"Centras" Nr.2, 2016

DIZAINO KELIONĖS

i

Ekokapsulė – nepriklausomas mikronamas 1300 INTERJERŲ

Vila šeimai ir draugams Italijoje IMM 2016 Megatrendai

12

lietuviškŲ interjerŲ pagal Centrą

Mūsų dizaino tėvas – Feliksas Daukantas Laivų dizainas lietuvoje: galimybės ir iššūkiai

Kaina 4,90 € ISSN 1392-6063 2016: 2 (97) I 1

Nuotrauka – Sergio Chimenti

Konstitucijos pr. 15/5, Vilnius, tel.: + 370 5 2740385, idn@idnvilnius.lt, www.idnvilnius.lt

Italų dizaino namai – Vilnius

IDNVilnius

Turinys

2016: 2 (97)

Vyriausiasis redaktorius Vytautas Gurevičius vytautas@interjeras.lt

Kalbos redaktorė Žydrė Dargužytė 10 Organiška krantinės architektūra

stilius@interjeras.lt

62 Interviu su Ramón Esteve

Dizainerė-maketuotoja Živilė Narkevičiūtė Vyr. redaktoriaus padėjėja Gintautė Kisieliūtė centras@interjeras.lt

16 Ekokapsulė – nepriklausomas mikronamas

64 IMM 2016 Megatrendai

Redaktoriaus žodis Metų interjero‘15 konkurso apdovanojimų ceremonijos išvakarėse išleistas „Centro“ pavasario numeris atneša jums visą puokštę naujų idėjų, tendencijų ir įžvalgų.

22 Vila šeimai ir draugams

66 Cevisama 2016

26 Metų interjero konkursas.

Interjerų dvyliktukas

74 Ambiente

50 Viešbutis ant vandens

54 Retro žaidimai

84 Mūsų dizaino tėvas

88 Lietuviškas dizainas po vienu stogu

Architektūros kraštutinumų kupinas Porto kruizinių laivų terminalas ir slovakų sukurta ekokapsulė – du pavyzdžiai, iliustruojantys begalines šiuolaikinės architektų bendruomenės įtakos sferas. Jie kvestionuoja, analizuodami mūsų gyvenimą, verčia susimąstyti apie funkciją, ekologiją, gyvenimo organizavimą bendruomenėse, technologijų įtaką ir prisitaikymą prie jų. Jie tiesiog projektuoja mūsų ateitį – nesipriešinkite. Interviu su dviem garsiais architektais Kai-Uve Bergman (Danija) ir Ramon Esteve (Ispanija) – pamąstymai urbanistinėmis, gyvenimiškomis temomis.

Mūsų žurnalas, būdamas vienu iš Metų interjero konkurso partnerių, šiemet išdrįso išsirinkti savo interjerų 12-uką. Kadangi komisijos balsavimo rezultatai mums dar nebuvo žinomi, nes jie paaiškės kol žurnalas bus spaudžiamas, intriguos mūsų pasirinkimas ir komisijos nuomonės skirtumai. Įvykusios pagrindinės specializuotos parodos, kaip lakmuso popierėlis, atspindi dizaino industrijos situaciją ir nuotaikas. Kelne vykusi IMM ir Frankfurto Ambiente kasmet parodo kryptis, kuriomis judės baldų ir dizaino pramonė. Valencijoje vykstanti keramikos paroda Cevisama kaip ir kasmet renka geriausius architektų darbus ir numato madas plytelių pasaulyje.

Dizaino istorijos rubrikoje Jonas Malinauskas pristato savo mokytojo ir dizaino disciplinos pradininko Felikso Daukanto darbus ir veiklą. Šio iškylaus vyro jubiliejiniai minėjimo renginiai vyko prieš naujuosius.

58 Ščecino vasaros teatras

90 Paule Ka fotosesija

Dizaino kelionių rubrikoje pakviesime apsilankyti Italijoje ir Australijoje. Italo dėstytojo ir VDA studentų bendras darbas projektuojant laivus taip pat įkvepia keliauti.

Linkiu jums geros kelionės po architektūros ir dizaino pasaulį kartu su „Centro“ pavasario numeriu.

60 Interviu su Kai-Uwe Bergmann (BIG)

94 Laivų dizainas Lietuvoje: galimybės ir iššūkiai

Autoriai: Gabrielė Šermukšnytė Gintautė Kisieliūtė Jonas Malinauskas Rūta Būtėnaitė Šarūnas Šlektavičius Viktorija Petkevičiūtė Fotografai: Adam Gibson Alberto Ferrero Andrius Stepankevičius Darius Petrulaitis Giedrius Dagys Kernius Pauliukonis Leonas Garbačauskas Pedro de Pedra Sharyn Cairns Stuart Gibson Tomas Manina Viršelyje – Tomo Manina ir Juraj Fifik nuotrauka.

Pozityvai ir spauda UAB „Spaudos praktika“ Redakcija už reklamos turinį neatsako. Perspausdinti straipsnius, reprodukuoti nuotraukas be leidėjo sutikimo draudžiama. „CENTRO“ žurnalas leidžiamas nuo 1998 m., ISSN 1392-6063.

Leidėjas VšĮ „Aplink tave“, Konstitucijos pr. 23B-12, LT-08105, Vilnius.

Tiražas – 4000 egz.

Kaina – 4,90 Eur

Žurnalo partneriai:

organiška

krantinės architektūra Vieta: Oporto (Matosinhos), Portugalija.

Realizacija: 2014 m.

Plotas: 17 500 kv. m.

Fotografijos: FG+SG. Tekstas: Gintautės Kisieliūtės.

10 I 2016: 2 (97)

Architektūra

Porto miesto

kruizo terminalas – tai nedidelis uosto kompleksas, esantis Atlanto vandenyno pakrantėje, Portugalijos šiaurės vakaruose, suprojektuotas architekto Luἰs Perdro Silva. Projektą sudaro ne tik nauji pastatai, bet ir švartavimosi zonos bei visuomeninės erdvės. Pagrindinis pastatas sąveikaja su keletu esminių komplekso elementų: kruizinių laivų terminalu, prieplauka, Porto universiteto Mokslų ir technologijų jūrų parku, renginių salėmis bei restoranu.

Projekto realizavimo eiga buvo padalyta į kelias statybų stadijas: pirmoji – tai krantinė ir pagrindinis pastatas, kurie

i

jau yra baigti. Antroji – spindintis baseinas, esantis pagrindinio pastato šerdyje, bei trečioji – krantinė, jos apipavidalinimas ir mažesni pastatai, kurių statybos vis dar vyksta.

Pats projektas gimė dar 2004 m. Nuo tada idėja tapo gerokai išplėtota, pagerintas komercinis efektyvumas bei miesto integracija. Uosto terminalas gali priimti milžiniškus kruizinius laivus, kurių ilgis siekia net 300 m. Šis savotiškas kvartalas taip pat sudaro sąlygas socialiniams bendruomenės ryšiams, urbanistinėms erdvėms bei funkcionalumui.

Didelis dėmesys buvo skirtas žvejams – nenorėta įsiterpti tarp šios veiklos ir naujųjų erdvių, stengtasi išlaikyti darnius socialinių grupių santykius.

2016: 2 (97) I 11

i

DIZAINO KELIONÄ–S

12 I 2016: 2 (97)

Pagrindinis pastatas turi besąlygišką ryšį su naująja kruizinių laivų krantine, prieplauka bei gatve, besidriekiančia link miesto. Tokios kryptys ypač aktualios atvykstantiems ir išvykstantiems keliautojams. Juos čia taip pat pasitinka Mokslų ir technologijų jūrų parkas, renginių erdvės, restoranas, automobilių stovėjimo aikštelė.

Kerinčios lenktos molo formos išpildo pastato, kaip tarpininko, įsipareigojimą bei rolę ir apraizgo šias formas ašmenimis, pailginančiais eksterjero kiautą. Vienas iš fasadų – sukritęs į vidų, tarsi sraigtinė rampa, jungianti vidines funkcines zonas su išore. Susisukęs fasadas padėjo suformuoti centrinę pagrindinės patalpos ašį, kurios atvira erdvė ištįsta per visus keturis aukštus. Tokiame fone žmogaus figūra tampa itin smulki, lyg žaislinė, o toks kontrastas suteikia pastatui didingumo. Dalis fasado yra aklinai uždara, todėl architektūra, panaši į monumentalią skulptūrą, tapo centru, apjungiančiu tris pagrindines kraštovaizdžio zonas – jūrą, Porto miesto parką bei Matosinhos paplūdimį.

Viduje atsiskleidžia ryšys tarp įvairių funkcinių zonų.

Rūsys yra žemiau jūros lygio, o jame įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, erdvė, skirta jūreivystės ekspozicijai, jūros organizmų vivariumui, padedanti tyrinėti įvairias flo-

ros ir faunos rūšis. Rūsyje taip pat numatytos ir pagalbinės techninės patalpos. Pirmasis aukštas – tai vieta, susiejanti pastatą su miestu: čia sukasi keleivių bei vietinių gyventojų transporto priemonės, visuomeninis transportas, logistinė bagažo sistema, atvykimo bei išvykimo zonos, visa tai kuruojanti registratūra bei personalas, esantis salėje, kurios aukštis stiebiasi per visus keturis pastato lygmenis.

Antrajame aukšte visas plotas skirtas vien keleivių transportavimo, laukimo zonai bei keleivių paslaugų, aptarnavimo sektoriui. Kiti du aukštai turi suprojektuotas antresoles ir yra dvigubai aukštesni nei žemesnieji pastato lygmenys. Šios erdvės yra skirtos pagrindinei masei žmonių, kuriose

2016: 2 (97) I 13

DIZAINO KELIONÄ–S

FG+SG

i

14 I 2016: 2 (97)

išdėstytos mokslinės bei jūros inžinerijos, tyrimų laboratorijos, mokslininkų, tyrėjų biurai. Abu aukštai yra glaudžiai susiję su eksterjeru bei esmine pastato ašimi. Ketvirtame aukšte yra didžiulė patalpa, padengta blizgiu, švytinčiu paviršiumi, nukreiptu į uosto įlanką, kurioje vyksta daugybė Porto universiteto bei kitokių renginių, skatinančių ir atvykusius, ir vietinius prisijungti prie bendruomenės veiklų. Čia taip pat įrengtas ir nedidukas restoranėlis bei kelios administracinės zonos. Pastato stogas – tai lyg atomazga keliaujant per visą statinio architektūrą, lyg kylanti rampa, užsimenanti apie nesibaigiančius horizonto tolius.

Centrinis stoglangis išlaisvina šviesą, kuri pasiekia daugybę patalpų ir jas paskandina saulės spinduliuose. Geo-

metrinis spontaniškumas, matomas arkose bei plastiškose formose, sudaro dinamiškos, tačiau lengvos atmosferos įspūdį, o persidengiantis baltas gipsas bei stiklas tik sustiprina šią nuotaiką. Keraminių plytelių danga, švytinti saulėje ar atspindinti vandenį, perteikia Porto miesto tradicijas bei personalizuoja pastatą kaip unikalų, savitą bei vietovei nesvetimą architektūros paminklą, suteikusį miestovaizdžiui pridėtinės vertės.

Plastiška, skulptūriška struktūra – tai tarsi banguojantis, progresyvus bei ritmiškas kompozicijų šokis, virstantis savotiška muzika. Šiuo architektūriniu paminklu buvo atskleista trauka jūrai, žemei, jų tiesioginiams ryšiams bei judesiui, atsirandančiam ir nuo vėjo, ir nuo vandens, ir nuo saulės spindulių, mirguliuojančių kontrastų. Šis pastatas – tai lyg kvietimas, skatinimas patirti žmogaus bei jo kūrybos vaisių santykį su gamta ir jos reiškiniais, įkvepiančiais organišką architektūrą.

2016: 2 (97) I 15

i

DIZAINO KELIONĖS

EkokapsulĖ – nepriklausomaS mikronamas

Tomas Manina

Fotografijos: Tomas Manina.

Tekstas: Gintautės Kisieliūtės.

16 I 2016: 2 (97)

Architektūra

Mikronamas – tai protingas namas, kuriam energiją teikia saulė bei vėjas. Šios savybės suteikia galimybę žmonėms patogiau keliauti, neišleidžiant papildomų pinigų nakvynėms, taip pat net ir ergonomiškai gyventi. Šis būstas gali būti naudojamas kaip kotedžas, viešbutis, savo paskirtį atliekantis bet kur ir bet kada, arba kaip įkrovimo stotelė elektromobiliams. Ekokapsulė pasižymi dviguba išteklių gamybos sistema, leidžiančia išvengti periodų, kai energijos iš aplinkos

Projekto realizacija:

Nuo 2008 m. iki dabar

Gamyklos vieta:

Bratislava, Slovakija

Bendras grindų plotas:

8,2 kv. m

Laisvas grindų plotas:

6,3 kv. m

Kapsulės svoris:

1200 kg (1900 kg – su pilnais vandens konteineriais)

Energetinis našumas Vėjo energija: Saulės energija:

750 W 600 W

Baterijos pajėgumas:

10 kWh

Apšvietimas:

12 V LED šviestuvai

gaunama mažai. Tokiu atveju panaudojama tai, kas sukaupta didžiulėje baterijoje. Ovali mikronamo forma yra kruopščiai suformuota, siekiant išnaudoti maksimalų lietaus bei ryto rasos surinkimą. Tarsi membranos veikiantys vandens filtrai, instaliuoti

Tomas Manina

Ekokapsulės istorija prasidėjo dar 2008 m., kai Slovakijos architektūros studija Nice architects dalyvavo Andes Sprout Society idėjų konkurse, kuriame pateikė mažo namo modelio dizainą. Šis modelis jau turėjo tris pagrindinius požymius, kuriuos turi ir ekokapsulė: ovalią formą, padedančią sumažinti energijos praradimą, vandens surinkimo galimybę bei mobilumą. Projektas nesulaukė dėmesio šiame konkurse, tačiau buvo pastebėtas internetinių portalų kaip vienas iš įdomiausių, o dėl skatinimų toliau plėtoti idėją šiandien turime kur kas geresnį rezultatą.

2014 m. pagaliau buvo išleista antroji prototipo versija, turinti reikalingas energetines sistemas bei bateriją. Pirminis šio projekto tikslas buvo išplėtoti įperkamą ir ekologišką būstą masiniam vartojimui. Šiuo metu prototipas yra gana arti savojo tikslo ir manoma, jog masinis produktas už prieinamesnę kainą bus pradėtas gaminti jau šiais metais.

i

2016: 2 (97) I 17

Nice Visions

ekokapsulėje, yra sukurti tam, kad išvalytų 99,99 % bakterijų, išgrynintų natūralų vandenį bei paverstų jį geriamu. Namo struktūra taip pat buvo kurta atsižvelgiant į kuo mažesnius energijos praradimus. Tuščiavidurės sienos, užpildytos aukščiausios kokybės šilumine izoliacine plėvele, apsaugančia gyventojus nuo žvarbių aplinkos sąlygų, jų pokyčių. Tokia technologija taip pat beveik pasiekė pasyvaus namo sampratą. Žemo energetinio suvartojamumo sistema – rekupera-

Nice Visions

cija – padeda sumažinti išteklių sąnaudas bei pailgina baterijos gyvavimo laiką.

18 I 2016: 2 (97)

Viena iš mikronamo savybių – tai itin nesudėtingas mobilumas ir optimizuotas transportavimas. Šis namukas gali tilpti į standartinį krovininį konteinerį bei būti gabenamas po visą pasaulį. Ekokapsulę įmanoma pritaikyti ir kaip namelį ant ratų, suteikiantį galimybę keliauti po pačius įvairiausius pasaulio kampelius, negaištant laiko įsikūrimui bei daiktų susikrovimui viešbutyje ar nakvynės namuose. Biologinės atliekos yra renkamos kompostiniame tualete, o duše bei virtuvėje naudojamas ir šiltas, ir šaltas vanduo. Būste yra numatytos dvi vandens cisternos, kuriose laikomas atsarginis vanduo, naudojamas tuo atveju, jei baterija yra išsikrovusi, o aplinkos sąlygos nesuteikia pakankamos energijos tuo metu.

Kad ir kaip bebūtų, pagal atliktus išsamius skaičiavimus, tikimybė, jog aplinkoje susiklostys sąlygos, nesuteikiančios jokios (nei saulės, nei vėjo) energijos daugiau nei 4 dienas, yra beveik neįmanoma. Vienas iš projekto autorių ateities planų, susijusių su kapsulės tobulinimu, – degimo įrenginys, kurį planuojama naudoti šildymui.

Tomas Manina

2016: 2 (97) I 19

Nice Visions Nice Visions

vienvietė), virtuvės spintelės, talpykla. Projektą galima kiek individualizuoti – pasirinkti fasado spalvą, baldų bei grindų medžiagas ar prietaisus. Yra galimybė pasirinkti papildomą įrangą – nediduką šaldytuvą, skalbimo mašiną.

Mikronamo korpusas yra pagamintas iš aukšto atsparumo stiklo pluošto, persidengiančio su aliuminiu rėmu, o viduje įrengta protingo namo sistema ir sensoriniai davikliai, valdomi planšetiniu kompiuteriu. Namas šildomas per grindis, o ventiliavimui naudojami langai ar rekuperacinė sistema. Baldai pagaminti iš lengvų, korėtų faneros plokščių. Namuke yra stalas, spintelės, kabykla, sulankstoma dviguba lova (gali būti naudojama ir kaip

20 I 2016: 2 (97)

Ekokapsulė buvo sukurta žmonės, norintiems praleisti ilgą laikotarpį lauke: mokslininkams, fotografams, girininkams ar tiesiog turistaujantiems gamtoje. Taip pat tokios kapsulės dėl lengvo transportavimo gali būti naudojamos kaip išsigelbėjimas žmonėms, patekusiems į ekstremalias situacijas, tokias kaip žemės drebėjimo nusiaubtos vietovės, pastogės praradimas dėl stichinių nelaimių. Tai gali tapti puikiu sprendimu ir norintiems gyventi brangiuose miestuose, nes suderinus su savivaldybėmis ar kitomis institucijomis, ekokapsulės gali būti įrengiamos tiesiog ant kitų namų stogų ar parkuose, nes yra visiškai nepriklausomos – nereikalauja elektros norint naudotis vandeniu bei kitais energetiniais ištekliais. Ekokapsulė taip pat atitinka visus saugumo reikalavimus, taigi ji – puikus ateities projektas, kurį dar šiek tiek išplėtojus bei patobulinus, galima sėkmingai pritaikyti ir mieste, ir gamtoje.

2016: 2 (97) I 21

i

DIZAINO KELIONĖS

vila

šeimai ir draugams Vieta: Montebelluna, Italija.

Realizacija: 2015 m.

Plotas: 1000 kv. m.

Fotografijos: Alberto Ferrero.

Tekstas: Gintautės Kisieliūtės.

22 I 2016: 2 (97)

Architektūra

i

T

arp Venecijos ir Dolomitinių Alpių, Montebelluna apygardoje, įsikūrusi erdvi vila, kurios vietovė yra strategiškai palanki matyti pastatą kaip dvitūrę skulptūrą. Pro namo langus atsiskleidžia du kraštovaizdžiai: iš vienos pusės susisiekimas su miesteliu – gatvė, besidriekianti link jo, kitoje – privatus sodas, toliau virstantis slėniu bei Montello kalvomis. Projekto autorius – italų kilmės architektas bei dizaineris Giorgio Zaetta.

Pagrindiniai jo tikslai – atskleisti urbanistinę architektūros pusę natūralioje aplinkoje, nekontrastuojant su ja. Ši vila, pavadinta „Namu C”, – tai būstas jaunai verslininkų porai, turinčiai tris mokyklinio amžiaus vaikus. Projektuojant buvo atsižvelgta į jų kasdieninį gyvenimą, laisvalaikį,

Pagrindinis įėjimas, leidžiantis patekti į antrąjį aukštą, yra vakarinėje pusėje – tarp metalinės sienos bei inovatyvaus lenkto lango, kuris tarsi tiltas sufleruoja kelią į namus.

Langai, pagaminti iš didžiulių sustiprinto stiklo lakštų (kai kurie iš jų siekia net 5x3 metrų dydį), atrodo įspūdingai.

Dėl pamatų, kurie yra šiek tiek atitraukti nuo fasado išorinių plokštumų, namas kilstelėtas, o apatinės kraštinės dar ir subtiliai apšviestos, atrodo, lyg pastatas sklendi ore – lengvas, magiškas, pritampantis prie aplinkos.

o praturtinus namą papildomomis funkcijomis, sukurtos sąlygos patogiai rengti susitikimus su draugais bei šeima ateityje. Namo plotas siekia beveik 1000 kv. m ir yra paskirstytas per du aukštus: apatiniame numatytos gyvenamosios, aktyvios zonos, turinčios glaudų tiesioginį ryšį su gamta. Čia taip pat yra garažas bei rūsys. Aukštesniajame lygmenyje įrengtos poilsio, ramybės, susikaupimo patalpos, yra terasa, atrodanti lyg apželdintas laivo denis. Nuo čia galima grožėtis baseinu, esančiu sode.

