Kauno kino teatrai by Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus

LTMKM

Kauno tarpukario kino

teatrai

Virtuali paroda

2020

Kauno tarpukario kino teatrų fotografijų paroda Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje yra saugoma virš šimto Lietuvos kino teatrų nuotraukų, kurios darytos Antrojo pasaulinio karo metu. Ir nors beveik visuose juose dabar kinas nebegyvena, tačiau kai kurie pastatai dar išlikę. Virtualioje fotografijų parodoje dalinamės vienuolikos Kaune gyvavusių kino teatrų vaizdais (jų buvę daugiau). Be laikinosios sostinės kino teatrų, rinkinyje dar yra virš dvidešimt kitų Lietuvos miestų ir miestelių kino teatrų nuotraukų. Galbūt ši paroda sužadins jūsų atsiminimus, kuriais norėsite pasidalinti. Gal net savuose fotoalbumuose atrasite nuotraukų, kurios galėtų papildyti Lietuvos kino teatrų istoriją bei LTMKM rinkinį. Aprašus pagal Kauno kino teatrų tyrinėtojo Alvydo Surblio medžiagą parengė Sonata Žalneravičiūtė.

Kaunas Interwar Cinema Photography Exhibition The Lithuanian Theatre, Music and Cinema Museum has a collection of more than a hundred photographs of the old Lithuanian cinemas taken during World War II. Some of those buildings still exist, although most of them have not been screening films for a long time. In this virtual photography exhibition, we present images of eleven (of many more) cinemas that were opened in the interwar Kaunas. Besides the cinemas of the interim capital, the collection contains over twenty photographs of cinemas from other Lithuanian towns. Perhaps this exhibition will evoke some memories that you shall wish to share. You might even find pictures in your own photo albums that could contribute to the history of Lithuanian cinemas and the LTMCM collection. Descriptions by Sonata Žalneravičiūtė, based on the material by Kaunas cinema researcher Alvydas Surblys.

Kauno tarpukario kino teatrai

Triumf „Triumfas“ – vienas pirmųjų kino teatrų Kaune, atidarytas 1909 m. Ir nors iš pradžių vienaaukščiame Dovydo ir Deboros Švarcų name įsteigtas kino teatras nebuvo specialiai statytas, tarp tuo metu veikiančių kino teatrų – „Oazos“ ir „Olimpo“, – jis buvo moderniausias. Visi trys kino teatrai buvo išsidėstę tame pačiame Nikolajaus prospekte (dabar Laisvės al.), tad dėl žiūrovų teko pasivaržyti. Pastato savininkams, medikams Švarcams, pavyko iki I pasaulinio karo įgyvendinti savo pradinį sumanymą ir pastatyti antrąjį aukštą, kuriame jie ne tik apsigyveno, bet įkūrė stomatologijos bei ginekologijos kabinetus. „Triumfo“ salėje tilpo apie 200 žiūrovų, veikė bufetas. Tačiau ne tik kinas ir jauki aplinka traukdavo žmones. Tarpukaryje prieš kino rodymus buvo atliekami divertismentai, o „Triumfe“ su savo šlageriais ir humoristiniais pasakojimais, Vertinskio parodijomis pasirodydavo pats Danielius Dolskis. Per II pasaulinį karą buvo rodomi vokiški filmai. Po karo „Triumfo“ patalpos atiduotos Upeivių klubui. Galiausiai pastatas, su dar keliais šalia stovėjusiais, nugriaunamas ir 1983 m. pastatoma universalinė parduotuvė „Merkurijus“, kurios taip pat jau nebelikę. Opened in 1909, the “Triumf” was one of the first cinemas in Kaunas. Originally set up in a one-storey house of David and Deborah Schwartz, while not being purposefully designed for film screening, it was the most modern of the existing cinemas, the other two being “Oaza” and “Olimpas”. All three cinemas were located on the same Nikolajaus Avenue (now Laisvės Ave.), so they had to compete with one another for film-goers. Before the WWI, the Schwartzes, owners of the building and medics, managed to realise their initial idea to build a second storey where, besides their residential premises, they opened dental and gynaecological practices. The “Triumf” had a seating capacity of about 200, and a buffet. But it wasn’t just the films and cosy surroundings that attracted people. Cinemas of the interwar era provided entertainment before screenings. The “Triumf” had performances by Danielius Dolskis, a legendary performer of popular songs, comedy and Vertinsky impersonations. During World War II, it showed German films. After the war, the “Triumf” premises were given to the River Boaters’ Club. Eventually, the building was demolished along with a few others, and a department store “Merkurijus” 4 was built in 1983, which no longer exists either.

