Prieš kovą –ir celibatas

„Neblaivi moteris yra visų moteris, nes ji nemąsto, ką daro. Anksčiau lėkdavau visur, kur pakviesdavo, o apie visas savo linksmybes galėčiau parašyti ilgesnę knygą nei Hario Poterio novelių serija“, – sako kikboksininkas Dovydas Rimkus­Rimkenzo

(24 m.). Kovai besiruošiantis vyras papasakojo apie turėtą priklausomybę ir kodėl jo širdis vis dar laisva.

Marija ANGELOSKA

Prieš dvy li ka me tų pra dė jęs užsiimti kikboksu D.RimkusRimkenzo jau yra sukaupęs nemenką trofėjų kolekciją.

Šiuo metu besiruošiantis kovai su Arnoldu Misiūnu, kuri vyks balandžio 7 dieną, sportininkas pasidalijo savo kasdienybe: tai įtemptas treniruo čių gra fi kas, griež ta mi ty ba ir net celibatas.

Sunkų gyvenimo etapą išgyvenęs Dovydas dabar kitaip vertina ne tik laimėjimus bei pralaimėjimus, bet ir moteris. Vyras neslepia: nors dėmesio sulaukia itin daug, ne visada jis yra malonus.

– Profe sio na lus spor tas, var žybos, ko ge ro, labiau siai iš moko su sigy venti ne tik su pergalė mis, bet ir su pralaimė jimais. Kaip jums sekė si to moky tis?

– Ne tik sporte, bet ir kasdieniame gyvenime yra mažų laimėjimų ir pralaimėjimų. Po didelių laimėjimų ateina ir nesėkmės, kurias reikia analizuoti ir iš jų mokytis. Tai supratau tik po skaudžių gyvenimiškų patirčių. Kadaise į viską žiūrėdavau pro pirštus, kaltindavau aplinkinius, bet dabar supratau, kad iš nesėkmių reikia mokytis.

– Ko kie skau dūs gy ve ni mo įvykiai priver tė pakeis ti požiūrį?

– Kad išmokčiau taip žiūrėti į gyveni- mą, turėjau patirti trenerių išdavystes ir valgymo sutrikimus. Pradėjau savęs nekęsti ir klausinėti, ar tai tikrai yra mano kelias. Tuo metu artimas žmogus man davė labai gerą patarimą: „Gyventi paprastą gyvenimą visada suspėsi. Apsidairyk, kiek daug palaikančių žmonių yra aplink. Viskas bus gerai, bet jei tikrai nori baigti karjerą, mes visada tave palaikysime.“ Tada pradėjau ieškoti psichologinės pagalbos, išvykau į Tailandą, bandžiau visais įmanomais būdais pabėgti nuo savęs, bet to padaryti nepavyko.

Galiausiai susitaikiau su viskuo ir supratau, kad mano laimė priklauso tik nuo manęs. Dabar turiu naują komandą, bet pagrindinis žmogus, kuris už viską yra atsakingas, esu aš. Nes ne komandos nariai, o aš daužau savo galvą kovos ringe.

– Kaip iš gy ve note dep re sijos lai kotar pį?

– Sun kiai, bet ne sa kau, kad tai jau praeitis. Būna nuopuolių, kai jaučiuosi blogai, bet dabar tai ištverti lengviau. Dabar suprantu, kad nepabėgsiu nuo savęs. Reikia išmokti atrasti vidinę ramybę.

– Ar yra žmonių, kurie jums pavydi sėk mės?

– Nemanau, kad yra ko pavydėti. Tai yra didelio ir sunkaus darbo rezultatas. Aš daug dalykų atsisakau ir labai daug savęs išdalinu žmonėms, o tai vargina.

– Pavargs tate nuo žmonių dė mesio?

– Nelaikau savęs žvaigžde, bet kartais nuo dėmesio tikrai pavargstu. Kai moteriai padovanoji rožę, ji džiaugiasi, bet jeigu jai kiekvieną dieną visi vyrai jas dovanotų...

