Protagonistas 5 | Ruduo 2020

Page 1

žurnalas nepasimetusiems pop kultūroje

Psichologinė perspektyva: Vedžito transformacija į super sajaną

Interviu su pauliumi Daščioru Kaip statoma „Chernobyl“ filmavimo aikštelė

Rekomenduojame:

Ką žiūrėti, žaisti ir skaityti šį rudenį?

5 numeris

Ruduo 20201

Protagonistas | Ruduo 2020


2 Protagonistas | Ruduo 2020


Sveiki, Jūsų rankose jau penktasis „Protagonistas“, kuris reiškia jog pradedame antruosius savo gyvavimo metus. Tai išties svarbus faktas, turint omenyje tai, kad po sunkaus karantino laikotarpio buvome priversti apsvarstyti net pačius liūdniausius ateities planus. Vis tik jūsų ir mūsų meilė fantastikai bei pop kultūrai nugalėjo! Grįžtame dar vienam sezonui, kuris, net neabejojame, bus dar produktyvesnis ir įdomesnis. Pagrindinė mūsų pozityvių minčių priežastis yra nauja sąjunga su Lietuvos Kultūros Taryba. Mūsų dideliam džiaugsmui, Lietuvos Kultūros Taryba šiemet mums skyrė dalinį finansavimą, kuris padės užtikrinti dar bent keletą naujų „Protagonisto“ žurnalų. Ši sutartis taps puikiu stabilumo garantu siekiant toliau vystyti mūsų kuklų projektą ir nenumesti jo į interneto archyvus. O antruosius metus pradedame panašiai kaip ir pirmuosius. Šio žurnalo puslapiuose rasite ne vieną įdomų interviu su Lietuvos bei užsienio kūrėjais, mums patikusių kūrinių pristatymus, recenzijas bei rekomendacijas ir, žinoma, jūsų pačių kūrybą! Ačiū jums, kad skaitote, kad palaikote ir, kad kartais duodate velnių, jei nusirašome į lankas. Tegyvuoja fantastika!

Protagonisto komanda Projektas finansuojamas lietuvos kultūros tarybos

Leidinyje pateikima informacija yra sukurta informaciniais tikslais. Leidinio kūrėjas MB „Ductus Exemplo“ neprisiima jokios atsakomybės dėl leidinyje pateiktos klaidingos, nepilnos ar vėluojančios informacijos ar dėl to imamų veiksmų. Leidinyje pateikta informacija apie asmenis ar organizacijas buvo pateikta su to asmens ar organizacijos sutikimu ir netikrinta leidinio kūrėjo. Leidinyje išreikštos nuomonės yra straipsnio autoriaus nuomonės ir nebūtinai atspindi leidinio rengėjo MB „Ductus Exemplo“ nuomonę. Leidinio rengėjas MB „Ductus Exemplo“ neprisiima atsakomybės už išreikštas nuomones. Bet kokia forma kopijuoti, perleisti ar atkartoti leidinio turinį be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. © MB „Ductus Exemplo“ 2020. Visos teisės saugomos.

Protagonistas | Ruduo 2020

3


Palaikykite Protagonistą! Mūsų tikslas (kaip ir dera geram protagonistui) - parodyti įdomiausius ir ryškiausius Lietuvos bei pasaulio kūrėjus, suteikti jiems platformą viešinti savo darbus bei idėjas. Žurnalą smagiausia pačiupinėti, o tam mums reikalinga jūsų pagalba. Jei norėtumėte tapti Protagonisto kolekcininku (kolekcionuoti tikrai yra ką), kviečiame palaikyti mus Patreon platformoje, kurioje galite gauti ankstyvą prieiga prie naujausio žurnalo numerio arba užsisakyti ir spausdintą žurnalo versiją į namus. Ačiū!

patreon.com/protagonistas

4 Protagonistas | Ruduo 2020


TURINYS: Viršelio autorė

6

Pabėgimo kambarys – kortų kaladėje

78

Interviu: Paulius Daščioras - Kai darbas nedžiugina, tai kam gaišti laiką?

8

Interviu apie: „magic: the gathering"- kas tai ir kaip pradėti žaisti?

82

Kas tie filmų vaikėzai?

16

O kur jie visi?

88

Paskutinė mergina – arba pataikei ne ant tos

22

Protagonistas rekomenduoja: kosminė rudens muzika

94

Protagonistas rekomenduoja: rudens filmai ir TV

26

Interviu: Rakabidzė ir pasakų monai

96

„DCEU“: mažiau mylimas „Marvel CU“ broliukas ar slaptą ginklą atradęs lygiavertis varžovas?

32

Kodėl nereikėtų bijoti spoiler‘ių?

100

Vedžito transformacija į Super Sajaną – psichologinė perspektyva

40

Protagonistas rekomenduoja: Rudens renginiai

104

Nuo žodžio iki vaizdo: su kokiais sunkumais susiduria adaptacijos

46

Interviu: giedrius vilpišauskas ir be abejo suplanuotas „vėjas nuo jūros“ tęsinys

106

„Petscop“ - interaktyvus siaubas turi naują karalių

50

Interviu: Lukas ramonas -

112

Interviu: „Petscop“ kūrėjas Anthony Domenico: nesu milžiniškas siaubo žanro fanatikas

56

Dangus griūva vėl, šįsyk – iš knygynų lentynų

116

Protagonistas rekomenduoja: Rudens žaidimai

60

Pražilę plazma jie žalia

118

Interviu: Dmitrijus Babičius: jaunystėje prikūriau žaidimų, kuriuos slapta suinstaliavau pusėje mokyklos kompų

66

Angelas sargas

124

O kas, jei apokalipsė? Ką aš vaikui pasakočiau apie buvusį geimergyvenimą (4 dalis)

70

Protagonistas | Ruduo 2020

5


Viršelio autorė

Viršelio autorė Už rudens „Protagonisto“ viršelį dėkojame Mildai Kargaudaitei. Ją sutikome Lietuvos skaitmeninių (ir ne tik) menininkų grupėje „Level Up“ „Facebook“ platformoje, kurioje dairėmės, kas galėtų nupiešti naujo numerio viršelį. Mildos darbai iškart pratraukė akį dėl neįprastos spalvų paletės ir žavių juose vaizduojamų personažų. Čiupome jautį už ragų ir labai džiaugiamės tikrai puikiu penktojo Protagonisto viršeliu, kuriame liutnia apsiginklavęs bajoraitis vamzdžiadantis (taip, čia tikras gyvūnas). Kviečiame mūsų skaitytojus su Milda susipažinti šiek tiek artimiau. Milda Kargaudaitė yra animatorė ir ilius-

College of Art and Design, kur ir užgimė

įvertintos aukščiausiu įvertinimu - „First

tratorė, šiuo metu įsikūrusi Slovėnijoje.

susidomėjimas judančiais piešiniais. Los

Class“ (angl. pirma klasė).

Milda yra visiškai šviežiai iškepta savo

Andželo vasaros mokykla leido galutinai

srities profesionalė, nors kelionę menuose

apsispręsti dėl gyvenimo kelio, o po Kauno

Mildos baigiamasis darbas - trumpame-

ji pradėjo gerokai seniau. Kaune gimusi

Dailės akademijos, profesinio išsilavinimo

tražis animacinis filmas „To Be a Goat“

ir užaugusi menininkė 2017 metais baigė

kelionė nuvedė į Didžiają Britaniją. Ten

(Milda Kargaudaitė, 2020), šiuo metu yra

Kauno Dailės akademiją, tačiau dar 2014

ji studijavo „Universite for the Creative

pristatomas eilėje tarptautinių festivalių.

m. ji vasarą praleido Los Andžele, OTIS

Arts“, kur jos pastangos ir telentas buvo

Aplankykite autorės galeriją mildakarg.com Arba

6 Protagonistas | Ruduo 2020

@mildakarg


Viršelio autorė

Protagonistas | Ruduo 2020

7


Interviu: Paulius Daščioras - Kai darbas nedžiugina, tai kam gaišti laiką? | Valdemaras Nedvecki

INTERVIU:

Valdemaras Nedvecki

Paulius Daščioras Nereikia net ir bokalo alaus, kad pradėtų diskutuoti fantastikos temomis. Labai greitai diskusija gali tapti monologu.

Kai darbas nedžiugina, tai kam gaišti laiką?

Paulius Daščioras save pristato kaip skulptoriaus ir architekto išsilavinimą turintį kūrybinės komandos lyderį, kuris kino industrijoje turi sukaupęs jau 5 metų patirtį. Tačiau pažvelgus į jo darbų portfolio, turinys priverčia mažų mažiausiai ištarti nusistebėjimo kupiną „O!“. Paulius gali pasigirti bendradarbiavęs su tokiais garsiais vardais kaip „HBO“ ir „Netflix“ bei nemažai prisidėjęs prie tokių garsių Lietuvoje filmuotų serialų, kaip „Chernobyl“ ir „Stranger Things“. Šie jo ir jo komandos darbai taip pat buvo įvertinti ir jau ne vienu prestižiniu apdovanojimu. Turėjome unikalią progą su Pauliumi pasikalbėti apie jo darbo užkulisius, patirtis ir, žinoma, apdovanojimus bei išklojome tai „Protagonisto“ puslapiuose.

8 Protagonistas | Ruduo 2020


Interviu: Paulius Daščioras - Kai darbas nedžiugina, tai kam gaišti laiką? | Valdemaras Nedvecki

kadras iš „Chernobyl“

Pradėsiu nuo klausimo, kurio galima tikėtis. Kaip skulptorius ir architektas žengė į kino ir televizijos sferą ir pradėjo dirbti su jos gigantais kaip „HBO“ ir „Netflix“? Ar tai buvo savęs išbandymas, o gal sena svajonė?

ideali kombinacija. Dinamiškas ir įdomus darbas, puikus kolektyvas, netikėti iššūkiai ir tai, kad kasdien išmokdavau kažko naujo mane vedė į priekį. Buvo labai įdomu, dėl to stengiausi viską atlikti kiek įmanoma geriau ir nelikau nepastebėtas.

Tai nebuvo svajonė – aš net nežinojau, kad Lietuvoje vyksta tokie projektai. Buvau girdėjęs, kad čia filmuoti serialai „Highlander“ ir

Kino industrija Lietuvoje yra dar palyginti maža, todėl žodis apie

„The New Adventures of Robin Hood“, bet tuo mano žinios ir ap-

gerus darbuotojus sklinda labai greitai. Pasibaigus pirmajam pro-

siribojo.

jektui sulaukiau skambučio su kvietimu dirbti sekančiame, vėliau prasidėjo skambučiai iš užsienio ir tai tęsiasi iki šios dienos. Pačiam

Pabaigęs mokslus Dailės Akademijoje, jau buvau spėjęs išbandyti

darbo ieškoti per penkerius metus neteko. Skamba kaip pagyros,

architekto profesiją, kuri pasirodė siaubingai nuobodi ir sausa. Kaip

bet iš tiesų tai tik parodo, kad gerų specialistų Lietuvoje trūksta, nes

tik tuo metu sužinojau, kad viena kompanija ieško braižytojo, ga-

atvykstančių projektų kiekvienais metais daugėja, o naujų žmonių

linčio iš istorinių nuotraukų atkurti Frank Lloyd Wright projektuoto

su tinkamais įgūdžiais – ne.

pastato interjerą. Iš tiesų tai skambėjo kaip avantiūra, bet genamas smalsumo nuėjau į darbo pokalbį. Kitą dieną jau sėdėjau tarybinio „Audėjo“ pastate įsikūrusiame ofise ir rankiojau archyvines Tokijo viešbučio nuotraukas. Taip, tai buvo savęs išbandymas. Reikėjo

Ar darbas kino industrijoje tau leidžia geriau išreikšti save nei architekto darbas? Tai yra, ar darbas su įvairiais užsakomais projektais leidžia įnešti daugiau savo indėlio, realizuoti savo idėjas?

projektuoti interjerą, tiesiogiai bendrauti su staliais, skulptoriais, tapytojais ir prižiūrėti statybų eigą. Viskas vyko labai greitai, vieną

Mano atveju – taip. Kaip pradedantysis architektas, tu tiesiog pildai

dieną braižai, suderini viską su dizaineriu ir režisieriumi, kitą – ga-

užsakovo fantazijas, braižai priemiesčių ir sodų namelius, šiokius

minys jau stovi. Kadangi man tai buvo visiškai nauja sritis, mokytis

tokius interjerus, bet progos ir erdvės pasireikšti ten mažai. Manau,

reikėjo labai greitai, bet skulptoriaus ir architekto įgūdžiai čia buvo

kad architekto darbą taip pat gerai gali atlikti kompiuterinė progra-

Protagonistas | Ruduo 2020

9


Interviu: Paulius Daščioras - Kai darbas nedžiugina, tai kam gaišti laiką? | Valdemaras Nedvecki

„chernobyl“ likvidatorių stovyklos vizualizacija

ma, dėl to man šypseną kelia architektų bendruomenės susireikš-

tik laikmečiai skiriasi. Kūryba kine apima labai platų spektrą - nuo

minimas. Jaunasis architektas be pažinčių ir žinomumo geriausiai

smulkmenų, tokių kaip stalo įrankiai, iki gigantiškų statinių, kaip

pasireikšti gali tik dalyvaudamas konkursuose. Kino industrija ne-

sprogusio reaktoriaus stogas ar mūšio laukas. Žinoma, taip pat eg-

apsiriboja sklypu, sienomis ir stogu. Čia reikia daug fantazijos, daug

zistuoja ir kūrybos ribos - scenarijus, biudžetas, laikas ir dar šūsnis

žinių ir sugebėti visa tai įgyvendinti per labai trumpą laiką.

specifinių problemų, bet tavęs nevaržo techniniai reglamentai ir užsispyręs užsakovas.

Pavyzdys – „Catherine the Great“ projektas. Istorinė, kostiuminė drama, kuriai reikia atkurti rūmų interjerus, projektuoti to meto

Kiek laiko užtrunka įvairių istorinių elementų analizavimas?

dekoro elementus, laivus, ginkluotę. Pradžioje visuomet padaromas išsamus tyrimas, archyvinės medžiagos analizė, pagal kurią

Tai atsiremia į pasiruošimo laiką. Kuo išsamesnį tyrimą atlieki,

projektuojama. Tokiu būdu sužinai labai daug apie konkretų lai-

tuo lengvesni tolimesni procesai. Labai didelį kiekį medžiagos apie

kmetį, giliniesi į smulkmenas, kurias paprastai tiesiog praleistum.

sovietų sąjungos gyvenimą galima surinkti vos per kelias valandas,

Informacijos ne visuomet užtenka, tada prasideda analize paremta

tuo tarpu informacijos apie Rusijos imperijos kankinimo ir kalini-

kūryba.

mo įrenginius galima ieškoti savaitę ar daugiau ir kartais patys netikėčiausi atsakymai, pasirodo, esantys visai ne internete, o senųjų

Tačiau vienas dalykas yra viską suprojektuoti ir padaryti gražias

tapytojų ir iliustratorių darbuose.

vizualizacijas, o kitas – visa tai realizuoti. Tarkime, reikia sukurti patrankų išsprogdintus vartus. Kūrybinė dalis gana paprasta, eski-

Būna, kad internete reikalingos informacijos tiesiog nėra. To pa-

zai, greita kompiuterinė simuliacija netikėtumo faktoriui išgauti,

vyzdys – „Chernobyl“ matyta likvidatorių stovykla. Vizualinės me-

brėžiniai. Bet ateina laikas visa tai pagaminti per pora savaičių, be

džiagos apie tai, kaip ji atrodė, radome labai mažai, bet filmavimo

jokios patrankos ir tik gabių stalių bei tapytojų rankomis. Pasukus

metu sutikome daug vyresnės kartos žmonių kurie ten gyveno. Jų

galvą šauna mintis, važiuoji į dirbtuves ir su grupe stalių degini,

pasakojimai padėjo mums atstatyti stovyklą tokią, kokia ji ir buvo.

laužai vartus, bandai imituoti patrankos išdraskytą medieną, vėliau prisijungia grupė tapytojų, kurie viską pasendina. Čia praverčia

Kėdainiuose turėjome įdomų sutapimą. Filmavimo metu gatves

skulptoriaus žinios apie medžiagas, bet laikui spaudžiant dažniau-

plaunantį sunkvežimį vairavęs vyras pasakojo, kad tokį patį sunk­

siai tenka eksperimentuoti. Ir tai kartojasi kiekviename projekte,

vežimį vairavo ir Černobylio zonoje po avarijos.

10 Protagonistas | Ruduo 2020


Interviu: Paulius Daščioras - Kai darbas nedžiugina, tai kam gaišti laiką? | Valdemaras Nedvecki Ar nuo tada, kai pradėjai kurti dekoracijas kino projektams, ėmei kreipti dėmesį į tai, kaip įvairios detalės suprojektuotos kituose filmuose, serialuose? Ar kada yra kilusi mintis „aš padaryčiau geriau“? O gal yra projektų, kurių kūrybinės komandos darbas be galo žavi?

informaciją, atsakinėju į laiškus. Tada pietūs, o po jų organizuoju susitikimus su rangovais, lankausi dekoracijų statybos aikštelėse, susitinku su tapytojais ir skulptoriais. Daugiau tokių dienų pasitaiko pasiruošimo metu, prasidėjus filmavimui atsiranda antras sluoksnis problemų, netikėtų iššūkių ir lakstymo padvigubėja.

Taip, iki tol žiūrėdamas filmus tikrai nekreipdavau dėmesio į filmavimo aikšteles ir jų subtilybes, o dabar labai sunku apie tai negalvo-

Atrodo, dar neminėjau, kad kino industrijoje normali darbo diena

ti. Atsirado profesinė liga.

yra 12 valandų. Nudirbus dienos darbus niekas nelieps sėdėti, galima eiti namo anksčiau, bet viršvalandžiai skaičiuojami tik pra-

Prastų pavyzdžių yra labai daug, iš didesnių projektų, kurie užkliu-

sidėjus tryliktai valandai. Manau tai yra pagrindinė problema, dėl

vo dėl dekoracijų kokybės, išskirčiau „Hobbit“. Ten tikrai yra vietų

kurios mums taip trūksta specialistų.

kur buvo galima padaryti geriau, žinant kokio biudžeto tai filmas. Bet tas pats galioja ir mano kūrybai, dažniausiai pasibaigus projektui ir pamatęs rezultatą sau pasakau, kad galima buvo padaryti geriau, bandau įvertinti, kas neleido pasiekti geresnio rezultato ir

Per pastaruosius metus teko prisidėti prie garsiausių Lietuvoje filmuotų projektų: „Chernobyl“, „Catherine the Great“ ir „Stranger Things“. Kaip galėtum apibūdinti šią patirtį?

pritaikyti šiuos pastebėjimus ateityje. Šie darbai atmintyje įstringa ilgam. Su kolegomis iki šiol galime Labai žaviuosi Christopher Nolan kūryba, savo projektuose jis sten-

valandų valandas apie juos kalbėti. Kai eini į interviu, dar nežinai

giasi naudoti kuo mažiau kompiuterinės grafikos ir dailės skyriui

koks bus projektas, tik perskaičius scenarijų susidaro šioks toks

tenka patys įvairiausi iššūkiai. „Dunkirk“ ir „Interstellar“ yra pui-

vaizdas. Pavyzdžiui „Chernobyl“ scenarijus buvo toks geras, kad

kūs pavyzdžiai.

negalėjau atsitraukti. Tokie projektai nepaprastai motyvuoja, dirbi neskaičiuodamas laiko ir jėgų, būna ir nevilties, ir pervargimo, bet

Kaip atrodo įprasta kūrybos vadovo darbo diena iš tavo perspektyvos?

viską atperka gauta patirtis ir geras rezultatas. Patirtis, kurią gauni dirbdamas šiuose filmuose, yra pats didžiausias privalumas, jos

Nelengva atsakyti. Būna dienų kurias praleidžiu vien ofise ir būna

nenusipirksi ir iš knygų nepasisemsi. Tokių projektų privalumas

dienų kai nerandu progos atsisėsti net penkioms minutėms. Tai

– gigantiškas biudžetas, kuris atriša rankas kūrybai, bet tuo pačiu

priklauso nuo to ar jau prasidėjęs filmavimas, ar dar tik pasiruoši-

iššaukia problemas kokių net nesusapnuosi, o spręsti jas reikia

mo stadija, ar filmuosime lokacijose, ar pastatytoje dekoracijoje po

greitai.

stogu ir t.t. Iš esmės, nėra lengvų ar sunkių projektų, yra tik gera komanda ir Normali, produktyvi diena dažniausiai prasideda nuo kavos ir

motyvacija, kuri padeda pasiekti puikius rezultatus. Neslėpsiu, kad

pasitarimo su komanda, peržiūrime ar nesikeičia planai, pasitikri­

po šių milžinų būna labai sunku save motyvuoti darbui su mažiau

name biudžetą, išleidžiame pirkėjus su atnaujintais sąrašais ir

ambicingais projektais. Patirtis dirbant žymiuose projektuose –

tuomet sėdu prie kompiuterio. Iki pietų braižau, modeliuoju, renku

didelis, įdomus nuotykis.

„Chernobyl“ reaktoriaus stogo scenos vizualizacija

Protagonistas | Ruduo 2020

11


Interviu: Paulius Daščioras - Kai darbas nedžiugina, tai kam gaišti laiką? | Valdemaras Nedvecki

„Chernobyl“ Kremliaus koridorių scenos vizualizacija

12 Protagonistas | Ruduo 2020


Interviu: Paulius Daščioras - Kai darbas nedžiugina, tai kam gaišti laiką? | Valdemaras Nedvecki

Kokius darbo su užsienio projektais sunkumus galėtum įvardinti?

dienybe, bet su jais kovoti yra įdomu ir viską atperka tarptautiniai apdovanojimai ir kritikų įvertinimai.

Pirmas dalykas, ateinantis į galvą, yra laikas. Dėl gana trumpo pasiruošimo laiko iki filmavimo ir darbų kiekio dideliuose projektuose

Dideli projektai savo komandoje turi daug profesionalų, kurie žino

visuomet atsiranda absurdiški terminai. „Chernobyl“ projekto

ką daro, tačiau yra tekę susidurti su mažesnių projektų prodiuse-

eigoje viena iš Ukrainos filmavimo lokacijų pasidarė nepasiekia-

riais, kurie visiškai nepaiso saugumo, įsakmiai liepia daryti kvai-

ma ir teko ieškoti alternatyvos Kremliaus koridoriui. Iki scenos

liausias užduotis, kad tik sutaupytų ir daugiau užsidirbtų, statyda-

filmavimo likus kiek mažiau nei mėnesiui buvo nuspręsta visą

mi komandą ir aktorius, kartais, į mirtiną pavojų. Kartą filmavimo

koridorių pastatyti studijoje. 32 metrų ilgio dekoracija su įman-

metu paaiškėjo, kad artėja audra ir naktiniams kadrams tas sutruk-

triomis kolonomis ir sudėtingais apdailos elementais, auksuotomis

dys. Viską perkelti į kitą dieną būtų kainavę per daug, todėl prodiu-

smulkmenomis. Keturios savaitės tokiai užduočiai yra tikrai mažai.

seris sugalvojo, kad dailės departamentas per likusį pusdienį virš

Mažiausiai vieną savaitę užtrunka braižymas, vizualizavimas ir

filmavimo aikštelės pakabins milžinišką 300m² tentą, ištemps jį

derinimas, tuomet visa gamyba. Įsigyti jau pagamintų durų, langų,

nuo medinio kultūros paveldui priklausančio pastato iki šimtame-

kolonų ar grindų dangos neįmanoma, viską reikia kurti nuo nulio.

čių liepų ir taip apsaugos visus nuo lietaus. Neskaitant to, kad tokio

Tos trys savaitės lekia labai greitai, lydimos nuolatinio jaudulio,

tento per pusdienį neįsigysi ir kad neturėjome jokių tvirtų virvių

suprantant, kad jeigu kažkur bus padaryta klaida, laiko jai ištaisyti

ir aukštalipių, buvo aišku, kad tai yra labai nesaugu – kilus audrai

neliks. Ši dekoracija nebuvo baigta iki paskutinės dienos paryčių.

tokia burė nulaužtų medžius, sugadintų pastato fasadą ir sužalotų

Dar lakas nuo kolonų nebuvo nudžiūvęs, kai susirinko aktoriai ir

žmones. Atsisakiau tai daryti ir sulaukiau grasinančio įspėjimo, kad

kameros komanda. Tokiose situacijose tenka pabūti ir psichologu,

liksiu kaltas jei filmavimas neįvyks. Pasisekė, nes audra mūsų ne-

tempti viltį praradusius skulptorius, imti teptuką į rankas ir bent

pasiekė, bet tokios patirtys yra pačios bjauriausios, kai reikia dirbti

minimaliai padėti paklaikusiems tapytojams ar staliams išsikrauti

su nekompetentingais asmenimis aukštuose postuose.

statybines medžiagas.

Be abejo, buvo ir teigiamų nepamirštamų patirčių. Statant susprogusio reaktoriaus eksterjerą, gana vėlai paaiškėjo, kad trūksta nuolaužų. Ši filmavimo aikštelė buvo viena didžiausių

Vien tai, kad darbe nėra rutinos jau didelis pliusas. Labai geras

kada nors statytų Lietuvoje, vaizduojanti reaktoriaus bloko liekanas

patirtis suteikia nuolatinis keliavimas po įvairiausias netikėtas lo-

po sprogimo, per kurias pirmosios gaisrininkų komandos ropštėsi

kacijas, tenka lankytis ir dirbti vietose į kurias patekti labai sunku.

gesinti ugnies nežinodamos, kad tai bus paskutinis jų iškvieti-

Viena iš tokių – Ignalinos AE, kur buvo filmuota dalis „Chernobyl“

mas. Tokią dekoraciją sudaro dalis nuolaužų ir griuvėsių kurie yra

serialo. Viduje teko praleisti daug laiko, buvome vedžiojami po pa-

pagaminti iš aktoriams ir komandai saugių medžiagų, tokių kaip

talpas, nematomas turistų grupėms, lydimi automatais ginkluotų

putplastis, guma ar plastikas. Jos naudojamos ten, kur yra tikimybė

pasienio apsaugos darbuotojų, bendravome su valdymo pulto ope-

užkliūti, nukristi ir susižeisti, toliau nuo veiksmo, saugumo reika-

ratoriais ir kitais įdomiais vietiniais žmonėmis. Vargu ar juokaučiau

lavimai yra paprastesni ir galima naudoti įvairesnius elementus.

sakydamas, kad po šio projekto, mano žinios apie atominę energiją

Gaminti reikiamą butaforinių griuvėsių kiekį buvo jau per vėlu, o

ir elektrines lenkia žinias apie vienbučio namo projektavimą.

ir jie vis vien atrodo dirbtinai ir pigiai, tad buvo nuspręsta vežtis tikrą statybinį laužą. Per porą savaičių reikėjo surasti griaunamą

Visuomet įspūdingas jausmas yra pamatyti kaip filmavimo aikštelė

to laikotarpio ir tinkamų statybinių medžiagų pastatą, susiderinti

tampa gyva, užsipildo aktoriais, automobiliais, rekvizitu, kuomet

transportą ir kuo skubiau vežti. Įdomi patirtis – stovėti su šalmu

specialiaisiais efektais ir apšvietimu sukuriama nepakartojama

ant griuvėsių krūvos, aplink virstant sienoms ir perdangoms, ir

atmosfera. Viena iš tokių aikštelių buvo likvidatorių stovykla, kurią

visu balsu rėkiant aiškinti griovimo technikos operatoriui, kad man

statėme nuo nulio plyname lauke. Tūkstančių kvadratinių metrų

nuverstų būtent tą sieną, nes šios plytelių spalva netinkama ar neį-

teritoriją apstatėme specialiai pasiūtomis palapinėmis, išmindžio-

domiai armatūra susiraitė. Labai pasisekė, kad tai buvo jaunas vai-

tais purvo takais, apšvietimo stulpais, tonomis rekvizito ir istori-

kinas, jam buvo įdomu ir po poros dienų jis visiškai savarankiškai

niais automobiliais. Kai prieš pat filmavimą stovykloje apsigyvena

krovė idealias nuolaužas. Savaitę laiko, be pertraukų sunkvežimiai

kostiumais aprengti ir grimuoti aktoriai, trumpam tikrai gali pa-

važiavo prikrauti stambaus statybinio laužo ir pylė jį tiesiai į filma-

miršti, kad esi Vilniaus pakraštyje. Arba sprogusio reaktoriaus sto-

vimo aikštelę. Taip atvažiavo beveik pusė pastato ir atsirado nauja

gas, nusėtas radioaktyvaus grafito skeveldromis. Užlipus laiptine

problema – mūsų turima technika nebesugebėjo išjudinti šių šim-

ant stogo trumpam apima baimė ir nerimas, labai gerai įsivaizduoji

tus tonų sveriančių kalnų, griuvėsių padengtas plotas pasidarė toks

ką galėjo jausti žmogus, siunčiamas į garantuotą mirtį.

didelis, kad niekaip nebuvo galima koreguoti viduryje likusių nuolaužų. Dabar per porą dienų reikėjo susirasti ir atsivežti didžiausią

Daug įdomių patirčių buvo „Stranger Things“ projekto metu, ta-

mostą turintį, galingiausią ekskavatorių Lietuvoje, kad galėtumėm

čiau apie jas visas dar pasakoti negaliu, nes projektas nėra baigtas

laisvai komponuoti bendrą vaizdą ir dėlioti reaktoriaus liekanas.

filmuoti. Bet, manau, reikia paminėti specialiųjų efektų koman-

Bendromis pastangomis, tai įvyko, iš už dekoracijos kampo drebant

dos darbą, kurios šūkis, turbūt, yra „atsarga gėdos nedaro“. Ir

žemei atriedėjo technika. Lengviau atsikvepi, pradedi galvoti apie

čia kalbama apie sprogmenų atsargas. Visi projektai, kuriuose jie

kitus degančius reikalus, kai šis ekskavatorius pradeda važiuoti per

dalyvavo, įstringa atmintyje, ar tai būtų automobilio sprogimas, ar

pievą, nuolaužų link ir dėl savo svorio susmenga į žemę palikdamas

statinio pavertimas į smilkstantį kraterį. Suprantama, kad viskas

metro gylio griovį... Projektui įsibėgėjus tokie iššūkiai tampa kas-

daroma laikantis griežtų saugumo reikalavimų, bet kai sprogdi-

Protagonistas | Ruduo 2020

13


Interviu: Paulius Daščioras - Kai darbas nedžiugina, tai kam gaišti laiką? | Valdemaras Nedvecki namas sportinis superautomobilis ir yra tik vienas dublis, geriau

galėtų orientuotis į kino studijos statybą. Didelė, moderni kino

daugiau nei per mažai. Ilgai nepamiršiu matyto 40 metrų aukštyje

studija galėtų konkuruoti su Estija ir Latvija. Turime patyrusias

skriejančio priekinio stiklo ir milžiniško ugnies kamuolio.

dekoracijų statybos kompanijas, turime gerą vardą tarptautinėje arenoje, esame logistiškai patogioje vietoje. Šiuo metu mūsų turima

Viena iš linksmesnių istorijų nutiko talentingam skulptoriui Vytui

kino studija yra apgailėtina – nebaigtas statyti ir labai nepatogiai

Viržbickui, kuriam buvo patikėta gaminti reaktoriaus grafito kopi-

suprojektuotas pastatas, į kurį vežti pasaulinio garso režisierius yra

jas ir nuolaužas. Pašalinis žmogus, landžiojęs po pusiau apleistas

gėda. Manau, kad tik nauja, patogi ir moderni kino studija gali mus

tarybines gamyklas, pateko į jo dirbtuvę ir sustingo pamatęs krūvas

pakelti į kitą lygį, atgaivinti postprodukcijos įmonių potencialą ir

grafito blokų. Jis suprato kas tai yra ir iškvietė radiacinės saugos

pritraukti naujų talentingų žmonių.

tarnybą. Atvyko žmonės su apsauginiais kostiumais, dozimetrais, pasiruošę blogiausiam scenarijui ir taip pirmą kartą susipažino su Lietuvoje veikiančia kino industrija.

Paminėjai apdovanojimus, tad negaliu apie juos nepaklausti. Kiek teko domėtis, esi vienintelis Lietuvoje, galintis pasigirti prestižiniu „EMMY“ apdovanojimu. Be to, esi ir „British Film Designers Guild Awards“ bei „American Art Directors Guild Award“ apdovanojimų laureatas. Kaip jautiesi sulaukęs tokio pripažinimo?

Kokie ateities planai? Jei yra galimybė, galbūt atskleisi kokį būsimą projektą? Ir ar turi projektą (filmą ar serialą), prie kurio šiandien norėtumėte labai prisidėti? Galiu tik pasakyti, kad įdomių projektų artimiausiais metais tikrai bus, o konkrečios informacijos atskleisti negaliu dėl griežtų konfidencialumo taisyklių.

Iš tiesų „Chernobyl“ šiemet susižėrė visus didžiausius apdovano-

Norėtųsi ateityje prisidėti prie gero sci-fi projekto, nes kol kas su

jimus. Tai, be abejonės, labai džiugina. Štai, liepos 17 dieną gavome

šiuo žanru minimaliai teko susidurti tik kelių reklamų filmavimuo-

dar saują įvertinimų iš BAFTA. Tokių projektų Lietuvoje pasitaiko

se. Tai Lietuvoje retenybė dėl tos pačios kino studijos trūkumo. Nuo

labai retai ir, manau, dar reikės palaukti, kol kažkas panašaus pa-

vaikystės domiuosi mokslu, aviacija, kosmosu ir būtų šaunu prisi-

sikartos.

dėti prie tokių projektų kaip „Dune“, „Blade Runner“ ar „Ghost in a Shell“.

Darbas kino industrijoje yra komandinis ir negalima paskirti apdovanojimo vienam žmogui, „EMMY“ apdovanojimas skirtas visai

Šie metai ypatingi ir smarkiai pakoregavo visus planus. Kino in-

komandai dirbusiai projekte, o ji buvo labai didelė. Labai svarbų

dustrija dėl karantino buvo visiškai sustojusi, o užsienio projektai

darbą padarė prodiuserė Lineta Mišeikytė, sugebėjusi suburti ir

po truputį ruoštis filmavimams vėl pradėjo tik liepos viduryje. Dėl

išlaikyti talentingą komandą tokiame sudėtingame projekte, taip

to tikrai neliūdėjau, nes turėjau progą leisti penkis pirmuosius

pat ir dizaineris Luke Hull, kuris projektui atidavė visas jėgas ir

mėnesius namuose su vasarį gimusia pačia nuostabiausia dukra.

porą kartų buvo ant nualpimo ribos. Iš visų šių apdovanojimų man

Dėl to šie metai, kitaip nei daugeliui, man yra patys geriausi. Buvo

svarbiausias „American Art Directors Guild“ įvertinimas – jis at-

laiko pagalvoti apie ateitį, pailsėti, atnaujinti programinės įrangos

veria duris darbui JAV ir, galbūt vieną diena, bus proga padirbėti

žinias, pasimokyti naujovių. Per ateinančius penkis metus planuoju

Holivude.

toliau dirbti kine, mokytis ir tobulėti, taip pat išvažiuoti padirbėti bent su vienu projektu JAV. O tolimesnės ateities planuose yra noras

Kaip vertini Lietuvos padėtį tarptautinėje kino scenoje? Pastaruoju metu atrodo, kad mes turime potencialo tapti vis garsesnių ir didesnių projektų filmavimo aikštele. Ar Lietuva gali pasiūlyti dar daugiau?

pakeisti kino industriją į kompiuterinių žaidimų kūrimą. Kinematografinės žinios ir patirtis filmavimo aikštelių projektavime puikiai pritaikoma žaidimų dizaino kūrime, siekdamas šio tikslo karantino metu ėmiausi „Unreal Engine“ variklio pamokų, kurias

Šiuo metu padėtis labai gera. Kino gamybai galiojanti mokesčių

galima taikyti ir kino industrijoje, ir tuo tikrai mėgaujuosi.

lengvata padeda prisivilioti užsienio projektus, turime įvairių architektūros stilių, lokacijų su unikalia gamta, mažą korupciją, esame patikimi partneriai, galintys labai sėkmingai įgyvendinti net

Ko galėtum palinkėti tautiečiams kūrėjams ir menininkams, skaitantiems šį interviu?

ambicingiausius projektus. Mano nuomone, koją kiša jau minėtas specialistų trūkumas – vienu metu Lietuvoje gali sklandžiai vykti

Drąsos, nebijokite nerti į keisčiausias, iš pirmo žvilgsnio, avan-

ne daugiau 2 didelių projektų. Neskaitant Lietuviškų filmų ir gau-

tiūras, nes jos gali pakeisti gyvenimą ir padaryti jį įdomiu. Ryžto,

sybės vienu metu filmuojamų reklamų, kitiems tiesiog neužteks

neprarasti vilties ir siekti savo tikslo. Laimės, kad jūsų darbai džiu-

žmonių, teks kliautis praktikantais ir abejotinos reputacijos dar-

gintų aplinkinius, o svarbiausia jus pačius. Čia tokį pasakiau kaip

buotojais, dėl to kris kokybė ir pasitikėjimas, o pasklidus blogam

vestuvių baliui, bet iš tiesų, kai darbas nedžiugina, tai kam gaišti

žodžiui prodiuseriai rinksis Latviją ar kitas šalis.

laiką – juk jo nenusipirksite.

Europoje, mano akimis, viena iš didžiausių konkurenčių yra Ukrai-

Dėkojame Pauliui už pokalbį ir linkime tiek naujų įdomių projektų, tiek ir sėkmės šeimyniniame gyvenime!

na. Milžiniška valstybė, galinti pasiūlyti įvairiausių nuostabių lokacijų, senovinės technikos, pilių, dvarų, didelę gamtos įvairovę ir mažas kainas, bet kol kas šalis labai korumpuota ir visiškai nepatikima. Jei jiems pavyks susitvarkyti vidaus problemas, tai taps labai patrauklia filmavimo aikštele ir mes galime likti užribyje. Bet tam reikės ne vienerių metų, gal net dešimtmečių, tad Lietuva

14 Protagonistas | Ruduo 2020


Nepamirškite sekti naujienų! Kviečiame sekti mūsų socialinių tinklų profilius. Gyvename ir Facebook, ir Instagram! Facebook dalinamės aktualiomis naujienomis, konkursais, straipsniais iš praėjusių numerių (jei netyčia visų nesuskaitėte žurnale) bei svarbiais pranešimais apie prekybą, gyvus susitikimus ir, žinoma, žinutėmis iš mūsų partnerių. Na, o Instagram profilis, nepaisant „ūkio“ reikalų, skirtas šlovinti mūsų puslapiuose nugulusių piešinių autorius bei istorijose dalintis jūsų įspūdžiais apie mūsų meilės vaisių popieriaus formoje.

ProtagonistasMagazine

ProtagonistasMag

Ačiū už palaikymą,

Protagonistas | Ruduo 2020

15


Kas tie filmų vaikėzai? | Tomas mitkus ir Vaida Nedzinskaitė-mitkė

Tomas Mitkus ir Vaida Nedzinskaitė-Mitkė

VGTU lektoriai, animacijos ir komiksų medijos tyrėjai bei praktikai

Kas tie filmų vaikėzai? „Protagonisto“ rudens numeriui pasirinkome paminėti profesinę šventę – naujų mokslo metų pradžią ir naujų kūrėjų pasirodymą aukštosiose mokyklose. Tiesa, reikia prisipažinti, kad įkvėpimas šiai temai kilo vasarą stebint ir dalyvaujant studentų baigiamųjų kūrybinių darbų gynimuose. Nors didžioji dalis darbų drąsiai gali būti pavadinti pilkais ir niekuo neišsiskiriančiais, vis tik peluose blykstelėjo ir grūdelių. Susimastėme, ar galėjo tarp jų būti tų – ypatingųjų... Kiekvienoje kartoje egzistuoja maža grupė

keičia žaidimo taisykles. Šios asmenybės

netgi eros. Šių žmonių pasiekimai, atrodo,

žmonių, kurie išsiskiria savo ypatingais

yra pripažįstamos ir šlovinamos tiek nacio­

paprasčiausiai neturi lygių... kol nepasirodo

gebėjimais, vizija bei požiūriu, o pasiekę

naliniu, tiek kartais ir tarptautiniu mastu.

nauja karta.

savo profesijos piką šie žmonės tampa

Jie dažnai tampa įkvėpimu tiems, kurie dar

tos srities talento etalonu. Ši maža grupė

tik žengia pirmuosius žingsnius savo pro-

Terminas filmų vaikėzai (angl. „Movie

žmonių kūrybos, sporto, politikos, mokslo

fesijos kelyje. Jie tampa didžiųjų pokyčių

brats“) atsirado aštunto dešimtmečio pra-

ar inžinerijos pasauliuose negrįžtamai pa-

sinonimu, o kartais jų vardais įvardijamos

džioje siekiant įvardyti šešis jaunus JAV

16 Protagonistas | Ruduo 2020


Kas tie filmų vaikėzai? | Tomas mitkus ir Vaida Nedzinskaitė-mitkė

Neišskiriami kino partneriai – Martin Scorcese ir Robert De niro

kino režisierius – Francis Coppola (gar-

Encounters of the Third Kind“ (1977),

Holivudo studijų sistema (nuo 1920-ųjų iki

siausi filmai – „The Godfather“ (1972),

„Raiders of the Lost Ark“ (1981), „E.T. the

1960-ųjų) vadinamas laikotarpis, kai kino

„The Godfather Part II“ (1974), „The

Extra-Terrestrial“ (1982), „Jurassic Park“

gamyba JAV buvo įgyvendinama naudojant

Conversation“ (1974), „Apocalypse Now“

(1993), ir „Schindler's List“ (1993)). Dažnai

tam tikrą valdymo bei verslo sistemą. Pa-

(1979)), George Lucas (garsiausi filmai –

ši grupė kūrėjų yra pristatoma hiperbo-

grindiniai šios sistemos bruožai buvo: (a)

„Star Wars“ ir „Indiana Jones“ franšizės),

lizuotai kaip „režisieriai, kurie išgelbėjo

ilgalaikiai kontraktai su kūrybiniu persona-

Brian DePalma (garsiausi filmai – „Carrie“

Holivudą“, arba kaip „nenugalima nau-

žu; (b) studijų siekis valdyti visas organiza-

(1976), „Dressed to Kill“ (1980), „Scar-

jojo Holivudo jėga“ ir t.t. Už šių skambių

cijas, atsakingas už viską nuo kino kūrybos

face“ (1983), „The Untouchables“ (1987),

lozungų slepiasi dalelė tiesos – šie vyrai

iki platinimo ir rodymo; (c) siekis kaip

„Mission: Impossible“ (1996)), John Milius

sėkmingiau nei bet kuris kitas jų kartos

galima efektyviau panaudoti visus turimus

(„The Wind and the Lion“ (1975), „Co-

atstovas sugebėjo pasinaudoti naujomis

išteklius, kad būtų galima sukurti kiek įma-

nan the Barbarian“ (1982), „Red Dawn“

atsiradusiomis galimybėmis dėl studijų

noma didesnį skaičių kino kūrinių per me-

(1984)), Martin Scorsese (garsiausi filmai

sistemos žlugimo kenčiančiame Holivude.

tus. Žinoma, tai labai supaprastintas visos

– „Taxi Driver“ (1976), „The Departed“

Dar daugiau – turėdami unikalią viziją ir

sistemos, kuri veikė keturis dešimtmečius,

(2006), „The Aviator“ (2004), „Raging

didžiulį alkį būti išgirstais sukūrė dabar jau

pateikimas. Šis laikotarpis JAV kino istori-

Bull“ (1980), „Goodfellas“ (1990)) ir

kultiniais laikomus kino kūrinius.

joje ne veltui vadinamas „Holivudo aukso

Steven Spielberg („Jaws“ (1975), „Close

amžiumi“.

Protagonistas | Ruduo 2020

17


Kas tie filmų vaikėzai? | Tomas mitkus ir Vaida Nedzinskaitė-mitkė Holivudo aukso amžius – tai didžiulio spindesio, prabangos ir žavesio laikotarpis. Kino kūriniai parodydavo pasaulius, kurių paprastas asmuo kitomis sąlygomis net nesvajodavo pamatyti. Nuostabios išvaizdos ir nepakartojamos charizmos kino žvaigždės ekrane vaizduodavo personažus, kurių paprasčiausiai neįmanoma neįsimylėti, o istorijos, kurios visuomet baigdavosi laimingai, auditorijai, išgyvenusiai Didžiąją depresiją bei Antrąjį pasaulinį karą, suteikdavo vilties. Tikriausiai joks kitas kino kūrinys taip gerai neiliustruoja šiam laikotarpiui būdingo noro sukurti nepakartojamą reginį kino žiūrovui kaip 1963-ųjų metų Kleopatra (angl. Cleopatra), kainavęs 44 milijonus JAV dolerių (šiandien tai būtų 340 milijonai), filmuotas Anglijoje, Italijoje, Egipte bei Ispanijoje ir pareikalavęs trijų režisierių in-

Kadras iš „Indiana Jones and the Last Crusade“

dėlio (jau neminint nuolatinių scenarijaus keitimų bei kūrybinės komandos kaitos). Norint pademonstruoti iš tiesų ekstravagantišką Kleopatros ir Cezario pasaulį, buvo pastatytas 340 metrų pločio ir 500 ilgio Romos forumas, kuris buvo beveik dvigubai didesnis statinys nei pats originalas (matyt, originalus statinys, pasirodė nepakankamai įspūdingas). Šis filmas susilaukė milžiniškos komercinės sėkmės, tačiau vos finansiškai nesužlugdė kino studijos. Ši JAV kino era ekrane pasižymėjo tikra ekstravagancija, tačiau realybėje to kaina,

labai supaprastinus, buvo visiškas kūrybi-

kino filmų juostas, būdavo priversti pirkti

nės komandos bei kitų su kino gamyba ir

„paketą“ – be pagrindinio (norimo) filmo,

platinimu susijusiu organizacijų bei asme-

taip pat kelis prastesnius, kelias kronikas ir

nų išnaudojimas. Pavyzdžiui, visi darbuo-

vieną kitą animacinį filmą (iš viso apie dvi-

tojai turėjo pasirašyti ilgamečius (kartais

dešimt filmų). Nereikėtų pamiršti, jog kino

net septynerių metų trukmės) kontraktus,

titanai nemėgo, jei kas nors jiems nepa-

kurie ne tik ypatingai apribodavo aktorių

klusdavo, todėl jų paskutinis „argumentas“

atlyginimus iki kontrakto pabaigos, bet

ne taip retai būdavo ir mafijos panaudo-

ir galėjo palikti juos be darbo ir pajamų,

jimas siekiant tiek pamokyti nepaklusnų

jei pastarieji nesutikdavo prisijungti prie

aktorių ar jo meilužį, tiek per daug smalsų

kokio nors naujo filmo. Nepriklausomi

žurnalistą, tiek profsąjungos norinčius

kino teatra­­i, norėdami įsigyti populiarių

darbuotojus ir kt. Tai buvo laikotarpis, kai kino studijų savininkų ištarta frazė: „Tu niekada nebedirbsi šiame mieste!“ buvo realus ir įgyvendinamas grasinimas. Sistema ar verslo modelis, kurio sėkmės pagrindas – kitų išnaudojimas, negali ilgai sėkmingai veikti. Žvaigždės, nebegalėdamos pakęsti studijų kontrolės, vis dažniau kreipdavosi į teismą siekdamos nutraukti kontraktą su studijomis ir atgauti savo karjeros kontrolę. 1948-aisiais metais JAV teismai uždraudė kino studijoms pardavinėti kino produkcijos „paketus“, taip pat apribojo kino studijų galią valdyti kino teatrus. Amerikiečių svetainėse atsiradę TV ekranai tapo paskutiniu smūgiu Holivudui, nors, žinoma, buvo ir kitų nemažiau svarbių faktorių – kino kūrinių paskelbimas meno išraiška (šie negali būti cenzūruojami, o tai reiškia, kad atsirado galimybė kurti ir žiūrėti įvairesnio turinio filmus);

„Taxi driver“ plakatas

18 Protagonistas | Ruduo 2020

gyventojų judėjimas iš miestų į priemiesčius (sumažėjo žiūrovų koncentracija


Kas tie filmų vaikėzai? | Tomas mitkus ir Vaida Nedzinskaitė-mitkė

Kardas iš „sCarface“ miestuose, kuriuose paprastai būdavo įkur-

Esant šiomis sąlygomis ir pasirodo Holi-

Holivudo vaikėzų skirtumų nuo ankstesnių

ti kino teatrai); dėl cenzūros atsilaisvinimo

vudo vaikėzai. Jie yra dalis naujosios kino

kino meistrų buvo tai, kad jie neatėjo iš

padidėjusi užsienio filmų, nagrinėjančių

bangos, kuri, priešingai nuo visų ankstes-

teatro, Brodvėjaus, literatūros ar televizi-

žymiai rimtesnes temas, konkurencija;

nių – turi kino išsilavinimą, yra mokyti ne

jos – jie nuo pat pradžių studijavo kiną kaip

žymiai atsargesnis žvaigždžių požiūris į

tik kurti, bet ir analizuoti filmus bei suvokia

nepriklausomą meno išraišką. Taigi, jie

kontraktus ir kt. Visi šie faktoriai vis aiškiau

savo žiūrovą ir jo poreikius, o ne diktuoja

visi baigė kino studijas (išskyrus Spielberg,

rodė studijų savininkams, kad Holivudas

jiems, ką žiūrėti. Desperatiškoje padėtyje

kuris savarankiškai domėjosi filmais nuo

turi keistis... arba žlugti.

esančios Holivudo studijos, siekdamos pri-

11 metų amžiaus), kuriose buvo mokami

traukti žiūrovų, yra pasiruošusios atiduoti

suvokti, kokie yra šios išraiškos privalumai

Studijos turėjo pradėti žymiai atsargiau

taip saugotą kontrolę ir suteikti kūrybinę

ir iššūkiai, kaip analizuoti jau sukurtus kino

rinktis, kokius kino kūrinius prodiusuoti,

laisvę naujiems režisieriams. Pastarieji

kūrinius ir suvokti, kas juose veikia ir kas

kadangi jos jau nebegalėjo gauti garsiausios

tvirtai sugriebia gautą šansą.

ne. Dar daugiau – jie buvo skatinami nebijoti imtis papasakoti bet kokios istorijos,

žvaigždės pusvelčiui, darbuotojams mokėti minimalaus atlyginimo bei priversti kino

Reikia pabrėžti, kad jie nėra vieninteliai

imti ir dekonstruoti bet kokį žanrą ir ieškoti

teatrus pirkti ir nesėkmingus kino kūri-

savo kartos atstovai, kurie tapo sėkmingais

naujų kinematografinių sprendimų toms

nius „paketuose“. Kol didžiosios Holivudo

bei pripažintais kino kūrėjais. Taip pat ne

istorijoms papasakoti. Jie taip pat nebijojo

studijos trypčiojo ir stengėsi atsilaikyti

visi jie išliko sėkmingi ar pripažinti iki šių

„skolintis“ iš ankstesnių kūrėjų ir jų darbų

prieš būtinybę keistis, susiformavo sąlygos

dienų. Ir tikrai ne visada jiems pavyko kurti

tiek naratyvinių, tiek kinematografinių

mažesnėms studijoms ne tik netrukdomai

tik sėkmingus filmus. Tačiau šiandien jie

sprendimų ir paversti juos savais. Gebėji-

kurti, bet ir pasiekti žiūrovus. Taip pat pir-

yra puikus ir įkvėpiantis pavyzdys savo sa-

mas turėti savo unikalią viziją – privalomas

mą kartą režisieriai, scenarijaus autoriai ir

vybėmis ir tuo, kaip jie pradėjo savo karjerą.

sėkmės ingredientas.

Dauguma kino tyrėjų bei scholastų vi-

Kitas labai svarbus jų sėkmės aspektas buvo

suomet pabrėžia, kad vienas svarbiausių

santykis su auditorija. Jie aiškiai suprato

nepriklausomi prodiuseriai turėjo sąlygas kurti tai, ką jie iš tiesų nori.

Protagonistas | Ruduo 2020

19


Kas tie filmų vaikėzai? | Tomas mitkus ir Vaida Nedzinskaitė-mitkė žiūrovų nuotaikas ir lūkesčius. Ir nors ne

o pats projektas netrukus viršijo biudžetą.

kelias į režisieriaus kėdę bei (vėliau) pripa-

visi iš jų sugebėjo išlaikyti šį santykį, visgi

Pabaigus filmavimą Spielberg nuoširdžiai

žinimą taip pat nebuvo lengvas.

šis santykis vis dar yra fundamentalus sėk­

manė, kad jo, kaip kino režisieriaus, karjera

mingiems kūrėjams ir visiškai priešingas

baigsis vos prasidėjusi.

nei buvo Holivudo studijų vadovams, kurie

Taigi, kaip rodo filmų vaikėzų atvejis, kad taptum vienu geriausių savo kartoje, be

manydavo, kad jie geriau žino, ką turi žiū-

Panašiai atsitiko ir Lucas su pirmuoju

savo unikalus kūrybinio balso ir tikėjimo

rėti žiūrovai, nei patys žiūrovai.

Žvaigždžių karų filmu „Star Wars: Episode

savimi, taip pat reikia įgyti itin svarbių ge-

IV – A New Hope“ (1977). Visa kūrybinė ko-

bėjimų ir įgūdžių – gebėjimą kritiškai ver-

Nors sunku pasakyti, kiek tai buvo svar-

manda galvojo, kad Žvaigždžių karai yra B

tinti savo bei kitų kūrybinius darbus; suvo-

bu Holivudo vaikėzų sėkmei, bet visi jie

lygio pasaka ir rimtai nežiūrėjo į savo darbą

kimą, kaip ir kodėl veikia arba neveikia vie-

buvo draugai. Kitaip sakant, jie nuolatos

aikštelėje, o operatorius nuolat riejosi su

nas ar kitas sprendimas; gebėjimą suprati

„skolindavo“ arba rekomenduodavo kū-

režisieriumi, kadangi manė, jog pastarasis

savo auditoriją – per daug jai nepataikauti

rėjus vienas kito projektams, taip dirbdavo

kišasi į sprendimus (dėl linzių, apšvietimo,

ir/arba diktuoti tai, ką ji turėtų mėgti. Nors

vienas su kitu ar bent jau konsultuodavosi

rakursų ir t.t.), kurie nėra jo kompetencija.

