Page 1

2012/2013

Demografiniai pokyčiai:

NAUJI IŠŠŪKIAI IR GALIMYBĖS SĖKMINGO KOLEKTYVO GALIA, PINIGAI IR GYVENIMAS, NUOBODŪS LINKSMIEJI KALNELIAI


LIFE 2012/2013

4

Honkongas, Kinija


5

LAIKO DVASIA TRYS ĮŽVALGOS APIE ATEITĮ Tekstas: Paula Launonen, Noora Lintukangas, Pia Sievinen, Iina Thieulon, Ieva Matonienė Nuotraukos: Tim Bird/Finnair, Tuukka Koski, Joanna Moorhouse, Kari Voutilainen, Loreta Keršytė

WARREN BUFFETT

DAN STEINBOCK

CBS News: Person to Person, 8.2.2012

New York, 26.3.2012

„Kai tau bus 81-eri, tau bus daug smagiau, negu yra dabar. Turiu omenyje, kad 81-eri yra puikus amžius. Aš laukiu, kada galėsiu daryti tai, ką darau... Nepamenu, ar Melas Ottas, kai žaidė už „Milžinus“, ar kažkas kitas pasakė: ,,Supranti, jie... manai, jie man už tai moka?‘‘ Štai kaip aš jaučiuosi.“

,,Pastaruosius trisdešimt metų pagrindinis pasaulinės ekonomikos dėmesys krypsta nuo Šiaurės Amerikos ir Vakarų Europos link besivystančių ekonomikų, pavyzdžiui, Azijos. Dėl skolų krizės Vakarų šalyse globalizacija, kuri, anot prognozių, turėjo trukti tris ar keturis dešimtmečius, įvyks per artimiausią dešimtmetį. Trumpesnėje perspektyvoje smunka Vakarų valstybių AAA reitingas, tačiau mažėja besivystančių ekonomikų rizikos laipsnis. Tuo pat metu dėl stiprėjančio poreikio atsižvelgti į besivystančių ekonomikų privalumus daugiašalės ir tarptautinės organizacijos įstringa vidaus pertvarkose. Ilgalaikėje perspektyvoje pokyčiai yra teigiami ir tai reiškia, jog pasauliniai augimo šaltiniai darosi įvairesni. Pasaulinis augimas negali remtis vien tik Amerikos vartotojais ir senstančiais Vakarų europiečiais. Artimiausiu metu permainų greitis

AMLAN ROY Helsinkis, 28.3.2012

,,Laimės tos šalys, kurios pripažins ir suvoks senstančios visuomenės galimybes.‘‘

ir mastas reikalaus ypatingo lankstumo, ir visų pirma Vakarų šalyse. Jeigu pensijų sistema nebus atnaujinta ir Vakarų darbo jėgos rinka netaps lankstesnė, menkas augimas nustelbs tradicinės socialinės politikos privalumus. Kai tik pagrindinės augimo kryptys taps įvairesnės ir išsiplės, išaugs ir energijos, prekių bei žaliavų paklausa. Jei energiją gaminančios šalys įsitrauks į konfliktus, dėl kylančių kainų iškils pavojus atsigaunančiai pasaulio ekonomikai. Pasaulinės krizės gylis iš tiesų dar nėra suvoktas. Euro zonoje jos pasekmių dar tik laukiama. Kai tik situacija išaiškės, pasaulis nebebus toks, koks buvo.‘‘

Danas Steinbockas vadovauja tarptautinio verslo tyrimams Indijos, Kinijos ir Amerikos institute (JAV)


6

LIFE 2012/2013

Svarbu ugdyti asmenybę Žinoma menininkė Jūratė Stauskaitė prieš 20 metų įkūrė privačią Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokyklą.

P

agrindines mokyklos pajamas sudaro mokinių mokestis už mokslą, Lietuvos kultūros fondų bei privačių asmenų parama. Dailės ir meno pažinimo papildomo ugdymo mokykla puoselėja originalią „asmenybės ugdymo menu“ idėją, čia dėstomi tradicinio ir avangardinio meno pagrindai, supažindinama su svarbiausiais senosios ir šiuolaikinės dailės ir meno istorijos reiškiniais, lavinami papildomi įgūdžiai akademinio piešimo, grafikos, tapybos, kompozicijos srityse. Visuomenėje žinoma „Stauskaitės mokyklos“ pavadinimu ši įstaiga yra išugdžiusi plejadą garsių Lietuvos menininkų, joje mokėsi žinomi šalies kultūrininkai, visuomenės veikėjai, įvairių profesijų žmonės. KAS LENGVIAU: VYTIS AR BĖGTI PIRMAM? Tai, kad mūsų neremia valstybė – dvejopas jausmas. Nėra pastovaus finansavimo šaltinio, tačiau yra visiška veiklos laisvė: pvz., nereikia su niekuo derinti mokymo programų. Galime jas keisti lanksčiai, taikydamiesi prie aktualijų. Dailės mokyklos, veikiančios Vilniuje ar net Lietuvoje, mūsų mokyklai tuo aspektu neprilygsta. Jei svarstytume, kas lengviau – vytis ar bėgti pirmiems, tai atsakyčiau taip: visus dvidešimt metų esame lyderiai ir nesvarstome, kad gal lengviau – motyvacijos prasme – būtų ką nors vytis. Motyvacijos, idėjų, lyderio genų čia netrūko niekada. Galų gale aš pati esu persona, kuri kordebalete nešokdavo net vaikystėje. Neturėjau autoritetų. Nemokėjau jų nei pasirinkti, nei pamatyti savo aplinkoje. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad labai gerai, kai moky-

kla vaikui įskiepija pasitikėjimą savimi. Taip buvo ir man, kai mokiausi Kaune, Šančiuose, vidurinėje mokykloje, kuri, kaip dauguma to meto ,,pilkų“ mokyklų, stokojo kūrybingumo, iniciatyvų ir elementaraus „vėjo“. Augau aplinkoje, kuri maitino mane „iš nieko“. AR FORMUODAMA KOMANDĄ RENKATĖS PANAŠIUS Į SAVE ŽMONES, AR KITOKIŲ SAVYBIŲ TURINČIUS? Per 20 darbo metų pati buvau priversta apie tai daug kartų ir rimtai pagalvoti. Ar formuoti kolektyvą pagal lojalumo principą, t.y. surinkti artimus žmones, kurie besąlygiškai paklustų mano idėjai ir ją padėtų įgyvendinti santarvės vardan? Ar rinktis žmones pagal mano pačios deklaruojamus principus: ši mokykla ugdo asmenybes, o asmenybę, žinia, išugdyti gali tiktai kita asmenybė. Ar verta atsisakyti žmogaus dėl jo charakterio, tam tikrų nelojalumo apraiškų ar net šiokio tokio priešiškumo? Bet visada man būdavo įdomiau, ar tas žmogus yra geras pedagogas, ar jis turi idėjų, ar myli jį vaikai... Būdavo visokių situacijų, kai kurios baigdavosi net ašaromis, tačiau šiandien galiu drąsiai reziumuoti: esu antrojo varianto šalininkė. Kalbant verslo kalba, į žmogų stengiuosi žiūrėti kuo profesionaliau, vertinu jo gebėjimus ir kuriamą produktą. Jeigu matau, kad pedagogas, nors ir neauksinio charakterio, duoda man naudą – vaikams jis įdomus, mylimas, jo auklėtiniai peržiūrose pasirodo geriausiai, – džiaugiuosi, kad jis pas mane dirba.

***


7

Nuo 2004 metų šalia mokyklos veikia ir Vaikų ir jaunimo meno galerija, įkurta dailininkės Jūratės Stauskaitės pastangomis, kartu su Vilniaus miesto savivaldybe.


LIFE 2012/2013

8

Lapkričio 4-ąją Niujorke vyks antrasis Jurgos Lago kolekcijos pristatymas. Publiką juvelyrė pakvies į vadinamąjį „showroom”– specializuotą saloną, kuriame lankosi tik kviestiniai žmonės. Tai judviejų su bičiule juvelyre Patty Tobin įgyvendinamo bendro projekto rezultatas.


9 JUVELYRIKA DABAR Juvelyrė Jurga Lago – juvelyrikos namų ir prekės ženklo Yurga savininkė. Jos papuošalais prekiaujama ne tik Lietuvoje, bet ir Ispanijoje, Rusijoje, Amerikoje.

KOKIOS YRA NŪDIENOS JUVELYRIKOS TENDENCIJOS IR PERSPEKTYVOS LIETUVOJE IR EUROPOJE? Juvelyrika – sena meno šaka, jos dirbiniai kuriami iš tauriųjų metalų ir akmenų. Prasidėjus krizei jų kaina kilo, tačiau papuošalai – ne pirmo būtinumo prekė, juvelyrų gyvenimas radikaliai nepablogėjo. Pavyzdžiui, visa mūsų YURGA de luxe linija – kokybiški ir originalūs brangiųjų metalų papuošalai – yra gaminami Ispanijoje, o dėl krizės šioje šalyje kritus gamybos kaštams – mes net išlošėme. Kokybiška, originali juvelyrika stipriai nereaguoja į jokias tendencijas – kartais net į ekonomines... Taipogi yra atspari mados kaitai. Ji puikiai tinka naujai slow fashion koncepcijai – pasaulis atsisako nereikalingų, beverčių, po kiekvieno sezono į šiukšlių krepšį keliaujančių niekučių.

AR EKONOMINĖ ŠALIŲ SITUACIJA TURI POVEIKIO MENO OBJEKTŲ KŪRYBOS PROCESAMS IR PIRKIMUI? Nors menas yra investicija, tačiau paaštrėjus ekonominei situacijai žmonės nebeinvestuoja į vietinės reikšmės daikčiukus ar vadinamąjį „saloninį meną“. Rimčiau pamąsto, susirenka daugiau informacijos ir tik tada atveria piniginę. Visi žino Art Facts puslapius – pasaulyje, atėjus krizei, jie tapo puikiu indikatoriumi perkant „grynąjį meną“ – esi tenai, vadinasi priklausai „profesionalų lygai“, nes žaidi savo kieme. Juvelyrika yra taikomasis menas, čia reikia išmanyti ir rinkodarą, ir amatą. Menas ir verslas viename. Žinoma, nuo gyventojų mentaliteto, kultūros ir tradicijų priklauso dizainerio rinkai siūlomi kūriniai – tarkime, vienokias kolekcijas vežame į Maskvą, kitokias – į Niujorką. Krizė turėjo paliesti „institucinius menus“ – ypač Europoje, kur daug meno nuperka Šiuolaikinio meno muziejai, daug finansuojamų projektų.

KOKIŲ MENININKŲ DARBUS LIETUVOJE VERTINATE LABIAUSIAI IR NORĖTUMĖTE ĮSIGYTI? Su malonumu įsigyčiau savo vyro – tapytojo Lino Lago darbą, deja, taip ir neturime nė vieno jo paveikslo namuose – jie mums patiems vis dar per brangūs. Labai patinka Žilvino Kempino instaliacijos. Mėgstu šiuolaikinį meną, džiugu pamačius šalia Jurgio Mačiūno ar Jono Meko vardų užrašėlius „Lithuanian“...


LIFE 2012/2013

10

Battersby, Brooklyn / Niujorkas, JAV

Chongqing / Kinija

Mažoje virtuvėlėje džiūsta rankų darbo makaronai, o ant viryklės kunkuliuoja tradicinės prancūzų sriubos. Paprastas kaimo maistas, kasdienė Bruklino aplinka ir jauni šefai – Alaino Ducasse‘o mokiniai Josephas Ogrodnekas ir Walkeris Sternas – greitai pavertė „Battersby“ vienu geriausiu Niujorko restoranu.

Chongqingas su savo 30 milijonų gyventojų yra vienas didžiausių ir greičiausiai augančių Kinijos miestų. Šį pietvakarių Kinijos miestą, iš kurio lengvai pasiekiami kiti Kinijos ir Azijos miestai, „Finnair“ įtraukė į savo skrydžių maršrutą.

Con Dao / Vietnamas Stulbinantys koralų rifai, vešlūs džiunglių miškai, nedidelės lagūnos ir tušti smėlio paplūdimiai. Pietų Vietnamo Con Dao archipelagas – tai rojus ramybės išsiilgusiems vandens mėgėjams. Be to, šis natūralios gamtos rezervatas yra saugus prieglobstis jūrų vėžliams ir retoms jūrų karvėms.

Vyndarys Deanas Hewitsas iš Barossa Valley / Australija Pietų Australijos vyndariai džiaugiasi kovo derliumi. Puikios klimatinės sąlygos leidžia jau metų pradžioje pagaminti intensyvius, aromatingus, ilgai išlaikytus ir gerai subrandintus vynus. Barossa slėnio Mourvèdre vynuogynas kyla kaip ant mielių.


11

2-EIGHT, Môtiers, Šveicarija Bazelio laikrodžių mugėje kovo mėnesį pristatytas naujausias Kario Voutilaineno laikrodžio modelis 2-EIGHT. Kiek mažesnio skersmens nei įprasta, laikrodis tinka ir vyrams, ir moterims. Laikrodžio mechanizmas pagamintas iš nikelio, o krumpliaračiai – iš aukso. Ašys yra švediško sandvik plieno. Laikrodžio kaina be mokesčių – 72 tūkst. Šveicarijos frankų arba beveik 62 tūkst. eurų.


12

LIFE 2012/2013

2012/2013

4

23 KAIP UŽTIKRINTI „ŽMOGIŠKOJO KAPITALO“ PRODUKTYVUMĄ? Lino Čekanavičiaus komentaras demografinių pokyčių tema

LAIKO DVASIA Kas vyksta pasaulyje? Jūratė Stauskaitė: Svarbu ugdyti asmenybę; Jurga Lago: Juvelyrikos aktualijos; Vyno derlius Barossa slėnyje.

17 ĮŽANGA

26 PINIGAI IR GYVENIMAS „Mandatum Life“ naujienos

Tomo Stonio laiškas skaitytojui

18 ŽILAGALVĖS PALŪKANOS „Šiuo metu esame ant demografinių pokyčių siūlomų galimybių ir iššūkių slenksčio“, – pagrindiniame žurnalo straipsnyje teigia Viesturas Celminis (Viesturs Celmiņš) iš Kembridžo universiteto.

22 AMLANAS ROY‘US (AMLAN ROY) IŠ „CREDIT SUISSE“ „DAUGIAU DIRBSIME, DAUGIAU SUTAUPYSIME“

28 JEI ŽVEJOSI VONIOJE – ŽUVIES NEPAGAUSI Pokalbis su Remigijum Štaru

33 SVEIKAS PROTAS, ARBA NAUJASIS MOKSLAS APIE EFEKTYVIŲ KOLEKTYVŲ FORMAVIMĄ


13 36 GEROJE KOMANDOJE GERA DIRBTI KIEKVIENAM Mintimis apie efektyvaus kolektyvo svarbą dalijasi Jūratė Kudabaitė-Staškevičienė iš UAB „Vilniaus duona“.

50 SUNKIOJI LENGVOJI PERGALĖ „Ką pradėjęs, tikėk tuo – tai kelias į sėkmę“, – sutaria stipriausias pasaulio žmogus Žydrūnas Savickas ir investicijų pasaulio atstovas Laurynas Byla.

54 TAI BENT ŪSAI! Vėjavaikiški Winnfieldo, ryžtingi Zappos, griežti policininko, vešlūs senojo olando ar žuvies pirštelių formos ūsai? Užsiauginkite savo stilių ir charakterį atitinkančius ūsus.

38 VYTIS LENGVIAU, NEI BĖGTI PRIEKYJE Ši frazė, pasak Audriaus Šošo iš „Amrop“, labai tinka motyvacijos komunikacijai iliustruoti.

56 SAVO LIKIMO KALVIS

40

Vienas garsiausių pasaulio laikrodininkų Karis Voutilainenas (Kari Voutilainen) savo rankomis kuria meno šedevrus, už kuriuos pirkėjai pasirengę mokėti pasakiškus pinigus.

AKCIJŲ RINKOS Ar akcijų rinkos yra vienos efektyviausių rinkų, ar jausmų mūšio laukas? Svarsto Paulas Lukka (Paul Lukka)

44 NUOBODŽIAUSI PASAULYJE LINKSMIEJI KALNELIAI Besileisdamas linksmaisiais gyvenimo kalneliais niekada nežinai, kas laukia tavęs už posūkio. Stačius pakilimus ir staigius nusileidimus geriausia patirti ne tikrame gyvenime, o pramogų parke.

64 DIDŽIAUSIOS LAIMĖS APIBRĖŽIMAS Heliskiingas, arba slidinėjimas, keliant į kalną sraigtasparniu.


LIFE 2012/2013

14

2012 / 2013 LEIDĖJAS Mandatum Life, Saltoniškių g. 2, LT-08126 Vilnius Tel. +370 5 2109 390, www.mandatumlife.lt VYR. REDAKTORĖ Kristina Karazinienė, tel. +370 5 2109 390, kristina.karaziniene@mandatumlife.lt STILIAUS IR KALBOS REDAKTORĖ Rūta Mėlynė, +370 683 90409, rmelyne@gmail.com FOTOGRAFĖ Loreta Keršytė, +370 680 58674, loreta.kersyte@gmail.com DIZAINERIS Pärtel Eelma, +372 51 70763, partel@labor.ee VERTĖJAI Eduardas Navickas, Rūta Mėlynė SPAUSDINO Printall POPIERIUS Viršelis: Galerie Art Gloss 250 g Vidiniai puslapiai: UPM Star Matt 90 g KREIPTIS Į MANDATUM LIFE Saltoniškių g. 2, LT-08126 Vilnius Tel. (8 5) 2109 390, info@mandatumlife.lt Darbo laikas: I–IV - 8.00-17.00, V - 8.00-16.45 VIRŠELIO FOTOGRAFAS Matti Pyykkö


MANDATUM LIFE LIETUVA, SALTONIŠKIŲ G. 2, VILNIUS INFO@MANDATUMLIFE.LT TEL. 8 5 210 9390

Visada žinokite, kaip valdomos Jūsų investicijos. „Mandatum Life“ investicijų valdymo paslauga – protingas būdas įdarbinti pinigus. Kiekvienas vertas asmeninio investicijų valdytojo, nesvarbu, kokią sumą investuojate. Susitikite su „Mandatum Life“ konsultantais ir sužinokite apie investicijų valdymo paslaugos teikiamas galimybes.

www.mandatumlife.lt

ii.

