Dainininkė Urtė Šilagalytė (31 m.) pavasarišką Lietuvos vėsumą iškeitė į šilumą pietuose. Žinoma moteris ilsėjosi Zanzibaro saloje, o vėliau apsilankė ir safaryje Tanzanijoje. Daugiau nei dvi savaites Afrikoje žinoma moteris laiką leido su širdies draugu.
Indrė ŠLIKAITĖ
Po ros no ras bu vo vyk ti ten, kur užtikrintai šviečia saulė ir galima matyti kiek mažiau akims įprastą vaizdą, nuostabius paplūdimius.
Nors juodu į Indijos vandenyne esančią salą vyko nusiteikę pailsėti, nuskridę laiko veltui neleido – mėgavosi ne tik Zanzibaro paplūdimių grožiu, bet ir skyrė laiko šiam kraštui pažinti.
„Mus užbūrė žydros, tarsi iš paveiksliuko jūros grožis ir skaidrus smėlis. Šiuo vaizdu lepinomės kiekvieną rytą vos tik išėję iš viešbučio kambario.
Taip pat turėjome galimybę pažinti vietinius žmones, lankėmės Stouno mieste,
kuriame gyveno Freddie Mercury.
Apžiūrėjome beždžionių mišką, neatsispyrėme kitoje salos pusėje esančiam paplūdimiui su itališku restoranėliu vidury vandens, kurį pasiekti, kai nėra atoslūgio, galima tik laiveliu“, – įspūdžiais dalijosi Urtė.
Kelionėje dainininkė įveikė baimę ir apsilankė laukiniame safaryje.
„Ruošiantis į šią kelionę safaris man kėlė baimę. Sakiau, kad tikrai ten nenorėsiu. Bet atvykus čia netikėtai kažkas apsivertė – gal aplinkinių kalbos, o gal bendra nuotaika privertė persigalvoti. Tad turėjome nepakartojamą kelionę.
Paryčiais skridome į Tanzaniją, nusileidome tiesiai ant smėlio. Tai man priminė filmo sceną.
„Ma no sū nus, bū da mas kū di kis, gavo mi si ją – iš gel bė ti ma mą. Ir jis tai pa da rė“, – at vi ravo kny gų apž val gi nin kė Nora Žaliūkė (31 m.). Iš gy ve nu si su tuok ti nio gar saus fut bo li nin ko Ma riaus Žali ūko ne tek tį šian dien jau na mo te ris po šir di mi ne šio ja nau ją gyvy bę ir su tri me čiu sū nu mi at sar giai džiau gia si ne tik tai vie nas kitu, bet ir kas die ne ra my be su my li muo ju Ne ri ju mi Jau ra (38 m.).
Sakoma, kad žmogui duota tiek, kiek jis gali pakelti. Tačiau žinant knygų apžvalgininkės Noros istoriją ir bandant suvokti išgyvenimus, kuriuos jaunai moteriai teko patirti, kažin ar būtų galima įsivaizduoti dar daugiau kančios tam pačiam žmogui.
Paauglystėje stojusi į akistatą su valgymo sutrikimais, atradusi gyvenimo meilę – futbolininką M.Žaliūką, dėl savo ligos sunkiai pastojusi ir pagimdžiusi sūnų Marių, atrodytų, jauna moteris jau galėjo pradėti džiaugtis savo laime. Tačiau šeimos idilė truko neilgai – kai kūdikiui buvo septyni mėnesiai, 2020-ųjų lapkritį, po kurį laiką trukusios sunkios ligos M.Žaliūkas iškeliavo anapus.
Šiandien Nora atvira: taip, ji jaučiasi esanti stipri moteris. Kol kalbamės, neseniai trejų metų gimtadienį atšventęs sūnus bėgioja vaikų žaidimo aikštelėje prižiūrimas mamos mylimojo Nerijaus, o moteris kalba ranka vis paglostydama pilvą – pavasario pabaigoje juodu su gyvenimo draugu Mariuką supažindins su mažąja sese.
