VTEK išvada

VYRIAUSIOJI TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJA SPRENDIMAS DĖL RIMANTO RAMANAUSKO 2019 m. sausio 30 d. Nr. KS-19 Vilnius Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – Komisija, VTEK): Komisijos pirmininkas Edmundas Sakalauskas, nariai Virginijus Kanapinskas, Saulius Katuoka ir Antanas Šenavičius, atlikusi tyrimą dėl buvusio VĮ Registrų centro (toliau – Įmonė) direktoriaus pirmojo pavaduotojo Rimanto Ramanausko elgesio atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatoms ir įvertinusi tyrimo metu gautą medžiagą, n u s t a t ė : Nagrinėjimo pagrindas ir dalykas 2018 m. rugpjūčio 22 d. posėdyje Komisija susipažino su Įmonės pranešimais, kuriuose prašoma įvertinti Įmonės buvusio direktoriaus pirmojo pavaduotojo Rimanto Ramanausko elgesio atitiktį Įstatymo nuostatoms. Pranešimuose teigiama, kad R. Ramanauskas buvo Įmonės direktoriaus pirmuoju pavaduotoju, taip pat Lietuvos matininkų asociacijos (toliau – Asociacija) narys, tarybos narys ir prezidentas (prieš tai viceprezidentas), tačiau, eidamas pareigas valstybinėje tarnyboje narystės ir pareigų privačių interesų deklaracijoje nenurodė, taip pat, organizuojant ir vykdant viešuosius pirkimus Įmonėje, dalyvavo priimant sprendimus, susijusius su Asociacija ir UAB „HnitBaltic“, o šie sprendimai jam kelia interesų konfliktą: - 2017 m. kovo 23 d. pasirašė kvietimą tiekėjams (taip pat ir Asociacijai) teikti pasiūlymą (pirkimo objektas – Įmonės matininkų ir geodezininkų kvalifikacijos kėlimo kursai be egzamino).

2017 m. balandžio 3 d. patvirtino mažos vertės viešojo pirkimo pažymą dėl tinkamiausiu pripažinto tiekėjo (tinkamiausia pripažinta Asociacija). 2017 m. balandžio 3 d. pasirašė raštą, kuriuo pakvietė Asociaciją derinti pirkimo sutartį su Įmone.

- 2017 m. balandžio 5 d. patvirtino paraišką dėl Asociacijos metinės konferencijos dalyvio kortelių pirkimo procedūrų inicijavimo ir tą pačią dieną patvirtino mažos vertės viešojo pirkimo pažymą dėl tinkamiausiu pripažinto tiekėjo (tinkamiausia pripažinta Asociacija). 2017 m. balandžio 16 d. vizavo sąskaitą faktūrą, kurią Įmonei pateikė Asociacija.

- 2016 metais Įmonėje vyko Geografinės informacinės sistemos programinės įrangos įmonės licencijos viešasis pirkimas. 2016 m. birželio 2 d. R. Ramanausko vadovaujama viešojo pirkimo komisija priėmė sprendimą nustatyti, kad vienintelio konkurso dalyvio UAB „Hnit-Baltic“ kvalifikacija atitinka nustatytus reikalavimus ir nutarė pripažinti šios įmonės pasiūlymą laimėjusiu konkursą bei pakviesti tiekėją derinti pirkimo sutartį. Viešojo pirkimo komisijos posėdžiui vadovavo ir protokolą pasirašė R. Ramanauskas, taip pat pasirašė 2016 m. birželio 2 d. Įmonės raštą UAB „Hnit-Baltic“ Nr. (1.1.34)s-2796, kuriuo tiekėjas informuotas apie laimėtą konkursą.

Komisija vertina, ar R. Ramanauskas savo privačių interesų deklaracijoje nenurodęs duomenų apie narystę ir pareigas Asociacijoje, nepažeidė Įstatymo II skirsnio nuostatų, reglamentuojančių privačių interesų deklaravimą, taip pat, ar eidamas tarnybines pareigas Įmonėje ir pasirašydamas dokumentus, susijusius su Asociacija ir UAB „Hnit-Baltic“, nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, įpareigojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, o interesų konfliktui kilus – nusišalinti.

2 Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje bei Įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje pranešimams pateikti nustatytas trejų metų terminas nuo galbūt teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo. Pranešimas dėl R. Ramanausko elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms buvo pateiktas 2018 m. rugpjūčio 14 d., taigi Komisija turi teisę vertinti R. Ramanausko elgesį nuo 2015 m. rugpjūčio 14 dienos.

Nustatytos faktinės aplinkybės 1. Įmonė yra iš valstybės turto įsteigtas ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Įmonė nuosavybės teises priklauso valstybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei disponuoja juo patikėjimo teise. Įmonės teisinė forma yra valstybės įmonė. (Įmonės įstatų 1 punktas). Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (Įmonės įstatų 3 punktas). Įmonės tikslai – įgyvendinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymą, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymą, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymą, Lietuvos Respublikos teritorijos ir jų ribų įstatymą, Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymą, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą, Lietuvos Respublikos hipotekos registro įstatymą, Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymą, Lietuvos Respublikos sutarčių registro įstatymą, teisės aktų nuostatas dėl Testamentų registro, Vedybos sutarčių registro, Įgaliojimų registro, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro, teisės aktų nuostatas dėl Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos, Antstolių informacinės sistemos, Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos, Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos, Licencijų informacinės sistemos, Metrikacijos paslaugų informacinės sistemos tvarkymo, užtikrinti, kad elektroniniu būdu vyktų turto pardavimas iš varžytinių ir aukciono būdu, analizuoti nekilnojamojo turto rinką ir teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti nekilnojamojo turto vertinimą, rengti duomenis nekilnojamajam turtui apmokestinti, kurti ir diegti informacines sistemas, teikti valstybės informacinių technologijų paslaugas, dalyvauti įgyvendinant bendrą teisinės informacijos sistemos politiką Lietuvoje, teikiant paslaugas vykdyti pelningą veiklą (Įmonės įstatų 8 punktas).