Spielberg atvejis parodo, kad įgauti šiuos

kūrybinėje nežinioje. Kai kuriais atvejais jie

Negana to filmuojant Tunise kilo viena di-

įgūdžius tikrai nėra būtinas aukštasis išsi-

net „apsikeisdavo“ savo išleidžiamų filmų

džiausių dešimtmečio audrų. Visai tai lėmė,

lavinimas, bet... be jų (ir sėkmės atsidurti

pajamų procentais (gaudavo pajamas ne iš

kad režisieriui nuo streso ir pervargimo kilo

tinkamoje vietoje tinkamu laiku) papras-

savo filmų). Taigi, tai Holivudo vaikėzus

sveikatos problemų – jam buvo diagnozuo-

čiausiai nepavyks sukurti kažko įspūdingo,

jungė ne tik karta, bet ir partnerystė, kuri

ta arterinė hipertenzija.

kas ilgam paveiktų žiūrovus.

padėjo jiems visiems kartu judėti į priekį. Karjeros pradžioje iššūkių kilo ir kitiems

Tikėtina, kad prieš sėkmę bus momentas,

Šie legendiniai kūrėjai prieš pat pergalę

Holivudo vaikėzams. Filmuodamas „The

kai atrodys, kad niekas nebepavyks, tikė-

dažnai atsiduria tamsiausioje ir bevil-

Godfather“ (1972) Cappola visą laiką bijojo,

jimas savimi bus kritęs, o ateitis atrodys

tiškiausioje padėtyje. Spielberg tai buvo

kad jis bus gali būti atleistas bet kurią fil-

niūri. Todėl, kaip ir visiems tiems prota-

„Jaws“ (1975), kurio filmavimas jam buvo

mavimo dieną dėl nuolatinių konfliktų su

gonistams kino ekrane, knygų puslapiuose

toks sunkus, kad vėliau jis tai įvardijo

studija. Scorsese savo režisieriaus debiutą

ar komiksų kadruose, būtina nepasiduoti ir

kaip patirtį, kuri jį padarė tuo, kuo jis yra

„Who's That Knocking at My Door“ (1967)

būti pasiruošusiems griebti savo šansą, kai

šiandien. Filmuojant nesisekė viskas – jau

sukūrė filmuodamas net kelerius metus ir

tik jis pasirodys.

prasidėjus filmavimui scenarijus dar buvo

praktiškai neturėdamas jokio biudžeto. Net

rašomas, nebuvo aišku dėl aktorių, ryklio

pabaigus filmą vėliau jis turėjo įdėti papil-

Ir visiems, kam tai aktualu – sveikiname su

robotas nuolat strigdavo, komandos nariai

domą sekso sceną, kad pavyktų pasirašyti

naujais mokslo metais!

nuolat atsidurdavo pavojingose situacijose,

sutartį su platintoju. Kitų Holivudo vaikėzų

Steven Spielberg ir George Lucas

20 Protagonistas | Ruduo 2020


Protagonistas | Ruduo 2020

21


Paskutinė mergina – arba pataikei ne ant tos | Karolina Daniusevičiūtė

Paskutinė mergina – arba pataikei ne ant tos

Karolina Daniusevičiūtė

Fantastikos fanė, svajojanti apie kitus pasaulius, knygų graužikė, retkarčiais tampanti iliustratore

Paklaikęs žvilgsnis, kruvini drabužiai, o rankoje virtuvinis peilis, virbalas ar kitas paskubomis pagriebtas smailesnis buities rakandas. Ji vienintelė likusi gyva iš savo draugų grupės – tai paskutinė mergina (geriau žinoma kaip „final girl“). Paskutinę merginą dažniausiai išvysi-

Šis siaubo filmų subžanras gan primityvus

rašomas“ kaip nevertas dėmesio ir besi-

te siaubo filmuose, išskiriamuose kaip

dėl savo paprastos schemos – lengvai atpa-

velkantis siaubo filmų kategorijų eilės pa-

slasher‘iai, kuriuose siautėja psichopatas,

žįstamų veikėjų charakteristikų, psichopato

baigoje. Tačiau būtent dėl šių savo savybių

žudantis paauglių grupes, išsiruošusias iš-

motyvų žudyti, jo aukų pasirinkimo, šoko

tokio tipo filmai išpopuliarėjo ir šiandien

kylauti, praleisti savaitgalį nuošalioje tro-

elementų bei įvykių baigties. Būtent todėl

yra laikomi siaubo filmų klasika.

belėje ar tiesiog pasilinksminti vakarėlyje.

šis subžanras neretai daugelio kritikų „nu-

22 Protagonistas | Ruduo 2020


Paskutinė mergina – arba pataikei ne ant tos | Karolina Daniusevičiūtė

Kadras iš „Texas chainsaw massacre“

Paskutinės merginos debiutas

šaltaisiais ginklais – peiliu, kirviu ar tiesiog

en“) pakoreguoja Hitchcock formulę ir

po ranka pasipainiojusiu laidu, šaunamųjų

galutinai suformuoja bei užtvirtina slasher

Kaip pirmąjį slasher tipo filmą būtų galima

ginklų jo arsenale nėra. Išpuolis būna stai-

filmų taisykles – žudikas, atšiauri vieta,

išskirti Alfred Hitchcock „Psichopatą”

gus ir parodomas aukos akimis.

ginklas, aukos bei šoko elementai. Taip

(„Psycho“ 1960 m.). Čia žudikas – iškrypu-

prasideda nauja siaubo filmų era. Tačiau

sios šeimynėlės produktas, praradęs beveik

Žvelgiant iš dabarties perspektyvos tai

svarbu paminėti, kad būtent šie filmai įveda

visas žmogiškąsias savybes. Auka – pa-

neskamba originaliai, tačiau būtent ši

ir daugiau veikėjų. Kuomet „Psichopate“

traukli ir seksualiai aktyvi jauna moteris,

Hitchcock filme pateikta formulė paklojo

turėjome tik vieną merginą, kuri krenta

kuriai vaikinų dėmesio tikrai netrūksta, o

pamatus slasher siaubo filmų žanrui ir tapo

nuo žudiko rankos, dabar jų atsiranda net

tai ir tampa priežastimi, kodėl žudikas pa-

atspirties tašku kitiems šio tipo filmams.

kelios. Atsiranda ir vaikinų, kuriuos ištinka

sirenka nužudyti būtent ją. Tai sukelia pyk-

1974 m. pasirodęs Tobe Hooper filmas

ta pati lemtis, nors į juos koncentruojamasi

tį, kuris neretai siejamas su motinos ar kitų

„Kruvinosios skerdynės Teksase“ („The

mažai, jiems žudikas dažniausiai daug laiko

šeimos moterų padarytomis piktadarystė-

Texas Chain Saw Massacre“) bei 1978 m.

ir pastangų neskiria. Daugiau dėmesio pa-

mis jo atžvilgiu. Psichopatas naudojasi tik

John Carpenter „Helovynas“ („Hallowe-

rodoma merginoms. Scenos su jomis būna

Protagonistas | Ruduo 2020

23


Paskutinė mergina – arba pataikei ne ant tos | Karolina Daniusevičiūtė ilgesnės bei detalesnės, jose daugiau įtampos, šoko elementų. Visi papildomi veikėjai tarsi duoti žudikui pasigaląsti peilius ir parodyti savo gebėjimus, gąsdinti bei kelti įtampą žiūrovui iki kol žudikas susitiks su tikrąja savo oponente - paskutine mergina. Būtent ji yra tikroji jo priešininkė, jo kriptonitas, nes ji tiesiog atsisako numirti.

Paskutinės merginos skiriamieji bruožai Tik prasidėjus filmui pastebėti paskutiniąją merginą gan nesunku, kadangi ji gan ryškiai išsiskiria iš savo draugų grupės. Pirmuoju išskiriamuoju bruožu neretai tampa vardas. Paskutinė mergina dažniausiai gauna gan berniukišką ar belytį vardą kaip - Stretch, Marti, Stevie ar Laurie. Ji kitokia nei draugės, ar tiksliau, kitokia nei

iš „Halloween“ filmavimo aikštelės

anksčiau minėtame Hitchock „Psichopate“ nužudoma mergina. Ji nėra moteriška, vaikinų dėmesys jai svetimas. Kitaip tariant ji

pat paskutinė mergina neretai būna kny-

moralines vertybes ir nuostatas. Žudikas

nėra seksualiai aktyvi – vaikinai ją labiau

gų graužikė, mechanikė ar skautė ir gana

atvirkščiai – dėl savo vertybių, moralinių

gąsdina nei domina.

berniukiška. Toks paskutinės merginos pa-

nuostatų nebūvimo ir iškrypimo atitinka

teikimas padeda su ja, kaip veikėju, susita-

blogio pradą ir iš esmės yra neigiamas

Pavyzdžiui, „Helovyno“ veikėją Laurie

patinti ne tik žiūrovėms merginoms, bet ir

veikėjas. Tad kuomet jos ir žudiko keliai

draugės erzina dėl baimės bendrauti su

vaikinams. Šis momentas itin svarbus, nes

susikerta mes matome akivaizdžią gėrio ir

vaikinais. Marti, kuri yra pagrindinė vei-

vienpusiškas, vienos dimensijos veikėjas

blogio kovą.

kėja Tom DeSimone filme „Pragariškoje

neprikaustytų žiūrovo dėmesio, jos istorija

naktyje“ („Hell Night“ 1981 m.) sužinojusi,

mums taptų tiesiog neįdomi ir nesukeltų

Be to, paskutinė mergina yra pastabi ir

kad teks miegoti viename kambaryje su

empatijos jausmo, tad visa kuriama įtampa

gal net truputį paranoiška. Maži pavojaus

vaikinu, iš karto pareiškia, kad jie miegos

tarp žudiko ir paskutinės merginos netektų

signalai nepraslysta pro jos akis, todėl ji

atskirose lovose, nors Stretch „Teksaso

prasmės.

pasidaro itin atsargi, kai tuo tarpu jos drau-

žudynių“ antrojoje dalyje („Texas Chain

gai nekreipia į keistenybes dėmesio ir net

Saw II“, 1986 m.) sunkoka įsivaizduoti kaip

Apskritai, paskutinė mergina piešiama kaip

ją dėl to pašiepia. Tačiau visų svarbiausia,

nekaltą mergelę, tačiau ji nėra prieinama,

iš esmės gera mergaitė. Kuomet jos draugai

kad ji išradinga bei sumani ir geba išnau-

kadangi tik prasidėjus filmui atsisako eiti

šėlsta vakarėliuose, ji skaito knygas, pade-

doti ją supančią aplinką. „Helovyne“ Laurie

į pasimatymą. Taip suprantame, kad ji

da tėvams ar dirba aukle. Tai atspindi jos

net desperatiškiausiu momentu, įspausta į

atsiribojusi nuo romantiškų jausmų. Taip

spintą sugeba iš pakabos išsilankstyti kažką panašaus į ginklą (nors jis žiūrovui atrodo komiškai) ir durti juo žudikui, o vėliau smeigia jam po ranka pasitaikiusiu virbalu. „Pragariškoje naktyje“ Marti užveda mašiną laidais ir taip pabėga nuo savo užpuoliko. Taip galime pamatyti savotiškų herojės ir žudiko panašumų: neretai ir žudikas neapsiriboja vien peiliais ir kirviais, o įjungia vaizduotę ir pagalbon pasitelkia aplink jį esančius buitinius rakandus. Jie abu puikiai išnaudoja juos supančią aplinką, todėl yra puikūs priešininkai.

Paskutinės merginos evoliucija Nepaisant to, pirmuosiuose slasher filmuose galime pastebėti tendenciją, jog, nors

Kadras iš „Alien“

24 Protagonistas | Ruduo 2020

paskutinė mergina aršiai kovoja ir grumiasi dėl išlikimo, išgyventi jai pasiseka tik per


Paskutinė mergina – arba pataikei ne ant tos | Karolina Daniusevičiūtė

Kadras iš „The Witch“ plauką ir, neretai, tik atsitiktinumo dėka.

anaiptol, ji nebebijo jiems paprieštarauti

jos nekaltumas, ištvermė ir tai, kad ji yra

Taip pat, finale ji yra išgelbėjama laiku

ir išsakyti savo nuomonės. Svarbiausia tai,

vienintelė išlikusioji iš visos savo šeimos

pasirodžiusio psichiatrinės daktaro, iš kur

kad ji pradeda išsilaisvinti iš savo pačios

paverčia ją paskutine mergina. Būtent tai,

paspruko žudikas (būtent taip nutinka Lau-

aplinkos. Tai yra – ji nebepriklauso vien

kad jos priešas nėra akivaizdžiai matomas

rie atveju „Helovyne“) ar tiesiog pro šalį

slasher žanrui. Paskutinė mergina persikelia

ir paliekamas pačio žiūrovo vaizduotei ir

keliavusio žmogaus (Sally „Kruvinosiose

ir į kitus subžanrus.

tai, kad galų gale ji pasirenka prisijungti

Teksaso skerdynėse“ išgelbsti pro šalį važiavęs pikapas).

prie tų pačių raganų, kurios ir nužudė jos Puikus to pavyzdys yra herojė Ellen Ripley,

šeimą, paverčia ją visiškai naujo tipo pa-

kuri 1979 m. pasirodo jau klasika tapusio-

skutine mergina. Tai paskutinioji mergina,

Tačiau 1984 m. pasirodžiusiame Wes Cra-

je Ridley Scott filmų serijoje „Svetimas“

kuri įgyja galios, pamišimo ir brutalumo

ven filme „Košmaras Guobų gatvėje“ („A

(„Alien“). Čia paskutinė mergina susiduria

savybių, kurias turėdavo tik žudikas, o

Nightmare on Elm Street“) mums prista-

nebe su psichopatu, o su nežemiška būty-

ne mergina. Galima sakyti, kad ji virsta

toma kitokia paskutinė mergina. Nancy ne

be, kuri kėsinasi išžudyti viską, kas gyva.

žudiku, prieš kurį kovojo ir nugali jį tokiu

tik slepiasi ir bando išgyventi, ji yra viena

Įdomu tai, kad Ripley dėl savo sumanumo,

būdu - dabar jis nebegalės jos nuskriausti.

pirmųjų paskutinių merginų, kurios pačios

pastabumo ir gebėjimo apskaičiuoti bei

Šis pavyzdys puikiai parodo, kad paskutinė

imasi iniciatyvos sugauti ir pribaigti žudi-

išnaudoti aplinką įveikia priešininką, ta-

mergina nebėra įkalinta savo charakteristi-

ką. Ji smogia jam atsakomąjį smūgį prieš

čiau tą ji padaro ne vieną kartą. O galų gale

kų, kurios anksčiau kontroliuodavo jos kaip

jam bandant pulti dar kartą. Savo namuose

ir pasiaukoja tam, kad jį pribaigtų visiems

veikėjos pasirinkimus.

žudikui Fredžiui Kriugeriui ji paspendžia

laikams ir apsaugotų kitus - to nematy-

spąstus ir taip jį nugali jo paties žaidime.

davome pirmuosiuose slasher filmuose.

Taigi nors siaubo filmai ir pati siaubo są-

Nepaisant to, kad ji yra fiziškai silpnesnė,

Anksčiau, pirminis paskutinės merginos

voka išgyveno nuolatini pasikeitimą, o žu-

Nancy tampa pilnaverte priešininke ir pa-

tikslas būdavo tiesiog išgyventi, tačiau čia

dikai taip pat ne kartą pakeitė savo kaukes

skutinės merginos vardą užsitarnauja ne tik

matome, kad Ripley pasiaukoja tam, kad

bei motyvus žudyti. Paskutinioji mergina,

todėl, kad jai pavyko išlikti gyvai, bet todėl,

išgyventų kiti. Tai taip pat galima traktuoti

nors irgi patyrusi ne vieną pasikeitimą,

kad ji buvo vienintelė sugebėjusi įveikti

kaip dar vieną išsilaisvinimą iš pirminių

išliko daugmaž panaši. Ji tapo ikoniška

savo priešininką ir jo fizinę jėgą bei bruta-

paskutinės merginos rėmų.

moters figūra, kurią palaiko žiūrovai ir su

lumą nusveria savo sumanumu.

dž­iaugsm­u laukia jos pergalės. Be to pas­

Paskutinė mergina dabar

kutinė mergina puikiai atspindi moters portretą ir jo pasikeitimą siaubo filmuose,

Būtent šiuo metu prasideda naujas žanro etapas, kuomet paskutinioji mergina po

Kaip naujoviškos paskutinės merginos

o kartu paliečia ir moters įvaizdžio proble-

truputį pradeda išsilaisvinti iš pirminių

pavyzdį galime paimti 2015 m. pasiro-

mą visuo­menėje. Svarbiausia, kad ji nuolat

savo charakteristikų. Ji nebūtinai pateikia-

džiusį Robert Egger filmą „Ragana“ („The

bando ištrūkti iš rėmų - ji ištrūksta iš

ma kaip nekalta ir kukli mergaitė - neven-

Witch“). Atrodo gan neįprasta taikyti

slasher‘ių ir persikelia ir į kitus siaubo filmų

giama jai suteikti daugiau moteriškumo

slasher‘ių taisykles filmui apie raganas,

subžanrus. Su peiliu rankoje ji prasiskynė

arba atvirkščiai - ji keikiasi, gali būti

tačiau net ir čia jų gausu. Nors pagrindinė

kelią pro begales žudikų bei monstrų ir įro-

šiurkšti ar net agresyvi, nevengia išreikš-

veikėja Thomasin tiesiogiai nesusiduria su

dė, kad paskutinė mergina beveik visuomet

ti savo emocijų. Vyrai jos nebegąsdina,

psichopatu, norinčiu ją nužudyti, tačiau

yra pranašesnė už kitus.

Protagonistas | Ruduo 2020

25


Protagonistas rekomenduoja: rudens filmai ir TV

Protagonistas rekomenduoja: rudens filmai ir TV Po ganėtinai įdomios vasaros telemanams ir sausros, kurią vis dar jaučiame žvilgtelėję į kino teatrų repertuarą, dalinamės tradicinėmis rudens filmų bei TV rekomendacijomis. Kaip žinia, virusas dar neįveiktas, tad kai kurios premjerų datos gali keistis (o daugelis ankstesniuose žurnalo numeriuose paminėtų filmų vis dar laukia savo starto), tačiau dėl to labai svarbu atsirinkti, kas gi verta mūsų dėmesio, o ką geriau aplenkti dideliu lankstu. Stengiamės nesikartoti ir pristatome savo laukiamiausius kūrinius, kuriuos mūsų komanda ketina žiūrėti šąlant orui.

FILMAI The King’s Man

Rugsėjo 17 d. Jei mėgstate filmus apie šnipus, „The King's Man“ turėtų atsirasti jūsų radaruose. Tai jau trečiasis šios žinomos veiksmo komedijų serijos filmas, kuris žiūrovus nukels į praeitį ir papasakos istoriją apie šios slaptosios organizacijos atsiradimą. Pirmieji du filmai buvo tikri saldainiukai, tad jei patiko pirmosios Dave Gibbons bei Mark Millar komiksų ekranizacijos, be abejonės patiks ir ši.

26 Protagonistas | Ruduo 2020


Protagonistas rekomenduoja: rudens filmai ir TV

BIOS

Spalio 2 d. Visiems puikiai pažįstamas Tom Hanks pasiruošęs dar kartą sugraudinti visų kino mėgėjų širdis. Naujausiame savo filme „BIOS“, Tomas įkūnys ligotą išradėją paskutinį žemės planetos gyventoją, kuris sukuria robotą ir į jį perkelia savo mylimo šuns protą. Atskiro dėmesio vertas ir filmo režisierius Miguel Sapochnik, kurio portfolio sąraše žiba tokie pavadinimai kaip „Game of Thrones“, „Fringe“, „Altered Carbon“ bei daugelis kitų TV žiūrovams puikiai žinomų serialų. Ar debiutas kine pasiseks parodys tik laikas.

Candyman

spalio 16 d.

Šio žurnalo puslapiuose skyrėme šiek tiek dėmesio slasher žanro filmams, tad būtų labai neatsakinga praleisti naujausią šio žanro atstovą „Candyman“. Tai dar vienas ilgametės serijos filmas paremtas Clive Braker knygų serija „Books of Blood“, kuri pakerėjo galybę siaubo žanro fanų tiek Europoje, tiek už Atlanto. Tikimės daug siaubo, kraujo ir galimybės naująjį filmą vadinti dėmesio vertu serijos tęsiniu.

Protagonistas | Ruduo 2020

27


Protagonistas rekomenduoja: rudens filmai ir TV

Black Widow

Lapkričio 6 d. Pirmasis rimtas ketvirtosios MCU stadijos filmas, kurio nevalia praleisti nei vienam šią istoriją sekančiam fanui. Kaip galime suprasti iš pavadinimo, naujajame filme dėmesį sutelksime į Black Widow, kurią įkūnija Scarlett Johanson. Šią Keršytojų narę visuomet gaubė daugybė paslapčių, o naujasis filmas papasakojantis šios veikėjos priešistorę žada gausybę atsakymų ir naujų užuominų į MCU ateitį. Triname rankomis ir nekantriai laukiame premjeros!

Soul

Lapkričio 19 d. Animacija, kuri virpina sielą. Taip šį filmą apibūdina jo kūrėjai iš visiems puikiai žinomos „Pixar“ studijos. Jų talentu neabejojame, o naujoji istorija žada puikią kelionę po muzikos istorijos užkaborius. „Soul“ - tai filmas apie džiazo muziką mylintį mokytoją bei jo kelionę pomirtiniame pasaulyje.

TV serialai Raised by the Wolves

Rugsėjo 3d. Ridley Scott nereikia pristatinėti, tačiau geriausiai mes jį žinome, kaip epinių filmų autorių. O štai jau šio rudens pradžioje „HBO Max“ platformoje startuoja jo naujas projektas - mokslinės fantastikos serialas „Raised by the Wolves“. Pristatomasis filmukas žada mums epinių vaizdų kupiną istoriją apie dirbtinį intelektą, tačiau kol kas tai tik spėlionės, o visą projektą gaubia paslapties skraistė. Be abejonės žiūrėsim ir tikėsimės geriausio!

28 Protagonistas | Ruduo 2020


Protagonistas rekomenduoja: rudens filmai ir TV

The Boys (2 sezonas)

rugsėjo 4 d.

Nors mūsų redaktorius vis dar nežiūri šio serialo, žinome, kad mūsų skaitytojų tarpe „The Boys“ pakerėjo ne vieną. Po puikaus pirmojo sezono Eric Kripke, Evan Goldberg ir Seth Rogen grįžta į „Amazon Prime“. Jūsų laukia dar daugiau veiksmo, dar daugiau puikaus humoro ir, žinoma, vidurinių pirštų skirtų superherojams.

Away

rugsėjo 4 d. „Away“ - tai dar vienas „Netflix“ bandymas sukurti gerą kosminį epą. Visi žinome kuo baigėsi „Lost in Space“ eksperimentas, tad į „Away“ žiūrime su sveiku skepticizmu. Tai kosminė drama apie astronautę (Hilary Swank), kuri leidžiasi į metus trunkančią misiją, bei jos santykį su žemėje likusiais artimaisiais. „­Netfli­x“ sako, kad „Away“ - tai serialas apie viltį, žmogiškumą ir apie tai, kaip įgaliname vienas kitą atlikti nesuvokiamus žygdarbius.

Protagonistas | Ruduo 2020

29


Protagonistas rekomenduoja: rudens filmai ir TV

The Mandalorian (2 sezonas)

Spalis Praėjusį pavasarį savo žurnale skyrėme keletą puslapių naujajam „Disney+“ serialui „The Mandalorian“. Tuomet ji pavadinome „Disnėjaus Černobiliu“ apeliuodami į tai, kad serialas daugeliui patiko labiau nei naujieji „Žvaigždių Karų“ filmai. Šį spalį premijų medžiotojas grįžta antrajam sezonui, o paprasto fanų bendruomenės atsiprašymo nebeužteks norint įsiamžinti „Žvaigždių Karų“ visatos kanone. Su nekantrumu triname rankomis ir laukiame kuo gi „Disney“ nustebins mus šį kartą.

Helstrom

Spalis Jei mėgstate „Marvel“ ir ieškote kažko naujo, turėtumėte atkreipti dėmesį į šią naujieną. Pasak žinių, „Helstrom“ bus kiek kitokio tipo serialas nei kiti „Marvel“ produktai. Prie puikiai pažįstamos veiksmo + humoro + nuoširdumo formulės pridėsime ir baimės pojūtį. Serialo kūrėjai teigia, kad tai bus pirmasis „Marvel“ produktas su ryškiais siaubo žanro elementas. Gali gautis visiška košė, tačiau gali būti ir labai gerai... Kaip bus iš tiesų pamatysime šį spalį.

The Third Day

Ruduo Netikėtas „The Third Day“ anonsas privertė mus žagtelėti. Tai naujas 6 serijų mini-serialas, kurį kuria daugeliui pažįstamas Dennis Kell­y - garsiosios „Utopijos“ autorius. Pasak žinių, „The Third Day“ trins ribas tarp realybės ir fantastikos, o pagrindinį serialo veikėją įkūnys visiems puikiai pažįstamas Jude Law. Jei mėgstate lovecraftiškąjį siaubą, neturėtumėte praleisti ir šio „HBO“ kūrinio.

30 Protagonistas | Ruduo 2020


Protagonistas rekomenduoja: rudens filmai ir TV

BONUS: SKAITYTOJų Rekomendacijos X-Files Ieva Markucevičiūtė sako, kad su rudens orų prognoze neverta pradėti žiūrėti nieko, kas turi mažiau sezonų nei legendinis serialas apie ateivių medžioklę. Turėdami omenyje, kad ne vieną šio žurnalo puslapį paskyrėme NSO temai, pamanėme, kad ši rekomendacija puikiai tiks ir čia. Kartu su Ieva siūlome pasvarstyti apie Malderio ir Skali nuotykius seriale „X-Files“.

Carnival Row Mūsų „Facebook“ sekėjos Jurgos Ule komentaras apie „Carnival Row“ sulaukė daugiausia patiktukų, o tai jam uždirbo vietą ir mūsų žurnale. Pirmasis steampunk bei fantasy žanrus supliekusio serialo sezonas buvo priimtas itin šiltai, o gandai skelbia, kad antrasis sezonas taip pat ne už kalnų. Laiko prisivyti dar turite, tad jei ieškote originalaus detektyvo fantastiniame pasaulyje, nepraleiskite ir „Carnival Row“.

She-Ra and the Princesses of Power Galiausiai, rekomendacija iš Karolio, kuris žurnalo skaitytojams rekomenduoja „She-Ra and the Princesses of Power“. Pasak jo, šis „Netflix“ platformoje randamas animacinis serialas turėtų į jūsų gyvenimus įnešti šiek tiek spalvų. Dar daugiau, gegužę pasirodė penktasis ir paskutinis šio serialo sezonas, tad turite pilną istorijos paveikslą, kurį jau spėjo išgirti kritikai.

Protagonistas | Ruduo 2020

31


„DCEU“: mažiau mylimas „Marvel CU“ broliukas ar slaptą ginklą atradęs lygiavertis varžovas? | Benita Balsytė

„DC extended universe“: mažiau mylimas „Marvel CU“ broliukas ar slaptą ginklą atradęs lygiavertis varžovas?

Benita Balsytė

Kino mylėtoja, kolekcionierė ir filmosofė, kurios diena neapsieina be filmų

Daugiau nei pusantro milijardo JAV dolerių. Tokia suma skiria pelningiausių „Marvel Cinematic Universe“ ir „DC Extended Universe“ filmų bilietų pardavimus. „DCEU“ 2013 m. su filmu „Man of Steel“ pradėjo ir yra atsakinga už bendrą „DC“ komiksų herojų visatą didžiuosiuose ekranuose. Christopher Nolan „The Dark Knight“ visata ar iki 2013 m. „DC“ komiksais paremti kiti filmai (bent kol kas) nevertinami kaip bendros šios komiksų visatos dalys. Nuo 2013 m. prasidėjusi „DCEU“ franšizė savo pobūdžiu atitinka „Marvel Cinematic Universe“ filmų franšizę, kuri taip pat bus svarbi šio straipsnio dalis. Nereikia kalbėti apie bendrą abi filmų franšizes skiriantį milijardinį pelną, kad suprastum, jog „DCEU“ filmai – kur kas mažiau mėgstama franšizė. Ir ne tik mažiau mėgstama – daugiau dramų, pertvarkų, kritikos ir nesusipratimų patyrusi komiksų filmų linija, kuri prieš keletą metų privertė susimąstyti, ar ji išvis pajėgi patenkinti žiūrovų lūkesčius. Tačiau Betmeno gimtoji komiksų visata ne visuomet slėpėsi „Marvel“ šešėlyje – tad kokia „DCEU“ nesėkmės priežastis ir kaip jai pagaliau pranokti ar bent pasivyti visų labiau mylimą „Marvel CU“?

32 Protagonistas | Ruduo 2020


„DCEU“: mažiau mylimas „Marvel CU“ broliukas ar slaptą ginklą atradęs lygiavertis varžovas? | Benita Balsytė

DC Komiksų protagonistai ir antagonistai

Iš tiesų šios nesėkmės šaknys slypi dar

išėjo Šaltojo karo laikotarpiu, kai tuome-

sprendė paauglystės problemas ir nenoriai

XX a. „DC“ ir „Marvel“ komiksų kovoje.

tinė Sovietų Sąjunga buvo įsivaizduojama

peršoko į aptemptus superherojaus batus.

Pradėkime nuo trumpo įvado į komiksų

kaip vienas didelis KGB agentas, pasiryžęs

„Marvel“ herojai taip pat ryškiau charakte-

istoriją. Įmonė „DC Comics“ įkurta dar tar-

išžudyti kiekvieną savo kelyje pasipainiojusį

rizuoti, ne visuomet sutardavo tarpusavyje,

pukariu (1934 m.) ir veiklą pradėjo visai ne

amerikietį. Todėl „Marvel“ nusprendė koja

daugiau dėmesio skirta jų asmeninėms

nuo superherojų, o nuo komiškų nuotykių

kojon žengti su aktualijomis – į superhe-

istorijoms, ne vien piktadarių gaudynėms.

ir vesterno istorijų. Per porą dešimtmečių

rojų komiksus įtraukti priešus komunistus,

Net ir superherojų mūšiai ne visuomet

„DC“ tapo pagrindine komiksų leidėja,

slaptas tapatybes ir peržengti nacionalinį

baigdavosi laimingai. Taip personažai tapo

kol „Marvel“ neperėmė lyderio pozicijos.

herojų lygmenį. Šiuo laikotarpiu „Marvel“

žmogiški, suprantami ir artimi skaitytojui.

„Marvel Comics“ įkurta penkeriais metais

drauge su visų mylimu „komiksų tėvu“

vėliau, tačiau tikrasis jos sprogimas, nu-

Stan Lee taip pat pristatė superherojus, ku-

Na, visų sužmoginti gal ir nereikėtų. Kitas

lėmęs tolimesnę lyderystę, buvo 1961 m.

rie visiškai skyrėsi nuo tipiškų „DC“ ir kitų

svarbus žingsnis – „Marvel“ parodė, jog

pristatytas „Fantastic Four“ komiksas. Ir

komiksų didvyrių. Jie buvo kompleksiniai,

net ir monstrai ar pabaisas primenan-

nuo tuomet „DC“ vertėsi per galvą, kad pa-

su savais trūkumais, reiškiantys įvairias

tys personažai (kaip Halkas ar Padaras iš

sivytų „Marvel“ populiarumą.

emocijas, patiriantys vidinius sunkumus

„Fantastic Four“) taip pat gali tapti su-

bei kovojantys su suaugusiųjų problemo-

perherojais, jei tik yra geros širdies. Tai

Kodėl? Daugiausia dėl „Marvel“ novato-

mis ir kasdieniais rūpesčiais. Peter Parker

perdavė itin svarbią moralinę žinutę ir kar-

riško, aktualaus ir išskirtinio požiūrio į

dieną naktį nesisvaidė voratinkliais – savo

tu su naujais herojų portretais, žemiškais

superherojus. „Fantastic Four“ komiksas

galias gavo netikėtai, nepasitikėjo savimi,

sunkumais ir tikroviškesniais

Protagonistas | Ruduo 2020

33


„DCEU“: mažiau mylimas „Marvel CU“ broliukas ar slaptą ginklą atradęs lygiavertis varžovas? | Benita Balsytė siužetais padidino skaitytojų ratą – prisijaukino ne vien vaikų, bet ir studentų bei suaugusiųjų auditoriją. Lyginti su „Marvel“, „DC“ pasiliko prie stereotipinio, idealaus, atletiško bei nušlifuoto superherojaus portreto ir daugiau dėmesio skyrė pačiam komiksų veiksmui. Herojai toliau išliko nepriekaištingi didvy­ riai: visuomet išaiškindavo sukčiausius nusikaltimus, nedvejodavo padėti kitiems, išlikdavo atsakingi, ryžtingi, racionalūs ir... kiek vienodi. „Marvel“ komiksuose komunistai vaikėsi Fantastiškąjį ketvertą iki Mėnulio, iš didelės meilės Didžiajai Britanijai kūrė jai atskirą superherojų Kapitoną Britaniją, pristatė savo ir kitų komiksų herojų

Kadras iš „Justice League“

parodiją „Not Brand Echh“ ir net su Stan Lee vedė savo radijo laidą. O „DC“? Jie savo rimtuose rinkos analizės susirinkimuose konstatavo, kad „Marvel“ sėkmė visai ne tokios naujovės ar ryškios herojų istorijos, o ryškiai raudona žurnalo spalva ir gražesni dialogų debesėliai. Taip „DC“ ir „Marvel“ komiksai pasiskirstė į dvi puses. „DC“ personažai priminė superherojus-dievus, kurių darbai kalba patys už save: stiprius, gražius, teisingus, primenančius dieviškąjį idealą. „Marvel“ pristatė kompleksinius, klystančius, kartais keistus ir net baisius superherojus, kurie turi trūkumų, tačiau vis tiek tampa didvyriais. Tai dvi skirtingos ideologijos ir galiausiai po įvairių kainų reguliavimo žaidimų, vienas prieš kitą nukreiptų strategijų ir dramų abi įmonės toliau drauge valdo didumą komiksų rinkos. Na, o kaip su filmais?

Paviršutiniškas ir skubotas darbas

desperatiškas noras kaip įmanoma greičiau pasiekti „Marvel“ lygį ir jų penkerių metų

Jų istorija taip pat panaši – „DCEU“ vis dar

darbo rezultatus.

bando pavyti „Marvel CU“. Tačiau pradėkime nuo pradžių. „DCEU“ susidūrė su

Jau antrajame filme „Batman v Superman:

nemažai smulkesnių kliūčių kaip kontro-

The Dawn of Justice“ pasakojama, kaip

versiškai žiūrovų vertinti aktoriai, jų pro-

Supermenas, su kuriuo žiūrovai susipažino

blemos (B. Affleck problemos su alkoholiu,

tik viename filme ir kurio istorinė linija dar

Flash skandalas E. Miller apie galimą smur-

neišplėtota, kovoja didžiulėje moralinėje ir

tą prieš gerbėjus, kt.) ar tariamai neįdomios

idėjinėje kovoje su Betmenu. Tai yra du pa-

kovos scenos. Tačiau viena didžiausių tiek

grindiniai „DC“ komiksų herojai, vieni ži-

kritikų, tiek žiūrovų įvardijamų „DCEU“

nomiausių superherojų pasaulyje. Filme jie,

klaidų – skubotumas bei paviršutiniškas,

ypač Betmenas, pristatomi prabėgomis, o

neprofesionalus ir net desperatiškas požiū-

didysis mūšis, kuris logiškai mąstant galėtų

ris į filmų kūrimą. Pirmasis „Marvel CU“

tapti keleto minėtų herojų standalone filmų

filmas „Iron Man“ pasirodė 2008 m., pir-

kulminacija, įvyksta jau antrajame „DCEU“

masis „DCEU“ filmas „ Man of Steel“ kino

filme. Prieš šią kultinę kovą žiūrovai ne-

teatrus pasiekė penkeriais metais vėliau.

gauna (ir vis dar negavo) atskiro Betmeno

Ir jis nebuvo blogas. Tačiau po jo prasidėjo

filmo, nėra tinkamai supažindinti su šia tamsia ir slogia „DCEU“ Betmeno versija (kuri itin skiriasi nuo komiksų) per kitus filmus, o į tolimesnę Supermeno liniją taip pat neįsigilinama. Žiūrovas tiesiog įmetamas į didžiulės Betmeno ir Supermeno pagiežos ir pykčio vienas kitam sprogimą be didesnio konteksto. Nenuostabu, kad dėl to žiūrovai nesugeba pamilti „DC“ filmų herojų, nes paprasčiausiai nespėja to padaryti. Tame pačiame ir, dar kartą paminėsiu, antrame „DCEU“ filme pristatoma dar viena superherojė – Nuostabioji moteris. „Marvel“ sukūrė net penkis filmus, kol pagaliau subūrė kelis superherojus į vieną kūrinį („The Avengers“, 2012 m.). Jau nekalbant apie tai, kad Betmeno ir Supermeno mūšio svarbos kovą galima sulyginti nebent su

„Aquaman“ reklama

34 Protagonistas | Ruduo 2020

2016 m. išleistu „Captain America: The


„DCEU“: mažiau mylimas „Marvel CU“ broliukas ar slaptą ginklą atradęs lygiavertis varžovas? | Benita Balsytė Civil War“ filmu, kuriame superherojai

plienine šypsena. Šis personažas visuomet

ir įsprausdami juos į rėmus. Tačiau net ir

kovoja tarpusavyje taip pat dėl idėjinių ne-

pasižymėjo kaip šviesos, teisingumo ir vil-

kaip diktatoriai su savo nekvestionuojamu

sutarimų. Taip „DCEU“ nesuteikė progos

ties nešėjas, niekada nedvejojęs pasiaukoti

režimu buvo nekokie – neturėjo nei tvir-

žiūrovams labiau pažinti herojų ir pamėgti

dėl kitų gerovės. „DCEU“ sukūrė Super-

tos nuomonės, nei idėjos, nei jokio plano

juos per atskirus filmus, kaip tai darė

meną, kuris nusimeta dievišką aureolę ir

kuriant filmus. Puikiausias to pavyzdys – į

„Marvel“, o svarbiausia – ypač svarbią Be-

tampa žmogiškas – kamuojamas abejonių,

tragiškiausių superherojų filmų nominaciją

tmeno ir Supermeno kovą pademonstravo

pasimetęs, dvejojantis, koks iš tiesų yra

pretenduoti galintis „Suicide Squad“.

jau per antrąjį filmą. Šiame ir kituose kūri-

jo kelias. Betmeno įvaizdis filmuose taip

niuose pastebimas skubotumas tik parodo,

pat stipriai pakitęs – jis nedvejoja žudyti

Pradėkime nuo to, kad ne vien dėl studijos

jog „DCEU“ „Warner Bros.“ studija naiviai

nusikaltėlių, nesimuša į krūtinę kaskart tai

filmas tapo nesusipratimų bomba. Ar pa-

tikėjosi, kad jiems be didesnių pastangų su

padaręs ir nespjauna triskart per petį pri-

menate, koks ažiotažas jį gaubė? Visiems

pora juostų pavyks pasivyti kelerių metų

siekdamas, kad daugiau tai nepasikartos.

puikiai žinomų ir naujų blogiukų gang‘o

„Marvel“ darbą ir daugybę jų standalone

susivienijimas dar neturėjo atitikmenų, o

filmų. Negalvota apie ilgalaikius planus,

Z. Snyder kuria tamsų, slogų ir žiaurų „DC“

skambūs vardai kaip W. Smith, M. Robbie,

tolimesnes herojų sąsajas, fanų bazės au-

pasaulį, kuriame didvyriškumas reikalauja

J. Leto ir kt., neoninės spalvos ir ryškūs

ginimą bei kitus svarbius aspektus, prisiri-

aukų ir sudėtingų sprendimų. Tokiam pa-

herojai sudarė neblogą įspūdį. Tačiau kaip

šant tik prie trumpalaikių tikslų.

sauliui būtini brutalesni herojai ir destruk-

– o, dievai, – na kaip turint „Warner Bros.“

tyvi, slogi bei paslaptinga atmosfera. Pro-

biudžetus, aukščiausio lygio komandą,

Nesusipratimas „DC“ filmuose išlieka ir su

blema ta, kad ne visiems norisi tokių tam-

tokius aktorius, tiek kūrybinės medžiagos

Betmeno linija. Filmas „Batman v Super-

sių superherojų, kai jie turi lengvus, juoke-

ir potencialo reikia sukurti tokį nesusipra­

man: The Dawn of Justice“ vertintas ypač

liais ir gera nuotaika pripildytus „Marvel“

timą. Kas čia per scenarijus ir siužetas,

prieštaringai, nors tikrai turi daugybę pa-

filmus. O didesnėms masėms reikalingas

kokio nenuoseklumo ir neįdomumo istorija.

girtinų, drąsių ir išskirtinių sprendimų. Bet

ryškesnis šou nei gilūs Gotamo herojų vi-

Ir kam išvis atėjo į galvą mintis modelį C.

žvelgiant į Betmeno kaip visos „DC“ visatos

diniai apmąstymai. Taip ir „DCEU“ herojai,

Delevigne mėginti paversti aktore ir dar

herojaus istoriją, galima pamanyti, jog nuo

ir filmų stilius tiesiog neatitiko dalies „DC“

pagrindine piktadare? Vienintelis smagus

viso nusikaltėlių gaudymo jam prasidėjo

gerbėjų lūkesčių.

dalykas – išliko keli aktoriai, ryškūs, lėkšti,

kokie nuotaikų svyravimai ar emociniai

bet situacijai visai tikę personažai bei kar-

sutrikimai. Filme „Batman v Superman:

Galima manyti, kad Snyder versija norėta

navališkai ryškus pastatymas. Apibendri-

The Dawn of Justice“ Bruce Wayne tiesiog

sekti Ch. Nolan pėdomis ir sukurti tam-

nant, tai toks nusivylimas ir tiek iššvaistyto

nekenčia Supermeno – ne tiek asmeniš-

sų, sukrečiantį ir pasmerktą pasaulį, kurį

talento, kad negali nepradėti svarstyti, jog

kai, kiek suprasdamas Supermeno grėsmę

privalu išgelbėti. Tačiau Nolan pasaulis

su gamybos studija tikrai kažkas negerai.

visuomenei. Tačiau tas įtūžis, ryžtas jį su-

susidėjo iš kur kas daugiau nei tamsos. Vie-

naikinti ir pure rage kaip ugnikalnis trykšta

nomis svarbiausių temų tapo viltis, siekis

Bet su ja ir nebuvo viskas gerai. Pradėjus

per kraštus. Bet štai filme „Justice League“

pasipriešinti baimei, tikėjimas žmogišku-

kurti „DCEU“ filmus nuspręsta, kad ir

Betmenas aprauda Supermeną, pasakoda-

mu ir žmogaus gerumu. Snyder versijoje

toliau bus sekama Snyder tamsiu ir pa-

mas, koks geras jis buvo draugelis ir koks

tokios vilties žymiai mažiau. Tačiau tai

slaptingu tonu. „Suicide Squad“ režisierius

patikimas jo moralinis pagrindas, tarsi dar

tiesiog kitoks stilius. Ar tai blogai?

David Ayer taip pat juo vadovavosi, bet

vystykluose būtų dalijęsis tuo pačiu plieni-

kai pasirodė prasti „Batman v Superman“

niu čiulptuku. Galbūt H. Cavill Supermenas

Stilius išlieka vienu ryškiausių „Marvel“

įvertinimai ir kritika tokiam stiliui, „War-

per tą trumpą keliolikos minučių susitai-

ir „DC“ filmų skirtumų ir pastarieji dažnai

ner Bros.“ staiga apsigalvojo ir paliepė

kymo akimirką iš tiesų apžavėjo Betmeną

tampa gaivaus oro gūsiu po linksmybių

įterpti daugiau juokelių, neoninių spalvų

savo nuostabia šypsena ar padūkusiomis

kupinų „Marvel“ juostų. Nesupraskite klai-

ir sukurti linksmesnę atmosferą. Ir ne, to

lazerinėmis akimis. Bet kitu atveju toks di-

dingai, „Marvel“ turi puikiai išdirbtą, per

jie prašė ne filmavimo procese. „Warner

delis emocijų pokytis gali neįtikinti. Tokios

12 m. patikrintą ir iki smulkmenų susty-

Bros.“ liepė pakeisti viso filmo stilių jau jį

ir panašios nuoseklumo spragos atskleidžia

guotą sėkmingų filmų kūrimo formulę, kuri

nufilmavus ir perėjus į perfilmavimo stadiją,

neapgalvotą ir nesusietą istoriją bei paaiš-

veikia ir pritraukia minias net ir superhe-

kuri šiaip jau reikalinga klaidoms ištaisyti

kina dalies gerbėjų nepasitenkinimą.

rojų nemėgstančių žiūrovų. Tačiau kartais

ar detalėms pridėti. Dėl to perfilmavimas

tos juokelių ir komiškų situacijų pripildytos

kainavo 2-3 kartus daugiau nei įprasta,

istorijos tampa kiek nuspėjamos ir tuomet

tačiau čia mėtymasis nesibaigia. Režisieriui

tamsioji superherojų versija puikiai tinka

jau paruošus pilną filmo versiją, kurios to-

galvai pravėdinti.

liau lauktų testavimo ir koregavimo darbai,

Atmosfera ir Snyder‘io stilius Viena labiausiai purvais ir kritika apipiltų

„Warner Bros.“ nusprendė pasamdyti kitą

„DCEU“ problemų – režisieriaus Zack Snyder („Man of Steel“, „Batman v Superman:

„Warner Bros.“ režimas ir panika

įmonę alternatyviai versijai. Taip galutinis, kino teatrus pasiekęs produktas buvo iš

The Dawn of Justice“, „Justice League“) kūrimo stilius. Kad suprastume „DC“ ko-

„Warner Bros.“ nuo pat pradžių kūrė „DC“

Ayer ir minėtosios įmonės versijų sulipdy-

miksų gerbėjų įtūžį, trumpam sugrįžkime

filmus, tačiau nuo „Man of Steel“ dar ir

tas Frankenšteinas, kuris tikrai nepadėjo

į 1938 m., kai Supermenas pirmą kartą

pradėjo kištis į pačių režisierių darbą,

filmo vertinimams. Ayer tikroji versija

nusišypsojo skaitytojams nepriekaištinga

neleisdami jiems įgyvendinti savo vizijos

tamsesnė, ne tokia komiška ir kupina suau-

Protagonistas | Ruduo 2020

35


„DCEU“: mažiau mylimas „Marvel CU“ broliukas ar slaptą ginklą atradęs lygiavertis varžovas? | Benita Balsytė

„Wonder Woman 1984“ Plakatas

36 Protagonistas | Ruduo 2020


„DCEU“: mažiau mylimas „Marvel CU“ broliukas ar slaptą ginklą atradęs lygiavertis varžovas? | Benita Balsytė gusiems tinkamo smurto. Joje net naujuoju

nereikėtų. Visų pirma dėl to, kad tai dar

visai ne „Wonder Woman“ ar „Aquaman“

„DC“ nusikaltėlių veidu išreklamuotas J.

vienas „DCEU“ Frankenšteinas, tik šįkart

projektai su palyginti didžiuliais biudžetais,

Leto gavo daugiau juostos laiko nei galuti-

dėl nelaimingo atsitikimo: Z. Snyder filmo

nemažu žinomumu, saugiomis temomis ir

nėje versijoje likusios 15 minučių.

post-production stadijoje pasitraukė dėl

jei ne garantuota sėkme, bet bent jau didele

šeimos tragedijos, kai nusižudė jo dukra.

tikimybe per daug nenuvilti. „Shazam!“

Visa tai parodo „Warner Bros.“ pažeidžia-

Taip filmą su perfilmavimais užbaigė ir

pasirodė kaip pirmasis kūrinys jaunesnei

mumą ir paniką – studija dėl kito filmo

visai kitą toną, stilių bei nuotaiką pateikė

auditorijai, „Joker“ – visai naujas, netra-

kritikos pasiryžo staigiai pakeisti savo

su „Marvel“ dirbęs Josh Wedon. Tačiau iš jo

dicinis vieno ikoniškiausių „DC“ ir visų

stilių ir kryptį. Toks mėtymasis atskleidžia,

vis tiek neišėjo geras produktas, o kūrėjams

komiksų herojų portretas – kiek rizikos po

kad „DCEU“ net neturėjo savos, aiškiai

reiktų dar ir pareiškimą parašyti, dėl visų

geriausios vadinamos Heath’o Ledger’io

apibrėžtos franšizės vizijos, tikslų ir plano.

mūsų akis išdeginusių tragiškai užpaišytų

Džokerio versijos, didelės J. Leto nesėkmės

Dėl prastų namų darbų sulauktos p­asek­

H. Cavill ūsų.

bei visų gerbėjų iki dangaus iškeltų lūkesčių! „Birds of Prey“ feministinis dvelksmas

mė­s „Suicide Squad“ atveju – atšaukti arba nukelti nauji superherojų filmai, o

Kaip pokyčius galima vertinti ir paskuti-

taip pat nežadėjo vienpusio vertinimo –

ypač iššvaistytas didžiulis dėmesys J. Leto

niuosius „DCEU“ išleistus filmus: „Sha-

komiksų filmuose tai pirmas kartas, kai

Džokeriui be atskiro filmo ir neapibrėžtos

zam!“, „Joker“ ir „Birds of Prey“. Pirmasis

filmas toks moteriškas: visi teigiami he-

vietos „DC“ žemėje. Nors dėl pastarojo gal

tapo tikra sėkme, nors jį galima vertinti

rojai vien moterys, o neigiami – tik vyrai.

ne taip ir blogai – šis Džokeris labiau pri-

rizikingu sprendimu patenkinti jaunesnę

Nuostabioji moteris bent turėjo savo Steve

minė tėvų išlepintą, ribų nejaučiantį ir iš

auditoriją. Tačiau jis pasiteisino su kaupu

Trevor.

nuobodulio mirštantį kaprizingą mafijozą

– gavome linksmą, lengvą ir jaunatvišką

nei nusikaltimų genijų, griaunantį Gotamą

pramogą su gražia mintimi ir gyvu scena-

sava ideologija.

rijumi.

Pokyčiai

Apie „Joker“ sėkmę ir populiarumą turbūt

taktiką, kurti savitą strategiją ir pasiūlyti

neverta nei šnekėti. Stebėtina, tačiau net

ką nors naujo, kas padėtų pamiršti praei-

Taip prieš ketverius metus susidarė įspūdis,

Lietuvoje šis filmas tapo gana populiarus.

ties nesklandumus. Taip jau kuris laikas

kad „DCEU“ pasmerkta nesėkmei – kad

Tai puikus „Hangover“ franšizės režisie-

internetas netyla nuo komiksų herojų fanus

jiems pagaliau reikia apsispręsti, nustoti

riaus Todd Phillips fantazijos vaisius, kaip

pagaliau džiuginančių naujienų. Tai ir gali-

desperatiškai vaikytis „Marvel“ ir sukurti

Džokeris galėtų atrodyti kitoks: ne vien iš-

mas H. Cavill sugrįžimas, ir naujienos apie

ką nors savito ir unikalaus. Atsirado po-

protėjęs nusikaltėlis, bet labiau visuomenės

galimą tikrosios Ayer „Suicide Squad“ ver-

reikis personažų istorijoms ir standalone

ir sistemos palaužtas, o viduje geraširdis

sijos director‘s cut leidimą, ir to paties filmo

filmams, kurie pelnytų simpatijas ir nebūtų

žmogus. Tikėtina, jog ši prieš sistemą tema

tęsinį su „Marvel“ „Guardians of the Ga-

varžomi studijos spaudimo. Ir pagaliau

bei patrauklus herojus, kuris sužadina tiek

laxy“ režisieriumi James Gunn, artėjantis

„DCEU“ įsiklausė.

empatiją, tiek tam tikrą palaikymą dėl jam

nemokamas, virtualus „DC“ FanDome ren-

patirti tenkančios neteisybės, ir lėmė po-

ginys (angl. convention) ir daug kitų. Tarp

puliarumą.

svarbesnių taip pat verta paminėti Zack

Tačiau be visų šių pokyčių svarbiausi įvyko per pastaruosius mėnesius*. „DCEU“ patys susigriebė, kad reikia pagaliau plėtoti

Teigiami pokyčiai prasidėjo nuo režisierės

Snyder „Justice League“ versijos director‘s

P. Jenkins darbo „Wonder Woman“, kuris ne tik puikiai pristatė naują superheroję,

Ne taip seniai pasirodžiusio „Birds of Prey“

cut leidimą (4 valandų filmą arba šešių dalių

bet ir nuosekliai kūrė istoriją, planuojant

vertinimas išliko skirtingas: vieni nurašė

serialą), kuris galėtų pakeisti šio filmo ver-

ją į priekį. Taip pat nuspręsta galutinai nu-

filmą kaip dar vieną nesėkmę dėl prastų

tinimą. Tačiau viena geriausių žinių yra tai,

sigręžti nuo Snyder kūrimo stiliaus, tačiau

pardavimų, daugybė feminizmo šalininkų

kad „DCEU“ pagaliau pasimokė ir galimai

pagaliau tai darant natūraliai, suteikiant

šaukė, kad dėl mažo pelno kalti vyrai, kad

atrado savo sėkmės formulę.

režisieriams laisvę, o ne primetant savo

va tai nemėgsta filmų, pozicionuojančių

užgaidas ir mėgdžiojant „Marvel“ stilių.

stiprias moteris (paaiškėjo kaip netiesa –

„DCEU“ pasaulis taps multiverse, arba

Taip tolimesni filmai (išskyrus „Justice Le-

net 54 % žiūrovų buvo vyrai, o tarp kritikų

lietuviškai, visata su daugybe realybių ir

ague“) tamsą ir niūrumą pakeitė kiekvieno

tokios taip pat neįžvelgta). Kiti vertino

dimensijų. Ši naujiena atskriejo kartu su

herojaus savybes atitinkančia atmosfera,

filmą kaip neskoningą ir be išplėtotos

žiniomis apie artėjančius režisieriaus Matt

kaip Nuostabiosios moters skleidžiama

minties, o dar kiti gyrė dėl mielo stiliaus

Reeves naujus Betmeno filmus su R. Patti-

viltis, geraširdiškumas ar Akvameno kietas

ir dėmesio stiprioms moterims. Negalima

son ir puikia komanda priešakyje bei Flash

charakteris ir nežemiškas įvaizdis. Ir nors

nuginčyti, kad nemažai šio filmo spren-

filmą ir į jį sugrįžtantį buvusį Betmeną M.

išliko auditorijos dalis, kuriai patiko tam-

dimų išliko kvestionuotini ar perspausti,

Keaton.

susis „DC“ pasaulis, stiliaus pokytis su-

tačiau „DCEU“ kontekste svarbiausia tai,

veikė. Būtent šie filmai sulaukė didžiausio

kad toliau žengiama novatorišku keliu ne-

Multiverse „DCEU“ atveju yra puikus da-

pasisekimo ir nukreipė tolimesnį „DCEU“

bijant įdomesnių ir galimai rizikingesnių

lykas. Tai ne tik suteikia didžiulę kūrybinę

kelią tinkama linkme.

projektų.

laisvę visai franšizei bei režisieriams kurti

Tiesa, negalima praleisti „Justice League“

Visus šiuos filmus galima vertinti kaip pa-

tampa atsaku į kritikos sulaukusius aspek-

filmo, tačiau jo vertinti vienpusiškai vėlgi

sisekimą dar ir dėl to, jog minėta trijulė –

tus kaip slogus ir vienodas franšizės stilius

herojus ir įvykius pagal savo viziją, bet ir

*Straipsnyje kalbama apie rašymo metu žinomas naujienas.

Protagonistas | Ruduo 2020

37


„DCEU“: mažiau mylimas „Marvel CU“ broliukas ar slaptą ginklą atradęs lygiavertis varžovas? | Benita Balsytė ar netenkinantys herojai – juk viską galima

dis užkariavusiu J. Phoenix Džokeriu. Juk

idėja – pagaliau gali tapti receptu, padė-

perkurti. Taip nebelieka griežtų kanono

skamba visai neblogai, tiesa?

siančiu „DCEU“ pelnyti žiūrovų širdis. Na,

taisyklių, dėl kurių tektų sekti vienos persi-

o kol filmų pasaulis su visomis naujovėmis

pynusios istorijos vingiais, kuriuos netyčia

Taip multiverse idėja pagaliau galėtų tapti

vis dar pristabdytas, kviečiu išsirinkti lau-

praleidus galimos didžiulės loginės klaidos.

unikalia „DCEU“ formule į sėkmę. Nors

kiamiausią „DCEU“ filmą (premjerų datos

Atsiranda galimybė kurti ir perkurti savas

tarpdimensinė visata jau seniai gyvavo

gali kisti) ir iki jo premjeros peržiūrėti Su-

lygiavertes superherojų istorijas – štai

komiksuose, „Marvel CU“ jos taip pat dar

permeno visatos filmus – puiki laisvalaikio

Flash savo filme galimai susitiks su alter-

nebuvo įgyvendinusi (nors ir ji pradeda

idėja per galimai dar vieną mūsų laukiantį

natyviu, prieš 30 m. Gotamą valdžiusiu Be-

svarstyti šią galimybę). Tad dėmesys atski-

karantiną.

tmenu, o viena įdomesnių fantazijų teorijų,

roms superherojų istorijoms, grąžinta kū-

teigia kad naujasis Pattison’o Betmanas

rybinė laisvė režisieriams, tikrųjų jų filmų

galėtų susikauti su neseniai pasaulio šir-

versijų premjeros ir naujovė – multiverse

Wonder Woman 1984

The Suicide Squad

2020 spalio 2 d.

The Batman

2021 rugpjūčio 6 d.

Black Adam

2021 spalio 1 d.

DC Super Pets

2021 gruodžio 22 d.

The Flash

Aquaman 2

2022 birželio 3 d.

38 Protagonistas | Ruduo 2020

2022 gegužės 22 d.