2016: 2 (97) I 23

medžiaga. Vakarinis fasadas dengtas įvairaus dydžio plieninėmis, šalavijo spalva dažytomis plokštėmis. Samanas primenantis tonas subtiliai susilieja su aplinka, tačiau dinamiška stačiakampių kompozicija suteikia gyvybės.

Vonios kambariams buvo skirtas didžiulis dėmesys ir rastas būdas, kaip į juos prisivilioti natūralią dienos šviesą.

Antrajame aukšte, paslinkus stogą, suformuoti stoglangiai, dėl kurių vonios kambariai dabar skendi saulėje. Pirmajame namo lygyje higienos patalpos turi didžiulius langus, pro kuriuos matosi žaluma, leidžianti atsipalaiduoti bei grožėtis augmenija. Sodas regimas ir iš sporto salės, kurioje numatyta ne tik sveikatingumo, bet ir atsipalaidavimo zona su sūkurine vonia, atskiru tualetu bei patalpomis, skrtomis svečiams apgyvendinti. Ir architektui, ir užsakovams svarbi švari, neperpildyta aplinka, itin aktualu buvo numatyti daiktų, drabužių talpyklas. Patogiai išdėstytos po visą namą jos užima net 200 metrų.

Žvelgiant nuo įvažiavimo, akimirksniu atskleidžiamas dvigubas pastato aukštis ir jau nuo čia regimas pirmojo lygmens ryšys su kraštovaizdžiu. Tikmedžio lentomis nuklota terasa įrėmina pastatą ir praturtina koloritą, o prabangos jam suteikia ištisa siena, dekoruota vientisa Corian

24 I 2016: 2 (97)

Pirmajame aukšte vyrauja atviros erdvės, kurių centrine ašimi tapo virtuvė su milžinišku, 4 metrų ilgio valgomojo stalu, pagamintu panaudojus medines lentas iš būsto savininko gamyklos. Šalimais juodai dažytoje sienoje aukštai sumontuotas židinys, skirtas barbecue – toks buvo užsakovo noras. Priešais didžiulę U formos sofų kombinaciją buvo palikta švari balta siena filmų peržiūroms – ši zona skirta susibūrimams. Pagrindinė virtuvė įrengta antrame aukšte – namo šerdyje, – nes norėta laikytis itališkų maisto ruošimo tradicijų, kurios šeimos gyvenime itin puoselėjamos. Virtuvė atskyrė gyvenamąją ir miegamąsias erdves. Patogiai dviem eilėmis išdėstyta virtuvės įranga bei šalimais esantis šeimos valgomasis su aštuonviečiu, iš Corian medžiagos išlietu stalu, leidžia erdviai bei patogiai išsidėstyti reikmenis ir grožėtis pro langus giedrais vakarais matoma Venecija, esančia vos už 43 km. 5 metrų ilgio plieninis virtuvės stalviršis su integruota kaitlente ir šalia esančiu šeimyniniu pusryčių ar užkandžių stalu, suteikia šiltai, šviesiai aplinkai modernumo. Iš svetainės matomoje lauko sienoje sumontuotas židinys gali džiuginti poilsiaujančius ir viduje, ir terasoje.

Miegamieji užima visą pietinę namo dalį. Tikmedžio lentomis nuklota didžioji dalis patalpų, nes norėta jų nesuskaidyti, o, be to, ši mediena suteikė jaukumo, natūralumo.

Visi pagrindiniai santechniniai prietaisai bei aksesuarai – praustuvai, įmontuojamos vonios, dušai, rankšluosčių laikikliai – pagaminti iš atsparios bei ilgaamžiškos Corian medžiagos. Šeimininkų miegamasis turi privatų vonios kambarį, drabužinę bei išėjimą į terasą per slankiojantį milžinišką langą.

Viena iš smagiausių architekto idėjų – tai tarsi meno kūrinys – koridoriuje pakabintas apvalus veidrodis plieniniu rėmu, kurį pastūmus atsiveria šachta, į kurią metami nešvarūs drabužiai, patenkantys tiesiai į didžiulį krepšį, esantį pagalbinėse patalpose – tai tarsi šmaikšti užuomina apie gyventojų paprastumą bei charakteringumą. Šis šeimos namas yra subtilus, bet modernus architektūrinis objektas, estetiškai pateiktas gamtos apsuptyje. Projekto atlikime atsispindi solidus bei skrupulingas architekto Giorgio Zaetta darbas bei jo paties asmeninė patirtis gyvenant nedideliame miestelyje, gerbiant kraštovaizdį, tačiau nepamirštant ir gyventojų svarbos.

2016: 2 (97) I 25

i

INTERJERŲ 12-TUKAS

Barzdaskučių salono interjeras – tikriems džentelmenams Fotografijų autorius: Leonas Garbačauskas.

Eugenijus Juozapavičius

26 I 2016: 2 (97)

Tikra atgaiva šioje barzdotų vyrų šiandienoje – architekto Eugenijaus Juozapavičiaus projektuotas barzdaskučių (ang. „barber shop“) salonas tikriems džentelmenams, vertinantiems klasikinį barzdos skutimo bei priežiūros ritualą. Šis 60 kv. m salonas, skirtas barzdų auginimo atgimusios mados ideologijos gynėjams, atidarytas Vilniaus ir Islandijos gatvių kryžkelės kampinio namo dengtame kieme.

Pagrindinis šio prabangaus salono savininko pageidavimas buvo sukurti stilingą, solidumu alsuojančią šiuolaikinių džentelmenų oazę.

Architektas salono erdvę padalino į dvi funkcines zonas – darbinę, kurioje ir vyksta magiškasis barzdaskutystės ritualas, gražinamos džentelmenų barzdos ir laukiamojo-klubinę, joje susirinkę barzdočiai vaišinasi tauriaisiais gėrimais, traukia kvapnius cigarus ir maloniai bendrauja.

Pasak architekto E. Juozapavičiaus, pagrindinė interjero koncepcija buvo sukurti erdvę vyrams, ypač vertinantiems tradicinius džentelmeno gyvenimo būdo malonumus, tačiau neužmirštantiems, ką reiškia „vaikščioti skustuvo ašmenimis”. Idėją interjere pavyko atskleisti interpretuojant „didžiųjų atradimų ir nuotykių” epochos estetiką.

Nuotaikai sustiprinti architektas darbo zonoje esančių stalų bei reikmenų spintų formas parinko, kaip pats teigia, artimas nautikos pasauliui. Iš už Atlanto atkeliavę barzdaskučių krėslai, kuriuose, architekto spėjimu, per šimtmetį papasakota ne viena Hemingvėjaus verta istorija, vilioja savo autentiška ir išraiškinga forma.

Poilsio-laukiamojo zonoje išdidžiai stovintis pokerio stalas – mėgstamo džentelmenų sporto atributas – bendravimo zonos centras.

Aplink jį – akį traukiantys, aštrūs, griežti, bet taip pat ir viliojantys aeronautikos dvasios, aliuminio lakštais kniedyti krėslai. Prabangių gėrimų baras pagamintas iš XX a. pradžios vokiško elektros prietaiso. Interjero autorius neabejoja, jog šis tarnavo 20000 mylių po vandeniu. E. Juozapavičius kruopščiai apgalvojo kiekvieną smulkmeną: jaukiai apšviestos tekstūrinio medžio ekspozicijos lentynos dažytuose rėmuose, dengtos patina, primena praviras kelionines skrynias, su ekspedicijų trofėjais, užjūrio prekėmis.

Pasak architekto, interjero idėja, paslėpta spalviniame kontraste, – šilta, jauki gyvenimo mačiusio medžio tekstūra kontrastuoja su pilka skustuvo ašmenų šaltumo spalva.

2016: 2 (97) I 27

i

INTERJERŲ 12-TUKAS

Ažūrinis interjeras nuostabios gamtos apsuptyje Fotografijų autorius: Kernius Pauliukonis.

Gabija Pažarskytė

28 I 2016: 2 (97)

Grakštus, grafiškas, modernus interjero dizainerės Gabijos Pažarskytės kurtas interjeras džiugina jauną šeimą, auginančią du vaikus. Pagrindiniai užsakovų reikalavimai buvo paversti šiuos Vilniaus centre esančius, 138 kv. m dviejų aukštų namus ant polių, jaukiais, paprastais bei funkcionaliais. Norėta išsaugoti erdves ir įleisti kuo daugiau natūralios šviesos.

Pasak interjero autorės, pati namo ant polių architektūra bei lokacija – namas stovi miške – natūraliai padiktavo pagrindines namų interjero gaires. Interjero dizainerė, kurdama interjerą, paliko daug laisvo ploto judėti, suprojektavo praktiškas, funkcionalias daiktų laikymo zonas.

G. Pažarskytė stengėsi jaukų gamtos vaizdą, atsiveriantį pro didelius vitrininius langus, perkelti į namų vidų. Interjere gausu natūralių medžiagų, paviršių, detalių. Baltai pilkas interjero koloritas tarsi susilieja su snieguotos gamtos grožiu, matomu pro didelius langus. Panašu, kad šiltuoju metų laiku sužaliavęs miškas turėtų tapti pagrindiniu šio interjero akcentu bei puošmena.

Pirmame šio namo aukšte suprojektuoti miegamieji kambariai su voniomis, o antrame – gyvenamoji dalis su svetaine bei virtuve. Jauni namo šeimininkai – daug literatūros skaitantys žmonės, tad didelį dėmesį interjero dizainerė skyrė namų bibliotekai. Ši organiškai įsiliejo į svetainėje išnyrančių laiptų dalį. Kita bibliotekos dalis taip pat vos pastebimai atsiranda spintelėse prie televizoriaus. Čia esančios juodos, grakščios kopėtėlės yra ne tik funkcionalus elementas, bet ir sustiprinantis ažūriško interjero įspūdį. Pagrindinėje gyvenamojoje namų dalyje – svetainėje – yra ir židinys, tarsi pakartojantis televizoriaus formą. Supamasis krėslas suteikia erdvei žaismingo prieskonio. Šviesūs namų tonai, paskaninti kai kur atsirandančių tamsių akcentų, kuria smagią, ritmingą bei lengvą interjero atmosferą. Harmonija tarp kiekvieno interjere nutūpusio, savo nenuginčijamą vietą radusio daikto bei kitų elementų, suteikia ramybės, jaukumo ir užtikrintumo jausmą, kurį pabrėžia vaizdai, atsiveriantys pro vitrininius langus.

2016: 2 (97) I 29

i

INTERJERŲ 12-TUKAS

Biuras-namai:

įspūdingi interjero sprendimai, skatinantys darbuotojų kūrybiškumą Fotografijų autorius: Leonas Garbačauskas.

Viačeslavas Malenko

Luka GalinytĖ

Greta FrišmantaitĖ

30 I 2016: 2 (97)

A2SM architektų komandos narys Viačeslavas Malenko kartu su talkinančiomis kolegėmis – Greta Frišmantaite ir Luka Galinyte – sukūrė įspūdingą, aukšto lygio, itin žaismingą, originalių sprendimų gausa pasižymintį 6700 m2, septynių aukštų „Danske Bank IT centro“, įsikūrusio Vilniaus centre, interjerą. Šis buvo kuriamas neretai visą parą dirbantiems darbuotojams.

Pagrindinis užsakovas – čia dirbantys žmonės, tad jų buvo paklausta, kaip jie norėtų, kad erdvės būtų įrengtos, kokios turėtų būti pasitarimų kambarių temos. Juk jie – pagrindiniai šio pastato „gyventojai“. Dėl šios priežasties architektai pagrindine koncepcija pasirinko namų erdvę. Daug jaukių poilsio zonų, pasitarimo kambarių, nevaržanti darbo aplinka, suskirstyta mažomis komandomis. Šios pagyvintos gatvės menininkų piešiniais bei funkcionaliomis pertvaromis. Siekta, kad šis interjeras skatintų kūrybiškumą, laisvumą bei produktyvumą. Pagrindinis pirmas aukštas buvo paskirtas darbuotojų atgaivai, poilsiui bei pozityvumo atradimui. Čia įrengtas sporto klubas, restoranas, žaidimų zona su golfo simuliatoriumi.

„Biuras turi būti ne tik gražus, bet ir efektyvus bei jaukus. Čia stovinčios būdelės skaido darbo erdvę, veikia akustiškai, jose žmonės gali pailsėti, susikaupti bei atlikti tam tikrų darbų“, – apie žaismingus minkštus daugiafunkcius baldus-būdeles pasakojo architektas Viačiaslavas Malenko.

Visame interjere apstu originalių, maloniai nustebinančių sprendimų. Susitikimų kambariuose esantys elementai simbolizuoja šalis, kuriose veikia įmonės padaliniai. Kai kurios erdvės įrengtos darbuotojus įkvepiančioms asmenybėms. Jose – portretai su įmantriomis citatomis. Kaip jau minėta, gatvės menininkų ir grafikų indėlis čia labai svarbus.

Architektai suformavo kiekvieno aukšto spalvinę gamą, kuri leidžia lengviau orientuotis darbuotojams bei pastato svečiams. Prie sienų apdailos dirbo didelė profesionalų komanda. Pasak architekto, būtent tai išskiria šio biuro interjerą iš daugybės kitų.

Interjere pasirinktos natūralios medžiagos: medis bei metalas. Architekto teigimu, viskas padaryta taip, kad žmonės nebijotų naudotis daiktais, jaustųsi jaukiai ir patogiai, o patys daiktai laikui bėgant atrodytų gražiau bei asmeniškiau. Tai – namų tęsinys darbe.

2016: 2 (97) I 31

i

INTERJERŲ 12-TUKAS

Pasaulinių didmiesčių dvasia

Kauno picerijoje Fotografijų autorius: Leonas Garbačauskas.

Artūras Čižiūnas

32 I 2016: 2 (97)

Kauno Lampėdžių rajone 73 kv. m restoranas sužibo didmiesčio stilistika. Picerija, norintiems ne tik išsinešti maistą į namus, bet ir pavalgyti vietoje, kur alsuoja Londono, Paryžiaus ir kitų didmiesčių dvasia. „Tokia interjero stilistika būdinga didmiesčių restoranams, barams“, – teigia interjero autorius Artūras Čižiūnas.

Užsakovo pageidavimas buvo sutalpinti visą gamybinę zoną šiose patalposes tam, kad būtų pakankamai vietos paruošti užsakymams, gautiems telefonu. Didžioji dalis ploto – 48 kv. m – yra skirta sandėliavimui ir virtuvei, o klientų aptarnavimo zonai beliko 25 kv. m. „Teko pasistengti sukurti ne tik virtuvę ir gamybinę zoną, tačiau įtikinti užsakovus, kad reikėtų ir bent kelių staliukų ar sėdimų vietų pačiame bare. Beveik iš dvylikos pateiktų galimų variantų užsakovui pavyko išsirinkti tinkamiausią variantą, kuriame pavyko viską sutalpinti, paliekant vietos ir interjero sprendimams“, – pasakoja interjero dizaineris Artūras Čižiūnas.

Interjero stilistiką dizaineris parinko, kaip pats sako, neįprastą, tačiau paties labai mėgstamą ir po truputį populiarėjančią Lietuvoje – urbanistinę. Interjero dizaineris jau yra ją pritaikęs keliuose anksčiau kurtuose barų bei restoranų

interjeruose, ne išimtis buvo ir ši picerija. Projektuojant atsižvelgta į patalpas bei jų konstrukcijas. „Palikau betonines lubas, pastaruoju metu itin populiarias interjeruose, virtuvės zonoje sienų apdailai naudotos neglaistytos plytos – jos nudažytos, o klientų zonoje viena siena buvo dekoruota panaudojant derančią klinkerinių plytų apdailą, suteikiant tekstūros interjere“, – pasakoja interjero autorius. Grindims buvo parinktos šešiakampės plytelės. Sienos sutvisko graffiti piešiniais.

Graffiti kūrinio autorius – dekoratorius Andrius Lekevičius. Su šiuo menininku Artūras Čižiūnas bendradarbiauja jau beveik dešimtmetį. „Jis įgyvendina visus įnoringiausius mano sumanymus – nuo klasikinių sienos dekorų iki moderniausių betono ir surūdijusio metalo imitacijų“, – džiaugiasi interjero dizaineris. Piešinys ant picerijos sienos tarsi atspindi didmiesčio gatvės ritmą. Šiose gatvėse gausu įvairiausių graffiti piešinių, kurie susijungia, persipina ir netgi dengia vieni kitus. „Tai tarytum nenutrūkstantis, nuolat pulsuojantis jaunatviškos saviraiškos būdas. Būtent toks dekoras ir buvo pasirinktas šiam greito maitinimo restoranui, kuris orientuotas į jaunesnį ar vidutinio amžiaus pirkėją“, – teigia šio jaunatviško, išsiskiriančio interjero autorius Artūras Čižiūnas.

2016: 2 (97) I 33

i

INTERJERŲ 12-TUKAS

LSMU gimnazijos logotipo spalvomis spinduliuojanti

moksleivių poilsio zona Fotografijų autorius: Leonas Garbačauskas.

Edita Stankevičiūtė

34 I 2016: 2 (97)

Prieš trejus metus Kaune atidaryta jaunatviška Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija, ugdanti vos per šešis šimtus mokinių, po truputį keičia savo „rūbus“ į modernesnius, šiuolaikiškesnius. Gimnazija kreipėsi į modernios ir dinamiškos architektūros ir interjero projektavimo studijos „Righetto“ vadovę, architektę Editą Stankevičiūtę, ir paprašė suprojektuoti poilsio zoną, skirtą mokinių laisvalaikiui per pertraukas arba po pamokų.

200 kv. m pailga poilsio zonos erdvė gali pasirodyti šioks toks iššūkis. Čia užsakovai prašė suprojektuoti daugiafunkcines erdves, skirtas poilsiui, namų darbams atlikti, darbui kompiuteriais bei konferencijoms. Architektė sumanė išnaudoti buvusias angas sienoje: čia ji sukūrė neįpareigojančiam pasisėdėjimui skirtas vietas. Ant didelių palangių pūpsančios žaismingos dekoratyvinės pagalvėlės taip pat kviečia prisėsti.

Renovuotos patalpos sužibo raudona-mėlyna deriniais. Tai LSMU gimnazijos logotipo spalvos.

Pagrindinėje 65,5 kv. m poilsio erdvėje architektė suprojektavo konferencijoms bei darbui kompiuteriais skirtas zonas. Konferencijoms pritaikyta erdvė savo formomis spinduliuoja skandinavišką stilistiką, tačiau raudona grindų danga bei mėlynasis lubų plotas suteikia valiūkiško smagumo pojūtį. Juodų ir permatomų kėdžių derinys taip pat sušvelnina kiek griežtoką sąvokos „konferencija“ reikšmę. Visą šį žavų ansamblį vainikuoja vienos iš garsiausių šiuolaikinio skandinavų dizaino bendrovių Muuto gaminys – spalvingų laidų, minimalistinių formų šviestuvai.

Darbo kompiuteriais zonoje kėdės baltos, jos kontrastuoja su kitoje patalpos pusėje esančiomis juodomis. Mediniai baldai suteikia patalpai minkštumo bei jaukumo. Mėlyni sėdmaišiai, jungiantys šias dvi zonas, tiesiog žiba raudonų grindų fone bei tarsi pratęsia didelių palangių siūlomą funkciją – prisėsti ir atsipalaiduoti tarp šių dviejų zonų.

2016: 2 (97) I 35

i

INTERJERŲ 12-TUKAS

Miško pasaka – funkcionalus butas, PASAKOJANTIS gamtos istorijas Fotografijų autorius: Andrius Stepankevičius.

Gintautė KISIELIŪTĖ

36 I 2016: 2 (97)

„Miško pasaka“ – taip pusiau juokais buvo pavadintas 56 kv. m interjero projektas, nes būsimų gyventojų pageidavimai nuolat siejosi su natūralumu ir taip ilgainiui susiformavo būsto, kupino gamtos detalių, koncepcija. Norėta sukurti namus, į kuriuos gera grįžti, ilsėtis, tačiau taip pat jausti jų išskirtinumą, gyventojų charakterių bei gyvenimo būdo atspindžius. Šiuolaikiškas, lengvas, švarus, išgrynintų formų interjeras, skirtas jaunai porai, sukurtas Antakalnio rajono daugiabutyje, beržų apsuptyje. Būtent todėl sienos buvo dekoruotos grafiškais tapetais, vaizduojančiais medžių kamienus, o šalia atsirado ir pagal užsakymą suprojektuota kabykla bei raktų dėžutėinkilas, kabantis ant šakos. Šios nedidelės detalės tapo savotiškomis gairėmis, kuriomis norėta eiti toliau – taip atsirado ir kelmus primenantys pufai, samanų atspalvio kilimas.