2. Įmonės organai yra įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, kolegialus įmonės valdymo organas – valdyba, vienasmenis valdymo organas – įmonės vadovas (Įmonės įstatų 12 punktas).

3. Įmonės vadovas: priima į darbą ir atleidžia darbuotojus; sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis; tvirtina įmonės filialų nuostatus; skiria ir atšaukia įmonės filialų vadovus; turėdamas valdybos išankstinį pritarimą, nustato įmonėje taikomus turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodus ir normatyvus; parengia įmonės darbuotojų darbo apmokėjimo ir skatinimo taisykles; teikia informaciją valdybai ir įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai apie įmonės veiklos prognozes, planus, nurodydamas reikalingų investicijų ateinančiais finansiniais metais sumas, ir apie įvykius, turinčius esminės reikšmės įmonės veiklai; derina su filialų vadovais filialų vadovų pavaduotojų kandidatūras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 23 d. nutarime Nr. 1341 „Dėl valstybės įmonių vadovų darbo užmokesčio“ nurodyta tvarka, nustato įmonės vadovo pavaduotojų mėnesinės algos pastoviosios dalies ir kintamosios dalies dydžius, 10-20 procentų mažesnius už įmonės vadovo mėnesinės algos dydį, ir taiko šio nutarimo 1.0 papunkčio ir 5 punkto nuostatas (Įmonės įstatų 35 punktas ir jo papunkčiai).

4. Įmonės vadovas atsako už: įmonės veiklos strategijos projekto parengimą ir jo pateikimą valdybai ir įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai; įmonės veiklos organizavimą; pranešimą Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai ir valdybai apie įvykius, turinčius esminės reikšmės įmonės veiklai; įmonės finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir jų pateikimą įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai ir valdybai įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka; įmonės metinių turto įsigijimo ir skolinimosi planų, metinių pajamų ir išlaidų sąmatų sudarymą ir jų pateikimą valdybai svarstyti ir įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai tvirtinti; įmonės veiklos ataskaitos parengimą; įmonės duomenų ir dokumentų pateikimą Juridinių asmenų registrui; įmonės viešų pranešimų paskelbimą; dokumentų ir kitos informacijos apie įmonę saugojimą; įmonės turto

3 valdymą, naudojimą ir disponavimą juo šiuose įstatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis ir įmonės viešųjų pirkimų vykdymą; kitus veiksmus, kuriuos įmonės vadovui nustato įstatymai, kiti teisės aktai, vadovo pareigybės nuostatai ir šie įstatai (Įmonės įstatų 37 punktas ir jo papunkčiai).

5. Įmonės vadovas turi teisę vienvaldiškai sudaryti įmonės sandorius, išskyrus atvejus, kai pagal šiuos įstatus sprendimai turi būti suderinti su įmonės valdyba ar įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija arba kai pagal teisės aktus ir šiuos įstatus sandorius įmonės vardu sudaro įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (Įmonės įstatų 36 punktas).

6. Nuo 1997 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 14 d. R. Ramanauskas ėjo Įmonės direktoriaus pirmojo pavaduotojo pareigas (pradėjus eiti pareigas Įmonės pavadinimas (iki jos reorganizacijos) buvo Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonė).

7. Įmonės direktoriaus pavaduotojo pareiginiuose nuostatuose nustatyta, kad šias pareigas einantis asmuo vadovauja ir atsako už: nekilnojamojo turto kadastrą kartu su kitais administracijos vadovais; nustatyta tvarka pateikti valstybės ir savivaldos, fiziniams ir juridiniams asmenims nekilnojamojo turto kadastro duomenis; Lietuvos Respublikos administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių valstybinio registro tvarkymą; specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų klasifikatoriaus tvarkymą; žemės sklypų ir statinių projektavimo darbus pagal fizinių ar juridinių asmenų prašymus; paslaugų, susijusių su nekilnojamojo turto kadastru, tiekimą; įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų projektų nekilnojamojo turto kadastro klausimais rengimą; standartų, metodikų, instrukcijų ar kitų dokumentų, susijusių su įmonės veikla, rengimą kartu su kitais įmonės administracijos vadovais; atstovavimą ir koordinavimą pagal savo kompetenciją tarptautiniuose projektuose ir dalyvavimą juos vykdant; mokymo kursų, seminarų nekilnojamojo turto kadastro klausimais organizavimą ir rengimą (pareiginių nuostatų 5 punktas ir jo papunkčiai). Direktoriaus pirmasis pavaduotojas pavaduoja Registrų centro direktorių jam nesant (komandiruotės, kasmetinių atostogų ar ligos metu) ir eina direktoriaus pareigas (pareiginiu nuostatų 6 punktas).

8. Direktoriaus pirmasis pavaduotojas atsako už: kuruojamų skyrių darbo organizavimą; kuruojamų skyrių darbuotojų drausmę; darbinių funkcijų atlikimą kokybiškai ir laiku (pareiginiu nuostatų 8 punktas ir jo papunkčiai).

9. Direktoriaus pirmasis pavaduotojas turi teisę: teikti įmonės valdybai ir direktoriui pasiūlymus savo kompetencijos klausimais ir pasiūlymus, susijusius su Registrų centro darbo organizavimu; atstovauti įmonei kitų organizacijų organizuojamuose pasitarimuose ir konferencijose; gauti iš Registrų centro vadovybės, departamentų ir skyrių reikalingą darbui informaciją; turėti kitas teisės aktų numatytas teises (pareiginiu nuostatų 7 punktas ir jo papunkčiai).

