Virtuali paroda. Legendinis tenoras Virgilijus Kęstutis Noreika

LEGENDINIS TENORAS Paroda skirta Virgilijui Kęstučiui Noreikai

„Jeigu dainininkas neturi širdies , jis – amatininkas.

Balsas yra pats gražiausias instrumentas pasaulyje.

Jokia elektronika nepakeis balso, kuriuo dainuoja širdis“, - sakė Virgilijus Noreika. Šiais metais vienas garsiausių Lietuvos tenorų Virgilijus Kęstutis Noreika būtų šventęs savo 85-ąjį gimtadienį. Ta proga šviesaus atminimo operos solisto, vokalo pedagogo, išskirtinio likimo menininko atminimui surengtas ne vienas renginys, LNOBT fojė atidengtas memorialinis biustas (skulptorius Gediminas Piekuras).

Gimė V. Noreika 1935 m. rugsėjo 22 d. Šiauliuose. „Šiauliai – mano vaikystės miestas. Ten prasidėjo mano pirmieji karjeros žingsniai. Ten pradėjau dainuoti, ten, dar būdamas vaikas dramos teatre gavau savo pirmą, nykštuko, vaidmenį. Šis miestas man kelia daug ryškių prisiminimų“, - sakė V. Noreika. 1945 m. su tėvais persikėlęs į Vilnių, jis mokėsi I-joje berniukų gimnazijoje ir J. Tallat Kelpšos muzikos mokykloje. Dainavimą V. Noreika pasirinko ne iš karto. „Man pasiūlė pūsti trimitą, kad pravėdinčiau plaučius. Juo sėkmingai pusantrų metų grojau pučiamųjų instrumentų orkestruose, bet labai norėjau dainuoti. Pasisekė... Buvau pervestas į chorinio dainavimo skyrių“, - pasakojo solistas. Į konservatoriją 1953 m. V. Noreika jau stojo studijuoti dainavimo. Dvejus metus jis mokėsi žinomo pedagogo Antano Karoso klasėje, o nuo III kurso – pas žymųjį tenorą Kiprą Petrauską. Jaunajam solistui sekėsi išties gerai – dar studijuojant jis kviečiamas dainuoti Filharmonijos ir radijo koncertuose, o 1957 m. būdamas IV kurso studentas, po sėkmingo debiuto (Lenskis P. Čaikovskio „Eugenijuje Onegine“) priimamas į Akademinį operos ir baleto teatrą solistu, laimi aukso medalį VI Pasaulinio jaunimo ir studentų festivalio konkurse Maskvoje. Jis pirmasis iš pokario Lietuvos solistų stažavo Milano teatre „La Scala“. Daugiau kaip 40 metų V. Noreika dainavo pagrindines tenoro partijas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro spektakliuose, o 1976 – 1991 m. buvo šio teatro direktorius ir meno vadovas. Jam plojo Paryžiaus „Grand Opera“, Hamburgo, Berlyno, Stokhol-

LEGENDINIS TENORAS

mo, Buenos Airių, Čikagos lietuvių operos, Bukarešto, Belgrado, Varšuvos, Prahos bei kitų solidžių operos teatrų publika. V. Noreika taip pat žinomas kaip kamerinės ir estradinės muzikos atlikėjas. Jis surengė per 800 solinių koncertų Europos, Amerikos, Azijos šalyse ir Australijoje. Užsienio spauda rašė: „V. Noreika turi puikių vokalinių duomenų tenorą, ir jo atlikimas ugningai dramatinis, suteikiantis didelį meninį pasigėrėjimą. Jį galima pavadinti vienu geriausių šiuolaikinių tenorų“ („Keskisuomalainen“, Suomija).

Kaip Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bei Estijos muzikos akademijos profesorius ir LNOBT Operos studijos vadovas, V. Noreika išugdė visą būrį puikių operos dainininkų. Tarp jo mokinių yra žinomi solistai: Edgaras Montvidas, Kristian Benedikt, Merūnas Vitulskis, Eugenijus Chrebtovas, Liudas Norvaišas, Laimonas Pautienius, Mindaugas Zimkus, Kęstutis Alčiauskis, Audrius Rubežius, Marta Lukošiūtė, Jonas Sakalauskas ir kt.