2022 gruodžio 16 d.


Intelektuali naujienĹł laida apie Ĺžaidimus

Protagonistas | Ruduo 2020

39


Vedžito transformacija į Super Sajaną – psichologinė perspektyva | Tadas Jakubauskas

Vedžito transformacija į Super Sajaną – psichologinė perspektyva

Tadas Jakubauskas

Vaikas kuris bando būti suaugusiuoju, berniukas, kuris bando būti vyru ir gyvūnas, kuris bando būti žmogumi

Vedžitas – sajanų princas iš garsiosios Akira Toriyama manga ir anime serijos „Dragon Ball“ yra tipinis antididvyrio pavyzdys. Iš pradžių pristatytas kaip antagonistas, Vedžitas laipsniškai peraugo į teigiamą personažą istorijos eigoje, tačiau net ir kaudamasis pagrindinių veikėjų pusėje, jis išlaikė tokius savo bruožus kaip išdidumas, arogancija, impulsyvumas bei šalta laikysena net ir savo bendražygių atžvilgiu. Nors pastarieji Vedžito bruožai daugeliui serijos gerbėjų buvo įdomūs, labiau empatiškiems „Dragon Ball“ fanams įsijausti į Vedžito personažą išliko sudėtinga. Vis dėlto, būtina nepraleisti aplinkybės, kad Vedžito asmeninė istorija, jo raida, ypač virsmas į Super Sajaną pasižymi stipriu teigiamu aspektu, kuris taip pat gali būti įkvepiančiu psichologinės transformacijos pavyzdžiu, stebinančiai atspindinčiu motyvus pasitaikančius net ir seniausiuose religiniuose naratyvuose.

40 Protagonistas | Ruduo 2020


Vedžito transformacija į Super Sajaną – psichologinė perspektyva | Tadas Jakubauskas

Sajanų princas vedžitas

Iš pažiūros, 1984 metais prasidėjusi „Dra-

Kurdamas „Dragon Ball“, serijos autorius

Galima spėti, jog tuo pačiu būdu Akira To-

gon Ball“ manga komiksų serija, bei vėles-

Akira Toriyama nekėlė sau tikslo manga

riyama savo kūriniu pavyko perteikti net

ni, ja grįsti anime serialai, remiasi palyginti

skaitytojams perteikti kokią nors vieną,

daugiau nei pats autorius buvo užsibrėžęs,

paprastomis prielaidomis, būdingomis ir

apibrėžtą moralinę mintį. Veikiau, Toriya-

ypač turint omenyje, kad serija vystėsi be

daugeliui kitų shonen žanro kūrinių. „Dra-

ma siekis buvo tiesiog sukurti įtraukiančią,

jokio išankstinio sąmoningo planavimo,

gon Ball“ būtų galima trumpai apibūdinti

veiksmo nestokojančią istoriją, kuri patiktų

atveriant galimybę reikštis pasąmonin-

kaip istoriją apie grupę Rytų kovos meistrų,

Japonijos berniukų auditorijai. Įmanoma,

giems kūrybiniams impulsams. „Dragon

pasižyminčių nepaprastomis galiomis ir

jog tai ir buvo viena iš priežasčių lėmusių

Ball“ serijai ir jos kūrėjui tinka lietuvių

ginančių Žemės planetą nuo dažnai dar

milžinišką „Dragon Ball“ sėkmę – elegan-

filosofo Antano Maceinos pasakyti žodžiai:

galingesnių priešų. Personažai treniruojasi,

tiškai paprastas „Dragon Ball“ siužetas

„poeto sumanymai ne visados sutampa su

kovoja, patiria pralaimėjimus, pergales ir

paliko pakankamai daug vietos interpreta-

kūrybine jo tikrove. Ne kartą kūrinys atsi­

neretai, stumiami beviltiškų aplinkybių,

cijoms, šitaip užtikrindamas serijos gyvy-

lieka nuo kūrėjo planų, išreikšdamas tik

yra priverčiami tobulėti peržengiant savo

bingumą, bei aktualumą net ir ilgalaikėje

dalį to, ko buvo norėta ir siekta. Bet ne kar-

fizinius, bei psichologinius limitus.

perspektyvoje.

tą taip pat kūrinys – ypač genijų darbuose – pralenkia kūrėjų sąmoningus apmatus

Protagonistas | Ruduo 2020

41


Išminties puslapis

42

puslapis „There’s no such thing as fair or unfair in battle. There is only victory or in your case, defeat.“ - Vegeta

"Nėra tokio dalyko, kaip sąžininga ar nesąžininga kova. Yra tik pergalė arba, tavo atveju, pralaimėjimas" - Vedžitas

42 Protagonistas ||Ruduo vasara2020 2020


Vedžito transformacija į Super Sajaną – psichologinė perspektyva | Tadas Jakubauskas ir atskiros konkretybės vaizdu atskleidžia tokių perspektyvų, kurios nustebina ir patį poetą.“ Būtent tokios perspektyvos galimai slypi ir už „Dragon Ball“ vaizduojamų Vedžito desperatiškų pastangų nenusileisti pagrindiniam veikėjui Son Gokui bei įvaldyti Super Sajano transformaciją po įvykių Fryzo sagoje.

Vedžito ir Goko priešprieša Kaip ir serijos protagonistas Gokas, Vedžitas yra sajanas – vienas iš nedaugelio gyvų išnykusios, karingos ateivių rasės atstovų. Palyginimui, Gokas ilgą laiką nenutuokė apie savo tikrąją prigimtį ir laikė save Že-

Degantis vedžito ryžtas

mės gyventoju, tuo tarpu Vedžitas ne tik žinojo esąs sajanas – būdamas sajanų princu jis užaugo žinodamas apie savo kilmingą kraują. Vedžito kilmė tapo jo išdidumo pagrindu, apibrėžė jo tapatybę, suteikė jo gyvenimui aiškią kryptį ir net prasmę. Elitinis sajanų karys gyveno tikėdamas neginčijama, gimimo nulemta perskyra tarp stipriųjų ir silpnųjų, hierarchine sistema, nurodančia jo likimą ir poziciją visų kitų mirtingųjų atžvilgiu. Dėl šios priežasties Vedžitas patyrė didelį sukrėtimą regėdamas kaip Gokas – žemo rango sajanų karys – sugebėjo pralenkti jį jėga. Tai buvo ne tik pažeminimas – Goko sėkmė buvo smūgis sudrebinęs pačius Vedžito pasaulėžiūros pamatus. Nuoskauda Vedžito orumui tapo dar gilesnė kuomet Gokui pavyko virsti Super Sajanu kovojant prieš Fryzą – vieną iš galingiausių „Dragon Ball“ priešų, tiesiogiai a­t­sakingu už sajanų rasės išnykimą. Kaip žinia, „Dra-

gon Ball“ kontekste Super Sajanas yra

nuo pat pradžių turi dirbti dėl išgyvenimo,

legendinė, sunkiai pasiekiama transforma-

dėti pastangas ir daryti aukas. Pirmarūšės

cija, kurios skiriamieji bruožai – drastiškai

Abelio aukos susilaukia malonės Dievo aky-

išaugusi galia, mėlynos akys, į smailias

se, tačiau jo vyresnio brolio Kaino atnašos

sruogas atsistoję auksiniai plaukai ir tokios

atmetamos. Pasipiktinęs tokia situacija

pačios spalvos šviečianti aura supanti sa-

Kainas pakelia ranką prieš savo brolį ir

jano kūną.

įvykdo pirmąją žmogžudystę istorijoje.

Net ir prisijungęs prie žemiečių, Vedžitas

Jordan Peterson požiūriu, Kainas ir Abelis

išlaiko neapykantą Goko atžvilgiu, bei regi

yra dviejų galimų egzistencinių laikysenų

pagrindinį serijos veikėją kaip didžiausią

personifikacijos: vienas biblinės istorijos

savo varžovą. Vedžito nuostatą šiuo atveju

personažas įkūnija pagiežą gyvenimo sun-

pakankamai tiksliai apibūdina Toronto

kumų ir neteisybės akivaizdoje, tuo tarpu

universiteto psichologo Jordan Peterson

kitas – savanorišką ryžtą aukotis dėl geres-

komentarai liečiantys biblinę istoriją apie

nio rytojaus. Akimirkomis šias tendencijas

konkuruojančius brolius Kainą ir Abe-

įmanoma įžvelgti ir tarp Vedžito, bei Goko.

lį. Senojo Testamento Pradžios knygos

Sajanų princas tiki esąs nusipelnęs būti

kontekste, Kainas ir Abelis buvo pirmųjų

stipriausiu vien dėl savo kilmės ir reaguoja

žmonių – Ievos ir Adomo – vaikai, užaugę

agresyviai šiam lūkesčiui nepasiteisinus,

pasaulyje paveiktame pirmosios nuodėmės.

tuo tarpu Žemėje užaugęs Gokas laikosi

Ne taip kaip jų rojuje gimę tėvai, abu broliai

nuomonės, jog net ir silpnas asmuo įdėjęs pastangų gali peržengti savo galimybių ribas. Šis ideologinis konfliktas atsiskleidžia dar pastarųjų veikėjų pokalbyje prieš pačią pirmąją jų dvikovą, tačiau tai nėra vienintelis, ar pats svarbiausias, aspektas, kuriuo Vedžitas ir Gokas yra panašūs į Kainą ir Abelį. Kaip pastebi Jordan Peterson, Kainas puoselėja neapykantą savo broliui todėl, kad šis sugebėjo pasiekti tai, ko pats Kainas neturi. Kalbant apie poziciją Dievo atžvilgiu, Abelis yra tarsi Kaino idealas arba pavyzdys. Peterson komentuoja, jog būdami savo prigimties apribotomis būtybėmis mes – kaip žmonės – turime natūralią tendenciją jausti neapykantą viskam, kas mums pri-

„Dragon ball z“ plakatas

mena apie mūsų pačių trūkumus, bei ydas.

Protagonistas | Ruduo 2020

43


Vedžito transformacija į Super Sajaną – psichologinė perspektyva | Tadas Jakubauskas Idealo akivaizdoje mes tampame sąmonin-

rus galingos gyvybinės energijos paliktą

religine-teologine potekste. Nieko nuosta-

gi skausmingam faktui, jog nesame tokiais,

kraterį.

baus, jog atskridęs į vietą, kurioje galimai

kokiais savo pačių nuožiūra užsibrėžėme

matė Goką Vedžitas nieko neranda. Tarsi

būti. Šią neapykantą dar labiau kursto ide-

Siekiant suprasti šios scenos svarbą, būtina

nuolat atsitraukiantis ugnies stulpas vedęs

alo keliamas reikalavimas keistis ir, kaip

aptarti kai kurias analitinės psichologijos

izraelitus per dykumą Senojo Testamento

pabrėžia psichologė Raminta Girdvainė –

mokyklos įkūrėjo, XX a. šveicarų psichologo

Išėjimo knygoje, idealas rodo žmogui kelią,

„mūsų smegenys priešinasi pokyčiams, nes

Carl Gustav Jung įvestas sąvokas. C. G. Jung

motyvuoja jo raidą, tačiau kaip tobulybė jis

tai joms atneša papildomą darbą.“

yra daugiausiai žinomas už kolektyvinės

niekada nėra pilnai pasiekiamas ar įgyven-

pasąmonės idėją – pastarąją jis apibrėžė

dinamas.

Problemos sprendimas Kainui yra papras-

kaip visai žmonijai bendrų, paveldimų

tas – nužudyti savo idealą. Sunaikinus

psichikos bruožų sumą. Šiuos visiems

Son Goką nėra sunku įsivaizduoti kaip

pavyzdį žmogaus nekankina žinojimas apie

žmonėms bendrus psichikos bruožus C. G.

dramatiškai perteiktą tokio idealo vaizdinį

savo paties trūkumus ar būtinybė keistis ir,

Jung vadino „archetipais“. Pasak C. G. Jung,

ar metaforą, ypač turint omenyje, jog tai

panašu, kad „Dragon Ball“ serijoje Vedžitas

archetipai yra dalinai atsakingi už skirtingų

mirštantis ir prisikeliantis žmonijos gel-

prieina panašių išvadų. Gokas reprezen-

kultūrų mitologijose, religijose ir mene

bėtojas atsiųstas iš kito pasaulio. Tuo pačiu

tuoja Vedžito asmeninį idealą – jis yra

pasitaikančius bendrus motyvus. Svarbiau-

jo charakteris išlieka pastovus per visą

sajanas, kuriuo pats Vedžitas norėtų būti.

sias iš psichologo aptariamų archetipų yra

istoriją, o kiti personažai dažnai pasikeičia

Goko akivaizdoje sajanų princas jaučiasi

vadinamas vokišku įvardžiu „Selbst“ (liet.

po sąveikos su pagrindiniu veikėju – beveik

menkavertis, verčiamas keisti savo griežtą

„Pats“).

visi Goko draugai kažkada buvo jo priešai.

duotos priesaikos pralenkti Goką jėga ir jį

C. G. Jung nustato perskyrą tarp žmogaus

sunaikinti – siekiai, kurie nebuvo svetimi

ego ir Paties. „Ego“ psichologas apibrėžia

Vedžito transformacijos aspektai „Funimation“ dubliavime

Kainui iš minėtosios biblinės istorijos.

kaip psichikos elementą, su kuriuo sąmo-

pasaulėžiūrą ir iš viso to kyla visos Vedžito

ningas asmuo identifikuojasi, tuo tarpu

Net ir Gokui grįžus į istoriją, „Dragon Ball

Pats yra sąmonės ir pasąmonės suma,

Z“ anime serialas nepateikia žiūrovams

galingiausias psichikos faktorius, aukš-

konkretaus atsakymo apie Vedžito akistatą

Po ikoniškosios kovos su Fryzu (lyg šiol tai

čiausia vertybė, išbaigta, tobula asmenybė

įvykusią kosmose. Goko „apsireiškimas“

laikoma ilgiausia kova anime istorijoje),

– galutinis psichologinės raidos tikslas. C.

Vedžitui iki šiol išlieka apsuptas paslapties

sprogus Nameko planetai Gokas be žinios

G. Jung teigimu, religiniuose naratyvuose,

ir fanų spekuliacijų: galbūt tai buvo anks-

pradingsta kosmose. „Dragon Ball“ manga

mene ir filosofinėje literatūroje Pats yra

tyvosios Goko pastangos įvaldyti staigaus

per daug nesigilina į laikotarpį, kuomet

simboliškai išreiškiamas Dievo vaizdiniu,

persikėlimo manevrą (teleportaciją)? Tai

Gokas buvo dingęs, tačiau anime serialas

kuris paprastai įkūnijamas tobulose asme-

taip pat galėjo būti Vedžito obsesijos, nuo-

„Dragon Ball Z“ vaizduoja Vedžito keliones

nybėse. Neretai tai pavyzdinės, mesijinės

vargio, bei desperacijos sukurta haliucina-

po skirtingas planetas, ieškant dingusio

figūros kaip Jėzus Kristus, Mahometas,

cija. Abiejais atvejais minėtoji scena pakan-

pagrindinio veikėjo ir siekiant išsiaiškinti,

Višnus, Buda, Laozi ar Friedrich Nietzsche

kamai taikliai iliustruoja ego ir Paties san-

kaip Gokui pavyko tapti Super Sajanu.

filosofijoje aptariamas „Übermensch“ (liet.

tykį bei perskyrą analitinėje psichologijoje.

„Antžmogis“).

Nors idealas, kaip toks, žmogaus atžvilgiu

Savęs paieškos kosmose

visada išlieka transcendencija, C. G. Jung

Viena iš 111–oje „Dragon Ball Z“ serijoje vaizduojamų scenų turi įdomią metaforinę

Prisimenant Vedžito ir Goko palyginimą

buvo įsitikinęs, jog laikinos jo išraiškos vis

reikšmę žvelgiant į ją iš analitinės psi-

su Kainu ir Abeliu, galima spėti, jog pirmą

dėlto yra įmanomos. Viena iš tokių išraiškų

chologijos perspektyvos. Scena prasideda

sykį tapdamas Super Sajanu Gokas įkūnija

– Vedžito transformacija į Super Sajaną.

vaizduodama ilgą laiką kosmose pralei-

Vedžito idealą – pagrindinį Vedžito psicho-

dusio Vedžito treniruotes negyvenamoje

loginės raidos tikslą (Patį). Tad palikdamas

Vaizduodama šį personažo raidos momen-

planetoje. Ties šiuo tašku jis yra išvargintas

Žemę ir ieškodamas Goko kosmose, Vedži-

tą, anglišką „Dragon Ball Z“ dubliavimą

bevaisių paieškų – visos jo pastangos rasti

tas tam tikra prasme ieško savęs paties. Tai

sukūrusi amerikiečių įgarsinimo studija

Goką nuėjo veltui. Netikėtai, sukeliant pa-

ypač akivaizdu turint omenyje, jog analiti-

„Funimation“ išryškina įdomius Vedži-

ties Vedžito išgąstį, sajanų princas pajunta

nės psichologijos požiūriu mituose dažnai

to transformacijos aspektus. Visų pirma,

Goko energiją gretimame dangaus kūne.

sutinkama perskyra tarp dviejų pasaulių

Vedžito balso aktoriaus Christopher Sabat

Netrukus iš energijos šaltinio pusės Vedžito

(šiuo atveju perskyra tarp Žemės ir kosmo-

perskaitytas monologas dera su anksčiau

link pasipila milžiniška asteroidų kruša.

so) iš tikrųjų yra simboliškai išreikšta per-

išsakyta mintimi, jog atsitraukdamas į vie-

Skrisdamas pro asteroidus Vedžitas sugeba

skyra tarp sąmonės ir pasąmonės.

nišas treniruotes negyvenamose planetose

įžiūrėti tolimą, neryškų siluetą, apsuptą

Vedžitas perkeltine prasme atsitraukia į

auksinės Super Sajano auros, tačiau jam

Žvelgiant iš junginės psichologijos pu-

savo paties vidų: „kuomet žiauri elektrinė

kelią pastoja tiesiai į jį atskrendantis didelis

sės, anksčiau aptartoje scenoje iš 111–sios

audra kilo danguje planetos, kurioje lan-

akmuo. Susprogdinus šią uolieną ranka

„Dragon Ball Z“ serijos, keldama baimę

kiausi, – prisimena Christopher Sabat Ve-

paleistu energijos spinduliu ir išsisklaidžius

Vedžitui apsireiškia ne kas kita kaip jo

džitas – aš ją pasitikau. Ji atrodė prideranti.

nuolaužoms, Vedžitas pasiekia vietą, kur

paties būsimoji galia. Žodis „apsireiškia“

Tarsi išorinė manifestacija audros, kuri

matė siluetą, tačiau joje nėra nieko išsky-

šiuo atveju yra sąmoningai vartojamas su

siautė manyje!“

44 Protagonistas | Ruduo 2020


Vedžito transformacija į Super Sajaną – psichologinė perspektyva | Tadas Jakubauskas

Gokas „Dragon ball z“ pabaigoje Išvydęs sugrįžusio Goko ir netikėtai pasi-

kelią pasireikšti jo paties viduje glūdinčiai,

– tikslas, kurio auka reiškia galimybę per-

rodžiusio Ateities Trankso Super Sajanų

užgniaužtai galiai.

žengti savo ribas ir išpildyti sajanų rasės

formas, Vedžitas išsikelia sau tikslą, bet

legendą.

kokia kaina pralenkti varžovus jėga, tačiau

Kaino ir Abelio istoriją komentavęs kana-

įdomu tai, jog būtent vėlesnis šio tikslo

diečių psichologas Jordan Peterson nuolat

išsižadėjimas ir lemia ilgai siektą Vedžito

atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog žmogaus

transformaciją. Ginant savo erdvėlaivį nuo

sąmonė vienu metu gali apdoroti tik labai

„Dragon Ball“ serijoje nuolat kartojasi ta

meteoritų lietaus, treniruočių išsekintas

ribotą informacijos kiekį. Didžioji dalis

pati tendencija – kai tik atrodo, jog pa-

Vedžitas sprogimo bangos nubloškiamas

duomenų mūsų patirties lauke yra ignoruo-

grindiniai veikėjai pasiekė neperkopiamą

į uolienas. Pasiekęs savo limitą, išeikvojęs

jama, prioritetą suteikiant tik objektams,

galios viršukalnę, neilgai trukus šį įspūdį

jėgas, kruvinas ir parklupdytas ant kelių

turintiems didžiausią vertę mūsų pačių pa-

triuškinančiai paneigia nauji iššūkiai. Kaip

sajanų princas „Funimation“ dubliavime

sirinktoje vertybinėje sistemoje, o vertybės

ir minėta, maksimalų psichologinės raidos

spjauna tiek ant savo siekio būti stipresniu

– kaip dar Antikoje kalbėjo Aristotelis – yra

tikslą įkūnijusi Super Sajano transformacija

už Goką, tiek ant tikslo transformuotis ir

ne kas kita kaip mūsų tikslai. Pasirinkus

ilgainiui išlieka tik laikina idealo išraiška.

stebinančiai būtent šią akimirką pasirodo

netinkamus tikslus, potencialiai vertingi

Pavyzdžiui, net ir tapęs Super Sajanu Ve-

auksinė Super Sajano aura, simboliškai

duomenys išstumiami į dėmesio periferiją

džitas neįstengia laimėti kovos prieš kibor­

nustelbdama tamsias, aplink Vedžitą siau-

ir tuomet mes – visai kaip Vedžitas – tam-

gę 18. Idealas vėl nutolsta, skatindamas

čiančias negyvenamos planetos stichijas.

pame akli savo problemų sprendimams.

pagrindinius veikėjus atsitraukti į savo vidų

Akinanti ambicija

Idėja, kad toks pasaulis, kokį jį subjektyviai

Svarbiausia Vedžito pergalė

Laiko ir Sielos kambaryje, bei pasileisti į naujas atsakymų paieškas.

patiriame, yra troškimų sukurta iliuzija Viena vertus, Vedžito transformaciją galima

ar induizmo Vedose aptariama „Majos

Nors Vedžitas nėra nukovęs nei vieno iš

aiškinti remiantis Holokaustą išgyvenusio

skraistė“ nebuvo svetima skirtingoms Rytų

pagrindinių „Dragon Ball“ antagonistų, tai

psichologo, logoterapijos mokyklos įkūrėjo

mąstymo tradicijoms, formavusioms kul-

dar nereiškia, jog šis antididvyris nepasiekė

Viktor Frankl įžvalgomis apie „paradok-

tūrinį kontekstą, kuriame ir subrendo pati

jokios reikšmingos pergalės serijos eigoje.

salios intencijos“ metodą. Pavyzdžiui,

„Dragon Ball“ serija. Minėtosios mintys

Alinančios treniruotės 450 kartų stipresnė-

Frankl knygoje „Žmogus ieško prasmės“

taip pat atsispindi XVII a. japonų kardinin-

je gravitacijoje, vienišos akistatos su kos-

aprašomas atvejis apie pacientą buhalterį,

ko, bei Zen budisto Takuan Soho žodžiuose

minėmis audromis, bei ilgainiui pasiekta

kentusį nuo pirštų skausmų ir dėl netvar-

iš knygos „Nesupančiotas protas“: „Jei

Super Sajano forma liudija, kad Vedžitas

kingo rašto atsidūrusį rizikoje netekti savo

žiūrėdamas į medį matytum tik vieną iš jo

yra laimėjęs pačią sunkiausią įmanomą

darbo. Gydytojai Eva Kozdera pasiūlius

raudonų lapų, nepastebėtum kitų. Kai akis

kovą – kovą prieš save. Todėl nepaisant

pacientui tyčia rašyti kuo netvarkingiau,

nenukreipta nė į vieną iš lapų, o tu stebi

neretai grubaus šio personažo charakterio,

simptomai stebinančiai išnyko. Pasirodo,

medį apie nieką negalvodamas, bet koks

Vedžitą, jo kelionę ir savęs paieškas ne-

jog būtent desperatiškas troškimas išvengti

kiekis lapų tampa matomas be ribų. Bet jei

sunku įsivaizduoti kaip teigiamą reikšmę

nepageidaujamo rezultato sukūrė įtampą,

kuris nors vienas lapas prikausto žvilgsnį,

turintį pavyzdį, neatsitiktinai atstovaujantį

kuri ir sąlygojo paciento simptomus. Lygiai

atrodo, jog kitų lapų tiesiog nėra“ Vedžito

pusę, už kurią kovoja serijos didvyriai.

tokiu pačiu principu desperatiškas Vedžito

atveju akinanti ambicija pralenkti Goką

troškimas (tikslas) pralenkti Goką užkirto

ir buvo tas „žvilgsnį prikaustantis lapas“

Protagonistas | Ruduo 2020

45


Nuo žodžio iki vaizdo: su kokiais sunkumais susiduria adaptacijos | Violeta Pročkytė

Nuo žodžio iki vaizdo: su kokiais sunkumais susiduria adaptacijos

Violeta Pročkytė

Fantastikos mėgėja, nepripažinta mitologijos ekspertė, vaikystėje norėjo tapti hobitu

Iš karto prisipažinsiu: adaptacija - labai subjektyvus dalykas. Kiekvienas šaltinis, kuris neturi aiškios vizualios reprezentacijos yra tarsi baltas popieriaus lapas. Ir kiekvienas apibūdinimas arba užuomina leidžia susidaryti savitą vaizdą. Taigi, jei penkiems žmonėms duosime perskaityti to pačio veikėjo apibūdinimą, turėsime penkias skirtingas veikėjo versijas. Jos bus panašios, tačiau savitos. Adaptacija niekada nebus objektyvi būtent dėl tokio suvokimo. Ir ilgą laiką vaizduotės pakako - žmonės skaitydavo knygas, matydavo vienokį ar kitokį pagrindinį veikėją ir viskas buvo gerai. Bet prasidėjo filmų ir žaidimų, vizualios medijos laikai ir staiga pasipylė adaptacijos, kurios vieniems įtiko, kitiems ne... o buvo ir tokių, kurių gerbėjai universaliai nemėgo. Galime kaltinti išankstinį nusistatymą, galima sakyti, kad gal čia režisieriai nepersistengė, bet visų problemų viduryje pasirodo keletas aiškesnių priežasčių. Tarp įvairių nepavykusių adaptacijų įžvelgiu kelias pasikartojančias problemas. Galite su manimi sutikti, galite palaikyti neišmanėle, tačiau šiaame tekste aptarsiu būtent mano pačios pastebėtas problemas knygų (ir trumpų istorijų) adaptacijose didžiajame ekrane.

46 Protagonistas ||Ruduo vasara2020 2020


Nuo žodžio iki vaizdo: su kokiais sunkumais susiduria adaptacijos | Violeta Pročkytė

kadras iš „shawshank redemption“

Netinkami aktoriai

nažus įkūnijantys žmonės nemoka vaidinti

rie skaitė originalią istoriją, ir žino, kad pa-

ir dėl to juos reikia vyti šalin. Priešingai,

gal ją bus kuriamas filmas, galvoje turi bent

Kartais pradedi žiūrėti filmą arba serialą ir

kartais režisieriai persistengia ir pasikvie-

jau bendrą suvokimą, kaip veikėjai turėtų

iškart matai, kad kažkas negerai. Prireikia

čia aktorius, kurie yra puikūs, populiarūs

atrodyti ir elgtis. Ir kai filmas neatitinka net

vos poros sekundžių ir suvoki, kad pagrin-

ir... yra visiškai netinkami savo vaidmeniui.

pačio paprasčiausio apibūdinimo, gerbėjai

dinės veikėjos plaukai tamsūs, nors knygoje

Tarsi žiūrėtum naują, originalią istoriją,

braukia ašarą arba žygiuoja į interneto pla-

jie akivaizdžiai šviesūs. Kyla klausimas:

kurioje mylimą personažą primena tik vei-

tybes maišydami adaptaciją su žemėmis.

kodėl? Visi fanai žino, kad nukrypimai nuo

kėjo vardas.

originalo gali sugadinti net ir geriausiai

Kaip vieną iš ryškiausių pavyzdžių galime

pastatytą serialą. Dekoracijos, kostiumai,

Adaptacijos dažnai būna labai laukiamos.

paminėti filmą „Aš esu legenda“ (I Am

net veiksmų choreografija nublanksta, kai

Jos jau turi savo gerbėjų ratą, tereikia

Legend, 2007), kuriame protagonistą Ro-

ekrane pasirodo kažkur jau girdėtu vardu

pasirūpinti, kad scenarijus ir pastatymas

bertą Nevilį (šviesiaplaukį baltaodį) pakeitė

vadinamas nepažįstamasis. Ir taip, visa tai

atitiktų bendruomenės lūkesčius. Tačiau

populiarusis Will Smith. Toks akivaizdus

yra labai individualu ir adaptacijos nėra

čia prasideda bėdos. Pasitaiko, kad kūrėjai,

reprezentacijos pakeitimas vieniems gali

universalios, bet kartais tikrai sunku su-

norėdami pritraukti didesnį žiūrovų ratą,

patikti, kitiems ne, bet tiems, kuriems

tapatinti veikėją, kurį pažįsti nuo pirmųjų

ima ir pasamdo keletą populiarų aktorių,

teksto vizualizacija užima svarbią vietą,

knygos puslapių su tuo, kuris bėgioja tele-

nepaisant to, kad jie filmui visai netinka.

tokie pakeitimai gali išmušti iš vėžių. Tu-

vizoriaus ekrane.

Sakydama netinka, noriu pabrėžti, jog tai

riu sutikti, kad vizuali reprezentacija yra

nereiškia, kad filmas blogas, neturi vertės

labai subjektyvus dalykas, net jei filmas ir

Viena iš priežasčių - netinkamo aktoriaus

arba būtinai turi būti įtrauktas į juodžiau-

remiasi bendrais veikėjo bruožais, repre-

parinkimas. Nesakau, kad mylimus perso-

sius sąrašus, tikrai ne. Tiesiog žmonės, ku-

zentacija niekada nebus tinkanti visiems.

Protagonistas | Ruduo 2020

47


Nuo žodžio iki vaizdo: su kokiais sunkumais susiduria adaptacijos | Violeta Pročkytė

Mike Myers filme „the cat in the hat“ Vis tik, tokį veikėjo pokytį galima priskirti

nieko blogo, iš tiesų nėra tokie jau geri ar

istorijos elementus, adaptacija pasuka visai

filmo kūrėjų norui savo juostoje turėti

pateisinami. O štai filme Nevilis garbingai

netinkamu keliu ir užtenka vos kelių ele-

„žvaigždę“, o tai sukelia naujas problemas.

žūsta gelbėdamas kitus. Iš tiesų didvyriška

mentų, kad knygos gerbėjai išsižadėtų tokio

Jei aktorius yra geras, bet neatitinka vai-

pabaiga, verta veiksmo filmo herojaus, bet

filmo. Tarp geriau žinomų tokio tipo adap-

dinamo veikėjo išvaizdos, tai tik paviršinis

toks istorijos perrašymas iš pagrindų pa-

tacijų yra „Persis Džeksonas“, kur pagrin-

dalykas, kuris tuoj bus pamirštas, jei filmas

keičia pagrindinę pasakojimo mintį. Veikėjo

dinės veikėjos išvaizda (o kartu ir charak-

atitinka originalią istoriją. Ir šiuo atveju,

veiksmai yra pateisinami žiūrovams, jis

teris) buvo pakeisti dėl neaiškių priežasčių.

„Aš esu legenda“ pasuko kitu keliu, filmo

tampa nekaltųjų gynėju ir istorijoje nebėra

Anabeta turėtų būti šviesiaplaukė ir įdegusi

herojų paversdami didvyriu.

jokio šokiruojančio suvokimo. Kaip veiks-

paauglė, o filme ji - tamsių plaukų ir kiek

mo filmas, „Aš esu legenda“ tikriausiai

išblyškusi. Galima galvoti, kad gal kūrėjai

Dar viename populiariame filme „Pabėgi-

atitinka visus reikalavimus, tačiau kaip

norėjo pasinaudoti aktorės populiarumu,

mas iš Šoušenko“, kuriame Redą vaidiną

adaptacija, filmas nėra labai vykęs. Gal ir

tačiau Alexandra Daddario dideliais praei-

Morgan Freeman, Redas turėtų būti airis,

negalima teigti, kad dėl visko kaltas popu-

ties projektais nepasižymėjo. O jei aktorius

rusvų plaukų ir šviesios odos. Abu mano

liarus aktorius, bet filmo originali pabaiga

nepritrauks papildomų žiūrovų, kurie ateis

minėtus filmus jungia tai, kad veikėjų iš-

buvo kiek artimesnė knygai, ir išankstinei

stebėti būtent jo (ar jos), kodėl gi vaidmens

vaizda buvo pakeista siekiant į rolę paskirti

žiūrovų grupei nelabai patiko matyti kaip

nepatikėjus tam, kuris labiau atitinka vi-

žinomus aktorius, tačiau skirtumas tarp

mylimas protagonistas, kurį įkūnijo žino-

zualią veikėjo išvaizdą. „Persio Džeksono“

jų yra didelis. „Pabėgimas iš Šoušenko“

mas ir mėgstamas Will Smith, suvokia, kad

filmuose ir taip gana daug spragų, kurias

šiek tiek skiriasi nuo knygos, tam tikri

jo veiksmai iš tiesų pavertė jį antagonistu.

knygų skaitytojai tuojau pastebėjo, tačiau

elementai pakeisti, bet istorijos esmė ir

Perrašyta pabaiga labiau patiko knygos

veikėjai, kuriuos gerbėjai pažįsta nuo pirmų

dėsningumas išliko. Net aktoriaus išvaizda

neskaičiusiems žiūrovams, bet knygos ger-

knygos puslapių ir kuriuos pirmą kartą iš-

nelabai užkliūva, nes Freeman su paskirta

bėjai liko nusivylę.

vydo ekrane, buvo pagrindinė silpnoji vieta. Taip, sutinku, gali būti, kad visai į veikėją

role puikiai susitvarko. Tuo tarpu „Aš esu legenda“, gal dėl istorijos universalumo,

Akivaizdus turinio nepaisymas

nepanašus aktorius turi nuostabų vaidybos talentą arba unikalų veikėjo vaizdavimo

o gal dėl populiaraus aktoriaus (o gal dėl abiejų šių priežasčių) pakeitė filmo pabaigą.

Aktoriai ir jų paskyrimas gali pakenkti arba

būdą (būtent tokias išimtis galime sutikti

Knyga baigiasi, kai protagonistas suvo-

padėti adaptacijai. Bet jei filmo kūrėjai

anksčiau minėtuose filmuose), bet ir tais

kia, kad jo veiksmai, kuriuose jis nematė

tikslingai ignoruoja įvairius originalios

atvejais galima bandyti pakeisti aktoriaus

48 Protagonistas | Ruduo 2020


Nuo žodžio iki vaizdo: su kokiais sunkumais susiduria adaptacijos | Violeta Pročkytė išvaizdą, kad labiau atspindėtų originalų

Natūralu, kad norint iš trumpesnio kūri-

ginės galimybės ir pasaulėžiūra. Pasitaiko,

veikėją. Uždėti peruką tamsių plaukų akto-

nio pastatyti filmą, reikia imtis tam tikrų

kad ankstesnės fantastinių istorijų adap-

riui neturėtų būti labai sunku, ar ne?

priemonių. Dažniausiai kūrėjai prideda

tacijos nėra labai vykusios. Dažniausiai

truputį daugiau istorijos. Tai gali būti pa-

dėl to būna kalti techniniai apribojimai.

Kita didelė problema, su kuria dažnai susi-

pildomi herojų nuotykiai, didesnis dėmesys

Žinoma, dėl tokių dalykų nelabai galime

duria adaptacijų laukiantys knygų gerbėjai,

asmeniniams išgyvenimams arba detalus

kaltinti filmo kūrėjų, jie tik dirba su tuo, ką

yra kūrėjų abejingumas. Natūralu tikėtis,

kokios nors scenos išplėtimas. Būdų yra

turi. Didesnė problema iškyla, kai kūrėjai

kad adaptuojama istorija bus arti originalo

įvairių, tačiau svarbiausia išlaikyti bendrą

nusprendžia nepasinaudoti turimomis ga-

arba bent jau perteiks tas pačias mintis.

toną, kuris atspindėtų originalų tekstą.

limybėmis. Filmai „Persijos Princas“ (sta-

Scenarijaus rašyti taip, kad skaitytojai

Geras pavyzdys būtų „Hobito“ trilogija. Visi

tytas pagal žaidimą, ne knygą) ir „Aloha“

galėtų versti knygos lapus ir matyti tą patį

supranta, kad vienos knygos, kuri skaitosi

tinka šiai kategorijai, ypač kai šiuolaikinis

veiksmą atkartotą ekrane niekas neliepia,

labiau kaip pasaka, negu nuotykių pilna

Holivudas pilnas įvairių aktorių, kurie gali

tačiau istorijai įtaką darantys veiksmai,

saga, vargiai užtektų dviem filmams, jau

tinkamai reprezentuoti skirtingas tautas. Ši

pagrindiniai istorijos akcentai turi išlik-

nekalbant apie trilogiją. Taigi, teko pri-

problema kiek skiriasi nuo anksčiau aptar-

ti. Juos galima sujungti į vieną, šiek tiek

kurti - daugiau dėmesio drakonui, meilės

tos, kai filmo kūrėjai pavieniams vaidme-

pakeisti motyvacijas, kad atitiktų naują

trikampiai ir nauji veikėjai. Vieniems tai

nims parenka nelabai tinkamus aktorius.

veiksmų seką, tačiau pasakojimo struktū-

gali patikti, kitiems ne, bet viskas vyksta

Jei istorijos veiksmas vyksta tolimųjų rytų

ros keitimas sugadina galutinį produktą.

pažįstamame pasaulyje ir ryšys tarp knygos

šalyje, natūralu tikėtis, kad būtent tokius

Kaip pavyzdį, galime pažvelgti į „Katinas

ir filmo išlieka (nors pati adaptacija gal ir

žmones ir išvysime ekrane. Gal ir galima

su skrybėle“. Šis filmas pastatytas pagal Dr.

šlubuoja). Tuo tarpu „Katinui su skrybėle“

ginčytis, kad mene politikai vietos nėra, bet

Seuss knygą ir, nors filmas vizualiai atrodo

nelabai sekėsi išlaikyti vientisą filmo toną.

žiūrovams, kurie galbūt skaitė originalią

išties gerai, istorijos esmės jame nebėra.

Internetuose kalbama, kad po šio filmo

istoriją ieškodami reprezentacijos tai tikrai

Vietoj to, filmas pilnas keistų juokelių, tik­

Holivudui uždrausta statyti daugiau Seuss

ne argumentas. Adaptacija turėtų atspindė-

rai neskirtų vaikams (nebent kažkam labai

knygų adaptacijų...

ti knygos esmę, tai svarbiausia, bet vizuali reprezentacija gali būti ne mažiau svarbi,

patinka pokštai susiję su biologinėmis kūno funkcijomis), ir jei pagrindinė adaptacijos

Gerai adaptacijai nereikia laikytis knygos

nes istorijos autorius specialiai parinko tam

idėja buvo pralinksminti tėvus su vaikais

kaip vienintelio teisingo vedlio, kūrėjai

tikras vietas, kuriose vyksta veiksmas, ir

atėjusius į kino teatrą, tai toks dvigubas

tikrai gali pridėti ką nors nuo savęs (tokių

neretai tai būna susiję su pačiu siužetu. Ga-

užmojis irgi nenusisekė, nes filmas skirtas

atvejų daugybė ir tai neišvengiama), ta-

lima ginčytis, kad tokie istorijos atspindžiai

vaikams ir keletas lėkštų juokelių nepadėjo

čiau adaptuoti reikia atsakingai. Kiekviena

yra neįmanomi, tačiau visai neseniai pasi-

pritraukti daugiau suaugusių. Ir kaip adap-

knyga turi savo centrinę istoriją, pamokas

rodęs „Pasakiškai turtingi“ įrodė, kad gali-

tacija, tai turėjo būti lengva vaikiška isto-

ir reiškiamas idėjas, ir jei filmo kūrėjai į tai

ma sukurti istoriją, kurios veiksmas vyksta

rija, kuri net neturi tvirto siužeto. O filmas

nekreipia dėmesio, adaptacija nepasiseks.

Singapūre ir nei vienas aktorius neatrodo ne savo vietoje. Taigi, jei yra noro, galima

pavirto į komediją, kurios humoro toną

Laikotarpis

pasiekti daug.

filmą, tačiau Seuss pasakojimu tikrai nepa­

Laikotarpis, kada statomas filmas, turi

Adaptacija yra gana liberalus dalykas,

laikysi.

dvejopą poveikį adaptacijoms: technolo-

leidžiantis kūrėjui daug pakeisti, kol vis-

nus­tatyti sunku. Tokią nuviliančią adaptaciją galime žiūrėti kaip atskirą, origi­nalų

kas daroma nepakeičiant istorijos esmės. Pasitaiko, kad ant popieriaus adaptuota istorija atrodo gerai, bet galiausiai ją sugadina netinkami aktoriai. Ir atvirkščiai, būna kad aktoriai puikiausi, bet scenarijus taip nutolo nuo originalo, kad istorijos niekas neatpažino. Adaptacijos - tarsi dviašmenis kardas. Viena vertus, filmo kūrėjai žino, kad daugelis knygas skaičiusių žmonių nori pamatyti, kaip jų mylimi veikėjai atrodys ekrane, taigi ir žiūrovų kino teatre atsiras. Kita vertus, pastatytas filmas turi atitikti tų pačių skaitytojų lūkesčius. Visiems įtikti, žinoma, neįmanoma, tačiau pažvelgus į ilgą gerų adaptacijų sąrašą matosi, jog svarbiausia suprasti kodėl istorija yra tokia mėgstama ir kuriant filmą būtina atsižvelgti į šiuos elementus. To ir palinkėsiu ateities kūrėjams...

Kadras iš „Percy Jackson & the Olympians: The Lightning Thief“

Protagonistas | Ruduo 2020

49


„Petscop“ - interaktyvus siaubas turi naują karalių | Ignas Vieversys

„Petscop“ interaktyvus siaubas turi naują karalių

Ignas Vieversys

Nuo mažų dienų apsėstas video žaidimais, nuo vidurinės – rašymu apie juos. Nepamainomas kino geek‘as, sausų pusryčių entuziastas. Portalo „DFCitas“ autorius.

Praėjo geri trys metai po to, kai ištisus mėnesius, diena iš dienos, leidau kafeinuotas valandas akademiškai „mėsinėjant“ kompiuterinį žaidimą, atrastą tolimiausiose, tamsiausiose interneto ertmėse. Pirmasis žaidimas atrastas „tamsiajame internete“ (angl. Deep Web), „Sad Satan“ sulaukė milžiniško medijos bei influencer‘ių susidomėjimo dėl keleto priežasčių: originali žaidimo versija, kaip koks mistinis, apsėstas artefaktas, greitai išgaravo; visi, kurie ir gavo prikišt nagus prie „Sad Satan“, negalėjo dalintis savo šaltiniais, nes žaidime, be kompiuterį totaliai suniokojančių virusų su linkėjimais iš tamsiojo interneto gelmių, dar ir nelegalaus turinio buvo. Viską vainikuojanti paslaptis - žaidimo autoriaus tapatybė, pasislėpusi po keliais sluoksniais neišpainiojamų IP adresų, kuri, nors ir spekuliuojama, vis dar nėra žinoma (kas, dėl akivaizdžių bei legalių priežasčių, turi savos logikos). Kaip užkietėjusiam siaubo žaidimų mėgė-

šiol joks kitas žaidimas savo paranormalia

lenta su abecėle skirta bandymui bendrauti

jui, „Sad Satan“ atradimas prilygo šių

natūra nepajėgė konkuruoti – nors idėjinių

su vaiduokliais).

dienų „Bleiro Raganos“ VHS juostos atrad-

kopijų apstu - ar bent prisiartinti prie to

imui. Per visus savo gyvenimo metus nebu-

sunkiai paaiškinamo „čia geriau nei­ti!“

Kol vieni žaidimai yra pasislėpę nelegalia

vau regėjęs nieko panašaus. Praėjo trys

magnetizmo, kurį turi apleisti pastatai ar

veikla atsiduodančiuose interneto kam-

metai nuo tos dienos, kai pasirinkau jį ak-

„Ouija“ lenta (red. pastaba - „Ouija“ lenta

peliuose, tarp kibernetinių marihuanos

ademiniam baigiamojo „skrodimui“; ir iki

- JAV pop kultūros išpopiriarinta medinė

parduotuvių ar laisvai samdomų žudikų,

50 Protagonistas | Ruduo 2020


„Petscop“ - interaktyvus siaubas turi naują karalių | Ignas Vieversys

Neįtartini „petscop“ veikėjai

lengvai pasiekiamų vos kelių mygtukų

atpasakoti veiksmus ekrane; ką ir daro

paspaudimu; kiti neįprastos natūros žaid-

Paul – paslaptingasis žaidėjas anapus

imai, pasirodo, egzistuoja prieš pat mūsų

ekrano. Viskas, ką iki šiol žinome, tėra šis

Lyg kažkada egzistavusio ar neįgyvendin-

nosis. Nors apie tai sužinojau tik praėjus

pseudonimas, įvestas Save File pa­v­ad ­ i­

to žaidimo griaučiai, „Petscop“ panašiai

dvejiems metams, 2019-ais, likus vos ke-

ni­me, ­­ bei informacija, jog žaidimas, kurį

ir veikia: trimačiame pasaulėly, be jokio

liems mėnesiams iki dienos, kuomet savo

r­egim­e ekrane, mums nepaaiškinamomis/

konkretaus tikslo bėgi, renki deimantus ir,

tyrimų objektui, „Sad Satan“ tariau dži-

nežinomomis aplinkybėmis, „buvo rastas“

apgaulės būdu, stengiesi pagauti kuo dau-

augsmingą au revoir, „YouTube“ platfor-

(žinant, kuo baigiasi visi „rastų VHS juos­

giau „gyvūnėlių“ (angl. pets), lyg tai būtų

moje užgimė naujas, paslaptingas kanalas

tų“ pasakojimai, tai nežada nieko gero).

dėl autorinių teisių pažeidimo pervadinti

pavadinimu „Petscop“.

galiai nukopijuotų vaizdajuosčių šūsnyje.

Pokemonai. Peržiūrėjus pirmąsias klipo Nors „Playstation 1“ konsolės žaidimų

minutes, sunku suprasti dėl kokios kon­

Iš pažiūros negalėtum pasakyti, jog po

standartais žaidimas ir atrodo vizualiai

kre­čios priežasties „Petscop“ sudrebino

pastelinių spalvų paviršiumi galėtų slypėti

skurdus bei aiškiai neišbaigtas – teturintis

pogrin­dinio siaubo žaidimų pasaulį. Kol

„Da Vinčio kodo“ lygio enigma, sukurpta

vieną lygį ir niekur nevedantį kelią – ši ap-

kas nieko neįprasto – iki keisčiausio 1998-

iš baisiausių košmarų - tiesiog dar vienas

gaulinga „Petscop“ savybė interaktyvaus

ųjų „PlayStation 1“ žaidimo, „LSD: Dream

vaikėzas, užsimanęs išbandyti savo jėgas

siaubo entuziastus traukia lyg medus bi-

Emu­lator“ šiam tikrai toli.

Let‘s Play žaidimų-komentavimo arenoje,

tutes. Tai tas pats, žodžiais nepaaiškinamas

su niekam negirdėtu originaliojo „Play-

magnetizmas, kuriuo niekam negirdėtos

Pademonstravus kaip veikia centrinė žaid-

Station“ eros žaidimu. Daugelis mūsų,

kompanijos naudojosi bandant mums,

imo mechanika bei surinkus visus įmano-

bandžiusiųjų šį kibernetinį amatą, tikriau­

nieko neišmanantiems vaikiščiams, „pras-

mus gyvūnėlius, Paul nusprendžia paro-

siai atpažins nesuvaidinamus užsikirtimus,

tumti“ varganos kokybės/išvaizdos kasetes

dyti įdomiausią žaidimo savybę: suvedus

ilgas pauzes tarp nerišlių sakinių, bandant

ar žaidimus, atrastus besiknaisiojant nele-

ypatin­gą kodą, rastą ant raštelio,

Protagonistas | Ruduo 2020

51


„Petscop“ - interaktyvus siaubas turi naują karalių | Ignas Vieversys atkelia­vusio kartu su žaidimo disku -

Tačiau, kad ir kaip bauginančiai visa tai

sakymo, kurį, pasak Paul, turėjome regėti,

kaip paslaptingai atrastoms kasetėms

skamba, seniai praėjo dienos, kuomet

žaidimas „liepia išjungti PlayStation 1“.

ir priklauso, žinoma - žaisminga foninė

žaidimams pakako kraupių mergaičių

Pasiteiravus „kodėl?“, žaidimas, lyg įgavęs

muzika staiga nutyla. „Pamatysite šiek tiek

baltomis suknelėmis, ar galo neturinčių,

sąmonę ar išėjęs už programinio kodo

pasikeitimų,“ – jis perspėja mus.

tamsių, palėpių; nors dirbtiniai intelektai

ribų, pradeda naudotis aparatu lyg kokiu

nebestebina, kaip anksčiau – dabar juos

mediumu, sujungiančiu šį ir aną pasaulius:

Rausvos saldainių popierėlio spalvos glo-

rasi kiekvieno kišenėje ar įmantresnių

„Marvinas paima įrankį ir skriaudžia mane

bos namai, takelis vedantis į juos, kartu

namų svetainėse - nieko nėra baisiau, nei

kai PlayStation yra įjungtas“. Kas tas žiau-

su nesibaigiančiu keliu, matytu žaidimo

staiga „atgijęs“ kompiuterinis žaidimas.

rusis Marvinas? Apie kokį įrankį kalbama?

pradžioje, pirmosiomis klipo minutėmis

Tinkamai paserviravus „ketvirtąją sieną“

Prieš sužinant atsakymus į šiuos klausi-

– nieko nebeliko. Vietoj pastelinių spal-

pralaužiančius elementus, su kuriais dau-

mus, aparato spalva leidžia suprasti, jog,

vų, Paul valdomas avataras atsiduria ant

guma iš mūsų susipažino bežaidžiant anks­

kad ir kieno pagalbos šauksmo klausėmės

vangiai apšviestos pievelės, kur prieš tai

tyvuosius „Metal Gear Solid“ žaidimus –

paskutiniosiomis minutėmis, jo/jos nebėra.

matytas akinančiai baltas fonas, atrodo,

susidūrus su sąmoningo dirbtinio intelekto

buvo pasiglemžtas visą ryjančios tamsos.

užuomazgomis ten, kur jos net neturėtų

Ar visa tai yra žaidimo programos dalis?

Lyg Pokemonai staiga būtų persikėlę į al-

(ar, dėl techninių limitacijų, negalėtų)

Ar „Petscop“ iš tiesų yra apsėstas, ar efek-

ternatyvią, „atvirkščią“ visatą iš „Stranger

egzistuoti - pirštas, lyg vedinas tų pačių

tingai stengiasi sukurti šią bauginančią

Things“ serialo.

mistinių „Ouija“ lentos jėgų, savaime at-

iliuziją? Nežinant kada pasirodys toli­

siduria ant „Esc“ mygtuko.

mesnis įrašas – 11-ojo klipo teko laukti ištisus šešis mėnesius, 13-ojo du mėnesius,

Spengiančioje tyloje aidintys valdomo veikėjo žingsniai ir visa gaubiančioje tam-

Neužilgo susiduriame su rausva, vi-

14-ojo – vos ne penkis... – ar, tuo labiau,

sumoje lūkuriuojantys įsivaizduojami gy­

olončelės formos struktūra. Kaip koks

neturint jokios informacijos apie Paul‘ą,

viai priminė „Sad Satan“ dienų šiurpuliukų

palėpėje atrastas 80-ųjų „magiškasis

vienintelį žmogų turintį prieigą prie šio

užuomazgas. „Kiek žiūrinėjau, čia daugiau

aštuo­netas“ (angl. magic 8-ball), jis

žaidimo; stengiantis sujungti visos turimos

nieko nėra,“ – toliau pasakoja Paul. „Ta­

prašo Paul klausti. Jokių užuominų ko ar

informacijos galus – „Petscop“ puikiai

čiau jaučiu, jog ten kažkas tūno. Tik kol kas

kokia forma. Žinant neįprastas situacijos

sekėsi išlaikyti vis didėjančią auditoriją ant

negaliu to pamatyti.“ Klausantis šių žodžių

aplinkybes ir tai, jog „Petscop“ magiškai

„pirštų galiukų“.

antrą ryto, jausmas panašus, lyg iš sau-

atsidūrė prie mūsiškio Let‘s Player durų,

gaus atstumo klausytumeisi įrašo, kuriame

nenuostabu, jog pirmasis klausimas nebu-

Tačiau kodėl? Juk tuzinas kompiuterinių

žmogus komentuoja savo įspūdžius stebint

vo: „Kaip atrodys mano gyvenimas po

žaidimų – nuo „IMSCARED“, „P.T.“, bai-

tikrąją juostą iš „Skambučio“; ar žiūrint

penkerių metų?“ Į daugelį jo klausimų, kaip

giant tuo pačiu „Sad Satan“ – seniausiai

liūdnai pagarsėjusį „Dingusio Paryžiaus

vėliau esame supažindinami, yra atsako-

pakėlė meta-siaubo kartelę: pirmą kartą

katakombų žmogaus“ įrašą, pasitarnavusį

ma „Nežinau...“. Tik šiek tiek pasikuitus

susidūrus su žaidimu sugebančiu savaime

ne vieno siaubeko įkvėpimui – nežinai,

Paul pavyksta pademonstruoti orakuliškas

išsijungti/įsijungti ar tiesiogiai bendrauti

ar tai dirbtina, ar ne, tačiau nusisukti

šio aparato galias: sužinome jo vardą –

per ant darbalaukio sukurtus tekstinius

neišeina, norisi lįsti giliau.

„Įrankis“ (angl. Tool) – ar tai, jog verkianti

failus (o kur dar visa-griaunantys „Sad

mergaitė yra „labai protingas vaikas“.

Satan“ virusai užlaužiantys kompiuterį), pradedi geriau suprasti kaip 1968-aisiais

Ką būtent ir darome lydimi balso anapus ekrano. Nusileidus į vidury pievelės

Viskas pasisuka, lengvai tariant, keistesniu

turėjo jaustis „2001: Kosmoso Odisėjos“

styrančią palėpę medinėmis durimis – o

kampu, kuomet vietoj užprogramuoto at-

protagonistas.

kaipgi kitaip... – Paul valdomas personažas atsiduria pogrindiniame pasaulyje, kur Pokemonai skamba kaip šviesesnės praei­ ties prisiminimas ar blunkantis miražas: čia atsimušame į jauno berniuko antkapį; pabėgėjus šiek tiek toliau, pašiūrės palėpėje surandam verkiančią mergaitę, kuri, sugrįžus ten pat šiek tiek vėliau, pakeičia formą į spazmuojantį, subjaurotą gyvį, lyg apsimainius vietomis su panašios charakteristikos mergaite iš „Sad Satan“ ar Liza iš „P.T.“. Nors mergaitės nejudrios, palikti jas užnugaryje - deformuotas, trūkčiojančias, kruvinas – yra baisiau nei bėgti nuo bet kokios monstriškos machinacijos įpras­ tame siaubo žaidime.

