Issuu on Google+

1

2014

Ekspertų migracija didėja:

DARBO RINKOS KLAJŪNAI DARBŠTUMO VAISIAI, INVESTAVIMO ĮRANKIAI, KŪRYBINIS POLĖKIS VIRTUVĖJE, POKYČIŲ VALDYMAS ĮMONĖSE


MANDATUM LIFE LIETUVA, SALTONIŠKIŲ G. 2, VILNIUS, INFO@MANDATUMLIFE.LT

2


Patikimas turto valdymo partneris Mandatum Life – puikius kapitalo pakankamumo rodiklius turinti draudimo bendrovių grupė, valdanti daugiau nei 7 mlrd. eurų klientų turto ir teikianti individualius investicijų valdymo sprendimus stambiems investuotojams, kurių investicijų suma yra ne mažesnė nei 250 tūkst. eurų. Profesionalus aptarnavimas reikliausiems klientams. Paskambinkite ir sutarsime susitikimo laiką. www.mandatumlife.lt

PINIGAI IR GYVENIMAS

Sudarant investicnio draudimo sutartį būtina atsižvelgti į tai, kad investavimas reiškia rizikos prisiėmimą, t.y. investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi.

3


2014 Tekstas: Iina Thieulon, Gabrielė Šležaitė / Nuotraukos: Bukowskis, Loreta Keršytė, Select Travel

„Iki 2035 metų pasaulyje neturtingų šalių beveik neliks. Kiekviena Pietų Amerikos, Azijos ir Centrinės Amerikos valstybė (galbūt išskyrus tik Haitį) ir didžioji dalis Afrikos pakrantėse įsikūrusių šalių pasieks valstybių, kurių gyventojai šiandien uždirba vidutinio dydžio pajamas, lygį.“ Bloomberg Businessweek 01.21, 18:21 val.

Bendrovės „Microsoft“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas Billas Gatesas ir bendrovės „Bloomberg LP“ įkūrėjas Michaelis Bloombergas kalba apie skurdą ir filantropiją TV kanalo „Bloomberg“ laidoje „In The Loop“.

„Talentingi žmonės gali pasiekti labai daug. Aš mieliau jau dirbčiau su keletu tikrai talentingų ir savo darbą mylinčių, iniciatyvių žmonių. […] Tracy sugeba daryti tai, ką daryti turbūt turėčiau aš pats, tačiau aš arba būnu pernelyg užimtas, arba tingiu. Ji mąsto, kaip aš.“

„Kosmosas buvo paskutinė erdvė, kurioje dideli daiktai buvo laikomi gerais. Šiandien labiausiai jaudinantis dalykas – ir kosmoso technologijos mažėja. Tad maži palydovai yra tobulas mūsų ateities pavyzdys.“

Bloomberg 01.22, 02:00 val.

„Nanoracks“ vadovas Jeffrey‘is Manberis sveikina Lietuvą prisijungus prie tarptautinės „kosmoso šeimos“. Pirmieji lietuviški mažieji palydovai – didelis pasiekimas ne tik Lietuvai, bet ir bendrai technologijų raidai pasaulyje.

Warrenas Buffetas dalijasi mintimis apie vieną patikimiausių savo konsultančių – 29-erių metų Tracy Britt Cool. Keliaudama po visą šalį ji padeda gausybei bendrovių, kurios yra per mažos, kad sulauktų savo viršininko tiesioginio dėmesio.

Naujienų portalas lrt.lt 01.10, 22:10 val.


„Technologijos padeda visoms įmonėms, ir didelėms, ir mažoms, judėti į priekį ir kitąmet ši tendencija tik dar labiau stiprės. Dabar verslininkui įkurti naują bendrovę tekainuoja vos dalelę to, kiek tai kainuodavo anksčiau. Dabar visomis tomis smulkmenomis nuo apskaitos iki tinklapių kūrimo, pirmiau kėlusiomis didžiulį galvos skausmą besikuriančioms bendrovėms, gali naudotis ir mažos įmonės, o tai joms už prieinamą kainą suteikia tokių pat galimybių, kaip verslo milžinėms.“ Linkedin 12.11, 23:15 val.

Įmonių grupės „Virgin“ įkūrėjas Richardas Bransonas socialiniame tinkle „Linkedin“ dalijasi mintimis apie jaunųjų verslininkų galimybes plėsti verslą.

„Pradedant nuo paprastų žingsnių, pavyzdžiui, paprastinant darbo santykių reguliavimą, bendradarbiaujant su partneriais ir formuojant pozityvų jaunimo požiūrį į verslą, informuojant apie verslo naudą visuomenei ir skatinant jaunus žmones kurti naujus verslus, visi prisidedame prie ekonominės ateities kūrimo.“ Naujienų portalas delfi.lt 01.17, 07:37 val.

Apie galimas priemones kovojant su jaunimo nedarbo problema svarsto „Lietuvos verslo konfederacijos“ vadovas Valdas Sutkus

„Norite 2014-aisiais dirbti sumaniau? Pamėginkite pasikalbėti su žmonėmis. Nesiųskite jiems pranešimų socialiniuose tinkluose ar trumpųjų žinučių, o tiesiog pakalbėkite, kaip tai būdavo daroma kadaise. Kalbantis gimsta idėjos, o tai ir skatina bendroves (ir žmones) augti.“ Linkedin 01.21, 19:15 val.

Bendrovių „BP Capital“ ir „TBP Investments Management“ įkūrėjas, valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius T. Boone Pickensas socialiniame tinkle „Linkedin“ dalijasi paslaptimis, kaip tapti produktyvesniam.


AKTUALIJOS

Interviu su Henriku Kihlmanu

Plaktuko dūžis – ir jūsų vertybės tampa pinigais

Senojo aukciono „Bukowski“ valdytojas Henrikas Kihlmanas parengė keletą patarimų vertybių pardavėjams


AKTUALIJOS

01 Parduokite turtą aukcione arba padalykite jį į dalis. Ilgėjant mūsų gyvenimo trukmei ir kintant vartojimo įpročiams, rasti naujų būdų pritaikyti turtą nėra taip lengva, kaip buvo kadaise. Neretai parduoti kažką aukcione yra geriau, nei tą daiktą sandėliuoti. Savaime suprantama, tarp palikimo radę vertingą paveikslą, neturėtumėte jo karpyti į gabalus, bet pelno, gauto jį pardavus, galėtų užtekti ir būsimoms kartoms.

02 Suteikite naują gyvenimą nebenaudojamoms šeimos vertybėms. Vertingas laikrodis ar žavus papuošalas nieko nedžiugina, jei jis saugomas banko seife. Jei saugojimo sąlygos yra netinkamos, tokiems daiktams netgi gali būti daroma žala. Šiuo atveju galbūt derėtų pagalvoti apie galimybę suteikti šeimos vertybėms naują gyvenimą, o patiems užsidirbti truputį pinigų.

03

Nedvejodami klauskite eksperto patarimo. Jei įtariate turintys vienokį ar kitokį vertingą daiktą, ekspertai pagal nuotrauką gali nustatyti, ar toks daiktas tinkamas parduoti aukcione ir ar jį derėtų apžiūrėti atidžiau.

04

Rūšiuodami savo vertybes, paprašykite profesionalų jums padėti. Ekspertas tarp parduoti skirtų daiktų atras tuos, kurie yra tikrai vertingi. Nors jūsų šeimoje daiktas gali būti labai vertinamas, galimas dalykas, kad jis bus nepaklausus. Iš kitos pusės, gali pasirodyti, kad tolimo giminaičio padovanota stiklinė vaza yra neįtikėtinai vertinga.

05 Iškapstykite daikto, kurį ketinate parduoti, dokumentus. Skaičiuojant kainą, naudingi visi dokumentai, nušviečiantys atitinkamos vertybės istoriją.

06

Nuneškite savo vertybes į aukcioną įvertinti. Sudarius sandorį dėl mažiausios pradinės kainos ir rezervuoto kainų skirtumo, galima nedelsiant sudaryti tarpininkavimo sutartį. Kai kuriais atvejais aukcionas pageidauja apžiūrėti vertybę, prieš nustatydamas jos galutinę vertę.

Įvertinimas nieko nekainuoja ir nesukuria jokių prievolių pardavėjui, o tarpininkavimo sutartis pasirašoma tik šalims susitarus dėl kainos. Atliekant įvertinimą, aukcionas prisiima atsakomybę už turtą ir savo sąskaita jį apdraudžia.

07 Nustatykite protingą daikto kainą. Aukcione kainą lemia paklausa ir tendencijos. Pirkėjams nerūpi sentimentali vertė. Ekspertas žino, už kokią kainą galima parduoti daiktą, ir gali nustatyti katalogui tinkamą kainų amplitudę. Tačiau galutinę kainą nustato pirkėjas. Kainą rinkitės protingai, kadangi bet kokios rinkai pristatytos, tačiau neparduotos vertybės netenka savo vertės.

08 Jei norite, galite nustatyti kainos rezervą. Jei niekas nepasiūlo aukštesnės kainos nei jūsų nustatyta pradinė kaina, jeigu reikia, makleris gali pradėti varžytuves nuo mažesnės kainos. Jūs, kaip pardavėjas, vis tiek galite nustatyti patikimą daikto kainos rezervą, žemiau kurio kainos nuleisti neketinate. Šiuo atveju aukcionas tampa jūsų patikėtiniu ir rūpinasi, kad sandoris nebus sudarytas už mažesnę nei jūsų nustatytoji ribinė kaina.

09

Paisykite aukciono etiketo. Aukcionų metu draudžiama siūlyti savo paties pristatytų vertybių kainą.

10 Naudokitės geros reputacijos aukciono paslaugomis. Dideli tarptautiniai aukcionai gali pasigirti gausia klientūra. Labiau tikėtina, kad tarp tokių klientų atsiras keletas potencialių pirkėjų, sutiksiančių sumokėti gerą kainą. Be to, pirkėjai jaučiasi labiau užtikrinti pirkdami iš gerai žinomos firmos. Daugiau informacijos apie aukcionų etiketą rasite tinklapyje www.bukowskis.com/news


AKTUALIJOS „Esu amžina idealistė, tad vis galvoje sukdavosi mintis: „Argi mano šalyje taip negali būti? Gal aš, įgijusi tam tikrus žinių „įrankius“, su dideliu noro ir tikėjimo bagažu galiu kažką sukurti? Nusprendžiau rinktis avantiūrą – „neartą“ ir dar neišnaudotą šiuolaikinio šokio dirvą Lietuvoje.“

Agnija Šeiko - klaipėdietė choreografė, menininkų grupės „Žuvies akis“ vadovė, apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ už šiuolaikinio šokio spektaklį „Aikštelėje laisvų vietų nėra“.


AKTUALIJOS

„Mano laimės korta – šokis“ „ Didžiausią sėkmę lemia tie spektakliai, kurie yra ištransliuoti per save, o šilčiausios akimirkos po jų – kai paprasti žmonės supranta, jaučia ir kartu džiaugiasi“, – sako klaipėdietė choreografė bei šokėja Agnija Šeiko. Šiuolaikinis šokis – likimo mestelėta laimės korta, kurią menininkė sėkmingai pagavo ir akylai saugo. Juk jos tėvai, kai penkerių metų dukra griežtai atsisakė lankyti pramoginius šokius, tikrai net neįtarė, kad vieną dieną ji išdidžiai žengs atsiimti „Auksinio scenos kryžiaus“ už šokio meno propagavimą.

Per optimizmo prizmę Neseniai „PADI DAPI Fish“ komanda ir choreografė Agnija Šeiko įteikė intelektualią dovaną Klaipėdos vaikams – pakvietė paklajoti šokio spektaklio-žaidimo „Baltosios lopšinės“ labirintais. „Labai švieži ir gyvi jausmai verda... Tai mano pirmasis šiuolaikinio šokio spektaklis vaikams. Emociškai šis kūrinys man labai artimas ir svarbus, manau, kad jame atspindėtos itin jautrios temos – gyvenimas be artimiausiųjų, be mamos, likimo valiai paliktų vaikų išgyvenimai. Aišku, negalima to sieti vien tik su emigracija, išėjimo ir atitolimo formų yra įvairių“, – sako rimtas temas šokyje nagrinėjanti menininkė. Jos pačios sūnus po spektaklio pribėgęs apsikabino mamą ir pasakė: „Juk būtų taip baisu, jei tu negrįžtum namo...“ „Neapsirikite, liūdesiui čia vietos nėra, į viską žvelkime per optimizmo prizmę, juk tas artimo ilgesys – tai didelės meilės ir atsidavimo išraiška, pamoka apie šeimos vertybes bei ryšio stiprinimą“, – apie terapinę ir ugdomąją spektaklio „Baltosios lopšinės“ pusę sako Agnija.

Apie vyrus ir moteris Paklausta apie tolimesnius planus, Agnija linksmai atsidūsta – jų užteks dar keleriems metams į priekį. Darbas darbą veja, idėjų puokštė spalvingesnė už didžiulę lauko gėlių puokštę, o laikas ne visada būna patikimiausias sąjungininkas. „Su choreografu, aktoriumi ir režisieriumi Petru Lisausku statomo šokio spektaklio „Apie moteris“ epicentras – brandaus amžiaus moterys, jų gyvenimo realijos, visuomenės požiūris, menininkių pozicija, moteriškojo prado išsikristalizavimas. Petras vis juokauja – „Nagrinėjai mus (vyrus) iš visų pusių, o dabar turėsi galimybę išvysti scenos veidrodyje savo atvaizdą!“ Režisierius taip kalba neatsitiktinai – ankstesnėje Agnijos kūryboje vyrauja vyriškojo prado analizės tematika, pavyzdžiui, spektaklyje „Aikštelėje laisvų vietų nėra“, už kurį ji pelnė „Auksinį scenos kryžių“, atspindimas šiek tiek ironiškas, sarkastiškai kandus moterų žvilgsnis į stipriąją lytį.

Idealistės sugrįžimas „Etiudas keturiems“ buvo pirmasis studentiškas Agnijos bandymas, kūrybos kelio pradžia. Rimtesnis darbas „Apie laimę“ – jos raktas į Roterdamo šokio akademiją, kur choreografijos meną ji studijavo dvejus metus. „Tikiu, kad likimas visada žmogų nuneša ten, kur jam lemta būti... Roterdamas – langinių atvėrimas, tobulėjimo ir mano asmenybės brandos etapas. Žinių, patirties, pažinčių bagažas, kurį ten susikroviau, apsunkino grįžimą į Lietuvą.“ Agnija įsitikinusi, kad tai, jog ji nepasirinko emigrantės gyvenimo, galima vertinti kontroversiškai. Nors jai tuo metu atrodė, kad išvykimas – žingsnis atgal, tačiau kartu tai buvo didelė galimybė pačiai kurti naujoves, prisidėti prie modernaus šokio teatro raidos Lietuvoje. „Esu amžina idealistė, tad vis galvoje sukdavosi mintis: „Argi mano šalyje taip negali būti? Gal aš, įgijusi tam tikrus ži-

nių „įrankius“, su dideliu noro ir tikėjimo bagažu galiu kažką sukurti? Nusprendžiau rinktis avantiūrą – „neartą“ ir dar neišnaudotą šiuolaikinio šokio dirvą Lietuvoje.“ Menas – vertybė su perspektyvomis Garsus austrų mąstytojas ir humanistas Viktoras Franklis yra pasakęs: „Tikras menas ar tikras meno išgyvenimas praturtina žmogų, atskleidžia esmines jo galimybes, o „menas“, kuriuo neurotiškai piktnaudžiaujama, tik nukreipia žmogų nuo savęs.“ Ar teatras neprarado savo pirmapradės savybės – intelektinio įnašo? Agnija įsitikinusi, kad šiandien labiausiai trūksta suvokimo, jog menas yra savaiminė vertybė. „Mane šokiravo neseniai atliktas tyrimas, kur buvo klausiama, kokios yra mūsų vertybės. Deja, menas atsidūrė žemiausioje pozicijoje, o sportas – antroje vietoje po šeimos“, – stebisi pašnekovė. – „Stengiuosi pakeisti tokį žmonių požiūrį, juk menas – vertybė, turinti labai dideles perspektyvas.“ Bendradarbiaudama su mokyklomis, taip pat universitete (Agnija Šeiko dėsto Klaipėdos universitete – aut. past.) vis kartoju studentams: „Visas perspektyvas ir sėkmę patys susikuriame, nelaukite, kad jums būtų atnešta ant padėklo, viskas jūsų rankose – priklauso nuo jūsų pastangų, sunkaus darbo, pasitikėjimo.“ Choreografė ir šokėja gyvenime vadovaujasi principu, kad jeigu atrandi mėgstamą darbą, besąlygiškai juo tiki, keli aukštus reikalavimus – įvertinimas garantuotas. Kada tos laimės akimirkos stipriausios? Agnija neabejoja – kai kūryba pasiekia žiūrovų širdis, jas sušildo. „Ne apdovanojimai svarbiausi, jų nesureikšminu. Labiausiai sujaudina, kai paprasti žmonės, spektaklių žiūrovai, prieina ir pasako, kad jiems labai patiko. Ir pati taip darau, dažnai mane labai įkvepia kolegų darbai. Ir nieko čia keisto, juk taip stipriai myliu teatrą!“


AKTUALIJOS

ATOSTOGOS Marokas

Indija

Gaminame valgį Marakeše

Visa Indija per 30 dienų

01.03, 17:22 val. Marokietiška virtuvė pasižymi kvapų, karščio ir spalvų gausa. Marakešo viešbutyje ir spa komplekse „La Mamoumia“ galima mėgautis autentiškais skoniais, o maisto ruošimą derinti su poilsiu. Maistas ruošiamas prižiūrint geriausiems virėjams ir naudojant šviežius, darže ką tik nuskintus ingredientus, o pusdienio trukmės ekskursijoje atsiskleis visa Marakešo skonių įvairovė. Šios išvykos metu taip pat bus laiko pasimėgauti masažu, pirtimis, dalyvauti arbatos gėrimo ceremonijoje.

01.14, 14:20 val. Kaip jums patiktų klasikiniu 1940 metų gamybos automobiliu įveikti visą Indiją ar Patagoniją? Bendrovė „Rhytm of Road Rallies“ (ROARR) yra klasikinių automobilių lenktynių organizatorius. Paskutinių lenktynių, vykusių 2013-aisiais, metu senoviniai automobiliai išvyko iš Delio ir keliavo 30 dienų, grožėdamiesi didingais Radžastano ir Gudžarato fortais, pilimis ir kraštovaizdžiais. Lenktynėse dalyvauti buvo kruopščiai atrinkta 15 automobilių. Visų lenktynių metu surinktos lėšos skiriamos labdarai.

Daugiau informacijos: selecttravel.com

Daugiau informacijos: roarrallies.com


AKTUALIJOS

4 AKTYVIEMS x Graikija

Prancūzija

Rojus Graikijoje

Tėvas ir sūnus Prancūzijoje

01.18, 19:10 val. Viešbutis „Amanzoe“, įsikūręs ant Egėjo jūros kranto, Peloponese, duris atvėrė šį rudenį. Kiekviename iš 38 svečiams skirtų paviljonų yra po atskirą baseiną, o iš apartamentų atsiveria įspūdingi vaizdai. Čia galite ne tik knygas skaityti – tarp kitų pramogų, rengiamos išvykos į aplinkines salas, pasivažinėjimai kalnų dviračiais, ekskursijos į archeologinius objektus ir vyno daryklas. Sezono metu viešbutis „Amanzoe“ suteikia savo svečiams galimybę dalyvauti nurenkant granatų ir alyvuogių derlių ar kopinėjant medų. Savo pačių rankomis išspaustas alyvuogių aliejus – puikus suvenyras.

02.03, 11:15 val. Rolandas de Rosiere, Suomijoje gyvenantis prancūzas, organizuoja tėvams ir sūnums skirtas keliones į savo gimtąją Prancūziją. Kelionių metu atsižvelgiama į tai, kas galėtų dominti tėvus ir sūnus – nuo aviacijos ir automobilių iki išsvajotų profesijų ir vyno daryklų. Keliaujantiesiems apsistoti siūloma pilyse ir prabangiuose viešbučiuose. Kiekviena kelionė planuojama atsižvelgiant į norinčiųjų keliauti išskirtinius pageidavimus, tad visos jos yra skirtingos. Jei tėvui su sūnumi, atsiribojus nuo kasdienybės, reikia pabendrauti, o sykiu ir kartu patirti nepakartojamų įspūdžių, tam sudarytos visos sąlygos.

Daugiau informacijos: selecttravel.com

Daugiau informacijos: rolandderos@gmail.com


TURINYS

4

26

AKTUALIJOS

AUGIMAS TEBESITĘSIA

Patarimai vertybių pardavėjams, šiuolaikinio šokio grožis su Agnija Šeiko, aktyvus poilsis kitaip.

Kokiam portfeliui tinkami ETP ir kaip juos naudoti – dalijasi korporacijos „BlackRock“ bendrovės „iShares Nordics“ vadovas Geiras Espeskogas.

18

DARBO RINKOS KLAJŪNAI „Darbuotojų stygius neišvengiamas. Net 80 proc. aukštąjį išsilavinimą turinčių darbingo amžiaus žmonių mano, kad emigracija yra priimtina išeitis.“ Sally Khallash

30

SĖKMĖ ŠYPSOSI DRĄSIEMS Investicijų valdytojas Carolus Reincke mano, kad padidėjusios produktyvių investicijų apimtys užtikrintų sėkmingą įmonių veiklą, ūkio plėtrą ir tvarų pragyvenimo lygį.

32

BITĖMS SĖKMĖ NEREIKALINGA „Ar gali būti toks siekis „patekti į dešimtuką geriausių“? Ne, jokiais būdais! Turime siekti pirmosios vietos.“ Vladas Algirdas Bumelis Sparčiai didėjančią kvalifikuotų darbuotojų migraciją ir jos priežastis nagrinėja Kopenhagos universiteto tyrėja Sally Khallash.