10. 2016 m. balandžio 7 d. Įmonės direktoriaus įsakymu Nr. V-93 „Dėl Geografinės informacinės sistemos programinės įrangos įmonės licencijos viešojo pirkimo ir pirkimo komisijos sudarymo“ buvo sudaryta viešojo pirkimo komisija, kuriai pavesta organizuoti ir atlikti Geografinės informacinės sistemos programinės įrangos įmonės licencijos viešąjį pirkimą, o R. Ramanauskas paskirtas šios komisijos pirmininku.

10.1.

2016 m. birželio 2 d. įvyko Įmonės Geografinės informacinės sistemos programinės įrangos įmonės licencijos pirkimo (Nr.173315) komisijos posėdis, kuriame komisija nutarė, kad UAB „Hnit-Baltic“ kvalifikacija atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, pripažino šios įmonės pasiūlymą laimėjusiu konkursą bei nutarė pakviesti tiekėją atvykti į Įmonę derinti pirkimo sutartį. Komisijos posėdyje dalyvavo ir „už“ balsavo R. Ramanauskas. 2016 m. birželio 2 d. Įmonės išsiuntė UAB „Hnit-Baltic“ raštą Nr. (1.1.34)s-2796, kuriuo šį įmonė informuojama apie viešojo pirkimo komisijos posėdyje priimtus sprendimus. Raštą pasirašė Viešojo pirkimo komisijos pirmininkas R. Ramanauskas.

10.2.

Tyrimo metu nenustatyta, kad R. Ramanauskas buvo/yra UAB „Hnit-Baltic“ vadovas, valdymo organų narys arba turėjo/turi šios įmonės akcijas. Kai UAB „Hnit – Baltic“ dalyvavo Geografinės informacinės sistemos programinės įrangos įmonės licencijos viešajame pirkime, tuo metu UAB „Hnit-Baltic“ įmonės valdybos nariu buvo V. S. Laikotarpyje, kai UAB „Hnitbaltic“ dalyvavo Įmonės organizuotame viešajame pirkime V. S. buvo Asociacijos tarybos narys ir viceprezidentas. UAB „Hnit-baltic“ direktorius L. G. 2016 m. birželio 13 d. įgaliojimu Nr. IG16027 įgaliojo tarptautinės veiklos koordinatorių V. S. veikti bendrovės

4 vardu. V. S., atstovaudamas įmonę, pasirašė pirkimo sutartį su Įmone.

11. 2017 m. kovo 13 d. R. Ramanauskas kaip Įmonės direktoriaus pirmasis pavaduotojas patvirtino paraišką dėl viešojo pirkimo Nr. Ivp-105, kurioje siūloma pirkimo objektą – Įmonės matininkų, geodezininkų kvalifikacijos kėlimo kursus (be egzamino) pirkti mažos vertės viešojo pirkimo būdu bei nustatomos kitos pirkimo sąlygos (taip pat maksimali planuojama sutarties vertė, trukmė, pirkimo pagrindimas ir kt.).

11.1.

2017 m. kovo 23 d. R. Ramanauskas kaip Įmonės direktoriaus pavaduotojas pasirašė „Kvietimą teikti pasiūlymą“ Nr. (1.1.34)s-2526, kuriuo tiekėjai (taip pat ir Asociacija) buvo pakviesti teikti pasiūlymus (pirkimo objektas – Centro matininkų ir geodezininkų kvalifikacijos kėlimo kursai be egzamino); 11.2.

2017 m. balandžio 03 d. R. Ramanauskas kaip Įmonės direktoriaus pirmasis pavaduotojas patvirtino mažos vertės viešojo pirkimo pažymą Nr. AP-98. Pažymoje pirkimo objektu nurodomi Įmonės matininkų, geodezininkų kvalifikacijos kėlimo kursai, įvardijami apklausti tiekėjai (taip pat ir Asociacija) ir tinkamiausiu pripažįstamas tiekėjas – Asociacija.

11.3.

2017 m. balandžio 3 d. R. Ramanauskas kaip Įmonės direktoriaus pirmasis pavaduotojas pasirašė raštą Nr. (1.1.34.)s-2861, kuriuo Asociacija informuojama apie tai, kad supaprastintame viešajame pirkime dėl Įmonės matininkų, geodezininkų kvalifikacijos kėlimo kursų Asociacijos pasiūlymas pripažintas laimėjusiu ir ši asociacija kviečiama derinti pirkimo sutartį.

12. 2017 m. balandžio 5 d. R. Ramanauskas kaip Įmonės direktoriaus pirmasis pavaduotojas patvirtino paraišką dėl viešojo pirkimo Nr. Ivp-136, kurioje siūloma pirkimo objektą – Asociacijos metinę konferenciją pirkti apklausos būdu bei nustatomos kitos pirkimo sąlygos (taip pat maksimali planuojama sutarties vertė, trukmė, pirkimo pagrindimas ir kt.).

12.1.

2017 m. balandžio 5 d. R. Ramanauskas kaip Įmonės direktoriaus pirmasis pavaduotojas patvirtino mažos vertės viešojo pirkimo pažymą Nr. AP-100. Pažymoje pirkimo objektu nurodoma Asociacijos metinė konferencija, įvardijamas žodžiu apklaustas tiekėjas, t.y. Asociacija, kuris pripažįstama tinkamiausiu tiekėju.

12.2.

Asociacija pateikė Įmonei sąskaitą faktūrą Nr. LMA17-19 dėl Asociacijos metinės konferencijos (sąskaitą išrašyta 2017 m. balandžio 6 d., o Įmonėje registruota 2017 m. balandžio 26 d.). Šią sąskaitą faktūrą vizavo (vizos antraštė „Apmokėti“) R. Ramanauskas.