V. Noreika yra pelnęs daugybę apdovanojimų, tarp jų – 2010 m. įteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija „Už aukščiausią vokalinį meistriškumą ir neblėstantį talentą“. Taip pat – ordino „Už nuopelnus Lietuvai” Didysis kryžius ir kt.

Virgilijus Kęstutis Noreika. Apie 1970 m.

LEGENDINIS TENORAS

Mama Marcijona ir tÄ—vas Leonas Noreikos

Mama, močiutė, Virgilijus, tėvas. Apie 1937 m.

LEGENDINIS TENORAS

Stovyklos vadovas Gulbinuose. Apie 1953 m.

Kipro Petrausko pamokoje. 1955 m.

Naglis. V. Klovos „Vaiva“. 1959 m.

LEGENDINIS TENORAS

Romeo. Ch. Gounod „Romeo ir Džuljeta“. Džuljeta - Irena Ylienė . 1961 m.

LEGENDINIS TENORAS

Ferandas. W. Mozarto „Visos jos tokios“. 1962 m.

Barinkajus. J. Strausso „Čigonų baronas“. 1962 m.

LEGENDINIS TENORAS

Almaviva. G. Rossini „Sevilijos kirpėjas“. 1963 m.

Princas. S. Prokofjevo „Meilė trims apelsinams“ Nikoletta – Regina Tumalevičiūtė. 1963 m.

LEGENDINIS TENORAS

Pikiljo. J. Offenbacho „Perikola“.

Perikola – Irena Jasiūnaitė. 1963 m.

Lenskis. P. Čaikovskio „Eugenijus Oneginas“ Maskvos Didysis teatras. 1964 m.

LEGENDINIS TENORAS

„La Scala“ scenoje su Virginia Ziani.

G. Puccini „Madam Baterflai“. 1965 m

Rodolfas. G. Puccini „Bohema“. 1965 m.

LEGENDINIS TENORAS

Tadas. V. Laurušo „Paklydę paukščiai“ Rūta – Elena Saulevičiūtė. 1967 m.

Koncertas su Lietuvos kameriniu orkestru.

Dirigentas Saulius Sondeckis. 1967 m.

LEGENDINIS TENORAS

Po solinio koncerto. Monrealis, 1968 m.

Hercogas. G. Verdi „Rigoletas“. 1969 m.

LEGENDINIS TENORAS

Pinkertonas. G. Puccini „Madam Baterflai“. Apie 1970 m.

Prie naujojo Operos ir baleto teatro statybĹł. 1970m.

Edgardas. G. Donizetti „Liučija di Lamermur“. 1971 m.

Faustas. Ch. Gounod „Faustas“ Margarita – Gražina Apanavičiūtė. 1971 m.

LEGENDINIS TENORAS

Don Chosė. G. Bizet „Karmen“. 1972 m.

Verteris. J. Massenet „Verteris“ Šarlotė – Nijolė Ambrazaitytė. 1973 m.

LEGENDINIS TENORAS

Alfredas. G. Verdi „Traviata“ Violeta – Aušra Vasiliauskaitė. 1974 m.

Lietuvos televizijos Naujametėje laidoje „Palydos“. 1974 m.

LEGENDINIS TENORAS

Su dukra Rasa. Apie 1985 m.

Naujametė „Traviata“ Alfredas – V. Noreika Violeta – Irena Milkevičiūtė

LEGENDINIS TENORAS

Otelas. G. Verdi „Otelas“ Dezdemona – Romutė Tumuliauskaitė. 1983 m.

Konradas A. Ponchielli „Lietuviai“ 1991 m.

LEGENDINIS TENORAS

Grįžę iš Venesuelos.

Sodyboje su žmona Loreta ir mažuoju Virgučiu. 1995 m.

Su savo dainavimo klasÄ—s studentais. 1996 m.

LEGENDINIS TENORAS

Virgilijus Kęstutis Noreika. 2003 m.

Pelnęs Kultūros pažangos premiją. Su žmona Loreta. 2007 m.

VIRGILIJUS NOREIKA VIRTUALI PARODA

Nuotraukos yra iš LTMKM rinkinių ir šeimos archyvo.