24

PINIGAI IR GYVENIMAS „Mandatum Life“ naujienos: naujos galimybės investuoti, golfo profesionalo patarimai, turto valdymo padalinio apdovanojimai, geri darbai.

Profesorius Vladas Algirdas Bumelis žvelgdamas į savo darbo rezultatus teigia, kad fortūnos nėra, yra tik kruopštus ir ilgas darbas. Aplink jį neatsitiktinai sukiojasi bitės – tai darbo dėl rezultato simbolis.


TURINYS

38

DIVERSIFIKACIJA ARBA AKTYVUS PORTFELIO VALDYMAS Turto valdymo projektų vadovas Kristjanas Petjärvas apie tai, kaip tinkamai turėtų būti suformuotas ir valdomas investicijų portfelis.

50

MADA – ŽAVUS PARADOKSAS „Svarbu visada turėti norą tobulėti ir nenuleisti rankų. Jei kartais to pasitikėjimo pritrūksta – apsimesti, kad jo yra, ir judėti į priekį.“ Agnė Kuzmickaitė

40

SKANUS LAIKAS Apie skonių ir kvapų žaidimą pasakoja restorano „Time“ virtuvės šefas Egidijus Lapinskas ir daugkartinis Lietuvos someljė čempionas Arminas Darasevičius.

44

7 ŽINGSNIAI SĖKMINGO VERSLO LINK Kas svarbiausia kuriant sėkmingą verslą? Savo požiūrius atskleidžia teoretikas Patrikas Pilybas ir praktikas Arūnas Bertašius.

46

50 KASDIEN Išgirdus žodį „vėžys“, nukrečia šaltukas, o gydytojai vis primena apie sveiką gyvenseną. Laimei, modernių techologijų dėka daugeliu atvejų šią ligą jau galima įveikti.

Pokalbis su drabužių dizainere Agne Kuzmickaite apie mintis, kurios virsta mėgiamomis veiklomis ir ilgainiui – puikiais rezultatais.

58

HERRERO SINDROMAS Leandras Herreras, žmogaus tyrinėjimus iškeitęs į organizacijų studijas, atrado tarp jų daugybę panašumų. Anot jo, pokytis įmonėje veiksmingiausiai plinta nuo vieno žmogaus kitam. Visai kaip virusas.

62

PIEŠTUKU LINK ŽVAIGŽDŽIŲ Knygų iliustratorė Jessica Hische – tipiškas išsipildžiusios amerikietiškos svajonės pavyzdys. Iš nė skatiko kišenėje neturinčios studentės tapti viena labiausiai vertinamų profesionalių jai prireikė dešimties metų.


LIFE MAGAZINE

2014 LEIDĖJAS Mandatum Life, Saltoniškių g. 2, LT-08126 Vilnius Tel. +370 5 2109 390, www.mandatumlife.lt VYR. REDAKTORĖ: Kristina Karazinienė, tel. +370 5 2109 390, kristina.karaziniene@mandatumlife.lt REDAKTORĖ IR KALBOS REDAKTORĖ: Rūta Mėlynė, +370 683 90409, rmelyne@gmail.com FOTOGRAFĖ: Loreta Keršytė, +370 680 58674, loreta.kersyte@gmail.com DIZAINERIS: Pärtel Eelma, partel@labor.ee VERTĖJAI: Jūras Barauskas, Eduardas Navickas SPAUSDINO: Spaustuvė „Diremta“ POPIERIUS: Viršelis: Galerie Art Gloss 250 g Vidiniai puslapiai: G-Print 90 g KREIPTIS Į: MANDATUM LIFE Saltoniškių g. 2, LT-08126 Vilnius Tel. (8 5) 2109 390, info@mandatumlife.lt Darbo laikas: I–IV - 8.00–17.00, V - 8.00–16.45

VIRŠELIS Modelis Mia Frilander, Paparazzi, fotografas Jonas Lundqvist. Švarkas Kaarina K, šilkinė palaidinė Alexander Wang, kelnės Max Mara, skarelė Sauma, žiedų rinkinys Louis Vuitton. Stilius - Sara Karlsson, makiažas ir šukuosena - Miika Kemppainen.


MANDATUM LIFE LIETUVA, SALTONIŠKIŲ G. 2, VILNIUS, INFO@MANDATUMLIFE.LT

Numatykite tai, ko neįmanoma nuspėti Vienas netikėtas įvykis gali apversti gyvenimą aukštyn kojomis. Apsidrauskite ir būkite ramūs dėl savo ir savo mylimų žmonių ateities. Gyvybės ir papildomas draudimas gali suteikti finansinę apsaugą Jums ir Jūsų artimiesiems nelaimės atveju. Kuo didesnė Jūsų pasirinkta draudimo suma, tuo didesnė išmoka bus išmokama draudžiamojo įvykio atveju. Neatidėliokite sprendimo rytdienai. Skambinktite 8 5 210 9390 ir užsiregistruokite konsultacijai. Prieš sudarant draudimo sutartį, būtina susipažinti su draudimo sutarties sąlygomis ir pasikonsultuoti su draudimo specialistu.

www.mandatumlife.lt

PINIGAI IR GYVENIMAS


17

Brangus skaitytojau, Ar galima dirbtinai atskirti svarbius klientus nuo nesvarbių? Juk niekada nežinai, ar paskutinis dienos lankytojas nėra perspektyvus startuolių kompanijos steigėjas, kurio verslas gal jau rytoj pakils į neregėtas aukštumas, ar specialistas, kurio beviltiškai ieško mūsų personalo atrankos skyrius. Darbas su klientais – pagrindinė kiekvienos įmonės veiklos grandis ir raktas į sėkmę. Svarbu, kaip mes bendraujame, ir nors socialinės ryšio priemonės bei nauji komunikacijos kanalai kasdien darosi vis veiksmingesni, tradiciniai bendravimo būdai mūsų gyvenime vis dar nepraranda savo reikšmės. Net atvirkščiai – manau, žmones jau pradeda varginti e-kanalų anonimiškumas, o nuoširdi šypsena veide ir galimybė rūpimais klausimais pasikonsultuoti su žmogumi gyvai dabar svarbesnė, nei bet kada anksčiau. O tuo tarpu atradus laiko kviečiame paskaityti gerą ir tikrą popierinį žurnalą, pajusti skaitymo malonumą, pasisemti įkvėpimo ir idėjų iš mūsų parinktų herojų, tiesiog spinduliuojančių energija, kurios jie semiasi visų pirma iš savo meilės darbui ir gyvenimui. Štai kur didžioji jų sėkmės paslaptis. Šiame „Mandatum Life“ numeryje kalbame apie tai, kas, mūsų požiūriu, svarbu ir aktualu kiekvienam, norinčiam saugiai ir laimingai gyventi. Didelį dėmesį skiriame nuolat augančiai darbo jėgos migracijai atvirame šiandienos pasaulyje, kai darbą iš esmės galima pasirinkti bet kurioje šalyje. Darbo rinkos klajūnų, kaip prognozuoja darbuotojų migracijos priežastis tyrinėjanti Kopenhagoje universiteto mokslininkė Sally Khalash, neišvengiamai daugės, o konkurencija dėl kvalifikuotų specialistų aštrės. Bendrovių vadovams išties reikės pasukti galvas, kaip išsaugoti ir motyvuoti kvalifikuotus darbuotojus, kaip sukurti palankią aplinką specialistams, atvykstantiems iš užsienio, jų šeimų nariams. Juk daugumai tokių klajūnų taip pat būdingas žmogiškas jaukaus ir priimtino pasaulio ilgesys, noras atrasti savo vietą margoje kasdienybės karuselėje. Visi mūsų žurnalo herojai patvirtina mintį, kad svajonių žemės nebūtina ieškoti toli už kalnų. Ji ten, kur gali dirbti savo mėgstamą darbą. Viską galima susikurti ir Lietuvoje, tvirtai įsitikinęs profesorius Vladas Algirdas Bumelis, per dešimt metų pasiekęs užsibrėžto tikslo – sukūręs pirmaujančią Lietuvoje biotechnologijų įmonę „Biotechpharma“. Aistros darbui kibirkštėlės dega ir šiuolaikinio šokio choreografės, klaipėdietės Agnijos Šeiko akyse. „Šokis – mano laimės korta“, prisipažįsta jauna, bet jau pastebėta ir įvertinta moteris. Kūrybos prie puodų valandų neskaičiuoja ir du virtuvės menininkai – Egidijus Lapinskas ir Arminas Darasevičius – kur čia atsikvėpsi, kai vos per keletą metų išpopuliarėjusį jų nuosavą restoraną Vilniuje savaitgaliais užplūsta apie tūkstantis gero maisto mėgėjų. Permainingame mados pasaulyje drąsiai jaučiasi energinga ir visur suspėjanti drabužių dizainerė Agnė Kuzmickaitė, mokanti suplanuoti savo laiką taip, kad jo užtektų viskam – drabužių modelių brėžiniams, mylimam darbui teatre, paskaitoms Dailės akademijoje, šeimai.

Rasite žurnale ir įkvepiančią knygų iliustratorės Jessicos Hische istoriją – kaip iš nė skatiko kišenėje neturinčios studentės per dešimt metų ji tapo viena labiausiai vertinamų Jungtinėse Valstijose savo srities profesionalių, kurios kūrybos vaisiais naudojasi didžiausios pasaulinio garso bendrovės. Jos manymu, savo pasiekimų nereikia vertinti „pagal vardus ir titulus vizitinėje kortelėje ar milžiniškas atsakomybės ribas. Tikroji sėkmė – tai valandėlė, praleista dirbant su įkvėpimu.“ Tikimės, kad kiekviename mūsų žurnalo straipsnyje, kiekvienoje herojaus išpažintyje, finansų rinkos specialistų patarimuose Jūs atrasite kažką įdomaus ir prasmingo sau. Mums svarbu Jums suteikti būtinų žinių apie dažną sėkmingo gyvenimo palydovą – pinigus, kurių tikslas tik vienas – kuo patikimiau Jums tarnauti. Būdų ir priemonių šiam tikslui įgyvendinti šiuolaikiniame pasaulyje yra įvairių – ir paprastų, ir gerokai sudėtingesnių. Jei sugalvosite pas mus užsukti ir prie kavos puodelio padiskutuoti apie savo galimybes, investicijas, finansinį saugumą, „Mandatum Life“ bus Jūsų paslaugoms. Bet kada. Dormantas Zajančauskas Generalinis direktorius mandatum life lietuva


18


19

Darbo rinkos klajūnai Kvalifikuotų darbuotojų stygius – opi problema visame pasaulyje ir konkurencija dėl ekspertų tik didės. Ateityje bendrovių sėkmę darbo rinkoje lems jų sugebėjimas užtikrinti užsienio ekspertų gerovę ir tai, kaip joms seksis padėti užsienio ekspertams integruotis į naują gyvenamąją aplinką. Tekstas: Anna Väre / Iliustracijos: Wonder


P

ro stiklo bokšto paskutinio aukšto langus atsiveria stulbinantys miesto vaizdai. Itin kvalifikuotų profesionalų komanda, kurią sudaro įvairių kultūrų atstovai, intensyviai dirba stilingai įrengtame atviro išplanavimo biure. Vienas šios komandos narių yra Hansas, 24 metų amžiaus ekonomistas, ką tik baigęs savo studijas. Jis dirba Ciuriche, tačiau jo darbo vieta galėtų būti ir Londone, Šanchajuje ar San Paule. Netrukus visi šie miestai patirs smarkų ekspertų stygių. Prognozuojama, kad iki 2020-ųjų profesionalų deficitas pasieks 85 milijonus. Tai reiškia, kad pasaulio darbo rinkoje atsiras nepriteklius, o didžiulės įmonės varžysis, mėgindamos visokeriopai pritraukti ekspertų. Nors net 40 proc. viso pasaulio darbo jėgos atkeliauja iš Kinijos ir Indijos, bendrovių augimo tempai šiose šalyse jau dabar keturis kartus viršija BVP. Panaši situacija susiklostė ir kitose sparčiai besivystančiose BRIC regiono, kuriam priklauso Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija, šalyse – Brazilijoje ir Rusijoje, kur švietimo ir profesinio rengimo sistema nebesugeba tenkinti vis augančių bendrovių poreikių. Vos apie 10–25 proc. abiturientų įgyja išsilavinimą ir kvalifikaciją, tinkamą dirbti savo šalių bendrovėse. Pastaruoju dešimtmečiu užfiksuotas beprecedentis darbuotojų migracijos lygis – net 42 proc. „Darbuotojų stygius neišvengiamas. Gera žinia yra ta, kad žmonės labiau nei bet kada nusiteikę vykti į užsienį ieškoti darbo. Net 80 proc. aukštąjį išsilavinimą turinčių darbingo amžiaus žmonių mano, kad emigracija yra priimtina išeitis,“ – teigia Kopenhagos universiteto tyrėja Sally Khallash. Khallash kilusi iš Irano, ji studijavo Harvarde ir Oksforde ir yra viena žymiausių darbuotojų migracijos tyrėjų. Jos daktaro disertacijos Oksfordo universitete tema buvo darbuotojų migracijos megatendencijos ir būsimi scenarijai. Šiuo metu Khallash dirba kviestine tyrėja Oksforde ir vadovauja nuosavai įmonei „Global Talent Strategy“ Londone. Jos įmonė analizuoja darbuotojų migracijos srautų raidą ir konsultuoja bendroves, patiriančias sunkumų, susijusių su valdymo ir personalo strategijomis.

„Prognozuojama, kad iki 2030 metų Europoje egzistuos 8,3 mln. darbuotojų trūkumas.“

20

T

okie viliojantys didmiesčiai kaip Londonas ir Niujorkas jau seniai nustatė tiek įmonių, tiek jų darbuotojų sėkmės kainą. Miestų teikiamos paslaugos ir sinergija verčia didžiąją dalį įmonių kurtis itin brangiuose rajonuose, kuriuose paklausa atitinka pasiūlą. Sėkmės trokštantys ekspertai puola į patį konkurencijos sūkurį – ten, nuo kur aukštumas ranka pasiekti. „Darbo jėga visuomet seka paskui pinigų srautus. Be kvalifikuotų ekspertų, didmiesčiai, dar vadinami prekybos ir pramogų centrais, pritraukia visokių žmonių. Dėl savo pobūdžio miestai kiekvienam suteikia galimybę geriau gyventi,“ – teigia Khallash. Pažangioji patirtis (angl. know-how) kaupiasi ne tik didmiesčiuose, bet ir 2 bei 3 lygmens miestuose, kurie tarpusavyje taip pat varžosi dėl profesionalių darbuotojų. „Nedideli metropoliai, tokie, kaip Helsinkis ir Kopenhaga, teikia įmonėms geras paslaugas ir infrastruktūrą, kuri kainuoja pigiau nei didžiuosiuose miestuose. Be to, jie pritraukia ir kitokių paslaugų teikėjų bei pažangiosios patirties centrų.“ Kai įmonės ir darbo jėga eina viena kitai iš paskos, gali būti sukuriami tokie dariniai, kaip Silicio slėnis Kalifornijoje ar Doha Katare. „Atvykus bendrovėms „Shell“, „Atkins“ ir HSBC, Doha ėmė sparčiai kurtis kaip atskiras miestas. Darbuotojų iš užsienio antplūdis verčia tokius miestus kurti naujas paslaugas, pvz., tarptautines mokyklas, vaikų darželius ir oro uostus,“ – pasakoja Khallash. Savo knygoje „Pasaulis yra plokščias“ (angl. The World Is Flat) Thomas Friedmanas nagrinėja technologijų plėtros ir globalizacijos įtaką įmonių buvimo vietai. Kadangi šiandien informacija keliauja sparčiai ir bet kokį tašką pasiekia greitai, geografinė padėtis nėra lemiamas kurios nors žmonių veiklos aspektas. Siekdamos sutaupyti išlaidų, dauguma didelių įmonių yra įsikūrusios šalia pagrindinių miestų, bet ne jų centruose. „Nike“ savo avalynę gamina Oregone, bendrovės „Facebook“ namai yra Dubline. „Ikea“ štabas įsikūręs Leidene (Olandija). „Jei tam, kad jūsų įmonė veiktų, nėra būtinos didmiesčio paslaugos, kam dar svarstyti, ar verta steigti savo verslą jame, patiriant milžiniškas išlaidas?“ – klausia Friedmanas.


K

albant apie vis didesnius tempus įgyjančią konkurenciją dėl darbuotojų, galima būti tikriems, kad netrukus netgi klestinčios Vakarų šalys turės sugalvoti naujų būdų darbuotojams pritraukti ir sudominti. Prognozuojama, kad iki 2030 metų Europoje egzistuos 8,3 mln. darbuotojų trūkumas. Prieš trejus metus pensininkų skaičius Europoje pirmą kartą istorijoje pranoko darbingo amžiaus gyventojų skaičių. Darbuotojų stygius BRIC šalyse jau dabar lėmė darbuotojų atlyginimų infliaciją: investicijų bankininkas Šanchajuje uždirba gerokai daugiau nei Londone ar Niujorke, na o lofto tipo butas Šanchajuje ir Honkonge atitinkamai taip pat yra brangesnis. Manoma, kad ateityje pasaulis patirs tiek struktūrinį nedarbą, tiek darbuotojų trūkumą. Tuo pat metu, kai aukščiausios kvalifikacijos ekspertams siūlomi vis didesni atlyginimai, nekvalifikuotų darbuotojų padėtis darosi vis prastesnė. Siekdamos pritraukti jaunų ekspertų, tokių kaip Hansas, tūkstančiai didelių įmonių ėmė subsidijuoti universitetus. Pavyzdžiui, Kinijos aviacijos bendrovė „Boeing“ ir amerikiečių įmonė „Microsoft“ remia universitetų mokymo programas, pačios yra įsteigusios institutų ir siūlo studentams galimybes stažuotis. Daugelis susiranda darbą dar studijų metu, ir tai reiškia, kad tokie studentai baigdami mokslus jau sparčiai žengia karjeros keliu. Migracijos procesas neretai yra griežtai kontroliuojamas, o gauti reikiamus leidimus užtrunka. Atitinkamai, daugelis bendrovių stengiasi daryti įtaką savo šalies imigracijos politikai, užsiimdamos lobizmu ir kurdamos glaudžius ryšius su politikais. „Vietos bendrovė visuomet gali apeliuoti į tai, kad ji kuria naujas darbo vietas ir skatina plėtrą. Ji gali pagrasinti persikelti dirbti svetur, jeigu jai nebus suteikta galimybių priimti į darbą jos pageidaujamų darbuotojų. Taip nutikus, šalis netenka ir darbo vietų, ir mokestinių įplaukų,“ – teigia Khallash.

21

„Darbuotojų stygius BRIC šalyse jau dabar lėmė darbuotojų atlyginimų infliaciją.“

M

ūsų ekonomistas Hansas per trejus metus sėkmingai pakilo karjeros laiptais. Jis vadovauja kitiems darbuotojams ir dažnai pasirodo viešumoje, atstovaudamas bendrovei, kuriai jis dirba. Vieną pirmadienio rytą jis sulauks skambučio iš Rusijos bendrovės kvalifikuotų kadrų paieškos specialisto. Ši konkuruojanti įmonė nori jį pasamdyti ir siūlo jam dukart didesnį atlyginimą. Anot Khallash, toks agresyvus darbuotojų samdos stilius Rusijoje yra įprastas. Per metus vadovaujančias pareigas užimančių darbuotojų atlyginimai išaugo net 60 proc., be to, jiems dažnai suteikiama puikių privilegijų. Rusijoje pasiturintis žmogus gali daryti praktiškai bet ką. Kitas darbuotojų samdos metodas, kurį yra itin pamėgusios BRIC šalyse dirbančios įmonės, – skatinti užsienyje išsilavinimą įgijusius ir karjerą padariusius BRIC piliečius grįžti namo. Pasak Khallash, pastaraisiais metais į namus sugrįžta vis daugiau tokių emigrantų, dar vadinamų „jūros vėžliais“. Nors šiuo metu darbuotojų migracijos apimtys yra didesnės nei bet kada, daugelis sugrįžusiųjų lieka nusivylę. Pritapti naujoje šalyje nėra lengva, o užsieniečių pasitenkinimo lygis neprilygsta vietinių gyventojų pasitenkinimo lygiui. Aukštesnis pragyvenimo lygis nereiškia, kad žmogus tampa laimingesnis. Jausmas, kad esi svetimas, yra ypač opi problema atvykėliams iš Azijos šalių, kuriose orientavimasis į šeimą ir bendrumo jausmas sudaro svarbią tapatybės dalį. „Ateityje darbiniam gyvenimui bus būdinga tai, kad žmogus jausis neturįs šaknų, esąs suskaldytas. Kai žmonės dažnai keliauja ieškodami darbo, paprastai jie netrokšta ar galbūt net neturi galimybių integruotis į naująją kultūrą,“ – aiškina Khallash. Egzistuoja įvairių pavojų, kai žmogus naujoje aplinkoje nesukuria ilgalaikių santykių su aplinkiniais arba kai jo artimieji yra kitoje pasaulio pusėje. „Santykiai, vis dažniau grindžiami virtualiu bendravimu, o ne pasimatymais tikrovėje, stiprina jausmą, kad neturi šaknų. Blogiausiu atveju, jausmas, kad esi svetimas, verčia žmogų abejoti savo darbo, o galbūt ir viso savo gyvenimo prasme,“ – perspėja Khallash.


