuolat tobulinai antrąją „Shoppe Keep“ dalį, kuri pernai paliko Early Access platformą. Kodėl tęsinys, o ne madingais tapę jau sukurto žaidimo DLC?

Šį rudenį į dienos šviesą išleidai dar vieną naują žaidimą „Craftlands Workshoppe“. Kuo jis skiriasi nuo pirmtakų ir kokie žaidėjai turėtų jį išmėginti?

Paprieštarausiu - DLC nėra madinga. Kažkada žaidimai turėdavo ne

Pirmiausia reikia paminėti, kad šį žaidimą kuriu pats vienas - nuo

DLC, o išplėtimus, kurie pridėdavo labai daug turinio prie origina-

vizualių elementų iki žaidimo eigos programavimo. Net kai kuriuos

laus žaidimo. Dabartinių žaidimų DLC yra labiau pasipinigavimas su

garsus pats įrašinėjau. Likau prie savo surastos nišos, bet, kaip

kokiu nors kosmetiniu skin’u ar panašiai. Be to, originalus „Shoppe

minėjau anksčiau, visada noriu augti, todėl nusprendžiau išbandyti

Keep“ buvo gana prastai sudėliotas - vis tik, tai pirmas prikepęs

savo galimybes ir padaryti viską pats. „Craftlands Workshoppe“

blynas, o jį taisyti buvo per sunku. Su leidėju nusprendėme daryti

žaidime keičiu žaidėjo perspektyvą - nuo saugaus ir pažįstamo

antrąją dalį ir vienintelis mano reikalavimas buvo, kad tai negali

pirmo asmens vaizdo peršokau į izometrinę erdvę, labiau gilinuosi į

būti tas pats produktas. Gi mes čia ne „Call of Duty“ ar „FIFA“

visą žaidimą aprėpiantį tikslą - žaidėjas turi ištobulinti savo veikė-

gaminam. Antroji „Shoppe Keep“ dalis yra nesuskaičiuojamai

ją, kad galėtų sukurti tam tikro portalo raktą. Buvo labai smagu

kartų didesnis žaidimas absoliučiai visais aspektais, jau net nemi-

kurti visokiausius veikėjus, kurie bendrauja su žaidėju ir duoda jam

nint fakto, kad tai buvo pirmas bandymas sukurti daugelio žaidėjų

užduotis.

režimą. Visiškai nuo nulio atnaujinta vizualinė žaidimo pusė, žy miai daugiau unikalių parduodamų daiktų, pilna RPG stiliaus apsi-

Originaliai, visi mano kurti žaidimai pastatydavo žaidėją į kito

rengimo sistema bei galimybė patyrinėti pasaulį, kuris turėjo savo

veikėjo batus, kuris yra pats sau bosas ir turi atlikti visas funkcijas

unikalią istoriją, pasakojamą per žaidimo aplinkos detales.

pats. „Craftlands Workshoppe“ žaidime truputį kitaip: žaidimo eigoje žaidėjas pasikliauja savo darbuotojais, oro laivais su kro-

Dar liko idėjų „Shoppe Keep 3“?

viniais, net vaiduokliais, kad automatizuotų savo verslą. Automatizacija čia yra skatinama, kad žaidėjas galėtų greičiau pasiekti savo

Leiskite man pailsėti, „Shoppe Keep'ui“ atidaviau jau beveik 7 me-

tikslus. Tie, kurie nebijo pradėti nuo visiško nulio bei nori lėtai, po

tus savo gyvenimo (juokiasi).

truputi kurti savo „fabrikėlio“ imperiją, turėtų išbandyti

Protagonistas | žiema 2020

Interviu: arvydas žemaitis – „Visuomet norėjau augti ir išmokti kažko naujo“ | Mangirdas Beniušis

„Craftlands Workshoppe“ žaismo vaizdai „Craftlands Workshoppe“. Žaidimas šiuo metu yra „Steam Early Access“ platformoje, tad, be jokios abejonės, ketinu jį tobulinti at-

Kaip manai, ar Lietuvos kūrėjai labai atsilieka nuo pasaulinio garso žaidimų studijų? Ko reikia, kad ir mes turėtume savo „Raganių“?

sižvelgdamas į atsiliepimus. Mano nuomone, Lietuviai turi labai labai labai didelių talentų visose

Pakalbėkime ne tik apie tavo paties kūrybą, tačiau ir apie žaidimus, kuriuos mėgsti žaisti pats. Jei reikėtų išsirinkti tris mėgstamiausius visų laikų žaidimus, kokie jie būtų?

sferose ir gali nuveikti didelių dalykų, įskaitant ir žaidimų kūrimą. Palikim „Raganių“ broliams lenkams. Lietuva turės kažką visiškai savo, šviežaus ir nuostabaus - tam tereikia laiko ir didesnio palaikymo iš aplinkos. Nustokime aiškinti mūsų vaikams, jog ateitis

Turiu nusilenkti pagrindiniam savo narkotikui – „World of Warcraft“. Pastaruoju metu sadomazochistiškai žaidžiu „WoW Classic“, kas yra tai patyrę – supras. Taip pat labai mėgstu „Factorio“ - tai lyg kokia meditacija, kuri visiškai atjungia galvą nuo kasdienių

žaidimų industrijoje neegzistuoja – tai melas.

Mus skaito nemažai pradedančiųjų kūrėjų. Jei galėtum grįžti laiku atgal ir duoti sau patarimą, norint sulaukti sėkmės žaidimų kūrimo sferoje, koks jis būtų?

problemų. Trečio deja neturiu. Norėčiau paminėti „Skyrim“, „Red Dead Redemption 2“, „GTA V“, „Fallout“ ir t.t. Šie žaidimai tikrai

Nustokite kreipti dėmesį į trolius, išsimiegokite. Būkite tikri, kad

puikūs, tačiau visus juos jau perėjau ir, jei atvirai, manęs visiškai

tas bug’as neturi būti ištaisytas per 12 sekundžių nuo to, kai žaidėjas

netraukia vėl prie jų sėsti. Tikrai ne taip, kaip „WoW“ ar „Factorio“.

jį atranda. Calm and steady ir gyvenimas bus gražus.

Tad trečią vietą kol kas palikim tuščią ir rezervuokim ją „Cyberpunk 2077“, kuris, tikėkimės, nenuvils.

70 Protagonistas | žiema 2020

Ačiū Arvydui už pokalbį.

Protagonistas | Ĺžiema 2020

Kaip apsaugoti žaidėją nuo pačio savęs? | Ignas Vieversys

Kaip apsaugoti žaidėją nuo pačio savęs?

Ignas Vieversys

Nuo mažų dienų apsėstas video žaidimais, nuo vidurinės – rašymu apie juos. Nepamainomas kino geek’as, sausų pusryčių entuziastas. Portalo „DFCitas“ autorius

Jei gyvenime esi susidūręs su game-developer‘io (liet. vaizdo žaidimų kūrėjo) pozicijos aplikacija – žinodamas „Protagonisto“ skaitovų auditoriją, tikiu, jog bent keletas iš Jūsų – tikėtina, jog viena iš užduočių skambėjo panašiai: „Pasiūlyk, kaip patobulintum n (skaičius) pasirinkto žaidimo aspektus bei paaiškink savo pasirinkimus“. Man, kaip tuometiniam, užkietėjusiam „Heartstone“ žaidėjui, išsirinkti atpirkimo ožį buvo gan paprasta. Kompiuterinių žaidimų industrijos titano „Blizzard“ kolekcionuojamų kortų žaidimas, kaip ir „Magic: The Gathering“, „Yu-Gi-Oh!“ ar bet kuris kitas internetinis žaidimas, susidedantis iš skirtingų kombinacijų, toli gražu nėra tobulas. Kalbant iš vartotojo perspektyvos, visada surasi prie ko prikibti – ypač, kai kalba eina apie žaidimą, kuris nuo pat pirmos išleidimo dienos kelia tiek pat neapykantos, kiek ir džiaugsmo. Kaip koks visažinis su 300 IQ ir maksimalia

kreipčiau dėmesį ne tik į bendrą praleistą

leisti pinigus perkant kortelių pakuotes,

išmone apie superkompleksišką priešinin-

laiką, bet ir į pinigų sumą, išleistą žaidime.

padedančias tobulinti turimą kaladę.“).

kų poravimo sistemą, pradėjau nuo

Antra vertus, tai galimai turėtų įtakos žai-

Baigiau važiuodamas ant neoficialių „He-

„Heartstone“ barjero naujokams Ranked

dimo monetizacijos sistemai, kuri ragina

artstone“ priedų (angl. add-ons), „sutei-

sistemoje („Renkant priešininką, aš at-

mažiau laiko/kantrybės turinčius žaidėjus

kiančių labiau patyrusiems PC žaidėjams

72 Protagonistas | žiema 2020

Kaip apsaugoti žaidėją nuo pačio savęs? | Ignas Vieversys

Ekspansyvus „Homm 3“ žaidimo žemėlapis

persvarą prieš tuos, kurie jų nenaudoja,

kopijuoti jų (išbandytas) kalades norėdami

žaidimus. Ponios ir ponai, protagonis-

pvz. mobiliųjų žaidėjus.“

lengviau ir greičiau prasiskinti kelią Ranked

tai ir antagonistai, jei esate gerą tuziną

sistemoje,“ – rašiau tuomet.

valandų sukišę į „World of Warcraft“, „Fortnite“, „Call of Duty“, „Super Smash

Nors bandžiau įsidarbinti į žaidimų kompaniją, kurios vardo dėl, ahem, konfidencialu-

Mano pasiūlyta idėja prilygo sprendimui

Bros.“, „Counter-Strike: GO“, „League of

mo priežasčių geriau neminėsiu, o tie patys

kokteiliniu šiaudeliu susiurbti visą jūrą,

Legends“, „Dota“, „Overwatch“, „Street

problemų sprendimai forumuose buvo siū-

kad būtų išspręsta visų galimų vandens

Fighter“ ar realiai bet kurį kitą internetinį

lyti šimtus kartų, mano galvoje sukosi vie-

incidentų problema. Tačiau agresyvi popu-

žaidimą, tai žinote, ar bent nutuokiate, apie

na mintis: „Blizzard, hire me.“ Po šių dviejų

liariųjų „Heartstone“ svetainių priežiūra

kokį keturių raidžių „keiksmažodį“ kalbu

atsakymų jaučiausi toks užtikrintas savo

ir visa griaunančių kaladžių stebėjimas (ta

– Meta.

sprendimais, jog manęs tuomet nebegąsdi-

pačia visa matančia akimi, kuria „Blizzard“

no ir „sugalvok sprendimą badui“ lygio už-

admin‘ai prižiūri, jog internete neįsižiebtų

Kaip kompiuterinių žaidimų dizaino stu-

duotys. Dėl svajonių pozicijos žmogus ir iš

dar viena bereikalinga „Blitzchung“ kon-

dijų absolventas apie šią amžiną problemą

akmens bei pagaliukų yra pasiruošęs išrasti

troversija) – visa tai skambėjo ir vis dar

nutuokiau ir ne kartą susidūriau net ir

pasaulį kamuojančio užkrato priešnuodį.

tebeskamba gan logiškai, nors ir šiek tiek

už virtualios erdvės, realiam pasauly. Ar

totalitariškai.

žaidžiant „Kryžiukus-nuliukus“ (jei startuojantis žaidėjas padeda kryžiuką arba

Visgi mano Nobelio premijos vertas sprendimas problemai rėmėsi eksperimentais

Maža tuomet žinojau, kad, net ir pažabota,

nuliuką bet kuriame kampe, o priešininko

su kalade. „Kol geriausieji atvirai dalinsis

ši sukta problema yra tik viena iš tūkstan-

pirmasis ėjimas nėra centre – pergalė

savo kaladžių kombinacijomis internete,

čio hidros galvų, o jos kaklas apsivyniojęs

startavusiam žaidėjui beveik garantuota),

daugelis žaidėjų paprasčiausiai pasirinks

aplink beveik visus varžytuvėmis grįstus

ar „Durnių“ kortomis (likus 2-3 žaidėjams

Protagonistas | žiema 2020

Kaip apsaugoti žaidėją nuo pačio savęs? | Ignas Vieversys prasideda protinis „kortų skaičiavimas“

„Esant galimybei, žaidėjas pasirinks (iš)opti-

nepaisyti išorinės forumų ir gidų pagalbos.

priešininko rankoje), ar net tą patį „Mo-

mizuoti žaidimo teikiamą malonumą. Todėl

Tačiau ne viskas taip paprasta: jei pasirink-

nopolį“ – bet kuris žaidimas, kuriame

viena iš žaidimų kūrėjo atsakomybių yra ap-

si žaisti taip, kaip „Heartstone“ originaliai

saugoti žaidėją nuo pačio savęs.“

ir turėtų būti žaidžiamas, tu seksi varžovų

egzistuoja bent minimalus skaičiavimas, tikėtina, jog turi taktiką, šluojančią visas

naudojamomis kombinacijomis, nugvelb-

kitas kombinacijas (ar bent tinkamą terpę

Skamba kaip koks futuristinis sci-fi ke-

tomis iš „meta kaladžių“ sąrašo, diena iš

tokiai užgimti).

lionės atgal laiku paradoksas, tiesa?

dienos gausi į skudurus bei rinksi auksą/

Mačiusiems filmus „Back to the Future“

dulkes, kuriuos lėtai, bet užtikrintai leisi

Juk visi bent kartą sutikome draugą, kuris

ar „Looper“, kuriame „Die Hard“ žvaigž-

kurdamas savo prizinę kaladę. Tu nuspręsi

be vargo atrado dviejų mygtukų kombina-

dūnas Bruce‘as Willisas yra pasiunčiamas

narsiai eksperimentuoti – būti naujų idėjų,

ciją ir ne tik apdergė visas paaukotas va-

į praeitį atsikratyti jaunesniojo bei mažiau

kombinacijų pionieriumi, sudėti visas viltis

landas šlifuojant superinę kombinaciją, bet

patyrusio savęs, taip apsaugant (ateities)

į tą sunkiai uždirbtą kaladę, kuri nežinia,

visą „Street Fighter“ patirtį pavertė poros

save nuo netinkamų pasirinkimų – visa ši

ar sumeistrauta vis dar tebebus veiksmin-

mygtukų maigymo ekstravagancija.

paini, galvą apsukanti koncepcija turėtų

ga... Tačiau pagalvok apie tobulai nukaltos,

būti nesvetima.

svarbiausia, originalios kaladės keliamą pasididžiavimą!

Ir visai nesvarbu, ar tau penkeri, ar dvidešimt penkeri, ar tu užkietėjęs geimeris,

Tačiau tai, apie ką kalba Sidas Meieris,

ar tik savaitgaliais ant sofos pakapojantis

mano manymu, yra panašiau į genialiosios

Arba... nurijęs tą patį, turnyrinėje lentelėje

mėgėjas, ir ar išvis žinai, ką reiškia meta.

animacijos „Futurama“ epizodą („Free Will

mažai tevertą pasididžiavimą ir pasidavęs

Susidūrimas su šiuo nemaloniu fenomenu

Hunting“), kuriame Benderis, visa vagian-

bandos jausmui keliais pelės spustelėjimais

ne tik pareikalauja kantrybės, nervų ar

tis bei pašiepiantis kosminės trijulės au-

gali nusikopijuoti geriausiojo žaidėjo visa

sulaužyto controller’io remonto, bet ir vil-

tomatonas, supranta neturįs laisvos valios.

griaunančią, išbandytą kaladę, taip sutau-

ties, jog šalia sėdintis draugas ar žaidimų

Kitaip sakant – visi jo pasirinkimai buvo ir

pant kelių mėnesių vertės laiką, kantrybę

bendruomenė žino, kad perdėtai dažnai

yra numatyti ar užprogramuoti, sukuriant

bei auksą/dulkes. Tingu? Žinoma. Veiks-

pasitelkiamos neįveikiamos taktikos gadina

iliuziją, jog visa, ką šis riaugėjantis, aliu-

minga? Dar ir kaip.

patirtį (kitiems). Aišku, visada gali atsikirs-

minis androidas renkasi/daro/galvoja, nėra

ti tuo pačiu, taip prisidėdamas prie pačios

iš anksto numatyta. Benderiui lazeriniu

Aišku, pasakėčios mus išmokė, jog perga-

problemos...

ginklu nusitaikius į savo kūrėją, profesorių

lė, ne sąžiningai užtarnauta, o nugvelbta

„Good news, everyone!“ Farnsworthą, jis

lengviausiu būdu, dažniausiai nėra tokia

Iki šiol gyvenau manydamas, jog problema

negali nuspausti gaiduko ne todėl, jog šiam

pat saldi. Antruoju atveju tu būsi dalis 99%

yra žaidėjai, žmogaus natūra bet kokiu

pasirinkimui prieštarauja jo (neegzistuo-

žaidėjų, naudojančių tas pačias ar panašias

būdu siekti pergalės, o ne pats žaidimas.

janti) valia, bet dėl to, nes senolis tokį atvejį

kalades, kol 1% toliau eksperimentuos, keps

Tik susidūręs su tolimesne citata, pasakyta

numatė.

bei džiaugsis naujais atradimais.

dizainerio, ir pratęsta paties legendinės

Grįžtant prie anksčiau trumpai aprašyto,

Iš dalies dėl šios priežasties varžytuvėmis

franšizės krikštatėvio Sido Meierio, su-

šeštus metus klestinčio kortų žaidimo,

paremti internetiniai multiplayer žaidimai

pratau, jog visą šį laiką bergždžiai keikiau

sprendimas kūrybinę laisvę pažabojančiai

galiausiai sulaukė „Darkside of Xeen“

problemos ataugas, o ne jos šaknis:

„Heartstone“ metai atrodo akivaizdus –

(„Might & Magic“ IV ir V), „Aselia“ („Tales

Soreno Johnsono, „Civilization“ žaidimų

„heartstone“ plakatas

74 Protagonistas | žiema 2020

Kaip apsaugoti žaidėją nuo pačio savęs? | Ignas Vieversys of Symphonia“) ar Jungtinio pasaulio (angl. „The Merged World“, „Final Fantasy V“) likimo – buvo padalinti į dvi lygias dalis. Competitive ir casual režimus. Vėlesniajame, priešingai nei pirmajame režime, vietoj to, kad vaikytumeisi trofėjų ir kibernetinės šlovės nuolat besislenkančioje „deimantinėje lygoje“, tu žaidi savo malonumui. Jokių kaupiamųjų, turnyrinės lentelės taškų ar šansų likti aprėktam entuziazmu „pasidalinti“ trokštančių trylikamečių – visa tai, dėl ko vienas gali pamilti competitive žaidimo sceną, o kitas mesti žaidimą visiems laikams. Visgi, kaip žmonijos istorija ar prieš tai minėtieji fantastiniai pasauliai moko, vienu

„Overwatch“

ar kitu būdu santarvė turi būti sudrumsta. Tikėtina, kad „GOATS“ metos atgarsiai ataidėjo net ir iki nesidominčių populiariosios „Blizzard“ šaudyklės „Overwatch“ e-sporto sistema. Trumpai: tai trijų tankų ir trijų healer‘ių kombinacija, kuri dar praėjusiais metais ištisus mėnesius dominavo profesionalų lygoje, priešaky gniuždydama visas priešininkų komandas. Viešpatavo tamsūs laikai, niekas nežinojo kaip su tuo kovoti. Žaidimas greitai prarado intrigą, tapo nebeįdomus; daugelis kuriam laikui nusisuko nuo „Overwatch“, kol problema bus išspręsta. Blogiausia – visa ši situacija pradėjo lietis už competitive pasaulio ribų. Grįžęs po darbo namo tikėjaisi atsipalaiduoti, sužaisdamas keletą casual partijų, o vietoj to staiga esi apšaukiamas, jog nepasirinkai (pirmą kartą girdimai) „GOATS“ kombinacijai ar komandai reikalingo veikėjo.

O tai priveda prie vienos iš pagrindinių

močiutės lopo. „Blizzard“ reikėjo spren-

komandinio meta žaidimo tiesų, kurią

dimo. Ir reikėjo jo greitai. Kentėjo ne tik vis

puikiai įvardija su problema ištisus metus

dar žemyn besiritanti kompanijos reputaci-

kovojantis ir sprendimo vis dar beieškantis

ja, bet ir bendruomenė, nuo kurios priklau-

legendinio „World of Warcraft“ žaidimo

sė tolimesnė žaidimo gyvastis.

vadovas Ionas Hazzikostas: „[...] net jei tai nėra tavo mėgstamas žaidimo stilius,

Sprendimas? Žaidimo kūrėjai nuspaudė po

kuriam teiki pirmenybę, žaidėjai, norintys

trimis užraktais paslėptą branduoliniui už-

ar priversti turėti tave savo komandoje,

taisui prilygstantį, raudonai švytintį myg-

tikisi, jog laikysiesi tam tikrų standartų. Kai

tuką, kuris, nors ir panaikino tuometinę

komandinį pasirodymą žaidime nulemianti

problemą, paaukojo unikalų žaidimo DNR

informacija tampa visiems prieinama, yra

komponentą – kartu su „GOATS“ meta

tikimasi, kad tu šią informaciją žinosi.“

žuvo ir galimybė bet kuriuo partijos metu pasikeisti veikėją. Casual ir Competitive

Dažniausiai tokios situacijos yra gan grei-

pasauliai vėl gyveno darnoje, šansai kas-

tai išminuojamos naujinių pagalba. Pagal

dieniam žaidėjui būti aprėktam sumažėjo

termino originalią reikšmę (angl. patch),

kaip ir neužtikrintumas vis besikeičiančioje

sistemoje atsiradęs įtrūkimas užlopomas

komandos struktūroje.

lyg skylė džinsuose. Tačiau kibernetinėje erdvėje kartais tiesiog nepakanka klasikinio

Viskam (iš dalies) grįžus į vėžes, mane kankino mintis, jog žaidimas, kurį pamilau nuo pirmos dienos ir kuris priminė nuostabius „Team Fortress 2“ laikus, prarado dalelę originalaus žavesio. Dienos, kai panorėjęs vidury žaidimo galėjai iš Zarya‘os greitai peršokti į vietoje nenustygstančią, mielu britišku akcentu kalbančią Tracer, baigėsi. Vos ne faustiška situacija: išmušė valanda, kai už savo lankstumą „Overwatch“ buvo priverstas sumokėti duoklę – paaukoti jį iš FPS minios išskyrusį netikėtumo elementą ir atsidurti per sprindį arčiau viena nuo kitos mažai kuo besiskiriančių pirmojo asmens šaudyklių... Ir tai tik viena iš šimto meta problemos aukų. Tuomet ar internetinių multiplayer žaidimų

„MTG ARENA“

kūrėjai gali pasikliauti žaidėjais, kad jie

Protagonistas | žiema 2020

Kaip apsaugoti žaidėją nuo pačio savęs? | Ignas Vieversys rinksis žaisti daugiausiai pasitenkinimo

Nors Fischerio šachmatų metos „sprendi-

Čia tinka palyginimas, jog į dvi spalvas

suteikiančiu stiliumi ir tempu, o ne me-

mas“ oficialiai pripažintas tik praėjusiais

kartu sumaišiusį, naują atspalvį išradusį

todu, kuris jiems tiesiog leistų žaidime

metais, jis surado būdą, kaip priversti žai-

dailininką niekuomet apie tai nepagalvoję

tapti geresniems? Pasak Soreno Johnsono,

dėjus galvoti originaliai, kuriant strategijas

aplinkiniai kolegos badytų pirštais, idant

tarptautiniu mastu pripažinto žaidimų

priklausomai nuo atsitiktinai išpuolusios

šio dirbiniai turi nesąžiningą pranašumą

dizainerio ir šios srities eksperto, – negali.

situacijos – nenuspėjama tvarka išdėliojant

prieš kitų dvispalvius meno kūrinius. Juk

Jo daugiametė išmintis byloja, jog „puikus

pirmosios, vertingiausios šachmatų eilės

visi bent kartą esame suvertę kaltę dėl savo

pasirodymas žaidime nėra (ar bent ne vi-

figūras; naudojantis talentu, o ne laiko ar

vaikiškos, dėmesio sutrikimu atsiduodan-

suomet yra) tiesiogiai susijęs su žaidimo

profesionalų lygos patvirtintomis „špar-

čios nekompetencijos bei nesugebėjimo

malonumu“.

galkėmis“. Pastarasis veikia visai kaip

varžytis, ant „sukčiaujančio“ priešininko

modernūs roguelike žaidimai („Spelunky“,

(nebent kalbama apie itin komiškai pagar-

Nemanau, jog yra koks kitas savo srities

„The Binding of Isaac“), algoritmo pagal-

sėjusį „Dark Souls“ PvP pasaulėlį, kuriame

ekspertas, geriau iliustruojantis metos di-

ba gebantys sukurti niekuomet identiškai

vienas iš trijų žaidėjų galimai suniokos tavo

lemą nei Bobby Fischeris. Keturiolikos jis

nepasikartojančią žemėlapio ar pasaulio

žaidimo progresą išsaugojusį failą ir dar

tapo jauniausiu Amerikos šachmatų lygos

struktūrą kiekvieno naujo žaidimo metu.

kartą primins, kokie negailestingi ir velniškai nesąžiningi „Dark Souls“ žaidimai

čempionu, jau penkiolikos – jauniausiu

kartais gali būti).

tuometiniu grandmaster‘iu (aukščiausias

Visgi, ne visi internetiniai kompiuteriniai

titulas, kurį gauna jaunieji šachmatų vun-

žaidimai turi savo Fischerį. Ne kiekvienas

derkindai), o 29-erių Fischeris pasiekė

yra pasiruošęs mesti ilgus metus žaistą

Matot, visa ši metos problema nėra taip

Olimpą ir 1972-aisiais pelnė geriausio pa-

žaidimą vien dėl to, kad jame egzistuoja

lengvai išsprendžiama kaip, tarkim, Matto

saulio šachmatų žaidėjo titulą. Tačiau net ir

šiokia tokia neteisybė. Tai ne tokia proble-

Damono personažo, užsislėpusio vunder-

tapęs šachmatų Yoda, diktuojančiu tuome-

ma, nuo kurios lengvai pabėgsi – geriausiu

kindo, gliaudomi algebros galvosūkiai filme

tines meta strategijas, Fisheris pasitraukė iš

atveju surasi žaidimą, kuriame metos įtaka

„Good Will Hunting“. Žinoma, pasitaiko

profesionalaus žaidimo.

yra mažiau juntama. Netgi tuomet anks-

atvejų, kai daugiau nei pusę šimtmečio ne-

čiau ar vėliau atsiras procentas žaidėjų,

išsprendžiama laikyta matematinė dilema

Vieni sako, jog dėl to kalti komunistų psi-

galvojančių, jog dėl jų prastų rezultatų

(„Konvėjaus mazgų teorijos pilonoma“)

chologiniai žaidimėliai. Tuo metu vyko

žaidime ar nesugebėjimo prisitaikyti yra

yra sudorojama jaunutės magistrantės

Šaltasis karas, o Sovietų Sajungai įrodyti

kaltas vis dar nenunerfint‘as (nesutaisytas

(Lisa Piccirillo) – per mažiau nei septynias

savos strategijos pranašumą prieš jankius

ar tinkamai nesuoptimizuotas) objektas X;

dienas. Nors meta iš dalies egzistuoja dėl

buvo ypač svarbu – net jei tai ir pareikalaus

o jei tik „Blizzard“/„Konami“/„Riot Ga-

nesusikalbėjimo tarp žaidimo kūrėjų ir

armijos analitikų, sekančių kiekvieną tavo

mes“ ar [tavo pasirinkta žaidimų kompanija]

žaidėjų, daugiausiai dėl to esame kalti mes,

padarytą ėjimą. Kiti mano, jog dėl pasitrau-

ištaisytų problemą – ir būkim atviri, taip

žaidėjai.

kimo kalta jo tuometinė psichologinė būklė,

bent kartą galvojome visi – tas procentas

kuri, kaip įprasta daugeliui vunderkindų,

žaidėjų atsidurtų tarp geresniųjų, kuriems

Talentingiausi žaidimų dizaineriai su savo

niekada ir nebuvo stabili.