Kadangi butas nėra labai didelis, o norėta nejausti vietos trūkumo, pagrindinė erdvė buvo išlaikyta atvira ir stilistiškai nesuskaidyta. Čia numatytas ir minkštas kampas, skirtas poilsiui, ir supamasis krėslas – vienintelis baldas, atkeliavęs iš senųjų gyventojų namų, o priešais – kruopščiai suprojektuota sekcija su knygų lentyna bei dar vienu akcentu – švytinčiais apuokais. Kampu išsidėsčiusi virtuvė, valgomojo stalas bei įėjimas į erdvią terasą – visos šios zonos persidengia, todėl sudaromos sąlygos nenutrūkstamam gyventojų bei atėjusių svečių bendravimui. Siena, dekoruota parketlentėmis, akcentuoja valgomojo

zoną ir suteikia jai jaukumo, o svetainės zoną šiek tiek apibrėžia pakabinamų lubų išpjova viršuje.

Vos viena nedidele pertvara pakoreguotas buto planas leido suprojektuoti buitinių daiktų talpyklą, taigi visi prietaisai ir higienos reikmenys slepiasi už papildomų durų. Miegamasis – tai jauki vieta poilsiui, neturinti bereikalingų detalių, sukeliančių netvarkos įspūdį, o siekiant detalumo, net spintelės prie lovos ir žaismingas kosmetinis staliukas buvo projektuojami pagal užsakymą. Čia siekta ypatingos harmonijos, todėl dominuoja pilkšvi atspalviai – melsvai pilki tapetai bei dvigulė lova, aptraukta dviejų atspalvių audiniu ir dekoratyviai surištu lovūgaliu. Originalūs sieniniai šviestuvai bei kosmetinis staliukas su ratukais suteikia kambariui žaismingumo, o gelsvos užuolaidos – skaistumo, šviesos.

Vonios kambaryje dominuojantys žemės tonai sukelia ramybės oazės atmosferą. Čia baldams buvo panaudota ta pati mediena kaip ir viso buto baldams, taip išlaikant vientisumą. Grindys išklotos pilkomis, cementą šiek tiek primenančiomis, o sienos – baltomis plytelėmis. Toks sprendimas padėjo pakabinamiems baldams išsiskirti šviesiame fone.

Siekiant suformuoti stilingą, jaukų, neperkrautą interjerą, buvo pasirinktos natūralios medžiagos, neutralūs tonai, taip pat priimti sprendimai, leidžiantys sutaupyti erdvę, ergonomiškai išdėstyti baldus bei kitus elementus. Taip pat didelis dėmesys buvo skirtas projektuojamų baldų struktūroms, jų kompozicijoms bei estetikai.

2016: 2 (97) I 37

i

INTERJERŲ 12-TUKAS

Futuristinis „Skytech“ salono interjeras perkelia į ateitį Fotografijų autorius: Leonas Garbačauskas.

Akvilė Myško-Žvinienė

Vaida Atkočaitytė

38 I 2016: 2 (97)

Futuristinis kompiuterine ir skaitmenine technika prekiaujančio salono SKYTECH.LT, esančio Vilniuje, 125,6 kv. m interjeras tikrai traukia akį. „Siekėme, kad kiekvienas pirkėjas, peržengęs salono slenkstį, pasijustų atsidūręs ateityje – tad kompiuterinės ir skaitmeninės technikos naudotojams padovanojome futuristinę laiko kapsulę“, – pasakojo interjero architektės Vaida Atkočaitytė ir Akvilė Myško-Žvinienė.

Pagrindinis užsakovo pageidavimas buvo parduotuvės erdvėje sutalpinti didelį kiekį kompiuterinės ir skaitmeninės technikos prekių. Interjero architektės sumanė šias prekes suskirstyti pagal funkciją ir dydį. Pagrindinėje salėje buvo įrengtos laisvai pastatomos vitrinos smulkioms prekėms, o sienų nišose įrengtose vitrinose eksponuojamos stambios prekės, nišose languose – konkretaus tiekėjo prekės. Užsakovo pageidavimu, buvo suprojektuota trijų sėdimų vietų internetinės savitarnos zona. Paskutinis užsakovo prašymas pagrindinei parduotuvės erdvei – įrengti registracijos zoną, kuri būtų lengvai pasiekiama, o pagrindinis jos baldas – išsiskiriantis iš kitų.

Pasak interjero autorių, pagrindinius planinius sprendimus padiktavo besikeičianti jau gyvavusios parduotuvės funkcija. Vienas iš didesnių iššūkių – funkciškai iš naujo suprojektuoti ir pagrindinės, ir pagalbinės, jau dirbančios

parduotuvės patalpas ne tik perkuriant prekybos salę, bet ir naujai sukuriant savitarnos terminalus bei internetinės parduotuvės prekių atsiėmimo punktą. Be pagrindinių klientų lankomų zonų, iš esmės buvo perprojektuotos pagalbinės prekybos salono patalpos: sukurtos papildomos darbo vietos vadybai, technikui, pasirūpinta, kad sandėlio prekės būtų lengvai pasiekiamos ne tik sandėlio darbuotojui, bet ir salono personalui, vadybai bei internetinės prekybos atsiėmimo punkto darbuotojui.

Interjero architektės jau anksčiau yra dirbusios su šia įmone. Tai – tęstinis projektas. Autorės išlaikė tuos pačius projektavimo principus bei pasirinko tą patį futuristinį stilių. Pagrindinėje prekybos salono erdvėje numatytos lakoniškos baldų ir elementų formos. Dominuojančios spalvos – juoda ir balta. Bendrą koloritą pagyvina įmonės firminės žalios spalvos akcentai, kurie išryškėja ant registratūros baldo. Tam, kad būtų sustiprinta futuristinio interjero stilistika, pagrindiniai interjero elementai įgavo geometrinių formų. Pagrindinis bendros prekybinės salės akcentas – aptakių formų penkios pastatomos vitrinos, kurios vizualiai sujungiamos su raštu grindyse. Menama grandinėlė klientą palydi link savitarnos baro, kur sukuriama galimybė pačiam peržiūrėti prekes bei jas užsisakyti.

2016: 2 (97) I 39

i

INTERJERŲ 12-TUKAS

Lengvai griežtas, šaltai šiltas

interjeras Naujamiestyje Fotografijų autorius: Leonas Garbačauskas.

Indrė Sunklodienė

40 I 2016: 2 (97)

Vilniaus Naujamiesčio namų kvartale, jaukioje Vivulskio gatvėje, interjero dizainerė-architektė Indrė Sunklodienė suprojektavo šiuolaikišką, modernų, medžiu kvepiantį interjerą. Oficialiai būstas įrengtas visai šeimai, tačiau iš esmės čia gyvena tik vienas šeimos narys – jaunas studentas. Butas prisipildo klegesio bei jaukaus šurmulio tuomet, kai Vilniuje studijuojančio sūnaus atvažiuoja aplankyti palaikanti šeima, gyvenanti kitame mieste.

Pagrindiniai užsakovų reikalavimai buvo suprojektuoti skandinavišku stiliumi dvelkiantį interjerą, kuriame būtų gausu šilumos įspūdį kuriančios medienos apdailos, bet kad formos išliktų griežtos, kiek minimalistinės. Funkcionaliai suplanuotos erdvės ir apdailų kokybė – visa tai būsto savininkams taip pat buvo labai svarbu.

Interjero autorės teigimu, dirbti sekėsi puikiai – malonumas lydėjo nuolat, nes šeima yra atvira idėjoms bei siūlomiems sprendimams.

Kaip pagrindinį būsto akcentą, Indrė Sunklodienė išskiria rombo formos plyteles, esančias valgomojo zonoje. Plytelės žaismingai įsilieja į medines grindis, taip atskirdamos funkcines zonas ir jas sujungdamos. Žiūrint iš viršaus, atrodo, tarsi

jos būtų pridėtos „Photoshop“ programa, o tai iš tiesų smagi optinė iliuzija! „Idėja gimė, kai klientai pareiškė norą kloti plyteles po valgomuoju stalu – dėti plyteles kvadratu būtų buvę kiek absurdiška, taigi gavosi visai smagus faktūrų žaidimas ant grindų. Beje, kelios faktūros ir spalvos kartojasi lubose, svetainėje atsirado medinių tašelių elementas, betono tipo tinkas bei dalis lubų dengta tapetu miegamajame“, – pasakoja interjero autorė.

Interjere vyrauja šilta-šalta spalvų deriniai. Pilka sofos, kilimo, kai kurių valgomojo kėdžių, šviestuvų, netgi lubų spalva nepriekaištingai dera su šilta bei jaukia mediena. Baltos sienos leidžia išsiskleisti niuansams, spalvų tonams bei tekstūroms visu gražumu. Miegamajame šalia pilkų ir medžio spalvų atsiranda metalo motyvai. Tapetu dengta miegamojo siena suteikia šiai erdvei „minkštumo“, taip išskirdama ją iš kitų.

Iš tiesų, juntamas interjero dizainerės braižas: įdomūs spalvų, medžiagų, formų, proporcijų sprendimai. Akcentiniai elementai išdėlioti taip, kad kilus norui, juos būtų galima tiesiog sudėlioti kitaip ar pakeisti užvalkalus (pavyzdžiui, dekoratyvinių pagalvėlių) ir interjeras įgautų visai kitų atspalvių ir nuotaikos.

2016: 2 (97) I 41

i

INTERJERŲ 12-TUKAS

Jauno keliautojo namuose nėra vietos rutinai: spalvingas, netradicinis interjeras Fotografijų autorius: Leonas Garbačauskas.

Rimantas Špokas

42 I 2016: 2 (97)

Jaunas, daug keliaujantis vaikinas pageidavo, kad interjero dizaineris Rimantas Špokas paverstų jo 48 kv. m namus, esančius buvusioje Kuro aparatūros gamykloje (Kalvarijų g., Vilnius), kuo spalvingesniais, moderniais, funkcionaliais, bet norėjo, kad interjeras būtų paprastas, praktiškas ir artimas skandinaviškam stiliui.

Pasak interjero autoriaus, kūrybai impulsą davė įdomi užsakovo asmenybė, jo pasitikėjimas Rimanto Špoko, kaip dizainerio, intuicija, kelionių įspūdžiai ir geros emocijos. Buvo nuspręsta drąsiai naudoti ryškias spalvas ir industrinio dizaino elementus.

Taigi interjero dizaineris kibo į darbus – prie lauko durų po laiptais suprojektavo uždarą, patogią spintą, ant priešais esančios sienos – modernias kabyklas. Palypėjus laiptais, atsiveria pagrindinė lofto erdvė. Šios plotas padalintas į kelias funkcines zonas: poilsio erdvėje stovi sofa, kavos staliukas bei baldas su TV. Už šios zonos – virtuvė su baru, valgomasis ir knygų lentyna. Pakilus laipteliais dar aukščiau, išnyra miegamasis, drabužinė ir darbo erdvė. Šiame aukšte taip pat įrengta vonios patalpa, joje suprojektuotas dušas, praustuvas, WC ir paslėptos skalbyklė bei džiovyklė.

Spalvos šiame interjere atlieka labai svarbų vaidmenį, jos pabrėžia skirtingas funkcines zonas

ir padeda vizualiai padalinti erdvę. Juodos ir sodrios oranžinės derinys parinktas virtuvei. Poilsio zonoje vyrauja vėsesnės spalvos: kelių atspalvių mėlyna „skaniai“ skamba su salotine žalia.

Ryškius objektus suvienija grindys bei grubaus apdirbimo medžio masyvo detalės – laiptai, baro viršus, stalviršiai, vyno lentyna. Miegamajame spalvos kiek ramesnės, žemiškos. Pasirinkta nekonkurencinga balta sienų spalva leidžia atsiskleisti visiems akcentams. Vonios patalpai parinktas neutralus pilkas koloritas – epoksidinė sienų danga. Kaip akcentas čia suskamba raudono stiklo praustuvas.

Industrinę šio lofto prigimtį pabrėžia palikti gamyklinio pastato konstrukciniai elementai lubose, netradicinės formos langai. Taip pat dizainerio parinkti elementai – šviestuvai, kėdės, metalinės baldų detalės, nutrintos medžio tekstūros, klinkerio plytos.

Mėgstantis skaityti namų šeimininkas turi nemažą knygų kolekciją. Pasak interjero dizainerio, knygos interjerui suteikia intelektualumo, simbolizuoja dvasinį tobulėjimą ir pažinimą. Ryškios spalvos sako, kad čia gyvena drąsi ir įdomi asmenybė. Industrinio dizaino elementai patinka judriems, šiuolaikiškiems žmonėms.

2016: 2 (97) I 43

i

INTERJERŲ 12-TUKAS

Kintančios erdvės Fotografijų autorius: Darius Petrulaitis.

Laura Malcaitė Dmitrij Kudin

44 I 2016: 2 (97)

Šio nedidelio 63 m2 buto erdvę galima formuoti ir transformuoti pagal savo poreikius. Slankiojančių pertvarų ir funkcinių zonų išdėstymas leidžia susikurti net aštuonių skirtingų erdvių variantus.

Mažame bute erdvė ir natūrali šviesa yra itin svarbios vertybės, nes dažniausiai trūksta vieno arba kito, o kartais – abiejų.

Kambarių, kaip izoliuotų erdvių, sąvoka ištirpsta, kai atidaromos slankiojančios pertvaros, skiriančios skirtingas funkcines zonas, ir natūrali šviesa užpildo buto erdvę iš visų pusių kur yra langai.

Erdvės tampa susijusios vizualiniais ryšiais, o butas – apeinamas ratu. Dėl šių slankiojančių sistemų erdvė lengvai dalinama, prisitaiko prie žmogaus poreikių, nuotaikos, tarsi susitapatina su juo.

Buto erdvę apibrėžia tik išorinis sienų kontūras. Jo atskyrimus formuoja ne sienos, bet baldų tūriai. Taip taupiau išnaudojama erdvė. Vienintelė patalpa su pertvaromis-sienomis yra vonia. Baldai ne tik veikia kaip judančios sienos, jie tampa ir buto apdaila.

Monumentalias juodas spintas atsveria smulki parketo faktūra, juvelyriškos baldų konstrukcijos.

Interjere naudojamos dvi pagrindinės apdailos medžiagos: eglute suklotas ąžuolo grindų parketas bei juoda MDF plokštė. Horizontali grindų danga pratęsiama ir vertikaliuose paviršiuose. Tai sukuria tam tikrą erdvės be pabaigos ar veidrodinio atspindžio įspūdį.

2016: 2 (97) I 45

i

INTERJERŲ 12-TUKAS

Pastelinių spalvų žaismas naujai pastatyto

kotedžo interjere Kaune Fotografijų autorius: Leonas Garbačauskas.

Laura Byčenkova

46 I 2016: 2 (97)

Šviesūs ir jaukūs namai – ko gero, tai vienas iš dažniausių žodžių derinių, kuriuos girdi interjero dizaineriai. Būtent tokius reikalavimus pateikė jauna, keturių asmenų šeima, įsigijusi naujus 150 m2 namus Kaune, ką tik baigtame statyti kotedže. Interjero ir architektūros studijos „TIKRAS TIGRAS” vadovė, architektė Laura Byčenkova sukūrė ne tik jaukų, šviesų, bet ir itin žaismingą, pastelinių spalvų deriniais bei subtiliais niuansais išsiskiriantį interjerą. „Fonas visuose kambariuose šviesus: pieno baltumo sienos, balintos ąžuolinės grindys, balti korpusiniai baldai. Kad nebūtų viskas tik balta, sumanyta tarp baltų sienų pažaisti spalvų žaidimą“, – pristato architektė. Pagrindinėje namų erdvėje, svetainėje, sujungtoje su virtuve bei valgomuoju, kur šeima susirenka prie pusryčių stalo ar minkštai klesteli ant sofos su kavos puodeliu, spalvos tarsi kalbasi tarpusavyje. Tamsiai mėlyni kilimo elementai su žydra pagalvėle, regis, kažką sako trijų atspalvių kavos staliukui. Į jų subtilų pokalbį įsitraukia įmantrus šviestuvas virš valgomojo stalo, kuriam pritaria pailgas šviestuvas virš virtuvės baro,

rausva pagalvėlė kalbasi su panašios spalvos baro kėde... Šie spalvų „susimojavimai“ nėra akivaizdūs, todėl erdvė atrodo nepriekaištingai harmoninga, dvelkianti ramybe bei jaukumu.

Pakilus į antrą aukštą, kur yra šių namų gyventojų miegamieji ir kitos asmeninės erdvės, spalvos sodresnės, intensyvesnės. Kaip teigia interjero autorė, kiekvienas kambarys turi savo išskirtinę, akcentinę spalvą. Pavyzdžiui, dramblio kaulo šviesumo miegamąjį puošia ryški mėlyna siena, kurią žaviai atspindi priešais kabantis veidrodis. Šios akcentinės kobalto, maišyto su žiupsniu geltonos, mėlynos skonį pagardina puikiai derančios itališkos kavos su pienu spalvos užuolaidos.

Vonios kambariai išsiskiria ne tik spalvomis, bet ir griežtesniais raštais, kuriuos, tarsi aidas pakartoja svetainės zonoje esantis kilimas. „Voniose žaidžiama ne tik spalva, bet ir raštais.

Pasirinktos vienodo formato plytelės – keičiant spalvas ir klojimo principą, kiekviename vonios kambaryje sukuriama visiškai skirtinga nuotaika“, – pasakoja architektė L. Byčenkova.

2016: 2 (97) I 47

i

INTERJERŲ 12-TUKAS

Gaivaus oro gurkšnis: reabilitacijos centro „Upa“ interjeras gamtos apsuptyje Fotografijų autorius: Giedrius Dagys.

„Incanto solutions“

48 I 2016: 2 (97)

Kūrybos ir verslo profesionalų komanda „Incanto solutions“ suprojektavo 6700 m2 reabilitacijos centro „Upa“ interjerą, dvelkiantį paupio gamtos grožiu. „Upa“ – Druskininkuose įsikūręs sveikatos gerinimo ir atkūrimo centras su kurortinės reabilitacijos patogumais. Čia derinamos keturių žvaigždučių apgyvendinimo paslaugos su aukščiausio lygio medicinos paslaugomis.

Užsakovai prašė sukurti reabilitacijos centro interjerą, kuris atspindėtų „Upa“ ženklo vertybes. „Upė, gamta, lietuviškumas, tačiau ne Lietuvos kaimo stilistika“, – teigia interjero autorės. Pasak jų, sukurti kurortinės reabilitacijos centro aplinką ir suderinti mediciną su prabangiu poilsiu – toks buvo pagrindinis siekis. „Visa tai su labai ribotu biudžetu, renkantis iš medžiagų, kurios atitiktų medicinos įstaigoms keliamus reikalavimus“, – pasakoja interjero kūrėjos.

Pastatas jau stovėjo, tad patalpų išplanavimas nebuvo koreguojamas. Interjero dizainerės sukūrė dekoratyvinę, modernią sienelę, skiriančią įėjimo zoną nuo holo. Sienelė talpina savyje smėlio, dangaus bei žaliuojančių medžių asociacijas,

kurios tarsi įžanga į tai, kas laukia toliau. Sienelė – kvietimas ramiai pasisvečiuoti bei pailsėti.

Pagrindinė interjero idėja buvo atspindėti Lietuvos upes ir jas supančią gamtą. „Upa Lietuvos (baltų) mitologijoje – šaltinių, upių, vandenų dievybė“, – primena „Incanto solutions“ komanda.

Interjere dominuoja vandens, akmenų, miško ir raisto koloritas. Šios spalvos skiria keturis centro aukštus: pirmame aukšte – gaivinančios vandens spalvos, antrame – medžių ir oazės žalumynai, trečiame aukšte – raminančios žemės spalvos, o ketvirtame – tamsiai mėlynos vandens gelmių spalvos. „Centras įsikūręs labai gražioje vietoje, ant ežero kranto, kuris apsuptas pušyno. Tad kuriant interjerą stengėmės, kad jis susisietų su gamta ir būtų komfortiškas aplinkos pratęsimas“, – pasakoja interjero autorės. Interjere panaudota daug medžio elementų: grindų danga, kelmai-stalai, medžio tekstūros gausa. Kambariams jaukumo suteikia unikali sendinto medžio siena su UPA logotipais. Daug kur išklota šiais laikais retai pasitaikanti kiliminė danga – ji sukuria jaukių, svetingų namų įspūdį.