Investavimas. Turto valdymas. Gyvybės draudimas


17

Brangus skaitytojau,

M

ums labai malonu pasveikinti Jus pirmuoju Life žurnalu, kuris atskleis pasaulį „Mandatum Life“ akimis. Mes išsirinkome, mūsų nuomone, šiandien ypač aktualias temas. Demografija, su kurios iššūkiais susiduria visas šiuolaikinis Vakarų pasaulis, tapo pagrindine diskusijų tema. Nors tai yra nemenka problema, ji skatina ir naujas galimybes. Sudėtingos sąlygos priverčia mus pasitempti ir kritiškai vertinti savo ankstesnius veiksmus. Jos suteikia naujų perspektyvų ir tikslų bei priemonių jiems įgyvendinti. Siekiant užsibrėžtų tikslų versle – svarbiausias vaidmuo tenka komandai, nes be savo žmonių įmonė bejėgė. Tačiau kokie yra išskirtinės komandos bruožai? „Mandatum Life“ veikla sukasi aplink du pagrindinius žodžius – pinigai ir gyve-

nimas. Sakoma, kad pinigai tėra skaičiai, o skaičiai nuobodūs. Bet ne visada. Paulo Lukka‘os straipsnis atskleidžia ir emocinę pinigų kūrimo pasaulio rinkoje pusę. Ir vis dėlto, rūpinantis kliento finansais, mūsų tikslas gana nuobodus. Kliento finansinį kelią mes norime paversti nuobodžiais amerikietiškais kalneliais – saugiais ir amortizuojančiais visus svaiginančius posūkius, kuriuos gyvenimas nuolat pateikia. Jei pinigai ir skaičiai kažkam atrodo nuobodūs, tai gyvenimas visada yra dinamiškas ir spalvingas, ypač, kai jame netrūksta džiaugsmo, siekių, staigmenų, įdomių pomėgių, ir, žinoma, saugumo. Mes tikimės, jog mūsų žurnalas įkvėps Jus naujų idėjų, kaip nuspalvinti savo gyvenimą. Nesvarbu, ar Jūs nuspręsite išbandyti slidinėjimą sraigtasparniais puraus sniego pataluose, ar semtis naujų įspūdžių juvelyrikos pasaulyje, ar tiesiog ryžtingai siekti,

kad Jūsų ūsai būtų patys elegantiškiausi – labai daug kas Jus gali įkvėpti spalvotam ir džiaugsmingam gyvenimui! Linkime Jums įdomiai praleisti laiką su Life žurnalu. O jeigu žvalgotės, kam patikėti savo finansinės ateities aiškumą ir stabilumą, – „Mandatum Life“ Jūsų paslaugoms.

Tomas Stonys Generalinis direktorius Mandatum Life Lietuva


LIFE 2012/2013

18

ŽILAGALVĖS PALŪKANOS Įsivaizduokime visuomenę, kurioje mažai vaikų ir palyginti nedaug senolių. Ekonomiškai aktyvūs suaugę sudaro didžiąją visuomenės dalį. Paveikslą papildykime į darbo rinką nuolat įsiliejančiomis moterimis. Dar pridurkime negausias šeimas, augančias pajamas ir ilgėjančią gyvenimo trukmę. Jums tai pažįstama? Nieko keisto. Tai Vakarai tarp 1945 ir 1975 metų. Didžioji Rytų Azijos dalis tarp 1980 ir 2010-ųjų, o netrukus tokia taps ir Afrika. Tekstas: Viesturs Celmiņš

*

Iliustracijos: Inka Järvinen


19


20

LIFE 2012/2013

Eurostatas prognozuoja, jog 2030-aisiais žmonių, jau sulaukusių 65 metų amžiaus ir vyresnių, Europoje bus daugiau, nei jaunimo iki 15 metų.

R

eiškinys, kai didžiąją visuomenės dalį sudaro darbinio amžiaus suaugę, paprastai vadinamas demografiniu sprogimu. Demografinio sprogimo karta yra skaitlingesnė už prieš ją buvusią ir po jos ateisiančią kartas. Harvardo ekonomistas Davidas Bloomas šį reiškinį pavadino „demografinėmis palūkanomis“ – procesu, kai, tinkamu metu pritaikius deramą strategiją, augantis gyventojų skaičius valstybei arba verslui atneša naudos. Vis dėlto, kaip paaiškės vėliau, svarbu ne pati demografinė padėtis, o tai, kaip ja pasinaudojama.

Tai reiškia, jog kiekybinius praradimus Baltijos valstybėms teks kompensuoti kokybiniais. Bet kaipgi pabaltiečiams seksis spręsti būsimus demografinius iššūkius? Ateityje gali slypėti daugiau galimybių, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

VARTOJIMO TENDENCIJŲ POKYČIAI Ateinantis dešimtmetis žada vartojimo ir darbo rinkos pokyčių. Tai atsitiks dėl visuomeniškai ir fiziškai aktyvių pagyvenusių žmonių, didesnio moterų skaičiaus darbo rinkoje bei ilgiau besimokančio jaunimo. Kintančios demografinės palūkanos atsispindės ir visuomenės vartojimo struktūroje.

PERMAINŲ PIRMTAKAI Gerai žinome, kad Europos demografinė padėtis kinta. Eurostatas prognozuoja, jog 2030-aisiais žmonių, jau sulaukusių 65 metų amžiaus ir vyresnių, Europoje bus daugiau, nei jaunimo iki 15 metų. Demografinio sprogimo karta jau sulaukė garbaus amžiaus. Tai aktualu didžiajai Europos daliai, tačiau Baltijos valstybės gali atsidurti pirmose permainų gretose. Susidaro įspūdis, kad vadinamųjų „demografinių palūkanų“ dydis gali keistis. Kaip pabaltiečiams seksis tvarkytis su naujomis „demografinėmis palūkanomis“? Kaip tai paveiks vartojimo tendencijas ir darbo rinką? Kaip reaguos verslas ir koks bus poveikis plačiajai visuomenei? Žvilgtelėkime į Baltijos šalių demografinį kontekstą ir jame atsiveriančias galimybes. Keletą pastarųjų dešimtmečių vykstančios socialinės permainos ir aukšti migracijos rodikliai Baltijos šalyse bus juntami ateityje. Eurostato teigimu, ateinantis dešimtmetis mums žada mažiausiai keturias tendencijas. Miestuose bus daugiau dirbančių ir vartojančių žmonių, vis mažiau darbo rinką papildančio jaunimo, daugės naujų žinių siekiančių, aktyvių ir darbingų pagyvenusių žmonių ir darbo rinką papildančių ar į ją sugrįžtančių moterų. Tai iššūkis, kuris gali atverti ir naujų galimybių. Tyrimai rodo, kad kitą dešimtmetį Baltijos šalyse ilgės gyvenimo trukmė, mažės mirtingumas, o darbo našumas augs. Tokiomis aplinkybėmis Baltijos šalys likusiai Europai gali tapti demografine laboratorija.

Pirmiausia, santykinai daugės pagyvenusių žmonių, o tai savo ruožtu didins į juos orientuotos vartojimo rinkos dalį. Tai verslui atvers naujų galimybių. Dėl technologinės pažangos sveikatos apsaugos srityje pagyvenę žmonės turėtų būti fiziškai ir visuomeniškai aktyvesni nei anksčiau. Todėl gana realu tikėtis nuolat augančio į sveikatos priežiūrą, bendrą gerovę ir žmonių tarpusavio bendravimą orientuotų produktų bei paslaugų poreikio. Taip pat gali atsirasti vyresniojo amžiaus žmonėms skirtų kasdienio vartojimo prekių bei paslaugų rinkos niša, pavyzdžiui, tokių kaip: nesudėtingi mobilieji telefonai, asmeniniai kompiuteriai, judėjimą lengvinanti įranga, sodininkystės įrankiai, ūkinės prekės ir t.t. Galop šiam segmentui siūlomi produktai turėtų būti kokybiški už palankiausią kainą, o aptarnavimas patogus, saugus ir lengvai pasiekiamas (pavyzdžiui, prekės į namus). Antra, tikėtina, jog daugiau moterų, vėl įsiliejusių į darbo rinką, disponuos pinigais. Tokiomis aplinkybėmis jos tikriausiai taps aktyvesnės vartotojos. Be to, moterys gali pradėti vaidinti pagrindinį vaidmenį planuojant šeimos išlaidų biudžetą, parenkant prekes kitiems šeimos nariams (partneriams, vaikams, tėvams). Turėdamos polinkį taupyti kasdienio vartojimo produktų sąskaita, jos gali būti linkusios atidėtus pinigus investuoti į indėlius, draudimą arba išleisti juos įdėmiai atsirenkamoms prabangos prekėms. Rinkodaros vadovai neturėtų apie tai pamiršti.


21

Svarbių šeiminių įsipareigojimų dažniausiai turinčios moterys gali pageidauti didesnio mobilumo, pavyzdžiui, nuotolinio darbo ar lankstaus darbo grafiko.

NE KIEKVIENAS AUGIMAS YRA PAŽANGA

NAUJI VISUOMENĖS TIKSLAI

Kaip jau supratome, geri demografiniai rodikliai nebūtinai sąlygoja klestinčią visuomenę. O pasakiškai dideli demografiniai ištekliai nebūtinai virsta gausia pelnus ir gyvenimo kokybę gerinančia kvalifikuota darbo jėga. Visi žinome, kad demografinis sprogimas – tai precedentų neturinčio gyventojų skaičiaus augimo reiškinys. Tačiau, kas paprastai pamirštama, tai buvo ir neregėtas darbo našumo pakilimas. Demografinio sprogimo kartos žmonės rimtai žiūrėjo į asmeninę atsakomybę ir tapo viena darbščiausių ir produktyviausių visuomenių. Kalbant apie Baltijos valstybių verslą, kai demografinė padėtis tampa ne tokia palanki, ekonomikos augimas gali būti išsaugomas tik didinant darbo našumą.

Patirtis liudija, kad, nepaisant aukšto bedarbystės lygio, lengvai, pigiai ir greitai prisivilioti naujų įgudusių talentų šiose šalyse nepavyksta. Kadangi tikėtina, jog sveikatos apsauga gerės, o įvairių formų nuolatinio švietimo galimybės plėsis, pensinis amžius nebus kelio pabaiga, kaip būdavo anksčiau. Jis veikiau taps „trečiuoju“ amžiumi, visiškai atskleidžiančiu dar neišnaudotą asmeninį ir visuomeninį potencialą. Iš dalies tai gali reikšti, jog mūsų senjorai nutars likti darbe ilgiau, nei bet kuri ankstesnė karta.

VERSLO KONTEKSTAS Verslui tai gali reikšti bent jau du dalykus: kai rinkos tampa technologiškai pažangesnės, norma gali tapti darbo jėgos žinių ir kvalifikacijos kėlimas arba naujų talentų paieška. Kai kurios didesnės Baltijos valstybių įmonės darbuotojus gali pradėti rengti darbo vietoje arba įprastu būdu ieškoti naujų talentų. Vidutinės ar mažesnės įmonės gali rinktis jau parengtus arba perkvalifikuotus specialistus, suteikiant jiems naujų žinių. Darbai, kuriems tinkamų gebėjimų darbuotoją rasti sunku arba jis yra per brangus, gali būti atliekami užsienyje. Antra, darbuotojai gali reikalauti lankstesnio darbo grafiko ir mobilumo. Ilgiau studijuojantis jaunimas gali norėti internatūros, laikinos praktikos arba darbo ne visą darbo dieną. Vyresniojo amžiaus žmonės Baltijos šalyse, kuriems, tikėtina, nepakaks kvalifikacijos, siekdami ją pakelti ar persikvalifikuoti, gali pageidauti lankstesnio grafiko ar ne visos darbo dienos. Svarbių šeiminių įsipareigojimų dažniausiai turinčios moterys gali pageidauti didesnio mobilumo, pavyzdžiui, nuotolinio darbo ar lankstaus darbo grafiko. Darbdaviams atsiranda galimybių tenkinti senstančios darbo jėgos ir moterų poreikius dirbti laikinai ar ne visą darbo dieną, taip pat ieškoti jaunųjų talentų ir jų žinias bei įgūdžius išbandyti praktikoje.

Nė vienai įmonei, sprendžiančiai, kada priimti, perkvalifikuoti ar kitur perkelti savo darbo jėgą, to nederėtų pamiršti. Įmonėms reiktų susitelkti į, jų manymu, vertingomis žiniomis disponuojančią darbo jėgą, pavyzdžiui, klientų aptarnavimo, technologijų ar gamybos proceso specialistus. Jei tokiems žmonėms įmonės leis pasitraukti į pensiją neperdavus žinių jaunesniems darbuotojams, jos praras dalį savo verslo, konkurencingumo ir pelnų.

DEMOGRAFIJA AR LEMTIS Atsižvelgiant į pastarąsias ekonomines permainas, yra tikimybė, kad ateityje mūsų laukia ir didžiausi iššūkiai, ir neeilinės galimybės. Baltijos šalys ne be pagrindo galėtų būti laikomos permainų pirmtakėmis. Tačiau demografija, kaip supratome, nėra tai, kas nulemta savaime. Baltijos šalių ekonomikos turi visas galimybes konstruktyviai ir kūrybingai siekti per ateinančius dešimtmečius joms iškylančių tikslų. Bet kuriuo atveju didžiausias Baltijos valstybių turtas yra žmonės. Kad ir kokia būtų demografinė amžiaus struktūra, demografinio sprogimo kartos patirtis rodo, jog kolektyviniai tikslai dažniausiai prasideda nuo individo. Kad ir kas tai būtų – strateginis darbo jėgos planavimas, žinių perdava, našumas ar mūsų asmeninė „pagyvenusio žmogaus“ samprata. Tik tuomet, kai kiekvienas visuomenės narys tinkamai atlieka savo funkcijas, demografija gali būti pelninga.

***


22

LIFE 2012/2013

Amlan Roy:

DAUGIAU DIRBSIME, DAUGIAU SUTAUPYSIME Amlan Roy Pasaulinės demografijos ir pensijų statistikos tyrimų vadovas Investment Bank, Credit Suisse Tekstas: Paula Launonen

*

Nuotrauka: Lehtikuva / Martti Kainulainen

Anot po pasaulį su paskaitomis keliaujančio ekonomisto, geriausi būdai pasirengti visuomenės senėjimo procesui yra taupymas ir nenuilstamas darbas.

K

ai generalinis „Credit Suisse“ direktorius Amlanas Roy‘us prieš devynias ryto Helsinkio savivaldybės pokylių salėje ruošiasi savo prezentacijai, jokių kelionės nuovargio pėdsakų neįmanoma įžiūrėti. Siurbčiodamas arbatėlę ekonomistas bei demografas prisipažįsta, kad per kelias pastarąsias savaites, neskaitant kitų šalių, jis aplankė Šveicariją, Olandiją ir Honkongą. Keičiasi šalys bei auditorijos, tačiau pagrindinė Roy‘aus mintis lieka ta pati: kaip visuomenės, mes dar iki galo nesuvokiame, su kokiais globaliniais sunkumais mums teks susidurti dėl pailgėjusios gyvenimo trukmės. Sparčiausiai pasaulyje gausėjanti amžiaus grupė yra žmonės, perkopę aštuoniasdešimtmetį – „skirdami dėmesį tik 65+ amžiaus grupei mes ignoruojame problemas, susijusias su išties senais žmonėmis. Šiuos klausimus individams, šeimoms, įmonėms, vyriausybėms ir visuomenėms vis vien neišvengiamai teks spręsti.“ Roy‘us mums primena, kad kalbant apie demografiją svarbu ne tik žmonių amžius, bet ir užimtumas bei vartojimas. „Demografinės permainos per infliaciją, kapitalo

judėjimą, prekių kainas ir inovacijas paveiks visus pasaulio vartotojus bei dirbančiuosius.“

R

oy‘us piešia XXI amžiaus gerovės valstybės piliečio gyvenimo ciklo paveikslą. Pirmuosius penkerius metus mes įsisaviname skaitmeninės komunikacijos priemones, o maždaug 25-erių pradedame darbinę veiklą. Sulaukę vidutinio amžiaus sukuriame šeimą, o 64-erių išeiname į pensiją. Iki 80 metų keliaujame ir mėgaujamės gyvenimu. Po to sveikatos problemomis ir ligomis pasireiškia senatvė – vieniems labiau, kitiems mažiau. O dabar einame prie reikalo esmės: „Nustatyti, kiek tiksliai mums reikės pinigų pasitraukus į pensiją – iš pradžių kaip laimingiems vartotojams, o po to kaip priežiūros paslaugų reikalingiems senoliams, – neįmanoma“. Tam, kad oriai pasitiktume šiuos iššūkius, Roy‘us siūlo naują atsakomybės pasidalijimo tipą. „Negalime visko reikalauti iš visuomenės. Turime ir patys prisidėti kaip individai.“ Roy‘us teigia, kad mums reiktų įgyti ankstesnių kartų ekonominį požiūrį į gyvenimą. „Numatyti, ar būsimosios pensijos užteks visoms būtinoms išlaidoms, kai pensinio amžiaus trukmė bus lygi darbi-

nės veiklos trukmei, neįmanoma. Asmeninė žmogaus padėtis bei aplinka gali ne vieną kartą keistis. Tam pasirengti derėtų iš anksto.“

A

mlanas Roy‘us mano, kad ir įmonės turėtų prisiimti atsakomybę. Jis norėtų atgaivinti industrializacijos pradžios laikų globos dvasią. Kaip tais laikais pramoninkai darbininkams statė gyvenamuosius būstus, o jų vaikams mokyklas, taip ir šiais laikais socialiai atsakingos įmonės galėtų pasirūpinti savo darbuotojų ir jų šeimų įvairiais sveikatos, pensiniais bei paskolų draudimais. Roy‘us tikisi įtakingų politikų ir verslininkų sprendimų, skatinančių žmones kiek įmanoma ilgiau dirbti. Jis pasakoja apie savo 79-metį pensininką tėvą, vis dar dirbantį kardiologą. „Darbo sąlygos turėtų būti tiek lanksčios, kad žmonės galėtų dirbti dieną ar dvi per savaitę, kelias valandas per dieną ar savaitę per mėnesį.“ Vyriausybėms ir parlamentams Roy‘us pataria būti kantresniems ir realistiškesniems. Jo teigimu, gyventojams neturi būti dalijami pernelyg optimistiniai pažadai, kurių vėliau nebus įmanoma įgyvendinti.