ši problema nėra aktuali... Tačiau egzistuoja

tūkstantinėmis komandomis ir prašmat

kitos.

niais ofisais per šitiek metų taip ir nesugebėjo rasti atsakymo, kaip susidoroti su

Vis dėlto, pagrindinė priežastis yra kur kas paprastesnė: Fischeriui paprasčiausiai

Kaip tuomet padaryti, kad visi liktų pa-

meta. Elonui Muskui prireikė trijų metų, jog

įgriso, kad niekas nebežaidžia šachmatais

tenkinti ir turėtų (ar bent galvotų, jog turi)

šis su komanda sukurtų dirbtinio intelekto

įprastai kaip anksčiau, o nuo mažens my-

lygius šansus laimėti? Jei ši amžina dilema

algoritmą, sugebantį įveikti pasaulio čem-

limas sportas viso labo tapo žaidimu, ku-

turėtų atsakymą, vargu ar žemėje vis dar

pionus „Dota 2“, viename sudėtingiausių,

riame žaidėjai pradėjo mokytis bei naudoti

egzistuotų skurdas, benamystė ar ekono-

daugiausiai variacijų turinčiame žaidime.

efektyviausias partijos pradžios (šachma-

minis visuomenės susiskaldymas. Kad ir

Tad joks A + B = C teoremos atsakymas ar

tininkų kalba – debiuto) strategijas, kopi-

kaip pavyzdingai būtų subalansuota siste-

vienišas vunderkindas čia nepadės.

juojant geriausiuosius. Skamba pažįstamai?

ma, visuomet atsiras dalis žmonių – mažiau kūrybingų ar paprasčiausiai tingių –

Tuomet kodėl nepabandžius nuo pradžių.

Aišku, dvidešimt metų trukęs pasitrauki-

kurie „nusirašinės“ ir kopijuos kitus. Meta

Tik šį kartą pradedant klausimu: kodėl,

mas ar tuomet nežinomos meta kombinaci-

egzistuoja dėl žmogiškosios natūros, ne dėl

esant galimybei, žaidėjas pasirinks (iš)op-

jos nesustabdė Fischerio nuo pakartotinio,

„nieko nenusimanančių, kvailų dev‘ų“, ant

timizuoti žaidimo teikiamą malonumą?

popensijinio dominavimo žaidime. Visgi, net

kurių taip nuoširdžiai visi mėgsta važiuoti.

ir būdamas pranašesnis už 99% pasaulio

Reikia prisiminti, jog malonumas ar pa-

šachmatininkų, jis negalėjo iki galo mė-

Todėl vietoj to, kad būtų klausiama „kiek

sitenkinimas vis dėl to yra itin subjek-

gautis šachmatais žinodamas, į ką pavirto

metos egzistuoja žaidime?“, kūrėjai įverti-

tyvus reikalas. Vienas žaidėjas mėgausis

jo mėgstamiausias žaidimas. O tai galiau-

na: A) ar tuometinė meta yra (pakankamai)

kiekvienu atidarytu stalčiumi, kiekvienu

siai privedė jį prie sprendimo paieškų ir

žalinga žaidimui ir jo bendruomenei; B)

išniukštinėtu kampeliu „The Last of Us“

„Chess960“ šachmatų versijos sukūrimo.

kiek skirtingų, neregėtų kombinacijų išties

žaidimuose; kitas pasitenkinimą patirs ste-

talentingi bei kūrybingi žaidėjai sugalvos

bėdamas džiūstančius dažus ar žinodamas,

dėl šios metos.

kad jis/ji pagerino n-kartų pereito „Dark

76 Protagonistas | žiema 2020

Kaip apsaugoti žaidėją nuo pačio savęs? | Ignas Vieversys

„Dota 2“ Souls“ asmeninį laiką (nors jis ir pasiektas

žą, taip nukertant keletą papildomų sekun-

sius kruopščiai poliruotas žaidimo sekcijas,

ne originaliuoju, kūrėjų numatytu „links-

džių nuo asmeninio rekordo.

apstulbinti šios bendruomenės gabumų

muoju“ būdu).

galiausiai integruoja tokį žaidimo stilių Kitaip sakant, šie kantrybe pasikaustę žai-

savoje kūryboje. Kaip ir su visomis metomis,

Iš esmės dėl šios priežasties susikūrė

dėjai pasitenkinimą jaučia ne dėl originaliai

norint išlikt „žaidime“ – ar tai greičiausias

speedrunning‘o (būdas kuo greičiau įveikti

paruoštų žaidimo linksmybių (nors pirmą

„Portal“ bėgimas, ar vis besikeičiančios

žaidimą varžytuvių/lenktynių forma) ben-

kartą įveikti žaidimą visada bus malonu),

industrijos tendencijos – būtina prisitaikyti

druomenė, kurioje pagrindinė atrakcija ir

bet dėl galimybės optimizuoti jo trukmę.

arba diktuoti savo taisykles.

yra paaukoti taktiškai paruoštas, dopaminu

Dėl žinojimo, jog tarp draugų, o gal net

atsiduodančias žaidimo sekcijas dėl tų kelių

visame pasaulyje, esi vienintelis, sugeban-

Imkime kitą žaidėjų demografinę grupę –

neįkainojamų sekundžių. Šios kategorijos

tis pereiti pustrečio dešimtmečio senumo

tą, kuri, priešingai nei speedrunner‘iai, turi

žaidėjų nebeveža mintis, jog reikės dar

žaidimą („Super Mario 64“) bei surinkti

laiko pereiti vos vieną žaidimą... per metus.

pustuzinį valandų stebėti kaip Nathanas

visas įmanomas žvaigždutes (120) per ma-

Kalbu, žinoma, apie žaidžiančius tėvelius.

Drake‘as kinematografiškai, pirštų ga-

žiau nei dvi valandas. Ar dėl minties, jog

Kol mes skaitom, tarpusavyje diskutuojam

liukais kabo ant fotorealistiškai sumode-

gali tapti nuogutėlio „Dark Souls“ bėgimo

apie visus nerealius nuotykius, laukiančius

liuotos uolos. Jiems nei šilta, nei šalta, kad

pionieriumi apsieidamas be jokių šarvų,

mūsų virtualiose erdvėse, kūdikiais apsi-

teks išsaugoti keleto blogiukų gyvybes,

arba pirmuoju, sugebėjusiu sutrumpinti

karstę tėčiai kartu su pirmuoju pampersu

juos paprasčiausiai apeinant (kas tiesiog

šio mazochistinio maratono laiką/padėtų

išmeta visas viltis nors iki vaikų abitūros

prieštarauja visai „Uncharted“ žaidimų

žingsnių kiekį perpus.

pereiti bent vieną 20-30 valandų trukmės

linksmumo idėjai). Jie jaučia pasitenkinimą

žaidimą.

suradę metodą, kaip „švariai“ ar pasinau-

Ši virtualių sprinterių kultūra tapo tokia

dojus sistemos klaida (angl. glitch) priversti

populiari, jog daugelis developerių, nors ir

Idėja, jog „Shenmue 3“, iš vaikystės dienų

žaidimo Indiana Jones‘ą kiaurai praeiti pro

skaudančia širdimi stebi jų šviesos greičiu

sugrįžtanti kultinė „Sega“ franšizė, pridėjo

apgriuvusių sienų ar liepsnojančių vilų ruo-

perbėgamas ar išvis praleidžiamas, mėne-

kelias papildomas valandas žąsinų vaiky-

Protagonistas | žiema 2020

Kaip apsaugoti žaidėją nuo pačio savęs? | Ignas Vieversys mosi (aš visiškai rimtai) ir bent tuziną daugiau atidaromų stalčių/kabinų, šios grupės nebežavi. Tad nenuostabu, kad dauguma jų norės iš kiekvienos žaidimo minutės išspausti kuo daugiau ir, jei tik vaikų nėra šalia, rinksis „Grand Theft Auto“ vietoj lėtai smilkstančio „Death Stranding“. Straipsnio pradžioje minėtas Ionas Hazzi kostas, „WoW“ žaidimo vadovas, mano, jog dėl žaidėjų polinkio pirmumą skirti investuojamam laikui, o ne malonumui, taip pat yra kalta mūsų kolektyvinė pažanga bei evoliucija: „[...] nors didžiulio žaidėjų įgūdžių pokyčio nebuvo, įvyko milžiniškas šuolis vertinant gebėjimą analizuoti ir analitiškai vertinti pasirodymą žaidime.“ Pakanka prisiminti savo pirmąsias dienas

„GTA V“

pažindinantis su kompiuteriniais žaidimais. Kai dabartinius „Youtube“ tutorial‘us atstojo žaidimų cheat kodų knygelė (ar tam

sugrįžtantis tėtis, patyręs renesansą laiko

metu, kai laikas yra brangiausia valiuta, kai

skirta sekcija „PC Klubo“ žurnale), o FPS

vertinimo prasme, nenorės žaisti kaip prieš

visur skubam, bėgam, o laiko nusivylimui

akronimas (tuo labiau pats terminas), kaip

tuos nuostabius keliolika metų. Lyg rink-

nėra. Gal dėl to nemaža mūsų visuomenės

ir rezoliucijos nustatymai, tau nieko ne-

tųsi geriausią lizingo planą, jis išanalizuos

dalis susivilioja skaityti tokias rubrikas,

reiškė – peršasi mintis, jog galbūt Hazzi

visus gidus, parsisiųs visus rekomenduo-

kaip „21 būdai pakerėti simpatiją“, ar su-

kostas yra teisus.

tinus žaidimo papildus (add-on‘us) ir tai,

dalyvauti „Alfa vyro“ mokymuose.

kas anuomet truko tris bemiegius, dietinės Jei kas nors 2014-aisiais man būtų pasa-

kolos pilnus mėnesius, jis įgyvendins per

kęs, jog po kelerių metų galėsiu naudotis

Jei „Blizzard“ bandytų kovoti su meta

kelias paras. Žinoma, jei toks yra jo tikslas.

savo žaidimuose, o ne naudotis ja, sie-

kiekvienos egzistuojančios „Heartstone“

kiant užsikalti daugiau šlamančių, „World

kaladės suvestine, veikiančia interneto

Tai, kad egzistuoja papildai, nereiškia, jog

of Warcraft“ nereikėtų už papildomą

pagalba realiu laiku atnaujinama tikimybių

sportuodamas privalai juos vartoti. Dauge-

mokestį siūlyti akimirksniu maksimaliai

teorema su laimėjimo/pralaimėjimo %, ne-

lis tai daro norėdami sutaupyti laiko, grei-

būčiau tuo patikėjęs.

padidinti veikėjo lygį. Jei level‘io kėlimas,

čiau pasiekti išsvajotą rezultatą, sunaudo-

quest‘ų vykdymas, legendinių šarvų bei

jant kuo mažiau pastangų – visai kaip aš ir

ginklų grind‘inimas teiktų malonumą, net

Neabejoju, jog į „WoW“ (Classic) areną po

daugelis kitų, rinkdamiesi kitų paruoštas

ir sugrįžtantys ar nuo pat pradžios Azerote

daugybės metų bei keleto užaugintų pyplių

meta strategijas. Vis dėlto, gyvename tokiu

apsigyvenę žaidėjai nemėgintų kuo efektyviau sumažinti šiems kasdieniams, vos ne buitiniams reikalams skiriamą laiką. Tas pats ir su tuzinu kitų žaidimų, kuriuose pralaimėjimas, pasimokymas iš klaidų, eksperimentavimas, naujos strategijos kūrimas ir ieškojimas yra didelė dalis patirties. Tačiau dauguma mūsų vis vien yra linkusi susigundyti greito pasitenkinimo idėja. Tad ar mes aptingom? Ar, lyginant su žaidimų kūrėjais, mūsų „linksmumo“ suvokimas nuolatos yra vienu žingsniu priekyje? Jei atsakymas ir egzistuoja, joks kitas pavyzdys nesugeba efektyviau nutapyti jo kontūrų, nukreipti labiau tikėtinos tiesos link, nei internete koronaviruso greičiu besidauginantys „Fall Guys“ žaidimo gidai,

„world of warcraft: Shadowlands“

78 Protagonistas | žiema 2020

žadantys „garantuotą pergalę“. Vis dėlto, priimti šį sprendimą paliksiu Jums patiems.

Tavo vartai į Lietuvos žaidimų industriją

www.gamedev.lt Protagonistas | žiema 2020

O kas, jei apokalipsė? istoriją pabaikime istorijomis (5 dalis) | Adomas Rutkauskas

Adomas Rutkauskas

Oldschool geekas, nerdas, o kai darbas priverčia - modernių technologijų žurnalistas

O kas, jei apokalipsė?

5 dalis

istoriją pabaikime istorijomis Viskas turi pradžią ir pabaigą – net ir, atrodytų, begalinės enciklopedijos, kurios prasideda A ir baigiasi Ž. Šis straipsnių ciklas toli gražu nėra enciklopedija, bet gimė kaip nuoširdus sąrašas žaidimų, apie kuriuos norėjau papasakoti visų pirma savo paties vaikiui, kuriam kol kas labiausiai pakanka „Minecraft“, „Brickworks“ ir „Roblox“ – bet iš tiesų ir platesniam skaitytojų ratui, o be visa ko ir bendraamžiams „seniems geimeriams“, kuriems toks dalykas, tikiuosi, turėjo sukelti malonią nostalgiją. Nes tai – laiko ir bent vienos kartos patikrinti žaidimai. Ir tokį sąrašą būtų galima tęsti labai ilgai, nes lig šiol aptarta geriausiu atveju iki dvidešimtadalio vertų to laikmečio (amžių sandūros) kompiuterinių žaidimų. Bet pradėtą istoriją baikime būtent istorijomis. Arba kitaip tariant – istorijų, nuotykių ir galvosūkių žaidimais, kurie anglų kalboje vadinami tiek „adventure“, tiek „quest“. Na, arba, primityviai tariant, „point and click“.

80 Protagonistas | žiema 2020

O kas, jei apokalipsė? istoriją pabaikime istorijomis (5 dalis) | Adomas Rutkauskas 4-ąją dalį skaitykite penktame Protagonisto numeryje!

„Broken Sword 5“ 2018-ųjų perleidimo aplinka

Kas tuomet buvo questai?

Pavyzdžiui – pats su konkrečiai šia konkre-

paisant absurdų ir keistų sprendimų, žaidi-

čia scena nesusidūriau, bet iš senų laikų la-

mas tikrai geras ir smagus. O ir pritaikytas

Turiu prisipažinti, pats labai ilgai nemėgau

bai gerai pamenu perskaitytą apibūdinimą:

vyresnei auditorijai.

questų. Dėl vienos paprastos priežasties –

norėdamas pereiti į kitą žaidimo kambarį,

man gyvenime ir kasdienėje veikloje ir taip

turi išmąstyti sugautas muses sukišti į mi-

netrūksta iššūkių bei intelekto tąsymo,

krobangų krosnelę, kad iš jų susikonstruotų

todėl man žaidimas visų pirma turi būti

kažkoks ten reikiamas objektas. Labai atsi-

Vis dėlto tikėjimą questais man sugrąžino

atsipalaidavimas. O questai labai dažnai

prašau, bet man tokių logikos viražų jau yra

1998 m. žaidimas „Sanitarium“, kuris

nėra atsipalaidavimas – tai yra galvosūkis,

kiek per daug.

GOG.com net ir prikeltas naujam gyveni-

tai yra sprendimo ieškojimas, o kas blo-

Beprotybės labirintai

mui, iš pradžių turėjo itin daug klaidų –

giausia – bent jau devintojo dešimtmečio

Tačiau nepaisant to, iki šiol noriu nuo-

tačiau visų pirma papirko savo pirmosios

žaidimuose juose dar ir būdavo gerokai

širdžiai parekomenduoti tokį 1997 m.

dalies atmosfera, o ilgainiui – fantazijos

prasilenkiama su sveika logika – vietoje to

„U.F.O.s“ (nepainioti su ėjimų strategija

polėkiu ir puikiai suvaldytu eklektiškumu.

primėtant parodijos ir absurdo (kas savai-

UFO: X-COM), kuriame, pavyzdžiui, norint

me, žinoma, nėra blogai. Bet viskam reikia

surasti adatą, reikėdavo išmąstyti nerti į

Žaidimas priskiriamas siaubo žanrui – ir

saiko).

šieno kupetą (pagaunat idėją?). Tačiau ne-

turiu pripažinti, tai yra vienas geriausių

Protagonistas | žiema 2020

O kas, jei apokalipsė? istoriją pabaikime istorijomis (5 dalis) | Adomas Rutkauskas mano žaistų siaubo žaidimų. Toks nebaisus, bet konceptualus siaubas – nes čia nėra jumpscare elemento, o visa įtampa ir baimės kėlimas atsiskleidžia per aplinką, istoriją ir atmosferą. Sveiko proto žmogui perteikti beprotybę yra pakankamai nelengvas uždavinys. Paprastai viskas baigiasi bandymu sukurti kitoniškumo ir nelogiškumo atmosferą. „Sanitarium“ viskas veikia priešingai, ir kiek teko pačiam domėtis psichinėmis ligomis – daug realistiškiau, nei įprastoje popkultūroje. „Sanitarium“ protagonistas veikia visiškai logiškai ir normaliai, kaip turbūt panašiomis aplinkybėmis veiktų ir kiekvienas iš mūsų. Bėda ta, kad priešingai nei personažas, kažkokia ne tokia yra jo aplinka (ir ne,

„Sanitarium“ viršelis

čia ne tas atvejis, kai ne tu esi kaltas, bet aplinka yra kalta). ateiviškus vabzdžių, ir actekų pasaulius,

nesenstanti grafika (nors pirmasis serijos

Žaidimas prasideda puikiai perteikta psi-

bet kad ir kiek nesuderinami tokie dalykai

žaidimas – 2002 m.) – ir nei per lengvas,

chinių ligonių prieglaudos (angl. asylum)

atrodo iš pradžių, galiausiai viskas susilieja

nei per sunkus. Pats tas balansas, kad galė-

atmosfera. Neaišku, kodėl tu čia, kaip čia

į išties puikiai nukaltą istoriją.

tum ir patyrinėti žaidimo pasaulį, ir nepasimesdamas detalėse dar ir sekti istoriją.

patekai (ak ta scenaristų trinta ir nutrinta patogioji amnezija) – bet esi akivaizdžiai

„Sanitarium“ rekomenduoju visiems – o

sveikas, tikrai sveikiausias iš visų pacientų.

ypač nemėgstantiems quest žanro. Ar ir

„Syberia“ pasakoja apie svajonės sekimą –

siaubo žanro. Nes nieko kraupaus čia kaip ir

tik ne savo, bet svetimos. Tačiau dėl to nė

nėra. Bet vis dėlto baisoka.

kiek ne prastesnės. Nors... ar galima perimti

Bet štai paskui kažkaip mistiškai persikeli į

kažkieno kito svajonę ir imti gyventi ja?

miestelį, kuriame gyvena vien vaikai (ir dar

Mamutų poezija

„Syberia“ tarsi ir sako, kad taip.

be kojyčių, o kas jau su papildomoms bur-

Jei kas manęs paklaustų, koks yra pats

„Syberia“ – tai savotiškos tuštumos pa-

nytėms, ir kojytėms, ir visaip kitaip) - ir jau

poetiškiausias mano kada nors žaistas

saulis. Tik ne neaiškios ar net baugios, kaip

pradeda darytis nuoširdžiai nejauku.

kompiuterinis žaidimas, neabejodamas

„Myst“ – o jaukios, su daug erdvės sau

atsakyčiau, kad tai yra „Syberia“ serija.

pačiam (tiesiog intravertų svajonė). Čia yra

Vengdamas per daug atskleisti istoriją,

Puikus siužetas ir scenarijus, nuostabi me-

gyvybės – ir žmonių, ir asmenybes turinčių

paminėsiu, kad žaidimo aplinka apima ir

lancholiška atmosfera, įspūdinga ir beveik

automatonų (beje, ar žinote skirtumą tarp

kažkokie ne tokie vaikai – perfrazuojant tą makabrišką anekdotą, kas be rankyčių, kas

robotų ir automatonų? Jei ne – pasidomėkite), bet ji neįkyri, netrukdo tau: nesimaišo po akimis, nekaulija ir nenukreipinėja dėmesio. „Syberia“ pasaulis yra realistiškas, bet ne realus. „Syberia“ kažkiek primena gražų, bet mistišką sapną ar (techno?)maginio realizmo filmą – daugmaž jei Gabriel García Márquezas būtų ne parašęs „Šimtą metų vienatvės“, o sukūręs žaidimą, kuriame kuris nors Buendija ieškotų savo svajonių žemės, ir vietoje kokių nors Melkiado tautiečių būtų robotai (t. y. automatonai). Tad žaidime taip ir keliauji tarsi per sapną

„Syberia remastered“

82 Protagonistas | žiema 2020

– kaip ir ne savo (t.y. personažo, už kurį žaidi), bet kito – tokio truputį mistiškai

O kas, jei apokalipsė? istoriją pabaikime istorijomis (5 dalis) | Adomas Rutkauskas atrodančio veikėjo, kuris vėliau pasirodo

būtų „ir patinka, ir erzina“. Bet ar pasitaiko

Tačiau nepaisant visko, turiu pripažinti,

besąs visiškai realus. Per sapną, kuris yra

jums tokių? Nes man tobulu tokio dalyko

kad tai buvo tikras laikmečio perlas, tegul

linkęs išsipildyti.

pavyzdžiu galėtų būti žaidimas, kurį pripa-

ir plastelininis. Kai pagalvoji, kiek darbo

žįstu esant unikaliu kūriniu, gal net šedevru

sudėta lipdant kiekvieną kiekvienos scenos

O prie ko čia mamutai? Na, turbūt kiekvie-

– bet ir tuo pačiu ne menkesniu erzintuvu:

kadrą – šakės! Neblogai padirbėta ir su

nas turime savo svajonės vizualizaciją,

„The Neverhood“ (1996).

galvosūkiais, ir su scenarijumi – nors kai kur plastilinas prieš karštas studijos lempas

esenciją, tokią iškristalizuotą esmę, totemą. Tai šiame žaidime tokiu dalyku yra mamu-

Nes galbūt nuo pat vaikystės esu kažkoks

matyt dar ir kaip garavo, nes be sąmonę

tai. Ar gal net ne mamutai, o jų koncepcija,

nesveikas hiperestetas, tačiau visi tie

praplečiančių preparatų žaidimų kūrėjai ti-

tas jau minėtas savotiškas psichologinis

pradinukų lygio plastelininiai lipdiniai

krai neapsiėjo. Natūraliu būdu tokių viražų

totemas. Na o žaidimo tikslas – tų nerea

net pačiam būnant pradinuku, man kėlė

nesugalvosi.

liai realių mamutų paieškos tolimojoje

atstūmimo reakciją, o čia – visas žaidimas

Sibiro žemėje, kai pats žaidimas atkartoja

nulipdytas tokia maniera. Ir dar pabrėžtinai

Trumpai apibūdinant, „The Neverhood“

archetipinį herojaus kelionės siužetą (angl.

negrabiai.

yra trenktas ir nekemėžnas pasaulis, bet su

hero‘s journey) – nuo Niujorko iki (fikty-

gana dažnai prasimušančia matematine

vios) Sibiro tautelės žemių (čia jau kalbant

Nulipdytas – pačia tikrąja to žodžio pras

logika, vietomis tikrai smagiu humoru

per visas tris žaidimo dalis), nuo advokato

me, nes „The Neverhood“ grafika ir ani-

(pamaišiui su infantiloku humoru) ir savo

padėjėjos iki kvazišamanės.

macija sukurta plastilino stop-kadro (angl.

laiku pelnytai įgautu kulto statusu.

claymotion) technika - ir visas pasaulis yra Žaidimas yra sulaukęs ir dviejų puikių tęsi-

toks pat grubiai plastelininis.

nių – ir vieno prequelio.

Beje, dar vienas žaidimo privalumas yra tai, kad jam reikia labai jau rudimentinių anglų

Maža to, visą kreivumą-šleivumą dar tobu-

kalbos žinių – didžioji dalis visų užduočių

lai papildo ir tobulai pritaikyta muzika. Ne,

ir užuominų pateikiamomis ne tekstu, bet

jokiu būdu ne blogai ar nevykusiai sukurta

veiksmu ir pačiu pasauliu. Šiuolaikinis žai-

Ar jums pasitaiko žaidimų, kuriuos tuo

– greičiau priešingai. Bet bendras atmos-

dimo minusas – jo nėra nei „Steam“, nei

pačiu ir mėgstate, ir nekenčiate? Na gerai,

feros lipdinys – bent jau man, kažkas itin

„GOG.com“, tad norint pažaisti, teks pa-

neapykanta – kiek stiprokas žodis. Tiksliau

atomiškai erzinančio.

čiam braidyti abandonware jūrose ir „Dos-

Plastelininis bardakas

Box“ užutėkiuose.

„The neverhood“

Protagonistas | žiema 2020

O kas, jei apokalipsė? istoriją pabaikime istorijomis (5 dalis) | Adomas Rutkauskas Pomirtinių kelionių agentas

nuotykių/galvosūkių žaidimas, taip sė-

Žaidimo siužetas sukasi apie varganą mir-

kmingai ir efektingai integravęs trimatę

ties kelionių agentą, kuriam iš pradžių vis

Kaip ir visų kitų žaidimų atvejais, taip ir

grafiką – bet kai kurie sprendimai buvo

tenka visokie mirusieji vargetos, kuriems

nuotykių bei galvosūkių žaidimų pasaulių

tokie keisti, neįprasti ar net neatidirbti, jog

kelionei per tolimesnį pomirtinį pasaulį

bei temų esama įvairių. Štai jau kalbėjome

lėmė daugiau keiksmų nei susižavėjimo.

neišeina nei sportinio automobilio pra-

apie žmogiškąją beprotybę, apie sapnais

Pavyzdžiui, visiškai nepatogūs ir neintui-

sukti, nei pomirtinio kruizo – o daugmaž

dvelkiančias svajas, plastelinines psichode-

tyvūs kameros parinkimo kampai. Taip

tik pasivaikščiojimų lazdelę su įmontuotu

likas – bet gal būtų galima pakalbėti ir apie

pat – jokių užuominų nebuvimas. Tiesiog

kompasu, kad žinotum, kurion pusėn kau-

dar kai ką spalvingesnio?

esi paliekamas ant ledo - ir karvinėk, kaip

lais barškėti. Žodžiu, jokių komisinių už

tik nori.

sėkmingus klientus, nieko. Ir žinoma, toks varganas agentas ilgai neišgali žaisti pagal

Kas būtų, jei spalvingąją actekomeksikietiškąją Dia de los Muertos suplaktume su

Žaidimo grafika irgi savotiška – ir bent jau

klasikiniais film noir filmais – ir atiduo-

mano skoniui, kiek per daug schaferiška.

tume visa tai kepti Timui Schaferiui (kuris

Bet laimei, yra visko.

jau buvo išleidęs „Full Throttle“, bet dar

visas taisykles... Žaidimą ko gero labiausiai rekomenduočiau tiems, kurie jau šiek tiek pažįsta ameri-

nebuvo išgarsėjęs „Psychonauts“ ir „Bru-

Grįžtant prie smagiausios dalies – siužeto

kietiškąjį ir mezoamerikietiškąjį kultūrinį

tal Legend“)? Na, šiais laikais atsakyti jau

ir istorijos – tai pasak žaidimo kūrėjų, net

pasaulį bei jo paveldą – nes velykiniai

nesunku, bet kol 1998 m. nebuvo pasirodęs

ir pomirtiniame pasaulyje nėra teisibės,

kiaušiniai (angl. easter eggs) čia mėtosi

„Grim Fandango“, tol į tokį klausimą kon-

nors tu ką. Čia irgi egzistuoja neturtas, ap-

ant kiekvieno kampo. Bet manau, „Grim

kretaus atsakymo nebuvo.

gavystės, šešėliniai versliukai, mafijozai,

Fandango“ turėtų patikti ir visiems ironi-

yra naivių nuskriaustųjų ir sočių pomirti-

jos, sarkazmo ir šiaip tamsesnio humoro

Taip, rezultatas – kažkas tikrai originalaus,

niais privalumais besimėgaujančiųjų – ir

jausmą turintiems geimeriams. Ir žinoma,

neįprasto, ne per lengviausiai žaidžiamo -

visi kažkaip bando suktis, išgyventi... ar gal

mėgstantiems film noir dvasią.

bet tikrai įsimintino. Niūrumas persimaišo

reikėtų sakyti, išmirenti?

