Centras/Interjeras.lt pataria 2024 (03)

2024:3 (129) VASARA

3 LATVIŠKOS ARCHITEKTŪROS PAVYZDŽIAI INTERJERAI SIETLE IR BARSELONOJE DIZAINO KELIONĖS Į KLAIPĖDĄ IR NORVEGIJĄ DIDŽIAUSIAS MAŽIAUSIAS BUTAS NAUJIENOS IŠ MILANO

LIETUVOS DIZAINO SAVAITĖS ĮSPŪDŽIAI

ISSN 1392-6063

Kaina 4,90 €

I

DIZAINO KELIONĖS

2 I 2024: 3 (129)

DIZAINO KELIONĖS I

2024: 3 (129) I 3

TURINYS

VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS

Vytautas Gurevičius

2024:3 (129)

vytautas@interjeras.lt DIZAINERĖ-MAKETUOTOJA

Živilė Narkevičiūtė AUTORIAI:

Jānis Dripe Ilze Martinsone Gintautė Kisieliūtė Jonas Malinauskas

6

Trečioji Ventspilio biblioteka

KALBOS REDAKTORĖ

30 Unikalus paveldas virto prabangiu

Rasa Lajienė FOTOGRAFAI:

REDAKTORIAUS ŽODIS

10 Šventė mūsų gatvėje.

Naujas Rygos teatras

36 AXOR naujienos iš Milano

14 Kontrastų dialogas Valmieroje

38 Naujienos iš Milano

18 Kur susilieja dangus, vanduo ir žemė

42 The Cabanon – didžiausias mažiausias butas

Šiemet Lietuvos ir Latvijos architektų sąjungos švenčia savo 100 metų sukaktis, todėl šio numerio dėmesio centre – Latvijos architektūra.

Trys publikacijos, kurias mums suteikė žurnalas „Latvijas architektūra“, atspindi šiuolaikinę mūsų kaimynų architektūrą, jų požiūrį į savo paveldą ir modernųjį gyvenimo būdą. Toliau pristatomi du objektai, kurių viduje menas susipina su dizainu, o architektūra susilieja su gamta. „Dizaino kelionių“ rubrikoje – unikalus Norvegijos viešbutis ir dar unikalesnis Klaipėdos viešbutis Michaelson Boutique Hotel su naujuoju SPA – pavyzdžiai, kurie skatina keliauti ir mėgautis. „Dizaino istorijos“ rubrikoje Jonas Malinauskas apžvelgė savo kolegos, per anksti palikusio dizaino bendruomenę, Šarūno Šlektavičiaus kūrybinį ir pedagoginį kelią. Gaila ir apmaudu, kad mes per anksti netenkame geriausiųjų. „Dizaino rubrikoje“ – Milano naujienų ir įspūdžių iš „Lietuvos dizaino savaitės“ apžvalgos, įkvepiančios kūrybai ir pamąstymams apie vartojimo įpročius ir tendencijas šiuolaikinio pasaulio iššūkių akivaizdoje.

Apvertus žurnalą, „Interjeras.lt pataria“ dalyje – du interviu su įdomiomis asmenybėmis apie kūrybą ir požiūrį į verslo aplinką, taip pat naujausi lietuviški interjerai ir praktiški patarimai.

Linkime geros likusios vasaros su mūsų žurnalu.

22 Namas, pripildytas meno

44 Dizaino treneris

26 Daug mažų šaltinių virsta didele upe

48 Lietuvos dizaino savaitė 2024 – įspūdžiai

Vytautas Gurevičius

Ansis Starks Jānis Dripe Ventspilio tarybos biuras Sarma & Norde Architects Ansis Starks Andris Tone Rafael Soldi Felipe Mena Sam Hughes Mange Bekker Arkitektur Hansgrohe Group Karolis Milaševičius Irmantas Gelūnas Jonas Malinauskas Darius Gumbrevičius Ieva Stankutė Paulius Gasiūnas Rusnė Šimulynaitė Ossip Architectuur Fotografie © Jan de Groen Viršelyje – Ossip Architectuur Fotografie nuotrauka

POZITYVAI IR SPAUDA UAB „Spaudos praktika“ Redakcija už reklamos turinį neatsako. Perspausdinti straipsnius, reprodukuoti nuotraukas be leidėjo sutikimo draudžiama.

CENTRO žurnalas leidžiamas nuo 1998 m., ISSN 1392-6063.

Leidėjas VšĮ „Aplink tave“, Konstitucijos pr. 23B-12, LT-08105 Vilnius.

Tiražas – 4 000 egz.

Kaina – 4,90 Eur

ŽURNALO PARTNERIAI:

Mes rekomenduojame domėtis šiuose NT projektuose parduodamais būstais. Čia gausite mūsų žurnalo metinę prenumeratą. realco.lt/projects/vileisio-g-27a/ ● nemunasbycitus.lt/ ● miskoardai.lt/ ● kaipniujorkebycitus.lt/ ● radiocity.lt/ ● yit.lt/bustas/nauji-butai-vilniuje/matau-vilniu ● yit.lt/bustas/nauji-butai-vilniuje/naujasis-skansenas ● yit.lt/bustas/nauji-butai-kaune/skrydzio-namai?tab=apartments ● yit.lt/bustas/nauji-butai-kaune/piliamiestis ● bajorualejos.lt/ ● urbanlife.lt/

TREČIOJI VENTSPILIO BIBLIOTEKA

VIETA: VENTSPILIS, LATVIJA RENOVACIJOS METAI: 2023 ARCHITEKTŪRA: SARMA & NORDE ARCHITECTS, VISVALDIS SARMA, EVIJA DANSONE, TOMS KAMPARS, KRIŠJĀNIS GULBIS FOTOGRAFIJOS: ANSIS STARKS, JĀNIS DRIPE, VENTSPILIO TARYBOS BIURAS, SARMA & NORDE ARCHITECTS TEKSTO AUTORIUS: JĀNIS DRIPE

Šiuolaikinė biblioteka nebėra tik knygų saugykla. Tai – informacijos, žinių, kultūros ir visuomeninio gyvenimo centras.

Ta – miesto dalies siela ir skiriamasis ženklas, kuriame susitelkia kultūrinis paveldas ir šiuolaikinės technologijos, knygos ir virtuali informacija. Jei tokia vieta neegzistuotų, būtų galima teigti, kad iš pažiūros protingoje visuomenėje įvyko kažkokia klaida.

Latviją pagrįstai galima laikyti bibliotekų šalimi – mažiau nei dviem milijonams gyventojų priklauso 1487 bibliotekos, iš kurių 763 yra viešosios. Jų galima rasti kiekviename kaime, kiekviename Latvijos kampelyje. Šiandien mus vienijanti jėga yra prieinama informacijos gausa, mūsų noras žinoti. Biblioteka – tai save gerbiančios visuomenės atrama, o geriausiais pavyzdžiais tampa bibliotekos, apgaubtos gera, kokybiškas architektūra.

2015 m. Ventspilyje konkursą laimėjęs projektas buvo įgyvendintas 2023-aisiais. Pernai duris atvėrusi architektūriškai išraiškinga biblioteka atlieka svarbaus viešųjų paslaugų centro

6 I 2024: 3 (129)

ARCHITEKTŪRA I

funkciją. Tai trečioji, naujai suprojektuota biblioteka Ventspilyje per tris atkurtos nepriklausomybės dešimtmečius. Pirmoji buvo Juro Pogos sukurta pagrindinė miesto biblioteka (2004).

Ji elegantiškai įsiliejo į senamiesčio kontekstą. Antroji – Pēterio Bajāro suprojektuota Parventos (Pārventas) biblioteka (2009).

Tai plastiškas pastatas, menantis skulptūrą, visiškai kontrastuojančią su aplink supančiu socializmo epochos paveldu.

Gāliņciemo bibliotekos situacija kiek kitokia. Iš vienos pusės ją supo neišvystyta parko teritorija, o iš kitos, Kuldigos (Kuldīgas) gatvės pusės, – žemi pastatai, daugiausia vienbučiai namai. Visos trys bibliotekos turi savo vietą ir architektūrinę misiją miesto erdvėje ir sudaro savotišką hierarchiją. Nuo pat projekto pradžios buvo aišku, kad Gāliņcieme, be bibliotekos funkcijos, bus teikiamos ir kitos savivaldybės paslaugos.

Kadangi iš 2,8 milijono eurų 85 proc. sumos buvo finansuota Europos Sąjungos fondų lėšomis, norėta papildomai įdiegti kultūros bei visuomenės centro paslaugas vietos gyventojams.

Kuriant architektūrinę koncepciją, svarbus vaidmuo teko teritorijoje augantiems branginamiems medžiams. Jų grupė tarsi įlenkia griežtą stačiakampę formą ir ją deformuoja. Keturi seni alksniai tapo pastato architektūros įkvėpėjais. Architektas Visvaldis Sarma su tam tikra ironija sako, kad naujoji biblioteka taip pat skirta jiems. Nauja plastiška forma sustiprina pastato ryšį su kraštovaizdžiu ir bibliotekos kiemu, o kitoje pastato pusėje išlaikyta minimalistinė fasado forma neišsiskiria iš bendro miesto konteksto.

Rašytojo Herberto Dorbės iniciatyva įkurta biblioteka šioje atokioje Ventspilio vietovėje veikė nuo 1954-ųjų. Rašytojo muziejaus direktorė Inesė Aidė pabrėžia, kad naujoji biblioteka yra tarsi šviesos pilis, palyginti su senose, tamsiose ir žemose, vos 89 m², klebonijos patalpose buvusia knygų kaupykla.

Bendras naujosios bibliotekos pastato plotas siekia 620 m²!

Ventspilio pagrindinės bibliotekos direktorė Astra Pumpurė pabrėžia jos kaip susitikimų vietos vaidmenį. Čia galima rasti net 6 skirtingų paskirčių patalpas. Jos ypač svarbios apylinkėse gyvenančioms šeimoms.

2024: 3 (129) I 7

PJŪVIS A-A

PJŪVIS B-B

8 I 2024: 3 (129)

Šias šešias veiklos kryptis ir paslaugas pokalbyje su Latvijos bibliotekų portalo redaktore Anna Iltneri detaliai apibūdina Gāliņciemo bibliotekos direktorė Krista Karabeško: ■ Senųjų amatų centras ir kūrybos erdvė – šios paskirties erdvėse svečiuojasi rankdarbių ir senųjų amatų meistrai. Čia didžiausias dėmesys skiriamas parodoms ir senuosius amatus populiarinantiems renginiams, planuojama bendradarbiauti su Ventspilio amatų namais.

■ Gamtos ir kultūros istorijos tyrinėjimai – sodininkystės užsiėmimai, teminių paskaitų ciklai ir pažintinės ekskursijos.

■ Literatūros ir rašymo dirbtuvės – rašytojos Kristinos Ulbergos vadovaujamos literatūros dirbtuvės, susitikimai ir seminarai.

■ Folkloro ir latviško gyvenimo renginiai – atsižvelgiant į metų šventes, sezoną, ventiņu ir tamniekų (tāmnieku) tarmes. Gāliņciemo bibliotekoje buvo įrengta ir virtuvė, kurioje galima rasti senų ar tradicinių receptų ir juos čia pat išbandyti gaminant maistą.

■ Giminės istorijos tyrinėjimai – su specialistų pagalba, įtraukiant jaunimą, renkant ir skaitmeninant Gāliņciemo gyventojų šeimų istorijas, bendradarbiaujant su Garamantas.lv interneto platforma, skatinama tyrinėti giminės medžius.

■ Skaitmeninių įgūdžių, technologijų mokymas ir taikymas – skaitmeninimo ir duomenų bazių kūrimo mokymai, ypač aktualūs mokslinius tyrimus atliekantiems vaikams.

Pastato vieta pasirinkta kruopščiai išanalizavus kraštovaizdžio ypatumus. Tvarkant teritorijos aplinką ir ją apželdinant ypatingas dėmesys skirtas apdailos medžiagų kokybei bei tvarumui. Svarbia architektūros idėjos dalimi tapo šviesios granito plokštės pėsčiųjų takams, šermukšniai, hortenzijų krūmai, skulptūriškai suformuoti dekoratyviniai augalai, specialiai suprojektuotas apšvietimas.

Bibliotekos išorinių sienų konstrukciją sudaro 6 metrų aukščio plieno rėmų sistemos ir 3 sluoksnių tonuoto stiklo plokštės. Ši konstrukcija turi atitinkamus šilumos ir garso pralaidumo parametrus.

Pastato išorines ir vidines erdves vienija skaidrumo, plastiškumo ir aiškumo idėja. Tiesa, šiltuoju metų laiku metalizuotos žaliuzės užstoja lauko vaizdus, bet visiškai jų neuždengia – suteikia jaukumo ir intymumo, tačiau neizoliuoja.

Interjero centro branduoliu tapo vizualiai išraiškinga (tariamai medžio) forma, organiškai pereinanti į lubų plokštumą. Jos apdailai naudojama medžio tekstūros imitacija – kompozitinė medžiaga, sukurianti ryšį su netoliese kerojančiais medžiais. Už šios struktūros sienų slypi erdvė, skirta viešiems renginiams ir bibliotekos fondams išdėstyti. Įrengta atskira zona, kur galima nemokamai naudotis kompiuteriais, taip pat vieta vaikams bei jaunimui.

Interjero akcentu tapo specialaus dizaino plastikiniai LED šviestuvai, kontrastuojantys su griežtų formų šviestuvais virš knygų lentynų.

Visa apšvietimo sistema valdoma skaitmeniniu būdu, galimi įvairūs dienos režimai.

Svarbus šiandieninės architektūros komponentas yra universalus dizainas, užtikrinantis patogią prieigą prie centro paslaugų įvairioms žmonių grupėms. Svarbus ir specifinis bibliotekų srities niuansas – Gāliņciemo bibliotekoje yra prieinamas iki šiol buvęs Latvijos aklųjų bibliotekos Ventspilio filialo fondas.

Gāliņciemo bibliotekos vadovė Krista Karabeško akcentuoja įstaigos funkcionalumą, jos atvirumą ir paslaugų įvairovę. Joje, vadovės nuomone, sėkmingai telpa 4 zonose: žinių ir studijų vieta, įkvėpimo erdvė, kūrybinės saviraiškos zona ir bendruomenės ar socialinių grupių susitikimų vieta.

Biblioteka nėra atskira Ventspilio sala – kūrybinis bendradarbiavimas ir informacijos mainai vyksta su visomis miesto kultūros institucijomis.

2024: 3 (129) I 9

I

ARCHITEKTŪRA

ŠVENTĖ MŪSŲ GATVĖJE. NAUJAS RYGOS TEATRAS VIETA: RYGA, LATVIJA RENOVACIJOS METAI: 2023 ARCHITEKTŪRA: ZAIGAS GAILES BIROJS FOTOGRAFIJŲ AUTORIUS: ANSIS STARKS TEKSTO AUTORĖ: ILZE MARTINSONE

Šiandien mūsų gatvėje šventė – užbaigtas vienas iš Latvijos kultūros megaprojektų. Žmogaus (architekto) gyvenime daugiau nei dešimt metų yra ilgas laikotarpis, tačiau, palyginus su šiuolaikinės architektūros ikona – Dailės teatro naujos statybos realizacija, Naujojo Rygos teatro rekonstrukcijos laikotarpis neatrodo labai ištęstas. Tuo metu miesto architektui Jāniui Dripei pavyko sustabdyti užsakovo – Valstybinio nekilnojamojo turto – užmojus įgyvendinti JRT rekonstrukcijos projektą kaip pirkimą, ir 2013 m. buvo surengtas architektūros konkursas.

Tam tikra prasme pasikartojo Dailės teatro situacija – nedrąsi žiuri komisija pirmos vietos konkurse neskyrė. Antroji vieta atiteko MADE architekti ir GAISS bendram darbui, o trečioji buvo padalyta lygiomis dalimis tarp Zaigas Gailes Birojs ir partnerių bei Jaunromāns ir Ābele pateiktų pasiūlymų. Istorija tyli apie šiuos sprendimus lėmusius argumentus, tačiau kito konkurso etapo – derybų proceso – nugalėtoju tapo Zaigas Gailes Birojs.

Verta pabrėžti, kad autorių požiūris jau konkurso stadijoje buvo ypatingas – vizualizacijas kūrė menininkė ir patyrusi teatro scenografė Anna Heinrihsonė.

Trumpa istorija: ką tik rekonstruoto Naujojo Rygos teatro komplekso pagrindinis pastatas buvo pastatytas 1901 m. istorizmo stiliumi pagal Edmundo fon Trompovskio projektą kaip pagalbinis Rygos amatininkų draugijos namas. Po metų draugija pradėjo nuomoti didžiąją salę teatrams. Jie įvairiais laikotarpiais keitėsi (įskaitant „senąjį“ Naująjį Rygos teatrą, veikusį čia 1908–1915 m.). 1920-aisiais name įsikūrė naujai suburtas Dailės teatras. Didieji teatro reformatoriai, režisierius Eduardas Smiļgis ir apie pasaulines tendecijas nusimanantis teatro teoretikas ir scenografas Jānis Muncis, ėmėsi žiūrovų salės ir scenos erdvių transformacijų, kad pritaikytų jas šiuolaikinio teatro poreikiams.

1931-aisiais per gaisrą supleškėjo pastato stogas ir išdegė žiūrovų salė (scena už geležinės uždangos liko nepažeista), tačiau per kelis mėnesius pagal žymaus LU Architektūros fakulteto dėstytojo Artūro Krūmiņio projektą teatro patalpos buvo pertvarkytos ir atidarytos žiūrovams. Tuo metu fakulteto legendinio moderniosios architektūros dėstytojo Ernesto Štālbergo idėjos apie amfiteatro įrengimą, sujungiant pastatą su vidiniu kiemu, pralenkė savo laiką ir nebuvo laikomos realizuotinomis. Gaisrininkų reikalavimu, buvo įrengtas dar vienas išėjimas ir perstatytas balkonas, o Otto & Vassil įmonės sukurtas puošnus istorinis interjeras buvo pakeistas aktualaus streamline moderne stiliaus interjeru. Lenktos faneros apdailai latviai puikiai pušį pritaikė vietoje raudonmedžio. Iki paskutinės rekonstrukcijos tai buvo vienas iš nedaugelio originalių, iki mūsų dienų išlikusių art deco stiliaus interjerų, deja, jis buvo susidėvėjęs ir žiūrovams pasigėrėjimo nekėlė. Perstatymai buvo atliekami kaip lopas ant lopo (pokario modernizmo aušroje pastato tobulinimu taip pat užsiėmė žymus architektas Modris Ģelzis), tačiau ilgą laiką išliko praktiniai nepatogumai, nesuderinami su šiuolaikiniu teatru, jau nekalbant apie katastrofišką patalpų techninę būklę. Paradoksalu, kad tokiomis sąlygomis dirbo Naujojo Rygos teatro kolektyvas, kuris iki rekonstrukcijos buvo neabejotinas vietos teatro lyderis.

Paskutinė rekonstrukcija yra fundamentali. Perstatymo programa buvo didžiulė, o teatro poreikiai – milžiniški, net profesionalai išreiškė abejones dėl galimybių įgyvendinti visas užmačias. Dabar teatras apima tris žiūrovų sales – vieną didelę salę su daugiau nei 480 vietų ir dvi naujas arba black box sales – vestibiulius, drabužines ir kavinės patalpas, tris repeticijų

10 I 2024: 3 (129)

išsaugojo abu istorinius kiemus, o štai žiūrovų srautai buvo pakeisti radikaliai. Centrinis įėjimas su holu, kuriame žmonės būriuojasi prieš spektaklį, buvo perkeltas į kiemą. Išplėstas ir pabrėžtas bromas įtraukia žiūrovus vidun tarsi milžiniškas piltuvas. Bromo plotis užtikrino ir patogesnį transporto eismą pervežant dekoracijas. O pagrindinis senasis įėjimas išlaikytas kaip galimybė ateityje teatro restoranui dirbti autonomiškai.

sales, dekoracijų, siuvėjų ir kitas dirbtuves bei sandėlius, aktorių rūbines, grimavimo kambarius ir poilsio zonas, vaikų kambarį, svečių, režisierių apartamentus, administracijos ir technines patalpas, keleivių ir krovinių liftus. Rekonstrukcijos metu buvo perplanuotos visos komplekso patalpos, iš pradinio projekto palikta tik tai, kas, vienaip ar kitaip, laikoma istoriškai vertinga ir praktiškai pritaikoma.

Dirbant iškilo itin sudėtingų techninių klausimų: statybos konstrukcijos rebusas ir mažas esamų tarpukario mūro namų atstumas iki teatro pastato. Iš kiemo pusės buvo išsaugotas tipinis, netinkuotas fasadas. Trijuose aukštuose, laiptinėse, dėl apkrovų buvo pakeistos perdangos ir sustiprinti mūrai. Žiūrovų salės dalyje kartu su istoriniu, tačiau funkcijos neatliekančiu balkonu užmūrytos jau anksčiau uždengtos langų angos. Jie išlaikyti tik kaip kompoziciniai fasado elementai. Salėje buvo atverti langai, kad įleistų dienos šviesą, reikiamą montuojant dekoracijas. Dėl palėpės aukščio pastato viršuje buvo suformuotas naujas tūris. Didžiosios salės paliktos senojoje dalyje, nes projekto autoriai norėjo maksimaliai išsaugoti buvusią pastato struktūrą. Be to, perkėlus sales į pirmą aukštą, žiūrovų srautai būtų nukreipti į rūsio lygį prieš spektaklius ir po jų. Buvo pripažinta, kad tai nepraktiška ir gali neigiamai paveikti teatro svečius psichologiškai.

Stiklinis vingiuotas tiltas per kiemą, iš vienos pusės, buvo sukurtas kaip istorinis Smiļgos laikų dekoracijų pernešimo sistemos atspindys, o realybėje aktoriai gali juo judėti iš personalo patalpų į sceną. Dabar tai atsiskleidžia kaip performansas, kurį žiūrovai gali stebėti dar spektakliui neprasidėjus. Kadangi teatro organizacija gana specifinė, o Latvijoje tokių projektų įgyvendinimo patirtis buvo menka, projekto rengėjus konsultavo Olandijos biuras Theateradvies bv. Taip pat buvo išklausyta daug kitų teatro profesionalų: pavyzdžiui, idėja apie besisvečiuojančių režisierių būstą su atskiru įėjimu iš kiemo nebuvo įtraukta į statybos programą. Ji atsirado per pokalbius su žinoma režisiere Margo Zālīti.

Didžiulę statybos programą lėmė vietinės teatro ir etnoso tradicijos: teatras veikia kaip natūralus etninis darinys, mat viską, ko prireikia, gamina vietoje. Teatro patalpų struktūra, aprėpianti buvusias erdves ir atspindinti padiktuotas galimybes, yra daugiau nei sudėtinga. Tačiau jos pagrindą sudaro logika, paremta funkcionalumu, aptartu ilgose diskusijose su būsimais erdvių naudotojais. Kaip ypač atsakingus partnerius projekto

Kompleksas apima visą pastatų junginį. 19 a. antroje pusėje pastatytas fabriko patalpas teatras perėmė jau po to, kai senieji savininkai grįžo į Vokietiją. Skirtingai nuo kitų konkurso pasiūlymų, kuriuose buvo numatyta užstatyti teritoriją, šis projektas

2024: 3 (129) I 11

Įgyvendinti svarbūs techniniai patobulinimai, o art deco interjeras atkurtas kaip kopija, integruojant dalį istorinių plokščių ir išlaikant originalius šviestuvus. Ypač pažymėtini akustiniai sprendimai, padedantys izoliuoti vienu metu vykstančių renginių ir repeticijų triukšmą; teatro erdvės neįsileidžia judrios Lāčplēšos gatvės garsų ir kartu saugo kaimyninių butų savininkų ramybę.

Autoriai išsikėlė užduotį per pojūčius sugrąžinti senojo teatro aurą. Vienas iš kiemo namų buvo perstatytas, išlaikant senas aukščio žymes, kitas – integruotas į kompleksą, atsižvelgiant į langų sistemą. Pagrindiniame pastate išsaugoti seni langų rėmai ir durys, vitražai. Vidinėse sienose atidengta dešimt dažų sluoksnių, ypatingai išsaugota pirmojo aukšto siena. Tuo pačiu metu matomi ir architekto Ando Sīlio rekomenduoti agresyvūs oranžiškai geltoni dažų fragmentai: ši spalva žiūrovų atmintyje asocijuojasi su paskutiniais teatro veiklos metais. Restorano dalies lubose regimi per rekonstrukciją atidengti buvusios bibliotekos tapybos fragmentai, apibūdinantys tarpukario „nacionalinio dekoratyvizmo“ periodą. autoriai pamini JRT techninę komandą, ypač scenos konstruktorių Guntį Konstantą, scenografę Moniką Pormalę ir aktorių Vilį Daudziņš’ą.

Svarbiausia buvo tai, kad visi teatro procesai veiktų be trikdžių – dirbtuvės, repeticijos, kostiumų primatavimas – ir netrukdytų vieni kitiems. Dekoracijų sandėliai, dirbtuvė su dažykla ir surinkimo cechas, darbuotojų persirengimo kambariai, virtuvė buvo išdėstyti rūsyje per visą plotą.

Stiklinis įėjimo holas su sukamosiomis durimis pirmame aukšte išreiškia šiuolaikinę idėją apie ribų peržengimą – kiemo grindinys tęsiasi į vestibiulį, plytų siena viduje yra nauja, bet vizualiai perkelia lauką į vidų. Lauko užuominas perteikia ir vidinio kiemo balkonai. Šviesos šuliniai interjere tapo efektingu būdu eksponuoti meno kūrinius – čia vietą rado pagal Dailės teatro didiko, scenografo Ilmaro Blumbergo eskizą sukurta skulptūra „Tarnybinis“. Židinys vestibiulyje sukurtas kaip nuoroda į prieš rekonstrukciją vestibiulyje buvusią krosnelę.

Ilgai diskutuota apie personalo ir aktorių patalpų tarpusavio santykius. Aktorių kambariuose, išardžius stogo perdangas, suformuotas antras lygis su poilsio zona ir masyviu balkonu. Aktorių kambarių labui buvo paaukota istorinė kolonų salė viršuje. Pirmame aukšte, buvusioje rūbinėje, o dabar restorano dalyje, buvo atidengti langai į gatvę. Į keturias dalis padalinta rūbinė skiria teatrą nuo restorano. Didžiosios salės geometrija buvo pakeista.