***


23 Linas Čekanavičius: KAIP UŽTIKRINTI „ŽMOGIŠKOJO KAPITALO“ PRODUKTYVUMĄ? Vilniaus universiteto profesorius dr. Linas Čekanavičius Nuotrauka: Loreta Keršytė

Darbo rinkos gan sparčiai globalėja, tad šiandien kalbėti apie atskiras „demografines laboratorijas“ kiek per drąsu, nes iš tų laboratorijų lengvai gali pabėgti (ir bėga!) „bandomieji triušiai“.

XX

amžiaus antrosios pusės istorija liudija, kad gamtos ištekliai nėra vienintelis ar netgi dominuojantis veiksnys, nulemiantis šalies ekonominį klestėjimą. Tokios šalys kaip Japonija, Pietų Korėja, Singapūras ar Liuksemburgas yra visai neturtingos apsirūpinimo gamtos ištekliais požiūriu, tačiau skurdžiomis šalimis jų toli gražu nepavadinsi. Kodėl? Ogi todėl, kad stokodamos gamtos išteklių šios šalys turi pakankamai to, ką garsusis Agatos Christie personažas seklys Erkiulis Puaro (Hercules Poirot) vadino „pilkosiomis ląstelėmis“. Pastarųjų produktas – protas, kuriantis naujas technologijas (ne vien siaurąja šio žodžio prasme), leidžiančias ne tik kompensuoti įvairių naudingų iškasenų stoką,

bet neretai ir pranokti jų turtingas šalis. Tad galima sutikti, kad išties didžiausias Baltijos valstybių turtas yra žmonės. Tačiau kodėl šios rūšies turto nestokojančios šalys, pvz., Indija, savo ekonomine gerove keliolika kartų atsilieka nuo tokių mažylių kaip Liuksemburgas? Ogi todėl, kad ekonominiu požiūriu sąvoka „turtas“ nelygu sąvokai „kapitalas“. Kapitalu tampa tik produktyviai panaudojamas turtas. O kad „žmogiškasis kapitalas“ būtų panaudojamas produktyviai, jį reikia sujungti su atitinkamo lygio technologiniu bei socialiniu kapitalu. Panašu į uždarą ratą, bet iš tiesų tai yra spiralės pavidalo procesas. Nepamirština, kad darbo rinkos gan sparčiai globalėja, tad šiandien kalbėti apie atskiras „demografines laboratorijas“ kiek per

drąsu, nes iš tų laboratorijų lengvai gali pabėgti (ir bėga!) „bandomieji triušiai“. Jeigu šiandien, kalbėdami apie demografinį kontekstą, vis dar operuojame nacionalinėmis kategorijomis, po dešimtmečio ar kelių jau teks matuoti europiniais masteliais. Tad Baltijos šalių verslai kuo toliau, tuo labiau bus priversti ne ieškoti „pigios ir kvalifikuotos“ vietinės darbo jėgos, bet Europos (o vėliau – ir pasaulio) darbo rinkoje pirkti brangią ir kvalifikuotą. Siekiant, kad ši darbo jėga atneštų norimą grąžą, jai reikės pasiūlyti jos kvalifikaciją atitinkančias, aukštomis technologijomis apginkluotas darbo vietas bei tinkamą socialinę aplinką.

***


MANDATUM LIFE LIETUVA, SALTONIŠKIŲ G. 2, VILNIUS INFO@MANDATUMLIFE.LT TEL. 8 5 210 9390

Patikimas turto valdymo partneris Mandatum Life – puikius kapitalo pakankamumo rodiklius turinti draudimo kompanija iš Suomijos, valdanti daugiau nei 7 mlrd. eurų klientų turto ir teikianti individualius investicijų valdymo sprendimus stambiems investuotojams, kurių investicijų suma yra ne mažesnė nei 250 tūkst. eurų. Profesionalus aptarnavimas reikliausiems klientams. Paskambinkite ir sutarsime susitikimo laiką.

www.mandatumlife.lt/turto_valdymas

Investavimas. Turto valdymas. Gyvybės draudimas


26

LIFE 2012/2013

MANDATUM LIFE NAUJIENOS

PUIKI VIETA DIRBTI Bendrovė „Mandatum Life“ jau šeštus metus iš eilės dalyvauja tyrime „Geriausios Suomijos darbovietės 2012“, kurio svarbi dalis yra apklausa, skirta išsiaiškinti personalo nuomonę apie savo darbovietę. Apklausos rezultatai rodo, kad Baltijos šalyse „Mandatum Life“ darbuotojų pasitenkinimo lygis nuolat yra didelis, o per pastaruosius dvejus metus jis yra 80% iš galimų 100%.

Mandatum Life grupė: 2012 metų 1 pusmetis Apyvarta - 493 milijonai eurų. Valdomas klientų turtas - 7 milijardai eurų. Pelnas pries mokesčius - 65 milijonai eurų. Mokumo rodiklis - 23.5%. Investicinė grąža - 3.9%. Darbuotojų skaičius - 536.

Darbuotojų pasitenkinimas mums yra svarbus, nes tik taip mes galime pasiūlyti savo klientams puikų aptarnavimą ir nuolat to siekiame. Manome, kad „Mandatum Life“ įkvepianti darbo aplinka, aukšta organizacinė kultūra ir profesionalus įmonės valdymas skatina darbuotojus dirbti šioje kompanijoje ilgą laiką, o tai sąlygoja ir verslo sėkmę.

„Mandatum Life“ teikia gyvybės draudimo, investavimo ir turto valdymo sprendimus verslo ir privatiems klientams. Kompanija veikia Suomijoje ir Baltijos šalyse ir valdo 7 milijardus eurų klientų turto. „Mandatum Life“ kartu su ne gyvybės draudimo įmonių grupe „IF“ priklauso grupei Sampo, kurios akcijos kotiruojamos Helsinkio akcijų biržoje. Finansinių paslaugų sektoriuje kompanija veikia jau 135 metus.


27

JAUKI APLINKA BENDRAUTI

INVESTICIJŲ VALDYMO PASLAUGA – VISADA ŽINOKITE, KAIP VALDOMOS JŪSŲ INVESTICIJOS 2012-ųjų rudenį „Mandatum Life“ pristatė naują investicijų valdymo paslaugą. Ši paslauga suteikia galimybę tiek privatiems asmenims, tiek verslininkams, nepriklausomai nuo investuotų pinigų sumos, gauti unikalią paslaugą, tarsi kiekvienas klientas turėtų savo asmeninį investicijų valdytoją. Tereikia pasirinkti geriausiai poreikius atitinkantį investavimo portfelį (investicinę kryptį) ir „Mandatum Life“ investicijų valdytojai pasirūpina investuojamu turtu, o apie svarbius pasikeikimus investiciniuose portfeliuose klientai reguliariai informuojami elektroniniu paštu ir trumpąja SMS žinute. Šią paslaugą galima rinktis jau turimoje ar naujai sudaromoje investicinio gyvybės draudimo sutartyje.

„Mandatum Life Lietuva“ centrinis biuras įsikūręs netoli Vilniaus miesto centro esančiame biurų pastate Saltoniškių gatvėje. Nuolat tobulindami klientų aptarnavimo paslaugas ir siekdami nepriekaištingos aptarnavimo kokybės, neseniai savo biure atnaujinome susitikimų kambarius, kuriuose yra visa susitikimui reikiama įranga, dalykiška ir kartu jauki aplinka. Čia laukiami tiek esami, tiek nauji klientai, norintys netrukdomi pasikonsultuoti su mūsų darbuotojais, aptarti investavimo, gyvybės draudimo galimybes, peržiūrėti savo turimas sutartis ir pasitarti dėl galimų pakeitimų ar tiesiog išgerti puodelį kavos ar arbatos. Mums svarbu, kad klientai būtų patenkinti ir jaustųsi gerai.

VIDEO APŽVALGOS GYVAI MARKET OUTLOOK LIVE „Mandatum Life“ Market Outlook Live – tai video apžvalga anglų kalba, rengiama trečią kiekvieno mėnesio antradienį. Tai tiesioginė transliacija iš Helsinkio, kurios metu „Mandatum Life“ fondų valdytojai Juhanis Lehtonenas, Christianas Kockas ir Tedas Robertsas apžvelgia esamą finansų rinkų padėtį, dalijasi informacija apie priimtus investicinius sprendimus, rinkų prognozes bei įžvalgas. Transliacijos, kurių metu klausytojai turi išskirtinę galimybę užduoti klausimus portfelių valdytojams, trunka apie 15 minučių. Nespėjus pažiūrėti video transliacijos tiesiogiai, vėliau galima peržvelgti jos įrašą. Daugiau informacijos: www.mandatumlife.lt


28

LIFE 2012/2013

Jei žvejosi vonioje – žuvies nepagausi Remigijus Štaras, visą gyvenimą dirbęs aukščiausio lygio samdomu vadovu įvairiose švedų ir danų kapitalo bendrovėse nuo „Dirol Cadbury“, „Baltic Beverages Holding“ iki „Omnitel“, šiandien yra pradėjęs keletą savarankiškų veiklų. Jei prieš penketą metų kuo puikiausiai jautėsi dirbdamas samdomą darbą, tai dabar labai trokšta paėjėti savo naujuoju keliu ir jį išbandyti. Tekstas: Ieva Matonienė

*

Nuotraukos: Loreta Keršytė


29


LIFE 2012/2013

30

AR SAMDOMO VADOVO KARJEROS METAIS NEIŠVENGIAMI VERSLO IR ŽMOGIŠKOSIOS PRIGIMTIES SUSIKIRTIMAI PADĖJO TAPTI BRANDESNIAM IR ATSPARESNIAM? Versle ir gyvenime neprivalome būti tapatūs. Kai susikerta verslas, verslo sprendimai ir žmogiškieji santykiai, mūsų prigimtis – asmenybei išeina į gera, nes tai brandina. Beje, esu pastebėjęs, kad bjauresni žmonės darbe daugiau pasiekia. Sakydamas „bjauresni“, turiu omeny ne beširdžius, o tiesiog žmones be skrupulų: jie geriau apsisaugoję nuo savigraužos. Dažniausias ir visų mėgstamas pavyzdys – darbuotojų atleidimai. Būna situacijų, kai tai padaryti privalai, kad įmonė galėtų toliau sėkmingai vystytis ir daug žmonių turėtų darbą. Prieš atleisdamas kurį darbuotoją turi pagalvoti, ar, naikinant poziciją, būtent šis žmogus turi būti atleistas. O gal kitas? Kas naudingiausia įmonei ir komandai ateityje? Kokių kompetencijų ir savybių mums reikia labiausiai? Kita vertus, atleisdamas gali žmogui įduoti puikių rekomendacijų ir tiesiog pastūmėti į priekį. Gal jam šis pokytis vėliau taps naujos karjeros pradžia? Tačiau žmonės kartais viską sureikšmina ir išpučia, pamiršdami labai teisingą frazę: „tai tik verslas ir nieko asmeniška“. Svarbu, kaip vadovo sprendimas bus išplatintas ir pateiktas – ir pačiam asmeniui, ir visai komandai. Kartais užtenka tiesiog žmogiškai pasikalbėti ir susitarti. Taigi, jei atsidūrėte situacijoje, kai reikia

spręsti žaibiškai ir ryžtingai, būtina ją maksimaliai išnaudoti. Kita vertus, militarizuoti darbo santykių, tapatintis su pamišusiu generolu, kuriam nuolat sapnuojasi karas ir priešai, taip pat nevertėtų... Kuo didesnis diktatorius, tuo labiau auga jo priešų būrys. Diktatoriai versle taip pat egzistuoja: į vienvaldystę linkusio vadovo kova bus labiau parodomoji ir atsiras rizika tapti neklystančiu teisuoliu, kuriam reikia tik vykdytojų ir šlovintojų. Prisimenu, kai 2008 metais prasidėjo krizė ir su ja susiję ekonominio gyvenimo pertvarkymai. Po metų ir „Omintel“ teko susimažinti kaštus net 40 proc. Kaip asmuo, atsakingas už komerciją (rinkodarą, pardavimus, klientų aptarnavimą) ir tiesiogiai vadovavęs 500 žmonių kolektyvui, iki šiol pamenu nepopuliarių sprendimų priėmimo akimirkas. Pečius surėmę kartu su Tomu Stoniu (tuomet „Omnitel“ verslo klientų valdymo direktorius, dabar „Mandatum Life Lietuva“ generalinis direktorius) atidėjome bet kokias asmenines dvejones, apgailestavimus ir vardan to, kas optimaliausia įmonės ateičiai, atlikome skausmingas operacijas. Jeigu pokyčiai būtų vykę ilgai ir po truputį – dirbantieji būtų praradę saugumo jausmą dėl įmonės ateities. Mūsų taktika buvo įvykdyti pokyčius vienu ypu ir kurti toliau. Tam reikėjo didžiulės vienybės, tikėjimo mūsų veiksmais ir šimtaprocentinio ryžto juos įgyvendinti!


31

ANKSTESNĖS JŪSŲ DARBOVIETĖS BUVO LABAI SKIRTINGOS – KĄ TOKIO SUŽINOJOTE PER SAVO KARJERĄ, KAS TEBĖRA NAUDINGA, AKTUALU, NEKINTA IR ŠIANDIEN? Jei žvejosi vonioje – žuvies nepagausi. Sėkmė neateina netikėtai – jai reikia sudaryti tinkamas sąlygas, sukurti aplinką. Tai galioja ir versle, ir darbe, ir asmeniniame gyvenime. Visada reikia ruoštis, planuoti, išgryninti tikslus ir prioritetus – kokios nori apyvartos, kiek klientų, kokio pelno, kokios rinkos dalies... Tikiu, kad sėkmės procentas stipriai didėja dirbant ne vienam, o drauge su motyvuotais, vienas kitą papildančiais profesionalais. Man komanda labai svarbi. Kiekviename kolektyve, kur esu dirbęs – svarbiausia buvo žmonių įvairovė. Niekada neatsirinkinėjau panašių tik į save. Kai žmogus yra profesionalas savo srityje, jis nebus vienpusiškas ir gyvenime. Vadovui svarbiausia suburti tinkamą darbuotojų kombinaciją, ugdyti juos ir uždegti, užtikrinti puikią nugalėtojų komandos dvasią. Kai išsakoma nuomonė, toleruoju net ginčus ir barnius – čia svarbu, kas labiau serga už idėją, kieno akys ryškiau dega. Tam ir verta patikėti vykdyti projektą. Kartais specialiai nemoderuoju ginčų darbe: jie turi liautis savaime, o kolegos turi atrasti sprendimų būdą ir įsivaizduoti, kad jie susitvarkė patys. Vadovas gali jaustis puikiausiai ir tuomet, kai kasdienėje veikloje komanda jo nepastebi. Paradoksalu? Tai – ne lyderio mąstysena? Klystate. Tai ir yra tikroji lyderystė. Suburti, išmokyti, įkvėpti, įtikinti reikia ne tik savo komandą, bet ir partnerius, klientus, vartotojus. Juk gera komanda ir atlieka didžiąją dalį darbo – ir spren-

dimus priima, ir pati save kontroliuoja. Geroje komandoje labai aiškiai pasimato, kas tik „skleidžia burbulus“ ir apsimeta turįs gerų idėjų, o kas iš tiesų jų turi, moka jas atsirinkti ir įgyvendinti, sugeba uždegti ir įtraukti kitus. Štai kas yra tikrieji kiekvienos komandos perlai. Kartais manęs klausia, koks yra efektyviausias lyderystės tipas – autokratiškas, demokratiškas ar jų kombinacija? Aš vadovaujuosi evoliucijos teorija: išlieka ne didžiausi ir greičiausi, o sugebantys geriausiai keistis pagal esamas ir būsimas aplinkos sąlygas. Taigi niekada nenustokime tobulėti. Ir nepradėkime įsivaizduoti tokius niekus: jau esu puikus lyderis, labai kompetentingas, jau pasiekęs viršūnę. Tuomet jums visiški „ragai“. Yra dvi didžiausios kiekvieno žmogaus (ir vadovo) silpnybės, kurioms reikia išmokti atsispirti – tinginystė ir puikybė. Tam periodiškai reikia ir atostogų, ir motyvacijos, ir priverstinio išėjimo iš savo paties komforto būsenos. Gyvenime energija iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta, o tiktai keičiasi jos forma; tie patys dėsniai galioja visiems aplinkos dalyviams; viskas yra pakankamai reliatyvu. Ypač įdomus šimtmečio senumo P. Langevino specialiosios reliatyvumo teorijos „Dvynių paradoksas“ – šie dėsniai man atrodo aktualūs kasdieniame gyvenime ir versle, o jų daugiaprasmiškumą supratau dar būdamas Vilniaus universiteto fizikos fakulteto studentu (į ekonomikos fakultetą perėjau jau po tarnybos sovietų armijoje). Tikriausiai fizika man ir padėjo mąstyti plačiau, neišsigąsti didžiulių


LIFE 2012/2013

32

iššūkių ir suvokti, kad nieko nėra neįmanomo. Svarbiausia – turėti tikslą, nuosekliai jo siekti ir tikėti savimi. Ir neverta jaudintis dėl smulkmenų. Jeigu kiekvieną dieną padarai viską ir artėji prie savo tikslų, tuomet belieka tik tuo pasidžiaugti. Ir ne vien pačiam, bet ir pasidalijant džiaugsmu su kitais.

gero Vilniui ir jo gyventojams. Jau šešerius metus tvarkome šalia namų esantį parką. Vis daugiau žmonių ateina čia pasivaikščioti. Jei kartais būsite netoli Vilniaus universiteto iš Antakalnio gatvės pusės ir toliau Oginskio gatve kilsite į Gražinos gatvę, pateksite į Šveicarijos parką, kurį puošia nenusakomo grožio kalvos, o žiemą su rogutėmis čiuožiant atrodo, kad esate tikruose Šveicarijos kalnuose!