Š

eimos žmogui palikti savo gimtinę sunku dėl įvairių priežasčių. Retas kuris kvalifikuotas specialistas yra pasirengęs įsipareigoti metų metus dirbti užsienyje, toli nuo savo šeimos. Reikia atsižvelgti į tai, kaip vaikai adaptuosis naujoje šalyje, kaip jie pritaps prie naujos mokyklos ir kultūros, ypač jeigu ir kita darbovietė gali būti kitoje pasaulio pusėje. Dėl nuolatinių pokyčių verslo pasaulyje pasikeitė žmonių mąstysena. Nors būsimiems ekspertams darbo pakaks, net ir labiausiai užtikrinta darbo vieta nesuteikia maksimalių garantijų. Žmonės prisitaiko prie pokyčių pagal poreikį lakstydami iš vienos srities į kitą. Kad ir koks perspektyvus darbas būtų, vos keletas įsivaizduoja save kylant karjeros laiptais vienoje ir toje pačioje bendrovėje. Na, o po metų situacija gali kardinaliai pasikeisti. Khallash teigia, kad bendrovės į šias problemas žiūri labai rimtai. Kadangi trūksta gatavų būdų joms spręsti, bendradarbiaujant su konsultantais atliekami eksperimentai. Pati Khallash rekomenduoja didelėms bendrovėms rengti visapusiškas strategijas, kuriose bus apibrėžiami jų veiksmai ir praktika, pritaikyta skirtingoms situacijoms. Priimant į darbą užsieniečius, derėtų išlyginti kultūros, bendrovės darbo kultūros ir valdymo skirtumus. Khallash pabrėžia, kad darbuotojams turėtų būti suteikiama galimybių tiesiogiai dalyvauti bendrovės pramoginėje veikloje. Jei darbuotojai migruoja kartu su šeimomis, į tokią veiklą svarbu įtraukti ir jų šeimų narius. Antraip jie gali patirti atskirtį. „Vienas pagrindinių veiksnių, ateityje turėsiančių įtakos konkurencijai, – bendrovės gebėjimas sušvelninti neigiamus migracijos aspektus. Sėkmingai veikiančios bendrovės tokiems dalykams teikia ypatingą reikšmę.“

Kopenhagos universiteto tyrėja ir kviestinė Oksfordo universiteto mokslininkė Sally Khallash tyrinėja darbuotojų migracijos raidą.

22

„Daugiakultūrių komandų vadovai turėtų prisiimti atsakomybę už skirtingų papročių ir vertybių suvienijimą. Privalote mokėti įvertinti, kurie darbuotojai gali padėti kitiems rasti savo vietą bendrovėje ir užsienio kultūroje.“


24

„MANDATUM LIFE“ NAUJIENOS Naujos galimybės investuoti Pernai „Mandatum Life Insurance Company Ltd.“ ėmė bendradarbiauti su korporacijos „BlackRock“ antrine įmone „iShares“ – fondų, kuriais prekiaujama biržoje (angl. exchange traded funds, ETF) rinkos lydere. Ši partnerystė suteikia bendrovės „Mandatum Life“ klientams

Golfas ir gyvenimas „Mandatum Life“ Suomijoje ir Baltijos šalyse myli golfą, tad 2014 metais Lietuvoje susitiksime „Europos centro golfo klubo“ aikštyne! Štai penki puikūs patarimai, kuriais mielai dalijasi profesionalus golfo žaidėjas iš Suomijos Roope Kakko. Jo darbas – keliauti iš vieno golfo aikštyno į kitą, taigi – po visą pasaulį. Šie penki principai padeda jam subalansuoti jo darbą ir šeiminį gyvenimą. 1. Planavimas. Jei tenka daug keliauti, sudarinėti planus yra labai svarbu. Norint daugiau laiko skirti šeimai, planuoti reikia iš anksto. 2. Pagarba. Vieno žmogaus darbas yra ne ką mažiau svarbus nei bet kurio kito šalia esančio žmogaus. Kiekvienas turi jaustis gerbiamas. 3. Laikas, praleistas kartu. Gera kartu smagiai leisti laiką, tai atpalaiduoja, skatina mus šypsotis, sušildo mūsų širdis. 4. Palikite darbą darbe. Darbe visą savo dėmesį skirkite darbui, tačiau nesineškite jo namo – čia svarbesni kitokie klausimai. 5. Nepriekaištingai tvarkykite finansinius reikalus. Sugebėjimas kontroliuoti savo finansus mažina stresą. Tokiu būdu galite daugiau dėmesio skirti svarbiausiam dalykui – gyvenimui.

galimybę investuoti į „iShares“ siūlomus ETF. „iShares“ yra didžiausia pasaulyje fondų, kuriais prekiaujama biržoje, valdymo bendrovė, valdanti 600 fondų, kurių lėšos investuojamos į akcijas, obligacijas ir žaliavas keliuose pasaulio regionuose. Verslo ir privačių klientų turtas, kurį valdo „iShares“, sudaro daugiau nei 750 mlrd. JAV dolerių. „Bendrovę „iShares“ tikrai tenkina galimybė bendradarbiauti su priešakine investicinio gyvybės draudimo paslaugų teikėja. Mūsų bendradarbiavimo ryšiai Suomijos ir Baltijos šalių rinkose – unika-

lūs ir suteikia visam plačiam bendrovės „Mandatum Life“ įmonių grupės klientų ratui galimybę investuoti į „iShares“ teikiamus fondus, naudojantis investicinio gyvybės draudimo paslaugomis. Investuotojams naudos teikia tiek platesnis produktų asortimentas, tiek galimybė papildyti esamus produktus lanksčiais, skaidriais ir ekonomiškais bendrovės „iShares“ siūlomais produktais,“ – pasakoja korporacijos „BlackRock“ antrinės įmonės „iShares Nordics“ vadovas Geiras Espeskogas. Daugiau informacijos: www.mandatumlife.lt


25

Bendrovės „Mandatum Life“ turto valdymo padalinys laimėjo apdovanojimą tyrimų bendrovės „Scandinavian Financial Research“ surengtoje apklausoje Bendrovės „Mandatum Life“ turto valdymo padalinys Suomijoje laimėjo platininį apdovanojimą tyrimų bendrovės „Scandinavian Financial Research“ (SFR) surengtoje apklausoje, kurios metu jis buvo pripažintas geriausiu tarp turto valdymo įmonių. Šiame projekte Suomijos turto valdymo bendrovės buvo vertinamos pagal 14 kriterijų. Apdovanojimas atiteko tai bendrovei, kurios įvertinimo vidurkis buvo didžiausias.

„Bendrovės „Mandatum Life“ turto valdymo padalinys buvo įsteigtas prieš penkerius metus, tačiau įmonėms paslaugas teikiančios komandos sudėtis nekito jau dvejus ar trejus metus. Mūsų turto valdymo paslaugų stiprioji pusė – veikti skaidriai ir maksimaliai tenkinti klientų poreikius. Būtent todėl mes džiaugiamės sulaukdami teigiamų atsiliepimų apie mūsų klientų aptarnavimo kokybę,“ – teigia komandos vadovas Carlas-Richardas Lundellas.

Anot Lundello, šis apdovanojimas yra ypač svarbus dėl to, ką jis reiškia: strategija, kurios pagrindą sudaro platus investicinių produktų spektras, ir konkurencingos kainos pasiteisino. Tai įrodo, kad sudarydamos draudimo sutartis investuoti gali ir įmonės. Tyrimas, kurį kasmet atlieka Skandinavijos finansinių tyrimų centras (SFR) – nešališka apklausa, kurios metu apklausiama daugiau nei 90 investuotojų. 2013 m. lapkričio 26 d. pranešimas spaudai apie tyrimo rezultatus paskelbtas www.mandatumlife.fi.

Gerus darbus daryti gera „Mandatum Life“ bendrovių grupėje gera tradicija tapo bent kartą per metus skirti lėšų įstaigai ar organizacijai, kuriai šios lėšos padėtų toliau vystyti visuomenei reikalingą veiklą. 2013 m. Lietuvoje tai buvo viešoji įstaiga „Paramos vaikams centras“.

Šis centras vykdo prievartos prieš vaikus prevenciją ir intervenciją, teikia pagalbą vaikams turintiems elgesio ir emocinių sunkumų, išgyvenantiems psichologines krizes, taip pat skleidžia bei įgyvendina pozityvios tėvystės idėjas ir veikia kaip metodinis centras specialistų ir savanorių prevenciniam darbui su vaikais, jaunimu ir šeimomis.

Kviečiame visus norinčius prisidėti ir padėti šiam centrui toliau sėkmingai vystyti savo veiklą. Daugiau informacijos apie „Paramos vaikams centrą“ www.pvc.lt.


26

Augimas tebesitęsia

Paprastesnė diversifikacija, skaidrumas, mažesnės kainos ir lengvesnis kelias į rinkas,“ – ETP produktų pranašumus vardija korporacijos „BlackRock“ bendrovės „iShares Nordics“ vadovas Geiras Espeskogas. Jis pateikia pavyzdį. „iShares“ turi mažiausio kintamumo (angl. minimum volatility) biržoje prekiaujamų investicinių fondų (ETF) asortimentą, pagrįstą strategija, pagal kurią investuotojams užtikrinamas mažesnis kintamumas, lyginant su rinkos grąža. Nepaisant mažesnio kintamumo, grąža, kurią galima gauti įgyvendinant mažiausio kintamumo strategiją, pavyzdžiui, besivystančiose rinkose 2013 metais buvo 2,2 proc. didesnė nei įprastinis besivystančiųjų rinkų indeksas.“ Geiras Espeskogas turi dešimties metų darbo su ETP patirtį. Korporacija, kurioje jis dirba – „BlackRock“, – didžiausia pasaulyje turto valdymo įmonė ir pasaulinės su indeksu susijusių investicijų rinkos lyderė; jos valdomo turto suma 2013 metų gale siekė daugiau nei 4000 mlrd. JAV dolerių. „iShares“ yra korporacijos „BlackRock“ narė, vykdanti tam tikros rūšies ETP produktų – fondų, kuriais prekiaujama biržoje (angl. exchange traded funds, ETF), emisijas. ETP (angl. exchange traded products – produktai, kuriais prekiaujama biržoje) yra investiciniai produktai, įtraukti į biržos prekybinį sąrašą, o jų tikslas – sekti tam tikrą su jais susijusį instrumentą, pavyzdžiui, indeksą, valiutos kursą ar biržos prekę. Jais nuolatos prekiaujama biržos darbo metu. „Iš pradžių ETP buvo sukurti juridinių asmenų poreikiams patenkinti ir buvo skirti profesionaliems investuotojams,“ – sako Espeskogas. Dažniausiai institucijos – reiklūs klientai, reikalaujantys veiklos skaidrumo. Investuotojas turi žinoti, kur yra jo turtas.

Į biržos prekybinius sąrašus įtrauktais investiciniais produktais (ETP), kurie iš pradžių buvo skirti investuojančioms įmonėms, dabar gali naudotis ir nedideli investuotojai. Šie produktai – paprasti, bet suteikia galimybę vienu metu įgyvendinti keletą investicinių strategijų. Kokiam portfeliui tinka ETP ir kaip juos naudoti? Tekstas: Noora Lintukangas Nuotraukos: Lars Bech

„ETF apibrėžiami kaip „turto valdymo demokratizacija“, kadangi tiek dideli investuojantys juridiniai asmenys, tiek paprasti gyventojai gali jais naudotis tokiomis pačiomis sąlygomis ir, atitinkamai, jie puikiai tinka skandinavų mentalitetui,“ – aiškina Espeskogas. Suomijos fondų investicijos tradiciškai būdavo orientuotos į Suomijos objektus, tačiau pastaruoju metu nemažai investuojančių įmonių pareiškė ketinančios mažinti savo investicijas šalyje. Naudojant ETP, investicijas lengva diversifikuoti ir perkelti į kitas šalis. Dėl to galima lengviau ir efektyviau suformuoti portfelį, lanksčiau pasirinkti investicinę strategiją ir apskritai investuoti. Nors ETP yra tinkami ilgalaikėms investicijoms, juos taip pat galima nesunkiai panaudoti ir sudarant trumpalaikius prekybos sandorius.

I

nvesticijos į ETP nuo pat 2000 m. nuolat augo. Europoje augant palūkanų normoms ir pajamų srautams, dar labiau išpopuliarėjo ir taip dažniausiai sutinkami ETP – ETF, kurių apimtys Europoje kasmet išauga po 30–40 proc. Šią tendenciją galima stebėti ir Šiaurės šalyse.

Suomijoje į ETF yra investuota apie 7 mlrd. JAV dolerių. Suomių įmonės jau spėjo įvertinti ETF teikiamas galimybes, jų palankias kainas ir patogumą jais naudotis. Ypatingą susidomėjimą sukėlė ne tik produktai, susieti su dideliais dividendais, įmonių obligacijomis ir besivystančiomis rinkomis, bet ir įprastais indeksais, tokiais, kaip S&P500 ir Euro STOXX 50. Po 2008 m. riziką valdyti tapo svarbu ne vienam investuotojui. Naudodami ETP, galite vieną pinigų sumą investuoti į daugybę vertybinių popierių ir diversifikuoti riziką skirtingose rinkose. Be skaidrumo ir rizikos diversifikavimo, šių produktų populiarumą galima paaiškinti ir jų paprastumu bei ekonomiškumu. Nesudėtinga ETP idėja suteikia kiekvienam investuotojui praktiškai neribotą veiksmų laisvę, visų pirma dėl prieigos prie rinkos ir produktų likvidumo. „Investuotojai gali greitai patekti į gausybę rinkų, kurios kitaip gali būti sunkiai prieinamos. Be to, galime teikti paslaugas atskirose šalyse, naudodami iš viso pasaulio gaunamą informaciją, nepriklausomai nuo to, ar investuotojo turto suma yra didelė, ar maža,“ – pabrėžia Espeskogas. Kaip ir akcijų, taip ir ETP rinkoje prekiauti gali kiekvienas. „Jei mokate prekiauti bendrovės „Nokia“ ar UPM akcijomis, galite prekiauti ir ETP,“ – užtikrina jis. Paprastai ETF būna pigesni nei tradiciniai fondai, kadangi į juos investuojant nereikia naudotis jokių tarpininkų paslaugomis ar aktyviai valdyti patį portfelį, t.y. vykdyti nuolatinę investicijų atranką. Profesionalūs investuotojai vis dažniau renkasi ETP produktus, tapusius viena pagrindinių portfelio valdymo sudedamųjų dalių. Juos galima naudoti, pvz., kaip apsaugą priimant sprendimą dėl investicijų paskirstymo arba iš jų suformuoti statinį portfelio pagrindą.


27 „Investuotojai gali greitai patekti į gausybę rinkų, kurios kitaip gali būti sunkiai prieinamos. Be to, galime teikti paslaugas atskirose šalyse, naudodami iš viso pasaulio gaunamą informaciją, nepriklausomai nuo to, ar investuotojo turto suma yra didelė, ar maža.“

„ETF yra skaidrūs ir paprasti, būtent tai, ko nori mūsų klientai. Tačiau produktų pasiūla yra didžiulė,“ – sako korporacijos „BlackRock“ bendrovės „iShares Nordics“ vadovas Geiras Espeskogas.


28 Anksčiau turto valdymas labiau priklausydavo nuo turtą valdančios bendrovės strategijos ir kiekvienas valdytojas turėjo savą strategiją – orientuotis į besivystančias rinkas, investuoti į fiksuoto pajamingumo instrumentus ar ETF. Sparčiai besikeičiančiame pasaulyje investuotojai gali lengvai tapti agnostikais ir vienu metu įgyvendinti keletą strategijų. Tai suteikia lankstumo, yra pigiau investuotojui ir padeda formuoti likvidų portfelį. Portfeliui kurti, ETP galima naudoti dvejopai. Jie – tai „plytos“, dėl savo žemos savikainos ir puikaus likvidumo tinkamos ir formuoti ilgalaikį, statišką portfelio pagrindą, ir investuoti trumpiems laikotarpiams. Statišką pagrindą naudojant ETP galima kurti, atsižvelgiant į investuotojo tikslus ir norą prisiimti riziką. Tokį pagrindą galima papildyti, pvz., atskiromis akcijomis ar išvestinėmis priemonėmis. Kitas būdas – investicijų portfelio pagrindą formuoti naudojant aktyvius produktus, kuriuos valdo fondų valdytojas. Pavyzdžiui, tai gali būti absoliučią grąžą užtikrinantys produktai. Tokiu atveju su ETP susijusius svyravimus – t.y. likvidesnę portfelio dalį, galima išnaudoti turint tvirtą branduolį. Šiuos portfelio formavimo metodus sieja tai, kad juos taikant naudojama keletas skirtingų investicinių strategijų, kurių pagrindą sudaro absoliuti grąža, akcijų atranka ir ETP. Jos suteikia praktiškai beribį skaičių sudedamųjų dalių portfeliui formuoti. Apibendrinant galima sakyti, kad, sudaręs vos vieną prekybos sandorį, investuotojas gali pasinaudoti šimtų pageidaujamame sektoriuje ar pramonės šakoje veikiančių bendrovių sėkme.

„Sparčiai besikeičiančiame pasaulyje investuotojai gali lengvai tapti agnostikais ir vienu metu įgyvendinti keletą strategijų.“

L

yginant su aktyviai valdomais investicijų fondais, ETP nesukelia aktyvios su portfelio valdymu susijusios rizikos. Tačiau čia yra itin svarbu pasirinkti tinkamą produktą ir investicijų laiką. Kaip tai pasiekti? Kur gauti informacijos apie tai, kaip formuoti portfelį naudojant ETP? Sudedamųjų dalių, iš kurių gali būti kuriamas portfelis, gausa gali greičiau sukelti nerimą, o ne suteikti palengvėjimą.

„BlackRock“ – viena didžiausių investicinių, konsultacinių ir rizikos valdymo sprendimų teikėjų. „iShares“ – pasaulinė fondų, kuriais prekiaujama biržoje, bendrovė, korporacijos „BlackRock“ antrinė įmonė, prekiaujanti ETF. Visame pasaulyje ji valdo daugiau nei 600 akcijų, fiksuotojo pajamingumo ir žaliavų prekių fondų, o jai įmonių ir privačių klientų patikėto valdyti turto vertė viršija 750 mlrd. JAV dolerių. „Mandatum Life“ (Suomija) su korporacijos „BlackRock“ antrine įmone „iShares“ bendradarbiauja nuo 2013 m. vasario ir yra suformavusi 14-a su indeksu susietų krepšelių, kurių lėšos investuojamos į bendrovės „iShares“ fondus tikslinėse rinkose. Be to, klientai, kurie naudojasi bendrovės „Mandatum Life“ teikiamomis turto valdymo paslaugomis, gali investuoti ir tiesiogiai į bendrovės „iShares“ ETF. ETP (angl. exchange traded product – produktas, kuriuo prekiaujama biržoje) – dažniausiai susiduria-

ma su tokiais ETP, kaip ETF, ETC ir ETN. Visų jų tikslas – sekti tam

tikrą su jais susijusį instrumentą (pvz., vertybinių popierių krepšelį, valiutos kursą, šalį, rinką ar žaliavą), jais nuolatos prekiaujama biržos darbo metu. ETF (angl. exhange traded fund – fondas, kuriuo prekiaujama biržoje)

Suomijoje vadinamas su indeksu susieta akcija arba su indeksu susietu fondu. ETF – plačiausiai paplitusi ETP rūšis.

ETC (angl. exchange traded commodity – žaliava, kuria prekiaujama biržoje) yra skirta investuoti į žaliavas

stebint tam tikros žaliavos kainos kitimą arba žaliavų indekso svyravimus. ETN (angl. exchange traded note – vekselis, kuriuo prekiaujama biržoje),

skirtingai nei ETF, susijęs ne tik su rinkos, bet ir su emitento rizika.

Daugiau informacijos galite rasti internete, adresu: www.blackrock.com www.ishares.com www.mandatumlife.fi

2000 mlrd. dolerių ETP (angl. exchange traded products – produktai, kuriais prekiaujama biržoje) rinkoje pasirodė paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį, tačiau iš pradžių jie buvo skirti investuojančioms įmonėms ir jais naudojosi nedidelis profesionalių investuotojų ratas. Per pastarąjį dešimtmetį jų atsirado ir nedidelių investuotojų portfeliuose. Didžiausias ETP populiarumo šuolis užfiksuotas 2008 m. 2013 m. pasaulinė ETP rinka siekė daugiau nei 2000 mlrd. dolerių. Populiariausi ETP yra ETF (angl. exchange traded funds – fondai, kuriais prekiaujama biržoje).

ETF pagrindą sudaro skirtingų sektorių ar temų indeksai, be to, gali būti investuojama į konkrečią šalį ar biržos prekes. Šiaurės šalyse daugumos investuotojų dėmesys krypsta į Japonijos ir Europos akcijas, tuo tarpu auksas nesulaukia tiek daug dėmesio. „Investuotojai nuolat ieško naujų idėjų, o į ETF investuoti labai paprasta. Pavyzdžiui, „iShares“ siūlo daugiau nei 600 skirtingų fondų, iš kurių galima rinktis,“ – teigia bendrovės „Mandatum Life“ investicijų valdytojas Carolus Reincke.


29 „ETP suteikia daugiau alternatyvų ir lankstumo ir klientams, ir turto valdytojams.“ Štai čia ir praverčia bendrovių „Mandatum Life“ ir „iShares“ rengiama informacija. Platus produktų asortimentas ir informacijos srautas stiprina bendradarbiavimo ryšius. Bendrovės „Mandatum Life“ ir „iShares“ analizuoja ir modeliuoja skirtingus derinius, padeda pasirinkti tuos, kurie yra geriausi. O juos pasirinkus, jos ir toliau tęsia stebėseną ir, jei reikia, rekomenduoja šį bei tą atitinkamai keisti. „ETF yra skaidrūs ir paprasti, būtent tai, ko nori mūsų klientai. Tačiau produktų pasiūla yra didžiulė,“ – pripažįsta Espeskogas. Jo žodžiais tariant, „iShares“ yra įsipareigojusi šviesti savo klientus ir tam skiria nemažai lėšų. Korporacijos „BlackRock“ investicijų institutas – bendrovę „iShare“ valdančios pagrindinės įmonės specialistų centras – nuolat studijuoja ne tik ETF, bet ir kitokias įdomias investicijų rinkos tendencijas. Kiekvieną mėnesį publikuojamos investicijų apžvalgos. Jei reikia, bendrovės „Mandatum Life“ turto valdytojas gali operatyviai susisiekti su bendrovės „iShares“ produktų specialistais. Be to, auga ir ETP skaičius. „Jau dabar turime nemažai produktų, tenkinančių didžiąją dalį klientų poreikių. Tačiau įsiklausome į klientų reikmes ir nuolat vertiname mūsų produktų asortimentą, ieškodami spragų, kurias turėtume užpildyti, atrandame naujų ir įdomių temų,“ – pasakoja Espeskogas. Nors galima rinktis iš daugybės variantų, pagrindinė žinia yra aiški: ETP suteikia daugiau alternatyvų ir lankstumo ir klientams, ir turto valdytojams. „Klientai ėmė teirautis su indeksu susijusių produktų dėl jų kainos. Dabar, kai turime ir tradicinių, ir ETP produktų, jų populiarumas yra tiesiog milžiniškas,“ – apibendrindamas sako Espeskogas. Visos matavimo priemonės rodo, kad ETP populiarumas vis dar auga.