13. Asociacija yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, profesiniu ir bendros veiklos pagrindu jungianti asmenis, pritariančius Asociacijos tikslams ir pripažįstančius jos įstatus (Asociacijos įstatų 1.1. papunktis). Asociacijos teisinė forma – asociacija (Asociacijos įstatų 1.2. papunktis).

14. R. Ramanauskas privačių interesų deklaraciją yra teikęs 2012 m. rugsėjo 25 d. Šioje deklaracijoje duomenų apie ryšius (narystę ar pareigas) Asociacijoje nėra. Iš Juridinio asmenų registro duomenų matyti, kad R. Ramanauskas 2012 m. rugsėjo 25 d. teikdamas privačių interesų deklaraciją, buvo Asociacijos tarybos narys. Asociacijos nuostatų 5.20 papunktis nustato, kad Asociacijos tarybos nariu gali būti išrinktas bet kuris Asociacijos narys, todėl darytina išvada, kad 2012 m. rugsėjo 25 d. teikdamas privačių interesų deklaraciją R. Ramanauskas buvo Asociacijos narys. R. Ramanauskas 2017 m. balandžio 7 d. buvo išrinktas Asociacijos prezidentu. Iš viešai prieinamų duomenų (http://lmat.lt/apie-lma/lma-taryba-2011-2013/) matosi, kad R. Ramanauskas 2011-2013, taip pat 2014-2016 metais ėjo Asociacijos viceprezidento pareigas.

R. Ramanausko paaiškinimas R. Ramanauskas paaiškino, kad jis negali pilnai paaiškinti dėl nurodytų aplinkybių, nes Komisija jam pateikė ne visus dokumentus, kuriuos Komisijai teikė Įmonė (t.y. pranešimai, kuriais Įmonė kreipėsi į Komisiją dėl R. Ramanausko elgesio įvertinimo Įstatymo nuostatoms).

Paaiškino, kad jis abejoja Komisijos tyrimo pagrįstumu ir teisėtumu, nes Įmonės raštuose nurodytos aplinkybės yra nepatvirtintos jokiais dokumentais, o išvardinti jo tariami pažeidimai, neatitinka teisės aktų nuostatų. Antai, jam adresuotame Komisijos pranešime yra nurodyta, kad „<...> eidamas pareigas valstybinėje tarnyboje narystės ir pareigų privačių interesų deklaracijoje nenurodėte, taip pat dalyvavote priimant sprendimus (organizuojant ir vykdant viešuosius pirkimus Centre), keliančius Jums interesų konfliktą <...>“.

5 Įstatymao 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai, teisėjai, žvalgybos pareigūnai, profesinės karo tarnybos karininkai, asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių įmonėse, biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus, asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus, Lietuvos banko darbuotojai, turintys viešojo administravimo įgaliojimus (atliekantys finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas), akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, vadovai ir vadovų pavaduotojai, taip pat kiti asmenys, turintys viešojo administravimo įgaliojimus.”. Tuo tarpu jis Įmonės direktoriaus pirmuoju pavaduotoju dirbo pagal darbo sutartį, t.y. jis nėra valstybės tarnautojas, valstybės politikas, valstybės pareigūnas, teisėjas, žvalgybos pareigūnas, profesinės karo tarnybos karininkas.

Paaiškino, kad vadovaujantis Įmonės įstatais jį į darbą priėmė ne Įmonės savininkas, o direktorius (Įstatų 18.1 punktas ir 35.1 punktas), kuriam jis buvo pavaldus ir kurio pavedimus vykdė darbo sutartyje, pareiginiuose nuostatuose ir kituose vidaus norminiuose aktuose, priimtuose Įmonės direktoriaus, nustatyta tvarka. Todėl jis asmeniškai administravimo įgaliojimų neturėjo ir administravimo funkcijų Įmonėje nevykdė. Remiantis Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies ir 4 straipsnio bei 11 straipsnio nuostatomis, jis, kaip Įmonės direktoriaus pavaduotojas, pareigos deklaruoti savo privačius interesus ir pareigos nusišalinti nuo sprendimų šiame įstatyme nustatytais pagrindais neturėjo, todėl ir Įmonės raštuose nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Komisijos kompetencijai.

R. Ramanauskas paaiškino, kad Civilinio kodekso 2.132 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atstovauti galima sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu. Pagal CK 2.135 straipsnio 1 dalį, jeigu atstovas, pažeisdamas suteiktas teises, sudaro atstovaujamojo interesams prieštaraujantį sandorį, toks sandoris atstovaujamojo reikalavimu gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu trečiasis asmuo apie tokį interesų konfliktą žinojo ar turėjo žinoti. Nurodė, kad jis dirbo pagal darbo sutartį, kurią su juo sudarė Įmonės direktorius, ir nei darbo sutarties, nei kito sandorio su Įmonės savininku nebuvo sudaręs, tarp jų nėra susiklostę atstovavimo ar kiti patikėjimo pagrindu atsirandantys teisiniai santykiai, todėl jokių administravimo įgaliojimų iš Įmonės steigėjo - valstybės valdymo institucijos, jis nebuvo gavęs. Įmonės savininko atžvilgiu yra atsakingas Įmonės direktorius, o jis buvo atsakingas prieš savo darbdavį - Įmonę, kurą atstovauja jos direktorius, kaip ir bet kuris kitas Įmonės darbuotojas. Nurodė, kad jis vykdė Įmonės direktoriaus pavedimus ir veikė kaip jo atstovas jo nustatytose srityse.

Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose, reguliuojančiuose juridinio asmens ir jo vadovo santykius, šie santykiai reguliuojami fiduciariniais pagrindais, t.y. pasitikėjimo ir turtinės atsakomybės už pažeistą pasitikėjimą pagrindais (CK 2.87 straipsnis, 2.84 straipsnis, 2.82 straipsnio 4 dalis). Paaiškino, kad pagal Įmonės įstatus matosi, kad jam buvo patikėta tam tikrose srityse priimti visus sprendimus, ir jo sprendimų priėmimas, vadovaujantis teisės aktais ir Įmonės, o ne jo asmeniniais interesais yra užtikrintas jo turtine atsakomybe.

