ŽILVINO
GRIGAIČIO
kelionė tviskėjo prabanga
Sveikos mitybos
ABC pagal
TAUTVILĘ ŠLIAŽAITĘ
Holivude –„OSKARŲ“ SPINDESYS
ŽIVILĖ DIAWARA: „Nekaltinu nei Viktoro, nei savęs.
Mes tas klaidas padarėme iš nežinojimo“
NUOTRAUKOS: VYGINTAS SKARAITIS
MAKIAŽAS: AURELIJA MANGEVIČĖ
FOTOGRAFUOTA VILNIAUS MENŲ FABRIKE „LOFTAS“
Ant trapių moters pečių – didžiulė gyvenimo našta. Bet Vilniaus menų fabriko „Loftas“ bendraįkūrėjė, strategijos vadovė Živilė Diawara (44 m.) ją atlaiko. Tai ir skyrybos su garsiu muzikantu Viktoru Diawara (46 m.), ir narkotikų skandalas, į kurį ji buvo papuolusi. Po tokių smūgių atsigauti nelengva. Bet svarbiausia – išsilaižyti žaizdas ir žengti pirmyn.
Jau praėjo beveik septyneri metai nuo tada, kai atostogaudama Graikijoje bendrų draugų kompanijoje lietuvė susipažino su pasaulyje garsiu fotografu vokiečiu Juergenu Telleriu.
Šiuo metu lietuvė Dovilė Drižytė-Teller (41 m.) savo gyvenimą kuria Londone. Už pasaulyje garsaus fotomenininko Juergeno Tellerio (60 m.) ištekėjusi ir su juo dukrą Iggy auginanti moteris atvira: „Taip, mano vyras yra žinomas pasaulyje, bet namuose jis – tiesiog mano sutuoktinis, kuris man išverda kavos ir dukrelei Iggy pakeičia sauskelnes. Būtent čia man sutuoktinis yra tikroji žvaigždė!“
Laura BULVYDĖGydytojos ir inžinieriaus šeimoje su vyresniuoju broliu užaugusi Dovilė – kaunietė. Nuo mažų dienų tėvai jai die gė mei lę kul tū rai, menui, teatrui, muzikai, mergina baigė Juozo Gruodžio muzikos mokyklą.
„Mane domino istorija ir tarptautiniai santykiai, o VDU Politikos mokslų ir diplomatijos institutas tuomet pasiūlė tai, kas man tiko. Kadangi esu kaunietė, gavusi patvirtinimą, kad įstojau ir dar gausiu stipendiją, labai apsidžiaugiau“, – „Stiliui“ pasakojo jauna moteris.
Pirmą kartą dar studijų metais Niujorke (JAV) apsilankiusi lietuvė iškart pajuto, kad šis didmiestis ir jo energija žavi, – dinamiš
kumas, įvairiapusiškumas, skirtingos tautos ir rasės, orientacijos ir pažiūros, nuomonės – viskas čia vienoje vietoje, viskam pakanka erdvės.
Ką jau kalbėti apie neribotas galimybes, kurių čia apstu, tik reikia rasti savąją. Moteris iškart suprato – nori čia gyventi. Tad baigusi mokslus ji nieko nebelaukė –atvyko į Niujorką ir čia praleido 13 metų.
Jau praėjo beveik septyneri metai nuo tada, kai atostogaudama Graikijoje bendrų draugų kompanijoje lietuvė susipažino su pasaulyje garsiu fotografu vokiečiu J.Telleriu.
„Tiesą sakant, tuo metu gyvenau Niujorke ir tikrai neatkreipiau dėmesio į tą garsų fotomenininką. Bet jis į mane atkreipė, – juokėsi Dovilė. – Po kelių mėnesių Juergenas surengė parodą 6 su le
gendine Vivienne Westwood, į ją pakvietė ir mane. Toks labai džentelmeniškas buvo jo planas.“
Netrukus pora suprato, kad vienas be kito tiesiog nebegali gyventi, o vyrui paprašius Dovilė persikėlė į Londoną. Nors iš pradžių jauna moteris buvo nusiteikusi gana skeptiškai, sutiko kartu su Juergenu ne tik gyventi, bet ir dirbti.
„Manęs nedomino galimybė būti tik garsaus fotomenininko antrąja puse, sėdėti namuose ar rodyti save ištaiginguose vakarėliuose.