2016: 2 (97) I 49

i

DIZAINO KELIONĖS

Viešbutis

Sharyn Cairns

ant vandens

Stuart Gibson

Vieta: Tasmanija, Australija.

Realizacija: 2014 m.

Plotas: 1035 kv. m.

Fotografijos: Adam Gibson, Stuart Gibson & Sharyn Cairns.

Tekstas: Gintautės Kisieliūtės.

lieptą, kuris ir yra vienintelė jungtis su žeme. Pakrantėje stovintis buvęs sandėlis dabar virtęs administraciniu pastatu, biurais bei dirbtuvėmis. Dvylika miegamųjų yra įrengti buvusioje siurblinėje, ant vandens, o likę šeši, valgomasis ir virtuvė, – pakrantėje, administracijos pastate. Pastatų eksterjerui buvo padaryti minimalūs pokyčiai, nes norėta išsaugoti istorinius, didelę vertę turinčius motyvus bei sukurti kontrastą tarp jų ir modernaus, šiuolaikiško interjero. Fasado elegancija, trapumas itin gražiai atsiskleidžia atšiauriame kraštovaizdyje. Tuo buvo siekta perteikti gamtos didybę. Kalnų peizažas ir ežero toliai per

50 I 2016: 2 (97)

AJG

U

nikalus viešbučio projektas – tai vandens siurblinės renovacija ir pavertimas poilsio namais laukinėje gamtoje. Išlikę mūriniai pastatai – art deco stiliaus siurblinė bei sandėlis – buvo pastatyti dar 1940-aisiais kaip dalis Tasmanijos hidroelektrinės, o dabar jie laikomi paveldo objektais. Abu statiniai nebuvo naudojami daugiau nei dvidešimt metų iki tol, kol architektų kompanija Cumulus Studio pradėjo savo idėjinį sumanymą.

Projektas buvo sukurtas skiriant itin ribotą biudžetą interjerui, nes daug finansinių išteklių pareikalavo infrastruktūra, aplinkos sutvarkymas bei techniniai procesai. Šiandien čia įrengta 18 svečių kambarių, bendruomeninė erdvė, valgomojo zona. Pagrindinė idėja buvo susijusi su paprastumo, „nerafinuotumo” puoselėjimu, siekta veikiau perteikti unikalios vietovės atmosferą ir kiek įmanoma daugiau gamtos įsileisti į pastato vidų – visa tai jaučiama ne tik dėl medžiagų pasirinkimo, bet ir stilistikos, konstrukcinių detalių.

Siekiant puoselėti senovinį palikimą, buvo stipriai atsižvelgta į aplinkos tvarkymą, dizaino tvarumą bei minimalų poveikį kraštovaizdžiui.

Vandens siurblinė – tai trijų aukštų pastatas, į kurį patenkama per 250 metrų ilgio molą primenantį mūrinį

miegamuosiuose, ir bendro naudojimo patalpose pagrindine apdailos medžiaga tapo Tasmanijos mediena, panaudota ir grindų, ir sienų dangai, ir lubų dekorui. Skirtingų atspalvių bei faktūrų lentos suteikia švelnios dinamikos, tačiau tik tiek, kiek jos būtų galima rasti gamtoje. Plastiškų formų, šiek tiek art deco stilistiką primenantys krėslai poilsio zonose bei miegamuosiuose užsimena apie to laikmečio istoriją. Minkštos aukštos karališko dydžio lovos tampa šviesiu ir pagrindiniu akcentiniu miegamojo baldu. Visa kita, kaip ir peizažas už lango, skendi pilkšvuose, rusvuose žemės tonuose, nepabijota naudoti ir nemažai juodų matinių paviršių bei dekoro elementų. Žaismingumo suteikia nedidelės tekstilinės detalės – pagalvėlės margesniais, spalvingesniais audiniais, pledai ar šviesiu linu aptraukti nedideli pufai, atliekantys ir staliukų funkciją.

Bendro naudojimo patalpos itin šviesios. Jose išryškėja architektūriškumą pabrėžiančios struktūros – vertikalėmis bei horizontalėmis padalinti metaliniai laiptų turėklai, langų rėmai bei medinėmis lentelėmis dekoruo-

AJG

didžiulius langus įleidžiami į pastato vidų kaip nesulaikomas srautas vaizdų, tarsi idealistinis paveikslas.

Norint patekti į pagrindinį pastatą, reikia praeiti pro didžiules metalines duris ir taip, jau įžengus į fojė, juntama savotiška atmosfera. Už šios zonos laukia komfortas ir jaukumas, kuris atsveria gamtos grubumą. 12 studijos tipo kambarių, išdėstyti abiejose koridoriaus pusėse, taip paliekant centrinę pastato ašį bendro naudojimo erdvėms. Neutralių atspalvių paletė parinkta norint perteikti paprastumą bei nekomplikuotą komfortą, kur svarbiausia – funkcija ir subtilus dizainas, o ne jo ekspresija. Ir

i

AJG

AJG

DIZAINO KELIONĖS

2016: 2 (97) I 51

AJG AJG

AJG

AJG

tos lubos. Pati dinamiškiausia patalpa – tai virtuvė, valgomasis bei poilsio zona, esanti pakrantės pastate. Čia pakabinti seni, nutrinti melsvi šviestuvai nutįsusiais laidais, primenantys žvejyboje naudojamus plūdurus. Sienose vietomis paliktas aptrupėjęs tinkas, užsimenantis apie statinio istoriją ir amžių. Kaip ir visur, čia daugiausiai dominuoja pilkšvi tonai, medienos faktūra ir juodi akcentai, tačiau baldų kiekis sudaro šiek tiek aktyvesnį įvaizdį, o porėtos lubos visą erdvę tarsi apjungia.

Viešbutis ant vandens – tai unikalus atostogų planas, kai norisi pabėgti nuo miesto, tačiau taip pat neatsiriboti nuo įprastų patogumų, komfortiškai pailsėti. Neutralus interjeras padeda atsipalaiduoti ir daugiau grožėtis vaizdais už lango nei viduje sukurta baldų bei dekoro elementų ekspozicija.

52 I 2016: 2 (97)

Retro žaidimai Vieta: Florencija, Italija. Realizacija: 2003 m. Tekstas: Gintautės Kisieliūtės. Design hotelsTM grupės narys

54 I 2016: 2 (97)

DIZAINO KELIONĖS

C

ontinentale viešbutis, kurio interjero dizainą kūrė architektas Michele Bonan, yra viename iš romantiškiausių Italijos miestų – Florencijoje. Vietiniams nėra nieko svarbiau už šeimą ir tradicijas, todėl tai, kas sena, bet šiek tiek pamiršta, naudojama mieliau nei kas nauja, modernu. Būtent ši priežastis ir yra atsakymas į tai, kodėl viešbučio interjeras spinduliuoja retro dvasia, karaliavusia 1950 – 1960 m. Čia siekta suformuoti unikalią aplinką, kuri nebūtų tiesiog fantazijos vaisius, o veikiau istoriniais faktais, tautos patirtimi paremta kūrybinė interpretacija.

i

Rožinės minkštos kėdės pasitinka svečius jau registratūros zonoje. Švelni, kiek saldoka pastelinė aplinka sustiprina vietos išskirtinumą bei leidžia maloniai mėgautis vaizdu už lango – čia pat įstabus, kiek keistokas ir taip pat spalvingas Viduramžių laikų Ponte Vecchio tiltas, kabantis virš Arno upės bei Vasariano koridorius su nusidriekusia arkų eile.

Saldžią cukraus vatą ar kramtomąją gumą primenantys atspalviai bei jų deriniai interjere sukuria tuo pačiu vintažinį ir šiuolaikišką įvaizdį, atmiežtą žaismingu kiču ar popkultūra.

Bendro naudojimo zonose esančios įvairių spalvų dermės bei ekspresyvios, drąsios kompozicijos į miegamuo-

2016: 2 (97) I 55

sius nepersikelia. Čia dėmesys yra skirtas poilsiui ir aplinka sukurta būtent tam. Dominuoja balta spalva bei šviesi mediena, šviesiai rusva oda, medaus atspalviai ir tik vienas kitas rausvas dekoro elementas ar nespalvotos juodai baltos fotografijos. Dėl to sukuriamas itin stiprus švaros bei tvarkos įspūdis, o modernumo įneša blizgūs plieniniai ar chromuoti maišytuvai, rankenėlės ir kitos smulkios detalės.

Viešbutyje yra 43 miegamieji, kuriuose lovos tarsi iš pasakos – su moderniais baldakimais iš lengvo, balto audinio, gaudančio saulės spindulius, suteikiančio švytėjimo efektą visam kambariui. Ąžuolinės grindys bei plastiškos formos atneša elegancijos, prabangos, subtilaus rafinuotumo. Medinius baldų karkasus projekto autorius nutarė aptraukti šviesia oda bei dekoruoti lyg lagaminų rankenėlėmis, užsimenančiomis apie keliones – tai tapo žaismingu dizaino akcentu. Balti gobelenai, patalynė, audiniai, sienos – tai lyg tuščias popieriaus lapas, puiki vieta fantazijoms, poilsiui, savoms mintims bei idėjoms. Kai kuriuose kambariuose itin prašmatniai atrodo antrame aukšte

56 I 2016: 2 (97)

įrengtas atviras vonios kambarys. Ir vonia, ir du praustuvai pagaminti iš Corian medžiagos, o maišytuvai suteikia švaros įspūdį. Ąžuolo medienos baldai suvienija visos studijos tipo kambario interjerą.

Kokteilių baras tviska pasteliniais tonais, nespalvotais didelių gabaritų fotomontažais bei harmoniją palaikančia medienos tekstūra, pilkšvomis akmens masės grindimis.

Jaukioje pusryčių zonoje vyrauja kambarių stilistika bei spalviniai deriniai. Logiškas sprendimas, suteikiantis viešbučio svečiams įspūdį, jog jų viešnagės vieta yra ne tik miegamieji, bet ir valgomasis, kur jie pradeda kiekvieną savo dieną. Ideologija ir stilistika tęsiasi per visą interjerą, tačiau neperžengia beskonybės ribų ir vienur perteikiama stipriau, kitur –

tik per esmines detales. Prašmatnus vintažinis dizainas išlaiko balansą tarp spalvinių ir kompozicinių sprendimų bei naudojamų formų. Taip buvo pasiektas harmoningas rezultatas, priimtinas platesnei auditorijai.

Viešbutyje vyrauja pozityvi „happy-go-lucky“ atmosfera, kurios esmė – niekuo nesirūpinti. Šią idėją pabrėžia daug kur originaliai bei nestandartiškai panaudoti laikrodžiai – tarsi staliukai ar lentynėlės, spintelės – lyg baldai ar dekoro elementai, neskirti rodyti laiko. Taip norima užsiminti, jog kartais verta bent kuriam laikui užmiršti ir liautis skubėti.

Taigi Continentale ne tik nusineša svečius į kitą epochą, į kito laikmečio atmosferą, bet ir skatina šiomis akimirkomis mėgautis, atsipalaiduoti. O ko daugiau reikia keliaujant?

2016: 2 (97) I 57

i

Kultūra

Ščecino vasaros teatras Vieta: Ščecinas, Lenkija Plotas: 16 659 kv. m.

Planuojama realizuoti: 2018 m.

Architektų kompanija iš Didžiosios Britanijos Flanagan Lawrence laimėjo tarptautinį konkursą bei suprojektavo akustiškai optimizuotą lauko pasirodymų erdvę, įsikūrusią Jan Kasprowicz parke, Ščecino mieste. Originali teatro struktūra buvo sukurta lenkų architekto Zbigniew Abrahamowicz ir pristatyta bei atidaryta 1976 m., tačiau ją norėta išplėsti ir pritaikyti įvairesniems renginiams – ne tik rekonstruoti pasenusias konstrukcijas, bet ir atnaujinti statinį ir stilistiniu požiūriu. Praplėtus stogą, siekta padaryti taip, jog po juo tilptų ne tik scena, bet ir amfiteatrinė žiūrovų salė – taip bandyta pagerinti auditorijos akustiką muzikinių renginių metu. Norimas rezultatas bus pasiektas esamą arką sujungus su nauja, savarankiška konstrukcija, kurios sija prilaikys audiniu aptrauktas akustines plokštes. Be to, čia bus suprojektuota ir estetiška apšvietimo sistema. Scenos galas taps išgaubtu stikliniu ekranu, per kurį bus galima demonstruoti įvairias vizualizacijas, sukurti scenografiją ar fotomontažus, pritaikytus prie pasirodymo. Čia taip pat planuojama įrengti 2500 vietų erdves, kuriose bus kavinė, užkulisiai, tualetai bei bilietų kasos.

58 I 2016: 2 (97)

Poilsio oazė, sukurta Švedijoje Ar Jūsų lova – Jūsų ramybės ir poilsio oazė, į kurią pabėgate po visų dienos darbų, ar vos kelių valandų stotelė tarp dviejų įtampos kupinų dienų? Norint gerai pailsėti nebūtina išvažiuoti į egzotiškus kurortus. Joga ar meditacija taip pat ne visiems priimtina. Gera lova – kitiems nematoma investicija į gerą miegą, kuria nepasipuikuosite prieš draugus ar konkurentus, tačiau aplinkiniai pastebės pokyčių.

Daugiau nei 150 metų rankų darbo lovų gaminimo patirtį turintis Hästens – seniausias Švedijos miegamojo baldų gamintojas. Kompanijos gaminamose lovose miega ne tik Švedijos karališkoji šeima, bet ir kitų šalių monarchai, Holivudo garsenybės bei tie, kurie vertina kokybišką poilsį. „Jubiliejiniais savo veiklos metais norėjome sukurti ypatingą – geriausią pasaulyje lovą. Apkeliavome daugybę dvarų Švedijoje ir radome lovų, pagamintų prieš daugiau nei 50 metų, kurios dar ir dabar naudojamos pagal paskirtį“, – pasakojo Jan Ryde, Hästens savininkas.

Hästens meistrai praleido dvejus metus bandydami skirtingo storio arklio ašutų, vilnų, lino, medvilnės sluoksnių derinius, kad atrastų tobulą lovos čiužinį. Ir jiems pavyko. Jokio lovos girgždėjimo 25 metus – gamintojo garantija bet kuriam lovos modeliui.

Jokių kompromisų: visos Hästens lovos gaminamos rankomis – naudojamos tik aukščiausios kokybės natūralios medžiagos – pušies mediena, arklio ašutai, vilna, medvilnė. Pagaminti vieną Vividus lovą Hästens meistrams užtrunka apie 160 valandų.

Vividus – tradicinio skandinaviško dizaino, kaip ir kiti Hästens modeliai. Kaip juokauja Jan Ryde: „Kai paskutinį kartą gulėjau lovoje, buvau užsimerkęs ir man nerūpėjo, kokio ji dizaino. Tikrąją prabangą reikia pajusti savo kūnu“.

Hästens Vilnius, Rūdninkų g. 16, Vilnius, mob.: +370 611 25600. https://www.facebook.com/HastensLietuva www.hastens.com

i

Įžvalgos

interviu su

Kai-Uwe Bergmann (BIG) Interviu su architektu Kai-Uwe Bergmann, BIG (Bjarke Ingels Group) partneriu, apie besikeičiantį Kopenhagos gyvenimo būdą bei miestų vizijas tarptautiniame lygmenyje.

Kaip, jūsų nuomone, urbanistinis gyvenimas pasikeitė Danijoje ir apskritai? Ar šiandien žmonėms reikalingos kitokios erdvės nei prieš kelis dešimtmečius? Ar jie leidžia savo laiką kitaip, kaip jie bendrauja tarpusavyje?

Vienas iš pirmųjų mūsų projektų, VM namas, tikrai buvo iššūkis, kuris privalėjo pakeisti išankstinę nuomonę bei požiūrį į tai, kas bus priimtina žmonėms tuo metu, kai projektas bus įgyvendintas ir daugiabučių kompleksas jau stovės miesto kontekste.

Projektui buvo skirtas gana ribotas biudžetas, o butai pasižymėjo vientisa erdve be jokių kambarius skiriančių pertvarų. Juos skyrė tik tos zonos, kurios buvo numatytos virtuvės bei vonios, tualetų patalpoms. Pasitelkėme medžiagas, kurios įprastai nenaudojamos gyvenamųjų namų statyboms.

60 I 2016: 2 (97)

Koridoriai bei laiptinės buvo numatyti atviri, nepaisant skandinaviško klimato. VM name 250 butų buvo parduoti per 3 savaites, taigi mūsų priimti sprendimai pasirodė kaip kažkas ypatingo. Tai, kas iki tol nebuvo išbandyta. Ir šis sprendimas atitiko žmonių poreikius. Kitas mūsų projektas – 8 House – tai puikus pavyzdys, kaip 500 butų daugiabutis tapo sėkmingu, nepaisant to, jog jame nebuvo suprojektuota nei viena stovėjimo vieta automobiliams. Žmonės yra susidomėję naujais būdais prisitaikyti prie aplinkos – naudojantis bendrų automobilių paslaugomis, visuomeniniu transportu ar tokiomis priemonėmis kaip dviračiai ir tai nebėra tokia reikšminga detalė renkantis būstą. Mūsų projektais iš tiesų siekiama apsvarstyti, analizuoti bei išnaudoti urbanistines struktūras, aplinką kitaip, pritaikant ją prie žmonių pageidavimų, gyvenimo būdo, darbo bei laisvalaikio, o ne patiems prisitaikant prie sąlygų.

Kopenhaga vadinama vienu iš aktyviausių Europos miestų, kai kalbama apie urbanistinių ateities vizijų kūrimą. Ar šios patirtys labai padėjo dirbant tarptautiniame kontekste, ypač JAV? O galbūt kitur žmonių prioritetai skiriasi?

Kopenhaga per pastaruosius 10 metų, nuo tada kai BIG buvo atrasti, stipriai pasikeitė. Didžiausia transformacija galima pavadinti pakrančių grąžinimą iš industrinės praeities – kultūrai bei gyvenamosioms erdvėms. Šis pokytis lėmė galimybę vėl turėti krantines kaip visuomenei bei jos kasdienybei priklausančias zonas. Visa tai mes perteikėme savo pačiu pirmuoju projektu – Copenhagen Harbour Bath. Šios vertybės dabar nukeliavo į Šiaurės Ameriką bei papildžius tam tikra ekspresija, projektas BIG U šiandien stiebiasi 10 mylių nuo Manhatano pakrantės. Šiuo projektu buvo pasiekti du tikslai: infrastruktūra yra socialiai prieinama dėl transporto bei industrinių elementų prioretizavimo. Taip pat pasiektas jūros lygio kilimo pavojus bei Manhatanui suteiktas naujas bendruomeninis taškas, kuriame galima leisti laiką.

korektiškumas, o veikiau galimybė gauti tinkamas žinias apie tam tikrus klausimus bei problemas, apie kurias labiau išmano jų atstovai.

Ką tai reiškia daugiabučių architektūrai? Kiek ji turi būti lanksti, kad žmonija bei jos gyvenimo būdas atsiskleistų?

Mūsų daugiabučių projektai nesikliauja viena medžiaga ar konkrečia detale, jie veikiau sukuria socialines bei miesto savybes atsiribojant nuo individualių gyventojų pasirinkimų. Visad būna paliekama erdvės gyventojų kūrybai bei aktyvumui – žmonės gali sodinti medžius savo terasose, individualizuoti struktūras, nepažeidžiant bendro architektūrinio įvaizdžio, o priešingai – jį praturtinant. Manau, kad žmonių turimas poveikis miestui atsiskleidžia per tai, kaip jie interpretuodami jį formuoja, o mūsų, architektų, darbas yra sukurti sąlygas, kuriose jau būtų teisingų gairių užuominos, padedančios žmonėms mažiau klysti kuriant visuomenines erdves.

Vienas iš aspektų, jungiančių jūsų projektų ideologijas, yra tai, jog jūs nemąstote apie architektūrą tiesiog kaip apie pastatus, tačiau suteikiate jiems urbanistinių erdvių prasmę, siekiate, kad jie sąveikautų su žmonėmis, jų bendruomenėmis. Ar sutinkate su tuo? Kokią reikšmę užima tarpdisciplininis bendrininkavimas jūsų veikloje?

Architektūra yra priemonė pasiekti tikslą: kiek įmanoma labiau padėti atsiskleisti žmogaus gyvenimui.