30

Investicijų valdytojo skiltis

Iliustracija: Tommi Vallisto

„Drąsos reikia, norint padidinti produktyvių investicijų apimtis ir užtikrinti sėkmingą įmonių veiklą, ūkio plėtrą ir tvarų pragyvenimo lygį.“

Sėkmė šypsosi drąsiems P roduktyvios investicijos – būsimo augimo variklis. Investicijos į infrastruktūrą, pramonę ir technologijas suteikia galimybių ateityje plėsti gamybos apimtis, o investuojant į darbo jėgą išauga potencialus pagaminamos produkcijos suvartojimas, kadangi padidėja vartotojų pajamos. Iš visų šalies bendrojo vidaus produkto sudedamųjų dalių – vartojimo apimčių, vyriausybės išlaidų, investicijų ir grynojo eksporto – būtent investicijos suteikia mums galimybę įvertinti prognozuojamą ūkio plėtrą. Investicijas, iš vienos pusės, skatina galimybės uždirbti pelno, o iš kitos – kapitalo kaštai. Nuo pat finansinės krizės pradžios pasaulyje smarkiai išaugo likvidaus piniginio turto apimtys. Dėl itin mažų palūkanų normų ir centrinių bankų taikomų skatinamųjų priemonių gerokai pagausėjo laisvų lėšų ir susikūrė investicijoms palanki verslo aplinka. Nors įmonių pelnas JAV pasiekė rekordines aukštumas, investicijų sumos šioje šalyje sumažėjo. Egzistuoja aiškios priežastys, dėl kurių investicinės veiklos apimtys yra tokios mažos, tačiau įmonių augimo ateityje perspektyvos vis dėlto kelia vieną kitą klausimą. Dėl besaikio investavimo prieš krizę atsirado perteklinių gamybinių pajėgumų – ypač tuose pramonės

sektoriuose, kurie turėjo galimybių naudotis Kinijos infrastruktūra ir buvo susiję su nekilnojamojo turto bumu Jungtinėse Valstijose. Dėl po to įvykusio struktūrinio pokyčio pasikeitė investicijų kryptis, jos šiuos sektorius aplenkė, o kuklus pasaulinės ekonomikos pagyvėjimas nepaskatino investicinės veiklos augimo iki prieškrizinio lygio. Kita galima vangių investicijų priežastis – įdiegtos naujos technologijos, dėl kurių padidėjo veiklos efektyvumas ir sumažėjo sąnaudos. Tuo pat metu sumažėjo vadinamųjų tradicinių investicijų poreikis. Be to, įmonės ėmė daugiau dėmesio skirti nematerialiosioms investicijoms – tai ir galėtų paaiškinti šią tendenciją. Pavyzdžiui, į investicijas į prekių ženklo žinomumo didinimą nėra atsižvelgiama fiksuojant tradicinius ekonominius duomenis, kurie atspindi investicinę veiklą. Šią vasarą Jungtinėse Valstijose buvo pakeista BVP skaičiavimo tvarka, siekiant geriau atspindėti nematerialiųjų investicijų poveikį bendram ekonomikos rezultatui. Įdomu tai, kad, JAV atliktų naujausių tyrimų duomenimis, vertinant investicijų lygio ir apyvartos santykį, privačių bendrovių rodiklis yra bemaž du kartus didesnis nei didžiųjų įmonių, kurių akcijomis prekiaujama biržose. Toks akcinių bendrovių vadovų nenoras prisiimti rizi-

ką aiškinamas tuo, kad iš jų reikalaujama didesnio skaidrumo, šios įmonės patiria didesnį spaudimą investuoti ir dėl to yra mažinamos veiklos sąnaudos ir didinamas jos efektyvumas, o ne daromos rizikingos investicijos. Be to, dėl tokios padėties kaltinamos ir ydingos vadovų premijavimo programos, susietos su prekybos akcijų rinkoje rezultatais. Anapus Atlanto galima rasti ir daugiau kitokių pavyzdžių, tačiau su tais pačiais sunkumais susiduria ir Suomija. Mes matėme, kaip atsisakoma investicijų privačiame sektoriuje, kaip mažėja pramonės sektorių gamybiniai pajėgumai ir kaip restruktūrizuojamas informacinių technologijų sektorius. Viešajame sektoriuje susiduriama su dilema, stengiantis pasirinkti subalansuotas investicijas, užtikrinsiančias senolių gerovę ir jaunosios kartos išsilavinimo kokybę bei teisę rinktis. Sėkmė šypsosi drąsiems. Būtent drąsos ir reikia, norint padidinti produktyvių investicijų apimtis ir užtikrinti sėkmingą įmonių veiklą, ūkio plėtrą ir tvarų pragyvenimo lygį. Tam tiks bet kokios priemonės, jeigu tik kapitalo savikaina nedidės.

Carolus Reincke

Investicijų valdytojas mandatum life


32

BITĖMS SĖKMĖ NEREIKALINGA Paslaptis, kaip gauti tai, ko norite, labai paprasta – tai darbas. Vykite šalin likimo rykštėmis ir pyragais besišvaistančią sėkmę. Galite visą gyvenimą kaltinti pasaulį, aplinkinius, valdžią, blogą orą, bet sėkmė arba nesėkmė priklauso tik nuo jūsų. Habilituotas gamtos mokslų daktaras, profesorius Vladas Algirdas Bumelis, vienos didžiausių bei inovatyviausių įmonių Lietuvoje „Biotechpharma“ vadovas, įsitikinęs, kad fortūnos nėra, yra tik kruopštus ir ilgas darbas. Aplink jį neatsitiktinai sukiojasi darbščiosios bitės – ir šeimos herbe, ir darbe, ir vaikystės prisiminimuose – tai darbo dėl rezultato simbolis. Tekstas: Gabrielė Šležaitė / Nuotraukos: Loreta Keršytė


33

O

n kalamiehiä. Ja sitten on kalamiehiä. Yksi laskee kiloja ja määriä, saalista. Toiselle on tärkeää tekeminen ja oleminen, kokemuksen jakaminen. Kuten perhomies Pekka Sivoselle, joka ojentaa jalkansa ravintolapöydän ulkopuolelle ja nostaa lahjettaan. Ruhjeet sinertävät ilkeästi. ”Kuolan niemimaalla tuli kivivyöry päälle. Siinä kun olisi kinttu napsahtanut, niin ryömittävää olisi ollut tundralla kymmenen kilometriä.” Kokemus ei sinänsä ollut uusi. Päin näköä on ennenkin lentänyt yhtä sun toista, kanveesikin on tullut tutuksi. Sillä on yrittäjiä. Ja sitten on yrittäjiä. Yhdestä on tullut suuren suomalaisen puolueen puheenjohtaja ja mahdollinen seuraava pääministeri. Toisiin taas ei yksikään puolue uskalla koskea edes tikulla. Ryhmistä jälkimmäiseen kuuluu Pekka Sivonen. Eikä ihme. ”Kreikka on vain yksi taudin ilmentymä. Meilläkin palkkoja – ja vastaavasti hintatasoa – pitäisi pudottaa 30 prosenttia. Ihmiset pitää saada töihin. Siten syntyy kilpailukykyä.”


34

VERTYBIŲ ATMINTINĖ Esate pasakęs: „Pradėkime kiekvieną kompaniją nuo vertybių“. Kokiomis vertybėmis vadovaujatės versle ir šeimoje? Pradėsiu nuo moralinių vertybių – tai dešimt Dievo įsakymų. Universalios, laiko patikrintos pamatinės gyvenimo nuostatos. Stengiuosi jų laikytis. Kita gyvenimo pusė – versle taikomos kertinės vertybės ir etikos normos. Jų yra penkios ir jas, tik įžengę į mūsų įmonę, pamato visi svečiai („Biotechpharma“ vestibiulyje šios taisyklės surašytos ant sienos, lietuvių ir anglų kalbomis – aut. past.). Pirmoji – lyderystė (leadership). Jokioje verslo nišoje mes nenorime ir negalime būti antri. Tai ryški ir mano asmeninė savybė – niekada nenorėjau likti gyvenimo paraštėse, visada stengiausi būti pirmas, geriausias. Ar gali būti toks siekis „patekti į dešimtuką geriausių“? Ne, jokiais būdais! Turime siekti pirmosios vietos.

Antroji vertybė – strateginė drausmė (strategic discipline). Pasirašytą strategiją privalome vykdyti, jos laikytis. Kai institutui subyrėjus mes sukūrėme bendrovę „Biofa“, labai paprastai pasakiau: „Mano strategija yra elementari – per dešimt metų „užauginti“ klestinčią bendrovę, kuri parduos produkcijos už tam tikrą sumą, bus pripažinta tarptautiniu mastu, todėl palieku institutą, pradedu dirbti privačiai ir visą savo laiką bei jėgas investuosiu į naują projektą.“ Po dešimties metų jau turėjau pelningai dirbančią bendrovę – biotechnologijų lyderį Lietuvoje. Pasiekęs šiuos tikslus užsibrėžiau kitus ir judėjau tikslingai bei drausmingai nauja kryptimi.


35

„„Esu įsitikinęs, kad atvirumas pokyčiams padeda tapti lyderiu. Visada kartoju: Mes, žmonės, turime keistis!“

Versle stengiuosi išvengti surambėjimo ir stagnacijos, todėl trečioji vertybė – atvirumas pokyčiams (openess to changes). Nebijau pasikeitimų, jei reikia, per metus kai kurių įmonių struktūrą galiu pakeisti nuo penkių iki dešimties kartų. Esu įsitikinęs, kad atvirumas pokyčiams padeda tapti lyderiu. Visada kartoju: „Mes, žmonės, turime keistis!“ Pavyzdžiui, nauja moters suknelė gal ir nėra stiprus pokytis, tačiau tamsiaplaukės virsmas į šviesiaplaukę signalizuoja – „Pažiūrėk, aš pasikeičiau“. Didžiausias priešas – susitaikymas ir pseudokomforto zonos susikūrimas. Posakis „Man ir taip gerai“, mano nuomone, žlugdo žmones. Ketvirtoji vertybė – išradingumas (creativity). Mūsų įmonėje negalima rinktis lengviausių kelių, mes niekada nepriimame paprasčiausių sprendimų. O tai Lietuvoje tendencinga. Pavyzdžiui, jei dauguma nusprendė gaminti ir pardavinėti langus, tai ir visi kiti paknopstomis lenda į šią verslo nišą. Rezultatų ilgai laukti nereikia – tokios įmonės po kelerių metų patiria bankrotą... Negalima žiūrėti į praeitį, versle reikia ieškoti ateities perspektyvų. Manau, kad jeigu žmogus savo mąstymą uždaro į dėžę, nelieka jokio išradingumo. Dėžėje laukia mirtis. Išradingumas man asocijuojasi su problemomis. Jei kažkas sako, kad tai neišsprendžiamas dalykas, aš jame stengiuosi įžvelgti iššūkį ir būdus, kaip jį įveikti. Penktasis verslo principas – „ką darai, daryk gerai“ arba veiklos meistriškumas (excellent execution). Kiekvienas darbas turi būti idealiai atliktas, nes kitaip išlikti šiame pasaulyje tiesiog neįmanoma. Bet koks brokas – gyvenimo, mąstymo, verslo, įvairiausios veiklos – visada išlenda. SUNKIAI DIRBA TIK ARKLYS Jūsų išvardytos kertinės verslo vertybės – tai ir nemaži reikalavimai darbuotojams, iššūkis kiekvienam, norinčiam įsitvirtinti „Biotechpharma“ įmonėje. Kokiais būdais motyvuojate darbuotojus? Manau, kad geriausia žmogaus būsena – tada, kai jis neina į darbą, o užsiima savo mėgstama veikla. Tokiam žmogui nereikia laisvadienių, juk darbas – veikla, kurią jis myli, teikia jam malonumą ir pasitenkinimą. Savo atliekamas pareigas suprantu plačiau – kaip mėgstamą ir prasmingą veiklą. O kai už tą mylimą veiklą dar ir pinigų gauni, tai gali susikurti maksimaliai prasmingą gyvenimą.

Noriu, kad mano darbuotojai suvoktų, kad didžiausias motyvavimas – tai galimybė dirbti mėgstamą darbą – užsiimti veikla, kuri teikia malonumą. Kai darbuotojas ateina su pretenzija „Man čia nepatinka“ ir nori parašyti prašymą išeiti iš darbo, niekada jo nestabdau, kad ir koks puikus specialistas jis būtų. Mūsų įmonė – tai ne turgus, kuriame galima derėtis, bandyti išpešti naudą. Jei žmogus savęs neranda šioje veikloje, tai jam reikia ieškoti kito gyvenimo kelio. Vis pajuokauju, kad jei ryte eidamas į darbą vis burbuliuoji, nori kažką negero pasakyti, tai geriau pasilik namuose. Ir jokios motyvacijos čia nepadės. Manau, kad geram darbuotojui motyvavimas yra būtinas. Jis gali būti dvejopas: moralinis ir finansinis (pas mus alga susideda iš dviejų dalių – algos ir algos priedo). Žmones būtina pagirti, paskatinti, tačiau, jeigu jie neverti pagyrimo, nebijau kritikuoti ir pasakyti, kas negerai. Tokia mano, vadovo, pareiga. Viename interviu Jūs sakėte: „Geriau dirbti ne daug ir sunkiai, bet efektyviai, nes sunkiai dirba tik arklys“. Ar visada taikėte tokį darbo principą? Ar tai malonumas, kurį po daugelio metų galite sau leisti? Jei man amerikiečiai ar anglai sako: „Mes dirbame labai sunkiai“, aš atšaunu: „Tai jūs kvailiai!“. Jei žmogus dirba labai labai daug, jis negali dirbti efektyviai. O jei skundžiasi, kad jam trūksta laiko, aš paaiškinu, kad yra paprastas būdas jo turėti – planuoti darbus. Svarbu efektyvumas, pavyzdžiui, aš niekada neturėjau tokio tikslo priimti kuo daugiau darbuotojų, man svarbu jų darbo našumas. Šiuo metu „Biotechpharmos“ kolektyvą sudaro 71 darbuotojas. Manau, kad tai didelis skaičius. Mano posakis – „Žmonių yra, žmogaus nėra“ puikiai atspindi, kodėl kartais būna sudėtinga rasti tinkamus darbuotojus. Juk specialistų pasiūla didelė, bet reikia tokių, kurie tiktų konkrečiai įmonei, kurių vertybės ir darbo modelis sutaptų su mūsų. „Biotechpharmoje“ galite išvysti labai skirtingo amžiaus darbuotojų: ir tokių subrendusių jaunuolių kaip aš (juokiasi – aut. past.), ir 25–28 metų, tik įžengusių į darbo rinką. Viena bėda – jauni daro kur kas daugiau klaidų, bet džiugu, kad iš jų mokosi ir juda į priekį. Sakau, kad tai bėda, nes klaidos mūsų srityje labai brangiai kainuoja... Bet ir aš darau klaidų, visi jų neišvengiame.


36

PROTO VIRSMAS PINIGAIS KAIP PARDUOTI DVIRATĮ? Ar egzistuoja paslaptis, kaip protą paversti pinigais? Jus galima išvysti ir televizijos ekranuose, filmavotės dokumentiEsu įsitikinęs, kad labai svarbu kaupti žinias. „Neskubėkite kos laidų cikle „Lietuva gali“. Tapote laidos konsultantu ir patarinėtapti turtingi“, – vis kartoju jauniems žmonėms. Šis beatodairišjote dviračių įmonės šeimininkui. Ko išmokėte šį verslininką? kas siekis, kuris suvedamas į gerą automobilį, namą, atostogas du Taip, nuo šiol aš dviračių pardavėjas (juokiasi – aut. past.). Pakartus per metus, yra nieko vertas. Nekilnojamasis turtas yra tik dėjau tam verslininkui (Algimantui Paulikaičiui, dviračiais preišlaidos. Taigi, didžiausias turtas – kilnojamasis – tai mūsų žinios. kiaujančios bendrovės „Vasarėlė“ savininkui – aut. past.) grynai Nė per vieną krizę jos nenuvertės. Kaip sako Izraelio prezidentas iš meilės Kretingai – gimtajam savo miestui. Kai reikia padėti Shimonas Peresas, „žinios yra toks geras turtas, kad einant per Kretingai, visada sakau „taip“. Laida „Lietuva gali“, kurioje sutimuitinę nereikia sumokėti muito mokesčio“. Kai tos išminties ir kau dalyvauti su tam tikru abejonių rezervu, vėliau mane įtraukė. žinių yra pakankamai sukaupta, pradedamos generuoti idėjos, Tapo įdomu – o ką gi daryti norint parduoti tuos dviračius? Akikaip protą paversti materialiu turtu. Kaip tai padaryti? Kurkite vaizdu, kad didžiausia bėda – sezoniškumas, vasarą juos perka, o technologijas, kai jas turėsite – gaminkite produktus, juos paržiemą prasideda verslo stagnacija. Kartu ieškojome sprendimų. duokite. Taip galima materializuoti kilnojamąjį turtą. Pirmiausia išsiaiškinome jo įmonės kertines vertybes, be kurių, Mano asmeninis pavyzdys, kaip svajones ir sukauptas žinias mano nuomone, nė iš vietos. Jų nebuvo, tad kartu galvojome, paversti sėkmingu rezultatu, – 2000 kaip ir kokiais principais bus grindžiametais atidaryta moderni biofarmacimas ir vystomas šis verslas. Tada jo klaujos įmonė „Sicor Biotech/Teva“ (tada siau: „Ar tu žinai, kuo nori būti po penkevadinosi „Biotechna“ – aut. past.). Apie rių metų? Ar turi dešimties metų viziją?“ „Didžiausias motyvavimas – gamyklą pradėjau svajoti 1991–1992 meSprendėme pinigų stygiaus problemą, tai galimybė dirbti mėgstamą tais, o pastačiau tik 2000-aisiais. Dar po diskutavome apie idėjos įgyvendinimo aštuonerių įtempto darbo metų, 2008 galimybes. Aptarėme bendražmogiškas darbą – užsiimti veikla, kuri metų rugsėjį, Europos Komisija įregisvertybes. Ir aš tikiu šio dviračių pardavėteikia malonumą.“ travo „Sicor Biotech/Teva“ mokslininjo verslo augimu, teisinga strategija turėkų Lietuvoje sukurtą priešvėžinį vaistą tų jam užtikrinti sėkmę. Mano nuomone, „TevaGrastim“. Tai pirmasis Lietuvoje tikslas bus pasiektas, jei pardavimai per sukurtas preparatas, kuriuo gydomi Eumetus bus padvigubinti. ropos Sąjungos ir Šveicarijos ligoniai. Dar po metų iš Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės rankų atsiėmiau pažangiauPrisiminėte gimtąją Kretingą. Ar vaikystės namų ilgesys dažnai sios 2009 metų įmonės apdovanojimą. Štai koks kelias nuo svajoJus aplanko? Ar neįpareigoja miesto garbės piliečio vardas grįžti nės iki apčiuopiamo jos išsipildymo. į gimtinę? Dar vienas būdas – tai kurti ne produktą, o kitas žinias. Tai Kretingoje dažnai apsilankau. Vietoj seno tėvų namo pastadaro informacinių technologijų specialistai. Jų pavyzdys rodo, čiau naują, nes gimtojo nebuvo įmanoma suremontuoti, tokį mekad net Lietuvoje, kur nėra daug žemės turtų, galima rasti alterdinį, jaukų namelį, šalia įkūriau medicinos centrą „Northway“. natyvų, pavyzdžiui, parduoti žinias ir iš jų uždirbti pinigus. Sako, kad važiuodami į Palangą žmonės kalba: „Oho, kokia oligarcho rezidencija, o tas medinukas šalia – prabangi pirtis“ (juoKažkada garsiai įvardijote savo tikslą: iki 2020 metų biotechnokiasi – aut. past.). Jie stipriai klysta – tai medicinos centras ir logijų pramonė Lietuvoje tikrai pasieks 2 mlrd. litų apyvartą... Ar administracinės patalpos darbuotojams, gyvenamoji erdvė spešiandien tuo tikite? cialistams iš kitų miestų. Jau šiandien esame viršiję 1 mlrd. ribą. Lietuvoje yra plėtojamos pramoninė, farmacinė, mėlynoji (jūrinė) ir žalioji biotechKažkur prasitarėte, kad lengva būti „dviejų savaičių patriotais“, – nologijos. Pastaroji (ekologinė) labai palanki, sparčiai vystosi, čia apie didį patriotizmo proveržį per krepšinio čempionatą. Ar tad ir apyvarta numatoma tikrai didesnė nei 2 mlrd. Tai verslo ir manote, kad lietuvių tauta nėra patriotiška? Kodėl? mokslo sritys, kurios sėkmingai veržiasi į priekį, sparčiai vystosi. Taip, šie žodžiai labai teisingi. Dvi savaites susikabinę už rankų paskanduoja, o po to susikrauna lagaminus ir grįžta į airijas ir anglijas. Ar tai patriotizmas? Iš Lietuvos pabėgo pusė milijono gyventojų, jeigu jie būtų dirbę savo šaliai, tai ir gyvenimas čia būtų geresnis. Manau, kad visko galima pasiekti ir tėvynėje, reikalingas tinkamas požiūris ir atkaklus darbas. Aš esu Lietuvos patriotas. Turiu penkis vaikus (taip V. Bumelis vadina ir dvi dukras, ir tris anūkus – aut. past.). Jauniausiajai – dar tik vieneri. Vyriausiajai – jau per keturiasdešimt. Visus auklėjau griežtai ir patriotiškai.


