2024:2 (128) PAVASARIS
Šiuolaikinė japoniška architektūra 10 lietuviškų interjerų pagal Centrą Dizaino kelionė į Barseloną 40 plytelių raidos metų 2024 m. HEIMTEXTILE IR AMBIENTE TENDENCIJOS
ISSN 1392-6063
Kaina 4,90 €
Turinys
Vyriausiasis redaktorius
2024:2 (128)
Vytautas Gurevičius vytautas@interjeras.lt Dizainerė-maketuotoja
Živilė Narkevičiūtė Autoriai:
6
Miško susitikimo vieta
Tomas Milkamanavičius Rūta Būtėnaitė Jonas Malinauskas Monika Noreikienė Gintautė Kisieliūtė Justina Vaitkevičiūtė
44 40 metų keraminių plytelių raida
kalbos redaktorė
Rasa Lajienė
Redaktoriaus žodis
10 See Sea Park
46 Tile of Spain Awards
14 Japoniškas inkliuzas Romoje
18 Metų interjerų dešimtukas
38 Ispaniška kultūra, neatsiejama nuo keramikos tradicijų
52 Formos ir erdvės poetas
56 HEIMTEXTIL 2024
63 Ambiente parodos naujienos
Įtampa ir kismas. Tai visoms krizėms būdingi požymiai. Šiemet mūsų žurnalo atstovams teko aplankyti keletą parodų Europoje – jos lyg lakmuso popierėlis rodo rinkos aktyvumą arba apatiją. Apatijos nemažai, bet ir naujo požiūrio į vartojimą ir savo pačių sukurtus produktus netrūksta. Heimtextile ir Ambiente Frankfurte kasmet nubrėžia kryptis, kur link juda tekstilės ir plataus vartojimo prekių gamintojai. Žinoma, tai kol kas dar tik tendencijos, bet panašu, kad tvarumo paieškų mes neišvengsime – pradedant žaliavų ir medžiagų gavyba, baigiant produktų vartojimu. Numerį pradedame trimis šiuolaikinės japoniškos architektūros objektais. Siūlau juose paieškoti, kas galėtų papildyti pas mus vis populiarėjantį Japandi stilių, kuriam būdingas funkcionalumas, idėjinis ryšys su praeitimi ir natūralus natūralių medžiagų kismas. Iš karto po šių objektų sugrąžiname jus į lietuviškų interjerų apžvalgą, kurioje jums atrinkome savo dešimtuką iš konkursui Metų interjeras / Auksinė paletė pateiktų 246 praeitais metais lietuvių autorių realizuotų interjerų. Gal jums pavyks rasti savo favoritą? Toliau persikeliame į Ispaniją: siūlome pasižvalgyti po išskirtinį Barselonos viešbutį ir susipažinti su šiemet 40-metį švenčiančios parodos Cevisama keraminių plytelių raidos apžvalga bei tradicinio ASCER konkurso rezultatais. Dizaino istorijos rubrika skirta Shiro Kuramatos kūrybos apžvalgai. Šis Japonijos sūnus padarė nemažą įtaką Europos dizaino laukui. Centro žurnalo dalies pabaigoje – naujienos iš Heimtextile ir Ambiete parodų, apie kurias buvo užsiminta anksčiau. Apvertus žurnalą, jūsų laukia 2 interviu rubrikose Atvirai ir Svečiuose, 4 naujausi interjerai su tradiciniais „raudonais taškais“ ir po jų einančiais praktiniais patarimais. Taip pat dar vieni mūsų leidinio partnerių LNTPA įspūdžiai iš MIPIM parodos Nicoje.