Kadangi mes projektuojame labai skirtingų paskirčių objektus – bibliotekas, ligonines, mokyklas, muziejus, butus, transporto priemonių aikšteles ir t.t. – turime bendradarbiauti su įvairiausių profesijų bei specialybių žmonėmis iš kitų sferų nei mes patys. Mūsų manymu, tarpdisciplininis bendrininkavimas nėra tiesiog politinis

2016: 2 (97) I 61

Interviu su

Ramón Esteve Interviu su architektu ir dizaineriu Ramón Esteve apie ispanišką gyvenimo būdą ir holistinį dizainą.

Be kitų dalykų, jūs projektuojate įstabias vilas, neretai įsikūrusias įspūdingose vietovėse. Kokių specifinių savybių bei atributikos klientai iš jūsų tikisi, kai prašo suprojektuoti jų namus?

Didžiausias iššūkis yra kiekvienam projektui suteikti sielą bei identitetą.

Kuo skiriasi namai Ispanijoje ir likusioje Europoje? Ar gyvenimo būdas pastaraisiais metais Ispanijoje pakito? Ar pakito ir architektūra, gyvenamosios patalpos, interjero dizainas?

Nemanau, kad yra didžiulis skirtumas tarp Ispanijos ir kitų Europos šalių namų. Vienintelė sąlyga, kuri lemia skirtumus, – tai klimatas, dėl kurio atsiranda tam tikrų technologinių įsipareigojimų, poreikio įsirengti

62 I 2016: 2 (97)

našesnį šildymą ar vėdinimą. Pokytis, kurį pastebiu Ispanijoje, turint omenyje privačius šeimų namus, yra tai, jog net vidutines pajamas uždirbantys žmonės pradėjo domėtis šiuolaikine architektūra. Per paskutiniuosius metus apskritai padaugėjo statybų darbų.

Jūs projektuojate ne tik privačius namus, bet ir viešbučių interjerus, verslui skirtas patalpas bei kitų paskirčių objektus. Ar turite nusistovėjusį savitą požiūrį bei darbo principus? Ar jums svarbu turėti savitumą kuriant architektūrą bei interjerus?

Pagrindinės mano darbo gairės – tai harmonijos, ramybės, amžinumo, atmosferos, universalumo bei konteksto principų naudojimas ir koncepcija. Mano tikslas yra pasiekti geriausią sprendimą naudojant tokius elementus kaip fizika, ekonomika, kultūrinė aplinka. Atsi-

žvelgęs į visa tai ir į jų tarpusavio santykį, galiu sukurti kažką labai svarbaus, kur ryšys tarp architektūros ir dizaino prilygsta erdvei ir jos turiniui. Manau, kad architektūra turi daugiau jėgos tik tuomet, jei elementai, esantys jos viduje, būna kuriami tais pačiais principais, kalba ta pačia kalba. Būtent dėl to pats pradėjau karjerą ir baldų dizaino srityje.

Kita itin svarbi jūsų darbo sritis yra baldų ir interjero detalių projektavimas atstovaujant Ispanijos gamintojus, tokius kaip Vondom, Vibia, Gandía Blasco, tarptautinėse rinkose. Kaip toks bendradarbiavimas vyksta? Ar verslo sąlygos diktuoja bei riboja kūrybinę dizainerio laisvę?

Pagrindinis mano darbas – architektūra, bet aš tikiu, jog architektūra, kaip reiškinys, neriboja projektuojant pastatus. Savo karjeros pradžioje, 90-aisiais, architektūra man buvo lyg kelias kurti naujas visatas. Unikalias visatas, kuriose elementai sąveikauja su gyventojais ir viso to rezultatas – unikalios artistiškos patirtys. Faktas, jog karjerą pradėjau nuo industrinio dizaino, daro įtaką iki šiol ir būtent kalbant apie potraukį projektuoti baldus. Baldai – tai itin svarbi tų visatų dalis, nes ji pabrėžia architektūros diskursą, taip pat ji yra ryšys tarp pastato ir jame gyvenančios asmenybės. Nuo savo pirmojo projekto kūriau baldų dizainą konkrečiam objektui, atsižvelgdamas į architektūrą, pasitelkdamas vietinius meistrus. Taip išėjo, jog tie baldai tapo sukomercinti industrinės gamybos produktai jau nuo Na Xemena namo. Nuo tada pradėjau kurti produktus, kaip individualius elementus, neatsižvelgdamas į konkrečią architektūrą ar situaciją. Šiose kompanijose aš dirbau ne tik kaip dizaineris, tačiau taip pat dalyvavau ir prekės ženklo požiūrio, identiteto formavime, nes būdamas architektas, esu pratęs dalyvauti keliuose dizaino lygmenyse tol, kolsukuriamas galutinis rezultatas.

pomėgiai tiesiog daugiau sutampa nei kiti – šitai jau galima vadinti savotiška tendencija. Kaip ir mados, meno ar bet kokios meninės disciplinos pasaulyje, dizaine taip pat sunku apibrėžti vieną judėjimą. Štai kodėl taip svarbu ieškoti savo tapatybės ir charakterizuoti savo darbus. Tik taip galima rasti vietą tarptautinėje erdvėje.

Kokie jūsų, kaip architekto ir dizainerio, didžiausi iššūkiai ateityje? Kurioje srityje norėtumėte sutelkti savo veiklą?

Man patinka kurti globalias aplinkas, generuojamas patirties idėjomis. Didžiausi iššūkiai man – tai sugebėti intensyviau žaisti, modeliuoti bei užsiimti didesniais objektais, tokiais kaip dangoraižiai ar miesto planai.

Kokios, jūsų nuomone, interjero tendencijos dabar yra ypač aktualios, patrauklios ir tvarios? Šiuo metu labai sunku išskirti konkrečias architektūros bei šiuolaikinio dizaino tendencijas. Žmonės stengiasi būti individualistai ir tam tikru metu daugelio požiūris ar

2016: 2 (97) I 63

IMM’16 megatrendai Kasmet pastebimos populiariausios spalvos, technologinės inovacijos ir idėjos bei pristatomos naujos interjero dizaino koncepcijos. Sukurti produktai tobulinami: keičia savo formas bei medžiagas, atsiranda nauji alternatyvūs konceptai. Ir taip KASMET „ingredientai“ būna sumaišomi kartu ir vėl viskas perkuriama, performuojama tam, kad gimtų naujos idėjos, nauji būdai, naujos stilistikos, nauji trendai. Šiandien pastebimi išskirtiniai megatrendai, kurie su estetika bei dizainu susiję tiek pat, kiek ir su mūsų gyvenimo būdo pokyčiais.

Atgal į ateitį Baldų sektoriuje akivaizdžiai matomi vintažinių bei modernių, net klasikinių baldų deriniai, grįžta senų baldų modeliai.

Net didžiausi baldų gamintojai primena apie vintažą, 50-ųjų ar klasikinį dizainą, taip pat skatinama naudoti senoviškų modelių interpretacijas. Tokia stilistika išties turtinga – laiko patikrintos formos ir jų išraiška padeda efektyviau sukurti išskirtinius namus.

Kai tvarka kviečia mus gyventi Lentynos – ar tai būtų atviros, ar uždaros – jos supa mus nuolat. Baldas, be kurio neįmanoma įsivaizduoti savo gyvenimo, nes jame telpa visi mūsų asmenybes apibūdinantys daiktai, šiandien yra paverčiamas svarbiu dizaino elementu, padedančiu atskleisti mūsų individualumą bei suteikiančiu namams dekoratyvumo. Tokia daugybė formų, dydžių, spalvų bei apdailos medžiagų pasirinkimo. Tai gali būti vientisa siena, taip pat – kompozicija iš keleto ar daugybės dalių. Kad ir kaip bebūtų – šis baldas šiandien negali būti standartiškas, nes jo estetinė vertė tam tiesiog per didelė.

64 I 2016: 2 (97)

Lengvų baldų pasaulis Baldų korpusai darosi vis minimalesni, lengvesni, lakoniškesni, skulptūriškesni, žaismingesni. Aiškių kontūrų sofos, lentynos, staliukai, spintelės, stovintys ant itin liaunų kojų ar metalinių rėmų, atrodo tarsi kybotų ir todėl nesuteikia patalpoms prislėgtos nuotaikos. Dėl tokio įvaizdžio galima suderinti daugiau reikalingų baldų ir optiškai nepersistengti komponuojant stambiagabaričius objektus. Ne vien baldai, bet ir vonios, praustuvai, prilaikomi minimalistinių rėmų, šiandien yra itin populiarūs.

Miegamieji per geri, kad juose būtų miegama Visuomenėje, kur stresinė aplinka tapo norma, auga gero miego vertinimas. Norint tai pasiekti, didesnis dėmesys yra skiriamas lovai bei aplinkai, kurioje nusiteikiama miegui. Todėl ši patalpa vis labiau virsta gyvenamuoju kambariu, kuriame ne tik miegama, bet ir praleidžiama nemažai laiko iki tol, kol pasiruošiama, nusiteikiama poilsiui. Dėl šių priežasčių miegamuosiuose atsiranda daugiau baldų ir vis rečiau stengiamasi derinti jų audinius ar medžiagas.

2016: 2 (97) I 65

i

Konkursas

Tile of Spain awards VASARIO 1 – 5 DIENOMIS ISPANIJOJE, VALENSIJOS MIESTE, JAU 34-ĄJĮ KARTĄ VYKO VIENA IŠ LYDERIAUJANČIŲ TARPTAUTINIŲ KERAMIKOS MUGIŲ „SEE YOU IN VALENCIA. CEVISAMA 2016“. RENGINYJE BEVEIK 100 KERAMINIŲ PLYTELIŲ GAMINTOJŲ PRISTATĖ SAVO PRODUKTUS, NAUJAUSIAS TENDENCIJAS, INOVATYVIAUSIAS NAUJIENAS IR PERDAVĖ IDĖJAS SUSIRINKUSIEMS ARCHITEKTAMS, DIZAINERIAMS, DEKORATORIAMS BEI KITIEMS SPECIALISTAMS. PARODOJE KASMET ORGANIZUOMA DAUGYBĖ RENGINIŲ, SEMINARŲ, PASKAITŲ, KONFERENCIJŲ, O VIENAS IŠ REIKŠMINGIAUSIŲ ĮVYKIŲ – TAI KONKURSAS „TILE OF SPAIN“, KURĮ ORGANIZUOJA KOMPANIJA ASCER. ŠIEMET JAU KETURIOLIKTĄ KARTĄ BUVO IŠRINKTI LAIMĖTOJAI DVIEJOSE KATEGORIJOSE: ARCHITEKTŪROS IR INTERJERO DIZAINO, TAIP PAT ĮVERTINTI IR STUDENTŲ DARBAI. TRIS LAIMĖTOJUS RINKO KOMPETENTINGA KOMISIJA, KURIĄ SUDARĖ ŽINOMI ARCHITEKTAI BEI ŠIOS SRITIES PROFESIONALAI. Parengta pagal ASCER medžiagą.

66 I 2016: 2 (97)

Architektūros kategorija PROJEKTO PAVADINIMAS: „Multipurpose Teaching Hall at the Gavina School” (liet. „daugiafunkcinė mokymo salė Gavina mokykloje“).

AUTORIAI: Carmen Martínez Gregori, Carmel Gradolí Martínez, Arturo Sanz Martínez.

NUOTRAUKOS: Mariela Pollonio. Šis projektas – tai salės, skirtos rengti įvairiausius susitikimus, šventes, muzikos bei teatro pasirodymus, rekonstrukcija. Pagrindinė salės funkcija yra sportinės paskirties, o papildomai dar buvo įrengti persirengimo kambariai, muzikos bei kūno kultūros patalpos. Naujasis pastatas susilieja su senuoju, statytu dar 1980 m. Pagrindinė dizaino idėja – reinterpretuoti originalią stilistinę koncepciją, kurios pagrindas – inovatyvių konstrukcijų sprendimai, tokie kaip keturkampė prizmė su dalinai dengtomis šoninėmis plokštumomis. Fasade esančios slankiojančios durys suformuotos iš kvadratinių plytelių, žaismingai mirguliuojančių spalvų įvairovė sukuria savotišką ornamentą bei dinamišką šviesai pralaidžią kompoziciją.

Interjero dizaino kategorija PROJEKTO PAVADINIMAS: „Blue wave“ (liet. „mėlyna banga“).

AUTORIAI: El Equipo Creativo.

NUOTRAUKOS: Adrià Goula.

Projekto tikslas buvo sukurti erdvę, kurioje būtų galima mėgautis kokteiliais, elegantiška atmosfera ir Port Vell krantinės vaizdais vienu metu. „Blue wave” kokteilių baras yra nestandartinis – tarsi žvynai išdėstytos keraminės plytelės, kurių forma ir spalva suformuotos kompozicijos padeda perteikti vizualinį bangų įspūdį, taip pat pat blizgus plytelių paviršius atspindi kylančios saulės spindulius bei suteikia interjerui tviskėjimo. Stiklinis fasadas atveria galimybes apjungti interjerą su eksterjeru bei inkorporuoti baltą mūrinę korėtą struktūrą.

Tamsūs, gilūs mėlyni atspalviai, pereinantys į šviesesnius, praturtintus auksiniais bei veidrodiniais paviršiais, sustiprina bangų įspūdį.

STUDENTŲ BAIGIAMŲJŲ DARBŲ KATEGORIJA PROJEKTO PAVADINIMAS: „Transhumant Renovation” (liet. „Transhumant renovacija“).

AUTORIAI: Laura Alonso Blasco.

Madrido architektūros studentė paruošė projektą, kurį komisija įvertino kaip techniškai profesionalų bei drąsų savo medžiagų pasirinkimu bei eksperimentais. Estetiškai pateiktos keraminės plytelės perteikia galimybių gausos idėją.

2016: 2 (97) I 67

i

Tendencijos

Keraminių plytelių tendencijos

2016-iems metams Pagrindiniai trendai, dominavę pernai, NEAPLEIS SAVO POZICIJŲ ir toliau, tačiau išryškės keletas dizaino požymių: nestandartiniai formatai, dydžiai, grynesnės spalvos, sendintų bei klasikinių stilistikų kombinacijos. Viena iš didžiausių keraminių plytelių mugių „See you in Valencia. Cevisama 2016“ išskyrė pagrindines plytelių dizaino tendencijas ateinantiems metams.

1.

Viena spalva

Spalva gali būti naudojama kaip tąsa tarp sienų bei grindų, taip suformuojant vientisą foną, kuriame išryškėja baldai bei dekoro elementai. Išgrynintos, standartiškai atrodančios tamsios ar akmens tekstūros plytelės, dažniausiai naudojamos matiniais paviršiais su subtiliomis atspalvių variacijomis, perteikia natūralumą bei sendintos medžiagos įspūdį. Pagrindiniai spalviniai tonai šiemet bus pasiskolinti iš akmens bei medienos, taip pat išpopuliarės medaus atspalviai, o tokius derinius bus galima pagyvinti turkio ar rausvo alabasterio akcentais.

68 I 2016: 2 (97)

2.

DIZAINO SUBTILUMAS

Atsižvelgiant į vienspalviškumo koncepciją, buvo ištobulintas paviršių dekoras, praturtintas lengvais kontrastais, įsiterpiančiais vientisose grindų bei sienų plokštumose. Išblukusios, padrikai išdėstytos detalės, nepaisant jokių kriterijų, prideda harmoningą ritmiškumo ar individualumo pojūtį. Vintažinės kolekcijos, kuriose vyrauja nestandartiniai plytelių formatai, spalvos bei medžiagiškumas, padeda suformuoti visą patalpos stilistiką.

3.

GAMTOS INTERPRETACIJOS

Šiemet labai išpopuliarės plytelės, atskleidžiančios gamtos grožį, papildytą meniškomis interpretacijomis, šiuolaikiškesnės medienos imitacijos kolekcijos. Vyrauja natūralūs atspalviai bei faktūros, praturtinti keraminių plytelių ilgaamžiškumu. Išskirtinis bruožas – plytelių unikalumas – visos kuriamos iš skirtingų piešinių, todėl taip suformuojama išskirtinė aplinka.

2016: 2 (97) I 69

4.

RAŠTŲ BEI PIEŠINIŲ ĮVAIROVĖ

Keraminių plytelių industrijoje itin išsiplėtė įvairiausių piešinių dizaino galimybės.

Daugybė opcijų bei medžiagiškumų, kuriuose išryšėja floristinė tematika bei abstraktūs ar geometriniai motyvai. Skirtingų dekorų kolekcijos gali būti derinamos su neutralių atspalvių, vienspalvėmis plytelėmis ir šitaip sukuriamas retro įvaizdis ar istoriškai pateisinama atmosfera. Kombinuojant skirtingas spalvas, formas bei medžiagas galima sukurti savitą geometrinį raštą, įvairias kompozicijas ir pateikti ne tik senovinę, klasikinę, bet ir modernią stilistiką.

5.

MOZAIKA

Kurį laiką buvusi šiek tiek pasitraukusi mozaikos tendencija šiemet vėl pasirodys naujai.

Ir smulkios, ir nestandartinio dydžio plytelės vėl grįžta į interjerų pasaulį. Mirgančios įvairiausiais atspalviais, blizgiais ar matiniais paviršiais, suformuojančios vizualines bangų imitacijas, sukuriančias optinį efektą, o stiklinės, skaidrios plytelės – ir suformuojančios 3D vaizdą. Ši tendencija suteikia mozaikos plytelėms platesnį panaudojimo spektrą, nes tinka ir skandinaviško stiliaus, ir prabangiuose, netgi klasikiniuose interjeruose.

70 I 2016: 2 (97)

6.

MAIŠYK IR DERINK

Šis trendas vis dar niekur nesitraukia ir vyraus visus ateinančius metus. Net tradiciškai atrodančios švelnių atspalvių plytelės gali būti kombinuojamos su išskirtinumu pasižyminčiomis – derinant medžiagiškumą, tekstūras, spalvas, formas, faktūras, piešinius. Svarbiausia, jog tai nesutrukdo natūralumui išsaugoti, todėl gali būti naudojama net ir subtiliuose interjeruose. Kontrastuojančios plokštumos leidžia atskirti ar apjungti patalpų zonas bei individualizuoti dizainą pagal gyventojo charakterį.

2016: 2 (97) I 71

i

DIZAINO KELIONĖS

„Axor One”: naujas valdymo elementas Jūsų duše

2015-ųjų rugsėjį Londono dizaino festivalyje pristatyta naujoji vokiečių gamintojo „Hansgrohe“ prekinio ženklo „Axor“ serija „Axor One“. Tai – bendras „Hansgrohe“ ir dizainerių dueto „Barber&Osgerby” produktas, stebinantis ne tik savo kokybe, bet ir nepakartojamu funkcionalumu.

„Hansgrohe“

gamintojo istorijoje „Axor One“ tapo pirmuoju dušo kontrolės elementu, viename gaminyje apjungusiu visas būtiniausias dušo funkcijas. Šis produktas – pavyzdys, kaip netikėtai paprastai galima valdyti dušą. „Axor One“ – ryškus, tačiau visai neįkyrus vonios kambario elementas. Prabangios proporcijos, produkto linijų grynumas traukia dėmesį ir paverčia dušo erdvę ramybės bei poilsio oaze. „Dirbdami su Edward Barber ir Jay Osgerby realizavome pagrindinio dušo kontrolės elemento idėją, sukurdami patrauklų produktą, kurio kasdienį naudojimą paversite juntama, kruopščia ir jautria praktika. Nuo šiol dušas dovanos visiškai naujus pojūčius“, – akcentuoja „Axor“ prekės ženklo vadovas Philippe Grohe.

72 I 2016: 2 (97)

REKOMENDUOJAME

i

Viskas viename: naujas paprastumo lygis „Axor One“ – absoliučiai šviežias žvilgsnis į vandens valdymą: mes apjungėme skirtingus kontrolės elementus viename paprastame produkte, kuris siūlo naują dizaino ir funkcionalumo lygį vonios kambariui“, – paaiškino Edward Barber ir Jay Osgerby. Produktas siūlo labai patogius sprendimus dušui: naudojant jį tuo pačiu metu įmanoma įjungti ir išjungti net kelis vandens padavimo šaltinius, be to, produktą valdyti galima vien savo riešu ar alkūne“, – sako „Axor One“ kūrėjai.

Dėmesys ekologijai ir taupumui Temperatūra „Axor One“ dušo kontrolės sistemoje reguliuojama panaudojant centrinę rankeną, o po ja esanti nedidelė svirtis leidžia įjungti ECO režimą ir taip sumažinti vandens suvartojimą net iki 50 procentų. Įjungti ir išjungti vandens padavimą galima mygtuko paspaudimu: aiškūs simboliai nurodo atitinkamą srovės šaltinį (pavyzdžiui, viršutinis dušas, rankinis arba šoniniai purkštukai). Taip lakoniškoje termostato formoje apjungiama daugybė funkcijų: skirtingų režimų aktyvavimo galimybė, temperatūros reguliavimas ir vandens suvartojimas.