37

Ar bitės darbštumas taip pat paneigia sėkmės faktorių? Šių vabzdžių simbolika Jus lydi ir darbe („Biotechpharmos“ hole pastatyta stilizuota bičių avilio skulptūra), ir šeimoje (dvi bitės pavaizduotos Bumelių šeimos herbe). Ši simbolika atėjo iš šeimos. Mano tėvas (žinomas Kretingos veterinarijos gydytojas Vladas Bumelis – aut. past.) buvo bitininkas. Jis įskiepijo pagarbą šiam vabzdžiui. Visą gyvenimą maniau, kad bitė – tai toks sutvėrimas, kuris niekada tuščiai nedirba. Ji išskrenda iš avilio, surenka žiedadulkes ir grįžta su produktu. Taigi jų simbolika ir darbe, ir šeimoje – tarsi primena, kad mes niekada nedirbtume tik dėl paties proceso, turime siekti rezultato. Šis darbštus padarėlis žmogui sufleruoja: „Netingėk, daryk ir būsi apdovanotas“. Mūsų šeimos herbe pavaizduotas šuo (lietuvių skalikų veislės Aras), žirgas (tėvo turėto arklio prisiminimui ir veržlumui bei judėjimui į priekį pabrėžti) ir bitės (dvi darbščios mano dukros Junona ir Diana). Dar yra ir meška – mano šalies, Žemaitijos simbolis. Herbo centre matyti atversta knyga – tai kilnojamasis turtas, kurį taip vertinu. Ir DNR ląstelės, simbolizuojančios šeimos gausėjimą. Bitės kasdien pasitinka ir „Biotechpharmos“ darbuotojus, nebyliai jiems primindamos – turime dirbti tikslingai, vadovautis mūsų kertinėmis vertybėmis, būti padorūs ir sąžiningi.


40 38

Diversifikacija arba

aktyvus portfelio valdymas Tekstas: Kristjan Petjärv, „Mandatum Life“ Turto valdymo projektų vadovas Estijoje Iliustracijos: Wonder

V

iena iš savybių, kuriomis pasižymi tinkamai suformuotas investicijų portfelis, – tarpusavyje nesusijusių turto klasių diversifikacija. Iš vienos pusės, tai, kad portfelyje yra, tarkim, dvidešimties bendrovių obligacijų, padeda sumažinti su bendrovės bankrotu susijusią portfelio riziką. Iš kitos, kombinuojant skirtingų klasių turtą, atsiranda galimybė suformuoti portfelį, kuris atitiks pageidaujamą rizikos profilį.

K

adangi, priklausomai nuo padėties rinkoje, obligacijų ir akcijų vertė neretai kinta skirtingomis kryptimis, jas diversifikuojant santykis tarp portfelio rizikos ir grąžos taip pat tampa palankesnis. Finansų pasaulyje tai sudaro portfelio teorijos pagrindą, apie tai jau seniai rašoma ekonomikos vadovėliuose. Tačiau dėl pasaulio ekonomikos globalizacijos ir sparčios finansų rinkų raidos atrodo, kad santykis tarp skirtingų klasių turto ir finansų rinkų sustiprėjo. Tai reiškia, kad skirtingų finansų rinkų ir turto klasių pokyčiai vis dažniau vyksta ta pačia kryptimi. Tai ypač atsiskleidė finansų krizės metu, kuomet daugumos klasių turto vertė vienu metu nukrito beveik visuose geografiniuose regionuose.

T S

aigi, nors diversifikacija padeda pasiekti geresnį portfelio rizikos ir grąžos santykį, ji nesuteikia apsaugos nuo visos rinkos nuosmukio. Todėl, siekiant nepasiklysti tarp rinkos svyravimų, portfelį būtina tinkamai pakoreguoti. iekiant aktyviai valdyti portfelį, būtina nuolatos stebėti padėtį rinkose ir turėti galimybių tiesiogiai naudotis pakankamu investicinių priemonių kiekiu. Bendrovės „Mandatum Life“ absoliučios grąžos portfeliuose išvestinės priemonės naudojamos rinkos rizikai aktyviai valdyti. Išvestinės priemonės ypač veiksmingai padeda valdyti riziką, kurios lygis priklauso nuo naujienų srauto, jos leidžia palaipsniui keisti rizikos lygį. Skirtingomis išvestinių priemonių strategijomis siekiama sumažinti portfelio kintamumą, nesusiduriant su būtinybe parduoti turtą likvidžiose rinkose ar padidinti operacijų sąnaudas, dėl kurių gali sumažėti gaunamas pelnas. Be to, išvestinės priemonės gali būti naudojamos ir norint apsidrausti nuo svyruojančių valiutos keitimo kursų.


39

N D

ar viena puiki priemonė portfelį aktyviai valdyti – su indeksu susietos akcijos arba fondai, kuriais prekiaujama biržoje (angl. exchange traded funds, ETF). ETF padeda su itin mažomis sąnaudomis diversifikuoti investicijas pagal konkrečius regionus ar sektorius, kuriuose formuoti diversifikuotą akcijų portfelį neapsimokėtų tiek finansine, tiek likvidumo prasme. Rinkose egzistuoja milžiniškas su indeksu susietų fondų asortimentas ir galimybės yra praktiškai neribotos. Būtent dėl šios priežasties pradėjome bendradarbiauti su investicijų valdymo korporacija „BlackRock“ – didžiausia ETF valdytoja pasaulyje – ir naudotis jos fondais „iShares“. Fondus „iShares“ naudojame klientų portfeliams valdyti ir tarpininkauti, siekdami pristatyti tam tikrus produktus tiesiai klientams.

D

erėtų atminti, kad vidinė turto klasių diversifikacija ir tinkamas bendrovių pasirinkimas galėtų gerokai padidinti portfelio vertę. Privatūs investuotojai dažnai nesugeba pakankamai išsamiai išanalizuoti gausybės informacijos apie įvairias bendroves. Būtent taip tradiciniai investiciniai fondai absoliučios grąžos portfeliams suteikia papildomos vertės: tokiems portfeliams fondų valdytojai ir analitikai renkasi geriausias bendroves, o portfelio struktūrą valdo atsižvelgdami į padėtį rinkoje ir ekonomikos cikliškumą, siekdami optimizuoti santykį tarp portfelio rizikos ir pajamingumo.

uo kiekvieno investuotojo investicijų profilio iš esmės priklauso, kokią strategiją pasirinkti geriausia. Formuojant portfelį, būtina atsižvelgti į keletą veiksnių. Norint pasiekti geriausią rezultatą, derėtų pasitarti su profesionaliu investicijų konsultantu. Rengdami strategiją, turime rasti mūsų investiciniams tikslams tinkamą rizikos lygį. Jį galima įvertinti pagal tai, kokią portfelio dalį sudaro jame esančios akcijos, tačiau ne mažiau svarbi ir paties portfelio struktūra. Jeigu nesame visiškai tikri dėl mūsų portfelio investicijų trukmės, galbūt apsimokėtų naudoti aktyviai valdomus portfelius, kurie yra geriau apsaugoti nuo rinkos nuosmukio. Stabilesnis portfelis labiau naudingas tuo atveju, kai norima realizuoti portfelyje esantį turtą, esant nelabai palankiai padėčiai rinkoje. Jei likvidumą užtikrinti nėra labai svarbu, o investicijų trukmė yra ilgesnė, galima būtų pagalvoti ir apie galimybę naudotis labiau pasyviais investiciniais sprendimais. Su indeksu susietų fondų ir tradicinių investicinių fondų kaita yra susijusi su rinka ir, pasitaikius geriems metams, tokių fondų vertė gali padoriai išaugti. Tačiau derėtų atminti ir tai, kad tokių portfelių vertė gali labiau nukristi; todėl, investicijų laikotarpiui artėjant prie pabaigos, aktyviąją portfelio dalį tikrai vertėtų didinti.

P

astarąjį dešimtmetį finansų rinkos smarkiai pakito ir verta pastebėti, kad dabar svarbu ne tik rinktis akcijas ir diversifikuoti portfelį, kaip buvo įprasta, bet ir pasirinkti tinkamas turto klases bei regionus. Paprastai egzistuoja du būdai sėkmei pasiekti: paskirstyti investicijas taip, kad tai ilgainiui užtikrintų stabilų augimą, arba stengtis uždirbti pelno iš trumpalaikių tendencijų. Aktyviai valdomam portfeliui abu šie būdai yra naudingi.


40

SKANUS LAIKAS Tekstas: Gabrielė Šležaitė / Nuotraukos: Loreta Keršytė

P

ravėręs „Time“ restorano duris, pasijunti lyg žaidimų aikštelėje: didelė ir jauki erdvė, nuspalvinta urbanistinio stiliaus ryškiai raudonomis kėdutėmis, įmantrių vamzdžių labirintas lubose, modernios, o kartu ir labai jaukios detalės, leidžiančios ��ia laisvai jaustis. O svarbiausia – nuostabus kvapas. Iš atviroje erdvėje įrengtos virtuvės meistrų karalystės sklinda dieviškas troškintų ančių šlaunelių confit aromatas. Padavėja žaviai šypsosi ir žada nustebinti: „Užsukite vakare, šiandien pasiūlysime išbandyti jūros gaidelio ir vėgėlės derinį, kuris kartu su pouilly fuisse – tobulas duetas“.

Į šį skonių ir kvapų žaidimą kviečia restorano „Time“ bendrasavininkai: virtuvės vadovas EGIDIJUS LAPINSKAS – vienas jaunosios kartos specialistų, jau pelniusių gerą vardą Lietuvos restoranų industrijoje, ir ARMINAS DARASEVIČIUS – daugkartinis Lietuvos someljė čempionas. Sostinės gurmanų širdis ir skrandžius jie jau užkariavo kūrybiniu polėkiu virtuvėje, neformaliu aptarnavimu bei noru kasdien nustebinti ir sužavėti. „Rytoj nebus kaip šiandien. Tad mėgaukimės akimirka ir ieškokime naujų, malonių atradimų maisto kultūroje!“ – sako jie.


41

„Mes darome tai, ką geriausiai mokame ir išmanome. Ši savirealizacija, kuri sulaukia kažkokio grįžtamojo ryšio – klientų komplimentų, padėkų ir geros nuotaikos, – didžiausias pasitenkinimas bei įrodymas, kad mūsų verslo sąjunga ir sėkminga, ir reikalinga.“

VYNO IR MAISTO SĄJUNGA

Kaip gimė kūrybinis garsaus virtuvės šefo ir pergales skinančio someljė duetas? „Šį nuopelną prisiimsiu sau, – šypteli Egidijus. – Aš buvau tas, kuris pastūmėjo, sakė: „Kurkim kažką!“ Esame labai seniai pažįstami, net patys nepamename, kaip seniai. Pirmasis mūsų duetas gimė desertų ir vynų derinimo čempionate. Tada Arminas netikėtai man pasiūlė kartu dalyvauti. Tai avantiūrai pasiryžau, ir ten mus aplankė sėkmė – laimėjome antrąją vietą. Ir taip mūsų bendravimas jau nebenutrūko. Nebuvome draugai, bet partnerystė visada išliko. O svajonė turėti savo restoranėlį šmėžavo abiejų mintyse. Dabar mes dirbame neskaičiuodami laiko – toks tempas atsiranda, kai turi savo versliuką...“ „Mes darome tai, ką geriausiai mokame ir išmanome. Ši savirealizacija, kuri sulaukia kažkokio grįžtamojo ryšio – klientų komplimentų, padėkų ir geros nuotaikos, – didžiausias pasitenkinimas bei įrodymas, kad mūsų verslo sąjunga ir sėkminga, ir reikalinga“, – kolegai antrina Arminas.

„THE TIMES“ KOKYBĖ

Pasirodo, restorano pavadinimas „Time“ neturi jokios mistifikuotos priešistorės. „Mes tiesiog supratome – atėjo laikas kurti savo restoraną. Nors pavadinimo variantų buvo įvairiausių, bet pati verslo idėja padiktavo koncepciją – viskas laiku ir vietoje. Mus iki šiol kartais maišo su garsiais prekiniais ženklais, pavyzdžiui, britų dienraščiu „The Times“. Bet tai tik į gera – juk tai vienas kokybiškiausių spaudos ir informacijos šaltinių. Kaip ir mūsų virtuvėje gaminamas maistas“, – tvirtina Egidijus. „Aišku, didelę įtaką mūsų meniu daro sezonas, tai atsispindi ir pavadinime. Kodėl grybai Lietuvos restoranų valgiaraščiuose dominuoja tik rudenį, jei jie auga jau pavasarį? Bandome griauti standartus, orientuojamės ne į metų laiką, o į produktų sezoniškumą, todėl ir meniu kūrybiškai kasdien kinta“, – laiko tėkmės simboliką paaiškina Arminas. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, maisto ir valgymo kultūra keičiasi. Pietūs ar vakarienė tampa laisvalaikio ir bendravimo būdo dalimi. Didelis kiekis demokratiškų ir jaunatviškų žmonių ieško jaukių vietų vakarams, kur galėtų atsipalaiduoti, skaniai ir kokybiškai pavalgyti, pasimėgauti laisva aplinka bei neformaliu aptarnavimu. Toks nuoširdumas ir betarpiškas požiūris į klientą suvienijo „Time“ restorano bendrasavininkus. Arminas stengiasi prieiti prie kiekvieno kliento, patarti dėl vyno pasirinkimo ir pabendrauti. Egidijus – dovanoja skanias akimirkas. Jis mosteli į virtuvės pusę: „Vienoje lėkštėje pateikti 5–6 rūšių keptus grybus su paskrudinta ar virta bulvyte, svogūnėliu, padažiuku... Klientas sako: „Oho, lyg grįžčiau į vaikystę“. O mes džiaugiamės, kad maistas gali dovanoti ypatingas akimirkas“.


42 KŪRYBA PRIE PUODŲ

ČIA GYVENA GERA NUOTAIKA

Sakoma, kad maistas „turi sielą“, jei jis gaminamas ir kuriamas su gera nuotaika. Čia jos tikrai netrūksta. „Kas man skaniausia? Be abejonės – gera nuotaika! Mėgaujuosi akimirka, kai žmonės yra patenkinti restorano patiekalais, spinduliuoja teigiamas emocijas. Jei klientas pasako pastabas, kažką rekomenduoja, į tai būtinai atkreipiame dėmesį. Gyvybė ir santykis su klientu – neatsiejama nuo „Time“ restorano“, – tvirtina Arminas. Nors restoranas įsikūręs ne Vilniaus centre, o atokiau – Mindaugo gatvėje, savaitgaliais čia apsilanko apie tūkstantis žmonių. „Stengiamės klientus nustebinti ir sudominti, juk valgymo kultūra – tai ir edukacinis procesas. Pavyzdžiui, žuvis – šiaip jau nelabai populiarus patiekalas mėsą garbinančioje lietuvių kultūroje, pas mus klientų ypač mėgstama! Mes laiku ir vietoje supratome – mūsų klientams reikia žuvies: jūros velnių, plekšnių, tunų, menkių, otų... Ką gauname, tą ir gaminame, bet visada tik šviežią produktą. Patys skubame pas tiekėjus atsiimti maisto produktų, kad tik kuo greičiau jie pasiektų klientų lėkštes“, – sėkmės paslaptis atskleidžia pašnekovai.

KLIENTAI SUGRĮŽTA

2012-ųjų rugsėjį duris atvėręs restoranas jau pakeitė „naujokų“ statusą, šiandien į „Time“ duris pasibeldė ir pripažinimas. „Svajojome, kad žmonės čia specialiai atvažiuotų, nes norėtų būtent mūsų gaminamų patiekalų, taip sukūrėme lojalių klientų ratą. Yra žmonių, kurie gali kasdien čia užsukti. Yra ir tokių, kuriems tai tapo smagia savaitės tradicija,“ – džiaugiasi Arminas ir pribėga pasisveikinti su klientu, kuriam ši vieta tapo ir verslo susitikimų erdve. „Žinote, kaip tai pavyko? Virtuvėje vyksta kūryba, tad statiškumas tiesiog neįmanomas. Ne visi patiekalai kardinaliai skirtingi, tačiau kaskart ieškome kažko naujo, bandome maloniai nustebinti savo klientą. Pavyzdžiui, jaučio skruostas. Kiekvieną dieną jis gali būti vis kitaip patiektas: su skirtingais padažais, garnyru ir t.t. Mes – kūrybiškai atviras kolektyvas“, – kolegai antrina Egidijus.

Sakoma, kad paversk hobį darbu ir tau nebereikės dirbti. Ar visas restorano kolektyvas tiki Egidijaus ir Armino vizija? „Manau, kad mūsų komanda – viena geriausių Lietuvoje. Jei nors vieną virėją paleisčiau, pats sau pavydėčiau, kad praradau tokį talentą... Kolektyvą atsirinkome ne pagal tai, kur žmogus dirbo ir kokį diplomą turi, kiekvieno iš jų klausėme: „Kodėl tu nori gaminti?“ Jei virėjas atsako, kad aš tiesiog negaliu be puodų, eksperimentų su maistu ir kūrybos džiaugsmo, tai būna pirmasis žingsnelis link „Time“ virtuvės“, – samprotauja pripažintas virtuvės šefas Egidijus Lapinskas. Akivaizdu, kad pašnekovai – garsus virtuvės šefas ir pripažinimą pelnęs someljė – gyvena tuo, ką daro, mėgaujasi kiekviena restorane praleista akimirka. Paklausus, kas šiems jauniems žmonėms yra maistas, sulaukiu filosofinio pamąstymo. Arminas šypteli, jam maistas susijęs su kūryba ir gerais pojūčiais. Ir emociniais, kai girdi teigiamus klientų atsiliepimus, ir fiziologiniais: „Geri maitinimosi įgūdžiai padeda žmonėms puikiai jaustis. Taigi – su kokybišku maistu mes norime savo klientams suteikti galimybę sveikai ir laimingai gyventi. Girdėjau tokį pokštą, kad jei geroje degalinėje pili kurą savo automobiliui, kodėl ten pat pasigriebi ir menkaverčius užkandžius? Kodėl savo skrandžio negerbi, o automobilio variklį tausoji?“ „Maistas – tai, dėl ko gyvenu ir stengiuosi. Kaip oras, be jo būtų sunku išgyventi... Aišku, tai ir tobulėjimas. Arminas asmeniškai daug prisidėjo prie to, kad maisto kultūra mano kasdienybėje peraugtų į maisto ir vyno kultūrą“, – pokalbį apie gyvenimą, verslo partnerystę ir kūrybišką požiūrį į tai, ką kasdien matome lėkštėje, baigia Egidijus.

„Mūsų komanda – viena geriausių Lietuvoje. Jei nors vieną virėją paleisčiau, pats sau pavydėčiau, kad praradau tokį talentą.“


43


44

Žingsniai sėkmingo verslo link Tekstas: Gabrielė Šležaitė / Iliustracijos: Wonder

Ar verslo teorija ir praktika sutampa, o gal stipriai prasilenkia? „Life Magazine“ žurnale patirties ir mokslo špagas suremia du savo srities profesionalai: sėkmingas verslininkas ARŪNAS BERTAŠIUS ir lektorius PATRIKAS PILYBAS. Jie pateikia 7 žingsnius, kurie, jų nuomone, svarbiausi vystant sėkmingą ir augantį verslą.

VERSLO „VARIKLIS“ – DARBUOTOJAI Vienos didžiausių logistikos įmonių Lietuvoje „Rhenus Svoris“, priklausančios sėkmingai logistikos grupei Europoje – „Rhenus Logistics“, generalinis direktorius ARŪNAS BERTAŠIUS pateikia praktinius patarimus, kaip didinti ir išsaugoti verslo augimą, kaip sėkmingai vadovauti didelei įmonei.