„YouTube“ kanalas su „Petscop“ turiniu

52 Protagonistas | Ruduo 2020


„Petscop“ - interaktyvus siaubas turi naują karalių | Ignas Vieversys Kad ir kaip tai keistai skamba, didžiausias „Petscop“ pranašumas, lyginant su šio žanro pirmtakais, yra jo nežaidžiamumas. Taip, perskaitėt teisingai. Kadangi vienintelis įrodymas apie šio žaidimo egzistenciją atkeliavo kibernetinių „duonos trupinių“ forma iš nežinomo šaltinio, atsitiktine tvarka – panašiai kaip su 60-ųjų/70-ųjų įkarštyje siautėjusiu ir vis dar nesurastu, žymiausiu serijiniu „Zodiako“ žudiku – vie­nintelis dalykas, ką galėjome daryti, tebuvo analizuoti ir laukti tolimesnių „dėlionės dalių“. Kaip pensijon išėjęs detektyvas, karjerą užbaigęs gerbtina „Sad Satan“ byla, besigilinant į „Petscop“, regėjau daugybę

Kadras iš „Petscop“

panašių bruožų. Esminis - abu žaidimai dienos šviesą išvydo video formatu. Tačiau „Sad Satan“ paslaptingai neatsidūrė ant kažkieno durų slenksčio; giliai, giliai, tamsiausiuose interneto užkampiuose jis buvo

Nors, „legali/švari“ žaidimo kopija, kaip

macijos, nes žiū atsirado tikinčių, jog dalis

kokia vietinė legenda, buvo perduodama iš

nuopelno priklauso jos identiškai dukrai).

rankų į rankas, visai kaip ir „sugedusiam telefone“, išsiaiškinti, kaip atrodė origi-

Jei esi bent dalinai susipažinęs su inter-

žai­dimų entuziasto.

nalas, ar jis iš viso egzistuoja, buvo prak-

netiniu siaubo žanru, nesunkiai turėtum

tiškai neįmanoma. Visgi, geriau pabrūžinus

atpažinti vieną iš pagrindinių „Petscop“

Kaip ir su „Petscop“, neturint apčiuopiamo

paviršių, o gal reikėtų sakyti vienetus ir

DNR suformavusių elementų – creepypasta.

nuliukus, buvo išaiškinta, jog „Sad Satan“

Priešingai nei įprastos, kasdienės Interneto

yra toks pat autentiškas grynuolis kaip

amžiaus baimės – duomenų vagystės,

atrastas ganėtinai populiaraus siaubo

įrodymo po ranka, viskas, ką tuomet galėjai daryti, tebuvo pasikliauti šaltiniu... Arba su vis didėjančia auditorija, kuri greitai tapo panaši į savadarbę detektyvų kontorą, išsiaiškinti „Sad Satan“ pasakojimo nuginčijamumą: internetinio „laimikio“ atradėjui pradėjus mėtyti pėdas – po kurio laiko išvis „išgaruojant“ - dėl nelegalaus turinio nesidalijant atradimu (net ir su žiniasklaida), pradėjo kilti įtarimas, jog egzotinė „Sad Satan“ kilmė, vis dėl to, gali būti suklastota.

ir 1997 metų „Bre-X“ skandalo auksas

mamos kvietimas į draugus Feisbuke ar

(2017-ųjų filmas „Auksas“). Kad ir koks tai

nemokėjimas naudotis TikTok‘u - šie

artefaktas, iškastas Indonezijos džiunglėse

„spagečiai“ egzistuoja būtent dėl tos pačios

ar tamsiojo interneto gilumose, jei jis yra

priežasties, dėl ko „Sad Satan“ ar, amžiną

apčiuopiamas, tuo labiau – turi prekinį

atilsį, „Slenderman“ pasakojimai taip

veidą, jo autentiškumas bus nuodugniai

visus traukė: kas žino, kokie kibernetiniai

patikrintas. Žmonės vardan tiesos net ir

siaubai lūkuriuoja mums nematomuose in-

mirusius „iš miegų“ yra pasiruošę prikelti

terneto užkampiuose už vos kelių mygtukų

(kaip tik šiuo metu vyksta aršūs debatai dėl

paspaudimo?

Jeanne Louise Calment, ilgiausiai gyvenusio žmogaus titulo savininkės, kapo ekshu-

Nuo legendinės „Ben Drowned“ istorijos – pasakojimo apie nurašytą „The Legend of Zelda: Major Mask“ kopiją, kurioje, visai kaip David Lynch surrealistiniame „Inland Empire“, pasirodo yra įkalintas paskutinis kasetės savininkas – iki senąja interneto kultūra atsiduodančios kultinės ankstyvosios Youtube relikvijos „Marble Hornets“, įkvėptos tų pačių „Slenderman“ pasakėčių – creepypastos yra kibernetinis siaubo istorijų, pasakojamų susėdus prie laužo, atitikmuo. Ar tai bebūtų nuotraukos, atrastos miesto bibliotekoje („Slenderman“), ar nepažįsta­ mojo garaže atrastas žaidimas („Ben Drowned“) , vaizdajuostė („Bleiro Ragana“) – visos creepypastos, kaip ir visos deramos laužiavietės pasakėčios, praside-

Kadras iš „Petscop“

da „Vieną dieną benaršant (internete),

Protagonistas | Ruduo 2020

53


„Petscop“ - interaktyvus siaubas turi naują karalių | Ignas Vieversys

Žaidimo pabaigos ekranas suradau...“ įvadu. Niekas nežino, kam tai

autoriai VHS laikais apie tai tik pasvajoti

stantis 1974-ųjų Philippe Petit „pasivaikš­

nutiko, ar tai tikra, visgi vos trimis ž­odžiai­s

galėjo; ARG, kitaip sakant, yra modernaus

čiojimui“ tarp Twin-Tower, Niujorke,

- „žaidimas, kurį radau“ - „Petscop“

siaubo kulminacija, apjungianti daugelį šių

kabant 410 metrų aukštyje, ar Christopher

sugebėjo visus įtikinti, jog „nebaigtame

dienų medijų, saviraiškos formų, įskaitant

Nolan kino juostų („Prestige“, „Incep-

1997-ųjų PS1 žaidime“ iš tikrųjų „kažkas

ir creepypastą.

tion“) grandiozinėms kulminacijoms.

slypi“.

Tai, jog „Petscop“, kaip koks legendinis Tinkamai sumarinavus visus ingredientus,

iliuzionistas Hudinis, kuris prieš daugelį

Viena iš baisiausių „Sad Satan“ savybių,

atitaikius tinkamą laiką, šis formatas, kaip

metų privertė patikėti neįmanomu, suma-

kaip savo baigiamajame rašiau, yra žaidi­

ir epizodiniai žaidimai, yra ypatingas tuo,

niai apjungia visas mano mėgstamiausias

mo gebėjimas sukurti atmosferą, kurioje

jog pasakojimo eiga, priklausomai nuo

medijos rūšis – verčia žaidimą creepypastos

būnant pradedi nujausti, jog galbūt yra

auditorijos reakcijos, gali būti keičiama.

karaliumi.

kažkas daugiau, nei mato akys. Skamba

Šiomis dienomis forumuose išvysti dar

kaip eilutė iš Matricos, tiesa? Ir „Marble

vieną prasimušti bandantį ARG nieko ne-

Nemaniau, jog greitai išauš diena, kai tai

Hornets“, ir „Petscop“, ar tas pats „Sad

bestebina – kadangi kriterijai yra ganėtinai

ištarsiu, tačiau internetinio interaktyvaus

Satan“ yra pripildyti sunkiai apčiuopiamos

aukšti, sukurti sėkmingą, dėmesio vertą

siaubo horizonte atsirado naujas „šerifas“:

simbolistikos ir antraplanių tematikų: jei

projektą yra tolygu prasimušti „YouTube“

niekas nežino, kokia jo kilmė, ar tai nėra

kažkas nebūtų užsiminęs apie įmanomą ti-

platformoje.

dar vienas apsimetėlis. Arsenale turint

kimybę, jog vieno kambario tapetai žaidime

pakankamai daug neperkandamos nežino-

yra dekoruoti ta pačia drugelio iliustracija,

Aklas pasisekimas ar ne, „Petscop“ Reddit

mybės, mes kolektyviai - visais įmanomais

naudota Nacių mokslininkų vykdytuose

forumuose nesulaukė internautų pasmer­

kampais, visomis įmanomomis technologi-

proto-kontrolės eksperimentuose Antrojo

kimo („tai tik dar vienas ARG...“) dėl keleto

jomis, žiniomis – analizavome trupinamą,

Pasaulinio karo metu, niekad apie tai net

priežasčių: jokia informacija apie šį žaidimą

nors ir neapčiuopiamą, vaizdinę medžiagą,

nebūčiau pagalvojęs (nors ir žavi, teorija

neegzistavo, kaip ir apie kompaniją atsak-

kaip visus šiuos dešimtmečius tą darėme

vėliau buvo atmesta, kaip ir daugelis kitų).

ingą už „Petscop“ egzistenciją. Labiausiai

su išblukusiomis NSO ar Sniego Žmogaus

Vienas mirktelėjimas ir galbūt būsi pra-

intriguojantis faktorius, visgi, buvo pro-

fotografijomis.

leidęs šešėlyje besislepiantį siluetą „Pet-

jekto autorystė: kažkas kažkur visus šiuos

scop“ Loading Screen.

metus neišsiduodant, lyg koks lėlininkas

Nors tokie unikalūs projektai, kaip „Sad

kibernetinio anonimiškumo šešėlyje tampė

Satan“ ar „Petscop“, gimsta retai, kas

mus prie ekrano prikausčiusias virvutes.

kelerius metus, būtent dėl jų aš neprarandu

Nors creepypasta, kaip koks apsivyniojęs spiralinis Fusilli makaronas, yra akivaizdi

vilties – vilties, jog laikais, kai informacija

„Petscop“ genetinio kodo dalis, didžiausias

Apsukti mūsų naivias galveles interne-

yra ant mūsų pirštų galiukų ir viskas yra

žaidimo žavesys slypi ARG ištakose. Alter-

tine pasakėčia, pamažu susimaišančia su

paaiškinama, „seniausia ir stipriausia“

nate reality game ar tiesiog ARG yra tai, ką

realybe, yra viena. Išlaikyti auditorijos

nežinomybės baimė, kaip siaubo tėvelis

gautum nuo „Bleiro Raganos“ nukrapščius

susidomėjimą ir (!) anonimiškumą laikais,

H.P. Lovecraft rašė, nesiliaus gąsdinusi.

piniginę vertę, visas didžiųjų korporacijų

kai viskas gali būti sugooglinta, surasta

Žinant dabartinį pasaulio „klimatą“, vargu

autorines teises, autorių pirštų antspaudus,

visą aprėpiančioje sistemoje, kur net ir tos

ar tai išvis įmanoma.

ir, padalinus filmą į kelias dalis, pradėjus

pačios kaukės ar kodo eilutės, atrodo, yra

viešinti „rastą“ medžiagą su niekuo nenu-

nepajėgios bent sekundei pradanginti mūsų

tuokiančiais internautais. Vizualaus siaubo

– tai tokio pačio pilotažo triukas, prilyg-

54 Protagonistas | Ruduo 2020


Protagonistas | Ruduo 2020

55


Interviu: „Petscop“ kūrėjas Anthony Domenico: nesu milžiniškas siaubo žanro fanatikas | Ignas vieversys

INTERVIU: „Petscop“ kūrėjas

Anthony Domenico nesu milžiniškas siaubo žanro fanatikas

Ignas Vieversys

Nuo mažų dienų apsėstas video žaidimais, nuo vidurinės – rašymu apie juos. Nepamainomas kino geek‘as, sausų pusryčių entuziastas. Portalo „DFCitas“ autorius.

Šiame pasaulyje egzistuoja dviejų tipų autoriai: nuo Thomas Pynchon („Skelbiamas Numeris 49“, „Gravity‘s Rainbow“) iki David F. Wallace („Infinite Jest“) ar savo vaiduokliška egzistencija pagarsėjusio Salinger („Rugiuose prie bedugnės“). Jie, nepaisant įžymybės statuso, apsireiškia tik per ant autorių atstovaujančio agento stalo nukritusį rankraštį. Pamatyti šį autorių viešumoje prilygsta grafo Drakulos pasirodymui dienos šviesoje... Tuo tarpu kitoje barikadų pusėje yra šlovės nevengiančios, tačiau ja perdėtai ir nesipuikuojančios personos. Žinant visas „Petscop“ aplinkybes bei kiek laiko projektas skendėjo nežinomybėje, nustebau sužinojęs, jog žaidimo autorius gana lengvai nusiėmė paslapties skraistę.

56 Protagonistas | Ruduo 2020


Interviu: „Petscop“ kūrėjas Anthony Domenico: nesu milžiniškas siaubo žanro fanatikas | Ignas vieversys

Anthony visgi savo nuotraukomis dalintis nepanoro

Mano (pakartotinei) nuostabai, tai nebuvo vienas iš tų „Interviu su

tai egzistavo prieš dešimtmetį. Tačiau suklastoto kompiuterinio

vampyru“ scenarijų, kur, norint išpešti interviu, turėjau sukalbėti

žaidimo idėja tapo grynesnė 2015-aisiais, pokalbio su draugu metu.

tris „Šventas Marijas“, pasirašyti „informacijos neatskleidimo susitarimą“ bei sutikti su bet kokiu duomenų įrašymo formos sunai-

Pati visa ko pradžios istorija nėra itin intriguojanti, nes tai nebuvo

kinimu. Turint omeny, su kuo turiu reikalų, tikėjausi apsaugos bei

kažkoks tai grandiozinis „Eureka“ momentas, įkvėptas didelio ge-

anonimiškumo lygmens, lyg šnekėčiau su pačiu Edward Snowden.

nialumo. Atsigręžus pažiūrėti, ką „internetinio siaubo“ pasaulyje žmonės kūrė tuomet, nenuostabu, jog ši idėja kurį laiką „marina-

Anthony Domenico, kibernetinėje erdvėje dar žinomas „Mr. Yes“

vosi“ viduje. Esu garantuotas, kad šimtai žmonių turėjo panašių

pseudonimu, yra visai sukalbamas, nors ir drovus - jo „Twitter“

minčių.

aprašymas iki šiol skelbia „ne žaidimų kūrėjas“, o apie asmenines nuotraukas, kaip ir priklauso pirmosios kategorijos autoriams, nei kalbos nėra. Jums pasisekė, nes tai, ką dabar skaitysite, interaktyvaus/internetinio siaubo žanre prilygsta išskirtiniam pašnekesiui su John Carpenter ar Wes Craven, siaubo juostų pionieriais jų anks-

Jei tai nėra paslaptis, kaip tokio kalibro pasakojimas yra prodiusuojamas: ar „Petscop“ siužetinė linija jau prieš startuojant buvo suplanuota nuo A iki Z? O gal naratyvą buvai paruošęs tik pirmiesiems vaizdo klipams, tolimesnes puzlės dalis formuojant atsižvelgiant į internautų reakciją/sutikimą?

tyvosiomis dienomis. Įsidėmėkit šį vardą, bet per daug nesikrimskit pamiršę – žinant, jog sekantis šio autoriaus projektas yra „am-

Šiam pasakojimui turėjau daug medžiagos – nuo įgyvendintų pro-

bicingesnis bei reikalaujantis daugiau pasiruošimo“, praeis keleri

jekto pirmtakų iki palaido „Petscop“ istorijos skeleto. Detalaus

metai kuomet paslaptinga forma, vėl galėsime patirti neišpasakytai

plano neturėjau; vietoj to, leidau sau daryti pakeitimus net ir pro-

keistą ir netradicinį Anthony Domenico genialumą.

jektui gerokai įsibėgėjus. Aišku, kol jaučiau, jog nenukrypstu nuo pagrindinės vizijos.

Pradėkim nuo pradžių: kaip tau „šovė į galvą“ sukurti kažką panašaus į „Petscop“? Kada ir kokiomis aplinkybėmis prasidėjo projekto įgyvendinimas?

Mano manymu, geriausios idėjos ateina tada, kuomet kurį laiką praleidi gyvenant savo sukurtame pasaulėly. Daug genialių idėjų

Viskas neįvyko vienu metu – skirtingos projekto dalys atkeliavo/

toptelėdavo vien tik įsijungus žaidimą ir jame pasivaikščiojus.

susigalvojo skirtingais laikais. Kai kurie idėjiniai „Petscop“ aspek-

Protagonistas | Ruduo 2020

57


Interviu: „Petscop“ kūrėjas Anthony Domenico: nesu milžiniškas siaubo žanro fanatikas | Ignas vieversys Ar sunku buvo nepasimesti tarp visų pasakojimo detalių? Gal egzistuoja šio plano fotografija (milžiniška siena, nusėta priklijuojamais lapeliais, ar „naratyvo šakojimo programos“ screenshot‘as)? Žinojimas, jog žiūrovai nuosekliai žymisi visas detales, motyvavo

yra dėkingi už visus per metus sukeltus šiurpuliukus, likusieji sutiko, kad geriau skendėti paslaptyje amžinai ar bent šiek tiek ilgiau.

Ar kūrybinis entuziazmas/atsakomybės jausmas, su laiku augant auditorijai, taip pat augo? Galbūt efektas buvo priešingas?

bei privertė mane elgtis atsargiau nei būčiau įprastai. Tačiau būti smulkmeniškam nėra mano natūros dalis, todėl (vizualaus) „pla-

Nemanau, jog bėgant laikui kažkas pasikeitė. Didžiąją laiko dalį aš

nelio“ kaip ir neturėjau.

išvis vos kreipiau dėmesį į vis besiplečiantį žiūrovų ratą. Atvirai,

Ar tikėjaisi, kad projektui teks paaukoti tris gyvenimo metus? Primink: nuo idėjos iki pabaigto projekto, kiek bendrai užtruko „Petscop“ įgyvendinimo procesas? Pradėjau darbuotis 2016-ųjų pradžioje ir baigiau 2019-ųjų rugsėjį. Taip, kad beveik ketverius metus. Vienu momentu galvojau, jog išeis užbaigti šiek tiek anksčiau, 2018-ųjų pradžioje. Atsakant į Jūsų klausimą – ketverių metų projekto nesitikėjau, tačiau žinodamas

buvo gana paprasta į visa tai nekreipti per didelio dėmesio. Gal dėl to niekada ir nejaučiau didžiulio publikos spaudimo. Nors publikuoti klipus visuomet buvo maloniai jaudinantis procesas.

Nežinau, ar būsiu pirmasis žmogus tau tai sakantis, tačiau „Petscop“ man primena „House of Leaves“ bei „Bleiro Raganą“ – abu šie autentiški ir gerbtini projektai savu metu, rodos, išnaudojo visas pasirinkto formato galimybes. Kaip manai, ar „Petscop“ galėtų veikti kitu formatu – kaip, tarkim, „atrastos medžiagos“ (angl. found-footage) „YouTube“ kanalo, o gal grožinės literatūros forma?

save visai nesistebiu, jog viskas šiek tiek užsitęsė.

Viename iš interviu esi minėjęs, jog, anonimiškai paskelbus apie „Petscop“ atradimą Reddit‘e, tikėjaisi sulaukti įvairių nuomonių. Ar egzistavo planas B, tuo atveju, jei tavo atradimas nebūtų sulaukęs tikėto siaubo žaidimų entuziastų susidomėjimo? O gal, vis dėl to, slaptai vyleisi, kad anksčiau ar vėliau žmonės užkibs ant „Petscop“ kabliuko?

Istorija pasakojama „Petscop“ klipuose turėjo daug skirtingų formų. Dalis pasakojimo buvo integruota iš mano paties kurtos istorijos, kurią parašiau 2009-aisiais. Vienu momentu tai turėjo būti vizualinė novelė – galvoje turėjau ir daug kitų įdomių formato idėjų. Kiekvienas „Petscop“ pasakojimo variantas veikė itin skirtingai. Atsakant į klausimą, taip, bet tuo pačiu ir ne - pasakojimas keičiasi

„Planas B“, realiai, buvo pabaigti projektą anksčiau ir judėti toliau,

priklausomai nuo formato, aplink kurį ir formuoji turimą siužetinę

ar bent kurį laiką pamiršti apie jį ir sugrįžti prie „Petscop“ po kele-

liniją; tai ypatingai aktualu bei neišvengiama stengiantis išnaudoti

rių metų. Prie projekto praleidus daugiau nei metus laiko, nesiruo-

pasirinktą mediją iki tol nepanaudotais būdais.

šiau investuoti daugiau pastangų, jei tai nieko nedomina. Anaiptol, net jei susidomėjimas šiuo projektu būtų buvęs dešimtyse, manau, kad būčiau tęsęs darbus.

Ar sunku buvo „mėtyti pėdas“? Ar reikėjo laikytis kažkokio itin griežto anonimiškumo protokolo? Kaip reagavo publika tau pagaliau prisistačius?

Kaip kūrėjas, ko pasimokei viso šio kūrybinio proceso metu? Jei turėtum galimybę atsukti laiką, ką darytum kitaip? Aš nuolatos pagalvoju, kaip būtų puiku perdaryti ankstyvuosius klipus. Niekada daugiau nesirinkčiau leisti daugiaserijinio pasakojimo būdu, kuriuo pasirinkau tą daryti. Aišku, buvo klaidų su kuriomis

Atvirai, išlaikyti anonimiškumo per daug nesistengiau. Juokin-

tiesiog turėjau susitaikyti ir gyventi toliau. Jei ką galėčiau pakeisti,

giausia, jog asmeniškai aš to nelaikiau kažkokia paslaptimi – apie

tai būtų klipų kūrybos/publikavimo procesas: viską nufilmuočiau ir

„Petscop“ pasakojau visiems. Kadangi daugelis laikė tai paslaptimi,

tik tuomet imčiausi jų viešinimo.

ši informacija niekada ir neišsprūdo. Reikia prisiminti, jog pirmosiomis „Petscop“ egzistencijos dieKalbant apie interneto reakciją, man prisistačius nebuvo vienos,

nomis darbavausi vildamasis, kad su juo susipažins tik nedidelis

dominuojančios nuomonės. Vieni džiaugėsi pagaliau sužinoję, kam

žmonių ratas. Kai į jį buvo nukreipta daugiau akių nei buvo tikėtasi

Kadras iš „Petscop“

58 Protagonistas | Ruduo 2020


Interviu: „Petscop“ kūrėjas Anthony Domenico: nesu milžiniškas siaubo žanro fanatikas | Ignas vieversys

Kadras iš „Petscop“

iš pradžių, pasikeitė ir motyvacija kurti. Būtų buvę naudinga apie

dojamų marionetininkų profesijoje, kartais žiūrėjau į visa tai, lyg į

tai žinoti anksčiau laiko.

programinės įrangos lėlių teatrą.

Kodėl, tavo nuomone, žmones traukia tokie „apsėsti video žaidimai“, kaip liūdnai pagarsėjęs 1980-ųjų „Polybius“ ar „Tas (dingęs) velniškas ūkininkavimo žaidimas“ (angl. That (lost) Evil Farming Game), kurį žmonės dar iki šiol bando atrasti?

Žaidimų dizainas manęs nebedomina kaip anksčiau. Vienintelis skirtumas, lyginant su įprastu, industrijoje sutinkamu žaidimų kūrimu, slypi galutinėje produkto formoje – šiuo atveju tai būtų video formatas. Tau nereikia kvaršinant galvos, kuriose vietose gali už-

Nesu tikras dėl kitų. Tačiau, manau, jog tai ta pati vietinių legendų

strigti žaidėjas, ką jis galvos/jaus žaidžiant ir t.t. – tai milžiniškas,

trauka.

visą kūrybinį procesą pakeičiantis skirtumas.

Kompiuteriniai žaidimai, net ir neapsėsti, iš esmės, yra baugūs. Tai,

Ties kokiu projektu darbuojiesi šiuo momentu?

kad visas žaidimo veiksmas vyksta realiu laiku, čia ir dabar, turi primityvumo bei keblumo jausmą – visai kaip ir realus gyvenimas.

Yra vienas naujas projektėlis, tačiau, kol kas negaliu apie jį per daug pasakoti. Viskas, ką galiu atskleisti – jis ambicingesnis nei

Kuo tave žavi siaubo žanras? Kokie jo aspektai labiausiai „veža“ ir, tavo manymu, šioje industrijoje turėtų būti išnaudojami dažniau? Asmeniškai, aš nesu milžiniškas siaubo žanro fanatikas. Visgi „in-

„Petscop“ ir reikalaujantis daugiau pasiruošimo.

Kaip ir kodėl pradėjai užsiiminėti žaidimų kūryba? Ar po pirmąja draugyste su šiuo kūrybiniu amatu slypi koks nors įdomesnis pasakojimas?

ternetinio siaubo“ žanre yra elementų, kurie yra velniškai efektingi bei mane domina. Manau, tai susiję su „esybe“ ir „primityvumu“,

Tarp 2003-2004-ųjų pradėjau „kuistis“ „Game Maker‘yje“, kuo-

apie ką kalbėjau prieš tai.

met ir sukūriau savo pirmuosius nedidukus žaidimus. Tik 2007-aisiais, kai indie kūrėjų gretos pradėjo plėstis, į žaidimų dizainą

Internetinis siaubas pasižymi unikalia, po oda palendančia baime,

įnikau rimčiau. Kaip ir daugelis kitų tuometinių šios bendruomenės

kuri dažnai nėra išnaudojama mainstream‘iniuose pasakojimuose.

savamokslių, buvau įkvėptas „Cave Story“ – troškau išmokti visą,

Bandant perteikti šį jausmą, dėl kurio internetinės siaubo pasakė-

kas reikalinga norint savo jėgomis sukurti pilnavertį žaidimą. Tuo-

čios iki šiol traukia, per modernius siaubo filmus, TV laidas ar net ir

met, baigus vidurinę, visiškai nustojau kurti žaidimus. Tikriausiai,

kompiuterinius žaidimus, retai kada susiduri su pasakojimu, kuris

kad tuomet suvokiau, jog manęs netraukia standartinis žaidimų

tą baimę išnaudoja taisyklingai. Anksčiau ar vėliau tai pasikeis.

kūrėjo amatas.

Tavo „Twitter“ aprašymas - „ne žaidimų kūrėjas“. Turint omeny, jog „Petscop“ yra ir žaidimas, kurio niekam nelemta išbandyti, ir daugiaserijinis filmas – kaip turėtų skambėti tobulas, šias dvi medijos rūšis apjungusio žanro apibūdinimas?

Jei reikėtų pasirinkti: kuri „Petscop“ kūrybinio proceso dalis tau buvo pati smagiausia? Kiekvieną kartą į galvą šovus idėjai, kuri priverčia iš pagrindų per-

Pirmiau turiu sukurti daugiau, jog galėčiau save kaip nors įvardy-

mąstyti anksčiau naudotą atlikimo būdą – tie momentai tapdavo

ti. Iš esmės, esu vyrukas, žaidimų „varikliukų“ pagalba kuriantis

didžiulė paskata tęsti pradėtus darbus. Tuomet imdavausi veiklos

klipus. Jei neklystu, šis amatas šiomis dienomis yra vadinamas

ir viskas nublankdavo prieš kūrybinį pasitenkinimą juntamą tuo

„machinima“ – kadangi „Petscop“ išnaudoja daugelį triukų, nau-

momentu.

Protagonistas | Ruduo 2020

59


Protagonistas rekomenduoja: Rudens žaidimai

Protagonistas rekomenduoja: Rudens žaidimai Kaip ir žadėjome praėjusiame žurnalo numeryje, ruduo yra tas metas, kai žaidimų industrija atsigauna. Ir dar kaip atsigauna... Atsivertę žaidimų startų kalendorių lengvai išsigandome, kad savo puslapiuose pritrūksime vietos norėdami pristatyti visus dėmesio vertus žaidimus. Vis tik šaunioji redakcija pasitarė ir išrinko pačius pačiausius ir svarbiausius rudens startus. Pasistengėme surasti rekomendacijų visiems skoniams, o jei praleidome ką nors svarbaus, kviečiame pasidalinti savo rekomendacijomis mūsų socialinių tinklų paskyrose!

Crusader Kings III

Rugsėjo 1 d.

Marvel's Avengers

Rugsėjo 4 d.

Didžioji strategija vieniems patinka, o kitus varo į visišką neviltį.

Išeis įdomu, kad iki pat šių dienų neturėjome atskiro veiksmo

Tai puikiai suprantama turint omenyje kiek daug laiko gali parei-

žaidi­mo skirto Keršytojams. „Marvel’s Avengers“ žada ne tik progą

kalauti noras įsigilinti į žaidimą. Vis tik savo komandoje turime

pavaldyti Hulk’ą ar Geležinį Žmogų, tačiau taip pat papasakoti ir

ne vieną šio žaidimų žanro faną, tad prie rudens rekomendacijų

visiškai naują, niekur negirdėtą istoriją, tikintis, kad tai sudomins

įtraukėme ir naująjį „Crusader Kings III“, kuris mėgins pratęsti

ir su „Marvel“ nieko bendro neturinčius žaidėjus. Projektas gran-

serijos dinastiją. Jei norite pamėginti sukurti savo viduramžių di-

diozinis ir taiko į ypač įnoringą auditoriją, tačiau, kaip sakoma, kas

nastiją, šis žaidimas būtent jums!

nerizikuoja - negeria šampano.

60 Protagonistas | Ruduo 2020


Protagonistas rekomenduoja: Rudens žaidimai

Kingdoms Of Amalur: Re-Reckoning

Rugsėjo 8 d.

Seniai seniai, EA išleido savo fantasy RPG žaidimą „Kingdoms Of Amalur: Reckoning“, kuris paskendo tarp tuo pat metu pasirodžiusių konkurentų - tame tarpe buvo ir legendinis „Skyrim“. Žaidimas buvo žiauriai geras, tačiau „Bethesda“ marketingo mašina ir nežabota „Skyrim“ laisvė nuplovė EA pastangas sukurti naują RPG frančizę ir serija turėjęs tapti projektas buvo uždusintas. Iki šiol! Kūrėjai nuspren­ dė, kad dabar puikus metas antram raundui ir prikėlė žaidimą antram gyvenimui - buvo atnaujintos žaidimo grafikos, patobulinti kai kurie pasenę žaidimo dizaino sprendimai ir sukurtas visiškai naujas istorijos papildymas. Žodžiu, su šiuo žaidimu įvyko gerų dalykų, tad jei niekada nebandėt, verta pasidomėti.

Destiny 2: Beyond Light

Rugsėjo 22 d.

Stronghold: Warlords

Rugsėjo 29 d.

„Destiny 2“ visuomet žavėjo puikiu lygių dizainu ir kūrėju pa-

Seniesiems realaus laiko strategijos vilkams naujojo „Stronghold:

sišventimu nuolat gilinti žaidimo istoriją. „Beyond Light“ - tai

Warlords“ nereikia prisistatinėti. Tai visiems puikiai pažįstamas

naujausias ir jau penktasis šios legendinės šaudyklės išplėtimas,

žaidimas, kuriame statysime savo pilis, kursime savo armiją ir ban-

kuris nukels žaidėjus į ledinę Jupiterio palydovę Europą ir papasa-

dysime nukariauti priešo valdas. Skirtumas tik tas, kad kūrėjai šį

kos apie tamsą slypinčia už ledo sienos. Patys kūrėjai „Destiny 2:

kartą žaidimo veiksmą pasirinko perkelti į Aziją. Čia - nauja istorija,

Beyond Ligt“ išplėtimą vadina naujos žaidimo eros pradžia, kuri ne

nauji lordai, nauji statiniai, nauji būdai laimėti bei puiki proga pa-

tik skambiai pažymės žaidimo startą „PlayStation 5“ bei „Xbox Se-

sukti per ilgą istoriją išsikvėpusią seriją nauja linkme.

ries X“ konsolėse, tačiau taip pat užmegs naują istorijos giją, kurios pasekmes jausime dar daug metų.

Protagonistas | Ruduo 2020

61


Protagonistas rekomenduoja: Rudens žaidimai

Crash Bandicoot 4: It's About Time

Spalio 2 d.

Po be galo sėkmingo originaliosios trilogijos perdirbinio „Crash Bandicoot“ grįžta su nauju serijos papildymu, kuris, kaip ir išduoda jo pavadinimas, buvo ilgai lauktas. „Crash Bandicoot 4: It's About Time“ turės pažįstamą žaismą, dėl kurio šie žaidimai buvo mėgstami visame pasaulyje bei papasakos visiškai naują istoriją, kurios metu gausime pavaldyti ne tik Crash'ą, bet ir jo kompanionę Coco. Tiesa, verta paminėti, kad žaidimą planuojama išleisti tik konsolėms ir asmeniniuose kompiuteriuose jis nepasirodys.

Star Wars: Squadrons

Spalio 2 d.

Watch Dogs: Legion

spalio 29 d.

Jei visuomet norėjote atsisėsti į legendinio X-Wing kabiną, „Star

Distopinis Londonas, kuriame po Brexit'o siaučia įvairios hakerių

Wars: Squadrons“ išpildys jūsų svajonę ir leis pasinerti į epinius

grupuotės - būtent toks yra „Ubisoft“ pažadas žaidėjams. Jei

kosminius mūšius tarp Imperijos ir Sukilėlių. Čia rasite ne tik

mėgstate atviro pasaulio žaidimus, „Watch Dogs: Legion“ neval-

X-Wing, tačiau ir kitus žinomus „Star Wars“ visatos kosminius

ia praleisti. Kūrėjai žada, kad žaidimas išsiskirs savo detalumu ir

laivus. Įdomi detalė - žaidimas bus išleistas tiek asmeniniams

veikėjų gausa. Pasak kūrėjų, kone kiekvienas žaidimo pasaulyje

kompiuteriams, tiek konsolėms, tačiau kūrėjai žada, jog žaidimą

sutiktas personažas bus unikalus ir galės prisidėti prie jūsų hakerių

galėsime žaisti ir su virtualios realybės įrenginiais. Jei tokį savo

grupuotės. Jei visuomet svajojote turėti močiutę, kuri ne tik moka

namuose jau turite, jūsų laukia tikra šventė!

naudotis išmaniuoju telefonu, tačiau ir hakinti kitus - nepraleiskite progos įgyvendinti šią fantaziją.

62 Protagonistas | Ruduo 2020


Protagonistas rekomenduoja: Rudens žaidimai

Assassin's Creed Valhalla

Lapkričio 17 d.

Legendine tapusi „Assassin’s Creed“ serija jus nukels į vikingų laikus. „Assassin's Creed Valhalla“ - tai jau 12-asis pagrindinės serijos žai­ dimas ir 22-asis, jei skaičiuosime ir pagrindinei serijai nepriskiriamus žaidimus. Šie žaidimai visuomet pasižymėjo tiksliomis istorinėmis detalėmis bei itin detaliais ir tiksliais vietovių atvaizdavimais skaitmeniniame pasaulyje. Šį kartą galėsime išsamiau pažvelgti į 873 metais vykusią vikingų invaziją į Britaniją bei patyrinėti tuometines Vinčesterio, Londono bei Jorko apylinkes. Jei esate serijos fanas arba tiesiog mėgstate senovės istoriją, šio žaidimo nedera praleisti.

Cyberpunk 2077

Lapkričio 19 d.

Ko gero laukiamiausias metų startas išties prailgo. Nors originaliai žaidimas turėjo pasirodyti dar praėjusį pavasarį, žaidimo kūrėjai iš Lenkijos, „CD Projekt Red“, nerizikavo ir nukėlė debiutą geresniems laikams. Panašu, kad tie laikai atėjo, o milžiniška fanų bendruomenė tiesiog spirga iš nekantrumo. Pirmojo asmens atviro pasaulio vaidmenų žaidimas, kurio veiksmas vyksta ateities pakilimus ir nuopuolius menančiame Nakties mieste skamba kaip tikras svajonės išsipildymas. Žaidėjų lūkesčiai išties dideli, tad patenkinti juos visus bus be galo sunku, tačiau „CD Projekt Red“ jau ne kartą įrodė, kad moka tvarkytis su dideliais projektais. Tikimės, kad neprisvils ir šis.

Protagonistas | Ruduo 2020

63


Protagonistas rekomenduoja: Rudens žaidimai

World of Warcraft: Shadowlands

Ruduo

Net neverta sakyti, kad didžiausias MMORPG žanro atstovas paskutinius keletą metų išgyveno ne patį geriausią laikotarpį. Nors praėjusio „World of Warcraft“ išplėtimo „Battle for Azeroth“ istorija buvo puiki, tačiau koją jam pakišo galybė komplikuotų žaidėjo progreso sistemų, kurios nubaidė nemažai ištikimų žaidimo fanų. Naujasis žaidimo išplėtimas „Shadowlands“ ketina taisyti šias klaidas ir pirmą kartą žaidimo istorijoje nukelti žaidėjus į dar netyrinėtą pomirtinį pasaulį. Potencialo čia daug, o atvira kūrėjų komunikacija su žaidėjais leidžia tikėtis dar vieno nuostabaus „World of Warcraft“ išplėtimo. Kaip bus iš tikrųjų, pamatysime rudens pabaigoje.

BONUS: SKAITYTOJų rekomendacijos Lamentum

Kingdom Come: Deliverance

Mūsų ištikimas fanas ir mylimas tekstų autorius Rokas visiems

Reivenas Jah visiems Protagonisto skaitytojams rekomenduoja

rekomenduoja išmėginti gana įdomų žaidimą pavadinimu

ypač detalų „Kingdom Come: Deliverance“ žaidimą. Tiesą pasakius,

„Lamentum“. Pasak jo, tai gana keistas lovecraftiškų bruožų turintis

be širdies graužaties prisidedame prie rekomendacijų, nes tai

pixel art žaidimas su puikia atmosfera ir baugia istorija. Jei ieškote

ypač detalus ir puikus vaidmenų žaidimas, kurio kūrėjai puikiai

ko nors šviežio - nepraleiskite!

atkūrė viduramžių pasaulį, o už tai pelnė gausybę industrijos apdovanojimų.

64 Protagonistas | Ruduo 2020


Protagonistas | Ruduo 2020

65


Interviu: Dmitrijus Babičius: jaunystėje prikūriau žaidimų, kuriuos slapta suinstaliavau pusėje mokyklos kompų | mangirdas beniušis

INTERVIU:

Mangirdas Beniušis

Daugybės išgalvotų pasaulių kūrėjas, pilietis bei kritikas

Dmitrijus Babičius jaunystėje prikūriau žaidimų, kuriuos slapta suinstaliavau pusėje mokyklos kompų

Dmitrijus Babičius (interneto platybėse žinomas kaip DBabicius), indie kūrėjas ir samdomas žaidimų dizaineris, kuris pirmuosius savo žaidimus kūrė tupėdamas prie juodo DOS’inio ekrano. Ilgainiui šis pomėgis peraugo į rimtą popamokinę veiklą, o vėliau ir į profesiją. Savo talentą skolinęs įvairioms žinomoms žaidimų studijoms, vėliau Dmitrijus pasuko nepriklausomo kūrėjo keliu, kuriuo pėdina iki šiol. Tačiau taip buvo ne visada. Baigęs mokslus Vilniaus Licėjuje, jaunas vaikinas išvažiavo į užsienį, kur krimto politikos mokslus tuo pat metu dirbdamas viešųjų ryšių agentūroje. Laimingas atsitiktinumas ir laimėtas hakatonas pakreipė kūrėjo kelią atgal į žaidimus, o iš naujo užgimusi aistra kurti nepaleidžia iki šiol. Dabar Dmitrijus savo lentynoje kaupia įvairius apdovanojimus, didžiuojasi bronza, kurią pavyko iškovoti Helsinkyje vykusiame Pasaulio žaidimų kūrimo čempionate bei moko jaunuosius kūrėjus žaidimų kūrimo amato. Apie jo kelią į žaidimus, darbą, mėgstamiausius kūrinius bei ateities idėjas ir nusprendėme pasikalbėti.

66 Protagonistas | Ruduo 2020


Interviu: Dmitrijus Babičius: jaunystėje prikūriau žaidimų, kuriuos slapta suinstaliavau pusėje mokyklos kompų | mangirdas beniušis

Dmitrijus Babičius

Interviu pradedu tradiciniu klausimu - kaip atsidūrei žaidimuose? Kas paskatino domėtis šia industrija, dar daugiau - įsitraukti į žaidimų kūrimą?

„AppCamp“ hakatoną, sukūrę vieną politiką pašiepiantį žaidimą „Skraidanti Gražuolė“, o paskui įsidarbinau „Nordcurrent“ kompanijoje ir nuo čia prasidėjo mano žaidimų kūrėjo kelias. Šiuo metu

Žaidimai žavėjo nuo vaikystės: pradėjau žaisdamas „Prince of Per-

šioje srityje sukuosi jau apie septynerius metus: bendradarbiavau

sia“ ir „Golden Axe“ ant savo tėvų asmeninio kompiuterio, o sa-

su apie dešimt lietuviškų ir tarptautinių įmonių, rašiau žaidimų

vaitgaliais pas pusseserę ir pusbrolį gaudavau papliekti tokios kla-

dizaino dokumentus klientams iš įvairių valstybių, laisvalaikiu pro-

sikos kaip „System Shock“, „Ultima“ ir „The Legend of Kyrandia“.

gramuoju ir leidžiu savo žaidimus, kartais pamentoriauju.

Ten pat pasklaidydavau pusbrolio prenumeruojamo lenkiško vaizdo žaidimų žurnalo „Secret Service“ puslapius. Pirmoji konsolė, ku-

Papasakok, koks buvo tavo pirmasis sukurtas žaidimas? Kaip jis atsirado?

rią nupirko tėvai, buvo seniausios kartos kišeninis „Game Boy“ kompiuteriukas. Tuo metu vien delninius „Tetrio“ ir „Nu Pogodi“

Penktoje ar šeštoje klasėje išmokau paviršutiniškai programuoti

kiaušinių gaudymo simuliatorius mačiusiam vaikui idėja, jog „Ma-

„Quick Basic“ ir „Visual Basic“. Kadangi pradinuko įgūdžiai neleido

rio“ ir „Street Fighter“ gali sugrūsti į analogiško dydžio konsolę,

pasidaryti nieko įspūdinga, o pirmąjį žaidimą magėjo susikurti kuo

atrodė kaip kiberpankinis technikos stebuklas. Matyt, tada ir užgimė

greičiau, pradėjau suprogramuodamas istorijos datų klausimyną

svajonė išsileisti savo žaidimą – tai atrodė kažkas labiau fantastiš-

„History: Klausimai“. Tuo metu toks pavadinimas atrodė bala žin

ko nei parašyti knygą ar nufilmuoti filmą. Licėjaus ir universiteto

koks kietas, bet dabar atrodo, kad pasaulyje nebuvo sukurta žaidi-

laikais ta svajonė prigeso: įtikinau save, kad nesu sutvertas rimtai

mo su labiau cringeworthy vardu. Kai šiek tiek apsipratau su „Ex-

programuoti ir kibau krimsti politikos mokslų. Tik pasibaigęs ma-

cel“ programoje paslėptu „Visual Basic“, sukūriau atsitiktinumų

gistro studijas prisiminiau žaidimus: pirma, su draugais laimėjome

žaidimą „Night War“ ir vaidmenų žaidimą „Return of the Snow

Protagonistas | Ruduo 2020

67


Interviu: Dmitrijus Babičius: jaunystėje prikūriau žaidimų, kuriuos slapta suinstaliavau pusėje mokyklos kompų | mangirdas beniušis King“. Po kurio laiko atradau ketvirtą „Game Maker“, tuo metu dar

žmonių, tačiau ne visąlaik teigiama prasme: pasitaiko tokių, kurie

gana žalią žaidimų variklį, ir prikūriau paprastų veiksmo žaidimų,

menkai beišmanydami žaidimų rinką įsitikinę, kad turi pačią pa-

kuriuos slapta suinstaliavau pusėje mokyklos kompų. Nenusakoma

čiausią idėją nuo „Tetris“ laikų, ir kalbėtis su jais apie akivaizdžias

euforija užplūsdavo, kai išvysdavau pertraukomis juos pliekiančius

vizijos skyles yra oi kaip nelengva. Žodžiu, idealaus varianto nėra,

pradinukus – toks ultimate boost’as jauno kūrėjo savimeilei.

bet yra skirtumų ir alternatyvų.

Minėjai, kad dirbai vienoje didžiausių Lietuvos žaidimų kompanijų „Nordcurrent“. Kaip čia atsitiko, kad nusprendei pasukti nepriklausomo kūrėjo keliu?

Ar pats žaidi daug indie žaidimų? Kokie tavo mėgstamiausi ir kuo jie tave žavi? Žaidimų žaidžiu begėdiškai mažai. Jei vaikystėje būčiau sužinojęs,

Manau, kad čia nieko keista: dauguma dičkėse įmonėse plušančių

jog išaugęs save jėga raginsiu žaisti daugiau žaidimų, nepatikėčiau

žaidimų dizainerių bei programuotojų išties svajoja anksčiau ar

arba galvočiau, kad gyvensiu utopijoje. Bet tiesa yra ta, kad savo

vėliau tapti nepriklausomais kūrėjais, tik darbdaviams to nesako.

kaip žaidėjo išsilavinimo spragas nuolatos kamšau „YouTube“

Juk patirties dėlei norisi paragauti ir vidinės įvairių studijų virtuvės.

apžval­gomis, straipsniais, fone mirgančiais walkthrough vaizdo

Smagu, jog šiuolaikinė žaidimų industrija leidžia šias ambicijas

įrašais ir žaidimų naujienų santraukomis. Kita vertus, beveik visi

derinti: kiek atsimenu, netgi kurpdamas nuosavus žaidimus, para-

žaidimai, kuriuos žaidžiu, ir yra indie žaidimai. Man patinka ori-

leliai dirbdavau įmonėse, teikdavau konsultacijas arba freelance'in-

ginalios mechanikos ir idėjos, kurios veikia ir be hiperrealistinės

davau rašydamas žaidimų dizaino dokumentus.

grafikos, keliasdešimties programuotojų komandos, čiustyto fizikinio variklio ir holivudinio biudžeto. Geri pavyzdžiai – „Reigns“,

Kuo skiriasi darbas studijoje ir darbas sau?

„Papers, Please!“ ir „Downwell“. Nepaprastai sėkmingi žaidimai, nepaprastai skirtingi, tačiau juos vienija kūrėjų tikėjimas, jog pa-

Išties išskirčiau ne dvi, o penkias darbo rūšis, nors šios dažnai per-

sitelkę išgrynintą koncepciją, įdomias mechanikas ar netikėtas te-

sidengia. Be darbo studijoje ir darbo sau yra toks tarpinis variantas

mas, gali sukurti kažką paprasto, įsimintino ir stulbinančio.

kaip darbas SAVO studijoje: taip atsitinka, kai susiburia komanda entuziastų ir kiekvienas de facto tampa naujos įmonės bendraautoriumi. Dar yra darbas su klientais, kai tu realizuoji ne studijos vidi-

Kaip nepriklausomas kūrėjas esi žinomas dėl ypač puikaus žaidimo „PyroMind“. Kaip kilo idėja šiam žaidimui?

nius projektus, bet trečios šalies užsakytą žaidimą. Ir, žinoma, darbas su leidėju. Manding, kiekvienas iš variantų turi privalumų, bet

Heh, nesakyčiau, kad žaidimas toks puikus, bet su juo tikrai įgy-

turi ir galvos skausmų. Būdamas vienišas vilkas gali džiaugtis kūry-

vendinau savo svajonę sukurti kažką, kas būtų pakankamai unikalu

bine laisve, bet turi įgyvendinti viską nuo A iki Z. Dirbti įmonėje yra

iš mechanikos pusės, paprasta ir kartu turėtų šiek tiek strateginės

patogu, nes esi atsakingas už konkrečią sritį, tačiau demotyvuoja

gelmės. Idėja kilo seniai, kai pastebėjau kažkokį su bombomis su-

situacijos, kai didžiulės darbo apimtys dėl vadovybės sprendimų

sijusį stalo žaidimą ant parduotuvės lentynos. To žaidimo esmė

yra nubraukiamos ir keliauja šuniui ant uodegos. Jei kooperuojiesi

„PyroMind“ niekaip nepriminė – kažkas apie žodžių galvojimą ir

su draugais, kurti svajonių žaidimą lengviau, bet ilgainiui išryškėja

plastmasinės bombos svaidymą vienas kitam. Bet vos mestelėjus

požiūrių skirtumai, žmonės susirieja ar išblėsus entuziazmui šoka

žvilgsnį į dėžę, kažkodėl dingtelėjo, kad sprogmenų tematika žai-

iš skęstančio laivo. Leidėjas – puiku, juk jis pasirūpina žaidimo ma-

dime gali būti panaudota ir kitaip, tarsi šachmatuose: ant žaidimo

tomumu, tačiau paprastai leidėjai pasisavina ir kūrybinį monopolį

lauko drioksi grandininės reakcijos, o tu bandai apskaičiuoti savo

bei didžiumą pelno. Vykdydamas užsakymus sutinki galybę įdomių

figūros ėjimus taip, kad neatsidurtum jos kelyje.

Tituluotasis „Pyromind“

68 Protagonistas | Ruduo 2020


Interviu: Dmitrijus Babičius: jaunystėje prikūriau žaidimų, kuriuos slapta suinstaliavau pusėje mokyklos kompų | mangirdas beniušis

„Final riddle“ lygiai

Kas „PyroMind“ kūrime pasirodė sunkiausia, o kas lengviausia?

mą. Taip pat noriu pasibaigti realaus laiko strategijos ir arkanoido hibridą, Kubriko „The Shining“ inspiruotą galvosūkį su rogue-like

Yra toks geras, žaidimų industrijoje paplitęs posakis: kuriant žaidi-

elementais, galų gale išleisti paprastą vakarėlių žaidimą, kuris pa-

mus, pirmieji 90 procentų darbo yra lengvesni, nei likę 10 procentų.

dės svečiams per trumpą laiką geriau vienas kitą pažinti ir imti vie-

Ta likusi dalis ir pasirodė sunkiausia: kai esi beveik pasibaigęs

nas kito nemėgti. Dėl pastarojo poveikio, tikiuosi, juokauju. Žodžiu,

pirmąjį publikuotiną žaidimą, ir atrodo, jog teliko geras dešimta-

idėjų netrūksta, klausimas, ar freelance'inant ir dirbant joms visoms

dalis, supranti, kad tokie žaidimo aspektai kaip scaling’as, valdymo

užteks laiko.

kustomizacija, garso bei muzikos konfigūracija, controller support’as, mobiliųjų platformų leidimai, galų gale konkrečių parduotuvių reikalavimai nėra antraeiliai klausimai, kuriuos galima greitai sutvar-

Mus skaito daug pradedančiųjų kūrėjų svajojančių sukurti savo žaidimą. Ką jiems patartum ar palinkėtum?

kyti per dienelę kitą. Jie, kaip ir testavimas, ar žaidimas be trikdžių veikia ant skirtingų įrenginių, užima nemenkai laiko. Ir čia nekal-

Smagu, kad Lietuvoje netrūksta ne tik pradedančių, bet ir patyrusių

bant apie marketingą, trailer'io kūrimą ir parduotuvės puslapio api-

indie kūrėjų. „Applava“ išleistas „Blazing Beaks“ – kruopščiai nu-

pavidalinimą. Sukurti žaidimą lengva, ji deramai išleisti – sunku.

šlifuotas, užkrečiantis žaidimas, iki šiol youtuber'ių mėgstamas ir

Visai neseniai į „Google Play“ bei „App Store“ išleidai ir minimalistinį galvosūkių žaidimą „The Final Riddle“. Kaip jį pristatytum nieko apie jį negirdėjusiam žaidėjui?

gerbiamas. Greitai turėtų pasirodyti ir „Tag of Joy“ kuriamas pointand-click nuotykis „Crowns and Pawns“, kuris - yra pagrindo viltis - taps lietuviškos kultūros vizitine kortele žaidimų pasaulyje. Taip pat norėčiau pasidžiaugti Roko Volkovo minimalistiniais darbais – „Seek Etyliv“ bei „Eternower“, kuriuos galite atrasti „Steam“

Tai yra žaidimas-galvosūkis, kurį galima pereiti tik vieną kartą.

parduotuvėje.

Kiekvieno lygio pavadinimas yra kartu to lygio sprendimo užuomina. Jei perpratot užuominą, žinote, ką daryti. Jei užuominos nesu-

Pradedantiems kūrėjams linkiu analogiškai kūrybingų ir sėkmingų

vokiate, galite griebti papildomų užuominų, tačiau tikslas – pereiti

projektų: kurkit, kad jus imtų ir žaistų ne tik lietuviai geimeriai, bet

visus trisdešimt lygių panaudojus jų kuo mažiau. Kadangi žaidimas

ir PewDiePie su Markiplier garsintų už jūrų marių. Patarimų būtų

paprastutis, daugiau nieko neatskleisiu, nes bijau sugadinti tą mi-

du: nepradėkit nuo pernelyg sudėtingų kolosalių projektų, ir atsi-

nimalistinę patirtį.

minkit, kad bet kuriam žaidimui, net iki blizgesio ištobulintam, reikia reklamos bei matomumo. Pastaraisiais vertėtų pradėti rūpintis

Pats žaidimą vadini eksperimentiniu. Ar turi kitokių crazy idėjų kurias norėtum įgyvendinti?

kuo anksčiau – geriausia, kol žaidimas tik pradedamas kurti.

O taip – idėjų visuomet pilna, net prototipų yra. Vis pasvajoju susikurti minimalistiškiausią pasaulyje vieno paveikslo siaubo žaidi-

Protagonistas | Ruduo 2020

69


O kas, jei apokalipsė? Ką aš vaikui pasakočiau apie buvusį geimergyvenimą (4 dalis) | Adomas Rutkauskas

Adomas Rutkauskas

Oldschool geekas, nerdas, o kai darbas priverčia - modernių technologijų žurnalistas

O kas, jei apokalipsė? Ką aš vaikui pasakočiau apie buvusį geimergyvenimą

4 dalis

Iš kur mes žinome apie praeities civilizacijas? Iš jų paliekamų artefaktų. Kartais pats stebiuosi žmogaus fantazija ir dedukcinėmis savybėmis, kaip iš smulkiausių dalelių sudėliojimas ištisas žmonijos dalies gyvenimas. Neabejotinai, kažkada panašiu būdu bus bandomas rekonstruoti ir mūsų civilizacijos paveikslas: iš per tūkstantmečius nesuirusių plastikinių pakuočių ir kito šlamšto - tik ateities archeologams nebus lengva. Nes mes daug ką po savęs paliekame skaitmenoje, o ji faktiškai trapesnė net už palyginus tokį trapų popierių, kuris vis dėlto kažkaip sugeba išlikti tūkstantmečius (ar žinojote, kad seniausias išlikęs popierinis dokumentas datuojamas 1080 mūsų eros metais? O seniausi popieriaus lapeliai siekia II amžių prieš mūsų erą?). Kodėl ėjimų strategija?

Tai jei nutiks kokia apokalipsė, o nors vie-

Ir ankstesniuose numeriuose aptarus rea-

nas „Protagonisto“ numeris išliks – reikia

laus laiko strategijas, šaudykles, vaidmenų

tikėtis, archeologams ir antropologams

žaidimus, šįkart atėjo laikas ėjimų strate-

Reikia pastebėti, ėjimų strategija (angl. turn

informacija apie nepaneigiamą XX-XXI

gijai – ir tiems žaidimams, kuriuos Lietuva

based strategy, TBS) – tai toks unikalus žai-

kultūros dalį - kompiuterinius žaidimus –

žaidė amžių ir tūkstantmečių sandūroje,

dimų žanras, kai viduryje mūšio – tiesiog

bus įdomi ir naudinga.

t. y. apie 1995-2005 metus.

prieš tai, kai tau paklūstantis titanas tuoj

70 Protagonistas | Ruduo 2020


O kas, jei apokalipsė? Ką aš vaikui pasakočiau apie buvusį geimergyvenimą (4 dalis) | Adomas Rutkauskas 3-ąją dalį skaitykite Ketvirtame Protagonisto numeryje!