Paaiškino manąs, kad Įstatymo 11 straipsnio teisės normų kontekste, toks nurodytų Įstatymo normų aiškinimas ir taikymas yra pagrįstas bei atitinka teisinio reguliavimo tikslus - užtikrinti, kad vykdydamas savo darbines pareigas, asmuo prioritetą teiktų ne savo privatiems, o valstybės įmonės interesams, o Įstatymo nuostatos neturi būti aiškinamos ir taikomos plečiamai ir viešojo subjekto vidaus administravimui (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Nurodė, kad suprantama, kai administracinių (valdinių) sprendimų priėmimui, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolei, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimui yra keliami nusišalinimo nuo sprendimų ir nedalyvavimo juos priimant reikalavimai, nes šie sprendimai sukelia ne turtines, o socialines pasekmes. Tačiau Įstatymo saugomų teisinių vertybių prasme yra visiškai nesuprantama, kai valstybės įmonės darbuotojui, kuris neturi tokių viešojo administravimo funkcijų, reikia nusišalinti nuo organizacijos vidaus administravimo sprendimų.

Organizacijos vidaus administravimo sprendimams taikant nusišalinimo institutą susidarytų teisinio reguliavimo prasme negalima situacija, kurioje asmuo, kuriam yra pavesta vykdyti darbo pareigas, negalės priimti sprendimų, kurie yra tiesioginis jo darbo pareigų vykdymas, nes jie kiekvieną kartą ir kiekvienas palies jį kaip asociacijos narį. Jeigu toks darbuotojas kiekvieną kartą turės nusišalinti nuo

6 priimamų sprendimų, tai jis apskritai nebegalės vykdyti savo darbo pareigų, t.y. jis negalės dirbti.

Pažymėjo, kad nei jam pateiktuose Įmonės raštuose, nei Komisijos pranešime nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog jis pažeidė kokius nors teisės aktų reikalavimus, nes juose nėra nurodyta aplinkybių, iš kurių jis galėtų spręsti, kad nesilaikė Įmonės vidaus norminių aktų, juose nustatytos tvarkos vykdant jo darbines funkcijas ir juose nustatytų reikalavimų, sudarant sandorius.

Kita vertus, viešojo pirkimo sandoriai yra ne valdymo, o veiklos dokumentai.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ir remdamasis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, 29 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 4 dalies 1 punktu, R. Ramanauskas prašė nutraukti Komisijos tyrimą.

2019 m. sausio 30 d. Komisijos posėdyje R. Ramanauskas nedalyvavo.

Teisinis veikos vertinimas ir motyvai Pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis yra laikomi asmenys, dirbantys valstybės įmonėse ir turintys administravimo įgaliojimus. Taigi visos apimties Įstatymo nuostatos yra taikomos tik tokiems asmenims, kurie dirba juridiniame asmenyje, kurio teisinė forma yra valstybės įmonė, o darbuotojas turi administravimo įgaliojimus. Įmonės, kurioje dirbo R. Ramanauskas, teisinė forma yra valstybės įmonė. Įvertinus Įmonės direktoriaus pirmojo pavaduotojo pareiginius nuostatus nustatyta, kad R. Ramanauskas turėjo administravimo įgaliojimus: jis vadovavo ir buvo atsakingas už jam pavestas įmonės veiklos sritis, jam buvo suteikti įgaliojimai eiti Įmonės direktoriaus pareigas pastarajam būnant komandiruotėse, kasmetinių atostogų ar ligos metu, jam suteikta teisė teikti Įmonės valdybai ir direktoriui pasiūlymus savo kompetencijos klausimais ir pasiūlymus, susijusius su Įmonės darbo organizavimu (8.1. punktas), taip pat R. Ramanauskas vykdė viešojo pirkimo komisijos pirmininko pareigas ir komisijos vardu pasirašydavo dokumentus. Pažymėtina, kad Įmonės įstatai nustato, kad Įmonės vadovas atsako už įmonės veiklos organizavimą (įstatų 37.2 papunktis), taip pat įmonės viešųjų pirkimų vykdymą (įstatų 37.10 papunktis), tuo tarpu Įmonės pirmojo pavaduotojo pareiginiuose nuostatose dalis įmonės veiklos organizavimo buvo deleguota R. Ramanauskui. Pareiginiai nuostatai nustatė, kad jis vadovavo ir buvo atsakingas už nekilnojamojo turto kadastrą (5.1 punktas), Lietuvos Respublikos administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių valstybinio registro tvarkymą (5.3. punktas) ir kt.

Taip pat, R. Ramanauskas turėjo įgaliojimus viešųjų pirkimų srityje ir Įmonės vardu pasirašydavo raštus tretiesiems asmenims. Įmonės Administracijos darbo reglamente (patvirtintas Įmonės direktoriaus 2016 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. p-437) nustatyta, kad direktoriaus pirmasis pavaduotojas kuruoja jam direktoriaus pavestas Įmonės veiklos sritis (15.2. punktas); vadovauja, kontroliuoja ir atsako už jam pavaldžių struktūrinių padalinių veiklą (15.3. punktas); kontroliuoja Įmonės filialų veiklą pagal savo kompetenciją (15.4. punktas); organizuoja viešuosius pirkimus (18.8.punktas). Administracijos darbo reglamento 15.13. punktas nustato, kad Įmonės direktoriaus pirmasis pavaduotojas vizuoja, pasirašo raštus ir dokumentus šio reglamento direktoriaus pirmojo pavaduotojo numatytų funkcijų, pareiginiuose nuostatuose numatytos veiklos ir kitais jo kompetencijai priskirtais klausimais.