Niujorke turėjau savo verslą – 2013aisiais čia įkūriau savo mokymų kompaniją „Hint Consulting Group“, nes prieš tai daug metų dirbau prancūzų kompanijos „Longchamp“ mokymų vadove Šiaurės Amerikos regione. Taip pat – būrį
Pakeisti nusistovėjusį mitybos režimą nėra paprasta, o per naktį prisijaukinti sveiką gyvenseną pavyksta retam. „Tačiau viskas tikrai įmanoma“, – kalbėdama apie pagrindinius subalansuotos mitybos ir sveikos gyvensenos principus, dažniausiai daromas klaidas ir įsišaknijusius mitus tvirtina Jungtinėje Karalystėje gyvenanti natūropatinės mitybos specialistė Tautvilė Šliažaitė-Miller (36 m.).
Informacijos apie subalansuotą mitybą šiandien tiek daug, kad norintiems pradėti gyventi sveikiau sunku nepasimesti jos gausoje.
– Kokie yra patys svarbiau si sveikos mitybos principai, kuriuos turė tų žinoti kiek vie nas?
– Pirmas ir, mano nuomone, svarbiausias principas, kuriuo reikėtų vadovautis, – suvokimas, kad cukrui mūsų mityboje vietos nėra.
Dažnai girdime, jog galime valgyti kone viską, tačiau svarbu, kad tai darytume nedideliais kiekiais. Vis dėlto per savo darbo metus pastebėjau, jog įsitikinimas, kad mityba turi būti subalansuota, mums gali pridaryti daugiau žalos nei duoti naudos.
Bandydami valgyti sveikiau mes orientuojamės į visokias smulkmenas, bet pamirštame, kad cukrus yra „legalus narkotikas“, labai neigiamai veikiantis mūsų smegenis, išbalansuojantis dopamino gamybą, skatinantis cukrinį diabetą, kraujotakos sistemos ir imunines ligas, didinantis susirgimo vėžiu riziką. Todėl svarbu daryti viską, kad cukraus mūsų racione neliktų arba jis būtų vartojamas tik išskirtinėmis progomis, pavyzdžiui, per gimtadienius ar atostogas.
Antras principas – atsisakyti saulėgrąžų, rapsų ir daržovių aliejaus. Be to, kad šio aliejaus griežtai negalima kaitinti, jame gausu omega6 riebalų rūgščių, kurių perteklius skatina uždegiminius procesus. Kepti patarčiau naudoti taukus, lašinukus, sviestą, kokosų aliejų.
Trečias principas – maistą rinktis pagal gyvenamąją vietą. Tikriausiai ne kartą esate girdėję, kad svarbu valgyti sezoninį maistą, bet ar kada nors susimąstėte, ką tai iš tiesų reiškia? Pavyzdžiui, žiemą ir ankstyvą pavasarį Lietuvoje niekas neauga, tad natūraliai kyla klausimas, ką prieš 10 tūkst. metų, kai nebuvo žemdirbystės ir prekybos centrų, valgydavo šiame regione gyvenę žmonės? Ogi žuvį arba mėsą. Vadinasi, žiemą ir pavasarį mūsų racioną turi sudaryti gyvulinės kilmės produktai ir raugintos daržovės, o vasarą galime įtraukti ir daugiau daržovių bei vaisių.
Rekomenduočiau per dieną suvalgyti tris sočius visaverčius patiekalus ir nustoti užkandžiauti. Maisto pramonė labai sėkmingai skleidžia žinutę, jog mums reikia valgyti kas porą valandų, tačiau iš tiesų tam, kad neturėtume virškinimo problemų ir galėtume subalansuoti cukraus lygį organizme, valgyti turėtume ne dažniau nei kas 3–4 valandas.
– Sakote, kad turime vi siškai at si saky ti cuk raus. O kuo mėgs tantiems pasmaguriauti jį pakeis ti?
– Pirmas žingsnis – atsisakyti šokoladukų, saldainių ar pyragų bandant juos pakeisti džiovintais vaisiais.
Antras žingsnis – pamažu džiovintus vaisius pakeisti šviežiais, nes džiovinti vaisiai taip pat turi daug cukraus ir savo pacientams jų niekada nerekomenduoju, nebent jie sumaišyti su riešutais.