KAS JUMS YRA GERIAUSIAS VARIKLIS? Mano laimės pojūtį sudaro penkių laimės karoliukų balansas – karjeros, šeimos, draugų, sveikos gyvensenos ir rūpesčio dėl savo bendruomenės. Kiekviename gyvenimo etape jie išsidėsto kitaip, tačiau svarbu jais visais rūpintis ir nė vieno neapleisti. Žinojimas, kad visi laimės karoliukai tinkamai subalansuoti, pojūtis, kad kiekviename iš jų artėji prie savo tikslų, – ir yra didysis džiaugsmas, sukeliantis laimės pojūtį. Tik reikia mokėti tuo džiaugtis ir save motyvuoti. Noras nuolatos būti laimingam – geriausias mano gyvenimo variklis. Mane motyvuoja tai, kas pasiekta ne dėl saviraiškos, o dėl įkvepiančio, ilgalaikio rezultato. Man svarbiausia yra žmonės, su kuriais kažkada siekta bendrų tikslų ir tos nuostabios bendrumo atmosferos prisiminimas. Kaip viskas buvo... Kaip mes visi kartu surėmę pečius ir „atvėrę čakras“, atradome tai, kas naudingiausia mūsų komandai ir įmonei, siekiant ilgalaikių tikslų. Tokios daugelio kasdienybe šiandien tapusios sąvokos, kaip „išmanizacija“, „mobilusis internetas“, „Omni ID“, gimė šaunioje „Omnitel“ Komercijos padalinio komandoje ir būtent jos dėka tapo ištisomis veiklos sritimis. Mes tikrai turime kuo didžiuotis.

KAIP PAMATUOJATE RIZIKĄ IR KIEK JOS LEIDŽIATE SAVO DARBE?

Žinojimas, kad visi laimės karoliukai tinkamai subalansuoti, pojūtis, kad kiekviename iš jų artėji prie savo tikslų, – ir yra didysis džiaugsmas, sukeliantis laimės pojūtį.

Esu Lietuvos krepšinio federacijos vykdomojo komiteto narys ir Nacionalinės krepšinio lygos prezidentas. Pastaroji yra antroji Lietuvoje krepšinio lyga, kurioje rungtyniauja 18 komandų iš 15 Lietuvos miestų. Čia regioninių sporto mokyklų auklėtiniai, jaunuoliai iš visos Lietuvos, žengia pirmuosius žingsnius į profesionalųjį krepšinį. Didžiuojuosi keliomis iniciatyvomis – pavyzdžiui, savanoryste regionuose. Savo asmeniniu pavyzdžiu rodau, kad ne už viską turi būti mokama – visiems reikia padirbėti ir „vardan tos Lietuvos“. Pavyzdžiui, vietiniai žurnalistai-aistruoliai rašo straipsnius apie savo komandų varžybas, žaidėjus, skleidžia informaciją, nuotraukas, vaizdo įrašus per Facebook‘ą, kviečia savo draugus, rungtynių pertraukėlių metu organizuoja žaidimus arenose ir t.t. Rasti būdų savanoriškai veiklai galima susisiekus su savo mėgstama komanda arba mūsų lyga. Svarbiausia, kad būtų noro. Mylimiausia mano vieta žemėje yra mano namai. Pirmiausia todėl, kad čia gyvena mūsų šeima – mes su žmona ir dvi mūsų dukrytės. Džiaugiuosi, jog čia drauge su kaimynais padarėme šį tą

Mano principas – maksimaliai rizikuoti visada ir visur, nes tik taip galima būti pirmam ir atrasti naujas rinkas, nišas, galimybes ir verslo rūšis. Gana seniai suvokiau, kad ne griežtas loginis mąstymas, o improvizacija ir intuicija užtikrina gerus rezultatus. Tačiau visada reikia gerai žinoti, kokių tikslų sieki, kokiais rodikliais matuosi sėkmę, kokios yra tavo investicijų tolerancijos ribos. Nesiblaškyti ir be svarių priežasčių šių ribų nekeisti. Tai panašu į lošimą ir gebėjimą kontroliuoti save keičiantis situacijai. Nesu lošėjas, bet kartą ar du per metus, būdamas užsienyje, pasiimu ne daugiau nei 100 eurų ir nueinu į kazino – ne išlošti, o palošti. Didysis blogis čia gali slypėti ne praloštuose piniguose. Jis pasirodo tada, kai žmogus „pameta galvą“ ir nusprendžia, kad staiga atsiloš, nes nuo šiol jam netikėtai pradės sektis. Kazino esi toks, koks esi, gali pasitikrinti, kaip elgiesi, kai esi „užsikabinęs“. Jei taip elgies ir versle – blogai baigsi. Bankrutuosi pats ir dar sužlugdysi savo komandą.

Versle būtina mokėti keistis: jei nepavyko, būk kantrus – bandyk dar kartą, tačiau nesielk taip pat, o dar geriau įvertink verslo aplinką, klientų elgseną, savo komandos veiksmus, konkurentus bei ateities perspektyvas. Gal nesubūrei tinkamos komandos, gal jos neįkvėpei dideliems tikslams, o gal tavo pasiūlymas nepasiekė vartotojo jausmų? Gal klientui trūksta tik nedidelio, bet lemiamo impulso įsigyti tavo siūlomą produktą ar paslaugą? Dažniausiai nėra taip, kad niekas nepirktų – tiesiog perka per mažai. Įvertink, gal buvai pernelyg kuklus, pašykštėjai reklamai, pardavimų skatinimui, pardavėjų motyvacijai? O gal tavo komandoje kažkas gerai atlieka vienus darbus, o kitų visai nemoka ar nepajėgia atlikti, gal reikia mokymų, o gal daugiau partnerių? Taigi, reikia peržiūrėti pačias svarbiausias sritis ir atlikti visus reikalingus pokyčius. Nuosekliai, greitai ir labai kokybiškai viską įgyvendinti. Ir tikėti tuo, ką darai – tikėti savimi ir savo komanda. Tuomet sėkmė ir laimės pojūtis yra tiesiog neišvengiami.

***


33

SVEIKAS PROTAS, ARBA NAUJASIS MOKSLAS APIE EFEKTYVIŲ KOLEKTYVŲ FORMAVIMĄ Ką pagalvotumėte, jei apsilankę standartiniame klientų aptarnavimo skyriuje išvystumėte jo darbuotojus atviroje biuro erdvėje dirbančius savo įprastus darbus – atsakinėjančius į skambučius ar parduodančius gyvenimo būdo žurnalo naujo numerio prenumeratą – ir savaičių savaitėmis nenusisegančius kortelių? Tekstas: Marge Tooming-Pullisaar

N

aujausi bevielės ir sensorinės technologijos pasiekimai Alexo „Sendžio“ Pentlando vadovaujamiems MIT (Masačiusetso technologijos instituto) mokslininkams padėjo atskleisti ir įrodyti, kokiu būdu bendravimo tarp atskirų kolektyvo narių pobūdis nulemia kolektyvo darbo rezultatus. Norint nuspėti, kuris kolektyvas laimės verslo plano konkursą, pakanka pažvelgti į šių technologijų užfiksuotus sociometrinius duomenis.

Praeityje ir iki pat šių dienų visuomenės mokslai komandos efektyvumą tyrinėjo pasitelkdami paprasčiausius stebėjimus, kurie vis dėlto nebūdavo pajėgūs įvertinti daugybės žmogaus elgsenos niuansų. Tokiu būdu turėdavome šiokį tokį supratimą apie procesus, kuriuos tyrėjai stebėjo, kodavo, analizavo, o, jei pasisekdavo, ir modeliavo. Buvo parengta keletas praktinių modelių, pradedant Davido McClellando lyderio motyvacijos modeliu ir baigiant kalinio dilema. Be to, daugelis mokslininkų ir biografų taikė retrospektyvią elgsenos analizę, viena iš garsiausių studijų – Jimo Collinso bestseleris From Good to Great ir jame išdėstytos išvados, o iš naujausių – Steve‘o Jobso biografija, parašyta garsiojo Walterio Isaacsono. Šie pavyzdžiai yra tikrai nepaprastai vertingi ir lyderiams suteikia neįkainojamą galimybę pasimokyti, tačiau jie nėra moksliniai, todėl juos atkartoti konkrečiomis jūsų įmonės są-

*

Iliustracija: Inka Järvinen

lygomis gali būti nelengva. Dvidešimt viena įstaiga, tarp kurių buvo klientų aptarnavimo centrai, bankai, inovacijų įmonės, sutiko dalyvauti septynerius metus trukusiame Pentlando tyrime, kurio tikslas buvo nustatyti komunikacijos įtaką darbo rezultatams. 2,5 tūkstančio tyrimo dalyvių segėjo aukštųjų technologijų korteles, kurių jutikliai per minutę užfiksuodavo per 100 informacijos vienetų. Jutikliai dirba be pertraukų ir fiksuoja sociometrinius žmonių bendravimo rodiklius, tokius kaip balso tonas, ar bendraujama tiesiogiai, kiek kalbama, klausomasi, ar pertraukiama, o jei bendravimo pobūdis nėra fiksuojamas, jutikliai matuoja ekstraversijos ir empatijos laipsnį. Išanalizavę gautus duomenis, tyrėjai gali gana tiksliai nustatyti, kokios komandos dirba efektyviai ir kokių savybių reikia norint tapti produktyviu komandos nariu. Nepriklausomai nuo komandos pobūdžio ir jo tikslų, aukštus rezultatus pasiekusių komandos narių bendravimo modeliai yra labai panašūs. Efektyviems kolektyvams būdinga tam tikra duomenų schema, kuri prognozuojant kolektyvo sėkmę visada pasitvirtina.


LIFE 2012/2013

34

Pasaulyje nėra nieko naujo – tradicinis asmeninės lyderystės pavyzdys, skatinantis įsitraukti į bendrą veiklą, bendrauti betarpiškai, tebėra geriausias būdas gerinti darbo rezultatus.


35 Tyrimai nustatė tris svarbiausius ypatumus, skiriančius efektyviausius kolektyvus nuo mažiau efektyvių. Pirmasis – geriausi kolektyvai dažniausiai pasižymi energingumu. Energijos lygis kolektyve nėra visuomet vienodas; turbūt neverta tikėtis energijos pakilimo per eilinį einamųjų reikalų aptarimą, tačiau energijos kreivė lyg raketa šauna aukštyn, kam nors pranešus apie kokį nors nepaprastą atradimą. Vieno kolektyvo nario energingumas teigiamai veikia ir kitus kolektyvo narius, stiprina jų įsipareigojimą ir lojalumą kolektyvui. Be energijos ir įsipareigojimo laipsnio, tyrimai parodo, kiek kolektyvo nariai bendrauja su pasauliu už kolektyvo ribų. Efektyviausi kolektyvai užmezga daugiau išorinių kontaktų, tai yra – jei iškyla problemos, kurias sprendžiant būtinas patarimas iš šalies, efektyvių kolektyvų nariai nedelsiant susisiekia su kitomis įstaigomis ir gauna reikalingą informaciją. Efektyviausi kolektyvai pasiekia darnią pusiausvyrą tarp savo veiklos ir žinių apie kitų kolektyvų darbus. Kaip ir buvo galima tikėtis, vertingiausias bendravimas yra betarpiškas, nes jo metu vyksta tarpusavio energijos mainai. Antroji pagal vertingumą bendravimo forma – bendravimas telefonu arba video konferencija, neišleidžiant iš akių, kad pokalbyje dalyvaujant didesniam skaičiui žmonių šios technologijos tampa ne tokios efektyvios. Mažiausiai efektyvios bendravimo formos – elektroninis paštas ir pokalbių svetainės. Ar gali būti, kad Pentlando tyrimuose naudota metodologija organizacijų konsultantams atveria naują erą, kurioje darbuotojai privalės segėti specialias korteles, o vadovai stebės ir analizuos jų bendravimo modelius? Tik pagalvokite, kaip ekrano stebėjimas ir bendravimo žemėlapio analizė jums gali padėti geriau suprasti save ir savo kolektyvą, pakelti energijos lygį bei entuziazmą. Kaip galėtumėte pagerinti įmonės darbo rodiklius, tarkim, kad ir nupirkę didesnį stalą įstaigos valgomajam ar paskelbę pertrauką visiems darbuotojams – taip atsirastų vieta ir laiko pabendrauti tarpusavyje! Pentlando tyrimuose dalyvavę klientų aptarnavimo skyriaus vadybininkai būtent taip ir padarė – siekdami geresnių darbo rezultatų, suteikė darbuotojams galimybę daugiau būti kartu ir bendrauti. Pasaulyje nėra nieko naujo – tradicinis asmeninės lyderystės pavyzdys, skatinantis įsitraukti į bendrą veiklą, bendrauti betarpiškai, tebėra geriausias būdas gerinti darbo rezultatus. Atsiradus galimybei naudoti technologijas, įmonės didins savo darbo efektyvumą, tobulindamos darbuotojų tarpusavio bendravimą, diegdamos tinkamo grįžtamojo ryšio bei komunikacijos įgūdžius. Kolektyvų nariai sąmoningai daugiau bendraus su kiekvienu kolektyvo nariu, kartu praleis daugiau laiko, taip pat daugiau bendradarbiaus su kitais kolektyvais. Panašu, kad labai jaunas ir dar iki galo nesusiformavęs mokslas apie kolektyvus tebesivysto, bet galiausiai gali tapti rimtu mokslu. Ar įmanoma visa reginčia akimi įžvelgti, kaip ateityje keistis įmonių darbas? Galbūt.

SĖKMINGIAUSIEMS KOLEKTYVAMS BŪDINGOS KELIOS ESMINĖS SAVYBĖS: Kiekvienas kolektyvo narys kalba ir klausosi maždaug vienodą laiko tarpą, pateikdamas informaciją glaustai ir maloniai; Bendraudami nariai žiūri vienas į kitą, o jų pokalbiai ir gestai yra energingi; Tarpusavyje bendraujama tiesiogiai, ne per kolektyvo vadovą; Tiesioginis bendravimas akis į akį tęsiamas naudojantis šiuolaikinėmis skaitmeninio ryšio priemonėmis ar kalbantis ne tik apie darbą; Daromos reguliarios pertraukos, domimasi tuo, kas dedasi už kolektyvo ribų, naujomis žiniomis dalijamasi su kitais kolektyvo nariais.

EFEKTYVIAUSIŲ KOLEKTYVŲ BENDRAVIMO STRUKTŪRA Visi nariai kolektyvui dirba kaip visumai; kolektyvo nariai vienodai bendrauja su visais jo nariais. Kolektyve nėra kolektyvų; individualūs skirtumai visai ar beveik neturi įtakos. Nėra nepastebimų / nemotyvuotų kolektyvo narių. Visi efektyviausių kolektyvų nariai susirenka ir dalijasi informacija su kitais kolektyvais, ne vien su vadybininkais.

IDEALAUS KOLEKTYVO NARIO – „RYŠININKO“ – APIBŪDINIMAS Ryšininkui malonu bendrauti su kitais žmonėmis, jis daugiau klausosi, nei kalba. Bendraudamas su kitais nieko neišskiria ir užtikrina, kad visi kolektyvo nariai turėtų galimybę prisidėti prie bendro darbo. Jis ar ji su kitais kolektyvo nariais kalbasi individualiai, o idėjų semiasi iš aplinkos, tačiau ne bendravimo savo kolektyvo viduje sąskaita. Kuo kolektyve daugiau ryšininkų, tuo jis sėkmingesnis.