3. PAMATUOTOS PASTANGOS

„Staigiai išaugus įmonės veiklos apimčiai, gali būti prarasta kontrolė, sutrikti pusiausvyra. Tikimasi, kad tas augimas nenutrūkstamai tęsis, tačiau taip nebūna. Kitas dalykas – žmonės staiga susiduria su naujomis erdvėmis, kai kurie su jomis nesusitvarko. Tad pagrindinis tikslas – pamatuotai ir racionaliai paskirstyti jėgas, įvertinti situaciją.“

1. DARBO JĖGA

„Svarbūs dalykai, kurių augančių įmonių vadovai neturėtų pamiršti, prasideda nuo paprastų sprendimų. Pirmiausia – turi užtekti darbuotojų, nes būna tokių paradoksiškų situacijų, kai, regis, galėtum labai daug nuveikti, tačiau trūksta žmonių, kurie atliktų darbus. Taigi – svarbu „užsiauginti“ darbuotojų branduolį. Šiandien Lietuvoje darbo jėgos trūksta, darbščius ir iniciatyvius sunku prisivilioti.“

2. AIŠKUMAS IR TIKSLUMAS

„Turime aiškius įmonės tikslus, konkretumą mėgstantiems žmonėms – tai didelis pliusas. Taip pat naudojame įvairias motyvavimo priemones. Nebijome darbuotojui pasakyti, ką jis blogai daro, tačiau neužmirštame ir pagirti, jei jis to vertas. Manau, kad kiekvienam iš mūsų patinka, kai aiškiai žinome, ko iš mūsų nori, o atlikę užduotį – sulaukiame atitinkamo įvertinimo.“

4. SAIKINGAS PATOGUMAS

„Viskas susiveda į paprastus dalykus: labai svarbu susikalbėti ir sutarti su darbuotojais. Jei nusprendėme, kad turime augti, tam turi būti sudarytos sąlygos, darbuotojui sukurtos galimybės tobulėti. Kai nėra sudaroma visiškai patogi aplinka, darbuotojas skatinamas judėti, pasitempti. Mano įsitikinimu, ramybės ir patogumo oazėje žmogus sustabarėja.“

5. PASITIKĖJIMAS

„Svarbiausias gero vadovo bruožas – pasitikėjimas savo pavaldiniais. Taip pat svarbu aiškiai suprasti, kad atskirų sričių profesionalų darbas našesnis nei vieno žmogaus, bandančio viską aprėpti, nes niekas kitas, jo manymu, geriau už jį to nepadarys. Vadovo misija – 100 proc. atsiduoti darbui ir tokiu tikėjimu užkrėsti visą kolektyvą. Darbuotojai viską pastebi, jie imlūs vadovo nuotaikoms, įžvelgę demotyvaciją ir patys aptingsta, nenori judėti pirmyn.“

6. ĮSIKLAUSYMAS Į POREIKIUS

„Šiuo metu daugiausia dirbu tiesiogiai su žmonėmis: kolektyvu (vidiniais darbuotojais) ir klientais. Abiem atvejais galioja tos pačios taisyklės. Žmogiški, paprasti dalykai – būti sąžiningam, išgirsti ir užtikrinti kiekvieno kolektyvo nario poreikius bei norus – juk vienam reikia stabilumo, kitam greičio, trečiam – dar kitų dalykų.“

7. MOKYMASIS IŠ KLAIDŲ

„Svarbiausia racionaliai įvertinti, kaip įmonėje atsiranda nesėkmės. Jei dėl žmogaus darbo klaidų – neatidumo, blogo apskaičiavimo ir pan., tuomet vertinu atlaidžiai. Tačiau pasikartojančios aplaidumo klaidos turi būti rimtai apsvarstomos, o darbuotojas įspėjamas. Kiekvienas žmogus daugiau ar mažiau kartų savo gyvenime gali ir turi suklysti. Jaunų žmonių klaidos yra būtinos, nes formuoja brandžias asmenybes. Vertinu, kai iš nesėkmių žmogus pasimoko ir drąsiai žengia į priekį. Jei matau, kad jokių išvadų nepadarė, o klaidų ruožas nesibaigia, – su juo tenka atsisveikinti.“


45

AUGANTI ASMENYBĖ = DIDĖJANTIS VERSLAS Asmeninių pokyčių treneris, koučeris, lektorius PATRIKAS PILYBAS dalijasi teorinėmis žiniomis, kurios, jo manymu, gali padėti sukurti ir vystyti sėkmingą verslą.

3. PERGALĖ PRIEŠ VIDINIUS KONFLIKTUS

1. VIZIJA

„Jei galvojate apie nuosavą verslą, pirmasis klausimas, kurį vertėtų sau užduoti: ar tikrai to norite? Vadovų pareigas užimančių žmonių gyvenimas neretai idealizuojamas. Tačiau verslo pasaulio naujokų realybė kiek kitokia, pradžioje pinigai prarandami, o laiko turima dar mažiau, nei dirbant samdomu darbuotoju. Įvertinus asmeninius norus ir tikslus, toliau reikia galvoti apie verslo viziją. Dar vienas svarbus veiksnys – įmonės išskirtinumas. Verslininkai dažnai puikiai išmano savo įmonės produktus ir gali įvardinti, kuo jie pranašesni už konkurentų. Bet ne visada to pakanka. Jūsų paslaugos ar prekės išskirtinumas turi būti įvertintas vartotojų.“

2. TIKSLŲ ŽEMĖLAPIS

„Veiklos vykdymo planas – kritinė dalis pradėjus veiklą. Planas „B“ suteiks jums pranašumą, o planas „C“ užtikrintumo. Tik nepagalvokite, kad privalu turėti detalų 5 metų verslo planą, nes šiais laikais tai yra tiesiog kvailystė. Situacija rinkoje kinta taip greitai, kad jūs negalite žinoti, kas vyks kitą mėnesį. Jums reikia tikslų, verslo žemėlapio, kuris padėtų kintančiomis sąlygomis pasiekti savo tikslą. Pavyzdys: 2013 metais vienas mobiliojo ryšio operatorius pateikė visiškai naują pasiūlymą – neribotus pokalbius. Kaip manote, ar tai pakoregavo kitų operatorių tikslus? Žinoma! Kitiems operatoriams teko labai greitai prisitaikyti, arba jie būtų praradę savo klientus.“

„Verta pagalvoti ir apie patį verslo steigėją: ar jis pasiruošęs tokiai veiklai? Vidiniai konfliktai – tai galimi psichologiniai trikdžiai. Kadangi pats svarbiausias asmuo įmonėje yra vadovas, todėl svarbu pasirūpinti jo emociniu tvirtumu. Vidiniai konfliktai dažniausiai pasireiškia tam tikromis baimėmis, asmens vertybių konfliktais, nepasitikėjimu savimi, sunkumais bendraujant su žmonėmis, rizikos netoleravimu. Tai gali stabdyti verslininką panaudoti tikrąjį darbuotojo potencialą ir gabumus. Dažniausiai sunkumai atsiranda tada, kai žmogus patiria baimę ar / ir stresą, nes tuo metu sumažėja jo kūrybinio mąstymo galimybės, suprastėja bendravimo su kitais kokybė, krenta darbingumas, atsiranda nepasitenkinimas savo veikla.“

4. TINKAMŲ ŽMONIŲ PASIRINKIMAS

„Tinkami žmonės gali vos išgyvenančią įmonę atgaivinti, o netinkami – sunaikinti net sparčiausiai augančią kompaniją. Tai ypač svarbu verslo pradžioje, kai iš kiekvieno komandos nario reikalaujama įdėti į patikėtą darbą kuo daugiau energijos. Kokius žmones pasirinkti? Yra du prioritetiniai aspektai renkantis žmones: kvalifikacija ir psichologija. Nemažiau svarbu – darbuotojų psichologija. Geriausia rinktis tuos žmones, kurie turi vidinę motyvaciją dirbti, yra aktyvūs, entuziastingi, sukuria pozityvų įmonės mikroklimatą ir geba prisitaikyti prie kintančių darbo sąlygų.“

5. FINANSŲ KONTROLĖ

„Finansai yra kritiškai svarbi verslo dalis, tačiau neretai verslininkai šią sritį apleidžia. Tiksliau, daugelis apskaitą laiko nuobodžia, praktiškai nereikalinga, formalia veikla. Tačiau kiekvienas turėtų suprasti, kad finansų klaidos gali sugriauti net ir labai sėkmingą įmonę. Rekomenduotina, kad finansai būtų viena iš prioritetinių bet kokio verslo sričių, o įmonės vadovas kiekvieną savaitę bent šiek tiek tam skirtų laiko, net jei įmonė turi finansininką.“

6. KOMFORTO ZONA

„Įmonei sėkmingai augant, judėti į priekį turi ir jos vadovas. Yra keletas svarbiausių sferų, kuriose tobulėti ypač svarbu. Aktualiausia – komforto zona. Žiūrint iš praktinės pusės, tai yra gebėjimas spręsti problemas ir puikiai jaustis. Kiekvienas pradedantis verslininkas turi suprasti, kad komforto zonos plėtimas – niekada nesibaigiantis žaidimas, nes augant verslui susiduriama su vis kitomis problemomis. Prisiminkite, ar yra tokių dalykų, ką dabar darote labai lengvai, nors kažkada anksčiau tai atrodė sudėtinga užduotis? Kitos svarbios sferos, kuriose turėtų tobulėti kiekvienas vadovas: gebėjimas vadovauti žmonėms, įgūdžiai valdyti verslo procesus ir derėtis, galėjimas greitai spręsti problemas bei produktyviai planuoti darbus.“

7. INOVACIJOS IR RINKODARA

„Rašytojas ir verslo ekspertas Peteris Druckeris pasakė: „Verslas turi dvi funkcijas – rinkodarą ir inovacijas.“ Ir aš su juo 100 proc. sutinku. Auganti įmonė turi kuo geriau pažinti savo klientus ir pasiūlyti prekę, kuri jiems reikalinga. Kaip jūs galite labiau pažinti savo klientus? Dar geriau – pagalvokite, kas būtų jūsų idealūs klientai? Inovacijos – tai nebūtinai sudėtingi moksliniai atradimai. Naujovių tikslas versle – atrasti geresnių būdų patenkinti klientų poreikius. Kartais užtenka tiesiog naujo, taiklaus pasiūlymo.“


46

50

kasdien Kritinės ligos visuomet mus sukrečia. Tatjana Plaskoicienė dalijasi istorija, kuri, kaip ji sako, – likimo skirtas išbandymas jos šeimai. Prieš ketverius metus jos šešių mėnesių sūnui Martynui diagnozuotas inkstų vėžys. Tekstas: Gabrielė Šležaitė / Iliustracijos: Wonder


47

K

iekvienais metais beveik 18 000 Lietuvos gyventojų diagnozuojamas vėžys – tai apie 50 ligonių kiekvieną dieną. Per pastaruosius dešimt metų šis skaičius beveik dvigubai išaugo. Panaši padėtis ir visame pasaulyje, tačiau specialistai ramina, kad daugelį vėžio atvejų galima išgydyti. Per tą patį dešimtmetį išgyvenamumas nuo vėžio padidėjo 10 procentų. Modernių technologijų diagnozuojant ir gydant vėžį dėka kai kurių lokalizacijų vėžys visiškai išgydomas, o dažnai pasitaikančių vėžio atvejų išgyvenamumo rodikliai yra aukšti. Pavyzdžiui, priešinės liaukos vėžio išgyvenamumas siekia daugiau kaip 80 procentų, o krūties – 60 – 70 procentų. Gydytojai pataria reguliariai dalyvauti nemokamose vėžio profilaktikos programose, kad galima būtų ligos išvengti ar laiku diagnozuoti, nes pastebėjus ligą ankstyvoje stadijoje gydymas daug paprastesnis ir veiksmingesnis.

Modernių technologijų diagnozuojant ir gydant vėžį dėka kai kurių lokalizacijų vėžys visiškai išgydomas.

Nekviesta viešnia Vėžio diagnozė gali būti nustatyta bet kam ir bet kada. Į Tatjanos šeimą ši liga pasibeldė kartu su antruoju vaikučiu – Martynu. Šešių mėnesių berniukui nustatytas vėžys, diagnozė, pakertanti kojas net stipriausiems vyrams. „Vieną labai karštą vasaros dieną, liepos 31-ąją, po krikštynų šventės mažyliui darydama masažą pastebėjau ant pilvo gana nemažą gumbą. Tai buvo signalas – reikia kreiptis į medikus. Apžiūros metu gydytoja nepastebėjo jokių pavojaus ženklų, kai paprašiau atidžiau pasižiūrėti, ji Martyną užrašė echoskopijai. Po šio tyrimo nustatyta, kad mano apčiuoptas gumbas – tai ant inksto esanti cista, kurią reikės operacijos būdu pašalinti.“ Santariškių klinikose verdiktas pasikeitė. Gydytoja liepė kuo skubiau gultis į Urologijos skyrių. Nuo tada moteris suprato, kad ligos diagnozė gali keistis į blogąją pusę. „Po kelių dienų, atlikus tomografijos tyrimą, išgirdau siaubingus, motiniško instinkto nujaustus žodžius – mano vaikui vėžys.“ Šeimai tai buvo labai netikėta. „Nėštumo metu labai saugojausi, valgiau tik labai sveiką maistą, daug laiko praleisdavau gryname ore. Vos gimęs, Martynas iš gydytojų sulaukė dešimt balų, kas reiškia, kad vaikas visiškai sveikas.“

Kasdienė kova „Pirmasis šokas – dokumentų pasirašymas ligoninėje. Kiekviename skirsnyje minima vaiko mirtis. Verti dešimt lapų ir vis mirtis, mirtis, mirtis... Likau kartu su Martynu ligoninėje. Nors tai truko tik du mėnesius, kiekviena diena vyko kova už vaiko gyvybę, tad tas laikas taip greitai nebėgo.“ Martynui netaikyta biopsija, bandyta auglį sumažinti cheminiais vaistais, kad būtų lengviau operuoti. Gydytojai tėvams kartojo, kad Martyno atvejis vienas paprasčiausių, sakė, jog viskas bus gerai. Tačiau vėžys nepasidavė, cista vis didėjo. Mamos akys kasdien su siaubu stebėjo didėjantį vaiko pilvuką. Operacijos dieną šeimyna sulaukė netikėto gydytojo pasiūlymo: važiuoti į miestą ir ten praleisti operacijos valandas. Prabėgus gal tik 45 minutėms Tatjana su vyru grįžo į Santariškių klinikas, kur gydytojas juos pasitiko ramiai šypsodamasis: „Labai lengvai viską pašalinome. Martynas puikiai jaučiasi“.


48

Viskas pasikeitė „Vaikas labai greitai viską pamiršo, juk buvo dar toks mažas, nelabai ką ir suprato. Šiandien jo nebaimina baltas chalatas, vyresnysis brolis labiau bijo medikų. Nors pavojingasis laikotarpis (penkeri metai) dar nesibaigė, tačiau gydytojas vis pasidžiaugia, kad mes ligą jau nugalėjome. Nors baisu garsiai sakyti, kad jau viskas, tačiau tuo stipriai tikime.“ Tatjana sako, kad grįžus iš ligoninės prasidėjo kitas gyvenimo etapas. Pasikeitė ir požiūris į vaikus, šeimą, supančius žmones. Dabar žiūrėdama televizijos laidas, skirtas paremti sergančius vaikus, Tatjana negali būti abejinga. „Tą siaubą išgyvenęs supranta, kaip stipriai reikalinga pagalba: ne tik moralinė, bet ir finansinė. Pavyzdžiui, apsisprendimas drausti vaikus nuo pirmųjų gyvenimo mėnesių. Kai sutinku žmones, kurie įsitikinę, kad vaiko draudimas nuo kritinių ligų – pinigų švaistymas, draugiškai papasakoju jiems savo istoriją...“

„Kai sutinku žmones, kurie įsitikinę, kad vaiko draudimas nuo kritinių ligų – pinigų švaistymas, draugiškai papasakoju jiems savo istoriją...“

K

ad netektų rimtai susiremti su tokia liga, labai svarbi ankstyvoji vėžio diagnostika. Dažnai savo sveikatai stebėti nepakankamai dėmesio skiriama dėl paprastų, žmogiškų priežasčių, pavyzdžiui, dėl baimės eiti pas gydytojus ar darbų, kuriuos būtina skubiai atlikti, tačiau kasmet pasitikrinti sveikatą ir dalyvauti masiniuose profilaktiniuose patikrinimuose tiesiog būtina. Tam ypač daug dėmesio turėtų skirti priklausantieji padidintos rizikos grupei arba tie, kurių giminėje yra pasitaikę vėžio susirgimų atvejų. Pasak specialistų, 50 proc. vėžio rizika priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo. Tad gydytojai visose Europos Sąjungos šalyse vis dažniau sutartinai pabrėžia ir pagrindinių sveikesnės gyvensenos principų, kurie padeda išvengti vėžinių susirgimų, taikymo svarbą kasdieniame gyvenime: nerūkyti ir šalintis rūkančiųjų, kasdien mankštintis, valgyti daug daržovių ir vaisių, vengti stresinių situacijų bei ilgai nesikaitinti saulėje.

Pergalė Tatjana džiaugiasi, kad ligą vaikui pavyko laiku diagnozuoti ir įveikti. Šiandien Martynas – sveikas, stiprus ir laimingas berniukas. Jis lanko darželį, mėgsta piešti, pradėjo anksti kalbėti ir vaikščioti. Auga kaip visiškai normalus vaikas, niekuo nesiskiria nuo kitų. Aišku, kaip ir ylos maiše nepaslėpsi fakto – Martynas susidūrė su vėžiu. Moteris tiki – stiprus žmogus gali drąsiai susiremti su gyvenimo iššūkiais. Ji mano, kad yra būtent tokia, kitu atveju Dievas nebūtų šiam išbandymui pasirinkęs jos šeimos. „Juk sakoma: kam daugiau, jeigu ne tau? Tikiu, kad taip buvo lemta. Tai buvo mūsų šeimos išbandymas. Ir jis mus tik sustiprino: šiandien esame tvirtesni, tarsi glaudžiai susispaudęs kamuoliukas.“

Kasmet pasitikrinti sveikatą ir dalyvauti masiniuose profilaktiniuose patikrinimuose tiesiog būtina.


49

K

Apsidraudus užsitikrinama finansinė parama nelaimės ar ligos atveju

asmet apie 18 000 lietuvių suserga vėžiu, daugiau nei 7 000 šalies gyventojų patiria širdies priepuolį ar miokardo infarktą. Galvos smegenų insultą kasmet patiria apie 9 000 naujų ligonių ir tai vienas dažniausių susirgimų neurologijos srityje. Maždaug 2 600 kenčia dėl išsėtinės sklerozės, o lėtinėmis inkstų ligomis serga kas dešimtas suaugęs šalies gyventojas. Kiekvienais metais Lietuvoje organo ar audinio transplantacijos laukia apie 500 žmonių. Pagrindinės ilgalaikį nedarbingumą sukeliančios priežastys yra kraujotakos, kvėpavimo, virškinimo sistemų ligos bei raumenų, jungiamojo audinio ir kaulų sutrikimai. Kiekvienais metais apie 14 000 darbingo amžiaus lietuvių pripažįstami neįgaliais, o kraujotakos sistemos ligos jau daug metų išlieka pagrindinė mirties priežastis. Bendrovės „Mandatum Life“ teikiamas gyvybės ir papildomų apsaugų draudimas padės jums kontroliuoti finansinę riziką, galinčią atsirasti kritinės ligos, traumos, neįgalumo ar mirties atveju. Draudimo sutartį gali sudaryti pavieniai fiziniai asmenys šeimos reikmėms, taip pat apdrausti savo darbuotojus gali bendrovės. Draudimo išmoką gali gauti sutartyje nurodyti naudos gavėjai – apdraustasis, jo artimieji ar kitas nurodytas naudos gavėjas.

Asmeninė rizika neretai turi įtakos visai apdraustojo šeimai ir jo kasdieniam gyvenimui, todėl priimant sprendimą dėl to, kokio dydžio finansinis saugumas reikalingas, būtina atsižvelgti į šeimos pragyvenimo lygį, poreikius ir įsipareigojimus. Draudimo sutartyje numačius kritinių ligų draudimą, iš anksto nustatyta fiksuota draudimo išmoka suteiks jums finansinio lankstumo tvarkant praktinius gyvenimo rūpesčius. Tai padės ligoniui gauti kokybišką sveikatos priežiūrą ir įveikti kritinę padėtį. Kažkam tai gali reikšti galimybę pabėgti nuo kasdienės rutinos, kartu su visa šeima pasimėgauti vienokiomis ar kitokiomis pramogomis ar išvykti saulėtų atostogų, pavyzdžiui, operacijos belaukiant. Ligos, dėl kurių gali būti išmokama kritinių ligų draudimo išmoka, yra vėžys, vainikinių arterijų šuntavimo procedūra, miokardo infarktas, inkstų funkcijos nepakankamumas, išsėtinė sklerozė, insultas, organų ar kaulų čiulpų persodinimo operacijos, aklumas, kurtumas, kalbos praradimas, visiškas ir nuolatinis darbingumo praradimas ir kitos. Galite laisvai pasirinkti kritinių ligų draudimo sumą, ne didesnę nei 100 000 eurų. Išmoka dėl kritinės ligos yra neapmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu ir mokama visa iš karto.

Tai reklaminio pobūdžio informacija apie „Mandatum Life Lietuva“ teikiamas gyvybės draudimo paslaugas. Ši informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, pasiūlymas ar raginimas sudaryti draudimo sutartį, ar pasirinkti konkrečias draudimo sąlygas. Klientas yra atsakingas už priimtus sprendimus, todėl prieš sudarydamas draudimo sutartį privalo susipažinti su draudimo taisyklėmis, sutarčiai taikomais atskaitymais (kainynu) ir kita draudiko paruošta informacija apie draudimo sutarties sąlygas ir sutarčiai būdingą riziką. Kreipkitės į „Mandatum Life Lietuva“ darbuotojus ar draudimo tarpininkus ir gaukite išsamesnės informacijos apie draudimo sutarties ypatumus, naudą ir rizikos veiksnius. Ši informacija taip pat skelbiama www.mandatumlife.lt.

Šaltiniai: Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (EUCAN), Lietuvos statistikos departamentas, Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Lietuvos vėžio registras.


50

Drabužių dizainerės Agnės Kuzmickaitės gyvenimas – tarsi dideliu greičiu besisukanti karuselė. Joje telpa po drugelio ženklu išaugęs mados verslas, įspūdingi teatro spektaklių kostiumai, doktorantūros paskaitos universitete ir šeimos idilė su vyru Sauliumi bei dukrele Leonarda. Jos sėkmės paslaptis – tikėjimas tuo, kad kiekvienas esame savo minčių rezultatas.