Ekspansyvus „Homm 3“ žaidimo žemėlapis

tuoj tvos žaibu į priešo medūzą (tą su gy-

kaip nors panašiai). Pigu, gana efektyvu,

Sutikite – kompiuteriu emuliuoti tokį daly-

vatėmis vietoje plaukų, o ne tą, kuri blerbsi

paprasta. Tad kokiais geriausiais ėjimų

ką kaip civilizaciją(-as) yra išties nemenkas

vandenyne) – gali nueiti pasidaryti arba-

strategijos žaidimais laužėme savo peles

iššūkis. O pirmieji blynai neretai susvyla,

tos, pavalgyti ar net išeiti į pasimatymą. Ir

1995-2005 metais?

todėl nors pirmoji „Civilizacija“ (1991 m.)

mūšis nuo to nenukentės. Tai – tam tikri naujieji šachmatai, kurių – kaip ir origina-

- ta, kuri dar neturėjo Sido Meierio vardo

Civilizacijos

liųjų – partiją panorėjus galima tęsti kad ir metus.

pavadinime – vienu aspektu buvo gana komiška. Toli gražu ne dėl grafikos – tiesą

Ne, tikrai ne veltui septintasis žodis

sakant, 1991 m. ji atrodė net ir visai neblo-

straipsnio tekste yra „Civilizacija“. Nes jei

gai – bet dėl grandioziško žaidimo kūrėjų

Įtariu, tūkstantmečių sandūroje šis žanras

ši žaidimų frančizė iš tiesų ir nėra patys

neapsižiūrėjimo, kuris šiaip jau žaidėjams

nemenkai išpopuliarėjo dėl to, kad priešin-

pirmieji kompiuteriniai ėjimų strategijos

atnešdavo nemažai smagumo.

gai nei realaus laiko strategija (angl. real

žaidimai (pirmieji tokie pasirodė aštuntojo

time strategy, RTS), tokie žaidimai reika-

dešimtmečio pradžioje, o pirmieji vadi-

Jei kas netyčia nėra susidūręs su frančize

lavo žymiai mažiau kompiuterio resursų

namojo 4X stiliaus žaidimai – devintojo

ir jos žaidimų principais - „Civilization“

– nereikėjo perpaišinėti visko realiu laiku,

dešimtmečio pradžioje), ji neabejotinai

žaidimai bando simuliuoti žmonijos civili-

kas sekundę skaičiuojant ir perskaičiuojant

išpopuliarino šį žanrą.

zacijų vystymąsi. Gamini karius, išradinėji

šimtų objektų koordinates. Vietoje to – sis-

technologijas, žvalgai žemėlapį, statai,

temos architektūros požiūriu gana papras-

Beje, pati žaidimo idėja irgi nėra originali:

vystai civilizaciją, kuri kariauja ar kitaip

tas sprendimas: perskaičiuoti formules,

patys žaidimo kūrėjai sako, kad juos įkvėpė

konkuruoja su kitomis civilizacijomis. Tik

kai žaidėjas paspaudžia duomenų įvedimo

stalo žaidimas tokiu pačiu pavadinimu.

tai yra ne rekonstrukcija, o žaidėjo valdoma

mygtuką (t.y. „end turn“, „end day“ ar dar

simuliacija. Daugmaž išradinėji abėcėlę, kai

Protagonistas | Ruduo 2020

71


O kas, jei apokalipsė? Ką aš vaikui pasakočiau apie buvusį geimergyvenimą (3 dalis) | Adomas Rutkauskas tai pavyksta – kuri įstatymus (angl. Code of Laws), tada jau treniruoji advokatus, juos užsiundai ant konkurentų civilizacijos… na, gal ne visai taip, bet į tą pusę. Ir štai smagiausiai būdavo, kad gerai (tai yra, apskaičiuotai) padirbėjus, pirmą atominę bombą galėdavai susprogdinti daugmaž pirmojo Jėzaus Kristaus gimtadienio proga. Man pačiam taip nėra pavykę, berods didžiausias paties pasiekimas – branduolinis ginklas daugmaž griūnant Romos imperijai, bet artimas ir tikrai ne itin meluoti linkęs draugas pasakojo, kad jam Manhattano projektą pavyko užbaigti dar BC eroje. Žinoma, taip neturėjo būti. „Civilization“

„sid meier's civilization“ dėžutės piešinys

nuoširdžiai nekrypo į mokslinę fantastiką ar satyrą – na bet kaip gavosi, taip gavosi. Tačiau jei kas manęs paklaustų, kuri „Civilizacijos“ dalis iš visų (kiek dabar ten jų? Berods septynios?) vertinčiau kaip geriausią – ko gero tai būtų „Sid Meier’s Civilization II“ (1996 m.). Kodėl? Nes tai buvo jau pakenčiama grafika (Lietuvoje kompiuteriniai žaidimai pradėjo plačiau plisti apie 1995 metus, kai prasidėjo jau gana stambi namų ūkių kompiuterizacijos banga – bet kaip tiems laikams, pirmoji „Civilizacija“ grafiškai jau buvo kiek pasenusi. Nors dar ir visai žaistina), nes jau buvo gerai padirbėta su technologijų medžiu ir jo realistiškumu (deja, jokių niukų prieš Kristų), nes ir tai buvo tiesiog smagus žaidimas atsipalaidavimui.

Iš tų laikų dar kažkiek užtarčiau ir „Sid Me-

į dar didesnę geekiškumo koncentraciją -

ier’s Civilization III“ - bet šis žaidimas, pa-

„Sid Meier's Alpha Centauri“ (1999 m.).

sirodęs 2001 m., jau nebeturėjo to pirmųjų „Civilizacijų“ jausmo, jame buvo daug kas

Kaip jau turbūt aišku iš pavadinimo – tai

pakeista (nors kai kas ir tikrai vykusiai

„Civilizacija“ kosmose, konkrečiai – arti-

patobulinta), žodžiu, tai jau buvo naujųjų

miausios Žemei žvaigždės Kentauro Alfos

laikų, naujojo tūkstantmečio „Civilizacija“.

fiktyvioje planetoje Chirone. Taigi, XXII amžius, mokslinė fantastika, kosmosas,

Vėlesnės dalys? Taip, gražiai nupoliruoti

futurizmas.

žaidimai, bet tai jau visiškai nebe tas, kas buvo paskutiniajame antrojo tūkstantmečio

Kodėl kalbu apie būtent didesnę geekiš-

dešimtmetyje.

kumo koncentraciją? Nes AC jau ir žaisti buvo sunkiau. „Civilizacijų“ serija buvo

Kentauro Alfa

gana intuityviai atpažįstama – vis dėlto Žemė, bent iš mokyklos vadovėlių girdėti

Taip, „Civilization“ serija jau ir taip yra

kariuomenės tipai, gerai žinomos techno-

orientuota į tokius šiek tiek geekus, bet

logijos. Tuo tarpu kiek iš jūsų neskaitydami

vienu metu pasirodė ir jos atšaka, nutaikyta

aprašymo galėtumėte nuspėti, ką galiausiai lems Pažangiosios subatominės teorijos sukūrimas ir ką – Kiberetika (nepainioti su kibernetika)? Galbūt norint kažkiek palengvinti šitą nerd­ core, žaidimų kūrėjai „Firaxis“ pabandė įvesti kažkiek RPG elementų: Kentauro Alfos planetoje varžosi gana vaizdingai išskirtos frakcijos (bet kartais su tokiais pavadinimais, kad ojojoj): technofilinis Universitetas, hakeriai „Duomenų angelai“, militaristinė Spartiečių frakcija, totalitarinis „Žmonijos avilys“ (kuo ne puikus pavadinimas kokiai nors partijai mūsų 2020 rinkimuose?), žaliavalstietės „Gajos podukros“ ir dar kelios (čia jau skaičiuojant su išplėtimu „Alien Crossfire“). Tiesa, reikėtų paminėti, kad kūrėjai patys

„Sid Meier's Alpha Centauri“ dėžutės piešinys

72 Protagonistas | Ruduo 2020

pripažįsta, kad šio žaidimo pasaulį ir jo


O kas, jei apokalipsė? Ką aš vaikui pasakočiau apie buvusį geimergyvenimą (3 dalis) | Adomas Rutkauskas mechaniką smarkiai įkvėpė tokių grandų,

Jei netyčia pagalvojote, kad „Might&Ma-

atpažintum, kad čia yra ietininkas, o ne

kaip Franko Herberto, Larry Niveno ir Ver-

gic” be žodelio „Heroes“ yra kažkokia ko-

kardininkas, o jei jis atrodo kaip trimečio

noro Vinge’o kūryba.

rektūros klaida – suklydote patys. Tai buvo

knygelės iliustracija – tuomet tai buvo ne

dvi žaidimų serijos, susietos tarpusavyje:

itin svarbu.

Tačiau nepaisant visų šių pastangų, „Alfa

„Might&Magic” serija, kuri buvo aptarta

Centauri“ net ir pasirodymo metu buvo

ankstesniame „Protagonisto“ numeryje,

Kaip žaidimas, HoMM2 buvo tikrai puikus.

pripažintas ganėtinai sunkiu žaidimu. Ta-

buvo pirmo asmens vaidmenų žaidimai

Technine prasme tikrai įspūdinga grafika

čiau įgijusiu ganėtinai kultinį statusą, nes

(RPG), o „Heroes of Might&Magic” - ėjimų

(tviskanti lobių skrynia! Ji tikrai mirga!

XXI amžiuje žaidimas sugrįžo kaip „Sid

strategijos žaidimai.

GERAS!), neblogai sukaltas siužetas kam-

Meier's Civilization: Beyond Earth“ (2014 m.).

panijos režime ir empatiškai sukurti padaPavadinimų sutapimas ne atsitiktinis: gru-

rai (tegul ir atrodantys kaip iš darželinukų

biai tariant, abiejų žaidimų serijų pasauliai

pasakų knygelės) – t. y. mūšyje tikrai galė-

(ir kai kurie personažai) persidengia, ir kur

davai pajusti, ką reiškia titano žaibo kirtis,

M&M klajojai matydamas pasaulį pirmu

drakono liepsnos spjūvis ar kelių šimtų

Jei paklausite bet kurio ėjimų strategijos

asmeniu, ten HoMM vaikštai po žemėlapį

lankininkų ataka (lankininkas ekrane rodo-

gerbėjo, koks yra jo mėgstamiausias žai-

kaip bičiukas ar panelė ant arklio, o su tavi-

mas kaip vienas, bet šalia užrašytas skai-

dimas – ir neišgirsite „Heroes of Might &

mi valkiojasi tuntas nykštukų, numirėlių,

čiukas, rodantis, kiek kovinių vienetų čia

Magic”, tai žinokite, kad a) susidūrėte su

demonų ir kitokios smagios kompanijos. (O

stovi, visai neblogai įjungdavo fantaziją).

snobu b) susidūrėte su nežaidusiu „Heroes

tariant negrubiai, tai M&M VI-VIII atitinka

of Might & Magic”.

HoMM I-III, t.y. vyksta Enrotho pasaulyje).

Gerai, šiek tiek hiperbolizuoju – bet HoMM

Bet vis dėlto, šiame straipsnyje kalbėsiu tik

HoMM2 su kitais žaidėjais galima buvo

(ypač antra ir trečia dalys) buvo absoliutus

apie dvi HoMM dalis – antrąją ir trečiąją.

žaisti ne tik per modemą, lokalų kom-

Herojai

Kaip minėta, žaidimas pasirodė, kai internetas dar nebuvo labai įsikerojęs, todėl

piuterių tinklą ar tiesioginį kompiuterių

paskutiniojo XX amžiaus dešimtmečio hitas, ir jį (juos) buvo galima rasti turbūt 90

„Heroes of Might&Magic II” pasirodė 1996,

sujungimą, bet ir naudojantis vienu ir tuo

proc. tuometinių kompiuterių. Žinoma, pa-

bet Lietuvą pasiekė, kaip ir dauguma kitų

pačiu kompiuteriu. Toks režimas vadinosi

tekusius ten nelegaliai – HoMM II perkeltą

atvejų, tik kažkur po metų.

„Hot Seat“, ir jame priešininkai judėdavo paeiliui – tavo ėjimas, mano, vėl tavo ir t.t.

dar disketėmis, o HoMM III – jau iš CD, įsigyto piratinių diskų turgelyje (nes įra-

Reikia pripažinti, žiūrint dabartine

Viskas buvo neblogai apgalvota: atėjus tavo

šantys CD-ROM dar buvo prabanga). Ir tik

perspek­tyva, HoMM2 vizualistika atrodė

ėjimui, tavoji neištyrinėta pasaulio dalis

2002m. HoMM IV Lietuvoje buvo pradėtas

ganėtinai infantiliai. Bet tuo metu tai gana

būdavo užtemdoma, ir net per petį nusižiū-

platinti legaliai – jis buvo pardavinėjamas

atitiko normą, kurią nemenkai lėmė ir

rėjus, kurioje daugmaž žemėlapio vietoje

dvigubu disku kartu su „Might & Magic IV”,

techninės galimybės – sukurti realistiškiau

yra priešo pilis, atėjus tavo ėjimo eilei, su-

už astronominę berods 30 litų kainą (pa-

ir grėsmingiau atrodantį padarą 640x480

sigaudyti būdavo ne taip paprasta.

lyginimui – piratiniame turgelyje už tiek

rezoliucijoje buvo nemenkas iššūkis, ir

galėjai nusipirkti 3-5 kompaktinius diskus

net pačiame pirmajame „Diablo“ nemaža

Kalbant apie HoMM2, jis buvo geras ir tuo,

su muzika ar žaidimais).

dalis pabaisėkų atrodė visai mieli. Tad svar-

kad nors iš tiesų žaidimas paremtas mate-

biau buvo padarą sukurti tokį, kad iškart

matika, jį laisvai galėjo žaisti – ir tuo žai-

žmonių miestas „Heroes of might & magic 3“ žaidime

Protagonistas | Ruduo 2020

73


O kas, jei apokalipsė? Ką aš vaikui pasakočiau apie buvusį geimergyvenimą (3 dalis) | Adomas Rutkauskas „Age of Wonders“

dimu mėgautis – net ir tie, kuriems skaičiai

Žaidėjai tai įvertino. Prie žaidimo buvo

nepatinka. T.y., matematikas, šalia pasidė-

leidžiamos valandos, paros, ir jis neatsi-

jęs popieriaus lapą ir kalkuliatorių, galėjo

bosdavo. Na, o kai jau atsibodo – išėjo iš

„Heroes of Might & Magic“ sulaukus sėk­

eiti per žaidimą kaip šaltakraujė priešų nai-

pradžių vienas, o paskui ir kitas išplėtimas :

mės, buvo galima sutikti ir klonų lavinos.

kinimo mašina, o tinginys, bet lakios fan-

„Armageddon’s Blade“ ir „Shadow of

Ar ji užgriuvo? Keista, bet ne. Tačiau vieną

tazijos humanitaras galėdavo visai neblogai

Death“, o galiausiai – ir aštuoni savotiški

žaidimą verta paminėti – nes nors iš pirmo

pajusti padarų atakos ir gynybos stiprumą

paketai „Heroes Chronicles“ su dar papil-

žvilgsnio tai buvo bandymas nusigriebti

ar burtų galią instinktyviai, iš nuojautos –

domomis kampanijomis, kurių paskutiny-

šiek tiek Herojų šlovės ir pelno, šis žaidi-

ir kiek pramokęs, galėjo lygiai taip pat su

sis baigėsi apokaliptiškai: jame finalinėje

mas pasiūlė keletą įdomių naujovių, dėl ku-

vėjeliu prasinešti per žemėlapį, puikiai įsi-

kovoje sunaikinamas visas Enrotho pa-

rių jį jungdavomės tada, kai HoMM laikinai

vaizduodamas, kiek daugmaž šimtų hobitų

saulis.

pabosdavo.

būti priauginus gnolių, kad galima būtų jais

Tai nutiko pirmaisiais naujojo tūkstant­

„Age of Wonders“ pasiūlė iš pradžių keistai

čiupti gorgones už ragų (ne, aš čia nieko

mečio metais. Žaidėjai nuščiuvo. Be abejo,

atrodantį, bet iš tiesų visai įdomų sprendi-

nepripainiojau. HoMM3 gorgonėmis kaž-

pasklido kalbos, kad bus ir HoMM IV, bet…

mą – žaidimą per elektroninį paštą. Tiesiog

kodėl vadinamos ne medūzos, o liepsnomis

naujas pasaulis? Visiškai nauja HoMM da-

padarai savo ėjimą ir išsiunti tam žaidėjui,

šniokštuojančios požeminės karvės).

lis, o nebe išplėtimai (expansions)? Lūkes-

kurio ėjimo eilė po tavęs. Paprasta, patogu

čiai buvo dideli.

ir pigu (nes internetas tais laikais kainuo-

reikėtų įveikti penketui titanų ir kiek verta

O kalbant apie HoMM3 (1999 m.), nepa-

davo visai nemažai, ir vienas iš andainykš-

miršiu, kaip pirmąkart pamačiau šitą žaidi-

Deja, kaip paaiškėjo, apokalipsė nesibaigė

čių analoginio vandalizmo būdų būdavo

mą. Kaip tik užsukau pas draugą aplaistyti

gerai. 2002-aisiais pasirodė „Heroes of

mailbombinimas – t. y. užgrūsti aukos

(na, iš tiesų tai apžaisti) klasioko naujai

Might IV“, o paraleliai su juo – ir „Might&-

e-paštadėžę dideliais duomenų kiekiais.

įsigyto kompiuterio. Buvo tamsus rudens

Magic IX“.

Tuo tarpu AoW save’as užimdavo tik iki ke-

vakaras, kambarį buvo šiltai išgeltoninusi

liolikos kilobaitų – ne taip jau ir mažai, bet

kaitrinių lempučių šviesa, o ekrane… ekrane

Kad M&M IX yra labai jau ne kažką, sutiko

mindžiukavo trigalvis Cerberis. Su skaiti-

tiek kritikai, tiek žaidėjai – nors žaidimas

nėmis charakteristikomis. Ir dar kažkoks

jau buvo pilnai trimatis, bet grafika buvo

Dar vienas AoW privalumas – bjaurus dė-

metalovas demonas su sadomazo botagu.

labai grubi, buvo palikta daug trukdančių

mesio poreikis detalėms. Štai pavyzdžiui -

Ir šlavėją su kombinezonu primenantis

žaisti klaidų.

atvykai su savo didžiai galinga armija nie-

velnias.

normos ribose).

kingos priešo pilies siaubti . Pala, o taranas O su HoMM4 viskas buvo lyg ir geriau, bet

ar balista kur? Ee… eee…. kitų šarvų kišenėj

Ir nors cerberis atrodė kiek šleivokas ir ge-

čia nuomonės jau išsiskyrė: jei HoMM2 ir

liko? Na tai ir grįžk atgal pasiimt, bo kitaip

rokai aptukęs (ir dar vis šiek tiek iš darželi-

HoMM3 buvo garbinami beveik vienbalsiai,

nebent vartų spyną pabučiuot gali.

nukų knygutės), vaizdas buvo jau daaaaug

nuomonės apie ketvirtąjį serijos žaidimą –

geresnis.

ryškiai skirtingos: vieni gana radikaliomis

Na, o vizualiai pirmasis AoW atrodė gana

inovacijomis liko patenkinti ir teigė, kad

pigiai, antrasis – šiek tiek geriau, bet paly-

Dar ne visi, bet didesnioji dalis žaidimo

žaisti dar įdomiau, kiti pradėjo reikšti ne-

ginus su HoMM – irgi ne kažką. Tačiau kaip

padarų jau tikrai atrodė gerokai rimčiau

pasitenkinimą, kad pernelyg nutolta nuo

sakau – kai jau Herojų buvo per daug, visai

(t.y. goblinai nebeatrodė kaip žaliaodžiai

kanono.

smagu būdavo imti šitą. Ir pasimėtyti elek-

Papua Naujosios Gvinėjos aborigenai, o

troniniais laiškais.

orkai – kaip ant užpakalinių letenų try-

Pats priklausau prie tų, kuriems HoMM4

piančios meškos), ypatingai – „tamsiosios

tapo smarkiu nusivylimu. Be herojų ke-

pusės“ pilyse: požemio (Dungeon), pragaro

liaujančios armijos (arba su keliais hero-

(Inferno), ar nekromanto (Necropolis) pi-

jais viename būryje), padarai, miestuose

Jei jau prakalbome apie HoMM klonus,

lyse. O kaip nuostabiai atrodė Pelkių pilis

augantys kas dieną, technologijų vystymo

reikėtų paminėti ir dar vieną visai įdomų

(Fortress), kai joje pastatydavai Gralio arte-

medis, nebeleidžiantis visko munčkiniškai

projektą - „Disciples“ seriją. Kuris HoMM

faktą!!! (tiesą sakant, aš pats neatsimenu,

išsistatyti maksimaliai – ne, man tai jau

klonu atrodo tik pirmas kelias minutes. Ir

kaip tiksliai atrodydavo. Tik atsimenu, kad

nebėra „Herojai“ – tai kažkoks visiškai ki-

kadangi pirmoji žaidimo dalis dabar atrodo

labai gražiai).

tas žaidimas, galbūt „Herojų“ klonas.

jau tikrai pasenusi (lygiai kaip ir pirmoji

HoMM3 turėjo ir žymiai labiau išplėtotą

Be to, pasikeitė ir grafikos variklis – iš

gundys, siūlyčiau iškart bandyti „Disciples

mechaniką: upgradinti tapo galima visas

vienos pusės, jis lyg tapo modernesnis ir

II: Dark Prophecy“ (2002 m.).

būtybes, jas skaidyti į mažesnius būrius,

stilingesnis, bet iš kitos pusės, daug kas

atsirado daugiau burtų, artefaktų, herojų,

žaidime vėl ryškiai suvaikėjo, vizualine

Pirmas į akis krentantis skirtumas nuo

papildomų priedėlių (gydymo palapinė,

prasme. Linksmieji panai, strykčiojantys ir

HoMM - jei Herojuose paskui tave val-

amunicijos vežimas, etc.) – žaidimo proce-

daužantys elektrožalius leprekonus su mil-

kiojosi viskas padarų/armijos tabūnas, tai

sas įgavo daugiau variacijų, galimybių.

žiniškomis skrybėlėmis? Baikit, nemanau.

„Disciples“ tu triniesi su pačia artimiausia

„Disciples“

„Age of Wonders“ dalis), tai jei kas susi-

kompanija: vietoje šimto dwarfų (labai

74 Protagonistas | Ruduo 2020


Tavo vartai į Lietuvos žaidimų industriją

www.gamedev.lt Protagonistas | Ruduo 2020

75


O kas, jei apokalipsė? Ką aš vaikui pasakočiau apie buvusį geimergyvenimą (3 dalis) | Adomas Rutkauskas

Atitinkamai metaliūgiškas „Disciples II: Dark prophecy“ disko viršelis atsiprašau, bet man tiesiog nekyla klavia-

sako), numirėliai, demonai ir išplėtime dar

pabaigos ir devintojo dešimtmečio pradžios

tūra vadinti šią gerbtiną rasę kažkokiais

atsirandantys elfai (Cha, galėtų šitų nors

animacinius filmukus - „Silverhawks“,

nykštukais), tu vaikštai su vienu ar keliais,

vienam žaidime nebūti!).

„COPS“ ir panašiai, bet toli gražu nebuvo

bet stipriais. Ir ne gausini savo armiją, o

skirtas vaikams. Ar bent jau – ne visiems

tiesiog levelini kompaniją, su kuria trankai-

Žaidimo mechanika irgi visiškai skiriasi

si po pasaulį.

nuo HoMM ir kitų TBS žaidimų – kitoks

vaikams.

resursų rinkimo modelis, kitoks stratega-

Žaidimas sukasi apie tai, kaip Žemę puola

Antrasis skirtumas – emocinė atmosfera,

vimas – ir būtent dėl visų tų skirtumų visu-

ateiviai, o mokslu pakaustyti specdaliniai

perteikiama per vizualiką ir garsus. Jei

mos norisi įtraukti šį žaidimą į panteoną.

kovoja su nežemiškaisiais agresoriais. Čia

HoMM iš esmės buvo šviesūs žaidimai, generuojantys labiau teigiamą emocinį foną,

reikia statyti bazę, mikrovadybinti būrį, jo

UFO/X-Com

tai „Disciples“ pasaulyje viskas maloniai

ginkluotę (kas kuo ginkluotas ir kiek amunicijos turi) ir valdyti patį būrį mūšio metu

tamsu, ganėtinai šiaurietiška (nors kai kur

Gerai, paklajoję po fentezi pasaulius, su-

atsižvelgiant į taktines detales (ar spinta

vizualas primena ir azijietišką manierą.

grįžkime prie mokslinės fantastikos. Jau

tave dengia nuo pikto ateivio, ar nelabai?),

Nors žaidimas kanadiečių, jei ką) ir niūru.

kalbėjome, kad mokslafantastiškasis

vystyti technologijas, bazę ir dar daug visko

„Alpha Centauri“ buvo vienas sudėtinges-

kito.

Kovojančių pusių - keturios: daugmaž

nių ėjimų strategijos žaidimų – ir jis nebu-

viduramžiška žmonių civilizacija (The

vo vienintelis toks.

Empire), skandinaviškai mitologinė kalnų

Pagrindinis žaidimo privalumas – kovos pabaigą nulemia labai daug faktorių.

liaudis (Mountain Clans), t.y. dwarfai, mil-

„UFO: Enemy Unknown“ (dar žinomas kaip

Pagrindinis žaidimo trūkumas – kovos

žinai ir visokie panašūs, ir kurių dievybė

„X-COM: UFO Defense“, 1994 m.) savo

pabaigą nulemia labai daug faktorių. Ne,

yra Wotanas (tikiuosi, šis vardas jau šį tą

vizualistika priminė aštuntojo dešimtmečio

rimtai – gal kažkam ir malonu sužiūrėti,

76 Protagonistas | Ruduo 2020


O kas, jei apokalipsė? Ką aš vaikui pasakočiau apie buvusį geimergyvenimą (3 dalis) | Adomas Rutkauskas ar kiekvienas kovinio skyriaus narys apdalintas pistoletu ir ar savo raketsvaidžiui turi pakankamai šaudmenų – ir skaičiuoti žingsnius, kad jų užtektų numesti dūminei granatai – bet tokio pedantiškumo kartais jau būna per daug. Ne ką lengvesnė ir vartotojo sąsaja – mygtukų čia ne ką mažiau nei kišenių žvejo liemenėje. Tačiau gerai tai, kad toks pedantiškumas atsispindi ir žaidimo mitologijoje (ar kaip tiksliausiai būtų versti lore?) Detalūs ateivių rūšių, technologijų, ginklų aprašymai ir iliustracijos tikrai pradžiugins mėgstančius detalumą ir fantaziją. Po metų pasirodęs „X-COM: Terror from the Deep“ (1995 m.), kuriame ateiviai terorizuoja žemiečius nebe iš kosmoso, bet

šiems laikams gal kiek senstelėjusi „UFO: Enemy Unknown“ grafika

iš vandenynų gelmės – ir žemiečių bazė taip pat įsikūrusi po vandeniu – atrodė kaip labiau žaidimo išplėtimas, nei antra žaidimo dalis – nors jei nepainioju, abu žaidimus galima buvo žaisti savarankiškai. Tačiau veiksmo perkėlimas iš Žemės paviršių į tamsias gelmes, reikia pripažinti, buvo sėk­mingas – nes sakykit ką norit, o povandeninis pasaulis turi savo magišką atmosferą.

Pabaiga neįprasta nata Aišku, apie TBS žaidimus galima kalbėti daug. Juk dar nepaminėta klasikinė kosminė strategija „Master of Orion“, galų gale „Fallout Tactics“ - bet užbaigti šį straipsnį norėčiau ideologine nata.

Nežinau kaip jūs, bet aš visada labai pri-

BoW – tai fentezi ėjimų strategija su visai

jaučiau atvirojo kodo idėjai. Žinoma, idėja

nebloga idėja ir jos išvystymu, primityvia

ne visada sutampa su realybe – ne visada

(nors tai nebūtinai reiškia, kad bloga. Hey,

atvirojo kodo produktai būna geresni už

juk kai kam ir „Minecraft“ atrodo gražu!)

komercinius, bet pati idėja, kad žmonės

grafika, o kas įdomiausia – pusiau skustai,

dirba vardan bendros idėjos ir bent jau už

pusiau luptai išverstas ir į lietuvių kalbą.

bazinius dalykus nereikalauja jokio užmokesčio, man atrodo žavi ir gerbtina.

Vertimas vietomis džiugina, vietomis – kelia kiek isterišką juoką. Akivaizdu, kad

Ir toks yra ir „Battle of Wesnoth“ (2003).

vertimas nematė redaktoriaus, o lietuvių kalba, žodžių tvarka, terminai ir skyryba

Ne, jis anaiptol nėra tobulas. Tiesą sakant,

kartais tiesiog lūžta ar patiria traumas ly-

jis toks vidutinis į žemesnę pusę, ir dar

gioje vietoje. Bet nepaisant to – smagu.

gana smarkokai. Bet jis nusipelno įrašo į apokaliptinę istorijos išlikimo knygą vien

Žaidimas kurtas maginės fantastikos tema,

tuo, kad yra.

bet su gana praplėsta mitologija – nes, na, ne taip jau dažnai žaidimuose gi sutiksi undinus (vyriškos lyties undinės), nagas (šitos gal kažkiek iš „Warcraft III: The Frozen Throne“ pažįstamos) ir… hm, miška­ žmogius (angl. woses, ir prašome nepainioti su hobitais, kurie yra miškavaikiai). Be to, pridėta daug papildomų kintamųjų – paros laikas (tai aišku, kad blogiečiai geriau kaunasi naktį), reljefo įtaka ir panašiai. Apibendrinant – žaidimas tikrai nelengvas. Na, ir tikrai negali sakyti, kad labai geras. Bet tai – istorijos dalis. Istorijos, prie kurios dalele prisidėjo ir keli lietuviai – ir didelis ačiū jiems už tai. Tad šįkart tiek. O kitą kartą galbūt pakalbėsime apie paskutinį likusį apokalipsės sąrašan numatytą žanrą – nuotykių (angl.

„Battle of Wesnoth“ lygis

adventure, quest) žaidimus.

Protagonistas | Ruduo 2020

77


Pabėgimo kambarys – kortų kaladėje | Inga Zavackienė

Pabėgimo kambarys – kortų kaladėje

Inga Zavackienė

Stalo žaidimų klubo „Rikis“ narė

Neįtikėtinos situacijos, spąstai ir virtinė galvosūkių, padėsiančių rasti išeitį – ne veltui pabėgimo kambariai tapo populiaria pramoga, sujungiančia jaudulį, komandinį darbą ir eurekos jausmą, atkapsčius teisingą sprendimą. Visa tai galite patirti ir neišeidami iš namų, arba tiesiog užsukę pas draugus ar žaidimo klubą, mat pabėgimo kambario patirtį galite perkelti tiesiog ant žaidimų stalo. „Unlock“ – atrakinkite jaudinančius pasaulius ir istorijas

Tokius žaidimus dažniausiai sudaro kortų

Skamba jaudinančiai? Tikrai taip! Ne veltui

kaladė, kurioje sumaniai įpinta daugybė

„pabėgimo kambario“ tipo žaidimus pa-

mįslių ir galvosūkių. Šiuos jungia vieninga

mėgo daugybė žaidėjų visame pasaulyje, o

istorijos linija, tad pabėgimo kambario tipo

jų leidėjai vieną po kito pristato jaudinan-

Pradėsiu nuo tos, kuri man pačiai patinka

žaidimai nėra tiesiog padrikų galvosūkių

čias patirtis, paslėptas naujuose leidimuo-

labiausiai – „Unlock“. 2017-aisiais pirmą

rinkinys, o išradinga istorija, kurią atsklei-

se. Tad trumpai papasakosiu apie pačias

kartą žaidėjų akiratyje pasirodęs pirma-

džia gerai apgalvotų užduočių seka.

populiariausias pabėgimo kambario tipo

sis prancūzų leidėjų „Space Cowboys“

žaidimų serijas.

pristatytas pabėgimo kambarys dėžutėje

78 Protagonistas | Ruduo 2020


Pabėgimo kambarys – kortų kaladėje | Inga Zavackienė

Kas slepiasi dėžutėje?

„Unlock“ tapo viliojančia intriga. Smal-

mechanika, kai raudonai pažymėtą daiktą

biliosios programėlės pagalbos. Be to, „Un-

sumo kutenami entuziastai išbandę neliko

derindami su mėlynai pažymėtu, gaunate

lock“ puikus ir tuo, kad kiekvieno žaidimo

nusivylę – žaidimas išties puikiai atskleidė

sprendimą. Pavyzdžiui, turite raudonai pa-

patirtis yra skirtinga ir atspindi žaidžiamą

pabėgimo kambario nuotaiką ir pojūtį. Na,

žymėtą raktą ir mėlynai pažymėtą spyną –

situaciją. Jei jums teks gaudyti Paryžiuje

o mobilioji programėlė, kuri yra kiekvieno

sudėję šių kortų skaičius galite pažiūrėti, ką

siautėjantį nusikaltėlį – taip ir jausitės dėl

„Unlock“ žaidimo dalis, jį darė dar dina-

slepia spyna ir toliau stumtis pergalės link.

specialiai tam pritaikytų mechanikų, apie

miškesnį ir įdomesnį.

kurias išsamiau nepasakosiu, nes nebus Kas labiausiai žavi žaidime „Unlock“? Visų

Kaip veikia pats žaidimas? Vieną „Unlock“

pirma, jo intuityvumas. Nors galvosūkiai

įdomu žaisti.

seriją sudaro kortų kaladė, kurioje ra-

tikrai nėra lengvi (žaidimo serijos turi su-

Ne veltui kasmet išleidžiamos net kelios

site viską, ko reikės išgyventi jaudinantį

dėtingumo lygius) ir sudėtingesnę seriją

naujos „Unlock“ žaidimo serijos, nuke-

nuotykį – vietovės bei kambariai, daiktai

pereiti užtrunka iki kelių valandų, pats žai-

liančios žaidėjus į pačias netikėčiausias

ir įrankiai, kodų mašinos ir užuominos.

dimas sukonstruotas taip, kad gana aišku,

vietas, o gal tiksliau būtų sakyti – visatas.

Kiekvienas kortų tipas pažymėtas specialia

ką su ta kortų kalade daryti. Na, o jei ištinka

Negyvenama sala, pamišusio profesoriaus

spalva, todėl nesunkiai suprasite, ką su ja

nevilties jausmas užstrigus ties kuriuo nors

laboratorija, keisčiausi cirko pasirodymai,

reikia daryti. Įdomi daiktų kombinavimo

galvosūkiu, visuomet galima paprašyti mo-

praėjusio amžiaus Paryžius, Dorotės kelio-

Protagonistas | Ruduo 2020

79


Pabėgimo kambarys – kortų kaladėje | Inga Zavackienė nė geltonų plytų keliu ar net kelionė laiku – kiekvienas ras sau artimą žaidimo temą. Na, o šiemet, jau visai netrukus, „Unlock“ leidėjai pamalonins „Žvaigždžių karų“ fanus, išleisdami „Unlock“ trilogiją „Star Wars“ motyvais.

„Exit: The Game“ – tituluotas favoritas Pirmasis „Kosmos“ išleistas „Exit: The Game“ pasirodė metais anksčiau už žaidimą „Unlock“ ir tapo tikra stalo žaidimų sensacija, o 2017-aisiais netgi laimėjo prestižinį „Kennerspiel des Jahres“ titulą. Dabar jau yra išleista net 17 žaidimo serijų, o kieviena dėžutė slepia intriguojantį scenarijų, dažnai paskanintą siaubo motyvais: faraono kapavietė, vaiduokliškas pasilinksminimų parkas, slapta laboratorija, prakeikta pilis ar net žmogžudystė traukinyje.

„Unlock“ kolekcija

Kaip ir žaidime „Unlock“, „Exit“ kūrėjai kiekvienai temai parenka derančias mecha­ nikas, padedančias atskleisti žaidžiamą

Kiti „pabėgimo kambario“ žaidimai

scenarijų. Dėžutėje rasite saują kortų, su-

Kuo ypatingas šis žaidimas? Skirtingai nei

skirstytų į tris kalades: galvosūkių, atsaky-

žaidžiant „Unlock“, žaidimas „Exit: The

mų ir užuominų kortas, scenarijaus bukle-

Game“ vers jus karpyti, lankstyti ar žymėti

Pirmųjų „pabėgimo kambario“ tipo žaidi-

tą, kodų diską ir keletą keistų daiktų. Jums

kortas ir kitas detales, todėl peržaidę ne

mų sėkmė neliko nepastebėta stalo žaidimų

teks išspręsti kortose ir buklete paslėptus

visuomet galėsite duoti pažaisti draugams.

leidėjų visame pasaulyje. Netrukus pasipylė

galvosūkius, atskleisiančius scenarijaus is-

Nors tai skamba kaip trūkumas, iš tiesų

daugiau panašaus pobūdžio žaidimų, na o

toriją, įvedant reikšmes į kodų diską.

sukuria įdomią ir unikalią patirtį, kai ma-

naršydami „Kickstarter“platformą neretai

nipuliuodami žaidimo elementais išgausite

aptiksite jų ir ten.

Šis diskas – ypatingas žaidimo „Exit: The

netikėtų ir nenumatytų rezultatų. „Deckscape“ pavadinimas pasako viską –

Game“ elementas ir galvosūkių sprendimų tikrinimo priemonė. Nors disko simboliai

Kas labiausiai žavi šiame žaidime? Kūrėjų

pabėgimo kaladė. Toks šis žaidimas ir yra

ir išvaizda kiekvieną kartą skirsis, jo prin-

išradingumas, nes net ir sužaidus dešimt

– nedidelė dėžutė su kortų kalade ir nieko

cipas visuomet tas pats – susiradus spren-

„Exit: The Game“ serijų neapima „kažkur

daugiau. Viskas išties panašu į jau aprašy-

džiamo galvosūkio simbolį įvedamas kodas,

jau tai mačiau“ jausmas. Kūrėjai išties įdo-

tus „Unlock“ ir „Exit: The Game“ žaidi-

kuris nurodo atsakymo kortelės numerį.

miai apjungia visus žaidimo elementus į

mus, tik „Deckscape“ yra kur kas papras-

Atsakymų kortelės jums atskleis, ar teisin-

„pabėgimo kambario“ patirtį, taip kurdami

tesnis, greitesnis ir puikiai tinka smagiam

gu keliu einate ir pateiks naują užduotį.

netikėtumo jausmą.

ir intelektualiam pasisėdėjimui kavinėje ar kelionės metu. Kortų kaladė daug vietos ant stalo neužims, o patys galvosūkiai padės laiką praleisti įdomiau. Jei jus domina ilgesnis žaidimas su siaubo elementais ir sodria istorija, rekomenduoju išbandyti „Escape Tales“ seriją. Jau išleisti du šios serijos žaidimai: „Escape Tales: The Awakening“ bei „Escape Tales: Low Memory“, na o šiemet dienos šviesą turėtų išvysti trečiasis – „Escape Tales: Children of Wyrmwoods“. Žaidimai „Escape Tales“ pripildyti mistikos bei fantasmagoriškų ir šiurpulį keliančių elementų. Nors pats žaidimas iš esmės yra daugybės galvosūkių

Žaidimo lenta

80 Protagonistas | Ruduo 2020

rinkinys, jo istorija tokia sultinga ir sukrečianti, kad sužaidus palieka gilų įspūdį.


Protagonistas | Ruduo 2020

81


Interviu apie: „magic: the gathering"- kas tai ir kaip pradėti žaisti? | mangirdas beniušis

INTERVIU apie:

Mangirdas Beniušis

Daugybės išgalvotų pasaulių kūrėjas, pilietis bei kritikas

„Magic: The Gathering“ Kas tai ir kaip pradėti žaisti?

Kai kurie iš jūsų dar net nebuvo gimę, kai pasaulį pasiglemžė kortų manija. „Wizards of the Coast“ 1993 metais išleido kolekcinių kortų žaidimą „Magic: The Gathering“, kuris per daugelį metų tapo tikru fenomenu visame pasaulyje. Šiandien žaidimo turnyrai organizuojami beveik visame pasaulyje - net ir Lietuvoje galime rasti didžiulę šio kortų žaidimo fanų armiją. Taigi nusprendėme pasidomėti, kas ta Magija ir kaip eilinis smalsuolis gali įsitraukti į šį neeilinį hobį. Norėdami sulaukti išties gerų atsakymų į mums rūpimus klausimus pakalbinome tris bene žymiausius žmones, kurie rūpinasi „Magic: The Gathering“ bendruomene Lietuvoje. Domantas Zavadzkis, gimęs tą pačią dieną kaip ir pats žaidimas, nuolat organizuoja bei žaidžia įvairiuose MtG turnyruose, Valdas Kalvis porą kartų dalyvavo „MtG Pro Tour“ turnyruose bei tapo įvairių Lietuvoje ir ne tik Lietuvoje organizuojamų turnyrų teisėju, o jam padeda klaipėdietis Gediminas Usevičius, kuris jau 3 metus nepailsdamas sprendžia žaidėjų ginčus. Jie tapo mūsų vedliais po be galo įdomų „Magic: The Gathering“ pasaulį.

82 Protagonistas | Ruduo 2020


Interviu apie: „magic: the gathering" - kas tai ir kaip pradėti žaisti? | mangirdas beniušis

Maišyta mėlynos ir žalios spalvos „Magic: the gathering“ kaladė

Atleiskit už neišmanymą, bet ar teisinga jus vadinti burtininkais?

Planeswalkers - čia ne lėktuvnešiai, bet labiau „vaikštantys tarp žemių“.

Domantas: Variantai kuriuos girdejau: Mtgistas, Magikistas, Magic’o žaidejas, narkomanas (pasak mano senelių, Magic’as – priklauso­

Kaip MtG apibūdintumėte žmogui, kuris niekada su tuo nėra susidūręs?

mybė). Burtininko kol kas dar negirdėjau.

Valdas: Ne, geriau nereikia. Kažkodėl, nors ir būdamas seniausiu kolekcionuojamų kortų žaidimu, MtG turi vaikiško žaidimo stigmą,

Domantas: Na, jei tenka pristatyti labai paprastai, tai geriausiai tinka šachmatai, kuriuose kiekvienas žaidėjas ar žaidėja atsineša savo unikalių figūrų (kortų) rinkinį, kuris yra unikalus.

kuri didele dalimi atsirado dėl to, kad tokio tipo žaidimai visuomenei labiausiai pažįstami iš „Yu-Gi-Oh!“ ir kitų panašių žaidimų.

Valdas: Kažkada MtG pristatinėdavau kaip šachmatų ir pokerio

Kadangi MtG bene sudėtingiausias ir įvairiapusiškiausias žaidimas,

miksą sudėtingumo atžvilgiu. Dabar nemanau, kad yra žmonių,

jis turi ir vyriausią žaidėjų bendruomenę. Tarp aukščiausio lygio

kuriems TCG (trading card game - angl.) ar CCG (collectible card

turnyrų prizininkų matyti daug trisdešimtmečių ir net vyresnių

game - angl.) yra nepažįstamas dalykas - daugelis žino tokius

žaidėjų - tai greičiau taisyklė, nei išimtis. Nemanau, kad kiekvieno

žaidimus kaip „Hearthstone“. Kompiuteriniai žaidimai šį žanrą

dalyko mėgėjus būtina kažkaip ypatingai įvardinti - palikime tai

smarkiai išpopuliarino. Tai dabartinis MtG pristatymas skamba

tikriems fanatikams.

kaip „Hearthstone“, tik žaidimas yra seniausias ir sudėtingiausias šiame žanre bei yra žaidžiamas gyvai.

Gediminas: Paantrinsiu kolegoms, kad burtininku manęs dar niekas nevadino, bet fantastiniam Magijos pasauliui, tai nėra perne-

Gediminas: Dažnai, nevyniodamas į vatą naujiems „burtininkams“

lyg neteisingas pasakymas. Šiame žaidime žaidėjai yra vadinami

pasakau, kad Magija - tai populiariausias popierinių kolekcionuo-

Protagonistas | Ruduo 2020

83


Interviu apie: „magic: the gathering"- kas tai ir kaip pradėti žaisti? | mangirdas beniušis jamų kortų žaidimas pasaulyje. Daugumą žmonių šis žaidimas žavi

ir visuose kolekciniuose žaidimuose, Magijos kortos išlaiko vertę,

dėl labai plačių galimybių pradėti žaisti, bet sunkaus (ir smagaus)

nes yra retos ir naudingos. Būtent todėl labai realu yra nusipirkti

kelio norint įvaldyti žaidimą bei tapti geru žaidėju. Magija turi

kortas, su kuriomis pažaidi, o po to nusprendi parduoti. Bet taip,

daugiau nei 20 tūkstančių unikalių kortų su įvairiais fantastiniais

Magija gali būti brangi. Tikriausias vienas mėgstamiausių posakių,

elementais. Dėl tokių gausių pasirinkimų daugybė žmonių sugeba

kurį teko girdėti: „Jei nori, kad tavo vaikai nevartotų narkotikų,

rasti tai, ką myli Magijoje.

supažindink juos su Magija - jie nebeturės pinigų narkotikams“...

Teko girdėti gandų, kad MtG pakankamai brangus hobis. Kiek šiame teiginyje tiesos?

Papasakokite apie kortų kolekcionavimą, kaip tai veikia?

Domantas: Uuuu.. Šita diskusija neišsenkanti. Jei trumpai - žaidimas

Domantas: Kai kuriems žaidėjams kolekcionavimas yra noras surinkti visas tam tikro tipo kortas - nesvarbu, ar tai būtų angelai, fėjos,

kainuoja daug, bet tik tada jei nori visko. Į magic’ą galima investuoti

drakonai, burtininkai ir panašiai. Kitiems, o taip pat ir man, svarbu

tiek, kiek širdis geidžia. Yra nemažas kiekis studentų ar mokyk-

turėti visas kortas iš dažniausiai žaidimų formatų, kad paskiau ne-

lose dar besimokančių žmonių, kurie žaidžia be kažkokio didesnio

reiktų ieškoti iš kur įsigyti X, Y ar Z kortų. Tai nėra pigus reikalas,

pajamų šaltinio. Aš pats geriausiu atveju gaudamas 50 litų per

bet, tiesą sakant, nėra ir labai reikalingas dalykas. Tokios kolekcijos

mėnesį apie 2011 metus sugebėjau susidėti pilną kaladę, galinčią

patogios norint žaisti turnyruose - tuomet turi daugiau pasirinki-

konkuruoti turnyruose bei pasiekti gerų rezultatų. Tačiau jei norisi

mo galimybių, lankstumo ir taip toliau.

lįsti į senesnius magic’o formatus (jų yra net keletas), tuo senesnes kortas reikia turėti. Senesnės kortos kainuoja brangiau, tad ir žaid-

Valdas: MtG kortos iš esmės gaunamos iš dviejų šaltinių - „Wizards

imo kaina auga. Jei nedomina turnyrinis magic’as, tai tikrai galima

of the Coast“ leidžiamose pakuotėse ar kituose produktuose, kur

apsiriboti mažesnėmis išlaidomis.

neretai perkama katė maiše, arba iš antrinės rinkos - kitų žaidėjų ar parduotuvių, pardavinėjančių jau pavienes kortas ar kortų rinki­

Valdas: Na taip. Žinoma, grynai for fun su savais pažaisti galima

nius. Egzistuoja ne viena internetinė svetainė su klestinčia antrine

praktiškai be išlaidų. Bet įsitraukus į turnyrinį žaidimą, norint

rinka, žaidėjai mainosi kortomis ar tiesiog perka jas vieni iš kitų.

laimėti ir laimėti dažnai, žaisti senesnius formatus ir važinėti į aukšto lygio turnyrus - į magic’ą galima investuoti praktiškai neri-

Gediminas: Nors Magija yra kolekcinis kortų žaidimas, retas kolekcio-

botą kiekį pinigų. Nepamirškime ir aksesuarų bei blizgučių…

nuoja kortas kaip pašto ženklus. Dažniau žmonės randa savo nišą ir kolekcionuoja tik tam tikras kortas. Žinau kelis žmones, kurie renka

Gediminas: Magija gali būti brangi. Kaip ir dauguma hobių, pradėti

tik kortas susijusias su voverėmis, kiti - tik kortas su drakonais

galima nemokamai ir pražaisti visą gyvenimą neišleidus nė cento.

arba arkliais. Sakyčiau, kad kolekcionavimas yra dar vienas būdas

Bet kai atsiranda noras žaisti MtG kiek rimčiau, atsiranda poreikis

džiaugtis Magija.

investuoti pinigus į reikalingas kortas. Sakau investuoti, nes, kaip

Viena iš žymiausių Planeswalker'ių - liliana vess

84 Protagonistas | Ruduo 2020


Interviu apie: „magic: the gathering" - kas tai ir kaip pradėti žaisti? | mangirdas beniušis

kortos „serra angel“ piešinys | autorius: greg staples

Teko girdėti istorijų apie ypač retas ir brangias žaidimo kortas. Ar turite kokių įdomių kortų savo asmeninėse kolekcijose?

yra laužomi nuolat. „Wizards of the Coast“ turi labai sunkų darbą - kas 3 mėnesius sugalvoti kažką naujo, kas būtų įdomu ir šviežia, bet kartu ir subalansuota su visais žaidimo formatais taip, kad

Domantas: Turiu kelias kortas, kurias buvo galima gauti tik per

žaidėjai nenuobodžiautų. Kortų spalvų savybės jau yra žinomos

„Comic Con“ Amerikoje, keletą labai retų variantų, keletą ran-

daugeliui žaidėjų, bet su kiekvienu nauju kortų leidimu jos vis kin-

komis dažytų kortų, kurias menininkai redagavo pagal mano norus.

ta. Pavyzdžiui seniau žalia nebuvo žinoma kaip spalva, kuri leistų

Tačiau kažko labai vertingo jau nebeturiu. Kažkada turėjau vieną iš

žaidėjui traukti daug kortų, tai buvo mėlynos spalvos jurisdikci-

„Power 9“ kortų, kurią laimėjau kaip prizą turnyre, bet ją pasisekė

ja, tačiau dabar žalia žinoma kaip viena geriausių spalvų norint

parduoti ypač greitai, nors kiek už mažesnę kainą nei tikėjausi.

„pildyti savo ranką“ dažnais kortų traukimais.

Valdas: Šį bei tą turiu, nes mėgstu žaisti senesnius formatus. Bet

Valdas: Smarkiai! Visais atžvilgiais - tiek kaip žaidimas, tiek ir tai-

šiaip, man asmeniškai, turbūt vertingiausios kortos, turinčios sen-

syklių aiškumu ir apibrėžtumu. Kadaise buvo aktyviai ginčijamasi,

timentalią vertę - tokios, su kuriomis kažkur laimėjau ar teisėjavau,

kad kortos paveikslėlyje yra sparnai, vadinasi, ji turi turėti savybę

kurias gavau dovanų, kurias kažkur juokais įsidėjau į sėkmingą

Flying, nors taip ir neparašyta ant kortos. Keitėsi ir bendruomenės

kaladę ir visiškai subalamutinau kaladžių sąrašus analizuojančius

atvirumas bei žaidimo prieinamumas, turnyrų bendruomenės ir

apžvalgininkus.

taip toliau. Čia būtų galima labai daug kalbėti ir vardinti.

Gediminas: Retų ir brangių kortų yra, bet jos pas mane kolekcijoje

Gediminas: Dažnai sakoma, kad Magija ir jos bendruomenė yra lyg

būna dėl dviejų priežasčių - arba jos turi Valdo jau minėtą senti-

šeima ar antri namai. Kaip šeimos auga ir visuomenė keičiasi, taip

mentalią vertę, arba man patinka kaip jos atrodo. Kadangi teisėjai

ir Magija bando keistis ir prisitaikyti prie žmonių. Kaip žaidimas,

kiek rečiau žaidžia Magiją gyvai, tai jie nusprendžia rinkti kuo

Magija ilgą laiką buvo tik žaidimas, kur draugai susėdę namie, prie

„gražiau“ atrodančias kortas - tai didžioji mano turimos kolekcijos

stalo, galėdavo linksmai praleisti laiką. Augant žaidėjų kiekiui MtG

yra surinkta per renginius užsienyje, pildant savo „teisėjo albumą“.

bendruomenėje po truputį pradėjo rastis profesionalūs turnyrai, kur geriausi žaidėjai kovodavo dėl prestižo, būdavo įamžinti kor-

Kaip MTG per visus tuos metus keitėsi ir evoliucionavo?

tose. Tačiau, kad įvyktų šie pokyčiai, Magijai reikėjo susisteminti kortas ir jų taisykles, todėl ir prireikė teisėjų. Visos Magijos tai-

Domantas: Labai. Didžiausi pokyčiai buvo pačioje MtG žaidimo pa-

syklės yra surašytos į beveik 250 puslapių dokumentą, nors išmokti

saulio istorijoje, kortų dizaine, žaidimo taisyklėse, kur standartai

žaisti žaidimą užtrunka vos 5 minutes.

Protagonistas | Ruduo 2020

85


Interviu apie: „magic: the gathering"- kas tai ir kaip pradėti žaisti? | mangirdas beniušis Tikriausiai pagrindiniai pokyčiai įvyko pačiame žaidime. Turint 20

CCG/TCG padeda naujiems žaidėjams juos rasti, vieni kitus naikina,

tūkstančių unikalių kortų būtų nelogiška prašyti naujo žaidėjo jas

nes žaidėjų kiekio visiems žaidimams neužtenka. Ypač tiems, kurie

visas gauti, kad galėtų pradėti žaisti, todėl Magijoje yra formatai -

startavo ne taip stipriai ar nuvylė pradžioje. MtG šiuo atžvilgiu turi

tai būdai, kurie leidžia žaisti Magiją arba tik su tam tikromis korto-

milžiniškų privalumų - žaidimas pakankamai senas, kad nereikėtų

mis, arba su tam tikrais taisyklių pakeitimais. Tai leidžia žaidėjams,

bijoti, jog tuoj „užsilenks“ ir nebebus su kuo žaisti, bei pakankamai

kurie nenori išleisti daugybę pinigų, žaisti profesionaliai arba žaisti

įvairus, kad beveik kiekvienas galėtų rasti sau įdomų formatą, ka-

tiesiog dėl to, kad yra smagu.

ladę ar kolekcionuojamus dalykus.

Pastaruoju metu ypač populiarūs skaitmeniniai kortų žaidimai, tokie kaip „Hearthstone“. Ar tai daro kokią nors įtaką MTG žaidimui bei bendruomenei?

Gediminas: Aš sakyčiau, kad įtaką daro, bet ne žaidėjų atveju. Konkurencija gali būti gražus dalykas, kai skirtingi kūrėjai bando pritraukti daugiau žmonių, todėl jie tobulina savo žaidimą. Nese-

Domantas: Taip, gan labai, tik tie pasikeitimai netikėti. Garan-

niai išėjo labai paprastas būdas žaisti Magiją internetu - Domanto

tuoju, kad didžioji dalis lietuvių MtG bendruomenės pabandė

minėtas „Magic: The Gathering Arena“, kuris savo stiliumi labai

„Hearthstone“ ar kažkokią panašią alternatyvą šiam žaidimui.

primena „Hearthstone“. O šiaip visi šie žaidimai tik plečia repertu-

Vieniems „Hearthstone“ neprilipo dėl per dažnų atsitiktinumų,

arą, kur žaidėjai gali leisti savo laiką. Todėl dažnai žmonės migruo-

kurių neišeina kontroliuoti, o tokie žaidimai kaip „Shadowverse“,

ja nuo Magijos į „Hearthstone“ ir atvirkščiai. Aš pats esu įvairių

„Eternal“ ar „Kards“ turi per mažai žaidėjų, nors ir, mano galva,

skaitmeninių žaidimų pabandęs, bet visada grįžtu prie popierinės

nusipelnė daugiau dėmesio. Iš tokių žaidimų žmonės migruoja į

Magijos.

magic’ą, tad mūsų bendruomenė į tokius žaidimus žiūri labai pozi­ tyviai. Tiesą pasakius, ne per seniausiai „Wizards of the Coast“

Papasakokite, kada ir kaip patys įsitraukėte į MTG bendruomenę?

patys išleido savo „Magic The Gathering Arena“ žaidimą, kuris pritraukia daug naujų veidų į bendruomenę. Belieka sukryžiuoti

Domantas: Išmokau magic’ą Šiaulių Jaunimo Centre 2010 metais ir

pirštus ir tikėtis, kad daugiau tokių žaidėjų susigundys išmėginti

kablys įsmigo giliai. Aišku, tuomet dėl laiko skiriamo mokslams,

magic’ą gyvai, nes tokia patirtis daug smagesnė.

darbui, gyvenimui, negalėjau būti labai aktyviu žaidėju, tačiau palikęs savo pirmą didesnę karjeros stotelę ir suradęs darbą su

Valdas: Kadangi ne visiems patinka vieni ir tie patys dalykai, ne visi

geresniu darbo grafiku pradėjau žaisti aktyviau. Nuo tada pradėjo

to pačio ieško - vieniems norisi cut-throat turnyrinės scenos, ki-

gerėti mano rezultatai, pasikeitė požiūris į magic’ą. Galų gale nutiko

tiems norisi kuo sudėtingesnių kombinacijų, treti ieško trumpo,

taip, kad pradėjau organizuoti MtG turnyrus, kuruos rengiu iki šiol.

paprasto ir smagaus žaidimo pertraukėlėms. Taigi, iš dalies visi

Nemeluosiu, didžiąją darbo dalį atlieka „Rikio“ parduotuvė, o aš

Kortos „Bonecrusher Giant“ piešinys | autorius: Victor Adame Minguez

86 Protagonistas | Ruduo 2020


Interviu apie: „magic: the gathering" - kas tai ir kaip pradėti žaisti? | mangirdas beniušis

Kortos „Garruk, apex predator“ piešinys | autorius: tyler jacubson

užimu „patarėjo“ vaidmenį turnyrų organizavimo klausimais. Taip

Kaip galėčiau pradėti žaisti pats? Kaip atrodo MtG bendruomenė Lietuvoje?

pat iš lėto pradedu kurti pramoginę bei edukacinę video medžiagą apie žaidimą anglų kalba.