Pagal Alexo „Sendžio“ Pentlando studiją Naujasis efektyvių kolektyvų formavimo mokslas: Efektyvių kolektyvų chemija jau nėra paslaptis, Harvard Business Review, 2012 balandis


36

LIFE 2012/2013

GEROJE KOMANDOJE GERA DIRBTI KIEKVIENAM Jūratė Kudabaitė-Staškevičienė UAB „Vilniaus duona“ Teisės ir personalo direktorė Nuotrauka: Loreta Keršytė

T

ikrai esame girdėję posakį, kad „visuma yra daugiau, nei jos atskirų dalių suma“. Akivaizdu, jog komanda kaip visuma gali nuveikti daugiau, geriau ir greičiau, nei kiekvienas jos narys atskirai. Tačiau visuma geriau už jos atskirų dalių sumą nebūna atsitiktinai, ne visos komandos dirba gerai – tai yra faktas, kuris skatina domėjimąsi efektyvių komandų formavimo bei jų veiklos efektyvumo tobulinimo metodais. Turbūt teko dirbti komandoje, kur darbas atrodė vien laiko švaistymas, buvo neaišku, ką čia veikiame, daugiausia laiko buvo skiriama asmeniniams aiškinimams bei visiškai nereikšmingų detalių aptarimui. Jausmas? – jau seniai būčiau viską pats padaręs. O ar yra buvę, kai darbas grupėje suteikė tarsi papildomos energijos, kai tiksliai žinojote, kodėl esate čia, norėjote dirbti komandoje, rezultatai buvo akivaizdūs ir asmeninis indėlis siekiant bendro rezultato buvo svarbus, o bendraudami su kitais nariais tobulėjote, įgijote naujos patirties, žinių ir patenkinote savo socialinius poreikius: savęs įtvirtinimo, bendrumo, saugumo, pagarbos, asmeninio augimo, savo potencialo realizavimo ir gerovės užtikrinimo. Taigi, būti efektyvios komandos neatskiriama dalimi įdomu, ir tai teikia pasitenkinimą bei motyvuoja.

KOMANDA YRA IŠSKIRTINĖ TIK JOS NARIŲ DĖKA Kodėl vienos komandos yra efektyvios, o kitos – ne? Čia ypač svarbus vaidmuo tenka vadovui. Norint, kad komanda visada dirbtų efektyviai, reikia gerų planavimo, komunikacijos bei sprendimų priėmimo procesų, būtina sukurti aplinką, kurioje komandos nariai laisvai reikštų savo nuomonę, požiūrį, būtų įtraukiami į sprendimų priėmimą, būtina skatinti bendradarbiavimą bei protingą riziką, sukurti pozityvią atmosferą, teisingą atlygio sistemą, kuri skatintų kiekvieno asmens indėlį, leisti tam tikrą neapibrėžtumą, skirtingų kelių išbandymą ir suteikti galimybę klysti, norint pasiekti geriausią rezultatą. Komanda yra išskirtinė tik jos narių dėka. Kiek žmonių turi sudaryti komandą ir kokiomis savybėmis, gebėjimais komandos nariai turi pasižymėti, priklauso nuo komandos darbo specifikos ir keliamų tikslų, tačiau svarbu, kad komandoje būtų nei per daug, nei per mažai žmonių, jie būtų ir panašūs, ir tuo pačiu skirtingi, gebėtų bendrauti ir bendradarbiauti. Skirtinga patirtis, požiūriai, įgūdžiai leidžia rasti kūrybiškus ir tikslius sprendimus, efektyviau spręsti konfliktus, o svarbiausia leidžia komandos nariams nuolatos mokytis ir tobulėti.

PASITIKĖJIMAS – PAGRINDINIS SĖKMINGO KOMANDINIO DARBO RODIKLIS Anot straipsnio apie naująjį efektyvių kolektyvų formavimo mokslą autoriaus, geriausi kolektyvai dažniausiai pasižymi energingumu, kuris veikia gero kolektyvo narius, stiprindamas jų įsipareigojimą ir lojalumą, be to, gero kolektyvo nariai aktyviai bendrauja už kolektyvo ribų. Svarbu paminėti, kad šioms savybėms atsirasti yra būtinos tam tikros prielaidos: aiškūs ir pasiekiami komandos tikslai, pasidalijimas vaidmenimis (leiskite žmonėms daryti tai, ką jie sugeba geriausiai), aiškios užduotys ir jų įgyvendinimo įvertinimas, bendri komandos veiklos principai, pakankamai galimybių komandos nariams dirbti kartu, bendrauti ir analizuoti komandos veiklą, siekiant padidinti komandos darbo efektyvumą bei sustiprinti komandinę dvasią: paramą, pasitikėjimą ir saugumą. Tam labai svarbus yra informacijos perdavimas ir jos suvokimas. Žinant, kad žmonių gebėjimas priimti informaciją skiriasi, veiksminga naudoti įvairius komunikavimo būdus ir priemones: įvairius kanalus (tiek žodinius, tiek rašytinius), vengti specifinės terminologijos, aktyviai klausytis ir teisingai perteikti savo mintis bei informaciją, kontroliuoti emocijas, laiku ir konstruktyviai suteikti grįžtamąjį ryšį.


37

UAB „Vilniaus duona“ Teisės ir personalo direktorė Jūratė Kudabaitė-Staškevičienė šiandien, jau septintais kolektyvo formavimo metais, džiaugiasi kolektyvo, išgyvenusio įvairius pokyčius, branda, darna, entuziazmu ir noru siekti bendro tikslo.

Patirtis rodo, kad komandinis darbas gerėja, kai organizacijoje sukuriama tokia aplinka, kurioje komandos nariai nėra nutolę vienas nuo kito, gali dažnai ir ne tik formaliai bendrauti, taip geriau pažindami vieni kitus, efektyviau prognozuodami veiksmus, išsiaiškindami kiekvieno vaidmenį siekiant bendro tikslo. Bendros patalpų erdvės (susirinkimų salės, poilsio kambariai), kavos pertraukėlės, išvykos, įmonės renginiai, kur komandos nariai gali pailsėti, neformaliai pabendrauti stiprina pasitikėjimą vienų kitais ir ugdo komandinį „mes“ jausmą, didina bendrumą ir įsitraukimą.

KOMANDOS KURIASI IR KEIČIASI Ar dar visai jaunas ir iki galo nesusiformavęs mokslas apie kolektyvus galės pateikti

išsamius ir visapusiškai pagrįstus metodus, kurie leis organizacijoms lengvai suformuoti efektyvias komandas ir užtikrinti jų veiklos efektyvumą? Sudėtinga atsakyti. Žmonės yra skirtingi ir visa, kas susiję su žmonėmis, jų elgesiu, sąmoningumu bei motyvacija, sunkiai nuspėjama ir išmatuojama, kad būtų galima vienareikšmiškai vertinti ir universaliai taikyti skirtingais atvejais. Mano įsitikinimu, konkreti komanda su savo unikalia sudėtimi gali būti efektyvi tik tam tikroje organizacijoje, veikdama tam tikroje aplinkoje. Efektyvios komandos kūrimas yra nuolatinis procesas ir svarbūs visi procesai, vykstantys komandoje, todėl, pasirinkus tam tikrą strategiją ir technikas komandiniam darbui gerinti, reikia nuolat stebėti, kokios yra pasekmės, ir tuomet formuoti savitą vadovavimo stilių ir požiūrį į komandinį darbą.

Skirtinga patirtis, požiūriai, įgūdžiai leidžia rasti kūrybiškus ir tikslius sprendimus, efektyviau spręsti konfliktus, o svarbiausia – leidžia komandos nariams nuolatos mokytis ir tobulėti.


38

LIFE 2012/2013

Audrius Šošas, pasaulinės vadovų paieškos kompanijos „Amrop“ Vilniaus biuro partneris. Prieš tai 12 metų dirbo versle, daugiausia farmacijos sektoriuje, aukščiausiojo lygio vadovaujančiose pozicijose.

VYTIS LENGVIAU, NEI BĖGTI PRIEKYJE Tekstas: Audrius Šošas

*

Nuotrauka: Loreta Keršytė


39

Žinoma frazė „vytis lengviau, nei bėgti priekyje“ labai tinka motyvacijos komunikacijai iliustruoti. Pirmasis bėgikas težino viena – „privalau išlikti pirmas“, tuo tarpu antrasis vadovaujasi įtaigiu, emocingu šūkiu: „Pavyti. Aplenkti. Laimėti“.

KOLEKTYVAS KONKREČIAU Publikacijoje apie naująjį efektyvių kolektyvų formavimo mokslą diskutuojama apie tai, kad sėkmingiausiems kolektyvams yra būdingos kelios esminės savybės. Tai įdomu, tačiau norėčiau pabrėžti, kad šias savybes galima būtų besąlygiškai išskirti tik tuomet, jeigu apie patį kolektyvą padarytume tam tikrų prielaidų: tyrinėjamas verslo kolektyvas (ne choras, būrelis, sporto komanda) turėtų išlikti pastovus, nepaisant natūralios dinamikos aplinkoje, t.y. kintančių išorinių ir vidinių veiksnių, tokių kaip: ekonomika, rinka, konkurencija ir organizacijos augimas, naujos patirtys. Taip pat suprantu, jog tyrimų objektas yra monofunkcinis kolektyvas: sprendžia tą pačią aktualiją, darbuotojai yra to paties lygmens, bendrauja tarpusavyje, atlieka tą pačią funkciją... Ar tai tikroviška? Ar nėra pernelyg teoriška? Kolektyvai yra tarsi gyvi žmonės, niekada nesprendžia tik vienos užduoties, yra veikiami aplinkos, bręsta ir keičiasi iš vidaus ir t.t. Taigi, gal nereiktų suabsoliutinti ir publikacijoje išvardytų esminių sėkmingiausio kolektyvo savybių. Taip, jos turi teisę būti įvardytos, jeigu kalbame apie konkrečią organizaciją konkrečiame laike. Kitu atveju – ne.

GERA KOMUNIKACIJA TINKAMAI MOTYVACIJAI Jeigu toliau svarstytume, kas nulemia kolektyvo efektyvumą, tai darbuotojų tarpusavio komunikacijos faktorių aš pavadinčiau savaime suprantamu dalyku. Kai žmonės vienas kitą pažįsta, bendrauti yra daug lengviau – čia nieko naujo. Norėčiau pakalbėti apie kokybišką komunikaciją ir vadovo kuriamą motyvaciją. Ji priklauso nuo trukmės, tikslų ir užduočių. Jei komunikuojama neįsakmiai ir darbuotojams išaiškinami tikslai, tikėtina, kad ir rezultatai bus puikūs. Žinoma frazė „vytis lengviau, nei bėgti priekyje“ labai tinka motyvacijos komunikacijai iliustruoti. Pirmasis bėgikas težino viena – „privalau išlikti pirmas“, tuo tarpu antrasis vadovaujasi įtaigiu, emocingu šūkiu: „Pavyti. Aplenkti. Laimėti“. Nekokybiška komunikacija arba jos nebuvimas – šiandien vis dar pasitaikanti negerovė, kuri kartais gali sukelti kompanijos vegetavimą ar net anarchiją joje.

Taigi, komandos efektyvumo rodiklis priklauso nuo komunikacijos lankstumo, iniciatyvumo ir reaktyvumo (grįžtamojo ryšio). Manau, kad komandos išskirtinumas glūdi jos potenciale, t.y. žiniose, kompetencijoje ir brandoje. Potencialas atsiskleidžia ir kolektyvo gebėjimuose reaguoti į pokyčius, paversti juos organizacijos privalumais, ne trūkumais. Todėl kuo labiau komanda yra daugiafunkcinė, kuo daugiau joje yra „žmonių orkestrų“, vienu metu gebančių atlikti skirtingas funkcijas, tuo ji yra efektyvesnė.

TIKRASIS LYDERIS UGDO NAUJĄ LYDERĮ Publikacijoje pripažįstamas tradicinis asmeninės lyderystės pavyzdys. Kalbant apie vadybą ir vadovus, Lietuvoje nuo 1991 metų užaugo visa plejada gerų vadovų. Tiesa, lyginant su Vakarų Europa, jie yra labai jauni. Per 22 nepriklausomybės metus verslo aplinka keitėsi, kartu brandindama, grūdindama ir suteikdama mūsų vadovams unikalių patirčių. Dirbdamas aukščiausio lygio vadovų paieškose šiandien matau, kokios kompleksiškos užduotys ir reikalavimai jiems formuluojami. Lyderystė – tai visas kompleksas. Svarbu jos ugdymas, skatinimas, įžvalgos kitų kolektyvo narių atžvilgiu. Vadovas ne tik deleguoja darbus, bet ir kontroliuoja jų vykdymą. Vadovo – lyderio funkcija – ugdyti kitą lyderystę. Pasitaiko, kai to bijoma, nes taip auginami potencialūs konkurentai. Deja, tokiais atvejais kolektyvui lieka vienas kelias: į autokratiją ir autokratinį valdymą. Emocinės lyderystės ugdymas ir skatinimas tarp komandos narių yra ne kas kita, kaip tarpusavio pasitikėjimo demonstravimas, kai nebaisu kolegai atsukti nugaros. Jei tai pavyksta – reiškia jūs tikite taip, kaip tiki jumis. Tik sumanūs lyderiai, formuodami savo komandą, nevengia į ją pasikviesti profesionalų iš tų sričių, kuriose patys stokoja žinių. Tais žmonėmis jie pasitiki ir sulaukia grįžtamosios reakcijos.

***


LIFE 2012/2013

40

Akcijų rinkos: vienos efektyviausių rinkų arba jausmų mūšio laukas Pasaulio akcijų rinkas lydi įtampa ir jaudulys – ir ne be pagrindo. Akcijų rinkos laikomos vienomis efektyviausių pasaulio rinkų, nes per sekundės dalį įmonių, prekių, valiutų, palūkanų normų ir t.t. kainose atsispindi pati naujausia informacija. Jos – tarsi informacijos lydymo katilas, kuriame informacija įgyja kiekybinį pavidalą ir virsta kainomis. Akcijų rinkos gali būti laikomos ekonomikos termometru. Tekstas: Paul Lukka

*

Nuotraukos: Imre Klaasen


41 Įmonių kainos, kuriose slypi informacija apie ateitį, atsiduria pasaulio dėmesio centre

Paul Lukka „Mandatum Life“ Turto valdymo departamento vadovas Baltijos šalims

Įmonių vertę iš dalies lemia jų valdomas turtas. Įmonių valdomą turtą galima apskaičiuoti gana tiksliai. Tačiau daugeliu atvejų gerokai svarbesniu įmonės vertės rodikliu tampa ateityje prognozuojamos pajamos. Ateities pajamos įmonei yra tarsi augimo variklis, būtent todėl jos tampa akcijų kainos varomąja jėga. Siekdami prognozuoti galimus įmonių pelnus, investuotojai surenka visą prieinamą informaciją, tokią, kaip vartotojų pasitikėjimas ar net, pavyzdžiui, būsimą derlių galinčios lemti oro sąlygos. Vertinant įmones, visa ši informacija apibendrinama ir joje atsispindi įvairios ekonominės vertės bei skaičiavimai. O tai savo ruožtu atskleidžia ekonomikos situaciją. Todėl visos informacijos apdorojimas ir įmonių pajamų numatymas yra labiau menas nei tikslusis mokslas.


42

LIFE 2012/2013

Dėl mūsų negebėjimo numatyti ateitį, pernelyg sureikšminama nesena praeitis, kuri yra projektuojama į tolimą ateitį. Taip atsiduriama situacijoje, kai investuotojų dėmesys sutelkiamas į trumpalaikės informacijos srautą, vertinant tik naujausias žinias.

Istorija liudija, kad sutrinka net ir galingos planavimo mašinos

čiausio pakilimo kovo mėnesį iki 2001-ųjų balandžio neteko pusės savo vertės. Tokie staigūs vertės pokyčiai nėra kažkuo ypatingi ir visiškai jų išvengti, panašu, niekada nepavyks.

Rinkos laikomos racionalia ir efektyvia žmonių valdoma mašina. Tačiau žmonių protus kartais užtemdo emocijos. Sprendimams gali turėti įtakos baimės arba godulys. Žmonėms, panašu, būdingas tam tikras skausmo slenkstis, kurį peržengus paprastai linkstama į kraštutinumus. 2008 metais bankrutavus „Lehman Brothers“, paplito visiško kracho scenarijus. Krizės įkarštyje buvo pradėta abejoti net rinkos ekonomikos pagrįstumu. Tai, savaime suprantama, atsispindėjo akcijų rinkose – daugybės įmonių akcijos neteko iki pusės savo rinkos vertės. Tačiau kai pasaulio pabaigos scenarijus nepasitvirtino ir ekonomika grįžo į daugmaž normalias vėžes, įmonių akcijų vertės vėl pakilo iki normalaus lygio. Visai kitokia reakcija buvo stebima 1990-ųjų pabaigoje, IT burbulo metu, kai rinkos dalyviai manė, jog medžiai augs iki pat dangaus. Todėl IT kompanijų Nasdaq indekso vertės nuo 1998 metų rudens iki 2000-ųjų kovo pakilo 170 procentų. Kai nepagrįstai optimistiški pelno lūkesčiai nepasiteisino, IT įmonių rinkos vertė smuko iki normalaus lygio, tai yra – nuo aukš-

Mus klaidina rinkos likvidumas Finansų rinkos leidžia vertybiniams popieriams pereiti iš vienų rankų į kitas, t.y. pelningai pirkti ir parduoti įmonių akcijas, taip pat gauti svarbią informaciją apie vertybinių popierių vertę. Norime ar ne, akcijų biržoje listinguojamų įmonių likvidumas ir galimybė parduoti ar pirkti įmonių akcijas, jau savaime kelia abejones, ar įmonės akcijų kaina yra per aukšta, ar per žema. Parduoti ar pirkti? Dėl mūsų negebėjimo numatyti ateitį pernelyg sureikšminama nesena praeitis, kuri yra projektuojama į tolimą ateitį. Taip atsiduriama situacijoje, kai investuotojų dėmesys sutelkiamas į trumpalaikės informacijos srautą, vertinant tik naujausias žinias. Investuotojai paprastai daugiau dėmesio skiria gaunamai informacijai, o ne korporacijų darbo rezultatams ir prognozuojamiems pelnams. Net ir mėgindami įvertinti, kokį poveikį atskiroms įmonėms gali turėti

naujausios žinios, jie paprastai įsikimba į vėliausias naujienas ir daro išvadą, jog ir ateityje viskas bus taip, kaip ir dabar. Tai gali apčiuopiamai pakeisti įmonių akcijų vertę – net svyravimai nuo +5 iki -5 proc. nėra laikomi dideliais. Tai rodo, koks svarbus gali būti informacijos įvertinimas ir kokie reikšmingi gali tapti trumpalaikiai sprendimai, kai būna sunku suprasti, kaip vos per kelias valandas įmonės akcijų vertė pasikeičia dešimčia procentų. Spaudos pranešimai apie tai, jog akcijų rinka per dieną smuko 2,1 arba pakilo 2,3 proc., gali sudaryti įspūdį, kad akcijų rinka yra spekuliacijų vieta, kur žmonės, pasitelkę mokslinius metodus, bando nuspėti įmonių ateitį. Gana dažnai man kelia nuostabą faktas, kad jei įmonė nėra įtraukta į biržos prekybos sąrašus, jos akcininkai linkę gilintis į esminius rodiklius. Jie nesvarsto kaip įmonės rinkos kaina keičiasi, jei globalus ekonomikos augimas šiek tiek atsiliko nuo lūkesčių. Taip pat nesvarstoma, ar reikia suskubti parduoti įmonę, jei jos vertė nukrito 5 proc. Verslininkai rūpinasi įmonės rodikliais ir gamybos optimizavimu.