Kauno tarpukario kino teatrai

Apollo / Lyra Apleistą namą Sodų gatvėje, Šančiuose, įsigijusios Salomėja Sližienė, Michalina Jagučiauskienė, Janina Vaitkienė, sumano jame atidaryti kino teatrą. Jos pasirūpina, kad būtų atliktas kapitalinis remontas – pirmo aukšto rekonstrukcija, pristatytas mūrinis priestatas kino salei. Kino teatras „Apollo“ duris atveria 1923 m. liepos 1 d. Salės sienos buvo išpieštos Kauno apylinkių vaizdais: Nemuno, gelžkelio tilto, Aleksoto tilto, tunelio. „Apollo“ nebuvo modernus, neatitiko higienos reikalavimų (išvietė buvo kieme). 1923–1927 m. šis kino teatras buvo registruotas adresu Sodų g. 15 ir vadinosi „Apollo“, o nuo 1927 m. gegužės 17 d. jau naujų savininkų buvo pavadintas „Lyra“. 1933 m., po Sodų gatvės rekonstrukcijos ir numeracijos pakeitimo, kino teatras buvo Sodų g. 34. Jo savininku buvo ten pat gyvenęs Antanas Zaremba, kurio butas per kasą susisiekė su kino teatro fojė. A dilapidated house on Sodų st. in Šančiai district was purchased by Salomėja Sližienė, Michalina Jagučiauskienė and Janina Vaitkienė, who had an idea to open a cinema. They commissioned a major renovation of the building, which included a reconstruction of the ground floor, and a construction of a masonry extension for the film room. Cinema “Apollo” opened on July 1, 1923. The walls of the film room were decorated with hand-drawn images of Kaunas, featuring River Nemunas, the Railway Bridge, the Aleksotas Bridge, the Tunnel. The “Apollo” was not modern, nor did it meet the hygiene requirements (the toilet was outdoors). In 1923–1927, this cinema was registered at 15 Sodų st. under the name “Apollo”. On May 17, 1927 it was renamed “Lyra” by new owners. In 1933, after a reconstruction and renumbering of Sodų Street, the cinema became 34 Sodų st. It was owned by Antanas Zaremba, who also lived there. His flat had a direct access to the cinema lobby through the ticket office. 6

Kauno tarpukario kino teatrai

Odeon / Glorija Pirmasis specialiai kino teatrui skirtas pastatas tarpukario Kaune buvo Laisvės al. 49a (dabar 87a) „Odeon“, pastatytas pagal J. Saleneko projektą. Kiną rodyti jame pradėjo 1926-ųjų pradžioje. Po 1936 m. rekonstrukcijos jis pavadinamas „Glorija“. Kita rekonstrukcija atlikta 1939 m. Sovietmečiu kino teatras vadinosi „Baltija“, vėliau – „Pionierius“. Kai 1960 m. čia įsikūrė Lėlių teatras, buvo panaikintas ir kino teatro balkonas. Šiuo metu atlikta dar viena Lėlių teatro rekonstrukcija. „Odeone“ buvo demonstruotas pirmasis garsinis filmas. Kino teatre grojo pirmasis simfoninis orkestras, vadovaujamas Izaoko Vildmano-Zaidmano. 1936 m. pademonstruotas pirmas 3D filmas, kaip rašoma, tuo metu vienintelis pasaulyje, kompanijos Metro Goldwyn Mayer trijų matavimų filmas „Audioscopiks“. The first building in the interwar Kaunas that was specifically designed as a cinema by architect Jonas Salenekas was Odeon on 49a (currently 87a) Liberty Avenue. It began screenings in early 1926. In 1936 it was reconstructed and renamed Glorija. Another reconstruction was carried out in 1939. In the Soviet period, the cinema was named Baltija, later Pionierius. After it became the venue of the Puppet Theatre in 1960, the building lost its balcony. Recently the Puppet Theatre underwent yet another reconstruction. Odeon screened the first sound film; it served as a venue for the first symphonic orchestra, led by Isaac Vildman-Zaidman. In 1936, it screened Metro-Goldwyn-Mayer‘s Audioscopiks, the first 3D film, claimed to be the only one of its kind in the world.