12 I 2024: 3 (129)

Zaiga Gailė visada tiksliai jautė „audinį“ – jos iniciatyva viešojoje teatro dalyje eksponuojamos spausdintos drobės su istoriniais pastato vaizdais, vitrinose galima grožėtis po grindimis rastais artefaktais – saldainių popierėliais (Ķuzes saldainių įmonė žinoma kaip teatro rėmėja tarpukario laikotarpiu), bilietais ir kitais prisiminimais. Restauracijos metu atidengtas istorinių laiptų turėklų auksavimas: biudžete nebuvo numatyta lėšų jam atnaujinti, bet vis dėlto šis sumanymas buvo įgyvendintas kaip socialinė akcija. Prie jos prisidėjo 40 visuomenėje žinomų menininkų. Nuėmus ir po rekonstrukcijos grąžinus istorinius apdailos elementus, buvo atgaivintas Eduardo Smiļgos istorinis kabinetas – jo dvasios palaikymą perėmė aktorius Gundars’as Āboliņš’as.

Daugiau nei dešimt metų trukusi epopėja su ekonominėmis krizėmis, beprotiškai išaugusiu biudžetu pradėjus skilinėti kaimyniniams namams, skandalingomis žiniasklaidos žiniomis, statybininkų sukilimu ir tikrai teatrališku aktorių streiku kulminacijoje lieka istorijos šiukšlyne. Teatras atidarytas ir atidarymo karštinė jau prasidėjo: žiniasklaida įsibėgėjo, žiūrovai plėšosi dėl bilietų.

Ir ankstesni skeptikai, vietinės architektūros lyderiai, tarp kurių yra Andris Kronbergs’as ir Andis Sīlis, pakeitė savo nuomonę.

Rekonstrukciją netipiškai pavydūs užkulisiai vadina geru darbu ir mano, kad įspūdingi pinigai – prasmingai išleisti. Visuomenėje kilęs triukšmas dėl Gunāro Bindės ikoniško Smiļgos fotoportreto privertė jį perkelti kitur. Smiļga vis dar gyvena savo kambaryje, bet jau visiškai kitame teatre.

2024: 3 (129) I 13

I

ARCHITEKTŪRA

KONTRASTŲ DIALOGAS VALMIEROJE VIETA: VALMIERA, LATVIJA RENOVACIJOS METAI: 2023 ARCHITEKTŪRA: ZGT ARHITEKTI (VIKTORS ZARAKOVSKIS, ANTONS GONDA, ANDRIS TOMSONS) FOTOGRAFIJŲ AUTORIUS: ANDRIS TONE TEKSTO AUTORIUS: JĀNIS DRIPE

14 I 2024: 3 (129)

Kultūros centro projektas yra 2016 m. surengto atviro architektų konkurso nugalėtojų darbo vystymo rezultatas. Jis apima Valmieros pilies šiaurės vakarų korpuso sienų restauravimą ir išsaugojimą, naujo Kultūros centro pastato statybą ir senosios vaistinės pastatų komplekso perstatymą. Pagrindiniai šių objektų finansavimo šaltiniai – Europos regioninės plėtros fondo projektui „Kultūra, istorija, architektūra Gaujos ir laiko ratuose“ ir projektui „Valmieros istorinio centro plėtra“ skirtos lėšos ir kt.

Skirtingiems projektams suteiktos lėšos leido įrengti didesnę pilies vidinio kiemo teritoriją ir sujungti keletą pastatų lauko ir vidaus erdvių Pažinimo centro komplekse. Projekto terminas architektūrai turėjo ypatingą vertę – septyneri metai nuo konkurso idėjos iki jos įgyvendinimo buvo pakankamas laikas autoriams įvertinti savo idėjas, o užsakovams priimti apgalvotus sprendimus. Žinoma, kad Valmiera nėra provincija. Priešingai – tai vienas dinamiškiausių, funkcionaliai labiausiai subalansuotų ir kultūringiausių Latvijos mažųjų miestų. Teatras, Vidžemės aukštoji mokykla, Daliņio stadionas su lengvosios atletikos arena bei keletas gamybos įmonių sukuria patrauklią gyvenamąją aplinką.

Gera architektūra šiame mieste taip pat vertinama. Karo metu sunaikinto centro jaukumą nėra lengva atkurti. Miesto erdvė aplink Šv. Simano bažnyčią, savivaldybės pastatą, Valmieros teatrą, muziejaus pastatų grupę ir muzikos mokyklą atrodė tinkamiausia tolimesniam miesto renesansui.

2024: 3 (129) I 15

Senosios vaistinės pastatų kompleksas yra seniausi žinomi Valmieros mediniai gyvenamieji namai – tai vertingas Baroko epochos statybos meno liudijimas Latvijos mastu. Atnaujinant pastatus buvo atlikti papildomi tyrimai ir gautos ekspertų išvados. Procese dalyvavo kompetentingas dendrologas Maris Zundė ir architektūrinių tyrimų specialistas Ilmāras Dirveikas. Seniausiai komplekso pastato daliai, pastatytai 1735–1736 m., buvo atlikti būtini renovacijos darbai, architektūrinių detalių pakeitimas, išlaikant didžiąją dalį originalių statybos elementų.

Norint pasiekti gerų rezultatų, įdėta daug pastangų – reikiamo pločio grindų lentos buvo vežamos iš Suomijos, stogo dangai buvo naudojamos Sibiro maumedžio mediena. Keturi senosios vaistinės pastatų komplekso lygiai ir išradingi jų sujungimai sukuria įdomias erdves ekspozicijai. Skirtingo dydžio erdvės, medžiagų tekstūros ir ekspozicijos elementai sujungti į vieną pažinimo srautą. Medinių pastatų ansamblyje taip pat sukurtos patalpos seminarams ir Kultūros centro administracijai.

Galbūt todėl miesto vadovybė ir architektūros tarnybos taip atsargiai žiūrėjo į konkurso idėjos įkūnijimą. To įrodymas – Nacionalinės kultūros paveldo tarnybos įsitraukimas į konsultacijas ir patyrusiam architektui Andrai Koronbergui suteiktas patarėjo statusas. Kodėl viskas buvo daroma taip rimtai ir nuodugniai?

Galbūt todėl, kad konkurso projekto akcentas – virš atidengtų pilies pamatų stūksantis pilies sienai lygiagretus geometriškas stiklinis tūris. Dalis projekto vertintojų ir vartotojų nesugebėjo jame įžvelgti dialogo potencialo tarp paveldo ir ZGT siūlomos šiuolaikinės architektūros.

Tačiau dialogas randamas būtent formų ir medžiagų priešpriešoje. Stiklinimas per visą pastato perimetrą ir ekspozicijos erdvės grindyse yra tarsi erdvinis nuotykis, atveriantis vaizdą į istorinius pilies sienos elementus. Dialogo dalimi tampa medžiagų kontrastas, atspindžiai, žaidimas su trapia stiklo konstrukcija ir senųjų sienų tvirtumu. Koronbergo patirtis einant Rygos istorinio centro tarybos pirmininko pareigas padėjo užmegzti dialogą tarp visų projekto dalyvių. Galop konkurso idėja ne tik išgyveno, bet ir buvo išplėtota bei kruopščiai detalizuota. Įėjimas į Valmieros pilies kultūros centrą suformuotas įgilintame grindinio lygyje, kur įsikūręs informacijos centro blokas. Taip buvo sukurtas ryšys su uždengtos lauko erdvės sienų labirintu, medinių pastatų grupe ir skaidriu naujuoju tūriu. Man į galvą ateina a4d portalo redaktoriaus Artos Zvirgzdiņos prieš 12 metų paskelbta mintis, „(..) latvių architektai save pateisina geriausiai ir sukuria tikrus šedevrus, kur nauja susitinka su sena, kur paveldas ir naujosios architektūros inovacijos formuoja harmoningus santykius, suteikdami senajam naują gyvybę – įvairūs perstatymo ir atnaujinimo projektai.“ Iš tiesų, tokių įgyvendintų projektų sąrašas Latvijos architektūros lobynuose jau egzistuoja ir toliau plečiasi – Nacionalinis dailės muziejus, Hanzos peronas, Rūmenės dvaro kompleksas ir Roche biurų pastatas Mieros gatvėje. ZGT veikla Valmieroje puikiai papildo šį rinkinį.

Kultūros centro statybos prasidėjo nuo apgalvoto aplinkotvarkos ir apšvietimo projekto. Jį įgyvendinant, buvo išmontuota dalis buvusių elementų ir sukurta nauja aplinka su išvystytais pėsčiųjų takais, augalais, dviračių stovais ir poilsio zonomis.

Visame komplekse atsižvelgta į universalaus dizaino principus, išlaikytas ryšys su aplinka. Pažinimo ir estetinę funkciją atlieka lauko erdvėje pastatytas bronzinis Valmieros pilies maketas. Taip pat reikia pabrėžti švelnų požiūrį į autentišką istorijos substanciją, konservuojant Valmieros pilies šiaurės vakarų korpuso griuvėsius ir atnaujinant medinius senosios vaistinės pastatus.

16 I 2024: 3 (129)

Ekspozicija, užimanti 544 m² plotą, yra vientisa ir ypač svarbi Kultūros centro komponentė. Ją profesionaliai ir estetiškai sukūrė žinomas dizaino biuras H2E. Ekspozicija apima keturias istorijas, kurias vienija Valmieros istorinė pavardė de Woldemer.

Tos keturios temos yra: Valmieros ir Hanzos sąjunga, Valmieros pilis, miestas ir miestiečiai, dvasingumas ir pasaulio matymas.

Ekspozicijos kūrėjai atidžiai pažvelgė į įvairius pažinimo suvokimo aspektus ir skirtingus amžiaus grupių interesus. Ekspozicijos dizainas naujajame stikliniame tūryje skiriasi nuo esančio medinių pastatų ansamblyje: per stiklą matomos pilies sienos ir pamatai, o ekspozicijos elementų fonas yra baltas ir lakoniškas.

Trys medinių pastatų dalys, istorinė patina, tekstūros ir medžiagos – tai organiška ekspozicijos dalis, kurią praturtina šviesa, garsas, šešėlių žaismas ir tradicinė informacija tekstuose bei piešiniuose. Praturtina ir interaktyvumas, net galimybė prisiliesti.

Dievas yra detalėse: pažinimas prasideda nuo skaitmeninio rakto formos įėjimo bilieto. Suteikiama galimybė realiai ir simboliškai atrakinti prieigą prie Valmieros istorijos laikotarpių ir aspektų.

Pasiektuoju rezultatu besidžiaugiantis Valmieros rajono savivaldybės vadovas Jānis Baiks’as pabrėžia įvairių institucijų ir profesionalų bendradarbiavimą, rezultato kokybę, taip pat stebėtinai didelį valmieriečių ir svečių susidomėjimą Kultūros centru.

O Nacionalinės kultūros paveldo tarnybos vadovas Juris Dambis giria architektūros konceptualų aiškumą ir tiki, kad naujasis objektas taps Valmieros vietos ženklu. Abiejų vertinimu, mediniai senosios vaistinės pastatai ir stiklinis Kultūros centro tūris kartu sudaro įtikinamą architektūros ansamblį, kurio kiekviena dalis išsiskiria sava architektūros kalba, detalėmis, technologiniais sprendimais, medžiagų naudojimu ir turiniu, aiškiai pažymi konkretaus pastato sukūrimo laiką ir pabrėžia architektūros kokybę.

2024: 3 (129) I 17

I

INTERJERAS

KUR SUSILIEJA DANGUS, VANDUO IR ŽEMĖ VIETA: SIETLAS, JAV RENOVACIJOS METAI: 2023 ARCHITEKTŪROS STUDIJA: SHED ARCHITECTURE & DESIGN FOTOGRAFIJŲ AUTORIUS: RAFAEL SOLDI TEKSTO AUTORĖ: GINTAUTĖ KISIELIŪTĖ

Lark House – vintažinis vidurio amžiaus šedevras, kurį 1958 m. sukūrė žymus Sietlo architektas Al Bumgardner’is. Šiandien šis projektas gali būti apibūdinamas kaip namas, kurio kiekvienas kampelis alsuoja praeities prisiminimais ir dabarties dvasia. Ant uolos Vakarų Sietle stovintis pastatas su vaizdu į Vašono salą, Olimpinius kalnus ir Pjudžet Saundo (Puget Sound) įlanką buvo transformuotas tam, kad atspindėtų naujų gyventojų istorijas. Vienas projekto tikslų – saugoti esamą architektūrą ir su pagarba keisti tik tai, kas reikšmingai prisidėtų prie būsimų gyventojų gyvenimo kokybės.

Nuo uolos, ant kurios stūkso namas, atsiveria nepakartojami gamtos vaizdai. Tai vieta, kurioje susilieja dangus, vanduo ir žemė, kurioje galima pajusti gamtos didybę ir ramybę. Supanti aplinka renovacijos autorius, studiją SHED Architecture & Design, paskatino jautriai įvertinti ryšį su gamta ir atsižvelgti į vietovės kontekstą. Dėl šios priežasties autoriai interjere rinkosi daugybę natūralumu alsuojančių dizaino elementų, erdves planavo atsižvelgdami į vaizdą pro langus, saulės kryptį.

Architektas Al Bumgardner’is paliko neabejotiną pėdsaką Sietlo architektūroje. Jo darbai ne kartą buvo pagerbti Amerikos architektų instituto bei pripažinti prestižiniuose architektūros, dizaino leidiniuose.

Specialistas sukūrė nemažai reikšmingų projektų, jo dėka Pioneer Square tapo pirmuoju istoriniu Sietlo rajonu.

18 I 2024: 3 (129)

Renovuojant architektūrinę reikšmę turinčius namus, būtina atsižvelgti į jų būklę, pirmojo architekto viziją ir tai, kaip esamas struktūras, dizainą ir koncepciją galima pritaikyti prie šiuolaikinių poreikių bei naujų savininkų asmenybių, gyvenimo būdo, pasaulėžiūros, skonio. Tokia samprata reikalauja subtiliai įvertinti kiekvieną erdvę. Šiuo atveju vienose patalpose pakako nedidelių pakeitimų, o kitose erdvėse prireikė kardinalių pokyčių.

Renovuojant stengtasi kiek įmanoma labiau išsaugoti originalią architektūrą, pritaikyti ją prie šiuolaikinio gyvenimo. Pokyčiai buvo reikalingi siekiant atspindėti naujų gyventojų unikalumą ir užtikrinti, kad pastatas išliktų funkcionalus 21 amžiuje.

Pertvarkant namą, pagrindinis dėmesys buvo skiriamas atvirumui ir ergonomiškumui. Vidaus erdvės buvo perkurtos taip, kad į jas patektų kuo daugiau natūralios šviesos, o nuostabūs vaizdai taptų pagrindinių erdvių fonu. Šiuolaikinė interpretacija pagerbia pirmojo architekto viziją ir kartu atspindi modernaus gyvenimo poreikius.

Norint atverti vaizdą į Pjudžet Saundo įlanką, virtuvėje buvo panaikinta viena siena. Ąžuolinės grindys ir tokio paties rašto virtuvės baldai sudaro vientisą, neperkrautą ir itin natūralią stilistiką. Lubų ir kai kurių pertvarų apdailai parinktos tamsesnio atspalvio riešutmedžio lentos. Deri-

2024: 3 (129) I 19

nant įvairius medienos atspalvius – nuo švelnių medaus iki pieniško šokolado, buvo suformuota žemiškų rusvų tonų paletė. Virtuvės zonoje ryškių akcentų nėra, išlaikyta harmoninga medžiagų ir tekstūrų pusiausvyra, nes čia stengtasi pagrindinį vaidmenį atiduoti pro langus atsiveriančiam gamtos grožiui. Dekoratyviausiu elementu tampa šviesaus marmuro stalviršis bendroje virtuvės zonoje ir tamsaus marmuro paviršius virtuvės salos balde patalpos centre. Šeimininkų miegamajame suformuota drabužinė, per kurią patenkama į pagrindinę erdvę, padėjo išlaikyti miegamojo zoną itin švarią, neperkrautą. Namo pietinėje dalyje du vonios kambariai buvo sujungti į vieną. Patalpoje architektai suprojektavo stumdomąsias duris, atskiriančias tualetą nuo švaros zonos (dušo ir vonios). Šis vonios kambarys jungiasi su vaikų kambariu viename gale ir bendra koridoriaus erdve kitame, taigi juo gali naudotis tiek vaikai, tiek svečiai. Norint patalpą užlieti natūralia šviesa, pertvarose suprojektuoti langeliai, lubose įtaisyti stoglangiai, o veidrodžiai efektą sustiprina dar labiau. Šeimos namas, transformuotas pagal naujų gyventojų poreikius, išlaikė pirminę Bumgardner’io viziją, o su architektūros studijos SHED Architecture & Design pagalba tarsi evoliucionavo ir prisitaikė prie modernių laikų. Natūralių atspalvių ir apdailos medžiagų fone kruopščiai parinkti baldai bei meno kūriniai atspindi naujų gyventojų patirtį, meilę menui, saviraiškai. Pakoreguoti architektūriniai elementai leido sukurti dar tvirtesnį ryšį su supančia gamta, kurios reikšmė ir poreikis su laiku tik auga.

20 I 2024: 3 (129)

2024: 3 (129) I 21

NAMAS, PRIPILDYTAS MENO VIETA: BADALONA, ISPANIJA. ARCHITEKTŪROS STUDIJA: MAG ARQUITECTES. INTERJERO STUDIJA: CLARA LLEAL INTERIORISTA. FOTOGRAFIJŲ AUTORIUS: FELIPE MENA. TEKSTO AUTORĖ: GINTAUTĖ KISIELIŪTĖ

Turbūt ne kiekvienam dizaineriui pasitaiko proga sukurti interjerą menininkui. Projekto autorė Clara Lleal turėjo galimybę sukurti unikalios stilistikos namus, atspindinčius artistišką charizmą. Skulptoriui Juanmai Noguerai priklausantis būstas buvo savotiškas iššūkis, nes, planuojant erdvių išdėstymą, reikėjo numatyti, kaip geriausiai atsiskleistų neatsiejama interjero dalimi tapę meno kūriniai. Taigi dizaino koncepcija buvo siekiama suformuoti meno galerijos atmosferą.

Pagrindinės interjere naudotos apdailos medžiagos puikiai atspindi industrinę stilistiką: betonas, juodo metalo plokštės, sendintas medis ir medžio masyvas, plytos. Siekdami sustiprinti įvaizdį, projekto autoriai išryškino konstrukcijų elementus, neslėpė ortakių. Stengtasi įsileisti kuo daugiau natūralios šviesos ir kuo racionaliau įvertinti erdvių išdėstymą, atsižvelgiant būtent į šviesos kiekį.

Buvo suprojektuoti keli stoglangiai lubose, o namo gale, tarp pastatų, įrengtas labai jaukus vidinis kiemelis.

22 I 2024: 3 (129)

Įžengus į namą, atsiveria didžiulė, 120 m² svetainė su virtuve ir valgomojo zona. Aukštos, iki 6 metrų kylančios šlaitinės lubos sukuria labai atviros ir šviesios erdvės įspūdį. Čia meno kūriniai, baldai ir apdailos medžiagos atsiskleidžia visu gražumu.

Gali pasirodyti labai paprasta išdėstyti baldus didžiulėje erdvėje, kai vietos viskam yra pakankamai, tačiau interjero kūrėjai teko pasukti galvą, kaip aukštą ir didžiulę erdvę paversti jaukia ir funkcionalia, rasti kompozicinius sprendimus, kad išdėstymas neatrodytų padrikas, o atmosfera būtų harmoninga.

Netikėtas akibrokštas – baldo ir konstrukcijų derinys, norint užkilti ant stogo, kur įrengtas baseinas. Betonines aukštas pakopas apačioje ir pagrindinius laiptus aukščiau jungia valgomojo stalo stalviršio konstrukcija. Dėl to, lipant viršun, tenka ropštis ir ant stalo.

Stalviršio paviršius išklotas eglutės (herringbone) rašto parketlentėmis, atkartojančiomis grindų dangą miegamajame. Atsikartojančiais elementais, detalėmis, apdailoms medžiagomis ar

INTERJERAS I raštais siekta išlaikyti vizualinio tęstinumo, vientisumo įspūdį.

Kitas nuostabą keliantis kūrybiškas sprendimas – galimybė užkilti ant bibliotekos lentynos, drabužinės ir virtuvės. Sustiprintos geležinės konstrukcijos leidžia vaikščioti ant palei visą sieną nusidriekusio baldo. Ten galima komponuoti meno kūrinius ar tiesiog, įsitaisius ant sėdmaišio, žvelgti į bendrąsias erdves kitu kampu, iš aukšto.

Geležinių plokščių apdaila, dengianti visą sieną ir jos elementus (baldus, duris), buvo naudojama ir laiptų konstrukcijai. Sienoje įsiterpia keletas lentynų iš medžio – taip erdvėje dinamiškai susikeičia dominuojančių ir papildančių medžiagų proporcijos.

Tam, kad name komponuojami meno kūriniai nepasimestų erdvėje, kai kur įrengtos metalo karkaso ir stiklo konstrukcijos – tarsi širmos, sukuriančios tam tikrą struktūrą atvirai erdvei ir ją suskaidančios. Norėdama patalpoms suteikti daugiau jaukumo, sušvelninti industrinį įvaizdį, projekto autorė sumanė papuošti būstą augalais. Stalviršyje žiojinti ertmė – stacionarus vazonas, o ir palei langus išdėstyti vazonai ne tik suteikia natūralumo šalia industrinių motyvų, bet ir atitveria nuo pašalinių žvilgsnių.

Name yra ir skulptoriaus dirbtuvės, skalbykla. Priešais langą palikta originali vandens tekėjimo vieta iš lubų, nuo jos buvo nuleistas ilgas juodo metalo stiebas – vandens čiaupas, o vandens srovė iš jo reguliuojama svirtele sienoje. Praustuvas buvo suprojektuotas pagal užsakymą ir įterptas tarp dviejų sienų per visą

2024: 3 (129) I 23

lango plotį, o sifonas, skirtas vandeniui nubėgti, slepiasi praustuvo viduje, tad vaizdas itin švarus ir minimalistiškas. Sienų paviršius paliktas grynas – nelygintas cementas. Į pagrindinį miegamąjį patenkama per stumdomąsias stiklines duris. Čia dar yra drabužinė, laisvai pastatoma vonia, dušas, tualetas. Dušo ir tualeto patalpos yra atskiros, tačiau turi vienas stumdomąsias duris, uždengiančias arba vieną, arba kitą. Miegamajame vonia ir praustuvas – tarsi meno kūriniai, skulptūros. Ant besitęsiančio staliuko prie lovos stalviršio pastatytas aukštas, masyvus praustuvas pastebimas ne iš karto. Nestandartiška ne tik jo vieta, bet ir tai, jog priešais nėra veidrodžio, kas dažniausiai yra įprasta.

Miegamasis pasižymi jaukumu ir šviesa. Apdailos medžiagos šiai erdvei suteikia tekstūriškumo: grindis dengia mediniai raštai, sienas ir lubas – skirtingų tipų rusvos plytos, o šviesą įleidžia faktūriško stiklo pertvara.

Projekto autorei Clarai Lleal skulptoriaus namų interjere pavyko išlaikyti harmoningą atmosferą. Čia galima rengti visuomeninius, oficialius susibūrimus, meno renginius ar parodas, bet kartu juntamas ir jaukumas, šiluma.

Tokia nuotaikų dermė puikiai atspindi menininko gyvenimo būdą ir tarnauja įvairiausiais kūrybiniais etapais.

24 I 2024: 3 (129)

2024: 3 (129) I 25

DAUG MAŽŲ ŠALTINIŲ VIRSTA DIDELE UPE VIETA: VOSAS (VOSS), NORVEGIJA. ĮGYVENDINIMO METAI: 2023. ARCHITEKTŪROS STUDIJA: MANGE BEKKER ARKITEKTUR FOTOGRAFIJŲ AUTORIUS: SAM HUGHES, MANGE BEKKER ARKITEKTUR. TEKSTO AUTORĖ: GINTAUTĖ KISIELIŪTĖ

Regione, pagarsėjusiame įspūdingais kraštovaizdžiais, studija Mange Bekker Arkitektur suprojektavo įstabių struktūrų viešbutį. Tai yra britų architekto Sam’o Hughes’o studija, kurios pavadinimas, kilęs nuo norvegiško posakio „daug mažų šaltinių virsta didele upe“. Ideologija, slypinti po šiais žodžiais, – tai architekto siekis įsiklausyti į klientus, specialistus, dirbančius prie projekto ir, svarbiausia, įsigilinti į vietovės istoriją, atkurti pusiausvyrą, numatyti gamtos reiškinius, galinčius daryti įtaką įgyvendintam projektui.

Tokiomis idėjomis remtasi ir kuriant šį projektą.

26 I 2024: 3 (129)

DIZAINO KELIONĖS I Originalia architektūra siekta pritraukti gamtos mylėtojus ir sporto entuziastus, vertinančius natūralumą ir autentiškumą. Nestandartinė patirtis – esminis dalykas, kurį norėta padovanoti viešbučio svečiams. Nauji architektūriniai tūriai buvo prijungti prie jau nuo seniau gyvuojančio pramogų centro. Būtent todėl projektas buvo orientuotas į labai gerai pažįstamą auditoriją, kuri jau čia lankosi: natūralumą ir unikalumą vertinančius aktyvius gamtos puoselėtojus, besidominčius apylinkėmis ir smalsiai jas tyrinėjančius.

Prieš įgyvendinant projektą, žemės buvo užleistos, pilnos industrinių atliekų. Pirmiausia buvo išvalyta teritorija, išnaikinti invaziniai augalai, nusausinta dirva palei ežerą. Taigi, šis projektas pasitarnavo gamtai ir nesutrikdė ekosistemos. Gerai apgalvota architektūrinė idėja leido sukurti viešbutį taip, kad net gana urbanistiniame rajone

2024: 3 (129) I 27

lankytojai jaustųsi, lyg pabėgę nuo civilizacijos.

Viešbutį sudaro 5 atskiri bokšteliai, juose iš viso įrengta 14 kambarių. Kiekviename pastate numatyta nuo vieno iki trijų miegamųjų.

Pagrindiniame pastate yra registratūra, konferencijos kambarys, 4 neįgaliesiems pritaikyti miegamieji ir restoranas, sujungtas su senesniu pastatu. Jame dar yra baras, kavinė, virtuvė ir SPA erdvės.