43

Emocinės kliūtys: pavojai ir galimybės Warrenas Buffetas, vienas garsiausių ir labiausiai gerbiamų pasaulyje investuotojų, mėgdavo sakyti, kad akcijas reikia pirkti tuomet, kai „gatvėmis liejasi kraujas“, ir kad vertėtų būti atsargiam, kai visiems linksma. Tokia strategija dažniausiai pasiteisina, kuomet visi laukia didžiulių pelnų - pranokti lūkesčius yra labai sunku, o įmonės brangios. Beribis optimizmas tvyrojo minėtojo IT burbulo metu, kai rinkos dalyviai tikėjosi milžiniško įmonių pelningumo. IT įmonių vertė vis kilo ir piko metu 2000-aisias rinkos dalyviai buvo

pasirengę mokėti už įmones 400 kartų daugiau nei jų gaunamas pelnas. Tokie lūkesčiai jau savaime neatitiko tikrovės ir IT įmonės neturėjo jokios galimybės jų pateisinti. Po metų paaiškėjo rūsti realybė ir tos įmonės neteko pusės savo rinkos vertės, o investuotojai už jas dabar jau buvo pasiryžę mokėti „vos“ 50 kartų daugiau, nei jos uždirbdavo. Kita vertus, kai „gatvėmis liejasi kraujas“ ir visi įsitikinę, jog akcijos yra neperspektyvios, tai gali būti tinkamiausias metas pradėti domėtis akcijomis. Kraštutinis pesimizmas prognozuojamus įmonės ateities planus neretai sumažina iki tikrovės neatitinkančio žemo lygmens, kaip kad įvyko 2008 metų finansų krizės įkarštyje. Tokiomis aplinky-

bėmis, kai apetitas tapti įmonės savininku prapuola, įmonės stipriai atpinga (jos buvo vertinamos 10 kartų pigiau, nei gavo pelno), o gautas pelnas tikrovėje taip pat dažniausiai pranoksta niūrias prognozes, – tad išleidę mažiau, jūs gaunate daugiau. Nepaisant pavojų, kurie kyla dėl prognozių nepatikimumo bei žmogaus negebėjimo emocijas atskirti nuo blaivaus proto, akcijų rinkos vis dar lieka pačiomis efektyviausiomis rinkomis pasaulyje.

***


LIFE 2012/2013

44


45

Nuobodžiausi

pasaulyje

linksmieji kalneliai Besileisdamas linksmaisiais gyvenimo kalneliais niekada nežinai, kas laukia tavęs už posūkio. Rizikos požiūriu „Mandatum Life“ paverčia jūsų gyvenimo kelionę nuobodžiausiu pasaulyje pasivažinėjimu linksmaisiais kalneliais. Stačius pakilimus ir staigius nusileidimus geriausia patirti ne tikrame gyvenime, o pramogų parke. Tekstas: Risto Pennanen

*

Nuotraukos: Werner Hannappel


LIFE 2012/2013

K

46

ai Koloso linksmieji kalneliai, esantys Jungtinėje Karalystėje, 850 metrų ilgio distancijoje aukštyn kojom apsiverčia dešimt kartų, keleiviai patiria malonų siaubo virpulį. Finansų rinkų nuosmukiai kelia panašų šiurpą, tačiau malonumo jie neteikia.

Todėl mes ir sukūrėme instrumentus, padedančius investuotojams bet kokiomis rinkos sąlygomis siekti teigiamos grąžos. Staigūs posūkiai reikalauja atitinkamų saugumo priemonių. Absoliuti grąža įmanoma, jei iš finansinių instrumentų dėžės ištraukiamos tinkamos išvestinės priemonės. Išvestines priemones mes naudojame tradicinio investavimo instrumentams, tokiems kaip obligacijos ir akcijos, kad, reikalui esant, nedelsiant galėtume pakeisti investicinio portfelio sudėtį. Ekonominio pakilimo metu akcijos gali sudaryti daugiau nei 100 procentų portfelio, tuo tarpu ekonomikai smunkant akcijų dalis gali nukristi net iki neigiamų dydžių. Tokiu būdu mes sudedame pinigus į kylančius investicijų vagonėlius, o nusileidimo metu nukreipiame juos visai kitu keliu. Su išvestinėmis priemonėmis vagonėlį galima pakrauti daugiau nei šimtu procentų ir ištuštinti labiau nei iki nulio. Šitaip linksmieji kalneliai tampa gana nuobodžia pramoga, o klientas nebetenka galimybės pajusti skrandį sukančių nusileidimo malonumų. Tiems, kurie negali gyventi be šio jausmo, mes patariame kreiptis pas šios srities profesionalus. Į pramogų parką.

IR PRADEDANTYS INVESTUOTOJAI GALI GAUTI GERĄ APTARNAVIMĄ Daugybė žmonių vis dar yra įsitikinę, kad investuoti gali tik vidutinio amžiaus sulaukę ir tie, kuriems finansų srityje šypsosi laimė. Investicinė gyvybės draudimo sutartis dar daugeliui panaši į produktą, skirtą milijonieriams.

Tačiau nuobodžiausi pasaulyje linksmieji kalneliai puikiai pritaikyti ir jauniems, turintiems nedideles pajamas investuotojams. Investuoti galima pradėti nuo 100 Lt per mėnesį arba vienkartinės 7000 Lt investavimo sumos. Tai maždaug tiek pat, kiek kainuotų įsigyti ir išlaikyti motorolerį. Ir gaunate tokią pat laisvę rinktis iš daugybės kelių: mažą riziką ir konservatyvią grąžą, didelės rizikos, bet ir didelės potencialios grąžos instrumentus, ar abiejų derinį. Investavimo objektą ir santaupų dydį galima keisti savo nuožiūra. Tad norėdami investuoti, neprivalote būti turtuoliais, tačiau investuodami tikrai galite tapti turtingi.

NAUJASIS INVESTUOTOJAS DRĄSIAI LIPA Į LINKSMŲJŲ KALNELIŲ VAGONĖLĮ. SKRIEDAMI POSŪKYJE, „LAIKYKITE KEPURES“! Didžiausia daugelio žmonių gyvenimo svajonė – tapti verslininkais. Tiek gyvenusiam iš pastovaus samdomo darbo, tiek dirbančiam savarankiškai tenka pačiam užsitikrinti savo finansinį saugumą. Bazinė pensija suteikia tam tikrą pajamų lygį, pagal kurį apskaičiuojamos visos bazinės išmokos. Tačiau to gali būti per maža – per maža, kad būtų užtikrinta šeimos gerovė ateityje. Verslininkai dažniausiai linkę būti optimistais. Tai veiksmo žmonės. Dėl to jie kartais nekreipia dėmesio į nemalonias gyvenimo puses. Pavyzdžiui, kas nutiks įmonei, jei dėl ligos įmonės vadovas mėnesį bus nedarbingas? Arba kas bus, jei įmonės vadovas ilgam taps neįgalus aukščiausiame linksmųjų kalnelių pakilimo taške? Neretai pinigų srautas gali išsekti vos per kelias ligos savaites. Tačiau pasiruošimas rytdienai nebūtinai reiškia ateityje laukiančių nemalonių staigmenų. Nepriklausomai nuo to, kokį pasitenkinimą verslininkui teikia jo darbas, jis neturi prarasti gali-


47

mybės mėgautis gyvenimu ir išėjęs į pensiją. Kai, tarkim, įmonės vairą perima vaikai. Nors daug kam tai gali atrodyti tolima ateitis, būtų išmintinga kuo anksčiau pradėti apie ją galvoti. Ir pasirūpinti, kad ateities finansinis saugumas nepriklausytų nuo įmonės pajėgumo aprūpinti jos steigėją pakankamomis pajamomis jam išėjus į pensiją. Kuo anksčiau pradėsite, tuo labiau būsite užtikrinti savo ateitimi, nes solidžioms santaupoms sukaupti reikia laiko.

Naudodama tinkamas priemones, įmonė gali išugdyti viso personalo lojalumą ir saviesiems linksmiesiems kalneliams. Pasitelkdamas pensijų draudimą, darbuotojų kapitalo kaupimą ateičiai darbdavys gali ir atsidėkoti, ir motyvuoti. Grupės draudimas tinka ir vadovaujantiems darbuotojams, ir visam kolektyvui. Draudžiamųjų grupę galima pasirinkti, pavyzdžiui, pagal darbuotojų pareigas, darbo stažą, amžių arba tiesiog pagal darbdavio pasirinktus asmeninius kriterijus.

LOJALŪS DARBUOTOJAI NEI KYLANT, NEI LEIDŽIANTIS NEPALIEKA LINKSMŲJŲ KALNELIŲ

Sutartis gali būti sudaryta taip, kad apdraustasis gautų sukauptą kapitalą tik po tam tikro sutarto laiko. Tokiu būdu darbuotojai metai iš metų mato augančias savo lojalumo santaupas, o su jomis stiprėja ir jų lojalumas įmonei. Tokios paskatos niekada neatstos gero vadovavimo, tačiau jos tikrai jį gražiai papildys. Be to, valstybės teikiamos mokesčių lengvatos tokią darbuotojų motyvavimo ir lojalumo sistemą daro naudingą ir darbdaviui.

Plėsdamas savo verslą ir priimdamas naujus darbuotojus, verslininkas prisiima ir didesnę atsakomybę. Netikėta svarbaus darbuotojo liga įmonei, kaip ir pačiam darbuotojui, gali tapti rimtu iššūkiu. Draudimo dėka draudėjas garantuoja, kad ir įmonė, ir nedarbingas asmuo galės nebesirūpinti finansiniais klausimais, o sutelkti dėmesį į kitas svarbias problemas. Gera investicija ateičiai – personalo draudimas. Be to, tai gali tapti svarbiu strateginiu žingsniu išsaugant įmonės profesionalus. Kai geri specialistai pereina pas konkurentus, sąnaudos auga. Naujų darbuotojų paieška, jų apmokymas gali užtrukti ir metus. Tai reiškia sąnaudas, o blogiausiu atveju – ir svarbių projektų žlugimą. Todėl įmonė neturėtų palikti pernelyg atvirą žaidimų aikštelę lengvam konkurentų spurtui. Dauguma įmonių yra sukūrusios rimtą puolimo strategiją, tačiau gynyboje palieka plačias spragas. Skatindamos darbuotojų lojalumą įmonei, vienpuses priemones dažniausiai naudoja mažos ir vidutinės įmonės, tuo tarpu jų pagrindinių konkurentų žmogiškųjų išteklių skyriai saviems kvalifikuotiems specialistams siūlo asmenines paskatas, įpareigojančias tam tikrų sąlygų vykdymą įmonės atžvilgiu.

PRASKRIEJUS PASKUTINĮ RATĄ, METAS PASIMĖGAUTI IR PENSIJA Artėjant pensijai, daug kas pradeda galvoti apie pensinio gyvenimo malonumus ar apie sukaupto turto perdavimą ateinančiai kartai. Investicinis draudimas yra vienas iš būdų savo vaikams palikti solidų kapitalą. Gyvenimo vingiai kartais būna pernelyg staigūs – ar verslininkui, ar bet kam kitam. Tačiau galima tam pasirengti – galvojant apie šeimą, verslą ar pačius geriausius darbuotojus. Be to, visiems tokiems atvejams finansinį ateities saugumą galima rasti vienoje vietoje. Galite tuo neabejoti.

***


48

LIFE 2012/2013

ŠVELNIAUSI PASAULYJE LINKSMIEJI KALNELIAI Heinrich-Hildebrand-Höhe kalvos viršūnėje, Pietų Duisburge, Vokietijoje, stovi įspūdingi linksmieji kalneliai. Dinamiška plieninė konstrukcija savo netikėtais posūkiais, įspūdingomis kilpomis bei stulbinančiai suktomis spiralėmis skrodžia horizontą. Saulei nusileidus linksmųjų kalnelių prožektoriai sustiprina pasivažinėjimo jaudulį. Įdėmiau įsižiūrėjus aiškėja, kad statinys iš tiesų yra landšafto meno kūrinys, o takai – meniškai suprojektuoti skulptūriniai laiptai. Nuo statinio viršūnės 45 metrų aukštyje atsiveria kvapą gniaužiantis apylinkių vaizdas. Landšaftinio meno instaliaciją, pavadintą „Tigras ir vėžlys – stebuklų kalnas“, suprojektavo Heike Motter ir Ulrichas Genthas, menininkų duetas iš Hamburgo. www.phaenomedia.org

Šiurpiausi pasaulio linksmieji kalneliai Nors paprastai žmonės stengiasi išvengti staigių posūkių savo finansuose ir asmeniniuose gyvenimuose, kai kuriuos traukia linksmuosiuose kalneliuose patiriamas jaudulys. Jei esate vienas iš jų, išmėginkite: GREIČIAUSIUS PASAULYJE LINKSMUOSIUS KALNELIUS Išvysto 239, 79 km/h greitį, o iki 100 km/h greičio įsibėgėja per 2 sekundes. Formula Rossa, Ferrari World theme park (Abu Dabis, Jungtiniai Arabų Emyratai).

ILGIAUSIUS PASAULYJE APSIVERČIANČIUS LINKSMUOSIUS KALNELIUS 10 kartų apsiversite žemyn galva 850 m ilgio distancijoje. Colossus, Thorpe Park theme park, Chertsey Surrey (Jungtinė Karalystė).

GREIČIAUSIUS IR AUKŠČIAUSIUS PASAULYJE MEDINIUS LINKSMUOSIUS KALNELIUS 120 km/h greičiu pakilsite 60 m aukštį. Colossos, Heide-Park theme park, Soltau (Vokietija).

AUKŠČIAUSIUS PASAULYJE LINKSMUOSIUS KALNELIUS Jų aukštis siekia 139 metrus. Kingda Ka, Six Flags Great Adventure Amusement Park, Jackson (Niudžersis, JAV).

STAČIAUSIUS PASAULYJE LINKSMUOSIUS KALNELIUS Stačiausias kampas siekia 121 laipsnį. Takabisha, Fuji-Q Highland theme park, Fujiyoshida, Yamanashi (Japonija).

Šaltinis: Pasaulio Gineso rekordų knyga 2011, BBC Travel


+

=


50

LIFE 2012/2013

Sunkioji lengvoji pergalė „Ką pradėjęs, tikėk tuo – tai kelias į sėkmę“, – sutaria stipriausias pasaulio žmogus, pasaulio čempionas Žydrūnas Savickas ir investicijų pasaulio atstovas Laurynas Byla. Tekstas: Ieva Matonienė

*

Nuotraukos: Loreta Keršytė


51

A

teiti ir nuspręsti, ką daryti. Nežinai, ar nugalėsi stadione, ar laimėsi investuodamas. Tave lydės ir nusivylimai, ir sėkmė. Daug dirbsi – tapsi čempionu. Turėsi planą – bus ir rezultatas. Galiūnas ir investavimo ekspertas, „Mandatum Life“ biure ir „Savicko sporto klube“, treniruotės metu, abu mąsto taip panašiai.

Ateiti ir nuspręsti, ką daryti. Nežinai, ar nugalėsi stadione, ar laimėsi investuodamas. Tave lydės ir nusivylimai, ir sėkmė. Daug dirbsi – tapsi čempionu. Turėsi planą – bus ir rezultatas. Galiūnas ir investavimo ekspertas, „Mandatum Life“ biure ir „Savicko sporto klube“, treniruotės metu, abu mąsto taip panašiai. „Kiekvienas žmogus turi talentą, kuris pasireiškia pasirinktoje srityje“, – sako daugkartinis prestižinių jėgos sporto varžybų „Arnold‘s Strongest Man“ nugalėtojas. „Tavo strategija ir aplinka – tai veiksniai, kurie daro didžiausią įtaką kitiems žaidėjams“, – sako Laurynas Byla, investavimo ekspertas. Investicijų plėtra Baltijos šalyse besirūpinantis Laurynas Byla ir keturis kartus Pasaulio galiūnų čempionas Žydrūnas Savickas, dienai ritantis į pabaigą, pabėga į gamtos ir meno prieglobstį Europos parke. Taip vienas atsiriboja nuo biuro įtampos, kitas išsivaduoja iš treniruoklių salės geležų džeržgimo ritmo. Neįprastai tyli ir absoliučiai šviežia vieta. Žodis po žodžio pamažu prasideda pokalbis.