Fotografai:
Tomoyuki Kusunose Koji Yamazaki Rūta Būtėnaitė ©Pietro Sutera Heimtextil Turquoise Mountain Jack (Climafibre) Sara Hibbert (Radiant Matter) Paul Cochrane (Charlotte Werth) Matt Watson (Fine Cell Work) Marco Cappelletti Norbert Tukaj Darius Petrulaitis Jevgenija Žukova Adrià Goula One Represent Agency Leonas Garbačauskas ©Thomas Fedra ©Jean- Luc Valentin Viršelyje – Tomoyuki Kusunose Koji Yamazaki nuotrauka
Pozityvai ir spauda UAB „Spaudos praktika“ Redakcija už reklamos turinį neatsako. Perspausdinti straipsnius, reprodukuoti nuotraukas be leidėjo sutikimo draudžiama. CENTRO žurnalas leidžiamas nuo 1998 m., ISSN 1392-6063. Leidėjas VšĮ „Aplink tave“, Konstitucijos pr. 23B-12, LT-08105 Vilnius. Tiražas – 4 000 egz. Kaina – 4,90 Eur
Žurnalo partneriai:
Tikiuosi, jog tokie turinio kalneliai jūsų nenuvargins, o tik praplės akiratį, paskatins paieškoti pokyčių savo kūryboje ir juos pristatyti Dizaino savaitėje, kuri šiemet vyks birželio 3–9 dienomis. Iki pasimatymo. Vytautas Gurevičius
Mes rekomenduojame domėtis šiuose NT projektuose parduodamais būstais. Čia gausite mūsų žurnalo metinę prenumeratą. realco.lt/projects/vileisio-g-27a/ ● nemunasbycitus.lt/ ● miskoardai.lt/ ● kaipniujorkebycitus.lt/ ● radiocity.lt/ ● yit.lt/bustas/nauji-butai-vilniuje/matau-vilniu ● yit.lt/bustas/nauji-butai-vilniuje/naujasis-skansenas ● yit.lt/bustas/nauji-butai-kaune/skrydzio-namai?tab=apartments ● yit.lt/bustas/nauji-butai-kaune/piliamiestis ● bajorualejos.lt/ ● urbanlife.lt/
i
ARCHITEKTŪRA
Miško susitikimo vieta Vieta: Nara, Japonija Plotas: 7121,24 m² Įgyvendinimo metai: 2021 Projekto autoriai: Tetsuo Kobori Architects + Daiwa House Industry Co., Ltd. + Fujita Corporation Fotografijų autoriai: Tomoyuki Kusunose Koji Yamazaki Teksto autorius: Tomas Milkamanavičius
Kalbėdami apie vidaus erdves, neretai ir eksterjerą, vis dažniau girdime terminą Japandi. Tai unikali skandinaviško dizaino ir japoniško minimalizmo sinergija, kurioje susipina funkcionalumo ir estetinio paprastumo principai. Panagrinėkime šią filosofiją įkūnijantį šiuolaikinės japoniškos architektūros objektą MIRAI KACHI KYOSO centrą, dar vadinamą tiesiog Miško susitikimo vieta. 2023 m. įmonės Tetsuo Kobori Architects architektai ir užsakovas Daiwa House Industry Co., Ltd. su Fujita Corporation tapo geriausi iš geriausiųjų institucinės architektūros kategorijoje. Tai yra Architektūros meistriškumo apdovanojimas (AMP), vienas iš prestižiškiausių tarptautinių architektūros įvertinimų pasaulyje. Vadovaudamasi nekilnojamojo turto vystytojo, užsakovo Daiwa House Group užduotimi, projekto komanda siekė sukurti atvirą mainų ir bendrakūrystės vietą 49 000 darbuotojų. Nors oficialus šios įstaigos pavadinimas yra Daiwa House Group MIRAI KACHI KYOSO Center Kotokurie, vieta geriau žinoma kaip MORI no KAISHO, kas, išvertus iš japonų kalbos, reiškia Miško susitikimo vieta. Kurdama projekto koncepciją, projektavimo komanda pradėjo generuoti idėjas apie susitikimų ir bendradarbiavimo vietos reikšmę greitai kintančioje ir nenuspėjamoje visuomenėje. Pradiniame kūrybiniame etape buvo surengti trys seminarai. Juose dalyvavo nariai iš visos Daiwa House Group – buvo siekiama įtraukti kuo daugiau šios įstaigos darbuotojų nuomonių ir idėjų. Šis procesas nėra unikalus, labiau tai standartinė strategija, būdinga šiuolaikiniams architektūros biurams. Toks metodas padeda kurti architektūrą, kuri praturtina visų su erdve sąveikaujančių žmonių gyvenimo kokybę. Remiantis seminarų sesijose suformuotais raktažodžiais, buvo nuspręsta, kad pagrindinė šios įstaigos koncepcija bus
6 I 2024: 2 (128)
MORI no KAISHO, arba Miško susitikimo vieta. Miško aliuzija čia reiškia Yoshino mišką, Daiwa House Group įkūrėjo gimtinę, su nuostabiais šviesos, vėjo ir vandens peizažais. Šis iš gamtos pasiskolintas motyvas tapo stipriu semantiniu pagrindu šiuolaikiniams architektūriniams sprendimams formuoti. Muromačio laikotarpiu (apie 1336–1573-ieji Japonijoje) žodžiu kaisho buvo vadinama kultūros mainų ir bendravimo erdvė, kur skirtingų socialinių klasių žmonės susėsdavo ratu ir kurdavo tradicinę renka ir waka poeziją. Pasigilinus į šias koncepcijas, kilo idėja, kad tai turėtų būti šiuolaikinė kaisho, kur žmonės gali susirinkti, įkvėpti ir paveikti vieni kitus. Tokie konceptualūs ieškojimai taip pat būdingi šiuolaikiniams architektūros biurams, tačiau šiuo atveju remiamasi japoniškos kultūros šaknimis, kas projektui suteikia ryškų ir konkretų identitetą. Šio objekto vieta yra Heijō-kyō, senovinės Japonijos sostinės pietinėje dalyje. Prieš statybą buvo atlikti archeologiniai palaidotų kultūros vertybių tyrimai. Jų metu buvo atrasti prieš maždaug 1300 metų čia buvusių gyvenviečių ir būstų likučiai. Architektus labai sužavėjo šulinių, pastatų pamatų ir kolonų liekanos. Radiniai patvirtino jų įsitikinimą, kad žmonių susibūrimų