Aiškus, lakoniškas dizainas Vieninga, galinga ir santūri „Axor One“ forma siūlo Jūsų dušo zonai naują erdvę, pripildytą lengvumo ir ramybės. Platūs paviršiai, solidžiai apvalūs kraštai, teisingos proporcijos ir detalių tikslumas kuria objektą, kuris harmoningai užpildo vonios kambarį nepriklausomai nuo mados tendencijų.

Paviršių pasirinkimo įvairovė „Axor One“ serijoje – nuo neutralaus chromo iki prabangaus raudonojo aukso – leidžia produktą interjere pritaikyti būtent toje vietoje, kurią jam paruošėte. Jis puikiai dera ir prie Jūsų vonios kolorito.

VIENAS PASPAUDIMAS. Švelnus paspaudimas – viskas, ko reikia norint kontroliuoti pasirinktą dušo srovę. Vienu metu galite aktyvuoti iki trijų skirtingų dušo srovių (didžiąją, rankinę bei šonines).

VIENAS PASUKIMAS. Temperatūra gali būti tiksliai reguliuojama sukiojant cilindrinę rankenėlę, o temperatūros užraktas leidžia nustatyti vandens temperatūros limitą (iki 40 ir daugiau laipsnių) didžiausiam komfortui.

VIENAS PASTŪMIMAS. Pastumdami mažytę svirtį, galite sąmoningai sumažinti prausimosi metu sunaudojamo vandens kiekį – net iki 50 procentų. Pavyzdžiui – suvartoti mažiau vandens kaskart, kai reikia trinktis galvą.

Dizaino lyderis santechnikos pramonėje Pagal naujausią Tarptautinio dizaino forumo (International Design Forum – iF) vertinimą, kompanija „Hansgrohe“, surinkusi 740 taškų, yra 11-oje pozicijoje iš 2000 į prestižinį „iF“ apdovanojimą pretenduojančių 2000 kompanijų visame pasaulyje ir lenkia net tokius žymius prekinius ženklus, kaip „Daimler“, „Wolswagen“ ar „Adidas“. Tarp visų santechnikos gamintojų „Hansgrohe“ yra lyderė. www.hansgrohe.lt

2016: 2 (97) I 73

i

PARODA

Ambiente 2016 Vasario 12 – 16 d. Frankfurte prie Maino vyksianti AMBIENTE paroda YRA SKIRTA mūsų gyvenimo estetikai ir patogumui.

Paroda skirstoma į tris pagrindinius segmentus – Dining, Giving bei Living, nurodančius ekspozicijos prioritetus ir padedančius susiorietuoti lankytojams. 4,387 dalyviai iš 96 šalių pristatė savo naujausius produktus ir tendencijas 308,000 kvadratinių metrų ploto parodos salėse.

Tekstas: RūtOS BūtėnaitėS.

Be tradicinių segmentų, „Ambiente“ metu vyksta daugybė „parodų parodoje“ – tokių kaip „Vokietijos dizaino prizo“ („German design award“) laureatų, apimanti visų dizaino krypčių dalyvius; „Design plus“ – inovatyviausi sprendimai, renkami iš parodos dalyvių; ateinančių sezonų tendencijų ekspozicijos-instaliacijos, susidedančios iš parodos dalyvių gaminių, specialiai sukurtų ar tiesiog atitinkančių tendencijų kriterijus; jaunųjų dizainerių pristatymas – „Talents“ paroda bei daugelis kitų ekspozicijų, pristatančių atskirų šalių dizaino naujienas (šiais metais didžiausias dėmesys buvo skirtas Japonijos bei Taivano dizainui). „Ambiente“ jau tradicija tapusi ir dar vieno dizaino prizo – „Plagiarius“ ekspozicija, pasmerkianti intelektualinės nuosavybės vagystes, pristatanti originalus ir tobulai, kartais net neatskiriamus nuo originalo, arba gana nevykusiai padirbtus nesąžiningų verslo atstovų gaminius. Šis nykštuko su auksine nosimi prizas veikiausiai vienintelis, kurio niekas nenori pasiimti. „Ambiente“ parodoje šalia tradicinių, įprastų interjero bei plataus vartojimo prekių pavyzdžių akivaizdžiai išsiskyrė kelios priešingos ateities dizaino tendencijos. Viena kryptis akcentuoja dizaino demokratiškumą – prioritetas teikiamas prieinamos kainos dizainerių gaminiams, kuriuos gali įsigyti bet kuris eilinis vartotojas. Dominavę Rytų šalių, Japonijos, Taivano (bei įspūdingas Vakarų dizainerių bendrdadarbiavimo su Afrikos amatininkais rezultatų pristatymas) ekspozicijos iškelia dizaino produktus, sukurtus glaudžiai bendradarbiaujant su mažomis amatininkų dirbtuvėmis, nors dar akivaizdžiai turinčius atpažįstamus nacionalinius bruožus, tačiau sparčiai modernėjančius.

ITALIJA Italija – 2016 metų „Ambiente“ parodos partnerė, pristatanti plačią programą La Dolce Vita, atspindinčią įvairiapusę šalies kultūrą politiniame bei ekonominiame kontekste. Žymi dizainerė iš Milano, Paola Navone, garsėjanti unikaliu ir tarptautiniu mastu pripažintu stiliumi, kūrė šalies prisistatymo įvaizdį, atspindintį platų spektrą parodos dalyvių iš Italijos produktų, kuriais šalis yra žinoma kaip eksportuotoja visų rūšių ir tipų virtuvės bei stalo dekoravimo reikmenų – tarsi duoklė aistringam Viduržemio jūros gyvenimo būdui. Tarp 400 „Ambiente“ parodos dalyvių iš Italijos – gerai žinomi prekių ženklai, tokie kaip Alessi, BIALETTI, Dialma Brown, GHIDINI Cipriano, Guzzini, Millefiori, RCR Cristalleria Italiana, Rino Greggio ARGENTERIE, TESCOMA ir Tognana Porcellane.

Itališkos kavos kvapas sklandė iš daugelio specialiai įrengtų kavinukių, tokių kaip pačios Paolos Navone sukurtos Café ‘Milano Milano bei dizainerio Giulio Iacchetti Rimini Rimini su raudonos ir baltos spalvų juostelių gultais, nukeliančiais į 1920 Italijos paplūdimį.

Kitais metais po la Dolce Vita Frankfurte sėkmės, dėmesys kitų metų „Ambiente“ parodoje bus atkreiptas į Britų dizainą.

Ateinančių sezonų stiliaus bei spalvų tendencijos Keturias tendencijų kryptis, grįstas nuodugniais tyrimais ir novatoriškų idėjų paieška, įkvėptas dizaino, meno, mados ir architektūros, kuria „stilbüro bora.herke.palmisano“. Paruošta informacija apie tendencijas, spalvas, medžiagas bei stilistinius derinius yra išsiunčiama gamintojams, kurie iš anksto turi galimybę pasiruošti ir „Ambiente“ parodoje jau pristatyti gaminius, įkvėptus ateities tendencijų. Iš dalyvių atrenkamų gaminių ir formuojamos įspūdingos tendencijų instaliacijos.

74 I 2016: 2 (97)

Lietuva „Abiente“ parodoje Šiais metais „Ambiente“ parodoje savo dizaino kūrinius bei gaminius pristatė ir 23 Lietuvos įmonės. Malonus lietuviško dizaino pasiekimas, jog prekės ženklo „Etmono“ šviestuvai „Tatula Vertigo“ ir „Tatula Wall“ buvo atrinkti į vienos iš keturių ateinančių metų tendencijų – „Composing freedom“ ekspoziciją. „Etmono“ „Šis įvertinimas itin maloniai glosto ne tik širdį, bet ir įkvepia kurti toliau ir svajoti plačiau. Organizatoriai mūsų kūrinius pasirinko iš kelių šimtų kompanijų tarsi patvirtindami, kad einame teisinga kryptimi“, – džiaugėsi „Etmono“ įkūrėja Aušra Pangonienė. Anot jos, ši kryptis gerokai išsiplėtė už Lietuvos ribų. Sulaukta bendradarbiavimo pasiūlymų iš Japonijos, Vokietijos, Prancūzijos.

Prekės ženklas „Etmono“ kuria konceptualius, šiuolaikiškus šviestuvus, pasižyminčius universaliu funkcionalumu. Šviestuvai lengvai transformuojami ir perkeliami ne tik iš vienos erdvės į kitą, bet ir iš vertikalios padėties į horizontalią – taip stalo šviestuvas gali virsti sieniniu. „Etmono“ šviestuvai gaminami iš ekologiško plastiko, yra lengvi, nedūžta, užima mažai vietos, paprastai sulankstomi ir išskleidžiami.

„DECOFLUX“ Namų tekstilės kūrėjai ir gamintojai „Decoflux“ pristatė „Art“ kolekciją, kuri gimė bendradarbiaujant su žinoma Lietuvos akvareliste Ramune Kmieliauskaite. Menininkės akvarelės perkeltos į kolekciją, kuri apima patalynę, stalo tekstilę, užuolaidas ir dekoratyvinius interjero aksesuarus – pagalvėles. „Kurdami ieškome unikalių sprendimo būdų, o kantrus ir ilgas procesas mus atvedė prie puikių rezultatų. Mus įkvepia spalvingi, kūrybingi žmonės, vertiname jų įsijungimą į bendrus projektus ir nuolat siekiame pačių geriausių rezultatų“, – komentavo įmonės vadovė Ilona Aladaitytė. „Decoflux“ – tai tekstilės sprendimai, kai dekoras yra kuriamas neribojant fantazijos, peržengiant įprastumo ribas, mėgaujantis kūrybos procesu bei džiaugiantis pasiektu rezultatu, tai yra FLUXUOJANT. „Decoflux“ gaminiai buvo įdomūs Vokietijos rinkai, o jų tekstilės kolekcija atrinkta į UK tendencijų tinklapį www.thewindow.com, kaip perspektyvas kurianti įmonė.

JŪRATĖ ® Audimo manufaktūra JŪRATĖ ® „ambiente“ dalyvauja jau keturioliktą kartą. Pristatytos aktualizuotos lietuviško gyvenimo būdo tradicijos, rankinio audimo paveldas per unikalius namų tekstilės gaminius, laisvalaikio rūbus ir aksesuarus, austus iš lino bei odos. Ypač kruopštus patyrusių audimo meistrių darbas, aukščiausios kokybės natūralios medžiagos, šiuolaikinis funkcionalumas, unikalus, laikui atsparus dizainas – kertinės įmonės vertybės. JŪRATĖ ® įkūrėja Jūratė Nöthen atskleidė, jog pagrindiniai manufaktūros klientai parodoje – premium klasės interjero parduotuvės, „concept stores”, architektų biurai, o daugiausiai užsakymų gauta iš firmų Japonijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje.

Didžiausią paklausą vasaros sezonui turėjo lininiai laisvalaikio rūbai, išaugo paklausa unikaliems rankų audimo gaminiams su oda. Nors užsakymų kiekis yra panašus kaip ir 2015 metais, bet didesnę dalį sudaro būtent rankomis austi gaminiai.

2016: 2 (97) I 75

Living, Giving, Dinning Italijos įkvėpta gyvenimo džiaugsmo, spalvų, maisto kultūros tema tarsi persikėlė į visus tris pagrindinius parodos segmentus. Dauguma gamintojų postuluoja namų jaukumą ir gyvenimo džiaugsmą bei atsakomybę gamybos procesuose, natūralias medžiagas ir rankų darbo gaminius, perdirbtas ir vėl naudojamas žaliavas, o dizaine pagrindinis dėmesys kreipiamas į detales ir inovatyvias gamybos technologijas.

2016 „Ambiente“ atskleidė labai plačią amplitudę nuo galingų ilgametes tradicijas turinčių kompanijų, iki nedidelių dizainerių studijų, gebančių rasti itin savitą stilių bei netikėtą idėją, pritraukiančią ištikimus klientus.

Gamintojų naujienos „Hübsch“ Danijos namų interjero ir dizaino kompanija „Hübsch“ kurdama kokybiškus, unikalaus stiliaus interjero elementus, akcentuoja detales. Visi produktai kuriami Danijoje, gaminami visame pasaulyje, daugiausia Tolimuosiuose Rytuose, o kolekcijos atnaujinamos du kartus per metus.

2016 metų tendencijos – „Kur gyvena laimė“ – skiria didžiausią dėmesį namams, kaip mažam asmeniniam pasauliui.

Nors mūsų namai turi būti praktiški, bet praktiniai poreikiai yra jungiami su erdvumu, lengvumu ir kūrybiškumu. Šiuolaikinio keliautojo po pasaulį namuose yra vietos tradicijos ir istorijos atmosferai, o namai turi atspindėti žmones, gyvenančius juose. Tai pasiekiama natūraliomis medžiagomis, švelniais pasteliniais pustoniais, natūralumu, šviesa ir paprastumu.

„Bluebellgray“ Ryškios, didžiulės akvarelės gėlės yra pagrindinis „bluebellgray“ kompanijos iš Škotijos bruožas. 2009 m. įkurta dizainerės Fi Douglas, garsios Glazgo menų mokyklos absolventės, su aiškia vizija: ji norėjo sujungti savo meilę spalvoms ir gėlėms su namų tekstile, kurdama išskirtinius, linksmus ir nesenstančius produktus – lovos užvalkalus, pagalves, rankšluosčius, indus, padėklus, užuolaidas, kilimus ir net baldus. Fi sako: „Mano pagrindinis noras yra atnešti daugiau šviesos ir laimės į kasdieninį gyvenimą“. Dizainas sukurtas Glazge, dailininkės studijoje ir įkvėptas kraštovaizdžio. Lieti akvarele piešiniai, spausdinami moderniausiomis technologijomis ant įvairių dizaino produktų – perduodamas kiekvienas potėpis ir atspalvis.

Lotus Collection: „Petra Sahm + Babette Permantier“ 1998 metais susikūrusį dizainerių Petra SAHM ir Babette PARMENTIER duetą jungia aistra rankų darbo tekstilei, kuri retai randa vietą masinės gamybos pasaulyje. „Lotus“ kolekcija apima nedideliais kiekiais audžiamus ar net vienetinius gaminius, gaminamus bendradarbiaujant su Fair Trade Organisations (liet. „sąžiningos prekybos organizacija“).

Kolekciją įkvepia tradiciniai tekstilės gamybos būdai ir kelionės po pasaulį. Dalis kolekcijos audžiama rankinėmis staklėmis Nepale, Katmanu įkūrus bendrą manufaktūrą – audžiant iš dilgėlių pluošto, puoselėjama tvarios gamybos koncepcija. Indijoje audžiamos natūralaus šilko pagalvėlės, Radžastane – audiniai dažomi ikat technika, Himalajų regione Himalaya audžiami pašminos audiniai, o švelnūs pledai – Peru.

„VALLILA“ Suomijos gamintojai „Vallila“ naujoje audinių kolekcijoje „Etäisyydet“ (angl. „The Distances“, liet. – atstumai) apjungia įkvėpimą ir iš Niujorko gatvių, ir iš Skandinavijos gamtos. Miestų ir pastoraliniai kraštovaizdžiai sukuria kontrastus tarp praeities ir dabarties. Audiniai pabrėžia urbanistinę atmosferą, kupiną kontrastų, spartų Niujorko stilių. Natūralus fonas iš Skandinavijos miško, pievos ir paežerės kuria šiaurietiško gaivumo jausmą. Būdingi „Vallila“ bruožai: milžiniški spaudiniai, prisodrinti spalvingų iliustracijų, nostalgiškų miesto vaizdų ir abstrakčių raštų. Kolekcija taip pat apima dizaino klasikės, garsios ir mylimos Suomijos audinių dizainerės Marjatta Metsovaara (1927 – 2014) specialią kolekciją, kuri, kurdama nuo 1949 metų, pasižymėjo inovatyviomis įžvalgomis.

76 I 2016: 2 (97)

„Softheads“ 2011 m. Barselonoje Sergio Roger ir Cristina Olivé įkurta studija, kurios idėja – kurti pacifistinius objektus su humoro doze. Jie yra įkvėpti kažkada madingų medžiokės trofėjų. Visi objektai – tekstiliniai, minkšti, rankų darbo ir vietinės gamybos. Dizainas sujungiamas su amatais.

„Bonum Wood“– išskirtinės medinės grindys Mūsų tikslas paprastas – mes tiekiame aukščiausios kokybės kietosios medienos grindų dangą, kuri padės Jums sukurti išskirtinį namų ar verslo erdvės interjerą.

Kiekvieną kliento viziją ar netikėčiausią fantaziją „Eva solo“

stengiamės paversti tikrove, o interjero kūrėjams,

Ar galima kurti dizainą vandeniui? „Eva solo“ propaguoja ne tik vandens gėrimą, bet ir jo kultūrą. Geriamasis vanduo patiekiamas „MyFlavour“ kvepiančiame grafine, pripildytame vaisių, daržovių ar aromatinių prieskoninių žolelių kompozicijomis. Vandens grafine su dangteliu kartu išimamas ir iešmelis, dėl kurio visos aromatų rūšys gali lengvai skleistis, taip pat pasiekiamas dekoratyvinis efektas. Tokiu būdu vaisiai lengvai ištraukiami iš grafino ir pakeičiami nauja suveriama dekoratyvia, sužadinančia kompozicija.

turintiems sumanymų ir norintiems palikti savos idėjos pėdsaką, suteikiame sąlygas dalyvauti gamyboje ir taip prisidėti prie naujų unikalių produktų sukūrimo.

Per ilgus sėkmingo darbo metus – gamindami Lietuvoje ir eksportuodami į kitas šalis visame pasaulyje – užsitarnavome lanksčiausių medinių grindų gamintojų vardą, savo gaminiais gebėdami įtikti aukščiausio lygio klientams – nuo Maskvos iki Toronto.

Jūsų grindys nėra tik paviršius, kuriuo vaikštote. Tai kažkas, su kuo susiliečiate kiekvieną ėjimo akimirką.

Gaminame pagal individualius užsakymus. „BUGATTI“ „Bugatti“, puoselėjanti „Kūrybiškumo ant stalo” idėją, pristatė „VERA Easy“ sukurtą dizainerio „Andreas Seegatz_Stars Milano“ elektrinį virdulį, pasižymintį šiuolaikinio dizaino, funkcionalumo jungtimi.

Mūsų saloną rasite Vilniuje, Sėlių g. 29/2.

2016: 2 (97) I 77

„Kahla“ Dizainerės Laura Straßer porceliano kolekcijoje „Ray of Gold“ – minimalistinė magiška juodos, baltos bei aukso raštų dramatiška harmonija.

Nuorodos į istorinius stilistinius elementus kontrastuoja su naujoviška „Magic Grip“ porceliano technologija: beveik nematomas akimis, visą lėkštės apačią juosia silikono žiedas, tvirtai pritvirtintas prie porceliano.

„ZWIESEL KRISTALLGLAS“ „Zwiesel KRISTALLGLAS“ kartu su Švedijos dizaino duetu „Bernadotte & Kylberg“ pristatė itin subtilią, išskirtinių lengvai išlenktų, tarsi besvorių taurių kolekciją „Air Sense“ su integruota stiklo sfera, kuri leidžia pasiekti išskirtinį vyno dekantavimo efektą ir ypatingą skonio sensorinį balansą.

„Ambiente“ Giving sektoriuje buvo pristatomi ir delikatesai kaip geriausia dovana. Aistra taip pat gali būti dovana – simbolinė – žinoma.

Kuo ji individualesnė, tuo geriau. Kulinarijos skanėstai ir toliau išlieka labai populiarūs, pavyzdžiui, aukštos kokybės aliejus, pesto padažas ar šokolado kūriniai, išsiskiriantys kokybe ir pristatymo dizainu. Neįprasto skonio deriniai linkę būti ne tik pokalbio tema, bet taip pat sužadina naujų sensorinių dirgiklių.

„Lakrids by Johan Bülow“ Danijoje „Lakrids by Johan Bülow“ skanėstai parduodami specializuotose parduotuvėse – vietose, kur pirmenybė teikiama kokybei, turiniui ir dizainui. Kompanijos vizija – skleisti savo meilę saldymedžiui visame pasaulyje, pasiekiant visą skonių spektrą.

Šiuolaikinio japonų dizaino projektas The Contemporary Japanese Design Project 2015 m. startavo šiuolaikinio japonų dizaino projektas, kurio pagrindinė idėja „inovacijos tęsia tradiciją“. Turėdamas tikslą sujungti japonų tradicijas ir naujoves bei pateikti daugiau globalių ir įdomių kūrinių, projektas apjungė 25 įmones, gamintojus ir amatininkus iš įvairių Japonijos regionų, šešis Vokietijos ir Prancūzijos dizainerius, platų tinklą patyrusių konsultantų ir platintojų iš Prancūzijos ir Vokietijos.