„Lūžęs kalavijas“ prieš „DaVinčio kodą“

su humoru, žanrų štampai – su psichodelika, o kur dar tais laikais ne visai įprastos

Kaip minėta, žaidimas vyksta mirusiųjų

technologijos.

pasaulyje. Ir jau vienas iš pirmesnių žaidi-

Aš tikiuosi, kad šį tekstą skaito tie, kurie

mų dialogų taikliai nuteikia tam, kas laukia.

yra skaitę „Angelus ir Demonus bei „Da-

Taip, žaidimas savo pasirodymo laiku buvo

„Ei, kodėl biuras toks tuščias? Aš ką, vėl

Vinčio kodą“ (filmų galima ir nežiūrėti).

garbinamas dėl technologinių pasiekimų –

atėjau savaitgalį? Ne, tu ką. Šiandien – Mi-

Nes iš tiesų tokia davinčikodinė fabula toli

jei neklystu, tai buvo pirmasis

rusiųjų diena. Visi lanko savo gyvuosius“.

gražu nėra Dano Browno išradimas – ir tą

„Grim Fandango“ BIGBOX leidimas

84 Protagonistas | žiema 2020

O kas, jei apokalipsė? istoriją pabaikime istorijomis (5 dalis) | Adomas Rutkauskas

„Broken Sword“ dėžūtės viršelis (su kaina) puikiausiai iliustruoja daugybė kūrinių, o

džiui, iš kur pas tokį jauną amerikietį šitiek

sukarikatūrintai, bet detaliai ir įtikinamai

tarp jų ir dar 1996 m. prasidėjusi „Broken

pinigų – o dar svarbiau, laiko, kad jis galėtų

atmosferiškai bei kruopščiai nupiešta, ap-

Sword“ franšizė.

dėl kažkokio neaiškaus ir jo asmeniškai

galvota ir įgarsinta.

visiškai neliečiančio sąmokslo trankytis po Yra sakančių, kad ši žaidimų serija yra la-

visą pasaulį skersai išilgai?) – gaunam visai

Žaidimas nėra sunkus – taip, vietomis ten-

bai jau smarkiai įkvėpta Indianos Joneso.

neblogą interaktyvų detektyvą.

ka pasukti galvą, bet visiško pasimetimo

Manyčiau, taip teigti nėra visiškai teisinga,

jausmo nepasitaiko. Net jei kažkur ir pasi-

nors su garsiausiu visų laikų fiktyviu ar-

Prisimenate devyniasdešimtųjų animacinių

klysti, dažniausiai nujauti kelią, kuriuo rei-

cheologu bendrumų ir netrūksta.

filmukų grafiką – ten visokius „Teenage

kės eiti toliau, tereikia į vieną vietą surinkti

Mutant Ninja Turtles“, „The Real Ghost

visas galvosūkio dalis. Žaidimas logiškas,

Tačiau jei visa botaguotojo profesoriaus in-

Busters“, „COPS“ ir pan.? „Broken Sword“

spalvingas ir detektyviškas – tad tokių da-

dianada savo istorijomis yra visiška eklek-

sėkmingai pataiko į šią vizualinę manierą.

lykų mėgėjams ir rekomenduojamas.

tika – pradedant hebrajų ir baigiant actekų

Iš dalies visa tai atrodo šiek tiek infantiliai,

mitologijomis – tai „Broken Sword“ kūrė-

iš kitos pusės – visai maloniai nostalgiškai

jai yra ištikimi ir nuoseklūs: viskas sukasi

na bent jau tiems, kurie augo amžių san-

tik apie tamplierius.

dūroje.

Ne veltui paminėjau „DaVinčio kodą“ –

Bet kai įsitrauki į žaidimą, visa ta grafika

chaoso ir žanrų ar stilių suderinamumo

„Lūžusiame kalavijuje“ (keistai skamba

kažkaip pasimiršta – ir įsitrauki į ganėtinai

kontekste. Bet jei paėmus iš pirmo žvilgs-

tokia linksnio forma, ar ne?) viskas sukasi

vingrų siužetą.

nio visiškai priešingus dalykus – ir paban-

Ilga keista istorija Jau kalbėjome apie eklektiką ir psichodeliką. Dažniausiai – didesnio ar mažesnio

panašiai, tik universiteto profesorių keičia

džius sujungti juos ne „taip, kaip išeis“, o

prancūzė žurnalistė ir amerikietis turistas.

Žaidimo metu pabuvoji pakankamai įvai-

Ir jei pro akis praleidi visiškus šablonus (na

riose lokacijose – Paryžiuje, Ispanijoje,

nuosekliai ir konceptualiai?

kodėl žmonės, kuriantys scenarijus apie

Škotijoje, Airijoje (žaidimo tęsiniuose – ir

Būtent taip nusprendė surizikuoti „The

žurnalistus, nors truputį nepadirba žurna-

Centrinėje Amerikoje, Karibuose, Anglijoje,

Longest Journey“ (1999 m.) kūrėjai (beje,

listais?) ir visokias logikos duobes (pavyz-

Afrikoje, Čekijoje etc). Visa tai – gal kiek

norvegai). Žaidimo pasauliai (taip, būtent

Protagonistas | žiema 2020

O kas, jei apokalipsė? istoriją pabaikime istorijomis (5 dalis) | Adomas Rutkauskas

„The Longest Journey“ vokiškas dėžutės viršelis du, tarp kurių ir šokinėja pagrindinė herojė)

abu dalykai yra labai geri, bet kartu... ne,

pasipiktinimo, kad iki šiol nė žodžio ne-

– tarsi visiškos priešingybės. Vienas – nors

kažkas ne taip.

tarta (ir jau nebebus tarta) apie „Monkey

ir leidžiama suprasti, kad tai yra ne Žemės

Island“ seriją. O kur dar senovinė klasika

ateitis, o paralelinis pasaulis – toks vos vos

Ir jokiu būdu nesakau, kad skirtingų dalykų

„Gobliiins“, „I Have No Mouth and I Must

futuristinis Niujorkas, kitas – visiškai kli-

maišymas yra blogai, anaiptol. „Shadow

Scream“, „The Dig“ (iš tiesų bene vienas

šinis fentezi pasaulis.

run“ pasaulį, kuriame susiduria kiberpan-

-iausių visų laikų nuotykių žaidimų), suau-

kas ir magija, net labai mėgstu, vertinu ir

gusiesiems (nors iš tiesų paaugliams) skirta

Be abejo, netrūksta klišių – čia pagrindinė

rekomenduoju visiems, kurie netingi ma-

„Leisure Suit Larry“ serija su prezervatyvu

herojė yra savęs ieškanti menininkė, fentezi

nęs klausyti. Bet „Longest Journey“ atveju

vietoje pelės kursoriaus rodyklytės – ir kita

žaidimo pusėje yra daug visokių Pareigy-

– na, kažkas ne visai taip.

klasika.

kuriant eklektiką, reikia kažkokių aiškių

Bet galbūt klystu. Galbūt kitiems šis žaidi-

Bet hey! – vienas visos enciklopedijos ne-

kniedžių, kuriomis galima būtų sutvirtinti

mas pasirodys visiškai kitoks. Ir jei nema-

parašysi. Tai gal laikykime visą šį straipsnių

margą mozaiką.

nyčiau, kad taip galėtų nutikti – jo čia ne-

ciklą bent tokio dalyko idėjine užuomazga.

siūlyčiau. Nes LJ – tikrai gausus, turtingas

Ir jokiu būdu ne vieno autoriaus kuriama.

ir kontrastingas bei spalvingas pasaulis.

Kas žino, gal susibursime kur internete ir

bių ir Titulų iš Didžiųjų Raidžių – na bet

Žaidimo pradžia, kol neprasideda visa

bendromis pajėgomis sukursime pilnesnį

maišalynė, atrodo daug žadanti - grafika puiki, pasaulis sukurtas akivaizdžiai giliai

Kas liko nepaminėta

prasideda šokinėjimas tarp pasaulių – na,

Sąrašą galima būtų tęsti ir tęsti – juk čia

toks jausmas, lyg kas būtų pradėjęs maišyti

tik kartelį vos vos užsiminta apie „Full

vanilinį tortą su barbekiu padažu. Savaime

Throttle“ ir „Myst“, taip pat laukiu teisėto

86 Protagonistas | žiema 2020

sąrašą žaidimų, kurie būtų verti apokalipsę pergyvenusioms kartoms?

ir detaliai, mastai atrodo epiniai. Tačiau kai

Intelektualiai apie Ĺžaidimus.

Protagonistas | Ĺžiema 2020

Interviu: Urtis Šulinskas - stalo žaidimų kūrimo guru iš Lietuvos | Dmitrijus babičius

INTERVIU:

Dmitrijus Babičius

Naudodamasis proga, pasireklamuosiu: visi žaiskite PyroMind!

Urtis Šulinskas stalo žaidimų kūrimo guru iš Lietuvos

Urtis Šulinskas yra žmogus, apie kurio veiklą ir pasiekimus turėtume kalbėti gerokai daugiau, gerokai garsiau. Kodėl? Visų pirma todėl, kad užsienyje apie Urtį jau kalba – ypač po to, kai jo sukurtas stalo žaidimas „v“ pastaraisiais metais pelnė super kietą ir visame pasaulyje pripažįstamą vokišką „Metų žaidimo vaikams“ apdovanojimą. Antra, sritis, kuriai Urtis yra taip aistringai pasišventęs – stalo žaidimų kūrimas – Lietuvoje yra nepelnytai užgožta, žymiai daugiau geek’ų-kūrėjų pluša ties kompiuteriniais žaidimais ar būsimais romanais. Urtis yra išimtis, kuria galime didžiuotis: per mažiau nei penkerius metus išleido tokius stalo žaidimų pasaulio hitus kaip „Emojito!“, „Speedy Roll“, „Planet“ ir „Pigasus“, be anksčiau minėto apdovanojimo pelnė Metų kylančios žvaigždės laurus tarptautiniame „2019 Toy & Game Innovation Awards“ renginyje ir dar gausybę nominacijų už savo kūrinius.

88 Protagonistas | žiema 2020

Interviu: Urtis Šulinskas - stalo žaidimų kūrimo guru iš Lietuvos | Dmitrijus babičius

Urtis šulinskas (asm. archyvo nuotrauka)

Pradėkim nuo istorinių dalykų. Kas ir kada įkvėpė kurti stalo žaidimus?

Tavo pirmasis žaidimas, pasiekęs parduotuvių lentynas, buvo „Emojito“. Galėtum trumpam papasakoti, apie ką jis?

Įkvėpė darbas su vaikais: anksčiau vasaromis dirbau vaikų stovyklų vadovu. Iš to kilo noras sukurti jiems ką nors smagaus. Šiame darbe

Žinoma. Žaidime yra 100 kortelių su įvairiais gyvūnais ir antro-

vaikai įkvepia, o jei neįsikvepia - „priverčia“ būti žaismingu, spon-

pomorfiniais daiktais, kuriose šie patiria ir rodo įvairias emocijas.

tanišku, kūrybišku.

Žaidėjai paeiliui vienas kitam be žodžių sufleruoja, bando atkartoti tuos veidukus, o kiti turi atspėti. Manau, kad pagrindinė „Emojito“

Kiek tave pažįstu, visuomet kėlei įspūdį žmogaus, kuris tiesiog kunkuliuoja naujomis stalo žaidimų idėjomis. Ar jos gimsta spontaniškai ar šį idėjų generavimą kažkaip skatini?

vertė slypi emocinio intelekto vystyme: žaidėjai mokosi atpažinti ir

Abu dalykai veikia išvien. Idėjos kyla spontaniškai, o jų generavimą

Ar sunku buvo susirasti leidėjus žaidimui? Galbūt pasauliui padovanojus pirmąjį žaidimą, tolesnis kūrybinis ir leidybos procesas pasidarė lengvesnis?

palaikau nukreipdamas į jas dėmesį, apmąstydamas. Jei to nedarau,

reikšti įvairius jausmus, pradeda įžvelgti subtilius skirtingų žmogaus nuotaikų požymius.

atrodo, nėra ir idėjų. Žinoma, tokios naujų idėjų mankštos turi patikti ir būti prasmingos, kad po kurio laiko neatsibostų.

Taip, pirmas slenkstis buvo sunkiausias. Kol nesi išleidęs nė vieno žaidimo, nepraėjęs viso leidybinio proceso, neturi supratimo ir

Protagonistas | žiema 2020

Interviu: Urtis Šulinskas - stalo žaidimų kūrimo guru iš Lietuvos | Dmitrijus babičius pajautos, kaip žaidimai šlifuojami, kaip kooperuotis su leidėjais. Su bandymais ir klaidom ateina reikalinga patirtis. Manau, svarbu gavus pirmas pastabas, nenusiminti, kad kažkas neišeina, ir nesustoti.

Vienas tavo žaidimų, „Speedy Roll“, Vokietijoje pelnė prestižinį „Kinderspiel des Jahres 2020“ apdovanojimą. Matyt, stalo žaidimų srityje tai - pirmas lietuvio iškovotas tokio kalibro pripažinimas. Gal galėtum skaitytojams pristatyti savo tituluotą šedevrą?

Kalbant apie pasakas: kai kurie rašytojai – Kurtas Vonegutas, Stivenas Kingas, Aristotelis – yra sukurpę trumpų taisyklių bei patarimų atmintinių apie tai, ką rašyti ir ko vengti. Ar tu turi analogiškų taisyklių, kurių laikaisi kurdamas stalo žaidimus? Kuo daugiau taisyklių – tuo daugiau uždarytų kelių, arba pramintų magistralių. Idėjų generavimo procese jų nereikia – tegul dominuoja kūrybinė laisvė! Man svarbu, kad atradus žaidimą, pačiam sužibėtų akys ir suspurdėtų širdis. Jau paskui kiti: žaidėjai, leidėjai, rinka - pareikš savo nuomonę, įvertins, ir padės tau suprasti, kas

„Speedy Roll“ žaidime ridenamas kamuoliukas – ežiukas, kuris

tobulintina, kokių papildomų mechanikų šiam konkrečiam žaidi-

„renka“ prie jo prilimpančius iš Velcro medžiagos pagamintus gry-

mui reikia.

bus, obuolius, lapus ir taip keliauja lentoje, bėgdamas nuo jį persekiojančios lapės. Tai - pirštų miklumo (dexterity) tipo žaidimas, puikiai tinkantis šeimoms su mažesniais vaikais (tarkime, 4-6

Papasakok apie darbą su dailininkais: ar žaidimo vizualinį stilių pasirenki pats, ar tai palieki dailininkui arba leidėjui?

metų mažyliams), nes skatina bendradarbiavimą: žaidimą laimi arba pralaimi visi žaidėjai kartu.

Kiekvienas žaidimas pasižymi savo atmosfera, kurią gali papildyti, atskleisti iliustracijos ir dizainas, todėl grafinis apipavidalinimas -

Įvairių sričių kūrėjai neretai išskiria vieną iš savųjų kūdikį kaip mieliausią, arčiausią širdžiai. Kokį savo žaidimą galėtum taip apibūdinti?

labai svarbu. Ieškoti ir kurti tą atmosferą bendradarbiaujant kartu su dizaineriais bei iliustratoriais man labai patinka, nes tai padeda atrasti reikiamą žaidimo kalbą, jo dvasią. Tačiau ne visi leidėjai su-

„Pasakų Skrynelė“ („Story Chest“). Šį savo žaidimą ypač vertinu,

teikia žaidimų autoriui tokią privilegiją: dažnas turi savo dailininkų

nes juo suteikiau kiekvienam žaidėjui galimybę patiems tapti pa-

komandą, ir ne visada prileidžia prie tų procesų.

sakotojais ir kartu su aplink stalą susibūrusia kompanija sukurti vis naują istoriją. Žaidimas lavina kūrybiškumą bei vaizduotę ir pasakų forma padeda žaidėjams vieniems su kitais pasidalinti savo

Kokios yra kitos tavo veiklos be stalo žaidimų kūrimo? Žinau, jog esi įsteigęs studiją „Vienaragis.LT“ – galėtum trumpai papasakoti, kuo ji užsiima?

vertybėmis ir scenarijais – kas, tiesą sakant, ir yra pasakų sekimo tradicijos esmė.

Žaidimų kūrimas jau kuris laikas tapęs daugiausia energijos reikalaujančia, pagrindine veikla. Tačiau vis dar suorganizuoju ir

„Speedy roll“ Žaidimo lenta

90 Protagonistas | žiema 2020

Interviu: Urtis Šulinskas - stalo žaidimų kūrimo guru iš Lietuvos | Dmitrijus babičius dalyvauju vaikų stovyklose, kuriose stalo žaidimai, beje, irgi yra itin svarbus akcentas. „Vienaragis.LT“ projektas taip pat yra skirtas

The mind

parodyti, parduoti mano sukurtus žaidimus, taip prisidedant prie stalo žaidimų kultūros augimo Lietuvoje.

Norisi viltis, kad ši kultūra tikrai augs ir pas mus atsiras daugiau sėkmingų stalo žaidimų autorių. Manau, kad šiuo požiūriu esi puikus „role model“. Ką patartum nusprendusiems sekti tavo pavyzdžiu? Svarbiausia – kad pats stalo žaidimų kūrimas teiktų labai daug džiaugsmo. Patariu tai suvokti, mėgautis ir visada palaikyti tą džiaugsmo foną, nesvarbu kokios kūrybinės bėdos beištiktų. Jei išmoksite mėgautis pačiu procesu, geri žaidimai atsiras savaime.

Na, ir pačiai pabaigai: kokius stalo žaidimus mėgsti pats žaisti? Galėtum on the spot pateikti penketą rekomendacijų? Nuolat žaidžiu labai įvairius žaidimus – sunku būtų išskirti vieną autorių ar žanrą. Ypač vertinu naujas, netikėtas mechanikas ir jų derinius. O rekomendacijų – prašom:

„The Mind“ – trumpas (15min.) kooperacinis žaidimas kompanijai su nauja timing nuojautos mechanika.

Menara

Wingspan

„Wingspan“ – iš naujesnių, lengvai strateginis engine building žaidimas gamtos paukščių mylėtojams. Mielas ir įtraukiantis.

Santorini

„Menara“ – kooperacinis žaidimas, kuriame kartu statomas bokštas iš platformų. Elegantiškas pirštų miklumo ir strategijos miksas.

Captain sonar

„Captain Sonar“ – žaidimas realiu laiku dviem komandoms, kur „Santorini“ – žaidimas dviem, primena 3D šaškes, bet su nuostabia

kiekviena yra povandeninio laivo įgula.

tema (graikiškų namelių statymas) ir komponentais.

Protagonistas | žiema 2020

„Pandemic“ - išgelbėkite pasaulį nuo siaučiančios pandemijos | Inga Zavackienė

„Pandemic“ - išgelbėkite pasaulį nuo siaučiančios pandemijos

Inga Zavackienė

Stalo žaidimų klubo „Rikis“ narė

Kas galėjo pagalvoti, kad dar 2008-aisiais išleistas žaidimas „Pandemic“ bus toks aktualus praėjus daugiau nei dešimtmečiui! Ypač plataus žaidėjų pripažinimo ir apdovanojimų pelnęs bendradarbiavimo žaidimas netruko įsitaisyti žaidimų „topų“ viršūnėse bei pelnyti tuntą apdovanojimų. Greitai jis tapo vienu populiariausių bendradarbiavimo žaidimų, o šiandien yra įtraukiamas į modernios klasikos stalo žaidimų sąrašus greta tokių visiems puikiai žinomų grandų kaip „Ticket to Ride“, „Agricola“, „Small World“ ar „Splendor“.

92 Protagonistas | žiema 2020

„Pandemic“ - išgelbėkite pasaulį nuo siaučiančios pandemijos | Inga Zavackienė

Kas tas „Pandemic“?

Kiekvienas žaidėjas atstovauja tam tikrą

daryti kelis veiksmus – pajudėti iš miesto į

specialistų profesiją ir atitinkamai turi ypa-

miestą, šalinti infekcijas, kurias ant lentos

Žaidimo metu jūsų – ekspertų – komanda

tingų gebėjimų, pavyzdžiui, medikas kur

reprezentuoja keturių spalvų kubeliai (mat

sieks užkirsti kelią plisti virusams, bandy-

kas greičiau gydo nuo virusų apsikrėtusius

yra keturių tipų infekcijos), statyti medi-

dami išvengti jų protrūkių įvairiose pasau-

žmones, dispečeris gali lengviau persikelti

cinos bazes bei išrasti vakciną, kuomet yra

lio vietose. Visai teisingai – žaidimo lenta iš

tarp tolimesnių miestų, mokslininkui kur

sužaidžiamas reikiamas kiekis tam tikros

tiesų yra pasaulio žemėlapis su sužymėtais

kas paprasčiau išrasti vakcinas, o karantino

spalvos kortelių.

miestais, kuriuose virusas ir gresia atsiras-

specialistas sugeba užkirsti kelią infekcijai

ti. Jūsų tikslas – suvaldyti pandemiją, kol

plisti savo mieste.

neįvyko kritinis skaičius protrūkių ir virusai neapėmė viso pasaulio.

Judėdami stengsitės kuo greičiau patekti į rizikos zonas ir pašalinti infekcijos kube-

Taigi, kaip vyksta pats žaidimas? Kiekvie-

lius iš įvairių pasaulio miestų. Deja, lengva

nas žaidėjas ėjimo metu iš esmės gali pa-

nebus, nes infekcijos židinių pasaulyje

Protagonistas | žiema 2020

„Pandemic“ - išgelbėkite pasaulį nuo siaučiančios pandemijos | Inga Zavackienė daugės, o neretai žaidimo partiją lydės beviltiškumo jausmas, nes blaškytis po įvairias pasaulio vietas žaidimo eigoje darysis sudėtingiau ir sudėtingiau. Vienintelė išeitis ir būdas laimėti žaidimą – išrasti visas keturias vakcinas, kurios leis be vargo susidoroti su infekcijų židiniais bei užkirs kelią infekcijai plisti. Išrasti vakciną nebus lengva – reikės surinkti net penkias reikiamos spalvos korteles ir atsidurti mieste su pastatyta medicinos baze. Atrodo, nėra taip sunku? Deja – žaidimo ėjimų skaičius ribotas, o ir aplinkybės dažnai verčia ne tik rinkti reikiamas korteles, bet ir gesinti gaisrus nuolat plintant infek-

„pandemic“ žaidimo dėžė

cijoms, tad dažnai jausitės lyg kovodami su laiku, o žaidimui persiritus į antrąją pusę, teks strimgalviais stengtis sukurti vakcinas.

tačiau „Pandemic“ sugeba išlaikyti lyderio

Legacy“ tapo istoriją vystančiu žaidimu ir

pozicijas ir neretai tampa pirmuoju prade-

ilgam įsitvirtino pirmojoje „Board Game

Infekcijų plitimo mechanika paprasta,

dančiųjų žaidėjų įsigytu bendradarbiavimo

Geek“ reitingo pozicijoje.

tačiau puikiai veikianti – tiesiog traukiate reikiamą kiekį kortelių su miestų pavadini-

žaidimu. Na, o „legacy“ tipo žaidimai tapo naujuoju Manau, jog jis puikiai derina iššūkio sudė-

mados klyksmu stalo žaidimų padangėje ir

tingumą ir galimybę laimėti, todėl neretai

po „Pandemic Legacy“ sėkmės tokių žaidi-

žaidėjai neapsiriboja viena partija ir iš karto

mų pasipylė kaip iš gausybės rago. „Lega-

imasi žaisti dar kartą. Labai retu atveju pa-

cy“ tipo žaidimai fanus viliojo unikaliomis

kaimyninius miestus.

vyksta laimėti iš pirmo karto, tačiau įveikus

patirtimis, mat kiekviena žaidimo partija

šį piktą žaidimą, apima smagus pergalės

vis kitokia, tarsi nauja filmo serija, kur

„Pandemic“ sėkmė

jausmas.

žaidėjų sprendimai, pasirinkimai ir sėkmė

Kuo žaidimas apie infekcijų valdymą dau-

„Pandemic Legacy“ – tarsi intriguojantis serialas

mais ir padedate atitinkamos spalvos kubelius tuose miestuose. Padėję tris kubelius viename mieste rizikuojate protrūkiu, na o jei reikės padėti ketvirtąjį, infekcija išplis į

giau nei dešimtmetį žavi žaidėjus? Visų pirma, tai puikiai subalansuotas taktinis žaidimas, kur medikų komanda turi veikti kaip puikiai suteptas mechanizmas, kad turėtų šansą laimėti. Tas bendro tikslo ir jo siekimo jausmas – vienas smagiausių žaidimo elementų. Be abejo, bendradarbiavimo žaidimų šiuo metu yra daugybė,

lemia tolesnę žaidimo eigą. Apie tokius žaidimus sunku rašyti, banŽaidimas „Pandemic“ ypatingas ir tuo,

dant neišduoti juose slypinčios paslapties,

kad vienas pirmųjų pasimatavo „legacy“

netikėtų siužeto posūkių ir istorijos. „Pan-

žaidimo kostiumą. Jo autorius Matt Leacock

demic Legacy: Season 1“ netikėtumų tikrai

kartu su legendiniu žaidimų kūrėju Rob

netrūks. O sužaidus visas 12 – 24 partijas

Daviau 2015 metais sukūrė jo versiją „Pan-

ir norint daugiau, galima imtis „Pandemic

demic Legacy: Season 1“, nurovusią stogą

Legacy: Season 2“. Neblėstanti sėkmė pa-

visai žaidėjų bendruomenei. „Pandemic

ruošė dirvą ir šiemet išleidžiamam „Pandemic Legacy: Season 0“, kuris nukels žaidėjus į visų „Pandemikų“ priešistorę.

Nesibaigianti „Pandemic“ serija „Pandemic“ sėkmė ir autoriaus Matt Leacock produktyvumas metų metus maitina nepasotinamų fanų apetitą naujomis žaidimo versijomis – praktiškai kasmet dienos šviesą išvysta „Pandemic“ serijos naujiena. Kaip ir „Ticket to Ride“ žemėlapiai, „Pandemic“ žaidėjus gali nukelti į Iberijos pusiasalį, Romą, Nyderlandus, Šiaurės Ameriką. O jei jus žavi H. P. Lovecraft‘o mitinis pasaulis, išbandykite „Pandemic: Reign of Cthulhu“.