Vienas pagrindinių iššūkių projektuojant šį viešbutį – veiksnys, nulėmęs pagrindinę bokštelių ideologiją. Remiantis skaičiavimais

28 I 2024: 3 (129)

ir numanomais klimato pokyčiais, teritorija yra rizikingoje situacijoje dėl prognozuojamų potvynių. Jau dabar vietovė yra linkusi į pelkėjimą, taigi naujas konstrukcijas norėta statyti atsižvelgiant į šį aspektą. Būtent todėl nuspręsta naujus pastatus kelti ir projektuoti ant polių. Tik restorano pastatas stovi žemiau, tačiau jo apdailai architektas panaudojo vandeniui atsparias medžiagas, o technologiškai buvo pasirūpinta, kad restoranas atlaikytų 1,4 metro vandens pakilimą.

Dėl šio praktiško sprendimo architektūrinė kompozicija pasi-

žymi autentiškumu, o ant pakeltų konstrukcijų įrengtos papildomos lauko erdvės, nuo kurių visu grožiu atsiveria gamtos vaizdai, ežeras. Visi bokšteliai atgręžti į ežerą, upę ir kalnus, kad pro langus būtų matoma pati gražiausia panorama, kurią šitaip vertina viešbučio svečiai.

Siekiant padaryti kuo mažiau žalos gamtai, betonas naudotas tik pamatams ir tik tose zonose, kur pastatui kyla grėsmė patirti potvynius. Likusios konstrukcijos pagamintos iš medienos. Paviršiai nudažyti kuo neutralesne, su landšaftu susiliejančia spalva. Lauko erdvėse vengta bet kokio bereikalingo dekoro elementų. Šį vaidmenį čia atlieka linguojanti aukštastiebė pievų žolė ir laukų gėlės, pritraukiančios vietos vabzdžius bei paukščius.

Automobilių stovėjimo aikštelė ir papildomi pastatai išsidėstę aukščiausiai. Jų tūriai užstoja apylinkėse regimus pašalinius miesto elementus. Jungiamuoju elementu tapo žemiau besidriekiantis takelis, vedantis link viešbučio. Jis iš civilizacijos atvykusius svečius švelniai perkelia arčiau žemės, arčiau gamtos.

Architektas Sam’as Hughes’as itin jautriai įsigilino ir įvertino vietos situaciją bei ateities prognozes, įsiklausė į viešbučio svečių poreikius. Viešbučio projektas pasižymi ne tik praktiškumu, išmaniais sprendimais ir moderniomis struktūromis, bet ir natūralistiniu požiūriu, glaudžiu ryšiu su gamta.

2024: 3 (129) I 29

I

DIZAINO KELIONĖS

UNIKALUS PAVELDAS VIRTO PRABANGIU VIEŠBUČIU IR SPA KLAIPĖDOJE FOTOGRAFIJOS: © MICHAELSON BOUTIQUE HOTEL

30 I 2024: 3 (129)

Klaipėdoje, Žvejų gatvėje, 2016 m. rekonstruotame viename iš dviejų fachwerk tipo pastatų, buvo atidarytas viešbutis Michaelson Boutique Hotel. Tai subtilia prabanga alsuojantis kultūros paveldo objektas, kurio renovacija ir rekonstrukcija trunka jau dešimt metų. Iki šiol svečiai buvo kviečiami apsigyventi ir aplankyti barą bei restoraną pirmajame viešbučio korpuse. Na, o šiemet antrajame korpuse duris atvėrė įspūdingas SPA BRÌCOŁA centras. Šiame korpuse taip pat galima rengti konferencijas mansardiniame aukšte esančioje salėje. Šiemet taip pat svečiams bus suteikta galimybė apsigyventi apartamentuose.

PASTATO ISTORIJA IR KULTŪRINIS PAVELDAS Istoriko Kęstučio Demerecko teigimu, pirmojo sandėlio, dabar tapusio pirmuoju viešbučio korpusu, savininkas buvo Apheimas Michaelsonas, žydų pirklys. Jis atkeliavo iš Pomeranijos (Pamario) į Klaipėdą ir gavo keletą sklypų. Viename jų, pačiame uosto centre, kur susidūrė upės žiotys, buvo pastatytas sandėlis krovos darbams. Šis pasatas tuo metu stovėjo dar arčiau kranto negu dabar. Tai buvo vienas iš fachwerk tipo Klaipėdos uosto statinių, prie kurių laivai galėdavo šalia pat priplaukti. Iš vienos sandėlio pusės prekes pakraudavo, o iš kitos – iškraudavo iš laivų.

Pirmajame viešbučio korpuse, antrojo ir trečiojo aukšto koridoriuose, galima pajusti nuolydžius – jie buvo išlaikyti kaip paveldo dalis. Šie grindų nuolydžiai buvo skirti bačkoms

ridenti, jie leido lengviau pakrauti laivus ir perkelti dėžes.

O dabar toks palikimas ir jį dengianti banguota kiliminė danga kuria laivo koridorius primenantį vertigo pojūtį. Antro pastato konstrukcija tokia pati, bet vis dėlto buvo nuspręsta žemėjimą išlyginti. Keletas naujai pastate sukonstruotų objektų – liftas ir dvi priešgaisrinės laiptinės. Norint juos įrengti, buvo išpjautos medinės konstrukcijos, bet jos visos išsaugotos – balkiai panaudoti baldų gamybai viešbučio vonios kambariuose. O antrajame korpuse išsaugota viskas.

Didžiausia ne tik išsaugota ir išryškinta kultūrinio paveldo vertybė – medinės sijos antrajame korpuse. Šios sijos – tai pastato karkasas, į kurį remiasi sienos ir kitos konstrukcijos.

Korpusus planuojama sujungti, statant paprastą stiklinę konstrukciją. Toks sprendimas priimtas siekiant išlaikyti perregimumą tarp pastatų.

VIEŠBUČIO INTERJERAS IR ARCHITEKTŪRA Viešbučio architektūriniai ir interjero sprendimai buvo priimami bendradarbiaujant viešbučio savininkui Gintautui Bertašiui ir DOPRO architektei Dovilei Kraujutei. 2019 m. prie šios komandos prisijungė ir Dovilės kolegė, architektė Paulina Povilaitienė. Gintautas ir architektės vieni apie kitus atsiliepia itin šiltai ir pabrėžia, kad gera dirbti, kai esi ne tik išklausytas, bet ir išgirstas. Visi trys savo sričių specialistai kalbėdami apie viešbutį akcentuoja pagrindinį pasirinktų interjero medžiagų ir detalių bruožą – tikroji prabanga yra medžiagų kokybė.

Todėl renkantis kiekvieną mažiausią detalę visas dėmesys buvo sutelktas į tvarumą ir ilgaamžiškumą.

Viešbutyje vyraujančios medžiagos – medis, akmuo, plytos, metalas ir stiklas. Visas stiklas, išskyrus eksponatus ir šviestuvus, pagamintas Lietuvoje. O pagrindinį holą ir koridorius puošia Venini Murano stiklo šviestuvai iš Italijos. Iki pat

2024: 3 (129) I 31

paveldą, buvo išsaugota pagrindinė pirmojo aukšto idėja – perregimumas. Įėjus į pirmąjį korpusą, svečius pasitinka registratūra ir restoranas. Iš čia galima aiškiai matyti ir lengvai pasiekti kitas pirmojo aukšto erdves. Šalia registratūros yra laipteliai, vedantys į pažemintą ekspozicinę erdvę; ją peržengus, iškart galima pakilti į restobarą. Ekspozicinė zona atskirta stikline siena, todėl tiek iš vienos, tiek ir iš kitos pirmojo aukšto pusės visa erdvė atrodo vientisa. Virš ekspozicinės patalpos įrengtas pusryčių restoranas ir atvira virtuvė, leidžianti svečiams gyvai stebėti jiems ruošiamą maistą.

šios vasaros galo viešbutyje dar galima išvysti stiklo menininko Remigijaus Kriuko ir Indrės Stulgaitės-Kriukienės darbų parodą.

Metalas, padengtas specialia laivų statyboje naudojama derva, panaudotas antresolės ir laiptinės interjere. Plytos, ryškiausiai matomos pirmojo aukšto erdvėje, išeksponuotos siekiant atskleisti pastato autentiką. Senas medis – tai taip pat autentiška pastato dalis. Registratūros stalas ir už priimamojo esanti komoda, iš pirmo žvilgsnio krentanti į svečių akis, – tai Šiaurės Italijos ženklo Riva 1920 baldai. Dauguma apdailos medžiagų – lietuviškos ir natūralios. Be jau minėtųjų medžiagų, viešbutį taip pat puošia ir Lietuvoje austos vilnonės kiliminės dangos.

Pirmasis viešbučio aukšto aukštis yra keturių su puse metro, o plotis ne toks ir didelis – šiek tiek virš dvylikos metrų.

Tokia pastato struktūra lėmė pirmojo aukšto rekonstrukciją, siekiant erdves kuo labiau išnaudoti svetingumui. Puoselėjant

32 I 2024: 3 (129)

sijomis laiko visą antrąjį viešbučio korpusą. Visos interjere panaudotos medžiagos taip pat natūralios: nuo autentiško mūro sienų, kurių plytose galima matyti išlikusius istorinės gamyklos įspaudus, iki akmeninių grindų, baseino ir sūkurinių vonių, dengtų akmenimis, bei dekoratyvinių akmenėlių, supančių baseiną. Viena iš architekčių užduočių buvo išrinkti natūralaus akmens plyteles. Tai buvo reikalavimas ne tik SPA zonai, bet ir visam viešbučiui. Todėl net ir buitinėse patalpose nėra nė vienos keraminės ar akmens masės plytelės. Dar viena, jau minėta, SPA zonos medžiaga – konstrukcinis betonas. Pagrindinė statybininkų užduotis buvo tobulai suformuoti klojinius, kad, juos nuėmus, betono sienos ir perdangos būtų idealios. Betonas taip pat panaudotas ir antresolės grindims.

Kiekvienas, atostogas ar verslo kelionę Klaipėdoje planuojantis svečias Michaelson Boutique Hotel ras unikalią, istorija ir estetika kvėpuojančią ramybės oazę. Šios erdvės savo kokybe stebina net ir išrankiausiuosius.

SPA BRÌCOŁA Antrajame korpuse įkurtas SPA BRÌCOŁA sveikina svečius butiko tipo poilsio erdvėmis. SPA zonoje, kurioje telpa iki penkiolikos žmonių, įrengtos dvi sūkurinės vonios, baseinas su priešpriešine srove, garinė pirtis ir sauna. Taip pat tarp pirčių ir vandens erdvių įkurta poilsio zona, kurioje galima atsigaivinti arba užsipilti arbatos. Šio pastato registratūros ir baseino erdves skirianti fachverko tipo sienutė yra įrėminta priešgaisrinio stiklo pertvara. Dėl šios pertvaros ir aukštų langų iki pat žemės visa poilsio erdvė yra pripildyta dienos šviesos. Netradicinė SPA zona išdėstyta trijuose lygiuose. Antresolėje įrengtas įėjimas, persirengimo kambariai, dušai, SPA procedūrų ir masažų kabinetai. Pirmajame aukšte iškastas baseinas ir dvi sūkurinės vonios tarp kurių – negilus baseinėlis, kuriame ateityje planuojama įmontuoti fontaną. Baseine įrengta inovatyvi perpylimo sistema, sukurianti neįprastą vandens plokštumos įspūdį. O kadangi vanduo valomas be chloro – jis ypač skaidrus ir įgavęs prabangų mėlyną atspalvį. Baseiną supa pilki ir metalo spalvos baldai. O pusrūsyje, kur galima rasti tos pačios stilistikos gultus, – sukurta poilsio erdvė su vaizdu į Danės upę ir arbatos kampeliu.

Taip pat pusrūsyje įkurta ir pirčių zona su šildomu gultu.

Priepirčio sienos naujai išlietos iš monolitinio betono, o grindys išklotos granitu. Pirtys žavi išskirtine kokybe, interjero detalėmis ir meditacine funkcija. Saunoje pritaikyta natūrali liepos mediena, itin šilta jos spalva ir apdirbimo estetika išryškėja esant jaukiam apšvietimui. Siekiant palaikyti stabilią temperatūrą, garui sukurti pasirinkti lavos akmenys. Jie ilgai išlaiko šilumą, pakelia ne tik temperatūros svyravimus, bet ir karšto vandens poveikį. Garinėje pirtyje temperatūra siekia 40 laipsnių, o santykinė drėgmė svyruoja apie 90 procentų. Kadangi tradiciniam garinės pirties kupolui nebuvo pakankamo aukščio, pasitelkiant pulsuojančias šviesolaidžio švieseles, lubose sukurta žvaigždyno iliuzija. Po pirties procedūros malonu atsigaivinti duše ar užsipilti šalto vandens kibirą. Plaukiojimas baseine, pasivaikščiojimas akmenimis negiliame baseine, masažas – visa tai padės perkrauti kūną ir sielą, atpalaiduos ir paruoš kiekvieną svečią naujai dienai.

Vandens zonoje aiškiai matomos medinės kolonos su spyriais ir medinė perdanga su dviejų krypčių pagrindinėmis ir šalutinėmis

2024: 3 (129) I 33

I

REKOMENDUOJAME

150 METŲ TRUNKANČIOJE „GEBERIT“ ISTORIJOJE – GAUSU NAUJOVIŲ, VIRTUSIŲ SANTECHNIKOS KLASIKA Šveicarijoje prieš 150 metų įkurta kompanija „Geberit“ per visą savo istoriją diktavo taisykles ir brėžė naujas santechnikos pramonės kryptis. Pirmasis plastikinis, vėliau – pirmasis potinkinis bakelis, WC puodai su apiplovimo funkcija, pažangios montavimo technologijos – tai, kas seniau atrodė pretenzinga naujovė, šiandien tapo rinkos standartu.

„Gerus daiktus paversti dar geresniais – toks buvo įmonės šūkis nuo pat pirmųjų dienų. Kurdami funkcionalius ir estetiškus produktus, tiek praėjusiame amžiuje, tiek šiandien stebinome rinką savo novatorišku požiūriu, kuris pirmiausia yra orientuotas į klientą ir jo komfortą“, – sako „Geberit“ vykdantysis direktorius Baltijos šalyse Gediminas Repšys.

gamindama praustuvų detales. Po Antrojo pasaulinio karo buvo priimtas drąsus sprendimas visiškai pereiti prie plastiko. Tai buvo brangus, bet perspektyvus žingsnis.“

POTINKINIS BAKELIS – NAUJOVĖ, VIRTUSI KLASIKA 1964-aisiais, prabėgus dvylikai metų po pirmojo plastikinio bakelio pasirodymo, kompanija darkart įsirašė į istoriją – tais metais „Geberit“ pristatė pirmąjį potinkinį WC bakelį, skirtą ankštoms patalpoms. Šiandien šie bakeliai ir mėlyni „Geberit Duofix“ montavimo rėmai, leidžiantys itin paprastai sumontuoti WC puodus, pisuarus, praustuvus ar sieninius dušo latakus, diktuoja toną santechnikos pramonei.

PLASTIKAS BUVO BRANGUS, BET PERSPEKTYVUS Įmonėje, kuri 1874-aisiais gimė Šveicarijoje, Rapersvilio mieste, šiandien dirba daugiau kaip 10 tūkst. darbuotojų. Per visą savo istoriją „Geberit“ nesiliovė stebinti rinkos: įmonės įkūrėjas Albertas Gebertas sukūrė inovatyvų, švinu dengtą, medinį WC bakelį, o 1952-aisiais kompanija sukūrė pirmąjį plastikinį WC bakelį. Šeštojo dešimtmečio viduryje buvo pradėtas naudoti polietileno plastikas, be kurio šiandien neįsivaizduojamas santechnikos pasaulis. „Tai buvo naujos eros pradžia ne tik įmonei, bet ir visai santechnikos pramonei, – sako „Geberit“ atstovas Lietuvoje Tadas Ivanauskas. – Pirmieji eksperimentai su plastiku buvo atlikti dar 1930-aisiais, kai kompanija sugalvojo panaudoti šią medžiagą

34 I 2024: 3 (129)

DIZAINO KELIONĖS I

PAŽANGI MONTAVIMO TECHNOLOGIJA IR GALIMYBĖ „MIKSUOTI“

T. Ivanauskas teigia, kad paslėptų vonios kambario baldų sprendimus šiandien geriausiai atspindi „Geberit ONE“ vonios kambario serija, sujungianti sanitarinių technologijų žinias ir universalius dizaino įgūdžius. „Ši serija patraukia dėmesį tiek akivaizdžiais, tiek nematomais privalumais, darniai sujungtais į sistemą, kuri vonios kambariui suteikia daugiau švaros, erdvės ir lankstumo“, – sako T. Ivanauskas.

RINKĄ NUSTEBINĘ JUODIEJI VAMZDŽIAI

Anot V. Dindos, bene didžiausias proveržis kompanijos istorijoje įvyko 1993-aisiais, kai buvo sukurta nauja sanitarinių prietaisų montavimo technologija – „Geberit GIS“ montavimo sistema, leidžianti santechnikams montavimo darbus atlikti daug greičiau ir lengviau. „Dėl atraminės sistemos surinkimo be įrankių technologijos visus montavimo darbus gali padaryti vienas žmogus“, – sako V. Dinda.

Patogumą, estetiką ir funkcionalumą, pasak T. Ivanausko, įkūnija ir bendrovės „Mix & Match“ asortimentas – seniau nebuvo įmanoma derinti skirtingų vonios kambario baldų ir praustuvų serijų gaminių, o „Mix & Match“ suteikia tokią galimybę. Klientai gali rinktis trijų serijų – „Geberit ONE“, „Acanto“ ir „iCon“ – produktus ir įrengti vonios kambarį pagal savo skonį, nevaržomi vienos serijos pasirinkimų. „Per 150 metų kompanijos vertybės ir tikslai iš esmės nepakito, – teigia G. Repšys. – Šiandien įmonės kultūrai vis dar būdingas žemiškas požiūris, kokybės suvokimas ir tobulumo siekis.“

1966-aisiais pristačiusi vamzdynų ir jungčių asortimentą kompanija atvėrė naujus santechnikos pramonės kelius. Šios šakos atstovus ypač nustebino naudojamos medžiagos – jungiamosios detalės ir vamzdžiai buvo gaminami ne iš tradicinių medžiagų, tokių kaip ketus, varis ar pluoštinis cementas, o iš juodos spalvos plastiko. „Iš plastiko buvo gaminami sifonai ir nutekamieji vamzdžiai, nes polietileno plastikas idealiai tinka sanitarinėms reikmėms – jis atsparus beveik visoms cheminėms medžiagoms, atlaiko tiek karštą vandenį, tiek šaltį, yra atsparus smūgiams ir korozijai“, – pabrėžia „Geberit“ Baltijos šalių projektinių pardavimų vadovas Vytautas Dinda.

TIKĖJIMAS UNITAZAIS SU APIPLOVIMO FUNKCIJA PASITEISINO Nors Europoje WC puodai su apiplovimo funkcija nebuvo stipriai paplitę, 1978-aisiais įmonė pristatė pirmąjį tokią funkciją atliekantį unitazą. „Europiečiai buvo pripratę prie tualetinio popieriaus, tad į šią naujovę reagavo atsargiai, tačiau tokie unitazai greitai išpopuliarėjo Azijoje, – pasakoja T. Ivanauskas. – Kompanija tikėjo jų potencialu, todėl skepticizmas neatbaidė. Šiandien esame unitazų su apiplovimu Europos rinkos lyderiai, siūlantys pažangiausius gaminius už prieinamą kainą. Vienas jų – „AquaClean Alba“ modelis, idealiai tinkantis pradedantiems tokio tipo WC puodų naudotojams.“

2024: 3 (129) I 35

I

REKOMENDUOJAME

AXOR

NAUJIENOS IŠ MILANO

Balandžio mėnesį viena iš pasaulyje pirmaujančių kokybiškos ir prabangios santechnikos gamintojų Hansgrohe Group Milano dizaino savaitėje (Salone del Mobile Milano) pristatė net dvi AXOR naujienas – maišytuvų ir dušo sistemos kolekciją, sukurtą Antonio Citterio, bei potinkinių termostatinių valdiklių seriją.

NUOTRAUKOS: HANSGROHE GROUP

Anot dizainerio Antonio Citterio, kolekcija turėjo būti ramaus dizaino, kompaktiška ir atspindinti šiandieninį žmogaus poreikį kurti daugiau iš mažiau. Siekta, kad spalvos ir dizainas atitiktų kiekvieno gyvenimo būdą, tad AXOR Citterio C maišytuvai pasižymi subtiliu vertikalumu, švelnia forma, plokščiais paviršiais ir išskirtiniu, kiekvienam kolekcijos gaminiui būdingu elementu – nedideliu nuolydžiu. Kūginis korpusas švelniai plečiasi nuo pagrindo, o ergonomiška svirtinė rankenėlė užtikrina išskirtinai patogų naudojimą. Kubo formos rankenėlės raštas suteikia paviršiui gylio ir dekoratyvumo, taip pat parodo naudojimo kryptį: iš dalies tekstūruotas paviršius pasirinktas vienos rankenėlės konfigūracijoje, o visiškai tekstūruotas – dviejų rankenėlių. Elegantišką, minimalistinio dizaino formą papildo išteklius taupanti CoolStart funkcija ir vos 5 l/min. siekiantis vandens srautas. Yra įvairių siluetų ir dydžių maišytuvų, o kolekciją papildančios dušo sistemos leidžia išlaikyti vientisą dizainą vonios kambaryje. Maišytuvus galima įsigyti su skirtingų tekstūrų raštais – juos lengva pritaikyti bet kokiai aplinkai.

Siūloma rinktis AXOR Signature produktus ir išskirtinius spalvotus AXOR FinishPlus paviršius.

AXOR IR ANTONIO CITTERIO: SIEKIS BRĖŽTI NAUJAS INDIVIDUALIZMO RIBAS Kuriant liaunų formų, elegantišką ir ypač rafinuotą naująją AXOR Citterio C maišytuvų kolekciją buvo atsižvelgta į vis didesnio komforto, individualumo bei pritaikomumo paieškas mažesnėse vonios kambario erdvėse. Minimalistiniai, švelnių kontūrų formų maišytuvai itin patrauklūs akiai. Kolekcijos išskirtinumas – vandens išbėgimo angą ir svirties rankenėlę gaubiančio nuolydžio dizainas. Unikalaus, santūraus kubo rašto rankenėlių AXOR Citterio C dizainas dera įvairaus stiliaus vonios kambariuose.

36 I 2024: 3 (129)

Platus gaminių asortimentas prabyla subtilia, tačiau išskirtine AXOR Citterio C dizaino kalba kiekviename vonios kambaryje. Prie praustuvo montuoti skirti maišytuvai yra trijų skirtingų aukščių – 90 mm, 125 mm ir 250 mm – ir kelių tipų, įskaitant sieninius 2 ir 3 angų variantus. Prie vonios galima pasirinkti grindyse montuojamą maišytuvą, trijų skylių maišytuvą, montuojamą vonios krašte su sBox, ir trijų skylių sienoje montuojamą vonios maišytuvą su dušo laikikliu. Dušo zonai tiks viršutinė dušo galva. Ją galima pritvirtinti trimis būdais: su lubų jungtimi, su sienine alkūne arba integruoti į lubas. Pastarajame variante įdiegta Rain technologija, o kituose dviejuose su laikikliais – PowderRain technologija. Klientai gali rinktis standartinį variantą su 12 l/min srautu arba vandenį taupantį EcoSmart variantą, kai vandens srautas neviršija 7 l/.

formų: kvadrato, apskritimo ir suapvalintais kampais, papildomai galima rinktis ir iš siūlomų spalvotų AXOR FinishPlus paviršių. O norint dar daugiau individualumo, temperatūros rankenėlę galima papuošti gamintojo įdėklais, pagamintais iš veidrodinio ar juodo stiklo, riešutmedžio ar juodo Nero Marquina ir balto Lasa Covelano Vena Oro marmuro.

AXOR ShowerSelect ID sudaro trijų tipų produktai: kvadratiniai, apvalūs ir suapvalintais kampais. Siūlomi vienos funkcijos, dviejų funkcijų dušo ar dviejų funkcijų vonios termostatai. Be to, trijų krypčių perjungimo valdiklį galima derinti su neužsidarančiu termostatu, kuris gali būti su papildomu išėjimu arba be jo. Taigi jį paprasta pritaikyti beveik bet kokiam scenarijui – nuo mažos, vieno išėjimo dušo kabinos iki šešias wellness funkcijas turinčio dušo.

AXOR IR PHOENIX: PRECIZIKA SUSITINKA SU ASMENYBE Bendradarbiaujant su PHOENIX, sukurta AXOR ShowerSelect ID – potinkinių termostatinių valdiklių serija, išsikišanti tik 45 mm nuo sienos. Elegantiškoje konstrukcijoje centrinė temperatūros valdymo rankenėlė sukuria malonų jutimo ir garsinį grįžtamąjį ryšį, o vandens paleidimo mygtukai sukurti pritaikius naujausią Select technologiją, kuri leidžia greitai ir patogiai įjungti ar išjungti funkcijas ir keisti purškimo tipus. Rinktis galima trijų formų gaminius: apvalius, kvadratinius arba suapvalintais kampais. Taip pat siūloma daugybė AXOR FinishPlus spalvotų paviršių ir AXOR Signature inkrustacijų variantų.

AXOR kuria ir gamina ikoniškus objektus prabangiems vonios kambariams ir virtuvėms. Kartu su pasaulinio garso dizaineriais, tokiais kaip Philippe’as Starck’as, Antonio Citterio, Jean’as-Marie Massaud ir Barber’is Osgerby, sukurti AXOR produktai yra įvairių stilių. Visi AXOR maišytuvai, dušai ir priedai gaminami laikantis aukščiausių kokybės standartų. Būdami ne tik pačių produktų, bet ir jų naudojimo ekspertai, AXOR įkvepia ir leidžia architektams, interjero dizaineriams ir dizaino entuziastams kurti unikalią vartotojo asmenybę atspindinčias vandens erdves. AXOR yra Hansgrohe Group dalis, novatoriškas prekių ženklas, siūlantis išskirtinius, nepriekaištingos kokybės produktus. axor-design.com

Minimalistinis dizainas pasižymi išraiškinga estetika ir patogumu. Tvirto metalo paviršiai leidžia paleisti ar sustabdyti vandens srautą paprastu paspaudimu, o centrinė termostatinė rankena tiksliai ir patogiai keičia temperatūrą. ShowerSelect ID termostatus galima skirtingai stilizuoti ir derinti prie bet kurio interjero stiliaus, o kiekviena Select rankenėlė valdo vieną išėjimą, pavyzdžiui, rankinį dušą ar purškimo tipą. Kad būtų patogu valdyti, rankenėlėse lazeriu išgraviruotos piktogramos. Jos aktyvuojamos paspaudžiant.