Dizainerė Ines Blume sukūrė daugybę tekstilės dizaino sprendimų. „LongLong-Chusen“ marginimo technika atliktas rankomis pieštas audinys (abi audinio pusės turi vienodą intensyvumą), interpretuojant tradicinę Tenugui tekstilę, yra universaliai pritaikomas interjero dizaine kaip užuolaida, staltiesė ar dekoratyvinis akcentas. „OriOri“ pagalvėlės – japonų kalba ORI reiškia lankstymą. Šios technikos inspiruotos pagalves galima išlankstyti į išvirkščią pusę, tokiu būdu gaunant skirtingų spalvų atvaizdą. Audinio reversas yra visiškai kitoks nei priekyje. „Edo Komon“ šalikai yra skirti 4 (pavasario, vasaros, rudens ir žiemos) sezonams, sukurti naudojant rankinio Edo laikotarpio marginimo technologiją, taikytą kimono audinių gamybai.

Dizaineris Wolf Wagner „Anmon“ virtuvės peilių kolekcija. Ikvėptas samurajų kardų, dizaineris kuria produktus su ypatinga aura, atliktus Bendrovėje „Niagara“ iš Aomori, kur peilius kaldina rankomis jau aštuonios kartos. „Infinity serving set“ – skirtas skirtingoms kulinarinėms kultūroms, susidedantis iš šakučių ir peilių, taip pat Azijos valgymo lazdelių.

78 I 2016: 2 (97)

2016: 2 (97) I 79

„TALENTS“ „Paroda parodoje“ „Talents“ – naujos idėjos iš perspektyvių, jaunų, karjerą pradedančių dizainerių bei dizaino studijų. 2016 „Ambiente“ parodoje dizaineriai iš 13 šalių turėjo galimybę eksponuotis nemokamuose stenduose.

HELEN M. STREVENS „HMS Studio“ Su pagyrimu baigusi architektūros mokyklą ir dirbusi scenografe kino trilogijoje „Žiedų valdovas”, Helen M. Strevens 2011 m. įkūrė „HMS studiją“. Realizuodama puikius piešimo gebėjimus bei interpretuodama architektūrines temas, kuria kaulinio porceliano lėkštes, tapetus bei pagalvėles.

Savo stilių dizainerė įvardija kaip architektūrinį, kuriam įtaką daro praeities meistrai – Fornasetti, Jean Cocteau ir Aldo Rossi, John Ruskin, William Morris, Bauhauzas. Dizainerės darbuose – erdvinės iliuzijos, siurrealizmas, jungiamas su humoru.

„Katie Brown Designs“ Kiekvienas Katie Brown spausdinti skirtas projektas kuriamas skaitmeniniu būdu iš originalaus piešinio ir fotografijos, o gamybos procesas paremtas tekstilės paveldu, atliekamas Šiaurės Airijoje, garsiame pramoninės revoliucijos „Šilko mieste“ Macclesfield. Katie Brown tekstilės dizainas įkvėptas pramoninio miesto peizažo. Naudodama daug kam negražius vaizdus, dizainerė transformuoja aštrius industrinius motyvus jaukia spalvine palete ir derindama su švelniais natūraliais audiniais: šilku, vilna, medvilne ir linu, kuria prabangias tektilės kolekcijas.

Ariane Prin Prancūzijoje gimusi Ariane Prin kolekcijoje „Rust“ eksperimentuoja sumaišydama metalo drožles su gipsu ir kaučiuku. Charakteringi paviršių efektai atsiranda kaip metalo oksidacijos rezultatas. Rūdys suteikia produktams šiltas, gamtines tekstūras, kurios kelia asociacijas su kraštovaizdžiu ir uolomis. Dėl specialaus būdo, kuris leidžia medžiagai oksiduotis, kiekvienas objektas įgauna savo individualią tekstūrą ir spalvą.

Norėdama pasiekti geriausią efektą, dizainerė pasirenka paprastas, minimalistines geometrines formas.

Katrin Krupka and Philipp Stieghan Berlyne gyvenantis duetas Krupka-Stieghan, kurio nariai Katrin krupka ir Philipp Stieghan, intensyviai kuria iš perdirbtų tekstilinių medžiagų – tekstilės pramonėje audimo procese likę siūlgaliai randa naują panaudojimo galimybę. Savo lengvų ir standžių dubenių su unikaliai neįprasta tekstūra – „medvilnės dubenų“ (cotton bowls) kūrimui dizaineriai laminuoja organiniu plastiku siūlus, likusius nuo nosinių gamybos. „Plaukų stiliaus” lempos „Lamp with (hair)style“ taip pat gaminamos iš verpalų atliekų, įkvėptos tradicinių su kutais lempų. Juodos ir baltos spalvos purių siūlų kutų lempos skleidžia unikalią prislopintą šviesą.

80 I 2016: 2 (97)

Anne Büscher Dizainerės Anne Büscher kuriami stiklo, kurį galima nešioti auskarai, karoliai bei mobilūs erdviniai objektai.

„LauraWolfram“ Lauros Wolfram „Lytėjimo lygio indikatorius“ akliesiems ir silpnaregiams žmonėms palengvina karšto gėrimo pylimą į puodelį, kurio negali matyti, nebent pajausti pirštais. Indikatorius nurodo laipsnišką puodelio užpildymo skysčiu lygį.

„Mani ceramics“ 2005 metais, sužavėtas ryškių spalvų, kvapų, architektūros, gamtos ir, žinoma, Italijos „Arte di vivere“, stilistas Britta Hermanas persikėlė iš Hamburgo į Toskaną ir pasiryžo gilintis į italų amatininkų meistriškumą ir kūrybiškumą. „Mani“ keramika unikali savo paprastumu ir ji yra tolima masinės pramonės gamybos produktams. Autorius atmeta kompiuterinį dizainą ir renkasi eskizavimą ant popierinės servetėlės su stiklu vyno – kaip geriausią būdą suprasti itališką meno kūrimo kelią.

2016: 2 (97) I 81

Monica Santos (monica.santos.homeware)

SMEG „Victoria” gaminių linija – meilė tradicijai ir detalėms

„Monica Santos Homeware“ – prekinis ženklas iš Portugalijos. Tai – namų apyvokos prekės iš porceliano. „Serendipity“ kolekcijoje atskleidžiamos turtingos istorijos, sudarytos iš floros ir faunos, darančių mums teigiamą emocinę įtaką, motyvų ir elementų, rastų keramikos dekoravimo archyvuose. Pasirinktas koliažo metodas jungiamas su purškiamų daržų saldainių atspalvių perėjimais.

NAUJIENA

Orkaitė SF6922PPZ „Victoria” prietaisų linija akį traukia savitu 1950-ųjų stiliaus dizainu ir išskirtine estetika. Tai – aukščiausios kokybės, tiksliai valdomi gaminiai, turintys plačią spalvų gamą.

Kokybiškos medžiagos ir subtilios detalės, tokios kaip „Smeg” 1950 m. logotipas ir blizganti chromuota rankena, puošia orkaitę ir virtuvei suteikia patrauklaus individualumo, sugrąžinimo į praeitį. Orkaitė atlieka ne tik įprastas funkcijas – ji ir atitirpdo, ir šildo, ir kildina.

Ji taip pat gali nustebinti ir kitomis funkcijomis, pritaikytomis pagal Jūsų poreikius. Viena iš jų – kepti esant žemai temperatūrai. Taip kepant naudojama mežesnė nei vidutinė temperatūra, todėl patiekalas įgauna geresnį skonį, patenkinantį net pačius reikliausius gurmanus, o dėl orkaitėje komplektuojamo akmens, pritaikyto picoms kepti, jas galėsite tolygiai išsikepti vos per 3 – 5 minutes. „Victoria” prietaisų žavesys virtuvėje sukurs komforto ir rafinuotumo atmosferą bei išskirtinį stilių.

www.smeg-lt.lt 82 I 2016: 2 (97)

Vokietijos dizaino prizas („German design award“) Vokietijos dizaino prizas yra tarptautinis Vokietijos dizaino tarybos (German Design Council) apdovanojimas. Jo tikslas: atrasti, pristatyti ir įvertinti unikalias dizaino tendencijas. Vokietijos dizaino prizas, startavęs 2012 metais, šiuo metu yra vienas iš geriausiai žinomų dizaino konkursų pasaulyje ir vertinamas už profesionalumą.

Be skirtingas dizaino sritis apimančių Vokietijos dizaino prizo apdovanojimų, kasmet skiriami prizai geriausiam dizaino debiutui bei nusipelniusiai savo kūriniais asmenybei.

i

DIZAINO ISTORIJA

MŪSŲ DIZAINO TĖVAS Skirtingai nuo daugelio dailės žanrų, nuėjusių ilgą ir vingiuotą evoliucijos kelią, pirmieji dizaino daigai suvešėjo Lietuvoje tik tarpukario metais, o visuotinai pripažinta meno šaka tapo praėjusio amžiaus 5 – 6-ajame dešimtmetyje kelių ryškių kūrybiškų asmenybių dėka. Be abejo, svarbiausias vaidmuo tarp jų priklauso skulptoriui, juvelyrui, dizaineriui Feliksui DAUKANTUI (1915 – 1996), kurio gimimo šimtmetį minėjome pernai.

Tekstas: JonO MalinauskO.

Feliksas Daukantas gimė Cicero miestelyje, Ilinojaus valstijoje (JAV), į kurį jo tėvai persikėlė XX a. pradžioje. 1927 m. šeima grįžo į Lietuvą ir pradėjo ūkininkauti Žemaitijoje; 1936 m. F. Daukantas įstojo į karo mokyklą, kurią baigė kartu su paskutiniąja Nepriklausomos Lietuvos kariūnų laida. Nors giminės buvo išbuožinti ir ištremti, po karo guvus jaunuolis sugebėjo ryžtingai pakeisti savo gyvenimo kryptį ir įstojo į ką tik atkurto Vilniaus dailės instituto skulptūros specialybę. Čia jo mokytojais buvo tokie žymūs menininkai kaip Juozas Mikėnas ir Petras Aleksandravičius; pastarasis vadovavo ir F. Daukanto diplominiam darbui „Disko metikė”. Būdamas studentu, Feliksas prisidėjo prie metrų kūrybos įgyvendinimo – profesorius juokais gyrėsi, kad yra nulipdęs automatą garsiajam M. Melnikaitės paminkui (aut. J. Mikėnas), ilgą laiką stovėjusiam Zarasuose. Nors Dailės institute oficialiai buvo laikomasi „socialistinio realizmo” meninės krypties, tačiau nenumarintos tarpukario modernizmo tradicijos suteikė galimybių susipažinti su abstrakčiosios dailės pagrindais, geometrinių formų apibendrinimu

Rankinės, pagamintos Vilniaus dailės kombinate pagal F. Daukanto projektus (1956 – 1957 m.)

84 I 2016: 2 (97)

ir medžiagų tekstūrų išryškinimu. Šių studijų naudingumas pasireiškė F. Daukantui 1949 m. pradėjus dirbti „Dailės kombinate“, kur jam teko savo rankomis kurti dailės dirbinių pavyzdžius, skirtus tiražavimui gamybiniuose cechuose.

Daugelį metų menininkui sekėsi dirbti ir su metalu, ir su oda, tačiau mieliausia medžiaga jam pasirodė esantis „Baltijos auksas” – lietuviškas gintaras. Deja, anuomet savo estetine verte jis buvo neretai prilyginamas plastmasei: gintaras buvo lydomas, negailestingai pjaustomas ir šlifuojamas, mechaniškai imituojant gamtos formas arba kuriant realistinius žmonių portretus. Turėdamas puikų meninį skonį, F. Daukantas ryžtingai atsisakė imitacinės krypties ir pradėjo kurti dekoratyvias kompozicijas, kurių estetinę vertę sudarė natūrali gintaro faktūra, netaisyklingos elementų formos, apdorotų ir natūralių paviršių kontrastai.

Vėliau šie atradimai buvo pelnytai pavadinti „tikrąja gintaro revoliucija”; jie sulaukė tarptautinio pripažinimo, buvo eksponuojami pasaulinėse parodose Monrealyje (1967 m.), Osakoje (1970 m.) ir Seule (2012 m.), tarptautinėse parodose Austrijoje ir Prancūzijoje. Daugelis papuošalų, F. Daukanto sukurtų 6-ajame bei 7-ajame dešimtmečiuose, šiandien tebeatrodo labai moderniai ir yra įtraukti į žymias taikomosios dailės ekspozicijas. Pavyzdžiui, Palangos gintaro muziejuje yra sukaupti net 338 autoriniai menininko darbai.

Greta gintaro dirbinių, F. Daukantui teko atlikti ir kitokių projektavimo darbų. Vienas iš įdomesnių ir sudėtingesnių buvo įrangos kūrimas Lietuvos cirkui: jį atliekant

Skirtingu laikotarpiu pagaminti gintaro papuošalai

teko kompleksiškai nagrinėti funkcinius, estetinius ir ergonominius klausimus. Taip pat buvo atlikta nemažai projektų grafino dizaino srityje. Vienas iš žymiausių šio žanro kūrinių tebenaudojamas iki šiol – tai Palangos miesto herbas, patvirtintas 1970 m. (Gražinos OškinytėsEimanavičienės pakoreguotas 1996 m.). Įgautos patirties apmąstymai pasakatino F. Daukantą nuodugniau domėtis pramonės gaminių dizaino ir daiktinės aplinkos kūrimo problemomis.

Skulptūra „Eglė žalčių karalienė“, 1947 m.

Pokario metais Lietuvoje pradėjusios veikti taikomosios dailės mokyklos iš esmės buvo orientuotos į amatininkų ruošimą ir žymesnės įtakos pramonės produkcijai nedarė.

Reikia pastebėti, kad į LTSR ekonominio valdymo sistemą buvo integruotos tik vienos – Vietinės pramonės ministerijos – įmonės; visų kitų įmonių ekonominė strategija, įskaitant ir gaminių kokybės klausimus, buvo sprendžiama Maskvoje. Pirmąjį pokario dešimtmetį produkcijos išvaizda apskritai mažai kam rūpėjo – šalis stokojo pirmo būtinumo prekių. Tačiau prasidėjus „chruščioviniam atšilimui” ir suintensyvėjus kontaktams su užsieniu, pramonės gaminių, ypač vadinamųjų „plataus vartojimo prekių”, beviltiškas meninis lygis tapo akivaizdus. Jam pakelti 6-ojo dešimtmečio pradžioje vykdomoji TSRS valdžia ėmėsi skubių priemonių, įskaitant specializuotų (vadinamųjų „šakinių”) projektinių organizacijų kūrimą ir kvalifikuotų kadrų joms ruošimą, visų pirma Maskvoje, Leningrade ir tuometinėse Pabaltijo respublikose. Būsimuosius dizainerius ketinta ruošti aukštosiose dailės arba architektūros mokyklose; Lietuvoje šis vaidmuo atiteko Vilniaus valstybiniam dailės institutui (dab.

Vilniaus dailės akademijai), kuriame 1961 m. buvo įkurta Pramonės gaminių meninio konstravimo (PGMK) katedra.

Vadovauti šiai katedrai buvo pakviestas Feliksas Daukantas.

Pasirinkimą lėmė ne tik darbo Dailės kombinate patirtis, bet ir aktyvi visuomeninė veikla, pasisakymai respublikinėje spaudoje ir televizijoje gyvenamosios aplinkos estetinio tvarkymo tematika. Įtakos turėjo ir artimas bendravimas su vienu iš pirmųjų dizaino teoretikų Tarybų Sąjungoje – Karlu

2016: 2 (97) I 85

Prietaisas pieno buteliams nešti. Stud. K. Pumputytė, vad. F. Daukantas.

Planšetas iš PGMK studentų darbų metodinės parodos Charkove, 1966 m.

Medinis žaislas iš modulinių elementų. Stud. V. Kašėtaitė, vad. F. Daukantas, 1973 m.

Spalvotas nešiojamas televizorius „Šilelis“, stud. D. Ramelis, vad. F. Daukantas, 1977 m.

Kavos servizas, stud. R. Mizgiris, vad.

F. Daukantas, 1971 m.

86 I 2016: 2 (97)

Viešojo transporto stotelės informacinis ženklas.

Stud. R. Jasukynaitė-Gaušienė, vad. F. Daukantas, 1966 m.

Kantoru – garsaus žurnalo apie dekoratyvinį SSSR meną (1957 m.) įkūrėju ir vyriausiuoju redaktoriumi.

Kodėl ne „dizainas”, o „meninis konstravimas”? Ogi todėl, kad „dizainas” (kaip žinia, žodis „design” anglų kalboje turi labai plačią reikšmę – nuo piešimo iki inžinerinio projektavimo) buvo laikomas nevartotinu vertiniu, o ir pati veiklos sritis, apie kurią ne daug kas nusimanė, bet daugelis mėgo kritikuoti, buvo tapatinama su stailingu ir dekoravimu blogąja prasme. „Meniniu konstravimu” buvo laikoma praktinė gaminių formos tobulinimo veikla, o teorinei bei metodinei veiklai įvardinti buvo sugalvotas „techninės estetikos” terminas; be kita ko, jis buvo pritaikytas šios krypties mokslinių tyrimų institutui (STEMTI), kurio filialas 1966 m. įsteigtas ir Vilniuje.

Dizaino katedros kūrimosi pradžia atrodė sudėtinga: nebuvo nei tinkamų dėstytojų, nei paruoštų metodikų.

Pasivažinėti po užsienį, siekiant pasisemti patirties, buvo beveik neįmanoma: žymiosios dizainerių kalvės, tokios kaip Ulmo dizaino mokykla, veikė kitapus Geležinės uždangos. Teko verstis informacijos nuotrupomis, racionalia nuovoka ir turimomis žiniomis apie legendinės Bauhaus’o mokyklos veiklą. Nuo pat pradžių Feliksas Daukantas turėjo aiškią viziją, kokius įgūdžius ir profesines savybes turi įgauti būsimieji specialistai, ir vadovaudamasis ja, pasirinko katedros pedagogus. Architektas S. Ramunis gebėjo perteikti studentams europines dizaino ir architktūros tendencijas, A. Kybrancas mokė bekompromisinio preciziškumo, I. Mogilnickas – techninio projektavimo įgūdžių, J. Burneika, palikęs neišdildomą įspūdį net kelioms dizainerių kartoms, – tobulo medžiagos ir formos pojūčio. F. Daukanto iniciatyva sukurta dizaino pagrindų mokymo programa pelnė aukštą kolegų pripažinimą visos šalies mastu, padėdama pagrindus sudėtingesnių projektų įgyvendinimui vyresniuose kursuose. Metodinė Bauhaus’o patirtis, pritaikyta gilioms medžiagų ir technologijų studijomis, pavirto didelės apimties rankų darbu katedros gamybinėse dirbtuvėse. Šių eilučių autoriui, krimtusiam dizaino mokslus Dailės institute, teko nemažai laiko pra-

Pirmoji Pramoninės dailės katedros absolventų laida (K. Ramonas, A. Šarka, R. Kungytė) su katedros vedėju, 1965 m.

Rekonstruoto Vilniaus centrinio pašto interjeras su F. Daukanto projektuotais informacinės sistemos elementais, 1965–1969 m.

ICSID kongresas Maskvoje. F. Daukantas – ketvirtas iš kairės, 1975 m.

leisti prie pjovimo ir tekinimo staklių, šlifavimo ir dažymo įrengimų. Dėl šių apilnkybių Pramoninė dailė pradžioje buvo laikoma „vyriška” specialybe, tačiau po kelerių metų ir merginos įrodė galinčios sėkmingai atlikti gamybines užduotis.

Katedros veiklos pradžioje buvo bandoma orientuoti studentus į konkrečių pramonės šakų (pavyzdžiui, batų ar stiklo pramonės) poreikius, tačiau per visą vadovavimo Dizaino katedrai (neoficialiai šis pavadinimas institute „galiojo” visuomet, nors oficialiai buvo patvirtintas tik 1987 m.) laiką F. Daukantas nuolat kreipė mokymo procesą link universalių kūrybinių principų dėstymo, neskirstant dizaino proceso į atskiras šakas. Inovatyvaus mąstymo, racionalaus procesų organizavimo, formų harmonijos, preciziško atlikimo buvo siekiama visur ir visada.