Atsižvelgdama į tai, kad tarnybos Įmonėje metu R. Ramanauskas pagal kompetenciją vadovaudamas ir būdamas atsakingu už jam pavestas Įmonės veiklos sritis galėjo savarankiškai priimti sprendimus ir Įmonės vardu pasirašyti raštus ir dokumentus, Komisija sprendžia, kad R. Ramanauskas turėjo administravimo įgaliojimus, todėl jam Įstatymo nuostatos taikomos visos apimties ir tiesiogiai.

Dėl privačių interesų deklaravimo Įstatymu yra siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (Įstatymo 1 straipsnis). Įgyvendindami šiuos tikslus valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys privalo laikytis visų Įstatymo reikalavimų, įskaitant ir imperatyvią pareigą Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais teikti privačių interesų deklaraciją, taip pat laiku tikslinti ir papildyti jos duomenis.

7 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EPBO), Europos Tarybos grupės valstybių prieš korupciją (GRECO), kitų autoritetingų tarptautinių organizacijų (pvz., Pasaulio banko, Jungtinių Tautų Organizacijos ir kt.) rekomendacijose vienareikšmiškai pripažįstama, kad privačių interesų deklaravimas yra viena iš veiksmingiausių viešųjų ir privačių interesų konfliktų valstybinėje tarnyboje prevencijos priemonių, kurianti pasitikėjimą viešuoju sektoriumi. Jeigu asmenys neatlieka pareigos deklaruoti privačius interesus, padaroma žala valstybinės tarnybos skaidrumo įvaizdžiui.

Privačių interesų deklaravimą reglamentuoja Įstatymo II skirsnis. Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmenys, pretenduojantys dirbti ir dirbantys valstybinėje tarnyboje, taip pat kiti asmenys, nurodyti šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, privalo deklaruoti privačius interesus. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo privalo pateikti privačių interesų deklaraciją, o Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, per kurį privaloma tai padaryti, t. y. per 30 kalendorinių dienų nuo asmens priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos, ir nurodoma, kad deklaracija VTEK nustatyta tvarka teikiama elektroninėmis priemonėmis. Toks pats nustatytas ir deklaracijos patikslinimo bei papildymo naujais duomenimis terminas (Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis).

Tyrimo metu nustatyta, kad R. Ramanauskas privačių interesų deklaraciją elektroninėmis priemonėmis pateikė 2012 m. rugsėjo 25 d., tačiau šioje deklaracijoje duomenų apie narystę ir pareigas Asociacijoje nenurodė. Tyrimo metu nustatyta, kad 2012 metais, deklaruodamas privačius interesus, R. Ramanauskas buvo Asociacijos narys, viceprezidentas bei tarybos narys, tačiau šio ryšio deklaracijoje neatskleidė. 2017 metais, tapęs Asociacijos Prezidentu, R. Ramanauskas turėjo papildyti deklaraciją duomenimis apie šias pareigas, tačiau to nepadarė. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalis nustato privačių interesų deklaracijos turinio reikalavimus, t. y. kokie duomenys turi būti nurodyti. Įstatymas imperatyviai įpareigoja deklaracijoje nurodyti šešias 6 straipsnio 1 dalies 1−6 punktuose išvardytų duomenų grupes, t. y. savo ir sutuoktinio, sugyventinio, partnerio: 1) vardą, pavardę, asmens kodą, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo numerį, darbovietę (darbovietes) ir pareigas; 2) juridinį asmenį, kurio dalyvis jis ar jo sutuoktinis, sugyventinis, partneris yra; 3) individualiąją veiklą, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme; 4) narystę ir pareigas įmonėse, įstaigose, asociacijose ar fonduose, išskyrus narystę politinėse partijose ir profesinėse sąjungose; 5) per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių gautas dovanas (išskyrus artimų asmenų dovanas), jeigu dovanų vertė didesnė negu 150 eurų; 6) informaciją apie per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių sudarytus ir kitus galiojančius sandorius, jeigu sandorio vertė didesnė negu 3 000 eurų.

Tik Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkte („artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis arba duomenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas“) nustatoma galimybė pačiam deklaruojančiam asmeniui spręsti, kokius artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis ar duomenis jis turi deklaruoti, atsižvelgdamas į tai, ar dėl šių aplinkybių jam atliekant tarnybines pareigas gali kilti interesų konfliktas.

Taigi Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte imperatyviai nustatoma pareiga asmeniui privačių interesų deklaracijoje nurodyti duomenis apie narystę ir pareigas įmonėse, įstaigose, asociacijose ar fonduose, išskyrus narystę politinėse partijose ir profesinėse sąjungose; Komisija atkreipia dėmesį, kad nors R. Ramanauskas teigia, kad jam einant pareigas Įmonėje pareigos deklaruoti privačius interesus neturėjo, tačiau šiuo teiginiu jis prieštarauja savo veiksmams, kai 2012 metais visgi pateikė privačių interesų deklaraciją.

Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje bei Įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje pranešimams pateikti nustatytas trejų metų terminas nuo galbūt teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo. Pranešimas dėl R. Ramanausko elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms buvo pateiktas 2018 m. rugpjūčio 14 d., taigi Komisija turi teisę vertinti R. Ramanausko elgesį nuo 2015 m. rugpjūčio 14 dienos. Pažymėtina, kad R. Ramanauskui pareiga deklaruoti narystę ir tarybos nario bei viceprezidento pareigas Asociacijoje buvo kilusi jau 2012 metais, tačiau, atsižvelgdama į tai, kad šios pareigos iki pat tarnybos santykių Įmonėje pabaigos R. Ramanauskas neįvykdė, Komisija šiuos veiksmus vertina kaip trunkamąjį pažeidimą, todėl ši veika patenka į Komisijai nustatytą tyrimo atlikimo terminą.