„Dar prieš dvejus metus niekaip nebūčiau apie save taip pasakiusi, bet dabar man atrodo, kad galiu viską. Manęs niekas negąsdina.
Kad ir kokį iššūkį man mes, atmušiu jį kaip teniso rakete. Galbūt ne iš pirmo karto, bet niekada nesiliausiu bandyti. O mano stiprybė ir yra žinojimas, kad niekada nenuleisiu rankų.
Kai pabūni giliausiame dugne, visi kiti dugnai atrodo tik maži dugneliai, iš kurių tikrai iššoksiu“, – atviravo ji.
Knygų dama socialinėje erdvėje prisistatanti N.Žaliūkė neslepia – jei rašytų savo gyvenimo knygą, pirmiausia būtų labai atvira, nes kalbėti apie didelius dalykus puse lūpų jaunai moteriai atrodo nesąžininga.
„Kai turi ką pasakyti, turi sakyti iš esmės, o ne paviršiumi – taip būtų neteisinga. Nemėgstu ir paviršiumi plaukiančių knygų, ir tokių žmonių. Be abejo, pasakočiau savo dramą nuo pradžių: nuo mitybos sutrikimų, kurie neatsitinka šiaip sau. Tokia patirtis priverčia įsigilinti į save.
Didelė meilė – laiminga ji ar ne – kiekvieno žmogaus gyvenime užima itin svar-
bią vietą, tad knygoje jai skirčiau daug dėmesio.
Trečias etapas būtų nauja pradžia, kuri yra atspirties taškas dabartinei mano pradžiai. Šie trys esminiai etapai būtų mano knygoje.
Kokia būtų pabaiga? Gyvenimas tęsiasi, sunku ją nuspėti. Man patinka knygos, kurių pabaiga rami. Norėčiau, kad Knygų dama nebūtų Knygų drama. Norėčiau paprasto ramaus gyvenimo su tik tokiais, kurie priverstų augti, o ne pulti žemyn, kaip kad ne kartą gyvenimas mane buvo parklupdęs. Žinau, kad gyvenimas – ne tiesi linija, jame daug posūkių, kurių nesuplanuosi. Stengiuosi tą ramybę atrasti mažais žingsneliais kiekvieną dieną“, – kalbėjo Nora.
riumi, ji tapatinasi su tavo gyvenimu. Kai ji dingsta, dingsta ir pagrindas iš po kojų. Lieki tarsi plūduriuojanti neaiškioje nepažįstamoje erdvėje.
Juk tas žmogus, kuris buvo šalia, man buvo visas pasaulis. Kai jį iš tavęs atima, lieki tarsi skaistykloje. Šiandien jau galiu tvirtai pasakyti – jei nebūčiau turėjusi sūnaus, nežinau, ar mes dabar kalbėtumės. Sūnus, kuriam tuo metu buvo vos septyni mėnesiai, man buvo viskas. Pasakyti „palauk“ kūdikiui aš negalėjau.
Gaila savęs? Taip, labai, juk netekau visko. Gyvenimas griuvo.
Tačiau žiūrėjau į kūdikį, kuris juokėsi ir šypsojosi, – juk jis nesupranta, kas atsitiko. Aš išgyvensiu, vis tiek tai praeis, aš privalau gyventi – tokios buvo mano mintys. Bet sūnaus dar tik laukia suvokimas, kas nutiko. Nuolat galvojau, kad Mariukas nukentėjo kur kas labiau nei aš.
– Nora, pati skaitote kasdien ir tik popie rines knygas. Jū sų knygų apž valgas socialiniuose tinkluose seka dau gybė žmonių. Ar žmonės šiandien at sipalaidavimo ieško knygose?
– Knygų skaitymas – veikla, reikalaujanti daug laiko, greitai tuo nepasidalinsi. Kur kas paprasčiau dalintis tokiais dalykais kaip štai buvau treniruotėje, suvalgiau skanų patiekalą, pažaidžiau su vaiku. Gal dėl to dalijimosi knygų įspūdžiais mažiau matome ir socialiniuose tinkluose.