Žaidimo lenta

94 Protagonistas | žiema 2020

Protagonistas | Ĺžiema 2020

„Kopos“ visata: tropai ir originalumas | Violeta Pročkytė

Violeta Pročkytė

Fantastikos mėgėja, nepripažinta mitologijos ekspertė, vaikystėje norėjo tapti hobitu

„Kopos“ visata: tropai ir originalumas Tikriausiai nėra mokslinės fantastikos gerbėjo, kuris nežino Atreidų vardo. Arakio valdytojai ir centriniai „Kopos“ veikėjai, kurių dinastijos nuopolius ir laimėjimus puikiai aprašė Frankas Herbertas, o vėliau to apsiėmė ir jo sūnus. 19 knygų, kurių centre paslaptingasis Prieskonis, o knygoje atpasakojimus nuotykius papildo puikiai išplėtota visata, turinti savo taisykles ir tam tikrus nukrypimus nuo dažnai žanre sutinkamų tropų. Būtent šias detales ir norėčiau aptarti. „Kopos“ istorija yra ilga, komplikuota ir ne veltui vadinama viena geriausių mokslinės fantastikos kūrinių. Viskas prasideda gana paprastai: tolimoje ateityje žmonės suformuoja kosmoso imperiją ir apgyvendina daugybę planetų. Viena iš jų yra Arakis, dar vadinama Kopa, vienintelė planeta kurioje galima rasti Prieskonį (angl. spice), kurio reikia visiems ir viskam. Arakio valdžia patikėta Atreidų šeimai, o čia ir prasideda kovos, melas ir išdavystės. Ne veltui Atreidų saga tapo žanro klasika.

96 Protagonistas | žiema 2020

„Kopos“ visata: tropai ir originalumas | Violeta Pročkytė

Socialinė ir politinė santvarka

sugebėjimus, taigi po ilgą laiką trukusio

nizacijos, kurių nariai dėl savo gebėjimų

konflikto kompiuteriai buvo uždrausti.

iškilo aukščiau kitų. Toks pasiskirstymas nėra originalus – daugelis kitų istorijų re-

„Kopos“ veiksmas vyksta Arakio planetoje, tačiau žmonijai teko daug ištverti, kol ši (ir

Tačiau pasaulis dėl to netapo distopine

miasi panašiu visuomenės susiskaldymu,

bet kuri kita) planeta buvo apgyvendinta.

dykviete. Frankas Herbertas gana išradin-

bet „Kopoje“ viską apjungia vienas gana

Prasidėjus kosmoso kelionėms, žmonės

gai apsuko situaciją ir pristatė ją iš neįpras-

netikėtas elementas – feodalinės visuome-

pasitikėjo kompiuteriais ir mašinomis. Tai

tos pusės: žmonės patys užėmė pozicijas,

nės šaknys.

tiesiogiai siejasi su mokslinės fantastikos

kurioms buvo naudojami pažangūs kom-

šablonais, tačiau Frankas Herbertas radika-

piuteriai. Taigi, greitos kosmoso kelionės

Galaktinės imperijos – neretas reiškinys

liai pakeitė šią idėją. Kompiuteriai „Kopos“

ir matematiniai skaičiavimai vyko toliau,

mokslinėje fantastikoje, bet dažnai tai tik

visuomenėje buvo uždrausti, nes jie pakeitė

tačiau už viską buvo atsakingi Mentatai,

paviršinis konceptas. „Kopos“ imperija

daugelį žmonių darbų ir žmonija ėmė per

kurie gali atlikti įspūdingus loginius skai-

yra centrinio konflikto pagrindas. Atsisa-

daug jais remtis. Iš pradžių viskas buvo

čiavimus, visai kaip uždraustieji kompiu-

kiusi kompiuterių, žmonija žengė penkis

labai paprasta: kam skaičiuoti mintinai, jei

teriai. Visų taip garbinamas Prieskonis tapo

žingsnius atgal ir priėmė centralizuotos

gali pasitikėti skaičiuotuvu, kad tai padary-

nepakeičiamas, nes būtent dėl jo žmonės

valdžios modelį. Taip imperatorius valdo

tų už tave? Tačiau anksčiau ar vėliau žmo-

galėjo taip išplėsti savo protines galias.

įtakingiausias šeimas visatoje, o šios pri-

nija suprato, kad po truputį praranda savo

Atsirado naujos pozicijos ir naujos orga-

žiūri jiems priskirtas planetas ir jų piliečius.

Protagonistas | žiema 2020

„Kopos“ visata: tropai ir originalumas | Violeta Pročkytė Panašiai kaip viduramžių visuomenėje, žemės gali būti atimtos ir priskirtos kam nors kitam, jei tai įsako imperatorius. Palyginimui, viena žymiausių mokslinės fantastikos imperijų yra Sitai, tačiau jų imperija rėmėsi galia ir gebėjimais, kitaip tariant, imperatorius buvo stipriausias (ar bent įtakingiausias) iš visų, kol jo kas nors nenurungė. Kadangi galia prilygo valdžiai, tokio dalyko kaip dinastijos pas Situs nebuvo. „Kopoje“ pasitelkiamas dinastijos konceptas, nors perversmų ar bent jau bandymų juos organizuoti netrūksta: čia įtakinga šeima gali valdyti tūkstančius metų, perduodant sostą iš kartos į kartą, kol valdančiosios linijos nepakeičia kita šeima. Dar viena svarbi Arakio frakcija – Fremenai. Jie yra planetos gyventojai, bet, priešingai

naujausio filmo konceptinis piešinys

negu valdančiosios šeimos, jie čia gimė ir augo. Jų ryšys su planeta yra daug stipresnis nei Atreidų – jie puikiai moka gyventi

imperija, Frankas Herbertas tarsi pabrėžia,

istorijos konfliktą – juk tie, kas kontroliuo-

didžiulių smėlio padarų pašonėje, puoselėja

kad geriausios žmogaus savybės turi laimė-

ja Prieskonį, gali valdyti galaktiką.

savo papročius ir tradicijas. Fremenai yra

ti prieš jo godumą, ir tik puoselėdama savo

imperijos priešingybė, turinti savo prin-

vertybes civilizacija ras būdų klestėti.

cipus, bet nesiekianti absoliučios galios. Frankas Herbertas net nebando nuslėpti, kad Fremenai yra tikri istorijos „geriečiai“; jų gyvenimo būdas ir požiūris yra pateiktas kaip teisingas. Kaip pavyzdį galime nagrinėti gyvenimą Kopoje: Fremenai prisitaikė, nors ir svajoja apie apželdintą planetą, kurioje būtų gausybė vandens, jie garbina dykumoje gyvenančias būtybes ir net negalvoja, kad galėtų juos pavergti; o imperijos siekiai yra visai kitokie – jie siekia savo komforto kitų sąskaita, dažnai nepaisydami aplinkinių. Pastatydamas Fremenus prieš

Knygoje aptariamas išteklių konfliktas yra aktualus tiek „Kopos“ pasaulyje, tiek mūsų

Ekologijos ir išteklių problema

pačių. Tokio dalyko, kaip nesibaigiantys ištekliai, nėra, ir reikia imtis konkrečių

Mokslinė fantastika nuo seno pagarsė-

priemonių, siekiant juos išsaugoti. Ši kny-

jusi kaip žanras, kuris nebijo kalbėti apie

goje pateikiama ekologijos tema ir pačiam

socialines problemas. „Kopa“ taip pat.

autoriui Frankui Herbertui nebuvo svetima.

Jau minėtas Prieskonis yra unikaliausias

Prieskonis išgaunamas labai nesvetingoje

išteklius žinomoje visatoje. Jis naudojamas

planetoje ir ta gavyba priklauso nuo gyvų

kosminiuose laivuose, kad šie galėtų įveikti

padarų, kurių žmonės negali valdyti. Pla-

didelius atstumus tarp planetų. Jo reikia ir

neta turi savitą ekosistemą, kuri sudaryta iš

bene visoms frakcijoms. Plačiame „Kopos“

dykumų, ir žmonėms gyventi čia neparan-

pasaulyje Prieskonis yra ir išteklius, ir va-

ku. Vis tik, valdančiosios šeimos nori pla-

liuta, tačiau jo stoka sukuria pagrindinį

netoje ne tik karaliauti, bet ir patogiai joje įsitaisyti. Taigi, pradedamas keisti kraštovaizdis, kuris suteikia daugiau džiaugsmo žmonėms, bet ilgainiui pakenkia vietinei faunai, kuri ir leidžia Prieskoniui egzistuoti. Šiuo atveju, žmogaus komfortas nusveria išteklių reikšmę. Galiausiai, vadovaujantis žmonijos gelbėjimo planu, kraštovaizdžio keitimo atsisakoma, nes laikinas žmonijos malonumas nevertas rizikos prarasti Prie skonio teikiamą laisvę. Yra ir kita šios situacijos pusė: ką daryti, kai visuomenė visas viltis deda į vieną elementą? Gal ir keista, bet siužeto konfliktas su mašinomis yra tarsi Prieskonio problemos atmaina. Ir vienu, ir kitu atveju žmonija tarsi deda visas viltis į elementą, kurio negali kontroliuoti. Kompiuterių atsisakymas

caladan iš filmo anonso

98 Protagonistas | žiema 2020

turėjo išvaduoti žmones, priversti juos veikti savarankiškai ir būti atsakingiems

„Kopos“ visata: tropai ir originalumas | Violeta Pročkytė

žvaigždžių nusėta naujausia adaptacija už save. Tačiau įtvirtinta feodalinė sistema

Fantastika „Kopoje“ kartais šiek tiek nu-

moso platybėse, kažkam reikėjo skraidinti

sugadino originalų planą ir žmonija tapo

rungia kūrinio mokslinę pusę, bet tai daž-

laivus tarp planetų, o atstumai buvo tikrai

priklausoma nuo kitų veiksnių, tokių kaip

nas reiškinys šiame žanre. Sukurtas moks-

nemenki. Taigi, susikūrė Prekybos Gildija,

centralizuota valdžia ir, žinoma, išteklių

las remiasi keliomis abstrakčiomis idėjomis

kuri netrukus tapo kelionių monopolija.

paskirstymas. Imperatorius turi beveik

ir būtent tokią taktiką galima rasti ir

Uždraudus pažangius kompiuterius, Gildija

absoliučią valdžią, nes jis gali kontroliuoti

„Kopoje“. Žmonija, pasklidusi po kosmosą,

turėjo prisitaikyti ir netrukus pilotų vietoje

Prieskonį. O kitos visatos frakcijos, kad

nesutiko daugybės ateivių rasių ir netobuli-

dirbo Navigatoriai. Jie sunaudoja tiek daug

ir kokios stiprios ar įtakingos, turi su juo

no išmaniųjų ateities prietaisų – priešingai,

Prieskonio, kad nuo jo prasideda mutacijos.

skaitytis, nes visiems reikia to paties resur-

tobulino save. Neaišku kaip, bet žmonija

Navigatoriai vadinami humanoidais, nebe

so. Visa tai sukūrė savitą uždarą ratą, į kūrį

sugebėjo pakeisti savo genus, kad šie ati-

žmonėmis. Kartu su išvaizdos pokyčiais

žmonija palaipsniui įkliuvo – asmeninės

tiktų jų poreikius. Labiausiai į akis krenta

jie įgauna gebėjimą akimirkai žvilgtelėti į

laisvės, kurios ji taip siekė kovodama su

Navigatoriai ir Mentatai. Pastarieji, kaip

ateitį ir tai leidžia numatyti geriausią ke-

kompiuteriais, nebeliko – ją pakeitė pri-

jau anksčiau minėta, gali atlikti daugybę

lionės maršrutą, kuris nesukeltų sunkumų

klausomybė.

sudėtingų loginių skaičiavimų ir panašių

ar nesunaikintų paties laivo. Navigatorių

veiksmų. Kad būtų tinkamai paruošti, Men-

vaidmuo iškelia klausimą – kiek galima

tatai mokomi nuo vaikystės ir galiausiai

praplėsti žmogaus genetiką, kad ši galėtų

gali analizuoti ne tik situacijas, bet ir žmo-

atstoti technologinę pažangą, kurią daž-

Nepaisant visų žmoniją varžančių proble-

nes ar jų veiksmus (visai kaip kompiuterio

nai matome mokslinėje fantastikoje. Tiek

mų, „Kopa“ iškelia ganą svarbią, beveik

algoritmai). Mentatai yra vienas svarbiausių

Mentatai, tiek Navigatoriai yra žmogiškas

utopinę idėją apie nesibaigiantį progresą.

žmonijos laimėjimų, nes jie atpindi visoje

technologijos pakaitalas, kuris vienu metu

Savaime suprantama, kad jei veiksmas

knygoje aptariamą žmonijos laisvės idėją;

atskleidžia žmogaus galimybių ribą ir pa-

vyksta tolimoje kosmoso imperijoje, tokie

būtent Mentatų dėka civilizacijos išliko net

brėžia jo beribį potencialą. Būtent to poten-

dalykai kaip kosminiai laivai ir technologija

ir atsisakius kompiuterių. Galima ginčytis

cialo vedama žmonija apgyvendino daugy-

tikrai ne naujiena, tačiau Frankui Herbertui

dėl jų egzistencijos etiškumo, bet plačioje

bę planetų, o kartu tai – ir viena centrinių

centrine idėja tampa kolektyvinė žmoni-

„Kopos“ visatoje jie tapo nepakeičiamais

knygos temų.

jos raida. Imperijoje egzistuoja daugybė

patarėjais.

Žmonijos raida

Negalime pamiršti ir Bene Geserit seserijos,

frakcijų, kurios vienaip ar kitaip daro įtaką žmonijos progresui.

Kiek žiauresnė (bet ne mažiau svarbi) yra

kuri apsiėmė vesti žmoniją pirmyn, siekda-

Navigatorių funkcija. Žmonijai įsikūrus kos-

ma kad ši neišklystų iš jai skirto kelio. Sese-

Protagonistas | žiema 2020

„Kopos“ visata: tropai ir originalumas | Violeta Pročkytė rijos narės turi daugybę įvairiausių talentų, tarp jų ir gebėjimą dalintis prisiminimais su protėviais (trūkumas tik tas, kad jos kontaktuoja tik su moteriškąją linija). Tačiau viena svarbiausių ir įtakingiausių funkcijų, kurias atliko Bene Geserit, yra dauginimosi programa. Bene Geserit parenka, kada, kam ir su kuo susilaukti vaikų, kad būtų pasiektas geriausias rezultatas. Šios programos tikslas buvo sukurti vyrišką Bene Geserit variantą, kuris galėtų matyti ne tik visų (vyrų ir moterų) protėvių prisiminimus, bet ir tiksliai nuspėti ateitį. Seserija manė, jog būtent tokio žmogaus reikia, kad žmonija išgyventų. Kartu matydamas ateitį ir praeitį, jis galėtų pasirinkti geriausią įmanomą įvykių seką, nekartodamas praeities klaidų.

1984 M. PLAKATAS

Taip pristatoma gana utopinė ateities vizija, kuri leistų žmonėms gyventi geriau; bet Bene Geserit siekis knygoje vaizduojamas kaip troškimas, o ne konkretus planas, tarsi legenda apie geresnį rytojų. Čia atsiranda vienas pagrindinių knygos motyvų: Aukso Kelias. Jis pristatomas kaip vienintelis būdas, padėsiantis žmonijai išgyventi artėjantį pavojų. Konkrečiai niekas neįvardinama, tačiau istorijos eigoje paaiškėja, kad Aukso Kelias suteikia žmonėms daugiau laisvės (taip, dar daugiau, nes laisvės siekis ir nesąmoningas jos atsisakymas yra viena iš pasikartojančių knygos temų). Dėl Aukso Kelio žmonija palieka imperiją, iškeliauja už jos ribų ir net įgauna geną, kuris apsaugo juos, kad nebūtų matomi ateities vizijose. Bene Geserit troško sukurti žmogų, kuris matytų viską, kas jau įvyko ar dar nutiks, nes joms tai atrodė kaip dau-

giausiai naudos atnešiantis rezultatas. Bet

pateikiami iš žmogiškos troškimo ir limitų

Aukso Kelias parodė, kad žinios apie ateitį

pusės. „Kopa“ turi visus žanrui būdingus

sukuria savotišką kalėjimą. Žmonės ima

elementus, tačiau kartu tai istorija apie

nepasitikėti savimi ir aklai sekti tais, ku-

herojus, kurie susiduria su labai žmogiško-

rie nuspėja ateities įvykius – kam bandyti

mis problemomis. Visatoje nėra pavojingų

kažką naujo, stengtis nežinant, ar pasiseks,

ateivių, nuo kurių mums reikia gintis,

jei galima tiesiog paklausti visa žinančio.

arba distopinės mašinų visuomenės, kuri

Franko Herberto istorijos tematika yra

planuotų mus sunaikinti, – žmonijos po-

laisva valia – galimybė klysti, bet ir atrasti

tencialas yra vienintelė gairė, kuria galime

kažką naujo, imtis neišbandytų idėjų ir

vadovautis. Autorius net nebando slėpti

nuolat tobulėti.

pagrindinių kūrinio temų. Taigi nenuostabu, kad „Kopa“ susilaukė tiek dėmesio ir

Kopa „Kopose“

padarė tokią įtaką visai vėlesnei mokslinei fantastikai.

„Kopos“ adaptacijų būta daug – vienos labiau vykusios nei kitos. Ir tokį susidomėji-

„Kopą“ galima aplankyti kompiuteriniuo-

mą galima lengvai suprasti. Istorija atitinka

se žaidimuose (tiesa, gana senuose, apie

visus mokslinės fantastikos reikalavimus,

kuriuos rašė ir mano kolega Adomas) bei

ateitis ir numanomi technologiniai iššūkiai

filmuose ir TV serialuose. „Kopos“ ekranizacijų ėmėsi žinomi režisieriai, tokie kaip Davidas Lynchas, o visai netrukus kino teatrus pasieks ir Denis Villeneuve’o („Blade Runner 2049“, „Arrival“, „Prisoners“) režisuota versija. Franko Herberto istorija ne tik daug kartų adaptuota. Ji įkvėpė ir daugybę kitų kūrinių, pvz.: „Futurama“ ir japoniškos animacijos filmą „Nausicaä of the Valley of the Wind“. „Kopa“ ne veltui laikoma viena geriausių mokslinės fantastikos istorijų. Akimirkai pamiršus centrinių veikėjų konfliktą ir nuotykius, kūrinys kupinas šalutinių idėjų ir temų, kurias smulkiai išnagrinėti prireiktų daugiau negu vieno teksto. Knygoje sukurta visata yra tokia plati, kad ji tapo neišsenkamu įkvėpimo šaltiniu – nuo intrigomis apraizgyto imperijos sosto iki neaprėpiamo žmonijos

kadras iš „Nausicaä of the Valley of the Wind“

100 Protagonistas | žiema 2020

potencialo.

EI, bičiuli! Taip, tu! Jei skaitai šį žurnalą skaitmeniniu formatu, labai kviečiame pasvarstyti galimybę įsigyti žurnalą popieriniu formatu. Mūsų spausdintas žodis, nesikuklindami pasigirsime, gyvai atrodo tikrai įspūdingai ir yra šiokia tokia kolekcinė vertybė. Mūsų bendros meilės vaisius (ne tik šį, bet ir kitus, senesnius numerius) galite įsigyti vienoje iš šių parduotuvių:

Parduotuvėse: Kuroneko vytauto g. 8, vilnius Vilniaus g. 14, Kaunas Rikis Šv. Stepono g. 5, vilnius

Internetu: Kuroneko.lt rikis.lt kamehame.lt baltic.spacebar.gg

Spacebar Verkių g. 29, Vilnius World of games Šv. gertrūdos g. 42, Kaunas P. S. Jei šiuos žodžius skaitai ant ypač seksualaus 120 g/m2 ofsetinio popieriaus, o rankas sveria 10mm storio nugarėle besidižiuojantis šeštasis Protagonistas, nuoširdžiai tau sakome ačiū! Protagonistas | žiema 2020

101

J. r. r. Tolkien – Oksfordo profesorius ir pasaulių kūrėjas | Kastytis Zubovas

Kastytis Zubovas

„Tolkien Lietuvos“ prezidentas, astrofizikas ir mokslo populiarintojas

J. r. r. Tolkien – Oksfordo profesorius ir pasaulių kūrėjas Kasmet sausio trečią dieną daugybė žmonių visame pasaulyje, kas pavieniui, kas draugų grupelėse, kelia taures, stiklines ar bokalus ir sako tostą „Už Profesorių!“. Minimas Profesorius – ne jų giminė ir net ne asmeniškai pažįstamas draugas, o vienas toks beveik prieš pusšimtį metų šį pasaulį palikęs, bet kol kas beveik kasmet po naują knygą išleidžiantis rašytojas. Taip, kalbu apie Johną Ronaldą Reuelį Tolkieną. Šiais laikais Tolkieno pavardę yra girdėję daugelis žmonių. Jei ne pavardę, tai bent jau du garsiausius kūrinius – „Hobitą“ ir „Žiedų valdovą“ – tikrai. Pastarojo romano ekranizacija tapo viena pelningiausių ir gausiausiai apdovanotų filmų trilogijų kino istorijoje. Dar XX a. septintajame dešimtmetyje šios knygos tapo kultinėmis, milijonai gerbėjų visame pasaulyje paišė ant sienų grafičius „Gandalfą į prezidentus!“ ar „Frodo gyvas!“, o pats Tolkienas netgi turėjo įslaptinti savo telefono numerį, mat gerbėjai jam trukdydavo miegoti skambučiais vidury nakties.

102 Protagonistas | žiema 2020

J. r. r. Tolkien – Oksfordo profesorius ir pasaulių kūrėjas | Kastytis Zubovas

„Early Days“ | Dovilė Tarutytė

Kaip nutiko, kad anglosaksų kalbos bei lite-

jaunesnis brolis Hilaris Afrikoje negyveno

Ronaldui nuo mažens patiko botanika ir

ratūros profesorius iš Oksfordo tapo hipių

– jau 1895-aisiais kartu su mama išvyko

kalbos – dar vaikystėje mama jį išmokė lo-

mylimiausiu rašytoju ir vienu iš maginės

į Angliją, Birmingamą. Tėvo daugiau ir

tyniškai, o vėliau išmoko ir daugybės kitų,

fantastikos (arba fentezi) žanro tėvų? Ir

nepamatė – jis mirė nuo karštinės kompli-

daugiausiai senovinių kalbų. Būsimasis

kodėl pasakojimai apie hobitus, Žiedą bei

kacijų. Mama Mabel abu berniukus augino

rašytojas taip žavėjosi kalbomis, kad ėmė

silmarilius išlieka beprotiškai populiarūs

ir mokė, iš pradžių padedama savo tėvų,

kurti jas pats. Iš pradžių tai buvo vaikiški

net ir po pusės amžiaus? Galiausiai, ką

vėliau pati viena. Deja, mama taip pat mirė

žaidimai su draugais, bet jie greitai peraugo

veikia Tolkieno gerbėjų – tolkinistų – ben-

broliams esant jauniems, 1904-aisiais. Ro-

į vis rimtesnius bandymus sukurti tai vie-

druomenės?

naldas ir Hilaris liko augti su globėju tėvu

nokią, tai kitokią kalbą, panašią į girdimas

Francisu Morganu. Šiam kunigui galime

aplink, bet ir nuo jų besiskiriančią. Būtent

Johnas Ronaldas Reuelis Tolkienas gimė

būti dėkingi ne tik apskritai už berniukų

kalbos buvo vienas iš šaltinių, davusių pra-

1892 metų sausio trečiąją Blumfonteine,

auginimą ir ugdymą, bet ir už... pypkiavi-

džią visoms Viduržemės legendoms. Bet iki

dabartinėje Pietų Afrikos Respublikoje. Jo

mą, kuris toks svarbus hobitų kultūroje.

jų dar turėjo praeiti keliolika metų.

tėvas Arthuras Reuelis tuo metu ten dirbo

Būtent Morgano pomėgis papsėti pypkę

Afrikos banko skyriaus vedėju. Visgi ilgai

padarė didelį įspūdį jaunajam Tolkienui;

Per tuos metus Ronaldas sėkmingai baigė

jaunasis Ronaldas (jis visą gyvenimą la-

vėliau ir jis perėmė šį įprotį ir suteikė jį kai

mokyklą Birmingame ir įstojo į Oksfordo

biau mėgo antrąjį vardą) ir jo dviem metais

kuriems puikiai žinomiems veikėjams.

universitetą. Žinoma, į kalbų studijas – iš

Protagonistas | žiema 2020

103

J. r. r. Tolkien – Oksfordo profesorius ir pasaulių kūrėjas | Kastytis Zubovas pradžių klasikinių, vėliau į anglų kalbos bei literatūros. Šias studijas jis puikiai baigė 1915 metais ir iškart įstojo į armiją, o po metų, 1916-ųjų birželį, išvyko į frontą Prancūzijoje, prie Somos upės. Ten vyko vienas žiauriausių Pirmojo pasaulinio karo mūšių – Somos mūšis, kuris per 140 dienų pasiglemžė daugiau nei milijono karių gyvybes. Tarp jų buvo ir keli artimi Tolkieno draugai iš mokyklos laikų, bet Ronaldas išgyveno. Tiesa, susirgo apkasų karštine, daugelį to meto kareivių guldžiusia liga, ir lapkritį grįžo gydytis į Angliją. Į frontą taip ir nebeiškeliavo, o 1919-aisiais buvo demobilizuotas. Sveikdamas karo ligoninėje, Tolkienas skaitė įvairių kraštų mitus ir užsidegė mintimi sukurti mitologiją savo kraštui – An-

„Lietuvos žygiai“ | Dovilė Tarutytė

glijai, ar, dar tiksliau, Mersijai, istoriniam vidurio Anglijos regionui, kurio legendos, gamta ir senovės istorija nuo vaikystės

„Hobito“ atsiradimas yra puikus Tolkieno

mis. Ryšiai tėra menki, kelios užuominos

jį žavėjo. Žinoma, šios idėjos kilo ne at-

charakterio atspindys. Jo mintys visada

apie senovinius miestus ir didingų kalvių

sitiktinai – mitai, pasakos bei legendos

sukosi apie žodžius ir žodžių reikšmes. Pa-

nukaltus ginklus bei elfai, prisimenantys

Ronaldą supo nuo mažų dienų. Visgi dažnai

našiai kaip visa "Silmariljono" mitologija

tūkstantmečių praeitį. „Žiedų valdove“

būtent 1917 metai laikomi Legendariumo

parašyta norint sukurti pasaulį ir jame gy-

ryšys išvystytas daugiau, o knygos prie-

– pasakojimų, vėliau tapusių Viduržemės

venančias tautas, kurios kalba jau sukurto-

duose rašytojas sudėjo nemenką pasaulio

istorijomis – kūrimo pradžia. Šiuose pasa-

mis kalbomis, taip „Hobitas“ buvo istorija,

istorijos santrauką. Daugelis skaitytojų

kojimuose figūruoja jūreivis Eriolas, arba

skirta paaiškinti, kas per padaras tas hobi-

ir kritikų pastebi, kad „Žiedų valdove“

Aelfwine („Elfų draugas“), gyvenęs X am-

tas yra. Ji prasidėjo maždaug 1930 metais,

atsiskleidžiantis Viduržemės pasaulis yra

žiaus Anglijoje. Išplaukęs su draugais į jūrą,

kai Tolkienas vertino mokinių rašinius. Ra-

gyvas – galima jausti jo istoriją, užrašytą

jis buvo nuneštas į elfų kraštus, kur išgirdo

dęs tarp jų tuščią lapą, pagautas įkvėpimo,

kiekvienoje dainoje, medyje ar tūkstantme-

pasakojimus apie senovės žygdarbius ir he-

užrašė sakinį: „Oloje po žeme gyveno ho-

čius menančioje tvirtovės sienoje. Gerbėjai

rojus. Eriolo kelionė aprašyta „Prarastųjų

bitas.“ Tada jam natūraliai kilo klausimas

kartais juokauja, kad ne vienas trumpas

sakmių knygoje“ („The Book of Lost Tales“)

– o kas yra „hobitas“? Taip per porą metų

veikėjų ar pasakotojo komentaras slepia

– dviejų dalių rinkinyje, kuriuo prasideda

atsirado rašytojo vaikams skirta pasaka. Tik

tris tūkstančius metų istorijos. Nes ta is-

„Viduržemės istorijos“ („The History of

dar po ketverių metų ją pastebėjo leidyklos

torija iš tiesų egzistavo – „Silmariljono“

Middle-Earth“) serija, apimanti Tolkieno

atstovė, o 1937-aisiais „Hobitas, arba Ten

legendose.

kūrybos evoliuciją nuo pirmųjų etapų iki

ir Atgal“ buvo išspausdintas.

gyvenimo pabaigos. Bet net ir šie pirmieji

„Žiedų valdovas“ sulaukė daugybės kriti-

kūriniai labai daugeliu elementų panašūs į

Knyga sulaukė didžiulio ir pačiam Ronaldui

kų liaupsių ir buvo gerai perkama knyga;

tas istorijas, kurias randame 1977-aisiais

labai netikėto populiarumo. Leidėjui pa-

puikiai apie ją atsiliepė ir geras Tolkieno

išleistame „Silmariljone“ („The Silmaril-

prašius parašyti tęsinį, Tolkienas pasiūlė

draugas, „Narnijos kronikų“ autorius

lion“).

publikacijai „Silmariljoną“, tačiau jam

C. S. Lewisas. Visgi didžiausia populiarumo

buvo atsakyta, kad skaitytojai nori daugiau

banga kilo ne iškart, o tik praėjus maždaug

„Silmariljonas“ – daugiau nei knyga. Tai

istorijų apie hobitus, o ne apie senovės

dešimčiai metų po išleidimo, kai JAV pasi-

ir viso gyvenimo projektas, vystytas beveik

elfų žygdarbius. Tad Tolkienas sėdo rašyti

rodė versijos minkštais viršeliais. Tuo metu

šešis dešimtmečius. Nors „mitologijos An-

„Naująjį hobitą“, kuris vėliau tapo „Žiedų

gimstantis hipių judėjimas įsimylėjo eska-

glijai“ idėjos rašytojas atsisakė gan greitai,

valdovu“. Rašymas, švelniai tariant, užtru-

pistinius kūrinius, kiek tik tai įmanoma.

pačios legendos išliko, kad ir pakitusios.

ko – galutinė rankraščio versija parengta

Susitapatinimas su kūrinių veikėjais, kos-

„Senųjų dienų“ mitai aprėpė pasaulio su-

tik penktojo dešimtmečio pabaigoje, o prie-

tiumų gamyba, pabėgimai į miškus gyventi

kūrimą, dievų karus, herojiškus žygius ir

dų rašymas užtruko dar keletą metų, tad

elfiškose komunose, šūkiai „Frodo gyvas!“

viską persmelkiantį tragizmą, kylantį iš

„naujos istorijos apie hobitus“ skaitytojai

ir dar daug visokiausių meilės apraiškų...