Monolitinį smulkių griovelių kraštą turinčią temperatūros rankenėlę malonu lytėti. Jis leidžia tiksliais intervalais reguliuoti vandens temperatūrą. Integruota vandens srauto kontrolės sistema leidžia lengvai reguliuoti vandens tekėjimo greitį, iki jis visiškai nustos bėgti, o SafetyStop funkcija padeda atsipalaiduoti ir mėgautis maudynėmis, nebijant odos sudirginimo karščiu. Iš aukštos kokybės metalo pagamintas AXOR ShowerSelect ID yra trijų skirtingų

2024: 3 (129) I 37

NAUJIENOS IŠ MILANO PLASTMASĖS ISTORINIAME KONTEKSTE Viena ryškiausių Salone del Mobile dalyvių italų firma Edra šiais metais neapsiribojo Rho Fiera parodų kompleksu ir atnaujino savo ekspoziciją miesto centre, Palazzo Durini rūmuose.

Prabangus Renesanso interjeras padėjo perteikti parodos koncepciją – grožio atskleidimą integruojant įvairius stilius ir meno formas. Jaukias vidinio kiemo arkadas užpildė įspūdingi Rivers Chandelier šviestuvai, pagaminti iš skaidraus polikarbonato segmentų (diz. Jacopo Foggini), o kiemo centre eksponuoti Every Place kolekcijos minkštieji baldai demonstravo naujųjų audinių Rocks, Sherazade ir Standart, išaustų iš perdirbto polietileno, estetinius ir jutiminius privalumus. Parodos lankytojai galėjo vaizdžiai įsitikinti, kad naujieji Edra baldai puikiai pritampa istoriniame kontekste, o naujos aptraukimo ir kamšos medžiagos užtikrina vienodą komforto lygį tiek lauko, tiek vidaus naudojimo sąlygomis.

MILANO KATEDROS FANTOMAS Viena ryškiausių šio sezono Edra naujovių tapo veidrodinis pietų stalas Phantom, eksponuotas kėdžių Duomo apsuptyje (diz. Jacopo Foggini). Anot projekto autoriaus, stalo pavadinimas atspindi jo gebėjimą dematerializuotis, jo pagarbą aplinkinėms erdvėms, išreikštą per grožį ir gebėjimą atspindėti aplinką. Ypač efektingai stalas atrodė Palazzo Durini interjere, kur jo paviršiuje raiškiai atsispindėjo istorinės lubų freskos. Kad stalviršis visai neišnyktų erdvėje, jo kraštai yra nusklembti, o veidrodžių sudūrimų briaunos sutvirtintos plonu aukso spalvos profiliu. Yra siūlomi trys stalviršio storiai ir dvi skirtingos atraminių kojų konstrukcijos.

Savo ruožtu, Duomo (diz. Jacopo Foggini) yra kėdė su aukštu atlošu, sumontuota ant pasukamojo pagrindo iš nerūdijančiojo plieno. Sėdimoji kėdės dalis, atlošo siluetu primenanti Milano katedros fasadą, yra surenkama iš simetriškai išdėstytų skirtingo ilgio skaidraus polikarbonato segmentų. Įdomu, kad vidinė šių segmentų dalis yra visiškai lygi, o išorinė turi netaisyklingą faktūrą, gaudančią šviesos blyksnius. „Taip kėdės atlošas tampa santykio tarp taisyklių ir kūrybinės laisvės alegorija, įkvepiančia gyvybę į sintetinę medžiagą“, – šį sprendimą aiškina dizaineris.

INSPIRACIJŲ IR SPALVŲ ĮVAIROVĖ Vokiečių įmonės Häcker stendas parodoje Eurocucina išsiskyrė virtuvės baldų kompozicijų įvairove. Daug dėmesio buvo skiriama virtuvės erdvės individualizavimui ir galimybei ją suderinti su kitų būsto dalių baldais ir įranga. Kone dviem šimtais RAL spalvų disponuojantys dizaineriai gali subtiliai suderinti virtuvės fasadų spalvas su prieškambario arba svetainės baldais. Parodos lankytojų dėmesį labiausiai traukė eukalipto, natūralios umbros, burgundiško vyno ir gervuogių atspalvių virtuvės baldų fasadai. Prie tamsių fasadų buvo parenkami juodi metaliniai vitrinų rėmeliai, o prie šviesesnių – populiarios šį sezoną sendinto žalvario spalvos detalės.

Daug dėmesio parodoje buvo skirta elegantiškoms detalėms, kaip antai slankiųjų parterio stalčių rankenų dekoratyviniam LED pašvietimui su keičiama spalvine temperatūra. Taip pat grakščiai naujoje virtuvės baldų serijoje Black Chrome atrodė vertikali šoninė spintelė Climber – black edition, kurios fasadas, sudarytas iš siaurų juodo stiklo segmentų, susilanksto ir susislenka į viršų, stumiamas elektrinės pavaros su jutikliniu valdikliu. Naudojant šią sistemą, galima įrengti uždaras lentynas iki pat stalviršio lygio.

Greta įprastinių virtuvės baldų Häcker eksponavo vieną tikrai išskirtinį objektą – Polygon’ą, iš natūralaus akmens pagamintą virtuvės salą su penkiabriaunio formos fasadu, sudarančiu masyvaus akmens luito įspūdį.

38 I 2024: 3 (129)

NAUJIENOS IŠ MILANO I

MEILĖ HARMONIJAI IR MALONUMUI Naujovėms pristatyti Milano baldų mugėje vokiečių bendrovė Kaldewei surengė specialią ekspoziciją Casa Flash Art erdvėje Durini rūmuose.

Jos pavadinimas Bath[O]philia kilo iš vokiečių filosofo Ericho Fromm’o sugalvoto Biofilijos termino, sujungiančio senovės graikų žodį Bios, reiškiantį gyvenimą, ir Philia, reiškiantį meilę. Naujadaru Bathophilia įmonė Kaldewei pažymi vonią kaip vietą, sklidiną harmonijos, atsipalaidavimo ir estetinio malonumo. Efektingai derinant spalvingus naujuosius gaminius su gamtos dekoru, Kaldewei pavyko sukurti tikrą ramybės oazę gyvybingojo Milano širdyje.

RYŠKUSIS VONIOS POPARTAS

MEDIS IR MAGNETAI Siekdama kompleksiškai užpildyti vonios kambario interjerą aukštos kokybės tvariais produktais, įmonė Kaldewei kartu su vokiečių interjero dizaino firma e15 sukūrė stilingą baldų ir aksesuarų liniją (diz. Stefan Diez). Ją sudaro keletas skirtingo aukščio suoliukų, vonios lentyna Bridge ir grindų padėklas Base, pagaminti iš ąžuolo masyvo, trikojis rankšluosčių stovas Tripod, taip pat natūralios odos įdėklai bei dirželiai vonios rankšluosčiams fiksuoti. Kadangi Kaldewei vonios indai ir kriauklės yra gaminami iš emaliuoto plieno, aksesuarai gali būti tvirtinami tiesiog prie indų šonų į odą įsiūtais magnetais ir visuomet būti po ranka.

Pastaraisiais metais santechnikos bendrovės vis noriau bendradarbiauja su žymiais menininkais, kurdamos konceptualius gaminių dekoro projektus. Siekdama priblokšti Fuorisalone publiką, įmonė Kaldewei kurti naują kolekciją pasikvietė ekscentriškąją britų dizainerę Bethan’ą Laurą Wood. Rezultatai vėrė akį tiesiogine šio žodžio prasme: kolekcijos Avocado Dreams objektai buvo išmarginti superryškiais ratilais, primenančiais 7-ojo dešimtmečio psichodelinės muzikos plakatus. Kaip ir kiti firmos gaminiai, naujosios kolekcijos indai yra pagaminti iš nerūdijančiojo plieno ir dekoruoti aukšto atsparumo emalėmis. Ar kas nors iš įmonės klienų ryšis paversti savo vonios kambarį psichodelinio meno galerija – lieka atviras klausimas, tačiau naujasis B. Wood projektas gali inicijuoti 7-ojo dešimtmečio grafinių motyvų proveržį vonios kambario dizaine.

Informaciniuose pranešimuose bendrovė ypač akcentuoja tai, kad visi baldai ir aksesuarai yra pagaminti Vokietijoje iš vietinių žaliavų, todėl yra iš tiesų tvarūs ir palankūs aplinkai.

2024: 3 (129) I 39

TRIKAMPIAI SU STATRAMSČIAIS Pamanykit sau – spintelė! Čiagi nėra ką projektuoti: keturi statramsčiai, pora stalčių – ir viskas. Tačiau dizaineris Giacomo Moor’as, Living Divani užsakymu kurdamas spintelių šeimą Halfsquare, sugalvojo išsiversti be rankenėlių. Nuo žodžio „išvis“. Vietoje to jis nusklembė 45° kampu stalčių fasadų šonus, o skardinius vertikalius statramsčius tarpuose tarp jų išstūmė į priekį sulig fasado plokštuma, kad stalčių kampai nestyrotų į šonus.

Stalčių blokai auginami vertikaliai, kaitaliojant juos su tuščiais tarpais; kiekvieno bloko viršų pridengia metalinė stalviršio plokštuma, dėl to viskas atrodo labai tvarkingai. Belieka tikėtis, kad stalčiai be rankenėlių vartotojams nesiasocijuos su durimis be rankenų...

SMĖLIO SPALVOS KAVA Tiksliau, ne kava, o įmontuojamas kavos aparatas: tai vienas iš trijų ArtLine grupės integruotų bendrovės Miele virtuvinių prietaisų, šiemet įgavusių naują smėlinę fasado spalvą. Be kavos aparato, trijulę sudaro paprastoji ir garinė orkaitės.

Pasak firmos atstovų, smėlinė aparatų fasadų spalva puikiai dera prie įvairių atspalvių natūralaus medienos lukšto ir kartu neatrodo taip gedulingai, kaip matinė arba blizgi juoda spalva. Dar vienas bendras trijų ArtLine prietaisų bruožas – nėra išorinių rankenų. Stiklo fasadai yra visiškai lygūs, o orkaičių dureles atidaro jutikliu valdoma elektrinė pavara.

Telieka pridurti, kad šie trys prietaisai įeina į platesnę virtuvinių elektros prietaisų seriją, skirtą Miele įmonės 125-osioms metinėms, ir ta proga turinčią prailgintą 125 savaičių garantiją; be to, du šios serijos prietaisai jau yra pelnę prestižinį Red Dot dizaino apdovanojimą.

NEPERŠLAMPAMAS LIZDAS Dar nuo senųjų Le Corbusier laikų dizaineriai mėgsta kartais atskirti laikantįjį baldų konstruktyvą nuo jų minkštosios dalies. Būtent taip 2007 m. pasielgė Piero Lissoni, Living Divani užsakymu sukūręs sofą Ile Club. Masyvią sofos minkštąją dalį jis pakėlė ant grakščios stačiakampės metalinių strypų konstrukcijos ir taip ją tarsi palygino su paukščių lizdu, padėtu ant medžio šakų. Praėjus penkiolikai metų, publikos skoniai iš esmės nepasikeitė, tad kilus minčiai sukurti „laukinę“ sofos versiją, Lissoni nesiėmė radikalių pertvarkų, o tiktai papildė Outdoor kolekciją keliais aksesuarais ir pakeitė sofos kamšalą ir minkštąją dalį – aišku, panaudojęs perdirbtą plastiką. „Mes pagaliau išnešėme lizdą į sodą“, – konstatavo dizaineris.

40 I 2024: 3 (129)

VISKAS, KĄ GALI ĮSIVAIZDUOTI Vienas žinomiausių Italijos virtuvės baldų gamintojų – įmonė Lube – nepaliauja plėsti ir tobulinti vieno populiariausių savo modelių – universalaus baldų komplekto Immagina (liet. įsivaizduok). Nors šiandien jis naudojamas daugelyje būsto zonų, pagrindinis projektuotojų dėmesys skiriamas būtent virtuvei.

Parodoje Eurocucina Lube parodė vieną naujausių šio komplekto modifikacijų, kurioje atsisakyta italų virtuvei būdingo įprasto aukščio valgomojo stalo. Vietoje jo panaudotas paaukštintas apvalus stalas su baro kėdėm, kurios leidžia nesistojant pasiekti indus iš kaitlentės zonos arba iš stalviršį perskiriančios lentynos. Kita vertus, salos išorėje esančios pašviečiamos ekspozicinės lentynos lieka žemiau kelių. Dar viena šio komplekto naujovė – įstiklinta šoninė lentyna, leidžianti pasiekti stambesnius rakandus tiek iš išorės, tiek iš sienelės pusės. Ši naujiena įkūnija vieną iš firminių Lube dizaino bruožų – stalviršio konsolės parėmimą vitrininio stiklo plokštuma.

2024: 3 (129) I 41

I

INTERJERAS

THE CABANON –

VIETA: ROTERDAMAS, OLANDIJA. PASKIRTIS: GYVENAMOJI SU SPA. REALIZACIJA: 2014–2023 M. TIPAS: RENOVACIJA. PLOTAS: 6,89 m² – AUKŠTIS: 21,19 m³. KOMANDA: DESIGN: STAR STRATEGIES + ARCHITECTURE & BOARD BUREAU OF ARCHITECTURE (BEATRIZ RAMO IR GEOFFREY CLAMOUR); VIZUALIZACIJOS: EFRAÍN PÉREZ DEL BARRIO, IVAN GUERRERO JIMÉNEZ; BOARD: BERND UPMEYER; Thanks to ANA BEATRIZ LÓPEZ-ANGULO, JAVIER RAMO, ANA RAMO, DANAE ZACHARIAKI IR CLAUDIA CONSONNI. KONSTRUKCIJA: TIMMERWERK & DECORATIE (ARJEN VAN CASPEL IR MIRJAM GROENENDIJK).

NUOTRAUKOS: OSSIP ARCHITECTUUR FOTOGRAFIE

© JAN DE GROEN

DIDŽIAUSIAS MAŽIAUSIAS BUTAS

OSSIP ARCHITECTUUR FOTOGRAFIE

Cabanon – tai vos 6,89 m² ploto visiškai įrengtas butas su infraraudonųjų spindulių pirtimi ir hidromasažine vonia. Tikėtina, jog keturių kambarių būstas turi mažiausią pasaulyje SPA zoną. Atlikus palėpės, kuri anksčiau buvo sandėliavimo vieta, rekonstrukciją, Cabanon tapo gyvenimui pritaikytais namais. Čia erdvės yra 3 m aukščio, 1,97 m pločio ir 3,6 m ilgio, o 6 m² užima langas su vaizdu į miestą.

Projekto autoriai – Roterdame veikiančios architektūros studija STAR strategies + architecture bei BOARD architektūros, dizaino ir tyrimų studija. Abi studijos į architektūrą ir kūrybą žvelgia iš įvairių kampų, atlieka tyrimus, jų specializacija – urbanistinė architektūra. Cabanon projekto pavadinimą įkvėpė Le Corbusier kabina, esanti Rivjeroje – Viduržemio jūros pakrantėje Prancūzijoje. Tiek Le Corbusier, tiek ir Roterdamo Cabanon buvo sukurtas tų pačių architektų, pastarasis projektas yra 6,89 m² – pusė Le Corbusier vieneto dydžio.

Skirtingai nuo jo, Cabanon yra privatūs poros namai, tapę

42 I 2024: 3 (129)

OSSIP ARCHITECTUUR FOTOGRAFIE

OSSIP ARCHITECTUUR FOTOGRAFIE

Section front wall

Section Living room, Bedroom, Spa

eksperimentu su erdve, kurioje turėjo atsispindėti architektų propaguojamas požiūris į tvarumą bei antivartotojiškumą.

Cabanon sudaro keturios patalpos: 3 m aukščio svetainė su virtuve, 1,14 m aukščio miegamasis su kompaktiškomis spintomis, tualetas, kuriame naudojamas lietaus vanduo, ir SPA. SPA yra uždariausia erdvė, kitaip tariant, kambarys kambaryje.

Ketverios erdvės buvo formuojamos remiantis šiais principais: miegamasis projektuotas atsižvelgiant į vietą, skirtą čiužiniui, o SPA zona įrengta atsižvelgiant į vonios ilgį.

Virtuvė suprojektuota taip, kad joje tilptų mini šaldytuvas, tačiau vengta integruoti individualių baldų. Kuriant erdves, svarbiausia buvo proporcijos, kad po butą laisvai galėtų judėti 1,72 m ir 1,78 m ūgio žmonės. Taip pat siekta, kad būtų patogu naudotis komunikacijomis, pavyzdžiui, dušas yra 2,13 m aukščio ir 62 cm pločio. Maudymosi vietai ir saunai pasirinktas 1,80 m aukštis. Kokybiškam miegui ir sėdėjimui lovoje skirtas 1,14 m aukštis ir 1,35 m plotis. Pagrindinę erdvę norėta išlaikyti 3 metrų aukščio. Šis architektūrinis išdėstymas parodo, kad skirtingo dydžio ir funkcijų erdvėms gali nereikėti to paties aukščio.

Anot architektų, Cabanon projektas galėtų tapti ir pavyzdžiu, kaip optimizuoti gyvenamąjį plotą ir jo įrengimo išlaidas. Deja, šis modelis dar sunkiai pritaikomas įrengiant

dabartinius būstus, nes neatitinka statybos techninių reglamentų. Cabanon projektą architektai prilygina naujai architektūros paradigmai, ir ne tik teorinei – juk objekto projektavimas grįstas logika. Šiuo eksperimentu įrodoma ir tai, kad koreguojant statybų reglamentavimo taisykles ir pasitelkiant objektyvumą, galima atverti naują, net revoliucinę, gyvenamosios paskirties butų įrengimo tendenciją pasaulyje.

OSSIP ARCHITECTUUR FOTOGRAFIE

Plan (upper level) (+2.40 m)

OSSIP ARCHITECTUUR FOTOGRAFIE

Plan (lower level)

2024: 3 (129) I 43

I

DIZAINO ISTORIJA Keistas jausmas apima, bandant rašyti apie jauną ir kūrybingą, asmeniškai pažinotą žmogų būtuoju laiku: atrodo, kad jis vis dar šalia, brandina naujus kūrybinis sumanymus, tik šiuo metu „išėjęs į nuotolį“ ir laikinai nepasiekiamas. Deja, anksti iškeliavusio dizainerio Šarūno Šlektavičiaus (1977–2023) jau niekados nebeišgirsime. Siekdami pagerbti jo atminimą, draugai ir kolegos iš atskirų projektų, vaizdinių ir prisiminimų sukūrė nuoseklų pasakojimą apie Šarūno kūrybos kelią, kuris išaugo į parodą „Procesai“. Ji šių metų pavasarį buvo surengta VDA „Titaniko“ galerijoje.

TEKSTAS JONO MALINAUSKO 1

NUOTRAUKOS AUTORIAUS, KAROLIO MILAŠEVIČIAUS IR IRMANTO GELŪNO

DIZAINO TRENERIS Šarūnas gimė ir užaugo Vilniuje, dailininkų Gerardo Šlektavičiaus ir Birutės Stančikaitės šeimoje, tad jei polinkis į menų sritį ir nebuvo užprogramuotas, jis buvo savaime suprantamas. Baigęs M. K. Čiurlionio menų mokyklos Dizaino skyrių, Šarūnas nedvejodamas pasirinko dizaino studijas Vilniaus dailės akademijoje. Nuo pat pirmųjų metų jis stebino savo dėstytojus ir grupiokus brandžia kūrybinių idėjų įvairove ir jų įgyvendinimo nuoseklumu, kurio kartais pritrūksta jaunam žmogui. Tokius vertingus dizainerio profesinius bruožus kaip tikslumas ir perfekcionizmas, paprastai išugdomus per daugelį metų, Šarūnas buvo įgijęs dar mokykloje ir sėkmingai taikė studijų metų projektuose.

Vienas pirmųjų projektų, išgarsinusių jo autorių, buvo pirmo kurso praktinis darbas, oficialiai vadintas „baldu vaikams iš lengvųjų medžiagų“. Po keleto eksperimentų Šarūnas iš vientiso plastmasės lakšto sulankstė grakštaus silueto fotelį, idealiai atitinkantį vadinamojo „formos programavimo“ dėsningumus. Projektas iškart pateko į Dizaino katedros metodinį fondą, buvo ne kartą eksponuotas Lietuvoje ir užsienyje.

Tiesa, praktiniam naudojimui plastmasės lakšto struktūra visgi pasirodė per gležna, tačiau, jį pakeitus tvirtesne medžiaga, būtų galima drąsiai organizuoti šio baldo serijinę gamybą.

Kitas kursinis darbas, parodęs autoriaus kūrybinį savarankiškumą ir nuolatinį 3

44 I 2024: 3 (129)

2

tobulumo siekį, buvo „kanceliarinių reikmenų stovelis“, kurį Šarūnas suprojektavo kaip prabangų plunksnakočių laikiklį. Ryžtingas trijų tamsinto stiklo lakštų pervėrimas rašiklių smaigaliais ne tik formavo medžiagų plastinį kontrastą, bet ir kėlė dekoratyvinį atspindžių ir šešėlių žaismą. Tai, kas iš pradžių buvo laikoma pavieniais sėkmės atvejais, vėliau tapo nuosekliu procesu: dėstytojų manymu, studijų metais Šarūnas išvystė universaliųjų dizaino vertybių supratimą ir jį vienodai sėkmingai taikė skirtingų sričių projektams.

Bakalauro baigiamąjį darbą, atliktą 1999 m. (vadovas prof.

T. Baginskas), Šarūnas taip pat susiejo su baldų dizainu. Jo pasiūlyta transformuojamo staliuko koncepcija vyresniųjų kolegų buvo sutikta skeptiškai: ar verta naudoti sudėtingą kinematinę schemą dėl trumpalaikio emocinio efekto? Mat, prasislenkant trims stalviršio segmentams, viduryje atsiverdavo kiaurymė, iš kurios iškildavo ant apatinės lentynėlės pastatytas prabangus gėrimo butelis. Šarūnas,

4

7

5

6

8

9

kaip įprasta, nepasidavė spaudimui; per baigiamojo darbo gynimą ilgai derinta staliuko kinematika visgi suveikė ir nustebino vertinimo komisijos narius. Vėliau stebuklingasis butelio iškilimas buvo sėkmingai demonstruojamas ir „Litexpo“ Dizaino galerijoje, ir netgi grupinėje Lietuvos dizainerių parodoje Milane 2002 m.

Magistro studijų metu Šarūnas taip pat atliko keletą įdomių projektų, eksponuotų „Procesų“ parodoje, tarp jų ir šviestuvą, pagamintą iš peršviečiamo medžio lukšto, sukurtą stažuojantis Norvegijoje. Baigiamajame MA projekte, atliktame kartu su grupiokais Gediminu Stoškumi ir Aiste Zalatoriūte, buvo nagrinėjami kolektyvinio projektavimo ypatumai, kuriant baldus jaunimui (vadovas prof.

T. Baginskas). Šarūno suprojektuota lentyna turėjo savo „prikolą“ – vidinio tūrio transformavimą naudojant slankiąją širmą.

11

10

Devintajame dešimtmetyje Dizaino katedros studentams per trimatės plastikos paskaitas teko susidurti su juvelyrinių gaminių projektavimu. Tai, kas daugeliui kolegų tapo rimtu galvos skausmu, Šarūnui žadino sveiką azartą. „Apribojimai verčia mus eiti gilyn“, – rašė jis savo esė dar mokymosi M. K. Čiurlionio mokykloje laikais, ir kiekvienoje iš trimatės plastikos užduočių pasiekdavo puikų rezultatą.

Naujo tūkstantmečio pradžioje daugeliui nagingų dizainerių juvelyrika buvo pelningu pragyvenimo šaltiniu; siekdamas tobulėti šioje 1. Šarūnas Šlektavičius Dizaino fondo vaizdo įrašų studijoje, 2022 m.

2. Parodos Procesai bendras vaizdas, 2024 m. 3. Kursinis darbas Baldas vaikams iš lengvųjų medžiagų, 1996 m. 4. Stažuotės A. Šepkaus studijoje metu pagamintas žiedas, 2001 m. 5. Įvairiais metais Š. Šlektavičiaus pagaminti juvelyriniai dirbiniai. 6. Transformuojamas staliukas parodoje Procesai, 2024 m. 7. Magistrinio darbo eskizai, 2001 m. 8.

Lentyna jaunuolio kambariui, MA baigiamojo darbo maketas, 2001 m.

9. Žvejybinių blizgių serijos Kibs eskizai. 10. Šarūno juvelyrikos ekspozicija parodoje Procesai. 11. Radiocentro apdovanojimų prizai, 1997 m.

2024: 3 (129) I 45

12

srityje, Šarūnas ryžosi savotiškam „chadžui“ – palikęs studijas Lietuvoje išvyko į JAV, kur stažavosi garsaus juvelyro Aleksandro Šepkaus studijoje. Nors įmantri šio meistro stilistika neturėjo lemiamos įtakos Šarūno kūrybai, tačiau įsitraukimas į intensyvų gamybos procesą tapo atšiauria ir naudinga profesinio tobulėjimo mokykla. Juvelyrikos baro Šarūnas neapleido ir vėlesniais metais; vienas tęstinių jo projektų buvo radijo stoties „Radiocentras“ muzikos apdovanojimų projektavimas ir gamyba, kurių metu, nekeičiant sprendimo esmės, kasmet buvo surandama vis naujų medžiagų ir dekoro santykių. Taip pat originalių technologijų paieškos atvedė į unikalų žvejybos blizgių serijos „Kibs“ dizainą.