Odeon / Glorija

Kauno tarpukario kino teatrai

Union Kino teatras „Union“ pastatytas Vilijampolėje, adresu Jurbarko g. 6, netoli gaisrininkų trobesių ir garažo. Ir priklausė Vilijampolės Slabados gaisrininkų savanorių kuopai. Pagal inžinieriaus N. B. Joffe‘ės parengtą projektą vieno aukšto kino teatras atidarytas 1926 m. liepos 8 d. „Union“ talpino 266 žiūrovus. Kino teatro pastatas, buvęs prie pat P. Vileišio tilto, neišliko, dabar maždaug toje vietoje pastatytas verslo centras „Dailė“. Cinema “Union” was built in Vilijampolė district, 6 Jurbarko Street, near a fire department‘s headquarters and garage. It was owned by the Vilijampolė Slabada Volunteer Fire Brigade. The one-storey cinema, designed by engineer N. B. Joffe, opened on July 8, 1926. The “Union” had a seating capacity of 266. The building itself, which was in close vicinity to the P. Vileišis Bridge, has not survived. Today, a business centre “Dailė” is built approximately in the same spot.

Union

11 15

Kauno tarpukario kino teatrai

Saturn „Saturn“ atsidarė 1927 m. gruodžio mėn. Šančiuose, Juozapavičiaus pr. 78, vietoj netoliese buvusio kino teatro „Iliuzija“, kurio veiklą tęsė kitu pavadinimu. Ir vienas, ir kitas kino teatro pastatas buvo „Metalo“ fabriko teritorijoje. Salėje įrengtos 352 vietos. Jo įrengimui reikėjo įgyvendinti vieną iš sąlygų – perkelti toliau nuo kino teatro durų siauruko atsarginę geležinkelio šaką. Nuo 1936 m. jau planuotas kino teatro kapitalinis remontas, bet vis buvo atidėliojamas, iš pradžių dėl finansinių sunkumų, po to (1939 m.) – dėl politinių aplinkybių, bet taip ir liko neįgyvendintas, nes numatyta pastatą ne remontuoti, o griauti kartu su šalia buvusia turgaus hale. Naujame pastate, iškilusiame šioje vietoje (Juozapavičiaus pr. ir Siūlų g. kampe) sovietmečiu, kino teatrui, aišku, vietos nebeliko. The “Saturn” opened in December 1927, on 78 Juozapavičiaus Avenue in Šančiai district, replacing the former cinema “Iliuzija”; it resumed its operation under a different name. Both cinema buildings were located in the “Metalas” Factory territory. The screening room had a seating capacity of 352. One of the conditions for its construction was to move a backup narrow-gauge railway line further away from the theatre’s door. Major renovations to the cinema had been planned since 1936, but were postponed, initially due to financial difficulties and then (in 1939) due to political circumstances. Eventually, instead of renovating, the building was torn down along with a nearby market hall. A new building that emerged on this site (corner of Juozapavičiaus and Siūlų st.) in the Soviet era, obviously, had no room for cinema. 16