„Kiekvienas žmogus turi talentą, kuris pasireiškia pasirinktoje srityje“, – sako daugkartinis prestižinių jėgos sporto varžybų „Arnold‘s Strongest Man“ nugalėtojas. „Tavo strategija ir aplinka – tai veiksniai, kurie daro didžiausią įtaką kitiems žaidėjams“, – sako Laurynas Byla, investavimo ekspertas. Investicijų plėtra Baltijos šalyse besirūpinantis Laurynas Byla ir keturis kartus Pasaulio galiūnų čempionas Žydrūnas Savickas, dienai ritantis į pabaigą, pabėga į gamtos ir meno prieglobstį Europos parke. Taip vienas atsiriboja nuo biuro įtampos, kitas išsivaduoja iš treniruoklių salės geležų džeržgimo ritmo. Neįprastai tyli ir absoliučiai šviežia vieta. Žodis po žodžio pamažu prasideda pokalbis. Net pasakoti nereikia, kaip žiauriai prieš 11 metų likimas grybštelėjo sportininką, kai galiūnų turnyre Farerų salose trūko abiejų kojų raiščiai. „Buvau taip arti stipriausio pasaulio žmogaus titulo, jau mačiau save čempionu. Bet... paslydau ant šlapios dangos. Toliau – mokymasis vaikščioti, atrofavęsi raumenys... Savaip dėkoju tai nesėkmei, ji mane užgrūdino ir, grįžęs į šį sportą, po poros metų pasiekiau, ko troškau. Niekas netikėjo, kad tai įmanoma.“ „Mano darbe svarbiausia – mokėti išanalizuoti detales ir paversti jas keliu į sėkmę. Viskas, kas nutinka ne taip, kaip svajota, visos klaidos yra taip pat investicija į būsimus sandorius“, – apie savo patirtis investicijų pasaulyje pasakoja Laurynas. „Sportas panašus į daugelį gyvenimo sričių, kas galioja čia – galioja ir kitur gyvenime. Investavimas irgi panašus į sportą. Juk vaikas, atėjęs į sporto salę, nežino, ar jis bus olimpinis, ar pasaulio čempionas, bet pridėjus tėvų tikėjimą, savo paties užsispyrimą ir tinkamą planą galima daug ko pasiekti. Iš tūkstančių į aukštumas įkopia vienas. Taip ir investavimo srityje –


52

LIFE 2012/2013

Ar versle, ar treniruotėje – kai atsistoji į starto liniją, žinai, kad finišą pasieksi taip, kaip jam pasirengei.

investuodamas pinigus į kokį nors verslą 100 proc. negali žinoti, ar tai bus sėkminga, ar ne. Tačiau kiekvienas tikisi, nes be to neverta nė pradėti. Ir stengiasi teisingai pasirinkti. Sporte daug dirbdamas – gal ir tapsi čempionu. Investavimo pasaulyje – jei sukaupsi daug žinių, pasirinkimas pasiteisins“, – sako sportininkas. Laurynas Byla apgailestauja, kad kartais Lietuvoje į investavimą žiūrima kaip į šaunų laisvalaikį: „Tai nėra užsiėmimas iš pomėgių zonos. Tai darbas pagal rimtą planą: kokia yra pradinė pozicija, kodėl investuoji, ko ir kiek tikiesi, kur tavo rizikos ir nuostolių riba. Neturėdamas atsakymų į šiuos klausimus už klaidas mokėsi brangiau. Žodžiu, svarbiausia turėti rizikos valdymo įrankius. Sportuodamas neišvengsi traumų. Tik taip gali sužinoti, kiek pakeli, gali mėginti dar kartą. Taip pat ir investicijų versle: gali patirti tam tikrų nuostolių, kuriuos suvoki kaip kainą už pamoką, bet į pamokas reikia žiūrėti rimtai ir siekti tikslo reikia palengva.“ Laurynas po darbo mėgsta pažaisti futbolą. Tada „galvoja kojomis“, pasitiki kita dešimtimi aikštės vyrų ir naudojasi galimybe sustoti, išjungti kompiuterį, sulaukti kitos dienos. Tai svarbu, antraip galima nesuvaldyti ir pralaimėjimo. Laurynas, kaip kiekvienas Lietuvoje, garbina vieną garsiausių šalies ir pasaulio sportininkų – „žmogų iš geležies“. Juk Žydrūnas nieko negavo dykai, o viską susikūrė pats: „Kokį tikslą, komandą ir strategiją naudoji, nuo to priklauso ir tavo sėkmė. Sporte juk tas pats: pasirenki, judi, persistengi – sudegi?“ – retoriškai svarsto investicijų pasaulio atstovas.

„Tikslas sporte turi būti labai aiškiai išdėstytas ir apskaičiuotas. Negali po metų norėti tapti pasaulio čempionu. Kelias iki troškimo išsipildymo ilgas ir jame privalo būti maži tikslai, kurių sieki kiekvieną dieną. Reikia nenuleisti rankų, nes kartais žmonės po pirmų nesėkmių pasitraukia. Aš irgi daug metų buvau antras, buvo daug traumų, bet sulaukiau savo laiko ir tapau stipriausiu“, – atsako Žydrūnas. Žydrūno Savicko sporto klubas ypatingas visų pirma savo garsiuoju šeimininku. Atidarytas krizės įkarštyje, jis nežlugo – juk daugelis klientų čia ateina sportuoti „pas Savicką“, o ne į eilinę treniruočių salę. „Idėja versle – kaip sporte svajonė. Versle atsisijoja tos idėjos ir atkrenta tie žmonės, kurie tik „bando“. Visada svajodavau turėti savo nuosavą sporto klubą, kuriame galėčiau ir pats treniruotis, ir bendrauti su žmonėmis, kurie domisi sportu. Ėjau į tą sritį, kurią geriausiai žinojau.“ L. Byla prabyla apie išbandymą riba, už kurios – tik pralaimėjimas: „Kalbant apie didelių lėšų valdymą, kiekvienam darbuotojui tenka savas vaidmuo, už kurį jis yra atsakingas. Taip ir sporte ar versle – jei kiekvienas tinkamai atlieka savo darbą ir laikosi tam tikrų taisyklių, tai verslas niekada nestrigs. Pavyzdžiui, brokeriai laikosi nesėkmingo sandėrio užbaigimo taisyklės (stop-loss order), kai privalo išparduoti iki tam tikros kainos nukritusias investicijas, kad jos toliau nedidintų kliento nuostolių ir kad būtų išsaugotas investuotojo turtas.

„Dirbame su žmonėmis, tai yra jautri paslauga, juk parduodame žmogui sveikatą ir gerą savijautą. Čia viskas priklauso nuo mūsų pačių. Tuo tarpu investavimo rezultatus lemia labai daug veiksnių: pasaulio ekonomikos ir jos raidos situacija, įvairūs kariniai, ekonominiai konfliktai ir t.t. Aišku, pablogėjus ekonominei situacijai žmonės turėtų mažiau pinigų, mūsų sporto klubas privalėtų leisti kainas, o darbuotojams mažinti atlyginimus ir tada... pamatytume, kas išliktų. Gal dėl to, kad esame optimistai, bet mums sekasi..., – šypsosi pasaulio čempionas. – Teisingi sprendimai, taktika, požiūris į nuosavą verslą atsirado dėl to, kad laikėmės taisyklės: reikia turėti realius norus. Tai, galima sakyti, ir yra mūsų stop loss order.“ „Teisingai sudėlioti sprendimai, pasverti tikslai. Vadinasi, viskas buvo teisinga, jei neteko patirti didesnių išbandymų, kaip kad kitiems?“ – klausia Laurynas. „Sporto klubas buvo suformuotas taip, kad visi, kurie atėjo į jį dirbti, buvo labai entuziastingi. Žmonėms tai patiko, jie pas mus lankėsi, sportavo. Gal dėl to krizė pro mus tarsi praėjo šonu.“ Toliau vyrai sutaria, kad jei komanda nori ko pasiekti, jei ieškoma novatoriškų sprendimų, tuomet niekas nebežiūri net darbo valandų. „Be abejo, dirbama net ir miegant. Galvojama ir galvojama“, – sako galiūnas Savickas. „Ar versle, ar treniruotėje – kai atsistoji į starto liniją, žinai, kad finišą pasieksi taip, kaip jam pasirengei. Kiek darbo įdėjai namuose – matysis finale.“


53

Investavimo ekspertas neklausinėja sportininko, iš kokių varžybų grįžo sekmadienį, ir į kokias važiuos netrukus. Žiniasklaidoje apie jo pergales pranešama taip dažnai, kad vos spėji lenkti rankų pirštus skaičiuodamas. Kol buvo rengiama publikacija Žydrūnas Savickas tryliktą kartą pelnė Lietuvos galiūno titulą ir laimėjo šeštąjį, o po to septintąjį Galiūnų Čempionų lygos etapus. O kaip su stresu? Jo nebėra? „Prieš pirmąsias savo varžybas visą mėnesį negalėdavau užmigti. Sudalyvavęs 300 varžybų aš taip pat jaudinuosi, tačiau

jaudulio atkarpa laiko juostoje jau gerokai sutrumpėjusi. Dabar pradedu jaudintis valandą–dvi prieš viskam prasidedant. Pirmąjį verslą atidaręs irgi jautiesi kaip prieš varžybas. Jei tave aplanko sėkmė, ateina patirtis ir streso mažėja.“ Laurynas pritaria: „Su kiekvienu sandoriu ateina patirtis, o jaudulys apima tik esant tam tikroms aplinkybėms. Jei investuodamas pamatai, kad rinkoje susiklostė specifinė situacija, tuomet žinok, kad tau padės tik tai, kiek esi treniruotas, kaip gerai nušlifuoti tavo veiksmai, kiek daug žinai apie tai, kodėl tavo ankstesni sando-

riai buvo sėkmingi... Ir tada visas emocijas atidedi į šoną: godumą, baimę, paniką, karštligiškus sprendimus – elgiesi ramiai. Keliauji prie savo tikslo.“

***


54

LIFE 2012/2013

TAI BENT ŪSAI! Kas jums labiau tiktų: vėjavaikiški Winnfieldo, ryžtingi Zappos, griežti policininko ar vešlūs senojo olando ūsai? Ar grynai žuvies pirštelių formos ūsai? Užsiauginkite savo stilių ir charakterį atitinkančius ūsus. Tekstas: Riitta Mettomäki

*

Iliustracija: Inka Järvinen

Trys barzdos auginimo pakopos 1. PASIRYŽKITE. Mūsų laikais įprasta skustis, o barzdai užsiauginti reikia užsispyrimo. 2. NEBESISKUSKITE. Bent keturias savaites visai nesiskuskite. 3. RŪPINKITĖS savo barzda. Įsigykite barzdos priežiūros mašinėlę ir žirklutes ūsams. Šampūnu arba muilu trinkite barzdą. Pabaigai barzdą ir ūsus iššukuokite specialiomis ūsų šukomis. www.beards.org

VITAMINAI ūsams Vyro barzda yra jo sveikatos veidrodis. Pirmieji pasaulyje vitaminai ūsams „VitaBeard“ pagreitina barzdos augimą, stiprina ją bei mažina odos po barzda sausėjimą ir niežulį. Kol kas „VitaBeard“ vitaminus galima užsisakyti tik JAV. www.beardvitamin.com/international


55 GERIAUSI PASAULIO ŪSAI Pasaulio barzdos ir ūsų čempionatai vyksta kasmet nuo 1996 metų. Pernai Norvegijoje suomis Juhanis Helmenkalastaja tapo Salvadoro Dali stiliaus ūsų kategorijos čempionu. Kitas atviras čempionatas vyks lapkričio mėnesį Las Vege, JAV. www.worldbeardchampionships.com

NANOTECHNOLOGIJOS ir dalelių fizika Jei norite, kad jūsų ūsai būtų tvarkingi ir stilingi, jums būtina turėti kokybiškus ūsų priežiūros reikmenis. Nepageidaujamus plaukus galima pašalinti aukščiausios kokybės „Zaffiro Iridium“ skutimosi peiliuku. Peiliuko ašmenys pagaminti iš pačių unikaliausių, atspariausių ir technologiškai pažangiausių medžiagų. 5 tūkstančius kartų už žmogaus plauką plonesni peiliuko ašmenys yra pagaminti iš baltojo safyro. Šie skutimosi peiliukai gaminami ribotomis 99 vienetų partijomis, o į jų 100.000 dolerių kainą įskaičiuotos galandymo bei garantinio aptarnavimo paslaugos dvidešimčiai metų. www.zafirro.com

Ar tik genijai ir diktatoriai nešioja ūsus? Ūsuotos istorinės garsenybės Salvador Dalí Friedrich Nietzsche Adolf Hitler Jossif Stalin Albert Einstein Groucho Marx Saddam Hussein Clark Gable Charlie Chaplin Frank Zappa Martin Luther King Freddie Mercury Fidel Castro Jean Sibelius Hercule Poirot Keke Rosberg Tom Selleck


LIFE 2012/2013

56

Savo LIKIMO kalvis Vaikystėje viena mėgstamiausių KARIO VOUTILAINENO vietų Kemyje buvo draugo šeimai priklausiusi laikrodžių parduotuvė. Dabar jis pats priklauso pasaulio laikrodininkų elitui ir savo rankomis kuria meno šedevrus, už kuriuos pirkėjai pasirengę mokėti pasakiškus pinigus. Tekstas: Elna Nykanen Andrersson

*

Nuotraukos: Esther Michel


57

Karis Voutilainenas gyvena ir dirba Môtiers miestelyje, Šveicarijos laikrodininkų regione.


58

LIFE 2012/2013

D

ėl savo būsimos profesijos Karis Voutilainenas, regis, apsisprendė dar 1960-aisiais Kemyje, tą dieną, kai sugedo tėvo laikrodis. Taisyti laikrodžio visa šeima išsiruošė pas pažįstamą laikrodininką. Nuo to laiko šioje dirbtuvėje jis lankysis dar daugybę kartų. Pas laikrodininką vaikas visuomet eidavo kartu su tėvais, nes jį labai traukė sudėtingi mechanizmai ir kruopštus laikrodininko darbas. Namuose jis išardydavo ir surinkdavo bet kokį jam į rankas pakliuvusį prietaisą. „Buvau maždaug keturiolikos, kai tėvas manęs paklausė, kuo norėčiau tapti suaugęs. Atsakiau, kad norėčiau kažką gaminti savo rankomis ir turėti nuosavą verslą“, – prisimena Voutilainenas. Po kelių dešimtmečių jis jau važiuoja savo mašina į didžiausią laikrodžių mugę Bazelyje, Šveicarijoje. Pasaulinė Bazelio mugė yra jo svarbiausias rinkodaros kanalas. Tai vieta, kur jis ir dar keli tūkstančiai parodos dalyvių turi galimybę susitikti su laikrodininkyste besidominčiais žurnalistais ir blog‘eriais, o svarbiausia – su daugybe turtingų klientų. Tiesą sakant, Voutilainenui jo laikrodžių reklama nereikalinga. Jo trylikos darbuotojų kompanija net priversta atsisakyti užsakymų, kadangi Voutilainenas nesiekia plėsti įmonės.

K

aris Voutilainenas – pats garsiausias, o galbūt ir pats sėkmingiausias suomių laikrodininkas. Mechaniniais laikrodžiais, pagamintais jo dirbtuvėse mažame Môtiers miestelyje, Šveicarijoje, žavisi ir juos vertina viso pasaulio laikrodžių žinovai. Tačiau šie laikrodžiai – nemaža retenybė. Kainos svyruoja tarp 50 ir 60 tūkstančių eurų, ir net jei banko sąskaitoje turite pakankamai pinigų, užsakyto laikrodžio gali tekti lukterėti keletą metų. Voutilaineno teigimu, jo naujausio laikrodžio gamyba užtruko 6 metus. Tai kodėl gi šie laikrodžiai tokie brangūs? Viena vertus, aukštos kokybės produktui pagaminti reikia laiko, kita vertus – brangių medžiagų. Pavyzdžiui, praėjusiais metais pasirodžiusio Voutilaineno laikrodžio „Vingt-8“, gaminamo iš aukso arba platinos, mechanizmui sukonstruoti prireikė ne vienerių metų. Apatinis dangtelis pagamintas iš safyro stiklo, o rankų darbo dirželis pasiūtas iš krokodilo odos. Beveik visas laikrodžio dalis Voutilainenas ir jo darbuotojai

pagamino patys. „Mes pagaminame 40–50 laikrodžių per metus ir jie visi yra rankų darbo.“

L

aikrodžius Voutilainenas lygina su automobiliais. „Mercedes-Benz“, pavyzdžiui, yra patogūs ir patikimi automobiliai, bet jie visuomet bus pramoniniai masinės gamybos produktai. Tačiau yra ir tokių automobilių kaip „Bentley“, kurie gaminami pagal individualius užsakymus. Tokie automobiliai ir įsigyjami kitaip: jie perkami ne parduotuvėse, o gamyklose, kur suderinama kiekviena detalė, pavyzdžiui, atlošai pritaikomi keleivio nugarai.“ Tokiu pat principu Voutilainenas gamina ir savo laikrodžius – dauguma jų gaminami pagal užsakymą ir atitinka pirkėjo pageidavimus. „Konkrečiam užsakymui atlikti vien suderinti technines detales bei rankiniu būdu sukonstruoti korpusą ir ciferblatą prireikia metų. Unikalus daiktas neatsiranda per kelis mėnesius.“ Siekdamas tapti laikrodininku, Voutilainenas 1980-ųjų pradžioje mokėsi laikrodininkystės mokykloje Tapioloje. Nuo pat studijų pradžios žinojo, kad pateko ten, kur reikia. „Ten aš pirmą kartą pasijutau, lyg ši mokykla būtų sukurta specialiai man. Po to jau niekada nejutau, kad dirbu. Ne darbas, o grynas malonumas“, – pasakoja jis.

