Lietuva prie Baltijos jūros
Ž U R N A L A S
NR. 2
Žibučių žydėjimo šventė - Renavo dvaras
“Birštono kruizas” - kelionės Nemunu
Senovinių arbatinukų galerija Biržuose “Lentana” , “Mūsų Odisėja” , “Ekožygiai” M. Oginskio dvaras Plungėje Poeto Vytauto Mačernio muziejus Vilniaus universitetas
Skuodas - kuršių žemė
2022 Balandis
Respublikinis V. Into akmenų muziejus Mosėdžio kavinė Šilinės bistro “Keltininkas” Sandros meno namai
“Valley house”, “Baltas Gandras”
Augalai Lietuvos regionuose
Alytus - Lietuvos kultūros sostinė
Gyvūnai Lietuvos regionuose
TURINYS
Sekite mus socialiniuose tinkluose: facebook.com/lithuaniamagazine
5
Lentana Mūsų Odisėja EkoŽygiai
4
9
6 M. Oginskio dvaras
7
Poet Vyta muzi
8
Vilni unive
Valley House Baltas Gandras Alytaus kraštas
kiek mes visko 10 Dzievuli, ca turim
Kelionės Nemunu su
11 “Birštono kruizas” Skuodo kraštas
12 Kietas kuršių kraštas 13
Respublikinis Vaclo akmenų muziejus Mosėdžio kavinė
14 Šilinės bistro “Keltininkas” 15
Sandros meno namai
L i e t u v a prie Baltijos jūros || žurnalas 2
16/17
Gyvūnai Lietuvo regionuose
18/19
Augalai Lietuvo regionuose
to auto Mačernio iejus
iaus ersitetas
Lietuvos turizmas bunda drauge su gamta. Štai Alytus, pasidabinęs Lietuvos kultūros sostinės laurais, kviečia į 9 000 valandų trukmės šventę, prie jos prisijungia festivaliai Plungės ir Renavo dvaruose, neatsilieka ir Panemunės Šilinės šeimos restoranėlis su Sandros meno namais Jurbarke, kurdami tobulas paslaugas svečiams. Sezono atidarymą skelbia laivo kapitonai, kviesdami į naujus kruizus Nemuno upe, o Skuodas ir Mosėdis kviečia pažinti ne tik kuršių palikimą ar akmenų pasaulį, bet ir žemaičių virtuvės patiekalus. Tikrai verta aplankyti senovinių arbatinukų kolekciją Biržuose bei atokvėpio minutei pasirinkti stebėti Lietuvos gamtą.
Žibučių žydėjimo šventė RENAVO SODYBOJE
u
2022 m. balandžio 23 d. Šventės pradžia 13.00 val.
s
ovo Into
os
os
www.renavodvaras.lt
Renavo dvaro sodyba
Renavo dvaras kasmet kviečia į Žibučių žydėjimo šventę, kai parką nukloja žydinčių žibučių kilimas, išmargintas mėlynos spalvos atspalvių. Ne tik žibučių gausa stulbina ant sraunios Varduvos upės kranto stovintis dvaras, apsuptas angliško stiliaus parko, bet ir rūmų interjeru atspindinčiu kelis laikotarpius ir stilius. Kviečiame švęsti pavasarį, grožėtis gamta, pasiklausyti muzikos gryname ore.
Nuotraukos: projekto dalyvių: Kęstučio Ambrozaičio Danutės Mažeikaitės Projekto vadovas Rokas Mažeika
Registracijos vieta: Lvovo 38A-3, Vilnius, Lietuva Turizmo rinkodaros asociacija Projekto pagrindinis partneris www.tura.lt
Redakcijos kontaktai El.p.: project@eurilika.lt El.p.: info@tura.lt Tel. +370 698 57949
L i e t u v a prie Baltijos jūros || žurnalas 3
SENOVINIŲ ARBATINUKŲ GALERIJA-MUZIEJUS Arbatos mėgėjai emocinį džiaugsmą patiria Biržų senamiestyje pravėrę „Biržų arbatinė“ duris. Senovinių arbatinukų kolekcijos ekspozicija pasakoja apie arbatos gėrimo tradicijas ir kokiame arbatinuke arbata yra pati gardžiausia. O kokios arbatos nupirkti lauktuvėms pataria arbatinukų kolekcionierė. Ji, prieš keletą metų pradėjusi rinkti, lankytojams rodo virš 800 arbatinukų iš viso pasaulio skirtingų gamintojų, skirtingo amžiausir istorijų.
Kinija - pirmojo arbatinuko gimtinė. Pirmieji indai buvo pagaminti iš specialaus (Issin) raudonojo molio. Jo porose laikui bėgant kaupiasi aromatiniai aliejai ir kiti arbatos komponentai, kurie pradeda „sustiprinti“ išvirtos arbatos skonį. Pasak legendos, po daugelio metų naudojimo įpilus karšto vandens į virdulį, jis pats virsta arbata. Porceliano arbatinukus pradėjo gaminti kinai, kiek vėliau pradėgo gaminti ir europiečiai. Ir tik XVIII amžiuje vokiečių ir anglų meistrai pradėjo gaminti porceliano gaminius ne prasčiau nei kiniečiai. Kiek vėliau Europoje atsirado sidabrinių arbatinukų, jų forma buvo įvairi. Tradicinė arbatinio korpuso „gulbė“ forma išliko nepakitusi kelis dešimtmečius. Medžiaga jam dažniausiai tarnavo kaip varis, vėliau chromuotas plienas ir dar vėliau aliuminis.