Saturn

14 18

Kauno tarpukario kino teatrai

Kapitol Kino teatras „Kapitol“ atidarytas 1931 m. sausio 7 d. Prano Sližio naujai pastatytuose namuose Laisvės al. 22 (dabar 36). Nesusijęs su kino verslu gydytojas Pranas Sližys pasamdė apsukrų verslininką iš Talino Leo Fallsteiną, turėjusį Kaune ir kino filmų nuomojimo kontorą „Ars“, kad šis rūpintųsi 400 vietų kino teatru. „Kapitol“ tapo vienu lankomiausių kino teatrų. Repertuarą sudarė geras melodramų ir komedijų derinys. „Kapitol“ tapo dar garsesnis, kai 1933 m. vasario mėn. Lietuvos kino teatrų tarnautojų baliuje gražiausia kino tarnautoja išrinkta „Ars“ kino filmų nuomojimo kontoros darbuotoja ir „Kapitol“ kasininkė, 27-erių Elena Matulevičiūtė. Miss rinkimai buvo nufilmuoti ir vėliau rodyti kino teatruose kartu su kronika. Sovietmečiu kino teatras pavadintas „Kanklės“. Dabar buvusio kino teatro pastate įsikūrė parduotuvė „Šilas“, tačiau kino tetaro iškaba išlikusi. Cinema “Kapitol” opened on January 7, 1931, in Pranas Sližys’ newly built house on 22 (currently 36) Laisvės Alėja. Having nothing to do with cinema business, doctor Pranas Sližys hired Leo Fallstein, an astute Tallinn businessman and owner of a film rent enterprise “Ars” in Kaunas, to take care of the 400 seat cinema. With a well-balanced repertoire of dramas and comedies, the “Kapitol” became one of the most popular cinemas. Its fame grew even more when its cashier Elena Matulevičiūtė (27), who also worked for the film rent enterprise “Ars”, was elected the most beautiful cinema worker at the Lithuanian Cinema Workers’ Ball in February 1933. The pageant was shot on film and later shown in cinemas along with newsreels. In the Soviet era, the cinema was renamed “Kanklės”. Nowadays, its premises are occupied by a Šilas supermarket, but the sign of the former cinema is still on the wall of the building. 20

18 22

Kapitol

Kauno tarpukario kino teatrai

Lituanica 1935 m. rugpjūčio mėnesį Dariaus ir Girėno vardo namuose Vilijampolėje, Panerių g. 60 buvo atidarytas kino teatras „Lituanica“. Salėje tilpo 432 žmonės. Tačiau šis kino teatras nebuvo populiarus. Dariaus ir Girėno vardo namus ir kino teatrą jame suprojektavo statybos technikas Jurgis Okunis. Lėktuvo formos pastatas nebuvo galutinai užbaigtas. Pastatas neišlikęs, maždaug toje vietoje (Panerių g. 58) dabar yra prekybos centras „Šilas“. Cinema “Lituanica” opened in Darius and Girėnas House, 60 Panerių st., in Vilijampolė district, in August 1935. It had a seating capacity of 432. However, this cinema never gained popularity. The Darius and Girėnas House, as well as the cinema in it, was designed by construction technician Jurgis Okunis. The aircraft-shaped building was never finished. The building has not survived. Today, a Šilas supermarket is in approximately the same spot (58 Panerių st.).

21 25

Kauno tarpukario kino teatrai

Daina Kino teatras „Daina“ atidarytas 1936 m. vasario 15 d. Ukmergės pl. 42 (dabar Savanorių pr.74). Naujame kino teatre įrengtos 614 vietų – 404 parteryje, 168 – balkone ir 42 – ložėse. Tai buvo pirmasis kino teatras, statytas specialiai garsiniams filmams rodyti. 1940 m. kovą su dideliu pasisekimu buvo rodomas kaimynų latvių filmas „Žvejo sūnus“. Viename seanse dalyvavo ir patys latvių artistai. Vis dėlto daugiausia buvo perkama amerikietiškų filmų per Fox filmų atstovybę Lietuvoje. Nemažai lėšų buvo skiriama filmų reklamai, bet numatomos išlaidos ir labdarai. „Daina“ išsiskyrė savo dailia išore, neoniniu apšvietimu, todėl kino teatro savininkas Dominykas Polovinskas pateikė prašymą, kad „Daina“ būtų įtraukta į premijuojamų Kauno pastatų sąrašą. Kino teatrui nebuvo skirta premija, motyvuojant tuo, jog vertinami tik gyvenamieji namai. Ant „Dainos“ kino teatro pastato tebekaba jo iškaba. Cinema “Daina” opened on February 15, 1936, on 42 Ukmergės Road. (currently 74 Savanorių Avenue.) It had a seating capacity of 614: 404 seats in the auditorium, 168 in the balcony and 42 in the loges. This was the first cinema purposefully designed for the projection of sound films. In March 1940 it achieved great success with a Latvian film The Fisherman’s Son. The Latvian filmmakers themselves were present in one of the screenings. Yet the majority of the repertoire consisted of American films, purchased through the Fox representative in Lithuania. A significant part of the cinema’s budget went to marketing, with a certain percentage also budgeted for charity. The “Daina” stood out for its elegant outer appearance and neon lighting; it’s owner Dominykas Polovinskas even filed a request to include Daina in the competition of Kaunas’ new buildings. The cinema did not win a prize as the jury claimed it only assessed residential buildings. To this day the sign of cinema “Daina” has remained on the building.