Domantas: Gali pradėti ateidamas į „Rikio“ stalo žaidimų parduotuvę Vilniuje, arba „World of Games“ Kaune. Jie papasakos, kaip gali

Valdas: Gūdžiais 2005-aisiais, berods? Tada Lietuvoje nuvilni-

pradėti žaisti. Jei niežti kojas ar tiesiog nėra galimybės atvykti ir

jo didelė MtG banga, kai atsirado daug naujų žaidėjų, nes radosi

su žaidimu susipažinti gyvai, „Magic: The Gathering Arena“ yra

reklamos žurnaluose, buvo norinčių aktyviai ieškoti naujų žaidėjų.

labai gera alternatyva, kuri leis susipažinti su žaidimu ir išmokti

Aš užsikabinau per pristatymą mano mokykloje. O į bendruomenę

svarbiau­sius dalykus.

aktyviausiai įsitraukiau, kai kažkada mums reikėjo antro lygio teisėjo, kad galėtų vykti tam tikri aukštesnio lygio turnyrai - įdėjau

Valdas: Trys pagrindiniai keliai: pirmas - parduotuvės, kuriose

pastangų, išsilaikiau egzaminą ir ilgam įstrigau.

MtG žaidžiamas - visose tikrai turėtų atsirasti norinčių ir galinčių pamokinti; antras - grupės „Facebook“, kur niekas per galvą

Gediminas: Apie populiarų MtG teko girdėti ir anksčiau, bet tai visada

neduo­s už (saikingai užduodamus) klausimus ir nukreips, kas

atrodė labai komplikuotai. Ir kadangi gyvenau Klaipėdoje, neturė-

būtų tinkamiausia kiekvienu atskiru atveju; ir trečias - jau minėta

jau daug būdų su Magija susipažinti artimiau. Bet 2014 metų vasarą

„Magic: The Gathering Arena“ - kompiuterinis žaidimas, kuri-

Klaipėdoje atsidarė stalo žaidimų parduotuvė, kurioje ir susipa­

ame galima ir išmokti žaisti, ir turnyruose dalyvauti. Tik čia nėra

žinau su Magija. Ir taip po truputį Magija tapo vis didesne mano

labai svarbių MtG aspektų - gyvo žaidimo su oponentais ir ben-

gyvenimo dalimi. Persikraustęs į Vilnių sužinojau apie nuostabią

druomenės.

Magijos bendruomenę. Tada ir įnikau į Magiją visu 100 procentu. Pastebėjau, kad Lietuvoje buvo vienas pagrindinis teisėjas - Val-

Gediminas: Lengviausia pradžia yra nueiti į rimtesnę stalo žaidimų ir

das. Todėl, norėdamas kiek nukrauti nuo jo naštą ir leisti pačiam

hobio parduotuvę. Lietuvoje yra tik kelios parduotuvės, kurios tuo

pažaisti, nusprendžiau kilti teisėjo laiptais. Nuo tada mano gyveni-

užsiima. Vilniuje aš pradėjau ir vis dar lankausi parduotuvėje „Rik-

mas tapo žymiai smagesnis.

is“. Žaidėjai ir parduotuvės personalas yra draugiški ir jei atsiranda naujas žaidėjas, jie suteiks pirmas kalades, išmokys žaidimą ir kartu sužais pirmas partijas. Kolegos minėjo būdą žaisti ir internetu visiškai nemokamai. Aišku, netenkamas bendruomenės jausmas, bet tai yra gera alternatyva, jei nėra galimybės žaisti gyvai.

Protagonistas | Ruduo 2020

87


O kur jie visi? | Kastytis Zubovas

O kur jie visi?

Kastytis Zubovas

Astrofizikas, mokslo populiarintojas ir visokiausios fantastikos entuziastas.

Kontaktas su nežemiška gyvybe, aprašytas daugybėje fantastinių romanų, matytas filmuose, žaistas žaidimuose... O kaip paieškos vyksta realybėje, ką radome ir tikimės rasti artimiausioje ateityje? Protingi ateiviai – ar, tiksliau sakant, neže-

rašytoju-fantastu, Lucianas iš Samosatos,

jų, primenančių dirbtinius kanalus. Vėliau

miški gyvi padarai – fantastikoje sutinkami

viename kūrinyje rašė apie Saulėje ir Mė-

paaiškėjo, kad linijos tėra optinė apgaulė,

visur. Ar tai būtų daugybę rūšių vienijanti

nulyje gyvenančias tautas ir jų tarpusavio

bet tai nesutrukdė Herbert George Wells

galaktinio masto civilizacija „Žvaigždžių

karus. Įvairių pamąstymų apie nežemiškas

būtent iš ten kildinti Žemę užpuolančius

karuose“, ar invazija „Nepriklausomybės

civilizacijas randame ir vėlesnių amžių

ateivius „Pasaulių kare“.

dienoje“, ar kontaktas su sunkiai supran-

rašytojų, filosofų ir mokslininkų veikaluo-

tamu, bet tikrai protingų padarų sukurtu

se. Apie juos rašė ir astronomas Johannes

Realybėje, žinoma, protingų nežemiškų

artefaktu „Susitikime su Rama“. Ir tai –

Kepler, ir poetas John Milton. XIX amžiuje

būtybių kol kas nesame sutikę. Ir nors tokių

nieko nuostabaus, nes apie kitoniškas pro-

kurį laiką daugelis astronomų galvojo, jog

būtybių, tiksliau jų skleidžiamų signalų, po

tingas būtybes žmonės mąsto bei svajoja

Marse egzistuoja, arba kadaise egzistavo,

truputį ieškoma, daug daugiau šansų, kad

nuo seniausių laikų. Dar II amžiuje gyvenęs

civilizacija, mat pro to meto teleskopus

pirmoji nežemiška gyvybė, kurią rasime,

satyrininkas, kartais vadinamas pirmuoju

planetos paviršiuje matė įvairių tiesių lini-

bus mikroorganizmai. Šiuo atžvilgiu arčiau

88 Protagonistas | Ruduo 2020


O kur jie visi? | Kastytis Zubovas

Nasa nuotrauka

realybės yra ne „Žvaigždžių kelias“ ar „Pa-

Priklausomai nuo pasirinkto apibrėžimo

tų gali sudaryti daugybę skirtingų cheminių

saulių karas“, o Michael Crichton romanas

gali nutikti taip, kad gyvybe nelaikysime,

junginių, o tai svarbu, nes gyvybei grei-

„Andromedos štamas“, kuriame žmonija

pavyzdžiui, virusų ar hibernuojančių bak-

čiausiai reikalinga junginių įvairovė.

susiduria su nežemišku patogenu. Tokia

terijų, arba priešingai – gyvybe laikysime

„invazija“ – puikus pagrindas veiksmo kū-

kristalus ar ugnį. Ir visgi yra keletas ben-

Antras bendrumas – vanduo. Kiekvienas

riniui, bet reali nežemiškų mikroorganizmų

drybių, kuriomis bandoma remtis ieškant

gyvas organizmas Žemėje sąveikauja su

grėsmė vertinama kaip menka. Gyvybės

gyvybės už Žemės ribų.

vandeniu. Yra organizmų, kurie gali ilgą

paieškos vykdomos už Žemės ribų – Marse,

laiką išgyventi be vandens, bet daugintis

Jupiterio ir Saturno palydovuose, ir stebint

Pirmas bendrumas – cheminė sudėtis. Visai

ir vystytis – ne. Vanduo turi keletą labai

planetas už Saulės sistemos ribų.

gyvybei Žemėje reikalingi šeši elemen-

svarbių savybių, kurios jį daro puikia terpe

tai: anglis, vandenilis, azotas, deguonis,

gyvybei vystytis. Jis tirpdo daugybę me-

Prieš ieškodami gyvybės ar bent jau jos

fosforas ir siera (jų simboliai sudaro seką

džiagų, bet ne visas; padeda vykti įvairiau-

egzistavimo įrodymų, turėtume susitarti,

CHNOPS). Panaši situacija turėtų būti ir ki-

sioms cheminėms reakcijoms; ledo tankis

ką apskritai galime laikyti gyvybe. Deja, čia

tur, dėl dviejų priežasčių. Pirmoji – šių ele-

mažesnis nei vandens, todėl ežerai šąlant

susiduriame su pirmąja problema – visuo-

mentų tiesiog yra labai daug. Vandenilis yra

pasidengia ledo sluoksniu, bet nesustingsta

tinai pripažįstamo apibrėžimo nėra. Ar gy-

dažniausiai sutinkamas elementas Visatoje,

iki gelmių, taip apsaugodami giliau esan-

vybei būtinos ląstelės? O DNR? Amino rūgš-

anglis, deguonis ir azotas – taip pat vieni iš

čius organizmus. Galiausiai, visur, kur

tys? Galimybė keisti aplinką? Daugintis?

dažniausių. Antroji – dauguma šių elemen-

Žemėje atrasta vandens, aptikta ir gyvybės.

Protagonistas | Ruduo 2020

89


O kur jie visi? | Kastytis Zubovas Žinoma, gali būti, kad kitur gyvybė naudojasi kitokiu skysčiu, ar apskritai apsieina be skysčių, bet vanduo atrodo labai tinkamas kriterijus atsirinkti aplinkoms, kuriose verta gyvybės ieškoti toliau. Trečias bendrumas – biopėdsakai. Gyvybė sąveikauja su aplinka ir keičia ją taip, kaip negyvybiniai procesai nepajėgia daryti. Pavyzdžiui, daugybė medžių ir fitoplanktono Žemėje išskiria deguonį. Jei jų nebūtų, per kelis tūkstantmečius – akimirksnį kosminiais mastais – deguonies mūsų planetos atmosferoje neliktų, nes jis sureaguotų su paviršiaus uolienomis ar kitomis dujomis ir būtų „užrakintas“. Taigi Žemės deguonis yra gyvybinės kilmės. Taip pat gyvybinės kilmės yra metanas, esantis Žemės atmo­

Technopėdsakai?

sferoje; nors šiek tiek metano išmeta ir, pavyzdžiui, ugnikalnių išsiveržimai, pagrindinis jo šaltinis yra įvairios bakterijos. Tad

tuomet jų neaptinkame daugiau? Priežastis

Planetų yra labai daug ir kasdien atranda-

Žemę stebintys kitos civilizacijos astrono-

paprasta – planetą aptikti labai sudėtinga,

ma naujų. Net ir su geriausiais teleskopais

mai, užfiksavę deguonį ir metaną planetos

nes šalia esanti žvaigždė nustelbia daug

egzoplanetos atmosferos matavimai už-

atmosferoje, galėtų pagrįstai teigti, jog čia

blausesnę atspindimą planetos šviesą. Daž-

trunka ilgai, tad kiekvienai planetai dėme-

turbūt yra gyvybės.

nai planetų paieška lyginama su bandymu

sio skirti neįmanoma; reikia jas atrinkti.

iš kelių kilometrų atstumo pamatyti švie-

Vienas būdas tą padaryti – koncentruotis į

Būtent biopėdsakų – gyvybinių procesų

čiantį jonvabalį, kai tas jonvabalis skrajoja

planetas vadinamojoje gyvybinėje zonoje.

išskiriamų dujų, aptinkamų planetos atmo­

aplink automobilio priekinius žibintus. Vie-

Tai yra regionas aplink žvaigždę, kuriame

sferoje – paieška yra geriausias šiandie-

nas iš būdų tą padaryti – užfiksuoti žvaigž-

besisukančių planetų paviršiaus vidutinė

ninis būdas ieškoti gyvybės egzoplanetose

dės pritemimą, kai planeta praskrenda tarp

temperatūra tinkama skystam vandeniui

– planetose už Saulės sistemos ribų. Per

jos ir mūsų. Tai vadinama planetos tranzi-

egzistuoti. Žinoma, paviršiaus temperatūra

pastaruosius tris dešimtmečius, praėjusius

tu; turėdami labai jautrų teleskopą, galime

priklauso nuo planetą gaubiančios atmo­

nuo pirmosios egzoplanetos atradimo, jų

netgi išmatuoti planetos atmosferos sudėtį.

sferos savybių; pavyzdžiui, be atmosferos

aptikta apie penkis tūkstančius. Astrono-

Šiandieniniai teleskopai tą jau pajėgia pa-

Žemės vidutinė temperatūra būtų žemesnė

mai skaičiuoja, kad planetų Paukščių Take

daryti, tiesa, dažniau labai karštoms duji-

už vandens stingimo į ledą temperatū-

turėtų būti daugiau, nei žvaigždžių, arba

nėms planetoms, kurių atmosferos žymiai

rą. Tad tiksliai nusakyti, kurios planetos

kitaip tariant, kiekviena žvaigždė turėtų

masyvesnės, nei Žemės. Bet artimiausiu

patenka į gyvybinę zoną, o kurios ne, ne

turėti po vieną ar kelias planetas. Kodėl

metu pavyks ir tai.

visada įmanoma, bet kaip gairė paieškoms apriboti šis kriterijus neblogas. Greta biopėdsakų galime išskirti ir technopėdsakus. Tai yra technologinės civilizacijos egzistavimo požymiai, nebūtinai apriboti viena planeta ar netgi žvaigždine sistema. Ankstyviausias technopėdsakas, kurį gali sukurti besivystanti civilizacija, yra pokyčiai atmosferoje. Pavyzdžiui, Žemės atmosferoje galima aptikti chlorofluorokarbonų (CFC) – junginių, kurie buvo naudojami šaldytuvų gamyboje ir kituose pramoniniuose procesuose, tačiau natūraliai gamtoje nesusidaro. Vandenyje ir uolienose po truputį kaupiasi plastiko bei betono atliekos – irgi dirbtiniai produktai, neturintys natūralių analogų. Kitas pėdsakas yra radijo signalai, sklindantys į kosmosą.

galaktinė federacija Žaidime „Stellaris“

90 Protagonistas | Ruduo 2020

Jie gali būti tikslingi – išsiųsti tikintis užmegzti kontaktą su kitomis protingomis


O kur jie visi? | Kastytis Zubovas

DNR architektūra būtybėmis – arba atsitiktiniai, elektromag­

tai buvo trumpas labai stiprus radijo bangų

gražu ne taip, kaip praslenkant planetai.

netinis „triukšmas“ iš radijo ar televizijos

žybsnis. Daugiau jis nepasikartojo, o šalti-

2011 ir 2013 metais įvyko trys užtemimai,

transliacijų bei komunikacijų. Mūsų sklei-

nio vienareikšmiškai nustatyti nepavyko.

kurių metu žvaigždės šviesis sumažėjo ati-

džiami signalai į kosmosą pradėjo plisti

tinkamai 15, 22 ir 8 procentais. Didžiausia

prieš kiek mažiau nei šimtą metų; ankstes-

Dar vienas technopėdsakas – įvairūs fizi-

įmanoma planeta žvaigždę būtų pritem-

ni siųstuvai nebuvo pakankamai galingi, o

niai artefaktai, kurie gali būti labai dideli,

džiusi tik 1-2 procentais. Be to, žvaigždės

naudojami dažniai neprasiskverbdavo pro

pasklisti labai plačiai, ir/ar išlikti net po

sukeliami pritemimai pasikartotų regulia-

Žemės atmosferos viršutinius sluoksnius.

juos sukūrusios civilizacijos išnykimo.

riai, o šios žvaigždės atveju taip neįvyko.

Buvo išsiųsta ir keletas tikslingų signalų,

Labai dideli statiniai, vadinami megastruk-

2015 metais, paskelbus šių duomenų ana-

bet tai buvo daugiau techninių galimybių

tūromis, gali būti reikalingi besivystančiai

lizę, žvaigždė pakrikštyta „Tabi žvaigžde“,

demonstravimas, o ne bandymas užmegzti

civilizacijai, kuriai ima neužtekti energijos

pagal straipsnio pagrindinę autorę Tabetha

su kuo nors realų kontaktą. Juk atstumai

ir gyvenamosios vietos, gaunamos gimto-

Boyajian. Iškelta įvairiausių hipotezių

tarp žvaigždžių – milžiniški, ir net šviesa

joje planetoje. Kolonizuoti kitas planetas

apie pritemimų kilmę; aišku, tarp jų buvo

tarp jų keliauja daugybę metų, tad bet koks

gali pasirodyti sudėtingiau, nei pastatyti

ir protingos civilizacijos megastruktūra.

bendravimas būtų labai labai lėtas.

daugybę orbitinių stočių aplink žvaigždę.

Tiesa, radijo signalų paieškos nedavė jokių

Jos galėtų surinkti žvaigždės spindulius ir

rezultatų. Laikui bėgant, nusistovėjo kitas

Protingų civilizacijų Visatoje beveik neabe-

paversti juos naudinga energija. Tolimiems

paaiškinimas – aplink žvaigždę sukasi by-

jotinai yra daug mažiau, nei tiesiog gyvybę

stebėtojams žvaigždė atrodytų tamsesnė

rančių kometų, asteroidų ar netgi planetos

turinčių planetų. Žemė yra puikus to pa-

ir nuolat mirgėtų, nes jos diską uždengtų

liekanų telkinys, kurio orbita yra nepastovi,

vyzdys: gyvybė čia egzistuoja apie keturis

vis kitas orbitinių stočių rinkinys. Jei sto-

o dydis pakankamas, kad uždengtų didelę

milijardus metų, o technologinė civilizacija

čių būtų tiek daug, kad jos uždengtų visą

dalį žvaigždės disko.

– tik apie dešimt tūkstančių ar mažiau,

žvaigždę – tokia konfigūracija vadinama

priklausomai nuo to, kokį pažangumo lygį

Daisono spiečiumi – regimųjų spindulių iš

Technopėdsakai, kaip minėta, neturi apsi-

vadinsime technologiniu. Visgi technopėd-

jos išvis nebematytume, tačiau pačios sto-

riboti planeta ar netgi žvaigždine sistema,

sakus aptikti gali būti daug lengviau, nei

tys švytėtų infraraudonųjų spindulių ruože.

kurioje užgimė juos sukūrusi civilizacija.

biopėdsakus – radijo signalai gali būti daug

Ir tam net nereikia tarpžvaigždinio kolo-

stipresni, nei planetos atmosferos signalas,

Prieš penkerius metus pasaulio dėmesį pa-

nizavimo – užtenka autonominių zondų.

jai slenkant prieš žvaigždės diską. Žmonija

traukė žvaigždė, iki tol turėjusi tik katalogo

Užtektų paleisti vos kelis tokius zondus į

protingų radijo signalų iš kosmoso ieško

numerį KIC 8462852. Raidės KIC reiškia

kitas planetines sistemas, kurias išžvalgę

nuo 1960 metų; per tą laiką įdomiausias

„Kepler Input Catalogue“ – taip žymimos

jie pagamintų savo kopijų ir išskristų tolyn,

atradimas buvo vadinamasis „WOW signa-

žvaigždės, kurias stebėjo kosminis telesko-

kad per kelis milijonus metų kiekvienoje

las“, užfiksuotas 1977-aisiais. Jis atsklido

pas Kepler, ieškojęs egzoplanetų tranzitų.

Paukščių Tako galaktikos planetinėje siste­

daugmaž iš Paukščių Tako centro pusės;

KIC 8462852 šviesumas keitėsi, bet toli

moje galėtume rasti bent po vieną zondą.

Protagonistas | Ruduo 2020

91


O kur jie visi? | Kastytis Zubovas

radioteleskopai „Very large Array“ naujojoje meksikoje

92 Protagonistas | Ruduo 2020


O kur jie visi? | Kastytis Zubovas Ir tam netgi nereikia ypač futuristinių

kad tolimoje praeityje Marso paviršiuje

ar po storu šių palydovų ledu slepiasi kas

technologijų. Savo kopijas galinčius kurti

buvo daug skysto vandens, taigi gyvy-

nors gyvo.

trimačius spausdintuvus jau beveik turime,

bei tinkamos sąlygos. Šiuo metu į Marsą

naudingų išteklių išgavimo iš asteroidų

skrendantys Kinijos zondas „Tianwen-1“ ir

Yra ir egzotiškesnių idėjų, kur Saulės siste­

technologijos yra bandymų stadijoje, ga-

NASA zondas „Perseverance“ ieškos šian-

moje galėtų būti gyvybės. Pavyzdžiui, Ve-

limybę nusiųsti zondą – kad ir mažytį – į

dieninės ar praeityje egzistavusios gyvybės

neroje. Nors antrosios planetos nuo Saulės

kitos žvaigždės sistemą turėtume išvystyti

pėdsakų.

paviršius yra toli gražu nesvetinga vieta

per kelis dešimtmečius. Toks yra projekto

– 90 kartų aukštesnis nei Žemėje slėgis,

„Breakthrough Starshot“ tikslas – maž-

Pastaraisiais metais dėmesys nuo Marso

daugiau nei 400 laipsnių temperatūra ir

daug 2050 metais į artimiausią Saulei

krypsta tolyn, į Jupiterio ir Saturno paly-

rūgštūs lietūs sunaikintų bet kokią mums

žvaigždę Kentauro Proksimą išsiųsti spie-

dovus. To priežastis – skystas vanduo. Gali

žinomą gyvybę. Bet 50 kilometrų virš pa-

čių mažyčių zondų, kurie iki jos nuskristų

pasirodyti keista, kad toli nuo Saulės esan-

viršiaus temperatūra ir slėgis yra panašūs

vos per porą dešimtmečių. Tie zondai bus

čiuose kūnuose egzistuoja skystas vanduo.

į žemiškuosius. Be to, tankioje atmosferoje

gerokai per menki, kad galėtų veikti kaip

Temperatūra jų paviršiuje gerokai žemesnė

randama daug įvairių cheminių junginių,

save kopijuojantys spausdintuvai, ir judės

už nulį, juos dengia stori ledo sluoksniai.

kurie galėtų pasitarnauti kaip maistas

pernelyg greitai, kad pasiliktų Proksimos

Bet tas pats ledas veikia kaip puikus ši-

mikro­organizmams. Kai kurie mokslininkai

sistemoje, bet jų egzistavimas parodo,

lumos izoliatorius, leidžiantis gelmėse

netgi iškėlė hipotezę, jog Veneroje matomi

kad iš principo toks scenarijus įmanomas.

egzistuoti milžiniškiems vandenynams.

keisti ultravioletinius spindulius sugerian-

Turint omeny, kad Saulės sistemoje tokio

Jupiterio palydove Europoje skysto vandens

tys debesys, kurių kilmė kol kas neišaiš-

zondo neradome, kyla klausimas – kodėl?

yra daugiau, nei Žemėje, nors Europos

kinta, gali būti mikroorganizmų spiečiai,

Ar tai reiškia, kad Galaktikoje nėra kitų

masė už mūsų planetos mažesnė net 120

plūduriuojantys atmosferoje. Bet tai –

protingų civilizacijų, ar kad nei viena iš

kartų. Saturno palydovas Enceladas taip pat

tik spekuliacija.

jų nesugalvojo siųsti zondo (arba išnyko,

turi popaviršinį vandenyną, panašūs dari-

nespėjusi pasiekti pakankamo technologi-

niai galimai egzistuoja ir Encelado kaimyne

Dar viena egzotiška gyvybės paieškų vie-

nio lygio)? O gal zondai egzistuoja, tiesiog

Titane bei aplink Jupiterį besisukančiuose

ta – Saturno palydovas Titanas. Tik ne jo

pakankamai gerai užmaskuoti, kad mūsų

Kalistoje ir Ganimede. Energijos, nelei-

gelmės, kur gali egzistuoti skysto vandens,

instrumentai dar nepajėgtų jų aptikti?

džiančios vandenynams užšalti, palydovai

bet paviršius, kuriame taip pat yra jūrų ir

gauna iš radioaktyvių elementų skilimo jų

ežerų, teka upės, lyja lietūs ir sninga. Tik

Kaip bebūtų, gyvybės paieškos Saulės siste­

gelmėse bei iš motininių planetų gravita-

skystas ten ne vanduo, o metanas ir etanas

moje vyksta. Jos gali būti daug be tarpiš-

cijos, kuri nuolat tampo ir gniuždo paly-

– junginiai, Žemėje sudarantys gamtines

kesnės, nei egzoplanetų atveju – visgi iki

dovus (šis reiškinys vadinamas potvyniniu

dujas. Titaną gaubia tanki atmosfera; ir

kitų Saulės sistemos planetų, jų palydovų,

tempimu; tokiu pačiu būdu Mėnulis sukelia

joje, ir palydovo paviršiuje randama įvai-

asteroidų ir kometų gali nuskristi mūsų

potvynius Žemėje, o daug masyvesni Jupi-

riausių sudėtingų cheminių junginių. La-

zondai. Ilgą laiką pagrindinis gyvybės

teris ir Saturnas gali išjudinti ir palydovų

boratoriniais eksperimentais vis sukuriami

paieškų taikinys buvo Marsas: planetos pa-

uolienas). Bet svarbu ne tik vandens egzis-

junginiai, galintys atlikti gyvybinių audinių

našumas į Žemę žadino ir mokslininkų, ir

tavimo faktas. Iš Encelado ir Europos pa-

– pavyzdžiui, ląstelių membranų ar ener-

rašytojų vaizduotę. Praeito amžiaus aštunto

viršių kaustančių ledynų veržiasi geizeriai,

gijos kaupimo molekulių – funkcijas Titano

dešimtmečio pabaigoje NASA į Raudoną-

kurie leidžia nustatyti vandenyno cheminę

sąlygomis. Jei ten egzistuoja gyvybė, ji būtų

ją planetą nusiuntė du zondus „Viking“,

sandarą. Ištyrus geizerius paaiškėjo, kad

visiškai nepanaši į žemiškąją, nes remtųsi

kuriuose įrengti eksperimentai turėjo

ten yra įvairių cheminių junginių, kurie

kitokiu biocheminių reakcijų tinklu. Bet tai

patikrinti mikroorganizmų egzistavimo

šaltame vandenyje nesusiformuotų. Taigi

tikrai nereiškia, kad jos būti negali.

hipotezę. Vienas iš trijų eksperimentų buvo

vandenynuose, greičiausiai jų dugne, yra

skirtas patikrinti, ar „pamaitinus“ ir pašil-

kažkokie lokalūs energijos šaltiniai, gerokai

Kol kas už Žemės ribų gyvybės neradome.

džius Marso grunto mėginį, jame prasidės

įkaitinantys vandenį. Viena galimybė –

Tiesa, ir ligšiolinės paieškos buvo dau-

metabolinės reakcijos. Gauti rezultatai

hidroterminės versmės, aptinkamos ir

giau bandymai apgraibomis tamsiame

rodė tokių reakcijų produktų atsiradimą,

Žemės vandenynų dugne. Jų aplinkoje ran-

kambaryje rasti juodą katę, net nežinant,

tačiau kiti du eksperimentai neaptiko jokių

dama daugybė įvairiausių gyvų organizmų,

ar katė ten yra. Taigi faktas, kad gyvybės

organinių molekulių grunto mėginiuose,

kai kurie iš jų yra keistesni nei bet kurie kiti

neradome, negalėjo nieko pasakyti apie tai,

tad nuspręsta, kad ir pirmojo eksperimento

Žemėje. Viena hipotezė netgi teigia, kad

ar gyvybė egzistuoja. Šiandieninės tech-

rezultatai turbūt buvo ne gyvybės pasekmė,

visa Žemės gyvybė prasidėjo būtent hidro-

nologijos leidžia jei ne sukurti prožektorių

o kažkas kito. Po kelių dešimtmečių pavyko

terminių versmių aplinkoje. Tad Europa

katės paieškoms, tai bent įžiebti degtuką.

išsiaiškinti, kad „kažkas kito“ greičiausiai

ir Enceladas pastaraisiais metais laikomi

Tad per artimiausią dešimtmetį jau gausi-

buvo cheminiai junginiai, vadinami per-

tikėtiniausiomis vietomis rasti nežemišką

me tvirtesnį atsakymą. Jei gyvybė kosmose

chloratais – pašildyti jie vykdo panašias

gyvybę Saulės sistemoje. Į Europą 2024

yra dažnas reiškinys, turėtume jos pėdsakų

reakcijas, kokias galėtų vykdyti ir kai kurie

metais išskris dedikuota NASA misija, pa-

atrasti. Jei nerasime, žinosime, kad ji tikrai

mikroorganizmai. Vėlesni Marso tyrimų

naši misija į Enceladą yra planuojama. Nors

nėra dažna.

zondai konkrečiai gyvybės neieškojo, bet

misijų parengimas ir skrydis trunka ilgai,

2012 metais nusileidęs „Curiosity“ įrodė,

po kokio dešimtmečio galbūt jau žinosime,

Protagonistas | Ruduo 2020

93


Protagonistas rekomenduoja: kosminė rudens muzika

Protagonistas rekomenduoja: kosminė rudens muzika Nors tikros kosminės kelionės dar nėra lengvai prieinamos, pasinerti į įvairių kūrėjų fantazijas nėra jau taip sudėtinga – gerų įspūdžių suteikiančių filmų, serialų, literatūros ir žaidimų tikrai netrūksta. O kaip su muzika? Praėjusiame numeryje apžvelgę postapokaliptinės muzikos albumus nusprendėme dar kartą peržvelgti savo muzikos kolekcija ir atsakyti į vieną klausimą. Ar gali muzika numalšinti tarpžvaigždinių kelionių alkį ir supažindinti su nežemiškomis gyvybės formomis? Šie penki albumai ne tik pateikia teigiamą atsakymą, bet suteikia tikrai tarpžvaigž­ dinius pojūčius. Tad kuomet šį rudenį per debesis nebematysite žvaigždžių – šis grojaraštis tikrai leis bent jau kuriam laikui iškeisti žemiškas istorijas į kosminius nuotykius.

David Bowie – The Rise and Fall of Ziggy Stardust and the Spiders from Mars (1972) Įvairiomis temomis savo muziką gardinęs David Bowie beveik buvo patekęs į praėjusiame „Protagonisto“ numeryje aprašytas postapokaliptinės muzikos rekomendacijas. Tačiau kalbat apie kosminę muziką jo jau negalima nepaminėti. O ypač 1972 metais išleisto albumo labai ilgu pavadinimu – „The Rise and Fall of Ziggy Stardust and the Spiders from Mars“. Šiame albume šalia kasdienių kiekvienam Amerikos gyventojui pažįstamų temų klausytojui užduodamas klausimas – jei tu būtum ateivis iš svetimos planetos, ar ši tavęs neišgąsdintų? Albumas, turintis savyje pakankamai nemažai liūdnumo, kuris aiškiai anonsuojamas dar pačioje pradžioje, kuomet teigiama, kad Žemės planetai liko penkeri metai. Kartu šis albumas parodo, kad galbūt tikrai atsakymas slypi būtent gyventojuose iš kitų planetų.

94 Protagonistas | Ruduo 2020


Protagonistas rekomenduoja: kosminė rudens muzika

Parliament – Mothership Connection (1975) Per savo gyvavimo istoriją George Clinton vedama funk muzikos grupė „Parliament“ ne kartą sėmėsi įkvėpimo ir mokslinės fantastikos kūrinių. Bet kalbant apie kosminę muziką, būtent ketvirtasis grupės albumas „Mothership Connection“ prisimenamas greičiausiai. Nes, kaip sakė vienas muzikos kritikas, ne visada užtenka tik truputį paliesti mokslinės fantastikos temas. Pats George Clinton, kuris yra didelis „Star Trek“ visatos gerbėjas, sako, kad šiame albume grupės nariai keliauja po galaktiką kosminiu laivu tarsi miesto gatvėmis vairuotų Cadillac automobilį. Taip pat būtent šiame albume pirmą kartą pasirodė tokie kosminiai personažai kaip Starchild ir DJ Lollypop Man, vėliau pamėgti ir ne kartą lankęsi ir kituose grupės albumuose.

Joe Satriani – Surfing With the Alien (1987) Šis albumas šiame rekomendacijų sąraše yra ne tik kosmiškas, bet tuo pačiu ir labai komiksiškas (pažvelkite į albumo viršelį). Amerikiečių roko gitaristas Joe Satriani savo karjeroje ne vieną albumą paskyrė kosmoso tematikai. 1985 metais pasirodęs debiutinis albumas „Not of This Earth“ nors tematiškai ir nebuvo labai artimas savo pavadinimui, tačiau jį galima laikyti tramplinu, kuris lėmė albumo „Surfing with the Alien“ išleidimą 1987 metais. Šis albumas yra tarsi vizija to, ką klausytų „Marvel“ komiksų personažas Sidabrinis Banglentininkas, kol keliaują po kosmoso platybes beieškodamas naujos planetos savo šeimininkui Galaktusui. Joe Satriani meistriškas gitaros valdymas taip puikiai nukelia į kosmoso platybes, kad beklausant šio albumo vairuojant nakties gaubiamomis gatvėmis galima įsivaizduoti patiems esant Sidabriniais Banglentininkais.

OutKast – ATLiens (1996) Kuomet 1992 metais reperiai André 3000 ir Big Boi suvienijo savo jėgas, suformavo grupę „OutKast“ ir 1994 metais išleido savo sėkmingą debiutinį albumą „Southernplayalisticadillacmuzik“, tokio antrojo žingsnio iš jų mažai kas tikėjosi. Tiesa, šiandien puikiai žinoma hip-hopo grupė net ir po galingo debiuto nebuvo labai gerbiama, tad jos nariai noriai prisiėmė šio žanro keistuolių etiketę ir 1996 metais išleido albumą „ATLiens“. Albume skambančios kompozicijos, kuriose skamba dub ir psichodelinio roko elementai, pasak jo autorių, yra įkvėptos atviro kosmoso. Visame albume yra nemažai užuominų į superherojus, kurie ir yra grupės nariai, kovojančius su agresyviais atvykėliais iš kosmoso platybių.

Ayreon – Into the Electric Castle: A Space Opera (1998) Danų roko atlikėjo Arjen Anthony Lucassen sukurto muzikinio projekto „Ayreon“ kūryboje visada yra smarkiai jaučiama mokslinės fantastikos įtaka. 1995 metais išleistame pirmajame albume „The Final Experiment“ buvo sukurta savita visata, kurioje ir vyko albumo veiksmas. Tačiau minėtame albume viskas buvo piešiama techno fantasy spalvomis. 1998 metais pasirodęs trečiasis albumas „Into the Electric Castle: A Space Opera“ klausytojus grąžina į tą pačią visatą, tačiau ji vaizduojama visiškai naujai. Koncepcinis albumas pasakoja aštuonių veikėjų, kurie pateko į ateivių atliekama eksperimentą, istorijas. Įsijungę šį albumą pasiruoškite išvykai į kosmosą, kurioje gali nutikti visko ir kurioje būsite lydimi ir tokių netikėtų pakeleivių kaip Romos imperijos centurionai ar iš senovės istorijos išplėšti barbarai.

Protagonistas | Ruduo 2020

95


Interviu: Rakabidzė ir pasakų monai | Agnė Juškėnaitė

INTERVIU:

Rakabidzė ir pasakų monai

Agnė Juškėnaitė

Tikra populiariosios kultūros evangelistė, GeekPropaganda.lt portalo autorė, skleidžiantį gerąjį žodį visiems norintiems jo klausyti.

Rodos, lyg iš niekur užgimęs ir neįtikėtinu greičiu šalies komiksų gerbėjų širdis okupavęs internetinis komiksas „Rakabidzė“ slepia daugybę paslapčių. Kiekvieną savaitę vis labiau nenuspėjama istorija besidalinantys komikso autoriai teigia, jog jų kūrinys - savotiška paslaptis ir jiems patiems, o iš Vilkaviškio mitų užgimusi ir Rakabidzės vardu pasipuošusi mistinė būtybė net ir savo kūrėjų tarpe iki šiol slapstosi po nežinomybės rūku.

96 Protagonistas | Ruduo 2020


Interviu: Rakabidzė ir pasakų monai | Agnė Juškėnaitė

Ištrauka iš „rakabidzės“ tinklalapio

Ilgiau smalsumo nenulaikiau: išknisusi „Rakabidzės“ komandą

susegė lapus į nuotraukų albumą – „knygą“ išleido, vieno vieneto

ėmiau gliaudyti visas jų paslaptis ir vieną po kito versti spalvingojo

tiražu.

komikso kūrybinius užkulisius. Atvertusi vos pirmąjį puslapį sutikau šešis atsakingus vyrukus: paišaliotojus Gintarą Pečiukonį ir Justiną Jažauską, spalvų meistrą Joną Petrauską, visa ko animuoto-

Turbūt nė vienas nepasiginčysite, kad „Rakabidzė“ – ne šiaip sau kasdien vartojamas žodis. Kokia šio pavadinimo kilmė?

jus ir grafinio žodžio platintojus Pawel Syrnicki bei Vainių Volungevičių ir internetinių „Rakabidzės“ namų sergėtoją Paulių Jažauską.

Gintaras: Per vieną gražią vasaros giminių šventę išgirdau pava-

Kalbėjosi su manimi, deja, tik du, o kiti liko it liežuvį prariję. Tad

dinimą „Rakabezdė“ iš krikšto mamos vyro. Grįžęs papasakojau

susėdome ir štai kas ėmėsi darytis…

Justinui apie šią paslaptingą, iš Vilkaviškio kilusią būtybę, bet neprisiminiau kaip tiksliai ji vadinosi. Taip ir likom pavadinime su

Tai kas gi slepiasi už spalvingų „Rakabidzės“ puslapių ir kaip visa tai prasidėjo?

Rakabidze…

Justinas: „Rakabidzės“ komanda netikėtai susibėgo mūsų darbo

Justinas: Dar pamenu, kaip buvo suintrigavus šita niekur negirdėta

aplinkoje. Prasidėjo viskas nuo mudviejų su Gintaru, ėmėme piešti

būtybė, bandėm apie ją ką nors rasti internete, bet „onlaine“ ji tie-

improvizuotą komiksą sau patiems, kad būtų iš ko pasijuokti. Pa-

siog neegzistuoja. Taip ir nesužinojom kas ji ar kaip atrodo, taip ir

baigę pirmąjį bandymą supratom, jog tai buvo pernelyg smagu,

liko viskas paslaptyje...

kad sustotumėm, tad pradėjome piešti „Rakabidzę“. Vienas po kito „Rakabidzę“ pamatė kolegos. Jonas pasisiūlė jį spalvinti, kitiems kilo idėjų, kaip būtų galima komiksą paviešinti. Pasidalinom darbus ir viskas prasidėjo. Šiandien komandą sudaro šeši nariai: Gintaras Pečiukonis ir aš (Justinas Jažauskas) - istorijos kūrimas bei iliustracijų piešimas. Jonas Petrauskas - komikso spalvinimas, Pawel Syrnicki ir Vainius Volungevičius - animacija ir komikso publikavi-

Pripažinsiu, man, kaip skaitytojai, iš šono susidarė įspūdis, jog komikso aplinką stebime per pagrindinio herojaus, t.y. savotiško vaiko akis. Greičiausiai todėl viskas atrodo šiek tiek gąsdinančiai, nors herojus susiduria su pakankamai „normalia“ aplinka. Ar turėjote intenciją tokiai potekstei sukurti, o galbūt komikso turinys iš tiesų vyksta fantastiniame pasaulyje su kalbančiais grybais ir kitais monais?

mas socialiniuose tinkluose, Paulius - Rakabidze.com uslapio kūrėjas. Pačio pirmojo komikso komanda buvo tik trys žmonės: mudu su Gintaru ir prodiuseris Pavelas.

Gintaras: Na, Pavelas mūsų prodiuseriu buvo vadinamas nuo pirmojo bandymo piešti komiksą todėl, kad jis su printeriu atspausdino ir

Gintaras: Aš asmeniškai labai mėgstu pasakas. O pasakos, man atrodo, kažkiek atspindi tų dienų aktualijas, kad būtų artimesnės skaitytojui. Tai ir mes nupaišome, pavyzdžiui, kokį barą, kurio grindys limpa - juk tikrai yra tekę tokiame svečiuotis, ar ne? Kaip bebūtų, man mūsų komikse viskas – pasaka (šypsosi).

Protagonistas | Ruduo 2020

97


Interviu: Rakabidzė ir pasakų monai | Agnė Juškėnaitė Skelbiate, kad „Rakabidzė“ – tai improvizuotas komiksas. Kaip atrodo tokio pobūdžio kūrybinis procesas? Justinas: Tai tarsi dviejų autorių dialogas arba savotiškas žaidimas,

Sklinda „oficialus“ gandas, jog kurti pradėjote iš nuobodulio, tačiau pakampėse šnabždamasi, jog esate užkietėję kovotojai už komiksų kultūrą. Ar ir šis komiksas užgimė su kilnia misija prikelti meilę grafinei literatūrai Lietuvoje?

kuris turi savo taisykles: Gintaras nupiešia gabalėlį komikso (gali-

Justinas: Šie du dalykai tiesiog neatskiriami. „Rakabidzė“ išties

ma nupiešti nuo 1 iki 3 langelių), tuomet komiksą pratęsiu aš, ir taip

prasidėjo nuo šiek tiek nuobodulio, nuo šiek tiek noro į kasdienybę

kartojam. Žingsnis po žingsnio mezgasi istorija. Tartis tarpusavyje

įnešti kažką naujo. Tačiau mums visiems rūpi komiksai, labai nori-

į priekį negalima, komikso kūrimas turi būti improvizacija. Kai

me prisidėti prie jų populiarinimo Lietuvoje. Jei bent vienas žmogus

užsipildo puslapis, jį spalvinti paima Jonas, tada komiksas iš tikro

paskaitęs „Rakabidzę“ užsinorės pats ką nors sukurti - mūsų misi-

atgyja (mes su Gintaru nespalvinam, piešiam tik linijom). O toliau

ją bus galima laikyti pavykusia!

karpymai, ruošimai internetui ir tam tikrų langelių animavimas.

Gintaras: Reikėtų nepamiršti paminėti pačio komikso „pakurų“-

Gintaras: Aš čia tik galiu dar paminėti, kad pirmas mūsų bandymas buvo labiau skirtas mums pasijuokti, nors ir tada galvojome apie

„skatinamųjų langelių“. Tai tokie piešinukai, kuriuos paišom, kai

komiksų kultūrą Lietuvoje. Bet „Rakabidzė“ – tai jau kiek labiau

negalime piešti langelių. Jais stengiamės paraginti viens kitą grei-

subrendęs komiksas platesnei auditorijai.

čiau papildyti istoriją.

Nepaisant paslapčių ir improvizacinių elementų, ar laikotės kokio nors žanro taisyklių?

Kalbant apie auditoriją, turbūt saugu sakyti, kad jūsų komiksas – ne visai tinkamas vaikams. Ar taikotės į specifinę auditoriją, o galbūt tiesiog kuriate tai, kas „veža“ jus pačius?

Justinas: Šiuo metu mūsų žanrą lengviausia būtų įvardinti kaip ab-

Justinas: Pradėjom nuo kūrimo sau, stengiamės tą išlaikyti ir toliau.

surdo komediją, tačiau linksmiausia, kad mes ir patys nežinom, kur

Jeigu naujas piešinėlis prajuokina ar nustebina kolegą - jau žinom,

istorija mus nuves. Neseniai į siužetą pradėjo įsipinti ir detektyvo ir

kad kažką padarėme gerai. Kad šis komiksas nebus vaikams, su-

mistikos elementų, žiūrėsim, kas bus toliau.

pratom jau nuo antrojo jo langelio. Paskui gal net pradėjom lenktyniauti, kuris sukurs labiau šokiruojančią situaciją ar nupieš baisesnį

Gintaras: Aš sakyčiau, jog improvizuotas komiksas tikrai nemažai

snukį, tačiau stengiamės lazdos neperlenkti.

pasako: siužetas kartais krypsta net mums nežinoma linkme.

Gintaras: Manau, kad šviežiausi langeliai pirmiausia pasiekia kolegų Belieka suprasti, kad mistika gaubia kiekvieną šio komikso detalę! Na, o kalbant apie realius ir žemiškus dalykus: kokia ateitį savo kūriniui numato „Rakabidzės“ kūrėjai?

akis, tai savaime gaunasi, kad labiausiai ir stengiames prajuokinti būtent juos. Kolegos - dideli žmonės, bet širdy vis dar turi kažkiek vaikiškumo. Bet jei ir kokiam vaikui įdomu ir ausies už tai, kad skaito, niekas neužsuks, tai gal ir nieko tokio. Kiekvienas savaip

Justinas: Svajojam apie daugiau skaitytojų ir daugiau komentarų po

mato ir supranta dalykus.

mūsų piešiniais (šypsosi). Dar svajočiau padaryti kolaboraciją su kokia nors alaus darykla ir išleisti Rakabidzės alų (nealkoholinį, žinoma!). Didžiausia svajonė nuo pat pradžių buvo išleisti tikrą po-

Skaitytojai neatleis, jei nepaklausiu: tai kas gi toji mistiškoji Rakabidzė? Ar pamatysime šį personažą komikse?

pierinę knygą, kurią būtų galima pačiupinėti. Apie periodinį leidinį dar kol kas negalvojom - ir viena knyga suteiktų daug laimės.

Gintaras: Ooo, šito mes, kaip ir visi, nežinome.

Gintaras: Labai norėčiau, kad istorija turėtų pabaigą. Nesvarbu,

Justinas: Panašu kad ir skaitytojai, ir mes patys Rakabidzės paslaptis

ar bus koks tęsinys ar tiesiog viena istorija liks, bet kad kažkaip

atskleisime kartu. Mus pačius šis klausimas taip pat labai intriguo-

užsibaigtų ir tada jau būtų galima toliau svajoti apie spausdintą

ja, jo laikas tikrai ateis.

variantą. Visada norisi kažką tokio galiausiai turėti rankose, kažką apčiuopiamo. O taip, Rakabidzės vardinis alus irgi būtų labai į temą (šypsosi).

Ar komandos viduje jau sukasi planai apie kitą, naują istoriją? O galbūt ruošiatės improvizuoti tol, kol iš pirmosios išsipins visiškai kita?

Et, tai nepavyks išpešti... Gal bent atskleisite „Protagonisto“ skaitytojams ekskliuzyvinį sneak-peaką? Justinas: Kadangi taisyklės neleidžia planuoti į priekį, viską patys sužinosim tik kartu su skaitytojais. Vietoj to mieliau specialiai „Protagonistui“ nupiešime ekskliuzyvinę iliustraciją su Rakabidzės

Justinas: Kol kas net neįsivaizduojam kiek tęsis „Rakabidzė“, matyt

veikėjais (šypsosi).

ši istorija savo pabaigą turi prieiti natūraliai. O toliau visi keliai atviri, žiūrėsim ką labiausiai norėsis daryti: galbūt norėsim kurti tęsinį, o gal sugalvosim kokį nors naują projektą su dar keistesnėmis taisyklėmis!

Gintaras: Labai norėčiau daugiau taisyklių, tiek kiek kelių eismo taisyklių yra (juokiasi). Šiaip, laikas parodys... Tikiuosi, kad bet kuriuo atveju toliau kursime.

98 Protagonistas | Ruduo 2020

Kaip tarė, taip ir padarė – specialiai „Protagonistui“ sukurta iliustracija puošia ir jūsų rankose laikomo žurnalo puslapį. Nors ir ne visas „Rakabidzės“ paslaptis pavyko įminti, tai, ką atradome, įžiebė tik dar didesnį norą laukti kito istorijos papildymo ir puslapis po puslapio atrasti mistinį monų pasaulį. Dėkojame „Rakabidzės“ komandai už pokalbį ir laukiame naujų kūrinių!


Interviu: Rakabidzė ir pasakų monai | Agnė Juškėnaitė

Specialiai Protagonistui sukurta „rakabidzės“ iliustracija

Protagonistas | Ruduo 2020

99


Kodėl nereikėtų bijoti spoiler‘ių? | Valdemaras nedvecki

Valdemaras Nedvecki

Nereikia net ir bokalo alaus, kad pradėtų diskutuoti fantastikos temomis. Labai greitai diskusija gali tapti monologu.

Kodėl nereikėtų bijoti spoiler‘ių? Kas yra spoiler‘iai, pasakoti turbūt nereikia. Kiekvienas su jais susiduriame. Kada paskutinį kartą atsidūrėte tokioje situacijoje, kuri yra tokia kasdienė ir paprasta lyg dvi kapeikos? Užeinate į feisbuką tam, kad patikrintumėte, ką veikia Jūsų draugai, kol Jūs dirbate lyg avilys ūžiančiame ofise ir... po dviejų minučių jau perskaitėte kurio nors ilgai laukto filmo ar serialo spoiler‘į. Susinervinate, uždarote naršyklės langą ir pagalvojate: na ir gerai, nebežiūrėsiu to filmo ar serialo. Vargu ar tai teisingas sprendimas. Juk spoiler‘iai nėra jau taip blogai!

100 Protagonistas | Ruduo 2020


Kodėl nereikėtų bijoti spoiler‘ių? | Valdemaras nedvecki Spoiler‘iai yra blogis Vis tik prieš pereidamas į velnio advokato poziciją pradėsiu nuo to, ką dauguma iš mūsų laiko akivaizdžiu faktu – spoiler‘iai yra blogis. Visų pirma, kiekviename skaitomame, žiūrimame ar žaidžiamame kūrinyje turime tik vieną šansą kažką patirti pirmą kartą. Tai mums suteikia ypatingą atradimo jausmą, kuomet sekame istoriją būtent taip, kaip ir turėtume ir kaip tai numatė jos kūrėjai. Kalbant apie kūrėjus, spoiler‘iai jiems yra ypač skausmingi. Mano manymu, puikus to pavyzdys yra šią vasarą išleistas „The Last of Us Part II“. Žaidimas, neabejotinai, turi

kadras iš „Assassin‘s Creed II“

vieną geriausių dabartinės konsolių kartos žaidimuose papasakotą istoriją, tačiau dar kurį laiką prieš žaidimo išleidimą internete pasklidusios siužetinių linijų nuotrupos ne vienam žaidėjui leido susidaryti išankstinę nuomonę, kurią pakeisti tapo labai sunku. Tai puikiai parodė ypač žemas žaidimo įvertinimas „Metacritic“ platformoje, kuomet vartotojai ėmė numušinėti žaidimo reitingą greičiau nei fiziškai buvo įmanoma jį įveikti. Tačiau kiek vėliau, kuomet į platformą atėjo „The Last of Us Part II“ jau įveikę žaidėjai, kurie nekreipė dėmesio į spoiler‘ius ir įveikė žaidimą be jokių išankstinių nuostatų, reitingas pastebimai ėmė kilti. Tam tikra prasme paspoilintas siužetas yra tarsi supakuota gimtadienio arba Kalėdų dovana, kurios turinį kažkoks interneto trolis tau pasako keliomis sekundėmis anksčiau nei yra praplėšiamas dovanų popierius. Ir dovanos turinį atskleidžia ne tas, kas ją įteikė, bet draugas, kuris neturėjo nieko bendro su tau įteikta dovana, tik iš kitos kambario pusės matė, kaip ji buvo pakuojama.

Spoiler‘iai nėra blogis Metas stoti į kitą barikadų pusę ir imtis nepopuliariosios nuomonės gynybos – spoiler‘iai nėra blogis, jie yra reikalingi. Prieš kelerius metus Kalifornijos universiteto psichologo Nicholas Christenfield atlikti tyrimai atskleidė, kad žmonės, kuriems tam tikras kūrinys buvo suspoil‘intas, jį ėmė vertinti dar labiau. Tyrimų metu buvo pastebėta, kad neigiamos emocijos, atsiradusios dėl spoiler‘ių nėra lemiamos pačių spoiler‘ių, bet mūsų nusistatymo prieš

juos. Paprasčiau tariant, spoiler‘iai yra blo-

istoriją patirti „švariai“, be pašalinių truk-

gai tik todėl, kad mes juo laikome blogais,

džių ir būtent tai mus priverčia vengti spoi­

bet ne todėl, kad jie turi neigiamą įtaką

ler‘ių bei manyti, kad jie yra blogas dalykas.

kokiam nors kūriniui ir jo istorijos mums suteikiamai patirčiai.

Tik yra vienas „bet“: minėtoji „švari“ patirtis šiais laikais beveik nebeegzistuoja.

Ar tai turi prasmės? Tikrai taip. Prisimin-

Mūsų aplinkoje yra gausybė informacijos,

kite bet kurį jums patinkantį kūrinį (knygą,

kuri, tam tikra prasme, ir yra spoiler‘iai,

komiksą, filmą, serialą ar žaidimą), kurio

turintys įtakos būsimai patirčiai. Renkantis

istoriją skaitėte ar stebėjote ne vieną kartą.

knygas ar komiksus kone visuomet per-

Ar sekant jums jau žinomą siužetą antrą ar

skaitome anotacijas, kurios yra ne kas kita,

trečią kartą jis žavėjo jus mažiau? Vargu.

kaip siužeto užuomazgas išduodančios

Sekant jau žinomą siužetą galima susitelkti

santraukos. Na, o renkantis filmą, serialą

į detales, kurias pirmą kartą praleidome.

arba žaidimą dažnai pažiūrime kokį trai-

Prisimenu, kad žaisdamas „Assassin‘s

ler‘į, kuris ne tik sudomina, bet ir neretai

Creed II“, antrą kartą gerokai daugiau dė-

išduoda daugiau nei turėtų. Tiesa, galime

mesio skyriau žaidime vaizduojamam Ita-

sakyti, kad tokie spoiler‘iai informaciją

lijos Renesansui, stebėjausi detalių gausa ir

pateikia sveikomis dozėmis ir neišduoda

džiaugiausi naujais atradimais.

esminių siužeto detalių (bet ne visada prisimenu atvejus, kuomet filmo trailer’yje

Tą patį atskleidė ir minėtojo Nicholas

buvo išduotas vienintelis svarbus siužeto

Christenfield tyrimai, kurių dalyviai teigė,

posūkis), tačiau tuo pačiu yra pakankamai

kad išsispoilinus tam tikrus siužeto vingius,

sunku apibrėžti, kas yra esminės siužeto

respondentai daugiau dėmesio skyrė ma-

detalės - kiek žmonių, tiek ir nuomonių.

žesnėms siužeto detalėms, kurios, galiau-

Nenuginčijamas faktas yra tik tai, kad spoi­

siai, padidino pasitenkinimo kūriniu lygį.

ler‘iai yra medžiaga, kuri dideliai žmonių grupei padeda susidomėti kažkokiu kūriniu.