Grįžęs į Lietuvą, Šarūnas 2004 m. atėjo dėstytojauti į gimtąją VDA Dizaino katedrą ir kartu dairėsi naujų saviraiškos galimybių. Susiklosčius aplinkybėms ir paveiktas kolegų pavyzdžio, jis nusprendė papildyti patirčių bagažą architektūros studijomis. 2011 m. pristatytas bakalauro baigiamasis darbas gavo puikų įvertinimą, tačiau tolesnė architekto karjera nebuvo įspūdinga. Tam tikra prasme koją pakišo jau minėtas profesinis perfekcionizmas: atsiliepdamas į besikeičiančius užsakovų įgeidžius, dizaineris nuolat grįždavo prie, rodos, jau pabaigtų projektų, siekdamas išsamiai įvykdyti užsibrėžtus tikslus.

Tolesnė Šarūno profesinė karjera, galima sakyti, vyko lygiagrečiai trimis kryptimis. Jas sujungė lietuviškojo dizaino kaip kultūrinio proceso dalies puoselėjimo idėja. Dėstydamas Dizaino katedroje, pagrindinį dėmesį jis skyrė jaunųjų dizainerių profesiniam ruošimui, jų projektams kėlė aukščiausius kokybės kriterijus. „Niekas nesakė, kad bus lengva“, – dažnai iš savo dėstytojo išgirsdavo studentai. Šiais visuotinio jaunimo išglebimo laikais vienas efektyvių būdų pastūmėti jaunuolius pirmyn – „užduoti toną“ aktyviai dalyvaujant bendroje veikloje: svarstant eskizus, gaminant maketus, bandant medžiagas, rengiant ekspozicijas ir t. t. Iš vienos pusės, tai atima dėstytojui daug laiko, kuris galėtų būti skirtas kūrybai ir asmeniniam gyvenimui, iš kitos pusės – retai kada būna deramai įvertinta. Dėstymo akademijoje metais Šarūnas taip aktyviai dalyvavo rengiant studentų projektus, kad netgi gavo iš jų pagarbią „Trenerio“ pravardę.

Parodoje „Procesai“ buvo eksponuojama keletas įspūdingų šios sąveikos rezultatų.

2014 m. Šarūno vadovau13 jamas

46 I 2024: 3 (129)

Ignas Survila suprojektavo sulankstomą paspirtuką „Pigeon“. Tai buvo bakalauro studijų baigiamasis darbas; įžvelgęs komercines jo perspektyvas, Šarūnas įsijungė į projektą, kurio tikslu tapo „City Bird“ įkurti tarptautinę bendrovę ir organizuoti masinę gamybą. Bendromis pastangomis įveikus daugybę kliūčių, Kinijoje buvo organizuota paspirtukų gamyba. Vėliau „City Birds“ verslas buvo perleistas užsienio partneriams, tačiau „Pigeon“ išliko vienu žinomiausių šiuolaikinio Lietuvos dizaino objektų.

Ne mažiau pastangų Šarūnas įdėjo ir į nuo 2016 m. plėtotą triciklo AKO projektą. Pradžioje tai buvo bakalauro baigiamasis darbas; būtent Šarūnas supažindino studentą Luką Avėną su techninio projekto autoriumi Artūru Mikalausku. Vėliau šis darbas virto UAB Viltechna remiamu R&D projektu, prie kurio Šarūnas dirbo kartu su Dominyku Budinu ir Mariumi Pauliuku, eidamas techninio konsul-

14

15

16

18

17

tanto pareigas. Buvo pagaminta keletas natūralaus dydžio maketų ir veikiantis prototipas. Per bandymus prototipas parodė puikią dinamiką ir stabilumą kelyje. Šiuo metu projektas yra tęsiamas, tariamasi dėl serijinės triciklų gamybos užsienyje.

Greta studentiškų darbų Šarūnas rasdavo laiko ir asmeniniams dizaino projektams. Augęs toli nuo jūros ir netgi nebūdamas vandens ženklu pagal Zodiaką, jis visgi susižavėjo laivų ir plaukimo priemonių dizainu. Parodoje „Procesai“ buvo eksponuojamas žvejybinis-pramoginis kateris „Symphony“, 2004–2006 m. gamintas nedideliu tiražu vienoje Kauno įmonių. Vėliau drauge su Dominyku Budinu Šarūnas suprojektavo pontoninio tipo pramoginį laivą. O žinomiausiu jo sukurtu plaukiojančiu objektu, be abejo, tapo ekologiškas keltas „Uperis“, pastatytas kartu su architektu Justinu Dūdėnu ir meistru Donatu Stasiuliu 2018 m. Iš šešių plastikinių segmentų surenkamas apvalios formos keltas buvo nuleistas į vandenį Valakampiuose, kur keldavo 7–8 žmones iš vieno Neries kranto į kitą veikiamas vien tik vandens srovės, be jokių pagalbinių variklių. Apie šio projekto svarbą Šarūno gyvenime byloja faktas, kad būtent „Uperio“ denyje 2022 m. vasarą įvyko jo jungtuvės su teatrologe Goda Dapšyte. Beje, tai buvo paskutinis kelto reisas: kaip ir kiekvienas „gyvas“ dizaino projektas, jis turėjo varginančią organizacinę-vadybinę dalį, kuriai lemiamą smūgį sudavė prasidėjusi pandemija. Jos metu keleivių skaičius drastiškai sumažėjo, o kranto įrangos dalys ir tvirtinimo trosai buvo tiesiog išvogti.

Būdamas aktyvus Lietuvos dizaino lauko dalyvis, Šarūnas žvalgėsi ne tik į jo ateitį, bet ir į praeitį. Sykiu su keliais bendraminčiais jis įkūrė „Dizaino fondą“, besirūpinantį sparčiai nykstančio lietuviško dizaino

paveldo išsaugojimu. Specialiai paruoštoje studijoje buvo rengiami vaizdo interviu su vyresnės kartos dizaineriais, pirmųjų VDA Dizaino katedros laidų absolventais R. Gaušiene, R. Navasaitiene, K. Ramonu, P. Šarka, dėstytojais T. Baginsku, A. Puriu ir kitais. Kultūros komplekse Sodas 2123 buvo įkurta dizaineriui Kęstučio Gvaldos vardu pavadinta ekspozicija, kurioje buvo telkiami XX a. antros pusės lietuviško dizaino pavyzdžiai. Be to, Šarūnas buvo vienas iš memorialinės lentos ant Felikso Daukanto (1915–1995) gyvenamojo namo įrengimo iniciatorių ir jos grafinės dalies autorius.

Ilgą laiką Šarūnas kratėsi Vilniaus dailės akademijoje jam peršamų administracinių pareigų. Galų gale nusileido ir 2023 m. pradžioje tapo Dizaino katedros vedėju, o po kelių savaičių – ir akademijos Senato pirmininku. Kaip ir į kiekvieną veiklą, į naujas pareigas Šarūnas žvelgė labai atsakingai, gilinosi į kiekvieną administracinį dokumentą. Įsivažiavus skaitmeninei raštvedybai, jų ne sumažėjo, o žymiai padaugėjo.

Ar būtent ši veikla tapo tuo šiaudu, kuris perlaužė jaučio nugarkaulį – niekad nebesužinosime. Vieną rytą 2023 m. balandžio rytą niekad sveikata nesiskundęs Šarūnas patyrė ūmų širdies kraujagyslės trūkimą ir išėjo, palikęs mus spėlioti apie jo tolimesnės karjeros žingsnius tariamąja nuosaka...

12. Talkinant Šarūnui, City Bird tapo pasaulyje pripažintu prekių ženklu, 2014 m. 13. Triciklo AKO pakabos veikimo eskizas, 2016 m. 14.

Studentas Lukas Avėnas, BA darbo vadovas Šarūnas Šlektavičius ir inžinierius Artūras Mikalauskas prie triciklo AKO maketo, 2016 m.

15. Šarūnas už AKO vairo per triciklo bandymus, 2018 m. 16. Keleivių plukdymas per Nerį Uperio keltu, Vilniaus savivaldybės nuotr., 2019 m. 17. Šarūno Šlektavičiaus ir Godos Dapšytės jungtuvės Uperio kelte, 2022 m. 18. Uperio korpuso struktūros eskizai, 2018 m.

19. Kateris Symphony parodos Procesai ekspozicijoje, 2024 m. 20.

Katerio Symphony komponuotės eskizas, 2004 m. 21. Pontoninio katerio maketas, pagamintas D. Budino 2024 m.

20

19

21

Autorius dėkoja Godai Dapšytei - Šlektavičienei ir Karolinai Jakaitei už pagalbą ruošiant straipsnio medžiagą.

2024: 3 (129) I 47

I

DIZAINAS

ĮSPŪDŽIAI

Tradiciškai birželio pradžioje praėjo 19-oji Lietuvos dizaino savaitė. Pagrindinė festivalio tema – KISMAS idėjiškai suvienijo dalyvių ekspozicijas ir renginius į vientisą grandinę. Dideliam meno bendruomenės džiaugsmui, tai buvo didžiausias festivalis per visus gyvavimo metus. Daugiau nei šimtas trisdešimt renginių ir ekspozicijų kvietė domėtis dizaino idėjomis ir tendencijomis net septyniuose miestuose. Parodų, paskaitų ir kitų renginių įvairovė skatino susipažinti su įvairiausiomis dizaino formomis: nuo dažniausiai aptinkamų interjero detalių, baldų iki stiklo bei kvapo dizaino. Festivalį iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba, rėmė Fakto autocentras su Citroën. Ištikimais partneriais antrą kartą tapo VDA su įspūdinguoju „Graduating show“ ir Kauno bei Telšių miestų savivaldybės, o informaciniais partneriais – LRT ir žurnalas „Centras“ ir portalas interjeras.lt. Jūsų dėmesiui – ryškiausi įspūdžiai iš praūžusios Lietuvos dizaino savaitės.

FOTOGRAFIJŲ AUTORIAI: DARIUS GUMBREVIČIUS, IEVA STANKUTĖ, PAULIUS GASIŪNAS, RUSNĖ ŠIMULYNAITĖ IR IŠ DIZAINERIŲ ARCHYVŲ

48 I 2024: 3 (129)

TVARUMAS EKSPOZICIJOSE IR DIZAINOVACIJA.LT VITRINOSE Dizaino savaitės partnerė Vilniaus dailės akademija Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Telšių parodų salėse pristatė baigiamuosius studentų darbus. Šiemet dar garsiau jaunoji karta kalbėjo apie tvarumą ir perdirbtas medžiagas. Tarp kitų festivalio dalyvių taip pat netrūko gamtą tausojančių idėjų.

Vilniuje, Vokiečių gatvėje, įsikūrusioje „Treat It Green“ vaistinėje „Nunoko“ pristatė šviestuvus iš grybienos. Šie produktai gimė gavus Lietuvos kultūros tarybos finansavimą. Dizainerė Ineta Gruzdytė viename iš Gedimino pr. įsikūrusių „Vagos“ knygynų eksponavo iš žievės pagamintą kavos staliuką „Cortice“. Energetikos ir technikos muziejuje „Tukas EV“ pristatė elektrą kaupiantį dviratį „HR Bank“. Šis treniruoklis ne tik padeda palaikyti gerą fizinę ir emocinę sveikatą, bet ir suteikia galimybę įkrauti bet kokius elektros prietaisus. Kauno „Gulbės“ galerijoje po ženklu „ArtbySopis“ kuriantis Lietuvos dizaino forumo narys Donatas Šopis surengė parodą „Refleksija“, kurioje pristatė naujausius savo darbus – kavos staliukus, sukurtus iš antrinės žaliavos, likimo valiai paliktų kelmų.

2024: 3 (129) I 49

Festivalio rėmėjai ir partneriai taip pat privertė mąstyti apie tvaresnę ir išmanesnę ateitį. Mados ženklas „Gretes“, rengęs festivalio organizatorius visos Dizaino savaitės metu, supažindino su natūraliomis audinių dažymo galimybėmis kaštonais ir grybais. O „Fakto“ autocentro suteiktas Dizaino savaitės kelionių elektromobilis „Citroën ë-C4“ supažindino su naujausiomis technologijomis, dar labiau palengvinančiomis parkavimosi procesus. Šio naujojo automobilio ekrane lietingomis dienomis rodomos supančios balos: tai padeda išvengti durelių darinėjimo ir persiparkavimo.

RENGINIAI INTERJERO DIZAINERIAMS „Midcentury“ salone, Naujamiestyje, įvyko meno mokslų daktarės Ievos Baltrėnaitės-Markevičės paskaita apie madą „(Ne)surinktos kolekcijos paslaptys“. O po paskaitos kvepalų butiko NOSY.lt įkūrėja Monika nukėlė renginio svečius į nupasakotą laiką – 1960-uosius, 1970-uosius ir 1980-uosius. Tai buvo unikali pažintis su odininko dirbtuvių, opiumo svaigulio ir Grace’ės Kelly elegancijos laikus atskleidžiančiais aromatais.

50 I 2024: 3 (129)

Vilniaus prekybos centro „Domus galerija“ salone „Vesida – spintų pasaulis“ interjero dizaineriams buvo pristatytos naujausios spintų bei drabužinių tendencijos. Salono specialistai pasakojo apie estetinius pokyčius, vykusius per trisdešimt metų. Jie pabrėžė absoliučiai pakitusį šviesos naudojimo suvokimą. Kiekviena apšvietimo funkcija šiandien gali turėti vis kitokią išraišką, todėl spintose bei drabužinėse LED apšvietimas pradėtas naudoti tik kaip estetinis elementas, įrėminantis sienelių, pertvarų linijas bei formas ir suteikiantis erdvei elegancijos pojūtį.

Birželio 23-iosios gatvėje įsikūręs „Unminimal“ kvietė susipažinti su naujuoju salonu, jo asortimentu ir Algio Kriščiūno bei Jono Krivicko meno kūriniais. Aukštos klasės lauko baldus ir garso įrangą pristatančiame salone visą Dizaino savaitę svečiai turėjo galimybę klausytis vinilinių plokštelių ir gyvos muzikos, nuo elektronikos iki klasikos. Taip pat buvo galimybė išgirsti Roko Mikšiūno paskaitą „Lietuvos dizaino virsmas XX a. sandūroje“.

Dar viename „Domus galerijos“ salone „Retroforma“ jo įkūrėja Lina Kalinauskaitė pristatė naujausias 2024 m. pavasario–vasaros tapetų ir audinių dizaino tendencijas (Designers Guild, Osborne&Little, Sanderson, Harlequin, Morris&Co).

Taip pat viso festivalio metu šiame salone buvo galima gėrėtis subtilumu pasižyminčia stalo indų kolekcija „El Mar“.

Tai – stalo estetika kasdienybės ritualuose.

„Ogmios mieste“ esančiame salone „Lonas“ interjero dizaineriams buvo surengti mokymai apie erdvių įjaukinimą prieš interjero fotosesiją ir efektyvią reklamą, siekiant pritraukti naujų klientų. Taip pat čia įvyko ir dar vienas atsipalaiduoti raginęs renginys – buvo atidaryta Eglės Kurlianskaitės tapybos darbų paroda „Sapnų ir spalvų sintezė“. Šioje į svajingą kelionę po dailininkės kūrybos pasaulį kvietusioje parodoje sapnai susiliejo su realybe, nes kiekvienas tapytojos darbas specialiai pritaikytas miegamojo interjerui.

2024: 3 (129) I 51

PRISTATYTI NAUJI BALDAI, ŠVIESTUVAI IR INTERJERO DEKORO DETALĖS Taip pat „Domus galerijoje“ per Dizaino savaitę buvo atidaryta Vilniaus dailės akademijos dizaino programos 3-io kurso studentų kurtų objektų paroda „6 kambariai“. Su įmonėmis „Dupont“ ir „Artstone“ bendradarbiaujantys studentai tyrė „Corian Solid Surface“ medžiagos pritaikymo galimybes, kuriant dizaino objektus. Kiekvienas iš dalyvių pasirinko vieną iš privataus buto kambarių – prieškambarį, virtuvę, svetainę, vonios kambarį, miegamąjį arba vaikų kambarį, nagrinėjo pasirinktos patalpos istorinę raidą, funkcionalumą, ergonomiką bei naudojimo scenarijus ir sukūrė į atitinkamą kontekstą orientuotus dizaino sprendimus.

„Michelin“ žvaigždę pelniusiame restorane „Demoloftas“ ženklo „Indi“ dizaineris, Lietuvos dizaino forumo narys Simonas Tarvydas, pristatė savo parašu virtusius šviestuvus iš perdirbto popieriaus. Itin lengvi, iš pirmo žvilgsnio betoną primenantys šviesos įtaisai gali būti įvairiausių formų, todėl kiekvienoje kolekcijoje lengva rasti sau artimą šviestuvą. O „Demolofto“ kiemelyje „Slowdown“ (naujas „Pušku pušku“ vardas) kvietė išbandyti naujausius lauko sėdmaišių modelius.

Vienoje iš dizainovacija.lt vitrinų Irina Ges Art pristatė tekstūrinius interjero paveikslus. Šie modernūs tapybos darbai suteikia erdvėms išskirtinumo ir unikalumo. Jie nėra įprasti meno kūriniai – tai interjero detalės, sukuriančios užbaigtumo pojūtį. Jos suteikia patalpoms gyvybingumo, jaukumo ir atlieka estetinę funkciją.

52 I 2024: 3 (129)

Visą savaitgalį Bernardinų sode buvo galima aplankyti biurams ir viešosioms erdvėms pritaikytų baldų ekspoziciją po atviru dangumi. Įmonė „Ruksa“ pristatė dizainerio Luko Avėno sukurtą tvaraus dizaino minkštasuolių kolekciją „Botanique“. Dinamiška, kintanti baldų sistema skirta viešųjų erdvių poilsio zonoms. Ši įvairiomis konfigūracijomis pasižyminti kolekcija – lyg sodas jūsų mintims. Aksesuarų gausa leidžia kiekvienam susikurti vis kitokį „sodą“.

Karolina Černevičienė – keramikė, kurianti gamtai nuolankius objektus, Kaune pristatė dizainovacija.lt vitriną. Joje tarp daugybės keraminių interjero detalių buvo galima išvysti iš molio suformuotas vazas, sukurtas kaip žemės pagrindą augalams. Tai grynumo, faktūros ir minimalistinės estetikos puoselėjimo rezultatas, į kiekvieną erdvę atnešantis dalelę gamtos.

DEKORATORIŲ PASLAUGOS „Artinterior“ dizainerė Eglė Bučienė – interjero dizainerė ir dekoratorė, kurianti visuminius interjerus, atmosferines scenografijas bei meno, dizaino objektus.

Dizaino savaitės metu dizainerė pristatė vieną iš trijų autorinių knygų skulptūrų serijų „Verbos“. Tai lietuvišką identitetą, populiariąją kultūrą ir tvarumo ideologiją sujungiantys dizaino elementai, festivaliui sukurti iš prekių katalogų. Verba – lietuvių liaudies kultūros simbolis – pasitelktas kaip priemonė padiskutuoti su žiūrovu apie pasaulinę problemą: knygų, kitų spausdintų leidinių perteklių ir likimus nuolat atsinaujinančioje visuomenėje bei itin gausiame archyviniame pavelde.

„Žiedų bitės“ ir Gediminas Endriekus „Optikorių“ vitrinoje pristatė ekspoziciją „Ilga akimirka“. „Žiedų bitės“ – tai floristės, dekoratorės Rasa ir Milda, daugelį metų dirbančios ir kuriančios kartu. Vestuves, krikštynas, jubiliejus, įmonių ir kitas šventes, vitrinas bei fasadus puošiančios, kalėdinius ir velykinius vainikus kuriančios bei gėlių prenumerata garsėjančios floristės šįkart gėlėmis apipynė skulptoriaus Gedimino Endriekaus kūrinį. Spontaniškai eskizuojančio skulptoriaus darbo rezultatas – stovinčios, sėdinčios abstrahuotos žmogiškos figūros, kartais būtybės, primenančios gyvūnus ar augalus, taip pat į geometrines formas pereinančios minkštos, kampuotos, dinamiškos ar judesyje sustingusios figūros. Pagrindinės Gediminui rūpimos temos – žmogaus kilmės ir jo buvimo prasmės klausimas. Tad jo darbai neretai filosofiški, atspindintys emocijas, būties dilemas ir visuomet įkvepiantys interjerams gyvybės.

2024: 3 (129) I 53

LIETUVIŠKI DIZAINO VIEŠBUČIAI Šiemet festivalio dalyvių gretas papildė net du dizaino viešbučiai – Kauno „Bōheme House Boutique“ ir Klaipėdos „Michaelson Boutique Hotel“. Pastarajame viešbutyje stiklo menininkai Remigijus Kriukas ir Indrė Stulgaitė-Kriukienė surengė autorinę stiklo darbų parodą „Pasimatymai“. O Kauno viešbutyje „Bōheme House boutique“ Austėja Platūkytė pristatė biomedžiagų ir biodizaino objektų parodą „Biomaterials“. Ši paroda buvo įlieta į įspūdingą viešbučio savininkės Vaivos Mažonės interjerą.

„Biomaterials“ – tai hibridinių gyvų medžiagų tyrimų rezultatas, kuriuo siekiama permąstyti žmonių bei gamtos santykį.

Dizainerė Austėja Platukytė nagrinėja į gamtą orientuotą materialumą ir kuria alternatyvius užaugintos ir pagamintos materijos ryšius. Biomedžiagų biblioteka yra nuolat plečiama, atnaujinama. Tai pirmoji ir vienintelė visoje Lietuvoje bei Baltijos šalyse visiems laisvai prieinama naujų ir novatoriškų medžiagų kolekcija, kuri atspindi dabartines dizaino ir gamybos tendencijas – tvarumą ir ekologiją.

IŠSKIRTINIS ŠVEDIJOS AMBASADOS PROJEKTAS Vilniuje įsikūrusios Švedijos ambasados renginyje „Swedish Design Movement – Leading The Way“ Per’as Ahldén’as („Svenskt Tenn“) ir Simon’as Anund’as („Verk“) bei diskusijos dalyviai iš Lietuvos – „Skandinaviški interjerai“ ir „Strato Group“ gilinosi į švediško dizaino ypatybes. Taip pat buvo pristatyta virtuali švediško dizaino paroda „Swedish Design Movement“, lėmusi renginio pavadinimą. Šią parodą vis dar galima aplankyti interneto svetainėje swedishdesignmovement.com.

54 I 2024: 3 (129)

NAUJI DIZAINO SAVAITĖS ATRADIMAI Vilniaus senamiestyje besiglaudžianti stiklo ir kvapo studija „Unda Prisca“ – tai kvapų meno ir natūraliosios parfumerijos pradininkės Lietuvoje – Laimos Kiškūnės – įkurta interaktyvi erdvė, skirta besidomintiems dizainu, menu ir mada. Šioje erdvėje visuomet galima susipažinti su parfumerio vargonais, sužinoti, ką reiškia olfaktorinis menas, iš ko susideda kvapų dizainas ir pažinti UNESCO paveldo saugomą tradicinį meną – stiklapūtystę. Kiekvieną darbo dieną galima buvo išmėginti menininkės ir dizainerės Algės Julijos kurtus stiklinius parfumerio įrankius, skirtus profesionaliajai ir mėgėjiškai kvapotyrai. O Dizaino savaitės metu svečiai turėjo galimybę išgirsti Algės Julijos paskaitą apie stiklo meną ir amatą.

„Akmenstata“ ir „Cosentino“ kvietė užsukti į natūralaus akmens galeriją. Joje buvo eksponuojami 2024 m. Milano dizaino savaitėje „Material District“ pristatyti kūriniai, sukurti su produkto dizainere Agne iš natūralaus akmens likučių.

Svečiai turėjo galimybę ne tik pamatyti projektų „Stone Waste Is Bliss“ ir „Earthic“ objektus, bet ir juos paliesti, iš arčiau susipažinti su išgautomis tekstūromis ir formomis.

2024: 3 (129) I 55

„RIC Creative“ supažindino festivalio svečius su plačiomis 3D modeliavimo ir dizaino galimybėmis. Renginyje buvo pristatytas vienintelis stambiagabaritis 3D spausdintuvas Baltijos šalyse, gebantis greitai ir preciziškai atspausdinti įvairiausias plastines formas.

Svečiai turėjo galimybę ne tik daugiau sužinoti apie įvairiausių eksterjerui ir interjerui pritaikytų dizaino objektų, tūrinės reklamos ir kitokių dizaino formų sprendimus, bet ir gyvai išvysti, kaip vyksta spausdinimo procesas.

Dar vienas atradimas Kaune – naujasis žaidimas „Bloomerangas“. Ši pramoga kultivuoja kūrybingumą, verslumą ir gilesnį ryšį tarp draugų ar bendradarbių per žaidimą. Žaidimas puikiai tinka tobulėti norinčioms komandoms, augti siekiantiems prekių ženklų kūrėjams ir savęs dar ieškantiems kūrybingiems žmonėms.

Kaune veikiančios dirbtuvės „Chisels Play“ kvietė pasisvečiuoti kūrėjus. Čia sukurtos puikios sąlygos dirbti su medžiu, metalu ir kitomis medžiagomis.

Per atviras dienas dirbtuvių įkūrėjai aprodė įrankius bei darbus, taip pat pristatė produktų dizaino gamybos galimybes. O kiekvienas, įkvėptas kūrybingos atmosferos, turėjo galimybę paeksperimentuoti ir sukurti šį tą naujo.

EKSKURISJOS Į BALDŲ GAMYKLAS Kaip ir kasmet, „Finu medis“ kvietė į tradicija tapusias ekskursijas po baldų gamybos cechą. Baldžius ir „Finu“ įmonės vadovas Dmitrij’us Špitaliov’as apžvelgė gamybos procesus ir medžiagų apdirbimo galimybes, supažindino svečius su medžiagomis – stalviršiais, laminatais bei plokštėmis. Taip pat plačiau papasakojo apie medžiagų apdirbimo subtilybes, svarbias smulkmenas, nuo kurių priklauso būsimo baldo kokybė, pristatė atstovaujamus prekių ženklus bei jų puoselėjamus tvarumo standartus.

56 I 2024: 3 (129)

21 a. medžio dirbtuvėse „Miške augęs“ prie pat Kernavės dizaineriai buvo kviečiami susipažinti su šiuolaikinėmis medžio apdirbimo galimybėmis. Siekdami pritraukti įkvepiančių dizaino projektų, įmonės specialistai pristatė svečiams įgyvendintas idėjas ir įspūdingas medžio gaminių formas. Taip pat pasidalijo įžvalgomis apie gamybą iš medžio ir išdėstė kūrybinės filosofijos pagrindus.