L i e t u v a prie Baltijos jūros || žurnalas 4
Samovaras yra grynai rusiška arbatinuko versija. Yra žinoma, kad pirmasis samovaras buvo pagamintas Tuloje 1778 m., tai metaliniai puodai, naudojami vandeniui kaitinti arbatos ruošimui. Juose yra vamzdis, šildantis vandenį kelias valandas. Kaitinant vandenį kiekvienas samovaras skleidžia skirtingą garsą, dėl kurio, daugelis rusų ir dabar tebetiki, kad jų virdulys bendrauja su jais, kaip ir kitos namų dvasios, kuriomis jie tiki, pavyzdžiui, „Naminukas“. Apsilankykite apžiūrėti kolekcijos ir įsigyti arbatos, prieskonių.
www.birzuarbatine.lt Biržų arbatinė - Senovinių arbatinukų galerija
www.wilno.org.pl Lentana Lentana Atvykstamojo turizmo kelionių organizatorius rinkoje jau 24 metai. Miesto ekskursijos, piligriminiai maršrutai, etnografinius regionius pristatantys ir jų skirtumus atskleidžiantys maršrutai poilsio keliones pasirinkusiems turistams. Verslo turizmo kelionių pasiūlymai su įvairaus dydžio konferencijų salėmis. Kai norima geriausios patirties – Jūsų partneris „Lentana“
Kelionių organizatorius “Mūsų odisėja” Lietuvos rinkoje dirba nuo 1997 metų. Lietuvos grožio parodymui nuolat atnaujina turistinius maršrutus taip, kad sugundo keliauti net pačius didžiausius pesimistus. Kviečia į edukacines ekskursijas po Lietuvą, kurių metu kepama duona, blynai, šakočiai, žiūrima kaip gaminami sūriai ir spaudžiamas sėmenų aliejus ir stebimos kitos veiklos. Kolektyvams siūlomi degustaciniai turistiniai maršrutai ir teatralizuotos ekskursijos; Teminės ekskursijos po Lietuvą skirtos I-ojo ir II-ojo pasaulinio karo istorijai, viduramžių istorijai, sakraliniam menui, architektūriniams stiliams ir kt. Keliaukite su “Mūsų odisėja”.
www.musuodiseja.lt
Mūsų odisėja
EKOŽYGIAI Žygiai po Ignalinos gamtos kerteles, kur medžių ošimas užgožia miesto triukšmą, kur žydraakiai ežerai atgaivina, kalvos išjudina sustingusį kūną ir atskriejęs vėjas įsuka naujų idėjų Ekskursijos po Rytų Aukštaitijos regioną kuriame tyvuliuoja net 126 ežerai. Miškai, painūs takeliai, upeliukai, pelkės, kalneliai – unikalaus kraštovaizdžio dalis. Ką pasakoja legendos, tikros ir išgalvotos istorijos dalinasi „Ekožygiai“ gidai. Kelionės pėsčiomis – tai flirtas su gamta Atvykite į Ignalinos kraštą, “Ekozygiai” kviečia.
www.ekozygiai.lt
EkoZygiai
L i e t u v a prie Baltijos jūros || žurnalas 5
www.zdm.lt Žemaičių dailės muziejus
K
M.OGINSKIO DVARAS
unigaikščio Mykolo Oginskio palikimas - sukurtas Žemaitijos Versalis. Tuo metu Plungės dvare buvo puoselėjami trapūs tautinės tapatybės daigai, kažkada telkę išlaikyti lietuvybę, dvaro kultūra buvo kuriama pagal Vakarų kultūroje įsitvirtinusius dvaro standartus. Šis simbolių pasaulis ir jų galia vien tik žodžiu nenusakoma, juos reikia išgyventi. Kunigaikščio Mykolo Oginskio dvare jus pasitinka rūmų dama, kuri koketiškai pasakoja ne tik apie dvarininkų gyvenimo būdą, Oginskių rūmų ir giminės istoriją, ūkio ir visuomenės socialinių sluoksnių istoriją, bet ir laisvalaikio leidimo būdus bei aukštuomenės paskalas. Kalbama apie XIX a. dvarininkų ūkį, maistą ir populiarias aprangos, interjero madas; laisvalaikio istoriją, žinomų žaidimų ir užsiėmimų istoriją. Dama jus lydi pasivaišinti gaivia popiečio arbata arba kafija, užkandžiais ir saldumynais bei siūlo praleisti laiką su lauko ar vidaus aukštuomenės žaidimais. Atvykite, kai gamta dalinasi rudens spalvomis, pažiūrėti tęsiamų senųjų dvaro tradicijų. Kiekvienais metais rugsėjo mėnesio šeštadieniais klasikinės muzikos mylėtojams skamba muzika, kurią atlieka šių dienų akademinės muzikos žvaigždynas. M.Oginskio muzikos festivalio tikslas – puoselėti sodrią margaspalvę žemaičių kultūros paletę, įsiliejusią į pasaulinę kultūrą, o svarbiausia, kad talentingų kūrėjų ir atlikėjų dėka ji taptų nuolatiniu Plungės dvaro išskirtinumo ženklu.
