20
LIFE 2012/2013
Eurostatas prognozuoja, jog 2030-aisiais žmonių, jau sulaukusių 65 metų amžiaus ir vyresnių, Europoje bus daugiau, nei jaunimo iki 15 metų.
R
eiškinys, kai didžiąją visuomenės dalį sudaro darbinio amžiaus suaugę, paprastai vadinamas demografiniu sprogimu. Demografinio sprogimo karta yra skaitlingesnė už prieš ją buvusią ir po jos ateisiančią kartas. Harvardo ekonomistas Davidas Bloomas šį reiškinį pavadino „demografinėmis palūkanomis“ – procesu, kai, tinkamu metu pritaikius deramą strategiją, augantis gyventojų skaičius valstybei arba verslui atneša naudos. Vis dėlto, kaip paaiškės vėliau, svarbu ne pati demografinė padėtis, o tai, kaip ja pasinaudojama.
Tai reiškia, jog kiekybinius praradimus Baltijos valstybėms teks kompensuoti kokybiniais. Bet kaipgi pabaltiečiams seksis spręsti būsimus demografinius iššūkius? Ateityje gali slypėti daugiau galimybių, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
VARTOJIMO TENDENCIJŲ POKYČIAI Ateinantis dešimtmetis žada vartojimo ir darbo rinkos pokyčių. Tai atsitiks dėl visuomeniškai ir fiziškai aktyvių pagyvenusių žmonių, didesnio moterų skaičiaus darbo rinkoje bei ilgiau besimokančio jaunimo. Kintančios demografinės palūkanos atsispindės ir visuomenės vartojimo struktūroje.
PERMAINŲ PIRMTAKAI Gerai žinome, kad Europos demografinė padėtis kinta. Eurostatas prognozuoja, jog 2030-aisiais žmonių, jau sulaukusių 65 metų amžiaus ir vyresnių, Europoje bus daugiau, nei jaunimo iki 15 metų. Demografinio sprogimo karta jau sulaukė garbaus amžiaus. Tai aktualu didžiajai Europos daliai, tačiau Baltijos valstybės gali atsidurti pirmose permainų gretose. Susidaro įspūdis, kad vadinamųjų „demografinių palūkanų“ dydis gali keistis. Kaip pabaltiečiams seksis tvarkytis su naujomis „demografinėmis palūkanomis“? Kaip tai paveiks vartojimo tendencijas ir darbo rinką? Kaip reaguos verslas ir koks bus poveikis plačiajai visuomenei? Žvilgtelėkime į Baltijos šalių demografinį kontekstą ir jame atsiveriančias galimybes. Keletą pastarųjų dešimtmečių vykstančios socialinės permainos ir aukšti migracijos rodikliai Baltijos šalyse bus juntami ateityje. Eurostato teigimu, ateinantis dešimtmetis mums žada mažiausiai keturias tendencijas. Miestuose bus daugiau dirbančių ir vartojančių žmonių, vis mažiau darbo rinką papildančio jaunimo, daugės naujų žinių siekiančių, aktyvių ir darbingų pagyvenusių žmonių ir darbo rinką papildančių ar į ją sugrįžtančių moterų. Tai iššūkis, kuris gali atverti ir naujų galimybių. Tyrimai rodo, kad kitą dešimtmetį Baltijos šalyse ilgės gyvenimo trukmė, mažės mirtingumas, o darbo našumas augs. Tokiomis aplinkybėmis Baltijos šalys likusiai Europai gali tapti demografine laboratorija.
Pirmiausia, santykinai daugės pagyvenusių žmonių, o tai savo ruožtu didins į juos orientuotos vartojimo rinkos dalį. Tai verslui atvers naujų galimybių. Dėl technologinės pažangos sveikatos apsaugos srityje pagyvenę žmonės turėtų būti fiziškai ir visuomeniškai aktyvesni nei anksčiau. Todėl gana realu tikėtis nuolat augančio į sveikatos priežiūrą, bendrą gerovę ir žmonių tarpusavio bendravimą orientuotų produktų bei paslaugų poreikio. Taip pat gali atsirasti vyresniojo amžiaus žmonėms skirtų kasdienio vartojimo prekių bei paslaugų rinkos niša, pavyzdžiui, tokių kaip: nesudėtingi mobilieji telefonai, asmeniniai kompiuteriai, judėjimą lengvinanti įranga, sodininkystės įrankiai, ūkinės prekės ir t.t. Galop šiam segmentui siūlomi produktai turėtų būti kokybiški už palankiausią kainą, o aptarnavimas patogus, saugus ir lengvai pasiekiamas (pavyzdžiui, prekės į namus). Antra, tikėtina, jog daugiau moterų, vėl įsiliejusių į darbo rinką, disponuos pinigais. Tokiomis aplinkybėmis jos tikriausiai taps aktyvesnės vartotojos. Be to, moterys gali pradėti vaidinti pagrindinį vaidmenį planuojant šeimos išlaidų biudžetą, parenkant prekes kitiems šeimos nariams (partneriams, vaikams, tėvams). Turėdamos polinkį taupyti kasdienio vartojimo produktų sąskaita, jos gali būti linkusios atidėtus pinigus investuoti į indėlius, draudimą arba išleisti juos įdėmiai atsirenkamoms prabangos prekėms. Rinkodaros vadovai neturėtų apie tai pamiršti.