Mano patirtis dirbant leidykloje, bibliotekoje, keliuose knygynuose, dabar – su knygų rek la ma, so cia liniais tinklais rodo, kad žmonės skaito labai daug ir mėgsta tai daryti. Tik ne visi apie tai garsiai kalba.
– Tai, ką likimas at seikė jo jums, jūsų pir magimiui, ne tik galė tų tapti labai skaitoma knyga, bet ir pakeitė jus pačią. Kaip pakilote gy ve nimui po Mariaus mir ties, kas jums padė jo atsitiesti? – Maniau, kad tai neįmanoma. Kai meilė tokia didelė, kokia buvo mūsų su Ma-
Su Mariumi turėjau daug nuostabaus laiko. O jis neturėjo išvis. Mintis, kad sūnus yra labiau nuskriaustas, mane statė ant kojų. Iš jo atėmė labai daug, turiu jam tai kompensuoti būdama geriausia mama pasaulyje. Ši mintis buvo mano variklis. Žinoma, nebuvo taip, kad kitą dieną po laidotuvių atsistojau ir laiminga krykštavau su vaiku. Su manimi gyveno sesuo, labai palaikė tėvai, vienos nepaliko draugės. Turėjau daug žmonių, į kuriuos rėmiausi kiekvieną dieną. Gali remtis kad ir į armiją, bet vidinio skausmo tai nesumažina. Neįsivaizduoju scenarijaus, jei nebūtų sūnaus. Ačiū Dievui, kad jis yra, kad turime vienas kitą, – bandydama gelbėti jį išsigelbėjau ir pati.
– Ką ir kaip ketinate papa sakoti sūnui tuomet, kai jis jau supras tai, ką norite jam pa saky ti?
– To negaliu spręsti aš. Esu žmogus, galiu vadovautis savo intuicija, emocijomis, nuojautomis. Tačiau tokios nelaimės sudrasko žmonių gyvenimus, tad pasirinkau pirmiausia apie tai kalbėtis su psichologu. Mane reikia mokyti, kaip vaikui, jo netraumuojant, pristatyti tokią netektį, kokiais žodžiais su juo kalbėtis. Noriu sūnų apsaugoti nuo to, kas man pačiai nukrito iš dangaus, tad rinksiuosi kelią kartu su specialistais.
Šiandien Mariukas per mažas tai suprasti. Tiek tikrai galiu pajausti.
Smūgis, kai tau ant rankų miršta žmogus, kai matai, kaip gyvybė palieka kūną, – nenusakomas.
Nora Žaliūkė
„Neblaivi moteris yra visų moteris, nes ji nemąsto, ką daro. Anksčiau lėkdavau visur, kur pakviesdavo, o apie visas savo linksmybes galėčiau parašyti ilgesnę knygą nei Hario Poterio novelių serija“, – sako kikboksininkas Dovydas RimkusRimkenzo
(24 m.). Kovai besiruošiantis vyras papasakojo apie turėtą priklausomybę ir kodėl jo širdis vis dar laisva.
Marija ANGELOSKAPrieš dvy li ka me tų pra dė jęs užsiimti kikboksu D.RimkusRimkenzo jau yra sukaupęs nemenką trofėjų kolekciją.
Šiuo metu besiruošiantis kovai su Arnoldu Misiūnu, kuri vyks balandžio 7 dieną, sportininkas pasidalijo savo kasdienybe: tai įtemptas treniruo čių gra fi kas, griež ta mi ty ba ir net celibatas.
Sunkų gyvenimo etapą išgyvenęs Dovydas dabar kitaip vertina ne tik laimėjimus bei pralaimėjimus, bet ir moteris. Vyras neslepia: nors dėmesio sulaukia itin daug, ne visada jis yra malonus.
– Profe sio na lus spor tas, var žybos, ko ge ro, labiau siai iš moko su sigy venti ne tik su pergalė mis, bet ir su pralaimė jimais. Kaip jums sekė si to moky tis?