Daina

29 25

Kauno tarpukario kino teatrai

Aušra 1939 m. gruodžio 15 dieną Aušros gatvėje, 14a (dabar 18) numeriu pažymėtame name duris atvėrė kino teatras „Aušra“. Jis buvo moderniausias ir gražiausias Kaune iki tol, kol atsidarė „Romuva“. Jo interjeras išsiskyrė lietuviška ornamentika. 800 vietų kino teatro interjeras sukurtas vadovaujant žymiam lietuvių dailininkui Rimtui Kalpokui. „Aušros“ savininkai T. Iserlisas ir S. Šlesas atvyko iš Klaipėdos. Jie jau turėjo įkūrę kino teatrus Berlyne ir Klaipėdoje. „Aušroje“ vyravo gražūs ir skandalingi amerikiečių, prancūzų, rusų gamybos filmai. Nemažai jų buvo skirti tik suaugusiesiems. Be to, kad „Aušroje“ bilietų kainos buvo mažiausios (mat tikėtasi didesnės apyvartos), dar buvo taikomos nuolaidos studentams, moksleiviams. Šiuo metu ten įsikūręs Kauno skvošo klubas. Iš buvusio vidaus interjero neliko nieko, tik grindų mozaika prie įėjimo, liudijanti, kokios buvo kino teatro grindys. Cinema “Aušra” opened on 14a (currently 18) Aušros street on December 15, 1939. This was the most modern and beautiful cinema in Kaunas until the emergence of “Romuva”. The 800 seat cinema was notable for its Lithuanian folk-themed interior, designed under supervision of famous Lithuanian artist Rimtas Kalpokas. The owners of “Aušra” T. Isserlis and S. Schless had come from Klaipėda and had already established cinemas in Klaipėda and Berlin. The “Aušra” screened predominantly eye-pleasing and notorious American, French and Russian films; many of them were adult-only. The “Aušra” had the cheapest tickets (hoping for a bigger turnaround), plus it offered discounts for university and high school students. Currently the building is occupied by the Kaunas Squash Club. Nothing has remained of its former interior, except for a fragment of floor mosaic at the entrance, offering a glimpse of what the cinema’s floor was like.

Aušra

Kauno tarpukario kino teatrai

Pasaka 1940 m. kovo 8 d. Žaliakalnyje, Savanorių prospekte 150 (dabar 124) atidaromas kino teatras „Pasaka“, kuris turėjo ir balkoną, ir ložę. Jame kiną galėjo žiūrėti 520 žmonių. „Pasaka“ buvo modernus ir gražus iš išorės, o viduje erdvus ir jaukus. Turėjo gerą filmų demonstravimo aparatūrą. Repertuaru nedaug skyrėsi nuo kitų Žaliakalnio kino teatrų. Tuo metu vyravo SSSR gamybos filmai, seansų pradžioje rodydavo ne tik Lietuvos kroniką, bet ir Metro Goldwyn Mayer kino filmų apžvalgą. „Pasakos“ savininkais buvo Jurgis Štroma, Stasys Čepas ir žinomi kino teatrų savininkai Jokūbas Jacovskis, Česlovas Kalinauskas. Šiuo metu pastatas prikeltas naujam gyvenimui tik kaip džentelmenų klubas „Sugar“ su papildomomis veiklomis dieną. Ten vidaus interjero autentikos nebeliko, o ir išorėje pastatas gerokai pakitęs. Cinema “Pasaka” opened in Žaliakalnis district, 150 (currently 124) Savanorių Avenue, on March 8, 1940. It had a balcony, a loge and a seating capacity of 520. The “Pasaka” was modern and beautiful on the outside and spacious and cosy on the inside. It had a good film projection equipment. Its repertoire was not unlike the other cinemas in Žaliakalnis, dominated by productions from the USSR. Before screenings it showed not only the Lithuanian newsreel, but also a review of Metro-Goldwyn-Mayer films. The “Pasaka” was owned by Jurgis Štroma, Stasys Čepas and well known film theatre owners Jokūbas Jacovskis and Česlovas Kalinauskas. Today the building has been given a new lease on life as a gentlemen’s club “Sugar”, with additional activities during daytime. The authentic interior is gone and the exterior has also been changed significantly. 34