Iš esmės spoiler‘iai negali sugadinti malonumo, kuris patiriamas mėgaujantis tam

Kalbėjimas spoiler‘iais

tikra pramoga ir jos mums pateikiamu siužetu. Vietoje to jie atima tai, ką galima

Perspėjimas: šiame skyrelyje bus paminėti

pavadinti „pažinimo jausmu“ - spoiler‘iai

„Friends“, „The Last of Us Part II“, „Game of

gali paveikti tai, kaip reaguojame į siužetą,

Thrones“ ir „Life is Strange“ spoiler‘iai. Skai-

bet neveikia jo kuriamo įspūdžio. Ir tai, ne-

tykite atsakingai ir nesakykite, kad nebuvote

abejotinai, yra tiesa. Kuomet žinome kažką

perspėti.

apie tam tikros pramogos siužeto vingius, viskas, kas pasikeis – tai mūsų „pirmo

Kuomet kalba pakrypsta apie kažkokio

karto“ patirtis. Mes visuomet norime naują

kūrinio siužetą bei tam tikras jo detales,

Protagonistas | Ruduo 2020

101


Kodėl nereikėtų bijoti spoiler‘ių? | Valdemaras nedvecki

kadras iš „Game of thrones“ visuomet iškyla klausimas - kada spoiler‘is

iki žaidimo išleidimo internete nutekėjusių

Galiausiai, nors pats spoiler‘iuose nematau

nebėra spoiler‘is. Kažkada teko girdėti, jog

siužeto vingių, praėjus vos kelioms die-

nieko blogo, nesu tas, kuris į kairę ir į de-

jei išgirdai filmo ar serialo spoiler‘į praėjus

noms po išleidimo datos, interneto platy-

šinę svaido siužeto vingius išduodančias

pusei metų nuo išleidimo datos – tai jau

bėse užlėkiau ant, mano manymu, didžiau-

užuominas. Greičiausiai nesate ir jūs, nes

nebėra spoiler‘is. Nors pats užimu velnio

sio spoiler‘io – Joel nužudymo. Ir... man tai

dažnai tai nutinka visai netyčia. Prieš kurį

advokato poziciją, su tokia nuomone drįs-

neturėjo didelės reikšmės. Tai, kas mane

laiką, vieno pokalbio metu, kalba pasisuko

čiau nesutikti. Pagrindinė to priežastis – aš

labiausiai sužavėjo žaidžiant pirmąjį „The

apie draugo pirmą kartą žaidžiamą pirmąjį

nesu iš tų, kurie skuba suvartoti viską, kuo

Last of Us“ buvo Joel ir Elle tarpusavio san-

„Life is Strange“ žaidimą. Kiek paskubėjęs

alsuoja populiariosios kultūros pasaulis.

tykiai ir jų vystymasis. Tad nebelikus vieno

prasitariau apie įvykius, kurie vyksta alter-

Serialą „Friends“ atradau vos prieš kelis

iš dviejų ankstesnio žaidimo protagonistų,

natyvioje realybėje ir byloja apie Max ban-

metus, kuomet draugai jau buvo matę vi-

man buvo dar įdomiau sužinoti kaip pa-

dymą pakeisti Chloe likimą. Nors pirmoji

sus 10 sezonų net ne po kartą. Per tą laiką,

sikeis toji Elle, kurią, kaip personažą, aš

reakcija į tokį informacijos nutekėjimą,

kuomet girdėjau draugus kalbant apie šį

pažįstu iš pirmojo žaidimo.

kaip ir galima tikėtis, buvo neigiama, tačiau

serialą, ne kartą buvau girdėjęs tiek įvairių

šis netyčia atskleistas siužeto vingis mano

užuominų į siužeto vingius, tiek akivaiz-

Šie pavyzdžiai, spoiler‘iai, su kuriais aš su-

draugui tapo dar labiau įdomus - žaisda-

džių spoiler‘ių, kaip ne kartą prasidėję ir

sidūriau, man išdavė vieną ar kelias stoteles

mas žaidimą draugas susitelkė ne į Max ir

nutrūkę Ross ir Rachel santykiai. Bet ar tai

kur kas ilgesnėje siužeto kelionėje. Kelio-

Chloe istoriją, bet tyrinėjo tai, kaip pasikei-

sugadino malonumą žiūrėti šį serialą ir

nėje, kuri, sakyčiau, yra kur kas svarbesnė

tė žaidimo pasaulis..

stebėti kaip viskas vyko iš tiesų? Tikrai ne.

už galutinį tikslą. Dažnai vertinama, kad

Sakyčiau, kad efektas buvo priešingas –

vieni blogiausių spoiler‘ių yra informacijos

Tad kai kitą kartą netyčia išgirsite ar pers-

man buvo smalsu pamatyti, apie ką kalbėjo

apie kurio nors personažo žūtį atskleidi-

kaitysite kokį nors spoiler’į, nepradėkite

mano draugai.

mas, kaip, pavyzdžiui, „Game of Thrones“

raudonuoti iš pykčio. Visai gali būti, kad

seriale, kuriame tokių netikėtų mirčių

pokalbis su plepiu draugu kūriniuose jums

Galbūt spoiler‘iai iš daugiau nei prieš 20

netrūko. Tačiau tai tik pavieniai, trumpi

gali padėti atrasti naujas dimensijas ir

metų pasirodžiusio serialo ir nėra geras pa-

epizodai grandiozinėje istorijoje. Kūrinius

paversti juos dar įdomesniais. Tačiau, gink-

vyzdys siekiant iliustruoti šią mintį, todėl

reikėtų vertinti ne pagal kelias šokiruojan-

die, tai nereiškia, kad šis žurnalas skatina

pasiremsiu kur kas naujesniu ir artimesniu

čias sekundes, bet kaip visumą, kai su savo

lakstyti visomis interneto pakampėmis ir

pavyzdžiu. Vos pasirodžius jau anksčiau

mėgstamu veikėju leidome laiką, kuomet jį

kiekvienam užklydusiam gadinti pažinimo

minėtam „The Last of Us Part II“ nuspren-

pažinome, galbūt su juo susitapatinome ir

malonumą! Tiesiog kitą kartą kai perskai­

džiau pirmąją išleidimo dieną nepulti prie

jį pamėgome - netikėta mirtis nepaverčia

tysite ar išgirsite kažką, ko nenorėjote,

žaidimo ir pasitaupyti jį lietingesniems ir

personažo niekiniu, o internete pamatytas

nervinsitės mažiau...

vėsesniems vasaros vakarams. Orų prog­

memas, kad Jorah Mormont bus nužudytas

nozė žadėjo, kad įjungti žaidimą galėsiu

man nesugadino šio veikėjo sukurto

maždaug po savaitės. Ir, nors vengiau visų

įspūdžio.

102 Protagonistas | Ruduo 2020


Protagonistas | Ruduo 2020

103


Protagonistas rekomenduoja: Rudens renginiai

Protagonistas rekomenduoja: Rudens renginiai Sukryžiavę pirštus laukiame ir tikimės, kad ruduo neatkeliaus su dar viena viruso banga ir mes pagaliau galėsime pasidžiaugti ilgai išsiilgtais bendruomenės renginiais. Šiek tiek atslūgus virusui, mūsų šalyje pradėjo rastis visai įdomios popamokinės veiklos, tad tikimės, kad viskas praeis sklandžiai ir su dalimi jūsų galėsime pasimatyti šiuose rudenį suplanuotuose renginiuose.

BLON - animacijos ir video žaidimų festivalis

rugsėjo 10 -13 d.

Kaip patys renginio organizatoriai sako, BLON – tai unikalaus formato animacijos ir videožaidimų festivalis, kuriame gali sutikti didžiausių pasaulio animacijos ar videožaidimų studijų talentą ir niekam nežinomą būsimą genialų kūrėją. Šiemet renginys kaip niekada lietuviškas ir interaktyvus - čia gali ateiti pažiūrėti puikių filmų, „pageiminti”, susitikti su pasaulinį pripažinimą pelniusiais lietuvos ir užsienio šalių kūrėjais, sudalyvauti seminaruose profesionalams ir naujokams, kūrybinėse dirbtuvėse vaikams. Nors renginys mokamas, bilietų kainos nesikandžioja, o žinios, įgytos renginyje, išliks ilgam. Susitinkam Klaipėdoje? Daugiau informacijos galite rasti renginio puslpyje - blon.lt

Lituanicon XXXI: Ateitis yra dabar Jau praėjusiame žurnalo numeryje skyrėme keletą puslapių seniausiam Lietuvoje fantastinių idėjų ir kūrybos festivaliui „Lituanicon“, kuris kviečia visus fantastikos mėgėjus ir entuziastus rugsėjo 12 dieną susitikti Vilniuje, Saulėtekyje esančiame Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre, Saulėtekio al. 3. Šiemet renginys turi ypač įdomią temą, kuri kvies susipažinti su fantastika aplink mus ir atskleis, ką senovės fantastai išpranašavo tiksliai bei kur gi prašovė... Ar pamenate sceną iš antrosios „Atgal į ateitį“ sagos dalies, kurioje Martis Makflajus nuo blogiukų spruko naudodamas skraidlentę? Tai vyko 2015 metais! „Bėgantis skustuvo ašmenimis“ Rikas Dekardas androidus „Nexus 6“ vaikėsi 2019-aisiais, o legendinis „2001-ųjų kosminės odisėjos“ dirbtinis intelektas HAL 9000 buvo sukurtas praėjusio amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje. Renginys nemokamas (tai pakankama priežastis netingėti ir susitikti su bendraminčiais fantastais), o renginio programa skelbiama Lituanicon.lt puslapyje. Kviečiame pasidomėti.

104 Protagonistas | Ruduo 2020

rugsėjo 12 d.


Protagonistas rekomenduoja: Rudens renginiai

Festivalis „Odisėja72“

rugsėjo 18 -21 d. Daugelis mūsų skaitytojų žinio „Game Jam“ renginius, kurių metu per trumpą laiko tarpą kuriamas žaidimas. Tačiau ar žinojote, kad panašius renginius organizuoja ir filmų kūrimo entuziastai? „Odisėja72“ — kosminis trumpametražių filmų kūrimo iššūkis, kurio dalyvių tikslas sukurti trumpametražį filmą lygiai per 72 valandas. Pasak organizatorių, kiekviena iššūkyje dalyvaujanti komanda turi įvykdyti jai priskirtą misiją — sukurti filmą pagal pateiktą užduotį. Geriausi iššūkio filmai bus rodomi kino teatruose ir įvertinti specialiais prizais apdovanojimų ceremonijos metu. Skamba įdomiai? Burkite savo komandą ir registruokitės adresu - odiseja72.lt

„Rikio“ renginiai

visą Rudenį

Net nesivargsime bandydami išvardinti, kokią gi gausybę įvairių geekiškų renginių galite rasti apsilankę „Rikio“ parduotuvėje Vilniuje, Šv. Stepono g. 5 - nuo mūsų žurnale jau apdainuotų „Magic: The Gathering“ turnyrų iki įvairiausių stalo žaidimų vakarų ar net kūrybinių dirbtuvių. Būtinai užsukite ir išsirinkite, kas mieliausia jūsų širdžiai.

„World of Games“ renginiai

visą Rudenį Mūsų mylimi kauniečiai taip pat turi puikią bendruomenės bazę, kurią galite rasti Šv. Gert­ rūdos g. 42. Kaip ir kolegos iš Vilniaus, „World of Games“ kolektyvas nuolat organizuoja įvairiausius „Dungeons & Dragons“ vakarus, MTG turnyrus bei kitokius įvairiausio plauko pasisėdėjimus su naujais ar mažai kam žinomais stalo žaidimais. Būtinai pasekit juos Facebook'e ir nepraleiskit artimiausio įvykio!

Protagonistas | Ruduo 2020

105


Interviu: giedrius vilpišauskas ir be abejo suplanuotas „vėjas nuo jūros“ tęsinys | Greta Musteikienė

INTERVIU:

Greta Musteikienė

Rašymo mėgėja, norinti tai daryti vis geriau ir geriau, dviejų elektroninių knygų autorė.

Giedrius Vilpišauskas ir be abejo suplanuotas „Vėjas nuo jūros“ tęsinys

Nors Giedrius Vilpišauskas kol kas parašė tik vieną fantastikos knygą, tikriausiai būtų sunku surasti Lietuvos fantastą, kuris apie jį nebūtų girdėjęs. Jo parašytas pirmasis lietuviškas siaubo romanas „Vėjas nuo jūros“ 2008 metais buvo išleistas jau legendinės leidyklos „Eridanas“, o 2017 metais perleistas leidyklos „Tyto alba“. Knyga susilaukė puikių įvertinimų, o 2019 metais Lietuvos fantastų ir fantastikos mėgėjų sudarytame rekomenduojamos fantastinės literatūros sąraše įrašyta kaip viena iš geriausių folklorinės fantastikos ir siaubo bei lietuviškos fantastikos knygų. Vienas autoriaus apsakymas („Metas dalintis“) įtrauktas į almanachą „Geriausia Lietuvos fantastika 2003-2006“. Be kita ko, Giedrius Vilpišauskas žinomas ir kaip maisto tinklaraštininkas, išleidęs knygą „Virtuvės užkariavimo menas“. Išgirdusi apie Protagonisto skaitytojų pageidavimus, susiradau autorių ir vieną lietingą vasaros popietę pakalbinau apie fantastiką, „Vėją nuo jūros“ ir kūrybinį rašymą.

106 Protagonistas | Ruduo 2020


Interviu: giedrius vilpišauskas ir be abejo suplanuotas „vėjas nuo jūros“ tęsinys | Greta Musteikienė

Giedrius Vilpišauskas

Kiek tavo gyvenime svarbi fantastika? Ar tarp visų hobių ir darbų dar lieka laiko jos skaitymui ir rašymui?

pakliūva. Gal dabar daugiau siaubo žanro, ne tiek fantastikos. Iš siaubo autorių irgi vieno neišskirčiau. Stephen King man labiausiai imponuoja kai veikėjus reikia kurt, bet jo knygų siužetas kartais

Mano gyvenime fantastika buvo svarbi nuo pat vaikystės, kaip bū-

būna gan vaikiškas. Dean Koontz labai neblogai parašo.

das pabėgti nuo kartais pernelyg aštrios gyvenimo realybės. Visada mėgau skaityti fantastines apysakas ir romanus. Ir kai vienu gyvenimo laikotarpiu atsirado galimybė rinktis iš gyvenimo, ko noriu,

Esu girdėjus komentarų iš Lietuvos fantastų, kad Vilpišauskas iškeitė fantastiką į kulinariją. Kiek tame yra tiesos?

nusprendžiau kurti pats. Tiesą pasakius, tas laikotarpis buvo gan trumpas, tačiau pradžia buvo padaryta ir palikti nepabaigtą kūrinį

Justino Žilinsko ausys kyšo iš šito klausimo, matau.

sąžinė nebeleido. Na kaip pasakyt... Gal aš šiaip toksai žmogus, kad negaliu visą gyŠiuo konkrečiu momentu laiko fantastikai beveik nebeliko, trukdo

venimą užsiimt kažkuo vienu. Kažkuo užsiimu, užsidegu, tobulėju

darbas ar šiaip gyvenimas. Bet mielai paskaitau fantastinės temati-

tame kiek tik įmanoma, bet po kelių metų tai atsibosta. Kažko nau-

kos knygą besisupdamas hamake vakarais.

jo, kažko nepabandyto norisi. Tai va ta kulinarija taip ir atsirado.

Kokie yra tavo mėgstamiausi fantastikos autoriai ir kūriniai?

Tuo momentu neplanuotai, netikėtai, bet užsikabinau. Kai rašiau „Vėjas nuo jūros“, gyvenau Amerikoj, Teksase. Kai grį-

Ko gero vieno ir labiausiai patinkančio nėra. Jau nuo vaikystės esu

žau į Lietuvą, prie rašymo grįžt jau buvo sunkiau. Nežinau kodėl,

jų daug labai priskaitęs. Tada iš tikrųjų skaitėm tai, ką gaudavom.

gal kad kaip sako „savam krašte pranašu nebūsi“. Ir šiaip darbų

Tais laikais labiausiai įsiminė Ray Bradbury. Dar iš tokių nuotyki-

milijonai. Norisi, kad jei jau ką darai, daryt kokybiškai, o ne prišo-

nių, Harry Harrison „Plieninė Žiurkė“ - tokia „kramtūškė“, bet

kamai, po pusę valandos per dieną ar panašiai.

visai smagiai skaitosi. Yra toks senas priežodis, kurį tie patys fantastai labai mėgsta kartot O iš rimtesnių tai dabar neieškau kažko specialiai, skaitau kas

jauniesiems grafomanams: „jei gali nerašyti, tai nerašyk“. Aš pui-

Protagonistas | Ruduo 2020

107


Interviu: giedrius vilpišauskas ir be abejo suplanuotas „vėjas nuo jūros“ tęsinys | Greta Musteikienė

„Vėjas nuo jūros“ knygos puslapiai kiai galiu nerašyt. Not a problem. Tikiuosi sugrįšiu prie to kada nors,

turėjau, bet, kaip sakiau, yra toks dalykas kaip užsidegimas ir aš

bet dar ne šiuo momentu. Gal kai gyvenimas apsiramins.

buvau užsidegęs. Šeimoje tada buvo mažų vaikų, tai keldavausi ketvirtą ryto, kad niekam netrukdyčiau ir iki darbo pora-trejetą

Ar tas sugrįžimas planuojamas su „Vėjas nuo jūros“ tęsiniu ar kažkuo nauju?

valan­dų rašydavau. Kiekvieną dieną nuo pirmadienio iki penktadienio. Savaitgaliais jau leidau sau pailsėti. Tai surašiau maždaug per

Negaliu pasakyt, nežinau kaip bus. „Vėjas nuo jūros“ tęsinys be

keturis mėnesius. Bet jei visiškai nuo nulio, tai per keturis pasirašę

abejo yra suplanuotas. Knygos pabaigoje akivaizdžiai matosi, kad

nebūtų. Prieš tai buvo daug daug medžiagos rinkimo, daug abejo-

reikia „prikabint“ kažką, kas vyks toliau. Aš tą ir turėjau omeny, bet

tinos vertės literatūros skaitymo. Be to, pasąmonė toksai dalykas

tiesiog taip gavosi, kad neradau laiko pratęsimui. Bet tęsinys tikrai

- kažką prikaupia, o paskui neaišku, iš kur tas išlenda.

bus.

O po to dar reikėjo redaguoti, perrašinėti? O dėl kitų... Tiesiog čia reikia užsidegimo ir įkvėpimo. Pavyzdžiui, pradėjęs rašyti tą knygą, apie kurią dabar šnekam, net nežinojau

Perrašinėt man visada labai sunku buvo. Tai pirmam leidime buvo

apie ką ji bus, nei koks bus siužetas. Ji kažkaip taip gimė. Gal net ne

tik gramatika pataisyta. Siužeto - tik smulkmenos. Pataisiau tik

mano rašyta, gal nuchannel‘inta.

keliose vietose, kuriose jau akivaizdžiai buvo pastebėta, kad kažkas logiškai nesiriša. Daugiau jau pakratė dabar, kai „Tyto alba“ antrą

Tai rašant „Vėjas nuo jūros“ nebuvo kažkokio plano?

leidimą darė. Redaktorės pasakė: čia viskas blogai, reikia visai kitaip rašyti. Siužeto keisti neleidau, bet teko pakovot ir kad išliktų

Kažkiek buvo. Buvo galvoj keletas vaizdų, maniau, kad būtų visai įdomu, jei veikėjas atsidurtų va kažkokioj tokioj situacijoj, jei būtų kažkas tokio ir tokio. Pačio pasaulio idėja irgi daugiau mažiau buvo

kažkiek ir mano paties kalbos.

Girdėjau kad „Vėjas nuo jūros“ gimė pagal kūrybinio rašymo pratimą.

sukonstruota. O tada tiesiog įmečiau veikėjus į pasaulį ir žiūrėjau, kas gaunasi, kaip jie reaguoja. Ir patys pasufleruoja, ką autoriui rei-

Taip.

kia toliau daryti.

Ar dar teko naudoti kūrybinio rašymo pratimus kitiems kūriniams? Kiek maždaug užtruko pats rašymas nuo pradžios iki galo? Darbe jie padeda, kai ateini į susirinkimą nepasiruošęs ir reikia Hm. Parašyti ant popieriaus - gal keturis mėnesius. Gal ir penkis.

kūrybiškai sugalvot, ką šnekėsi. Bet jeigu rimtai, jie labai naudingi

Bet sąžiningai rašiau kiekvieną rytą. Nors tada irgi daug laiko ne-

jei nori susikomplektuoti mintis. Juos naudojau ir rašydamas ku-

108 Protagonistas | Ruduo 2020


Interviu: giedrius vilpišauskas ir be abejo suplanuotas „vėjas nuo jūros“ tęsinys | Greta Musteikienė linarinę literatūrą. Pavyzdžiui, visokių minčių medžių paišymas ir

Tiesiog tų laikų atgarsis. Ir dar, kad pirmi tos dainos žodžiai „Ветер

panašiai, kai iš vienos idėjos išsišakoja kitos, toliau dar kitos. Taip

с моря дул Нагонял бедуc“. Tas „bėdos“ dalykas atrodo nieko ne-

po truputį prigeneruoju minčių, už kurių gali užsikabinti.

reiškia, bet, kita vertus, kažkokia bėda visgi ten yra. Tas irgi kažkuo užkliuvo.

Rašymu susidomėjau, kai gyvenau Amerikoje ir tarp dviejų darbų buvo ilgas laiko tarpas. Taip sakant, pradėjau galvot „o kuo aš iš tikrųjų gyvenime norėčiau užsiimti? Kas man teiktų malonumą?

Skaitytojai dažnai nesutaria,ar „Vėjas nuo jūros“ siaubo romanas, ar ne. Kaip pats apibūdintum tą žanrą?

Ką aš galėčiau daryti?“. Tada sakiau „davai aš parašinėsiu ką nors! Pažiūrėsim, kas čia man gausis“. Bibliotekoj pasiėmiau knygą „kaip

Aš tai sakyčiau, kad kiekvienas skaitytojas susiras kas jam svarbiau.

parašyti pirmąjį romaną“ ar kažkas tokio, visokių kitokių knygučių.

Tą patį tekstą du skirtingi žmonės skaitys kitaip. Aš pats norėjau

Jų vertė buvo abejotina, bet kartais rasdavau keletą gerų minčių ar

pasaulio, kuris yra grynai fantastinis ir ta idėja yra ne iki galo, bet

pratimų, kuriuos naudojau. Taigi vienas iš tų pratimų buvo pasi-

pagrįsta, kad taip galėtų būti. Šnekėjau su viena matematike, ji sakė

rinkti bet kokį žodį iš žodyno, tai yra, atversti ir durti pirštu į žodį

„kaip pas tave parašyta, tai mes kažkada mokėmės - čia viskas

bei pagal jį sugalvoti kažkokią istoriją. Man kažkaip „grybas“ iškri-

aišku“. Bet pats veiksmas tam fantastiniam pasauly labiau kyla iš

to. Užsikabinau. Tada dar nežinojau, kad romaną rašysiu. Ką aš apie

siaubo. Būtent tai, kad nežinai, kas yra tikrovė, kas yra tiktai tavo

grybus žinau? Na aš dzūkas, tai nemažai žinau. Sakau, gal ir dėkin-

galvoje, tie nesutapimai. Bandžiau į psichologinio siaubo žanrą nu-

ga tema, pabandom. Taip va po truputį, po truputį.

krypti. Nežinau, kiek tas pavyko. Pats internete atsiliepimus skaičiau. Vienas rašo, kad visiška nesąmonė ir jokio siaubo tenai nėra,

Tai vis tik ar kūrybinio rašymo knygos turėjo daug įtakos tavo rašymui?

o kitas, kad va užmigt negalėjo, nes buvo siaubinga. Tai, ko gero, kiekvienam savo.

Iš tikrųjų rekomenduočiau visiems pasiieškot tokios literatūros. Nežinau, kiek lietuviškai išleista, bet angliškai tai tikrai yra ne-

Kiek skaitytojų nuomonė yra tau svarbi?

mažai. Tik nesirinkit tokių kaip „kaip parašyt pirmą romaną“ nes jose bus tik didžiulis šablonas, pagal kurį rašai, įklijuoji kartoninius

Šios knygos pirmus penkis ar šešis skyrelius pradžioje įdėjau į savo

veikėjus ir ten kažkas gaunasi. Geriau yra knygos, pavyzdžiui, apie

puslapį ir padalinau draugam. Žodžiu, „pažiūrėkit kažką rašau, ar

tai, kaip sukurti įtampą. Ten visas mokslas, taisyklės, kurių, atrodo,

čia įdomu, ar čia kažką daryt toliau“. Tų draugų nebuvo daug, gal

neįmanoma net visų sudėti.

dvidešimt, ir didžioji dalis tų pačių Lietuvos fantastų, kurie greit pasigavo ir ėmė raginti rašyti toliau. Tai taip gavosi - parašai sky-

Kai jau turi kažkokius įrankius, gali žiūrėti, kas tau tinka, ką gali

relį, įdedi, visi paskaito, pakomentuoja. Ar aš tikrai labai kreipiau

taikyti. Jautiesi labiau apsiginklavęs, negu kad tiesiog sėdėtum ir

dėmesį į tuos komentarus? Ne visada. Kartais tas pats Justinas (aut.

galvotum „nu kas čia turėtų būt toliau?“, nes tada realiai nematai

past. Justinas Žilinskas) labai jautriai sureaguodavo, kai aš noriu da-

daugiau negu du sakinius į priekį.

ryti truputį aštriau ir nieko aš ten „neminkštinsiu“.

Kas romano rašyme buvo sunkiausia?

O kai knyga išleista - tai jau viskas. Čia kaip aš mėgstu palyginti: tarkim, kad pagaminau patiekalą pagal savo mėgstamiausią re-

Pabaigti. Nes kaip sakiau, kad pabaigiau per keturis mėnesius, tai

ceptą, man jis yra fantastika, tobulybės viršūnė. Duočiau aš tą patį

realiai pabaigiau gal 85 procentus knygos. Liko penkiolika ir arba

patiekalą tūkstančiui žmonių paragaut ir tikrai nebūtų, kad visiems

reikėjo rašyt dar vieną tokio pat storio knygą, nes minčių buvo, arba

patiktų. Greičiausiai tik koks 10-15 procentų sakytų „nu taip, čia

„užrišt“. Kaip man paaiškino leidykloj: tokių storų knygų nieks

tobulybė“, o kiti - „nu baik čia, neįmanoma valgyt, kažkokia nesą-

Lietuvoj neparduos, pamiršk. Tai teko sugalvot kaip padaryt kad

monė“. Taigi čia grynai subjektyvus dalykas.

būtų pirma dalis, o kitas mintis kol kas užkonservuot. Tai, sakyčiau, buvo sunkiausia.

Jeigu aš tikrai norėčiau, kad ta knyga būtų gerai parduodama ir visi ją mėgtų, visų pirma nebūčiau rinkęsis siaubo žanro, nes jis

Kas dar? Buvo sunku įsijaust į moters vaidmenį. Kadangi aš pats

labai nišinis. Gal būtų meilės romanas ar dar kažkas, ką imtų visi ir

ne moteris, tai buvo pagalbos šiek tiek, bendrom jėgom kažkaip

skaitytų. Bet ar man tai rašyti būtų smagu? Nelabai. Pinigų daug iš

susitvarkėm. Nes kai vyras iš savo pozicijos bando aprašyti moterį,

to neuždirbsi, tai bent jau sau pačiam kažkokį malonumą stengiesi

rašyt taip kaip ji mąsto, tai lengva visiškai prasilenkti su realybe.

pasidaryti. Rašyti tai, ką aš pats norėčiau skaityt.

Ypač jeigu prireikia keisti patį pasakotojo požiūrio tašką. Kai įlendi į veikėjo galvą, turi jį suprasti taip, kaip pats save. Tai buvo ten toks nedidelis eksperimentukas vienoj vietoj, bet jis gavosi gana sunkiai.

Kaip ten nutiko su tuo rusišku muzikos kūriniu, kuris davė „Vėjas nuo jūros“ pavadinimą? Kokia jo istorija, kaip jis įsipaišė?

Lietuvos fantastai dūsauja, kad Lietuvos leidyklos fantastikos nemėgsta ir neleidžia, bet tavo knygą perleido „Tyto alba“, tai kaip čia taip nutiko? Nežinau kaip ten nutiko. Aš pats jos net nereklamavau, tik pasakiau leidyklai, kad ją turiu. Ta pati leidykla anksčiau leido mano kulinarinę knygą. Sakau yra taip ir taip, jau autorinės teisės perėjo man

Nėra taip, kad jis man kažką reikštų. Tiesiog kilo asociacijos, ir

atgal kadangi „Eridano“ kaip ir nėra. Be to, tie penki metai auto-

jaučiu ne man vienam. Pažinti šį kūrinį turėtų bet kas užaugęs

rinių teisių seniausiai pasibaigę, atsiliepimai buvo neblogi, daviau

laukiniais devyniasdešimtaisiais. Tada kiekvienoj kavinėje tą dai-

paskaityti. Gal dėl to, kad jau kontaktas su redaktore buvo užmegz-

ną grojo. Veiksmas romane panašiam laike vyksta, tai kodėl gi ne.

tas iš anksčiau, nežinau.

Protagonistas | Ruduo 2020

109


Interviu: giedrius vilpišauskas ir be abejo suplanuotas „vėjas nuo jūros“ tęsinys | Greta Musteikienė

„Vėjas nuo jūros“ viršelis

110 Protagonistas | Ruduo 2020


Interviu: giedrius vilpišauskas ir be abejo suplanuotas „vėjas nuo jūros“ tęsinys | Greta Musteikienė O ar ta knyga turėjo pasisekimą, aš nežinau. Nemanau, nes į pakar-

Tada nepakenktų pasidomėti pačio rašymo teorija, kaip dėstyti savo

totinį leidimą neperėjo. Galbūt praėjus tiek metų pasikeitė ir pats

mintis. Tas pats Stephen King yra parašęs „On writing“. Pusė tos

skaitytojas, nes iš leidėjos girdėjau, kad skaitytojams nepatinka

knygos yra daugiau tokie pasiplepėjimai apie gyvenimo istoriją, o

tokio storio knygos. Jie pasižiūri į tokią knygą ir numoja ranka. Ne,

kita pusė yra labai labai geri patarimai. Kaip išbraukyti žodžius iš

čia tiek daug skaityt, baik tu, nesąmonė. Knygos turi būti trumpos,

savo sakinio, kad tas sakinys taptų taiklesnis, kaip išmokti klau-

kokie 100 puslapių, kad per vakarą suvertei, suvertei ir viskas -

syti... Va eini gatve ir klausai kaip kiti žmonės šneka. Nebūtinai su-

laisvas. O dar geriau audio knygos, kad nereikėtų skaityt. Nes, nu

prast pasakojimą, bet įsiklausyt, kokia yra kalbėjimo maniera, kaip

reikia vartyt, ranka pavargsta.

skirtingi žmonės perteikia tą pačią mintį, kaip tekstu išreiškiamas agresyvumas ar baimė, ar laimė, ar džiaugsmas. Nes juk šypsenėlių

Ar dabar žiūrint į pirmąjį romaną norėtųsi kažką rašyti kitaip? Kas nors erzina?

į knygą nepridėliosi. Tą visą irgi reikia išmokt padaryti.

Be abejo. Tada kai rašiau tą knygą kiek man buvo? Gal trisdešimt

Na, o tada, jeigu norisi parašyti būtent knygą... Aš visgi sakyčiau,

metų. O dabar jau keturiasdešimt penki. Penkiolika metų praėjo, tai

kad reikėtų pradėt nuo apsakymų, bet tai nereiškia, kad gerą apsa-

galvoj pasikeitė irgi nemažai, gyvenime irgi - požiūris į patį gyve-

kymą parašyt lengviau. Sakyčiau, gerą apsakymą parašyti gali būt

nimą pasikeitė. Skaitai ir kartais taip naiviai atrodo viskas. Rašyčiau

dar ir sunkiau, nes ten turi būt labai labai sukoncentruota pagrindi-

kitaip, žinoma. Dėl to aš truputį abejoju dėl pratęsimo. Nes pratę-

nė mintis, ji turi „smeigti“. Romane ji gali truputėlį išsiskleisti. Jei

simą irgi turbūt reikėtų atitinkamai daryti, jeigu jau toliau pirmu

ne apsakymus, tai bent kažkokių trumpų kūrinėlių pabadyti para-

asmeniu rašau. Tai gal kaip Diuma su savo muškietininkais - „po

šyti. Pats, atsimenu, rašinėjau kokio pusės puslapio ilgio tekstukus.

dvidešimt metų“. Tai turbūt po dvidešimt metų ir bus. Nežinau. Kad

Tarkim, yra koks postapokaliptinis pasaulis ir yra vienas veikėjas.

stilius pasikeis, tai garantuoju, jis bus kitoks, bet tikiuosi pati esmė

Ir rašai jo mintis, kur jis, ką aplinkui mato, kur jis eina, kas jam

ir pagrindas išliks.

nutiko, kas jį neramina. Sugebėti perteikti savo sugalvotą veikėją ir visą jo pasaulį tekstu kitam žmogui - va tą labiausiai reikėtų iš-

Tai ar yra šiuo metu kažkokių konkretesnių kūrybinių planų?

mokti. Aš pastebėjau, ypač pradedantieji, labai mėgsta pasakot va taip: jis buvo apsirengęs raudonom kelnėm ir geltonais marškiniais

Šiuo metu mano kūrybiniai planai labai labai riboti. Laiko trūkumas

ir kardas jo buvo didžiulis ir aštrus +5 HP. Bet realiai - niekam tas

ir visa kita. Jeigu užsidegčiau netyčia, tai tada gal ir rasčiau to laiko,

neįdomu - įdomu tai, kas dedasi to žmogaus galvoj. Juk kiekvienas

bet tada darbe jau nebepavežčiau. Tačiau manau, kad tai labai ilgai

tekstas yra daugiau apie žmones, ne apie tai koks ten jo kardas!

nesitęs, dabar tiesiog toks laikotarpis. Jis praeis, atsiras to laiko parašinėt ir parašinėsiu, be abejo. Jeigu yra vietos tam tęsiniui, pa-

Ir kitas dalykas, ko negalima pamiršti - tai, kad mes ne tiktai re-

rašysiu tęsinį. Norėtųsi kažką parašinėt. Gal kokių trumpesnių is-

gėjimą turim. Turim ir uoslę, ir skonį jaučiam, ir klausom. Ta visa

torijų, kokių apsakymų, bet nežinau, kur juos po to naudočiau. Tiek

visuma, jeigu į ją neįsijauti, atrodo kaip natūralus dalykas, bet jeigu

neprirašysiu, kad visa knyga gautųsi, o vieną parašyt ir kažkam

pradedi pats save stebėti (ką šiuo metu girdi, ką užuodi), tai truputi

parodyt tai savotiškas dalykas - nežinau. Konkursas gal, bet vėlgi

pasitreniruoji ir išmoksti perteikti tekstu. Nebūtinai labai ties-

kažkaip... Turbūt ne tas galvoj, kai to gyvenimo aplinkui tiek daug.

mukai: „jis pauostė ir užuodė“. Gal kaip nors „jam truputį trukdė degėsių kvapas“ ar kažkas tokio. Išmokti tai įpinti subtiliai, kad

Toks keistas klausimas: ar kulinarinės knygos rašymas buvo panašus kažkiek į fantastinės knygos rašymą?

neišlįstų. Bet jeigu tas užuominas iš visų juslių surinksi, perteiktas

Į fantastinės knygos nebuvo, bet... Nežinau, ar tau teko mano šitą

Patarčiau pabandyt pasitreniruot. Net jeigu skaitai kito žmogaus

kulinarinę vartyt bent jau?

tekstą su ta mintimi, tai gali pamatyti kur jis čia duoda pauostyti, o

pasaulis bus žymiai tikroviškesnis. Skaitytojas netgi gali nesuprasti, kodėl jis tikroviškesnis, bet jis bus į tą pasaulį įtraukiamas labiau.

kur leidžia kažką išgirsti.

Labai planuoju, bet dar neteko.

Kas dar? Va, iš savo patirties: jeigu tikrai norisi didesnį kūrinį pa-

Na, atsiversk, pasižiūrėk kaip atrodo. Realiai ji kitokia negu kitos

rašyti, tai nerekomenduoju bandyti jo parašyti per dvi savaites. Ge-

kulinarinės knygos. Yra toks standartas, kad kulinarinė knyga tai

riau jau užsibrėžt tikslą vienai dienai. Manasis - per dieną bent po

tokia maisto pornografija: didžiulė nuotrauka ir truputį teksto. O aš

keturis word‘o puslapius. Tas užtrunka apie dvi valandas. Iš pradžių

rašiau pasakojimo būdu: su įžanga, su priežastimi, kodėl taip ir ne

perskaitai praeitos dienos, galbūt dviejų praėjusių dienų tekstą,

kitaip, su paaiškinimais, išplėtimais. Stengiausi, kad būtų istorija, o

kad įsivažiuotum, kad atsirastų, įsijungtų tas, kas ten įsijungia, kur

ne va toks padėliojimas su didelėm nuotraukom. Toje knygoje nuo-

pradeda mintis generuoti. Ketvirtą ryto tos mintys labai neblogai

traukos kaip pašto ženkliukai, mažytės.

generuojasi, nes niekas daugiau netrukdo.

Ką patartum rašytojui mėgėjui, kuris va norėtų atsisėst ir parašyt fantastinę knygą?

Tai va. Ir viskas. Atsisėsti, įsijausti... Ir kad niekas netrukdytų. Nes

Prieš tai perskaityti daug daug fantastinių knygų, kad įsivaizduotų,

Patariu susirasti tokią darbo vietą ar laiką, kur niekas netrukdytų

kas tai per dalykas. Tai čia pirmas punktas.

kiekvieną kartą, kai kas nors ateina pažiūrėti ką darai arba paklausti, ar arbatos nori gert – viskas, sutrukdė ir vėl nebeįsijungsi. susikaupti ir channel‘int tas mintis iš kitos dimensijos.

Ačiū už pokalbį.

Protagonistas | Ruduo 2020

111


Interviu: Lukas ramonas | Greta musteikienė

INTERVIU:

Greta Musteikienė

Rašymo mėgėja, norinti tai daryti vis geriau ir geriau, dviejų elektroninių knygų autorė.

LUKAS RAMONAS tikslas gyventi viloje, narkotikų rūke, ir kontroliuoti savo kūrinių pagrindu sukurtą kapitalistinę imperiją kol kas nelabai „paėjo“ 2017 metais teisininkas Lukas Ramonas, visiems turbūt labiau žinomas kaip žmogus, rašantis šmaikščius tekstus apie politiką, technologiją ir popkultūrą savo „Facebook“ paskyroje ir įvairiuose naujienų portaluose, išleido nuotaikingą fantastinę knygą „A Poor Tale of Iris“. Vis tik apie ją tikriausiai girdėjo net ne visi jo sekėjai. Kodėl? Ar knyga skirta tik užsienio rinkai? Pakalbinom autorių apie šį kūrinį, jo parašymo bei išleidimo istoriją ir dar šį bei tą.

112 Protagonistas | Ruduo 2020


Interviu: Lukas ramonas | Greta musteikienė

Lukas ramonas

Kaip apibūdintum „A Poor Tale of Iris“ tam, kuris dar nieko negirdėjo nei apie tave, nei apie tavo knygą?

Ar reikėjo papildomai domėtis knygoje aprašomais asmenimis, įvykiais, vietomis, ar viskas tik iš fantazijos ir „bendro išsilavinimo“?

Detektyvas senovės Romoje su išgalvota mitologija, nuotykiais, ke-

Uoj praktiškai apie viską skaičiau. Knygos veiksmas vyksta senovės

lionėmis laiku, dievukais ir paaugliškais bajeriais.

Romoje, tai daug skaičiau apie tą laikmetį, kasdienį gyvenimą valdžios struktūras, galios santykius, apie viską. Bet net ir paprastuose

Kaip nutiko, kad nusprendei parašyti knygą? Ar tai buvo pirma tavo rašoma knyga?

dalykuose tekdavo papildomai kažką pažiūrėti. Pavyzdžiui, nori veikėjas persipjauti gerklę — tai kur jam pjauti, kad gerai persipjautų? Pats niekad nebandžiau tai teko gūglinti.

Taip, pirma. Visad norėjau būt rašytoju, net nekilo klausimas, rašyti ar ne. Bet tempiau, tingėjau ir pagaliau prisėdau rašyti, tada pasi-

Kodėl būtent Romoje? Kaip kilo tokia knygos idėja?

daviau, nes pasirodo rašyti sunku. Vėl prisėdau, tingėjau, pasidaviau, rašiau, pasidaviau, hop hop ir parašiau. Buvo linksma.

Norėjau, kad veiksmas vyktų kažkur ne dabarties Lietuvoje. II amžiaus Roma yra labai ne dabar Lietuvoje. Tai yra santykinai

Kaip vyko rašymo procesas? Ar susidarei knygos planą? Ar turėjai kažkokį dienos laiką, kurį skirdavai rašymui?

gerai dokumentuotas antikos laikmetis, įdomus, įžymus ir visų mėgstamas. Taip pat, norėjau daugiau žinoti apie antikos Romą. Rašydamas knygą prisiverčiau apie ją nuolat skaityti. Iš esmės, taip

Knyga — detektyvas, tai plano reikėjo, kad žinočiau, kas auka, kas

atsiranda visos mano žinios — per savęs įspendimą į spąstus ir psi-

žudikas, kas įtariamieji. Netikėjau, kad galėčiau eigoje sugalvot gerą

chologinę prievartą.

siužetą. Pasirašiau labai bendrą planą su tikslu jį keisti berašant, aprašiau pagrindinius veikėjus, ko jie nori, siekia, slepia. Rašyti

Kodėl nutarei rašyti angliškai?

stengdavausi bent valandą į dieną, kasdieną. Kadangi turiu tikrą darbą, draugus, laisvalaikį, tai ir tą valandą ne visad pavykdavo ras-

Angliškai skaito daugiau žmonių.

ti. Bet kartais prisėsdavau ir dienai ar savaitgaliui.

Protagonistas | Ruduo 2020

113


Interviu: Lukas ramonas | Greta musteikienė

„A poor tale of iris“ viršelis

114 Protagonistas | Ruduo 2020


Interviu: Lukas ramonas | Greta musteikienė Bet angliškoje rinkoje ir konkurencija didesnė. Tai negąsdino?

pakeisti negalėjau — jei sako, kad veikėjai per daug šabloniški, na čia jau nieko nepadarysiu, reiktų visą knygą perrašyti. Tuo pačiu

Bet yra ta maža tikimybė tapti neįtikėtinai sėkmingu. Leidžiant

buvo smagu išgirsti, kad siužetas nėra nesuprantamas košmaro la-

knygą Lietuvoje yra nulis šansų būti J. K. Rowling ar Stephen King.

birintas ir kad skaitosi gana lengvai (atmetus pirmą trečdalį).

Užtat leidžiant angliškai yra žiauriai mažas, mikroskopinis šansas.

Jei ne paslaptis, kiek knygos leidyba kainavo? Ar prieš užsiimdamas knygos rašymu ir leidyba domėjaisi tuometine rinka, tuo, kokios knygos populiarios?

Dabar jau neprisimenu. Bet šiaip nėra brangu. Mokėjau redaktoriui (šitą laiptelį galima praleisti, bet norėjau kuo švaresnio kūrinio),

Ne. Nebent iš bendrų žinių daugmaž numaniau, kas eina. Bet patai-

viršelio dizaineriui ir gal kažkiek „Amazon“ už kokį administravi-

kyti ant bangos, ant super aktualios temos nebandžiau — nemanau,

mo dalyką. Aišku, tada buvo galima begalybę pinigų kišti į marke-

kad tai įmanoma. Be to, kol parašai, momentas gali būti praėjęs.

tingą, bet to nedariau.

Tiesiog rašiau tokią knygą, kurią pačiam patiktų skaityti. Iš esmės tas išleidimas per „Amazon“ buvo reikalingas tam, kad

O kokias knygas tau patinka skaityti?

pagaliau šį projektą baigčiau. Nenorėjau dėti į stalčių, ką rašiau 5 metus, tai šiokią tokią dienos šviesą kūrinys pamatė.

Stengiuosi skaityti viską, bet vis tiek skaitau daug fantastikos. „Juodoji gvardija“, „Ledo ir ugnies giesmė“ („Sostų karai“, paprasčiau), Joe Abercrombie „Pirmasis įstatymas“, „Fondo“ serija,

Nepaisant to, kad socialiniuose tinkluose esi gana žinomas žmogus, nepastebėjau, kad būtum labai aktyviai užsiėmęs savo knygos reklama. Kodėl?

viskas iš Stephen King įkrenta į rankas, China Mieville labai veža savo keistumu.

Lietuvoje reklamuoti anglišką fantastinę knygą būtų resursų ir laiko švaistymas.

Mėgstu ir klasikas kaip „Puikybė ir prietarai“, „1984-ieji“, „Rūstybės kekės“, „Nežudyk strazdo giesmininko“, tie du Dostojevskio

O užsienio rinkoje kiek nors ją reklamuoti teko?

kūriniai, kurie visiems patinka. Žodžiu, skaitau ir tą rimtą literatūrą, bet retai ir atsargiai, nes daugiau darbo.

Yra visa ekonomika užsisukusi iš „Amazon“ savos leidybos knygų. Visokie naujienlaiškiai ir tinklapiai, kurie už mokestį reklamuoja

Iš negrožinės literatūros tai visiems rekomenduoju: Karl Popper

tavo knygas, ypač jei jos su akcija ar laikinai nemokamos. Iš prin-

„Atviroji visuomenė ir jos priešai“, Richard Dawkins „Savanaudis

cipo ir pareigos jausmo priregistravau „A Poor Tale of Iris“ prie

genas“, Daniel Kahneman „Mąstymas, greitas ir lėtas“.

tų naujienlaiškių ir padalinau kelias dienas nemokamai. Nemažai darbo tame, bet įmanoma prasisukti, ypač jei paima didesni agre-

Komiksai, manga irgi. „Watchmen“, „The Sandman“, „Berserk“,

gatoriai. Man knygos į didesnius prastumti nepavyko, nes jie prašo

„One Piece“, „Hunter x Hunter“.

daug recenzijų „Amazon“ ir daug žvaigždučių.

Knygą leidai savo lėšomis „Amazon“ platformoje. Ar toks ir buvo pirminis planas? Kodėl ne per leidyklą?

Nuo knygos pasirodymo praėjo jau beveik pusantrų metų. Ar į ją sudėtos viltys išsipildė?

Taip, savo. Bet tai nebuvo mano pradinis planas. Parašęs kreipiausi

Dabar rašau kur kas geriau. Bet tikslas gyventi viloje, narkotikų

į daug agentų ir leidyklų, bet visi mandagiai atsisakė. Buvo liūdna,

rūke, ir kontroliuoti savo kūrinių pagrindu sukurtą kapitalistinę

bet statistiką žinojau — reta pirma knyga būna išleista. Kol iš-

imperiją kol kas nelabai „paėjo“.

moksti rašyt, turi parašyti bent kelias knygas.

Ar vadini save rašytoju? Ar planuoji rašyti dar? „A Poor Tale of Iris“ galima įsigyti ir elektroniniu formatu, ir popieriniu formatu. Kodėl nusprendei leisti knygą abiem formatais?

Ne, nevadinu. Manau reikia gyventi iš rašymo, kad vadintum save rašytoju. Rašyti planuoju ir po biškį rašau, bet nesakysiu ką.

„Amazon“ suteikė tokią galimybę, tai pasinaudojau.

O kuris formatas tarp pirkėjų buvo populiaresnis?

Ką galėtum patarti žmonėms, kurie norėtų savo pirmą knygą leisti ir parduoti „Amazon“?

Elektroninė, bo paprasčiau gauti. Vienas paspaudimas ir viskas. Be

Paskaityti Stephen King „On Writing“, domėtis dalyku apie kurį

to, elektroninę galima dalinti nemokamai per visokias „Amazon“

rašai, domėtis rašymo technika ir rašyti kasdien.

akcijas.

Ačiū už pokalbį. Ar turėjai kokių nors kritikų rašymo laikotarpiu? Daviau draugams ir pažįstamiems paskaityti pradinę versiją. Jų pastabos buvo labai naudingos, bet tuo pačiu kažko labai smarkiai

Protagonistas | Ruduo 2020

115


Dangus griūva vėl, šįsyk – iš knygynų lentynų | Egidijus zaikauskas

Dangus griūva vėl, šįsyk – iš knygynų lentynų

Egidijus Zaikauskas

Vertėjas, redaktorius, properšose tarp rūpesčio svetimais tekstais brūkštelintis ką nors ir savo

Prieš gerus metus išgirdęs apie norą leisti (kone) nežinomų lietuvių autorių fantastinių apsakymų knygą vienas iš nedaugelio žymesnių lietuvių fantastų rašytojų lakoniškai įvertino: „Drąsu“. Omeny turbūt turėjo „beprotiška“. Turbūt daugumai tokia knyga, ne elektroninė, ne savo lėšomis leidžiama, būtų atrodžiusi labiau bepročių fantazija nei pasiekiama realybė. Juk po 2006 metų lietuvių fantastų kūrybą ištiko kone atominė žiema, ir po storu neleidybos sniego sluoksniu jos gyvybė ruseno kone vien elektroninėje erdvėje. Tačiau fantastai kaip tik ir stiprūs savo neribota fantazija ir drąsiomis svajomis. Net jei tos svajos tokios nerealios kaip kad lietuvių autorių fantastinių apsakymų knyga.

116 Protagonistas | Ruduo 2020


Dangus griūva vėl, šįsyk – iš knygynų lentynų | Egidijus zaikauskas

iliustracija „Dangus griūva vėl“ viršelio motyvais

Branduolinis karas reiškia neišvengiamą pražūtį žmonijai. Bet gal ją galima atsėti – kaip nutryptą veją? Tik kur dėti žmogaus smalsumą ir kūrybingumą? – Andrius Guzaitis

Knygos rankraščio klajonės virtualiais ir re-

Ir laimę, ir nelaimę kiekvienas savu ma-

aliais leidyklų koridoriais truko ilgiau kaip

tuojame. Vienam ir nukritęs kopūsto lapas

metus. Per tą laiką kaip koks terminatorius

pranašauja neišvengiamą apokalipsę, kitas

iš laiko kapsulės iššoko „Protagonistas“,

net ir pasaulinį kataklizmą priims kaip dar

„Lituaniconas“ pavasarį iškeitė į rudenį,

vieną gyvenimo pokštą. Vienokių ar kitokių

per pasaulį prasinešė pandemija, lig tol gal

apokalipsių patiriame kiekvienas. Dar dau-

tik fantastų kūriniuose įsivaizduota. Ir štai

giau jų įsivaizduojame. Rašytojo, tebūnie

Nepaliaujamai naikiname savo namus – Žemę. Ar įstengsime pasinaudoti dosnia dovana iš dangaus?

besibaigiant šiai keistai koroninei vasarai

pradedančio, tebūnie nežymaus, fantazi-

– Milda Jensen

„Pegaso“ knygynuose pagaliau pasirodė

ja gali sukurti pačių keisčiausių pabaigos

leidyklos „Alma littera“ išleista lietuvių au-

– gyvenimo, epochos ar net viso pasaulio

torių fantastinių apsakymų rinktinė „Dan-

– scenarijų. Ir iškelti pačių netikėčiausių

gus griūva“.

klausimų. Aštuoni knygos autoriai kviečia

Kai karstas ima belstis į pasturgalį, vis dažniau pasvajojame apie rojų. O gal mums labiau patiktų pragare? – Aurimas Gailiūnas

skaitytojus drauge ieškoti atsakymų tiek į Šioje knygoje – ne tik geriausi „Lituanicon

egzistencinius, tiek į kur kas asmeniškes-

XXX: Eros pabaiga“ literatūros konkurso

nius gyvenimo lūžio klausimus.

apsakymai, bet ir nauji kūriniai. Visų trylikos knygos istorijų leitmotyvas – griūvantis dangus. Braškančios ekonomikos, išblyškusios politikos, išsigandusios visuomenės

Saulės išdegintame pasaulyje išgyventi galima tik po žeme. Bet taip maga pažiūrėti, kas gi ten viršuje. – Greta Musteikienė

Kai netekę savo Žemės klajojome patamsiuose, mus guodė vien viltis, kad naktis nuslinks. Ką tada išvysime? – Artūras Lauda

Ar tai dangus griūva, ar angelai iš dangaus krinta, ar miršta pasakos? – Vilius Gostevičius

Žmonėmis tapome, kai išmokome pasidirbti įrankių. Nesiliaujame juos tobuliname, iki jie... mus pranoksta. Kas tada laukia žmonių? – Vytautas Ožeraitis

Ką svarbiausio pasiimtumėte iš mirštančios Žemės, leisdamiesi į kosmosą ieškoti naujų namų? Gal prisiminimus? – Egidijus Zaikauskas

kontekste šie baimingai į grasinantį dangų besižvalgantys tekstai rodosi dar aktualesni. Tiesa, vargu bau visus knygos apsakymus galima laikyti tikromis distopijomis, rūsčiu balsu skelbiančiomis žmonijos žūtį.

Protagonistas | Ruduo 2020

117


Pražilę plazma jie žalia | juozas kazlauskas

Pražilę plazma jie žalia Juozas Kazlauskas

Druskininkų stalo žaidimų klubo prezidentas, jaunimo reikalų koordinatorius, renginių organizatorius, rašantis fantastinius apsakymus

Blyškios saulės spinduliai prasiveržė pro skylėtas garažo

kovos mašinos – jis šventai tikėjo, kad vieną dieną pats išvairuos

sienas, vienas jų praskrodė dulkėta palube ir smeigė tiesiai ant

vieną tokią į naktines Vilniaus dykvietes, o gal ir vadovaus savo

viršutinio stelažo išsidrėbusiam žmogui į veidą, nušviesdamas jo

kovos grupei.

groteskiškus, į visas puses išsidraikiusius, nenusakomos spalvos ūsus.

Be to, Jonas niekada nebuvo matęs sniego, ir net nežinojo, ką šis žodis reiškia. Slėpkis nuo klastingos vidudienio saulės, kol ji

Saldžiai miegojęs vyriškis susiraukė, krūptelėjo, jo tepaluotos

neišdegino tavęs iš vidaus. Bėk kuo toliau tolumoje išvydęs iš pirmo

rankos instinktyviai pradėjo grabalioti dešinę nutrintų kelnių

žvilgsnio nekaltai atrodančius juodus besisukančius dulkių stulpus,

klešnę, prie kurios glaudėsi odinė dėtuvė su kyšančiu veržliarakčiu.

kol negailestinga smėlio audra tavęs neprarijo. Tokios dvi paprastos taisyklės galiojo vakariniuose Vilniaus griuvėsiuose.

Vienas neatsargus judesys lėmė, kad vyriškis žnektelėjo iš kelių metro aukščio ant garažo grindų tarsi nerangus vabalas. Į viršų

Šiek tiek pasivartaliojus, Jonui galiausiai pavyko atsistoti. Jis

pakilo dulkių debesis, kurios vis gausėjančioje šviesoje buvo

nusipurtė dulkes ir paleido riebų skreplį masyvių geležinių durų

panašios į snaiges.

link, pasiųsdamas linkėjimus naujai Vilniaus dykvietėse išaušusiai dienai.

Tiesa, toks palyginimas ant grindų besivartaliojančiam ūsuočiui net nebūtų atėjęs į galvą. Visų pirma, Jono tikrai nebuvo galima

Iš barakų ir dirbtuvių lyg skruzdėlės lindo ir į centrinę aikštę

pavadinti romantiku. Pats gražiausias vaizdas jam buvo į naktinį

rinkosi troleibusų parko gyventojai – vyriausiasis Respublikos

reidą sustatytos spygliuotos Vilniaus troleibusų parko respublikos

kontrolierius šiandien turėjo paskelbti neeilinį pranešimą. Sklido

118 Protagonistas | Ruduo 2020


Pražilę plazma jie žalia | juozas kazlauskas daugybė kalbų, kokia šio pranešimo priežastis – vyraujanti versija

įrengtas 360 laipsnių kampu galintis sukiotis kulkosvaidžio

buvo mokesčių padidinimas, kiti kalbėjo apie karą su Žvėryno

bokštelis, o troleibuso priekį dengė spygliuotas pneumatinis

mutantais, treti sakė, kad Kontrolierius paskelbs apie savo

taranas, papuoštas iššieptais dantimis ir auksinėmis raidėmis

artėjančios į pabaigą kadencijos pratęsimą.