L i e t u v a prie Baltijos jūros || žurnalas 6
POETO VYTAUTO MAČERNIO MUZIEJUS www.macernio.landyne.lt/muziejus Poeto Vytauto Mačernio Muziejus Vytautas Mačernis gimė ir užaugo Šarnelės kaime už kelių kilometrų nuo Žemaičių Kalvarijos. Poeto kūrybinę dvasią įkvėpė gimtinės gamta, meilė žemei, namams bei čia gyvenantiems žmonėms. Visą gyvenimą V. Mačernis siekė pažinti jį supantį pasaulį, vis ieškodamas surasti gyvenimo esmę. Stebėjo gamtą, pasižymėdavo vizijas, 1939 m. sėkmingai baigė gimnaziją, pasirinko anglų kalbos studijas Vytauto Didžiojo universitete. Įsijungė į jaunų literatų veiklą, svajojo apie savąjį žurnalą. Norėdamas kuo daugiau permainų 1940 m. studijoms pasirinko Vilniaus universitetą, po dviejų semestrų pagrindine savo specialybe pasirinko filosofiją. Lituanistikos paskaitas, vedamas iškilių raštytojų klausė nuolat. V.Mačernis mokėjo net 8 kalbas: lietuvių, vokiečių, anglų, prancūzų, italų, rusų, lotynų, graikų.1943 m. dėl karo uždarius universitetą, grįžo į Šarnelę Gilinosi į astronomiją, fiziką, vertė Oskaro Milašiaus kūrybą, mokėsi prancūzų kalbą. Muziejus kviečia į ekskursiją, kur gyveno ir kūrė Vytautas Mačernis, naujai parengtą poetinę edukaciją poeto kūrybai atskleisti.
<...> Žinau, kad žemėje yra vieni namai, Kuriems dabar ateina rytas nuostabus, Ten ilgesingai gieda prietemoj gaidžiai, Ir ūkininko žingsniai aidi ten aplink namus. Pasilenkiu prie žemės ir stebiu, Kol rytmečio rasoj sudrėkusių kalvų kvepėjime Apsvaigsta man galva. Tenai toli yra laukų, Kur auga vien rugiai šviesių spalvų. Kur triukšmo, gatvių purvinų Nėra. <...> Vytautas Mačernis, Antroji vizija, Šarnelė (1940 m.)
L i e t u v a prie Baltijos jūros || žurnalas 7
VILNIAUS UNIVERSITETAS Viena seniausių Vidurio ir Rytų Europos aukštųjų
Vilniaus akademijos atidarymo raštą, o popiežius
mokyklų, sauganti daugiau kaip keturių šimtmečių
Grigalius XIII išleido bulę, patvirtinančią, kad Vilniuje
istoriją,
vyskupo
steigiamas universitetas. Aukštojo mokslo šviesa
Lietuvą
nušvietė Europos padangę – universitetas tapo
nuo
Valerijono
1569-ųjų,
Protasevičiaus
kai
Vilniaus
iniciatyva
į
atvyko jėzuitai ir įkūrė kolegiją. Lenkijos karalius ir
stipriu mokslo ir kultūros židiniu.
Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras išdavė
Senuosiuose
LTRIP - ekskursijos
Universiteto knygyno freska. Antano Kmieliausko nutapytos freskos (1978–1979 m.) pagrindinė idėja – įamžinti senojo Vilniaus universiteto mokslus ir menus. Freska užima beveik visą skliautų plotą. Aštuoniose jos segmentuose vaizduojamos: astronomijos, medicinos, botanikos, muzikos, dailės, istorijos ir kitų Vilniaus universitete klestėjusių mokslų ir menų simbolinės figūros. Ant skliautus rėminančių piliorių – Vilniaus universiteto profesorių ir mecenatų portretai. Tegul jaunatviška energija ir šimtametė istorija praturtina Jūsų mintis bei įkvepia Jus nekasdieniams potyriams!
L i e t u v a prie Baltijos jūros || žurnalas 8
aukštosios
Vilniaus senamiestyje su apžvalgos aikštele, nuo
mokyklos istoriją saugo Filologijos, Istorijos ir
universiteto
rūmuose
kurios atsiveria nuostabi senamiesčio panorama.
Filosofijos fakultetai, Užsienio kalbų institutas,
Kaip varpinėje veikia Fuko švytuoklė, įrodanti, kad
biblioteka, rektoratas. XVII amžiuje iškilusi Šventų
Žemė sukasi apie savo ašį pasakoja gidas ekskursijos
Jonų bažnyčia ir varpinė – pats aukščiausias pastatas
metu.
VALLEY HOUSE Ši sodyba norintiems pajausti dzūkišką gyvenimo būdą, gamtos gaivą. Šeimininkai Dalgedai kviečia užeiti į 1928 metais statytą jų senelių namą, neskubėdami pasakoja ir rodo tradicinių apyvokos daiktų kolekciją. Kita sodybos įdomybė – didelė edukacinių programų pasiūla: „Duonelės kelias”, „Piemenavimo tradicijos”, „Velykinių kiaušinių marginimas vašku ir raštų reikšmė”, „Gandrinių tradicijos”, „Kalėdinės dzūkiškos patrovos”. Atvykę į sodybą Kalėdų metu pabendrausite su Kalėdų dzieduku, apie tai kaip dzūkai švenčia šventes ir pasitinka svečius. Apsilankykite sodyboje žiemą ir vasarą - nuotykiai garantuoti!