Pasaka

Kauno tarpukario kino teatrai

Romuva Antano ir Petro Steikūnų kino teatras „Romuva“ Laisvės al. 36 (dabar 54) turėjo 687 vietas. Buvo siekta, kad žiūrovai turėtų palankiausias sąlygas atsipalaiduoti ir žiūrėti kokybiškai rodomus filmus. Akustikos gerumas išgautas specialia konstrukcija, lubos netinkuotos, kad nerezonuotų, sienos padengtos specialia akustikai reikalinga medžiaga. Lietuviško stiliaus minkštos kėdės atitinkamai išdėstytos, kad būtų geras matomumas kiekvienam žiūrovui. Kėdės ir kiti baldai pagaminti Jono Vainausko ir Vinco Kliokio baldų ir medžio apdirbimo dirbtuvėse. Salė be balkono, kad būtų erdvės jausmas. Puiki kino salės ventiliacija – pastovi oro cirkuliacija, vasarą, jei karšta, oras turėjo būti atvėsinamas specialiu įrenginiu iki 15 laipsnių šilumos. „Romuvoje“ įrengta moderniausia visam Pabaltijyje Zeiss – Kon aparatūra, tokia, kaip buvusi tuo metu Paryžiuje. 1940 m. balandžio 17-ąją, atidarymo dieną kino teatre buvo parodytas filmas „Didžiosios meilės simfonija“. Vokiečių okupacijos metais šiame kino teatre buvo demonstruojami filmai kareiviams. Netrukus baigus rekonstrukcijos ir remonto darbus, „Romuva“ vėl veiks kaip kino teatras.

Romuva

Cinema “Romuva”, 36 (currently 54) Laisvės Ave. was owned by Antanas and Petras Steikūnas. The cinema was designed to provide the best opportunity for the viewers to relax and enjoy quality cinema. The screening room had a special structure to obtain the best acoustics; the ceiling was left unplastered to avoid sound resonance; the walls were covered with a special acoustic material. Soft, Lithuanian-style seats were installed so that good visibility was ensured for every viewer. The seats as well as other furniture items were manufactured in Jonas Vainauskas and Vincas Kliokys woodworking and furniture shop. The room did not have a balcony, to preserve a sense of spaciousness. It did have great ventilation, ensuring constant air circulation; on hot summer days the air had to be cooled down to 15 degrees by a special appliance. The “Romuva” had the best in the Baltics Zeiss-Kon equipment, like in the Parisian cinemas. The cinema opened on April 17, 1940, with The Great Love Symphony. During the German occupation, it screened films for soldiers. Soon, after a reconstruction and renovation, the “Romuva” will resume its operation as a cinema.

Romuva

39 43

Romuva

Kauno tarpukario kino teatrai Vilnius, LTMKM, 2020 Sudarė Sonata Žalneravičiūtė Tekstus į anglų kalbą išvertė Laimonas Vaičius Maketavo Ona Vėliūtė Nuotraukos iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus Išleido Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Vilniaus g. 41, Vilnius 01119 tel.: 85 262 24 06, el. paštas info@ltmkm.lt Virtualus leidinys 46