8 Visapusiškai įvertinusi tyrimo metu surinktą medžiagą Komisija daro išvadą, kad R. Ramanauskas, teikdamas privačių interesų deklaraciją joje nenurodęs narystės bei pareigų Asociacijoje, o vėliau, nepapildęs deklaracijos duomenimis apie pasikeitusias pareigas (t.y. tapęs Asociacijos prezidentu), nesilaikė Įstatymo nustatytos pareigos per Įstatymo nustatytą terminą ir atitinkama tvarka nurodyti deklaracijoje duomenis apie narystę ir tarybos nario, viceprezidento pareigas Asociacijoje, taip pat nesilaikė Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino deklaruoti duomenis apie Asociacijos prezidento pareigas.

Dėl interesų konflikto Asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, tarnybines pareigas privalo atlikti nešališkai, tinkamai ir objektyviai, teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad net nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra (Įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 punktai). Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje interesų konfliktas apibrėžiamas kaip situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję su jo privačiais interesais. Privatūs interesai apibrėžiami kaip asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje (ar jam artimo asmens), asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Įstatymo paskirtis ir tikslas – įtvirtinti valdžios institucijų, neišskiriant ir vietos savivaldos įstaigų, priimamų sprendimų nešališkumą ir pašalinti net menkiausią galimybę suinteresuotiems asmenims asmeniškai dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant šiuos sprendimus. Asmeninių interesų dėl svarstomų klausimų turėjimas neišvengiamai kompromituoja tokius sprendimus ir pakerta vietos bendruomenės pasitikėjimą jai atstovaujančia valdžia. Prievolės vengti interesų konflikto nepaisymas prieštarauja Įstatymo nuostatomis saugomam viešajam interesui – visuomenės lūkesčiams, kad jų valdžios atstovai visus klausimus spręstų tik objektyviai ir nešališkai, t. y. be jokio asmeninio suinteresuotumo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne viename savo nutarime yra pabrėžęs, kad kaip tik viešasis, o ne privatus interesas valstybės valdymo tarnybos santykiuose turi būti dominuojantis (1997-05-06, 2007-08-13 nutarimai). Įstatymas nustato nusišalinimo tvarką ir draudimą asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo informuoti savo institucijos vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą, arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, kurios nariu jis yra, ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą (Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis).

Interesų konfliktas valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui kyla nuo pat to momento, kai jis turi rengti, svarstyti ar priimti sprendimą (dalyvauti jį priimant), susijusį su privačiu interesu.

Atlikdamas šiuos veiksmus valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo jau veikia interesų konflikto situacijoje ir tokiu savo elgesiu pažeidžia imperatyvias Įstatymo nuostatas. Šiuo atveju sprendimas – tai bet koks valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veiksmas, nesvarbu, koks galutinis sprendimo rezultatas ir kokių padarinių – palankių, nepalankių ar neutralių – jis sukelia ar galėtų sukelti atitinkamiems asmenims. Neturi reikšmės ir sprendimo atitiktis kitiems teisės aktams. Kaip minėta, Įstatymas numato pareigą asmeniui interesų konflikto atveju nusišalinti nuo sprendimų rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrų. Pabrėžtina, kad Įstatymo pažeidimui konstatuoti šiuo atveju nėra būtina nustatyti, jog asmuo savo privačius interesus įgyvendino viešųjų interesų sąskaita, užtenka to, kad jis nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-14-844/07).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje formuojamas požiūris, kad Įstatymo 3 straipsnio 2 punkte numatytam pažeidimui kvalifikuoti pakanka nustatyti, jog priimant sprendimą asmuo nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja interesų konfliktas. Konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas, todėl valstybės tarnautojas priimdamas sprendimus privalo vengti net

9 šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Įstatymo 1 straipsnyje pabrėžta šio Įstatymo paskirtimi – įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą (2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011; 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-30/2012; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad vertinant asmens veiksmų atitiktį Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalims būtina išsiaiškinti tik tą faktinę aplinkybę, ar valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo dalyvavo rengiant, svarstant, priimant ar kitaip paveikiant sprendimus, galinčius sukelti interesų konfliktą, ir ar įvykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintą pareigą nusišalinti (2014 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1334/2014).

Kilus realaus ar menamo interesų konflikto situacijai itin svarbus yra paties asmens elgesys, taip pat atitinkamo subjekto informavimas apie galimą interesų konfliktą (ne galimybė įgyvendinti pareigą nusišalinti ir ne subjektyvus savo pareigų ir sprendimo reikšmingumo vertinimas).

Nusišalinimas yra asmeninė kiekvieno valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareiga, kuri turi būti išreikšta aktyviais ir aiškiais veiksmais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1121/2011). Įstatymo II skirsnio 6 straipsnyje reglamentuotas privačių interesų deklaracijų turinys ir nustatyta imperatyvi prievolė valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui privačių interesų deklaracijoje nurodyti informaciją apie narystę ir pareigas įmonėse, įstaigose, asociacijose ar fonduose, išskyrus narystę politinėse partijose ir profesinėse sąjungose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens narystė ir pareigos asociacijoje yra traktuojamos kaip privataus intereso buvimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1422/2010).