ValleyHouse
www.valleyhouse.lt
„Baltas gandras“ – tai restoranas, skirtas visai šeimai, ir svečių namai. Ypatingai laukiami ir mylimi mažieji lankytojai, specialiai jiems sukurta pramogų erdvė uždaroje terasoje, o šiltuoju metų laiku jiems yra atvira lauko žaidimų aikštelė. Restorano kolektyvas džiaugiasi mažaisiais lankytojais, kiekvienam padovanoja – lietuvių rašytojų knygelę!
Virtuvės šefas sukūrė specialų valgiaraštį vaikams, o tėveliams siūlo paragauti ir ekologiškos duonos. Restorane gaminamiems patiekalams naudojami aplinkinių rajonų ūkininkų bei gamintojų produkcijos, dėl to patiekalai atspindėti savo tikrąjį skonį. Svečiai kartą paragavę iš šeimų meniu patiekalų, grįžta su draugais. Atvykite ir Jūs!
Baltas Gandras
www.baltasgandras.lt
L i e t u v a prie Baltijos jūros || žurnalas 9
www.alytusinfo.lt
Alytaus turizmo informacijos centras
- Dzievuli, kiek mes visko ca turim! Ši u os , 2 0 2 2 me tu s A lytu s p as itiko, kaip Liet uvos kult ūros sost inė. M ie st o svečiai ga l ė s mė g a u t i s 20 0 įva irių re n g inių, 13 švenčių, 17 plenerų, 17 f es t ivalių , 20 k o n fere n cijų ir ed u k a cijų – iš viso 9000 valandų kult ūros. N au jienas sekit e alyt us2022.lt Auk š č iau s i a s L i etu vo j e p ė sči ųj ų ir dvi ra č ių t i l t a s Al ytu j e p a sta tyta s ant išli ku s ių s e n o j o ge l eži nke l i o ti l to taur ų. Auk š t is – 3 8 m , i l gi s – 24 0 m. N uo jo at sive ria n u o s t a bi A l yta u s p i l i aka l nio, ant ku ri o XI V a . sto vė j o med i nė p ilis, pan o ra m a . Buv u s ioj e Al y t aus si na g o g o j e po res t a u ra c i j o s į si kūrė au d i ovi zua l iųjų me n ų c e n t r a s . Č ia j au tri a i pa sa ko j am as mi e st o ž y d ų g y ven i ma s i r l i ki mas. Vyk st a k a m e r i n ės mu zi kos vakar ai, eks p o n u o j a m o s k e i či a mos p a rod o s. Prof e s io n a l ū s s i e ni nė s ta p yb o s me i s tr ai įva iriu s A l y t a u s m i esto pa sta tu s i r sta ti nius puo šia p i e š i n i a i s. Tai ori g i na l i g a tvės gale rija p o a t v i r u d a n g u mi , su te i ki anti mi e st u i d a u g i a u sp a l vų i r ža ve si o. Mo d e rn i o s ir i n te raktyvi os A l ytaus k ra š t o t y r o s m uzi ej au s e ksp o zi c ijos išrad in ga i p a t e i ki a krašto i stor iją. Mu z ie ju j e v y k s t a e d u ka ci ni ai u žė mi m ai mo k in ia m s i r s u a ug u si ems. Įdo m u – a l y t a u s mu zieju s.lt/mu zie jusKurn ė n ų m o k y k l a – vi e n i nte l ė i š A me ri kos at p lu k d y t a L i e t u v os mo kykl a, pa sta tyta 193 6 m . D a u g u ma statyb i ni ų med ži agų buvo g a b e n a m o s i š Č i ka g o s. B eve i k visas mo k y k lo s s t a t y b os i šl a i da s fi n a n savo J AV gyvenęs ku rnė n i ški s L a u ry nas Rad z iu k y n a s . A tvaži uo ki te mėg a utis mū s ų t u r t a i s ! L i e t u v a prie Baltijos jūros || žurnalas 10
Kelionės Nemunu su “Birštono kruizas” K i e kv i eną v as aros s ava it g a lį ir š v e n č ių d ie n o m is „ K r u iz as į B i rštoną“ l ai v o k api ton a s k v ie č ia iš K a u n o į B ir š t o n ą k e lia u ti N e m unu, s tebėti K aun o m a r ių r e g io n in io p a r k o b e i Ne mu n o kil p ų bes i k ei č i anč i us g a m t o s v a iz d u s . A p ie ju o s , jų is t o r i j a s p a sa k oj a gi das ek s k urs ijo s m e t u . B i rštono k urorto s v eč ia m s 2 0 2 2 m e t ų s e z o n ą a t id a r o m a s n a u jas „B i rš tonas -P ri en a i- B ir š t o n a s “ r e g u lia r u s p la u k im a s la i vu “Alg irdas ” net k el i s k ar t u s p e r d ie n ą . No r in č iu s a k t y v ia i ilsė ti s kvi e č i ame i š bandy ti pės č ių jų ir d v ir a č ių t a k u s P r ie n ų p a r k u ose , va n d ens bas ei ne, ek s k u r s ijo s e . O a r r a g a v o t e P r ie n ų č e b u r ė kų ? „Ka ra l i š k as i s B i rš tono k r u iz a s “ , t a i v a k a r in is t r ijų v a la n d ų t r u k m ė s su gy v a muz i k a i r už k a n d ž ia is u ž b u r ia n t is p la u k im a s Ne m u n u , ste b i nt B i rš tono panora m ą . K a p it o n a s k v ie č ia s v e č iu s k ie k v i e n o va sa ros s av ai tgal i o š eš t a d ie n io ir s e k m a d ie n io v a k a r ą . N e m unas s u B i rš tonu l a u k ia k ie k v ie n o k e lia u t o jo ! www.nemunoturas.lt