Anykštėnai ir miesto svečiai vis dar turi galimybę apsilankyti festivalio metu atidarytoje tropinių drugelių parodoje „Papilio Marabilis“. Tai laikinai Anykščiuose įkurta drugelių oazė, kurioje galima išvysti gyvus, iš tolimiausių kraštų atvykusius drugelius ir jų vystymosi etapus.

NUO ANYKŠČIŲ IKI KLAIPĖDOS, PANEVĖŽIO IR ALYTAUS Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, didžiojoje Anykščių menų inkubatoriaus salėje buvo įkurta „Ease baldų“ ekspozicija. Jos lankytojai turėjo galimybę įsigyti baldus gamintojo kainomis. Svečiai galėjo aplankyti ir keletą meninių parodų ibei Dizaino savaitės proga organizuotų renginių. Socialinio projekto „Bučiniai“ rengėjai ir fotomenininkas Remis Ščerbauskas suteikė progą svečiams dalyvauti bučinių ant stiklo fotosesijoje. Anykščių menų studijoje lankytojų laukė šio menininko ekspozicija „Nesuvaidintos istorijos“.

Pirmą kartą festivalyje dalyvavusi Panevėžio miesto dizaino bendruomenė pristatė tiek įprastas, tiek ir vieną visai netikėtą dizaino formą – maisto dizainą. Du šefai – Evaldas Žaliukas ir Remigijus Žižys – subūrė gausų ratą gurmanų į „Maisto misteriją“. Renginys vyko gėlių salone „Žalioji zona“. Netradicinėje vietoje žiūrovų akyse buvo teatralizuotai gaminamas maistas. Renginio svečiai galėjo ne tik paragauti iš lietuviškam stalui tradicinių sudedamųjų dalių sukurtų patiekalų, bet ir išgirsti lietuviško maisto kilmės istorijų.

2024: 3 (129) I 57

Didžiausiu keramikos simpoziumu garsėjanti įmonė „Midenė“ Panevėžio prekybos centre RYO įrengė dizainovacija.lt vitriną. Joje buvo eksponuojami keramikos dirbiniai, dekoruoti kristalinėmis glazūromis, primenančiomis apšerkšnijusių langų raštus, užšalusio ežero paviršių ar žvaigždynų konfigūracijas rugpjūčio dangaus skliautuose.

Pajūryje, Klaipėdoje festivalio lankytojai galėjo apsilankyti keliuose interjero salonuose. „Isto“, „Veneks Boutique“, „Frevini“, „Stella Design Store“, „Oaky Oak“, „MadamW“ ir „Martens“ kvietė susipažinti su naujausiomis kolekcijomis. O jaunosios kartos atstovė dizainerė Emilija Globytė pačiame Klaipėdos senamiestyje pristatė vario objektą „Kismas“.

Telšiuose Dizaino savaitės metu, kaip ir kasmet, festivalio lankytojai turėjo galimybę aplankyti Vilniaus dailės akademijos baigiamųjų darbų parodas. Taip pat festivalio dienomis buvo atidaryta naujoji Telšių MMJ galerija (angl. „MAJ gallery“).

Kauno taikomosios dailės mokyklos Alytaus filiale buvo surengta keramikos ir fotografijos darbų paroda „Žemė. Ugnis“. O Alytaus kraštotyros muziejaus parodoje „Pro rakto skylutę“ svečiai buvo kviečiami susipažinti su spynų istorija, prasidėjusia dar 4000 m. pr. Kr.

58 I 2024: 3 (129)

VISAS SPEKTRAS ŠIUOLAIKINIO MENO IR DIZAINO KŪRINIŲ JŪSŲ NAMAMS

SPEKTRAS 2

Grupinė vasaros ekspozicija

Fotografijos autorius: Jonas Balsevičius.

Rezervuokite vizitą:

Galerija VARTAI

El. p. galerija@galerijavartai.lt

Vilniaus g. 39, III a., Vilnius

Tel. +370 612 44472

www.galerijavartai.com 2024: 3 (129) I 59

2024:3 (91) VASARA

IEVA GAILĖ FOTOGRAFUOJA TELEFONU KITOKS MINDAUGO VANAGO BIURAS 3 NAUJI LIETUVIŠKI INTERJERAI PRAKTIŠKI PATARIMAI NAUJAKURIAMS LNTPA BŪSTO ĮPERKAMUMO TYRIMAS

2

FOTOGRAFAI: Benas Šileika Norbert Tukaj Vaidotas Darulis Judita Grigelytė Jevgenija Žukova-Černova MAKETUOTOJA Živilė Narkevičiūtė REKLAMA info@interjeras.lt Viršelyje – Beno Šileikos nuotrauka

4/

Biuras-galerija.

Kitoks Mindaugo Vanago požiūris į verslo aplinką

8/

3 nauji lietuviški interjerai

12/

SVEČIUOSE

AUTORIAI: Vytautas Gurevičius Gytautė Ivanauskaitė

Atviras pokalbis su Ieva Gaile – nuo teisės studijų iki tarptautinio fotografijų konkurso finalo

INTERJERAS

REDAKTORIUS IR PROJEKTO VADOVAS Vytautas Gurevičius info@interjeras.lt

ATVIRAI

INTERJERAS.LT PATARIA 2024:3 (91)

24/ POZITYVAI IR SPAUDA UAB „Spaudos praktika“. Žurnalas leidžiamas nuo 2007 m.

Redakcija už reklamos turinį neatsako. Perspausdinti straipsnius, reprodukuoti nuotraukas be leidėjo sutikimo yra draudžiama.

ISSN 1822-8186 Leidėjas VšĮ „Aplink tave“, Konstitucijos pr. 23, Vilnius Tiražas 4 000 egz.

PATARIMAI

Patarimai

Kiekvienas turime vienokį ar kitokį hobį, kartais net nesusimąstome, kiek jis gali turėti įtakos mūsų gyvenimui. Susipažinus su Ieva Gaile, man ši tiesa pasitvirtino dar kartą.

Teisininke dirbanti mergina stebina savo fotografijomis. Dar įdomiau – ji, savamokslė, paskutinę minutę nusprendė dalyvauti tarptautiniame Sony World Photography Awards konkurse ir pateko į finalą. Tai – itin įdomus gyvenimo vingis. Apie tai ir apskritai apie gyvenimą bei svajones su Ieva pasišnekėjome gan atvirai.

Kalbino Gytautė Ivanauskaitė

Atviras pokalbis su Ieva Gaile –

nuo teisės studijų iki tarptautinio fotografijų konkurso finalo

Integracija

4

Tiltai tarp epochų

ATVIRAI

Monotonija x2

Skrydis į gegutės lizdą

negalima padaryti gerų mėnulio ar žvaigždėto dangaus nuotraukų. Jei veidrodiniai ir skaitmeniniai aparatai taps tokie kompaktiški kaip telefonai, manau, tikrai bandysiu fotografuoti ir su jais.

Svajojai būti architekte, o tapai teisininke. Kaip tai nutiko?

Bangų geometrija

Fotografuoti pamėgai paauglystėje, kai dovanų gavai veidrodinį fotoaparatą. Tiesa, dabar nuotraukas dėl patogumo darai telefonu. Galbūt turi minčių vėl eksperimentuoti su veidrodiniu ar skaitmeniniu, juostiniu fotoaparatu?

Visko gali būti, priklausomai nuo to, kiek ir kuria linkme tobulės tiek telefonų kameros, tiek veidrodiniai ar skaitmeniniai aparatai. Bent dabar daryti nuotraukas telefonu labai patogu, nereikia nieko nešiotis, nereikia specialiai ruoštis, nusiteikti, kad dabar jau einu fotografuoti. Žinoma, užeina noras kažką įamžinti ir veidrodiniu aparatu, ypač kai pamatau šviesos ir šešėlių žaismą. Arba kai būna gražus mėnulis per pilnatį – net su pažangiausių telefonų kameromis

Ne tik architekte svajojau būti (juokiasi). Vaikystėje troškau būti ir šiukšliavežio, paskui – troleibuso, būtinai seno, to surūdijusio, girgždančio, vairuotoja. Su tomis svajonėmis visko būna. Kaip nutiko, pati nežinau. Vaikystėje daug piešiau, vėliau vis mažiau, o paskutinėse mokyklos klasėse visai piešimą apleidau. Maniau, kad stojant į architektūrą jo labai reikia. Taigi jau vien todėl, kad trūko akademinio piešimo įgūdžių, net nebandžiau. Be to, paskutinėse klasėse pasinešiau į kalbas, papildomai mokiausi prancūzų, ispanų, patraukė socialiniai mokslai, ėmė dominti, kaip veikia visuomenė, kas yra teisingumas, kaip jis vykdomas. Ant tos bangos baigiau mokyklą. Rinkausi tarp socialinių ir humanitarinių mokslų, bet nusprendžiau, kad tebūnie teisė.

Visgi architektūra nepaliko tavo gyvenimo – pamėgai ją įamžinti nuotraukose. Kadangi tavo galerija plati – nuo Vilniaus senamiesčio vaizdų iki Romos ir kitų miestų gatvelių, galbūt turi sau labiausiai patinkančią nuotrauką arba už jos slypinčią istoriją?

Gal išskirčiau nuotrauką Tiltai tarp epochų – ji rodo, kad kartais geri darbai gimsta netikėtais būdais ir netikėtose vietose. Važiavau 17 troleibusu. Kai jis sustojo prie šviesoforo, verslo centro Artery dalis tobulai įsikomponavo tarp 2024:3 (91) INTERJERAS PATARIA 5

Tapai Europos regiono finalininke konkurse Sony World Photography Awards. Jo komisijai pro akis neprasprūdo ir diskusijų sukėlė nuotrauka From Fascism to Fendi, padaryta Romoje. Kodėl pateikei būtent ją?

Palazzo della Cività Italiana – ikoniškas Italijos racionalizmo ir fašistinės architektūros pavyzdys. Simetriškos šio pastato architektūros ir kontraversiškos jo istorijos santykis

ATVIRAI

Šv. arkangelo Rapolo bažnyčios bokštų. Pagalvojau, kokia gera būtų nuotrauka, bet supratau, kad iPhone priartinimas nėra geriausia jo funkcija, todėl iš troleibuso nelipau.

Bet mintis, kad reikėtų tokios nuotraukos, neapleido. Todėl po kelių dienų pasiskolinau Samsung telefoną su geresne priartinimo funkcija ir grįžau tiksliai į tą vietą padaryti nuotraukos.

Įeiti draudžiama

6

Raižiniai

pasirodė itin parankus dabartinei mano „juodo dangaus“ stilistikai, nes puikiai perduoda emocinę įtampą, raginančią persvarstyti prieštaringai vertinamų istorinių pastatų paskirtį. Tai juk itin aktualu ir Lietuvai. Kad pasirinkau šitą nuotrauką – labiau atsitiktinumas. Kadangi spaudė terminai, reikėjo greitai atsirinkti, šis darbas man pasirodė tinkamiausias pasauliniam konkursui. Tačiau, manau, turiu ir kitų ne mažiau stiprių architektūrinių fotografijų, kaip antai jau minėta Tiltai tarp epochų.

Ar šis įvertinimas padarė įtaką tavo, kaip fotografės, augimui? Galbūt atvėrė kelią naujoms galimybėms arba įkvėpė tave naujoms paieškoms, projektams?

Sluoksniai Tūriai.

Įvertinimas tikrai labai svarbus ir motyvuojantis, ypač dėl to, kad tai buvo pirmasis mano konkursas. Jame sumaniau dalyvauti spontaniškai, paskutinę minutę, todėl sėkmė dar netikėtesnė ir malonesnė. Laimėjimas naujoms paieškoms neįkvėpė – einu savo, man patinkančiu ir tinkamu keliu. Žinoma, tokio prestižinio konkurso įvertinimas yra didelis paskatinimas toliau užsiimti šia veikla: kadangi nesu profesionali fotografė, pasaulinio garso meistrų pripažinimas yra ypač svarbus. Tai tarsi patvirtinimas, kad einu tinkamu keliu.

Kokią šalį ar miestą svajoji aplankyti ir įamžinti?

Kokia numatyta artimiausia kelionė?

Nuo fašizmo iki Fendi

Artimiausia kelionė – į Edinburgą, tiksliau, į Glazgą. Glazgo fotografijų galerijoje liepos mėnesį vykstančiose parodose Travel ir Yellow bus eksponuojamos mano nuotraukos. Glazge tik aplankysiu tą galeriją, o būsiu Edinburge, nes manau, kad ten daugiau galimybių ką nors įdomaus nufotografuoti. Ypač domina 18–19 a. administraciniai pastatai, to laikmečio aukštuomenės gyvenamieji namai ir rezidencijos. Man atrodo, kad apniukęs Škotijos oras, sukuriantis artimą mano stilistikai nuotaiką, ir miesto architektūros derinys galėtų duoti įdomių rezultatų. Taip pat spalio 4–5 dienomis mano fotografijų paroda bus rengiama architektams, interjero dizaineriams ir naujakuriams rengiamoje parodoje ARCHzona – tai dar viena įdomi patirtis.

O šiaip aplankyti noriu daug ką, net ir tas šalis, tas vietas, kuriose jau esu buvusi. Tarkime, man visais atžvilgiais patinka Viena (Austrija). Tai mano miestas, jame jaučiuosi komfortiškai. Jei ne Lietuvoje – tai vienintelė vieta, kur norėčiau gyventi. Aišku, ir nuvykti ten norisi kuo dažniau. IP 2024:3 (91) INTERJERAS PATARIA 7

BIURAS-GALERIJA. KITOKS MINDAUGO VANAGO POŽIŪRIS Į VERSLO APLINKĄ

SVEČIUOSE

Fotografija JUDITOS GRIGELYTĖS („Verslo žinios“)

Kalbino Vytautas Gurevičius Nuotraukų autorius Norbert Tukaj

Kokia šio biuro, įsikūrusio 15-ajame Artery pastato aukšte, idėja?

Norėjome, kad naujasis mūsų biuras būtų išskirtinis, turėtų kuo daugiau paskirčių ir būtų kuo įvairiau pritaikomas, kas yra svarbu biurams bei visam nekilnojamajam turtui. Nusprendėme pasirinkti meną ir galeriją kaip vienijančią idėją – tai buvo visko pradžia bei tema ir užduotis architektams. Šioms architekto Danieliaus Libeskindo suprojektuoto pastato „kreivoms“ erdvėms pasirinkome neutralias, ramias spalvas, kad akcentas kristų į meno 8

kūrinius. Netikėtai, iš už kiekvieno kampo išnyrantys paveikslai sukuria vis kitokią nuotaiką.

Kaip renkatės meno kūrinius?

Mėgstame įdomumą, tad nusprendėme bendradarbiauti su galerija „Vartai“. Mūsų biuras tapo jų ekspozicine erdve. Vadinasi, galerininkai gali pas mus atsivesti klientų, menininkų, organizuoti renginius (šios praktikos jau turime). Taip pat priimame ir žmones, kurie užsuka pasižvalgyti į meną. Tiesa, paveikslai keisis 2 kartus per me-

tus. Tai duoda biurui kintantį toną, dinamiką ir kontrastą.

Kiekviename kabinete telpa du trys darbuotojai, o darbo erdvių sienas puošia pačių išsirinkti paveikslai. Įdomu tai, kad patys darbuotojai rinkosi meną, diskutavo su galerininkais, gilinosi į tapybą. Vienam kolegai taip patiko ši patirtis, kad pats nusprendė įsigyti vieną iš paveikslų.

Utilitarus klausimas – koks šio biuro plotas ir kiek darbuotojų jame telpa?

500 m², o dirbti gali iki 34 žmonių. Dar turime papildomus 280 „kvadratus“, kuriuos nuomojasi kiti, bet, prireikus plėstis, galėsime laisvai juos išnaudoti. Esame įsirengę virtuvėlę vienoje geriausių erdvių, kadangi mylim kolegas ir jais rūpinamės. Jie gali ne tik gaminti skanią kavą, bet ir gėrėtis nuostabiu miesto panoraminiu vaizdu, atsiveriančiu į Šnipiškes, savivaldybę, kitus dangoraižius ir senamiestį – pagrindinę Vilniaus pažibą. Suplanavimo prasme palikome kabinetinę struktūrą, nes svarstėme, kas būtų patogiau. Dauguma darbuotojų pasisakė už kabinetus, nes produktyvesnis darbas, nėra triukšmo. Be abejo, tai yra brangesnis sprendimas nei open space biuro koncepcija, bet esame investicinio valdymo įmonė, kurioje dirba profesionalai, todėl investuojame į komfortišką darbo aplinką. Žinoma, nenorėjome tipinio kabinetų išdėstymo, todėl pasirinkome laužytą struktūrą ir papildomai sukūrėme bendras vietas – virtuvę, forumą, kuriam dar neturime pavadinimo (juokiasi), keletą nedidelių open space erdvių, skirtų bendram darbui ir bendravimui.

Matau ir įdomaus dizaino baldus – ar galėtumėte papasakoti plačiau?

Visi baldai pagaminti pagal užsakymą. Juos projektavo mūsų biuro interjero autoriai HEIMA architects ir gamintojai. Norėjosi, kad baldai suteiktų šiltumo biurui, tad rinkomės medį su minimalistinio dizaino kojelėmis. O apšvietimo scenarijai yra bendri, derinti prie pastato architektų parinktų pagrindinių apšvietimo tipų. Kadangi pastatas nestandartinės formos, viduje irgi yra labai įdomių kampų, kaip antai įstriži langų kampai. Mano kabi2024:3 (91) INTERJERAS PATARIA 9

Kas yra Vanagas Group? Ar tai tavo, kaip asmeninio prekių ženklo, pradžia? Čia labiau yra Demus Asset Management investicijų valdymo įmonės biuras, kuriame esu ir aš – Vanagas Group. Iš tikro tai yra seniausia mano įmonė, įsteigta 2008-aisiais, tik vadinosi kažkaip panašiai – individuali Mindaugo Vanago įmonė (juokiasi). Kadangi nebeliko prasmės laikyti individualią įmonę, ji tapo UAB Vanagas Group. Šiai grupei priklauso ne tik CITUS – nekilnojamojo turto vystymo bendrovė (CITUS – bene labiausiai atpažįstamas brand’as), bet ir investicijų valdymu užsiimantis Demus Asset Management, ventiliacijos ir rekuperacijos sistemas gaminantis Oxygen bei sutartinio finansavimo platforma Profitus, valdoma su partneriais bei kitos smulkesnės firmos.

Žinau, kad turi įdomių pomėgių – lenktynės, aviacija. Kokie tavo hobiai už biuro ribų? netas didesnis nei kolegų, bet jį išnaudoju ir kaip didesnių susitikimų erdvę. Mano karjeroje tai ketvirtasis biuras.

Pamenu, pirmasis buvo Palangos g., jį pats įrenginėjau 2011 m. Važiavome į Lenkijos IKEA pirkti baldų, nes Lietuvoje nebuvo (juokiasi), viską stilizavome. Antrasis buvo Olimpiečių g., tiesa, dėl įmonės plėtros toje gatvėje keitėme vietas tris kartus. Trečiasis buvo verslo centre Burė – ten CITUS komanda buvo 7 metus. Kadangi įmonių grupė išaugo, CITUS ten ir liko, o dabar esame Artery komplekse, kuriame turime mūsų fondų valdymo įmonę Demus Asset Management ir Vanagas Group.

10

Uoj... ko jau ko, bet hobių tikrai turiu daug (juokiasi).

Nuo aviacijos iki šiek tiek lenktyniavimo, gal čia labiau buvo vienerių metų aistra. Labai mėgstu triatloną, dalyvavau Ironman, mėgstu keliauti. Dabar itin domiuosi dvarais – vienas iš asmeninių projektų šiuo metu yra dvaro restauravimas mano senelių žemėje. Šalia jo yra jau antram gyvenimui prikelta buvusi grūdų saugykla. Ji tapo meno galerija su gyvenamosiomis patalpomis ir, kaip žinote, laimėjo jūsų rengiamo konkurso Auksinė paletė pastarųjų metų geriausio privataus interjero kategorijoje.

Tapyba man arčiausiai širdies, todėl šiek tiek ir kolekcio-

Sugrįžkime į miestą. Artery yra dar vienas stiklinis pastatas Vilniuje. Juose, kiek žinau iš patirties su „stikliniais“ pastatais, buvo labai blogai su mikroklimato valdymu. Kokia situacija čia ir dabar?

Viskas keičiasi. Faktas, kad projektuojant ir statant pirmuosius „stiklainius“ dar nebuvo sukaupta tokios patirties, nes, kad ir kaip būtų, stiklinis fasadas turi savo pliusų ir minusų. Pliusas – gražiai atrodo, daug natūralios šviesos, gražūs vaizdai. Šiame Studio Libeskind projektuotame komplekse, viename iš pagrindinių CBD (Vilniaus centrinių verslo rajonų – aut. past.), atsiveria geriausias sostinės peizažas.

Tiesa, pirmą mėnesį buvome šiek tiek išsigandę, abejojome dėl vėdinimo, bet pastato administratorius sureguliavo sistemą, tad dabar mikroklimatas biure tikrai geras.

Neseniai įstatymiškai įsigaliojo prievolė vystant nekilnojamąjį turtą 1 proc. lėšų nuo bendros sąmatos skirti menui. Ar menas integruojasi į jūsų vystomus projektus, pavyzdžiui, Nemuno kompleksą Druskininkuose?

Labai įdomi istorija. Kai įsigijome buvusią Nemuno sanatoriją Druskininkuose, su mumis susisiekė vietinis Kultūros departamento skyrius. Jie turėjo išsaugoję labai didelį

autorinį medinį bareljefą. Jį mums pasiūlė atkurti. Taigi šį bareljefą restauruosime ir eksponuosime komplekse. Šią prievolę vertinu dvejopai. Iš vienos pusės, visada geriau ne prievolė, o kažkokia paskata, tad principas, kad privalai skirti, neskamba patraukliai. Geriau būtų jį suformuluoti taip: jeigu nori, gali skirti ir gauti kažkokios sąlyginės naudos. Juk tai labiau skatina idėją, kūrybą. Iš kitos pusės, toks sprendimas geras, nes NT objektuose neabejotinai turi atsirasti meno. Gal pavyks sukurti erdves su kokybišku, interaktyviu, traukiančiu menu, kuris būtų ne vien nykus, nekrintantis į akis bareljefas. Tarkim, sukurti įdomesnes autorines vaikų žaidimo aikšteles ar interaktyvias laisvalaikio zonas būtų labai smagu ir jos puoštų miestą.

Neseniai dalyvavau study-trip: kiekvienais metais su kolegomis važiuojame į skirtingus miestus. Šiemet tai buvo Singapūras. Man labai įstrigo tai, kad ten labai daug aukštuminių pastatų, tad valdžia tarp aukštų skatina įrengti kelių aukštų sodus. Teko lankytis 6 aukštų sode, esančiame pastato viduryje – dvidešimtame aukšte. Ten erdvė be perdangų – laisva, joje yra medžių, vijoklių, krūmų, veikia kavinė. Išeina, kad viduryje pastato turi sodą, kuris suteikia grožio aplinkai, suteikia naudos ir gamtai, o vystytojui suteikia paskatą, nes jeigu įrengi vadinamąjį tarpuaukštį, gali tuo aukščiu iškelti pastatą virš leidžiamos ribos. Vadinasi, tavo statinys aukštesnis, viršutinio aukšto gyventojai gali grožėtis platesne panorama, o viduryje augantis fainas sodas – tai privalumas, mažinantis ir statybinius kaštus. Tokio įrengimo principo prievolės nėra, tik paskata.

Ačiū už pokalbį. IP

2024:3 (91) INTERJERAS PATARIA 11

SVEČIUOSE

nuoju, stengiuosi prisidėti prie meno kultūros skatinimo Lietuvoje, kad artėtume prie vakarietiškų vertybių.

Rekonstrukciją pradėjome būtent nuo šio statinio, nes jis nėra saugomas, tad buvo nesunku susitvarkyti visus leidimus, o dabar šalia tvarkomi patys rūmai ir kiti istoriniai pastatai, esantys Rokiškio rajone. Dvaro pavadinimas Kraštų dvaras labai atitinka vietą – pakraštys Lietuvos. Iš tiesų, kaip dvarui tai itin nuošali vieta, nes sovietmečiu jie buvo apstatomi kaimo daugiabučiais ir pan., o aplink mūsiškį kelių kilometrų spinduliu nieko nėra.

Interjero autoriai: Dovilė Batutienė, Interjero studija Nuotraukų autorius: Benas Šileika Tekstą parengė Gytautė Ivanauskaitė

ŠVIESŪS NAMAI taika gaubia visas erdves ir sujungia į vientisą šviesų interjerą. Tam, kad būtų išvengta nuobodaus vienodumo, gana drąsiai žaista su skirtingomis medžiagomis, faktūriniais paviršiais – ieškota įdomesnių elementų, medžiagų ritmikos. Taip atsirado išraiškinga taškuota mergaitės kambario siena, puošybinės juostos elementų tiek vaikų kambariuose, tiek svetainės zonoje. Žvilgsnį traukia tapetuotos sienos, žalvario juostos elementai židinio bei baldų apdailoje, netikėti medžiagų deriniai – nuo buklė audinio iki dirbtinio kailio fotelio ir miegamojo pagalvėlių dekore.

Dizaine gausu neutralumo: kašmyro atspalvių bazė derinama su aukso elementais bei pastelinėmis akcentinėmis spalvomis – melsva, rausva, žalsva, pilkšva. Pastelinė nuo-

Virtuvės bei salos stalviršiai atkeliavo iš Brazilijos – nuosaikus, švelnių spalvų granitas gražiai suskambo greta šviesių interjero sprendinių. Interjere panaudotos

INTERJERAS

Į Interjero studijos vadovę Dovilę Batutienę Kaune esančio 184 m² būsto šeimininkai kreipėsi dar interjero projektavimo pradžioje. Jie degė noru susikurti šviesius, modernios klasikos arba lengvos klasikos stilistikos naujuosius namus. Namo interjero dizainą Dovilės komanda pradėjo projektuoti tuo metu, kai pagal architektūrinį projektą buvo atlikta dalinė apdaila. Prisijungus tokiu metu, nebuvo išvengta kad ir nedidelių, bet esminių planavimo pakeitimų, techninių planų perdarymo, nes norėta, kad visuma derėtų su pageidaujama šeimininkų vizija.