Trečias žingsnis – pradėti stebėti, kiek vaisių suvalgome per dieną, nes nesvarbu, ar cukrus pridėtinis, ar ne, jis vis tiek
darys mums žalą, jeigu jo bus per daug. Todėl vasarą, kai šviečia saulė, rekomenduočiau suvalgyti 2–3 mažo obuolio dydžio vaisių porcijas per dieną, o žiemą jos turėtų sumažėti iki 1–2, nes per didelis angliavandenių kiekis mums, lietuviams, žiemą neturintiems saulės, nėra gerai.
Pamirškime maisto pramonės suformuotą įsitikinimą, kad šviežiai spaustos sultys, dubenėlis granolos ar vaisių salotos yra maistingi pusryčiai, – tokio maisto valgyti vos atsikėlus tikrai nerekomenduoju, nes tuomet jūsų cukraus lygis labai greitai pakils, tada vėl pradės kristi, o šis procesas neigiamai veiks nuotaiką, didins cukrinio diabeto riziką.
– Tai kaip vis dėlto turė tų at rody ti mū sų pus ryčiai, kad die ną būtume kupini energijos ir ge ros nuotaikos?
– Pusryčiams turime skirti ypatingą dėmesį, nes jie, kaip minėjau, daro įtaką visai mūsų dienai.
Rekomenduočiau ryte suvartoti kuo daugiau baltymų: jų galime gauti valgydami kiaušinius, jaučių kepenų paštetą, rūkytą sūdytą lašišą, šprotus alyvuogių aliejuje...
Jei labai mėgstate sultis, po tokių pusryčių galite išgerti keletą gurkšnių, bet ne daugiau – tokiu atveju jau geriau suvalgyti šviežią apelsiną.
– Rieba lai, balty mai, anglia van deniai – kiek ir kokių mak roele mentų turėtų su dary ti didžią ją dalį mū sų lėkš tės?
– Tai labai individualu ir priklauso nuo to, kokie yra žmogaus poreikiai. Bendra rekomendacija būtų tokia: ne daugiau nei ketvirtadalį lėkštės, o kartais išvis nulį turėtų sudaryti angliavandeniai, nuo pusės iki ketvirtadalio lėkštės – baltymai ir pusę arba ketvirtadalį lėkštės – daržovės. Labiausiai, žinoma, reikia riboti angliavandenius. Pavyzdžiui, jei labai užsimanėte bulvinių blynų, išsikepkite kelis ir šalia dėkite keptos lašišos, raugintų agurkėlių ar kopūstų. Taip ne tik pasimėgausite bulviniais blynais, bet ir turėsite subalansuotą bei daug sveikesnį patiekalą.
– Ne retai savo mityba besirūpinantys žmonės renka si ekologiškus produk tus, kainuojančius keliskart dau giau nei įprasti. Ar iš tiesų toks maistas sveikes nis, ar tai vis dėlto dar vie nas mais to pramonės su kur tas mitas?
Nekreipti dėmesio į požymius, sumenkinti negalavimus ir apie tai net nekalbėti. Toks daugelį šimtmečių vyravo požiūris į menopauzę. Dabar apie šį savo gyvenimo periodą moterys kalba atvirai ir savo patirtimi dalijasi socialiniuose tinkluose. Tai visiškai nauja tendencija.
Britų aktorė Naomi Watts (55 m.) įsitikinusi, kad menopauzė ne tu rė tų bū ti po sep tyniais užraktais saugoma tema.
Dviejų vaikų motina neslepia, kad į šį savo organizmo pokyčių periodą įžengė per anksti – 36 metų. Aktorė prisipažįsta, kad tai nelengvas metas.
Amerikietę aktorę Kate Walsh (56 m.) menopauzė užklupo netikėtai, bet trejais metais vėliau. Apie nemalonius su
tuo periodu susijusius požymius aktorė kalba labai atvirai.
Britų atlikėjas Rodas Stewartas (79 m.) mano, kad ir vyrai turi būti išsamiau informuojami apie menopauzę.
„Penny buvo labai jautri, stebėjau ją, mokiausi, kaip elgtis, ir buvau pasiruošęs skraidantiems puodams“, – sakė dainininkas apie sutuoktinę Penny Lancaster (52 m.), kai jai prasidėjo menopauzė.