Nemunoturas
L i e t u v a prie Baltijos jūros || žurnalas 11
KIETAS KURŠIŲ KRAŠTAS
www.infoskuodas.lt Skuodo informacijos centras
Li e tuva pr asideda nuo S kuodo. Ta i n e s k a m b i s k u o d i š k i ų fr a z ė , b e t i r ti k r a tie s a , n e s p a ž v e l gus į Liet uvos že mėla pio v irš ut i n į k a i r į j į k a m p ą ti k r a i i š v y s i te S k u o d ą , ku r i s m e n a didžius, čia g y v e n u s i ų k u r š i ų l a i k u s . Apuolė – tai seniausia gyvenvietė Lietuvoje, kuri anksčiausiai už visas kitas paminėta rašytiniame istorijos šaltinyje. Tai buvo senovės kuršių žemių sostinė, ji minima vėlesnėse kronikose. 853-854 m.
vikingų sagose ir
Švedijos karalius Olafas su
didele kariuomene puolė kuršių miestą, šaltiniuose vadinamą Apulia. Prabėgo ištisi amžiai, o apie buvusią kuršių galybę menantys ąžuolai ant Apuolės piliakalnio vis dar ošia. Siekiant paminėti Rimberto kronikoje užfiksuotus įvykius bei pagerbti kuršių protėvius, nuo 2003 m. čia rengiamas senųjų amatų, archajinės muzikos bei karybos festivalis „Apuolė“. Kiekvienais metais, antrąjį rugpjūčio savaitgalį Luobos ir Brukio upelių santakoje esančiame Apuolės piliakalnyje įsikuria senųjų amatų miestelis, karių stovyklos, prekybininkų mugės bei lankytojų palapinės. Keliaudami po Skuodo apylinkes, pamatysite daugiau akmenuotų vietų. Viena tokių – Mosėdyje esantis Bartuvos slėnis, kuriame po atviru dangumi Vaclovo Into įkurta erdvi bei dekoratyvi iš Skandinavijos pusiasalio pas mus atkeliavusi akmenų kompozicija. Nuo Mosėdžio vos
3 kilometrai iki Šauklių kaimo, kuriame taip pat yra „akmenukų“. Šaukliuose esanti
tundra – tai natūrali paskutinio ledynmečio, čia užslinkusio prieš 26 000 metų, suformuota 79 ha teritorija, kurioje savo pirmykštėje padėtyje, slūgso įvairūs akmenys. Skuodas garsus ne vien kuršių palikimu ar akmenimis ir akmenuotomis vietomis dar ir žemaitiškais patiekalais. Taigi, sumaniusieji pakeliauti po Skuodą yra kviečiami šią kelionę pradėti būtent nuo Skuodo informacijos centro vilionių.
Li e t u v o s r e k o r d i n in k a s B a r st y či ų akmuo S ku o d o kra š t a s g a rs u s n e t ik k u rš ių p a lik imu , b e t ir a km e n u o t o m i s vieto vėmis. I r n e š ia ip s a u ma ž a is a k me n u k a is , o p a č i u d i d ž i a u s i u akmeniu Lie t u v o je . K a s n ė ra b u v ę s Ž e ma it ijo je , t a s v i s d a r t i k i , ka d d idžiaus ia s L ie t u v o je a k mu o y ra P u n t u k o (ilg is 7 , 5 4 m , p l o t i s 7,3 4 m, a u k š t is 5 , 7 m), o iš t ie s ų B a rs t y č ių a k mu o P un t u k ą l e n k i a sa vo ilg iu b e n e d v ig u b a i: jo ilg is – 1 3 , 4 m, a u k š t is – m a ž d a u g 3 , 6 m, o plo tis b e v e ik t o k s p a t s k a ip ir P u n t u k o . Nu o 1 9 6 8 m . B a r s t y č i ų akmuo yra įt ra u k t a s į L ie t u v o s re k o rd ų k n y g ą . L i e t u v a prie Baltijos jūros || žurnalas 12
RESPUBLIKINIS VACLOVO INTO AKMENŲ MUZIEJUS Tai
vi eni ntel i s toks akmenų muzi ej us E uropoj e, t ur int is
vi daus ekspozi ci j ą sename mal ūne i r parke. Tri j ose m alūno sal ėse eksponuoj amos uol i enos, gyvūnų i r augal ų f osilijos, žmogaus kūno akmenys, naudi ngosi os i škasenos i r miner alai. P arke, kuri os pl otas api e 14 ha, yra per 150 tūkst. į va ir iausios formos ri edul i ų i r augal ų kol ekci j os paskl i dusi os Bar t uvos sl ėnyj e, nuo mi estel i o ski ri a akmeni nė tvora, tarsi savo r ėžio pakrašči uose val sti eči o sukrauta i š l aukų nuri nktų a km enų. A pi e muzi ej aus i stori j ą, kodėl ti ek daug ri edul ių šiam e krašte, koki os j ų savybės atskl ei dži a gi das ekskursi jos m et u. S veči ams i stori j a pasakoj ama l i etuvi ų, angl ų, rusų k albom is. P ati gei dži ami ausi a edukaci j a „Mi neral as j uvel yri koj e ir m ano papuošal as“. Joj e pri statoma mi neral ų kai p kri stal i ni ų uolienų ki l mė, j ų netradi ci ni s panaudoj i mas, o edukaci j os kulm inacija yra apyranki ų vėri mas. K vi eči ame atvykti !
Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus www.akmenumuziejus.lt
MOSĖDŽIO KAVINĖ P rie V. Intos ak m enų m u z i e j a u s v i s a i n e to l i M o sėd ži o
tv enk inio,
s us i d a ri u s i o
u ž tv e n k i a n t
B a r t u vo s upę, pas t at e įs i k ū ru s i š e i m o s v e rs l o k avinė . Jo j e puos elėjam o s ž e ma i č i ų i s to ri n i u s l a i kus menanč ios v ir t uv ė s tra d i c i j o s .
Sv e č i a i
l a ukiami vi su s m et us , o v a s a ro s me tu , k a i tu ri s tų da ug ėj a , si ūlom a par aga u ti ti k š i a m re g i o n u i bū dingų pat iek alų. Vien a s i š to k i ų p a ti e k a l ų y r a ci b ul ynė – gam inam a i š s i l k ė s , s v o g ū n ų , v i rin t o va ndens , gar dinan t d ru s k a - š a l ta s ri u b a , v algoma su bulv ėm is , iš v i rto mi s s u l u p e n o mi s . K it as
spec if inis
pat eik a l a s
y ra
s p i rg y n ė .
Ž ema i či a i v algo pam ir k y d a mi b u l v e s , i š v i rta s s u lu penomi s . G ar du ir a n t d u o n o s s u s v i e s tu užsibe rti . Sp ir gy nei par uo š ti re i k a l i n g i ti k k e tu ri pro dukta i : ka napių ir linų s ė m e n ų s ė k l o s , d ru s k a i r karšto s b ulv ės . O jei pagei d aujat e r agau ti d a u g i a u ž e m a i ti š k ų v algių,
ter eik ia
s us is i e k ti
ir
a p ta rti
su
š eim ini n ka i s .
Mosėdžio baras
L i e t u v a prie Baltijos jūros || žurnalas 13
Šilinės bistro “Keltininkas”
Prie Roj a us k elio v is a i n e to l i X VII a . pr. Pa nem unės pilies , ta rp u k a ri o l a i k ų pa statuose įs ik ūr ęs š e i mo s v e rs l o re sto ra nėl i s . Jame p uos elėjam os i s to ri n i u s laikus me na nči os v ir t uv ės t r a d i c i j o s . A tk u rti d u ma lkomi s k ūr enam i d u o n k e p i a i . Pri e š s a vai tg al i us pagal s en ą s i a s tra d i c i j a s i r re ceptą d i d eliuos e puodu o s e p a š a u n a m a s i r k e pa ma s g ar s us is Š ilinė s k u g e l i s . Pro c e s a s j į p ag ami nt i y r a ilgas . P e n k ta d i e n i a i s , p o piet ų, pra dedam as m alk o mi s k ū re n ti d i d e l i s pe čiu s, kad k ugelį paš a u ti i k i v i d u rn a k č i o . Pa t ie ka l o gam y bai na u d o j a mo s v i e to s ūkyj e u ža ugint os bulv ės , š v i e ž i a i r rū k y ta k iau l ė s ka r k a, pienas , p i p i ra i i r d ru s k a . Ku ge l i s sveč iam s t eik iam a s ti k š e š ta d i e n i o i r sekmadi e nio piet um s .
L i e t u v a prie Baltijos jūros || žurnalas 14
Išsk irt in is g a rd ė s is y ra s u namin e g rie t in e v ie t o je ke p a ma s t o rt a s . Re c e p t a s ke lia u ja iš k a rt o s į k a rt a s , perd u o t a s mo č iu t ė s , k e p t a s ma mo s , o d a b a r p a v a d in t a s K elt in in k o v a rd u t e ik ia ma s atv y k s t a n t ie ms s v e č ia ms ka rt u s u ma mo s ž o le lių arb a t a . K o k ie d a r p a t ie k a la i gamin a mi, k o k io s d a rb o valandos rasite restoranėlio s o c ia lin ia me t in k le .
K i tas gardus pat iekalas yr a ki aul i enos šonkau liukai m ar inuot i obuol i ų si dre. Nam inį obuolių si drą savi ni nkai g am ina pat ys iš savo ūkyj e užaugint ų obuolių. Š onkaul i ukai pašaunam i kar t u su bul vėmi s i r morkom is t am e pačiam e puode pagardi nant km ynais ir pi pi rai s. D uonkepi s šonkauliukam s pašauti yra kūr enam as ankst i ryte, užtenka penkių valandų jam i škūrenti i r tri j ų valandų jiem s i škepti . Tradi ci ni ai šonkauliukai l ankytoj ams tei ki am i šešt adienį ir sekmadi enį .