12

2

italų gamintojų akmens masės plytelės, miegamojo baldai atvyko iš Jungtinės Karalystės, svetainės minkštieji baldai buvo užsakyti vienoje žinomiausių olandų baldų gamintojų atstovybių, o svetainės ir holo kilimai – iš pirmaujančios ispanų įmonės asortimento. Visus kor-

1

pusinius baldus, taip pat minkštuosius vaikų kambarių baldus gamino bent trys lietuvių gamintojai pagal Interjero studijos paruoštus projektus.

4

3

Funkcionalumas, patogumas, anot dizainerės, yra vienas svarbiausių dalykų kuriant gerą, kokybišką interjerą. Šiam funkcionalumo aspektui Interjero studija visada skiria daug dėmesio. Dažnai, ieškant patogiausio sprendimo, komandai tenka susitaikyti su tam tikrais projekto pakeitimais, sienų, nors minimaliais, pastumdymais. Šiuose namuose ypatingas dėmesys buvo skirtas daiktų sandėliavimo erdvėms, buvo svarbu rasti patogias vietas daiktams estetiškai laikyti. Taigi čia yra net 7 pagalbinės patalpos: erdvi lauko drabužių spinta, kurios fasadas slepiasi po dekoratyviai suskaidytu veidrodžiu; 2024:3 (91) INTERJERAS PATARIA 13

virtuvės zonoje, tarp aukštų virtuvės spintelių įrengtas įėjimas į erdvią ūkinę virtuvėlę-sandėliuką, kuriame stovi antrasis šeimos šaldytuvas, šaldiklis, vyno šaldytuvas.

Virtuvėlėje taip pat vietą rado kavos aparatas, virtuvės kombainas bei mikrobangų krosnelė. Čia daug vietos skirta maisto atsargoms laikyti, tad pagrindinę šeimos virtuvę galima išlaikyti švarią, neapkrautą – tai ypač svarbu projektuojant bendrą virtuvės ir svetainės erdvę.

INTERJERAS

1

2

Vaikų kambariuose taip pat įrengtos patogios drabužinės – jose telpa ne tik drabužiai, bet ir žaislų krepšiai. Šeimininkų miegamajame esančiai drabužinei apipavidalinti buvo skirta kiek daugiau dėmesio – ši patogi ir erdvi drabužinė yra su stiklinėmis durimis, todėl norėta drabužinės baldus bei patį išdėstymą išlaikyti ne tik ergonomišką, bet ir estetiškai patrauklų. Kad šeimininkai name patogiai jaustųsi, labai svarbi skalbykla. Šiame estetiškai atrodančiame skalbyklos kambaryje yra pakankamai vietos drabužiams džiovinti, rūšiuoti, 14

laikyti ir lyginti. Dideli vitrininiai namo langai įleidžia daug saulės ir šilumos, tad buvo svarbu suplanuoti ir patogų langų uždengimo variantą – taip pagrindinėje svetainės zonoje bei miegamajame atsirado elektra valdomos užuolaidos. O koridoriuje, jungiančiame svetainę ir miegamuosius, dar architektai buvo suplanavę stoglangius. Jie suteikia namams šviesos, erdvės pojūtį.

Name įrengtos 3 vonios patalpos: svečių WC, vaikų vonia bei tėvų vonios kambarys. Projektuojant tėvų vonios kambarį, koreguotas suplanavimas – išdidinta ir išsiaukštinta durų anga. Buvo priimtas sprendimas sujungti miegamojo bei vonios erdves ir įleisti daugiau šviesos. Gulint miegamojo lovoje, galima gėrėtis net tik vaizdu priešais, bet ir pro vonios kambario langą atsiveriančiu reginiu. Laisvai pastatoma vonia rado savo vietą lango nišoje, praustuvų baldas buvo centruotas priešais įėjimo duris, kad užėjus būtų galima grožėtis dailiu praustuvo baldu bei įranga. O klozetas ir dušas suprojektuoti mažiau matomoje zonoje. Sienų apdailai pasirinktos stambiagabaritės onikso rašto plytelės. Erdvei jaukumo suteikia užuolaidos bei aukso detalės.

Projektuojant vaikų vonios kambario baldą, siekta minimaliai uždengti vertikalius langus ir funkcionaliai išnaudoti plotą. Šis baldas tarnauja ir kaip suoliukas (prisėsti vaikui apsirengti ar pasilypėti valantis dantis), ir kaip puiki higienos priemonių laikymo vieta. Čia parinktos pilkšvų atspalvių išraiškingesnio rašto onikso plytelės, o akcentinė siena išklijuota dekoratyvinėmis smulkaus rašto plytelėmis. Projektuojant šį vonios kambarį sąmoningai vengta itin vaikiškų, greitai atsibostančių sprendinių, o vaikų kambario nuotaika buvo

kuriama remiantis vaikiškos ergonomikos bei žaismingų detalių principu.

Ikimokyklinukus auginantiems šeimininkams buvo svarbu sukurti estetišką ir ergonomišką erdvę, kurioje mažieji patogiai jaustųsi ir norėtų leisti laiką. Dizaineriams džiugu, kad klientai netaupė šių patalpų sąskaita, tad jiems pavyko gana originaliai ir žaismingai apipavidalinti vaikų kambarius. Mažosios mergaitės karalijoje kaip akcentinis elementas dominuoja pelenų rožės atspalvis. Jis atsikartoja drabužinės duryse, užuolaidose, tapetuose. Taškučio motyvas sukurtas panaudojus standartines burbulines medines rankenas ir nudažius jas sienų dažais – sukurta itin įdomi ritmika pagyvina visą kambarį. O arkos motyvas, atsikartojantis drabužinės duryse bei lovytės nugarėlėje, kuria švelnumo nuotaiką.

Berniuko kambaryje pasirinkti vandens motyvai – pilkai žalsvi atspalviai nugulė jūrinės tematikos tapetų rašte, pasirinktoje gilesnio atspalvio lovos apdailoje, akcentinėse rašomojo stalo ir drabužinės durų rankenose. IP

oracdecor.com frevinistudio.com akmenstata.lt impeka.lt

1 2 3 4

ŠVIESOS ŽAISMAS VILNIAUS SENAMIESČIO APARTAMENTUOSE Šis interjeras pasižymi išskirtinio dizaino šviestuvų ir apšvietimo sluoksnių gausa. Vaida Atkočaitytė-Dališanskienė didžiausiu iššūkiu laiko būtent apšvietimo projektavimą, nes šiame bute beveik nėra lygių lubų, o didžioji dalis stogo šlaito yra langai. Buvo sugalvota daug nestandartinių sprendimų, pavyzdžiui, po langais ar baldais paslėptos LED juostos, o virtuvės darbastalis apšviestas reguliuojamais minimalaus dydžio kryptiniais bėginiais šviestuvėliais (jų bėgtakis pritvirtintas ant sijos tarp stoglangių). Taip pat išskirtinis dėmesys teko stikliniam fasadui, kuris dieną dovanoja nuostabius peizažus, o vakare virsta dideliu juodu veidrodžiu.

Siekiant jį sumažinti, LED juosta apšviesta lauko terasa: vakarais ji susijungia su interjero erdve ir suteikia papildomo jaukumo.

16

Interjero autorė: Vaida AtkočaitytėDališanskienė Nuotraukos: Vaidoto Darulio Tekstą parengė Gytautė Ivanauskaitė

Pradedant projektuoti apšvietimą, pirmas žingsnis buvo pagal baldų išdėstymo planą susidėlioti funkcinį apšvietimo sluoksnį ten, kur jo reikia. Kitas žingsnis – suteikti jaukumo tamsioms zonoms, tokioms kaip erdvės po langais, ir išryškinti tam tikrus baldus, daiktus ar architektūrines formas, nišose įrengiant LED juostinį apšvietimą. Paskutinis, bet ne mažiau svarbus yra bendrojo apšvietimo sluoksnis – jam šį kartą buvo priskirtos kelios funkcijos. Didžiulius lubų plotus ir šlaitus norėjosi paversti šviečiančiomis plokštumomis, kad šios erdvei suteiktų išsklaidytos ir atspindėtos, kitaip sakant, nevarginančios šviesos. Tam puikiai tiko išskirtinio dizaino itališki šviestuvai – tai ne tik šviesos šaltinis, bet ir vienas pagrindinių erdvės akcentų. Šie šviestuvai tarsi meno kūriniai papildė svetainės ir miegamojo erdves.

1

3

Baldai šiems apartamentams buvo renkami atsižvelgiant į keletą skirtingų kriterijų. Pirmiausia buvo svarbi jų kokybė, komfortas ir tik tuomet dizainas. Kruopščiai atrinkti italų gamintojų baldai – sofa, foteliai, lova ar lauko stalas ir kėdės – pasižymi nepriekaištinga kokybe. Pavyzdžiui, terasai parinkti lauko baldai nebijo jokių besikeičiančių oro sąlygų, yra patogūs lyg namų baldai.

Renkant miegamojo lovą buvo svarbus savitas dizainas

Įjungus virtuvės zonos šlaitą apšviečiančius integruojamuosius šviestuvus, atrodo, lyg lubose būtų prasivėrusios nišos. Tačiau pagrindiniu bendrosios erdvės akcentu vis dėlto tapo erdvę užpildantis šviestuvas virš valgomojo stalo. Šviestuvo kompoziciją sudaro apie 20 atskirų mažų šviestuvėlių, kurie šviečia ne žemyn į stalą, o į aukso foliją dengtus elementus. Nuo jų šilta išsklaidyta šviesa pasklinda ant stalo paviršiaus.

Rengiant šį interjerą norėjosi naudoti kokybiškas natūralias medžiagas. Grindys ir kai kur net sienos padengtos ąžuolo parketlentėmis, centrinio kubo sienos ir durys (WC tūris) dekoruotos akmens lukšto plokštėmis. Virtuvės baldai pagaminti iš natūralios medžio faneruotės, o virtuvės stalviršis – granitinis. Pagrindinėje vonioje praustuvų sieną puošia išskirtinių raštų ir spalvų Patagonijos akmuo. Ne ką mažesnis dėmesys skiriamas ir itin mažoms smulkmenoms – jos šį interjerą daro dar išskirtinesnį. Vonios kambaryje spintelių fasadus puošia išskirtinio dizaino rankų darbo baldinės rankenėlės, pagamintos iš žalvario metalo ir Baltijos gintaro.

Koloritą lėmė pirminis šio interjero konceptas, kurio esmė – natūralumas, subtilumas ir patvarumas. Bendras būsto vietos kontekstas – senamiestis, tad jo vaizdai gan 2024:3 (91) INTERJERAS PATARIA 17

INTERJERAS

aktyviai dalyvauja interjere. Dizainerei senamiestis asocijuojasi su natūraliais, šiek tiek prigesintais tonais, tad akcentams naudoti molio ar plytų atspalviai.

ir vizualiai patrauklus vaizdas iš visų pusių, nes lova stovi pačiame miegamojo centre. Svetainės sofa ir foteliai dėl gobeleno ir odos derinio tapo pagrindiniu svetainės zonos akcentu.

Visuose apartamentuose palei sienas po šlaitu suformuota atbraila turi lentynos funkciją. Ji iš viršaus apšviesta paslėpta LED juosta. Svetainėje ant šios atbrailos šono ir viršaus užkyla medinės grindų lentos, o miegamajame ši atbraila įgyja papildomą funkciją, nes ant jos viršaus sumontuoti stalčiai. Čia, kitaip nei svetainėje, LED integruotas po stalčiais ir šviečia į grindis. Vonioje taip pat yra tokia atbraila su lentynos funkcija, tačiau jos medžiagiškumas skiriasi nuo kambarių, jos apdailai panaudota medžio faneruotė ir dirbtinis akmuo ant viršaus. LED juosta įmontuota palei grindis.

Apartamentuose panaudoti kelių skirtingų rūšių akmenys, atsižvelgiant į jų technines savybes ir koloritą.

Pagrindinė buto ašis yra juodas kubas – jo viduje slypi vonios kambarys. Šio funkciškai svarbaus kubo apdailai pasirinktas itin plonas lankstus akmuo. Šiuo akmeniu visiškai padengtas centrinis kubas ir net vonios kambario durys. Akmuo žavi ypač reljefišku paviršiumi. Jo grožis dar labiau išryškėja, kai pro vitrininius langus krinta natūrali šviesa. Virtuvėje dėl techninių ypatybių buvo pasirinktas žemės spalvų granito akmuo puikiai užbaigia itališkos virtuvės kompoziciją. Vonios kambaryje panaudotas išskirtinis Patagonijos akmuo. Juo dekoruota akcentinė siena prie veidrodžio ir praustuvų, taip pat jis panaudotas praustuvų spintelės stalviršiui. Šis unikalių atspalvių ir raštų akmuo tampa pagrindiniu pilko vonios kambario akcentu. Vonios kambariuose

1

18

2

3

bet ir vonią, rasti jai patogią vietą, taip pat pageidauta turėti du praustuvus. Estetinis išskirtinumas buvo pasiektas naudojant išskirtines medžiagas praustuvų zonoje.

Svečių vonios kambarys įkurdintas buto centre, juodame akmens lukšto apdailos kube. Šiame vonios kambaryje yra ir skalbykla. Tad pagrindinė užduotis buvo sutalpinti ne tik svečių WC ir skalbyklą, bet ir numatyti pakankamai vietos daiktams susidėti. Dėl to dalis sienų padengta baldinėmis plokštėmis, nes už jų yra lentynos. Praustuvo sienai parinktų nuostabių reljefinių plytelių tekstūrą dar labiau paryškina slystanti šoninė LED šviesa. IP naudojama dar vienos rūšies medžiaga: dirbtinis pilkos spalvos akmuo, išmargintas smulkius akmenėlius imituojančiais raštais. Jis puikiai įsilieja į interjerą.

Apartamentuose yra integruota KNX sistema. Ji padeda valdyti apšvietimą pagal sukurtus scenarijus. Būste sumontuoti būvio ir judesio davikliai veikia skirtingu paros metu, reaguodami į natūralios šviesos kiekį. Projektas įdomus tuo, kad pagrindinė erdvė – itin aukštomis, apie 6 metrų aukščio lubomis. Čia gausu natūralaus apšvietimo ne tik dėl priekinių vitrininių langų, bet dar ir dėl to, kad per visą buto stogą eina stoglangiai. Langai padeda sujungti būsto erdves su pastatą supančiu senamiesčiu. Dizainerei buvo tikras malonumas projektuoti šį interjerą. Rengiant projektą atrastas ryšys su užsakovais buvo lemiamas veiksnys, leidęs sėkmingai įkūnyti kūrybinius sumanymus. Sudėtingiausia buvo projekto pradžioje, nes interjeras buvo pradėtas planuoti dar tuomet, kai pastatas dar nebuvo pastatytas, o stogo šlaito aukštį, struktūrą ir langų išdėstymą pastato architektai keitė kelis kartus. O planuojant baldų išdėstymą erdvėje, kur yra šlaitinis stogas, jo aukštis ir struktūra yra esminiai veiksniai. Vėliau, kitu etapu, pagrindinis sunkumas buvo erdvės apšvietimo sprendimai.

INTERJERAS

Sieninis miegamojo šviestuvas yra dizainerės sukurta dienos ir nakties kaitą simbolizuojanti meninė kompozicija. Pagrindinę jos ašį sudaro du saulę ir mėnulį primenantys apskritimai. Šis šviestuvas pagamintas iš frezuoto ir beicuoto medžio plokštės, vidinis apskritimas dėl reljefiško paviršiaus primena mėnulį. Jo savitumą paryškina iš šono sklindanti šviesa. Šis apskritimas pagamintas iš lankstaus akmens, naudoto ir centrinio kubo apdailai. Šviestuvo kompoziciją užbaigia saulę simbolizuojantis išorinis apskritimas blizgiu metalizuotu paviršiumi.

3

2

frevinistudio.com interjerosala.lt vokiskakeramika.lt

1 2 3

Kuriant vonios kambarius, svarbiausia buvo funkcionalumas. Abu vonios kambariai atlieka skirtingas funkcijas. Pagrindinio miegamojo vonia turėjo būti tik šeimininkų poilsio zona, tad joje reikėjo sutalpinti ne tik dušą, 2024:3 (91) INTERJERAS PATARIA 19

1

Autorė: Elžbieta Skunčikienė, SoulHouse studija Nuotraukos: Jevgenija Žukova-Černova Tekstą parengė Gytautė Ivanauskaitė

BRITIŠKO STILIAUS SODYBOS NAMO REKONSTRUKCIJA

1

20

1

Šiuo atveju tai yra lietuviškos sodybos namo rekonstrukcija. Ji buvo skirta kaimo turizmui, bet, prieš kelerius metus įsigiję vieną iš trijų namų, šeimininkai norėjo visiškai kitokio jausmo. Teko beveik išgriauti visą pirmąjį aukštą, o antrajame paliktas tik senųjų kambarių išdėstymas. Kadangi šeimyna labai didelė, daug vaikų ir mėgstančių svečiuotis giminių, reikėjo daugybės miegamųjų bei vonios kambarių, nes visos šventės minimos būtent šiuose namuose. Valgomojo stalas taip pat didelis, apstatytas 20 kėdžių, o svetainę puošia didžiulė sofa. Rūsio dalyje įrengta SPA zona.

Iš principo name buvo keičiama viskas, išskyrus laiptus. Juos meistras restauravo. Visi daiktai buvo perkami atsižvelgiant į plotą bei paskirtį – juk tai atostogų namai. Buvo svarbus biudžetas, tad dizainerė nudirbo didelį darbą ieškodama audinių ir kitų įdomesnių medžiagų. Tiesa, net fotografei buvo sunku įamžinti visų erdvių ir detalių kadrus, ji net juokavo, kad reikia

INTERJERAS

Nestandartinis – taip šį 550 m² projektą įvardija interjero dizainerė Elžbieta Skunčikienė. Ir priduria, kad visgi dėl tokio stiliaus interjero nebus populiari, bet yra žmonių, kuriems jis patinka. Šiuo atveju užsakovai norėjo, kad namai būtų raštuoti bei spalvingi. Na, ir reikėjo pasirinkti stilistiką, į kurios rėmus būtų galima sutalpinti šias idėjas ir derinius. Anot dizainerės, ekspertai gal ir nesutiktų, tačiau ji šiuos namus laiko įkvėptais britiško stiliaus, kurio taikymą inspiravo ir kelionės po Anglijos dvarus bei vilas.

daryti ne nuotraukas, o visą reportažą, kad natūraliai išryškėtų spalvos bei medžiagos.

Namuose apsilankę svečiai gėrisi jų jaukumu, nes nesitiki, kad atvykus į sodybą išvys tokį dizainą. Tam įtakos turi ir aristokratiškumu bei plačia pasaulėžiūra išsiskiriantys jauni šeimininkai, tad namai vargiai primena buvusią turizmo sodybą, veikiau vilą, kurią supa plati terasa ir panorama į šalia esantį Aukštadvario ežerą.

Namuose įrengta svetainė su virtuve, šalia jos – WC kambarys bei poilsio-darbo kambarys. Pastarajame mėgsta apsistoti šeimininkų tėvai. Be to, yra du vaikų kambariai, pagrindinis ir svečių miegamasis. Erdvėse dominuoja medis, plytelės, auksiniai, žalvariniai akcentai, ryškesnės baldų ar sienų spalvos, tapetai, taip pat 2024:3 (91) INTERJERAS PATARIA 21

1

22

INTERJERAS

geometrinės formos interjero aksesuaruose. Svetainę puošiantis židinys irgi buvo specialiai suprojektuotas, juk sunku įsivaizduoti šventes, tarkime, Kalėdas, tokioje viloje be jaukiai spragsinčios ugnies. Dizainerė nesiekė raštų dermės, stilistikos ar vienodo laikotarpio priminimo, labiau buvo žvelgiama į spalvas, tačiau vienaip ar kitaip viskas nuosekliai susijungia į darnią visumą.

Apšvietimą buvo stengtasi daryti minimalų. Pirmame aukšte prie užuolaidų papildomai sudėti bėgeliniai prožektoriniai šviestuvai leido sujaukinti erdves vakarais. Pasirinkti akcentiniai kabamieji šviestuvai atitinka ir dizainerės kredo – per daug ir per didelių šviestuvų nebūna, tad jie masyvūs, keliantys nuotaiką, ypač junginėjant, ir pabrėžiantys visą interjero stilistiką. Kituose kambariuose vyrauja standartinis apšvietimas – daugiausia bra arba toršerai bei lubiniai šviestuvai. Visi korpusiniai baldai buvo projektuojami: jie faneruoti ar masyvūs. Vaikų lovos taip pat buvo specialiai gaminamos.

Baldžių siūlymu juose buvo integruotos apvalios skylės.

Jos dekoratyviai atrodo ir atlieka ergonominę funkciją – leidžia čiužiniui kvėpuoti, kas itin svarbu apskritai ir įsivertinus, kad namai nėra nuolat gyvenami.

Visus langus dengia romanetės ir užuolaidos, nes norėjosi minkštumo. Pirmojo aukšto rekonstrukcija buvo gan komplikuota, tas funkcinis išdėstymas smarkiai kito, buvo griaunamos visos sienos, išvaloma erdvė, nes, pavyzdžiui, nebuvo net spintos lauko rūbams pasidėti.

Visoje teritorijoje įrengti net trys namai. Juose šiuo metu šeimininkauja kiti užsakovų giminaičiai. Kiekviename name atsispindi gyventojų skonis: šie įrengti britišku stiliumi, kitame, pavadintame Lake Villa, vyrauja balti ir žydri atspalviai, o trečiajame dominuoja rustic stilius. Visų statinių fasadų spalvos irgi suderintos – namai spalvingi ir atkreipiantys dėmesį. IP

ardena.lt

1

2024:3 (91) INTERJERAS PATARIA 23

EASE SALONUOSE FUNKCIONALUS DANIŠKAS DIZAINAS

„EASE baldai: mano namų stilius“ pristato du skandinavišką dizainą puoselėjančius kūrėjus: Says Who ir Hjort Knudsen. Tai šiuolaikinio stiliaus baldus kuriančios įmonės. Novatoriškai į ateitį žvelgiantys dizaino kūrėjai Says Who specialiai mums sukūrė produkto dizainą. Baldai gaminami Lietuvoje iš natūralaus medžio, jie unikaliai transformuojasi į kelis šiuolaikiškus interjero stilius. Hjord Knudsen, danų gamintojai, pirmaujantys Skandinavijoje ir Vokietijoje savo funkciniais sprendimais, kainos ir kokybės santykiu, siūlo platų audinių, spalvų, tekstūrų ir kitų detalių medžiagų pasirinkimą bei įvairiausias baldų komplektacijas.

linijas, tekstūras, geometrines formas ir spalvų paletę.

Medžio masyvo kokybė – tai WoodCraf kolekcijos pagrindas. Nepaprastu patvarumu, ilgaamžiškumu ir funkcionalumu išsiskiriantys baldai džiugins ir ateinančias kartas.

Naująjį asortimentą sudaro įvairūs stalai, kėdės ir korpusiniai baldai. Kiekvienas iš šių baldų yra kruopščiai sukurtas taip, kad galėtų būti pritaikytas skirtingo stiliaus erdvėse.

PATARIMAI

Greta šiuolaikinio stiliaus atributų dizaineriai išryškina Šiaurės šalių dizainą. Šiandien ypač ryškūs skandinaviško minimalizmo elementai: jie taip pat yra akcentuoti WoodCraft kolekcijos objektuose. Pagrindinis skandinaviškas bruožas, kurį pasitelkia meistrai, – minimalaus stiliaus puoselėjimas, derinant funkcionalumą su grožiu ir estetika. Ši skandinaviško stiliaus filosofija atspindi griežtą baldų charakterį ir eleganciją.

WOODCRAFT – NAUJOJI NATŪRALAUS MEDŽIO KOLEKCIJA „EASE baldų“ salonuose pristatoma Lietuvoje gaminama daniško dizaino baldų kolekcija WoodCraft. Nuo 2010 m.

Danijoje prekių ženklui Says Who atstovaujantys dizaineriai Kasper’as Meldgaard’as ir Nikolaj’us Duve’as yra sulaukę nepaprastos sėkmės dėl unikalaus požiūrio į dizainą. Klausimas „says who?“ kyla iš dizainerių ideologiją nusakančio klausimo „kas sako, kad puikus dizainas negali būti skirtas visiems?“. Tokia filosofija besivadovaujantys specialistai projektuoja baldus tam, kad pasiūlytų naujoviškų sprendimų klientams iš viso pasaulio.

Siekis pritaikyti kolekciją įvairiausiems interjerams gimė iš šiuolaikiško stiliaus suvokimo. Šiuolaikinį stilių Says Who dizaineriai pristato kaip lėtai pavidalą keičiančią visų laikų klasiką. Ją šiandien atpažįstame kaip stilių, kuriame vyrauja paprastumas, švarios linijos, skirtingos tekstūros ir kuriame dizainas kuriamas balansuojant tarp erdvės ir objekto. Todėl Says Who visa dėmesį sutelkia į 24

Kiekvieno naujausios Says Who kolekcijos baldo konstrukcinė medžiaga – aliejuotas uosis, kurį galima rinktis iš 6 spalvų ir kuris ir gali būti dengiamas laku.

Toks dizainas leidžia keisti stilistiką pagal pasirinktą medienos lako spalvą. Kadangi būtent medis yra pagrindinė žaliava, didelis gamintojų dėmesys skiriamas miškininkystės puoselėjimui. Todėl visa naudojama mediena yra iš atsakingai tvarkomų, FSC sertifikuotų miškų. To rezultatas – gamyboje naudojami medžiai kertami atsakingai, jie atauginami, kad būtų išsaugotas miškas. Taip prisidedama ir prie kovos su klimato kaita.

HJORT KNUDSEN – MINKŠTŲJŲ BALDŲ EKSPERTAI Hjort Knudsen – tai dar vieni danišką produkciją siūlantys dizaino specialistai. Jie pagal individualius pageidavimus gamina patogius funkcinius svajonių baldus. Ši įmonė kuria ergonomiško dizaino gaminius. Jų elementai, kaip antai sėdynių pagalvėlės, plieninių ir medinių konstrukcijų rėmai, gaminami individualiai. Įmonės vadovybė reguliariai investuoja į naujausias technologijas, techniką, gamybos įrenginius ir kvalifikuotus darbuotojus, kad klientus pasiektų aukščiausio lygio dizaino objektai.