– Ne tik sporte, bet ir kasdieniame gyvenime yra mažų laimėjimų ir pralaimėjimų. Po didelių laimėjimų ateina ir nesėkmės, kurias reikia analizuoti ir iš jų mokytis. Tai supratau tik po skaudžių gyvenimiškų patirčių. Kadaise į viską žiūrėdavau pro pirštus, kaltindavau aplinkinius, bet dabar supratau, kad iš nesėkmių reikia mokytis.
– Ko kie skau dūs gy ve ni mo įvykiai priver tė pakeis ti požiūrį?
– Kad išmokčiau taip žiūrėti į gyveni-
mą, turėjau patirti trenerių išdavystes ir valgymo sutrikimus. Pradėjau savęs nekęsti ir klausinėti, ar tai tikrai yra mano kelias. Tuo metu artimas žmogus man davė labai gerą patarimą: „Gyventi paprastą gyvenimą visada suspėsi. Apsidairyk, kiek daug palaikančių žmonių yra aplink. Viskas bus gerai, bet jei tikrai nori baigti karjerą, mes visada tave palaikysime.“ Tada pradėjau ieškoti psichologinės pagalbos, išvykau į Tailandą, bandžiau visais įmanomais būdais pabėgti nuo savęs, bet to padaryti nepavyko.
Galiausiai susitaikiau su viskuo ir supratau, kad mano laimė priklauso tik nuo manęs. Dabar turiu naują komandą, bet pagrindinis žmogus, kuris už viską yra
atsakingas, esu aš. Nes ne komandos nariai, o aš daužau savo galvą kovos ringe.
– Kaip iš gy ve note dep re sijos lai kotar pį?
– Sun kiai, bet ne sa kau, kad tai jau praeitis. Būna nuopuolių, kai jaučiuosi blogai, bet dabar tai ištverti lengviau. Dabar suprantu, kad nepabėgsiu nuo savęs. Reikia išmokti atrasti vidinę ramybę.
– Ar yra žmonių, kurie jums pavydi sėk mės?
– Nemanau, kad yra ko pavydėti. Tai yra didelio ir sunkaus darbo rezultatas. Aš daug dalykų atsisakau ir labai daug savęs išdalinu žmonėms, o tai vargina.
– Pavargs tate nuo žmonių dė mesio?
– Nelaikau savęs žvaigžde, bet kartais nuo dėmesio tikrai pavargstu. Kai moteriai padovanoji rožę, ji džiaugiasi, bet jeigu jai kiekvieną dieną visi vyrai jas dovanotų...
Kokybišku dėmesiu mes visi mėgaujamės, bet kai nori ramiai kur nors nueiti, o aplinkiniai rėkauja tavo vardą ir stebi kiekvieną tavo žingsnį, pavargsti.
– Į Tai lan dą buvote iš vykęs ieš koti vidinės ramybės?
– Keturis mėnesius ten buvau, treniravausi su geriausiais treneriais. Gali keliauti, kur nori, užsidaryti į vienuolyną, bet kai sugrįžti į tą pačią vietą, kurioje susiformavo įpročiai, didelė tikimybė, kad tie įpročiai sugrįš. Jeigu, pavyzdžiui, esi priklausomas nuo moterų ir sekso, tai medituok, kiek nori, bet įpročiai sugrįš. Turi daug dirbti su tuo, kas tave daro silpną.
– Tu ri te prik lau so mybę nuo sek so ir mote rų?
– Turėjau anksčiau, bet man tai labai trukdė siekti tikslų. Vyrams, kurie nevaldo savo instinktų, labai sunku.
– Minė jote, kad prieš var žybas laikotės celibato. Kodėl?
– Ruo šian tis var žy boms prio ri te tai turi būti kitokie. Jeigu dirbtum saldainių fabrike ir kiekvieną dieną valgytum šokoladą, ar mėgautumeisi juo? Ne. Todėl jeigu sau nusistatai, kad tik laimėjęs kovą pasimylėsi su mergina, pradedi tai vertinti visai kitaip.