Kokybišku dėmesiu mes visi mėgaujamės, bet kai nori ramiai kur nors nueiti, o aplinkiniai rėkauja tavo vardą ir stebi kiekvieną tavo žingsnį, pavargsti.

– Į Tai lan dą buvote iš vykęs ieš koti vidinės ramybės?

– Keturis mėnesius ten buvau, treniravausi su geriausiais treneriais. Gali keliauti, kur nori, užsidaryti į vienuolyną, bet kai sugrįžti į tą pačią vietą, kurioje susiformavo įpročiai, didelė tikimybė, kad tie įpročiai sugrįš. Jeigu, pavyzdžiui, esi priklausomas nuo moterų ir sekso, tai medituok, kiek nori, bet įpročiai sugrįš. Turi daug dirbti su tuo, kas tave daro silpną.

– Tu ri te prik lau so mybę nuo sek so ir mote rų?

– Turėjau anksčiau, bet man tai labai trukdė siekti tikslų. Vyrams, kurie nevaldo savo instinktų, labai sunku.

– Minė jote, kad prieš var žybas laikotės celibato. Kodėl?

– Ruo šian tis var žy boms prio ri te tai turi būti kitokie. Jeigu dirbtum saldainių fabrike ir kiekvieną dieną valgytum šokoladą, ar mėgautumeisi juo? Ne. Todėl jeigu sau nusistatai, kad tik laimėjęs kovą pasimylėsi su mergina, pradedi tai vertinti visai kitaip.

– Nese niai daly vavote pa simaty mų šou. Ar jums su dė tinga su siras ti merginą?

– Žinoma, kad ne. Visada gaunu dėmesio, bet aš koncentruojuosi į save. Kai būsiu ramus viduje, viską pasiekęs, tada vėl pradėsiu žiūrėti į moteris. Anksčiau bėgiodavau paskui jas, bet dabar man to nereikia. Neslėpsiu, būna visko, bet dabar neturiu laiko bereikšmiams susirašinėjimams ir susitikimams.

Ar kuri nors moteris suprastų, kad dešimtą valandą sportininkui jau reikia eiti miegoti? Manau, kad ne. Arba nė vienos tokios nesutikau.

– Ar daž nai su siduriate su merginomis, kurios jus ver tina pagal su sidary tą išankstinę nuomonę iš socialinės erdvės?

– Ma nau, kad mes vi si su sida ro me pirminį įspūdį iš žmogaus aprangos ar kalbėjimo manieros. O būna ir taip, kad iš pradžių žmogus tau gali labai patikti, bet pabendravus jis pasidaro bjaurus. Normalu, jeigu kažkam nepatinku. Jei visiems patikčiau, tada suprasčiau, kad kažkas su manimi negerai. Socialiniuose tinkluose ir realiame gyvenime esu paprastas. Anksčiau buvau kompleksuotas, bandžiau daugiau juokauti, rodyti, kad nuolatos esu pozityvus, kad po treniruočių galiu naktinėti ir vis tiek esu energingas, nors realybėje buvo labai sunku.

Dovydas Rimkus-Rimkenzo

Stengiausi sudaryti įspūdį, kad man viskas gerai, o viduje kentėjau. Bet po sunkesnių gyvenimo etapų tapau žmogiškesnis.

– Galbūt sub rendote?

– Nemanau. Turiu dar daug kur tobulinti savo asmenybę.

– Kaip manote, žinomumas yra privalumas ar trū kumas norint sukur ti ilgalaikius santykius?

– Priklauso nuo tavo požiūrio. Kiekvieną savaitgalį naktimis padauginusios merginos man rašinėja, skambinėja ir siuntinėja nuotraukas. Neblaivi moteris yra visų moteris, nes ji nemąsto, ką daro.

Anksčiau lėkdavau visur, kur pakviesdavo, o apie visas savo linksmybes galėčiau parašyti ilgesnę knygą nei Hario Poterio novelių serija. Tačiau toks gyvenimas tikrai nėra laimė. Kai man buvo šešiolika, norėjau turėti merginą, bet man tai nepavykdavo, nes visos norėjo rimtų santykių, o aš tik linksmybių.