Tamsos valdovo Melkoro Morgoto pasėtų

sulaukė tik 1954-aisiais.

Tolkieną jos gąsdino – ar bent jau nedžiu-

suteršimo daigų. Gali pasirodyti kiek neti-

gino. Hipių deklaruojama pagonybė, laisva

kėta, kad prie tokių didingų istorijų gebėjo

„Hobitas“ nebuvo pirma ar vienintelė

meilė ir kitų socialinių normų laužymas

prisišlieti ir vaikiška apysaka apie hobitą

Tolkieno parašyta istorija vaikams, bet ji

labai kontrastavo su Tolkieno religingumu

Bilbą.

išskirtinė ryšiu su „Silmariljono“ legendo-

bei konservatyvumu, kurį jis norėjo per-

104 Protagonistas | žiema 2020

J. r. r. Tolkien – Oksfordo profesorius ir pasaulių kūrėjas | Kastytis Zubovas teikti ir kūriniuose. Bet, kaip gerai žinome,

no kūrybai. Pagrindiniai jų renginiai su-

Einant metams, Tolkieno gerbėjų klubų

kūriniai dažnai ima gyventi atskirą gyveni-

traukia tūkstančius dalyvių iš viso pasaulio.

atsirado visame pasaulyje – Vokietijoje,

mą nuo savo kūrėjų.

Švedijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje, Peru, Susidomėjimas Tolkieno kūryba neblėso

Italijoje, Filipinuose... Kai kurie išliko akty-

Išaugus „Žiedų valdovo“ populiarumui,

ir po rašytojo mirties 1973 metų rugsėjo

vūs iki šių dienų, kiti nunyko, bet juos pa-

gerbėjai ėmė burtis į klubus. Daugybė jų

2 dieną. Jauniausias sūnus Christopheris

keitė nauji. Kiek įvairiausių tolkinistų orga-

septintojo dešimtmečio pabaigoje būrėsi

tapo tėvo literatūrinio palikimo vykdytoju

nizacijų yra šiandien, turbūt tiksliai nežino

universitetuose, bet išgyvendavo tik iki kol

ir pradėjo rinkti, sisteminti ir po truputį

niekas, bet skaičius tikrai viršija šimtą.

pagrindiniai entuziastai baigdavo studijas.

publikuoti Profesoriaus raštus. Pirmasis

Visgi kelios išliko ilgiau ir aprėpė visą šalį

reikšmingas kūrinys buvo jau minėtasis

Lietuvos skaitytojai su Tolkieno kūryba

ar net tapo tarptautinėmis. Bene seniau-

„Silmariljonas“, supažindinęs skaitytojus

lietuviškai pirmą kartą susipažino 1985

sia tokia organizacija yra Mitopoezijos

su pagrindinėmis Senųjų dienų istorijomis.

metais, kai buvo išleistas „Hobitas“. Po

bendruomenė (Mythopoeic Society), skirta

Vėliau išleistos „Nebaigtosios sakmės“

dešimtmečio sulaukėme ir „Žiedų valdo-

tyrinėti mitų kūryba – mitopoezija – užsi-

(„Unfinished Tales“) – kaip byloja pavadi-

vo“ knygų: 1994-aisiais „Žiedo brolijos“,

imančių autorių darbus.. Aišku, daugiausiai

nimas, tai istorijos, kurias Tolkienas rašyti

1998-aisiais „Dviejų tvirtovių“, o 2001

dėmesio skiriama Tolkienui, Lewisui, kitam

pradėjo, bet nebaigė. Kai kurios iš jų buvo

metais – „Karaliaus sugrįžimo“. Pastarųjų

jų draugui Charlesui Williamsui, bet šios

ilgesni „Silmariljone“ publikuotų legendų

vertėjas Andrius Tapinas 1995-aisiais su

bendruomenės akiratin papuola ir daugybė

variantai, kitos – anksčiau fanams niekur

bendraminčiais įkūrė ir klubą „Lietuvos

kitų autorių. Nuo 1969 metų Jungtinėje Ka-

nematytos istorijos. Tokia publikacija tapo

Tolkino brolija“ – tai buvo pirmoji tolki-

ralystėje veikia Tolkieno bendruomenė (The

tam tikru eksperimentu – ar sulauks su-

nistų bendruomenė mūsų šalyje. Kelias de-

Tolkien Society), kuri kartu yra ir daugumos

sidomėjimo neužbaigtų kūrinių rinkinys,

šimtis narių vienijęs klubas rengė festiva-

pasaulinių Tolkieno gerbėjų klubų skėtinė

papildytas Christopherio komentarais.

lius „Tolkinikonus“, organizavo vaidmenų

organizacija.

Sulaukė. Tai paskatino jį pradėti dvylikos

žaidimus, planavo leisti mėgėjišką žurnalą

tomų „Viduržemės istoriją“, leistą nuo

(fanziną). Tiesa, entuziazmo pakako tik po-

The Tolkien Society buvo iš dalies įkurta dėl

1983 iki 1996 metų. Dar vėliau žymiausių

rai metų veiklos – vėliau dalis klubo narių

to, kad britams neatrodė teisinga, jog tarp

„Silmariljono“ istorijų pilnesnės versijos

įkūrė kitą, jau į žaidimus orientuotą, fan-

„Žiedų valdovo“ gerbėjų, regis, dominuoja

išleistos atskiromis knygomis: „Hūrino

tastų klubą „Legionas“.

amerikiečiai hipiai – taip britų organiza-

vaikai“ 2007-aisiais, „Berenas ir Lūtije-

cija turėjo tapti atsvara jiems. Ir tikrai nuo

na“ 2017-aisiais, „Gondolino žlugimas“

Nauja Viduržemės populiarumo banga kilo

pat pradžių The Tolkien Society organizavo

2018-aisiais. Pridėjus įvairias knygas,

šio amžiaus pradžioje, pasirodžius „Žie-

seminarus, akademines diskusijas bei kitus

nesusijusias su Viduržeme, naujų Tolkieno

dų valdovo“ filmų trilogijai. Tai nebuvo

rimtus renginius, skirtus nagrinėti Tolkie-

knygų fanai sulaukdavo kone kasmet.

pirmoji Tolkieno kūrinių adaptacija – dar

KADRAS IŠ „HOBBIT“ FILMAVIMO AIKŠTELĖS

Protagonistas | žiema 2020

105

J. r. r. Tolkien – Oksfordo profesorius ir pasaulių kūrėjas | Kastytis Zubovas

At the Gate of Moria | Dovilė Tarutytė

106 Protagonistas | žiema 2020

J. r. r. Tolkien – Oksfordo profesorius ir pasaulių kūrėjas | Kastytis Zubovas šeštajame dešimtmetyje „Žiedų valdovas“

2009-aisiais įkurta oficiali organizacija ir

driems tarptautiniams projektams. Jau

paverstas radijo pjese, 1977-1980 metais

pradėti kasmėnesiniai gyvi susitikimai –

minėti didieji festivaliai – tiek Jungtinėje

sukurti animaciniai filmai „Hobitas“, „Žie-

Tolkinėjimai. Pradžioje orientuoti į Tolkie-

Karalystėje, tiek Vokietijoje ar JAV – su-

dų valdovas“ ir „Karaliaus sugrįžimas“ –

no kūrybos nagrinėjimą, vėliau jie aprėpė

traukia dalyvių iš daugybės šalių. „Tolkien

pastarasis sukurtas todėl, kad animacinio

vis platesnį temų, susijusių su fantastika,

Lietuva“ irgi turėjo tarptautinių renginių:

„Žiedų valdovo“ kūrėjai apėmė tik pirmus

mitologija ir istorija, ratą. 2019 metais

nuo viešnagės Estijos tolkinistų festivalyje

du trečdalius istorijos. Buvo ir spektaklių,

Tolkinėjimus pakeitė „Kavinė fantastiška“

2006-aisiais iki gyvo veiksmo vaidmenų

netgi bandymų kurti serialus. Visgi Peterio

– taip pat kasmėnesinių atvirų seminarų

žaidimų su latviais 2014 ir 2015 metais.

Jacksono režisuoti filmai virto tikra sensa-

įvairiausiomis su fantastika susijusiomis

Didžiausia mūsų tarptautinė veikla – net

cija, tapo vienais pelningiausių filmų kino

temomis serija. Patys Tolkinėjimai netru-

trys Europos komisijos finansuoti jaunimo

istorijoje ir susižėrė daugybę apdovanoji-

kus sugrįžo kaip Profesoriaus kūrinių apta-

mainų projektai. 2013 metais kartu su ben-

mų. Neretai sakoma, kad jie buvo kertinis

rimas skyrius po skyriaus – puiki vieta dar

draminčiais iš Vengrijos savaitę žygiavome

akmuo, ant kurių stovi visa šiandieninio

neskaičiusiems prisijungti ir susipažinti su

ir stovyklavome Aukštaitijos miškuose,

fantastinio kino įvairovė – nuo „Marvel“

Viduržemės pasauliu.

2016-aisiais jau mes patys bei suomiai

superherojų visatos iki „Sostų karų“ se-

svečiavomės Vengrijoje, kur irgi savaitę

rialo. Nenuostabu, kad filmai atnaujino

„Tolkien Lietuva“ organizuoja ir daugiau

atkūrinėjome Grafystę ir mokėmės įvai-

susidomėjimą ir Tolkieno knygomis, o

fantastinių veiklų, toli gražu artimai nesu-

riausių amatų, o 2018-aisiais vėl Lietuvoje

daugeliui žmonių tai tapo pirmuoju langu į

sijusių su Tolkienu. Nuo 2014 metų kiekvie-

su vengrais ir latviais įkūrinėjome Rohaną

Viduržemės pasaulį.

ną mėnesį renkamės į Fantastinių knygų

gyvo veiksmo vaidmenų žaidimais. Šiemet

klubą aptarti tiek visišką fantastikos klasi-

arba kitąmet panašus projektas – kelionė ir

Išaugęs susidomėjimas neaplenkė ir Lietu-

ką, tiek naujausius kūrinius, jų autorius bei

žaidimas – turėtų vykti Vengrijoje.

vos. Mūsų šalyje jis gerai sutapo ir su inter-

gvildenamas idėjas. Nuo 2016-ųjų dukart

neto plitimu bei diskusijų forumų, kaip pa-

per metus vyksta stalo vaidmenų žaidi-

Norite susipažinti su Tolkieno kūryba, jo

grindinės bendravimo terpės, atsiradimu.

mų festivalis „RPG Namelis“, kurio metu

gerbėjais pasaulyje ir Lietuvoje bei mūsų

2003 metais įkurta tokia virtuali bendruo-

pusšimtis entuziastų praleidžia savaitgalį

veikla plačiau? Apsilankykite šiuose tinkla-

menė „Tolkien Lietuva“ buvo vienas iš bent

užmiestyje žaisdami mėgstamus žaidimus.

lapiuose bei socialinių tinklų paskyrose:

keturių Tolkieno kūrybai skirtų lietuviškų

Taip pat 2016-aisiais į Lietuvą atvežėme

forumų. Tiesa, kiti jau nugrimzdo istorijos

jugger – komandinę sporto šaką, prime-

užmarštin, o „Tolkien Lietuva“ jau beveik

nančią regbio ir fechtavimo hibridą. Kuo

du dešimtmečius gyvuoja, auga ir plečiasi.

sportas susijęs su fantastika? Jugger žaidimas sukurtas postpokaliptiniam 1989 metų

Ką veikia tolkinistai Lietuvoje? Iš interne-

filmui „Blood of the Heroes“. Nors pats

tinių diskusijų netrukome pasukti gyvų su-

filmas nebuvo labai sėkmingas, sporto šaka

sitikimų link. Įdomu, kad tokia tendencija

sudomino daugybę žmonių – iš pradžių

buvo priešinga tam, kas amžiaus pradžioje

Australijoje, vėliau JAV, Vokietijoje, Ispani-

vyko su kitais fantastikos mėgėjų klubais:

joje, o laikui bėgant ir daugelyje kitų šalių.

atsiradus forumams, jie vis labiau traukėsi

Mūsų jugger komanda – „Two Towers“ –

į virtualybę, o realūs susitikimai ir rengi-

treniruojasi kiekvieną savaitę ir sėkmingai

niai ėmė nykti. Tačiau „Tolkien Lietuvos“

dalyvauja tarptautiniuose turnyruose.

veiklos realiame pasaulyje vis gausėjo. Bene pirmasis susitikimas įvyko paskutiniame

Pastaraisiais metais didžiausias „Tolkien

„Tolkinikone“, kuriuos vis dar organizavo

Lietuvos“ renginys yra „Lituaniconas“

buvusios „Lietuvos Tolkino brolijos“ na-

– fantastinės kūrybos ir idėjų festivalis.

riai. Ėjome žiūrėti „Karaliaus sugrįžimo“.

Apskritai jis vyksta kasmet nuo 1990-ųjų ir

Vėliau prasidėjo pėsčiųjų žygiai, įskaitant

yra seniausias fantastikos festivalis – kon-

savaitės trukmės kelionę po miškus vasa-

ventas – Lietuvoje. Jo istorija aprašyta ke-

rą, bendruomenės gimtadienio šventės,

tvirtajame (2020 vasaros) „Protagonisto“

vasaros ir rudens stovyklos – tradicijos,

numeryje. „Tolkien Lietuva“ organizuoti

išlikusios iki šių dienų. Nors bendruomenė

„Lituaniconą“ apsiėmė nuo 2016 metų.

per šiuos metus keitėsi, visa tai išėjo tik į

32-asis festivalis įvyks kitąmet, greičiausiai

naudą.

balandį – kol kas negalime garantuoti, kad gyvai (teksto rašymo metu Lietuva kaip tik

2008 metais į lietuvių kalbą išversti „Hūri-

niro į antrąjį karantiną), tačiau tikrai rasi-

no vaikai“, 2009-aisiais – „Silmariljonas“.

me galimybę visiems norintiems pasinerti į

Šie įvykiai, kaip ir po keleto metų pasiro-

fantastikos pasaulius.

www.tolkiensociety.org www.tolkien.lt Facebook grupės: tolkien lietuva The Tolkien Society Facebook puslapiai: kavinė fantastiška rpg namelis jugger lithuania lituanicon tL draugija

dę „Hobito“ filmai, dar labiau išaugino „Tolkien Lietuva“ bendruomenę, suteikė

Tolkinistų organizacijų egzistavimas vi-

naujų galimybių bei paskatino plėsti veiklą.

same pasaulyje suteikia galimybę ir ben-

Protagonistas | žiema 2020

107

Protagonistas rekomenduoja: fantastinė žiemos muzika

Protagonistas rekomenduoja: fantastinė žiemos muzika Ne visuomet įmanoma pateikti tam tikras temas visose srityse. Ne visuomet tai, kas mums puikiai veikia kaip vaizdinė medžiaga, suteiks tokius pačius gerus įspūdžius kaip skaitomas tekstas. Ir tuo labiau ne visuomet tiek vaizdinė medžiaga, tiek tekstas gali tapti garsine kelione. Tačiau fantasy yra ta tema, kurią ne vienas išbandė. Ir bandymai buvo tikrai sėkmingi. Užtenka tik užsidėti ausines, paspausti „play“ ir mes jau jaučiamės tarsi būtume kitame pasaulyje, kuriame magija, burtai ir mitologija yra tiek pat realūs, kaip ir mūsų įprasta kasdienybė. Todėl šiai žiemai parinkome penkis fantasy temos albumus, kurie šaltais ir tamsiais vakarais gali mus perkelti į kur kas spalvingesnius pasaulius, draskomus gėrio ir blogio kovų.

Hawkwind – The Chronicle of the Black Sword (1985 m.) Britų grupė „Hawkwind“, kuri dažnai įvardijama kaip viena iš space rock žanro pionierių, 1985 metais jau nebe primą kartą sujungė savo jėgas su fantasy autoriumi Michael‘u Moorcok‘u, tačiau galutinis rezultatas buvo kitoks nei daugelis tikėjosi. Anksčiau grupė ne kartą cituodavo rašytojo knygas savo dainose, bet „The Cronicles of the Black Sword“ koncepcinio albumo veiksmas tiesiogine prasme vyksta vienoje iš rašytojo sukurtų visatų. Albume pasirodo tokie Michael‘o Moorcock‘o sukurti personažai kaip Elric‘as ir Jerry Cornelius, tad šio autoriaus knygų, kurias kadaise leido „Eridanas“, gerbėjai klausydami „The Cronicles of the Black Sword“ albumo jausis tarsi vėl persikėlę į savo mėgstamų knygų pasaulį.

Iron Maiden – Seventh Son of a Seventh Son (1988 m.) Sunkiojo metalo muzikos grupė „Iron Maiden“ visada buvo mūsų muzikos redaktoriaus akiratyje ir štai ėmus kalbėti apie fantasy temas muzikoje jis netrukus spragtelėjo pirštais ir garsiai pasakė „Seventh Son of a Seventh Son“. Septintuoju grupės albumu simboliškai tapo įvairių kultūrų tautosakoje pasakojamos istorijos apie septintojo sūnaus septintąjį sūnų, dažnai turintį magiškų gebėjimų, kuris tampa albumo pasakojamos istorijos pagrindiniu veikėju. Istorija, žinoma, yra apie nuolatinę gėrio ir blogio dvikovą, tačiau, kaip sakė pats grupės vokalistas Bruce'as Dickinson'as, ši gėrio ir blogio kova nėra tipinė, nes joje atsispindi „ne rožėmis klotas“ grupės narių gyvenimas. Beje, „Seventh Son of a Seventh Son“, kuris yra vienintelis grupės koncepcinis albumas, iki šiol yra laikomas vienu geriausių metalo muzikos albumų.

108 Protagonistas | žiema 2020

Protagonistas rekomenduoja: fantastinė žiemos muzika

The Sword – Warp Riders (2010 m.) Amerikiečių sunkiojo metalo grupės „The Sword“ trečiais albumas „Warp Riders“, iš tiesų, nėra tik fantasy koncepcinis albumas. Šiame albume nuolatos pinamos tiek fantasy, tiek mokslinės fantastikos temos ir tai daroma labai subtiliai. Grupės vokalistas ir pagrindinis dainų autorius John‘as D. Cronise'as viename interviu šį albumą pavadino garso takeliu savo sukurtai istorijai. Šio albumo istorijos, kaip ir prieš tai minėtojo „Seventh Son of a Seventh Son“, pagrindinis motyvas taip pat yra gėrio ir blogio kova. Tik „Warp Riders“ tai pasakojama iš lankininko Ereth perspektyvos. Pats albumo protagonistas buvo ištremtas iš savo klano ir dabar lydi klausytoją izoliuotoje Acherono planetoje, kurios viena pusė nuolatos deginama saulės, o kita – skendi amžinoje tamsoje.

Insomnium – Winter‘s Gate (2016 m.) Turbūt nemažai šio žurnalo skaitytojų vienaip ar kitaip pažįstami su vikingų legendomis ir skandinavų mitologija. Prie to nemažai prisidėjo tokie kūriniai kaip „Vikings“ serialas bei „God of War“ ir „Assassin‘s Creed: Valhalla“ žaidimai. Tačiau ar bandėte patirti vikingų įkvėptą epinę istorija akustiniu būdu? Tiesa, koncepcinių albumų apie vikingus yra ir daugiau, bet „Winter‘s Gate“ į „Protagonisto“ rekomendacijas pateko dėl savo kūrybinių sprendimų. Suomių melodiškojo death metal grupės „Insomnium“ 2016 metais išleistas albumas pasakoja istorija apie grupę vikingų karių, kovojančių su paranormaliomis jėgomis. Ir visa tai pateikiama vienoje į septynias dalis suskirstytoje 40 minučių trunkančioje dainoje (nebent albumo ieškosite populiariose interneto platformose – tuomet rasite septynias atskirtas dainas). Kartu su albumu buvo išleista grupės vokalisto ir bosisto Niilo Sevänen'o parašyta knyga, kuri papildo albumo pasakojamą istoriją ir sukuria vientisą ir epišką kūrinį.

Įvairūs atlikėjai – For the Throne: Music Inspired by the HBO Series Game of Thrones (2019 m.) Šis albumas smarkiai išsiskiria iš visų kitų muzikos rekomendacijų šiame „Protagonisto“ numeryje. Pirmiausia – kalbant apie žanrą. „For the Throne“ yra skirtingų dainų rinkinys, tad per 46 minutes girdime viską nuo roko iki hip-hopo ir pop muzikos. Antra – šis albumas buvo sukurtas „HBO“ pastangomis tam, kad palydėtų paskutinįjį „Game of Thrones“ sezoną. Ir trečia – šis albumas tikrai nėra kokybiškiausia fantasy įkvėptos muzikos rekomendacija. Bet...! Dainos šiame albume tikrai gerai atspindi serialo atmosferą, kurią daugelis iš mūsų labai greitai pamėgo. Be to, nors albumo turinys buvo kurtas tam, kad gyvuotų kaip atskiras nuo serialo kūrinys, ne kartą klausantis galima pagauti save įsivaizduojant tam tikrą dainą konkrečioje serialo scenoje ir kokį gerą garso takelį ji būtų sukūrusi. Mūsų muzikos redaktorius teigė, kad viena geriausiai tokius įspūdžius suteikiančių dainų albume yra The Weeknd, SZA ir Travis Scott'o bendras darbas „Power is Power“. Ir, na, neslėpkime, kartais nėra taip jau blogai atlikėjams ar mums, klusytojams, šiek tiek geek out‘inti dėl mėgstamo serialo.

Protagonistas | žiema 2020

109

Interviu: Justinas žilinskas „Vis dar laukiu savo bestselerio“ | Greta Musteikienė

INTERVIU:

Justinas žilinskas „Vis dar laukiu savo bestselerio“

Greta Musteikienė

Rašymo mėgėja, norinti tai daryti vis geriau ir geriau, dviejų elektroninių knygų autorė.

Tikriausiai sunku būtų atrasti žmogų, besidomintį lietuviška fantastika ir negirdėjusį apie Justiną Žilinską. Justiną galima pamatyti turbūt visur, kur vyksta fantastikos renginys, jo apsakymus perskaityti daugumoje per pastaruosius 20 metų išleistų lietuvių fantastikos apsakymų rinkinių, taip pat ir „Protagonisto“ vasaros numeryje. Jei vis tik kažkaip nutiko, kad su Justinu Žilinsku dar nesusidūrėte, trumpai pristatysiu. Justinas Žilinskas, pagal profesiją teisininkas, tarptautinės humanitarinės teisės specialistas, Mykolo Romerio universiteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto profesorius, taip pat yra ir rašytojas-fantastas, vaikų literatūros autorius, vienas iš nuolatinių „Lituanicon“ literatūros konkursų komisijos narių, parašęs nemažą kiekį fantastinių apsakymų ir kelias fantastines knygas. Viena iš jų - fantastinė knyga vaikams „Kaukas Gugis ir Kerų karas“ Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos Lietuvos skyriaus išrinkta kaip geriausia 2017 metų knyga jaunesniems paaugliams, 2018 metais nominuota metų knygos rinkimuose. Knyga „KGB vaikai“ tituluojama lietuvišku bestseleriu, be to, dar yra trys knygos jauniesiems skaitytojams ir dvi, skirtos vyresniems: „Genomas 3000“ ir „Sarbintai“. Kažkaip net keista, kad iki šiol „Protagonistui“ jo nepakalbinom. Taigi taisau padėtį ir perduodu žodį autoriui.

110 Protagonistas | žiema 2020

Interviu: Justinas žilinskas „Vis dar laukiu savo bestselerio“ | Greta Musteikienė

Justinas žilinskas (asm. archyvo nuotrauka)

Tai pradėkim nuo pradžių. Kaip prasidėjo tavo pažintis su fantastika?

apibrėžtesnis rašymas prasidėjo atėjus į internetą ir radus ten kuriančių ar besidominčių bendraminčių el. pašto konferencijas. Taip

Nepamenu, bet galbūt tai buvo nuskaitytas John'o Wyndham'o

ir gimė pirmieji jau aiškiai apibrėžti fantastiniai apsakymai.