– Nese niai daly vavote pa simaty mų šou. Ar jums su dė tinga su siras ti merginą?
– Žinoma, kad ne. Visada gaunu dėmesio, bet aš koncentruojuosi į save. Kai būsiu ramus viduje, viską pasiekęs, tada vėl pradėsiu žiūrėti į moteris. Anksčiau bėgiodavau paskui jas, bet dabar man to nereikia. Neslėpsiu, būna visko, bet dabar neturiu laiko bereikšmiams susirašinėjimams ir susitikimams.
Ar kuri nors moteris suprastų, kad dešimtą valandą sportininkui jau reikia eiti miegoti? Manau, kad ne. Arba nė vienos tokios nesutikau.
– Ar daž nai su siduriate su merginomis, kurios jus ver tina pagal su sidary tą išankstinę nuomonę iš socialinės erdvės?
– Ma nau, kad mes vi si su sida ro me pirminį įspūdį iš žmogaus aprangos ar kalbėjimo manieros. O būna ir taip, kad iš pradžių žmogus tau gali labai patikti, bet pabendravus jis pasidaro bjaurus. Normalu, jeigu kažkam nepatinku. Jei visiems patikčiau, tada suprasčiau, kad kažkas su manimi negerai. Socialiniuose tinkluose ir realiame gyvenime esu paprastas. Anksčiau buvau kompleksuotas, bandžiau daugiau juokauti, rodyti, kad nuolatos esu pozityvus, kad po treniruočių galiu naktinėti ir vis tiek esu energingas, nors realybėje buvo labai sunku.
Dovydas Rimkus-RimkenzoStengiausi sudaryti įspūdį, kad man viskas gerai, o viduje kentėjau. Bet po sunkesnių gyvenimo etapų tapau žmogiškesnis.
– Galbūt sub rendote?
– Nemanau. Turiu dar daug kur tobulinti savo asmenybę.
– Kaip manote, žinomumas yra privalumas ar trū kumas norint sukur ti ilgalaikius santykius?
– Priklauso nuo tavo požiūrio. Kiekvieną savaitgalį naktimis padauginusios merginos man rašinėja, skambinėja ir siuntinėja nuotraukas. Neblaivi moteris yra visų moteris, nes ji nemąsto, ką daro.
Anksčiau lėkdavau visur, kur pakviesdavo, o apie visas savo linksmybes galėčiau parašyti ilgesnę knygą nei Hario Poterio novelių serija. Tačiau toks gyvenimas tikrai nėra laimė. Kai man buvo šešiolika, norėjau turėti merginą, bet man tai nepavykdavo, nes visos norėjo rimtų santykių, o aš tik linksmybių.
Anksčiau turėjau priklausomybę nuo sekso, bet man tai trukdė siekti tikslų. Vyrams, kurie nevaldo savo instinktų, labai sunku.
Pernai liepą išleistas Beyonce (41 m.) albumas „Renaissance“ įkvėpė „Balmain“ dizainerį Olivier Rousteing’ą (37 m.) sukurti išskirtinę kolekciją.
Dizaineris po 2023 metų pavasario ir vasaros kolekcijos pristatymo klausėsi tuomet ką tik išleisto albumo ir jo rankose pieštukas tiesiog šėlo.
„Klausydamasis piešiau eskizus. Pradėjau įsivaizduoti eskizus jos albume, siejau juos su dainomis ir tekstais. Muzika mane tiesiog įkvėpė. Taip viskas ir prasidėjo“, – pasakojo kūrėjas.
Tuomet jis susisiekė su Beyonce stiliste Marni Senofonte ir pačia Beyonce ir pasiūlė kartu sukurti kolekciją. Jo džiaugsmui, Beyonce iškart sutiko.
Taip atsirado 16 modelių, kurių kiekvienas skirtas vis kitai albumo dainai.
Beyonce.