TPR. Bet geriausia pasirodymo dalis dar laukė. Tikriausiai daugelis nesuprato, kam reikalingos dvi į ūsus panašios lanksčios ataugos,

Jonui visos šitos šnekos buvo nesvarbios, jis tiesiog norėjo išgirsti

dėl kurių Soliaris buvo šiek tiek panašus į didelį grėsmingą

naujosios kovos mašinos, prie kurios slapta dirbo visa 5-ojo

metalinį vabalą. Greitai jų paskirtis tapo aiški, kuomet jomis

meistrų cecho komanda, variklio garsą ir pamatyti ją visu gražumu.

vikriai nusliuogė keturios elitinės „Aitvarių“ kovos grupės

Nuopelnus, žinoma, prisiims viršininkas Liudvikas, tačiau

smogikės. „Aitvares“ buvo galima atpažinti iš juodų apsiaustų ir

visa cecho komanda žinojo, jog daugelis idėjų buvo pasiūlyta ir

grėsmingų kalavijų, kuriais jos prieš nusileisdamos ant žemės ore

įgyvendinta būtent Jono.

nedviprasmiškai mostelėjo. Suprask, jei ten būtų stovėję mutantai, jų galvos dabar ridentųsi kaip kamuoliai ant žemės. Po įspūdingo

Ką gi, ilgas liežuvis Respublikoje atverdavo reikiamas duris ir

šuolio „Aitvarės“ iš visų šonų apsupo naująją kovos mašiną ir

leisdavo kilti hierarchijos laiptais. Tačiau Jonas buvo kantrus ir

žingsniavo pagarbiu atstumu iškėlusios kalavijus. Tvirtos metalu

prisimindavo seną gerą Vilniaus troleibusų parko posakį.

kaustytos ataugos lyg gyvatės akimirksniu grįžo į pirminę poziciją. Iš kažkur pasirodė kariai su būgnais rankose ir išsidėstė Soliario

„Ilgi liežuviai ant mutanto diržo atsiduria greičiausiai“.

priekyje. Aikštėje suskambo ritmingas ir baugus jų skambesys, kuris susiliejo su Soliario variklio riaumojimu. Tai buvo artėjančio

Galiausiai prasivėrė masyvios Tarybos pastato durys, ir su visa

karo maršas ir visi pajuto tai savo gyslomis.

savo įspūdinga sargybinių palyda į aikštę įžengė Kontrolierius. Jis buvo aukštesnis už visus savo kompanionus, o kiek vyriausiajam

„O dabar, desertas.“ – pagalvojo Jonas.

Respublikos kontrolieriui buvo metų, niekas tiksliai negalėjo pasakyti – jo pusę veido dengė išsišiepusiais dantimis papuošta

Soliaris sustojo vidury aikštės, toliau nepaliaujamai riaumodamas

respiratorinė kaukė, o prakaitu žėrintis beplaukis viršugalvis apie

ir skleisdamas juodus dūmus. Kontrolierius iškėlė rankas ir sulig

amžių irgi nieko nesakė.

jo mostu kovos mašinos apačioje iš visų pusių atsivėrė daugybė mažyčių sklendžių. „Aitvarės“ su būgnininkais atsitraukė toliau,

Dėjęs keletą galingų žingsnių vyriausiasis Respublikos

visi sulaikė kvapą, ir laukė kas įvyks.

kontrolierius atsidūrė ant pakylos ir netrukus visą susirinkusiųjų šurmulį nustelbė galingas ir nenatūraliai gergždžiantis iš megafono

Iš už sklendžių pasislėpusių vamzdelių plūstelėjo liepsnos

sklindantis balsas.

kamuoliai. Iš pradžių iš kairės pusės, tada iš dešinės, ir galiausiai iš priekio, tiesiai iš išsišiepusios Soliario „burnos“.

– Mielieji respublikos gyventojai! Vilniaus troleibusų parko respublikos Taryba nenuilstamai dirba visų jūsų labui!

Jonas pajuto, kaip į veidą padvelkė karščio banga, minia ūžė ir baimingai atsitraukė nuo Troleibusų parko respublikos centrinės

Susirinkusi minia nepatikliai tylėjo, tačiau priekyje stovėjęs

aikštės centre įsitaisiusio metalinio drakono.

Tarybos sargybinis permetė grėsmingą nupjautavamzdį iš vienos rankos į kitą, ir minioje pasigirdo keli dirbtinai entuziastingi

Vyriausiasis kontrolierius pasinaudojo proga:

palaikymo šūksniai. Vyriausiasis Respublikos kontrolierius ilgai vardijo nuveiktus darbus, tačiau buvo akivaizdu, kad miniai tai

– T už tiesą, P už pergalę, R už ryžtą – išrėkė per megafoną jis,

didelio įspūdžio nedaro. Kontrolierius šiek tiek pritilo, linktelėjo

miniai atkartojant jo žodžius. – Tegyvuoja Troleibusų parko

šalia stovinčiam sargybiniui ir po akimirkos tęsė, tik šį kartą kur

respublika!

kas pakiliau ir entuziastingiau. Šou buvo įspūdingas, minia plojo, skandavo „tė-pė-er“ ir „kon– Mus jau ilgai vargina nepaliaujami Žvėryno padugnių antpuoliai,

tro-lie-rius“. Jonas prie minios šurmulio neprisijungė, jis stebėjo,

ilgai kentėjome šių antžmogių terorą. Per ilgai! Atėjo metas, kai

kaip Soliario viršuje atsidarė liukas, pro jį išlindo besišypsantis

Vilniaus troleibusų parko respublika susigrąžins savo prarastas

Liudvikas ir pradėjo mojuoti miniai.

žemes. Pristatau jums naujausią Tarybos kūrinį. Pasitikite, nenugalimasis Soliaris!

– Tebūnie Prakeikta Respublika, – iškošė Jonas kitą neoficialų trumpinio variantą ir apsisukęs nuėjo smuklės link.

Vaitodami atsidarė sunkūs metaliniai garažo nr. 5 vartai ir pasirodė jis – cecho meistrų šedevras. Spjaudydamasis užriaumojo galingas

***

variklis, užpildydamas aikštę grėsmingais juodais dūmais. Minia pagarbiai aiktelėjo.

Soliario pristatymo proga Kontrolierius paskelbė laisvadienį. Tai buvo geras sprendimas, nes visiems buvo aišku, kad

Jonas jautėsi pakiliai. Soliaris, jo rankų darbo kūrinys, iš tiesų

ruošiamasi rimtam karui, ir tiek kariams, tiek kovos troleibusus

atrodė įspūdingai. Kovinis troleibusas buvo didesnis už bet kurią

aptarnaujantiems mechanikams – o tokių buvo didžioji

Respublikos kovos mašiną, spindintys chromuoti šarvai saugojo

Respublikos populiacijos dalis – reikia spėti išsiaiškinti santykius,

nuo pačių radioaktyviausių Vilniaus dykviečių, ant viršaus buvo

prasilošti arba pasakiškai praturtėti lošiant kortomis, permiegoti

Protagonistas | Ruduo 2020

119


Pražilę plazma jie žalia | juozas kazlauskas su „Aukščiausios pavaros“ mergšėmis ir išgerti kiek įmanoma

mutantai, tiek Respublikos gyventojai naudojo tuos pačius

daugiau dyzelinu atsiduodančio alaus.

rinkoje sutinkamus ginklus, įvairiai juos modifikuodami. Garažo nr. 5 vartai buvo aklinai uždaryti. Jonas persirito per gretimo

„Komposteris“, didžiausias iš trijų Respublikos smuklių, vakare

pastato tvorą, užlipo kopėčiomis ir liuoktelėjo į vidinį kiemą, pats

buvo sausakimšas, tačiau Jonui pavyko rasti atokią vietą smuklės

stebėdamasis savo vikrumu.

kampe. Neskubėdamas jis merkė ūsus į masyvų metalinį bokalą, sklidiną tamsaus alaus. Susirinkę kariai lažinosi, kieno kovos grupė

Vidinės garažo durys buvo atrakintos, o spyna numesta šalia. Jonas

sumedžios daugiau Žvėryno mutantų, o mechanikai aptarinėjo

išspyrė duris ir sugniaužė rankose revolverį.

Soliarį, vieningai prieidami išvadą apie jo nenugalimumą ir daužė bokalus už ateities pergales.

Ir tuoj pat pajuto lygiai tokio pačio šalto metalo prisilietimą prie smilkinio.

Kol kas nebuvo jokio sprendimo dėl Soliario įgulos. Niekas kitas geriau už Joną nežinojo šio žvėries subtilybių, ir tai neoficialiai

Į Joną nukreiptą ginklą laikė asmeninės Respublikos kontrolieriaus

buvo žinoma visiems. Tačiau Jonas buvo pernelyg geras

sargybos narys su juoda kauke. Už kelių dešimčių metrų, prie

mechanikas, todėl jo darbas ceche prikeliant kovinius troleibusus

Soliario, stovėjo ir pats Kontrolierius su dar trimis sargybiniais.

po naktinių reidų ir užlopant jų žaizdas prieš ateinančius mūšius

Šalia jų ant grindų be gyvybės ženklų gulėjo žmogus, o gal

buvo neįkainojamas. Iš naktinių reidų daug kas nesugrįždavo, o

mutantas? Prieblandoje sunku buvo pamatyti.

Jono netektis per daug kainuotų, todėl į priešo teritoriją jau kelis metus jis nebuvo siunčiamas.

– O, pačiu laiku! – pasakė Kontrolierius ir nusikvatojo. Jo balsas buvo kitoks, šaižesnis ir be jam įprastinio patoso. Arba garažo erdvė

„Kita vertus, Soliaris nenugalimas,“ – mąstė Jonas, siurbčiodamas

suteikė jam kitokį skambesį. – Ketvirtas, nuleisk ginklą. Čia Jonas,

tamsų gėralą iš bokalo. – „Todėl įgulos mechaniku turėčiau tapti

mūsų auksarankis. Ateik arčiau.

aš.“ Sargybinis nuleido revolverį, ir linktelėjo į Soliario pusę. Jonas Alaus bokalas ištuštėjo ir Jonas išėjo į lauką atsikratyti jo

priėjo arčiau, sargybinis sekė jam iš paskos. Ant žemės gulėjo

pertekliaus. Prieš sagstydamasis klyną, dar spėjo pagalvoti, kad

Liudvikas, tačiau jį atpažinti buvo įmanoma tik iš kvailos šypsenos,

būtent dėl Soliario nenugalimumo Taryba priims sprendimą įgulos

viršutinė kaukolės dalis buvo visiškai suknežinta.

mechaniku paskirti bet kurį subinę laižyti gebantį šūdarankį. – Kaip matai, mes turime žvėrį, bet netekome jo dresuotojo. Žinau, Ir tada ryškių naktinio dangaus žvaigždžių apšviestoje Vilniaus

kad daug prisidėjai prie Soliario sukūrimo. Ar sugebėsi jį vairuoti?

Troleibusų parko respublikoje nugriaudėjo sprogimas. „Daug prisidėjau? Čia mano kūdikis“, – norėjo atsakyti Jonas, ***

tačiau susilaikė.

Troleibusų parko respublika liepsnojo, pasigirdo panikos

– Taip, vyriausiasis Kontrolieriau. Kuo puikiausiai sugebėčiau

apimtų žmonių šūksniai. Eilė galingų sprogimų sudrebino

valdyti Soliarį.

kovinių troleibusų angarą – šio stogas subyrėjo, užversdamas ir palaidodamas visą TPR kovinę galią.

– Puiku. Pirmas, tu kartu su mumis prie kulkosvaidžio. Visi kiti, atverkite garažo duris. Paskubėkit!

Beveik visą. Jonas, parverstas ant žemės sprogimų bangos, mikliai atsistojo ir, įvertinęs situaciją, pasileido bėgti link garažo nr. 5,

Atsiveriant garažo nr. 5 vartams, suriaumojo Soliario variklis,

plačiomis alkūnėmis braudamasis pro pasimetusius iš smuklių,

nustelbdamas Respubliką apėmusios panikos garsus. Aikštę

barakų ir savo gūžtų išlindusius gyventojus.

nušvietė akinančios kovinio troleibuso lempos, o Jonas, laikydamas galingą vairą, papuoštą Respublikos simboliais – sukryžiuotais

„Mutantai, mutantai!“ – pasigirdo klyksmas, staigiai užčiauptas ir

veržliarakčiu ir nupjautavamzdžiu – jautė, kad pagaliau išmušė jo

perėjęs į gargaliavimą.

valanda.

Nuolaužų ir dulkių debesyse pasirodė groteskiškos figūros, kai

Išvažiavusį į aikštę Soliarį iš karto aplipo mutantai – atrodė,

kurios jų šiek tiek švytėjo melsva šviesa. Bjauriai deformuotos,

kad į Respublikos valdas sugužėjo ištisas Žvėrynas. Nė akimirką

gumbuotos ir susikūprinusios, bet judančios neįtikėtinai sparčiai,

nesudvejojęs Jonas atvėrė liepsnosvaidžių sklendes ir aikštę

rankose dauguma jų turėjo metalinius kūjus, kuriais lengvai tarsi

užpildė nenusakomas kauksmas – mutantai pavirto į visas

degtukais mojavo aplinkui ir traiškė Respublikos gyventojų galvas.

puses bėgiojančiais liepsnos kamuoliais. Bokštelyje uoliai tratėjo

Jonas sėkmingai išvengė keleto smūgių ir prasiveržė į centrinę

kulkosvaidis – regis, Kontrolieriaus sargyba buvo sudaryta iš

aikštę. Žvilgsnis užkliuvo už televizijos bokšto – jame degė blausi

elitinių karių ir sargybinis Numeris Vienas pateisino savo „vardą“.

šviesa, turinti reikšti, kad mutantai tupi savo Žvėryno landynėse. Kodėl bokšto prižiūrėtojai neperspėjo apie antpuolį?

Mutantai, pamatę, kad Soliario taip paprastai neįveiks, skubiai atsitraukė ir sulindo į skersgatvius toliau siaubti miesto. Vyko

Pasigirdo šūviai, tačiau nebuvo aišku, kuri pusė šaudo. Tiek

120 Protagonistas | Ruduo 2020


Pražilę plazma jie žalia | juozas kazlauskas

Autorius: Vaidas Mikelskas

Protagonistas | Ruduo 2020

121


Pražilę plazma jie žalia | juozas kazlauskas įnirtinga kova, panašu, kad Respublikos gyventojai atsitokėjo po

mėgdavo nuritinti kokio nors seno autobuso griaučius ir užpulti

pradinio šoko ir pradėjo priešintis, tačiau mutantų buvo devynios

pravažiuojančius iš pasalų – klasikinė pakelės plėšikų taktika.

galybės. Kulkosvaidžio bokštelis dirbo savo darbą ir retino besivejančių – Link vartų! – sukomandavo Kontrolierius.

mutantomobilių gretas – pora jų nulėkė į šalikelę kulkoms suvarpius jų vairuotojus, kitas, priartėjęs per arti, gavo

Jonas klausiamai pažiūrėjo į jį.

liepsnosvaidžio pliūpsnį ir pavirto liepsnojančiu fakelu. Beliko pramušti Žvėryno barikadas, įsiveržti į miestą ir taipogi

– Jų per daug... – iškošė Kontrolierius. – Vienintelis būdas persverti

paskandinti jį liepsnose.

šią kovą į savo pusę, smogti! Tiesiai į jų širdį, smogti su Soliariu! Artėjant dar vienam posūkiui į dešinę link Žvėryno prieigų, Jonas Jonas suprato. Respublikos vartai buvo išsprogdinti, tačiau ne tiek,

staiga, jau antrą kartą per dieną pajuto šalto metalo prisilietimą.

kad pro žiojėjančią skylę būtų galėjęs tilpti Soliaris. Pakreipus vieną iš svirčių, iš išsišiepusių Soliario dantų išlindo masyvus spygliuotas

– Važiuok tiesiai, – iškošė pro išsišiepusius dantis Kontrolierius. –

taranas. Jonas numynė akseleratoriaus pedalą ir suriko:

Nieko nesakyk. Užšauk bokštelio liuką ir atjunk jo valdymą.

– Į Žvėryną!

Jonas taip ir padarė, vienu mygtuko paspaudimu atkirsdamas juos nuo elitinio sargybos kario, besidarbuojančio viršuje ir

Soliaris suriaumojo ir užpildydamas aikštę juodais dūmais, nėrė

nepastebimai mažuoju pirštu užkabindamas dar vieną svirtį.

vartų link. Masyvūs Respublikos vartai išlėkė tarsi žaisliniai, tačiau Soliaris po smūgio pavojingai pakrypo ir čia prireikė viso Jono

– Važiuok tiesiai, iki pat Žaliojo tilto.

meistriškumo jį suvaldant. Nors Soliaris viso labo turėjo tik keletą slaptų bandomųjų važiavimų, Jonui atrodė tarsi būtų vairavęs jį

– Bet tai juk Vyčio ordino teritorija, mes...

nuo pat mažens. Nenuostabu, jis tiesiog pažinojo šią kovos mašiną kiaurai išilgai, o visa kita – tik smulkmenos.

– Važiuok. Tiesiai visu greičiu! – vyriausiojo Respublikos kontrolieriaus akys keistai žibėjo, o balsas nebuvo panašus nei į

Išvažiavus vakarinio Vilniaus kelio link, nuo vaiduokliškų

tūlo Respublikos piliečio, nei į žmogiško sutvėrimo balsą.

daugiaaukščių griuvėsių pokštelėjo šūviai, iš šalutinių keliukų išlindo savadarbės mutantų transporto priemonės – lygiai

***

tokios pat deformuotos, kaip jų šeimininkai, sulipdytos, rodos, iš atsitiktinių gelžgalių ir patvorių detalių. Jos persekiojo Soliarį,

– Para pa para para pa para... – niūniavo ordino magistras

sargybinis Numeris Vienas atkakliai darbavosi kulkosvaidžiu,

Kontrimas, patogiai išsidrėbęs ant sofos viršutiniame Gedimino

tačiau mutantobilių vis daugėjo, jie pasirodydavo netikėtai, tarsi

bokšto aukšte įrengtame kabinete. – Senieji Vilniaus stogai...

būtų jų laukę.

Pavirtę dykviete pilka. Skrendu lyg...

– Šventieji radiacijos dievai... – išsprūdo Jonui, kuomet pamatė

Jo niūniavimą pertraukė ryšininkas Urlakis, į kabinetą ant

juos lenkiančią bagį primenančią konstrukciją, kurios viduryje

vežimėlio įveždamas siųstuvą.

buvo įsitaisęs bjaurus vienaakis mutantas, o sėdynę jam atstojo senas unitazo korpusas. Artėjo posūkis ir Jonui pavyko prispausti

– Sulaukėme svečių? – pašaipiai mirktelėjo Kontrimas ir nusijuokė

keistąją mašiną į šalikelę. Priešais mutantą išdygo troleibusų

galingu juoku.

stotelės liekanos, kurioje prieš gerą penkiasdešimt metų žmonės dar laukdavo Soliario protėvių, varomų po visą Vilnių išvedžiotų

Urlakis ramiai linktelėjo, išvyniojo aplink vežimėlį susuktą laidą ir

elektros laidų teikiama energija. Mutantas privalėjo staigiai

padavė Kontrimui su laidu sujungtą milžinišką varinį ragą. Pridėjęs

stabdyti, nulėkė nuo savo mašinos kartu su visu unitazu kaip

platesnįjį jo galą prie ausies, Kontrimas senu įpročiu pasitvarkė

kamuoliukas ir tėškėsi į betono luitus.

milžiniškos rudos barzdos šerius, įjungė ekraną ant sienos, kuriame pasirodė įspūdingos kovos mašinos vaizdas ir pasakė:

Pašėlusių lenktynių metu Kontrolierius neišleido nė žodžio, tik bėgiojančiomis akimis stebėjo viską aplink ir šnopavo į savo

– Vyčio ordino magistras Kontrimas. Jūsų paslaugoms.

išsišiepusių dantų kaukę – dėl jos atrodė, kad jis tiesiog šaiposi iš visos situacijos.

***

Jonas staigiai pasuko vairą ir masyvūs Soliario ratai nukreipė

– Magistre Kontrimai, mes atvažiavom. Kuo greičiau nuleiskite

jį į dešinę, į kelią link Žvėryno. Abi kelio puses supo šlaitai, jis

tiltą! – prašvokštė Kontrolierius į Soliaryje įtaisytą siųstuvą, prieš

palengva leidosi žemyn, norint, buvo galima išvystyti tikrai

tai suderinęs jo dažnį. Revolverio, nutaikyto į Joną, jis nenuleido.

didelį greitį. Tačiau Jonas, nors ir pasitikėdamas savo valdomu žvėrimi, nerizikavo, kadangi šio kelio atkarpos nuo Žvėryno iki vakarinio Vilniaus nekontroliavo nei mutantai, nei TPR ir ji galėjo būti pilna staigmenų – pavyzdžiui, Vilniaus dykviečių gaujos

122 Protagonistas | Ruduo 2020

– Leiskite jus pasveikinti, sere Vladai. Ar vadinti jus Kontrolieriumi? Tikriausiai pripratote prie šio titulo? – pašaipiai


Pražilę plazma jie žalia | juozas kazlauskas atsiliepė duslus balsas.

Urlakis linktelėjo. Kontrimas paniūniavo panosėje prieš kelias minutes skambėjusią melodiją, gurkštelėjo dar ir linktelėjo:

Jonas sekė akimis kiekvieną Kontrolieriaus judesį, bandydamas įvertinti situaciją. Akivaizdu, kad mutantų antpuolis buvo

– Lai nuleidžia skydą. Ir įjunk vaizdą iš išorinio paukščio-žvalgo.

susijęs su vidine išdavyste – Respublika buvo užklupta visiškai

Noriu pasigrožėti Vilniumi iš viršaus. Senieji Vilniaus stogai...

netikėtai, sprogmenis detonavo kažkas iš saviškių, o televizijos

Pražilę plazma jie žalia...

bokšto sargyba arba buvo eliminuota, arba papirkta, kadangi toks įsiveržimas negalėjo likti nepastebėtas iš aukščiau. Ar visa tai –

***

Kontrolieriaus inicijuotas sabotažas? Ar jis pardavė Respubliką Vyčio ordino magistrui Kontrimui?

Jonas stebėjo neįprastą vaizdą – visas senasis Vilnius už radioaktyvaus šlamšto pilnos buvusios upės vagos, nuo Gedimino

– Viskas įvykdyta, kaip susitarėm. Tuojau pat nuleiskite tiltą, nes

bokšto iki pat Žvėryno palengva apsigaubė žalsvu plazminiu skydu,

čia sugužės visas Žvėrynas! – įniršęs šaukė Kontrolierius, jo balsas

izoliuodamasis nuo aplinkinių dykviečių.

mainėsi, įgaudamas kažkokį gerklinį ir gargaliuojantį skambesį. Tai buvo paskutinis Troleibusų parko respublikos vyriausiojo – Taip, tikra teisybė. Mūsų paukščiai raportuoja apie tarpusavyje

kontrolieriaus matytas vaizdas, kadangi pokštelėjo šūvis, ir

baigiančius išsipjauti Respublikos ir Žvėryno menkystas. Viskas

Kontrolieriaus kaktoje atsivėrė skylė, iš kurios pradėjo tekėti

atlikta idealiai. O tavęs nelabai traukia pas saviškius, Vladai, ką?

žalsvas mutantiškas kraujas. Į Soliario kabiną iš viršaus įšoko Pirmasis Kontrolieriaus sargybinis, nusimovė juodą kaukę, iš po

– Aš dar kartą reikalauju, nuleisk tiltą!

kurios išsiveržė ilgų susitaršiusių plaukų kupeta, ir pasirodė žavus moteriškas veidas.

– Kad ir kaip būtų apmaudu Vladai, Vyčio ordino garbės kodeksas neleidžia jokių susitarimų su... Na, kaip čia geriau išsireiškus,

– Viktorija, pirmasis „Aitvarių“ būrys. Vieną kelią užtvėrei, kitą

teroristais? Dvigubais apsimetėliais ir išdavikais? Mutantai ir

atidarei, kaip matau. Dėkui.

Respublika pjaunasi tarpusavyje, tai sveikintina. Kuo mažiau tokių kaip jūs, tuo greičiau pasaulis sugrįš į normalias vėžes. Bet

– Jonas, 5-asis meistrų cechas. Em... Prašau. Ir ačiū.

tarp mūsų jokio susitarimo nebuvo, aš jau bent nieko panašaus nepasirašiau. Viso geriausio!

Viktorija vienu rankos judesiu nuplėšė Kontrolieriaus respiratorinę kaukę. Už išsišiepusių kaukės dantų slėpėsi susisukusi mutanto

„Kontrolierius“ įniršęs trenkė siųstuvą į Soliario prietaisų skydą ir

burna su mažyčiais kreivais dantimis.

sušnypštė kaip gyvatė. – Kontrolierius... Mutantas? – negalėjo atsitokėti Jonas. *** – Taip... galima sakyti ir taip. Tai Vladas, mutantas tarp mutantų. – Atsiprašau, magistre.

Kadaise išdavė juos, supjudęs visas pietines gentis, po to kažkur dingo, buvo manoma, kad užsilenkė. Tačiau kažkokiu būdu įsisuko

– Taip, sere Urlaki.

į Respublikos tarybą, tapo Kontrolieriumi. Akivaizdu, su kažkieno pagalba. Turi ko nors išgerti?

– Jūs pastebėjote naująją Respublikos kovos mašiną? Jonas pagrabaliojo per švarko skvernus – ištikimoji gertuvė buvo – Aš tau panašus į aklą mutantą?

savo vietoje. Padavė ją Viktorijai.

– Ne, magistre. Tik norėjau pasakyti, kad galbūt visgi verta

Aitvarė gurkštelėjo deginančio ir tamsios jos akių spalvos skysčio,

apgalvoti jo įsileidimo galimybes? Mūsų inžinieriams praverstų

padavė gertuvę atgal ir susidomėjusi pažvelgė į Joną.

patyrinėti tokį kovinį vienetą. Jie vis tiek būtų visiškoje mūsų kontrolėje.

– Na, Respublika žlugo. Likom tik tu, aš ir Soliaris. Gal ir geras variantas. Tik ūsus nusiskusk. Ir mes visai sutarsim.

Magistras Kontrimas atkimšo grafiną, papildė ištuštėjusią taurę ir siurbtelėjo gerą gurkšnį trauktinės.

***

– Urlaki, jei paskaitytum senas bokšto bibliotekos knygos,

Soliario kabinos durys trumpam atsidarė, ant kelio žnektelėjo

pasisemtum iš jų šiek tiek išminties. Yra vienas senas geras posakis.

Kontrolieriaus lavonas. Buvusios Respublikos pasididžiavimo

Įsileisk kiaulę į trobą, tai ir ant stalo užlips. Vladas išdavė mutantus,

variklis užriaumojo ir paleido iš galingų duslintuvų juodų dūmų

išdavė Respubliką. Tokius padarus laikyti reikia kuo atokiau. Na,

debesį.

o su naujuoju Lazerių gildijos išradimu tai bus lengva. Ar lazerių meistrai pasiruošę?

Kovinis troleibusas pajudėjo rytų link, tolyn link niekam nepriklausančių teritorijų.

Protagonistas | Ruduo 2020

123


Angelas sargas | sofija kryžmantaitė

Angelas Sargas Sofija Kryžmantaitė Svajoja tapti rašytoja

Pakibęs pora metrų virš jūrų žvaigždėmis ir dumblu užkloto grind-

Senasis Griškantas garsiakalbį būtų išmontavęs.

inio, povandeninis laivelis atsargiai dūzgė Soboro kryptimi. Akluose pajuodusių, yrančių buvusių parduotuvių, knygynų ir kavinių lan-

Adamas užsimaukšlino skafandrą ir, pasitikrinęs, ar deguonies

guose maišėsi įvairių raštų, formų ir dydžių žuvys. Kartais dumblo

srautas tekėjo stabiliai, įjungė hidrogelinį liuką.

debesis kėlė pabaidytos plekšnės. Teko palaukti, kol „Merkel 2“ pakeitė liuko konsistenciją tolygia JAT – Jungtinių Alpių Tautų – Trečiojo bataliono inžinierius-ar-

vandens. Kaufmannų Aurimas sakė tiesą. Reikėjo sėsti į „Schultz“.

cheologas Adamas Grischkantas šypsojosi: išsipildė svajonė

Gal Mateika galės pagelbėti, minėjo, kad kažkuriam doke nau-

aplankyti Atlantidą.

jutėlaitis stovi. Niekam nereikalingas. Kaip draugui – nuorganizuotų…

Mažytė buvo ta Atlantida – viso labo antras prieš šimtmetį paskandintos šalies miestas. Ir dar ne pačios geriausios būklės. Ap-

Senoliui patiktų. Kaip ir jau nuorganizuotas „Merkel 2“ „UNES-

griautas tvano, kaip ne itin svarbus pramonės, karybos ar kultūros

CO-neue“ nepatvirtintai operacijai.

taškas, Kaunas tebuvo vienas pražuvusių Europos miestų, pamirštas, paliktas lėtai irti. Nedomino nei „UNESCO-neue“, nei Rytų

Jei valdymo pulto hologramoje Soboras atrodė įspūdingai – išdidži-

Jūras siaubiančių Uralo flibustjerų.

ai iškėlęs švytintį kupolą ir atsukęs pasauliui akinančio baltumo sienas, Grischkanto skafandro ekrane drumzlinai žalsvame fone

„Pagaliau“, – pagalvojo mirksint mėlynoms valdymo pulto švie-

stūksojo papilkusios, pažaliavusios kolonos; vietomis švietė plytos,

selėms.

o langus bei reljefinius papuošimus dengė storas floros ir faunos kilimas.

Liko apie šimtas metrų. Manevruodamas tarp liepų liekanų Grischkantas pavarė laivelį prie dar gerokai iki tvano mirusių „Kanklių“.

Koks miestas buvo… – dejuodavo prosenis. – Kaip Šveicarija. Su funikulieriais… Tik mažiau pinigų ir be kalnų.

– Sie haben nach Kaunas angekommen*. – pranešė ramus moteriškas balsas.

Ir vis tik – medinukų nuolaužoms buvusiuose Aleksoto, Šančių ar Žaliakalnio rajonuose ir viena į kitą girtai besiramstančioms

– Kurgi dar… – atsiduso Grischkantas.

gelžbetoninėms konstrukcijoms kadaise tankiai užstatytuose sovietiniuose kvartaluose su Soboru nebuvo ko nė lygintis.

Adamą pasikartojantys pranešimai erzino – reikėjo būti aklam, kad nematytum to holograminiuose žemėlapiuose ir kurčiam, kad neg-

Pasirinkęs geriausią istorinę Soboro interpretaciją skafandro

irdėtum įkyraus pypsėjimo artėjant prie nuskendusių pastatų sienų.

ekrane, Grischkantas atbulas nusiyrė keletą metrų ir blykstelėjo

124 Protagonistas | Ruduo 2020

* Atvykote į Kauną. (vok.)


Angelas sargas | sofija kryžmantaitė fotografuodamas bažnyčią. Tada ėmė ieškoti kitų kampų pastato

metės katalikų ir stačiatikių tradicijos.

skeleto skenografijoms. Griuvėsiai niekam nerūpėjo. Pakibęs virš angelo, Grischkantas kelis sykius blykstelėjo kamera. Sudominti „UNESCO-neue“ Komitetą nelegaliomis nuotraukomis

Ir sustingo. Sulig kiekvienu blyksniu kažkas, vėluodamas kelias

buvo paprasta. Eins, zwei. Polizei**. Sudominti taip, kad operacija

milisekundes, žybtelėdavo ir ties kęžtančios sakyklos apačia. In-

nuo pat pradžių būtų buvusi komiteto idėja, buvo menas. Čia reiks

žinierius tarsi torpeda šovė žemyn ir po akimirkos saujoje gniaužė

Waiwos Weiss. Gandonešis bylojo, kad ganėjo vienintelio jos žodžio

permatomą skulptūrėlę. Irgi angelo.

iš jūrų dugno iškelti Senojo Berlyno Muziejaus freskas, reljefus, skulptūras ir Zalcburge jais papuošti „UNESCO-neue“ kiemą. Kitas

Nespėjo pagalvoti, ar čia krištolas ir ar tikras. Pajuto kažką įsiremi-

pradėtų naują hidroarcheologinių tyrimų erą Kaune…

ant į nugarą. Skafandre įmontuotame garsiakalbyje išgirdo.

Iš Adamo skafandro iššoko bioplastinė sfera. Porąsyk burgztelėjusi,

– Atiduok. Jis priklauso mano šeimai.

ji paplaukė keletą metrų Soboro link, tada kaip raketa šovė į viršų, palikdama paskui save burbuliukų uodegą. Ūmai pakibusi vietoje,

Balsas buvo moters. Mėtė kirčius, priebalsius akcentavo ir balsius

ėmė žemai, gaudinčiai pulsuoti. Skafandro ekrane atsirado raudona

tampė taip keistai, kad jei nebūtų buvę taip netikėta ir taip baisu

trimatė Soboro projekcija, vietomis tarsi apkramtyta – bažnyčiai

– Adamas galėjo prisiekti, kad dešinįjį inkstą spaudė šaunamasis

ne visur pavyko išvengti irimo. Nubyrėję ar tvano nurauti kryžiai,

ginklas – būtų prapliupęs juokais.

vienas bokštelis, gal paplautas, gal požeminių vandens srovių ar tankaus jūržolių ir gyvių tinklo išvargintas, pamažu smego.

– Palauk, – Grischkanto nuostabai, jo balsas skambėjo ramiai. – Man prireiks minutėlės kostiumui išvėdinti.

– Būna blogiau, – šyptelėjo inžinierius, tačiau čia pat susiraukė. Moteris turbūt sutriko, nes ginklas rėmėsi nebe taip skaudžiai. Dėmesį patraukė mėlyna dėmė sienos projekcijoje. Kuriuo kampu besuktum bažnyčios modelį, po vienu langu žiojėjo skylė.

– Atiduok. – pakartojo, bet jau nebe taip užtikrintai.

Adamas keliais grybšniais nusiyrė Soboro link ir įsispoksojo, iš-

Staigiai apsisukęs, inžinierius kaire ranka sugriebė ginklą ir už-

jungęs istorinį filtrą. Tikrai, nors daugumoje langų tarsi dantys

suko jai ranką. Dešiniąja ėmė nuo savęs stumti priešininkės galvą.

kyšojo stiklų liekanos, vienas priminė išsižiojusią bedantę žuvį.

Moteris aiktelėjo ir paleido ginklą. Iš biopolimero masės į Grischkanto delną įšoko šukė, rasta prie skylės Soboro sienoje. Griebęs

Ertmė po langu buvo atsiradusi neseniai. Neapaugusi maurais,

moters skafandrą deguonimi aprūpinančią žarnelę, įtempė ją virš

net aptrupintos plytos dar nepapilko. Tinko ir stiklo gabalai po

šukės.

langu mėtėsi poros metrų spinduliu. Augmenija ir moliuskai buvo nudrėksti, sieną aplink langą įstrižai kirto tarsi drebučių sluoksnis.

– Kas tu? Ko iš manęs nori? Ką čia veiki? – sumaurojo.

– O šitai man nepatinka. – pakėlęs vieną šukę, burbtelėjo Grisch-

Moteris įsitempė ir įsmeigė į Grischkantą tarsi angliukai degančias

kantas.

akis.

Kiek pasvarstęs, pasiuntė bioplastinę sferą ertmėn.

– Greitai išsivėdinai. – išspjovė. – Girdėjau, kad JAT užtikrina lygias teises, tačiau niekad nemaniau, kad tai galioja ir teisei gauti į

Skafandro ekrane mirgėdamas grūdeliais lėtai niro vaizdas. Ir

dantis.

viduje Soboro sienos buvo pilkos, o ant plytelių tarp trūnijančių klauptų snaudė kriauklytės ir dumbliai. Tačiau čia bent jau nebuvo

– JAT garantuoja teisę negauti į dantis, jei negrasini ginklais. –

tiek dumblo. Virš altoriaus tarsi šmėkla bolavo angelas, prismeigęs

metė Grischkantas. – Bet čia ne JAT. Jei atsakysi į klausimus, galbūt

kažkokį apsilupinėjusį gyvį.

galėsim pamiršti, kas čia įvyko.

Tvyrojo amžių ramybė.

Grischkantas nužvelgė tamsiai žalią Kalifato uniformą, išmargintą baltais kringeliais, plyšį akims skafandre. Likusią veido dalį dengė

Adamas neištvėrė – išjungęs sferą šmurkštelėjo vidun. Per žalsvą

deguonies kaukė. „Įdomu, sprendimas inžinerinis ar kultūrinis?“

vandenį skafandro ekrane taip gerai nebesimatė, tačiau ir nebe-

– pamanė, tačiau pagavęs save pyktelėjo. JAT Trečiojo bataliono

mirgėjo. Leisdamas debesis mažų burbuliukų, Grischkantas lėtai

inžinieriui taip galvoti nederėjo. „Koks skirtumas, įdomiau, iš kur

nusiyrė laiko ir vandens apgadinto angelo link.

moteris taip toli nuo Pietų Jūrų… Dar lietuviškai kalba, kad ir laužytai… Bet kad nepanaši…“

Soboro vidus stebino kuklumu. Cerkvių Grischkantas buvo matęs – ir visos buvo puošnios, spindinčiais kupolais, išdabintos freskomis,

„Kodėl aš apie tai galvoju?“ – susizgribo. Bet negalėjo negalvoti.

ikonomis, mozaikomis, vitražais… Net Waiwai gali būti sunku

Tvanui nuplovus senolio šalį, kažkiek lietuvių liko šalyse, vėliau ta-

įtikinti „UNESCO-neue“ skirti finansavimą Kauno Soboro išsaugo-

pusiose JAT, šv. Jurgio Kryžiaus Laivynu, Uralo flibustjerais. Tačiau

jimo darbams. Vargu ar jie patikės, kad Sobore susiduria tūkstant-

jų buvo mažai. Iš veidų visi vieni kitus žinojo. Kartu šventė, futbolą

** Viens, du. Policija. (vok.)

Protagonistas | Ruduo 2020

125


Angelas sargas | sofija kryžmantaitė žaidė, suko reikalus – švarius ar ne.

davo, kad mokslininku būti verta. Pirmas sužinai, kad negalėsi nieko, visiškai nieko padaryti.

Bet Kalifate? Kurį laiką Sobore tvyrojo tyla. Disonansas. Egzotika. – Ar mūsų… jūsų… ten daug? – staiga paklausė Hawwa. – Hawwa Abu Rahman, – išgirdo. – Meno istorikė. Slepiuosi. Noriu, kad atiduotum angelą, o tada dingtum. Užteks?

– Mūsų, – atsargiai pataisė Grischkantas. – JAT? Yra. O… ten?

Grischkantas šiaip ne taip atsitokėjo, tada nuleido šukę ir au-

– Aš viena. Net broliui nerūpi. Turėjau… pasiskolinti jo laivą, kitaip

tomatiškai ištiesęs ranką, prisistatė:

niekada…

– Adamas Grischkantas. Inžinierius-archeologas. Ketvirtos kartos

Grischkantas šyptelėjo.

lietuvis. Malonu. – Nuknisai brolio laivą ir išplaukei pati viena niekur, kažkur, už Hawwa rankos nespaudė, o toliau stebėjo Grischkantą, tačiau gal

jūrų marių, į giliausią užkampį, pro plėšikus, piratus ir velniai žino

kiek švelniau.

ką vien dėl šito? – „Senis užskaitytų.“ – Imk. – inžinierius ištiesė figūrėlę moteriai.

– Adamas…– staiga susijuokė. – Šit kaip! Lietuvis… – palingavo galvą. – Aš irgi. Tai yra, promočiutė buvo lietuvė. Jei nebūtum

Ši pagriebė brangenybę. Kostiumas tarsi plėvele apgaubė angelą ir

bandęs nusukti man sprando, būtų malonu. Atiduok angelą!

jį prarijo.

Grischkantas susiraukė. Grąžinus skulptūrėlę galima tikėtis bet ko.

– Adamai. Kokie tie lietuviai?

Kita vertus, jei istorija apie šeimyninę relikviją tiesa, pavojus grėsė didesnis – senolis būtų galvą nurovęs dėl menkiausio Griškantų

Inžinierius susiraukė. Saviškius tiesiog jautė. Bet kaip paaiškint

namų varžtelio.

kitam?

„Gaila, kad niekada nepaklausiau, kur tiksliai gyveno Griškantai.“ –

JAT visi rengėsi darbiniais kombinezonais ar skafandrais, priklau-

pamanė Adamas. Tačiau tuoj pat sudraudė save už budrumo stygių.

somai nuo to, kur dirbo – sausumoje ar po vandeniu. Visų unifor-

Su kalifatiečiais niekada nežinai.

mos buvo vienodos, o veidai nieko nesakė. Per šimtmetį susilygino manieros ir išnyko akcentai. Ne kitaip ir kitur: lietuviai šv. Jurgio

– Nagi, neturiu laiko žaidimams! – iškošė Hawwa.

Kryžiaus Laivyne klausydami linksėjo kaip Laivyne, vieną galvojo, o kitą sakė – kaip Laivyne.

– Tu mane ką tik užpuolei. – tarė Grischkantas. – Atidavęs angelą, būčiau paskutinis kvailys.

Valgė visi tą patį – žuvį ir tai, ką Alpių terasose suveikdavo maisto inžinieriai. Kalėdas JAT šventė visi. Lietuviai šventė ir Valstybines

Inžinieriaus nuostabai, moteris pritardama linktelėjo.

Senąsias, tačiau tradicija menko.

– Būtum. Bet supranti, kad aš vis tiek vienaip ar kitaip jį iš tavęs

Viena, ką galėjo išskirti – neprilygstamą meilę transportui. Kilus

pasiimsiu?

tvanui lietuviai pirmieji sulipo kas į ką beturėjo – laivelius, medines ar gumines valtis, kanojas ar net improvizuotus plaustus. Grisch-

– Vienaip neišeis. – atkišo šukę Grischkantas. – Papasakok… apie

kantas galėjo prisiekti: ne vien iš būtinybės. Kiekvieną varžtelį pat-

promočiutę.

ys prižiūrėjo, tepė, taisė, knebinėjo.

Hawwa išpūtė akis.

– Technologijas… mėgstam… – numykė Grischkantas.

– Ką čia pasakoti. Buvo čia gydytoja. Kartą gavo darbo pasiūlymą

– Iškalbos trūksta. – nukirto Hawwa.

Emyratuose. Išvažiavo ir pasiliko. Sukūrė šeimą. Vieną dieną išvyko į Himalajus. – moteris žvilgsniu ilgai šlifavo besiraitantį gyvį po

Pokalbis išsisėmė.

apšepusiu angelu. – O grįžti nelabai kur ir buvo. Nei čia, nei ten. Adamas papurtė galvą. Prioritetas – surinkti pakankamai medžiaPažįstama. Kiekvienas JAT lietuvis būtų papasakojęs kažką

gos ir įtikinti Komitetą, kad hidroarcheloginiai tyrimai Kaune –

panašaus.

mažiausia, ką JAT gali padaryti savo įvairialypės bendruomenės labui. Atsispyręs nuo pažaliavusių plytelių, nusiyrė prie skylės

– Kokia tavo istorija? – Hawwa įrėmė į Grischkantą aštrų žvilgsnį.

bažnyčios sienoje.

– Prosenelis buvo klimatologas Šveicarijoje, – atsiduso šis. – Saky-

Kamavo jausmas, kad praleido kažką labai svarbaus.

126 Protagonistas | Ruduo 2020


Angelas sargas | sofija kryžmantaitė „Slepiuosi.“ Nuo ko?

– Gal nuplaukė?

JAT laivai buvo projektuojami taip, kad nepastebėtum, kol ant jų

– Kaži… – susimąstė Grischkantas.

neužplauksi. Arba specialiai neieškosi. „Merkel 2“ dengiantys polimerai atspindėdavo gretimus paviršius, norėdamas galėjai įjungti

Mirusioje aikštėje spengė tyla. Pro skylę nė per vieną skafandro fil-

ir matinį kamufliažą – tuomet laiveliai išvis susiliedavo su aplinka.

trą nebuvo regėti nė gyvos dvasios. Jei ne žymės ant Soboro sienos,

Šalia propelerių ar variklių įmontuoti duslintuvai slopindavo garsą.

Adamas būtų tikėjęsis, kad tuoj iš visų kampų pradės lįsti iki dantų

Vienvietis Grischkanto laivelis turėjo būti išvis nematomas.

apsiginklavę žali žmonės baltais raštais.

Krūptelėjo prisiminęs žymes, pastebėtas lauke.

Inžinierius pavarė laukan bioplastinę sferą. Po kelių akimirkų skafandro ekrane sužibo Žilinsko Galerijos projekcija ir mažytis laive-

– Hawwa… kodėl čia skylė?

lio modelis. Grischkantas nukreipė sferą aukščiau. Žalčio niekur nebuvo matyti. Stvėrusi ginklą, Hawwa irgi įsitaisė prie skylės po

– Adamai. Kiek gera JAT hidroarcheologinė žvalgyba?

apgadintu langu.

– Kaip… Miestą radau. Tavęs… čia neturėjo būti. Tai… – inžinierius

– Ką darom? – paklausė.

pasukiojo plaštaką. – Bandom laimę, – gūžtelėjo pečiais Grischkantas. – Aišku. Ar esi girdėjęs apie Jūros Šaitaną? Nuplaukti tuos dvidešimt metrų buvo sunku. Atrodė, kad akli aikštę Tvanui nuplovus ar ištirpdžius Antarkties ledynus į dienos šviesą

supančių pastatų langai šaiposi, nuoga skulptūra išskėstom rankom

išlindo amžius snaudusi bjaurastis. Dauguma šių padarų buvo

tik ir laukia, kol inžinierius paklius jai į nagus, o jūrų žvaigždės

plėšrūs, tad turimos žinios apie jų gyvenamas teritorijas ir mity-

išlakstys visomis kryptimis prieš Grischkantą išnirus pačiam

binius įpročius kartais galėjo lemti – gyvensi ar ne. Paprastai jie

Šėtonui.

apsiribodavo šiltesniais vandenimis, kur buvo apstu maisto. JAT jūrose jų beveik nebuvo.

Penki metrai. Inžinierių mušė karštis. Septyni. Prakaitas užpylė akis. Dešimt. Velnio boba! Apgavo! Dvylika…

– Kas tai? – Greičiau, Adamai, plauk greičiau! – sušnypštė garsiakalbis. – Toks… kaip ir žaltys. Labai didelis. Greitas. Šaudo spygliais. Suūžė, priekyje nutįso burbuliukų juosta. Palei apvalių formų laivelį – Nori pasakyti… Antarktinis Žaltys? Čia? Iš kur? Bataliono duome-

į dumblą įsmigo dyglys sulig keliais sprindžiais. Iš paskos sekė dar

nys to nerodė.

keli, smigdami į pajuodusius galerijos laiptus. Vienas beveik pradrėskė inžinieriaus kostiumą virš kairiosios mentės.

– Nežinau. Nerūpi. – papurtė galvą Hawwa. Mirgančiame grūdėtame ekrane nieko nebuvo matyti. Grischkantas krūptelėjo prisiminęs kelių metrų spinduliu išdrabstytus plytgalius.

– Šauk, ko lauki, šauk! – subliuvo Grischkantas ir, pajungęs ekstremalios navigacijos režimą skafandre, metėsi į šoną.

– Kur jį matei? Pačiu laiku. Ilgas kūnas tarsi trūkusi spyruoklė pylė ten, kur prieš – Prie Žilinsko galerijos. Palikau ten savo laivą. Plaukiau iš

akimirką kapstėsi Adamas. Užuot trenkęsis į žemę, padaras žai-

prosenelės. Nuo Laisvės alėjos. Ties kavine pasipylė spygliai… Nė

biškai pakeitė kryptį ir leisdamas burbulų debesis, nusivijo inžin-

nepajutau, kaip atsidūriau Sobore. Girdėjau jį krapštant sieną. Pa-

ierių.

skui jis dingo, o tada pasirodei tu. Angelas sargas, ne kitaip… – Hawwa, šauk! – maurojo Grischkantas, tačiau garsiakalbis tylėjo. Grischkanto vaizduotė nupiešė ilgą padarą, susiraičiusį ant tri-

Kas jai nutiko?

kampio galerijos stogelio, pamažu apsivejantį koloną, o tada kaip kulka šaunantį grobio link vos tik Adamas ar Hawwa iškiš nosį iš

Aplink inžinierių nusidriekė dumblo debesėliai, į plyteles vienas po

bažnyčios. Plėšrūną, sekantį „Merkel 2“, šiam burzgiant pro miesto

kito smingant spygliams. Grischkantas nė nepajuto pajungęs reak-

sienos bokštų likučius, amžiams nutilusį muzikinį teatrą, apgri-

tyvinį režimą ir šovė į viršų.

uvusią miesto savivaldybės dėžutę, didžių didžiausią kunigaikštį. Tykantį žuvelės skardinėje dar šiai kybant virš dumblo užneštos

Taip nieko nebus. Yra, aišku, variantas, bet „UNESCO-neue“ Kaune

pilies griaučių, nugriauto rotušės bokšto.

bus galima pamiršti…

– Kas per velnias… Jokio Žalčio ten nebuvo.

Tiek to. Gyvybė svarbiau.

Protagonistas | Ruduo 2020

127


Angelas sargas | sofija kryžmantaitė

Autorė: Jovita Rajančiūtė

128 Protagonistas | Ruduo 2020


Angelas sargas | sofija kryžmantaitė Grischkantas užsimerkė, davė bioplastinei sferai komandą ir, ap-

– Tu durnas? Kiek tai truks?

sukęs kilpą virš Hawwos laivelio, visu greičiu nuūžė Laisvės Alėjos link. Kad tik paspėtų. Kad tik…

– Kiek reiks. – truktelėjo pečiais inžinierius.

Įtaisas pakibo viename taške. Prabėgo kelios milisekundės ir sfera

– Yra geresnis variantas. – tarė Hawwa. – Laisvasis dažnis.

išleido ryškų blyksnį. Sprogimo išjudinta vandens masė skaudžiai bloškė jam į nugarą. Kokia laimė, kad spėjo atsitraukti! Kad tik

Grischkantas susiraukė. Viskas stojo į savo vietas.

Hawwa būtų pasilikus Sobore… Bet ar sprogimo užteko pribaigti padarui? Pastatai tai sveiki.

– Taip ir maniau. Viena niekaip nebūtum čia nusigavusi! Susikviesi draugelius, o tada pagrobsi JAT laivą? Pagalvok apie kontekstą.

Inžinierius pajuto stiprų norą grįžti į savo laivelį, nukreipti jį į ar-

Tu iš Kalifato! Laivas jau vogtas „UNESCO-neue“ nepatvirtintai

timiausią JAT miestą ir susmegus operatoriaus kėdėje miegoti tol,

operacijai! O sferinis terminalas su Rytų Jūrų regiono duomenimis

kol jo nepažadins „Sie haben nach…“. Ir subarė save. JAT Trečiojo

susprogdintas! Bus diplomatinis skandalas.

bataliono inžinieriui taip galvoti nederėjo. Moteris susiraukė. – Hawwa! Atsiliepk! Hawwa? – Paranojikas… Man tereikia tavo radijo! Garsiakalbis tylėjo. Grischkantas susikeikė ir nuzvimbė atgal prie bažnyčios.

Grischkanto laivelis tebesnaudė kur paliktas. Virš operatoriaus kėdės cypavo raudona lemputė, o valdymo pultas mirgėjo visomis

Hawwa vis dar buvo ten, kur ją ir paliko, tik lyg apsvaigusi žiūrėjo į

vaivorykštės spalvomis.

vieną tašką ir protarpiais purtė galvą. Grischkantas atsargiai palietė moters petį.

– Sie haben eine Funkmeldung!*** – plyšavo garsiakalbis.

– Hawwa? Mes jį nukovėm.

Įsmukęs į kėdę, Adamas išjungė operacinės sistemos perspėjimus velniop. Tuo pasirūpins vėliau. Dabar – linksmasis skambutis. In-

– Tu! Šunie! – išgirdo.

žinierius suvedė Hawwos nurodytą radijo kodą ir ėmė laukti.

– Aš mus išgelbėjau! Kodėl nešovei, kai prašiau? – sušuko Grisch-

Kelias minutes fone buvo girdėti neaiškus pypsėjimas. Staiga gar-

kantas.

siakalbyje pasigirdo prarūkytas balsas:

– Tai turėjo būti dienos operacija… Atplaukiau, pasiėmiau pro-

– Alo, Kascytis. – akcentai buvo sudėti keistai, užilginti balsiai. Ada-

močiutės prisiminimą, apsižvalgiau po jos miestą ir išplaukiau! –

mui nutirpo rankos kojos. Flibustjeras.

purtė galvą Hawwa. – O tu palikai mane be laivo! – Kalba Ieva. Kodas raudonas. – sučiulbo Hawwa. – Tai turėjo būti dienos operacija, – kreivai šyptelėjo Grischkantas. – Atplaukiau, surinkau medžiagą „UNESCO-neue“, apsižvalgiau

– Poniel. Būsiū. Pėnkios mynūtės.

po prosenelio miestą ir išplaukiau. Geriau pažiūrėkime, ką galime padaryti.

– Supratau. Baigiau.

Sprogimas nutėškė laivelį po atmetusios rankas į šonus statulos

Grischkantas įsikniaubė į delnus. To dar betrūko, kad jį susemtų

kojomis. Grischkantui norėjosi lygiai taip pat skėstelėti rankomis.

Kalifato ir flibustjerų kompanijoje.

Mažojo laivelio korpuse dabar žiojėjo skylė, o šalia, tarp metalo ir plastiko atplaišų susivijęs į mazgą tysojo ilgas, dygliuotas kūnas.

– Ko taip? – Hawwos akyse degė linksmi žiburėliai.

Atrodė daugiau graudžiai nei baisiai. – Aš norėjau atkreipti „UNESCO-neue“ dėmesį, bet ne šitaip! – Adamas parodė į laivą:

pyktelėjo Adamas.

– Ar jis regeneruoja?

– Ne tavo vieno šeima iš Kauno. – purkštelėjo moteris, tada pliaukštelėjo jam per petį. Skaudžiai. – Mes dar jį prikelsim antram

– Taip sugadintas… Nežinau ar ir mėnesio pakaktų… – Hawwa su-

gyvenimui! Proseneliai didžiuosis.

simąstė. – Klausyk. Tu juk ne basas čia atbridai? – Trauk angelą sargą… mums jo prireiks… – atsiduso Grischkantas. – Čia „Merkel 2“. – atsiduso inžinierius. – Erdvės nėra net labai intymiam pasiplaukiojimui. Atsarginiai deguonies balionai – ir tie į korpusą įlydyti. Nebent… Kur remontinis komplektas?

*** Gavote radijo pranešimą. (vok.)

Protagonistas | Ruduo 2020

129


Ačiū, draugai! Penktasis Protagonistas nuoširdžiai dėkoja didžiulei savanorių komandai, kuri praturtino šio žurnalo puslapius! Rašytojai:

Paišytojai:

Adomas Rutkauskas Agnė Juškėnaitė Benita Balsytė Egidijus Zaikauskas Greta Musteikienė Ignas Vieversys Inga Zavackė Juozas Kazlauskas Karolina Daniusevičiūtė Kastytis Zubovas Mangirdas Beniušis Sofija Kryžmantaitė Tadas Jakubauskas Tomas Mitkus Vaida Nedzinskaitė-Mitkė Valdemaras Nedvecki Violeta Pročkytė

Gintaras Pečiukonis - behance.net/Peciukonis Jonas Petrauskas - artstation.com/artjonas Jovita Rajunčiūtė - artstation.com/vanilecream Justinas Jažauskas - behance.net/justinasjaz Milda Kargaudaitė - mildakarg.com Žurnalo maketas ir ekstra iliustracijos - Vaidas Mikelskas

Antagonistai: Lukas Dapkus Virginija Juodakytė

Projektas finansuojamas lietuvos kultūros tarybos

klaidų ieškotojai: Agnė Juškėnaitė Benita Balsytė Justina Liaukevičiūtė Karolina Daniusevičiūtė Mangirdas Beniušis Vaidas Mikelskas Norite pasidalinti savo mintimis ar įžvalgomis? Rašote puikias, fantaziją žadinančias istorijas? O gal tiesiog norite pasidalinti savo piešiniais, kurie dulka stalčiuje ar „New folder (1)“ pavadintame kompiuterio aplankale? Atsiųskite juos mums! Visuomet esame atviri idėjoms, pasiūlymams ir darbams, kurie praturtintų sekantį žurnalo numerį. Jei manote, kad turite kuo pasidalinti, parašykite mums:

ProtagonistasMagazine@gmail.com

130 Protagonistas | Ruduo 2020

Spausdino

www.kopa.lt


Miniatiūrų, kortų, stalo žaidimų vakarai ir turnyrai, žaidimų naktys ir geras laikas su draugais geek'ais! worldofgameslt

Šv. Gertrūdos g. 42, Kaunas Protagonistas | Ruduo 2020

131


132 Protagonistas | Ruduo 2020

© MB „Ductus Exemplo“ 2020. Visos teisės saugomos.


Millions discover their favorite reads on issuu every month.

Give your content the digital home it deserves. Get it to any device in seconds.