„Trifidų dienų“ egzempliorius dėdės namų bibliotekoje? Bet gerai pamenu, kad iš draugų parsinešdavau kalną „Zenito“ serijos knygų, tada grįždavau iš mokyklos, užsikurdavau sriubą ant plytelės, ir,

Apie ką buvo tie pirmieji apsakymai? Ar Lietuvos fantastų bendruomenei teko juos matyti ar tik tiems bendraminčiams?

dar nenusirengęs uniformos, griūdavau ant lovos skaityti. Kartais ir sriuba pridegdavo - atrodo, taip nutiko, kai skaičiau Michael'o

Tai buvo neilgos istorijos - viena apie merginą, turinčią Psi galių ir

Crichton'o „Andromedos štamą“.

verčiančią ją įsimylėti vaikiną (nežinau, čia svajonė ar košmaras, bet baigiasi blogai), kita - apie skenduolį, norėjusį nusitempti į

Nuo tų laikų tikriausiai perskaitei daugybę fantastikos knygų. Gal galėtum išvardinti, kokios penkios įsiminė ar patiko labiausiai?

Žeimeną turistą (baigėsi gerai, nes laiku pašaukė mergina), ir tokia fantazija „Doom“ kaip virtualaus atrakciono temomis „Per tikra“. Tai pirmuosius matė mano tinklalapio lankytojai, el. konferencijų

Nebus čia didelių atradimų: tos pačios John'o Wyndham'o „Trifidų

dalyviai, IRC bičiuliai, „Per tikra“ netgi buvo išspausdintas kartu su

dienos“, Andrzej'aus Sapkowski'o „Raganiaus“ ciklas, Stanis-

Vilniaus fantastų klubo „Dorado“ istorijos brošiūra, atrodo, klubo

law'o Lem'o „Nenugalimas“, Neil'o Gaiman'o „Amerikos dievai“,

25-mečiui. Na, ir pirmasis pasakojimas apie Gugį taip pat yra iš tų

Robert'o Shackley apsakymai, Frank'o Herbert'o „Kopa“... Sunku

pirmųjų istorijų.

atsiplėšti nuo klasikos.

O kada pats pradėjai rašyti fantastiką? Kaip kilo toks poreikis?

Dabar esi vienas iš žinomiausių ir labiausiai matomų Lietuvos fantastų. Koks buvo tavo kelias nuo tų el.konferencijų, IRC ir „Dorado“ klubo?

Aš visą laiką kažką rašinėdavau, kai pradėjau skaityti fantastiką,

Kelias, kaip bebūtų keista, siejosi su muzika - vat 1996 metų

tuose rašymuose atsirado ir fantastikos. Bet labiau mėgau kitą

„Lituanicone“ Lina Darbutaitė skaitė paskaitą, kurioje kalbėjo apie

užsiėmimą - mintyse pratęsti mėgstamas knygas. Aš galėdavau

fantastikos įvaizdžius Boriso Grebenščikovo kūryboje. Ten aš ir

vaikščioti ir balsu pasakoti, kas ten dėjosi toliau. Ypatingą postūmį

atplaukiau, paskui paprašiau jos, kad leistų man jos paskaitą publi-

tie pasakojimai įgavo, kai 1988 m. Vokietijoje pamačiau „Žvaigž-

kuoti internete. Tada paaiškėjo, kad ji - iš „Dorado“, kad „Dorado“

džių karus“, kuriuos prieš tai buvau „matęs“ tik perpasakojimo

kaupiasi rašantys fantastiką... Ir taip ten atsiradau, man patiko ten

pavidalu. Štai tada jau mano veikėjai (įskaitant lietuvių karius iš

sutikti žmonės, ir iki šiol tebesu tarp jų.

P. Tarasenkos „Pabėgimo“) net į kosmosą kilo. Kokybiškesnis,

Protagonistas | žiema 2020

111

Interviu: Justinas žilinskas „Vis dar laukiu savo bestselerio“ | Greta Musteikienė

Kūrybos kančios? Tai pereinam prie Gugio. Kaip kilo mintis rašyti apie kauką, rašyti lietuvių mitologijos temomis? Ir ar manei, kad su tuo veikėju taip ilgai teks gyventi? Taip iš karto? Na, gerai... Mintis kilo visiškai spontaniškai, vieną pavakarį, tiesiog sėdint prie kompo, nors paskui aš jos šaltinius

Gana gerai pamenu reklaminį Gugio veidą - tą minkštą žaislą kailine apykakle. Jis, žinoma, įsimena, bet lyg ir sudaro įspūdį, kad Gugio nuotykiai turėtų būti įdomūs dar visai nedideliems vaikams. O kai atsiverti ir pradedi skaityti, pasirodo, kad visai rimti dalykai knygoje nagrinėjami. Kokio amžiaus skaitytojui pats rekomenduotum šias knygas?

atseku. Kūrinėlis turėjo vadintis „Slaptoji tarnyba“, ir pasakoti apie tai, kaip kaukai tampa slaptais senovės lietuvių dalinių kariais,

Ne minkštas žaislas kailine apykakle, o lėlė, nuvelta profesiona-

kurie priešų lankų temples nupjausto, dar ten ką nors pridaro. O

lios lėlininkės - Aistės Žiūkienės! Ne, tai nėra istorijos mažiems

meilė mitologijai (nors nežinau, ar meilė, greičiau - noras su ja

vaikams, norint skaityti Gugį jau reikia mokėti gerai skaityti, aš

žaisti) atėjo iš Martyno Vainilaičio mitologinės poemos „Brukne-

nesu gailestingas skaitytojui - žodynas sudėtingesnis, kišu visokius

lė“, kurios didelę dalį ne tik moku mintinai, bet kažkada, gavęs

archaizmus, dar priveliu ir tik suaugusiems skirto turinio, inter-

poeto leidimą, buvau įkėlęs į internetą atskiru puslapiu. Bet čia jau

tekstų. Kažkada sakiau, kad tai - knyga visai šeimai, panašiai kaip

ilgas kitas pasakojimas... O kodėl lietuviai? O todėl, kad vaikystė

Šreko animaciniai filmai. Tik, žinoma, man toloka iki Šreko autorių

praleista „ant“ Lietuvos istorijos, P. Tarasenkos, R. Neimanto, ir V.

sugebėjimų juokauti. Tad pirma knyga - sakyčiau, 8-10, antroji -

Misevičiaus knygų, ir perskaitytas Tolkienas (tuomet dar rusiš-

10-12, trečiąją rašau dabar ir ji bus 12-14. Žinoma, iki 99 ir daugiau.

kai). Tad natūraliai kilo klausimas: kodėl niekas nerašo apie mūsų „mažąsias tautas“? Bet - vėlgi - tai nebuvo apmąstytas projektas, tai buvo impulsas - kurti.

Prisipažinsiu, kad skaičiau tik antrą Gugio dalį, bet pastebėjau kad įvairių istorinių ir mitologinių detalių ten tikrai nemažai. Ar teko dar kažkuo papildomai domėtis (skaityti, konsultuotis) apie tai, ar viskas jau iš anksčiau sukaupto žinių bagažo?

O kaip gimė Gugis kaip knygos veikėjas? Kaip apskritai gimsta tavo knygų veikėjai? Ar jie metodiškai suplanuojami? O gal turi gyvus žmones įkvėpėjus? Paprastai jie ateina spontaniškai - staiga iš kažkur šliopt, ir - labas, aš - tavo veikėjas. Tik paskui gali mėginti dekonstruoti, kad Gugį sukūrei iš kažkokio ewokio, hobito ir Harkos mišinio, o Rasa Raškevičiūtė - kelių pažįstamų merginų mišinys. Metodiškas planavimas prasideda, kai imi galvoti - gal kažkoks nuobodokas tas veikėjas,

Taip, teko, bet aš nekeliu sau tikslo atkurti tikslią mitologiją, neke-

reiktų pagalvoti apie jo priešistorę, ar kokias nors įdomybes... Taip

liu tikslo atkartoti sakmes. Man daug smagiau sukurti savo versiją

Terencas Didas pradeda maniakiškai plautis rankas, o Teodoras

„kaip buvo“ (ir taip aitvarai virsta ugniagesiais), ir dar užsiimti

Raškevičius vaikystėje feilino per pianino perklausą.

visokiais vartymais ir perkūrimais, čia aš - visiškas Sapkowskio gerbėjas ir šiek tiek mėgdžiotojas.

Kažkuriuo metu daug klausiau kūrybinio rašymo kursų, ir atradau, kad nemažai ten mokomų dalykų darydavau intuityviai. Tai dabar bent žinau, kas tai yra!

112 Protagonistas | žiema 2020

Interviu: Justinas žilinskas „Vis dar laukiu savo bestselerio“ | Greta Musteikienė Labai ant bangos dabar tie rašymo kursai. Kaip pats manai: verta jų klausytis/ juose dalyvauti ar vis tik geriau savo energiją ir laiką skirti tiesiog rašymui ir praktikai?

Žodžiu, vaikai turi, ko laukti. O kaip su suaugusiais fantastikos skaitytojais? Ar yra kokių, nors ir tolimų, planų parašyti fantastinę istoriją jiems? Tikėkimės, kad turi. Su kūriniu visada taip - galvoji, kad su juo

Nepakenks, tik jeigu jau imiesi kursų, tada - būtinai praktikuokis.

apversi pasaulį, o nieko ypatingo neįvyksta. Galvoji, kad nieko

Rašyti išmokstama rašant. Daug rašant ir daug taisant. Na, bent jau

ypatingo neįvyks - o jis ima ir susirenka premijas. Dėl suaugusių -

mano toks kelias, jeigu galiu sakyti, kad rašyti išmokau. Žino-

tikrai norėčiau kada grįžti prie mokslinės fantastikos, be to, ir „KGB

ma, visada yra ir filologijos studijos, jeigu nori daugiau nei „šiaip

vaikų“ antroji dalis yra pradėta. Bet, deja, laiko ne visada viskam

kursų“.

užtenka. Ir noro, žinoma, o ką jau kalbėti apie įkvėpimą.

Tai kaip vyksta tavo knygų rašymas? Pirma - juodraštis, o paskui daug taisymų? Ar vis tik norisi iš pirmo karto parašyti puikiai?

Dėl premijinio kūrinio lyg ir aišku, o kuris (kurie) iš tavo kūrinių, tavo nuomone, liko mažai pastebėti ar neįvertinti?

„Juodraštis“ yra labai sąlyginis pavadinimas, dabar turbūt jau

Na, aš labai didžiuojuosi pirmuoju „Gugiu“, tuo metu Lietuvoje

tenka juos vadinti „versijomis“. Paprastai būna pirma versija. Ne-

nieko panašaus nebuvo, tikėjausi daugiau. Taip pat įdomiai nutiko

būtinai knygos, gali būti ir puslapio. Kitą dieną, jis jau virsta antra

su „KGB vaikais“ - dabar yra ta 1990-inių manija, prasidėjusi su

versija, nes paprastai skaitau, ką parašiau, ir dailinu, redaguoju,

R. Kmitos „Pietinia kronikos“. Aš apie 1996 metus rašiau dar 2003,

keičiu, ir tik tada, kai mane tenkina, judu toliau tekstu. Taip atsi-

bet labai įdomu - knyga gerai startavo, bet sustojo ties antro tiražo

randa rankraščio versija, kuri jau keliauja protingiems žmonėms

puse. Kodėl? Iki šiol nežinau, matyt, autoriaus talento trūkumas.

arba beta testuotojams - draugams, o jeigu jau leidyklai įsiparei-

Vis dar laukiu savo „bestselerio“, kitaip tariant.

gojęs - leidėjams. Klausau pastabų, atsižvelgiu arba ne (dažniau taip), ir gaminu kitą versiją. Taip iki pergalingos pabaigos.

Tai kurioje rašymo fazėje (t.y. versijoje) dabar trečioji knyga apie Gugį?

O jei pafantazavus: jei kokia kino studija imtųsi ekranizuoti kurią nors tavo knygą – kurią labiausiai norėtum pamatyti ekrane? Matyt, kad Gugį, kurią nors iš jo istorijų - galbūt su aitvaru? „KGB

Pirmosios versijos būklėje, t.y. vis dar gimsta.

vaikai“ man jau dabar atrodo kaip beveik scenarijus, bet lietuviška fantastika? Nu, nu...

Tai greitu metu (pavyzdžiui kitąmet) knygos dar nelaukti? Kitąmet, matyt, ne, nebent į metų pabaigą. Kol kas leidybiniai planai dėliojasi taip.

Protagonistas | žiema 2020

113

Interviu: Justinas žilinskas „Vis dar laukiu savo bestselerio“ | Greta Musteikienė

Nekukli asmeninė autoriaus krūvelė

114 Protagonistas | žiema 2020

Interviu: Justinas žilinskas „Vis dar laukiu savo bestselerio“ | Greta Musteikienė Bet tai kas gi yra negerai su lietuviška fantastika?

Tavo bibliografijoje išties didelę dalį užima knygos vaikams. Ar pats save laikai labiau vaikų rašytoju ar rašytoju - fantastu?

Biudžetai (jeigu apie filmą). Jeigu apie literatūrą - jos nėra. Masės nėra - tik pavieniai bandymai, nevirstantys sistema. Bendrai - nėra

Dabar jau save laikau tiesiog rašytoju, kurio daugumoje kūrinių yra

žanrinės literatūros: detektyvo, trilerio, siaubo. Tas pats Tapinas

fantastikos.

nebūtų praėjęs į leidybą su savo stympanku, jeigu ne jo vardas.

Ar manai, kad tai įmanoma kažkaip pataisyti? Įkvėpti/išmokyti žmones? Ar tiesiog jau tokie tie lietuviški genai, kad apskritai nemokam mes kurti istorijų?

O kaip su „Sarbintais“ nutiko? Prisipažinsiu - neskaičiau, bet supratau, kad fantastikos ten nėra, ar ne? Kaip kilo mintis parašyti tai ir leisti būtent kaip elektroninę nemokamą knygą?

Manyčiau, ne genai, o tradicija, ir ilgą laiką buvęs aiškus skirsty-

Kaip ir dažnai nutinka, mano kasdieniai rašymai vis pasirodo feis-

mas, kad yra gera gilioji literatūra ir bloga žanrinė. O dėl pataisymo

buke. Kažkada, nukeliavęs į vaikystės kaimą, užlipęs ant aukšto, aš

- turbūt reikia laiko, aišku, gerai, kad būtų leidyklų, kurios drąsiau

atvėriau sau atminties blyksnių skrynią, ir pradėjau tuos blyks-

eksperimentuotų, bet čia jau į rinkos dydį atsiremiame. Kita vertus,

nius aprašinėti, jais dalintis, o paskui, kad neprapultų - pasiūliau

yra Islandija...

„Naujo vardo“ leidėjams. Jie - priėmė. Taip, fantastikos ten nėra visiškai. Galimas daiktas, kad ir kitoje mano knygoje visiškai nebus

Kaip kilo mintis „Genomui 3000“?

fantastikos, bet tikiuosi, kad ji nuo to netaps prastesne.

Iš vieno sakinio apsakyme „Lede“ (beje, laikau tai vienu geriausiu

Tai iš visų paties parašytų knygų, kuri iki šiol patinka labiausiai? Kurią labiausiai rekomenduotum paskaityti tiems, kurie dar nėra susipažinę su tavo kūryba?

savo apsakymų), kur aiškinant, kas yra „puristai“, atsirado frazė „Genomas 3000“ tragedija. Tad teko tragediją aprašyti.

Labiausiai man patinka pirmoji Gugio dalis („Gugis - girių kaukas

Teko skaityti, kad kai kuriems skaitytojams ši knyga pasirodė seksistinė. Ar sutiktum su šiuo „kaltinimu“? Ar rašant ir turėjai tikslą sukurti tokius, sakykim, visai ne feministinius moterų portretus?

ir žmonių draugas“). Vertingiausia turbūt – „Mano Vilnius mano“. Na, o jeigu norite Žilinsko su keiksmažodžiais (kas dažnam atrodo labai sunkiai suderinama), tada – „KGB vaikai“. Aš taip pat gerai galvoju apie keletą savo apsakymų – „Lede“ (Geriausia Lietuvos

O, kaip norėčiau tą atsiliepimą paskaityti, pasidarė labai įdomu.

fantastika 2002), „Greitoji pagalba“ (Geriausia Lietuvos fantastika,

Moterų ten portretų keletas - suradikalėjusi tradicionalistė (kaip

2001) ir „Paskutinė užduotis“ (Geriausia Lietuvos fantastika 2003-

pažįstama, ar ne, nors 2003 m.), ir jauna policininkė. Tada, kai ra-

2006). Beje, neseniai „Protagoniste“ spausdintas apsakymėlis

šiau, seksizmo sąvoka Lietuvoje buvo retenybė, tad gal iš dabartinės

„Kartą Žirmūnuose“ - irgi geras.

perspektyvos gali kažkurios scenos atrodyti nejautrios, nekorektiškos. Laikas bėga.

O šiaip ar mėgsti skaityti skaitytojų atsiliepimus apie savo kūrinius? Ar neerzina/neliūdina, jei randi ten kritikos?

O jei žiūrint savikritiškai: ar yra kuris nors publikuotas kūrinys, su kuriuo manai paskubėjęs? Toks, kuris jau nebeatrodo toks geras, kaip atrodė anksčiau? „Genomas 3000“. Juk jis gimė kaip internetinis serialas, ir, deja, nelabai jį pagerinau postprodukcijoje. Negalima pradedančių auto-

Kadaise labai erzindavo ir liūdindavo, dabar dažniausiai arba

rių palikti be redaktorių priežiūros.

pasijuokiu, jeigu matau, kad kritika šauna pro šalį, arba pasiimu tai, kas man atrodo svarbu. Ne visada kritikams atleidžiu, ilgai juos prisimenu, bet jau nešoku į internetines kovas su riksmu: „Nesu-

O kaip dėl kitų lietuvių fantastų kūrinių? Nedaug jų, žinoma, bet gal turi kokį bent jau top trejetuką?

pratot! Durniai!“ Giedrius Vilpišauskas „Vėjas nuo jūros“ – neabejotinai geriausias. Štai, parodei „KGB vaikų“ recenziją: autorė skundžiasi, kad nebuvo

Andriaus Tapino „Maro diena“. Gintauto K. Ivanicko „Tamsa ryja

veikėjo, su kuriuo galėtų tapatintis, o ypač erzino pagrindinė vei-

tamsą“ (Umbros kronikos, 1 dalis).

kėja. Ir man tai yra komplimentas, nes toji veikėja specialiai tokia sukurta - nemaloni. Ir tas jos nemalonumas yra daug pasakantis.

A, beje, prie TOP-3 visai netoli yra Širšės „Spiečius“.

O ar nebuvo baisu atbaidyti skaitytoją nemalonia pagrindine veikėja?

Ar yra koks fantastikos žanras, kurio pasigendi lietuvių kūryboje? O gal yra ir toks, kuris išnaudojamas per daug?

Kas vieną atbaido, tas kitą - pritraukia. Aš retai kurdamas veikėją galvoju, kad „va, sukursiu tokį, kuris patiks skaitytojui“. Man jie

O, taip! Mokslinė fantastika. Jos tiesiog nėra, mokslinės ir gerai

gyvena savo gyvenimus, man norisi, kad jie būtų įvairiapusiai, gal

parašytos. Na, nebent trumposios formos kaip G. Kulikausko „Pa-

jeigu daugiau galvočiau apie pataikavimą publikai, mane ir daugiau

matyti baltąjį šermukšnį“, bet ir tai su išlygomis. Sako, dabar visas

skaitytų, bet rašymas - jis šiek tiek intymus, juk viską imi iš savęs,

internetas rašo apie vampyrus ir vilkolakius. Tai jų matyt per daug.

savo aplinkos ir savo patirčių. Aš stengiuosi išlikti autentiškas, tai turi savo kainą.

Ačiū Justinui už pokalbį.

Protagonistas | žiema 2020

115

„Fabulae spectacula“ – realiam pasauliui virtus siurrealistiniu, fantastika tampa jungiančiu tiltu | Linas Kaminskas Autorius: Nojus Petrauskas

Linas Kaminskas

Dar vienas Lietuvos rašytojų sąjungos nario ir kultūros žurnalisto slapyvardis. Daug metų bendradarbiauja su respublikine žiniasklaida.

„Fabulae spectacula“ – realiam pasauliui virtus siurrealistiniu, fantastika tampa jungiančiu tiltu Prieš 15 metų Lietuvoje išleista pirmoji Indrės Jonušytės knyga „Rožių sala“, o ir vėliau pasirodę dar keturi skaitytojų šiltai sutikti meilės ir kelionių romanai tikrai nežadėjo perversmo jos literatūrinėje kūryboje. Bet jis įvyko. Neseniai knygynus pasiekė autorės naujausia fantastikos žanro knyga – pasakos suaugusiesiems „Fabulae spectacula“.

116 Protagonistas | žiema Ruduo2020 2020

„Fabulae spectacula“ – realiam pasauliui virtus siurrealistiniu, fantastika tampa jungiančiu tiltu | Linas Kaminskas Vingiuotas literatūrinis kelias Tiesa, prieš keletą metų stalčiuje nugulė ir didelis šio žanro romanas anglų kalba. Kai nepavyko jo išleisti nei gimtinėje, nei užsienyje, Indrė susitaikė su mintimi, kad gali rašyti tik apie galvoje siaučiančius žemiškų jausmų skersvėjus. Taip ir darė – parašė psichologinį romaną „Bela Blu“, kuris leidėjams atiduotas tuo pačiu metu kaip ir iš sapnų spontaniškai gimęs kosminių, siurrealistinių pasakojimų rinkinys intriguojančiu lotynišku pavadinimu – pasakų spektakliai. Nieko ypatingo nesitikėjusi autorė sulaukė gana įdomaus rezultato. Knyga šiek tiek iškrenta iš bendro gausaus naujausių leidinių srauto ne tik dėl reto šiomis dienomis žanro – fantastikos. Dizainerės Astos Radvenskienės originaliai apipavidalinta grožinės literatūros knyga labiau primena meninį albumą. Jame dažniausiai ant medžio tapytais paveikslais neįtikėtinas apokaliptines istorijas pasakoja ir dailininkas Nojus Petrauskas. Nors abu autoriai iki susitikimo knygoje nebuvo tarpusavyje pažįstami, redaktorė Liuda Jonušienė neslepia džiaugsmo, išleidusi originalaus dueto kūrinį.

Jeigu ne kelionės, nebūtų ir knygų Baigusi Vilniaus universitetą, kaip ir daugelis jos bendraamžių, būsimoji rašytoja Lietuvoje neužsibuvo. Gyveno ir dirbo Niujorke, Londone, Prancūzijoje, Belgijoje. Ilgiausiai Graikijoje, kurią, nežiūrint sudėtingo šios šalies charakterio, abu su draugu belgu Jonathanu yra įsimylėję ir savęs kitur jau neįsivaizduoja. Neįsivaizduoja Indrė ir to, ar būtų rašiusi gyvendama Lietuvoje, nes visi romanai iš esmės gimė kelyje ir kelionėse. Apie savo naujausią knygą „Fabulae spectacula“ Indrė Jonušytė pasakoja: „Nuo pat pirmojo sakinio iki paskutinio aš nežinojau, apie ką bus kiekviena istorija. Pradėjusi nepažinojau herojų, nežinojau jų ir jų planetų vardų. Rašiau taip, lyg pati jas skaityčiau. Iki šiol man neaišku, iš kur visa tai atėjo. Kodėl visa tai norėjo būti užrašyta, irgi neaišku. Kai tekstai pradėjo kauptis mano elektroniniame rašytojos stalčiuje, niekam nepasakojau. Jie buvo mano, skirti tik man pačiai. Rašymo malonumas užgožė norą jais su kuo nors dalintis. Vis tiek niekas nesupras, nėra jokios aiškios paskirties... Tie-

Indrė Jonušytė (asm. archyvo nuotrauka) siog trumpi ir keisti išgyvenimai kažkur toli

reprodukcijos tapo savarankiškais fantas-

toli ir kažkodėl seniai seniai... Kaip tikrose

tiniais pasakojimais. Tik pasakojantys ne

senose pasaulio pasakose...“

žodžiais, o vaizdais.

Ir kosmose svarbiausia yra meilė

Tiesa, kaip vienas laikraštis jau rašė, knygos „Fabulae spectacula“ nepatartina skai-

Jeigu manęs kaip skaitytojo paklaustų, kas

tyti ir net vartyti prieš miegą. Ypač vyres-

labiausiai įsimena šiose fantasmagoriškose

niems ir konservatyvesniems skaitytojams,

Indrės Jonušytės novelėse ir kas labiau-

lengvesnio atpalaiduojančio turinio mė-

siai atkreipia dėmesį Nojaus Petrausko

gėjams. Indrės tekstai ir Nojaus paveikslai

paveiksluose, atsakyčiau: žinoma, meilės

reikalauja įtempto dėmesio, jautrumo ir

motyvai. Užtenka pažvelgti į knygos viršelį,

imlesnės vaizduotės.

kuris sukurtas pagal Nojaus darbą, pavadinimu „Pusiau ateiviai“.

Knygos neprivalo patikti, juo labiau įtikti

Įspūdingų tapybos darbų autorius Nojus

Paklausta, kam skiriama jos knyga, autorė

Petrauskas gimė Panevėžyje. Jo tėtis – ži-

sako: „Man visada buvo smalsu, kas ir koks

nomas dailininkas Romualdas Petrauskas.

iš tiesų yra fantastikos mėgėjas, tokios

Nojus magistro laipsniu baigė Dailės aka-

meno rūšies gerbėjas. Iš pirmo žvilgs-

demiją, šiuo metu yra Užupio meno inku-

nio gali atrodyti, kad tai – jaunas protas,

batoriaus rezidentas, rengia personalines

smalsus ir neciniškas, atviras ir nebijantis

parodas, dalyvauja grupinėse parodose.

svajoti, ieškantis daugiau spalvų ir kitokių

Iliustruoti pasakas jis iškart griežtai atsisa-

emocijų nebūtinai čia ir dabar, o ir kažkur

kė, bet mielai sutiko prisidėti anksčiau su-

kitur. Bet esu tikra, kad šio stiliaus mėgėjų

kurtais darbais. Jo siurrealistinių paveikslų

nevienija nei amžius, nei socialinė padėtis,

Protagonistas | žiema 2020

117

„Fabulae spectacula“ – realiam pasauliui virtus siurrealistiniu, fantastika tampa jungiančiu tiltu | Linas Kaminskas

„Praeinantys“. 2017. Aliejus, medis | Nojus petrauskas nei išsilavinimas. Intravertas, ekstravertas,

logijos skirtumai, atstumas, išsilavinimo

Ir tikrai gali suteikti didelį malonumą...

optimistas ar pesimistas, mokslų daktaras

stoka, perteklius ar kitoniškumas, žmonių

Tik todėl, kad mes esame tokie egzotiški ir

ar šokėja, kačių ar šunų mylėtojas, vegeta-

svajonės ir viltys, religijos ir prietarai,

skirtingi, bet vienodai smalsūs, tik todėl,

ras ar mėsėdis – šis žanras yra visiems.“

atrodytų, neįmanomos situacijos, kata-

kad gyvename magiškoje, bet negailestin-

klizmai, karai, pandemijos ir dar daugybė

goje planetoje, mes visada svajosime ir savo

Knygos pratarmėje autorė išplėtoja min-

dalykų šios planetos gyventojus pavertė

galvose kursime bei sieksime pažinti kitus

tį: „Fantastikos filmų ir knygų mėgėjai

unikaliais individais“.

ir kitokius pasaulius.“

Visus mus vienija troškimas pažinti ir suprasti

Žinoma, ir fantastikos kūrėjams norėtųsi

yra tarsi slapta svajoklių kasta ar ordinas. Juos sieja tik tas pats alkis – norisi kažko įspūdingo, kitokio, naujo, neįprasto. Norisi

sulaukti profesionalios literatūrinės kriti-

kažko, kas atvertų pasąmonę, kas perkeltų

Dar Indrė Jonušytė sako: „Kartais man at-

kos. Bet tai, ko gero, iš fantastikos srities.

visą tavo esybę ten, kur galėtum patirti tai,

rodo, kad net ir žmonės, norintys skaityti

Todėl visa viltis esate jūs, mieli skaitytojai.

apie ką net nesvajojai, pamatyti ir pajusti

fantastiką, šiek tiek gėdijasi, tarsi tai būtų

Ar kūrėjai jūsų bijo? Aišku, kad bijo. Bet

kažką, ko niekas nematė ir nejautė. Fan-

nerimta literatūra ar literatūra, skirta vien

kartu tai yra ir kūrybinis variklis, troškimas

tastika – tai ne sapnai ir ne košmarai, tai

jaunimui, ir tarsi iš jos žmogus turėtų iš-

pažinti ir būti suprastiems.

maistas apmalšinti pasąmonės alkį. Kita

augti. Todėl būtent tokia gražia ir solidžia

vertus, per visą žmonijos istoriją realybė

knyga tikiuosi pritraukti žmones, noriu pa-

buvo daug labiau neįtikėtina už bet kokią

rodyti, kad fantastika gali būti lygiai tokia

fikciją. Tautų, religijų, lyčių, kultūrų, fizio

pat meniška ir rimta kaip, tarkim, poezija.