Mada – žavus paradoksas Tekstas: Gabrielė Šležaitė / Nuotraukos: Loreta Keršytė, Martynas Aleksa, LNOBT archyvas


51


52

K

as Jus paskatino tapti drabužių dizainere? Kaip šiandien vertinate savo profesinį pasirinkimą? Drabužiai ir mada mano gyvenime nebuvo atsitiktinumas. Tai susiformavo šeimoje. Joje gimė dėmesys estetikai. Mano mama visada daug dėmesio skyrė savo išvaizdai, bendravo su dizaineriais, pas juos siūdavosi drabužius. Stebėdavau, kaip mama kruopščiai renkasi ir užsisako sukneles... Todėl natūralu, kad mada, estetika ir grožis man visada atrodė pakankamai svarbu bei rimta. Galvodama apie profesijos pasirinkimą, bandžiau rasti tai, kas man visada išliktų įdomu, kuo galėčiau gyventi. Dėl drabužių modeliavimo kaip savo profesijos niekada neabejojau, man tai buvo labai organiška, susiję su manimi. Nors, kai atėjo tas apsisprendimo laikotarpis, sudvejojau. Daug žmonių mane atkalbinėjo. Jie akcentavo, kad madoje nėra aiškių kriterijų, jog labai blankios perspektyvos. Todėl pirmiausia pasirinkau specialybę „arčiau realybės“ – architektūrą. Pasimokius labai greitai pajutau, kad nesu savo sferoje, mačiau, jog yra bendrakursių, kurie „dega“ architektūra, tai jų aistra. Norėjau ir aš kasdien taip jaustis, tad įstojau į drabužių dizainą Vilniaus Dailės akademijoje. Ir visos abejonės labai greitai išsisklaidė. Atsirado psichologinis komfortas. Vėliau įstojau į magistrantūros studijas Olandijoje. Šiuo metu Vilniaus Dailės akademijoje studijuoju meno doktorantūros programą. Ar greitu metu studentai Jus išvys priešais auditoriją? Na, tikrai neatmetu tokios galimybės. Nors doktorantūros studijos atsirado dėl noro tobulėti ir mokytis, o ne dėstytojauti. Nuolatos jaučiu poreikį sužinoti kažką naujo, o akademija – terpė, kuri tai suteikia. Buvimas sistemoje, šiuo atveju švietimo, yra būdas disciplinuoti tą tobulėjimą. Studijos įpareigoja stengtis, neleidžia buities rūpesčiams užgožti intelektualinio augimo. Kaip manote, ar reikalingi mokslai mados kūrėjui? Vienareikšmio atsakymo negali būti. Priklauso nuo to, ko žmogus nori, kokius tikslus sau kelia. Pasaulyje labai daug modeliuotojų, kurie neturi dizaino išsilavinimo. Mano šeimoje (mama – filosofė, humanitarinių mokslų daktarė Leonarda Jekentaitė-Kuzmickienė; tėtis – filosofijos daktaras profesorius Bronislovas Juozas Kuzmickas – aut. past.) išsilavinimas buvo labai vertinimas, nebuvo kvestionuojama, ar jo reikia. Man mokslas – savaime suprantama būtinybė ir vertybė. Kita vertus, jei žmogus baigė vieną specialybę, o vėliau suvokia, kad nori kažko kito, tai nereiškia, jog durys jam turėtų būti užvertos. Labai daug dalykų galima išmokti bedirbant, ypač modeliavimo srityje, kur praktika labai svarbi, būti tik teoretike tikrai neužtenka. Jei nori būti įvertinta, reikia trigubos jėgos: ir mokslo, ir gabumų, ir kruopštaus darbo. Ar Jūs jaučiatės įvertinta? Taip, šiandien jaučiuosi reikalinga. Nespėjame pasiūti tiek drabužių, kiek yra užsakymų. Juokauju, kad mada – laikmečio dalykas, todėl negali būti geras dizaineris, jei tave įvertino tik po mirties. Atsimenu, kai pradėjau kurti, apie madą kaip apie verslą negalvojau. Viską dariau iš idėjos. Pradžia baimino dėl didelių investicijų, juk ją lydi tik išlaidos, apie grąžą ir pelną net nepagalvoji. Užtenka pasitenkinimo, kurį patiri realizavusi savo idėją. Pradžioje tai ir buvo visko esmė ir tikslas. Mano pirmosios kolekcijos buvo sukurtos daugiausia iš honorarų, kuriuos uždirbdavau teatre. Taip dvi mano mylimos veiklos viena kitą papildė, kartu realizavosi.

Džiuzepės Verdžio (Giuseppe Verdi) operos „Ernani“, kuriai Agnė Kuzmickaitė kūrė kostiumus, premjeros fragmentas


53

„Man mokslas – savaime suprantama būtinybė ir vertybė. Kita vertus, jei žmogus baigė vieną specialybę, o vėliau suvokia, kad nori kažko kito, tai nereiškia, jog durys jam turėtų būti užvertos.“


54

K

ą patartumėte jaunam dizaineriui, kuris svajoja įsitvirtinti mados industrijoje, pradėti savo verslą? Pirmiausia – reikia suvokti, kad mada, šalia kūrybos, didžiąja dalimi yra ir verslas. Būtina dermė: kasdieninio pritaikymo ir kūrybinės idėjos, originalumo. Manau, kad talentingi žmonės visada randa kelią, kaip tai pasiekti. Svarbu visada turėti norą tobulėti ir nenuleisti rankų. Jei kartais pritrūksta to pasitikėjimo, geriausias mano patarimas – apsimesti, kad jo yra, ir judėti į priekį. Ar prêt-à-porter kolekcijas – kasdien dėvimus drabužius – lengviau parduoti, ar Jūsų kūrybinės inspiracijos būtent iš to ir gimsta – kasdieninių detalių? Man visada buvo labai svarbi idėjinė drabužių modeliavimo pusė – požiūris į drabužį, kaip į tam tikros idėjos išraišką, kaip į meno kūriniui artimą objektą. Bet ilgainiui suvoki, kad tai gali virsti savitiksliu dalyku. Natūraliai kyla klausimas, ar to užtenka? Nes drabužis įgyja prasmę ir vertę tik tada, kai jis yra dėvimas žmogaus. Norėjosi ryšio su visuomene, kad mano kūriniai atsirastų klienčių spintose, kad būtų dėvimi. Nors čia esama ir tam tikro paradokso... Juk žmonės kolekcijų pristatymuose nori būti nustebinti, išvysti pribloškiančius pasirodymus. Tačiau drabužių, kurie tik stebina, bus beveik neįmanoma parduoti, nes visuomenė yra pakankamai racionali. Ji renkasi tokius drabužius, kuriuos galės dėvėti ne vieną kartą. Tačiau kuriant tik labai funkcionalią prekę, greitai galima numarinti savo kūrybiškumą, dings pasitenkinimas tuo, ką darai. Taigi – kyla dilema: kaip suderinti praktiškąją ir idėjinę puses. Tas „aukso viduriukas“ – vienas didžiausių iššūkių dizaineriui. Kaip atrodo Jūsų komanda? Ar ją sudaro lengvai išprotėję menininkai, ar, atvirkščiai, – disciplinuoti racionalistai? Mano komanda yra labai nedidelė – aš ir vadybininkė. Tačiau yra partneriai, su kuriais dažniausiai bendradarbiaujame, todėl kiekvieną kartą nereikia ieškoti naujos komandos. Viskas priklauso nuo to, ką aš kuriu ir ko reikia tiems produktams įgyvendinti. Darbas teatre – atskira sfera. Dažniausiai ten kolegas išsirenka režisierius, jis formuoja komandas, mane ten kviečia kaip kostiumų dailininkę. Labai mėgstu šį darbą, mano gyvenime atsiradusį jau nuo antrojo studijų kurso. Teatras dizaineriui suteikia galimybių pasireikšti kultūrinėje terpėje, bendrauti su kitų profesijų menininkais, režisieriais, scenografais, kompozitoriais... Tai praplečia akiratį. Man visada norisi to platesnio bendravimo. Paskutinis mano darbas – Operos ir baleto teatre pastatyta Džiuzepės Verdžio (Giuseppe Verdi) opera „Ernani“, kur dirbau su nuostabiu prancūzų režisieriumi Žanu-Klodu Beručiu (Jean-Claude Berutti).

„Svarbu visada turėti norą tobulėti ir nenuleisti rankų. Jei kartais pritrūksta to pasitikėjimo, geriausias mano patarimas – apsimesti, kad jo yra, ir judėti į priekį.“

Akivaizdu, kad Vilnius nėra pasaulio mados sostinė. Sunkiai galime lygiuotis su Paryžiumi, Londonu ar Milanu, menančiais senas grožio kultūros bei madų tradicijas. Ar įmanoma Lietuvoje dirbančiam dizaineriui „prasimušti“ savo vietą tarp garsiausių pasaulio mados kūrėjų? Drabužių modeliavimo specifika palanki tuo, kad pačiam galima susikurti savo darbo sąlygas, vietą ir pan. Iš dalies tai žavi, lokacija yra nesuvaržyta įsipareigojimų, drabužius gali kurti kokioje tik nori pasaulio vietoje. Mano kūriniai daugiausia prekiaujami internete, taip suradau platų pirkėjų ratą, jiems drabužiai siunčiami į įvairias pasaulio šalis. Ar pastarąjį penkmetį ypač išpopuliarėjusi internetinė prekyba Lietuvoje Jūsų įmonės atveju pasiteisino? Mes internete prekiaujame dar tik dvejus metus. Tai labai pasiteisinęs sprendimas. Nors atsiranda klienčių, kurioms norisi drabužį pasimatuoti, „gyvai“ apžiūrėti ir įvertinti. Todėl vis pasvajoju apie savo salono atidarymą. Ateityje bandysiu šią idėją įgyvendinti. Aišku, paskaičiuoju, kad tai labiau reprezentacinę, o ne finansinę vertę turintis dalykas. Bet tokį planą turiu. Internetinė prekyba ir atpigusios logistikos paslaugos paskatino daug jaunų kūrėjų drąsiai pristatyti savo kūrinius ir nebijoti imtis mados verslo. Kaip manote, ar tai masinis reiškinys? Ar įžvelgiate paradoksą, kad pati mada tapo „mados dalyku“? Manau, kad dėl to laimi vartotojas, jam atveriamos galimybės rinktis iš plačios pasiūlos. Taip sakau, nes nebijau konkurencijos, ji – stimulas pasitempti visiems dizaineriams. Džiaugiuosi, kad jaunų kūrėjų tik daugėja. Taip pat sveikintina, kad daugelis renkasi tam tikrą nišą, kurioje specializuojasi (drabužiai vaikams, marškinėliai, rankinės ir pan.). Juk kelias nuo idėjos iki kokybiško produkto labai ilgas: reikia surasti gerų audinių tiekėjus, gamintojus ir pan. Taip pat elementaru, kad gaminti didesnį kiekį tokių pat drabužių yra finansiškai optimalesnis variantas. Kai susikoncentruoji į vieną produktą, turi galimybę jį maksimaliai ištobulinti, taigi galutiniu rezultatu lieka patenkintas ir pirkėjas, ir kūrėjas. Pavyzdžių ilgai ieškoti nereikia. Tarkim, mados giganto „Chanel“ pagrindinis pelnas gaunamas iš kvepalų, rankinių ir aksesuarų. Agnė Kuzmickaitė suspėja atlikti daug vaidmenų: žinoma dizainerė ir verslininkė, teatro spektaklių kostiumų dailininkė, doktorantė, žmona bei dviejų su puse metų Leonardos mama. Ar taip atrodo šiuolaikinė moteris, puikiai derinanti karjerą, šeimą ir kūrybinę laisvę? Mano mama visada sakydavo, kad reikia labai stengtis ir viską įmanoma sėkmingai suderinti. Taigi, mano atsakymas paprastas – svarbiausia yra pastangos. Laiko planavimas padeda įgyvendinti daugiau tikslų ir atlikti daugiau darbų, nei neturint šeimos, pasiduodant dienos tėkmei bei emocijoms. Disciplina ir griežtas požiūris į laiką – sąjungininkai, kai reikia suderinti daug veiklų. Aišku, būna tokių dienų, kai norisi ilgai miegoti ir nieko neplanuoti... Tačiau man patinka racionalus savo gyvenimo planavimas, dienos ritmas man suteikia savotišką ramybės jausmą. Juk, kai yra aiški struktūra, tada daug maloniau kartais nuo jos nukrypti.


55

Atrodo, kad menininkui reikalinga frustracija: emocinė įtampa, nusivylimai, skaudžių egzistencinių klausimų kėlimas ir bandymas į juos atsakyti, tačiau Jūs – šeimos žmogus. Ar šeimyninė idilė Jums padeda? Atsiradus dukrelei mano gyvenimas įgavo aiškesnius kontūrus. Kai neturi šeimos, apie viską galvoji labai abstrakčiai: gal kažkada kažkas atsitiks, kas pakeis visą gyvenimą... Į pasaulį atėjęs vaikas viską sudėlioja į lentynėles: turi planuoti savo laiką, atsiranda mažiau galimybių abstraktiems svaičiojimams, nes supranti, kad laikas bėga, ir jei nori kažką įgyvendinti, turi tai daryti „čia ir dabar“, o ne laukti mistifikuoto įkvėpimo ar palankiai susiklostysiančių aplinkybių, nes savaime jos gali ir neateiti. Manau, kad moteriai, kuri nori derinti karjerą ir šeimyninį gyvenimą, labai svarbus partnerio pasirinkimas. Tiesiog būtina, kad šalia esantis žmogus suprastų ir palaikytų. Mano atvejis sėkmingas, nes vyras (dainininkas Saulius Prūsaitis – aut. past.) taip pat iš meno pasaulio, tad galime gana lanksčiai planuoti savo laiką.

Puikiai vienas kitą suprantame, kartu sprendžiame buitinius rūpesčius. Tam, kad galėčiau kurti, man būtina koncentracija. Noriu ramiai pabūti su savo mintimis, o chaosas, atvirkščiai, tai apsunkina. Vaikas namuose sukuria savo tvarką, atsiranda tokia lengva „betvarkė“. Bet viskas įveikiama ir sutvarkoma, svarbiausia – požiūris. Aš vadovaujuosi principu – viskas gyvenime yra įmanoma. Tikiu, kad mūsų mintys materializuojasi. Tikite, kad mes esame savo minčių rezultatas? Taip, manau, kad visada būtina mąstyti pozityviai. Dažnai bandau vizualizuoti ir įsivaizduoti savo tikslus, kuriuos noriu pasiekti. Jei juos matau savo vaizduotėje – tai ženklas, kad atsiras galimybė ir jiems išsipildyti. Aišku, vien minčių neužtenka, pirmasis žingsnis sėkmės link – žinojimas, ko tiksliai nori, nes kitu atveju nebus ir kam materializuotis.

Akimirka iš Agnės Kuzmickaitės PRÊT-À-PORTER 2013-2014 kolekcijos pristatymo


56 „Disciplina ir griežtas požiūris į laiką – sąjungininkai, kai reikia suderinti daug veiklų. Juk, kai yra aiški struktūra, tada daug maloniau kartais nuo jos nukrypti.“

A

r studijų metais, kai pradėjote kurti pirmuosius savo darbus, bent retsykiais mintyse mėgindavote įsivaizduoti, kad esate garsi dizainerė, kurios kolekcijų pristatymai sausakimši mados gerbėjų? Aš tuo net neabejojau! Būdama studente turėjau labai daug naivaus maksimalizmo. Aišku, vėliau to jaunatviško naivumo, kuris leidžia rizikuoti ir neskausmingai mokytis iš nesėkmių, šiek tiek sumažėja... O kaip vertinate pasiekimus, apdovanojimus (pavyzdžiui: „Moters“ žurnalo organizuojamuose 2009-ųjų ,,Metų moters“ rinkimuose gavote „Metų alternatyvos“ apdovanojimą; tais pačiais metais Jums įteikta Lietuvos kultūros ministerijos edukacinė stipendija stažuotei Berlyne)? Jums tai natūralus Jūsų darbų rezultatas, ar netikėta sėkmė?

Tai natūralus procesas, aš to nemistifikuoju. Netikiu atsitiktine sėkme. Kiek esu skaičiusi apie garsiausius pasaulio menininkus, kiek savo aplinkoje turiu sėkmingų kūrėjų pavyzdžių, visi jie – labai daug dirbo, pasiryžo atsisakyti tam tikrų dalykų dėl savo karjeros. Stengiuosi visada apgalvoti bent vieną žingsnį į priekį. Pavyzdžiui, šiuo metu žinau, kad norėčiau labiau įsitvirtinti tarptautinėje rinkoje. Taigi, kas Jums, garsiai drabužių dizainerei, yra mada? Pritariu minčiai, kad mada tai – nuolatinė kaita, kurios kiekvienas pasikeitimas teigia, jog amžinai gyvuos. Žmonės labai nuolankiai tam paklūsta, tačiau mada ir vėl keičiasi... Ir su tokia pretenzija, kad šis pasikeitimas vėlgi bus amžinas. Ir nors žmonės žino, kad taip nebus, dar kartelį aklai tuo patiki. Taigi mada – žavus paradoksas!


58


59

Herrero sindromas Leandras Herreras (Leandro Herrero) – buvęs psichiatras, žmogaus tyrinėjimus iškeitęs į organizacijų studijas ir atradęs tarp jų daugybę panašumų. Anot Herrero, pokytis įmonėje veiksmingiausiai plinta nuo vieno žmogaus kitam. Visai kaip virusas. Tekstas: Elna Nykänen Andersson / Nuotraukos: Tuukka Koski

„Elgsena kuria kultūrą. Štai kodėl permainų nebus tol, kol nepasikeis žmonių elgsenos modeliai.“ Esate parašęs keletą knygų apie vadybą (lyderystę) ir sukūrėte naująjį Virusinių pokyčių modelį pokyčiams valdyti. Trumpai apie tai pakalbėkime. Bet iš pradžių – kas lėmė, kad psichiatras susidomėjo vadyba? 15 metų dirbau klinikinės psichiatrijos srityje, keliose farmacijos bendrovėse užėmiau vadovaujančias pareigas. Per tuos metus pastebėjau įdomų dalyką: net jeigu dviejų įmonių darbo kultūra, apimtis ir geografinė padėtis būdavo panašios, jos vis tiek sugebėdavo dirbti absoliučiai skirtingai. Viena pasiekia nuostabių rezultatų, tuo tarpu kita dirba katastrofiškai blogai. Susimąsčiau, kodėl taip yra. Anot Churchillio, „mes formuojame savo pastatus, o vėliau pastatai formuoja mus“. Mane domina elgsenos modelių formavimas. Tad savaime ėmiausi ir vadybos (lyderystės) studijų.

Nemažai bendrovių nori formuoti savo darbo tvarką ir savo kultūrą. Ką pokyčių vadybininkai turėtų žinoti apie žmonių elgsenos modelius? Didžioji dalis bet kurios organizacijos taisyklių yra nerašytos. Jų nerasi jokiame vadove, jų neišmokysi. Kultūra nėra kuriama įgyvendinant mokymo programas, kadangi kultūrą sudaro skirtingi darbo metodai ir skirtingi elgsenos modeliai. Tai yra tai, ką žmonės daro, šie dalykai kartojami ir gali plisti. Jūsų elgsenos modelis man atrodo patrauklus, o maniškis patinka jums, tiek gerąja, tiek blogąja prasme. Kultūros naujovės diegiamos paprastai: elgsena kuria kultūrą. Štai kodėl permainų nebus tol, kol nepasikeis žmonių elgsenos modeliai. Pokyčių programos neatneš jokios naudos, jei žmonės elgsis taip, kaip anksčiau. Tokiu atveju teturime pokyčio iliuziją.


60

„Modelis, grindžiamas principu „iš viršaus į apačią“, gali būti pritaikomas instrukcijoms pristatyti ir paaiškinti, tačiau eilinių žmonių atžvilgiu jis atneša labai negausių rezultatų.“

Pokyčius valdant tradiciniu būdu, bendrovės vadovai pristato didelius projektus, su kuriais supažindinami žemesniojo rango darbuotojai ir kurie įgyvendinami rengiant seminarus, vaizdines prezentacijas, elektroniniu būdu siuntinėjant darbuotojams atmintines. Kalbėdamas apie savo Virusinių pokyčių modelį, teigiate, kad net du ar trys nedideli darbo tvarkos pokyčiai gali sukelti kur kas didesnių visos organizacijos pokyčių. Kokiu būdu? Mano modelyje pokytis prasideda nuo eilinių žmonių. Viskas priklauso nuo darbo metodų... Pavyzdžiui, nuo to, kaip paskirstoma informacija arba ištekliai. Vienu metu gali vykti nuo trijų iki penkių pokyčių, susijusių su kitų didesnių projektų įgyvendinimo tvarka. Trys itin įtakingi asmenys, kurie turi gerų ryšių ir kuriais kiti darbuotojai pasitiki, gali paskatinti pokytį geriau, nei 30 šiomis savybėmis nepasižyminčių žmonių. Tam, kad įvyktų pokytis, nebūtini darbo seminarai ar vadovybės diktatas. Pakanka vien nedidelei žmonių grupei pakeisti savo elgseną ir kiti paseks jų pavyzdžiu. Ką belieka daryti vadovams? Vadovai pasirenka asmenis, kuriems geriausiai sekasi įgyvendinti pokyčius, ir prašo jų pagalbos. Vadovybės užduotis – paskatinti eilinius darbuotojus, kad organizacijos viduje pradėtų veikti neformalūs tinklai. Žinoma, vadovai privalo tiksliai nustatyti pokyčių proceso tikslą. Atsižvelgiant į šiuos tikslus, pasirenkami 2–3 elgsenos modeliai, kurie įdiegiami organizacijoje, – juos platinti padeda pirmiau minėtieji asmenys. Elgsenos modeliai yra tarytum virusai. Nuo vieno žmogaus jie perduodami kitam kaip infekcija, galinti išvirsti epidemija. Pokytis organizacijoje nedaug kuo skiriasi nuo visuomeninių pokyčių judėjimų ar politinių kampanijų.