1973 m. buvo įkurta įmonė pavadinimu Hjort Knudsen. Šiandien būtent Ellen’os Hjort Knudsen ir Klaus’o Hjort’o Knudsen’o vadovaujamas ir kuruojamas verslas vis dar priklauso danų šeimai. Jis, kaip ir nuo pradžių, yra pagrįstas naujovėmis ir meistriškumu.

Penkiasdešimt metų versle besisukanti šeima užsiima baldų projektavimu ir jų gamyba visoje Europoje. Tai puikios reputacijos specialistai, inovatyviai kuriantys klasikines sofas, kėdes ir minkštuosius šiuolaikiško dizaino baldus.

Danišką kokybę puoselėjantys dizaineriai siūlo platų baldų detalių pasirinkimą. Kiekvienos kėdės, sofos ir fotelio dizainas apima ir kokybiškas medžiagas, to-

dėl užtikrinamas individualus baldo komfortas ir ilgaamžiškumas. Asortimente taip pat yra baldų, turinčių išmaniąsias funkcijas, leidžiančias pasiekti aukščiausią komforto lygį sėdint ar gulint. Įsigyjant baldus, kiekvienam klientui suteikiama galimybė rinktis iš plataus audinių ir odos asortimento, taip pat siūloma didelė metalinių ir medinių kojelių įvairovė. Jeigu jau esate išsirinkę spalvos toną, EASE baldų salono profesionalūs darbuotojai padės rasti unikalų asmeninį baldą iš naujausių Hjort Knudsen kolekcijų. Jose yra sofų, kėdžių ir funkcinių fotelių-reglainerių. Siekiant maksimalaus komforto, balduose funkcijos parenkamos pagal kliento individualų poreikį ir net pagal kiekvieno kliento ūgį.

Hjort Knudsen baldų pramonėje žinoma kaip labai novatoriška įmonė. Ne paslaptis, kad daugelis jos technologijų – patentuotos, todėl kiekvienas baldas išlieka unikalios kolekcijos dalimi. Kolekcijas sudaro klasikinio dizaino baldai, į žmonių gyvenimą atnešantys daugiau komforto. Kadangi minkštųjų baldų gamyba vykdoma pagal tradicinius amatininkų principus, sukuriami aukščiausios kokybės dizaino objektai. IP Hjort Knudsen ir Says Who kūriniai gali tapti jūsų erdvės dalimi. Užklausas galite lengvai pateikti salone „EASE baldai“ arba www.easebaldai.lt

JUNG HOME SISTEMOS. DIZAINERIŲ MOKYMAI –

KODĖL VERTA PRISIJUNGTI? termostatai, šviesos reguliatoriai ir kiti komponentai – atrodo identiškai kaip ir įprasti jų analogai. Tačiau, juos įdiegus, jie tarpusavyje susiejami į vieną ekosistemą per šifruotą, saugų „Bluetooth® Mesh“ ryšį, o svarbiausia – norint sistemą įsidiegti, nereikia vesti naujų laidų ar griauti sienų, užteks pakeisti seną jungiklį.

Nuolat tobulėjančios technologijos neaplenkia ir interjero dizaino. Žmonės vis dažniau pageidauja ne tik patrauklių, bet ir išmanesnių erdvių, todėl šiais klausimais jie neretai kreipiasi į interjero dizainerius. Tačiau ne visi jie gali atliepti šį poreikį. JUNG HOME išmanesnių namų sistemos mokymai tam ir skirti – suteikti interjero dizaineriams reikalingų žinių, kad jie galėtų sukurti savo klientams papildomą pridėtinę vertę.

PATARIMAI

KĄ INTERJERO DIZAINERIAI SUŽINOS PER ŠIUOS MOKYMUS? Mokymų metu bus atskleista, kodėl būtent JUNG HOME sistemą gali suprojektuoti ir interjero dizaineris. Susipažinus su sistemos veikimo principais, jos įrenginiais ir pritaikymo galimybėmis, bus galima greičiau pasiekti efektyvesnių rezultatų. JUNG HOME sistemą bus paprasta integruoti į klientų interjero dizaino projektus.

Dalyviai išmoks naudotis ir specialia www.jungiklis. info skaičiuokle, kuri leidžia apskaičiuoti ir įvertinti preliminarią elektros instaliacijos kainą: tiek įprastos, tiek ir kai jau yra naudojami JUNG HOME sistemos komponentai. Baigę šiuos mokymus, dizaineriai galės įtraukti išmaniąsias technologijas į savo projektus ir taip padidinti ne tik kuriamų erdvių estetinį patrauklumą, bet ir funkcionalumą.

KAS YRA JUNG HOME SISTEMA? Tai modernus ir kartu paprastas sprendimas, leidžiantis bet kokiems namams suteikti išmanesnių namų savybių. Šios sistemos įrenginiai – kištukiniai lizdai, jungikliai, 26

Sujungti JUNG HOME įrenginiai tampa bendrai veikiančia sistema, juos galima valdyti tiek išmaniuoju telefonu, tiek balsu. Taip pat jie gali veikti ir savarankiškai pagal laiko grafikus ar nuo daviklių būsenos.

Taip namų savininkams suteikiama intuityvi, patogi ir lengvai suprantama prieiga prie tokių namų funkcijų kaip apšvietimas, temperatūros kontrolė, automatinis užuolaidų bei žaliuzių valdymas bei įvairios automatizuotos funkcijos.

KOKIE YRA JUNG HOME SISTEMOS PRIVALUMAI? JUNG HOME esminis privalumas – sistemai nereikalinga speciali elektros instaliacija. Ji diegiama tiesiog pakeičiant klasikinius elektros instaliacijos komponentus JUNG HOME analogais. Todėl ją lengva diegti tiek naujos statybos, tiek renovuojamuose namuose, o projektavimas yra ypač paprastas.

Komponentai gaminami įvairių medžiagų bei dizaino, o LS 990 jungiklių linija gaminama net iš 63 spalvų išskirtinės „Les Couleurs® Le Corbusier“ paletės. Todėl juos lengva priderinti prie bet kokios interjero spalvinės gamos.

JUNG HOME – atvira integravimui sistema. Ji puikiai dera su pasaulyje puikiai žinomais „Amazon Alexa“, „Google Home“, „Node-red“, „Samsung Smarthings“, o šių metų pabaigoje – ir su naujuoju „Matter“ namų asistentu.

JUNG HOME programėlė leidžia nustatyti konkretų laiką tokiems automatiniams veiksmams kaip užuolaidų atitraukimas ar termostato reguliavimas ir suteikia galimybę kurti sudėtingus scenarijus, kai vienu mygtuku įjungiamos kelios funkcijos. Pavyzdžiui: užuolaidų užtraukimas, šviesos pritemdymas ir temperatūros sureguliavimas.

Sistema taip pat padės sumažinti sąskaitas už elektros energiją. Išmanieji JUNG HOME „Schuko®“ kištukiniai lizdai matuoja energijos suvartojimą, vizualizuoja jį programėlėje ir išjungia prietaisus, veikiančius budėjimo režimu. IP

2024:3 (91) INTERJERAS PATARIA 27

TRYS BŪDAI, KAIP SAVO NAMAMS SUTEIKTI ŠILUMOS IR IŠSKIRTINUMO Namų interjerą pagyvina ir padaro jaukesnį ne tik baldai, bet ir funkcinės detalės, prietaisai, pavyzdžiui, židiniai ar krosnelės. Kai kada metų metus puoselėjama svajonė įsirengti židinį, regis, nutolsta, nes paaiškėja, kad jam nėra vietos, arba nežinoma, kokį modelį geriausia būtų rinktis.

BIOŽIDINIAI VAUNI

PATARIMAI

Tiems, kurie neturi galimybės namuose kūrenti židinio, – puiki išeitis yra biožidinys. Švedų gamintojas Vauni, bendradarbiaudamas su žymia koloriste ir interjero dizainere Tekla Evelina Severin, sukūrė išskirtinę, tačiau kiekviename interjere lengvai priderinamą spalvų paletę. Koralinė rausva, migdolinė, saulėlydžio raudonio, kobalto ir mėnulio pilka papildė klasikines juodą ir baltą spalvas. Vauni – vieninteliai pasaulyje sferos formos biožidiniai, kurie ne tik papuoš namus, bet ir suteiks šilumos. Jais galima naudotis tiek viduje, tiek lauke. Tad žiemos metu namie naudojamas biožidinys gali tapti puikiu jūsų terasos akcentu vasarą.

mintojo Thermorossi krosneles. Išskirtinis dizainas, ypač plati koklių spalvų paletė: nuo baltos iki vyšninės, nuo kreminės iki pilkšvos smėlinės, suteiks jūsų interjerui papildomos prabangos dvelksmą. Šias krosneles itin lengva prižiūrėti, o mėgstantiems gaminti – džiugi žinia: galima rinktis krosneles su integruota kepimo funkcija. IP

MODERNŪS ROCAL ŽIDINIAI Židinys lyg meno kūrinys. Taip galima būtų apibūdinti ispanų firmos Rocal kūrinius. Tobulas kokybės, dizaino ir kainos santykis. Dažnas klientas prašo modernaus židinio, kad šis taptų befunkce namų puošmena. Visgi, renkantis Rocal gaminius, nereikės žongliruoti tarp grožio ir funkcionalumo, nes aukšto energinio efektyvumo židiniai ne tik privers aiktelėti jūsų svečius, bet ir taps puikiu papildomos šilumos šaltiniu.

KOKLINĖS THERMOROSSI KROSNELĖS Norintiems modernios klasikos savo namuose dizaineriai dažnai pataria atkreipti dėmesį į koklines italų gaŽidinius ir krosneles apžiūrėti kviečiame į saloną Antakmenė, o apie jų specifiką pasišnekėti su jau tris dešimtmečius patirtį kaupiančia specialistų komanda. Salonas įsikūręs Vilniuje, Kedrų g. 3. Plačiau antakmene.lt

GARSO DIZAINAS IŠ VENECIJOS „Vivaldi srl“ komanda nuo 1972 m. kuria profesionalams skirtus „Hi-Fi“ ir „Professional Audio“ garsiakalbius bei DJ mikšerinius pultus. Ir šiandien „Vivaldi“ yra sėkminga įmonė, turinti mokslinių tyrimų, plėtros ir pardavimo skyrius. Italijoje jau veikia trys gamybos įmonės, o istorinė centrinė būstinė įsikūrusi Venecijos provincijoje. Itališkų gaminių kokybę galima atpažinti iš elegantiškų linijų, rafinuotų formų, kokybiškų medžiagų ir preciziškos gamybos kultūros. Jūsų dėmesiui – dvi iš daugelio gamintojo serijų, skirtų lauko erdvėms įgarsinti.

ROCK-LIKE – PARKO IR SODO KOLONĖLĖS

ZEN – ELEGANTIŠKAS, MINIMALISTINIS, MODERNUS, FUNKCIONALUS

Viavldi pagalvojo ir apie gamtinę aplinką, sodus ir parkus, tad Rock-like sodo kolonėlei suteikė akmens formą. Rock-like, arba akmens pavidalo garsiakalbis, yra pilnavertis „Hi-Fi“ įrenginys su integruotu Keysol srautiniu grotuvu ir 40 W galios stereostiprintuvu.

Grojantis akmuo visiškai apsaugotas nuo neigiamo atmosferos poveikio, jis pagamintas iš dažyto stiklo pluošto ir palaiko Airplay, DLNA, Spotify, Tuneln garso transliavimo platformas. Deklaruojamas aplinkos apsaugos laipsnis IP65, o darbinė temperatūra siekia nuo –20 iki +60 laipsnių. Yra numatyta galimybė sujungti keletą akmenų į vieną arba juos išdėstyti skirtingose zonose – svarbiausia užtikrinti patikimą „Wi-Fi“ ryšį. Muzika grojama per Vivaldi aplikaciją – ją galima laisvai parsisiųsti iš Google Play arba AppStore programėlių. IP

Zen serijos gaminiai gali papildyti lauko dizaino sprendimus, pabrėžti architektūrą, užpildyti lauko kavinių, terasų, parkų ir aikščių pramogų zonas, poilsio erdves prie fontanų ir baseinų. Vivaldi gaminiais patogu užpildyti visas lauko erdves, kurias reikia įgarsinti ir apšviesti. Zen serijos garsiakalbiai jau yra sumontuoti prie Europos Parlamento Briuselyje, privačiose valdose Gruzijos kalnuose, viešbučio J44 – Jesolo (Venecija) terasoje. Tai rodo šios serijos universalumą.

PATARIMAI

2016 m. aukšto lygio lauko akustinių sistemų liniją papildė Zen serijos gaminiai. Zen serijos garsiakalbiai yra universalaus, minimalistinio, bet prabangaus dizaino. Jie pagaminti iš legiruoto, nerūdijančiojo plieno. Cilindro formos plieninio vamzdžio viduje sumontuotas garsiakalbis ir stiprintuvas su integruotu tinklo grotuvu. Tokia forma leidžia juos priderinti prie bet kokio landšafto, jų garsas gali sklisti visomis kryptimis. Šios serijos garsiakalbiai turi apšvietimo funkciją ir juose įmontuotų LED žibintų šviesos ryškumą galima lengvai reguliuoti.

Gamintojo atstovas Lietuvoje www.alropa.lt 2024:3 (91) INTERJERAS PATARIA 29

BŪSTO ĮPERKAMUMAS: VISUOMENĖ PASIGENDA TIKSLINGESNĖS LIETUVOS BŪSTO POLITIKOS Birželio pradžioje vykusiame Lietuvos būsto forume pirmą kartą buvo pristatyta išsami studija apie Lietuvos būsto įperkamumą, prieinamumą ir realią šalies būsto politikos kryptį. Studijos iniciatorė ir užsakovė – Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA), studijos rengėja – bendrovė „Ober-Haus nekilnojamas turtas“, visuomenės apklausą vykdė įmonė „Spinter tyrimai“.

56 proc. atsakiusiųjų sutinka, kad įperkamo būsto Lietuvoje trūksta.

Net 71 proc. respondentų pasigenda efektyvesnių valstybės sprendimų, kad situacija keistųsi.

PATARIMAI

„Daug kalbama apie būsto įperkamumą Lietuvoje. Savo įžvalgomis dalijasi analitikai, ekonomistai, politikai, viešojo sektoriaus specialistai, NT rinkos dalyviai. O mūsų tikslas buvo pasiklausti pačios visuomenės, gyventojų, nes jie yra pagrindiniai būsto įperkamumo proceso herojai: kaip jie vertina būsto prieinamumo bei įperkamumo situaciją ir kaip tai veikia jų sprendimus renkantis būstą?

Studijoje taip pat analizuota veiksnių, lemiančių būsto įperkamumo rodiklius Lietuvoje, svoris ir pasekmės, bei šalies būsto politikos kryptys: kokios yra ir kokių neišvengiamai reiktų, jei norime, kad situacija keistųsi“, – apie naujausią būsto įperkamumo studiją kalba Mindaugas Statulevičius, LNTPA vadovas.

APKLAUSA: BŪSTAS – NEĮPERKAMAS, BŪSTO POLITIKA – NETIKSLINGA 2024 m. kovo–balandžio mėnesiais atlikta gyventojų nuomonės apklausa rodo, jog 56 proc. apklaustųjų sutinka, kad jų gyvenamajame

30

mieste ar rajone trūksta būstų už prieinamą kainą. Vos 10 proc. gyventojų galvoja, jog įperkamų būstų pakanka, o ketvirtadalis gyventojų neturi nuomonės dėl prieinamo būsto pasiūlos. Tyrimo metu buvo apklausta 1019 šalies gyventojų.

Būsto įperkamumo, nuomos bei paskolos aspektai didžiausią nerimą kelia 18–35 metų amžiaus gyventojams. 46 metų ir vyresniems respondentams didesnį susirūpinimą kelia karo grėsmė bei pragyvenimo išlaidos, o vyresni nei 56 metų apklausos dalyviai labiausiai jaudinasi dėl sveikatos priežiūros sistemos. Tarp apklaustųjų didesnė dalis vyrų akcentuoja ekonominių problemų svarbą.

Net du trečdaliai apklaustų nuomininkų šiuo metu nuomojasi būstą, nes neturi kitos galimybės.

16 proc. respondentų gyvena su kitais asmenimis tam, kad galėtų susimokėti už nuomą. Tokia pat dalis nuomininkų renkasi būsto nuomą dėl lankstesnės galimybės pakeisti gyvenamąją vietą.

Vertinant verslo ir privačių subjektų nuomojamų objektų patrauklumą nustatyta, jog 44 proc. apklaustų nuomininkų būtų labiau linkę nuomotis būstą iš privačių asmenų, o 46 proc. nuomininkų

tvirtina, kad nuomos pasiūlos šaltinis jiems neturi didelės reikšmės.

85 proc. apklaustųjų nurodė, kad gyvena jiems nuosavybės teise priklausančiame būste. Verta paminėti, jog, Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) duomenimis, nuosavo būsto dalis Lietuvoje sudaro apie 90 proc. ir yra didžiausia tarp organizacijos narių. Apklausos duomenimis, Vilniuje ir Kaune nuomojamame būste dažniau gyvena 18–25 metų amžiaus moterys.

55 proc. apklaustų respondentų, gyvenančių nuomojamame būste, per artimiausius dvejus metus planuoja įsigyti nuosavą būstą. Apklausos duomenimis, 45 proc. respondentų, gyvenančių nuomojamame būste, dvejų metų laikotarpiu įsigyti nuosavo būsto nesirengia.

Du trečdaliai apklaustųjų Lietuvos gyventojų, vertinant tiek pagal miestą, lytį ar amžių, vienareikšmiškai pritaria, kad Vyriausybės vykdoma būsto politika yra netikslinga ir neužtikrina gyventojams prieinamo būsto pasiūlos.

Iš 70 apklaustų respondentų, gyvenančių nuomojamame būste, 48 per artimiausius dvejus neplanuoja įsigyti nuosavo būsto, nes neišgalės sutaupyti pradinio įnašo

sumos, reikiamos būstui įsigyti. 62 proc. Vilniuje gyvenančių nuomininkų pradinio įnašo priežastį įvardija kaip didžiausią kliūtį būstui įsigyti.

46 proc. apklausos dalyvių mano, kad Vyriausybė turėtų skatinti plėtotojus statyti daugiau municipalinių būstų už prieinamą kainą pagrindinių sričių darbuotojams, pvz., slaugytojams, policininkams ir mokytojams, kad šie galėtų gyventi šalia darbo. Didesnė dalis respondentų, pasirinkusių municipalinio būsto alternatyvą, yra vyrai.

BŪSTO POLITIKA LIETUVOJE – AR JI YRA? Būsto politika plačiąja prasme suprantama ne tik būsto statybos, pasiskirstymo ir eksploatacijos kontekste, bet ir kaip valstybės veikla, kuria siekiama sureguliuoti būsto sektorių ir rinką. Šiuo metu didžiąją šalies būstų fondo dalį sudaro namai, pastatyti iki 1990-ųjų, o dauguma Lietuvos gyventojų (66 proc.) gyvena daugiabučiuose namuose, pastatytuose dar 1961–1990 metais. Nors būstas žmogui yra pirmo būtinumo dalykas, Lietuvoje jis nesulaukia pakankamai dėmesio ir bendros būsto politikos, apimančios ne tik paramą butui įsigyti, bet ir statybą bei darnią būsto valdymo sistemą. „Dar praeitais metais, pristatydama būsto įperkamumo ir prieinamumo situaciją, Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) rekomendavo Lietuvai gyvenamojo ploto klausimus spręsti strateginiu lygmeniu ir sutelktai, formuojant į pasiūlą nukreiptą politiką. Tokios pat pozicijos laikosi ir Lietuvos bankas.

Deja, matome atsakingų institucijų ir ypač kai kurių savivaldybių neveiklumą ar net atvirkštinius veiksmus dėl būsto įperkamumo gerinimo“, – kalba LNTPA vadovas ir priduria, kad pastaraisiais

metais smarkiai sumažėjęs išduodamų statybų leidimų kiekis turės lemiamos įtakos naujų būstų pasiūlos mažėjimui ateityje.

Būsto rinkoje įperkamumas glaudžiai susijęs su pasiūlos ir paklausos sąveika. Būsto paklausai viršijant turimą pasiūlą, kainos paprastai kyla, todėl įsigyti butą tampa vis sunkiau. Ir atvirkščiai – kai pasiūla viršija paklausą, teoriškai kainos turėtų stabilizuotis ar net subliūkšti, o įperkamumas – gerėti. „Pamatinis įperkamumo veiksnys yra vykdoma valstybės būsto politika. Aiški ir tikslinga būsto politika, kurioje visapusiškai išnagrinėjami ir įvertinami visi būsto įperkamumą formuojantys veiksniai, yra labai svarbi kuriant tvaraus ir prieinamo būsto galimybes visoms asmenų grupėms. Atsižvelgdami į šių veiksnių sąveiką ir ieškodami racionalių sprendimų, būsto politikos formuotojai turėtų sudaryti sąlygas įperkamesnei ir patrauklesnei būsto rinkai formuoti. Kol kas to neturime“, – teigia M. Statulevičius, LNTPA vadovas.

Vystant nekilnojamojo turto projektus, biurokratijos dedamoji atlieka svarbų vaidmenį: ideologine prasme valdininkai nustato reikalavimus bei procedūras, kurie iš esmės turėtų supaprastinti patį procesą, tačiau dažnais atvejais situacija būna priešinga, o užsitęsusių tokių procedūrų įtaka vystant projektus tiesiogiai atsispindi finansine išraiška tiek plėtotojui, tiek pirkėjui. Įgyvendinant projektus, šalia užsitęsusių biurokratinių procedūrų plėtotojams tenka susidurti ir su rimtesniais iššūkiais – reikšmingą įtaką būsto plėtrai darančiais teisės aktų pokyčiais. Akivaizdu, kad su būsto plėtra susijusių teisės aktų pasikeitimai Lietuvoje yra dažni ir sudėtingi, neapimantys jų tiesioginio poveikio būsto prieinamumui analizės ir sudarantys didelę dalį vystomų projektų išlaidų. IP

ESTETIKA + FUNKCIONALUMAS + ERGONOMIŠKUMAS NAUJAS POŽIŪRIS Į INTERJERŲ FUNKCIONALUMĄ Švedų bendrovė „AJ produktai“ išsiskiria tuo, kad ergonomiškumą suvokia ne kaip vieno konkretaus baldo savybę, o kaip visų darbo proceso metu naudojamų daiktų sistemą. Įmonė gamina baldus, jų priedus, šviestuvus, akustines sieneles ir 14,5 tūkst. kitų darbo vietose naudojamų daiktų, kurie šalia savo tiesioginės įprastos paskirties atlieka ir kokią nors specifinę tausojančią funkciją. Su jais bet kokios srities darbo erdvėje galima sukurti ergonomišką aplinką. Tam, kad ji atsirastų, egzistuoja tik viena sąlyga – interjerus kuriantys žmonės turi suprasti, jog svarbus naujas požiūris į interjero funkcionalumą.

PATARIMAI

Gero dizaino formulę, apibrėžiamą kaip estetikos ir funkcionalumo dermė, papildė dar vienas elementas – ergonomiškumas. Modernaus gyvenimo standartas reikalauja, kad darbo ir net viešosios erdvės būtų maksimaliai komfortiškos.

Patogūs, žmogaus fiziologijai pritaikyti ir sveikatą tausojantys baldai tampa būtina šiuolaikinio biuro, konferencijų centro, restorano, vaikų darželio, mokyklos ar gamybinių patalpų įrangos dalimi. Bet kurią vietą, kurioje žmogus būna ir dirba ilgesnį laiką, siekiama įrengti taip, kad be reikalo nevargtų nei kūnas, nei protas.

Reguliuojamo aukščio stalai lengvai pritaikomi mokykloje skirtingo ūgio vaikams, balansiniai sėdimieji baldai rūpinasi taisyklinga laikysena

32

Dekoratyvios akustinės sienų plokštės mažina triukšmo lygį ir puošia

„Lietuvoje, kaip ir Švedijoje ar bet kurioje kitoje Europos šalyje, inovatyvias darbo erdves kuriantys architektai, interjero dizaineriai puikiai suvokia, kad vienos rūšies ergonominiai baldai, tarkime, kėdės, nepadarys interjero ergonomiško. Jei tai biuras, jame turėtų atsirasti reguliuojamo aukščio stalų, balansinių, judėti nuolat priverčiančių kėdžių, stovėjimo kilimėlių ir kt. Lygiai tas pats principas galioja ir kitoms viešosioms patalpoms, kuriose dirbama, mokomasi. Darbe žmonės praleidžia didelę dalį savo gyvenimo, todėl į šią vietą verta investuoti laiko, pastangų bei idėjų ir padaryti ją malonią, estetišką ir palankią sveikatai“, – kalbėdama apie šiuolaikinį aplinkos funkcionalumą pabrėžė bendrovės „AJ produktai“ padalinio Lietuvoje generalinė direktorė Eglė Gasiūnienė.

KOKYBĖ IR GARANTIJOS Beveik prieš pusę amžiaus Švedijoje įkurta įmonė – šeimos verslas. Ji išlaikė gamybą Europoje, nes gaminių kokybė jai tokia pat svarbi, kaip ir kitos savybės: dizainas, estetika, ergonomiškumas, tvarumas. Didžioji dalis produktų yra originalūs įmonėje sukurti gaminiai.

Baldų, kitos darbo įrangos dizainas nuolat tobulinami pagal jais besinaudojančių žmonių poreikius, kurie, savo ruožtu, taip pat kinta. Kadangi gamybos procesas yra kontroliuojamas nuo pradžių, nuo brėžinio iki galutinio rezultato, bendrovė gali užtikrinti produktų kokybę ir suteikti jiems net 7 metų garantiją.

Pakavimo stalas su rutuliais ant stalviršio. Lengviau vartyti dėžes

je įrengtą gaminių ekspoziciją, kur galima pamatyti, pačiupinėti, pasimatuoti daiktus. Produktų ekspertai, išsiaiškinę poreikius, padės parengti ergonomiškų darbo vietų projektus, patars, padės suderinti estetiką ir patogumą“, – sakė E. Gasiūnienė. IP

„Ergonomiškumas yra palyginti naujas interjero kriterijus, todėl natūralu, kad tiek architektams, tiek interjero dizaineriams kai kurie sprendimai bei inovacijos yra naujiena. Maloniai kviečiu į atstovybė2024:3 (91) INTERJERAS PATARIA 33