118 Protagonistas | žiema 2020

Protagonistas | Ĺžiema 2020

119

Interviu: Rasa Sagė: „Labai mėgstu kūrybinius eksperimentus“ | Eliza Munė

INTERVIU:

Rasa sagė „Labai mėgstu kūrybinius eksperimentus“

Eliza Munė

Taip ir netapusi Foxo Mulderio žmona

Eksperimentatorė – taip save įvardijo Rasa Sagė „Moters“ žurnalui duotame interviu. Išleidusi du realistinės prozos romanus ir vieną knygą „Tiems, kurie svajoja parašyti knygą“, šį kartą, ieškodama naujų kūrybinių iššūkių, autorė nusikėlė į technologiškai pažangų XXIV a., kur kiekvienas gyventojas gali susikurti tobulai jam pritaikytą „Burbulą“. Tai tam tikra informaciją filtruojanti sistema, individualizuota pagal poreikius ir vertybes, tačiau ne izoliuota nuo išorinio pasaulio. Pagrindiniai veikėjai – daugiavaikiai tėvai, kurių „Burbulas“ remiasi idėja, kad svarbiausia gyvenime yra šeima ir jos gerovė. Tačiau nepaisant sistemos tobulumo įvyksta konfrontacija su kitame „Burbule“ gyvenančiu ir priešingas vertybes išpažįstančiu draugu. O galbūt senas bičiulis neturi jokio „Burbulo“? Na, bet apie tai kol kas žino tik pati autorė, nes viešoje erdvėje galima perskaityti tik 3 būsimosios knygos ištraukas. Apie Rasos Sagės santykį su kūryba bei jos kelią nuo realizmo iki fantastikos aptarsime šiame interviu.

120 Protagonistas | žiema 2020

Interviu: Rasa Sagė: „Labai mėgstu kūrybinius eksperimentus“ | Eliza Munė

Rasa Sagė | Evelinos Kvartūnaitės NUOTR.

Papasakokite, kaip realistinės prozos autorė sugalvojo parašyti fantastinį romaną?

riame žmonės iš tiesų neturi vaikų, tačiau ne dėl to, kad negali jų

Aš labai mėgstu kūrybinius eksperimentus. Kai parašiau du savo

Ar tai pirmasis jūsų bandymas rašyti fantastiką?

turėti, tačiau sąmoningai pasirinkę.

romanus, gavau pasiūlymą iš vienos profesionalios psichoterapeutės kartu kurti psichologinį romaną. Pernai pabaigėme rankraštį,

Taip, tai visiškai pirmasis bandymas. Tačiau yra įvairių rūšių fan-

o šiais metais mane patraukė fantastika. Viskas prasidėjo nuo dar

tastikos, o mane domina vadinamoji spekuliacinė grožinė literatū-

vieno mano eksperimento – laidų serijos „Rašytojų istorijos“. Tai

ra, kuri yra ne visai fantastika, nes joje paryškinami, iškeliami jau

interviu pokalbiai, kuriuos publikuodavau Youtube kanale. Jų metu

vykstantys ar praeityje vykę dalykai. Savo romanui renku labai daug

kalbindavau įvairių žanrų ir pobūdžio literatūrą kuriančius lietuvių

medžiagos, įvairių mokslininkų atradimų, tyrimų bei prognozių,

rašytojus. Vienas jų buvo Gediminas Beresnevičius, kūrybiškumo

kad ateities pasaulis romane būtų maksimaliai realistiškas. Viskas,

dėstytojas universitete, kuris parašė knygą „Sukurk krokodilą“. Po

kas bus romane, jau yra dabar, tik ne tokiu plačiu mastu. Tarkime,

laidos išsikalbėjome, o netrukus pradėjome bendrą projektą – sukū-

papildyta realybė, biorobotai, printerių spausdinami namai, neniu-

rėme interaktyvią nedidelės apimties novelę „Vasaros maratonas“,

toninis skystis, kuris sukietėja nuo smūgio, čipai po oda, bazinis at-

kurios pagrindinėmis herojėmis tapo VU studentės, o pagrindinė

lyginimas ir panašiai. Egzistuoja ir filosofijos kryptis, kuri vadinasi

mintis – šiuolaikinio jaunimo gyvenimas, kai norisi visko ir greitai.

antinatalizmas. Šios krypties atstovai teigia, kad reprodukcija yra nemorali, nes neįmanoma gauti sutikimo iš kito žmogaus, kuris bus

Novelė publikuota mano tinklaraštyje apiesantykius.lt ir buvo ku-

įvestas į egzistenciją. Taigi, kaip sakė Margaret Atwood, parašiusi

riama skaitytojų pagalba, t. y., skaitytojai galėjo siūlyti tęsinį. Ge-

„Tarnaitės dienoraštį“, – aš nieko neišsigalvojau.

diminas kūrė didžiąją dalį siužeto, aš rašiau tekstą. Novelė išėjo pilna mistinių elementų, tačiau vienas sakinys, kurį ištarė studentės, mane „užkabino“. Tai buvo retorinis klausimas tarpusavio dialogo

O koks buvo jūsų santykis su fantastika iki šios knygos?

metu: „kas gi šiais laikais dar nori vaikų?..“. Šis sakinys mane taip

Kai ėmiau kurti fantastinį siužetą, peržiūrėjau visus fantastinius fil-

užbūrė, kad ėmiau galvoti apie jį kaip apie romano idėją. Po truputį

mus Netflix’e, Dysney+ ir perskaičiau visą Bibliją. Taip pat perskai-

ėmė ryškėti siužetas. Taip atsirado fantastinis pasaulis ateityje, ku-

čiau Thomas More’o knygą „Utopija“ ir mokiausi iš geriausių rašy-

Protagonistas | žiema 2020

121

Interviu: Rasa Sagė: „Labai mėgstu kūrybinius eksperimentus“ | Eliza Munė

Rasa Sagė | Evelinos Kvartūnaitės NUOTR. tojų „Master Class“ platformoje. Mano romanas kartu bus trileris,

panašiai, kas dieną sėdu ir vieną po kito kuriu įvykius, kurie atsitin-

todėl mokiausi ir trilerio kūrimo paslapčių. Dar turiu vieną japonų

ka pagrindiniams herojams, tikintiems skirtingais dalykais ir gy-

autoriaus knygą anglų kalba, kurią skaitė mano vyras ir labai ją re-

venantiems ateityje, mums neįprastame pasaulyje. Sudėtingiausia

komendavo, todėl būtinai perskaitysiu ją iki tol, kol siųsiu rankraštį

man buvo surasti tinkamą pasakojimo rėmelį – kas, kam ir kada pa-

leidyklai. Prieš tai fantastika visiškai nesidomėjau.

sakoja šią istoriją. Manau, kad pagaliau pavyko, taigi judu ta linkme.

Ar galėtumėte nusakyti fantastinės knygos rašymo specifiką? Juk prieš tai leidote visai kito žanro knygas.

Kaip kilo idėja parašyti „Burbulą“? Tą mistinį sakinį: „kas šiais laikais nori turėti vaikų?“ ėmiau girdėti

Romanas susideda iš trijų didelių dalių, tarsi trijų dramblių, kurie

visur, netgi Metų knygos titulą laimėjusioje Marijaus Gailiaus disto-

ant savo nugarų laiko visą jo pasaulį. Pirmoji dalis yra fantastinis

pijoje „Oro“ yra panašus sakinys. Tarsi Visata norėtų man kažką pa-

ateities pasaulis, kurį kuriu beveik visada remdamasi šiuolaikinėmis

sakyti. Ėmiau matyti straipsnius, TED talkus, Youtube vaizdo įrašus

tendencijomis ir jau egzistuojančiais mokslo atradimais. Antroji da-

panašiu pavadinimu: „mama, aš nenoriu turėti vaikų...“ Kalbėjau

lis – pagrobimo istorija, kuri yra labai jautri man pačiai, gimusiai

su draugėmis, kurios turi vaikų, išgirdau daugybę istorijų ta tema.

tarybų sąjungoje, gal todėl laisvės, galimybės pasirinkti tema man

Mane nustebino bendra tendencija: „Suprantu apie ką tu, ech... jei

yra ypač artima. Trečioji dalis – vaikų tema, tai yra konfliktas tarp

dabar būčiau laisva...“, „Manęs niekas neklausė...“, „Per didelis vi-

dviejų „Burbulų“, arba tiksliau sakant, tarp „Burbulo“ ir kito pasau-

suomenės spaudimas“, „Ką aš veiksiu be vaikų?..“ ir panašiai. Taip,

lio, kurį „Burbulo“ žmonės vadina „ten“. Rašymas taip ir vyksta –

prieš šimtą metų vaikai buvo tiesiog ekonomiškai naudingi, jie buvo

turiu susidariusi planą, kas turėtų įvykti, kiek knyga turės skyrių ir

turto dalis, o vėliau vaikų turėjimas tarsi automatiškai išmestas iš

122 Protagonistas | žiema 2020

Interviu: Rasa Sagė: „Labai mėgstu kūrybinius eksperimentus“ | Eliza Munė klausimų sąrašo – jei nori gyventi gerai, tiesiog turi sukurti šeimą

gos. Kai užstringu, su idėjomis kartais padeda mano vyras, kuris la-

ir susilaukti vaikų. Tai buvo nekvestionuojama. Tik dabar, galima

bai mėgsta fantastiką. Iš knygų semiuosi įkvėpimo, o Google atsako

sakyti, ateina pirmoji karta, kuri iš tiesų gali atsisukti į save ir pasi-

į visus techninius klausimus.

telkusi savo vidinį žinojimą savęs paklausti – ar tai tikrai mano? Ar tikrai aš noriu turėti vaikų, ar tai mano kelias? Knygoje „Better Never To Have Been“, kurią parašė Davidas Bena-

Kas tai – utopija, kur kiekvienas gali susikurti svajonių „burbulą“, ar distopija, kur žmogus čipuojamas, apskaičiuojamas Taškais ir apsupantis save tik sau patinkančia informacija? O gal tiesiog atpasakojama realybė?

taras, labai išsamiai ir plačiai aprašyta, kodėl daugeliu atveju geriau negimti ir kodėl vaikų gimdymas yra absoliučiai egoistinis veiksmas.

Ooo, čia labai geras klausimas. Tai utopija, nes žmonės gali gyventi

Jei žmonės taptų sąmoningesni, jie nustotų tai daryti. Kas yra visiš-

visiškai taip, kaip nori, jiems nieko netrūksta, sistema veikia puikiai,

kai realu, ar ne? Nors dar visiškai neįtikėtina mūsų pasaulyje.

pilna „duonos ir žaidimų“. Tačiau distopija, nes pasirinkimas juos įstumia į vieną iš „Burbulų“. O pakliuvęs į vieną „Burbulą“ tampi

Iš kur semiatės įkvėpimo siužetui?

nuo jo priklausomas ir nebegali taip lengvai ištrūkti. Tai kas tai yra?

Buvo keletas nesėkmingų bandymų, kai istorija „nesiklijavo“. Pra-

Kaip apibūdintumėte pagrindinį knygos konfliktą?

džioje norėjau pasakojimą pradėti vaiko liga ir kančia, kurią jis išgyvena dėl savo ligos. Taip pat kančia, kurią jo liga sukelia artimie-

Konfliktas vyksta tarp ideologijų. Viena pusė įsitikinusi, kad mes tu-

siems. Tačiau man asmeniškai buvo per sunku apie tai rašyti. Tada

rime plėstis – „daugintis ir pripildyti žemę“, kad tai yra mūsų Dievo

pakeičiau į ateities visuomenę ir pagrobimą, tapo lengviau. O jei

sumanymas, gyvenimo prasmė ir esmė, o kita pusė mano, kad tie

atvirai – vieną pagrindinių herojų, Margirį, „blogietį pagrobėją“ aš

žmonės yra tarsi narkomanai, kurie ieško savo dozės – rūpesčio,

tiesiog susapnavau. Ir tą pagrobimo istoriją susapnavau. O kai at-

priklausymo, svarbos ir išsipildymo jausmo. Motinystės instinktas

sibudau, sapną prisiminiau taip ryškiai, kad supratau, jog aplink jį

beveik išnykęs, kaip ir bandos instinktas, todėl laikomas žemiau

turiu kurti siužetą. Taigi, siužeto įkvėpimu tapo sapnas. Dabar kur-

žmonijos išsivystymo lygio ar netgi sutrikimu. Beje, abi pusės ro-

dama toliau įkvėpimo ieškau knygose, pokalbiuose, meditacijose.

mane turi be galo daug įtikinamų argumentų.

Kartais idėja tiesiog ateina, aš ją kviečiu ir ji tarsi nusileidžia į mane. Mistiniai dalykai ta kūryba.

Koks vaidmuo tenka fantastikai jūsų knygoje?

Kiek suprantu, veiksmas vyksta Lietuvoje? Kaip pasirinkote lokaciją?

Fantastika šiuo atveju visiškai įsilieja į siužetą ir papildo jį savo pasauliu, padaro jį dar realistiškesnį. Nes kas gi gali pasakyti, kad taip

Aš gimiau Vilniuje ir tai yra miestas, kurį geriausiai pažįstu. Todėl

nebus, kai mes prieš šimtą metų niekaip negalėjome įsivaizduoti,

labai natūraliai norėjosi rašyti apie savo miestą, jo apylinkes, nes jei

kad dabar šį interviu skaitysime ne tik popieriuje, kaip buvo įprasta,

kurčiau siužetą kurioje nors kitoje vietovėje, jos nejausčiau taip, kaip

o kažkokiame šviečiančiame kvadrate, kurį reikia įjungti paspaudus

galiu jausti savo vaikystės ir jaunystės miestą.

mygtuką arba perbraukus pirštu...

Perskaitytose ištraukose įžvelgiu mokslinės fantastikos užuomazgų – čipavimas, Taškai, atminties formavimas, informacijos kontrolė, virtuali realybė... Ar sprendimą rašyti apie ateities technologijas priėmėte spontaniškai, ar specialiai rinkotės mokslinio tipo žanrą?

Kas yra jūsų knygos auditorija? Tikiu, kad šį romaną skaitys ne tik fantastikos mėgėjai, bet ir realistinės prozos gerbėjai, nes ši tema yra arčiau mūsų, nei mes susimąstėme... Tai matau iš pokalbių su žmonėmis, iš jų reakcijų, kai

Kadangi sąmoningo vaikų neturėjimo tema nėra populiari dabar,

papasakoju apie knygos siužetą.

tarsi savaime norėjosi kurti perspektyvą – kas būtų ateityje, jei iš tiesų taip atsitiktų? Ar visuomenė išnyktų? Ar žmonės būtų laimingi? Ar įmanoma būti laimingam vienam, be šeimos ir vaikų? Kas, jei viską žmogus turi, jam nieko netrūksta, tai tikras Utopinis pasau-

Jūsų knygą dalinai finansuoja „Lietuvos kultūros taryba“. Kultūros taryba finansuoja fantastinę knygą – kaip jums tai pavyko, turint omenyje, kad fantastika Lietuvoje nėra pats populiariausias žanras?

lis, tik be vaikų? Šie filosofiniai klausimai nuvedė mane toli į ateitį. Pradžioje norėjau rašyti apie ateitį po 700 metų, kai iš tiesų lieka tik

Turiu padėkoti savo broliui, kuris patikėjo, kad galiu. Aš nebūčiau

keli jauni žmonės visame pasaulyje. Ką jie pasirinks?... Tačiau da-

išdrįsusi pildyti paraiškos, bet jis mane labai skatino, skaitė, davė

bar mano ateities pasaulis klostosi (tik) po 300 metų ir visos šios

patarimus. Taip su jo pagalba pavyko teisingai užpildyti paraišką

technologijos ir tendencijos, kurios egzistuoja dabar, tampa ateities

ir įtikinti komisiją skirti stipendiją trims mėnesiams. Be galo tuo

žmogaus kasdienybe.

džiaugiuosi, nes tai, galima sakyti, pirmasis oficialus mano kūrybos

Kaip renkate informaciją? Ar su kuo nors konsultuojatės?

įvertinimas.

Ačiū Rasai už pokalbį! Kol kas niekam nerodau rankraščio, išskyrus tas tris ištraukas, kurios yra mano tinklaraštyje. Jas turėjau paskelbti, nes šiam romanui gavau Kultūros tarybos stipendiją. Tačiau esmė tokia, kad tos ištraukos realioje knygoje gali būti visiškai kitokios, nes vyksta kūryba čia ir dabar. Šiuo metu geriausi mano pagalbininkai yra Google ir kny-

Protagonistas | žiema 2020

123

Literatūra: Burbulas: pasaulis be vaikų | Rasa sagė

Burbulas pasaulis be vaikų Ištrauka

Rasa sagė Knygos „Burbulas“ autorė

tuoj pat pranyksta koks nors praeivis. Visi žmonės, kurie čia retkar-

2376 m. gegužės 7 d.

čiais pasirodo, yra laimingi. Jie visi įnirę į savo realybes, kuriose turi

Mano mylimieji,

viską, ko trokšta...

Rašydama šiuos žodžius labai jaudinuosi. Ilgai ruošiausi jums papasakoti mūsų istoriją, bet tik dabar staiga pajutau, kad čia ir dabar turiu tam energijos. Turiu tik valandą. Kai saulė nusileis, nebeteksiu jėgų. Nusileidus saulei netenku maitinimo šaltinio. Kai jus praradau, nebevalgau. Tačiau savęs netaupysiu. Pasakosiu jums viską.

Iliuzijos man neužtenka. Aš noriu tikrumo. Tačiau dažnai galvoju, kad saulė, mano maitintoja, yra vienintelis dalykas, kuris liko tikras šiame pasaulyje. Dabar stebiu, kaip ji leidžiasi ir išnyksta, ir galvoju, kas žino, ar pakils? Gal kaip ir žemė, nuleisdama saulę žemyn, visas pasaulis apsivers aukštyn kojomis? Jaučiu, kad tai jau vyksta.

Niekas, visiškai niekas negali atspėti tikrųjų žmogaus motyvų.

Juk žinote, kad viskas, kas gyva, turi ciklus? Plečiasi, paskui trau-

Nebent jis pats, jei visiškai atvirai apie juos papasakoja. Tačiau tik

kiasi. Žmogaus širdis, pulsuojanti kraują, plaučiai, įkvėpiantys ir

tada, kai sugeba nemeluoti sau. O kai tai atsitinka, keičiasi visų

iškvepiantys orą. Visa Visata plečiasi, traukiasi, paskui vėl plečiasi.

srovių ir judėjimų trajektorijos. Keičiasi mintys ir energija, viskas

ima atrodyti kitaip. Nors sunku suprasti, kas tikra, o kas tik iliuzija, tačiau aš labai tikiuosi, kad šis atviras pasakojimas padės jums pa-

Išgirdau traškančias sausas šakeles po kojomis. Neįprastas garsas

žvelgti giliai į savo širdį. Padės jums atsistoti į savo tikrąsias vėžes

šioje tyloje. Kažkas eina pėsčiomis. Širdis ėmė garsiau tuksėti... Už

ir priimti patį gyvenimą tokį, koks jis yra.

storos pušies pamačiau juos. Įsimylėjusi, protestuojanti, akimir-

Žinau, kad Burbulo nebėra. Vadinasi, jūs gyvenate „ten“. Tačiau visa širdimi jaučiu, kad sužinoję, kas atsitiko iš tikrųjų, jūs pasikeisite...Vienas žmogus yra istorija, todėl tai labai svarbu. Įtempkite dėmesį ir klausykite. ***

kos artimumo euforijoje deganti porelė. Na ir kas, kad susipažino prieš dešimt minučių ir bus pažįstami dar keturias valandas. Jiems tai tikra. Gal todėl jie neskrenda skaidyklėmis, o nori būti arčiau žemės? Visada įdėmiai žiūriu į žmones, nes visur matau jus, mano mylimieji. Bet ne, vaikinas nepanašus nei į tave, Sakalai, nei į tave,

Naujoji mylima mano vieta mieste - šalia seno apgriuvusio pasta-

Gajau. O mergina negali būti nei tu, Tuopa, nei tu, Jadvyga. Juk

to. Įsikabinau į jį, nes jis yra vienas iš apčiuopiamų dalykų, kurie dar

negalėjote taip stipriai pasikeisti. Be to, jie jaunesni už jus dabar...

išliko mūsų lakiais laikais. Jis prisimena daug, šimtus metų žmo-

Užsisvajoję, jaukiai už rankų besilaikantys. Gražu. Gaila, kad meilė

nijos praeities, o man jis primena jus, mūsų istoriją. Aš daug laiko

tokia laki.

praleidžiu praeityje. Praeitis yra tikra. Man patinka stebėti, lyginti, todėl ir matau daugybę dalykų. Matau tendencijas, kur eina mūsų pasaulis.

Staiga jie sustojo visai netoli manęs. Abu nustebo, tarsi prabudo iš sapno. Jiems kelią pastojo magnetinė siena. Nei žingsnio į priekį. Akyse atsirado susidomėjimas, pažadinti iš savo romantiško snau-

Dabar ir pastatas, ir istorija dyla, ir jei ne šis pasakojimas, jos nelik-

dulio, vienu metu perbraukė ranka per orą. Ne veltui sakoma, kad

tų, kaip ilgainiui neliks ir šio pastato. Todėl istoriją, kaip ir pastatą,

akys – sielos veidrodis: mačiau, kaip jų smegenys priėmė naujai

noriu apjuosti magnetine siena. Siena, kuri ne tiek saugotų ją nuo

užsakytą informaciją. Smalsumo pagauta, perbraukiau per orą ir aš:

dilimo, kiek saugotų mus, aplinkinius, nuo jos irstančio puvimo.

„Valdovų rūmai. XV a. pab. – XVI a. pr. Lietuvos didysis kunigaikštis

Šiandien čia beveik nėra žmonių, niekas nesileidžia nuo čiuožyklos.

Aleksandras pagrindinę savo rezidenciją iš Aukštutinės pilies perkėlė į

Retkarčiais tik prateka vienas kitas automobilis, arba pasirodo ir

Žemutinę, čia pastatydamas vėlyvosios gotikos rūmus. XIX am. rūmai

124 Protagonistas | žiema 2020

Literatūra: Burbulas: pasaulis be vaikų | Rasa sagė buvo sugriauti, tačiau XXI am. atstatyti ir liepos 6 d., Lietuvos valstybės

minčių nebėra. Kas daugybę šimtmečių buvo didžiausias žmogaus

šimtmečio proga, iškilmingai atidaryti. Muziejus, parodos, renginiai

vargas, o dabar – visiškai jokių pastangų nesukeliantis veiksmas.

rūmuose veikė iki XXIII am. pradžios, kai dėl prastos konstrukcijos ir III

Namą galima atsispausdinti kokį tik nori, vos per porą valandų, ir

balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimo nukrito viršutinio aukšto

tuoj pat paversti jį į pradinę medžiagą, į atomus, iš kurių gali atsi-

rūmų lubų tinkas, kuris mirtinai sužalojo tris lankytojus. Rūmai buvo

spausdinti ką tik nori. Nebereikia nei mokytis, nei dirbti, kaip anks-

uždaryti, apjuosti magnetine siena ir paskelbti antikvariniu objektu“

čiau. Smegenys tiesiog perima informaciją iš Tinklo. Bendravimas

- Kitaip tariant, laukiama, kol jis savaime sugrius, fe, kaip bjauru, nugirdau, tarstelėjo mergina. - Gaila, buvo gražus namas. Būtų galima atstatyti, - atsakė jai vaikinas. - Negaila, kam čia reikia tokių senienų. Geriau atspausdinti dar gražesnių, - nesutiko mergina. -Gal inicijuokim, kad išsklaidytų ir paverstų į medžiagą?

mintimis sutaupo daugybę resursų ir yra daug greitesnis, nei anksčiau. Netgi šis karštas oras mums yra išsigelbėjimas, nes iš saulės mes gauname energiją. Taigi, kas toliau?.. ...Kai miestai virto ošiančiais miškais ir parkais, o kasdienis maistas ir dėvimi drabužiai yra tiesiai iš gamtos; kai dirbtinio intelekto dėka žmogus gali sau leisti nesimokyti ir nedirbti, nes visi būtini darbai už jį ne tik nudirbti, bet tai atlikta pačiu optimaliausiu būdu;

- Nesvarbu... - nutęsė vaikinas, nebenorintis gilintis į senienas. Pa-

kai žemės išteklių niekada nebepritrūks, nes energiją išmokome

suko galvą į merginą ir tyliai murkdamas įsisiurbė į putlias, oranži-

išgauti iš saulės ir vėjo, o vandenį iš pirmapradžio jo šaltinio – me-

niu pigmentu nudažytas lūpas.

teoritų; kai automobilis tapo geriausiu žmogaus draugu, augintiniu

Šiaip aš nenešioju linzių, bet kai einu į miestą, užsidedu. Vien dėl informacijos. Man nereikia „realybės“ filtro. Kai perbraukiau ranka, apgriuvęs pastatas virto į dailų, dviem kolonom papuoštą baltą statinį. Greičiausiai dėl čiuožyklos niekas neinicijavo jo nugriovimo Tinkle. Žmonės labai mėgsta žaisti...

ir palydovu, tikru išmaniuoju pagalbininku, netgi galėčiau pasakyti - žmogaus alter ego, o plonytė juostelė ant riešo – visa apimančiu kompiuteriu; kai daiktai replikatoriuje verčiami į energiją, o energija į materiją ir iš jos galima atsispausdinti bet ką; kai sveikata rūpinasi po oda įsiūtas čipas, kuriame, lyg saugiausiame seife, saugomi visi žmogaus duomenys, taškai ir visa kita identifikacija;

Pasibučiavusi porelė vėl paniro į romantišką, įsimylėjusį snaudulį ir

kai žmonės gali dirbti tik tai, kas jiems iš tikrųjų patinka, kam yra

dingo už medžių. Nulydėjau juos akimis. Kas jų laukia? Kokia atei-

gimę... kai visas pagrindinis padėklas, ant kurio stovi visapusiška

tis, koks gyvenimas? Ar jie taip ir nugyvens savo metus apspangę

žmogaus gerovė, tvirtai padėtas po kojomis; ir - kai ta gerovė buvo

papildytos realybės ir stimuliacijos rūke? O kai atsibos, viena table-

sukurta susitraukiant, nustojant vartoti, atsisakant daugybės sta-

tė, ir baigta? Tai mūsų „tobulas“ gyvenimas?

bilių ir svarbių dalykų... kas toliau? Be abejo – plėtimasis.