SANDROS MENO NAMAI Suraskite milžinų pėdsakus keliaudami Panemunės pilių, rojaus keliu ir kurkite savuosius! Parsivežkite susikurtą milžiniško įkvėpimo kūrinį, suvenyrą, dovaną, paženklintą protėvių istorijos iš „Sandros meno namai“ edukacijos Jurbarke. + 370 615 95885
6 EUR
Sandros meno namai
Magnetukas su pasirinkto Panemunių pilies bokšto bareljefu iš papjė mašė masės. Bus pristatyta trumpa pilių istorija ir papje maše technikos galimybės. Dalyviai susikurs pasirinktos pilies formos bareljefą ant magnetuko ruošinio.
10 EUR
Stilizuotų Panemunių pilių - taupyklių iš papjė mašė masės kūrimas. Bus pristatyta trumpa pilių istorija ir papjė mašė technikos galimybės. Dalyviai susikurs ir dekoruos pasirinktos pilies bokšto formos taupyklę ant ruošinio.
6 EUR
Milžino rožė iš ekologiško modelino. Dalyviai išmoks pasigaminti masę iš kurios nusilipdys milžinišką rožę.
6 EUR
Lėlių rišimas. Edukacijos dalyviai trumpai supažindinami su lėlių istorija, naudojimo prasmėmis, išskirtinumu, suriša ir pasirinktu būdu dekoruoja 25 cm dydžio lėlę.
8 EUR
Lėlų – segių rišimas. Edukacijos dalyviai trumpai supažindinami su lėlių istorija, naudojimo prasmėmis, išskirtinumu, suriša ir pasirinktu būdu dekoruoja 10 cm dydžio lėlę ir pasigamina iš jos segę.
8 EUR
Jurbarko milžinai emalyje. Raktų pakabukų gamyba su milžinų įspaudu ir dalyvių sukurtu emalio dekoru.
L i e t u v a prie Baltijos jūros || žurnalas 15
ŽEMAITIJA Juodasis
a polonas
Gyvūnų įvairovė etnografiniuose
Keliaudami po Lietuvą stebime k Vienur tai gausiausia p o p u l i a c i Stebėkime ir pam a t y k i m e
dieninis
drugys, kuris ant priekinio sparno turi
dvi
juodas
dėmes.
Drugys
mėgsta lapuočių miškų pakraščius, slėnių ar kalvų šlaitus. Didžioji kuolinga,
didžiausia
Lietuvos
tilvikinių šeimos paukštis,
mėgsta
aukštapelkes,
atviras
pievas.
šlapias
Atpažinti
padės
ilgas
ir
lenktas snapas. Paslaptingoji miškų karalienė lūšis mėgsta spygliuočių ir mišrius miškus su tankiu pomiškiu, išvartomis, pelkėtais plotais.
MAŽOJI LIETUVA Nemuno
jūrinių
deltoje
er elių populacija tankiausia. Atpažinsite iš plačių sparnų, kurių
galai
trumpos, uodegos
„pirštuoti“,
pleišto
pavidalo
ir
Šlapiose vandens
giliai
galingo
pievose, telkinių
snapo.
SUVALKIJA
atvirose
pakrantėse
gyvena puošnusis gaidukas.
Lengva pažinti bitininką iš ryškių spalvų
Užliejamos
ir
geriausia
pievos vieta
–
bene
pavasariais
uodegoje
išsikišusių
dviejų
ilgesnių
plunksnų, jie greiti ir vikrūs skrydžio metu
stebėti ur vines antis, kurių
geba
čia neretai galima suskaičiuoti
pelėdą nuo kitų pelėdų galima atskirti iš
netgi ne vieną dešimtį.
skruostų, kurie labai primena širdies formą
pagauti
vabzdžius.
Liepsnotąją
ir yra balti bei truputį dėmėti. Pamatyti ją galima ir dieną, bet geriau temstant. Putpelė gyvena ir slapstosi tarp žolių, atviroje vietoje pasirodo retai. Išbaidyta nuo žemės kyla nenoriai, bet skrenda labai greitai ir tiesia kryptimi. Baltieji gandr ai gausiausiai gyvena Suvalkijoje.
L i e t u v a prie Baltijos jūros || žurnalas 16
LTRIP - ekskur
regionuose žadina vaizduotę
kaip skiriasi regionai, gyvūnai. ija, o ki t u r t i k v ie netinė rū šis. kas g y v e n a š alia mūsų.
rsijos
AUKŠTAITIJA Dėka
ežerų
er eliai
gausos
Rytų
Aukštaitijoje
žuvininkai perėjimui susiranda
atokias vietas, nes jie mėgsta individualumą. Atpažinti galima iš baltos ar truputį margos apatinės kūno dalies,
sklandančius virš
vandens iki 70 metrų aukščio ir stebinčius ežero paviršių ir vertikaliai krentančius į vandenį, kai pamato žuvį. Vert a pasižvalgyti šiose
vietose
sutinkamo
juodakaklio
nar o , kuris plaukdamas tiesų ir tvirtą snapą laiko horizontaliai, galva tamsiai pilka, kaklą puošia vertikalūs juodi ir balti dryželiai.