Mano klientai gyvena JAV, Europoje, Azijoje. Tarp jų yra tituluotos aukštuomenės, teisininkų, bankininkų ir gydytojų, o amžius svyruoja tarp 28 ir 88 metų.


59

Šalia gyvenamojo Voutilaineno namo yra jo dirbtuvė. Laikrodininkas vis dar aktyviai dalyvauja savo laikrodžių gamyboje. „Aš myliu savo darbą, jis man teikia daug džiaugsmo“, – sako jis. Dirbdamas „Parmigiani“ įmonėje, Voutilainenas išmoko konstruoti labai sudėtingus laikrodžių mechanizmus.


LIFE 2012/2013

60

Pagal užsakymą gaminamuose laikrodžiuose viskas suderinta iki smulkiausių detalių. Nuotraukoje matote „2-eight“ laikrodžio mechanizmą. Voutilaineno sukonstruotas kas dešimt minučių mušantis laikrodis šeimininkui praneša apie prabėgusią minutę, dešimt minučių ir valandą. Savo pirmąjį laikrodį Voutilainenas pagamino 1994 metais. Sidabrinis kišeninis laikrodis buvo aukštai įvertintas ir įžiebė jam viltį įkurti savo laikrodžių gamybos verslą. Vidutiniškai rankų darbo laikrodis pagaminamas per metus–pusantrų; paskutinis laikrodis buvo gaminamas šešerius metus.

Pirmieji treji studijų metai nenumaldė jaunojo laikrodininko žinių alkio, tad neilgai trukus po baigiamųjų egzaminų jis išvyko tęsti mokslų į Šveicariją. Čia jis įgijo prestižinę ŠLSPP (Šveicarijos laikrodininkystės studijų ir praktikos programa) kvalifikaciją. „Kuo daugiau sužinai, tuo aiškiau supranti, kokia ilga šios profesijos istorija. Šveicariški laikrodžiai gaminami jau 400 metų. Ir man rūpėjo išmokti kuo daugiau.“

1

990 metais Voutilainenas gavo darbą šveicarų laikrodžių gamybos įmonėje „Michel Parmigiani“. Čia, restauruodamas senus vertingus laikrodžius, jis įgijo galimybę tobulinti savo įgūdžius bei pra-

moko gaminti sudėtingų laikrodžių dalis. „Parmigiani“ dirbtuvėse Voutilainenas praleido devynerius metus. Darbas ten jam buvo svarbus ne vien dėl įgytos patirties. „Dirbdamas „Parmigiani“ aš susipažinau su Charles‘u Meylanu, 70-mečiu pensijon pasitraukusiu laikrodžių meistru. Iš jo aš daug ko išmokau. Be to, jis buvo žmogus, paskatinęs mane pradėti gaminti savo laikrodžius“, – pasakoja Voutilainenas. Savo pirmąjį laikrodį jis pagamino 1994 metais. Tai buvo ilgų laisvalaikio vakarų kūdikis. Šimtai valandų, praleistų prie darbo stalo, davė vaisių: sidabrinis Voutilaineno kišeninis laikrodis su rankų darbo mechanizmu, korpusu ir rodyklėmis buvo pastebėtas ir įžiebė jam viltį, kad vieną dieną jis įkurs

savąjį laikrodžių gamybos verslą. Keletą metų Voutilainenas dirbo laikrodžių gamybos meistru, o 2002-aisiais įsteigė savo privačią įmonę. „Pradžia nebuvo sunki, nes, šalia laikrodžių gamybos, aš buvau užmezgęs ir nemažai verslo kontaktų. Dar 1990 metais išsinuomojau dirbtuvę ir įsigijau visą būtiną įrangą. Žinojau fabrikus ir gamintojus, todėl gana greitai įgijau daugybę klientų. Šiuo metu turiu sutartį tik su vienu užsakovu.“ Val-de-Travers apylinkėse, kur dirba ir gyvena Voutilainenas, laikrodžių gamybos pramonė turi senas tradicijas; šiame regione, pavyzdžiui, veikia garsios šveicarų kompanijos „Parmigiani“, „Chopard“ ir


61

„Piaget“. Laikrodžiai Šveicarijoje pradėti gaminti XVI amžiuje, kai religijos reformatorius Jonas Kalvinas uždraudė dėvėti papuošalus ir šiuo draudimu privertė auksakalius ir juvelyrus ieškoti kitų raiškos būdų. To paties amžiaus pabaigoje Ženevos laikrodžiai jau garsėjo savo aukšta kokybe, o 1601 metais Šveicarijoje buvo įkurta pirmoji pasaulyje laikrodininkų gildija. Tikroji masinė laikrodžių gamyba prasidėjo XX amžiuje, o rankiniai laikrodžiai išpopuliarėjo I pasaulinio karo metu. Bėgant laikui vis tobulėjo ir laikrodžių technologijos ir jau 1950-aisiais, šalia mechaninių laikrodžių, pasirodė elektriniai. Tačiau brangiausi iki šiol tebėra mechaniniai rankų darbo laikrodžiai. Tarp geriausių Voutilaineno darbų – valandas mušantys laikrodžiai. Tai tradicinės laikrodininkystės šedevrai ir laikrodininkų pasaulis neprieštaravo naujovei – kas dešimt minučių skambančiam laikrodžiui. Valandas mušantys laikrodžiai apie laiką praneša skirtingo tembro garsais – po valandos, ketvirčio valandos arba minutės. Kas dešimt minučių mušantis Voutilaine-

no laikrodis, pirmą kartą pristatytas 2005 metais Bazelyje, suskamba kas minutę, kas dešimt minučių ir kas valandą. Jo skambėjimo seka atitinka laiko matavimo logiką ir dėl to jis yra patogesnis už tradicinius valandas mušančius laikrodžius. Iš šimtų ar net tūkstančių smulkių detalių surinkti Voutilaineno laikrodžiai sudomino daugybę užsakovų visame pasaulyje. „Turiu klientų Jungtinėse Amerikos Valstijose, Europoje ir Azijoje, jų amžius svyruoja nuo 28 iki 88 metų. Tarp jų yra aukštuomenės atstovų, teisininkų, bankininkų ir gydytojų“, – sako jis. Tačiau nei arabų naftos milijardierių, nei rusų nuvorišų tarp jų nėra. Priežastis neįtikėtinai paprasta – kalbos barjeras. „Daugumą savo laikrodžių aš parduodu tiesiogiai, o, pavyzdžiui, Rusijoje angliškai arba prancūziškai beveik niekas nekalba. Rusai dažniausiai perkasi laikrodžius parduotuvėse, o parduotuvės nori juos įsigyti ne mažesnėmis kaip 20 vienetų partijomis. Man tai netinka. Tai bemaž pusė to, ką aš pagaminu per metus“, – aiškina Voutilainenas.

N

ors dauguma žmonių pasaulyje nešioja santykinai pigius ar vidutiniškai pigius rankinius laikrodžius, rankų darbo laikrodžių paklausa vis vien auga. Anot Voutilaineno, senojo laikrodžių gamybos meno meistriškumo lygis nesmunka ir pagarba jam nemažėja. Tradicijos ypač gerbiamos Šveicarijoje ir Japonijoje. Šiuo metu Šveicarijoje labai trūksta laikrodininkų, nes mokyklos nesugeba parengti pakankamai specialistų. Voutilainenas yra senosios pameistrių sistemos sugrąžinimo šalininkas, kokia, pavyzdžiui, yra išlikusi Japonijoje. Seni meistrai Japonijoje yra gerbiami ir iš jų stengiamasi mokytis. „Pas mus dirba 30-metis japonų laikrodininkas, kuriam yra tekę atsisakyti darbo, nes jis būtų vyriausias iš ten dirbančių.“

V

iltį profesijos ateičiai – gal kiek netikėtai – teikia Suomija. Tapiolos laikrodžių gamybos mokykla yra viena prestižiškiausių pasaulyje, o suomių laikrodininkai dirba įvairiose šveicarų laikrodžių gamybos įmonėse. „Tapiolos mokykla yra vienintelė laikrodininkų mokykla pa-


LIFE 2012/2013

62


63

Val-de-Travers apskrityje, kur gyvena ir dirba Voutilainenas, laikrodininkystės pramonė turi senas tradicijas; šiose apylinkėse veikia tokios garsios šveicarų kompanijos kaip „Parmigiani“, „Chopard“ ir „Piaget“.

saulyje, kurios savininkai patys yra laikrodžių meistrai. Kita išimtis – gamyklai priklausanti „Rolex“ mokykla. Tai prisideda prie pozityvios atmosferos mokykloje, nes mokytojai nėra biudžetiniai tarnautojai. Pavyzdžiui, Šveicarijoje mokymas organizuotas kitaip, todėl ir požiūris visai kitoks. Suomijoje ir mokytojai, ir mokiniai yra labiau motyvuoti ir tai atsispindi jų darbo rezultatuose.“

V

ėl grįžtame į Bazelio mugę. Tais metais Voutilainenas pristatė savo pirmąjį moterims skirtą modelį, kuris yra kiek mažesnis už ankstesniuosius. Anot Voutilaineno, laikrodžių mada krypsta subtilumo link. „Laikrodžių mados nuolat keičiasi. Dar neseniai buvo madingi milžiniški, kai kada net lėkštelės dydžio laikrodžiai. Šiuo metu populiarūs labai ploni, nedideli modeliai“, – teigia jis. O

kaipgi pats meistras? Voutilainenas sako turįs maždaug dvidešimt ar trisdešimt laikrodžių, vienas iš jų ypatingas, metams bėgant tapęs itin brangus. „Tai pirmasis mano pagamintas kišeninis laikrodis. Jis man kainavo daug laiko ir pastangų. Tačiau nuo jo viskas ir prasidėjo.“

***

KAIP GIMSTA UNIKALŪS LAIKRODŽIAI

LAIKAS Rankų gamybos laikrodis iki smulkiausių detalių atitinka užsakovų poreikius, todėl vien jį surinkti gali užtrukti metus. Nuo užsakymo pradžios iki pagaminimo gali praeiti net keleri metai.

UŽSAKYMAS Vertingas rankų darbo laikrodis gaminamas viską suderinus su klientu. Techniniai parametrai ir korpuso dizainas, ciferblatas ir rodyklės tiksliai atitinka kliento pageidavimus.

KAINA Unikalus Kario Voutilaineno gamybos laikrodis kainuoja 50–60 tūkstančių eurų. Kainą sudaro pagaminti sugaištas laikas bei aukščiausios kokybės medžiagos, tokios kaip auksas, platina ar krokodilo oda.

MADA Laikrodžių mados, atsispindinčios ir brangiuose laikrodžiuose, nuolat keičiasi. Dar neseniai buvo madingi dideli laikrodžiai; dabartinė tendencija – subtilesni, ypač ploni ir mažesni modeliai.

TRADICIJOS Rankų darbo laikrodžių gamyba Šveicarijoje atsirado XVI amžiuje, kai religijos reformatorius Jonas Kalvinas uždraudė dėvėti papuošalus ir šiuo draudimu privertė auksakalius ir juvelyrus ieškoti naujų pragyvenimo būdų. Masinė laikrodžių gamyba prasidėjo XX amžiuje, tačiau patys brangiausi tebėra rankų darbo laikrodžiai.


64

LIFE 2012/2013

DIDŽIAUSIOS LAIMĖS APIBRĖŽIMAS Heliskiingas, arba slidinėjimas, keliant slidininkus į kalną sraigtasparniu, vadinamas aukščiausiu laisvės potyriu ir ne vienas norėtų būti laikomas jo pradininku. Jei tikėtume kanadiečiais, jo pradininkas – jaunas austrų kilmės emigrantas Mike‘as Wiegele. Wiegele tapo vietine legenda ir net dabar, sulaukęs septyniasdešimties, šio ekstremalaus slidinėjimo tėvas vis dar džiaugiasi kalnais. Tekstas: Markku Vänskä

*

Nuotraukos: John Schwirtlich ir Shutterstock


65

Akimirką prieš nusileidimą beveik sieki dangų. Šliuoždamas žemyn tave supančios gamtos jau nebejauti, tiesiog su ja susilieji. Aš išpaikintas, – juokiasi Wiegele. – Motina Gamta man dovanojo patį nuostabiausią kalnų peizažą. Pasaulyje geresnės vietos nėra!“ Į Kanadą energijos kupinas Wiegele atvyko 1959 metais, būdamas 21-erių. Kad pragyventų, jaunasis emigrantas ėmėsi įvairių darbų. Iš pradžių dirbo statybose, buvo staliumi, vėliau – draudimo agentu. Tačiau meilė gamtai ir troškimas būti arčiau kalnų patyrusį slidininką galiausiai paskatino mesti darbus

ir įgyvendinti svajonę – dirbti kalnuose. 1964-aisiais Wiegele įgijo 4-os kategorijos slidinėjimo instruktoriaus kvalifikaciją, o vėliau tapo Lake Louise slidinėjimo mokyklos vadovu, kurio keli gabūs mokiniai pasiekė tarptautinių aukštumų.

ŠOKIS SU KALNAIS Laisvas nusileidimas neliestais kalno šlaitais – kiekvieno slidininko svajonė. Šliuožimas už nustatytų trasos ribų yra daug pavojingesnis, tačiau įsimena visam gy-

venimui. Wiegele‘s dėka vis daugiau kam pavyksta įveikti „nepaliestus šlaitus“. Manoma, kad heliskiingas prasidėjo nuo laikraštyje išspausdinto Wiegele‘s skelbimo, kuriame jis kvietė patirti nepakartojamų slidinėjimo įspūdžių. Ištikimi naujojo slidinėjimo stiliaus gerbėjai jį praminė „skrydžiu į dangų“ ir „šokiu su kalnais“. Jau po metų iš Valemount miestelio buvo organizuojamos nuolatinės šio ekstremalaus slidinėjimo kelionės. Galiausiai laukinės Cariboo ir Monashee kalnų gamtos


LIFE 2012/2013

66 prieglobstyje Wiegele įsteigė nuosavą slidinėjimo centrą. Jo teigimu, vietovę jis pasirinko būtent dėl sniego. Šiuose kalnuose sninga didžiulėmis snaigėmis, kurios sukuria nuostabiausią puraus sniego dangą.

JUNGTIS SU GAMTA 1980-aisiais išpopuliarėjęs heliskiingas vis dar žavi jo pradininką. „Esi aukštai, beveik kalno viršūnėje. Akimirką prieš nusileidimą beveik sieki dangų, – užsidegęs pasakoja Wiegele. – Šliuoždamas žemyn tave supančios gamtos jau nebejauti, tiesiog su ja susilieji.“ Nusileidimas nepravažinėtu sniegu reikalauja įgūdžių ir patirties, o jiems įgyti reikia kantrybės. Naujokui tai atrodo nelengva. Tačiau meistriškumui augant, tikruoju atpildu tampa laisvė – judesių lengvumas ir sniegas, nešantis slidininką nuo vieno posūkio prie kito. „Heliskiingas – tai kažkas nepakartojama. Nepaliestas purus sniegas tarsi šaukia tave, o priešaky laukia gausybė naujų įspūdžių. Tam jausmui nusakyti nerandu labiau tinkamo žodžio už euforiją, svaiginančią Motinos Gamtos dovaną“, – prisipažįsta slidinėjimo legenda.

Tai toks ypatingas, su niekuo nepalyginamas jausmas! Žmonės, bent kartą pabandę heliskiingą, teigia, jog tai sunkiai nusakomas patyrimas.

PRADININKO DĖKA NEPALIESTOS KALNŲ VIRŠŪNĖS TAPO PRIEINAMOS KIEKVIENAM Palaipsniui slidinėjimo pasaulyje Wiegele įdiegė ir kitų naujovių. Veterano veiklumas suteikė laimės daugybei slidininkų. 1990 metais jis dalyvavo kuriant Fat Boy (storulio) slides – šis išradimas puraus sniego slidinėjimo šakoje laikomas revoliuciniu. Tokių slidžių dėka kalnų viršūnės tapo pasiekiamos ne vien profesionalams. Nuo kalnų Wiegele yra nusileidęs šimtus, gal ir tūkstančius kartų. Net išėjęs į pensiją, jis kasmet vadovaudavo kelioms panašių patirčių išsiilgusioms grupėms. „Vos tik pradedi leistis, visą kūną užlieja adrenalinas. Šliuoždamas jautiesi lyg šoktum, skrietum sniego paviršiumi. Nusileidimo į slėnį lengvumas sukelia ypatingą virpulį. Turi jį patirti, kad suprastum ramybę, tylą ir laisvę, kurią teikia nepaliesti kalnai. Purus sniegas ir gamta. Tik tu, vedlys ir keli geri draugai. Tai toks ypatingas, su niekuo nepalyginamas jausmas! Man – tai rojus žemėje“, – prisipažįsta Wiegele.

***

IŠTRAUKOS IŠ : www.wiegele.com www.heliskinepal.com


MANDATUM LIFE LIETUVA, SALTONIŠKIŲ G. 2, VILNIUS INFO@MANDATUMLIFE.LT TEL. 8 5 210 9390

Jei valdote riziką, valdote savo gyvenimą. Tam tik reikia patikimo partnerio. www.mandatumlife.lt

Investavimas. Turto valdymas. Gyvybės draudimas

Life Magazine 2012/2013 - Mandatum Life žurnalas  

Mandatum Life žurnalas 2012/2013

Advertisement