Nukelsiu jus šiek tiek į praeitį. Prieš šešis šimtus metų pasaulis

Visa tai, kas dabar jums atrodo natūralu, iš tiesų mes sukūrėme

buvo visai kitoks nei dabar. Po Milankovičiaus ciklų, kai pasikeitė

per šimtus metų, per tūkstančius klaidų. Iš kraujo, smurto, pykčio,

planetos orbitos parametrai, pasislinko tektoninės plokštės, buvo

baimės mes sukūrėme ramybę, džiaugsmą, pilnatvę. Nuo nulio,

užlieti žemynai ir naujai atsirado sausumos, pasikeitė klimatas

ne, nuo minuso, užaugome iki dabar – mūsų pasaulio, visiškai

ir žemės veidas. Tačiau tada, tose kitose jūrose, plaukiojo piratai.

paprasto, natūralaus ir idealiai mums pritaikyto. Mes peraugome

Jie buvo gyvi, gyveno, kvėpavo, valgė, mąstė ir jautė kaip ir mes,

savo kančią, užaugome virš jos. Tačiau tam mums reikėjo daug ką

tačiau net įsivaizduoti tokio daikto kaip... pavyzdžiui, plastikas.

išgyventi ir netgi susitraukti, o didžiausia šio susitraukimo tragedi-

Ką jau kalbėti apie internetą. Arba Tinklą. Duona, pienas, kraujas,

ja – niekas nebenori turėti vaikų.

mėsa, medis, geležis, oda. Du kilometrai arkliu – tolimas atstumas. Pavyzdžiui, aštuoniolikto amžiaus pabaigoje buvo nutarta, kad didžiausios augančių miestų problemos tolimoje ateityje bus dvi: kaip aprūpinti arklius pašaru ir kur dėti arklių mėšlą. Tai buvo mažas pasaulis. Paskui jis išsiplėtė. Per penkiasdešimt metų ne tik žmonių skaičius išaugo dvigubai, bet ir gyvenimas išsiplėtė iki „mažosios planetos“ dydžio. Žmonės negalėjo įsivaizduoti savo gyvenimo be plastiko, interneto, telefonų, lėktuvų, kompiuterių, greitos mados ir kasdieną keičiamų kojinių. Kalbama buvo apie klimato kaitą, automobilių

Tačiau dabar ateina naujas amžius. Laikas, mano vaikai, pakeisti senąsias nuostatas, kurios susiformavo per kelis šimtmečius, traukimosi ciklo metu. Mes negalime leisti žmonijai išnykti, turime susilaukti palikuonių, turėti savo vaikų. Prašau, neskubėkite išsijungti. Nesakykite, išprotėjusi Eliza. Mus mažus paliko, nežinia kur buvo, įsijungusi privatumo rėžimą, nieko apie ją nežinojome, negalėjome susisiekti, o dabar, po septyniolikos metų, atsirado ir peza nesąmones. Kas gi šiais laikais dar nori turėti vaikų?..

spūstis, užterštumą, nenatūralumą, per mažą būstų skaičių, socia-

Turėti vaikų – tai nusileisti ant žemės iš iliuzijų pasaulio ir taip iš-

linę atskirtį ir nelygybę.

sigelbėti. Turėti vaikų – tai jaustis, kaip gyvybė teka tavo gyslomis,

Dabar mes vėl gyvename mažame pasaulyje. Žmonių skaičius sumažėjo tokiu pačiu greičiu, kaip ir išaugo, vartojimas beveik išnyko, papildyta realybė kompensuoja keliones, kaip ir replikatoriai parduotuves. Visi daiktai, netgi santykiai tapo lakūs. Susieina, išsiskirsto. Visi tiesiog būna, savo vektorių taškuose, savo namuose. Viskas nauja, skaidru ir jokio kaupimo. Apie ką žmonės galvojo anksčiau, kaip kalbėjo, dabar tokių net

tai įgauti tokių galių, apie kurias net nesvajojote. Turėti vaikų yra pats svarbiausias žmogaus instinktas. Tai yra tokia meilė, kurios niekada su niekuo kitu neišgyvensite. Vaikai jus privers – kartais skausmingai – gyventi čia ir dabar. Tai yra geriausia, kas jūsų gyvenime gali atsitikti, patikėkite manim. Tačiau neskubėkite spręsti. Jūs viską patys suprasite, tik būkit geri, išklausykite mūsų istoriją.

Protagonistas | žiema 2020

125

Literatūra: Volturo užkratas | Pjijus makselis

Volturo užkratas Pijus Makselis

Fantastinės literatūros konkursui „Ateitis yra dabar“

Niekas nenustebo, kai Kastas Tauvariškis paskelbė karo žygį

Prisidengęs nakties prietema jis prisikasė po tvirtovės pamatais

prieš volturiečius. Tai juk sena ir garbinga jo šeimos tradicija.

ir išrausė tunelį tiesiai į bokšto vidurius. Sulig aušra į Volturą

Tauvaro valdovai nuo seno nesutarė su savo kaimynais, o karalių

paplūdo visa Kasto kariauna. Žiniuoniai šį išpuolį praminė „aušros“

nesutarimai, kaip žinoma, dažniausiai reikalauja kraujo. Taigi, kai

manevru, sulygindami kareivių srovę su brėkštančios saulės

šis jaunas valdovas liepė pavaldiniams surinkti savo karius, visai

spinduliais. Volturiečiams tai labiau priminė žiurkių antplūdį. Kaip

karalystei beliko tik sukąsti dantis ir paklusti. Kaip derliaus sėja ar

bebūtų, jų tvirtovė žlugo.

nuėjimas, tai tebuvo viso labo naujas karo sezonas. Sūnūs perėmė luošų tėvų ginklus, išbučiavo raudančias seseles ir nuskubėjo atlikti pareigą karaliui.

Kastas grįžo namo, šlovingas, pagerbtas ir išdidus. Jo pavaldiniai taip pat grįžo patenkinti – visų jų vežimai net lūžinėjo nuo teisėtai prisigrobto turto. Vis dėlto paties karaliaus nedomino volturiečių

Niekas per daug nesitikėjo iš Kasto Tauvariškio. Gal kelių pergalių

blizgučiai ar grūdai. Jam užteko vos vieno menko trofėjaus –

ties pasieniu, kelių sudegintų kaimų ar kokio pričiupto karalaičio.

Volturo šamano.

Apie Volturo bokšto paėmimą, savaime supranta, nė kalbos nebuvo. Iš tiesų, kad ir kaip žiniuoniai koneveikė tuos „sparnuotus, bedievus mutantus“, volturiečiai iki šiol pasirodė esą puikiai pajėgūs apsiginti nuo savo kaimynų. Iki šiol. Per du mėnesius Kastas pasiekė tai, apie ką jo protėviai tegalėjo pasvajoti. Per du trumpus mėnesius jis paleido volturiečių karalystę pelenais. Karaliaus lydimi didvyriai išdegino priešo bokštus, iššaudė padangėmis skriejančius bėglius ir, žiniuonių paraginti, apvalė jų urzgiančias atžalas šventąja ugnimi. Tat buvo šlovingas karas. Ir deramai pelnė Tauvaro karaliui didžiojo vardą. Bet Kastui neužteko išdarkyti volturiečių krašto. Jis juk buvo užkariautojas. O žemėlapyje dar vienas taškelis liko neužimtas,

Šis senas, kaulėtas burtininkas vadinosi Šubūru. Volturiečių kalba tai reiškė „kritęs iš lizdo“. Turbūt tinkamesnio vardo tokiam nelaimėliui nesurasi. Kastas šio vyro nepagailėjo. Net žiniuonių siūloma lemtis – apsivalymas šventąja ugnimi – netenkino garbiojo karaliaus. Siekdamas įsiamžinti kaip volturiečių užkariautojas ir išniekintojas, Kastas nukirto abi šamano pėdas ir apvyniojo jo juosmenį ilga ilga grandine, kurios kitą galą pritvirtino prie aukščiausio savo rūmų bokšto. Šitaip pikčiausią Tauvariškių giminės priešą Kastas pavertė sparnuotu rūmų šuneliu. Ir padovanojo piliečiams puikią pramogą. – Štai mat, karalius įsitaisė sau aitvarą! – juokėsi prasčiokai, žiūrėdami į tą bekoję būtybę, plasnojančią aplink rūmus. Ir džiaugėsi tauta.

juoda rakštis, įkyriai stirksanti karalystės pašonėje. Volturo

***

bokštas. Nuo pat senovės Volturas dunksojo sparnuotųjų krašto širdyje.

Turėjo Kastas Tauvariškis ir sūnų. Bet nedaug kas apie jį kalba.

Tiesus, plikas it nudegusi pušis, išsitiesęs iki pat padebesių;

Tai buvo liūdnas, menkas berniukas su silpnomis kojelėmis

jo betoninė viršūnė it karūna dunksojo, jau ne vieną šimtmetį

ir kreivu stuburu. Motinos jis neturėjo, kadangi ji gimdymo

žeisdama Tauvariškių orumą ir garbę. Kastas prižadėjo savo

neišgyveno. Karalius suprantamai gėdijosi savo berniuku ir

kariams tą karūną nukelti.

gyvenime nesuteikė jam daug malonių. Vienintelės jo dovanos

Ilgai žiniuoniai porins apie dvi savaites trukusią Volturo apgultį. Ir ne be reikalo. Ko praeities valdovai nesugebėjo atlikti su

sūnui – tik garbingas Ginodo vardas ir atokus kambarėlis su keliais tarnais.

tūkstantinėmis kariaunomis, Kastas įvykdė su šimto vyrų būriu.

Visą savo vaikystę princas praleido tarp keturių betoninių sienų.

Jis mat suvokė pagrindinę savo protėvių klaidą: visų jų žvilgsniai

Šiame pilkame pasaulėlyje jam draugiją palaikė tik žema lovelė,

amžinai smigo į viršų, į tuos nepasiekiamus tvirtovės vartus,

spinta, lėlių skrynia ir kelios apytuštės lentynos. Visgi kaip kalinys

pakibusius per šimtą sieksnių virš galvų. Kastas užtat žvelgė žemyn.

vienutėje, Ginodas suvis labiausiai draugavo su savo langu.

126 Protagonistas | žiema 2020

Literatūra: Volturo užkratas | Pjijus makselis Nedidelė tat buvo angelė, aukštai įsispraudusi tarp betoninių

nespėjo pademonstruoti. Jie skambėjo taip nuostabiai, kad net širdį

blokų. Kiekvieną rytą ji žadindavo Ginodo vaizduotę vaiskiais

susopo.

aušros spinduliais ir tolimu miesto klegesiu. Ne sykį vaikas bandė užsiropšti link palangės, tačiau visad už savo smalsumą tekdavo sumokėti skaudžiu kryčiu ant akmens. O kaip jis svajojo bent dirstelėti laukan! Šešerius metus Ginodas augo savo kambarėlyje. Kiti jo metų vaikai jau mokėsi kardo, jojimo menų, tačiau Ginodui tie dalykai toli gražu negrėsė. Iš tiesų berniukui net pasisekė, kad tėvas teikėsi jam gimtadienio proga pasamdyti mokytoją. Ši sena, šilto veido vienuolė nuo tol kiekvieną popietę lankydavosi pas jaunąjį princą ir mokydavo jį raidžių, skaičių, muzikos, istorijos menų. Iš pradžių berniukas bodėjosi savo keistosios viešnios, tačiau netrukus prilipo prie jos kaip žąsiukas prie motinos. O ši vaiką irgi

Bet kai berniukas atpažino melodiją, tas sopulys virto lediniu. Tai buvo pirmasis kūrinys, kurį vienuolė jo išmokė – vestuvių maršas. Ginodas priglaudė skruostą prie šalto lovelės rėmo ir susimąstė. Kam teko garbė tuoktis jo tėvo rūmuose? O gal reikėtų paklausti... Kambario gale sucypė durų vyriai. Berniukas iš išgąsčio net atsitrenkė į lovos kojūgalį ir sugriežė dantimis iš skausmo. Į vidų tyliai įtipeno tarnaitė. Ginodas nežinojo jos vardo, tačiau atpažino iš šieno spalvos plaukų. Ji nešė padėklą su lėkštele pyrago. – Tėvas atsiuntė jums, – tarė ir žengtelėjo arčiau. – O kas ten vyksta? – kaipmat išbėrė berniukas.

mėgo. Ilgainiui vienuolė peržengė visas orumo ribas ir net imdavo

– Vestuvės, – tarnaitė pastatė lėkštę ant skrynios prie lovos ir

vakarais dainuoti princui lopšines, apkamšydavo jį, gal kartais net

pasitraukė.

pakštelėti į kaktą išdrįsdavo. Ir Ginodas ją pamilo. Ne tik dėl to, kad ji vienintelė šiuose rūmuose juo rūpinosi, bet taip pat, nes pasaulyje

– Kieno?

jam nebuvo nieko kito, ką mylėti.

Ji trūktelėjo pečiais.

Vienuolė mirė prieš pat tėvo žygį. Ginodas klausė kukčiodamas,

– Jūsų garbingas tėvas veda.

kodėl ji nesilanko jau antrą dieną, bet tarnai tik mandagiai lingavo galvomis ir šalinosi. Patys nežinojo, kaip atsakyti. Taigi, princas tiesiog nusprendė, jog moteris jį paliko. Du mėnesius Ginodas laukė grįžtant savo tėvo. Laukė prilipęs prie šaltų sienų, vartydamasis lovoje, laukė ir žaisdamas su savo

Ginodo žandus išmušė karštas raudonis. Per akimirksnį gerklėje tiek daug klausimų įstrigo, kad jis vos tepajėgė įkvėpti. Bet tarnaitės jau nebeliko. Durys šaižiai užsivėrė. Ir liko klausimai neatsakyti. Apačioje tebeskambėjo ta vestuvių muzika. Bet ji tapo šlykšti.

tyliomis lėlėmis. Apimtas gniuždančio nuobodulio jis galop net

Ne, Ginodui ji niekad nepatiko. Nepatiko ir vienuolė, išmokinusi

ėmėsi knygų, kurias vienuolė kažin kodėl paliko jo lentynose, jau

ją atpažinti. Ir tėvas, dabar besimėgaujantis ja. Berniukas nurijo

gerokai nuo tol apdulkėjusių.

akmenį gerklėje ir užsidengė ausis kumšteliais. Bet muzika it

Vieną po kitos Ginodas jas surijo, nė nenuplėšdamas akių. Princas

kirminas šliaužė jam į kaukolę.

daugelio žodžių dar nesuprato, tačiau nesunkiai užpildė spragas

Kvailys tu. Kurio galo tave kviestų į puotą, kai tu vos sugebi

savo vaizduote. Šitaip jo mažame betoniniame kambarėlyje

nukrypuoti į kitą kambario galą?

apsigyveno riteriai, sparnuotos pabaisos, seni seni burtininkai ir garbingi karaliai.

Ginodas staiga atsivedėjo ir nubloškė lėkštelę ant grindų. Kaip milžinas Bruntas, sutrupinęs pilį. Kambario tylą pradūrė skardus

Ir kol kas jaunajam princui to užteko. ***

porceliano dūžimas. Saldus garsas. Saldesnis už bet kokį pyragą. Ginodui netyčia dingtelėjo, ar gali betonas taip pat dužti?

Jau dvi dienos praslinko po tėvo sugrįžimo, bet Ginodas iki šiol jo dar nematė. Nuojauta visgi kuždėjo, kad po tokio ilgo žygio tėvas

Daug juodų minčių gimė tą naktį. Juodesnių net už drakonus

privalės jį aplankyti. Juk tokia proga! Gal atvežė kokių lauktuvių?

vienuolės knygose. Laimei, vidurnaktį muzika pagaliau nutilo ir

Gal paims ant rankų ir aprodys savo pergalingas kariaunas?

leido berniukui kiek nusiraminti.

Ginodas įtempęs ausis gaudė kiekvieną garselį už savo storų durų, o kai išgirsdavo artėjant žingsnius, net širdutė suspurdėdavo krūtinėje. Bet kaskart tai tebūdavo tarnai.

Nepraėjo nė akimirka ir už sienų suplasnojo sparnai, o palubės nusidažė juoduma. Tai nebuvo jau pažįstamas nakties atspalvis. Turbūt varna nutūpė prie langinės. Ginodas atsargiai pasisuko į

Kelissyk už lango išgirsdavo plasnojant sparnus. Kažin kodėl nuo

savo langą, žinoma, neišsigandęs, kadangi princai pasakose nieko

jų krėsdavo šiurpas. Bet Ginodas jau buvo šešiametis, tad nematė

nebijo.

reikalo krūpčioti nuo varnų.

Ir širdis nusirito į kulnus. Pro langą į berniuką dėbsojo veidas.

Šitaip belaukiant palubės virš galvos nusidažė šaltu mėlynu

Išties net ne veidas, o kaukolė, aptempta pablyškusia oda, su dviem

atspalviu, o akių vokai tapo sunkūs sunkūs...

išsišokusiomis, kruvinomis akimis ir plačiai iššiepta burna. Ginodas

Ginodas staiga išpūtė akis. Kažkas dundėjo po kojomis. Jis pasirėmė

nebijojo. Bet kažkodėl kelnėse pajuto keistą, šlapią šilumą.

ant alkūnių ir net persisvėrė per lovos kraštą, tarsi tai padėtų

– Kas tu toks? – paklausė veidas. Jo balsas sunkiai prasiskverbė pro

jam geriau išgirsti. Ogi padėjo. Apačioje aidėjo muzika. Berniukas

stiklą, taigi teko įtempti ausis. Visgi berniukas turėjo aštrią klausą.

niekada negirdėjo šitiek instrumentų vienu metu – arfos, triūbos, smuikai, būgnai. O šalia dar begalė naujų, kurių vienuolė net

– Aš Ginodas, – atsiliepė, stengdamasis atkartoti vienuolės intonaciją, kai ši įgarsindavo riterius, – kas tu?

Protagonistas | žiema 2020

127

Literatūra: Volturo užkratas | Pjijus makselis

Autoriai: Dalia vinciūnaitė, Vaidas Mikelskas

128 Protagonistas | žiema 2020

Literatūra: Volturo užkratas | Pjijus makselis – Šubūras, – išsišiepė veidas ir parodė berniukui savo nuskilusius

Šubūras nutilo ir smalsiai įsispitrijo į berniuką. Kaip ir tikėjosi, jo

dantis,–ieškojau Kasto didžiojo sūnaus, bet, regis, ne ten

veidas bežiūrint tapo baltas. Vis dėlto Ginodo akyse sužibo kažkas

pataikiau...

kito – ne tik baimė. Būtent to burtininkas ir laukė.

– Taip, aš jo sūnus! – staiga suurzgė berniukas. Princai neleidžia,

– O kaip atrodo tas jūsų bokštas?.. – nedrąsiai paklausė princas.

kad juos įžeidinėtų, – o tu bedantis. Šubūras sukikeno: – Atleisk. Nenoriu tavęs įžeisti. Vis dėlto atrodai šiek tiek vienišas.

Šubūras prispaudė savo šypseną prie stiklo. – Gal norėtum, kad parodyčiau? Ir berniukas nušvito. Jo galvoje ūmiai pašėlo nuostabūs bokštų,

Tai buvo tiesa. Bet Ginodas tik patempė lūpą.

sparnų ir padangių vaizdiniai. Neliko vietos niekam kitam.

– O tu atrodai šiek tiek apdaužytas.

Ausis staiga pabučiavo saldus stiklo trakštelėjimo garsas, o pro

– Gali už tai padėkoti savo tėvui. Jis ką tik sugriovė mano namus. Taigi, jis buvo volturietis. Keista – iš pasakų Ginodas juos

langą it gyvatė įslydo Šubūro ranka. – Kibkis, – sukuždėjo burtininkas. Ir berniukas įsikibo.

įsivaizdavo kiek labiau gauruotus.

***

–Norėtum pažaisti žaidimą? – paklausė jis. Nejau volturiečiai moka

Išaušus rūmų gyventojai vietoje Šubūro rado tik nuskeltos

žaisti? Ginodas atsargiai linktelėjo,–papasakok man kokią pasaką.

grandinės galą. Vien Ginodas težinojo, kur pradingo kaulėtasis

Tada ir aš papasakosiu.

šamanas. Bet, žinoma, niekas nesiteikė jo klausti.

– Kam tau pasakos?

Princas pamažu augo ir tapo šviesiu, mokytu jaunuoliu. Prie jo

– Nuobodu man... Berniukas šyptelėjo. Na, tebūnie. Vis vien jį nuo svečio saugojo keli sprindžiai kieto betono. – Gyveno seniau karalius Ginodas, – kiek pamąstęs pradėjo princas. Ši pasaka buvo jo pati mėgstamiausia, – gyveno jis medinėje tvirtovėje su savo pavaldiniais, tačiau... pala... jį užpuolė

auklėjimo prisidėjo naujoji pamotė, kuri, berniuko nuostabai, mylėjo jį beveik kaip savo pačios vaikus. Net į lauką kartais išleisdavo su ratuotu vežimėliu. Kastas irgi buvo laimingas. Susilaukė jis trijų sveikų berniukų ir augino juos kaip tikrus princus. Bet po dešimties metų Volture pakirdo nauja grėsmė.

volturiečiai. Tokie baisūs, dantyti, sparnuoti! Sudegino jie Ginodo

Pasak žvalgų, iš po žemės pakilo ištisi spiečiai kraugerių mutantų.

tvirtovę ir privertė jį bėgti. Taigi keliavo karalius toli toli suieškoti

Surinkęs kelias kuopas, Kastas išvyko su sūnumis numalšinti

naujų namų ir rado... diiiidelius didelius betoninius rūmus Tauvaro

sukilimo – nelyg į kokią iškylą. Juk sykį jau laimėjo.

slėnyje. Jie buvo pilni metalinių pabaisų, tačiau visas jis sukapojo savo kardu! Ir apgyvendino savo žmones. Ir bandė juos dar volturiečiai suėsti, tačiau nesugebėjo prasiveržti pro storas sienas ir nesugebėjo pralįsti pro mažyčius langelius. Kaip ir tu dabar, – išsišiepė jis, visiškai patenkintas savo pasakojimu. Šubūras tik palingavo galva.

Nė vienas iš jų nesugrįžo. Stojo Tauvaras į karą. Tik šįsyk ne grobti teko, o gintis. Bet nei kardai, nei aukos mutantų nenumaldė. Šioje sumaištyje Ginodas perėmė tėvo sostą ir apsiėmė ant pečių savo bendravardžio protėvio pareigą. Ministrai netrukus suveikė

– Graži pasaka. Bet mes turime ir gražesnių, – jis vyptelėjo išvydęs

jam ir žmoną, kaimynų princesę Moritę, vildamiesi taip užsitikrinti

berniuko suglumusią miną, – seniai seniai, gal prieš tūkstantį

dosnų geležies kraitį.

metų, gal daugiau, žmonės tokiais rūmais apstatė kone visą pasaulį. Įsivaizduok! Kiek tik akys aprėpia – betonas, geležis,

Mylėjo Ginodas savo karalaitę, o ilgainiui net ir ji išmoko jį mylėti.

stiklas! Jų bokštai siekė žvaigždes, o žinios aprėpė visas padanges

Karas tęsėsi. Ir karalius netrukus suprato, jog kitos išeities jam

ir žemės gelmes. Bet neužteko to žmonėms. Juk net su visomis

nebeliko. Teko sudaryti sąjungą su volturiečiais, atiduoti jiems

savo žiniomis jie tebebuvo mirtingi kaulų ir mėsos maišai. Taigi,

senąjį Volturo bokštą. Visa tai mainais už pagalbą.

sukūrė jų šamanai burtą, kuriuo tikėjosi padovanoti sau sparnus ir amžiną gyvenimą. Norėjo, vargšeliai, be bokštų pagalbos pasiekti dangų ir jame apsigyventi. Patys sparnų jie neužsiaugino, užtat kai susilaukė vaikų! Žiūrėk tik – visi jie sparnuoti. Džiaugėsi jais tėvai.

Po kelių kruvinų metų ši sutartis laimėjo karalystei taiką, tačiau niekas Ginodo už ją nepagyrė. Ypač žiniuoniai. Kaipgi kirsi rankomis su mutantu?

Bet nesuvokė, jog jų burtas iš tiesų buvo užkratas. Du iš kiekvieno trejeto naujagimių gimė pamišę iš skausmo. O užkratas plito... galų gale bepročių priviso kaip musių. Pakilo jie milžiniškais spiečiais į padanges ir sugriovė savo tėvų bokštus, sulygino jų rūmus su

Stojus taikai Moritė susivokė besilaukianti. Daktarai pažadėjo dvynukus.

žeme! – Ginodui besiklausant krūtinę suspaudė šaltis. O Šubūro

Visi rūmų varpai skambėjo jų gimimo dieną, tačiau puotą teko

šypsena tik plėtės ir plėtės, – juos sustabdėme tik mes, volturiečiai.

atšaukti.

Sumedžiojome ir įkalinome po savo bokštu. Iki šiol juos saugojome, kadangi nevaliojome paskersti savo nelaimingų brolelių. Iki šiol...

Mažieji princai gimė sparnuoti.

Protagonistas | žiema 2020

129

Ačiū, draugai! Šio žurnalo nebūtų be šių nuostabių žmonių. Tariame milžinišką AČIŪ visai kūrybinei komandai. Rašytojai:

klaidų ieškotojai:

Adomas Rutkauskas Airidas Kondrotas Benita Balsytė Dmitrijus Babičius Eliza Munė Greta Musteikienė Ignas Vieversys Inga Zavackė Karolina Daniusevičiūtė Kastytis Zubovas Linas Kaminskas Mangirdas Beniušis Pijus Makselis Rasa Sagė Tadas Jakubauskas Tomas Mitkus Vaida Nedzinskaitė-Mitkė Valdemaras Nedvecki Violeta Pročkytė

Agnė Juškėnaitė Benita Balsytė Dalia Vinciūnaitė Justina Liaukevičiūtė Karolina Daniusevičiūtė Mangirdas Beniušis Vaidas Mikelskas

Maketas: Dalia Vinciūnaitė Vaidas Mikelskas

Antagonistai: Lukas Dapkus Virginija Juodakytė

Projektas finansuojamas lietuvos kultūros tarybos

Paišytojai: Dovilė Tarutytė Guoda Zelionkaitė Nojus Petrauskas Vaidas Mikelskas Dalia vinciūnaitė Norite pasidalinti savo mintimis ar įžvalgomis? Rašote puikias, fantaziją žadinančias istorijas? O gal tiesiog norite pasidalinti savo piešiniais, kurie dulka stalčiuje ar „New folder (1)“ pavadintame kompiuterio aplankale? Atsiųskite juos mums! Visuomet esame atviri idėjoms, pasiūlymams ir darbams, kurie praturtintų sekantį žurnalo numerį. Jei manote, kad turite kuo pasidalinti, parašykite mums:

ProtagonistasMagazine@gmail.com

130 Protagonistas | žiema 2020

Miniatiūrų, kortų, stalo žaidimų vakarai ir turnyrai, žaidimų naktys ir geras laikas su draugais geek'ais! worldofgameslt

Šv. Gertrūdos g. 42, Kaunas Protagonistas | žiema 2020

131

132 Protagonistas | žiema 2020