Kaip minėta, R. Ramanausko asmeninis ryšys su Asociacija atsirado dėl jo narystės ir vykdomų pareigų Asociacijoje. Taigi 2017 metais jau būdamas Asociacijos nariu, tarybos nariu, R. Ramanauskas, ir eidamas tarnybines pareigas Įmonėje, pasirašė dokumentus, tiesiogiai susijusius su Asociacija, t.y.: - 2017 m. kovo 23 d. kvietimą teikti pasiūlymą Nr. (1.1.34)s-2526, kuriuo tiekėjai (taip pat ir Asociacija) buvo pakviesti teikti siūlymus viešajame pirkime dėl Centro matininkų ir geodezininkų kvalifikacijos kėlimo kursų ; - 2017 m. balandžio 03 d. mažos vertės viešojo pirkimo pažymą Nr. AP-98, kurioje pirkime dėl pirkimo objektu nurodomi Įmonės matininkų, geodezininkų kvalifikacijos kėlimo kursų tinkamiausiu pripažįstamas tiekėjas – Asociacija; - 2017 m. balandžio 3 d. raštą Nr. (1.1.34.)s-2861, kuriuo Asociacija informuojama apie tai, kad supaprastintame viešajame pirkime dėl Įmonės matininkų, geodezininkų kvalifikacijos kėlimo kursų Asociacijos pasiūlymas pripažintas laimėjusiu ir ši asociacija kviečiama derinti pirkimo sutartį; - 2017 m. balandžio 5 d. paraišką dėl viešojo pirkimo Nr. Ivp-136, kurioje siūloma pirkimo objektą – Asociacijos metinę konferenciją pirkti apklausos būdu bei nustatomos kitos pirkimo sąlygos; - 2017 m. balandžio 5 d. mažos vertės viešojo pirkimo pažymą Nr. AP-100, kurioje Asociacija dėl Asociacijos metinė konferencijos pirkimo pripažįstama tinkamiausiu tiekėju; - Asociacijos Įmonei pateiktą sąskaitą faktūrą Nr. LMA17-19 dėl Asociacijos metinės konferencijos, kurioje parašu nurodo šią sąskaitą apmokėti.

Tyrimo metu nenustatyta, kad R. Ramanauskas būtų nusišalinęs nuo aukščiau įvardintų dokumentų pasirašymo.

Kaip minėta, Įstatymas yra formalus ir vertinant asmenų elgesio atitikį Įstatymo nuostatoms svarbu išsiaiškinti tik tą faktinę aplinkybę, ar valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo dalyvavo rengiant, svarstant, priimant ar kitaip paveikiant sprendimus, galinčius sukelti interesų konfliktą, be to, ar nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja interesų konfliktas, nes konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas, todėl valstybės tarnautojas priimdamas sprendimus privalo vengti net šališkumo regimybės. Atsižvelgdama į tai Komisija vertina, kad R. Ramanauskas, būdamas

10 Asociacijos nariu, tarybos nariu ir pasirašydamas tiesiogiai su Asociacija susijusius dokumentus, turėjo nusišalinti, bet to nepadarė.

Tyrimo metu nustatyta, kad 2016 m. R. Ramanauskas dalyvavo Įmonės vykdytuose viešuosiuose pirkimuose, kuriuose dalyvavo ir laimėjo UAB „Hnit-Baltic“. Taip pat nustatyta, kad šios įmonės valdybos nariu tuo metu buvo ir atstovaudamas įmonę pirkimo sutartį pasirašė V. S., kuris taip pat buvo ir Asociacijos narys, tarybos narys. Tokiu būdu R. Ramanausko ryšis su UAB „Hnit-Baltic“ nėra tiesioginis, o atsiranda per Asociacijos narį. Atkreiptinas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, kad aplinkybių, kurios galbūt sietinos su asmens turtiniu ar neturtiniu suinteresuotumu, vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ir mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybės politiko ar tarnautojo galbūt turėtą ar ateityje turėsimą suinteresuotumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1533/2013).

Atsižvelgdama į tai, kad tyrimo metu nenustatyta aplinkybių, kad UAB “Hnit Baltic” būtų tiesiogiai susijusi su R. Ramanausko privačiais interesais, vien ta aplinkybė, kad R. Ramanausko ryšis atsiranda per Asociacijos kitą narį, nėra pakankama konstatuoti esant tiesioginiam ir akivaizdžiam interesų konfliktui, todėl nesant pakankamai duomenų tyrimas dėl šių aplinkybių yra nutrauktinas.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktais bei 4 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ė: 1. Pripažinti, kad buvęs VĮ Registrų centro direktoriaus pirmasis pavaduotojas Rimantas Ramanauskas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nustatyta tvarka ir terminais privačių interesų deklaracijoje nenurodęs duomenų apie narystę ir tarybos nario bei viceprezidento pareigas Lietuvos matininkų asociacijoje, o vėliau nepatikslinęs privačių interesų deklaracijos duomenimis apie prezidento pareigas šioje asociacijoje, pažeidė šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatas.

2. Pripažinti, kad buvęs VĮ Registrų centro direktoriaus pirmasis pavaduotojas Rimantas Ramanauskas, eidamas tarnybines pareigas ir 2017 metais spręsdamas klausimus, tiesiogiai susijusius su Lietuvos matininkų asociacija, kurioje eina pareigas bei yra jos nariu, ir nuo šių klausimų nenusišalindamas, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatas.

3. Nesant pakankamai duomenų, kad UAB „Hnit Baltic“ būtų tiesiogiai susijusi su buvusio VĮ Registrų centro direktoriaus pirmojo pavaduotojo Rimanto Ramanausko privačiais interesais, nutraukti tyrimą dalyje dėl aplinkybių, susijusių su Rimanto Ramanausko dalyvavimu priimant sprendimus organizuojant ir vykdant Geografinės informacinės sistemos programinės įrangos įmonės licencijos viešąjį pirkimą.

4. Sprendimo kopiją išsiųsti Rimantui Ramanauskui ir VĮ Registrų centro direktoriui Sauliui Urbanavičiui.

5. Sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt .

Sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotajam asmeniui dienos.

Komisijos pirmininkas Komisijos balsavimo rezultatai: Sprendimas priimtas Edmundas Sakalauskas – už.

Virginijus Kanapinskas – už.

Saulius Katuoka – už.

Edmundas Sakalauskas

11 Antanas Šenavičius – už.