Kaip greitai galime tikėtis rezultatų? Kai kolegos pažįsta žmones, esančius pokyčių varomąja jėga, ir jais pasitiki, reikšmingų kultūrinių pokyčių galima tikėtis jau po pusmečio. Viskas priklauso nuo įmonės tikslų, bet, pavyzdžiui, sprendimų priėmimo procesus ir klientų aptarnavimo tvarką galima pakeisti per trumpą laiką. Tai mums pažįstama iš socialinių reiškinių, kurie gali vystytis tikrai greitai. O kuo yra prastas tradicinis pokyčių valdymas? Jis nėra veiksmingas. Žmonės bombarduojami informacija, tikintis, kad dėl to pasikeis jų elgsena. Deja. Modelis, grindžiamas principu „iš viršaus į apačią“, gali būti pritaikomas instrukcijoms pristatyti ir paaiškinti, tačiau eilinių darbuotojų atžvilgiu jis atneša labai negausių rezultatų. Tyrimų rezultatais, net 75–80 proc. tradicinių pokyčių programų neatneša naudos. Štai kodėl daugelyje organizacijų jaučiamas nuovargis. Tačiau nereikia išradinėti socialinės imitacijos modelio. Jis yra įsišaknijęs žmogaus charakteryje – tai pastebėsime, pažvelgę į vaikų darželius, į gatves, į visuomenę. Verslo pasaulis pamažu suprato, kad galima panaudoti imitacijos ir eilinių žmonių galią. Virusinių pokyčių modelyje pokyčių varomąja jėga yra įtakingi asmenys, „užkrečiantys“ savo kolegas naujais darbo metodais. Kaip vadovai gali nustatyti pokyčių sukėlėjus? Tai gali nutikti keleriopai. Yra įmantrių metodų, tokių, kaip socialinių tinklų analizė ir diagramų sudarinėjimas. Kitame spektro gale rasime intuiciją. Dar vienas būdas – tiesiog klausinėti žmonių. Asmenis, vaidinančius svarbų vaidmenį kiekvienoje organizacijoje, visi gerai pažįsta. Žmonės jums pasakys, kad „Petras ir Marija neužima labai aukšto posto, bet jais pasitikima ir jie yra įtakingi“. Norima, kad pokyčių valdyme dalyvautų būtent tokie žmonės. Tiesą pasakius, juos galima būtų vadinti aktyvistais, turinčiais galią įkvėpti ir paskatinti kitus juos imituoti.


61 Nuo seno madinga pasakoti įvairias istorijas, ypač apie įmonių ženklus – Jūs ir pats apie tai dažnai užsimenate. Koks pasakojamų istorijų vaidmuo valdant pokyčius? Pasakojamos istorijos praverčia įvairiuose lygmenyse. Yra didysis, pagrindinis pasakojimas – istorija apie organizacijos vietą pasaulyje arba apie jos tikslus. Bet vien didžiojo pasakojimo nepakanka, jį turi papildyti mažesni pasakojimai apie pokyčius ir pasiekimus. Kadaise būdavo pasakojamos istorijos apie darbuotojus, kurie savaitgaliais atlikdavo žygdarbius, išgelbėdavo savo bendrovę, o jų nuotraukos puikuodavosi ant bendrovės žurnalo viršelio. Išgirdę tokį pasakojimą, žmonės užsisklendžia, kadangi nemato savęs pagrindinio personažo vietoje. Tokie pasakojimai turi neigiamą poveikį. Labiau vertėtų rinkti ir skleisti smulkesnes, iš pirmo žvilgsnio nereikšmingas istorijas – kaip Petras ir Marija pasielgė įvairiose situacijose ir kaip jie padeda organizacijai keistis. Žmonės mieliau pasijunta tokio pasakojimo dalimi. Kokia yra Virusinių pokyčių modelio taikymo praktikoje patirtis? Šį modelį esame įdiegę įvairiose srityse. Pradėjome nuo farmacijos pramonės, vėliau perėjome prie finansinių paslaugų. Dabar modelis naudojamas kad ir, pavyzdžiui, transporto sektoriuje. Šiuo metu Jungtinėse Valstijose stengiamės formuoti garsių geltonųjų mokyklos autobusų kultūrą, ypač akcentuodami jų saugumą. Šis modelis gali būti pritaikomas visur, kur siekiama pakeisti darbo tvarką. Ar pokyčių lyderiai išdrįsta pasikliauti Jūsų modeliu, nepaisydami to, kad jo rezultatus sunku išreikšti skaičiais ir užrašyti lentelėse? Kai kas nusiteikę skeptiškai ir klausinėja, ką jiems belieka daryti pritaikius naująjį modelį. Mes stengiamės jiems nušviesti padėtį, paaiškinti, kad tokių lyderių dabar yra kur kas daugiau – ir tai į gera. Kai kas lengviau atsikvepia, kadangi dalį atsakomybės

Kas? Leandras Herreras yra Ispanijos psichiatras ir vadybos konsultantas; pastaruosius 30 metų jis dirbo Didžiojoje Britanijoje.

prisiima kiti, o pagrindine pokyčių varomąja jėga tampa nauji veikėjai. Vadovybė vis dar atlieka esminį vaidmenį, tačiau darbo tvarkos pokyčiai vyksta sklandžiausiai, kai juos įgyvendina kiti asmenys. Pamatę, kad viskas kinta sparčiai, vadovai paprastai su malonumu įsitraukia į šį procesą. Nemažai bendrovių vienu metu turi tvarkytis su keletu pokyčių. Kaip tokiu atveju vadovaujama organizacijai? Mums reikia naujų įrankių. Senieji buvo sukurti tais laikais, kai būdavo lengviau prognozuoti ateitį, o pokyčiai buvo labiau linijiniai. Dabar pasaulis keičiasi. Ne viena bendrovė pradėjo įgyvendinti pernelyg daug pokyčių: personalo skyriuje vyksta vienoki pokyčiai, kokybės užtikrinimo skyriuje – kitokie ir taip toliau. Dėl to žmonės pavargsta, o vadovai atsiduria keblioje padėtyje, prarasdami žmonių pasitikėjimą. Todėl pagrindinis vadovų uždavinys – paaiškinti situaciją ir ją supaprastinti. Tuo pat metu turėtų būti įgyvendinami vienas ar du didelių pokyčių procesai ar iniciatyvos. Įsivaizduokite, kad ši situacija – tai verslo pasaulio Panamos kanalas. Jei juo vienu metu plauks 20 laivų, susidūrimų neišvengsi. Koks yra komunikacijos vaidmuo pokyčių valdymo procese? Kaip kinta komunikacija? Komunikacija ir toliau yra reikalinga. Pirmiau manėme, kad be jos mums daugiau nieko nereikia. Manėme, kad komunikacijos negali būti per daug. Tačiau taip nėra. Kartais šis kanalas gali ir užsikimšti. Komunikacija yra svarbi, bet ji viena nepakeis to, kaip dirbame. Informacijos cunamis, užplūstantis bendrovės „vamzdyną“, turi savų apribojimų. Informaciją būtina tvarkyti kaip muziejaus ekspoziciją. Svarbiausia – surinkti ir susigrąžinti pačių žmonių istorijas, kuriomis žavimasi. Sumanios organizacijos stengiasi nebombarduoti savo darbuotojų nežmoniškais informacijos kiekiais.

Ką? Herrero specializacijos sritis – pokyčių valdymas. Be knygos „Virusiniai pokyčiai“, jis yra parašęs keletą darbų vadybos tema. Paskutinis jų – „Homo Imitans“ – pasirodė 2011 metais. Be to, Herrero vadovauja konsultacinei įmonei „The Chalfont Project“.

Kur? Herreras keliauja po visą pasaulį, skaitydamas paskaitas apie pokyčių valdymą. Norėdami artimiau susipažinti su jo idėjų pasauliu, apsilankykite tinklapyje leandroherrero.com.


62


63

Pieštuku link žvaigždžių Knygų iliustratorė Jessica Hische – tipiškas išsipildžiusios amerikietiškos svajonės pavyzdys. Iš nė skatiko kišenėje neturinčios studentės tapti vienai labiausiai vertinamų profesionalių jai prireikė dešimties metų. Tekstas: Satu Rämö / Nuotraukos: Kari Orvik / Iliustracijos: Jessica Hische

Y

ra tokių įkvepiančių karjeros istorijų, kad jas tiesiog būtina papasakoti. Viena tokių – Jessicos Hische istorija. Vos prieš dešimtmetį Hische buvo grafikos dizaino studentė, niekaip neišbrendanti iš finansinių problemų. Šiandien ši nepaprastai gabi menininkė kuria grafinius užrašus ir iliustruoja projektus tokioms pasaulinio garso bendrovėms, kaip „Penguin Books“, „New York Times“, „Tiffany & Co“, „American Express“, „Nike“ ir „Victoria’s Secret“. Jos kūriniai spausdinami didžiausiuose profesionalaus dizaino ir iliustracijų žurnaluose, ji netgi yra sukūrusi porą savų šriftų – Snowflake ir Buttermilk. Ji yra tapusi grafikos dizainerių itin vertinamo konkurso „ACD Young Guns“ laureate, jos vardas yra net du kartus pasirodęs žurnalo „Forbes“ sudaromame 30ies talentingiausių jaunesnių nei 30 metų amžiaus žmonių (angl. 30 under 30) sąraše meno ir dizaino kategorijoje. Save ji vadina atsidavusia kačių mylėtoja ir kuria išraiškingus vaizdo klipus, kurie beveik visuomet tampa hitais ir plačiai plinta socialiniuose tinkluose. Tai – ne atsitiktinumas, kadangi tinkle Twitter ji turi daugiau nei 65 000 sekėjų. Kaip Hische pavyko viso to pasiekti per trumpą laiką ir dar tokiame konkurencingame versle?

T

ačiau grįžkime į šios istorijos pradžią pietryčių Pensilvanijoje. Gimusi ir užaugusi paprastoje viduriniosios klasės šeimoje, Hische mėgo piešti. Jos tėvai neturėjo meninio išsilavinimo, tačiau visuomet pasirūpindavo, kad pieštukų ir popieriaus jai niekada netrūktų. Hische nupiešė šūsnis savo namo skirtingų aukštų planų ir kalnus maršrutų, kuriais būdavo vedžiojamas jų šeimos šuo. Netrukus ji paliko vidurinę ir perėjo mokytis į sustiprintą meno mokyklą, o vėliau studijavo Templo universiteto Tylerio menų mokykloje.

„Pradėjusi mokytis grafikos dizaino, neturėjau nė skatiko. Visai neturėjau už ką pirkti šriftų savo studijų projektams. Todėl ėmiau kurti nuosavus šriftus.“ Netrukus Hische pastebėjo, kad didžiausią pasitenkinimą jai teikianti grafikos dizaino sritis – piešti įvairius raidžių derinius, sakinius ir žodžius. Ir ji suprato, kad jai gerai sekasi. Netrukus jos darbų aplanką vienas po kito ėmė pildyti grafinių užrašų projektai, o baigusi studijas ji gavo darbą solidžioje grafikos dizaino agentūroje „Louise Fili Ltd“. Niujorke Hische kūrė užrašus knygų viršeliams, projektavo užrašus ant pakuočių ir laikraščių antraštes. „Per tuos metus daug ką sužinojau apie grafinių užrašų kūrimą. Louise Fili vis dar yra mano didvyrė ir mokytoja.“ Nors mokamas darbas teikė pasitenkinimą, mūsų modernioji amatininkė pieštuko nepadėdavo net ir darbo dienai pasibaigus. Įsižiebusi naktinę lemputę, Hische naktimis kurdavo projektus kaip laisvai samdoma menininkė. „Aš greitai užsimirštu, tačiau man taip pat greitai nusibosta kažką daryti. Štai todėl paprastai imuosi tik tų projektų, kuriuos galiu užbaigti pakankamai greitai. Ir dažniausiai vienu metu įgyvendinu keletą jų iš karto.“ Ilgas darbas dienomis biure ir naktiniai projektai tęsėsi kurį laiką, kol 2009 metais teko apsispręsti: liautis dirbti laisvai samdomą darbą arba surizikuoti ir įkurti nuosavą įmonę. Hische pasirinko pastarąjį variantą, nepaisydama didelės šioje srityje esančios konkurencijos. Naujokai mindavo dizaino agentūrų slenksčius su savo darbų aplankais, o laisvai samdomų kūrybinio darbo profesionalų skaičius tokiuose miestuose kaip Niujorkas ir San Franciskas yra tiesiog neįsivaizduojamas. Pasak Hische, daugiau galimybių, kad tau pasiseks, kai darysi tai, kas tau tikrai patinka. Tai įrodo ir jos pačios sėkmė. O ji kuria žavingus šriftus.


64 „Laisvalaikiu aš turiu galimybę praktiškai išmėginti naujas idėjas, kurių negaliu pritaikyti kurdama pagal užsakymą.“

T

ik pradėjusi verstis nuosavu verslu, Hische ėmė kurti didžiųjų raidžių, kuriomis prasideda laikraščių antraštės ar kitokie tekstai, eskizus. Hische sukūrė dvylika skirtingų abėcėlės versijų, kurias kompiuterinės kalbos html kodų pavidalu patalpino internete (DailyDropCap.com), leisdama nemokamai jas atsisiųsti. Šis tinklapis netrukus išpopuliarėjo, jame ėmė lankytis grafikos dizaineriai, iliustratoriai ir internetinių dienoraščių autoriai („blogeriai“). Menininkė išgarsėjo ir sulaukė didžiulio užsakymų srauto. „Mane praminė „Mergina iš didžiosios raidės“ (angl. Drop Cap–Girl). Šį tinklapį sukūriau savo malonumui, tačiau jis tapo mano karjeros atraminiu tašku,“ – patenkinta pasakoja Hische. Be „Drop Cap“, buvo ir daugybė kitokių projektų, kurių Hische ėmėsi savo pačios malonumui. „Laisvalaikiu aš turiu galimybę praktiškai išmėginti naujas idėjas, kurių negaliu pritaikyti kurdama pagal užsakymą.“ Štai tuokdamasi su socialiniame „Facebook“ tinkle dirbančiu savo būsimuoju vyru, ji sukūrė ir internete išplatino žavų užkoduotą kvietimą, kuris sulaukė didžiulio internautų dėmesio (jessandruss.us). Arba kad ir toks projektas, kaip „Mama, štai kaip veikia Twitter“ (angl. Mom, This is How Twitter Works) – praktiška vaizdinė instrukcija, kaip naudotis sistema Twitter. Hische sumanė ją sukurti pastebėjusi, kiek daug žmonių neteisingai naudojasi sistemos Twitter funkcijomis.


65

Kas? Jessica Hische (29) yra Amerikos grafinių užrašų kūrėja (angl. letterer) ir iliustratorė, jos pačios žodžiais tariant, kartais žaidžianti su internetiniu dizainu. Ką? Hische specialybė – kurti grafinius užrašus ir raides. Be knygų viršelių, reklaminių užrašų ir laikraščių antraščių, ji taip pat kuria eskizus tokioms milžinėms kaip „Tiffany“ ir „Google“. Kur? Anksčiau siekusi karjeros Brukline, šiuo metu Hische gyvena San Franciske ir visame pasaulyje dėsto šiuolaikinę amatystę. Su Hische idėjomis ir rankų darbo spaudmenimis (taip pat ir jos katėmis) galima iš arčiau susipažinti socialiniame tinkle Twitter (@jessicahische) ir internete, adresu: jessicahische.is/awesome.

V

ienas iš Hische laisvalaikio projektų yra internetinė kampanija – minčių žemėlapis laisvai samdomiems profesionalams ir kūrybinės pramonės atstovams, pavadintas „Ar turėčiau dirbti už dyką“ (angl. Should I Work For Free, shouldiworkforfree.com). Ar verta parduoti paslaugą ar produktą už pusę kainos, tikintis, kad ateityje pavyks sulaukti užsakymų? Klientas žada pelningų projektų, jei pirmąjį užsakymą įvykdysime tikrai pigiai. Ar apsimoka sutikti? Daugumai verslininkų šie klausimai pažįstami. Hische patarimas yra paprastas: „Ne. Nebent tai būtų jūsų mama arba, tam tikrais atvejais, pelno nesiekianti organizacija“. Hische pati yra įgyvendinusi keletą projektų vien savo pačios malonumui. Bet dirbti už dyką neverta, be to, per pigiai prekiauti savo įgūdžiais nėra prasmės. „Niekas nenori užsirekomenduoti kaip pigi darbo jėga! O pradėjus dirbti pigiai vėliau būna tikrai sunku didinti kainą.“ Hische nerekomenduoja kūrėjams dirbti pagal valandinį darbo įkainį. Galutinis rezultatas, kliento teisės ir klientui suteikiamos autoriaus teisės kur kas svarbesni dalykai nei laikas, sugaištamas tam pasiekti. Nustatant viso projekto kainą, užsakovui būna aiškiau, už ką jis moka. Jeigu klientas, mokantis valandiniu įkainiu, vis reikalauja kažką pakeisti ir dėl to projekto įgyvendinimas labai užtrunka, galutinė kaina jį gali šokiruoti. Hische kainos orientuotos į kliento svorį rinkoje. Didelė tarptautinė įmonė sumokės daugiau nei vietinis ledų pardavėjas. Jei tarptautinis aprangos parduotuvių tinklas užsako sukurti reklaminio užrašo grafinį dizainą ir reikalauja, kad visos teisės jį naudoti būtų perduotos jam, už tokį darbą galima pagrįstai prašyti ne mažiau kaip 20 000 dolerių. „Bet pamėginkite tai suskaičiuoti pagal valandinį įkainį,“ – aiškina ji.


66

„Niekas nenori užsirekomenduoti kaip pigi darbo jėga! O pradėjus dirbti pigiai vėliau būna tikrai sunku didinti kainą.”

G

rafiniai užrašai kuriami rankomis nuo pat pradžios iki pabaigos. Iš pradžių Hische pieštuku nupaišo eskizų klientui. Patvirtinus vieną iš jų, galutinis rezultatas kuriamas kompiuterine braižymo programa. Kūrybinio darbo nekompiuterizuosi: už darbą galima imti pinigus, tik jei yra sukuriami piešiniai. Nepaisant itin siauros specializacijos, Hische savo įgūdžiais pavyksta gauti nemažas pajamas. „Turiu daug klientų ir pakankamai darbo, kad nesėdėčiau rankas sudėjus. Vieną dieną klientų gali sumažėti, bet vis tiek gausiu pajamų iš honorarų už šriftus ir kitokius darbus.“ Hische priklauso solidus prekių ženklas, nors galimybė steigti nuosavą agentūrą jos nevilioja. „Kalbant apie mano kūrinius, aš tiesiog privalau viską kontroliuoti. Noriu priimti tik tuos užsakymus, kuriuos galėsiu įvykdyti, pasiekdama visapusiškai tinkamų rezultatų. Puikiai žinau savo pranašumus ir trūkumus ir todėl žinau, kad turėčiau ir toliau dirbti individualiai. Iš manęs išeitų siaubinga viršininkė.“ Tačiau skatindama ir konsultuodama kitus, Hische didina ir savo pačios motyvaciją. Paklauskite, ką ji galėtų patarti pradedantiems verslininkams, ir ji pažers patarimų kaip iš gausybės rago. Išsiaiškinkite, ką norite daryti ir tada parodykite kitiems, kad tuo užsiimate. Jei norite kurti knygų viršelius, bet savo aplanke neturite panašaus darbo pavyzdžių, knygų viršelių užsakymų greičiausiai nesulauksite. Su žmonėmis elkitės mandagiai. Užmegzkite naujas pažintis ir užsirekomenduokite kaip malonus bendrauti žmogus. Niekas nenori dirbti su šikniumi. Susidraugaukite su kolegomis, dirbančiais toje pačioje srityje. Jie – jūsų pažinčių tinklas, o ne konkurentai. Mokūs klientai paprastai apie jus sužino iš kalbų, o ne vartydami geltonuosius puslapius. Sekite naujausias savo profesijos tendencijas. Žinokite aktualiausias temas ir karščiausias naujienas. Sužinokite, kas yra kas. Taip galėsite užmegzti ir palaikyti pokalbį, lengviau rasite naujų kontaktų. Padėkite kitiems. Kaip ir jums kažkas padeda žengti pirmuosius karjeros žingsnius, nepamirškite padėti tiems, kurie seks jūsų pėdomis. Paaiškinkite jiems tai, ko nemoko mokykloje, arba apie ką profesionalai atvirai nekalba. Dar vienas patarimas: nepamirškite daryti tai, kas jums patinka. Jei norite, kad karjera jums teiktų pasitenkinimą, liaukitės vertinti savo pasiekimus pagal vardus ir titulus, užrašytus jūsų vizitinėje kortelėje, ar milžiniškas jūsų atsakomybės ribas. Tikroji sėkmė – tai valandėlė, praleista dirbant su malonumu. „Nemėginkite surasti vieno didelio kintamojo, padėsiančio sudėlioti visas jūsų profesinės dėlionės dalis į savas vietas. Geriau įsivaizduokite vieną svajonių darbo dieną. Taip galų gale imsite daryti tai, kas jums iš tiesų patinka.“


67

BŪK

išskirtinis, novatoriškas, nepriklausomas, draugiškas aplinkai.

Stilingi, individualūs saulės energijos panaudojimo savo poreikiams sprendimai. Didelė Lietuvoje gaminamų saulės modulių pritaikymo architektūroje patirtis. Technologinė saulės elektrinių įrengimo kompetencija.

UAB Solet Technics | +370 5 2363691 | info@soltech.lt


Dar niekada pinigai neturėjo tiek daug galimybių. Mūsų investicinių sprendimų pasirinkimas dabar platesnis nei bet kada. Supkitės rinkos sūpuoklėse arba siekite stabilios grąžos ilgesnį laikotarpį kartu su mumis. Pasinaudokite didžiųjų teikiamais pranašumais. Jei pinigai galėtų rinktis, jie eitų pas pinigus. Sužinokite daugiau apie investicinio draudimo sutartis.

www.mandatumlife.lt

PINIGAI IR GYVENIMAS

Sudarant investicnio draudimo sutartį būtina atsižvelgti į tai, kad investavimas reiškia rizikos prisiėmimą, t.y. investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi.

MANDATUM LIFE LIETUVA, SALTONIŠKIŲ G. 2, VILNIUS, INFO@MANDATUMLIFE.LT

Leiskite pinigams rinktis


Life Magazine 2014 (Lietuva)