Visuomet buvo kruopščiai įvertinamas ir užduočių sudėtingumas. „Keli studentui uždavinį ne pagal jo jėgas – mokai jį meluoti”, – teigė profesorius. Jo vadovaujami studentai universaliuosius dizaino principus taikė buitinių daiktų, žaislų, staklių, transporto priemonių, vizualinės informacijos sistemų kūrimui. Vienas ankstyvųjų katedros diplominių darbų netgi buvo skirtas konditerijos gaminių formai ir grafiniam apipavidalinimui.

Būdamas išskirtinės inteligencijos žmogus, profesorius nuolat rūpinosi ne tik profesinių, bet ir bendražmogiškų savo studenų vetybių auginimu. „Intelektas reikalingas Jums ne tam, kad projektuotumėte, o tam, kad rastumėte išeitį nestandartinėse gyvenimo situacijose”, – šiuos profesoriaus žodžius, pasakytus teikiant diplomą, šių eilučių autoriui vėlesniais metais teko prisiminti ne vieną

Memorialinė lenta ant namo Jakšto g. Vilniuje, diz. Š. Šlektavičius, 2015 m.

kartą. Per tris pedagoginio darbo dešimtmečius Felikso Daukanto paruošti dizaino specialistai – ką jie bedirbtų, kokioje pasaulio šalyje begyventų, visuomet prisimins ir vertins profesoriaus indėlį į profesnį tapsmą ir nesidrovėdami vadins jį Dizaino tėvu.

F. Daukantas žirgyne Latvijoje, 80-tieji metai.

Autorius dėkoja F. Daukanto dukrai Gabrielei Naprušienei, profesoriui Tadui Baginskui ir Rasai Janulevičiūtei už suteiktą informaciją ir nuotraukas.

2016: 2 (97) I 87

i

INTERVIU

Lietuviškas dizainas po vienu stogu Prieš trejus metus Šiaulių miesto centre duris atvėrė lietuviško dizaino namai „wãpsva“, kuriuose sutelkti geriausių Lietuvos dizaino kūrėjų darbai – pradedant aksesuarais ir rūbais, baigiant interjero detalėmis bei baldais. Čia galima susipažinti su tokių dizainerių kaip Agnė Kuzmickaitė, Julija Janus, LT Identity, Juozo Brundzos ir kitų autorių kūriniais.

Pasak šios išskirtinės vietos įkūrėjos Irminos Savickienės, „wãpsva“ dizaino namai yra lyg dizaino galerija, kurioje kiekvienas gali ne tik pamatyti,

Su Irmina kalbėjomės apie jos darbo ir veiklos subtilybes, naujausias dizaino pasaulio tendencijas ir dizaino namus, kaip kultūros sklaidos židinį.

kokie vėjai vyrauja mūsų šalies dizaino pasaulyje, bet svarbiausia – pasisemti idėjų, susitikti su žinomais Lietuvos kūrėjais ar gauti profesionalų patarimą stiliaus, interjero, mados klausimais.

Tekstas: Viktorijos Petkevičiūtės.

Nuotraukos: iš asmeninio Irminos Savickienės archyvo.

88 I 2016: 2 (97)

Irmina, kas Jus, ir kaip kūrėją, ir kaip verslo atstovę, įkvepia stipriausiai?

Didžiausio įkvėpimo semiuosi keliaudama – išgyvendama įvairius potyrius, semdamasi įspūdžių, atrasdama įvairių kultūrų skirtumus, kurie kartais ir šokiruoja. Stipriai žaviuosi gamta ir jos reiškiniais – štai pro mano namų langus matosi beržynas. Stebėdama jį randu nusiraminimą ir semiuosi minčių, idėjų savo darbui. Taip pat negaliu nepaminėti tapybos: ja užsiimdama pailsiu ir atgaunu jėgas ne prasčiau nei kokioje poilsinėje kelionėje. Tai – pagrindiniai dalykai, kuriuose randu didžiausią įkvėpimą, o svarbiausia – save.

Jūsų įkurtuose dizaino namuose galima rasti ne tik rūbų bei aksesuarų, bet ir interjerui skirtų daiktų, detalių. Kaip sugalvojote po vienu stogu sutelkti įvairių dizaino šakų kūrėjus?

Anksčiau man vis stigo vietų, kuriose galėčiau rasti tai, ko prireikia mano darbe, kuriant interjero dizainą. Todėl nemažą dalį gaminių, skirtų interjerui, tekdavo siųstis arba vežtis iš užsienio šalių, kitų Lietuvos miestų. Taigi, būtent pasiūlos trūkumas nulėmė mintį, kad norėtųsi įkurti savo interjero dizaino namus, kuriuose būtų galima rasti daug išties kokybiškų ir patrauklių gaminių interjerui – patalynės, užuolaidų,

baldų ir t.t. Tačiau nenorėjau atidaryti dar vienos eilinės baldų parduotuvės. Rūpėjo sukurti erdvę, kurioje skleistųsi kultūra.

gyvename, kokius daiktus mėgstame – atspindi mūsų gyvenimo būdą. Tai, galima sakyti, ir yra mūsų gyvenimo būdas.

Kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių: pradėjusi žvalgytis ir ieškoti, kokį „racioną“ galėčiau siūlyti klientams, atradau labai daug autorių, kuriančių nuostabių, ne namams, o žmogui skirtų daiktų – rūbų, aksesuarų, avalynės ir kitų mielų dalykų. Galų gale bent jau prieš kelerius metus Lietuvoje dizainerius, kuriančius interjerui (baldus, dekoro detales, aksesuarus), buvo galima suskaičiuoti ant pirštų – tad po vienu stogu subūrus tik juos, vargu, ar dizaino namai ilgai gyvuotų. Taip ir gimė mintis praplėsti pasiūlą, apjungiant kelias dizaino šakas.

Lygiai taip pat rinkdama autorius bei jų gaminius „wãpsva“ dizaino namams, visuomet stengiuosi pasirinkti taip, kad tie gaminiai tarpusavyje derėtų, vieni kitų „neperrėktų“. Stengiuosi, kad autorių stilistika pernelyg nesiskirtų, tačiau nesusilietų į „košę“. Ieškau dermės, antraip žmogus, atėjęs pas mus, jausis tarsi chaose, kuris kartais taip pat reikalingas. Tačiau jo šiais laikais aplinkoje ir taip labai daug.

Kokią veiklą „wãpsvoje“ skatinate, kaip pati sakote, kultūros sklaidą? „wãpsvoje“ vyksta įvairių renginių, parodų. Organizuojami ir žinomų, ir dar kylančių autorių kolekcijų pristatymai. Tam skiriame ypač daug dėmesio, nes turime ambicijų kuo labiau skatinti jauną žmogų ir padėti jam savo srityje tapti matomam.

Pamenu, kai tik atidarėme dizaino namus, mūsų lankytojai į „wãpsvą“ ateidavo labiau kaip į parodą, ne kaip į parduotuvę. Tad nusprendėme siūlyti tai, kas žmonėms iš tikrųjų įdomu. Taigi, šiandien organizuojame fotografijos, juvelyrinių dirbinių parodų, dizainerių kolekcijų pristatymų.

Be kita ko, rengiame įvairios tematikos filmų peržiūrų vakarų, skaitome paskaitų apie stilių ir jo kūrimo gaires, bendradarbiaujame su kino festivaliais, prisidedame prie tolerancijos skatinimo, LGBT ir kitokių iniciatyvų, tad drąsiai galime vadintis kultūros sklaidos dalimi.

Kokias vyraujančias tendencijas pastebite Lietuvos dizaino padangėje?

Pastebiu, kad dizainerių gaminiai kuo toliau, tuo dažniau atspindi ekologines idėjas. Tai, žinoma, džiugina. Taip pat vis ryškesnės daiktų efektyvumo, saikingo minimalizmo, funkcionalumo tendencijos. Todėl didžioji dalis daiktų ir kūrinių, kuriuos atrenkame, yra nevienadieniai, ilgo naudojimo, plataus funkcionalumo. Labiausiai norisi, kad pirkėjas suvoktų: svarbiausia yra

ne krūva daiktų, bet vienas ir ypatingas. Toks požiūris skatina ekologišką vartojimą.

Kokie „wãpsva“ dizaino namų klientai?

Kaip įsivaizduojate „tobulą“ klientą?

Mūsų klientai labai žingeidūs, tačiau, mano akimis, jie dar nėra pakankamai drąsūs. Nepaisant to, tikiu, kad greitai juos bus galima atpažinti, jie dar labiau išsiskirs minioje. Turiu omenyje tai, kad dar gajus požiūris, esą „nereikėtų išsiskirti iš „minios“, „ką pagalvos kiti“... Norisi įkvėpti žmonėms šiek tiek daugiau laisvės parodant, kad svarbiausia yra saviraiška, o ne kitų nuomonė. Žinoma, jaunimas šiuo klausimu yra drąsesnis, vyresni klientai – konservatyvesni. Bet kokiu atveju, mūsų dizaino namuose laukiamas kiekvienas žmogus, norintis pabendrauti, pasižvalgyti, galbūt atrasti ką nors sau – idėją, rūbą, spalvą, skonį. Orientuojamės būtent į jauną, jaunatvišką žmogų. Vyresnį žmogų sunkiau pakeisti, sulaužyti jo turimus stereotipus ir nuostatas, o jauną žmogų galima užauginti, formuoti, bet ir leisti jam pasirinkti tai, kas geriausia, pačiam.

Ar sutiksite, kad mūsų įvaizdis, stilius tiesiogiai koreliuoja su mūsų aplinka?

Vienareikšmiškai: koks žmogus, tokia ir jo aplinka. Šią tiesą patvirtina ir didieji šiuolaikiniai gamintojai, siūlantys, pavyzdžiui, ne tik drabužių, bet ir namų interjero bei apyvokos daiktų – rėmelių, patalynės, indų, vonios kambario ir kitokius gaminių. Visa tai – kaip atrodome, kuo vilkime, kokiuose namuose

2016: 2 (97) I 89

i

DIZAINOvacija

Laivų dizainas Lietuvoje: galimybės ir iššūkiai Kūrybinės upinių laivų dirbtuvės „Flumen“ Vilniaus dailės akademijoje

Tekstas: ŠarūnO ŠlektavičiAus.

Nors Lietuvoje turime gana siaurą pajūrio ruožą, tačiau čia gausu upių. Jos, tarsi maitinančios arterijos, žemyninę šalies dalį jungia su mariomis. Tad sąlygos upių laivybai yra palankios. Praeityje vidaus vandens keliai buvo aktyviai naudojami, tačiau ilgainiui ši veikla nunyko. Nepaisant to, jog šiltuoju metų laiku žmonės dažnai laisvalaikį leidžia upių pakrantėse, populiarus plaukiojimas baidarėmis, tačiau pramoginė upių laivyba įsibėgėja gana sunkiai. Beveik neliko ir upių laivybai būtinos infrastruktūros. Mūsų upės labai seklios, todėl jomis nuolat plaukioti galinčių laivų projektavimas tampa iššūkiu ir reikalauja nestandartinių sprendimų.

Tuo pat metu laivų projektavime dominuoja pragmatinis, taupus požiūris, verčiantis atsisakyti estetinių sprendimų paieškų ar optimalių ir inovatyvių inžinerinių sprendimų.

Tai keletas pagrindinių priežasčių, kodėl Vilniaus dailės akademijos Dizaino katedroje ketvirto kurso gaminių ir aplinkos dizaino specialybių studentams jau antrą kartą buvo surengtos upių laivų dizaino kūrybinės dirbtuvės. 2013 m. projektas buvo pavadintas „Upeiviai“ ir kaip idėjų konkursas sėkmingai įgyvendintas kartu su UAB „Suvalkijos laivai“.

Remiantis prieš porą metų įgyta patirtimi, ieškant naujų sprendimų ir kitokio požiūrio, šiais metais su Lietuvos kultūros tarybos parama projektas buvo išplėstas ir virto tarptautiniu. Nuspręsta pasikviesti dėstytoją iš Italijos, šalies, kuri garsėja ilgametėmis laivų projektavimo bei statybos tradicijomis. Vadovauti kūrybinėms dirbtuvėms šįkart buvo

[1] pakviestas italų jachtų dizaineris ir architektas, Romos universiteto docentas, Alessio Liuni. „Kai pirmą kartą išgirdau apie sumanytą projektą, mane labai sudomino idėja, kurią norėta plėtoti VDA. Dauguma rinkoje esančių upių laivų yra kuriami siekiant, kad jie būtų naudingi, ekonomiški ir praktiški, tačiau dažnai neatsižvelgiama į estetinius kriterijus.

Kūrybinėse dirbtuvėse „Flumen“ siekėme ištirti platesnes galimybes laivą apibrėžiant dar ir kaip patrauklaus dizaino, ar tiksliau – laivą, kuriame dizainas susilieja su praktiniais ir ekonominiais aspektais“, – apie projektą pasakojo A. Liuni.

Nemažą projekto dalį užėmė situacijos tyrimas ir analizė. Siekiant susipažinti su laivų statyklomis ir inžinerinėmis komandomis, buvo surengti dirbtuvių vadovų vizitai į Jurbarką, kur veikia ne viena upinius laivus gaminanti įmonė, Klaipėdos universiteto Laivo inžinerijos katedrą, Klaipėdos uostą, o tiriant upinio turizmo galimybes bei perspektyvas – dar ir į Kuršių Neriją. Šių vizitų metu įsitikinta, kad turime pakankamai vietinių gamtos resursų, laivų statybos patirties, atskirų laivų statybai būtinų medžiagų gamybos profesionalų, gabių inžinierių, produktų ir aplinkos dizainerių.

Vienintelis dalykas, kurio šiuo metu trūksta, norint išplėtoti upinių laivų gamybos pramonę ir vidinių vandenų laivybą, – suvienyti visus šiuos specialistus bendriems darbams. Vienu iš pagrindinių upių laivybos Lietuvoje skatinimo kriterijų galėtų tapti didesnis dėmesys laivų išorės dizainui. VDA tikimasi, kad tokie tęstiniai edukaciniai projektai paskatins jaunuosius dizainerius rinktis šią didelių ambicijų ir komandinio darbo įgūdžių reikalaujančią projektavimo sritį.

Jau dirbant su studentais tyrimas buvo praplėstas, ieškant kuo daugiau pavyzdžių ir gerosios patirties įvairių pasaulio šalių upių laivų gamybos praktikoje. Atradimai buvo netikėti. „Mus nustebino tai, kaip sudėtinga šioje specifinėje rinkoje atrasti gero dizaino pavyzdžių. Nors kai kuriose šalyse upių laivyba vyksta aktyviai, dėmesio estetikai trūkumas – akivaizdus.

94 I 2016: 2 (97)

DIZAINO KELIONĖS

i

[2]

[3] Įsitikinome, kad iš tiesų judame nauja kryptimi. Taip šis projektas tapo dar didesnis iššūkis“, – kalbėjo A. Liuni.

[4]

„Flumen“ dirbtuvėse siekta, kad galutinis rezultatas būtų kuo artimesnis realiam gamybai tinkamam viršvandeninės laivo dalies projektui. Studentai buvo supažindinti su laivo projekto piešimo metodais, techninių piešinių specifika ir terminologija. Visus keturis kūrybinių dirbtuvių mėnesius su studentais buvo dirbama asmeniškai ir nuotoliniu būdu.

Remdamasis ilgamete jachtų dizaino ir darbo patirtimi Romoje ir Niujorke, A. Liuni studentams suteikė laivų projek1. Andriulionytė Eva 2,3. Avėnas Lukas 4. Vasiliauskaitė Urtė.

2016: 2 (97) I 95

[5]

[6] tyje plėsti šio tęstinio projekto partnerių ratą ir paskatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą šioje perspektyvioje srityje, susipažinti su VDA Dizaino katedros studentų darbais, pakviesti Klaipėdos universiteto, Vilniaus miesto savivaldybės, dizainerių bendruomenės atstovai, laivų konstruktoriai. Žinoma, vos per keturis mėnesius studentų sukurti darbai – dar tik koncepcijos. Tačiau jaunųjų dizainerių pažanga, gebėjimai ir pasiūlytos idėjos buvo įvertinti itin teigiamai: „Esu maloniai nustebintas pamatęs, kokio dizaino laivus pristato Vilniaus dailės akademijoje. Kuriant šiuos nuostabiai atrodančius laivus, studentų pritaikytos laivų dizaino kūrimo žinios, kokias aš asmeniškai įgijau per 10 metų darbo šioje tavimo pagrindus ir pasitelkdamas pavyzdžių pristatė naujausias laivų statybos tendencijas. Kartu su studentais kūrybinių dirbtuvių „Flumen“ vadovai ieškojo ir seklioms Lietuvos upėms tinkamiausio inžinerinio sprendimo. „Apsistojome ties aštuoniolikos metrų ilgio mažos grimzlės katamaranu, kuris Lietuvos upėmis galėtų patogiai gabenti mažiausiai trisdešimt aštuonis keleivius. Remdamiesi tuo pačiu inžineriniu sprendimu, trylika studentų sukūrė trylika visiškai skirtingų koncepcijų“, – džiaugėsi kūrybinių dirbtuvių vadovas.

Kūrybinės dirbtuvės baigėsi sausio viduryje surengta vieša studentų sukurtų laivų koncepcijų peržiūra. Jos metu buvo pristatytos studentų idėjų vizualizacijos, laivų brėžiniai ir VDA dirbtuvėse pagaminti laivų modeliai. Siekiant atei-

96 I 2016: 2 (97)

[7]

[8]

[9]

srityje. Alessio Liuni perteiktas žinias studentai galės sėkmingai taikyti kurdami realius laivus. Tikiuosi, kad Klaipėdos universitetas ir Vilniaus dailės akademija bendradarbiaus laivų kūrimo srityje, techninius laivų projektus papildydami įspūdingu dizainu“, – įspūdžiais po peržiūros dalijosi Klaipėdos universiteto Laivo inžinerijos katedros docentas, dr. Vasilij Djačkov. Savo auklėtinių pasiekimais džiaugėsi ir A. Liuni: „Esu giliai įsitikinęs, kad iš kūrybinių dirbtuvių „Flumen“ gali gimti kas nors nauja. Didžiuojuosi, kad galėjau prisidėti prie šio projekto ir pasidalinti patirtimi tokioje įkvepiančioje

[10]

5. Čaplijauskaitė Gintarė 6. Tumaitė Vaiva 7. Hincaitė Kristė 8. Butautytė Kotryna 9. Rudzinskaitė Elena 10. Kurtinaitytė Rasa.

2016: 2 (97) I 97

[11]

[12]

aplinkoje. Kaip jachtų dizaineris, galiu pasakyti, kad rezultatai, pasiekti per trumpą laiką, – įspūdingi. Nenustebčiau, jei artimoje ateityje dalį projektų pamatysime plaukiojant Lietuvos upėmis.“ Italų dizainerio optimizmas – ne be pagrindo. Vienas iš tęstinio upinių laivų kūrybinių dirbtuvių projekto rezultatų – besiplečiantis laivybos upėmis entuziastų ratas. VDA Dizaino katedra planuoja ir toliau rengti upių laivų kūrybines dirbtuves, įtraukiant daugiau vietinių ir tarptautinių partnerių, įvairių projektavimo kompetencijų dėstytojų. Įgyvendinant šį projektą, sukaupta patirtis galės būti pritaikyta ne tik Lietuvoje, bet ir bet kurioje kitoje šalyje su panašia upių laivybos situacija. Nors estetinių ir funkcinių dizaino sprendimų arsenalas platus, kol kas didžiausias iššūkis – povandeninės laivo dalies inžineriniai sprendimai.

[13]

Norint statyti pagrindinėmis Lietuvos upėmis galinčius nuolat kursuoti pramoginius keleivinius upių laivus, reikės atrasti būdus maksimaliai sumažinti grimzlę, saugiai integruoti vairavimo bei galios mechanizmus, padidinti maksimalų teorinį laivo greitį ir tuo pačiu išlaikyti ekonomiškumą. Šis Lietuvos upių pateikiamas „rebusas“ – iššūkis ambicingiems išradėjams, inžinieriams ir, žinoma, dizaineriams.

Norėtųsi tikėti, kad „Flumen“ projekto pritraukiamas dėmesys šiai temai padės sutelkti pajėgas bei paskatins patirtimi dalintis skirtingų sričių profesionalus, apjungti juos į šiuolaikiškus, konkurencingus ir stilingus laivus statančias komandas. Kaip jau minėta, Lietuvoje turime visus tokiai industrijai plėtoti būtinus komponentus, belieka tik pasiekti bendradarbiavimo sinergiją tarp skirtingų sričių specialistų ir plėsti ryšius su užsienio šalimis.

11. Vyšniauskaitė Agnė 12, 13. Platūkytė Austėja Zuzana.

98 I 2016: 2 (97)

100 I 2016: 2 (97)