2024: 2 (128) I 7
prasmė niekada nesikeis ir kad šios vietos prisiminimai turėtų būti perduoti ateities kartoms. Iškastas dirvožemis buvo panaudotas išorės sienoms suformuoti, o gyvenvietės pėdsakas buvo išreikštas architektūroje. Toks vietinių medžiagų panaudojimas primena ikonišką architekto Peter’io Zumthor’o Therme Walls statinio DNR. Vietinių medžiagų naudojimas naujo pastato architektūroje suteikia jam stiprų ryšį su kontekstu, namas tampa tarsi natūraliai išaugusiu savo aplinkos produktu. Siekiant suteikti pastatui mastelį, kuris leistų žmonėms jaustis sujungtiems, 230 metrų ilgio teritorija buvo padalinta į tris atskiras dalis, pavadintas Vėju, Saule ir Vandeniu. Tai puikiai atspindi XXI a. įmonės vertybes. Atitinkamai, Saulės salė yra natūralią šviesą leidžianti 360 laipsnių atvira erdvė, kurioje telpa 500 žmonių. Vėjo vidinis kiemas – tai vieta pokalbiams prie valgio. Vandens salonas – vieta, skirta supažindinanti su įmonės kūrėjo filosofija ir pažvelgti į save. Šį gamtos stichijų pasitelkimą formuojant atskirų pastato patalpų identitetus galime drąsiai vadinti Tolimųjų Rytų tradicinės architektūros bruožu. Trys salės yra susijusios cirkuliaciniais ryšiais, kurie persipina kaip Mobio kilpa (Mobeus Strip). Taip sukuriamos organiškos, žmogaus veiklos nevaržančios erdvės. Pirmasis ir antrasis aukštai mokymo zonoje yra sujungti bioniškais stogų šlaitais. Visos zonos, sutelktos aplink vadinamąją mokymų vietą, yra atviros ir gali būti sujungtos į vientisą erdvę. Mobio kilpa yra svarbus tėkmės ir dinamiškos struktūros simbolis. Šio simbolio naudojimas čia atspindi stabilų tūrį, kuriame visuomenė patiria nuolatinį kismą ir judėjimą ir kartu grįžta ten, kur pradėjo. Besimokantieji pastate gali matyti vieni kitų mokymo sesijas. Jų veiklų persipynimas sukuria aplinką, kurioje jie gali įkvėpti ir motyvuoti vieni kitus. Atvirose erdvėse baldai ir kiti elementai išdėstyti laisvai, kad žmonės galėtų susiburti. Šlaitų erdvės gali būti naudojamos parodoms ir kitoms interaktyvioms funkcijoms, kurias inicijuoja lankytojai ir darbuotojai. Atvirumas bendrąja prasme yra modernistinės architektūros bruožas, čia jis panaudotas tėkmę sujungiant su laisvumu. Taip buvo siekiama sukurti gamtai artimą kultūrą. Trečiasis ir ketvirtasis aukštai skirti apgyvendinimo zonoms, o pagrindinėje svetainėje susiburiama po mokymų pasidalinti savo entuziazmu. Ši vieta yra virš Saulės salės ir su ja susijungia per atriumą. Praktikantai yra vedami iš pagrindinės svetainės į šešias uždaras erdves, kuriose jie bendrauja mažose grupėse, o vėliau – į individualias poilsio zonas. Iš trečiame aukšte esančio Vandens salono registratūros erdvės žmonės gali regėti kalnus ir Todaiji šventyklą, taip pat pajusti Jamato ežero horizontą, kuris senovėje driekėsi per senąjį Nara baseiną. Pagrindinė mintis buvo sukurti vietą, kurioje darbuotojai galėtų diskutuoti ir sukurti didingą ateities viziją, jausdami laiko dvasią, jungiančią praeitį, dabartį ir ateitį. Ši „viskas yra vienas“ Rytų filosofija neabejotinai yra esminis japoniškos architektūros bruožas. Projektavimo komanda tikisi, kad ši vieta tarnaus kaip bendra mokymosi, kūrybos bei egzistavimo vieta ir suteiks vertingų žmogiškųjų išteklių naujai erai. Čia įvairūs žmonės gali pristatyti savo idėjas per veiklas, įskaitant vaikų švietimą ir bendradarbiavimą su vietos įmonėmis bei savivaldybėmis. Esminiai charakteringi šio pastato bruožai yra organiškos ir laisvos, tekančios formos, taip pat vietinės natūralios medžiagos. Šie bruožai kuria natūralią ir gamtai artimą aplinką. Taikydami šias priemones lietuviškoje architektūroje, sąmoningai arba intuityviai atvedame Tolimųjų Rytų filosofiją į mūsų jau šiaurietišku tapusį Rytų Europos kraštą.
8 I 2024: 2 (128)
2024: 2 (128) I 9