DZŪKIJA Šlamančiuose masyvuose, kirtaviečių, kur tiniai. pamatyti,
didžiuosiuose
vietas
prie
pelkių Jie nėra
yra
miškų
miško
aikštelių,
pakraščių
mėgsta
slapukai,
paprasta,
nes
tad
juos
slepiasi
pritūpę tarp mėlynių kupstų. O štai kukutis ryškių spalvų su dideliu vėduoklės pavidalo kuoduku, tituluojamas gražiausiu Dzūkijos paukščiu,
pastebimas
lengvai.
Išimtinai
nakties paukštis lututė – viena iš mažesnių pelėdų, dėl gausių plunksnų atrodo gerokai didesnė, mėgsta spygliuočių miškus. Ir tik šiame regione rasite ankstenių ir šiltesnių laikų reliktą – balinį vėžį , dzūkų vadinama “geležine varle”, gyvenantį iki 100 metų amžiaus.
www.eurilika.lt
L i e t u v a prie Baltijos jūros || žurnalas 17
Etnokultūrinių region
ŽEMAITIJA Legendomis dalys
–
apipintos
kalvotoji
Dažniausiai įsivaizduo j a m e , k a ti ką nors unikalau s r e i k i a
Žemaitijos
Žemaitija,
senoji
Žemaitija, Pakuršė, Paprūsė – ryškiai skiriasi savo gamta ir kraštovaizdžio įžymybėmi s.
Štai,
šviesiai
dr ėgnose
violetiniais
mosuoja r aktažolės
pievose žiedynais
pelenėlės, o
šiaurės vakaruose dažniau sutinkami sibiriniai
vilkdalgiai
mėlynais
žiedais su sidabriniu žiedlapių apvadu, pievose geltonais žiedais švytruojantys burbuliai. seniau
Vaistinė
buvo
kr aujalakė
naudojama
kraujavimui
sustabdyti. Pelkėtose vietose vasaros pabaigoje prinoksta tekšės sultingi oranžinės spalvos vaisiai.
MAŽOJI LIETUVA Nemuno
delta
su
kasmetiniais
potvyniais, patrauklioji Kuršių nerija su smėlio kopomis ir pušynais, pajūrio
SUVALKIJA
kaimais
Suvalkijos
margos
pakraštyje nuo Vištyčio-Gražiškių
standūs odiški
aukštumų matosi plačiosios regiono
dygliuotai dantyti zundos lapai, kurių
lygumos, besidriekiančios Nemuno
paviršius padengtas vaško sluoksniu,
link, pakeliui atsiremiančios į Kazlų
kad kuo mažiau išgarintų drėgmės o
Rūdos ir Lekėčių miškus. Miškų
šakniastiebis siekia iki 1,8 m gylio.
pakraščiuose
auga
Kitas augalas būdingas šiam regionui
pelėžir nis,
vienas
- melsvo atspalvio juostiniais lapeliais
šios
augalų
paplūdimiais pamario
ir
pusėje.
senaisiais Iš
augalijos išsiskiria
šnaranti
visos
smiltyninė
r ugiaveidė
su tikrosios varpos pavidalo žiedynu.
rūšies
natūralioje pačiame esančiame
pietvakariniame
gelsvasis iš
trylikos
atrandamų
gamtoje. Lenkijos Grybingirio
Piečiau pasienyje miške
didelius plotus užima skr obl ynai.
L i e t u v a prie Baltijos jūros || žurnalas 18
LTRIP - eksk
nų unikalūs augalai
ad nor i n t s t e b ė ti gamtą, atras ke li aut i š i m t u s kilometrų.
kursijos
AUKŠTAITIJA Kalvomis
įsisiūbavęs
kraštovaizdis žydinčiomis gojeliais
pievomis,
paramstytas, čia,
į
pasidabinęs kitur
senolių
giriomis
viensėdžiais
10-12
šiaurėje
platybes.
atokaitoje,
plukė
beržynėlių
ošiantis,
lygumos
saulėtoje
lieknoji
Aukštaitijos
vienur
apglėbtas,
pereinantis
Rytų
Tik
lėtai
auganti
metais
pradeda
žydėti, gegužės - birželio mėnesiais žydi stačioji vaisgina, kurios sėklas išplatina skruzdėlės.
Drėgnuose
lapuotynuose
purpuriniais ir violetiniais žiedais mojuoja pa pr astasis kar delis.
DZŪKIJA Ledynmetis ir
kalvynų
paliko
Dzūkijos
ežerus.
Piečiau
smėlynus žymiausios
dzūkų upės Merkio smėlingoje lygumoje stūkso didžiosios Dzūkijos girios. Tik čia, grybinguose pušynuose, pavasarį mėlynomis žiedų taurėmis žydi Dzūkijos žibuoklė – šila gėlė, o vidurvasaryje geltonus žiedynų graižus išskleidžia kalninė ar nika, kuri šimtmečius naudojama kaip vaistažolė.
www.eurilika.lt
L i e t u v a prie Baltijos jūros || žurnalas 19
L i e t u v a prie Baltijos jūros || žurnalas 20