„Apsimetame, lyg jos nebūtų, bet pu
sė žmonijos išgyvena menopauzę“, – sako buvusi pirmoji Amerikos ponia Michelle Obama (60 m.).
Atrodo, kad ankstyva menopauzė Holivudo superžvaigždei Angelinai Jolie (48 m.) nekelia problemų. „Jaučiu, kad esu vyresnė, ir dėl to stabilesnės būsenos. Nebenoriu būti jauna“, – teigia aktorė.
Holivudo žvaigždė Cameron Diaz (51 m.) pataria moterims pasiruošti menopauzei. Jos nuomone, toms, kurios su
Rodas Stewar tas ir Penny Lancaster.
sitaiko su natūraliu kiekvienos moters gyvenimo periodu – menopauze, ne taip sunku.
„Pasenti – privilegija!“ – įsitikinusi C.Diaz.
Britų supermodelis Naomi Campbell (53 m.) kovoja su ją užplūstančiomis karščio bangomis.
„Kodėl vyrai nepatiria menopauzės? Vieną minutę jaučiuosi gerai, kitą, vaizdžiai sakant, įsijungia krosnelė“, – sako N.Campbell.
Vokietijos aktorė Cesine Cukrowski
(55 m.) apgailestauja, kad apie menopauzę nedaug ką žinojo. Dėl savo negalavimų ji kreipėsi net į kardiologą. Išsamiai apie šį periodą sužinojo iš savo sesers, taip pat gydytojos.
Amerikiečių aktorė Michelle Pfeiffer (65 m.) visada buvo fiziškai aktyvi, energinga. Nepaisant to, kad nuolat rūpinosi savo sveikata, per menopauzę jai nustatė padidėjusį cholesterolio kiekį. Jį padėjo sumažinti sportas ir tinkama mityba.
Hormonų sumaištis! Bet moterys neturėtų nerimauti ar net bijoti savo natūralių organizmo pokyčių. Šiam laikotarpiui yra įvairių veiksmingų priemonių, ramina specialistai.
Menopauzė jau seniai svarbi tema, nes šiuo metu ją išgyvena apie milijardą moterų visame pasaulyje, daugiau nei bet kada anksčiau. Pusė šių moterų įsitikinusios, kad apie šį periodą nepakankamai informuojamos.
Tokia Švedijos bendrovės „Tena“ užsakymu atliktos apklausos išvada. Septynios iš dešimties moterų mano, kad iki šiol buvo kalbama vien apie neigiamus menopauzės aspektus, todėl pribrendo laikas jas išsamiai informuoti ir skatinti pasidalinti savo patirtimi.
„Gyvenimo vidurys nėra pabaigos pradžia! Pozityviai mąstant, 50asis gimtadienis nebus nemalonus posūkis. Tai tik pradžia daugelio dalykų, kurie antroje gyvenimo pusėje taps dar geresni, pavyzdžiui, seksas“, – įsitikinusi Vokietijos televizijos laidų vedėja ir reklamos ikona Verona Pooth (55 m.).
Ginekologinėmis ir medicinos temomis socialiniuose tinkluose prabylančios nuomonių formuotojos siekia nuslopinti baimę dėl menopauzės.
Bet jos susirūpinusios, kad po šio periodo keičiasi socialinis moterų pripažinimas. Svarbu, kad visos šios moterys būtų gerbiamos dėl jų gyvenimo patirties, brandos ir išminties.
Ginekologai menopauzę išgyvenančioms pacientėms taiko individualų gydymą. Jų teigimu, šį periodą kiekviena moteris patiria kitaip, todėl būtinas asmeninis kontaktas.
44 proc. moterų vis dar mano, kad menopauzė prasideda, kai pasibaigia menstruacijos. Bet hormonų pokyčiai įvyksta kur kas anksčiau, nei prasideda premeno pau zė (lai ko tar pis nuo ne pas to vių menstruacijų iki jų pabaigos), taigi apie 38–42 metus.
Nereguliarūs menstruacijų ciklai, stiprus kraujavimas, neramus miegas ir nuotaikų svyravimai – požymiai, kad ovuliacija (subrendęs kiaušinėlis palieka kiaušidę ir patenka į kiaušintakį, kur gali būti apvaisintas) ciklo viduryje retsykiais nepavyksta.